parkinsono liga serganČiŲ asmenŲ pusiausvyros …
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
INDRĖ RUDŽIONYTĖ
PARKINSONO LIGA SERGANČIŲ ASMENŲ PUSIAUSVYROS BEI
EISENOS RODIKLIŲ KAITA TAIKANT INSTRUKTAVIMO BALSU
TECHNIKĄ
Magistrantūros studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30005)
baigiamasis darbas
Darbo vadovė
prof. dr. Eglė Lendraitienė
KAUNAS, 2020
2
TURINYS
SANTRAUKA ......................................................................................................................................... 3
ABSTRACT ............................................................................................................................................. 4
PADĖKA .................................................................................................................................................. 5
SANTRUMPOS ....................................................................................................................................... 6
ŽODYNĖLIS ............................................................................................................................................ 7
ĮVADAS ................................................................................................................................................... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................................... 10
1.1. Parkinsono ligos samprata, paplitimas, priežastys .......................................................................... 10
1.2. Parkinsono ligos simptomai, eiga ir rizikos veiksniai ..................................................................... 11
1.2.1. PL nemotoriniai simptomai ......................................................................................................... 12
1.2.2. Motoriniai PL simptomai ............................................................................................................. 14
1.2.3. Rizikos veiksniai .......................................................................................................................... 15
1.3. Parkinsono ligos diagnostika ir gydymas ........................................................................................ 16
1.4. Pusiausvyros ir eisenos pokyčiai sergant Parkinsono liga .............................................................. 20
1.5. Kineziterapija sergant Parkinsono liga ............................................................................................ 22
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA .............................................................................. 25
2.1. Tiriamieji ......................................................................................................................................... 25
2.2.1. Tyrimo metodai ............................................................................................................................ 26
2.2.2. Statistiniai duomenų analizės metodai ......................................................................................... 32
2.3. Tyrimo organizavimas ..................................................................................................................... 33
2.4. Kineziterapijos taikymo metodika ................................................................................................... 34
3. REZULTATAI ................................................................................................................................... 36
3. 1. Sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyros rodiklių kaita prieš ir po kineziterapijos ..................... 36
3.2. Sergančiųjų Parkinsono liga eisenos rodiklių kaita prieš ir po kineziterapijos ............................... 43
3.3. Sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyros ir eisenos sąsajos.......................................................... 46
3. REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................................. 48
IŠVADOS ............................................................................................................................................... 51
MAGISTRO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ....................................................................... 52
PRAKTINĖ REKOMENDACIJA ......................................................................................................... 53
LITERATŪROS ŠALTINIAI ................................................................................................................ 54
3
SANTRAUKA
Indrė Rudžionytė. Parkinsono liga sergančių asmenų pusiausvyros bei eisenos rodiklių kaita taikant
instruktavimo balsu techniką. Magistrantūros studijų baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr.
Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas,
Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2019; 61p.
Tikslas: Įvertinti Parkinsono liga sergančių asmenų pusiausvyros bei eisenos rodiklių kaitą taikant
instruktavimo balsu techniką.
Uždaviniai: 1) Įvertinti ir palyginti sergančių Parkinsono liga pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos
taikymo; 2) Įvertinti bei palyginti sergančiųjų eiseną prieš ir po kineziterapijos taikymo; 3) Įvertinti
pusiausvyros ir eisenos sąsajas asmenims, sergantiems Parkinsono liga.
Tyrimo metodika: Tyrimo trukmė nuo 2019.04.01 iki 2019.07.01, viso 13 sav. Visiems pacientams
buvo sudaryta kineziterapijos programa, kurios metu taikoma Instruktavimo balsu technika.
Kineziterapija buvo taikoma 2 kartus per savaitę, viena procedūra trukdavo apie 40 minučių, kuri
apėmė pusiausvyros ir eisenos lavinimą. Pusiausvyrai vertinti buvo naudojama: Tinneti pusiausvyros
testas, „Stotis ir eiti” testas, Fullertono pusiausvyros testas, Thera – trainer pusiausvyros aparatas,
Biodex pusiausvyros aparatas. Eisena buvo vertinama pagal: Tinneti eisenos testą, „Dinaminį eisenos
indeksą” (DEI) ir kompiuterizuotą eisenos vertinimo ir treniravimo sistemą „Zebris“.
Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 20 pacientų, sergantys Parkinsono liga, kurie priklauso Lietuvos
Parkinsono ligos draugijos Kauno skyriui. Tyrime dalyvavo 7 vyrai ir 13 moterų. Į tiriamųjų
kontingentą nebuvo įtraukiami sergantieji, kurie pagal Modifikuotą Hoehn ir Yahr Parkinsono ligos
stadijų skalę serga 1, 4, 5 stadijos Parkinsono liga.
Darbo išvados: 1. Taikant kineziterapiją Parkinsono liga sergantiems asmenims pagerėjo
pusiausvyra. 2. Po kineziterapijos taikymo pagerėjo Parkinsono liga sergančiųjų eisena. 3. Vertinant
sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyros ir eisenos sąsajas, nustatyta, kad pusiausvyra yra susijusi su
eisena.
4
ABSTRACT
Indrė Rudžionytė. Balance and gait changes of people with Parkinson’s disease using voice
instructing technique. Master’s thesis. Supervisor – Prof. Dr. Eglė Lendraitienė. Lithuanian University
of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Rehabilitation Clinic. Kaunas, 2018; 61 p.
Aim: To evaluate balance and gait changes of people with Parkinson’s disease using voice instructing
technique.
Tasks: 1) To evaluate and compare balance changes of the people with Parkinson‘s disease before and
after physical therapy; 2) To evaluate and compare gait of the people with Parkinson‘s disease before
and after physical therapy; 3) To evaluate relations between balance and gait for individuals with
Parkinson‘s disease.
Methodology: Duration of the research was from 2019.04.01 to 2019.07.01., 13 weeks in total.
Physical therapy program was establiched for all of the patients, which involves voice instructing
technique. Physical therapy was applied 2 times a week; one procedure lasted about 40 minutes, which
involved the development of balance and gait. Patient’s balance was evaluated using: Tinetti balance
test, Timed up and go test, Fullerton balance, Thera - trainer balance system, Biodex balance system.
Gait was evaluated using: Tinetti gait test, Dynamic gait index and computerized gait and training
system “Zebris”.
Participants: The research involved 23 pacients with Parkinson’s disease, who are part of the Kaunas
department of the Lithuanian Parkinson’s disease society. The research involved 5 men and 15 women.
According to the modified Hoehn and Yahr Parkinson’s disease stage scale patients who were
diagnosed with Parkinson’s disease 1, 4, 5 stages were not included in the contingency of the
researchers.
Conclusions: 1. Physical therapy improved balance in patients with Parkinson's disease. 2. Physical
therapy improved gait in patients with Parkinson's disease. 3. In assessing the correlation between
balance and gait in patients with Parkinson's disease, it was found that balance is related to the gait.
5
PADĖKA
Dėkoju savo darbo vadovei prof. dr. Eglei Lendraitienei už pagalbą bei kantrybę padedant
rašyti magistrantūros studijų baigiamąjį darbą. Taip pat noriu padėkoti savo šeimai bei draugams už
palaikymą ir skatinimą siekti savo tikslų. Dėkoju Kulautuvos reabilitacijos ligoninės kineziterapeutams
už bendradarbiavimą bei pagalbą.
Taip pat dėkoju Kauno miesto Parkinsono draugijoms nariams už didelį norą dalyvauti mano
magistrantūros studijų baigiamojo darbo tyrime, už bendradarbiavimą, paskatinimą bei pozityvumą.
6
SANTRUMPOS
PL – Parkinsono liga;
LSVT – BIG - Ly Silverman balso metodas (angl. Lee Silverman Voice Treatment – BIG);
PSO - Pasaulio sveikatos organizacija;
TFK - Tarptautinė funkcijų, negalios ir sveikatos klasifikacija;
KT – kompiuterinė tomografija;
MRT – magnetinio rezonanso tomografija;
VFEKT - vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija
7
ŽODYNĖLIS
Dizartrija - tai centrinės kilmės kalbos sutrikimas, kuris pasireiškia ne tik daugialypiais
tarimo trūkumais dėl motorinės kalbinės veiklos nepakankamumo, bet ir apimantis artikuliaciją, balsą,
kvėpavimą, mimiką, prozodiją ir kt.
Nikturija - noras dažnai keltis naktį nusišlapinti.
8
ĮVADAS
Parkinsono liga (PL) - lėtai progresuojantis neurodegeneracinis sutrikimas, prasidedantis
metams iki diagnozės nustatymo, apimantis daugelį neuroanatominių sričių, atsirandantis dėl genetinių
ir aplinkos veiksnių sąveikos ir pasireiškiantis įvairiais simptomais (1). PL simptomai skirstomi į
motorinius ir nemotorinius. Motoriniai simptomai pasižymi šia triada: rigidiškumu, tremoru,
bradikinezija, kurie atsiranda dėl dopaminerginių neuronų praradimo (2). PL sukelia ir nemotorinius
sutrikimus, tokius kaip miego sutrikimas, depresija, sutrikti gali ir uoslė, atsirasti nuovargis, demencija
(3).
PL serga 1% vyresnių nei 60 metų gyventojų (4). Lietuvoje PL sergančiųjų skaičius siekia 5 -
6 tūkstančius žmonių, o vyresnių nei 65 metai sergamumas yra 3 proc. Pagal lytį PL yra labiau
būdinga vyrams. Taip pat kuo didesnis sergančiųjų amžius, tuo vyrų ir moterų santykis bei dažnis
didėja.(5). Manoma, jog iki 2030 metų vyresnių nei 50 metų PL sergančiųjų skaičius – padidės (4). PL
serga 180 iš 100 000 asmenų, tai būdinga tokioms šalims, kai didėjant amžiui, didėja ir sergamumas
(6).
Dėl vis augančio PL sergančiųjų skaičiaus, mokslinės bendruomenės susidomėjimas PL yra
labai išaugęs. Tačiau PL priežastys iki šiol nėra žinomos. Aprašomi įvairūs PL rizikos veiksniai
(pesticidai, herbicidai, įvairūs aplinkos veiksniai, genetiniai veiksniai, patirtos galvos traumos), tačiau
vienas iš pagrindinių yra amžius (5; 6). Pagrindinis PL simptomų gydymas – vaistais, kurie padidina
dopamino koncentraciją arba tiesiogiai stimuliuoja dopamino receptorius (1). Chirurginis gydymas PL
sergantiems dažniausiai naudojamas įvairiems dėl ligos atsiradusiems simptomams mažinti, kai
nepadeda gydymas vaistais (9).
Vienos iš dažniausiai sutrinkančių funkcijų sergant PL yra pusiausvyra ir eisena, tai padidina
kritimų riziką, tikimybę atsirasti įvairiems sužalojimams (10). Tokie sutrikimai pablogina PL
sergančiųjų gyvenimo kokybę, mažina asmenų nepriklausomumą ir didina mirtingumą (11). Nuolat
didėjant PL sergančiųjų skaičiui visame pasaulyje, labai svarbus yra ligos gydymas (12). Vienas iš
efektyviausių PL simptomų gydymų yra kineziterapija, kurios efektyvumas yra įrodytas tyrimais (13).
Fiziniai pratimai gerina ne tik sergančiųjų funkcinę veiklą, bet ir psichologinę savijautą (14). Vienas iš
kineziterapijos metodų, turintis daug teigiamų savybių PL simtomų gydymui yra Ly Silverman balso
(LSVT – BIG) metodas (15), kuriuo siekiama pagerinti Parkinsono liga sergančių asmenų motorinius
rezultatus (16). Šiam kineziterapijos metodui būdingi daugybiniai pasikartojimai, didelis intensyvumas
9
ir didėjantis sudėtingumas (17). LSVT - BIG daugiausia dėmesio skiria judesių amplitudei, kad būtų
pasiekti didesni, greitesni ir tikslesni judesiai (15).
Tikslas: Įvertinti Parkinsono liga sergančių asmenų pusiausvyros bei eisenos rodiklių kaitą taikant
Instruktavimo balsu techniką.
Uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti sergančių Parkinsono liga pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos
taikymo.
2. Įvertinti bei palyginti sergančiųjų eiseną prieš ir po kineziterapijos taikymo.
3. Įvertinti pusiausvyros ir eisenos sąsajas asmenims, sergantiems Parkinsono liga.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Parkinsono ligos samprata, paplitimas, priežastys
PL – tai antra labiausiai paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga, kuri prasideda
ekstrapiramidinėje sistemoje trūkstant dopamino (18). Dėl šio trūkumo baziniuose ganglijuose
atsiranda judėjimo sutrikimas, charakterizuojamas pagal klasikinius PL motorinius simptomus. PL taip
pat siejama su daugybe nemotorinių simptomų (1). Šiuo metu PL diagnozė yra pagrįsta klinikiniais
kriterijais, kuriems nustatyti reikia pasireiškusios bradikinezijos ir dar bent vieno motorinio simptomo,
atsirandančio dėl drebulio, rigidiškumo ar posturalinio nestabilumo. Patologiniai tyrimai parodo tvirtą
ryšį tarp su Lewy kūneliais susijusių ląstelių praradimo laipsnio Juodojoje medžiagoje (Subtantia
Nigra) (1pav.) (19) ir bradikinezijos (20).
1 pav. Juodoji medžiaga (Subtantia Nigra). Kairėje – pakitusi, dešinėje – normali. (Taylor &
Francis. Neuroproteomics. 2010)
PL paplitimas didėja su amžiumi ir pasireiškia 1% vyresnių nei 60 metų gyventojų. Asmenys,
vyresni nei 40 metų, PL serga atitinkamai 37,55 moterų ir 61,21 vyrų iš 100 000 asmenų.
Prognozuojama, kad dėl padidėjusios gyvenimo trukmės PL sergančių pacientų, vyresnių nei 50 metų
skaičius iki 2030 m. padvigubės visame pasaulyje (4). Ši liga randama 180 iš 100000 asmenų – toks
paplitimas būdingas daugeliui šalių, kur didėjant amžiui – didėja sergamumas PL (6). Pranešama, kad
11
tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai prisideda prie PL vystymosi, įskaitant specifines genetines
mutacijas, lytį, pesticidų poveikį ir kalcio kanalų blokatorių naudojimą (21).
PL populiacija Lietuvoje siekia 5 - 6 tūkstančių žmonių, o vyresnių nei 65 metų asmenų
sergamumas yra 3 proc. Pagal lytį PL yra labiau būdinga vyrams. Taip pat kuo didesnis sergančiųjų
amžius, tuo vyrų ir moterų santykis bei dažnis didėja. Pagal rasę mažiausiai PL serga juodaodžiai, o
daugiausiai – baltaodžiai (5).
PL priežastys iki šiol nėra žinomos. Pastaraisiais metais mokslinės bendruomenės
susidomėjimas PL yra labai išaugęs, nes atsirado keletas priežastinių monogenetinių mutacijų. Tačiau
šios mutacijos paaiškina tik nedidelę visų PL dalį ir maždaug 90% atvejų yra atsitiktiniai (21). Amžius
- vienas iš dažniausių PL rizikos veiksnių. Susirgimą PL didina kai kurie aplinkos veiksniai kaip
vandens iš šaltinio vartojimas, per didelis pesticidų ir herbicidų naudojimas. Taip pat PL atsiradimui
įtakos turi ir patirtos galvos traumos (9).
1.2. Parkinsono ligos simptomai, eiga ir rizikos veiksniai
Tiek motoriniai, tiek nemotoriniai simptomai prisideda prie negalios ir sumažėjusios
gyvenimo kokybės PL metu. Padidėjęs dėmesys nemotoriniams simptomams per pastarąjį dešimtmetį
leido susidaryti įspūdį, kad jie yra svarbesni PL pacientams nei motoriniai simptomai. Tai patvirtina
keletas tyrimų, tačiau jie vis dar vertinami kaip prieštaringi. Nors ankstyviausioje klinikinės ligos
stadijoje yra ir motorinių, ir nemotorinių simptomų, jų buvimas ir sunkumas skiriasi kartu su ligos
progresavimu. Pvz., kognityvinė funkcija iš pradžių yra tik šiek tiek sutrikusi, tačiau vėlyvose stadijose
dažnai pasireiškia ryški demencija (22). Didžioji dalis simptomų būna motoriniai, tačiau 80 proc.
sergančiųjų matomi ir nemotoriniai sutrikimai (6). Pradžioje ligos požymiai dažniausiai būna tik
vienos kūno pusės ar tik galūnės (23). Motoriniai simptomai gali būti tokie kaip: tremoras,
bradikinezija, posturalinis nestabilumas, rigidiškumas. Nemotoriniai simptomai būna labai įvairūs:
miego sutrikimai, nerimas, skausmas, pastovus nuovargis, skonio ir kvapo jutimų praradimas, vidurių
užkietėjimas, virškinamojo trakto sutrikimai, depresija, haliucinacijos, paranoja, lytinės funkcijos
sutrikimai, rijimo sutrikimai, pažinimo sutrikimai, demencija (24).
Vien tik dėl sutrikimų sunkumo negalima nuspėti, kiek PL sergantieji patiria kasdienių
problemų, dėl ligos atsirandančių įvairių sutrikimų. Sveikatos būklė sąveikauja su asmeniniais
veiksniais bei aplinkos veiksniais (fiziniais, socialiniais ir visuomenės). Ši sveikatos būklės,
12
funkcionavimo ir ją veikiančių veiksnių sąveika yra parodyta PSO TFK biopsichosocialiniame
modelyje (2 pav.) (25).
2 pav. Pasaulio sveikatos organizacija. Tarptautinė funkcijų, negalios ir sveikatos klasifikacija.
(World Health Organization. 2016)
TFK klasifikacija pateikia sveikatos ir su sveikata susijusių problemų aprašymui daugiadalykę
sistemą ir terminologiją (pavadinimus ir kodus). Vykdant visapusišką į klientą orientuotą priežiūrą,
būtina atkreipti dėmesį į visus į TFK įtrauktus veiksnius. Taigi į PL priežiūrą gali būti įtrauktos
įvairios sveikatos priežiūros disciplinos. Kineziterapija yra viena iš sveikatos mokslų profesijų, dažnai
priklausančių multidisciplininio gydymo komandai pavyzdys, siekiant padėti PL sergantiems geriau
susidoroti su savo ligos padariniais kasdienėje veikloje (26).
1.2.1. PL nemotoriniai simptomai
Sutrikęs ar suprastėjęs miegas yra labai dažnas simptomas nustatant PL ir jo paplitimas gali
siekti beveik 90%. Dažniausia miego sturikimo forma sergant PL - miego suskaidymas, t.y. dažni
naktiniai prabudimai. PL miego suskaidymo pagrindas yra daugiafaktorinis ir gali atsirasti dėl naktį
atasirandančio rigidiškumo, bradikinezijos, nikturijos, medikamentų poveikio, periodinių galūnių
judesių ir kt. Efektyvus miego sutrikimų mažinimas priklauso nuo problemos priežasties nustatymo ir
jos gydymo (27).
Depresija – dažnai pasitaikantis PL simptomas. Viename tyrime buvo nurodoma, jog sunkaus
depresijos sutrikimo paplitimas yra 17 proc., nedidelės depresijos atvejai siekia 22 proc. ir distimija
13
buvo nustatyta 13 proc. asmenų, sergančių PL (28). Depresija gali būti neatskiriama PL arba
reagavimo į lėtinį progresuojantį neurodegeracinį sutrikimą komponentas. Tad pirmiausia turi būti
mąstoma apie PL gydymą, o tai savaime gydytų ir depresiją. Tricikliai antidepresantai turi
anticholinergines savybes, kurios gali pagerinti PL simptomus ankstyvosiose stadijose, tačiau gali
pabloginti psichinę funkciją vėlyvosiose stadijose (29). Depresija turi didelės įtakos PL sergančiųjų
funkcionavimui, gyvenimo kokybei bei mirštamumui. Gali atsirasti tokie sutrikimai: apetito
sumažėjimas ar padidėjimas, galvos skausmas, svaigimas, savęs nuvertinimo, kaltės jausmo
atsiradimas, miego kokybės pablogėjimas, gali būti sunku susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį, atsirasti
liūdesys ar nusivylimas, bendras gyvenimo džiaugsmo praradimas, gyvenimo prasmės nebematymas ir
kt. (30).
Vienas iš PL nemotorinių simptomų yra sutrikusi uoslė. Manoma, jog šis požymis yra
ikiklinikinis PL simptomas, kuriuo galima būtų diagnozuoti ligą, kol nėra nustatyti motorinės funkcijos
pažeidimai. Uoslės sutrikimai gali būti aptinkami naudojant uoslės testą – „Sniffin‘ Sticks“, kurio metu
yra naudojamos kvapų lazdelės, kurias turi atpažinti tiriamasis (31).
Nuovargiui būdingas išsekimo jausmas vis labiau pripažįstamas nustatant PL. PL sergantys
žmonės nuovargį dažnai apibūdina kaip vieną iš kasdienę veiklą labiausiai apribojančių simptomų,
darančių didelę įtaką jų gyvenimo kokybei. Apie PL nuovargio mechanizmą žinoma nedaug, o
veiksmingo PL nuovargio gydymo būdų nėra (27).
Demencija yra viena iš sudėtingiausių sveikatos sutrikimų, tačiau esami gydymo būdai
pasiekė tik nedidelių rezultatų (32). Demencija gali pasireikšti daugeliui PL sergančių pacientų, kurių
paplitimas yra artimas 30% (33). Sergant PL demencija dažniausiai prasideda vėlyvosiose ligos
stadijose. Sergantiems 10 metų ir daugiau, paplitimas yra 75 proc. – 90 proc. ligonių (17; 19).
Vidutinis laikas nuo PL iki dmencijos yra 10 metų, tačiau kai kuriems sergantiesiems šis sutrikimas
prasideda ankstyvoje PL eigoje. Dažniausi akstyvosios demencijos rizikos veiksniai yra senyvas
amžius, motorinių sutrikimų atsiradimas, ypač posturalinis ir eisenos sutrikimai, lengvi kognityviniai
sutrikimai ir regėjimo haliucinacijos (34).
Psichoziniai simptomai yra dažni PL sergantiems, kurie naudoja vaistus. Vizualinės
haliucinacijos būdingos 30 proc. sergančiųjų PL, o iliuzijos, dažniausiai paranojiško pobūdžio,
pasitaiko 5 proc. Tad šios problemos, ypač iliuzijos, kelia didelį rūpestį ir patiems ligoniams, ir jų
globėjams taip pat tai yra opi problema ir slaugos namuose. Psichoziniai simptomai būdingi esant
demencijai ir susiję su mirtingumu (35).
14
1.2.2. Motoriniai PL simptomai
Bradikinezija, vienas iš kardinalių PL motorinių simptomų, apibūdinamas kaip judesių
sulėtėjimas. Tačiau bradikinezija taip pat reiškia mažos amplitudės judesius (hipokineziją) ir laipsnišką
greičio bei amplitudės sumažėjimą kartojant judesius (sekos efektas) (36). Esant bradikinezijai, gali
kilti sunkumų susijusių su net ir mažai vikrumo reikalaujančia veikla, tokia kaip naudojant darbo ar
virtuvės įrankius. Esant bradikinezijai gali iškilti sunkumų ir sportinėje veikloje bei gali būti sunku
apsirengti (37).
Posturalinis nestabilumas pasižymi šiais simptomais: virtimu į priekį (propulsija), virtimu
atgal (retropulsija), virtimu į šoną (lateropulsija). Simptomų pasireiškimas būdingas ligonį pastūmus į
kurią nors pusę arba einant ir užkliuvus. Pagal M. H. Hoehn ir M. D. Yahr vertikalios padėties
nestabilumas nuo ligos pradžios praėjus 5 metams yra matomas tik 37 proc. ligonių (38). Dėl sunkaus
padėties nestabilumo gydymo PL sergantiems kyla didesnė kritimų ir susižalojimo rizika. Per ligos
eigą net 68 proc. sergančiųjų PL patiria kritimus, o 13 proc. krenta daugiau nei kartą per savaitę (39).
Tremoras yra apibrėžiamas kaip ritmingas, nevalingas kūno dalies virpesių judėjimas. Poilsio
tremoras yra vienas iš pagrindinių PL požymių. Be poilsio tremoro, pacientai, sergantys PL, taip pat
gali turėti veiksmo (judesio metu atsirandantį) tremorą, kuris apima posturalinį tremorą, kinetinį
tremorą, pasikartojantį tremorą, ortostatinį tremorą. Daugiau nei 90% pacientų, sergančių PL
pasireiškia posturalinis tremoras (40).
Ramybės tremoras apibūdinamas kaip kamuoliuko riedėjimas, kurio dažnis yra nuo 4 iki 6
Hz. Tremoras išnyksta judėjimo pradžioje ir padidėja dėl psichinio streso, pavyzdžiui, atbulinio
suskaičiavimo, nerimo. Šio tremoro tipo intensyvumas gali netgi sumažėti didėjant rigidiškumui. Kai
ramybės tremoras išlieka daugiau nei 2 metus be jokių kitų PL požymių, jis vadinamas
monosimptominiu tremoru. Dažniausia ramybės tremoro vieta yra viršutinė galūnė (40).
Veiksmo tremoras apibrėžiamas kaip atsirandantis dėl valingo raumenų susitraukimo, apima
posturalinį ir kinetinį tremorą. Sergantiems PL veiksmo tremoro paplitimas yra 92%.
Elektrofiziologiniai tyrimai rodo, kad veiksmo tremoras gali sukelti silpnumą ir bradikineziją
pacientams, sergantiems PL. Veiksmo tremoras gali būti net ir nesant ramybės tremorui ir kartais būna
sunkesnis nei pastarasis (40).
15
Nustatyta, jog posturalinio tremoro dažnis yra didesnis nei ramybės tremoro (> 1,5 Hz) ir gali
egzistuoti atskirai arba kartu su ramybės tremoru. Manoma, kad šis tremoras yra labiau apribojantis
judesius nei ramybės tremoras (40).
Sergant PL būdingas ir rigidiškumas arba tonuso padidėjimas (41). Esant rigidiškumui
būdingas nelankstumas ir nenormalus sustingimas (6). Rigidiškumas dažnai pasitaiko kaklo arba kojų
raumenyse. Taip pat atsiranda „boksininko“ poza, kai rankos beveik pilnai sulenktos per alkūnės
sąnarius ir priglaustos prie liemens, matomas galvos ir liemens palinkimas į priekį, per klubų ir kelių
sąnarius kojos yra truputį sulenktos. Taip pat rigidiškumas gali būti skausmo sukelėjas (38).
1.2.3. Rizikos veiksniai
Vienas svarbiausių rizikos faktorių, darančių įtaką PL atsiradimui yra amžius ar senėjimo
procesas. Esant šiam procesui, blogėja normalūs ląstelių biocheminiai ir fiziologiniai procesai,
neurotoksinais yra labiau pažeidžiami dopaminerginiai neuronai. Žmonėms senstant didėja ir PL
srgančiųjų skaičius (5). Tačiau tyrimų, kurie parodytų kaip amžius daro įtaką PL susirgimui, nėra daug
(8).
Cigarečių rūkymas yra vienas iš labiausiai tirtų PL rizikos veiksnių. Daugybė epidemiologinių
tyrimų parodė sumažėjusią PL riziką cigarečių rūkaliams. Siūlomi keli mechanizmai, galintys
paaiškinti galimą cigarečių rūkymo neuroprotekcinį poveikį. Labiausiai tikėtina, kad paaiškinimai yra
susiję su nikotinu, nes jis gali skatinti dopamino išsiskyrimą, veikti kaip antioksidantas arba pakeisti
monoaminooksidazės B aktyvumą. Atsižvelgiant į dopaminerginio veikimo mechanizmą manoma, kad
sergantieji PL gali būti mažiau linkę į priklausomybę atsirandantį elgesį dėl dopamino trūkumo arba
dėl jo genetinės struktūros (42).
Taip pat stebimas ir kavos poveikis. Manoma, kad kofeinas, veikiantis kaip adenozino
receptorių (A2A) antagonistas, yra komponentas, atsakingas už tariamą kavos apsauginį poveikį.
Tačiau trūksta išsamesnių tyrimų, nes dauguma remiasi tik ikiklinikiniais toksinų pagrindu pagrįstais
modeliais (43). Reguliarūs arbatos gėrėjai taip pat turi mažesnę riziką susirgti PL. Kinijoje atlikto
tyrimo metu nebuvo rasta ryšio tarp žaliosios arbatos ir PL rizikos. Tačiau juodosios arbatos, antrojo
kofeino šaltinio, vartojimas buvo susijęs su mažesne rizika, ypač moterims (44) (43).
Buvo tirtas ir kūno masės indekso (KMI) ryšys su PL. Tačiau nenustatyta jokio ryšio tarp
KMI, nutukimo, antsvorio ir PL rizikos. Svorio padidėjimas paprastai stebimas po gilaus smegenų
stimuliavimo. Taip pat stebimos ir šlapimo sąsajos su PL. Sergantiems pacientams šlapimo rūgšties
16
koncentracija plazmoje yra mažesnė nei sveikiems asmenims. Tačiau mažesnis šlapimo rūgšties kiekis
plazmoje sergantiems PL, gali būti padidėjusio oksidacinio streso pasekmė (43).
Ryšys tarp anemijos ir PL nėra nustaytas, tačiau gali būti susijęs su geležies trūkumu arba
ekstraneurologine alfa-sinukleino, kuris yra labai praturtintas raudonųjų kraujo kūnelių, disfunkcija.
Pati mažakraujystė tiesiogiai nedidina PL rizikos (45).
Hipotezė, kad pesticidų ir kitų aplinkos chemikalų poveikis padidina Parkinsono ligos riziką,
buvo pasiūlyta atradus 1-metil-4-fenil-1,2,3,6-tetrahidropiridino (MPTP) metabolito neurotoksicefinius
padarinius, kurie organizme virsta proparkinsonine molekule, kurios struktūra panaši į herbicido
parakvato. Atlikta daug tyrimų, norint išsiaiškinti pesticidų poveikį PL. Atliktame tyrime Suomijoje
organinių chloro pesticidų (vienintelių pesticidų, kurių viena koncentracija kraujyje leidžia pagrįstai
įvertinti ilgalaikį poveikį) koncentracija kraujyje nebuvo susijusi su PL rizika. Rezultatas rodo, kad tai
yra kitos klasifikacijos pesticidai, didinantys PL riziką (46). Žemės ūkio sveikatos tyrime buvo rasta
teigiamų ryšių tarp PL rizikos ir pesticidų, kurie, kaip žinia, daro įtaką I mitochondrijų kompleksui
arba sukelia oksidacinį stresą. Įrodymų, kad pesticidų poveikis padidina Parkinsono ligos riziką, yra
daug, tačiau rizika, susijusi su specifiniais junginiais, išlieka neaiški (47).
1.3. Parkinsono ligos diagnostika ir gydymas
Visų pirma, nėra diagnostinių tyrimų, kurie leistų tiksliai diagnozuoti PL ankstyvosiose ligos
stadijose. PL nustatyti nėra patvirtinančio specifinio tyrimo, tad liga diagnozuojama kliniškai. Esant
abejonėms, kad tai nėra PL, atliekami įvairūs tyrimai: KT arba MRT, ultragarsas, kraujo, šlapimo
tyrimai, skydliaukės hormonų tyrimai, PET ir VFEKT tyrimai taip pat gali būti atliekami genetiniai
tyrimai, tačiau pastarieji yra labai brangūs (6).
Pagrindinis PL simptomų gydymas – vaistais, kurie padidina dopamino koncentraciją arba
tiesiogiai stimuliuoja dopamino receptorius (1). Dažniausiai PL gydymas yra neveiksmingas dėl to,
kad blogai suprantami ankstyvieji simptomai, sukeliantys dopaminerginių neuronų nykimą. Norint
išspręsti šią problemą, labai svarbu lėtai progresuojantys PL modeliai, leidžiantys ištirti ligos
ikiklinikinę fazę (18). PL gydymas turi būti pritaikytas kiekvienam sergančiajam atskirai bei
individualus. Turi būti teikiamas kompleksinis gydymas, teikiama reikalinga literatūra taip pat PL
sergantiems ypač reikalnigos sergančiųjų draugijos. Tačiau pagalba dažnai būna reikalinga ne tik
sergantiesiems, bet ir jų artimiesiems, kuriems reikia padėti prisitaikyti prie sergančio artimojo ligos
(38).
17
Taip pat siūloma sukurti ankstyvosios diagnozės biologinius žymenis - biomarkerius, kad
būtų galima įsikišti ligos pradžioje ir stebėti terapines intervencijas, kurios gali atidėti ar nutraukti
ligos eigą. Todėl PL biologinių žymenų nustatymas gali padėti sumažinti asmens negalią dėl šios
ligos. Tyrimai, įrodantys biologinius žymenis diagnozuojant PL, yra būtini. Iki šiol nėra atrasta
laboratorinio biomarkerio, leidžiančio nustatyti asmenims, kuriems gresia PL išsivystymas, kol
neprarandama dauguma dopaminerginių neuronų. Daugybė tyrimų rodo, kad neuronų ląstelių žūtis gali
atsirasti dėl smegenyse susidariusių oligomerų (o-α-sinukleino) (48).
Yra keturi pagrindiniai PL požymiai: bradikinezė, rigidiškumas, tremoras, posturalinis
nestabilumas. PL sutrikimams ir negalioms vertinti naudojamos įvairios skalės, tačiau nėra patikrintas
jų patikimumas bei pagrįstumas (49). Viena iš labiausiai naudojamų PL skalių yra 1967 metais
sukurta modifikuota Hoehn ir Yahr skalė, kuri skirta įvertinti ligos progresavimą, pradedant nuo 0 iki 5
(1 lentelė):
1 lentelė. Modifikuota Hoehn ir Yahr stadijų sklalė
(Bhidayasiri R, Tarsy D. Movement Disorders: A Video Atlas. 2012;4–6)
Stadija Simptomai
0 Simptomų nėra.
1 Pacientui pasireiškia simptomai, netrukdantys kasdienei veiklai ir esantys vienoje
kūno pusėje (tokie kaip tremoras).
Taip pat artimieji gali pamatyti veido išraiškos, eisenos ar laikysenos pokyčius.
1,5 Vienpusiai ir aksialiniai simptomai.
2 Simptomai išreikšti abiejose kūno pusėse; Pusiausvyra nesutrikusi, tačiau eisenos
ir laikysenos sutrikimai yra aiškiai pastebimi. Pasireiškia tremoras, rigidiškumas ir
kiti judėjimo f - cijos sutrikimai.
2,5 Lengvi simptomai išreikšti abiejose kūno pusėse;
Pastūmus ligonį pastarasis išsilaiko.
3 Lengvi ir vidutinio laipsnio simptomai išreikšti abiejose kūno pusėse;
Esti posturalinis nestabilumas, padidėjusi kritimų rizikos tikimybė;
Pacientas – fiziškai nepriklausomas. Dėl PL simptomų asmeniui darosi sunku
apsirengti ir vagyti.
4 Sunkus sutrikimas;
Pacientas vis dar gali savarankiškai vaikščioti ir stovėti, tačiau gali būti reikalingos
pagalbinės preimonės kaip vaikštynė ar kita. Taip pat reikalinga pagalba atliekant
18
kasdienius darbus.
5 Pasikelia iš lovos ar neįgaliojo vežimėlio tik su pagalba, reikalingas prižiūrintis
asmuo. PL sergančiam asmeniui gali pasireikšti ir tokie simptomai kaip
haliucinacijos ar kliedesiai.
PL chirurginis gydymas praeitame amžiuje išsivystė atsitiktinai. Ankstyvieji
bandymai palengvinti PL simptomus buvo atlikti Leriche 1912 metais (50). Pagrindinių ganglijų
operacija buvo pirmiausia atlikta Meyer 1951 metais (51). Chirurginės procedūros sergantiems PL
atliekamos norint sumažinti įvairias komplikacijas arba norint sumažinti PL simptomus, kai liga
sergama ilgą laiką ir nepavyksta šių simptomu sumažinti vaistais. Viena iš atliekamų operacijų yra
talamotomija, kuri skirta tremoro sumažinimui. Taip pat dar viena atliekama operacija yra
palidotomija, kuri skirta rigidiškumo, bradikinezijos bei tremoro simptomų mažinimui. Dėl šių
operacijų pagerėja raiška, eisena, judesiai (9).
Pažengusiai Parkinsono ligos stadijos gydymui naudojama gilioji smegenų stimuliacija. Tai
yra neuromoduliavimo forma ir susideda iš chirurginio elektrodų implantavimo, naudojamo tiesiogiai
stimuliuoti specifinius smegenų regionus pagal esančią patologiją. Efektyvi gilioji smegenų
stimuliacija subtalaminiame branduolyje sukuria naują veiklos modelį smegenų grandinėse,
sudarydama palankesnes sąlygas alfa ir gama neuronų iškrovai ir atkuriant talamokortikinį kelią per
aksoną. Giliųjų smegenų stimuliacijoje laidas yra implantuojamas į poodinį branduolį arba į vidinį
globus pallidus segmentą (52). Laidas praeina per kaukolės skylę. Prie jo pritvirtinamas jungiamasis
laidas, kuris tęsiasi po galvos oda ir kaklu prie priekinės krūtinės sienos, kur jis yra prijungtas prie
impulsų generatoriaus. Nors gilioji smegenų stimuliacija pagerina motorinius PL simptomus
trumpajam ir ilgajam laikotarpiui, bet tai turi apribojimų, tokių kaip indukcinis šalutinis poveikis,
pavyzdžiui, dizartrija, pusiausvyros sutrikimai ir diskinezija. Taip pat gali būti reikalingas reguliarus
stimuliacijos koregavimas, ypač pooperaciniam laikotaroyje (53).
Akupunktūra – mažiausiai 3000 metų tradicinėje kinų medicinoje naudojamas įvairių būklių
gydymas (54). Šiuo metodu taip pat yra gydomi ir vieni iš labiausiai paplitusių autonominių PL
disfunkcijų – apatinių šlapimo takų sutrikimai. Akupunktūrinę adatą įbedus į tašką atsiranda raumenų
audinio A – delta ir C – skaidulų sužadinimas. Tuomet signalai perdudami į stuburo smegenis ir per
interneuronus moduliuoja motorinių neuronų aktyvumą smegenų kamieniniame tinkle, kurie
kontroliuoja urogenitines struktūras kaip detrusoriaus ir sfinkterio raumenys (18; 51; 52; 53; 54).
Tačiau vis dar trūksta patikimų tyrimų, įrodančių akupunktūros svarbą apatinių šlapimo takų sutrikimų
gydyme (55).
19
Mityba PL sergantiems nenurodoma kaip speciali, tačiau rekomenduojamas baltymų
paskirstymas – didžiausias jų suvartojimas turėtų būti vakarienės metu. Vartoti levodopą patariama 1
valandą prieš valgį ar po jo dėl to, jog aminorūgštys lėtina levodopos pasisavinimą bei pernešimą į
smegenis (38). Reikėtų vengti ir alkoholio dėl jo galimo veikimo prieš levodopą ir vitaminą B6, nes
pastarasis sumažina turimą dopaminą.. Taip pat PL gydymui reikšmės turi ir kofeino vartojimas bei
kanapės (9).
Sergant PL labai svarbūs yra fiziniai pratimai, kurie gerina sergančiųjų nuotaiką, funkcinę
veiklą bei judrumą (38). Taip pat pratimai dažniausiai yra saugūs bei nebrangūs. Dėl to susidomėjimas
šiuo nefarmakologiniu gydymu vis didėja. Be fizinės naudos sveikatai, pratimai padeda ir labiau
psichologiškai valdyti PL bei jos simptomus. Sergantieji nori daugiau informacijos apie
nefarmakologinius gydymo metodus tokius kaip fiziniai pratimai, tačiau jie nėra patenkinti gauta
informacija (14).
Vienas iš PL gydymo būdų yra farmakologinis. Pastarasis yra labiausiai nukreiptas į
dopaminerginių neurotransmitų atkūrimą bei motorinių simptomų mažinimą. Levodopa yra vadinama
auksiniu standartu PL gydyme ir pagerina motorines funkcijas, kasdienę veiklą bei gyvenimo kokybę
(60). Tačiau progresuojant PL sulėtėja levodopos absorbcija, tad sergantiesiems pradeda neužtekti
kelis kartus per dieną vartojamos levodopos ir tuomet tenka didinti vaisto dozę bei vartojimo dažnį (9).
Taip pat levodopos vartojimas turi ir tokių trūkumų kaip motorinės funkcijos svyravimai bei
diskinezijos atsiradimas. Po 4 – 6 metų gydymo šių komplikacijų pasiskirstymas svyruoja nuo 40 proc.
iki 60 proc (60).
Be gydymo taip pat turi būti pritaikyta ir PL sergančių asmenų aplinka, kurioje turi būti
žemos lovos, tualetas kuo arčiau lovos, kėdė – su atrama rankoms. Taip pat dantų šepetėlis bei
kempinė – su ilgais kotais, o indai turi būti su ilgomis rankenomis. Tad viskas turi būti kuo labiau
pritaikyta sergančiajam, kad jis jaustųsi kuo mažiau izoliuotas ir kuo daugiau galėtų viską atlikti pats ir
kuo mažiau reikėtų aplinkinių pagalbos (9). PL gydymas turi būti pritaikytas kiekvienam sergančiajam
atskirai bei individualus. Turi būti teikiamas kompleksinis gydymas, teikiama reikalinga literatūra.
Taip pat PL sergantiems ypač reikalnigos sergančiųjų draugijos. Tačiau pagalba dažnai būna
reikalinga ne tik sergantiesiems, o ir jų artimiesiems, kuriems reikia padėti prisitaikyti prie sergančio
artimojo ligos (38).
20
1.4. Pusiausvyros ir eisenos pokyčiai sergant Parkinsono liga
Pusiausvyra yra labai svarbi visiems žmonėms, norint saugiai judėti ir prisitaikyti prie
aplinkos, tačiau PL sukelia didelius pusiauvyros sutrikimus, kurie pažeidžia sergančiųjų fizinę bei
emocinę būklę. Pusiausvyra skirta norint išlaikyti kūną vertikalioje pozicijoje atliekant įvairius
judesius, keičiant padėtis bei judėjimo greitį (10). Taip pat ji apibrėžiama kaip liemens kontrolės
pokytis atliekant įvairias užduotis stovint, reaguojant į netikėtus pastūmimus ir atliekant savarankiškus
judesius (61). Pusiausvyros sutrikimai gali turėti didelės įtakos griuvimams bei dėl jų patirtiems
sužalojimams taip pat dažnai matomi ir eisenos pablogėjimai bei mobilumo sutrikimai (10).
Dažniausiai sergant PL viena kūno pusė yra labiau pažeidžiama, tad pusiausvyrą sutrikdyti gali ir
žingsnių skirtumas (62). Posturalinis nestabilumas yra vienas iš PL požymių ir gali apsunkinti asmenis
atliekant funkcines užduotis tokias kaip svorio perkėlimas ir vaikščiojimas. Dėl to prarandamas
pasitikėjimas savimi bei galiausiai padidėja kritimų rizika. Kadangi posturalinis nestabilumas blogai
reaguoja į vaistus naudojamus PL simtomų mažinimui, fizinis aktyvumas yra labai svarbi intervencija
kartu su medicininiu gydymu, siekiant pagerinti posturalinį stabilumą ir sumažinti sergančiųjų PL
simtomus. Pusiausvyrą gerinantys pratimai dažnai sutelkiami į kūno masės centro kontroliavimą
atliekant destabilizuojančius judesius ir (arba) sumažinant atramą (63).
Eisena – vienas iš labiausiai pažeidžiamų PL simptomų, dėl to padidėja kritimų rizika, gali
sumažėti nepriklausomumas, blogėja pažinimo funkcija bei visa tai padidina sergančiųjų mirtingumą
(11). Pagal Hoehn ir Yahr nuo pirmo iki trečio etapo (1 etapas - simptomai pasireiškę vienoje kūno
pusėje; 1,5 etapas - vienpusiai ir aksialiniai simptomai; 2 etapas - simptomai išreikšti abiejose kūno
pusėse ir pusiausvyra nesutrikusi; 2,5 etapas - lengvi simptomai išreikšti abiejose kūno pusėse ir
pastūmus ligonį pastarasis išsilaiko; 3 etapas - lengvi ir vidutinio laipsnio simptomai išreikšti abiejose
kūno pusėse taip pat yra posturalinis nestabilumas, pacientas – fiziškai nepriklausomas) dažniausiai
atsiranda eisenos sutrikimų simptomai sergant PL ir tai susiję su funkciniu sutrikimu (64). Taip pat
eisenos sutrikimai pasireiškia žingsnio ilgio ir greičio sumažėjimu bei viršutinių ir apatinių galūnių
kampo poslinkiu, greičio sumažėjimu, sergantiems būna sunku pasisukti. Yra ir kitų eisenos sutrikimų,
tačiau dažnai pasireiškiantis eisenos sutrikimas PL sergantiems asmenims yra staiga atsirandantis
negebėjimas pradėti ar tęsti ėjimą. Sergantieji šį jausmą apibūdina taip lyg kojos būtų priklijuotos prie
žemės ir šis sutrikimas dažnai vadinamas eisenos „užšalimu“ (65). Tačiau dabartinių gydymo metodų,
įskaitant ir dopaminerginius vaistus bei chirurgines operacijas, neužtenka, norint išlaikyti mobilumą
ligai progresuojant. Tad didėja susidomėjimas pratimų nauda, siekiant pagerinti mobilumą bei
funkcionalumą (64).
21
Pagal tinkamai pasirinktą ėjimo greitį suaugusiajam eisenos atramos fazė trunka 60 proc., o
žingsnio fazė trunka 40 proc. viso eisenos ciklo (3 pav.) (66).
3 pav. Eisenos fazės (Perry J., Burnfield J. M. Gait Analysis: Normal and Pathological Function.
2010)
Visas eisenos ciklas skirstomas į aštuonis periodus (3 pav.), iš kurių penki priklauso atramos
fazei, o trys – žingsnio. Atramos fazė (67) (68):
1. Atrama kulnu - pradinis kulno su žeme kontaktas;
2. Pėdos pastatymas – pilnas pėdos pastatymas;
3. Atrama pėda – kai iš lėto pernešamas svoris;
4. Atsispyrimas – kulno atkėlimas (kūnas juda į priekį, tada kūno svorio centras išeina
iš atramos ploto ribų. Šio veiksmo pabaiga – kai kita koja pasiekia žemę);
5. Pirštų atkėlimo – kai pėda pakyla nuo žemės.
Žingsnio fazė (66):
1. Užpakalinis žingsnis – koja atsiduria ore ir juda į priekį;
2. Vidurinis žingsnis – kai pasiekiamas vidurys;
3. Priekinis žingsnis – koja nuo vidurio padėties juda į priekį ir pasiekia žemę.
Kiekviena eisenos fazė turi funkcinį tikslą, kuriame svarbiausia yra sinergijos modelis (fazių
veikimas kartu) tam, kad pasiekti geriausią eisenos modelį. Nuosekli eisenos ciklo kombinacija
22
apatinei galūnei leidžia atlikti tris pagrindines užduotis: svorio perkėlimą, atskiros galūnės išlaikymą ir
galūnės pakėlimą. Svorio perkėlimas prasideda atramos fazės metu kai kulnas paliečia žemę ir
pereinant prie antros atramos fazės, kai pėda yra pilnai pastatoma. Atskiros galūnės išlaikymas
tęsiamas per pėdos atramos ir kulno atkėlimo fazes. Apatinės galūnės atkėlimas prasideda pirštų
atkėlimo fazėje ir tęsiasi žingsnio fazėse (69).
1.5. Kineziterapija sergant Parkinsono liga
Tai Chi ir Qigong (TCQ) yra dvi vis labiau populiarėjančios proto ir kūno intervencijos,
galinčios sumažinti įvairius motorinius ir nemotorinius simptomus, susijusius su PL. TCQ turi bendrą
istoriją, apimančią tradicinės kinų medicinos, kovos menų ir azijietiško gyvenimo būdo filosofijos
elementus. Jie abu suderina pusiausvyros, lankstumo ir nervų-raumenų sistemos treniruotes su
daugybe pažintinių komponentų, įskaitant padidėjusį kūno supratimą, sutelktą dėmesį, vaizdingumą,
dinaminius judesius ir suplanuotą bei į tikslą orientuotą treniruotę, kuri PL gali duoti daugiau naudos
už įprastą kineziterapiją. Priešingai nei daugelis jogos stilių ar proto ir kūno meditacijos praktikų, TCQ
paprastai labiau pabrėžia stovėjimo ir dinaminius judesius (pvz., Stumiamuosius ir kėlimo judesius,
susijusius su kovos priemonėmis), kurie gali pagerinti eiseną, pusiausvyrą ir kitas funkcijas (70).
Ai chi sudaro vandens pratimų serija, kurią 1996 m. Japonijoje sukūrė Jun Konno, remiantis
tai-chi ir qi qong sąvokomis. Ai chi metu instruktorius žodžiu ir vizualiai lėtai ir koordinuotai moko
judesių, apimančių viršutines ir apatines galūnes bei liemenį. Pacientai šiuos judesius atlieka
stovėdami vandenyje, esančiame pečių aukštyje. Nuo pat jos sukūrimo atsirado specifinis terapinis šio
metodo pritaikymas, dėl kurio buvo įvestas klinikinis terminas Ai chi (71).
Dažnai kasdienėje veikloje turime vienu metu atlikti pažintines-motorines užduotis, tokias
kaip vaikščiojimas kalbant, klausymasis rašant, kurių metu žmogaus dėmesys yra paskirstomas. Tokie
lydimi veiksmai reikalauja nuolatinės neuronų apdorojimo ir užduočių, vadinamų „dviguba
užduotimi“, sąveikos. Tyrimai rodo, kad PL sergantiems asmenims atliekant dvigubą užduotį, gali
atsirasti normalių judesių modelių, kai jie sutelkia dėmesį į atlikimą, tai yra, jie galvoja kaip atlikti
judesius. Taigi jie suaktyvina nepažeistą premotorinės žievės sritį, nesinaudodami bazinių ganglijų
deficito grandine. (72). Tiek integruotas, tiek nuoseklus dviejų užduočių mokymas pagerina dviejų
užduočių eigos greitį, nedidindamas PL sergančių pacientų kritimo rizikos (73).
Perėjimas nuo kineziterapijos sausumoje prie pratimų vandenyje aplinkos, pagerina kūno
adaptaciją, kad būtų galima atlikti įvairius motorinius įgūdžius, taip pagerinant motorinės funkcijos
23
kokybę. Pratimai šildomame baseine skatina kūno nestabilumą, kuris lemia kūno stabilumo ir
pusiausvyros reakcijas. Tai sumažina kritimų riziką, be to, skatina fiziologinę ir terapinę naudą,
pavyzdžiui, atsipalaidavimą ir sumažėjusį skausmą, kuris skatina funkcinį mobilumą. Kineziterapijos
vandenyje poveikis gerina ne tik motorines funkcijas, bet ir mažina stresą, gerina psichoemocinę būklę
(72).
Eisenos sutrikimai yra vieni dažniausių sergant PL, o ypač dažnas yra eisenos „užšalimas“,
kurio metu yra sunku pradėti eiti arba tęsti ėjimą (74). Eisenos gerinimui yra naudojamos įvairios
priemonės, o viena iš jų yra ritmiška stimuliacija garsu, kuri žinoma daugiau nei 40 metų. Atlikti
pirminiai tyrimai rodo funkcinį ryšį tarp klausos ir motorinės sistemos (75). Tačiau muzika kaip
terapija dažniausiai buvo grindžiama socialinių mokslų modeliais, kur šios terapijos supratimas bei
veiksmingumas buvo apibrėžiamas kaip gerovės, emocinio atsako, santykių stiprinimas ir kūrimas.
Pirmųjų tyrimų metu, kai buvo stebima muzikos reikšmė terapijoje, buvo atiekama motorinės
kontrolės analizė (76). Remiantis naujausiais tyrimais, ritmiška stimuliacija garsu atliekama kartu su
įvairiais pratimais gali būti puiki intervencija, norint pagerinti sergančiųjų PL eiseną bei su ja
susijusius veiksmus. Tokia priemonė natūraliai sujungia kognityvinę funkciją, gydymo metodus,
pusiausvyros bei kitus fizinius pratimus, kai dėmesys sutelkiamas į muzikos ritmą taip pat į judesius,
atliekamus grojant muzikai, o ne į dabartinius sergančiųjų f – cijų apribojimus (77).
Sergant PL simptomų gydymą sudaro suplanuotas, struktūruotas ir pasikartojantis fizinis
aktyvumas. Prieš kineziterapijos programos sudarymą reikia išsikelti apibrėžtus uždavinius, ko
siekiama atliekant pratimus. Pavyzdžiui, pirmiausia bus atliekami pratimai skirti fiziniam pajėgumui ir
mobilumui, įskaitant pusiausvyros bei eisenos gerinimą. Antra, fizinė veikla veikia kaip simptominis
gydymas, ir tai ypač akivaizdu slopinant motorinius simptomus. Trečia, mankšta taip pat pagerina
nemotorinius simptomus, tokius kaip depresija, apatija ir nuovargis. Pridėjus fiziniam aktyvumui
kognityvinių elementų, pagerėja PL sergančiųjų ir motorinė, ir kognityvinė funkcija (78). Vienas
naujausių šios srities pavyzdžių buvo „V-time“ tyrimas, kuris parodė, kad intervencija, sujungianti
bėgimo takelio treniruotes su neabsorbuojama virtualia realybe, sumažino kritimo riziką beveik 60%,
t.y. daugiau nei vien tik treniruotės su treniruokliais (79).
Tradiciškai į Parkinsono liga sergančių žmonių kineziterapijos programas buvo įtrauktos
aerobinės ir (arba) pasipriešinimo treniruotės. Neseniai buvo ištirta intensyvesnių treniruočių nauda.
Tai apima didelio intensyvumo intervalines treniruotes, kurioms būdingi trumpi, pertraukiami
energingų judesių pratimai, įterpiant atsigavimo laikotarpiaus. Tačiau žmonėms, sergantiems PL,
užsiimti bet kokio tipo mankšta gali būti sudėtinga dėl eisenos, pusiausvyros, diskinezijos,
24
koordinacijos sutrikimų ir autonominės disfunkcijos. Tai gali apriboti kineziterapijos pratimų režimo ir
priemonių pasirinkimą. Todėl ypač svarbu įvertinti, parinkti tinkamą krūvį bei suprasti, ar PL
sergantysis gali atlikti didelio intensyvumo treniruotes (80).
2005 m. buvo sukurtas naujas metodas vadinamas LSVT - BIG (15), kuriuo siekiama
pagerinti Parkinsono liga sergančių asmenų motorinę funkciją (16). Šiam kineziterapijos metodui
būdingi daugybiniai pasikartojimai, didelis intensyvumas ir didėjantis sudėtingumas (17). LSVT - BIG
daugiausia dėmesio skiria judesių amplitudei, kad būtų pasiekti didesni, greitesni ir tikslesni judesiai,
bandant atkurti normalius judesių modelius. Šie didelės amplitudės judesiai yra skirti sumažinti
hipokinezę keičiant individo suvokimą apie savo judesio amplitudę (15).
PL sergančių asmenų skaičius visame pasaulyje vis auga. Yra atlikta įvairių tyrimų norint
nustatyti, kas sukelia PL. Šios ligos atsiradimui įtakos turi įvairūs veiksniai: pesticidai, herbicidai,
aplinkos bei genetiniai veiksniai taip pat ir senėjimas. PL pasižymi motoriniais ir nemotoriniais
simptomais. Motoriniai simptomai yra rigidišumas, tremoras, bradikinezija, o nemotoriniai – miego
sutrikimas, depresija, įvairūs psichoziniai simptomai, sutrikusi uoslė ir kiti. PL dažnai sukelia ir
pusiausvyros bei eisenos sutrikimus. Didėjant PL sergančiųjų skaičiui ieškoma įvairių metodų,
galinčių sumažinti PL sukeltus simptomus. Viena iš veiksmingiausių priemonių – kineziterapija, kuri
gerina ne tik fizinę būklę, bet ir psichologinę būseną. Taip pat įvairiuose užsienyje bei Lietuvoje
atliktuose tyrimuose aprašomas LSVT – BIG metodo poveikis PL sergantiems. Išanalizavus šiuos
tyrimus, įsitikinome, kad šis metodas gerina PL sukeltus simptomus tokius kaip pusiausvyra bei
eisena.
25
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
2.1. Tiriamieji
Tiriamąjį kontingentą sudarė asmenys, sergantys Parkinsono liga bei aktyviai dalyvaujantys
Parkinsono ligos draugijos veikloje. Taip pat į kontingentą nebuvo įtraukiami tiriamieji pagal
Modifikuotą Hoehn ir Yahr Parkinsono ligos stadijų skalę sergantys 1, 4 ir 5 stadijos Parkinsono liga.
Kontingento atrankai naudoti šie kriterijai:
Diagnozuota Parkinsono liga;
60 – 80 metų amžiaus asmenys;
Tyrime sutiko dalyvauti 20 Parkinsono liga sergančių tiriamųjų, iš kurių 13 (65 proc.) buvo
moterų ir 7 (35 proc.) vyrai (3 pav.). Visų tiriamųjų amžius svyravo nuo 55 iki 75 metų. Tiriamųjų
amžiaus vidurkis buvo 71,5±4,09 metų, o Parkinsono liga tiriamieji sirgo 3,45±0,51 metų. Taip pat 7
(35 proc.) tiriamiesiems buvo nustatyta 2 Parkinsono ligos stadija pagal Hoehn ir Yahr, 13 (65 proc.) –
3 stadija. 9 (45 proc.) tiriamieji buvo susituokę, 4 (20 proc.) išsiskyrę, 4 (20 proc.) našliai ir 3 (15
proc.) vieniši (2 lentelė).
2 lentelė. Tiriamųjų duomenys
Tiriamieji (n=20)
Lytis 13 moterų
7 vyrai
Amžius (m) 71,5±4,09
Parkinsono ligos trukmė (m) 3,45±0,51
Parkinsono ligos stadija pagal Hoehn ir Yahr 2 stadija – 7 (35 proc.)
3 stadija – 13 (65 proc.)
Šeiminė padėtis
susituokę – 9 (45 proc.)
išsiskyrę – 4 (20 proc.)
našliai – 4 (20 proc.)
vieniši – 3 (15 proc.)
26
2.2. Darbo metodika
2.2.1. Tyrimo metodai
Tiriamųjų atrankai buvo naudojama 5 klausimų anketinė apklausa (priedas nr.1);
Pusiausvyrai vertinti naudojami:
Thera - trainer pusiausvyros aparatas;
Biodex pusiausvyros aparatas;
Fullertono pusiausvyros testas;
Tinneti pusiausvyros testas;
,,Stotis ir eiti” testas.
Eisena vertinama:
,,Dinaminiu eisenos indeksu” (DEI);
Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistema „Zebris“;
Tinneti eisenos testas.
Autorės sudaryta anketa. 5 klausimų apimties anketa sudaryta siekiant surinkti informaciją
apie tiriamųjų amžių, lytį, ligos trukmę, šeiminę padėtį bei ligos stadiją pagal Modifikuotą Hoehn ir
Yahr Parkinsono ligos stadijų skalę. Apklausa buvo vykdoma pacientui pateikiant anketą, kurioje
prašoma įrašyti atsakymą į pateiktą klausimą. Esant labai apsunkusiai rankos funkcijai, buvo
suteikiama pagalba rašant atsakymus. Ši anketa buvo pateikta tyrimo pradžioje.
Tinneti pusiausvyros ir eisenos testas buvo paskelbtas Mary Tinetti, siekiant įvertinti
vyresnio amžiaus žmonių eiseną ir pusiausvyrą (81). Vienas iš šio testo privalumų yra tas, kad
pusiausvyrą ir eiseną galima įvertinti vos per 10-15 min. Testas susideda iš dviejų dalių: pusiausvyros
ir eisenos testų. Jo metu paciento gebėjimas atlikti specifinę užduotį vertinamas balais. Testo užduotys
vertinamos trimis balais (nuo 0 iki 2). 0 balų parodo didžiausią sutrikimą, 2 balai – atspindi paciento
savarankiškumą.
Pusiausvyros vertinimo užduotys pagal Tinetti:
1. Pusiausvyros laikymas sėdint;
2. Atsistojimas iš sėdimos padėties;
3. Bandymas atsistoti;
4. Pusiausvyros laikymas pirmąsias 5s po atsistojimo;
27
5. Pusiausvyros laikymas stovint;
6. Stumtelėjimas (stovima suglaustomis pėdomis tyrėjas lengvai stumteli delnu tiriamąjį
krūtinkaulio srityje 3 kartus);
7. Stumtelėjimas (stovima kaip nr. 6, tik užmerktomis akimis)
8. Apsisukimas 360 laipsnių kampu;
9. Atsisėdimas.
Eisenos vertinimas, kai einama skersai kambario, pirmyn įprastiniu žingsniu, grįžtant atgal
greitu, bet saugiu žingsniu:
1. Ėjimo pradžia (tuoj pat, kai pasakoma žmogui, kad pradėtų eiti);
2. Žingsnio ilgis ir aukštis (dešinės ir kairės pusės mostai);
3. Žingsnių simetriškumas;
4. Žingsniavimo tolygumas;
5. Ėjimas viena linija;
6. Kūnas;
7. Pėdų padėtis.
Maksimali galima balų suma 28, jei surenkama nuo 19 iki 24 balų, tai rizika nukristi yra
nedidelė, o jei mažiau nei 19 balų - didelė kritimų rizika (82).
Fullertono pusiausvyros testas yra sukurtas Kalifornijoje, šio testos tikslas – statinės ir
dinaminės pusiausvyros vertinimas. Vertinimas šiuo testu yra greitas, tačiau yra reikalingos
papildomos priemonės kaip nestabili plokštuma, liniuotė, suolelis, chronometras bei metronomas.
Testą sudaro šios užduotys:
1. Stovėti suglaustomis kojomis užsimerkus;
2. Siekiant pirmyn paimti daiktą;
3. Apsisukti 360 per kairę ir per dešinę puses;
4. Užlipti ant suolo ir nulipti;
5. Eiti „pėda už pėdos“;
6. Stovėti ant vienos kojos;
7. Stovėti ant minkšto pagrindo užsimerkus;
8. Šokti į tolį abiem kojomis;
9. Eiti pasukant galvą kairėn ir dešinėn;
10. Netikėtas postūmis atgal.
28
Visos užduotys vertinamos nuo 0 iki 4 balų, kai 0 balų reiškia, kad asmuo yra labiausiai
priklausomas, o 4 balai – labiausiai nepriklausomas, savarankiškas asmuo. Galima maksimali balų
suma yra 40.
Thera - trainer pusiausvyros aparatas buvo naudotas ištirti asmenų pusiausyrą. Saugus
stovėjimas ir gera pusiausvyra yra ėjimo pagrindas. Su šiuo aparatu galima treniruoti tiek statinę, tiek
dinaminę pusiausvyrą saugioje aplinkoje. Jis tinka ir asmenims, kurie negali stovėti. Norint gauti
maksimalią naudą iš treniruočių, taip pat yra įdiegta „THERA-Soft“, kuri yra terapijos ir
dokumentacijos programinė įranga, derinama su Thera – trainer pusiausvyros aparato treniruotėmis.
Kompiuteriu ir jutikliais pagrįsta programinė įranga suteikia grįžtamojo ryšio iliustracijas ir judesio
pratimus, kurie palaiko motorinių įgūdžių atnaujinimą. Tai teikia labai vertingų duomenų, leidžiančių
išsamiai išanalizuoti ir įvertinti treniravimosi efektyvumą. Tyrime buvo naudojama įdiegta
pusiausvyros programa, kuri parodo, kiek asmuo geba pasvirti šiomis ašimis: į priekį, atgal, į dešinę ir
į kairę (4 pav.). Pasvirimo judesys buvo vertinamas laipsniais, kur didžiausias galimas laipsnis yra 9
(83).
4 pav. Pusiausvyros vertinimas ašimis į priekį, atgal, į dešinę ir į kairę Thera-trainer pusiausvyros
treniruokliu.
29
Biodex pusiausvyros aparatas (5 pav.). Tai yra daugiaašis prietaisas, kuris geba objektyviai
užfiksuoti bei išmatuoti asmens gebėjimą stabilizuoti pusiausvyrą atliekant įvairias užduotis. Biodex
leidžia testuoti ir treniruotis tiek statinę, tiek dinaminę pusiausvyrą. Tam naudojama integruota
sistema, įtraukianti pacientus į reabilitacijos veiklą, susijusią su vaizdiniu atsaku, atitinkamai pritaikant
kūną (84). Šis prietaisas turi platformą, kuri gali pasvirti iki 200 paviršiaus pasvirimo ir 360
0 laipsnių
platformos lanko judesio (85).
5 pav. A. Biodex pusiausvyros aparatas; B. Liemens stabilumo testas. (Sohn MK, Jee SJ,
Hwang P, Jeon Y, Lee H. The effects of shoulder slings on balance in patients with hemiplegic
stroke. 2015)
Buvo atlikti įvairūs testai stovint ant vienos, abiejų kojų, pėda prie pėdos ant kieto/minkšto
paviršių, atsimerkus/užsimerkus. Tiriamiesiems buvo atlikti įvairūs testai stovint ant vienos ir abiejų
kojų, pėda prie pėdos, ant kieto ir minkšto paviršiaus taip pat atsimerkus bei užsimerkus. Testavimo
metu atlikti šie testai:
Liemens stabilumo testas (ang. Postural stability test):
Svyravimai pirmyn/atgal kryptimis;
Svyravimai į šonus.
Testų metu buvo matuojamas nuokrypis X ir Y ašyse, o rezultatai išreikšti balais (86).
„Stotis ir eiti” testas buvo naudotas, norint ištirti eisenos greitį. Testo atlikimas yra
nesudėtingas, nes nereikalauja ypatingų priemonių. Taip pat šį testą galima lengvai atlikti bet kokiomis
30
aplinkos sąlygomis bei yra atliekamas per kelias minutes. Testo atlikimo greitis vertinamas naudojant
chronometrą. Yra atliekamos 4 testo užduotys (6 pav.) :
1. Atsistojimas nuo kėdės;
2. Ėjimas 3 metrus tiesia linija;
3. Apsisukimas neprarandant pusiausvyros;
4. Grįžimas prie kėdės, apsisukimas ir atsisėdimas.
6 pav. Stotis ir eiti testo schema. (Chan PP, Si Tou JI, Tse MM, Ng SS. Reliability and validity of the
Timed Up and Go test with a Motor task in people with chronic stroke. 2017)
Atliekant testą tiriamasis sėdi ant kėdės, kuri pastatyta prie sienos. Nuo priekinių kėdės kojų
yra nubrėžiama 3 metrų linija. Prieš atliekant testą tiriamiesiems yra pasakoma, ką pastarasis turės
daryti, t.y. pirmiausia asmuo sėdi ant kėdės, atsirėmęs į atlošą, kai išgirsta žodį „Jau“, tiriamasis turi
atsistoti ir eiti įprastu maksimaliu greičiu tris metrus, apsisukti, sugrįžti ir atsisėsti ant kėdės taip, kaip
prieš atliekant testą. Tiriamieji galėjo naudotis pagalbinėmis priemonėmis kaip lazda plačiu pagrindu
ar alkūniniu ramentu, tačiau kito asmens pagalba nebuvo galima. Viso testo metu tiriamasis buvo
lydimas tyrėjo dėl griuvimo rizikos. Laikas buvo matuojamas chronometru nuo starto komandos iki
tiriamojo atsisėdimo ant kėdės. Testo norma – 10 sekundžių (87).
Kompiuterizuota eisenos vertinimo ir treniravimo sistema „Zebris" (7 pav.). Tai yra
kompiuterizuota eisenos vertinimo ir treniravimo sistema. Pagrindinę sistemą sudaro bėgimo takelio
ergometras su integruota, kalibruota pedografine sensorine platforma. Ją sudaro daugybė aukštos
kokybės jėgos jutiklių. Tyrimo metu einant arba stovint be avalynės, fiksuojama pėdos paviršiuje
atsirandanti apkrova, pėdos pakrypimas ir laipsnis, nustatoma, kuria pėdos dalimi stovėjimo ar ėjimo
31
metu pacientas daugiausiai remiasi, realiu laiku matoma pėdos plantograma (8 pav.). Fiksuojami
tikslūs eisenos rodikliai procentais: atramos buvimas, mosto, dvigubos atramos fazėse, žingsnio ilgis,
plotis, greitis ir kita (88) (89). Rezultatų analizei naudoti eisenos rodikliai: ėjimo greitis, žingsnio
ritmas, žingsnio ilgis, plotis, eisenos ilgis, svorio pasiskirstymas pėdose niutonais (N) (90).
7 pav. Kompiuterizuota eisenos vertinimo ir treniravimo sistema ,,Zebris“. (Zebris Medical GmbH.
2012)
8 pav. Pėdų plantograma. Svorio pasiskirstymo vietos.
32
“Dinaminis eisenos indeksas” (DEI) yra dažnai naudojama klinikinė priemonė, kuria
siekiama įvertinti tiriamojo dinaminę pusiausvyrą bei eisenos prisitaikymą įvairiose sudėtinėse
vaikščiojimo užduotyse, su kuriomis susiduriama kasdieniniame gyvenime. Taip pat šis testas
sukurtas siekiant įvertinti vyresnio amžiaus asmenų griuvimų riziką (91). DEI sudaro 8 užduotys.
Vertinimo skalė 0 – 4 balai, kur 0 – negali saugiai atlikti užduoties, o 3 – gali atlikti be sunkumų.
Maksimalus indekso įvertinimas 24 balai. Surinkus mažiau kaip 19 balų laikoma, kad paciento eisena
sutrikusi ir yra padidėjusi kritimų rizika. Testą sudaro 8 užduotys:
1. 20 metrų ėjimas;
2. Greičio keitimas lėtai – greitai;
3. Ėjimas su horizontaliu galvos pasukimu;
4. Ėjimas su vertikaliu galvos pasukimu;
5. Ėjimas ir sukimasis;
6. Kliūties peržengimas;
7. Ėjimas apie dvi kliūtis;
8. Lipimas ir nusileidimas laiptais.
Kiekviena užduotis vertinama keturių balų sitemoje nuo 0 iki 3:
3 balai – nėra eisenos pakitimų;
2 balai – nedideli pakitimai;
1 balas – vidutiniai pakitimai;
0 balų – dideli pakitimai.
Didžiausia galima balų suma yra 24. Jei surenkama mažiau nei 19 balų, tai reiškia, kad yra
padidėjusi grivimų rizika (91) (92).
2.2.2. Statistiniai duomenų analizės metodai
Duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS 22.0 programine įranga. Dviems
priklausomoms imtis palyginti, kai duomenys tenkino normalumo prielaidą, taikytas porinis Stjudento
t testas, o kiekybiniai duomenys pateikiami kaip aritmetinis vidurkis ( ) ir standartinis nuokrypis (SD)
- ±SD. Dviems priklausomoms imtims, kai buvo netenkinama normalumo prielaida, taikytas
neparametrinis Vilkoksono testas, o kiekybiniai duomenys pateikiami kaip mediana (xme), minimali
reikšmė ( min), maksimali reikšmė ( max) ir vidurkis ( ) – xme (xmin:xmax; ). Normalumo prielaidai
patikrinti taikytas Shapiro-Vilko testas. Koreliacinis ryšys, kai 0<|r|≤0,3 laikytas labai silpnu,
33
0,3<|r|≤0,5 silpnu, 0,5<|r|≤0,7 vidutinio stiprumo, 0,7<|r|≤0,9 stipriu ir 0,9<|r|≤1 labai stipriu.
Skirtumai, kai p<0,05 laikyti statistiškai reikšmingais.
2.3. Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliekamas nuo 2019.04.01 iki 2019.07.01. Tyrimui atlikti buvo gauti šie
leidimai: Lietuvos Parkinsono ligos draugijos Kauno skyriaus pirmininko bei Lietuvos sveikatos
mokslų universiteto Bioetikos centro (Nr.BEC-IR(M)-158) (2 priedas). Prieš atleikant tyrimą,
kiekvienam buvo suteikta informacija apie vyksiantį tyrimą bei prašoma pasirašyti, kad savanoriškai
sutinka dalyvauti tyrime. Taip pat prieš pradedant tyrimą buvo susipažinta su Lietuvos Parkinsono
ligos draugijos Kauno skyriaus veikla. Draugijoje yra organizuojamos paskaitos, seminarai, praktiniai
užsiėmimai bei kita įvairi veikla, į kurią įtraukiami sergantieji. Viso šio laiko metu visi bendrauja,
dalijasi patirtimi su naujais draugijos nariais, palaiko vienas kitą. Tyrimo pradžioje kiekvienas
tiriamasis buvo atskirai įvertintas prieš ir po kineziterapijos taip pat su kiekvienu buvo bendraujama.
Po įvertinimo buvo sudaryta kineziterapijos programa, kurios metu taikoma instruktavimo balsu
technika. Šio metodo taikymui buvo naudojamas skaičiavimas garsu. Kineziterapijos metu buvo
siekiama lavinti pacientų pusiausvyrą bei ėjimo funkciją. Kineziterapija buvo taikoma 2 kartus per
savaitę viso 3 mėnesius. Viena procedūra užtrukdavo apie 40 minučių. Tyrimo pabaigoje, siekiant
sužinoti instruktavimo balsu technikos poveikį, PL sergantieji buvo įvertinti iš naujo (9 pav.).
34
9 pav. Tyrimo organizavimo schema.
2.4. Kineziterapijos taikymo metodika
Viesiems pacientams buvo taikoma LSVT – BIG technika. Šios metodikos pradžioje buvo
atliekami kvėpavimo pratimai (pvz.: giliai įkvėpiama ir iškvėpiama) bei dinaminiai kvėpavimo
pratimai (pvz.: įkvėpiama keliant rankas į viršų ir iškvėpiama nuleidžiant rankas žemyn). Taip pat
Tiriamųjų atrankos kriterijai:
asmenys sergantys PL;
60 - 80 metų amžiaus.
Asmenys atitikę atrankos kriterijus (n=20)
Ištyrimas prieš KT:
Pusiausvyrai vertinti naudojami: THERA - Trainer Balo; Biodex pusiausvyros aparatas; Fullertono pusiausvyros testas; Tinneti pusiausvyros testas; ,,Stotis ir eiti” testas.
Eisena vertinama: ,,Dinaminis eisenos indeksas” (DEI); Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistemos „Zebris“; Tinneti eisenos testas.
3 mėnesių kineziterapija;
2 kartus per savaitę po 40 min.
Ištyrimas po KT:
Pusiausvyrai vertinti naudojami: THERA - Trainer Balo; Biodex pusiausvyros aparatas; Fullertono pusiausvyros testas; Tinneti pusiausvyros testas; ,,Stotis ir eiti” testas.
Eisena vertinama: ,,Dinaminis eisenos indeksas” (DEI); Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistemos „Zebris“; Tinneti eisenos testas.
Rezultatų palyginimas prieš ir po KT
35
įvadinėje dalyje atliekami pratimai sąnarių mobilumui gerinti (pvz.: ištiesus rankas prieš save plaštakų
sukimas į vieną ir į kitą pusę taip pat pėdų sukimas per čiurnos sąnarį). Įvadinėje dalyje buvo taikomi
ir kraujotakos gerinimo pratimai (pvz.: pirštus sugniaužti į kumštį ir vėl ištiesti). Įvadinėje ir
baigiamojoje kineziterapijos procedūros dalyse buvo atliemai įvairūs tempimo pratimai. Pagrindinėje
dalyje atliekami pusiausvyrą bei eiseną lavinantys pratimai, kurie buvo atliekami didelėmis
amplitudėmis bei skaičiuojant. Pusiausiausvyros lavinimui atliekami pratimai sėdint ant kėdės (pvz.:
ištiestos priešingos rankos kėlimas prieš save ir sulenktos per kelio sąnarį kojos kėlimas). Dinaminės
pusiausvyros lavinimui buvo atliekami pratimai, tokie kaip ėjimas keičiant greitį, kuo aukščiau keliant
kojas pagal žodines komandas („greitai“ ir „lėtai“), ėjimas apsisukant, ėjimas atbulomis, ėjimas kartu
su didelės amplitudės rankų mostais. Buvo atliekami ir statinės pusiausvyros lavinimo pratimai (pvz.:
stovint atlikti didelės amplitudės viršutinių galūnių judesius). Eisenos lavinimo pratimais buvo
siekiama koreguoti sulėtėjusį ėjimo greitį, sumažėjusius žingsnius. Eisenos lavinimo pavyzdžiai,
kuriuos atliko pacientai yra ėjimas pirmyn ir atgal aukštai kelinat kojas taip pat sėdint kelti po vieną
sulenktą koją per kelio sąnarį į viršų. Baigiamojoje dalyje lėtai atliekami kvėpavimo pratimai sėdint
bei tempimo pratimai.
36
3. REZULTATAI
3. 1. Sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyros rodiklių kaita prieš ir po
kineziterapijos
Tiriamųjų Tinetti pusiausvyros testo rezultatai prieš ir po tyrimo pateikti 10 paveiksle. Testo
rezultatas prieš tyrimą buvo 10,5 (6:14; 9,65) balai, o po tyrimo 15 (9:16; 14,45) balų. Lyginant
rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,947; p<0,001)
(10 pav.).
10 pav. Tinetti pusiausvyros testo rezultatų kaita prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Kaip matyti iš 11 paveikslo, bendri Tinetti eisenos ir pusiausvyros testo rezultatai prieš tyrimą
buvo 18,5 (9:24; 17,2) balai, o po tyrimo 27 (17:29; 25,75) balai. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo
buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,933; p<0,001) (11 pav.).
37
11 pav. Tinetti eisenos ir pusiausvyros testo rezultatų kaita prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Analizuojant Fullertono pusiausvyros testą, rezultatai prieš tyrimą buvo 21,1±3,92 balai, o po
tyrimo 29,65±4,21 balai. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas
skirtumas (t(19)=-26,706; p<0,001) (12 pav.).
12 pav. Fullertono pusiausvyros testo vertinimas prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Analizuojant Thera–trainer pusiausvyros aparatu tirtus rezultatus, svyravimai „pirmyn” prieš
tyrimą buvo 6,5 (4:8; 6,2)°, o po tyrimo 8 (5:9; 7,45)°. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo
nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,987; p<0,001) (13 pav.).
38
13 pav. Thera-trainer svyravimo „pirmyn“ rodikliai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Thera – trainer pusiausvyros aparatu nustatyti svyravimai „atgal” prieš tyrimą buvo 5 (3:7;
5,25)°, o po tyrimo 7 (4:9; 6,55)°. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai
reikšmingas skirtumas (Z=-4,099; p<0,001) (14 pav.).
14 pav. Thera-trainer svyravimo „atgal“ rodikliai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Thera – trainer pusiausvyros aparatu nustatyti svyravimai „dešinėn“ prieš tyrimą buvo 6 (2:8;
5,65)°, o po tyrimo 7 (4:9; 6,8)°. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai
reikšmingas skirtumas (Z=-3,758; p<0,001) (15 pav.).
39
15 pav. Thera-trainer svyravimo „dešinėn“ rodikliai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Thera – trainer pusiausvyros aparatu nustatyti svyravimai „kairėn“ prieš tyrimą buvo 6 (2:8;
5,7)°, o po tyrimo 7 (4:9; 6,85)°. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai
reikšmingas skirtumas (Z=-3,758; p<0,001) (16 pav.).
16 pav. Thera-trainer svyravimo „kairėn“ rodikliai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Thera – trainer pusiausvyros aparato svyravimų atlikimo laikas prieš tyrimą buvo 21,5 (15:27;
21,8) s, o po tyrimo 19 (12:24; 18,95) s. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas
statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,841; p<0,001) (17 pav.).
40
17 pav. Thera-trainer atlikimo laikas prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Analizuojant Biode pusiausvyros aparatu tirtą liemens stabilumą, rezultatus prieš tyrimą
buvo 2,8 (2:4,7; 2,96) balai, o po tyrimo 1,95 (1,2:3,9; 2,1) balai. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo
buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,945; p<0,001) (18 pav.).
18 pav. Biodex pusiausvyros tyrimo liemens stabilumo rezultatai prieš ir po tyrimo (*-
p<0,05)
41
Biode pusiausvyros aparatu analizuotų svyravimų pirmyn/atgal kryptimis rezultatai buvo 2,2
(1,6:3,7; 2,38) balai, o po tyrimo 1,5 (1:2,8; 1,59) balai. Lyginant gautus duomenis prieš ir po tyrimo
buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,952; p<0,001) (19 pav.).
19 pav. Biodex pusiausvyros tyrimo svyravimų pirmyn/atgal rodikliai prieš ir po tyrimo
(*- p<0,05)
Biodex pusiausvyros aparatu tirtų svyravimų į šonus rezultatai buvo 1,75 (1,2:2,2; 1,71) balai,
o po tyrimo 1 (0,6:1,4; 0,97) balas. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai
reikšmingas skirtumas (Z=-3,969; p<0,001) (20 pav.).
42
20 pav. Biodex pusiausvyros tyrimo svyravimų į šonus rodikliai prieš ir po tyrimo (*-
p<0,05)
Analizuojant gautus „Stotis ir eiti” testo duomenis nustatyta, kad prieš tyrimą testo atlikimo
trukmės rezultatai buvo 13,45±3,05 s, o po tyrimo 12,05±2,76 s. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo
buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (t(19)=-10,466; p<0,001) (21 pav.).
21 pav. „Stotis ir eiti“ testo atlikimo trukmės kaita prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
43
3.2. Sergančiųjų Parkinsono liga eisenos rodiklių kaita prieš ir po
kineziterapijos
Analizuojant Tinetti eisenos testo rezultatus buvo nustatyta, jog prieš tyrimą rezultatai
buvo 8 (3:10; 7,55) balai, o po tyrimo 12 (8:13; 11,3) balų. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo
nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,947; p<0,001) (22 pav.).
12 pav. Tinetti eisenos testo rezultatų kaita prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistema „Zebris" buvo nustatytas ėjimo
greitis prieš tyrimą 1,8±0,4 km/h, o po tyrimo 2,15±0,3 km/h, žingsnio ritmas prieš tyrimą
97,36±18,32 žing./min, o po tyrimo 108,8±11,85 žing./min, žingsnio ilgis prieš tyrimą 64,2±15 cm, o
po tyrimo 80,75±8,72 cm ir žingsnio plotis prieš tyrimą 10,09±2,6 cm, o po tyrimo 14,8±2,84 cm.
Lyginant ėjimo greitį (t(19)=-6,254; p<0,001), žingsnio ritmą (t(19)=-6,321; p<0,001), žingsnio ilgį
(t(19)=-6,53; p<0,001), žingsnio plotį (t(19)=-11,978; p<0,001) prieš ir po tyrimo, nustatytas
statistiškai reikšmingas skirtumas (3 lentelė).
3 lentelė. Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistemos „Zebris“ rezultatai prieš ir po
tyrimo (* - p<0,05)
Prieš tyrimą Po tyrimo Skirtumas
Ėjimo greitis (km/h) 1,8±0,4 2,15±0,3 t(19)=-6,254; p<0,001*
Žingsnio ritmas
(žing./min) 97,36±18,32 108,8±11,85 t(19)=-6,321; p<0,001*
44
Žingsnio ilgis (cm) 64,2±15 80,75±8,72 t(19)=-6,53; p<0,001*
Žingsnio plotis (cm) 10,09±2,6 14,8±2,84 t(19)=-11,978; p<0,001*
Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistema „Zebris" buvo vertinama kokia
apkrova tenka priekinei pėdos daliai bei kulnui. Vertinant dešinę koją buvo nustatyta, kad apkrova
tenkanti kulnui prieš tyrimą buvo 346±134,63 N, o po tyrimo 413,45±113,31 N. Apkrova tenkanti
priekinei pėdos daliai prieš tyrimą buvo 516,15±104,36 N, o po tyrimo 479,25±97,32 N. Lyginant
dešinės kojos rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas apkrovos
padidėjimas ant kulno (t(19)=-5,622; p<0,001), o apkrova tenkanti ant priekinės pėdos dalies
nepasikeitė (t(19)=1,596; p=0,127) (4 lentelė).
4 lentelė. Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistemos „Zebris“ dešinės pėdos
apkrovos rezultatai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Vertinant kairę koją buvo nustatyta, kad apkrova tenkanti kulnui prieš tyrimą buvo
351,05±105,61 N, o po tyrimo 421,45±103,55 N. Apkrova tenkanti priekinei pėdos daliai prieš tyrimą
buvo 513,15±106,08 N, o po tyrimo 505,55±100,95 N. Lyginant kairės kojos rezultatus prieš ir po
tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas apkrovos padidėjimas ant kulno (t(19)=-8,5; p<0,001),
o apkrova tenkanti ant priekinės pėdos dalies nepasikeitė (t(19)=0,389; p=0,701) (5 lentelė).
5 lentelė. Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistemos „Zebris“ kairės pėdos
apkrovos rezultatai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Kompiuterizuota eisenos vertinimo ir treniravimo sistema „Zebris“ taip pat buvo
analizuojamas eisenos ilgis. Prieš tyrimą eisenos ilgis dešine pėda buvo 118,17±43,34 mm, o po
tyrimo 122,41±35,95 mm, o kaire pėda prieš tyrimą buvo 122,05±42,28 mm, o po tyrimo
Prieš tyrimą Po tyrimo Skirtumas
Apkrova ant kulno (N) 346±134,63 413,45±113,31 t(19)=-5,622; p<0,001*
Apkrova ant priekinės
pėdos dalies (N) 516,15±104,36 479,25±97,32 t(19)=1,596; p=0,127
Prieš tyrimą Po tyrimo Skirtumas
Apkrova ant kulno (N) 351,05±105,61 421,45±103,55 t(19)=-8,5; p<0,001*
Apkrova ant priekinės
pėdos dalies (N) 513,15±106,08 505,55±100,95 t(19)=0,389; p=0,701
45
124,41±32,36 mm. Taip pat buvo nustatytas eisenos ilgio skirtumas tarp eisenos kaire ir dešine pėda.
Prieš tyrimą skirtumas buvo 16,31±9,24 mm, o po tyrimo 11,66±7,51. Lyginant rezultatus prieš ir po
tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas eisenos ilgio skirtumo sumažėjimas (t(19)=3,318;
p=0,004), o eisenos ilgis dešine (t(19)=-0,723; p=0,478) ir kaire pėda (t(19)=-0,391; p=0,7) nepasikeitė
(6 lentelė).
6 lentelė. Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistemos „Zebris“ eisenos ilgis kaire ir
dešine pėda prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Prieš tyrimą Po tyrimo Skirtumas
Eisenos ilgis dešine
pėda (mm) 118,17±43,34 122,41±35,95 t(19)=-0,723; p=0,478
Eisenos ilgis kaire
pėda (mm) 122,05±42,28 124,41±32,36 t(19)=-0,391; p=0,7
Eisenos ilgio
skirtumas tarp kairės
ir dešinės pėdos
(mm)
16,31±9,24 11,66±7,51 t(19)=3,318; p=0,004*
Dinaminis eisenos indekso rezultatai prieš tyrimą buvo 14,3±3,03 balai, o po tyrimo 19±2,36
balai. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (t(19)=-
10,935; p<0,001) (23 pav.).
23 pav. Dinaminio eisenos indekso reaultatai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
46
3.3. Sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyros ir eisenos sąsajos
Atlikus eisenos ir pusiausvyros testų rezultatų sąsajų analizę buvo nustatytos statistiškai
reikšmingos sąsajos (7 lentelė): stipri tiesioginė koreliacija tarp Tinetti eisenos ir pusiausvyros testo
rezultatų (r=0,77; p<0,001); vidutinio stiprumo tiesioginė koreliacija tarp Tinetti eisenos ir Fullertono
pusiausvyros testų (r=0,607; p=0,005); vidutinio stiprumo atvirkštinė koreliacija tarp Tinetti eisenos
testo ir Biodex pusiausvyros aparato atliktų liemens stabilumo rezultatų (r=-0,672; p=0,001) bei
vidutinio stiprumo atvirkštinė koreliacija tarp Tinetti eisenos ir „Stotis ir eiti“ testo (r=-0,682;
p=0,001). Taip pat buvo nustatytos statistiškai reikšmingos dvi vidutinio stiprumo tiesioginės sąsajos
tarp Tinetti eisenos testo ir Thera-trainer skirtingų krypčių – „pirmyn“ (r=0,635; p=0,004) bei „atgal“
(r=0,584; p=0,007) ir dvi silpnos tiesioginės sąsajos tarp Tinetti eisenos testo ir kitų dviejų Thera-
trainer krypčių – „dešinėn“ (r=0,46; p=0,041) bei „kairėn“ (r=0,468; p=0,037). Rastas statistiškai
reikšmingas silpnas tiesioginis ryšys tarp ėjimo greičio ir Fullertono pusiausvyros testo rezultatų
(r=0,459; p=0,042). Taip pat buvo nustayta statistiškai reikšminga vidutinio stiprumo tiesioginė
koreliacija tarp DEI ir dviejų skirtingų pusiausvyros testų – Tinetti (r=0,575; p=0,008) bei Fullertono
(r=0,679; p=0,001) bei statistiškai reikšminga silpna atvirkštinė koreliacija tarp DEI ir Biode
pusiausvyros aparato liemens stabilumo rezultatų (r=-0,472; p=0,036).
7 lentelė. Eisenos ir pusiausvyros testų tarpusavio koreliacijos koeficientai analizuojant gautus
duomenis po reabilitacijos
Tinetti eisenos
testas
„Zebris“
DEI Ėjimo
greitis
Žingsnio
ilgis
Žingsnio
plotis
Pusiausvyros
testai
Tinetti r=0,77
p<0,001*
r=0,203
p=0,391
r=0,382
p=0,096
r=0,022
p=0,928
r=0,575
p=0,008*
Fullertono r=0,607
p=0,005*
r=0,459
p=0,042*
r=0,267
p=0,256
r=0,288
p=0,218
r=0,679
p=0,001*
Thera-trainer
skirtingos
kryptys
Pirmyn r=0,635
p=0,003*
r=0,11
p=0,645
r=0,053
p=0,825
r=0,217
p=0,358
r=0,29
p=0,214
47
Atgal r=0,633
p=0,003*
r=0,052
p=0,827
r=0,076
p=0,75
r=0,283
p=0,227
r=0,199
p=0,4
Thera-trainer
skirtingos
kryptys
Dešinėn r=0,46
p=0,041*
r=-0,058
p=0,809
r=0,124
p=0,602
r=0,333
p=0,151
r=0,307
p=0,188
Kairėn r=0,468
p=0,037*
r=-0,57
p=0,811
r=0,098
p=0,68
r=0,32
p=0,169
r=0,32
p=0,169
Biodex pusiausvyros
aparato duomenys
r=-0,672
p=0,001*
r=-0,242
p=0,304
r=-0,086
p=0,717
r=-0,114
p=0,631
r=-0,472
p=0,036*
„Stotis ir eiti“ r=-0,682
p=0,001*
r=-0,331
p=0,153
r=0,009
p=0,971
r=-0,386
p=0,093
r=-0,42
p=0,065
Apibendrinus galima teigti, kad sergančiųjų PL asmenų pusiausvyros testai yra susiję su
eisenos testais, t.y. kuo geresnė pusiausvyra, tuo geresnė ir tiriamųjų eisena.
48
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiame darbe buvo analizuota sergančiųjų PL pusiausvyros bei eisenos rezultatų kaita, taikant
instruktavimo balsu techniką. Sergančiųjų PL pusiausvyrai vertinti buvo pasirinkti: Thera – trainer
pusiausvyros aparatas, Biodex pusiausvyros aparatas, Fullertono pusiausvyros testas, Tinneti
pusiausvyros testas, ,,Stotis ir eiti” testas. Eisena buvo vertinama naudojant DEI, kompiuterizuotos
eisenos vertinimo ir treniravimo sistemą „Zebris“, Tinneti eisenos testą.
Asmenims, sergantiems PL, motorinės funkcijos sutrikimas laikui bėgant didėja dėl dopaminą
gaminančių ląstelių sunaikinimo. Įrodyta, kad Lsvt - big metodas, yra veiksmingas gerinant PL
sergančiųjų sutrikusias motorines funkcijas. Millage B. ir kitų tyrime taip pat buvo tiriamas LSVT –
BIG technikos efektyvumas eisenai bei pusiausvyrai. Tyrime dalyvavo 9 asmenys, o kineziterapijos
procedūros buvo atliekamos keturis kartus per savaitę. Asmenys tirti prieš tyrimą ir po jo. Po tris
mėnesius taikyto metodo buvo nustatytas ir eisenos, ir pusiausvyros rezultatų pagerėjimas kaip ir mūsų
atliktame tyrime (93).
Ir kitų atliktame tyrime taip pat buvo stebimas Lsvt – big technikos veiksmingumas. Tačiau
šiame tyrime dalyvavo 56 metų moteris po insulto, patirto prieš dvejus metus. Pacientei buvo vidutinio
laipsnio viršutinių galūnių hemiparetė. Ši technika buvo pritaikyta namų sąlygomis. LSVT – BIG
technikos metodas buvo integruotas į „Mystic Isle“ platformą, kurioje kaip įvesties įtaisas naudojamas
„Microsoft Kinect“ jutiklis. Jutikliai buvo dedami į didelės amplitudės judesių galinius taškus, o
aštuoni konkretūs pratimai ir viena funkcinė veikla (sėdėjimas-atsistojimas) buvo sukalibruoti
atsižvelgiant į tiriamosios judėjimo sugebėjimus. Pacientė buvo tirta prieš, po kineziterapijos ir praėjus
6 savaitėms. Tyrimas vyko 4 savaites, kai 4 kartus per savaitę po 1 valandą atliekamos procedūros.
Pacientei pagerėjo viršutinių galūnių motorinė funkcija bei pusiausvyra (16).
Posturalinis nestabilumas ir kritimai yra sudėtingi PL požymiai ir blogai reaguojantys į
vaistus. Būtina įvertinti kineziterapijos efektyvumą, siekiant sumažinti PL populiacijos mažėjimą. Šio
tyrimo tikslai buvo nustatyti kineziterapijos įtaką pusiausvyros ir eisenos gerinimui bei kritimų
sumažėjimui žmonėms, sergantiems PL. Į šią metaanalizę buvo įtrauktos 25 atsitiktinės atrankos
kontroliniai tyrimai. Rezultatai parodė teigiamą kineziterapijos poveikį stiprinant pusiausvyrą ir eiseną
(63).
Taip pat Mak MK ir kitų atliktoje apžvalgoje buvo aptariamas kineziterapijos poveikis PL
sergančiųjų fiziniam aktyvumui, įskaitant raumenų silpnumą, sumažėjusį aerobinį pajėgumą, eisenos
sutrikimą, pusiausvyros sutrikimus ir kritimų riziką. Daugumoje apžvalgų buvo aptariama tik
49
trumpalaikė kineziterapijos nauda žmonėms, sergantiems PL. Tačiau atsižvelgiant į laipsnišką PL
pobūdį, šioje apžvalgoje pagrindinis dėmesys skiritas ilgalaikiam tokių intervencijų poveikiui.
Apžvalga parodė, kad mažiausiai 4 savaitės eisenos treniruočių arba 8 savaitės pusiausvyros
treniruočių gali turėti teigiamą poveikį, kuris išlieka 3–12 mėnesių po gydymo pabaigos (94).
Joanna Stożek ir kiti savo tyrime taip pat analizavo kineziterapijos poveikį pusiauvyrai bei
eisenai taip pat ir mobilumui. Šešiasdešimt keturi pacientai pagal Hoehn ir Yahr skalę sergantys 1,5–
3,0 stadijos PL, atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į reabilitacijos ir kontrolines grupes. Tyrimą baigė
šešiasdešimt vienas pacientas. Pacientai buvo vertinami tris kartus kas mėnesį. Pagrindinis dėmesys
buvo skiriamas mobilumo, pusiausvyros ir eisenos pratimams, kineziterapiją sudarė 28 užsiėmimai. Ši
kineziterapijos programa pagerino pacientų, sergančių PL, pusiausvyrą, eiseną, mobilumą (95).
Wong-Yu IS ir kiti savo tyrime analizavo daugiafunkcės mankštos viduje ir lauke programos
trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį pusiausvyros ir eisenos rodikliams žmonėms, sergantiems PL. Tyrime
dalyvavo 84 asmenys, kuriems 8 savaites buvo taikyta kineziterapija viduje ir lauke. Teigiami šio
tyrimo rezultatai rodo, kad ši daugiafunkcė pusiausvyros programa kaip ir mūsų atliktame tyrime gali
pagerinti pusiausvyrą ir eiseną žmonėms, sergantiems PL (96).
PL paprastai pablogina posturalinį stabilumą, eiseną, pusiausvyrą. Aerobiniai pratimai taip pat
gali pagerinti motorinius gebėjimus ir pažinimo funkciją asmenims, sergantiems PL. Taip pat pratimai
ir treniruotės su treniruokliais, gali būti efektyvi procedūra namuose, norint pagerinti įvairias
motorines funkcijas. McMillion ir kitų atliktame tyrime analizuotas šių kombinuotų pratimų poveikis
PL sergančiųjų pažinimui, pusiausvyrai ir eisenai kaip ir mūsų atliktame tyrime. Asmenims 8 savaites
buvo taikyta kineziterapijos programa, kurią sudarė vaikščiojimas bėgimo takeliu su pakyla ir 30
minučių trukmės „Xbo Kinect“ treniruotės. 2 minučių ėjimo testas, liemens stabilumas, ištvermės
testas po kineziterapijos parodė rezultatų pagerėjimą. Mūsų atlikame tyrime pagerėjo ir pusiausvyra, ir
eisena, o McMillion ir kitų atliktame tyrime pagerėjo tik pusiausvyra, o eisena – ne (97).
Virtualios realybės pranašumas yra tas, kad joje pateikiami gausūs jutiminiai atsakai, skirti
treniruoti pusiausvyrą. Šis tyrimas analizavo ar virtualios realybės pusiausvyros treniruotės namuose
yra veiksmingesnės nei įprastos namų pusiausvyros treniruotės, siekiant pagerinti pusiausvyrą, eiseną
ir gyvenimo kokybę pacientams, sergantiems PL. Tyrime dalyvavo 23 pacientai, kuriems 6 savaites
buvo taikyta virtualios realybės pusiausvyros programa. Po kineziterapijos pagerėjo Bergo
pusiausvyros testo rezultatai, DEI, „Stotis ir eiti“ testo rezultatai ir PL klausimyno rezultatai. Šis
tyrimas kaip ir mūsų atliktas tyrimas parodė kineziterapijos efektyvumą siekiant pagerinti pusiausvyrą
bei eiseną (98).
50
Mak M.K. ir kiti savo tyrime analizavo technologijomis pagrįstą kineziterapijos poveikį PL
sergančiųjų pusiausvyrai ir eisenai bei jų poveikį sergančiųjų kritimų rizikai. Tyrimas truko 3 mėnesius
ir jame dalyvavo 51 asmuo sergantis PL. Šiame tyrime kaip ir mūsų atliktame tyrime, pagerėjo eisena
ir pusiausvyra. Taip pat šiame tyrime nustatyta, jog pusiausvyros ir eisenos pratimai mažina kritimų
riziką (99).
Pagal mūsų atliktus tyrimus PL sergantiems asmenims ritmiška instruktavimo balsu technika
teikia didelę naudą eisenos ir pusiausvyros sutrikimų mažinimui, tačiau norint gauti geresnių rezultatų
reikėtų tęsti kineziterapiją kartu su instruktavimo balsu technika. Šis metodas yra taikomas
kineziterapijoje, tačiau Lietuvoje vis dar trūksta šios technikos pagrįstumo. Mano nuomone, šis
metodas turėtų būti įtrauktas į kineziterapijos programą, nes PL sergančiųjų skaičius pasaulyje sparčiai
auga taip pat didėja ir įvairių metodų, galinčių sumažinti ligos simptomus, paieška.
51
IŠVADOS
1. Taikant kineziterapiją Parkinsono liga sergantiems asmenims pagerėjo pusiausvyra.
2. Po kineziterapijos taikymo pagerėjo Parkinsono liga sergančiųjų eisena.
3. Vertinant sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyros ir eisenos sąsajas, nustatyta, kad
pusiausvyra yra susijusi su eisena.
52
MAGISTRO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
Magistro darbas pristatytas 2019.12.12 vykusioje konferencijoje ,,Slaugos ir reabilitacijos
teorija bei praktika 2019“.
53
PRAKTINĖ REKOMENDACIJA
1. Pagal atlikto tyrimo rezultatus asmenims, sergantiems PL rekomenduojama atlikti
kineziterapiją kartu su instruktavimo balsu technika, nes tai yra efektyvi priemonė PL sergančiųjų
pusiausvyros bei eisenos gerinimui.
2. Žinant, kad ši liga yra progresuojančio pobūdžio, manome, kad norint pasiekti
geresnių rezultatų rekomenduojama tęsti kineziterapiją.
54
LITERATŪROS ŠALTINIAI
1. Reich SG, Savitt JM. Parkinson’s Disease. Med Clin North Am [Internet]. 2019;103(2):337–50.
Available from: http://dx.doi.org/10.1016/S0140-6736(14)61393-3.
2. Xia R, Mao Z-H. Progression of motor symptoms in Parkinson’s disease. Neurosci Bull
[Internet]. 2012;28(1):39–48. Available from: http://link.springer.com/10.1007/s12264-012-
1050-z.
3. Rektorova I, Aarsland D, Chaudhuri KR, Strafella AP. Nonmotor Symptoms of Parkinson’s
Disease. Parkinsons Dis [Internet]. 2011;2011:1–2. Available from:
https://www.hindawi.com/journals/pd/2011/351461/.
4. Tysnes OB, Storstein A. Epidemiology of Parkinson’s disease. J Neural Transm.
2017;124(8):901–5.
5. Subačiūtė J, Šeškevičius A. Neurochirurginės ligos ir slauga. 2009;352 p.
6. Endzinienė M, Jurkevičienė G, Laučkaitė K, Mickevičienė D, Obelienė D, Petrikonis K, et al.
Neurologijos pagrindai. 2017. 239 p.
7. Cacabelos R. Parkinson’s disease: From pathogenesis to pharmacogenomics. Int J Mol Sci.
2017;18(3).
8. Schapira AH, Jenner P. Etiology and pathogenesis of Parkinson’s disease. Mov Disord.
2011;26(6):1049–55.
9. Subačiūtė J. Neurochirurgija. 2016. 336 p.
10. Rinalduzzi S, Trompetto C, Marinelli L, Alibardi A, Missori P, Fattapposta F, et al. Balance
dysfunction in Parkinson’s disease. Biomed Res Int. 2015;2015.
11. Hove MJ, Suzuki K, Uchitomi H, Orimo S, Miyake Y. Interactive rhythmic auditory stimulation
reinstates natural 1/f timing in gait of parkinson’s patients. PLoS One. 2012;7(3):1–8.
12. Savica R, Grossardt BR, Bower JH, Ahlskog E, Rocca WA, Clinic M, et al. HHS Public Access.
2017;73(8):981–9.
13. McGinley JL, Martin C, Huxham FE, Menz HB, Danoudis M, Murphy AT, et al. Feasibility,
safety, and compliance in a randomized controlled trial of physical therapy for parkinson’s
disease. Parkinsons Dis. 2012;2012.
14. Rosenthal, L; Dorsey E. The Benefits of Exercise in Parkinson Disease. J Am Med Assoc.
2013;70(2):156–7.
55
15. McDonnell MN, Rischbieth B, Schammer TT, Seaforth C, Shaw AJ, Phillips AC. Lee
Silverman Voice Treatment (LSVT)-BIG to improve motor function in people with Parkinson’s
disease: a systematic review and meta-analysis. Clin Rehabil. 2018;32(5):607–18.
16. Proffitt RM, Henderson W, Scholl S, Nettleton M. Lee silverman voice treatment BIG® for a
person with stroke. Am J Occup Ther. 2018;72(5):1–6.
17. Ebersbach G, Ebersbach A, Edler D, Kaufhold O, Kusch M, Kupsch A, et al. Comparing
e ercise in Parkinson’s disease - The Berlin LSVT®BIG study. Mov Disord.
2010;25(12):1902–8.
18. Braak H, Tredici K Del. Invited Article : Nervous system pathology in sporadic Parkinson
disease SPORADIC PD IS LINKED TO PROTEIN MIS-. Neurology. 2008;70(20):1916–25.
19. Boca Raton (FL): CRC Press/Taylor & Francis. Neuroproteomics [Internet]. Alzate O, editor.
2010. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK56014/figure/ch02_f01/%0A.
20. Mahlknecht P, Seppi K, Poewe W. The concept of prodromal Parkinson’s disease. J Parkinsons
Dis. 2015;5(4):681–97.
21. Ascherio A, Schwarzschild MA. The epidemiology of Parkinson’s disease: risk factors and
prevention. Lancet Neurol [Internet]. 2016;15(12):1257–72. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/S1474-4422(16)30230-7.
22. Müller B, Assmus J, Herlofson K, Larsen JP, Tysnes OB. Importance of motor vs. non-motor
symptoms for health-related quality of life in early Parkinson’s disease. Park Relat Disord
[Internet]. 2013;19(11):1027–32. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.parkreldis.2013.07.010.
23. Geraint Fuller, Manford M. Neurologija. Spalvotas tekstas su iliustracijomis. 2016. 408 p.
24. Martinez-Martín P, Rodriguez-Blazquez C, Paz S, Forjaz MJ, Frades-Payo B, Cubo E, et al.
Parkinson Symptoms and Health Related Quality of Life as Predictors of Costs: A Longitudinal
Observational Study with Linear Mixed Model Analysis. PLoS One [Internet].
2015;10(12):e0145310. Available from: http://dx.plos.org/10.1371/journal.pone.0145310
25. World Health Organization (WHO). International classification of functioning, disability and
health (ICF).No Title. 2016;
26. Radder DLM, Sturkenboom IH, van Nimwegen M, Keus SH, Bloem BR, de Vries NM.
Physical therapy and occupational therapy in Parkinson’s disease. Int J Neurosci [Internet].
2017;127(10):930–43. Available from: https://doi.org/10.1080/00207454.2016.1275617.
27. Pfeiffer RF. Non-motor symptoms in Parkinson’s disease. Park Relat Disord [Internet].
56
2016;22:S119–22. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.parkreldis.2015.09.004.
28. Reijnders JSAM, Ehrt U, Weber WEJ, Aarsland D, Leentjens AFG. A systematic review of
prevalence studies of depression in Parkinson’s disease. Mov Disord. 2008;23(2):183–9.
29. Graeme J. Hankey, Joanna M. Wardlaw. Clinical Neurology. 2008. 696 p.
30. Sagna A, Gallo JJ, Pontone GM. Systematic review of factors associated with depression and
an iety disorders among older adults with Parkinson’s disease. Park Relat Disord [Internet].
2014;20(7):708–15. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.parkreldis.2014.03.020.
31. Lawton M, Hu MTM, Baig F, Ruffmann C, Barron E, Swallow DMA, et al. Parkinsonism and
Related Disorders Equating scores of the University of Pennsylvania Smell Identi fi cation Test
and Snif fi n ’ Sticks test in patients with Parkinson ’ s disease. Park Relat Disord [Internet].
2016;33:96–101. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.parkreldis.2016.09.023.
32. Freund H-J, Kuhn J, Lenartz D, Mai J, Schnell T, Klosterkoetter J, et al. Cognitive functions in
a patient with parkinson-dementia syndrome undergoing deep-brain stimulation. ArchNeurol.
2009;66(6):781–5.
33. Hanagasi HA, Tufekcioglu Z, Emre M. Dementia in Parkinson’s disease. J Neurol Sci
[Internet]. 2017;374(2016):26–31. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.jns.2017.01.012.
34. Aarsland D, Kurz MW. The epidemiology of dementia associated with Parkinson disease. J
Neurol Sci [Internet]. 2010;289(1–2):18–22. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.jns.2009.08.034.
35. Friedman JH. Parkinson disease psychosis: Update. Behav Neurol. 2013;27(4):469–77.
36. Bologna M, Leodori G, Stirpe P, Paparella G, Colella D, Belvisi D, et al. Bradykinesia in early
and advanced Parkinson’s disease. J Neurol Sci [Internet]. 2016;369:286–91. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.jns.2016.08.028.
37. Summa S, Basteris A, Betti E, Sanguineti V. Adaptive training with full-body movements to
reduce bradykinesia in persons with Parkinson’s disease: A pilot study. J Neuroeng Rehabil.
2015;12(1):1–13.
38. Budrys V, Ambrozaitis A, Broslavskis E, Daubaras G, Endzinienė M, Gleiznienė R, et al.
Klinikinė neurologija. 2009. 989p.
39. Nocera J, Horvat M, Ray C. Effects of Home-Based Exercise on Postural Control and Sensory
Organization in Individuals with Parkinson Disease. 2009;15(10):742–52.
40. Pooja Mailankody, M Netravathi PKP. Review of tremor in Parkinson’s disease and atypical
parkinsonian disorders. Neurol India Publ Neurol Soc India. 2017;65(5):1083–90.
57
41. Aminoff MJ, Greenberg DA, Simon RP. Clinical neurology. 2015. 444 p.
42. Chen SY, Tsai ST. The epidemiology of Parkinson’s disease. Tzu Chi Med J. 2010;22(2):73–
81.
43. Delamarre A, Meissner WG. Épidémiologie, facteurs de risque environnementaux et génétiques
de la maladie de Parkinson. Press Medicale [Internet]. 2017;46(2):175–81. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.lpm.2017.01.001.
44. Tan LC, Koh WP, Yuan JM, Wang R, Au WL, Tan JH, et al. Differential effects of black versus
green tea on risk of Parkinson’s disease in the Singapore Chinese health study. Am J Epidemiol.
2008;167(5):553–60.
45. Hong CT, Huang YH, Liu HY, Chiou HY, Chan L, Chien LN. Newly Diagnosed Anemia
Increases Risk of Parkinson’s disease: A Population-Based Cohort Study. Sci Rep [Internet].
2016;6:1–7. Available from: http://dx.doi.org/10.1038/srep29651.
46. M.G. W, P. K, E.J. O, J. L, A. R, F. L, et al. Persistent organochlorine pesticides in serum and
risk of Parkinson disease. Neurology [Internet]. 2010;74(13):1055–61. Available from:
http://www.embase.com/search/results?subaction=viewrecord&from=export&id=L358548467
%5Cnhttp://dx.doi.org/10.1212/WNL.0b013e3181d76a93.
47. Tanner CM, Kame F, Ross GW, Hoppin JA, Goldman SM, Korell M, et al. Rotenone, paraquat,
and Parkinson’s disease. Environ Health Perspect. 2011;119(6):866–72.
48. Fernanda M, Neves B, Ii ER, I SSK, Cristina G, Fernandes M, et al. Diagnostic validity of
biomarkers in Parkinson ’ s Disease : systematic review and meta-analysis. 2018;71(6):3074–
83.
49. Jankovic J. Parkinson’s disease: Clinical features and diagnosis. J Neurol Neurosurg Psychiatry.
2008;79(4):368–76.
50. Leriche. Ueber Chirurgischen Eingriff bei Parkinson’s scher Krankheit. Neurologische
Zeitblaetter. 1912;13:1093–6.
51. Meyers R. Surgical e periments in the therapy of certain “e trapyramidal” diseases: a current
evaluation. Acta Psychiatr Neurol Suppl. 1951;67:1–42.
52. Okun MS. Deep-brain stimulation for Parkinson’s disease. N Engl J Med. 2012;367(16):1529–
38.
53. Bernardo WM, Rubira C, Silvinato A. Deep brain stimulation in Parkinson disease. Rev Assoc
Med Bras. 2019;65(4):541–6.
54. Huang W, Kutner N, Bliwise DL. Autonomic activation in insomnia: The case for acupuncture.
58
J Clin Sleep Med. 2011;7(1):95–102.
55. Kim J-I, Choi T-Y, Jun JH, Kang H, Lee MS. Acupuncture for management of lower urinary
tract symptoms in Parkinsonʼs disease. Medicine (Baltimore) [Internet]. 2018;97(6):e9821.
Available from: http://insights.ovid.com/crossref?an=00005792-201802090-00023.
56. Li Q-Q, Shi G-X, Xu Q, Wang J, Liu C-Z, Wang L-P. Acupuncture effect and central
autonomic regulation. Evid Based Complement Alternat Med [Internet]. 2013;2013(1):267959.
Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23762116%5Cnhttp://www.pubmedcentral.nih.gov/articl
erender.fcgi?artid=PMC3677642.
57. Beissner F, Deichmann R, Henke C, Bär KJ. Acupuncture - Deep pain with an autonomic
dimension? Neuroimage [Internet]. 2012;60(1):653–60. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.neuroimage.2011.12.045.
58. Noguchi E. Acupuncture regulates gut motility and secretion via nerve reflexes. Auton Neurosci
Basic Clin [Internet]. 2010;156(1–2):15–8. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.autneu.2010.06.010.
59. Burnstock G. Purinergic signalling in the lower urinary tract. Acta Physiol. 2013;207(1):40–52.
60. Devos D, Moreau C, Dujardin K, Cabantchik I, Defebvre L, Bordet R. New pharmacological
options for treating advanced parkinson’s disease. Clin Ther [Internet]. 2013;35(10):1640–52.
Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.clinthera.2013.08.011.
61. Adkin AL, Frank JS, Jog MS. Fear of falling and postural control in Parkinson’s disease. Mov
Disord [Internet]. 2003;18(5):496–502. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12722162.
62. Boonstra TA, van der Kooij H, Munneke M, Bloem BR. Gait disorders and balance
disturbances in Parkinsonʼs disease: clinical update and pathophysiology. Curr Opin Neurol
[Internet]. 2008;24(4):461–71. Available from:
http://content.wkhealth.com/linkback/openurl?sid=WKPTLP:landingpage&an=00019052-
200808000-00013.
63. Shen X, Wong-Yu ISK, Mak MKY. Effects of Exercise on Falls, Balance, and Gait Ability in
Parkinson’s Disease. Neurorehabil Neural Repair. 2016;30(6):512–27.
64. Castranova V, Asgharian B, Sayre P, Virginia W, Carolina N. HHS Public Access.
2016;70(2):1922–2013.
65. Arias P, Cudeiro J. Effect of rhythmic auditory stimulation on gait in parkinsonian patients with
59
and without freezing of Gait. PLoS One. 2010;5(3).
66. Peggy Houglum. Therapeutic Exercise for Musculoskeletal Injuries. 2016. 1168 p.
67. Perry, J. and Burnfield JM. GAIT ANALYSIS. Normal and Pathological Function. 2010;152–3.
68. Stöckel T, Jacksteit R, Behrens M, Skripitz R, Bader R, Mau-Moeller A. The mental
representation of the human gait in young and older adults. Front Psychol. 2015;6(July):1–10.
69. Tao W, Liu T, Zheng R, Feng H. Gait analysis using wearable sensors. Sensors.
2012;12(2):2255–83.
70. Ann L Coker. HHS Public Access. Physiol Behav. 2017;176(5):139–48.
71. Pérez De La Cruz S. Effectiveness of aquatic therapy for the control of pain and increased
functionality in people with Parkinson’s disease: A randomized clinical trial. Eur J Phys Rehabil
Med. 2017;53(6):825–32.
72. Silva AZ da, Israel VL. Effects of dual-task aquatic exercises on functional mobility, balance
and gait of individuals with Parkinson’s disease: A randomized clinical trial with a 3-month
follow-up. Complement Ther Med [Internet]. 2019;42:119–24. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.ctim.2018.10.023.
73. Geroin C, Nonnekes J, de Vries NM, Strouwen C, Smania N, Tinazzi M, et al. Does dual-task
training improve spatiotemporal gait parameters in Parkinson’s disease? Park Relat Disord
[Internet]. 2018;55(May):86–91. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.parkreldis.2018.05.018.
74. Fasano A, Herman T, Tessitore A, Strafella AP, Bohnen NI. Neuroimaging of freezing of gait. J
Parkinsons Dis. 2015;5(2):241–54.
75. Nombela C, Hughes LE, Owen AM, Grahn JA. Into the groove: Can rhythm influence
Parkinson’s disease? Neurosci Biobehav Rev [Internet]. 2013;37(10):2564–70. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.neubiorev.2013.08.003.
76. Thaut MH, McIntosh GC. Neurologic Music Therapy in Stroke Rehabilitation. Curr Phys Med
Rehabil Reports [Internet]. 2014;2(2):106–13. Available from:
http://link.springer.com/10.1007/s40141-014-0049-y.
77. de Dreu MJ, van der Wilk ASD, Poppe E, Kwakkel G, van Wegen EEH. Rehabilitation,
e ercise therapy and music in patients with Parkinson’s disease: a meta-analysis of the effects of
music-based movement therapy on walking ability, balance and quality of life. Parkinsonism
Relat Disord [Internet]. 2012;18:S114–9. Available from:
http://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S1353802011700360.
60
78. Dashtipour K, Johnson E, Kani C, Kani K, Hadi E, Ghamsary M, et al. Effect of exercise on
motor and nonmotor symptoms of Parkinson’s disease. Parkinsons Dis. 2015;2015.
79. Zimmermann R, Gschwandtner U, Benz N, Hatz F, Schindler C, Taub E, et al. Cognitive
training in Parkinson disease: Cognition-specific vs nonspecific computer training. Neurology.
2014;82(14):1219–26.
80. Harvey M, Weston KL, Gray WK, O’Callaghan A, Oates LL, Davidson R, et al. High-intensity
interval training in people with Parkinson’s disease: a randomized, controlled feasibility trial.
Clin Rehabil. 2019;33(3):428–38.
81. Shumway-Cook A, Marjorie H Woollacott. Motor Control. 2016. 680 p.
82. Rehabilitation Measures Database. Rehabilitation Institute of Chicago. 2019; Available from:
https://www.sralab.org/rehabilitation-measures.
83. Analysis A, Manual U. User Manual User Manual. 2012;(January):1–148.
84. Siddiqi FA, Masood T. Training on biodex balance system improves balance and mobility in the
elderly. J Pak Med Assoc. 2018;68(11):1655–9.
85. Sohn MK, Jee SJ, Hwang P, Jeon Y, Lee H. The effects of shoulder slings on balance in patients
with hemiplegic stroke. Ann Rehabil Med. 2015;39(6):986–94.
86. Oliveira Lira JL, Ugrinowitsch C, Fecchio R, Coelho DB, Moreira‐Neto A, Germano R, et al.
Minimal Detectable Change for Balance Using the Biodex Balance System in Patients with
Parkinson Disease. Pm&R. 2019;1–7.
87. Chan PP, Si Tou JI, Tse MM, Ng SS. Reliability and Validity of the Timed Up and Go Test
With a Motor Task in People With Chronic Stroke. Arch Phys Med Rehabil [Internet].
2017;98(11):2213–20. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.apmr.2017.03.008.
88. Sheng Y, Kan S, Wen Z, Chen W, Qi Q, Qu Q, et al. Effect of Kinesio Taping on the Walking
Ability of Patients with Foot Drop after Stroke. Evidence-based Complement Altern Med.
2019;2019.
89. Lipowicz A, Bugdol MN, Szurmik T, Bibrowicz K, Kurzeja P, Mitas AW. Body balance
analysis of children and youth with intellectual disabilities. J Intellect Disabil Res. 2019;1–12.
90. Zebris Medical GmbH. The zebris FDM-T System for stance and gait analysis. 2012;1–4.
91. An SH, Jee YJ, Shin HH, Lee GC. Validity of the original and short versions of the dynamic
gait index in predicting falls in stroke survivors. Rehabil Nurs. 2017;42(6):325–32.
92. Matsuda PN, Taylor CS, Shumway-Cook A. Evidence for the Validity of the Modified Dynamic
Gait Index Across Diagnostic Groups. Am Phys Ther Assoc. 2014;94(7).
61
93. Millage B, Vesey E, Finkelstein M, Anheluk M. Effect on Gait Speed, Balance, Motor
Symptom Rating, and Quality of Life in Those with Stage I Parkinson’s Disease Utilizing
LSVT BIG®. Rehabil Res Pract. 2017;2017:1–8.
94. Mak MK, Wong-Yu IS, Shen X, Chung CL. Long-term effects of exercise and physical therapy
in people with Parkinson disease. Nat Rev Neurol. 2017;13(11):689–703.
95. Stożek J, Rudzińska M, Pustułka-Piwnik U, Szczudlik A. The effect of the rehabilitation
program on balance, gait, physical performance and trunk rotation in Parkinson’s disease. Aging
Clin Exp Res. 2016;28(6):1169–77.
96. Wong-Yu ISK, Mak MKY. Multi-dimensional balance training programme improves balance
and gait performance in people with Parkinson’s disease: A pragmatic randomized controlled
trial with 12-month follow-up. Park Relat Disord [Internet]. 2015;21(6):615–21. Available
from: http://dx.doi.org/10.1016/j.parkreldis.2015.03.022.
97. Vallabhajosula S, McMillion AK, Freund JE. The effects of exergaming and treadmill training
on gait, balance, and cognition in a person with Parkinson’s disease: A case study. Physiother
Theory Pract [Internet]. 2017;33(12):920–31. Available from:
https://doi.org/10.1080/09593985.2017.1359867.
98. Yang WC, Wang HK, Wu RM, Lo CS, Lin KH. Home-based virtual reality balance training and
conventional balance training in Parkinson’s disease: A randomized controlled trial. J Formos
Med Assoc [Internet]. 2016;115(9):734–43. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.jfma.2015.07.012.
99. Shen X, Mak MKY. Technology-assisted balance and gait training rreduces falls in patients
with Parkinson’s disease: A randomized controlled trial with 12-month follow-up. Neurorehabil
Neural Repair. 2015;29(2):103–11.