13 tema. valstybinis tarpsakiniu sriciu valdymas.ppt

Valstybinis tarpšakinių sričių valdymas

2023 metų balandžio mėnesio 19 dien2023 metų balandžio mėnesio 19 dienaa

Edmundas SakalauskasEdmundas Sakalauskas 22

13 tema. Valstybinis tarpšakinių sričių valdymas

Tarpšakinės srities valdymo samprata. Tarpšakinės srities valdymo institucijos, jų uždaviniai ir

funkcijos.Finansų, kredito, mokesčių ir muitų valdymas. Lietuvos

banko statusas.Valstybinės apskaitos ir statistikos valdymas.Standartizacijos, atitikties vertinimo ir sertifikavimo

valdymas. Kainų ir konkurencijos valstybinis reguliavimas. ES vaidmuo objektyvuojant tarpšakinių sričių valdymo

teisę.



ADMINISTRACINĖS – POLITINĖS VEIKLOS VALDYMAS

ŪKIO VALDYMAS

SOCIALINĖS-KULTŪRINĖS VEIKLOS VALDYMAS

Valstybinis tarpšakinių sričių valdymas



Finansų valdymo institucijos, uždaviniai, funkcijos ir teisės



Lietuvos Respublikos finansų ministerija yra Lietuvos Respublikos vykdomosios

valdžios institucija.

Finansų ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos finansų

srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės

politiką.



Ministerijos strateginiai tikslai – formuoti fiskalinę politiką, stiprinančią pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės ir Europos Sąjungos lėšų valdymą ir panaudojimą, finansų sektoriaus plėtrą bei sklandų kitų finansų srities priemonių įgyvendinimą.



Finansų ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos

Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos

tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, taip pat savo nuostatais.



Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos

Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais,

rengiamais vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas

pritaria, ir derinamais su Valstybės ilgalaikės raidos strategija.



Finansų ministerija yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos

valstybės herbu ir savo pavadinimu.

Finansų ministerija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės

biudžeto.



Ministerijai vadovauja ministras;Ministras yra atsakingas Lietuvos Respublikos

Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui;

Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministrai, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui formuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti ir įgyvendinti sprendimus;



Ministerija turi savo administraciją.Ministerijos administraciją sudaro departamentai, skyriai ir

kiti padaliniai. Departamentams vadovauja direktoriai, skyriams – vedėjai, kitiems ministerijos administracijos padaliniams –

vadovai. Departamentų direktoriai, skyrių vedėjai, kitų ministerijos

administracijos padalinių vadovai gali turėti pavaduotojus.Ministerijoje sudaroma kolegija - ministro patariamoji

institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas),

viceministrai, ministerijos kancleris. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti ministerijos

valstybės tarnautojai bei kitų institucijų atstovai.



Ministerijoje yra

5 departamentų,

8 savarankiški skyriai,

iš viso dirba beveik 450 tarnautojų.

Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje (Briuselyje) dirba keturi Finansų ministerijos deleguoti specialieji atašė.



Prie Finansų ministerijos veikia Muitinės departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės dokumentų technologinės apsaugos

tarnyba, Mokymo centras,be to, Finansų ministerijos reguliavimo sričiai

priskirtaUAB „Būsto paskolų draudimas“,VšĮ Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto

vertinimo institutas, VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, VĮ Lietuvos prabavimo rūmai, VĮ Indėlių ir

investicijų draudimas,AB Turto bankas, VšĮ Audito ir apskaitos tarnyba.



Tarnybos uždaviniai yra:1. užtikrinti saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų

technologinę apsaugą;2. atlikti saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos

licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą;3. kontroliuoti, kaip Vyriausybės vertybinių popierių, banderolių,

keleivinio transporto bilietų, oficialiųjų žymėjimo ženklų, dokumentų blankų privalomąsias formas tvirtinančios įstaigos laikosi saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų leidybą, technologinę apsaugą ir gamybą reglamentuojančių teisės aktų;

4. užtikrinti Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų registro funkcionavimą;

5. užtikrinti visuomenės informavimą saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos ir gamybos srityje;

6. pagal kompetenciją bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų valstybių institucijomis dokumentų technologinės apsaugos srityje.



Finansų ministerijos mokymo centras yra kvalifikacijos tobulinimo įstaiga, kurios paskirtis vykdyti valstybės patikėtas funkcijas - valstybės tarnautojų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą.

Valstybės tarnautojų mokymas apima įvadinį mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą.

Kvalifikacijos tobulinimo kursą ir seminarų turinys formuojamas atsižvelgiant į valstybės bei ES keliamus reikalavimus kvalifikacijai.

Mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programos rengiamos įvertinus kvalifikacijos tobulinimo rūšį, tikslinę klausytojų grupę ir valstybės bei ES reikalavimus kvalifikacijai.



1998 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama iš dalies išspręsti būsto finansavimo problemą bei išjudinti nekilnojamojo turto rinką, priėmė sprendimą įsteigti bendrovę, kurios įkūrimas suteiktų galimybę efektyviai spręsti gyventojų apsirūpinimo būstu problemą Lietuvoje - padaryti būstą prieinamą kiekvienam turinčiam reguliarias pajamas, bet negalinčiam sukaupti ar neturinčiam pradinio įnašo, šalies gyventojui. 2000 m. bendrovė sudarė pirmąją būsto kredito draudimo sutartį, o iki šiol bendrovės paslaugomis pasinaudojo jau daugiau kaip 40 000 šeimų.

2005 m. UAB "Būsto paskolų draudimas" įgyvendino dar vieną svarbų tikslą – pradėjo teikti kreditų daugiabučiams namams modernizuoti draudimo paslaugas. Šiuo metu bendrovė yra apdraudusi dešimtadalį bankų suteiktų kreditų daugiabučiams namams modernizuoti ir planuoja, kad ateityje šių kreditų draudimo sutarčių skaičius didės.



Centrinė projektų valdymo agentūra yra viešoji įstaiga, įsteigta 2003 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sujungus Centrinę finansų ir kontraktų agentūrą (CFKA) ir Būsto ir urbanistikos plėtros fondą (BUPF).

Centrinė projektų valdymo agentūra perėmė visas minėtų institucijų teises ir pareigas.



MISIJAtenkinti viešuosius interesus ir siekti:programoms ir projektams, finansuojamiems

Europos Sąjungos, tarptautinių institucijų, valstybės ir kitomis lėšomis, skirtų lėšų panaudojimo pagrįstumo patikimumo;

valstybės biudžeto lėšų racionalaus panaudojimo, tobulinant viešųjų pirkimų įgyvendinimą;

viešojo administravimo sistemos tobulinimo, vystant tarptautinį bendradarbiavimą.



Lietuvos prabavimo rūmuose yra teikiamos šios paslaugos: 1.tauriųjų metalų prabavimas ir įspaudavimas, 2.tauriųjų metalų gaminių ir lydinių kokybės pažymėjimo

išdavimas, 3.gaminių svėrimas, 4.etikečių tvirtinimas, 5.cheminė metalų analizė, 6.įvairių medžiagų, lydinių, tirpalų sudėties elementinė analizė

(ICP - AES), 7.reagentų gamyba, 8.gamintojo vardoženklio registravimas, 9.įmonių įregistravimas, pažymėjimų (leidimų) išdavimas, 10.gaminių įvertinimas, 11.gaminių valymas, poliravimas, 12.palyginamųjų duomenų, atliktų makroskopu, išdavimas, 13.brangakmenių kokybės pažymėjimų išdavimas, 14.briliantų ir spalvotų brangakmenių diagnostika, 15.sintetinių akmenų diagnostika, 16.brangakmenių žaliavos diagnostika, 17.konsultacijos brangakmenių įvertinimo klausimais, 18.gaminių su brangakmeniais plovimas ultragarsinėje vonelėje.



Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ misija yra užtikrinti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams apsaugą finansų įstaigų nemokumo atveju ir taip prisidėti prie finansų rinkos stabilumo palaikymo ir visuomenės pasitikėjimo finansų įmonėmis didinimo.



Įmonės uždaviniai:Kaupti lėšas įmonės administruojamuose fonduose. Įmonė

teisės aktų nustatyta tvarka iš kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių, turinčių teisę teikti investicines paslaugas, priima draudimo įmokas bei kaupia jas Indėlių draudimo fonde bei Įsipareigojimų investuotojams draudimo fonde. Siekiant užtikrinti efektyvų draudimo įmokų surinkimą yra tikrinamos draudimo įmokų ataskaitos, jų pateikimo terminai bei kontroliuojamas draudimo įmokų sumokėjimas.

Investuoti administruojamus fondus ir įmonės nuosavo kapitalo lėšas į tarybos nustatytų valstybių vyriausybių ir centrinių bankų vertybinius popierius. Investuojama užtikrinant investicijų saugumą ir likvidumą. Užtikrinus investicijų saugumą ir likvidumą, siekiama investicijų pelningumo.

Įvykus draudiminiam įvykiui, operatyviai, laikantis nustatytų terminų, apskaičiuoti bei išmokėti draudimo išmokas.

Priemonės uždaviniui įgyvendinti: draudimo išmokų apskaičiavimas draudiminio įvykio atveju, draudimo išmokų gavėjų sąrašų sudarymas, draudimo išmokų mokėjimas.



AB Turto banko veiklos tikslai – organizuoti ir koordinuoti valstybės

nekilnojamojo turto atnaujinimą, realizuoti perimtus neveiksnius aktyvus ir išieškoti pagal sutartis perduotas administruoti paskolas, valstybės garantijas bei kitus turtinius įsipareigojimus.



1. Akcinė bendrovė Turto bankas yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi neveiksnių aktyvų ir kito turto valdymu, naudojimu bei disponavimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, taip pat užsiima kita įstatymų ir šių įstatų nustatyta veikla.

2. Akcinės bendrovės Turto banko pavadinimas – akcinė bendrovė Turto bankas. Sutrumpintas pavadinimas – AB Turto bankas.

3. AB Turto bankas yra juridinis asmuo, turintis savarankišką balansą, antspaudą su pavadinimu, firminį ženklą ir sąskaitas Lietuvos banko licenciją turinčiuose bankuose bei užsienio valstybių bankuose Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

4. AB Turto bankas yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė, pagal savo prievoles atsakanti tik savo turtu. Akcininkas už AB Turto banko prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

5. AB Turto bankas neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už AB Turto banko prievoles.

6. Savo veiklą AB Turto bankas grindžia šiais įstatais, Akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais, jei šie įstatai nenustato ko kita.

7. AB Turto banko finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. 8. AB Turto banko akcininkas yra tik valstybė, kuriai atstovauja

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (toliau – akcininkas).

9. AB Turto banko pagrindinės buveinės adresas: Kęstučio g. 45, LT-08124 Vilnius, Lietuvos Respublika.



Viešoji įstaiga Audito ir apskaitos tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752), kitais teisės aktais ir savo įstatais.

Įstaigos veiklos tikslas yra tenkinti viešuosius interesus užtikrinant finansinių ataskaitų informacijos vartotojų pasitikėjimą audituotomis finansinėmis ataskaitomis ir ūkio subjektams sudarant galimybę parengti finansines ataskaitas, kuriose parodoma tikra ir teisinga jų finansinė būklė, o finansinių ataskaitų informacijos vartotojams priimti teisingus sprendimus.



Finansų ministerijos

uždaviniai ir funkcijos



Svarbiausieji Finansų ministerijos uždaviniai yra:

1.įgyvendinti valstybės politiką įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestoje finansų srityje, kuri apima:

- valstybės piniginių išteklių valstybės iždo sąskaitoje valdymą

-Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių sudarymą ir vykdymą;

-valstybės investicijas;

-mokesčius, rinkliavas; -Vyriausybės skolinimąsi valstybės vardu ir centrinės

valdžios sektoriaus skolos valdymą;-nacionalinį Europos Sąjungos finansinės paramos

koordinavimą;



-nacionalinį Europos Bendrijų nuosavų išteklių prognozės, apskaičiavimo, surinkimo, mokėjimo ir kontrolės koordinavimą.

2. rengti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl:

-fiskalinės politikos tikslų ir įgyvendinimo priemonių; -mokesčių ir mokesčių administravimo politikos;-Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų tarpusavio santykių pagal galiojančius įstatymus;

-priemonių Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir centrinės valdžios sektoriaus skolos valdymo politikai įgyvendinti;

-draudimo įmonių, kredito įstaigų, kitų finansų įstaigų ir ūkio subjektų, organizuojančių lošimus ir (arba) loterijas, veiklos;



-Europos Sąjungos regioninės politikos;

-audito bei turto ir verslo vertinimo politikos.

3. metodiškai vadovauti: -buhalterinei apskaitai;

-viešųjų juridinių asmenų, kurie valdo, naudoja valstybės ir savivaldybių turtą ir juo disponuoja, finansų kontrolės ir vidaus audito juose klausimais;

4. įgyvendinti valstybės finansų politiką, susijusią su Lietuvos Respublikos naryste Europos Sąjungoje.



Svarbiausios Finansų ministerijos funkcijos:

-rengia Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, susijusių su valstybės politikos įgyvendinimu ministerijai pavestoje finansų srityje, projektus;

-derina kitų valstybės institucijų ir įstaigų parengtus ir teikiamus Lietuvos Respublikos Vyriausybei projektus teisės aktų, kurie susiję su Lietuvos Respublikos valstybės biudžetu ir savivaldybių biudžetais, kitais valstybės piniginiais ištekliais, kuriais disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat projektus teisės aktų, kurie tiesiogiai susiję su valstybės politikos įgyvendinimu finansų srityje;

-kaupia, sistemina ir analizuoja finansinę, ekonominę, komercinę ir kitokią informaciją, kurios reikia valstybės politikai finansų srityje įgyvendinti, taip pat nagrinėja klausimus, susijusius su kapitalo rinkos plėtra;



-įgyvendina fiskalinę politiką, analizuoja ir vertina fiskalinės politikos įtaką nustatytiems prioritetiniams sektoriams, kitoms sritims, makroekonominiams rodikliams ir siūlo atitinkamas fiskalines priemones, užtikrinančias fiskalinės politikos suderinamumą su kitomis ekonominės politikos sritimis (monetarine, socialine ir kitomis);

-organizuoja Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas;

- rengia Valstybės investicijų programą;

-įgyvendina valstybės politiką mokesčių ir mokesčių administravimo srityje;

-vykdo Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų mokėjimo institucijos funkcijas;

-koordinuoja Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų panaudojimo atrankinius patikrinimus, kuriuos atlieka vidaus audito tarnybos;



-įgyvendina valstybės politiką finansų įstaigų, draudimo, loterijų, lošimų srityse;

-nagrinėja Lietuvos prabavimo rūmų parengtus pasiūlymus dėl tauriųjų metalų, brangakmenių ir jų gaminių apskaitos ir apsaugos gerinimo;

-įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka patikėjimo teise valdo, naudoja valstybės turtą ir juo disponuoja;

-atlieka kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų numatytas funkcijas.



Finansų ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę:

-gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų duomenis, kurių reikia įvairiems tikslams;

-gauti iš savivaldybių institucijų informaciją apie savivaldybių biudžetų tvirtinimą ir vykdymą;

-tikrinti pagal savo kompetenciją ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų darbą, nustatyti joms uždavinius, analizuoti jų veiklos ataskaitas, prireikus teikti joms metodinius nurodymus;

-Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka peržiūrėti paskolos, suteiktos iš valstybės vardu gautų paskolų lėšų, arba skolos grąžinimo sąlygas ir pasirašyti su skolininku arba skolininku, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, paskolos sąlygų pakeitimo sutartį arba skolos grąžinimo sutartį, jeigu ekonominiu požiūriu išieškoti negrąžintas sumas netikslinga;



-gauti iš Europos Sąjungos finansinės paramos gavėjų projektų vykdymo ataskaitas;

-įgalioti kitas ministerijas ir valstybės įstaigas (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą jų kompetenciją ir funkcijas) atlikti apibrėžtas užduotis, susijusias su Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo paramos tvarkymu;

-ir kt.



Lietuvos mokesčių sistema

1.Gyventojų pajamų mokestis (Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas);

2.Pelno mokestis (Pelno mokestį moka apmokestinamieji vienetai: Lietuvos juridiniai asmenys (įregistruotas) ir užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija);;

3.PVM;

4.Akcizai (akcizais yra apmokestinamos šios prekės: etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas, energetiniai produktai, elektros energija, akmens anglis, koksas ir lingitas);

5.Nekilnojamojo turto mokestis.



Mokesčių valdymo institucijos, uždaviniai, funkcijos ir teisės.

Mokesčių administravimas Mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas.



Mokesčiai (1):Pagal Įstatymą administruojami mokesčiai:1.pridėtinės vertės mokestis; 2.akcizai;3.gyventojų pajamų mokestis; 4.nekilnojamojo turto mokestis;5.žemės mokestis; 6.mokestis už valstybinius gamtos išteklius; 7.naftos ir dujų išteklių mokestis; 8.mokestis už aplinkos teršimą; 9.konsulinis mokestis; 10.žyminis mokestis; 11.paveldimo turto mokestis; 12.privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 13.įmokos į Garantinį fondą; 14.valstybės rinkliava;



15.loterijų ir azartinių lošimų mokestis; 16.mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų

registravimą; 17.pelno mokestis; 18.valstybinio socialinio draudimo įmokos; 19.mokestis cukraus sektoriuje;20.gamybos mokestis cukraus sektoriuje;21.muitai;22.atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos

miškų įstatymą;23.mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise;24.socialinis mokestis;25.papildomos baltojo cukraus gamybos kvotos ir

pridėtinės izogliukozės gamybos kvotos vienkartinio išsipirkimo mokestis.

Mokesčiai (2):



Mokesčių administratorius1. Valstybės institucija, atsakinga už Įstatymo nurodytų mokesčių,

išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija.

2. Už muitų administravimą Lietuvos Respublikoje yra atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė.

Šio Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 punktuose išvardytus mokesčius muitinė administruoja tiek, kiek jai pavesta pagal Pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų įstatymus. Administruojanti muitus ir šioje dalyje nurodytus mokesčius muitinė laikoma mokesčių administratoriumi, Muitinės departamentas – centriniu mokesčių administratoriumi, o teritorinė muitinė ir specialioji muitinės įstaiga (jeigu šios nuostatuose yra numatytas mokesčių administravimo funkcijų atlikimas) – vietos mokesčių administratoriais, jeigu šis Įstatymas ar kiti teisės aktai nenustato kitaip.

3. Jokios kitos valstybės įstaigos arba institucijos negali atlikti mokesčių administratoriaus funkcijų, išskyrus šiame Įstatyme arba atitinkamo mokesčio įstatyme tiesiogiai nustatytus atvejus.



Lietuvos Respublikos

valstybinė mokesčių inspekcija



Mokesčių ir kitų įstatymais numatytų įmokų į valstybės ir savivaldybės biudžetus

apskaičiavimą bei mokėjimą

kontroliuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Valstybinė mokesčių inspekcija ir miestų bei rajonų mokesčių inspekcijos.



Valstybinės mokesčių inspekcijos

darbą organizuoja ir jam vadovauja

Lietuvos Respublikos finansų

ministerija.



Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

viršininkasMODESTAS KASELIAUSKAS



VMI struktūra

Skyriai:1.Personalo skyrius;2.Kovos su korupcija skyrius;3.Finansų skyrius;4.Mokesčių apskaitos ir nepriemokų

išieškojimo skyrius;5.Mokesčių informacijos skyrius;6.Viešųjų ryšių skyrius;7.Atrankos ir paramos auditui

skyrius;8.Tarpžinybinės duomenų saugyklos

skyrius;9.Strateginio valdymo skyrius;10.Akcizų administravimo skyrius;11.Tarptautinių informacijos mainų

skyrius.

Departamentai: 1.Vidaus audito departamentas;2.Paslaugų mokesčių mokėtojams

departamentas;3.Teisės departamentas;4.Didžiųjų mokesčių mokėtojų

departamentas;5.Infomacinių technologijų

departamentas;6.Bendrųjų reikalų departamentas;7.Kontrolės departamentas.



Aptarnavimas

Alytaus AVMI

Kauno AVMI

Klaipėdos AVMI

Marijampolės AVMI

Panevėžio AVMI

Šiaulių AVMI

Tauragės AVMI

Telšių AVMI

Utenos AVMI

Vilniaus AVMI



Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai:

-padėti mokesčių mokėtojams ir mokesčius išskaičiuojantiems asmenims įgyvendinti savo teises ir pareigas;

-įgyvendinti mokesčių įstatymus;

-užtikrinti mokesčių į biudžetą sumokėjimą;

-užtikrinti efektyvų Teritorinių VMI darbą koordinuojant, kontroliuojant bei metodiškai jam vadovaujant.



Valstybinės mokesčių inspekcijos funkcijos:

-tvarko mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus mokėtojų apskaitą;

-kontroliuoja mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apskaičiavimą, sumokėjimą bei grąžina permokas;

-vykdo vietos savivaldybių sprendimus dėl vietinių rinkliavų nustatymo, mokesčių, rinkliavų ir atskaitymų į savąjį biudžetą lengvatų teikimo;

-kontroliuoja mokesčių ir įmokų paskirstymą biudžetams;

-organizuoja konfiskuoto, bešeimininkio ir valstybės paveldėto turto bei lobių apskaitą,įkainojimą bei realizavimą;

-tikrina, ar ūkiniai subjektai nepažeidžia paskolų sutartis reguliuojančių įstatymų.



-Išduoda pažymas apie pajamų deklaravimą asmenims, įsigijusiems arba įsigyjantiems brangų turtą;

-kontroliuoja, kaip įmonės, įstaigos ir kiti ūkio subjektai vykdo Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo" 8 straipsnio reikalavimus.



Valstybinės mokesčių inspekcijos teisės

Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai turi teisę:

-tikrinti juridinių ir fizinių asmenų dokumentus, susijusius su mokesčių į kitų įmokų į biudžetus apskaičiavimu bei sumokėjimu, gauti paaiškinimus šiais klausimais;

-gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų, įskaitant bankus ir kitas kredito bei finansų įstaigas, pareigoms vykdyti reikalingas žinias bei dokumentų nuorašus apie tikrinamo juridinio ar fizinio asmens turtą bei pajamas. Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai gautas žinias apie banko įstaigose esantį tikrinamo fizinio asmens turtą privalo laikyti paslaptyje;

-pateikus tarnybinį pažymėjimą, įeiti į juridinių fizinių asmenų gamybines patalpas, tikrinti ūkinei veiklai naudojamus materialinius techninius išteklius bei pagamintą produkciją.Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai turi šią teisę ir tais atvejais, kai ūkinei veiklai bei pajamoms gauti naudojamos gyvenamosios patalpos,nurodytos registracijos metu;



-paimti laikinai, iki 30 dienų, juridinių ir fizinių asmenų dokumentus, liudijančius pajamų ir kitų apmokestinamųjų objektų slėpimą, paliekant paimtų dokumentų apyrašą;

-juridiniams ir fiziniams asmenims duoti privalomus įvykdyti nurodymus mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apskaičiavimo bei mokėjimo klausimais;

-surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus bylose, kurias įstatymas priskiria valstybinės mokesčių inspekcijos kompetencijai;

-pareikalauti iš gyventojų, po 1990 m. kovo 11 d. visais būdais įsigijusių brangų turtą, pateikti pajamų deklaraciją.



El. paslaugos

1. Duomenų teikimas elektroniniu būdu;2. El. paslaugų PVM;3. El. deklaravimas;4. Pažymų užsakymas ir prašymų teikimas;5. Anoniminė anketa;6. Elektroniniai paklausimai;7. Pasitikėjimo anketa;8. Registracija į žodines konstultacijas.



Muitų valdymo institucijos,

uždaviniai, funkcijos ir teisės.



Muitai: Mokestis (piniginė prievolė valstybei), kurį

reikia sumokėti dėl to, kad prekės yra importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba iš jos eksportuojamos.

Už muitų administravimą Lietuvos Respublikoje yra atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė.

Administruojanti muitus, pridėtinės vertės mokestį ir akcizą muitinė (t.y. muitinės įstaigų, atsakingų už muitų teisės aktų įgyvendinimą, visuma) laikoma mokesčių administratoriumi, Muitinės departamentas – centriniu mokesčių administratoriumi, o teritorinė muitinė – vietos mokesčių administratoriumi.



Muitų rūšys:

1) bendrieji

2) specialieji

3) antidempingo

4) kompensaciniai

5) protekciniai (apsaugos)



Muitų grupės pagal muitų taikymo pobūdį

1) nuolatiniai - mokami už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuojamas iš jos prekes, laikantis nuo metų laikotarpio nepriklausančios muito normos;

2) sezoniniai - mokami už prekes, tam tikrą metų laikotarpį importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuojamas iš jos.



Muitinės struktūra

Muitinę sudaro:

1) Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

2) teritorinės muitinės ir muitinės postai;

3) kitos muitinės įstaigos.



Muitinė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos

Respublikos muitinės kodeksu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu,

kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Muitinės departamento nuostatais bei kitais jos veiklą reglamentuojančiais

teisės aktais.



Muitinės sistema



Muitinės departamentas, jo funkcijos ir teisės



Muitinės departamentas yra muitinės veiklai vadovaujanti valstybės institucija,

veikianti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jai atskaitinga.

Muitinės departamentas yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.



Muitinės departamentui vadovauja Muitinės departamento direktorius. Jį skiria ir

atleidžia finansų ministras.

Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojus skiria ir atleidžia Muitinės

departamento direktorius.

Muitinės departamento struktūrą nustato Muitinės departamento direktorius, suderinęs

su finansų ministru.



Muitinės departamentas vykdo šias funkcijas: -suderinęs su Finansų ministerija, steigia, reorganizuoja ir

likviduoja teritorines muitines bei muitinės postus ir nustato teritorinių muitinių veiklos zonas;

-vadovauja teritorinėms muitinėms ir derina jų veiklą; -organizuoja muitinės įstaigų veiklos apskaitą ir vykdo šios

veiklos kontrolę; -organizuoja, kontroliuoja importo ir eksporto muitų bei

mokesčių surinkimą, importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą, teikia pasiūlymus, kaip taikyti ekonomines ir administracines importo, eksporto bei tranzito reguliavimo priemones;

-tvarko kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą, renka ir apdoroja importo, eksporto bei tranzito statistinius duomenis, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia juos atitinkamoms valstybės institucijoms;



-Muitinės kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia asmenims informaciją apie įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taikymą;

-nagrinėja asmenų prašymus bei skundus dėl muitinės įstaigų bei jų pareigūnų veiksmų, imasi priemonių nustatytiems trūkumams bei pažeidimams pašalinti ir kaltiems asmenims nubausti;

-organizuoja ir vykdo įstatymų bei kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą;

-taikydamas Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytus operatyvinės veiklos metodus bei naudodamas operatyvinės veiklos priemones, imasi priemonių kontrabandos faktams nustatyti;

-jei yra kontrabandos požymių, iškelia baudžiamąsias bylas ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atlieka kvotą baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos;



-sprendžia muitinės veiklos organizavimo, kadrų atrankos, muitinės darbuotojų profesinio rengimo, ūkinius ir administracinius klausimus;

-suderinęs su Finansų ministerija, steigia muitinės mokymo įstaigas, laboratorijas, informacijos centrus, kitas muitinės įstaigas, muitinės sandėlius, taip pat įmones ir organizacijas, reikalingas muitinės veiklai užtikrinti;

-teikia pasiūlymus dėl muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų rengimo ir tobulinimo Vyriausybei, Finansų ministerijai, kitoms valstybės institucijoms, rengia nurodytų teisės aktų projektus ir pagal savo kompetenciją juos tvirtina;

-užtikrina, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse prisiimtų muitinės srities įsipareigojimų, dalyvauja rengiant šių sutarčių projektus, palaiko ryšius su atitinkamomis kitų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;

-vykdo kitą veiklą, reikalingą muitinės įstaigų funkcijoms įgyvendinti.



Muitinės departamentas, vykdydamas savo funkcijas, turi teisę:

-nustatyta tvarka teikti valstybės institucijoms pasiūlymus ir gauti iš jų informaciją bei išaiškinimus, kaip taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė;

-pagal savo kompetenciją tikrinti, kaip valstybės institucijos, kiti Lietuvos Respublikos ūkio subjektai vykdo įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taip pat reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybių juos pažeisti;

-duoti asmenims privalomus nurodymus pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka kreiptis į įgaliotas valstybės institucijas dėl pažeidimus padariusių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklos apribojimo;

-įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimus, susijusius su šių subjektų atliekamomis muitinės procedūromis;



Teritorinė muitinė, jos funkcijos ir teisės



Teritorinė muitinė

ra muitinės įstaiga, veikianti Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje.

Teritorinė muitinė yra juridinis asmuo.

Teritorinei muitinei vadovauja teritorinės muitinės viršininkas,

kurį skiria ir atleidžia Muitinės departamento direktorius.



Teritorinė muitinė vykdo šias funkcijas: -vadovauja jos veiklos zonoje įsteigtiems

muitinės postams, derina ir kontroliuoja jų veiklą; -atsako už muitinės priežiūros priemonių

įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą;

-vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą;

-taikydama Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytus operatyvinės veiklos metodus bei naudodama operatyvinės veiklos priemones, siekia nustatyti kontrabandos faktus;

-jei yra kontrabandos požymių, iškelia baudžiamąsias bylas ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atlieka kvotą baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos;



Teritorinė muitinė, vykdydama savo funkcijas, turi teisę:

-nustatyta tvarka teikti Muitinės departamentui pasiūlymus ir gauti iš jo informaciją bei išaiškinimus, kaip taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė;

-Muitinės departamento pavedimu patikrinti, kaip valstybės institucijos, kiti Lietuvos Respublikos ūkio subjektai vykdo įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybių juos pažeisti;

-teikti privalomus nurodymus pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, kreiptis į Muitinės departamentą dėl pažeidimus padariusių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklos apribojimo;

-Muitinės kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimus, susijusius su šių subjektų atliekamomis muitinės procedūromis;



-ne ginčo tvarka iš skolininko sąskaitų banke išieškoti skolą muitinei, su ja susijusias baudas ir (arba) delspinigius;

-remiantis Mokesčių administravimo įstatymu, areštuoti skolininko turtą bei sąskaitas banke, jeigu mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėti (nepervesti) mokesčiai;

-naudotis kitomis Muitinės kodekse ir kituose teisės aktuose suteiktomis teisėmis.



Teritorinės muitinės:

Vilniaus teritorinė muitinė; Kauno teritorinė muitinė; Klaipėdos teritorinė muitinė; Šiaulių teritorinė muitinė; Panevėžio teritorinė muitinė.



Muitinės postai

ir jų funkcijos



Muitinės postas yra teritorinės muitinės padalinys, veikiantis Muitinės departamento

nustatytoje vietoje. Muitinės postai steigiami valstybės sienos

perėjimo vietose, geležinkelio stotyse, tarptautiniuose jūrų, upių bei oro uostuose,

taip pat kitose Muitinės departamento nustatytose vietose atsižvelgiant į asmenų,

transporto priemonių ir prekių srautus bei jų muitinio tikrinimo galimybes.



Muitinės postui

vadovauja muitinės posto viršininkas, kurį skiria ir atleidžia Muitinės departamento direktorius

teritorinės muitinės viršininko teikimu.

Muitinės postas

atsako už jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, taip

pat kitų Muitinės departamento arba teritorinės muitinės jam pavestų užduočių vykdymą.



Kreditų valdymo institucijos, uždaviniai, funkcijos ir teisės



Pagrindinės sąvokos1. Bankas – komercinis bankas ir specializuotas bankas.

2. Banko licencija – šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas teikti licencines finansines paslaugas.

3. Finansinės paslaugos – paslaugos, nurodytos Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.

4. Juridinio asmens vadovai – juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, nariai.

5. Komercinis bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.



Licencinės finansinės paslaugos - tai:

1) indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;

2) pinigų pervedimas;

3) elektroninių pinigų išleidimas ir tvarkymas;

4) kitos finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik turint pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus išduotą licenciją.



Specializuotas bankas - Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuriai išduota licencija suteikia teisę teikti tik šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytą licencinę finansinę paslaugą.

Užsienio bankas – užsienio valstybėje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi užsienio valstybės priežiūros institucijos išduotą leidimą ar licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu arba elektroninių pinigų išleidimu ir tvarkymu.

Dalyvavimas valdant kapitalą – tiesioginis ar netiesioginis valdymas 20 procentų ar daugiau įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių, taip pat kitokia reali galimybė tiek būnant įmonės dalyviu, tiek turint kitų su kapitalu susijusių teisių daryti įtaką sprendimams dėl įmonės veiklos.

Kartu veikiantys asmenys – du ar daugiau asmenų, kurie remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.



Bankas – komercinis bankas ir specializuotas bankas.

Specializuotas bankas - Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuriai išduota licencija suteikia teisę teikti

vieną ar kelias, tačiau ne visas, licencines finansines paslaugas, ar išduota licencija yra apribotas asmenų,

kuriems gali būti teikiamos licencinės finansinės paslaugos, ratas.

Komercinis bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų

grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei

atsakomybę.



Lietuvos bankas 1. Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos

bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos bankas yra sudėtinė Europos centrinių bankų sistemos dalis ir Europos centrinių bankų sistemos tikslų siekia bei uždavinius vykdo vadovaudamasis Europos centrinio banko gairėmis ir nurodymais. Lietuvos bankas savo funkcijas atlieka ir veiklą vykdo tiek, kiek tai neprieštarauja Europos centrinio banko ir Europos centrinių bankų sistemos tikslams ir Europos Sąjungos teisės aktams, tarp jų Europos centrinio banko teisės aktams. Lietuvos banko veiklos reglamentavimas suderintas su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

2. Lietuvos bankas turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja Europos Sąjungos teisės ir šio įstatymo nustatytu mastu, tvarka ir sąlygomis.

3. Lietuvos banką steigia Seimas.



Lietuvos banko teisinis statusas1. Lietuvos bankas yra juridinis asmuo.

2. Lietuvos bankas turi antspaudą, kuriame yra Lietuvos valstybės herbas ir žodžiai „Lietuvos bankas“.

3. Lietuvos banko buveinė yra Vilniuje, Gedimino pr. 6.

4. Lietuvos valstybė neatsako už Lietuvos banko prievoles ir Lietuvos bankas neatsako už Lietuvos valstybės prievoles.



Lietuvos banko nepriklausomumas1.Lietuvos bankas vadovaujasi Europos Bendrijos

steigimo sutartimi, taip pat Europos Bendrijos steigimo sutarties Protokolu dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto bei kitais Europos Sąjungos teisės aktais.

Lietuvos bankas taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Bendrijos steigimo sutarčiai, taip pat Europos Bendrijos steigimo sutarties Protokolui dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto. Esant prieštaravimų tarp Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.



2. Įgyvendindamas tikslus ir atlikdamas savo funkcijas bei vykdydamas tam reikalingą veiklą, Lietuvos bankas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai ir kiti Lietuvos banko tarnautojai (toliau – Lietuvos banko tarnautojai) turi nesiekti nurodymų ir jų nepriimti iš Europos Sąjungos institucijų ir organų, Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių ar iš jokios kitos institucijos ar organo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir valstybės institucijos privalo gerbti Lietuvos banko nepriklausomumą ir nesiekti daryti įtaką Lietuvos bankui ir Lietuvos banko tarnautojams, kai jie vykdo savo pareigas.



Tikslas

Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas –

palaikyti kainų stabilumą.

Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos

Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų.



Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas:

vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją; formuoja ir vykdo pinigų politiką; nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis

disponuoja;atlieka valstybės iždo agento funkcijas; išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito

įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;

kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;

renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą;

nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;



Valdymas ir struktūra

Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, du pavaduotojai ir du nariai.

Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas.

Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu.



Lietuvos banko valdyba1. Lietuvos bankui vadovauja Lietuvos banko valdyba. Valdybą sudaro

Lietuvos banko valdybos pirmininkas, du jo pavaduotojai ir du valdybos nariai.

2. Lietuvos banko valdybos pirmininku, jo pavaduotojais ir valdybos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, jeigu jiems iki paskyrimo dienos nesukakę 65 metai.

3. Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai gali dalyvauti valdant tarptautines finansų institucijas, kurių narė yra Lietuvos Respublika ar Lietuvos bankas.

4. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria ir atleidžia prieš terminą Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

5. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria ir atleidžia prieš terminą Respublikos Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu.

6. Lietuvos banko valdybos pirmininkas į šias pareigas gali būti skiriamas neribojant kadencijų skaičiaus. Valdybos pirmininko pavaduotojai ir valdybos nariai į šias pareigas gali būti skiriami ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

7. Atlyginimo dydį Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojams ir valdybos nariams nustato valdyba, atsižvelgdama į valdybos pirmininko atlyginimo dydį.



Lietuvos banko skyriai, atstovybės, įstaigos, įmonės

Lietuvos bankas turi teisę steigti skyrius, atstovybes, įstaigas ir įmones bei būti kitų įstaigų ir įmonių akcininku ar dalininku tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse, jei to reikia Lietuvos banko funkcijoms atlikti.



LIETUVOS BANKOVALDYBOS PIRMININKASREINOLDIJUS ŠARKINAS



1. Lietuvos banko valdybos pirmininkas:1) organizuoja Lietuvos banko darbą;

2) be atskiro įgaliojimo atstovauja Lietuvos bankui Lietuvos Respublikoje bei užsienyje;

3) sudaro darbo sutartis su Lietuvos banko tarnautojais bei Lietuvos banko skyrių, atstovybių ar Lietuvos banko įstaigų, įmonių vadovais, skatina pasižymėjusius tarnautojus, skiria drausmines nuobaudas;

4) tvirtina valdybos pirmininko, jo pavaduotojų ir valdybos narių pasiskirstymą pareigomis;

5) išduoda įgaliojimus;

6) tvirtina Lietuvos banko struktūrinių padalinių nuostatus;

7) atlieka kitas Lietuvos banko valdybos pavestas funkcijas.



Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko vienuolika departamentų:

1.Ekonomikos departamentas;

2.Statistikos departamentas;3.Rinkos operacijų departamentas;4.Kredito įstaigų priežiūros departamentas;5.Tarptautinių ryšių departamentas;6.Mokėjimo sistemų departamentas;7.Kasos departamentas;8.Apskaitos departamentas;9.Informacinių technologijų departamentas;10.Ūkio departamentas;11.Vindikacijos departamentas.



Ekonomikos departamentas-analizuoja ekonomikos, ypač kainų ir finansų rinkų, raidą ir jų

tendencijas.

Statistikos departamentas-renka, apdoroja ir teikia pinigų ir bankų, mokėjimų balanso bei kitą

statistinę informaciją.

Rinkos operacijų departamentas-valdo šalies oficialiąsias tarptautines atsargas.

Kredito įstaigų priežiūros departamentas-prižiūri, ar kredito įstaigos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytus bei tarptautinius rekomenduojamus saugios ir patikimos bankininkystės standartus.



Tarptautinių ryšių departamentas-užtikrina Lietuvos banko dalyvavimą Lietuvos pasirengimo narystei

Europos Sąjungos procesuose, Lietuvos banko atstovavimą tarptautinėse institucijose.

Mokėjimo sistemų departamentas-užtikrina tarpbankinės lėšų pervedimo bei atsiskaitymų sistemos

funkcionavimą, nuolatinį jos tobulinimą.

Kasos departamentas-užtikrina kokybiškų ir saugių grynųjų pinigų išleidimą ir

susidėvėjusių išėmimą iš apyvartos, komercinių bankų kasinio aptarnavimo vykdymą.

Apskaitos departamentas

- tvarko apskaitą, rengia finansinę atskaitomybę.



Informacinių technologijų departamentas- rengia ir įgyvendina banko informacinių technologijų strategiją,

administruoja banko informacines sistemas.

Ūkio departamentas- sudaro optimalias darbo sąlygas darbuotojams, užtikrina ilgalaikio

materialaus turto reikiamą techninę būklę ir eksploatavimą.

Vindikacijos departamentas- užtikrina kompleksinę Lietuvos banko turto, saugomų vertybių,

darbuotojų ir informacijos apsaugą.



Lietuvos bankosavarankiški skyriai:

1. Vidaus audito;2. Juridinis;3. Organizacijos ir personalo;4. Bendrasis skyrius;5. Ryšių su visuomene;6. Rizikos valdymo.



Kredito įstaigos

Šiuo metu Lietuvoje veikia

9 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai, 3 užsienio bankų skyriai, 4 užsienio bankų atstovybės, Lietuvos centrinė kredito unija ir 66

kredito unijos.



Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo

Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų

valstybių ES narių centriniai bankai, nariu ir dalyvauja ECB

bendrosios tarybos darbe ir ECBS komitetuose rengiant bei

priimant ECBS sprendimus.



1 straipsnis.

Lito patikimumo užtikrinimasLietuvos banko išleisti į apyvartą litai yra

visiškai padengti aukso atsargomis ir Lietuvos banko konvertuojamos užsienio valiutos rezervu.



Litų kiekis apyvartojeLietuvos bankas garantuoja, kad bendras

išleidžiamų į apyvartą litų kiekis bet kuriuo metu neviršytų Lietuvos banko laikomų aukso atsargų (rinkos kainomis) ir konvertuojamos užsienio valiutos rezervo (pagal oficialų lito kursą).

Bendrą išleistų į apyvartą litų kiekį sudaro:1) banknotai ir monetos, esantys apyvartoje;2) Lietuvos banke laikomų kitų bankų ir sąskaitų

turėtojų litais nominuojamų sąskaitų kreditinių likučių suma;

3) Lietuvos banko vertybinių popierių ir kitų skolinių įsipareigojimų litais suma.



Užsienio valiutos rezervą sudaro:1) Lietuvos banko turimi konvertuojamos valiutos

banknotai ir monetos;

2) Lietuvos banko korespondentinėse sąskaitose užsienio bankuose ir Tarptautiniame valiutos fonde esanti konvertuojamos

valiutos suma;

3) Lietuvos banko turimi skoliniai įsipareigojimai, depozitų sertifikatai, obligacijos ir kiti skolos vertybiniai popieriai, mokėtini konvertuojama valiuta.

Lietuvos bankas gali keisti bendrą litų kiekį apyvartoje, tik atitinkamai keisdamas turimas aukso atsargas ir konvertuojamos užsienio valiutos rezervą.



Oficialus lito kursasOficialus lito kursas nustatomas parinktos bazine

valiutos atžvilgiu.

Bazinę valiutą ir oficialų lito kursą nustato Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe.

Tik esant nepaprastoms aplinkybėms, kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą, Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, gali keisti bazinę valiutą ir (ar) oficialų lito kursą.



Banknotai ir monetos

Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja 10, 20, 50, 100, 200, 500 litų banknotai ir 1, 2, 5 litų bei 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų monetos.



1 straipsnis.

Užsienio valiutos sąvokaUžsienio valiuta - tai bet kurios užsienio

valstybės ar užsienio valstybių bendrai naudojama valiuta.



Užsienio valiutos sąskaitosLietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir

juridiniai asmenys turi teisę atidaryti užsienio valiutos sąskaitas ir laikyti indėlius Lietuvos Respublikos kredito įstaigose ir užsienio valstybių kredito įstaigų skyriuose, veikiančiuose Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę atidaryti užsienio valiutos sąskaitas ir laikyti indėlius užsienio valstybėse tose valstybėse nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys informaciją apie užsienio valstybėse atidarytas ir uždarytas sąskaitas praneša Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“



Užsienio valiutos keitimas ir naudojimasLitus į užsienio valiutą, užsienio valiutą į litus ar vieną

užsienio valiutą į kitą užsienio valiutą keičia (perka, parduoda) kredito įstaigos, turinčios tokiai veiklai įstatymų nustatyta tvarka išduotus leidimus (licencijas), ir finansų maklerio įmonės, kai tai yra susiję su investicinių paslaugų teikimu.

Lietuvos bankas gali nustatyti užsienio valiutos keitimo (pirkimo, pardavimo) tvarką.

Užsienio valiuta gali būti naudojama tik šalių susitarimu mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, o Europos Sąjungos valiuta euras – ir grynaisiais pinigais.

Užsienio valiuta šalių susitarimu taip pat gali būti naudojama mokėjimams ir atsiskaitymams grynaisiais pinigais orlaiviuose ir jūrų laivuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, vežančiuose krovinius ir keleivius tarptautiniais maršrutais.



Užsienio paskolosValstybės vardu ir su valstybės garantija gaunamos

užsienio paskolos turi būti įregistruojamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, gaunamos užsienio paskolos be valstybės garantijos ir užsienio ūkio subjektams suteikiamos paskolos turi būti įregistruojamos Lietuvos banke Lietuvos banko nustatyta tvarka.



Kapitalo įvežimas ir išvežimasUžsienio kapitalo, investuojamo Lietuvos

Respublikoje, įvežimą, taip pat šio kapitalo, gauto pelno ir dividendų išvežimą nustato Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas.



Lietuvos Respublikos komerciniai bankai



Lietuvos komerciniai bankai yra steigiami ir veikia pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą.

Komercinis bankas Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų

grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei

atsakomybę.Banko steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio bankai.



Komerciniai Lietuvos bankai:

1. AB Bankas "Swedbank "

2. Akcinė bendrovė Ūkio bankas

3. Akcinė bendrovė bankas "Snoras"

4. Akcinė bendrovė DnB NORD bankas

5. Akcinė bendrovė Parex bankas

6. Akcinė bendrovė Šiaulių bankas

7. Akcinė bendrovė SEB bankas

8. Uždaroji akcinė bendrovė Sampo bankas

9. Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas



Bankų klientams svarbu, kad jų pasirinktas bankas būtų patikimas ir atitiktų jų poreikius, todėl kiekvienas komercinis bankas siekia:

-stiprinti finansines pozicijas;

-užmegzti ir plėtoti ilgalaikius ryšius su klientais;

-teikti kokybiškas, patrauklias, įvairias paslaugas ir produktus (pvz., mokėjimo korteles) bei tobulinti juos.



Užsienio bankų skyriai



Užsienio banko skyrius (filialas) yra užsienio valstybės banko padalinys, veikiantis šio banko vardu Lietuvoje ir atliekantis bent vieną banko

operaciją pagal banko įgaliojimą.

Už jo sandorius ir veiklą bankas atsako visu savo turtu.

2000 m. Lietuvoje savo skyrių įsteigė Suomijos bankas "Nordea Bank Finland Plc", o 2001 m.

sausio mėn. - Vokietijos bankas "VEREINS - UND WESTBANK AG". Dar veikia ir AS "UniCredit

Bank" Lietuvos skyrius.



Užsienio bankų atstovybės



Užsienio banko atstovybė yra teritorinis užsienio valstybės banko padalinys, kuris atstovauja šiam bankui, tačiau neatlieka banko operacijų ir nesiverčia kita ūkine komercine veikla.

Lietuvoje veikia 3 užsienio bankų atstovybės:

1.Lenkijos "Raiffeisen bank Polska S.A." atstovybė Vilniuje.

2.Latvijos Respublikos AB RIETUMU BANKA atstovybė Vilniuje.

3.Balkan Investment Bank AD Banja Luka atstovybė Kaune.

4.AP Anlage & Privatbank AG atstovybė Vilniuje



Lietuvos

centrinė kredito unija

ir kitos unijos



Centrinė kredito unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigta ir Centrinės kredito unijos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė.

Centrinė kredito unija atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima indėlius bei kitas grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat, atlikdama Centrinės kredito unijos įstatymo jai nustatytas funkcijas bei operacijas, verčiasi kita įstatymo nustatyta veikla.



Kredito unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.



Kredito unijų veikla:-priima iš savo narių, kredito unijų asociacijų, Lietuvos

Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų, taip pat, iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, ir iš kitų kredito unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis, terminuotus ir neterminuotus indėlius;

-duoda savo nariams tik kredito unijos įstatuose numatytai paskirčiai ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio paskolas;

-diskontuoja, inkasuoja vekselius; -iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, skolina pinigus

kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijai arba skolinasi pinigų iš kitų kredito unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijos Kredito unijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis;



Kredito unijos teisės ir pareigos.1. Kredito unija gali:1) verstis Kredito unijų įstatymo 7 straipsnyje nustatyta veikla;2) turėti atsiskaitomųjų ir valiutinių sąskaitų Centrinėje kredito

unijoje ir bankuose nacionaline bei užsienio valiuta;3) turėti savo antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;4) pirkti ar kitais būdais įgyti savo veiklai turtą, taip pat jį

parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti; 5) sudaryti sandorius ir prisiimti įsipareigojimus;6) mokėti tantjemas kredito unijos valdymo organų nariams bei

vadovams;7) nustatyti atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžius ir

teikiamų paslaugų savo nariams bei asocijuotiems nariams lengvatines sąlygas (privilegijas);

8) nustatyti savo organizacinę struktūrą;9) būti Centrinės kredito unijos steigėja bei nare;10) reorganizuotis ar likviduotis įstatymo nustatyta tvarka.



Kredito unijai

tapus Centrinės kredito unijos nare, jos teises bei pareigas taip pat reglamentuoja

Centrinės kredito unijos įstatymas.

Kredito unija

privalo nustatyti savo paslapčių saugojimo tvarką.



Teisės aktai:1.Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo

reglamentas;2.Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

nuostatai;3.Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių

inspekcijos įstatymas;4.Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas;5.Lietuvos Respublikos muitinės departamento

nuostatai;6.Lietuvos Respublikos bankų įstatymas;7.Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas;8.Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas.

REGISTRAI



Dabartinės lietuvių kalbos žodynas labai paprastai apibrėžia žodį

registras - tai sąrašas, rodyklė.



Registras – tai duomenų bazė, kurioje kaupiama konkrečios srities informacija ir apie fizinius ar juridinius asmenis, taip pat materialius ir nematerialius daiktus bei juridinius faktus.

Atsižvelgiant į daugialypį registrų pobūdį, toks apibrėžimas būtų šiuolaikiškas bei kur kas informatyvesnis.



Registrų Lietuvoje yra labai daug. Paminėtini šie:

1.Studijų ir mokymo programų registras

2. Valstybinis ginklų registras

3. Nekilnojamojo turto registras

4. Juridinių asmenų registras

5. Teisės aktų registras

6. Hipotekos registras

7.Testamentų registras

8. Sutarčių registras

9. Patentų registras

10. LR gyventojų registras

11. Kultūros vertybių registras

12. Žemės gelmių registras

13. Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registras ir t.t.



Registrų paskirtis

Registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti registro duomenis, atlikti kitus, su registro tvarkymu susijusius, veiksmus.



Registrų tikslaiSisteminti įvairaus pobūdžio

viešajam valdymui reikšmingus duomenis

Apsaugoti duomenų savininkus nuo kitų asmenų neteisėto jų duomenų panaudojimo

Supaprastinti duomenų paiešką, pakeitimą bei pašalinimą.



Registrų misija

Skatinti informacinės visuomenės plėtrą,

Spartinti viešojo valdymo institucijų darbo operatyvumą bei skaidrumą,

Kuriant paprastas ir saugias duomenų bazes, taupyti valstybės ir piliečių lėšas.



REGISTRUOJAMOS INFORMACIJOS POBŪDIS

Valstybės registrų sistemoje kaupiama politinė-teisinė, ekonominė,

medicininė, socialinė ir kultūrinė, mokslinė ir techninė, ekologinė,

gamtinė, kraštotvarkos ir geografinė

informacija.



Ekonominė informacija:duomenys apie gyventojus,duomenys apie ūkinius vienetus,duomenys apie žemę, miškus ir nekilnojamą turtą,duomenys apie darbo vietas, užimtumą ir pajamas,duomenys apie energetinius resursus, energijos gamybą ir

naudojimą,duomenys apie muitus ir mokesčius,duomenys apie pramoninę gamybą, žemės ir kitą ūkinę

veiklą,duomenys apie užsienio prekybą,duomenys apie pensijas, socialinio draudimo įmokas ir

išmokas, kitas socialines įmokas, duomenys apie privatizavimą,duomenys apie kelius, geležinkelius, elektros perdavimo

linijas, ryšių linijas ir kitas komunikacijas,duomenys apie transporto priemones.



Politinė-teisinė informacija:

duomenys apie galiojančius įstatymus, poįstatyminius aktus ir kitus normatyvinius dokumentus,

duomenys apie tarptautines sutartis,duomenys apie rinkimų eigą ir rezultatus,duomenys apie politines partijas, judėjimus

ir organizacijas.



Medicininė informacija: duomenys apie gydymo įstaigas, duomenys apie gimstamumą, sergamumą ir

mirtingumą.

Mokslinė ir techninė informacija:

standartai, duomenys apie archyvų ir bibliotekų fondus.



Socialinė ir kultūrinė informacija:

duomenys apie įvykius, atsitikimus, krizes,duomenys apie nusikalstamumą ir

baudžiamoji statistika,duomenys apie kultūros, švietimo, mokslo ir

mokymo įstaigas,duomenys apie saugomas kultūrines

vertybes.



Ekologinė, gamtinė ir kraštotvarkos informacija:

duomenys apie upes, ežerus ir kitus vandens telkinius,

duomenys apie gyvūniją ir augmeniją,duomenys apie žemės gelmių turtus,duomenys apie vandens, oro ir vandenų taršą,duomenys apie aplinkai pavojingas medžiagas,duomenys apie saugomas, agrarines,

rekreacines ir kitas teritorijas,teritorinio planavimo duomenys.



Geografinė informacija:

baziniai skaitmeniniai žemėlapiai, teminiai skaitmeniniai žemėlapiai, administracinio suskirstymo skaitmeniniai

žemėlapiai,žemės sklypų ir miškų skaitmeniniai

žemėlapiai,komunikacijų skaitmeniniai žemėlapiai.



Valstybinis ginklų registras

“Ginklų registrą valdo ir tvarko Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės”

( Valstybinio ginklų registro nuostatų 5 str.)

Valstybinis ginklų registras – tai oficialus duomenų apie Lietuvos Respublikoje įregistruotus ginklus, jų savininkus ar valdytojus rinkinys. Valstybiniame ginklų registre kaupiami duomenys ir apie importuotus bei eksportuotus ginklus, sunaikintus ginklus.



Ginklų fondas privalo:rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir Lietuvos Respublikos

įstatymų, kitų teisės aktų ir šių Nuostatų nustatyta tvarka teikti Ginklų registro duomenis;

užtikrinti, kad į Ginklų registrą nebūtų įrašyti klaidingi, nereikalingi arba neišsamūs duomenys;

rūpintis, kad Ginklų registre esantys duomenys nuolat būtų sutikrinami su faktiniais duomenimis, o pastebėti netikslūs arba pasenę duomenys atitinkamai ištaisomi ar papildomi;

ištaisius Ginklų registro duomenų bazėje pastebėtas klaidas, nedelsdamas informuoti apie tai visus Ginklų registro duomenų naudotojus, kuriems klaidingi duomenys pateikti;

tvarkyti duomenų gavimo ir perdavimo apskaitą taip, kad būtų įregistruota, iš ko, kam, kada, kokiu būdu, kokie duomenys ir kokiam tikslui perduoti ar gauti;

užtikrinti Ginklų registre sukauptų duomenų apsaugą nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat bet kurio kitokio neteisėto tvarkymo;

tvarkyti Ginklų registro duomenų bazės archyvą ir užtikrinti jo apsaugą;organizuoti Ginklų registro techninės ir programinės įrangos kūrimo,

tobulinimo ir diegimo darbus.



Ginklų fondas turi teisę:

gauti iš visų specialaus statuso subjektų, nurodytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje žinybinių ginklų registrų duomenis;

gauti iš vidaus reikalų ministro įgaliotos įstaigos šiuose Nuostatuose nurodytus duomenis apie civilinėje apyvartoje esančius įregistruotus ginklus, jų savininkus ir valdytojus;

gauti iš Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus įgaliotos įstaigos šiuose Nuostatuose nurodytus duomenis apie importuotus (įvežtus) ir eksportuotus (išvežtus) ginklus;

gauti iš ginklus sunaikinusių institucijų šiuose Nuostatuose nurodytus duomenis apie sunaikintus ginklus;

klausti duomenų teikėjų, jeigu kyla abejonių dėl jų pateiktų duomenų teisingumo arba šie duomenys neišsamūs, ir reikalauti, kad duomenų teikėjai šiuos duomenis patikslintų ar reikiamai papildytų;

reikalauti, kad duomenų teikėjai šių Nuostatų nustatyta tvarka ir terminais atnaujintų savo pateiktus duomenis;

spręsti klausimą dėl ginklų išregistravimo iš Ginklų registro, jeigu jų duomenys nustatytuoju laiku nepatikslinami ir nėra jokių kitų duomenų apie ginklo egzistavimą.



Pagal Valstybinio ginklų registro

nuostatus, gali būti registruojami:

specialaus statuso subjektų turimi ginklai LR teritorinėse policijos įstaigose įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka fizinių ar juridinių asmenų įregistruoti ginklai

į Lietuvos Respubliką importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti) iš jos ginklai

Lietuvos Respublikoje sunaikinti ginklai



Ginklų registre tvarkomi šie duomenys:

1.ginklo identifikavimo kodas 2.ginklo kategorija 3.ginklo rūšis 4.ginklo modelis 5.ginklo kalibras 6.ginklo pagaminimo metai 7.ginklo numeris 8.ginklo spynos 9.ginklo vamzdžio (vamzdžių) numeris 10.ginklo vamzdžio (vamzdžių) įdėklo (įdėklų) numeris 11.ginklo įregistravimo Ginklų registre data 12.ginklo sunaikinimo data (jeigu ginklas sunaikintas)

ir kt.



Registre tvarkomi duomenys apie ginklo savininką ar valdytoją:

fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklą išdavimo data ir numeris, leidimą išdavusi institucija

juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas, leidimo laikyti ginklus išdavimo data ir numeris, leidimą išdavusi institucija



Valstybinio ginklų registro nuostatose numatytas bendradarbiavimas tarp

registrų:

Juridinių asmenų registro Lietuvos Respublikos gyventojų

registro Lietuvos Respublikos adresų registro



Registro duomenų apsauga

“Už Ginklų registro duomenų ir Ginklų registro duomenų bazės archyvo apsaugą atsako Ginklų fondas”



VĮ Registrų centras tvarko:

Juridinių asmenų registrąNekilnojamojo turto registrą (ir kadastrą)

Pažymėtina, kad juridinių asmenų registre registruojamos politinės partijos, nes jos irgi yra juridiniai asmenys.

Politinių partijų įstatyme yra numatyta ir partijų registravimo tvarka.



Kad politinė partija būtų įregistruota, patvirtinimą turi duoti

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Priešingu atveju, net jei politinė partija įgyvendina visus reikalavimus ir turi visus reikiamus dokumentus įregistravimui, Teisingumo ministerijai nedavus patvirtinimo, partija negali būti įregistruota.



Švietimo ir mokslo ministerija

Studijų ir mokymo programų registras“Studijų ir mokymo programų registrą steigia

Vyriausybė. Šį registrą tvarko Ministerija.”

Studijų ir mokymo programų registro nuostatai. Juose numatyta, kad Ministerija, kaip vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga:

11.5. ”vykdo registro veikimo priežiūrą ir užtikrina registro dokumentų saugą, teikia informaciją apie duomenų saugą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.”



Asmenų skolų registras

Tai vienintelė nemokama duomenų bazė Lietuvoje, kaupianti informaciją apie fizinius asmenis, laiku ir tinkamai nevykdančius finansinių ir/ar turtinių įsipareigojimų.

Visi duomenys yra prieinami internetu (on-line) bet kuriuo paros metu.



Asmens skolų registras

Šį registrą administruoja uždaroji akcinė bendrovė (yra jo valdytoja)

Asmens skolų registrą administruoja UAB “Žvilgsnis iš arčiau”, kuri yra dukterinė įmonė UAB “ŽIA Valda”.

Šio registro veiklą prižiūri Registrų departamentas.



SVARBIAUSIŲ OBJEKTŲ PIRMINIO REGISTRAVIMO REGISTRAI

Eil. Nr.

Objekto pavadinimas Registro pavadinimasVadovaujančioji registro tvarkymo

įstaiga

1. Gyventojai Valstybinis gyventojų registrasStatistikos departamentas prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės

2. Įmonės Lietuvos Respublikos – “ –

3. Biudžetinės organizacijosMinisterijų, departamentų,

valdybų ir kitų valstybinių tarnybų registras

– “ –

4.Nepelno organizacijos

(įmonės)Organizacijų, įstaigų ir kitų ūkio

subjektų registras– “ –

5. Ūkininkų ūkiai Ūkininkų ūkių registras – “ –

6.Visuomeninės

organizacijos

Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų

registras– “ –

7.Labdaros organizacijos ir

labdaros fondaiLabdaros organizacijų ir

labdaros fondų registrasLietuvos Respublikos Teisingumo

ministerija

8.Žemės sklypai, pastatai,

statiniai ir kitas nekilnojamasis turtas

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto

registras

Žemės ir kito nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos registro ir

kadastro valstybės įmonė

9. Žemės gelmės Žemės gelmių kadastras Lietuvos geologijos tarnyba

10. Miškai Miškų kadastrasLietuvos Respublikos Žemės ir miškų

ūkio ministerija



Eil. Nr.


įstaiga

11. Transporto priemonėsLietuvos Respublikos transporto

priemonių registrasPolicijos departamentas prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos

12. OrlaiviaiLietuvos Respublikos civilinių

orlaivių registrasLietuvos Respublikos civilinės aviacijos

direkcija

13. Prekybos laivai Lietuvos upių laivų registras Klaipėdos uosto kapitonas

14.Vidaus vandenų, upių-jūrų

laivaiLietuvos mažųjų ir sportinių laivų

registras

Lietuvos Respublikos vandens transporto valstybinės kontrolės ir saugaus

plaukiojimo inspekcija

15.Geležinkelio riedmenys ir

konteineriai

Lietuvos Respublikos geležinkelio riedmenų ir konteinerių

registrasValstybinė geležinkelio inspekcija

16. Įstatymai ir kiti teisės aktaiLietuvos Respublikos įstatymų ir

kitų teisės aktų registrasLietuvos Respublikos Teisingumo ministerija

17.Apskritys, savivaldybės,

miestai, miesteliai , kaimai

Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių valstybės registras

Lietuvos Respublikos Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija

18. Gatvės Gatvių registras Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija

19. Keliai Valstybinės reikšmės kelių

registrasLietuvos Respublikos Susisiekimo

ministerija

20. Upės Upių kadastrasLietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos

ministerija



Eil. Nr.


įstaiga

21. Ežerai, tvenkiniai Ežerų ir tvenkinių kadastrasLietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos

ministerija

22. Augalija, gyvūnijaBiologinės įvairovės (augalijos

ir gyvūnijos) registras– “ –

23. Saugomos teritorijos Saugomų teritorijų registras – “ –

24.Kadastrai, registrai,

klasifikatoriaiValstybės registras „Valstybės

registrų sąrašas”

Lietuvos Respublikos Ryšių ir informatikos ministerijos valstybės

registrų tarnyba

25. Kultūros įstaigos, muziejaiLietuvos Respublikos kultūros

įstaigų registrasLietuvos Respublikos Kultūros ministerija

26.Sveikatos priežiūros

įstaigosValstybinis sveikatos priežiūros

įstaigų registrasLietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos

ministerija

27. Turto įkeitimas Lietuvos Respublikos hipotekos

registrasLietuvos Respublikos Teisingumo

ministerija

28. Patentai, firmų vardaiLietuvos Respublikos patentų

registras (išradimų registras)

Valstybinis patentų biuras

29.Švietimo įstaigos bei

mokslo ir studijų institucijos

Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų

valstybinis registras

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija



REKLAMA

Reklamos administracinis teisinis

reguliavimas



Išorinė reklama - reklama, kurios pateikimo priemonės yra ne patalpose. Šioms pateikimo priemonėms priskiriamos įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) reklamos pateikimo priemonės.

Klaidinanti reklama - reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Lyginamoji reklama - reklama, kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ar paslaugos.



Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekės ženklą, pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją sumokama ar kitaip atsilyginama.

Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.



Reklamos davėjas - asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama.

Reklamos gamintojas - reklamos gamybos paslaugas teikiantis asmuo.

Reklamos naudojimas - veikla, apimanti reklamos užsakymą, gamybą, tarpininkavimą ir skleidimą.

Reklaminės veiklos subjektas - reklamos davėjas, gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas.

Reklamos savitvarkos institucija - reklaminės veiklos subjektų įsteigta savanoriškos kontrolės institucija, kuri vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais reklaminę veiklą, taip pat savo patvirtintomis taisyklėmis (kodeksu).

Reklamos skleidėjas - bet kokiomis informacijos perteikimo priemonėmis reklamą skleidžiantis asmuo.

Reklamos tarpininkas - asmuo, tarpininkaujantis užsakant reklamos skleidimo arba reklamos gamybos ir skleidimo paslaugas.

Reklamos vartotojas - asmuo, kuriam skiriama arba kurį gali pasiekti reklama.

Prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.



Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis

skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Kaip matome pagal šią sampratą, reklama galime pavadinti labai didelę dalį informacijos, nors jos teikėjas gal net ir neketino skleisti reklamos.



Reklama – už mokestį ar kitą panašų atlygį viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų skleidžiama informacija, kurią asmuo, susijęs su komercine, ūkine ar profesine veikla, jiems užsako savireklamos tikslu ar siekdamas paskatinti pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą (Visuomenės informavimo įstatytmas)

Šis apibrėžimas yra kiek susiaurintas pridedant atlygintinumo elementą, bet

Savaime suprantama kad pvz. muzikos ar TV žvaigždė savaime yra padidėjusio susidomėjimo objektai, todėl jų net ir be atlygio naudojami daiktai sulaukia didesnio populiarumo nei kiti.



ReklamaReklama nėra sritis kuri reikalautų nuolatinio

aukščiausios šalies valdžios dėmesio. Vieną kartą “užsuktas varikliukas” su negausiais

pakeitimais gana sėkmingai dirba iki dabar ir, tikėtina, kad taip bus ir toliau.

Nepaisant to reklamos subjektai kiekvieną dieną begalę kartu susiduria su šios srities teisinio reguliavimo įgyvendinimu.

Didžioji dalis reklamos reguliavimo yra nustatyta valstybės lygmeniu, tačiau kai kurių reklamos priemonių įrengimo reglamentavimas paliktas savivaldybių lygmeniui.



Reklamos principai

Reklama turi būti:

1) padori ir teisinga;

2) aiškiai atpažįstama.



Reikalavimai reklamai1. Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Valstybinės

kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.2. Reklama draudžiama, jeigu joje:1) pažeidžiami visuomenės moralės principai;2) žeminama žmogaus garbė ir orumas;3) kurstoma tautinė, rasinė, religinė, lyčių ar socialinė neapykanta bei

diskriminacija, taip pat šmeižiama ar dezinformuojama;4) skatinama prievarta, agresija, keliama panika;5) skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai, saugumui ir

aplinkai;6) piktnaudžiaujama prietarais, žmonių pasitikėjimu, jų patirties ar

žinių stoka;7) be fizinio asmens sutikimo minimas jo vardas, pavardė,

pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas;

8) reklamos skleidimui naudojamos specialios pasąmonę veikiančios priemonės ir technologijos;

9) panaudota reklaminė medžiaga yra parengta pažeidžiant autorių teises į literatūros, meno, mokslo kūrinius ir (ar) gretutines teises.



Reklamos draudimas

Reklamos įstatymas nustato bendruosius principus kokia reklama yra negalima, pvz. paslėpta reklama.

Atskiros veiklos sritims yra išleisti atskiri įstatymai draudžiantys reklamą, tai yra Advokatūros, Antstolių, Notariato įstatymai.

Kiekvienos iš šių sričių paslaugos turėtų būti tapačios, todėl klientų viliojimas, pvz. geresniais ryšiais su teismu, būtų neteisingas.



Reklamos ribojimas

Kai kurioms prekėms dėl galimo žalingo poveikio visuomenei Reklamos bei specialieji įstatymai numato reklamos ribojimą. Pvz.:

Alkoholio (Alkoholio kontrolės įst.)Cheminių medžiagų (Cheminių medžiagų ir

preparatų įst.)

Arba draudžiama:Tabako (Tabako kontrolės įst.);Azartinių lošimų (Azartinių lošimų įst.).



Alkoholio reklama

Kontraversiškos visuomenės reakcijos sulaukė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai dėl alkoholio reklamos sporto renginių transliacijų metu, kadangi alaus gamintojai šiuo metu yra vieni didžiausių krepšinio rėmėjų Lietuvoje.

Tačiau šie pakeitimai buvo tik priemonė siekiant alkoholio bendro suvartojimo mažinimo.

Pagal dabar galiojančius įstatymus alkoholio reklama nuo 2012 metų bus visiškai uždrausta.



Reklama elektroniniais laiškais (SPAM’as)

Problema, su kuria susiduria dauguma el. pašto vartotojų - per diena gaunami kelios dešimtys ar net keli šimtai nepageidaujamų laiškų, siūlančių neaiškios kilmės vaistų, juvelyrinių dirbinių ar laikrodžių.

Tokią reklamą siunčia sunkiai identifikuojami subjektai, todėl kovot su ja teisinėmis priemonėmis yra sudėtinga.

Paprasčiau yra tuo atveju, jei nepageidaujama reklama yra gaunama iš Lietuvos įmonės.

Tada galima gintis Reklamos įstatymo 13 str. 1 dalies nuostata, kad reklama el. paštu yra galima tik jos gavėjui sutikus ar jam pageidaujant, bei Reklamos įstatymo 22 str. 5 dalimi, numatančia atsakomybę už minėtos nuostos pažeidimą.



Reklama interneto svetainėse

Nors Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo tikslai sėkmingai įgyvendinami reguliuojant tradicinių visuomenės informavimo priemonių veiklą, tačiau vis dar didžiule problema išlieka reklama interneto svetainėse.

Internete reklama nepilnamečiams gali būti prieinama bet kuriuo paros metu ir net neleistino turinio, pvz. azartinių lošimų!

Tokios reklamos kontrolė valstybės lygmeniu praktiškai neįmanoma, nes reklamos teikėjų yra labai daug ir daugelis jų yra ne Lietuvos subjektai.

Tokia priežiūra turėtų būti tėvų pareiga – riboti vaikų naudojimąsi kompiuteriu bei įdiegti turinio kontrolės sistemas namų kompiuteriuose.



Išorinė reklama

Išorinės reklamos tipines įrengimo taisykles tvirtina ūkio ministras savo įsakymu.

Savivaldybėse šios taisyklės patikslintos ir papildytos tvirtinamos savivaldybes tarybos sprendimu.



Išorinės reklamos reikalavimai Vilniaus savivaldybėje

Reklamos tekstai turi būti taisyklingi, logiški, gerai skaitomi ir atitikti teisės norminių aktų reikalavimus;

Užrašai užsienio kalba neturi dominuoti;Esant grafinei reklamai, turi būti valstybine kalba

paaiškinta kas reklamuojama ar kita informacija;Reklamos ant statinių ar kitų objektų projekte

turi būti nurodyti reklamos užsakovo, projektuotojo, gamintojo bei skleidėjo teisingi duomenys. Už juos tiesiogiai atsako reklamos projekto užsakovas;

Kiti teisės aktų numatyti reikalavimai.



Noriu įrengti reklamą

Iš esmės reikalingi du leidimai: Žemės ar statinio, ant kurio bus įrengta reklama,

savininko leidimas: Įrengiant ant savivaldybės objektų, šiam leidimui prilygsta

reklamos leidimas; Įrengiant ant svetimo turto – turto savininko(bendrasavininkių)

raštiškas sutikimas; Įrengiant ant nuosavo turto leidimas nereikalingas.

Savivaldybės leidimas išduodamas administracijos direktoriaus įgalioto asmens.



Savivaldybės leidimas

Norint gauti savivaldybės leidimą reikia pateikti:

Turto savininko sutikimą irReklamos įrengimo projektą.



Reklamos įrengimo projektas

Reklamos įrengimo projektą sudaro:1.situacijos schema;2.objekto, ant kurio įrengiama reklama, nuotrauka ar projektas (kai

objektas nepastatytas ar neįrengtas);3.reklamos grafinis sprendimas (įskaitant vizualizacijas ir

fotomontažus);4.reklamos įrenginio konstrukcijos eskizas (schema) bei aprašymas;5.laikiklių bei tvirtinimo mazgų brėžiniai (M1:5), jei reklama

tvirtinama laikikliais;6.tikslus reklamos plotas;7.statinio ar kito objekto, ant kurio įrengiama reklama, nuosavybės

teisę patvirtinantys dokumentai bei statinių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama reklama, savininko ar valstybės turto valdytojo sutikimas;

8.reklamos projekto užsakovo įmonės registravimo pažymėjimo patvirtintas nuorašas (jeigu užsakovas yra juridinis asmuo);

9.prekės ženklo registracijos liudijimo patvirtintas nuorašas, jei šio ženklo naudojimas numatytas reklamos grafiniame sprendime.



REKLAMOS PROJEKTO PATVIRTINIMAS

Reklamos projektą patikrina ir patvirtina Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įgalioti asmenys, vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.

Patvirtinti reklamos projektai registruojami reklamos projektų registre.

Reklamos registro duomenys kaupiami Savivaldybės pagrindinėje kompiuterinėje reklamos registro duomenų bazėje ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje (www.vilnius.lt).

Sprendimas priimamas bendrais administraciniu prašymų nagrinėjimo terminais.



Laima ŠapalienėLietuvos mokesčių sistema: teoriniai ir praktiniai pagrindai



Antanas Marcijonas, Bronius SudavičiusMokesčių teisė



Laimonas MarkauskasReklamos teisinis reglamentavimas: teorija ir praktika



AČIŪ UŽ DĖMESĮ

Edmundas [email protected]

13 tema. valstybinis tarpsakiniu sriciu valdymas.ppt

Documents