VokieVokiečių kalbos čių kalbos gramatikagramatika

Dėstytoja Sigita GudaitytėDėstytoja Sigita Gudaitytė

Vokiečių kalbos istorijaVokiečių kalbos istorija

Vokiečių kalbaVokiečių kalba ( (vok.vok. Deutsche SpracheDeutsche Sprache arba arba vok.vok. DeutschDeutsch) – ) – indoeuropiečių kalbų šeimos, germanų kalbų grupės, vakarų indoeuropiečių kalbų šeimos, germanų kalbų grupės, vakarų germanų šakos kalba. Daugiausiai vartojama pačių vokiečių germanų šakos kalba. Daugiausiai vartojama pačių vokiečių Vokietijoje ir vokiečių kalbos tarmėmis kalbančiose šalyse - Vokietijoje ir vokiečių kalbos tarmėmis kalbančiose šalyse - Austrijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, vokiškai Austrijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, vokiškai kalbančiuose Šveicarijos kantonuose, rytų Belgijoje, Italijoje kalbančiuose Šveicarijos kantonuose, rytų Belgijoje, Italijoje (Pietų Tirolyje), Prancūzijoje (Elzase). Vokiškai kalbančių (Pietų Tirolyje), Prancūzijoje (Elzase). Vokiškai kalbančių mažumų yra Vidurio Europoje, bei kitose pasaulio šalyse. mažumų yra Vidurio Europoje, bei kitose pasaulio šalyse. Viena iš Namibijos regioninių kalbų. Europos sąjungoje Viena iš Namibijos regioninių kalbų. Europos sąjungoje vokiečių kalba yra pirmoje vietoje, pagal žmonių kiekį vokiečių kalba yra pirmoje vietoje, pagal žmonių kiekį kuriems ši kalba yra gimtoji ir yra laikoma viena iš Pasaulinių kuriems ši kalba yra gimtoji ir yra laikoma viena iš Pasaulinių kalbų kalbų

Vokiečių kalba kūrėsi iš frankų, alemanų, bavarų ir iš dalies Vokiečių kalba kūrėsi iš frankų, alemanų, bavarų ir iš dalies senovės saksų ir fryzų tarmių. Iki VII a. susidarė dvi tarmių senovės saksų ir fryzų tarmių. Iki VII a. susidarė dvi tarmių grupės – aukštaičių ir žemaičių kalbos. Skiriamos šios rašto grupės – aukštaičių ir žemaičių kalbos. Skiriamos šios rašto kalbos: senoji (VIII-XII a.) ir vidurinė (XIII-XV a.) vokiečių kalbos: senoji (VIII-XII a.) ir vidurinė (XIII-XV a.) vokiečių žemaičių kalba (jos saksų žemaičių tarme IX-XV a. yra žemaičių kalba (jos saksų žemaičių tarme IX-XV a. yra sukurta grožinės literatūros, o iš frankų žemaičių tarmės sukurta grožinės literatūros, o iš frankų žemaičių tarmės susidarė flamandų ir olandų kalbos).susidarė flamandų ir olandų kalbos).

Vokiečių kalbos istorija dažnai skirtoma į keturias pakopas:Vokiečių kalbos istorija dažnai skirtoma į keturias pakopas: senoji (senoji (AlthochdeutschAlthochdeutsch; 750–1050 m.), ; 750–1050 m.), vidurinė (vidurinė (MittelhochdeutschMittelhochdeutsch; 1050-1350 m.), ; 1050-1350 m.), ankstyvoji (ankstyvoji (FrühneuhochdeutschFrühneuhochdeutsch; 1350-1650 m.) ir ; 1350-1650 m.) ir naujoji (naujoji (NeuhochdeutschNeuhochdeutsch; nuo 1650 m.) vokiečių aukštaičių ; nuo 1650 m.) vokiečių aukštaičių

kalba.kalba.

Senosios vokiečių aukštaičių kalbos rašto paminklų Senosios vokiečių aukštaičių kalbos rašto paminklų (tarmiškų), išliko labai nedaug, vidurine vokiečių (tarmiškų), išliko labai nedaug, vidurine vokiečių kalba buvo sukurta riterių poezijos, ankstyvoji – kalba buvo sukurta riterių poezijos, ankstyvoji – įsigalėjo raštvedyboje. Seniausi rašytiniai paminklai įsigalėjo raštvedyboje. Seniausi rašytiniai paminklai sukurti VIII a. viduryje lotyniškais rašmenimis. Jos sukurti VIII a. viduryje lotyniškais rašmenimis. Jos unifikaciją skatino spausdintinių knygų atsiradimas, unifikaciją skatino spausdintinių knygų atsiradimas, reformacija ir reformacija ir M. LiuterioM. Liuterio Biblijos vertimas, naujajai Biblijos vertimas, naujajai įsitvirtinti padėjo atsiradusi periodinė spauda ir įsitvirtinti padėjo atsiradusi periodinė spauda ir vokiečių klasikinė literatūra.vokiečių klasikinė literatūra.

Istorinis vokiečių kalbos paplitimas, neskaitant Baltijos vokiečių, Volgos Istorinis vokiečių kalbos paplitimas, neskaitant Baltijos vokiečių, Volgos

vokiečių ir užjūryje gyvenančių vokiečių teritorijų, 1880 m.vokiečių ir užjūryje gyvenančių vokiečių teritorijų, 1880 m.

Vokiečių kalbos paplitimas psaulyje Vokiečių kalbos paplitimas psaulyje

Vokiečių kaip užsienio kalbaVokiečių kaip užsienio kalba

Vokiečių, kaip užsienio kalba, yra mokoma daugelyje šalių. Mokymo ir Vokiečių, kaip užsienio kalba, yra mokoma daugelyje šalių. Mokymo ir mokymosi medžiagoje yra pateikta standartinė Šveicarijos, Austrijos ar mokymosi medžiagoje yra pateikta standartinė Šveicarijos, Austrijos ar Vokietijos vokiečių kalba. Europoje vokiečių, kaip užsienio kalba, yra Vokietijos vokiečių kalba. Europoje vokiečių, kaip užsienio kalba, yra labiausiai paplitusi po anglų ir rusų kalbų. Ypač, vokiečių kaip užsienio labiausiai paplitusi po anglų ir rusų kalbų. Ypač, vokiečių kaip užsienio kalba yra paplitusi Nyderlanduose, Flandrijoje, Skandinavijoje, Rusijoje, kalba yra paplitusi Nyderlanduose, Flandrijoje, Skandinavijoje, Rusijoje, Baltijos šalyse, Slovėnijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Bosnijoje ir Baltijos šalyse, Slovėnijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, prancūziškai ir itališkai kalbančiose Šveicarijos Hercegovinoje, prancūziškai ir itališkai kalbančiose Šveicarijos regionuose, Serbijoje, Juodkalnijoje, Slovakijoje[30], Vengrijoje, Čekijoje, regionuose, Serbijoje, Juodkalnijoje, Slovakijoje[30], Vengrijoje, Čekijoje, Makedonijoje, Baltarusijoje ir Bulgarijoje. Kai kuriose šiuose šalyse ar Makedonijoje, Baltarusijoje ir Bulgarijoje. Kai kuriose šiuose šalyse ar regionuose vokiečių kalba yra mokoma kaip pirmoji užsienio kalba, ji regionuose vokiečių kalba yra mokoma kaip pirmoji užsienio kalba, ji lenkia net anglų kalbą. Japonijoje taip pat dažnai yra mokomasi vokiečių lenkia net anglų kalbą. Japonijoje taip pat dažnai yra mokomasi vokiečių kalbos. Kitose šalyse tarkim Prancūzijoje (pagal Eurobarometrą apie keturi kalbos. Kitose šalyse tarkim Prancūzijoje (pagal Eurobarometrą apie keturi milijonai žmonių moka vokiečių, kaip užsienio kalbą) ir JAV, kur pasak milijonai žmonių moka vokiečių, kaip užsienio kalbą) ir JAV, kur pasak "Gallup tyrimo" 2001 m. apie 7,5 milijono amerikiečių mokėjo vokiečių, "Gallup tyrimo" 2001 m. apie 7,5 milijono amerikiečių mokėjo vokiečių, kaip užsienio kalbą[31]. Visgi vokiečių kalba pamažu yra nustelbiama kaip užsienio kalbą[31]. Visgi vokiečių kalba pamažu yra nustelbiama ispanų kalbos. Rytų Azijoje (Japonija) XIX a. ir XX a. vokiečių kalba ispanų kalbos. Rytų Azijoje (Japonija) XIX a. ir XX a. vokiečių kalba (vietoj lotynų kalbos) buvo vartojama kaip medicinos kalba.(vietoj lotynų kalbos) buvo vartojama kaip medicinos kalba.

Kalbos įvairovėKalbos įvairovė

Vokiškai kalbančios tarmės yra dalis Žemyninių Vokiškai kalbančios tarmės yra dalis Žemyninių vakarų germanų tarmių. Paprastai greta viena kitos vakarų germanų tarmių. Paprastai greta viena kitos esančios tarmės yra abipusiai puikiai suprantamos, o esančios tarmės yra abipusiai puikiai suprantamos, o didesni skirtumai atsiranda, kai tarmės yra skiriamos didesni skirtumai atsiranda, kai tarmės yra skiriamos didelio atstumo. Visos vokiškai kalbančios šalys turi didelio atstumo. Visos vokiškai kalbančios šalys turi savo standartinę kalbą, kuri apima tarmes ir savo standartinę kalbą, kuri apima tarmes ir regioninius skirtumus, vokiečių kalbą (bendrinė regioninius skirtumus, vokiečių kalbą (bendrinė (aukštaičių) vokiečių kalba - Vokietijoje). Tarp (aukštaičių) vokiečių kalba - Vokietijoje). Tarp standartinių-bendrinių vokiečių kalbos tarmių, standartinių-bendrinių vokiečių kalbos tarmių, skirtumai yra nedideli ir kalbantieji skirtingomis skirtumai yra nedideli ir kalbantieji skirtingomis standartinėmis tarmėmis gali lengvai vienas kitą standartinėmis tarmėmis gali lengvai vienas kitą suprasti.suprasti.

Vokiečių kalbos dalinimas į tarmes yra pagrįstas XIX Vokiečių kalbos dalinimas į tarmes yra pagrįstas XIX a. tyrimais. Tuo pat metu daugelyje vietovių tarmės a. tyrimais. Tuo pat metu daugelyje vietovių tarmės pradėjo maišytis su standartine kalba ir to padariniu pradėjo maišytis su standartine kalba ir to padariniu tapo, šnekamosios kalbos susidarymas. Nuo XX a. tapo, šnekamosios kalbos susidarymas. Nuo XX a. vidurio, ypač dėl Antrojo pasaulinio karo pasekmių, vidurio, ypač dėl Antrojo pasaulinio karo pasekmių, šnekamosios kalbos užgožia iki tol vartotas tarmes. šnekamosios kalbos užgožia iki tol vartotas tarmes. Labai stiprus veiksnys buvo pabėgėlių atvykimas iš Labai stiprus veiksnys buvo pabėgėlių atvykimas iš prieš tai vokiškai kalbančių žemių, radijo ir prieš tai vokiškai kalbančių žemių, radijo ir televizijos plitimas. Mokyklose buvo mokoma televizijos plitimas. Mokyklose buvo mokoma Vokiečių aukštaičių tarme.Vokiečių aukštaičių tarme.

TarmėsTarmės

Vokiečių kalbos tarmės priklauso Vakarų germanų Vokiečių kalbos tarmės priklauso Vakarų germanų tarmių grupei, kuri atsižvelgiant į tarmių pagrindą tarmių grupei, kuri atsižvelgiant į tarmių pagrindą juda neatsiejamai su olandų kalbos tarmėmis.juda neatsiejamai su olandų kalbos tarmėmis.

Kelios iš plačiausiai naudojamų vokiečių kalbos Kelios iš plačiausiai naudojamų vokiečių kalbos tarmių yra:tarmių yra:

Vokiečių aukštaičių tarmė, Vokiečių aukštaičių tarmė, Vokiečių žemaičių tarmė, Vokiečių žemaičių tarmė, Bavarų tarmė, Bavarų tarmė, Pfalco vokiečių tarmė, Pfalco vokiečių tarmė, Ripūrų tarmės, Ripūrų tarmės, Alemanų tarmės.Alemanų tarmės.

GramatikaGramatika

Dabartinė vokiečių kalba turi penkiolika balsių (iš jų aštuoni ilgieji ir Dabartinė vokiečių kalba turi penkiolika balsių (iš jų aštuoni ilgieji ir septyni trumpieji), tris dvibalsius, dvidešimt priebalsių ir tris afrikatas. septyni trumpieji), tris dvibalsius, dvidešimt priebalsių ir tris afrikatas. Žodžio ir skiemens pradžioje balsiai tariami su vadinamuoju naujuoju Žodžio ir skiemens pradžioje balsiai tariami su vadinamuoju naujuoju prataru, o jų gale skardieji priebalsiai suduslinami. Žodžio kirtis dinaminis, prataru, o jų gale skardieji priebalsiai suduslinami. Žodžio kirtis dinaminis, daugiausiai šakninis. Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis ir skaičiais, turi daugiausiai šakninis. Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis ir skaičiais, turi šešis laikus, tris nuosakas, dvi rūšis. Žodžių tvarka sakinyje gana griežta. šešis laikus, tris nuosakas, dvi rūšis. Žodžių tvarka sakinyje gana griežta. Turi artikelį. Taip pat turi prielinksnius kaip an (vok. ant), in (vok. į arba Turi artikelį. Taip pat turi prielinksnius kaip an (vok. ant), in (vok. į arba reiškia buvimą viduje) ir būdvardžius, kurie sakinyje stovis prieš reiškia buvimą viduje) ir būdvardžius, kurie sakinyje stovis prieš daiktavardį, kuriam jie ir priklauso. Taip pat daiktavardžiai yra skirstomi į daiktavardį, kuriam jie ir priklauso. Taip pat daiktavardžiai yra skirstomi į gimines vyrišką (Maskulinum), moterišką (Femininum) ir niekatrąją gimines vyrišką (Maskulinum), moterišką (Femininum) ir niekatrąją (Neutrum). Rodomųjų žodžių sistema turi tris pakopas čia - ten - ten (vok. (Neutrum). Rodomųjų žodžių sistema turi tris pakopas čia - ten - ten (vok. hier - da - dort). Vokiečių kalbai yra būdinga labai lanksti žodžių hier - da - dort). Vokiečių kalbai yra būdinga labai lanksti žodžių formavimo galimybė - ypač junginiai (vokiškai iškarto gaunasi): namas + formavimo galimybė - ypač junginiai (vokiškai iškarto gaunasi): namas + durys (namų durys), kūgis + forma (kūgio formos), wiki + tekstas durys (namų durys), kūgis + forma (kūgio formos), wiki + tekstas (Vikipedijos tekstas), Kalėdų eglučių + pardavimo + asistentas (kalėdų (Vikipedijos tekstas), Kalėdų eglučių + pardavimo + asistentas (kalėdų eglučių pardavimo asistentas) (Haus+tür, Kegel+form, Wiki+text, eglučių pardavimo asistentas) (Haus+tür, Kegel+form, Wiki+text, Weihnacht-s-+baum+verkäufer+gehilfe).Weihnacht-s-+baum+verkäufer+gehilfe).

Vokiečių abėcėlė yra vokiškas lotyniškos abėcėlės variantas, kuris yra skirtas Vokiečių abėcėlė yra vokiškas lotyniškos abėcėlės variantas, kuris yra skirtas vokiečių kalbos rašymui. Šiandieniniam standartiniam naudojimui yra naudojamos vokiečių kalbos rašymui. Šiandieniniam standartiniam naudojimui yra naudojamos 26 lotyniškos raidės plius trys umliautai (Ä, Ö, Ü). Vokietijoje, Austrijoje ir 26 lotyniškos raidės plius trys umliautai (Ä, Ö, Ü). Vokietijoje, Austrijoje ir Liuksemburge kaip ir vokiečių mažumų rytų Belgijoje, Danijos pietuose ir Italijoje Liuksemburge kaip ir vokiečių mažumų rytų Belgijoje, Danijos pietuose ir Italijoje (Pietų Tirolije) dar prisideda Escetas (ß), o Šveicarijoje ir Lichtenšteine, ne.(Pietų Tirolije) dar prisideda Escetas (ß), o Šveicarijoje ir Lichtenšteine, ne.

Atskiros raidės yra niekatrosios giminės ir jų artikėlis yra Atskiros raidės yra niekatrosios giminės ir jų artikėlis yra dasdas(„das A“, „das B“ ir („das A“, „das B“ ir t.t.).t.t.).

Vokiečių kalboje naudojamos raidės:Vokiečių kalboje naudojamos raidės:

Didžiosios raidėsDidžiosios raidės

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z Ä Ö ÜÄ Ö Ü

Mažosios raidėsMažosios raidės

a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z ä ö ü ßa b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z ä ö ü ß

Naudota literatūraNaudota literatūra

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vokie%C4%8Dihttp://lt.wikipedia.org/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba %C5%B3_kalba

Malinauskienė, D.: Malinauskienė, D.: Vokiečių kalbos gramatika. Vokiečių kalbos gramatika. Vilnius, 1998.Vilnius, 1998.