SVEIKATOS MOKYMO IR LIG Ų PREVENCIJOS CENTRAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS STIPRINIMO PASLAUG Ų

TEIKIMO SAVIVALDYB ĖSE APRAŠAI IR MODELIAI

METODINIAI PATARIMAI

Vilnius, 2015

2

Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo savivaldybėse aprašai ir modeliai Metodiniai patarimai Metodiniai patarimai skirti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, kitų savivaldybės įstaigų ir padalinių, užsiimančių visuomenės sveikatos stiprinimo veikla ar jos priežiūra, darbuotojams.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykla, 2015

3

TURINYS

Įvadas ............................................................................................................................................. 4

1.Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo savivaldybėse aprašai .......................... 5

1.1. Informacija moterims apie folio rūgšties papildų bei maisto produktų, kuriuose gausu folio rūgšties, vartojimo naudą sveikatai ...................................................... 5

1.2. Gyventojų informavimas apie tuberkuliozės epideminę situaciją ir apsisaugojimo būdus .............................................................................................................. 9

1.3. Tėvystės įgūdžių tobulinimas (nėščių ar planuojančių pastoti moterų konsultavimas apie alkoholio žalą, pateikiant informaciją apie alkoholio poveikį dar negimusiam kūdikiui) ........................................................................................ 12

1.4. Bendruomenių žinių ir įgūdžių plėtojimas, siekiant padėti joms susidoroti su diskriminacija ir stigmomis .............................................................................................. 15

1.5. Informacijos apie vaikščiojimo naudą teikimas senyvo amžiaus žmonėms,

jų globėjams .......................................................................................................................... 18

2. Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų suaugusiesiems teikimo bendruomenėje modeliai .................................................................................................... 21

2.1. PRECEDE–PROCEED modelis ................................................................................... 22

2.2. Daugiapakopio priartėjimo prie bendruomenės sveikatos modelis (MASTCH) ........... 22

2.3. Veiklos skatinimo per planavimą ir bendradarbiavimą modelis (MAPP) ..................... 22

2.4. Įgūdimo įvertinimo protokolo modelis (APEXPH) ....................................................... 24

4

Įvadas Šiuose metodiniuose patarimuose pateikiami penki visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo savivaldybėse aprašai ir keturi visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų suaugusiesiems teikimo bendruomenėje modeliai, kuriuos parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos darbuotojai, įgyvendindami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. V-459 patvirtinto Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro 2015 metų veiklos plano 99 veiksmą bei vykdydami Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. kovo 10 d. Visuomenės sveikatos stiprinimo organizavimas savivaldybėse audito ataskaitoje Nr. VA-P-10-2-3 pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano 1.2 punktą (parengti detalesnius visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo aprašus). Vykdant minėtą audito rekomendaciją buvo taip pat parengtas metodinis leidinys „Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo gairės“ („Visuomenės sveikatos stiprinimo vadovo savivaldybėms“ 9 priedas), kuris išsamiau pagal veiklos sritis apibrėžia visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų turinį, veiklos formas ir pobūdį (http://smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Sveikatos_mokymas/Visuomenes%20sveikatos%20stiprinimo%20gaires.2015.pdf ).

Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų pavadinimai pateikiami pagal elektroninę knygą ,,Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, apimties, išteklių ir prieinamumo tyrimo 10 savivaldybių atlikimas. 2 dalis: Mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio savivaldybėse nustatymas“ (projekto vykdymo medžiaga pateikta minėtoje elektroninėje knygoje), o poveikio sritys ir paslaugų grupės – pagal jų skirstymą, pateiktą „Visuomenės sveikatos stiprinimo savivaldybėse vadove“ (http://www.smlpc.lt/media/file/Metodine%20medziaga/2014-09- 7%20Visuomenes%20sveikatos%20stiprinimo%20vadovas%20savivaldybems_2014%20galutinis%20(1).pdf).

5

1. VISUOMENĖS SVEIKATOS STIPRINIMO PASLAUG Ų APRAŠAI

1.1. Informacija moterims apie folio rūgšties papildų bei maisto produktų, kuriuose gausu folio rūgšties, vartojimo naudą sveikatai

Paslaugos pavadinimas: informacija moterims apie folio rūgšties papildų bei maisto produktų, kuriuose gausu folio rūgšties, vartojimo naudą sveikatai. Paslaugų grupė: informavimas (informacijos apie folio rūgšties svarbą sveikatai teikimas). Veiklos (intervencijų) pavyzdžiai: straipsnių, informacinių pranešimų spaudai, atmintinių rengimas, informacijos rengimas ir skelbimas per TV, radiją, internete. Poveikio sritis: sveikos mitybos skatinimas. Tikslin ė (poveikio) grupė: nėščiosios, žindyvės. Galimi paslaugos teikėjai (vykdytojai), j ų partneriai: savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai), asmens sveikatos priežiūros įstaigos (šeimos gydytojai, bendruomenės slaugytojos, gydytojai akušeriai, ginekologai). Partneriai (informacijos sklaidai): žiniasklaida, savivaldybės, seniūnijos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, socialinės rūpybos įstaigos ir kt. Kvalifikaciniai reikalavimai paslaugos teikėjui: informaciją rengiantiems specialistams reikia turėti aukštąjį biomedicinos mokslų studijų srities medicinos, visuomenės sveikatos (bakalauro ar magistro kvalifikacinį laipsnį) išsilavinimą. Numatomos paslaugos teikimo vietos: pirminės sveikatos priežiūros centrai, savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, seniūnijos, bendruomenės namai, informacija žiniasklaidoje, internete, švietimo įstaigose. Paslaugos teikimo laikas (trukmė, periodiškumas): informaciją ištisus metus teikti sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms teikiančiose įstaigose, reguliariai (keletą kartų per metus) teikti informaciją per žiniasklaidą, viešosiose erdvėse. Paslaugos teikimo tikslas, prognozuojami (planuojami, siekiami) paslaugos teikimo rezultatai: padidinti informuotumą apie folio rūgštį, sustiprinti motyvaciją sveikai maitintis ir rinktis maisto produktus, turinčius folio rūgšties, suteikti žinių apie folio rūgšties naudą sveikatai, sumažinti apsigimimų tikimybę. Paslaugos teikimo vertinimo kriterijai: informuotų nėščiųjų bei žindyvių skaičius, pranešimų skaičius, išdalytos informacinės medžiagos skaičius, žinančių apie folio rūgšties naudą sveikatai procentas nuo visų informuotųjų, apsigimimų statistika. Folio rūgšties poreikio mokslinis pagrindimas: Pakankamas folio rūgšties kiekis yra būtinas nėščiai moteriai, kad vaisiui neišsivystytų nervinio vamzdelio sklaidos defektai, kurie gali lemti sunkią ligą visam gyvenimui ar net mirtį. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) patvirtino, kad folio rūgštis padeda apsaugoti būsimą naujagimį nuo labai sunkių smegenų ir nervų sistemos apsigimimų. Moksliškai yra įrodyti ir dažniausiai

6

pasitaikantys yra du įgimti stuburo patologijos defektai – spina bifida (stuburas su įgimtu plyšiu, kai nesuauga slankstelių lankai) ir anencefalija (smegenų nebuvimas). Mokslinių studijų duomenimis, įgimtą stuburo ir nugaros smegenų išvaržą vidutiniškai turi 1 iš 1000 naujagimių. Reikiamo folio rūgšties kiekio vartojimas kiekvieną dieną šių apsigimimų tikimybę gali sumažinti iki 75 proc. Remiantis tarptautiniais moksliniais tyrimais nustatytas reikiamas folio rūgšties kiekis – apie 400 mikrogramų (µg) per dieną. Profilaktiškai nėštumo metu vartojant folio rūgštį, nugaros smegenų išvaržų paplitimas Lietuvoje po 1997 m. sumažėjo ir šiuo metu yra 4,6 atvejo, tenkančio 10000 naujagimių (Prasauskienė, 2003). Paskutinių dešimtmečių moksliniai tyrimai įrodė, kad folio rūgšties vartojimas planuojant pastoti (mažiausiai mėnesį iki pastojimo) ir iki 12–16 nėštumo savaitės sumažina nervinio vamzdelio defektų riziką iki 70 proc. (Бицадзе, Макацария, 2007). Papildoma informacija paslaugos teikėjams apie folio rūgšties svarbą sveikatai: PSO duomenimis, per metus pasaulyje gimsta apie 300 tūkstančių naujagimių su nervinio vamzdelio defektais. Europos valstybėse apie 12 apsigimimų tūkstančiui gyventojų. Mokslinių studijų duomenimis, įgimtą stuburo ir nugaros smegenų išvaržą vidutiniškai turi 1 iš 1000 naujagimių ir tai yra antra pagal paplitimą įgimta patologija po Dauno sindromo. Įgimtų stuburo ir nugaros smegenų išvaržų paplitimo dažnis varijuoja tarp 2:1000 naujagimių Meksikoje ir Airijoje bei 0,2:1000 Suomijoje ir Japonijoje. Aukščiausiais Europoje Spina Bifida rodiklis konstatuojamas Airijoje – 2,4–3,8:1000 naujagimių (Tecklin, 2008). Lietuvos įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų registro LIRECA duomenimis, vidutinis nervinio vamzdelio defektų dažnis Lietuvoje 1993–2005 m. buvo 15,2 atvejo 10 000 gimimų. Žmogaus genetikos centro 2003 m. duomenimis nervinio vamzdelio patologija sudaro 7,5 proc. visų įgimtų patologijų. Patobulėjus prenatalinės diagnostikos metodams, profilaktiškai nėštumo metu vartojant folio rūgštį, nugaros smegenų išvaržų paplitimas po 1997 m. sumažėjo ir šiuo metu yra 4,6 atvejo 10000 naujagimių (Prasauskienė, 2003). Budrys (2003) ir Klumbys (2001) nurodo, kad mergaitėms ši patologija dažnesnė nuo 2 (Klumbys, 2001) iki 7 kartų (Budrys, 2003). Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad reikiamo folio rūgšties kiekio vartojimas kiekvieną dieną šių apsigimimų tikimybę gali sumažinti net 70–75 proc. Paskutinių dešimtmečių moksliniai tyrimai įrodė, kad folio rūgšties vartojimas planuojant pastoti (mažiausiai mėnesį iki pastojimo) ir iki 12–16 nėštumo savaitės sumažina nervinio vamzdelio defektų riziką iki 70 proc. (Bicadze, Маkacarija, 2007). Folio rūgštis (folatas, vitaminas M, vitaminas B9) – tai keletas junginių, kurie turi vienodą poveikį žmogaus organizmui ir dėl to yra priskiriami B grupės vitaminams. Mokslininkai nustatė, kad jie yra gyvybiškai reikalingi mūsų sveikatai, nes yra svarbūs baltymų apykaitai ir būtini nukleino rūgščių (DNR) sintezei bei daugeliui organizmo gyvybinių funkcijų, o ypač – visų kūno ląstelių augimui ir dalijimuisi. Pagrindinė folio rūgšties užduotis – skatinti energijos išskyrimo (iš angliavandenių, riebalų ir baltymų) procesą. Be to, ji mažina homocisteino (medžiagos, kuri skatina cholesterolio atsidėjimą kraujagyslėse ir daro įtaką širdies bei kraujagyslių ligų išsivystymui) kiekį. Taip yra slopinamas cholesterolio kaupimasis širdies raumenyje. Todėl ji yra skiriama kaip profilaktinė priemonė nuo miokardo infarkto. Yra daug mokslinių įrodymų, kad folio rūgštis turi reikšmės gimdos kaklelio, žarnyno, plaučių vėžio prevencijai. Labiausiai folio rūgšties trūkumas pažeidžia greitai besidalijančias ląsteles, todėl gali sutrikti eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) gamyba kaulų čiulpuose ir išsivystyti megaloblastinė anemija (mažakraujystė). Jos metu sumažėja eritrocitų skaičius ir jie būna didesni nei įprasta. Dėl anemijos sutrinka deguonies išnešiojimas po visą organizmą, todėl žmogus jaučiasi labai pavargęs, nusilpęs, išsekęs, padažnėja kvėpavimas. Folio rūgštis padeda įveikti streso ir depresijos simptomus. Bene svarbiausi šie vitaminai yra normaliai smegenų funkcijai, protinei ir emocinei sveikatai, nes labai gerai padeda įveikti streso bei depresijos simptomus. Kai jų trūksta, silpnėja atmintis, dažniau skauda galvą, padidėja dirglumas. Tuomet žmonės bando ieškoti rimtų ligų ir net nepagalvoja, kad tokių negalavimų priežastis gali būti elementarus B grupės vitaminų trūkumas.

7

Kada padidėja folio rūgšties poreikis? Folio rūgšties poreikis ypač padidėja suaktyvėjus ląstelių augimui nėštumo metu, maitinant krūtimi, sergant kai kuriomis vėžio formomis (leukemija), epilepsija, mažakraujyste, kepenų ligomis ar sutrikus virškinimo trakto veiklai. Be to, moksliniais tyrimais įrodyta, kad folio rūgštis reguliuoja vaisiaus nervų sistemos formavimąsi, saugo chromosomas nuo pakitimų, todėl ji yra būtina nėščiosioms. Prieš pastodamos moterys turi gauti pakankamai vitamino B12 ir folio rūgšties tam, kad sumažėtų rizika, jog kūdikis gali gimti su sunkiomis galvos ir stuburo smegenų ydomis. Pakankamas folio rūgšties kiekis yra būtinas nėščiai moteriai, kad vaisiui neišsivystytų nervinio vamzdelio sklaidos defektai, kurie gali lemti sunkią ligą visam gyvenimui ar net mirtį. Moksliškai yra įrodyti ir dažniausiai pasitaikantys yra du kiti įgimti stuburo patologijos defektai – spina bifida (stuburas su įgimtu plyšiu, kai nesuauga slankstelių lankai) ir anencefalija (smegenų nebuvimas). Kokiuose maisto produktuose yra daugiausiai folio rūgšties? B grupės vitaminai yra tirpūs vandenyje. Jie yra randami visose žalialapėse daržovėse (salotos, porai, petražolės, špinatai, brokoliai), pupelėse, avokaduose, lęšiuose, saulėgrąžose, gyvulių kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, juodoje duonoje, baravykuose, riešutuose, mielėse. O daugiausiai folio rūgšties 100 gramų produkto yra rasta kepimo mielėse – 1220 µg, viščiukų kepenyse – 740 µg, sojos pupelėse – 375 µg, raudonėliuose – 274 µg, pupelėse – 260 µg, kiaulių kepenyse – 225 µg, špinatuose – 194 µg, petražolėse – 180 µg, kiaušinių trynyje – 147 µg, jautienos kepenyse – 145 µg, burokėliuose – 93 µg, salotose – 80 µg, brokoliuose – 71 µg, Briuselio kopūstuose – 61 µg, saulėgrąžose – 60 µg. Patekusi su maistu ji išnešiojama po visą žmogaus organizmą ir, dalyvaudama įvairiuose organizmo medžiagų apykaitos procesuose, padeda išlaikyti raumenų tonusą, stiprina imuninės bei nervų sistemos funkcijas. Taip pat skatina apetitą, skrandžio sulčių sekreciją bei dalyvauja palaikant sveikas kepenis. Sergant kepenų ligomis folio rūgšties kiekis mažėja, nes kepenys yra pagrindinis šio vitamino depas. Dažniausiai taip atsitinka lėtinio alkoholizmo metu. Deja, šviesoje ir apdorojant maistą šiluma didesnė folio rūgšties dalis suyra, todėl jos atsargos turi būti papildomos kiekvieną dieną. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, sveikiems žmonėms rekomenduojama folio rūgšties paros norma (RPN) yra 200 µg. Tam tikroms žmonių grupėms (dėl jų amžiaus, gyvenimo ypatybių, sveikatos pokyčių, nėštumo) gydytojai pataria vartoti daugiau folio rūgšties: nėščiosioms – 400 µg, žindyvėms – 480 µg per parą. Europos maisto saugos tarnyba paskelbė išvadą dėl 400 µg folio rūgšties kasdienės dozės poveikio vaisingo amžiaus moterims ir moterims per pirmuosius tris mėnesius po pastojimo. Šios tarnybos nuolatinė dietinių produktų, mitybos ir alergijos mokslininkų grupė patvirtino išvadą, kad papildomas folio rūgšties vartojimas padidina motinos folio rūgšties atsargas ir taip prisideda prie nervinio vamzdelio defektų rizikos sumažėjimo. Folio rūgšties trūkumo simptomai dažniausiai pasireiškia nėščioms moterims, nes pirmiausiai folio rūgštis paskirstoma augančiam kūdikiui, dėl to motinai jos trūksta. Yra įrodyta, kad vartojant folio rūgštį prieš pastojant ir pirmojo nėštumo trimestro metu sumažėja persileidimų rizika bei galimybė jog būsimas vaikelis turės nervų sistemos defektų, nulemtų nervinio vamzdelio vystymosi sutrikimų. Tai gali būti tokie apsigimimai kaip įgimta stuburo išvarža, vilko gomurys, ananecefalija arba smegenų nebuvimas. Trūksta vitamino B9 ir alkoholikams, taip pat dėl virškinamojo trakto sutrikimų sutrikus folio rūgšties įsisavinimui, vartojant kai kuriuos vaistus (barbitūratai, kortikosteroidai, estrogenai. Esant dideliam folio rūgšties trūkumui pasireiškia anemija, silpnumas, greitas nuovargis, anoreksija, viduriavimas, burnos, stemplės, skrandžio ir žarnų gleivinės uždegimai, galvos skausmai, nuotaikos pakitimai, depresija. Folio rūgšties pertekliaus simptomai gali pasireikšti nuolat viršijant rekomenduojamą paros normą. Gali pradėti kamuoti nemiga, pablogėti savijauta, kilti virškinimo sutrikimų, atsirasti bėrimų, traukulių. Nėštumo metu naudojant per daug folio rūgšties gali gimti neišnešiotas arba negyvas kūdikis. Kada yra skiriama folio rūgštis? Folio rūgštis yra skiriama kaip profilaktinė priemonė, siekiant apsaugoti vaisių nuo sklaidos sutrikimų. Nustatyta, kad ji yra veiksmingiausia, kai geriama prieš pastojant (3 mėn.) ir per pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Taip pat vitaminas yra skiriamas, kai norima pagerinti atmintį (pvz., sergant Alzheimerio liga), esant nervinės kilmės

8

skausmams, miego sutrikimams, raumenų skausmams, osteoporozei, sergant virškinimo trakto bei kepenų ligomis. Kaip prevencinė priemonė folio rūgštis yra skiriama, siekiant išvengti insulto, infarkto, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio. Folio rūgštis didina apetitą ir skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, padeda apsisaugoti nuo žarnyno parazitų ir apsinuodijimo maistu. Ji yra svarbi normaliai kepenų veiklai. Kartu su vitaminu B12 ir vitaminu C folio rūgštis padeda suvirškinti ir pašalinti iš organizmo senus baltymus. Literat ūra

1. WHO regional publications. Europen series; No 96, Food and health in Europe. PSO, Mityba. Moterų mityba prieš pastojant, nėštumo ir žindymo metu, 2012. Interneto prieiga: http://apps.who.int/gb/ebwha/pdf_files/WHA65/A65_12-ru.pdf?ua=1

2. PSO, Mityba. 2012. Interneto prieiga: http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/44649/6/9789244502020_rus.pdf?ua=1

3. SBHA asociacija. Kas yra Spina Bifida. Interneto prieiga: http://www.sbh.lt/index.php/spina-bifida/apie-bifida/kas-yra-spina-bifida

4. Maisto papildų enciklopedija, Folio rūgštis. Interneto prieiga: http://www.mpe.lt/lt/mpe/medziagos,id,Folio_rugstis

5. Stepukonis F., Svensson T. Gyvenimo kokybė vyresniame amžiuje. Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas, Gerontologijos ir senelių globos skyrius, Lundo universitetas, 2007

9

1.2. Gyventojų informavimas apie tuberkuliozės epideminę situaciją ir apsisaugojimo būdus

Paslaugos pavadinimas: gyventojų informavimas apie tuberkuliozės epideminę situaciją ir apsisaugojimo būdus. Paslaugų grupė: informavimas (informacijos apie tuberkuliozės epideminę situaciją ir apsisaugojimo būdus teikimas). Poveikio sritis: užkrečiamųjų ligų prevencija. Tikslin ė (poveikio) grupė: suaugę gyventojai, pedagogai, socialiniai pedagogai. Galimi paslaugos teikėjai (vykdytojai), j ų partneriai: savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai), asmens sveikatos priežiūros įstaigos (šeimos gydytojai, bendruomenės slaugytojai, gydytojai pulmonologai, ftiziatrai). Partneriai (informacijos sklaidai): žiniasklaida, savivaldybės, seniūnijos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, socialinės rūpybos įstaigos, ugdymo institucijos ir kt. Kvalifikaciniai reikalavimai paslaugos teikėjui: informaciją rengiantiems specialistams reikia turėti aukštąjį biomedicinos mokslų studijų srities medicinos, visuomenės sveikatos (bakalauro ar magistro kvalifikacinį laipsnį) išsilavinimą. Numatomos paslaugos teikimo vietos: savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, pirminės asmens sveikatos priežiūros centrai, seniūnijos, bendruomenės namai, švietimo įstaigos, informacija žiniasklaidoje, internete ir kitose informacijos priemonėse. Paslaugos teikimo laikas (trukmė, periodiškumas): reguliariai, keletą kartų per metus, atsižvelgiant į vietos epidemiologinę situaciją (išaiškinus naujus grupinius susirgimo atvejus ir pan.), informaciją teikti per žiniasklaidą, viešosiose erdvėse, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, darbovietėse. Paslaugos teikimo tikslas, prognozuojami (planuojami, siekiami) paslaugos teikimo rezultatai: informuoti gyventojus apie tuberkuliozės grėsmę ir epideminę situaciją savivaldybėje, Lietuvoje ir kitose šalyse, užsikrėtimo ir apsisaugojimo būdus. Gyventojai įgis daugiau informacijos apie tuberkuliozę, sustiprės motyvacija tikrintis sveikatą, laiku kreiptis į gydytojus ir gydytis, atsiras galimybė kuo anksčiau išaiškinti sergančiuosius ir diagnozuoti ligą, dėl ko galima tikėtis, kad sumažės ir sergamumas tuberkulioze. Paslaugos teikimo aprašas: Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, sudarydamas metinį veiklos planą, šią paslaugą (informacijos apie tuberkuliozės epideminę situaciją ir apsisaugojimo būdus sklaida gyventojams), įtraukia į planą atsižvelgdamas į tuberkuliozės epideminę situaciją savivaldybėje. Gali būti planuojama vienkartinė informacija, pakartotinis informavimas iškilus pavojui, išaiškėjus naujiems susirgimo atvejams. Jeigu savivaldybėje yra didelis sergamumas tuberkulioze, reikia planuoti ne tik informacijos sklaidą gyventojams, bet ir mokymus, konsultacijas tikslinėms gyventojų grupėms. Informacijos skleidimo formos ir metodai: pranešimai (spaudai, radijui, televizijai, interneto portalams), straipsniai, atmintinės (skrajutės, bukletai, brošiūros ir kt. leidiniai), interviu, seminarai, konferencijos ir kt.

10

Pagrindiniai informacijos rengimo ir pateikimo reikalavimai: 1. Aiškiai suformuluoti tikslus ir uždavinius. Informacijos gavėjas turi būti dėmesio centre. 2. Atlikti reikalingus tyrimus, siekiant suprasti poveikio grupės poreikius ir vertybes. 3. Žinoti, kokį informacijos pateikimo būdą geriausiai pasirinkti, planuoti stebėseną ir atgalinį ryšį. Paslaugos teikimo vertinimo kriterijai: paskelbtų informacinių pranešimų, straipsnių, perskaitytų paskaitų, išdalintos informacinės medžiagos apsisaugojimo nuo tuberkuliozės tema skaičius. Informuotų gyventojų, rizikos asmenų skaičius. Sergamumo tuberkulioze statistikos stebėsenos rezultatų analizė. Papildomi patarimai paslaugos teikėjams: Kiekvienais metais kovo 24-ąją PSO sprendimu minima Pasaulio tuberkuliozės diena. Ji skirta informuoti pasaulio gyventojus apie šią pavojingą ligą. PSO siūlo ne tik suaktyvinti informacijos apie tuberkuliozę sklaidą, bet ir veikti, siekiant konkrečių pozityvių pasikeitimų. Pasaulio tuberkuliozės dienos tikslas – į kampaniją įtraukti kuo daugiau žmonių. PSO interneto svetainėje (www.who.int/world-health-day) kasmet galima rasti dienos šūkį, plakatą, pranešimus spaudai, garso ir vaizdo medžiagą. Remdamasis šia informacija, pasitelkęs vietos gydytojus pulmonologus, ftiziatrus, atsižvelgdamas į savivaldybės aktualijas, biuro visuomenės sveikatos specialistas parengia pranešimą savivaldybės radijui, televizijai, interneto portalams, straipsnį savivaldybės laikraščiams, išplatina plakatus ir garso bei vaizdo medžiagą. Labai svarbu informaciją paskleisti įvairiais informacijos kanalais, nes pagyvenę žmonės daugiau klauso radijo ir žiūri TV laidas, dirbantieji skaito laikraščius, o jaunimas naudojasi internetu. Galima susitarus su žiniasklaidos atstovais išsiųsti jiems jau parengtą medžiagą arba pasiūlyti žiniasklaidos atstovams parengti interviu su savivaldybės gydytoju pulmonologu ar ftiziatru. Informuoti visuomenę apie tuberkuliozės epideminę situaciją ir apsisaugojimo būdus galima ir žodžiu (pagal metinį planą, kovo 24 d. – Pasaulio tuberkuliozės dieną ar iškilus epideminiam būtinumui) – perskaityti paskaitą bendruomenei, vyresnių klasių moksleiviams, tėvams, pedagogams, dirbantiems asmenims darbovietėse. Galima organizuoti seminarą, konferenciją tikslinei grupei (ugdymo įstaigų visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, pedagogams, socialiniams pedagogams, psichologams, vaikų globos namų, socializacijos centrų specialistams ir kitiems, pasikviečiant partnerius – gydytojus pulmonologus, ftiziatrus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurie kompetentingai informuotų apie tuberkuliozės epideminę situaciją savivaldybėje, Lietuvoje ir pasaulyje, apie apsisaugojimo būdus ir pagrindines profilaktikos priemones. Organizacinį darbą galėtų atlikti visuomenės sveikatos specialistas. Jis su pranešėjais suderintų seminaro ar konferencijos programą, vietą, laiką, klausytojų auditoriją, paruoštų dalomąją medžiagą. Galima taikyti ir kitus aktyvius metodus (situacijų nagrinėjimą, pokalbius, testus, taikyti atvejo analizės metodą) – svarbu suteikti žinių ne tik apie ligą, bet ir apie tai, kaip jos išvengti. Šias priemones reikėtų taikyti, jeigu kolektyve išaiškėjo susirgimas tuberkulioze, jeigu savivaldybėje išaugo sergamumas tuberkulioze, kad žmonės sužinotų, kokia tai liga ir kaip svarbu apsaugoti aplinkinius. Informaciją gyventojams apie tuberkuliozės epideminę situaciją ir apsisaugojimo būdus galima skleisti rengiant atmintines, brošiūras ir kitus leidinius konkrečioms tikslinėms grupėms. Paprastai atmintinės ir kiti sveikatos žinias populiarinantys leidiniai yra efektyviausi, jeigu jie yra trumpi, parašyti aiškia kalba, juose daug gerų iliustracijų. Įvairūs leidiniai gali būti naudingi, nes juose primenama žmonėms tai, ką jie jau žino, pateikiama papildoma informacija tiems, kurie turi specifinių interesų (rizikos grupės asmenims, sergantiesiems, šeimos ar kolektyvo nariams, kurie turėjo kontaktą su ligoniu ir t. t.). Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas turėtų pasirūpinti, kad ši informacinė medžiaga būtų išdalinta tikslinėms grupėms.

11

Rengiant informaciją apie tuberkuliozės epideminę situaciją ir apsisaugojimo būdus patariama informuoti gyventojus apie epideminę situaciją ir tendencijas savivaldybėje, Lietuvoje ir pasaulyje, atkreipiant dėmesį į vaikų sergamumą. Reikėtų papasakoti apie ligos sukėlėją, užsikrėtimo būdus ir kuo pavojingas sergantis žmogus aplinkiniams, kaip svarbu laiku diagnozuoti ligą ir išgydyti ligonį iki visiško pasveikimo, apie PSO rekomenduojamą strategiją, vadinamąją tiesiogiai stebimo gydymo strategiją (DOTS – directly observed treatment, short course therapy), kuri pripažinta pačia veiksmingiausia tuberkuliozės kontrolės priemone, kodėl labai paplito dauginio atsparumo vaistams (DAV-TB) tuberkuliozė, apie vakcinaciją nuo tuberkuliozės ir pagrindines profilaktikos priemones (būtinus profilaktinius sveikatos patikrinimus dėl tuberkuliozės, tuberkulino (Mantu) testą ir kt.). Galima pasiūlyti pasižiūrėti internete (http://www.youtube.com) paskelbtą vaizdo filmuką vaikams ir tėvams apie vaikų tuberkuliozę (http://www.youtube.com) [10], perskaityti atmintinę tėvams apie vaikų tuberkuliozę ,,Ką tėvai turi žinoti apie vaikų tuberkuliozę“ (http://globaltb.njms.rutgers.edu/ downloads/products/tbpedsbrochure.pdf). Įvairių tarptautinių leidinių galima rasti PSO interneto svetainėje (www.euro.who.int) [6]. Literat ūra

1. Davidavičienė E., Danila E., Naujokaitė A., Nargėla R., Sakalauskas R., Sosnovskaja A., Šilys A., Vitkauskienė A., Uždavinienė V., Zablockis R. Plaučių tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo metodinės rekomendacijos. Lietuvos pulmonologų draugija. Lietuvos „Rotary“ komitetas. Vilnius, 2009

2. World Health Organization. Health topics. Interneto prieiga: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs104/en

3. World Health Organization. The Immunological Basis for Immunization Series. Module 5: Tuberculosis - Update 2011. WHO; 2011. Interneto prieiga: http://whqlibdoc.who.int/publications/2011/9789241502412_eng.pdf?ua=1

4. Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos duomenys. 2013

5. World Health Organization. The Stop TB strategy. WHO; 2006. Interneto prieiga: http://www.who.int/tb/strategy/en/

6. World Health Organization. The global plan to stop TB 2011-2015. WHO; 2010. Interneto prieiga: http://www.stoptb.org/wg/tb_hiv/icspubs.asp

7. Sergamumo užkrečiamomis ligomis Lietuvoje 2012 m. apžvalga. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Interneto prieiga: http://www.ulac.lt/apzvalgos

8. Tuberkuliozė ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos metodinės rekomendacijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2014

9. Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano (TAR, 2014-07-17 Nr. 2014-10332) 1 priedas: Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo efektyvumo didinimo srities aprašas

10. Metodinės rekomendacijos specialistams, dirbantiems su vaikais. Higienos institutas, Vilnius 2015

12

1.3. Tėvystės įgūdžių tobulinimas (nėščiųjų ar planuojančių pastoti moterų konsultavimas

apie alkoholio žalą, pateikiant informacij ą apie alkoholio poveikį dar negimusiam kūdikiui)

Paslaugos pavadinimas: tėvystės įgūdžių tobulinimas (nėščiųjų ar planuojančių pastoti moterų konsultavimas apie alkoholio žalą, pateikiant informaciją apie alkoholio poveikį dar negimusiam kūdikiui).

Paslaugų grupė: konsultavimas (alkoholio žalos ir poveikio dar negimusiam kūdikiui klausimais).

Poveikio sritis: alkoholio vartojimo prevencija.

Tikslin ė (poveikio) grupė: nėščiosios ar planuojančios pastoti moterys, būsimi tėvai.

Galimi paslaugos teikėjai (vykdytojai), j ų partneriai: savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai), asmens sveikatos priežiūros įstaigos (šeimos gydytojai, bendruomenės slaugytojai, gydytojai akušeriai ir ginekologai).

Kvalifikaciniai reikalavimai paslaugos teikėjui: paslaugą teikiantys asmenys privalo turėti aukštąjį biomedicinos mokslų studijų srities medicinos, visuomenės sveikatos arba slaugos studijų krypties (bakalauro ar magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą išsilavinimą.

Numatomos paslaugos teikimo vietos: pirminės sveikatos priežiūros centrai, savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, moterų konsultacijos.

Paslaugos teikimo laikas (trukmė, periodiškumas): konsultavimas vykdomas individualiai, nėščiajai kreipiantis į pirminės sveikatos priežiūros centrą ar savivaldybės visuomenės sveikatos biurą. Gali būti organizuojamos ir grupinės konsultacijos vykdant nėščiųjų ir būsimųjų tėvelių sveikatos mokymą, vedant motinystės mokyklų užsiėmimus. Konsultavimo trukmė priklauso nuo klausimo sudėtingumo ir konsultuojamojo sugebėjimų ir motyvacijos priimti teikiamą informaciją (nuo 5–10 min. atsakymui į nesudėtingą klausimą iki 20–30 min. aiškinant sudėtingesnius poveikio mechanizmus).

Paslaugos teikimo aprašas: Konsultavimas vyksta pagal kintančias aplinkybes objektyviai įvertinus esamą padėtį ar pokyčius, atsižvelgiant į nėščių ar planuojančių pastoti moterų, kurios vartojo ir/ar vartoja alkoholį ir priklauso rizikos grupei, skaičių, jų specifiką. Nuolat tikslinamas ir derinamas paslaugos poreikis, intensyvumas, konsultavimo vieta, laikas. Su paslaugos gavėju aptariamas konsultavimo paslaugos pobūdis, tikslinama moterų, kurios vartojo ir/ar vartoja alkoholį sveikatos būklė ir įvertinamas šios grupės elgesio rizikos laipsnis dar negimusiam kūdikiui. Teisingai identifikavus ir suformavus rizikos grupę bei pritaikius atitinkamą konsultavimo metodiką (pavyzdžiui, motyvacinio interviu metodą), moterys turės galimybę apmąstyti patyrimus, iš jų mokytis, atrasti naujus dalykus, juos reflektuoti, analizuoti, stebėti bei išbandyti save per naujai įgytą elgesį. Tikėtina, jog paslaugų gavėjai išmoks efektyviai spręsti problemas, tinkamai elgtis įvairiose kebliose situacijose, gebės atsispirti spaudimui vartoti alkoholį, vengs kitų žalingų įpročių.

Paslaugos teikimo tikslas, prognozuojami (planuojami, siekiami) paslaugos teikimo rezultatai: pateikti profesionalius atsakymus į konsultuojamo asmens klausimus apie alkoholio žalą konsultuojamojo ir dar negimusio kūdikio sveikatai, motyvuoti juos nevartoti alkoholinių gėrimų, skatinti konsultuojamuosius analizuoti ir keisti savo elgesį – atsisakyti alkoholinių gėrimų. Turi būti analizuojami ir įvertinami pasiekti rezultatai pagal numatytus kriterijus, stebimi dėsningumai, tendencijos ir pokyčiai.

Paslaugos teikimo vertinimo kriterijai: konsultuotų asmenų skaičius, suteiktų individualių ir grupinių konsultacijų skaičius, apklausų duomenys apie nėščiųjų alkoholio vartojimą.

13

Papildoma informacija paslaugos teikėjui: Moksliniai tyrimai įrodo, jog alkoholio vartojimas tiek Europoje, tiek visame pasaulyje plinta ne tik tarp vyrų, bet ir tarp moterų. Nustatyta, kad alkoholio vartojimo skirtumas tarp lyčių mažėja, merginos vis dažniau įklimpsta į alkoholizmą. Lietuvoje moterų alkoholio vartojimas per pastaruosius 15 metų išaugo dvigubai, be to, moterys labiau negu vyrai rizikuoja nukentėti nuo su alkoholio vartojimu susijusių problemų. Moters organizme vandens yra 10 proc. mažiau, todėl, išgėrus vienodą kiekį alkoholio, moters kraujyje alkoholio koncentracija bus didesnė. Švedijos mokslininkai 2011 m. nustatė, kad alkoholis skirtingai veikia moterų ir vyrų organizmą. Moterų smegenis alkoholis pažeidžia tris kartus greičiau nei vyrų, be to, pažeidžiama ta smegenų dalis, kuri kontroliuoja miegą, nuotaiką, impulsus. Lietuvos mokslininkų duomenimis, alkoholį vartoja apie 90 proc. moterų, nėštumo laikotarpiu alkoholį vartoja apie 25 proc. moterų [6]. Tarptautinė patirtis taipogi rodo, jog moterys geria būdamos ir nėščios. 2011–2013 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose vykdytame vaisingo amžiaus moterų tyrime nustatyta, kad 1 iš 10 nėščių 18–44 metų moterų vartojo alkoholį ir maždaug 1 iš 33 teigė, jog stipriai gėrė per pastarąsias 30 dienų [7]. Nėščiųjų alkoholizmas rodo, jog moterys arba nesuvokia alkoholio daromos žalos jų organizmui ir kūdikiui, arba yra priklausomos nuo alkoholio. Moterims, kurios geria alkoholį nėštumo metu, padidėja rizika pagimdyti kūdikį, kuris turės fizinių, psichinių, mokymosi ir/ar elgesio sutrikimų. Sunkiausia alkoholio vartojimo pasekmė – vaikas, gimęs su vaisiaus alkoholio sindromu (toliau – VAS). Šis sindromas buvo aprašytas tik 1978 m. VAS būdinga: centrinės nervų sistemos pažeidimas (nervų sistemos anomalijos, psichinės raidos sulėtėjimas, intelekto sutrikimai, smegenų formavimosi sutrikimai ir kt.); neurologinai sutrikimai (dėmesio, atminties sutrikimai, hiperaktyvumas, abstraktus mąstymas, sunkiai randama išeitis iš sudėtingesnių situacijų.); veido deformacijos (siauri vokų plyšiai, plokščia vidurinė veido dalis, žema nosies nugarėlė, siaura viršutinė lūpa ir/ar raudonas jos kraštas ir kt.) [6]. Moksliniai šaltiniai nurodo, kad VAS pasitaiko vienam iš 1000 gimusiųjų. Lietuvoje Santariškių vaikų ligoninėje 2010–2012 m. buvo gydyti 5 naujagimiai su VAS diagnoze [8]. Psichologinės raidos sutrikimai, dalinis VAS pasireiškia vėliau, vaikui augant išryškėja ir kiti sutrikimai, kurių neįmanoma arba labai sunku pastebėti naujagimystės periodu. Kartais VAS nesukelia aiškiai matomų fizinių pažeidimų, todėl tokie vaikai atpažįstami palaipsniui, iš neįprasto elgesio ir/ar mokymosi. Jie sunkiai adaptuojasi, jų nepavyksta sudrausminti įprastomis priemonėmis, dažnai būna žiaurūs. Vėliau jie turi rimtų elgesio problemų, nepasiduoda elgesio korekcijai, smurtauja, dažnai patys tampa alkoholikais, nusikaltėliais ir pan. Jody Allen Crowe, tyręs „sunkius“ paauglius, knygoje „Pražūtingas ryšys: ryšys tarp prenatalinio alkoholio vartojimo sukeltų smegenų sutrikimų ir mokyklų žudikų šaulių“ pažymi, kad beveik 50 proc. vaikų patiria prenatalinio alkoholio vartojimo pasekmes. Žymaus mokytojo ir mokslininko duomenimis, 94 proc. apklaustų kalinių teigia, jog jų motinos vartojo alkoholį [1]. Mokslo įrodymais grįsta patirtis bei literatūros apžvalga rodo, kad VAS išlieka rimta ne tik medicinine, bet ir socialine problema. Moterys, kurios geria alkoholį nėštumo metu, yra gana įprastas reiškinys mūsų visuomenėje, todėl ir VAS nėra retenybė. Nėščiosios įsčiose alkoholio pažeistų kūdikių, o vėliau ir suaugusiųjų fizinė, psichologinė bei socialinė reabilitacija, jų integracija į visuomenę išlieka rimtu iššūkiu ne tik individualiu (šeimos, giminės), bet visuomeniniu lygiu.

14

Ypač svarbi yra ankstyvoji alkoholio prevencija – darbas su nėščiosiomis ar planuojančiomis pastoti moterimis. Todėl nėščių ar planuojančių pastoti moterų konsultavimas apie alkoholio žalą, pateikiant informaciją apie alkoholio poveikį dar negimusiam kūdikiui, yra aktuali visuomenės sveikatos stiprinimo paslauga, kuria siekiama tobulinti tėvystės įgūdžius. Kuo anksčiau pradedama teikti ši paslauga, tuo didesnė tikimybė, kad nėščių ar planuojančių pastoti moterų polinkis į alkoholizmą bus atpažintas ir bus išvengta vėlesnių pasekmių.

Literat ūra

1. Crowe J. A. Pražūtingas ryšys: ryšys tarp prenatalinio alkoholio vartojimo sukeltų smegenų sutrikimų ir mokyklų žudikų šaulių, Kaunas, 2014

2. Lietuvos statistikos departamentas. Interneto prieiga: http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=c3e8f176-f82b-4cc1-b69e-c5e8d2f93724

3. Royal College of Obstetricians and Gynaecologists. Alcohol consumption in pregnancy. Setting standarts to improve women‘s health. London, 2012.

4. Business Inside. Here are the countries where people love to drink alcohol. Interneto prieiga: http://uk.businessinsider.com/where-people-drink-the-most-around-the-world-2015-11?&platform=bi-androidapp%3Fr%3DUS&IR=T

5. http://www.perpasauli.lt/naujienos/top-10-saliu-kuriose-alkoholio-suvartojama-daugiausiai-ir-mes-cia-esame.d?id=64793209

6. Minkauskienė M., Šukienė G., Žiobakas R. Alkoholis, rūkymas ir narkotikai nėštumo metu. Interneto prieiga: http://folk.uio.no/babills/lithuania/2_alkoholis.htm

7. Key Findings: Alcohol use and binge drinking among women of childbearing age – United States, 2011-2013. Interneto prieiga: http://www.cdc.gov/ncbddd/fasd/features/drinking-childbearing-age.html

8. Kalinauskienė O., Liubšys A. Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS). 2012, Volume 22, Number 6, p. 95-99. Interneto prieiga: file:///C:/Users/HP/Desktop/vas_.pdf

9. https://infogr.am/alkoholis-8787434 10. Women suffer faster alcohol abuse damage. Interneto prieiga:

http://www.heraldsun.com.au/news/breaking-news/women-suffer-faster-alcohol-abuse-damage/story-e6frf7jx-1226190778749

11. Global status report on alcohol and health 2014. Interneto prieiga: http://www.who.int/substance_abuse/publications/global_alcohol_report/msb_gsr_2014_1.pdf?ua=1

15

1.4. Bendruomenių žinių ir įgūdžių plėtojimas, siekiant padėti joms susidoroti

su diskriminacija ir stigmomis Paslaugos pavadinimas: bendruomenių žinių ir įgūdžių plėtojimas, siekiant padėti joms susidoroti su diskriminacija ir stigmomis.

Paslaugų grupės: informavimas, mokymas, įgūdžių formavimas.

Poveikio sritis: diskriminacijos ir stigmų prevencija.

Tikslin ė (poveikio) grupė: bendruomenė (suaugusieji, jaunimas ir vaikai).

Galimi paslaugos teikėjai (vykdytojai), j ų partneriai: savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai). Partneriai: žiniasklaida, savivaldybės, seniūnijos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, socialinės rūpybos, švietimo įstaigos ir kt.

Kvalifikaciniai reikalavimai paslaugos teikėjui: informaciją rengiantiems specialistams reikia turėti aukštąjį (bakalauro ar magistro kvalifikacinį laipsnį) išsilavinimą.

Numatomos paslaugos teikimo vietos: savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, pirminės sveikatos priežiūros centrai, seniūnijos, bendruomenės namai, žiniasklaida, internetas, švietimo įstaigos.

Paslaugos teikimo laikas (trukmė, periodiškumas): informaciją ištisus metus teikti savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, reguliariai (keletą kartų per metus) per žiniasklaidą, viešosiose erdvėse.

Paslaugos teikimo aprašas: Ši paslauga jungia tris paslaugų grupes: informavimą (straipsnių, informacinių pranešimų spaudai, atmintinių rengimą, informacijos rengimą ir skelbimą per TV, radiją, internetą), mokymą (paskaitų, pranešimų, pamokų ir kitų teorinio ir praktinio mokymo metodų taikymą teikiant žinias apie diskriminaciją ir stigmas) ir įgūdžių formavimą (ugdant teigiamas nuostatas ir kritinį mąstymą, padedantį įveikti socialinį spaudimą). Bendruomenių veikla turi būti nukreipta prieš diskriminaciją, stigmas, nelygybę, skurdą, pasitelkus įvairias kompleksines sveikatos stiprinimo, priežiūros bei įgūdžių formavimo paslaugas. Sveikatos priežiūros darbuotojai turėtų didinti bendruomenės žmonių sąmoningumą, keisti jų požiūrį į geografines (seniūnijos, miesto, rajono), religines (krikščionių, stačiatikių, žydų, karaimų) ar socialines (gėjų, tam tikrų socialinių klasių) individų grupes, nes tie patys žmonės juk gali būti įvairių bendruomenių nariais. Veiklos pagrindą turi sudaryti darbas su nedidelėmis bendruomenės narių grupėmis. Sukurtos bendruomenių sveikatos tarybos turi siekti koordinuoti kompleksinių sveikatos stiprinimo metodų ir metodikų taikymą bei skatinti visų sektorių (sveikatos, švietimo, socialinės rūpybos, ekonomikos sektorių, nevyriausybinių organizacijų ir kt.) glaudų ir vaisingą bendradarbiavimą. Planuojant bei įgyvendinant diskriminacijos ir stigmų mažinimo strategijas būtinas nustatyti bendruomenių prioritetus, efektyviai vykdyti sprendimus ir teikti kokybiškas paslaugas. Svarbu pažymėti, kad motyvuotas bendruomenių įtraukimas ir dalyvavimas sveikatos stiprinimo procese yra vienas svarbiausių visuomenės sveikatos stiprinimo plėtros bei diskriminacijos ir stigmų mažėjimo garantų. Diskriminacijos bei stigmų prevencijos įgūdžiai turi būti diegiami teikiant informaciją bei vykdant žmonių sveikatos mokymą ir formuojant tinkamus gyvensenos įpročius. Teikiami patarimai ir taikomi paslaugų teikimo metodai turi turėti katalizuojantį poveikį, kuris skatintų bendruomenes teikti socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas, didintų bendruomenės

16

narių supratimą apie socialines diskriminacijos bei stigmų priežastis. Ateitis priklauso tik sisteminiam požiūriui į įvairius problemų sprendimo būdus ir metodus.

Paslaugos teikimo tikslas, prognozuojami (planuojami, siekiami) paslaugos teikimo rezultatai: padidės informuotumas diskriminacijos ir stigmų profilaktikos klausimais, atsiras motyvacija siekti gerų įgūdžių, ugdant teigiamas nuostatas ir kritinį mąstymą, kuris pravers tuomet, kai reikės įveikti socialinį spaudimą, sumažės diskriminacijos, stigmų, depresijos, neurozių, savižudybių tendencijos.

Paslaugos teikimo vertinimo kriterijai: mokymo renginių dalyvių skaičius, informacinių pranešimų, straipsnių skaičius, išdalytos informacinės medžiagos skaičius, asmenų, žinančių apie diskriminaciją ir stigmas, procentas nuo informuotųjų, diskriminacijos, depresijos, neurozių, savižudybių mažėjimo procentas.

Papildoma informacija paslaugos teikėjui: Diskriminacija (lot. discriminare, discriminatio – atskirti, atskyrimas) – teisių suvaržymas arba atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos ir kt. Pasak psichologų, pripažinti kitaip mąstančius, besielgiančius, atrodančius, gyvenančius, kitokius žmones trukdo susiformavę stereotipai, informacijos trūkumas bei žemas tolerancijos ir kultūros lygis. Žmonės nesupranta to, kas yra svetima, todėl dažniausiai „kitokiems“ yra priskiriami tam tikri neigiami bruožai. Tai yra stigmatizavimas – neigiamų savybių, charakteristikų priskyrimas asmenims ar jų grupėms, nulemiantis jų diskriminavimą. O realybėje „kitokie“ žmonės tokių bruožų gali ir neturėti. Taip formuojasi neadekvati psichologinė gynyba, kuri ne tik pakeičia požiūrį į žmones, bet ir dėl to nukenčia tarpusavio bendravimas bei atsiranda elgesio sutrikimų. Neramina tai, kad kartais stigmatizacija gali sukelti ne tik diskriminaciją, bet ir psichologinį bei fizinį smurtą. Sociologiniai tyrimai rodo, kad dažniausiai yra diskriminuojami sergantieji ŽIV, psichinėmis ligomis, vartojantys narkotikus, alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės, seksualinių mažumų atstovai bei vaikus ne santuokoje auginančios ir vienišos moterys. Sociologai nustatė, kad prieš šias grupes neigiamai yra nusiteikę daugiau kaip pusė apklaustųjų. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad dėl streso darbe, patyčių mokykloje, įtempto gyvenimo būdo apie ketvirtadalis visuomenės kenčia nuo lengvų depresijos ar psichikos sutrikimo formų. Todėl labai svarbu ne tik formuoti teigiamas visuomenės, bendruomenių bei atskirų jos narių nuostatas įvairių diskriminuojamų grupių atžvilgiu, bet ir suteikti toms grupėms daugiau adekvataus dėmesio, rūpesčio, supratimo bei įvairialypės (medicininės, finansinės, psichologinės, metodinės) pagalbos ir informacijos. Pasak PSO Europos regioninio biuro, socialinė apsauga žmonėms yra reikalinga visą gyvenimą – nuo ankstyvosios vaikystės, būnant darbingo amžiaus ir iki pat senatvės. Ypač ji reikalinga esant ypatingiems gyvenimo atvejams: sergant, praradus darbą ar pajamų šaltinį, tapus neįgaliam. Europos Sąjungoje (ES) yra įgyvendinama antidiskriminacinė politika. ES direktyvose yra užtikrinamas diskriminacijos draudimas užimtumo, darbo rinkos ir profesinio mokymo, prekių ir paslaugų teikimo srityse. Siekiama vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos, tikėjimo, negalios, amžiaus, lytinės orientacijos, bei siūloma antidiskriminacines priemones taikyti švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių išmokų srityse, taip pat užtikrinant prieigą prie būsto. 2008 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto ir socialinių tyrimų instituto etninių tyrimų centro atliktas tyrimas parodė, kad 13 proc. respondentų patyrė diskriminaciją dėl savo žemesnės socialinės padėties. Skundai dėl socialinės padėties pagal skaičių užima antrą vietą po skundų dėl lyties diskriminavimo. 2008 m. LR Seimas priėmė Lygių galimybių įstatymo pataisas. Pagal naują šio įstatymo redakciją, yra draudžiama diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir religijos. Europos Komisija diskriminacijos tema visose ES valstybėse narėse atliko gyventojų apklausas („Eurobarometro“ tyrimus). „Eurobarometro“ apklausa „Diskriminacija ES šalyse 2009“ atskleidė Lietuvos žmonių nuomonę apie diskriminacijos paplitimą Lietuvoje. Nustatyta, kad labiausiai yra paplitusi diskriminacija dėl amžiaus (59 proc.), negalios (50 proc.),

17

lytinės orientacijos (36 proc.), rasės (26 proc.). Mažiausiai diskriminuojama dėl tikėjimo ar įsitikinimų (14 proc.). Labiausiai su diskriminacija susiduria asmenys, turintys psichikos negalią. Diskriminacija priklauso nuo socialinio teisingumo ir žmonių gerovės. Pagal PSO apibrėžimą, sveikata yra ne tik ligų ar negalios nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė. PSO Europos regioninis biuras 2012 m. sukvietė grupę žymiausių ekspertų tam, kad apžvelgtų ir aptartų įvairias gerovę apibūdinančias sampratas, įvardintų esamas problemas bei parengtų ir pateiktų pasiūlymus valstybių vadovams, vykdantiems ir formuojantiems politiką gerovės ir sveikatos klausimais. Norint pagerinti žmonių sveikatą, sumažinti diskriminaciją bei stigmatizmą, rekomenduojama pasinaudoti PSO, Europos bei Lietuvos mokslininkų sukaupta informacija, statistika bei įvairiais moksliniais tyrimais ir įrodymais. 2008 m. Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriame pateikiamas visapusiškas požiūris į kovą su diskriminacija bei skatinamos visų lygios galimybės. ES yra priimta nemažai dokumentų, kuriais užtikrinama, kad ES piliečiai nebūtų diskriminuojami: dėl rasės, etninės kilmės, religijos, įsitikinimų, negalios, amžiaus, lytinės orientacijos, lyties. Komisija ragina sukurti ir stiprinti visuotinę socialinės apsaugos politiką, įtraukti į socialinę apsaugą tuos, kurie turi nepatikimą (neformalų) darbą, įskaitant ir neoficialų darbą, namų ruošą ar tvarkymą bei socialinę žmonių rūpybą. Pakeitus gyvensenos įpročius bei suformavus kritinį mąstymą būtų galima ne tik sumažinti mirtingumą, pailginti gyvenimo trukmę, bet ir sėkmingai susidoroti su diskriminacija bei stigmatizmu. Tam tikslui yra reikalingos bendros visuomenės sveikatos specialistų, šeimos gydytojų, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ir kiekvieno iš mūsų pastangos.

Literat ūra

1. Neverauskienė L. O. Diskriminacijos apraiškos: aktuali būklė bei tendencijos antidiskriminacijos srityje Lietuvoje. Filosofija. Sociologija. 2011. T. 22. Nr. 2, p. 115–128, Lietuvos mokslų akademija, 2011

2. Žemiau skurdo ribos gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas. Statistikos departamentas. Interneto prieiga: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=6571

3. Žinokite savo teises. Apsauga nuo diskriminacijos, 2015. Interneto prieiga: http://ec.europa.eu/justice/discrimination/index_lt.htm

4. Kova su diskriminacija sveikatos srityje. Interneto prieiga: http://ec.europa.eu/health/newsletter/115/focus_newsletter_lt.htm

5. Lygybę užtikrinančios ES kovos su diskriminacija taisyklės jau perkeltos į visų 28 ES valstybių narių nacionalinės teisės aktus, 2014. Interneto prieiga: http://ec.europa.eu/lietuva/ziniasklaidai/17012014_kova_su_diskriminacija_lt.htm

6. World Health Organization. Interneto prieiga: http://www.who.int/social_determinants/thecommission/finalreport/closethegap_how/ru/index1.html

18

1.5. Informacijos apie vaikščiojimo naudą teikimas

senyvo amžiaus žmonėms, jų globėjams Paslaugos pavadinimas: informacijos apie vaikščiojimo naudą teikimas senyvo amžiaus žmonėms, jų globėjams.

Paslaugų grupė: informavimas (informacijos apie vaikščiojimo naudą vyresniems žmonėms teikimas).

Veiklos (intervencijų) pavyzdžiai: straipsniai, informaciniai pranešimai; asmens sveikatos, visuomenės sveikatos ir kūno kultūros specialistų informavimas, praktinių pratybų (grupinių ir individualių) organizavimas, individualus konsultavimas.

Poveikio sritis: fizinio aktyvumo skatinimas.

Tikslin ė (poveikio) grupė (-ės): senyvo amžiaus žmonės, jų globėjai ir artimieji.

Galimi paslaugos teikėjai (vykdytojai), j ų partneriai: miestų ir rajonų savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai), asmens sveikatos priežiūros įstaigos (fizinės medicinos ir reabilitacijos, kineziterapijos specialistai). Partneriai (informacijos sklaidai): nevyriausybinės organizacijos (įskaitant pagyvenusių žmonių organizacijas), žiniasklaida, savivaldos institucijos.

Kvalifikacijos reikalavimai paslaugos teikėjui: informaciją rengiantiems specialistams reikia turėti aukštąjį biomedicinos mokslų studijų srities medicinos, visuomenės sveikatos, sporto krypties išsilavinimą (bakalauro ar magistro kvalifikacinį laipsnį).

Numatomos paslaugos teikimo vietos: savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, pirminės sveikatos priežiūros centrai ir kitos asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigos, bendruomenių centrai, sporto ir sveikatingumo klubai, informacija žiniasklaidoje, internete.

Paslaugos teikimo laikas (trukmė, periodiškumas): rekomenduojama teikti informaciją apie vaikščiojimo naudą pagal paslaugą teikiančios institucijos planus bei bendruomenės poreikį (bendruomenės šventėse, teminėms sveikatos dienoms – Pasaulinei sveikatos dienai (balandžio 7 d.), Judėjimo sveikatos labui dienai (gegužės 10 d.), Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai (spalio 1 d.) ir kt. – skirtų renginių metu. Rekomenduojama informaciją apie vaikščiojimo naudą pateikti žiniasklaidos priemonėms keletą kartų per metus, atnaujintą ir pakoreguotą atsižvelgus į sezoniškumą.

Paslaugos teikimo tikslas, prognozuojami (siekiami) paslaugos teikimo rezultatai: pagerinti sveikatos stiprinimo paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms prieinamumą, paskatinti aktyvią gyvenseną ir lėtinių neinfekcinių ligų profilaktiką, padidinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, sustiprinti motyvaciją sveikiau gyventi, padidinti savarankiškai ir organizuotai besimankštinančių ir kitaip fiziškai aktyvių vyresnio amžiaus žmonių skaičių.

Paslaugos teikimo vertinimo kriterijai: informavimo veiksmų (straipsnių, laidų, pranešimų žiniasklaidoje) skaičius, informuotų vyresnio amžiaus žmonių, jų globėjų ir artimųjų skaičius, fiziškai aktyvių vyresnių nei 60 metų žmonių skaičiaus padidėjimas. Tolimesnėje perspektyvoje būtų galima tikėtis ir sergamumo bei mirtingumo nuo lėtinių neinfekcinių ligų sumažėjimo, gyvenimo kokybės pagerėjimo.

Papildoma informacija paslaugos teikėjui: PSO 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduoja mažiausiai 150 min. per savaitę skirti vidutinio intensyvumo ar 75 min. didelio intensyvumo aerobinei fizinio aktyvumo veiklai. Aerobinis aktyvumas turi trukti ne mažiau kaip 10 min. Du ar daugiau kartų per savaitę rekomenduojama atlikti pratimus raumenų jėgai stiprinti (osteoporozės profilaktikai). Jeigu dėl sveikatos būklės senjorai negali būti fiziškai aktyvūs tiek, kiek siūloma šiose rekomendacijose, jie

19

turi būti fiziškai aktyvūs tiek, kiek gali pagal savo sveikatos būklę. Reguliari fizinė veikla mažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, antrojo tipo cukriniu diabetu, kai kurių rūšių vėžiu, mažina depresijos ir nerimo simptomus. Mankštinimasis motyvuoja atsisakyti žalingų įpročių bei veiksmingai mažina protinę ir psichinę įtampą bei gerina darbingumą (3). Vyresniems žmonėms ypač svarbu išlikti fiziškai aktyviems. Užsiimant fizine veikla didėja pasitikėjimas savimi, gerėja bendravimo įgūdžiai ir formuojamas sveikas požiūris į gyvenseną. Taip pat tai yra puikus būdas kovoti su depresija, stresu bei nerimu. Kas penktas Lietuvos gyventojas yra sulaukęs 60 ir daugiau metų, ES šalyse – kas ketvirtas. Prognozuojama, kad 2030 m. pradžioje beveik trečdalį (28,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys pagyvenę žmonės (ES 27–30,4 proc.). Atsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių poreikius, reikėtų taikyti kuo paprastesnį, pigų, veiksmingą bei patrauklų fizinį aktyvumą. Tyrimais nustatyta, kad užsienio šalyse šios amžiaus grupės mėgstamiausios fizinio aktyvumo rūšys yra vaikščiojimas, sodo ar ūkio darbai, važiavimas dviračiu, plaukiojimas ir, atskirose šalyse, golfas. Kūno kultūros ir sporto departamento 2011 m. atlikto tyrimo duomenimis, į klausimą „Kaip jūs sportuojate?“ 60 proc. pagyvenusiųjų grupės respondentų atsakė, kad visai nesportuoja, 38,8 proc. sportuoja savarankiškai, o 1,6 proc. sportuoja organizuotai. Į klausimą „Kaip dažnai Jūs sportuojate (kai atliekama tikslinga sportinio pobūdžio fizinė veikla, kurios metu suintensyvėja širdies ritmas ir padažnėja kvėpavimas)?“ 21,5 proc. atsakė, kad sportuoja penkis kartus per savaitę (reguliariai), 14,3 proc. nuo 1 iki 4 kartų per savaitę (nelabai reguliariai), 5,3 proc. atsakė, kad sportuoja nuo 1 iki 3 kartų per mėnesį ir rečiau („kartais“). Reguliarus fizinis aktyvumas rekomenduojamas kiekvienam. Ši pigi, veiksminga, prieinama ir gerai pasaulyje ištyrinėta ligų prevencijos bei sveikatos stiprinimo priemonė Lietuvoje panaudojama nepakankamai. Užsienio mokslinių tyrimų duomenimis, pagyvenusių ir senų žmonių fizinį aktyvumą skatina šie socialiniai ir ekonominiai veiksniai: draugų, artimųjų ar sutuoktinių palaikymas, kaimynų palaikymas ir jų dalyvavimas, įvairių fizinio aktyvumo skatinimo ar elgsenos koregavimo programų gausa, aukštesnis asmens išsilavinimas, geresnė ekonominė padėtis ir didesnės gaunamos pajamos, galimybė nemokamai dalyvauti įvairiose fizinio aktyvumo programose, šeimos narių švietimas ir mokymas apie teigiamą fizinio aktyvumo poveikį pagyvenusiems bei seniems žmonėms, interneto svetainių su reikiama informacija buvimas, šeimos gydytojų ir įvairių sričių specialistų skatinimas ir konsultacijos, vyriška lytis ir kiti mažiau reikšmingi veiksniai. Veiksniai, slopinantys fizinį aktyvumą: šeiminė padėtis, fizinio aktyvumo ugdymo ar elgsenos korekcijos programų trūkumas bei jų nesėkmės, draugų ir bendraminčių nebuvimas, neįdomios fizinio aktyvumo programos ar nesidomėjimas fiziniu aktyvumu apskritai, galimų neigiamų padarinių baimė, įvairių žinių (apie sveikatą, programas ar renginius ir fizinį aktyvumą) trūkumas, galimybių užsiimti fiziniu aktyvumu stoka ir kiti mažiau reikšmingi veiksniai. Kad bendraamžių ar bendraminčių draugijos (ar palaikančio ir motyvuojančio draugo) nebuvimas yra labai svarbi fizinio aktyvumo kliūtis, pabrėžia daugelis Vokietijoje atliktų tyrimų. Šį veiksnį kaip esminę kliūtį įvairiuose tyrimuose nurodė nuo 20 proc. iki 74,7 proc. senjorų. Šis veiksnys ypač aktualus tiems, kuriems per 70 metų. Daugelis kitų tarptautinių tyrimų patvirtina išskirtinę šio veiksnio svarbą pagyvenusių ir senų žmonių fiziniam aktyvumui. Kai kuriuose moksliniuose straipsniuose akcentuojama, kad šis veiksnys yra svarbesnis moterims. Bendraminčių (bendraamžių) draugijos nebuvimas ir pratybų metu ypač staigiai didinamas krūvio intensyvumas gali turėti lemiamą įtaką, jeigu užsiėmimų metu prarandamas saugumo jausmas. Dar vienas socialinio nesaugumo veiksnys – nesaugi gyvenamoji aplinka, viešosios tvarkos pažeidimai (7).

20

Literat ūra

1. Javtokas Z., Šulienė D. Vaikščioti malonu ir sveika. Respublikinis sveikatos mokymo centras.

2. Senyvo amžiaus žmonėms palankių (sveikatos požiūriu) bendruomenių kūrimas. Informacinis leidinys, 2015. Interneto prieiga: http://www.smlpc.lt/media/media/Seniems%20palanki%20bendruom.%202015.pdf

3. Žingsniai geros savijautos link. Kas svarbu vyresniems žmonėms pradedant ėjimo, šiaurietiško ėjimo, bėgimo pratybas. Informacinis leidinys, 2015. Interneto prieiga: http://www.smlpc.lt/media/file/Lankstinukai/Ejimo%20metodiniai%20patarimai.%202015%20(2).pdf

4. „Europos pagyvenusių žmonių platforma prie ES“ (European older people platform); ES Tarybos išvados „Sveikas ir orus senėjimas“ (2009 11 30). Interneto prieiga: (http://www.agelatform.eu/images/stories/AGE_2012_General_Assembly_Declaratiion_FINAL.pdf) 5. http://www.sveikaszmogus.lt/GYVENIMO_BUDAS-2966-Aktyvus_gyvenimas_sulaukus_65-Aktyvus_gyvenimas_sulaukus_65

6. Svarbiausi patarimai sveikam ir susirgusiam vidutinio ir vyresnio amžiaus žmogui. Kaunas, 2000.

7. Pagyvenusių žmonių fizinis aktyvumas ir sveikata. Informacinis leidinys. 2013. Interneto prieiga: http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Metodine_medziaga/Pagyvenusiu%20zmoniu%20FA%20(metodine-informacine%20medziaga).pdf

21

2. VISUOMENĖS SVEIKATOS STIPRINIMO PASLAUG Ų SUAUGUSIESIEMS

TEIKIMO BENDRUOMEN ĖJE MODELIAI Visuomenės sveikatos stiprinimas apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių mažinimą. Šios veiklos (sveikatą ir sveikatos aplinką palaikančios politikos formavimas, bendruomenės veiklos skatinimas, asmeninių įgūdžių ugdymas) apima daug sveikatinimo proceso krypčių: sveikatos gyvensenos skatinimą, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimą, sveikos gyvenamosios ir darbo aplinkos kūrimą, bendruomenės mokymą, kaip išsaugoti savo sveikatą ir palaikyti ją, ir kt. Sveikatos stiprinimo procesas savivaldybėje įgyvendinamas per paslaugų teikimą bendruomenei: kolektyvams (mokiniams, pedagogams, statutiniams tarnautojams, kt.), interesų grupėms (sporto, sveikos mitybos, kt.), atskiriems žmonėms, kt. Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų suaugusiesiems teikimas privalo būti vykdomas pagal savivaldybės pasirinktą modelį, kad būtų įmanoma įvertinti jo rezultatą, naudą bendruomenei, lėšų panaudojimo efektyvumą. Atkreiptinas dėmesys, kad modelio parinkimas nėra vienareikšmis visoms sveikatinimo proceso veiklos rūšims ir kryptims. Parinktas modelis turi atspindėti savivaldybės sveikatinimo prioritetus. Neįmanoma parengti vieno pagrindinio modelio visų savivaldybių visiems poreikiams, lygiai kaip neįmanoma tvirtinti, kad vienas modelis yra pranašesnis už kitą. Modelis parenkamas atsižvelgiant į tikslą, poreikį, galimybes, teikėjus, paslaugų teikimo aplinką ir sąlygas, periodiškumą, rezultato stebėseną, vertinimą, ekonominį tikslingumą. Nuo ko pradėti modelio pasirinkimą? Pirma, galima kreiptis pagalbos į tokios patirties turinčią bendruomenę savo savivaldybėje, kitoje šalies savivaldybėje, ar net kitose šalyse, kur geografinė, klimatinė ir demografinė situacija būtų panaši į Lietuvos. Antra, susipažinkite su modelio planavimo pakopomis, išstudijuokite jas ir įvertinkite jų pritaikymo galimybę savo savivaldybėje. Nuspręskite, kokio detalumo vadovas turi būti parengtas, kad suplanuoti ir įdiegti modelį, numatykite, kokie aplinkos veiksniai yra ta varomoji jėga, kuri užtikrins paslaugų prieinamą ir kokybę. Daugiau apie modelius ir jų diegimą galima perskaityti knygoje „Health behavior and health education: theory, research, and practice“, kurią galima atsisiųsti iš interneto: http://www.sanjeshp.ir/phd_91/Pages/Refrences/health%20education%20and%20promotion/[Karen_Glanz,_Barbara_K._Rimer,_K._Viswanath]_Heal(BookFi.or.pdf. Pateikiame keletą galimų modelių aprašymų, pabrėždami, kad modelio pasirinkimas ir taikymas savivaldybėje priklauso nuo modelio įgyvendinimo pakopų valdymo vadybininko profesionalumo.

22

2.1. PRECEDE–PROCEED modelis

PRECEDE–PROCEED loginis priežasčių įvertinimo, intervencijų planavimo ir vertinimo modelis jau tris dešimtmečius yra sveikatos stiprinimo praktikos kertinis akmuo ir kelrodis, kaip diegti sveikatos elgsenos teorijas į sveikatos stiprinimo programas, sprendžiant šiuolaikines visuomenės sveikatos problemas.

Akronimas PRECEDE sudarytas iš anglų kalbos žodžių: Predisposing, Reinforcing, Enabling Constructs in Educational/Environmental Diagnosis and Evaluation (liet. išankstiniai, sustiprinantys, įgalinantys konstruktai nustatant mokymo/aplinkos diagnozę ir atliekant vertinimą). 1991 m. prie jo buvo pridėtas kitas akronimas – PROCEED (angl. Policy, Regulatory and Organizational Constructs in Educational and Environmental Development). Šis modelis taikomas iš pradžių apibrėžiant sveikatos stiprinimo problemas (penkios planavimo fazės) ir tik po to rengiamas problemų sprendimo veiklos planas (viena įgyvendinimo ir trys vertinimo fazės).

Daugiau apie PRECEDE–PROCEED modelį galima perskaityti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro leidinyje ,,Visuomenės sveikatos stiprinimo vadovas savivaldybėms“ (36–40 p.): http://www.smlpc.lt/media/file/Metodine%20medziaga/2014-09-7%20Visuomenes%20sveikatos%20stiprinimo%20vadovas%20savivaldybems_2014%20galutinis%20(1).pdf.

2.2. Daugiapakopinio priartėjimo prie bendruomenės sveikatos modelis Daugiapakopio priartėjimo prie bendruomenės sveikatos modelio (angl. The Multilevel Approach to Community Health, MATCH) taikymas leidžia įvertinti platų pagrindinių visuomenės sveikatos būklės rodiklių spektrą ir apskaičiuoti kiekvieno rodiklio indėlį į bendrą veiklos rezultatą. Modelis sudaro galimybę įvertinti daugelį visuomenės sveikatą veikiančių veiksnių, pabrėžiant jų poveikį atskiram asmeniui. Modelio ypatumas yra papildomos informacijos taikymas veiklos rezultatų analizei atlikti. Modelį sudaro penkios įgyvendinimo fazės: paslaugų teikimo tikslo parinkimas, veiklos planavimas, tobulinimas, įdiegimas, vertinimas. Kiekvienos fazės realizavimas papildomai detalizuojamas dviem pakopomis.

Daugiau informacijos apie modelį galima rasti www.countyhealthrankings.org.

2.3. Veiklos skatinimo per planavimą ir bendradarbiavim ą modelis

Veiklos skatinimo per planavimą ir bendradarbiavimą modelis (angl. Mobilizing for Action through Planning and Partnership, sutrumpintai – MAPP) numato aktyvų bendruomenės dalyvavimą savivaldybės strateginio planavimo procese ir bendradarbiavimą su politikais siekiant suteikti visuomenės sveikatos priežiūrai prioritetą, numatant išteklius, skirtus pagerinti gyvenimo kokybę savivaldybėje. MAPP modelis nėra veiklos vertinimo priemonė, bet procesas, kuris turi teigiamą poveikį visuomenės sveikatos stiprinimo efektyvumui, gyvenimo kokybei.

23

MAPP proceso schema (šaltinis: http://ctb.ku.edu/en/table-of-contents/overview/models-for-community-health-and-development/mapp/main). MAPP akcentuoja bendruomenės perspektyvas ne gydymo plėtojimo link, bet plečiant prevencinės medicinos veiklą, jo sudėtyje yra ir kitų modelių elementų. Vienas svarbiausių šio modelio bruožų yra tas, kad taikant šį modelį sujungiami ir tvarkomi vertinimo rezultatai, gaunami iš keturių atskirų, bet turinčių sąsajų sektorių, o tai sudaro visapusišką bendruomenės sveikatos viziją su poreikiais ir galimais sprendimais. Taikyti MAPP galėtų savivaldybės įsteigtos visuomenės sveikatos priežiūros struktūros (pavyzdžiui, savivaldybės visuomenės sveikatos biuras). MAPP modelio pagrindą sudaro septyni pagrindiniai principai ir šešios fazės.

Pagrindiniai principai Proceso įgyvendinimo fazės

Sisteminis mąstymas Veiklos organizavimas, bendradarbiavimo plėtojimas

Dialogas Vizijos formavimas

Nuomonių suderinamumas Vertinimo proceso aprašymas

Patikimi duomenys Strateginiai tikslai

Bendradarbiavimas Uždaviniai

Strateginis mąstymas Veiklos ciklas

Pasiekimų viešinimas

Bendruomenei aktualios

visuomenės sveikatos

problemos

Bendruomenės sveikatos

būklės įvertinimas

Pokyčio

jėgų

įvertinimas

Vietos

visuomenės

sveikatos

sistemos

įvertinimas

Organizavimas Partnerystės

plėtotė

Vizijos

MAPP įvertinimai

Strateginių klausimų identifikavimas

Tikslų ir strategijų formulavimas

Įvertinti Planuoti

Įgyvendinti

24

MAPP proceso rezultatai pateikiami standartiniame įgūdimo įvertinimo protokole (Assessment Protocol for Excellence in Public Health, APEXPH). Daugiau informacijos žr. http://ctb.ku.edu/en/table-of-contents/overview/models-for-community-health-and-development/mapp/main.

2.4. Įgūdimo įvertinimo protokolo modelis

Įgūdimo įvertinimo protokolo modelis (angl. Assessment Protocol for Excellence, sutrumpintai APEXPH) ypač naudingas, kai numatoma planavimo tobulinimo veikla atskiroje visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoje. Pagal modelį formuojami papildomi įsipareigojimai bendruomenei ir reikalavimai visiškai užbaigti numatytus veiklos ciklus ir atlikti rezultatų vertinimą. Iš esmės APEXPH modelis turi bendrų bruožų su MAPP ir kitais modeliais. Ypatingas APEXPH modelio bruožas, kad per tris pakopas sveikatinimo įstaiga gali įvertinti vidinę kompetenciją, identifikuoti prioritetus bendruomenės sveikatinimo srityje ir parengti veiklos planus. Šio modelio privalumas tas, kad geriau suprantamos bendruomenės aktualijos, stiprinami bendradarbiavimo ryšiai su kitais bendruomenės partneriais, savivaldybės visuomenės sveikatos struktūromis, kurios vaidina pagrindinį vaidmenį visuomenės sveikatos priežiūros srityje. Silpnoji modelio pusė – modelis nepakankamai skiria dėmesio aplinkos sveikatai, starteginiam planavimui. Daugiau informacijos galima rasti http://www.naccho.org/topics/infrastructure/mapp/upload/mapppaceapex.pdf.