Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 1 (1282) • 2013 m. sausio 18 d.

Savaitės interviu

Draugystė dujų neatpigins

Žinomas JAV analitikas, Rusijos žinovas Robertas Nurickas skeptiškai vertina naujos Lietuvos valdžios mintis, kad geresni santykiai su Kremliumi atpigintų dujas. R.Nurickas interviu „15min“ siūlo pigesnių dujų siekti kitais būdais.

3 psl.

Tyrimas

27 sulaužyti gyvenimai

Sausio 16-ąją suėjo ketveri metai nuo garsiųjų riaušių prie Seimo. Praėjusių metų pabaigoje byloje padėtas paskutinis taškas, bet abejonės, ar nuteisti tie, kurie iš tiesų kalti dėl riaušių, neišsklaidytos.

4–5 psl.

Eksperimentas

Sveika mityba už 12 litų Skurdo rizikos riba Lietuvoje – 691 Lt žmogui arba 1452 Lt šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai. Kiek pinigų lieka maistui, gaunant tokias pajamas? Ir ar įmanoma taupiai, bet kartu sveikai maitintis?

22–23 psl.

J.Kalinsko nuotr.

Svarstyklės: milijonas ar vaiko gyvybė

Lietuvos sveikatos apsaugos sistema taupo

pinigus, o ne gyvybes. Genetine liga sergančio

pusketvirtų metų Dariuszo tėvai – nežinioje,

nes valstybei jį gydyti per brangu.

88–99 ppssll..Dovilėė Jablonsskak itė

I.Gelūno nuotr.

A.Ufarto/BFL nuotr.

15min • 2013 m. sausio 18 d.2 | Politika

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

Savaitės žmonės

Signataro smūgis

Lėtai į niekur?Sudurstyta A.Butkevičiaus Vyriausybė pukši jau an-trą mėnesį. Bet jei kas pasakytų, kad šis kabinetas atrodo taip, lyg būtų šimto ar daugiau metų, sun-ku būtų ginčytis.

Palyginti su A.Kubiliaus kabineto bravūra, dabar-tinio nariai jei kuo ir pasižymėjo, tai tik seniokišku baikštumu. Nors tai vienur, tai kitur ir pasigirsta bambėjimas, kad viskas, ką darė ankstesnė Vyriau-sybė, yra tik blogai. Bet ar galėtume iš to nustatyti A.Butkevičiaus laivo kryptį?

Net ir praėjus mėnesiui nuo starto, regis, nė pats A.Butkevičius nežino, ar statys Lietuva atominę elektrinę, ar ne. Atrodo, A.Butkevičius norėtų ir tau-tos valią gerbti, ir prezidentei paklusti, bet toks va-riantas neįmanomas, todėl ir tempia gumą. Gumos tempimas po referendumo atrodo tragikomiškai.

Bet kažką Vyriausybė veikia? Veikia. A.Butkevičius nuolat grasina pribaigti A.Kubiliaus apipešiotą vi-durinę klasę progresiniais mokesčiais. Premjeras puikuojasi ir Ministro pirmininko tarnybos reorga-nizavimu atgal į Vyriausybės kanceliariją.

Ką tai reiškia ir kam to reikia? Vienas Dievas teži-no. Atrodo, premjeras turės 70 tiesioginių pavaldi-nių daugiau nei pirmtakas, bet svarbiausia, matyt, tai, jog bus sugrįžta į „senus gerus“ laikus. Lėtai į vakar arba į niekur?

Sprendžiant iš tipiško marksisto V.Andriukaičio užmojo neleisti ligoniams turėti alternatyvą – pri-vačių gydymo įstaigų paslaugas, būtent tokia ir bus viena iš krypčių. Bet ar pagrindinė ir vienin-telė? Tai – keblus klausimas net kai kuriems Seimo socialdemokratams.

Ne vienas ministras primena artojų čempioną, kurį oligarchas paskyrė „Boeing“ pilotu. Parodytas dėmesys kutena savimeilę, jie vis dar šiepiasi iki ausų, tik ką daryti su ta daugybe prietaisų prieš akis?

B.Vėsaitė ne visada galėjo tiksliai pasakyti, ar ji vadovauja Ūkio ar Energetikos ministerijai. Iš dai-liųjų amatų į socialinius ir darbo reikalus permesta A.Pabedinskienė ne tik suprato, kad darbo biržos blogos, bet – su anekdotais apie blondines tai nieko bendro neturi – išrėžė, jog būtina įvesti lygias kvotas vyrams ir moterims valdant bendroves.

Priešingai A.Pabedinskienei, D.Barakauskas blaš-kosi tarp R.Pakso imperatyvo „tvarka bus“ ir „tvark-dario“ įsitikinimo, kad kalta yra aplinka, taigi mote-rys, todėl specialiąsias tarnybas užvertė prašymais patikrinti pavaldinių lojalumą. O kad visi žinotų, kas valdo, sraigtasparniu nuskrido į Šilutę ir, supy-kęs, kad merė nenori su juo kirkintis aukštybėse, pareiškė ją tuoj pat atleisiąs iš darbo.

D.Pavalkis, priešingai nei D.Barakauskas, medi-tuoja iš principo, net viceministrų neskiria. Tol, kol jo žmonos nenuteis.

L.Linkevičius, kaip ir dera buvusiam komsomolo CK instruktoriui, susirūpino mūsų diplomatų sie-lovada. Turėsim ne tik karo kapelionų, bet ir kuni-gų, tituluojamų ambasadoriais, ministrais ir atašė?

Kita vertus, o kas jam lieka? Prezidentei paskelbus, kad Lietuva nebendraus nei su JAV, nei su Lenkija, nei su Vakarais, nei su Rytais, o tik su tolima šiaure, kuri su mumis bendrauti neturi jokio noro, užsienio reikalų ministrui tik sielovada ir lieka.

O gal ir gerai, kad iš lėto – mažiau malkų priskaldys?

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Premjeras norėtų ir tautai įtikti, ir prezidentei paklusti.

50000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Juodojo karatė diržo savininkė Dalia Grybauskaitė netikėtai praleido jokio diržo neturinčio signataro Zigmo Vaišvilos smūgį žemiau juostos.

Z.Vaišvila per iškilmingą Sausio 13-osios minėjimą Seime iš tribūnos pranešė, kad būsimoji prezidentė jau nepriklausomoje

Lietuvoje ne tik dirbo okupantų aukštojoje partinėje mokykloje, bet

dar gavo ir premiją už gerą darbą.

Rimo Valeikio pieš.

Kaip vertinate tai, kad būsimoji prezidentė D.Grybauskaitė po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dirbo Kremliaus propagandininkų įstaigoje?

15min.lt apklausa

Nesmerkiu, juk tuomet

daugelis buvo prisitaikėliai

(7015) 31 proc.

Tokie žmonės neturėtų užimti

prezidento posto (7803) 35 proc.

Prajuokino, kad prezidentė šį

darbą vadina karu su okupantais

(3742) 17 proc.

Man tokie dalykai nerūpi

(3256) 15 proc.

Apklausoje

dalyvavo

22335

žmonės

31PROC.

35PROC.

15PROC.

17PROC.

15min • 2013 m. sausio 18 d. Savaitės interviu | 3

Kiek Lietuvai kainuos A.Kubilius?Pamenate, kaip spiegė vadinamieji dešinieji ap-žvalgininkai (tiksliau juos būtų vadinti dešiniaisiais propagandistais), kai jų TS-LKD triuškinamai pra-laimėjo Seimo rinkimus? Vienas toks ypač karštas propagandistas naująjį ministrų kabinetą, dar jam nepradėjus dirbti, pavadino „Lietuvos naikinimo vyriausybe“.

O dabar paklausykite, ką aš jums pasakysiu: taip, A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė padarė keletą gerų darbų, tačiau, bendrai paėmus, tos Vyriausybės nekompetencija ir neprofesionalumas mums visiems kainuos tikriausiai ne mažiau, nei G.Kirkilo Vyriau-sybės nesugebėjimas pamatyti artėjančios krizės.

Vien per pastarąją savaitę tos nekompetencijos išlindo tiek, kad jau tikriausiai pakaktų visai kaden-cijai, o jei taip lįs visus ketverius metus?

Pirmasis išlindo Atsinaujinančių išteklių energe-tikos įstatymas, kuris skubos tvarka buvo pradėtas svarstyti Seime. Jei tikėtume energetikos ministru J.Neverovičiumi (o jo kompetencija man kelia tik-rai daugiau pasitikėjimo nei A.Sekmoko), tai šio nuostabaus buvusios Vyriausybės kūrinio įgyven-dinimas mums visiems kainuotų maždaug po 500 mln. litų per metus.

Tiek pat, kiek žurnalistu vadinamas A.Čekuolis iš TV ekrano mums visiems žadėjo iš būsimosios ato-minės elektrinės. Skirtumas tik tas, kad elektrinės dar nėra, o įstatymas veikia ir daug kas sėkmingai juo naudojasi (įdomu būtų apskaičiuoti, kiek tarp besinaudojančių yra vienaip ar kitaip su buvusios valdančiosios koalicijos partijomis susijusių asme-nų ir bendrovių).

Kalbant apie antrą, norėčiau pradėti nuo A.Kubi-liaus citatos: „Tai didelė sėkmė Lietuvai. Mūsų mokslinių tyrimų komanda išsiveržia į pasaulinę tyrimų lygą. Naudojant krepšinio analogiją, tai tas pats, kaip su savo komanda patekti į NBA.“

Tai buvo pasakyta 2010-ųjų rugsėjo 16-ąją. Jau žinome, kiek ta „sėkmė“ ir „patekimas į NBA lygą“ mums kainuos. Maždaug 10 mln. litų, kuriuos Lie-tuva sumokėjo IBM, ir dar apie 20 mln. litų, kuriuos teks sumokėti iš valstybės biudžeto už tai, jog į NBA A.Kubilius ir jo komanda pasiuntė dailiojo čiuožimo meistrus, įsodinęs juos į akademinę aštuonvietę, o vietoj irklų davęs teniso raketes. Girdėjau kalbant, kad tų „sportininkų“ veiklą tiria Generalinė proku-ratūra, bet žiūrint, kaip ji, pavyzdžiui, tiria buvusio Klaipėdos mero R.Taraškevičiaus galbūt neskaidrius santykius su rimta save vadinančia žiniasklaida, vargu ar tie tyrimai kuo nors baigsis.

Apie tai, kiek dėl A.Kubiliaus Vyriausybės veiksmų visi permokėjome „Gazprom“, kurio dujas, kaip ne-seniai paaiškėjo, be reikalo deginome Elektrėnuose, jau esu rašęs. Bendra kaina – dar keli šimtai milijonų.

O štai apie Ignalinos atominės elektrinės uždary-mą ir ten dingusius šimtus milijonų, manau, dar bus ilgai rašoma. Tiesa, tą problemą A.Kubilius paveldė-jo, bet juk per ketverius metus gal buvo galima ką nors padaryti, jei kas nors, užuot žaidęs kareivėliais, būtų rimtai tą problemą sprendęs. Dabar prisižaidė – ir darbai neatlikti, ir fi nansavimas sustabdytas.

Vienas buvęs VSD vadovas yra prisipažinęs, kad jis mąstymui naudoja tik vieną smegenų pusrutulį. Toks įspūdis, kad Lietuvoje tai tapo madinga. Lie-ka tikėtis, kad tos mados keisis ir vis daugiau bus mąstoma abiem. To visiems ir linkiu 2013-aisiais.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Į NBA A.Kubilius ir jo komanda pasiuntė dailiojo čiuožimo meistrus, įsodinęs juos į akademinę aštuonvietę.

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Neverta pirštis į draugus Rusijai, tikintis pigesnių dujų, įsitikinęs posovietinės erdvės ekspertas amerikietis Robertas Nurickas.

Jis mano, kad dujas Lietuvai Rusija at-pigins ne dėl draugiškų santykių, o dėl pokyčių dujų rinkoje.

– Prieš keletą metų ekspertai sakė, jog Lietuva kariauja šaltąjį karą su Rusija. Ką matote dabar?

– Lietuvos politikos nebūčiau taip api-būdinęs tuomet, nesakyčiau taip ir da-bar. Bet regione esama tam tikro susirū-pinimo dėl Rusijos vykdomos politikos. Ji yra jūsų kaimynė, ir gerokai didesnė.

Viena problemų, kurią matome ir Jungtinėse Valstijose, – tono pasikeiti-mas į blogąją pusę Vladimirui Putinui grįžus (į prezidento postą, – red. past.).

– Lietuvos Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas neseniai paragino gerinti san-tykius su Maskva ir rūpintis savo žmo-nėmis, mat iš kaimyninės Rusijos perka-me daug dujų, o iš tolimos Amerikos jų negausime. Ar verta vertybes mainyti į pigesnę energiją?

– Nemanau, kad verta tai daryti. Ga-lėčiau tai pasakyti ne tik Lietuvai, bet ir žmonėms Vašingtone.

Taip, Lietuva yra priklausoma nuo rusiškų dujų, bet padėtis keičiasi. Im-kime dujas ir naftą. Žmonės dažnai šias žaliavas sutapatina, nors jos nėra tas pats. Šio regiono šalys iš Rusijos perka ir dujų, ir naftos, tačiau, kalbant apie pastarąją, Maskva turi mažai politinių svertų. Tam yra paprasta priežastis – pa-saulinė naftos rinka. Todėl Rusija negali nustatyti jos kainos.

Su dujomis yra kitaip. Kalbant apie ilgalaikę politiką, svarbiausia – ne tiek sumažinti dujų kubinių metrų, kurie pasiekia Lietuvą, skaičių, kiek pakeis-ti rinkos pobūdį, padaryti ją kiek įma-noma panašesnę į naftos rinką, kad ji nebūtų vien regioninė, kurioje kainas galėtų diktuoti Rusija.

Dujų pasaulyje prasideda pokyčiai. Pirmasis susijęs su naujais žaliavos šal-tiniais. Skalūnų dujos visiškai pakeitė padėtį Jungtinėse Valstijose. Joms ne-bereikia importuoti dujų, o tai pakeitė situaciją ir Europoje, nes amerikiečiai nebesivaržo dėl dujų su europiečiais. Rusiškų dujų poreikis sumažėjo, taigi, priežasčių laikyti didelę jų kainą mažė-ja, ir „Gazprom“ turėjo iš naujo suderėti kainas su kai kuriais pirkėjais.

Antras dalykas – suskystintosios gam-tinės dujos. Yra galimybė transportuoti dujas kaip naftą, nors tam prireiks daug laiko ir lėšų. Baltijos šalims ši problema itin opi – ne vien dėl to, kad jos yra pri-klausomos nuo rusiškų dujų, bet ir dėl to, kad paveldėjo sovietinę energetikos infrastruktūrą, kuri susiejo jas su buvu-sios SSRS teritorija, o ne su Vakarais.

Jūs žinote, kurlink reikia judėti. Po-kyčiai įvyks ne per naktį, jiems rei-kės laiko, pinigų, Lietuvos ir visos ES tvirtumo įgyvendinti savo taisykles,

ne vien paklusti Rusijos ar kitų tiekė-jų sąlygoms. Tiesą sakant, dabar esu didesnis optimistas, nei buvau prieš porą trejetą metų.

– Lietuvoje jau ieškoma skalūnų dujų, statomas suskystintųjų dujų terminalas, bet kol kas liekame priklausomi nuo Ru-sijos energetinių išteklių. Kaip apsisau-goti nuo energetinio šantažo?

– Būtina diversifi kuoti šaltinius, su-kurti įvairesnę infrastruktūrą, kad, stringant, pavyzdžiui, dujų, tiekimui, būtų galima gauti žaliavos iš kitur.

Turiu omeny terminalą, elektros til-tus į Lenkiją, Švediją ir Suomiją (iš Es-tijos, – red. past.). Galiausiai tai reikš Baltijos šalių infrastruktūros žiedo įjun-gimą į Vakarų tinklus.

Tai padaroma ne per naktį ir niekas nėra turtingas. Labai svarbu kruopščiai išanalizuoti ir apsispręsti, nuo ko būtina pradėti. Žmonės ginčijasi ne dėl to, ar reikia turėti alternatyvų elektros šalti-nį, bet dėl to, ar būtent dabar, matant įvairių pokyčių elektros rinkoje, bran-duolinės jėgainės projektas turėtų būti prioritetas.

– Rusija išties yra ne tik didelė, bet ir pavojinga kaimynė. Gal vis dėlto Seimo pirmininkas teisus – mums nereikėtų su ja pyktis?

– Sutinku. Tai – įdomus klausimas. Prisimenu, kaip šia tema su žmonėmis čia, Lietuvoje, diskutuodavau prieš 5–7 metus. Kalbėdami ne vien apie Lietu-vos, bet apie visų Baltijos šalių santy-kius su Rusija, žinojome, ko nenorime, bet nežinojome, ko mes norime?

Vilniaus norai gerinti santykius ne-būtinai sutaps su Maskvos ketinimais. Tačiau, manau, svarbu ir konstruktyvu intensyviai galvoti, kas atitiktų mūsų interesus, ką galime nuveikti Lietuvo-je, kad santykiai sušvelnėtų bei turėtų tvirtesnį pagrindą, suprantant, jog ga-lutinis rezultatas smarkiai priklausys nuo to, ką nuspręs Maskva.

– Rusija retai rodo norą būti gerano-riška ar supratinga Lietuvos atžvilgiu...

– Santykiuose su Rusija visi turime kai ką nuveikti saugumo, gynybos, užsie-nio politikos, užsienio prekybos srityse.

Bet šioje pasaulio dalyje žmonės, kal-bėdami apie Rusijos įtaką ir atskirų ša-lių, šiuo atveju – Lietuvos, interesus, labiausiai nerimauja dėl vidaus reikalų. Žmonėms neramu, kad Rusijos bend-rovės perka laikraščius, verslo įmonės tampa neskaidrios. Nelabai aišku, kam jos išleidžia pinigus, kokie jų politiniai tikslai. Kai kuriose šalyse kyla abejonių dėl bankų sektoriaus.

Šio regiono šalys negali laukti, kol Ru-sija pati tiek pasikeis, kad nebekeltų rū-pesčių. Ką galima ir reikia daryti? Reikia griežtai prižiūrėti, kaip bet kurios vals-tybės – Rusijos, JAV, Švedijos ar Lietu-vos – bendrovės veikia jūsų teritorijoje.

JAV ekspertas Robertas Nurickas:

„Draugystė dujų neatpigins“R.Nurickas

mano, kad

Lietuva, siekianti

energetinės

nepriklausomybės,

eina teisingu keliu.

J.Kalinsko nuotr.

R.Nurickas yra Vašingtone įsikūru-

sios Atlanto tarybos – nepriklauso-

mos organizacijos, kuri propaguoja

transatlantinį bendradarbiavimą ir

tarptautinį saugumą, – vyresnysis

bendradarbis.

Domisi vidaus ir saugumo politikos

sąsajomis Baltijos šalyse, Rusijoje,

Ukrainoje ir Centrinėje Azijoje,

NATO reforma ir jos įtaka Europos

saugumui, Rusijos–Amerikos

santykiais, ginklų kontrole ir

branduolinių ginklų neplatinimu.

Yra JAV–Baltijos šalių fondo

direktorių tarybos narys.

R.Nuricko veikla

„Kalbėdami apie santykius su Rusija, žinojome, ko nenorime, bet nežinojome, ko mes norime?“

„Drąsos kelio“ partijos aklavietėsVisada kyla keletas klausimų, kai prabylama apie „Drąsos kelio“ partiją ir jos narius. Ar tai parti-ja, ar tik gerai suręstas informacinis kamufl ia-žas? Ar tie, kurie išrinkti į Seimą, yra politikai, ar tik iš propagandinio lauko į realių politikos sprendinių sferą patekę nevykėliai, savo pasi-sakymais bei elgesiu pakeisiantys Seime bau-kutes ir nedzinskus?

Jei imtume domėtis šios partijos funkciona-vimu, jos struktūra ir naryste, manau, atrastu-me, kad ta narystė tikriausiai yra tik popierinė. Žodžiu, sąrašas Teisingumo ministerijoje yra, bet gyvų žmonių nematyti. Nebent vienas kitas atsitiktinis draugas tų, kurie dabar seimūnai ir gali kuo nors atsidėkoti savo draugui ar kaimy-nui už „partinę“ veiklą ar jos imitaciją.

Jei pabandytume pažvelgti į partijos organi-zacinius aspektus, vargu ar atrastume net jos būstinę, jau nekalbant apie padalinius bei pada-linių vadovus. Gal formaliai jie ir yra, bet jie ne-egzistuoja gyvoje politikoje ir partinėje veikloje.

Nieko keisto, nes „Drąsos kelio“ partija buvo kuriama ne tam, kad imtų funkcionuoti kaip dar viena politinė organizacija, o tam, kad būtų instrumentas, leidžiantis daryti įtaką viešajai nuomonei ir struktūrai, kad būtų galima pa-kliūti į Seimą.

Taip ir įvyko – į Seimą pakliuvo saviškiai. O nai-vieji, tokie kaip A.Nakas, liko už borto, tapo sa-viškių paniekinti ir užmiršti. Tokių partinių pa-keleivių reikėjo emocijoms deklaruoti, rėkti apie tai, kad visi, kurie ne su N.Venckiene, yra blogi.

Natūralu, kad „Drąsos kelio“ partija tėra tik pa-vadinimas ir jai atstovaujantys keli Seimo nariai. Visos kitos su šia partija susietos problemos gali būti įvardytos kaip teisinių procedūrų marato-nas, vis dar sietinas su buvusia Garliavos isterika.

Geriausia, ką dabar gali šios partijos veikėjai padaryti, tai tyliai, be susireikšminimo ir bepras-mio svaidymosi kaltinimais, išlaukti, kol baigsis tos teisminės procedūros, priimti teismų spren-dimą ir išsisklaidyti po kitas frakcijas, likviduoti popierinę partiją ir pradėti mokytis būti politi-koje. Mokytis reikia, nes politikoje galioja toks pats principas, kaip ir medicinoje, – nepakenk.

Bet ar sulauksime racionalaus sprendimo iš tų, kurie atėjo į Seimą, vadovaudamiesi visai kitais pagrindais – emocija ir totaliu politinės ir teisinės sistemos demonizavimu?

Nemanau, kad jie atsipeikės, o partija taps rimta politine jėga, gebančia realizuoti sudė-tingus politinius projektus.

Greičiau „Drąsos kelio“ atstovų būsime nar-dinami į įtarimų ir kaltinimų liūną, klausysi-mės paikų replikų ir stebėsime neaiškų buvi-mą „opozicijoje opozicijai“, kaip yra pasakiusi N.Venckienė.

Bet esminis dalykas yra tai, kad ši partija atsi-rado tik todėl, kad visuomenė leido jai atsirasti. Visuomenė užkibo ant jautraus vaiko išnaudo-jimo kabliuko ir leido paversti konkrečios šei-mos ir vaiko bei konkrečių nusikaltimų proble-matiką politine.

Visuomenė įsitraukė į pateiktą negeros val-džios ir geros tetos konfl ikto spektaklį, kaip į realybės šou – su balsavimais ir prizais, su pa-šalinimais iš šou ir netikėtais siurprizais. Rezul-tatas – politika virto farsu, o farsas – politika.

Komentarasas

LaurasBielinisredakcija@15min.lt

Politikoje galioja toks pats principas, kaip ir medicinoje, – nepakenk.

15min • 2013 m. sausio 18 d.4 | Tyrimas

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

2012-ųjų gruodžio 4 dieną Aukščiau-siasis Teismas (AT) nusprendė, kad 27 asmenys, apkaltinti riaušių orga-nizavimu, yra kalti. Tačiau ne visi su tokiu galutiniu teismo verdiktu sutin-ka: molėtiškis Saulius Žukauskas keti-na teisybės ieškoti Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Nuteistas lyg teroristasSavaitraštis „15min“ primena, kad 2009-ųjų sausio 16 dieną prie Seimo vyko mitingas prieš Andriaus Kubiliaus Vyriausybės naktinį mokesčių pervers-mą. Susirinko apie 7000 žmonių. Mitin-gas staiga virto riaušėmis, dužo Seimo langai, gatvės žibintai, pareigūnai šau-dė į mitinguotojus guminėmis kulko-mis, paleido ašarines dujas.

Po riaušių teisėsaugos vadovai kalbė-jo, kad jos buvo iš anksto organizuotos, ieškojo provokatorių bei riaušių įkvė-pėjų, bet galiausiai nieko nepešė – tei-siamųjų suole atsidūrė tie, kuriuos pa-reigūnams pavyko atpažinti.

Įvykių sūkuryje atsidūrė ir iš Molėtų su pažįstamais į sostinę atvažiavęs 42 metų S.Žukauskas. Įkaušęs vyras parė-kavo minioje ir jau ėjo automobilio link, kai išgirdo šūvius ir pamatė pareigūnų

po sniegą voliojamą kaunietį Raimun-dą Jokimčių.

Molėtiškis bandė žodžiais apginti ne-pažįstamąjį, pareigūnai juos abu suėmė ir išvežė į areštinę, o teismai galiausiai S.Žukauskui priklijavo riaušių organi-zatoriaus etiketę.

S.Žukausko istoriją savaitraštis „15min“ aprašė 2012-ųjų lapkritį. Mo-lėtiškis tuomet buvo pateikęs kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui (AT) ir laukė nutarties. Bet teismas šio vyro nepasigailėjo.

S.Žukauskas piktinasi: „Pagal kokį straipsnį esu nubaustas: sprogsta-mosios medžiagos, ginklų laikymas, riaušių organizavimas... Kur logika? Kaip teroristas koks! Kokia čia teisi-nė valstybė?“

Bausmė visam gyvenimuiS.Žukauskas nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui. Bausmės vykdymas atidėtas, tačiau vyras įpareigotas neišvykti iš gyvena-mosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrin-čios institucijos sutikimo.

Tolimųjų reisų vairuotoju dirbančiam molėtiškiui tai didelė kliūtis, nes jis turi planuoti tik tokias darbo keliones, ku-rios truktų mažiau nei savaitę. Be teis-mo sutikimo S.Žukauskas negali keisti ir darbovietės. Vairuotojui priteistas ir turtinės žalos, padarytos Vidaus sau-gumo tarnybai ir Seimo kanceliarijai, atlyginimas. Taip pat reikia mokėti už riaušių metu apgadintus automobilius. Suma nekukli – 300 000 Lt.

Ją skolingi visi 27 nuteistieji, tačiau suma nedaloma, todėl nesvarbu, ar vie-nas, ar 27 asmenys padengs skolą. Svar-bu, kad kažkas tai padarytų.

Iš kiekvieno nuteistojo atskirai per antstolius bandoma išieškoti tokią sumą, už kurią išeitų naujas trijų kam-barių butas sostinėje.

Antstolė iš S.Žukausko algos jau atskaičiavo 50 proc. Po pusę uždarbio

jis praras tol, kol bus padengta skola. Kiek iš tiesų žmonių mokės žalą –

neaišku, nes ne visi nuteistieji turi pajamų šaltinį.

27 sulaužyti

24-erių buvęs vilnietis Vadimas Kun-dinovičius (nuotr.), dabar gyvenantis

Utenoje, irgi yra vienas iš 27 nuteistų-

jų. Jaunas vyras teigia, kad 2009 metų

sausio 16-ąją jis gavo SMS iš „Fronto“

partijos, kuri kvietė į protestą prie Sei-

mo. Apie pietus jis atėjo pasižiūrėti, kas

ten vyksta. Atsistojo prie Seimo durų,

pamatė pareigūną, pasikalbėjo, ir tiek.

Kai dalis minios įsisiautėjo, o pareigū-

nai pradėjo šaudyti guminėmis kulko-

mis, V.Kundinovičius teigia atsitraukęs

ir niekam neužkliuvęs.

Maždaug po savaitės jo draugas pama-

tė internete V.Kundinovičiaus nuotrau-

ką – jis buvo ieškomas policijos.

„Aš pats nuėjau į

policiją, nebijojau.

Pasakiau tai, ką

mačiau, ką dariau, ir

tiek“, – pasakoja vyras.

Nuotraukoje įamžinta, kad

jis slepiasi už kažkieno automobilio.

V.Kundinovičiaus sako, jog slėpėsi nuo

guminių kulkų ir ašarinių dujų.

Bylinėtis Europos Žmogaus Teisių

Teisme vyras negali, nes neturi pinigų.

Ir Lietuvos teismuose jį gynė valstybės

skirtas advokatas.

V.Kundinovičius neslepia: dabar

nedirba, kad antstoliai iš jo neatimtų

uždarbio, ir gyvena iš bedarbio

pašalpos. Vaikinas

dirbti negali ir dėl to,

jog prižiūri glaukoma

sergančią aklą būsimą

žmoną bei jų pusantro

mėnesio sūnų. Bedarbis neturi

nei santaupų, nei nekilnojamojo

turto – valstybė neturi ko iš jo atimti.

„Gyvenimas jau sugadintas. Jei

valstybė būtų supratingesnė ir tą sumą

padalytų ar atidėtų ilgesniam laikui,

gal būtų ir įmanoma susimokėti. Bet kai

draudžia išvykti iš Lietuvos ir uždirbti,

kad grąžintum, tai rankos surištos“, –

guodžiasi nuteistasis. Paklaustas,

kaip toliau gyvens, V.Kundinovičius tik

gūžteli pečiais.

Nedirba, kad nebūtų ko atimti

ir

yras.

d

jo

ser

žmon

mėnesio

imas... Kur oristas eisi-

jis praras toKiek iš

neaitu

Sausio 16-ąją suėjo ketveri metai nuo garsiųjų riaušių prie Seimo. Praėjusių metų pabaigoje riaušių byloje padėtas paskutinis taškas, bet abejonės, ar nuteisti tie, kurie iš tiesų kalti dėl riaušių, neišsklaidytos.

K.Jovaišas:

„Jei iš tų žmonių nori išieškoti 300 000 Lt,t. y. visos minios padarytą žalą, tai nėra logiška.“

Tyrimas | 515min • 2013 m. sausio 18 d.

Politizuotas sprendimas?Nors AT nutartyje rašoma, kad visų kal-tinamųjų kaltumas neginčijamai įrody-tas, konkrečių argumentų teismas savai-traščiui „15min“ nepateikė. Jų nežino ir S.Žukauskas, ir jo advokatas Mindaugas Paukštė. 19 puslapių nutartyje taip pat kon-krečiai neįvardyta, kuo remiantis molėtiš-kis buvo nuteistas, tik aprašyta jo veikla riaušių metu.

„S.Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoho-lio, riaušių metu, nuo 12.15 iki 14.30 val., smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino polici-ninkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pa-reigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeisti viešosios tvarkos, būdamas šalia Seimo, pats mėtė ledo gabalus bei akmenis į Seimo pastatą, veržėsi į Seimą, kurstė bei ragino tai daryti kitus asmenis“, – rašoma teismo nutartyje.

„Įdomiausia, kad byloje konkliudentiniai veiksmai įkišti, nors niekas iš teisiamųjų

net nesupranta, ką tai reiškia (konkliuden-tiniai veiksmai gali būti apibūdinti kaip vie-noks ar kitoks asmens elgesys, kuris išreiškia ir patvirtina asmens valią, – red. past.). Aš tikrai tikėjausi iš AT protingesnio sprendi-mo, bent jau daugiau motyvuoto. Ten nu-eita labai paprastai. Maždaug pasakė: vis-kas gerai ir atstokit jūs nuo mūsų. Man tai skamba politizuotai – kad teismas pabijojo eiti prieš valdžią, kuri jį maitina“, – piktina-si ir stebisi advokatas M.Paukštė.

Advokatas teigia, kad Lietuvoje visos ga-limybės gintis išeikvotos, belieka Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre. Kreiptis ten sutrukdytų nebent per didelės išlaidos.

Kolektyvinė bausmėAT atstovė spaudai Rūta Bučinskaitė teigia, kad nėra praktikos smulkiau ko-mentuoti nutartis apie vieną konkre-tų asmenį. Nuosprendis S.Žukauskui – kaip ir daugumai.

Nepaisant to, kad 27 nuteistieji prie Sei-mo atsidūrė iš skirtingų miestų, dėl skirtin-gų priežasčių, skirtingu laiku ir elgėsi skir-tingai, o kitų riaušių kaltininkų tapatybė apskritai nebuvo nustatyta, AT nuspren-dė, jog baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, o visos įrodinėjimo dalyką su-darančios faktinės aplinkybės grindžiamos teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Teismo nutartyje rašoma, kad AT pripa-žįsta 27 asmenis kaltais padarius BK 283

straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, o es-minių BPK 20 straipsnio nuostatų, regla-mentuojančių įrodymų vertinimą, pažei-dimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ir (ar) kurie būtų sukliudę išsamiai ir nešališkai išnagri-nėti bylą ir priimti teismui teisingą spren-dimą, nebuvo padaryta.

Todėl AT konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Taip pat – kad nusikaltimu pa-darytos žalos dydis, kaip ir jos atlyginimo klausimų išsprendimas, nustatyti tinkamai.

Visada būna neteisingai apkaltintųTeisės instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Karolis Jovaišas teigia, kad žmonės turi teisę išreikšti nepasitenkinimą, jeigu vals-tybės veiksmus laiko neteisėtais – anti-konstituciniais ar pažeidžiančiais moralę. Svarbu, kad visa tai būtų daroma teisėto-mis priemonėmis.

Bet, anot jo, to, kas vyko prie Seimo, pa-teisinti negalima. Specialisto manymu, tu-rėtų būti nustatyti visi riaušių kaltininkai, o dabar gali būti taip, kad nubausti yra tik tie, kuriems pakako įkalčių, kad būtų in-kriminuota atitinkama veika.

Anot K.Jovaišo, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo sąnaudos tokios di-delės, kad beveik neišvengiama, jog tikrie-siems kaltininkams nuteisti gali pritrūkti įrodymų, o prie to menkai prisidėjusiems ar neprisidėjusiems – pakakti.

K.Jovaišas į susiklosčiusią situaciją žvel-gia nevienareikšmiškai: „Galima sakyti, kad nustatė 27 asmenis ir pavertė juos at-pirkimo ožiais. Bet galima ir kitaip sakyti: argi būtų buvę lengviau, jeigu būtų ne 27, o 270 asmenų nuteisę? Nuo to niekam leng-viau nebūtų. Tik tiek, kad jei iš tų žmonių

nori išieškoti 300 000 Lt, t. y. visos minios padarytą žalą, tai nėra logiška. Nemanau, kad teisinga, jog iš jų nori išieškoti ir tą žalą, kurią padarė tyrimo ir teismo nenu-statyti asmenys.“

Paklaustas, ar Lietuvos teismuose vals-tybė prieš pilietį ir pilietis prieš valstybę kovoja vienodomis sąlygomis, K.Jovaišas atsakė, jog formaliai jokio skirtumo nėra. Tačiau jis užsimena, kad tokiose rezonan-sinėse bylose teisėsaugos institucijos gali įdėti žymiai daugiau pastangų, jėgų ir noro, kad pasiektų užsibrėžtą tikslą.

Riaušių prie Seimo bylos fi nalas:

gyvenimai

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

S.Žukauskas:

„Pagal kokį straipsnį esu nubaustas: sprogstamosios medžiagos, ginklų laikymas, riaušių organizavimas. Kaip teroristas koks!“

27 Seimo riaušių byloje nuteistiems asmenims

bausmės buvo skirtos pagal vieną pavyzdį.

J.Kalinsko nuotr.

Už riaušes buvo nuteisti tie,

kurie buvo atpažinti, o tie,

kurie dangstėsi, išsisuko.

A.Ufarto/BFL nuotr.

15min • 2013 m. sausio 18 d.8 | Visuomenė

Vilnietis Dariuszas Majewskis dar tik įpusėjo ketvirtuosius metus, tačiau mažylis jau ištvėrė ne vieną operaciją ir nežinia, kiek jų bus ateityje. Genetine liga sergančiam Dariuszui būtinas labai brangus gydymas, kurio mūsų valstybė nekompensuoja ir taip pasmerkia mažąjį savo pilietį pražūčiai.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Berniuko tėvai Piotras ir Svitlana Majews-kiai daro viską, kad palengvintų sūnaus kančias, tačiau be fi nansinės valstybės paramos visos pastangos gali nuei-ti perniek.

Pirmosios sveikatos problemos berniuką ištiko, kai jam buvo 6 mėnesiai. Vilniaus miesto klini-kinėje ligoninėje Antakalnyje anuomet jis atsidūrė dėl bron-chito. Ten vaiką užpuolė dar ir rotavirusas. Dariuszas buvo per-keltas į Vaikų ligoninę, tačiau ir čia sveikata nesitaisė – medi-kai kūdikiui diagnozavo plaučių uždegimą.

Ligą pastebėjo įžvalgi gydytoja Galų gale mažylis ėmė sveikti, tačiau vie-nai medikei įtarimų sukėlė jo kojų są-nariai ir šiurkštūs veido bruožai.

„Gydytoja rekomendavo iš-sitirti pas genetikus“, – įvy-kių eigą atkūrė P.Majew-skis. Apsilankymo Vil-niaus universiteto ligo-ninės Santariškių klini-kų (VUL SK) Medicininės genetikos centre teko

palaukti maždaug tris mėnesius. Tyrimų rezultatų – dar antra tiek, mat Dariuszo mė-giniai buvo išsiųsti į Lenkijos laboratoriją.

„Neįsivaizdavome, ko ti-kėtis, todėl jautėmės

gana ramūs. Be

to, kiti gydytojai tikino nieko įtartino ne-pastebintys“, – pasakojo Dariuszo tėtis.

Tačiau laboratoriniai tyrimai pateikė negailestingą verdiktą: Dariuszui nustaty-ta genetinė medžiagų apykaitos liga mu-kopolisacharidozė. Tačiau ir tai – dar ne viskas. Kadangi liga skirstoma į septynis tipus, reikėjo išsiaiškinti, kuriuo konkre-čiai serga Dariuszas. Šįkart paciento mė-giniai laboratoriniams tyrimams keliavo į Briuselį. Po kelių mėnesių laukimo tė-vams buvo pranešta, kad sūnus serga II mukopolisacharidozės tipu – Hunterio sin-

dromu. Tai – pirmasis šios ligos atvejis

Lietuvoje.

Tuo metu Dariuszui jau buvo dveji.

Žemė išslydo iš po kojųHunterio sindromu serga 1 iš 165 tūkst. gyvų gimusių ber-niukų. Tai reta progresuojanti medžiagų apykai-tos liga, paveldima

2012 m. tuometis Seimo kontrolierius

Romas Valentukevičius nustatė, kad

Lietuva neturi bendros patvirtintos

retųjų ligų gydymo strategijos.

Pasak Seimo kontrolieriaus, tyrimo

metu paaiškėjo, kad Lietuvoje iki šiol

nėra patvirtinta bendra retųjų ligų

gydymo strategija.

Seimo kontrolieriaus manymu, bendrą

šalies retųjų ligų gydymo išlaidų

kompensavimo strategiją galėtų

patvirtinti atitinkamų valstybės

institucijų ir asmens sveikatos

priežiūros įstaigų vadovai.

Susidariusi situacija esą taip pat

palengvėtų sukūrus retųjų ligų gydymo

išlaidoms skirtą atskirą fondą.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja

Nora Ribokienė (BFL nuotr.) atkreipė

dėmesį, kad reta liga – iššūkis pacientui,

gydytojui ir valstybei.

Ji užtikrino, kad sveikatos apsaugos

ministro įsakymu patvirtintame

plane numatyti esami ir būsimi

veiksmai, leisiantys pagerinti

retomis ligomis sergančių

pacientų gyvenimo kokybę,

užtikrinti ankstyvą retų

ligų diagnostiką, kokybišką

gydymą, slaugą, reabilitaciją,

socialinę pagalbą bei retų

ligų prevenciją.

Reta liga – iššūkis visiems

Lietuvoje iš viso yra diagnozuota 20 mukopolisacharidozės atvejų. 3 ligoniai jau iškeliavo anapilin.

Visi trys Ramunės Šliuožaitės, Naciona-linės mukopolisacharidozės ir kitų ge-netinių metabolinių ligų asociacijos pir-mininkės, vaikai serga VI tipo mukopoli-sacharidoze.

Sergantieji mukopolisa-charidozės VI tipu yra aukšto intelekto žmo-nės. Vaistas reikalingas stabdyti besivystančią fi zinę negalią.

Šių trijų vaikų gyve-nimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo gydymo 2005 m. išrastu vaistu „Naglazyme“.

Tačiau šio vaisto įsigiji-mo valstybė taip pat

nekompensuoja – tai vienas iš penkių brangiausių vaistų

pasaulyje, o jo veiksmin-gumas ir saugumas dar ga-lutinai neištirtas.

„Sutinku laukti. Bet reikia naudoti tai, kas šiuo metu išrasta ir tai-koma pasaulyje. Prie-

šingu atveju ligos sukel-tos komplikacijos gresia neįgalumu. Negydomam

žmogui ilgainiui tektų

pajungti visą šalies slaugos ir socialinio ap-tarnavimo sistemą“, – kalbėjo vaikų mama R.Šliuožaitė.

Susitarus su vaisto atstovais, moters jau-nėlė dukra pusmetį gavo preparatą „Nagla-zyme“ nemokamai. Pusmetis su vaistu, kurį gavo mergaitė – per trumpas laiko-tarpis apibendrinimams.

„Ir vis tiek jau turim, kuo džiaugtis. Ma-rija beveik mėnesį namie. Gyvybinga, vėl turinti daug veiklos, bendrauja su drau-gais. Atsistatė virškinimas, nebereikalin-gos jokios dirbtinės chirurginės maitinimo

Ligos gniaužtuose – visi trys vaikai

Dariuszui naktimis jau

sunku kvėpuoti,

bet berniukas,

pamatęs

fotoaparatą,

negalėjo

sulaikyti

džiaugsmingos

šypsenos.

I.Gelūno nuotr.

Svarstyklės: milijonas ar vaiko gyvybė

Sveikatos apsaugos sistema renkasi, ką gydyti, o ką pasmerkti

15min • 2013 m. sausio 18 d. Visuomenė | 9

su X chromosoma. Kitaip tariant, kai kurios moterys yra geno nešiotojos, bet pačios ne-serga. Liga perduodama būtent sūnums.

Hunterio sindromą lemia tam tikro fer-mento trūkumas, todėl kai kurios medžia-gos nepasišalina iš organizmo ir kaupiasi kiekvienoje kūno ląstelėje. Ligai progre-suojant pažeidžiamos įvairios organizmo sistemos – širdies, stuburo, sąnarių, galvos smegenų, akių, ausų, skrandžio ir žarnyno.

„Žinia apie ligą iš pradžių šokiravo – at-rodė, kad žemė slysta iš po kojų. Tačiau

pradėjome domėtis, skaityti ir nušvito vil-tis: vaistai pakaitinei fermentų terapijai išrasti ir taikomi pasaulyje I, II ir VI ligos tipams. Išsiaiškinome, kad Hunterio sin-dromu sergantiems pacientams gydymas kompensuojamas daugelyje Europos šalių, tarp jų – kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijo-je“, – kalbėjo P.Majewskis.

Valstybė atsuko nugarąGelbėdami sūnaus gyvybę, Majewskiai ne-delsdami kreipėsi į Sveikatos apsaugos mi-nisteriją (SAM) ir Valstybinę ligonių kasą. Institucijų tėvai prašė priimti sprendimą apmokėti vaisto „Elaprase“ įsigijimo iš-laidas, mat patys to niekaip neišgalėtų.

Gydymas Dariuszui bus reikalingas visą gyvenimą. Vaistų kaina 20 kg svorio žmo-gui siekia apie 1,5 mln. Lt per metus, tačiau augant išlaidos didėtų. Skaičiuojama, kad 40 kg sveriančio vaiko gydymas per metus atsieitų 2,3 mln. Lt.

„Vieną kartą gal ir būtų įmanoma surink-ti tokią sumą, tačiau kasmet po tiek – nie-kaip“, – liūdnai konstatavo P.Majewskis.

Tėvų prašymai atsitrenkė kaip į sieną. Valstybinės ligonių kasos Sprendimų dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių la-bai retoms ligoms ir būklėms gydyti kom-pensavimo ir dėl nenumatytų atvejų priė-mimo komisija nusigręžė nuo beviltiškoje padėtyje atsidūrusios šeimos.

Vaisto „Elaprase“ įsigijimo išlaidų nu-spręsta nekompensuoti, nes jis esą neiš-gydo įgimtos genetinės ligos, o tik sušvel-nina jos simptomus.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys leido suprasti, kad Da-riuszo gydymas – per didelė našta Priva-lomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui.

Girdi, PSDF lėšos, skiriamos labai retoms ligoms ir būklėms gydyti, yra ribotos: 2010 metais jos sudarė iš viso 11 mln. Lt, 2011 metais – 16,9 mln. Lt, 2012 metais – 10 mln. Lt. Pernai šiomis lėšomis pasinaudojo 800 pacientų.

Latviai išgali, o mes – neKol valstybinės institucijos atsirašinėja, Dariuszo būklė tolydžio prastėja: keičiasi veido bruožai, susiaurėjo kvėpavimo ta-kai, naktimis berniukui sunku kvėpuoti.

Pilvukas išsipūtė dėl padidėjusių orga-nų, mažyliui kelis kartus operuota pilvo baltosios linijos išvarža.

Dariuszas turi rimtų širdies problemų, patyrė operaciją, nes ausyse kaupėsi van-duo.

„Sūnus prastai juda, sąnariai tampa ne-lankstūs, todėl jis negali užlipti laiptais, neištiesia rankyčių, nesugeba atlikti pa-prastų funkcijų pirštais, nes jie trumpi ir stori“, – vardijo tėtis.

Dariuszą nuolat prižiūri kardiologas, ne-urologas, reabilitologas, logopedas. Vaikas lanko specializuotą darželį.

Optimizmo – ne tiek ir daug, mat be spe-cialaus gydymo Dariuszo perspektyvos miglotos.

„Jei liga progresuos, jis gali nesulaukti nė penkerių. O juk ligą galima sustabdy-ti, dar jam gali viskas gerai susiklostyti. Kuo anksčiau pradėtume, tuo gydymas ir prognozė būtų sėkmingesni. Sūnus galėtų užaugti ir tapti mokesčių mokėtoju“, – ne-abejojo P.Majewskis.

Vaistų atstovai Majewskiams pasiūlė trumpalaikę išeitį: preparatą „Elaprase“ pusmetį vartoti už dyką. Tačiau su viena sąlyga – vėliau išlaidų naštą turėtų prisi-imti valstybė.

„Tačiau mes negalime taip rizikuoti, nes nematome šalies intencijų. O nutraukus gydymą Dariuszui gali smarkiai pablogė-ti“, – aiškino pašnekovas.

Jo neįtikino valdžios atstovų argumen-tai, kad „Elaprase“ ligos visiškai neišgydo: „Cukrinis diabetas irgi neišgydomas, o kon-troliuojamas insulinu. Kadaise tai irgi buvo labai brangus vaistas, tačiau šiandien jis kompensuojamas, žmonės su šia liga gyve-na kokybiškai. Be to, mukopolisacharidoze Lietuvoje serga vos dvidešimt žmonių, kai kitomis ligomis – tūkstančiai.“

„Pagalvojame net apie emigraciją į Len-kiją – ten gyvendami ir mokėdami mokes-čius tikriausiai gautume nemokamą gydy-mą. Bet dar neprarandame vilties sulaukti malonės ir iš savo šalies: jei latviai išgali, kodėl neįstengiame mes? Galbūt pasikei-tus ministrui, keisis ir požiūris“, – svars-tė P.Majewskis, jau parengęs kreipimąsi į dabartinį sveikatos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį.

Iki šiol Majewskiai vertėsi iš savo lėšų. Šeimą fi nansiškai paremdavo draugai, bi-čiuliai, artimieji. Nuo šiol pinigų Dariuszo gydymui galima paaukoti ir per viešąją įs-taigą „Ad Bonum“.

Sąskaita LT29 7300 0101 3412 4150. Paramos gavėjo kodas 302817018.

Prof. Algirdas Utkus, gydytojas genetikas, VUL SK Medicininės genetikos centro direktorius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas

„Visų mukopolisacharidozės (MPS) tipų

dažnumas yra maždaug 1 iš 7000 gimu-

siųjų. Lietuvoje šios grupės ligų dažnu-

mas turėtų būti panašus. Progresuojant

biotechnologijai, atsiranda naujos žmo-

nių, sergančių MPS, gydymo galimybės

ir perspektyvos. Pasaulyje pradėta tai-

kyti pakaitinė fermentų terapija (I, II, VI

MPS tipams), kai žmogui skiriamas fer-

mentas, kuris negaminamas sergančio

asmens organizme.

Tačiau kol kas ši terapija yra labai

brangi, apie jos efektyvumą reikia

sukaupti daugiau duomenų, ne

visus organus, kurie pažeidžiami,

terapija pasiekia, bet tai šiuo metu yra

vienintelis gydymo metodas, kuris gali

būti taikomas ir gali turėti teigiamą

poveikį paciento sveikatai.

Mes, gydytojai genetikai, visuomet pra-

šome Valstybinės ligonių kasos, kad

pacientams būtų kompensuotas gy-

dymas. Ką daryti, jei ne visuomet į tai

atsižvelgiama? Mums, genetikams, tai

yra skaudu, tačiau mes padarome vis-

ką, kas įmanoma, o toliau reikia sistemi-

nio sprendimo, kuris turi būti priimamas

valstybinių institucijų.“

Genetikų rankos surištos

priemonės, kurių buvo imtasi palaikyti jos gyvybei, iki kol vaistas pradės veikti“, – gydymo rezultatus savaitraščiui „15min“ pristatė R.Šliuožaitė.

Naujausio gydytojų konsiliumo išvada –Ramunės dukrai būtina toliau tęsti tera-piją „Naglazyme“. Dabar reikia Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo, ar vais-tas bus kompensuojamas.

„Visos šalys, o jų daugiau nei 40, sudera geras sąlygas su vaisto gamintojais ir pa-sidalija fi nansinę naštą. Kodėl to negali padaryti Lietuva? Vos prieš gerus porą de-šimtmečių sergantieji vėžiu irgi buvo „nu-rašyti“. Dauguma ligų ir yra nepagydomos, o tik kontroliuojamos: aukštas kraujospū-dis, inkstų, širdies ir kraujagyslių, nervų

sistemos, psichikos sutrikimai – sąrašą galima tęsti“, – vardijo R.Šliuožaitė, ko-vojanti ne tik už savo vaikų, bet už visų genetinėmis metabolinėmis ligomis ser-gančių pacientų teisę į efektyvų gydymą.

Jos patirtis parodė, kad neginant savo interesų asmeniškai, rezultatų pasiekti ne-įmanoma: „Mūsų sveikatos sistema ligo-nį palieka vieną. Kitose šalyse į pacientų pusę stoja gydytojai, kurie atvirai kaunasi dėl pacientų gydymo. Lietuvoje medikai padeda tik diagnozuoti ligą. Tačiau kam žinoti, kuo sergi, jei po to esi paliekamas likimo valiai? Sprendimus dėl gydymo Lietuvoje priima ne medikai, o instituci-jų klerkai – savo nuožiūra, nežinia pagal kokius kriterijus.“

P.Majewskis:

„Jei liga progresuos, jis gali nesulaukti nė penkerių. O juk ligą galima sustabdyti, dar jam gali viskas gerai susiklostyti.“

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

Kinotyrininkas Vytautas Mikalauskas savo knygoje „Kinas Lietuvoje. Nuo atrakciono iki nacionalinio meno“ rašo, kad kai 1897 m. Lie-

-

-

--

nete atvertuose Lietuvos dokumentinio kino archyvuose.

------

tinio kino juostos, siekiant jas išsaugoti ir su-

-

---------

--

--

-----

-

-

-

Šiuo metu archyve saugomas Lietuvos do--

-

--

-

-

--

-----

--

-

---

-

------

me muziejuje.

----

-

--

--

-

-

--

-----

Dominykas PAKALNIS

15min • 2013 m. sausio 18 d.

Audrė Domeikaitėa.domeikaite@15min.lt

Perleisti „Dingusį Vilnių“ ir iš naujo sukurti prarastą šios knygos maketą ryžosi šiemet 10 metų veiklos jubiliejų mininti leidykla „Versus aureus“.

Jos direktorius, istorikas Arturas Micke-vičius viliasi, kad naujasis „Dingusio Vil-niaus“ leidimas sugrąžins jo neformaliam mokytojui V.Drėmai Vilniaus tyrėjo-pio-nieriaus vardą.

Tuo tarpu autoriaus dukra, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė džiaugiasi, kad perleis-tas albumas leis jos tėvui išlikti istorijos atmintyje.

Garbės reikalas – Kas paskatino ryžtis perleisti monumen-

talų 404 puslapių albumą, iliustruotą 634 meno kūrinių nuotraukomis?

– A.Mickevičius (A.M.): Apie šį albumą galvojome labai seniai – jau 1998–1999 me-tais norėjau jį perleisti, bet nebuvau su-brendęs kaip leidėjas.

Vėliau kūrėsi mūsų nauja leidykla, vis-ką pradėjome nuo nulio, todėl negalėjo-me sau leisti startuoti su tokiu grandiozi-niu leidiniu.

Šią idėją prieš trejus metus vėl atgaivino Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, ji kartu su Lietuvos dailės

muziejaus direktoriumi Romualdu Budriu padėjo mums iš naujo nufotografuoti į al-bumą įtrauktus meno kūrinius. Ši knyga buvo vienas sudėtingesnių mūsų darbų ir tikrai nedaug leidyklų galėtų ją išleisti, ta-čiau mes džiaugiamės, kad G.Drėmaitė mu-mis pasitikėjo. Manau, bet kuriai Lietuvos

leidyklai išleisti tokį albumą yra garbės reikalas.

– G.Drėmaitė (G.D.): Jau seniai buvo jun-tamas didelis šios knygos poreikis. Manęs pačios daug kas klausdavo, ar nebūtų gali-ma pakartoti šios knygos leidimo. Vaikams pradėjus pardavinėti tėvų bibliotekas, anti-kvariatuose susidarydavo eilės norinčiųjų nusipirkti šį V.Drėmos albumą, jei tik kas nors jį atneštų.

– „Dingęs Vilnius“ perleidžiamas tik po dviejų dešimtmečių. Ar tokį ilgą laukimą lėmė tuometėje „Vagos“ leidykloje pradan-gintas pirmasis knygos maketas?

– A.M.: Pirmąjį leidimą 1991 metų pabai-goje spausdino Minske. Kažkam iš to metų „Vagos“ darbuotojų pakako įžvalgos ma-ketą parsivežti į Lietuvą – aš jį dar mačiau 1998 metais, bet vėliau jis dingo.

Tačiau senuoju maketu šiandien pasi-naudoti negalėtume – dabar kitos techni-nės, poligrafi nės galimybės. Tik man ap-maudu ir gaila, kad tas maketas nebuvo suprastas kaip kultūros paveldo objektas. Geresnio albumo už V.Drėmos „Dingusį Vilnių“ nėra. Esu tikras, kad mes geresnio ir nesulauksime.

Leidykloje pragulėjo ketvirtį amžiaus– Šį leidinį nuo pat pradžių persekioja dra-

matiški įvykiai ir dešimtmečius trunkantis laukimas.

– G.D.: Iš tiesų tai – nepaprasto likimo al-bumas. Jį mano tėvas rinko visą savo gyve-nimą – sėdėdavo archyvuose, bibliotekose ir, kai tik rasdavo ką nors apie Vilnių, dėda-vo į atskirą stalčiuką ir kaupdavo.

Kai galiausiai buvo sudaryta knyga, jis ją įteikė „Vagos“ leidyklai. Ten rankraštis pragulėjo penkerius metus. Tada jam pa-sakė: „Gerai, spausdinsim, bet išimk visas bažnyčias“. Drėma nesutiko, todėl praėjo dar penkeri metai. Tada jis gavo kitą pasiū-lymą: „Bažnyčias gali palikti, bet nukirpk visus kryžius – kad jų čia nebūtų.“ Jis vėl pasakė kategorišką „ne“. Knyga pragulėjo dar dešimt metų, kol galiausiai buvo nu-spręsta ją išleisti.

Tuo metu geriausia spauda buvo Ven-grijoje. Tačiau kaip tik tuomet Vengrija susipyko su Sovietų Sąjunga ir atsisakė spausdinti.

Tada vežė į Leipcigą, bet griuvo Berly-no siena, įvyko perversmas ir ten atsisa-kė spausdinti.

Kultūra | 11

„Dingęs Vilnius“ sugrįžta

Nukelta į 12 psl. >>>

G.Drėmaitė:

„Kai po ketvirčio amžiaus mano jau sergančiam tėvui atvežė pagaliau atspausdintą albumą, jį ištiko nervinis šokas.“

Dailės istoriko Vlado Drėmos (1910–1995) visą gyvenimą rašyta knyga „Dingęs Vilnius“, tapusi

bibliografi ne retenybe, po 22 metų sugrįžta – Vilniaus knygų mugėje bus pristatytas antrasis

šio legendinio albumo leidimas.

Daugiau kultūros

naujienų rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt/kultura

15min • 2013 m. sausio 18 d.

Bandė vežti į Maskvą, bet tuo metu Lie-tuva atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos. Pa-skutinė galimybė liko Minske – ten ir su-tiko išspausdinti. Tiesa, knygos viršelis, dailininko Rimanto Gibavičiaus sumany-mu, turėjo būti juodas su auksinėmis rai-dėmis. Bet Baltarusijoje pasakė, kad juo-dos medžiagos neturi – likusi tik raudona. Teko nusileisti.

Kai po ketvirčio amžiaus mano jau ser-gančiam tėvui atvežė pagaliau atspaus-dintą albumą, jis padėjo rankas ant jo ir nutilo. Jį ištiko nervinis šokas – visą savai-tę tėvas buvo apakęs ir nieko nematė. Tik po kurio laiko atsigavęs pradėjo čiupinė-ti, vartyti – albume išliko jo 1991 metais gruodžio 30 dieną drebančia ranka palik-tas parašas ir pastabos.

– V.Drėmos principingumas ir užsispyri-mas, kainavęs daug laukimo metų, išsaugojo šios knygos vertę?

– A.M.: Tai, kad jis nedarė kompromi-sų, gerbdamas dokumentus, šaltinius ir savo principus, yra akademinio padoru-mo ženklas.

Jei tada V.Drėma būtų išėmęs bažny-čių nuotraukas ar nuvalęs nuo jų kryžius, ši knyga šiandien nebūtų mums įdomi. O dabar „Dingusį Vilnių“ naudoja, cituoja ir juo remiasi ne tik paveldosaugininkai, architektai, menotyrininkai, bet ir plačio-ji visuomenė.

Pavyzdys, kaip mylėti savo miestą– Czeslawas Miloszas apie „Dingusį Vil-

nių“ yra pasakęs, kad „tik didžiulė meilė galėjo sukurti tokį veikalą“.

– G.D.: Tikrai taip. Visais laikais tėvas buvo ištikimas Vilniui. Kai miestas buvo okupuo-tas lenkų, jis su grupe menininkų kovojo už lietuvybę Vilniuje. Per Antrojo pasau-linio karo bombardavimus mes su broliu ir mama išvykome į kaimą, o tėvas liko Vil-niuje ir organizavo brigadas gesinti Vilnių. Jis vaikščiojo stogais ir žiūrėjo, kur dega ir ką reikia išgelbėti. Jau tai įrodo, koks jam brangus šis miestas.

– A.M.: Taip pat ir neišsemiamos žinios apie Vilnių. V.Drėma buvo žmogus-enciklo-pedija, žinojęs viską, kas susiję su Vilniumi: apie dailininkus, auksakalius, bažnyčias, spaustuves. Vilnius jam buvo raktinis žo-dis. Todėl „Dingęs Vilnius“ yra pavyzdys ir tam tikra inspiracija, kaip reikia mylėti savo miestą.

Aš pats su V.Drėma susipažinau 1986 me-tais. Iš jo gavau labai daug pamokų apie paveldą, muziejininkystę, Vilniaus uni-versiteto istoriją, Šv. Jonų bažnyčią – tokių pamokų niekur kitur iki šiol nesu gavęs. Jis man buvo neformalus mokytojas iš didžio-sios raidės – būtent jis man įskiepijo ir mei-lę Vilniui. Todėl „Dingusio Vilniaus“ per-leidimas yra ir mano asmeninė skola jam.

– Ar ką nors pakeitėte antrame „Dingusio Vilniaus“ leidime?

– A.M.: Tragikomiška būtų pradėti re-daguoti V.Drėmą, todėl teksto nelietėme, tik ištaisėme jį pagal šių dienų korektū-ros taisykles.

Su muziejininkų pagalba tiksliau atribu-tavome meno kūrinius, jų autorius, pavadi-nimus, sukūrimo metus. Naujasis maketas parengtas pagal dabartines leidybos tradi-cijas ir kanonus, jis šiek tiek labiau pritai-kytas skaitymo patogumui.

Vėliau bus galima išversti šį albumą į rusų, lenkų ar kitas kalbas, tačiau konkre-čių planų dar neturime.

– G.D.: Ši knyga brangi labai plačiam ra-tui žmonių – ir ne tik lietuviams. Ji svarbi ir lenkams, ir žydams, ir rusams. Juk Vil-nius visada buvo multikultūrinis miestas.

– Galima sakyti, kad antrasis „Dingusio Vilniaus“ leidimas laukiamas ne mažiau nei pirmasis?

– A.M.: Atvirai pasakius, ruošiant antrą-jį šios knygos leidimą, aplinkui buvo ne-mažai intrigų – matyt, ši knyga turi savo likimą. Yra žmonių, kurie nenori, kad šis albumas pasirodytų.

Kai „Dingęs Vilnius“ nebebus defi citas, visi besidomintys galės pamatyti, kad V.Drėma pirmasis atrado ir aprašė dau-gumą dalykų, kurie vėliau pasirodė ir kitose knygose. Su šiuo albumu mes sugrąžinsime V.Drėmai Vilniaus senamiesčio tyrėjo-pio-nieriaus vardą. Nebijau pasakyti, kad labai aiškiai pasirodys, jog dauguma kitų darbų nebuvo pirmieji – pirmasis buvo V.Drėma.

– G.D.: Man atrodo, kad jei žmogaus dar-bai yra spausdinami ir juos skaito, tai – ge-riausias ir vienintelis būdas įamžinti jį. Ne akmuo ar paminklas, ne ant kapo augan-čios gėlės, o tai yra svarbu žmogui, kuris to nusipelnė.

12 | Kultūra

A.Mickevičius:

„Ruošiant antrąjį šios knygos leidimą, aplinkui buvo nemažai intrigų – matyt, ši knyga turi savo likimą.“

>>> Atkelta iš 11 psl.

„Geresnio albumo

už V.Drėmos

„Dingusį Vilnių“

nėra“, – įsitikinę

G.Drėmaitė ir

A.Mickevičius.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2013 m. sausio 18 d. Paveldas | 17

„Artimi. Atviri. Įkvepiantys!“ – tokiu šūkiu Lietuvos muziejai pasitiko Muziejų metais paskelbtus 2012-uosius. Viltasi, kad praėję metai taps muziejų proveržio laikotarpiu, į juos sugrįš lankytojai. Ar pavyko?

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

2012-uosius paskelbus Muziejų metais tarsi turėjo būti sudėlioti taškai ir dar sykį pasi-tikrinta, ar muziejai nėra užmarštin grimz-tanti atgyvena: ar jie vis dar reikalingi ir patrauklūs šiuolaikiniam visko persisoti-nusiam ir įnoringam įspūdžių medžiotojui?

Ekspertams ir istorikamsRugsėjo pabaigoje duris atvėrė restauruo-tos Medininkų pilies ekspozicija. Žmonės plūstelėjo į pilį ir nusivylė: kam įdomu žvelgti į už stiklo sudėliotus iečių antgalius

ar, tebūnie labai vertingus, tačiau užkar-dytus sidabro dirbinius, trumpai aprašy-tus sunkiai įžiūrimu šriftu? Tokios eks-pozicijos ne žadina, o atgraso nuo noro lankytis muziejuose.

Medininkų pilies projekto pirmojo eta-po vertė – beveik 8 mln. Lt. Tai Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos. Pini-gų archeologiniams tyrimams, inžinerinei infrastruktūrai, komunikacijoms užteko, o ekspozicijos įtaigai – ne. Lietuvoje taip nutinka dažnai.

Vilniaus Gedimino technikos universite-to (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto

Kūrybos verslo ir komunikacijos katedros vedėja, profesorė Jūratė Černevičiūtė at-kreipė dėmesį, kad tradicinė muziejinė ekspozicija – jau pasenusi, todėl muziejai, kovodami dėl lankytojų, turėtų kurti daly-vavimo efektą, naujas patirtis ir sąveikas.

„Dauguma muziejų vis dar neturi kon-cepcijos, kaip sukurti įdomų turinį, nesu-vokia, koks svarbus interaktyvumas. Įsi-vaizduojama, kad eksponatas yra savaime

vertybė. Gal tai sovietinės sistemos pali-kimas, kai kultūra ir menas atliko ideolo-gijos įgyvendinimo misiją, muziejai buvo sakralizuojami, tam tikra prasme misionie-riški. Todėl susidaro įspūdis, kad kai kurie muziejai šiandien skirti ne plačiajam var-totojui, bet specialistams – ekspertams ir istorikams“, – savaitraščiui „15min“ sakė J.Černevičiūtė.

Jos manymu, dirbti reikia kitaip. „Su-prantama, niekas neleis čiupinėti rankraš-čių. Bet juk galima kelias jų dalis skaitme-nizuoti ir tokiu būdu leisti lankytojams pasklaidyti puslapius, sudominusias pas-traipas pasididinti ekrane, nuodugniau pa-tyrinėti. Padaryti kelių eksponatų mulia-žus, kuriuos būtų galima laisvai liesti ir pan.“, – svarstė VGTU dėstytoja.

Nukelta į 18 psl. >>>

Restauruotos

Medininkų pilies

ekspozicija vertinga,

bet nuvilia atrakcijų ir

modernaus požiūrio

pageidaujančius

lankytojus.

K.Vanago/BFL nuotr.

Muziejai matuojasi modernų rūbą

6,5 Tiek eksponatų saugoma Lietuvos muziejuose

Skaičius

mln.

(2011 m. duomenys)

15min • 2013 m. sausio 18 d.

„Užnulintos“ programosMuziejininkai nuryja karčią kritikos piliulę ir teisinasi: pinigų vos užtenka būtiniau-sioms išlaidoms, o apie eksponatų įsigiji-mą tegalima svajoti. Kai kurie vos galą su galu suduria, girdi, iš savivaldybių gau-namų lėšų vos užtenka darbo užmokes-čiui, pastatams išlaikyti ir komunalinėms paslaugoms.

2009–2011 metais eksponatams įsigyti Kultūros ministerija, sumažinus biudže-tą, neskyrė nė cento. Kaip yra sakęs bu-vęs ministras Arūnas Gelūnas, programos ne tik naujiems eksponatams pirkti, bet ir seniems restauruoti buvo „užnulintos“. Ekonominiu sunkmečiu smuko ir lanky-tojų skaičius, susitraukė ir lėšos už par-duodamus bilietus.

Tokiomis aplinkybėmis galvojama, kaip išgyventi, o ne išlaidauti, kuriant pridėtinę vertę ir atrakcijas.

„Kartais užtenka atrasti gabių talentingų žmonių su idėjomis, kurių įgyvendini-mas nebūtinai brangus. Su vaikais lankiausi „Tower“ pilyje Lon-done. Įžengiame į Sosto salę, o ten pasigirsta balsas: „Nie-kingas žmogau, esi karaliaus salėje, griūk ant kelių ir pa-sveikink valdovą.“ Vaikai taip ir padarė, jiems buvo smagu“, – pasakojo J.Černevičiūtė.

Tai vadinama spektaklizacija, kai žiūrovas tampa aktyviu parodos dalyviu, kai jam priskiriamas vaidmuo. Šiuo keliu eina žemaičiai, Plateliuose vei-kiančiame Šaltojo karo muziejuje pritai-kantys potyrių koncepciją.

Ne tik turto saugyklaMenotyrininkė, dailės ir architek-

tūros kritikė, Lietuvos kultūros ty-rimų instituto mokslo darbuotoja Skaidra

Trilupaitytė pritarė, kad muziejus šiuolaiki-nėje visuomenėje negali būti tik pastatas –sukauptų vertybių saugykla.

„Muziejai turėtų telkti bendruomenę, tapti reikšmingu traukos centru. Jie tu-rėtų patenkinti du esminius, tarsi vienas kitam prieštaraujančius poreikius: pozity-vistinį žinių plėtimą ir poreikį būti nuste-bintam“, – apibendrino S.Trilupaitytė.

Šiuos kriterijus atitinka Lietuvos banko Pinigų muziejus. Susipažinti su pinigais ir jų istorija čia siūloma ne pasyviai apžiūrint ekspoziciją, bet aktyviai dalyvaujant paži-nimo procese. Informacija pristatoma kom-piuteriniuose terminaluose, pateikiama per mokomuosius, dokumentinius, pažintinius fi lmus, animaciją, virtualias ekspozicijas. Pavyzdžiui, interaktyvios svarstyklės su-skaičiuoja, kiek žmogus kainuotų, jei būtų auksinis, sidabrinis ar platininis ir pan.

Moderniai įrangai ir patalpų rekonstruk-cijai Lietuvos bankas atseikėjo mažiausiai 3 mln. Lt.

„Bankui buvo priekaištaujama dėl tokio išlaidavimo, suprask, leidžia pinigus repre-zentacijai ir savo galios demonstravimui, kai Lietuvos muziejai vos išgyvena“, – pri-siminė S.Trilupaitytė.

Tačiau, nepaisant priekaištų, Pinigų mu-ziejus tapo svarbiu objektu kultūros žemė-lapyje, pamėgtu ir pripažintu lankytojų.

Trūksta ne efektų, o sumanumoJokių priekaištų S.Trilupaitytė neturi Ener-getikos ir technikos muziejui, Bažnytinio paveldo muziejui, puikiai dirba Platelių

dvaro sodyba, įdomus Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis muziejus ir kt.

„Venclovų namai-muziejus – savotiškas židinys: ten rengiami džiazo koncertai, fi l-mų peržiūros. Novatoriškai dirba Naciona-linė dailės galerija. Gerų pavyzdžių yra vi-soje Lietuvoje“, – patikino menotyrininkė.

O ko vis dėlto trūksta tiems prastes-niems – idėjų ar pinigų? „Kartais muzie-jininkams stinga iniciatyvos: turi labai vertingą eksponatą, bet nemoka ar netu-ri sąlygų patraukliai jo pristatyti. Kartais reikia ne specialiųjų efektų, o specialistų, suvokiančių tikrąsias muziejaus funkcijas. Daug kas nuo proto, sumanumo ir sugebė-jimų priklauso“, – atsakė menotyrininkė.

Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausio-ji specialistė Rūta Pileckaitė neabejojo, kad supratimo, koks turi būti muziejus XXI amžiuje, vis daugiau. Tam daug dė-mesio skiriama ir vykdant muziejininkų kvalifi kacijos kėlimo programas.

„Ne viskas keičiasi taip greitai, kaip no-rėtųsi, bet gal nebūtina suvienodėti ir su-komercialėti, muziejams virstant mažai-siais pramogų parkais. Tai turėtų likti ori, bet jauki ir svetinga laisvalaikio praleidi-mo, taip pat ir mokymosi, vieta. Juk daug priklauso ir nuo muziejaus tematikos – sunkoka tikėtis atrakcijų Holokausto ar Bažnytinio paveldo muziejų ekspozicijose. Manyčiau, didesnė problema yra ne supra-timo ar išradingumo stoka, bet muziejų kuklumas: jie turi daug puikių kultūrinių produktų, turtingų edukacinių programų, bet ne visada geba ar išgali jų išreklamuo-ti“, – kalbėjo R.Pileckaitė.

18 | Paveldas

2007 m. 300 000 Lt1

2008 m. 500 000 Lt2

2009 m. 0 Lt3

2010 m. 0 Lt

2011 m. 0 Lt

2012 m. 470 380 Lt.

1 - iš viso įsigyti 435 eksponatai.

2 – iš viso įsigyti 297 eksponatai.

3 – planuotos lėšos – po 600 tūkst. Lt, tačiau, sumažinus Kultūros ministerijos biudžetą, pinigų neskirta.

Lėšos eksponatams

Lietuvos muziejų asociacijos valdybos

pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus

direktorius Raimundas Balza pasidžiau-

gė, kad muziejų veiklos viešinimas ir

populiarinimas netradicinėse erdvėse

davė vaisių. Projekto „Muziejų kelias“,

kuriame dalyvavo 87 Lietuvos muziejai,

renginiuose 2012 metais dalyvavo

apie 30 tūkst. žmonių.

„Muziejai išeina iš savo pastatų ir eks-

pozicijų rėmų. Pasižiūrėkite į Trakus,

Kernavę, Neringą. Jei žmonės neatei-

na į muziejų, tai jis ateina pas juos. Šiuo

metu išgyvename virsmą, kai dauguma

muziejų gali pasiūlyti gana modernių

dalykų. Kolegos iš užsienio kai ko mo-

kosi iš mūsų: nesame prastesni ar atsi-

likę nuo Vakarų Europos, nors ir nedik-

tuojame madų ekspozicijose ar taikant

technologijas. Tačiau naujosios tech-

nologijos – ne panacėja. Kur kas svar-

besnė – socializacijos funkcija“, – garan-

tavo R.Balza.

Muziejai, pasak jo, kviečia turiningai

praleisti laisvalaikį. Juose šeimos randa

galimybę pabūti kartu, nes kasdieny-

bėje darosi sunku rasti laiko pasikalbėti:

„Muziejuje gali patirti bendrų įspūdžių,

pabendrauti. Tėvams reikia pasitempti,

prisiminti tai, ką buvo užmiršę, pasikar-

toti, o gal ir išmokti.“

Vieta laisvalaikiui

>>> Atkelta iš 17 psl.

R.Balza:

„Muziejai išeina iš savo pastatų ir ekspozicijų

rėmų. Jei žmonės neateina į muziejų,

tai jis ateina pas juos.“

gyvendiniaikaison-

,

ija,rodos

NeMe

tūros

rėmųne

tj

Nuolat atsinaujinantis Jūrų muziejus nesiskundžia lankytojų stoka.

I.Gelūno nuotr.

J.Černevičiūtė:

„Dauguma muziejų vis dar neturi koncepcijos, kaip sukurti įdomų turinį, nesuvokia, koks svarbus interaktyvumas.“

Vienas populiariausių Lietuvoje virtuvės šefų Linas Samėnas savo klientams kasdien nori pasiūlyti skaniausius patiekalus, todėl kruopščiai renkasi kiekvieną sudedamąją dalį. Siekdamas išgauti tobulą skonį, virtuvės šefas naudoja tik patikrintus aukštos kokybės ingredientus.

Vienas tokių produktų, be kurio virtuvės šefas neišsiverčia gamindamas maistą, yra sviestas. Jį Linas naudoja kasdien, gamindamas įvairiausius patiekalus. Šefas sako, kad dėl ypatingo svies-to skonio jis dera su daugeliu produktų – duo-na, mėsa, daržovėmis, žuvimi, jūros gėrybėmis ir net vaisiais.

„Kai kurie produktai yra nepakeičiami, kuriant ypatingą patiekalų skonį bei aromatą. Sviestas mano virtuvėje yra vienas tų ingredientų, kuris daugeliui patiekalų suteikia išskirtinumo. Be šio pieno produkto išsiversti būtų tikrai sun-ku – sviestu pagardinti patiekalai įgyja visiškai kitokį prieskonį, negu naudojant jo pakaitalus arba aliejų“, – sako Linas Samėnas. – Sviestas su-teikia patiekalams savitą skonį, kvapą ir spalvą. Daugybės jų be sviesto tiesiog nebūtų – „Beur-re Blanc“, „Bešamelio“ padažai, saldūs kremai. Taip pat be sviesto sunkiai įsivaiz-duojamas ir bet koks švenčių stalas. Lie-tuvių nacionali-nio pasididžia-vimo – šako-čio – taip pat nepa-vyktų iš-kepti be sviesto.“

Kadangi sviestas su-stiprina kitų produktų skonį ir kvapą, svogūnus, česnakus, morkas, grybus ir kitas sudėtines patiekalų dalis Linas rekomen-duoja apkepti būtent svieste. Tiesa, kepinti rei-kia ant mažos ugnies, tada patiekalai bus nepa-prastai gardūs ir kvapnūs.

Pirmiausiai Linas sviestą vertina dėl jo natūralu-mo: „Natūralūs produktai yra geros virtuvės pa-grindas, tad jokių priedų neturintis sviestas yra puikus pasirinkimas. Net nedidelis gabalėlis šio

pieno gaminio pagardins kepsnį, suteiks puikų aromatą sriubai, daugelio mėgstamam obuolių pyragui ar varškės apkepui. Taip pat išbandyki-te sviestą, troškindami daržovės ar gamindami įvairius padažus – nenusivilsite.“

Kitas dalykas, į kurį virtuvės šefas atkreipia dė-mesį, yra sviesto plastiškumas. „Verčiau kapoti malkas – sviestas turi būti tepus. Tai svarbu ne tik naudojant jį sumuštinių gardinimui – plas-tiškumas atspindi gaminio kokybę. Jei sviestas yra kietas, nemaloniai tepasi bei limpa, jį reikė-tų padėti šalin kaip prastos kokybės produktą.“

Norint išlaikyti sviesto plastiškumą, jį atšildyti reikėtų sukapojant gaba-liukais ir paliekant kambario tempe-ratūroje. Sviestas yra tinkamas nau-doti, kai jo pakuotę galima lengvai lankstyti, o iš jos išėmus produktą,

ant pakuotės lieka šiek tiek sviesto.“

Virtuvės šefas pastebi, kad kepti svies-te yra sveikiau nei aliejuje, nes pastarasis

kaitinamas praranda savo naudingas savybes, kitaip tariant, virsta pa-prasčiausiais riebalais. Be to, svies-

te kepinami produktai ne taip apskrunda ir yra ne tokie riebūs.

Pasak Lino Samėno, vertinant sviesto kokybę, svarbu jo paragauti, nes bet koks panaudotas ingredientas gali ryškiai pakeisti viso patieka-lo skonį. Švelnus saldumas ir malonus posko-nis – tai natūralaus ir kokybiško sviesto bruo-žai. Taip pat labai svarbus aromatas – sviestas

turi būti pagamintas iš šviežios grietinėlės, su-teikiančios jam puikų kvapą.

„Per daug darbo metų jau esu išsirinkęs mėgsta-miausią sviestą ir jį visada perku – tai „Dvaro“ sviestas. Tokį sprendimą pirmiausia nulėmė tai, jog šis sviestas yra ypač skanus ir turi šviežios grietinėlės poskonį. Išryškėdamas kiekviena-me patiekale, šis poskonis suteikia maistui ma-lonaus sodrumo ir saldumo skonį. Be to, svar-bu tai, jog kaitinamas „Dvaro“ sviestas neputo-ja. Vertinu tai, jog jis yra lengvai tepamas, tur-tingo skonio, natūralus ir be jokių priedų – tai tikrai aukščiausios klasės sviestas“, – komentuo-ja virtuvės šefas.

3 auksiniai patarimai Šviežią duoną pagardindami gabalėliu svies-to net ir paprasčiausius sumuštinukus galite paversti išskirtiniais ir sulaukti puikaus neti-kėtai užsukusių svečių įvertinimo.

Sviestas ypač dera su kiaušiniais, miltais ir cukrumi, todėl jis turėtų būti dedamas į daugelį kulinarinių šedevrų – keksus, py-ragus, bandeles ir sausainius. Saldžios grie-tinėlės sviestu pagardinti gaminiai yra ypa-tingo skonio, tirpstantys burnoje, trapūs ir gardžiai kvepiantys.

Gamindami padažus karštiesiems mėsos, žu-vies ar daržovių patiekalams, sviestą pagar-dinkite prieskoninėmis žolelėmis – patie-kalai puikiai atrodys ir sužavės net didžiau-sius gurmanus.

gamindamas maistą be sviesto neišsiversčiau

Lengvai ir greitai pagaminamas, ypatingo skonio patiekalams suteikiantis „Pesto“ sviestas

200 g „Dvaro“ sviesto

50 g šviežių bazilikų

20 g kedrų riešutų

8 g česnakų

Druskos, juodųjų pipirų (pagal skonį)

Kaip gamintiPirmiausia į smulkintuvą sudėkite visus produktus, išskyrus sviestą, ir sumalkite juos beveik iki vientisos masės. Tuomet į smulkintuvą sudėkite sviestą ir vėl malkite, kol masė taps vientisa. Šiuo sviestu galite gardinti duoną, mėsą, apkepti bulves, žuvį ir kitus patiekalus.

Gurmaniškasis „Beurre Blanc“ padažas

250 g „Dvaro“ sviesto

200 ml balto sauso vyno

50 ml balto vyno acto

2 valgomųjų šaukštų grietinėlės

2,5 valgomųjų šaukštų smulkinto svogūno, druskos

250 g grietinėlės

Kaip gamintiPadažui virti skirtame inde sumaišykite vyną su actu, sudėkite labai smulkiai pjaustytą svogūną ir ant vidutinės ugnies, dažnai maišydami, kaitinkite, kol nugaruos daugiau nei pusė vyno su actu. Tuomet supilkite grietinėlę ir maišydami kaitinkite porą minučių. Įberkite druskos ir sudėkite kubeliais supjaustytą šaltą sviestą, jį visą laiką maišydami, ištirpinkite. Ištirpus sviestui, dar porą minučių, intensyviai maišydami, kaitinkite masę. Tuomet nuimkite nuo ugnies ir galite gardinti jūros gėrybių, paukštienos patiekalus, daržoves.

Naujojo restorano

Virtuvės šefas Linas Samėnas:

15min • 2013 m. sausio 18 d.20 | Sportas

Lietuvos futbolo rinktinė jau daugybę metų nesulaukia nei naujo Armino Narbekovo, nei Valdo Ivanausko ar Deivido Šembero. Krepšinio rinktinės kreivė pasaulinėje hierarchijoje irgi pakrypo žemyn, nes nėra kam pakeisti Ramūno Šiškausko, Sauliaus Štombergo ir Šarūno Jasikevičiaus.

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Futbolininkai jau dabar bando ieškoti re-voliucinių išeičių. Krepšinio pasaulyje kol kas ramu, bet kai kurie autoritetai įspėja, jog čia irgi stovime ant bedugnės krašto.

Dirbtinis tramplinasTalentų stokoja ne tik nacionalinė Lietuvos futbolo komanda, bet ir jaunimo rinktinės, dažnai beviltiškai pralaiminčios bendra-amžiams iš kitų šalių.

Lietuvos futbolo federacijos techninio skyriaus direktorius Stasys Stankus iškėlė idėją – A lygos klubai privalėtų įsipareigoti aikštėje turėti bent vieną devyniolikmetį ar jaunesnį futbolininką.

Argumentas – sovietų okupacijos metais pagal tokias taisykles rungtyniavo šalies čempionato komandos, ir tai padėjo pa-rengti daug žaidėjų Vilniaus „Žalgiriui“. Dabar tai būtų pagalba Lietuvoje kitais

metais vyksiančiam Eu-ropos čempionatui besi-rengiančiai devyniolikme-čių rinktinei.

Futbolo bendruomenė ėmė šurmuliuoti primin-dama, kad kieme – seniai ne sovietmetis. Bet nuomonių yra įvairių. Marijampolės „Sū-duvos“, kuri jau šiemet ir aikštėje, ir ant suolo nuolat turėjo vieną kitą 1994-aisiais gimusį ar jaunesnį futboli-ninką, prezidentas Vidmantas Murauskas ir „Šiaulių“ direktorius Saulius Lesnickas projektui pritarė.

Gargždų „Bangos“ vadovai sutiktų pri-imti naujovę, jei jų neverstų į aikštę leis-ti Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) auklėtinių, nes turi savo gabaus jaunimo.

Tauragės „Tauro“ ir būrį jaunų žaidėjų prisiviliojusio Klaipėdos „Atlanto“ atsto-vai siūlomą naujovę vertina skeptiškai.

Tuo metu šalies čempionas Panevėžio „Ekranas“ ir vicečempionas Vilniaus „Žal-giris“ stoja piestu prieš dirbtinį trampliną, konstruojamą jauniems žaidėjams.

Klausimų daugiau nei atsakymų„Nemanau, kad Lietuvos čempionatas toks stiprus, jog jį reikėtų dar silpninti“, –

nelinksmai šyptelėjo „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas. Jam pritarė ir su „Ekrano“ dubleriais dirbantis vienas gabiausių jau-

nųjų futbolininkų trenerių Valdas Dam-brauskas: „Idėja gal ir graži, bet nelabai įsivaizduoju, kaip ji galėtų būti reali-zuota. Jaunas žaidėjas per rungtynes gali patirti traumą. Tai reiškia, kad treneriui reikia turėti kitą jo amžiaus futbolininką ant suolo. Be to, trenerio tikslas – rezultatas. Į aikštę ir aš, ir kiti treneriai leidžia geriausius vienuolika

žaidėjų. Kodėl turėčiau mesti į kovą žmogų, kuris yra šešioliktas, septynio-liktas ar aštuonioliktas?“

Vilniaus „Žalgirio“ vykdomoji direk-torė Vilma Venslovaitienė kalba tą patį:

„Pirmiausia tai dirbtina, antra, yra tech-ninių niuansų – norint skirti vieną vietą komandoje jaunimui, reikia turėti penkis ar šešis jaunuolius. Kortelės, traumos, mo-kykla. Dėl amžiaus ypatumų vieną dieną jie žaidžia geriau, kitą – blogiau. Tai reiškia, kad A lygai reikia 50–60 jaunų žaidėjų. Iš kur mes jų tiek paimsime?“

Krepšinį gelbės piramidėsLietuvos krepšinio rinktinės rezultatai Lon-dono olimpiadoje buvo prasčiausi per visą istoriją. Tiesa, 20-mečių vaikinų rinkti-nė net ir be lyderio Jono Valančiūno tapo Europos čempione, bet kitų, jaunesnių,

Lietuva – be krepšinio

15min • 2013 m. sausio 18 d. Sportas | 21

rinktinių rezultatai – prastesni. Nepaisant to, lietuviško krepšinio vandenys daug ma-žiau audringi nei futbolo.

„Futbolininkai Nacionalinę akademiją, jei gerai suprantu, kūrė už galingų savo sporto užsienio struktūrų pinigus, – teisingai spė-jo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ge-neralinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas („15min“ su M.Balčiūnu kalbėjosi dar iki jo sulaikymo, – red. past.). – Mes tokių galimy-bių neturime. Sprendžiame problemas sa-vaip – statome struktūrines minipiramides. Pirmoji jau netrukus turėtų pradėti veikti Šiauliuose. Jos viršūnėje – „Šiaulių“ klubas su rėmėjais, žemiau – Nacionalinėje ir Re-gionų lygoje žaidžiančios miesto ir apskri-ties komandos, o pamatas – krepšinio mo-kykla, kurią su visais jai skiriamais pinigais atribojome nuo miesto sporto mokyklos.“

Pasak M.Balčiūno, panašus modelis turė-tų būti pradėtas taikyti ir kituose miestuo-se. Tai garantuotų ir savikontrolės mecha-nizmą, ir norą siekti maksimalaus rezultato.

Vilniaus „Sakalų“ klubo direktoriaus Lino Kvedaravičiaus nuomone, didelės, nacio-nalinės, krepšininkų rengimo piramidės Lietuvai nereikia: „Dabar daugelis jaunimo komandų turi stiprių žaidėjų. Nėra prasmės jų burti vienoje vietoje – taip ne vienas jau-nas krepšininkas prarastų lyderio savybes, o šalies čempionate tokia komanda netu-rėtų su kuo konkuruoti.“

Silpnas technikos bagažasĮ pastabą, kad Lietuva pastaraisiais me-tais, išskyrus Joną Valančiūną ir Donatą Motiejūną, neišugdė jaunų supertalentų, reaguojama ramiai. „Manau, kad dabar padėtis nebloga, nes nebėra tokio dide-lio atotrūkio tarp lyderių ir kitų žaidėjų,

koks buvo anksčiau“, – sakė M.Balčiūnas. Tačiau Š.Marčiulionio krepšinio akade-mijos vyr. treneris Šarūnas Sakalauskas laikosi kitos nuomonės: „Krepšinis dabar –daug greitesnis, negu buvo anksčiau. To-dėl daug daugiau lemia žaidėjų technika, o mūsų jaunieji krepšininkai pradeda at-silikti, nes žaidžia dažniau nei treniruo-jasi, prarasdami galimybę treniruotėse šlifuoti technikos elementus.“

Lietuvių krepšininkų problemas Š.Saka-lauskas mato ir stebėdamas jaunimo rink-tinių, kurių ne vienos branduolį sudaro Š.Marčiulionio akademijos žaidėjai, rung-tynes, ir vertindamas lietuvius didžiosiose jaunųjų krepšininkų tarptautinėse stovyk-lose, tarkime, Trevize. Ten geriausi Lietu-vos jaunieji žaidėjai niekuo neišsiskiria iš šimtų kitų šalių atstovų.

„Reikėtų gerinti vaikų atranką. Geras pir-masis žingsnis būtų bendros žaidėjų duo-menų bazės sukūrimas. Bet kol kas apie tai net diskusijos nėra – mes tik akademijoje patys apie problemas pasikalbame“, – ap-gailestauja Š.Sakalauskas.

Trukdo geras gyvenimasŠ.Marčiulionio krepšinio akademijos klubo spaudos atstovu dirbantis pedagogas Mar-tynas Juocevičius jaunų žaidėjų problemas sieja su pasikeitusia gyvenimo kokybe ir dėl to atsiradusiu mąstymo lūžiu: „Mūsų

akademijos treneriai, kažkada žaidę Vil-niaus „Statyboje“, sako vaikams, kad jie žaistų kitaip, jei gautų vieną krepšinio ba-telių porą per metus, treniruotųsi nešildo-mose salėse ir turėtų vienintelę svajonę – prasimušti į geriausią regiono komandą. Bet tuo pat metu tenka bendrauti su de-šimtmečių ar dvylikamečių tėvais, kurie įsitikinę, kad jų vaikai žais Barselonoje, o gal ir NBA, pasirašę 8 mln. dolerių vertės sezono kontraktus.“

Sistema veikia puikiai?Bet, nepaisant pavojų ir optimizmo neįkve-piančios šalies rinktinės rezultatų kreivės, krepšininkai nesirengia skambinti pavo-jaus varpais.

„Pastaraisiais metais daug pasiekėme įvairaus amžiaus grupių čempionatuose – reitinge netrukus turėtume aplenkti serbus ir susigrąžinti antrąją vietą pasaulyje. Vyrų rinktinė reitinge yra penkta, – skaičiavo M.Balčiūnas. – Nemanau, kad tai blogai. Žaidėjų rengimo struktūrą sukūrėme, da-bar ją lieka saugoti ir tobulinti.“

ir futbolo talentų?

Š.Sakalauskas:

„Dabar daug daugiau lemia žaidėjų technika. Mūsų jauni krepšininkai šiuo aspektu pradeda atsilikti.“

Naujausias sporto žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/sportas

BFL nuotr.

15min • 2013 m. sausio 18 d.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Savaitraštis „15min“ nusprendė atlikti žur-nalistinį tyrimą: ar įmanoma sveikai mai-tintis už 12 Lt per dieną (84 Lt per savaitę)?

Viena de-vynių asme-

nų šeima neseniai televizijos eteryje pasako-

jo, kad būtent tiek pinigų, atmetus kitas išlaidas, lieka maistui ir gėrimams vienam jos nariui. Ir šeima stengiasi mai-tintis sveikai.

Išgirdęs apie eksperimentą, Vilniaus uni-versiteto Medicinos fakulteto Visuomenės

sveikatos instituto direktorius prof. Riman-tas Stukas nukirto, kad sveikai maitintis už tokią sumą neįmanoma. Vis dėlto pažadė-jo įvertinti rezultatus – eksperimento metu užpildytą mitybos dienoraštį.

Pirmas žingsnis: mažiau kavos Kiekvieną dieną pradedu kava. Jei iš ryto jos neišgeriu – nepaskrendu. Bet eksperi-mento metu šiam skrydžiui piniginė yra ne-pasiruošusi. Tenka nusipirkti pieno pakelį ir maltos kavos pakuotę ir mėgautis kava

Sveika mityba už

1 Pirmoji dienaPusryčiai: mažas bananas ir

mažas obuolys, kava su pienu.

Pietūs: sauja bulvių košės ir

troškintos įvairios daržovės.

Pavakariai: 350 g jogurto (2,5 proc.), arbata.

Užkandis: sultinio puodelis ir ruginė bandelė.

Vakarienė: 90 g grikių, mažas pomidoras,

šaukštelis fermentinio sūrio,

Pekino kopūsto sauja.

2 Antroji dienaPusryčiai: mažas bananas.

Pietūs: morkų lietinis, trinta

daržovių sriuba.

Pavakariai: bandelė su pomidorais

ir fermentiniu sūriu, kava su pienu.

Vakarienė: 60 g grikių, pomidoras,

sauja Pekino kopūsto.

Užkandis: 70 g žemės riešutų,

juodos duonos su saulėgrąžomis riekė,

mažas pomidoras.

3 Trečioji dienaPusryčiai: juodos duonos

su saulėgrąžomis riekė,

pusė persimono,

40 g avižinių dribsnių.

Pietūs: ryžių ir daržovių plovas,

arbata su medumi.

Užkandis: 30 g juodojo šokolado su riešutais,

150 g ekologiško jogurto,

mažas bananas.

Vakarienė: 50 g grikių ir

130 g virtų šaldytų daržovių.

Užkandis: 55 g saulėgrąžų branduolių.

Dalia Daškevičiūtė

Viena de-vynių asme-

nų šeima neseniaitelevizijos eteryje pasako-

jo, kad būtent tiek pinigų, atmetuskitas išlaidas lieka maistui ir gėrimams

sveikattas Stutokią sujo įvertužpildy

PirmasKiekvi

Pavakar

Užkand

Vakarienšaukšte

Pekino

ir ferme

22 | Eksperimentas

Daržovės ne visada pasotina, o obuoliai netgi žadina apetitą.

ės da a,iaidina

Skurdo rizikos riba Lietuvoje – 691 Lt žmogui, kuris gyvena vienas, arba 1452 Lt šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų. Kiek pinigų lieka maistui, gaunant tokias pajamas? Ir ar įmanoma taupiai, bet kartu sveikai maitintis?

SSSSSSSSSSaaaaaaaaaaaaaaaaavvvvaaaaaiiittttttėėėėėėėsssssssssssss vvvvvvaaaaaaaaaallllllllllllgggggggiiiiiiiiiaaaaaaaaarrrrrrrrrraaaaaaaaaaašššššššššššššttttiiiiss

Au

torė

s n

uo

tr.

15min • 2013 m. sausio 18 d.

12 litų per dienąsaikingai, nes vienas jos puodelis atsieina beveik litą. Arbatą irgi reikia taupyti, o apie mineralinį vandenį apskritai pamiršti – teks gerti iš čiaupo.

Apskaičiuoju, kad kasdien turiu suval-gyti mažiausiai 400 gramų daržovių, porą vaisių, įvairių kruopų, duonos. Taip pat reikia baltymų, kurių lietuvių maiste pap-rastai stinga.

Pigiausi vaisiai – obuoliai, bet daug jų neprivalgysi. Be jų, nusiperku didelį ana-nasą už 4 Lt, o bananus imu tokius mažus, kad vienas kainuoja keliasdešimt centų.

Pigiausios daržovės – bulvės, morkos, svogūnai, burokai, kopūstai. Jų nepakan-ka, kad organizmas gautų įvairesnių me-džiagų, o egzotiškesnės daržovės brangios. Todėl kaip alternatyvą už 2,24 Lt nusiperku šaldytų žiedinių kopūstų, brokolių, špara-ginių pupelių ir pievagrybių mišinį, kurio užtenka dviem porcijoms.

Nuolaidų medžioklė Mėsa brangi, todėl vištienos fi lė perku labai mažai. Dar perku jogurto, grūdėtos varš-kės, gabaliuką fermentinio sūrio. Į pirkinių krepšį įsimetu žemės riešutų, saulėgrąžų sėklų, džiovintų slyvų.

Ruginės bandelės, duona – taip pat svei-ka, bet nepigu. Prekybos centre tenka pasi-rausti tarp nupigintų duonos gaminių ieš-kant ko nors, kas dar galioja tą pačią dieną. Beviltiška. Nusiperku tris supakuotas gana kietas bandeles už 1,49 Lt, kurių galiojimas baigsis po kelių valandų.

Grikiai – biologiškai vertingos kruopos, tačiau be nuolaidų jos man per brangios.

Taigi nuolaidų ieškojimas yra užduotis Nr. 1, siekiant maitintis taupiai. O tai da-rant, viskas atrodo brangu. Net buvimas parduotuvėje erzina, kai prieš akis iškylan-ti ne itin sveikų ir nepigių produktų gausa bado pirštais: tau to negalima.

Daržovės ne visada pasotinaPrisiverdu grikių, makaronų, ryžių, trupu-tį pasūdau, nepilu jokio padažo, kad būtų sveikiau ir pigiau. Prisipjaustau įvairių dar-žovių, užpilu šaukšteliu aliejaus, apibarstau prieskoniais ir truputėliu fermentinio sūrio.

Maistas atrodo neblogai, porcijos nema-žos, bet skonis galėtų būti ir geresnis. Dar-žovės ne visada pasotina, o obuoliai apskri-tai žadina apetitą, todėl kartais skrandis groja maršus jau po dviejų valandų, nors sveikai maitinantis reikia valgyti kas 2,5–4 valandas.

Paskirstau valgymus taip, kad kasdien panašiu metu papusryčiaučiau, papie-taučiau, pavakarieniaučiau ir kartą ar du

suvalgyčiau užkandį – bandelę, vaisių, jo-gurto, varškės. Geriu daug vandens.

Krečia šaltis, norisi „jovalo“Nuo didelio vaisių, daržovių ir grūdinių produktų kiekio pilvas visą laiką išsipūtęs, virškinimas sutrikęs. Penktą eksperimento dieną pradeda skaudėti skrandį, krėsti šal-tis. Norisi prigulti arba užvalgyti, nors ne-turėčiau jaustis alkana. Pasąmonė siunčia signalus: noriu šokolado, noriu „jovalo“.

Guodžiuosi kolegai: jis laikosi Dukano dietos, valgo neskanų ir brangų maistą, bet jaučiasi alkanas. O aš galiu valgyti įvaires-nių produktų ir daugiau, tačiau turiu pigiai prasisukti. Ir ta mintis kamuoja nuolat.

Mitybos klaidos – kaip ant delnoVisą eksperimento laikotarpį balansavau ant 12 Lt ribos. Jeigu porąkart nebūčiau val-giusi kavinėje, o parduotuvėse paieškojusi didesnių nuolaidų, būtų įmanoma išsiversti litu dviem pigiau. Tokį mitybos dienoraš-tį – ko, kiek ir kada valgai – kurį laiką būtų pravartu pildyti kiekvienam. Paaiškėtų, ko-kias mitybos klaidas darote, kiek papildo-mų kalorijų gaunate užkandžiaudami ir kur dingsta jūsų pinigai. Aš pati kaip ant delno pamačiau, kad vos suvalgydavau reikiamą daržovių kiekį, o mėsos valgiau tik kartą.

„Jūsų pateiktas valgiaraštis būtų neblo-

gas, jei kiekvieną dieną būtų nors šiek

tiek valgoma iš tos maisto pasirinkimo

piramidės grupės, kur yra mėsos, žu-

vies ar kiaušinių, kad ir nedaug. Svarbu

įvairovė.

Jūs valgėte tikrai nemažai produktų iš

piramidės bazinės maisto produktų gru-

pės – daržovių, grūdinių produktų. Šal-

dytos daržovės neblogai, nes šaldant iš-

lieka didžioji dalis vitaminų. Iš viršūnės,

kaip ir rekomenduojama, valgėte labai

mažai. Taigi jūsų valgiaraštį koreguoti

reikėtų nedaug.“

Svarbu įvairovė

Rimantas Stukas, Visuomenės sveikatos instituto direktorius

4 Ketvirtoji dienaPusryčiai: 200 g ekologiško

jogurto, arbata su medumi.

Pietūs: kava su pienu, vištienos

fi lė su fermentiniu sūriu,

duonos riekė, didelis pomidoras.

Užkandis: 35 g saulėgrąžų branduolių,

obuolys, trečdalis didelio ananaso.

Vakarienė: duonos riekė, 270 g virtų daržovių.

5 Penktoji dienaPusryčiai: obuolys, kava su pienu.

Pietūs: skysta pievagrybių

sriuba, lietinis su troškintomis

daržovėmis, kava su pienu.

Užkandis: 250 g jogurto, du obuoliai.

Vakarienė: 70 g makaronų su salotomis iš 2

morkų, 2 šaukštų sūrio ir 4 džiovintų slyvų.

6 Šeštoji dienaPusryčiai: apelsinas, 100 g

jogurto, kava su pienu.

Pietūs: žuvies kotletas su sauja

bulvių košės ir pomidoru.

Užkandis: 40 g avižinių dribsnių,

bananas, 50 g jogurto.

Vakarienė: 100 g saldžios varškės.

7 Septintoji dienaPusryčiai: pusė persimono,

kekso gabalėlis, saldainis.

Užkandis: žuvies kotletas,

sauja bulvių košės,

šiek tiek agurko.

Pietūs: 250 g jogurto.

Vakarienė: 200 g grūdėtos varškės,

50 g džiovintų slyvų.

15min • 2013 m. sausio 18 d.24 | Skelbimai

KAUNASNACIONALINIAI VILNIUS

15min • 2013 m. sausio 18 d.

Mindaugas Paknys (LDKistorija.lt)

Mitai, legendos, pasakojimai apgaubia paslaptingus ir menkai pažįstamus objektus, žmones ar įvykius. Būtent toks žmonėms atrodė didingas, tačiau paslapčių pilnas Pažaislio vienuolyno ansamblis. Miškuose XVII a. antrojoje pusėje pastaty-tas, itin meniškai turtingas vienuolynas ir bažnyčia, kur vienuoliai laikėsi griežtos šv. Benedikto regulos ir, skirtingai nei daugu-ma kitų vienuolių (jėzuitų, pranciškonų, dominikonų), nesireiškė visuomenėje, o gyveno asketiškai it atsiskyrėliai.

Fundatoriaus nuodėmės ir velnių siautėjimasNenuostabu, kad toks vienuolynas greitai apaugo įvairiais pasakojimais. Dauguma jų užrašyti XIX a. pradžioje, todėl, spėjama, juos paveikė romantizmas. Tačiau negali-ma atmesti prielaidos, kad kai kurie pasa-kojimai tarp žmonių sklandė ir anksčiau.

Keistai atrodė Pažaislio vienuolyno fun-datoriaus LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco motyvai miškuose, atokiau nuo gy-venamųjų vietų, įrengti prabanga tviskantį vienuolyną. Ne pastatyti bažnyčią miesto centre, ne įsirengti prašmatnius rūmus, bet milžinišką sumą išleisti uždaram ir pa-slaptingam vienuolynui. Nors tiksli suma, kiek išleista statant vienuolyną, nebuvo

žinoma, tarp žmonių sklandė pasakojimai, kad fundatorius nepagailėjo net 8 statinių aukso (kai kuriose versijose – 8 milijonų auksinų). Kodėl?

Viena versija aiškino, kad Pacas nusidėjo ir piktavališkai pasinaudojo miške jaunute mergina (ar savo pavaldine), todėl atgai-laudamas įrengė tokį didelį vienuolyną.

Anot kito pasakojimo, Paco žmona anksti mirė, jis vienintelę dukrą išsiuntė moky-tis į Italiją.

Kai grįžo, ji taip priminė Pacui mirusią-ją, kad šis su dukra nusidėjo ir susilaukė sūnaus, tačiau šis greitai mirė.

Nekomentuojant XIX a. I pusėje užrašy-tų legendų, reikia pasakyti, kad vienintelė fundatoriaus žmona Klara Izabelė pergyve-no savo vyrą Kristupą Zigmantą, o dukters Pacai niekada nesusilaukė.

Dar viena versija aukštino Pacą: kadaise Pažaislio kalnas buvęs velnių susibūrimo vieta, o Pacas, norėdamas išardyti nelabų-jų pamėgtą vietą, pastatė čia vienuolyną. Savo 1664 m. vienuolynui užrašytoje fun-dacijoje K.Z.Pacas minėjo tik pamaldžius vienuolyno kūrimo aspektus, pats mielai Pažaislyje viešėjo statybų metu.

Meistriška sienų tapyba suklaidino švedų karaliųPaskalų sulaukė ir ansamblio meninis in-terjeras. XIX a. I pusės keliautojas literatas Vladislovas Sirokomlė pasakojo, kad vie-nuolyno patalpose tebesanti švedų kara-liaus Karolio XII bato palikta žymė.

XVIII a. pradžioje šis lankėsi Pažaisly-je, sužvarbo, užėjo į vienuolyną ir pama-tė prie sienos besikūrenantį židinį. Apsi-džiaugė, priėjo arčiau. Tačiau nusivylė, nes pastebėjo, kad tai tik ant sienos nutapyta

degančios židinyje ugnies imitacija. Purvi-nu batu taip spyrė, kad žymė dar po šimto metų buvo matoma.

Tokioms legendoms sėkmingai plisti pa-dėjo kalbos apie puikų meninį ansamblio įrengimą, o šių legendų kertinė ašis – nuos-tabi sieninė tapyba vienuolyne, apgavusi ir švedų karalių. Nematyta šiuose kraštuo-se architektūra paskatino pasakojimą, kad vienuolyną statė toks italas Ludovico Fre-do, kuris vėliau esą įstojo į vienuolyną, čia mirė ir buvo palaidotas.

Tokia versija vėliau buvo perimta ir Pa-žaislio tyrinėtojų bei, kaip rimtai paliudy-ta, cituota iki XX a. vidurio. Iš tikrųjų nėra žinomas nė vienas kamaldulis vienuolis

architektas, o statybos darbams samdo-mais architektais (kurių dirbo bent keli) rūpinosi pats fundatorius. Tikrai žinoma, kad vienuolyne buvo kažkokio architekto portretas (dabar neišlikęs), o tai, matyt, sukėlė kalbas, kad jis – vienuolis.

Mitais apaugusi vienuolių kasdienybėNemažai kalbų sukėlė ir paslaptinga atsis-kyrėlių kamaldulių vienuolija. Buvo pasa-kojama, kad tarpusavy nebendraujantys vienuoliai sutikę vienas kitą tik teištaria „memento mori“ („atmink, kad mirsi“), miega celėse padėtuose karstuose, po gal-va pasikišę plytą.

Kamaldulių vienuolijos nuostatai išties buvo griežti, propagavo atsiskyrėlišką gyvenimo būdą, bet sklandžiusios kalbos buvo perdėtos. Vienuoliai kelis kartus per dieną susitikdavo bendroms pamaldoms, bendrai dirbo vienuolyno darbus, jiems buvo numatytas laikas paskaitoms ir ben-dravimui, vienuolyne buvo priimami sve-čiai, slaugomi ligoniai. Tačiau vienuoliai pabrėžė susimąstymą ir atsidavimą mal-dai, todėl apmąstymai apie amžinybę buvo jų mąstymo ir pašnekesių dalis. Ant sau-lės laikrodžio išliko lotyniškas įrašas: „Sic memor occasus sole cadente tui“ („Sau-lei leidžiantis atmink, kad nusileis ir tavo saulė“). Buvo pasakojama, esą vienuolyno varpinės bokštas toks aukštas todėl, kad tai vienintelė vieta, iš kur niekur neišeinan-tys vienuoliai gali pasižvalgyti po pasaulį.

Stebino ir tai, kad kamalduliai nevalgė mėsos. Literatas Julijus Ursinas Niemce-vičius XIX a. pradžioje tikino matęs pri-plėkusio vandens sklidinus indus, kuriuo-se vienuoliai, nevalgantys mėsos, augino maistui vėžlius.

Konkrečiai nei apie vėžlius, nei apie jūrų gėrybes reguloje nieko nebuvo rašoma, tik trumpai nurodoma nevalgyti „jokių ketur-kojų, dvikojų ir paukščių“.

Istorija | 25

LDK istorija

Pažaislio mitai

Apie nuošalioje

vietoje pastatytą

Pažaislio

vienuolyno

ansamblį jau kelis

šimtmečius sklinda

daug legendų.

K.Vanago/BFL nuotr.

Vienuolyną

ir bažnyčią

puošia

nuostabi

tapyba.

Wik

ipe

dia

.org

nu

otr

.

K.Z.Pacas vienuolyno statybai išleido

aštuonias statines aukso.

15min • 2013 m. sausio 18 d.26 | Laisvalaikis

Avinas. Būsite tikri novatoriai ir svajotojai, rasiantys neįprastų būdų išpildyti didžiausias svajones. Pasitikėdami kitais, tapsite tobulais komandos nariais.

Jautis. Derinkite asmeninius ir bendrus tikslus. Profesiniai reikalai pajudės iš sąstingio, kai išmoksite būti laisvesni ir originalesni. Ar išdrįsite eiti nepramintais takais?

Dvyniai. Pamiršite nuobodulį. Net žinomuose dalykuose įžvelgsite kažką naujo. Tai leis mėgautis palankia vėjo kryptimi ir kitais kelionės patogumais.

Vėžys. Žingsnelis atgal tam, kad paskui visu greičiu judėtumėte į priekį. Spręsdami problemas neįprastais būdais, sukursite ką nors nauja ir prasminga.

Liūtas. Pamiršę asmenines ambicijas, aiškiau išgirsite ne tik kitus, bet ir save. Įtraukite išmoktas pamokas į gyvenimą, kad įgytumėte įvairiaspalvės patirties.

Mergelė. Ieškosite ir rasite originalesnių būdų, padėsiančių pagerinti darbo procesą. Daugiau svorio įgis jūsų noras žinias ir gebėjimus taikyti grupinėje veikloje.

Svarstyklės. Pakluskite šiuo metu pučiantiems laisvės vėjams. Rizikuokite. Nepamirškite savo sugebėjimų. Tai tiesiausias kelias siekiant gyvenimo džiaugsmų.

Skorpionas. Susidursite su iššūkiais, kad įvaldytumėte naujus įgūdžius. Didžiausius laurus skins mokantys būti laisvi ir gebantys suteikti laisvę kitiems.

Šaulys. Sieksite permainomis paįvairinti kasdienybę. Daugiau bendrausite, tapsite smalsesni, judresni ir norintys pažinti paslaptingus dalykus.

Ožiaragis. Aukositės, kad visi suprastų jūsų tikrąją vertę. Nepamirškite, kad šiuo metu pagrindinis vertės matas – gebėjimas būti grupės nariais.

Vandenis. Laisvai mąstysite, kvėpuosite, nes aplink sklandys jums artima laisvės dvasia. Tiems, kurie bandys apriboti jūsų laisvę, parodysite, iš kur kojos dygsta.

Žuvys. Manote, kad neturite teisės egzistuoti? Susidūrę su išbandymais rinkitės, kaip jaustis – ar nugalėtojais, ar pralaimėtojais. Pasaulį savo kūriniais papuošite vėliau.

Horoskopai

Kiekvienos dienos horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Liutkienė

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Žemaitis. Sūris. Arenga. Aviganis.

Banga. Molynas. Antananaryvas.

Ma. Indė. Tvora. Vėl. Ga. Ieva. Tipena.

Kušla. Kubas. Išmokė. Vikis. Pu.

Yda. Senas. It. Doina. Gultas. Šaka.

Skųstis. Oi. Košės.

Žabangai. Os. Veranda. Ik. Mentė.

Kmynų. Anga. Uodas. Gigantiška. Ta. Avelė. Gi. Nova. US. Samara.

Sl. Vora. Veto. Baily. Kinai. Gyvatukas.

Sana. Ibis. Kūnas. Pas. Šo. Ris. Ves. Aš. Šis.

Mėn. Pikė. Kalakutas.

BALETO BATELIAI.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

15min • 2013 m. sausio 18 d. Laisvalaikis | 27

– Kodėl blondinės negali valgyti šašlykų? – Iešmas netelpa į burną.

Ryte pramiegojau darbą, darbe pramiegojau pietus. Gerai, kad bent iš darbo laiku išėjau.

Anekdotai

Su

nk

us

Le

ng

va

s

Sudoku

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienis – be žymesnio sniego, vėjas rims, dieną laikysis 6–11 laipsnių

šaltis. Savaitgalį snigti neturėtų, vietomis pro debesis išlįs saulė. Smarkiau

atšals – temperatūra naktimis kris iki 13–18,  dieną bus 9-14 laipsnių šalčio.

Prognozuojama, kad kitos savaitės pradžioje šaltis kiek atlėgs.

01-19 d.

-15 / -12 -15 / -12 -15 / -11 -18 / -12

01-20 d.

-16 / -11 -17 / -12 -16 / -9 -17 / -12

01-19 d.

-16 / -12 -16 / -12 -15 / -12 -15 / -12

01-20 d.

-18 / -12 -18 / -12 -17 / -12 -17 / -12

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

-8

-10

-10

-10

Kaunas

-9

Alytus

-9

Klaipėda

-7

VėjasŠiaurės rytų

2–4 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 14

Berlynas -4

Londonas 0

Madridas 13

Maskva -9

Minskas -12

Oslas -13

Paryžius 0

Praha -7

Ryga -13

Roma 8

Stokholmas -8

Talinas -8

Varšuva -9-9Marijampolė

Klaipėda

Ši li i

P ėž

Vilnius

Kaunas

-9

-9

s

Utena

15min • 2013 m. sausio 18 d.151515151515151551515551515555555555155555515555555555555515555555515555555151551555555555155555551555155515155555555555555555555515555551151555555mimimimiimimimimimimimimimimiimimmimimmiiimiimimimimmmimiiiiiiimiiimimmmmimimiim n n n n n nnnnnnnnnnnn ••••••••• 2020202020202020202020000202020202222222002220222202202202200000002002020131313131313133333331313333333333313333333131333313333333333333333333333333333333333 mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm........ sasasasasasasasasasasaasasasasasasasaaaaaasasaaaaaaaasasasaaaaaasasasasasasaaaasasasassaaassssssaaaaaaassssssssaasasasssssssasasaaasssssassaasaaaaaaaaaaausususususuusususususususususususuususususuuusuusususuuuusuuuuuusuuuusuuuuuuuuuuuuuusuuuuuuusuuuuuuuuuuuuuuuuuuuu ioioioioioioioioioioioioiiiiiioi 11111111111111111118 8 8 8 8 8 8 8888888888 888888 88888 8888888888888 888888888888 d.d.d.d.d.d.d.ddddd.ddddddddddddddddddddddddddddddddddddd28 | Žiema

1. Birštonas Ant šalia Vytauto piliakalnio esančio

Birštono kalno veikia vienas keltuvas.

Juo galima pakilti į dvi trasas, kurių viena

lėkštesnė (ilgis – 300 m), kita – statesnė

(ilgis – 160 m) ir tinka labiau patyrusiems

slidininkams. Lauko temperatūrai nukritus

žemiau 18 laipsnių šalčio, keltuvas neveikia.

Keltuvo darbo laikas:

II–IV: 17–21 val. V: 16–22 val.

VI: 10–22 val. VII: 10–21 val.

Pakilimo keltuvu kainaII–V: vienas pakilimas – 1 Lt. VI-VII: 2 Lt.

Inventoriaus nuomos kainos Slidžių/snieglentės komplektas visai dienai suaugusiems – nuo 20 Lt,

vaikams – nuo 10 Lt.

2. Ignalina Ignalinos pakraštyje, prie Žaliojo ežero,

įrengtos keturios kalnų slidinėjimo trasos

su keturiais keltuvais. Viena trasa skirta

vaikams ir pradedantiems slidininkams,

viena – varžyboms, dvi – mėgėjiškam kalnų

slidinėjimui. Ilgiausia trasa nutįsusi 460 m,

o aukščio skirtumas – 60 m.

Keltuvų darbo laikas II–IV: 12–20 val. VI: 10–20 val. VII: 10–19 val.

Pakilimo keltuvais kaina1 val. – suaugusiems – 12 Lt, vaikams – 10 Lt.

Inventoriaus nuomos kainos 1 val. – suaugusiems – 15 Lt,

vaikams (iki 14 metų) – 10 Lt.

2 val. – 25 Lt ir 15 Lt. 3 val. – 35 Lt ir 20 Lt.

3. Druskininkai „Snow Arena“ šalia Druskininkų, Mizarų kai-

me, veikia ištisus metus. Yra dvi uždaros sli-

dinėjimo trasos, o lauko kalnų slidinėjimo

trasa pradeda veikti oro temperatūrai nukri-

tus iki 5 laipsnių šalčio. Visiems slidinėjimo

trasų lankytojams privaloma dėvėti šalmą.

Keltuvų darbo laikas I: 12–21 val. II-IV: 12–22 val.

V: 12–23 val. VI: 10–23 val. VII: 10–21 val.

Pakilimo keltuvais kaina I–IV: 2 val. – suaugusiems – 59 Lt,

moksleiviams (7–18 metų) – 45 Lt,

vaikams (3–7 metų) – 35 Lt.

V–VII: 2 val. – suaugusiems – 69 Lt,

moksleiviams – 55 Lt, vaikams – 45 Lt.

Inventoriaus nuomos kainos Komplektas suaugusiam – nuo 55 Lt,

vaikui – nuo 45 Lt.

4. AnykščiaiKiek daugiau nei už kilometro nuo Anykščių

centro nutolusi Kalitos kalva, kur, pasak

Antano Vienuolio, kadaise buvęs bajoro

Nykščio dvaras. Dabar čia įrengti du keltuvai,

veikia kelios įvairaus sudėtingumo kalnų

slidinėjimo trasos. Jų ilgis – 250 m, aukščio

skirtumas – 40 m.

Keltuvų darbo laikas I–V: 13–22 val. VI: 10–22 val. VII: 10–21 val.

Pakilimo keltuvais kaina I–IV: 1,5 val. – suaugusiems – 20 Lt,

vaikams (iki 12 metų) – 10 Lt.

V–VII: 1,5 val. – suaugusiems – 25 Lt,

vaikams – 15 Lt. 3 val. – 35 Lt ir 20 Lt.

Inventoriaus nuomos kainos Kalnų slidžių komplektas: 1,5 val. – 20 Lt.

Snieglentės komplektas: 1,5 val. – 25 Lt.

Vaikiškų slidžių komplektas: 1,5 val. – 13 Lt.

5. Vilnius Ant 235 m aukščio Liepkalnio kalno

(Minsko pl. 2/Liepkalnio g.) įrengti trys

keltuvai, yra kelios slidinėjimo trasos

labiau patyrusiems slidininkams ir

vienas „varlinukas“.

Keltuvų darbo laikasI–V: 16–20 val. VI-VII: 10–21 val.

Pakilimo keltuvais kaina 1,5 val. – suaugusiems – 20 Lt,

vaikams – 14 Lt. 2,5 val. – 27 Lt ir 18 Lt.

Inventoriaus nuomos kainosSlidžių/snieglentės komplektas: 1,5 val. – 20 Lt. 2,5 val. – 25 Lt.

6. Alytus Alytuje (Putinų g. 7E) įrengtos dvi slidinė-

jimo trasos: viena – 135 m, kita – 190 m su

slidininkų keltuvo lyniniu keliu. Pakilimo

aukštis – 30 m. Ofi cialiai šios trasos Dzūkijos

sostinėje atidarytos prieš ketverius metus.

Keltuvo darbo laikas I–V: 16–21 val. VI-VII: 11–21 val.

Pakilimo keltuvu kaina Vienas pakilimas: suaugusiems – 40 ct,

moksleiviams/studentams – 20 ct.

Inventoriaus nuomos kainosSlidžių/snieglentės komplektas: 1 val. – 15 Lt. 2 val. – 25 Lt.

Įpusėjus žiemai pagaliau galima pradėti mėgautis jos teikiamomis pramogomis: sniego patrankas ir keltuvus vienas po kito įjungia Lietuvoje veikiantys kalnų slidinėjimo centrai.

Slidinėtojų sezonas įsisiūbavo

S.Smailio nuotr. K.Vanago/BFL nuotr.

Lietuvos žiemos sporto centro nuotr.

sniegozona.lt nuotr. Alytaus savivaldybės nuotr.

Vilniaus savivaldybės nuotr.

1A

B

J

l

(

s

ž

KI

V

1

centrai.

4

.

22

51 5561 66666666666666666666666666666666666666666666666663

Šį penktadienį kalnų slidinėjimo sezonas pradedamas Birštone, atgijo slidinėjimo trasos Vilniuje ant Liepkalnio kalno, po savaitės slidininkų ir snieglentininkų kel-tuvas bus įjungtas Alytuje.

Ignalinoje įsikūręs ir sezoną jau pradėjęs Lietuvos žiemos sporto centras taip pat turi naujienų – slidinėjimo mėgėjų pageidavi-mu paankstino darbo laiką savaitgaliais. Slidinėjimo sezonas jau įsibėgėjęs Anykš-čiuose, o Druskininkuose jis apskritai nie-kada nesustoja.

Liepkalnio trasa.

Vilniaus savivaldybės nuotr.