Natūralios veiklos stygius, mažos, apribojančios judėjimą erdvės, atskyrimas nuo bendruomenės – įprastos gyvūnų gerovės problemos zoologijos soduose. Tuo gali įsitikinti bet kuris sodo lankytojas, žvilgtelėjęs į narvuose monotoniškai judančius ratu ar siūbuojančius gyvūnus. Zoologijos sodų gyventojai dažnai serga, nenoriai dauginasi.

Teigiama, kad zoologijos sodai saugoja retas gyvūnų rūšis, tačiau iš tiesų tik maža dalis juose esančių gyvūnų yra nykstantys. Siekiant pritraukti lankytojus, ten laikomi egzotiškų bei populiarių rūšių gyvūnai, pavyzdžiui, įvairios beždžionės. Taip pat teigiama, kad zoologijos sodai vykdo švietėjišką veiklą, tačiau iš tiesų gyvūnų karalystės pažinimui nebūtina gyvai pamatyti kuo daugiau egzotiškų gyvūnų rūšių, ypač tokioje nenatūralioje aplinkoje, kur gyvūnų elgesys yra sutrikęs.

Zoologijos soduose gyvūnai laikomi kaip tam tikros rūšies pavyzdiniai egzemplioriai ir retai kada yra vertinami kaip individai. Kai kuriais iš jų gali būti atsikratoma vien dėl to, kad neatitinka tam tikrų kriterijų (pavyzdžiui, lyties). Be to, įvairių šalių zoologijos sodai dažnai keičiasi retesniais, sunkiai gaunamais gyvūnais, juos transportuoja iš vienos vietos į kitą.

ZOOLOGIJOS SODAI

Europos Sąjungoje yra apie 1000 cirkų su gyvūnais. Europoje daugėja šalių, draudžiančių laukinių gyvūnų naudojimą cirkuose (Suomija, Švedija, Austrija ir kt.), tačiau kitur ši veikla neturi jokių didelių apribojimų.

Cirkų gyvūnai nuolat gabenami iš vienos vietos į kitą narvuose, kurie paprastai yra tokie maži, kad juose net neužtenka vietos apsisukti ar patogiai atsigulti. Tokius savo „namus“ jie palieka retai: dažniausiai tik dresūrų bei pasirodymų metu. Didžiosios katės cirkų narvuose praleidžia beveik visą savo gyvenimą. Natūralios aplinkos ir veiklos trūkumas gyvūnams sukelia psichinius ir fizinius sveikatos sutrikimus: monotonišką arba nenuspėjamą elgesį, ligas (infekcijas, tuberkuliozę, salmoneliozę, virškinimo sutrikimus). Gaisrai, eismo nelaimės bei maisto ar vandens trūkumas taip pat prisideda prie aukšto cirkuose laikomų gyvūnų mirtingumo.

Be viso to, gyvūnai cirkuose patiria žiaurų žmonių elgesį, ypač dresavimų metu, kuomet už „blogą“ elgesį skiriamos fizinės bausmės, o už „gerą” – apdovanojimai. Gyvūnai, priklausomai nuo rūšies, gali būti fiziškai labai stiprūs ir linkę nepaklusti dresuotojams, todėl jie kontroliuojami prievarta. Paprastai tik darbuotojams žinoma tai, kas vyksta už arenų ribų, tačiau Europoje atskleistas ne vienas žiauraus elgesio su gyvūnais cirkuose atvejis.

CIRKAI

Yra ir kitokių gyvūnų išnaudojimo pramogoms formų. Pavyzdžiui, turistams siūloma nusifotografuoti su egzotiškais gyvūnais, jų jaunikliais. Šokančios meškos yra dažnas reginys Rytų Europoje, Indijoje ir Pakistane. Didžiąją laiko dalį jos būna surakintos, o tam, kad būtų lengviau valdomos, joms per lūpas ar nosį perveriami žiedai. Be to, meškoms dažniausiai pašalinami dantys ir nagai. Tai gyvūnams sukelia dideles kančias. Kai kuriose šalyse vis dar legaliai mėgaujamasi gyvūnų kovomis (šunų, gaidžių, meškų).

„Gyvosiose karuselėse“ gyvūnai (dažniausiai arkliai) dienų dienas verčiami žingsniuoti ratu. Klesti pramoginis jodinėjimas ne tik poniais, žirgais, bet ir drambliais, kupranugariais, elniais ar šunimis bei važinėjimas gyvūnais kinkomomis karietomis, vežimais, rogėmis.

JAV, Kanadoje bei Brazilijoje populiarus rodeo. Tai ypatingai žiaurus gyvūnų kankinimas, kuriam tyčia parenkami jautrūs arba neprognozuojamai besielgiantys gyvūnai. Ispanijoje vis dar gyvos koridos tradicijos.

Daugelyje šalių rengiamos įvairios lenktynės – ne tik žirgų, bet ir kupranugarių, šunų, kiaulių, stručių.

Gyvūnai beprasmiškai vaikomi ir žalojami vien dėl žmonių noro pasilinksminti, o liovęsi pritraukti minias ir nešti pelną (paprastai tada, kai užauga, suserga ar paprasčiausiai pasensta), jie gali būti nužudomi ir pakeičiami kitais.

kitos pramogos, kuriose išnaudojami gyvūnai

Aldon Scott McLeodJo

se To

mes

Luis Brito

Mums, žmonėms, delfinų pasirodymai yra trumpa, kelianti susižavėjimą pramoga, bet gyvūnams tai yra įkalinimas iki gyvos galvos. Delfinariumai dažniausiai kuriami tam, kad pritrauktų turistus. Jie tampa vis populiaresni Ispanijoje, Kinijoje ir Japonijoje. Be delfinų juose laikomi ir kiti vandens gyvūnai: orkos, ruoniai, jūrų liūtai. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume yra apie 20 gyvūnų: jūros liūtai, ruoniai bei 9 delfinai.

Baseinai negali suteikti tinkamų gyvenimo sąlygų šiems be galo protingiems ir jautriems gyvūnams. Kad ir koks didelis bebūtų baseinas, jis niekada neprilygs vandenyno platybėms, kur delfinai gyvena būriais, per dieną įveikia didelius atstumus, gali medžioti, bendrauti, kurti šeimas. Mažos uždaros erdvės netinkamos delfinų naudojamai echolokacijai – nuo sienų atsimušančios garso bangos juos dirgina.

Visi minėtieji veiksniai sukelia delfinams stresą. Jie gali pradėti elgtis monotoniškai, tapti agresyvūs ar net bandyti nusižudyti. Lietuvoje taip pat yra žinoma delfinų agresyvaus elgesio atvejų, kurių metu nukentėjo žmonės.

Delfinai gyvena apie 40 metų. Net ilgą laiką nelaisvėje praleidę individai gali būti sėkmingai paleidžiami į laisvę. Tai patvirtino ir Anglijos pavyzdys: ten daug metų delfinariume laikyti gyvūnai buvo paleisti atgal į vandenyną. Ar nederėtų ir kitoms šalims pasekti šiuo pavyzdžiu ir grąžinti gyvūnams laisvę?

DELFINARIUMAI

- Neremkite jokios veiklos, kurioje išnaudojami gyvūnai, ir skatinkite taip pat elgtis kitus.

- Eikite į cirkus be gyvūnų – juose atsiskleidžia nuostabios žmogaus galimybės ir niekas nėra verčiamas daryti kažko, ko nenori pats.

- Jeigu domitės gyvūnais, kuo daugiau laiko praleiskite gamtoje, skaitykite literatūrą bei žiūrėkite dokumentinius filmus.

- Aplankykite laukinių gyvūnų prieglaudas, kurios iš tiesų padeda gyvūnams ir siekia juos paleisti į laisvę, o ne pritraukti lankytojus, pasipelnyti.

kĄ gaLite padaryti?

Daugiauinformacijos:

www.gyvūnųteisės.lt www.animalrights.lt

Leidinys paruoštas bendradarbiaujant su Suomijos gyvūnų apsaugos federacija

„ANIMALIA“. www.animalia.fi

Už gyvūnų teises į laisvę ir gyvybę

Leidinys atspausdintas ant perdirbto popieriaus. Parengė Suomijos gyvūnų apsaugos federacija „ANIMALIA“, iniciatyvinė grupė „GERBK GYVŪNŲ TEISES“, 2007

Dauguma gyvūnų, naudojamų pramogų versle, kenčia. Įkalinimas, prasta priežiūra, triukšminga aplinka, dresavimas

juos vargina ir žaloja. Eilinis lankytojas, žvelgdamas į uždarytus ar atliekančius triukus gyvūnus, paprastai apie

tai nesusimąsto. Laukinių gyvūnų vieta yra laisvėje, o ne apšviestose scenose ir ankštuose narvuose, kur gyvenimo

sąlygos nė iš tolo neprilygsta laukinei gamtai.

teisė į Laisvę turi priklausytivisoms gyvoms būtybėms, ne tik žmonėms.

gyvūnų naudojimui pramogoms – ne!

Kampanijos „Nematomieji“ tikslas yra sukelti diskusijas apie gyvūnų naudojimą pramogoms.Daugiau informacijos rasite svetainėse: www.theinvisibles.eu, www.gyvūnųteisės.lt

Penny MathewsCh

risto

phe L

iber

tRaym

ond Bosma