1

ISSN 1648-5874

Informacinis leidinysÐvietimo naujienosÐvietimo naujienos

mosi krûviui daro átakà mokinio gebëji-mai bei motyvacija ir mokytojo kvalifika-cija bei kompetencijos; kokia yra moky-mosi krûviø maþinimo priemoniø nau-dojimo patirtis mokyklose; rengti semi-narai mokytojams ir mokyklø vadovams,ðvietimo skyriø specialistams bei mokyk-lø bendruomenëms racionalaus ugdymoproceso bei ugdymo turinio planavimotemomis.

Kaip suvokiamas mokymosi krûvis, dëljo maþinimo bûdø ir metodø diskutuota

ir spalá Ðvietimo ir mokslo ministerijos surengtoje konferenci-joje „Mokymosi krûviø optimizavimas“. Iðklausyti mokiniø pa-stebëjimai. Visa tai aptarta psichologiniu poþiûriu.

Kad mokytisnebûtø per

sunku

(Nukelta á 2 psl.)

Ren

ato

s È

esn

aviè

ien

ës n

uo

tr.

Valstybinës ðvietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatø ágyvendinimo progra-mos priemoniø plane nubrëþtos ugdy-mo turinio tobulinimo, mokiniø krûviosubalansavimo bei suderinimo su sveika-tos reikalavimais gairës. Numatyta teiktipagalbà mokykloms, sprendþianèiomsmokiniø krûvio maþinimo problemas.

Projektu „Mokymosi krûviø maþinimomokykloje galimybës“, kuris ÐMM irPPRC (Pedagogø profesinës raidos cen-tro) specialistø vykdytas 2007–2008 m.,siekta padëti mokykloms spræsti mokymosi krûviø optimizavi-mo problemas. Aiðkintasi, kokios mokymosi krûviø maþinimopriemonës yra naudojamos mokyklose; kiek mokiniø moky-

Lapkritá Lietuvos mokslø akademijoje tradiciðkai pagerbti geriausi2007 m. publikuotø mokslo populiarinimo darbø autoriai.

„Investicijos á mokslà gali padëti ðaliai pasiekti pranaðumà,tik tam reikalinga iðsilavinusi visuomenë ir domëjimasis moks-lu. Mokslo populiarinimui visame pasaulyje skiriama labai daug

lëðø, nes tai skatina visuomenës smalsu-mà, o jaunimà – rinktis mokslininko pro-fesijà. Apklausos parodë, kad efektyviau-sia mokslo populiarinimo forma ðiuo me-tu yra televizija (36 proc.). Antrà vietàtarp mokslo populiarintojø uþima spe-cialûs interneto vartai, treèià – vieðiejirenginiai, o ketvirtà – tradicinë spauda:

þurnalai, knygos. Kasmet paraðoma vis daugiau humanitari-niø ir gamtos mokslo populiarinimo straipsniø, taèiau norëtø-si daugiau dëmesio naujausiø mokslo srièiø propagavimui...“, –kalbëjo per mokslininkø pagerbimo iðkilmes VðÁ „Mokslas irinovacijos visuomenei“ direktorius dr. Rolandas Maskoliûnas.

(Nukelta á 11 psl.)

Mokslo populiarinimas –vertas pagarbos

Kaip suvokiamemokymosi krûvius?

Kvalifikacijostobulinimo projektas

Mokymosi krûviaipsichologiniupoþiûriu

Maþos mokyklospatirtis

Mokymosi stiliai

LAP

KRIT

IS

2008’18(273)

mokymosi krûviøoptimizavimas

Numerio tema:mokymosi krûviøoptimizavimas

2

Kad mokytis nebûtø per sunku

PROBLEMOS SUVOKIMAS

„Atlikti tyrimai parodë, kad mokymosi krûviø problema yrakompleksinë. Ir mokytojai, ir moksleiviai teigë, kad ji kyla dëlugdymo turiná reglamentuojanèiø dokumentø, t. y. dël Ben-drøjø programø ir iðsilavinimo standartø nekonkretumo beididelës medþiagos apimties ir reikalavimø viskà iðmokti... An-tra problemos dalis – mokymosi proceso organizavimo mo-kykloje spragos. Treèia – mokytojo kompetencija... Mokytojas,nesugebantis perteikti mokiniams svarbiausiø þiniø, jauèiasinesaugus, daug uþduoda namø darbø – tai mokiniams tampapapildomu krûviu. Ketvirta problemos dalis yra vaikø gebëji-mø ir psichologinio atsparumo netolygumas“, – teigë konfe-rencijoje Ðvietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir viduri-nio ugdymo skyriaus vedëjos pavaduotoja Audronë Ðuminie-në.

Ji pabrëþë, kad ðiemet Bendrosios ugdymo programos yraatnaujintos, turinys sukonkretintas, aiðkiau apraðyti gebëjimai,struktûriðkai apibrëþti pagrindiniai reikalavimai nacionaliniulygmeniu. Jau vykdomas atnaujintø Bendrøjø mokymo pro-gramø diegimo projektas. Tai reiðkia, kad kiekvienas mokyto-jas mokosi, dalyvauja seminaruose.

Lietuvos moksleiviø sàjungos prezidentë abiturientë GrëtëÐvëgþdaitë prisipaþino per daug nesimokanti, nes aktyviai da-lyvauja visuomeninëje veikloje. Ji tvirtino, kad Moksleiviø sà-jungos savanoriai vaþinëdami po ávairius Lietuvos miestus, kal-bëdami su mokiniais daþnai iðgirsta skundø dël per dideliømokymosi krûviø, trukdanèiø lankyti bûrelius, pasireikðti vi-suomeninëje veikloje. „Dauguma mokiniø visà dienà – 5–7 pa-mokas – praleidþia mokykloje, o gráþæ namo sëda prie namødarbø ruoðos, mokosi papildomai dalykø, kurie sunkiau seka-si, vëliau dar bëga á bûrelius, bet nori turëti ir laisvo laiko, irdraugø. Mokinio diena baigiasi apie 12 val. nakties. Þinoma,dël to nëra kalti nei mokytojai, nei mokiniai, nei programos.Para turi 24 val. O kiekvienas mokytojas, matyt, màsto, jog jodalykas yra pats svarbiausias. Ðiek tiek atsikvëpæs apie 16 val.vaikas sëda prie namø darbø ruoðos. Dabar pridëkime ðeðiødalykø ðeðias namø darbø ruoðos valandas. Atlikæ elementa-rius aritmetinius veiksmus (16 + 6 = 22), gauname 22 val.vakaro. Galutinis rezultatas – mokykloje besimokantis moki-nys mokymuisi skiria apie 13 val. per parà“, – kalbëjo G. Ðvëgþ-daitë. Ji praðë mokytojø atsiþvelgti á mokiniø poreikius. „Ma-nau, kad visuomeninë veikla atneða ne maþiau naudos negumokymasis. Suprantu, kad mokytojai labiau vertina mokymà(si):„Kas gali bûti svarbiau uþ mokyklà…“ Bet ar mokykla yra tiks-las, ar priemonë tikslui, kuo vaikas bus ateityje, pasiekti?“ –klausë Lietuvos moksleiviø sàjungos prezidentë.

Diskusijoje dalyvavusi Rokiðkio rajono Obeliø gimnazijos di-rektoriaus pavaduotoja ugdymui Liumina Ðlëvienë prisiminë,kad maþinant mokymosi krûvius mokykloje sistemingas dar-bas pradëtas maþdaug nuo 2003-iøjø. 2004 m. atlikus mokyto-jø ir mokiniø nuomoniø tyrimà paaiðkëjo, kad mokymosi krû-vis yra per didelis. Tada buvo sudarytas krûviø maþinimo pla-nas, pagal kurá dirbta kelerius metus. Praeità rudená mokytojøtaryba tobulinosi PPRC surengtame seminare. Ðá rudená pa-kartojus tyrimà paaiðkëjo, jog mokiniai vis tiek mano mokymo-si krûvá esant per didelá. „Net vienuoliktokas, kuris pamokasruoðia vienà valandà per dienà, teigë, jog jam mokymosi krûvisper didelis. Bet atsiþvelgiant á higienos normas, mûsø mokyk-los krûviø maþinimo rezultatai labai geri. Mokiniai dabar daugmaþiau laiko ruoðia namø darbus ir gerokai daugiau dirba perpamokas. Tyrimas parodë, jog V ir XI kl. mokiniai pamokas

(Atkelta ið 1 psl.)

ruoðia ilgiausiai, todël á ðias dvi kla-ses reikia atkreipti daugiau dëme-sio. Ásitikinau, kad ir tëvai gerai þi-no ðià problemà, o mokytojai nau-doja daug ávairiø mokymo formø,kad mokymosi krûviai ið tikrøjø su-maþëtø. Mûsø iðvada – mokiniømokymosi krûvis yra labai susijæssu mokytojo darbo krûviu. Moky-tojas fiziðkai nepajëgus padarytitiek, kad visko galëtø iðmokyti“, – kalbëjo L. Ðlëvienë.

Ðiuolaikinio mokymo centro – vieðosios ástaigos, kurioje mo-kosi 400 mokiniø, direktorius Vytis Buivydavièius konferenci-joje buvo kategoriðkas vadovëliø atþvilgiu. „Atsivertus kad irgamtos mokslø vadovëlá reikia penkis kartus sakiná perskaityti,jog suprastum, apie kà kalbama. Mano ásitikinimu, 60 proc.mokykloje suteikiamø þiniø yra nevertingos, bet, tarkim, vys-tant motorikà ir nevertingos þinios turi ðiokios tokios prasmës...Mokykla yra kokybiðkas paslaugas privalanti teikti ámonë. Mo-kytojas – ðitos ámonës darbuotojas. Visuomenei, kuri nenoriskirti savo laiko vaikams, – visa tai yra labai patogu. Taèiaureikia kalbëti ir apie mokytojø krûvius. Ið mokytojø kartais rei-kalaujama daug nereikalingø dalykø...“ – kalbëjo V. Buivydavi-èius.

NE BAUSTI, O VERTINTI

G. Ðvëgþdaitë remdamasi tyrimø duomenimis teigë, kad pa-klausti, kà mokyklos mokytojai ir administracija daro, kad su-maþintø mokiniø mokymosi krûvius, mokiniai atsakë: „Viskàpadarome per pamokas“, „Skiriama maþiau namø darbø“,„Niekas nieko nedaro ir net nesistengia“. Toks pat klausimasbuvo pateiktas ir mokytojams. Ádomu tai, jog dalykai, kuriegalëtø labiausiai padëti sumaþinti mokymosi krûvius, buvo ma-þiausiai vertinami. Mokytojai mokiniams nepaaiðkina, kaip at-likti namø darbus, daugiausia liepia dirbti savarankiðkai.2,9 proc. apklaustø mokiniø manë, kad krûviai mokyklose ma-þëja tada, kai namø darbai uþduodami siekiant átvirtinti þinias;2,8 proc. teigë, kad tuomet, kai mokykloje dirba savo dalykàiðmanantis mokytojas; 2,6 proc. svarbiu dalyku laikë, kad pa-mokos prasideda 8 val. ryto, ir 2,6 proc. pabrëþë namø darbøtikrinimo svarbà.

Lietuvos moksleiviø sàjungos prezidentës manymu, nepro-tinga XI–XII kl. palikti vien kartojimà, nes tuomet mokinysatsipalaiduoja ir nieko neiðmoksta. Dvylikos metø krûvá reikë-tø paskirstyti tolygiai. Dëstant vienà ar kità dalykà bûtina sudo-minti, màstyti apie mokinio karjerà, jos planavimà. G. Ðvëgþ-daitë pateikë pasiûlymø, kokio mokymosi pageidauja moki-niai: per pamokas patikrinti namø darbus; atsiþvelgti jau á kele-

Ren

ato

s È

esn

aviè

ien

ës n

uo

trau

kos

Grëtë Ðvëgþdaitë

Kaip suvokiame mokymosi krûvius, aiðkinasiVaiva Vaicekauskienë ir Audronë Ðuminienë

3

rius metus egzistuojantá mokymà pagal A (iðplëstinius) ir B(bendruosius) lygius; namø darbus skirti tik ið jau eitø temø;nebijoti pasinaudoti neformaliais metodais, siekiant ko norssvarbaus iðmokyti; nesistengti, jog mokiniai viskà iðmoktø at-mintinai, reikia mokyti susirasti; negàsdinti mokiniø egzami-nais; paþymiu ne bausti, o vertinti; mokytojo ir mokinio dialo-go svarba.

AR NAMØ DARBAI PASITEISINA?

Nacionalinio egzaminø centro direktoriaus pavaduotoja Jo-lita Dudaitë konferencijoje analizavo Lietuvos mokiniø pasie-kimus, juos siejo su namø darbø atlikimu ir mokymosi krûviu.„Jeigu mes teigiame, kad Lietuvoje mokiniø krûviai dideli, mo-kiniai daug mokosi, tai turëtø atsispindëti ir pasiekimuose.Geriausiai tai ávertini, kai palygini mûsø mokiniø pasiekimussu kitø ðaliø to paties amþiaus mokiniø pasiekimais, – sakëJ. Dudaitë. – Ðiuo metu Lietuva dalyvauja keturiuose tarptau-tiniuose moksleiviø tyrimuose: TIMSS, PIRLS, ICCS, PISA...TIMSS tyrime dalyvauja ketvirtokai ir aðtuntokai. Jis atsklei-dþia matematiná ir gamtamoksliná mokiniø raðtingumà. PIRLStyrimas tiria ketvirtokø skaitymo gebëjimus. ICCS tyrimas tiriaaðtuntokø pilietiðkumà (ðiuo metu vyksta pirmasis tyrimo cik-las). PISA tiria penkiolikmeèiø skaitymo gebëjimus, matemati-nio ir gamtamokslinio raðtingumo pasiekimus. IV ir VIII kl.Lietuvos moksleiviø pasiekimai statistiðkai aukðtesni, o vyres-niøjø klasiø pasiekimai þemesni uþ vidutinius. Ðiuose tarptau-tiniuose tyrimuose mokiniø pasiekimai buvo suskirstyti á lyg-menis nuo aukðèiausio iki þemiausio. Lietuvoje, lyginant sukitomis ðalimis, maþiau mokiniø, kurie pasiekia aukðèiausià pa-siekimø lygmená, iðskyrus ketvirtokø matematikos rezultatus.Taèiau mûsø ðalyje maþiau procentø mokiniø, kuriø pasieki-mai nepasiekia net þemiausio lygmens. Tai rodo, kad Lietuvojenëra daug labai gerai besimokanèiø, taèiau ir prastai besimo-kanèiø yra nedaug.“ Tarptautiniu mastu analizuojant mergai-èiø ir berniukø pasiekimus, sakykim, matematikos srityje, neiketvirtoje, nei aðtuntoje klasëje skirtumø nepastebëta. Vyres-nëse klasëse Lietuvoje gamtos mokslus mergaitës iðmano dauggeriau negu berniukai, tarptautiniu mastu – berniukai, norsskirtumas nedidelis.

Skaitymo gebëjimu mergaitës labai ryðkiai lenkia berniukus.Tai bûdinga visoms ðalims. Apskritai Lietuvos rezultatai labaipanaðûs á tarptautiná vidurká, tik vyresnëse klasëse skirtumasstipriai krypsta á mergaièiø pusæ. Á visa tai reikëtø atkreiptidëmesá.

Apibendrindama J. Dudaitë pastebëjo, kad Lietuvos IV kl.ir VIII kl. mokiniø pasiekimai yra aukðtesni, o vyresniøjø kla-

siø þemesni uþ tarptautiná vidurká. Lietuvoje yra maþiau moki-niø, pasiekusiø aukðèiausià pasiekimø lygmená, ir maþiau mo-kiniø, nusmukusiø iki þemiausio pasiekimø lygmens. Lietuvojemergaièiø ir berniukø pasiekimai beveik nesiskiria matemati-kos ir gamtos mokslø srityse, taèiau mergaièiø skaitymo gebë-jimai gerokai aukðtesni nei berniukø.

Ðie tarptautiniai tyrimai nenagrinëjo mokymosi krûviø klau-simo, taèiau buvo pateikta keletas klausimø, pagal kuriuos da-bar galima analizuoti mokymosi krûviø problemà. Sakykim, vy-resnëse klasëse to paties dalyko turëti keturias ar daugiau pa-mokø per savaitæ yra didelis krûvis. Lietuvoje gerokai maþiaumokiniø turi keturias ar daugiau gamtos mokslø, matematikosir gimtosios kalbos pamokø nei vidutiniðkai kitose ðalyse. J. Du-daitë pateikë keletà mokiniø atsakymø apie namø darbus. Kaipdaþnai mokiniams uþduodami namø darbai per savaitæ, kieklaiko reikia jiems atlikti? Lyginant su tarptautiniu vidurkiu,daugiau procentø mokiniø atsako, kad jiems uþduoda namødarbø daþnai ir daug, ir gerokai maþiau negu kitose ðalysemokiniø teigia, kad namø darbø uþduoda nedaug ir retai. IðIV ir VIII kl. mokiniø atsakymø galima manyti, kad namø dar-bø pas mus uþduodama daugiau, nei kitose ðalyse. Ypaè ryð-kus skirtumas (lyginant su tarptautiniu vidurkiu) matematikossrityje. Ið mokiniø atsakymø galima manyti, kad jie yra apkrau-ti. Kà atsako mokytojai? Lietuvoje daug maþiau procentø mo-kytojø nei kitose ðalyse atsako, jog uþduoda daþnai ir daugnamø darbø. Tas skirtumas nuo tarptautinio vidurkio ypaè ryð-kus matematikos srityje. Kitose ðalyse gerokai daugiau moky-tojø atsako, kad namø darbø uþduoda daþnai ir daugiau. Lie-tuvoje maþiau mokytojø, kurie namø darbø uþduoda nedaug.Mûsø mokytojai linkæ namø darbø uþduoti vidutiniðkai. Tik3 proc. IV kl. mokytojø mokiniams beveik neuþduoda namødarbams skaityti. Jeigu lyginsime 2001 ir 2006 m. tyrimø rezul-tatus, tai 2001 m. daugiau nei pusë mokytojø ketvirtokamsuþduodavo namø darbams skaityti. O 2006 m. tokiø mokytojøbuvo maþiau – 32 proc. Sunku pamatuoti ryðá tarp namø darbøir pasiekimø. Daþniausiai tyrimø rezultatai bûna tokie, kad mo-kiniø, kurie namø darbams atlikti skiria daug laiko, pasiekimaiyra þemesni, nei tø, kurie namø darbams atlikti skiria gerokaimaþiau laiko. Jei mokinys gabus, galime manyti, kad jam reikësskirti maþiau laiko namø darbams ruoðti. Jei mokinys mokosiprasèiau, jam namø darbams reikia daugiau laiko. „Visi tyri-mai rodo, – teigia J. Dudaitë, – jog kuo daugiau namø darbøuþduodama, tuo prastesniø rezultatø sulaukiama. Taèiau ne-galima daryti iðvados, jog jei uþduosime maþiau, tai rezultataibus geresni. Taip pat negalima vienareikðmiðkai teigti, kad na-mø darbai pasiteisina ar nepasiteisina.“

Elvyra MATAÈIÛNIENË

Ar mokymosi krûvis tikrai yra problema ir kokio ji masto?Kaip jà spræsti labai priklauso nuo to, kà laikome mokymosikrûviu, kokià jo koncepcijà esame susikûræ. Atrodo, kad di-dþiausià átakà mûsø poþiûriui á mokymosi krûvius yra pada-riusios higienos normos. Jose krûviu laikomos mokymosi va-landos – pagrindiniø ir papildomø pamokø skaièius bei namødarbams skirtas laikas. Mokymosi valandos, remiantis higie-nos norma HN 21:2005, gali didëti nuo vidutiniðkai penkiøper darbo dienà pirmoje klasëje iki deðimties valandø dvylik-toje klasëje. Kam turëtø bûti skiriamas likæs laikas? Miegui –pradinukas per parà turëtø miegoti 10,5–11 val., dvyliktokas –8–8,5 val., valgymui, asmens higienai ir kelionei á mokyklà bei ið

Kaip suvokiame mokymosi krûvius?jos. Taip iðskirsèius turëtø likti apie 5 val. pirmokui ir apie 2 val.dvyliktokui.

Kaip ið tiesø mokiniai skirsto nuo pamokø liekantá laikà,galëtume patikimiau atsakyti tik turëdami dienoraðèio metodupagrásto tyrimo duomenis. Remdamiesi mokiniø atsakymais áanketø klausimus galime pasakyti, kad 2004 m. pusë V–XI kl.mokiniø namø darbams atlikti skyrë iki 1 val. Apie 40 proc.mokiniø ruoðë namø darbus visiðkai savarankiðkai, kas antraskonsultavosi mokykloje, apie 30 proc. mokësi su korepetito-riais. Pusë mokiniø nelankë jokiø bûreliø. Taigi tais metais, kaiypaè susirûpinta per dideliu mokymosi krûviu, jis nebuvo vy-raujantis reiðkinys.

4

Ádomiø minèiø apie mokiniø laisvalaiká kelia atsakymai á klau-simus, kiek laiko po pamokø jie ilsisi ir kiek praleidþia su drau-gais. Remiantis cituoto tyrimo duomenimis, ðio laiko paskirs-tymas beveik nepriklauso nuo klasës, taigi nëra susijæs su tuo,kaip, mûsø ásivaizdavimu, skirtingose mokymosi pakopose kintalaisvalaikiui liekanèiø valandø skaièius. Visai nebûna su drau-gais apie 7 proc. penktø, aðtuntø, devintø ir vienuoliktø klasiømokiniø, praleidþia 1–3 val. – po 20 proc. mokiniø, kiti – 4 irdaugiau valandø. Po pamokø visai nesiilsi apie 10 proc. moki-niø. Maþdaug pusë kiekvienos klasës mokiniø ilsisi 1–2 val.,apie 15 proc. – 3 val., kiti – 4–6 val. Remiantis kitu tyrimu,matyti, kad aukðtesnëje klasëje namø darbams skiriamo laikopadaugëja labai neþymiai. Maþa to, deðimtokai daþniau neguðeðtokai visai neruoðia namø darbø (þr. 1 pav.). Galima teigti,kad esama laisvalaikio leidimo áproèiø, kuriems nedaro átakossu mokymosi pakopa susijæs mokymosi krûvis.

Higienos norma apibrëþia, kiek laiko gali bûti skiriama namødarbams. Taèiau galima paklausti ir kitaip: o kiek laiko reikia?Ðis klausimas susijæs su dar vienu: kokia yra namø darbø pa-skirtis? Ádomiø duomenø pamàstymui apie ðiuos klausimuspateikë 2006 m. mokiniø pasiekimø tyrimas. Remiantis deðim-tokø atsakymais, namø darbams reikëtø skirti gerokai daugiaulaiko, nei jie skiria (þr. 2 pav.). Nëra aiðku, kodël mokiniai taipmano: ar todël, kad nuolat nepadaro visko, kas uþduota, artodël, kad laiko namø darbus svarbius siekiant geresniø moky-mosi rezultatø.

Ðis mokiniø pasiekimø tyrimas atskleidþia, kad deðimtoje kla-sëje testo rezultatai yra susijæ su namø darbams atlikti skiria-mu laiku: jie gerëja didëjant namø darbams skiriamam laikui.Blogiausiai sekasi tiems, kurie namø darbø visai neruoðia. Tai-gi mokiniai, kurie nepaiso higienos normø apribojimø, yra pra-naðesni uþ kitus atlikdami testø uþduotis. Kita vertus, testaistikrinami tie gebëjimai, kuriuos mokiniai tobulina atlikdaminamø darbus.

Iðsamiø duomenø, kokiø tipø uþduotys daþniausiai skiria-mos namø darbams, neturime, taèiau ðiek tiek þinoma, kodëljos apskritai skiriamos. 2004 m. dauguma mokytojø teigë sie-kiantys namø darbais átvirtinti pamokose ágytas þinias. Kas ant-ras sakë, kad namø darbø atlikimas skatina kûrybiðkà masty-mà. 2007 m. mokiniø pasiekimø tyrimas atskleidë, kad labaiskiriasi atskirø dalykø namø darbø paskirtis (þr. 3 pav.). Pavyz-dþiui, lietuviø kalbos namø darbai labai retai skiriami klasëjepradëtoms uþduotims baigti, daþniau – naujiems dalykams tai-kyti ar bûsimoms pamokoms pasirengti. Matematikos moky-tojai uþduota maþdaug po lygiai visø trijø paskirèiø namø dar-bø. Geografijos mokytojai daþniausiai uþduoda baigti klasëjepradëtus darbus. Skirtinga namø darbø paskirtis lemia jø su-dëtingumà. Sudëtingiausi ir daugiausia laiko uþimantys yra nauji,originalûs, sunkiai apibrëþiamos apimties ir nevienareikðmið-kai vertinami darbai.

Mokymosi sudëtingumas yra antras mokymosi krûvio as-pektas, neapraðomas higienos normose, taèiau galintis turëtididesnæ átakà nuovargiui nei mokymosi va-landos. Sudëtinga gali bûti ne tik atlikti namødarbus, bet ir mokytis pamokose. Pavyzdþiui,2004 m. apie 70 proc. penktø, aðtuntø, devin-tø, vienuoliktø klasiø mokiniø teigë, kad jienesupranta to, kà aiðkina mokytojai. 2007 m.apie 20 proc. aðtuntokø prisipaþásta nesupran-tantys, kaip atlikti namø uþduotis. Taigi gali-ma teigti, kad mokymosi krûvis yra mokymui-si reikalingos pastangos ir laikas, kuriuos le-mia mokymosi uþduoèiø kiekis bei jø sudëtin-gumas. Su ðia samprata yra susijusios daugu-ma rekomenduojamø krûvio maþinimo prie-moniø.

Abejoniø dël vyraujanèios mokymosi krû-

1 pav. Kiek laiko mokiniai skiria namø darbams(atsakymø pasiskirstymas procentais)

2 pav. Kiek laiko, deðimtokø manymu, reikëtø skirtinamø darbams (atsakymø pasiskirstymas procentais)

40

30

20

10

0

0 val. 0,5 val. 1 val. 2 val. 3 val. 4 val. 5 val.<

30

25

20

15

10

5

0

Duomenø ðaltinis – Nacionalinis VI ir X klasiømokiniø pasiekimø tyrimas (2006)

3 pav. Kokià namø darbø paskirtá nurodo dalykø mokytojai(atsakymø pasiskirstymas procentais)

Duomenø ðaltinis – Nacionalinis IV ir VIII klasiø mokiniø pasiekimø tyrimas (2007)

Lietuviø k. Biologija Istorija Fizika Chemija Geografija Matematika

pritaikyti naujus dalykuspasirengti bûsimoms pamokomsbaigti tai, ko nespëjo klasëje

454035302520151050

vio sampratos sukelia mokiniø atsakymas á klausimà, kà reikë-tø daryti, kad krûviai maþëtø (2004 m. krûvio maþinimo prie-moniø veiksmingumo tyrimas). Mokiniø manymu, krûviai ma-þëtø, jei mokytojai ádomiau organizuotø pamokas, maþintø jøskaièiø ir atsiþvelgtø á mokiniø norus bei gebëjimus. Kitos krû-vio maþinimo priemonës nurodomos labai retai, o namø dar-bai visiðkai neminimi. Atrodo, kad didþiausias krûvis moki-niams – nuobodulys. Remiantis 2007 m. mokiniø pasiekimøtyrimo duomenimis, nuobodþiauja apie 35 proc. aðtuntokø.Skirtingø dalykø pamokose ði dalis skiriasi: lietuviø kalbos pa-mokose sudaro apie 45 proc. (daugiausia), geografijos – apie25 proc. (maþiausia ið tirtø dalykø). 2004 m. mokymosi krûviøtyrimas atskleidë, kad daþniau nuobodþiauja ne silpnieji, betstiprieji mokiniai, tie, kuriems uþduoèiø skaièiumi ir sudëtin-gumu matuojamas krûvis yra per maþas.

Á mokymosi krûvio sampratà átraukæ ádomumo veiksná susi-duriame su krûvio suvokimo paradoksu. Esame ápratæ manyti,kad tinkamas krûvis – kai mokomasi nedaug ir nesunkiai. Ta-èiau tai, kas lengva, nëra ádomu. Visa ádomi veikla – bent vidu-

skiriareikëtø skirti

0 val. 0,5 val. 1 val. 2 val. 3 val. 4 val. 5 val.<

VI klasëjeX klasëje

7

18

27 26

13

63

5

tinio sunkumo. Gabiems þmonëms apskritai ádomûstik iððûkiai – tai, kas ið tiesø sunku. Be to, ádomiosveiklos norime daug, todël patys tam skiriame dau-giau laiko bei pastangø. Vadinasi, ádomumas tradi-ciðkai suvokiamà mokymosi krûvá didina, o ne maþi-na. Nepaisant to, ádomus mokymasis yra lengvesnispsichologiniu poþiûriu – jis teikia dþiaugsmo, atrodoprasmingas, yra savaime atlyginantis ir pagrástas vi-dine motyvacija. Neádomø mokymàsi pedagogai sie-kia kompensuoti iðoriniu atlygiu – paþymiu.

Poþiûris á paþymá gali nemaþai pasakyti apie moky-mà ir mokymàsi. Psichologai teigia, kad brandus þmo-gus skiriasi nuo nebrandaus tuo, jog iðorinæ veiklosmotyvacijà pakeièia vidine. Brandus mokinys turëtønorëti mokytis dël paties mokymosi. Tyrimai rodo,kad 2004 m. 70 proc. penktø, aðtuntø, devintø ir vie-nuoliktø klasiø mokiniø daugiausia dþiaugsmo teikëgeras ávertinimas, ðiek tiek maþesnei daliai – tai, kad pajëgiaatlikti uþduotis. 2006 m. buvo palyginti ðeðtokø ir deðimtokøatsakymai á klausimus, kokia diena yra sëkminga. Visiems sëk-mingiausia diena – gavus geresná paþymá, nei tikëjosi, dar mini-mas atsakymas, kai „pavyksta suprasti, kas buvo neaiðku“, irpan. Ðeðtoje klasëje reèiausiai pasirenkami atsakymai: „pavykstaiðsisukti nuo kai kuriø uþduoèiø“, „nereikia daug ir sunkiaimokytis“. Ðie atsakymai deðimtoje klasëje pakyla á sàraðo vidu-rá. Tai tikriausiai poþiûrio á mokymàsi kaip sunkø ir nelabaiprasmingà darbà padarinys.

Apibendrinant ðiuos samprotavimus apie mokymosi krûvánorëtøsi pasakyti, kad jis turëtø bûti vertinamas bent trimismatais – sugaiðto laiko, ádëtø pastangø ir patirto dþiaugsmo.Du pirmieji krûvá didina, o treèiasis maþina. Juos lemia bent

keturi veiksniai – mokymosi uþduoèiø skaièius, jø sudëtingu-mas, mokymosi ádomumas ir atlygis (tiesioginis ar netiesiogi-nis). Visa tai pavaizduota 4 paveiksle.

Duomenø ðaltiniai:tyrimo „Mokymosi krûviai bendrojo lavinimo mokykloje“ ata-

skaita (2004);tyrimo „Priemoniø, skirtø vyresniøjø klasiø mokiniø moky-

mosi krûviui maþinti, veiksmingumas“ ataskaita (2006);Nacionalinio VI ir X klasiø mokiniø pasiekimø tyrimo (2006)

apþvalga;Nacionalinio IV ir VIII klasiø mokiniø pasiekimø tyrimo

(2007) apþvalga.Dr. Vaiva VAICEKAUSKIENË

Ðvietimo plëtotës centro Politikos analizës skyriaus vyriausioji specialistë

Ðvietimo ir mokslo ministerijos paþymose bei Vilniaus pedagoginio universiteto atlikto tyrimo„Per didelio mokymo krûvio prieþastys ir problemø sprendimo galimybës“ ataskaitoje mokiniømokymo(si) krûvio klausimas nagrinëjamas skirtingais aspektais, taèiau vis dar nëra aiðku, dëlkokiø veiksniø mokymo(si) krûviai virðija leistinas normas ir kokios yra galimybës neutralizuotituos veiksnius ar sumaþinti jø neigiamà poveiká. Tai ir norëta iðsiaiðkinti per Pedagogø profesinësraidos centro vykdomà projektà ,,Mokymosi krû-viø maþinimo mokykloje galimybës“.

Projekto tikslai yra numatyti mokiniø moky-mo(si) krûviø subalansavimo kompleksines prie-mones bei tobulinti mokyklos vadovø ir mokyto-jø poþiûriø dermæ planuojant ir organizuojantmokymà ir mokymàsi bei reguliuojant moky-mo(si) krûvius. Projekto dalyviai supaþindinti su

mokymo(si) krûviø bendrojo lavinimo mokykloje tyrimø rezultatais, aptartosiðvados, pristatytos mokymo(si) krûviø reguliavimo strategijos, inicijuojama sëk-minga mokyklø ir mokytojø gerosios patirties sklaida.

Vykdant projektà rengiami seminarai mokyklø vadovams, bendruomenëmsbei ávairiø dalykø mokytojams racionalaus ugdymo proceso valdymo bei ugdymoturinio planavimo temomis. Per dvejus metus projekte kompetencijas tobulinoapie 100 mokyklø vadovø bei 300 ávairiø dalykø mokytojø, parengti 2 mokykløsëkmingos patirties leidiniai, sukurtas interneto puslapis ,,Mokymo(si) krûviooptimizavimas“ www.pprc.lt/kruvis/, kuriame galima susipaþinti su mokymo(si)krûvá reguliuojanèiais dokumentais, atliktais tyrimais, vykusiø seminarø lektoriømedþiaga, elektroniniais leidiniais bei mokyklø patirtimi.

Ðià problemà padës spræsti ir atnaujintos Bendrosios programos, kuriosenumatoma tenkinti kiekvieno mokinio poreikius bei ugdyti bendràsias kompe-tencijas.

Vilma BALÈIÛNIENËProjekto vadovë

Kvalifikacijos tobulinimo projektas

Ren

ato

s È

esn

aviè

ien

ës n

uo

tr.

Mûsø mokykla – Kauno Ðanèiø vidu-rinë – ásitraukdama á PPRC projektà„Mokymosi krûviø maþinimo mokyklo-je galimybës“ siekë pasisemti kitø ða-lies mokyklø patirties, giliau susipaþin-ti su nacionaliniais ðià ugdomàjà veiklàreglamentuojanèiais dokumentais, at-liktø tyrimø analize. Iðties mûsø viltyspasiteisino. Mes ne tik giliau susipaþi-nome su dokumentais bei atliktais ðiossrities tyrimais, bet ir turëjome galimy-bæ pabendrauti su kitomis projekto mo-kyklomis, pasidalyti patirtimi. Tai buvolabai naudinga.

Mokytojo darbasmaþina mokymosi

krûvius

(Nukelta á 6 psl.)

4 pav. Mokymosi krûvio modelis

6

Mûsø atlikti tyrimai parodë, kad mo-kymosi krûviai susidaro ne atliekant na-mø darbus ir problema ne tvarkaraðèio„langai“ ar kontroliniø darbø grafikas.Pagrindinë problema – pati pamoka. Ste-bint mokytojø pamokas paaiðkëjo, jogmokytojai planuoja ne programos turi-ná, bet vadovëlio paragrafus, kuriuosepateikiama kur kas daugiau ávairios in-formacijos, kuri neatitinka iðsilavinimostandartø reikalavimø, o mokytojai nesi-vargina atrinkti vadovëlio turinio. Todëlmetodinëse grupëse buvo analizuojamimokytojø teminiai planai norint iðsiaið-kinti, kas planuojama: vadovëlio medþia-ga ar programos bei iðsilavinimo stan-dartø reikalavimai. Atlikta analizë paro-dë, jog daugumai mokytojø vadovëlis bu-vo pagrindinë planavimo priemonë. Tadteko daug dirbti ðioje srityje, kol iðmoko-me planuoti programas ir iðsilavinimostandartus, o vadovëlis tapo tik priemo-ne, leidþianèia ágyvendinti pasiekimø rei-kalavimus.

Kita problema, su kuria susidûrëme, –uþdaviniø formulavimas per pamokà.Stebint pamokas paaiðkëjo, jog mokyto-jai dar sunkiai – vaikams neaiðkiai bei ne-suprantamai – formuluoja pamokos uþ-davinius bei veiklas, kurios leistø juos ágy-vendinti. Ir vël pluðëjome prie to. Teisy-bës dëlei turime pripaþinti, jog vis dartobuliname ðià mokytojo darbo sritá.

Kuo daugiau analizavome pamokosturiná, tuo daugiau atradome mokymosikrûvá didinanèiø veiksniø. Vienas ið jø –gráþtamasis ryðys pamokoje. Su ðia pro-blema „susidoroti“ padëjo mokyklos da-lyvavimas nacionaliniuose vertinimo kai-tos projektuose. Taèiau net ir turintiemsprojektinës patirties mokytojams ganasunkiai sekësi gauti gráþtamàjà informa-cijà pamokoje, pamatyti kiekvienà vaikàbei jo suvoktos dëstomos medþiagos ly-gá. Vël daug dirbome metodinëse gru-pëse, diskutavome, stebëjome vieni kitøpamokas. Èia iðryðkëjo kita problema –pamokos uþdaviniø bei namø darbø di-ferencijavimo ir individualizavimo. Tikmokytojo profesionalumas padedaspræsti ðià problemà.

Kaip formuluoti skirtingus uþdaviniusmokiniams nepaþeidþiant jø orumo?Kaip vertinti atliktas maþesniø pasieki-mø uþduotis, kad vaikas nepasijaustønuskriaustas? Kaip skirti individualiasnamø darbø uþduotis ir iðvengti klausi-mo: „O kodël jam kitokia uþduotis?“ Suðiomis ir dar daug kitø problemø moky-tojas susiduria pamokoje. Todël turimevisi bendromis jëgomis tobulinti pamo-kas, kad mûsø vaikai jose jaustøsi sau-gûs ir nepaþeidþiami. Ðá tikslà ágyvensi-me patys nuolatos mokydamiesi bei to-bulindami savo ágûdþius.

Violeta ÈIULDIENËKauno Ðanèiø vid. m-klos

direktoriaus pavaduotoja ugdymui

(Atkelta ið 5 psl.)

Praneðimà ðià tema konferencijojeskaièiusi Specialiosios pedagogikos irpsichologijos centro psichologë VaidaGudaitytë teigë, kad mokymosi krûvioproblema yra susijusi su dauguma kitøproblemø: pedagoginiø, socialiniø, psi-chologiniø, ekonominiø. „Kai kalbamaapie mokymosi krûvius negali pasakyti,kur yra prieþastis, o kur padarinys. Mo-kymosi krûviø maþinimas vyksta visuoselygmenyse, bet svarbiausia – dëmesys ski-riamas konkreèiam mokiniui (konkreèiospagalbos planas).

Psichologai mano, kad krûviai yra pa-èiame mokymosi procese dalyvaujanèiønariø nepakankamos komunikacijos,bendradarbiavimo, sutrikusio gráþtamo-jo ryðio, bendraþmogiðkumo, atsakomy-bës stokos problema ar padarinys. Mo-kymosi procese dalyvauja mokinys su jamtenkanèiu krûviu, mokytojas su savo krû-viu ir tëvai. 2001 m. tyrimo duomenimis,tëvai teigë, kad jie besimokydami buvolaimingesni nei jø vaikai. Dabar iðmoks-tama daugiau, bet jauèiamasi prasèiau,ásitikinæ tëvai. Vaiko savijautai átakà da-ro: mokymosi medþiaga, programos,mokymosi proceso organizavimas, mo-kytojo profesinës kompetencijos, vaikø,mokytojo ir mokiniø tarpusavio santy-kiai, mokyklos mikroklimatas, vaiko fizio-logija ir kt.“, – kalbëjo psichologë.

KLAUSIMØ DAUG...

Kodël kai kurie vaikai turëdami nema-þà mokymosi krûvá patiria stresà, kon-fliktuoja su mokytojais, jauèia nerimà, at-siranda mokymosi spragø, jie palûþta, okiti patirdami lygiai tà patá sugeba susi-taikyti, iðgyventi ir sëkmingai mokytis?Kas visa tai lemia? Visø pirma mokymo-si krûvá vaikui didina gebëjimø stoka, ne-galia, net gimstant patirta trauma. Kitaprieþastis – motyvacijos stoka, itin pasi-reiðkianti paauglystëje. Svarbios tampair asmeninës vaiko savybës, emocinësproblemos, su kuriomis jis susiduria. At-siranda vis daugiau vaikø, kuriems diag-nozuojama vaikystës depresija. Vienimokiniai nesugeba prisitaikyti prie mo-kymosi pokyèiø ir keliamø reikalavimø.Kitiems sudëtinga sugráþti po laisvos pa-mokos ir mokytis toliau. Dar viena prie-þastis – nemokëjimas mokytis, mokymo-si ágûdþiø, kurie turëtø susiformuoti jaupradinëse klasëse, stoka. Atsiranda spra-gos, keliaujanèios drauge su vaiku á vy-

Mokymosi krûviaipsichologiniu poþiûriu

resnes klases, jei ðis nesugeba prisitaiky-ti prie naujø mokymo strategijø. Atlikta-me tyrime net 72 proc. mokiniø teigë,kad nesupranta, kà mokytojas aiðkina.Kyla klausimas, kà vaikai daro, kai kaþkonesupranta? Ar mokytoja þino, kad taipyra? Vaiko mokymuisi átakos turi netin-kamai pasirinktas mokymo bûdas bei ne-palankios situacijos ðeimoje (tëvø skyry-bos, iðvykimas á uþsiená, dideli tëvø lûkes-èiai, dëmesio ir bendravimo stoka). Dëlðiø prieþasèiø vaikas ir per pamokas ne-gali susikaupti. Iðprovokuojami neigia-mi santykiai tarp klasës draugø, patyèiosir panaðûs dalykai.

IÐEIÈIØ YRA

Mokymosi krûvius rekomenduojamaoptimizuoti pagal individualius vaiko po-reikius ir galimybes. Yra vaikø, kurie dëlgebëjimø stokos nesugeba suvokti me-dþiagos, jam krûvis tampa per didelis.Toks vaikas nukreipiamas á specialià ug-dymo komisijà, jam pritaikoma mokymo-si programa. Yra grupë gabiø vaikø, ku-riems nekyla problemø suvokiant moko-màjà medþiagà. Taèiau net jie kartais pra-randa mokymosi motyvacijà, nes dësto-moji medþiaga per lengva ir neádomi. Mo-kymosi motyvacija nuo iðorinës pradinë-se klasëse pereina prie vidinës vyresnë-se. Pradinëse klasëse vaikai stengiasi, la-bai jautriai reaguoja á vertinimus, pasta-bas, paþymius. Paþymys daugeliui yra sti-mulas, skatinantis mokytis. Pradinukasmokosi jam svarbiems þmonëms: mamai,tëèiui ir pan. Ði iðorinë motyvacija pa-lengva turi peraugti á vidinæ. Tik taip buslaiduojama tolesnë mokymosi sëkmë. Vi-dinë motyvacija formuojasi palaipsniuiXI–XII kl. Tada mokinys mokosi gerai,þino, ko nori, gerai iðlaiko egzaminus.Blogiausia, kad vaikai nemoka mokytisnamuose, daug laiko praleidþia prie na-mø darbø ruoðos. Tëvai stebisi, kad mo-kymosi rezultatai þemi. Atlikti tyrimai ro-do, kad vyresnëse klasëse vaikai mokosipo 3–4 val., nors rekomenduoja 2–2,5 val.Sugebëjimas naudotis mokymosi kom-petencija turi bûti formuojamas jau pra-dinëse klasëse.

Kaip elgiasi tëvai (psichologø many-mu, jiems taip pat tenka mokymosi krû-vis)? Tëvai arba patys dirba su vaikais,arba samdo korepetitorius. 2006 m. tyri-mo duomenimis, apie 50 proc. tëvø ma-no, kad jø vaikai nesugebës iðlaikyti eg-

7

zaminø be korepetitoriaus pagalbos. Ky-la klausimas, kada atsirado spragø? Ko-repetitorius daþnai bûna viso labo ma-mos arba tëèio tarpininkas, padedantisáveikti nerimà ir suteikti vaikui savigar-bos bei pasitikëjimo jausmà.

VAIKØ SKIRTUMAI

Psichologë V. Gudaitytë ragino nepa-mirðti vaiko fiziologiniø savybiø. Jautrinervø sistema, triukðmas trukdo susi-kaupti ir daro neigiamà átakà mokymosipasiekimams. Kai kurie vaikai yra labaijudrûs, gebantys daryti deðimt darbø vie-

nu metu. Èia reikalingas mokytojo dë-mesys bei pagalba. Nereikia pamirðti irpaauglystës laikotarpio. Vaikai, iðgyve-nantys brendimà, tampa paþeidþiami dëlfiziologiniø pokyèiø, santykiø ðeimoje.Ðiuo metu pasitaiko ávairiø konfliktø supedagogais, tëvais. Vis daugiau vaikøkreipiasi pagalbos á psichologus dël iðgy-venamos baimës, nerimo, susirûpinimomokymosi rezultatais. Mergaitës praðopadëti daþniau nei berniukai. Nesutari-mas su klasës draugais, nesugebëjimasatsipalaiduoti net laisvalaikiu vëlgi pri-verèia ieðkoti pagalbos.

Psichologiniu poþiûriu svarbu pakal-

bëti ir apie mokytojo darbo krûvá. Tyri-mo duomenys rodo, kad mokytojamsmokymosi krûvis didëja dël papildomødarbø, kuriuos atlieka po pamokø (do-kumentø tvarkymas ir pan.). Vadinasi, pa-galbos reikia ir mokytojams. Jø profesijaviena ið tø, kuri atsiduria „perdegimo“sindromo rizikos grupëje. Mokyklinëátampa pasireiðkia nesugebëjimu paskirs-tyti laiko, atsiranda darbo sàlygojami kon-fliktai. Mokytojams reikëtø daþniau da-lytis mintimis ir ágûdþiais, skirti laiko sau,savo pomëgiams, organizuoti savitarpiopagalbos grupes.

Mûsø inf.

Mokiniø mokymosi krû-viø maþinimà mokyklojepradëjome dalyvaudamiðalies projekte „Vertinimasugdymo procese“ ir pa-rengdami „Pradiniø klasiømokiniø pasiekimø vertini-mo tvarkà“ bei „V–X kla-siø mokiniø paþangos irpasiekimø vertinimo tvar-kà“, kurios, mûsø manymu,

atitinka tikslus, nusakytus Lietuvos Respublikos ðvietimo irmokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. patvirtintoje „Mokiniøpaþangos ir pasiekimø vertinimo sampratoje“. Visa tai maþinamokiniø krûvius, kadangi leidþia mokiniui ir mokytojui pla-nuoti mokymo(si) tikslus, atsiskaitymo laikà, nesukelia „ðoko“pusmeèiø, mokslo metø pabaigoje. Aiðki sistema nusako laikàir draudþia vykdyti kontrolinius darbus likus savaitei iki pus-meèiø pabaigos.

Mokykloje mokytojai daug dëmesio skiria ugdymo procesodiferencijavimui ir individualizavimui, atsiþvelgia á skirtingà mo-kiniø mokymosi bûdà. Vertinamas mokiniø mokymasis, net irmaþiausia sëkmë. Tai daroma naudojant „Mokinio aplankà“,kurá turi kiekvienas mokinys. Èia mokiniai patys ásivertina pa-þangà, planuoja mokymàsi, tolesnæ veiklà. Kartà per pusmetákiekvieno dalyko mokytojas ávertina mokinio pasiekimus – taipmokytojai taiko formuojamàjá vertinimà. „Mokinio aplankà“pildyti mokiniui padeda klasës auklëtojas. Mokslo metø pabai-goje kiekvienas mokinys pristato savo sëkmæ. Taip vaikas pa-mato savo paþangà, stiprëja jo savivertës jausmas.

Kitas dokumentas, kuris padeda adaptuotis ugdomojoje veik-loje – „Mokiniø darbo krûvio reguliavimo tvarka“, kuri nusta-to atsiskaitymo terminus, reikalauja, kad mokytojas, atsiþvelg-damas á mokinio gebëjimus, motyvacijà, diferencijuotø uþduo-tis klasëje ir namuose, apsaugotø vaikà nuo beprasmiðkø uþ-duoèiø atlikimo. 2005 m. atliktas tyrimas parodë, kad, daugu-mos mokiniø nuomone, jie neperkrauti uþduotimis ir mokyk-loje daugiau pavargsta emociðkai, t. y. nuo prastø tarpusaviosantykiø. Siekiant paðalinti ðià problemà, buvo ávestas „Mokyk-los kodeksas“, kuriame labai aiðkiai reglamentuoti mokiniøtarpusavio santykiai, elgesio taisyklës. „Mokyklos kodeksas“,kurá rengiant dalyvavo patys mokiniai, nusako mokinio skatini-mo ir nuobaudø sistemà, padeda vertinti mokiniui savo poel-gius, stiprinti motyvacijà elgtis gerai – nepaþeidþiant mokyklos

kultûros reikalavimø. Minëtas dokumentas maþina agresijos,smurto apraiðkas mokyklos bendruomenëje. Vaikas mokyklo-je jauèiasi saugesnis, aktyviau dalyvauja ugdymo procese, to-bulina tarpusavio santykius.

Pastaraisiais mokslo metais siekiant padëti mokiniams, ku-rie mokosi pagal modifikuotas programas, turi elgesio ir emo-cijø sutrikimø, stiprinti jø savivertës jausmà ir mokymosi moty-vacijà, mokytojø taryboje buvo susitarta ir patvirtinta vieningasistema – „Priemonës, padedanèios mokymosi motyvacijos sto-kojantiems mokiniams pasiekti patenkinamus mokymosi re-zultatus (Iðsilavinimo standartø minimumà)“. Ði tvarka pade-da mokiniui, stokojanèiam gabumø ir mokymosi motyvacijos,ið anksto suþinoti kontrolinës uþduoties klausimus, atitinkan-èius þiniø minimumà, t.y. „ketvertà“, ruoðtis á juos atsakyti.Pirminis tyrimas parodë, kad 48 proc. pagerëjo mokiniø rezul-tatai – jie negauna nepatenkinamø paþymiø.

Mokykloje sukurta „Darbo su tëvais tvarka“, kuria remda-miesi klasiø auklëtojai ne reèiau kaip kartà per pusmetá nusta-tytu laiku pasikvieèia pokalbiui mokinio tëvus. Pokalbyje daly-vauja ir mokinys. Remiamasi reikalinga informacija: „Klasësdienynas“, „Mokinio aplankas“, teminiai planai, vertinimo nor-mos. Jeigu mokinio tëvai negali pasiûlytu laiku atvykti, jie galikeisti pokalbio laikà informuodami klasës mokytojà. Ðiuosesusitikimuose gali bûti kvieèiami dalyvauti dalykø mokytojai,mokyklos administracija. Dabar susitikimuose su klasës auklë-toju dalyvauja daugiau nei 90 proc. mokiniø tëvø. Jie laikusuþino apie vaiko pasiekimus, problemas, formalaus ir nefor-malaus ugdymo(si) galimybes. Tëvams siûloma nereikalauti iðvaiko neámanomø dalykø.

Organizuojamos ir mobiliosios grupës, kuriose mokiniui su-darome sàlygas ðalinti mokymosi spragas arba gilinti reikiamasþinias.

Mûsø patirtis rodo, kad popamokinë projektinë veikla skati-na mokymosi motyvacijà bei mokytojo ir mokinio bendradar-biavimà. Siekiame, kad mokiniai noriai ateitø á mokyklà. Skati-name ir palaikome jø iniciatyvà. Pasinaudodami projektinësveiklos, mobiliøjø grupiø teikiamomis galimybëmis, mokiniaiárengë „Savà kampà“ – erdvæ, kurioje jie mëgsta rinktis. Pradë-jo patys organizuoti ir aktyviai ágyvendinti projektus. Mokiniøiniciatyva buvo vykdomi projektai: „Savas kampas“, „Vaiduok-liø naktis“, Að – Tu – Mes – Jëga“, „Dirbu – gyvenu “, „Kalbødiena“, „Mano tëveliai ðiandien mokytojai“. Tai padeda ir la-bai nenusiteikusiam mokytis mokiniui pasakyti: „Nors mano pa-þymiai nëra labai geri, ir elgesys kartais sunkiai suvaldomas, –

að dalyvavau... projekte, vadinasi,að galiu!“

Gediminas JANELIÛNASBirþø r. Germaniðkio pagr. m-klos direktorius

Laima BËLIAKIENËDirektoriaus pavaduotoja ugdymui

Birþø r. Germaniðkio pagrindinëje mokykloje mokosi 104 mokiniai. Mokykla kasmetitin didelá dëmesá skiria mokiniø socialiniø ágûdþiø formavimui, kultûros stiprinimui, mo-kiniø elgesio problemoms paþinti ir spræsti. Ðiais mokslo metais specialioji pagalba teikiama24,03 proc. mokyklos mokiniø su ávairiais sutrikimais. Dalis mokiniø susiduria su proble-momis mokantis, bendraujant su bendraamþiais, taèiau tëvai nesutinka, kad mokiniuipadëtø specialistai ar mokinys bûtø mokomas pagal modifikuotà programà.

Maþosmokyklospatirtis

8

Jau seniai pastebëta, kad skirtingi þmonës mokosi nevieno-dai. Vienam vaikui uþtenka pamokà iðklausyti klasëje, kitamreikia prakaità lieti prie namø darbø... Vienas medþiagà ásime-na greitai ir be pastangø, bet taip pat greitai jà ir uþmirðta, kitasiðmoksta labai sunkiai, bet giliai ir visam gyvenimui. Kiekvienoþmogaus intelektas ir gabumai yra skirtingi, todël trokðtamømokymosi rezultatø mes siekiame skirtingais bûdais. Kodëlsvarbu tai þinoti, gilintis á tyrimø rezultatus, nagrinëti savo pa-tirtá? Tam, kad mokymasis palengvëtø, pasiektume geresniørezultatø.

Ðiuo metu yra keliolika mokymosi stiliø klasifikacijø. Nebûti-na jø visø iðmanyti, nes kartais skirtumai nëra dideli, taèiau irtëvams, ir mokiniams svarbu suvokti, kad jie egzistuoja ir reikiajuos paþinti bei á juos atsiþvelgti. Pateiksime vienos paprastosmokymosi stiliø klasifikacijos pavyzdá. Pagal jà galima iðskirtitris esminius mokymosi stilius: vizualiná, girdimàjá (auditoriná)ir kinestetiná. Beje, ádomu, kad anglai prie ðios klasifikacijosneretai dar prideda du papildomus stilius: lytëjimo ir videovi-zualiná. Pastarasis – jau ðiuolaikinio pasaulio produktas. Ne-maþa þmoniø geriausiai informacijà ásimena þiûrëdami filmus,kur yra garsas, vaizdas ir jø seka. Tad vis daþniau mokyklosevaikams yra rodomi paþintiniai, vaidybiniai istoriniai ir net moks-lo populiarinimo filmai.

Kinestetinis mokymosi stiliusVienam lengviau ásiminti, kai tekste yra paveikslëliø, kitam –

kai pasakojama, ypaè jei tai daroma vaizdþiai, jausmingai. Tre-èias lengviau iðmoksta, kai dirba ir jo rankos, pavyzdþiui, bandokaþkà sudëlioti ar pagaminti. Pastarasis – kinestetinio moky-mosi stiliaus pavyzdys. Tokie þmonës geriausiai ásimena savojudesius, taip pat ir savo balso stygø virpesius. Tokie þmonëslengvai atsimena informacijà jà kartodami garsiai, lyg mokyda-miesi eilëraðtá.

Girdimasis ir vizualinis mokymosi stiliai„Kito stiliaus pavyzdys – akademikas V. Statulevièius. Jis sa-

kydavo: „Paþiûriu á knygà ir puslapius tarytum nufotografuo-ju“. Tokiems þmonëms niekada nereikia atmintinai kalti. Nuei-na á egzaminà ir skaito ið atminties“, – pasakoja P. Gudynas.

O koks yra girdimojo (verbalinio) mokymosi stiliaus þmo-gus? Jis geriausiai ásimena klausydamas. „Mokant toká mokináypaè svarbu skatinti gilintis á medþiagos prasmæ, nustatyti ry-ðius tarp iðmoktø sàvokø, taisykliø, faktø. Yra mokiniø, kuriemokosi prieðingai – gali ásiminti tik tai, kà gerai supranta, su-struktûruoja, savaip pertvarko. Visi mokymosi stiliai yra savaipgeri – tik reikia juos iðmanyti.“

Negabiø þmoniø nëraÐiuo metu populiari garsaus ðvietimo specialisto Harvardo

universiteto profesoriaus Howardo Gardnerio intelektø ávai-rovës teorija. Ji teigia, kad yra net septynios intelekto rûðys:lingvistinis (kalbinis), loginis matematinis, socialinis (bendra-vimo), asmeninis (vidinis), muzikinis, vizualinis erdvinis, kûno

Mokymosi stiliaivaldymo. Vëliau mokslininkas iðskyrë dar du. H. Gardneris irjo pasekëjai yra ásitikinæ, jog negabiø þmoniø nëra. Kiekvienasið mûsø turi intelektà, tik skirtingà. Todël ðiandien neabejoja-ma, kad vienaip reikia mokyti tà, kurio intelektas loginis mate-matinis, ir kitaip tà, kurio – vizualinis erdvinis. Pasak ÐPC di-rektoriaus, geri pedagogai tai puikiai þino ir pritaiko.

Vizualinio erdvinio màstymo þmonës lengvai supranta reið-kiniø esmæ, taèiau jiems sunku tai nusakyti þodþiais. Kitaipsakant, savo galvoje jie turi erdviná þemëlapá, tik jiems sunkusuformuluoti apibrëþimus, kartais net pakartoti uþdavinio sà-lygas, prisiminti tekstà, eilëraðtá.

Skirtumai tarp mergaièiø ir berniukøKasmet Ðvietimo plëtotës centras atlieka nacionalinius mo-

kiniø pasiekimø tyrimus. Iðdalijami testai bei anketos, kur klau-siama, kas vaikui patinka, kas jam sekasi ir pan. Pagal surinktusduomenis matoma, kad IV–VI kl. kai kurie mokiniai labai ski-riasi savo mokymosi stiliais. Gana ryðkûs skirtumai tarp ber-niukø ir mergaièiø. Taip yra visame pasaulyje. Mergaitës yraemocionalesnës, joms didesná áspûdá daro tai, kas susieta sujausmais, taip jos geriau ásimena. O berniukai yra pastabesni.Jie labiau remiasi savo patirtimi, pojûèiais, tuo, kas atlikta sa-vomis rankomis. Nors skirtumai ir nedideli, taèiau ne visø mo-kymosi stiliø mokiniams sekasi vienodai. Nerimà ypaè kelia visdidëjantis atotrûkis tarp mergaièiø ir berniukø mokymosi pa-siekimø. VIII–X kl. jau akivaizdþiai geriau sekasi tiems moki-niams, kurie perprato ir kitus mokymosi bûdus, sugeba moky-tis ne tik savo ágimtu stiliumi. Ðiuolaikinëje mokykloje vis dau-giau dëmesio skiriama mokymuisi mokytis. Tuo tikslu moki-niams skiriamos ávairios uþduotys, jie skatinami analizuoti sa-vo mokymàsi. Ðiuo poþiûriu labai gerai, kad nuo V kl. moky-mas yra dalykinis (moko ávairûs mokytojai). Yra daugybë vai-kø, kurie puikiai mokosi eilëraðèius, jiems gerai sekasi mate-matika, taèiau rankos jø tarsi neklauso. Negali graþiai paraðyti,aplinkui viskas sujaukta, nesugeba atlikti paprasèiausiø darbø,pavyzdþiui, lygiai nukirpti popieriaus... O tai mokëti yra svarbukiekvienam. Kuo jaunesnis þmogus, tuo savotiðkiau jis mokosi.Taèiau vëliau labai svarbu, kad paauglys iðmoktø ir jam nebû-dingø mokymosi strategijø.

Tëvø vaidmuoO koks tëvø vaidmuo ir kiek jie gali padëti savo mokinukui?

Pasak P. Gudyno, gali, ir net labai daug. Pirma, tëvai þino, kokiajø ðeimos genetinë medþiaga. Jie gali prisiminti savo mokymosistiliø, kaip jiems sekësi mokytis, panaðiai seksis ir jø vaikui.Antra, tëvai puikiai þino, kaip paveikti savo vaikà. Mokytojuinuteikti mokiná mokytis, jo labai gerai nepaþástant, gali bûtisunku. Tad tëvai galëtø labai efektyviai bendradarbiauti su mo-kytojais, klasës auklëtoju. Kodël daþniausiai ugdymo proble-mø bûna tada, kai vaikas auga vaikø namuose arba ne su savobiologiniais tëvais? Reikia pripaþinti, kad genetinë informacijayra perduodama ið kartos á kartà. Kartu perduodama ir tamtikra su ja susijusi ðeimos pedagoginë kultûra. Taip atsirandajausmas, kaip su tais genais „elgtis“, kaip tà vaikà ugdyti, kasjam yra veiksminga: ar grieþta drausmë, ar draugiðka atmosfe-ra, o gal kartais tereikia jam leisti veikti visiðkai laisvai.

Vietoj pabaigosYra þmoniø, kurie linkæ daug màstyti ir tik tada pradëti veik-

ti, o yra tokiø, kurie maþai màsto ir daug veikia. Kurie ið jødaugiau pasieks? Juk yra situacijø, kur gerai, kai þmogus naudojabandymø ir klaidø metodà. Taèiau bûna ir tokiø, kai reikia pa-màstyti ir tik tada galima rasti iðeitá. „Svarbiausia – þinoti beigebëti taikyti kuo daugiau mokymosi ir veiklos strategijø beielgtis pagal aplinkybes“, – tvirtina P. Gudynas.

Apie tai, kokie yra mokymosi ypatumai, kodël verta juos þinoti, Ðvie-timo ir mokslo ministerijos nemokamo leidinio tëvams „Penktokas“redaktorë Jûratë Petraitienë kalbëjosi su Ðvietimo plëtotës centro direk-toriumi dr. Pranu GUDYNU. Spausdiname pokalbio iðtraukas.

9

Kaip padëti vaikui ir sureguliuoti mo-kymosi krûvá, kokia turi bûti ðiuolaikinëpamoka, apie mokymàsi mokytis, moky-mosi motyvacijà, namø darbø efektyvu-mà, korepetitoriø bûtinybæ ar ne, moky-mosi stilius raðo ir daugybæ rekomenda-cijø projekto „Mokymosi krûviø maþini-mo mokykloje galimybës“ iniciatoriai beivykdytojai pateikia keliuose mokytojams,mokiniams, jø tëvams skirtuose nemo-kamuose leidiniuose.

Pagal Ðvietimo ir mokslo ministerijosuþsakymu 2006 m. atliktà tyrimà „Prie-moniø, skirtø vyresniøjø klasiø mokiniømokymosi krûviø maþinimui, veiksmin-gumas“ parengtas leidinys mokytojams„Mokymosi krûvio optimizavimas“. Pro-jekte dalyvaujanèios mokyklos savo pa-tirtimi dalijosi 2007 m. iðleistame leidiny-je „Mokymosi krûviø maþinimo mokyk-loje galimybës“. Nemokamame leidinyje„Mokytis gali bûti lengviau“ mokiniairanda ne tik ðvietimo specialistø, bet irðeimos gydytojos Aurikos Jurevièienësbei psichoterapeuto Olego Lapino pa-tarimø, kaip atpaþinti nuovargio simp-tomus, kuo jis pavojingas, ar gali jis bûtiligos poþymis, koks turëtø bûti vaiko po-ilsis, ar reikia gydyti pervargimà ir kaip joiðvengti. O „sàþiningasis mokyklos laikøiðdykëlis“ dainininkas, aktorius, laidø ve-dëjas Marijonas Mikutavièius ðiø dienøpaaugliams pataria: „Svarbiausia savæspaþinimas ir tobulinimas. Ne tai, kuo tutapsi, o kaip save paþinsi ir iðtobulinsiyra svarbiausia. Ðiandien turi suþinotikuo daugiau apie pasaulá ir save, judëtipirmyn, ieðkoti, domëtis.“

Ðiuo metu rengiama dar viena mokyk-lø patirties knygelë, tokiu paèiu pavadi-nimu kaip ir pernykðtë, „Mokymosi krû-viø maþinimo mokykloje galimybës“. Jo-je mokymosi krûviø maþinimo patirtimidalijasi dar devynios projekte dalyvau-janèios ðalies mokyklos.

Kaip pratybø sàsiuviniai padëtø (galjø atsisakant) maþinti mokiniø mokymo-si krûvá, aiðkinosi Utenos rajono Sudei-kiø pagrindinës mokyklos direktoriauspavaduotoja ugdymui Vilma Petrulienë.„Mokykloje atlikau tyrimà „Pratybø sà-siuviniø átaka mokiniø darbo krûviui“.Kaip mokytoja ir mama maèiau, kad pra-tybø sàsiuviniø perkama labai daug, ta-èiau realiai jie nepanaudojami taip, kaip

Krûviai –kompleksinëproblemaÐvietimo ir mokslo ministerijos uþsa-

kymu periodiðkai atliekami tyrimai, ku-riuose analizuojamos problemos, susiju-sios su mokymosi krûviais. Tyrimø iðva-dose konstatuojama, kad krûviai – kom-pleksinë problema ir jà bûtina spræstiÐvietimo ir mokslo ministerijos, savival-dybiø, mokyklø ir mokytojø lygmenimis.(Tyrimø ataskaitø medþiagà galima rastiwww.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai.htm.)

Siekiant spræsti mokiniø mokymosi krû-vio optimizavimo problemas ir remiantistyrimø iðvadomis 2006 m. buvo pareng-tas „Mokiniø mokymosi krûviø maþini-mo priemoniø planas 2006–2008 metams“(ðvietimo ir mokslo ministro 2006 m. lap-krièio 24 d. ásakymas ISAK-2224). Planasðalies lygmeniu numato priemones, ku-rios yra svarbios optimizuojant mokymosikrûvius. Tobulinami ugdymo turiná reg-lamentuojantys dokumentai – atnaujin-tos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo ben-drosios programos, tobulinamos mokyk-lø finansavimo sistemos bei mokytojø,mokyklø vadovø, jø pavaduotojø kvalifi-kacijos, rûpinamasi bendrojo lavinimo,profesinio mokymo programø ir aukðtø-jø mokyklø studijø programø derme (de-rinamos stojimo sàlygos).

2003 m. parengtas ðvietimo ir moksloministro ásakymas Nr. ISAK-1197 „Dëlmokiniø mokymosi krûviø“. Jis ápareigo-ja mokyklø vadovus nuolat analizuoti mo-kymosi procesà mokykloje ir numatytimokiniø krûviø reguliavimo priemones,kurios kiekvienoje mokykloje gali bûti ki-tokios. Pavyzdþiui, vienoje mokykloje dau-giau dëmesio skiriama namø darbø ste-bësenai ir priemonëms juos reguliuoti(mokytojai namø darbø trukmæ derinatarpusavyje), kitoje – daugiau dirbama to-bulinant mokytojø kompetencijà, pritai-kant ugdymo turiná mokiniui.

2004 m. rugpjûèio 25 d. parengtas Ðvie-timo ir mokslo ministerijos raðtas Nr. SR-12-05-225 „Dël mokiniø mokymosi krû-viø reguliavimo mokykloje“. Raðte remia-masi Valstybinës prieþiûros tarnybos pa-tikros iðvadomis dël mokymosi krûviø. Ja-me pateikiamos gairës dël mokymosi krû-viø maþinimo krypèiø mokyklose (pavyz-dþiui, vykdyti dalykø integracijà, atsisaky-ti turinio pasikartojimø per skirtingas da-lykø pamokas, organizuoti mokytojø, mo-kanèiø toje paèioje klasëje, pasitarimusir t. t.).

ÐMM inf.

turëtø bûti naudojami, – pasakojadirektoriaus pavaduotoja. – Á kan-celiariniø prekiø krepðelá sumeta-mos ne tik raðymo ir ugdytis reika-lingos priemonës, bet ir tai klaseiskirti pratybø sàsiuviniai – atseit vistiek jø reikës... O vëliau mokytojasreikalauja kitokio sàsiuvinio. Tokiuatveju pralaimi visi.“ Tyrimo rezul-tatai labai nenustebino, tik padëjopagrásti oficialiàjà Ðvietimo ir moks-lo ministerijos nuomonæ, ðvietimo

specialistø rekomendacijas. „Dël to, þi-noma, dþiaugiuosi ir ðiandien mokyklojeðia tema nebediskutuojame“, – sakoV. Petrulienë.

Ðiauliø Medelyno pagrindinës mokyk-los direktoriaus pavaduotoja ugdymuiNijolë Budraitienë sako, kad jø mokyk-loje mokiniø mokymosi krûvio reguliavi-mo procesas vyksta jau seniai, prasidëjogerokai anksèiau, nei buvo sulaukta ini-ciatyvos ið Ðvietimo ir mokslo ministeri-jos. „Anksèiau mes ðá procesà vadinomepagalba mokiniui, – sako pavaduotoja. –Visada stengiamës á kiekvienà vaikà þiû-rëti individualiai, todël vykdome apklau-sas, atliekame ávairius tyrimus, stebimevaikø sveikatos pokyèius.“ Direktoriauspavaduotoja ugdymui Virginija Krasaus-kienë pasakoja, kad mokykloje buvo tei-raujamasi tëvø ir vaikø, kaip mokymosikrûviai veikia mokiniø sveikatos bûklæ,kiek laiko mokiniai skiria namø darbøruoðai, analizuojamos vaiko laisvalaikioproblemos ir sprendþiama, kaip dalykointegracija padeda mokiniui suvokti ug-dymo turiná. Atliekami tyrimai padëjo nu-matyti pedagoginës pagal-bos sritis ir iðryðkëjusiøpsichologiniø problemøsprendimo bûdus. Tai pa-skatino intensyvinti moky-mo diferencijavimà, indi-vidualizavimà, dalykø in-tegracijà ir pedagogøbendradarbiavimà.

Sakoma, kad mokymo-si krûvis gimnazijose di-delis, mokiniai ne tik ver-èiami pateisinti gimnazis-to vardà – neretai juos vei-kia tarpusavio konkuren-cija. Kaip yra ið tie-sø? „Nemanau, kadmokiniø darbo krû-viai yra dideli, – tei-

Mokydamiesineturimepervargti

(Nukelta á 10 psl.)

10

Spalio 29 d. Anykðèiø Jono Biliûnogimnazijoje vyko vidaus audito konferen-cija, kurià organizavo Nacionalinë mo-kyklø vertinimo agentûra ir Anykðèiø ra-jono savivaldybës Ðvietimo, kultûros irsporto skyrius. Tai jau VII konferencijanuo Mokyklø tobulinimo projekto(MTP) pradþios. Konferencijos tradicið-kai rengiamos mokiniø pavasario ir ru-dens atostogø metu, pasirenkant aktua-lias mokykloms vidaus audito temas. Ðioskonferencijos tema – „Kaip suvaldytiduomenø srautus mokykloje?“ Duome-nø gausa ir jø panaudojimas – daþnaikeliamas klausimas, kuris kartais perau-ga á problemà. Konferencijoje dalyvavo89 mokyklø komandø, 14 Lietuvos savi-valdybiø atstovai. Buvo kalbama apiebendradarbiavimà nacionaliniu, regioni-niu ir mokyklø lygmenimis, bendrø duo-menø kûrimo ir panaudojimo sistemøperspektyvas.

Nacionalinës mokyklø vertinimo agen-tûros direktorius Graþvydas Kazakevièiuspabrëþë skirtingø lygmenø bendradarbia-vimo svarbà siekiant gerinti mokyklø veik-los kokybæ. NMVA Mokyklø veiklos ko-kybës ásivertinimo skyriaus vedëja Laima

Vidaus audito konferencija Anykðèiuosematyti perspektyvas.

Ðiauliø „Saulëtekio“ vidu-rinës mokyklos direktoriusPetras Baranauskas ir ðiosmokyklos informaciniø tech-nologijø mokytojas DariusBertaðius konferencijos da-lyvius sudomino mokyklojeesanèiø kiekybiniø duomenøvaldymo ir tëvø informavimosistema. Jø praneðimas pali-ko áspûdá mokyklø atsto-vams, savo veikloje susidu-riantiems su duomenø gau-sa ir neefektyviu jø panau-

dojimu. Apibendrinant konferencijosdarbà buvo pabrëþta ðio praneðimo svar-ba ir mokyklø noras uþmegzti ryðius su„Saulëtekio“ mokykla siekiant perimti jøgeràjà patirtá. Trijø Anykðèiø miesto mo-kyklø (Antano Vienuolio, Jono Biliûnogimnazijø ir Antano Baranausko viduri-nës mokyklos) atstovës Daiva Andriû-nienë, Jolita Abraðkevièienë ir AldonaPetrokienë pristatë vidaus audito atliki-mo, duomenø apdorojimo ir jø panau-dojimo patirtá jø mokyklose. Po praneði-mø vykusiose diskusijose buvo kalbamaapie senos ir naujos vidaus audito meto-dikø sàsajas. Diskusijø dalyviai pastebë-jo, kad svarbu ne tiek nagrinëti atskirasmokyklø veiklos sritis, kiek nustatyti mo-kyklos veiklos problemà ir tolesnæ veiklà.Atliekant vidaus audità reikia skirti dau-giau dëmesio ðios problemos nagrinëji-mui, kas ir yra pabrëþiama naujame lei-dinyje „Bendrojo lavinimo mokyklø vi-daus audito rekomendacijos“. Mokykløatstovai aptarë ÐVIS sistemà. Jø nuo-mone, informacija ðioje sistemoje grei-tai sensta ir tampa ne visai aktuali.

Antroje konferencijos dalyje dirbta tri-mis grupëmis: IT panaudojimo galimy-

Gudaitë kalbëjo apie vidaus audito ak-tualijas, vertinimo dokumentø sàsajas,dermæ. Ðvietimo ir mokslo ministerijosStrateginio planavimo ir analizës skyriausvyresnioji specialistë Jolanta Navickaitëpapasakojo apie duomenø „virtimà“ in-formacija, jos svarbà ásivertinimui, veik-los planavimui, ðvietimo stebësenai, vi-daus ir iðorës audito rodikliø dermæ sunacionalinio, savivaldybiø ir mokyklø lyg-menø turima informacija, nacionaliniolygmens duomenø sistemas (pvz., ÐVIS),ragindama mokyklas plaèiau naudotis tu-rimomis, sukurtomis duomenø sistemo-mis. Svarbiausia, pabrëþë J. Navickaitë, –duomenø darna ir jø panaudojimas veik-los planavimui, kurá galima palyginti sudëlione, ið atskirø gabaliukø susidedan-èia á bendrà vaizdà. Kauno miesto savi-valdybës Ðvietimo ir kultûros ástaigø veik-los analizës skyriaus vedëjas VirginijusMaþeika pristatë Kauno miesto savival-dybës patirtá, kaupiant ir sisteminant apieugdymo ástaigas ávairià informacijà, kurileidþia prognozuoti mokyklø perspekty-vas. Informacinës ataskaitos pateikiamosugdymo ástaigoms, ir tai yra svarbi infor-macija, padedanti analizuoti veiklà ir nu-

gia Utenos Adolfo Ðapokos gimnazijosdirektoriaus pavaduotoja Alvyda Amb-raðkienë. – Mano supratimu, vaikus rei-kia mokyti mokytis ir padëti teisingai pa-sirinkti.“ Kaip Adolfo Ðapokos gimnazi-jai pavyksta pasiekti puikiø rezultatø, taippat pasakojama ðiame leidinyje.

Nuogàstavimas, kad atsisakius namødarbø vaikai nebesimokys, nepasitvirti-no. Pasirodë, kad tie mokiniai, kurie mo-kësi, ir toliau tai darë, nors namø darbønebuvo uþduodama. „Jeigu vaikas jaus-davo, kad jam reikia pakartoti, pagilintiþinias, tai jis darydavo ir be namø darbø.Tie mokiniai, kuriø mokymosi motyvaci-ja prasta, uþduodi ar neuþduodi, vis tiek

nesimoko. Taigi labai svarbu didinti jømokymosi motyvacijà“, – sako Kupiðkiorajono Noriûnø Jono Èerniaus pagrin-dinës mokyklos direktoriaus pavaduoto-ja ugdymui Lina Racevièienë. Dalykinëintegracija irgi yra labai svarbi reguliuo-jant mokymosi krûvá. Reikia skirti dau-giau dëmesio ugdymo turinio diferenci-javimui, ir ne tik specialiøjø poreikiø vai-kams, bet ir kitiems mokiniams.

Per metodinius susirinkimus Vilniaus„Gijos“ jaunimo mokyklos mokytojainuolat diskutuoja, kaip palengvinti vai-kams mokymosi procesà. „Mûsø mokyk-los mokiniams mokymosi motyvacijosatkûrimas glaudþiai susijæs su gyvenimomotyvacija. Dauguma mokytojø moka

parinkti, kas svarbiausia, prasminga“, –sako direktorë Juzë Drobnienë. Visi mo-kytojai per pamokas, papildomojo ug-dymo valandëles naudoja aktyviuosiusmokymo(si) metodus, kurie skatina mo-kiniø mokymàsi, padeda aktyviai átrauk-ti juos á mokymosi procesà, kritiðkaimàstyti. „Atsisakëme kalimo, juk svarbu,kad vaikas iðmoktø susirasti informaci-jos, o radæs galëtø pasinaudoti“, – pasa-koja direktoriaus pavaduotoja ugdymuiGenovaitë Sabuckienë. Sudëtingø daly-kø vaikai mokosi dalyvaudami projek-tuose. „Tikrai didelë laimë matyti vai-kus, kuriuos kaþkada „nuraðë“ kitos mo-kyklos, pristatanèius savo projektus, pa-vyzdþiui, „Liaudies ûkio ðakos“ ar „Rûgð-

(Atkelta ið 7 psl.)

Graþvydas KazakevièiusKVA klubø vizija sudomino auditorijà...

11

Mus rasite internete www.sac.smm.lt, www.lvjc.lt ir www.placiau.lt

bës duomenø tvarkymui ir panaudojimuimokykloje; ðvietimo dokumentø darna –bendras duomenø panaudojimas savival-dybëje; KVA (vidaus audito koordinavi-mas) klubø nuostatai, plëtra, gairës.

Darbo grupëse buvo aptarti konferen-cijos praneðimai, keliami aktualûs ir opûsklausimai nagrinëjamomis temomis. Bu-vo formuluojami, kaip konferencijos te-zës, numatanèios tolesnës veiklos kryptáir 2009 metø pavasario konferencijos gai-res.

Konferencijos tezës:1. Susitarti ir apsibrëþti, kokia yra der-

më tarp Ðvietimo valdymo informacinëssistemos, kuriamø regioniniø ðvietimo in-formaciniø sistemø (Kauno miesto savi-valdybës Ðvietimo ir kultûros ástaigø veik-los analizës skyriaus pavyzdys), mokyk-los informacinës sistemos (Ðiauliø „Sau-lëtekio“ vidurinës mokyklos pavyzdys).

2. Tobulinti ávairiø nacionalinio lygmensduomenø baziø programinæ árangà, nessusiduriama su problemomis ávedant,perkeliant duomenis ið mokyklinës sis-temos á nacionalinæ ar vykdant duome-nø paieðkas.

3. Vykdant mokykloje ðiuo metu galio-janèiø vertinimo ar ásivertinimo doku-mentø: vadovø, mokytojø atestacijos,mokyklø akreditacijos, iðorës audito pro-cedûrø, optimizavimà susiduriama suproblema, kaip suderinti apibendrina-mojo ir formuojamojo vertinimo princi-pus.

4. Bûtinas ne tik duomenø teikimas„ið apaèios á virðø“, bet ir „ið virðaus áapaèià“. Priimtina ir sveikintina Kaunomiesto savivaldybës Ðvietimo ir kultûrosástaigø veiklos analizës skyriaus kuria-ma informacinë sistema, kai steigëjas netik praðo duomenø ið mokyklø, bet irmokykloms pateikia apdorotø duomenøataskaitas, kurios gali bûti sëkmingainaudojamos mokyklos planavimo pro-cese.

5. Ðvietimo valdymo informacinë siste-ma bûtø naudinga, jei ji bûtø bendra ir

savalaikë visoms ðvietimo sistemos gran-dims: ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir sa-vivaldybiø bei mokyklø. Vëluoja ÐVISduomenys (pavyzdþiui, spalio 29 d. ÐVISskelbia 2006/2007 m. m. duomenis, kurierengiant mokyklos strateginio plano ir me-tinës veiklos programà 2008/2009 m. m.yra pasenæ).

6. Mokykloms svarbu dalytis patirtimi,kaip nuo 2008 m. rugsëjo taikomi atnau-jinti vidaus audito rodikliai, optimizuo-jamas ir integruojamas á mokyklos veiklàásivertinimo procesas.

7. Siektina bendrai iðsiaiðkinti rodik-lius, bendradarbiaujant rajono mokyk-loms, kad bûtø vienodai suprantama ro-dikliø reikðmë rajone ir nacionaliniu lyg-meniu.

8. Kurti rajonuose ir mokyklose infor-macines sistemas.

9. Skatinti KVA klubus skleisti naujà va-dybos kultûrà mokyklose.

Konferencija baigësi Kauno JuozoGruðo vidurinës mokyklos direktoriauspavaduotojos Vilijos Demjanovos pra-neðimu apie KVA klubo kûrimàsi Kau-ne. Klubas kuriasi kaip nevyriausybinëorganizacija. Tai vienas ið bûdø jungtisbendraminèiams á neformalias grupes irskleisti naujà ásivertinimo ir vadybos kul-tûrà ðvietimo bendruomenei, taip patteikti metodinæ pagalbà kokybës siekian-èioms mokykloms. Tokia yra ne tik Kau-no miesto, bet ir visø KVA klubø vizija,kurios siekiame.

Ið tiesø svarbu, kad mokyklø efekty-vaus ásivertinimo idëja, KVA klubø vizijair jø misija rûpi Lietuvos mokykloms irsavivaldybëms. Norëtøsi tikëti, kad tai ak-tualu ne tik toms savivaldybëms, kuriosejau yra ásikûræ arba kuriasi KVA klubai,bet ir kitoms savivaldybëms, siekianèiomstobulinti mokyklø veiklà.

Laima GUDAITËNMVA Mokyklø veiklos kokybës ásivertinimo skyriaus

vedëja

Jelizaveta TUMLOVSKAJANMVA Mokyklø veiklos kokybës ásivertinimo skyriaus

vyriausioji specialistë

VU Fizikos fakulteto prof. habil. dr. Jo-nas Grigas, taip pat pritaræs, kad popu-liarinti mokslà labai svarbu ir tai darytiyra kiekvieno mokslininko pareiga, ap-gailestavo, jog mûsø ðalyje dar tebëramenkas mokslinis visuomenës raðtingu-mas. „Lietuvoje reikëtø sukurti moksloþiniø sklaidos sistemà kaip ir kitose pa-saulio ðalyse. Ið tiesø mes gyvename pri-klausydami nuo mokslo pasiekimø, netbuityje naudojamës naujøjø technologi-jø vaisiais“, – tvirtino J. Grigas.

Ðvietimo ir mokslo ministerijos orga-nizuojamo Mokslo populiarinimo dar-bø konkurso nugalëtojus pasveikino ðvie-timo ir mokslo ministras Algirdas Mon-kevièius. Laureatams buvo áteikti padë-kos raðtai. „Labai norëèiau, kad plaèiojivisuomenë daugiau þinotø apie mûsømokslininkus, nes jie nusipelno didelëspagarbos“, – kalbëjo ministras.

Mokslo populiarinimo darbø konkur-sà Ðvietimo ir mokslo ministerija organi-zuoja kasmet nuo 2003 m. Jo tikslas –stiprinti mokslo populiarinimo tradicijàLietuvoje, þiniø visuomenës raidà, moks-lininkø ir visuomenës bendravimà. Ðiaismetais ið 26 pateiktø darbø vertinimo ko-misija atrinko devyniolika. Paskirtos tryspirmosios, keturios antrosios, aðtuoniostreèiosios ir keturios paskatinamosiospremijos. Ið viso premijoms skirta 33tûkst. litø.

Trimis pirmosiomis premijomis apdo-vanoti: Vilniaus universiteto Fizikos fa-kulteto profesorius habil. dr. Jonas Gri-gas – uþ straipsniø rinkiná „Mokslas vi-suomenei“, Vytauto Didþiojo universite-to Etnologijos ir folkloristikos katedrosvedëjas doc. dr. Arûnas Vaicekauskas uþleidiná „Vaikams apie senàsias lietuviøðventes“, Kauno technikos kolegijos dës-tytojai Vytautas Valinskas ir Alius Norei-ka bei ekonomistë-administratorë EditaStrodomskaitë uþ mokslo populiarinimointerneto svetainæ www.technologijos.lt.(Visø mokslo populiarinimo darbø kon-kurso nugalëtojø sàraðas – dokumentø ádëk-lo 2 psl.)

Antràja premija pagerbta habil dr. Re-gina Koþeniauskienë pasidþiaugë, kadtarp apdovanotøjø net du buvæ jos stu-dentai, o dauguma konkurso laimëtojøyra ið Vilniaus universiteto. Ji prisiminëRomualdà Kaðubà, teigusá, kad mokslopopuliarinimas yra praðmatni, aristo-kratiðko vargo atmaina, nes vartotojið-koje visuomenëje ðiuo atveju pasijuntiaristokratu, galinèiu raðyti, kurti ne sau,ne laipsniui, o visuomenei. „Man tai yrataip graþu“, – tvirtino knygos „Bûkim ðvie-sos ir tiesos vaikai“ autorë.

Mûsø inf.

Mokslo populiarinimas –vertas pagarbos

(Atkelta ið 1 psl.)

tys Lietuvoje“, matyti spindinèias ið pasi-didþiavimo jø akis“, – sako J. Drobnie-në.

Vilniaus ,,Ateities“ vidurinës mokyk-los (mokoma rusø kalba) pedagogai bu-vo ápareigoti bendradarbiaujant ugdytimokiniø gebëjimà mokytis, pasitikëjimàsavimi, atsiþvelgti á ugdytiniø pajëgumàmokytis savarankiðkai. Nutarta maþintinamø darbø apimtá, o kai kuriø dalykøatsisakyti: neversti konspektuoti knygø,raðyti referatø. Tikrinti namø darbus, jeijie buvo uþduoti. Pasak direktoriaus pa-vaduotojos Laimos Tynèenko, labai svar-bus veiksnys – mokymo diferencijavimas.„Kai klasëje sëdi skirtingo mokymosilygio mokiniai, jiems reikia pateikti ne-

vienodo sunkumo uþduotis, suteikiantgalimybæ pasirinkti jas pagal gebëjimusar polinkius. Taip skatinama vaikø savi-raiðka ir sudaromos sàlygos savirealiza-cijai“, – pasakoja L. Tynèenko.

Kaip matome, mokymosi krûviø maþi-nimo problemas kiekviena mokyklasprendþia savitai. „Ðvietimo ir mokslo mi-nisterija mokytojams nurodo kryptis, kàreikëtø daryti, kokius sprendimus priim-ti, – sako ÐMM Pagrindinio ir viduriniougdymo skyriaus vedëjos pavaduotojaAudronë Ðuminienë, – bet labai svarbu,kaip tà problemà suvokia mokytojas, kaiporganizuoja mokinio mokymàsi konkre-èioje pamokoje.“

Parengë Ramutë BUROKAITË

12

Vyr. redaktorë Zina RIMGAILIENË (tel. 264 9455, e.p. zina.rimgailiene@sac.smm.lt);korespondentës: Ona BANADIENË (tel. 264 9468), Elvyra MATAÈIÛNIENË,Auðra ÐUMELIAUSKAITË (tel. 264 9467); maketuotoja Eglë LESNIAUSKIENË,tekstø rinkëja Algita TARASEVIÈ (tel. 264 9469).Redakcijos adresas: ÐMM Ðvietimo aprûpinimo centras, Geleþinio Vilko g.12, 01112 Vilnius.Ám. k. 190995938, a. s. LT447044060001441890 AB SEB bankas, b.k. 70440Telefaksas (8 5) 264 9468, e.p. infoleid@sac.smm.lt, adresas internete www.zebra.lt/svietimas/il/Spausdino UAB „Petro ofsetas“. Tiraþas 4000 egz.

Informacinis leidinysÐvietimo naujienosÐvietimo naujienos

Spalio 15–19 d. vykusioje tarptautinëje Frank-furto knygø mugëje lankësi Ðvietimo ir moksloministerijos bei Ðvietimo plëtotës centro darbuo-tojø grupë. Pagrindinis kelionës tikslas buvo su-sipaþinti su vadovëliø, kitø mokymo priemoniøbei metodinës literatûros mokytojams leidybosnaujovëmis pasaulyje. 60-àjá kartà vykstanèiojemugëje didelis dëmesys buvo skiriamas ir eduka-cinio pobûdþio leidiniams. Apie 800 leidyklø iðviso pasaulio savo paviljonuose demonstravo irpristatinëjo leidþiamus vadovëlius, spausdintasir elektronines mokymo priemones bei metodi-næ literatûrà mokytojams. Labiausiai buvo anon-suojamos naujos mokymo priemonës, skirtos mo-kytis uþsienio kalbø, matematikos bei gamtosmokslø.

Susipaþinus su mugëje pristatytomis mokymopriemonëmis, galima teigti, kad Europoje domi-nuoja tendencija leisti ne atskirus vadovëlius, betmokymo priemoniø komplektus, kuriuos suda-ro vadovëlis (mokinio knyga), darbo sàsiuvinisbei mokytojo knyga. Neatskiriama ðiø komplektødalimi tampa skaitmeninës laikmenos, kuriosepateikiama interaktyvi medþiaga mokiniui ir mokytojui.

Iðsamiau panagrinëjus mugëje pristatytus naujausius Didþio-sios Britanijos, Èekijos, Lenkijos bei atskirø Vokietijos leidykløiðleistus mokyklinius vadovëlius, jø komplektus, kitas mokymopriemones, matyti leidëjø ir autoriø siekis rengti mokymo me-dþiagà, kuri padëtø organizuoti aktyvø mokymo(si) procesàbei sudarytø mokiniams galimybes mokytis savarankiðkai. To-dël neatsitiktinai ðiø mokymo priemoniø pristatymuose buvopabrëþta jø metodinë struktûra, pritaikomumas darbui pamo-koje bei sàsajos su informacinëmis technologijomis.

Reiktø atkreipti dëmesá á tai, kad leidyklos, leidþianèios mo-kymo priemones, vis didesná dëmesá skiria elektroninio ugdy-mo turinio kûrimui ir leidybai. Mugëje buvo pristatomos kom-piuterinës mokymo priemonës, interaktyvios lentos, pradiniamugdymui skirtos gimtøjø ir uþsienio kalbø mokymo sistemosbei mokomieji filmai.

Lankantis mugëje maloni staigmena buvo iðvysti Europosmokomosios literatûros leidëjø grupës (European Educatio-nal Publishars Group) paviljone 2007 m. Lietuvoje iðleistà gam-tos mokslø vadovëlá V kl. „Mokslininkø pëdomis“ (autoriai:Loreta Geleþevièiûtë, Virginija Juknienë, Igna Kirkutytë-Alek-nienë, Elena Motiejûnienë, Juozas Raugalas, Saulë Vingelie-në, Genovaitë Vitalienë). Ðis vadovëlis mugëje buvo apdova-notas Europos mokomosios literatûros leidëjø grupës bron-zos medaliu. Apdovanojimas paskirtas atsiþvelgiant á vadovë-lio turiná, struktûrà, atitikimà amþiaus grupei, paþinimo kom-petencijø ugdymà, meniná apipavidalinimà, iliustracijas ir kita.Europos mokomosios literatûros leidëjø grupës spaudos pra-neðime sakoma, „kad tai nuostabus gamtos mokslø vadovë-lis“, „patrauklus savo forma, þadina mokiniø susidomëjimà.Kiekvienas skyrius yra aiðkiai iðdëstytas: pradedama nuo mo-kymosi uþdaviniø pateikimo ir baigiama kartojimo klausimaisbei uþduotimis. Autoriai pasistengë sutrumpinti tekstà ir sàvo-kø skaièiø iki minimumo, kad mokiniai patys galëtø aktyviaidalyvauti mokymosi procese. Paveikslëliai nëra tik iliustracijos,jie yra informatyvûs ir kartu yra integrali mokymosi proceso

Tarptautinis lietuviðko vadovëlio ávertinimas

dalis. Vadovëlyje labai subtiliai ir apgalvotai gvildenta lyèiø lygy-bës tema. Dar nëra áprasta, kad iliustracijose rodomi netipiðkilyèiø vaidmenys, bet vadovëlyje „Mokslininkø pëdomis“ tai bu-vo sëkmingiausiai panaudota“.

Sektinas pavyzdys mûsø leidëjams turëtø bûti tokiø leidyklø,kaip „SAGE“ bei „Open University Press McGraw – Hill Edu-cation“ leidþiami metodiniai leidiniai mokytojams, kuriø pa-grindinis tikslas – padëti naudotis naujausiais edukologijospasiekimais. Apsilankius ðiø leidyklø paviljonuose kyla mintis,kad ir mûsø leidëjai galëtø skirti didesná dëmesá ðio pobûdþioliteratûros, kurios stokojama mûsø ðalyje, leidimui.

Iðvyka á tarptautinæ Frankfurto knygø mugæ suteikë galimy-bæ ið arèiau paþvelgti ir ávertinti naujas vadovëliø ir kitø moky-mo priemoniø leidybos kryptis pasaulyje. Per susitikimus suVokietijos „Cornelsen“, „Mildenberger“, „Westermann“, Èe-kijos „Fraust“ bei Lenkijos „Wydawnictwa szkolne i pedago-giczne“ leidyklø atstovais buvo aptarti vadovëliø ir mokymopriemoniø rengimo klausimai, iðkylanèios problemos ir galimijø sprendimo keliai. Ið ðiø pokalbiø aiðkëja, kad norint ugdytimokiniø kompetencijas ir siekti geresniø mokiniø rezultatøneuþtenka vien vadovëlio, bet reikalinga visa mokymo priemo-niø sistema, kurios kiekvienas komponentas turi bûti kokybið-kai parengtas, aiðkiai apibrëþta jo vieta bei pritaikymas prakti-niame mokytojo darbe.

Linas JAÐINAUSKAS

Naujienos ið Frankfurto knygø mugës

Frankfurto knygø mugëje suvadovëliø leidybos ir kitø mokymopriemoniø naujovëmis susipaþinoNatalija Ditkevièiûtë,Ramunë Ðauèiulytë,Linas Jaðinauskas,Arûnas Plikðnys irEdita Sederevièiûtë