zaza wurwumia afxazeti ruset-osmaletis urtiertobebsi (xvs ... tsurtsumia... · soxumis saxelmwifo...
TRANSCRIPT
soxumis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
xelnaweris uflebiT
zaza wurwumia
afxazeTi ruseT-osmaleTis
urTierTobebSi
(XVs. II naxevari _ XXs. I meoTxedi)
soxumis saxelmwifo universitetis
istoriis doqtoris akademiuri xarisxis
mosapoveblad warmodgenili disertaciis
a v t o r e f e r a t i
Tbilisi _ 2009
naSromi Sesrulebulia soxumis saxelmwifo universitetis humanita-
rul mecnierebaTa fakultetze
samecniero xelmZRvanelebi: mixeil svaniZe
istoriis mecnierebaTa doqtori,
profesori
beJan xorava
istoriiis doqtori,
soxumis saxelmwifo universitetis
asocirebuli profesori
oficialuri oponentebi: giuli alasania
istoriis mecnierebaTa doqtori,
ivane javaxiSvilis sax. Tbilisis
saxelmwifo universitetis
sruli profesori
avTandil kilasonia
istoriiis doqtori,
soxumis saxelmwifo universitetis
asocirebuli profesori
disertaciis dacva Sedgeba 2010 wlis 22 ianvars 14 saaTze, soxumis
saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis sadi-
sertacio kolegiis sxdomaze.
misamarTi: Tbilisi, ana politkovskaias q. #9.
disertaciis gacnoba SeiZleba soxumis saxelmwifo universitetis sa-
mecniero biblioTekaSi.
sadisertacio sabWos swavluli
mdivani, filologiis
mecnierebaTa doqtori,
sruli profesori o. petriaSvili
3
naSromis zogadi daxasiaTeba
sakvlevi Temis aqtualoba da mniSvneloba: saqarTvelos uZvelesi da
ganuyofeli kuTxis _ afxazeTis istoria, erTiani saqarTvelos samefos
daSlidan saqarTvelos demokratiuli respublikis SemadgenlobaSi avto-
nomiuri erTeulis saxiT Sesvlamde, dakavSirebulia saqarTvelos ori
didi da agresiuli mezoblis da ruseTis imperiebis afxazeTSi, iseve ro-
gorc mTlianad saqarTveloSi, damkvidrebisa da kavkasiaSi gabatonebis
miswrafebebTan.
Tanamedrove etapze, afxazeTSi rusuli saokupacio reJimis arseboba
saqarTvelos teritoriuli mTlianobis aRdgenisa da afxazeTis sakiTxis
daregulirebis Semaferxebel garemoebad gvevlineba. amave dros afxaze-
Tis sakiTxi dakavSirebulia saqarTvelo-TurqeTis urTierTobebTan, im
faqtoridan gamomdinare, rasac warmoadgens TurqeTis afxazuri diaspo-
ra da misi damokidebuleba afxazeTSi mimdinare procesebTan.
Tanamedrove qarTuli istoriografia mkvlevarTa winaSe afxazeTis
istoriis obieqturad da safuZvlianad Seswavlis moTxovnebs ayenebs. af-
xazeTis politikuri istoriis mniSvnelovan Semadgenel nawils warmoad-
gens osmaleTisa da ruseTis imperiebis brZola afxazeTSi gabatonebisaT-
vis. saqarTvelos mTlianobis aRdgenis procesSi gasaTvaliswinebelia is
movlenebi, rac ganapirobebda afxazeTis rols osmaleTisa da ruseTis
imperiebis urTierTobebSi. amdenad, dRes rodesac afxazeTSi gabatonebu-
lia rusuli saokupacio reJimi, xolo TurqeTis respublika aRiarebs sa-
qarTvelos teritoriul mTlianobas da gamoTqvams afxazeTis konfliq-
tis daregulirebaSi monawileobis survils, mniSvnelovania saTanadod
warmoCindes afxzeTis adgili osmaleT-ruseTis urTierTobebSi.
kvlevis mizani da amocanebi: kvlevis mizans Seadgens ruseT-osmale-
Tis urTierTobebSi afxazeTis rolisa da adgilis monografiuli Seswav-
la. naSromSi gaSuqebulia ruseT-osmaleTis urTierTobebSi afxazeTis sa-
kiTxTan dakavSirebuli sakvanZo problemebi: osmaleTis eqspansia da po-
litikuri gabatoneba afxazeTSi, ruseT-osmaleTis brZola afxazeTisaTvis
XIX saukuneSi, osmalofiluri dajgufebebis brZola rusuli mmarTvelo-
bis winaaRmdeg, yirimis omis dros afxazeTSi mimdinare movlenebi, afxaze-
Tis samTavros gauqmebis Sedegad afxazebis osmaleTSi gadasaxleba, os-
4
maleTis samxedro intervenciebi afxazeTSi.
naSromis mecnieruli siaxle da ZiriTadi Sedegebi: sakvlevi Temis
aqtualobasTan mWidrod aris dakavSirebuli naSromis mecnieruli siax-
le da ZiriTadi Sedegebi. naSromSi, romelic dawerilia saqarTvelosa
da TurqeTis respublikaSi daculi saarqivo masalebis, samecniero da me-
muaruli literaturis, agreTve presis masalebis Seswavlis safuZvelze,
pirvelad qarTul istoriografiaSi monografiulad aris Seswavlili
afxazeTis sakiTxi osmaleTisa da ruseTis imperiebis urTierTobebSi.
naCvenebia osmaleTis eqspansia da politikuri gabatoneba afxazeTSi, ga-
Suqebulia osmaleTis imperiis mier dasavleT saqarTveloze samxedro-po-
litikuri gabatonebis mizniT afxazeTSi placdarmis Seqmnisaken mimarTu-
li saqmianoba. asaxulia ruseTis imperiis saqarTveloSi damkvidrebisa da
afxazeTis ruseTis mfarvelobaSi Sesvlis Sedegad, osmaleTisa da misi mo-
kavSire dasavleT evropis saxelmwifoebis (didi britaneTisa da safrange-
Tis) mxridan afxazeTSi antirusuli, osmalofiluri dajgufebebis Camoya-
libeba, Sewavlilia afxazeTSi osmaluri samxedro intervenciebis Sede-
gad adgilobrivi mosaxleobis antirusuli gamosvlebis detalebi, saqar-
Tvelos demokratiuli respublikis mxridan afxazeTSi osmaluri samxed-
ro desantis winaaRmdeg mimarTuli RonisZiebebi.
naSromis siaxles warmoadgens afxazeTSi ruseTisa da osmaleTis im-
periebis brZolasTan dakavSirebuli yvela sferos Seswavla, romelic
fokusirdeba erTi mTavari problemis - afxazeTSi samxedro politikuri
gabatonebis irgvliv. mecnierul siaxleTa safuZvelze SesaZlebelia Ca-
movayaliboT kvleviT dadasturebuli daskvnebi.
1. gansakuTrebiT safuZvlianad aris Seswavlili afxazeTSi ruseTisa
da osmaleTis imperiebis politikuri da samxedro metoqeobis mize-
zebi, maTi brZolis xerxebi da meTodebi, am brZolaSi adgilobrivi
qarTuli da afxazuri mosaxleobis roli, afxazeTSi osmalofilu-
ri da ruseTis momxre dajgufebebis saqmianoba, osmaleTisa da misi
mokavSire dasavleT evropuli saxelmwifoebis afxazeTTan dakavSi-
rebuli gegmebi da konkretuli RonisZiebebi.
2. qarTul istoriografiaSi aqamde ucnobi, osmaluri saarqivo masale-
bis Semotanisa da Turqi istorikosebis naSromebis kritikuli gan-
xilvis safuZvelze, mocemulia afxazeTis istoriis aqamde Seuswav-
5
leli movlenebi, rogoricaa afxazeTSi osmaleTis samxedro-politi-
kuri gabatonebis damadasturebeli masalebi, kerZod, afxazeTis
mTavar qeleS-beis mier soxumis gemsaSenis mSeneblobisaTvis osma-
leTis saxelmwifo xazinidan dafinansebis miReba, moyvanilia qe-
leS-beis mier soxumis gemsaSenSi sulTnis davalebiT aSenebuli ge-
mis Sesaxeb osmaluri saarqivo masalebi, riTac uaryofilia isto-
riografiaSi gabatonebuli Sexeduleba, qeleS-beis mxridan samxed-
ro xomaldis sulTnisaTvis saCuqrad gagzavnis Sesaxeb.
3. safuZvlianad aris gaanalizebuli afxazeTis samTavros ruseTis
mfarvelobaSi Sesvlis Sedegad osmalofiluri dajgufebis antiru-
sul SeiaraRebul brZolasTan dakavSirebuli sakiTxebi. qarTul
istoriografiaSi manamde ucnobi osmaluri saarqivo wyaroebis Se-
motaniT gaSuqebulia afxazeTSi XIX saukunis pirvel mesamedSi an-
tirusuli gamosvlebis detalebi, naCvenebia afxazeTis mTavris gi-
orgi SarvaSiZis saidumlo molaparakebebis Sesaxeb osmaleTis xe-
lisuflebasTan. moyvanilia masalebi antirusuli brZolis meTaur-
is aslan-beisaTvis osmaleTidan gaweuli samxedro-finansuri daxma-
rebis odenobisa da misi biografiis manamde ucnobi detalebi.
4. Seswavlilia osmaleTis mokavSire dasavleT evropis saxelmwifoeb-
is, gansakuTrebiT didi britaneTis mxridan afxazeTSi antirusuli
gamosvlebis provocirebis mizniT warmoebuli saqmianoba. moZiebu-
li axali masalebis safuZvelze ganxilulia stambolSi ingliseli
diplomatebisa da mzveravebis mier daarsebuli `Cerqezuli poli-
tikuri centris~ saqmianoba, romelsac rusebTan mebrZoli afxaze-
bisa da CrdiloeT kavkasiis mTielebisaTvis saerTo politikuri da
samxedro xelmZRvaneloba unda gaewia.
5. detalurad iqna Seswavlili da gaanalizebuli afxazeTSi osmalu-
ri samxedro intervenciebis mimdinareoba, masSi adgilobrivi qar-
Tuli da afxazuri mosaxleobis monawileoba da Sedegebi. qarTul
istoriografiaSi Semotanilia Turqi istorikosebis naSromebSi da-
culi osmaluri saarqivo masalebi, romlebic asaxaven pirveli
msoflio omis wlebSi, osmaleTis mmarTveli samxedro-politikuri
dajgufebis gegmebs afxazeTTan dakavSirebiT. mocemulia cnoba `sa-
qarTvelos damoukideblobis komitetisa~ da osmaleTis imperiis
6
xelisuflebas Soris 1914 wels, afxazeTSi samxedro intervencias-
Tan dakavSirebuli uTanxmoebebis Sesaxeb, Turqi istorikosebis
Sromebis kritikuli ganxilvis Sedegad safuZvlianad aris Seswav-
lili 1918 wels afxazeTSi osmaluri samxedro desantis gadmosxmi-
sa da saqarTvelos demokratiuli respublikis mxridan desantis
winaaRmdeg brZolis sakiTxi.
6. qarTul istoriografiaSi pirvelad Semotanilia afxazuri warmoSo-
bis Turqi sazogado moRvawis mustafa butbais `mogonebebi kavkasia-
ze~, sadac daculia Zvirfasi cnobebi, pirveli msoflio omis wleb-
Si, osmaleTis gegmebze saqarTvelos, kerZod afxazeTis mimarT.
meTodologiuri safuZveli: naSromis meTodologiur safuZvels Se-
adgens istoriul mecnierebaSi SemuSavebuli da danergili movlenebisa
da faqtebis analizis meTodi.
naSromis qronologiuri CarCo: naSromSi gadmocemulia afxazeTSi
osmaleTis eqspansionisturi politika XVs. II nax. _ XVIII saukuneSi,
aRwerilia XIX saukuneSi ruseT-osmaleTis brZola afxazeTisaTvis da
afxazeTis sakiTxi osmaleTis sagareo politikaSi XXs. I meoTxedSi.
naSromis praqtikuli mniSvneloba: moZiebuli, Seswavlili da naS-
romSi gamoyenebuli masala mniSvnelovania afxazeTisa da zogadad saqar-
Tvelos istoriis Seswavlis TvalsazrisiT. gamokvlevis Sedegebi SesaZ-
loa gamoyenebul iqnas praqtikul pedagogiur saqmianobaSi – umaRles
saswavleblebSi saleqcio kursis, saseminaro da specialuri kursebis
momzadebis dros, saqarTvelos istoriis Sesaxeb ganmazogadebeli naSro-
mebis momzadebisas. sadisertacio naSromSi obieqturadaa naCvenebi afxa-
zeTis, rogorc saqarTvelos ganuyofeli nawilis, roli da adgili sa-
qarTvelos ori agresiuli mezoblis ruseTisa da osmaleTis imperiebis
urTierTobebSi, rac gansakuTrebiT mniSvnelovania afxazeTis konfliq-
tis yovelmxrivi daregulirebis mecnierul-istoriuli aspeqtebis Sefa-
sebisas.
naSromis aprobacia: sadisertacio naSromi aprobirebulia soxumis
universitetis istoriis mimarTulebis sxdomaze (oqmi # 1, 10 ivlisi,
2009w.).
7
naSromis ZiriTadi debulebebi asaxulia Semdeg publikaciebSi:
1. afxazeTis istoriis zogierTi sakiTxi Turqul istoriografiaSi. _
saistorio Ziebani. _ saistorio Ziebani. eqvTime TayaiSvilis saxe-
lobis saqarTvelos saistoro sazogadoebis afxazeTis
organizaciis weliwdeuli, V. Tb., 2002, gv. 122-133. eleqtronuli
versia: http://sites. google.com/site/saistorio dziebani/ dziebani2002
2. erTi Turquli dokumenti soxumSi gemTmSeneblobis warsulidan. _
Jurn. `axali xidi~ Tb., 2002w. #2, gv. 61-63.
3. afxazeTi Tanamedrove Turq istorikosTa naSromebSi. _ istoriul-
eTnografiuli Studiebi iv. javaxiSvilis sax. istoriisa da eTno-
logiis instituti, #8. Tb., 2004, gv. 145-160.
4. osmaleTis imperiis politika afxazeTSi. _ Jurn. `afxazeTi~, #1.
Tb., 2004. gv. 48-55.
5. osmaleTis politikuri gabatoneba afxazeTSi XVIII saukuneSi, _ sa-
istorio Ziebani. eqvTime TayaiSvilis saxelobis saqarTvelos
saistoro sazogadoebis afxazeTis organizaciis weliwdeuli, X-XI.
Tb., 2008. gv. 200-221. eleqtron. versia:
http://sites.google.com/site/saistoriodziebani/ dziebani 2007-2008
6. osmaluri desanti afxazeTSi 1918 wels. _ soxumis saxelmwifo un-
iversitetis Sromebi. V, humanitarul da socialur-politikur mec-
nierebaTa seria. Tb., 2008w, gv. 564-576.
naSromis moculoba da struqtura: sadisertacio naSromi Sedgeba
Sesavlis, sami Tavisa da daskvnisagan. sadisertacio naSromis moculobaa
181 gverdi. naSroms erTvis bibliografia saistorio wyaroebisa da samec-
niero literaturiis siiT.
8
naSromis ZiriTadi Sinaarsi
SesavalSi dasabuTebulia sakvlevi Temis aqtualoba, ganxilulia sa-
kiTxis istoriografia da wyaroTmcodneobiTi baza.
naSromis wyaroTmcodneobiTi baza: sadisertacio naSromis wyaroTm-
codneobiTi bazaa rogorc gamoqveynebuli, aseve Cvens mier gamovlenili
da samecniero mimoqcevaSi Semotanili dokumentebi. CvenTvis saintereso
saarqivo masalebi daculia saqarTvelos centraluri saxelmwifo sais-
torio arqivSi, sadac Tavmoyrilia masalebi ruseTis imperiis mier
afxazeTis samTavros gauqmebisa da afxazi mosaxleobis osmaleTSi gada-
saxlebis Sesaxeb.
naSromSi gamoyenebulia dokumenturi masalebi xelnawerTa erovnu-
li centrisa da centraluri saxelmwifo saistorio arqividan. moZiebul-
ia TurqeTis respublikis premier-ministris saxelmwifo arqivebis depar-
tamentis osmalur arqivSi daculi dokumentebi, romelic Suqs hfens af-
xazeTis istoriis zogierT Seuswavlel sakiTxs _ afxazeTSi osmaleTis
politikuri gabatonebis, afxazeTis mTavris qeleS beis osmaleTis sul-
TanTan vasaluri damokidebulebis formebisa da valdebulebebis, afxa-
zeTSi osmaleTis samxedro intervenciebisa da osmalofiluri dajgufe-
bebis moqmedebebis Sesaxeb. unda iTqvas, rom qarTul istoriografiaSi
Cvens mier Semotanili TurqeTis premier-ministris arqivSi daculi osma-
luri dokumentebi am mxriv mdidar da manamde ucnob cnobebs Seicaven.
naSromSi gamoyenebulia kavkasiis arqeografiuli komisiis masalebi da
qarTuli dokumenturi wyaroebi.
qarTuli naratiuli wyaroebidan naSromSi gamoyenebulia XVIII s. an-
onimuri qronika `cxovreba saqarTveloisa~ (parizis qronika), vaxuSti ba-
toniSvilis `aRwera samefosa saqarTvelosa~ da niko dadianis `qar-
TvelT cxovreba~, romlebic mdidar masalas Seicaven XVII-XIXs. dasawyi-
sis saqarTvelos samefo-samTavroebis sagareo-politikuri urTierTobe-
bis, afxazeTis istoriis, misi sazRvrebis, afxazeTSi osmaleTis gabato-
nebisa da mis winaaRmdeg brZolis Sesaxeb.
ucxouri wyaroebidan aRsaniSnavia osmaluri wyaroebi. naratiuli
wyaroebidan gamoyenebulia evlia Celebis (XVIIs. Sua xanebi), qaTib Cele-
9
bis (XVIIs. I naxevari) da mehmed raSidis (XVIIIs. damdegi) Txzulebebi,
romlebic Zvirfas cnobebs Seicaven afxazeT-osmaleTis urTierTobebis,
afxazeTSi islamis gavrcelebis, osmaluri samxedro garnizonebis wina-
aRmdeg afxazTa brZolis Sesaxeb. aRniSnuli periodis afxazeTis Sesaxeb
evropuli da Turquli wyaroebi qarTul istoriografiaSi Semotanilia
m. TamaraSvilis, i. tabaRuas, e. mamisTvaliSvilis, n. Sengelias, m. svani-
Zis, g. alasanias, T. beraZis, d. paiWaZis mier.
sakvlevi periodis afxazeTze saintereso masalebs vxvdebiT imdro-
indel movlenaTa monawile da TviTmxilvel politikur moRvaweTa, dip-
lomatTa da mogzaurTa naSromebSi. afxazeTis saerisTavos monawileoba-
ze antiosmalur koaliciasa da afxazeTSi osmaleTis politikuri gavle-
nis winaaRmdeg brZolaze, rusuli da osmaluri orientaciis momxre daj-
gufebebze afxazeTSi cnobebs gvawvdian evropeli elCebi, mogzaurebi da
misionerebi a. veranCiCi, (XVIs.) a. lamberti, (XVIIs. Inax.) J. Sardeni,
(1672w.) J. f. gamba, f. diubua de monpere, (XIXs. 20-30-iani wlebi), eduard
aixvaldi (XIXs. I mesamedi) j. beli, k. borozdini (XIXs. II nax).
afxazeTSi osmaluri samxedro intervenciebis Sedegad afxazi xal-
xis nawilis osmaleTSi gadasaxlebisa da muhajirobasTan dakavSirebuli
sakiTxebis gaSuqebaSi gamoyenebuli gvaqvs masalebi imdroindeli qarTu-
li da rusuli presidan _ gazeTebidan: `droeba~, `Голос~, `Кавказ~,
`Тифлисский Вестник~.
memuaruli literaturidan aRsaniSnavia osman beis, dimitri yifianis,
Salva maRlakeliZisa da giorgi mazniaSvilis mogonebebi. aRsaniSnavia
afxazuri warmoSobis Turqi sazogado moRvawis mustafa butbais `mogo-
nebebi kavkasiaze~, romelSic daculia mniSvnelovani cnobebi stambolSi
moqmed Cerqez da afxaz muhajirTa politikur sazogadoebebis kavSirebze
afxazeTTan.
sakiTxis istoriografia: afxazeTis adgili osmaleT-ruseTis urTi-
erTobebSi calke kvlevis sagani ar yofila. am garemoebam da afxazeTis
sakiTxis arsebulma aqtualobam ganapiroba aRniSnuli Temis arCeva. sais-
torio mecnierebis ganviTarebis Tanamedrove etapma da ucxour wyaroeb-
ze muSaobam SesaZlebloba mogvca axleburad gagveazrebina afxazeTis
adgili da roli osmaleT-ruseTis urTierTobebSi.
afxazeTSi osmaleTis politikis Taobaze mniSvnelovan cnobebs
10
gvawvdian Tanamedrove Turqi istorikosebi ahmed jevdeT faSa, enver zia
karali, fahreTin kirzioRlu, ismail hami daniSmendi, ismail hakki uzun-
CarSili, jemal gokCe, ismail berkoki, ahmed janbeki, m. sadik bilge, hai-
ri ersoi, hanefi bostani da halil inaljiki. maT naSromebSi moyvanilia
osmaluri dokumentebi TurqeTis respublikis arqivebidan, romelTa nawi-
li Cvens mier pirvelad aris Semotanili qarTul istoriografiaSi. Tur-
qi istorikosebisaTvis damaxasiaTebeli erTgvari tendenciurobis miuxed-
avad, afxazeTis istoriis kvlevisaTvis maTi Sromebi did interess war-
moadgens.
mniSvnelovan cnobebs Seicavs XIXs. afxazeTsa da dasavleT kavkasia-
Si ruseT-osmaleTis urTierTobebis, maTSi evropis qveynebisa da gansa-
kuTrebiT inglisis monawileobis Sesaxeb v. e. d. alenisa da p. muratovis,
bedri habiCoRlus naSromebi.
rogorc ukve aRiniSna, afxazeTis roli da adgili kavkasiaSi mimdi-
nare ruseT-osmaleTis dapirispirebaSi aqamde specialuri kvlevis sagani
ar gamxdara, Tumca afxazeTis istoriis mkvlevarTa (n. berZeniSvili, ir.
anTelava, z. anCabaZe, g. ZiZaria) SromebSi mravlad aris saintereso cno-
bebi afxazeTSi osmaluri da rusuli gavlenebisa da brZolis Sesaxeb.
yirimis omis wlebSi, (1853-1856) afxazeTis samTavroSi mimdinare pro-
cesebis, afxazeTSi osmaluri samxedro okupaciis sakiTxebi ganxilulia
d. afanasievis, e. tarles, e. burWulaZis, x. m. ibragimbeilis, s. buSuevis,
n. kiniapinas, m. blievis, v.Ddegoevis, d. n. TakalanZis naSromebSi.
afxazeTSi mTavris xelisuflebis gauqmebis, antirusuli socialur-
politikur mRelvarebisa da Sedegad afxazeTis mosaxleobis muhajiro-
bis sakiTxebi ganxilulia ad. berJes, g. ZiZarias, b. xoravas, s. janaSias,
a. saidamis, n. smirnovis, o. alpaslanis naSromebSi. 1877-1878 wlebis ru-
seT-osmaleTis omis mimdinareoba afxazeTSi ganxiluli aqvT Tavis naS-
romebSi S. megreliZes, b. axvledians, a. diaCkov-tarasovs, p. SCaslivcevs,
a. vereSCagins, a. kurats, qemal h. karpats.
1917-1920 wlebSi afxazeTSi mimdinare sazogadoebriv-politikuri pro-
cesebis, kerZod, osmaluri da rusuli orientaciis politikuri dajgufe-
bebis saqmianobis Seswavlisas gverds ver avuvliT, rogorc imJamindel
afxaz moRvaweTa (a. WoWua, m. tarnava, e. eSba, n. lakoba), ise Tanamedrove
mkvlevarTa (a. menTeSaSvili, j. gamaxaria da b. gogia, z. papasqiri, d. Ci-
11
taia da sxv.) dakvirvebebs.
pirveli msoflio omis dasawyisSi, 1914 wels, osmaleTis mxridan af-
xazeTSi samxedro desantis gadasxmis gegmebis, 1918 wels afxazeTSi osma-
luri desantis gadasxmis samzadisis, osmaleTis xelisuflebis afxazeT-
Tan dakavSirebuli samxedro-politikuri gegmebis sakiTxebs exebian Tur-
qi istorikosebi s. beioRlu, v. keleSilmazi, i. kurtjefhe da serpil il-
mazi. aRsaniSnavia, rom v. keleSilmazs mohyavs osmaluri saarqivo doku-
mentebi, romlebSic naCvenebia, rogor CaSala `saqarTvelos damoukideb-
lobis komitetma~ osmaluri samxedro sardlobis gegma afxazeTSi 1914
wels desantis gadasxmasTan dakavSirebiT. serpil ilmazis naSromSi ki
moyvanilia 1918 wlis ivnisis damlevs afxazeTSi ganxorcielebuli osma-
luri desantis garSemo, osmaleTisa da misi mokavSireebis _ germaniisa
da avstria-ungreTis _ poziciis amsaxveli saarqivo dokumentebi.
sadisertacio naSromis I TavSi _ `osmaleTis politika afxazeTSi
XVs. II naxevarsa _ XVIII saukuneSi~ _ naCvenebia afxazeTSi osmaleTis
samxedro eqspansiisa da Sedegad politikuri gabatonebis procesi. Tavi
Sedgeba ori paragrafisagan.
I paragrafSi _ `osmaleTis eqspansia afxazeTSi XVs. II naxevarsa. _
XVII saukuneSi~ gaSuqebulia dasavleT saqarTveloSi mimdinare procese-
bis fonze osmaleTis agresia afxazeTSi. XVs. II naxevarSi, erTiani saqar-
Tvelos samefos daSlis procesTan erTad ukiduresad damZimda qveynis
sagareo-politikuri viTareba. 1453 wels qristianuli bizantiis imperia
daemxo da misi adgili daikava osmaleTis mahmadianurma saxelmwifom. sa-
qarTvelos mefe-mTavrebma, miuxedavad qveyanaSi mimdinare mZafri Sidafe-
odaluri dapirispirebisa, SeZles gaerTianebuliyvnen da monawileoba mi-
eRoT antiosmalur koaliciaSi, romelic romis papis iniciativiT, evro-
pisa da axlo aRmosavleTis qveynebis gaerTianebas isaxavda miznad. evro-
pis qveynebis meTaurTa uaris gamo, antiosmaluri koalicia ver Sedga. sa-
qarTvelos mefe-mTavrebis antiosmaluri koaliciis SeqmnaSi aqtiuri mona-
wileoba ganpirobebuli iyo im safrTxiT, rasac axali da agresiuli me-
zobeli osmaleTi uqadda qveyanas. es safrTxe naTlad gamoCnda konstanti-
nopolis aRebidan meore welsve, rodesac osmalTa floti Tavs daesxa sa-
qarTvelos Savi zRvis sanapiroze q. cxums, (amJamindeli soxumi) aaoxra
da gaZarcva qalaqi da afxazeTis sanapiro zoli. saqarTvelos es kuTxe
12
pirveli gaxda osmalTa agresiis obieqti.
Savi zRvis afxazeTis sanapiroze gabatonebas osmaleTi ukavSirebda
Tavis politikas, romlis Semadgenel nawilad ganixileboda am zRvis
`osmaleTis Sida tbad~ gadaqceva. soxumze Tavdasxmis, yirimis saxanos
damorCilebisa da Savi zRvis regionidan genuelebis gaZevebis Sedegad
osmaleTma saqarTvelos evropasTan damakavSirebeli es gza mouspo. swo-
red am periodSi, XVs. 70-iani wlebisaTvis pirvelad gamoCnda qarTuli
samyarosagan `afxazTa gaucxoebis~ kvali. afxazeTSi politikuri, soci-
aluri da eTnikuri viTarebis Secvlis dasawyisi gamowveuli iyo
saqarTvelos saxelmwifos centraluri xelisuflebis moSliT, riTac
sargeblobda osmaleTis imperia da xels uwyobda, aqezebda da warmar-
Tavda afxazeTis mezobeli mTis tomebis agresias saqarTveloze. afxazTa
erisTavi SarvaSiZe, antiosmaluri koaliciis Seqmnis procesSi mxars uW-
erda erTiani saqarTvelos mefe giorgi VIII-s, magram antiosmaluri ko-
aliciis warumateblobisa da erTiani qveynis daSlis Semdeg, afxazTa er-
isTavi da misi sagamgeblo, TandaTanobiT mezobeli mTielebis _ jiqebis,
samxedro-politikuri da eTnikur-kulturuli gavlenis qveS moeqca.
osmalTa waqezebiT mTielTa Semosevebis dasawyisSi, Tanamedrove af-
xazeTis teritoriis didi nawili odiSis SemadgenlobaSi Sedioda. XVI
saukuneSi odiSis SemadgenlobaSi Sedioda q. cxumi, CrdiloeTiT ki saz-
Rvari md. fsircxaze gadioda. SarvaSiZeTa qarTuli feodaluri saxlis
samflobelo _ afxazeTis saerisTavo, md. fsircxidan gagris viwroebamde
vrceldeboda da odiSTan vasalur damokidebulebaSi imyofeboda.
XVI saukuneSi, osmalTa imperiis saqarTveloze agresiis erT mniSvne-
lovan mimarTulebas warmoadgenda afxazeTisa da odiSis winaaRmdeg,
Crdilo-dasavleTidan mTielTa marbieli laSqrobebis waqezeba da orga-
nizeba. osmaleTma yirimis saxanoSi gabatonebasTan erTad anapa daikava
da amgvarad dasavleT kavkasiaSi eqspansiisaTvis mniSvnelovani baza Seiq-
mna. kavkasieli mTielebis dasavleT saqarTveloze Tavdasxmebis mizani
mxolod Zarcva da nadavli tyveebis gayidva ar iyo. osmalTa mxardaWe-
riT iwyeba dasavleT kavkasiis mTis tomebis Camowola afxazeTSi da
brZola aq teritoriebis dasakuTrebisaTvis. osmaleTi cdilobda myari
samxedro-politikuri baza Seeqmna dasavleT saqarTveloSi. am mizniT da-
arsda 1578 wels soxumSi osmaluri samxedro-politikuri erTeuli-soxu-
13
mis sabeglarbego, 1579 wels ki osmalebma qvis cixe aages foTSi.
osmalTa winaaRmdeg afxazeTisa da odiSis dacvas dadianTa saxli
meTaurobda. osmalebisgan waqezebuli jiqebis Semotevebis sapasuxod,
qarTvelebi osmaleTis imperiis mosazRvre provinciebs arbevdnen, magram
jiqebis Semotevebi afxazeTsa da odiSze imdenad Zlieri iyo, rom odiSis
xelisuflebi iZulebulni Seiqnen, isev osmaleTisaTvis eTxovaT daxmare-
ba da sabolood jiqebis Semosevebis SeCerebis sanacvlod, osmaleTisa-
gan mfarveloba mieRoT da sulTnis uzenaesoba eRiarebinaT.AXVIIs. 10-ian
wlebSi, afxazebma isargebles odiSis samTavroSi rTuli Sidapolitiku-
ri viTarebiT da gaTavisufldnen dadianTagan vasaluri damokidebulebi-
sagan.
amgvarad, Camoayalibda calke afxazeTis samTavro centriT zufuSi
(lixni). afxazeTi, rogorc vasalur damokidebulebaSi myofi qveyana, os-
maleTs suladobriv gadasaxads `xarajas~ uxdida. afxazeTi, rogorc
calke subieqti uxdida xarks osmaleTis sulTans, es niSnavda, rom afxa-
zeTs osmaleTi ukve calke qveynad aRiarebda. XVIIs. ganmavlobaSi afxaz-
Ta samTavro odiSis xarjze afarToebs Tavis teritorias. dasavleT sa-
qarTveloSi gabatonebulma feodalurma anarqiam, mudmivma Sinaomebma da
masSi osmaleTis CarTvam, odiSis samTavros dasustebam, afxazeTis sam-
Tavros SesaZlebloba misca odiSis xarjze gaefarToebina sakuTari te-
ritoria. XVIIs. miwurulisaTvis afxazeTis samTavros sazRvari ukve md.
engurze gadioda.
II paragrafSi _ `osmaleTis politikuri gabatoneba afxazeTSi XVIII
saukuneSi“ asaxulia afxazeTis osmaleTis vasalur qveynad Camoyalibeba.
XVIII saukuneSi osmaleTi aRwevs Tavis mizans _ qmnis afxazeTSi samxedro
bazas soxumis cixis (soxum-kale) saxiT da afxazeTis samTavro saxlze
Tavis politikur batonobas amyarebs. ukve 1701 wels, osmaleTis imperiis
umniSvnelovanes samxedro sazRvao bazebs Soris moixsenieba foTisa da
soxumis cixeebi. 1723 wels sulTanma afxazeTis mTavar rostoms wyalo-
bis niSnad xalaTi, mosaxleobas ki didi raodenobiT marili gamougzav-
na. osmaleTi afxazeTs Tavis vasal da damorCilebul qveynad Tvlida,
magram mTavars da urC afxazebs mainc ar endoboda.
amrigad, osmaleTi daeufla Savi zRvis saqarTvelos sanapiro pun-
qtebs. mosaxleoba osmalTa Zaladobas ar urigdeboda.Oosmalo mematianis
14
quCuk Celebi zades cnobiT, afxazebi zRvidan da xmeleTidan niadag Tavs
esxmodnen osmalebs, romlebic soxumSi cixes aSenebdnen. TurqeTis premi-
er-ministris arqivSi arsebuli erTi dokumentis mixedviT, soxumis cixe
simagreSi adgilobrivi mosaxleobisagan Semdgari razmebi ixdidnen sam-
xedro samsaxurs, osmaleTis xelisufleba maT amisaTvis jamagirs uxdida.
am dokumentis mixedviT, romelic 1745w. 25 TebervliT aris daTariRebu-
li, soxumis cixes oras oci adgilobrivi daqiravebuli meomari icavda,
romelTac wliuri anazRaurebis saxiT osmaleTis saxelmwifo xazinidan
Tanxa gamoeyofodaT. XVIIIs. Sua xanebSi, afxazeTis sazRvari samxreT-aR-
mosavleTiT md. RaliZgaze gadioda, sadac mas odiSi esazRvreboda. Crdi-
lo-dasavleTiT _ md. bzifze afxazeTs jiqeTi esazRvreboda.
XVIIIs. II naxevarSi, dasavleT saqarTveloSi gaaqtiurda osmalo dam-
pyrobTa winaaRmdeg brZola, rasac mniSvnelovanwilad Seuwyo xeli im
garemoebam, rom imereT-odiS-guriis mesveurni erTad gamodiodnen saerTo
mtris winaaRmdeg. imereTis mefe solomon I-ma (1752-1784) kargad icoda,
rom saboloo gamarjvebis misaRwevad sakuTari Zalebi sakmarisi ar iyo,
amitom rogorc qarTl-kaxeTis mefe erekle II (1762-1798ww.), solomonic
ruseTTan kavSirs eZiebda.
1771w. zafxulSi, ruseT-osmaleTis omis dros, saqarTveloSi moqmed
rusTa korpusTan erTad, odiSis laSqris SemadgenlobaSi, foTTan ibrZo-
da samurzayanos mflobeli levan SarvaSiZec Tavisi razmiT. imavdroulad
afxazebi ajanydnen osmalebis winaaRmdeg. afxazTa mTavarma zurab Sarva-
SiZem da samurzayanos mflobelma levan SarvaSiZem Seupovari brZolis
Sedegad daikaves soxumis cixe da osmalebi gandevnes, magram zurab da
levan SarvaSiZeebs Soris male uTanxmoeba Camovarda da levanma fuladi
anazRaurebis sanacvlod cixe osmalebs gadasca. am ambebis Semdeg osmale-
Ti ukve aRar endoboda zurab SarvaSiZes, mxars uWerda mis Zmiswuls qe-
leS-beis da mas samTavro taxtisaTvis amzadebda.
XVIIIs. 80-iani wlebidan kavkasia, da gansakuTrebiT saqarTvelo, osma-
leTis imperiis sagareo politikaSi umniSvnelovanes adgils ikavebs, rac
gamowveuli iyo ruseTis mier yirimis saxanos dapyrobisa da aRmosavleT
saqarTvelos (qarTl-kaxeTis samefos) ruseTis imperiis mfarvelobaSi
SesvliT. ruseTis Semosvlam saqarTveloSi safrTxe Seuqmna osmaleTis
interesebs afxazeTSic. osmaleTma afxazeTSi mtkice placdarmis Sesaq-
15
mnelad afxazeTis mTavars da Tavis vasal qeleS-beis, soxumis osmaleTis
samxedro-sazRvao bazad gadaqceva daavala.
sulTan selim III brZanebiT, soxumSi daarsda gemTsaSeni, sadac qe-
leS-bei SarvaSiZis xelmZRvanelobiT osmaluri flotisaTvis samxedro ge-
mebis mSenebloba mimdinareobda. soxumSi aSenebuli osmaleTis samxedro
flotis erTi xomaldi, saxelwodebiT `kilid ul bahir~, osmaluri saz-
Rvao terminologiiT `kalioni jediT~-is tipis ialqniani sabrZolo gemi
iyo. TurqeTis premier-ministris arqivSi daculi dokumentebi Suqs hfenen
soxumSi, osmaluri samxedro flotisaTvis gemTmSenlobis sakiTxebs.
1793w. 26 agvistoTi daTariRebul werilSi aRniSnulia, rom soxumis
gamgebeli, mirliva (Seesabameba generlis samxedro wodebas _ z.w.) qeleS
ahmed beis mecadineobiT `gemsaSenis aSenebisaTvis momaragebuli xis masa-
lis safasurad, gaigzavnos soxumSi 34 aTas 600 yuruSi~. am cnobis safuZ-
velze, 1793 weli unda CaiTvalos soxumSi, osmaleTis samxedro floti-
saTvis gemTsaSenis mSeneblobis dasawyisad. soxumSi gemTsaSenis mSeneb-
lobisa da osmaleTis samxedro-sazRvao flotisaTvis xomaldis agebas-
Tan dakavSirebuli finansuri sakiTxebi sulTnis kancelariasa da afxa-
zeTis mTavars Soris wlebis manZilze vaWrobisa da uTanxmoebis sagani
yofila. qeleS-bei mudmivad moiTxovda Tanxebs, rac osmaleTis xelisuf-
lebis undoblobasa da ukmayofilebas iwvevda.
1794w. 3 noembriT daTariRebul brZanebaSi soxumis gamgebel qeleS
beisadmi aRniSnulia, rom soxumSi asaSenebeli samxedro gemisaTvis gamo-
iyo Zalian didi raodenobis Tanxa, ris gamoc damatebiT raime Tanxis
moTxovna dakmayofilebuli ar iqneba. ori wlis Semdeg, sulTnis kance-
laria isev swavlobda soxumSi gemTmSeneblobis dafinansebis sakiTxs. qe-
leS bei amjeradac did Tanxas moiTxovda da osmaleTis xelisufleba,
iZulebuli gamxdara es dafinanseba gamoeyo. 1796w. 2 seqtembriT daTari-
Rebul gankargulebaSi aRniSnulia, rom miRebulia gadawyvetileba so-
xumSi gemTmSeneblobis dasafinanseblad, damatebiT 7 aTas 500 yuruSi ga-
moiyos. osmaleTis xelisufleba Tavisi vasalis, qeleS-beis dafinansebas
did yuradRebas aqcevda, radgan mas regionSi osmaleTis samxedro-
politikuri interesebisTvis aucilebel faqtorad miiCnevda. 1793 wels qe-
leS-bei misTvis gadacemuli anakliis cixis SekeTebisaTvis samoci aTasi
yuruSs iTxovda osmaleTisagan. 1795 wels osmaleTis xelisuflebam, qe-
16
leS-beis soxumis cixis gasamagreblad samuSaoebis Catarebas daavala.
sadisertacio naSromis II Tavi: `ruseT-osmaleTis brZola afxazeTi-
saTvis XIX saukunis pirvel naxevarSi da yirimis omi~ moicavs sam parag-
rafs.
I paragrafSi `afxazeTis Sesvla ruseTis imperiis mfarvelobaSi~
gaSuqebulia afxazeTis samTavros ruseTis mfarvelobaSi SesvlasTan da-
kavSirebuli sakiTxebi.
aRmosavleT saqarTvelos SemoerTebis Semdeg, carizmis politikis
arsi dasavleT saqarTvelos mimarT aSkarad gamoCnda ukve 1802 wels, ro-
ca saqarTvelos mTavarsardalsa da astraxanis general-gubernators,
faqtobrivad, kavkasiis mTavarmarTebels, general p. cicianovs (1802-
1806ww.) daevala yvela Rone exmara dasavleT saqarTvelos samefo-samTav-
roebis ruseTTan mierTebisa da Savi zRvis sanapiroze ganmtkicebisaTvis.
1803w. dekemberSi, samegrelos mTavarma grigol dadianma xeli moawe-
ra `samfarvelo~ xelSekrulebas da ruseTis imperatoris erTgulebaze
daifica. imave wels, grigol dadianma p. cicianovs acnoba, rom ,,qeleS-
beg SarvaSiZe, mflobeli afxazeTisa, eZiebs mfarvelobasa ruseTisa.~
XIXs. dasawyisSi, kavkasiaSi ruseTis poziciebis ganmtkicebis Semdeg, qe-
leS-bei SarvaSiZem sagareo-politikuri orientaciis Secvla daiwyo. vasa-
luri damokidebuleba osmaleTze afxazeTis mTavars ukve ar akmayofi-
lebda. saqarTveloSi TandaTan mtkicdeboda ruseTis poziciebi, osmale-
Tis imperia ki Rrma kriziss ganicdida. dasavleT saqarTveloSi ruseTis
gabatonebis kvalobaze afxazeTis jeric dadgeboda, radgan afxazeTi sa-
qarTvelos organuli Semadgeneli nawili iyo. Mmezobeli samegrelos
samTavros gaZliereba da masTan dakavSirebuli samurzayanos batonebis
ruseTis mfarvelobaSi Sesvla, afxazeTis mTavris SeSfoTebas iwvevda.
qeleS-bei kargad iyo informirebuli osmaleTis imperiis saSinao da sa-
gareo politikur krizisze, amitom man osmaleTTan Ria konfrontaciis
gza irCia. qeleS-beis politikuri kursis radikaluri cvlileba, afxa-
zeTSi osmaleTis hegemonobis dasasrulis momaswavebeli iyo.
afxazeTis mTavarma moxerxebulad isargebla ra sulTnisagan devni-
li trapizoneli taiar faSasaTvis TavSesafris micemis sakiTxiT, devni-
li faSa afxazeTis osmaleTisgan CamoSorebis formalur sababad gamoiy-
17
ena. 1806w. maisSi, qeleS-beim TxovniT mimarTa kavkasiis rusul administra-
cias, mieRo afxazeTi ruseTis mfarvelobaSi da osmaleTisagan daecva igi.
imavdroulad qeleS-beim megobruli urTierToba daamyara samegrelos
samTavro saxlTan. rusi generlis rikhofis SuamavlobiT afxazeTisa da
samegrelos mTavrebi, romlebic XIXs. dasawyisSi daupirispirdnen erTma-
neTs, Serigdnen. afxazTa samTavro saxli daumoyvrda samegrelos samTav-
ro saxls. qeleS-beis vaJi safar-bei farulad moinaTla (naTlobis saxe-
li _ giorgi) da samegrelos mTavris grigol dadianis da Tamari Seir-
To. es dinastiuri kavSiri xels Seuwyobda afxazeTis samTavros politi-
kur kavSirs ruseTis `mfarvelobaSi~ myof samegrelosTan da qeleS-beis
politikuri orientaciis Secvlaze metyvelebda. osmaleTi Seecada, sam-
xedro ZaliT daemorCilebina urCi vasali, magram 1806w. zafxulSi osma-
leTis samxedro-sazRvao flotma soxumze Tavdasxma ver gabeda, osmaleb-
ma afxazeTze xmeleTiT, samegrelos gavliT laSqrobisganac Tavi Seikav-
es, radgan es ruseTTan Setakebas niSnavda.
1806 wels ruseT-osmaleTs Soris omi daiwyo. qeleS-bei omSi ar Cab-
mula, magram man saSualeba ar misca osmalebs desanti gadmoesxaT afxaze-
Tis sanapiroze da es mxare saomari moqmedebebis placdarmad eqciaT. afxa-
zeTis mTavari ruseTis mfarvelobaSi Sesasvlelad emzadeboda, magram
1808w. 2 maiss Svilma, osmaleTis agentma aslan-beim qeleS-bei mokla da
TviTon Seecada gamTavrebas. mkvleloba mTlianad osmaleTs aZlevda
xels da mkvlelic mis interesebSi moqmedebda. am dRidan daiwyo aslan-be-
is brZola, osmaleTze dayrdnobiT, afxazeTSi gamTavrebisaTvis.
mTavris Svilma safar-beim mamismkvlels winaaRmdegoba ver gauwia da
samegreloSi gadavida, sadac werilobiT sTxova nino da levan dadianebs,
eSuamdgomlaT imperatoris winaSe ruseTis mfarvelobaSi afxazeTis mi-
Rebis Taobaze. ruseTTan afxazeTis samfarvelo xelSekrulebis, ,,saTxo-
vari punqtebis~ teqsti ruseTis sagareo saqmeTa saministroSi Seadgines,
Semdeg is qarTulad iTargmna da rogorc originali, giorgi SarvaSiZes
waredgina. 1808w. 12 agvistos giorgi SarvaSiZem da afxazeTis Tavad-azna-
urTa warmomadgenlebma ,,saTxovari punqtebis~ qarTul teqsts xeli moaw-
eres. ,,saTxovari punqtebis~ mixedviT, giorgi SarvaSiZem ruseTis winaSe
aiRo is valdebuleba, rac osmaleTis imperiisadmi mamamiss, qeleS beis
gaaCnda: ,,mivarTmev xesa xomaldisaTvis viTar igi miirTva uwinares amisa
18
portaman aTamanman.~
1810w. 17 Tebervals, imperatorma aleqsandre I-ma safar-bei (giorgi)
SarvaSiZe daamtkica afxazeTis mTavrad, ruseTis umaRlesi xelisuflebis
aRiarebiTa da Sinagani avtonomiis cnobiT. 1810w. 10 ivliss rusulma es-
kadram SturmiT aiRo soxumis cixe da is osmaluri garnizonisagan gaw-
minda. soxumis cixis daufleba mTeli afxazeTis dauflebis winapirobas
warmoadgenda. afxazeTis samTavro taxtze qristiani mTavris dasmas ruse-
Tis imperiis am mxareSi politikuri gabatonebisaTvis didi mniSvneloba
hqonda. safar-beisa da aslan-beis Soris brZola rusul da osmalur gav-
lenas Soris brZolas warmoadgenda. soxum-kales aReba rusebis mier da
aslan-beis gandevna, iyo ara imdenad safar-beis gamarjveba aslan-beize,
ramdenadac ruseTis gamarjveba osmaleTze afxazeTSi.
II Tavis II paragrafSi: `osmalofiluri jgufis brZola xelisufle-
bisaTvis afxazeTSi XIX saukunis pirvel mesamedSi~ asaxulia dasavleT
saqarTveloSi ruseTis damkvidrebis kvaldakval afxazeTis samTavro
saxlSi osmaluri da rusuli orientaciis dajgufebebs Soris mimdinare
brZola. afxazeTis mTavris ruseTis imperiis mfarvelobaSi Sesvla afxa-
zeTze osmaleTis suzerenitetis dasasruls moaswavebda, magram osmale-
Ti ar cnobda afxazeTis ruseTis SemadgenlobaSi Sesvlas, mas kvlavin-
deburad sulTnis vasal qveynad miiCnevda da sakuTari batonobis aRsad-
genad aiaraRebda, fuliTa da politikuri mxardaWeriT warmarTavda Ta-
visi agentis aslan-beis brZolas ruseTis winaaRmdeg. kavkasiaSi rusTa
sardlobas miaCnda, rom soxumsa da afxazeTze, rogorc nebayoflobiT
SeerTebul mxareze, osmalTa pretenzia ruseTs ar unda mieRo, da vinaid-
an soxumi afxazeTis mTavarTa rezidencia iyo, afxazebi mis daTmobas ru-
seTis mxridan afxazeTze xelis aRebad Seafasebdnen.
1815w. damlevisaTvis, afxazeTSi osmaluri dajgufebis brZolam xe-
lisuflebisaTvis TiTqos warmatebas miaRwia. TurqeTis premier minis-
tris arqivSi daculi dokumentis mixedviT, 1815w. dekembris dasawyisSi,
osmaleTis xelisuflebam miiRo informacia safar beis ,,atalik~-is (gam-
zrdelis, mamobilis _ z.w.) haji ahmedisagan, TiTqos safar-bei mzad iyo
moenaniebina danaSauli da kvlav osmaleTis qveSevrdomobas dabruneboda.
haji ahmedisgan osmaleTis xelisuflebam Seityo, rom mas Semdeg, rac as-
lan-beim moukla mama, safar-bei SiSobda, rom Zma masac gamoasalmebda si-
19
cocxles, amitom iZulebuli gaxda rusebisaTvis eTxova mfarveloba. sa-
far-bei mzad iyo, danaSauli osmaleTis winaSe imiT gamoesyida, rom so-
xumis cixidan rusebi gaeyara da kvlav sulTans damorCileboda. giorgi
SarvaSiZe, ormagi politikis warmoebas cdilobda. is SiSobda, rom ruse-
Ti sabolood afxazeTs osmaleTs dauTmobda da amisaTvis Tadarigs iW-
erda.
1821w. 7 Tebervals, afxazeTis mTavari giorgi SarvaSiZe lixnSi garda-
icvala. osmaleTisaTvis kvlav dadga afxazeTis saqmeebSi, aslan- beis
faqtoris gamoyenebiT, uSualo Carevis dro. 1821w. ivnisSi, aslan-bei os-
maleTidan jiqeTSi Cavida. aslan-beim Tamar SarvaSiZes mZevlebi da afxa-
zeTSi Tavisuflad SeSveba mosTxova. Tamar SarvaSiZem aslan-beis moci-
qulebi, soxumis cixis komendantis maior mixinis TandaswrebiT, soxumis
cixeSi miiRo da ganucxada, rom mamismkvlels afxazeTSi arasdros SeuS-
vebda. agvistoSi, giorgis memkvidres, dimitri SarvaSiZes imperatoris
brZanebiT polkovnikis Cini eboZa da afxazeTis mTavrad dainiSna.
osmaleTis emisari aslan-bei, gamalebul saqmianobas eweoda rusTa
winaaRmdeg farTomasStabiani samxedro gamosvlis mosamzadeblad. is an-
apis faSis daxmarebiT krebda laSqars afxazeTSi SesaWrelad, afxazeTSi
werilebs agzavnida da ajanyebisaken mouwodebda mosaxleobas. agvistos
Sua ricxvebSi afxazeTSi osmaleTis momxre dajgufebam gadamwyveti Seteva
wamoiwyo. aslan-beim gamoacxada, rom xelT hqonda sulTnis firmani, rom-
lis ZaliT is afxazeTis mTavrad iyo daniSnuli da ruseTic soxums mas
uTmobda. kavkasiaSi ruseTis mmarTvelobam, afxazeTSi osmaleTis momxre
dajgufebis amboxebis CasaxSobad gadamWrel zomebs mimarTa, noemberSi
samxedro Zalis gamoyenebiT aslan-beis momxreebi gafanta da dimitri Sa-
rvaSiZe samTavro taxtze aiyvana, Tumca axalgazrda mTavari maleve gar-
daicvala, rogorc varaudobdnen is aslan-beim moawamlvina. 1823 wels af-
xazeTis mTavrad dimitris umcrosi Zma, mixeili gamocxadda.
1824-1827 wlebSi aslan-bei kvlav cdilobda afxazeTSi damkvidrebas,
magram uSedegod. osmaleTis momxre dajgufebis brZola xelisuflebi-
saTvis afxazeTSi, XIXs. pirvel mesamedSi, marcxiT damTavrda, rasac ga-
napirobebda ruseTis gamarjveba osmaleTTan omebSi. 1829w. dadebuli ad-
rianopolis zavis Tanaxmad, osmaleTma afxazeTi da masTan erTad dasav-
leT kavkasia ruseTis SemadgenlobaSi cno. ruseTis SemadgenlobaSi
20
formaluri cnobis miuxedavad, osmaleTs afxazeTze xeli ar auRia. osma-
leTis pretenziebs afxazeTze da dasavleT kavkasiaze xels uwyobda in-
glisi. stambolSi inglisis saelCo dasavleT kavkasiaSi da afxazeTSi
antirusuli gamosvlebis organizebas eweoda. inglisel diplomatTa da
mzveravTa TaosnobiT, 1830 wels stambolSi Camoyalibda `Cerqezuli po-
litikuri centri~, mas rusebTan mebrZoli CrdiloeT kavkasiisaTvis po-
litikuri da samxedro xelmZRvaneloba unda gaewia.
II Tavis III paragrafSi: `afxazeTi yirimis omis wlebSi (1853-1856ww.)~
ganxilulia osmaleTis pirveli samxedro intervencia afxazeTSi, rac
ruseTis imperiis winaaRmdeg osmaleTisa da misi dasavleT evropeli mo-
kavSireebis mier warmoebuli saomari moqmedebebis Semadgenel nawils
warmoadgenda. soxumi yirimis omis dros osmalTa saeqspedicio korpusis
bazad iqca, sadac osmaleTis armiis mTavarsardali omer faSa, `Cerqezu-
li politikuri centris~ warmomadgeneli zanuyo sefer-bei da Samilis
naibi mohamed emini, dasavleT kavkasiis mTielTa Sekrebasa da erToblivi
ZalebiT Tbilisisaken galaSqrebas gegmavdnen.
ruseTis xelisufleba mixeil SarvaSiZis madlieri iyo afxazeTidan
rusuli jaris nawilebis drouli gamoyvanis gamo, risTvisac imperator-
ma is TeTri arwivis ordeniT daajildova. amave dros, osmaleTma gadaw-
yvita daxmarebisaTvis uSualod miemarTa afxazeTis mTavrisaTvis, ro-
melsac kvlav Tavisi mfarvelobis qveS myofi qveynis xelisuflad ganixi-
lavda. afxazeTis mTavarma soxumSi Camosuli osmalo faSas werils pa-
suxi ar gasca. am dros, afxazeTis mTavarma ruseTis erTguleba gamoiCi-
na. man gamoiyena Tavisi gavlena, raTa afxazeTis mezobeli mTieli tome-
bisaTvis osmalTa mimarT undobloba gaeRvivebina. mixeil SarvaSiZem ru-
sul sardlobas afxazeTSi osmalTa winaaRmdeg brZolis konkretuli
gegma warmoudgina, romelic iTvaliswinebda kodoris xazis dacvas afxa-
zeTis, samurzayanos, samegrelos, imereTis miliciiT da regularuli ja-
ris nawilebiT. SarvaSiZem ruseTisgan ver miiRo realuri samxedro dax-
mareba, is samegreloSic ver Cerdeboda da 1855w. maisSi samSobloSi dab-
runda.
mixeil SarvaSiZem osmalTa saokupacio jaris sardals acnoba, rom
is afxazeTSi ar Camosula maTTan sabrZolvelad. mTavars surda neitra-
litetis SenarCuneba, sanam afxazeTSi mokavSireTa desanti ar gadasxde-
21
boda da mTielebis saerTo Seteva ar daiwyeboda dasavleT saqarTvelo-
ze. am SemTxvevaSi, afxazeTis mTavari mokavSireebTan SeerTebis pirobas
debda da irwmuneboda, rom erToblivi Setevis SemTxvevaSi seriozuli
winaaRmdegoba ar SexvdebodaT. im dros, roca afxazeTi okupirebuli
iyo, kavkasiis rusul administracias safuZveli hqonda undobloba gamo-
eCina mTavrisadmi da metic, RalatSi daedanaSaulebina igi, magram Sarva-
SiZem SeZlo Tavisi ormagi, saxifaTo TamaSis warmatebiT warmarTva. is
drois mogebas cdilobda, amave dros, rogorc irkveva, faruli kontaqti
hqonda rusul sardlobasTan da mas osmalTa samxedro gadaadgielbebis
Sesaxeb atyobinebda. gadamwyvet momentSi, rodesac osmalTa armiis mTa-
varsardalma omer-faSam sulTnisa da mokavSireebis saxeliT misca garan-
tiebi afxazeTis mTavars ara marto mTavrad datovebis, aramed danarCen
saqarTveloSi dasapyrobi teritoriebis gadacemac SesTavaza osmalebTan
SeerTebis sanacvlod, afxazeTis mTavarma amaze mtkice uari ganacxada.
omis damTavrebis Semdeg, SarvaSiZes `Ralati~ ar daumtkicda. ruseTis
xelisufleba, mixeil SarvaSiZes afxazeTsa da dasavleT kavkasiaSi impe-
riis Semdgomi winsvlisa da damkvidrebisaTvis saWirod miiCnevda. 1856w.
10 ivliss soxumSi rusuli jari Sevida. soxumSi Semsvlel rus samxed-
roebs saTaveSi afxazeTis mTavari edga.
III Tavi _ `ruseT-osmaleTis brZola afxazeTisaTvis XIX saukunis
meore naxevarsa da XXs. I meoTxedSi~ aseve Sedgeba sami paragrafisgan.
I paragrafSi: `afxazeTis samTavros gauqmeba da afxazTa 1867 wlis
muhajiroba~ ganxilulia samTavros gauqmebisa da afxazi mosaxleobis na-
wilis osmaleTis imperiaSi gadasaxlebis procesi. ruseTma 1864w. 12 iv-
liss afxazeTis samTavro gaauqma da mxareSi pirdapiri mmarTveloba Se-
moiRo. Seiqmna soxumis samxedro ganyofileba, romelic quTaisis gene-
ral-gubernators daeqvemdebara. mTavari mixeil SarvaSiZe iZulebiT gada-
asaxles ruseTSi, sadac 1866 wels gardaicvala. mixeil SarvaSiZis wina-
aRmdegobebiT savse cxovrebam da xangrZlivma mTavrobam, afxazeTSi ru-
seT-osmaleTis brZolis garemoebebSi gaiara. mixeil SarvaSiZe, Tavisi
mTavrobis ormoci wlis ganmavlobaSi cdilobda SeenarCunebina afxaze-
Tis avtonomiuroba ruseTis imperiaSi. ruseT-osmaleTis dapirispirebis
kritikul momentebSi, yirimis omis dros SarvaSiZis qmedebebSi gamoCnda,
rom misTvis mTavari iyo ara ruseTis erTguleba, aramed sakuTari sam-
22
Soblos-afxazeTisa da Tavisi xelisuflebis interesebi. swored es ar
apatia mas carizmma.
1866w. soxumis samxedro ganyofilebaSi saglexo reformis sawinaaRm-
dego ajanyebam ifeTqa. ruseTma afxazeTSi saswrafod gadaisrola jaris
nawilebi da agvistoSi ajanyeba CaaxSes. amis Semdeg, imperiam afxazTa os-
maleTSi gadasaxlebas metad mniSvnelovan RonisZiebad CaTvala. ruseTsa
da osmaleTs Soris SeTanxmeba moxda rom osmaleTis xelisuflebas af-
xazi muhajirebi ruseTis sazRvrispira adgilebSi ar daesaxlebina. 1867
wlis afxazTa gadasaxleba ZiriTadad ZaldatanebiT xasiaTs atarebda,
afxazebi qristianobasac iRebdnen, rom darCena moexerxebinaT. 1867 wels
afxazeTidan osmaleTSi gadasaxlda 3.358 ojaxi, 19.342 adamiani.
aRsaniSnavia, rom CrdiloeT kavkasiidan da afxazeTidan osmaleTis
imperiaSi carizmisadmi urCi mosaxleobis gadasaxlebiT, Tanabrad iyo
dainteresebuli rogorc ruseTi, aseve osmaleTi. osmaleTis xelisufle-
ba 1859 wlidan intensiur molaparakebebs awarmoebda ruseTTan, ris Sede-
gad miRweul iqna SeTanxmeba pirvel etapze 50 aTasi gadmosaxlebulis
miRebis Sesaxeb. osmaleTma piroba dado, rom gadmosaxlebul Cerqezebs
ar daasaxlebda ruseTis imperiis sazRvrebis siaxloves. 1860w. 16 ianvars,
osmaleTis xelisuflebasTan Seiqmna specialuri ,,muhajirTa komisia~,
romelsac saTaveSi Caudga trapizonis vali (gubernatori) warmoSobiT
Cerqezi hafiz faSa. komisia SemdgomSi Sinagan saqmeTa saministros daq-
vemdebarebaSi gadavida. mis kompetenciaSi Sedioda osmaleTSi muhajirTa
Camosvlis navsadgurebis kontroli, muhajirebis adgilze aRricxva da
gansaxlebis adgilebSi gadagzavna.
ruseTis xelisuflebas imdenad eCqareboda urCi mTielebis Tavidan
moSoreba, rom xels ar uSlida Turq sazRvao kontrabandistebs, Tavian-
Ti gemebiT baTumis, soxumis, soWis, tuapses, novorosiikisa da anapis re-
idze damdgariyvnen da sanapiroze Segrovili xalxis ukanono gadayvana
ewarmoebinaT. ruseTis oficialuri monacemebiT, 1858-1864 wlebSi Crdilo-
eT kavkasiidan gadasaxlebulTa raodenoba 470 aTas adamians Seadgenda.
osmaleTis oficialuri monacemebi gansxvavebulia. 1870 wels, sulTans
waredgina specialuri moxseneba kavkasiidan osmaleTis imperiaSi gadmo-
saxlebuli mTielebis Sesaxeb, romlis mixedviT, 1865w. zafxulisaTvis
gadmosaxlebulTa saerTo raodenoba Seadgenda 682 aTas adamians.
23
amrigad, 1867 wels ganxorcielda afxazTa pirveli didi muhajiroba,
rac ganapiroba kavkasiis omis damTavrebis Sedegad carizmis mier afxaze-
Tis samTavros gauqmebam, afxazi glexobisaTvis batonymobis gauqmebis re-
formis Tavs moxvevam da afxazTa saxalxo ajanyebam.
kavkasiel mTielTa da afxazTa muhajirobam osmaleTis imperiaSi, ax-
ali eTnosocialuri, Crdilokavkasiuri, osmaleTSi miRebuli dasaxeleb-
iT ki Cerqezuli faqtori Camoayaliba. osmaleTis xelisuflebis politi-
kam afxaz-CerqezebTan mimarTebaSi, romelic iTvaliswinebda samxedro
struqturebsa da saxelmwifo aparatSi kavkasieli mTielebis mozidvis
waxalisebas, gamoiwvia qveynis mmarTvelobis yvela sferoSi `Cerqezuli~
gavlenis gaZliereba.
III Tavis II paragrafSi: `ruseT-osmaleTis 1877-1878 wlebis omi da af-
xazeTi~, asaxulia ruseT-osmaleTis 1877-1878 wlebis omis dros osmaleTis
samxedro intervencia afxazeTSi, qarTveli da afxazi mosaxleobis damo-
kidebuleba osmalur samxedro intervenciasTan da ruseTis imperiis mier
ajanyebuli afxazi xalxis winaaRmdeg gatarebuli represiebi.
1877w. april-maisSi afxazeTis sanapiroebTan osmalo askerebi da af-
xazi muhajirebi gadmosxdnen. osmaleTis armiis nawilebisa da muhajire-
bis gadmosxma afxazeTis sanapiroze, kavkasiaSi mimdinare saomari moqmede-
bebisas rusebis Zalebis SeboWvisa da dasavleT saqarTvelos mimarTule-
biT Setevis imitacias warmoadgenda.Oosmalur desantTan erTad gadmovid-
nen ufro adre gadasaxlebuli afxazi da Cerqezi muhajirebi. osmalTa
erT-erT sardal musa kunduxovs ocdaaTamde, afxazuri warmoSobis osma-
lo oficrisgan Semdgari amala axlda. mTlianad afxazeTSi, zogierTi
monacemiT, sami aTasamde afxazi muhajiri gadmovida napirze. afxazma mu-
hajirebma mosaxleobaSi dasarigeblad Camoitanes osmaleTis armiis Sei-
araRebaSi arsebuli 30 aTasi SaSxana.
desantis gadmosxmis dReebSi, gudauTaSi afxazTa saxalxo yriloba
gaimarTa. osmaleTis warmomadgenelma waikiTxa sulTnis firmani, rome-
lic afxazebs rusebis winaaRmdeg omisaken mouwodebda. Sekrebilma afxa-
zobam mowonebiT miiRo sulTnis firmani. amis Semdeg, molam gamoitana
muslimanTa wminda wigni yurani da Sekrebilebi muslimanuri wesiT daaf-
ica sulTnis erTgulebaze. xalxi religiurma eqstazma Seipyro, qristi-
anma afxazebma uaryves sarwmunoeba, isini ixsnidnen jvrebs, xis totebze
24
hkidebdnen da yurans eTayvanebodnen. muhajirebma lixnis eklesiis mRvde-
li ivane gegia mokles. osmalebma monazoni besarioni (miqaberiZe) da misi
siZe, mRvdeli axvlediani daapatimres, osmalTa sardalma SevqeT faSam
maT daxvreta gadauwyvita, magram qarTveli sasuliero pirebi, iqve myofi
afxazuri warmoSobis osmalo oficris SuamdgomlobiT Seiwyala da ga-
anTavisufla.
osmalebma Tavdapirvelad did warmatebas miaRwies da rusuli samxed-
ro Zalebi aiZules daetovebinaT q. soxumi. afxazeTSi saomari moqmedebe-
bis warmoebisas osmalebi ZiriTadad afxaz muhajirTa Zalebs eyrdnobod-
nen. kodor-RaliZgas Soris afxaz-Cerqezi muhajirebisa da adgilobrivi
ajanyebuli afxazebis SenaerTebi ibrZodnen, romelTa mxareze gadavida
afxazuri miliciis didi nawilic. afxazeTSi muhajirTa aqtiurobam osma-
leTis xelisuflebis mowoneba gamoiwvia. osmaleTSi Tvlidnen, rom ruse-
bi iZulebulni gaxdebodnen afxazTa ajanyebis gamo, mniSvnelovani sam-
xedro Zala gadaesrolaT afxazeTSi. osmaleTi afxazeTSi oms ,,Tvalis
axvevis operaciad~ ganixilavda, romelsac iq ruseTis mniSvnelovani Za-
lebi unda SeeboWa. osmaleTis samxedro sardlobisaTvis moulodnelo-
bad iqca, rom afxazeTis monakveTi SedarebiT sustad iyo daculi. novo-
rosiisksa da foTs Soris ganlagebuli iyo mxolod erTi saartilerio
divizioni. osmaleTis samxedro dazvervis monacemebiT, afxazeTSi dis-
locirebuli iyo ruseTis armiis oTxiaTas kaciani SenaerTi, romlis ri-
gebSi xuTasamde adgilobrivi milicielic Sedioda. es samxedro Senaer-
Ti daqsaqsuli iyo afxazeTis sanapiroze biWvinTaSi, soxumSi, oCamCiresa
da kodoris xeobaSi.
1877w. 2 maiss osmalTa gemebma soxums cecxli gauxsnes. rusulma jar-
ma soxumi datova.QqalaqSi anarqiam, Zarcva-rbevam da yaCaRobam ifeTqa. so-
xumis razms, romelic soxumis samxreTiT md. maWarasken ixevda, qalaqis
mSvidobiani mosaxleoba, soxumis garSemo mdebare soflebis berZeni da
sxva qristiani mosaxleoba moawyda. razmma afxazTa Tavdasxmebis gamo we-
beldaSi dabanakeba ver SeZlo da bagadis kldeebTan kodoris gadalaxva
daiwyo. ori dRe, soxumis razmis ariergardi, polkovnik grigol SarvaSi-
Zis meTaurobiT gmirulad igeriebda afxazTa razmebisa da osmaluri ar-
tileriis Setevebs, ramac uzrunvelyo mTeli piradi Semadgenlobis, daWri-
lebisa da ltolvilebis samSvidoboze gadayvana. grigol SarvaSiZe 17 ma-
25
iss gadavida kodoris marcxena napirze da xidi CaSala. oCamCiris okrug-
Si soxumis razmis dasaxmareblad gamogzavnili general-maior alxazovis
(alxaziSvili) meTaurobiT damxmare Zala Semovida, romelic samurzayano-
Si gadmosul soxumis razmTan gaerTianebis Sedegad enguris razmis
saxeliT Camoyalibda.
osmalebis ZiriTadi samxedro Zala q. soxumSi dabanakda da ruseb-
Tan pirdapir SetakebebSi Cabmisagan Tavs ikavebda. osmalo sardloba, af-
xazTa da muhajirTa razmebis gamoyenebas afxazeTSi rusuli armiis didi
kontingentis gadmosrolisa da amgvarad samxreT kavkasiaSi upiratesobis
miRebisaTvis cdilobda. osmalebi ar iSurebdnen Tanxebs afxazTa mosas-
yidad da samxedro aRWurvilobas maT SesaiaraReblad. osmalebma afxa-
zebs dauriges amerikis SeerTebul StatebSi Sesyiduli uaxlesi vinCes-
teris SaSxanebi. osmalebma afxazeTSi farTod gaSales adgilobrivi mo-
saxleobidan moxaliseebis Sekrebis kampania. rogorc rusuli samxedro
wyaro aRniSnavs, rusebis winaaRmdeg biWvinTis okrugSi komlze erTi ka-
ci, xolo kodoris ubanSi, md. Mmoqvamde, mTeli mosaxleoba gamovida. af-
xazuri SenaerTebi Sedgebodnen muhajirebisa da miliciis razmebisagan,
romelTac saTaveSi adgilobrivi gavleniani feodalebi Caudgnen. afxa-
zeTSi saomari moqmedebebis dasawyisSi, rusTa samxedro sardlobis ukan-
daxevam mosaxleobaSi rusebisadmi undobloba gaaRrmava. ,,ara marto af-
xazebi, samurzayanoelebic ar endobodnen Cveni iaraRis Zalas da Turqe-
bis mxareze gadadiodnen~ naTqvamia rusi samxedroebis erT moxsenebaSi
afxazeTSi imdroindeli saomari moqmedebebis Sesaxeb.
ivlisidan afxazeTSi mimdinare saomar moqmedebebSi gardatexa daiw-
yo. ruseTis armiis enguris razmma, samurzayanosa da samegrelos mosaxle-
obisagan Semdgari miliciis mxardaWeriT, kodoris ubani daikava. agvisto-
Si, ruseTis armiis mxridan soxumze ganviTarebuli Setevis Sedegad, os-
malebma soxumi dacales. osmalTa xomaldebTan erTad aTasobiT afxazma
datova samSoblo.
amrigad, 1877 wels, osmalebis morigi samxedro eqspedicia afxazeTSi,
afxazTa meore, didi muhajirobiT dasrulda. 1877 wlis muhajirobis ga-
momwvev mizezTagan Cveni azriT, umTavresi iyo osmalTa mxridan gadasax-
lebis propaganda da pirdapiri, iaraRis ZaliT iZulebac. okupantebi mo-
saxleobas ar aZlevdnen saSualebas, Tavi daeRwia maTgan da samTavrobo
26
jarebis kontrolirebad teritoriaze gaqceuliyo. miuxedavad amisa, ca-
rizmi cdilobda Tavisi warumatebloba da ukandaxeva soxumidan daebra-
lebina afxazebis `RalatisaTvis~, ramac qarTveli sazogadoebis protes-
ti gamoiwvia. giorgi wereTeli, afxazTa muhajirobas ukavSirebda rusTa
jaris ukandaxevasa da mosaxleobis okupantebis anabara mitovebas. qarTve-
li inteligencia didi TanagrZnobiT ekideboda afxazi xalxis tragedias.
mkacri cenzuris pirobebSi, ,,droeba~ uSiSrad aSuqebda afxazi xalxis
gansacdels. aqve aRsaniSnavia, rom qarTveli qristiani sasuliero pirebis
dauRalavma saqmianobam, maT mier aTasobiT afxazis monaTvlam, rac afxa-
zebs, rogorc qristianebs, muhajirobas Tavidan acilebda, afxazi xalxi
masobrivi gadasaxlebisagan ixsna, ubixebis msgavsad fizikuri gaqrobis
safrTxisagan daifara.
1877 wels muhajirobaSi afxazeTis daaxloebiT 30 aTasamde mcxovrebi
wavida. 1879w. 27 ianvars ruseT-osmaleTs Soris stambolSi xeli moewera
xelSekrulebas, romlis safuZvelzec kavkasiis rusulma administraciam
dauSva afxazebis nawilobrivi repatriacia xelSekrulebis xelmoweris
dRidan sami wliT. amis Sedegad, gadasaxlebulTa TiTqmis naxevarma, 15 aT-
asamde muhajirma SeZlo afxazeTSi dabruneba.
III Tavis III paragrafSi: `afxazeTi osmaleTis imperiis sagareo poli-
tikaSi (XXs. I meoTxedi)~ gaSuqebulia, pirveli msoflio omis (1914-1918)
wlebSi osmaleTis xelisuflebis saqmianoba afxazeTSi samxedro SeWrisa
da aq placdarmis Seqmnis mizniT, agreTve, saqarTvelos demokratiuli
respublikis brZola osmalur intervenciasa da rusul bolSevizmTan.
osmaleTi miznad isaxavda afxazeTis, CrdiloeT kavkasiasTan erTad,
osmaleTis proteqtoratis qveS CrdiloeT kavkasiis islamur saxelmwi-
foSi gaerTianebas, romelic ruseTis winaaRmdeg iqneboda mimarTuli.
pirveli msoflio omis periodSi (1914-1918), osmaleTis samxedro sar-
dloba amuSavebda gegmebs saqarTvelos SavizRvispireTSi, maT Soris af-
xazeTSi SeWrisaTvis. osmalebs ganzraxuli hqondaT, soxumSi gasagzavn
desantSi CaerToT ruseTis imperiis winaaRmdeg mebrZoli qarTvelebi “sa-
qarTvelos damoukideblobis komitetidan”. pirveli msoflio omis
msvlelobisas, qarTveli emigrantebisagan dakompleqtebuli `saqarTve-
los damoukideblobis komiteti~, germaniis, avstriis da osmaleTis mxar-
daWeriT cdilobda saqarTvelos damoukideblobis aRdgenas. `komitetis~
27
mier Seqmnili `qarTuli legioni~ osmalebTan erTad ibrZoda ruseTis
winaaRmdeg kavkasiis frontze. 1914w. noemberSi, osmalebma gadawyvites so-
xumSi sadesanto razmis gadasxma, magram es samxedro operacia `komitetis~
winaaRmdegobam CaSala. `komitetis~ xelmZRvanelis petre surgulaZis mtki-
cebiT, arsebul samxedro-politikur viTarebaSi, aseTi mcirericxovani de-
santis gadasxma afxazeTSi veraviTar sargebels ver moitanda da mxolod
gamoiwvevda mis mTlian ganadgurebas.
ruseTSi momxdari bolSevikuri gadatrialebisa da kavkasiis fron-
tis daSlis Semdeg kavkasiaSi gabatonebuli samxedro mdgomareoba osma-
leTma moipova. 1918w. 26 maiss saqarTvelom damoukidebloba gamoacxada,
xolo 1918w. 4 ivniss osmalebis mier okupirebul baTumSi saqarTvelosa
da osmaleTs Soris daido xelSekruleba `mSvidobisa da megobrobis Se-
saxeb~. xelSekruleba metad mZime iyo saqarTvelosTvis da moiTxovda
misgan teritoriul daTmobebs. unda aRiniSnos, rom baTumis xelSekru-
lebis ratifikacia ar momxdara da igi ZalaSi ar Sesula.
aRsaniSnavia, rom Tavisi mokavSiris germaniis mxardaWeriTa da mfar-
velobiT gamocxadebuli saqarTvelos damoukideblobis Semdegac, osma-
leTis xelmZRvaneloba afxazeTSi samxedro SeWrisaTvis mzadebas agrZe-
lebda. 1918w. 27 ivniss, md. kodoris SesarTavTan, Tavad aleqsandre Sarva-
SiZis mamulSi osmaluri desanti gadmoisxa. desantis SemadgenlobaSi os-
maleTSi gadasaxlebul afxaz muhajirTa STamomavlebic iyvnen. afxazeTSi
osmaluri samxedro placdarmis Seqmnis survili dakavSirebuli iyo os-
maleTis faqtiuri mmarTvelis, samxedro ministr enver faSas mier Semu-
Savebul gegmasTan, romelic iTvaliswinebda osmaleTis proteqtoratiT
CrdiloeT kavkasiis muslimanuri saxelmwifos Seqmnas. es saxelmwifo,
romlis SemadgenlobaSi enver faSa afxazeTsac ganixilavda, unda qce-
uliyo buferad osmaleTsa da ruseTs Soris.
enver faSas am gegmis Sesaxeb informacias flobdnen osmaleTis mo-
kavSire germaniisa da avstria-ungreTis mTavrobebi. mokavSireebi undob-
lobiT ekidebodnen osmaleTis xelisuflebis panTurqistul da panisla-
mistur miswrafebebs. enver faSa, soxumSi desantis gagzavnis gadawyveti-
lebis Sesaxeb ganmartavda, rom afxazeTi CrdiloeT kavkasiasTan iyo da-
kavSirebuli da saqarTvelos SemadgenlobaSi ar Sedioda. sinamdvileSi am
droisaTvis afxazeTze vrceldeboda saqarTvelos saxelmwifos iurisdiq-
28
cia. afxazTa saxalxo sabWosa da saqarTvelos mTavrobas Soris dadebu-
li 1918w. 11 ivnisis xelSekrulebiT, afxazeTi gaformda saqarTvelos av-
tonomiur erTeulad, centralur mTavrobaSi SemoRebul iqna afxazeTis
saqmeTa ministris Tanamdeboba.
afxazTa saxalxo sabWoSi proTurqulad ganwyobili deputatebi,
cdilobdnen desanti warmoeCinaT, rogorc bolSevikebis winaaRmdeg sabr-
Zolvelad Camosuli afxazi muhajirebis razmi. arsebobs safuZveli, rom
1918w. maissa da ivnisSi bolSevikebisa da osmalo samxedroebis aqciebi
afxazeTSi urTierTdakavSirebulad miviCnioT. afxazeTSi, saqarTvelos
centraluri xelisuflebis winaaRmdeg separatistuli _ proTurquli da
bolSevikuri, dajgufebebis urTierTkavSiri SeiniSneba afxazTa saxalxo
sabWos pirveli Tavmjdomaris s. basarias saqmianobaSi. s. basarias roli,
afxazeTSi osmaluri desantis momzadebis sakiTxSi, mniSvnelovanwilad
ganpirobebuli iyo misi kavSirebiT stambolSi moqmed `CrdiloeT kavkasi-
is politikur sazogadoebasTan~, romelic osmaleTis samxedro-politi-
kuri xelmZRvanelobis iaraRs warmoadgenda kavkasiis mimarTulebiT.
1917w. s. basaria, `kavkasiis mTielTa kavSiris~ delegaciis Semadgenloba-
Si, imyofeboda stambolSi, sadac masTan Sexvedrebis Sesaxeb cnoba dacu-
li aqvs afxazuri warmoSobis Turq publicistsa da sazogado moRvawe
mustafa butbais (butba). aRsaniSnavia, rom s. basarias megobruli urTier-
Toba akavSirebda afxazeTSi moqmedi bolSevikuri razmis `kiarazis~ meTa-
ur v. agrbasTan da cnobil afxaz bolSevik nestor lakobasTan. Tavis
mxriv, n. lakoba ojaxuri wriT mWidrod iyo dakavSirebuli baTumSi da
osmaleTSi mcxovreb afxaz muhajirebTan. ruseTSi bolSevikuri xelisuf-
lebis damyarebam da afxazeTSi bolSevikebis gaaqtiurebam, afxazi Turqo-
filebi bolSevikebs daukavSira damoukidebeli saqarTvelos winaaRmdeg.
aqedan gamomdinare, 1918w. mais-ivnisSi, afxazeTSi, bolSevikebisa da Turqo-
filebis erTdrouli gamosvlebi, erTmaneTTan dakavSirebulad migvaCnia.
saqarTvelos demokratiulma respublikam samxedro Zalis
gamoyenebiTa da politikuri meTodebiT CaSala, rogorc Turqofili, aseve
bolSeviki separatistebis gegmebi afxazeTSi. afxazeTis general-guberna-
toris giorgi mazniaSvilis mier miRebuli zomebis Sedegad, moxerda osma-
luri desantisa da bolSevikuri safrTxis aRkveTa.
saqarTvelos demokratiuli respublikis xelisufleba Tanabrad
29
icavda, rogorc qarTveli, aseve afxazi xalxis uflebebs. qarTveli da
afxazi muhajirebis samSobloSi dabrunebis sakiTxi, saqarTvelom imdro-
indel upirveles saerTaSoriso doneze _ mokavSireTa umaRles sabWoze
gaitana gansaxilvelad.
1920w. maisSi sabWoTa ruseTma, 1921w. TebervalSi ki TurqeTis didi er-
ovnuli krebis mTavrobam, cnes saqarTvelos demokratiuli respublika,
romlis SemadgenlobaSic avtonomiuri erTeulis saxiT imyofeboda afxa-
zeTi.
daskvniT nawilSi asaxulia kvlevis Sedegebi. xazgasmulia, rom afxa-
zeTis, rogorc saqarTvelos Semadgeneli nawilis, istoriis mniSvnelova-
ni monakveTi dakavSirebulia ruseTisa da osmaleTis imperiebis urTier-
TobebTan, maT politikasTan, rogorc mTlianad saqarTvelos, aseve kavka-
siis mimarTulebiT. afxazeTSi ruseTisa da osmaleTisa imperiebis poli-
tika am strategiulad mniSvnelovan regionSi gabatonebas isaxavda miz-
nad. Sesabamisad, osmaleTi mxareSi islams avrcelebda, erTmorwmune ru-
seTi ki afxazeTSi uZvelesi, qarTuli qristianuli kulturis kvals
gulmodgined Slida. ruseTis imperia ebrZoda osmaleTis afxazeTSi gaba-
tonebis cdebs, sastikad axSobda antirusul gamosvlebs da osmaleTTan
omebs afxazeTis urCi mosaxleobisagan daclis sababad iyenebda. osmale-
TisTvis ki afxazeTi warmoadgenda erTis mxriv dasavleT saqarTveloze
batonobisaTvis gamiznul samxedro-politikur dasayrdens, meoris mxriv
CrdiloeT kavkasiis mTielebTan damakavSirebel strategiul placdarms.
am politikidan gamomdinare, osmaleTi saqarTveloSi ruseTis imperiis
damkvidrebis Semdeg, XIXs. ganmavlobaSi da XXs. pirvel meoTxedSi, afa-
zeTSi samxedro-politikuri gabatonebisaTvis brZolaSi eyrdnoboda adgi-
lobriv, antirusulad ganwyobili Zalebs, samxedro-politikur da finan-
sur daxmarebas uwevda osmalofilur dajgufebebs, ruseTTan saomari moq-
medebebis periodSi ki saomari fronti uSualod afxazeTis teritoriaze
gadahqonda.
afxazeTSi osmaluri da rusuli imperiebis brZolas saqarTvelos da-
moukidebelma da erTianma saxelmwifom wertili dausva. saqarTvelos de-
mokratiulma respublikam daicva afxazeTis mTeli mosaxleobis uflebebi
da mianiWa afxazeTs avtonomiis statusi saqarTvelos SemadgenlobaSi.