2011 skat ka r1 informacija 3877 - sam.lrv.lt · pdf fileaukšta motyvacija labai...

38772011 m. “Sveikatos mokslai” Nr.1

kojų judesiams. „ERIGO“ pagreitina ankstyvąją reabi-litaciją, leidžia kiek įmanoma greičiau siekti pacientui savarankiškumo.

Jau I reabilitacijos etape yra svarbus ir savarankiškų gyvenimo įgūdžių formavimo metodininkės vaidmuo. Ji kartu su kineziterapeutu pacientui parenka tinkamiausią techninės pagalbos priemonę, leidžiančią kiek įmanoma anksčiau pradėti savarankiškai judėti vežimėliu (iškart , kai tik leidžia ortostatinės reakcijos ir rankų raumenų jėga).

Pacientams su daliniu nugaros smegenų pažeidimu, pradedantiems vaikščioti, kineziterapeutas parenka tinkamas techninės pagalbos priemones (pvz.,vaikšty-nes, ramentus, lazdas), pritaiko įtvarus. Ėjimo funkcijos gerinimui naudoja “Gait trainer” - taisyklingos eisenos formavimo aparatą, bėgimo takelį, baseiną. Šie pacien-

tai taip pat įtraukiami į aktyvios reabilitacijos programą savarankiškumo ugdymui (stalo tenisas, šaudymas iš lanko, virtuvėlė ir kitos).

II reabilitacijos etape pacientus mažiau vargina pooperacinės komplikacijos, todėl jie gali savarankiš-kiau judėti vežimėliu. Šiame etape didelis dėmesys skiriamas pragulų profilaktikai sėdint vežimėlyje. Ki-neziterapijos procedūros metu naudojama X-SENSOR sistema. Šio aparato dėka (spaudimo į kūno paviršių vaizdo gavimo sistema) galima objektyviai įvertinti pragulų atsiradimo riziką sėdint vežimėlyje. Naudojant X – SENSOR galima imtis priemonių, kad išvengtume odos ir giliųjų audinių pažeidimo (vežimėlio regulia-vimas, pasėsto parinkimas). X-sensor vaizdo gavimo sistema padeda pagerinti laikyseną sėdint vežimė-

4, 5 pav. Užsiėmimai virtuvėlėje. 6 pav. Šaudymas iš lanko.

7 pav. Stalo tenisas. 8 pav. Kineziterapija baseine.

10 pav. Kliūčių įveikimas lauke. 11, 12 pav. Mokymas įveikti kliūtis.

9 pav. Įlipimas į automobilį.

INFORMACIJA

“Sveikatos mokslai” Nr.1 2011 m.3878

lyje, išlaikyti taisyklingą stuburo fiziologinę padėtį.II etape lavinami pirmieji kasdieninės veiklos įgūdžiai

specialiuose užsiėmimuose - virtuvėlėje. Pacientai turi galimybę pabendrauti tarpusavyje, padiskutuoti jiems aktualiais klausimais. Šiems užsiėmimams vadovauja sa-varankiškų gyvenimo įgūdžių formavimo metodininkė.

II etape stengiamasi, kad pacientas kiek įmanoma geriau susipažintų su savo “nauju kūnu” ne tik kine-ziterapijos, kasdieninės veiklos, ergoterapijos ar kitų procedūrų metu (baseine, vertikalioje vonioje).

Organizuojami specialūs seminarai apie nugaros smegenų pažeidimą. Juos veda gydytojai reabilitologai. Dėka šių seminarų pacientai gauna daugelį atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Gvildenamos lytinių santykių temos, pateikiama metodinė medžiaga.

III etape pacientas jau turi didesnius ar mažesnius, susiformavusius judėjimo vežimėliu įgūdžius ligoninės ribose, pakankamai gerą raumenų jėgą, pusiausvyrą. Todėl III etape svarbu toliau tobulinti I-II reabilitacijos etapo metu įgytus įgūdžius siekiant maksimalaus sava-rankiškumo, sugrįžimo į pilnavertį socialinį gyvenimą. Pradedami užsiėmimai ir “už ligoninės sienų”. Judėti vežimėliu lauke, įveikiant šaligatvio plytelių nelygumus, žolynus, bordiūrus, išmokti lipti į automobilį ir iš jo, judėti prekybos centre – visa tai reikalauja daugybės įgūdžių.

Šiame reabilitacijos etape labai svarbu, kad pacientas būtų motyvuotas aktyviai ir kryptingai siekti savarankiš-kumo. Būtent šiame etape jis tampa svarbiausiu reabi-litacijos nariu. Paciento gera psichoemocinė būsena, aukšta motyvacija labai palengvina reabilitacijos eigą ir leidžia siekti maksimalaus savarankiškumo atsižvelgiant į pažeidimo lygį.

III etape labai svarbų vaidmenį vaidina aktyvios rea-bilitacijos priemonių naudojimas pusiausvyros, jėgos, greičio, ištvermės, kasdieninės veiklos įgūdžių lavinimui. Šaudymas iš lanko, virtuvėlė, kliūčių vežimėliu įveikimas (įkalnės, laiptai, bordiūrai), smiginys, šaškės, šachmatai, bočios žaidimas leidžia pacientams pajausti judėjimo laisvę. Geras vežimėlio technikos įvaldymas, gebėjimas įveikti daugelį buities poreikių, savo laisvalaikio susi-kūrimas suteikia pacientui psichologinį komfortą bei suvokimą, kad nugaros smegenų pažeidimas ne kliūtis siekti tikslų savo gyvenime. Turėti gerą išsilavinimą, darbą, sukurti šeimą.

Paciento pasitikėjimas savo jėgomis, gera nuotaika yra stipri varomoji jėga siekiant apsitarnavimo nepriklau-somybės nuo aplinkinių. Pilnavertį paciento savarankiš-kumą sunku pasiekti be kompleksiško kineziterapijos ir aktyvios reabilitacijos taikymo, todėl svarbu įjungti

kuo daugiau aktyvios veiklos į paciento dienotvarkę reabilitacijos metu.

III reabilitacijos etape svarbus paciento šeimos narių, globėjų įtraukimas į reabilitacijos procesą. Artimieji dažnai būna nežinioje, baimėje, kaip reikės toliau gyventi turint neįgalų asmenį šeimoje. Svarbu ir jiems suteikti informacijos apie negalią, judančiojo vežimėliu galimybes. Dirbant su artimaisiais bendradarbiauja visa reabilitacijos komanda. Dažnais atvejais reikia keisti visą artimųjų požiūrį į negalios ištiktą žmogų.

Palangos reabilitacijos ligoninė glaudžiai bendradar-biauja su Lietuvos aktyviosios reabilitacijos asociacija (LARA), kuri ligoninėje rengia savaitgalines savaran-kiško gyvenimo įgūdžių ugdymo stovyklas. Jas veda instruktoriai, judantys vežimėliu. Savaitgalinių stovyklų metu pacientams vyksta paskaitos, supažindinančios, kaip spręsti urologijos, higienos, pragulų profilaktikos problemas. Vyksta aktyvaus tipo vežimėlio įvaldymo, apsitarnavimo mokymai. Pacientai supažindinami su LPA (Lietuvos paraplegikų asociacija), kuri atstovauja Lietuvoje gyvenantiems fizinės negalios žmonėms, ju-dantiems vežimėliu.

Palangos reabilitacijos ligoninėje pacientai informuo-jami apie galimybę įgyti arba keisti profesiją. Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos Palangos reabilitacijos ligoninėje.

Į pakartotinę reabilitaciją, 24 dienoms, pacientai su-grįžta suprasdami ir gerai žinodami, su kokiais judėjimo funkcijos ar kasdieninės veiklos sunkumais jie vis dar susiduria. Dauguma pacientų atvyksta daug geresnės psichoemocinės būklės ir didesnės motyvacijos. Naujas požiūris ir savo fizinių galimybių suvokimas leidžia mak-simaliai išnaudoti aktyvios reabilitacijos ir kineziterapijos priemones. Pakartotinės reabilitacijos metu jie turi ga-limybę konsultuotis, dalyvauti aktyvioje reabilitacijoje ir siekti to savarankiškumo lygio, kurio galbūt nespėjo pasiekti pirminės reabilitacijos metu dėl papildomų komplikacijų (ortostatinių reakcijų, karščiavimų ir t.t) ar motyvacijos stokos. Išvykę iš Palangos reabilitacijos ligoninės pacientai stebina specialistus savo aktyvumu, sugebėjimu maksimaliai išnaudoti savo galimybes. Tai įrodo, kad kompleksiškai taikoma kineziterapija kartu su aktyvia reabilitacija ugdo pacientų savarankiškumą.

Literatūra1.Margaret C. Hammond, Stephen C. Burns. Taip, tu gali! Asmenų

po nugaros smegenų pažeidimo savipriežiūros vadovas, 2000.2. Kriščiūnas A. Vadovas asmenims po nugaros smegenų

pažeidimo ir visiems šalia esantiems, 2006.3. www.bičiulis.com

INFORMACIJA

38792011 m. “Sveikatos mokslai” Nr.1 INFORMACIJA

ĮVADASNugaros smegenų pažeidimas yra aktuali medicini-

nė ir socialinė problema šiandieniniame pasaulyje. 13 proc. visų mirties atvejų Lietuvoje sudaro mirtys nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų. Dažniausiai šią sunkią negalią lemianti problema pasitaiko jauniems, darbingo amžiaus žmonėms ir turi ne tik didžiules fizines ir psicho-logines pasekmes asmeniui, bet paveikia ir socialinę bei finansinę padėtį, turi neigiamos įtakos asmens gyvenimo kokybei bei pasitenkinimui gyvenimu.

Išsisvyščiusiose šalyse nugaros smegenų sužalo-jimą kasmet patiria 15-40 žmonių iš vieno milijono gyventojų. Du trečdaliai pacientų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, būna jaunesni nei 30 metų, iš jų 75 % proc.- vyrai. Lietuvoje kiekvienais metais nugaros smegenų pažeidimus patiria vidutiniškai 140 žmonių. JAV kiekvienais metais nugaros smegenų traumas iš-gyvena apie 10 000 žmonių. Apie 200 000 žmonių gy-vena turėdami vienokių ar kitokių pasekmių po stuburo smegenų traumų.

Nugaros smegenų traumų pasekmės daro poveikį tiek individui, tiek visiems jo gyvenimo aspektams, įskaitant socialinius bei šeimos santykius, ekonominę gerovę, kasdienio gyvenimo, laisvalaikio bei profesi-nius veiksnius. Priklausomai nuo žmogaus savo ligos suvokimo, pasikeitimai gali būti mažiau arba daugiau neigiami. Bet kuriuo atveju jie reikalauja prisitaikymo, o tai sukelia tam tikro lygio stresą. Neįgalumas sukuria žymius pasikeitimus, o kartu ir stresą, nes individai

DAILĖSTERAPIJOSTAIKYMOREABILITACIJOSLIGONINĖJEMETODAIPACIENTAMS

PONUGAROSSMEGENŲPAÞEIDIMOLORETA GAVELIENĖ

Palangos reabilitacijos ligoninė

turi susidoroti su įprasto gyvenimo būdo pasikeitimu, kontrolės praradimu, fiziologinių procesų sutrikimu, skausmu ar diskomfortu, potencialių funkcijų, statuso, individualumo bei finansinio stabilumo praradimu.

Psichologinė kompetencija yra sudėtinė stuburo trau-mų reabilitacijos proceso tęstinumo dalis, nuo medicini-nio ligonio gydymo asmeniui staigiai tapusiam neįgaliu iki profesinio mokymo bei užimtumo kūrimo.

Žmonės skiriasi simptomų toleravimu, funkciniais apribojimais ir bendru gebėjimu susidoroti su savo ne-įgalumu. Dėl šios priežasties reikia labai didelį dėmesį skirti diagnozės, simptomų ir gydymo poveikiui visuose individo gyvenimo aspektuose, o ypač gebėjimui funk-cionuoti savo aplinkoje.

Atlikti tyrimai parodė, kad emocinės reakcijos į traumas ir ligas prilygsta reakcijai į tokias psichologines traumas kaip artimo žmogaus mirtis, skyrybos, fizinės prievartos patyrimas. Patyrus fizinę traumą neišvengia-mai išgyvenama ir psichologinė trauma. Ilgam sutrinka asmens biosocialinės funkcijos: galimybė nepriklauso-mai egzistuoti ir garantuoti fiziologinius poreikius, gy-venti įprastą gyvenimą tenkinant profesinius, kultūrinius ar kitokius poreikius [4].

Sunki trauma ar liga iš pagrindų pakeičia žmogaus gyvenimą. Reabilitacijos tikslas - remiantis išlikusiomis organizmo galiomis, funkcijomis, jas stiprinti, tobulinti, užtikrinti pacientų galimybę prisitaikyti prie ankstesnių arba pasikeitusių darbo ir gyvenimo sąlygų. Reabilita-cijos metu pacientams atsiranda daug psichologinių

PHYSIOTHERAPY AND ACTIVE REHABILITATION FOR PATIENTS AFTER SPINAL CORD INJURY SELF – SUFFICIENCY PRACTICE

Vaida Lankauskienė, Irma Vyšniauskienė, Aušra Pakštytė, Vilija Pociutė

SummaryIn order to patients with spinal cord injuries maximum self

- sufficiency and active participation in all spheres of life, complex by physiotherapy and active rehabilitation is applied in Palanga re-habilitation hospital. A young age of patients and need of an active life present a high standard to rehabilitation. Thanks to many years of working experience our hospital has a clear vision to return to full

- fledged human life. The team work, well - organized physiotherapy procedure and active rehabilitation (non-governmental organizations operating in the hospital, information seminars, weekend self - suffi-ciency camps, etc.) affect patient’s self - sufficiency. This proves that a complex subject active rehabilitation with physiotherapy develop patient’s self - sufficiency.

Correspondence to: [email protected]

Gauta 2010-11-26

Adresas susirašinėti: Loreta Gavelienė, el, p.: [email protected]

“Sveikatos mokslai” Nr.1 2011 m.3880 INFORMACIJA

problemų - tai dėl ligos ar negalios atsiradę tam tikri apribojimai. Labai dažnai psichinė trauma būna žymiai reikšmingesnė negu fizinių galimybių sumažėjimas ar netektis. Jei paciento stiprūs išgyvenimai sukelia emocinę įtampą, nerimą, sutrikdo jo psichinę pusiausvyrą, kliudo bendrauti, pasiūloma psichoterapinė pagalba, taip pat dailės terapija.

Ligoninėje gydomi pacientai, patyrę įvairias traumas, avarijas. Kai žmogus susiduria su liga, pvz.: nugaros smegenų pažeidimu, jis išgyvena ir fizinę negalią, ir psichologinę traumą. Pirmaisiais mėnesiais pacientas jaučia stresą bei lydinčius jausmus: pyktį, bejėgiškumą, neviltį, kuri trukdo efektyviai dalyvauti reabilitacijos procese bei prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų ar apribojimų.

Tikslas:pristatyti dailės terapijos taikymo metodus reabilitacijos ligoninėje pacientams po nugaros smegenų pažeidimo.

Uždaviniai: 1. Pateikti dailės terapijos taikymo me-todus reabilitacijos ligoninėje.

2. Atlikti dailės terapijos stebėjimą ir išsiaiškinti asmenų po nugaros smegenų pažeidimo savijautą prieš ir po dailės terapijos. Tyrimo objektas: dailės terapijos taikymas asmenims po nugaros smegenų pažeidimo reabilitacijos ligoninėje.

REZULTATAI IR JŲ APTARIMASAtsižvelgiant į fizinės negalios sukeliamus apriboji-

mus, mokomasi, kaip reaguoti į neišvengiamas gyvenimo situacijas, kur kiekvienas yra laisvas pasirinkti nuostatą. Anot austrų psichoterapeuto V. Franklio, žmogaus gyve-nimas įgyja prasmę ir per santykį su nepakeičiamomis gyvenimo aplinkybėmis, su nepakeičiama gyvenimo si-tuacija. Kai žmogus negali keisti situacijos, jis turi priimti tai, kas jam skirta, turi keistis pats. ,,Kaip tik tada, kai mes bejėgiai ir netekę vilties, nes neįstengiame pakeisti situacijos, kaip tik tada mes jaučiame būtinybę keistis“, - sako V. Franklis.

Žinia apie aplinkybes, ribojančias paciento elgesį ir veiklą, dažnai ištinka staiga ir sukelia įvairias emocines reakcijas. Pvz., po avarijos pacientas sužino, kad nega-lės vaikščioti. Adekvati reakcija bus tada, kai pacientas suvokia pasikeitusią situaciją, pajėgia tinkamai įvertinti galimybes pasveikti. Daugelis pacientų prisitaiko prie pakitusių aplinkybių.

Lankydami dailės terapijos užsiėmimus, pacientai aiškiau suvokia tikrovę – save, kitus, aplinką, kelia sau įgyvendinamus tikslus socialinei adaptacijai. Grupės dalyviai pradeda atpažinti ir suprasti jausmus, kuriuos anksčiau slopindavo, atmesdavo ar iškreipdavo, labiau

vertina nuoširdų bendravimą. Tai reiškia, kad jie aktyviau dalyvauja reabilitacijos procese.

Svarbus aspektas – laisvės klausimas. ,,Laisvė- tai pagrindinė, būtina sąlyga asmenybės egzistavimui“,- sako žymus amerikiečių egzistencinės psichoterapijos atstovas R. May.

Menas – tai specifinė žmogaus veikla, kurios tikslas vaizdais, garsais, judesiais perteikti tikrovę, išreikšti min-tis, jausmus, sudėtingą vidinį žmogaus pasaulį. Kiekviena meno terapijos šaka turi gydomąjį, reabilitacinį poveikį, todėl jos yra taikomos medicinos praktikoje. Tai naujas psichologinio mokymo modelis. Jis leidžia mobilizuoti kūrybinį dalyvių potencialą ir suteikti jiems galimybę kū-rybinei išraiškai. Šio potencialo dėka tarpusavio dalyvių bendravimas įgauna gyvybės, tampa dinamiškesnis.

Dailės terapijos užsiėmimų tikslas - ne padaryti žmo-nes dailininkais, o sukelti aktyvumą, realizuoti savo kūry-bines galimybes. Kūrybingi žmonės geriau koncentruoja savo energiją ir jėgas įveikiant sunkumus ir sprendžiant vidinius bei išorinius konfliktus. Tokiu būdu padedama žmogui susidoroti su psichologinėmis problemomis, pa-siekti emocinės harmonijos, taip pašalinant sutrikimus.

Dailės terapijos metodikos: smėlio terapija; manų terapijos metodika; piešimas ant rankų.

Prieš tai yra duodama instrukcija, kaip panaudoti priemonę, kokie pasiruošimai šiam darbui. Darbo metų atkreipti dėmesį į savo jausmus naudojant neverbalinę kalbą. Pademonstruotos metodikos pritaikymas, komen-taras vyksta pasibaigus darbo procesui.

Pateikiami klausimai po ART- terapijos: 1. Ką jautė žmonės. 2. Kokį atradimą aš padariau apie save.

Technika terapinė:♦ Nevienišumo jausmas.♦ Pastelines spalvos(stresinių spalvų tiesiog nėra).♦ Estetinis efektas.♦ Technikos naudojimo metu turi skaitytis su kitų

žmogumi.Kam skiriama: žaidimui (komunikacinė); apšilimui.Grupėje kiekvienas komentuoja savo piešinį. Išvada: kiekviename iš sėdinčių galima buvo paste-

bėti vidinius konfliktus (baimės, ribos, taip pat ir vienas kito supratimo).

Dailėsterapijosužsiėmimostruktūra.Dailės terapi-jos struktūrą sudaro 3 dalys.

1. Įvadinė dalis trunka 10-15 min. Ji dar vadinama paruošiamuoju etapu. Jos metu dailes terapeutas susi-tinka su žmonėmis. Apibūdina, kas yra dailės terapija, kokių taisyklių ir sąlygų čia laikomasi.

2. Pagrindinė dalis trunka atsižvelgiant į paciento fizinę būklę ( 30-60 min.).


Meninė ekspresija trunka 20-35 min. Piešimo kalba - tai pasąmonės kalba, kuri skamba tokiais momentais, kai trūksta žodžių, šia kalba tiksliai išreiškiama žmogaus emocinė būsena. Dailės priemonėmis žmogus reiškia savo jausmus, mintis, poreikius, fantazijas.

3. Piešinio aptarimas ir interpretacija trunka 25-35 min.

Aktyvus verbalinis kontaktas padeda individui su-prasti savo piešinio turinį ir jo ryšį su savo vidiniu pa-sauliu. Tam naudojami įvairūs žaidybiniai veiksmai, šokis, judesiai.

Piešimo aptarimo instrukcija:• Leisti žmogui papasakoti apie savo darbą taip,

kaip jis nori.• Paprašyti pakomentuoti vienas ar kitas dalis, pa-

šalinant jų reikšmę, apibūdinti daiktus arba personažus.• Paprašyti papasakoti apie darbelį pirmuoju

asmeniu ir galbūt padaryti tai su kiekvienu pavaizduotu elementu.

Naudojamos priemonės: akvarelė; dažai; teptukai; smėlis; sausos kreidelės; vatmanas; piešimo popierius; tušas; flomasteriai; klijai; folija; plastilinas; kitos prie-monės, kurios bus reikalingos eigoje.

Laiko kontrolė. 1-1,5 valandos. Periodiškumas. 2 kartus per savaitę antradieniais, ketvirtadieniais nuo 15 val. iki 16.30 val.

Meno terapijos užsiėmimų specifika lemia paslaugų naudą. Jos metodai dažnai būna:

1) vieninteliai prieinami;2) veiksmingi (patvirtina užsienio ir Lietuvos prak-

tika; įrodyta moksliškai; Lietuvoje parašyti moksliniai specialaus meninio ugdymo darbai; atliekami tyrimai);

3) produktyvūs;4) teikia teigiamų emocijų;5) natūrali neverbalinė komunikacija;6) individualybės ugdymas – kiekvienas žmogus

nepakartojamas ir tuo vertingas;7) kūrybinė saviraiška – kūrybiškumo ugdymas;8) vaizduotės ugdymas;9) pagalba surandant ir įveikiant psichologines

problemas; parama išgyvenant stiprius emocinius sukrė-timus; padeda spręsti kai kurias specifines psichologines problemas: savivertės kėlimas–žmogus ir jo darbas labai svarbūs; bendravimo, santykių problemų sprendimas ir kt.;

10) veiksminga prevencija; 11) natūraliais būdais stiprina dvasinę sveikatą;12) atitinka dabartinį požiūrį į ugdymą ir sveikatą.Siekiant pristatyti mūsų ligoninėje taikomus dailės

terapijos metodus ir jų įgyvendinimo galimybes, 2008 m. rugsėjo ir 2009 m. gruodžio mėnesiais buvo atliktas

empirinis tyrimas. Kadangi tyrimas buvo atliekamas Pa-langos reabilitacijos ligoninėje, tai jo metu gauti empiri-niai duomenys taikytini tik šios institucijos atžvilgiu.

Tyrimo bazė ir tiriamieji. Tyrimas buvo atliktas 2008 m. rugsėjo ir 2009 m. gruodžio mėnesiais. Tyrimo imtį sudaro 2 pacientai, patyrę įvairias traumas, avarijas.

Tyrimo metodas – dailės terapijos valandų stebėjimas.Tyrimorezultatøanalizė ir interpretacija.Stebėji-

mas paliudijo, kad dailės terapijos tikslas – ne padaryti žmones dailininkais, o žadinti jų aktyvumą ir gebėjimą realizuoti savo kūrybinės galias. Pastebėta, kad kūrybingi žmonės geriau koncentruoja savo energiją ir jėgas įveikti sunkumus ir spręsti vidinius bei išorinius konfliktus. Pa-langos reabilitacijos ligoninėje taikomi dailės terapijos metodai padeda pacientui susidoroti su psichologinėmis problemomis, pasiekti emocinės harmonijos.

Stebėtame dailės terapijos taikymo procese buvo naudojamos šios metodikos: smėlio terapija; manų terapija; piešimas ant rankų. Naudotos priemonės: ak-varelė, dažai, teptukai, smėlis, flomasteriai, klijai, folija, plastilinas.

Kiekviena dailės terapijos taikymo procedūra už-trunka 1 – 1,5 val., kuri vyksta periodiškai: 2 kartus per savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais nuo 15 val. iki 16.30 val.). Stebėtų dailės terapijos valandų struktūra: 1) įvadinė dalis – 10-15 min. Jos metu dailės terapeutas susitinka su pacientais. Supažindinama, kas yra dailės terapija, kokių taisyklių ir sąlygų čia laikomasi; 2) pa-grindinė dalis – 50 -70 min. Meninė ekspresija trunka 20 – 35 min. Pacientas dailės priemonėmis tuo metu išreiškia savo emocinę būseną, jausmus, mintis, po-reikius, fantazijas; 3) piešinio aptarimas ir interpretacija trunka 25 – 35 min., kurių metu laikomasi šių nuostatų: leidžiama apie savo darbą žmogui papasakoti taip, kaip jis nori; paprašoma pakomentuoti vieną ar kitą piešinio dalį, daiktus ar personažus; prašoma pasakoti pirmuoju asmeniu, kartais pasiūloma įasmeninti kiekvieną pa-vaizduotą elementą, suteikti piešinio elementui galią kalbėti pirmuoju asmeniu. Verbalinis kontaktas ir kūry-biška raiška gali būti sustiprinami įvairiais žaidybiniais veiksmais, šokiu, judesiu.

Tyrėjo komentaras.Pateikiami keturi piešiniai pa-ciento, kuris yra patyręs nugaros smegenų pažeidimą, praėję vieneri metai po traumos. Piešinių dinamikoje galime atkreipti dėmesį į spalvas, į pieštas figūras, sim-bolius, kurie parodo dalyvio emocinę būseną šiuo metu. Piešinių tematika buvo pateikta atsižvelgiant į dalyvio nuotaiką ir poreikius, dalyvis pats galėjo įvardinti pie-šinių pavadinimus: 1 - laisvas spontaniškas piešimas; 2 - mano jausmai; 3 - gyvenimo kryžkelė; 4 - gražiausios


akimirkos. Šiam jaunuoliui dailės terapija padėjo naujai pažvelgti į situaciją, gyvenimiškas problemas ir tuo pačiu metu buvo siekiama, jog pacientas pats atrastų spren-dimo kelią. Iš pateiktų piešinių ir pavadinimų matome dalyvio nuotaikos atspindėjimą tuo metu.

Ši serija piešinių yra pacientės, kuri serga išsėtine skleroze ir liga progresuoja. Pirmas užsiėmimas vyko 2008 metų rudenį ir mes matome iš piešinio, kokia tuo metu vyravo nuotaika. Pacientės sveikata buvo tuo metu geresnė, nei šiuo metu ir tai atsispindi jos piešinyje. Šiuo metu liga progresuoja ir pacientė tai puikiai suvokia, dėl minėtų priežasčių ir piešinių dinamika yra kitokia. At-kreipkite dėmesį, jog pirmas piešinys pieštas tuo metu, kai jos sveikata buvo gera ir palyginkite su piešiniais, pieštais šiuo metu. Atkreipkite dėmesį į detalių išdėstymą popieriaus lape.

,,Dailės terapija puikus dalykas atitrūkti nuo visų kankinančių bėdų. Ten piešdama atsipalaiduoju. Pati dailės terapija man patinka..

Loreta, nenutrauk jos.Sunkiausia dailės terapijos procese būna papasakoti

apie savo piešinį, jausmus, kuriuos tuo metu išgyvenu. Man labiausiai patiko piešti ant rankų bei darbas su manais.

To, kas man nepatiko dailės terapijos procese, nėra. Džiaugiuosi, jog teko man joje pabuvoti. Sėkmės“

,,Pirmą kartą aš atėjau į dailės terapiją, jaučiausi

sutrikusi, pasimetusi. Nesisekė susikaupti piešiant temą ,, Kokį aš matau pasaulį“. Antrą kartą skambant muzi-kiniam fonui piešti sekėsi gerai.

Po kelių mėnesių atvažiavusi dailės terapijos moky-toja vėl pakvietė į dailės terapijos studiją. Manau, kad tokie užsiėmimai padeda atsipalaiduoti, užsimiršti, iš-reikšti save. Manau, kad ir toliau lankysiu dailės studiją. Sėkmės gerbiamai Loretai. 2009-09-25“.

IŠVADOS1. Dailės terapija – tai laisvas ir spontaniškas da-

lyvavimas dailės kūrybos procese be jokių išankstinių nuostatų. Imantis šios veiklos net nereikia mokėti piešti! Užsiėmimuose vyksta nenuspėjamas žaidimas dailės priemonėmis bei technikomis. Siekiama ne sukurti ver-tingą darbą, o pažinti save. Daugybę metų slėptas emo-cines problemas žmogui nėra paprasta imti ir papasakoti.

2. Piešimas leidžia tą padaryti lengviau ir sau-giai. Piešiant iš pasąmonės ima kilti vidiniai konfliktai, vaikystės prisiminimai, įvairūs jausmai. Meno terapija leidžia žmogui atskleisti savyje neatpažintas galimybes, talentus, surasti naujus problemų sprendimo būdus, pa-sisemti stiprybės.

3. Dailės terapijos metodai komunikacijos moky-muose. Tai naujas psichologinio mokymo modelis. Jis leidžia mobilizuoti kūrybinį dalyvių potencialą ir suteikti

1 pav. 2 pav. 3 pav.

4 pav. 5 pav. 6 pav. 7 pav.


jiems galimybę kūrybinei išraiškai. Šio potencialo dėka tarpusavio dalyvių bendravimas įgauna gyvybės, tampa dinamiškesnis.

4. Dailės terapijos užsiėmimų tikslas - gilesnis savęs bei savo sunkumų supratimas, emocijų suvokimas bei jų išreiškimas saugioje aplinkoje. Grupiniame darbe dalyviai galės geriau suprasti savo jausmų ir išgyvenimų pasaulį, pamatyti, kaip atrodo jų santykiai su supančiais žmonėmis. Meno terapijos užsiėmimų kryptis – asmens ugdymas per kitų žmonių supratimą, toleranciją bei pri-ėmimą.

5. Palangos reabilitacijos ligoninėje taikomi dai-lės terapijos metodai padeda pacientams išsilaisvinti iš psichologinės traumos sukeltų išgyvenimų, ugdo žmo-nių savivoką, jų socialinį bendravimą. Tai konkretūs, kūrybos psichologijos principais ir specialiomis dailės

raiškos technikomis grindžiami psichologinio poveikio metodai, kuriuos tikslinga moksliškai nagrinėti ir diegti į praktiką.

Literatūra1. Seminaro užrašai: ,,Dailės terapijos taikymas asmenims,

turintiems fizinę negalią.2. Palangos reabilitacijos ligoninė: čia sugrįžta viltis. Klaipėda,

2004.3. Klaipėdos universitetas: Respublikinė reabilitacijos ir slau-

gos studijų krypties jaunųjų tyrėjų konferencija,2009.4. Juocevičius A., Jasiulionienė I., Kurilionok. M. Pacientų

sergančių lėtinėmis ligomis emocinės būsenos tyrimai. Sveikatos mokslai, 2003; 1.

Correspondence to: [email protected]

Gauta 2010-11-26

Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje Europos šalyse vyko ryškūs ekonominiai ir socialiniai pokyčiai. Išryškėjo ne-vienodo sveikatos priežiūros prieinamumo problemos. Šių problemų sprendimai tapo aktualūs visoms Europos šalims, siekiančioms mažinti sveikatos rodiklių skirtumus tarp tam tikrų socialinių ir ekonominių gyventojų grupių. Pradėta nagrinėti sveikatos priežiūros sistemos įtaka visuomenės sveikatai, diskutuoti apie ligoninės įtaką gerinant visuomenės sveikatą.

Ligoninės sunaudoja 40-70% nacionalinio sveikatos priežiūros biudžeto ir įdarbina 1-3% dirbančios populia-cijos. Plėsti ligoninės teikiamų paslaugų pasiūlą, gerinti visuomenės sveikatą pirmiausia paskatino lėšų, skiriamų sveikatos priežiūrai, suvaržymas. Ligoninės nebegalėjo laisvai formuoti savo biudžeto pagal poreikius ir naujau-sius medicinos mokslo ir technikos laimėjimus. Jos turėjo ieškoti optimaliausių sprendimų, teikdamos pacientams paslaugas ir tenkindamos jų poreikius.

Europoje ir visame pasulyje ilgėja gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, senėja populiacija, daugėja lėtinių susirgimų, todėl sveikatinamasis švietimas tampa labai

svarbiu veiksniu.Vis didesnis dėmesys skiriamas ne gy-dymui, o pacientų gyvenimo kokybės gerinimui. Būtent dėl gyvenimo kokybės gerinimo pacientams ir jų artimie-siems turi būti suteikiama pakankamai informacijos apie ligonio priežiūrą. Jei pacientai būtų labiau informuoti, o paciento sveikatos priežiūra po išrašymo iš ligoninės toliau rūpintųsi kiti sveikatos priežiūros specialistai ir socialiniai darbuotojai, būtų galima išvengti daugybės komplikacijų ir pakartotinio hospitalizavimo.

Daugelyje pasaulio ir Europos šalių paciento teises ėmė ginti pacientų teisės įstatymai. Įsigalėjus rinkos są-lygoms pacientas įgijo teisę rinktis sveikatos priežiūros įstaigą. Sveikatos priežiūros įstaigoms iškilo būtinybė ne tik gydyti ūmias ar lėtines ligas, teikti diagnostikos ir gydymo paslaugas, bet ir skirti daugiau dėmesio to-kioms pacientų gyvensenos sritims kaip mityba, fizinis aktyvumas, saikingas alkoholio vartojimas, rūkymo kontrolė ir kt.

Ligoninių darbuotojai yra veikiami įvairių fizinių, cheminių, biologinių ir psichologinių- socialinių rizikos veiksnių. Personalo žinios apie kenksmingus rizikos

MŪSŲPATIRTISDALYVAUJANTSVEIKATĄSTIPRINANČIŲLIGONINIŲASOCIACIJOSVEIKLOJE

VILMA LEVINGERPalangos reabilitacijos ligoninė

Adresas susirašinėti: Vilma Levinger, el, p.: [email protected]


veiksnius yra glaudžiai susijusios su personalo sveikata, darbo našumu ir pacientų priežiūros kokybe.

Ligoninės sukaupia ir išplatina didžiulius kiekius informacijos, todėl jos gali paveikti vietines sveikatos priežiūros struktūras.

Atsižvelgdama į visa tai, 1990m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pritarė tarptautinei iniciatyvai pa-remti ligonines, susidomėjusias sveikatos stiprinimu. Ligoninės susijungė į tarptautinį tinklą, kad galėtų pa-siūlyti aukštą paslaugų kokybę valstybinėms medicinos ir slaugos įstaigoms, į kolektyvinį identitetą ir kasdieninę praktiką įdiegdamos sveikatos stiprinimo priemones, skirtas pacientams, personalui ir bendruomenei. PSO Europos biuras pradėjo sveikatą stiprinančių ligoninių (SSL) projektą, kurio pagrindinės idėjos buvo suformuo-tos remiantis 1986 metais Otavoje ( Kanada) įvykusios konferencijos suformuluotais visuomenės sveikatos stiprinimo principais.Otavos konferencijoje sveikatos stiprinimas buvo apibrėžtas kaip „procesas, įgalinantis žmogų valdyti ir gerinti savo sveikatą“. Įgalinimas ir sveikatos stiprinimo koncepcija yra platesnė sąvoka ir neturėtų būti painiojama su ligų prevencija ar sveikatos mokymu. Sveikatos stiprinimo teorija siūlo kitokį požiūrį į gydomus individus. Tas požiūris gerokai skiriasi nuo medicininio požiūrio. Tai apima sveikatos stiprinimo priemones, gebančias įvertinti pacientus ir suteikti spe-cialią informaciją, padedančią mažinti ligos simptomus ir kompleksines priemones, skatinančias pacientą akty-viai rūpintis savo sveikatos būkle. Taip pat tai apima ir pacientų patikrą bei imunizaciją.

Pagrindinis Sveikatą stiprinančių ligoninių projekto tikslas - pagerinti ligoninės teikiamų paslaugų kokybę, darbo ir gyvenimo sąlygas, pacientų, jų artimųjų bei personalo pasitenkinimą ligoninės teikiamomis pa-slaugomis, išplėsti ligoninės veiklą, neapsiribojant vien ligų diagnostika ir gydymu, bet bendradarbiaujant su visuomene ugdyti, diegti visapuses gydymo, slaugos bei profilaktikos idėjas, sukurti organizaciją, sugebančią prisitaikyti prie kintamos aplinkos, suderinančią išteklius ir poreikius, siekiant didžiausių visuomenės sveikatos laimėjimų.

1993 metais Varšuvoje įvyko I tarptautinė Sveikatą stiprinančių ligoninių konferencija. Joje buvo aptarti SSL tinklo kūrimo klausimai bei nutarta kiekvienais metais rengti tarptautines konferencijas. Per šiuos 17 veiklos metų tarptautinis tinklas išsiplėtė ne tik Europoje, bet pradėjo sparčiai steigtis ir kituose žemynuose: Ame-rikoje, Azijoje, Australijoje. Šiuo metu tinkle yra 797 ligoninės iš 34 šalių. Ligoninėse įgyvendinama per 900 projektų, skirtų pacientų sveikatos stiprinimui, persona-

lo, bendruomenės bei „sveikos“ ligoninės organizacinės struktūros plėtrai. Tarptautiniame SSL projekte dalyvauja įvairaus dydžio ir profilio ligoninės: nuo universitetinių, bendro profilio iki specializuotų.

Lietuvoje SSL tinklo projektas buvo pradėtas 1992 metais Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto iniciatyva Kauno medicinos universiteto klinikose ( KMUK). 1994 m. KMUK tapo tarptautinio SSL tinklo nare. 1996 m. gruodžio mėn. įvyko pirmoji Lietu-vos SSL konferencija, kurios metu buvo įkurtas Lietuvos SSL tinklas. Savanoriškai į tinklą pareiškė norą jungtis 7 ligoninės. Šiuo metu LSSLA jungia 15 narių. Visose ligoninėse vykdomas projektas „Ligoninė be tabako“, daugelyje - „Hospitalinės infekcijos kontrolė“. Tarp sėkmingai vysktančių projektų galima pažymėti ir tokius kaip pacientų mokymas sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, bronchine astma. Kiekviena ligoninė vykdo ir savarankiškai paruoštus projektus.

Palangos reabilitacijos ligoninė dalyvauja SSLA veikloje nuo 1999 metų. Per tą laiką sukaupė didžiulę patirtį, vykdydama tarptautinius, nacionalinius ir ligoni-nės projektus. Ligoninės personalas aktyviai dalyvauja nacionalinėse ir taptautinėse SSL konferencijose, ruoš-damas įvairaus pobūdžio pranešimus. Tai nėra vienos srities specialistų bendradarbiavimas. Dalyvavimas tokio pobūdžio veikloje skatina visus ligoninės darbuotojus plačiau pažvelgti į savo kasdienines funkcijas, labiau įsigilinti į sveikos gyvensenos problemas. Tai galimybė visų sričių ir lygmenų darbuotojams bendradarbiauti, visapusiškai įvertinti, aptarti įvairius darbo sveikatos stiprinimo srityje aspektus, pasidalinti patirtimi su kole-gomis iš kitų šalių.

Ligoninės administracija visokeriopai remia ir savo aktyviu pavyzdžiu skatina šią iniciatyvą, sudaro sąly-gas nuvykti į konferencijas, įdiegti parsivežtas idėjas į kasdieninę ligoninės veiklą. Toks požiūris lemia ligoni-nės funkcionavimo efektyvumą ir kokybiškų paslaugų teikimą. Nacionalinei konferencijai kasmet yra par-uošiama keletas pranešimų. Pranešimus ruošia įvairių sričių specialistai: gydytojai, slaugytojos, psichologai, socialiniai darbuotojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, administracijos darbuotojai. Dalyvavimui tarptautinėse konferencijose yra skelbiami konkursai, viešai pristatomi, aptariami darbai, išrenkami aktualiausi, kokybiškiausiai paruošti pranešimai.

Palangos reabilitacijos ligoninėspatirties nacio-nalinėse SSL konferencijose apžvalga.1999 m. IV nacionalinė SSL konferencija „Ligoninės perpektyva amžių sandūroje“ vyko Tauragėje. Palangos reabilitacijos ligoninė tapo SSL nare.


2000 metais V nacionalinė SSL konferencija „ Sveika-tos politika ir sveikatą stiprinančių ligoninių raida“ vyko Kaune. Buvo paruošti 4 pranešimai: „Pacientų po endo-protezavimo operacijų fizinio aktyvumo išsaugojimas ir mokymas“. Projektą koordinavo ir pranešimą paruošė gydytoja J. Kaunienė. „Slaugos kokybės užtikrinimo sistemos kūrimas Palangos reabilitacijos ligoninėje, slaugant pacientus po nugaros smegenų pažeidimų“ pranešimą paruošė direktoriaus pavaduotoja slaugai D. Jonauskienė. „ Sergančiųjų bronchų atsma mokymo sistema Palangos reabilitacijos ligoninėje“ projekto koor-dinatorė gydytoja J. Jakubauskienė. „Spinalinių ligonių ir jų artimųjų mokymas Palngos reabilitacijos ligoninėje“ projekto koordinatorė gydytoja J. Daratienė.

2001 metais VI nacionalinė SSL konferencija vyko Palangos reabilitacijos ligoninėje. Tema: „Sveikatą stiprinanti ligoninė- ekonomiška ligoninė“. Pagrindinį pranešimą paruošė ligoninės direktorius V. Biskys- „Pa-langos reabilitacijos ligoninė - ekonomiška ligoninė“. Ligoninė, pradėjusi savo veiklą 1991 metais, 40% visų uždirbamų lėšų skyrė energetikos reikmėms. 1994 metais užsimezgė dalykiški ryšiai su Danijos Vyborgo ligonine. Prasidėjo tarpusavio pasikeitimas informa-cija apie šiuolaikines energetines technologijas. 1996 metais pasirašytas bendradarbiavimo protokolas tarp Danijos Vyborgo ligoninės, inžinerinės konsultacinės firmos „Knudsen & Sųrensen“ ir Palangos reabilitacijos ligoninės. Buvo atlikti reikiami tyrimai ir analizė apie esamą būklę, įvertintas vandens, elektros ir šilumos su-naudojimas ir numatytos priemonės energijos taupymo programai įgyvendinti. Pertvarkius ligoninės baseinus, atlikus maisto paruošimo cecho rekonstrukciją, vandens suvartojimas atitinkamai lyginant 1995 m. ir 2000 m. sumažėjo 56%. Tai leido ligoninei sutaupytas lėšas skirti naujų medicinos technologijų įgyvendinimui.Pranešimą „Pacientų, gydomų Palangos reabilitacijos ligoninėje, pasitenkinimas teikiamų paslaugų kokybe“ paruošė R. Mikelskas. Anketinio tyrimo rezultatai parodė, kad visu-moje gydytojų ir slaugytojų darbas vertinamas labai gerai ar gerai. Projektą: „Slaugos kokybės užtikrinimo sistemos kūrimas VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje, slaugant pacientus po stuburo smegenų pažeidimų“ pristatė projekto koordinatorė D. Jonauskienė. Nustatyta, kad aktyvus bendradarbiavimas tarp paciento, šeimos narių, reabilitacijos komandos, sudarant ir vykdant reabilitaci-jos planą, duoda gerus gydymo rezultatus ir sumažina komplikacijų tikimybę. „Bronchų astma - kompleksinė mokymo sistema Palangos reabilitacijos ligoninėje“- šio projekto koordinatorė gydytoja J. Jakubauskienė akcen-tavo, kad kompleksinis mokymas tiesiogiai yra susijęs

su gydymo procesu, pacientų mokymas vertinamas kaip viena iš svarbiausių sąlygų ilgalaikei bronchų astmos remisijai išlaikyti ir gyvenimo kokybei pagerinti. Prane-šimą „Pacientų, patyrusių stuburo smegenų pažeidimą, mokymas Palangos reabilitacijos ligoninėje ruošė J. Da-ratienė, R. Mikelskas, V. Biskys, D. Globienė. Analizuota komandinio darbo principo svarba mokant pacientus, patyrusius stuburo traumą.

2002 m. VII SSL konferencija įvyko Prienuose: „Svei-katos stiprinimo ir ligų profilaktikos standartai ligoninė-je“. Palangos RL gydytoja J. Kaunienė paruošė pranešimą „Pacientų mokymas po sąnario endoprotezavimo ope-racijų“. Anketinės apklausos būdu buvo įvertintos 782 pacientų žinios. Atvykus į ligoninę, dauguma pacientų savo žinias vertino kaip nepakankamas. Efektyviausia mokymo priemonė- užsiėmimai savirūpos grupėse, aktyvaus mokymo sistema pagilino pacientų žinias ir motyvaciją siekti fizinės būklės gerėjimo. Pranešime „Slaugytojos - reabilitacijos komandos nario vaidmuo pacientų po stuburo smegenų pažeidimo bei jų artimųjų mokyme“ buvo konstatuota, kad slaugos darbo analizė pagilina slaugytojų žinias, padeda įvertinti slaugos kokybę, nustatyti trūkumus, motyvuoja kelti slaugytojų kvalifikaciją. Viso to pasekmė - gerėja slaugos kokybė, pacientai po stuburo smegenų pažeidimo pasiekia mak-simalaus savarankiškumo.

2003 metais VIII SSL konferencija Kaune: „Medi-cinos personalas ir pacientai: tarpusavio supratimas ir atsakomybė“. Žodinį pranešimą „Įvaizdžio formavimo vaidmuo ligoninės strateginiame valdyme“ paruošė ligoninės direktorius V. Biskys ir direktoriaus pavaduo-tojas medicinai R. Mikelskas. Taip pat buvo paruošti ir konferencijos medžiagoje išspausdinti pranešimai: „Socialinės pagalbos reikšmė užtikrinant reabilitacijos kokybę“ (socialinis darbuotojas D. Perec). Buvo akcen-tuotas įgalinimo strategijos vaidmuo, palengvinantis neįgaliųjų integraciją į visuomenę. „Krikščioniškas po-žiūris neįgaliam pacientui“, - tai slaugytojos I. Jucienės tema. Kiekviename žmoguje privalome įžvelgti tikrąją žmogaus vertę. Pagalba turi būti pagrįsta gailestingumu. Kiekvienas turime ugdyti savo žmogiškąjį solidarumą ir krikščionišką artimo meilę. „Klausymasis - svarbi sėk-mingo kontakto tarp gydytojo ir paciento dalis“- autorės R. Zolubienė, J. Kobilinskienė, V. Levinger. Klausantis paciento svarbus abipusis pasitikėjimas: nuoširdumas, domėjimasis žmogumi ir noras jam padėti, natūraliai priimant tai, ką sako pacientas. Tada pacientas jaučiasi vertinamas ir suprastas.

2004 metai, IX nacionalinė SSL konferencija Vil-niuje „Sveikatos stiprinimas ligoninėse: partnerystė,


bendradarbiavimas ir paslaugų kokybės tobulinimas“. Pranešimą „ Bendrieji standartai- kokybiškų paslaugų teikimo pacientams tęstinumo garantas“ parengė V. Biskys, R. Mikelskas. Į Palangos RL atvyksta pacientai iš 70 šalies sveikatos priežiūros įstaigų, 10 šalies gydymo įstaigų. Mūsų ligoninės iniciatyva kartu su Šiaulių ap-skrities ligonine, Klaipėdos ligoninėmis, Kauno MUK (dabar Sveikatos mokslų universiteto klinikos) ir AB“ Or-topedijos technika“ buvo sukurti ir įgyvendinti bendrieji ligonių po kelio ir klubo sąnario operacijų reabilitacijos standartai. Konstatuota, kad bendrieji standartai, kuriais vadovaujasi bendradarbiaujančios sveikatos priežiūros įstaigos, padeda didinti jų tarpusavio pasitikėjimą, ma-žinanti komplikacijų pavojų, gerinti paslaugų kokybę ir pacientų pasitenkinimą jomis.

2005 metai X nacionalinė SSL konferencija Kaune: „Sveikatos stiprinimas ligoninėje - 10 metų patirtis“. „Mūsų darbas - sveikatos labui“. Pranešimą paruošė ligoninės direktorius V. Biskys. Palangos reabilitacijos ligoninės tikslas - su turimais materialiniais resursais teikti kvalifikuotas, kokybiškas, savalaikes, prieinamas medicinines ir socialines reabilitacijos paslaugas, spar-tinti sveikimo procesą, siekti optimalių rezultatų, ati-tinkančių pacientų ir jų artimųjų lūkesčius.

2006 m. XI nacionalinė SSL konferencija Šiauliuose „Sveikatos stiprinimas ligoninėse ir tarpsektorinis bendra-darbiavimas gerinant visuomenės sveikatą“. Pranešimas „Palangos reabilitacijos ligoninės ir nevyriausybinių visuomeninių organizacijų vaidmuo sprendžiant neįga-liųjų integraciją į visuomenę“ parengtas J. Daratienės, V. Biskio, R. Mikelsko. Palangos reabilitacijos ligoninėje sudaryta medicininės ir socialinės bei aktyvios reabili-tacijos programa, kurios metu besigydantys pacientai po nugaros smegenų pažeidimų turi galimybę ne tik atlikti įprastinę medicininę bei socialinę reabilitaciją, tuo pačiu metu suteikiama profesinės reabilitacijos bei aktyvios reabilitacijos galimybė. Aktyvios reabilitacijos stovyklas savaitgaliais organizuoja nevyriausybinės ne-įgaliųjų organizacijos, paruošti mokymo instruktoriai, vėliau pacientai įtraukiami į aktyvią šios organizacijos veiklą bei visuomeninį gyvenimą. Po profesinės reabi-litacijos yra bendradarbiaujama su darbdaviais ir darbo biržomis, suteikiant pacientams naują galimybę dirbti po sunkių stuburo traumų. Pastebėta, kad dalyvaujantys šiame projekte pacientai žymiai greičiau mobilizuojasi į visuomenę, sparčiau gerėja jų fizinė būklė, geresnė jų gyvenimo kokybė. Šeimos nariai praleidžia mažiau laiko prižiūrėdami šiuos pacientus, o grįžę į darbo rinką šie pacientai sumažina socialines problemas. Asmenų po nugaros smegenų pažeidimo integracijos į visuomenę

etapiškumas“- tai J. Daratienės, V. Biskio, R. Mikelsko tema. Aptarta Palangos RL sukurta etapinė reabilitacijos priemonių sitema.

2008 metais XII nacionalinė LSSLA konferencija „Tarptautinio sveikatą stiprinančių ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtra: nauji iššūkiai Lietuvos SSL veiklos kokybei“. Palangos RL darbuotojai parengė 5 pranešimus. „Kineziterapijos paslaugos tobulinimas Palangos reabilitacijos ligoninėje“ - J. Matilionienė, R. Mikelskas. Išanalizuota Palangos RL kineziterapijos departamento 1997- 2007 metų veikla, tobulinant kineziterapijos paslaugos teikimo kokybę. Pranešimą „Ergoterapijos poreikis pacientams, sergantiems išsėtine skleroze“ parengė ergoterapeutė R. Bučionytė. „Nepa-geidautini įvykiai ir jų prevencija Palangos reabilitaci-jos ligoninėje“- V. Biskys, R. Mikelskas. Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, kurios nare yra ir Palangos RL, 2005 metais priėmė sprendimą vykdyti nepageidaujamų įvykių registraciją, įgyvendinti šių įvy-kių prevenciją. Analizuoti 2005 - 2008 m. užregistruoti nepageidaujami įvykiai. Išsiaiškinus dažniausiai pasitai-kančius nepageidaujamus įvykius, ėmėmės prevencinių veiksmų. UAB „Mikrovisatos servisas“ sukūrė ligoninei iškvietimo sistemą „medicinos personalas - pacientas“, kurios pagrindinė užduotis - padėti ligoninės pesona-lui kuo greičiau suteikti prašomą pagalbą pacientui. Pacientai, kuriuos reikia stebėti, guldomi į palatas su vaizdo stebėjimo kameromis. Pacientams su orienta-cijos sutrikimais įruoštos palatos su korteliniu užraktu. „ Pasiausvyros ir eisenos kokybės gerinimas naudojant ėjimo treniruoklį „Gait trainerI“- tai I. Vyšniauskienės, A. Pakštytės, V. Lankauskienės, J. Matilionienės parengtas darbas. Tyrimo metu nustatyta, kad šis ėjimo treniruoklis padeda efektyviau pasiekti pusiausvyros kokybę pacien-tams po galvos smegenų insulto ar traumos. „Slaugytojo vaidmens kompleksiškumas slaugytojo - paciento inte-rakcijos požiūriu dirbant neuroreabilitacijos komando-je“- D. Jonauskienė, J. Daratienė. Neuroreabilituojamo paciento ir slaugytojo interakcijoje svarbus slaugytojo gebėjimas įtraukti pacientą į reabilitacijos plano suda-rymą, taip įgalinant jį sveikimui žinant savo asmeninę atsakomybę sveikimo procese.

2009 metai XII nacionalinė LSSLA konferencija Vil-kaviškyje. Tema: „Sveikatos sitemos pertvarka ir slaugos plėtra: žmogiškieji ištekliai, kompetencijos ir finansavi-mas“. Buvo paruoštos 2 tezės. „Aterosklerozės rizikos veiksnių nustatymo programa Palangos reabilitacijos ligoninėje“. Autoriai V. Levinger, V. Biskys. Tezėse prista-tytas projektas, kurio metu atliktas tyrimas, išaiškinti per-sonalo aterosklerozės rizikos veiksniai, skaityta paskaita


„Metabolinis sindromas“. Kolektyve buvo gyvai disku-tuojama apie atliktą tyrimą, rezultatus, sveiką gyvenseną, žmonės sudominti labiau rūpintis savo sveikata. Tezes „Slaugytojos autoritetas, kompetencija- neatsiejama paciento pasitikėjimo sveikatos priežiūros įstaiga dalis“ parengė D. Jonauskienė.Buvo pažymėta, kad šių dienų visuomenėje slauga apima ne vien slaugytojo siauros ir apibrėžtos srities specialybines žinias, mokėjimus, įgū-džius, bet ir tam tikrus bendruosius gebėjimus, požiūrius, nuostatas, integruotas su turimu išsilavinimu.

Palangosreabilitacijosligoninėspatirtisdalyvaujanttarptautinėse SSL konferencijose.2002 metai, Bra-tislava, 10 tarptautinė SSL konferencija „SSL pagalba perorientuojant sveikatos servisą: sveikatos apsaugos pasiekimų gerinimas vystant partnerystę ir kokybę“. Palangos RL atstovavo grupė darbuotojų.Gydytoja J. Jakubauskienė ir slaugytoja L. Špučienė parengė stendinį pranešimą „Struktūrinio mokymo programa pacientams su bronchine astma Palangos reabilitacijos ligoninėje“. Konstatuota, kad gydymas yra glaudžiai susijęs su mo-kymu. Labai svarbus vaidmuo čia tenka „mokytojo“ (slaugytojos ar gydytojo) kvalifikacijai ir mestriškumui. Pranešimas buvo įvertintas prizine antrąja vieta.

2003 metais 11 tarptautinė konferencija vyko Floren-cijoje. Ligoninės darbuotojams buvo sudarytos sąlygos dalyvauti konferencijoje, pasisemti patirties. Ligoninei atstovavo gausus būrys darbuotojų (slaugytojų, gydytojų, kineziterapeutų, ergoterapeutų).

2004 metai, 12 konferencija Maskvoje „Investicijos į sveikatos apsaugos ateitį: sveikatos stiprinimo įtaka svei-katos apsaugos vystyme“. Stendinį pranešimą „Pacientų pasitenkinimas paslaugų kokybe Palangos reabilitacijos ligoninėje“ parengė V. Biskys, R. Mikelskas. Pranešimas parengtas atlikus pacientų apklausą. Dauguma pacientų labai gerai vertina paslaugų, gautų PRL, kokybę. Pra-nešimas buvo įvertintas specialiu prizu.

2005 metai, 13 tarptautinė konferencija Dubline: „Įgalinimas sveikatai: praktiniai pagrindai“. Stendinį pranešimą „Sėkminga socializacija asmenų, patyrusių stuburo smegenų traumą“ parengė R. Mikelskas, J. Daratienė, V. Biskys, V. Valvonienė. Pranešime didelis dėmesys skirtas pacientų aktyvumui, motyvacijai kaip pagrindiniam veiksniui sėkmingai socializacijai.

2006 metai, 14 konferencija vyko Palangoje. Ligo-ninės administracija ir darbuotojai aktyviai dalyvavo organizuojant šią konferenciją.

2007 metai, 15 konferencija, Viena: „SSL indėlis į sveikatos paslaugų, gyvenimo kokybės ir sveikatos si-stemos gerinimą“. Į konferenciją vyko gausus Palangos reabilitacijos darbuotojų būrys.

2008 metai, 16 tarptautinė konferencija Berlyne: „Li-goninė ir sveikatos apsauga: Qua vadis, SSL?“. Stendinį pranešimą „Pacientų lūkesčiai ir pasitenkinimas reabi-litacijos paslaugomis: tikėtini ir patvirtinti“ parengė D. Kurlys, V. Biskys, R. Mikelskas, V. Valvonienė.

2009 metais 17 tarptautinėje konferencijoje“ Ligoni-nės be sienų: naujas servisas, nauji partnerystės ryšiai, nauji iššūkiai sveikatos stiprinimui“ dalyvavo ir stendinį pranešimą:“ Nauji iššūkiai reabilitacijai“ parengė V. Le-vinger, J. Daratienė, R. Lukauskaitė. Pranešime apžvelgta patirtis, įgyta pacientų socialinės integracijos, profesinės reabilitacijos srityse.

2010 metais 18 tarptautinė konferencija vyko Man-česteryje. „Sveikatos priežiūros skirtingumų išaiškinimas: sveikatos priežiūros paslaugų ir SSL tinklo indėlis“. Konferencijai buvo parengti 2 stendiniai pranešimai. „Pacientų po kelio ir klubo sąnario pakeitimų įgalinančio mokymo patirtis Palangos reabilitacijos ligoninėje“- (D. Kurlys). Reabilitacijos tikslų pasiekimui būtinas ir akty-vus pacientų dalyvavimas. Tuo tikslu ligoninėje daug dėmesio skiriama įgalinančiam mokymui. Mokymas PRL tik individualus. Mokymas trunka visą reabilitaci-jos laikotarpį. Stendinį pranešimą „Neįgaliųjų socialinė atskirtis profesinės reabilitacijos atžvilgiu“ paruošė L. Gavelienė, V. Biskys, J. Daratienė, V. Levinger. Praneši-me pažymėta, kad visose visuomenėse neįgalūs žmonės yra viena iš labiausiai pažeidžiamų, socialiai izoliuotų grupių. Labai dažnai neįgalūs asmenys Lietuvoje patiria socialinę diskriminaciją. Neretai potencialūs darbdaviai net nesigilindami į situaciją atsisako įdarbinti tokius žmones. Dažniausiai motyvuojama neįgaliųjų mažu darbo našumu ir ekonominiu efektyvumu, taip pat ir baime prisiimti atsakomybę dėl numatomos rizikos jų sveikatos būklės pablogėjimui. Mūsų ligoninė stengiasi sumažinti socialinę atskirtį, suteikdama galimybę daly-vauti profesinėje reabilitacijoje.

Palangos reabilitacijos ligoninėsdalyvavimaspro-jektinėjeSSLveikloje.Ligoninė deda daug pastangų būti aktyvia SSL tinklo dalyve. Joje įgyvendinami bendri SSL projektai: „Ligoninė be tabako“, „Ligoninė be skausmo“. Vykdomos programos, sukurtos įstaigos darbuotojų. „Gripo prevencijos programa“ - kasmet ligoninės per-sonalui sudaromos sąlygos pasiskiepyti nuo gripo. Rengiamos šviečiamosios paskaitos, į kurias pranešimų skaityti kviečiami žinomi lektoriai (pvz., akademikas J. Brėdikis, prof. A. Laiškonis, prof. A. Kriščiūnas). „Nepa-geidaujamų įvykių prevencijos programa“ - ligoninėje registruojami visi nepageidaujami įvykiai, kiekvienam įvykiui tirti sudaroma speciali komisija, kuri analizuoja aplinkybes, galimybes panašių įvykių išvengti. „At-


erosklerozės rizikos veiksnių nustatymo programa PRL darbuotojams“: daromi klinikiniai tyrimai, atliekama anketinė apklausa, šviečiamasis darbas sveikos gyven-senos įgalinimo srityje.

PRL darbuotojai aktyviai dalyvauja visose naciona-linėse kasmetinėse konferencijose, taip pat tarptauti-nėse konferencijose Kopenhagoje, Bratislavoje, Taline, Florencijoje, Maskvoje, Dubline, Berlyne, Kretoje, Mančesteryje. Nacionalinių konferencijų leidiniuose išspausdinta 25 ligoninės darbuotojų pranešimų tezės. Šiose konferencijose skaityti 8 pranešimai. 9 stendiniai pranešimai buvo pateikti tarptautinėse SSL konferencijo-se. Stendiniai pranešimai Bratislavoje ir Maskvoje buvo

apdovanoti specialiais prizais.Didžiulis ligoninės pasiekimas- platūs tarptautiniai

ryšiai. Tarptautiniai kontaktai atneša naudą daugeliu požiūrių: keičiantis darbo patirtimi kyla medikų kvalifi-kacija, naujos, iš užsienio atsivežtos idėjos plečia akiratį, įgalina nebijoti permainų, keistis ir keisti darbo aplinką, santykius, požiūrį į sveikatą, pacientus, nebijoti vertinti savo darbo laimėjimus.

Gauta 2010-11-26

SantraukaAtlikta slaugytojų, slaugos administratorių, gydy-tojų, vyriausiųjų reabilitologų anketinė apklausa siekiant išsiaiškinti šių komandos narių tarpusavio supratimą, tinkamą bendravimą bei pasitenkinimą darbu, dirbant pagal naują organizacinę-funkcinę struktūrą. Tyrimai apima tokius klausimus: ar jus tenkina nauja ligoninės organizacinė-funkcinė struktūra? Ar pasitaiko konfliktų, perduodant informaciją tarp slaugytojų ir gydytojų, slaugytojų ir kitų komandos narių? Kaip Jūs vertinate savo darbą, kompetenciją (gebėjimus, žinias, idėjas ir kt.). Kaip Jūs vertinate slaugytojų darbą, kompeten-ciją (gebėjimus, žinias, idėjas ir kt.)? Ar pagerėjo slaugos kokybės kontrolė, dirbant pagal naują organizacinę-funkcinę struktūrą? Ar gydytojai savo klaidas, pasitaikius progai, bando suversti slaugytojams? Ar Jūs turite pakankamai laisvių ir sprendimo teisių? Ar Jums pakanka priemonių ir išteklių keliamiems uždaviniams spręsti? Ar sutin -kate su teiginiu: „Aš mielai dirbu komandoje, nes

darbas mane traukia ir teikia malonumą“?Turėjome tikslą nustatyti slaugytojų pasitenkinimą darbu bei trikdžius dirbant pagal naują organiza-cinę-funkcinę struktūrą. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad reikia: aktyvinti slaugytojų ir gydytojų dalyvavimą, nustatant visos organizacijos veik-los tikslus, nurodant tikslius vertinimo kriterijus bei siekiamą efektyvumo laipsnį; svarbu ugdyti slaugytojų ir gydytojų gebėjimą organizuoti kon-kretų darbą, įvertinti išteklinę ir veiklos užduočių atitikimą, racionaliai pagrįsti išteklių poreikį konkrečiai veiklai; konfliktus ir atsirandančias problemas spręsti kartu, ugdyti tarpusavio supra-timą, atvirumą bendraujant, dalintis atsakomybe, pripažinti savo klaidas; reikia gebėti tiksliai api-brėžti tikslus ir užduotis, gebėti bendradarbiauti vieni su kitais, gebėti vertinti savo kompetenciją, kartu spręsti organizacijos tikslus ir poreikius; kai kuriems gydytojams reikėtų pripažinti, kad slaugytojas yra lygiavertis komandos narys, būti tolerantiškiems slaugytojų atžvilgiu ir bendrai priėmus sprendimus dėl tolimesnių veiksmų

SLAUGYTOJŲPASITENKINIMASDARBUIRTRIKDÞIAI,DIRBANTPAGALNAUJĄORGANIZACINĘ-FUNKCINĘ

STRUKTŪRĄDALIA JONAUSKIENĖ


Adresas susirašinėti: Dalia Jonauskienė, el, p.: [email protected]


slaugytojas gali būti įgaliojamas veikti savaran-kiškai, priimant individualius sprendimus savo kompetencijos ribose; reikia skatinti slaugytojų ir gydytojų motyvaciją ir savęs įgalinimą nuo-latiniam mokymuisi, t.y. kompetencijos vystymui ir plėtojimui; tiek gydytojų, tiek slaugytojų žinios turi atitikti šio laikmečio reikalavimus, vykdomą sveikatos politiką, nes bendrą sėkmę garantuoja tarpusavio susiklausymas, susitarimas, pagalba bei pagarba vieni kitiems; „Visų laimė – tai, kas sukurta, sutartinai visiems dirbant“ (H. Ibsenas).

ĮVADASSlauga, tai procesas, kurį galime laikyti dviejų skir-

tingų procesų deriniu: intelektualaus proceso, pagrįsto išmanymu, technika ir problemų sprendimu, ir proceso, pagrįsto jausmais ir vertybėmis. Slaugos kaita pasauli-niame kontekste formuoja naują sampratą apie slaugą kaip tarpdisciplininę veiklą, besiremiančią komandiniu darbu, kuri: vyksta interakcijos (tarp skirtingų sričių specialistų) ir mąstymo (slaugytojo asmenybė-problemų sprendimas) lygmenyse, pirmenybę teikia komandiniam, o ne individualiam darbui. Tai sąlygoja slaugos veiklos kryptingumą ir leidžia pasiekti laukiamų rezultatų (Miller et al, 1999).

Slaugytojo atsakomybė yra profesionalios slaugos esmė. Būdami atsakingi, slaugytojai turi turėti ir būtinus įgaliojimus veiksmingai atlikti savo darbą. Slaugytojai turi žinoti savo įgaliojimų ir atsakomybės ribas, slaugos personalas privalo kokybiškai slaugyti pacientus ir at-sakyti už savo veiksmus ir vertinimus (MN 28:2004).

Didinti slaugytojo atsakomybę galima tik turint si-stemą, kur ta atsakomybė yra apgalvota ir teisinga. Pagal mūsų ligoninėje patvirtintą organizacinę-funkcinę struk-tūrą (2010-01-01) slaugytojai patenka į grupę, kurioje dirba viename lygmenyje su gydytojais reabilitologais, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojais, kinezite-rapeutais, ergoterapeutais, psichologais. Tai didžiulis slaugytojų darbo įvertinimas ir tuo pačiu didžiulis pasi-tikėjimas slaugytojų darbu [5].

Slaugytojo požiūrio, apibūdinančio ir vertinančio slaugos kokybę, vystymas tampa vis svarbesniu, nes suda-ro galimybę parodyti savo praktikos kokybę ir, kai reikia, veiksnius, trukdančius gerinti kokybę. Todėl labai svarbu slaugytojams dirbti komandoje, suprasti bendrą atsako-mybę, turėti motyvaciją ir bendrą tikslą. Slaugos specialis-tų profesionalumas užtikrina atliekamų veiksmų kokybę, garantuoja specialisto atsakomybę, kelia profesinį pres-tižą. Kruopščiai ir atsakingai sukurta sistema gali atlikti daugelį darbų, kai to negali padaryti pavieniai asmenys.

Darbo tikslas: nustatyti slaugytojų pasitenkinimą darbu bei trikdžius dirbant pagal naują organizacinę-funkcinę struktūrą.

TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAIAtlikta slaugytojų, slaugos administratorių, gydytojų,

vyriausiųjų reabilitologų anketinė apklausa, siekiant išsiaiškinti šių komandos narių tarpusavio supratimą, tinkamą bendravimą bei pasitenkinimą darbu, nes pa-sitenkinimas darbu yra teigiamų ir neigiamų jausmų rinkinys, parodantis, kaip darbuotojas vertina savo darbą. Organizacinė valdymo struktūra atspindi organizacijos vystymąsi, jos perspektyvas, t.y. atspindi organizacijos strategiją. Organizacijos veiklos planavimas yra vienas svarbiausių valdymo funkcijų. Organizacija turi nuolat keistis ir atsinaujinti, transformuotis. Šis procesas turi būti nuolatinis, nenutrūkstamas (A. Honeycutt, B. Richards, 1991; D. Adsit, 1996).

Ar nauja organizacinė-funkcinė struktūra padeda, ar trukdo sėkmingai dirbti, atlikta slaugytojų, gydytojų anketinė apklausa. Apklausti 65 slaugytojai ir 16 gy-dytojų.

Pateikti šie klausimai:1. Ar Jus tenkina ligoninės nauja organizacinė-

funkcinė struktūra? 2. Ar pasitaiko konfliktų, perduodant informaciją tarp slaugytojų ir gydytojų, slaugytojų ir kitų komandos narių? 3. Kaip Jūs vertinate savo darbą, kompetenciją (gebėjimus, žinias, idėjas ir kt.). 4. Kaip Jūs vertinate slaugytojų darbą, kompetenciją (gebėjimus, žinias, idėjas ir kt.). 5. Ar pagerėjo slaugos kokybės kontrolė, dirbant pagal naują organizacinę-funkcinę struktūrą? 6. Ar gydytojai savo klaidas, pasitaikius pro-gai, bando suversti slaugytojams? 7. Ar Jūs turite pakan -kamai laisvių ir sprendimo teisių? 8. Ar Jums pakanka priemonių ir išteklių keliamiems uždaviniams spręsti? 9. Ar sutinkate su teiginiu: „Aš mielai dirbu komandoje, nes darbas mane traukia ir teikia malonumą“?

IŠVADOSIšanalizavus atsakymus į anketose pateiktus klausi-

mus, gauti atsakymai:100% slaugytojų patenkintos sukurta nauja organi-

zacine-funkcine struktūra.Dažniausiai pasitaikančios konfliktų priežastys tarp

gydytojų ir slaugytojų, slaugytojos įvardina šias: 27,7% - kai kurių gydytojų nekolegiškumas, nepasitenkinimas slaugytojams suteiktu pasitikėjimu pagal naują organiza-cinę-funkcinę struktūrą, dirbant viename lygyje; 61,5% - savo neatliktus darbus bei klaidas gydytojai kartais bando suversti slaugytojams; 26,2% - vienų kitiems pri-


metama nuomonė; 9,2% - trūksta tarpusavio bendravimo ir problemų aptarimo; 20% - psichologinė įtampa darbe; 4,6% - kai kurių gydytojų netolerancija. Nesugebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su slaugytojais.

Savo darbą, kompetenciją (gebėjimus, žinias ir kt.) 80% slaugytojų įvertino teigiamai, 15,4% patenkinamai, 4,6% slaugytojų trūksta žinių. Trūksta laisvių ir sprendi-mo teisių 37% slaugytojų, 63% slaugytojų atsakė, kad laisvių ir sprendimo teisių turi pakankamai; ar pakanka priemonių ir išteklių keliamiems uždaviniams spręsti, teigiamai atsakė 90% slaugytojų, neigiamai – 10%; ar pagerėjo slaugos kokybės kontrolė, teigiamai atsakė 63% slaugytojų, pasikeitė nežymiai – 22%, nepasikeitė – 15%; su teiginiu „Aš mielai dirbu komandoje, nes darbas mane traukia ir teikia malonumą“ sutiko 90% slaugytojų, 10% - atsakė neigiamai;

Gydytojai į anketose pateiktus klausimus atsakė taip: 18,8% gydytojų netenkina nauja organizacinė-funkcinė struktūra.

Dažniausiai pasitaikančias konfliktų priežastis tarp gydytojų ir slaugytojų gydytojai išskiria šias: 37,5% - neteisingai vienų kitiems perduodama informacija; 31,3% - psichologinė įtampa darbe; 12,5% gydytojų nepatenkinti (jų nuomone) nepalankiu administracijos požiūriu į medikų darbą; 6,3% - vienų kitiems primeta-ma nuomonė; 6,3% - trūksta tarpusavio bendravimo ir problemų aptarimo tarp pačių gydytojų bei gydytojų ir slaugytojų; savo darbą, kompetenciją (gebėjimus, žinias ir kt.) teigiamai įvertino 43,8% gydytojų, 37,5% - pa-tenkinamai, 6,3% - trūksta žinių; gydytojai slaugytojų darbą, kompetenciją (gebėjimus, žinias ir kt.) 56,3% įvertino teigiamai, 43,8% - patenkinamai; ar pagerėjo slaugos kokybės kontrolė teigiamai atsakė 37,5% gydyto-jų, pasikeitė nežymiai – 43,8%, nepasikeitė – 18,8%; ar gydytojai, pasitaikius progai, savo klaidas bando suversti vieni kitiems teigiamai atsakė 12,5% gydytojų, kartais – 25%, ne – 56,3%; pakankamai laisvių ir sprendimo teisių mano turintys 50 % gydytojų, kartais – 25%, mano kad neturi – 25%; 81,3% gydytojų pakanka priemonių ir išteklių keliamiems uždaviniams spręsti, 18,8% - mano, kad trūksta; su teiginiu „Aš mielai dirbu komandoje, nes darbas mane traukia ir teikia malonumą“ sutiko 87,5% gydytojų ir 12,5% gydytojų nesutiko.

Apibendrinus šiuos rezultatus galėčiau teigti, kad reikia:

1. Aktyvinti slaugytojų ir gydytojų dalyvavimą nustatant visos organizacijos veiklos tikslus, nurodant tikslius vertinimo kriterijus bei siekiamą efektyvumo laipsnį.

2. Ugdyti slaugytojų ir gydytojų gebėjimą organi-zuoti konkretų darbą, įvertinti išteklių ir veiklos užduočių atitikimą, racionaliai pagrįsti išteklių poreikį konkrečiai veiklai.

3. Konfliktus ir atsirandančias problemas spręsti kartu, ugdyti tarpusavio supratimą, atvirumą bendrau-jant, dalintis atsakomybe, pripažinti savo klaidas.

4. Gebėti tiksliai apibrėžti tikslus ir užduotis, gebėti bendradarbiauti vieni su kitais, gebėti vertinti savo kompetenciją, kartu spręsti organizacijos tikslus ir poreikius.

5. Kai kuriems gydytojams reikėtų pripažinti, kad slaugytoja yra lygiavertis komandos narys, būti tolerantiš-kiems slaugytojų atžvilgiu ir bendrai priėmus sprendimus dėl tolimesnių veiksmų slaugytojas gali būti įgaliojamas veikti savarankiškai, priimti individualius sprendimus savo kompetencijos ribose.

6. Skatinti slaugytojų ir gydytojų motyvaciją ir sa-vęs įgalinimą nuolatiniam mokymuisi, t.y. kompetencijos vystymui ir plėtojimui.

7. Tiek gydytojų, tiek slaugytojų žinios turi atitikti šio laikmečio reikalavimus, vykdomą sveikatos politiką, nes bendrą sėkmę garantuoja tarpusavio susiklausymas, susitarimas, pagalba bei pagarba vienų kitiems.

8. Naujos organizacinės-funkcinės sistemos pro-ceso eiga priklauso nuo šių faktorių: teigiamo požiūrio į sisteminį problemos sprendimą, kiekvieno darbuotojo at-sakomybės, savidrausmės, saviraiškos lygio, partnerystės ryšių egzistavimo, siekių sėkmingai dirbti bei tobulinti problemų sprendimo metodus.

9. Slaugytojų darbas šioje sistemoje turi būti orien-tuotas ir į pacientą, ir į personalo tarpusavio santykius, ir į bendravimą bei paties slaugytojo gebėjimą vertinti savo kompetenciją (gebėjimus, žinias...), mokėti valdyti įvairias situacijas.

Literatūra1. Vesterdal A. Sveikatos priežiūra ir ligonių slauga. – Vilnius,

Charibė, 1996; 48:113.2. Rekomendacijos kokybės vadybos sistemos Lietuvos svei-

katos priežiūros įstaigose. Vilnius, 20003. Sveikatos mokslai, 2006; 1-2:73-76.4. Janušonis V. Sveikatos apsaugos sistemos organizacijų

valdymas, 2000.5. Slauga. 8 dalis. Klinikinė slauga (I) – Vilnius, Charibė, 2009;

9-10.

INFORMACIJA


Šiandien galvos smegenų insulto tikimybė daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, neturi tendencijos mažėti.Todėl insultui gydyti reikalingos suderintos įvairių tarnybų pastangos. Gydant insultą Vakarų šalių medikai vado-vaujasi taisykle „Smegenys yra laikas“, t.y. siekiama, kad žmogus, kurį ištiko insultas, per 3 valandas pasiektų gydymo įstaigą. Ištikus insultui iškart mirštanti smegenų sritis yra palyginti nedidelė, o plotas, kuriame sumažėja perfuzija, sutrinka metabolizmas – keleriopai didesnis. Išgelbėti šią smegenų dalį nuo žūties gali tik greitai pra-dėtas ir efektyvus gydymas.

Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai – vieni daž-niausių ir ekonomiškai nuostolingiausių ligų. Sunkiausias šios ligos pasireiškimas – insultas ( smegenų infarktas 75-85 %, kraujo išsiliejimas 15-20 % ). Kiekvienais metais Europoje insultu suserga apie 1 milijonas žmonių. Po kardiovaskulinių ir onkologinių ligų insultai užima trečią vietą tarp mirties priežasčių ir sudaro apie 10% visų vyrų mirčių ir apie 16 % visų moterų mirčių. Tai pagrindinė vyresnių kaip 60 metų žmonių invalidumo priežastis. Paskutiniais metais padažnėjo atvejų, kai insultas ištinka 40-45 metų vyrus.

Kita labai aktuali problema – kaip išvengti naujų insultų, nes ta galimybė, jau patyrus vieną insultą, ne-maža. Pirmaisiais ligos metais pakartotinio insulto rizika sudaro 10-12% ir didėja 5-8% kasmet. Bendra pakar-totinio insulto rizika per penkerius metus išlieka apie 30-40 %. Rizika susirgti insultu didėja metams bėgant ypač žmonėms, turintiems keletą rizikos veiksnių, tokių kaip: arterinis kraujospūdis, širdies ligos, hipercholes-terolemija, cukrinis diabetas, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, kraujo krešumas, piktnau-džiavimas alkoholiu ir praeinančių smegenų išemijos priepuolių netinkamas gydymas ir juos sukėlusių prie-žasčių korekcijos nebuvimas.

Įvykus galvos smegenų insultui paprastai atsiranda šie simptomai: vienos pusės rankos ar kojos parezė ar paralyžius, regėjimo, pusiausvyros, rijimo, kalbos sutri-kimai. Neretai pažeidžiamas kurios nors pusės veidinis nervas, pažeistos pusės skruostas nukara, nusileidžia lūpų kampas, iš burnos teka seilės (arba gali burna labai džiūti), neužsimerkia ar negali atsimerkti pažeistos pusės akis, sunku nuryti seiles, maistą.

Kalbos sutrikimai labai įvairūs: nuo labai sunkių,

KALBOSSUTRIKIMŲŠALINIMASPOINSULTŲDANUTĖ KAIRIENĖ


kada žmogus visai nekalba, nesuvokia kalbos (totalinė afazija) iki lengvesnių sutrikimų – nežymių artikuliacinio aparato pažeidimų, ribotų liežuvio bei lūpų judesių (mo-torinė disfazija, sensomotorinė disfazija). Sutrikus kalbai, žmogus netenka galimybės visavertiškai bendrauti, todėl gali atsirasti ir ankščiau jam nebūdingi bruožai: nepa-sitikėjimas savimi, uždarumas, negatyvizmas, nenoras bendrauti.

Analizuojant Palangos reabilitacijos ligoninės 2004-2008 metų logopedijos kabineto darbą, pastebėta, kad vienas dažnesnių kalbos sutrikimų buvo afazijos ir disfazijos. Iš 669 ligonių kalbos funkcijos sutrikimų afazijos sudaro apie 70%. Afazija – tai visiškas arba da-linis sugebėjimo kalbėti netekimas dėl galvos smegenų pažeidimų. Esant afazijai, kalbos organų judesiai laisvi, tačiau žmogus nemoka jais naudotis. Jis galėtų kalbėti, bet nemoka, yra išnykę laisvų judesių atlikimo įgūdžiai. Afazija nėra izoliuotas kalbos sutrikimas. Neretai jį lydi mastymo, orientacijos , atminties sutrikimai, neretai su-trinka ir gebėjimas rašyti, skaityti, skaičiuoti.

Sunkiausiai yra ištaisoma vadinamoji akustinė gno-zinė sensorinė afazija. Pacientas kalbos nesupranta. Pagrindinis požymis – pažeistas kalbos suvokimas. Aplinkinių kalba jam skamba kaip visiškai nežinomas ir svetimas signalas. Nėra ryšio tarp to , ką sako, ir to, ką nori pasakyti. Į klausimą „Kokia šiandien diena“ pa-cientas gali atsakyti „Ačiū, gerai jaučiuosi“ ar panašiai. Tokie ligoniai ne visada suvokia savo sutrikimą, jiems atrodo, kad aplinkiniai su jais kalba nesuprantamai. Dėl to gali kilti konfliktų su pacientu, jis tampa nervingas, ne-kantrus, kelis kartus kartoja beprasmį atsakymą ir pyksta, kad jo nesupranta.Pradėjus logopedinius užsiėmimus su tokiu pacientu, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas foneminei klausai lavinti, garsinei žodžių analizei, kal-bos suvokimui ugdyti, įjungti skatinamąją kalbą.Svarbu pacientą išmokyti išgirsti ir suvokti intonaciją, naudotis atskiromis replikomis.Užsiėmimo metu tenka naudotis konkrečiais daiktais, pacientui prieinamomis priemo-nėmis. Taip pat svarbu nenaudoti priemonių, skirtų vaikams. Tolesniam kalbos atstatymui turi reikšmės ir aplinka, kurioje ligonis atsiduria tuoj po insulto, ir aplin-ka, kurioje jis ankščiau gyveno. Sunkumų sudaro, jeigu ligonis, būdamas totalinės afazijos būklės, patalpoje girdėjo kalbant rusiškai. Jam įsimena rusų kalbos žodžiai,

INFORMACIJA

Adresas susirašinėti: Danutė Kairienė, el, p.: [email protected]


kurie paskui ilgam išlieka ir apsunkina tolesnį kalbos at-statymą. Pasąmonėje taip pat išlieka kitos kalbos žodžiai, jeigu šeimoje ar darbinėje aplinkoje buvo kalbama kita kalba. Pradėdamas kalbėti pacientas maišo lietuvių ir tos kitos kalbos skiemenis, žodžius. Jei šeimoje kalbama rusiškai, pacientas pasirenka, kuria kalba jam turi būti vedamos logopedinės pratybos. Tokiems pacientams kalbos funkcijos atgaivinimas užtrunka ilgiau.

Analizuojant 2008-2010 metų logopedinį darbą pastebėta tendencija, kad paskutiniais metais žymiai pagausėjo dizartrijų. Jos sudaro daugiau kaip 62 % visų kalbėjimo sutrikimų. Dizartrija pasireiškia dėl kalbos organų parezių ar paralyžiaus. Dėl periferinio kalbos aparato raumenų paralyžiaus, parezės, hiperkinezių ar kitų raumenų įtampos sutrikimo formų nukenčia garsų tarimas, kalbėjimo tempas, tonacija, kvėpavimas. Tokie ligoniai dažnai skundžiasi padidėjusiu seilėtekiu, su-trikusiu rijimu, nesugebėjimu net nuryti seilių, jų kalba būna tyli, pasikeičia balsas, dažnai jis tampa nosinis. Sunkiais atvejais balsas gali visai išnykti, girdimas tik mykimas (anartrija).

Siekiant ištaisyti tokių ligonių kalbą svarbiausias tik-slas – koreguoti artikuliaciją, atpalaiduoti raumenų įtam-pą arba ją skatinti, lavinti balso funkciją ir kvėpavimą, ugdyti artikuliacinių judesių pajautimą. Atliekamas viso kalbos aparato masažas ir mankšta, specialios fonacijos pratybos, specialūs pratimai balsui stiprinti, rijimui ge-rinti, mokama taisyklingo kalbinio kvėpavimo. Skiriami minkštojo gomurio, ryklės aktyvinimo pratimai, aktyvi ir pasyvi gomurio, liežuvio ir lūpų mankšta.

Jau ištisą dešimtmetį dirbant su dizartrijos sutrikimus turinčiais ligoniais taikau „Bioptrono“ šviesos terapiją. „Bioptrono“ šviesa teigiamu neagresyviu būdu paveikia biologinę sistemą, skatina kūno gebėjimą gyti, valo organizmą, skatina regeneracinius procesus. Gydymas „Bioptrono“ lempa itin nesudėtingas ir puikiai papildo kitus terapijos būdus. “Bioptrono“ šviesos terapijos prietaisas skleidžia linijinę poliarizuotą šviesą, šios šviesos bangos apima diapazoną nuo matomos šviesos iki vos šildančios infraraudonosios šviesos spektro, „Bioptrono“ šviesoje visiškai nėra ultravioletinių spin-dulių. Poliarizuota šviesa padidina ląstelės membranų energetinį aktyvumą, skatina regeneracinius procesus ir padidina deguonies pasisavinimą kūno ląstelėse. Be to, poliarizuota nekoherentinė šviesa tiesiogiai veikia nervų galūnėles, energetines trasas ir visą nervų sistemą. Šios šviesos terapija ypač veiksminga esant liežuvio bei go-murio parezėms, rijimo sutrikimams, seilių išsiskyrimui mažinti. Kiekvieno gydymo seanso optimali trukmė yra ypač trumpa: dažniausiai nuo dviejų iki šešių minučių.

Prieš lempos panaudojimą ir po jos šviečiama vieta pa-purškiama „Oxy“ ( deguonies prisodrintu vandeniu).

Taip pat naudoju masažo aparatą Bella“ su in-fraraudonaisiais spinduliais. Aparatas „Bella“ tampa nepakeičiamas dirbant su rijimo sutrikimus turinčiais ligoniais. Taikant šį vibruojantį, lengvai šildantį, sklei-džiantį infraraudonuosius spindulius aparatą greičiau atsistato rijimas, silpnėja veidinio nervo parezės sukelti reiškiniai.

Atstatant rijimo sutrikimus taip pat gali būti naudoja-mas aparatas „Voca STIM“ . Šiuo aparatu galima atstatyti parezes ir dėl šių parezių atsirandančias disfagijas esant trišakio, veido, glosofaringinio nervo, priedų, poliežu-vinio nervo pakenkimams.Patirtis, gauta diagnozuojant ir gydant gerklų parezes, aiškiai rodo, kad tai daug pa-stangų reikalaujanti, tačiau labai veiksminga priemonė. Papildomai šalia kitų poveikių, ji duoda supratimą ir padeda suprasti gerklų judrumo funkcijų sutrikimus, jų įtaką kalbai ir balsui. Afazijų, disfazijų ir dizartijų (įskaitant disfagiją) gydymui naudojamas nervų raumenų elektroartikuliacinis stimuliatorius ( NMEAS).Rimčiausias pažeidimas, kurį padaro fazinės funkcijos sutrikimas, o kartais ir dizartijos ligos, yra rijimo sutrikimas (disfagija). Jos pasekmėje kyla sunkus uždegimas ne tik trachėjos – bronchų, plaučių, bet taip pat visų burnos ertmės, ryklės ir gerklų gleivių su rijimo ir artikuliacinių reflek-sų sensoriais. Jei sensorius nedirba, negalima sukelti jokių refleksų. Būtent dėl šio fakto motorinės disfazijos pažeidimas regeneruojamas ilgiau nei sensorinis pa-žeidimas.

Sinchroniškas rijimas su stimuliavimu naudojant palaipsniui augančius impulsus žymiai sumažina nege-bėjimą nuryti. Pažanga akivaizdi jau po kelių seansų.

Dažniausiai pacientams vedamos individualios pra-tybos. Grupinius užsiėmimus ligoninėje vesti sudėtinga, nes būna skirtingi kalbos sutrikimai, skirtingas ligonių intelektas, tautybė ir panašiai. Be to, patys pacientai varžosi savo kalbos sutrikimo, nepatogiai jaučiasi, kai dalyvauja kiti asmenys. Galimi du kalbėjimo grąžinimo būdai. Pirmas, kai kalbėjimo funkcija grąžinama per trumpesnį laiką (2-3 mėnesius). Antras – kai pažeidimas yra didelis ir kalbos funkciją tenka suformuoti iš naujo. Tokiu atveju kalbėti išmokstama per keletą metų.

Per laikotarpį nuo 2008-2010 metų rugsėjo mėnesio logopediniame kabinete užsiėmimus lankė 862 ligoniai (Palangos reabilitaciijos ligoninėje yra du logopediniai kabinetai). Daugiau kaip pusė jų turėjo sunkius kalbos sutrikimus (dizartrijas, akustines gnozines sensorines afa-zijas, anartrijas, totalines afazijas bei gilias sensomotori-nes afazijas). 242 ligoniai namo išvyko su pilnai atstatyta

INFORMACIJA


kalbos funkcija, 481 ligonis su žymiai pagerėjusia kalba ir 139 ligonių kalbos būklė išliko mažai pakitusi. Išvykus iš Palangos reabilitacijos ligoninės tokie pacientai toliau tęsia logopedinius užsiėmimus pirminės sveikatos prie-žiūros centrų kabinetuose pagal gyvenamąją vietą.

Kadangi kalbos atstatomasis darbas labai ilgas, pa-ciento artimiesiems reikia išaiškinti, kad vien logopedo ir ligonio pastangų per maža – kalbos atstatymo procese turi dalyvauti ir šeimos nariai. Išvykdamas į namus li-gonis ir jo artimieji gauna atmintinę, kurioje nurodyta , kaip toliau lavinti kalbą, kaip slaugyti ir elgtis su ligoniu namų sąlygomis. Dažnai prašau artimųjų, kad dalyvautų paskutiniuose užsiėmimuose, kad pamatytų ir išgirstų, ką ligonis išmoko, kaip tęsti pradėtą darbą namuose, kada tikslinga konsultuotis su logopedu. Artimieji turi žinoti, kad su ligoniu reikia kalbėti neskubant, ramiu, normaliu ir švelniu balsu, nepykti, jei nesuprantamai atsako į klausimus, nuolat jį padrąsinti. Kalba greičiau grąžinama, jei namuose ligonį slaugo 1-2 pastovūs šeimos nariai. Jie prisiima atsakomybę už kokybišką jo slaugymą ir kryptingą kalbos atkūrimą. Artimieji turi žinoti, kad negalima aptarinėti ligonio būklės jam girdint, bet kuo dažniau jį pagirti, skatinti. Svarbu nekalbėti su tokiu ligoniu garsiai, nes jų klausa būna nepakenkta, jie

nesuvokia kalbos dėl smegenų pakenkimo. Per garsus ir skubus aplinkinių kalbėjimas gretai išvargina ligonį ir ne-padeda suvokti informacijos. Taip pat svarbu nesijuokti iš jo daromų klaidų, išskyrus tuos atvejus, kai juokiatės kartu. Namuose artimieji kiekvieną darbingą minutę turi išnaudoti ligonio patyrimui stiprinti: prisiminti datą, aptarti orus, kitus šeimos reikalus, suskaičiuoti pinigus, pakloti lovą, atlikti nesudėtingus buitinius darbelius ir t.t. Jeigu ligoniui nepakenktas raštas ir skaitymas, reikėtų duoti tokias užduotis: skaityti nesudėtingus tekstus, apsa-kymus, anekdotus, rašyti dienoraštį, atlikti nesudėtingas užduotis kompiuteriu.

Visi Palangos reabilitacijos ligoninės pacientai, ūmiu susirgimo laikotarpiu turėję kalbos sutrikimą, yra konsultuojami logopedo, vertinamas kalbos sutrikimas, sudaroma individuali kalbos korekcijos užsiėmimų programa.

Sunku bendrame kontekste objektyviai įvertinti kal-bos funkcijos pagerėjimą. Tai yra individualu kiekvienam žmogui. Ir jeigu vienas per tą patį laikotarpį pasiekė labai daug, tai kitas gali tik pradėti pamažu suvokti kalbą, tarti atskirus garsus ar žodžius, skaičiuoti. Ir abiem atvejais tai bus didelis pasiekimas.

INFORMACIJA

Lietuvoje kasmet nugaros smegenų pažeidimus pa-tiria keli šimtai žmonių, šie neįgalieji sudaro apie 8 % visų gyventojų. Pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama sergančiųjų ir neįgaliųjų reabilitacijai ir slaugai. Didžiulį nerimą kelia dideli antrinio invalidumo rodikliai, kai neįgalumas išsivysto ne dėl ligos ar traumos, o dėl kom-plikacijų, kurių galima išvengti taikant tinkamą ligonių reabilitaciją ir slaugą nuo pat pirmų traumos dienų. Pa-cientų slauga yra plati savoka, jos kokybė priklauso nuo daugelio faktorių: kokybiškų slaugos reikmenų, slaugyto-jų profesinio pasirengimo, kompetencijos, psichologinio pasiruošimo ir kt. Reabilitacijos požiūriu žmonėms, kuriems yra visiškai sutrikusios biosocialinės funkcijos, nuo pirmų ligos dienų turi būti taikomas reabilitacijos – slaugos priemonių kompleksas.

Palangos reabilitacijos ligoninė viena pirmųjų

kompleksiškai pradėjo spręsti pačių sunkiausių pacientų medicininės, socialinės, profesinės reabilitacijos klau-simus. Yra parengtos po nugaros smegenų pažeidimo slaugos reabilitacijoje programos žmonėms su žymiais biosocialinių funkcijų sutrikimais.

Žmogaus po nugaros smegenų pažeidimų reabi-litacija – tai ilgas sudėtingas procesas, jis apima tiek medicininę, tiek socialinę reabilitaciją. Ne visi žmonės, išėję iš gydymo įstaigos, turi išsamią informaciją apie pragulų profilaktiką ir gydymą, dubens organų funkcijų reguliavimą, vežimėlių ir kitų techninių priemonių pri-taikymą. Reabilitacijos tikslas: padėti atgauti prarastas funkcijas, o nesant tam galimybės, išugdyti maksimalų asmens savarankiškumą, pritaikant technines reabili-tacijos priemones, aplinką. Reabilitacija po nugaros smegenų pažeidimo gali užtrukti nuo trijų iki dvylikos

SPINALINIŲPACIENTŲSLAUGOSPROBLEMOSSNIEGUOLĖ ŽADEIKYTĖ


Adresas susirašinėti: Snieguolė Žadeikytė, el, p.: [email protected]


mėnesių. Ją vykdo reabilitacijos specialistų komanda, susidedanti iš įvairaus profilio specialistų. Reabilitacija padeda išvengti daugelio pavojingų komplikacijų, pa-didina paciento savarankiškumą, grąžina žmogų į įprastą gyvenimą.

Profesinėje slaugos veikloje naudojama profesinio rūpesčio sąvoka, apimanti šias charakteristikas: atjautą, sąmoningumą, atsakomybę, įsipareigojimą ir kompe-tenciją. Rūpestis yra pagarba visoms gyvoms būtybėms, reikalaujanti žinių, pasitikėjimo, vilties, sąžiningumo, drąsos. Tai reiškia, jog rūpestis yra profesinės slaugos veiklos holistiškumo išraiška bendraujant su pacien-tais.

Į komandinį darbą orientuota slauga: profesinę slau-gos veiklą realizuoja darbinė grupė slaugytojų, kurie žino savo vaidmenis, suvokia komandos tikslus ir sugeba prisiimti atsakomybę, priklausomai nuo konkrečios si-tuacijos specifikos, nes įvertina savo turimą kompeten-ciją. Slaugytojai yra visiškai atsakingi už slaugos veiklos vykdymą, pradinį vertinimą, planavimą, įgyvendinimą ir galutinį įvertinimą. Mūsų slaugytojos sugeba taikyti savo žinias, nes būtina: spręsti kompleksines problemas, priimti sprendimus ir atsakyti už juos, komunikuoti su kolegomis ir pacientais, teikti informaciją kolegoms ir pacientams, mokyti pacientus ir patiems slaugytojams nuolat tobulėti, gebėti konsultuoti ir teikti psichologinę paramą artimiesiems ir pacientams.

Vienas iš pagrindinių komandos specialistų yra slau-gytoja, kuri stebi visų organizmo sistemų veiklą (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, šlapinimosi, tuštinimosi, odos ir t.t. ). Mūsų ligoninėje slaugytojos darbe vadovaujasi sukurtais slaugos standartais, protokolais pacientams po nugaros smegenų pažeidimo. Pagrindinės slaugos problemos yra tuštinimosi ir šlapinimosi reguliavimas, pragulų prevencija, kvėpavimo, kraujotakos sutrikimas. Slaugytojos savarankiškai sprendžia iškilusias proble-mas, individualiai planuoja slaugą. Žmogus iki traumos buvęs savarankiškas ir nepriklausomas, po stuburo smegenų traumos tampa priklausomas nuo kitų žmonių. Dauguma atvykusių reabilitacijai ligonių būna pasyvūs, jų galimybės ribotos, trūksta žinių ir įgūdžių, išorinės ir vidinės motyvacijos. Iniciatyvos imasi slaugytojos, su-pažindina ligonius, skatina būti aktyviais, padeda įgyti žinių, paremia fiziškai ir psichologiškai, visada būna šalia, kuo daugiau bendrauja, kad ligonis jaustų rūpestį ir būtų saugus.

Žmonės, patyrę sunkių sužalojimų, išgyvena ilgą, sudėtingą psichinį procesą. Šiuo metu pacientas patiria tam tikras emocines fazes. Kai pacientas suvokia katas-trofą, pradeda bėgti nuo realybės, kuria ateities planus.

Reikia stengtis nelaužyti gynybinių reakcijų, kurios yra būtinos, be to, slaugytojos turi stengtis kreipti jo dėmesį į dabartinę situaciją. Svarbu, kad žodžiais ir veiksmais nuolat rodytų, kad yra vilties, jog ateitis bus prasminga. Reikia leisti išlaikyti viltį ir sąžiningai atsakyti į iškylan-čius klausimus. Be galo reikšminga skirti laiko pacientui ir jį išklausyti, kasdienybėje stengtis išvengti situacijų, kurių pacientas negali įveikti. Tai reikalauja profesinės ir žmogiškos slaugytojo nuovokos. Ligos metu visą lai-ką vyksta aktyvi reabilitacija. Reabilitacijai priklauso ir komplikacijų prevencija. Slaugytojai ir pacientas drauge sudaro realius trumpalaikius ir ilgalaikius planus. Mūsų tikslas – padėti pacientui susidoroti su savo situacija. Tikslas turi būti realistinis, atitinkantis paciento būklę.

Ir pacientai, ir jų artimieji turi suvokti, kad sveikimo procesas užtrunka, o treniravimas reikalauja didelės kan-trybės. Į šį procesą reikia įtraukti paciento artimuosius. Tokiems labai svarbu išvengti komplikacijų (pragulų, uroinfekcijos ir kt.), nes jų gydymas atima laiko bei jėgų ir daug paciento energijos, kuri jam labai reikalinga, kad galėtų pradėti treniravimosi programą. Nuo slaugytojo priklauso, kiek laiko reikės pacientui, kad jis įgyvendintų savo tikslus.

Pacientų po nugaros smegenų pažeidimo tuštinimosi ir šlapinimosi reguliavimo programos tikslas yra įsisa-vinti reguliarius šlapimo pūslės ir žarnyno ištuštinimo būdus. Pagrindiniai slaugos uždaviniai: užtikrinti gerą tuštinimosi ir šlapinimosi reguliavimo programą, sukurti pacientui jaukią ir saugią aplinką, mokyti pacientą ir jo artimuosius bendradarbiaujant su pacientu suteikti žinių, nurodymų, kurie galės padėti pasirinkti būtiną tuštinimosi ir šlapinimosi programą, ugdyti paciento savarankiškumą, saugoti pacientus nuo galimų kompli-kacijų (šlapimo takų infekcijų, urologinių komplikacijų, autonominės disrefleksijos, apsunkinto žarnyno išva-lymo). Slaugytojos, turėdamos pastovius, jai priskirtus pacientus, atlieka individualią, planuotą, kokybišką tie-sioginę slaugą. Pažeidus nugaros smegenis nerviniai impulsai iš šlapimo pūslės nepatenka į galvos smegenis, jos negauna informacijos apie prisipildžiusią šlapimo pūslę. Tai reiškia, kad žmogus nebejaučia, kad jam reikia šlapintis, kad jo šlapimo pūslė pilna. Visa tai sąlygoja įvairiausius šlapinimosi sutrikimus: šlapimo susilaikymą, šlapimo nelaikymą, trūkčiojantį šlapinimąsi, nevisišką šlapinimąsi. Todėl labai svarbu jį kontroliuoti. Pagrin-dinis tikslas – šlapimo pūslės ištuštinimas, treniravimas, kol pasiekiamas refleksinis išsituštinimas. Slaugytoja surašo slaugos planą, iškelia akivaizdžias ir potencialias problemas, užsibrėžia realius su pacientu suderintus tik-slus. Taip užkertamas kelias potencialioms problemoms


virsti akivaizdžiomis. Padėti pacientui prisitaikyti prie tų problemų, numatyti sprendimo būdus, susijusius su šlapinimosi veikla, reguliariai atlikti pakartotinį paciento vertinimą, ar pasikeitė jo būklė, ar slaugos veiksmai ati-tinka siekiamus tikslus.

Šlapimo takų infekcija – viena dažniausių ir pavojin-giausių komplikacijų žmonėms po nugaros smegenų pa-žeidimo. Jos priežastys – įvairios kenksmingos bakterijos, kurios patenka į šlapimo pūslę. Kenksmingos bakterijos nuo aplinkinės odos su kateteriais ar kitais instrumen-tais patenka į šlapimo pūslę, pradeda daugintis, sukelia šlapimo pūslės, inkstų uždegimą. Taip pat šlapinimosi takų infekcija dažniau atsiranda asmenims, kuriems il-gesnį laiką laikomas pastovus kateteris, be to, pastovus kateteris gali sukelti pragulas šlaplėje, ji taip pat gali atsirasti, jeigu neskirsime reikiamo dėmesio šlapinimosi kontrolės programai.

Šlapimo pūslės ištuštinimas atliekamas naudojant intermitinę kateterizaciją (gali būti sterili kateterizacija ir švari kateterizacija ). Ligoninėje atliekama sterili kate-terizacija, intermitinė kateterizacija atliekama kas 3 – 4 val., su 6 valandų nakties pertrauka. Šlapimo pūslei pra-dėjus išsituštinti spontaniškai, kateterizavimo intervalai

supažindinti su anatomijos ir fiziologijos principais; ap-tarti nepilno išsituštinimosi pasekmes, kokios priemonės yra reikalingos, teisingas jų panaudojimas bei priežiūra; kaip išvengti šlapimo takų infekcijos, suteikti informaciją apie šlapimo pūslės priežiūrą.

Visiems žinoma, kad šlapimo pūslės kateterizacija nėra maloni procedūra, ypač kai išlieka jutimai, taip pat yra rizika infekcijai patekti. Didžiulis palengvinimas slaugos personalui ir pacientams po nugaros smegenų pažeidimo yra neinvazinis šlapimo kiekio pūslėje ma-tuoklis. Šiuo prietaisu matuojamas liekamasis šlapimo kiekis bei šlapimo pūslės sienelių masė. Aparatas ne-šiojamas, veikiamas baterijomis, automatiškai pateikia matavimus pagal trimatį šlapimo pūslės tūrio vaizdą.

Prietaiso pagalba išsaugomi duomenys, vėliau galima juos peržiūrėti, atsispausdinti prisijungus prie scan point programos.

Labai svarbi slaugos problema pacientams po nu-garos smegenų pažeidimo yra tuštinimosi kontrolė.Tuštinimasis yra refleksinis ir valingas procesas: pažeidus nugaros smegenis, prisipildžius žarnynui, impulsai ne-patenka į galvos smegenis ir žmogus nejaučia potraukio tuštintis, išnyksta valinga kontrolė. Refleksinis tuštinima-sis paprastai būna esant nugaros smegenų pažeidimui kaklo arba krūtinės lygyje. Esant nugaros smegenų pa-žeidimui žemesniame lygyje būna nerefleksinis tuštini-masis. Slaugytojos kiekvienam pacientui individualiai parenka tuštinimosi kontrolės programą. Tai yra planas, kaip po nugaros smegenų pažeidimo saugiai kontroliuoti išmatų pasišalinimą. Žarnyno priežiūra priklauso nuo tipo. Mokantis kontroliuoti defekaciją, svarbu išvengti atsitiktinio, nekontroliuojamo žarnyno išsituštinimo. Labai svarbu mokyti pacientą reguliuoti mitybą ir su-naudotų skysčių kiekį. Yra sukurtos mokymo programos, kurios suteikia visą informaciją apie žarnyno priežiūrą. Po nugaros smegenų pažeidimo tuštinimosi sutrikimas žymimas terminu „neurogeninis žarnynas”. Surašomas slaugos planas, iškeliamos akivaizdžios ir potencialios problemos, slaugytojos ir pacientas užsibrėžia realius abipusiškai suderintus tikslus. Padedama pacientui prisitaikyti prie tų problemų, reguliariai atliekamas pa-kartotinis paciento vertinimas, ar pasikeitė jo būklė, ar slaugos veiksmai atitinka siekiamus tikslus.

Viena didžiausių stuburo traumas patyrusių žmonių problemų – pragulos. Tai yra dažna komplikacija, pasi-reiškianti ilgai gulintiems, paralyžiuotiems ar kraujagys-lių bei neurologinėmis ligomis sergantiems ligoniams. Pragulų atsiranda 5 – 8 proc. sergančių neurologinėmis ligomis, jos kaip mirties priežastis būna 7 – 8 proc. parap-legikų. Pragulos - ne tik opi medicinos, bet ir ekonominė

priklauso nuo šlapimo liekamojo kiekio (žiūr. lent.).Kai šlapimo lieka mažiau nei 75 ml, kateterizacija

palaipsniui nutraukiama. Tapšnojant ranka pilvo sienelę šlapimo pūslės projekcijos vietoj, pūslė susitraukia ir iš-situština, kad ištuštintų visiškai, reikia lengvai paspausti pilvo sienelę. Šis metodas naudojamas, kai šlapimo pūslė yra refleksinė. Tetraplegikams, kai negalima atlikti intermitinės kateterizacijos, kai šlapimo pūslė dažnai ne-kontroliuojamai išsituština, naudojamas išorinės šlapimo drenavimo sistemos. Vyrams naudojami prezervatyviniai šlapimo surinkėjai. Moterims naudojami įklotai, sauskel-nės. Kiekvienas šlapimo pūslės priežiūros metodų turi savų privalumų ir trūkumų, todėl pasirenkant juos atsi-žvelgiama į paciento būklę, jo poreikius. Pacientams po nugaros smegenų pažeidimo reabilitacijoje yra sukurtos šlapinimosi reguliavimo mokymo programos, kurių tik-slas: išaiškinti reguliarų šlapimo pūslės ištuštinimo būdą; išaiškinti, kad šlapimo pūslės teisinga priežiūra, apsaugo nuo komplikacijų (infekcijos, akmenų formavimosi); mokyti pacientus patiems ištuštinti šlapimo pūslę, jeigu pacientas to negali padaryti pats – mokyti artimuosius;


problema, nes pragulų gydymas brangiai kainuoja. Daž-niausia pragulos komplikacija yra infekcija, kraujavimas, skausmas, depresija. Pragulos padidina mirties riziką 4,5 karto. Sepsis ir bakteriemija, osteomielitas – ypač pavojingos pacientams, kurie dažniausiai yra išsekę, dėl blogos mitybos jų imuninė sistema nusilpusi. Tai vietinis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, atsiradęs sutrikus kraujotakai, audinių mitybai, kai jie nepakanka-mai aprūpinami deguonimi spaudžiamose kūno vietose. Pragulas susidaryti skatina daugybė veiksnių: mechani-niai ir fiziologiniai, taip pat psichosocialiniai veiksniai. Labai svarbu laiku pastebėti gresiančius simptomus, kurie nurodo galimą pragulų vystymąsi.

Pagrindinis slaugytojų tikslas - užtikrinti pragulų prevenciją pacientams po nugaros smegenų pažeidimo bei tiems, kuriems yra potenciali pragulų atsiradimo rizika.

Pagrindiniai uždaviniai: užtikrinti kokybišką, kva-lifikuotą slaugą; sukurti pacientui jaukią ir saugią ap-linką; mokyti pacientą; vadovautis holistiniu požiūriu į žmogų; didinti pacientų, jais besirūpinančių žmonių bei slaugytojų supratimą apie audinių pažeidimo pa-vojų ir audinių pažeidimo prevenciją; ugdyti paciento savarankiškumą; sugebėti atlikti pacientams individualią, planuotą, kokybišką tiesioginę slaugą; mokyti pacientus ir jų artimuosius.

Pacientui atvykus į mūsų ligoninę įvertinama bendra jo būklė, renkami duomenys: vertinama judėjimo veikla, odos būklė, nustatoma paciento pragulų rizika.

Suteikiama saugi aplinka, kurią užtikrina: nuolatinis paciento ir slaugos personalo bendravimas; individua-laus pragulų profilaktikos plano sudarymas; būtinas inventorius ir priemonės; reaguoti į paciento pasiūly-mus ir pageidavimus; pagal sudarytą programą mokyti pacientus.

Išskiriami du reabilitacijos etapai:1. Tiesioginė slauga.2. Pacientų ir artimujų mokymas.Tiesioginė slauga vykdoma spinalinių ligonių posky-

ryje. Pagrindinis tikslas: užkirsti kelią bet kokiam odos

pakenkimui. Reguliariai keičiama paciento kūno padėtis kas dvi, tris valandas, pažymima slaugos dokumentuose.Naudojami specialūs įrengimai spaudimui sumažinti: specialios lovos, specialūs čiužiniai, įvairiausios pagal-vėlės, voleliai, individualiai parinktos priemonės pagal paciento poreikius, vengiama trinties ir drėgmės povei-kio, stiprinama organizmo vidinė pusiausvyra, lemianti audinių sveikumą ir atsistatymą.Užtikrinama tinkama dieta, anemijos prevencija, gerinamos išorinės sąlygos, saugojama oda nuo pažeidimo, saugoma aplinka nuo kenksmingų medžiagų, kuri galėtų pažeisti audinius.

Pagrindinis tikslas mokant pacientus ir artimuosius - mokėjimas nustatyti veiksnius, dėl kurių atsiranda pragulos, didinti supratimą apie audinių pažeidimo pavojų.

Pacientų mokymas: mokomi, kaip keisti kūno padėtį, specialiai atsistumti ir atsitraukti; stebėti jautrias kūno vietas; atsargiai persikelti iš lovos į vežimėlį ir atgal; jeigu pacientas sėdi kėdėje ar vežimėlyje, kas 15min. turi stengtis perkelti kūno svorį nuo sėdmenų, pasilenkiant į priekį ar pasiremiant ant rankų; paaiškinama, kuriose kūno dalių vietose dažniausiai atsiranda pragulos.

Labai svarbu skatinti artimuosius suteikti pacientui paramą, mokyti sumažinti pragulų atsiradimo riziką, suteikti žinių apie reguliarų kūno padėties keitimą, spaudimą mažinančių priemonių naudojimą, kaip išsaugoti švarią ir nepažeistą odą, teisingą kilnojimo techniką, keltuvo, lentelės naudojimą (šios priemonės palengvina besirūpinančių žmonių darbą, apsaugo nuo galimų traumų neteisingai keliant), odos tikrinimą, ar nėra sužalojimo požymių bent kartą per dieną, sveikos dietos parinkimą ir reikiamą skysčių kiekį.

Efektyviai paciento slaugai užtikrinti reikalinga iš-samiai aptarti slaugos planą su visais slaugančiais as-menimis, nes pacientas, nesuprasdamas slaugos tikslų ar neturėdamas pasirinkimo teisės, gali nesąmoningai priešintis daugeliui atliekamų procedūrų. Išvykstant į namus pacientams duodamos atmintinės apie pragulų profilaktiką, jeigu šito pageidauja.


Reabilitacijos komanda - tai efektyvi kartu gerai dirbančių asmenų grupė. Jos efektyvumo pagrindas yra narių profesinė kompetencija ir bendravimo su kitais grupės nariais įgūdžiai.

Nemažai psichologinių problemų netenka savo aktualumo praėjus šiek tiek laiko po įvykio. Speciali psichologinė pagalba reikalinga, jei paciento stiprūs iš-gyvenimai sukelia emocinę įtampą, nerimą, sutrikdo jo psichinę pusiausvyrą, kognityvines funkcijas ir paciento galimybes veikti bei bendradarbiauti su aplinkiniais, iš-gyvenimų stiprumas viršija asmens galimybes suprasti ir susidoroti su vidiniais sunkumais.

Psichologinė reabilitacija yra svarbi bendros reabi-litacijos proceso dalis. Psichologinė pagalba teikiama remiantis SAM išleistais reabilitaciją reglamentuojančiais įsakymais ir Palangos reabilitacijos ligoninėje esančia kokybės valdymo sistema.

Pacientai yra konsultuojami psichoterapeuto arba psichologo. Konsultacijos tikslai: įvertinti paciento psichoemocinę būseną; įvertinti paciento motyvaciją reabilitaciniam gydymui ir pajėgumus dalyvauti rea-bilitacinėje programoje, būti aktyviu reabilitacinės ko-mandos nariu; kartu su pacientu apibrėžti ir įvertinti jo problemas, numatyti problemų sprendimo būdus,esant poreikiui, psichologiniais metodais ištirti paciento pa-žintines funkcijas, asmenybės savybes.

Paciento psichoemocinei būsenai koreguoti, mo-tyvacijai reabilitaciniam gydymui skatinti, situacinių, tarpasmeninių ir kitų problemų sprendimui, simptomų mažinimui taikoma:

1. Individuali psichoterapija arba konsultacija. 2. Paciento artimųjų konsultavimas. 3. Psichoterapinio po-veikio priemonės: a) raumenų relaksacijos užsiėmimai, b)muzikos terapija, c) dailės terapija, d) biblioterapija, e) vaizduotės pratimai.

4. Intensyvios šviesos terapija.5. Medikamentinis gydymas.Konsultacijos metu: 1) įvertinama paciento psicho-

emocinė būsena; 2) įvertinama paciento motyvacija reabilitaciniam gydymui ir pajėgumas dalyvauti reabili-tacijos programoje, būti aktyviu reabilitacinės komandos nariu; 3) apibrėžiamos ir įvertinamos paciento proble-mos, numatomi jų sprendimo būdai.

PSICHOTERAPIJOSPASLAUGŲORGANIZAVIMAS

JOLANTA KOBILINSKIENĖ, RASILDA ZOLUBIENĖPalangos reabilitacijos ligoninė

Individualios psichoterapinės konsultacijos metu ap-tariami skausmingi dalykai, kurių nesinori ar neatsiranda erdvės aptarti kitur. Tai leidžia suprasti, įsisąmoninti nesuvoktus, neigiamai psichinę būseną, bendrą savi-jautą, tarpasmeninius santykius veikiančius psichinius procesus, kartu padeda pacientui keistis pozityvia linkme, koreguoja neadaptyvų elgesį, padeda geriau suvokti emocinės būsenos ir tarpasmeninių santykių įtaką sveikatai.

Individualios konsultacijos daugiau grindžiamos pa-laikymu, lavinimu, orientacija į situacines problemas, sprendžiamas sąmonės lygyje.

Individualios psichoterapinės konsultacijos skiriamos priklausomai nuo gydymosi trukmės. Vienam pacientui tenka 6 -10 sesijų, atsižvelgiant į tai, vieną ar du kartus per savaitę susitinkama. Pacientams, kurie gydosi po stuburo smegenų pažeidimo, sesijų būna ir daugiau.

Pirmiausia stebima, kaip liga ar traumuojantis gy-venimo įvykis įtakoja emocines reakcijas ar apsunkina asmens adaptaciją gydymosi metu. Jei pasireiškia emo-cinis labilumas, kritusi nuotaika, baimės, kaltės, nerimo jausmai, verksmingumas, taikomos psichoterapijos metodikos. Reabilitacijos metu pacientams būna daug psichologinių problemų - tai dėl ligos ar negalios atsi-radę tam tikri apribojimai. Labai dažnai psichinė trauma būna žymiai reikšmingesnė negu fizinių galimybių su-mažėjimas ar netektis. Jei paciento stiprūs išgyvenimai sukelia emocinę įtampą, nerimą, sutrikdo jo psichinę pusiausvyrą, sutrikdo bendravimą, pasiūloma psicho-terapijos pagalba.

Psichologinė pagalba tikslinga tada, kai pasireiškia bendravimo sunkumai, motyvacijos reabilitacijai stoka, psichologiniai sunkumai šeimoje, veikiantys paciento psichoemocinę būseną ir trukdantys būti aktyviu reabi-litacijos komandos nariu.

Pacientai po endoprotezavimo operacijų dažnai pa-tiria pooperacinį stresą. Konsultacijų metu padedama pacientams išgyventi streso sukeliamus požymius. Tai-komas nuraminimas, palaikymas, padrąsinimas, paska-tinimas į savo būklę pažiūrėti kaip į laikiną, akcentuoti teigiamus pokyčius, aktyviau dalyvauti reabilitaciniame gydyme.

Pacientai po traumų ar susirgę insultu dažnai patiria

Adresas susirašinėti: Jolanta Kobilinskienė, el, p.: [email protected]


kūno dalies funkcijų praradimą ar sumažėjimą. Svarbu padėti pacientui išgyventi gedėjimo proceso metu pasi-reiškiančius jausmus, padėti susitaikyti su mintimi, kad kažko negali, neturi. Tuo metu pacientai gali išgyventi neigimą, pyktį, derėjimąsi, depresijos požymius, kol susitaiko su esančia situacija.

Psichoterapinės pagalbos taikymas gali padėti žmogui realiau suprasti savo padėtį, įvertinti turimas galimybes, priimti tai, kas neišvengiama, ir pakeisti gyvenime tai, kas pakeičiama. Taikant individualią ar grupinę psicho-terapiją siekiama padėti kiekvienam pacientui atpažinti ir išreikšti savo jausmus, suprasti ir koreguoti emocinius ir elgesio sutrikimus, mokytis efektyvaus ir harmoningo bendravimo, siekiant adekvačios socialinės adaptacijos, geriau save pažinti.

Paciento artimųjų konsultavimas padeda juos įtraukti į reabilitacinės komandos darbą. Jų kompeten-cija, aktyvumas, taktas ir geranoriškumas dažnai lemia reabilitacijos išeitį. Šeimos nariai dažnai patiria stresą dėl artimo žmogaus fizinės, o kartu dažnai ir emocinės būklės. Todėl dažnai svarbu artimuosius supažindinti su paciento psichologine reabilitacija, jos etapais. Paciento artimiesiems taip pat formuojamos adekvačios nuosta-tos paciento susirgimo atžvilgiu, teikiama psichologinė informacija apie elgesį su segančiu šeimos nariu bei emocinė parama.

Individualios konsultacijos dažnai derinamos su ki-tais psichoterapinio poveikio būdais ar medikamentiniu gydymu.

Raumenų relaksacija yra valingas organizmo gebė-jimas atsipalaiduoti. Raumenų relaksacijos užsiėmimų metu pacientai mokomi metodų, padedančių atpalai-duoti raumenis, sukelti antrinę bendros ramybės būseną, kai išnyksta nerimas, nervinė įtampa, gerėja miegas, normalizuojasi vidaus organų veikla, atsiranda energijos. Taikomi vaizduotės pratimai, progresyvaus raumenų at-palaidavimo metodika.

Raumenų relaksacija padeda išvengti organizmo ir protinės veiklos išsekimo, nes per stipri, užsitęsusi arba nuolatinė įtampa griauna adaptacinius mechanizmus, padeda gydyti ligas, susijusias su stresu, padeda šalinti nerimą bei jo fiziologines apraiškas.

Muzikos terapijos metu pacientai klausosi specialiai parinktos relaksacinės muzikos. Muzika, natūralūs gam-tos garsai, raminančiai nuteikiantis apšvietimas sumažina emocinę įtampą, koreguoja emocinę būseną. Muzika tinka išgyvenant pooperacinį periodą, stiprinant paciento pasitikėjimą gydymo sėkme. Ji veikia kūną tiesiogiai vibracijomis, iššaukdama tam tikras fiziologines reakcijas – atpalaiduoja, sutelkia dėmesį, žadina, reguliuoja, su-

aktyvina visas smegenų sritis vienu metu.Muzikos tera-pijoje efektyvi ta muzika, kuri yra prasminga pacientui.

Muzikos naudojimas gydymo tikslu yra aktualus todėl, kad gali keisti pagrindinių nervų sistemos pro-cesų intensyvumą. Muzika gali būti naudojama stresui, nerimui, depresijai mažinti, suteikti atsipalaidavimą, paskatinti miegoti, aktyvinti kūną, pagerinti atmintį bei suvokimą.

Biblioterapijos taikymas ir literatūra parenkamos pacientams atsižvelgiant į jų problemas . Parenkamos tokios knygos, kurios mažina neigiamas emocijas, gerina nuotaiką, atitraukia nuo minčių apie kančias ir negalią, stiprina žmogaus dvasią, skatina pasitikėjimą savo jėgo-mis, nuteikia optimistiškai. Skaitymas teikia malonumą, o laikas, praleistas su gera knyga, suteikia naują patyrimą, praplečia pasaulio vaizdą, papildo naujomis žiniomis.

Biblioterapijos metodas naudojamas ir gydymui , ir asmenybės augimui skatinti. Knygų skaitymas ne tik ko-reguoja nuotaiką ir emocinę būseną, bet veikia mąstymą, elgesį. Psichoterapinį poveikį turi literatūra, kuri skatina ieškoti atsakymų į aktualius klausimus.

Dailės terapija, kaip saviraiškos būdas, yra vienas iš terapijos instrumentų, saugiai leidžiančių išreikšti save ir savo išgyvenimus, pranešti apie tai meninės metaforos, simbolio forma. Dailės terapija ypač efektyvi esant kalbos sutrikimams. Meno terapija nereikalauja verbalizuoti minčių, jausmų. Tikslas – padėti atsiverti, sukurti saugesnį kontaktą, padėti įveikti susidariusius gynybinius mechanizmus, prabilti spalvomis ir vaizdais. Kai verbalinis kontaktas mažiau sėkmingas, meno tera-pija padeda susikalbėti ir atsipalaiduoti. Dailės terapijos metu pacientas „išpiešia“ savo problemą, tarsi su ja susitaiko, ji gali nebeatrodyti tokia didelė, grėsminga, neišsprendžiama. Dailės terapiją taiko dailės terapeuto kvalifikaciją turinti socialinė darbuotoja.

Intensyvios šviesos terapija taikoma esant sezoninei depresijai, nerimo, miego sutrikimams gydyti. Ryški šviesa veikia daugelį fiziologinių pokyčių, reguliuoja organizmo biologinį laikrodį, sužadina ritmingus che-minius organizmo pokyčius. Visa tai pakelia nuotaiką, pagerina savijautą, reguliuoja miegą veikiančių hormonų veiklą. Šis metodas taikomas kartu su muzikos .

Skausmą, kaip trukdantį reabilitacijos procesui simp-tomą, padeda įveikti ir psichologiniai metodai. Esant skausminiam simptomui svarbu atsižvelgti į subjektyvų skausmo vertinimą, paciento lūkesčius, mokyti ir padėti išsiaiškinti ryšį tarp kūno ir psichikos, koreguoti blogą prisitaikymą lemiančius, iškreiptus bei neveiksmingus įsitikinimus. Skausmui įveikti taikomi vaizduotės pra-timai pagal specialias metodikas.

INFORMACIJA


Vaizduotės pratimai padeda pagreitina sveikimą po ligos, mažina įtampą, kuri palaiko skausmą.

Psichoterapijos metodai pacientams siūlo empatiš-kus, pasitikėjimu ir globa grindžiamus santykius, pa-galbą įveikiant neviltį, naują požiūrį į save ir pasaulį, streso įveikos būdus ir susitaikymą, atgaunant emocinę pusiausvyrą, savarankiškumą, pasitikėjimą, naujas ga-limybes.

Literatūra1. Kriščiūnas A., Klimavičius R. ir kt. Reabilitacija. Kaunas,

„Technologija“, 1996.2. Psichologinės reabilitacijos aktualijos. Konferencijos 2005-

11-11 medžiaga.3. Neverauskas J., Žalytė G., Relaksacija, www.neuromedici-

na.lt4. Palangos reabilitacijos ligoninė: čia sugrįžta viltis. Klaipėda,

2004.

SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA

Organizuotas žmonių veikimas yra toks pat senas kaip ir pati žmonija, organizacijos pradus galima įžiūrėti dar priešistoriniuose laikuose, kai žmonės bendrai su-telkę jėgas kovojo su gamta. Organizacijos vystymasis turi bendrus bruožus ir dėsningumus, būdingus visoms organizacijoms, nepriklausomai nuo jų dydžio, veiklos ir laiko. Charakteringi organizacijos aspektai: bendras tikslas, tarpusavio suderinamumas, autoritetas, parei-gybinis bei funkcinis pasiskirstymas ir organizacijos funkcijų sąryšis. Iš esmės organizacija – bet kokio žmo-nių susijungimo forma bendram tikslui pasiekti (1). Tai kolektyvas, kuriame žmonės ir resursai yra koordinuo-jami, panaudojant technologijas ir pasidalinant darbą. Komunikacija ir vadovavimas palengvina koordinavimą, valdymą ir problemų sprendimą (2). Viena vertus, or-ganizacija yra socialinė kategorija, antra vertus, ji yra numatytų tikslų pasiekimo priemonė (3). Organizaciją galime suprasti ir kaip grupes, komandas, kurios apima įvairių specialybių darbuotojus. Tačiau sąvoka „grupė“ gali būti taikoma tiek komandai, tiek ir organizacijai, kuri laikoma didele grupe. Komanda, be abejonės, bus grupė, tačiau ne kiekviena grupė yra komanda (4).

Šiuolaikiniame visuomenės vystymosi etape, sparčiai kintant organizacijų išorinei aplinkai, vyksta organiza-cinė kaita, įtakojanti komandų atsiradimą ir susijusi su šiais organizacijos vystymosi procesais (5):

1) organizacijos problemų sprendimo modelių vystymu, atsižvelgiant į organizacijos vidinę aplinką (or-ganizacijos viduje tarp organizacijos narių egzistuojantį jų santykių ir sąveikų lauką);

NAUJAORGANIZACINĖ-FUNKCINĖSTRUKTŪRA.KĄJIMUMSDUODA?

ROMANTĖ ALEKNAVIČIENĖ


2) organizacijos tikslų ir struktūros vystymu, at-sižvelgiant į išorinės aplinkos (išorinio organizacijos santykių ir sąveikos su kitomis organizacijomis lauko) pokyčius;

3) organizacijos kultūros bei elgsenos vystymu (vidinės organizacijos aplinkos pokyčiai);

4) formalių darbo komandų formavimu (vidinės ir išorinės organizacijos aplinkos pokyčių įtaka).

Apibendrinant galima teigti, kad organizacinės kaitos sąvoka yra apibrėžiama įvertinant organizacijos tikslus, struktūros pokyčius ir jos vidinę bei išorinę aplinką. Organizacinė kaita reiškia, kad keičiantis organizacijos tikslams, būtinas visapusiškas tikslo prasmės supratimas organizacijoje. Organizacijai atsakant į išorinės aplinkos iššūkius, kinta pagrindinės organizacijos strategijos. Tam, kad organizacija galėtų pasiekti užsibrėžtus tik-slus, turi būti keičiamos taip pat ir vidinės organizacijos struktūros.

Vidiniais organizacijos pokyčiais laikytina:• organizacinės elgsenos kaita;• organizacinės kultūros kaita.Organizacinės elgsenos kaita apibrėžiama personalo

atliekamų veiklų pasikeitimai – kasdieninės rutininės veiklos užduočių, vaidmenų ir funkcijų kaita.

Organizacinės kultūros kaita – organizacijos socialinė savybė, padedanti jai išsiskirti iš kitų organizacijų. Orga-nizacijos kultūra – kertinių įsitikinimų modelis, išugdytas ar atrastas grupės žmonių, jiems kartu sprendžiant savo problemas, susijusias su išlikimu aplinkoje bei integravi-musi viduje. Kadangi šis modelis ilgą laiką veikė ir buvo

Adresas susirašinėti: Romantė Aleknavičienė, el, p.: [email protected]


rezultatyvus, jis turi būti perduodamas naujiems nariams kaip vienintelis teisingas būdas suvokti, jausti ir spręsti organizacijos problemas (Nadeau, 2001).

Pabrėžtina, kad nėra nei geros, nei blogos orga-nizacijos kultūros. Organizacijos kultūra yra gera, jei ji atitinka organizacijos tikslus, strategiją, siekius ir padeda jai juos įgyvendinti. Tobulinti, keisti kultūrą reikia tuomet, kai ji netinkama organizacijai, t.y. kai organizacijos vertybės, elgesio normos trukdo jai siekti užsibrėžtų tikslų. Būtinybė keisti organizacijos kultū-rą gali atsirasti ir tada, kai organizacija susiduria su sparčiai besikeičiančia aplinka ir kultūra sunkina jos prisitaikymą prie pasikeitimų. Kadangi organizacijos kultūros pagrindas – palyginti stabilūs elementai (ver-tybės, nuostatos, normos), jos kaita – labai sudėtingas ir ilgas procesas. Jis apima beveik visas organizacijos veiklos sritis. Sėkmingas organizacijos kultūros pokytis gali pareikalauti organizacijos struktūros, vadovavimo stiliaus, personalo politikos, simbolių ir pan. pokyčių. Be to, kultūros pokyčių nebūtų, jei to neparemtų ar į tai neįsikištų organizacijos darbuotojai. Keičiant orga-nizacijos struktūrą, svarbu suformuoti naujas vertybes, įsitikinimus, normas. Dažnai tai reiškia naujo supratimo apie kokybę kūrimą bei naujų medikų profesionalumo formų diegimą ( pvz., įsipareigojimai nuolat mokytis ir spręsti problemas bendradarbiaujant).

Organizacinės kultūros kaita vyksta grupinio patyri-mo įgijimo metu, mokantis spręsti organizacijos, atitinka-mos grupės ( komandos, padalinio, posistemės) išorinės adaptacijos ir vidinės integracijos problemas. Kaip tokios kaitos pasekmė susiformuoja istorija ir tradicijos, verty-bių, normų ir nuostatų sistema, padedanti organizacijai kryptingai veikti ir siekti užsibrėžtų tikslų.

Dažniausiai organizacijos vykdo pokyčius šiais būdais:

• keičia vadovavimo pobūdį;• keičia organizacijos struktūrą (organizuoja ko-

mandas).Pagrindiniai organizacinės kaitos veiksniai, įtakojan-

tys komandų atsiradimą organizacijoje:1. Organizacijai reikia surasti priemones ir būdus,

kaip mobilizuoti organizacijos narių energiją ir jų gabu-mus tam, kad būtų pasiekti organizacijos tikslai (6).

2. Pritraukti kvalifikuotus ir išsimokslinusius spe-cialistus, kurie galėtų dirbti komandoje (7).

3. Palaikyti tokį organizacijos klimatą ir tarpusavio ryšius, kuriais remiantis būtų pripažįstama, jog žmogus organizacijoje yra svarbus žinių ir patyrimo šaltinis, leidžiantis tikėtis organizacijai optimalių rezultatų

4. Labiausiai reikalingos komandos ten, kur organi-

zacijos siekia išlikti, prisitaikyti bei vystytis savo išorinėje aplinkoje (6).

Visa tai rodo, kad komanda yra organizacinis pokytis, kurio dėka organizacija gali įgyvendinti savo tikslus, perstruktūruodama darbo ar kitas grupes į komandas. Tokiu būdu susiformuoja atitinkama komandos elgsena bei kultūra, jos vidinė ir išorinė aplinka.

Palangos reabilitacijos ligoninė, įvertinusi sparčią išorinių pokyčių kaitą, taip pat priėmė sprendimą keisti savo organizacinę-funkcinę struktūrą, kad būtų suda-rytos palankesnės sąlygos komandinio darbo vystymui įstaigoje, nepaisant teiginio, kad pokyčiai ar naujovių išbandymas visada kelia ir riziką, jog nepavyks, o tai gali gerokai pakenkti jų profesiniam orumui (Pejouhy, 1990). Atvirumas eksperimentams ir jų vykdytojų nuraminimas, kad nesėkmės atveju jiems neteks atlaikyti puolimo, yra esminis organizacijos paramos elementas.

Taigi, komanda gali būti suprantama kaip svarbi visos organizacijos „statybinė medžiaga“. Nors J.Ovretveit po-žiūris, kad „nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“(8) atrodo prasmingas, visgi ne visada teoriniai principai apie komandas vienareikšmiškai galioja praktikoje. Daž-nai pastebima, kad kartu dirbančių ir komandą turinčių sudaryti žmonių grupė iš tikrųjų nelimpa. Jei grupės neįstengia sėkmingai dirbti vadovaudamosi komandos principu, tai jų santykiai su kitomis organizacijoje vei-kiančiomis grupėmis ir komandomis, su kuriomis jos turi sąveikauti, vargu ar bus sėkmingi.

„Komanda-tai žmonių grupė, galinti veiksmingai imtis bet kokio darbo, kuriam atlikti ji ir buvo sukurta“ (9). Šiuo atveju veiksmingumu įvardijama tokia darbo kokybė, kai geriausi rezultatai pasiekiami per iš anksto numatytą laiką, pasinaudojant komandos turimais (vidi-niais ir išoriniais) ištekliais. Kiekvienas komandos narys padaro daugiausia, ką jis gali tik tokioje komandoje, kurioje nariai palaiko vieni kitus.

Reabilitacijos paslaugos yra kompleksinės pa-slaugos, todėl reikia parinkti atitinkamą specialistų įvairovę ir kompetencijos lygį tam, kad būtų patenkinta asmens poreikių visuma. Kuo daugiau paslaugų teikia įvairūs profesionalūs specialistai, tuo labiau reikalingi komandinio darbo principai. Palangos reabilitacijos ligoninės organizacinėje-funkcinėje struktūroje aiškiai galime išskirti direktoriaus pavaduotojo medicinai, di-rektoriaus pavaduotojo slaugai, vyriausiojo finansininko, direktoriaus pavaduotojo komercijai ir ūkiui komandas, kurių bendras tikslas iš esmės yra užtikrinti racionalų ir kokybišką reabilitacijos procesą.

Teikiant konkrečias paslaugas, reabilitacijos ko-mandoje kaip lygiaverčiai nariai dirba gydytojai reabi-



litologai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, slaugytojos, klinikinės fiziologijos gydytojas, psichologas, gydytojas psichoterapeutas, masažuotojos, logopedai, socialinis darbuotojas, ortopedas ir kiti specialistai.

Reabilitacijoje komandinio darbo modelyje akcen-tuojamas sąveikos tarp paslaugas teikiančios komandos ir kliento (paciento) procesas: klientas gali reaguoti ir veikti organizacijos/komandos darbą; klientas gali daly-vauti organizacijos/komandos darbe ir tapti lygiaverčiu jos nariu.

Tam, kad organizacijoje atsirastų teoriją atitinkanti komanda, neužtenka bet kurią grupę organizacijoje pavadinti komanda. Būtinas tam tikras grupės trans-formavimosi į komandą laikas, per kurį kiekvienas ko-mandos narys turi įsisąmoninti savo vietą komandinėje struktūroje ir užduotis, būtinas komandos tolimesnis vystymasis ir kaita.

Organizacijų vystymo konsultantas P.Senge teigia, kad tos organizacijos turi geriausius šansus išgyventi ir vystytis, kurios yra „besimokančios“ (10). Pagrindiniu tokios organizacijos vienetu gali būti padalinys, grupė

arba komanda, kuriuose esantys individai mokosi prisi-imti atsakomybę už savo atliekamą darbą.

Veiksmingos komandos formavimo procesas apima du vienas kitą papildančius etapus: narių parinkimo; narių mokymo dirbti komandos principu.

Komandos organizacijoje ugdymas – tai kūrybinis procesas, apimantis komandos narių mokymąsi ir naujų žinių įgijimą, remiantis komandos narių jau turėta ir ugdymo metu naujai įgyta patirtimi. Komandos ugdy-mas įtakoja komandos organizacinę kultūrą ir elgseną. Ugdymas yra svarbus, nes būtina reaguoti į naujus orga-nizacijos tikslus. Komandos mokymasis – tai procesas, kurio metu komandos narių sugebėjimai ir kompetencija sujungiami ir vystomi tam, kad komandos sukuriami rezultatai būtų tokie, kurių ir siekė komandos nariai – tai komandos principų ir įgūdžių išsiugdymas. Komandos ugdymas yra susijęs su bendravimo ir atgalinio ryšio tobulinimu, konstruktyviu konfliktų sprendimu, aktyviu klausymusi. Kuo atviresnis komandos narių bendra-vimas, tuo sėkmingiau ir veiksmingiau vyksta darbas komandoje (11). Atviresnio bendravimo vystymui pa-

PALANGOSREABILITACIJOSLIGONINĖSORGANIZACINĖ–FUNKCINĖSTRUKTŪRA



deda savęs matymas kitų akimis. Apie tai rašo sociologai C.Cooley, G. H.Mead ir kiti. Jie pabrėžia, kad žmogus formuojasi realios sąveikos su kitais žmonėmis ar grupe pagrindu. Ši sąveika priklauso nuo to, kaip individai vertina savo elgesį, ar pastarasis jo vertinimas sutampa su kitų žmonių požiūriu į jo elgesį.

Palangos reabilitacijos ligoninė, pradėjusi dirbti pa-gal naują organizacinę-funkcinę struktūrą, siekia ir tikisi dirbti kaip gera darbo komanda, kuriai būdinga:

• Gera komanda pasižymi aukštu pasisekimo laipsniu, t.y. ji dažniausiai pasiekia tai, ką užsibrėžia.

• Gera komanda kelia sau aiškius, iššaukiančius tikslus, t.y. visi komandos nariai dalyvauja juos nustatant, yra supratingi bei prisiima už juos atsakomybę.

• Gera komanda turi vadovą (tai nebūtinai turi būti visuomet tas pats asmuo) – kuris derina savo vado-vavimo stilių ( nuo dalyvio iki autokrato ) prie aplinky-bių.

• Gerą komandą sudaro žmonės, kurie įvairiais būdais prisideda atliekant darbą; taip pasiekiama ge-riausių rezultatų, t.y. komanda nuveikia daugiau negu atskiri jos nariai.

• Gera komanda veikia taip, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp užduoties („ką“) bei vykdymo proceso („kaip“).

• Geroje komandoje sukuriama paramos atmosfe-ra, kur žmonės turi gerą galimybę pasakyti, ką jie iš tiesų mano, brandinti vienas kito idėjas ir imtis atsakomybės už susitartą veiksmų eigą, net jeigu buvo nuomonių skirtumų.

• Gera komanda mokosi iš patirties, tiek iš pa-siekimų, tiek iš nesėkmių, apžvelgdama savo darbo procesus ir taip nuolatos juos tobulindama.

• Gera komanda ne tik sunkiai dirba, bet ir žai-džia, t.y. jos nariai ne tik siekia iššaukiančių tikslų, bet ir patiria malonumą tai darydami.

Sėkmė aplanko tas reformas, kurios geba prisitaikyti ir pasinaudoti konteksto įvairove. Tokios reformos įgauna atitinkamą pavidalą ir integruojamos taip, kad geriau-siai tiktų organizacijos ir individualiems kontekstams (Guskey, 2004)

Literatūra1. Lesauskis P. Organizacijos pradai. Organizacijų vadyba:

sisteminiai tyrimai, 2000; 107-112.2. Organizacijų sociologija. Kopendiumas. Sudarė J.Guščins-

kienė. Minskas: Konvent, 2000; 72.3. Vijeikienė B., Vijeikis J. Komandinio darbo pagrindai. Vil-

nius: Rosma, 2000; 13.4. Galkina P.T. Valdymo sociologija: nuo grupės link koman-

dos. Mokymo priemonė . Maskva: finansai ir statistika, 2001; 155-159.

5. Neugeboren B. Organisation Policy and Practice in the Human Servines, London: Longman, 1992; 184.

6. Stott K, Walker A. Teams. Teamwork and Teambuilding. New York: Pretentice Hall, 1999.

7. Drucker P F (1994). The age of social transformation. http://www.theatlantic.com

8. Everard B. ir Morris G. Efektyvus mokyklos valdymas. Po-ligrafija ir informatika, 1997; 177.

9. Ovretveit J. Coordinating Community Care. Multidiscip-linary Teams and Care Management, Buckingham: Open University Press, 1995; 6.

10. Larsen K. ir kiti. Learning organisations, 1996.11. Bendravimo psichologija. Vadovėlis. Atsak. redakt. Doc. J.Al-

monaitienė. Kaunas: KTU Psichologijos katedra, 2001; 33-37.


39032011 m. “Sveikatos mokslai” Nr.1 SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA

Energetikos sistemų automatizavimo tema šiandien yra labai aktuali. Nuolat brangstantys energetiniai ištek-liai labai smarkiai turi įtakos šiandienos įmonių veiklai. Todėl net konservatyvios įmonės negali sau leisti atsi-sakyti tokio galingo įrankio kaip automatizacija (auto-matizuota energijos suvartojimo, stebėjimo sistema). Šiuolaikinių informacinių technologijų panaudojimas duoda didžiulę naudą.

Palangos reabilitacijos ligoninėje 2010 birželio mė-nesį UAB „Energijos taupymo centras“ įdiegė objekto inžinerinių sistemų, energetinių resursų apskaitos, duo-menų analizės ir apdorojimo bei tolimesnio energetinio poreikio prognozavimo programinę įrangą (SCADA).

SCADA sistemą sudaro:• elektroniniai apskaitos prietaisai, fiksuojantys

energijos suvartojimą ir gamybą;• duomenų perdavimo įranga, perduodanti užfik-

suotą informaciją iš elektroninių apskaitos prietaisų;• specializuota programinė įranga, kurios pagalba

gauti duomenys apdorojami, kaupiami ir pateikiami atas-kaitose kaip informacija apie energijos suvartojimą;

Projektuojant ir diegiant šią sistemą buvo siekiama kontroliuoti visas pagrindines pastato energetines siste-mas bei pagrindinius energijos vartotojus. Todėl SCADA sistema leidžia stebėti ir analizuoti atskiras pastato si-stemas, tokias kaip:

• elektros energijos vartojimo ir gamybos apskaita;• šilumos energijos vartojimo ir gamybos apskaita;• šalto vandens tiekimas;• karšto vandens vartojimo ir gamybos apskaita;• patalpų šildymo sistemos vartojimo apskaita;• kuro sąnaudų apskaita (dujos); • jėgainės darbo stebėjimas ir technologinių ava-

rijų stebėjimas; • jėgainės darbo efektyvumo kontrolė; • automatiniai avarinių režimų pranešimai.Apskaitos duomenų analizės bei apdorojimo progra-

ma skirta vandens, šilumos, elektros energijos, dujų ir kt. skaitiklių duomenų apdorojimui, ataskaitų formavimui, duomenų analizei, būsimo poreikio prognozavimui.

Automatizuota apskaitos sistema užtikrina pastovų informacijos kaupimą, apdorojimą bei atnaujinimą.

Vartotojui bet kuriuo metu pateikiami visi duomenys apie energijos sąnaudas, nukrypimus nuo užduotų parametrų. Šios įrangos pagalba vartotojas gali lengvai analizuoti, sekti suvartojimo tendencijas ir tiksliai prognozuoti bei racionaliau paskirstyti suvartojimą. Energijos suvartojimo ir kiti duomenys yra pateikiami įvairiais laiko intervalais, grafine ar kita pageidaujama forma.

UAB „Energijos taupymo centras“ įdiegta SCADA sistema suteikia galimybę kontroliuoti visas energijos sąnaudas ir užtikrinti efektyvų ir optimalų energijos panaudojimą.

• Valandinis energijos sunaudojimo registravimas ir duomenų saugojimas.

• Nuolatinis šilumos ir elektros poreikio svyravi-mų stebėjimas.

• Nuolatinis šilumos ir elektros suvartojimo duo-menų sekimas.

• Energijos suvartojimo poreikių planavimas ir analizavimas.

• Procesų optimizavimo galimybė ir efektyvumo tyrimai.

• Duomenų pavaizdavimas realiu laiku.• Operatyvus aptarnaujančio personalo perspėji-

mas apie avarinius įvykius, susijusius su kontroliuojamu technologiniu procesu ir įrangos funkcionavimu.

• Automatinis ataskaitų generavimas ir duomenų pavaizdavimas lentelėse ar grafikuose vartotojui pato-gioje formoje. Duomenų archyvavimas.

• Gali būti sėkmingai integruojama į įmonėje naudojamas informacines valdymo sistemas ir teikti informaciją, reikalingą efektyviam įmonės veiklos pla-navimui bei organizavimui.

• Sistema gali būti lengvai plečiama ir vystoma pagal kliento poreikius ir pageidavimus.

Tai leidžia stebėti, valdyti, planuoti ir optimaliai iš-naudoti įmonės resursus, o tai ženkliai sumažina kaštus žmoniškiesiems ištekliams, kurui ir įrangos eksploata-cijai. SCADA sistema tarnauja ne tik kaip sąsaja tarp operatoriaus ir sistemos valdymo įrenginių, naudojama ir duomenų kaupimui, jų konvertavimui į norimą ataskaitų formą, bet ir perdavimui aukštesniam vartotojų lygiui – vadovybės analizei.

LIGONINĖSENERGIJOSVALDYMOIRKONTROLĖSSISTEMA

VIRGINIJUS BISKYS, ARTŪRAS SENIONIS, NERIJUS ADOMAVIČIUSPalangos reabilitacijos ligoninė

Adresas susirašinėti: Nerijus Adomavičius, el, p.: [email protected]


REIKALAVIMAIMOKSLINIAMSTRAIPSNIUIÞURNALE„SVEIKATOSMOKSLAI“

Tai medicinos mokslo ir medicinos praktikos žurnalas gydytojams ir medicinos darbuotojams, kitiems specia-listams.

Moksliniai straipsniai, siunčiami mūsų žurnalui, privalo atitikti nustatytus reikalavimus. Pageidautina, kad autorius pradžioje nurodytų, kuo reikšmingas straipsnis, kam jis skirtas, kas jame nauja. Po lietuviško rašomas angliškas pavadinimas. Autorių pavardės rašomos mažosiomis raidėmis, pvz., A.Jonaitis. Straipsniuoseturibūtimokslodarbuibūtinosdalys:raktažodžiai;trumpasantrauka;įvadas;darbotikslas;tyrimomedžiagairmetodas,tyrimøaprašymas,gautirezultatai;numeruotosišvados;panaudotosliteratūrossąrašas;straipsniopavadinimas,raktažodžiai ir išsami santraukaangløkalba. Literatūros apžvalgoms, praktiniams straipsniams, kazuistiniams atvejams struktūra skiriasi. Nuorodos į autorius iš literatūros sąrašo dedamos po minimo autoriaus pavardės arba sakinio gale. Jei nurodoma daug šaltinių, kurių numeriai eina vienas po kito, šaltiniai rašomi per brūkšnelį, pvz.: [4,7,9-12]. Vertėtų atsiminti, kad dešimtainėse trupmenose rašomas ne taškas, o kablelis, pvz., 17,5 ir pan.

Straipsniai pateikiami dviem egzemplioriais, autoriaus pasirašyti, jų apimtis – iki 6-8 psl. Lotyniški ir kitų kalbų žodžiai rašomi kursyvu. Pridedamas ir diskelis (su populiaria tekstine programa).

Straipsniai neturi būti kur nors kitur anksčiau skelbti, rankraščiai atspausdinti aiškiai, per pusantro intervalo.Iliustracijos pateikiamos atskirais lapais, po piešiniais, lentelėmis rašomas eilės numeris, pavadinimas. Jeigu

pateikiama nuotrauka – jos kitoje pusėje nurodomas autorius, straipsnio pavadinimas, numeris ir iliustracijos pa-vadinimas. Spalvoti paveikslai negali būti susieti kartu su tekstu. Tekste nurodoma, kur turi būti dedama lentelė ar iliustracija. Dėl spalvotų iliustracijų tariamasi atskirai. Siūloma laikytis priimtos Tarptautinės SI vienetų sistemos. Jeigu straipsnis nevisiškai atitinka moksliniam straipsniui keliamus reikalavimus, jis spausdinamas kaip aprašomasis, informacinis arba kaip tezės.

Visi moksliniai ir teoriniai praktiniai straipsniai recenzuojami.Autorių, kuriais remiamasi straipsnyje, pavardės rašomos taip: a) straipsnyje – pirma vardo raidė(s), po to – pa-

vardė; b) literatūros sąraše – atvirkščiai. Atkreiptinas dėmesys: tarp vardo raidės ir pavardės paliekamas tarpelis.Ypatingą dėmesį prašytume atkreipti į literatūros sąrašą. Redakcijos nuomone, literatūros sąrašas neturėtų būti

ilgas: trumpo straipsnio – iki 10, ilgo – iki 20, literatūros apžvalgų – iki 40 šaltinių. Jie negali būti senesni kaip penkerių metų.

Literatūros sąrašas turi būti parengtas taip, kaip yra įprasta šiuo metu Lietuvoje daugelyje mokslo sričių:pirmiausia rašoma autoriaus pavardė, po to jo vardo (vardų) pirmoji raidė; jei autorių yra keli, po kiekvieno

autoriaus rašomas kablelis. Toliau rašomas straipsnio pavadinimas, po jo dedamas taškas, žurnalo ar knygos pa-vadinimas, po jo – taškas. Jei nurodoma leidykla, leidinio vieta ar leidėjas, toliau rašoma leidimo metai, tomas (numeris), puslapiai nenurodant metų, tomo ar numerio ir puslapio santrumpų. Po metų dedamas kabliataškis, o po tomo (numerio) – dvitaškis. Pvz., 15. Bernstein JM. Role of allergy in eustachian tube blockage and otitis me-dia with effusion: a review. Otolaryngology - Head & Neck Surgery, 1996;114(4):562-568. 16. Mogi G, Chaen T, Tomonaga K. Influence of nasal allergic reactions on the clearance of middle ear effusion. Arch Otolaryngol. Head NeckSurg. 1990;116:331-334... 1. Šatkauskas B. Bronchoskopija: dabartis ir ateitis. Medicina. 1997;33(6):3-10. 2. Danila E., Šatkauskas B., Petrauskas A. Bronchoalveolinis levažas – informatyvus plaučių ligų diagnostikos metodas. Medicina. 1997; 33(6):44-47. 3. Klech H, Pohl W. Technical recommendations and guidelines for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1989;2:561-585. 4. Klech H, Hutter C, Costabel U. Clinical guidelines and indications for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1992;2(8):1-130. 5. Jacobs DS, DeMott WR, Grady HJ, Horvat RT, Huestis DW, Kasten BL. Laboratory Test Handbook, 4th Edition. Lexi-Comp INC, Hudson (Cleveland), 1996... 9. Kimura K, Stoopen M, Reeder MM, Moncada R. Amebiasis: Modern diagnostic imaging with pathological and clinical correlation. Semin Roentgenol. 1997;32(4):250-275. 10. Ralls PW. Focal inflammatory disease of the liver. Radiol Clin. N. Amer., 1998;36(2):377-389. 11. Mergo PJ, Ros PR. Benign lesions of the liver. Radiol Clin. N. Amer. 1998;36(2):319-331. 12. Valantinas J., Buivydienė A., Bernotienė E., Denapienė G. Daugiakamerinė cistinė alveolinio echinokoko (Echinococcus alveolahs) sukelta kepenų infiltracija. Medicinos teorija ir praktika, 1998;(2):81-83.


Tekste pavartotos literatūros šaltinis rašomas to paties dydžio raidėmis, paprastuose skliausteliuose nurodant eilės numerį.

Priimami straipsniai, parašyti anglų, prancūzų, rusų kalbomis, tačiau autorius atsako už angliško teksto kalbą ir straipsnio redagavimą. Būtina kartu pateikti ir reziumė lietuvių kalba.

Pirmumas spausdintis mūsų žurnale teikiamas mūsų rėmėjams ir tiems, kurie iš anksto sumoka už savo straips-nio išspausdinimą.

Tiek mokslo, tiek praktikos, tiek mokslo populiarinimo straipsnių tekstas turi būti parašytas sklandžia bendrine lietuvių kalba.

Autorius savo straipsnį redakcijai gali siųsti ir el. paštu: [email protected]galelietuviøirangløkalbomisturibūtinurodytasadresassusirašinėti(paprastainurodomasvienas

išstraipsnioautoriø).Nurodomatikslusadresas(supaštoindeksu),taippatel.paštas.Dėl straipsniø spausdinimo tartis redakcijos adresais arbamob. tel.: 8 618 24712, 8 687 20248,

861241252.

SCIENTIFICARTICLESMUSTMEETTHEREQUIREMENTSOFTHEJOURNAL„HEALTHSCIENCES“

„Health Sciences“ is a journal of medicine science and practice for medical practitioners and scientific work-ers, other specialists.

Scientific articles posted to our journal should meet certain requirements. We want the authors to begin their writings with pointing out the significance and purpose of the article, its novelty. The title in English follows the title in Lithuanian. The (sur)name of the author is written by small letters, e. g. A. Jonaitis. Awritingmustconsistofthepartsspecificforascientificarticle:keywords,asummary,anintroduction,indicationsforwhatpurposeanarticleiswritten,sourcesandamethodofresearchwork,adescriptionofinvestigations,resultsofscientificactivities,sequentialconclusions,alistofliteraturedealingwiththearticle,thenameofanarticle,keywordsandadetailedsummaryinEnglish.

As far as reviews, articles on medical practice and casuistical cases are concerned the structure of an article is different: references to authors follow their names or end of a sentence. If one has to deal with several sources in sequence, one source is separated from another by a dashed stroke, e. g. 4, 7, 9–12. If decimal fractions are used, the comma is a punctuation mark, e. g. 17,5.

Articles are signed by their authors and posted in duplicate. The volume of a writing consists of 6–8 pages. Words in Latin and other foreign language are written in italics. A parcel includes a magnetic tip as well with a popular version of the text.

We impose a ban on articles that have been published already. Manuscripts must be printed clearly, lines ar-ranged at certain intervals (1,5).

Illustrations should be presented on separate lists, their names and current numbers are specified below paint-ings or tables. Coloured paintings cannot be mixed up with the text.

There may be indications in the text pertinent to the desirable places of published numbers or illustrations. The author ought to have told us beforehand about the wish to have coloured illustrations. We advise you to follow the internationally accepted SI system of measurement.

If an article does not fully meet the requirements for a scientific article, it may be published as a descriptive piece, an information or theses.

All scientific and practical articles come under review.The names of the authors who are referred to are written in this way: a. the first capital letter of the name gooes

first of all; b. the surname follows the name.If the author deals with the list of literature referred to he (she) should write the other way. We ask you not to

mix up the name and surname of an author, to separate them by a gap.


We call your attention to the list of literature. The editorial staff is of the opinion that the list should be as short as possible: if one deals with a short article, the list must not exceed 10 sources; in case of articles of great size – up to 20 sources and literature reviews – up to 40 sources. The sources referred to cannot be old-time (published 5 or more years ago).

The list of literature must be prepared according to the order nowadays used in Lithuania by representatives of various branches of science. It begins with the surname of an author. The first capital letter of his name follows it. If there are some co-authors, their names are separated by a comma. Later on the name of an article is written, followed by a full stop, the name of a journal or book referred to, the year of publication, the number of a vol-ume, the page without reference to abbreviations dealing with the date of publication, a volume or a number, a chapter of the page and so on. The date of publications is followed by a semicolon and the reference to a volume or a number – by a colon. For example, 15. Bernstein JM. Role of allergy in eustachian tube blockage and otitis media with effusion: a review. Otolaryngology - Head & Neck Surgery, 1996;114(4):562-568. 16. Mogi G, Chaen T, Tomonaga K. Influence of nasal allergic reactions on the clearance of middle ear effusion. Arch Otolaryngol. Head NeckSurg. 1990;116:331-334... 1. Šatkauskas B. Bronchoskopija: dabartis ir ateitis. Medicina. 1997;33(6):3-10. 2. Danila E., Šatkauskas B., Petrauskas A. Bronchoalveolinis levažas – informatyvus plaučių ligų diagnostikos metodas. Medicina. 1997; 33(6):44-47. 3. Klech H, Pohl W. Technical recommendations and guidelines for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1989;2:561-585. 4. Klech H, Hutter C, Costabel U. Clinical guide-lines and indications for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1992;2(8):1-130. 5. Jacobs DS, DeMott WR, Grady HJ, Horvat RT, Huestis DW, Kasten BL. Laboratory Test Handbook, 4th Edition. Lexi-Comp INC, Hudson (Cleveland), 1996... 9. Kimura K, Stoopen M, Reeder MM, Moncada R. Amebiasis: Modern diagnostic imaging with pathological and clinical correlation. Semin Roentgenol. 1997;32(4):250-275. 10. Ralls PW. Focal inflam-matory disease of the liver. Radiol Clin. N. Amer., 1998;36(2):377-389. 11. Mergo PJ, Ros PR. Benign lesions of the liver. Radiol Clin. N. Amer. 1998;36(2):319-331. 12. Valantinas J., Buivydienė A., Bernotienė E., Denapienė G. Daugiakamerinė cistinė alveolinio echinokoko (Echinococcus alveolahs) sukelta kepenų infiltracija. Medicinos teorija ir praktika, 1998;(2):81-83.

In the reference to a source of literature letters of the same size are used. The current number of a source is taken in brackets.

One may post articles in English, French or Russian under condition that the author takes the responsibility for editing a manuscript and its correct language. An article in a foreign language should include its summary in Lithuanian. The proceeds of publishing are distributed according to priority given to our sponsors and the authors who cover the expanses of publishing their articles in advance.

Both scientific articles or writings dealing with popular science or medical practice should be written in smooth and modern Lithuanian (English, French or Russian).

Authors may use our website as well: [email protected]referencetoyouraddressshouldbeincludedinordertoapplytoyou(iftherearesomeco-authors,we

areinterestedinoneofthem).Weaskyoutoinformusaboutyourwebsiteormailaddressanddial.


SVEIKATOS MOKSLAI

HEALTH SCIENCES

2011’1

TURINYS

REABILITACIJAG.Bižokaitė,J.Daratienė. Šilumos poveikis rankos spas-tiškumui sumažinti ergoterapijoje sergantiesiems galvos smegenų insultu ..................................................3773R.Stonkutė. Kinezitrapijos procedūrų eiliškumo įtaka peties sąnario funkcijoms po artroskopinės sąauginio kapsulito operacijos ............................................3786D.Bumblauskytė.Kineziterapijos programų efektyvumas po čiurnos sąnario pakeitimo operacijos .............3804D.Kurlys. Reabilitacija po gaktikaulių lūžimų .....3821V.Butrimienė.Logopedinių pratybų poveikis pacientams reabilitacijos periodu po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų .............................................................3825J.Jakubauskienė,J.Kaunienė,D.Kurlys,A.Staugaitienė,I.Þemaitienė. Reabilitacijos po klubų ir kelių sąnarių endoprotezavimo operacijų patirtis .....................3828J.Daratienė. Pacientų po nugaros smegenų pažeidimo reabilitacijos pokyčiai .........................................3833

VISUOMENĖS SVEIKATAD.Gerulaitis,B.Gudinavičius,M.Jurevičienė,L.Ra-dzevičienė,I.Baranauskienė. Neįgaliųjų sveikatinimo lūkesčių tenkinimas NVO veiklose ......................3837 K.Miškinis.Tuberkuliozės programos veiksmingumas ir jai skiriamos lėšos ...............................................3843R.Stukas,M.Baranauskas,E.Švedas,L.Tubelis.Perspek-tyvinio rengimo olimpinės pamainos sportininkų mitybos ypatumai .............................................................3847M.Zalepūga,A. Širinskienė.Perpakavimo įtakos ly-giagrečiai importuojamų vaistinių preparatų kokybei vertinimas Europos Sąjungos teisingumo teismo jurispru-dencijoje .............................................................3854

BIOMEDICINAI.Pilypienė,N.Drazdienė,I.Dumalakienė,N.Vezber-gienė,D.Bartkevičienė,M.Šilkūnas.Vaisiaus uždegimi-nio atsako sindromo įtaka neišnešioto naujagimio psicho-motorinei raidai atskirais kūdikystės laikotarpiais 3860

INFORMACIJAV.Valvonienė,R.Lukauskaitė,J.Daratienė.Profesinė

reabilitacija: praeitis, dabartis ir ateitis ....................3869V.Lankauskienė,I.Vyšniauskienė,A.Pakštytė,V.Pociu-tė. Kineziterapija ir aktyvi reabilitacija ugdant savarankiš-kumą pacientams po nugaros smegenų pažeidimo 3875L.Gavelienė. Dailės terapijos taikymo reabilitacijos ligoninėje metodai pacientams po nugaros smegenų pažeidimo ...........................................................3879V.Levinger. Mūsų patirtis dalyvaujant sveikatą stiprinan-čių ligoninių asociacijos veikloje ........................3883D. Jonauskienė. Slaugytojų pasitenkinimas darbu ir trikdžiai, dirbant pagal naują organizacinę-funkcinę struktūrą ..............................................................3888D.Kairienė. Kalbos sutrikimų šalinimas po insultų 3891S.Þadeikytė. Spinalinių pacientų slaugos problemos 3893J.Kobilinskienė,R.Zolubienė.Psichoterapijos paslaugų organizavimas .....................................................3897

SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBAR.Aleknavičienė. Nauja organizacinė-funkcinė struktū-ra. Ką ji mums duoda? ........................................3899V.Biskys,A.Senionis,N.Adomavičius. Ligoninės ener-gijos valdymo ir kontrolės sistema ......................3903

CONTENTS

REHABILITATIONG.Bižokaitė,J.Daratienė. The influence of warmth to hand spasticity reduction in the occupational therapy for pacients after stroke ............................................3773R.Stonkutė. The influence of the order of priority in physiotherapy procedures on treating adhesive shoulder function after arthroscopical release ....................3786D.Bumblauskytė.The efficiency of the physiotherapy programs after ankle joint endoprosthesis operation 3804D.Kurlys. Experience in rehabilitation after pubic bone fractures in Palanga rehabilitation hospital ..........3821V. Butrimienė. Speech therapy activities for patients during rehabilitation period following cerebrovascular disorders .............................................................3825J.Jakubauskienė,J.Kaunienė,D.Kurlys,A.Staugaitienė,I.Þemaitienė.Experience of medical rehabilitation after hip and knee joint replacement in Palanga rehabilitation hospital ...............................................................3828


J.Daratienė.Change of rehabilitation for spinal cord injury patients ........................................................3833

PUBLIC HEALTHD.Gerulaitis,B.Gudinavičius,M.Jurevičienė,L.Ra-dzevičienė,I.Baranauskienė.Expectations of wellness activities in the NGO for disabled persons ..........3837K.Miškinis.Effectiveness of tuberculosis programme and its funding ...........................................................3843R.Stukas,M.Baranauskas,E.Švedas,L.Tubelis.Some aspects of nutrition in perspective training olympic team athletes ...............................................................3847M.Zalepūga,A.Širinskienė.The evaluation of the affect of repackaging on the original condition of parallelly imported medicinal products in the jurisprudence of the court of justice of the European Union ................3854

BIOMEDICINEI. Pilypienė,N.Drazdienė, I.Dumalakienė,N.Vez-bergienė,D.Bartkevičienė,M.Šilkūnas.The effect of fetal inflammatory response syndrome to psychomotor evolution of preterm newborns in different stages of their early development ..............................................3860

INFORMATIONV.Valvonienė,R.Lukauskaitė,J.Daratienė.Professional rehabilitation: past, at present and future .............3869V.Lankauskienė,I.Vyšniauskienė,A.Pakštytė,V.Po-ciutė.Physiotherapy and active rehabilitation for patients after spinal cord injury self – sufficiency practice 3875L.Gavelienė. Art Therapy techniques in patients with spinal cord injury rehabilitation hospital ..................3879V.Levinger. Our experience in the presence of hospitals in health promotion activities of the Association 3883D.Jonauskienė. Nurses‘ job satisfaction and interrup-tions, work under the new organizational-functional structure ..............................................................3888D.Kairienė. Speech after removal of strokes .......3891S.Þadeikytė. Spinal patient care problems ..........3893J.Kobilinskienė,R.Zolubienė.Psychotherapy services organization ........................................................3897

HEALTH ECONOMICS AND MANAGEMENTR.Aleknavičienė.The new organizational-functional structure. What does it give us? ...........................3899V.Biskys,A.Senionis,N.Adomavičius.Hospital energy management and control system .........................3903

2011 skat ka r1 informacija 3877 - sam.lrv.lt · pdf fileaukšta motyvacija labai...

Documents