ŽemĖs ginČai ir teismŲ praktika. - eduardo...

1

ŽEMĖS GINČAI IR TEISMŲ PRAKTIKA

(Paskaitų kursas)

copy Eduardo Monkevičiaus tinklaraštis- 2012

ĮVADAS

Žemės ginčų teisė yra specialus Žemės teisės dalykas skirtas gilinti žemės teisės žinias

sprendžiant teisines žemės ginčų atsiradimo ir jų prevencijos problemas apibrėžiant žemės ginčų

teisės sampratą dalyką subjektus ir šaltinius taip pat supažįstant su teorinėmis ir praktinėmis

administracinės (neteisminės) ir teisminės žemės ginčų teisenos problemomis bei teismine jų

sprendimo praktika

Žemės ginčų teisė apima žemės ginčų teisinio reguliavimo-kaip sudėtingo teisinio instituto

susidedančio iš materialių ir procesinių teisės šaltinių bei teismų precedentų reglamentuojančių

žemės ginčų prevencijos priemones sprendimo tvarką ir administracinę bei teisminę praktiką

Žemiau pateikiama trumpa teismų praktikos apžvalga žemės ginčų bylose Rekomenduojami

papildoma šaltiniai ir literatūra nurodyti atskirame tinklaraščio puslapyje

1tema

ŽEMĖS GINČŲ TEISĖS SAMPRATA IR SISTEMA

Žemės ginčai tarp žemės teisinių santykių dalyvių dažniausiai kyla dėl žemės nuosavybės

naudojimo ir valdymo atsiradimo pasikeitimo arba pasibaigimo bei prevencijos priemonių ir

teisinės atsakomybės taikymo Tai iš esmės yra viešųjų ir privačių interesų konfliktų kylančių

dėl žemės nuosavybės naudojimo ir valdymo sprendimas bei kompromisų paieškos

Žemės ginčai-tai žemės teisinių santykių dalyvių konfliktai kurie kyla dėl teisės į žemę ir jos

priklausinius atsiradimo pasikeitimo pasibaigimo pažeidimų prevencijos ir teisinės

atsakomybės taikymo bei subjektinių teisių ir interesų gynimo

Žemės ginčų teisenos samprata

Teisena (lotjurisdictio)-įstatymo ar norminio teisės akto nustatyti valstybės institucijų

teismųarbitražų įgalinimai spręsti ginčus nagrinėti bylas dėl teisės pažeidimų ir kitais teisės

klausimais(Visuotinė lietuvių enciklopedija IX tomasVilnius2006p60) Įstatymai nustatė

administracinę (neteisminę) ir teisminę žemės ginčų sprendimo tvarką (teiseną)

Žemės ginčų priežastys

Objektyviosios priežastys-globalizacijos procesai ir jų padariniai

Subjektyviosios priežastys-teisinio reguliavimo sistemos trūkumai piktnaudžiavimas teise teisinis nihilizmas

korupcija įvairūs aplinkosaugos ir žemės teisės pažeidimai ir kt

Žemės teisinių santykių dalyvių konfliktai kyla dėl įvairių priežasčių Viena iš svarbiausių

priežasčių yra žemės santykius reguliuojančių įstatymų deklaratyvumas dviprasmiškumas

kitoks netobulumas pernelyg dažnas jų keitimas arba papildymas Didelę reikšmę turi privataus

intereso priešpastatymas viešąjam interesui siekiant gauti iš žemės kuo daugiau naudos

pažeidžiant įstatymų ir aplinkosaugos reikalavimus draudimus bei ribojimus taip pat teisinis

neišprusimas nihilizmas valstybės ir savivaldybių pareigūnų savivaliavimas biurokratizmas

korupcija ir pan

Žemės ginčų teisinis kvalifikavimas-tai galiojančių teisės šaltinių atžvilgiu faktinių

aplinkybių konstatavimas ir vertinimasty ar teisinio santykio dalyvių konfliktai ir ginčai

patenka į teisinio reguliavimo sritį ar jie yra teisinio o ne moralinių ar socialinių normų

reguliavimo dalykas

Žemės teisės pažeidimų prevencija kaip konfliktų mažinimo priemonė Teisinė aplinkos ir žemės pažeidimų prevencija-teisės normų arba sutarčių

reglamentuojami veiksmai ir priemonės kuriais siekiama užkirsti kelią tokiems pažeidimams

padaryti taip pat padarius pažeidimus pašalinti jų priežastis ir padarinius atitaisyti(atlyginti)

gamtinei aplinkai padarytą žalą atkurti pažeistų gamtos išteklių būklę

Pirminė aplinkosaugos pažeidimų i prevencija (prevencija siaurąja prasme)-aplinkosaugos

veiksmai ir priemonės užkertantieji kelią žalai atsirasti apskritai o nelaukti kol ji bus padaryta

2

aplinkos būklės stebėjimas (monitoringas) visuomenės informavimas ir prevencinė veikla

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas teritorijų planavimas ūkio subjektų

veiklos tikrinimas privalomų nurodymų jiems davimas pavojų aplinkai keliančios ūkinės

veiklos sustabdymas atatinkamų teisių draudimas arba ribojimas ir kt

Antrinė arba tolimesnė aplinkosaugos pažeidimų prevencija- aplinkosaugos veiksmai ir

priemonės kai žala aplinkai ir žemei jau padaryta ir reikia pašalinti jos padarinius ją ištaisyti bei

arba apriboti galimybes žalai atsirasti ateityje teisinio reglamentavimo veiksmingumo gerinimas

valstybinė ir visuomeninę aplinkosaugos kontrolė teisinės atsakomybės taikymas gamtinei

aplinkai padarytos žalos ištaisymas (atlyginimas) viešojo ir privataus interesų gynimas bei

teismų precedentų taikymas ir praktikos formavimas aplinkosaugos pažeidimų bylose

Žemės ginčų teisinio reguliavimo sistema-tai iš esmės žemės teisės šaltinių įskaitant ir

teismų precedentus sistema

2 tema

ŽEMĖS GINČŲ KATEGORIJOS IR TEISENA Teismų praktikoje žemės ginčų dažniausiai pasitaiko dėl

1) žemės sklypo ribų pažeidimo

2) neteisėto žemės sklypo užėmimo arba trukdymo naudotis priklausančiu nuosavybės

teise arba naudojamu kitu pagrindu žemės sklypu

3) nutraukimo gretimame žemės sklype veiklos (nors ir teisėtos) kuria daroma žala

nuosavybės teise priklausančiai arba nuomojamai arba kitu pagrindu naudojamai žemei

4) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdo ir dydžio

5) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir (ar) specialiųjų žemės ir

miško naudojimo sąlygų

6) žemės sandorių teisėtumo

7) žemės sklypo esančio bendra nuosavybe valdymo naudojimo ir disponavimo

8) nuosavybės teisės į žemę atkūrimo

9) prevencijos priemonių ir teisinės atsakomybės taikymo už žemės įstatymų

pažeidimus

10) teismingumo žemės ginčų bylose

Išvardintas žemės ginčų sąrašas nėra išsamus ginčų yra ir daugiau Kiekvienas

suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą kad būtų apginta

pažeista arba ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas Dėl to kiekvienas fizinis arba

juridinis asmuo valstybės ar savivaldybės institucija turi teisę teismine tvarka ginčyti sprendimą

arba žemės santykių sutartį kuria buvo pažeisti privatūs arba viešieji interesai

Galiojantieji įstatymai nustatė administracinę (neteisminę) ir teisminę žemės ginčų

sprendimo tvarką Be to svarbu išsiaiškinti rūšinio teismingumo (jurisdikcijos) atribojimo

kriterijus ir teismų precedentų (praktikos vaidmenį sprendžiant žemės ginčus

3 tema

ADMINISTRACINĖ (NETEISMINĖ) ŽEMĖS GINČŲ TEISENA

Administracine (neteismine) tvarka ginčas sprendžiamas tuomet kai suinteresuotas

asmuo su skundu ar pareiškimu negali tiesiogiai kreiptis į teismą nes įstatymo nustatytais

atvejais ir tvarka jį privalo nagrinėti kompetentingos valstybės ar savivaldybių institucijos

Pavyzdžiui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso (CPK) 5

straipsnį negali tiesiogiai kreiptis su skundu į teismą dėl ūkinės veiklos gamtinei aplinkai

padarytos žalos asmenys ir visuomeninės organizacijos jeigu tuo nepažeistos jų teisės arba

įstatymo saugomi interesai Kitais atvejais reikalaujama kad pirminė skundo ar pareiškimo

nagrinėjimo instancija būtų atatinkama valstybės ar savivaldybės institucija ir tik nesutikus su

jos sprendimu būtų galima kreiptis į teismą Tokius skundus ir pareiškimus nagrinėja atatinkamų

valstybės institucijų pareigūnai įstatymo nustatyta administracinio proceso tvarka

3

Taigi neteismine tvarka žemės ginčai sprendžiami šiais atvejais 1) kai ginčas apskritai

neteismingas teismui o jį privalo spręsti atatinkama valstybės institucija 2) ikiteismine tvarka

ty kai ginčą pirmiausia turi išspręsti atatinkama valstybės institucija 3) derybomisty

pareiškėjas turi pasinaudoti pretenzine ginčų sprendimo tvarka pamėginti susitarti su priešinga

šalimi geruoju ir taip išspręsti konfliktą Šalių susitarimu ginčas taip pat gali būti perduotas

spręsti nesuinteresuotam arbitražui arba trečiųjų teismui

Kai pareiškėjas nesilaiko įstatymo nustatytos administracinės arba ikiteisminės ginčų

sprendimo tvarkos teismas atsisako priimti jo ieškinį (skundą pareiškimą) arba ieškinį palieka

nenagrinėtą ir šiuo atveju jis praranda teisę į teisminę gynybą

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas administracinę (neteisminę) ginčų sprendimo tvarką nustatė

1) skundams dėl valstybinio aplinkos inspektoriaus privalomojo nurodymo duoto fiziniam

ar juridiniam asmeniui įgyvendinti atatinkamas aplinkosaugos priemones kai yra grėsmė

kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių

įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ar gali būti padaryta žala aplinkai Privalomas

nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo skundžiamas atatinkamo regiono aplinkos

apsaugos departamento vadovui o jeigu privalomąjį nurodymą davė tas vadovas-

Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkui (Aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės įstatymo 23 str)

2) skundams dėl vyriausiojo aplinkos apsaugos inspektoriaus sprendimo sustabdyti aplinkai

kenksmingą veikląkurie per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo skundžiami Aplinkos

ministerijai(Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 37 str)

Aplinkos apsaugos valstybinės institucijos ir pareigūnai pagal ATPK 242 str

administracine tvarka nagrinėja dar ir šias bylas dėl žemės naudojimo ir apsaugos reikalavimų

pažeidimų

1) specialiųjų žemės miško vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimas arba šių

sąlygų neįrašymas arba netinkamas įrašymas į nuosavybės teisę patvirtinančius

dokumentus (5113 str)

2) derlingojo dirvožemio sluoksnio neišsaugojimas vykdant žemės kasimo darbus (52

str)

3) privalomų priemonių dirvožemiui nuo vėjo ar vandens sukeliamos erozijos bei kitų

dirvožemio būklę bloginančių procesų apsaugoti nevykdymas (521 str)

Tokias administracines bylas nagrinėja vyresnieji ir vyriausieji aplinkos apsaugos

inspektoriai Be to pagal ATPK 244 str 23 ir 4 dalis administracinių teisės pažeidimų susijusių

su miškų ir saugomų teritorijų naudojimo ir apsaugos režimo pažeidimais nagrinėja valstybiniai

miškų pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai

Administracine (neteismine) tvarka nuo 2010 m liepos 1 d žemės ginčus susijusius su

žemės tvarkymu naudojimu ir apsauga sprendžia ir Nacionalinės žemės tarnybos Žemės

tvarkymo kontrolės skyrius ir jo teritoriniai padaliniai

Nacionalinė žemės tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai privalo spręsti žemės ginčus dėl

administracinių teisės pažeidimų kurių nagrinėjimas iki 2010 m liepos 1 d pagal ATPK 245 str

buvo priskirtas apskričių viršininkų kompetencijai ai riboženklių sunaikinimas arba sugadinimas

(47 str) žemės naudojimas arba trukdymas naudoti pagal paskirtį (522 str)privačios

nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip kad ji būtų tinkama naudoti pagal

paskirtį (100 str)savavališkas nukrypimas nuo žemėtvarkos projekto (101 str)

Be to pagal Žemės reformos įstatymo 18 str 2 ir 3 dalis skundus dėl žemės reformos

metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo žemės privatizavimui nuomai ir perdavimui

neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų

neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo nuomos ar perdavimo neatlygintinai

4

naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

teritoriniai padaliniai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių

padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas) išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises

suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai parduoti išnuomoti ar perduoti naudotis

neatlygintinai žemės sklypą skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas

gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka

4 tema

TEISMINĖ ŽEMĖS GINČŲ TEISENA

Teismine ginčų sprendimo tvarka ginčai tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių

juridinių bei fizinių asmenų sprendžiami procesinių įstatymų nustatyta tvarka tiesiogiai jiems

kreipiantis į administracinius arba bendrosios kompetencijos teismus jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta kita šių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka

Teisę kreiptis į teismus minėti asmenys turi ir tuometkai administracine tvarka jų pareiškimus

(skundus) nagrinėti yra vilkinamaarba valstybės ar savivaldybių pareigūnų sprendimai yra

neteisėti

Lietuvos Respublikoje aplinkosaugos ginčus teismine tvarka sprendžia bendrosios

kompetencijos ir administraciniai teismai pagal Civilinio proceso kodekse (CPK) ir

Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą bylų teismingumą

CPK nustatyti du svarbiausi požymiai iš kurių galima spręsti apie bendrosios

kompetencijos teismų teismingumą nagrinėti tą ar kitą žemės ginčą 1) ginčo dalykas bylos

rūšis ieškinio kaina 2) teismo veiklos teritorija Pagal šiuos požymius žemės ginčai bendrosios

kompetencijos teismuose gali būti nagrinėjami pirmosios instancijos tvarka-apylinkių ir

apygardų teismuose apeliacine tvarka- apygardos teismuose ir Lietuvos apeliaciniame teisme

kasacine tvarka-Lietuvos Aukščiausiajame Teismekurio sprendimai yra galutiniai ir

neskundžiami

Bendrosios kompetencijos teismai sprendžia visus ginčus dėl teisės kylančius iš žemės

teisinių santykių ir kai kuriuos iš administracinių teisinių santykių kylančius ginčus jeigu jie

remiantis įstatymu neperduoti nagrinėti administraciniams teismams

Bendrosios kompetencijos teismuose žemės ginčai yra nagrinėjami ieškinio teisena ir

ypatingąja teisena

Ieškinio teisena nagrinėjama daugiausia žemės ginčų Pagal šią tvarką asmuo

besikreipiąs į teismą teisminės gynybos turi paduoti teismui nustatytos formos ieškinio

pareiškimą atitinkantį Civilinio proceso kodekso reikalavimus

Dažniausiai ieškinio teisena nagrinėjami žemės ginčai dėl

1) nuosavybės teisės įžemės sklypą ir kitą nekilnojamąjį turtą pripažinimo

ir atkūrimo

2) valstybinės žemės įsigijimo privačion nuosavybėn jos perdavimo naudotis pagal

nuomos arba panaudos sutartis

3) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo

4) žemės sklypo arba jo dalies paėmimo visuomenės poreikiams žemės

sklypo vertės ir nuostolių atlyginimo

5) žemės sklypo ir kito nekilnojamojo turto išreikalavimo iš svetimo netesėto valdymo

(vindikacinis ieškinys)

6) trukdymų naudotis žemės sklypu jo dalimi kitu nekilnojamuoju turtu (negaterinis

ieškinys)

7) bendros gyvenamojo namo valdos žemės sklypo padalijimo ir ribų nustatymo

8) žemės servitutų ir kitų ribojimų nustatymo arba pakeitimo

9) žemės perleidimo arba įkeitimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomi

10) žalos ir nuostolių atlyginimo taip pat dėl įpareigojimo įvykdyti turtinę prievolę

5

Ypatingąja teisena nagrinėjami žemės teisinių santykių dalyvių pareiškimai ir skundai

dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo dėl žemės sklypo pripažinimo bešeimininkiu ir kt

Administraciniai teismai sprendžia skundus dėl viešojo ir vidinio administravimo

subjektų priimtų administracinių aktų teisėtumo bei veiksmų ar neveikimo (ty pareigų

nevykdymo) Administraciniai teismai yra dviejų pakopų Pirmos instancijos teismai yra

Vilniaus apygardos administracinis teismas Kauno apygardos administracinis teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas Panevėžio apygardos administracinis teismas ir

Šiaulių apygardos administracinis teismas Apeliacinės instancijos teismas kurio sprendimai

galutiniai ir neskundžiami yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Pagrindinis teisės aktas reglamentuojantis administracinių teismų kompetenciją bei

administracinį procesą ndash Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas

Lietuvos Respublikos administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus

kurie apibrėžiami kaip asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai

tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų Prie administracinių ginčų

priskirtini ir žemės ginčai kylantys tarp valstybės įgaliotų aplinkos ir žemės apsaugos funkcijas

vykdančių subjektų (viešojo administravimo subjektų) ir fizinių bei juridinių asmenų

Pažymėtina kad administraciniai teismai nevertina ginčijamų administracinių aktų bei veiksmų

(ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju

nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo

kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams dėl kurių

institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus

Apygardos administracinių teismų vaidmuo sprendžiant žemės ginčus yra dvejopas

Pirmiausiai apygardos administraciniai teismai ndash kaip pirma instancija ndash nagrinėja skundus dėl

administracine (ne teismine) tvarka priimtų nutarimų administracinių teisės pažeidimų padarytų

žemės santykių srityje bylose Tokiose bylose apygardos administracinių teismų priimti

sprendimai apeliacine tvarka gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam

teismui kurio priimti sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami

Kita administracinių teismų funkcija pasireiškia tuo kad šie teismai nagrinėja bylas

dėl aplinkos ir žemės santykių srityje valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektų

priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai

priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus Apygardos

administraciniai teismai pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl

savivaldybių ir apskričių administracinių ginčų komisijų o įstatymų numatytais atvejais ir dėl

kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų Tokiose

bylose apygardos administracinių teismų priimti sprendimai apeliacine tvarka gali būti

skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kurio priimti sprendimai yra

galutiniai ir neskundžiami

Administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus

galiojančius bylos nagrinėjimo atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo

vykdymo metu Administracinių teismų formuojama praktika turi didelę reikšmę aiškinant ir

taikant administracinę atsakomybę už aplinkosaugos pažeidimus

5 tema

TEISMŲ JURISDIKCIJOS (RŪŠINIO TEISMINGUMO) ATRIBOJIMAS

Pradėjus veikti specializuotiems administraciniams teismams teismų praktikoje dažnai

kyla bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcijos atribojimo (rūšinio

teismingumo) problemaTuos klausimus sprendžia Specialioji teisėjų kolegija kuria sudaro

Lietuvos Aukščiausiojo teismo vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo

teisėjai

Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr 3k-7-9892000 išaiškino kad

bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimas yra susiję su

6

viešu interesu nes nuo šio klausimo sprendimo priklauso ar bus užtikrinta žmogaus teisė į

operatyvų teismo procesą kurį

garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1

dalis Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (2 ir 4 straipsniai) administraciniams

teismams teismingos bylos dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo ty viešojo

administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo Viešojo administravimo subjektu

laikoma institucijos ir pareigūnai įgyvendinantys vykdomąją valdžią ir atskiras vykdomosios

valdžios funkcijas tačiau valstybė ir savivaldybės kaip viešieji asmenys vykdo dvejopas

funkcijas Valstybė ir savivaldybės vykdo valdžios funkcijas ty viešojo administravimo

funkcijas kurių realizavimo tvarką reglamentuoja viešoji teisė šiems santykiams būdingas

valdžios - pavaldumo elementas

Todėl ir ginčų kilusių iš viešojo administravimo veiklos nagrinėjimas priskirtas

administracinių teismų kompetencijai Tačiau tiek valstybė tiek ir

savivaldybės be valdžios funkcijų taip pat vykdo ir ūkinę komercinę veiklą ty dalyvauja

civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių santykių subjektai Valstybė ir savivaldybės

yra ir tam tikro turto savininkai jos sudaro įvairius sandorius Civiliniuose teisiniuose

santykiuose valstybė ir savivaldybės dalyvauja lygiais pagrindais su kitais civilinių teisinių

santykių subjektais ty šiems santykiams nebūdingas valdžios - pavaldumo arba subordinacijos

elementas nes šiuos santykius reguliuoja privatinė teisė Jeigu ginčas kyla iš civilinio teisinio

santykio tai neprikausomai nuo to kad viena iš ginčo šalių yra valstybės ar savivaldybės

institucija šis ginčas yra laikomas civiliniu 0 ne administraciniu ir yra teismingas bendrosios

kompetencijos teismams Be to civiliniam teisiniam santykiui atsirasti pasikeisti ar pasibaigti

neretai reikalingas ne vienas juridinis faktas 0 keli juridiniai faktai

Pavyzdžiui iki žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo valstybė kaip

savininkas turi pirmiau priimti sprendimą kam tą žemę parduoti Todėl jeigu valstybės ar

savivaldybės aktas yra tik vienas iš kelių juridinių faktų kurių pagrindu atsiranda pasikeičia

arba pasibaigia civilinis teisinissantykis tai ginčas dėl tokio akto turi būti sprendžiamas kartu su

civiliniu ginču ty ne administraciniame 0 bendrosios kompetencijos teisme

Specialioji teisėjų kolegija 2009 m rugsėjo 10 d nutartyje išaiškinokad kai

reikalavimas atlyginti gamtinei aplinkai padarytą žalą yra siejamas su neteisėtais veiksmais

viešojo administravimo srityjetokio pobūdžio ginčus turi nagrinėti administracinis teismas

Specialiosios teisėjų kolegijos nutarčių apžvalga rūšinio teismingumo klausimais

žemės ginčų bylose yra pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr 1

(11) 2007 mp155-156

6 tema

TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA

1Teismų precedentų ir praktikos samprata ir reikšmė

Teismo precedento sąvoka išplaukia iš Konstitucinio teismo doktrinos ir Teismų įstatymo

formuluočiųldquoTeismo precedentasldquo yra teisės akiškinimo taisyklėsuformuluota analogiškoje ar

iš esmės panašioje bylojekuri saisto tiek šią taisyklę sukūrusį teismątiek visus žemesnės

instancijos teismusldquoTeismo precedentai yra įsiteisėję visų o ne tik aukščiausiųjų grandžių

teismų sprendimai

Pagal Konstitucinio teismo doktriną kiekvienas teismo sprendimas ir jame

suformuluota teisės aiškinimo taisyklė turi precedentinę reikšmęTačiau precedentinė reikšmė

turi būti pripažįstama ne visiems teismo aktamso tik tiemskuriais tiesiogiai nustatoma (laikinai

ar neterminuotai) proceso dalyvių ir jų atstovų teisių ir pareigų apimtis

Teismo precedento sąvokos nereikia sutapatinti su teismo praktikos sąvokaTeismo

praktika yra ne vienobet eilės teismo precedentų apibendrinimas analogiškose ar iš esmės

panašiose bylose

7

Ar teismo precedentas yra teisės šaltinis ir koks jo santykis su įstatymuProfEKūrio

manymu bdquoprecedentas kaip teisės šaltinis ne pakeičia įstatymo o su juo koegzistuoja ir jį

papildomaterializuojaįkvepia jam gyvybęldquoYra skiriami 1) autonominiaity savarankiško

teisės šaltinio reikšmę turintys teismo precedentaikai sprendžiamas ginčas tarp šaliųkurių teisės

ir pareigos įstatymu apskritai nesuformuluotos ir 2) subsidiarūsty įstatymus papildantiejijų

nuiostatas aiškinantieji precedentai

Ar tokia teismo precedento doktrina neprieštarauja valdžių padalinimo

principamsReikia skirti sąvokas bdquoteisės aiškinimas bdquo ir bdquoĮstatymo normos aiškinimasldquoEŽTT ne

kartą konstatavokad bdquoteisėldquo apima tiek įstatymųtiek ir iš jurisprudencijos kylančią teisę

(precedentus)kuri implikuoja kokybinius reikalavimustarp kurių yra prieinamumas ir

numatomumasTodėl negalima sutapatinti teisės aiškinimo taisyklės su įstatymo normos

aiškinimuPagal Konstitucinio teismo plėtojamą doktrinąkuri kartais neišvengiamai prasilenkia

su Seimo daugumos pozicijapasižyminčią kritiniu požiūriu į įstatymų leidybąšio teismo

duodami bdquodirektyvinioldquo pobūdžio nurodymai įstatymų leidėjui tobulinti įstatymusTeismų

praktika dėl įvairių teisės aiškinimo metodų taip pat dažnai išeina už įstatymo raidės ir yra

vienintelis būdas užkirsti kelią akivaizdiems teisės pažeidimamskuriuos provokuoja įstatymų

leidėjų klaidos (prevencinė reikšmė)

Teismo precedento doktrina ne tik neprieštarauja valdžių padalinimo ir demokratijos

principamsbet juos įtvirtinanes riboja įstatymų leidėjo galimybes piktnaudžiauti savo

teisėmisatspindi valdžių padalinimo principągina ir įgyvendina svarbiausius demokratijos

tikslus ir vertybes-žmogaus teises ir laisvesTeismo precedentas yra žmogaus teisių ir laisvių

turinio ir įgyvendinimo konkrečiuose žemės teisiniuose santykiuose aiškinimas ir

interpretavimas (Gediminas SagatysTerismo precedentas Lietuvojekonstitucinė maksima ir jos

įgyvendinimo problemosJustitia 20092 p2-15)

Žemiau apžvelgiami teismų precedentai ir praktika kai kurių dažniausiai pasitaikančių

žemės ginčų bylose

2 Žemės nuosavybės teisės įgijimas

21Valstybinės žemės įgijimas privačion nuosavybėn

( LAT civbyla Nr 3k-3-2662008)

Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsižvelgęs į parduodamų valstybinės žemės

sklypų teisinį reglamentavimą konstatavo kad viešuosius žemės reformos santykius

reglamentuojančiame teisės akte ndash Žemės reformos įstatyme ndash įtvirtintos asmens teisės įsigyti

valstybinės žemės sklypą įgyvendinimas siejamas su teritorijų planavimo dokumentų

sprendiniais ir pažymėjo kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesivadovavo pirmiau nurodytų

įstatymų normomis sprendžiant konkrečios žemėnaudos suformavimą pagal jos reikalavimą

Kol neatliktas vietovės teritorinis planavimas nepatvirtintas žemės sklypų detalusis planas tol

nei žemės sklypas namų valdoje nei laisva fondinė žemė nelaikytini suformuotais žemės

sklypais bei atskirai disponuojamais nuosavybės teisės objektais ir kad tokiu atveju ieškinio

reikalavimas suformuoti racionalaus panaudojimo atskirą žemės sklypą atitinka pirmiau

nurodytų įstatymų tikslus nes yra pagrįstas ieškovų teisių į racionalią žemėnaudą ir

subjektyviosios teisės privatizuoti namų valdos žemės sklypą būtiną pastatams tinkamai

eksploatuoti įgyvendinimą

22Nuosavybės teisės į žemę pripažinimas panaikinus teisės aktą kuriuo remiantis ji įgyta

(LAT civbyla Nr 3k-3-10252000) Šioje byloje konstatuota kad Vyriausybės 2002 m spalio 15 d nutarimo Nr 1630 110

punktu buvo pakeistas Vyriausybės 1999 m birželio 2 d nutarimo Nr 692 215 punktas ir

nutarta uždrausti valstybės įgaliotai institucijai parduoti prie privataus žemės sklypo savininko

sklypo esantį didesnį nei 004 ha valstybei priklausantį žemės sklypą Tai reiškia kad nuo šio

nutarimo įsigaliojimo dienos negalėjo būti priimami valstybės įgaliotų institucijų sprendimai dėl

nurodytų sklypų pardavimo Tačiau toks teisinio reglamentavimo pasikeitimas įvedant

8

parduodamo sklypo ploto apribojimą nereiškia kad netenka galios ankstesni Vilniaus apskrities

viršininko įsakymai dėl tokių sklypų pirkimo-pardavimo nes šie įsakymai priimti ir jų pagrindu

privačių asmenų nuosavybė įgyta pagal galiojusius įstatymus Įsigaliojęs vėlesnis poįstatyminis

teisės aktas negalioja atgal ir negali panaikinti arba pakeisti tų civilinių teisių ir pareigų kurios

buvo įgytos galiojant ankstesniam teisės norminiam aktui Todėl negali būti paneigta ieškovų

įgyta subjektinė teisė į ginčo žemės sklypo nuosavybę Vyriausybės 1999 m birželio 2 d

nutarimo Nr 692 (galiojusios iki 2002 m spalio 18 d redakcijos) 215 punkto ir Vilniaus

apskrities viršininko 2001 m birželio 8 d įsakymo pagrindu Kadangi priėmus Vyriausybės

2002 m spalio 15 d nutarimą Nr 1630 nepasibaigė minėto įsakymo galiojimas tai šio įsakymo

pagrindu išliko civilinės teisinės pasekmės ndash teisė ieškovams nusipirkti ginčo žemės sklypą

Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegijos nutartyje išaiškinta kad pasibaigus įstatymo kaip teisės įgijimo pagrindų

galiojimo terminui pasibaigia taip pat ir galimybės tam tikromis įstatyme numatytomis

sąlygomis įgyti tame įstatyme numatytas teises Tačiau šie išaiškinimai taikytini tai teisinei

situacijai kai pasibaigus įstatymo kaip subjektinės teisės įgijimo pagrindui ta subjektinė teisė

dar nėra įgyta Tuo tarpu nagrinėjamoje kasacine tvarka byloje ieškovai yra įgiję subjektinę

teisę į ginčo žemės sklypo nuosavybę tuo metu kai nebuvo pasibaigęs įstatymo suteikiančio

tokią teisę galiojimas

2 3Pirmumo teisė pirkti privačią žemę


Teisėjų kolegija konstatavo kad privačios žemės perleidimo sąlygas tuo metu nustatė

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 18 str Šio straipsnio 4 dkuriame buvo numatyta kad

piliečiai turi pirmumo teisę pirkti pardavėjo nustatyta kaina žemę kurią užima nuosavybės teise

jiems priklausantys pastatai ir įrenginiai taip pat žemę reikalingą šių objektų aptarnavimui

Pirmos instancijos teismas remdamasis lingvistiniu ir loginiu šios teisės normos aiškinimu

pagrįstai sprendė jog pirmumo teisę įsigyti komercinės (ne žemės ūkio) paskirties žemę turėjo

tik piliečiai nuosavybės teise turintys toje žemėje pastatus ir įrenginius o juridiniams asmenims

ši pirmumo teisė nebuvo numatyta nė viename įstatyme (nei LR Konstitucijoje nei

Konstituciniame įstatyme nei LR žemės reformos ar LR žemės įstatymuose)

Teisėjų kolegija pažymi kad 2003 m sausio 23 d įstatymu Nr IX-1305 (nuo 2003 m

vasario 24 d) pakeitus LR Konstitucijos 47 str priėmus LR Konstitucijos 47 str 3 d

konstitucinį įstatymą Nr IX-1381 (nuo 2003 m balandžio 9 d) ir LR žemės įstatymą (nuo 2004

m sausio 27 d) buvo išplėstas subjektų turinčių pirmumo teisę pirkti privačią žemę kurią

užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai taip pat žemę reikalingą šių

objektui naudojimui pagal paskirtį ratas Be piliečių (fizinių asmenų) tokią teisę įgijo ir

juridiniai asmenys Privačios žemės įsigijimo pirmumo teise tvarka ir sąlygos yra numatytos LR

žemės įstatymo 31 straipsnyje Tačiau CK 17 str 2 d įtvirtintas bendrasis teisės principas kad

įstatymas atgaline tvarka negalioja

3Žemės sklypo ribų nustatymas

31Žemės sklypų ribų nustatymas pagal faktinę padėtį


Byloje dėl žemės sklypo ribų nustatymo ieškovas CK 445 straipsnio pagrindu prašė

teismą apginti jo pažeistą teisę ir nustatyti ribas tarp jam priklausančio nuosavybės teise sklypo

Nr 48 ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr 49 sodininkų bendrijoje Ginčas

kilo dėl to kad minėtų sklypų planai neatitinka žemės privatizavimui parengto generalinio plano

riboms abu sklypai persidengia Pirmos instancijos teismas nustatęs kad ginčytinų sklypų ribos

pagal esančius dokumentus nėra aiškios taikė CK 445 straipsnį ty atsižvelgė į faktiškai

nusistovėjusias sklypų ribas kurios nustatytos pagal korporacijos Matininkai pateiktą

planą ieškinį patenkino Lietuvos Aukščiausiasis teismas palikdamas galioti pirmos instancijos

9

teismo sprendimą konsntatavo kad CK 445 straipsnis įtvirtina taisyklę kad kilus ginčui dėl

žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų ribas nustato teismas remdamasis šiame

straipsnyje nustatytais kriterijais Byloje nustačius kad žemės sklypų privatizavimo

dokumentuose užfiksuotos sklypų ribos neatitinka faktiškai valdomų sklypų ribų buvo pagrindas

sklypų ribas pakoreguoti ir atlikus korekciją bei nustačius kad žemės sklypų dydžiai nekinta ty

nesiskiria nuo teisiniai įregistruoų sklypų CK 445 straipsnis buvo taikytas tinkamai

32Žemės sklypo ribų nustatymas kai skiriasi faktiniai ir žemėtvarkos projektų

duomenys


Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr 3k-3-62010 pasisakydamas dėl

žemės sklypų ribų nustatymo yra išaiškinęs kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl

ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų gretimų žemės sklypų persidengimų tačiau dėl to

negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio

žemės sklypą sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų

ribų sklypų ribos gali būti keičiamos taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija tačiau

negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) priešingu atveju turėtų būti

keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m lapkričio 2 d

nutartis priimta civilinėje byloje Z P v Č P ir kt bylos Nr 3K-3-5392005) Kasacinis

teismas yra konstatavęs ir tai kad esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai kiekvienu atveju būtina

ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių

kito sklypo savininko interesų sąskaita Tai prieštarauja teisingumo protingumo ir sąžiningumo

principams (CK 15 straipsnio 4 dalis) Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma kad

gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba

(neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo

dokumentuose suformuotų sklypų ploto gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų

riba privalo būti nustatoma taip kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises ndash abiejų

sklypų plotas mažintinas po lygiai t y leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem

gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2009 m gegužės 29 d nutartis priimta civilinėje byloje J M v A Š bylos Nr 3K-3-2262009)

Nustatęs kad šie kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomenų

nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus teismas spręsdamas

ginčą iš esmės jais nesiremia tuo tarpu nustatyti formalūs pažeidimai nėra kliūtis teismui remtis

atitinkamais duomenimis bei dokumentais Pažymėtina kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro

įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo

laikomi teisingais ir išsamiais kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka

33Naujų žemės sklypo ribų nustatymas

(LAT civbyla Nr 3k-3-5392005)

Sprendžiant ginčus dėl naujų žemės sklypo ribų nustatymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

suformavo teismų praktiką kad spendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl

žemės sklypų ribų sklypų ribos gali būti keičiamos taip pat gali būti keičiama sklypo

konfigūracija tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis

(plotas) Priešingu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo

pagrindo ginčijant pirkimondashpardavimo sutartį Todėl nurodytoje byloje nustačius jog ieškovė

siekia atkurti sklypo sodininkų bendrijoje plotą iki sklypo ploto kuris nurodytas dovanojimo

sutartyje (nes sklypo plotas atlikus jo kadastrinis matavimus sumažėjo 4 kvadratiniais metrais)

ir kad savo sklypo ploto klausimą norima išspręsti bendrijos bendro naudojimo žemės ndash

važiavimo kelių prie sodo sklypų sąskaita teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai kad nuosavybės

teisė gerbtina saugotina ir neliečiama ir ši konstitucinė nuostata yra bendra ir privaloma visiems

10

ir sprendė kad negali būti apsunkinta galimybė naudotis bendro naudojimo važiavimo keliu bei

pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės todėl ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami

4 Bendrosios žemės nuosavybės teisė

41Bendraturčių teisės valdant bendrąją dalinę nuosavybę


Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino kad C nustato pagrindinį reikalavimą - bendrą

daiktą ( žemės sklypą pastatą ar kita) bendraturčiai valdo naudoja ir juo disponuoja visų

bendraturčių susitarimu Teismas nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių kai jie nesusitaria dėl

bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų turi patikrinti priežastis kodėl

bendraturčiai nesusitaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą Jeigu bendraturtis

siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę perplanuoti bendrą žemės sklypą rekonstruoti bendrą

daiktą kiti bendraturčiai gali neduoti sutikimo ir ginčyti ne pačią teisę bet jos įgyvendinimo

būdą ir įrodyti kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į

bendrą turtą ar teisėtus interesus Vieno bendraturčio atliekami bendro turto pakeitimai pakeičia

kitų bendraturčių naudojimo valdymo ir disponavimo teisių turinį bet tie pakeitimai negali tapti

šių teisių pažeidimo priežastimi Teismas taip pat išaiškino kad bendraturtis turi teisę padidinti

bendrąją dalinę nuosavybę rekonstruojant bendrai valdomą daiktą ( CK 477straipsnis) tačiau

šią teisę jis gali įgyvendinti laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių Be to bendraturtis

privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą Bendraturčių nesutikimas turi

būti protingai motyvuotas Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais specialistų

išvadomis kitais patikimais dokumentais pagrįstus argumentus kurie pakeis bendraturčių

gyvenimo ar veiklos sąlygas kitaip nei numato teisės normos techniniai dokumentai higienos

standartų ir aplinkosaugos reikalavimai dėl triukšmo vibracijos oro taršos ir pan Bendraturtis

nesutikdamas su tokiais kito bendraturčio siekiančio padidinti nuosavybę veiksmais turi

nurodyti galimus tokių teisės normų ir reikalavimų pažeidimus

42Bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarka

( LAT civbyla Nr 3K-3-9562003)

Teisėjų kolegija pažymėjo kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas

juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu Jeigu dėl to nesutariama tai kilęs

ginčas išsprendžiamas teismo (CK 475 str 1 d) Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra

žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 481 str 1 d) Ji

nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka Naudojimosi tvarka

patvirtinama kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai

Konkrečią dalį reikia atriboti nustatant jos dydį ir lokalizaciją Bendraturčiui paskiriamos

naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise

Nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką bendraturčiui paskiriama naudotis

nekilnojamojo daikto konkreti dalis Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi

būti tiksliai nustatyta sklypo dalis Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte

bendrasavininkiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą Ji

turi būti nubrėžta tokiu būdu kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą

Žemės sklypai yra nekilnojamojo turto objektai Bendraturčių taikos sutartys dėl

naudojimosi tvarkos nustatymo yra žemės sandoriai kuriems taikomos Žemės įstatymo

nuostatos Šio įstatymo 13 str numato kad žemės sandoriams taikomi Žemės įstatymo Civilinio

kodekso ir kitų įstatymų teisės normos o 14 str nustato kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra

nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas Nustatant naudojimosi tvarką tarp

bendraturčių faktiškai įvyksta sklypo atidalijimas Todėl pagal analogiją sudarant ir patvirtinant

taikos sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo prie šios sutarties parengtam

planui taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir atidalijimo atveju Nustatant žemės sklypo

naudojimosi tvarką kiekvienam bendraturčiui tenkinanti dalis turi būti aiškiai atribota Jie turi

teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK

11

481 str 2 d)Tuomet naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui kuris vėliau įgyja

dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis Viešame nekilnojamojo turto registre žemės sandoris

registruojamas kaip įstatymo nustatytas juridinis faktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo

12 str 1 d 2 p) Registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu kuriame yra nurodytos

žemės sklypo ribos šiuo atveju - naudojimui kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies

ribos

43Bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo tvarkos nustatymas


Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr 3k-3-5362006 konstatavo kad

nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką pirmiausia atsižvelgiama į CK 481 str 1 d

nustatytą proporcingumo kriterijų t y į bendraturčių dalis turimas bendrosios dalinės

nuosavybės teise Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką pažymėtinas Žemės

įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo žemėtvarkos racionalumo

bendraturčių teisių apsaugos kriterijais Tai reiškia kad nustatant naudojimosi privačios namų

valdos žemės sklypu tvarką kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo

dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams ūkiniams

poreikiams tenkinti kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais Teismui teikiamas

naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka Teismas vertindamas ar prašoma nustatyti

naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą taip pat žemės

santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus turi tam tikrą diskrecijos teisę ją

įgyvendindamas teismas vadovaujasi CK 15 str įtvirtintais teisingumo protingumo ir

sąžiningumo principais Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą

naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo

santykiai ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios

naudotis dalies vertingumo požiūriu įskaitant tai ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį

44Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką reikia atsižvelgti į faktinę padėtį

(LAT civbyla Nr 3K-3-2912007)

Teisėjų kolegija pažymi kad nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką turi būti

atsižvelgiama į nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką Tačiau teisėjų kolegija

pažymi kad kiekvienu konkrečiu atveju vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais teismas

gali nukrypti nuo šios taisyklės motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą Toks

naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 475 straipsniui ir atitinka Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m rugsėjo 8 d nutartis priimta civilinėje byloje Nr 3K-3-

7802003)

45 Naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos pakeitimas

(LAT civbyla Nr 3K-3-2342010) Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai kad nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik

išskirtiniais atvejais nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja kad nustatyta

naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada kai yra svarbios priežastys Keičiant

nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai

46Žemės sklypo dalių nustatymas


Kai bendraturčiai nesusitaria dėl žemės sklypų parduodamų dalių dydžių tai apskrities

viršininkui (dabar valstybės įgaliotai institucijai) suteikta teisė nustatyti parduodamų dalių dydį

atsižvelgiant į kiekvienam bendrasavininkiui tenkančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį

Įgaliota valstybės institucija vykdo viešosios teisės normomis jai priskirtas funkcijas bet jai

nesuteikta teisė esant ginčui tirti faktus ar aplinkybes ir ginčus išspręsti Jis turi teisę

apskaičiuoti parduodamo sklypo dalių dydį pagal bendrasavininkio gyvenamojo namo ar kito

pastato dalį Toks sprendimas yra pagrindas parduoti asmeniui žemės sklypo dalį atitinkančią jo

12

gyvenamojo namo ar kito pastato dalį Jei suinteresuotas asmuo mano kad jo teisės

pažeidžiamos tokiu apskrities viršininko sprendimu tai jis skundžia teismui tokį sprendimą ir

privalo įrodyti savo reikalavimo pagrindą kad jo žemėnaudos teisė namų valdos sklype yra

didesnė negu tenkanti pagal jo gyvenamojo namo ar kito pastato nuosavybės dalį

47Žemės sklypo atidalinimas iš bendrosios nuosavybės


Teisėjų kolegija konstatavo kad kai bendraturčiai turi bendrosios nuosavybės teise du

atskirus nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypus) ir bendraturtis siekiantis atidalijimo iš

bendrosios nuosavybės siūlo atidalyti taip kad jam būtų paskirtas vienas iš bendrąja nuosavybe

esančių žemės sklypų o kitiems bendraturčiams ndash kitas tačiau kiti bendraturčiai nesutinka su

tokiu atidalijimo būdu šalių ginčas spręstinas laikantis proporcingumo bendraturčių interesų

pusiausvyros ir nuosavybės teisės apsaugos principų Toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės

būdas kai kiti bendraturčiai nesutinka taip atsidalyti būtų galimas tik tokiu atveju jeigu

bendrąja nuosavybe esančių atskirų žemės sklypų būtų neįmanoma padalyti bendraturčiams

natūra pagal jų turimas bendrosios nuosavybės dalis be neproporcingos žalos žemės sklypų

paskirčiai jeigu būtų esminis siūlančio tokį atidalijimo būdą bendraturčio interesas ir jeigu tai

esmingai nepažeistų kito kurio iš bendraturčių interesų Toks aiškinimas sietinas su tuo kad

civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu

(Konstitucijos 23 str CK 12 str 1 d) CK 493 str įtvirtintomis savininko teisių apsaugos

garantijomis tarp jų ir CK 493 str 2 d 1 p įtvirtinta taisykle jog niekas negali paimti turto iš

savininko prievarta išskyrus įstatymų nustatytus atvejus

48Žemės sklypo atidalinimo ir tvarkos nustatymo skirtumas

(LATcivbyla Nr 3k-3-3532009)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje nr 3k-3-3532009 pažymėjo kad

CK 480 str reglamentuotas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš

bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdų leidžiantis visiškai (kai atidalijamos visos

bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė

išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius

santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar apsunkinimų kurie kyla ar gali kilti bendraturčiams

valdant naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje Savo tikslais į

atidalijimą yra panašus ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo institutas

(CK 481 str) Tačiau tarp jų yra esminis skirtumas Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės

nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu Tokį objektą jo

savininkas naudoja valdo ar disponuoja savo nuožiūra nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų

teisių ir interesų Tuo tarpu nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką bendrosios dalinės

nuosavybės santykiai nenutrūksta Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi

kuri jam priskiriama tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai

Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia turtas ir toliau bendraturčiams priklauso

bendrosios nuosavybės teise

Spręsdamas bendraturčių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir

naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo teismas turi teisę nukrypti nuo šalių

pareikštų reikalavimų ir priimti sprendimą pagal savo iniciatyva ir neprieštaraujant ginčo šalims

gautą atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo projektą

5Žemės nuosavybės teisės gynimas

51Žemės nuosavybės teisės gynimo būdai


Lietuvos Aukščiausiais teismas civilinėje byloje Nr 3k-3-189 išaiškino kad CK 495 ir

498 str įtvirtina du savarankiškus savininko teisių gynimo būdus ndashvindikacinį ir negatorinį

ieškinį Pagal CK 495 str savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo

13

CK 498 str nustatyta kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus

nors ir nesusijusius su valdymo netekimu Teisėjų kolegija pažymi kad atliekant teisinį ginčo

santykių kvalifikavimą t y sprendžiant kokiu būdu savininkas gina savo teises ndash vindikaciniu

(CK 495 str) ar negatoriniu (CK 498 str) ieškiniu būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės

objektą Nekilnojamųjų daiktų kaip nuosavybės teisės objektų specifiką lemia tokių objektų ir

teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo daikto savininko prarasta

galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo kaip vieno iš nuosavybės

teisės turinio elementų praradimu Visais atvejais kai nekilnojamojo daikto savininko teisių

pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to kad kitas asmuo juo naudojasi be

jokio teisinio pagrindo savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 495 str) o negatoriniu

ieškiniu (CK 498 str)

52 Vindikacinis ieškinys

( LAT civb Nr 3k-3-3062009)

Prokuroras gindamas viešąjį interesą pareiškė vindikacinį ieškinįkuriame nurodė kad

buvo pažeisti valstybės interesai nes valstybės institucijos nesiėmė priemonių išreikalauti

nekilnojamąjį turtą kurį atsakovė G Z gavo pagal įsiteisėjusį ir vėliau panaikintą 1993 m

spalio 29 d teismo sprendimą Šiuo metu ginčijamas turtas priklauso atsakovei G L kuri yra

gavusi šį nekilnojamąjį turtą kaip dovaną iš atsakovės G Z Turto išreikalavimo iš atsakovės

būtinumą prokuroras grindžia tuo kad Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti vykdomos procedūros dėl nuosavybės teisių

atkūrimo Šios procedūros turi būti vykdomos tam pačiam subjektui ndash atsakovei G Z kuri turtą

padovanojo atsakovei G L Tačiau įstatymu nustatytas procedūras vykdyti trukdo tai kad

valstybė nevaldo to turto Dėl to viešasis interesas prokuroro supratimu yra poreikis užtikrinti

pažeistų nuosavybės teisių atkūrimą ne kitaip kaip pagal Piliečių nuosavybės į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytas procedūras Teisėjų kolegija konstatuoja kad

teismas spręsdamas klausimą ar yra viešasis interesas konkrečioje byloje dėl nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo turi analizuoti visas svarbias bylos aplinkybes Vien tai

kad pažeista asmens nuosavybės teisė buvo atkurta ar kitaip atstatyta ne specialiojo įstatymo (t

y Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo) nustatyta tvarka savaime

nereiškia kad egzistuoja viešasis interesas sudarantis pagrindą iš asmens išreikalauti

nekilnojamąjį turtą Turi būti įrodyta kad asmuo neteisėtai įgyvendino jam nepriklausančią

teisę Galimos situacijos kai nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise įgyja asmuo pagrįstai

pretendavęs atkurti nuosavybės teises tačiau ne specialiojo įstatymo nustatyta tvarka Tokiu

atveju bus neteisinga nepagrįsta nelogiška ir neracionalu išreikalauti iš asmens turtą viešojo

intereso sumetimais tiesiog tam kad būtų įvykdytas to paties asmens pažeistų nuosavybės teisių

atkūrimas specialaus įstatymo nustatytu tvarka Tai aiškintina tuo kad pats savaime procedūrų

atlikimas pagal Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nėra šio

įstatymo tikslas Jo įstatymo tikslas - atkurti pažeistas asmens nuosavybės teises jeigu jos

pažeistos ir jokiu kitu būdu neatkurtos

53Negatorinis ieškinys


Šioje byloje Ieškovas A M prašė įpareigoti atsakovus I U K U ir UAB bdquoVesticijaldquo

per teismo nustatytą terminą savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį esantį

(duomenys neskelbtini) Ieškovas nurodė kad jam nuosavybės teise priklauso 18 arų sklypas ir

jame pastatytas 872 kv m ploto individualus gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)

Atsakovai jiems priklausančiame 725 arų sklype 2004 m rudenį nugriovė nedidelį

gyvenamąjį namą ir pradėjo statyti didžiulių gabaritų daugiabutį gyvenamąjį namą nesiderinantį

su aplinkiniais individualiais namais Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų

planavimo ir statybos valstybines priežiūros departamento 2005 m sausio 21 d rašte

konstatuota kad atsakovų sklype vykdoma statyba yra savavališka vykdoma neturint

suderinto techninio projekto ir nustatyta tvarka gauto statybos leidimo 2004 m lapkričio 8 d

UAB bdquoVesticijaldquo buvo surašytas savavališkos statybos aktas tačiau savavališka statyba

14

nenutraukta Statybų priežiūrą vykdančios institucijos dėl tokių neteisėtų veiksmų nesiėmė

jokių veiksmų Savavališkai pastatytas pastatas pažeidžia sklypo detaliojo plano Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2003 m gruodžio 24 d įsakymu Nr 705 patvirtinto Statybos

techninio reglamento STR 202012004 bdquoGyvenamieji pastataildquo (toliau ndash STR 202012004

bdquoGyvenamieji pastataildquo) reikalavimusty kad atskirai statomo gyvenamojo namo ir jo

priklausinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būtine mažesnis kaip 3 metrai Taip pat

atsakovai pažeidė ieškovo kaip kaimyninio sklypo ir pastato savininko teises ir teisėtus interesus

Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai ieškinio netenkino ir konstatavo kad ieškovas

neįrodė jog jo teisės dėl gretimame sklype pradėtos statybos yra pažeistos Ieškovas neskundė

detaliojo plano kuriame buvo patvirtinti tokie atstumai tarp jo sklypo ir atsakovų numatomo

statyti statinio Tai kad statomas didesnis būstas buvusio namo vietoje ir nėra atitinkamo

atstumo iki žemės sklypų ribos savaime nepatvirtina kad dėl to pažeistos gretimo žemės sklypo

arba jame esančio statinio savininko teisės Teismai konstatavo kad atsakovų gyvenamasis

namas statomas mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos su ieškovo sklypu tačiau

padarė išvadas kad negalima padaryti įtikinamos prielaidos jog namo statyba mažesniu nei 3

m atstumu iki sklypų ribos padarys neigiamą neleistiną poveikį ieškovo žemės sklypui kad

ieškovo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo kad nėra pagrindo pripažinti jog

atsakovų pagal detaliojo plano sprendinius statomas namas savo architektūriniais sprendimais

darys neigiamą poveikį ieškovo žemės sklypui lems ieškovo žemės sklypo vertės sumažėjimą

Kasacinės instancijos teismasatmesdamas ieškovo kasacinį skundą nurodė kad

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką Kitoje byloje Nr kasacinės instancijos

teismas nurodė kad taikant CK 499 straipsnį žemės savininkas privalo įrodyti negatorinio

ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ndash kaimyniniuose sklypuose statomo naujo statinio

neteisėtą poveikį jo žemės sklypui arba sklype esančio pastato stabilumui (Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m gruodžio 21 d nutartis priimta byloje G C Ž

C V M v V M V Kauno miesto savivaldybė trečiasis asmuo ndash Kauno miesto savivaldybės

administracijos Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius bylos Nr 3K-3-6512005) Teismai

konstatavo kad ieškovas neįrodė jog jo teisės dėl gretimame sklype pradėtos statybos yra

pažeidžiamos Šios teismų išvados grindžiamos aplinkybėmis nustatytomis byloje Jų

nustatymas ir įvertinimas yra fakto klausimai kurių pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį

kasacinis teismas nevertina

Tačiau CK 4103 straipsnio 3 dalyje nustatyta kad esant neteisėtai statybai teismas

savo sprendimu gali 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį

(dalį statinio nugriauti perstatyti ar pan) 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį

nugriauti Pirmosios instancijos teismas nustatė kad statomo statinio aukštingumas neatitinka

detaliojo plano sprendinių ir yra per mažu atstumu iki sklypo ribos šios neatitiktys gali turėti

neigiamą poveikį insoliacijos trukmei tai pažeidžia ieškovo teisę nes viršija patvirtintus statinio

aukštingumo parametrus Teismas taikė šioje įstatymo normoje nustatytą teisiųk- gynimo būdą ir

įpareigojo atsakovus per du mėnesius nuo sprendinio įsiteisėjimo dienos savo lėšomis

perstatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini) statomą statinį pagal šio žemės sklypk-o

detaliojo plano sprendinius Taigi ieškovo teisės ta apimtimi kuria atsakovų statinys jas

pažeidžia yra apgintos

6 Žemės servitutai

61 Žemės servituto priverstinis nustatymas

(LAT Civilinė byla Nr 3K-3-1572009)

Ieškovai prašė nustatyti servitutą atsakovės žemės sklypui kadangi šalims nepavyko

susitarti dėl žemės nuomos ir ieškovai negali naudotis jiems priklausančiais pastatais esančiais

atsakovės žemės sklype Teismai ieškinį patenkino

LAT pažymėjo kad taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių

teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai Kasacinio teismo praktikoje servituto

15

nustatymo prielaidų klausimu yra išaiškinta kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali

būti nustatytas tik tokiu atveju kai jis yra objektyviai būtinas teismas turi įvertinti ar daikto

savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes kad nuosavybės teisę būtų

galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų servituto nustatymas

teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam

priklausančiu daiktu o su sąlyga kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis

sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių

apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį nes tai lemia faktinius daikto

naudojimo poreikius Nagrinėjamoje byloje teismai turėjo ištirti ir įvertinti faktines aplinkybes

susijusias su ginčo pastatų ir statinių tiksline paskirtimi ndash ar šie pastatai ir statiniai gali būti

naudojami atskirai ar jie savo funkcine paskirtimi yra susiję taip kad sudaro vientisą gamybinį

objektą ir šių aplinkybių pagrindu spręsti kokia apimtimi tenkintini ieškovų reikalavimai

Tačiau ginčo esmę sudarančios faktinės aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos

Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto

atlygintinumo prezumpciją ndash tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto

patirti netekimai Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos kaip

atlyginimo už jo teisių suvaržymą ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo šios

dvi teisės yra savarankiškos Teismo sprendimu nustačius servitutą ir neišsprendus jo

atlygintinumo klausimo tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti

kompensacijos tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo sprendimu nustatant

servitutą tikslinga išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą taip

užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo koncentruotumo siekio kuo greičiau

atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą Šioje byloje servituto atlygintinumo klausimas

neišspręstas

Nustatyti trūkumai yra esminiai ir negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme todėl

dėl konstatuotų pagrindų visumos byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti

iš naujo

62Kelio servituto nustatymas

( LAT CIVILINĖ BYLA NR 3K-3-2342007)

Ieškovas nurodė kad žemės ūkio paskirties sklypą nuo 150 m atstumu esančio ežero

kurio pakrantėje yra ieškovo pastatyti stalas ir suolai į ežerą nutiestas lieptas ir įrengta

maudykla skiria atsakovo žemės sklypas Todėl ieškovas prašė teismo nustatyti kelio servitutą

suteikiantį teisę naudotis 1 m pločio pėsčiųjų taku atsakovui priklausančiame žemės sklype

Teismai ieškinį patenkino LAT konstatavo kad nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko

teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir

interesų Išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų

svarbu kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos kaip vientiso akto kylantį būtinumo ir proporcingumo

reikalavimą LAT konstatavo kad nuolat savo žemės sklype gyvenančiam ieškovui galimybė

prieiti prie ežero prieš 15 metų susiformavusiu pėsčiųjų taku žemės sklype kuris šiuo metu

priklauso atsakovui yra labai reikšminga tinkamo naudojimosi ieškovo turima nuosavybe bei jo

žemės sklypo kaimynystėje esančiu ežeru sąlyga kas pateisina kito savininko teisių ribojimą

Nors atsakovo žemės sklypui jau buvo nustatytas servitutas leidžiantis neapibrėžtam subjektų

ratui privažiuoti prie ežero pakrantės ir ja naudotis tačiau ieškovo padėtis iš esmės skiriasi nuo

padėties ir poreikių visų kitų asmenų kurie gali poilsiui patekti prie ežero naudodamiesi šiuo

servitutu Todėl teismų nustatytas atsakovo sklypui 002 ha ploto servitutas ieškovo poreikiui

tinkamai naudotis viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti nelaikytinas atsakovo teisių ribojimu

pažeidžiančiu proporcingumo bei abiejų savininkų interesų pusiausvyros principus

LAT teismų sprendimą ir nutartį paliko nepakeistus

63 Pažeistos teisės nustatant kelio servitutą


16

Šalys yra gretimų žemės sklypų savininkės Administraciniu aktu ieškovo žemės sklypui

buvo nustatytas kelio servitutas suteikiantis teisę atsakovei važiuoti keliu Šalių ginčas kilo dėl

kelio servituto pabaigoje atsakovės pastatytus vartus laikančios konstrukcijos buvimo vietos

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę pašalinti nuo jam nuosavybės teise priklausančio žemės

sklypo metalinius vartus ir juos laikančią konstrukciją Teismai ieškinį patenkino

LAT konstatavo kad bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus taip pat

specialių žinių turinčio liudytojo paaiškinimus apie tai kad pietinėje pusėje esanti vartus laikanti

konstrukcija yra ieškovui priklausančios žemės pusėje Teismai tinkamai nustatė ir atskleidė

ieškovo pažeistų teisių turinį bei pagrįstai atkūrė pažeistas teises (CK 4113 str 2 d)

Sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus siekiama abiejų daiktų savininkų

interesų pusiausvyros kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam

asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita Kita vertus

nuosavybės teisės ribojimas reikalauja savininkų bendradarbiavimo nereikalingiems ginčams

išvengti Negali būti pateisinama situacija jog ieškovo teisių ribojimas būtų dar didesnis nei

nustatyto servituto Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas nes žemės santykiuose

išryškėja nuosavybės socialinė funkcija Todėl teise į servitutą turi būti naudojamasi sąžiningai

apsaugant savininką kurio nuosavybės teisė ir taip jau yra apribota LAT apeliacinės instancijos

teismo nutartį paliko nepakeistą

64 Kelio servituto nustatymas adminiistraciniu aktu

( LVAT Administracinė byla Nr A143 ndash 3012008)

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko

2006 m gruodžio 15 d įsakymą kuriuo patvirtintas kelio servitutas ndash teisė naudotis 00129 ha

pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype

nurodyta kad nagrinėjant trečiojo suinteresuoto asmens I L skundą buvo nustatyta techninė

klaida atliekant sklypo kadastrinius matavimus nes į jam priklausantį sklypą buvo pamatuotas

neprivatizuojamas kelias Kadangi šis kelias buvo ir yra gyventojų naudojamas prieiti prie

Minijos upės todėl jo sklype vadovaujantis paminėtomis įstatymų nuostatomis administracine

tvarka nustatytas kelio servitutasKlaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą

patenkino Teismas panaikino Klaipėdos apskrities viršininko įsakymąTeismas įvertinęs

valstybinės žemės sklypo pirkimo ndash pardavimo sutartį Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą

dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo pažymėjo jog nei sutartimi nei įsakymu

nebuvo nustatytas kelio servitutasTeismas atsižvelgęs Žemės servitutų nustatymo

administraciniu aktu taisyklių 23 24 punktų 61 punkto nuostatas padarė išvadąkad Taisyklės

imperatyviai nustato kad privačios žemės sklypuose administraciniu aktu servitutai (taip pat ir

kelio servitutas) nustatomi tik pagal teritorijų planavimo dokumentus kuriuose toks servitutas

suprojektuotas o trečiasis suinteresuotas asmuo I L gretimo žemės sklypo savininkė turėjo

teisę apskrities viršininkui pateikti prašymą dėl servituto nustatymo pagal teritorijų planavimo

dokumentusAtsižvelgęs į išdėstytus argumentus teismas konstatavo kad ginčijamu įsakymu

kelio servitutas nesant teritorijų planavimo dokumento dėl šio servituto suprojektavimo

nustatytas pažeidžiant Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatasKlaipėdos rajono žemėtvarkos

skyriaus 2007 m sausio 10 d rašte nurodyta jog įsakymas dėl kelio servituto nustatymo buvo

priimtas taisant techninę klaidą pareiškėjui atliktuose žemės sklypo kadastriniuose matavimuose

nes į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą buvo pamatuotas neprivatizuojamas kelias Teismas

pažymėjo jog Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalis įtvirtino imperatyvią

nuostatą pagal kurią klaidos kurių ištaisymas reikštų asmens įsigaliojusios teisės atėmimą ar

suvaržymą gali būti taisomos tik teismo sprendimu Sutikimo dėl klaidos ištaisymo pareiškėjas

nedavė todėl teismas pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą kad ginčijamas įsakymas

pagrįstai buvo priimtas negavus pareiškėjo nesutikimo dėl servituto nustatymo pagal jam

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus išsiųstą raštą Be to teismas pažymėjo kad atsakovas ne

tik neįrodė būtinos sąlygos ndash pareiškėjo sutikimo ištaisyti klaidą bet net nepateikė duomenų kad

šis raštas buvo įteiktas pareiškėjui Paminėtas raštas pareiškėjui buvo siųstas neregistruota siunta

todėl duomenų apie jo įteikimą adresatui pateikti negalima Teismo nuomone ginčijamas

17

įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos nes jis

nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis Esant tokioms aplinkybėms teismas pareiškėjo

skundą patenkinoLVAT pažymėjo kad Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti

nustatyta įstatymu o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus kad administraciniai

aktai susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais

Administraciniu aktu servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais

Tokie atvejai numatyti Žemės įstatymo 23 straipsnyje Viešojo administravimo įstatymo 32

straipsnio 6 dalį ištaisymo procedūra netaikoma toms teisinėms klaidoms kurių ištaisymas

reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės

atėmimą ar suvaržymą tokios klaidos gali būti taisomos tik teismo sprendimu Kolegija sutinka

su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais bei išvada jog daiktinės teisės požiūriu

nurodytas servitutas yra pareiškėjo nuosavybės teisės suvaržymas Todėl šiuo atveju pirmosios

instancijos teismas teisingai ir pagrįstai taikė pastarąją Viešojo administravimo įstatymo 32

straipsnio 6 dalies nuostatą ir šios teisės normos taikymo požiūriu pripažino skundžiamą įsakymą

neteisėtuIšdėstytų argumentų pagrindu kolegija pripažįsta kad pirmosios instancijos teismo

sprendimas kuriuo patenkintas pareiškėjo skundas pagrįstas ir teisėtas

65 Nuostolių nustačius servitutą atlyginimas

(LAT civ byla Nr 3k-3-1572009)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje civilinėje byloje išaiškino kad Civilinių teisinių

santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo

prezumpciją ndash tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti

netekimai Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos kaip atlyginimo

už jo teisių suvaržymą ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo šios dvi teisės yra

savarankiškos Teismo sprendimu nustačius servitutą ir neišsprendus jo atlygintinumo klausimo

tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos tačiau pagal

kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo sprendimu nustatant servitutą tikslinga išspręsti jo

atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą taip užtikrinant bendrųjų civilinio

proceso ekonomiškumo koncentruotumo siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų

įgyvendinimą

7 Žemės paėmimas visuomenės poreikiams

71 Visuomeninio poreikio paimti žemę pagrįstumas

(LVAT Civ byla Nr 3K-3-3962010)

Lietuvos s Aukščiausiasis Teismas šioje byloje konstatavo kad Konstitucijos 23 straipsnio

3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant

gali būti paimama nuosavybė - tai visos visuomenės ar jos dalies interesai kuriuos valstybė

vykdydama savo funkcijas yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti Paimant nuosavybę

visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių

teisėtų interesų Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnį žemė visuomenės poreikiams iš privačios

žemės savininkų gali būti paimama pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos

prašymą kai ši žemė pagal detaliuosius planus parengtus Teritorijų planavimo įstatymo

nustatyta tvarka reikalinga viešojo naudojimo keliams ar savivaldybei nuosavybės teise

priklausantiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams Šioje byloje

ieškovas-fizinis asmuo prašė įpareigoti atsakovą (savivaldybę) imtis veiksmų jam priklausančių

žemės sklypų vandentiekio ir nuotekų tinklų paėmimui visuomenės poreikiams iki tol sudaryti

su ieškovu sklypų nuomos sutartį bei atlyginti patirtus nuostolius kadangi pagal detalųjį planą

šioje teritorijoje numatyta įrengti gatves bei inžinierinius tinklus LAT pažymėjo kad viešųjų

asmenų (valstybės ar savivaldybės) teisė išpirkti visuomenės poreikiams reikalingus žemės

sklypus nereiškia besąlygiškos pareigos inicijuoti žemės sklypo išpirkimą visuomenės

poreikiams o įgyvendinama gerbiant privačios nuosavybės teisę ir tik išskirtiniais atvejais kai

žemės sklypo ir (ar) jame esančios infrastruktūros išpirkimo visuomenės reikmėms poreikį

18

nulemia ne kurio nors vieno ar kelių savininkų asmeniniai interesai o daugelio arba neapibrėžto

visuomenės narių ar jų grupių skaičiaus interesas Asmuo (fizinis ar juridinis) negali pats

inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams iš jo paties Priimdama sprendimą dėl žemės

paėmimo kompetentinga institucija privalo motyvuotai pagrįsti kad konkretus visuomenės

poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas jeigu nebus paimtas konkretus

žemės sklypas Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti)

konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti pateiktas kartu su teritorinio

planavimo dokumentu (Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalis) Be to visuomenės poreikio

objektyvus egzistavimas ir tokiam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo

paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas turi būti pagrįstas Vyriausybės nustatyta tvarka

atliktos sąnaudų ir naudos analizės rezultatais (Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalis) Taigi

viešojo intereso buvimas leidžiantis pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą

turi būti aiškiai įvardintas ir pagrįstas

72 Žemės paėmimo procedūros vilkinimas

(LVAT adm byla Nr A858-10762010)

Šioje byloje nustatyta kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2003 metais patvirtino

detalųjį planą kuriame buvo numatyta visuomenės poreikiams paimti (išpirkti) dalį pareiškėjams

priklausančio žemės sklypo Vis dėlto Panevėžio miesto savivaldybė vilkino žemės sklypo

paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimą o 2009 metais apskritai inicijavo žemės

paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimą motyvuodama tuo kad savivaldybės

biudžete trūksta lėšų atsiskaityti su paimamo žemės sklypo savininkais Pareiškėjai teigė kad

visą laikotarpį nuo 2003 metų iki 2009 metų patirdavo nuostolius nes neturėjo teisės žemės

sklypo perleisti įkeisti ar kitaip varžyti daiktinių teisių į jį taip pat jo pertvarkyti juo naudotis ir

disponuoti Pareiškėjai prašė įpareigoti kompetentingas institucijas tęsti žemės paėmimo

visuomenės poreikiams procedūrą motyvuodami tuo kad savivaldybė nežada inicijuoti detaliojo

plano panaikinimo ar pakeitimo todėl išlieka reali tikimybė kad pareiškėjams priklausančios

žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra vėl iš naujo bus inicijuojama ateityje kai

savivaldybė turės pakankamai lėšų šių procedūrų vykdymui Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas tokį pareiškėjų reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo kad jis neturi

įgaliojimų spręsti ar viešasis interesas dėl kurio buvo nutarta paimti pareiškėjų žemės sklypą

visuomenės poreikiams išnyko jei Nacionalinė žemės tarnyba nuspręs kad tokio intereso

(poreikio) nebėra teismo nuomone žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra galės

būti nutraukta Tuo tarpu pareiškėjams buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl nuostolių

patirtų dėl negalėjimo šešerius metus disponuoti ketintu paimti visuomenės poreikiams sklypu

atlyginimo Kartu atkreiptinas dėmesys į kelis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

sprendimo minėtoje byloje aspektus Savivaldybė būtinybę nutraukti žemės paėmimo procedūrą

byloje motyvavo tik viena aplinkybe ndash lėšų trūkumu todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas manytina be reikalo svarstė apie visuomenės poreikio paimti žemę galimą išnykimą

juolab kad detaliojo plano nebuvo ketinta keisti Nekeičiant detaliojo plano visuomenės

poreikis paimti žemę išlieka todėl pareiškėjai teisingai nurodė jog ateityje jų žemės sklypo

paėmimo procedūra gali būti pradėta iš naujo

73 Dėl žemės paėmimo kai nepatvirtintas detalusis planas

(LVAT adm byla Nr A-408-305-10)

Pareiškėja nurodė kad jai priklauso teisė atkurti nuosavybės teises į jos tėvo turėtą žemę

Ginčas kilo dėl to kad dėl nežinomų priežasčių buvo nuspręsta neatkurti nuosavybės teisių ir

priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės

poreikiams Šioje teritorijoje planuojama įrengti stadioną tačiau toje vietoje yra gamyklinių

pastatų ir 100 metrų apsaugos zona tokiu būdu ginčo sklypas neatitinka stadionui įrengti

keliamų reikalavimų ir nėra konkrečiai išreikšto visuomenės poreikio Kilus ginčui Taryba

skubos tvarka priėmė sprendimą pakeisti teritorijos naudojimo būdą iš komercinės paskirties į

19

visuomeninės paskirties teritoriją Ginčo žemės sklypas yra nenaudojamas apleistas Byloje nėra

jokių duomenų kad šiam žemės sklypui yra aiškiai išreikštas visuomeninis poreikis

Teisėjų kolegija konstatavo kad taikant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas darytina išvada

jog atitinkamo žemės sklypo detaliojo plano nebuvimas nėra besąlygiškas ir absoliutus pagrindas

pripažinti tokią teritoriją kaip laisvą (neužstatytą) žemę kuri gali būti grąžinama natūra

asmenims pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises Tokiu atveju būtina papildomai

atsižvelgti ar esama duomenų jog yra atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų

planavimo procedūros kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus

priskirta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio

1 dalies 3 punkte numatytiems objektams Tik tuo atveju jei tokių duomenų (informacijos) nėra

galima konstatuoti kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra

74 Dėl nesupažindinimo su detaliuoju planu

(LVAT admbyla Nr A-858-760-10)

Byloje kilo ginčas dėl Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo bdquoDėl detalaus

plano patvirtinimoldquo ndash ieškovas teigia kad jis nebuvo pilnai supažindintas su rengiamu detaliuoju

planu nurodė jog pretenzijas pareikš raštu vėliau Taip pat ginčija Panevėžio apskrities

viršininko bdquoDėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros Rokiškio rajone pradžios ir

projekto teritorijos patvirtinimoldquo nuostatą bdquoTvirtinu žemės paėmimo visuomenės poreikiams

projekto teritorijąldquo ndash ieškovas manė kad įsakymas yra neteisėtas kadangi kelias gali būti

tiesiamas valstybinės žemės plote nepaimant jo žemės visuomenės poreikiams Teisėjų kolegija

konstatavo kad byloje nėra duomenų kad teritorijų planavimo stadijoje pareiškėjas pasinaudojo

savo teise pareikšti pretenzijas ar apskųsti atsakymus kurie jo netenkino nes ieškovas dalyvavo

susirinkime dėl detalaus plano patvirtinimo ir laiku nepateikė jokių pretenzijų tad savivaldybės

sprendimas yra teisėtas Todėl Panevėžio apskrities viršininkas nutarė pradėti žemės paėmimo

visuomenės poreikiams procedūrą-Rokiškio mieste įrengti gatvę su kelkraščiais Ginčijamu

sprendimu Panevėžio apskrities viršininkas tik pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams

procedūrą o sprendimas paimti dalį pareiškėjo žemės sklypo visuomenės poreikiams ginčijamu

įsakymu nebuvo priimtas

8 Žemės naudojimo paskirties nustatymas

(LAT civ byla Nr 3k-3-4172010 Šioje byloje išaiškinta žemės naudojimo paskirties keitimo tvarka vadovaujantis teritorijų

planavimo dokumentais Nutartyje konstatuota kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis

nustatoma formuojant naujus žemės sklypus o keičiama žemės savininkų valstybinės žemės

patikėtinių ar įstatymų numatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba

specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus Tačiau visuomet turi būti paisoma Konstitucijos

nuostatų sukuriančių išimtinės valstybinės nuosavybės teisės režimą atskiriems objektams tai

taip pat nuosekliai turi būti taikoma ir veiksmams teritorijų planavimo procese Valstybė gali

įstatymu nustatyti kad būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų naudojimas ir jeigu

gamtos objektai yra ypač vertingose vietovėse valstybei priklauso nuosavybės teisė į juos

Nagrinėjamos bylos atveju buvo ginčijamas Kauno miesto savivaldybės patvirtintas detalusis

planas kuriuo buvo pakeista miško žemės paskirties žemė į komercinės paskirties žemę ir tuo

remiantis sudaryta šios žemės perleidimo privatiems asmenims sutartis LAT kolegija konstatavo

kad Kauno apygardos teismas panaikindamas Kauno miesto savivaldybės administracijos

direktoriaus įsakymą dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo Kauno apskrities viršininko

įsakymą dėl žemės sklypo pardavimo ir šio sklypo perleidimo sutartis kaip prieštaraujančias

imperatyviosioms teisės normoms tinkamai taikė teisės normas Konstitucinio Teismo

jurisprudencijoje pripažįstama ir yra išdėstytos principinės nuostatos kad miškai yra ypatingi

nuosavybės teisės objektai kaip ir jų reikšmė ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės

ribojimus ar varžymus Todėl toks apygardos teismo sprendimas pagrįstai užkirto kelią įgyti

išimtine nuosavybės teises turimus objektus kurių įgijimą privačion nuosavybėn imperatyviai

20

draudžia Konstitucijos 47 straipsnis CK 47 straipsnio 2 dalis Žemės įstatymo 4 straipsnio 2

dalis Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis

9 Administracinė atsakomybė už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą

(LVAT administracinė byla Nr N-438-1502-08 )

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje konstatavo jog ATPK 52

straipsnio 1 ir 78 straipsnio 1 dalyse yra nustatyta administracinė atsakomybė už bdquoderlingojo

dirvožemio sluoksnio išsaugojimo vykdant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimą bei

savavališką žaliųjų vejų gėlynų medžių krūmų augančių ne miško žemėje žalojimą arba

naikinimą [] miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietoseldquo padarymą

Šis pažeidimas buvo susietas priežastiniu ryšiu su Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio

nustatančio kad fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti

kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų nesilaikymu ir Vyriausybės 1992 m gegužės 12

d nutarimu Nr 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų kurios nustato

kad atliekant žemės kasybos darbus būtina išsaugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį

reikalavimų nevykdymu Taigi ATPK 52 straipsnio 1 ir 78 straipsnio 1 dalys pagal numato jog

administracinę atsakomybę užtraukia derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo vykdant

žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimas bei savavališkas žaliųjų vejų gėlynų medžių krūmų

augančių ne miško žemėje žalojimas arba naikinimas (kirtimas šakų laužymas ar kitoks

pašalinimas) miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose Be to teismas

atkreipė dėmesį į tai kad pagal Aplinkos ministro 1999 m rugsėjo 1 d įsakymą draudžiama

sugrėbtas (surinktas) žolės nendrių nukritusių medžių lapų ltltgtgt krūvas deginti ltltgtgt

miestuose ir miesteliuose

10 Žalos atlyginimas pažeidus specialiąsias žemės naudojimo sąlygas


Šioje byloje ieškovas Vilniaus RAAD prašė teismą priteisti iš atsakovo VP žemei ir

gamtinei aplinkai padarytą žalą Nurodė kad ieškovas jam nuosavybės teise priklausančiame

žemės sklype savavališkai be projektinės dokumentacijos ir leidimo vykdė žemės kasimo ir

statybos darbus Žirnajų ežero apsaugos zonoje ty 10 m atstumu nuo ežero kranto stovi

neužbaigta naujų rąstų pirtis pakrantė užpilta nauju smėliu statybos reikmėms surinkti ir

sandėliuojami akmenys Tuo suniokoti ir sunaikinti kraštovaizdis bei natūrali augmenija

gamtinei aplinkai padaryta žala Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį patenkino

Kasacinės instancijos teismas atmesdamas kasacinį skundą konstatavo kad Aplinkos

apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką

bei gamtos išteklius Žemės savininkams pažeidus Vyriausybės 1992 m gegužės 12 d nutarimu

Nr 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus atsiranda pareiga

atlyginti padarytą žalą Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas

pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus

žalos padarymo faktą ir dydį priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo Dėl to

apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovo

civilinei atsakomybei kilti ir priteisė iš atsakovo gamtai padarytos žalos atlyginimą apskaičiuotą

pagal Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu patvirtintą metodiką

11 Žalos padarytos teršiant žemę atlyginimas


Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų reglamentuojančių nerūšiuoto statybinio

laužo (atliekų) tvarkymą ir civilinės atsakomybės už gamtai padarytą žalą užteršus žemės

paviršių statybinio laužo atliekomis aiškinimo ir taikymo Ieškovas Regiono aplinkos apsaugos

departamentas (RAAD) nustatė jog atsakovas neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo

pažeisdamas aplinkos apsaugos reikalavimus neteisėtai atvežė 15 sunkvežimių nerūšiuoto

21

statybinio laužo atliekų kurias išpylė atsakovui-UAB priklausančiame sklype ir taip užteršė

žemės paviršių Ieškovo teigimu šiais atsakovo veiksmais buvo pažeisti Aplinkos apsaugos

įstatymo 19 straipsnio 1 dalis Atliekų tvarkymo įstatymas ir Atliekų tvarkymo taisyklių 8

punktas Už tai atsakovui buvo taikyta administracinė bauda Kasacinio teismo nutartyje

nurodyta kad atsakovas padarė žalą aplinkai ndash užteršė žemės paviršių ES direktyvos

200435ET 1 straipsnio c papunktyje nurodyta kad žala žemei yra bet koks žemės užteršimas

kuris kelia didelį pavojų jog žmonių sveikatą gali neigiamai paveikti medžiagų preparatų

organizmų arba mikroorganizmų tiesioginis arba netiesioginis naudojimas žemėje ant jos arba

po ja Tačiau statybinio laužo išpylimas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir

tolesnis šio laužo panaudojimas teisėtai statybai savaime nereiškia žalos aplinkai padarymo

Ieškovas reikšdamas tokio pobūdžio ieškinį turi pateikti teismui įrodymus kurie patvirtintų

žalos padarymo aplinkai (šiuo atveju ndash žemei) faktą ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtos

veikos ir atsiradusios žalos buvimą nes žalos padarymo faktas nepreziumuojamas bet turi būti

įrodytas procesinių įstatymų nustatyta tvarka Administracinės atsakomybės taikymas neturi

prejudicinės reikšmės šioje byloje ir turi būti vertinamas kartu su kitais rašytiniais įrodymais


nutartis priimta civilinėje byloje Aplinkos ministerijos Kauno rajono aplinkos apsaugos

departamentas v UAB bdquoGiraitės Ledaldquo bylos Nr 3K-3-11902000 2007 m birželio 13 d

nutartis priimta civilinėje byloje Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos

departamentas v UAB bdquoAutalisldquo bylos Nr 3K-3-2672007) Ieškovas nagrinėjamoje byloje

tokių įrodymų nepateikė todėl jo ieškinys buvo atmestas

22

2

aplinkos būklės stebėjimas (monitoringas) visuomenės informavimas ir prevencinė veikla

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas teritorijų planavimas ūkio subjektų

veiklos tikrinimas privalomų nurodymų jiems davimas pavojų aplinkai keliančios ūkinės

veiklos sustabdymas atatinkamų teisių draudimas arba ribojimas ir kt

Antrinė arba tolimesnė aplinkosaugos pažeidimų prevencija- aplinkosaugos veiksmai ir

priemonės kai žala aplinkai ir žemei jau padaryta ir reikia pašalinti jos padarinius ją ištaisyti bei

arba apriboti galimybes žalai atsirasti ateityje teisinio reglamentavimo veiksmingumo gerinimas

valstybinė ir visuomeninę aplinkosaugos kontrolė teisinės atsakomybės taikymas gamtinei

aplinkai padarytos žalos ištaisymas (atlyginimas) viešojo ir privataus interesų gynimas bei

teismų precedentų taikymas ir praktikos formavimas aplinkosaugos pažeidimų bylose

Žemės ginčų teisinio reguliavimo sistema-tai iš esmės žemės teisės šaltinių įskaitant ir

teismų precedentus sistema

2 tema

ŽEMĖS GINČŲ KATEGORIJOS IR TEISENA Teismų praktikoje žemės ginčų dažniausiai pasitaiko dėl

1) žemės sklypo ribų pažeidimo

2) neteisėto žemės sklypo užėmimo arba trukdymo naudotis priklausančiu nuosavybės

teise arba naudojamu kitu pagrindu žemės sklypu

3) nutraukimo gretimame žemės sklype veiklos (nors ir teisėtos) kuria daroma žala

nuosavybės teise priklausančiai arba nuomojamai arba kitu pagrindu naudojamai žemei

4) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdo ir dydžio

5) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir (ar) specialiųjų žemės ir

miško naudojimo sąlygų

6) žemės sandorių teisėtumo

7) žemės sklypo esančio bendra nuosavybe valdymo naudojimo ir disponavimo

8) nuosavybės teisės į žemę atkūrimo

9) prevencijos priemonių ir teisinės atsakomybės taikymo už žemės įstatymų

pažeidimus

10) teismingumo žemės ginčų bylose

Išvardintas žemės ginčų sąrašas nėra išsamus ginčų yra ir daugiau Kiekvienas

suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą kad būtų apginta

pažeista arba ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas Dėl to kiekvienas fizinis arba

juridinis asmuo valstybės ar savivaldybės institucija turi teisę teismine tvarka ginčyti sprendimą

arba žemės santykių sutartį kuria buvo pažeisti privatūs arba viešieji interesai

Galiojantieji įstatymai nustatė administracinę (neteisminę) ir teisminę žemės ginčų

sprendimo tvarką Be to svarbu išsiaiškinti rūšinio teismingumo (jurisdikcijos) atribojimo

kriterijus ir teismų precedentų (praktikos vaidmenį sprendžiant žemės ginčus

3 tema

ADMINISTRACINĖ (NETEISMINĖ) ŽEMĖS GINČŲ TEISENA

Administracine (neteismine) tvarka ginčas sprendžiamas tuomet kai suinteresuotas

asmuo su skundu ar pareiškimu negali tiesiogiai kreiptis į teismą nes įstatymo nustatytais

atvejais ir tvarka jį privalo nagrinėti kompetentingos valstybės ar savivaldybių institucijos

Pavyzdžiui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso (CPK) 5

straipsnį negali tiesiogiai kreiptis su skundu į teismą dėl ūkinės veiklos gamtinei aplinkai

padarytos žalos asmenys ir visuomeninės organizacijos jeigu tuo nepažeistos jų teisės arba

įstatymo saugomi interesai Kitais atvejais reikalaujama kad pirminė skundo ar pareiškimo

nagrinėjimo instancija būtų atatinkama valstybės ar savivaldybės institucija ir tik nesutikus su

jos sprendimu būtų galima kreiptis į teismą Tokius skundus ir pareiškimus nagrinėja atatinkamų

valstybės institucijų pareigūnai įstatymo nustatyta administracinio proceso tvarka

3
























pažeidimų





str)




















4









4 tema








neteisėti










neskundžiami





ypatingąja teisena






ir atkūrimo









ieškinys)





5










































5 tema






teisėjai



6


































(11) 2007 mp155-156

6 tema







teismų sprendimai







panašiose bylose

7


















































8


















































9








duomenys










































10



















































11






ribos






























7802003)















12


















































13













( LAT civb Nr 3k-3-3062009)








































14



















































15
























neišspręstas



iš naujo

























16





















































17





























įgyvendinimą






















18



















































19



















































20

















































21






















22

3
























pažeidimų





str)




















4









4 tema








neteisėti










neskundžiami





ypatingąja teisena






ir atkūrimo









ieškinys)





5










































5 tema






teisėjai



6


































(11) 2007 mp155-156

6 tema







teismų sprendimai







panašiose bylose

7


















































8


















































9








duomenys










































10



















































11






ribos






























7802003)















12


















































13













( LAT civb Nr 3k-3-3062009)








































14



















































15
























neišspręstas



iš naujo

























16





















































17





























įgyvendinimą






















18



















































19



















































20

















































21






















22

4









4 tema








neteisėti










neskundžiami





ypatingąja teisena






ir atkūrimo









ieškinys)





5










































5 tema






teisėjai



6


































(11) 2007 mp155-156

6 tema







teismų sprendimai







panašiose bylose

7


















































8


















































9








duomenys










































10



















































11






ribos






























7802003)















12


















































13













( LAT civb Nr 3k-3-3062009)








































14



















































15
























neišspręstas



iš naujo

























16





















































17





























įgyvendinimą






















18



















































19



















































20

















































21






















22

5










































5 tema






teisėjai



6


































(11) 2007 mp155-156

6 tema







teismų sprendimai







panašiose bylose

7


















































8


















































9








duomenys










































10



















































11






ribos






























7802003)















12


















































13













( LAT civb Nr 3k-3-3062009)








































14



















































15
























neišspręstas



iš naujo

























16





















































17





























įgyvendinimą






















18



















































19



















































20

















































21






















22

6


































(11) 2007 mp155-156

6 tema







teismų sprendimai







panašiose bylose

7


















































8


















































9








duomenys










































10



















































11






ribos






























7802003)















12


















































13













( LAT civb Nr 3k-3-3062009)








































14



















































15
























neišspręstas



iš naujo

























16





















































17





























įgyvendinimą






















18



















































19



















































20

















































21






















22

7


















































8


















































9








duomenys










































10



















































11






ribos






























7802003)















12


















































13













( LAT civb Nr 3k-3-3062009)








































14



















































15
























neišspręstas



iš naujo

























16





















































17





























įgyvendinimą






















18



















































19



















































20

















































21






















22

8


















































9








duomenys










































10



















































11






ribos






























7802003)















12


















































13













( LAT civb Nr 3k-3-3062009)








































14



















































15
























neišspręstas



iš naujo

























16





















































17





























įgyvendinimą






















18



















































19



















































20

















































21






















22

9








duomenys










































10



















































11






ribos






























7802003)















12


















































13













( LAT civb Nr 3k-3-3062009)








































14



















































15
























neišspręstas



iš naujo

























16





















































17





























įgyvendinimą






















18



















































19



















































20

















































21






















22

10



















































11






ribos






























7802003)















12


















































13













( LAT civb Nr 3k-3-3062009)








































14



















































15
























neišspręstas



iš naujo

























16





















































17





























įgyvendinimą






















18



















































19



















































20

















































21






















22

11






ribos






























7802003)















12


















































13













( LAT civb Nr 3k-3-3062009)








































14



















































15
























neišspręstas



iš naujo

























16





















































17





























įgyvendinimą






















18



















































19



















































20

















































21






















22

12


















































13













( LAT civb Nr 3k-3-3062009)








































14



















































15
























neišspręstas



iš naujo

























16





















































17





























įgyvendinimą






















18



















































19



















































20

















































21






















22

13













( LAT civb Nr 3k-3-3062009)








































14



















































15
























neišspręstas



iš naujo

























16





















































17





























įgyvendinimą






















18



















































19



















































20

















































21






















22

14



















































15
























neišspręstas



iš naujo

























16





















































17





























įgyvendinimą






















18



















































19



















































20

















































21






















22

15
























neišspręstas



iš naujo

























16





















































17





























įgyvendinimą






















18



















































19



















































20

















































21






















22

16





















































17





























įgyvendinimą






















18



















































19



















































20

















































21






















22

17





























įgyvendinimą






















18



















































19



















































20

















































21






















22

18



















































19



















































20

















































21






















22

19



















































20

















































21






















22

20

















































21






















22

21






















22

ŽemĖs ginČai ir teismŲ praktika. - eduardo...

Documents