Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 12 (1243) • 2012 m. balandžio 6 d.

Savaitės interviu

Velykos: ką švenčiame?

Savaitraštis „15min“ su kunigu S.Rumšu kalbasi apie Velykas ir Didžiąją savaitę prieš jas. „Didžioji savaitė yra proga apmąstyti, kas žmogų valdo, ar jis dar yra savo gyvenimo šeimininkas“, – sako S.Rumšas.

4-5 psl.

12–13 psl.ŠaŠaŠaaaaaŠarūrūrrūrrūnananan s s s BuBuBulolol tatata

Daugiau nei šimtmetį viso pasaulio mokslininkus kamavusį galvosūkį, kurio neįveikė net galingoji ir turtingoji JAV kosminių

tyrimų agentūra NASA, išsprendė lietuviai. Šis išradimas juos gali paversti turtuoliais.

Lietuviai pirmieji iš viso pasaulio mokslininkų

suprato, kad mįslės raktas slypi kraują akies

obuoliui tiekiančioje arterijoje.

T.Urbelionio/BFL nuotr., „15min“ montažas

15min • 2012 m. balandžio 6 d.2 | Politika

A.Zuokas iš valstybės bando prisiteisti beveik milijardą litų. Kaip tai vertinate?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

88000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savaitės demagogas –

A.Zuokas

„F & L“ production

Vilniaus meras Artūras Zuokas prisipažįsta Lietuvos sostinę nuvaręs į bankrotą: „Vilniaus miestas tapo nemokus.“

Tačiau sostinės vadovas mano, kad dėl to kaltas ne jis, o Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, kuri iš vilniečių per daug atima ir per mažai duoda. A.Zuoko vadovaujamos Vilniaus savivaldybės administracija įteikė ieškinį teismui dėl 939 mln. Lt negautų pajamų per ketverius metus. Šių pinigų A.Zuokas reikalauja iš Lietuvos Vyriausybės. Finansų ministrė In-grida Šimonytė nelaukė, kol Vilniaus meras pasitikrins sveikatą, ir paskelbė jo diagnozę: „Mero pareiškimai yra tiesiog demagogija apie rožinius dramblius.“

Šitas parazitinis

kamienas, šakai, ant kurios sėdžiu,

už fotosintezę skolingas

milijardą!!!!

15min.lt apklausa

Vyriausybė skriaudžia Vilnių, todėl

sostinės meras elgiasi teisingai

(3291) 20 proc.

Vilniaus meras žaidžia viešųjų ryšių

žaidimus (6112) 37 proc.

Vilniaus mero veiksmai kitus

miestus gali nuvaryti į bankrotą (1967) 12 proc.

Tai kvailystė, į kurią neverta

kreipti dėmesio (4951) 30 proc. Apklausoje dalyvavo 16321 žmogus

Apkaltos metinėsVelykos. Bet prisikėlimu nekvepia. Likus porai dienų iki aštuntųjų apkaltos pergalės metinių, prezidentė pasirašė įstatymą, kuris leis Tapšnotojui kandida-tuoti į Seimą. Apkalta buvo betikslė?

Tuoj po apkaltos įtakingas dienraštis „The Wall Street Journal“ Lietuvai skyrė visą vedamąjį: „Lie-tuvos parlamentas surengė apkaltą griežtai pagal taisykles, procesas buvo atviras, o rezultatas – teisė-tas.“ „The Wall Street Journal“ valia Lietuva paskelb-ta sektinu pavyzdžiu tokioms šalims kaip Vokietija, Prancūzija ir Italija.

Koks kontrastas, palyginti su šia diena. Bet apkalta betiksle gali atrodyti ne todėl, kad priesaiką tautai sulaužęs tipas vėl galės prisiekti tautai. Ačiū apkaltai, geriausias R.Pakso ir J.Borisovo laikas praėjo. Tauta meldžiasi kitoms politinėms dievybėms.

Kad apkalta buvo betikslė, gali atrodyti tik todėl, kad dauguma puikiai apkaltos egzaminą išlaikiu-sių politikų patys netrukus sutrypė aukštai iškeltas vertybes. 2004-ųjų balandžio 6-osios vakarą net didžiausias pesimistas nemanė, kad partijos, per apkaltą parodžiusios valstybininkų brandą, pačios pateks į R.Pakso suktuką ir pradės neregėtą smygį žemyn. Nesibaigiantį iki šiol.

Nugalėję drakoną, apkaltos herojai patys virto sli-binais, lenktyniaujančiais, kas daugiau įgyvendins pašalinto prezidento užmačių.

Pirmiausia tai pasakytina apie stipriausią apkaltos pajėgą – Tėvynės sąjungą. Ne geriau atrodo ir libe-ralai. Skylantys, besiriejantys tarpusavy. Kas galėjo numatyti, kad viena ryškiausių antipaksinės koali-cijos fi gūrų A.Zuokas susikompromituos taip, kad vietoj pavardės bus vadinamas „abonentu“?

Kalbant apie istoriją, nėra prasmės svarstyti, kas būtų, jeigu būtų. Bet politikoje tai net labai gali padėti atskleisti esmę. Atsakykime tik į vieną klausimą – ar R.Paksas, kurį demaskavo VSD, jei tik jis būtų likęs poste, būtų po to sudaužęs valstybės saugumą taip žiauriai, kaip tai padarė konservatoriai, susimokę su V.Uspaskicho ir R.Pakso šutvėmis?

Sąžiningas atsakymas būtų R.Pakso naudai. Jam nebūtų užtekę nei drąsos, nei vaizduotės, kurią pade-monstravo konservatoriai ir antivalstybininkų lyde-riu tapęs vienas ryškiausių apkaltos herojų D.Kuolys. Susivieniję su jėgomis iš priešingos barikadų pusės, jie su žemėmis maišo buvusius sąjungininkus.

Apkaltos grimasa – savo vėliava jie pasirinko vie-ną apkaltos didvyrių, VSD pulkininką V.Pociūną. A.Kikališvilis pažadą įvykdė. Tik ne savo – D.Gry-bauskaitės ir konservatorių rankomis. Diplomatinė tarnyba, VSD, Generalinė prokuratūra išravėtos taip, kaip R.Paksas nė nesvajojo.

Tradicinės partijos perėmė bjauriausius R.Pakso metodus. Jo fakelai, liuftvafę menantys simboliai dabar atrodo kaip vaikiški nesubrendusio lakūno žaidimai, palyginti su konservatorių skatinamais skustagalvių maršais Kovo 11-ąją, atviru žudiko gar-binimu bei teismo sprendimų ignoravimu.

Ar 2004-ųjų moksleivis M.Drochneris, Ukmergėje nepabūgęs R.Pakso žaliūkų, ir jo karta pralaimėjo? Vienareikšmio atsakymo nėra. Apkalta tapo dar vie-na turėta, bet neišnaudota istorine proga.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Nugalėję drakoną, apkaltos herojai patys virto slibinais.

15min • 20012121212 mmmm.. babb landžio 6 d

A kl j d l 16321 ž

20proc.

37proc.

12proc.

30proc.

15min • 2012 m. balandžio 6 d.4 | Savaitės interviu

Kreditas ir TestamentasNemažos dalies mūsų šalies gyventojų žodis „kre-ditas“ nė kiek nestebina. Tūkstančiai yra susipa-žinę su šia vadinamąja fi nansine paslauga, kuri supančiojo ir dar supančios likimus kelioms de-šimtims metų.

Kreditas susijęs su įsipareigojimu, kuris leidžia davėjui uždirbti, kai gavėjas moka palūkanas. Neat-sargus, neapskaičiuotas kredito suteikimas ar ėmi-mas atneša galvos skausmą ir vienai, ir kitai pusei, nes įsipareigojimus vykdyti reikia, o gyvenimas kartais susiklosto taip, kad vienai pusei nevykdant įsipareigojimų, kita imasi visų įmanomų priemonių ginti savo interesus. Taigi meilės šiame reikale ma-žai. Tik skaičiai ir įsipareigojimai. Kai kada abiem pusėms tai baigiasi gerai, o kai kada – nelabai.

Testamentas – visai kas kita. Testamentu laisva valia po jo autoriaus mirties yra paliekama teisė kažkam nuosavybėn perimti jo turtą (ir įsipareigo-jimus). Kai kada tenka išgirsti svajones apie turtin-gą dėdę, paliekantį didžiulį palikimą. Anekdotas byloja apie tokią svajonę: „Kaip aš tapau sėkmin-gu verslininku? Pradėjau nuo obuolio. Pirkau už 10 ct, pardaviau už 20. Tada nusipirkau 2 obuolius už 20 ct ir pardaviau už 40, o tada mirė mano dėdė ir paliko man milijoną.“

Vėl švęsime Velykas – Kristaus prisikėlimo šven-tę. Krikščionims tai – gyvenimo ir džiaugsmo die-na, nes prisikėlimas mums primena, jog paveldė-jome gyvenimą.

Ne veltui prisikėlimas paliudytas TESTAMENTE.Kaip apaštalas Paulius primena – Testamentas įsiga-lioja po autoriaus mirties. Tad po mūsų Testamento Autoriaus mirties įsigaliojo palikimas – amžinasis gyvenimas. Jo nebūtų buvę, jei pats Viešpats nebū-tų prisikėlęs. Prisikėlimas ir gyvenimas yra krikš-čionio dalia, nes tai Jėzaus kelias, kuris priklauso kiekvienam pakrikštytam ir tikinčiam. Tai kur kas daugiau, nei žemiškojo turtuolio palikimas, kurį prašvilpia arba dėl kurio bylinėjasi paveldėtojai. Tas paveldas – gyvenimas.

Velykos nesutaikomai išskiria žmoniją. Tai yra toji situacija, kai niekaip nebegalima pritaikyti optimistinio šių laikų šūkio: Vienybė skirtybėse (unity in diversity).

Kristaus mirtis ir prisikėlimas pasaulį padalija į tuos, kurie tiki, ir tuos, kurie netiki. Takoskyra, skirianti šias žmonių grupes, didesnė nei gali atro-dyti iš pirmo žvilgsnio. Tai ne (tik) pasaulėžiūros, fi losofi jos, tradicijos klausimas. Tai esmė – vieni tiki, priima ir dėl to turi paveldą – gyvenimą, kiti – ne. Vieni gyvena Testamentu, kitiems gyvenimas kaip kreditas, verčiantis gyventi nežinioje ir įtam-poje dėl jo baigties.

Ir jei mums, krikščionims, yra ko džiaugtis, tai būtent Kristaus prisikėlimu ir tuo, kad prisikėlimas ir gyvenimas mums priklauso. Džiaukimės atvira ir linksma širdimi, nes Testamento niekas negali panaikinti, nebent mes patys jo atsižadėtume savo būtimi pareikšdami, kad mums gyvenimo nereikia.

Džiaukimės, kad esame laisvi, nes tai, ko nesu-gebėtų padaryti žmogus, įvykdė pats Dievas. Ir taip, kaip prie kryžiaus aukos mes nieko pridėti negalime, taip ir prie prisikėlimo. Tiesiog tai yra, ir yra mūsų.

Mes turime žinią: Jis prikelia, Jis yra visur ir mums nesunku Jį rasti, nes Jis mus surado.

Su Prisikėlimu!

Homilija

Mindaugas Sabutisredakcija@15min.lt

Po mūsų Testamento Autoriaus mirties įsigaliojo palikimas – amžinasis gyvenimas.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

– Kas yra Velykos?– Velykos pirmiausia – pati didžiausia

ir svarbiausia krikščionių šventė, ku-rios metu minime Kristaus – Mesijo –prisikėlimą iš mirusiųjų.

Velykos švenčiamos nuo pat pirmų-jų amžių, t. y. nuo Kristaus laikų, bū-tent apie jas ir formavosi krikščioniš-kas tikėjimas.

Pats Dievas, tapęs žmogumi, mirė ir prisikėlė dėl žmogaus išganymo. Tai yra tas pirminis Velykų supratimas. Taip pat Velykų šventė turi ir gilias Seno-jo Testamento tradicijas. Dievas įsiki-ša į istoriją: Velykos yra Senojo Testa-mento tautos išvedimas iš vergovės, perėjimas per Raudonąją jūrą ir tautos išlaisvinimas.

Viena vertus, Senajame Testamente Velykos – fi zinis išvadavimas, o Kristaus laikais ir šiaip krikščionybėje užsime-nama ir apie vidinį žmogaus išvadavi-mą iš įvairių fobijų ir naujo gyvenimo atvėrimą. Velykos yra atgimimo, naujo gyvenimo ir vilties šventė.

– Jums tenka bendrauti su žmonėmis, tad žinote, kokią reikšmę Velykos turi mūsų gyvenime ir kokią turėtų turėti?

– Ši šventė, panašiai kaip ir Kalėdos, dažnai yra susijusi su šventimu, įvai-riais pirkiniais, vaišėmis. Tai gražus dalykas, bet svarbiau būtų savęs pa-klausti: ką iš tiesų švenčiu, kokia yra šventimo prasmė? Tą prasmę kiekvie-nas atranda arba suteikia skirtingai. Velykų šventimas neįmanomas be Di-džiosios savaitės prieš Velykas, ypač Didžiojo ketvirtadienio, Didžiojo penk-tadienio ir Didžiojo šeštadienio. Tai yra Kristaus kančios žymė. Žvelgiant iš krikščioniškų pozicijų, prisimena-me mūsų Išganytoją, jo kančią ir mirtį už mus. Ir kiekvienam krikščioniui rei-kėtų susimąstyti: kur esu Dievo atžvil-giu, galbūt Kristus ir už mane paauko-jo savo gyvybę tam, kad aš gyvenčiau, tam, kad prisikelčiau.

Gyvenimas nesibaigia vien tuo, ką mes matome ir jaučiame. Jis nesibaigia

su mūsų išėjimu iš šio pasaulio. Gimsta kitas pasaulis ir jis gimsta pirmiausia mumyse. Kristus ir parodo tos perspek-tyvos galimybę. Jis tarsi perkeičia visą istoriją, atverdamas žmogaus istoriją, naują vidinį kelią – žmogus kviečia-mas susimąstyti ir atgimti, neprarasti vilties. Tai, ką mes matome, kuo mes gyvename, dar nėra viskas. Yra aukš-tesnė perspektyva, į kurią ir kviečia pats Dievas.

O jeigu žvelgtume ne vien iš krikš-čioniškų pozicijų, o platesne prasme, ta didžioji savaitė galėtų būti proga su-simąstyti bendrai apie žmogų: kas aš esu, ką aš darau, kur aš skubu. Galbūt įmanomas kitoks gyvenimas. Žmogus yra paskendęs savo rūpesčiuose ir dar-buose, jis skuba, nemato perspektyvos ir net mirties, o ta Didžioji savaitė yra proga apmąstyti, kas žmogų valdo, ar jis dar yra savo gyvenimo šeimininkas, ar vis dėlto pasiduoda tai tėkmei, kuri neša nežinia kur. Iš to ir išplauktų Ve-lykų dienos, prisikėlimo reikšmė – at-veriama nauja perspektyva.

– Prieš Velykas žmogus turi galimybę dvasiškai apsivalyti, viską apmąstyti, o, kadangi Velykos yra atgimimas, tai gal ir dvasiškai atgimti?

– Taip, žinoma. Tas dvasinis atgimi-mas yra labai svarbus, nes nėra vien momentinis dalykas, kuris atsitinka kartą gyvenime (nusijuokia). Taip, būna

Kunigas S.Rumšas:

Velykos ir metas prieš Velykas suteikia žmogui galimybę suvokti, ką veikiame šiame gyvenime ir įprasminti laiką, praleistą su artimaisiais.

Apie Velykų reikšmę, simbolius ir dvasinį apsivalymą savaitraščio „15min“ skaitytojams pasakoja brolis dominikonas Saulius Rumšas iš Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios.

15min • 2012 m. balandžio 6 d. Savaitės interviu | 5

Velykos – ką iš tiesų švenčiame?

stebuklų. Pats Kristus mirė ir prisikėlė kar-tą ir visiems laikams, ir mes minime jo pri-sikėlimą, bet svarbiausia – tai proga žmo-gui susimąstyti apie save, nes nei dvasinis, nei koks kitas žmogaus kelias nėra tiesus link kažkokio tikslo. Tas kelias vingiuotas: žmogus eina, klumpa, keliasi. Reikia nebi-joti suklupus atsikelti, nepamiršti, kad tai dar ne pabaiga, dar galima žengti į priekį.

Dažnai girdime: štai, Dievas baudžia, Die-vas siunčia ligas, nelaimes. Apie Dievo valią kalbame kaip apie kažkokį blogį – tarsi Die-vas tyko žmogaus suklupimo, kad parody-tų, koks tu, žmogau, esi menkas. Bet, kai kas gero nutinka, galų gale, kai ruošiamės į nuostabią kelionę su geriausiu draugu, kažkodėl niekada nekalbame, kad tai yra Dievo valia. Dievo valia neva dažniausiai būna vykdoma ligoninėse, kalėjimuose, varguose, bet būtent pats Kristaus gyve-nimas ir primena, kad Kristus ateina pas žmogų ten, kur jis yra: varguose, skaus-muose ar džiaugsmuose. Ir ateina, kad tą situaciją pakeistų. Evangelijoje sakoma: aš atėjau, kad jūsų džiaugsmui nieko netrūk-tų, kad jūs apsčiai turėtumėte. Ir kartais,

kai klausiame, kur yra Dievas, jei ištiko ne-laimė (potvyniai, gaisrai, cunamiai, miršta žmonės), Velykos rodo, kad jis yra būtent su tais, kurie miršta, kurie kenčia tam, kad paskui prisikeltų, kad tos nelaimės netu-rėtų paskutinio žodžio. Paskutinis žodis priklauso Dievui.

– Papasakojote, kaip reikėtų elgtis laiko-tarpiu prieš Velykas. O kaip tikram krikš-čioniui reikėtų paminėti pačias Velykas? Dažniausiai žmonės ryte nueina į bažny-čią (jei nueina), grįžta, su šeima sudaužia margučiais, suvalgo juos ir džiaugiasi, kad pirmadienį šventė – nereikės eiti į darbą.

– Aš grįžčiau prie prasmės ieškojimo. Vi-sos tos sudedamosios dalys – kiaušiniai, įvairūs žaidimai – labai gražus dalykas, bet tai – šventės priedas. Ir tas ėjimas į baž-nyčią Velykų išvakarėse ar rytą neturėtų būti prievarta: nuėjau kartą per metus ir užsidėjau pliusiuką. Velykų proga labai svarbu prisiminti bendruomeninę dimen-siją. Mes nesame vieni, yra žmonių bend-ruomenė, tikinčiųjų bendruomenė, ku-rią vadiname bažnyčia. Bažnyčia – tai ne vien pastatas. Svarbiau – žmonės, kurie ten susirenka. Reikia pasidalyti džiaugs-mu. Džiaugsmas, apie kurį kalbėjo pats Kristus, turi būti įprasmintas su artimai-siais. Evangelijoje pagal Joną pirmasis ste-buklas, kurį padarė Jėzus Kristus, nebuvo koks nors išgydymas ar mirusiojo prikėli-mas. Tai Kanos vestuvės, kuriose dalyva-vo ir Jėzus. Pritrūko vyno, ir Jėzus vande-nį pavertė vynu. Įprasmintas džiaugsmas neužsibaigia Velykų pirmadieniu ar naujos darbo savaitės laukimu. Džiaugsmas ir ki-tokį kelią turi atverti.

Kalbant apie šventimo tradicijas, gra-žiausia, kai šeima, draugai gali susiburti, o kaip tą šventę paįvairinti – kiekvieno fan-tazijos reikalas.

– Velykų kiaušiniai – pagoniški elementai. Kas iš tikrųjų yra Velykų simbolis?

– Velykų simboliu dažniausiai įvardija-mas avinėlis. Jis turi gilią ir labai seną tra-diciją: kai skaitome apie Senojo Testamen-to tautos išėjimą iš Egipto, sužinome, kad tautos gyventojų namų durų staktos buvo pateptos avinėlio krauju. Tai buvo tarsi pri-klausymo Dievui ženklas, tai reiškė, kad gyventojai yra pažymėti Dievo vardu. Avi-nėlis buvo simbolis naujojo Mesijo, ir Jėzus yra įvardijamas kaip avinėlis. Kai kuriose tautose svarbu Velykų proga vaišėms pa-ruošti ir velykinį avinėlį.

Nesu lietuvių folkloro specialistas, ta-čiau kiaušiniai nėra vien lietuvių išskirti-nis bruožas.

Jie sutinkami, ypač slavų tautose. Iš ten tikriausiai ir pas mus atkeliavo. O kiauši-nių dažymo ir keitimosi tradicija yra la-bai sena, jau sutinkama senovės Egipte. Sunku pasakyti, ar kiaušiniai turėjo kokias nors ritualines funkcijas, tačiau jie buvo laikomi pavasario ir naujos gyvybės sim-boliu. Šia prasme galime juos susieti ir su krikščionybe.

Brolis dominikonas

S.Rumšas

ragina Velykų

džiaugsmu dalytis

su artimaisiais ir

bendruomene.

I.Gelūno nuotr.

Aš grįžčiau prie prasmės ieškojimo. Visos tos sudedamosios dalys – kiaušiniai, įvairūs žaidimai – labai gražus dalykas, bet tai – šventės priedas.

Didžioji savaitė yra

proga apmąstyti,

kas žmogų valdo,

ar jis dar yra

savo gyvenimo

šeimininkas, ar vis

dėlto pasiduoda tai

tėkmei, kuri neša

nežinia kur.

15min • 2012 m. balandžio 6 d.

D.Grybauskaitės teisėPrezidentė D.Grybauskaitė šią savaitę ir vėl nu-sprendė „nedalyvauti pasistumdymuose“ ir pa-sirašė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis R.Paksui atveriamas kelias jau šį rudenį dalyvauti Seimo rinkimuose.

Aš, prisipažinsiu, tikėjausi priešingo sprendi-mo, nes prezidentė visada, o ypač pastarojo FNTT skandalo metu, ypač pabrėžia teisę ir jos viršeny-bę, o ne politinius ar kokius nors kitus motyvus.

Tačiau jei kalbėtume apie prezidentės pasirašytą įstatymą, tai su teise jis turi nedaug ką bendro. Taip, Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad draudimas dalyvauti Seimo rinkimuose iki gyvos galvos apkaltos būdu iš pareigų pašalintam prezi-dentui R.Paksui buvo neproporcingas. Taip, Lietu-va į šį teismo sprendimą turėjo atsižvelgti ir tokį draudimą atšaukti. Bet padaryti tai teisėtai buvo galima vieninteliu būdu – keičiant Konstituciją.

Tai dar 2011 metų sausio mėnesį, iškart po Stras-būro teismo sprendimo, labai aiškiai pasakė Kons-titucinis Teismas: „Įgyvendinant minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą – siekiant su-kurti teisines prielaidas asmeniui, apkaltos pro-ceso tvarka pašalintam iš pareigų, po tam tikro laiko kelti savo kandidatūrą rinkimuose į Seimą ir užimti parlamento nario pareigas ir taip pašalinti nesuderinamumą tarp Lietuvos Respublikos Kon-stitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, turi būti daromos atitinka-mos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos.“

Tas Konstitucinio Teismo pareiškimas buvo šiek tiek keistas, nes juo aukščiausią teisinę galią Lie-tuvoje turintys teisėjai iš esmės iš anksto deklara-vo, koks būtų jų sprendimas, jei R.Pakso problemą būtų bandoma spręsti ne Konstitucijos keitimo būdu, kaip kad vėliau ir padarė Seimas. Keistoka yra ir pati situacija – iš tiesų jokio nesuderinamu-mo tarp Konstitucijos teksto ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nėra. Nesuderinamumas yra atsiradęs ne dėl Konstitu-cijos teksto, o dėl jos dvasios, tiksliau – devynių KT teisėjų Konstitucijos teksto interpretacijos.

Keisčiausia, žinoma, yra tai, kad dėl šios inter-pretacijos šiandien reikia perrašinėti referendume patvirtintą Konstitucijos tekstą, nors jame niekur nėra pasakyta, kad devynių KT teisėjų galios kei-čiant Konstituciją yra didesnės nei tautos.

Visa ši keista situacija D.Grybauskaitei gerai ži-noma – pranešdama apie pasirašytas įstatymo pa-taisas, prezidentė vadina jas „nepakankamomis“, bet ir teigia, kad tai „pirmas žingsnis pašalinti žmo-gaus teisių pažeidimus“. Kita vertus, prezidentė pabrėžia, kad reikia ir Konstitucijos pataisų, tačiau tikriausiai, kaip ir R.Palaičio atleidimo atveju, ne-norėdama stumdytis siūlo, kad jas teiktų Seimas.

Sutikite, situacija teisės požiūriu šiek tiek dvi-prasmiška ir net truputį groteskiška: prezidentė iš esmės pripažįsta, kad pasirašo įstatymą, iš anksto žinodama, kad jis pagal KT suformuluotą doktri-ną prieštarauja teisei ir vadina tai žmogaus teisių pažeidimų šalinimu.

Šiaip jau yra sakoma, kad iš neteisės teisė neatsi-randa, tačiau prezidentė lyg ir bando pasakyti, kad Lietuvoje teisė yra visiems skirtinga. Priklausomai nuo užimamų pareigų, politinių tikslų, surinktos minios dydžio ar net turimų reitingų.

D.Grybauskaitė, tikėtina, irgi turi nuosavą teisę.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Nors iš neteisės teisė neatsiranda, tačiau prezidentė lyg ir bando pasakyti, kad Lietuvoje teisė yra visiems skirtinga.

6 | Verslas

Jurgita Lapienytėj.lapienyte@15min.lt

Vasarį prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios esą panaikins dirbtinas kliūtis nepriklausomiems gamintojams pri-sijungti prie šilumos tinklų ir, žinoma, atpigins šilumą gyventojams.

Iš tiesų vasarį prezidentė pasiūlė tik numatyti konkrečią tvarką, kaip neprik-lausomi šilumos tiekėjai galėtų prisi-jungti prie monopolijų. Patys principai suformuoti dar 2010 metais. Tuomet numatyta – jeigu nepriklausomi gamin-tojai gamina šilumą iš atsinaujinančių energijos išteklių, tai penkerius metus šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti bran-gesnė negu šilumos tiekėjo palygina-mosios šilumos gamybos sąnaudos.

Tačiau vėliau, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininko pavaduotojo Dano Janulionio teigimu, šiluma turėtų at-pigti apie 30 proc.

„Po tokių pataisų, jei joms bus pri-tarta Seime, turėtų atsirasti taisyklės, panašiai kaip yra dujų sektoriuje, elekt-ros sektoriuje. Tos tvarkos dabar nėra, todėl kiekvienas elgiasi pagal savo su-pratimą“, – „15min“ sakė D.Janulionis.

Iškreipta rinkaLietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Val-das Lukoševičius teigia, kad energi-jos iš atsinaujinančių šaltinių gamin-tojų rėmimas kartais yra nepamatuotai

didelis. Anot jo, pramonės įmonės, gau-damos investicijų, stato katilus plynuo-se laukuose ir itin brangiai.

„Kyla ažiotažas dėl klaidingo signalo rinkai, kad čia yra naudingas verslas. Verslininkai metasi į biokuro katilinių statybą, nors mes suprantame, kad jau veikiančioje katilinėje, kuri turi vis-ką – pastatus, kelius – pastatyti bioku-ro katilą yra maždaug perpus pigiau“, –„15min“ sakė V.Lukoševičius.

Jo teigimu, problema kyla iš to, kad nepriklausomi šilumos gamintojai

nesiūlo pigios šilumos. Todėl ir nau-jos taisyklės konkurencijos sąlygų esą nepagerins. Labiau apsimokėtų inves-tuoti į didžiųjų miestų katilinių paverti-mą biokuro katilinėmis. V.Lukoševičius suskaičiavo, kad dabartines katilines paversti į biokuro katilines kainuotų perpus pigiau nei pastatyti naujas ka-tilines, kurių ir taip yra jau per daug.

O investuoti yra pernelyg patrauklu: „ Didieji miestai neturi nuosavo bioku-ro katilo, tik Vilnius, ir jų šilumos ga-mybos kaina, kurios pagrindą sudaro gamtinės dujos, yra labai aukšta. Ne-priklausomiems gamintojams, kurie gauna tą pačią kainą, yra labai patrauk-lu ir apsimoka investuoti.“

Netiki perspektyvomis„Nereikėtų pasiduoti euforijai, – „15min“ sakė Vidmantas Jankauskas, buvęs VKEKK pirmininkas. – Juk taip pat buvo sakoma – jeigu šilumos punk-tus atimsime iš šilumos tiekėjų, tai bus pigiau. Neaišku, kas bus, nes kodėl gi monopolininkas negali investuoti į nau-jus pajėgumus?“

V.Jankauskas nemato didelių pers-pektyvų šilumai pigti: „Šilumos ūkis iš principo yra monopolistinis. Tarki-me, ateina „Grigiškės“ ir sako, kad ga-lės vilniečiams pateikti 5 proc. pigesnę energiją. Tai gal dėl to reikės stabdyti „Vilniaus energijos“ katilus ir gal dėl to jai bus nuostoliai? O viską sudėjus šiluma vartotojams gali ir neatpigti.“

Visgi yra ir gerų pavyzdžių. „Klai-pėdos energija“, kuri jau dešimtmetį bendradarbiauja su nepriklausomais šilumos gamintojais, tarp didmiesčių pigia šiluma nusileidžia tik Panevėžiui.

Nepriklausomi šilumos gamintojai Klaipėdoje pagamina apie 30 proc. į tinklą patiekiamo šilumos kiekio. Dau-guma 5 įmonių pagamintos šilumos yra iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

„Faktiškai daugiau kaip 10 metų

V.Jankauskas:

„Nereikėtų pasiduoti euforijai. Šilumos ūkis iš principo yra monopolistinis.“

Prezidentės inicijuota kova su šilumos tiekimo monopolijomis virsta tikru mažų ir didelių biokuru kūrenamų jėgainių statybos bumu. Tačiau specialistai įspėja žmones nesitikėti, kad dėl konkurencijos šilumos ūkyje juos pasieks daug mažesnės sąskaitos.

D.Grybauskaitės viltis, kad

šilumą atpigins nepriklausomi

tiekėjai, gali ir neišsipildyti.

Dž.G.Barysaitės (prezidentūra) nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 6 d.

dirbame su nepriklausomais šilumos ga-mintojais, – „15min“ pasakojo „Klaipėdos energijos“ technikos direktorius Vilius Bui-nevičius. – Pirmoji pasirodė „Geoterma“, vėliau – baldų pramonės įmonės. Naujau-sias tiekėjas – „Baltijos elektrinių investi-cijos“ – pasirodė prieš porą metų.“

Tačiau, V.Buinevičiaus teigimu, neprik-lausomi šilumos gamintojai galutinei ši-lumos kainai turi nedaug įtakos. „Tarki-me, vasarą mūsų įrenginiai visai nedirba, bet mūsų žmonės, mūsų paruoštas katilas

visada pamainoje budi, tik katilas neužkur-tas. Jeigu sustoja nepriklausomų šilumos tiekėjų gamyba, vartotojas to turi nepajus-ti. Mes iškart kuriame savo katilą. Visa tai kainuoja. Žalos nepriklausomi gamintojai nedaro, bet nauda galutiniam vartotojui tikrai nėra didelė. Mūsų sąnaudos yra tru-putėlį didesnės“, – kalbėjo V.Buinevičius.

Investicijos – ne ta kryptimi?Planų statyti naujas biokuro jėgaines apstu. „Fortum Heat Lietuva“ statoma biokuru ir atliekomis kūrenama termofi kacinė elektri-nė Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zono-je turėtų pradėti veikti 2013 metų pirmąjį pusmetį. Ta pati bendrovė tiria galimybes biokuro jėgainę statyti Kaune, su „Fortum Heat Lietuva“ valstybės įmonė „Lietuvos energija“ pasirašė ketinimų protokolą dėl naujos kogeneracinės jėgainės statybos Vilniuje. Prieš kelis mėnesius apie ketini-mus statyti biokuro jėgainę pareiškė Vil-niaus šilumos tinklų nuomininkė „Dalkia“.

Biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidento, buvusio „Rubicon“

koncerno (dabar – ICOR) akcininko Remigi-jaus Lapinsko teigimu, problema yra ta, kad ketinama statyti visiškai naujas jėgaines, o ne panaudoti jau esamą infrastruktūrą.

„Svarbiausia yra panaudoti jau esamas katilines ir naudoti jose tą kurą, kuris yra ir bus pigesnis, kuris yra vietinis, atsinau-jinantis. Esame fantastinėje padėtyje: pa-lyginti neseniai įstoję į Europos Sąjungą, ji mums siūlo milijardus litų kasmet, tad tuos pertvarkymus galime padaryti netgi ne savo pinigais. Tuomet šiluma tikrai at-pigtų“, – kalbėjo R.Lapinskas.

Jo teigimu, visiškai naujas jėgaines rei-kėtų statyti tik tuo atveju, jei pertvarky-ti jau esančių jėgainių būtų neįmanoma.

R.Lapinskas skaičiuoja, kad šiluma gyven-tojams, pastačius naują biomasės jėgainę, atpigti galėtų per 3–4, daugiausia – penke-rius metus. „Jeigu įmonė investuoja savo arba skolintas lėšas, tai reikia ir atiduoti pa-skolą, ir ją aptarnauti. Tokiu atveju nepa-vyksta išlaikyti šilumos kainos, nesvarbu, kad kuras pigesnis“, – sakė R.Lapinskas.

„Fortum Heat Lietuva“ atstovas žiniask-laidai Andrius Kasparavičius „15min“ ti-kino, kad, bent jau jų statomos jėgainės Klaipėdoje atveju, investicijos skaičiuo-jant šilumos kainą beveik neturės įtakos, daugiausia lems kuro kaina.

„Biokuras yra toks pat kuras, kaip ir kiti, –tada, kai jo paklausa pasidaro didelė, auga ir jo kaina. Investicija į objektą nėra esmi-nis dalykas“, – kalbėjo A.Kasparavičius.

Šiluma būtų pigesnė, jei jėgainėje būtų deginamos tik šiukšlės, tačiau jų esą ne-pakaks. Be to, A.Kasparavičiaus teigimu, dabar skaičiuojant šilumos kainą remia-masi kuro kaina, todėl neaišku, kaip bus skaičiuojama, jei kuras (šiukšlės) nekai-nuos nieko.

Verslas | 7

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

Dabartines katilines paversti į biokuro katilines kainuotų perpus pigiau nei pastatyti naujas katilines, kurių ir taip yra jau per daug.

15min • 2012 m. balandžio 6 d.8 | Emigracija

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Tėvynėje M.Neviera dažniausiai užimda-vo vadovo pareigas, tačiau nuosavo verslo niekada neturėjo. Išmaišė pusę pasaulio: po daugiau nei pusmetį gyveno Dubajuje ir Majamyje. Apkeliavo dalį pietryčių Azi-jos, Indiją, Filipinus. Tačiau tai, ko ieškojo, rado Argentinoje.

Mariaus ir Ingridos verslas sukasi vos ke-turis mėnesius, tačiau augimo tempas – daug žadantis. Prieš kelias savaites lietu-viai verslininkai sudarė sutartį su prekybos tinklu „Wal-Mart“, todėl gamybos apimčių plėtra – garantuota.

Prekyba internetu neišdegėPrieš dvejus metus draugo pakviestas at-vykti į Buenos Aires, 43 metų M.Neviera apie veiklą maisto pramonės srityje net

negalvojo. Planavo įsteigti internetinių parduotuvių verslą ir prekiauti importuo-tais gaminiais – kosmetika ir parfumerija.

„Po poros mėnesių gilinimosi į vietos verslo sąlygas ir leidimų gavimo tvarką supratome, kad nieko mums nepavyks. Argentinoje, kaip ir Brazilijoje, importas smarkiai suvaržytas. Sudėtinga įvežti bet ką: kapitalą, prekes, pinigus. Nekalbant apie tai, kad, tarkime, platinti kosmetiką reikėjo gauti leidimus kaip vaistams. Be to, produkto importuotojas turi būti ofi cialus tų įmonių, iš kurių gauna prekes, atstovas. Ryšius reikia įrodyti dokumentais“, – pasa-kojo M.Neviera.

Argentinoje pradėti verslą užsimoję lietu-viai suprato, kad atitikti visus importui ke-liamus reikalavimus kainuotų per daug pa-stangų. Teko griebtis ko nors kito. Žvilgsnis nukrypo į Čilę. Sąlygos verslui šioje Lotynų Amerikos valstybėje kur kas palankesnės.

„Šalis įspūdinga gamtos grožiu, bet mums pasirodė nesvetinga ir atšiauri. Kitaip nei Argentinoje, kur žmonės bendrauja šiltai, kviečia į svečius ir lengva užmegzti pažin-tis, Čilėje buvome sutikti santūriai. Iš ten įsikūrusio Lietuvos konsulo sulaukėme tik gražių žodžių, bet ne realios pagalbos. Pa-siklausę ten gyvenančių lietuvių merginų įspūdžių apie dažnus žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus ir cunamius, grį-žome į saulėtas Buenos Aires. Draugas iš-važiavo į Lietuvą, o mudu likome“, – šyp-sojosi M.Neviera.

Biurokratijos džiunglėsVieną naktį 28 metų Ingrida susapnavo vir-tus burokėlius. Sutuoktiniai tai perskaitė kaip žinią, kuo užsiimti – vakuume virtų daržovių, paruoštų vartoti, gamyba.

Nuo kito ryto šeima kibo į šios idėjos įgy-vendinimą. Devyni mėnesiai – tiek laiko reikėjo viziją paversti veikiančia įmone su savo prekės ženklu „Listo al Plato“ (tiesiai į lėkštę, – liet.).

„Įsteigėme įmonę, radome patalpas veik-lai, jas pertvarkėme ir suremontavome, ieš-kojome įrenginių, gavome visus reikalingus leidimus“, – supaprastintą verslo gimimo istoriją papasakojo M.Neviera.

Tačiau taip lengva tikrai nebuvo. Kurti ir plėtoti verslą Argentinoje – alinantis užsiė-mimas: reikia įveikti neįsivaizduojamas biurokratijos džiungles ir argentiniečių do-kumentų rinkimo maniją.

„Vien tam, kad galėtume ofi cialiai pradė-ti maisto produktų gamybą, teko surinkti daugiau nei 15 skirtingų dokumentų, užpil-dyti galybę popierių. Kai kurios institucijos dubliuoja viena kitos darbą, tačiau parašus turi gauti iš visų. Jei Lietuvoje nueisi į ban-ką, reikalus greitai susitvarkysi, o čia dėl to paties į banką eisi penkis kartus ir procedū-ros užtruks bent tris savaites“, – įspūdžiais

dalijosi pašnekovas. Ar vienas kitas pesas valdininkui į kišenę nebūtų paspartinęs įvykių eigos? „Sakoma, kad Lotynų Ame-rika labai korumpuota, tačiau mes su tuo nesusidūrėme. Nebuvo nė vienos valstybi-nės institucijos, kurioje kas nors strigtų ar būtų keliamos dirbtinės problemos todėl, kad kas nors lauktų kyšio. Viskas užtruko, nes steigti įmonę norėjome europietiškai, atitikdami kokybės standartus, kad niekas negalėtų prikibti“, – sakė M.Neviera.

Erdvė reikštis – beribėVerslo pradžiai sutuoktiniai naudojo as-menines santaupas, giminaičių ir draugų paskolintas lėšas.

Pinigų reikėjo ne tik įrangai, patalpų nuomai, bet ir buhalteriams, advokatams, konsultantams.

Sėkmės istorija

Pelningas verslas –

Argentina, ofi cialiai vadinama

Argentinos Respublika, – antra pagal

dydį Pietų Amerikos valstybė ir

aštunta pagal dydį pasaulio valstybė,

išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir

Pietų Atlanto vandenyno. Šalies ir

vyriausybės vadovas – prezidentas.

Argentina

ą

Savo produktą M.Neviera

(dešinėje) pirmiausia pristatė

Buenos Airių San Martino

priemiestyje. Nuotraukoje –

su lietuvių kilmės buvusiu

San Martino meru

Ricardu Ivoshkumi.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Prieš dvejus metus koją į Argentiną įkėlę sutuoktiniai Marius Neviera ir Ingrida Lingytė laiko veltui nešvaistė – Buenos Airėse įkūrė įmonę „Listo al Plato“ ir pinigus uždirba iš virtų daržovių. Produktui, kokį rinkai siūlo lietuviai, šalyje analogo nėra.

15min • 2012 m. balandžio 6 d.

Apie banko paskolą Argentinoje negalė-jo būti net kalbos: paskolų įmonėms meti-nės palūkanos siekia daugiau nei 30 proc. Be to, bendrovės, neturinčios bent dve-jų metų veiklos patirties, į jas net negali pretenduoti.

„Šiame krašte neveikia sistema, kad štai užstačiau bankui butą, gavau paskolą ir pradedu versliuką. Todėl smulkiųjų vers-lininkų čia labai mažai. Importuoti pro-duktai Argentinoje labai brangūs dėl dide-lių mokesčių – taip valstybė gina vietinius gamintojus. Antra vertus, pastarųjų irgi nėra daug, nes dėl prastos verslo aplinkos retas ryžtasi imtis iniciatyvos. Užburtas ra-tas: parduotuvių lentynose vieno produk-to gamintojų – kokie penki. Varškė – vienos rūšies. Argentinos masteliais tai atrodo ne-suvokiama. Todėl reikštis prekių ir paslau-gų rinkoje čia – beribė erdvė“, – įsitikinęs verslininkas.

Nė vieno konkurento„Listo al Plato“ vartotojams šiuo metu siū-lo 4 produktus: virtus burokėlius, mor-kas, moliūgus ir lapinę daržovę „acelgą“, naudojamą įdarui, gaminant užkepėles –„tartas“.

„Konsultavomės su lietuviškų virtų bu-rokėlių gamintojais ir technolo-ginių paslapčių sergėtojais, nes Argentinoje mūsų produktas –naujiena, o ir mes patys apie šių produktų gamybą iki Ingridos sapno neturėjome žalio supra-timo“, – prisipažino M.Neviera.

Dėl palankaus klimato buro-kai ir kitos daržovės Argen-tinoje auga visus metus. Patys lietuviai žemdir-byste neužsiima: dar-žoves perka iš ūkinin-kų – maždaug 15 tonų per mėnesį.

„Lupame, plauname, pjaustome, vakuumuo-jame, pakuojame, verda-me, klijuojame etiketes. Dalį darbų atlieka mašinos, dalį –žmonės. Nusipirkus mūsų produktą, nereikia jo papil-domai apdoroti – galima iškart valgyti. Tai –

tarsi sveikas pusfabrikatis“, – apibūdino M.Neviera.

Pusės kilogramo pakuotė virtų buro-kų prekybos centre kainuoja apie 12 pesų (7,3 Lt).

„Nepigu. Palyginti su Lietuva, Argenti-na – brangi šalis. Tačiau mūsų produktas ir nėra skirtas masiniam vartotojui, nes tai – ne pirmo būtinumo prekė. Pusfabrikačius perka 10–15 proc. vartotojų. Didžioji dalis už tą sumą verčiau pirks dešrelę ir dar „bul-kos“. Tačiau tiek, kiek parduodame, mums užtenka – produktui nėra konkurento“, – pasidžiaugė verslininkas.

Ne kartą bankrutavusioje Argentinoje ekonominės krizės esą nejusti: gamintojai turi darbo, šalies eksportas auga, darbuo-tojų atlyginimai ir pensijos didėja.

„Kita vertus, per tą laiką, kai mes čia, vis-kas pabrango beveik dvigubai – ir ne vietos

valiuta, bet skaičiuojant JAV doleriais. Ir toliau brangsta“, – pastebėjo M.Neviera.

Darbo jėga tingi, bet brangi Įmonė „Listo al Plato“ samdo kelis dar-

buotojus – priklauso nuo užsakymų skai-čiaus. Tačiau personalas – skaudi tema.

„Argentiniečiai tiesiog nemėgs-ta dirbti. Darbas –

ne jų kultūros da-lis“, – konstata-

vo M.Neviera. Be to, darbo jėga Argen-

tinoje brangi, o darbo įstatymai

visiškai nepalankūs darbdaviams. „Darbuotojai čia turi to-

kių privilegijų, kokių lietu-viai net nesapnavo. Pavyz-

džiui, jei darbuotojas suserga, nėra tokios institucijos kaip

„Sodra“ – viską moka darbdavys. Darbuoto-jas gali atnešti pakeverzotą raštelį ir to gana –nėra jokių biuletenių. Savaitę jo nėra, o tu moki atlyginimą, kokį jis turi gauti, – pasa-kojo M.Neviera. – Jei nori atleisti žmogų dar bandomuoju laikotarpiu, turi jam sumokė-ti penkiolikos dienų darbo užmokestį. Jei darbuotojas išdirbo tris mėnesius, o ketvirtą nusprendi su juo atsisveikinti, algą sumoki papildomai už du mėnesius.“

Minimalų atlyginimą Argentinoje nusta-to profesinės sąjungos. Nekvalifi kuoto dar-bininko alga maisto pramonės sektoriuje negali būti mažesnė nei 3800 pesų (2300 Lt) iki mokesčių.

„Vertinant jo darbo našumą tai tiesiog neadekvatu, – tvirtino M.Neviera, neslėp-damas, kad net tokiomis aplinkybėmis in-vesticijos turėtų atsipirkti.“ Ingrida ir Marius tiki, kad po poros metų jų gaminami pro-duktai bus parduodami ne tik Argentinoje, bet ir visoje Lotynų Amerikoje.

„Supratome, kad bet kuris verslus, akty-vus europietis argentiniečiui yra kokybės ženklas, sektinas pavyzdys. Jei šioje šalyje gaminsi prekę ar teiksi paslaugas kokybiš-kai, vykdysi įsipareigojimus – sėkmė garan-tuota“, – neabejojo M.Neviera.

Emigracija | 9

po sapno apie burokus Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.ltM.Neviera:

„Argentinoje mūsų produktas – naujiena, o ir mes patys apie šių produktų gamybą iki Ingridos sapno neturėjome žalio supratimo.“

15min • 2012 m. balandžio 6 d.10 | Visuomenė

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Didžiąją Velykų savaitę kadaise puoselėtos uolaus tvarkymosi tradicijos šiuolaikinėje visuomenėje transformuojasi.

Štai Galina Dauguvietytė dėl dulkių galvos nesuka: atbundant gamtai ji irgi atsišviežino –lazeriu pasigražino veidą. Maestro Donatas Katkus iki Velykų būtinai baigs darbus –tik ne rankomis kaip vaikystėje, o galva. Protėvių tradicijos išlikusios nebent kaime.

„Žaliasis“ arba „čystasis“ ketvirtadienis Didžioji savaitė iki šv. Velykų sureikšmi-nama ne tik bažnytinėje liturgijoje, bet ir mūsų protėvių tautiniuose papročiuo-se. Išsikuopti tvartą, trobą, kiemą ir sodą buvo kiekvieno save gerbiančio tikinčio-jo pareiga.

Pagrindine visuotinio tvarkymosi die-na tapdavo Didysis ketvirtadienis, kaimo žmogaus vadintas „žaliuoju“ arba „švariuo-ju“. Arba „čystuoju“, kaip pasakytų dzūkai.

Etnologas Libertas Klimka pasakojo, kad Didįjį ketvirtadienį reikėdavę atsikelti la-bai anksti: kad dar saulei tik bundant jau būtum gyvas. „Pagal seną paprotį suradus upelį, atitekantį rytų kryptimi, reikėdavo jo

vandeniu nusiprausti. Girdi, jis tada auksi-nis, todėl išsimaudęs sveikatos pasisemsi visiems metams. Tokio vandens parneš-davo ir ligoniui į namus, kad jis sveikatą atgautų“, – pasakojo L.Klimka.

Prie upės šeimininkas atsivesdavo ark-lius: iššukuodavo, apžiūrėdavo, kaip peržie-mojo, net išmaudydavo. „Tvarte ir aveles šukuodavo, paršelius išprausdavo. Šiaurės Lietuvoje gyvavo tradicija iš miško atsinešti

skruzdėlyno šapų ir kryžmiškai juos tvar-te išbarstyti. Tai apeiga, skirta geram gal-vijų prieaugliui, suprask, bus gyvulių kaip skruzdėlių“, – kalbėjo etnologas.

Vyras po sodą, žmona – po namusBaigus su tvartu, šeimos galvos žvilgsnis nukrypdavo į sodą: atidžiai apžiūrėdavo obelis, išpjaudavo sausas, nušalusias ar vėjų aplamdytas šakas. Ūgtelėję vaikai tuo metu

ieškodavo miške žalumynų, kuriais bus puošiamas Velykų stalas. Rinkdavo viską, kas žaliuoja kiaurus metus. Tiko bruknie-nojai, pataisai, meškauogės. Pietinėje šalies dalyje šventiniam stalui dekoruoti naudota ir amalo šakelė.

Ant šeimininkių pečių guldavo visa namų ruoša. Moterys plušdavo nuo pat ketvir-tadienio ryto. „Baudžiavos laikais būda-vo dūminės pirkios, todėl sienos, lubos

Lietuvio genuose užkoduota:

G.Dauguvietytė:

„Kartą per mėnesį pas mane ateina moteris ir butą išvalo tiesiog fundamentaliai – na, ką aš ten viena priteršiu...“

15min • 2012 m. balandžio 6 d.

Su kuo kovoja A.Zuokas?

A.Zuokas demonstruoja tas politiko savybes, kurios laukiamos: energija, kūrybiškas žvilgsnis į sprendimus, gebėjimas efektyviai panaudoti vie-šuosius ryšius. Tokia veikla leidžia tikėtis pergalių. Bet politika yra sudėtingas žaidimas, o žvelgiant į A.Zuoką, tampa aišku, kad šis politikas žaidžia va bank.

Visų pirma, regime, kad A.Zuoko aktyvumas yra nukreiptas į partijos įtvirtinimą politikos lauke. Ju-dėjimas „Taip“ A.Zuokui yra svarbus politinės įtakos instrumentas, kurio dėka visuomet galima reikšti pozicijas, siūlyti įstatymų pataisas ar diskusijas, reikalingas šiam politikui.

Bet, siekdama įsitvirtinti, ši partija turi iškovoti politinio spektro dalį. Todėl „Taip“ imasi energin-gai kovoti su visomis liberalų partijomis, kurios neleidžia jai užimti tinkamos vietos. Galime būti tikri, kad A.Zuokas visomis išgalėmis sieks kenkti ir prieštarauti Liberalų ir centro sąjungos siūlomai trečiojo kelio iniciatyvai. A.Čapliko iškelta trečio-jo kelio idėja yra logiška ir pakankamai gyvybinga, todėl ji trukdo A.Zuoko partijai įsitvirtinti.

Bet, be liberalcentristų ir viso liberalų spektro, A.Zuokas nevengia atakuoti ir socialdemokratų, kurie jam yra pavojingi dėl stiprios frakcijos Vil-niaus miesto taryboje bei negatyvaus požiūrio į jį patį bei jo veiklą.

Lygiai taip pat nėra draugystės ir su Tėvynės są-junga, kuri ne kartą yra iškėlusi abejonių dėl A.Zuoko veiklos tikslų ir priemonių. Sunku rasti šilumos ir A.Zuoko santykiuose su „darbiečiais“ bei „tvarkie-čiais“. Vienu žodžiu, judėjimas „Taip“ veikia taip, kad mes imame regėti pretenzijas priešpriešinti save visam šalies politikos laukui ir akcentuoti savo

kitoniškumą ne per kitokią politiką, bet per kitokią ūkinę veiklą. Regis, A.Zuokas sąmoningai eskaluoja savo ūkinės veiklos kryptis bei įvairovę, nes politi-koje jam diskutuoti su stipriais konkurentais nėra lengva. Tačiau demonstruodamas bent mažus pa-siekimus ir viešindamas žmonių lūkesčius atitin-kančius projektus, A.Zuokas nevykusiai konserva-torių politikai priešpriešina sėkmingumo požymius rodančią ūkinę perspektyvą.

Kontrastas išgaunamas ne priešinant politines pozicijas bei ideologijas, o visoms joms priešprie-šinant realius miesto ūkio rezultatus.

Tačiau ar sekasi pasiekti tų rezultatų? Šilumos kainos taip ir nesumažėjo, nors meras siekė ir ban-dė daryti poveikį visiems šilumą tiekiantiems bei reguliuojantiems ūkio subjektams. Gatvių dangos kokybė apverktina, bandymai sureguliuoti veiklą atskirose srityse (taksi) sukėlė dar daugiau nesusi-pratimų, o miesto skola ima viršyti fantazijos ribas. Vilnius lieka miestu, kuriame nematyti proveržio, nors A.Zuokas yra gyvybiškai suinteresuotas iki rinkimų padaryti „stebuklą“.

Stebuklas neįvyko, todėl reikia kaltininko. Štai ko-dėl Vyriausybė tampa kalta, ir meras A.Zuokas ima bylinėtis su A.Kubiliaus Vyriausybe, taip siekdamas parodyti miestiečiams, kad jis nekaltas dėl jų bėdų.

Šiuo atveju Vyriausybės atstovas teisus, teigda-mas, kad iš valstybės per 900 mln. Lt prisiteisti siekiančio Vilniaus meras „ne pirmą kartą, užuot sprendęs miesto problemas ir tvarkęs miestą, už-siima viešaisiais ryšiais“.

Komentaras

Lauras Bielinisredakcija@15min.lt

Vilnius lieka miestu, kuriame nesimato proveržio, nors A.Zuokas yra gyvybiškai suinteresuotas padaryti „stebuklą“.

Visuomenė | 11

reikia išsikuopti

aprūkdavo. Moteriškės ne tik grindis išplaudavo, bet ir su drėgnu skuduru voratinklius nuo sienų nubraukdavo“, –sakė pašnekovas. Vienas svarbesnių moterų darbų – išpurtyti dulkes, lauke išvėdinti žieminius rūbus ir sukabin-ti juos į klėtį. Be to, pakeisti patalynę.

Ritualai ir mitologijaKai namuose ir kieme švaru, vakare namiškiai kurdavo pirtį – tuose šalies regionuose, kur klestėjo pirtininkų tra-dicijos. Pirties kūrimas irgi tapdavo ri-tualu, neatsiejamu nuo mitologijos.

„Tikėta, kad pirties prakuroms rei-kia iš kaimyno skiedryno nors keletą pliauskelių nemačiom nugvelbti. Mi-tologinė potekstė – tarp savo ir sveti-mo. O juk svetimas tas, kuris ateina iš dvasių, metafi zinio pasaulio“, – pasa-kojo L.Klimka.

Be to, malkos nuoskilą šeimininkai kartais užmesdavo ir ant namo stogo. Manyta, kad taip padarius, vištos ne-nueis pas kaimynus ir nesuks svetimo-se valdose lizdų – kiaušinius dės savo kieme.

„Šiaurės Rytų Lietuvoje tikėta, kad atlikus tam tikrą ritualą aplankys sėk-

mė surasti laukinių paukščių lizdus. Tai ypač aktualu piemenukams. Todėl Didį-jį ketvirtadienį jiems reikėjo skiedrelių atnešti į namus ir kiekviename kampe po truputį kryžmiškai paberti. Kampai –tai pasaulio dalys. Rastas laukinės an-ties kiaušinis piemeniui – išsigelbėjimas nuo bado“, – atkreipė dėmesį L.Klimka.

Revizija šaldytuveTai, ką pasakoja etnologai, nėra viso labo istorijos iš neatmenamų laikų. Kal-bame apie ne tokią jau ir seną praeitį: ją etnologai užrašė tiesiai iš kaimo žmo-nių lūpų. „Jie ir papasakojo apie šiuos papročius, dalį jų esu ir pats užrašęs“, –kalbėjo pašnekovas.

Pagrindiniai švarinimosi darbai ke-tvirtadienį ir baigdavosi. Penktadienis būdavo vadinamas „vėlių velykėliu“. Tądien šeimynos lankydavo giminės kapus. „Vaikai būtinai pasiimami kartu, kad žinotų, kur jų senoliai palaidoti“, – pabrėžė etnologas.

Didįjį šeštadienį protėviai kruopš-čiai išvalydavo ugnies kūrenimo vie-tas – seną ugnį užgesindavo, pelenus išmesdavo. Jie mūsų senoliams turėjo simbolinę pernykščių rūpesčių reikšmę. Švariame židinyje įžiebdavo naują ugnį, kuri degdavo visus metus.

„Ant jos būdavo verdami margučiai, kepami velykiniai pyragai. Ant prieždos pastatydavo druskos puodynėlę, kuri tapdavo vaistu, jei išstovėdavo iki Ve-lykų“, – pasakojo L.Klimka.

Kaip jis pats rengiasi Velykoms? Ar su tokiu pat įkarščiu švarina namų kertes?

„Esu miesto vaikas, kaime neaugau, todėl Didžiosios savaitės tradicijų pas mus nebuvo laikomasi – sąlygos ne tos. Tiesa, namų tvarkymas gal ir atidesnis. Štai kaip tik ruošiuosi šaldytuve reviziją atlikti“, – šypsojosi L.Klimka.

Buitinius rūpesčius patikės vyramsAktorė Larisa Kalpokaitė iki šiol puikiai prisimena prieš Velykas visus namiškius įtraukdavusį tvarkymosi šurmulį: „Juk tam net yra specialus terminas – gene-ralinė tvarka!“

Nors kilimus dulkindavo žiemą ant sniego, prieš Velykas darbą atlikdavo dar kartą – privalomai, be jokių kalbų.

„Valydavome viską nuo iki. Tiesa, langus tik tada, jei lauke būdavo šilta. Jei dar žvarbu, bent iš vidaus dulkes nušluostydavome“, – jaunystės įspū-džiais dalijosi L.Kalpokaitė. Šiemet ge-neralinei tvarkai laiko ji neturi. Didžiau-sias moters rūpestis – 86 metų mamos sveikata: prieš porą savaičių ją ištiko infarktas.

„Tai buvo labai netikėta. Mama ištvė-rė antrą klubo sąnario operaciją, sėk-mingai praėjo gydymą, po to sekė rea-bilitacija. Po jos grįžo namo ir tą patį vakarą pasijuto blogai. Dvi dienos rea-nimacijoje. Sąmonę atgavo, iš ligoninės jau išleista, tačiau be priežiūros palik-ti negalima: reikia reguliariai sugirdyti vaistų, atlikti injekcijas. Visos mintys sukasi tik apie mamą. Bet namie – du vyrai, tegul tvarkosi!“ – buitinius rū-pesčius sutuoktiniui ir sūnui šiemet patikės aktorė.

Butą išblizgina namų tvarkytojaBuvusi Lietuvos televizijos reži-sierė, scenaristė, aktorė 85 metų G.Dauguvietytė laiko namų ruo-šai negaišta. „Kartą per mėnesį pas

mane ateina moteris ir butą išvalo tie-siog fundamentaliai – na, ką aš ten vie-na priteršiu... Be to, dulkes ir pati nu-sibraukiu. Suprantat, lakuoto parketo nepakenčiu, man reikia išmosikuoti ir išblizginti – aš taip įpratusi. Lakuotas man primena gimdymo namus arba ambulatoriją“, – dėstė G.Dauguvietytė.

Užuot sukusi galvą dėl tvarkos, prieš šias Velykas ji verčiau pasirūpino as-meniniu grožiu – lazeriu „pasitvarkė“ veidą: „Nepagalvokite, ne raukšles ly-ginausi. Šalinau visokias pigmentines

dėmes. Todėl dabar esu raudona, lyg kokiam nors saulėtam kurorte atos-togavusi. Viešumoje nesirodau, todėl ir Boriso Dauguviečio auskaro Vaitkui neįteikiau per Teatro dieną. Bet mė-nesio viduryje jau turėčiau gerai at-rodyti“, – šyptelėjo charizma apdova-nota moteris.

Fizinį darbą pakeitė intelektinisViskuo aprūpinta vaikyste iš Kauno ki-lęs maestro D.Katkus pasigirti negali. Todėl ir prieš Velykas namų ruošos jam niekada netrūko – triūsdavo išsijuosęs.

„Kelios dienos būdavo įtemptos, ypač ketvirtadienis ir penktadienis. Net negalėčiau išvardyti darbų, tik ži-nau, kad tai tą, tai aną reikėdavo at-likti“, – sakė dirigentas, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įkūrėjas ir vadovas.

Anuomet jis su mama glaudėsi lūš-noje, kurios net namais nepavadinsi. Geriausiu atveju – lauko virtuve. Vertė-si sunkiai. „Gyvenome su mama vienu du. Tai tas atvejis, kai mes nebuvome šeima, kaip dabar bando įrodyti kai ku-rie politikai“, – nepraleido progos įgel-ti naujosios šeimos sampratos strate-gams D.Katkus.

Atsikėlus į Vilnių maestro gyvenimo būdas ir įpročiai pasikeitė, todėl ir lai-kotarpis prieš Velykas tapo kitoks: „Gy-vename gana tvarkingai. Mieste. Bute. Kiemo nėra, kurį reikėtų iššluoti. Todėl prieš Velykas nebent kokį nors pradėtą straipsnį tenka užbaigti.“

L.Kalpokaitė:

„Valydavome viską nuo iki. Juk tam net yra specialus terminas – generalinė tvarka.“

Senoji velykinio

švarinimosi tradicija

įgavo visuotinės talkos

„Darom“ veidą.

BFL nuotr.

D.Katkus:

„Kelios dienos būdavo įtemptos, ypač ketvirtadienis ir penktadienis. Net negalėčiau išvardyti darbų, tik žinau, kad tai tą, tai aną reikėdavo atlikti.“

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

15min • 2012 m. balandžio 6 d.12 | Vizionieriai

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

Daugiau nei šimtmetį viso pasaulio mokslininkus kamavusį galvosūkį, kurio neįveikė net galingoji ir turtingoji JAV kosminių tyrimų agentūra NASA, išsprendė lietuviai. Jų išradimai medikams padės išsaugoti tūkstančius sunkias galvos traumas patyrusių žmonių gyvybių, o astronautams – atlikti ilgus kosminius skrydžius.

Pasaulinė sveikatos organizacija galvos traumas vadina mūsų amžiaus epidemi-ja. Ji ne tik yra pagrindinė jaunų žmonių (iki 45 metų) mirties priežastis, ypač – iš-sivysčiusiose šalyse, bet ir atneša didelių fi nansinių nuostolių, kurie JAV ir Europos Sąjungoje kasmet siekia dešimtis milijar-dų JAV dolerių.

Nors moderniuose, įvairios įrangos kimšte prikimštuose neurochirurgijos

reanimacijos centruose mirčių dėl patirtų sunkių galvos traumų skaičių pavyko suma-žinti nuo 50 proc. iki 5 proc., išgyvenusieji dažnai lieka neįgaliais. Tą lemia antriniai smegenų sužalojimai – dėl patirtos traumos smegenys gali staiga ištinti, todėl sutrinka kraujo apytaka galvoje ir vos per kelias mi-nutes ar net sekundes įvyksta negrįžtami procesai – žūsta neuronai, smegenų ląstelės.

Matuoja smegenų skysčio slėgįSmegenų tinimą galima sekti stebint intra-kraninio slėgio (galvospūdžio) kitimą. Jau keliolika metų tai įmanoma pasitelkus in-vazinį būdą, t.y. fi ziškai į smegenų audinį ar skilvelį įsmeigiant jutiklį. Tačiau šis būdas –pakankamai lėtas, sudėtingas, brangus ir galintis pacientui sukelti komplikacijų, pa-vyzdžiui, į smegenis gali patekti infekcija, be to, jo neįmanoma taikyti lauko sąlygomis.

Todėl mokslininkai visame pasaulyje in-tensyviai ieškojo ir tebeieško galimybių ste-bėti galvospūdį neinvaziniu būdu. Kol kas tą padaryti pavyko tik Kauno technologijos universiteto (KTU) Telematikos laboratori-jos vadovo profesoriaus Armino Ragausko vadovaujamai įvairių sričių mokslininkų grupei.

JAV kariuomenė ir NASA dėjo daug pa-stangų ir pinigų, siekdama surasti būdą pap-rastai ir greitai pamatuoti galvospūdį, ta-čiau jų kurti prietaisai neįveikė klinikinių tyrimų. Kauniečiai pasirėmė dar 1904 m.

JAV mokslininko Josepho Erlangerio išto-bulintu neinvaziniu arterinio kraujospū-džio matavimu, už kurį 1944 m. jam buvo suteikta Nobelio premija.

„Supratome, kad arterinis kraujospūdis gali būti matuojamas bet kam, reikia tik, kad žmogus turėtų nors vieną ranką. Šis matavi-mas nepriklauso nuo individo, jo amžiaus, būsenos, kitaip tariant, jis nereikalauja ka-libravimo (matavimo prietaiso rodmenų ti-krinimas, lyginant su etaloniniu matuokliu, – red. past.). Po daugybės tyrimų atradome, kad yra viena arterija, kurią galima panaudo-ti intrakraninio slėgio matavimui. Ji išeina iš smegenų ir tiekia kraują akies obuoliui. Šis kraujo indas turi du segmentus – vieną

smegenyse, kitą – išorinėje kaukolės daly-je. Stebėdami, kas vyksta intrakraniniame ir ekstrakraniniame segmentuose vienu metu, sukuriame „svarstykles“, kuriomis galime matuoti galvospūdį“, – savo išradimo esmę aiškino profesorius A.Ragauskas.

Raktas – metrologijaIšradimas atrodo elementarus, tad kodėl visai žmonijai jo teko laukti taip ilgai? „To-dėl, kad biofi zikų ir medikų niekas univer-sitete nemoko metrologijos – ką reiškia ma-tavimas, matavimo paklaida. O juk jie yra labiausiai suinteresuoti šių technologijų tobulinimu. Atsidūrėme tarpdisciplininė-je vietoje, tačiau, turėdami daug patirties įvairiuose matavimuose, pirmieji sugebė-jome rasti sprendimą, tinkamą klinikinei praktikai, karo ir aerokosminei medicinai“, –atsakė profesorius.

Sovietmečiu su kolegomis jis sėkmingai dirbo su gynybinėmis ir kosminėmis progra-momis, kūrė itin tikslius matuoklius fi zikai ir pramonei. Po Dainuojamosios revoliucijos kontraktai staiga baigėsi, teko ieškoti naujų veiklos sričių.

„Žaibiškai peršokome į biofi ziką. Iki tol mano patirtis buvo radiotechnika, puslai-dininkių fi zika, hidrodinamika, paviršiaus fi zika, ultragarsas. Visur kažką matuodavo-me“, – atsimena A.Ragauskas. Įžengę į me-diciną 1991–1992 m., jau 1995 m. kauniečiai JAV užpatentavo pirmą išradimą. Tai buvo pirmasis nepriklausomos Lietuvos paten-tas Amerikoje.

Viltis – naujas ES fondasKTU Telematikos laboratorijoje sukurta su-dėtinga ultragarsiniu matavimu paremta technologija jau yra patentuota JAV, Europo-je, Japonijoje, prietaisų tikslumas įrodytas klinikiniais tyrimais, pagaminti jų prototipai ir Lietuvoje jau artimiausiais metais rengia-masi pradėti masinę jų gamybą.

„Turime ir pasaulinį pripažinimą. Kal-bamės su didžiausiomis medicinos bend-rovėmis, tokiomis, kaip „General Electric Medical“, „Philips Medical“, kalbamės su NASA, gauname fi nansavimą iš JAV gyny-bos departamento, nuolat laimime Europos Komisijos (EK) projektus ir sugebame išlai-kyti visą savo intelektinę nuosavybę Lietu-voje“, – džiaugėsi tarptautinių organizacijų, kurios užsiima smegenų tyrimais, valdybų narys A.Ragauskas. Tačiau, siekiant greitai įvesti produktą į milžinišką pasaulinę rinką,

Lietuviai pribloškė J.Ragausko

tikslas – duris

į milžinišką

pasaulinę rinką

atverti iš Kauno.

E.Ovčarenko nuotr.

Turime pasaulinį pripažinimą. Kalbamės su didžiausiomis medicinos bendrovėmis, tokiomis, kaip „General Electric Medical“, „Philips Medical“, kalbamės su NASA.

Rubrika | 1315min • 2012 m. balandžio 6 d.

pasaulį

ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirody-ti iš pirmo žvilgsnio. „Turime įveikti tris kliūtis: užsitikrinti reikiamą fi nansavimą, sukurti prietaiso dizainą ir gauti CE ir FDA akreditacijas, atveriančias duris į ES ir JAV rinkas“, – aiškino profesorius.

Nei universitetas, nei valstybė tam pa-kankamai lėšų skirti negali. Bankams nėra ką įkeisti už paskolą. Finansavimą mielai pasiūlytų rizikos kapitalo fondai, tačiau už gautus milijonus tektų atsisakyti didelės da-lies teisių į intelektinę nuosavybę.

„Tikimės, kad procesą labai palengvins netrukus prasidėsianti nauja ES progra-ma „Horizon 2020“, skirta fi nansuoti va-dinamuosius „spin-off ‘us“ ir „start-up‘us“, kurie jau buvo EK fi nansuoti, sukūrė sė-kmingus prototipus, bet neturi reikiamo fi -nansavimo, kad žengtų paskutinį žingsnį į pasaulinę rinką“, – optimistiškai nusiteikęs A.Ragauskas. Šiuo metu inovacinį projektą fi nansuoja EK rėminės programos, Ameri-kos agentūros.

Saugo išradimo paslaptįKol nepradėta didžiųjų medicinos kompa-nijų trokštamos inovacijos masinė gamyba, kauniečiams tenka neprarasti budrumo, saugant didžiulės fi nansinės vertės paslap-tis, kurias nuolat bandoma išpešti.

„Yra tam tikra klinikinių tyrimų duomenų dalis, kurios niekaip negali apsaugoti, nes gavęs, pavyzdžiui, EK fi nansavimą, privalai

publikuoti dalį tyrimų, įrodydamas, kad pi-nigai buvo panaudoti pagal paskirtį. Tai la-bai slidus žaidimas“, – sako mokslininkas.

Vertingiausia inovacinės technologijos dalis, kurią žino tik jos kūrėjai – originali programinė ir kietoji („hardware“) įrangos dalis. „Šitos dalies net nepatentuojame, nes patentas taip pat yra informacijos atsklei-dimas. Gali prasidėti nešvarūs žaidimai. Vienintelė galimybė apsaugoti išradimą – saugoti „know how“ („žinau kaip“, – red. past.) dalies paslaptį“, – kolegoms pataria A.Ragauskas.

Prietaisas skris į kosmosąPasaulyje pripažinti KTU mokslininkai jau yra patentavę ir neinvazinės smegenų krau-jotakos autoreguliacijos stebėsenos tech-nologiją, kuri, kartu su intrakraninio slė-gio matavimo ir kitomis smegenų veiklos neinvazinėmis matavimo technologijomis ateityje turėtų sudaryti kompleksinę mata-vimo prietaisų sistemą, ypač aktualią karo medicinai, astronautams.

Mat jei iš karto nediagnozuojama, ko-kios yra sprogimo pasekmės kareiviui, nors žmogus ir atrodytų palyginti normaliai, kitą dieną jis gali mirti, pavyzdžiui, nuo kraujo išsiliejimo į smegenis ar smegenų edemos. Todėl būtina per pirmąsias „auksines“ 10 minučių po įvykio neinvaziškai pamatuo-ti, kas vyksta jo smegenyse.

Dar viena didelė organizacija, kurią taip pat labai domina kauniečių išradimas, – NASA. Ji jau prieš keliolika metų paskelbė, kad mikrogravitacijos kosmose sąlygomis žmogaus smegenyse nėra mechanizmo, kuris atlaikytų galingai širdies į smegenis pumpuojamo kraujo slėgio, todėl smege-nys po truputį tinsta.

„Ką tai reiškia kosmose? Tinsta smege-nys. Optinis nervas, kuris prie smegenų prijungia akies obuolį, taip pat tinsta. As-tronautai pamažu praranda regėjimą, gali net apakti. Tai stebima po 6 mėnesių skry-džio, bet tokie procesai gali atsirasti ir po mėnesio kosmose“, – aiškino A.Ragauskas, pakviestas prisidėti prie NASA įkurtos gru-pės, kuri galų gale turėtų išspręsti smegenų tinimo problemą.

Jei pavyks susitarti dėl fi nansinių sąly-gų, dabar dar didelis, bet ateityje būsian-tis nedidelis kauniečių sukurtas neinvazi-nės smegenų kraujotakos autoreguliacijos stebėsenos aparatas turėtų taip pat skristi į kosmosą.

Lietuvos mokslininkų

sukurtais prietaisais

žavisi didžiausios pasaulio

medicinos kompanijos, NASA.

Neinvazinį galvospūdžio

matuoklį viso pasaulio

mokslininkai bandė išrasti

daugiau nei 100 metų, tačiau

pavyko tik kauniečiams.

15min • 2012 m. balandžio 6 d.

Nekilnojamojo turto mokestis – bedantis

Vietos ekspertams dalijantis įspūdžiais iš kovą Ka-nuose vykusios didžiausios Europoje nekilnojamojo turto (NT) parodos, seimūnai atsigręžė į žemiškesnius reikalus. Valdantieji bandė kabinti košę, kurios pri-virė antrosios naktinės mokesčių reformos metu, –tobulino nuo šių metų pradžios pakeistą NT mokes-čio įstatymą.

Didžiausio parlamentarų palaikymo sulaukė siūly-mas griežčiau reglamentuoti nebaigtos statybos pas-tatų statusą. Neteisinga, kad nebaigtuose statiniuo-se gyvenantys asmenys nėra apmokestinami, ypač jei statybos trunka dešimt ir daugiau metų. Liūdna matyti ir apkerpėjusius pastatus-vaiduoklius, kurių šeimininkai nėra skatinami spręsti jų likimo. Kita ver-tus, vargu ar vien tik maksimalius pastatų statybos ir pridavimo terminus nustatanti tvarka išspręs šią problemą. Esmė – tokių mokesčių mokėtojų „gau-dymas“, o tai tikrai nėra pigus ir paprastas procesas.

Pabandykime įsivaizduoti, kad mokesčių inspekto-rius nustatė turtuolį, gyvenantį prabangiame nebaig-tos statybos name. Tam, kad iš jo išpeštų mokestį, pirmiausia teks išsiaiškinti, kodėl statybos nėra baig-tos. Statyboms šiaip ne taip pasibaigus, turės būti nustatyta namo mokestinė vertė, kuri tikriausiai su-lauks savininko pretenzijų. Beveik nekyla abejonių, kad mokesčių prievaizdo sugaištas laikas ir patirtos išlaidos su kaupu viršys iš turtuolio kišenės nuby-rėjusias įplaukas į biudžetą, jei tokių apskritai bus.

Seimūnų dėmesio sulaukė ir NT mokesčio tarifas, kurio viršutinę ribą numatoma padidinti iki 3 proc. Tai neva suteiks savivaldybėms galimybę didesniais mokesčiais grasinti apleistų pastatų savininkams. Knieti pasiteirauti valdančiųjų, kiek šiuo metu yra pastatų apgriuvėlių, kurių teisinis statusas apskri-

tai leidžia kalbėti apie jų apmokestinimą, ir kiek to-kių, kurių nuosavybės ir panaudos klausimai įstrigę teismuose? Guodžia nors tai, kad ši pataisa svarstyta kartu su statybos procesą reglamentuojančia tvarka.

Socialinio teisingumo požiūriu sveikintina atro-dytų Seimo pritarimo sulaukusi dar viena įstatymo pataisa, kuria nuo NT mokesčio atleidžiami nedar-bingi ir mažai darbingi asmenys.

Tačiau įvedant tokias lengvatas, iškyla didelė ri-zika nusižengti lygybės principui – juk sunkiai galą su galu suduria ne tik neįgalieji, bet ir bedarbiai, daugiavaikės šeimos, vienišos motinos. Be to, ši lengvata suteikia daugiau galimybių išvengti mo-kesčio, tiesiog perrašant apmokestinamą turtą neįga-liems asmenims. Akys krypsta ir į poreikį peržiūrėti neįgalumo pripažinimo procesą. Praėjusią savaitę valdžios protų palaimintos pataisos nei užlipdo es-mines įstatymo spragas, nei reikšmingai didina ti-kimybę, kad iš šio mokesčio į biudžetą kasmet bus surinkti papildomi 17 mln. Lt. Jeigu naujuoju įsta-tymu iš tiesų siekiama apmokestinti turtinguosius, kodėl įkeistas turtas laikomas apmokestinimo verta prabanga? Kodėl liko galioti nuostatos, kad ofi cia-lioms šeimoms užkraunama sunkesnė mokestinė našta nei viengungiams? Iš gausybės naujojo NT mokesčio įstatymo kritikos autorių ausis pasiekė vos keli trupinėliai.

Norint teisingo, fi nansiškai naudingo ir teigiamą efektą NT rinkai turinčio mokesčio, reikia judėti vi-suotinio turto apmokestinimo link, o ne sukti galvas dėl politinių reitingų suvestinių.

Komentaras

Algė Budrytėredakcija@15min.lt

Kodėl liko galioti nuostatos, kad ofi cialioms šeimoms užkraunama sunkesnė mokestinė našta nei viengungiams?

14 | Pasaulis

Lina Balsytėl.balsyte@15min.lt

Pastaruosius du mėnesius Jungtinės Karalystės (JK) teismuose – tikras chaosas. Šalies vertėjams boikotuojant pasikeitusią darbo tvarką ir atsisakant dirbti teismuose, teisėjai iš susiklosčiusios situacijos sukasi įvairiais būdais.

Vieni į pagalbą pasitelkia kaltinamų-jų žmonas, antri pasikliauja ligoninių valytojų anglų kalbos žiniomis, treti – netikslumais garsėjančia internetine vertimų programa „Google Translate“.Visgi dažniausiai teismo salėje nesulau-kę vertėjų, britų teisėjai bylų svarstymą atideda. Antai vasario 20 dieną trims lietuviams – Šimkui, Nurbikui ir Vilkai-čiui – pateikti kaltinimai bandymu ap-vogti parduotuvę, vagyste iš parduotu-vės, pavojingu vairavimu. Šie asmenys buvo laikomi įkalinti septynias paras, nes jų ikiteisminio paleidimo svarsty-mas buvo atidėtas penkis kartus. Ke-turis iš jų – dėl vertėjo nepasirodymo teismo posėdyje.

Šeštą kartą lietuviai į teismą buvo pristatyti vasario 27 dieną. Svarstymo metu versti buvo paprašyta kaltinamų-jų draugės, kurios anglų kalbos žinios buvo labai menkos.

Pažeidžiamos teisės?Kovo pradžioje Ipsvičo magistratų teismo darbuotojai, visą dieną laukę vertėjo, galiausiai buvo priversti pasi-naudoti „Google Translate“ programa, norėdami susikalbėti su anglų kalbos nesuprantančiu kaltinamuoju iš Lie-tuvos. „Tikimės, kad jis suprato, bet

kadangi nė vienas iš mūsų nekalba lie-tuviškai, negalime būti tikri“, – britų laikraščiui „Gazzete“ sakė advokatas Andrew Clealas.

Panašių atvejų JK pastaruoju metu – apstu. Kvalifi kuoti šalies vertėjai ir tei-sininkai tvirtina, kad dėl susiklosčiu-sios padėties pažeidžiamos užsieniečių teisės. Kai kurie šią situaciją drąsiai va-dina diskriminacija. „Esame susirūpinę dėl per ilgo Lietuvos piliečių sulaikymo ir labai didelės neteisingų teismo nuos-prendžių priėmimo tikimybės, – rašo-ma JK dirbančių lietuvių kalbos vertėjų kreipimesi į Lietuvos ambasadorių dr. Oskarą Jusį. – Dėl prastai apgalvotos vyriausybės strategijos kyla labai rim-ta grėsmė teisingumo įvykdymui bei rizikuojama pažeisti užsienio piliečių teises, o tai prilygsta diskriminacijai.“

Dirbo be tarpininkųŠiuo metu JK užregistruoti 68 kvalifi -kuoti lietuvių kalbos vertėjai. Viena iš jų – pastaruosius šešerius metus Bir-mingame gyvenanti ir dirbanti Irina Jefremova. Vilniaus universitete anglų fi lologijos bakalaurą apsigynusi Lietu-vos pilietė JK baigė specialius vertėjų kursus ir išlaikiusi egzaminus gavo du Valstybinių tarnybų vertėjo diplomus –sveikatos ir anglų teisės srityse. „Šis di-plomas – pagrindinė vertėjo kvalifi ka-cija JK, – „15min“ pasakojo mergina. –Be jos negali dirbti teismuose.“

Valstybinėje sveikatos apsaugos tar-nyboje ir įvairiose teisėsaugos institu-cijose iš anglų į lietuvių ir rusų kalbas 27-erių I.Jefremova vertėjauja penke-rius metus.

Merginos įsitikinimu, iki šių metų pradžios galiojusi vertėjų darbo tvar-ka JK buvo pagrįsta ir logiška.

„Anksčiau visi, norėję dirbti vertėjais JK ir išsilaikę minėtus egzaminus, už-siregistruodavo Nacionaliniame vals-tybinių tarnybų registre (NVTR), –pasakojo I.Jefremova. – Šia baze nau-dodavosi teismai ir kiti klientai. Įvedus pašto kodą, sistema jiems pateikdavo arčiausiai gyvenančių vertėjų, verčian-čių iš pageidaujamos kalbos, kontak-tus. Klientai tiesiogiai, be tarpininkų, susisiekdavo su vertėjais ir susitarda-vo dėl darbo.“

Tikėjosi sutaupytiŠi tvarka nuo vasario mėnesio pasikei-tė. Sugebėjusi įtikinti, kad per metus leis valdžiai sutaupyti 18 mln. svarų sterlingų iš kasmet vertėjų paslaugoms išleidžiamų 60 mln. svarų sterlingų, neseniai netoli Mančesterio įsikūrusi nedidelė privati vertėjų agentūra „Ap-plied Language Solutions“ (ALS) penke-riems metams pasirašė sutartį su Teisin-gumo ministerija. Agentūra įsipareigojo vertėjais aprūpinti visas šalies valstybi-nes institucijas.

„ALS įtikino Teisingumo ministeriją turinti pakankamai kvalifi kuotų ver-tėjų, tvirtindama, kad visi NVTR bazė-je esantys kvalifi kuoti vertėjai sutinka jai dirbti. Bet iš tiesų su mumis net ne-buvo susisiekta ir pasiteirauta, ar mes norime dirbti per šią agentūrą“, – apie pokyčius pasakojo lietuvė.

Sutaupyti ALS tikėjosi vertėjams mo-kėdama maždaug dviem trečdaliais mažiau nei iki šiol. „Kas norėtų jiems dirbti? – stebėjosi I.Jefremova. – Darbo sąlygos yra visiškai nepriimtinos. Agen-tūra neapmoka nei kelionės išlaidų, nei kelionės laiko. Kelionė pirmyn atgal iš Niukastlio į Londoną užtrunka dešimt valandų. Ir už ką? Už 20 svarų per die-ną? Tai juokinga.“

Boikotuoja teismusPasipiktinę nauja tvarka, kvalifi kuoti JK vertėjai atsisako dirbti ALS. Jie ne-dirba ne tik per agentūrą, bet ir atsisako pagelbėti teismams, kai į juos kreipia-masi tiesiogiai.

„Kvalifi kuoti bei registruoti vertėjai dabar boikotuoja naują sistemą, t.y. atsi-sako dirbti ne tik per agentūrą, bet ir pri-imti tiesioginius teismų užsakymus, –pasakojo I.Jefremova. – Visi nori grįžti prie senos sistemos, tačiau Teisingumo ministerija ir Vyriausybė, žinoma, ne-nori pripažinti savo tragiškos klaidos.“ Mergina pripažino, kad situacija teis-muose šiuo metu yra labai sudėtinga. „Daugelis kvalifi kuotų vertėjų atsisa-ko dirbti teismams tiesiogiai, kiti ne-nori dirbti ALS agentūrai. Taigi pasta-roji neturi kitos išeities, kaip įdarbinti iš esmės bet ką, – pasakojo mergina. – Gausu pavyzdžių, kai į teismą agentūra pakviečia žmones tiesiog iš gatvės. Jie

Didžioji Britanija: Teismai

priversti atidėti

posėdžius arba

nagrinėti bylas

be profesionalių

vertėjų.

AFP nuotr.

I.Jefremova:

„Rezultatas – žmogus net nesupranta, dėl ko jam skiriama bausmė, kokios yra išėjimo į laisvę sąlygos.“

15min • 2012 m. balandžio 6 d. Pasaulis | 15

teismas be vertėjo

ne tik nėra kvalifi kuoti vertėjai, bet nere-tai net neturi išsilavinimo. Antai viename teisme vertėja buvo pasamdyta lietuvė, li-goninėje dirbanti valytoja.“

Nuo naujosios tvarkos įvedimo praėjo du mėnesiai, o chaosas šalies teismuose tik didėja. Didžioji dalis posėdžių, kuriuose

būtina vertėjų pagalba, atidedami. „Ver-tėjų arba nėra, arba į teismus ateina ALS agentūros surasti lingvistai, nė neįsivaiz-duojantys, kaip teisingai išversti pagrin-dinius teisminius terminus, – apgailestavo I.Jefremova. – Jie nemoka teisingai išvers-ti nuosprendžių. Rezultatas – žmogus net nesupranta, dėl ko jam skiriama bausmė,

kokios yra išėjimo į laisvę sąlygos ir pan. Taip pažeidžiamos atsakovų, teisiamųjų, liudininkų teisės.“

Lietuviai vieningiMinėtoje vertėjų duomenų bazėje yra užsi-registravę apie 2300 kvalifi kuotų įvairių kal-bų specialistų. Visi jie vieningai priešinasi vyriausybės priimtai naujai tvarkai. Lietu-viai – ne išimtis. „Visi lietuvių kalbos vertė-jai yra labai vieningi ir labai draugiški, –

teigė I.Jefremova. – Mes boikotuojame absoliučiai visus vertimus teismuose.“

Mergina pasakojo, kad JK gyvenantys lie-tuvių kalbos vertėjai socialiniame tinklala-pyje „Facebook“ įkūrė savo grupę, kurioje kasdien bendrauja, aptaria tolimesnius pla-nus, pasidalija informacija apie sulauktus tiesioginius teismų pasiūlymus.

„Liūdniausia tai, kad daug patyrusių, kvalifi kuotų lietuvių kalbos vertėjų mąs-to apie pasitraukimą iš šios srities, nes ne-bemato prasmės joje dirbti, – apgailestavo I.Jefremova. – Jei taip ir toliau tęsis, tiesio-ginių užsakymų vis mažės, prasmės dirbti teismams nebeliks, o su ALS agentūra tikrai niekas nedirbs dėl jos prastos reputacijos.“

I.Jefremova šiuo metu vertėjauja tik Vals-tybinėje sveikatos apsaugos tarnyboje ir atlieka vertimus raštu. „Bet teismams ar kuriai nors kitai teisėsaugos institucijai šiuo metu tikrai nedirbsiu“, – akcentavo ji.

Nauja sistema pasipiktinę vertėjai įkūrė tinklalapį www.linguistlounge.org, kuriame viešina naujienas, susijusias su naująja tvarka ir dėl jos kilusį chaosą bei kuriozi-nes situacijas teismuose.

Rengiasi piketuiJK vyriausybė bei Teisingumo ministerija dėl įvestos naujovės skaudžiai pliekiama spaudoje, tačiau kritiką kol kas ignoruoja. „Teisingumo ministerija nenori atšaukti

šio sprendimo, nes sudaryto sandorio vertė – 300 mln. svarų sterlingų, – aiškino I.Jefremova. – Jei ji pripažintų padariusi klaidą, kaip tai atrodytų? Valdžia bando niekaip nereaguoti į kritiką, įsivaizduoti, kad nieko nevyksta.“

Panašiai elgiasi ir ALS agentūra. „Ji pa-ruošė trijų sakinių pareiškimą, kurį naudoja visais atvejais. To pareiškimo esmė – viskas yra gerai, tiesiog iškilo keletas mažų prob-lemėlių“, – pasakojo mergina.

I.Jefremova pridūrė, kad minėti 18 mln. svarų sterlingų, kuriuos Teisingumo minis-terija tikėjosi sutaupyti per metus, buvo iššvaistyti per du pirmuosius naujos tvar-kos mėnesius. „Taip įvyko dėl kelių šimtų teismo posėdžių atidėjimo ir neįvykusių bylų svarstymų. Ir visa tai dėl tos pačios ALS agentūros!“

Vertėja pridūrė girdėjusi, kad po trijų mėnesių Teisingumo ministerijos pasira-šyta sutartis su ALS agentūra turėtų būti peržiūrėta. „Labai tikimės, kad naujoji tvarka bus atšaukta bent po trijų mėne-sių. Vertėjai nelabai supranta, ką toliau daryti – boikotuoti visą gyvenimą sudė-tinga, juk reikia iš kažko gyventi, – kalbėjo I.Jefremova. – Vis dėlto lengvai pasiduo-ti taip pat neketiname. Toliau boikotuo-sime ir rengsime piketus. Balandžio 16 dieną organizuojame piketą Londone.“

Tikimės, kad jis suprato, bet kadangi nė vienas iš mūsų nekalba lietuviškai, negalime būti tikri.

68 Tiek lietuvių kalbos vertėjų yra užregistruo-ta Jungtinėje Karalystėje šiuo metu.

Skaičius

15min • 2012 m. balandžio 6 d.

Julius Bliūdžiusj.bliudzius@15min.lt

Dukart iš eilės Europos kiokušin karatė čempione tapusiai Ritai Pivoriūnaitei teisė ginti titulą gali nebūti suteikta. 24-erių sportininkė nesėkmingai pasirodė Lietuvos čempionate, tad tikriausiai nepateks į nacionalinę rinktinę.

Kovą Kaune vykusių šalies pirmenybių svorio kategorijos iki 55 kg pusfi nalyje R.Pivoriūnaitė pralaimėjo klaipėdietei Dia-nai Mačiūtei ir užėmė trečią vietą. Čempio-ne tapo panevėžietė Rūta Brazdžionytė.

Pagal Lietuvos kiokušin karatė fede-racijos (LKKF) nuostatus, pirmos vietos laimėtojas įgyja teisę dalyvauti Europos čempionate, antrąjį sportininką pasiren-ka treneriai ir LKKF vadovai.

Paprastai be didesnių peripetijų į rink-tinę įtraukiami du geriausiai Lietuvos čempionate pasirodę sportininkai, ta-čiau šįkart dilema ne iš lengvųjų – Eu-ropos čempionė R.Pivoriūnaitė ar šalies pirmenybėse Europos čempionę nugalė-jusi D.Mačiūtė?

Nors gerokai jaunesnė, R.Pivoriūnaitė turi daugiau tarptautinių varžybų patir-ties. D.Mačiūtė medalių pasaulio ar Eu-ropos čempionatuose, neskaitant kata (technikos demonstravimas) varžybų,

nėra iškovojusi. Žemyno pirmenybės Bel-gijoje vyks birželio 2 dieną.

Nespėjo atgauti formos„Treneriai ims tas sportininkes, kurios šiuo metu yra stipriausios. Laukia kelios rinktinės stovyklos, kuriose ir matysime, kas yra geriausios formos. Tai aštrus klau-simas, kuris kelia įtampą ir treneriams, ir sportininkėms. Daug lems trenerių pozici-ja“, – teigė LKKF vadovas Romas Vitkaus-kas. Rinktinės treneris Paulius Klapataus-kas R.Pivoriūnaitės nesėkmei Lietuvos čempionate randa objektyvų paaiškini-mą: vilnietė nespėjo atsigauti po praėju-sių metų pabaigoje vykusio pasaulio čem-pionato, kuriame D.Mačiūtė nedalyvavo.

„Lietuvos čempionatas vyko po pasau-lio čempionato, kuriame dalyvavo geriausi Lietuvos sportininkai. Pasaulio čempio-natas yra didelė emocinė iškrova, ir dau-gelis sportininkų nespėja atsigauti, ypač psichologiškai. Dalis rinktinės narių po pasaulio pirmenybių apskritai nutraukė karjerą. Tie keli mėnesiai yra per mažas laikas, kad sportininkai vėl stotų į norma-lias vėžes ir vėl atsirastų sveikos sportinės ambicijos toliau siekti rezultato“, – teigė P.Klapatauskas.

Interesų konfliktas?Formaliai Lietuvos kiokušin karatė rink-tinė vyriausiojo trenerio neturi, o tre-nerių štabą sudaro trys specialistai –P.Klapatauskas, Ričardas Poška ir Vladi-miras Silvaško. Žibalo į ugnį lieja tai, kad P.Klapatauskas yra ne tik rinktinės, bet ir asmeninis R.Pivoriūnaitės treneris „Sau-lės ženklo“ klube Vilniuje. P.Klapatauskas

tikina, kad savo sportininkės į rinktinę žūtbūt nestums. „Nesilaikau kategoriškos pozicijos, kad į Europos čempionatą turi važiuoti Rita. Kategoriškai galima kalbėti tuomet, kai sportininkas laimi kovą, tuo-met nebūna jokių klausimų. Tačiau Rita pralaimėjo tą kovą, kurią reikėjo laimėti, štai ir viskas. Gyvenimas kaip svogūnas –daugiasluoksnis. Turiu peržengti asme-nines ambicijas ir mąstyti kaip rinktinės treneris“, – teigė P.Klapatauskas.

Svarbiausia – pasaulio čempionatas2013 metų pasaulio kiokušin kara-tė čempionatas vyks Lietuvoje. Pasak P.Klapatausko, šios varžybos kur kas svar-besnės nei žemyno pirmenybės ir joms reikia ruoštis jau dabar.

„Pačią stipriausią ir geriausiai pasiruo-šusią rinktinę norime turėti pasaulio čem-pionate. Norisi, kad aukščiausi rezultatai būtų būtent čia. Tačiau pasiruošti pasau-lio čempionatui reikia laiko. Tai ne tik fi zi-nis ar techninis pasiruošimas – sportinin-kai turi atrasti ir papildomos motyvacijos. Su Rita taip pat kalbame, kad pagrindinis mūsų tikslas ne Europos, o pasaulio čem-pionatas. Jau dabar apie jį galvojame dau-giau nei apie Europos.

Galime verkti, kad nepatekome į Euro-pos čempionatą, arba galime judėti į priekį. Praleisti Europos pirmenybes galbūt būtų ir naudingiau“, – teigė P.Klapatauskas, priminęs, kad į Belgiją R.Pivoriūnaitė bet kokiu atveju vyks, nes dalyvaus kata varžybose.

Čempionė už borto

„Į Europos čempionatą turi vykti tuo

metu stipresnis sportininkas, o ne pa-

gal titulus ar reitingus. Koks tikslas

ruoštis Lietuvos čempionatui, jeigu

kažkas į Europos čempionatą važiuos

nepaisant rezultatų? Varžybos tam ir

skirtos, kad būtų išaiškinta, kas stip-

resnis. Mano pergalė prieš Ritą nebu-

vo atsitiktinumas – šiuo metu esu ge-

resnės formos. Sprendimas pasirink-

ti R.Pivoriūnaitę nustebintų, nes kam

tada aš ruošiuosi? Kam sportuoju, kam

stengiuosi būti geresnė, jei vežami kiti?

Nesuprasčiau tokio sprendimo.“

Nesuprasčiau sprendimo

Diana Mačiūtė:

P.Klapatauskas:

„Turiu peržengti asmenines ambicijas ir mąstyti kaip rinktinės treneris.“

„Stengiuosi laikytis pozicijos – kaip bus,

taip bus. Man Europos čempionatas yra

tos varžybos, kurios motyvuoja, kurio-

se galėčiau tikrai gerai pasirodyti. Kita

vertus, mano pagrindinis tikslas yra

pasaulio čempionatas. Daug metų są-

žiningai dalyvavau visose varžybose ir

ta varžybų rutina, tiesą sakant, jau „iki

kaklo“. Viskas šiek tiek atsibodę, be to,

organizmui sunku prisiversti pasiruošti.

Galbūt tas poilsis išeitų į naudą? Nusi-

teikusi nesijaudinti, jeigu nevažiuosiu.

Jei važiuosiu, pasiruošiu ir stengsiuosi

pasirodyti gerai.“

Poilsis išeitų į naudą

Rita Pivoriūnaitė:

R.Pivoriūnaitė

(kairėje) tikriausiai

negaus teisės

apginti Europos

čempionės titulą.

BFL nuotr.

Julius Bliūdžiusj.bliudzius@15min.lt

Živilei Balčiūnaitei nepavyko iš dopingo skandalo išlipti sausai.

33-iojo gimtadienio išvakarėse sportininkę iš Šveicarijos pasiekė nemaloni žinia: Spor-to arbitražo teismas (CAS) Lozanoje atmetė bėgikės apeliaciją dėl Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) sprendimo dve-jiems metams diskvalifi kuoti ją už Antido-pingo taisyklių pažeidimą.

Sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Ž.Balčiūnaitės pasiekti rezultatai ir iškovo-tas Europos čempionės titulas 2010 metais Europos čempionate Barselonoje yra anu-liuojami, sportininkė privalės grąžinti Eu-ropos čempionės medalį.

Ž.Balčiūnaitės košmaras prasidėjo iš kar-to po auksinio triumfo – bėgikės šlapimo mėginyje buvo rasta sintetinio steroido metabolitų. Ž.Balčiūnaitė kaltinimus do-pingu visą laiką neigė, o 2011-ųjų balandį priimtą LLAF sprendimą dėl diskvalifi ka-cijos apskundė CAS.

LLAF prezidentas Eimantas Skrabulis teigė, kad kitokio sprendimo buvo sunku tikėtis. „Neabejojome, kad bus toks spren-dimas. Laimėjo teisingumas ir garbė. Spor-tininkės komanda elgėsi ne visiškai gar-bingai, vilkino visą procesą ir tai mums kainavo daug laiko ir pinigų“, – „15min“ sakė E.Skrabulis. Pasak jo, jei Ž.Balčiūnaitė norės tęsti maratonininkės karjerą, fede-racija jokių kliūčių nedarys. Sportininkės diskvalifi kacija baigsis šių metų rugsėjo 6 dieną.

Beje, už savo pergalę Ž.Balčiūnaitė buvo apdovanota ne tik medaliu. Lietuvos Vy-riausybė jai skyrė 20 tūkst. Lt premiją. Spor-tininkei taip pat buvo skirtas medalis „Už sporto pergales“. Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Kle-mensas Rimšelis šią savaitę dar neturėjo atsakymo, ar iš maratonininkės bus reika-laujama grąžinti premiją bei medalį. „Pa-sikviesime Ž.Balčiūnaitę pokalbiui, kuris, manau, nebus lengvas abiem pusėms, ta-čiau kuris, tikimės, padės rasti geranoriš-ką sutarimą ir tinkamą sprendimą“, – sakė K.Rimšelis.

Antidopingo taisyklių pažeidimas Ž.Balčiūnaitei užbraukė teisę ateityje gauti valstybinę rentą, kurios sportininkė buvo nusipelniusi po 2010 metų Europos čem-pionato Barselonoje. 2010 metų pabaigoje, kai Ž.Balčiūnaitė buvo išbraukta iš olim-pinės rinktinės kandidatų sąrašų, bėgikei buvo nustota mokėti ir 1800 Lt siekusią stipendiją.

16 | Sportas

Ž.Balčiūnaitė neatgavo garbės

Bėgimas

AFP nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 6 d. Vilnius | 17

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Vilniaus miesto valdžia niekaip neapsisprendžia, kokios naujos visuomeninio transporto rūšies reikia miestui ir ar iš viso reikia.

Didžiausia problema ta, kad vilniečiai gy-vena išsibarstę po vienas nuo kito nutolu-sius rajonus ir visur važinėja automobiliais.

Miestas iš trijų miestųSostinėje gyventojų nei daugėja, nei mažė-ja – jų yra apie 550 tūkst. Tačiau, specialistų skaičiavimais, „tikrųjų“ vilniečių yra gerokai daugiau – apie 700 tūkst. O tais „tikraisiais“ vadinami gyventojai, kurie įsikūrė aplink Vilnių esančiose gyvenvietėse Maišiagalo-je, Nemėžyje, Rudaminoje ir kitur, tačiau dirba sostinėje. Anot savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyr. architekto Mindau-go Pakalnio, Vilniaus mieste yra tarsi trys skirtingi miestai. Centrinė sostinės dalis – europietiškas istorinis miestas su įdomia gatvių struktūra, nuostabiu senamiesčiu.

„Toks Vilnius buvo iki XIX amžiaus pabai-gos. O XX amžiaus viduryje miesto struk-tūra ėmė keistis, atsirado stambiaplokščių gyvenamųjų namų rajonai, pastatyti vado-vaujantis ideologija – atskirti darbo vietas nuo gyvenamųjų būstų. Žmonės turėjo gy-venti gražioje aplinkoje, o dirbti užterštose gamyklose“, – sakė M.Pakalnis.

Tokia ideologija dabar atrodo ydinga, ka-dangi darbo vietos mieste atskirtos nuo gyvenamųjų rajonų, todėl mieste daug ju-dėjimo – gyventojai važiuoja į darbą, veža vaikus į mokyklas, keliauja apsipirkti, va-kare grįžta į namus. Didelė dalis šio srauto važiuoja automobiliais.

Amerikietiškas miestasPastaraisiais metais ėmė plėstis trečioji Vil-niaus dalis – priemiesčiai, kur formuojasi beveidės, be aiškios struktūros gyvenvie-tės be viešųjų erdvių, mokyklų, darželių. Anot M.Pakalnio, tai viena didžiausių sos-tinės problemų, kadangi gyventojų tankis mieste mažėja, o tai turi įtakos bankų spren-dimams, kokiomis sąlygomis jie fi nansuoja infrastruktūros projektus.

„Tarkime, Paryžiuje 24-tame kilometre, tolstant nuo centro, gyventojų skaičius

viename hektare tebėra apie 30 gyventojų, Rygoje toks tankis 12-tame kilometre. O Vil-niuje, kuris panašus į Rygą, tiek gyventojų nėra jau 6-tame kilometre. Turime daug ža-liųjų erdvių, tai Vilniaus pliusas, tačiau gy-ventojams tenka mokėti brangiau už infras-truktūros įrengimą“, – aiškino M.Pakalnis. Toks gyventojų tankis, koks būdingas euro-pietiškiems miestams, Vilniuje yra tik Ge-dimino prospekto prieigose. Tolstant nuo centro jau Naujamiestyje gyventojų mažėja.

Vilniuje šiuo metu viename hektare gy-vena apie 29 gyventojus, tai yra vienas

mažiausių rodiklių tarp Europos miestų. „Vilnius sparčiai artėja prie amerikietiškų miestų. Bet ar mes tikrai norime priartėti prie amerikietiško gyvenimo būdo, kai gat-vės tiesiamos be šaligatvių, visur važinėjama automobiliu? Nereikėtų pamiršti mažų dega-lų kainų Amerikoje“, – kalbėjo M.Pakalnis.

Architektas įsitikinęs – Vilniui reikėtų laikytis sostinės bendrojo plano ir plėtoti pagrindinį miesto centrą bei penkis perife-rinius centrus, tarp kurių būtų užtikrintas patogus susisiekimas. Amerikiečių moksli-ninkai tvirtina, kad jeigu viename hektare

gyventojų gyvena mažiau negu 25, miesto transporto sistema nėra efektyvi, ją tenka subsidijuoti.

Todėl, norint padaryti Vilniaus viešąjį transportą pakankamai efektyvų, reikėtų ieškoti būdų skatinti daugiau gyventojų rinktis gyvenamąjį būstą miesto centre, o ne priemiesčiuose.

„Taip pat reikėtų koncentruoti miesto plėtrą šalia tų koridorių, kuriais važinės nauja transporto rūšis, nebijoti miesto tan-kinimo baubo, iškilusio prieš 5–6 metus. Tai vienintelis būdas padaryti naują transporto rūšį efektyvia ir galbūt po 30–40 metų turė-ti tokius keleivių srautus, kad galima būtų statyti metro“, – samprotavo M.Pakalnis.

Dar vienas itin svarbus dalykas – keisti žmonių mąstymą ir skatinti juos iš indivi-dualių automobilių persėsti į visuomeninį transportą. Tam esą pasitarnautų ir didesni mokesčiai už automobilių statymą, ir ma-žesnės stovėjimo aikštelės miesto centre ar prie itin lankomų objektų.

„Dar vienas dalykas – projektų tęsti-numas. Pačiam teko išgyventi etapą, kai miestas jau buvo beveik pasiruošęs diegti tramvajų, bet pasikeitus politinei valdžiai atsirado nauji šūkiai, nauji vėjai ir šito pro-jekto buvo atsisakyta. Praėjo penkeri metai ir turime tą pačią ir dar sunkesnę padėtį. Jauni žmonės pabėgo į priemiestį, visuo-meniniu transportu nesinaudoja“, – teigė M.Pakalnis.

Sostinės bėda – trys veidai

Prancūzijos kompanija „TransLohr“ Vilniu-

je jau pristatė savo gaminamą tramvajų,

kuris, kompanijos atstovų teigimu, puikiai

tiktų mūsų miestui. Tramvajų kaip tinka-

miausią naujo transporto rūšį įvardijo ir

Vilniaus viešojo transporto vizijos kūrėjai.

Tačiau miesto vadovai kol kas nepasakė

savo nuomonės, kokią mato miesto trans-

porto ateitį.

„TransLohr“ Vilniui siūlo tramvajų guminė-

mis padangomis, kuriam reikalingas tik vie-

nas bėgis važiavimo stabilumui užtikrinti.

Tokio tramvajaus trasos kilometro įrengi-

mas kainuotų apie 30 mln. Lt.

Tramvajus su guminiais ratais

Vilniečiai gyvena

nesusispaudę, todėl

sostinėje neapsimoka

diegti didmiesčiams

būdingo visuomeninio

transporto rūšių.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 6 d.18 | Vilnius

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Konfl iktai tarp naktinių klubų savininkų ir miesto centre gyvenančių žmonių jau tapo įprasta abiejų pusių gyvenimo dalimi. Vilniaus meras Artūras Zuokas verslininkams siūlo patiems apsigyventi virš savo barų.

Vilniaus savivaldybė suskaičiavo, kad sos-tinės centrinėje dalyje yra apie 60 nakti-nių klubų, barų, kavinių, kurios dirba iki 5–6 val. ryto arba tol, kol išeina paskutinis klientas. Anot savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojo Ju-liaus Morkūno, pernai gauta 150 gyventojų skundų dėl šių įstaigų veiklos. Miesto tary-ba pernai patenkino keturis skundus, šie-met – vieną, apribodama prekybą alkoholiu.

Triukšmas ir rūkymasJ.Morkūno teigimu, dažniausiai gyventojai nepatenkinti, kad barų lankytojai būriuojasi lauke, rūko, garsiai kalbasi. Žmones taip pat piktina iš kavinių vidaus sklindantis triukš-mas. Daugiausia skundų sulaukiama iš To-torių, Islandijos, Vilniaus, Pilies, Didžiosios, Vokiečių gatvių gyventojų.

A.Zuokas pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri spręstų šiuos klausimus. Meras teigė, kad norėdamas sužinoti, ar pagrįstai gy-ventojai skundžiasi, pats ne kartą aplankęs barus vėlai vakare ar naktį. „Būna įvairiai, bet daugeliu atvejų galiu pasakyti, kad jeigu barai šiek tiek pasistengtų, matyt, nebūtų konfl ikto su gyventojais. O jeigu gyven-tojai pakvies pernakvoti jų miegamajame tam, kad išgirsčiau, ar jų argumentai tiks-lūs, mielai tai galiu padaryti“, – teigė meras. A.Zuokas prisiminė kartą pats nukentėjęs

dėl to, jog po 23 val. lauko restorane garsiai juokėsi. „Su šeima vakarieniavome restora-ne Slovėnijoje, tai nebuvo klubas, tik resto-ranas lauke, garsiai juokėmės. Kadangi buvo viena minutė po 23 valandos, gyventojai užpylė kibirą vandens ant mūsų. Baro šei-mininkai tik atsiprašė, nes po 23 valandos triukšmauti niekas neturi teisės“, – pasa-kojo Vilniaus vadovas.

Kenkia vienas kaimynasNaktinių klubų, kavinių savininkai skun-dėsi, kad gyvenimą jiems gali apkartinti ir vienas nepatenkintas kaimynas. „Amatinin-kų užeigai“ vadovaujanti Irena Marozienė pastaruosius trejus metus nuolat vaikšto į policiją, kadangi vienas gyventojas ne-pavargdamas rašo skundus dėl triukšmo.

Verslininkė tvirtino, kad perkantieji butus Senamiestyje turėtų pagalvoti apie būsimą naktinių klubų, restoranų kaimynystę. „Vi-same pasaulyje yra gatvių, kur vyksta in-tensyvus naktinis gyvenimas, nėra gyven-tojų, bet žmonės linksminasi iki 5, 6 ar net 7 valandos ryto. Ir Vilniui laikas tokią gatvę turėti“, – įsitikinusi „Amatininkų užeigos“

savininkė. Dėl vieno buto gyventojų nuola-tinių skundų daug problemų teigia turintys ir Linas Karalius bei Gintarė Gurevičiūtė. Neseniai kavinę atidariusi pora siūlo įves-ti naują tvarką: jeigu skundas pasitvirtina, už jo tyrimą sumoka verslininkai, jeigu ne –skundikai.

„Verslas yra bejėgis prieš gyventojus. Vie-no gyventojo skambutis ar raštelio brūkš-telėjimas yra jėga, įjungianti visą mecha-nizmą“, – skundėsi L.Karalius.

Ribojimai žlugdoVyninės „Prie parlamento“ direktorius Aud-rius Janušauskas teigė, kad vienas kaimy-nas skundus dėl triukšmo rašo jau 15 metų ir savo pasiekė: baras „Prie parlamento“ žlugo, nes jame po vidurnakčio uždrausta prekiauti alkoholiu.

„Naktinis klubas negali dirbti iki 24 val., nes jis tokiu laiku tik atsidaro. Paskelbtas bankrotas, miestas neteko mokesčių paja-mų, 20 darbuotojų nebeturi darbo. Kitoje Gedimino prospekto pusėje turiu kitą barą, turiu patalpas ir naktiniam klubui, bet tre-jus metus nieko nedarau. Jau karčiai pasi-mokiau su „Prie parlamento“, per pusantrų metų patyriau pusę milijono litų nuostolių, tai dabar baugoka“, – teigė A.Janušauskas. A.Zuokas nesusigraudino: baras esą yra per didelis tokiai vietai. Žlugusio baro savinin-kas pasipiktino: „Prie parlamento“ veikė ne vieną dešimtmetį, tai negi dabar jis pasida-rė didesnis? Tokių žmonių srautų, kaip bū-davo prieš 10 metų, čia jau seniai nebuvo.“

Verslininkai ir gyventojai neranda bendros kalbos

Karas dėl ramybės I.Marozienė:

„Visame pasaulyje yra gatvių, kur vyksta intensyvus naktinis gyvenimas, nėra gyventojų. Ir Vilniui laikas tokią gatvę turėti.“

Naktimis

sostinės

centre verda

triukšmingas

gyvenimas.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 6 d. Renginiai Vilniuje | 27

Balandžio 6 d., penktadienis

18.30 val. – Vilniaus teatras „Lėlė“ Spektaklis „Teiresijo krūtys“ (rež. Gintaras Varnas). Tai tragikomiška istorija apie žmonos paliktą vyrą, kuriam tenka pakeisti lytį ir gimdyti vaikus, kad išgelbėtų Prancūziją nuo vis prastėjančios gimstamumo situacijos. Spektaklis bus rodomas ir balandžio 7 d., šeštadienį, tuo pačiu metu. Bilietai – 40 Lt.

19 val. – Kongresų rūmai Dalios Ibelhauptaitės opera „Manon Lesko“. Solistai – Asmik Grigorian, Vaidas Vyšniauskas, kostiumų dailininkas – Juozas Statkevičius. Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui diriguos Gintaras Rinkevičius. Opera bus rodoma ir balandžio 7 d., šeštadienį, tuo pačiu metu. Bilietai – 72–182 Lt.

19 val. – „Domino“ teatrasSpektaklis „Daktaras“ (rež. Adolfas Večerskis).Bilietai – 50–70 Lt.

20 val. – klubas „New York“ Grupė „RusRock.lt“ pristato visų laikų geriausių rusų roko grupių programą. Skambės grupių „Kino“, DDT, BI-2 dainos. Bilietai – 33–73 Lt.

20.30 val. – klubas „Brodvėjus“ Grupės „AC/DC tribute.lt“ koncertas. Bilietai – 13 Lt.

Balandžio 9 d., pirmadienis

12 val. – Keistuolių teatrasMuzikinė pasaka „Geltonų Plytų kelias“ (rež. Aidas Giniotis). Vaidina: A.Giniotis, Giedrius Kiela, Jonas Šarkus, Justas Tertelis, Agnė Kaktaitė, Judita Urnikytė, Ieva Stundžytė, Marija Korenkaitė, Eimantas Bareikis, Vytautas Leistrumas. Bilietai – 15–20 Lt.

12 val. – V.Kudirkos aikštėVelykinis renginys „Dangus margučių raštuose“. Vilniaus etninės kultūros centro organizuojamame renginyje nestigs trankių šokių, skambaus juoko, gražių dainų ir kitų linksmybių.Nepamirškite atsinešti margučių ir geros nuotaikos!

18 val. – Šv. Kotrynos bažnyčia Koncertas „Karališkos Velykos“. Solistės Renata Dubinskaitė ir Saulė Šerytė, kartu

su Vilniaus savivaldybės choru „Jauna muzika“ bei Šv. Kristoforo kameriniu orkestru.Bilietai – 18–28 Lt.

Balandžio 10 d., antradienis

19 val. – Keistuolių teatrasJuozo Miltinio dramos teatro gastrolės. Rolando Augustino A. spektaklis „Hanana, kelkis ir eik“. Vaidina: Inesa Paliulytė, Algirdas Paulavičius, Vidmantas Fijalkauskas, Rimantas Teresas, Lolita Martinonytė ir kiti.Bilietai – 25–35 Lt.

Balandžio 11 d., trečiadienis

18 val. – klubas „Propaganda“ Koncertuos postroko/postmetalo kolektyvas iš Čikagos „Russian Circles“. Apšildys grupė „Deafh eaven“.Bilietai – 50 Lt.

19 val. – Šv. Kotrynos bažnyčia Gitarų muzikai skirtas renginys „Gitaros fiesta – 2012“. Ryškiausi Lietuvos gitaros virtuozai pademonstruos plačią gitaros stilių įvairovę, nuo rafinuotos klasikos iki bliuzo ir aistringojo flamenko. Bilietai – 23–43 Lt.

Balandžio 12 d., ketvirtadienis

19 val. – Šokio teatras„Baltijos baleto grupė“ pristato šokio spektaklį „Arachnė“, pagal antikinį Ovidijaus mitą „Metamorfozės“. Tai mitas apie jauną merginą Arachnę. Arachnė gyrėsi esanti geriausia audėja, geresnė netgi už pačią deivę Atėnę. Vėliau Atėnė jai pasirodė apsimetusi sene ir liepė gailėtis dėl savo poelgio, bet Arachnė nenusileido ir metė iššūkį deivei. Bilietai – 28–48 Lt.

„Teiresijo krūtys“ Balandžio 6, 7 d. „Arachnė“ Balandžio 12 d.„Gitaros fi esta – 2012“ Balandžio 11 d.

Vilniaus savivaldybės choras „Jau-na muzika“ Šv. Kotrynos bažnyčioje balandžio 9 d., pirmadienį, rengia velykinį koncertą. Choro meno vado-vas ir dirigentas Vaclovas Augustinas tikina, jog jame skambės ne paprasta, o karališka muzika.

– Koncerte „Karališkos Velykos“ muzikuosite kartu su Šv. Kristoforo orkestru ir vokaliniu duetu „Duo barocco“. Kokių emocijų gali su-laukti klausytojai?

– Georgas Friedrichas Händelis – karališkas

kompozitorius. Jo muzika tiesiog idealiai tin-

ka prisikėlimo šventei ir džiaugsmo bei es-

tetinio pasitenkinimo išgyvenimui. Tai muzi-

ka, kuri daug kartų girdėta, daug kartų grota,

tačiau ją norisi ir norisi klausyti. Mano many-

mu, tai bus dvasiškai vertingas ir muzikaliai

stilingas koncertas, tuo labiau kad skambės

itin įvairūs šio kompozitoriaus kūriniai:

karūnavimo himnai, duetai ir arijos iš įvairių

operų bei oratorijų.

– Ar chorui yra tekę anksčiau dainuoti su solistėmis Saule Šeryte ir Renata Dubinskaite?

– Vieną kartą choras jau yra dainavęs su

S.Šėryte ir prisiminimai tik patys geriausi.

Tačiau su duetu velykiniame koncerte

dainuosime pirmą kartą, tad nekantriai lauki-

ame šios naujos muzikinės pažinties.

– Ar jums pačiam artima barokinė muzika ir

senosios muzikavimo tradicijos?

– Taip, artima. Man patinka jos klausytis,

kažkada patiko ją studijuoti, tačiau nekonku-

ruoju su senosios muzikos žinovais. Nesu

specialistas, kokiu tapo Darius Stabins-

kas ar Gintautas Venislovas, bet ja gėriuosi

kiekvieną akimirką.

– O kaip jūs švenčiate Šv. Velykas? Galbūt tu-rite kokių ypatingų tradicijų?

– Tiesą pasakius, nesu didelis kiaušinių mar-

ginimo mėgėjas. Vyniojimas į lukštus, mar-

ginimas vašku ar skutinėjimas man dide-

lio džiaugsmo neteikia, tačiau susidaužti

kiaušiniais tą dieną su artimais žmonėmis

man yra labai svarbus ritualas jau nuo

vaikystės.

Kalbėjosi Sigita Ilgauskaitė

Karališkas koncertasBalandžio 10 d., antradienį, Keistuolių teatre svečiuosis Juozo Miltinio dra-mos teatras. Jis pristatys daug dėmesio sulaukusį Rolando Augustino A. režisuotą spektaklį „Hanana, kelkis ir eik“ pagal Germano Grekovo pjesę „Hanana“.

Spektaklyje „Hanana, kelkis ir eik“ Kau-

no valstybinio dramos teatro aktorė Inesa

Paliulytė sukūrė Liudos Hananos personažą.

Ji šmirinėja tarp apgirtusių, apkvaitusių,

apkurtusių ir apakusių namiškių,

murmėdama po nosimi, tuščiai berdama

žodžius tarsi pati sau. Jos užguitą ir bebalsį

vyrą stulbinamai įkūnijo aktorius Algirdas

Paulavičius. Vos porą frazių per spektaklį

sumurmėjęs aktorius – vienas įdomiausių

veikėjų, įrodančių, kad personažo svarba

priklauso ne nuo scenoje praleisto laiko.

Savo kūnu ir veidu jis atskleidė daugiau, nei

galima pasakyti žodžiais.

Sudėtingas alkoholiko ir ligoto sūnaus

Stasiuko Hananos vaidmuo teko aktoriui

Vidmantui Fijalkauskui. Jis išgyvena lyg ir ne

savo, o perskaitytų knygų, žurnalų ir televizi-

jos ekrano herojų likimus. Despoto vaidmenį

kuriantis aktorius, nuolat siautėjantis ir

gąsdinantis aplinkinius, spektaklio atomaz-

goje išgyvena nušvitimą.

Įnamio bei Liudos meilužio vaidmenį

sukūrė Rimantas Teresas. Spalvingos ir

Hananų šeimos kaimynės – Janina (Lolita

Martinonytė, Eleonora Koriznaitė) bei Zina

(Ligita Kondrotaitė). Iš kalėjimo grįžęs sūnus

paklydėlis – aktorius Vytautas Kupšys – su

cigarete dantyse ir Kalašnikovo automatu

krepšyje puikiai įkūnijo „zeko“ vaidmenį. Jo

atėjimas sugriauna iki šiol vyravusį gyvenimą

su didžiuliu trenksmu ir atneša sumaištį bei

pakeičia likimus.

Pjesės veiksmą spektaklio kūrėjai perkėlė į

šiandieninės Lietuvos tikrovę, nes tragiška

šeimos kasdienybė tiksliai sutampa su

lietuviško kaimo realijomis.

Šokiruojantis spektaklis

A.Paulavičius

vaidmenį kuria be

žodžių.

Teatro archyvo nuotr.

S.Paškevičiaus nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 6 d.

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

Vos 11–13 laipsnių šilumos, drėgmė ir varvančios nosys –tokia yra noro šildymo sezoną daugiabutyje baigti anksčiau pasekmė.

Taikos prospekto 79-ajame devynaukšty-je įsikūrę gyventojai „15min“ redakcijai skundėsi, kad namo bendrijos pirmininkui Juozui Dzekunskui savavališkai atjungus šildymą pirmąjį balandžio savaitgalį, kai kuriuose butuose temperatūra siekė tik kiek daugiau nei 10 laipsnių šilumos, nors vidutinė temperatūra turi būti ne žemesnė nei 18 laipsnių.

Viena daugiabučio gyventojų Eglė Staš-kuvienė, auginanti du vaikus, skundėsi, kad šaltame bute kaupiasi drėgmė, todėl sienoje „įsimetė“ pelėsis. Apie tai ji laišku informavo bendrijos pirmininką.

„Jau nuo kovo 22 dienos šildymas buvo „prisuktas“, o grįžę po savaitgalio namo –išsigandome, nes buvo labai šalta. Pirma-me aukšte esančiame bute temperatūra net buvo nukritusi iki 9 laipsnių šilumos. O pir-mininkas sako: „Nepatinka – pirk namą“, – J.Dzekunsko atšiaurumu stebisi prieš keletą metų su šeima į šį daugiabutį atsikrausčiusi Reda Cikanavičienė.

Po griežto gyventojų pokalbio su pirmi-ninku nuo balandžio 2 dienos radiatoriai vėl šyla.

Parašus pirmininkas rinkoNutarimas baigti šildymo sezoną anksčiau yra priimamas tik sutikus daugiau nei pusei namo gyventojų. Prašymas su parašais turi būti perduotas šilumos tiekėjui.

Specialistų aiškinimu, į bendrijos veiklą kištis negali nei savivaldybė, nei kitos tar-nybos, nes bendrijos pirmininkas yra namo valdytojas ir tik jis sprendžia, kaip tvarkyti ir prižiūrėti namą.

Nors beveik prieš 4 dešimtmečius pa-statyto daugiabučio gyventojai „15min“ žurnalistams vienu balsu aiškino, kad no-rėtų, jog šildymo sezonas dar nebūtų baig-tas, kai kurie prisipažino – bendrijos pirmi-ninko prašomi, jie parašais patvirtino savo sutikimą šildymo sezoną baigti anksčiau.

„Nenorėjau pasirašyti, bet kelis kartus pirmininkas ėjo pas mane, įtikinėjo, netu-rėjau kur trauktis“, – aiškino pirmo aukšto gyventoja Veronika Gaižauskienė. Užsukus šildymą, jos kambariuose temperatūra sie-kė vos 11–13 laipsnių šilumos.

Ar pavyko surinkti reikiamą parašų kiekį – neaišku. „Kauno energijos“, kuri tiekia dau-giabučiui šilumą, darbuotojų duomenimis, prašymo šildymo sezoną baigti anksčiau Taikos prospekto 79-ajame name bendro-vė nėra gavusi. Susisiekti su bendrijos pir-mininku J.Dzekunsku „15min“ nepavyko.

Ar yra saliamoniškas sprendimas?Tokių konfl iktų kyla daugelyje daugiabu-čių, mat dalis žmonių bet kokia kaina pa-siryžę gyventi nors ir lauko sąlygomis, kad tik kosminės sąskaitos už šildymą būtų ma-žesnės. Kiti, ypač auginantys mažus vaikus, piktinasi „centų taupymu“.

Tad ar įmanoma gyventojams draugiškai susitarti ir rasti visus tenkinantį sprendimą?

Vienas sprendimo būdas – pakeisti neį-tinkantį bendrijos pirmininką. Taikos pros-pekto 79-ojo namo gyventojai jam kas mė-nesį renka po kelis litus nuo kiekvieno buto (name – 72 butai). Tačiau namo gyventoja Julija Kačergienė neslepia: „Nėra norinčių.

Vienas vyras buvo pasisiūlęs, tačiau papra-šė 800 litų atlyginimo per mėnesį, ir „gy-ventojai griebėsi už galvos, kad brangu“.

Kitas būdas – samdyti atskirą šilumos punkto prižiūrėtoją, tačiau jam taip pat reikėtų mokėti atlyginimą.

Kaunas | 17

Daugiabutyje – kaip šaldytuve

Dėl šilumos

trūkumo ir drėgmės

į E.Staškuvienės

buto sieną „įsimetė“

pelėsis.

E.Ovčarenko nuotr.

V.Gaižauskienė:

„Nenorėjau pasirašyti, bet kelis kartus pirmininkas ėjo pas mane, įtikinėjo.“

Kauniečiai yra ne kartą informuoti, kad

kiekvieno daugiabučio namo gyventojai

šildymo sezoną gali baigti anksčiau laiko.

Tokia galimybė numatyta Šilumos ūkio

įstatyme bei Šilumos tiekimo ir vartojimo

taisyklėse.

Sprendimui turi pritarti daugiau nei pusė

namo gyventojų. Apie tai šilumos tiekė-

ją turi informuoti namo administratorius,

bendrijos pirmininkas arba jo įgaliotas

asmuo.

Sprendimą dėl ofi cialios šilumos sezono

pabaigos priima Kauno miesto savivaldy-

bė. Pagal galiojančius teisės aktus šildymo

sezoną galima baigti, kai 3 paras iš eilės

vidutinė lauko oro temperatūra yra aukš-

tesnė negu 10 laipsnių šilumos. Ofi ciali šil-

dymo sezono pabaiga Kaune pastaraisiais

metais skelbta balandžio 9 ir 17 dienomis.

Sprendimas – daugumos valioje

V.Gaižauskienė pati sutiko,

kad būtų nustota šildyti,

bet dabar jau gailisi.

E.Ovčarenko nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 6 d.18 | Kaunas

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

Pagal gyventojų skaičių ir plotą Kaunas nelabai reikšmingai skiriasi nuo Vilniaus, tačiau BVP, sukuriamas antrajame šalies mieste, yra beveik perpus mažesnis nei sostinėje.Vis tik fi nansų ekspertai neabejoja – mies-tas pamažu atsitiesia ir ateityje užims svarbesnę vietą Lietuvos ekonominiame gyvenime.

Priežasčių, kodėl Kaunas nuo pat vals-tybės atkūrimo nesugebėjo išnaudoti savo puikios geografi nės padėties, mokslinio potencialo, verslo infrastruktūros, yra ne viena – masinė darbingo amžiaus žmonių emigracija į sostinę ir užsienį, vietinės val-džios neveiklumas, centrinės valdžios ne-noras konkuruojančiam miestui leisti įgy-vendinti svarbius strateginius projektus.

Tačiau kauniečių saviplakos ir kitų mies-tų gyventojų pašaipų laikai – „visur gerai gyventi, tik ne Kaune“ netrukus turėtų baigtis. „Swedbank“ vyriausiasis ekono-mistas Nerijus Mačiulis ir to paties banko Kauno verslo bankininkystės centro Verslo klientų departamento direktorius Saulius Pšalgauskas neabejoja, kad miesto laukia šviesi ateitis.

Oro uosto ir arenos trauka„Kauno oro uostas, kuris yra vienas spar-čiausiai besivystančių Europoje, atveria labai plačias galimybes, jos dar ne visos panaudotos. „Žalgirio“ arena sukuria naują patrauklumą, nes vienas iš apsisprendimų

gyventi būtent tame mieste yra ne tik at-lyginimas, bet ir pramogos, galimybės nu-eiti į renginius.

Į Vilnių išsikrausčiau prieš ekonominę krizę ir atsimenu, kad tuomet Laisvės alė-ja buvo tuščia ir nyki. Dabar, užėjęs į sena-miestį, matau, kad jis daug aktyvesnis nei

Vilniaus senamiestis. Kai kurie verslininkai pasinaudojo galimybėmis, kurias atvėrė Kauno oro uostas, pritraukęs į miestą dau-giau turistų“, – pastebėjo buvęs kaunietis N.Mačiulis.

Medicinos universiteto potencialasAnalitikas taip pat pabrėžia dar vieną neiš-naudotą nišą: turėdamas tokį stiprų Medi-cinos universitetą, Kaunas galėtų teikti gy-dymo, reabilitacijos paslaugas turtingiems Vakarų valstybių gyventojams.

„Medicininis turizmas yra labai popu-liarus išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, nes gydymo kokybė beveik nesiskiria, o kaina mažesnė. Kaunas galėtų pritrauk-ti Vokietijos, Skandinavijos šalių piliečių. Kelios tokios privačios gydymo įstaigos veikia Vilniuje, jos teikia netgi staciona-raus gydymo paslaugas. Kauno klinikos

yra didžiulių galimybių vieta, jei bent iš dalies jas valdytų privatus kapitalas“, – neabejoja N.Mačiulis, pabrėžęs būtinybę atrasti daugiau sąlyčio taškų tarp Lietuvos sveikatos mokslų ir Kauno technologijos universitetų.

Svarbus logistikos centrasS.Pšalgauskas taip pat atkreipia dėmesį į patogią geografi nę Kauno vietą, kuri, at-sigaunant ekonomikai ir sugrįžtant versli-ninkų pasitikėjimui, leidžia tikėtis logisti-kos centrų plėtros.

Prieš ekonominę krizę viešoje erdvėje sklandė daug ambicingų planų kurti dide-lius sandėliavimo terminalus, tačiau sunk-metis juos pristabdė. Gilias tradicijas Kaune turi ir pramonė – gėrimų, baldų, siuvimo. Ji, vos pajutusi paklausą Europoje, pasau-lyje iš karto atsigautų.

Potencialas – medicinos turizmas

Pagal gyventojų skaičių ir plotą Kaunas nedaug skiriasi nuo Vilniaus, tačiau čia sukuriamas BVP yra beveik perpus mažesnis nei sostinėje.

Kauno oro uostas

auga itin sparčiai.

E.Ovčarenko nuotr.

S.Pšalgauskas (k.) ir

N.Mačiulis neabejoja, kad

Kaunas jau išjudėjo iš

ilgamečio ekonominio ir

kultūrinio sąstingio.

E.Ovčarenko nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 6 d. IT kodas | 29

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Pastarąjį pusmetį CPO sistemoje judrųjį ryšį buvo galima pirkti tik iš „Tele2“. Kiti operatoriai iš sistemos pasitraukė pareiš-kę, kad joje nėra konkurencijos: visiems siūlant vienodas kainas, konkursą laimė-davo kompanija, pirmoji pasirašiusi preli-minarią sutartį su CPO, – „Tele2“. Pastaroji iš sistemos nepasitraukė ir pagrindinėms paslaugoms (skambučiams, SMS ir mo-biliesiems duomenims) pritaikė nulinius tarifus.

Kadangi konkurencijos išties neliko, CPO sistemą prižiūrinti VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) su judriojo ryšio tiekėjais ėmė tartis, kaip reikėtų tobulinti sistemą, kad šie į ją grįžtų.

Pokalbiai pagaliau baigėsi ir mobiliojo ry-šio kompanijoms siūloma pasirašyti naujas sutartis, kurios įsigalios nuo gegužės mė-nesio. Nepaisant „Omnitel“ ir „Bitės“ ra-ginimų vykdant pirkimus vertinti kokybę, pagrindiniu kriterijumi liko kaina. Ar abi jos grįš į sistemą, kuriai buvo atsukusios nugarą, dar neaišku.

Vertinti kokybę sudėtingaDiskutuojant apie CPO sistemos ydas dau-giausia dėmesio skirta judriojo ryšio paslau-gų kokybės vertinimo kriterijams. Siūlyta atsižvelgti į mobiliojo ryšio stočių skaičių, padengimą, duomenų perdavimo spartą, kitus kriterijus.

CPVA konsultavosi su Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Paaiškėjo, kad belaidžio in-terneto ryšio kokybės matavimai nėra la-bai tikslūs: jie vykdomi tik pasirinktų did-miesčių paštų patalpose, tam tikru metu ir su operatorių pateiktais modemais. Be to, interneto kokybei ir greičiui įtakos gali tu-rėti įvairūs faktoriai – oro sąlygos, naudo-jamas telefono aparatas, buvimo vieta ir kt.

Nors RRT skelbia mobiliojo ryšio tinklų tikėtinų aprėpties zonų žemėlapius, tarnyba atkreipia dėmesį, kad jie neatskleidžia tiks-laus judriojo radijo ryšio tinklų padengimo.

CPVA taip pat kreipėsi patarimo į Suo-mijos centrinę perkančiąją organizaciją. Ši nurodė, kad įvertinti judriojo ryšio pas-laugų kokybę yra itin sudėtinga, todėl pag-rindiniu kriterijumi pasirenkama kaina.

Dekoratyviniai pokyčiaiPo ilgų svarstymų nuspręsta judriojo ryšio pirkimuose per CPO vertinimo kriterijumi palikti kainą.

„Atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų poreikius bei operatorių siūlymus, į naująjį pirkimą taip pat įtrauktos dvi papildomos paslaugos: galimybė gauti atsakymą per 24 val. į perkančiosios organizacijos užklau-są ir perkančiajai organizacijai dedikuotas asmeninis vadybininkas“, – „15min“ sakė CPVA Pirkimų sprendimų skyriaus virši-ninkė Jurgita Kuklierienė.

Pagrindinis numatomas pakeitimas – operatoriai galės konkuruoti dėl minima-laus prakalbamo mokesčio dydžio. Tikima-si, kad dėl šios naujovės kainos dar labiau sumažės. Be to, ateityje paslaugų sąrašas gali būti pildomas pagal perkančiųjų orga-nizacijų poreikius, taip sudarant didesnės konkurencijos galimybes, siekiant gauti geriausius pasiūlymus iš tiekėjų.

Išklausė, bet neišgirdoNepatenkinta derybų rezultatais, „Bitė“ dar nežino, ar dalyvaus CPO sistemoje. Bendro-vė teigia derybų metu pateikusi daug pasiū-lymų, bet jie liko neišgirsti – tik išklausyti.

„Reikšmingo ir situaciją keičiančio

susitarimo pasiekti nepavyko. RRT ir pati rinka per pastaruosius metus labai efekty-viai sureguliavo kainas už mobiliojo ryšio paslaugas, kurios tapo mažiausios Euro-poje. Iš esmės visų operatorių paslaugų kainos ir tinklo padengimas reikšmingai nesiskiria. Vieninteliai skirtumai, kurie vis labiau domina vartotojus, yra aptar-navimas ir paslaugos. Šią įžvalgą iš savo klientų stengėmės pabrėžti nuo pat disku-sijos dėl CPO sistemos pradžių“, – sakė „Bi-tės“ generalinio direktoriaus pavaduotojas klientams Chrisas Robbinsas.

Jis abejojo, ar pokyčiai grąžins į CPO sis-temą konkurenciją, kadangi vienintelis tei-giamas postūmis yra tas, kad laimėtojas nebebus parenkamas pagal tai, kada pasi-rašyta sutartis su CPO.

Ginklų nesudeda„Omnitel“ teigiamai vertina, kad tapo aiš-kiau, kokiomis aplinkybėmis perkančiosios organizacijos turėtų mobiliojo ryšio pas-laugas įsigyti per CPO, o kada – per pana-šią Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS).

„Pagal naująsias CPO taisykles perkan-čiosios organizacijos per šią sistemą galės įsigyti bazines paslaugas – skambučius ir trumpąsias žinutes, o laimėtoją lems kai-na. Tuo tarpu didesniam ar kompleksiniam paslaugų paketui pirkti tinkamesnė CVP IS, kurioje perkančioji organizacija gali pati su-formuoti jai aktualiausių paslaugų rinkinį, įvertinus tiek kokybinius (tinklo aprėptis, paslaugų kokybė ir kt.), tiek kiekybinius

kriterijus“, – sakė „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis.

Nepaisant to, kompanija ir toliau laikosi pozicijos, kad šias dvi sistemas būtų tikslin-ga sujungti į vieną, kurioje laimėtoją lemtų tiek kaina, tiek kokybiniai kriterijai.

J.Kuklierienė teigia, kad sujungti jų ku-ruojamos CPO ir Viešųjų pirkimų tarnybos prižiūrimos CVP IS neplanuojama.

Naujovės leis sutaupytiKonkurenciją kainomis ginanti „Tele2“ tei-gia, kad dalyvavimo CPO sistemoje sąlygos buvo ir yra tinkamos. „Tele2“ taip pat da-lyvauja viešuosiuose pirkimuose, vykdo-muose per CVP IS.

„Gerai, kad perkančiosios organizacijos gali pasirinkti, koks būdas joms yra pato-gesnis. Mums svarbiausia, kad pirkimų sis-temos pašalintų piktnaudžiavimo galimybę ir leistų paslaugas gauti už geriausią kainą. Tai yra naudinga ir pinigus taupančioms organizacijoms, ir visiems mokesčių mo-kėtojams“, – sakė „Tele2“ rinkodaros va-dovas Tomas Burovas.

Anot jo, vartotojų nuomonės tyrimai rodo, kad žmonės panašiai vertina skir-tingų operatorių ryšio paslaugų kokybę, o svarbiausias pasirinkimo kriterijus dau-gumai yra kaina. Taigi, perkant mobiliojo ryšio paslaugas, racionalu pirmiausia ver-tinti kainą. „Konkurencijos tai jokiu būdu neriboja – paslaugų teikėjai visada turi ga-limybę tobulinti savo veiklos procesus, di-dinti veiklos efektyvumą ir pateikti klien-tams geriausią siūlymą“, – teigia T.Burovas.

Mobiliojo ryšio viešieji pirkimai

Svarbiausia – kaina6700

Tiek organizacijų 2011 metais dalyvavo viešuosiuose pirkimuose Lietuvoje.

Skaičius

Po sunkių

derybų nutarta,

kad svarbiausia

perkant

mobiliojo ryšio

paslaugas vis

dėlto yra kaina.

BFL nuotr.

Daugiau nei pusmetį trukusios derybos dėl to, kaip reikėtų tobulinti viešuosius mobiliojo ryšio pirkimus, vykdomus per Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) sistemą, pasiekė fi nišo tiesiąją.

„Sprendimas atsižvelgti tik į paslaugų

kainą yra tinkamas toms paslaugoms,

kurios, perkančio-

sios organizaci-

jos manymu,

yra identiš-

kos savo ko-

kybe. Tačiau

bent kiek di-

desniam pas-

laugų poreikiui

iš pirmo žvilgs-

nio racionalus

kainos kriterijus

nustoja galiojęs“.

„CPO veiklos rezultatai, kai paslaugas

čia siūlė tik „Tele2“, rodo, kad viešajam

sektoriui aktuali gali-

mybė ryšio pas-

laugas gauti už

geriausią kai-

ną. Nuo pernai

spalio iki šių

metų vasario

pabaigos su-

rengta per

150 pirkimų –

daugiau nei per

tris pirmuosius

2011 m. ketvir-

čius (104).

„Laukto pasikeitimo, kad CPO sistema

nebebus ribota, trumparegiška ir lai-

mėtoją parenkanti

iš esmės pagal

vienintelį kri-

terijų, nėra.

Ji vis dar

neatspin-

di Lietuvos

telekomuni-

kacijos rinkos

ar mobiliojo

ryšio vartotojų

poreikių.“

A.Zabulis | „Omnitel“ T.Burovas | „Tele2“ C.Robbinsas | „Bitė“

15min • 2012 m. balandžio 6 d.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

XX a. 8 dešimtmečio pabaigoje tuometinė-je Tarybų Sąjungoje vienintelis mikrochi-rurgijos centras buvo Maskvoje. Lietuvoje steigti tokio centro neplanuota.

Šią idėją iš už Atlanto atsivežė ir įgyven-dino Lietuvoje doc. Mečislovas Vitkus. Vie-šėdamas JAV jis aplankė visame pasaulyje gerai žinomus rekonstrukcinės mikrochi-rurgijos, plaštakos chirurgijos centrus. Pamatęs ten jau kasdienybe tapusias ga-lūnių replantacijas, audinių kompleksų transplantacijos operacijas, nusprendė pasėti mikrochirurgijos metodo grūdą ir Lietuvoje.

1979 metais jo iniciatyva įkurta mikro-chirurgijos laboratorija. Joje atlikta dau-gybė mokslo-eksperimentinių darbų su laboratoriniais gyvūnais: bandyta ir išto-bulinta smulkių kraujagyslių – 1 milimetro diametro – susiuvimo technika, naudojant

operacinį mikroskopą ir labai plonus chi-rurginius siūlus.

Lyg vakar, bet labai seniaiRekonstrukcinės chirurgijos ištakos Lie-tuvoje neatsiejamos nuo garsaus tėvo ir sūnaus – doc. Mečislovo ir prof. Kęstučio Vitkų – tandemo.

1980-aisiais Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje (dabar – Vilniaus universiteto li-goninės Santariškių klinikų Centro fi lialas (VUL SK CF)) juodu pirmąkart replantavo du visiškai amputuotus rankos pirštus.

Anuos laikus plačiai žinomas plastinės chirurgijos specialistas K.Vitkus prisime-na kaip sapną. „Lyg viskas buvo vakar, bet kartu ir taip seniai“, – laiko tėkme tarsi nu-sistebėjo profesorius.

Pacientas, kuriam pirmajam Lietuvoje atlikta pirštų replantacija, į Vitkų rankas pateko netikėtai. „Iš mano gimtojo mies-to buvo atvežtas jaunuolis su dviem nu-pjautais pirštais. Jį atsiuntė mano kolega –

angiochirurgas. Iš pradžių su tėvu pagal atlasus ieškojome kraujagyslių nugarinėje plaštakos pusėje, po to – iš delno pusės. 12 valandų sėdėjome ir netikėtai prisiuvome tuos pirštus“, – į prisiminimus mielai lei-dosi VUL SK CF Plastinės ir rekonstrukci-nės chirurgijos centro direktorius K.Vitkus.

Konkuravo net su Maskva„Po tos pirštų replantacijos šalyje kilo šioks toks ažiotažas, buvo sušaukta net gydymo taryba. Nuspręsta, kad Mikrochirurgijos tarnyba turėtų plėstis. Profesoriai sakė: „Jei per metus bent vieną pirštą prisiūsite, bus labai daug“, – pasakojo K.Vitkus.

Ligoninės administracija skyrė keletą pa-latų Ortopedijos-traumatologijos skyriuje ir leido naudotis viena iš operacinių: mi-krochirurgų darbas įgavo pagreitį.

„Atsitiko taip, kad prasidėjo tikras bu-mas – ėmėme konkuruoti net su Maskva. 1980–1985 metais Vilniaus mikrochirurgijos skyrius vienintelis Lietuvoje, Latvijoje, Es-tijoje ir Baltarusijoje atlikdavo šio regiono gyventojų amputuotų segmentų replanta-ciją. Per parą gaudavome po 2–3 pacientus iš šio regiono. Tapome centru visame Bal-tijos šalių regione – Sąjungos vakaruose“, –dėstė profesorius, už Rekonstrukcinės ir plastinės mikrochirurgijos tarnybos su-kūrimą apdovanotas Nacionaline premija.

Slapta plaudavo vandeniuK.Vitkaus prisiminimai labai spalvingi. Sako, rekonstrukcinės operacijos anuomet truk-davo 20 valandų ir dar ilgiau. „Susiformavo „žaliųjų berečių“ branduolys. Mes tarsi pro-testavome prieš nusistovėjusią tvarką, pagal kurią, kuo rimtesnis daktaras, tuo aukštesnę baltą kepurę nešiodavo“, – šypsosi K.Vitkus.

Jis prisiminė ir tai, kad anais laikais buvo griežtai draudžiama sužalotą galūnę ar žaiz-dą plauti – liepta tepti spirituotu jodu: „Da-bartiniu supratimu tai tolygu audinių nu-žudymui. Todėl, kai niekas nematydavo, tą iš gamyklos atvežtą sumaltą ranką ar koją plaudavome pakišę po kranu. Su šepečiu

iššveisdavome, gabendavome į operacinę ir tada jau vykdavo darbas.“

Medikai valandų valandas praleisdavo sėdėdami vienas priešais kitą, nepakildami nuo mikroskopo.

„Ir turėjai nesusipykti. Niekas tavęs nei pa-girdo, nei pavaduoja. Dabar laikai kiti: dau-giau rotuojamės, daugiau jaunimo, daugiau brigadų“, – palygino K.Vitkus.

Medikai pasiekė tokį profesionalumo lygį, kad ne kartą nušluostė nosį net Maskvos specialistams.

Pavyzdžiui, 1985 metais doc. Mindaugas Minderis atliko pirmąją vaskuliarizuoto ner-vo transplantaciją. Vėliau plačiai įdiegė šį metodą klinikinėje praktikoje.

„Tiek žvelgdamas atgal, tiek vertinda-mas šiandieną norėčiau ne taip smarkiai sureikšminti aparatą, geležinę dėžę, mikros-kopą. Visada svarbiausias buvo gydytojas –

30 | Sveikata

Mikrochirurgija – Plastinės operacijos ir estetinė chirurgija jau nieko nebestebina: išlyginti raukšles, paputlinti lūpas, pariesti nosį ar suapvalinti krūtis atrodo vienas juokas. Viskas taip kasdieniška, kad net nesusimąstome, nuo ko gi visa tai Lietuvoje prasidėjo. Pasirodo, nuo dviejų pirštų.

V.Tutkus:

„Kai pasakėme, kad galime operuoti pačias smulkiausias kūno dalis – kraujagysles, nervus, neurochirurgai iš mūsų juokėsi.“

Plastinė ir rekons-

trukcinė chirurgija

Lietuvoje prasidėjo nuo

dviejų prisiūtų pirštų.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 6 d.

žmogus“, – pabrėžė M.Minderis ir atkreipė dėmesį, kad Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrius, kaip ir prieš tris dešimt-mečius, taip pat ir dabar, išlieka pagrindiniu amputuotų galūnių replantacijų ir sudėtin-gų viršutinės galūnės traumų bei jų pasek-mių chirurginio gydymo centru Lietuvoje.

Komplimentą priėmė kaip iššūkį 1990 metais dr. Vytautas Tutkus kartu su svečiu iš JAV gydytoju Jamesu Baldwinu pirmą kartą Lietuvoje atliko kelio sąnario artroskopinę operaciją bei artroskopinę kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plastiką.

V.Tutkaus ir J.Baldwino bendradarbia-vimas, galima sakyti, prasidėjo nuo nesu-sipratimo. Kartu su krepšininku Arvydu Saboniu viešėdamas užatlantėje, K.Vitkus aplankė Portlando ligoninę ir išvydo artros-kopinę kelio sąnario operaciją.

„Pamatęs tokį stebuklą, K.Vitkus ir sakys operaciją atliekančiam chirurgui: „Jūs taip gražiai dirbate, turite atvažiuoti į Lietuvą.“

Gydytojas nesuprato, kad tai buvo viso labo komplimentas ir kvietimo neužmiršo –priėmė už gryną. Praėjus keleriems me-tams, vieną dieną J.Baldwinas paskambino į Lietuvą ir pranešė: „Atvažiuoju!“

Lietuvių džiaugsmą netrukus pritemdė nerimas: varge, ką daryti? „Pas mus kaip tik prasidėjo nepriklausomybė: viskas juda, kruta, bruzda. Neaišku, kam priklausome. Tiesa, J.Boldwinui įvažiuoti į Lietuvą leidi-mą išdavė Maskva“, – prisiminė V.Tutkus.

Amerikietis į šalį atvyko ne tuščiomis –atgabeno didžiulį krovinį su medicinine įranga.

„Prasidėjo beprotiškas pacientų konsul-tavimas – net lifte. Mums tai buvo didžiulis įvykis“, – kalbėjo V.Tutkus.

Buvo 1990-ieji. „Tuo metu jau penkerius metus dirbau mikrochirurgu, prisiuvinėjau nutrauktas galūnes, persodindavau audinių lopus į defektus, naudodamas mikrosko-pą. Atvykus J.Baldwinui Vitkai nusprendė, kad artroskopinės chirurgijos sritį paskirs

kuruoti man, mat gydytojo karjerą pradė-jau kaip traumatologas ortopedas“, – aiš-kino V.Tutkus.

Audinys – ne skuduro gabalasPasakodamas apie pirmuosius rekons-trukcinės chirurgijos žingsnius Lietuvoje, V.Tutkus negali neužsiminti ir apie kurio-zinius atvejus.

„Turėjome pacientą, kuriam girtam šuo nosį nukando. Komanda dirbo daugybę va-landų, vargo, kol nosį prisiuvo. O galiausiai iš ligoninės išleistas pacientas vis tiek mir-tinai nusigėrė. Apmaudu, kad darbas buvo bergždžias“, – nusivylimo neslėpė medikas.

Užtat ant traukinio bėgių užmigusį pa-cientą pastatyti ant kojų pavyko.

„Traukinys nukirto abi galūnes. Atvežė: kojos sau, ligonis – sau. Labai sudėtinga operacija, bet pavykusi. Tiesa, paciento

kojos sutrumpėjo maždaug dešimčia cen-timetrų – tiek blauzdos iškirto traukinio ratai“, – prisiminė plastinės ir rekonstruk-cinės chirurgijos gydytojas. Minėti pavyz-džiai įrodo, kad mikrochirurgija – tai menas.

„Kai pasakėme, kad galime operuoti pa-čias smulkiausias kūno dalis – kraujagysles, nervus, neurochirurgai iš mūsų juokėsi. Kai tik pradėjau dirbti, senieji pilvo chirurgai sakydavo: kai siūsi odą, suveržk kuo stip-riau, kad geriau sugytų. Jie nekreipė dė-mesio, kad liks randai. O mūsų kolektyvas suprato, kad audinį reikia mylėti ir gerbti, kad tai – gyvas organizmas, o ne skuduro gabalas. Mikrochirurgijos korifėjai sako: įsiklausyk į audinį“, – tarsi garbės kodeksą citavo V.Tutkus.

Tarkime, Achilo sausgyslės operacija gali atrodyti labai paprasta – susiuvi ir tiek ži-nių. „Tačiau kuo juvelyriškiau viską su-grąžini į vietas, kuo švelniau susiuvi, tuo gražiau ir sugyja. A.Sabonis, nutrūkus Achi-lo sausgyslei, atvažiavo būtent pas mus –mikrochirurgus. Ir pakilo net iki NBA žvaigždžių!“ – pasididžiavimo kolegų at-liktu darbu neslėpė V.Tutkus.

Kova dėl pacienčių Mikrochirurgijos metodo pritaikymas lei-do padaryti perversmą chirurgijoje, nes stipriai išplėtė rekonstrukcinės chirurgijos

galimybes. VUL SK CF Plastinės ir rekonstruk-cinės chirurgijos skyriuje per metus gydoma apie 1500 pacientų.

Atliekamos amputuotų galū-nių replantacijos, taip pat sudėtingos re-konstrukcinės operacijos pacientams, pa-tyrusiems dauginius rankos sužalojimus.

Sėkmingai atliekamos nosies ir ausies atkūrimo operacijos dėl įgimtų anomalijų arba traumos pasekmių.

Labai gerų rezultatų pasiekta mikrochi-rurgiškai iš pilvo ir nugaros audinių rekonst-ruojant dėl vėžio pašalintas krūtis.

„Yra daugybė galimybių padėti tokias onkologines operacijas patyrusioms mo-terims, tačiau visuomenėje apie tai trūks-ta informacijos“, – apgailestavo VUL SK CK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas med. dr. Nerijus Jakutis.

Lietuvoje atliekama apie 1,5 tūkst. krū-ties šalinimo operacijų per metus, tačiau rekonstrukcijų – vienetai.

„Turime atsikovoti pacientes iš onkolo-gų. Jie įtikina moteris, kad didžiausia ver-tybė tai, kad jos liko gyvos. Mes sakome, kad moters gyvenimas tuo nesibaigia“, – atkreipė dėmesį N.Jakutis ir pabrėžė, kad rekonstrukcijos operacijos apmokamos iš Ligonių kasų.

Sveikata | 31

• Kraujagyslių ir širdies ligomis serga kas ketvirtas suaugęs planetos gyventojas. Tai dažniausia mirties priežastis.

• Kraujagyslėse kaupiasi cholesterolio junginiai nuo 25 metų amžiaus.

Tai pablogina gyvenimo kokybę, išvaizdą.„Mano diagnozė - širdies liga ir kraujagyslių aterosklero-

zė, - pasakoja vilnietė Judita S. – Tai giminės paveldas. Ne-judrus gyvenimo būdas, cholesterolis, stresai...Mano broliui pernai net operavo užsikimšusias kraujagysles. Operacija skausminga, gydymas ilgas ir brangus, bet kraujagyslės te-bekalkėja, teks operuoti ir jo dešinę koją. To sau nelinkėjau! Pradėjau domėtis, ar įmanoma sustabdyti trombų ir choles-terolio plokštelių atsiradimą kraujagyslėse. Ir suradau. Viską apsvarsčiusi (esu kritiška, reklama nelabai pasitikiu) pasirin-kau man tinkamą metodą. Tai ozonoterapija.“

Gaiva kraujo indams„Žinau atvejų, kai ozonas sustiprino kraujagysles ir „iš-

tirpdė“ cholesterolio plokšteles, pagerino organizmo būklę, savijautą, išvaizdą. Mano pažįstamam po ozono kurso sustip-rėjo kraujagyslių elastingumas, išnyko trombai, jis net liovėsi plikti ir pamiršo, įtampą bei nemigą. Nebūčiau moteris, bet... gera išvaizda bei savijauta man - gero gydymo rodiklis.

Iš medicinos šaltinių sužinojau: Vad. “gyvybės elementas” ozonas (O3) skatina deguonies,

reikalingo sveikatos funkcijoms, išsiskyrimą; normalizuoja kraujagyslių ir širdies būklę, ozonas profilaktiškai gali ap-saugoti nuo chirurginio įsikišimo; didina atsparumą; naikina patologinius mikroorganizmus, gydo žaizdas; pagerina gy-venimo kokybę (pvz., sergant tokiomis ligomis kaip diabetas, psoriazė, virškinimo trakto ir kt.); ozonas gydo tam tikras nevaisingumo rūšis ar lytinės sveikatos sutrikimus; EU ir JAV gyventojai, besirūpinantys savo fizine, nervine, psichi-

ne sveikata, reguliariai atlieka ozonoterapijos procedūras. Daugelis pasaulio sporto, meno ir verslo įžymybių naudojasi ozonoterapija, kad jų savijauta ir išvaizda būtų be priekaištų!

Sveika ir gaiviSavo būseną po ozonoterapijos pavadinčiau „sveika ir

gaivi“. Jau po kelių procedūrų išnyko fiziškai juntami ateros-klerozės ir širdies nepakankamumo simptomai – sunkumas kojose, dusulys, nuovargis, kraujospūdžio šokčiojimai, odos pablyškimas, galvos skausmas. Pasijutau energinga ir dar-binga! Gydytojas pripažino, kad kraujagyslių būklė pagerėjo. „ Žinant jūsų šeimos paveldą, tai man netikėta, - pripažino jis. - Nyksta net celiulito požymiai. Gal laikotės dietos?“. Ne, nesilaikau. Tik laiku pasirinkau ozonoterapiją! Ozoną pripaži-no ir anksčiau skeptiškai nusiteikęs mano brolis. Nes ozonas išmoko mylėti savo kraujagysles. Agnė TARVYDAITĖ

GYVYBĖ IR JAUNYSTĖ – TAVO KRAUJAGYSLĖMS

Vilniuje, Savanorių pr. 11A. Tel. (5) 212 55 66 arba (8 676) 0 77 74.

Kaune, Vytauto pr. 23. Tel. (8 37) 333 557 arba (8 606) 91120.

Klaipėdoje, Minijos g. 2, I korp. Tel. (8 46) 315 111 arba (8 606) 91183.www.mirameda.lt

IKI BALANDŽIO 21 D. OZONOTERAPIJOS KURSUI TAIKOMA 250 LT NUOLAIDA. REGISTRUOKITĖS DABAR!

tai juvelyrika VUL SK CF Plastinės ir rekons-

trukcinės chirurgijos skyriaus

pagrindinėmis darbo kryp-

timis yra: plaštakos/viršuti-

nės galūnės chirurgija, riešo

chirurgija, periferinių ner-

vų chirurgija, reumatoidi-

nės plaštakos chirurgi-

ja, plaštakos smulkiųjų

sąnarių endoproteza-

vimas, rekonstrukcinė

chirurgija onkologijoje,

artroskopinė kelio, pe-

ties, alkūnės, čiurnos,

riešo sąnario chirurgija,

galvos-kaklo rekons-

trukcinė chirurgija,

odos darinių chirurgija,

urogenitalinės siste-

mos sklaidos trūku-

mų chirurgija, plastinė

chirurgija.

Veiklos spektras

Daugiau nei 30 metų

plastinėje chirurgijoje

K.Vitkui pralėkė kaip

viena diena.

P.Katausko nuotr.

Velykų stalo Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Mažiau nei prieš šimtmetį Lietuvos regionai turėjo gilias Velykų stalo tradicijas. Kai kurios išlikusios iki dabar.

Apie dzūkų, aukštaičių, žemaičių ir suval-kiečių velykines vaišes pasakoja Nijolė Mar-cinkevičienė. Vienas Lietuvos liaudies kul-tūros centro Papročių ir apeigų poskyrio vyr. specialistės svarbiausių darbų – vaikš-čioti po kaimus ir užrašinėti žmonių prisi-minimus. O jų apie Velykų stalą būta daug.

Suvalkija: ne kiek gausu, kiek sotuVelykinis stalas, anot N.Marcinkevičienės, Suvalkijoje buvo ir yra ne tiek gausus, kiek sotus. Jau seniai šiuose kraštuose nesilai-koma tradicijos velykinius valgius gaminti ant šventintos ugnies. Penktadienį suval-kiečiai kepdavo pyragus, saldumynus, o šeštadienį gamindavo mėsiškus valgius.

„Šeimininkei garbės reikalas, kad vely-kinis pyragas būtų gerai iškilęs, kuo aukš-tesnis. Pyrago receptas tradicinis. Miltinis patiekalas – kropeliai, kurie kepami rieba-luose panašiai kaip spurgos, – ir šiandien dar populiarus šių kraštų šventinis patie-kalas. Vyresni žmonės gerai mena ragaišius iš kvietinių nepikliuotų miltų. Jiems mielės buvo gaminamos iš apynių, kuriuos, užpy-lę cukrumi, raugindavo butelyje. Ragaišių raugui dar buvo naudojamos trintos šutin-tos bulvės, ruginiai miltai“, – savo žiniomis dalijasi pašnekovė.

Suvalkiečiai ilgiausiai išlaikė tradiciją Ve-lykoms kepti ar virti kiaulės galvą. Papročių ir apeigų specialistės teigimu, kiaulės gebė-jimas knisti žemę siejamas su arimu, kuris prasideda tuoj po Velykų. Valgyti kiaulės galvą, ypač knyslę, reiškia tikėtis gero javų derliaus. „Suvalkiečiai linkę šią dieną val-gyti daug mėsos. Sukdavo ir slėgdavo kar-kas. Iš kiaulės kojų, liežuvio, šnipo virda-vo šaltieną. Labai madinga buvo iš vakaro kepti kugelį su kiaulės kojomis ar kitokia riebia mėsa“, – teigia N.Marcinkevičienė.

Štai ką kaimo moterėlės apie suvalkietiš-ką Velykų stalą papasakojo Lietuvos liau-dies kultūros centro darbuotojai: „Tortinių sausainių kepdavo. Suplaki atskirai baltinį, tada trynį ir sumaišai į krūvą. Įpili miltų, cukraus, supili į blėką. Kai iškepa, ataušta, supjaustai degtukų dėžutės dydžio gabaliu-kais.“ (A.Jasaitienė, g. 1939 m., Turčinų k., Šakių r.), „Ką turėdavo, tą ir pagamindavo Velykoms. Kiti butelninkai tik margučių iš-sivirdavo, duonos pasikepdavo, ir Velykos.“ (O.Naujokienė. g. 1900 m.. Žigmundų k., Šakių r.).

Velykiniai valgiai Su-valkijoje buvo gamina-mi iš anksto, kad pirmą šventės dieną nereikė-tų „nei šakaliuko skel-ti“. Krosnis šeštadie-nį buvo kuriama du kartus. Antroje dienos pusėje pakūrus krosnį ir jai išsikūrenus, stūmė į ją kumpį, kugelį, puodą su dešrelėmis. Grįžus iš baž-nyčios visa tai buvo trau-kiama iš krosnies ir dar šilti

valgiai nešami ant stalo. Bronė Jokubaus-kienė iš Kuosių kaimo N.Marcinkevičienei papasakojo, kokį stalą, paruoštą velyki-niams pusryčiams, ji prisiminė iš vaikystės: „Stubinėje stovėjo gražus stalas. Ant šėpsta-lio stovėjo aukšta kiaušininė su gražiausiais margučiais. Ant stalo palivotos lėkštės su kaupeliu pridėtos mėsos, dešrelių. Didžiau-sias dubuo šaltienos. Viduryje stalo baltas sūris ir stotkelis sviesto. Gėrimas – run-kelinis ar nestiprus miežinis alus, džio-vintų vaisių kompotas.“

Dzūkija: gražu ir pašventintaDzūkai Velykoms virė riebius kopūstus su kiauliena, slėgė karkas, virė šaltieną, kepė kvietinius pyragus, kuriuos mėgo valgyti su grietinėle ar pienu atskiesta varške, sūriu, sviestu. Pašnekovė pasakoja, kad dzūkai ir Vilniaus kraštas ilgiausiai išlaikė paprotį neš-tis į bažnyčią pašventinti valgių. Svarbiau-sia pašventinti kiaušinius, pyragus, duoną.

„Moteros tuoj puodus iš pečiaus, spotkus kokius gražiausius turėjo, tai jau Velykom suneš, alui ar girai skleinyčias sustacis. Sė-dus prie stalo motinos pasako maldų, visi persižegnoja ir pradeda valgyc. Nu jau vy-resni pasidzaugia, kad gyvi ir sveiki sulaukė šventų Velykų. Pirmiausia pradeda valgyc švencytų kiaušinį su drusku.“ (V.Verseckaitė, g. 1915 m., Mištūnų k., Šalčininkų r.)

„Nedėlios rytų jau atsigavėjimas pilvu. Pirmiausia dažytu kiaušiniu atsigavi. Kiau-šinį ne tep prastai muša, bet vienas su kitu aina kapynių ir būtinai suvalgo kiaušinį. Ir senas, ir jaunas atsigavi – kiaušiniu. Tadui valgo mėsų, košalienų, smetonų dažai su

N.Marcinkevičienė:

„Sakoma, jei kada nors kur nors paklystum, reikia prisiminti, su kuo dalijaisi pašventintu kiaušiniu, ir blūdas praeina, ir randi kelią.“

Riestainiai „kringeliukai“ – aukštaičių gardėsis.

y ų ą

tuN M i k ič

ta

tradicijos: sotu ir puošnu

pyragu. Kap kas ir to neturėjo – prisverda kopūstų ir strabia.“ (S.Buckuvienė. g. 1927 m., Čebatorių k., Varėnos r.)

„Velykom maistų švencydavo. Turėjo spe-cialias karbijas nupyntas iš šiaudų ir laz-dyno skaldyto. Gražios, tankiai sluoksniais supyntos. Jas specialiai švariai laikė. Šitos karbijos skyrtos cik Velykų švenciankai. Jos užsidengia dangcu ir pacu gražiausiu ausci-ni juostu sujuosia. Atrodė labai gardus pa-švencytas, iš šitos karbijos išimtas maistas. Deda visko, kų valgėm: mėsos, kiaušinių, sūrio. Prieš Velykas dešrukes daro, pyragų, mėsų iš vakaro kepa, tai šitų deda karbijon. Prieš tekėjimų saulės būna mišios, po mišių pasvencina. Katris nevažiuoja bažnyčion, tai užkuria pečių. Virė kopūstus su mėsu. Valgyc pradeda nog kiaušinio. Suvalgo švencytus, tadu ima po kiaušinį ir valgo su krienu. Ve-lykos be krieno neapsėj. Per Velykas kiauši-nį valgė ir su sviestu.“ (M.Kakažienė, g. 1917 m., Levūnų k., Varėnos r.)

Žemaitija: po „prisikėlimo“ – riebus maistas„Ko gero, žemaičiai iš kitų regionų gyven-tojų išsiskiria tuo, kad jie Velykoms gami-na daug ir įvairių valgių. Populiarus riebus šiupinys, mėsos suktiniai, paukštiena, gar-dūs pyragai“, – apie žemaitišką velykinį stalą pasakoja N.Marcinkevičienė. Vyres-ni žemaičiai atsimena, kad velykinis stalas

buvęs gausesnis už kalėdinį. Gaminti pra-dėdavo nuo ketvirtadienio.

„Alų dirbom ketvirtadienį, šeštadienį vi-sus kitus valgius gaminom. Kad buvo piklia-votų miltų, kepėm pyragą, o kad nekepėm ragaišį iš miežių ar kviečių. Sumal stam-bius miltus. Įpil pieno, druskos ir minko. Po pečiaus iškepa. Kad noram paskanint, dar morkų sutarkuoja ir dėjo ragaišio viršuj. Morkas tarkuotas su-taiso su cukrum, įdės grie-tinės ar sviesto ant viršaus, kad ragaišis būtų velykinis. Morkienė ant viršaus – ir gražu, ir skanu. Ragaišį su kava valgėm. Auginom ci-korijas, deginom ir kavą darėm. Turėjom mašinką, susimalam. Velykoms pa-silaikėm cikorijos, kad būtų kavos su ragaišiu, kad buvo – pieno pylėm, kad nebuvo – juoda.“ (L.Lunkevičienė, g. 1903 m., Krykalių k., Naujosios Akmenės r.).

Ant Velykų stalo žemaičiai dėdavo iš-sprogdintų berželių šakų, stalą gausiai iš-puošdavo žalumynais. Daugiausia prisi-minimų N.Marcinkevičienė išgirdo apie ypatingai gausų ir įvairų žemaičių velykinį pusryčių stalą.

„Velykų rytą buvo kumpis išvirtas ir apkep-tas, buvo pyrago visokio: varškės, aguoninio, sauso. Sausainiukų prikepdavo, pyragiukų

pridarys. Būtinai šaltienos išvirdavo ir Ve-lykoms ruletą spausdavo. Išverda kiaulės galvikę, kojikes. Paverda mažesniam kieky vandens. Kai jau ilgai pavirę, sudeda šitą mėsytę į surmaišį ir šaltai išnešę paslėgs – Velykų skanumynas.“ (Z.Vaičienė g., 1930

m., Šilėnų k., Mažeikių r.). „Kai šeštadienį varpai atgavės, tai

šutins šiupinį. Būtinai šiupinys su rie-bia kiauliena. Tokį puodą „čigūną“ su

dviem rankenom turėjom. Stambios kruopos ir mėsa. Įdės pipirų, lapelių

babkavų, dar žirnių įdėdavo. Rytme-tį Velykų duos šiupinio. Atgavėjimui riebus maistas. Mamos mūsų tokia

tradicija: po „prisikėlimo“ – riebus maistas. Ir šaltiena bus išvirta, ruletas paslėgtas, tai kokia vištelė bus ištroš-kinta, kumpis ir krienai. Kumpis virtas.

Būtinai turi būt kąstinis prie kiaušinių. Kepdavo pyragą, ir sūris turi būt. Sviesto

avinėlį padarom Velykoms. Sviestą išpūs-davo švirkštu, kad būtų garbanėlės, ragiukus

išpučia, akys iš uogų. Sūris ir varškės pyra-gas – mamos gaminiai būtini. Mama pada-rys mielinę tešlą, išklos ant keptuvės, uždės varškės, iškočios tešlos juostelėm ir tą varš-kę užkryžiuos.“ (A.Beitienė g., 1930 m., Palangos m.).

Aukštaitija: miežinis alus ir „špokiukai“Aukštaičiai virš velykinio stalo mėgo ka-binti šiaudinius sodus. Kepė pyragus-bo-bas, slėgė sūrį.

Valgymą pradėdavo trumpa malda, pa-linkėjimais. Dažnai visa šeima dalydavosi

vienu pašventintu kiaušiniu. „Sakoma, jei kada nors kur nors paklystum, reikia prisiminti, su kuo dalijaisi pašventintu kiaušiniu, ir blūdas praeina, ir randi ke-lią“, – šypsodamasi pasakoja N.Marcinke-vičienė.

Velykos – pavasario šventė, sugrįžta paukščiai, todėl aukštaitės šeimininkės iš pyraginės tešlos likučių iškepdavo „paukš-čiukus“, vadinamus „varnelėmis“, „pem-pėmis“, „špokais“. „Iš bulkinės tešlos baba iškepdavo labai skanius bundukus. Vadin-davom juos špokiukais. Viduj įdėdavo laši-niukų, pasmožytų su cibuliukais. Ištraukia, tai plaktu kiaušiniu kiekvieną patepa ir api-beria tirštai kmynais. Gaunasi tokie tamsūs bundukai, kuo tikriausi špokai dėl didelio vaikų džiaugsmo.“ (O.Andrijauskienė, g. 1905 m., Radviliškis.)

„Pas mano mamą daug vaikų augo, bet Velykoms, kokie metai bebūtų, kepė baltą babką ir rudą. Balta iš kvietinių miltų ir iš 15-os kiaušinių kepas. Rudų iš duoninės tešlos, bet dėdavo kiaušinių, grietinės ir cu-kraus. Puode kepė, tokios aukštos. Saldai-niuką vieną kitą dėl grožio ant viršaus pa-dėdavom. Ne kiekviena šeimininkė mokėjo

iškepti velykinę babką. „Mozūrų“ kepda-vo mama, meduolių, pipirninkų.“ (Za-

karauskienė, g. 1910 m., Skaisgirių k., Pasvalio r.)

Šiauriau gyvenantys aukš-taičiai Velykoms būtinai pasidarydavo salyklinio miežinio alaus, kepė pa-gerintą duoną, alieju-

je virė ža-garėlius,

spurgas. Aukš-

taičiai iš-laikė miežinio, „tikrojo“ alaus

gaminimo ir gėri-mo tradicijas, iki šių dienų nepamiršo pa-

tiekalo – kaitinto alaus su grietine. Tai valgis, ypač tinkantis antrai ar trečiai Velykų dienai.

„Padarydava alaus miežienia. Ti Velykos, ti Kalėdos... Tą alų užbaltydava su pienu. Pas vienų, kitų nešdava pavaišint. Va švin-tėm padaro i tau atnešio baltyta alaus. Me-žinis jis būdava i tad baltydava. Nieka ti nedėdava, ni ti cukros, ni ti nieka, tiktais va melių įdėdava, parsunkdava. Retė labė darydava.“ (M.Kalvaitienė., g. 1909 m., Pa-šilių k., Panevėžio r.)

Aukštaičių velykinė riestė vadinama „Velykų krėngele“.  

asonų gyven-

ai“t l ė k

Dzūkiškos bandelės.

Virtuvė | 33

15min • 2012 m. balandžio 6 d.

Kaip piratas tampa žmogumi

Siužetas ir kontekstas Filmas gali pakeisti jūsų nuomonę apie piratus ir jų siekius. Žinokite, kad šiems jūrų siaubūnams svar-bu ne auksas, deimantai ar tai, už ką galima gauti išpirką (išskyrus Somalio piratus), bet... kumpio pjaustymo dūzgės (taip dabar vadinami „tūsai“ arba „afterparčiai“). Pačioje troškimų viršūnėje – siekis pelnyti Metų pirato vardą.

Nevykėlis Piratų Kapitonas su savo komanda svajoja apie šį titulą, bet priešininkai – kur kas stipresni. Laimei, pačiu laiku piratų komandos kelyje pasipainioja tuomet dar ne legendinis Čarl-zas Darvinas su „Biglio“ laivu. Tai netikėtu būdu paskatina Piratų Kapitoną nukakti net į Londoną, kur viešpatauja piratų nekenčianti karalienė Vik-torija. Štai ką gali garbės troškimas!

Išvados Iš „Voliso ir Gromito“ autorių visuomet tikimasi pergalių, t.y. angliško humoro ir kino bei kultūros aliuzijų kupinų kūrinių, žiūrimų vienu atsikvėpi-mu. Ne vienas kino mėgėjas bei profesionalas yra pastebėjęs, kad po „Aardman“ kompanijos ženk-lu susibūrę talentai kuria itin puikius trumpo met-ro fi lmus, kuriuos, beje, rodo Lietuvos televizija. Pilnametražėms istorijoms kartais šiek tiek pri-trūksta „garo“.

„Piratai!“ yra ištaigingas fi lmas, kainavęs apie 60 mln. JAV dolerių ir kurtas šešerius metus. Jį rei-kėtų žiūrėti ne vieną kartą, kadangi čia, kaip įpras-ta „Aardman“, apstu linksmų detalių bei aliuzijų (vien ko vertas Žmogus Dramblys, atkeliavęs tie-siai iš D.Lyncho fi lmo).

Patartina stebėti ir iškabas, ir Karališkoje mokslo akademijoje susirinkusius mokslininkus (turėtu-mėte atpažinti M.Faradėjų). Tačiau siužetas kiek skystokas ir juokų koncentracija galėtų būti dides-nė. Nenuobodu, bet ir neverčia iš koto.

Originalo versijoje Kapitoną įgarsino Hugh Gran-tas, bet R.Kazlas jam nenusileidžia. Na, o man labiausiai patiko pokštai, susiję su Darvinu ir jo beždžione. Kai rodos, kad nebėra išeities, verta pasikliauti mokslu arba mokslininkų įžvalgomis. Puiki mintis, kuri tinka ne tik piratams.

Kino kodas

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

34 | Kultūra

„Piratai! Nevykėlių kompanija“ („Pirates! Band of Misfi ts“)

Didžioji Britanija, 2012 m., 90 min.

Rež. Peteris Lordas ir Jeff as Newittas.

Įgarsino: Rolandas Kazlas,

Dalius Skamarakas,

Rimantė Valiukaitė.

Įvertinimas

Asta Cibienėa.cibiene@15min.lt

Meno kūriniai iš kvapų, neįprasti kvepinimosi būdai. Lietuvoje tai –naujovė, o Vakarų menininkai sparčiai brenda į vis gilesnius vandenis. Dalelę jų idėjų mūsų šalyje paskleisti bando 29 metų menotyrininkė Kornelija Česonytė.

„Čia, Lietuvoje, mes žinome tik dvi kva-pų sritis – parfumeriją ir aromaterapiją. Atsiverti žurnalą – matai garsaus žmo-gaus kvepalų kolekciją. Pasakoja, kur kokį buteliuką nusipirko, kokį gavo do-vanų, koks kvapas primena vaikystę... Man šios istorijos nebeįdomios. Vaka-rai šį etapą taip pat jau seniai pergyve-no“, – tikino kvapų pasaulio tyrinėtoja K.Česonytė.

Jos dėka lietuviai uostė chemikės ir menininkės Sissel Tolaas sukurtus šo-kiruojančius aromatus. Besidomintieji kvapų menu turėtų prisiminti ir tokius renginius, kaip „Smilkalų klausymą“, „Rožių sodą“. O neseniai K.Česonytė pristatė kvapų juvelyrikos parodą, ku-rios eksponatai buvo pomanderiai.

Susipažinkime: pomanderis „Kvapų arba aromatinė juvelyrika yra toks retas reiškinys, kad žmogus, iš-girdęs žodį „pomanderis“, manęs vi-sada paklausia, apie ką kalbu, – šypte-lėjo K.Česonytė, ant stalo rikiuodama savąją pomanderių kolekciją, po ilgų paieškų surinktą iš Olandijos, Šveica-rijos, Prancūzijos antikvariatų. – Taip, tai kvepiantys papuošalai. Bet patys savaime jie nekvepia – aromatas juo-se įkalintas.“

Pomanderių istorija prasidėjo dar viduramžiais. Norėdami apsisaugoti nuo nešvaros sukeltos smarvės žmo-nės pradėjo smarkiai kvepintis. Beje,

tikėta, kad malonus aromatas pajėgia apsaugoti nuo maro, kitų mirtinų ligų. Kad kvapas lydėtų nuolat, turtuoliai su savimi nešiodavosi kvapnius rutulėlius, padarytus iš ambros, muskuso ar kitų brangių aromatinių medžiagų.

Taigi iš pradžių „pomanderis“ reiš-kė rutulio formos kvapiąją pastą, bet nuo XIV a. taip pradėti vadinti specia-lūs juvelyriniai dirbiniai, kurie kartais būdavo gaminami net iš sidabro, auk-so, briliantų. Vienus pomanderius buvo galima atidaryti ir tiesiog uosti aromatą

vaduojantis iš nemalonių kvapų, kitų atidarinėti nereikėdavo, nes kvapas sklisdavo pro ažūrines sieneles.

Dar išradingesni buvo kinai. Jie po-manderyje uždarydavo ne tik kvapą, bet ir garsą, pavyzdžiui, papuošale įka-lindavo svirplį.

Nuo garbės iki ištvirkimo Pamažu pomanderis tapo vienu pagrin-dinių to meto aksesuarų, perduodamu iš kartos į kartą. Tai buvo prabangos, kilmingųjų luomo simbolis. Bet XVII a.pabaigoje viskas apsivertė aukštyn kojomis.

Vis labiau įsigalint medicinos moks-lui, suabejota, ar pomanderyje įkalintas kvapas apsaugo nuo siaučiančių infek-cijų. Nutarta, kad labiau ne apsaugo, o jas traukia. Pomanderiui paskelbtas nuosprendis – jį pradėta tapatinti su ištvirkimu.

„Manau, kad pomanderis grįš. Tiesą sakant, jau grįžta – šiuolaikiniai juve-lyrikos meistrai jį pradeda atrasti. Pa-puošalas gali ne tik puošti, bet ir kve-pėti – tai tarsi du viename, – pastebėjo

K.Česonytė:

„Kuo labiau gilinuosi į kvapus, tuo mažiau norisi kvepintis. Labiau norisi savo kvapą pažinti. Ir užuosti kitus.“

1. Olandų menininkė Maki Ueda, kilusi iš Japonijos, savo me-ninio tyrimo erdve pasirinko vieną didžiausių kvepalų le-

gendų – „Chanel Nr. 5“. Jos kūrinys –trijų metrų skersmens apvali erdvė, su-pama baltos užuolaidos. Ant jos skir-tingose vietose išpurkštos kvepalų su-dedamosios dalys.

Keliauji užuolaida ne akimis, bet nosimi ir uodi – minimalistinėje erd-vėje, patamsyje būtent nosis tampa

kelrodžiu. O atsistojus tokio kamba-rio viduryje visi išskaidyti kvapai susi-lieja į vieną aromatą. Ir štai jums „Cha-nel Nr. 5“.

2. Norvegų kilmės chemikė ir kvapų menininkė Sissel Tolaas pristatė šešių kva-pų projektą, kurio idėją

pakurstė kadaise regėtas ir uostytas įvykis Tokijuje: benamis, valgyda-mas paprastus baltus ryžius, uodė iš

prabangaus restorano sklindančius kvapus. S.Tolaas, savo gyvenimą pa-skyrusi kvapų tyrinėjimui, šiam sko-nio-kvapo projektui sumanė atkur-ti šį septynerių metų įvykį – parodos

Kvapų paroda: „Chanel Nr. 5“,

Nepaprastas

Roterdame (Olandija) praėjusį mėnesį surengtoje parodoje kvapų menininkai iš viso pasaulio pristatė naujausius kūrinius. Parodoje pabuvojusi K.Česonytė išskyrė tris didžiausią įspūdį jai palikusius darbus.

1.

Kvapų juvelyrika aistringai

besidominti menotyrininkė

K.Česonytė savo kolekcijoje turi

daugybę pomanderių.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 6 d.

Teroristės. Kas jomis tampa?Kaip merginos iš Kaukazo kaimų tampa negailestin-gomis mirtininkėmis? Kas jos – religinės fanatikės, įsitikinusios, kad kovodamos už Alachą keliaus tie-siai į rojų, naivios aukos ar moterys, keršijančios už nužudytus savo vyrus? Rusų žurnalistė ir rašytoja Marina Achmedova romane „Mirtininkės dieno-raštis. Chadiža“ ieško atsakymų į šiuos klausimus –nesmerkdama, nekaltindama, tiesiog remdamasi mirčiai pasirengusių merginų istorijomis.

Autorė, rašydama šią knygą, važinėjo į Dagesta-ną, kalbėjosi su daugybe merginų ir iš jų gyvenimų nuotrupų sukūrė romano heroję. „Šioje knygoje nėra jokių išsigalvojimų. Į vieną visumą sudėjau visas istorijas, kurių liudininke buvau pati“, – sako Maskvoje gyvenanti, Šiaurės Kaukaze daug dir-banti žurnalistė, kuri lankėsi ir šių metų Vilniaus knygų mugėje.

Leidyklos „Metodika“ išleista knyga „Mirtinin-kės istorija. Chadiža“ – Dagestano kaime gimusios, vėliau į miestą studijuoti išvykstančios ir į radi-kalių islamo kovotojų gretas patenkančios mer-ginos istorija.

Chadiža auga kaime, kuriame vis dar gyvuoja senosios tradicijos: stiprus ryšys su gamta, aiškios šeimos taisyklės. Vaizduodama herojės vaikys-tę, autorė ne tik įtaigiai, su humoru tapo natūralų kaimo grožį, bet ir atskleidžia skurdą, asmeninių troškimų atsisakymą, apkalbas, vilties apie kitokį gyvenimą sunykimą. Kaime religingumas – gyve-nimo pamatas, visas pasaulis dėliojamas į juodą ir baltą, žmogus turi rinktis tik tarp šių dviejų pu-sių. Chadiža anksti sužino, kas yra praradimas ir kas yra kaltė.

Merginos gyvenimas apsiverčia, kai ji išva-žiuoja gyventi į mies-tą. Jame naivi kaimietė randa pasaulį, paklydusį tarp tradicijos ir korup-cijos, pinigų, valdžios troškimo ir pamaldumo. Kartu su naujuoju gyve-nimu ateina sumaištis ir netikrumas. Kai Chadi-ža įsimyli įtakingo vyro sūnų, jos gyvenimas tra-giškai suka į praradimų ir pasiaukojimo teroris-tiniam tikslui kelią.

M.Achmedova yra sakiusi, kad mirtininkės daž-nai renkasi mirtį dėl nelaimingos meilės. Ši knyga irgi perša tokią mintį – Chadiža į teroristų gretas patenka netekusi mylimojo, palaužta ir nebema-tanti gyvenimo prasmės. Mirtis vardan Alacho at-rodo kaip tiesiausias ir gal vienintelis kelias į rojų.

Autorė knygoje nepateikia jokių išvadų – stengia-si pasakoti objektyviai. Anot M.Achmedovos, šio-se istorijose nėra nei kaltųjų, nei teisiųjų. Kaltinti galima tik valdžią, sukūrusią tokią sistemą, kurioje išnyko ribos tarp gėrio ir blogio (mirtininkės įspū-džiai atvažiavus į Maskvą: „Alache, tu dovanojai tiems žmonėms šitiek gėrybių, o jie vis tiek tebėra godūs ir pikti. Kiek jiems dar reikia, kad pasisotin-tų? Kiek jiems reikia, kad jie liautųsi važinėję pas mus ir žudę?“, p. 355). O mirtininkių istorijos – tie-siog likimai žmonių, buvusių per silpnų arba per-nelyg sutrikusių vertybes prarandančioje aplinkoje.

Atskiro įvertinimo vertas ir šios knygos stilius. Nors iš pradžių gali atrodyti, kad romano kalba gana skurdi, tai tik apgaulingas įspūdis. Autorė taip imi-tuoja menką išsilavinimą turinčios, naivios mergi-nos mąstymo, kalbos stilių, ir tai sukuria dar didesnį įtaigumo pojūtį. Rašymo stilius gali būti apibūdintas kaip Hunterio S.Thompsono išpopuliarintas gonzo –takoskyra tarp žurnalistinio pasakojimo ir roma-no. Tai – tarsi dokumentika, įvilkta į romano rūbą.

Nauja knyga

Audrius Ožalasa.ozalas@15min.lt

Kultūra | 35

y

M A h d ki

K.Česonytė. – Beje, atkreipkite dėmesį į madas diktuojančių Holivudo žvaigž-džių rankas. Ant jų dažnai pamatysite iš rutuliukų sunertas apyrankes. O tuose rutuliukuose slypi kvapai.“

Įbauginti savojo kvapo Šventieji kvepia, nusidėjėliai dvo-kia. Toks požiūris vyravo viduramžių laikais. O šių laikų visuomenė, anot K.Česonytės, apskritai bijo kvapų.

„Mūsų erdvės, ypač viešosios, yra išvalytos nuo kvapų. Tiriame pasaulį per regą, klausą, bet ne per uoslę. O juk kvapas turi tiesioginį po-veikį smegenims. Blogiau-sia, kad esame išmokyti nemėgti natūralių kvapų, ypač savojo“, – įsitikinusi menotyrininkė.

Ar ji pati kvepinasi? „Kuo labiau gilinuosi į kvapus, tuo mažiau nori-si kvepintis. Labiau norisi savo kvapą pažinti, jį suvokti ir įvertinti. Ir užuosti kitus“, – prisipažino mergina.

Uoslę, anot jos, galima ištre-niruoti. Taip pat, kaip ir, pavyz-džiui, klausą. Geriausios uoslės treniruotės K.Česonytei – užsie-

nio menininkų parodos, ku-riose jie pristato savo kūri-

nius iš kvapų, ginčija visą kvapų kultūrą.

„Anksčiau pati iš natūralių medžiagų kūriau kvapus, bet nusprendžiau tuo nebeužsiim-ti, – nukirto mergina ir čia pat

pridūrė: – Tiesa, kartais dar su-maišau, bet tikrai nesu parfume-

rė. Tai labai sudėtingas mokslas, to reikia ilgai mokytis. Kyla idėja, mai-šai maišai šimtą kartų, nepavyks-

ta, išpili... Nors daugelis sako, kad dabar kvapus kuria nebe žmo-

gus, o kompiuteris. O vadi-namoji „nosis“ juos tik

atsirenka.“

Kvepintis galima įvairiai. Vienas

būdų – gerti specialias kvapų tabletes

arba kapsules. Tam, kad kvepėtum

iš vidaus.

Pirmąkart tokį

kvepinimosi būdą

K.Česonytė išbandė

maždaug prieš sep-

tynerius metus. Šis,

kaip ji vadina, ekspe-

rimentas tęsėsi 30 die-

nų. Tai buvo Japonijo-

je sukurtos ir pagamintos

kapsulės iš eterinių aliejų. Esą iš-

gėrus jų prieš naktį, ryte nebus nema-

lonaus burnos kvapo. Tačiau kažkokio

stebuklingo poveikio K.Česonytė tą-

kart nepastebėjo.

Vis dėlto ji ryžosi tęsti eksperimen-

tus – neseniai pradėjo gerti vienos

bulgarės sukurtas rožių kvapo kapsu-

les iš natūralių medžiagų.

„Pati kapsulių kūrėja nurodo tokį po-

veikį, kaip gražesnė oda ir pan. Bet

man tai nerūpi. Kur kas įdomiau buvo

išbandyti, kaip tą kvapą priimsiu –

kaip svetimą, o gal jis taps mano

dalimi? Tą mėnesį, kol gėriau

kapsules, visiškai nesikvepi-

nau, nenaudojau dezodo-

rantų, netgi stengiausi ne-

valgyti aitrių patiekalų. Ir iš

tikrųjų – kartais jusdavau iš

burnos sklindantį rožių kvapą.

Prakaito kvapas irgi pasikeitė. Tai tapo

tarsi mano identiteto dalis. Tikiuo-

si šį eksperimentą tęsti, – pasakojo

K.Česonytė. – Bet svarbiausia tai, kad

tos kapsulės privertė mane susimąsty-

ti, ką valgau, ką galvoju, kaip reaguoju

į stresines situacijas. Pamąstyti apie

viską, ką į save kraunu. Taigi tas kva-

po atėjimas į vidų davė kur kas dau-

giau nei galėjau

tikėtis.“

Eksperimentai su piliulėmis

ryžiai ir nosies pratęsimas

kvapų menas

lankytojams pasiūlė valgyti ryžius ir tuo pačiu metu uosti jos sukurtus kvapus. S.Tolaas savo instaliacija tar-si klausia: „Kas yra pagrindinis patie-kalas?“ Mat valgant ryžius ir uostant

specialia technologija į nosį pučiamą, pavyzdžiui, žuvies kvapą, burnoje jun-tamas būtent jos skonis. Apie ryžius net mintis nekyla.

3. Portugalų dizainerė Susa-na Soares pristatė net ke-lis kvapų projektus, vienas kurių – simuliaciniai uoslės

receptorių dizaino kūriniai, skirti uos-lės paaštrinimui.

Menininkė eina kanadiečių fi losofo, medijų teoretiko Marshalo MakLuhano pėdomis ir kalba apie nosies pratęsimą, jos galių stiprinimą ir išplėtimą. Juk au-tomobiliai – tai kojų pratęsimas, akiniai ar žiūronai – akių. O S.Soares siūlo no-sies pratęsimą – specialius prietaisus,

kuriuos galima dėti į nosies ertmę. Savo darbu menininkė siūlo dar kartą pamąs-tyti apie tai, kas socialiai priimtina ir kas nepriimtina mūsų nosims, visuome-nėje įteisinti vienas kito apsiuostymą.

2. 3.

Visuomenė, anot

K.Česonytės,

bijo kvapų.

15min • 2012 m. balandžio 6 d.15min • 2012 m. balandžio 6 d.36 | Gyvenimas

Margarita Jankutėredakcija@15min.lt

Milžiniški koralų luitai, sukrauti vienas ant kito, virto tvirtove, kurią saugo pustrečio metro aukščio sienos. Koralų pilis – taip vadinamas šis netoli Floridos stovintis paslaptingojo latvių kūrėjo fantazijos vaisius.

Kai šioje vietovėje siautėjo uraganas, su-griovęs aplinkinius pastatus, Koralų pilis išliko. Net keista – juk blokai, iš kurių ji pastatyta, nesulipdyti jokiu cementu, tik tvirtai vienas prie kito prispausti. O durys! Devynias tonas sveriantis monolitas, per-vertas tik vienu metaliniu kaiščiu. Tačiau jų svoris subalansuotas taip, kad duris gali atverti net vaikas.

Keisto pasaulio kūrėjasKoralų pilis – dviejų aukštų kvadratinės formos bokštas – sveria 243 tonas. Antraja-me jo aukšte įrengtos gyvenamosios patal-pos, pirmajame – dirbtuvės su darbo įran-kiais. Lauke laiką matuoja saulės laikrodis, akį traukia milžiniški akmeniniai krėslai – sūpynės ir nepakeliami stalai. Sraigtiniai laiptai veda gilyn į baseiną, išklotą koralų akmenimis.

Kas sukūrė šį keistą pasaulį? Tai Edvar-das Leedskalninis – 1886-aisiais Latvijoje gimęs latvis. Būdamas dvidešimt šešerių susižadėjo su šešiolikmete Agnese. Likus dviem dienoms iki vestuvių Agnesė sulau-žė sužadėtuvių priesaiką: „Aš negaliu tapti tavo žmona. Esi per senas man, be to, visai neturi pinigų!“

Edvardas buvo sukrėstas išdavystės, to-dėl viską metė ir išvyko į Ameriką. Daug klajojo po Teksasą ir Kaliforniją, dirbo medkirčiu ir gyvulių augintojo padėjė-ju, kol, pagaliau, 1920 metais apsigyveno netoli Floridos.

Jam tiko švelnus klimatas, mat nebuvo stiprios sveikatos, jo ūgis buvo vos 152 cm, o svėrė tik 45 kilogramus, be to, latvis sir-go tuberkulioze. Tačiau būtent šis žmogus pastatė šitokį daugiatonį statinį.

Antgamtinės jėgosLatvis Koralų pilį statė dvidešimt metų: gabeno milžiniškus koralų kalkakmenio gabalus ir gamino iš jų blokus. Kaip jis įsi-gudrino išjudinti juos iš vietos ir pakelti, iki šiol tebėra paslaptis. Kaimynams atėjus

pasižvalgyti, jis nustodavo dirbti. Į savo valdas įsileisdavo nenoriai. O kai netoli jo namo advokatas sumanė pasistatyti vilą, latvis pergabeno savo statinį į kitą vietą – už 25 kilometrų nuo vandenyno.

Kaip jam pavyko viską pakelti? Žinoma tik tai, kad jis pasisamdė galingą sunkveži-mį, kuris kas rytą atvykdavo pasiimti blokų. Vairuotojas blokų jam nepadėdavo krauti ir sugrįždavo tik tada, kai kėbulas būdavo pilnas luitų, kurių kiekvienas sverdavo 5–6 tonas. Niekas neregėjo, kaip mašina būda-vo iškraunama. Kaimynai tikino, kad kranų ir vilkikų latvis nesamdė.

E.Leedskalninį ne vienas smalsuolis ban-dė iškvosti, kaip jam tai pavyko. Bet į vi-sus klausimus jis atsakydavęs taip: „Aš įminiau piramidžių statytojų mįslę.“ Bet tos paslapties mes niekada nesužinosime:

1952 metais keistuolis Edvardas mirė. Po jo mirties kambaryje, įrengtame kvadratinio bokšto viršuje, rastos užrašų nuotrupos, bylojančios apie žemės magnetines jėgas bei kosminės energijos srautų valdymą.

Intriguojantys liudijimaiPrabėgus daugeliui metų po Edvardo mir-ties JAV inžinerijos draugija surengė eks-perimentą: išsinuomojo patį galingiausią buldozerį ir pamėgino išjudinti iš vietos vieną bloką, Edvardo nepanaudotą staty-boje. Nepavyko.

Nuo to laiko sukurta daugybė versijų, aiškinančių Koralų pilies fenomeną. Visi jie remiasi pasakojimais tų žmonių, kurie atsitiktinai buvo tapę E.Leedskalninio dar-bų liudytojais. Senutė kaimynė prisiekinė-jo girdėjusi, kaip jis akmenims dainavęs:

Į visus klausimus E.Leedskalninis atsakydavęs taip: „Aš įminiau piramidžių statytojų mįslę.“

Koralų pilies paslaptisStebuklą Floridoje sukūręs 152 cm ūgio latvis lyg milžinas kilnojo toną sveriančius luitus

Statybinės

medžiagos struktūra –

kaip ant delno.

I.Vitkauskienės nuotr.

Ant ašies

besisukančios

durys sveria

devynias tonas,

bet jas pastumtų

net vaikas.

Pagrindinis

statinys –

dviaukštis.

„Jis uždėdavo ant jų rankas ir skleisdavo garsus. Pamaniau, jog jam galvoje negerai.“

Du vyrai tikino, kad, maži būdami, pasiė-mę iš tėčio galingą naktinį žiūroną regė-jo, kaip blokai skraido ore. „Jis valdė juos tarsi balionus“, – vienas kitą pertraukda-mi kalbėjo vyrai.

Knygos „Koralų pilies paslaptis“ au-torius Rėjus Stoneris yra įsitikinęs, kad E.Leedskalninis buvo atskleidęs antigra-vitacijos dėsnį. „Mūsų žemė, – rašo jis, – išraižyta nematomo energinio tinklo. Šių savotiškų jėgos linijų susikirtimo vietose atsiranda neįprasta vidinės Žemės ener-gijos koncentracija. Naudojantis ja, gali-ma atlikti veiksmus, kurių niekaip negali paaiškinti šių dienų mokslas: pavyzdžiui, perkelti daiktus per nesuvokiamai trumpą laiką ar neįsivaizduojamą atstumą.“

Rašytojo nuomone, kūrėjas, išgabenęs savo pastatą į kitą vietą ne dėl nepagei-daujamos kaimynystės, o dėl to, kad savo matavimuose pastebėjo klaidų. Kaip tik ten, kur dabar stovi Koralų pilis, yra stiprus magnetinis polis – vieta, kurioje įmanoma levitacija. Taigi ten jam buvo lengviau ko-voti su gravitacija.

Kiti tyrinėtojai mano, kad Edvardas pa-statė savo tvirtovę galbūt nežemiško kos-minio aparato nusileidimo vietoje.

Kad ir kaip būtų, bet įdomusis statinys dar ilgai kvaršins galvas mokslininkams. Ir galbūt kada nors tą mįslę jie vis dėlto įmins.

Tik mergina, kurią latvis visą gyvenimą mylėjo, taip nieko ir nebesužinos.

Agnesė ištekėjo už gydytojo, pagimdė tris vaikus ir ramiai nugyveno savo am-žių Latvijoje.

E.Leedskalninio sukurtas Saulės

laikrodis, rodantis valandas, dienas,

savaites, mėnesius, metus.

15min • 2012 m. balandžio 6 d.

Kiemo „baldai“.

Gyvenimas | 37

15min • 2012 m. balandžio 6 d. Kelionės | 39

Goda Juocevičiūtė redakcija@15min.lt

Sūdytos nusikaltėlių galvosAikštės pradžia siejama su miestą XI a. įkū-rusia berberų Almoravidų dinastija. Pavadi-nimas verčiamas maždaug kaip „mirusiųjų susibūrimas“. Pasakojama, kad Jamaa el Fna buvo vadinama tiesiog nukirstų galvų aikšte. Kadaise, kai Marokas buvo valsty-bė, sugebėjusi atsilaikyti net prieš Osmanų puolimus, toje aikštėje su savo galvomis atsisveikindavo vagys. Žydai jas sūdydavo ir kaip eksponatus iškabindavo ant sienos, kad praeiviai, prieš darydami nusikaltimą, turėtų kuo pasigrožėti.

Šiandien Jamaa el Fna neatsiduoda eg-zekucijomis ir anapusybe, veikiau kun-kuliuojančia gyvybe ir žemiškais malonu-mais. Niekur kitur Dievo žemėje (arabų k. „Murrakush“) vienoje vietoje po atviru dan-gumi neaptiksite tokios žmonių, jų amatų ir pramogų įvairovės.

Aikštė gyva visą parą, bet naują kvėpa-vimą įgyja vakarop, o įsisiautėja miestą apgaubus sutemoms. Tada, kaip keliauto-jai mėgsta sakyti, pasijunti tarsi „Alf Layla wa Layla“ – „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakoje.

Įvykių ir pojūčių virtinėJamaa el Fna. Vienuolikta valanda vaka-ro. Po triukšmingą, pilną naktibaldų aikš-tę drąsiai laksto pustrečių metų vaikiukas. Auganti pamaina tėvams, kurie turbūt irgi nuo mažumės čia zuidavo. Mažasis Has-sanas į orą mėto vaivorykštės spalvomis mirguliuojančią, pypsinčią plastmasinę keistenybę.

Šiandien jis tik žaidžia. Po metų kitų laks-tys su vienkartinių nosinaičių pakeliu ir pirmuosius dirhamus užsidirbs jį įsiūlęs kebabą valgiusiam turistui. Gali būti, kad išbandys ir smulkias vagystes iš turistų kišenių. Teko matyti, kaip senas kuprius į ratą susimetusių žioplinėtojų akivaizdoje auklėjo susivėlusį vaikiūkštį, kuris nesėk-mingai bandė „nujoti“ odinį anglo švarką.

Tas pats Hassanas, tapęs subrendusiu jaunuoliu, jau kaip prekeivis stos prie babū-šų – marokietiškų šlepečių, o gal šviestuvų ar kokių blizgančių niekučių apkrauto sta-lo. Artėjant gyvenimo žiemai, kas ten žino, gal pradės dresuoti gyvates ir kas vakarą aikštėje suburs minias žiūrovų.

Kad ir kaip susiklostys Marakešo berniu-ko likimas, ir po dvidešimties metų Jamaa el Fna aikštėje gyvenimas nesikeis, nebent jos horizonte matomų dviaukščių sena-miesčio namų stogai pasipildys daugiau antenų ir satelitinių lėkščių. Bent jau no-rėtųsi, kad ši dešimt amžių skaičiuojanti buvusios Maroko sostinės aikštė, įtraukta

į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ir toliau išlaikytų tradicinį būvį. Joje į vieną gumulą susikimba visos Maroko Karalystės spalvos. Marakešas tarsi nulietas iš vienos spalvos –rausvos. Jo pagrindinę, senąją, dalį juo-sianti 14 km ilgio, 10 m aukščio gynybinė siena, labirintais išsišakojusi medina, gyve-namieji namai, net mečetės ir minaretai –rausvi, kai kada įgyjantys auksinį ar bron-zinį atspalvį. Priklausomai nuo miestą nu-tvieskiančios saulės šviesos ir paros meto.

Tik gatves ir pastatus bei vidinius kiemus –rijadus (arabų k. „riad“ reiškia sodą) kai kur išmargina mozaikinės plytelės, kuriose vy-rauja mėlyna. Miesto spalvos monotoniją prasklaido ir tradicinė Šiaurės Afrikos ap-ranga: ilgi apsiaustai su kapišonais – dže-labos, šilkiniai arba sintetiniai moteriški kaftanai, platūs šaliai, šydai veidui dengti.

Į ryškiaspalvių personažų minią įsipynę ir stiprūs arabų pasaulio garsai. Štai miestą

užpildo penkis kartus per dieną į mečetes maldai kviečiančio muedzino balsas, su-siliejantis su nepertraukiamomis fl eitų ir dūdelių bei styginėmis maurų rababų ai-manomis. Ant šių lipa iš skirtingų pusių atidunksintys tamburinų ir rankinių būg-nų dūžiai. Pagal juos kratosi ir rangosi pil-vo šokėjos.

Temstant aštrėja prekeivių šūkaliojimai. Rėkauja džiovintų vaisių pardavėjai, švie-žiai spaustų apelsinų sulčių ir vandens pils-tytojai, primenantys karnavalo dalyvius. Juos perrėkti bando į čia pat išsiskleidu-sias ir numeriais sužymėtas užkandines kviečiantys virtuvės šefai.

Kąsnelis ir gurkšnis kultūrosVirš ugnies liežuvių glostomų puodų ir keptuvių vinguriuoja, į pilką tinklą pina-si dūmų keliai. Jie gena toliau nuo aitrių kvapų sąmyšio, nuneša prie susigrūdusių,

vienas kitą perlipti mėginančių smalsuolių būrių. Vidury įsitaisę pasakoriai, būrėjos, žolininkės. Jų istorijos, pranašystės, patari-mai skamba arabiškai arba berberų kalbos dialektais. Net buvusių kolonistų prancūzų kalbos čia nesigirdi, tad nesuprantantiems lieka gėrėtis vaizdais. Pavyzdžiui, grakš-čiai viršun besistiebiančiomis gyvatėmis.

Nevertėtų piktintis, kad norint nusifo-tografuoti su linksmintojais, pasimatuoti jų stebuklingas skambčiojančias kepures, ramiai pasigrožėti jų menais, teks pakraty-ti kišenę: už kvapą gniaužiančius ar bent nekasdieniškus europiečio akiai reginius, kaip ir patiekalus, reikia susimokėti. Arba nusiteikti akimirkų vagystei ir kuo toliau nešti kailį pristojus įkyriems etatinių aikš-tės „darbuotojų“ agentams.

Apsvaigusių, apsalusių ar tiesiog pavar-gusių nuo ten prigaudytų įspūdžių svečių laukia aikštės pakraščiuose įsikūrusios ka-vinės ir restoranai. Kiekviename jų galima užsisakyti nacionalinio marokiečių patie-kalo – tadžino. Tai riebus mėsos ir daržovių troškinys moliniame inde. Vietiniai jį dau-giausia gamina iš avienos, bet populiarus vištienos ir jautienos tadžinas.

Dar paragaukite kuskuso, lietuvių kal-bininkų vadinamo ypač juokingai – manų kruopainiais, ir manykite, kad Maroke ar bent jo virtuvėje tikrai apsilankėte. Žino-ma, jei nepamiršote gurkštelėti mėtų ar-batos, įsitaisę antrame kavinės aukšte, iš kurio kaip ant delno atsiveria Jamaa el Fna panorama.

Nekukliai pasaldinta mėtų arbata Dievo žemėje – draugystės, derybų ir svetingu-mo gėrimas. Jeigu jos patys neužsisakėte, neišvengsite mėtos lapais pripildytos šil-tos stiklinės derėdamiesi prekeivių būdo-je ar viešbutyje. Prisimenate tonizuojantį saldžiosios mėtų arbatos skonį – vadinasi, prisimenate ir Maroką.

Nukirstų galvų aikštė:vieta, kur susikimba visi Maroko garsai, kvapai ir spalvos Yra tokia aikštė, kurioje susitinka skirtingi laikmečiai, o ten išdarinėjamų triukų ir siūlomų gėrybių bei malonumų vienu mostu nesuskaičiuotume. Tai Jamaa el Fna – centrinė Marakešo miesto aikštė. Joje įkvėpę oro – įkvėpsite ir Maroko istorijos, ir judraus vietinio bei turistams skirto gyvenimo.

Maroko Karalystė (Marokas) –

valstybė šiaurės vakarų Afrikoje.

Ribojasi su Alžyru rytuose, Vakarų

Sachara pietuose, Atlanto vandenynu

vakaruose bei Gibraltaro sąsiauriu ir

Viduržemio jūra.

Marokas

šio, nuneša prnuneš

Aikštės pavadinimas verčiamas maždaug kaip „mirusiųjų susibūrimas“.

Aikštėje knibžda

prekiautojų ir

valgydintojų.

Turistai negali atitraukti akių

nuo ryškiaspalvių personažų.

G.Juocevičiūtės nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 6 d.40 | Skelbimai

15min • 2012 m. balandžio 6 d.

Lašas po lašo: kaip taupyti degalusKai degalų kaina peržengė penkių litų už litrą ribą, net paprasti patarimai gali padėti sutaupyti keletą kasdien pingančių litų.

1. Ištuštinkite bagažinęKiekvienas bereikalingas kilogramas ba-gažinėje didina degalų sąnaudas. Paskaičiuokime: tarkime, jūsų automo-

bilis naudoja 10 l benzino ir sveria 1,5 tonos. Tar-kime, litras benzino kainuoja 5 Lt. Vadinasi, 1 kg nuvežti iš Vilniaus į Kauną jums kainuoja 3,3 cen-to. Taigi, kiekvienas papildomas kilogramas vidu-tiniškai tiek ir kainuoja. Žinoma, tai nėra tikslūs skaičiai, bet gerokai lengvesnis automobilis tikrai naudos mažiau degalų.

Daugelis vairuotojų, iš bagažinės ištraukę nerei-kalingus daiktus, galėtų atsikratyti bent 10 kg svo-rio, o tai – maždaug 33 sutaupyti centai kiekvienos kelionės iš Vilniaus į Kauną metu.

2. Tikrinkite padangų slėgįBent kartą per savaitę tikrinkite padan-gų slėgį. Net nedaug sumažėjęs slėgis smarkiai padidina degalų sąnaudas.

Jeigu važiuojate pilnu automobiliu ar ruošiatės pervežti didesnį svorį, pripūskite į padangas dau-giau oro. Paprastai gamintojai slėgį rekomenduoja didinti apie 10 proc. Jei į padangas pripūsta gero-kai daugiau oro nei rekomenduojama, degalų su-naudosite mažiau, bet kieta kaip akmuo padanga gerokai greičiau dėvisi ir prasčiau sukimba su ke-liu, tad toks taupymas gali baigtis skaudžia avarija.

3. Greičio palaikymo sistemaAutomatinė greičio palaikymo sistema geriausiai moka „žaisti“ su akcelerato-riaus pedalu taip, kad variklis dirbtų

kuo taupesniu režimu. Tik labai patyrę vairuoto-jai sugeba važiuoti taupiau negu ši sistema. Tie-sa, nenaudokite jos, jeigu kelias slidus arba jeigu važiuojate mieste – tai nesaugu.

4. Greitis ir akceleratoriusKuo greičiau važiuojate, tuo didesnį oro pasipriešinimą tenka įveikti auto-mobiliui. Taigi, jeigu į Klaipėdą vasarą

važiuosite maksimaliu leistinu greičiu (130 km/val.),nuvažiuosite per 2,5 val. Važiuodami 100 km/val. greičiu atvažiuosite pusvalandžiu vėliau, bet sutau-pysite pietums. Pavaras perjunkite prie maždaug 2500 aps./min., jeigu važiuojat benzininiu auto-mobiliu, arba prie 2000 aps./min., jeigu vairuoja-te dyzelinį. Kai kurie, ypač naujesni automobiliai, turi funkciją, ku ri rodo, kada rekomenduojama perjungti aukštesnę ar žemesnę pavarą. Vadovau-jantis šiuo „sufl eriu“ galite sutaupyti tikrai daug.

5. Oro kondicionieriusKo gero, vienas geriausių dalykų vasa-rą – oro kondicionierius. Deja, įjungus kondicionierių degalų sąnaudos padi-

dėja iki litro šimtui kilometrų. Taigi, jeigu įmano-ma, junkite kondicionierių kuo rečiau. Beje, viena pastaba – važiuojant užmiestyje kartais įjungtas oro kondicionierius gali būti net ekonomiškesnis variantas už iki galo atidarytą langą.

PatarimaiGazas.lt | 41

Daugiau naujienų

apie automobilius

rasite nuskaitę kodą

www.gazas.lt

Patikslinimas

Ramūnas Fetingisr.fetingis@15min.lt

Ką geriau pirkti: naujas Kinijoje ga-mintas padangas ar senas žinomo gamintojo?

„Continental“ koncerno inžinieriai ti-kina, kad kinai šiuo metu naudoja tech-nologijas, kurias europiečiai naudojo prieš 20 metų, todėl ir testų, kuriais ban-domos kiniškos padangos, rezultatai paprastai būna tragiški. Taigi, šiuo atve-ju, ko gero, geriau pirkti žinomo gamin-tojo padangas. Tiesa, yra keletas sąlygų.

10 metų – lūžio taškasŽinomi padangų gamintojai visada rekomenduoja padangas rinktis kuo naujesnes, tačiau visos didelės kom-panijos sutaria, kad padangas, kurioms daugiau negu 10 metų, reikėtų keisti naujesnėmis.

Net atsarginę padangą, nors ji gali at-rodyti lyg nauja, padangų gamintojai pataria pakeisti naujesne.

Jeigu perkate padangas parduotuvėje, rekomenduojama pirkti tokias, kurias sunaudosite iki kol joms sukaks dešimt-metis. Vieni sudėvi padangas per me-tus, kiti – per trejus.

Sužinoti padangos amžių galite la-bai paprastai – ant padangos šono rasi-te skaičių kombinaciją, kuri prasideda raidėmis DOT. Paskutiniai keturi skaičiai reiškia pagaminimo savaitę ir paskuti-nius du metų skaičius. Tarkime, jeigu paskutiniai skaičiai yra 2703, padan-ga pagaminta dvidešimt septintą 2003 metų savaitę.

Priklauso nuo laikymo sąlygųJeigu esate pakankamai aktyvus vairuo-tojas, padangų komplektą turėtumėte „sudėvėti“ per tris sezonus. Vadinasi,

galite drąsiai pirkti septynerių metų pa-dangą. Tačiau yra papildomų sąlygų. Pagrindinė – padangos turėjo būti lai-komos pagal tam tikrus reikalavimus.

Pirmiausia jos neturi būti veikiamos atmosferos, t.y. jos neturi gulėti lauke, saulės atokaitoje ar pan.

Jeigu atvykę į parduotuvę matote, kad parduodamos padangos guli lauke (taip dažnai būna turguje), geriau važiuokite jų ieškoti kitur.

Viena didžiausių padangų gamybos kompanijų pasaulyje ištyrė naujas ir septyniolika metų sandėlyje išlaikytas padangas. Kadangi šis raštas, skirtas vidiniam vartojimui, negalime minėti

gamintojo pavadinimo, tačiau štai kas rašoma apie padangų amžių: „Jeigu pa-dangos buvo tinkamai sandėliuojamos, net po dešimties metų jos didžiąja da-limi išlaiko savo savybes. Septyniolika metų sandėlyje pragulėjusi padanga ati-tinka naują padangą, kuri buvo eksploa-tuota vienerius metus ir su kuria buvo pravažiuota 19 000 km. Galima daryti išvadą, kad kiekvieni sandėlyje pragu-lėjusios padangos metai atitinka trijų sa-vaičių naujos padangos eksploataciją.“

Pasitikėkite specialistaisTaigi, padangos amžiaus baubas ne toks baisus, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Žinoma, kiekvienas padangos gamin-tojas ar jų atstovas ragins pirkti tik nau-jas padangas, bet ir senos – nebūtinai blogos. Tiesa, jos turi ir kainuoti atitin-kamai pigiau.

Kita vertus, kiekviena padanga sensta skirtingai. Tiems, kurie važinėja nedaug ir padangas keičia retai, „Bridgestone“ atstovas Lietuvoje Eugenijus Marcin-kevičius rekomenduoja: „Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį, jog padangos gaminamos iš įvairių medžiagų ir gumos bei cheminių junginių, turinčių savybių, kurios būtinos, kad padangos tinkamai atliktų savo darbą. Tačiau laikui bėgant šios savybės kinta. Kiekvienos padangos pokyčiai priklauso nuo daugelio veiks-nių: oro, laikymo, jų naudojimo sąlygų.

Labai svarbu neviršyti leidžiamos apkro-vos, laikytis greičio indekso apribojimų, tikrinti ir kontroliuoti reikiamą oro slėgį padangoje. Šie veiksniai yra tokie skir-tingi, kad neįmanoma iš anksto nusta-tyti tikslią datą ar laiką, kada baigiasi padangos tarnavimo laikas.“

Bet kuriuo atveju padangas geriausia bent kartą per sezoną patikėti apžiūrė-ti specialistams, kurie gali kvalifi kuotai įvertinti jų būklę ir patarti, ar galima jas eksploatuoti toliau, ar jau reikėtų keisti.

Padangos amžius: mitai ir tikrovė

E.Marcinkevičius: „Veiksniai yra tokie skirtingi, kad neįmanoma iš anksto nustatyti tikslią datą ar laiką, kada baigiasi

padangos tarnavimo laikas.“

Geros padangos būna ir seniai

pagamintos, bet jas reikėtų

parodyti specialistams. BFL nuotr.

Pastaruoju metu vis dažniau piktinamasi, kad pardavėjai siūlo, o vairuotojai perka senas padangas. Ar tikrai padangos amžius turi tokią didelę reikšmę?

Gerbiamieji „15min“ skaitytojai,

2012-03-23 leidinyje „15min“ atspausdintoje

„Honda Accord“ reklamoje įsivėlė klaida.

Teisinga mėnesinė įmoka yra 955,05 LTL.

Pagarbiai, „Honda Baltic“

15min • 2012 m. balandžio 6 d.42 | Laisvalaikis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Šarada. Arpadai. Pa. Paikos. Matadoras. Binkis. Labanoras. Tais. Sodas.

Namas. Kubas. Adata. Ani. Saras. Si. Au. Antanas. Era. Jos. Sargas. Isalkas.

Ratukinis. Amo. Vaisiniai. Antakis. Osas. Tisa. Kirasa.

Kapitonas. Ao. Rana. Inaris. Pikis. Trasa. Akis. Sagtis. Odos. Kanaun.

As. Suraskit. Lobas. Iai. Madas. Inis. Štabas. Esi. Tas. Urasa. „AN“. Al. NK.

Ardonas. Kati. Oradija. Ar. Rama. Osaka. Pasatas. Mis. Kas. Sau. Posa.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Pažymėtuose langeliuose: LIKIMAS

Avinams ateinanti savaitė leis išsiaiš-kinti daugelį klausimų, kurių sprendimą dėl įvairių priežasčių teko atidėlioti. Visus reikalus tvarkysite be ypatingų pastangų.

Jaučiai tikriausiai turės tvarkyti kažko-kius dokumentus. Tinkamas metas įsi-gyti didelių pirkinių namams ir šeimai, tik nepamirškite pasitarti su artimaisiais.

Dvyniai kitą savaitę glaudžiai bendraus su tais, su kuriais tenka dirbti. Galite gau-ti naudingų pasiūlymų, kuriuos turėsite svarstyti kartu su partneriais.

Vėžiai turėtų atidžiai parinkti žodžius – ne visa, ką pasakysite, patiks aplinkiniams ir bus jų adekvačiai suvokta. Finansinė padėtis bus stabili.

Liūtams kitą savaitę seksis kopti karjeros laiptais. Pagaliau sulauksite materialinių gėrybių, bet turėsite pademonstruoti vi-sus savo sugebėjimus ir atkaklumą.

Mergelės kitą savaitę pajus fi nansinę laisvę. Tai nulems viena iš dviejų aplinky-bių: arba gausite gražaus pelno, arba su-mažinsite savo išlaidas iki protingo lygio.

Svarstyklės kitą savaitę su artimų žmo-nių parama sudarys puikias sėkmės prie-laidas ateičiai. Svarbiausia – nesikarščiuoti ir apriboti beprasmiškus kontaktus.

Skorpionai artimiausiomis dienomis neturėtų gaišti laiko smulkmenoms. Kitą savaitę galėsite įgyvendinti daugelį norų, todėl išaugs pasitikėjimas savo jėgomis.

Šauliams ateinanti savaitė bus palanki visais atžvilgiais. Daugelyje sričių lydės sėkmė, todėl visus sumanymus įgyven-dinsite iš pirmo karto.

Ožiaragiai neturėtų atsipalaiduoti ir tik laukti Fortūnos šypsnio. Pademonstruo-kite nuoseklų požiūrį į darbą, ir tuomet patirsite palankių permainų.

Vandeniai užmegs kontaktus su poten-cialiais verslo partneriais. Derybose pade-monstruokite visus savo organizacinius sugebėjimus ir profesionalumą.

Žuvys turės priimti svarbius sprendimus, susijusius su tolimomis perspektyvomis. Kad neapsiriktumėte, blaiviai įvertinkite savo norus, sugebėjimus ir galimybes.

Horoskopai Kryžiažodis

15min • 2012 m. balandžio 6 d. Laisvalaikis | 43

Kai laivas ima skęsti, reikia jį tiesiog pervadinti į povandeninę valtį.

Tik tada, kai pirmoji beždžionė civilizacijos priešaušryje paėmė į rankas lazdą, kitos pradėjo dirbti.

Jeigu jūsų vyras:1. jau negeria ir nerūko;2. tapo negrubus ir jūsų nenervuoja;3. nesėdi prie kompiuterio;4. nevaikšto su draugais po barus;pabaksnokite jį kokiu nors daiktu – panašu, kad jis mirė.

Geriau vieną kartą pamatyti negu šimtą kartų išgirsti, nes šimtą kartų išgirdus galima ir iš proto išsikraustyti.

– Sūnau, daugiau spuogų tu nebeturėsi!– Kodėl, mamyte?– Vietos nebėra.

– Tėti, o ko tu norėjai – mergaitės ar berniuko?– Sūneli, aš tik norėjau maloniai praleisti laiką.

Anekdotai sudoku

6 7 5 3 4 9

5 6

9 7

2 4 7

7 6 2 8

9 5 1

2 1

4 9

1 8 2 6 5 4

7 2 6

9 1

1 9 4

4 8 5 3

7 1

9 8 3 6

6 3 7

5 3

7 6 5

Vidutinis

Sunkus

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.15min/orai

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį numatomi mažai debesuoti, ramūs, be kritulių orai, turėtų sušilti

iki 3-8 laipsnių. Šeštadienį vakariniuose rajonuose prognozuojami krituliai.

Naktį pašals iki 1-6 laipsnių, dieną bus 4-9 laipsniai šilumos. Sekmadienį

gali tik nedaug pasnyguriuoti, oro temperatūra bus 1-3 laipsniai šilumos.

04-07 d.

-2 / 8 -2 / 7 0 / 4 -2 / 6

04-08 d.

1 / 3 1 / 3 -1 / 1 -1 / 1

04-07 d.

-3 / 8 -3 / 8 -2 / 7 -2 / 7

04-08 d.

0 / 2 0 / 2 1 / 3 1 / 3

Vilnius

Kaunas

Alytus

Panevėžys

Utena

Šiauliai

Klaipėda

6

7

7

6

6

6

5

VėjasPietryčių

2-4 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 23

Berlynas 10

Londonas 12

Madridas 12

Maskva 6

Minskas 9

Oslas 6

Paryžius 15

Praha 9

Ryga 5

Roma 17

Stokholmas 4

Talinas 3

Varšuva 8

15min • 2012 m. balandžio 6 d.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Trijų gaidžių diriguojamos trisdešimt aštuonios ūkininkų Girskų vištos kasdien padeda mažiausiai 25 kiaušinius, bet šeimininkai jų dabar nevalgo – pirkėjai laukia. Šeimininkams bus skirti pirmąjį šv. Velykų rytą sudėti kiaušiniai.

Molėtų pakraštyje stovi didelis namas su dviem ūkiniais pastatais. Juose Tania ir Pranas Girskai augina gyvulius, tarp jų – ir vištas, kurios artėjant šv. Velykoms tapo labai svarbios. Juk kiekvienas jų padėtas kiaušinis vertas jau beveik lito.

Prieš šešiolika metų Tania su vyru ir trimis vaikais persikėlė iš buto į nuosa-vą namą. Be vištų, Girskai nusipirko avių, karvių, paršą, motininių kiaulių. „Viską praėjome. Tik arklių, žąsų ir kalakutų ne-turėjome“, – linksmai pasakoja moteris.

Iš pradžių šeima planavo daug vištų ne-auginti – tik tiek, kad kiaušinių sau ir vai-kams užtektų, tačiau pirko vištas tol, kol vienu metu turėjo net 120.

Dabar Girskai augina 38 vištas. Per dieną jos padeda 25, kartais – 26 kiaušinius. Mie-lai juos kerta Girskų vaikai ir anūkai, vyras Pranas. Vienintelė Tania retai nusilupa, nes kiaušinio trynyje – daug cholesterolio.

O kas lieka, moteris neša parduoti į tur-gų. „Anais laikais aš tikrai negalvojau, kad teks turgely sėdėti, – pusbalsiu prisipa-žįsta Tania. – Bet pradžią padarė būtent kiaušiniai.“

Pačių didžiausių kiaušinių dešimtį mo-teris turguje parduoda už 9 Lt, mažesnių –po 7–8 Lt. Anksčiau brangiausius parda-vinėdavo po 7 Lt ir iš pirkėjų sulaukdavo daug apkalbų. „Sakydavau: auginkit pa-čios, tai nieko nekainuos. Po tokių žodžių greitai nutildavo“, – šypteli vištų augintoja.

Girskai įprato auginti tik grynaveisles olandiškas vištas ir gaidžius. Jų pirkti va-žiuoja į specialius paukštynus. Olandiški gaidžiai būna beveik balti, o vištos – rudos, pasakoja moteris ir priduria, kad tokių viš-tų kiaušiniai fantastiški.

Koks tas fantastiškas kiaušinis? Didelis, gražus, o trynio spalvą lemia metų laikas. Žiemą, kai vištos saulės nemato ir nebūna gryname ore, trynys truputį pabąla. Tania išduoda paslaptį, kaip jį paspalvinti: „Pra-dedant auginti vištas, reikia auginti ir bu-rokus. Žiemą juos tarkuojame, maišome su miltais ir duodame vištoms. Trynys pasi-daro ryškesnis.“

Girskų ūkiniame pastate sąlygos vištoms augti – puikios, atitinkančios naujuosius, net Europos Sąjungos nustatytus, dede-klių vištų gerovės reikalavimus: daug er-dvės, įrengti geri užlipimai. Jos kasdien iš-leidžiamos pašmirinėti į lauką. Lesinamos tik natūraliu maistu: mirkytais arba maltais grūdais, tarkuotais burokais, be to, ir pačios maisto lauke išsikapsto: visos sraigės – vi-taminų gausus delikatesas – išrankiotos.

44 | Reportažas

Girskų kiaušinių ūkis

O kaip tą vitaminą D įpūsi vištai, jeigu ji nebus gryname ore?

Tania jau penkiolika metų pirktinio

kiaušinio neragavo, todėl jo skonio

nebepamena.

Kuo vertingi naminiai kiaušiniai? „Viš-

ta visą dieną prabūna lauke, iš saulės

ji gauna daug vitamino D, prisikvėpuo-

ja gryno oro, todėl yra sveika. Chemijos

nenaudojame, lesiname gerais lesalais,

todėl ir kiaušiniai labai maistingi. O kaip

tą vitaminą D įpūsi vištai, jeigu ji nebus

gryname ore?“ – atsako Tania.

Girskai kiaušinius dažo tik natūraliai. Vy-

ras – buvęs miškininkas – ąžuolo žievių,

šakų parveža. Sumerkia jas drauge su

svogūnų lukštais, petražolėmis, ir gražia

spalva nusidažo.

Sveika višta – sveikas kiaušinis

T.Girskienė žino,

kaip auginti

vištas, kad jos

dėtų fantastiškus

kiaušinius.

Autorės nuotr.

Kiekviena višta

vištidėje turi

savo kambarį.

•••••••• 202022202020202020002 1121212121212121212122 mmmmmmmmm..... bbabababababaaaaab llllllllllllllllllllllllllll