pagyvenusiŲ ŽmoniŲ, serganČiŲ demencija, paŽintiniŲ
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
VYTENIS TAMAŠAUSKAS
PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ, SERGANČIŲ DEMENCIJA,
PAŽINTINIŲ FUNKCIJŲ POKYTIS, TAIKANT
KOMPIUTERINES TECHNOLOGIJAS IR GRUPINĖS
ERGOTERAPIJOS MODELĮ, ERGOTERAPIJOS UŽSIĖMIMŲ
METU
Magistrantūros studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valstybinis kodas –
621B30005) baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Prof. Daiva Petruševičienė
KAUNAS, 2017
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ, SERGANČIŲ DEMENCIJA, PAŽINTINIŲ
FUNKCIJŲ POKYTIS, TAIKANT KOMPIUTERINES TECHNOLOGIJAS IR GRUPINĖS ERGOTERAPIJOS
MODELĮ, ERGOTERAPIJOS UŽSIĖMIMŲ METU
1. Yra atliktas mano paties
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
..............…… .............................................. ......................….
(data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME
DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
..............……… ...................................................... ......................….........
(data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)
BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
................................................................................................................................................................................................
..................................................................................................………..................................................................................
................................................................................................
..............…… .............................................. ......................….
(data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)
Baigiamasis darbas aprobuotas:
..............…… .............................................. ......................….
(aprobacijos data) (Komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IŠ …………………..……………………………..
(Gynimo komisijos sekretorės/iaus parašas)
Baigiamojo darbo recenzentas:
..............…… .............................................. ......................….
(vardas, pavardė) (Gynimo komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: ………………………………………….
...............…… .............................................. ......................….
(data) (Gynimo komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas)
3
TURINYS
SANTRAUKA....................................................................................................................................5
SUMMARY........................................................................................................................................6
SANTRUMPOS..................................................................................................................................8
ŽODYNĖLIS......................................................................................................................................9
ĮVADAS.............................................................................................................................................10
TYRIMO TIKSLAS...........................................................................................................................12
TYRIMO UŽDAVINIAI....................................................................................................................12
1. LITERATŪROS APŽVALGA......................................................................................................13
1.1.Demencijos sąvoka, paplitimas....................................................................................................13
1.1.2 Demencijos sindromo etiologija, priežastys, rizikos veiksniai.................................................14
1.2 Demencijos stadijos ir eiga...........................................................................................................18
1.3. Pažintinės funkcijos.....................................................................................................................19
1.4. Pažintinių funkcijų vertinimas.....................................................................................................21
1.5. Pažintinių funkcijų sutrikimai,esant demencijai..........................................................................23
1.5. Pažintinių funkcijų atgavimas.....................................................................................................23
1.6. Ligonių, sergančių demencija ergoterapija, siekant pagerinti pažintines funkcijas....................25
1.7. Kompiuterizuotų ir virtualios realybės priemonių naudojimas reabilitacijoje............................29
1.8 Virtualią realybę sukuriančių priemonių įtraukimas į ergoterapijos užsiėmimus........................31
2. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODIKA.............................................................................34
2.1 Tyrimo organizavimas..................................................................................................................34
2.2 Tyrimo eiga ir protokolas.............................................................................................................34
2.3 Matematinė statistika....................................................................................................................36
2.4 Ergoterapijos programa................................................................................................................37
3. TYRIMO REZULTATAI..............................................................................................................41
4. REZULTATŲ APTARIMAS........................................................................................................49
4
IŠVADOS...........................................................................................................................................51
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS.................................................................................................52
PUBLIKACIJOS................................................................................................................................53
LITERATŪRA...................................................................................................................................54
PRIEDAI............................................................................................................................................58
5
SANTRAUKA
Tamašauskas V.Pagyvenusių žmonių, sergančių demencija, pažintinių funkcijų pokytis,
taikantkompiuterinestechnologijasirgrupinės ergoterapijos modelį, ergoterapijos užsiėmimų metu,
magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas prof. Daiva Petruševičienė; Lietuvos sveikatos
mokslų universitetas, Slaugos fakultetas; Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2017., 57 p.
Tyrimo tikslas: Nustatyti pagyvenusių žmonių, sergančių demencija pažintinių funkcijų,
pokytį, taikant kompiuterines technologijas ir grupinės ergoterapijos modelį, ergoterapijos
užsiėmimų metu.
Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, sergančių demencija, pažintines funkcijas prie�
taikant grupinės ergoterapijos modelį ir kompiuterines technologijas, ergoterapijos užsiėmimų
metu; 2. Įvertinti pacientų, sergančių demencija, pažintinių funkcijų kaitą po grupinės ergoterapijos
ir kompiuterinių technologijų taikymo ergoterapijos užsiėmimų metu; 3. Palyginti grupinės
ergoterapijos ir kompiuterinių technologijų taikymo efektyvumą pacientų, sergančių demencija,
pažintinių funkcijų kaitai.
Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 31 asmuo (20 moterų ir 11 vyrų), sergantys demencija.
Buvo sudarytos dvi grupės – pirmoji ir antroji. I-oje grupėje asmenų pažintinės funkcijos buvo
lavinamos naudojant kompiuterines technologijas, o II-oje grupėje tiriamųjų pažintinės funkcijos
buvo lavinamos naudojant grupinės ergoterapijos modelį. Tyrimo pradžioje ir pabaigoje tiriamųjų
pažintinės funkcijos buvo vertinamos Monrealio kognityviniu testu (MoCa).
Išvados:1.Įvertinus asmenų, sergančių demencija pažintines funkcijas nustatėme, kad
abiejose tyrimo grupėse labiausiai sutrinka šie įgūdžiai: abstraktus mąstymas, ilgalaikė atmintis,
dėmesys bei orientacija; 2. Įvertinus asmenų, sergančių demencija pažintinių funkcijų kaitą
nustatėme, kad po taikytos ergoterapijos I-oje ir II-oje grupėje pagerėjo visos pažintinių funkcijų
vertinimo sritys (p<0,05), išskyrus vizualinių-erdvinių gebėjimų/vykdomosios funkcijos vertinimo
srityje ir kalbėjimo gebėjimo srityse (p>0,05); 3. Lyginant asmenų, sergančių demencija pažintinų
funkcijų pokytį taikant skirtingas ergoterapijos metodikas tarp I-os ir II-os tiriamųjų grupių,
nustatėme, kad efektyvūs tiek grupiniai ergoterapijos užsiėmimai, tiek pažintinių funkcijų
treniruotės, taikant kompiuterines technologijas (p<0,05), reikšmingų skirtumų tarp grupių
nenustatėme (p>0,05). 4. Kompiuterinių technologijų taikymo programa buvo efektyvesnė lavinant
gebėjimą sukaupti dėmesį, (p<0,05) bei lavinant ilgalaikę atmintį (p<0,05).
6
SUMMARY
Tamašauskas V. Elders with dementia disorder, cognitive function change, after applying a
computer technology therapy and group occupational therapy model during occupational therapy
procedures, master thesis / research supervisor prof. Daiva Petruševičienė; Lithuanian University of
Health Sciences; Faculty of Nursing; Rehabilitation clinic, Kaunas, 2017., 57 p.
Aim: To determine how computer technologies and group occupational therapy procedures
methods influences elders patients, who had suffered dementia, cognitive disorders.
Tasks: 1.To evaluate cognitive functions of patients who suffered dementia, before applied
group occupational therapy and computer technologies based occupational therapy; 2. To evaluate
patients cognitive functions after applied occupational therapy; 3. To compare patients cognitive
functions between the groups, that have been applied group occupational therapy and computer
technologies based occupational therapy.
Methods: 1.Respondents 31 patients (20 female and 11 male) who had suffered dementia
disorder. In the research formed two groups the first and the second. In group I the cognitive
functions of patients were developed cognitive functions training using computer technologies,
while in group II, the cognitive functions of the patients were cultivated using a groupoccupational
therapy model. At the beginning and the end of the study, cognitive functions were tested by the
Montreal Cognitive Test (MoCa).
Conclusions: 1.After evaluation of patients cognitive functions at the begining of rehabilitation,
mostly affected cognitive areas was – abstract thinking, long-term memory, attention and
orientation; 2. After applied group occupational therapy and computer technologies based
occupational therapy to train dementia patients, it was found that cognitive disorders remained in all
fields of assessment of cognitive functions have improved (p <0.05), except in the area of visual-
spatial competence / executive function assessment and speaking ability (p> 0.05); 3. Comparing
the change in the cognitive functions of people who suffered dementia with the application of
different occupational therapy methods among I and II groups, we found that effective both groups
(p <0.05). 4. The program of cumputer technologies application was more effective in developing
the ability to accumulate attention (p <0,05) and to develop long-term memory (p <0,05).
7
PADĖKA
Dėkoju baigiamojo darbo vadovei prof. Daivai Petruševičienei už kantrybę ir pagalbą
rašant magistro baigiamąjį darbą. Taip pat dėkoju Kauno Panemunės senelių namų direktorei
Aldonai Krinickienei už galimybę atlikti tyrimą, naudotis įstaigos priemonėmis bei ergoterapeutei
už pagalbą ieškant tiriamųjų ir atliekant tyrimą.
8
SANTRUMPOS
AL –Alzheimerio liga
ET – ergoterapija
LKS – lengvas kognityvinis sutrikimas
MMSE – trumpas protinės būklės tyrimas
MoCA – Monrealio kognityvinis testas
n - tiriamųjų skaičius
p – reikšmingumo lygmuo
PSO – pasaulinė sveikatos organizacija
VR – virtuali realybė
9
ŽODYNĖLIS
1. Monrealio kognityvinis testas (MoCA) – trumpas instrumentas tyrimas, skirtas vertinti
pažintines funkcijas, tokias kaip vizualinių-erdvinių gebėjimų/vykdomosios funkcijos,
įvardijimo,gebėjimą sukaupti dėmesį, kalbėjimo įgūdžius, abstraktų mastymą, ilgalaikę
atmintį ir orientacinius gebėjimu [35].
2. Trumpas protinės būklės tyrimas (TPBT) – tyrimas skirtas vertinti pažintines funkcijas,
sudarytas iš 30 elementų, dažniausiai naudojamas tiriamųjų atrankai bei vertinti pokyčius
atsiradus ligai (pvz. demencijai, insultui) ir nustatyti gydymo įtaką [39].
3. Virtuali realybė (VR) – tai kompiuterinės technikos bei programinės įrangos interaktyvaus
modeliavimo pagalba sukurta aplinka, kuri išvaizda ir pojūčiais primena realaus pasaulio
objektus ir įvykius. Vartotojai sąveikauja su rodomais vaizdais, judina ir manipuliuoja
virtualius daiktus bei atlieka kitus veiksmus, kurie sukuria buvimo virtualioje erdvėje
jausmą [15].
10
ĮVADAS
Vienas ryškiausių šių laikų fenomenų yra pagyvenusių žmonių skaičiaus didėjimas ir
populiacijos senėjimas. Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, tampa aktualūs ir dažnai pastebimi
senatviniai psichikos sutrikimai, tarp jų demencija - senatvinė silpnaprotystė.
Demencija – vienas iš dažnesnių vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimų. Demencijos
paplitimas su amžiumi didėja. PSO demencijos sindromą įvardija kaip epidemiją ir pripažįsta kaip
visuomenės sveikatos prioritetą. Kiekvienais metais pasaulyje nustatoma 9,9 mln. naujų demencijos
sindromo atvejų [29]. Nagrinėjama tema yra labai aktuali, kadangi visame pasaulyje, įskaitant
Lietuvą, visuomenė senėja. Manoma, jog šio sindromo paplitimas tarp vyresnių nei 65-erių metų
amžiaus asmenų siekia 5–10 proc., t. y. apie 29 mln. visame pasaulyje. Įvairių tyrimų duomenimis
šis skaičius gali dvigubėti kas 20 metų ir pasiekti 65,7 milijonų 2030 m. ir 115,4 mln. sergančių
2050 m. [26].
Naujausi moksliniai tyrimai teigia, jog sergančių senatvine demencija asmenų reabilitacija
yra svarbus veiksnys, ma˛inantis valstybės slaugai ir gydymui išleidžiamų pinigų kiekį bei
gerinantis asmenų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę ir savarankiškumo lygį. Viena iš nagrinėjamų
reabilitacijos priemonių – tai ergoterapija. Šiuo metu mokslininkai bando atskleisti taikomos
ergoterapijos ypatumus, pranašumus bei trūkumas siekiant sudaryti optimalią visos geriatrinės
reabilitacijos programą ir gydymą. Visa tai padėtų palaikyti asmens nepriklausomumą, skatinti jų
savarankiškumą bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Anot autorių, geriatrinė reabilitacija yra
svarbi ir reikalinga prevencijos priemonė, padedanti mažinti demencijos požymių pasireiškimą ir jų
intensyvumą [26].
Vienas iš pagrindinių demencijos gydymo būdų, tai kiek įmanoma labiau sumažinti
pažintinių funkcijų blogėjimą, bei skatinti sergančiojo savarankiškumą ir nepriklausomumą nuo
aplinkos ir artimųjų.
Nustatyta, kad pažintinių funkcijų lavinimo pratimai yra vienas iš sėkmingiausių
reabilitacijos būdų, siekiant pagerinti pažintines funkcijas. Pacientai nepriklausomai nuo lyties,
ligos pobūdžio ir amžiaus aktyviau įsitraukia į užsiėmimus virtualioje realybėje nei standartinių
ergoterapijos procedūrų metu: siekia pabaigti veiklas, ieško naujų iššūkių, organizuoja/ pakeičia
aplinką, naudoja vaizduotę. Virtualios realybės (VR) užsiėmimų metu visi valios rodikliai įvertinti
aukštesniais balais nei standartinės ergoterapijos procedūrų metu. Didžiausi valios pasireiškimo
skirtumai pastebimi pasiekimų lygyje – aukščiausiame valios išsivystymo lygyje [15].
11
Temos aktualumas:
Šiuo metu visame pasaulyje įskaitant Lietuvą, nuo tradicinių reabilitacijos priemonių
pereinama prie pažangių, kompiuterizuotų, modernių gydymo technologijų tokių, kaip virtuali
realybė ir darbas su kompiuteriniais prietaisais, tačiau nėra atlikta pakankamai tyrimų, kurie tirtų ir
įrodytų šių technologijų ir ergoterapijos efektyvumą gerinant pažintines funkcijas [36].
12
TYRIMO TIKSLAS
Nustatyti pagyvenusių žmonių, sergančių demencija pažintinių funkcijų, pokytį, taikant
kompiuterines technologijas ir grupinės ergoterapijos modelį, ergoterapijos užsiėmimų metu.
TYRIMO UŽDAVINIAI
1. Įvertinti pacientų, sergančių demencija, pažintines funkcijas prieš taikant grupinės
ergoterapijos modelį ir kompiuterines technologijas, ergoterapijos užsiėmimų metu.
2. Įvertinti pacientų, sergančių demencija, pažintines funkcijas po taikytos grupinės
ergoterapijos modelio ir kompiuterines technologijas, ergoterapijos užsiėmimų metu.
3. Palyginti grupinės ergoterapijos ir kompiuterinių technologijų taikymo efektyvumą
pacientų, sergančių demencija, pažintinių funkcijų kaitai.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Demencijos sąvoka ir paplitimas
Demencija – dėl įvairių ligų prasidėjęs psichinės veiklos, pirmiausia intelektinės, nykimas,
kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos [33]. Demencijos sindromas – tai simptomų
kompleksas, kuriam būdingas progresuojantis kasdienę veiklą trikdančių pažintinių funkcijų
blogėjimas, trunkantis ilgiau nei 6 mėn. ir nesusijęs su sąmonės netekimu ar sutrikimu [32].
Sergant demencija pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas,
orientacija, supratimas, skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis, kalba ir protavimas, tačiau
sąmonė sutrikusi nebūna. Dažniausiai pažinimo procesas sukelia sutrikimus, o kartais būna iki jų
atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas [29]. Demencija
sergantis asmuo nesugeba abstrakčiai mąstyti, priimti kasdienius sprendimus, pakinta jo asmenybė
[4]. Demencija pagal atsiradimo kilmę ir sukeliančius simptomus yra skirstoma į Alzheimerio tipo
demenciją, bei kraujagyslinę ir mišrią demencijos rūšį. Šis sindromas neigiamai veikia ne tik
pažintines funkcijas, bet taip pat kasdienę veiklą ir savarankišką bei bendrą žmogaus funkcionavimą
[4, 26].
Demencija serga apie 5-7 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių. Demencija nėra natūralaus
senėjimo dalis. Pasak mokslininkų 87 proc. vyresnio amžiaus žmonėms pažintinės funkcijos išlieka
nepakitusios.[48]. Kasmet nustatoma 7,7 mln. naujų demencijos atvejų ir tai reiškia po vieną naują
atvejį kas 4 sekundes. Ateities prognozės taip pat nedžiugina, kadangi demencijos gydymas bus
rimtas iššūkis sveikatos apsaugos sistemoms dėl brangios reabilitacijos ir senėjančios visuomenės.
Paskaičiuota kaina – 604 mlrd. JAV dolerių metams dabartyje ir didėjantis skaičius ateityje [49].
Pasauliniu mastu demencija labiausiai paplitusi Lotynų Amerikoje (8,5 proc.), mažiausiai –
Užsachario Afrikoje (2-4 proc.). Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis demencijos
sindromo paplitimas Lietuvoje yra 1,44 proc. populiacijos, t.y. 47 335 ligoniai. Moterys demencija
serga 2-3 kartus dažniau, nei vyrai [23]. Daugeliu atveju tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje demencija
nėra identifikuojama ar nustatoma, pavyzdžiui Indijoje apie 90 proc. visų demencijos atvejų yra
neidentifikuota, todėl sergamumas demencija yra žymiai didesnis, nei yra ištirta. Vis labiau
pastebima, kad itin padaugėjo mirties atvejų, kurių priežastis – demencijos sindromas. Pavyzdžiui,
Suomijoje 2013 m. demencijos sindromas užėmė 3-ią vietą mirties priežasčių struktūroje ir buvo
pats didžiausias tarp Europos sąjungos šalių [27]. Lietuvoje mirtingumas nuo Alzheimerio ligos ir
14
demencijos sindromo 2001 m. buvo buvo 80,76 atv. 100 000 gyventojų, 2013 m – 268,55 atv. 100
000 gyventojų, kadangi pagerėjo demencijos sindromo diagnostika.
1.1.2 Demencijos sindromo etiologija, priežastys, rizikos veiksniai
Demencija yra klinikinis sindromas, apibūdinamas įgytų kognityvinių funkcijų sutrikimu,
kai nepaveikiama sąmonė. Liga skiriama nuo normalios senatvės (nesumažėjęs intelektas netrikdo
darbinės, socialinės ir profesinės veiklos).
Diagnostiniai kriterijai:
Pastebimas pažintinių funkcijų pablogėjimas, palyginti su ankstesniu lygmeniu vienoje ar
daugiau sričių (dėmesio, vykdomųjų funkcijų, mokymosi, atminties, kalbos, pažinimo);
Kognityvinis deficitas pasireiškia vykdant kasdienę veiklą, apsitarnaujant;
Simptomai nėra išskirtinai delyro struktūroje pasireiškiantys;
Kognityvinis deficitas nėra paaiškinamas kitu psichikos sutrikimu [27, 49].
(Demencijos sindromą dažniausiai sukelia šios ligos ir pažeidimai:
1. Demencija dėl pirminio neurodegeneracinio pažeidimo (sudaro 80- 90 proc. visų
demencijų):
Alzheimerio liga (AL) (50-75 proc. atvejų);
Levi kūnelių demencija (5 proc.);
Frontotemporalinė demencija (Piko liga) (5 proc.);
Hantingtono chorėja;
Kroictfeldo ir Jakobo liga;
Parkinsono liga;
Išsėtinė sklerozė ir kt.
15
2. Antrinė demencija dėl kitų ligų (10- 20 proc. demencijos sindromo atvejų):
Galvos smegenų kraujotakos ligos (kraujagyslinė demencija);
Galvos smegenų traumos;
Metaboliniai arba toksiniai pažeidimai (uremija, hipotireozė, vitamino B12 stokos anemija,
hipotireozė, sukelti alkoholio, anglies monoksido ir kt.);
Uždegiminiai galvos smegenų pažeidimai (encefalitas, ŽIV sukelta demencija ir kt.).
Tarp vyresnio amžiaus žmonių dažniausia ( 55-70 proc.visų atvejų) yra Alzheimerio pirminė
degeneracinė demencija, antroje vietoje – kraujagyslinė demencija [27, 4]. Nors demencija
atsiranda 6-7- ame gyvenimo dešimtmetyje, tačiau rizikos veiksniai nustatomi 15-20 metų anksčiau.
Didelės rizikos grupės pacientus būtina tikrinti jau vidutiniame amžiuje, kol kognityviniai
sutrikimai yra subklinikinės formos [20].
Deja, tačiau šiuo metu nėra žinomos tikslios priežastys, gydymo priemonės ir profilaktikos
būdai, o skiriamas gydymas nepanaikina simptomų, o tik juos sušvelnina ir padeda psichologiškai
[7].
Nustatyta, kad ligos išsivystymo riziką didina ir gyvenimo ypatumai: menkas išsilavinimas,
fizinio aktyvumo stoka, antsvoris [55].
2014 Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime, buvo nustatyta, kad ilgalaikis gausus
alkoholio vartojimas (>36 g/d.) susijęs su reikšmingu pa˛intinių funkcijų blogėjimu per 10 metų
[43].
Taip pat demencija sergantys ligoniai, ypač gyvenantys ilgalaikės slaugos įstaigose kenčia
nuo depresijos. 2013 metais britų mokslininkai nustatė, kad depresija sergantys vyresni nei 50 metų
asmenys, demencija suserga perpus dažniau [40].
Kadangi pirminiai neurodegeneraciniai pažeidimai sudaro 80 -90 proc. visų demencijos
sindromų atvejų, jie turi būti aptarti plačiau.
Alzheimerio tipo demencija.
Vokiečių patologas Aloisas Alzheimeris 1907 m. Pastebėjo moters, mirusios nuo nežinomos
psichikos ligos, smegenų pakitimus. Progresuojantį pažinimo funkcijų sutrikimą mokslininkas
16
susiejo su specifiniais morfologiniais smegenų radiniais – neuritinėmis (senilinėmis) plokštelėmis
ir neurofibriliniais tinkleliais. Aprašyta būklė buvo pavadinta – Alzheimerio liga [55].
Apskaičiuota, kad 2006 m. visame pasaulyje sergančiųjų AL buvo 26 mln., prognozuojama,
kad sergančiųjų skaičius dvigubės kas 20 metų ir 2030 m. sieks 66 mln., iš kurių 40 proc. tikėtina
bus sunkios stadijos, reikalaujančios intensyvios priežiūros. 2008 metų duomenimis, Lietuvoje ši
liga diagnozuota apie 5000 žmonių, tačiau manoma, kad ja gali sirgti apie 30000 Lietuvos
gyventojų [29, 55].
Jau beveik 100 metų mokslininkams AL yra žinoma, tačiau iki šiol ne visiškai aiški ligos
patogenezė, naudojami įvairūs kriterijai ir klausimynai jai diagnozuoti, tačiau – nėra atrasta
efektyvaus gydymo. Tyrėjų akiratyje – apie 400 veikliųjų medžiagų, tačiau padrąsinančių rezultatų
maža. Toks platus klinikinių tyrimų spektras parodo šios ligos aktualumą, nes AL yra pagrindinė
demencijos sindromą sukelianti liga ir jos paplitimas senstant visuomenei didėja [22].
Alzheimerio liga (AL) – tai lėtinė degeneracinė smegenų liga, pasireiškianti didėjančia
smegenų atrofija, kurią lydi žievinių smegenų funkcijų sutrikimas, sukeliantis visišką silpnaprotystę
(1 pav.) [55].
AL yra reta senatvinė silpnaprotystės forma, pasireiškianti anksčiau, kaip įprasta sirgti
senatvine demencija. Po 2-3 metų sutrinka kalba, pažinimo procesai, blogėja atmintis, atsiranda
amnezija, netenkama orientacijos. Iš pradžių ligonis būna sutrikęs, tačiau ilgai išlieka ligos
suvokimas, savo bejėgiškumo supratimas. Sutrinka gyvenimiški įgūdžiai. Ligonis netenka gebėjimo
atlikti paprastus veiksmus, atsiranda apraksija [23].
17
A. B.
1 pav. A- sveikos smegenys; B- Alzheimerio liga sergančiojo smegenys (būdinga smegenų
atrofija). [https://www.nia.nih.gov/health/alzheimers-disease-fact-sheet]
Kraujagyslinė demencija (aterosklerozinė).
Kraujagyslinė demencija yra geriausiai suprantama, kaip heterogeninis sindromas, o ne kaip
atskiras sutrikimas, kurio pagrindinė priežastis yra galvos smegenų kraujagyslių liga. Kraujagyslinė
demencija yra antra pagal dažnį demencijos forma po AL ir remiantis daugeliu duomenų sudaro 10-
20 proc. visų demencijos atvejų Šiaurės Amerikoje ir Europoje [41].
Pacientai skundžiasi užmaršumu, silpnėja atmintis, ypač įsiminimas, netenkama gebėjimo
įgyti naujų žinių, įgūdžių, patirties. Išryškėja nejautrumas, šiurkštumas, mažėja kritiškumas.
Sutrinka miegas. Ligonis tampa nešvarus, netvarkingas. Tokie pacientai gali sukelti gaisrą, atsukti
dujas, išeiti į gatvę neuždarę durų ar išėję nerasti namų [38].
Dažniausios kraujagyslinės demencijos priežastys yra netinkamas padidėjusio
kraujospūdžio gydymas arba kontroliavimas. Kiti rizikos veiksniai – padidėjusi cholesterolio,
hemocisteino koncentracija kraujo plazmoje, taip pat rūkymas, hipodinamija, stresinė įtampa,
netinkama mityba, cukrinis diabetas. Atlikti tyrimai byloja, kad kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau
streso jis patiria, taip pat įrodyta, kad kraujagyslinei demencijai vystytis turi mitybos įpatumai,
persivalgymas, kadangi gausiai pavalgius kraujo nuteka daugiau į žarnyną, o smegenyse vyksta
išeminiai pakitimai. Nusiskundimus, jei žmogų vargina kraujagysline demencija, išsako pats
18
sergantysis, o jei demenciją sukėlė AL, atvirkščiai dažniausiai sergantieji niekuo nesiskundžiau, bet
ir gudraudami bando nuslėpti ligą [41, 52].
Deja, bet progresuojanti prognozė nėra gera. Kuo ankščiau prasideda demencija tuo
blogesnė prognozė. Protinę veiklą galima ištirti pasinaudojus trumpu protinės būklės tyrimu
(TPBT) arba kitais standartizuotais pažintinių funkcijų vertinimo testais [38].
1.2 Demencijos stadijos ir eiga
Pagrindinės demencijos stadijos:
Pradinė stadija (trukmė 2- 4 metai). Pirmieji simptomai nėra aiškiai pastebimi, jie iš
lėto progresuoja, ligoniai išgyvena dėl vykstančių pokyčių, slepia juos, kaltina
aplinkinius, atsiranda apvogimo, apgaulės baimė.
Vidurinė stadija (trukmė 3- 6 metai). Ligonis tampa daug daugiau priklausomas nuo
aplinkinių, kalba neaiški, sunku rašyti ir skaityti, atsiranda klasikinė sutrikimų triada
3A – agnozija, apraksija, afazija. Agnozija – nesugebėjimas atpažinti daiktų formų,
veidų, artimųjų ir savęs, afazija – nebesupranta kalbos, kalba sunki, kalba nesklandi,
be struktūros, apraksija – nesugeba atlikti tikslinės (motorikos) judėjimo funkcijos.
Ligoniams stipriai sutrinka kasdienė veikla, jiems tampa sunku nusiprausti, apsirengti,
pavalgyti. Įprastiniai darbai jiems tampa sunkūs ir nebeįveikiami, ligoniai pamiršta
kasdienės veiklos funkcijas ir darbus, pamiršta ką valgė, atsisako ką nors veikti ar
valgyti, nes nepajaučia noro ką nors veikti ir alkio jausmo.
Galutinė stadija (po 8 -10 metų nuo ligos pradžios). Ryškūs atminties sutrikimai,
dezorientacija laike ir vietoje, visiškas nesavarankiškumas ir priklausymas nuo
aplinkinių (neapsitarnauja, nesiprausia, nevalgo, nevaikšto).
Pagrindiniai demencijos klinikiniai požymiai:
1. Trumpalaikės, o vėliau ir ilgalaikės atminties blogėjimas.
2. Progresuojantis funkcinis nesavarankiškumas.
3. Blogėjanti judėjimo (motorinė) funkcija.
4. Elgesio sutrikimai.
19
Sergantiems demencijos sindromu žmonėms būdinga ne tik pažintinių funkcijų blogėjimas,
bet ir elgesio, ir emocijų pokyčiai. 91 proc. ligonių turi bent vieną elgesio sutrikimą, 50 proc.
ligonių – 4 ar daugiau. Dažniausiai simptomai yra pastebimi vidurinės stadijos tarpsniu.
Sergantiesiams demencija kyla daug problemų dėl kasdienės veiklos, atpažinimo, kalbos ir
supratimo, motorikos, apetito ir miego sutrikimai, neadekvačios emocijos ir jų nevaldymas [29].
Kiti autoriai nurodo, jog būtina, stebėti demencija sergančiuosius dėl depresijos ir ją gydyti [38, 40].
Pagrindiniai demencija sergančiųjų elgesio sutrikimai:
Vaikščiojimas ar klaidžiojimas;
Rengimosi sunkumai;
Šlapinimosi ir tuštinimosi sunkumai;
Erzinantis elgesys (pvz., bandymas atidaryti ir užrakinti duris);
Dažnas kartojimas;
Nevalgomų dalykų valgymas;
Daiktų kaupimas [29].
1.3 Pažintinės funkcijos
Pažintinės funkcijos yra reikalingos žmogui, kad jis galėtų savarankiškai dirbti, mokytis ir
apsitarnauti [52]. Pažinimas yra suprantamas, kaip psichikos vyksmas, kuris apima informacijos
gavimą, informacijos vertinimą, sprendimų priėmimą ir priimtų sprendimų įgyvendinimą.
Pažintinių funkcijų testavimo duomenys yra vartojami:
1. Nustatyti, ar yra įvykęs smegenų pažeidimas ir kokia yra pažeidimo lokalizacija;
2. Prognozuoti kaip ir kiek atsigaus smegenų pažintinės funkcijos;
3. Kokios yra smegenų atsigavimo kompensavimo galimybės;
4. Kokią reikėtų parinkti optimaliausią ir geriausią reabilitacijos programą ir gydymo
būdus.
Ergoterapijoje dažniausiai yra tiriamos ir vertinamos pagrindinės pažintinės funkcijos tokios
kaip: dėmesys, atmintis, orientacija, vykdomosios funkcijos [23].
20
Dėmesys. Yra psichinės veiklos sutelkimas į tam tikrą objektą, atsiribojant nuo nesvarbių
veiklų ir pereinant prie svarbių ir žmogui aktualių. Dėmesys yra būtinas nereikalingai sensorinei
informacijai ir nerelevantiškai elgsenai eleminuoti. Dėmesiu yra apribojamas sensorinės
informacijos kiekis ir kiti pažintiniai procesai nėra perkraunami [3, 24].
Dėmesys yra naudojamas norint suvokti mus supančią aplinką, mintis ir jausmus, savo
paties veiklą ir elgesį. Kai sutrinka dėmesys žmogus nebegali susikoncentruoti, jį nuolatos blaško
įvairūs pašaliniai dirgikliai. Kad nukreiptų savo dėmesį į psichikai ir organizmui svarbius dalykus
žmogus pradeda naudoti papildomas jėgas ir pastangas, o tai jį vargina ir sekina. Daugėja
neužbaigtų ar neatliktų darbų ir užduočių skaičius. Taip pat dėmesys gali sutrikti ir sveikam, bet
gyvenančiam įtemptą gyvenimą žmogui. Dėmesio sutrikimai atsiranda ir sutrikus psichologinei
būklei. Sutrikusios psichikos žmogus nebesugeba valingai koncentruoti dėmesio ir lengviau
pasiduoda įvairiems pašaliniams dirgikliams [23, 52].
Atmintis. Ji padeda save suvokti kaip egzistuojantį individą, laikui bėgant susieti įvairius
vyksmus su praeitimi, dabartimi bei ateitimi. Trumpai ir paprastai atminties sąvoką būtų galima
įvardinti, kaip gebėjimas įsiminti, išsaugoti ir atkurti bei panaudoti įgytą patyrimą [23, 52].
Dažniausiai vartojamos atminties rūšys yra šios: darbinė, trumpalaikė ir ilgalaikė. Visos šios
atminčių rūšys yra vienodai svarbios, nes žmogus siekia, kad tai ką išmoko, nukeliautų į ilgalaikę
atmintį ir ten kauptųsi kaip patirtis, kad reikalui kilus galėtų konkrečią informaciją atsiminti [9].
Darbinė atmintis – ji susiformuoja greitai, atliekant bet kokį judesį, veiksmą ar darbą ir
veiklą, kai reikia prisiminti seką: ką, kaip ir kada daryti [9].
Trumpalaikė atmintis – toks procesas, kai žinios kurios įsisavintos veikiant darbinei
atminčiai persikelia į ilgalaikę atmintį. Trumpalaikė atmintis yra kasdienės veiklos pagrindas [9].
Ilgalaikė atmintis– ilgalaikės atminties procesas veikia ryšių pagrindu. Žinios yra
įsimenamos ir atgaminamos ne pavieniais elementais, o siejant įsimenamas žinias su jau atmintyje
turimomis ir sudarant sudėtingas ryšių sistemas tarp atmintyje saugomos medžiagos elementų. Šie
ryšiai vadinami asociacijomis [16].
Orientacija – yra vienas iš pagrindinių psichikos vyksmų, kuris apima orientaciją laike
(įvykiai), orientaciją vietoje, orientaciją asmenyje. Sutrikusi orientacija stipriai sutrikdo
savarankiškumo kasdieniniame gyvenime ir veikloje kokybę [34, 21].
21
Problemų sprendimas – tai yra kognityvinis (pažintinis) procesas, dėl kurio smegenyse
vyksta procesai, skatinantys ieškoti galimų išeičių dėl iškilusių nepageidaujamų psichikos ar
aplinkos veiksnių, ar norint pasiekti užsibrėžtą tikslą [6].
Vykdomosios funkcijos - tai grupė aukštesniųjų pažintinių gebėjimų, kurie kontroliuoja ir
reguliuoja kitus gebėjimus bei elgesį, tokius, kaip sprendimų priėmimas ir koordinavimas, socialinis
elgesys. (A.Diamond, 2012). Nustatyta, kad tiriamieji, kurių vykdomosios funkcijos gebėjimai yra
aukštesni, geriau atlieka ir pažintines funkcijas vertinančias užduotis [42].
Kalba – kalbėjimas yra būdingas tik žmogui ir yra viena iš funkcijų, svarbiausių psichinėje
veikloje. Kalbos pagrindu formuojasi aukščiausios pažintinės veiklos funkcijos, kalba formuoja
mąstymą. Kalbinė komunikacija – tai įgytų kalbinių sensorinių ir motorinių gebėjimų visuma,
apimanti glaudžiai tarpusavyje susijusius ir harmoningai sąveikaujančius kalbos sistemos
modalumus: kalbėjimą, kalbos supratimą, skaitymą, rašymą, skaičiavimą [2].
1.4 Pažintinių funkcijų vertinimas
Pirmą kartą lengvo kognityvinio sutrikimo terminą, kaip atskirą diagnostinę kategoriją,
1995 metais paminėjo Petersen ir bendradarbiai. Ši diagnozė buvo nustatoma subjektams be
demencijos, kurių bendras kasdienis funkcionavimas yra išlikęs be pakitimų, tačiau kuriems būdingi
nusiskundimai pablogėjusia atmintimi, patvirtinami neuropsichologiniais atminties tyrimais. Šiuo
metu moksliniuose tyrimuose dažniausiai vadovaujamasi Europos Alzheimerio ligos konsorciumo
išskirtais lengvo kognityvinio sutrikimo kriterijais:
1. Nusiskundimai pažintinių funkcijų pablogėjimu, kuriuos išsako pats pacientas ar jo
šeimos nariai.
2. Pacientas ar informaciją suteikiantis asmuo pažymi pažintinių funkcijų blogėjimą per
paskutinius vienerius metus.
3. Pažintiniai sutrikimai patvirtinami klinikiniu įvertinimu: atminties ir/ar kitos
kognityvinės srities pažeidimas.
4. Pažintinis sutrikimas neturi įtakos kasdieniam funkcionavimui, tačiau subjektas gali
skųstis sunkumais atliekant sudėtingesnes kasdienes užduotis.
22
5. Nėra demencijos. Šiuose kriterijuose akcentuojamas klinikinis vertinimas, kurį apima
neuropsichologinis tyrimas bei artimųjų apklausa. Tokiu būdu lengvas kognityvinis sutrikimas
nustatomas anksčiau, pagrindinį dėmesį skiriant pažintinių funkcijų blogėjimui. Diagnozė
grindžiama klinikiniu vertinimu ir neapsiriboja vien tik atminties sritimi. Pažintinių funkcijų
sutrikimai gali nežymiai apsunkinti sudėtingesnę kasdienę veiklą, tačiau nurodoma, kad nėra
tinkamų priemonių šiems veiklos sutrikimams įvertinti [10].
Lietuvoje klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojama bendroji pažintinių funkcijų
vertinimo skalė yra trumpas protinės būklės tyrimas (toliau - TPBT) [45]. Žodelis “trumpas”
reiškia, kad šiuo instrumentu vertinama ne psichikos būklė apskritai, o tik kognityvinės funkcijos.
Nuotaikos, mąstymo ir kiti psichikos sutrikimai TPBT metodika nevertinami. TPBT tiriamos tokios
psichikos funkcijos, kaip orientacija laiko ir vietos atžvilgiu, dėmesys, žodžių įsiminimas ir
atgaminimas, kalba, sugebėjimas vykdyti žodines ir raštu pateiktas užduotis bei kopijuoti. TPBT
įvertinimas sudedant balus už kiekvieną teisingai atliktą užduotį. Maksimalus rezultatas – 30 balų.
Mungas pateikė tokią pažintinių funkcijų sutrikimo klasifikaciją: 0-10 balų sunkus kognityvinis
sutrikimas, 11-20 balų vidutinio sunkumo sutrikimas, 21-25 balai lengvas kognityvinis sutrikimas,
daugiau nei 25 balai – kognityvinio pažeidimo nėra [37].
Monrealio kognityvinis testas (MoCA) – trumpas instrumentas, skirtas lengvo kognityvinio
sutrikimo vertinimui. Juo vertinamos įvairios kognityvinio funkcionavimo sritys: dėmesys ir jo
koncentracija, vykdomoji funkcija, atmintis, kalba, vizualiniai - erdviniai gebėjimai, sąvokinis
mąstymas, skaičiavimas ir orientacija. MoCA atliekamas per 10 minučių̨. Aukščiausias įvertinimas
– 30 balų, 26 balai ir daugiau laikomi norma [35].
Pasag G. Lengvenio 2015 m. buvo parengta MoCA-LT versija, atitinkanti visus kalbinius
ir kultūrinius pritaikymo reikalavimus. Nustatytas MoCA-LT patikimumo (vidinio nuoseklumo)
koeficientas Cronbach'o alfa – 0,745. Todėl MoCA-LT gali būti naudojamas pažinimo sutrikimui
vertinti lietuviškai kalbantiems ligoniams [28].
Dar mažai tyrimų atlikta pasaulyje, kurie analizuotų, kuris testas yra patikimesnis. Anna
M. Hollis tyrime pateikė abiejų testų patikimumą, spendžiant įgūdžius vairuojant ir vairavimo
riziką. Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonėms, kuriems nebuvo diagnozuotas joks pažintinių
funkcijų sutrikimas, nė vienas tyrimas nebuvo patikimas prognozuojant vairavimo riziką. Bet
žmonėms, kuriems buvo prieš tai diagnozuotas pažintinis sutrikimas, MoCA testas pasirodė
patikimesnis [12].
23
1.5 Pažintinių funkcijų sutrikimai, esant demencijai
Pažintinius sutrikimus būtų galima suskirstyti į:
Lengvą kognityvinį sutrikimą (LKS) – tai yra tarpinė būklė tarp nesutrikusių kognityvinių
funkcijų ir demencijos;
Demenciją;
Tuomet, kai pažintinių funkcijų sutrikimai būna nelabai sunkūs, nustatomas LKS. LKS
nesmarkiai sutrikdo kasdienį paciento funkcionavimą, dažniausiai apsiriboja vieno pažintinių
funkcijų srities pažeidimu. Dažniausiai tai kasdieninės veiklos ir apsitarnavimo įgūdžių nesutrikdo.
LKS nebūtinai reiškia neišvengiamai artėjančią demenciją. Nurodoma, kad 44 proc. asmenų su
pirmą kartą nustatytu LKS po metų nustatomos normalios kognityvinės funkcijos. Į LKS kategoriją
neretai patenka praeinančiojo pobūdžio pažintiniais sutrikimais pasireiškiančiomis psichikos
ligomis sergantys ar tam tikrų pažintines funkcijas bloginančių vaistų vartojantys pacientai, jiems
pažintiniai sutrikimai būna grįžtami. Vis dėl to 10- 15 proc. LKS atvejų per vienus metus
progresuoja iki demencijos (bendrojoje vyresnių kaip 65 metų žmonių populiacijoje -1-2 proc.), o
per 6 metus net 80- 90 proc. LKS atvejų virsta demencija. LKS greičiau progresuoja esant
gretutinėms somatinėms ligoms [18, 52].
Kiti autoriai teigia, jog lengvas kognityvinis sutrikimas yra apibrėžiamas, kaip objektyvus ir
subjektyvus pažintinių funkcijų nedidelis sutrikimas, kuris neatitinka demencijos kriterijų ir yra
tarpinė būklė tarp natūralaus senėjimo ir lengvos demencijos [52].
Įvairių literatūros šaltinių duomenimis, nusilpusiomis pažintinėmis funkcijomis skundžiasi
50-80 proc. vyresnio amžiaus žmonių, tačiau tai nėra susiję su neurodegeneracinėmis ligomis.
Įvertinus tokius asmenis pažintinių funkcijų testais nėra nustatoma reikšmingų pakitimų [52].
1.6 Pažintinių funkcijų atgavimas
Įvairių mokslinių šaltinių duomenimis, pažintinių funkcijų sutrikimus turintiems asmenims
gali pagelbėti vaistai, tačiau jie tik dalinai palaiko pažintinius gebėjimus ir lėtina demencijos eigą.
Pasak Nacionalinio senėjimo instituto direktoriaus Richard Suzman kognityvinės treniruotės geriau
padeda pagerinti pažintines funkcijas ir reabilitacijos procese turi būti naudojamoskartu su vaistais
[52].
24
Medikamentai gerina smegenų mitybą, metabolizmą, skatina dėmesio išlaikymą, o jau
pažintinių funkcijų aktyvavimas - tai darbas, kurį kartu turėtų atlikti ir artimieji, ir reabilitacijos
specialistai. Svarbu, kad lavindami ir aktyvindami ligonio pažintines funkcijas, formuojame naujas
atminties sankaupas, kurios leidžia sukurti naujas aktyvias smegenų zonas, galinčias perimti
žuvusiųjų funkcijas. Medikamentai yra sudedamoji gydymo dalis. Be vaistų ligoniams turėtų būti
teikiamos psichoterapeuto, logopedo paslaugos, ergoterapija, t.y. visas priemonių, aktyvinančių
protinę veiklą, kompleksas [52].
Pažintinės treniruotės, apibūdinamos kaip fiziniai pratimai, intelektinė stimuliacija.
Demencijos, kaip rizikos sumažinimą, būtų galimą įgyvendinti atsisakant žalingų įpročių, keičiant
gyvenimo būdą, gydant somatines ligas [57, 18, 9].
Aktyvus dalyvavimas meninėje ir kultūrinėje veikloje gerina demenciją sergančiųjų asmenų
pažintines funkcijas. Pasak J.Fišo pažintinių funkcijų lavinimui padeda įvairių pažintinių dalykų
kultivavimas (ekskursijos, išvykos, koncertai, teatrai, parodos), naujų sferų įsisavinimas
(kompiuterinių, mobiliųjų, informacinių), skaitymas, eilėraščių mokymasis. Yra svarbu bendrauti,
neužsisklęsti, nevengti viešumos. Bendravimas ir kalbėjimas padeda išlaikyti teigiamą emocinį
balansą, motyvaciją [9].
Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad veiksmingos šios nemedikamentinės priemonės:
Aromaterapija;
Šviesos terapija;
Užimtumas;
Multisensorinė stimuliacija;
Menų terapija;
Prisiminimų (reminiscencijos) terapija [27].
25
1.7 Ligonių, sergančių demencija ergoterapija, siekiant pagerinti pažintines
funkcijas
Ergoterapija yra apibūdinama, kaip gydymo metodas, kurio tikslas – pacientų galimybių
sugrąžinimas, palaikymas arba sutrikimų kompensavimas. Ši veikla turi padėti pacientams (kai yra
pažintinių funkcijų sutrikimų arba fizinė negalia) savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus,
poreikius bei visuomenėje įprastus reikalavimus. Ergoterapeutas nuo pat ligos ar sužeidimo bei
sutrikimo pradžios siekia, kad pacientas sergantis demencija, kasdieninėje ir darbinėje veikloje būtų
kiek įmanoma mažiau priklausomas [53].
Ergoterapijos metu yra taikomi ergoterapiniai modeliai, kuriais remiantis yra sudaromas
ergoterapijos planas, paciento mokymo tikslai ir uždaviniai bei rekomendacijos.
Dažniausiai ergoterapeutas pažintinių funkcijų lavinimui taiko šiuos modelius:
Pažinimo ir suvokimo modelis
Pažinimo negalios modelis
Grupinės veiklos modelis
Pažinimo ir suvokimo modelis. Šiuo modeliu ergoterapeutai bando paaiškinti, kaip yra
sutrikęs suvokimas ir kognityvinės funkcijos riboja veiklą. Ergoterapijos užsiėmimų metu siekiama
atkurti asmens suvokimo ir pažinimo gebėjimais kompensuoti atsiradusią stoką.
Grupinės veiklos modelis. Darbas vyksta grupėje, kurioje dalyvauja panašaus likimo
asmenys, taikomi įvairūs žaidimai, asmuo yra motyvuojamas prasmingai darbuotis, žmogus įgauna
naujos patirties, praktinės veiklos įgūdžių, gerėja pažintinės funkcijos.
2012 metais „Amerikietiškame Ergoterapijos žurnale“ paskelbtame tyrime, yra teigiama,
kad meditacijos pratimai, grupiniuose ergoterapijos užsiėmimuose, gerina pacientų pažintinius
gebėjimus. Tyrime dalyvavo 83 pacientai sergantys demencija ir 45 sveiki asmenys, kurie sudarė
kontrolinę grupę. Po tyrimo buvo pastebėta, jog meditacijos pratimai, abiejose grupėse teigiamai
paveikė planavimo įgūdžius.
Šiame darbe, vienai iš grupių ergoterapijos užsiėmimuose taikysime grupinės ergoterapijos
modelį.
Ergoterapeutui dirbant su pacientu, kurio kognityvinės funkcijos sutrikusios reikėtų:
26
1. Vengti intelektinių gebėjimų išbandymų, kurie galėtų būti ties paciento galimybių riba.
Egoterapeutui reikėtų parinkti tokias užduotis, kurios atitiktų dabartinius paciento
intelektinius gebėjimus. Net ir su stipriai pakenktomis kognityvinėmis funkcijomis paciento
nenušalinti nuo kasdieninės veiklos, o skatinti joje dalyvauti primenant, kad paciento
galimybės ribotos. Priminimo priemonės ir griežtas rėžimas gali padėti sutrikusių
kognityvinių funkcijų žmonėms išlikti aktyviems kasdieninėje veikloje.
2. Pacientui sukurti tokią aplinką, kurioje būtų kuo mažiau pašalinių dirgiklių, kurie keltų
stresą ar susierzinimą. Supaprastinti veiklą, naudoti priminimo bei atsargumo priemones.
Aplinka turi būti paruošta taip, kad pacientui būtų nesunku judėti. Parinkti tinkamą
apšvietimą.
3. Nustatyti esamas ir galimas kasdienio gyvenimo problemas susijusias su orientacijos
sutrikimu, pykčiu, depresija ir pan.
4. Reguliariai dalyvauti vertinant bendrą paciento būklę. Pažintinėms funkcijoms silpnėjant,
ergoterapijos priemones reikia keisti, norint užtikrinti jų efektyvumą.
Sergančiųjų demencija ligonių priežiūra ir reabilitacija priklauso nuo ligos stadijos. Pradinės
demencijos sindromo stadijos metu svarbu išlaikyti ir pagerinti paciento pažintines funkcijas,
išlaikyti ir skatinti savarankiškumą. Vidurinės stadijos metu svarbu suteikti reikalingą paramą,
informaciją ligonio artimiesiems, vėlesniųjų stadijų metu didelis dėmesys turi būti skiriamas
tinkamai aplinkai sukurti [27].
Pasak Tom Kitwood, priežiūra turi būti organizuojama remiantis orientuotos į asmenį
priežiūros principais, neatsižvelgiant į ligos stadiją, vyraujančius simptomus, demencijos tipą,
skirtus medikamentus.
Pagrindiniai orientuotos į asmenį priežiūros principai:
1. Pripažįstama žmogaus ir jo gyvenimo vertė neatsižvelgiant į negalią;
2. Pripažįstama, kad ligoniai, aktyviai dalyvauja įveikdami su liga susijusias problemas;
3. Siekiama sumažinti pažintinių funkcijų, funkcinio savarankiškumo ir elgesio sutrikimų
įtaka žmogaus gyvenimo kokybei;
4. Skiriamas dėmesys paciento ir artimųjų mokymui, emociniams, dvasiniams ir
socialiniams gyvenimo aspektams. Pripažįstama gyvenimo istorijos ir asmenybės
svarba.
5. Primygtinai teigiama, jog kiekvienas žmogus turi būti traktuojamas kaip individas.
27
6. Pripažįstamas šeimos ir sveikatos priežiūros darbuotojų vaidmuo, stengiantis užtikrinti
asmenybės vientisumą ir gyvenimo kokybę;
7. Pripažįstama, kad šeimai ir sveikatos priežiūros darbuotojams taip pat reikalinga pagalba
[19].
Ergoterapeutui atliekant tyrimą ar bendraujant labai svarbu tinkamai bendrauti su pacientu,
sergančiu demencija:
Nekalbėti prie paciento taip, lyg jo nebūtų, rodyti jam pagarbą,
Kreiptis vardu, siekti akių kontakto;
Nepertraukinėti paciento pokalbio metu;
Jei pacientui pritrūksta žodžių – subtiliai pasiūlyti numanoma žodį;
Neprieštarauti pacientui;
Kalbėti aiškiai, trumpai, neskubant, ramiu – maloniu tonu, aplinkoje, kurioje kuo
mažiau dirgiklių;
Nevartoti vaizdingų perkeltinės prasmės žodžių ir frazių;
Neneigti pacientų kliedesių ar haliucinacijų.
Reguliariai dalyvauti vertinant bendrą paciento būklę. Pažintinėms funkcijoms
silpnėjant, ergoterapijos priemones reikia keisti, norint užtikrinti jų [27, 57].
Dirbant su demencija sergančiais pacientais labai svarbus užimtumo skatinimas ir
orientacijos gerinimas:
Sudaryti paciento dienos veiklos tvarkaraštį, užtikrinant rutiną ir pastovumą;
Atmintinių sudarymas, kurios padėtų orientuotis atliekant kasdienę veiklą,
apsitarnaujant;
Naktį palikti įjungtą šviesą, kad neklaidžiotų;
Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų, taip pat padeda
dienoraščiai, užrašai, tvarkaraščiai, nuotraukų albumas;
Kambaryje pastatyti didelį laikrodį, kalendorių [27].
Taip pat Ergoterapeutas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su demencija sergančio paciento
artimaisiais, išmokyti artimuosius, kaip rūpintis ir prižiūrėti sergantyjį, nukreipti artimuosius į
savitarpio pagalbos grupes, pas socialinį darbuotoją, psichologą.
28
Ergoterapijos užsiėmimų metu, asmenims, turintiems pažintinių funkcijų sutrikimų,
yra taikomos kognityvinės treniruotės naudojant įvairias ergoterapijos priemones,
loginius žaidimus (2 pav). Tai įvairūs žaidimai dėmesio, atminties lavinimui:
įsiminti ir atversti vienodas korteles, iš spalvotų kubelių pagal piešinį, sudėti erdvinę
figūrą, surasti piešinyje skirtumus ir pan. Taip pat galimi variantai-žodiniai žaidimai
(lengvos mįslės, kryžiažodžiai), gražios mintys-posakiai, eilėraštukai, kurie bus
parinkti užsiėmimo tematika, galimas spalvotų paveikslėlių-nuotraukų
panaudojimas, įvairių gyvenimiškų situacijų aptarimas ir sprendimo būdai [27, 57].
Toks teigiamas pokytis yra pastebima ir užsienio autorių atliktuose tyrimuose.
2 pav. Ergoterapijos priemonės, skirtos lavinti pažintines funkcijas
2016 metais Qin Xiang atliktame tyrime, buvo pastebėti teigiami pokyčiai pacientams kurie
žaidė, prižiūrėjo, bendravo su lėlėmis, todėl buvo nustatyta, kad lėlių terapija padeda demencija
sergantiems pacientams. Pasak autoriaus demencija sergantiesiams labai svarbus bendravimas,
skatinimas, palaikymas, rūpinimasis [54]
2015 metais Kinijoje atliktame tyrime nustatyta, kad ergoterapijos kurybiniai užsiemimai,
padede demencija sergantiesiams išreikšti savo emocijas, kuriems yra sutrikusi kalba, taip pat yra
29
lavinami bendrosios motorikos ir smulkiosios motorikos įgūdžiai, tačiau ne visi pacientai turi
tinkamų kurybinių gebėjimų užduotims atlikti. Tyrimo pabaigoje nustatyta, kad kurybiniai
ergoterapijos metodai tinka visoms demencijos stadijoms, gerina pacientų fizinę ir psichologinę
būklę bei bendrąja ir smulkiąją motoriką [51].
Pasak Yingshi Zhang muzikos terapija padeda sergantiesiams demencija. Jo atliktame
tyrime pastebėti geresni rezultatai, nei kontrolinėje grupėje, kurioje pacientai buvo gydomi
farmakologinėmis priemonėmis. Autorius rezultatus aiškino, kad muzika padeda nusiraminti, įgauti
teigiamų emocijų, pasitenkinimą, ko farmakologinės priemonės nepadaro. O Yuki Tanaka 2012
metais įrodė, kad Japonų kultūros muziką pacientams padeda labiau, nei farmakologinės priemės
[50, 13].
Bill Ahessy 2017 metais atliktame tyrime buvo tiriamos moterys sergančios AL. Jų buvo
prašoma sukurti dainelę. Tyrimo pabaigoje buvo nustatyta, kad dainų rašymas padeda emociškai
išreikšti save naujais būdais, medicinos personalui lengviau suvokti pacientų jausmus, mintis,
bendrą buseną ir būklę [1].
2017 metais Pietų Indijoje atliktame tyrime, buvo nustatyta, kad grupiniai kognytivinės
terapijos užsiėmimai padeda pagerinti demencija sergančiųjų pažintines funkcijas [1].
2014 metais Australijoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti dramos
užsiėmimų (vaidinimas) ir dramos terapijos (draminių filmų, TV laidų žiūrėjimas), pasak autorės
dramos užsiėmimai pagerino žymiai labiau nei dramos filmų žiurėjimas pacientų pažintines
funkcijasfunkcijas. Autorė rezultatus paaiškino tuo, kad teigiamiems rezultatams įvykti turėjo gyvas
bendravimas su pacientu [17].
1.8 Kompiuterizuotų ir virtualios realybės priemonių naudojimas
reabilitacijoje
Šiais laikais, su kiekviena diena žengiant mokslui į priekį, savo gyvenimo neįsivaizduojame
be technologijų. Šiuolaikinės technologijos, tokios, kaip išmanieji telefonai, planšetiniai
kompiuteriai, personaliniai kompiuteriai, televizoriai, internetas- labai palengvina žmonių
gyvenimą: lengviau prieinami įvairūs literatūros šaltiniai, lengviau keistis informacija, bendrauti,
žaisti žaidimus. Šiuolaikinės technologijos gali būti naudojamos ne tik kaip laisvalaikio praleidimo
būdas ar gyvenimo palengvinimas, bet ir reabilitacijos procesuose, siekiant pagerinti asmenų
30
pažintines funkcijas po įvairių sutrikimų, tokių, kaip demencija, galvos smegenų insultas, galvos
smegenų trauma, reabilitacijai esant po nudegimų, lužių (gerinant judesius, smulkiąją motoriką) ir
t.t. (3 pav). (Elsbeth de Joode, 2009).
3 pav. VR naudojimas gerinant judesius [Sam R. Sharar, 2009]
Paprastai tariant virtuali realybė galėtų būti apibrėžiama, kaip priemonė „panardinanti“
žmogų į kompiuterio sukurtus vaizdinius. Vaizdiniai gali būti rodomi kompiuterio, planšetes ar
telefono monitoriuje/ekrane, arba ant galvos/akių montuojame ekrane. Vartotojai atlikinėdami
įvairius judesius (naudodami rankas, liesdami ekraną pirštu ar judėdami visu kūnu, juda
kompiuterinėje realybėje, perkelia ir valdo virtualius objektus. Tam, kad virtuali realybė būtų dar
tikroviškesnė greta vaizdinės informacijos suteikiama ir garsinė, bei stimuliuojami gilieji jutimai
(kūno padėties erdvėje suvokimas) [30; 46, 56].
Šios technologijos tai naujoviškos, perspektyvios reabilitacijos priemonės, pagrįstos
moksliniais tyrimais ir plačiai taikomos išsivysčiusių šalių reabilitacijos centruose, ergoterapijos ir
kineziterapijos procesuose. Pasak M. Jadzevičiūtės, ergoterapijos užsiėmimų metu gali būti
naudojamos ne tik įprastinės veiklos, bet ir veiklos, atliekamos virtualioje erdvėje (4 pav). [15].
Kompiuterizuotas priemones naudoti yra pigiau ir saugiau, nei įprastas ergoterapijos priemones.
Tačiau šios priemonės yra netinkamos sergantiems epilepsija, kai kurie pacientai, gali patirti
pykinimą ar fizinį diskomfortą. Tačiau, technologijoms sparčiai vystantis, mokslininkai pasiryžę
sukurti programas tinkamas naudoti visų pacientų testavimui ir terapijai [30].
31
4 pav. Tiriamasis virtualioje erdvėje projektuoja miesto planą, naudojant 3D modelius [Lili Liu,
2005)
1.8 Virtualią realybę sukuriančių priemonių įtraukimas į ergoterapijos
užsiėmimus
Šiuo metu yra sukurta nemažai mobiliųjų aplikacijų, kurias galima instaliuoti į išmaniuosius
telefonus ir planšetinius kompiuterius. Literatūroje minimos galimybės, jas pritaikyti pažintinių
funkcijų sutrikimų turinčių pacientų kasdieninėje veikoje ir reabiliacijos procesuose. Asmenims
sergantiems depresija, insultu, cukriniu diabetu gali būti sukuriama vaistų vartojimo dienotvarkė,
mitybos planas [31]. Įvairių gamintojų programiniai įrenginiai turi gan nemažą pasiūlą programėlių
ir žaidimų, kurie galėtų labai pagelbėti asmenims turintiems pažintinių sutrikimų ergoterapijos
procedūrų metu. Tai žaidimai, kuriuose yra pateikiamos įvairios užduotys, lavinančios reakciją,
atmintį, dėmesio koncentravimą, skatinančios loginį mąstymą, erdvinius konstrukcinius gebejimus.
Paciento prašoma sujungti taškus, įdėti figūrą į tinkamą formą, surasti skirtumus ir pan.(5 pav).
Taip pat kompiuterio pagalba galima mygtuko paspaudimais sukurti muziką ar dainą, nupiešti
piešinį ir t.t. [44]. Į išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį galima instaliuoti GPS siųstuvą ar
žemėlapį, taip demencija sergantysis nepasiklys, o artimieji galės matyti jo buvimo vietą.
32
5 pav. Atminties žaidimas, kuriame reikia surasti atverčiant dvi vienodas korteles [M.Rollins,
2011].
Virtualią realybę sukuriančios priemonės skatina pacientų motyvaciją ir dalyvumą veikloje,
ir tokiu būdu įtakoja reabilitacijos efektyvumą. Mokslinių tyrimų duomenimis, tiek pacientai, tiek
ergoterapeutai teigiamai vertina kompiuterinių programų naudojimą užsiėmimų metu. Kiti autoriai
pažymi, kad pacientai nori tęsti užsiėmimą ilgiau nei įprastai, bei teigia jog sutelkus dėmesį į
žaidimą, užsiėmimo metu sumažėjo jų neigiamos mintys apie sutrikusią būklę. Autoriai rezultatus
motyvuoja tuo, jog žmonėms yra įdomu tai, kas nauja, modernu dar nepažinta [11, 5].
2015 metais Australijoje atliktame tyrime buvo tiriama tradicinių ergoterapinių priemonių ir
virtualią realybę sukuriančių priemonių, bei kompiuterizuotų priemonių skirtų lavinti pažintines
funkcijas, efektyvumą, ergoterapijos procedūrų metu, asmenims turintiems lengvą kognityvinį
sutrikimą ir sunkų. Po tyrimo, buvo nustatyti pažintinių funkcijų teigiami pokyčiai. Ištirta, kad
labiausiai pagerėjo tiriamųjų dėmesys, supratimas ir atmintis. Lyginant priemonių efektyvumą
tarpusavyje, statistiškai reikšmingi rezultatai nebuvo gauti. Pasak mokslininkų, tiek tradicinės
reabilitacijos priemonės, tiek kompiuterizuotos yra vienodai veiksmingos ir naudingos [11, 5].
Kim Br. kartu su kolegėmis 2011 metais atliko tyrimą siekdama išsiaiškinti virtualios
realybės poveikį asmenims turintiems pažintinių funkcijų sutrikimų. Ji ištyrė 28 pacientus, iš kurių
15 sudarė I-ąją grupę, kurios pažintinės funkcijos buvo lavinamos virtualia aplinka ir II-ąją grupę,
kurios pažintinės funkcijos buvo lavinamos tradicinėmis priemonėmis. Po reabilitacijos
mokslininkė pateikė išvadas, kad I-os grupės pokyčiai, kuri buvo lavinama virtualia aplinka buvo
33
gerokai didesni nei II-os grupės. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad virtualios realybės derinimas su
kitomis priemonėmis, siekiant sugražinti pažintines funkcijas gali suteikti daug naudos [21].
Delphine Lamargue-Hamel atliktame tyrime buvo tiriama, asmenų turinčių įvairių
kognityvinių funkcijų sutrikimų vertinimas, naudojant virtualią realybę sukuriančių priemonių
vertinimo sistemas (Urban DailyCog® ir vairavimo simuliatorių). Pacientų buvo paprašyta
virtualioje namų aplinkoje atlikti nurodytas užduotis, bei vairuoti, naudojant virtualų stimuliatorių.
Atlikus užduotis, rezultatai parodė, kad 80 proc. pacientų neatliko Urban DailyCog® užduoties ir
52 proc. pacientų klydo vairavimo stimuliatoriaus užduotyje. Taigi, virtualią realybę sukuriančios
priemonės padeda ne tik lavindamos pažintines funkcijas, bet ir padeda nustatyti pažintinių funkcijų
lygį [25].
34
2. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODIKA
2.1 Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliktas 2017 m. birželio - lapkričio mėnesį Kauno Panemunės senelių
namuose, dienos socialinės globos centre- „Demencija.
Tyrimui atlikti gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro leidimas
(Nr.BEC-9R(M)-221). (1 priedas).
Tyrime dalyvavo 31 asmuo (20 moterų ir 11 vyrų), sergantys demencija. Buvo sudarytos dvi
grupės – pirmoji ir antroji. I-oje grupėje asmenų pažintinės funkcijos buvo lavinamos naudojant
kompiuterines technologijas, o II-oje grupėje tiriamųjų pažintinės funkcijos buvo lavinamos
naudojant grupinės ergoterapijos modelį.
2.2 Tyrimo eiga ir protokolas
Atsitiktine tvarka asmenys buvo suskirstyti į I-ą ir II-ą grupes. I-oje grupėje buvo 16
asmenų, o II-oje grupėje- 15. Tiriamųjų amžius pasiskirstė nuo 74 iki 92 metų. Pacientai, kurie
trumpu protinės būklės tyrimu (MMSE) surinko 10 balų (sunkus kognityvinių funkcijų sutrikimas)
arba įvertinimas >25 (sutrikimo nėra), taip pat atsisakė dalyvauti tyrime, į tyrimą įtraukti nebuvo.
1 lentelė. Demencija sergančių tiriamųjų pasiskirstymas grupėmis
Tiriamųjų kontingento pasiskirstymas pagal lytį ir išsilavinimą pateiktas žemiau lentelėse.
35
2 lentelė. Demencija sergančių tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį
3 lentelė. Demencija sergančių tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Didžiausią tiriamųjų kontingento skaičių sudarė asmenys turintys aukštąjį išsilavinimą – 49 proc.,
profesinį – 35 proc., mažiausiai buvo vidurinįjį išsilavinimą turinčiųjų tiriamųjų – 16 proc.
Visi tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo metodika, buvo gautas jų raštiškas sutikimas
dalyvauti tyrime (2 priedas). Tiriamųjų pažintinių funkcijų sutrikimo lygis buvo nustatytos
naudojant standartizuotą trumpą protinės būklės tyrimą (angl. Mini-Mental State Examination
MMSE) (4 priedas).
36
Tiriamųjų atranka
Į tyrimą pacientas nebuvo įtrauktas jei:
• Buvo sutrikusi paciento kalba
• Asmeniui buvo sutrikusi rankų funkcija
• Trumpas protinės būklės tyrimas nuo 0 iki 10 balų (t.y. sunkus pažintinių funkcijų
sutrikimas), arba įvertinimas > 25 balai (pažintinių funkcijų sutrikimo nėra), (pagal MMSE)
• Atsisakė dalyvauti tyrime.
Į tyrimą pacientas buvo įtrauktas jei:
• Vidutinis arba lengvas pažintinių funkcijų sutrikimas (11-25 balai pagal MMSE)
• Pacientas yra vyresnio amžiaus (60-80 m.)
• Pacientui diagnozuota demencija.
Atitikę atrankos kriterijus, asmenys buvo testuojami Monrealio kognityviniu testu - (MoCA)
(3 priedas.), skirtu įvertinti pacientų pažintines funkcijas. Monrealio kognityvinis testas – skirtas
įvertinti pacientų pažintines funkcijas. Monrealio kognityvinis testas vertina: vizualinius-erdvinius
gebėjimus/vykdomąją funkciją (5 balai), įvardijimą (3 balai), dėmesį (6 balai), kalbą (3 balai),
abstrakcinį mąstymą (2 balai), ilgalaikę atmintį (5 balai), orientaciją (6 balai), išsilavinimą 12
metų (1 balas). Kiekvienoje srityje yra skiriami skirtingi balai. Maksimalus balų skaičius 30, tuo
tarpu >26 balai atitinka normą ir laikoma, kad tiriamojo pažintinės funkcijos nėra sutrikusios. Šis
standartizuotas testas buvo atliekamas I-oje ir II-oje grupėje, prieš taikytą ergoterapiją ir po jos.
2.3 Matematinė statistika
Duomenų analizei naudotas IBM SPSS 22.0 duomenų programinis paketas. Kiekybiniai
duomenys pateikiami kaip aritmetinis vidurkis (m) ± standartinė vidurkio įverčio paklaida (SEM).
Duomenims tarp nepriklausomų imčių palyginti taikytas neparametrinis Manio-Vitnio-U testas, tarp
priklausomų imčių – neparametrinis Vilkoksono testas. Skirtumai, kai p<0,05 laikyti statistiškai
reikšmingais.
37
2.4 Ergoterapijos programa
Kognityvinėms treniruotėms atlikti buvo naudojamas planšetinis kompiuteris.(6 pav).
6 pav.„eSTAR JUPITER HD QUAD CORE“[ http://nettrade.al/products/estar/].
Planšetiniame kompiuteryje (6 pav.) esančias užduotis, pacientai turėjo atlikti naudodami
rankos pirštus - valdyti ir/ar perkelti objektus virtualioje erdvėje. Užduotys buvo parinktos žaidimo
forma, kurios lavintų kognityvines funkcijas, tokias kaip atmintį, gebėjimą sukaupti dėmesį,
erdvinius/ konstrukcinius įgūdžius, daiktų atpažinimo, bei įvardijimo įgūdžius.
7 pav. Dėlionė skirta lavinti dėmesio koncentraciją. Tiriamieji liesdami ekraną pirštu turi sudėlioti
dėlionę, kad išeitų paveikslėlis.
38
8 pav. Žaidimas, kuriame reikia surasti skirtumus ir juos pažymėti paliečiant pirštu (skirtas
dėmesio koncentracijai lavinti)
9 pav. Žaidimas skirtas lavinti atminčiai - pacientas turi atversti dvi vienodas korteles
10 pav.Žaidimas, kuriame reikia sudėti trūkstamas dalis ir formas, skirtas lavinti daiktų
atpažinimo. Įvardijimo, konstrukcinių gebėjimų funkcijas.
Pacientams reikėjo sudėti dėlionę kompiuterio ekrane (dėmesio koncentracija) (7pav.), žaidimai
skirti surasti ir pažymėti skirtumus (8 pav.), žaidimai skirti surasti vienodas korteles (atminties
39
atgavimui (9 pav.)), žaidimas, kuriame reikėjo sudėti trūkstamas dalis ir formas, skirtas lavinti
daiktų atpažinimo, įvardijimo, konstrukcinių gebėjimų funkcijas (10 pav.) ir kiti panašaus pobūdžio
žaidimai. Šioje grupėje buvo dirbama individualiai. Tiriamieji prieš užduoties atlikimą buvo žodžiu
instruktuojami, bei supažindinami su užduotimi.
11 pav.„ALIAS“- pasakyk kitaip, linksmas ir pašėlęs žodžių žaidimas
[https://www.musumazyliai.lt/zaislai-zaidimai/deliones-stalo-zaidimai/7841778-alias-extra-
korteles]
Grupiniai ergoterapijos užsiemimai vyko ergoterapijos kabinete (po 4 asmenis), tai -
įvairūs stalo žaidimai (domino, „ALIAS“- pasakyk kitaip, linksmas ir pašėlęs žodžių žaidimas (11
pav.); „HALLI GALLI“ – smagus kortelių žaidimas su skambučiu, kuris labai motyvuoja žaisti; šis
žaidimas labai tinka tiems pacientams kurių yra lėta reakcija, dėmesys, sutrikusi atmintis (12 pav.);
„BINGO“ ir kiti, taip pat buvo dėliojamos dėlionės.) Žodiniai žaidimai (lengvos mįslės,
kryžiažodžiai), gražios mintys-posakiai, skaitomi eilėraštukai, kurie buvo parinkti užsiėmimo
tematika ir pan. I-os ir II-os grupės tiriamiesiems šalia grupinių ir kompiuterizuotų užsiėmimų vyko
ir tradiciniai ergoterapijos užsiėmimai.
Užduotis abi tiriamųjų grupės atliko Ergoterapijos procedūrų metu, ergoterapijos kabinete, 6
savaites, po 20 – 30 minučių, 2 kartus savaitėje.
40
Taip pat buvo taikomi statistinės analizės metodai. Tyrimo duomenys buvo apdorojami
matematinės statistikos duomenų analizės metodu, naudojant programas MICROSOFT EXCEL
2010 ir SPSS programa.
12 pav. „HALLI GALLI“ žaidimas skirtas lavinti dėmesiui, bei reakcijai
(https://www.thegameaisle.com/halli-galli/).
41
3. TYRIMO REZULTAI
I. Tiriamųjų įvertinimas Monrealio kognityviniu testu (MoCa) prieš
ergoterapiją ir po jos
Vertinant vizualinių-erdvinių gebėjimų/vykdomosios funkcijos sritis, kuriose reikėjo,
nukopijuoti piešinį – kubą, nupiešti laikrodį (po vienuolikos dešimt) ir sujungti raides su
skaitmenimis, gauti rezultatai buvo tokie: I-oje grupėje, kurioje buvo taikomos kompiuterinės
technologijos, rezultatai buvo tyrimą buvo 1,20±0,26 balai, o po tyrimo - 2,33±0,26 balai
(p=0,003). Po tyrimo rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05). II-oje grupėje, kurioje
buvo taikomi grupiniai ergoterapijos užsiėmimai rezultatai prieš ergoterapijos grupinius
užsiėmimus 1,53±0,25 ir po jų 2±0,16 statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p≥0,05).
13 pav. Vizualinių-erdvinių gebėjimų/vykdomosios funkcijos pokytis grupėse prieš ergoterapija ir
po. *p<0,05
42
Įvardijimo užduotyje, kurioje reikėjo tiriamiesiems teisingai įvardinti 3 pavaizduotus
paveikslėlius (liūtas, raganosis, kupranugaris), gauti rezultatai pavaizduoti (14 pav).:
14 pav. Įvardijimo gebėjimo pokytis grupėse prieš ergoterapiją ir po. *p<0,05
I-oje grupėje prieš taikant ergoterapiją kompiuterinėmis technologijomis įvardijimo
užduotyje buvo gauti 1,73±0,23 balai ir po taikytos ergoterapijos įvertinus pakartotinai 2,53±0,13
balai (p=0,010). Po tyrimo rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo, II-oje grupėje, taikant
grupinės ergoterapijos užsiėmimus rezultatai prieš grupinius ežsiėmimus (1,80±0,17) ir po jų
(2,20±0,17) taip pat statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05).
43
Dėmesys yra labai svarbi pažintinių funkcijų dalis, todėl ši pažintinė funkcija buvo vertinama
skiriant keturias dėmesio užduotis. Pirmoji dėmesio vertinimo užduotis buvo pakartoti skaičių seką
tiesiogine tvarka, antroji – pakartoti skaičių seką atvirkštine tvarka, trečioji skaitant raidžių seką
suploti per stalą delnu išgirdus „A“ raidę ir ketvirtoji – atimti iš 100 po 7. Atlikę vertinimą prieš ir
po ergoterapijos, 15 pav. matome, kad I-oje grupėje, kurioje buvo taikomos kognityvinės treniruotės
naudojant kompiuterinį prietaisą prieš ergoterapiją vertinimas siekė 1,53±0,17 ir po 2,73±0,15
(p=0,01) rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05).
15 pav. Gebėjimo sukaupti dėmesį pokytis grupėse prieš ergoterapiją ir po. *p<0,05
II-oje grupėje, kurioje buvo taikomi grupiniai ergoterapijos užsiėmimai rezultatai prieš
ergoterapiją siekė 1,33±0,16 balų, po užsiėmimų statistiškai reikšmingai pagerėjo iki 2,20±0,17
(p=0,04). Taip pat, nustatytas statistiškai reikšmingas pažintinių funkcijų skirtumas tarp I-os ir II-os
grupių po taikytos ergoterapijos (p<0,05).
44
Vertinant kalbėjimo įgūdžius MoCa testu, tiriamiesiems reikėjo pakartoti du sakinius („Aš
žinau, kad tik Jonas šiandien gali padėti“; „katė visada pasislėpdavo po sofa, kai kambaryje
būdavo šunys“), bei per vieną minutę išvardinti kuo daugiau žodžių prasidedančių raide „F“.
Kalbėjimo pokytis grupėse pavaizduotas (16 pav).
16 pav.Kalbėjimo įgūdžių pokytis grupėse, prieš ergoterapiją ir po. *p<0,05
Atlikus tyrimą I-oje grupėje, prieš ir po ergoterapijos taikant kompiuterines technologijas
statistiškai reikšmingas rezultatas nebuvo gautas (p≥0,05). II-oje grupėje, taikant grupinius
ergoterapijos užsiėmimus rezultatai prieš užsiėmimus siekė 1,80±0,11 ir po2,07±0,7 (p=0,046)
nustatytas statistiškai reikšmingas kalbėjimo įgūdžių pokytis (p<0,05) grupinės ergoterapijos
taikymo grupėje.
45
Tiriamųjų gebėjimas įvardyti panašumus t.y. mąstyti abstrakčiai ,pavyzdžiui, bananas ir
apelsinas yra panašūs tuo, kad abu yra vaisiai. Abstraktaus mąstymo gebėjimo pokytis grupėse
pavaizduotas (17 pav).
17 pav. Abstraktaus mastymo gebėjimo pokytis grupėse, prieš ergoterapiją ir po. *p<0,05
I-oje grupėje, kurioje buvo taikomos kompiuterinės technologijos prieš tyrimą siekė
0,27±0,12 tyrimą ir po tyrimo 0,67±0,16 (p=0,034) gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (p<0,05).
O II-oje grupėje, kurioje tiriamieji buvo reabilituojami taikant grupinius ergoterapijos užsiėmimus
prieš tyrimą įvertinimas siekė 0,40±0,13 ir po 0,67±0,19 (p=0,046) statistiškai reikšmingai pagerėjo
(p<0,05).
46
Vertinant tiriamųjų gebėjimą atsiminti pateiktus žodžius (veidas, velvetas, bažnyčia, saulutė,
raudona) gauti rezultatai parodė, kad: I-oje grupėje, kurioje buvo taikomos kompiuterinės
technologijos, prieš ergoterapiją 0,07±0,07ir po ergoterapijos pakito iki 0,80±0,24 (p=0,016), gautas
statistiškai reikšmingas skirtumas, II-oje grupėje, kurioje buvo taikomi grupiniai ergoterapijos
užsiėmimai gauti rezultatai prieš ergoterapiją buvo 0,20±0,10 ir po pagerėjo iki 1,20±0,23
(p=0,007), statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05). (18 pav).
18 pav.Ilgalaikės atminties gebėjimo pokytis grupėse, prieš ergoterapiją ir po. *p<0,05
47
Orientacinių gebėjimų srityje, kurioje buvo tikrinamas tiriamųjų gebėjimas orientuotis
vietoje ir laike. (19 pav).
19pav.Orientacinių gebėjimų pokytis grupėse, prieš ergoterapiją ir po. *p<0,05
I-oje grupėje taikant kompiuterines technologijas prieš ergoterapiją0,93±0,18ir po
2,07±0,23gautas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,002)(p<0,05). Taikant grupinę
ergoterapiją II-oje grupėje, prieš tyrimą (1,40±0,13) ir po tyrimo (2,27±0,18) ir gautas statistiškai
reikšmingas skirtumas (p<0,05) (p=0,004).
48
II. Rezultatų pokyčio palyginimas tarp grupių
Tyrimo pradžioje grupinės ergoterapijos poveikio grupės tiriamųjų MoCA testo vidutinis
suminis balas buvo 9,47 ± 0,62, o kompiuterinių technologijų modelio grupės asmenų – 8,67 ± 0,62
balo (U = 87, p = 0,305). Suminiai Monrealio kognityvinio testo balai tarp grupių statistiškai
reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
11 lentelė. Rezultatų pokyčio palyginimas grupėse. *p<0,05
Po užsiėmimų grupinės ergoterapijos tiriamųjų vidutinis suminis MoCA testo balas padidėjo
iki 13,60 ± 0,57 balo (p = 0,001), o tiriamųjų grupėje, kurioje taikytos kompiuterinės technologijos
- iki 14,2 ± 0,52 balo (p = 0,001). Gauti rezultatai rodo, kad po abiejų metodikų taikymo, abiejų
grupių asmenų MoCA suminis balas statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05).
49
4. Rezultatų aptarimas
Literatūros šaltinių duomenimis, pažintinėmss funkcijoms atsigauti padeda įvairių naujovių
taikymas (kompiuterinių, mobiliųjų, informacinių). Šiuo metu yra nemažai mobiliųjų programų,
kurias galima instaliuoti į išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius.
Mūsų atlikto tyrimo tikslas buvo – nustatyti kaip darbas naudojant kompiuterines
kognityvinestreniruotes (pažintinių funkcijų lavinimui), bei grupinius ergoterapinius užsiėmimus
įtakoja pacientų, sergančių demencija, pažintinių funkcijų lygį. Tyrimo rezultatai parodė, kad
taikant abu metodus asmenims sergantiems demencija, pažintinės funkcijos pagerėja.
Dauguma ankstesnių tyrimų siekė išsiaiškinti šių priemonių įtaką asmenų patyrusių galvos
smegenų insultą ir demenciją motorinėms funkcijoms, skausmo jutimų mažinimui, tačiau iki šiol
nėra atlikta pakankamai tyrimų, kurie tirtų darbo su kompiuterinėmis priemonėmis poveikį
pažintinių funkcijų atsigavimui.
Mūsų tyrimo metu buvo siekiama įvertinti I-os grupės, kuriai pažintinės funkcijos buvo
lavinamos kompiuterinėmis kognityvinėmis treniruotėmis ir II-os grupės, kuriai kognityvinių
funkcijų lavinimui buvo taikomi grupiniai ergoterapijos užsiėmimai, pažintinių funkcijų lygį prieš
ergoterapiją ir po jos.
Tyrimo metu buvo pastebėta, kad I-oje grupėje, kurioje buvo taikoma ergoterapija naudojant
kompiuterines technologijas, pastebėta didesnė pacientų motyvacija, nei II-oje grupėje, kurioje
buvo taikomi grupiniai ergoterapijos užsiėmimai. Pasak Bell ir M. Jadzevičiūtės atliktų tyrimų,
reabilitacijoje dirbant su virtualią realybę sukuriančiomis priemonėmis yra pastebėta didesnė
pacientų motyvacija, nei dirbant su tradicinėmis priemonėmis. Stebėtina, kad pacientai turėję
vidutinį kognityvinių funkcijų sutrikimą (nustatytą MMSE testu) galėjo nesunkiai užduotis atlikti
kompiuteryje [5, 15].
Taip pat ir medicinos personalas noriai dirbtų ir įdiegtų šias priemones į reabilitacijos
procesą. Pasak Hyungjun Im atlikto tyrimo Pietų Korėjoje, net 89 proc. reabilitacijos komandą
sudariusių narių norėtų ateityje naudoti naudoti išmaniąsias technologijas dirbant su pacientais [14].
Mūsų tyrime lyginant asmenų, sergančių demencija pažintinių funkcijų pokytį taikant
skirtingas ergoterapijos metodikas tarp I-os ir II-os tiriamųjų grupių, nustatėme, kad efektyvūs tiek
grupiniai ergoterapijos užsiėmimai, tiek pažintinių funkcijų treniruotės, taikant kompiuterines
technologijas (p<0,05). Tarp jųreikšmingo skirtumo nebuvo.
50
Pensilvanijos universitete buvo atliktas tyrimas, nagrinėjant suaugusiųjų pažintinių funkcijų
lavinimą namuose individualiai arba grupėse. Tyrime dalyvavo žmonės kuriems skirta individuali
programa (n=30), grupinė programa (n=34) ir kontrolinė grupė, kuriai nebuvo taikyta programa
(n=34). Rezultatai parodė, kad asmenys sugebėjo efektyviai save patys lavinti tiek grupėse, tačiau
neparodė jokios ryškaus skirtumo lyginant grupines ir individualias grupes. Todėl galima teigti, kad
pažintinių funkcijų lavinime nėra skirtumo tarp dirbant individualiai su žmogumi ar įtraukiant jį į
grupę [58].
Palyginus pažintinių funkcijų pokytį, gautą I-oje ir II-oje grupėse nebuvo gauti statistiškai
reikšmingi rezultatai, galbūt dėl nedidėlės tiriamųjų imties. Tačiau gauti galutiniai rezultatai parodė,
kad tiek grupiniai ergoterapijos užsiėmimai, kompiuterinių technologijos padeda lavinti pažintines
funkcijas, asmenims sergantiems demencija.
51
Išvados
1. Įvertinus asmenų, sergančių demencija pažintines funkcijas nustatėme, kad abiejose tyrimo
grupėse labiausiai sutrinka šie įgūdžiai: abstraktus mąstymas, ilgalaikė atmintis, dėmesys bei
orientacija.
2. įvertinus asmenų, sergančių demencija pažintines funkcijas nustatėme, kad po taikytos
ergoterapijos I-oje ir II-oje grupėje pagerėjo visos pažintinių funkcijų vertinimo sritys
(p<0,05), išskyrus vizualinių-erdvinių gebëjimų/vykdomosios funkcijos vertinimo srityje ir
kalbėjimo gebėjimo srityse. (p>0,05).
3. Lyginant asmenų, sergančių demencija pažintinių funkcijų pokytį taikant skirtingas
ergoterapijos metodikas tarp I-os ir II-os tiriamųjų grupių, nustatėme, kad efektyvūs tiek
grupiniai ergoterapijos užsiėmimai, tiek pažintinių funkcijų treniruotės, taikant
kompiuterines technologijas (p<0,05).
4. Kompiuterinių technologijų taikymo programa buvo efektyvesnė lavinant gebėjimą sukaupti
dėmesį (p<0,05) bei lavinant ilgalaikę atmintį (p<0,05).
52
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Atlikto tyrimo rezultatai neleidžia teigti, kad kompiuterinės priemonės yra pranašesnės nei
grupiniai ergoterapijos užsiėmimai, tačiau negali visiškai jų pakeisti, bet gali būti naudojamos
kaip papildomos priemonės pažintinių funkcijų lavinimui, ergoterapijos procedūrų metu.
Pacientams sergantiems demenciją tiksluigerinti pažintines funkcijas rekomenduojama taikyti
ergoterapiją tiek individualiai (naudojant kompiuterines technologijas), tiek grupėse.
2. Darbo metu svarbu vienu metu ugdyti tik vienos srities įgūdį, užduotis suskirstyti į dalis,
struktūriškai jas pateikti. Būtinos aiškios žodinės instrukcijos ir pakartojimai, tai padeda
pacientui geriau suvokti užduotį.
3. Rekomenduojama saugi, netriukšminga aplinka, kad išvengi trukdžių ergoterapijos
užsiėmimų metu.
53
PUBLIKACIJOS
Tamašauskas V, D. Petruševičienė; Pagyvenusių žmonių, sergančių demencija, pažintinių
funkcijų pokytis, taikant kompiuterines technologijas ir grupinės ergoterapijos modelį, ergoterapijos
užsiėmimų metu, SMD Ergoterapijos būrelio konferencija – „Ergoterapijos naujovės.“, 2017. (5
priedas).
54
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Ahessy B, Song writing with clients who have dementia: A case study, In The Arts in
Psychotherapy, Volume 55, 2017, Pages 23-31
2. Almanienė, R., Sirvydaitė, R. (2004). Kalbos sutrikimai ir jų korekcijos efektyvumas
stacionarinės reabilitacijos etape. Sveikatos mokslai, Nr. 1.
3. Anderson JR. et al. An integrated theory of the mind. Psychological review. 2004
Oct;111(4):1036.
4. Bagdonas T. ir kt. Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra. – Kaunas: Vitae Litera, 2009.
– 87 p. – ISBN 978-9955-920-64-9.
5. Bell M, inventor; Reactrix Systems, Inc., assignee. Interactive video display system. United
States patent US 7,170,492. 2007 Jan 30.
6. Berger DE. Applications of cognitive psychology: Problem solving, education, and
computing. Routledge; 2013 Jan 11.
7. Birks, J., E. V. Grimley, and M. Van Dongen. "Ginkgo biloba for cognitive impairment
and dementia." Cochrane Database Syst Rev 4 (2002).
8. Elsbeth de Joode. Efficacy and usability of assistive technology for patients with cognitive
deficits: a systematic review.- 2009.
9. Fišas J. Neurologinės ligos ir vyresnių pacientų mitybos sutrikimai// Geriatrijos aktualijos.-
2015, 1(1), - 17-20 p.
10. Gauthier S., Reisberg B., et al. International Psychogeriatric Association Expert
Conference on mild cognitive impairment Lancet, 367: 1262–70; 2006.
11. Halton J. Virtual rehabilitation with video games: A new frontier for occupational therapy.
Occupational Therapy Now. 2008 Jan;9(6):12-4.
12. Hollis A., Validit yof the Mini-mental State Examination and the Montreal Cognitive
Assessment in the Prediction of Driving Test Outcome, J Am Geriatr Soc.; 63(5):988-992
2015.
13. Il. Zhang, Jiayi Cai, Li An, Fuhai Hui, Tianshu Ren, Hongda Ma, Qingchun Zhao, Does
music therapy enhance behavioral and cognitive function in elderly dementia patients? A
systematic review and meta-analysis, In Ageing Research Reviews, Volume 35, 2017, Pages
1-11, ISSN 1568-1637.
55
14. Im H. et al. The use of smartphone applications in stroke rehabilitation in Korea. Brain &
Neurorehabilitation. 2013 Mar 1;6(1):33-40.
15. Jadzevičiūtė M .ir kt.. Virtualios realybės panaudojimas ergoterapijos užsiėmimų metu. –
2012.- 175-177 p.
16. Jatautaitė D. Atmintis ir mokymas//Vilniaus Universiteto žurnalas: mokslinis straipsnis.-
2013.- 171 – 172 p.
17. Joanna Jaaniste, Sheridan Linnell, Richard L. Ollerton, Shameran Slewa-Younan, Drama
therapy with older people with dementia—Does it improve quality of life?, In The Arts in
Psychotherapy, Volume 43, 2015, Pages 40-48
18. Karnickas M. Pažintinių funkcijų sutrikimai po insulto: apžvalga ir gydymo
galimybės//Internistas: neurologija. – 2015, Nr. 5 (152).
19. Kaufmann, Elke G., and Sabine A. Engel. "Dementia and well-being: A conceptual
framework based on Tom Kitwood’s model of needs." Dementia 15.4 (2016): 774-788.
20. Knašienė J. Artimųjų slauga namuose, Vilnius : Inkocentras, 2010.
21. Kober SE, et al. Virtual reality in neurologic rehabilitation of spatial disorientation. Journal
of neuroengineering and rehabilitation. 2013 Feb 8;10(1):1.
22. Krikštopaitytė G. Alzheimerio liga-klausimai be atsakymų?/Internistas:neurologija.- 2014.
Nr.10(147).
23. Kriščiūnas A. ir kt. Ergoterapija. – Kaunas: Vitae Litera, 2008. – 29-31 p., 114 -119 p. –
ISBN: 978-9955-920-46-5.
24. Kuzmickienė, J., et al. "Dėmesys ir darbinė atmintis sergant Alzheimerio liga, remiantis
kompiuterizuotų kognityvinių testų rezultatais." Neurologijos seminarai 14.46 (2010): 242-
249.
25. Lamargue Hamel D. Et al. Cognitive evaluation by tasks in a virtual reality environment in
multiple sclerosis// J Neurol Sci. 2015 Dec 15;359(1-2):94-9.
26. Leišytė R. Sergančiųjų senatvine demencija geriatrinės reabilitacijos ypatumai:
Gerontologija, 2014- Vilnius. 184-192 p.
27. Lesauskaitė V. ir kt. Geriatrija: Kaunas: LSMU leidybos namai, 2017. 241-249 p.; 269-
274 p.
28. Lengvenis G., Rotomskis A. Monrealio pažintinių funkcijų įvertinimo tyrimo (MOCA)
pritaikymas Lietuvai ir jo psichometrinių savybių ištyrimas, VU leidykla; 2015, p. 30.
29. Lesauskaitė V. ir kt. Gerontologija ergoterapeutams: Kaunas: VITAE LITERA, 2008.
241-249 p.; 94-106 p.
56
30. Liu L. Virtual reality and occupational therapy.- 2005.
31. Lovis C. et al. User acquaintance with mobile interfaces. Studies in health technology and
informatics. 2013 Jun 12;189:125-30.
32. Macijauskienė M. Pacientų su pažinimo funkcijų sutrikimais skausmo
vertinimas:Gerontologija, 2010- Kaunas, 240-245 p.
33. Mačiulis V. ir kt. Enciklopedinis psichiatrijos terminų žodynas, 2017, 54 p.
34. M. Peer. et al. Brain system for mental orientation in space, time, and person.- 2015.
35. Monrealio kognityvinis testas (MoCA) Administravimo ir vertinimoinstrukcija
[interaktyvus]. [Žiūrėta: 2017-09-08] Prieiga per intrnetą:
<http://www.mocatest.org/pdf_files/instructions/MoCA-Instruction-Lithuanian.pdf >.
36. Mouawad MR. et al. Wii-based movement therapy to promote improved upper extremity
function post-stroke: a pilot study. Journal of Rehabilitation Medicine. 2011 May
5;43(6):527-33.
37. Mungas D. In-officemental status testing: a practical guide. Geriatrics 46; p. 54-66 1991.
38. Palinauskienė, L. R. "Psichikos sveikatos slauga." (2006).
39. Pangman, VC; Sloan, J; Guse, L. (2000). "An Examination of Psychometric Properties of
the Mini-Mental Status Examination and the Standardized Mini-Mental Status Examination:
Implications for Clinical Practice". Applied Nursing Research. 13 (4): 209–213.
40. Pilkauskienė A. Demencijos ir depresijos sąsajos//Internistas:neurologija.- 2015, Nr.1
(148).
41. Prūselaitienė K. Kraujagyslinė demencija, jos profilaktika//Lietuvos gydytojo žurnalas.-
2017. Nr.1
42. Rakickienė L, Girdzijauskienė S. Reations between executive functions and academic
achievements in primary school children. Psychology. 2015 Jan 1(50):63-78.
43. Raudytė E. Ilgalaikio alkoholio vartojimo įtaka senyvo amžiaus žmonių kognityvinėms
funkcijoms//Internistas:neurologija.- 2014, Nr.5 (142).
44. Rollins M. The business of android app development. – 2011.- 91 -98 p.
45. Stepanavičius Ž. Bendrųjų kognityvinių funkcijų vertinimo skalių reikšmė lengvo
kognityvinio sutrikimo vertinimui ir Alzhaimerio ligos prognozei. Sveikatos mokslai: 22-5,
p.137-140, 2012.
46. Sharar Sam R. Virtual reality hypnosis. Contemporary Hypnosis. 2009 Mar 1;26(1):40-7.
57
47. Shruti Raghuraman. et.al Cognitive Stimulation Therapy for Dementia: Pilot Studies of
Acceptability and Feasibility of Cultural Adaptation for India, In The American Journal of
Geriatric Psychiatry, Volume 25, Issue 9, 2017, Pages 1029-1032.
48. Sperling, Reisa A., et al. "Toward defining the preclinical stages of Alzheimer’s disease:
Recommendations from the National Institute on Aging-Alzheimer's Association
workgroups on diagnostic guidelines for Alzheimer's disease." Alzheimer's & dementia 7.3
(2011): 280-292.
49. Šileikaitė A. Pseudodemencija ir ne tik: kodėl verta apie tai žinoti?//Internistas:neurologija.-
2016, Nr.6 (163)
50. Tanaka, K. Yamashiro, G. Oyama, K. Nishioka, A. Umemura, Y. Shimo, N. Hattori,
Different clinical and vascular risk factors of mild cognitive impairment, and dementia in
Parkinson’s disease, In Journal of the Neurological Sciences, Volume 381, Supplement,
2017, Page 1036, ISSN 0022-510X
51. Tzuang, Marian, et al. "Tailoring the coping with caregiving evidence-based program for
ethnic/racial minority communities." Alzheimer's & Dementia: The Journal of the
Alzheimer's Association 11.7 (2015): P234-P235.
52. Vaitkevičius A. Apie pažinimo funkcijų sutrikimų priežastis ir tinkamą jų gydymą//
Internistas: neurologijos aktualijos.- 2016, 1(1),- 24 -26 p.
53. Varžaitytė L. ir kt. Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų sužalojimą, reabilitacija.
LSMU laidyklos namai, Kaunas 2015. – 43-44, 45-48 p. ISBN 978-9955-15-401-3.
54. Xiang Q, et al. "Doll therapy for dementia sufferers: A systematic review." Complementary
therapies in clinical practice 26 (2017): 42-46.
55. Žemaitienė N. ir kt. Sveikatos psichologija.-Vilnius, 2011.- 300-304 p.
56. Weiss Patrice L. et al. Validation of the Virtual MET as an assessment tool for executive
functions. Neuropsychological rehabilitation. 2009 Aug 1;19(4):583-602.51.
57. Wiliam A Sodeman, Thomas C. Sodeman. Geriatrijos pacientų priežiūra ir gydymas, -
2005,- 6-7 p.
58. Wyotte, Brian J., Jennifer A. Margrett, and Julie Hicks-Patrick. "Physical activity in
middle-aged and young-old adults: the roles of self-efficacy, barriers, outcome expectancies,
self-regulatory behaviors and social support." Journal of Health Psychology15.2 (2010):
173-185.