· web view31.1. ieškovė išreiškė savo valią ir patvirtino žinanti, jog turtas yra...

TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2019-15514

2019-10-01

2019-09-18

2019-09-18

-

Teismingumo byla Nr. T-61/2019

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01152-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anava“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“, trečiajam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl atsisakymo duoti sutikimą rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

ieškovė UAB „Anava“ prašo teismo leisti atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0003:7), esančio Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., Jakų k., naudojimo paskirties keitimo į kitą žemės naudojimo paskirtį, nustatant naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, be atsakovės AB „Amber Grid“ sutikimo.

Ieškovė nurodo, kad yra žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0003:7), esančio Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., Jakų k., savininkė ir nori šiame sklype surinkti, trumpam laikyti, perdirbti ir šalinti statybines atliekas, todėl nori pasistatyti statybinių atliekų trumpalaikio saugojimo aikštelę, o tam reikalinga pakeisti minėto žemės sklypo naudojimo paskirtį. Atsižvelgdama į tai, kad šiame žemės sklype yra atsakovei priklausantis magistralinis dujotiekis, ieškovė 2019 m. gegužės 9 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama leisti keisti žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0003:7) naudojimo paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos be statinių, numatytų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių 7.1 ir 16.1 punktuose, statybos. Tačiau atsakovė 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 7-214-469 informavo ieškovę, kad nesutinka jog žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0003:7) paskirtis būtų pakeista į kitą, iš esmės remdamasi magistralinio dujotiekio vietovės klasėje taikomais užstatymo normatyvais, be to, nurodydama, kad, atsižvelgiant į šiame žemės sklype numatomos vykdyti veiklos pobūdį, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis galėtų būti pakeista į kitą, nustatant naudojimo būdą – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos. Ieškovė nurodo, kad toks atsakovės atsisakymas užkerta jai galimybę atlikti tolimesnes procedūras dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0003:7) naudojimo paskirties ir būdo keitimo ir suvaržo jos teisę disponuoti nuosavybe. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su atsakovės atsisakymu leisti jai pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0003:7) naudojimo paskirtį ir mano, kad jos nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą yra apribotos nepagrįstai. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių tarp privačių asmenų dėl turimos nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad ieškovė ginčija jos kompetenciją priimti sprendimą duoti ar ne sutikimą vykdyti veiklą magistralinio dujotiekio vietovės klasėje kaip numatyta Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 (2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1-169 patvirtinta nauja redakcija), todėl ieškovės ieškinys neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui, nes tokio pobūdžio ginčai teismingi administraciniams teismams. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-87/2017 išaiškino, kad analogiški ir panašūs ginčai yra teismingi administraciniam teismui. Atsakovės vertinimu ieškovė į bendrosios kompetencijos teismą teisminės gynybos kreipėsi tik todėl, kad yra praleidusi terminus ginčyti atsakovės sprendimą. Atsakovė nurodo, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai iš esmės skiriasi nuo, pavyzdžiui, ginčų tarp bendraturčių šiems įgyvendinant jų nuosavybės teisę į turtą, kai vienas ar keli savininkai nesutinka, kad jų bendraturtis atliktų tam tikrus veiksmus su turtu, nes pastarieji santykiai kyla iš privatinės teisės, tuo tarpu tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę teisiniai santykiai kyla viešosios teisės pagrindu. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-6841-386/2019. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė 2019 m. vasario 18 d. pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai prašymą dėl sklypo naudojimo paskirties keitimo į kitą ir būdo – į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Atsakovė 2019 m. kovo 1 d. gavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos prašymą išsakyti nuomonę dėl galimybės keisti sklypo naudojimo paskirtį į kitą ir būdą – į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Atsakovė 2019 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 7-214-343 pateikė nuomonę, kad pritarus sklypo naudojimo paskirties keitimui būtų sudarytos prielaidos vietovės klasės vieneto užstatymo normatyvui viršyti, todėl ji žemės naudojimo paskirties keitimui nepritartų. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (5.1.73)A5-17179 informavo ieškovę apie sprendimą neleisti keisti sklypo naudojimo paskirties ir būdo, motyvuojant tuo, kad prašymas prieštarauja bendrojo plano sprendiniams. Ieškovė šio dėl sprendimo pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Nagrinėjant ginčą administracinių ginčų komisijoje, ieškovė 2019 m. gegužės 9 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama leisti keisti sklypo naudojimo paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos be statinių, numatytų taisyklių 7.1 ir 16.1 punktuose, statybos. Atsakovė, susipažinusi su ieškovės prašymu, 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 7-214-469 informavo ieškovę, kad nesutinka, jog sklypo paskirtis ir žemės naudojimo būdas būtų pakeisti. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 21R2-62(AG2-34/15-219) ieškovės skundo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimo netenkino. Ieškovės skundas dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo šiuo metu yra nagrinėjamas Regionų apygardos administraciniame teisme, administracinėje byloje Nr. eI-6841-386/2019. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-6841-386/2019 pagal pareiškėjos UAB „Anava“ skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kurioje skundu prašoma panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (5.1.73)A5-1719 „Dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo“; panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 21R2-62(AG2-34/15-2019); įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti UAB „Anava“ 2019 m. vasario 18 d. prašymą pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0003:7), esančio Jakų k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., naudojimo paskirtį ir būdą. Atsižvelgdama į tai, atsakovė atsiliepimu į ieškovės ieškinį nagrinėjamoje byloje prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-6841-386/2019.

Klaipėdos apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, atsakovės motyvuotą ir argumentuotą poziciją dėl bylos teismingumo, tai, kad administraciniame teisme yra nagrinėjami esmingai su šiuo ginču susiję ieškovės reikalavimai trečiajam asmeniui, jam kyla pagrįsta abejonė, ar ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo teismo leisti atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0003:7), esančio Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., Jakų k., naudojimo paskirties keitimo į kitą žemės naudojimo paskirtį, nustatant naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, be atsakovės AB „Amber Grid“ sutikimo.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad ieškovė ieškinyje tiesiogiai neginčija atsakovės 2019 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 7-214-469, kuriuo ši nesutiko, jog žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0003:7) paskirtis būtų pakeista, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė su tokiu atsakovės raštu nesutinka ir ginčo esmę sudaro būtent atsakovės nesutikimo su žemės sklypo paskirties pakeitimu teisėtumo vertinimas. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1-169 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių 18.2 punktas nustato, kad negavus magistralinio dujotiekio savininko rašytinio pritarimo projektinei dokumentacijai, o tais atvejais, kai pagal teisės aktus tokia dokumentacija šio punkto papunkčiuose nurodytai veiklai (veiksmams) nėra privaloma ir nėra rengiama, – magistralinio dujotiekio savininko rašytinio sutikimo atitinkamai veiklai (veiksmams), visose vietovės klasėse (t. y. bet kurioje teritorijoje, esančioje 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio vamzdynų) yra draudžiama nustatyti ar keisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (arba) būdą (būdus). Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, kaip magistralinio dujotiekio savininkė, spręsdama dėl pritarimo ginčo žemės sklypo naudojimo paskirties keitimui, vykdė jai viešosios teisės aktais pavestas funkcijas, kurios yra savo esme yra prilyginamos viešajam administravimui (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2017). Atsižvelgdama į tai, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamas ginčas dėl leidimo atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0003:7), esančio magistralinio dujotiekio vietovėje, naudojimo paskirties keitimą į kitą žemės naudojimo paskirtį, nustatant naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, be atsakovės sutikimo, yra teismingas administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a:

Ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anava“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“, trečiajam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl atsisakymo duoti sutikimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkėSigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojaSkirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15515

2019-10-01

2019-09-18

2019-09-18

-

Teismingumo byla Nr. T-62/2019


Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS


Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Marijampolės apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. V., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. E. S., dėl Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos, Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo, pareiškimo pripažinimo niekiniu, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

ieškovas R. S. ieškiniu teismo prašo:

1. pripažinti Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 971-4433, Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 9-72-4434, Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 94-13262 bei Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 94-13263 negaliojančiais dalyje dėl ieškovui R. S. ir atsakovei S. V. nuosavybės teisėmis atkurtų žemės sklypų dalių;

2. pripažinti, kad 1992 m. kovo 14 d. V. E. S. pareiškimas dėl palikimo atsisakymo yra niekinis nuo jo sudarymo dienos;

3. pripažinti, kad ieškovui R. S. bei atsakovei S. V. nuosavybės teisės į išlikusią senelės B. S. žemę buvo atkurtos lygiomis dalimis kiekvienam ir nustatyti, kad ieškovas R. S. ir S. V. bendrosios nuosavybės teisėmis po 1/2 dalį valdo šį turtą:

3.1. 6,550 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

3.2. 5,040 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

3.3. 0,750 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

3.4. 22,120 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

3.5. 25,00 ha ploto miškų ūkio žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

4. atidalinti ieškovui R. S. ir atsakovei S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą:

4.1. ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 25,00 ha ploto miškų ūkio žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

4.2. atsakovei S. V. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: 6,550 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 5,040 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,750 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 22,120 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

5. ieškovo R. S. naudai iš atsakovės S. V. priteisti piniginę kompensaciją 3 770 EUR. Ieškinyje nurodoma, kad po B. S. mirties, jos anūkai R. S., S. V. ir V. E. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, įgijo teisę prašyti atkurti jiems nuosavybės teisę į B. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. 1992 m. kovo 14 d. R. S., S. V. ir V. E. S. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė, kad pretenduoja į B. S. turėtą žemę ir kiekvienam atiteks po 15,82 ha žemės. 1992 m. kovo 14 d. V. E. S. Jurbarko rajono Eržvilko agrarinės reformos komisijai pateikė vienašalį pareiškimą, kuriuo pareiškė atsisakantis palikimo – 15,82 ha žemės dalies, priklausiusios B. S., S. V. naudai. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad apie tokį vienašalį pareiškimą jam nebuvo žinoma, be to, po B. S. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreiptasi nebuvo. Ir nors ieškovas manė, kad B. S. žemė buvo padalinta visiems po lygiai, taip kaip buvo sutarta 1992 m. kovo 14 d. susitarimu, ginčijamais Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimais Nr. 9-71-4433 ir Nr. 9-72-4434 atitinkamai buvo nuspręsta: S. V. grąžinti natūra 0,11 ha žemės bei 16,56 ha mišku apaugusios žemės, nurodant, kad nuosavybės teisė į likusius 22,97 ha žemės bus atstatyta vėliau, o R. S. grąžinti natūra 0,10 ha žemės bei 8,23 ha mišku apaugusios žemės, nurodant, kad nuosavybės teisė į likusius 11,49 ha žemės bus atstatyta vėliau. Ginčijamais Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 23 d. sprendimais Nr. 94-13262 ir Nr. 94-13263 atitinkamai S. V. buvo atkurta nuosavybė į likusius 22,97 ha žemės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su R. S., kuriam atitenka 11,49 ha žemės, ir R. S. buvo atkurta nuosavybės teisė į likusius 11,49 ha žemės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su S. V., kuriai atitenka 22,97 ha žemės. Ieškovo teigimu nei Respublikos miškų ūkio ministerijos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 9-72-4434, nei Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 94-13263 jam įteiktas nebuvo. Ieškovas nurodo, kad tik 2019 m., atsiradus poreikiui įgyvendinti savo nuosavybės teisę į turimus žemės sklypus, jis kreipėsi į S. V. su prašymu (pasiūlymu) dėl jiems kaip bendraturčiams priklausančio turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tik tada ieškovui tapo žinoma, kad S. V. buvo atkurta ne tik jos, bet ir V. E. S. turėjusi atitekti žemės dalis, todėl nuosavybės teisės ieškovui ir S. V. buvo atkurtos skirtingomis dalimis. Ieškovas savo ieškinį grindžia visų pirma tuo, kad V. E. S. 1992 m. kovo 14 d. Jurbarko rajono Eržvilko agrarinės reformos komisijai pateiktas vienašalis pareiškimas dėl palikimo – 15,82 ha žemės dalies – atsisakymo yra niekinis, nes V. E. S. prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo neteikė, tai reiškia – teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neįgyvendino savo nuosavybės teisės į išlikusį turtą, be to, tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų išvis nenumatė galimybės atsisakyti savo teisės į nuosavybės teisės atkūrimą kito asmens naudai. Ieškovas taip pat nurodo, kad B. S. iki mirties nevaldė žemės nuosavybės teisėmis, todėl todėl jos įpėdiniai negalėjo šios žemės paveldėti ir V. E. S. negalėjo pareikšti atsisakantis palikimo – 15,82 ha žemės dalies, nes toks palikimas neegzistavo ir negalėjo būti perleidžiamas kitam asmeniui. Pripažinus sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ieškovui ir atsakovei iš dalies negaliojančiais, ieškovas prašo teismo pripažinti, kad ieškovui ir atsakovei nuosavybės teisės į išlikusią B. S. žemę buvo atkurta lygiomis dalimis. Bei remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsniu būtų atidalinta ieškovui R. S. ir atsakovei S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas.Marijampolės apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad ieškovas prašo panaikinti viešojo administravimo subjektų priimtus aktus ir atidalinti jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl dalis reikalavimų nagrinėjamoje byloje teismingi administraciniam teismui, o kita dalis bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgiant į tai, teismui kilo abejonė, dėl nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija


Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai. Ieškovo reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos ir Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimus bei reikalavimai pripažinti, kad ieškovui bei atsakovei nuosavybės teisė į išlikusią žemę buvo atkurta lygiomis dalimis kiekvienam yra susiję su su nuosavybės teisių į atitinkamus žemės sklypus atkūrimu bei atkūrimo proceso procedūromis. Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tokie reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio. Šių procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų, ir yra susijęs su viešojo administravimo subjektų veikla viešojo administravimo srityje. Tokie reikalavimai, kaip minėta, yra laikytini kylančiais iš administracinių teisinių santykių ir yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. vasario vario 13 d. nutartį teismingumo byloje T-15/2019, 2017 m. kovo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-39/2017; 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-69/2015; 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-109/2015 ir šiose nutartyse nurodytą praktiką). Kiti ieškinio reikalavimai – dėl pareiškimo dėl palikimo atsisakymo pripažinimo niekiniu, pripažinimo, kad ieškovui ir atsakovei nuosavybė atkurta lygiomis dalimis, ir ieškovui bei atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo – yra civilinio teisinio pobūdžio. Tačiau Specialioji teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vyraujančiais (dominuojančiais) laiko administracinius teisinius santykius, kurie ir lemia ginčo priskirtinumą administracinių teismų kompetencijai.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a:

Ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. V., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. E. S., dėl Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos, Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo, pareiškimo pripažinimo niekiniu, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkėSigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojaSkirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15512

2019-10-01

2019-09-19

2019-09-19

-

Prašymo Nr. 2ATP-299/2019


(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š. prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimo,

n u s t a t ė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas M. T. 2019 m. sausio 29 d. S. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, organizuodamas ir vykdydamas ypatingo atidumo ir atsakomybės reikalaujančią veiklą – medžioklę su koviniu graižtviniu šaunamuoju ginklu, medžioklės lapas Nr. 18, ir turėdamas prievolę kaip medžioklės vadovas savalaikiai ir teisingai pildyti medžioklės lapą, taip pat, turėdamas teisę, laikantis saugumo technikos reikalavimų ir turint medžiotojo selekcininko kvalifikaciją bei žinant medžiojamų gyvūnų medžiojimo terminą, sumedžioti stirniną, 2018 m. gruodžio 10 d. Pravieniškių miške, medžiotojų klubo „Diana“ medžioklės plotų vienete, Kaišiadorių r. sav., neįvertinęs aplinkos sąlygų – buvo prietema, taikinys prastai matomas, draudžiamu metu sumedžiojo stirnos patiną, kai stirnos patinus medžioti galima nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d., neteisingai užpildė medžioklės lapą, nurodydamas, kad sumedžiota stirna, nors turėjo nurodyti stirniną ir aprašyti ragus pagal medžioklės taisyklių reikalavimus, nedelsdamas, nepasišalinęs iš įvykio vietos, neinformavo Aplinkos apsaugos departamento apie medžioklės metu padarytą medžioklės taisyklių pažeidimą, neteisėtai sumedžiotą gyvūną pakrovė į automobilio „Toyota L. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinę ir kartu su R. Š. gabeno iš sumedžiojimo vietos ir išdorojo. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais S. Š. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4, 22, 23, 24.2, 24.10, 58.2.2, 58.2.3, 72.8 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu, konstatavus, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad S. Š. 2019 m. gruodžio 10 d. stirnos patiną neteisėtai sumedžiojo tyčia, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį buvo nutraukta.

Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutarimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą – pripažino S. Š. kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ir paskyrė jam 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą su teisės medžioti atėmimu 2 (dvejiems) metams bei medžioklėje panaudotų įrankių – graižtvinio šautuvo CZ555, Nr. A567586, kalibras 3006 Springfield, optinio taikiklio be pavadinimo ir numerio, 2 vnt. 3006 kalibro Springfield šovinių – konfiskavimu.

Pareiškėjas prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Kauno apygardos teismo nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarimą. Prašyme teigiama, kad pareiškėjo veikoje nėra būtinojo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, sudėties požymio – kaltės, o apygardos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė tyčios forma, nutarime pareiškėjo kaltės plačiau neanalizavo ir nutarime neargumentavo.

Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis).

ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą. Nėra abejonių dėl to, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiesiogine tyčia. Tokių abejonių nekelia ir pareiškėjas.

Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimu S. Š. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nubaustas už tai, kad draudžiamu metu sumedžiojo stirnos patiną, neteisėtai sumedžiotą gyvūną gabeno iš sumedžiojimo vietos ir išdorojo. Nutarime konstatuota, kad sutikti su apylinkės teismo motyvais, jog byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad S. Š. 2019 m. gruodžio 10 d. stirnos patiną neteisėtai sumedžiojo tyčia, vadovaujantis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo S. Š. paaiškinimais nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nutarime padaryta išvada, kad S. Š. jam inkriminuotus veiksmus atliko tyčia ir išdėstyti tokio sprendimo motyvai (nutarimo 11 punktas).

Taigi Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarime, dėl kurio prašoma atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nurodytas būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, sudėties požymis – kaltė – ir išdėstyti šį požymį pagrindžiantys argumentai. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstyti argumentai atkartoja S. Š. paaiškinimus dėl įvykio, kuriuos Kauno apygardos teismas savo nutarime įvertino kritiškai. Prašyme išdėstyti teiginiai nėra teisiniais argumentais, pagrindžiančiais administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo – padarytas esminis materialiosios teisės (ANK 290 straipsnio 8 dalies) pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti – buvimą.

Konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme neišdėstyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindą pagrindžiantys teisiniai argumentai. Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl prašymą atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimo dalies dėl šautuvo ir šovinių konfiskavimo vykdymą. Pagal ANK 662 straipsnio 8 dalį Atrankos kolegija gali sustabdyti toje byloje priimtų nutarimų ir nutarčių vykdymą. Atsisakius priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nėra pagrindo stabdyti šioje byloje priimto nutarimo vykdymą, todėl S. Š. prašymas sustabdyti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimo dalies dėl šautuvo ir šovinių konfiskavimo vykdymą atmetamas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 ir 8 dalimis,

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š. prašymą sustabdyti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimo dalies dėl medžioklėje panaudotų įrankių – graižtvinio šautuvo CZ555, Nr. A567586, kalibras 3006 Springfield, optinio taikiklio be pavadinimo ir numerio, 2 vnt. 3006 kalibro Springfield šovinių – konfiskavimo vykdymą.

TeisėjaiPranas Kuconis

Dalia Bajerčiūtė

Artūras Pažarskis

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15628

2019-10-02

2019-09-19

2019-09-19

-

Civilinė byla Nr. e3K-3-279-969/2019


Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.4.4.2.

(N)


NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės duomenys neskelbtini kasacinį skundą dėl duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės duomenys neskelbtini ieškinį atsakovui duomenys neskelbtini dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė bankas „Swedbank“, viešoji įstaiga duomenys neskelbtini, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys neskelbtini vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, išlaikymo vaikui dydžio nustatymą, taip pat asmeninės sutuoktinio nuosavybės pripažinimą bendrąja ir bendro sutuoktinių turto padalijimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. duomenys neskelbtini.


II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Duomenys neskelbtini apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio ir duomenys neskelbtini; šalių nepilnamečio sūnaus duomenys neskelbtini, gyvenamąją vietą nustatė su motina duomenys neskelbtini; priteisė iš duomenys neskelbtini išlaikymą nepilnamečiam sūnui duomenys neskelbtini, teikiamą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, duomenys neskelbtini; padalijo santuokoje įgytą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą duomenys neskelbtini; nustatė atsakovo duomenys neskelbtini ir ieškovės duomenys neskelbtini bendravimo su sūnumi duomenys neskelbtini, tvarką duomenys neskelbtini.














18. duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi duomenys neskelbtini miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.








III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26. Kasaciniu skundu ieškovė duomenys neskelbtini prašo panaikinti duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir atmesti atsakovo apeliacinį skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

26.1. duomenys neskelbtini.

27. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas duomenys neskelbtini prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

27.1. duomenys neskelbtini.

Teisėjų kolegija


IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl dalies buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

28. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.90 straipsnis).

29. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatyti šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: 1) kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

30. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2013 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo 1/2 buto, duomenys neskelbtini, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o kitą 1/2 to paties buto dalį atsakovas duomenys neskelbtini įgijo asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė prašė pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 buto dalį bendrąja jungtine nuosavybe, nes, jos manymu, turtas buvo žymiai pagerintas bendromis lėšomis, jos darbu ir jos motinos jai dovanotomis lėšomis. Teismai ieškovės reikalavimą atmetė dėl šių priežasčių:

31.1. ieškovė išreiškė savo valią ir patvirtino žinanti, jog turtas yra įgyjamas iš sutuoktinio jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, gautų dovanojimo būdu, bei neturinti materialinių ar kitokio pobūdžio pretenzijų dėl perkamo buto dalies atsakovo asmeninės nuosavybės teise (šią aplinkybę teismai nustatė iš 2013 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties duomenys neskelbtini bei tos pačios dienos ieškovės vienašalio notariškai patvirtinto pareiškimo);

31.2. atsakovas investavo savo gebėjimus ir laiką į būsto pagerinimą, visus susitarimus sudarė ir pasirašė atsakovas asmeniškai (duomenys neskelbtini);

31.3. ieškovė neskundė 2014 m. kovo 6 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kuri gali būti apskųsta per 1 metus) ir neįrodinėjo, kad po statybos užbaigimo jai nuosavybės teise priklausanti dalis turėjo pasikeisti, nors šalys nuo 2014 m. balandžio mėnesio faktiškai pradėjo gyventi atskirai.

32. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis). Ši nuostata reiškia, kad kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustato, tačiau gali patikrinti, ar bylą nagrinėję teismai jas nustatydami tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019, 28 punktas).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes ir ieškovės kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad teismai pagrįstai nepripažino duomenys neskelbtini asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies bendrąja jungtine šalių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis).

34. Pirma, teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovės darbai parengiant viso buto kapitalinio remonto projektą, kuriuos pati ieškovė įvertino 5000 Eur suma, nėra pakankami tam, kad būtų galima konstatuoti esant esminį duomenys neskelbtini asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies pagerinimą. Aptariamuoju aspektu pažymėtina ir tai, kad prie buto remonto savo darbu prisidėjo ne tik ieškovė, bet ir atsakovas (žr. nutarties 31.2 punktą). Nesant duomenų apie akivaizdžią šalių atliktų darbų prisidedant prie buto remonto disproporciją, teismai pagrįstai ieškovės nurodytai aplinkybei nesuteikė teisinės reikšmės.

35. Antra, teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad ieškovė nepagrindė, jog jos motina jai perdavė 8688,60 Eur buto remontui, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad į buto remontą buvo investuota 10 312,61 Eur šeimos lėšų. Pažymėtina, kad teismai šiuo požiūriu buvo nuoseklūs, t. y. sprendė, kad ir atsakovo motinos dovanoti 70 000 Lt (20 253,45 Eur) būsto remontui neįtrauktini į asmeniškai atsakovui priskiriamo turto apskaičiavimą (žr. nutarties 16 punktą).

36. Trečia, nors ieškovė kasaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad teismai nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių buto kapitalinio remonto faktą 2013–2014 m. (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. turto vertės nustatymo ataskaitos, kurioje pažymėta, kad „butas atnaujintas, atliktas kapitalinis remontas <…>“), šis procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą teismų procesinių sprendimų dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 1/2 atsakovui priklausančios buto dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymėtina, kad net ir nustačius, jog šalių santuokos metu atliktas buto remontas (įskaitant ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiančios 1/2 buto dalies remontą) galėtų būti laikomas kapitaliniu, ši aplinkybė nei viena atskirai, nei kartu su šios nutarties 34–35 ir 45.2 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės prisidėjimu prie viso buto remonto savo lėšomis, darbu bei bendromis lėšomis (dalis bendros paskolos), nesudarytų pagrindo spręsti dėl atsakovui priklausančios 1/2 buto dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią galimybę iš esmės eliminuoja šios nutarties 31.1 punkte nurodytos aplinkybės, susijusios su buto įsigijimo metu aiškiai išreikšta abiejų sutuoktinių valia aiškiai apibrėžiant atitinkamų buto dalių nuosavybės teisinį režimą. Pažymėtina, kad sutuoktinių tarpusavio turtiniai santykiai grindžiami, be kita ko, dispozityvumo principu, pagal kurį jiems suteikiama galimybė patiems nuspręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Todėl, byloje nesant duomenų apie ieškovės valios trūkumus buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, vėliau atliktas viso buto (įskaitant ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies) pagerinimas abiejų šalių darbu ir lėšomis nesudaro pagrindo taikyti CK 3.90 straipsnį.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, atsisakydami pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 buto dalį šalių bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Dėl dalies turto padalijimo, kompensacijų priteisimo

38. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Paskui iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

39. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

40. Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir ieškovės kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad teismai, nenustatę pagrindo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 buto dalį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, dalydami kitą 1/2 buto dalį, kuri priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pagrįstai sprendė dėl jos priskyrimo atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją.

42. Tačiau bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto balanso sudarymą ir kompensacijų priteisimą. Teismai, sudarydami dalytino turto balansą ir spręsdami dėl kompensacijos dydžio, iš viso buto vertės (125 000 Eur) atėmė neįvykdytus įsipareigojimus kreditorei AB „Swedbank“ (50 525,33 Eur), iš gautos sumos atėmė atsakovo įsigyjant 1/2 buto dalį asmeninės nuosavybės teise investuotas sumas (37 650,60 Eur (130 000 Lt)), o likutį padalijo iš 2, siekdami nustatyti santykį tarp atsakovo asmeninės nuosavybės bei bendrosios jungtinės nuosavybės. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą buto dalį dar kartą padalijo iš 2, siekdami nustatyti kiekvienos iš šalių bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

43. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su kasacinio skundo argumentais, kad teismų taikytas dalytino turto nustatymo metodas yra netinkamas, sprendžia, kad teismai, apskaičiuodami ieškovei išmokėtiną kompensaciją, pirma, nepagrįstai dalytino turto atskaitos tašku laikė visą butą, o ne jo 1/2 dalį, priklausančią ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, antra, neįvertino aplinkybės, kad dalis kredito lėšų buvo panaudota ne tik 1/2 buto dalies įgijimui šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bet ir viso buto remontui, taigi ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies remontui.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju kompensacija už atsakovui natūra atitinkančią visą šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą 1/2 buto dalį turėjo būti apskaičiuotos vadovaujantis šiais principais:

44.1. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1/2 buto, todėl būtent šios buto dalies vertė (62 500 Eur) laikytina atskaitos tašku, sprendžiant dėl kompensacijos dydžio už atsakovui atitenkančią šią buto dalį. Kadangi ieškovė ir atsakovas turėjo bendrą neįvykdytą įsipareigojimą kreditorei AB „Swedbank“, kuris, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo lygus 50 525,33 Eur, šia suma turi būti mažinamas bendras dalytinas turtas, t. y. iš 62 500 Eur atimama 50 525,33 Eur. Gauta suma – 11 974,67 Eur – yra bendras dalytinas ieškovės ir atsakovo turtas (aktyvo ir pasyvo santykis), kuris padalijamas šalims lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

44.2. Kadangi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies padalijimas natūra nėra įmanomas, teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priskirtina visa ši buto dalis, atsakovą įsipareigojant kompensuoti ieškovei jos dalį, t. y. 11 974,67 Eur / 2 = 5 987,34 Eur, pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

45. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kompensacija už dalies kredito lėšų panaudojimą atsakovui nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies remontui turėjo būti apskaičiuota vadovaujantis šiais principais:

45.1. Ieškovės ir atsakovo paimtas kreditas, kurio likutis patikslinto ieškinio padavimo dieną buvo 50 525,33 Eur, šalių buvo panaudotas dviem tikslais: 1) 130 000 Lt (37 650,60 Eur) – 1/2 buto dalies įgijimui; 2) likusi kredito dalis – viso buto remontui (t. y. tiek šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies, tiek ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies remontui). Byloje nustatyta, kad ši papildomo kredito suma sudarė 28 672,38 Eur (tai patvirtina ir „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo 2015 m. spalio 5 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad 2013 m. spalio 10 d. šalims išmokėtas kreditas buvo padidintas 28 672,38 Eur, kredito paskirtis – nekilnojamojo daikto remonto darbams finansuoti).

45.2. Nustačius kredito sumą, kuri buvo panaudota viso buto remontui, laikytina, kad 1/2 dalis šios sumos buvo panaudota šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies remontui, o likusi 1/2 šios sumos dalis – atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies remontui. Vadinasi, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausanti buto dalis buvo pagerinta, be kita ko, bendromis lėšomis.

45.3. Visos iš banko gautos ir panaudotos kredito lėšos šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalies jų panaudojimas ne šeimos, o atsakovo asmeniniams poreikiams – jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios buto dalies remontui – tenkinti sumažino bendrą šalių turtą ir suteikia teisę ieškovei į kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, 1/2 dalis kredito, panaudoto atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies remontui (t. y. 1/4 dalis kredito, panaudoto viso buto remontui), kas sudaro 7168,09 Eur, priteistina iš atsakovo ieškovei kaip kompensacija už bendro turto panaudojimą asmeninėms atsakovo reikmėms.

45.4. Kadangi likusi 1/2 dalis kredito sumos, panaudotos viso buto remontui, buvo panaudota šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies remontui, t. y. bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui (pagerinimui), o ši buto dalis tarp šalių padalyta, klausimas dėl kompensacijos už jos panaudojimą pakartotinai nespręstinas.

46. Bylą nagrinėję teismai, priteisdami iš atsakovo ieškovei kompensaciją pinigais už atsakovui tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto dalį natūra, nurodė, kad už atsakovui tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą buto dalį ieškovei išmokėtina 9206,02 Eur kompensacija (žr. šios nutarties 15, 42 punktus). Atlikę kilnojamųjų daiktų padalijimą ir tarpusavyje išmokėtinų kompensacijų įskaitymą, bylą nagrinėję teismai ieškovės naudai iš atsakovo priteisė iš viso 12 480,71 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį natūra. Iš to darytina išvada, kad už kilnojamuosius daiktus ieškovei iš atsakovo buvo priteista 3274,69 Eur (12 480,71 Eur – 9206,02 Eur) kompensacija. Ieškovė neginčijo kilnojamųjų daiktų vertės nustatymo ir padalijimo, todėl dėl šios procesinio sprendimo dalies kasacinis teismas nepasisako ir kompensacijos dydžio už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį natūra nekeičia.

47. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteista 12 480,71 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt Eur 71 ct) kompensacija už dalijant santuokoje įgyto turto atsakovui natūra tekusią didesnę turto dalį, keistina priimant naują sprendimą ir priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 9262,03 Eur už dalijant santuokoje įgyto turto atsakovui natūra tekusią didesnę dalį (5987,34 Eur už tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos buto dalies dalį ir 3274,69 Eur už kilnojamuosius daiktus) ir 7168,09 Eur už atsakovo asmeninio turto pagerinimui panaudotas bendras lėšas, iš viso 16 430,12 Eur.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvais tvarkos nustatymo

48. Valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (JT vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis).

49. CK 3.168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

50. Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką teismas nustato tik skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 35 punktą).

52. Nagrinėjamoje byloje teismai vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina, tačiau, spręsdami dėl vaiko bendravimo su tėvais tvarkos, nustatė ją su abiem tėvais, ieškove ir atsakovu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai nepagrįstai nustatė vaiko bendravimo tvarką su ieškove, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

53. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad teismai nepagrįstai nustatė tokią bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, nes tokia bendravimo tvarka yra negalima pagal Lietuvos teisės aktus ir kasacinio teismo praktiką. Teisėjų kolegija tokius ieškovės argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

54. Vertinant aptariamą kasacinio skundo argumentą svarbu išskirti šiuos aspektus: 1) ar toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, yra apskritai galimas pagal Lietuvos teisę; 2) jei toks modelis galimas, kokios šio modelio įgyvendinimo formos kokiais atvejais galėtų būti taikomos, t. y. kokiu dažnumu (pvz., kas antrą dieną, savaitę, mėnesį) ir kokia seka (pvz., nuo sekmadienio iki sekmadienio, nuo trečiadienio iki trečiadienio) vaikas bendrauja su skyrium gyvenančiu tėvu.

55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.

56. Iš nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų išplaukia, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika nesudaro pagrindo teigti, kad toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“), yra iš esmės nesuderinamas su vaiko interesais ir (ar) negalimas pagal Lietuvos teisę. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakyta tik dėl vienos iš tokio modelio įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai: 1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir 3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Tuo tarpu dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sąlygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė.

57. Nagrinėjamoje byloje teismų procesiniais sprendimais: 1) nustatytas toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis); 2) nustatyta tokia aptariamo vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma gali būti taikoma tik nustačius visas nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 įvardytas sąlygas. Taip yra todėl, kad nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma, lyginant ją su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 nagrinėta forma, yra ne tokia kraštutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų. Todėl ji gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytos sąlygos – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos.

59. Kartu pažymėtina, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.

60. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka nustatyta nepagrįstai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nes teismai neatsižvelgė į daugybę aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad ji neatitinka vaiko interesų.

61. Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

62. Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatydami atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, rėmėsi šiais argumentais: 1) duomenys neskelbtini maksimalus bendravimas su abiem tėvais; atsižvelgdami į tai, teismai sprendė, kad maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jam yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį; 2) tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam; 3) abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius; 4) abu tėvai yra išskirtinės asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų ir tai jokiu būdu nereiškia neigiamo poveikio vaikui, o priešingai – papildo vaiko kaip asmenybės formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį; sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą; 5) vaikas, ne kartą paklaustas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra nurodęs, kad nori gyventi su abiem; 6) tokiu principu šalys su vaiku bendrauja jau daugiau nei pusę metų ir tokia bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko interesus ir poreikius. Bylą nagrinėję teismai taip pat motyvavo, kodėl buvo atmesti ieškovės argumentai ir juos pagrindžiantys (kai kurie iš jų nurodomi ir kasaciniame skunde), susiję su, jos manymu, per ilgu 7 dienų tarpu tokio amžiaus vaikui nesimatyti su mama. Teismai nurodė, kad šalių vaikui yra beveik septyneri metai, o duomenų, kad nusistovėjusi tvarka neatitiktų jo interesų, byloje nėra.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nurodyta rizika, kad dėl atsakovo darbo grafiko jam gali kilti problemų laiku pristatant vaiką į mokyklą, yra aktuali ir gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl teismų nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos (ne)pagrįstumo. Kita vertus, nagrinėjamu atveju ši rizika yra tik hipotetinė ir nepagrįsta byloje esančiais įrodymais – ieškovė ją grindžia vaiko pristatymo į darželį praktika, nenurodydama konkrečių byloje esančių įrodymų, kurie tokią praktiką patvirtintų. Atsižvelgiant į tai, aptariamas kasacinio skundo argumentas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti teismų nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nepagrįstumo.

64. Teisėjų kolegija taip pat teisiškai pagrįstais pripažįsta atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad ugdymo įstaigų darbuotojams nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka objektyviai jokių problemų negali sukelti, nes patys tėvai, o ne mokytojai yra atsakingi už vaiko pristatymą į ugdymo įstaigas ir pasiėmimą iš jų, domėjimąsi ugdymu bei pagalbos vaikui suteikimu, o nelaimės ar ligos atveju ugdymo įstaiga privalo informuoti abu tėvus, atsižvelgdama ne į teismo nustatytą bendravimo tvarką, o tik į objektyvias galimybes, kuris iš tėvų kuo greičiau gali suteikti vaikui reikiamą pagalbą.

65. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose neaptarta (nenurodyta), kur, atmetus ieškovės reikalavimus dėl ginčo buto padalijimo ir uzufrukto nustatymo, faktiškai gyvens ieškovė su vaiku. Akivaizdu, kad, atmetus šiuos reikalavimus, ieškovė neturės jokių teisų į ginčo butą, duomenys neskelbtini, kuriame ji kartu su vaiku gyveno. Dėl to vienas iš teismų argumentų, pagrindžiančių nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, – tai, kad tokiu principu šalys su vaiku bendravo daugiau nei pusę metų (bylos nagrinėjimo metu) ir tokia bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko interesus ir poreikius, neatitinka faktinės situacijos, susiklostančios po teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, nes šiuo atveju kalbama apie laikotarpį, kada ieškovė vis dar turėjo teisę gyventi ginčo bute, duomenys neskelbtini. Tuo tarpu teismų sprendimų pagrindu ieškovei netekus nuosavybės teisės į turėtą buto dalį (ir nenustačius uzufrukto), tačiau teismams nenustačius (nenurodžius procesiniuose sprendimuose), kur atsakovė toliau gyvens su vaiku, tampa neaišku, kokios apskritai bus ieškovės galimybės tinkamai pasirūpinti vaiku. Be to, teismų sprendimuose neaptarta (nenurodyta) vaiko ugdymo įstaigos (-ų) buvimo vieta, neatskleisti vaiko socialiniai ryšiai su tėvo ir motinos gyvenamosiose vietose (ir šalia jų) gyvenančiais asmenimis, kiekvieno iš tėvų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigą (-as) ir paimti iš jos (-ų), nors šios aplinkybės, kaip nurodyta šioje nutartyje, yra teisiškai reikšmingos teismui sprendžiant dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, nustatymo.

66. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo, naikintina ir ši bylos dalis perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl uzufrukto nustatymo

67. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tuo pirmiausia turi pasirūpinti vaiko tėvai.

68. CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis). Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

69. Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

70. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismą nustatyti vaikui uzufruktą į ginčo butą tuo atveju, jei šis būtų priteistas atsakovui. Tokiam reikalavimui prieštaravo tiek atsakovas, tiek kreditorius, kurio naudai yra įkeistas ginčo butas. Apeliacinės instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, nurodydamas, kad pagrindinis ieškovės motyvas, kodėl nagrinėjamoje byloje reikia nustatyti uzufrukto teisę jai su vaiku likti gyventi atsakovo bute, yra tai, kad vaikas prie tos aplinkos yra pripratęs ir jam geriau likti gyventi namuose, kuriuose jis gyvena nuo gimimo, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas riboti atsakovo, kaip būsto savininko, teises.

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė kasaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog banko prieštaravimas savaime nėra kliūtis nustatyti uzufruktą. Ieškovė taip pat pagrįstai nurodo, kad teismas dėl uzufrukto nustatymo gali spręsti savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

72. Nagrinėjamu atveju teismai, netenkinę ieškovės reikalavimo dėl buto dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo priteisimo jai, nustatydami vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nesiaiškino, kokios bus vaiko gyvenimo sąlygos ateityje, kai ieškovė neteks turėtos nuosavybės teisės į buto dalį ir kartu su vaiku galimai turės išsikelti iš ginčo buto. Kaip pažymėta pirmiau, tėvai turi užtikrinti vaiko teisę į sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, todėl teismai, nustatydami vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tuo atveju, jei tėvai neteikia įrodymų, turi savo iniciatyva patikrinti, ar bus tinkamai apsaugoti vaiko interesai.

73. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo yra naikintina ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų, be kita ko, nustatyti ieškovės gyvenamąją vietą, jos galimybę užtikrinti vaikui teisę į būstą bei nustatytų aplinkybių pagrindu spręsti uzufrukto nustatymo klausimą.

Dėl išlaikymo dydžio

74. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

75. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

76. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku.

77. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą.

78. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu).

79. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje teismai, nustatę tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, bei įvertinę vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, iš esmės pagrįstai sprendė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad šioje nutartyje konstatuotas pagrindas panaikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo, atitinkamai naikintina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaiko išlaikymo, ir ši bylos dalis taip pat perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylos procesinės baigties

80. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto balanso sudarymą, kompensacijos iš bendro dalytino turto apskaičiavimą, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą ir su tuo susijusius vaiko išlaikymo ir uzufrukto į gyvenamąjį būstą nustatymo klausimus, dėl to yra: 1) keistina duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d. nutarties dalis, kuria palikta nepakeista duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteista 12 480,71 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt Eur 71 ct) kompensacija už dalijant santuokoje įgyto jam natūra tekusią didesnę turto dalį, priimant naują sprendimą ir priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 9 262,03 Eur už dalijant santuokoje įgyto turto atsakovui natūra tekusią didesnę turto dalį (5 987,34 Eur už tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos buto dalies dalį ir 3 274,69 Eur už kilnojamuosius daiktus) ir 7168,09 Eur už atsakovo asmeninio turto pagerinimą, iš viso 16 430,12 Eur; 2) naikintina duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d. nutarties dalis, kuria paliktos nepakeistos duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalys dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, vaiko išlaikymo ir uzufrukto į gyvenamąjį būstą nustatymo; ši bylos dalis perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) kita skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

81. Kasacinis teismas patyrė 8,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškovė ir atsakovas prašė atlyginti jų kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai įrodančius dokumentus. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a:

Pakeisti duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteista 12 480,71 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt Eur 71 ct) kompensacija už dalijant santuokoje įgyto jam natūra tekusią didesnę turto dalį, priimant naują sprendimą ir priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 9262,03 Eur (devynis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt du Eur 3 ct) už dalijant santuokoje įgyto turto atsakovui natūra tekusią didesnę dalį ir 7168,09 Eur (septynis tūkstančius šimtą šešiasdešimt aštuonis Eur 9 ct) už atsakovo asmeninio turto pagerinimą, iš viso 16 430,12 Eur (šešiolika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt Eur 12 ct).

Panaikinti duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria paliktos nepakeistos duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalys dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, vaiko išlaikymo ir uzufrukto į gyvenamąjį būstą nustatymo. Ši bylos dalis perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

TeisėjaiGoda Ambrasaitė-Balynienė

Gediminas Sagatys

Dalia Vasarienė

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15516

2019-10-01

2019-09-23

2019-09-23

-

Nr. 3P-1580/2019


(S)


NUTARTIS


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 13 d. gautu ieškovės UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Atrankos kolegijos, nagrinėjusios ieškovės UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ kasacinio skundo priėmimo klausimą ir nenustačiusios pagrindų kasacijai, du kartus atsisakė kasacinį skundą priimti.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Susipažinusi su paduodamu kasaciniu skundu dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, atrankos kolegija pažymi tai, kad skundo argumentai iš dalies pakeisti; kasacijos byloje galimumas grindžiamas teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), taip pat sutarties uždarumo principo pažeidimu (CK 6.154 straipsnio 1 dalis), teigiama, kad neįvertinti visi bylos išsprendimui reikšmingi prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas), neatliktas įrodymų vertinimas ir jų reikšmė, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nutraukus Koncesijos sutartį ir neįsigaliojus jos pagrindu ieškovės su AB „Specializuotas transportas“ sudarytai paslaugų teikimo sutarčiai bei dėl to ieškovei patyrus žalą, pažeidė CPK 185, 182, 260 straipsnius, CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalis, CK 6.245–6.249 straipsnius, be to, sprendime neatribotas sutarčių ir teisinių santykių vertinimas, nenustatyti skirtingų teisinių santykių elementai, neteisingai nustatytas šių santykių tapatumas, pažeista CPK 279 straipsnio 4 dalis. Kasacijos byloje būtinumą, ieškovės teigimu, pagrindžia teismų skirtingi procesiniai sprendimai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniame skunde išdėstytais argumentais ir juos įvertinusi skundžiamų procesinių sprendimų kontekste, daro išvadą, kad nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto kasacijos pagrindo.

Dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo priimta atrankos kolegijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nut

· web view31.1. ieškovė išreiškė savo valią ir patvirtino žinanti, jog turtas yra...

Documents