asmenŲ po klubo sĄnario endoprotezavimo …16093536/... · 4 santrauka kardokaitė m. asmenų po...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

MARIJA KARDOKAITĖ

ASMENŲ PO KLUBO SĄNARIO ENDOPROTEZAVIMO

OPERACIJOS SAVARANKIŠKUMO IR PASITENKINIMO

VEIKLA KAITA, TAIKANT ERGOTERAPIJĄ ANKSTYVUOJU

REABILITACIJOS LAIKOTARPIU

Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Dr. Sigitas Mingaila

KAUNAS, 2016

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVETSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanė

Prof. Dr. Jūratė Macijauskienė_____________ (parašas)

2015 m. …………… mėn. ….d.

MARIJA KARDOKAITĖ

ASMENŲ PO KLUBO SĄNARIO ENDOPROTEZAVIMO

OPERACIJOS SAVARANKIŠKUMO IR PASITENKINIMO

VEIKLA KAITA, TAIKANT ERGOTERAPIJĄ ANKSTYVUOJU

REABILITACIJOS LAIKOTARPIU

Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Dr. Sigitas Mingaila _____________ (parašas)

2016 m. …………… mėn. ….d.

Recenzentas:

......................................... _____________ (parašas)

2016 m. …………… mėn. ….d. Darbą atliko:

Marija Kardokaitė _____________ (parašas)

2016 m. …………… mėn. ….d.

KAUNAS, 2016

3

TURINYS

SANTRAUKA 4

ABSTRACT 6

SANTRUMPOS 8

ĮVADAS 9

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA 11

1.1. Klubo sąnario kineziologija 11

1.2. Klubo sąnario endoprotezavimo priežastys 12

1.3. Klubo sąnario endoprotezavimo kontraindikacijos 14

1.4. Klubo sąnario protezavimas 15

1.5. Klubo sąnario protezavimo technika 17

1.6. Reabilitacija 18

1.7. Savarankiškumo lavinimas 21

1.8. Komplikacijų rizika 22

2. TYRIMO METODIKA 24

2.1. Tyrimo kontingentas 24

2.2. Darbo metodika 24

2.2.1. Tyrimo metodai 24

2.2.2. Statistiniai duomenų analizės metodai 27

3. TYRIMO REZULTATAI 28

3.1. Anketinės apklausos duomenų rezultatai 28

3.2. Tiriamųjų savarankiškumas 28

3.2.1. Tiriamųjų savarankiškumas tarp I ir II grupių 32

3.4. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos veiklos atlikimo kaita 33

REZULTATŲ APTARIMAS 43

IŠVADOS 62

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 63

LITERATŪROS SĄRAŠAS 64

4

SANTRAUKA

Kardokaitė M. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos savarankiškumo ir

pasitenkinimo veikla kaita, taikant ergoterapiją ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu, magistranto

baigiamasis darbas / mokslinė vadovas dr. Sigitas Mingaila. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,

Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika.

Tyrimo tikslas. Nustatyti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos

savarankiškumo ir pasitenkinimo veikla kaitą, taikant ergoterapiją, ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu.

Tyrimo uždaviniai: 1.Įvertinti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos

savarankiškumą ir pasitenkinimą veikla ankstyvojo reabilitacijos laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

2.Įvertinti pacientų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos įgūdžius ankstyvojo reabilitacijos

laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. 3.Nustatyti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos

klubo sąnario funkciją ir susijusias problemas. 4.Įvertinti pacientų pasitenkinimo veikla kaitą, taikant

ergoterapiją, priklausomai nuo amžiaus, lyties bei implanto tipą.

Metodika: Tyrimas atliktas Birštono „Eglės” sanatorijos, medicininės reabilitacijos skyriuje.

Buvo ištirta 36 pacientai (24 moterys ir 12 vyrų) po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. Tyrimo

metu buvo siekiama nustatyti tiriamųjų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos veiklos problemas

atliekant kasdienę, darbo ir laisvalaikio veiklas. Tiriamieji po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos

buvo vertinami naudojant autorės sudarytą anketą; veiklos sutrikimai vertinti „Kanadietišku veiklos

vertinimo testu“; klubo sąnario funkcijai įvertinti naudojamas HOOS klausimynas.

Išvados: 1.Asmenims, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, reabilitacijos pradžioje

savarankiškumas labiausiai sutrinka kasdieninėje, mažiausiai produktyvioje veiklose. Funkcinis

judėjimas labiausiai paveikia asmenų apsitarnavimą. Produktyvios veiklos metu daugiausiai problemų

kildavo atliekant namų ruošą. Reabilitacijos pabaigoje asmenų savarankiškumas pagerėjo, bet problemas

įvardijo tas pačias kaip ir reabilitacijos pradžioje. Reabilitacijos pradžioje veiklos atlikimas buvo

statistiškai nereikšmingas, bet pabaigoje veiklos atlikimas nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas

(p<0.05). Pasitenkinimas veikla nebuvo statistiškai reikšmingas reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. 2.

Pacientų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, reabilitacijos pradžioje įgūdžiai buvo prastesni

negu reabilitacijos pabaigoje. Reabilitacijos pradžioje rekomendacijų nesilaikė tiriamieji iki 65 metų

labiau negu 65 metų asmenys ir vyresni, bet po reabilitacijos 65 metų ir jaunesni laikėsi labiau negu 65

metų ir vyresni. Įgūdžiai geriau išliko grupėje iki 65 metų negu 65 metų ir vyresniems. Reabilitacijos

pradžioje pagal lytį įgūdžiai prastesni buvo moterų grupėje, bet reabilitacijos pabaigoje buvo didesnis

pagerėjimas negu vyrų grupėje. Vyrai turėjo geresnius įgūdžius ir greičiau įsisavino kaip teisingai laikytis

5

rekomendacijų. 3. Asmenims, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, klubo sąnario funkcijos

pagerėjo ankstyvajame reabilitacijos laikotarpyje. Statistiškai reikšmingai sumažėjo skausmo dažnis

funkcinių veiklų metu, simptomų pasireiškimas, sumažėjo sunkumai atliekant kasdienes veiklas;

padidėjo aktyvumas laisvalaikio veiklose, pagerėjo, gyvenimo kokybė. 4. Pacientų pasitenkinimas veikla

pagal lytį reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje pasitenkinimas veikla pagerėjo. Reabilitacijos pradžioje ir

pabaigoje asmenų pasitenkinimas veikla pagal implanto tipą, tarp grupių nesiskyrė, jos buvo

homogeniškos, bet buvo statistiškai reikšmingas pagerėjimas reabilitacijos laikotarpyje mechaninį

implanto tipą turintiems asmenims. Asmenų pasitenkinimas kasdiene veikla pagerėjo pagal amžiaus

grupes iki 65 metų ir 65 metai ir vyresniems.

6

ABSTRACT

Kardokaitė Marija, The change of personal independence and performes satisfaction after

total hip replacement surgery in the early rehabilitation of occupational therapy.

Master's thesis; Master's thesis supervisor: Dr. Sigitas Mingaila. Lithuanian University of

Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation.

Aim of the research: to determine the change of independence and satisfaction with physical

activity in patients who have had total hip replacement surgery, applying occupational therapy at an early

stage of rehabilitation.

Objectives of the research: 1. To evaluate the patients’ who have had hip replacement surgery

independence and satisfaction with physical activity at the beginning and the end of early rehabilitation.

2. To assess the patients’ post-operative skills at the beginning and the end of early rehabilitation. 3. To

evaluate the patients’ hip function and related issues after surgery. 4. To assess the patients’ satisfaction

with physical activity, applying occupational therapy, depending on the age, sex and type of implant.

Method of the research: The study was conducted in Birštonas "Eglė" sanatorium, medical

rehabilitation section. 36 patients were examined (24 women and 12 men) after total hip replacement

surgery. The study was designed to detect performance issues and to test daily, work and leisure activities

in patients after surgery. The examined patients were evaluated using a questionnaire created by the

author; activity disorders were assessed using the ‘Canadian performance evaluation test’ and HOOS

assessment questionnaire was used to evaluate hip function in patients.

Conclusions: 1.After hip replacement surgery at the beginning of the rehabilitation, the most

disrupted activity was in the group of independence of daily activities, at least in productive activities.

Functional movement mostly affects self-service of the person. Productive activity most problems

encountered in the housework. At the end of rehabilitation personal autonomy has improved, but the

problems identified are the same as in the beginning of rehabilitation. Rehabilitation activities at the

beginning of the performance was not statistically significant, but the end of the rehabilitation activities

improved of a statistically significant difference (p <0.05) respectively. Satisfaction activity was not

statistically significant at the beginning neither at the end of rehabilitation. 2. In patients undergoing total

hip replacement surgery, rehabilitation beginning skills were lower than at the end of rehabilitation.

Rehabilitation at the beginning did not comply with the recommendations targeted to 65 years more than

65 years of age and older, but after rehabilitation 65 years old and younger patients took more skills than

65 years of age and older. Skill better preserved in the group of up to 65 years then over 65 years of age

and older. At the beginning of rehabilitation in woman group skills were lower, but at the end of

7

rehabilitation was greater improvement than in men’s group. Men had better skills and quickly mastered

how to properly comply with the recommendations. 3. Persons after hip replacement surgery, hip

function improved in early rehabilitation. A statistically significant decrease in the incidence of pain

during functional activities, of symptoms, decrease difficulties during daily activities; increased activity

in leisure activities, improved quality of life.

4. Comparing by gender, patient satisfaction with activities improved. Rehabilitation at the beginning

and at the end of people's satisfaction activities by implant type, did not differ between the groups, they

were homogeneous, but statistically significant improvement observed in the group with the specified

mechanical implant type patients. Individuals satisfaction with daily activities improved by age groups

up to 65 years and 65 years of age and older.

8

SANTRUMPOS

Et al. (lot.) – ir kiti

HOOS - klausimynas kelio sąnario funkcijai įvertinti.

Kt. – kitas

KVVT - kanadietiškas veiklos vertinimo testas

n – tiriamųjų skaičius

p – reikšmingumo lygmuo

pav. - paveiksliukas

Proc. – procentai

SN – standartinis nuokrypis

Sx – aibės nuo aritmetinio vidurkio

t – Stjudento t kriterijus

X – aritmetiniai vidurkiai

z – Vilkoksono kriterijus

9

ĮVADAS

Lietuvoje su kiekvienais metais intensyviai atliekamos klubo sąnario endoprotezavimo

operacijos. Tokių operacijų daugėja dėl įvairiausių veiksnių, tokių kaip: fizinio krūvio stoka,

neveiksmingos reabilitacijos priemonės, blogai parinkti gydymo metodai, trūksta daugiau informacijos,

motyvacijos stoka plačiau domėtis [39].

Reabilitacijos priemonių ir metodų efektyvumas pasireiškia klinikiniais požymiais, kurie

aprašomi mokslinėje literatūroje. Ankstyvajame reabilitacijos laikotarpyje vertinamas poveikis per

veiklos ir fiziologinius kriterijus. Svarbu atkreipti dėmesį kaip atsistato paciento būklė, kuri susijusi su

gyvenimo kokybe. A. Kriščiūnas teigia, kad funkcinės žmogaus galimybės ir sveikatos svarba gyvenimo

kokybei [29].

Reabilitacijos efektyvumas vertinamas atsižvelgiant į funkcinės būklės pokyčius tam tikrais

laikotarpiais - atvykus į reabilitaciją ir baigus reabilitacijos programą [52]. Žigienė teigia, kad

reabilitacijos efektyvumą apibūdina šie vertinimo kriterijai- a) ligos simptomų sumažėjimas; b) kasdienės

veiklos atkūrimas; c)sumažėjusios vaistų dozės ir jų poreikis; d) teigiama psichoemocinė dinamika; e)

teigiama gyvenimo pilnatvės dinamika [52].

Po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu vyresnio

amžiaus žmonių fizinis pajėgumas ir atsistatymas priklauso nuo paciento amžiaus, jo fizinio aktyvumo

ir kt. Vertinama paciento galimybės judant nuo invalido vežimėlio į lovą ir atgal, atliekant asmeninį

tualetą, maudantis, vaikštant lygiu paviršiumi, lipant laiptais, apsirengiant ir nusirengiant.

Po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos ankstyva reabilitacija dažniausiai pacientui sukelia

diskomfortą, bet padeda greičiau atsistatyti, sumažinti pooperacinius neigiamus simptomus. Praėjus

kelioms savaitėms po operacijos reabilitacijos laikotarpyje dauguma pacientų gali nueiti ilgus atstumus,

mažėja funkciniai apribojimai, kurie veikia paciento veiklos sritis tokias kaip laisvalaikio, kasdienės

veiklos ir produktyvios. Veiklos sritys lemia paciento gyvenimo kokybę.

10

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas:

Nustatyti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos savarankiškumo ir pasitenkinimo

veikla kaitą, taikant ergoterapiją, ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos savarankiškumą ir

pasitenkinimą veikla ankstyvojo reabilitacijos laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

2. Įvertinti pacientų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos įgūdžius ankstyvojo

reabilitacijos laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

3. Nustatyti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos klubo sąnario funkciją ir

susijusias problemas.

4. Įvertinti pacientų pasitenkinimo veikla kaitą, taikant ergoterapiją, priklausomai nuo amžiaus,

lyties bei implanto tipą.

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Klubo sąnario kineziologija

Klubo sąnarys (lot. articulatio coxae) – tai rutulinis sinovinis sąnarys, jungiantis koją su dubeniu.

Jis yra stiprus, stabilus ir leidžia atlikti didelės amplitudės judesius [6]. Stabilumo klubo sąnariui suteikia

tvirta sąnarinė kapsulė ir aplink esantys raiščiai bei raumenys. Klubo sąnarys prisitaikęs atraminei

funkcijai, dideliam krūviui ir įvairiems judesiams. Tai vienas didžiausių žmogaus organizmo sąnarių,

kurio galvą sudaro šlaunikaulio galvutė, o sąnarinę duobę – dubenkaulio gūžduobės deltinis paviršius

[7].

Klubakaulio gūžduobę sudaro trys dubens kaulai [6]:

klubakaulis formuoja užpakalinį paviršių,

sėdynkaulis – apatinį paviršių,

gaktikaulis viršutinį paviršių.

Gūžduobės duobę užpildo riebalinė gūžduobės pagalvė. Gūžduobę pagilina iš skaidulinės

kremzlės sudaryta trikampio skerspjūvio gūžduobės lūpa [7]. Ji dengia beveik visą šlaunikaulio galvą.

Sąnario duobę apačioje uždaro per gūžduobės įlanką peršokantis skersinis gūžduobės raištis (lig.

Transversum acetabuli).

Klubo sąnario galvą formuojanti šlaunikaulio galva, sudaro apie du trečdalius taisyklingo rutulio

paviršiaus [7]. Šlaunikaulio galva yra padengta skaidre kremzle, išskyrus mažą duobutę, kur prasideda

šlaunikaulio galvos raištis [6].

Sveiko klubo gūžduobę ir galvą dengia kremzlė, kuri padidina sąnarių paviršiaus plotą. Klubo

sąnario kremzlė yra storesnė nugariniame gūžduobės paviršiuje, kur jėgos labiausiai veikia sąnarį

vaikštant, bėgant ir šokinėjant [6].

Klubo sąnarį gaubia stipri skaidulinė kapsulė. Tai – trumpas ir tvirtas vamzdis. Skaidulinė plėvė

prasideda gūžduobės lūpos išorėje, apgaubia šlaunikaulio galvą ir kaklą ir baigiasi priekyje ant

šlaunikaulio tarp gūbrinės linijos [7]. Sąnarinė kapsulė apima klubinį šlaunies, gaktinį šlaunies ir sėdimąjį

šlaunies raiščius. Kartu su šiais raiščiais ir sąnarine lūpa sąnarinė kapsulė suteikia klubo sąnariui

stabilumo. Sąnario kapsulė storiausia priekinėje ir viršutinėje dalyse, kur yra didžiausias spaudimas ir

ploniausia viduriniame ir užpakaliniame paviršiuje [6].

12

1.2. Klubo sąnario endoprotezavimo priežastys

Klubo sąnario patologijos gali būti labai įvairios. Dažnai stebimi klubo sąnario minkštųjų

audinių pažeidimai, įgimtos klubo sąnario patologijos, klubo sąnarį supančių raumenų silpnumas ar

sutrumpėjimas, klubakaulio lūžiai ar artritiniai sąnario pakitimai [2]. Ligos ir traumos turi įtakos klubo

sąnario funkcijos apribojimams, tokiems kaip vaikščiojimas, apsirengimas, vairavimas ar lipimas laiptais

[35].

Osteoartritas – tai vis labiau plintanti liga, būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, sukelianti

negalią [38]. Ši liga iki pat šių dienų kelia nemenką iššūkį tiek gydytojams, tiek pacientams. Juo serga

šeštadalis suaugusių pasaulio gyventojų. Pagrindinis osteoartrito gydymo tikslas – malšinti skausmą ir

atstatyti sąnario funkciją [21]. Osteoartritas – tai liga, pažeidžianti sąnario kremzlę, raiščius, sąnario

kapsulę ir kaulą. Osteoartritas yra uždegiminės kilmės artritas. Klinikinis osteoartritas yra ne viena liga,

bet kelių ligų derinys, labiausiai įtakojamas amžiaus, sąnarių traumos, pakitusios biomechanikos ir

nutukimo [40]. Simptomų progresavimas dažnai lemia sumažėjusį mobilumą, pablogina funkcinę būklę

bei gyvenimo kokybę [38].

Koksartrozė – tai degeneracinė klubo sąnario liga, kuriai būdinga lėtinė eiga, progresuojantis

skausmo sindromas, šlubavimas, judesių amplitudės sumažėjimas, kontraktūrų formavimasis, atraminės

kojos funkcijos mažėjimas. Koksartrozės pasekmė – šlaunikaulio galvos susidėvėjimas. Koksartrozė -

labiausiai klubo sąnarį pažeidžianti liga [1]. Ligai progresuojant sumažėja žmogaus darbingumas ir jis

tampa neįgalus. Esant koksartrozei sąnario kremzlė supleišėja, suminkštėja, sumažėja jos storis, todėl

sutrinka klubo sąnario funkcija. Pakinta šlaunikaulio galvos ir gūžduobės forma [1].

Iki šiol nėra tiksliai žinomi klubo sąnario susidėvėjimą lemiantys veiksniai. Tačiau koksartozės

vystymuisi įtakos gali turėti [27]:

viršsvoris;

per didelė apkrova tenkanti klubo sąnariui;

paveldimumas (genetinės priežastys);

klubo sąnario vystymosi sutrikimai (displazija, dislokacija);

netaisyklinga sąnario forma;

autoimuninis artritas (pvz., reumatoidinis artritas);

šlaunikaulio galvutės nekrozė ir kritimai vyresniame amžiuje.

Antsvoris yra vienas iš pagrindinių faktorių lemiančių koksartrozės atsiradimą ir vystymąsi.

Sąnariai gauna per didelį krūvį, kurio neatlaiko ir kremzlės pradeda dilti. Dėl didelio antsvorio žmonės

13

mažai juda, o tai turi įtakos sąnarinei mitybai. Sąnariai negavę pakankamai deguonies pradeda dar

greičiau dilti. Pakinta ne tik sąnario struktūra, bet ir anatomija. Sąnariai deformuojasi, po lūžių kaulų

suaugimas būna netaisyklingas ir šie struktūros pokyčiai sukelia vietinį spaudimą. Tokiu būdu

pažeidžiama kremzlė toje vietoje, kuri gauna didžiausią apkrovą [27].

S. Stanat .et al., (2012) metaanalizės metu išsiaiškino, kad neseniai pastebėtas reiškinys – klubo

sąnario girgždėjimas pooperaciniu laikotarpiu yra susijęs tik su per dideliu kūno masės indeksu.

Girgždėjimo atsiradimui įtakos neturi nei amžius, nei lytis, ūgis ar svoris. Netgi implanto tipas nesiejamas

su girgždėjimu sąnario srityje. S. Stanat et al., (2012) tyrimuose iš 6137 pacientų buvo tiriama 150,

kuriems būdingas girždėjimas. Tai sudarė 2,4 proc. visų endoprotezuotų asmenų.

Koksartrozės atvejai dažniau pasitaiko tarp tų žmonių, kurių darbas ar kasdieninė veikla susijusi

su dažnais klubo sąnario lenkimo – tiesimo judesiais. Taip pat labai didelę įtaką turi

avalynė.Aukštakulniai bateliai keičia kampus kojų sąnariuose, kinta laikysena, formuojasi stuburo

iškrypimai ir atsiranda nugaros skausmai [19].

Šlaunikaulio galvos osteochondropatija (Leg-Calve-Perthes) – ši liga pasaulinėje literatūroje

buvo paminėta daugiau nei prieš šimtą metų. Nuo to laiko vis dar yra nesutarimų kalbant apie šią ligą.

Tai dažniausia vaikų klubo sąnario liga [16]. Nėra nustatyto tikslaus gydymo protokolo vaikams

sergantiems Leg-Calve-Perthes liga. Pagrindinis šios ligos gydymo tikslas yra atstatyti šlaunikaulio galvą

į vietą [43]. Kiti gydymo tikslai yra sumažinti skausmą ir sustingimą, sumažinti klubo dirglumą bei

išlaikyti klubo mobilumą [16]. Esant šiai patologijai šlaunikaulio galva suminkštėja ir dėl apkrovos

deformuojasi, dėl to atsiranda klubo sąnario skausmai, pradedama šlubuoti. Negydant sumažėja šlaunies

judesių amplitudė, atsiranda klubo sąnario osteoartritas. Šlaunikaulio galvos izoliavimas per įdubusį

šlaunies paviršių yra paplitęs Leg-Calve-Perthes ligos gydymo būdas [43].

Kai visi konservatyvūs (medikamentinis gydymas, kineziterapija, fizioterapija, masažas, purvo

aplikacijos ir kt.) gydymo būdai nebegali numalšinti skausmo ir grąžinti judrumo, pagerinti gyvenimo

kokybės, reikalinga klubo sąnario endoprotezavimo operacija [46].

14

1.3. Klubo sąnario endoprotezavimo kontraindikacijos

Klubo sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimo reikia vengti pacientams, sergantiems

inkstų funkcijos nepakankamumu. Tai gali iššaukti kobalto ir chromo kaupimąsi. Normali inkstų funkcija

yra labai svarbi metalų jonų, cirkuliuojančių kraujyje, išvalymui.

Be to pacientai, kuriems egzistuoja didelė rizika inkstų funkcijos nepakankamumui, turėtų būti

atidžiai įvertinti, o klubo sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimas turėtų būti vengiama

procedūra.

Uždegiminis osteoartritas dažnai vertinamas kaip santykinė kontraindikacija klubo sąnarinių

paviršių atnaujinimo endoprotezavimui, nes yra susijęs su osteopenija.

Osteopenija - nedidelis kaulų tankio išretėjimas, jei T lygmuo nuo – 1 iki – 2,5. Osteoporozė –

jei T lygmuo > – 2,5. Sunki osteoporozė jei T lygmuo > – 2,5 ir yra buvęs osteoporozinis kaulo lūžis.

Osteoporozė ir osteopenija turtų būti laikoma santykinėmis kontraindikacijomis paviršių atnaujinančiam

klubo sąnario endoprotezavimui. Biomechaninių tyrimų metu osteopenijos ir osteoporozės atvejais rasta

pavyzdžių kaulų lūžių rizikai. Tačiau, jaunesniems pacientams, kurie serga uždegiminiu artritu, klubo

sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimas vis dar gali būti logiškas pirmas žingsnis atliekant

sąnario endoprotezavimą [36].

Klubo sąnario endoprotezavimo kontraindikacijas [36]:

dekompensuotos širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų ligos.

kraujo krešėjimo sutrikimai ir anemija.

dekompensuotas cukrinis diabetas.

lėtinės infekcijos židiniai.

bendras paciento organizmo išsekimas.

apatinių galūnių nervų ligos ir keturgalvio raumens paralyžius.

A. Lombardi et al. (2012) savo gydomajam tyrimui išsikėlė hipotezę, kad rūkymas daro poveikį

chirurginėms komplikacijoms po klubo visiško sąnario endoprotezavimo. Rūkymas buvo susietas su

ankstyvesniu nei įprastai metalinės gūžduobės susidėvėjimu. Rūkymas yra laikomas rizikos faktoriumi,

tačiau buvo neaišku ar jis daro poveikį implantų išlikimui. Tyrimo atlikėjai apžvelgė ankstesnę patirtį su

visišku klubo sąnario pakeitimu, išnagrinėjo etiologiją ankstesniam protezo pakenkimui. Atlikę tyrimą,

stebėdami rūkančius pacientus, jie pateikė bandymo rezultatus. Rūkymas buvo susietas su galima

infekcijos tikimybe, taip pat su dubens plotu esančiu prie pat gūžduobės, pakenkimu. Tačiau rūkimas

nebuvo susietas su dislokacija ar implanto lūžimu.

15

Klubo sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimas turi tam tikrų apribojimų, sprendžiant

anatominių anomalijų, dėl šlaunikaulio kaklelio išsaugojimo. Pacientams, turintiems sunkias

deformacijas arba šlaunikaulio galvutės epifizeolizę (šlaunikaulio proksimalinės fizės patologiniai

pokyčiai, šlaunikaulio kaklo metafizės dislokacija į priekį, galvai nežymiai rotuojantis atgal), sąnarinių

paviršių atnaujinimo endoprotezavimu gali būti neįmanoma ištaisyti anatomijos blogų biomechaninių

rezultatų. Trumpas šlaunikaulio kaklelis, taip pat keltų techninių sunkumų. Todėl šiuo atveju geriau

rinktis totalinį klubo sąnario pakeitimą. Be to sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimas daugeliu

atvejų negali pataisyti kojų ilgių neatitikimų, didesnių nei 1 cm. Taigi ir šiuo atveju geriau rinktis totalinį

endoprotezavimą, dėl jo gebėjimo keisti proksimalinės šlaunikaulio dalies geometriją [29].

Labai svarbus yra radiografinis klubo sąnario endoprotezavimo įvertinimas. Vertinimo metu

turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų tipų, dizaino, sandaros endoprotezus, operacijų metodikas. Gerai

žinoma, kad komplikacijos po operacijų gali būti besimptomės ir dėl šios priežasties, radiografinis

tyrimas rekomenduojamas visiems, po klubo sąnario endoprotezavimo [34].

L. Sabienė, A. Vizgirdienė (2007) atliktame tyrime buvo analizuojami nepalankius veiksniai,

turintys įtakos sutrikusių funkcijų atsistatymui pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos.

Vertinant amžiaus įtaką reabilitacijos eigai, tyrimo autoriai nustatė, kad vyresnis amžius neigiamai lėmė

reabilitacijos eigą.

1.4. Klubo sąnario protezavimas

Mokslininkai įrodė, kad pirminis ir pakartotinis klubo sąnario endoprotezavimas yra

sėkmingiausia ortopedinė operacija, turinti ilgalaikį poveikį [33]. Sąnarių endoprotezavimas yra viena

dažniausių ortopedinių operacijų. Pastaraisiais metais daugėja sėkmingų sąnario pakeitimo operacijų,

daugiau žmonių lieka patenkinti endoprotezavimo rezultatais ir ilgėja implantų laikymas. Iš pradžių, šios

operacijos buvo sukurtas vyresnio amžiaus žmonėms, norint sumažinti skausmą ir pagerinti judėjimą,

tačiau pastaraisiais metais šios operacijos tampa populiarios ir tarp jaunesnio amžiaus žmonių [24]. 2009

metais Anglijoje ir Velse buvo atliktos 53,462 klubo sąnario operacijos [33]. Pagyvenusių žmonių, ypač

vyresnių nei 85 metų, skaičius nuolat auga. Vyresni nei 65 m. žmonės sudaro apie 11 proc. populiacijos,

bet 20–40 proc. visų operuojamųjų sudaro būtent šie vyresnio amžiaus žmonės [8].

Klubo sąnario pakeitimo arba endoprotezavimo operacija yra pažangus skausmingų ir

ribojančių judesius sąnarių pažeidimų gydymo metodas [26].

16

Simptomai iššaukiantys klubo sąnario patologijas ribojantys paciento aktyvumą [25]:

skausmas – banguojančio pobūdžio, įvairaus intensyvumo, pasireiškia kirkšnies ir

didžiojo gūbrio srityse arba plinta į kelio sąnarį.

šlubavimas atsiranda stengiantis sutrumpinti skausmingą atramos periodą ir dėl judesių

ribotumo sąnaryje.

judesių sutrikimą lemia progresuojantys anatominiai sąnario pakitimai ir jų sukeltas

skausmas.

galūnė sutrumpėja dėl šlaunikaulio galvos suplokštėjimo, jos dislokacijos į viršų dėl

išnirimo iš gūžduobės (tikrasis sutrumpėjimas) ir priverstinės sulenktos, pritrauktos arba atitrauktos

galūnės padėties (menamas sutrumpėjimas).

galūnės priverstinė padėtis susiformuoja dėl uždegiminio randėjimo proceso, sąnarinių

paviršių sunykimo ir kraštinių kaulo išaugų. Būdingiausia pusiau sulenkta kojos padėtis.

Dažniausiai klubo sąnario endoprotezavimo operacija yra atliekama pagyvenusiems žmonėms,

tačiau pasitaiko atvejų kai ji yra atliekama ir jauniems žmonės, dėl įgimtų klubo sąnario deformacijų ar

patirtų traumų [33].

Svarbu yra prieš operaciją įvertinti pacientų būklę. Vyresnio amžiaus paciento ištyrimas prieš

operaciją apima anamnezę, fizinės būklės įvertinimą ir laboratorinius bei instrumentinius tyrimus. Šis

ištyrimas esminiai nesiskiria nuo išsamaus kitų amžiaus grupių pacientų prieš operacinio ištyrimo, tačiau

svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus [8].

Pagyvenusiems žmonėms danai reikalinga ir pakartotinė klubo sąnario endoprotezavimo

operacija. Dažniausia revizinio klubo sąnario endoprotezavimo priežastis – aseptinis nestabilumas ir su

juo susijęs kaulinės masės praradimas. Jaunėjantis pacientų amžius, didėjantis žmonių aktyvumas, taip

pat ilgesnė žmonių gyvenimo trukmė lemia didesnį revizinių klubo sąnario endoprotezavimo operacijų

skaičių [45].

Atstatomasis periodas trunka apie 5–6 mėnesius. Po operacijos pacientui leidžiama vaikščioti

su dviem ramentais, operuotą koją priminant tik jos svoriu, kol kontrolinėse rentgenogramose pastebimi

osteotomuotų ir metalo konstrukcijomis sujungtų kaulo fragmentų konsolidacijos požymiai. 3–4 savaites

skiriami netiesioginio veikimo antikoaguliantai. Leidžiama pasyviai judinti per klubo sąnarį. Po to koja

laipsniškai apkraunama iki normalios apkrovos ir atsisakoma pagalbinių atramos priemonių.

Osteotomuotas ir sintezuotas šlaunikaulio proksimalinės dalies kaulas suauga per 4–6 mėnesius [25].

17

1.5. Klubo sąnario protezavimo technika

Klubo sąnario endoprotezavimo operacijų metu šlaunikaulio stiebo gamybai yra naudojami

skirtingi metalo lydiniai [46].

Totalinė sąnario artroplastika – gydymo būdas, taikomas nebesant efekto taikant konservatyvų

gydymo būdą, reabilitacines priemones, ji sumažina artrozės sukeltą sąnario skausmą ir pagerina funkcinį

savarankiškumą 90 proc. pacientų. Klubo sąnarių totalinė endoprotezavimo operacija jau tapusi rutininė

ortopedinė operacija, senstant populiacijai tokių operacijų skaičius didės [12].

Totalinei klubo endoprotezavimo operacijai gali būti naudojami skirtingi implantų tvirtinimo

būdai:

cementinio tipo. Taikant šią technologiją yra pašalinama dalis šlaunikaulio, gūžduobėje

išvalomi kremzliniai audiniai ir į ją dedamas specialus cementas ir įspaudžiamas protezas.

Cementas yra indiferentiškas natūraliam audiniui [12].

becementinio tipo endoprotezas tvirtinamas sąnario gūžduobėje įsukant sriegiu ar presuojant

ir tvirtinant 2 - 3 sraigtais. Kita protezo dalis tvirtai įkalama į šlaunikaulio kanalą [41].

mišrus – kai vienas sąnario komponentas tvirtinamas cementu, o kitas be jo [12].

Klubo endoprotezavimo operacijų atlikimas gali būti kelių tipų. Atliekant tradicinę klubo

keitimo operaciją gali būti naudojamas užpakalinis – šoninis arba priekinis – šoninis pjūviai. Atliekant

operaciją per priekinį užpakalinį pjūvį yra užtikrinamas didesnis klubo stabilumas, tačiau operacijos metu

pažeidžiamas vidurinis sėdmens raumuo, dėl ko susilpnėja šlaunies atitraukimas. Atliekant užpakalinį –

šoninį pjūvį raumenys nepažeidžiami, tačiau didėja klubo išnirimo tikimybė [12].

Pastarąjį dešimtmetį buvo siekiama minimalių invazinių priemonių atliekant klubo endoprotezavimo

operacijas. 2006 m. sausio mėnesį Nacionalinis sveikatos ir klinikinio meistriškumo institutas minimalią

invazinę chirurgiją patvirtino kaip saugų naujovišką būdą atliekant klubo pakeitimo operaciją. Toks

operacijos metodas sumažina minkštųjų audinių traumų tikimybę, kraujavimą operacijos metu, greitėja

randų gijimas, sutrumpėja pooperacinis laikotarpis ligoninėje, greitesnis reabilitacijos laikotarpis [12].

18

1.6. Reabilitacija

Po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos didžiausias dėmesys turi būti sutelktas į

reabilitaciją. Reabilitacija – tai koordinuotas, kompleksinis medicininių, socialinių, pedagoginių,

profesinių priemonių naudojimas, siekiant maksimalaus reabilituojamojo funkcinio aktyvumo.

Pagrindinis reabilitacijos tikslas – užkirsti kelią pooperacinėms komplikacijoms (kontraktūroms,

išnirimams, tromboembolijai ir kt.). Taip pat išmokyti ligonį taisyklingai judėti, būti kuo labiau

savarankišku ir pagerinti bendrą psichoemocinę būklę, motyvaciją ir gyvenimo kokybę. Pooperacinė

reabilitacija, kaip ir bet kuri chirurginė procedūra turi subtilybes, kad būtų išengta žalos, grąžinant

prarastas funkcijas. Šis apibrėžimas atskleidžia, kad reabilitacija skirta ne vienam organui ar kūno daliai,

bet individui. Reabilitacija tai nėra tik paciento grąžinimas į darbinę veiklą, tai kuo aktyvesnio

funkcionalumo siekiamybė. Reabilitacijos metu remiamasi ne vien medicininėmis, bet ir socialinėmis,

psichologinėmis, pedagoginėmis ir kitomis priemonėmis norint sugrąžinti pacientui gyvenimo pilnatvę.

Reabilitacija tai procesas, kuris turi baigtį. Ji negali trukti visą gyvenimą be sustojimo. Jei pacientams

taikant reabilitacijos priemones, nepastebimas funkcinio aktyvumo gerėjimas, reikalinga jau ne

reabilitacija, bet intensyvi slauga [27].

Reabilitacijos tikslai yra šie:

1. saugus funkcinio mobilumo mokymas;

2. fizinio aktyvumo didinimas, implantų stabilumo užtikrinimas, sąnario funkcijos ir

raumenų jėgos grąžinimas;

3. operuotos galūnės, liemens ir sėdmenų raumenų stiprinimas;

4. skausmo kontrolė;

5. pooperacinių komplikacijų prevencija;

6. anemijos gydymas;

7. nesugijusių pooperacinių žaizdų gydymas;

8. psichoemocinės būklės koregavimas;

9. gretutinių lėtinių ligų paūmėjimo prevencija;

10. paciento mokymas taisyklingai judėti ir pasitarnauti buityje [20].

Ergoterapeutas reabilitacijoje atlieka labai svarbų vaidmenį. Atsižvelgiant į paciento funkcines

ir asmenines galimybes, ligos anamnezę, kūno sudėjimą, ergoterapeutas turi [4]:

19

įvertina paciento esamą būklę;

suformuluoja realius gydomojo poveikio tikslus ir uždavinius;

prognozuoja gydomojo poveikio rezultatus;

parenka tinkamiausias ergoterapijos priemones.

Reabilitaciją po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos sudaro šios procedūros [32]:

ergoterapija (apsitarnavimo įgūdžiams lavinti);

kineziterapija (judesių amplitudei, raumenų jėgai ir ištvermei didinti, kontraktūrų

mažinimui ir kt.);

kompresinė terapija (kojų tinimui mažinti);

masažas;

pagalbinės priemonės (vaikštynės, pažastiniai, alkūniniai ramentai, lazdelės);

medikamentinis gydymas (skausmui mažinti, tromboembolijų profilaktikai);

paciento ir jo artimųjų apmokymas;

pagalbinės ortopedinės priemonės, užtikrinančios sąnarių stabilumą.

Dažniausiai reabilitacijos efektyvumą apibūdina šie vertinimo kriterijai [52]:

ligos simptomų sumažėjimas;

kasdienės veiklos atkūrimas;

sumažėjusios vaistų dozės ir jų poreikis;

teigiama psichoemocinė dinamika;

teigiama gyvenimo pilnatvės dinamika.

Pooperaciniu periodu labai svarbią vietą sveikimo procese užima reabilitacija. Reabilitacijos

procese dalyvauja ne tik pacientas, jį gydantis gydytojas, bet ir įvairių sričių specialistai: ergoterapeutas,

kineziterapeutas, psichoterapeutas, protezuotojas, socialinis darbuotojas ir kt. Jakubauskienė ir kt.,

(2011) mano, jog pacientas reabilitacijos procese turi būti aktyvus dalyvis. Jis turi žinanti kas laukia jo

per artimiausią laikotarpį, suprantantis ko galima tikėtis gydymo eigoje, bei gebantis spręsti iškilusias

problemas. Prie reabilitacijos komandos priskiriami ir paciento artimieji, šeimos nariai, kurie juo rūpinsis

namų aplinkoje. Artimieji yra apmokomi kaip elgtis įvairiose situacijose, kad pacientui būtų pagelbėta.

Tam, kad būtų pasiekti reabilitacijai iškelti tikslai, reabilitacijos komanda turi pasitelkti įvairias

medicininės reabilitacijos priemones ir metodus. Pagalbinės priemonės ir metodai turi būti naudojami

nepertraukiamai, kompleksiškai, išlaikant reabilitacijos tęstinumą. Be galo svarbu tai, kad laikantis

20

bendro vidaus standarto, reabilitacija yra nuolat individualizuojama ir nuolat vertinamas jos efektyvumas

[9].

Po operacijos dažniausia baimės priežastis negalėjimas savarankiškai apsitarnauti, atsistoti eiti,

klubo išnirimo baimė. Todėl didelis darbas atitenka ergoterapeutams ir kineziterapeutams, kurių

pagrindinis tikslas išmokyti pacientą prisitaikyti prie naujo klubo sąnario kokybės: išmokyti eisenos,

sėdėsenos, lipimo laiptais, išvengti sąnario dislokacijos ir pakartotinos operacijos tikimybės [31].

Pacientams, ypač tiems, kurie yra vyresnio amžiaus, po klubo sąnario endoprotezavimo

operacijos, reikalinga ilgalaikė priežiūra. Šie pacientai tampa mažiau socialūs, keičiasi jų vaidmuo

šeimoje. Labai svarbus vaidmuo tenka juos prižiūrintiems, slaugantiems asmenims. Reabilitacijos metu,

po operacijos, stebimas patinimas kojoje, atsiranda skausmas, diskomfortas judant, nepatogumas arba

negalėjimas atlikti tam tikrų judesių. Svarbu saugoti operuotą koją nuo išnirimo. Visa tai nulemia

sunkesnį fiziologinių poreikių tenkinimą, ypač vyresniems pacientams. Dažnai prireikia aplinkinių

pagalbos, nes pacientai nėra įgalūs visiškai savimi pasirūpinti. Jie jaučiasi priklausomi ir tai apsunkina

ne tik jais besirūpinančius aplinkinius, bet ir pačius pacientus [9].

Po operacijų dažnai pasikeičia ir žmogaus motyvacijos, noro pasveikti ir gyventi pilnavertį

gyvenimą, lygis. Su sveikata susijusi motyvacija yra vertinama naudojant klausimynus ir anketas.

Motyvacijai įtaką daro paciento nusiteikimas reabilitacijos procesui, sutarimas su terapeutais.

Literatūroje aprašoma tiesioginė priklausomybė tarp motyvacijos stiprumo ir sveikimo proceso. Kuo

aukštesnis motyvacijos lygis, tuo greitesnis sveikimo procesas.

Reikalingos ir teigiamos informacijos perdavimas pacientui, palankus rezultatų atskleidimas ir

atvirumas iš gydančio personalo narių, teigiamai veikia pacientą. Tačiau jei globa ir rūpestis yra

neadekvatūs paciento lūkesčiams, jei ne tik personalo nariai, bet ir šeimos nariai bei artimieji perdėtai

skiria dėmesį ligoniui, tai suteikia neigiamą poveikį motyvacijai. Taip pat neigiamai motyvaciją veikia

ir netinkama informacija, arba per mažas teigiamos ir naudingos informacijos kiekis perduodamas

pacientui. Jokiu būdu negalima lyginti paciento būklę su kitų ligonių būklėmis. Tai dažnai kintantis

veiksnys, kur įstebėdamas pacientas yra ne motyvuojamas. Labai svarbų vaidmenį vaidina aplinka,

kurioje pacientas yra reabilituojamas ir juo besirūpinančių specialistų komanda [31].

21

1.7. Savarankiškumo lavinimas

Pooperaciniu laikotarpiu pacientas apmokomas saugiai vaikščioti, sėstis ant kėdės, tualeto ir

nuo jų atsistoti. Ankstyvas trumpų distancijų ėjimas ir lengvų kasdieninės veiklos užduočių atlikimas

gerina funkcinį atsigavimą, sustiprina raumenis, pagerina mobilumą [48].

Lavinant ėjimą naudojamos pagalbinės priemonės (lazdos, ramentai, vaikštynė), kurios po

operacijos padeda išlaikyti pusiausvyrą ir apsaugo nuo kritimų [48]. Rekomenduojama vaikščioti 5-10

min. 3-4 kartus dienoje. Pagerėjus ištvermei ir sustiprėjus – 20-30 min. 2-3 kartus dienoje. Visiškai

atsistačius rekomenduojama vaikščioti 20-30 min. 3-4 kartus savaitėje. Svorio pernešimas po totalinio

klubo endoprotezavimo yra nukeliamas vėlesniam laikui dėl ankstyvo išklibimo rizikos, tačiau tai

negatyviai veikia reabilitacijos programą [49].

6-8 savaites po operacijos rekomenduojama lipti į lovą ir išlipti iš jos operuotos kojos puse (3

pav.). Tokiu būdu bus išvengta operuotos kojos per didelio pritraukimo. Lova turėtų būti tvirtu pagrindu

ir pakankamai aukšta, kad paciento, atsisėdusio ant lovos krašto klubai, būtų aukščiau už keli sąnarius.

Daug jėgų ir pastangų reikalauja lipimas laiptais. Tam prireikia jėgos, lankstumo bei drąsos,

taip pat reikalinga ištvermė. Lipant aukštyn pirma reikia statyti sveikąją koją tik po to operuotą, o lipant

žemyn pirma statyti operuotą koją, o po to – sveikąją. Rekomenduojama lipant laiptais laisvąja ranka

laikytis už turėklo. Draudžiama iš katro lipti per kelis laiptus [9; 48].

Labai svarbu atsargiai ir saugiau atsisėsti ant kėdės, tualeto ir nuo jų atsistoti. Pradėti sėstis

reikia tik pajautus kėdės ar lovos kraštą nugariniu kojų paviršiumi. Tik jį pajutus perimti ramentus į vieną

ranką su kita siekti kėdės atramos. Operuotą koją reikia laikyti apie 15 cm atstumu nuo kėdės, o kūno

svorį – ant sveikosios kojos. Tada atrėmus ramentus prisilaikyti abiem rankomis ir patogiai atsisėsti[9;

48].

Taip pat apmokomas kaip teisingai lipti į automobilį ir iš jo, bei taisyklingų padėčių kasdieninės

veiklos metu. Saugiam judėjimui namuose rekomenduojama specialiai įrengti tualeto paaukštinimą, duše

ar vonios kambaryje įtaisyti rankenėles ir suoliukus. Koridoriuje ar kambariuose reikia pasirūpinti

aukštesnėmis kėdėmis, kad atsisėdus keliai būtų žemiau klubų sąnarių. Slenksčiai, laidai, nebūtini

daiktai, prietaisai ar įrengimai, esantys ant grindų, turėtų būti pašalinti, kad būtų galima saugiai vaikščioti

[9].

22

1.8. Komplikacijų rizika

Po operacijos, siekiant išvengti komplikacijų, stacionare toliau taikomas kompleksinis

gydymas: skiriami nuskausminamieji vaistai, antikoaguliantai, pacientai pradeda pagal galimybes

mankštintis ir vaikščioti . O praėjus 7 – 10 dienų po tokios sudėtingos ir svarbios operacijos, ligonis yra

siunčiamas reabilitacijai, kur jam turi būti suteikiamos kvalifikuotos, tinkamos, reikiamo lygio paslaugos.

Stacionarinės reabilitacijos trukmė po klubo sąnario endoprotezavimo – 18 dienų [20].

Po sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimo operacijos išlieka didelė šlaunikaulio

kaklelio lūžio rizika. Dauguma šlaunikaulio kaklelio lūžių pasitaiko pirmus 3 mėnesius, todėl

rekomenduojama ypatingas atsargumas per šį laikotarpį. Taip pat rekomenduojama bet kokios veiklos

atveju naudoti pagalbines priemones, nukraunančias klubo sąnarį, taip išvengiant skausmo ar jį mažinant.

Didžiosios Britanijos reabilitacijos kontroliavimo agentūros rekomenduoja sunkiųjų metalų kraujyje

matavimus, net tais atvejais, kai pacientas nejaučia jokių simptomų (skausmas, patinimas ir kt.). Be to

rekomenduojama kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, ar ultragarso tyrimas, kai sunkiųjų

metalų kiekis kraujyje pakyla virš 7 dalių vienam milijardui. Būtina reguliariai atlikti tolesnius

patikrinimus jei metalo koncentracija yra padidėjusi, ar yra anomalijos įrodymų, rastų kompiuterinės

tomografijos metu. Jei yra padidėjusi sunkiųjų metalų koncentracija arba minkštųjų audinių patinimas

šioje situacijoje, kyla pavojus, kad tai gali progresuoti iki audinių nekrozės ir kaulų tankio sumažėjimo

[52].

Klubo sąnario endoprotezavimo komplikacijos:

Implanto išsiklibimas – Protezas pradeda judėti operuotame kaule, tokiu būdu sukeldamas

skausmo pojūtį ir apribodamas judesius sąnaryje. Išsiklibinimas gali atsirasti dėl per didelio paciento

aktyvumo ir/ar per didelės kūno masės. Šie faktoriai turi tiesioginę įtaką sąnario apkrovimui. Paciento

amžius, kaulų sandara bei tvirtumas, implanto tipas ir operavusio chirurgo sugebėjimai taip pat turi didelę

svarbą implanto išsiklibinimo rizikai [15].

Infekcija – po totalinės klubo sąnario keitimo operacijos rizika atsirasti infekcijai yra žymiai

didesnė nei po kitų operacijų. Pirminės klubo endoprotezavimo operacijos infekcijos rizika siekia 0,5

proc. Sepsinės komplikacijos gali būti ankstyvosios (išsivysto pirmą mėnesį po operacijos) ir vėlyvosios.

Ankstyvųjų komplikacijų priežastimi tampa bakterijų patekimas į žaizdą operacijos metu. O vėlyvosios

sepsinės komplikacijos turi sąsajų su lėtiniais infekcijų židiniais organizme ir didelės rizikos

intervencijomis [18; 28].

23

Implanto dislokacija – pooperaciniu periodu aplink šlaunikaulio galvą, kurią laiko raumenys,

formuojasi randinis audinys. Jam susiformuoti gali prireikti iki 6 savaičių laikotarpio. Tuo metu

reikalinga itin didelis dėmesingumas ir atsargūs operuotos kojos judesiai, kad būtų išvengta klubo sąnario

išnirimo [15].

Kaulų lūžiai – šlaunikaulis ar dubens kaulų lūžiai galimi ir operacijos metu ir po jos. Lūžių

stabdo ar riboja greitą ir efektingą reabilitaciją. Lūžiai sukelia skausmus ir klubo sąnario ar visos kojos

funkcijų praradimą [15].

Kojų ilgio pakitimai po klubo endoprotezavimo operacijos – jie siejami su eisenos sutrikimais,

nugaros skausmu ir dislokacija [26].

Periartikulinė osifikacija – tai kaulinio audinio susidarymas aplink operuotą sąnarį. Pacientas

pradeda jausti apribotą klubo sąnario funkciją, skausmą [36].

Draudžiamos padėtys po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos [27]:

gulėti ant operuotos kojos šono – tris savaites. Galima gulėti ant sveikos kojos šono, įsidedant tarp

kojų dvi pagalvėles (iki aštuonių savaičių);

sėdėti ant žemos kėdės – tris mėnesius (kojos negalima lenkti daugiau 90°);

sėdėti ant minkštos kėdės, fotelio – tris mėnesius;

lipti laiptais – šešias dienas;

maudytis vonioje – keturis mėnesius;

taikyti fizioterapinį gydymą operuoto sąnario srityje – keturis mėnesius;

sėdint sukryžiuoti kojas arba užsidėti vieną ant kitos – visada;

sukti operuotą koją į išorę – visada.

Svarbu laikytis rekomendacijų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos ir vengti

draudžiamų padėčių. Nesilaikant galima sukelti komplikacijas tokias kaip implanto dislokacija ar

periartikulinę osifikaciją.

24

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas

(protokolo Nr. BEC-FMR(M)-59). Tyrimas atliktas Birštono „Eglės” sanatorijos, medicininės

reabilitacijos skyriuje. Sutikimą tyrimams atlikti davė direktoriaus pavaduotoja Eglė Milinavičienė.

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2015 lapkričio 28 d. iki 2016 kovo 31 d.

2.1. Tyrimo kontingentas

Tyrime dalyvavo Birštono „Eglės” sanatorijos, medicininės reabilitacijos skyriaus pacientai.

Prieš pradedant tyrimą tiriamieji turėjo perskaityti asmens informavimo formą, susipažinti su informacija

apie tyrimą. Tiriamieji susipažino su tyrimo tikslu, uždaviniais ir eiga. Taip pat buvo įteikta pasirašyti

asmens sutikimo forma.

Tiriamųjų įtraukimo į tyrimą kriterijai:

1. Diagnozė – po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos;

2. Pooperacinis laikotarpis be komplikacijų;

Tyrime dalyvavo 36 pacientai – 24 (66,7 proc.) moterys ir 12 (33,3 proc.) Vyrai. Jauniausias

tiriamojo amžius 47 metai, o vyriausias 86 metų amžiaus. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: I ir II grupes.

Abiejų grupių tiriamiesiems buvo taikytas medikamentinis gydymas, bei atliekamos reabilitacijos

procedūros.

2.2. Darbo metodika

2.2.1. Tyrimo metodai

Tyrimo tikslui pasiekti buvo naudojami šie tyrimo metodai:

Literatūros šaltinių analizė;

Anketinė apklausa;

Statistinė duomenų analizė.

25

Analizuojant literatūrą ir naudojantis patirtimi dirbant su pacientais buvo sudaryta ergoterapijos

programa ir pateiktos rekomendacijos asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos.

Asmenims, kurie buvo I grupėje, buvo taikomos reabilitacijos procedūros taip pat ir ergoterapijos

procedūros. I grupės tiriamiesiems buvo skirta 15 ergoterapijos užsiėmimų. Viena ergoterapijos

procedūra trukdavo 20 – 25 minutes.

Ergoterapijos procedūros metu buvo siekiama įvertinti paciento esamą būklę, nustatyti su

kokiomis problemomis pacientas susiduria. Tyrimo metu buvo siekiama ugdyti tiriamųjų

savarankiškumo įgūdžius. Užsiėmimų metu buvo sudaromos sąlygos atlikti kasdienės veiklos užduotis,

kurių metu tiriamieji turėjo laikytis rekomendacijų. Taip pat stebima kaip tiriamasis atlieka užduotis

akcentuojant kaip atlikti lengviau, apsaugant operuotą klubo sąnarį. Taip pat tiriamieji buvo supažindinti

su pagalbinėmis techninėmis priemonėmis. Tyrimo metu užsiėmimai buvo orientuoti į kiekvieną asmenį

atskirai atsižvelgiant į tiriamojo problemas ir poreikius. Kitiems duota atmintinė su rekomendacijomis,

kurių tiriamieji turėjo laikytis.

Pacientų vertinimas buvo atliekamas pirmą dieną reabilitacijos pradžioje ir išvykstant. Tyrimo

metu buvo įtraukti šie instrumentai:

1. Anketa;

2. Kanadietiškas veiklos vertinimo testas;

3. HOOS klausimynas

Anketa. Anketa turi klausimai, kurių tikslas buvo surinkti informaciją apie asmens lytį, amžių,

ligos trukmę.

Kanadietiškas veiklos vertinimo testas (KVVT). Kanadietiškas veiklos vertinimo testas buvo

naudojamas įvertinti tiriamųjų savarankiškumą ir problemas kasdieninėje, produktyvioje ir laisvalaikio

srityse. Tiriamieji po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos turėjo išsakyti problemas su kuriomis

jie susiduria kasdieninėje, produktyvioje ir laisvalaikio veiklose ir jas įvertino balais pagal „Svarbumą“,

skalėje 1 iki 10.

Kiekvieno žmogaus veiklos reikšmingumo supratimas ir veiklos atlikimas yra skirtingas, bet

kartu ir unikalus. Dėl šios priežastie reabilitacijoje turėtų būti naudojamos individualizuotos vertinimo

priemonės, kurios būtų jautrios kiekvieno žmogaus skirtingiems poreikiams ir situacijoms. Kanadietiškas

Veiklos Vertinimo Testas yra rezultatų matavimo priemonė, kuri atspindi paciento lūkesčius, norus, jam

aktualias problemas [10; 14]. Teorinis šio testo pagrindas yra veiklos atlikimo modelis, kuris pabrėžia

veiklos svarą ir orientuojama į asmeninę praktiką[50]. Kanadietiškas veiklos atlikimo modelis pristato

26

kaip kompleksinę visumą, kuri sujungia dvasinius, emocinius, fizinius ir pažintinius žmogaus poreikius.

Esant pokyčiams kurioje nors iš sričių automatiškai paveikia ir kitas sritis. Dvasingumas, kuris yra

modelio centre ir priklauso asmeniui, yra įtakojamas aplinkos ir suteikia prasmę žmogaus atliekamai

veiklai [44; 47]. KVVT yra sukurtas kaip individualizuota rezultatų matavimo priemonė. Skalė skirta

įvertinti suvokimo pokyčius vertinant veiklos atlikimą ir pasitenkinimą [14]. Pagal KVVT, veiklos

atlikimas yra apibūdinamas kaip veiksmai, kuriuos asmuo atlieka savęs priežiūros, darbo/produktyvumo

ir laisvalaikio srityse [11]. KVVT suteikia galimybę atkreipti dėmesį į pacientui reikšmingas problemas,

kurios nėra įvertinamos dažnai naudojamais funkciniais įvertinimo testais. KVVT atskleidžia platų

problemų spektrą kasdieninėje veikloje, produktyvumo ir laisvalaikio srityse. Pacientai gali įvardinti bet

kokią veiklą, kuri yra jiems svarbi, o kalbėjimosi su pacientu procesas leidžia suprasti kurioms veikloms

ar kurioms sritims reikėtų skirti pirmenybę, kad pagerinti paciento gyvenimo kokybę [13,51].

Atlikti tyrimai su KVVT Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Graikijoje, Britanijoje ir parodė, kad

KVVT yra jautrus veiklos atlikimo pokyčiams laiko eigoje [51]. KVVT buvo išverstas Į švedų kalbą ir

taip pat parodė didelį jautrumą geriatrijoje, neurologijoje ir namų reabilitacijoje [50; 51].

HOOS Klausimynas klubo sąnario funkcijai įvertinti. Tyrime buvo naudojamas HOOS

klausimynas klubo sąnario funkcijai įvertinti klubo sąnario funkciją ir susijusias problemas. Klausimyną

sudaro iš viso 5 subskalės: 1. skausmo dažnis funkcinių veiklų metu; 2. simptomai (pvz. sustingimas,

patinimas); 3. sunkumai atliekant kasdienes veiklas; 4.sunkumai dalyvaujant sporto ir laisvalaikio

veikloje; 5.gyvenimo kokybė.

40 teiginių sudaro klausimyną, kurie vertinami nuo 0 (nėra problemų ar sutrikimų) iki 4 (didelės

problemos ar sutrikimai) balų. Kiekvienos subskalės teiginių rezultatai yra skaičiuojami atskirai.

Praėjus reabilitaciniu laikotarpiui buvo pakartotinai atlikti visi testai ir klausimynai, kaip ir

tyrimo pradžioje.

Kiekvienos subskalės rezultatai yra skaičiuojami atskirai (Collins NJ ir kt., 2011). Darbe buvo

naudojamos skausmo, kasdienės veiklos, gyvenimo kokybės subskalės. Subskalių rezultatai yra keičiami į

skalę nuo 0 iki 100 procentų, kur 0 procentų rodo didelius kelio sąnario sutrikimus ir 100 procentų rodo

sutrikimų nebuvimą.

27

2.2.2. Statistiniai duomenų analizės metodai

Duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant Naudotos Windows, MS Excel ir SPSS 15.0

programos. Visi duomenys buvo apdoroti, taikant matematinės statistikos metodus. Buvo skaičiuojami

rodiklių aritmetiniai vidurkiai (X), vidutiniai kvadratiniai nukrypimai (S), aritmetinių vidurkių

reprezentacijos paklaidos, rodančios tiriamosios imties aritmetinio vidurkio skirtumą nuo aibės

aritmetinio vidurkio (Sx). Tarp skirtingų matavimų ir grupių duomenų buvo nustatomas aritmetinių

vidurkių skirtumų patikimumas (t). Statistinis patikimumas buvo vertinamas pagal Stjudento kriterijų:

p>0,05 − skirtumas nepatikimas, p<0,05 − skirtumas patikimas.

28

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Anketinės apklausos duomenų rezultatai

Tiriamųjų kontingentą sudarė 36 asmenys, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos.

Atsitiktinai buvo suskirstyti į dvi grupes. I grupę sudarė 18 tiriamųjų: 72 proc. (n = 13) visų tyrime

dalyvavusių moterų ir 28 proc. (n = 5) visų tyrime dalyvavusių vyrų. II grupę sudarė 18 tiriamųjų: 61

proc. (n=11) visų tyrime dalyvavusių moterų ir 39 proc. (n = 7) visų tyrime dalyvavusių vyrų (1 pav.).

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal lytį (proc.)

I grupę sudarė tiriamieji nuo 53 metų iki 86 metų, tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 62.1 ± 10.79

metų. II grupę sudarė tiriamieji nuo 47 metų iki 85 metų, jų amžiaus vidurkis buvo 69.16 ± 10.16 metų.

Vertinant tiriamųjų grupes pagal amžių, tiriamieji statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

3.2. Tiriamųjų savarankiškumas

Siekiant nustatyti tiriamųjų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, veiklos problemas

atliekant kasdienę, darbo ir laisvalaikio veiklas buvo naudojamas Kanadietiškas veiklos vertinimo testas

(KVVT).

Įvertinus ir išanalizavus visas tiriamųjų įvardintas problemas kylančias kasdienėje, darbo ir

laisvalaikio veiklose rezultatai gavosi: tiriamieji įvardijo 27 veiklos problemas. o bendrai iš viso 192

39%

28%

61%

72%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

II grupės tiriamieji

I grupės tiriamieji

moterys vyrai

29

veiklos problemas. Daugiausia problemų turėjo tiriamieji po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos

apsitarnavimo (82 proc.) ir laisvalaikio veiklose (11 proc.), o mažiausiai problemų – produktyviose

veiklose (7 proc) (2 pav.).

2 pav. Tiriamųjų veiklos problemų pasiskirstymas pagal KVVT testą

Analizuojant apsitarnavimo problemų pasiskirstymą atskirose veiklose nustatyta, jog

daugiausia 54 proc. problemų kylančios apsitarnaujant buvo susijusios su funkciniu judėjimu. Mažiausiai

4 proc. problemų tiriamieji įvardijo visuomeninio gyvenimo veiklose (3 pav.). Įvertinus kokias

problemas dažniausiai įvardijo tiriamieji asmeninėje priežiūroje rezultatai parodė, kad 54 proc. (n=36)

tiriamųjų teigė, kad sunku apsirengti ir nusirengti drabužius. 26 proc. (n=17) tiriamųjų teigia turintys

problemų maudantis, 11 proc. (n=7) su higiena ir 9 proc. (n=6) apsitarnavimą tualete. Nagrinėjant su

funkciniu judėjimu susijusias problemas rezultatai atskleidė, tiriamieji 46 proc. (n=36) po klubo sąnario

endoprotezavimo operacijos įvardino sunkumus vaikštant, 27 proc. (n=23) paminėjo turintys problemų

vaikštant ir 22 proc. (n=19) tiriamųjų kildavo problemų atsistojant ir atsisėdant. Mažiausiai problemų

tiriamieji išsakė problemas susijusias su persėdimu 9 proc. (n=8). Vertinant su visuomeniniu gyvenimu

susijusias problemas nustatyta, jog 67 proc. (n=6) po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos įvardijo

susijusias su transportu, 33 proc. (n=2) apsipirkimu.

30

3 pav. Tiriamųjų apsitarnavimo problemų pasiskirstymas pagal KVVT testą

Analizuojant produktyvumo problemas atskirose veiklose paaiškėjo, kad daugiausia problemų

(71 proc.) kildavo atliekant namų ruošą, o 22 proc. su apmokamu/neapmokamu darbu ir 7 proc.

manipuliuojant daiktais (4 pav.). Tiriamieji problemas paminėjo iš namų ruošos 60 proc. (n=10)

problemų tvarkant namus, 30 proc. (n=3) gaminant maistą (20 proc.) ir 10 proc. (n=1) valymu.

Manipuliuojant daiktais tiriamieji susidūrė su problemomis iš kurių sudarė 22 proc. (n=3) buvo paimant

nukritusius daiktus. Mažiausiai problemų tiriamieji išsakė susijusiomis su apmokamu/neapmokamu

darbu 7 proc. (n=1).

4 pav. Tiriamųjų produktyviosios veiklos problemų pasiskirstymas pagal KVVT testą

Problemos susijusios su laisvalaikio leidimu, pasiskirstę į pasyvaus poilsio, aktyvaus poilsio ir

socializacijos aspektus (5 pav.). Daugiausiai tiriamieji išsakė susijusių su aktyviu poilsiu tai sudarė 62

proc. (n=13). Ir po lygiai tiriamieji išsakė pasyvaus poilsio metu 19 proc. (n=4) ir socializacijos metu 19

54%42%

4%

funkcinis judėjimas asmeinė priežiūra visuomeninis gyvenimas

71%

22%

7%

namų priežiūra manipuliavimas daiktais apmokamas/neapmokamas darbas

31

proc. (n=4) iškilusias problemas. Įvertinus problemas kilo aktyvaus poilsio metu paaiškėjo, kad 31 proc.

(n=4) tiriamųjų negali važiuoti dviračiu ir daryti išvykas 31 proc. (n=4), 23 proc. (n=3) – negalės keliauti

ir 7 proc. (n=1) žaisti tenisą.

5 pav. Tiriamųjų laisvalaikio veiklos problemų pasiskirstymas pagal KVVT testą

50 proc. (n=4) tiriamųjų problemas išsakė darbu su kompiuteriu ir 25 proc. (n=1) mezgimu ir

25 proc. (n=1) skaitymu. Socializacijos veiklose kilo sunkumų apsilankymai.

62%19%

19%

aktyvus poilsis pasyvus poilsis socializacija

32

3.2.1. Tiriamųjų savarankiškumas tarp I ir II grupių

6 pav. Tiriamųjų veiklos problemų pasiskirstymas pagal KVVT testą tarp I ir II grupių

Analizuojant apsitarnavimo problemų pasiskirstymą atskirose veiklose nustatyta tarp I ir II

grupių, daugiausia problemų kyla apsitarnaujant I grupės tiriamieji įvardijo 80 problemų sudaro 54 proc.

II grupės 77 problemų 49 proc. Mažiausiai problemų išsakė I ir II grupės produktyvioje veiklose. I grupės

tiriamieji išsakė 10 problemų 71 proc. daugiau negu II grupės tiriamieji 4 problemos 29 proc. judėjimu.

Laisvalaikio I grupė įvardijo 7 problemas 33 proc. ir II grupės tiriamieji 14 problemų 67 proc.

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

II grupė

I grupė

Laisvalaikis Produktyvioji veikla Apsitarnavimo

33

3.3. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos veiklos atlikimo

kaita

7 pav. Tiriamųjų veiklos atlikimo vertinimas KVVT balais

Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) veiklos atlikimo pagerėjimas tyrimo pabaigoje. (7

pav.) Prieš tyrimą I grupės tiriamųjų veiklos atlikimas 6,07 (1,6;8,6) po tyrimo 7,88 (4,6;9,0).

Tiriamiesiems asmenims II grupėje veiklos atlikimas tyrimo pradžioje buvo 6,68 (5,0; 7,75) ir tyrimui

pasibaigus 8,2 (2,25; 7,0). Tyrimo pradžioje abiejų grupių veiklos atlikimas buvo statistiškai

nereikšmingas, bet tyrimo pabaigoje I ir II grupių tiriamųjų apsitarnavimo kasdieninėje veikloje

nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0.05).

6,07

7,88

6,68

8,20

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigoje

KV

VT

ba

lai

I grupė

II grupėp<0,05*

34

3.4. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos veiklos

pasitenkinimo kaita

1 lentelė. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos veiklos atlikimo ir pasitenkinimo veikla kaita

tarp I ir II grupių

Grupė N

Minimali

reikšmė

Maksimali

reikšmė

Mediana

Vidutiniai

rangai

Statistinis

reikšmingumas

Tyrimo

pradžioje

veiklos

atlikimo

I grupė 18 1,60 8,60 6,07 16.19 0.188

II grupė 18 5,00 7,75 6,68 20.81

Viso 36

Tyrimo

pradžioje

pasitenkinimo

veikla

I grupė 18 1.20 7.60 4.40 18.44 0.975

II grupė 18 2.25 7.00 4.00 18.56

Viso 36

Tyrimo

pabaigoje

veiklos

atlikimo

I grupė 18 4.60 9.00 7.88 14.83 0.035*

II grupė 18 5.00 7.75 6.68 22.17

Viso 36

Tyrimo

pabaigoje

pasitenkinimo

veikla

I grupė 18 5.00 9.20 7.50 16.31 0.210

II grupė 18 6.20 9.00 7.90 20.69

Viso 36

Tyrimo pradžioje ir tyrimo pabaigoje tarp I ir II grupių veiklos pasitenkinimas nebuvo

statistiškai reikšminga. Tyrimo pabaigoje statistiškai reikšmingas tiriamųjų veiklos atlikimas kaip

pavaizduota grafike (7 pav.).

35


kaita pagal lytį

Analizuojant tiriamųjų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, veiklos atlikimą prieš ir

po tyrimo skatinat savarankiškumo įgūdžių ugdymą (9 pav. ) nustatyta, kad prieš tyrimą tarp moterų ir

vyrų grupių tiriamieji atliekamą veiklą vertino 6,27±1,08 ir 7,0±2,09 balais. Po tyrimo atliekamos veiklos

vertinimas moterų grupėse statistiškai reikšmingas (p=0,001) pakilo iki 8,0±0,97 balų (p=0,001), t.y.

1,73±0,11 (28 proc.). tuo tarpu vyrų grupėje atliekamą veiklą statistiškai reikšmingas (p=0,002) vertino

8,0±1,39 balų (p=0,002), t.y.1±0,70 (14 proc.)


6,27

8,007,00

8,00

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Prieš tyrimą Po tyrimo

KV

VT

bala

i

moterys

vyrai

p<0,05*

p<0,05**

36


pasitenkinimo kaita pagal lytį

Vertinant tiriamųjų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, atliekamos veiklos

pasitenkinimo pokytį prieš ir po tyrimo (10 pav.) nustatyta, kad moterų grupėje pasitenkinimas

statistiškai reikšmingas (p=0,001) padidėjo nuo 4,0±1,35 iki 7,8±1,00. Tai yra 3,8±0,35 (95 proc.)

10 pav. Tiriamųjų pasitenkinimo veiklos atlikimu vertinimas KVVT balais

Tuo tarpu o vyrų nuo 5,13±1,62 iki 7,55± 1,17. Stebimas taip pat statistškai reikšmingas

(p=0,002) pagerėjimas 2,42±0,45 (47 proc.).

.

4,00

7,80

5,13

7,55

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Tyrimo pradžioje Po tyrimo

KV

VT

bala

i

Moterys

Vyraip<0,05*

p<0,05**

37


kaita pagal implanto tipą

Nustatyta jog asmenų atlikimo vertinimas kasdieninėje veikloje po klubo sąnario

endoprotezavimo operacijos grupėje padidėjęs (11 pav.).

Tiriamieji su cementiniu implantu tyrimo pradžioje vertino 6,33 (1,6; 8,6),o pabaigoje 8,0 (4.6;

9,5).

Tiriamieji su mechaniniu implantu tyrimo pradžioje vertino 6,80 (1,6; 8,91), o pabaigoje 8,85

(7,4; 8,75). Stebimas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas 2,05 balais (30 proc.).

11pav. Tiriamųjų veiklos atlikimo vertinimas KVVT balais

6,33

8,006,80

8,85

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10


Bala

i

Cementinis tipas

Mechaninis tipas

p<0,05

p<0,05

38


pasitenkinimo kaita pagal implanto tipą

Tyrimo pradžioje tiriamieji po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos pasitenkinimas veikla

nesiskyrė, tai yra jos buvo homogeniškos. su cementiniu protezu 4,45 (1,20; 7,60 ) ir mechaniniu 3,90

(2,40; 7,00). Tiriamieji su cementiniu implantu tyrimo pradžioje vertino 6,33 (1,6; 8,6),o pabaigoje 8,0

(4.6; 9,5). Tiriamieji su mechaniniu implantu tyrimo pradžioje vertino 6,80 (1,6; 8,91), o pabaigoje 8,85

(7,4; 8,75).


Stebimas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas 2,05 balais (30 proc.). Tyrimo pabaigoje

grupės išliko homogeniškos.

4,45

7,55

3,90

8,00

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10


cementinis tipas

mechaninis tipas

p<0,05*

p<0,05**

KV

VT

bala

i

39


kaita pagal amžiaus grupes

Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) apsitarnavimo kasdieninėje veikloje pagerėjimas

abiejose amžiaus grupėse: asmenims iki 65 metų ir asmenims 65 metų ir vyresniems. Prieš tyrimą

tiriamųjų iki 65 metų veiklos atlikimas 6,3 (1,6;7,8) po tyrimo 8,0 (4,6;8,8). Stebimas statistiškai

reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas 1,7 balais (27 proc.).

Tiriamiesiems asmenims, kuriems yra 65 metai ir vyresniems, veiklos atlikimas tyrimo

pradžioje buvo 6,58 (2,8; 8,6) ir tyrimui pasibaigus 8,0 (5,2; 9,5). Stebimas statistiškai reikšmingas

(p<0,05) pagerėjimas 1,52 balais (22 proc.).


Tyrimo pabaigoje grupės buvo homogeniškos. Statistiškai nereikšminga.

6,30

8,00

6,58

8,00

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Prieš tyrimą Po tyrimo

KV

VT

bala

i

≤65 metų

>65 metų

p<0,05

p<0,05

40


pasitenkinimo kaita pagal amžiaus grupes

Vertinant asmenų pasitenkinimą kasdiene veikla nustatyta, jog taikyta ergoterapiją

pasitenkinimą kasdiene veikla pagerino statistiškai reikšmingai (p<0,05) abejose grupėse.

Tyrimo pradžioje tiriamieji iki 65 metų vertino 3,7 (1,2; 7,0), tyrimo pabaigoje 7,7 (5,2;9,0).

Tiriamųjų grupė kurioje buvo asmenys 65 metų ir vyresni tyrimo pradžioje vertino 5,13

(3,0;7,6). Tyrimo pabaigoje 7,8 (5,0; 9,2). Stebimas pagerėjimas 2,67 balais (52 proc.).

Tyrimo pabaigoje grupės buvo homogeniškos,


3,70

7,70

5,13

7,80

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10


≤65 metų

>65 metų

p***<0,0

5

p<0,05**

p<0,05*

41

3.11. HOOS klausimyno skausmo subskalė rezultatų kaita

Atlikus apklausą dėl skausmo, stebima, skausmo sumažėjimas abiejose tiriamųjų grupėse (12

pav.). I grupės tiriamųjų nuo 47,22 (8,33; 83,33) statistiškai reikšmingai sumažėjo iki 30,00 (8,33; 33,33),

t.y. 36,5 proc. II grupės tiriamųjų skausmas statistiškai reikšmingai sumažėjo 41,4 proc., nuo 48,61

(16,67; 83,33) iki 28,50 (16,67; 53,33) tyrimo pabaigoje.

16 pav. I ir II grupių skausmo vertinimo kaita pagal HOOS klausimyną

47,22

30,00

48,61

28,50

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100


Skau

smo s

ubsk

alės

rez

ult

atai

, p

roce

nta

is

I grupė II grupė

p<0,05

p<0,05

42

17 pav. Skausmo pokytis prieš reabilitaciją ir po reabilitacijos tarp I ir II grupių

Skausmas statistiškai reikšmingai (p<0,05) pakito ankstyvajame reabilitacijos laikotarpyje

abiejose grupėse.

35,50

17,00

36,00

18,00

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Suminės skausmo skalė priešreabiliaciją mediana

Suminė skausmo skalė po reabiliacijąmediana

I grupė

II grupė

p<0,05

p<0,05

43

3.12. HOOS klausimyno simptomų intensyvumo subskalė rezultatų kaita

Vertinant simptomus pagal HOOS klausimyną matoma (18 pav.), kad I grupės rezultatai prieš

tyrimą buvo 40,00 (10,00; 70,00) ir po tyrimo statistiškai reikšmingai pagerėjo iki 55,00 (10,00; 70,00)

t.y. 37,5 proc.

18 pav. I ir II grupių simptomų vertinimo kaita pagal HOOS klausimyną

Vertinant II grupės simptomus pagal HOOS klausimyną matoma, kad prieš tyrimą buvo 45,00

(25,00; 70,00) ir statistiškai reikšmingai geresni rezultatai 28,9 proc., iki 58,00 (25,00; 70,00).

40,00 55,0045,00 58,00

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigojeSim

pto

mų i

nte

nsy

vum

o s

ubsk

alės

rez

ult

atai

,

pro

centa

is

I grupė II grupė

p<0,05

p<0,05

44

3.13. HOOS klausimyno kasdienės veiklos subskalė rezultatų kaita

Įvertinus HOOS klausimyno kasdieninės veiklos subskalės atsakymus gauti sekantys rezultatai

(14 pav.). Prieš tyrimą I grupės rezultatai buvo 38,24 (20,59;70,59) ir reabilitacijai pasibaigus stebimi

statistiškai reikšmingas pagerėjimas iki 50,24 (21,59;70,69), t.y. 31,4 proc. tyrimą II grupės kasdieninės

veiklos buvo 42,65 (29,41; 70,59), kurie po reabilitacijos statistiškai reikšmingai pagerėjo iki 56,65

(29,61; 70,59), t.y. 32,8 proc.

19 pav. I ir II grupių kasdieninės veiklos kaita pagal HOOS klausimyną

38,2450,2442,65 56,65

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Tyrimo pradžioje

Kas

die

nė

vei

klo

s su

bsk

alės

rez

ult

atai

,

pro

centa

is

I grupė II grupė

Tyrimo pabaigoje

p<0,05

p<0,05

45

3.13. HOOS klausimyno laisvalaikio subskalė rezultatų kaita

Įvertinus HOOS klausimyno laisvalaikio subskalės atsakymus gauti sekantys rezultatai (15

pav.). Prieš tyrimą I grupės rezultatai buvo 37,50 (31,25; 43,76) ir tyrimui pasibaigus statistiškai

nereikšmingai pagerėjo iki 40,50 (31,25; 43,76), t.y. 8 proc. Tuo tarpu II grupės rezultatai prieš tyrimą

buvo 37,50 (31,45; 43,75) ir reabilitacijai pasibaigus statistiškai reikšmingai pagerėjo iki 44,50 (31,45;

43,75), t.y. 18,7 proc.

20 pav. I ir II grupių laisvalaikio veiklos kaita pagal HOOS klausimyną

37,5040,5037,50

44,50

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100


Lai

sval

aikio

sub

skal

ės r

ezult

atai

,

pro

centa

is

I grupė II grupė

p<0,05

46

3.14. HOOS klausimyno gyvenimo kokybės subskalė rezultatų kaita

Įvertinus HOOS klausimyno laisvalaikio kokybės subskalės atsakymus gauti sekantys rezultatai

(16 pav.). Prieš reabilitaciją I grupės rezultatai buvo 62,50 (31,25; 75,00) ir tyrimo pabaigoje statistiškai

reikšmingai pagerėjo iki 72,50 (31,25; 75,00), t.y. 16 proc. II grupės rezultatai prieš tyrimą buvo 65,50

(37,50; 75,00) ir tyrimo pabaigoje stebimas statistiškai reikšmingas pagerėjimas iki 75,00 (37,50; 75,00),

t.y. 14,5 proc.

21 pav. I ir II grupių laisvalaikio kokybės kaita pagal HOOS klausimyną

62,5072,50

65,5075,00

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Tyrimo pradžioje

Gy

ven

imo

kok

yb

ės s

ub

ska

lės

rezu

ltata

i, p

roce

nta

is

I grupė II grupė

p<0,05

p<0,05

Tyrimo pabaigoje

47

3.15. Ryšys tarp apsitarnavimo ir pasitenkinimo veikla bei skausmo ir

simptomų

2 lentelė. Ryšys tarp apsitarnavimo ir pasitenkinimo veikla bei skausmo ir simptomų I grupėje

Suminė simptomų

skalė prieš

reabilitaciją

Suminė simptomų

skalė po

reabilitacijos

Spirmeno

koreliacija

Prieš tyrimą veiklos

atlikimas

Koreliacijos

koeficientas -.368 -.054

Statistinis

reikšmingumas .133 .831

N 18 18


pasitenkinimas

Koreliacijos


Statistinis


N 18 18

Po tyrimo veiklos atlikimas Koreliacijos


Statistinis


N 18 18

Po tyrimo veiklos

pasitenkinimas

Koreliacijos


Statistinis


N 18 18

Tarp pirmos grupės tiriamųjų statistiškai reikšmingo ryšio tarp suminės simptomų ir skausmo

reabilitacijos skalės veikos atlikimo ir pasitenkinimo veikla nenustatyta (p>0,05).

48

3 lentelė. Ryšys tarp apsitarnavimo ir pasitenkinimo veikla bei skausmo ir simptomų II grupėje

Suminė

simptomų ir

skausmo

skalės prieš

reabilitaciją

Suminė

simptomų ir

skausmo skalės

po reabilitacijos

Spirmeno

koreliacija


atlikimas

Koreliacijos

koeficientas .200 .184

Statistinis


N 18 18


pasitenkinimas

Koreliacijos

koeficientas .191 -.024

Statistinis


N 18 18


atlikimas

Koreliacijos


Statistinis


N 18 18

Po tyrimo veiklos

pasitenkinimas

Koreliacijos


Statistinis


N 18 18

II grupėje nėra statistiškai reikšmingo ryšio (p>0,05). Simptomai ir skausmas nelemia veiklos

atlikimo ar pasitenkinimo veikla pokytį.

49

3.16. . Įgūdžių pokytis ankstyvojo reabilitacijos laikotarpyje pagal amžiaus

grupes

Tiriamiesiems, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos buvo suteiktos rekomendacijos.

Prieš pradedant tyrimą, buvo apklausiami pacientai apie jų laikymąsi taip žiūrima kaip kito paciento

įgūdžiai (17 pav.). Gauti rezultatai atskleidė, kad iš 100 proc. iki 65 metų tiriamieji prieš tyrimą (n= 16)

76 proc. įvardijo, kad niekada nesilaikė (n=5) 24 proc. retai nesilaikė. Reabilitacijos laikotarpyje

tiriamiesiems taikomos rekomendacijos ir ergoterapija, žiūrima įgūdžių kaita. Po tyrimo tiriamieji (n=8),

kurie niekada nesilaikė t.y. įgūdžiai nepasikeitė. Nebuvo nei vieno, kuris pasakytų, kad rekomendacijų

kartais ar dažnai nesilaikydavo.

Rezultatai atskleidė, kad tiriamieji 65 metų ir vyresnieji prieš tyrimą rekomendacijų (n=2)

niekada nesilaikė, (n=11) tiriamieji, kurie retai ir (n=3) kartais nesilaikydavo.

Po tyrimo tiriamieji (n=5) 50 proc. niekada nesilaikė ir (n=5) 50 proc. retai nesilaikydavo

rekomendacijų.

22 pav. Pacientų rekomendacijų laikymasis prieš ir po tyrimo tiriamiesiems iki 65 metų ir

tiriamiesiems 65 metų ir vyresniems.

16

2

8

55

11

0

5

0

3

0 00 0 0 00

2

4

6

8

10

12

14

16

18

Prieš procedūras <65

metų

Prieš procedūras >65

metų

Po procedūrų <65 metų Po procedūrų >65 metų

Pac

ientų

skai

čius

Įgūdžių kaita

Niekada Retai Kartais Dažnai

50

Rekomendacijų nesilaikė tiriamieji iki 65 metų labiau negu 65 metų asmenys ir vyresni, bet po

reabilitacijos 65 metų ir jaunesni laikėsi labiau negu 65 metų ir vyresni. Įgūdžiai geriau išliko grupėje iki

65 metų negu 65 metų ir vyresniems.

3.17. Įgūdžių pokytis ankstyvojo reabilitacijos laikotarpyje pagal lytį

Prieš tyrimą atlikus vertinimą moterys (n = 15) 62,5 proc. niekada nesilaikė rekomendacijų,

(n=6) 25 proc. retai nesilaikydavo ir (n=3) 12,5 proc. kartais nesilaikydavo.

Po tyrimo rekomendacijų tik (n=6) 25 proc. moterys niekada nesilaikė ir (n=3) 12,5 proc. retai

nesilaikė. Vyrų grupėje po tyrimo tik (n=5) 42 proc. retai nesilaikydavo. Po tyrimo pagerėjimas moterų

grupėje. Bet vyrai laikėsi rekomendacijų geriau ir prieš ir po reabilitacijos.

23 pav. Pacientų rekomendacijų laikymasis prieš ir po tyrimo tiriamiesiems moterų ir vyrų grupėse.

Po tyrimo ryškus pagerėjimas moterų grupėje. Bet vyrai laikėsi rekomendacijų geriau ir prieš ir

po reabilitacijos. Vyrai turėjo geresnius įgūdžius ir greičiau įsisavino kaip taisyklingai laikytis

rekomendacijų.

15

0

6

0

6

9

3

5

1

3

13

7

0 0 0 00

2

4

6

8

10

12

14

16

Prieš tyrimą moterys Prieš tyrimą vyrai Po tyrimo moterys Po tyrimo vyrai

Niekada Retai Kartais Dažnai

51

24 pav. Sėdint kelių sąnarių padėtis klubų plotyje

Prieš pradedant tyrimą, tiriamieji buvo įvertinti, kad ir I grupės 20 (76 proc.) tiriamieji sėdi ne

pagal rekomendacijas. Po tyrimo 25 (96 proc.) (20 pav.) tiriamieji sėdi pagal rekomendacijas.

Reabilitacijos laikotarpyje ergoterapijos procedūrų metu tiriamieji turėjo mokytis taisyklingai sėdėti, kad

nepakenkti klubo sąnariui.

Prieš pradedant tyrimą II grupės 9 (90 proc.) tiriamieji sėdėjo ne pagal rekomendacijas. Po

tyrimo 10 (100 proc.) sėdėjo taisyklingai.

0

5

10

15

20

25

30


Tir

iam

ųjų

skai

čiu

s

I grupė II grupė

52

25 pav. Kojų kryžiavimas einant, ypač sukantis

Prieš pradedant tyrimą, atlikus apklausą ir stebėjimo būdu I grupės 4 (15 proc.) tiriamieji

nesilaiko rekomendacijų ir einant kryžiuoja kojas, ypač tai daro sukantis. Po tyrimo rezultatai gavosi,

kad 1 tiriamasis retkarčiais nesilaiko(3,8 proc.).

Prieš pradedant tyrimą II grupės 2 (20 proc.) tiriamieji nesilaikė rekomendacijų ir einant

kryžiuoja kojas, ypač tai daro sukantis. Po tyrimo nebuvo tiriamųjų, kurie nesilaikytų rekomendacijos.

0

1

2

3

4

5


Tir

iam

ųjų

skai

čiu

s

I grupė II grupė

53

Prieš pradedant tyrimą I grupės 22 (85 proc.) tiriamieji pasakė, kad nesėdi atsilošus ant

paaukštintos kėdės. Ypatingai sėdint prie stalo ir užsiimant veikla. Po tyrimo atsakė 10 (38 proc.)

tiriamųjų, kurie nesėdi atsilošus (26 pav).

Prieš pradedant tyrimą II grupės 7 (73 proc.) tiriamieji nesėdi atsilošus ant paaukštintos kėdės.

Po tyrimo tiriamieji 4, kurie nesėdėjo taisyklingai atsilošus ant paaukštintos kėdės (26 pav.).

0

5

10

15

20

25


Tir

iam

ųjų

skai

čiu

s

I grupė II grupė

26 pav. Sėdėjimas atsilošus ant paaukštintos kėdės

54

Prieš pradedant tyrimą, atlikus apklausą, I grupės 18 (69proc.) tiriamųjų pečių sąnariai būna

priekyje klubo sąnarių sėdint ar keliantis nuo kėdės. Po tyrimo 8 (31 proc.) tiriamiesiems sunku teisingai

keltis nuo kėdės (27 pav.).

Prieš pradedant tyrimą II grupės 7 (70 proc.) tiriamieji pasakė, kad pečių sąnariai būna priekyje

klubo sąnarių sėdint ar keliantis nuo kėdės. Po tyrimo į tą patį klausimą teigiamai atsakė 3 (30 proc.)(27

pav.).

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20


Tir

iam

ųjų

skai

čiu

s

I grupė II grupė

27 pav. Pečių sąnariai būna priekyje klubo sąnarių sėdint ar keliantis nuo kėdės

55

Prieš pradedant tyrimą I grupės 6 (23 proc.) tiriamieji sėdint ant kėdės, kelia kelius aukščiau nei

klubo sąnariai. Po tyrimo 4 (15 proc.) tiriamieji kėlė kelius (28 pav.).

Prieš pradedant tyrimą II grupės 3 (30 proc.) sėdint ant kėdės kelia kelius aukščiau nei klubo

sąnariai. Po tyrimo 1 tiriamasis sėdint kelia kelius.

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10


Tir

iam

ųjų

skai

čiu

s

I grupė

28 pav. Sėdint ant kėdės, vengti kelti kelius aukščiau nei klubo sąnariai

56

Prieš pradedant tyrimą, I grupės 3 (12 proc.) tiriamieji pasakė, kad sėdėjo uždėję koją ant kojos.

Po tyrimo nebuvo tiriamųjų, kurie sėdėtų užsidėję koją ant kojos ar kryžiuotų kojas.

Prieš pradedant tyrimą II grupės 1 (10 proc.) sėdi uždėjus koją ant kojos, kryžiuoja kojas. Po

tyrimo nebuvo tiriamųjų, kurie nesilaikytų rekomendacijos (30 pav.).

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

5


Tir

iam

ųjų

skai

čiu

s

I grupė

29 pav. Sėdėjimas uždėjus koją ant kojos, kojų kryžiavimas

57

30 pav. Liemens lenkimas daugiau kaip 800

Prieš pradedant tyrimą, atlikus apklausą, I grupės 10 (38 proc.) tiriamieji pasakė, kad nesilaiko

rekomendacijos ir lenkia liemenį daugiau kaip 800. Po tyrimo į tą patį klausimą teigiamai atsakė 4 (15

proc.) (30 pav.). Svarbu laikytis šios rekomendacijos, pacientas turi išmokti apsirengti ar paimti daiktus

nesilenkiant daugiau kaip 800. Todėl ergoterapeutas pritaiko priemones palengvinančias apsitarnavimą,

kad išvengti neteisingų judesių.

Prieš pradedant tyrimą II grupės 4 (40 proc.) tiriamieji pasakė, kad nesilaiko rekomendacijų ir

lenkia liemenį daugiau kaip 800.Po tyrimo į tą patį klausimą teigiamai atsakė 1 (10 proc.) (30 pav.).

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10


Tir

iam

ųjų

skai

čiu

s

I grupė II grupė

58

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Darbo tikslas buvo nustatyti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos

savarankiškumo ir pasitenkinimo veikla kaitą, taikant ergoterapiją, ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu.

Tyrimas buvo atliktas Birštono “Eglės” sanatorijos, medicininės reabilitacijos skyriuje. Tyrimo

kontingentą sudarė 36 tiriamieji po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, kurie buvo suskirstyti į

dvi grupes: I ir II grupes. Remiantis literatūra ir darbine patirtimi buvo sudaryta ergoterapijos programa,

kuri papildomai buvo taikoma I grupės tiriamiesiems, šalia kitų reabilitacijos procedūrų ir abiem grupėms

suteiktos rekomendacijos.

Tyrime dalyvavo 36 pacientai – 24 (66,7 proc.) moterys ir 12 (33,3 proc.) vyrai. Jauniausias

tiriamojo amžius 47 metai , o vyriausias 86 metų amžiaus.

Ankstyvajame reabilitacijos laikotarpyje buvo taikytas kanadietiškas veiklos vertinimo testas.

Buvo naudojamas kanadietiškas veiklos vertinimo testas įvertinti tiriamųjų savarankiškumą ir problemas

kasdieninėje, produktyvioje ir laisvalaikio srityse.

Įvertinus ir išanalizavus visas tiriamųjų įvardintas problemas kylančias kasdienėje, darbo ir

laisvalaikio veiklose rezultatai gavosi: tiriamieji įvardijo 27 veiklos problemas. o bendrai iš viso 192

veiklos problemas. Daugiausia problemų turėjo tiriamieji po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos

apsitarnavimo 82 proc. ir laisvalaikio veiklose 11 proc., o mažiausiai problemų – produktyviose veiklose

7 proc.

Analizuojant apsitarnavimo problemų pasiskirstymą atskirose veiklose nustatyta, jog

daugiausia 54 proc. problemų kylančios apsitarnaujant buvo susijusios su funkciniu judėjimu. Mažiausiai

4 proc. problemų tiriamieji įvardijo visuomeninio gyvenimo veiklose.

Nustačius produktyvumo problemas atskirose veiklose paaiškėjo, kad daugiausia problemų 71

proc. kildavo atliekant namų ruošą, o 22 proc. su apmokamu/neapmokamu darbu ir 7 proc.

manipuliuojant daiktais.

Problemos susijusios su laisvalaikio leidimu, pasiskirstę į pasyvaus poilsio, aktyvaus poilsio ir

socializacijos aspektus. Daugiausiai tiriamieji išsakė susijusių su aktyviu poilsiu tai sudarė 62 proc.

(n=13). Po lygiai tiriamieji išsakė pasyvaus poilsio metu 19 proc. (n=4) ir socializacijos metu 19 proc.

(n=4) iškilusias problemas.

Įvertinus problemų pasiskirstymą tarp I ir II grupės pasiskirstymą veiklose nustatyta, kad

daugiausia kyla apsitarnaujant. Tai I grupėje 54 proc. ir II grupėje 49 proc. Mažiausiai išsakė tiriamieji

59

problemas I ir II grupėse susijusias su produktyvia veikla I grupės tiriamieji 71 proc. sudarė ir II grupės

29 proc.

Analizuojant gautus rezultatus iš kanadietiško veiklos vertinimo testo tarp I ir II grupių

tiriamiesiems po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos buvo nustatytas statistiškai reikšmingas

(p<0,05) veiklos atlikimo pagerėjimas tyrimo pabaigoje. Tyrimo pradžioje abiejų grupių veiklos

atlikimas buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05). Vertinant tyrimo pradžioje ir tyrimo pabaigoje tarp I

ir II grupių veiklos pasitenkinimas nebuvo statistiškai reikšmingas.

Analizuojant tiriamųjų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, veiklos atlikimą pagal

lytį rezultatai atskleidė, kad tyrimo pradžioje ir tyrimo pabaigoje skatinat savarankiškumo įgūdžių

ugdymą buvo nustatyta, kad prieš tyrimą atliekamos veiklos vertinimas moterų grupėse statistškai

reikšmingas (p=0,001) ir pakilo iki 8,0±0,97 balų (p=0,001), tuo tarpu vyrų grupėje atliekamą veikla taip

pat statistškai reikšminga ir (p=0,002) vertino 8,0±1,39 balų.

Vertinant tiriamųjų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, atliekamos veiklos

pasitenkinimo pokytį prieš tyrimą ir po tyrimo nustatyta, kad moterų grupėje pasitenkinimas statistiškai

reikšmingas (p=0,001). Tuo tarpu vyrų nuo 5,13±1,62 iki 7,55± 1,17. Stebimas taip pat statistškai

reikšmingas (p=0,002) pagerėjimas 2,42±0,45.

Tiriamieji su cementiniu implantu tyrimo pradžioje vertino 6,33 (1,6; 8,6),o pabaigoje 8,0 (4.6;

9,5). Tiriamieji su mechaniniu implantu tyrimo pradžioje vertino 6,80 (1,6; 8,91), o pabaigoje 8,85 (7,4;

8,75). Stebimas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas 2,05 balais.

Tyrimo pradžioje tiriamieji po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos pasitenkinimas veikla

nesiskyrė, tai yra jos buvo homogeniškos. su cementiniu protezu 4,45 (1,20; 7,60 ) ir mechaniniu 3,90

(2,40; 7,00). Tiriamieji su cementiniu implantu tyrimo pradžioje vertino 6,33 (1,6; 8,6),o pabaigoje 8,0

(4.6; 9,5). Tiriamieji su mechaniniu implantu tyrimo pradžioje vertino 6,80 (1,6; 8,91), o pabaigoje 8,85

(7,4; 8,75). Stebimas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas 2,05 balais (30 proc.). Tyrimo

pabaigoje grupės išliko homogeniškos.

Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) veiklos atlikimo pagerėjimas abiejose amžiaus

grupėse: asmenims iki 65 metų ir asmenims 65 metų ir vyresniems. Prieš tyrimą tiriamųjų iki 65 metų

veiklos atlikimas 6,3 (1,6;7,8) po tyrimo 8,0 (4,6;8,8). Stebimas statistiškai reikšmingas (p<0,05)

pagerėjimas 1,7 balais. Tiriamiesiems asmenims, kuriems yra 65 metai ir vyresniems, veiklos atlikimas

tyrimo pradžioje buvo 6,58 (2,8; 8,6) ir tyrimui pasibaigus 8,0 (5,2; 9,5). Stebimas statistiškai

reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas 1,52 balais. Tyrimo pabaigoje grupės buvo homogeniškos.

60

Vertinant asmenų pasitenkinimą kasdiene veikla nustatyta, jog taikyta ergoterapija

pasitenkinimą kasdiene veikla pagerino statistiškai reikšmingai (p<0,05) abejose grupėse. Tyrimo

pradžioje tiriamieji iki 65 metų vertino 3,7 (1,2; 7,0), tyrimo pabaigoje 7,7 (5,2;9,0).

Tiriamųjų grupė kurioje buvo asmenys 65 metų ir vyresni tyrimo pradžioje vertino 5,13

(3,0;7,6). Tyrimo pabaigoje 7,8 (5,0; 9,2). Stebimas pagerėjimas 2,67 balais. Tyrimo pabaigoje grupės

buvo homogeniškos,

Atlikus apklausą dėl skausmo, stebima, skausmo sumažėjimas abiejose tiriamųjų grupėse I

grupės tiriamųjų nuo 47,22 statistiškai reikšmingai sumažėjo iki 30,00. II grupės tiriamųjų skausmas

statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo 48,61 iki 28,50 tyrimo pabaigoje. Skausmas statistiškai

reikšmingai (p<0,05) pakito ankstyvajame reabilitacijos laikotarpyje abiejose grupėse.

Vertinant simptomus pagal HOOS klausimyną I grupės rezultatai prieš tyrimą buvo 40,00 ir

po tyrimo statistiškai reikšmingai pagerėjo iki 55,00. Vertinant II grupės simptomus pagal HOOS

klausimyną matoma, kad prieš tyrimą buvo 45,00 ir statistiškai reikšmingai geresni rezultatai 28,9 iki

58,00.

Įvertinus HOOS klausimyno kasdieninės veiklos subskalės atsakymus gauti prieš tyrimą I

grupės rezultatai buvo 38,24 ir reabilitacijai pasibaigus stebimi statistiškai reikšmingas pagerėjimas iki

50,24. Prieš reabilitaciją II grupės kasdieninės veiklos procentai buvo 42,65, kurie po reabilitacijos

statistiškai reikšmingai pagerėjo iki 56,65.

Įvertinus HOOS klausimyno laisvalaikio subskalės atsakymus gauti sekantys rezultatai. Prieš

reabilitaciją I grupės rezultatai buvo 37,50 ir reabilitacijai pasibaigus statistiškai nereikšmingai pagerėjo

iki 40,50. Tuo tarpu II grupės rezultatai prieš tyrimą buvo 37,50 ir reabilitacijai pasibaigus statistiškai

reikšmingai pagerėjo.

Įvertinus HOOS klausimyno laisvalaikio kokybę prieš tyrimą I grupės rezultatai buvo 62,50 ir

tyrimo pabaigoje statistiškai reikšmingai pagerėjo iki 72,50. II grupės rezultatai prieš tyrimą buvo 65,50

ir tyrimo pabaigoje stebimas statistiškai reikšmingas pagerėjimas iki 75,00. Rezultatai rodo, kad vertinant

pagal HOOS klausimyną, klubo sąnario funkcija pagerėjo ir susijusios problemos tiriamiesiems

sumažėjo.

Analizuojant ryšį tarp apsitarnavimo ir pasitenkinimo veikla bei skausmo ir simptomų. I grupės

tiriamųjų rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingo ryšio nėra tarp suminės simptomų ir skausmo

reabilitacijos skalės veikos atlikimo ir pasitenkinimo veiklos (p>0,05). Taip pat tarp II grupės nėra

statistiškai reikšmingo ryšio (p>0,05). Simptomai ir skausmas nelemia veiklos atlikimo ar pasitenkinimo

veikla pokyčio

61

Tiriamiesiems, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos buvo suteiktos rekomendacijos.

Prieš pradedant tyrimą, buvo apklausiami pacientai apie jų laikymąsi taip žiūrima kaip kito paciento

įgūdžiai. Gauti rezultatai atskleidė, kad rekomendacijų nesilaikė tiriamieji iki 65 metų labiau negu 65

metų asmenys ir vyresni, bet po reabilitacijos 65 metų ir jaunesni laikėsi labiau negu 65 metų ir vyresni.

Įgūdžiai geriau išliko grupėje iki 65 metų negu 65 metų ir vyresniems.

Palyginus tarp vyrų ir moterų tyrimo pabaigoje buvo ryškus pagerėjimas moterų grupėje. Bet

vyrai laikėsi rekomendacijų geriau ir prieš ir po reabilitacijos. Vyrai turėjo geresnius įgūdžius ir greičiau

įsisavino kaip taisyklingai laikytis rekomendacijų.

Tyrimo pradžioje abiem grupėms suteiktos rekomendacijos. I grupei ergoterapijos procedūrų

metu stebima ar laikosi rekomendacijų ir žiūrima kokie yra paciento įgūdžiai. Prieš tyrimą dauguma

pacientų nesilaikė rekomendacijų, bet po ergoterapijos procedūrų dauguma laikėsi. Vyresnio amžiau

asmenys pamiršdavo ir ne visada laikydavosi, bei išmoktus įgūdžius turėjo prisiminti.

Viena iš rekomendacijų tai sėdėjimas. Tiriamieji turi sėdėti pagal rekomendacijas.

Reabilitacijos laikotarpyje ergoterapijos procedūrų metu tiriamieji turėjo mokytis taisyklingai sėdėti, kad

nepakenkti klubo sąnariui.

Kita rekomendacija nekryžiuoti kojų. Šiuos rekomendacijos nesilaikė labai mažai tiriamųjų.

Tiriamieji turėjo sėdėti ant paaukštintos kėdės ir atsilošus, ypatingai sėdint prie stalo ir

užsiimant veikla. Šios rekomendacijos labiausiai nesilaikė tiriamieji tiek tyrimo pradžioje tiek pabaigoje.

Tiriamieji privalėjo vengti, kad pečių sąnariai būtų priekyje klubo sąnarių sėdint ar keliantis nuo kėdės.

Sudėtinga buvo atlikti vyresnio amžiaus tiriamiesiems.

Taip pat viena iš svarbių rekomendacijų tai nesilenkti į priekį daugiau kaip 800. Vengiant

lenkimosi į priekį. ergoterapijos procedūrų metu buvo pritaikomos priemones, kurios palengvina

apsitarnavimą ir išvengiant neteisingų judesių. Todėl po ergoterapijos ir priemonėmis tyrimo pabaigoje

tiriamieji laikėsi rekomendacijos

Rečiausiai tiriamieji sėdėjo uždėję koją ant kojos. Po tyrimo nebuvo tiriamųjų, kurie sėdėtų

užsidėję koją ant kojos ar kryžiuotų kojas. Svarbu laikytis rekomendacijų palaikant gerą klubo sąnario

funkciją ir išvengiant komplikacijų.

62

IŠVADOS

1. Asmenims, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, reabilitacijos pradžioje

savarankiškumas labiausiai sutrinka kasdieninėje, mažiausiai produktyvioje veiklose. Funkcinis

judėjimas labiausiai paveikia asmenų apsitarnavimą. Produktyvios veiklos metu daugiausiai problemų

kildavo atliekant namų ruošą. Reabilitacijos pabaigoje asmenų savarankiškumas pagerėjo, bet problemas

įvardijo tas pačias kaip ir reabilitacijos pradžioje. Reabilitacijos pradžioje veiklos atlikimas buvo

statistiškai nereikšmingas, bet pabaigoje veiklos atlikimas nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas

(p<0.05). Pasitenkinimas veikla nebuvo statistiškai reikšmingas reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje.

2. Pacientų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, reabilitacijos pradžioje įgūdžiai

buvo prastesni negu reabilitacijos pabaigoje. Reabilitacijos pradžioje rekomendacijų nesilaikė tiriamieji

iki 65 metų labiau negu 65 metų asmenys ir vyresni, bet po reabilitacijos 65 metų ir jaunesni laikėsi

labiau negu 65 metų ir vyresni. Įgūdžiai geriau išliko grupėje iki 65 metų negu 65 metų ir vyresniems.

Reabilitacijos pradžioje pagal lytį įgūdžiai prastesni buvo moterų grupėje, bet reabilitacijos pabaigoje

buvo didesnis pagerėjimas negu vyrų grupėje. Vyrai turėjo geresnius įgūdžius ir greičiau įsisavino kaip

teisingai laikytis rekomendacijų.

3. Asmenims, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, klubo sąnario funkcijos pagerėjo

ankstyvajame reabilitacijos laikotarpyje. Statistiškai reikšmingai sumažėjo skausmo dažnis funkcinių

veiklų metu, simptomų pasireiškimas, sumažėjo sunkumai atliekant kasdienes veiklas; padidėjo

aktyvumas laisvalaikio veiklose, pagerėjo. gyvenimo kokybė.

4. Pacientų pasitenkinimas veikla pagal lytį reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje pasitenkinimas

veikla pagerėjo. Reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje asmenų pasitenkinimas veikla pagal implanto tipą,

tarp grupių nesiskyrė, jos buvo homogeniškos, bet buvo statistiškai reikšmingas pagerėjimas

reabilitacijos laikotarpyje mechaninį implanto tipą turintiems asmenims. Asmenų pasitenkinimas

kasdiene veikla pagerėjo pagal amžiaus grupes iki 65 metų ir 65 metai ir vyresniems.

63

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Ergoterapeutas savo darbe dirbantis su pacientais po klubo sąnario endoprotezavimo

operacijos gali naudoti kanadietišką veiklos vertinimo testą. Tinkamas instrumentas įvertinti rezultatus,

kuris atspindi paciento lūkesčius, norus, jam aktualias problemas.

Ergoterapijos procedūrų metu taikytas mokymas ir rekomendacijos turėjo teigiamos įtakos

tiriamųjų savarankiškumo, įgūdžių lavinimui, todėl siekiant palaikyti ir pagerinti asmenų, po klubo

sąnario endoprotezavimo operacijos, savarankiškumą ir pasitenkinimą veikla kaitą svarbu teikti

informaciją asmenims, kurių amžius virš 65 metų ir jų artimiesiems.

64

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Aprile, I., Rizzo, R.S., Romanini, E. et al. (2011). Group rehabilitation versus individual rehabilitation

folloeing knee and hip replacement: a pilot study with randomized, single – blind, cross – over design.

Europian Journal of Physical and Rehabilitation Medicine, December; 47(4), 551–559.

2. Berry, D. J., Trousdale, R. T., Dennis, D. A., Paprosky, W. P. (2012). Hip and Knee Arthroplasty. Market

Street Philadelphia, USA.

3. Byrne, P. D., Mulhall, K. J. & Baker, J. F. (2010). Anatomy & Biomechanics of the Hip. The Open Sports

Medicine Journal, 4, 51-57

4. Bozorgi A. A. J., Ghamkhar L., Kahlaee A. H., Sabouri H. (2015). The Effectiveness of Occupational

Therapy Supervised Usage of Adaptive Devices on Functional Outcomes and Independence after Total

Hip Replacement in Iranian Elderly: A Randomized Controlled Trial.

5. Bupa Hospitals. Prieiga per internetą:

<www.bupa.co.uk/health_information/html/healthy_living/senior/hip/up.html>.

6. Clemente, C. D. (2006). Clemente‘s Anatomy Dissector. 3th Edition. Lippincott Williams & Wilkins.

7. Česnys, G., Tutkuvienė, J., Barkus, A. ir kt. (2009). Žmogaus anatomija. Vilnius: Vilniaus universiteto

leidykla.

8. Damulevičienė, G., Macijauskienė J., (2006). Priešoperacinis vyresnio amžiaus pacientų būklės

įvertinimas ir perioperacinės rizikos mažinimas. Gerontologija, 7(1), 35-42.

9. Dočienė, D., Vaškelytė, A., Pauliukėnas, L. (2012). Pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo

operacijos tarpusavio priklausomybės poreikių teorinis pagrindimas. Gerontologija, 13(2), 107-112.

10. Donnelly, C., Carswell, A. Individualized outcome measures: a review of the literature. Canadian Journal

of Occupational Therapy (2002); 69: 84 – 94.

11. Donnelly, C., Eng, J.J., Hall, J., Alford, L., Giachino, R., Norton, K., Kerr, D.S. Client-centred

assessment and the identification of meaningful treatment goals for individuals with a spinal cord injury.

Spinal Cord (2004); 42: 302–307 p.

12. Douglas, R. & Hill, D. (2012). Minimally Invasive Total Hip Arthroplasty Using a Transpiriformis

Apporach. A Preliminary Report. Clinical Orthopaedics and Related Research, Vol. 470 Issue 8, p 2227.

13. E.H.C. Cup, W.J.M. Scholte op Reimer, M.C.E. Thijssen, M.A.H. van Kuyk-Minis. Reliability and

validity of the Canadian Occupational Performance Measure in stroke patients. Clinical Rehabilitation

(2003); 17: 402–409 p.

14. Eyssen, I.C.J.M., Beelen, A., Dedding, C., Cardol, M., Dekker, J. The reproducibility of the Canadian

Occupational Performance Measure. Clinical Rehabilitation (2005); 19: 888 – 894 p.

65

15. Franz J. (1997). Total hip replacement. The Journal of Bone & Joint Surgery, 1, 1–8

16. Grzegorzewski, A., Synder, M., Kozłowski, P., et al. (2006). The role of the acetabulum in Perthes

disease. Journal of Pediatric Orthopaedics, 26(3), 316–321.

17. Guided growth of the trochanteric apophysis combined with soft tissue release for Legg–Calve–Perthes

disease. Strategies in Trauma and Limb Reconstruction, 9(1), 37-43.

18. Huddeston, H. (2003). Arthritis of the hip joint (p. 1–79). Tarzana: The Hip and Knee Institute.

19. Hunter D. J., Felson D. T. (2006). Osteoarthritis. Journal of Clinical Epidemiology, 332 (12), 639 – 642.

20. Jakubauskienė J., Kaunienė J., Kurlys D., Staugaitienė A., Žemaitienė I. (2011). Reabilitacijos po klubo

ir kelio sąnario endoprotezavimo operacijos patirtis. Sveikatos mokslai Nr.1

21. Jaskovinienė, V., (2006). Osteoartritas – gydome ligą ar pacientą. Farmacija ir laikas. 5, 51-52.

22. Key, J.A. (2013). The Classic Epiphyseal Coxa Vara or Displacement of the Capital Epiphysisof the

Femur in Adolescence. Clinical Orthopaedics and Related Research, Mar 22.

23. Kendall, F. P., McCreary, E.K., Provanse, P. (2005). Muscles testing and function. 5th Editon. Baltimore:

Lippincott Williams & Wilkins.

24. Keren, A., Berkovitch, Y. & Soundry, M. (2013). Sport activity after hip and knee arthroplasty. 152(11),

649-688.

25. Kocius, M., Porvaneckas, N., Uvarovas, V., ir kt. (2014). Ortopedija-traumatologija. Mokomoji knyga

(p. 213-214; 282). Vilnius.

26. Konyves A., Bannister G. (2005). The importance of leg length discrepancy after total hip arthroplasty.

The Journal of Bone and Joint Surgery, 87 (2), 155–157.

27. Kriščiūnas A., Kimtys A., Rimdeikienė I. ir kt. (2008). Kineziterapija .Kaunas: Vitae Litera. (p. 74–75).

28. Kurtinaitis J., Porvaneckas N., Kocius M. ir kt. (2003). Pirminis mišraus ir mechaninio tvirtinimo klubo

sąnario endoprotezavimas. Vėlyvieji 5-10 metų rezultatai. Lietuvos chirurgija, I tomas, 2, 155-163.

29. Lombardi A., Berend K., Adams J., Jefferson C., Sneller A. (2013). Smoking May Be a Harbinger of

Early Failure With Ultraporous Metal Acetabular Reconstruction. Clin Orthop Relat Res.

30. Macijauskienė, J., Damulevičienė, G. (2006). Priešoperacinis vyresnio amžiaus pacientų būklės

įvertinimas ir perioperacinės rizikos mažinimas. Gerontologija, 7(1), 35-42

31. Maclean N., Pound P., Wolfe C. (2000). Qualitative analysis of stroke patients' motivation for

rehabilitation. British Medical Journal. Nr. 321

32. Michael A., Kelly MD. (2012). Hip and Knee Reconstruction: An Evolving Patient Population. The

American Journal of Orthopedics.

33. Monaghan, B., Grant, T., Hing, W., et al. (2012). Functional exercise after total hip replacement

(FEATHER) a randomised control trial. BMC Musculoskeletal Disorders, 13:237.

66

34. Mulcahy H., Chew FS. (2012). Current concepts of hip arthroplasty for radiologists: part 1, features and

radiographic assessment. 199(3); 559-6.

35. Neumann, D.A. (2010). Kinesiology of the musculoskeletal system. 2th Edition. Mosby (p. 465-467).

36. Petrulis A. (1997). Ortopedija. Ortopedinės kojų ligos. 3, 19, (p. 75-78).

37. Rodriguez-Merchan EC. Knee instruments and rating scales designed to measure outcomes. J Orthop

Traumatol. 2012 Mar; 13(1):1-6.

38. Rooks, D. S., Huang, J., Bierbaum, B. E., et al. (2006). Effect of preoperative exercise on measures of

functional status in men and women undergoing total hip and knee arthroplasty. Arthritis Care &

Research, 55(5), 700-708.

39. Sabienė L., Vizgirdienė A. (2007). Nepalankūs veiksniai, turintys įtakos sutrikusių funkcijų atstatymui

pacientams po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos. Reabilitacijos metodų ir priemonių

efektyvumas. 119- 121

40. Sokolove, J., Lepus, Ch. M. (2013). Role of inflammation in the pathogenesis of osteoarthritis: latest

findings and interpretations. Therapeutic Advances in Musculoskeletal Disease, 5(2), 77-94.

41. Solgaard, S., Kjersgaard, A. G. (2014). Increased risk for early periprosthetic fractures after uncemented

total hip replacement. Danish Medical Journal, 61(2), 1-4.

42. Stanat S., Capozzi JD. (2012). Squeaking in third and fourth generation ceramic on ceramic total hip

arthroplasty: metaanalysis and systematic review. J Arthroplasty. 27(3), 445-53.

43. Stevens, P. M., Anderson, L. A., Gililland, J. M., et al. (2014). Guided growth of the trochanteric

apophysis combined with soft tissue release for Legg–Calve–Perthes disease. Strategies in Trauma and

Limb Reconstruction, 9(1), 37-43.

44. Tanja A. Stamm, Alarcos Cieza, Klaus Machold, Josef S. Smolen, Gerold Stucki. Exploration of the link

between conceptual occupational therapy models and the International Classification of Functioning,

Disability and Health. Australian Occupational Therapy Journal (2006); 53: 9–17 p.

45. Tarasevičius Š., Žegunis V., Tarasevičius R., Kalesinskas R.J., Janušonis V. (2004). Revizinis klubo

sąnario endoprotezavimas (vėlyvieji pooperaciniai rezultatai). Medicina, 40(4), 332- 337.

46. Tarasevičius, Š., Tarasevičius, R., Žegunis, V., ir kt. (2005). Metal type of the femoral stem in total hip

arthroplasty. Medicina, 41(11), 932-935.

47. Townsend, E. Enabling occupation: An occupational therapy perspective. Ottawa: Canadian Association

of Occupational Therapists, (2002).

48. Trudelle-Jackson, E., Smith, S., S. (2004). Effects of a late-phase exercise program after total hip

arthroplasty: a randomized controlled trial. Archieves of the physical medicine and rehabilitation, 85 (7),

116 – 125.

67

49. Unver B., Karatosun V., Gunal I., Angin S. (2004). Comparison of two different

rehabilitationprogrammes for thrust plate prosthesis: a randomized controlled study. Clin Rehabil, 18 (1):

84-91.

50. Wressle, E., Lindstrand, J., Neher, M., Marcusson J., Henriksson, C. The Canadian Occupational

Performance Measure as an outcome measure and team tool in a day treatment programme. Disability

and Rehabilitation (2003); 25 (10): 497–506 p.

51. Wressle, E., Samuelsson, K., Henriksson, C. Responsiveness of the Swedish version of the Canadian

Occupational Performance Measure. Scandinavian Journal of Occupational Therapy (1999); 6: 84 – 89

p.

52. Žigienė K. (2008). Reabilitacijos ir fizioterapijos pagrindai. Kaunas, (p. 26).

68

PRIEDAI

Priedas Nr.1

69

Priedas Nr. 2

TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA

Sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studentės

Marijos Kardokaitės atliekamoje apklausoje, nustatyti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo

operacijos savarankiškumo ir pasitenkinimo veikla kaitą, taikant ergoterapiją, ankstyvuoju

reabilitacijos laikotarpiu.

Tiriamasis

____________________________________________________________________________

(Vardas, pavardė) (Parašas)

Nr.: ___________________________

Data __________________________

70

Priedas Nr.3

TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studentė magistrinio darbo

rengimo metu atliks tyrimą, skirtą nustatyti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos

savarankiškumo ir pasitenkinimo veikla kaitą, taikant ergoterapiją, ankstyvuoju reabilitacijos

laikotarpiu.

Tyrimo dalyviai Birštono „Eglės” sanatorijos, medicininės reabilitacijos skyriaus

pacientai. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė.

Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.

Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis: Dr. Sigitas Mingaila

Tel.: 868699375

Dėkojame už Jūsų pagalbą.

Darbo mokslinis vadovas (Parašas) Dr. Sigitas Mingaila

Tyrėjas (Parašas) Marija Kardokaitė

71

Priedas Nr.4

72

Priedas Nr.4 tęsinys

73


74

Priedas Nr.5

ANKETA

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos fakulteto

studentė magistrinio darbo metu atliks tyrimą, skirtą nustatyti ir įvertinti, asmenų po klubo sąnario

endoprotezavimo operacijos savarankiškumą ir pasitenkinimo veikla kaitą, taikant ergoterapiją

ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu. Tyrimo dalyviai „Eglės“ sanatorijos pacientai po klubo

sąnario endoprotezavimo operacijos.

Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė.

Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.

Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis:

Tel.: (8 - 37)326028 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikų,

Reabilitacijos klinika.

Tinkantį atsakymą pažymėkite – X.

1. Jūsų lytis.

o Moteris

o Vyras

2. Jūsų amžius metais (įrašykite)

___________________________

3. Jūsų išsilavinimas.

o Pradinis

o Pagrindinis

o Vidurinis

o Nebaigtas aukštasis

o Profesinis

o Aukštasis neuniversitetinis (kolegijos absolventas)

o Aukštasis universitetinis (įrašykite laipsnį: bakalauras, magistras, daktaras, docentas,

profesorius)

4. Jūsų gyvenamoji vieta:

o Miestas

o Kaimas

75

5. Jūsų gyvenamoji vieta:

o Butas

o Nuosavas namas, kolektyvinis sodas ir kt.

6. Socialinė padėtis

o Dirbantis

o Bedarbis

o Pensininkas

7. Ar tenka daug vaikščioti sanatorijoje?

o Taip

o Ne

8. Kokį atstumą reikia nueiti iki procedūrų? (įrašykite)

_________________________________

9. Ar didelis krūvis procedūrų metu?

10. Ar po endoprotezavimo operacijos kojų ilgis vienodas?

o Taip

o Ne

11. Kokia Jūsų laikysena?

o Taisyklinga

o Netaisyklinga

12. Ar ergoterapijos procedūros buvo naudingos?

o Taip

o Ne

13. Ką veikiate sanatorijoje laisvu metu? (įrašykite)

________________________________

14. Kiek laiko skiriate produktyviai veiklai? (įrašykite)

_____________________________________

15. Kiek laiko skiriate laisvalaikiui? (įrašykite)

________________________________________

16. Kokiu laisvalaikio pobūdžiu Jūs užsiimate?

o Skaitymas

o Sodininkystė

o Menas ir/ar amatai

o Darbas kompiuteriu

76

o Kūrybinė veikla

o Stalo ar proto žaidimai

o Muzikos klausymas

2 priedas

Įgūdžiai

Prieš reabilitaciją Po reabilitacijos

Tiriamojo

įvertinimas

Ergoterapeuto

įvertinimas

Tiriamojo

įvertinimas

Ergoterapeuto

įvertinimas

Gulėjimas ant

operuotos pusės

(išskyrus kai

leidžia operavęs

gydytojas).

Sėdint kelių

sąnarių padėtis

klubų plotyje.

Dubens sukimas

link operuotos

kojos, taip pat

kojos sukimas į

vidų.

Kojų kryžiavimas

einant, ypač

sukantis.

Liemens lenkimas

daugiau kaip 80 0

77

Sėdėjimas atsilošus

ant paaukštintos

kėdės

Pečių sąnariai

negali būti priekyje

klubo sąnarių

sėdint ar keliantis

nuo kėdės

Sėdint ant kėdės,

vengti kelti kelius

aukščiau nei klubo

sąnariai

Lipimas laiptais

aukštyn pirma

sveiką koją

keliame, po to

skaudančią koją

kartu su abiem

ramentais.

Lipimas laiptais

žemyn pirma leisti

abu ramentus kartu

su operuota koja,

po to pristatyti

sveiką koją.

Ilgas sėdėjimas,

ilgiau negu 1

valanda.

78

Sėdėjimas uždėjus

koją ant kojos,

kojų kryžiavimas.

0 – niekada

1 – retai

2 – kartais

3 – dažnai

79

Priedas Nr.6

80


81


82


83

Priedas Nr.7

84

Priedas Nr.8

asmenŲ po klubo sĄnario endoprotezavimo …16093536/... · 4 santrauka kardokaitė m. asmenų po...

Documents