vytauto didŽiojo universitetas...the results of the research were presented at the student...
TRANSCRIPT
-
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
BIOEKONOMIKOS PLĖTROS FAKULTETAS
Bioekonomikos tyrimų institutas
Laima Buitkienė
EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS SMULKIEMS
ŪKIAMS REZULTATYVUMAS LIETUVOJE
Magistro baigiamasis darbas
Žemės ūkio ekonomikos studijų programa, valstybinis kodas 6211JX067
Ekonomikos studijų kryptis
Vadovas (-ė) _______________ __________ _____ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta ____________ _________ _______
(Instituto direktorius) (Parašas) (Data)
Akademija, 2020
-
2
Baigiamų darbų vertinimo komisija
(Patvirtina Kanclerio potvarkiu Nr. ŽŪA-2020-13, 2020 m. gegužės 8 d.)
Pirmininkas doc. dr. B. Vaznonis, Vytauto Didžiojo universitetas
Nariai:
1. Prof. dr. V. Pukelienė, Vytauto Didžiojo universitetas
2. Prof. dr. V. Aleknevičienė, Vytauto Didžiojo universitetas
3. Prof. dr. V. Vitunskienė, Vytauto Didžiojo universitetas
4. Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ gen. direktorius M. Rudaitis.
Mokslinė vadovė prof. dr. V. Vitunskienė, Vytauto Didžiojo universitetas
Recenzentė lekt. N. Ramanauskė, Vytauto Didžiojo universitetas
Oponentas (-ė)..............................................,
Instituto direktorė prof. dr. V. Aleknevičienė, Vytauto Didžiojo universitetas
-
3
TURINYS
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 6
1. STRUKTŪRINĖS PARAMOS SMULKIEMS ŪKIAMS TEIKIMO IR REZULTATYVUMO
PROBLEMATIKA .............................................................................................................................. 8
1.1. Smulkaus ūkio samprata ir dydžio vertinimo kriterijai ............................................................... 8
1.2. Struktūrinės paramos priemonės smulkių ūkių plėtrai ir jų įgyvendinimo problematika .......... 12
1.2.1. Kaimo plėtros politikos priemonės smulkių ūkių plėtrai......................................................... 12
1.2.2. Struktūrinės paramos smulkiems ūkiams priemonių įgyvendinimo rezultatyvumo ir problemų
analizė moksliniuose tyrimuose......................................................................................................... 15
2. STRUKTŪRINĖS PARAMOS SMULKIEMS ŪKIAMS REZULTATYVUMO TYRIMO
METODIKA ...................................................................................................................................... 19
2.1. Tyrimo logika ir etapai .............................................................................................................. 19
2.2. Tyrimo duomenys ir apribojimai ............................................................................................... 29
2.2.1. Oficialių duomenų šaltiniai ..................................................................................................... 29
2.2.2. Individualių ūkių duomenys ir jų šaltiniai ............................................................................... 29
2.2.3. Smulkių ūkininkų, teikusių paraiškas paramai gauti, apklausa ............................................... 31
3. SMULKIŲ ŪKIŲ ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS REZULTATYVUMAS .......................... 33
3.1. Smulkų ūkių pasinaudojimo ES parama galimybės ir rezultatyvumas ..................................... 33
3.2. Smulkių ūkių, teikusių paraiškas paramai gauti, rezultatyvumas .............................................. 37
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 62
LITERATŪRA .................................................................................................................................. 64
-
4
SUMMARY
Laima BUITKIENĖ
Effectiveness of the European Union structural support for small farms in Lithuania
Final work of master thesis, 68 pages, 12 figures, 23 tables, 58 references, Lithuanian.
Key words: small farm, family farm, results, efficiency, EU structural support.
Research object - effectiveness of structural support for small farms.
Research aim - to determine the effectiveness and benefit of implementing the EU structural
support scheme for small farms.
Objectives:
1) to analyse the concept of small farms and the criteria for assessing farm size;
2) to examine the measures, conditions and possibilities of the EU support for small farms
and the problems of their implementation;
3) to develop a methodology for evaluating the effectiveness of the provision of support to
small farms;
4) to evaluate the effectiveness of the EU support for small farms and to determine the
development results of small farmers after receiving this support in Lithuania.
Research methods: analysis of scientific literature and legal documents; analysis of statistical
data, data analysis of applications for support prepared by small farms, questionnaire survey.
Grouping, comparison and graphical representation techniques were used to process and organize the
information.
Research results:
1) the first part of the work examines the concept of small farms and farm size assessment
criteria, and the measures, conditions, opportunities and problems of using the support;
2) in the second part of the work, the methodology for evaluating the effectiveness of
structural support for small farms was determined;
3) the third part of the work evaluates the effectiveness of the EU support for small farms,
and determines the development results of small farmers after receiving this support in
Lithuania.
4) a study of the performance of small farms found that EU support for small farms is
significant and has a positive impact on their viability and competitiveness.
The results of the research were presented at the student conference “Jaunasis mokslininkas
2020”, 23 April 2020, Academy.
-
5
Pagrindinių sąvokų žodynėlis
Produkcijos standartinė vertė – žemės ūkio produkcijos rūšies vieneto vidutinė vertė, kuri
apskaičiuojama pagal iš eilės einančių penkerių metų vidutinius augalų ar grybų derlingumo, gyvūnų
produktyvumo bei jų supirkimo kainų duomenimis (VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo
centras, 2018).
Sutartiniai gyvuliai (SG) – tai pagal LR žemės ūkio ministro pavirtintas vieno sutartinio gyvulio
vertės reikšmes perskaičiuotas ūkyje auginamų gyvulių skaičius (LR žemės ūkio ministerija, 2020).
Ūkio ekonominis dydis – tai produkcijos standartine verte išreikštas ūkio dydis, kuris
apskaičiuojamas sudėjus visą ūkyje deklaruotą auginamą žemės ūkio produkciją (pasėlius ir
gyvulius), perskaičiuotą produkcijos standartine verte, ir pridėjus pajamas iš paslaugų žemės ūkiui
teikimo. Šis rodiklis išreiškiamas piniginiais vienetais – eurais (LR žemės ūkio ministerija, 2019a).
Žemės ūkio naudmenos (ŽŪN) – tai visa žemės ūkio paskirties žemė, kurią deklaruoja ir tiesiogiai
žemės ūkio veikloje naudoja žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai ir fiziniai asmenys,
neatsižvelgiant į jos valdymo pagrindą. Žemės ūkio naudmenos yra skirstomos į ariamą žemę, pievas
ir ganyklas, sodus ir uogynus, medelynus, šiltnamius (Kazakevičius, 2011).
Žemės ūkio veiklos kryptis – tai žemės ūkio veiklos kryptis, kuri Lietuvos kaimo plėtros 2014 –
2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“
taisyklėse apibrėžiama, kaip žemės ūkio veiklos sektorius, ir skirstoma į gyvulininkystės,
daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės, mišrios veiklos sektorius LR žemės ūkio ministerija,
2019a).
-
6
ĮVADAS
Žemės ūkis yra itin svarbi ekonominė veikla, padedanti spręsti įvairias visuomenės poreikių
tenkinimo problemas. Šalies žemės ūkis yra neatsiejamas nuo socialinės veiklos, tokios kaip kaimo
vietovių gyvybingumas, taip pat sprendžiančios skurdo problemas ir kt. Šiandien pusę Lietuvos
žemės ūkių sudaro nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pradžios susiformavę smulkūs ūkiai
(Baležentis ir Kriščiukaitienė, 2014). Todėl gyvybingi smulkūs ūkiai yra vieni svarbiausių Lietuvos
ekonomikai ir visuomenės gerovei. Pastaruoju dešimtmečiu smulkių ūkių sistema evoliucionavo
atsiradus paramos sistemai, todėl labai svarbu išanalizuoti ir įvertinti smulkių ūkių paramos
rezultatyvumą.
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama žemės ūkio problemoms spręsti. Lietuvos
moksliniuose darbuose nagrinėjamos bendros žemės ūkio problemos. Autorė Jurkėnaitė N. (2011)
analizavo bendrąją žemės ūkio politiką, Aleknavičius P. ir Stravinskienė V. (2011) nagrinėjo, kokią
įtaką žemės ūkio verslo plėtrai Lietuvoje turi žemės charakteristika, Aleknavičius P. (2012) tyrė
kaimiškųjų teritorijų tvarkymo reguliavimą, Baležentis T. ir Kriščiukaitienė I. (2014) atliko Lietuvos
ūkių efektyvumo analizę. Tačiau tyrimų, kuriuose būtų siekiama atskleisti struktūrinės paramos
smulkiems ūkiams rezultatyvumą Lietuvoje vis dar stokojama. Užsienio šalių mokslinėje literatūroje
tyrimų pasirinktos temos aspektais taipogi, manytina, nėra pakankama ir gausu.
Tyrimo problema. Lietuvoje netgi 76,6 proc. ūkių, įregistruotų Ūkininkų ūkių registre, yra
smulkūs ūkiai (VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, 2019). Dauguma šių ūkių yra
vieni pažeidžiamiausių bei negyvybingiausių ilgalaikėje perspektyvoje. Struktūrinės paramos
smulkių ūkių rezultatyvumo analizė leidžia išsiaiškinti, kokias galimybes turi smulkūs ūkiai
pasinaudoti teikiama parama ir kokius rezultatus planuoja pasiekti, gavus investicinę paramą. Cousins
B., Scoones I. (2010) nurodo, jog struktūrinė parama žemės ūkiui yra itin svarbi, nes būtent ji nulemia
smulkaus ūkio strateginių tikslų parinkimą, ūkio veiklos ateities viziją ir paramos modelio priemonių
turinį. Didėjant konkurencijai, didžioji dalis smulkių ūkių netgi neišgali išlikti rinkoje. Ko pasėkoje,
smulkių ūkių skaičius mažėja. Dėl šių priežasčių ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos parama smulkiems
ūkiams yra itin reikšminga, nors ir negalinti išspręsti visų ūkių problemų (Vidickienė ir Melnikienė,
2014). Nustatyta, kad investicinės subsidijos pagal ES kaimo plėtros politikos priemones (kaip ir
tiesioginės išmokos) reikšmingiausios mažų ūkių investicijoms, o dideliuose ūkiuose jos vertinamos
kaip nereikšmingomis, nes vidutiniškai sudaro nedidelę dalį visų investicijų (Vitunskienė, Jazepčikas,
2016) .
Todėl šiam tyrimui keliama problema – kokias galimybes turi smulkūs ūkiai pasinaudoti ES
struktūrine parama bei koks šios paramos įgyvendinimo rezultatyvumas.
Tyrimo objektas – struktūrinės paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumas.
-
7
Tyrimo tikslas – atskleidus smulkių ūkių galimybes pasinaudoti ES struktūrine parama,
įvertinti šios paramos įgyvendinimo rezultatyvumą Lietuvoje.
Tyrimo uždaviniai:
5) išanalizuoti smulkių ūkių sampratą ir ūkių dydžio vertinimo kriterijus;
6) išnagrinėti ES struktūrinės paramos smulkiems ūkiams priemones, sąlygas ir ūkių
pasinaudojimo jomis galimybes ir jų įgyvendinimo problematiką;
7) parengti struktūrinės paramos smulkiems ūkiams teikimo rezultatyvumo vertinimo
metodiką;
8) įvertinti ES struktūrinės paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumą ir nustatyti, kokie
yra planuojami smulkių ūkininkų veiklos plėtros rezultatai, gavus šią paramą
Lietuvoje.
Tyrimo metodai:
1) analizuojant smulkių ūkių sampratą ir ūkių dydžio vertinimo kriterijus naudoti
bendramoksliniai tyrimo metodai - mokslinės literatūros ir juridinių dokumentų
analizė ir sintezė;
2) nagrinėjant ES struktūrinės paramos priemones smulkių plėtrai, analizuojant smulkių
ūkių pasinaudojimo ES struktūrine parama galimybes bei jų įgyvendinimo
problematiką naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai - mokslinės literatūros ir
juridinių dokumentų analizė ir sintezė;
3) rengiant struktūrinės paramos smulkiems ūkiams teikimo rezultatyvumo vertinimo
metodiką naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai - mokslinės literatūros ir juridinių
dokumentų analizė ir sintezė;
4) vertinant ES struktūrinės paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumą ir analizuojant
smulkių ūkininkų planuojamus veiklos plėtros rezultatus Lietuvoje naudota statistinių
duomenų analizė, smulkių ūkių parengtų paraiškų paramai gauti duomenų analizės
metodas, anketinė apklausa. Informacijai apdoroti ir sisteminti panaudoti grupavimo,
palyginimo ir grafinio vaizdavimo būdai.
Tyrimo laikotarpis – tyrimas apima Lietuvos kaimo plėtros programos priemones, skirtas
smulkių ūkių paramai, nuo Lietuvos įstojimo į ES (2004 m.) iki šiuo metu įgyvendinamos Lietuvos
kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (2020 m.).
Tyrimo rezultatai pristatyti studentų konferencijoje „Jaunasis mokslininkas 2020“, 2020
m. balandžio 23 d., Akademija.
-
8
1. STRUKTŪRINĖS PARAMOS SMULKIEMS ŪKIAMS TEIKIMO
IR REZULTATYVUMO PROBLEMATIKA
1.1. Smulkaus ūkio samprata ir dydžio vertinimo kriterijai
Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį smulkaus (kitaip, mažo) ūkio apibrėžties klausimas
nebuvo labai diskutuojamas. Akcentuojama, kad mažo ūkio apibrėžties problema dažniausiai keliama
dviem aspektais: arba paramos pagal abu BŽŪP ramsčius kontekste, arba mokestinių lengvatų
ūkininkams kontekste. Diskusijos dėl smulkaus šeimos ūkio dydžio ribų nustatymo kartkartėmis
dažiausiai kyla tarp politikos kūrėjų ir žemdirbių asociacijų. Tuo tarpu mokslininkai smulkaus ūkio
apibrėžties klausimą dažniausiai sprendžia remdamiesi „nykščio taisykle“, t. y. vienais atvejais mažų
ūkių dydis apskritai nėra nustatomas, o kitais atvejais naudojamos tam tikros mažo ūkio dydžio
rodiklių ribos, kurios dažnai ganėtinai skiriasi ir pripažįstamos kaip trivialus faktas (Vitunskienė,
Drozdz, Bendoraitytė, 2019).
Taigi bendros sąvokos, kas yra smulkus ūkis Lietuvoje nėra, taip pat nėra ir ūkio sąvokos
reglamentuojančio įstatymo. Dėl to, mokslinėje literatūroje smulkaus ūkio sąvoka suprantama ir
interpretuojama skirtingai (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Smulkaus ūkio samprata (sudaryta autorės pagal Pelucha, Kveton & Safr, 2017,
Nowak, Kobiałka, & Klikocka, 2018, Mann, Mittenzwei ir Hasselmann, 2013 bei Cesaro ir
Marongiu, 2013) Autoriai Smulkaus ūkio samprata
Pelucha, Kveton & Safr, 2017 Smulkūs ūkiai tai savarankiški mažo dydžio ūkiai, kuriuose vyksta
nuolatinė žemės ūkio produktų gamyba.
Nowak, Kobiałka, & Klikocka, 2018 Smulkūs ūkininkai - tai labai svarbi bendruomenės dalis. Jie gali ne tik
aprūpinti savo bendruomenę maisto produktais, bet ir atlieka tokias
funkcijas kaip darbo vietų išsaugojimas, prisideda prie skurdo mažinimo
problemų sprendimo ir tvarios žemės ūkio plėtros.
Mann, Mittenzwei ir Hasselmann,
2013
Smulkūs ūkiai tai tokie ūkiai:
1) kurių valdomas ilgalaikis turtas, būtinas žemės ūkio veiklai vykdyti,
yra nudėvėtas ir technologiškai pasenęs;
2) kur pagrindinė darbo jėga yra šeimos nariai;
3) kurių valdomas žemės plotas yra iki 2 ha;
4) kurie beveik visą pagamintą produkciją suvartoja šeimos reikmėms
ir tik nedidelę dalį produkcijos parduoda.
Cesaro ir Marongiu, 2013 Smulkūs ūkiai tai:
1) ūkiai, kurių didžiausią pajamų dalį sudaro pajamos iš žemės ūkio
veiklos;
2) ūkiai, kuomet žemės ūkio produkcija yra pragyvenimo šaltinis.
Šios sąvokos apibrėžimo šalyje nėra todėl, jog nėra tikslios ūkio dydžio koncepcijos.
Pabrėžiama, kad sukurti bendrą visuotinį mažo ūkio apibrėžimą yra sudėtinga, pirmiausia dėl to, kad
ūkių struktūra įvairiose šalyse ar regionuose yra labai įvairi, apima skirtingo dydžio ūkius tiek pagal
-
9
jų fizinį ir pagal ekonominį dydį bei kitas jų charakteristikas, pvz., ūkio dalyvavimas rinkoje, ūkio
pardavimai, užimtų darbuotojų skaičių ūkyje, ūkininkavimo tipą ar specializaciją ir pan.
(Vitunskiene, 2019).
Lietuvos ir užsienio mokslininkai negali tiksliai ir vieningai nubrėžti ūkio ir ūkio dydžio
sąvokų. Tai yra todėl, kad šios sąvokos apima daugelį skirtingų veiksnių, kurie priklauso nuo
kiekvienos šalies ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių veiksnių.
Du bendriausi ūkio dydžio nustatymo rodikliai: 1) išteklių koncentracija; 2) pasiektas
gamybos rezultatas.
Galima teigti, jog vieningos nuomonės, kaip yra nustatomas ūkio dydis, nėra. Tačiau įvairių
kriterijų, vertinančių ūkio dydį yra itin daug, kurie pasirenkami sprendžiant atitinkamas problemas.
Be to, visi sutinka, kad ūkių suskirstymas į atitinkamas kategorijas ir jų apibrėžimas yra būtinas, nes,
kaip teigia Mann, Mittenzwei, Hasselmann (2013), pagal tai, kaip:
˗ atrenkami verslo požiūriu reikšmingi ūkiai;
˗ diferencijuojama šalies agrarinė politika;
˗ padedama išvengti įvairiausių manipuliacijų.
Ūkio dydžio vertinimas yra gali būti apibrėžiamas labai skirtingai, priklausomai nuo to,
kokiam tikslui renkama informacija, ką norima įvertinti. Vienu atveju tinkamiausiu kriterijumi gali
būti parenkamas faktorinis ūkio dydžio vertinimas, kitu atveju gali būti taikomas rezultatinis ūkio
dydis, arba gali būti naudojami abu kriterijai. Svarbiausia yra nustatyti, koks kriterijus ir kokiems
rodikliams apskaičiuoti bei analizuoti bus naudojamas, kad gautus rezultatus būtų galima
susisteminti, apibendrinti ir palyginti tarpusavyje.
Tačiau skirtinguose šaltiniuose nurodomi skirtingi ūkio dydžio vertinimo kriterijai (žr. 2
lentelę).
2 lentelė. Teoriniai ir taikomieji ūkio dydžio kriterijai (sudaryta autorės pagal Jurkėnaitė,
2013, Aleknavičius ir Aleknavičius, 2010, Aleknavičius, Aleknavičius ir Juknelienė, 2014,
Aleknavičius ir Stravinskienė, 2011 ir Lietuvos kaimo plėtros programos duomenis) Autoriai Ūkio dydžio kriterijai Mato vienetai
Jurkėnaitė, 2013 Žemės plotas ha
Aleknavičius ir Aleknavičius, 2010 Gyvulių skaičius vnt.
Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020
metų programa
Produkcijos standartine verte Eur
Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013
metų programa
Ekonominis valdos dydis EVD
Hoppe ir MacDonald, 2013 Pardavimo pajamos USD
Pagal 2 lentelėje pateiktus duomenis matyti, kad ūkio dydis gali būti nustatomas vertinant jį
skirtingais kriterijais: vienu atveju tai gali būti žemės ūkio naudmenų plotas, ar turimų gyvulių
-
10
skaičius, kitu atveju ūkis gali būti vertinamas standartine produkcijos verte, ekonominiu valdos
dydžiu ar pardavimo pajamos.
Smulkūs ūkiai apibrėžiami priklausomai nuo valdomo žemės ūkio naudmenų ploto, laikomų
gyvulių skaičiaus, darbuotojų skaičiaus, parduotos produkcijos dalies nuo pagamintos produkcijos.
Pelucha, Kveton, & Safr (2017) pažymi, kad smulkūs ūkiai yra labai svarbūs kaimo
ekonomikai, nes jie net sukuria darbo vietas sau, savo šeimos nariams, kartais kaimo gyventojams,
bet ir perka prekes, parduoda dalį savo pagamintos produkcijos.
Atsižvelgiant į skirtingus vertinimo kriterijus nustatomos ir skirtingos smulkių ūkių
vertinimo ribos bei smulkaus ūkio apibrėžtis (žr. 3 lentelę).
3 lentelė. Smulkių ūkio dydžio kriterijai ir jų ribos (sudaryta autorės pagal Jurkėnaitė, 2013,
Aleknavičius, Aleknavičius ir Juknelienė, 2014, Aleknavičius ir Stravinskienė, 2011 ir
Lietuvos kaimo plėtros programos duomenis) Autoriai Ūkio dydžio kriterijai Rodikliai ir jų ribos
Wiggins, Kirsten, Lambi , 2010. Naudojamos žemės ūkio
naudmenos
Nuo 2 iki 5 ha
Stratan, Ignat, Lucasenco, Tirigan,
Poczta-Wajda, 2020.
Žemės plotas Iki 3 ha
Tošović-Stevanović, Ćalović,
Lalić, Žuža, Grzelak, 2020.
Žemės plotas
(Standartinė produkcija)
Iki 5 ha
Iki 4 999 Eur
Jurkėnaitė, 2013 Žemės plotas Iki 10 ha
Aleknavičius, Stravinskienė 2011 Gyvulių skaičius Nuo 1 iki 9 tos pačios rūšies gyvulių
EC, 2011 Ekonominis dydis (EDV) Iki 8 EDV
Aleknavičius, Aleknavičius,
Juknelienė, 2014
Ekonominis dydis (EDV) Mažesnius nei 2 EDV
Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013
metų programos priemonė „Pusiau
natūrinis ūkininkavimas“
Ekonominis dydis (EDV) nuo 1 iki 3,99 EDV
Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020
metų programos priemonės „Ūkio
ir verslo plėtra“ veiklos sritis
„Parama smulkiems ūkiams“
Ekonominis dydis
(Standartinė produkcija)
Nuo 4 000 Eur iki 7 999 Eur.
Vitunskiene, Drozdz, Bendoraityte,
Sapa, 2020
Ekonominis dydis
(Standartinė produkcija)
Labai maži ūkiai – iki 8 000 Eur
Vidutiniškai maži ūkiai – 8 000 - < 25 000 Eur
Guiomar, Godinho, Pinto-Correia,
et all., 2018
Darbo jėga Iki 1,5 MDV (metinio darbo vieneto)
Iš 3 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad skirtingi autoriai nurodo skirtingas smulkaus
ūkių apibrėžimo ribas: vieni nurodo valdomą žemės ūkio naudmenų plotą, kuris turėtų būti ne
didesnis nei 10 ha, kiti įvardina laikomų gyvulių skaičių, kuris turėtų būti nuo 1 iki 9 tos pačios rūšies
gyvulių, o smulkūs ūkiai, vertinami ekonominio dydžio vienetais arba standartine produkcijos verte,
turėtų būti ne didesni kaip 25 000 Eur standartinės produkcijos.
Ūkiai, išreikšti europinio dydžio vienetais (EDV), skirstomi į 10 klasių:
˗ pirmoji klasė – ūkiai iki 2 EDV;
˗ dešimtoji klasė – ūkiai, kurių dydis lygus 250 EDV arba didesnis.
-
11
Vienas EVD sudaro 1200 eurų, tačiau EVD dydis gali kisti, atsižvelgiant į infliaciją.
Kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje yra nustatyta atitinkama ekonominio dydžio riba. Ūkio
dydį vertinant pagal europinį dydžio vienetą, smulkiu ūkiu Lietuvoje laikomas ūkis iki 2 EDV
(Aleknavičius, Aleknavičius, Juknelienė, 2014). Ūkiai, kurie siekė pasinaudoti ES parama pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“,
turėjo būti nuo 1 iki 3,99 EDV.
Nuo 2014 m., Lietuvai pradėjus įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų
programą, EDV rodiklį pakeitė standartinė produkcija (SP). Pagal standartinę produkciją vertinami
ūkiai Europos Sąjungoje ūkiai suskirstomi į 14 klasių:
- pirmajai klasei priskiriami ūkiai iki 2 tūkst. Eur standartinės produkcijos,
- keturioliktajai klasei – 3 mln. Eur standartinės produkcijos ir daugiau.
Pažymėtina, kad pagal tokį ūkių klasifikavimą, ūkiai gaminantys iki 25 tūkst. Eur
standartinės produkcijos, laikomi mažais (Vitunskienė, 2014).
Šiuo metu ūkiai, kurie siekia pasinaudoti ES paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 –
2020 metų programą, yra vertinami standartinės produkcijos verte išreikštu žemės ūkio valdos
ekonominio dydžiu (VED). Kiekvienoje Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos
priemonėje yra nustatytas skirtingas ūkio dydis, tačiau jeigu kalbama apie Lietuvos kaimo plėtros
2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems
ūkiams“, tai vienas iš ūkių tinkamumo reikalavimas yra nurodomas ūkio dydis, išreikštas standartine
produkcijos verte, kuris turi būti nuo 4 000 Eur iki 7 999 Eur (LR žemės ūkio ministerija, 2019a).
Taigi šiuo metu pasinaudoti ES parama, kaip buvo minėta anksčiau, gali pasinaudoti tik labai nedidelė
dalis ūkininkų, tuo tarpu Lietuvoje dauguma ūkių, vertinant juos standartine produkcijos verte
išreikštu žemės ūkio valdos ekonominio dydžiu (VED), yra iki 4000 Eur ir neatitinka priemonės
„Parama smulkiems ūkiams“ keliamų reikalavimų, todėl negali pasinaudoti šia parama.
Apibendrinant galima teigti, kad nėra vieningos nuomonės, kokiais kriterijais remiantis ir
kaip turėtų būti vertinamas ūkio dydis, tačiau svarbiausia yra taikyti tokią metodiką, kad skirtingus
ūkius būtų galima lyginti tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, kad ūkiai yra labai skirtingi, vykdomos
skirtingos žemės ūkio veiklos (augalininkystė, gyvulininkystė, daržininkystė, uogininkystė, mišri
žemės ūkio veikla), tačiau, skiriant paramą, juos būtina vertinti pagal tokius pačius kriterijus, todėl
Lietuvos kaimo plėtros programose yra numatomos metodikos, pagal kurias ūkis vertinamas kaip
smulkus: Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonėje „Pusiau natūrinis
ūkininkavimas“ ūkiai buvo vertinami pagal ekonominio dydžio vienetus ir turėjo būti nuo 1 iki 3,99
EDV; Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos
srityje „Parama smulkiems ūkiams“ ūkio dydis nustatomas, išreiškiant jį standartine produkcijos
verte, kuris turi nuo 4 000 Eur iki 7 999 Eur.
-
12
Šiame tyrime prisilaikoma smulkaus ūkio dydžio ribų, nustatytų Lietuvos kaimo plėtros
2014-2020 m. priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“
taisyklėse. Smulkieji versliniai ūkiai – tai ūkiai, kurių standartine produkcijos verte išreikštas valdos
ekonominis dydis yra nuo 4 000 Eur iki 7 999 Eur. Šio tipo ūkiai, gaudami pajamų iš savo veiklos,
gali užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį. Šiems ūkiams skiriamos tiesioginės išmokos ir kitos
išmokos, tačiau pretenduoti į investicinę paramą jie turėtų įrodę ūkinės-komercinės veiklos siekius ir
plėtros perspektyvas per bendradarbiavimą, kooperuodamiesi arba gamindami aukštesnės pridėtinės
vertės produkciją. Teikiant investicinę paramą tokiems ūkiams turėtų būti sudaromos palankesnės
finansavimo sąlygos (pvz.: ženkliai paprastesnės paramos teikimo sąlygos, palankesni atrankos
kriterijai) (LR žemės ūkio ministerija, 2019).
1.2. Struktūrinės paramos priemonės smulkių ūkių plėtrai ir jų įgyvendinimo
problematika
1.2.1. Kaimo plėtros politikos priemonės smulkių ūkių plėtrai
Smulkūs ūkiai yra ekonomiškai silpnesni, nepakankamai apsirūpinę gamybiniais ištekliais,
todėl, siekiant tokius ūkius integruoti į rinką ir po to juos išlaikyti rinkoje, būtina tokiems ūkiams
suteikti finansinę paramą (Rukuižienė, 2017).
Uthes, Li & Kelly (2017) teigimu valstybė turi sudaryti sąlygas smulkių ūkių ekonominei
plėtrai. Pažymima, kad smulkūs ūkiai gali užtikrinti saugaus maisto gamybą, pajamas sau ir savo
šeimos nariams, dirvožemio kokybę. Smulkūs ūkiai apima milijonus namų ūkių ES ir vaidina svarbų
vaidmenį regionų ekonomikoje (Pierre ir Laurent, 2013).
Paskutiniais metais stebimas ūkių stambėjimo procesas t. y. smulkių ūkių skaičius
kiekvienais metais mažėja. Tai kelia susirūpinimą tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu, tiek ir
agroaplinkosauginiu požiūriu, todėl šioms problemoms spręsti turi būti skiriamas didelis politinis
dėmesys. Aleknavičius, Aleknavičius, Juknelienė, (2014) pažymi, kad pagrindiniai politikos
įrankiai, kuriais siekiama reguliuoti smulkių ūkių plėtrą, yra teisinis reguliavimas. Todėl, siekiant
išsaugoti ir plėtoti smulkius ūkis, būtinas ne tik teisinis reglamentavimas, bet ir parama smulkių ūkių
plėtrai.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 metų, padaugėjo naudojamų ūkių
modernizavimo priemonių. Kaip pastebi Hlavsa, Hruška ir Turková (2017) investicinė parama, skirta
modernizuoti gamybos procesus, daro teigiamą poveikį žemės ūkio įmonių ekonominiam
gyvybingumui, mažėja darbo jėgos poreikis arba su tomis pačiomis darbo jėgos sąnaudomis ūkis gali
pagaminti daugiau produkcijos. Tuo tarpu Salvioni ir Dario (2018) pažymi, kad parama siekiama
dviejų dalykų: pirma investicijos yra būtinos, siekiant padidinti ūkių gamybos efektyvumą; antra –
-
13
socialinė grąža ir ūkių nuosavo kapitalo augimas. Taigi investicinės paramos tikslai yra daugialypiai,
kuriais siekiama daryti poveikį tiek pačiame ūkyje, tiek ir vietovės bei Lietuvos lygmeniu. Teikiant
investicinę paramą tikimasi ne tik ekonomiškai suaktyvinti ūkius (dalis ūkių, teikdami paraiškas
paramai gauti, yra natūriniai ūkiai, kurie neparduoda savo produkcijos, o visą pagamintą produkciją
sunaudoja asmeninėms reikmėms), kad jie parduotų dalį savo pagamintos produkcijos ir tokiu būdu
padidintų savo pajamas, gebėtų konkuruoti su kitais gamintojais ir padidintų savo gamybos proceso
efektyvumą.
Pagal ES kaimo plėtros politikos priemones parama smulkiems ūkiams Lietuvoje pradėta
teikti nuo 2004 m., kai buvo patvirtinta pirmoji Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 metų programa,
ir toliau teikiama visais programiniais laikotarpiais, tik, kaip matyti iš 1 paveikslo, keitėsi paramos
priemonių paketas.
1 pav. Paramos priemonės smulkiems ūkiams (sudaryta autorės pagal Lietuvos kaimo plėtros
programų duomenis)
Skirtingais programiniais laikotarpiais keitėsi ne tik priemonės, skirtos smulkių ūkių
rėmimui, bet ir smulkaus ūkio apibrėžimas (tinkamumo kriterijai), siekiami tikslai. Lietuvos kaimo
plėtros programose smulkiu ūkiu, tinkamu paramai gauti, apibrėžiamas toks ūkis, kurio dydis:
- Lietuvos kaimo plėtros 2004 – 2006 m. plane – vertinamas valdomu žemės ūkio
naudmenų plotu ha, kuris yra nuo 1 iki 20 ha, bei atsižvelgiant į ūkio vykdomos veiklos
specializaciją;
Lietuvos kaimo plėtros programa
2004-2006
Parama pusiau natūraliems
restruktūrizuojamiems ūkiams
Ankstyvas ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės
gamybos
2007-2013
Pusiau natūrinis ūkininkavimas
Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos
2014-2020
Parama smulkiems ūkiams
Parama smulkių ūkio subjektų
bendradarbiavimui
Parama trumpoms tiekimo grandinėms
ir vietos rinkoms skatinti vietos
lygmeniu
-
14
- Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programoje – vertinamas valdos ekonominio
dydžio vienetais (EDV) ir yra nuo 1 iki 3,99 EDV;
- Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programoje – vertinamas ūkio valdos dydis,
išreikštas standartine produkcijos verte, ir atsižvelgiant į paramos priemonę, yra nuo
4000 iki 15000 Eur.
Analizuojant Lietuvos kaimo plėtros programų siekiamus tikslus, pastebėta, kad pirmais
dviem programiniais laikotarpiais siekiami tikslai buvo panašūs, o nuo 2014 m. Lietuvos kaimo
plėtros programoje keitėsi paramos priemonės smulkiems ūkiams ir kartu siekiami tikslai (žr. 4
lentelę).
4 lentelė. Paramos priemonės smulkiems ūkiams (sudaryta autorės pagal Lietuvos kaimo
plėtros programų duomenis) Kaimo plėtros
programa
Priemonės tikslai Paramos formos
Lietuvos kaimo
plėtros 2004-2006
metų planas arba BPD
Priemonė „Parama
pusiau natūraliems
restruktūrizuojamiems
ūkiams“
1) stambinti smulkius ūkius;
2) gerinti ūkių struktūrą;
3) skatinti smulkių ūkių konkurencingumą
(Vidickienė ir Gedminaitė-Raudonė, 2011);
4) skatinti perleisti ūkius jaunesniems smulkiems
ūkininkams;
5) skatinti bei stebėti ūkių pažangą (LR žemės ūkio ir
kaimo plėtros įsakymas, 2002);
6) prisidėti prie ūkininkų gebėjimų stiprinimo –
suteikti jiems praktinės patirties dalyvaujant
investicinio pobūdžio priemonėje (LR žemės ūkio
ministerija, 2008)
1) Parama skirta ilgalaikiam turtui
įsigyti;
2) Paramos gali kreiptis ūkiai, kurių
valdos dydis, valdomu žemės ūkio
naudmenų plotu ha, yra nuo 1 iki 20
ha.
Lietuvos kaimo
plėtros 2007-2013
metų programą
Priemonė „Pusiau
natūrinis
ūkininkavimas“
1) užtikrinti žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir
efektyvumą;
2) stambinti smulkius ūkius;
3) skatinti perleisti ūkius jaunesniems smulkiems
ūkininkams;
4) didinti valdų konkurencingumą ir plėtoti rinkos
poreikius atitinkantį prekinį ūkininkavimą;
5) suteikti ūkininkams praktinės patirties
įgyvendinant investicines paramos priemones.
1) Parama skirta ilgalaikiam turtui
įsigyti;
2) Paramos gali kreiptis ūkiai, kurių
dydis, valdos ekonominio dydžio
vienetais, yra nuo 1 iki 3,99 EDV.
Lietuvos kaimo
plėtros 2014 – 2020
metų programa
Priemonė „Parama
smulkiems ūkiams“
1) didinti smulkių ūkių gyvybingumą ir
konkurencingumą, taip pat skatinti ūkius diegti
inovacijas;
2.) didinant smulkių ūkių ekonominį gyvybingumą;
3) skatinti inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą,
aplinkos išsaugojimą ir tvarią plėtrą, klimato kaitos
švelninimą;
4) skatinti smulkių ūkių bendradarbiavimą.
1) Parama skirta ilgalaikiam turtui
įsigyti;
2) Paramos gali kreiptis ūkiai, kurių
ūkio ekonominis dydis yra nuo 4000
iki 7999 Eur.
Pažymėtina, kad 4 lentelėje pateikiama informacija tik vienos paramos priemonės, skirtos
smulkių ūkių rėmimui, nes ši priemonė įgyvendinama ir šiuo metu, nors šioje priemonėje yra atliktos
korekcijos. Ši priemonė 2004 – 2006 m. laikotarpyje buvo „Parama pusiau natūraliems
-
15
restruktūrizuojamiems ūkiams“, 2007 – 2013 m. – „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, 2014 -2020 m.
– „Parama smulkiems ūkiams“, todėl toliau darbe analizuojamos tik ši priemonė. Pavyzdžiui Lietuvos
kaimo plėtros 2004 – 2006 m. plane ir Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programoje buvo
numatyta priemonė, skatinanti vyresnio amžiaus ūkininkus pasitraukti iš žemės ūkio gamybos, tokiu
būdu ne tik siekiant, kad valdą perimtų jaunesnis ūkio valdytojas, bet ir siekiant stambinti ūkius, tuo
tarpu Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programoje ši priemonė toliau nebuvo įgyvendinama ir
ne numatyta siekti stambinti ūkius, pastarojoje programoje siekiama didesnio smulkių ūkių
bendradarbiavimo, didesnis dėmesys skiriamas inovacijų diegimui, agroaplinkosaugai, remiamasi
tvaraus ūkininkavimo principais.
Apibendrinant galima teigti, kad nuo Lietuvos įstojimo į ES smulkūs ūkiai buvo ir yra
remiami, tačiau keitėsi ūkio dydžio vertinimo metodikos, rėmimo priemonės ir sąlygos, keitėsi ir
pačių priemonių siekiami tikslai.
1.2.2. Struktūrinės paramos smulkiems ūkiams priemonių įgyvendinimo
rezultatyvumo ir problemų analizė moksliniuose tyrimuose
Struktūrinės paramos priemonių smulkiems ūkiams problemos tiek Lietuvoje, tiek kitose
Europos Sąjungos šalyse, kyla dėl šių priežasčių: sudėtingos administravimo procedūros; projektų
pabrangimas, savivaldybių administracinių gebėjimų ir atsakomybės stokojimas, kuomet
neadekvačiai ilgai trunka planų rengimas bei projektavimas (Aleknavičius, Aleknavičius, 2010).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ūkiai, ypatingai smulkūs, neturėjo projektų rengimo ir
įgyvendinimo patirties, Lietuvai įstojus į ES ir pradėjus įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2004 –
2006 m. planą, vienas iš šio laikotarpio priemonės „Parama pusiau natūraliems restruktūrizuojamiems
ūkiams“ tikslų buvo prisidėti prie ūkininkų gebėjimų stiprinimo – suteikti jiems praktinės patirties
dalyvaujant investicinio pobūdžio priemonėje. Tačiau būtent dėl gebėjimų ir praktinių žinių trūkumo
pareiškėjų aktyvumas buvo menkas: planuota buvo paremti 10000 smulkių ūkių, tuo tarpu paramos
kreipėsi tik 2 634 smulkūs ūkiai. Atsižvelgiant į mažą pareiškėjų aktyvumą buvo padidinta paramos
suma vienam paramos gavėjui nuo 2,2 tūkst. Eur iki 2,9 tūkst. Eur, tokiu būdu didesniu procentu buvo
padidintas smulkių ūkių likvidumo rodiklis ir atitinkamai padidintos ūkių pajamos (LR žemės ūkio
ministerija, 2008).
Lietuvos kaimo plėtros 2004 – 2006 m. plano galutinėje ataskaitoje (2008) konstatuojama,
kad priemonė buvo įgyvendinta tik penktadaliu: poveikis konkurencingumui ir ūkių stambinimui
buvo gerokai mažesnis nei planuota, tačiau pastebėta, kad ūkiams, kurie pasinaudojo teikiama
parama, priemonė darė teigiamą poveikį: didėjo ūkių valdomi žemės plotai, didėjo jų
konkurencingumas, darbo našumas, produkcijos kiekis pateikiamas į rinką.
-
16
Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programa iš dalies tęsia ankstesnio laikotarpio tikslų
įgyvendinimą: siekiama, kad smulkūs ūkiai taptų ekonomiškai gyvybingesni, gebėtų konkuruoti
rinkoje, stambintų savo ūkius, stiprintų gebėjimus ir įgytų patirties rengiant ir įgyvendinant
investicinius projektus. Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos galutinės ataskaitos
(2016a) duomenimis šios laikotarpio programos priemonės „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“
rezultatyvumas buvo gerokai didesnis nei prieš tai buvusio laikotarpio: pagal šią priemonę buvo
planuota paremti 2540 smulkių ūkių, o buvo paremta 3186 smulkūs ūkiai, tačiau dėl mažos paramos
sumos nebuvo pasiektas į rinką patenkančių smulkių ūkių skaičiau rodiklis: buvo planuota 2300
smulkių ūkių, pasiekta – 1593 ūkiai.
Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos galutinėje ataskaitoje (2016a) pažymima,
kad priemonė „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ nesusilaukė tokio susidomėjimo, kaip buvo tikėtasi
ir jo įgyvendinimas neturėjo didelio poveikio Lietuvos mastu, tačiau tie smulkūs ūkiai, kurie
pasinaudojo parama pripažįsta, kad parama padidino darbo našumą, ūkių gyvybingumą,
konkurencingumą, padidino gamybos apimtis.
Tuo tarpu šiuo metu įgyvendinamoje Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos
priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srityje „Parama smulkiems ūkiams“ siekiami tikslai yra iš
dalies pasikeitę: nebelieka tikslo stambinti ūkius, suteikti galimybes įgyti investicinės paramos
pasinaudojimo gebėjimus, tačiau išlieka tokie tikslai, kaip smulkių ūkių gyvybingumo ir
konkurencingumo didinimas, gaminamos produkcijos augimas ir tiekimas rinkai. Lietuvos kaimo
plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo 2014 – 2018 metais vertinimo ataskaitoje (2019)
pastebima, kad 2018 m. patvirtintų paraiškų skaičius smarkiai išaugo lyginant su 2017 m.: jeigu 2017
m. patvirtintų paraiškų skaičius buvo 291, tai 2018 m. šis skaičius siekė 1204. Taigi nors paramos
teikimo laikotarpis dar nepasibaigęs, tačiau pastebimas ryškus paraiškas teikiančių smulkių ūkių
suaktyvėjimas.
Taigi nors parama smulkiems ūkiams buvusiais programiniais laikotarpiais vertinama kaip
neturinti didelio poveikio Lietuvos mastu, tačiau tuo pat metu pripažįstama, kad parama smulkiems
ūkiams turi didelį poveikį tiems ūkiams, kurie pasinaudojo ES parama. Kaip pastebi Vitunskienė ir
Jazepčikas (2016), nagrinėję subsidijų reikšmingumą Lietuvos ūkių investicijoms, investicijų
poreikis ir reikšmingumas yra didesnis smulkiuose ūkiuose. Veveris et. al. (2019), nagrinėję kaimo
plėtros programų įtaką smulkiems ūkiams Lietuvoje ir Latvijoje, taip pat pastebi, kad parama
smulkiems ūkiams yra reikšmingesnė lyginant su vidutiniais ir stambiais ūkiais ir daro didesnį poveikį
smulkių ūkių gyvybingumui. Todėl parama smulkiems ūkiams yra reikšminga ir būtina bei daro
teigiamą poveikį smulkiems ūkiams, kurie jau pasinaudojo investicinę paramą. Ir nors siekiančių
pasinaudoti parama smulkių ūkių kiekvienu programiniu laikotarpiu vis daugėja: ūkiai pastebi
teikiamos paramos naudą, įgyja gebėjimus vykdyti investicinius projektus, materialinės bazės
-
17
atnaujinimas leidžia tokiems ūkiams sutaupyti dalį sąnaudų ir pagaminti daugiau produkcijos, kas
tiesiogiai daro įtaką tokių ūkių gyvybingumo ir konkurencingumo didėjimui, tačiau dauguma smulkių
ūkių vis dar susiduria su tokiomis problemomis kaip administracinės, socialinės, ilgai trunkantys
paraiškų vertinimo etapai.
Administracinės problemos
Lietuvoje vis dar vyrauja smulkūs ūkiai, kur pagrindinė vykdoma žemės ūkio veiklos kryptis
– mišri žemės ūkio veikla. Dauguma ūkininkų yra vyresnio amžiaus, todėl viena iš pagrindinių
problemų yra administracinių gebėjimų trūkumas. Todėl ūkininkai negeba patys užpildyti paramos
paraiškų ir yra priversti įsigyti paraiškų rengimo paslaugas. Tačiau tokiose ES valstybėse, kaip Estija
arba Suomija visuomenės idėjos yra itin vertinamos ir skatinamos įsitraukti į paramos gavimo procesą
(Jurkaitienė ir Volkov, 2011).
Pagrindinės smulkių ūkių paramos priemonių įgyvendinimo administracinės problemos, tai
netinkamai užpildytos paraiškos, nekvalifikuotai parengti verslo planai, privalomų dokumentų
trūkumas, paraiškų administravimo proceso užsitęsimas, neinformatyvus informacijos pateikimas
apie esamas paramos kryptis ir reikalavimus kaimo gyventojams, sudėtingos paramos gavimo
taisyklės ir dokumentacija, paramą administruojančių agentūrų terminų nesilaikymas, neoperatyvūs
sprendimų priėmimai, paraiškos dokumentų netinkamas užpildymas, biurokratiniai suvaržymai,
pateikiamų paraiškų netikslumas, didelis paraiškų kiekis rinkimo laikotarpių pabaigoje; nepanaudotos
paramos lėšos nutraukus projektus, projektų nutraukimo grėsmė dėl lėšų trūkumo, projektų vykdytojų
patirties stoka, siekiant įgyvendinti projektus; ilgai trunkantis paramos projektų dokumentų
tikrinimas (Savickienė ir Slavickienė, 2012).
Susidūrę su administracinių įgūdžių trūkumo problema dauguma asmenų ar smulkių įmonių,
turinčių gerų idėjų, yra priversti neįgyvendinti savo lūkesčių. O tuo tarpu agentūrų, rengiančių
paramos gavimo projektus trūksta, kadangi trūksta kompetentingų darbuotojų. Programos
įsisavinimas, tai problema, su kuria susiduria dauguma ES valstybių (Šneiderienė ir Juščius, 2015).
Socialinės problemos
Pagrindinės smulkių ūkių paramos priemonių įgyvendinimo socialinės problemos 1)
nepakankamos kaimo ūkininkų vadybinės žinios; 2) ūkių buhalterinės apskaitos vedimo klaidos; 3)
didelis atstumas tarp Agentūros teritorinio padalinio ir pareiškėjo; 4) privačių lėšų reikalingumas
pradinėms investicijoms; 5) investicijų rizikos baimė; 6) žmogiškųjų išteklių nepakankamumas; 7)
vyresnio amžiaus ūkininkų nenoras nutraukti žemės ūkio gamybos dėl prisirišimo prie ūkinės veiklos
vietos (Savickienė, ir Slavickienė, 2012)
Siekiant išvengti visų kylančių problemų, Vyriausybė imasi atitinkamų, su paramos gavimu,
susijusių problemų sprendimo būdų: priimami atitinkami sprendimai bei teikiami pasiūlymai,
-
18
atliekami teisės aktų pakeitimai, lengvinamos paramos administravimo procedūros, spartinamas
Europos Sąjungos lėšų panaudojimo procesas (LR žemės ūkio ministerija, 2018).
Siekiant išspręsti minėtas paramos gavimo problemas, priimti įvairūs sprendimo būdai:
supaprastintos paraiškų priėmimo formos, supaprastinta dokumentų pateikimo tvarka, papildytos
paraiškų pildymo instrukcijos, organizuojamos konsultacijos pareiškėjams, pateikiama informacija
spaudoje (LR žemės ūkio ministerija, 2018).
Apibendrinant galima teigti, kad smulkiems ūkiams pasinaudoti ES struktūrine parama vis
dar yra sudėtinga dėl administracinių gebėjimų trūkumo, socialinių ir ekonominių problemų. Smulkūs
ūkininkai dažniausiai yra vyresnio amžiaus, kurie bijo įsipareigojimų tiek projektus
administruojančiai institucijai, tiek finansų įstaigoms, jiems yra sudėtinga užpildyti dokumentus
paramai gauti, tokie ūkiai generuoja mažas pajamas, todėl jiems sunku pasiskolinti. Tačiau
kiekvienais programiniais laikotarpiais vis daugiau smulkių ūkių siekia pasinaudoti ES paramą:
pastaraisiais metais palengvinus paramos gavimo sąlygas ir sumažinus įsipareigojimų laikotarpį,
smulkūs ūkiai aktyviau pradėjo teikti dokumentus paramai gauti ir jau dvejus metus iš eilės
nebeužtenka skirtų lėšų visiems pareiškėjams tenkinti. Galutinėse Lietuvos kaimo plėtros programų
vertinimo ataskaitose taip pat pažymima, kad paramos poveikis Lietuvos mastu nėra reikšmingas,
tačiau taip pat pabrėžia, kad parama yra labai reikšminga ir daro didelę teigiamą įtaką tokių smulkių
ūkių gyvybingumui ir konkurencingumui, kurie pasinaudojo parama.
Išanalizavus struktūrinės paramos smulkiems ūkiams teikimo ir rezultatyvumo problematiką
nustatyta, kad nėra vieningos nuomonės, kokiais kriterijais remiantis ir kaip turėtų būti vertinamas
ūkio dydis, todėl skirtingais programiniais laikotarpiais buvo taikomi skirtingi smulkaus ūkio dydžio
vertinimo kriterijai, skirtingos rėmimo priemonės ir sąlygos, keitėsi ir pačių priemonių siekiami
tikslai. Ir nors smulkiems ūkiams pasinaudoti ES struktūrine parama vis dar yra sudėtinga dėl
administracinių gebėjimų trūkumo, socialinių ir ekonominių problemų, tačiau galutinėse Lietuvos
kaimo plėtros programų vertinimo ataskaitose pažymima, kad parama yra labai reikšminga ir daro
didelę teigiamą įtaką smulkių ūkių, pasinaudojusių parama, gyvybingumui ir konkurencingumui.
Pažymėtina, kad šiame tyrime prisilaikoma smulkaus ūkio dydžio ribų, nustatytų Lietuvos kaimo
plėtros 2014-2020 m. priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“
taisyklėse. Smulkieji versliniai ūkiai – tai ūkiai, kurių standartine produkcijos verte išreikštas valdos
ekonominis dydis nuo 4 000 Eur iki 7 999 Eur.
-
19
2. STRUKTŪRINĖS PARAMOS SMULKIEMS ŪKIAMS
REZULTATYVUMO TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo logika ir etapai
Siekiant įvertinti struktūrinės paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumą tyrimas buvo
atliekamas prisilaikant tokios loginės schemos (žr. 2 pav.).
2 pav. Struktūrinės paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumo vertinimo schema (sudaryta
autorės)
Pagal 2 paveiksle pateiktą schemą rezultatyvumo vertinimo tyrimas buvo atliekamas dviem
aspektais:
– pirma, siekiama nustatyti struktūrinės paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumą pagal
Europos Sąjungos remiamas ir Lietuvoje įgyvendintas / įgyvendinamas Lietuvos kaimo
plėtros programų priemones, analizuojant laikotarpį nuo Lietuvos įstojimo į Europos
Sąjungą iki 2019 m.;
– antra, siekiama nustatyti smulkių ūkininkų planuojamus žemės ūkio veiklos rezultatus,
gavus paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės
„Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“, analizuojant smulkių
ūkininkų lūkesčius.
Vertinat pirmuoju aspektu, siekiama nustatyti smulkių ūkininkų galimybes pasinaudoti ES
paramą, lyginant skirtingus programinius laikotarpius įvertinti, kaip kiekvienu programiniu
laikotarpiu keitėsi paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumas.
REZULTATYVUMAS
LIETUVOS KAIMO
PLĖTROS PROGRAMOS
ŪKIŲ PARAIŠKŲ
DUOMENYS ANKETA
GALIMYBĖS LŪKESČIAI
-
20
Siekiant atlikti paramos rezultatyvumo vertinimo analizė, ES kaimo plėtros priemonių
įgyvendinimo rodikliai suskirstyti į dvi grupes ir pateiktas detalus rodiklių apibūdinimas (5 lentelė).
5 lentelė. Paramos rezultatyvumo vertinimo rodikliai (sudaryta autorės) Rodiklis Rodiklio vertinimas ir matavimo vienetai
Administraciniai rodikliai 1. Surinktų paraiškų skaičius, vnt.
2. Galimų pareiškėjų skaičius, vnt.
3. Paraišką teikusiųjų dalis, proc.
4. Patvirtintų paraiškų skaičius, vnt
5. Patvirtintų paraiškų dalis, proc.
Finansiniai rodikliai 1. Prašoma/patvirtinta bendra paramos suma, tūkst. Eur
2. Skirta bendra paramos suma, tūkst. Eur
3. Prašymų patenkinimo laipsnis, proc.
Atliekant administracinių rodiklių analizę vertinamas surinktų paraiškų skaičius, galimų
pareiškėjų skaičius, patvirtintų paraiškų skaičius, taip pat vertinama, kiek yra statistinių tinkamų
pareiškėjų ir kiek yra pageidaujančių pasinaudoti teikiama parama, skaičiuojama paraiškas teikusiųjų
asmenų dalis nuo visų tinkamų pareiškėjų ir patvirtintų paraiškų dalis procentais nuo visų surinktų
paraiškų. Siekiant išsiaiškinti ir palyginti skirtingų laikotarpių teikiamą paramą smulkiems ūkiams
buvo analizuojami kiekvienos programos faktiniai duomenys, skaičiuojama kiek iš viso buvo pateikta
paraiškų visais programiniais laikotarpiais, kiek paraiškų buvo paremta, kiek buvo potencialių
pareiškėjų, koks buvo priemonės populiarumas.
Finansiniai rodikliai parodo kokius finansinius išteklius generuoja kiekviena programa ar
priemonė (Nakrošis, Jarmalavičiūtė ir Burakienė, 2007). Šis rodiklis parodo finansines galimybes
paremti tam tikrą pareiškėjų skaičių, pareiškėjų galimybes pasinaudoti teikiama finansine parama,
taip pat leidžia įvertinti atskiros priemonės paramos poreikį t.y. už kokią prašomą paramos sumą buvo
pateikta paraiškų ir įvertinti kokiu mastu prašoma paramos suma viršija skirtą paramos sumą ar
rašoma paramos suma nesiekia skirtos paramos sumos, įvertinti prašymų skirti paramą patenkinimo
laipsnį. Siekiant tinkamai įvertinti finansinius rodiklius labai svarbu finansines lėšas suskirstyti pagal
vertinamus požymius: skirta paramos lėšų priemonei, pagal atskirą paramos priemonę prašoma
paramos suma, skirta paramos suma ir išmokėta paramos suma.
Analizuojant kartu finansinius ir administracinius rodiklius buvo siekiama įvertinti, kokią
įtaką teikiamų paraiškų skaičiui turėjo priemonės teikiama paramos suma vienam paramos gavėjui ir
visai priemonei skirta paramos suma. Analizuojamai paramos smukiems ūkiams priemonių finansinis
įgyvendinimas pagal tris skirtingus laikotarpius t. y. pagal tris kaimo plėtros programas, vertinami
tokie dydžiai kaip prašoma paramos suma, patvirtinta paramos suma, išmokėta paramos suma,
kiekvienos programos rezultatyvumas ir pasiektas įgyvendinimo rodiklis procentais. Vertinamiems
rodikliams apskaičiuoti ir atlikti analizuojamų rodiklių pokyčių analizę buvo naudojamai 2004 – 2018
m. laikotarpio statistiniai duomenys. Analizuojant priemonės populiarumą buvo skaičiuojamas
-
21
prašomos paramos sumos ir skirtos paramos sumos santykis. Siekiant įvertinti, kaip keičiasi
teikiančių paraiškas asmenų skaičius, t. y. ar daugėja smulkių ūkininkų prašančių paramos, buvo
skaičiuojamas potencialių pareiškėjų ir teikusių paraiškas pareiškėjų santykis ir atlikta lyginamoji
programų analizė. Kadangi kiekvienoje priemonėje yra numatyta, kad pareiškėjas teikdamas paramos
paraišką įsipareigoja pasiekti tam tikrus tikslus tokius kaip konkurencingumo didinimas, pajamų iš
žemės ūkio veiklos augimas, sąnaudų optimizavimas, darbo našumo didinimas, tvaraus ūkininkavimo
diegimas, inovacijų diegimas, todėl kiekvienos valdos rėmimas ir tos valdos tikslų siekimas kartu yra
visos programos tikslų siekimas ir įgyvendinimas (LR žemės ūkio ministerija, 2016a). Atsižvelgiant
į tai, atliekamas paramą gavusių valdų skaičiaus ir bendros valdai skirtos investicijų sumos
vertinimas.
Taip pat ypatingas dėmesys skiriamas išsiaiškinti, ar parama padarė įtaką ūkių veiklos
specializacijos pokyčiams ir kokiu mastu. Todėl buvo analizuojama, kaip programos priemonėje
numatyti prioritetai skatino smulkius ūkininkus keisti savo valdos specializaciją ir investuoti į naują
žemės ūkio veiklos sritį. Tačiau pažymėtina, kad smulkiems ūkiams prioritetinės žemės ūkio veiklos
vykdymo kryptys buvo numatytos tik Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos
priemonėse, todėl šis rodiklis bus vertinamas tik šioje priemonėje. Lietuvos kaimo plėtros 2014 –
2020 metų programos priemonėse numatytos prioritetinės žemės ūkio veiklos kryptys (LR žemės
ūkio ministerija, 2016b): 1) gyvulininkystė; 2) sodininkystė, uogininkystė, daržininkystė, mišrus ūkis,
kuriame viena iš veiklų gyvulininkystė. Taigi siekiant nustatyti, kokią įtaką nustatytos prioritetinės
veiklos kryptys turėjo smulkiems ūkiams, keičiant žemės ūkio veiklos pobūdį, buvo analizuojamos
tarpinės Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos ataskaitos.
Kaimo plėtros programų ataskaitose (LR žemės ūkio ministerija, 2016a) analizuojant bendrą
investicijų sumą kiekvienai valdai atskirai ir kartu visai priemonei vertinama, ar investicija prisidėjo
prie tokių tikslų kaip konkurencingumo didinimas, pajamų augimo, skatinimo pasilikti žemės ūkio
sektoriuje, tvarios plėtros ir kt. Investicijos turėtų skatinti ne tik ūkio, kaip ekonominio vieneto
„sustiprėjimą“, bet ir daryti teigiamą įtaką visai šalies ekonomikai. Tomaševič ir kt. (2010) pažymi,
kad investicijos į šalies ūkį paveikia ūkio subjektų finansinę būklę, užtikrina jų veiklos tęstinumą,
plėtrą ir konkurencingumą. Coppola, A., Scardera, A., Tosco, D. (2013) pastebi, kad investicijos
sąlygoja ūkių produktyvumo augimą, tačiau pažymi, kad kaimo plėtros planai turi būti suderinti su
vykdoma žemės ūkio politika. Bendrosios investicijos buvo analizuojamos suskirsčius jas į tris
laikotarpius: 1) Lietuvos kaimo plėtros 2004– 2006 metų planas; 2) Lietuvos kaimo plėtros 2007 –
2013 metų programa; 3) Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programa. Siekiant išanalizuoti
kaip bendrųjų investicijų suma pasiskirstė visais programiniais laikotarpiais, kaip tai paveikė
smulkius ūkius buvo analizuojamai Nacionalinės mokėjimo agentūros viešai prieinami statistiniai
-
22
duomenys, kaimo plėtros programų vertinimo ataskaitos. Surinkti ir apskaičiuoti duomenys palyginti
skirtingais programiniais laikotarpiais.
Atliekant struktūrinės paramos smukiems ūkiams rezultatyvumo analizę buvo analizuojami
trys skirtingi laikotarpiai: 2004 – 2006 m., 2007 – 2013 m. ir 2014 – 2020 m. t.y. visos trys Lietuvoje
įgyvendintos/įgyvendinamos kaimo plėtros programos priemonės, skirtos smulkių ūkių rėmimui: 1)
Lietuvos kaimo plėtros 2004 – 2006 m. planas; 2) Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programa;
3) Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programa. Skaičiuojami ir vertinami absoliutūs ir
santykiniai dydžiai, kurie parodo kokiu mastu buvo įsisavinama parama ir kokį poveikį parama turėjo
ūkių rezultatyvumui bei vystymuisi. Skaičiuojant ir vertinant absoliučius dydžius buvo vertinamas
pateiktų ir patvirtintų paraiškų skaičius, paramą gavusių valdų skaičius, kurie parodė, koks buvo
paramos mastas ir įsisavinimo procesas. Santykinių rodiklių pagalba buvo vertinami
įvykdytų/vykdomų kaimo plėtros programų priemonių, skirtų smulkių ūkininkų rėmimui, kiek buvo
paremta valdų nuo teiktų paraiškų skaičiaus, vertinama kokia dalis smulkių ūkininkų kreipėsi
paramos nuo visų tinkamų pareiškėjų, kokią dalį paremtų valdų skaičius sudarė nuo visų galimų
pareiškėjų skaičiaus. Remiantis absoliučiais ir santykiniais rodikliais buvo atlikta skirtingų kaimo
plėtros programų priemonių ir skirtingų laikotarpių lyginamoji analizė: analizuojami paramos
pasinaudojimo galimybių skirtumai, lyginama, kokiu mastu skirtingais laikotarpiais buvo siekiama
pasinaudoti parama, atlikta programų lyginamoji rezultatyvumo analizė, siekiant išsiaiškinti, ko buvo
siekiama įgyvendinant konkrečią programos priemonę, kokie tikslai ir kokiu mastu yra pasiekti, kaip
keitėsi skirtingų programų planuojami tikslai ir rezultatai bei palyginti skirtingų programų priemonių
rezultatyvumo rodiklius.
Vertinant antruoju aspektu, naudoti ūkių parengtų paraiškų paramai gauti duomenys pagal
3 paveiksle pateiktą schemą.
3 pav. Smulkių ūkių paramos vertinimo schema (sudaryta autorės)
Atliekant smulkių ūkių paramos paraiškų analizę, t. y. siekiant nustatyti smulkių ūkininkų
planuojamus veiklos rezultatus, gavus paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų
Faktiniai ūkių
duomenys
Planuojami veiklos
rezultatai Investicijos
Gavus paramą Negavus paramos
-
23
programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“, duomenys
buvo renkamai ir analizuojami smulkių ūkių paramos vertinimo schemą:
˗ I etapas – analizuojami faktiniai ūkių duomenys, kas leidžia nustatyti esamą situaciją ir
įvertinti investicijų poreikį;
˗ II etapas - vertinamas investicijų poreikis, taip suteikiant galimybę įvertinti, kokios yra
būtinos investicijos veiklos plėtojimui, gamybos didinimui ir kaštų mažinimui,
konkurencingumo didinimui. Bet to, kaip pastebi Vitunskienė ir Jazepcikas (2016),
nagrinėję investicinės paramos reikšmę Lietuvos ūkininkų investicijoms, investicijų
poreikis mažose ūkiuose yra didesnis nei stambiuose ūkiuose;
˗ III etapas - analizuojami planuojami veiklos rezultatai, siekiant nustatyti, kokius rezultatus
planuoja pasiekti smulkus ūkis, teikdamas paraišką paramai gauti, per lūkesčių prizmę.
Kaip teigia Čiegis ir Grunda (2007) įmonės rezultatų vertinimas yra vienas iš svarbiausių
vertinimų etapų, nes tik atlikus rezultatų vertinimą galima nustatyti, ar buvo įgyvendinti
planuoti lūkesčiai ir pasiekti planuoti tikslai. Veiklos rezultatai dar skirstomi į rezultatus su
parama ir rezultatus be paramos, siekiant išsiaiškinti, kiek svarbi parama yra smulkiems
ūkiams.
Siekiant įvertinti smulkių ūkių paramos paraiškose pateiktus faktinius duomenis jie buvo
grupuojami atitinkama tvarka, nustatant vertinamus kriterijus ir jų rodiklius (žr. 6 lentelę).
6 lentelė. Ūkių vertinimo kriterijai ir jų rodikliai (sudaryta autorės)
Kriterijai Rodikliai ir jų matavimo vienetai
Žemės ūkio valda 1) valdos valdytojo amžius, metais;
2) valdos valdytojo lytis, vyras, moteris;
3) valdomas žemės ūkio naudmenų plotas, ha;
4) laikomų SG skaičius, vnt.;
5) ūkio ekonominis dydis, Eur;
6) žemės ūkio veiklos kryptis (gyvulininkystė, daržininkystė, sodininkystė,
uogininkystė, mišri žemės ūkio veikla, kurioje viena iš veiklų gyvulininkystė,
javų ir kitų augalininkystės kultūrų auginimas).
Ūkio ištekliai 1) valdomas ilgalaikis turtas, vnt.
2) vidutinis metinis darbuotojų skaičius, vnt.
Gamyba ir pardavimai 1) pagamintos produkcijos kiekis per metus, t, vnt., tūkst. vnt.;
2) parduotos produkcijos kiekis per metus, t, vnt., tūkst. vnt.;
3) parduodamos produkcijos dalis nuo visos pagamintos produkcijos, proc.;
4) metinės pardavimo pajamos, Eur;
5) tiesioginių išmokų dalis pajamose, proc.;
6) metinės gamybos sąnaudos, Eur.
Ekonominis ūkio
gyvybingumas
1) grynasis pelnas, Eur.
2) grynojo pelningumo rodiklis, proc.
Žemės ūkio valdos duomenų analizė leidžia įvertinti esamą ūkio būklę pagal parinktus
rodiklius. Žemės ūkio valdos duomenys analizuojami pagal 6 rodiklius, kur kiekvienas iš vertinamų
-
24
rodiklių padeda įvertinti esamą ūkio faktinė padėtį ir padaryti atitinkamas išvadas.
Vertinant valdos valdytojo amžių pirmiausia siekiama įvertinti, kiek imtyje tam tikros
amžiaus grupės smulkių ūkininkų. Valdos valdytojo amžius turi įtakos ne tik kaimo gyvybingumo
problemoms, kurias bandoma spręsti užsibrėžiant tikslus kaimo plėtros programose (Kuliešis ir
Pareigienė, 2014), bet ir tampriai siejamas su inovacijų diegimu, skirtingu rizikos vertinimu, žemės
ūkio veiklos krypties pasirinkimu ir lūkesčių pasinaudoti teikiama parama. Analizuojant amžių būtina
pastebėti, kad vyresnio amžiaus ūkininkai paprastai būna konservatyvesni, nenori prisiimti rizikos,
vangiau diegia naujoves ir nenoriai keičia žemės ūkio veiklos kryptį, bijo įsipareigojimų ir vengia
paskolų. Taip pat analizuojant valdos valdytojų amžių greta buvo analizuojami ir valdos valdytojai
pagal lytį, siekiant nustatyti, kokia dalis teiktų paraiškų sudarė moterys ir kokia vyrai.
Valdomas žemės ūkio naudmenų plotas yra vienas iš svarbiausių faktinių ūkio vertinimo
rodiklių, kuris parodo galimybes vykdyti žemės ūkio verslą ir gaminti tam tikrus žemės ūkio
produktus. Kaip pastebi Galnaitytė ir Kriščiukaitienė (2017) ūkininkai paprastai yra linkę žemės
išteklius panaudoti kiek įmanoma efektyviau, auginant pelningesnes augalų rūšis ar gyvulių veisles,
tačiau taip pat pastebėta, kad ši sąlyga labiau pasitvirtina stambiuose ūkiuose, arba ūkiuose, kurių
valdytojai yra jauni asmenys. Tuo tarpu smulkūs ūkiai dažnai užsiima tradicinėmis ūkininkavimo
veiklomis ir savo verslo plėtrą sieja su žaliavų gamybos verslo vystymu (Pilipavičius, 2017).
Vertinant valdomus žemės ūkio naudmenų plotus labai svarbu įvertinti, kiek žemės yra nuosavos ir
kiek valdomos kitais pagrindais, taip nustatant galimo žemės ūkio verslo riziką, nes kitais pagrindais
valdomos žemės ūkio naudmenos gali būti prarastos ir reikėtų vertinti galimybes valdyti naujus žemės
ūkio naudmenų plotus. Taip pat labai svarbi yra žemės ūkio naudmenų struktūra t.y. kiek valdomoje
žemėje yra ariamos žemės, kiek pievų, sodų ir daugiamečių sodinių. Atlikus valdomų žemės ūkio
naudmenų analizę buvo įvertinta, kokį potencialą ūkis turi, ar ūkio lūkesčiai yra logiški ir pateisinti
faktiniais duomenimis.
Analizuojant ūkio laikomus gyvulius buvo nagrinėjamas SG skaičius. Šis rodiklis taip pat
buvo analizuojamas kaip vienas iš gamybos išteklių, vertinant turimą potencialą vykdyti žemės ūkio
veiklą.
Valdos dydis išreikštas standartine produkcijos verte šiuo metu įgyvendinamoje Lietuvos
kaimo plėtros 2014 -2020 m. programoje yra vienas iš pareiškėjų tinkamumo vertinimo kriterijų,
kuris, kaip buvo minėta anksčiau, siekiantiems pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014
– 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“
turi būti nuo 4 000 Eur iki 7 999 Eur, todėl visi vertinami smulkūs ūkiai, pateikę paraiškas paramai
gauti, patenka į nustatytas ribas. Standartine produkcijos verte ūkio dydis įvertinamas kompleksiškai
t.y. pagal ūkio pateiktą pasėlių deklaraciją ir registruotą gyvulių skaičių paskaičiuojamas ūkio dydis
ir priskiriamas prie tam tikros ūkių grupės, šiuo atveju ūkis klasifikuojamas kaip smulkus.
-
25
Analizuojant ūkio dydį pagal standartinę produkcijos vertę galima ūkius su skirtingais požymiais
(valdomas žemės ūkio naudmenų plotas, vykdoma žemės ūkio veiklos rūšis, laikomas gyvulių
skaičius) gretinti ir lyginti tarpusavyje ir įvertinti kiekvieno ūkio planuojamą standartinę produkciją.
Pagal šį rodiklį taip pat buvo vertinama, kaip susijęs valdomas žemės ūkio naudmenų plotas ir
vykdoma žemės ūkio veiklos kryptis – sektorius.
Vertinant vykdomą žemės ūkio veiklą t.y. identifikuojant, ar ūkis užsiima pirmine žemės
ūkio produktų gamyba ar pagamintus produktus perdirba ir parduota galutinį produktą, kurio pridėtinė
vertė yra didesnė, siekiant įvertinti, kiek yra smulkių ūkininkų, kure gamina pridėtinės vertės
produktus ir tokiu būdu užsitikrina sau aukštesnes pajamas.
Žemės ūkio veiklos krypties analizė buvo atliekama siekiant įvertinti, kokiomis veiklomis
šiuo metu užsiima ūkis ir kokias galimybes bei išteklius turi ūkis, kad ateityje būtų galima plėtoti
esamą žemės ūkio veiklą arba vertinti lūkesčius, kai siekiama pakeisti vykdomos veiklos pobūdį.
Įvertinus žemės ūkio valdos duomenis būtina atlikti ūkio išteklių analizę ir įvertinti: 1) ūkio
valdomą ilgalaikį turtą; 2) pinigų kiekį; 3) vidutinį metinį darbuotojų skaičių. Ūkio išteklių analizė
leidžia įvertinti turimus išteklius ir išteklių būklę (vertinant ilgalaikį turtą), kas tiesiogiai sąlygoja
gaminamos produkcijos mastą ir kokybę. Ūkininkų valdomas ilgalaikis turtas dažnai yra nudėvėtas
ir prastos būklės, arba ūkiai reikalingos žemės ūkio technikos nuosavybės teise neturi, atsižvelgiant į
tai, kad ūkiai dažnai negali patys apsirūpinti reikalinga žemės ūkio technika ir įranga, kaimo plėtros
programos priemonėse buvo numatytos investicijos ilgalaikio turto modernizavimui ir atnaujinimui
(Melnikienė ir Vidickienė, 2019). Nepakankamas apsirūpinimas būtinais ištekliais stabdo ūkio
veiklos plėtrą, riboja galimybes taikyti naujus ūkininkavimo metodus ir technologijas, kaip pastebi
Kuliešis ir Pareigienė (2014) išteklių ribotumas skatina juos panaudoti kiek įmanoma kryptingiau,
kad būtų pasiektas maksimalus efektas. Taigi vertinant turimus ūkio išteklius buvo įvertintas: 1)
valdomas ilgalaikis turtas, įvertinant jo struktūrą ir būtinumą vykdomai veiklą, ilgalaikio turto
materialinė būklė, galimybė turimą ilgalaikį turtą naudoti vykdomoje veikloje; 2) ūkio turimi
finansiniai ištekliai, išreikšti pinigine išraiška; 3) ūkio apsirūpinimas darbo ištekliais – įvertinta ar
ūkis pakankamai apsirūpinęs žmogiškaisiais ištekliais, ar darbai atliekami laiku.
Vertinant gamybą ir pardavimus buvo analizuojama, kokį produkcijos kiekį ūkis pagamino
paraiškos pateikimo metais, kiek pagamintos produkcijos pardavė, kokios buvo ūkio metinės
pajamos, pardavus žemės ūkio produkciją, ar vykdant kitas veiklas, kiek gavo tiesioginių išmokų ir
kokias patyrė gamybos sąnaudas. Visi šie rodikliai buvo vertinami absoliučiais dydžiais, siekiant
įvertinti ūkio esamą gamybos mastą ir pardavimų apimtis. Apskaičiuotas ūkio pajamų lygis, siekiant
įvertinti ar ūkininkui pakanka pajamų iš žemės ūkio veiklos pragyvenimui t.y. ar vykdoma žemės
ūkio veikla gali patenkinti bent minimalius pragyvenimo poreikius. Taip pat buvo vertinama kokią
dalį nuo pagamintos produkcijos ūkis parduoda, o kokią dalį suvartoja asmeninėms reikmėms.
-
26
Ekonominio ūkio gyvybingumo vertinimas yra įtrauktas į vyriausybių, bendruomenių ir ūkių
tikslus, naudojamas skirstant paramą pagal kaimo plėtros programas (Savickienė ir Miceikienė,
2016). Todėl vertinant faktinius ūkio rodiklius buvo skaičiuojamas grynojo pelningumo rodiklis,
kuris buvo taikomas iki 2018 m., o nuo 2019 m. ekonominio gyvybingumo nustatymui buvo
naudojamas rodiklis – grynasis pelnas. Taigi analizuojant paraiškas, kurios buvo pateiktos iki 2018
m. buvo apskaičiuotas grynojo pelningumo rodiklis ir įvertintas vykdomos veiklos efektyvumas, o
paraiškoms, kurios buvo pateiktos nuo 2019 m. buvo skaičiuojamas veiklos grynasis pelnas ir
įvertintas grynojo pelno dydis.
Tačiau smulkiems ūkiams dažnai yra sunku sugeneruoti pinigines lėšas investicijoms, todėl
pasak Savickienės ir Miceikienės (2016) ūkiai dažnai yra priklausomi nuo paramos investicijoms.
Investicijų poreikio analizė buvo atliekama vertinant smulkių ūkių paraiškose pateiktus duomenis
apie planuojamas investicijas: analizuojama, į kokią žemės ūkio veiklos kryptį planuojama investuoti,
kokias investicijas planuojama įsigyti, kokie bus lėšų investavimo šaltiniai. Vertinami absoliutūs
(kokią lėšų sumą planuojama investuoti) ir santykiniai (kokią lėšų dalį sudaro finansavimo šaltiniai)
rodikliai, vertinimo rodikliai grupuojami pagal tam tikrus požymius (žr. 7 lentelę).
7 lentelė. Vertinimo rodiklių grupės ir jų ribos (sudaryta autorės)
Rodikliai ir jų
matavimo vienetai
Rodiklių grupės ir jų ribos
I gr. II gr. III gr. IV gr.
Valdos valdytojo amžius,
metais
18 >= 25 26 >= 40 41 >= 64 > 64
Valdomas žemės ūkio
naudmenų plotas, ha
0,00 >= 5,00 5,00 >= 10,00 10,00 >= 15,00 > 15,00
Ūkio ekonominis dydis,
išreikštas standartine
produkcijos vertė, Eur
4000,00 >= 4999,99 5000,00 >= 5999,99 6000,00 >= 6999,99 7000,00 >= 7999,99
Pagamintos ir parduotos
produkcijos kiekis, t arba
vnt.
0,00 >= 10,00 10,00 >= 20,00 20,00 >= 30,00 > 30,00
Pagamintos ir parduotos
produkcijos kiekis, tūkst.
vnt.
0,00 >= 1,00 1,00 >= 2,00 2,00 >= 3,00 > 3,00
Parduodamos
produkcijos dalis nuo
visos pagamintos
produkcijos ir tiesioginių
išmokų dalis pajamose,
grynojo pelningumo
rodiklis, visi apskaičiuoti
pokyčiai, proc.
0,00 >= 25,00 25,00 >= 50,00 50,00 >= 75,00 75,00 >= 100,00
Metinės pardavimo
pajamos, metinės
gamybos sąnaudos,
grynasis pelnas, Eur.
0,00 >= 3000,00 3000,00 >= 6000,00 6000,00 >= 9000,00 > 9000,00
Toks rodiklių duomenų grupavimas leidžia nustatyti, kiekvieno rodiklio apimtis ir parodo,
kai ūkių duomenys pasiskirsto pagal sudarytas grupes.
-
27
Išanalizavus ūkio faktinius duomenis ir atlikus investicijų poreikio analizę analizuojami
planuojami veiklos plėtros rezultatai – lūkesčiai. Kriščiukaitienė ir Namiotko (2014), nagrinėjusios
pieno gamintojų lūkesčius, rėmėsi ekonomikos teorijoje lūkesčių skirstymu: 1) naivūs lūkesčiai – tai
tokie lūkesčiai, kai gamintojai remiasi netolima praeities informacija, neatsižvelgdami į senesnius
įvykius; 2) adaptyvūs lūkesčiai – tai naivūs lūkesčiai papildyti senesne veiklos informacija, tačiau
pažymėtina, kad kuo senesnė informacija tuo mažiau jai skiriama dėmesio; 3) racionalūs lūkesčiai –
tai tokie lūkesčiai, kur naudojama visa prieinama informacija, numatoma ateities vykdymo vizija ir
sudaromi planai, pagal naudojama praeities informacija ir stengiamasi nekartoti padarytų klaidų.
Atliekant planuojamų veiklos rezultatų analizę buvo vertinami smulkių ūkininkų lūkesčiai
padidinti žemės ūkio veiklos gamybos apimtis, pasinaudojus parama pagal Lietuvos kaimo plėtros
2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems
ūkiams“ ir įvertinti kokiu mastu planuojama didinti veiklos apimtis gavus paramą. Kaip pastebi
mokslininkai Ferto ir kt. (2017), nagrinėję Vengrijos, Slovėnijos ir Prancūzijos ūkių investicinę
elgseną, investicinė parama žemės ūkiui turėjo teigiamą, realų poveikį ūkių pajamų augimui. Todėl
labai svarbu išsiaiškinti, ar Lietuvos smulkūs ūkiai turi lūkesčių, gavus ES paramą didinti gamybos
apimtis, taip savo ruožtu didinant ūkių pajamas. Analizei buvo naudojami tie patys duomenų šaltiniai
ir jų grupės bei tie patys vertinimo rodikliai, kaip ir ūkio faktiniai būklei įvertinti, tik vertinant ūkio
faktinius duomenis buvo analizuojami ūkio faktiniai metai (paraiškos pateikimo metai), o
analizuojant rezultatus (lūkesčius) buvo vertinami planiniai metai (paskutiniai verslo plano
įgyvendinimo metai). Siekiant įvertinti smulkių ūkininkų žemės ūkio veiklos rezultatus: gamybos ir
pardavimų apimtis, įvertinti gamybos kiekio ir struktūros pokyčius, buvo sisteminami ūkio duomenys
planiniais metais, lyginami su faktiniais metais, skaičiuojami santykiniai rodikliai, analizuojama
struktūra, atlikta ūkio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, gamybos ir pardavimų,
parduotos produkcijos dalies nuo visos pagamintos produkcijos, metinių pajamų, tiesioginių išmokų
dalies pajamose, grynojo pelno ir grynojo pelningumo pokyčių ANOVA analizė, kur visų rodiklių
nepriklausomi kintamieji – „ūkininko amžius“, „žemės ūkio veiklos kryptis“, „žemės ūkio naudmenų
pokytis“.
Atliekant smulkių ūkininkų lūkesčių padidinti žemės ūkio veiklos gamybos apimtis,
pasinaudojus parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir
verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“, analizę buvo naudojamas smulkių ūkių
parengtų paraiškų paramai gauti duomenų analizės metodas, o siekiant nustatyti smulkių ūkininkų
sau keliamus ateities tikslus bei perspektyvas be paramos didinti ūkio gamybos apimtis, nustatyti, ar
ūkiai ir be paramos investuotų į ūkius, jeigu taip, koks būtų investicijų mastas taip suinteresuotumą
diegti naujoves buvo naudojamas dažniausiai socialinių mokslų tyrimuose naudojamas metodas –
-
28
apklausa. Apklausos metodas pasirinktas todėl, kad jis yra paprastas, lengvai pritaikomas (Kardelis,
2017), juo siekiama išsiaiškinti ūkininkų poreikius ir interesus.
Apklausoje pateikiami 4 klausimai, siekiant gauti papildomą informaciją, kurios nėra
smulkių ūkių parengtose paraiškose (žr. 8 lentelę).
8 lentelė. Apklausos klausimai (sudaryta autorės)
Klausimas Atsakymų variantai
1. Ar investicinės paramos gavimo lūkesčiai, pateikus paraišką pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir
verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“, turėjo įtakos Jūsų
apsisprendimui didinti gamybos apimtis?
Taip, gamybos apimtis didinčiau tik tuo
atveju, jeigu gaučiau paramą;
Taip, iš dalies turėtų įtakos;
Ne, būčiau didinęs gamybos apimtis ir be
paramos
2. Ar, negavus paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų
programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama
smulkiems ūkiams“, būtumėte įgyvendinę tas pačias investicijas savo ar
skolintomis lėšomis?
Ne;
Taip;
Taip, tačiau mažesne apimtimi
Taip, ta pačia apimtimi, tačiau gerokai
vėliau
3. Jeigu negavęs investicinės paramos būtumėte įgyvendinę tas pačias
investicijas savo ar skolintomis lėšomis, kokia apimtimi tai būtumėte
įvykdęs nuo planuotos investicijų apimties su parama.
iki 25 proc.;
nuo 26 iki 50 proc.;
nuo 51 iki 75 proc.;
nuo 76 iki 100 proc.
4. Ar, gavus paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų
programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama
smulkiems ūkiams“, investicijos būtų nukreiptos į inovacijų
įgyvendinimą?
Taip, įsigyčiau tik naują ilgalaikį turtą;
Taip, bet tik iš dalį;
Ne, pirkčiau tik dėvėtą ilgalaikį turtą.
Pirmu apklausos klausimu siekiama išsiaiškinti, ar galimybės gauti investicinę paramą daro
tiesioginę įtaką smulkių ūkininkų lūkesčiams didinti gamybos apimtis. Siekiama išsiaiškinti, ar be
paramos ūkis planuotų didinti savo gamybos apimtis ar ne. Jeigu paramos gavimo lūkesčiai sąlygoja
gamybos apimčių augimą, tai kokiu mastu. Vertinamas planinių ir faktinių gamybos duomenų
santykis.
Antru ir trečiu anketos klausimais siekiama išsiaiškinti, ar ūkininkas investuotų į vykdomą
žemės ūkio veiklą, jeigu jam nebūtų suteikta parama. Šių klausimų tikslas ne tik išsiaiškinti ūkininkų
lūkesčius, bet ir įvertinti ūkių galimybes investuoti į ūkį be paramos.
Ketvirtu anketos klausimu siekiama nustatyti smulkių ūkininkų suinteresuotumą diegti
naujoves. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės
„Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisykles,
taikomas nuo 2016 metų, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-
212, kurios galiojo 2016 m. pateiktoms paraiškoms, už paramos lėšas buvo galima įsigyti tik naują
žemės ūkio techniką ir įrangą, 2017 m. paraiškos nebuvo renkamos, nuo 2018 m. pateiktoms
paraiškoms, kurioms galiojo Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio
ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklės, taikomas nuo
2018 metų, patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3D-177, buvo leista
-
29
įsigyti tik dėvėtus traktorius, senesnius kaip 7 metų, visos kitos investicijos tik į naują žemės ūkio
techniką ir įrangą, o nuo 2019 m. pateiktoms paraiškoms, kurioms galiojo Lietuvos kaimo plėtros
2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems
ūkiams“ įgyvendinimo taisyklės, taikomas nuo 2019 metų, patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2019
m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-69, leidžiama įsigyti visą žemės ūkio techniką ir įrangą tiek naują,
tiek ir dėvėtą, todėl šis klausimas tampa ypatingai svarbus tiems ūkiams, kurie paraiškas teikė nuo
2018 m. Šis klausimas padeda įvertinti, ar smulkus ūkininkas yra suinteresuotas diegti naujas
technologijas, įsigyti naują žemės ūkio techniką ir įrangą, kuri tikėtina mažiau terš aplinką, dirbs
efektyviau ir ekonomiškiau.
2.2. Tyrimo duomenys ir apribojimai
Atliekant struktūrinės paramos smulkiems rezultatyvumo vertinimą tyrimui buvo naudojami
oficialūs duomenys ir jų šaltiniai, ūkių duomenys ir jų šaltiniai, atlikta smulkių ūkininkų apklausa.
2.2.1. Oficialių duomenų šaltiniai
Siekiant nustatyti struktūrinės paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumą pagal Europos
Sąjungos remiamas ir Lietuvoje įgyvendintas/įgyvendinamas Lietuvos kaimo plėtros programų
priemones, skirtas remti smulkiuosius ūkininkus, buvo remiamasi oficialiais dokumentais ir viešai
skelbiama statistine informacija.
Duomenys pasirinktiems rodikliams analizuoti buvo renkami iš skirtingų informacijos
šaltinių (Lietuvos kaimo plėtros programų ataskaitos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, LR žemės
ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiama statistine
informacija, teisės aktais, reglamentuojančiais paramos smulkiems ūkiams teikimą) ir už tris
skirtingus paramos laikotarpius: 2004 – 2006 m., 2007 – 2013 m. ir 2014 – 2020 m. Skirtingų
laikotarpių duomenys bus susisteminami, palyginami, įvertinami ir gauti rezultatai apibendrinami bei
pateikiamos gautos išvados.
2.2.2. Individualių ūkių duomenys ir jų šaltiniai
Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos sąjungą mūsų šalyje jau buvo įgyvendintos dvi kaimo
plėtros programos (2004 – 2006 m. ir 2007 – 2013 m.), šiuo metu įgyvendinama trečia Lietuvos
kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programa, kitais metais startuos Lietuvos kaimo plėtros 2021 – 2027
m. programa. Atlikus visų programų paramos priemonių smukiems ūkiams analizę bus galima daryti
-
30
prielaidas ir išvadas, ar buvo pasiekti programose nustatyti tikslai, koks buvo jų poveikis šalies žemės
ūkiui ir t.t. Tačiau vertinant Europos sąjungos struktūrinės paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumą
labai svarbu nustatyti smulkių ūkininkų planuojamus žemės ūkio veiklos rezultatus, todėl tyrimo
antrame etape buvo vertinami smulkių ūkininkų planuojami rezultatai per lūkesčių prizmę, siekiant
nustatyti, kaip pasikeis žemės ūkio veiklos gamybos ir pardavimų apimtys ūkyje, gavus paramą pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį
„Parama smulkiems ūkiams“.
Siekiant nustatyti smulkių ūkininkų žemės ūkio veiklos rezultatus, gavus paramą pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį
„Parama smulkiems ūkiams“, tyrimas buvo atliekamas dviem metodais: pagal ūkių parengtų
paraiškų paramai gauti, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės ,,Ūkio
ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“, duomenis ir papildomai būtinai
informacijai surinkti naudojant apklausos metodą. Tyrimo imtis – 100 smulkių ūkių, teikusių
paraiškas paramai gauti.
Atliekant smulkių ūkininkų žemės ūkio veiklos rezultatų analizę pagal ūkių parengtų
paraiškų paramai gauti duomenis buvo siekiama įvertinti smulkių ūkininkų planuotus rezultatus,
gavus investicinę paramą, ir palyginti juos su faktiniais duomenimis (paraiškos pateikimo metais),
todėl tyrimo laikotarpis yra: faktiniai ūkio duomenys (paramos paraiškos pateikimo metai) ir planiniai
duomenys (verslo plano paskutiniai įgyvendinimo metai) – rezultatai (lūkesčiai). Lūkesčių vertinimas
yra labai svarbus visų įgyvendinamų programų veiksmingumui ir efektyvumui, nes tik atlikus
lūkesčių analizę galima įvertinti, ar konkretūs veiksmai daro poveikį tam tikrų tikslų siekimui. Tačiau
kaip pastebi Atkočiūnienė ir Štareikė (2016) kiekviena suinteresuota asmenų grupė turi skirtingus
lūkesčius, kurie pasak Darškuvienės ir Bendoraitenės (2013) yra siejami ir su pridėtinės vertės
kūrimu, planuojamais veiklos rezultatais.
Siekiant nustatyti smulkių ūkininkų žemės ūkio veiklos rezultatus pagal smulkių ūkių
parengtų paraiškų paramai gauti duomenų analizę buvo įvertinti smulkių ūkininkų planuoti
rezultatai, gavus investicinę paramą, ir palyginti su faktiniais duomenimis (paraiškos pateikimo
metai), todėl nustatytas tyrimo laikotarpis yra: faktiniai ūkio duomenys (paramos paraiškos pateikimo
metai) ir planiniai duomenys (verslo plano paskutiniai įgyvendinimo metai) – rezultatai (lūkesčiai),
naudojami informacijos šaltiniai – smulkių ūkininkų parengtos paraiškos paramai gauti pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį
„Parama smulkiems ūkiams“, skaičiuojami absoliutūs ir santykiniai rodikliai.
-
31
2.2.3. Smulkių ūkininkų, teikusių paraiškas paramai gauti, apklausa
Smulkių ūkininkų, teikusių paraiškas paramai gauti pagal gavusių investicinę paramą pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį
„Parama smulkiems ūkiams“, apklausti buvo tie patys ūkiai, kurių duomenys buvo panaudoti
pirmame tyrimo etape, todėl apklausos imtis taip pat 100 ūkių. Taigi visi apklausoje dalyvavę ūkiai
teikė paraiškas paramai gauti, tačiau pastebėta, kad tarp paramą gavusių asmenų daugiausia buvo
ūkininkų nuo 40 iki 65 metų amžiaus (žr. 4 pav.).
4 pav. Apklaustųjų, gavusių paramą ir negavusių paramos, pasiskirstymas pagal amžių, proc.
(sudaryta autorės)
Atliekant apklausą taip pat pastebėta, kad net 41 proc. apklaustųjų, kurie gavo paramą buvo
iki 40 metų amžiaus ir tik 14 proc. apklaustųjų gavo paramą, kuriems virš 66 metų amžiaus. Tarp
param