1

Tai ne konferencijos, se-minaro ar kokio tarptauti-nio tyrimo tema. Tai tikklausimas, á kurá ðiandiengalëtume atsakyti arba nu-

spëti atsakymà, jei bûtume susipaþinæ su Vilniaus dailës akademijos Inovacijø ir dizaino centro veikla bei Vilniaus dailës akade-mijos vykdomo projekto „VDA inovacijø ir dizaino centras“ rezultatais. (Projektas ið dalies finansuojamas Europos Sàjungosstruktûriniø fondø lëðomis.) Atsakyti á ðá klausimà galëtume ir tuo atveju, jeigu bûtume ðiek tiek daugiau girdëjæ apie „Lietuvosdizaino galimybiø studijos“ tyrimo rezultatus. Tokia studija mûsø ðalyje atlikta pirmà kartà. Jà atliko uþsienio ekspertø ámonë„Mollerup Designlab A/S“. Uþsakyti tyrimà atsirado galimybës gavus ES struktûriniø fondø (ESF) paramà.

ISSN 1648-5874

Informacinis leidinysÐvietimo naujienosÐvietimo naujienos

(Nukelta á 6 psl.)

Ren

ato

s È

esn

aviè

ien

ës n

uo

tr.

Kam Lietuvoje rûpi dizainas?

Pilietiniam ugdymui stiprinti Ðvietimo ir mokslo ministerijayra parengusi Ilgalaikæ pilietinio ir tautinio ugdymo progra-mà. Jos siekis – sukurti palankias sàlygas Lietuvos (taip pat iruþsienio lietuviø) vaikø ir jaunimo pilietiniam ir tautiniam ug-dymuisi, visuomenës pilietiðkumo ir tautiðkumo raiðkai. Ðiuotikslu yra remiamos ávairios tautinio ir pilietinio ugdymo po-þiûriu reikðmingos mokyklø, mokiniø, nevyriausybiniø organi-zacijø, muziejø ir kitø ástaigø, organizacijø tautinio ir pilietiniopobûdþio iniciatyvos. Viena ið tokiø – balandþio 9 d. Kraðtoapsaugos ministerijoje pasiraðyta triðalë – Ðvietimo ir mokslo,Kraðto apsaugos ministerijø bei Lietuvos ðauliø sàjungos –bendradarbiavimo sutartis, kuria ðalys ásipareigoja bendradar-biauti ugdydamos vaikø bei jaunimo pilietiðkumà ir patriotið-

kumà. Sutartá pasiraðë ðvietimo ir mokslo ministrë RomaÞakaitienë, kraðto apsaugos ministras Juozas Olekas bei Lie-tuvos ðauliø sàjungos vadas Juozas Ðirvinskas.

„Ðioje sutartyje numatyti konkretûs þingsniai ir sprendimai,kaip padëti mokiniams daugiau suþinoti apie kraðto gynybà irðalies apsaugà, kario profesijà. Ðalys bendradarbiaus tobulin-damos ugdymo programas, rengdamos mokymo priemones irmetodinæ literatûrà. Ði sutartis tampa geru pavyzdþiu ir kitomsinstitucijoms glaudþiau bendradarbiauti ugdant jaunø þmoniøpilietiðkumà, skatinant visus aktyviai dalyvauti valstybës gyveni-me“, – sakë po sutarties pasiraðymo R. Þakaitienë.

Sutartyje Ðvietimo ir mokslo ministerija ásipareigoja papildytibendrøjø programø turiná gynybos ir kraðto apsaugos temomis,

(Nukelta á 4 psl.)

Numerio tema:vertinimas irásivertinimas

BAL

AND

IS

2008’8(263)

Telkiasi pilietiðkumo irtautiðkumo ugdytojai

Þiniø ir gebëjimøpa(si)tikrinimometas

Að nebijau!

Moksliniamstyrimams –rekordinë parama

Charakteristikø irrekomendacijørengimas

Vaiko gerovësmokykla

Galiojanèiø irgalimø ásigyti

vadovëliø sàraðai

2

Praðome dar kartà priminti, kokius eg-zaminus ðámet privalo iðlaikyti mokinys,norintis gauti brandos atestatà.

Pagal galiojanèià Ðvietimo ir moksloministrës patvirtintà 2008 m. áskaitø irbrandos egzaminø organizavimo ir vyk-dymo tvarkà, brandos atestatui gauti kan-didatas turi iðlaikyti tris brandos egza-minus: privalomà lietuviø kalbos ir dardviejø savo individualaus ugdymo planodalykø pasirinktus brandos egzaminus.Ið viso mokinys ir buvæs mokinys galirinktis ir laikyti ne daugiau kaip 6 egza-minus.

Jeigu mokinys persigalvojo, ar gali pa-sirinktà egzaminà keisti kitu?

Ðiais metais kandidatai, kiek ir kokiusbrandos egzaminus laikyti, turëjo apsi-spræsti bei savo praðymus raðtu pateiktimokyklos direktoriui (eksternai – bazinësmokyklos direktoriui) iki vasario 29 d. Vi-si pasirinkimai áregistruoti Nacionalinioegzaminø centro duomenø perdavimosistemoje KELTAS. Kai visi kandidataiir jø pasirinkti egzaminai suregistruoja-mi, jø keisti nebegalima. Taèiau 2008 m.áskaitø, brandos egzaminø bei pagrindi-nio ugdymo pasiekimø patikrinimo or-ganizavimo ir vykdymo tvarka numato irtuos atvejus, kai mokinys negali laikytiegzaminø dël rimtos pateisinamos prie-þasties. Jeigu mokinys negali laikyti eg-zaminø dël ligos, tuomet iki pagrindinëssesijos pradþios mokyklos direktoriui jisturi pateikti praðymà ir gydytojø komisi-jos paþymà. Mokiniui susirgus jau bran-dos egzaminø sesijos metu, jam gali bûtileista pasirinkto valstybinio egzamino vie-toje laikyti mokykliná brandos egzaminàper pakartotinæ sesijà. Kai kuriais atve-jais mokinys gali bûti visai atleidþiamasnuo egzaminø. Smulkesnës informacijosreikëtø ieðkoti 2008 metø áskaitø, bran-dos egzaminø bei pagrindinio ugdymopasiekimø patikrinimo organizavimo irvykdymo tvarkos apraðo IX skirsnyje.

Kas bus, jei mokinys neiðlaikys bran-dos egzamino net ir per pakartotinæ sesi-jà?

2008 m. kandidatai, neiðlaikæ valstybi-nio brandos egzamino pagrindinës sesi-

jos metu, galës laikyti atitinkamo dalykomokykliná egzaminà per pakartotinæ se-sijà. Jei jiems nepasisektø ir tada, tais pa-èiais metais perlaikyti egzaminø jau ne-galës. Taèiau dar kartà primename, jogbrandos atestatui gauti uþtenka iðlaikytitris brandos egzaminus.

Kaip laikys egzaminus ankstesniais me-tais jø neiðlaikiusieji ar dël kaþkokiosprieþasties jø nelaikiusieji?

Buvæ mokiniai ðiais metais laikys bran-dos egzaminus pagal jau minëtà ðvieti-mo ir mokslo ministrës patvirtintà tvar-kà. Ankstesniais metais neiðlaikæ vienoið lietuviø gimtosios kalbos egzaminø(testo arba teksto interpretacijos) moki-niai ðiais metais turës laikyti vienà nau-jos struktûros lietuviø gimtosios kalbosbrandos egzaminà. Kitø dalykø brandosegzaminus jie gali laikyti atsiþvelgdami ásavo poreikius ir remdamiesi 2008 metøtvarka.

Á kà daugiausia dëmesio turëtø kreiptiir kam susitelkti kandidatas?

Tiems, kurie sistemingai mokësi visusdvylika metø, reikëtø pasitikëti savo þi-niomis ir gebëjimais. Ruoðiantis egzami-nams, reikëtø dar kartà pasitikslinti, ko-kie reikalavimai kandidatams keliami. In-formacijos apie egzaminus, jø progra-mas, tvarkaraðtá reikëtø teirautis mokyk-loje ar susirasti Nacionalinio egzaminøcentro tinklalapyje www.egzaminai.lt.

Kasmet per brandos egzaminø sesijàpasitaiko vienokiø ar kitokiø nesklandu-mø? Kokiø labiausiai bijote ðámet ir ko-kie saugikliai nuo jø pasirinkti?

Brandos egzaminø sesija yra sudëtin-gas procesas, kuriame dalyvauja daugþmoniø. Kasmet stengiamës tobulintiprocesus, taèiau, kaip ir kiekvienoje veik-loje, pasitaiko nesklandumø. Jei taip nu-tinka, operatyviai juos sprendþiame, ieð-kome iðeièiø. Tobulindami atskiras jau su-kurtos saugumo sistemos dalis, tæsiamedarbus rûpindamiesi uþduoèiø saugumuir slaptumu. Siekdami laiduoti uþduoèiøkokybæ, ðiemet daugiau dirbame su bran-dos egzaminø uþduoèiø autoriais: supa-þindinome juos su pernykðèiø brandosegzaminø kokybinëmis analizëmis, þmo-

nës galëjo pasitobulinti kvalifikacijà NECvykdomo projekto „Brandos egzaminøkokybës sistemos plëtra“ seminaruose,parengtos atmintinës uþduoèiø recen-zentams ir kita reikalinga medþiaga. Pa-sitikime autoriø kompetencija ir tikimës,kad ðiø metø brandos egzaminø uþduo-tys bus kokybiðkos.

Be mûsø partneriø – savivaldybiø, mo-kyklø ir jose dirbanèiø mokytojø, kurievykdo ir vertina egzaminus, be Ðvietimoir mokslo ministerijos bei apskrièiø – pa-galbos, be mokiniø geranoriðkumo ne-galëtume skandþiai vykdyti áskaitø ir eg-zaminø. Taigi tikimës, kad net ir iðkilussunkumams, spræsime juos greitai ir sëk-mingai, siekdami, kad mokiniai iðlaikytøegzaminus, laiku gautø brandos atesta-tus ir galëtø lygiomis teisëmis stoti á pasi-rinktas mokyklas ar kitaip planuoti savoateitá.

Ar labai sunkina Nacionalinio egza-minø centro darbà apeliacijos dël bran-dos egzaminø?

Jei kandidatui kilo abejonë dël jo dar-bo ávertinimo, jis gali teikti apeliacijà. Ga-limybë teikti apeliacijà yra apibrëþta bran-dos egzaminø organizavimo ir vykdymotvarkoje. Apeliacijø nagrinëjimui sesijo-je numatytas laikas ir, jeigu mokinys pa-sinaudojo savo teise, mûsø pareiga yrapatenkinti jo praðymà. Apeliacijas reikiapateikti mokyklos direktoriui per 2 dar-bo dienas nuo oficialios egzamino rezul-tatø skelbimo dienos. Apeliacijas dël vals-tybiniø brandos egzaminø nagrinëja Ape-liacinis komitetas, sudarytas ðvietimo irmokslo ministro ásakymu. Mokykliniøbrandos egzaminø apeliacijoms nagrinë-ti bazinëje mokykloje sudaroma apelia-cinë komisija. Teikiant apeliacijà, reikëtøþinoti, kad po apeliacijos rezultatas galibûti ir aukðtesnis, ir þemesnis. Pasitaiko,kad po apeliacijos kandidato darbo áver-tinimas nepakinta.

Gal jau galite pasakyti, kiek abiturien-tø ir kokius brandos egzaminus ðiemetrinkosi?

Ðiais metais brandos egzaminus laikytiásiregistravo 48 115 kandidatø. Kaip irpernai, daugiausia kandidatø rinkosi lie-tuviø, matematikos, anglø ir istorijosbrandos egzaminus.

Ko palinkëtumëte ðiemetiniams abitu-rientams ir jø tëvams?

Abiturientams ir jø tëveliams linkimesveikatos, tikëjimo sëkme ir pasitikëjimo,susitelkimo ir sëkmingø egzaminø bei ge-ros kloties tolesniame gyvenimo kelyje.

Dëkojame uþ atsakymus. Sëkmës vi-siems!

Parengë Jurgita STEPONËNIENË

Þiniø ir gebëjimø pa(si)tikrinimo metasGeguþës viduryje Lietuvos bendrojo lavinimo viduriniø mokyklø ir gimnazijø bei

daugumos profesiniø mokyklø abiturientams paskutiná kartà nuaidës skambutis, sim-bolizuodamas bene graþiausio ir nerûpestingiausio þmogaus gyvenimo etapo – mokykli-niø metø – baigtá. Dar po keliø dienø prasidës svarbiausiø – brandos – egzaminø sesija.Kaip jà iðtverti, nepervargti ir nepalûþti? Kà reikia þinoti kandidatams ruoðiantis egzami-nø sesijai, kad ji bûtø sëkminga, mintimis pasidalyti papraðëme laikinai Nacionalinioegzaminø centro (NEC) direktorës pareigas einanèià Teresæ BLAÞEVIÈIENÆ.

3

Ðvietimo ir mokslo ministerijos kole-gija pritarë Pagrindinio ugdymo pasieki-mø patikrinimo (PUPP) ir brandos eg-zaminø tobulinimo 2008–2012 metaispriemoniø planui. Jame numatoma nuo2009-øjø ávesti privalomà Pagrindinio ug-dymo pasiekimø patikrinimà deðimto-kams. 2009 m. bûtø tikrinami tik dviejødalykø – lietuviø kalbos ir matematikosdeðimtokø pasiekimai. Tautiniø maþumømokyklose – ir gimtosios kalbos, jeigumokyklos taryba taip nuspræstø. 2012 m.atsirastø privalomas informaciniø tech-nologijø ir dar 1 arba 2 pasirenkamøjødalykø (socialiniø, gamtos mokslø, uþ-sienio kalbø) pasiekimø patikrinimas.

Neiðlaikiusiems tokio patikrinimo mo-kiniams iki rugsëjo 1 d. bûtø organizuo-jama pakartotinë sesija (planuojama,paskutinæ vasaros savaitæ). Jeigu moki-nys neáveikë pasiekimø patikrinimo ir popakartotinës sesijos, mokymàsi jis galë-tø tæsti bendrojo lavinimo mokyklos iðly-ginamojoje klasëje arba profesinës mo-kyklos grupëje. Estijoje ir Latvijoje pa-siekimø patikrinimas po X klasës yra pri-valomas. Neiðlaikiusieji negali tæsti moks-lo vidurinëje mokykloje.

2008 m. pagrindinio ugdymo pasieki-mø patikrinimas dar bus neprivalomas.

Pritarta Pagrindinio ugdymo pasiekimø patikrinimoir brandos egzaminø tobulinimo priemoniø planui

Nors ðis pasiekimø patikrinimas ir nëraprivalomas, taèiau PUPP laiko 90 proc.Lietuvos deðimtokø.

2010 m. atsirastø pirmieji brandos egza-minø sistemos pakeitimai, t.y. nebebûtøorganizuojami tø pasirenkamøjø dalykømokykliniai brandos egzaminai, kurie turianalogus – valstybinius egzaminus. Pavyz-dþiui, jei organizuojamas matematikosvalstybinis egzaminas, nebeliktø mokyk-linio matematikos egzamino. Iðimtys –lietuviø gimtosios ir valstybinës kalbos,muzikos, muzikologijos, dailës, geogra-fijos, technologijø (bûtø ávestas mokykli-nis ðio dalyko egzaminas), tautiniø maþu-mø mokyklose – gimtosios kalbos egza-minai, jei mokyklos taryba taip nutaria.

2012 m. vyktø vienas privalomas lietu-viø kalbos egzaminas pagal vienà progra-mà. Tautiniø maþumø mokyklø abiturien-tai laikytø toká patá egzaminà, koká ir jøbendraamþiai ið lietuviðkø mokyklø.

Nuo tø paèiø metø bûtø ávedamasbrandos darbas, kuris bûtø pasirenka-masis. Kad gautø brandos atestatà, 2012m. abiturientas turëtø iðlaikyti du egza-minus. Vienas ið jø privalomas – lietuviøkalbos. Kità abiturientas galëtø pasirinktiið ðiø alternatyvø: arba brandos darbas,arba laikyti technologijø (menø) mokyk-

Að nebijau! Visuomeninis gyvenimas þmogø daþnai priverèia atsidurti „egzaminø“ situacijoje –patirti vienokiø ar kitokiø iðbandymø, kur reikia árodyti savo socialiná, finansiná, fiziná arprotiná pajëgumà. Klasikinis „egzaminø streso“ pavyzdys – pavasarinë abitûros sesija.Bemiegës naktys, nerimastingos mintys, padaþnëjæs pulsas, drebanèios rankos, linkstan-èios kojos – tai tipinë baimës prieð egzaminus iðraiðka.

Nors apie egzaminø baimæ, atrodo, visi þinome viskà ir visi tai mano patyræ, taèiaukiekvienà pavasará atrandame jà kaip nauji kolumbai Senàjà Amerikà. O Amerikosprezidentas Teodoras Ruzveltas ateities kartoms paliko perspëjimà: „Baimë – ðtai vienin-telis dalykas, kurio turime bijoti.“

liná brandos egzaminà, arba dar vienàvalstybiná egzaminà. Taip pat atsirastø ge-ografijos, specializuotas lietuviø kalbos(tiems, kurie norës pasirinkti filologospecialybæ) valstybiniai brandos egzami-nai. Ið viso abiturientas galës laikyti 6brandos egzaminus.

2012 m. pakartotinë egzaminø sesijaneiðlaikiusiesiems valstybiniø brandos eg-zaminø, iðskyrus lietuviø kalbos, nebebusorganizuojama.

Taigi pagrindinio ugdymo pasiekimøpatikrinimo ir brandos egzaminø pato-bulinimai bûtø ávedami palengva, per ke-lerius metus. 2008 m. jokiø pakeitimø eg-zaminø sistemoje nebus, tik lietuviø gim-tosios kalbos egzaminas vyks pagal nau-jà programà. 2009 metais, kaip minëta,atsirastø 2 privalomi pasiekimø patikri-nimai deðimtokams. 2009 m. taip pat jo-kiø pakeitimø organizuojant brandos eg-zaminus nenumatoma. Nuo 2010 metømokyklose bûtø iðbandomas brandosdarbas (toká baigiamàjá brandos darbà irdabar rengia tarptautinio bakalaureatoklasës mokiniai Vilniaus licëjuje ir Ðiau-liø Didþdvario gimnazijoje).

Visi siûlomi patobulinimai bûtø ágyven-dinti 2012 m.

Alma VIJEIKYTË

Naujausiø uþsienio mokslininkø tyri-mø duomenimis, egzaminø baimë turiátakos visoms organizmo sistemoms irnet gali paþeisti genetiná aparatà, dël todidëja pavojus susirgti onkologinëmis li-gomis. Atsiþvelgdami á tokius rimtus padarinius Vakarø moks-lininkai priëjo prie iðvados, kad psichologiniu poþiûriu egza-minø reikia atsisakyti. Taèiau egzistuoja ir kitoks poþiûris. Tvir-tinama, jog egzaminai skatina smegenø veiklà ir aktyvina paþi-nimà. Amerikos psichologas Sarazonas (Sarason) nustatë, kadegzaminø bijantys mokiniai gali pastebimai pagerinti savo pa-siekimus ir net aplenkti savo bendramokslius, kurie tos bai-mës neturi. Taèiau ðiuo atveju, mokslininko nuomone,bûtinas egzaminuotojø palankumas – reikia tausoti mo-kiniø savivertæ, maþiau juos barti ir daugiau girti.

KAIP PADËTI VAIKUIPASIRUOÐTI EGZAMINUI

Egzaminai – paskutinë mokyklinio ug-dymo grandis ir mokiniams, ir jø tëvams.Daugelis tëvø klausia: „Kaip mes galëtu-me padëti savo vaikams iðgyventi laiko-

tarpá prieð pat egzaminus?“ Ðiuo klausimu vyrauja labai daugnuomoniø. Vieni ásitikinæ, kad suaugusieji egzaminø metu turikontroliuoti kiekvienà abituriento þingsná ir kone drauge sujuo rymoti prie vadovëliø, kiti tvirtai mano, kad tëvai jokiosrealios pagalbos suteikti negalës, nes programa gana sudëtin-

ga, todël reikia specialiø þiniø.Abu ðie kraðtutinumai

klaidingi. Supranta-ma, abiturientamsnereikalinga smul-

kmeniðka globa ir nuo-latinë kontrolë. Taèiau taivisiðkai nereiðkia, kad ðiuo

atveju savo vaikams jø(Nukelta á 4 psl.)

Jano Karolio nuotr.

4

kviesti Kraðto apsaugos ministerijà dalyvauti vertinant sukur-tus vadovëlius, mokymo priemones, metodinæ literatûrà, ska-tinti bendrojo lavinimo mokyklas, profesinio mokymo ástaigas,profesinio orientavimo centrus informuoti ir konsultuoti mo-kinius apie galimybæ rinktis kario profesijà, skatinti bendrojolavinimo mokyklø ir kitø mokymo ástaigø mokytojus ásitraukti áLietuvos ðauliø sàjungos veiklà.

Kraðto apsaugos ministerija ásipareigoja prisidëti prie moki-niø ugdymo: gynybos ir kraðto apsaugos temø tobulinimo, teiktiinformacijà apie kariuomenæ ir karo tarnybà, kad bendrojolavinimo mokyklos, profesinio orientavimo centrai galëtø tin-kamai informuoti mokinius apie galimybæ rinktis kario profe-sijà, iðanalizuoti galimybes parengti pasirenkamojo dalyko va-dovëlá, kitas mokymo priemones, metodinæ literatûrà mokiniøkompetencijai gynybos ir kraðto apsaugos sistemos klausimaisugdyti, organizuoti kvalifikaciná mokymà mokytojams, skatinti

tëvai nieko negali padëti, nebent pasamdyti korepetitoriø.Pabandykime iðsiaiðkinti tai, kà galbût sunkiausia suvokti.

Kai kurie vaikai bijo egzamino ne ðiaip sau, o tiesiog paniðkai.Ði gili baimë paralyþiuoja valià, atima norà mokytis, diegia nuo-statà, kad nepriklausomai nuo þiniø ir pasiruoðimui skirtø pa-stangø, per egzaminà vis tiek teks „subyrëti“. Apimti ðios bai-mës mokiniai praranda savivertæ ir ið tikrøjø ima „byrëti“ peregzaminà net tuomet, kai, rodos, visiðkai dorai jam pasirengë.

Kokios ðios baimës prieþastys? Pirmoji ir paprasèiausia prie-þastis glûdi mokinio nervø sistemoje, kuri nepajëgia áveikti krû-vio, atsiradusio dël didesnës atsakomybës per egzaminus. Taigali atsitikti dël silpnumo po ligos, dël itin dideliø neracionaliaiiðskirstytø apkrovø, galiausiai, dël to, kad vaikas priklauso sil-pnos nervø sistemos tipo þmonëms. Jei tëvai turi pagrindo dëlto nerimauti, tai bûtina kreiptis patarimo á gydytojà. Jis pasa-kys, ko reikia imtis, jei baimë susijusi su fizinës sveikatos bûkle.Bûna atvejø, kad dël sveikatos, taip pat ir nervø sistemos, bûk-lës moksleivis gali bûti atleistas nuo egzaminø. Taèiau tai medi-cininiai atvejai, o ne pedagoginiai ir, laimë, retai pasitaikantys.

Kur kas daþniau slapta gili baimë kyla visai sveikiems moki-niams. Kur jos prieþastis? Baimë kyla ne dël kokios nors kon-kreèios nesëkmës, bet kaip savo bejëgiðkumo prieð artëjantápavojø suvokimo padarinys. Daþniausia tai susijæ su viena bû-dinga medþiagos kartojimo klaida. Ji susijusi su tuo, kad pai-niojami aktyvusis ir pasyvusis medþiagos mokëjimas. Kartoda-masis mokinys mato, kad medþiaga jam paþástama, ir tuo rem-damasis nusprendþia, jog medþiagà jis þino, vadinasi, atsakinë-damas sugebës viskà iðdëstyti. Taèiau anaiptol. Priimti jausmà,kad medþiaga paþástama, kaip tvirtà dalyko mokëjimà ir bûtiásitikinusiam, kad sugebës ðià medþiagà iðdëstyti per egzaminà,reiðkia padaryti ðiurkðèià psichologinæ klaidà („Aha, þinau, þi-nau. Pamenu, mokëmës.“). Egzaminas mokinio sàmonëje tam-pa prieþastimi, dël kurios jis nesugebëjo iðdëstyti gerai þino-mos medþiagos. Kyla baimë dël egzamino ir apskritai dël pa-èios egzaminø situacijos. Psichologai tvirtina, jok tik 12–25 proc.þmoniø kilus baimei sugeba protauti. Mokinys viskà moka, na-mie ið vakaro kartojo medþiagà, gali paaiðkinti bendraklasiams,o per egzaminà viskà uþmirðta arba nesugeba atsakyti á nesu-dëtingà klausimà. Iðëjæs uþ durø suvokia, kad klausimas buvovisiðkai paprastas.

Blogai miegojo, jaudinosi, kartojosi iki iðnaktø.Tëvai turëtø atkreipti dëmesá, kaip vaikai kartoja medþiagà:

ar jie tik sakosi þinà, ar tikrai gali atkartoti, kà iðmokæ.Kita daþna klaida – mokomasi tuomet, kai reikia jau kartoti.Pirmiausia egzaminø ruoðà reikia pradëti nuo laiko suskirs-

tymo (sudaryti darbø grafikà) ir sekti, ar viskà spës numatytulaiku (mokëti nenukrypti).

PATARIMAI• Jeigu yra pakankamai laiko, reikia siekti kartojimà iðskirsty-

ti tam tikrais laiko tarpais, o ne palikti vienai dienai. Bûtent dëlðios prieþasties mokytojai pataria pradëti kartojimàsi prieð ke-lis mënesius iki egzamino. Jei mokinys pakartos medþiagà du-syk, pavyzdþiui, kartà balandá, o kità prieð egzaminà, tai buspasiekta kur kas aukðtesniø rezultatø, nei pasikartojus ið vaka-ro prieð egzaminà.

• Reikëtø stengtis, kad ir ne visiðkai iðsamiai, taèiau nors kar-tà, bet pasikartoti visà programà, o ne ateiti á egzaminà mokantvienus dalyko skyrius puikiai, o á kitus në neþvilgtelëjus.

• Kartojantis geriau neþvilgèioti á knygà, stengtis prisimintireikiamà turiná, drauge sudarant atsakymo planà (galima rað-tu), po to pasitikrinti pagal vadovëlá.

• Rengti ruoðinukus tik kaip bûdà pasikartoti, nors ðis bûdasitin neefektyvus. Taèiau ir ðiuo atveju tø valandø ir dienø, ku-rios bûtinos iðrankioti tinkamà medþiagà ið vadovëlio, perraðy-ti jà vos áþiûrimomis raidëmis ir iðbandyti slaptus ruoðinukøpanaudojimo bûdus, pakaks, kad mokinys ne kartà pasikarto-tø medþiagà. Svarbu prisiminti, kad tokiu bûdu ruoðdamasisegzaminui mokinys netreniruoja atminties, nuovokos, loginiomàstymo, kurie bûtini atsakinëjant, kad padëtø susigaudyti, kàreikia pakeisti atsakyme (màstyti atsakinëjant, o ne tik ruo-ðiant atsakymà).

• Darant pertraukas nereikia ieðkoti stipriø atsipalaidavimobûdø (televizijos laidø, muzikos). Geriau ramiai pasivaikðèiotigryname ore, nesunkiai fiziðkai padirbëti. Nes jei mokantis at-siras naujø stipriø dirgikliø, jie lëtins smegenø veiklà.

• Maistas turi bûti visavertis, maitintis reikia reguliariai (bû-tina, kad kraujyje bûtø palaikomas normalus cukraus kiekis),bet ne uþkandþiauti.

• Ásirengti patogià, ramià vietà dirbti. Bûtina keisti kûno pa-dëtá.

• Naktis (ypaè nuo 2 iki 5 val.) turi bûti skirta miegui. Prieðin-gu atveju nukentës ir darbo produktyvumas, ir nuotaika. Jeilabai jaudinamasi, prieð miegà galima iðgerti raminamøjø, tikjokiais bûdais ne trankvilizatoriø egzamino dienà.

Nëra universalaus egzaminø baimës gydymo bûdo. Asmeny-bës visos skirtingos, visø paaugliø skirtingi tëvai, skiriasi ir gy-venimo situacijos. Paaugliams tiesiog bûtina tëvø pagalba nu-statant bûklæ, kuri yra apëmusi vaikà, rasti prieþastis ir padëtijas paðalinti. Viena ið esminiø egzaminø baimës prieþasèiø –autoriteto, t.y. tëvø, baimë. Paauglys bijo suklysti, pasirodytiblogas, nes tëvai já myli tik gerà. Tai labai skaudu, tad padëkimesavo vaikams, mylëkime juos. Pasistenkime, kad vaikai pasi-jaustø laimingi ir galëtø dràsiai iðtarti „Að nebijau!“

Pagal interneto inf.

ðvietimo ir kraðto apsaugos sistemos institucijø bendradarbia-vimà.

Lietuvos ðauliø sàjunga sutartimi ásipareigoja skatinti ir in-formuoti mokytojus ir mokinius apie galimybes ásitraukti á Ðauliøsàjungos veiklà, rengti ðaulius pedagoginei veiklai, padëti or-ganizuoti vaikø neformaløjá ðvietimà bendrojo lavinimo mokyk-lose ir kitose ðvietimo ástaigose, taip pat organizuoti bendrasLietuvos ðauliø sàjungos, mokiniø ir studentø varþybas ir kt.

Pasiraðant sutartá dalyvavo ir daugiau abiejø ministerijø beiÐauliø sàjungos atstovø, atsakingø uþ vaikø ir jaunimo pilietináir patriotiná ugdymà. Ypaè jà vertino jaunøjø ðauliø vadas Min-daugas Nefas, kuriam veikla su jaunimu yra artimiausia. (Jau-nieji ðauliai sudaro beveik pusæ visø Lietuvos ðauliø.) LÐS va-das J.Ðirvinskas tvirtino, kad triðale sutartimi áteisinami ramiaiir kryptingai ne pirmus metus visø trijø institucijø vykdomivertingi ir graþûs darbai.

Mûsø inf.

(Atkelta ið 1 psl.)

5

Jau ðeðerius metus gyvuojanti Lie-tuvos socialiniø pedagogø asociacija(LSPA), padedama Vilniaus pedago-ginio universiteto ir Nusikalstamu-mo prevencijos Lietuvoje centro, ðábalandá baigë vykdyti dvejus metustrukusá projektà „Vaikø, iðkrentan-èiø ið bendrojo lavinimo sistemos,skaièiaus maþinimas, stiprinant pre-venciniø grupiø veiklà ugdymo institucijose“. Projektas vykdy-tas ágyvendinant BPD 2 prioriteto „Þmogiðkøjø iðtekliø plët-ra“ 2.4 priemonæ „Mokymosi visà gyvenimà plëtojimas“. Juosiekta tobulinti socialiniø pedagogø, psichologø, specialiøjøpedagogø, slaugytojø, klasiø auklëtojø, nepilnameèiø reikaløpareigûnø ir kitø vaiko gerovës srityje dirbanèiø specialistø kva-lifikacijà, plëtoti turimas ir skatinti ágyti naujas kompetencijas,reikalingas dirbant prevenciná darbà ugdymo institucijose rûpi-nantis, kad kuo maþiau vaikø iðkristø ið bendrojo lavinimo sis-temos. Projekte dalyvavo minëtø profesijø Vilniaus apskritiesspecialistai. Kovo 20 d. vyko baigiamoji projekto konferencija.

VAIKO GEROVËS POLITIKOS FORMUOTOJØDARBAI IR RÛPESÈIAI

Konferencijos dalyvius pagerbë LR Seimo Informacinës vi-suomenës plëtros komiteto pirmininkas Rimantas Remeika,15 metø dirbantis prevencinio darbo mokiniø iðkritimo ið ðvie-timo sistemos srityje, VPU Socialinës komunikacijos institutoSocialinës pedagogikos katedros vedëja Valdonë Indraðienë,pasidþiaugæ, kad jau randasi mokyklos nelankanèiø vaikø ap-skaitos sistema ir vis daugiau ávairiø srièiø specialistø rûpinasijø sugràþinimu á mokyklas.

Projekto ágyvendinimo eigà ir rezultatus pristatë jo vadovë,LSPA valdybos pirmininkë Auksë Petruðkevièiûtë. Ji pasakojo,kad ágyvendinant svarbiausià projekto tikslà – parengti mecha-nizmà, kuris padëtø maþinti iðkrentanèiø ið ugdymo sistemosvaikø skaièiø, – buvo uþsibrëþta: sukurti ugdymo institucijø irsocialiniø partneriø kvalifikacijos tobulinimo mokymo modu-lius, leidþianèius veiksmingai pasirûpinti ugdymo institucijosevaikø saugumui reikalingomis sàlygomis; iðmokyti ugdymoinstitucijø ir socialiniø partneriø prevencinës pagalbos koman-das dirbti pagal ðiuos modulius; sukurti tarpinstituciná sociali-nës pedagoginës pagalbos tinklà, padedantá laiduoti vaikø sau-gumà tiek paèioje ugdymo institucijoje, tiek uþ jos ribø. Projek-to metu sukurti 4 multidisciplininiai mokymo moduliai: „So-cialinës pedagoginës pagalbos institucijose veiklos modeliavi-mas“, „Grupinio darbo organizavimo metodai“, „Kriziø val-dymas ugdymo institucijose“ ir „Socialiniø partneriø vaidmuoteikiant socialinæ pagalbà“. Iðleista mokomoji knyga „Vaikø,iðkrentanèiø ið bendrojo lavinimo sistemos skaièiaus maþini-mas: prevenciniø grupiø veikla ugdymo institucijose“ ir jos pa-pildomas leidimas.

Projekto vadovë dþiaugësi, kad net 150 projekto dalyviø gili-no savo þinias ir gebëjimus kvalifikacijos tobulinimo semina-ruose, kuriuose mokytasi rûpintis vaiko gerove atsiþvelgiant ákonkreèias nûdienos ir savo ugdymo institucijos aktualijas. Vil-niaus apskrityje parengta 10 prevencinio darbo grupiø koordi-natoriø-konsultantø. Kaip vienas ið projekto produktø buvoðiø metø vasario 18–22 d. per Tango TV rodytas projekto tele-vizijos laidø ciklas „Vaiko gerovës mokykla“. Já kuriant dalyva-vo Vilniaus „Sietuvos“ ir Pilaitës viduriniø mokyklø bendruo-menës, projekto konsultantai, kiti dalyviai.

„Projekto sëkmæ lëmë kompetentingas jo valdymo grupës,moduliø rengëjø, seminarø vedëjø ir lektoriø darbas, visø da-lyviø susiklausymas ir bendro tikslo siekimas, – tvirtino baigia-mojoje projekto konferencijoje A. Petruðkevièiûtë. – Daug pri-sidëjo ir atsakingai dirbæ tinkamai parinkti partneriai. Buvo irnedideliø nesklandumø – trûko apyvartiniø lëðø ir... dalyviø

vyrø. O jei rimtai, projekto tema ak-tuali, jo rezultatai bus naudingi irvaikams, ir juos globojantiems spe-cialistams.“

Konferencijoje savo nuomones ið-sakë ir projekto valdymo grupës na-riai. LR vaiko teisiø apsaugos kon-trolierë Rimantë Ðalaðevièiûtë pasi-dalijo savo ástaigos patirtimi, panag-

rinëjo vaikø pasitraukimo ið ugdymo ástaigø prieþastis ir pro-blemos sprendimo galimybes. Ji nurodë kelias mokyklos ne-lankymo prieþastis, susijusias su ðeimos, institucijos, asmeni-nëmis aplinkybëmis. Ðeima, kurioje ir prasideda vaiko sociali-zacijos procesas, kartais vaikui skiria per maþai dëmesio, nëranormalaus ryðio tarp tëvø ir vaikø, tëvai yra iðvykæ ar per daugdirba. Socialinë atskirtis atsiranda ir dël skurdo. Mokyklos mik-roklimatas taip pat veikia vaikus. Kai kurie neina á jà asmeniniosaugumo sumetimais ar kad nëra pavëþëjami. Ið asmeniniøvaiko nelankymo mokyklos prieþasèiø kontrolierë minëjo mo-kymosi sunkumus, atsakomybës ir pasitikëjimo stokà. „Pagal-bà mokiniui reikia teikti sutelkus jëgas, bendradarbiaujant të-vams, prevencinës grupës nariams, mokiniams, klasës auklë-tojui, kitiems specialistams, jei reikia ir policijos bei vaiko teisiøprieþiûros pareigûnams. Daug ðioje srityje gali nuveikti socia-linis pedagogas – jis mokiniams yra mylimiausias þmogus mo-kykloje“, – tvirtino R. Ðalaðevièiûtë.

Ðvietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departa-mento direktoriaus pavaduotojas Rolandas Zuoza taip pat ma-no, kad mokyklos nelankymo problemà padës spræsti vis didë-jantis socialiniø pedagogø skaièius ugdymo institucijose, mo-kytojø kvalifikacijos tobulinimas, gerëjantis pavëþëjimas á mo-kyklas, valstybës parama vaikus auginantiems tëvams (finansi-në parama, nemokamas maitinimas), ugdymo ástaigø ávairovëir kt. „Labai naudinga ES struktûriniø fondø parama kitiemspanaðaus turinio projektams, pasiteisino jau kelintus metus ÐMMinicijuojama akcija „Mokyklon? Pakeliui!“ Vykdomos 2005 m.ðvietimo ir mokslo ministro patvirtintos Vaikø sugràþinimo ámokyklas gairës, Vyriausybei netrukus bus teikiama Mokyklosnelankanèiø vaikø sugràþinimo á mokyklas programa“, – teigëR. Zuoza.

Kaip ágyvendinamas nuo sausio ásigalëjæs LR vaiko minima-lios ir vidutinës prieþiûros ástatymas, smulkiau papasakojo ÐMMVaikø ir jaunimo socializacijos skyriaus vyriausioji specialistëLigita Vaicekauskaitë. Kaip galima modeliuoti socialinës pe-dagoginës pagalbos institucijose veiklà, kokia turi bûti koman-da ir jos nariø funkcijos, kokià pagalbà privalo teikti, aiðkinoviena ið projekto iniciatoriø VPU Socialinës komunikacijos ins-tituto lektorë Odeta Merfeldaitë. Prevencinio darbo grupëskûrimo etapus: iniciatyvinës grupës sutelkimo, nariø atrankos,jø mokymo, grupës veiklos planavimo, organizavimo ir vertini-mo, panagrinëjo kita projekto iniciatorë, to paties institutolektorë Asta Railienë.

Savà problemos matymà susirinkusiesiems pateikë vaikø psi-chiatras Linas Sluðnys bei Nusikalstamumo prevencijos Lie-tuvoje centro direktorius Andrejus Piliavecas. Beje, be jau mi-nëtø mokyklos nelankymo prieþasèiø, jie minëjo ir klasikiniømokymo metodø nepatrauklumà vaikams. Projekto „Iðkritu-siø ið mokyklos mokiniø gràþinimas“ patirtimi dalijosi Specia-liojo pedagoginio psichologinio centro psichologë Kristina Ig-natavièienë, prevencinio darbo ypatumus aptarë ir besibaigian-èio projekto dalyvës ið Vilniaus bei vieðnios ið Marijampolës irKlaipëdos mokyklø.

Projekto dalyviai ir vykdytojai ásitikinæ, kad sukurtas vaikøiðkritimo ið bendrojo lavinimo sistemos maþinimo mechaniz-mas padës teikti kokybiðkesnæ pedagoginæ ir psichologinæ pa-galbà mokyklose ir kitose ugdymo institucijose, padës á jas su-gráþti ir pritapti rizikos grupës vaikams.

Mûsø inf.

Vaiko gerovësmokykla

6

Ren

ato

s È

esn

aviè

ien

ës n

uo

tr.

APLINKYBËS

Kovà Vilniaus dailës akademijos Di-zaino inovacijø centras kartu su partne-riais – Europos socialinio fondo agentû-ra bei Ðvietimo ir mokslo ministerija pri-statë „Lietuvos dizaino galimybiø studi-jos“ tyrimo rezultatus ir supaþindino suDizaino inovacijø centro veikla. Dailësakademijos Humanitariniø ir socialiniømokslø fakulteto dekanë doc. dr. IevaKuizinienë trumpam gráþo á istorijà: „Vil-niaus dailës akademija visada atliko svar-bø vaidmená formuojant ir puoselëjantðalies kultûrines menines tradicijas. Spe-ciali dizaino studijø programa Lietuvojeatsirado 1961 m., ákûrus Pramonës ga-miniø meninio konstravimo katedrà. At-kûrus nepriklausomybæ kultûra maþiau-siai deðimtmeèiui buvo pamirðta kaip ne-esminis ir visuomet nuostolingas ðaliesgyvenimo sektorius. Analizuodami esa-mà situacijà bei pasaulines tendencijas,susijusias su kultûrinës industrijos plët-ra, supratome, kad norëdami iðsaugotiakademijos vaidmená ðiandieniniamebendruomenës poreikiø kontekste pa-tys turime sutelkti pajëgas bei pradëtikryptingà veiklà.“

Tokiomis aplinkybëmis buvo pareng-tas projektas „Vilniaus dailës akademi-jos inovacijø ir dizaino centras“, kuriopagrindiniai tikslai – sukurti sàlygas aukð-èiausio lygio dizaino specialistø rengimui,kvalifikacijos tobulinimui ir perkvalifika-vimui, taip pat informacijos apie dizainogalimybes sklaidai ávairiose tikslinëse gru-pëse bei visuomenëje ir tarpsektoriniøryðiø plëtojimui.

TIKSLAI

Pirmàjá projekto tikslà vykdytojai siejosu studijø infrastruktûros, technologi-nës bazës kûrimu bei studijø kokybës ge-rinimu. Todël buvo pradëtas rekonstruo-ti 6000 kv. m pramoninis buvusios spaus-tuvës pastatas. Jis bus pritaikytas moder-

Kam Lietuvojerûpi dizainas?

nioms dirbtuvëms, dizaino inku-batoriui, ekspozicinëms kûrybiniøpasiekimø bei daugiafunkcinëmsstudijø reikmëms. Atnaujinta kom-piuterinë ir programinë áranga.Studijø kokybë gerinama atnauji-nant ir papildant naujausiomis þi-niomis specialybiø programas beipleèiant pasirengimà specialybei,ugdant gebëjimus, leidþianèius kû-rëjams aktyviau dalyvauti kultûri-nës industrijos plëtroje, t.y. sutei-kianèius verslumo pagrindus.

Greta keliø deðimèiø atnaujin-tø ir naujø programø sandø, nau-jø vadovëliø, metodiniø priemo-niø, kvalifikacijos tobulinimo kur-sø dëstytojams svarbiausiu pasie-kimu laikoma tai, kad pavyko su-kurti ir akredituoti dvi VDA beiðalies kultûrinës industrijos plët-rai svarbias studijø programas. Taipirmoji Baltijos ðalyse Dizaino va-dybos magistrantûros studijø pro-grama ir vienintelë Europoje tarp-tautinë menø globos magistran-tûros studijø programa „Ðiuolai-kinio meno praktika ir sklaida“.

Abiejose studijø programoseryðkus vaidmuo tenka socialiniamspartneriams. Tiek kuriant progra-mas, tiek ágyvendinant jas sujung-tas skirtingø ðalies aukðtøjø mo-kyklø bei socialiniø partneriø kultûros irverslo barø potencialas. Tai, kad bûtentðiuo metu visos VDA studijø programossiekia tarptautinës akreditacijos, mano-ma, esant sëkmingu sutapimu, prisidë-sianèiu prie studijø kokybës.

Siekiant antrojo tikslo – sklaidos apiedizaino galimybes visuomenëje – sureng-tos trys tarptautinës konferencijos, ku-riose pasaulinio masto specialistai anali-zavo specifines dizaino galimybiø sritis.Minëtam tikslui pasiekti taip pat bus ákur-tas dizaino verslo inkubatorius, suteik-siantis galimybæ gabiausiems jauniems di-zaineriams, konsultuojant profesiona-liems vadybininkams ir teisininkams,ieðkoti efektyvesniø geriausiø dizaino idë-jø sklaidos rinkoje keliø.

Kiti projekto tikslai yra: pereiti prieEuropoje priimtos dizaino studijø prak-tikos, tam naudojant ðiuolaikinæ mate-rialinæ, metodinæ bazæ ir aukðtos kvalifi-kacijos pedagoginá personalà; skatinti

taikomøjø tyrimø dizaino ir artimø jamsrièiø plëtrà, rezultatus pritaikant ðaliesekonominio konkurencingumo, tarptau-tinio Lietuvos ávaizdþio gerinimui; ska-tinti profesionalià kûrybiniø industrijøplëtrà, tuo sudarant geresnes ásidarbini-mo ir naujø darbo vietø kûrimo galimy-bes akademijos absolventams, sukurti sà-lygas kûrybiniø verslø ir paslaugø sekto-riø plëtrai; skatinti kultûros verslumà, jàpanaudojant Lietuvos socialiniø ir eko-nominiø galiø stiprinimui, ugdyti absol-ventø ir profesionalø gebëjimus prista-tyti ir parduoti savo kûrybinæ produkci-jà; ágyvendinti efektyvià kvalifikacijos to-bulinimo bei profesinës specializacijosplëtimo programà, kuri padës ávairiø sri-èiø dizaino specialistams sistemingai to-bulinti savo þinias ir lanksèiau reaguoti ánaujausias tendencijas dizaino srityje,mokslo pasiekimus naujausiø medþiagøir informatikos technologijose, rinkosreikalavimus kûrybinës industrijos pro-dukcijai ir paslaugoms.

Projekto ágyvendinimo metu itin svar-bûs buvo partnerystës aspektai. Planuo-jant ir ágyvendinant veiklas buvo taria-masi su ávairiø srièiø specialistais, ypaèdizaino sàjungø ir asociacijø atstovais. Taisutelkë ðalies dizaino specialistus. Todëlnetiesioginis, bet labai reikðmingas pro-jekto padarinys yra visø ðalies dizaino sà-jungø susibûrimas bendrai veikti. Ðiuometu yra parengti Lietuvos dizaino tary-

(Atkelta ið 1 psl.)

Planinë SSRS ekonomika formavo vientisà ir kontroliuojamà mokslo,meno bei pramoninës gamybos sistemà. Dizainas greitai tapo populia-ria ir paklausia specialybe. 1957–1991 m. Vilniuje veikë projektavimo-

konstravimo biuras, kûræs baldø dizainà Lietuvos ir Rusijos baldø gamintojams. Buvoásteigtas Taros ir ápakavimo konstravimo biuras, Sàjunginio ir techninës estetikos institu-to filialas bei dizaineriø interesams atstovaujanti Dizaineriø sàjunga. Ðiø institucijøbuvimas lëmë ðalies dizaino mokyklos vystymàsi. Èia, baigæ studijas, ateidavo dirbtijauni specialistai. Nuo ðiø institucijø buvo priklausomas ir pats mokymo procesas. Pagaljø poreikius buvo ávardijamos studijø specializacijos. Tai ið dalies ribojo dizaineriø savi-raiðkos laisvæ.

Dizainas,dizainas

Prof. dr. P. Mollerupas yra Nacionalinës Oslomenø akademijos profesorius, Mollerupo dizai-no laboratorijos Kopenhagoje generalinis direk-torius, tarptautiniu mastu þinomas studijø irpublikacijø apie dizainà autorius. Atliekant ty-rimà taip pat bendradarbiavo prof. dr. KenasFriedmanas, Swinburno technologijø universi-teto Dizaino fakulteto Melburne dekanas, Nor-vegijos verslo mokyklos profesorius, ir dr. Tho-mas Rasmussenas, ilgametis Danijos dizainomokyklos tyrimø skyriaus vadovas.

Ieva Kuizinienë ir Peras Mollerupas

7

Balandþio 1 d. kompanija „Apple“ ati-darë pirmàjà Lietuvoje ir Baltijos valsty-bëse modernià „Apple“ klasæ-mokymøcentrà. Vilniuje, Ðiuolaikinës mokykloscentre, ádiegta penkiolika moderniø„iMac“ kompiuteriø, du ðios mokyklosmokytojai pakviesti geriau susipaþinti sunaujaisiais kompiuteriais „Apple moky-tojø instituto“ kursuose Didþiojoje Bri-tanijoje. (Ðiuolaikinës mokyklos centras yravalstybinë dieninë savarankiðko mokymosibendrojo lavinimo ir kvalifikacijos tobuli-nimo mokykla, vykdanti pradinio, pagrin-dinio, papildomojo ir kryptingo ugdymo pro-gramas, – Red.)

Tàdien ðvietimo ir mokslo viceminist-rë Virginija Bûdienë susitiko su kompa-nijos „Apple“ Europos, Vidurio Azijosir Afrikos regionø padalinio generaliniudirektoriumi Pascaliu Cagniu. Susitikimetaip pat dalyvavo kiti kompanijos atsto-vai, autorizuotos „Apple“ kompiuteriøpardavëjos – bendrovës „AVAD Baltic“direktorius Tomas Palðis.

Per susitikimà aptartas informaciniøkomunikaciniø technologijø (IKT) die-gimas Lietuvos ugdymo ástaigose, kalbë-

Lietuvos mokyklai padovanota kompiuteriø klasëta apie „Apple“ investicijas á ðvieti-mà ir bendradarbiavimà su peda-gogais daugelyje pasaulio ðaliø.Ðvietimo ir mokslo viceministrë at-kreipë sveèiø dëmesá á tai, kad dau-guma Lietuvos mokiniø jau ágijæ ba-zinius kompiuterinio raðtingumoágûdþius, vis daugiau mokytojø persavo pamokas naudoja informaci-nes komunikacines technologijasugdymo turiniui paávairinti. Vicemi-nistrë paþymëjo, kad ir mokykla, irvisuomenë turi tobulëti ir priimtinaujus gyvenimo iððûkius: „Ðiuo lai-kotarpiu ypaè svarbu skatinti ir plëtotimokiniø, mokytojø kûrybiðkumà, pereitinuo þiniø prie kûrybingos visuomenës“.

Ðiuolaikinës mokyklos centre kaip tikir bus sudarytos sàlygos ne tik mokslei-viams, bet ir mokytojams gerinti þinias,kaip panaudoti moderniausias kompiu-terines technologijas efektyviuose moky-mosi ir mokymo procesuose. Tikimasi,jog Ðiuolaikinës mokyklos centras tapsir kitø Vilniaus miesto bei apskrities mo-kyklø regioniniu mokymo centru.

ÐMM inf.

bos ástatai ir artimiausiu metu turëtø bû-ti ásteigta Lietuvos dizaino taryba.

APIE TYRIMÀ

Vienas reikðmingiausiø projekto tiks-lø buvo sukurti prielaidas Nacionalinësdizaino politikos atsiradimui. Tam, kadði politika turëtø tvirtus pagrindus, bu-vo uþsakytas dizaino galimybiø Lietuvojetyrimas, kurá pristatë studijos vadovasprof. Peras Mollerupas.

„Remdamiesi tyrimo rezultatais ir mû-sø þiniomis, kurias pritaikëme kitose ða-lyse, siûlysime Lietuvos dizaino politikà.Dabartinës situacijos analizë yra ðio pro-jekto pradinis punktas. Lemiamas sëk-

mingo projekto ágyvendinimo faktoriusyra visapusiðkas dizaino suvokimas ir ver-slo þinios. Efektyvûs ir kokybiðki interviu(tyrimo metodas – Red.) apie profesiona-laus dizaino naudojimà nûdienos aptar-navimo sferoje leidþia suprasti ðiuolaiki-nes dizaino ir verslo sàsajas. Dizaino po-litikà vertinti kitose ðalyse galima tik visa-pusiðkai suprantant analizuojamà sritá.Profesionalaus dizaino ir verslo áþvalgosturi didþiausià reikðmæ pateikiant tvirtasgalimas strategijos priemones. Taigi pro-jekto sëkmæ lems pasiûlymai, susijæ surealiomis Lietuvos verslo ir pramonësproblemomis“, – kalbëjo prof. P. Molle-rupas. Jis pabrëþë, kad pagrindinis tiks-las siekiant pagerinti Lietuvos profesio-

nalaus dizaino naudojimà yra padidintiLietuvos konkurencingumà, átraukiantlietuviðko produkto vertæ. „Siekiant di-zaino profesionalumo reikia ágyvendintinemaþa priemoniø, kad áveiktume skir-tumà tarp dabar egzistuojanèios Lietu-vos valstybës ir valstybës, kurià norëtu-me matyti. Taèiau neturint aiðkiai apibû-dintos ir siekiamos situacijos nebus áma-noma kontroliuoti ir vertinti priemoniøstrategijos. Todël turëjome átraukti ir sie-kiamos situacijos vizijà bei apraðymà.Spraga tarp esamos ir norimos situaci-jos turëtø bûti uþpildyta þiniomis apie di-zaino politikà kitose ðalyse. Tai nulems mû-sø siûlymà Lietuvos dizaino politikai“, –tvirtino tyrimo vadovas.

Renginyje dalyvavæs Vilniaus dailësakademijos Strateginës raidos prorek-torius dr. Saulius Vengris pripaþino Lie-tuvà pavëlavus á dizaino traukiná bentpenkerius ar ðeðerius metus, taèiau jomanymu, jeigu toliau aplinkybës klosty-sis palankiai, galima tikëtis stabilaus þen-gimo á prieká. Prorektorius pasidþiaugë,kad Ðvietimo ir mokslo ministerija ðá sie-ká palaiko.

Parengë Zina RIMGAILIENË

Informacija besidomintiems Dizaino irinovacijø centro veikla skelbiama tinklala-pyje www.dic.lt

Asociacija „Lietuvos dizaino forumas“ surengë baldø dizai-no konkursà. Kovo pabaigoje parodos „Baldai 2007“ metu

Litexpo parodø centre buvo surengta á antràjá konkurso etapà patekusiø kon-kursiniø objektø paroda, kurios tema „Du viename“. O tai reiðkia, kad baldasprivalëjo turëti kelias funkcijas, formas, atspindëti kelias idëjas. Konkurso tiks-

las ne tik iðrinkti geriausià... Konkursà globojæs þinomas Lietuvosdizaineris, vienas ið dizaino forumo steigëjø Nauris Kalinauskas teigë:„Mes siekëme atkreipti baldø gamintojø dëmesá á dizaino reikðmæ ir áðalies dizaineriø kûrybinæ galià“. Konkurso dalyviø darbus vertinotarptautinë þiuri: architektas ir dizaineris Robertas Palomba, tarpdis-ciplininiø studijø profesorius Ronaldas Jones, Lietuvos dizaino fo-rumo direktorius Marius Dirgëla, VDA studijø prorektorius dr. Arû-nas Gelûnas ir kt. Vertinant buvo atsiþvelgiama á kûrinio idëjosoriginalumà, daikto funkcijos bei estetikos harmonijà ir pritaiko-

mumà gamybai.

Du viename

Pirmàjà mûsø ðalyje modernià „Apple“ klasæ atidarëPascalis Cagnis

8

Vilniaus lopðelyje-darþelyje „Pabi-ruèiai“ ypatingas dëmesys skiriamasvaiko sveikatos saugojimui, suprati-mo apie sveikà gyvensenà ugdymui.Sveikos gyvensenos programa ágyven-dinama nuo 2002 m.

Ugdydami ikimokyklinukus turëtu-me suprasti, kad vaikystëje ágyti ápro-èiai patvariausi ir ilgiausiai iðlieka. Mûsølopðelyje-darþelyje sudarytos sàlygos, rei-kalingos ágyvendinti sveikos gyvensenosprogramà: árengta sporto salë, apsirû-pinta sportiniu inventoriumi (skirtingødydþiø ir rûðiø kamuoliais, ávairiø tipøkojø masaþuokliais, yra baseinas priber-tas kamuoliukø, èiuoþinëjimo kalnelis,batutas, paraðiutas, kilimëliai, laipiojimosienelës, sportinis komplektas, suside-dantis ið ávairiø detaliø sportiniams pra-timams, judesiams atlikti ir t.t.). Tad tin-kamai organizuojant ugdymo procesàvaikai atsipalaiduoja ir nenuvargsta. Veik-los metu yra daromos pertraukëlës, þai-dþiami þaidimai, atliekami mankðtos pra-timai, rankø pirðtø mankðtelës.

DRAUGE SU ÐEIMA

Elementariausiø þiniø apie sveikatà vai-kas turëtø gauti ðeimoje. Bet ne kiekvie-na ðeima tam yra pasirengusi. Jei tëvainedarys mankðtos rytais, per iðeiginesdienas sëdës namuose prie kompiuteriøar televizoriø, jø vaikai augs nejudrûs.Labai gaila, kad sveikas gyvenimo bûdasdaugumai toli graþu nëra svarbiausias.Ankstyvoje vaikystëje vaiko judëjimas uþ-programuotas gamtos. Vëliau krûviai ið-muða vaikus ið gamtos duoto tempo. Mû-sø lopðelyje-darþelyje pagrindinis dëme-sys ankstyvajame amþiuje yra skiriamas

adaptaciniam laikotarpiui. Maþiejikartu su vienu ið tëvø palengva prati-nami prie naujos aplinkos. Kai maþy-lis pripranta ir darþelis jam tampa ar-tima aplinka, prasideda ugdomojiveikla. Toliau ugdome kultûrinius hi-gieninius ágûdþius, grûdiname vaikøorganizmà, tobuliname judëjimo ágû-

dþius. Netiesa, kad vaikas savarankiðkaimokosi judëjimo. Reikia nuolat daryti suvaiku ávairiausius pratimus, nes anksty-vojoje vaikystëje fiziniai pratimai padedakalbos, atminties vystymuisi. Labai svar-bu ikimokyklinëje ástaigoje pradëtà dar-bà tæsti namuose, kad reþimas nelabaiskirtøsi nuo darþelio reþimo. Mûsø pe-dagoginës veiklos tikslas – sukurti svei-katos saugojimo pradmenis, kaip toles-niø vaiko gabumø formavimà.

Darbo praktika su ikimokyklinukais ro-do, kad vaikams, kurie nepripratinti rû-pintis savo sveikata, neiðvengiami psicho-loginiai sutrikimai. Vaikai ateina ið ðeimøturëdami skirtingà socialinæ patirtá, jø pa-saulio paþinimo bûdas, gabumai, intere-

Judëjimas –tai gyvenimas

Jau ðeðtà kartà Vilniuje net penkias dienas vyko Tarptautinëmuzikinio ugdymo konferencija. Ðiemet ji skirta ikimokykliniøástaigø ir mokyklø muzikos ugdymo mokytojams. Lektoriai skai-të mokslinius praneðimus, vyko praktikumai mokytojams, atvi-ros pamokos su vaikais.

„Pirmiausia turi bûti pasirûpinta vaiko saugumu, ramybe,fiziniais ryðiais. Motina atsiliepia á kûdikio jausmus neverba-liniu bûdu – per savo veido iðraiðkà, prisilietimà, apkabinimà,balso tonà. Jausdamasis saugus vaikas dràsiai tyrinëja aplinkà,kontaktuoja su kitais asmenimis. Motina nutiesia takelá tarpvaiko ir muzikos vadovës ar mokytojos“, – sakë konferencijaivadovavusi JAV Templio universiteto (Filadelfija, Pensilvanija)

Tegul vaikaimuzikuoja

profesorë dr. Beth Bolton. Ji yra Muzikos pedagogikos ir tera-pijos skyriaus vedëja, tyrinëja kûdikiø ir maþø vaikø muzikinæelgsenà. Dr. B. Bolton veda kursus, seminarus bei skaito pra-neðimus konferencijose JAV, Europoje, Australijoje ir Naujo-joje Zelandijoje. Per 30 savo darbo metø ji buvo bendrojo lavi-nimo, vokalo, fleitos, fagoto, obojaus muzikos mokytoja ir jauilgà laikà dirba su ikimokyklinio amþiaus vaikais, ðia patirtiminoriai dalijasi su Lietuvos pedagogais. Praneðime „Muzika irðeima: muzikinis ir emocinis bendravimas“ profesorë siekë at-skleisti ir apibûdinti vaikø muzikinæ elgsenà bei skatinti natûra-lø vaikø ir tëvø bendravimà per muzikà. Ji rëmësi britø vaikøpsichiatro, psichoanalitiko Johno Bowlby sukurta prieraiðu-mo teorija, pagal kurià prieraiðumas prie suaugusiojo formuo-jasi nuo pirmøjø kûdikio gyvenimo akimirkø, taèiau tai nërastaigus patyrimas. Dr. B. Bolton rodë ir komentavo ávairiasnuotraukas, kuriose uþfiksuotas maþø vaikø ir jø tëvø ar muzi-kos mokytojø bendravimas – visada labai svarbi kûno kalba,akiø kontaktas, apkabinimo judesys.

Kad kelias á muzikà, teatrà prasideda nuo ðeimos, graþiaiárodë meninio ugdymo mokyklëlës „Strazdanëlës“ ir Veroni-kos Povilionienës parengtas muzikinis spektaklis „Dangus griû-

9

Dël tëvo mirtiesnuoðirdþiai uþjauèiame

Sigità VALANÈIØ,

Marijampolës kolegijos direktoriø.

Ðvietimo ir mokslo ministerija

sai, charakteriai labai ávairûs. Vaikui pra-dëjus lankyti vienà ar kità ugdymo ástai-gà, tëvø ir pedagogø atsakomybë, ugdantharmoningà vaiko asmenybæ, yra abipu-së. Kuo maþesnis vaikas, tuo didesnë at-sakomybë. Vaiko dvasiná pradà reikia ug-dyti mums – tëvams, pedagogams, visuo-menei – savo auklëjamàja veikla, atsiþvel-giant á vaiko prigimtá, jo galias.

VISKAS PER ÞAIDIMÀ

Þaidimai – viena ið prieinamiausiø for-mø fiziðkai tobulëti, iðreikðti dþiaugsmà,mokytis bendrauti su þmonëmis. Þaidi-mas suburia vaikus, moko padëti vienaskitam, ugdo atsakingumà, principingu-mà, moko kultûringumo, nuoðirdumo,kuklumo. Viena ið svarbiausiu þaidimøsàlygø yra drausmë. Þaidimas – puikipriemonë sudrausminti vaikus, ugdytisavidrausmæ. Per já atsiskleidþia vaikocharakteris, gabumai ir polinkiai. Judriejiþaidimai padeda ugdyti teigiamà vaikøpoþiûrá á fiziná aktyvumà.

Vaikai mëgsta þaisti ávairius þaidimus:judrius, ramius, liaudies, loginio màsty-mo, krepðiná. Jaunesniojo amþiaus vai-kai mieliau þaidþia lietuviø liaudies þaidi-mus. Vyresnieji mëgsta judriuosius, ko-mandinius þaidimus, estafetes, sporti-nius þaidimus su kamuoliais. Prieðmo-kyklinio amþiaus vaikai labai mëgsta þais-ti krepðiná. Ðis þaidimas reikalauja daugfiziniø, psichiniø ir dvasiniø pastangø.Krepðiná þaidþiame pagal supaprastintastaisykles. Ne visada vaikai krepðinio tech-nikos veiksmus atlieka tiksliai, bet susi-paþásta su þaidimu, mokosi valdyti ka-muolá, derinti savo judesius su draugøveiksmais. Su kamuoliu þaisti labai mëgs-ta ir jaunesniojo amþiaus vaikai. Ávairûspratimai su kamuoliu gerina judesiø ko-

ordinacijà, lavina akies taiklumà, gebëji-mà nustatyti atstumà ir panaudoti rei-kiamà jëgà judesiui atlikti.

Stebint vaikø þaidimus lengva paste-bëti kiekvieno jø skirtingumà. Auklëtojaisvarbu suderinti nesuderinamus charak-terius, sutaikyti susipykusius, áspëti ka-ringuosius, apsaugoti nuo stresø jaut-riuosius. Per þaidimà vaikai mokomi pa-sitikëti savimi, kad patys galëtø spræstiiðkilusius sunkumus bei problemas. Vai-kai þaisdami tampa labai aktyvûs, darbð-tûs, ima jausti atsakomybæ uþ savo veiks-mus, draugus.

SVEIKA IR SAUGI APLINKA

Stiprinant vaikø dvasinæ ir fizinæ svei-katà lopðelyje-darþelyje „Pabiruèiai“ ku-riama sveika ir saugi aplinka, geras psi-chologinis mikroklimatas, organizuoja-mos sveikatos valandëlës, rytinës mankð-tos, sportinës pramogos, sporto ðven-tës, sveikatos dienos, iðvykos, ekskursi-jos á miðkà, individualus darbas su vai-kais ir jø tëvais.

Jau tradicija tapo kasmet birþelio 1-àjàorganizuoti Vaikø gynimo dienai skirtàsporto ðventæ. Visi vaikai gali iðbandytisavo iðtvermæ, jëgas, vikrumà, parodytiþinias, atlikti komandines uþduotis. Kas-met dalyvaujame ðalies vaikø, moksleiviøir mokytojø „Sveikuoliø sveikuolis“ kon-kurse, tarptautinëje akcijoje „Iðvalykimepasaulá“, maþyliø gamtos olimpiadose.Vaikai labai pamëgo ávairius konkursus,viktorinas, sportines popietes, varþybas.Ágyvendindamos lopðelio-darþelio svei-kos ir saugios gyvensenos programà,kiekviena grupë parengë ir iðleido savoknygeles: „Að sveikai maitinuosi“, „Ke-lionë á sveikatos ðalá“, „Vaikystë“, „Kaipað sportuoju“, „Kas man patinka valgy-

ti“, parengë projektus „Aukime sveiki“,„Mylëkime gamtà – gamta mylës mus“,„Gamta ir þmogus“, „Jei bûèiau þinojæs“,„Tinkamiausias vaikø apavas“, iðleido mi-ni laikraðtukà „Smalsiukø sienlaikraðtis“.

Geràja darbo patirtimi dalijamës ir sumetodinio ratelio „Auðra“ ikimokykliniøástaigø pedagogais. Mûsø darþelio peda-gogai kelia savo kvalifikacijà lankydamiseminarus sveikos gyvensenos klausimaisbei studijuoja savarankiðkai metodinæ li-teratûrà. Pedagogai ieðko naujø, moder-niø, netradiciniø darbo su vaikais formø,naudoja efektyviuosius ugdymo meto-dus, prasmingai siekia fizinës ir psichi-nës vaiko raidos. Ikimokyklinuko porei-kis judëti – svarbiausia sàlyga jo norma-liam vystimuisi, ne tik fiziniam, bet ir in-telektualiam. Taip rûpinamës tinkamavaiko branda mokyklai.

Sveikas, graþus, dailiai iðsivystæs vai-kas – visø tëvø svajonë ir darþelio peda-gogø tikslas. Kad þmogus jaustøsi visa-vertis, bûtø fiziðkai sveikas ir graþus, rei-kia kuo anksèiau suteikti jam þiniø ir ágû-dþiø apie kûno sandarà, asmens higie-nà, judesiø grakðtumà, formuoti moto-rikos ir graþios laikysenos ágûdþius. Vai-kystë – laimingiausias þmogaus gyveni-mo laikotarpis. Tik pasistenkime, kad jibûtø ir sveika.

Silva ZMITRAVIÈIENËVilniaus lopðelio-darþelio „Pabiruèiai“

direktorës pavaduotoja ugdymui

Rita RUPÐIENËVyresnioji auklëtoja

va“ (muzikinis apipavidalinimas P. Krièenos, mokyklëlës vado-vë – S. Latvënaitë) pagal lietuviø pasakà. Maþieji aktoriai vaidi-no drauge su mamomis ir tëèiais, tiksliau, þaidë pasakà. Pasakpedagogø, teatras ir prasideda nuo þaidimo. O meninë studija„Diemedis“ parodë judesio teatrà „Bala þino“ (choreografëB. Banevièiûtë, meno vadovë ir muzikos autorë R. Zurbaitë).Tai bendras vaikø ir mokytojø projektas, kurio idëja kilo im-provizuojant su vaikais pagal lietuviðkus frazeologizmus apieþmogø. Vaikai patys buvo spektaklio kûrëjai: áraðinëjo muzikàsintezatoriumi (ji skamba intarpuose tarp ðokiø kaip fonasvaikø kalbëjimui), kûrë judesius ðokiams, dekoracijø maketus.

Parengti vaikus susitikimui su muzikos ar dailës darbais, pa-þadinti vaizduotæ ir fantazijà, sukurti tinkamà nuotaikà moky-tojams padës dr. Rûtos Girdzijauskienës pristatyta knyga „Antmuzikos sparnø“. Lektorë pateikë praktiniø pasiûlymø, kaipja naudotis. Knygelë sugalvota kaip pasakojimas apie dviejømaþø þmogeliukø – Garso ir Spalvos – kelionæ. Kartu jie ke-liauja po pasakø karalystæ, susipaþásta su knygø herojais, ap-lanko atokiausius mûsø planetos kampelius, uþsuka á dailinin-ko dirbtuvæ, ðoka, dainuoja. Keturiose temose („Keliaukime“,„Nuotaikos“, „Spalvos“, „Muzika gamtoje“) muzikos kûriniai

siejami su dailës darbais. Pristatant muzikos ir dailës kûriniuspedagogams ði istorija padës iðlaikyti vaikø dëmesá, já sutelkti ávienà ar kità momentà.

Konferencijos programà praturtino lektoriø pamokëlës suávairaus amþiaus vaikais. Ðiemet ypatingas dëmesys buvo skir-tas dainavimui, balso lavinimo þaidimams be þodþiø, vaikø dai-navimo ypatumams, vokalinei improvizacijai (Corin Overland(JAV) balso lavinimo pratybos), kasdienëms kûno perkusijospratyboms. Dr. Ciro Paduano (Italija) dirbo su 8–10 metøM. K. Èiurliono meno mokyklos mokiniais. Vaikai nustebo,kad jiems reikëjo tik þaisti, o per þaidimà buvo iðmokta „groti“balionais, laisvai judëti ir bendrauti.

Renginys baigësi improvizuotu konferencijos dalyviø ir lek-toriø pasirodymu – muzikiniu pasakojimu „Karvë Sofija muzi-kuoja“, kuriame pagrindiná vaidmená atliko konferencijos or-ganizatorë Regina Poðkutë-Gruen (Vokietija).

Per oficialø konferencijos uþdarymà LR ðvietimo ir moksloministerijos atstovai lektoriams áteikë padëkos raðtus. Muzi-kos pedagogai dþiaugësi, kad gali susipaþinti su ávairiø ðaliømuzikos mokymo naujovëmis, pasidalyti patirtimi, pabendrauti,pamatyti muzikiniø spektakliø.

Vida PLATÛKIENË

10

„Lietuva suvokia save kaip þiniø visuo-menës ir þiniø ekonomikos ðalá. Nuo þi-niø kûrimo priklauso proverþis ðalies eko-nomikoje, todël ið ES gautos lëðos turësnaudos kiekvienam þmogui“, – teigë Ðvie-timo ir mokslo ministerijos sekretoriusGiedrius Viliûnas per spaudos konfe-rencijà, skirtà susipaþinti su moderniau-siu Baltijos ðalyse Vilniaus universitetoLazeriniø tyrimø centru bei suþinoti, kaipir kur bus panaudojama rekordinio dy-dþio suma – beveik 2 mlrd. litø, skirtømokslui ir moksliniams tyrimams ið Eu-ropos Sàjungos (ES) struktûriniø fon-dø 2007–2013 m. Tiek pinigø moksluiskiriama pirmà kartà.

Lietuvos mokslas netrukus þengs á nau-jà etapà, nes didþiuma ES struktûriniøfondø lëðø skiriama nacionalinëms kom-pleksinëms programoms ágyvendinti. Ke-tinama atnaujinti studijø programas, at-likti svarbius mokslinius tyrimus, o jø re-zultatus pritaikyti verslui.

Kita ES paramos dalis skirta kurti In-tegruotus mokslo, studijø ir verslo cen-trus (slënius). Slëniuose bus finansuo-jami konkretûs projektai bei sutelkiamospajëgiausios moksliniø tyrimø ir aukðto-jo mokslo institucijos, sudaromos sàly-gos kurtis verslo ámoniø tyrimø padali-niams.

Dalis mokslui numatytos Europos Sà-jungos paramos teks perspektyviai laze-riø pramonei, nes jau dabar Lietuvoje pa-gaminami lazeriø árenginiai – parametri-niai ðviesos generatoriai ir stiprintuvai –uþima apie 80 proc. pasaulinës ðiø laze-riø gamybos rinkos. O Lazeriniø tyrimøcentro pasiûlytas naujoviðkas labai trum-pø ðviesos impulsø stiprinimo bûdas –parametrinis moduliuotø impulsø stip-rinimas – naudojamas daugelyje pasau-lio laboratorijø. ES pinigai bus panau-doti Lietuvos lazeriø pramonei pertvar-kyti ir aktyvesniam bendradarbiavimui sumokslo institucijomis.

Lietuvoje lazeriø pramonë daugiausiaapima árengimø ir prietaisø moksliniamstyrimams gamybà. Moderniausias Balti-jos ðalyse yra Vilniaus universiteto Laze-riniø tyrimø centras. Ðiame centre pa-ruoðti specialistai ir jø atliekami tyrimaiyra gerai þinomi pasaulyje. „Lazeriniø ty-rimø centre sukurti parametriniai ðvie-sos generatoriai ir stiprintuvai yra nau-dojami medicinos, chemijos, biologiniøtyrimø srityse“, – tvirtino Vilniaus uni-versiteto Lazeriniø tyrimø centro vedë-jas prof. habil. dr. Valdas Sirutkaitis.

Moksliniams tyrimams –rekordinë parama

LIETUVOS MOKSLININKAI –LYDERIAI

Lazeriø technologijos yra viena moks-lo srièiø, kurioje Lietuva pirmauja. „Mû-sø konkurencingumà ir mokslinæ paþan-gà skatina ir ES struktûriniø fondø pa-rama. Uþ ðiuos pinigus buvo atnaujintospatalpos, árengtos laboratorijos. Nupirk-ta moderni áranga – ávairûs lazeriai, spin-duliuotës registracijos áranga, optiniaistalai ir optiniø komponentø laikikliai,optiniai ir lazeriniai elementai“, – pasa-kojo dr. V. Sirutkaitis.

Panaðiø á Vilniaus universitete ásikû-rusá centrà pasaulyje yra gana daug, ta-èiau VU LTC iðsiskiria tuo, kad jame su-telktas kvalifikuotas mokslininkø kolek-tyvas, turintis didelá ádirbá netiesinës op-tikos ir ultratrumpøjø impulsø lazeriø sri-tyje. Lietuvai ðis centras naudingas tuo,kad vykdo fundamentinius ir taikomuo-sius tyrimus naujose lazeriniø technolo-gijø srityse ir drauge ruoðia specialistus,susipaþinusius su naujomis sritimis, ga-linèius kurti ðiø srièiø produktus. Pavyz-dþiui, kaimyninëje Latvijoje ir Estijoje si-tuacija dël lazeriø daug blogesnë. Èiapraktiðkai nëra lazeriø pramonës, o vei-kianèios mokslinës laboratorijos prasèiauaprûpintos ir maþiau þinomos.

PARAMA MOKSLUI

ES struktûriniø fondø parama taip patsuteikiama tarptautinio lygio tyrimus at-liekantiems mokslininkams bei toms sri-tims, kuriose jau dabar turima tam tikraverslo ir mokslo bendradarbiavimo pa-tirtis.

„Visos tos kryptys – kompleksinio sek-toriø plëtojimo, geografinio koncentra-vimo ir kompetentingiausiøjø rëmimo –yra suderintos tarpusavyje. Taip laiduo-jama, kad lëðos bus panaudojamos efek-tyviausiai“, – kalbëjo Ðvietimo ir moksloministerijos Mokslo ir technologijø de-partamento direktorius Albertas Þalys.

2007–2013 m. Ðvietimo ir mokslo mi-nisterijos parengtoje programoje slëniøplëtrai numatyti 400 mln. litø. Dar 100mln. litø teks Saulëtekio slënyje ásikur-sianèiam Nacionaliniam atviros prieigosmokslinës komunikacijos ir informacijoscentrui. Beveik 500 mln. litø suma skiria-ma tyrëjø karjeros programai ágyvendin-ti.

„Tyrëjø karjeros programos pagrindi-niai tikslai yra sukurti ir plëtoti subsidijø

mokslininkams bei moksliniams tyri-mams sistemà Lietuvoje. Ði programataip pat garantuoja mokslininkams pri-eigà prie tarptautiniø moksliniø duome-nø, publikacijø baziø, remia mokslo po-puliarinimà visuomenëje, ypaè tarpmoksleiviø“, – tvirtino departamento di-rektorius.

Beveik 1 mlrd. litø numatytas moksli-niø tyrimø centrams, mokslinëms pro-gramoms, Lietuvos mokslo tarybai beimoksliniø tyrimø ir eksperimentinësplëtros infrastruktûrai tobulinti. „Uni-versitetas be moksliniø tyrimø – ne uni-versitetas. Todël ES struktûriniø fondølëðos pakels ir universitetiniø studijø,ypaè magistrantûros bei doktorantûros,kokybæ, pritrauks ypaè gabius studen-tus“, – teigë A.Þalys.

MOKSLININKAI BUS MAÞIAUPRIKLAUSOMI

2007–2013 m. ES struktûriniø fondølëðos mokslininkams leidþia bûti maþiaupriklausomiems nuo institucijos admi-nistracijos, nes dël perspektyvius projek-tus vykdanèiø mokslininkø tos instituci-jos pradës konkuruoti. „Finansavimassudaro sàlygas naujai moksliniø tyrimøkokybei. Geras mokslininkas tampa as-menybe, galinèia diktuoti savo sàlygas“, –sakë A.Þalys.

Nacionaliniø mokslo programø finan-savimas leidþia ne tik geriausiems moks-lininkams laimëti konkursus atskirø pro-gramø projektams ágyvendinti, bet ir su-daro galimybes valstybei spræsti svarbiasmoksliniø tyrimø ir eksperimentinësplëtros problemas, taip pat didina moks-lininkø prestiþà ir ðios profesijos pa-trauklumà tarp jaunimo, skatina versloir mokslo bendradarbiavimà.

Parengë Zina RIMGAILIENË

Lietuva – lazeriøtechnologijø ðalis

11

Mus rasite internete www.sac.smm.lt ir www.zebra.lt/svietimas/il

Klauskite – atsakysimeMokykloje anglø kalbos mokytoja dirba jau 6 metus. Dirbda-

ma mokykloje ji mokësi Vilniaus verslo kolegijoje ir prieð metusbaigë aukðtøjø neuniversitetiniø filologijos studijø krypties angløkalbos (specializacija – vertimas tarptautinio marketingo srityje)studijø programà, jai suteiktas filologijos profesinio bakalaurokvalifikacinis laipsnis ir vertëjo kvalifikacija. Mokytoja lankosi irðvietimo centro organizuojamuose metodiniuose seminaruose. Jiyra ágijusi aukðtàjá neuniversitetiná iðsilavinimà, bet neturi peda-goginio iðsilavinimo. Pagal koká tarifinio atlygio koeficientà turimeskaièiuoti jai atlyginimà? Ar mokëti reikia vadovaujantis Ðvieti-mo ástaigø darbuotojø ir kitø ástaigø pedagoginiø darbuotojø dar-bo apmokëjimo tvarkos apraðo 23.1. punktu ir taikyti 7,85 koefi-cientà, ar remtis 26. punktu ir taikyti 6,35 koeficientà?

Mokyklos buhalterë

Anglø kalbos mokytojai, baigusiai verslo kolegijà, turi bûtitaikomas koeficientas pagal Ðvietimo ástaigø darbuotojø irkitø ástaigø pedagoginiø darbuotojø darbo apmokëjimo tvar-kos apraðo VI skyriaus 23.1 punktà.

ÐMM Ðvietimo ekonomikos skyriaus vedëjaKristina MARKELIENË

Ðvietimo ir mokslo ministerija nëra ágaliota aiðkinti darbosantykius reglamentuojanèiø teisës aktø, todël atsakydami ákitus klausimus pateikiame tik ÐMM specialistø nuomonæ.

Norëtume pasiteirauti dël atostogø suteikimo. Mûsø ástaigojedirba darbuotoja, turinti 0,5 etato slaugytojos (tarifikuota), 0,5etato dietistës (tarifikuota) ir papildomai 0,25 etato auklëtojos(tarifikuota). Kaip slaugytoja ir dietistë ji atostogauja 35 dienas,kaip auklëtoja – 56 dienas. Ar atostogavusi 35 dienas kaip dietis-të-slaugytoja, ji turi gráþti á darbà dirbti ðio darbo, o toliau atosto-gauti kaip auklëtoja iki 56 dienø? Ar ji turi atostogauti kaip slau-gytoja-dietistë ir auklëtoja kartu ið viso 56 dienas?

Lopðelio-darþelio direktorë

Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m. liepos 18 d.nutarimas Nr. 941 „Dël kai kuriø kategorijø darbuotojø, tu-rinèiø teisæ á kasmetines pailgintas atostogas, sàraðo ir ðiøatostogø trukmës patvirtinimo“ (Þin., 2003, Nr. 73-3375)nustato darbuotojø, turinèiø teisæ á kasmetines pailgintasatostogas, sàraðà ir ðiø atostogø trukmæ. Paklausime nuro-dyta, kad darbuotoja vykdo darbus, kuriems numatyta skir-tinga kasmetiniø pailgintø atostogø trukmë. Dël papildomodarbo sulygus kitoje sutartyje, darbuotojas atostogauja pa-gal kiekvienà darbo sutartá atskirai ir nebûtinai kasmetiniøatostogø trukmë ir laikas turi sutapti.

Iðkilo problemø dël darbo. 1979 m. baigiau tuometinæ Kapsu-ko O. Sukackienës pedagoginæ mokyklà, ágijau pradiniø klasiømokytojos specialybæ ir buvau paskirta Piliakalniø pagrindinësmokyklos pradiniø klasiø mokytoja. 2000 m. mokykla buvo reor-ganizuota á pradinæ. 2003 m. Piliakalniø pradinë mokykla buvopriskirta Bartninkø J. Basanavièiaus vidurinei mokyklai kaip Pi-liakalniø skyrius. 2008 m. skyrius naikinamas. Að iðdirbau èia29 m. Tai mano vienintelë darbovietë. Turiu vyr. mokytojo katego-rijà. Norëèiau suþinoti, kiek mënesiø atlyginimø dydþio iðeitinëkompensacija man priklausytø, jei darbdavys nepasiûlytø darbo?Ar galima man siûlyti darbà, nesusijusá su specialybe, daug ma-þiau mokamà? Ar gali toliau sudaryti tik terminuotà (sakykim, 1m.) darbo sutartá, t.y. nesuteikti nuolatinio darbo? Norëèiau suþi-noti, kokios yra mano teisës? Jeigu iðmokëjus kompensacijà aðuþsiregistruosiu Darbo birþoje, ar ið birþos gausiu kompensacijàir kiek laiko? Ar esant Darbos birþos nariui nenutrûksta darbostaþas?

Virginija Sabaliauskienë

Darbo kodekso 140 str. numato, kad nutraukus darbo

sutartá pagal Darbo kodekso 129 str. (darbo sutarties nu-traukimas darbdavio iniciatyva, kai nëra darbuotojo kaltës)atleistam darbuotojui iðmokama jo vidutinio mënesinio dar-bo uþmokesèio dydþio iðeitinë iðmoka atsiþvelgiant á to dar-buotojo nepertraukiamàjá staþà toje darbovietëje. Nepertrau-kiamasis darbo staþas, tai yra darbo staþas, á kurá áskaièiuoja-mas laikas, dirbtas vienoje ámonëje, ástaigoje, organizacijoje.Jeigu darbo santykiai toje ámonëje, ástaigoje ar organizacijo-je nebuvo nutrûkæ ar darbo santykiai nebuvo nutrûkæ dëlámonës, ástaigos, organizacijos savininko pasikeitimo, ámo-nës, ástaigos ar organizacijos sujungimo, padalijimo, iðdaliji-mo ar prijungimo prie kitos ámonës, ástaigos ar organizaci-jos, Jums priklausytø ðeðiø mënesiø vidutinio darbo uþmo-kesèio dydþio iðeitinë iðmoka, nes nepertraukiamas staþastoje darbovietëje virðytø 240 mënesiø.

Atkreipiame dëmesá, kad darbo staþo skaièiavimo tvarkàið valstybës ar savivaldybiø biudþetø finansuojamose ámonë-se, ástaigose ir organizacijose reglamentuoja Darbo staþoskaièiavimo tvarkos ið valstybës ar savivaldybiø biudþetø fi-nansuojamose ámonëse, ástaigose ir organizacijose apraðas,patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m. lie-pos 18 d. nutarimu Nr. 940 (Þin., 2003, Nr. 73-3374).

Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartá pagal LietuvosRespublikos darbo kodekso 129 str., iðskyrus atvejá, kai nu-traukiama terminuota darbo sutartis ir darbuotojui iðmoka-mas vidutinis darbo uþmokestis uþ likusá darbo sutarties ga-liojimo laikà (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 str.5 d.), turi pareigà ieðkoti galimybiø perkelti atleidþiamà iðdarbo darbuotojà á kità darbà ir, darbuotojui sutikus, já per-kelti á kità darbà. Ðià pareigà darbdavys privalo vykdyti pervisà numatomo atleisti darbuotojo áspëjimo laikotarpá, áskai-tant darbuotojo atleidimo ið darbo dienà. Ðvietimo ir moks-lo ministerijos nuomone, darbdavys ápareigotas siûlyti lais-vas darbo vietas (pareigas). Kitas darbas (laisva darbo vietaar pareigos) visø pirma turi bûti siûlomas atsiþvelgiant á at-leidþiamo darbuotojo profesijà, specialybæ, kvalifikacijà ir rei-kiamais atvejais á sveikatos bûklæ, o jeigu laisvø tokio darbovietø nëra arba darbuotojas nesutinka bûti á jas perkeltas,turi bûti siûlomas bet koks kitas darbas, laisvai darbo vietai(pareigoms), kurá darbuotojas, atsiþvelgiant á jo sugebëji-mus ir sveikatos bûklæ, galëtø dirbti. Darbuotojui nesutikusdirbti darbdavio siûlomo darbo, darbuotojas atleidþiamas.Darbo kodekso 109 str. nustato, kad neleidþiama sudarytiterminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio po-bûdþio, iðskyrus atvejus, kai tai nustato ástatymai arba kolek-tyvinës sutartys.

Nedarbo socialinio draudimo teisinius santykius, asme-nø, kurie draudþiami nedarbo draudimu, kategorijas, teisæ ánedarbo socialinio draudimo iðmokà, jos skyrimo, apskai-èiavimo bei mokëjimo sàlygas reglamentuoja Lietuvos Res-publikos nedarbo socialinio draudimo ástatymas (Þin., 2004,Nr. 4-26) ir Nedarbo socialinio draudimo iðmokø nuostatai,patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004 m. gruo-dþio 24 d. nutarimu Nr. 1656 (Þin., 2004, Nr. 186-6930).

Nedarbo draudimo iðmoka mokama ne reèiau kaip kartàper mënesá. Nedarbo draudimo iðmokos mokëjimo trukmëpriklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo staþo, ágyto ikiásiregistravimo teritorinëje darbo birþoje dienos. Jei nedarbodraudimo staþas maþesnis negu 25 metai, nedarbo draudi-mo iðmoka mokama 6 mënesius, jei jis yra nuo 25 iki 30 metø –7 mënesius, jei nuo 30 iki 35 metø – 8 mënesius, jei 35 metaiir daugiau – 9 mënesius. Nedarbo draudimo iðmokos dydispriklauso nuo mokëjimo mënesá galiojanèiø valstybës remia-mø pajamø dydþio, draudþiamøjø pajamø dydþio ir kitø Lie-tuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo ástatyme nu-matytø sudedamøjø daliø.

12

Vyr. redaktorë Zina RIMGAILIENË (tel. 264 9455, e.p. zina.rimgailiene@sac.smm.lt);korespondentës: Ona BANADIENË (tel. 264 9468), Elvyra MATAÈIÛNIENË, Vida PLATÛKIENË(tel. 264 9467); maketuotoja Eglë LESNIAUSKIENË, tekstø rinkëja Algita TARASEVIÈ (tel. 264 9469).

Redakcijos adresas: ÐMM Ðvietimo aprûpinimo centras, Geleþinio Vilko g.12, 01112 Vilnius.Ám. k. 190995938, a. s. LT447044060001441890 AB SEB Vilniaus bankas, b.k. 70440Telefaksas (8 5) 264 9468, e.p. infoleid@sac.smm.lt, adresas internete www.zebra.lt/svietimas/il/Spausdino UAB „Petro ofsetas“. Tiraþas 4000 egz.

Informacinis leidinysÐvietimo naujienosÐvietimo naujienos

Kovo pabaigoje VilniausM. K. Èiurlionio muziejujevyko IV tarptautinë Lietuvostotoriø mokslinë-praktinëkonferencija „Lietuvos toto-riø heraldika ir istorija“. Árenginá susirinko totoriai iðVilniaus, atvyko sveèiø ið Ke-turiasdeðimties Totoriø kai-mo. Konferencijoje kalbëju-sios VU profesorë Lilija Su-davièienë ir Lietuvos muzikosir teatro akademijos docentëIrena Argustienë dþiaugësidviejø tautø – lietuviø ir toto-riø – draugyste ir bendradar-biavimu, sakë, kad lietuviøkultûra neásivaizduojama bekitø èia gyvenanèiø bendruo-meniø kultûros.

Konferencijos dalyviai ap-þiûrëjo Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos studentø pareng-tà parodà „Lietuvos totoriø heraldika“ (vad. N. Jurevièienë)bei Vilniaus Senamiesèio vidurinës mokyklos mokiniø pieðiniø

Lietuvos totoriai nepamirðta savo istorijos

parodà „Lietuvos totoriø tautiniø drabuþiø stilizacijos ávairo-vë“ (vad. mokytoja metodininkë L. Ðmugurova).

Kad jaunimas stengiasi nenutolti nuo savo tautø kultûros,muzikos, rodo ir vykæs III tarptautinis jaunøjø dainininkø kon-kursas „Muzikos garsai“. Totoriðkas ir lietuviðkas dainas atlikoVilniaus muzikos mokyklos „Lyra“, Balio Dvariono deðimt-metës muzikos mokyklos, Mstislavo Dobuþinskio, MikalojausDaukðos viduriniø mokyklø, Kauno Miko Petrausko muzikosir kitø mokyklø auklëtiniai. Meilë muzikai, noras paþinti savo irkitø tautø dvasinæ kultûrà suartino ir mokinius, ir mokytojus.

Vida PLATÛKIENË

Renatos Èesnavièienës nuotraukos

Ren

ato

s È

esn

aviè

ien

ës n

uo

trau

kos

Balandþio 2 d. Valstybiniame dramos teatre surengtoje Tarp-tautinëje vaikø knygos dienos ðventëje ðvietimo ir mokslo mi-nistrë Roma Þakaitienë áteikë Ðvietimo ir mokslo ministerijosásteigtà Vaikø literatûros premijà. Ðios premijos laureatëmistapo raðytojos Ramutë Skuèaitë ir Gintarë Adomaitytë.

Raðytojai R. Skuèaitei premija skirta uþ poezijà vaikams,G. Adomaitytë – uþ nuopelnus populiarinant vaikø literatûrà.

Laureatus iðrinko ðvietimo irmokslo ministro ásakymu su-daryta atrankos komisija,kuriai pirmininkavo litera-tûros kritikë dr. Loreta Ja-konytë. Premijos tikslas –skatinti Lietuvos raðyto-jus kurti vaikams skir-tas knygas, ávertintiðvietimo, visuomeniniøar privaèiø ástaigø beiasmenø indëlá populia-rinant vaikø literatûrà,ugdant estetines, þmo-giðkàsias ir pilietinesvertybes, skleidþiantoriginalias kûrybos ini-ciatyvas. Dviejø daliøpremija skiriama uþ

nuopelnus vaikø literatûros srityje (uþ literatûros kûriná arkûrinius) ir uþ nuopelnus vaikø literatûros ir skaitymo popu-liarinimo srityje (uþ projektus, literatûrines kûrybines akcijas,literatûros kritikà ir t.t.). Premijos dydis – 60 MGL uþ literatû-ros kûrinius ir 40 MGL – uþ vaikø literatûros populiarinimà.

Vaikø literatûros premija ásteigta 2004 m. Jos laureatais yratapæ raðytojai Martynas Vainilaitis, Vytautas V.Landsbergis, Vy-tautë Þilinskaitë, literatûrologai Kæstutis Urba, Vincas Aury-la, Ðiauliø apskrities Povilo Viðinskio vieðosios bibliotekos Vai-kø literatûros skyriaus vedëja Aldona Ðiaulienë.

Premija teikiama kasmet balandþio 2-àjà, minint Tarptautinævaikø knygos dienà.

Elona BAGDANAVIÈIENË

Áteikta Vaikøliteratûros premija

Dai

nu

oja

Am

and

a Zi

mu

ð (9

met

ai)

ið M

.Do

bu

þin

skio

vid

. m-k

los

Vertinimo komisija buvo atidi...

Ramutë Skuèaitë

Gintarë Adomaitytë