As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Į per kė lą – su švy tu rė liaisTri jų gat vių mies tu va di na mas uos ta mies tis, kaip by lo ja „Klai pė­dos“ žur na lis tų ty ri mas, sve tim ša­liui – neį kan da mas rie šu tė lis.

Se kant ke lio ženk lus pa siek ti ku­rią nors li go ni nę ar per kė lą neį ma­no ma.

Vie nin te lis ruo žas, kur įva žiuo­da mas į mies tą ga na sau giai ga­li nu si gau ti tiek į tarp tau ti nę, tiek į Smil ty nės per kė lą, yra Vil niaus plen tas.

Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

Klai pė da ne te ko de šim čių tūks tan­čių emig ra ci ją pa si rin ku sių žmo­nių ir dėl to kas met pra ran da po dau giau nei 0,5 mlrd. li tų. Taip esą nu ti ko, nes uos ta mies ty je smul kia­jam ir vi du ti niam vers lui ne ski ria­mas rei kia mas dė me sys.

Smul kio jo ir vi du ti nio vers lo ta ry­bos prie Klai pė dos mies to ta ry bos pir mi nin ku iš rink tas Aras Mi leš ka iš kart įni ko į skai čius. „Klai pė dos stra te gi nio pla no prie mo nės nu­kreip tos į tai, kad žmo nių mies te ne ma žė tų. Ta čiau skai čiai – vi sai ki to kie“, – ti ki no A.Mi leš ka.

Per pa sta ruo sius 10 me tų iš Klai­pė dos emig ra vo 31 690 žmo nių. „Iš vy ko dar bin go am žiaus gyven­tojai, to dėl la bai ne sun ku su skai­čiuo ti, kiek sy kiu su žmo nė mis mies tas ne te ko ir pi­ni gų. 3 4

„Aš tai už tai, kad duo tu me.“

3p.

16 (19 317)www.kl.lt penkTADIenIS, SAuSIo 20, 2012

Val­dan­čiuo­sius­kri­ti­ka­vęsso­lis­tas­V.Juo­za­pai­tisper­si­gal­vo­jo­ir­su­si­dė­josu­kon­ser­va­to­riais.

Lietuva 9p. Miestas 2p.

Emig ran tai „nu gvel bė“ mi li jo nus

Bir­min­ga­mo­teis­menag­ri­nė­ja­ma­by­la,ku­rio­je­įta­ria­ma­sis­–Lie­tu­vos­pi­lie­tis.

Lie­tu­vos­kel­tuine­leis­ta­iš­plauk­tiiš­Šve­di­josuos­to.

PIR

MA

S m

iest

o di

enra

štis

kaina 1,30 LtPasaulis 11p.

Politikė­Zi­ta­Šli­čy­tė­ne­prieš­ta­ra­vo,­kad­Vie­šo­sios­tvar­kos­sky­riu­je­bū­tų­įsteig­ta­pa­pil­do­mų­eta­tų.

KLAIPĖDA — UOSTAMIESČIO TRADICIJA!

80

70

60

50

40

30

20

10

0

Bendra ir vidutinė skaitytojų auditorija Klaipėdos mieste lietuvių ir rusų kalba (tūkst.)

Pagal TNS LT tyrimų duomenis 2011 m. ruduo

45

84

45

79

„Vakarų ekspresas“

NAUJAUSI

TYRIMAI

METŲ KLAIPĖDIETĖSRINKIMUOSE

Kandidačių į Metų klaipėdietės tituląsąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 5 p.

JAU PRASIDĖJOPIRMASIS BALSAVIMO TURAS

Kryp tis: ­� Jū­rų­mu­zie­jų­no­rin­čiam­pa­siek­ti­vai­ruo­to­jui­šio­je­vie­to­je­tu­rė­tų­pa­krik­ti­ner­vai­–­ties­už­ra­šu­pui­kuo­ja­si­į­skir­tin­gas­pu­ses­kryp­tį­žy­min­čios­ro­dyk­lės.­ ­ ­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Nuo ro dos – tar si cir keJei esa te nau jo kas vai ruo to jas, at vy­kęs iš ki to Lie tu vos kraš to ar ba už sie­nie tis, pir mą kar tą gy ve ni me be si lan­kan tis uos ta mies ty­je, mė gi ni mas Klai­pė dos gat vė mis pa­siek ti no ri mą ob jek­tą ga li virs ti tik ru koš ma ru. In for ma­ci niai ke lio ženk lai mies to gat vė se ve­da ne ži nia kur.

2

miestas

G.Nau sė dos eko no mi nės pro gno zės 2012 m.

inf ia ci jos di dė ji mo ne si ti ki ma; �

rin ka tu rė tų lik ti „pir kė jo“; �

ne dar bo ly gio pro gno zė – 12 pro c.; �

ma žės ga my bi nių pa jė gu mų nau­ �do ji mas;

eu rozo no je tę sis re ce si ja, Ru si jos �eko no mi ko je nu ma to mas lė tė ji mas, JAV – kuk li plėt ra, Vo kie ti jos eko no­mi kai kri ti mas ne prog no zuo ja mas;

tarp vers lui nau din gų rin kų mi nė­ �tas bend ra dar bia vi mas su Ru si ja, Vo­kie ti ja, Es ti ja, Lat vi ja ir Len ki ja.

penkTADIenIS, SAuSIo 20, 2012

Lai vą tik ri nu si trans­por to agen tū ra už fik­sa vo ne ma žiau kaip 25 pa žei di mus.

Klai pė do je įvy ku si kon fe ren ci­ja „Vers lo plėt ra ir kon ku ren ci nis įmo nių pra na šu mas“ dar kar tą pri­ver tė ap mąs ty ti, kas Lie tu vos lau­kia šiais me tais.

Ren gi nio, ku ria me da ly va vo 30 įmo nių at sto vų, me tu bu vo pri sta­ty tos eko no mi nės ša lies pro gno zės 2012­ie siems, taip pat dis ku tuo­ta vers lo ver tės ir įmo nės ver tės klien tui kū ri mo klau si mais.

Pa sak šių me tų ap žval gą pri sta­čiu sio SEB ban ko pre zi den to pa ta­rė jo G.Nau sė dos, eu rozo nos re ce si ja tę sis, o Lie tu vo je ji – ne prog no zuo­ja ma. Tai reikš tų, kad eko no mi nės

Prognozės: �� G.Nau�sė�dos�tei�gi�mu,�eko�no�mi�nės�si�tua�ci�jos�pa�blo�gė�ji�mą,�jei�toks�bū�tų,�la�biau�siai�lem�tų�eu�rozo�nos�veiks�niai.� And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

Kas ša lies lau kia 2012-ai siais?

si tua ci jos pa blo gė ji mą, jei toks bū­tų, la biau sia lem tų išo rės veiks niai.

Tarp vi daus veiks nių 2012 m. po­ky čius ga li lem ti tai, jog Lie tu vo­je mo kes čiai pa gal nu sta ty tą pla ną ne su ren ka mi, o ne se niai Sei me ini­ci juo tų mo kes čių kei ti mo ar nau jų įve di mo tiks las – mo kes čių naš tą per kel ti į ga lu ti nę kai ną. Pa vyz­džiui, pa siū ly mas ap mo kes tin ti in dė lius reiš kia pri dė ti nės ver tės mo kes čio pa di di ni mą tam tik rai gy ven to jų gru pei, o ša lu ti nis po­vei kis bū tų tai, kad ban kuo se pa­lū ka nų nor mos dar ma žė tų.

Klai pė dos pre ky bos, pra mo nės ir ama tų rū mų inf.

Vid man tas Ma tu tisv.matutis@kl.lt

Šis Da ni jos kom pa ni jai „DFDS Sea­ways“ pri klau san tis kel tas, sta ty tas 1997 me tais, plau kio ja su Lie tu­vos vė lia va. Jis pa kei tė 2009 me­tais su de gu sį „Lis co Glo ria“. „Li­ver pool Sea ways“ ga li pluk dy ti iki 320 ke lei vių ir 2250 li ni ji nius met­rus kro vi nių.

Šve di jos ra di jas pra ne šė, kad lai vą tik ri nu si trans por to agen tū ra už fik­sa vo ne ma žiau kaip 25 pa žei di mus. Neįp ras tai di de lis pa žei di mų skai­čius nu ste bi no Šve di jos pa rei gū nus. Pa žei di mai api bū din ti kaip sun kūs. Mi ni mi už blo kuo ti išė ji mai prie gel bė ji mo val čių, per trum pi ke lei­vių gel bė ji mo si tra pai, esą pa žeis ta pa vo jin gų pre kių sau go ji mo tvar ka,

įgu los na riai ne ži no jo, ko kias funk­ci jas tu ri at lik ti ava ri jos at ve ju.

Lie tu vos sau gios lai vy bos ad mi­nist ra ci jos Lai vy bos kont ro lės sky­riaus va do vas Li nas Kas pa ra vi čius tei gė, kad pra ne ši mą apie Karls­

ham no uos te su lai ky tą lai vą Lie­tu vos pa rei gū nai ga vo sau sio 19­o­sios ry tą. Kel tas su lai ky tas sau sio 18­osios va ka re. Iš Karls ham no į Klai pė dą jis tu rė jo iš plauk ti 18 val.

Su lai ky tas: �� kel�tui�„Li�ver�pool�Sea�ways“�ne�leis�ta�iš�plauk�ti�iš�Šve�di�jos�Karls�ham�no�uos�to.��� � Vid�man�to�Ma�tu�čio�nuo�tr.

Šve di jo je su lai ky tas Lie tu vos kel tasIš Šve di jos į Lie tu vą no rė ję grįž ti lie tu viai pa ty rė šo ką – iš Karls ham no uos to ne bu vo leis ta iš plauk ti kel tui „Li ver pool Sea ways“.

L.Kas pa ra vi čiaus nuo mo ne, po krui zi nio lai ne rio „Cos ta Con cor­dia“ ava ri jos su griež tin tos ke lei vius pluk dan čių lai vų pa tik ros. „Li ver­pool Sea ways“ pa kliu vo ant tik ri ni­mų ban gos. Iki šiol ne bu vo at ve jų, kad dėl sau gios lai vy bos pa žei di­mų bū tų bu vę su lai ky ti į Klai pė dos uos tą plau kio ję li ni ji niai kel tai.

Pre li mi na riai Lie tu vos sau gios

lai vy bos ad mi nist ra ci jai pra neš ta apie 15 pa žei di mų. Šve di jos Karls­ham no uos to ad mi nist ra ci ja įpa­rei go ta kel to neiš leis ti į rei są, kol ne bus pa ša lin ti pa žei di mai.

„Nors ne ga vo me de ta laus są ra šo, kas pa žeis ta lai ve, bet iš to, ką ži­no me, ne ga li ma teig ti, kad pa žei­di mai yra for ma lūs. Žmo nių sau­gu mas jū ro je yra svar bus. To dėl

lai vo sa vi nin kai sku biai tu ri pa ša­lin ti ras tus pa žei di mus“, – ti ki no L.Kas pa ra vi čius.

Va kar kel tui dar ne bu vo leis ta iš­plauk ti. Dėl su lai ky to kel to la biau­siai nu ken tė jo ke lei viai ir kro vi nių ga ben to jai. Jie tu rė jo pa rą lauk­ti ki to lai vo. Kel tai iš Karls ham no į Klai pė dą plau kia kas dien 18 va­lan dą.

3

miestas

to ko lą. Kas ga li ga ran tuo ti, kad jei duo si me dau giau žmo nių, dirb si te ge riau?“ – K.Vin ti lai tės va kar po­sė dy je tei ra vo si Fi nan sų ir eko no­mi kos ko mi te to na rė Zi ta Šli čy tė.

K.Vin ti lai tė aiš ki no, jog iki praė­ju sių me tų spa lio 1­osios sky riu je dir bo tik trys žmo nės, ku rie bu vo už siė mę gy ny bi nes po zi ci jas – esą nie ko ne spė ja, nes ne tu ri pa jė gų.

Su rinks mi li jo nąTik nuo spa lio 1­osios sky rius „pra tur tė jo“ dar sep ty niais žmo­nė mis, bet ir tiek esą neuž ten ka, nes vien pro to ko lų už au to mo bi lių sto vė ji mo rink lia vos ne su si mo kė­ji mą rei kia su ra šy ti tūks tan čius.

To dėl ga liau siai ir bu vo nu spręs ta Vie šo sios tvar kos sky rių pa stip rin­ti dar 8 žmo nė mis. Eta tų stei gi mui dar tu ri pri tar ti mies to ta ry ba.

Nau jų dar buo to jų al goms ir so­cia li nėms įmo koms šie met rei kės be veik 240 tūkst. li tų.

Ta čiau pi ni gų ke ti na ma gau ti iš bau dų – pla nuo ja ma, kad jų per

me tus bus su rink ta be veik mi li­jo nas li tų. Pa na šu, kad val di nin­kai už si mo ję su rink ti tiek pi ni gų, nes jau va kar ėmė si ak ty viai dirb­ti – Klai pė do je ieš ko ti ne le ga lių

rek la mų. Val di nin kai per po rą va­lan dų ap va žia vo ko ne vi są mies tą. Jie ap žiū rė jo Ši lu tės pl., Mi ni jos, Man to, Lie po jos gat vė se esan čias rek la mas ir nu sta tė, kad 12 jų yra ne le ga lios.

Bau da – iki 2 tūkst. li tų„Tarp pa žei dė jų bu vo ir to kių, ku­rie jau baus ti dėl ne le ga lių rek la­

mų. Ne sup ran tu, kas žmo nėms da ro si. Ar jie gal vo ja, kad mes ne­pas te bi me pa žei di mų?“ – ste bė jo­si Vie šo sios tvar kos sky riaus vy­riau sia sis spe cia lis tas Ed var das Šu ti nas.

Tarp ne le ga lių rek la mų bu vo ir iš ka bų, ir vė lia vų, ir pla ka tų, ir lau­ke pa sta ty tų ka vi nių me niu.

„Vers li nin kai tu ri su pras ti, jog kiek vie na rek la ma tu ri bū ti su de­rin ta su sa vi val dy be ir gau tas lei­di mas ją ka bin ti“, – aiš ki no E.Šu­ti nas.

Ne le ga liai sa vo pre kes ir pa slau­gas rek la ma vę vers li nin kai tu rės ge ro kai pa plo nin ti sa vo pi ni gi nes, nes bau dos yra griež tos.

Pir mą kar tą už ne le ga lią rek la mą ski ria ma bau da nuo 500 iki 1 tūkst. li tų dy džio, ta čiau ga li bū ti tai ko­mas ir ad mi nist ra ci nis įsa ky mas su mo kė ti pu sę mi ni ma lios bau dos – 250 li tų.

Ant rą kar tą pa da rius to kį pat pa­žei di mą, jau teks mo kė ti nuo 1 iki 2 tūkst. li tų.

penkTADIenIS, SAuSIo 20, 2012

Įreng­ta­mo­der­ni­la­bo­ra­to­ri­jaKlai­pė­dos­jū­ri­nin­kų­li­go­ni­nė­je­ati­da­ry­ta­mo­der­ni­en­dos­ko­pi­nių­ty­ri­mų­la­bo­ra­to­ri­ja­ope­ra­ci­nė.­Jo­je­diag­no­zuo­ja­mos­ir­gy­do­mos­virš­ki­na­mo­jo­trak­to,­žar­ny­no­li­gos.­Įsi­gy­ta­įran­ga­–­vie­nin­te­lė­to­kia­Va­ka­rų­Lie­tu­vo­je.­La­bo­ra­to­ri­jos­re­mon­tas,­įren­gi­mas­ir­apa­ra­tū­ra­kai­na­vo­apie­mi­li­jo­ną­li­tų.

Pris­ta­tė­veik­ląVy­dū­no­vi­du­ri­nė­je­mo­kyk­lo­je­moks­lei­viams­ro­dant­trum­pus­fil­mus­bu­vo­pri­sta­ty­ta­pen­kių­uos­ta­mies­čio­jau­ni­mo­or­ga­ni­za­ci­jų­veik­la.­Fil­mu­kus­ru­de­nį­kū­rė­or­ga­ni­za­ci­joms­ne­prik­lau­san­tys­jau­nuo­liai,­ku­rie­bu­vo­pa­kvies­ti­su­si­pa­žin­ti­su­jų­veik­la­ir­iš­mok­ti­fil­ma­vi­mo­pra­dme­nų.

Ša­lia­Jo­niš­kės­ka­pi­nių­esan­tys­lai­do­ji­mo­na­mai­bus­re­konst­ruo­ti.­Jau­pra­dė­tas­reng­ti­re­konst­ruk­ci­jos­pro­jek­tas.­Sta­ty­bos­dar­bus­pla­nuo­ja­ma­pra­dė­ti­2013­ai­siais,­už­baig­ti­2018­me­tais.­Po­re­konst­ruk­ci­jos­vi­suo­me­nei­svar­bių­sta­ti­nių­ka­te­go­ri­jai­pri­ski­ria­mo­ob­jek­to­pa­skir­tis­ne­si­keis.­Čia­liks­lai­do­ji­mo­na­mai.

re­konst­ruos­lai­do­ji­mo­na­mus

1

Dienos telegrafas

Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

Trūks ta pa jė gųNau jų eta tų Vie šo sios tvar kos sky­riu je stei gi mas – dar vie nas žings­nis įkur ti va di na mą ją sa vi val dy bės po li ci ją, nes nuo va sa rio 1­osios sky riu je dirbs jau 18 žmo nių.

Anot Vie šo sios tvar kos sky riaus ve dė jos Kris ti nos Vin ti lai tės, sa vi­val dy bei yra per duo ta kont ro liuo ti apie 70 Ad mi nist ra ci nių tei sės pa­žei di mų ko dek so straips nių. Be to, rei kia pri žiū rė ti, kaip klai pė die čiai lai ko si 13 mies to ta ry bos pa tvir tin­tų tai syk lių.

„Sta tis ti ka iš ties grau di, už kai ku riuos ad mi nist ra ci nius tei sės pa­žei di mus su ra šy ta tik po vie ną pro­

Bend ruo me nė. Penk ta die nį 17 val. Ni­dos kul tū ros ir tu riz mo in for ma ci jos cent re „Agi la“ vyks stei gia ma sis Ne rin­gos bend ruo me nės fo ru mo su si rin­ki mas. Ne rin giš kių ini cia ty va stei gia­ma ne vy riau sy bi nė or ga ni za ci ja sieks Ne rin gos sa vi val dy bės kaip na cio na­li nio par ko ir Pa sau lio pa vel do vie to­vės har mo nin go vys ty mo. Pag rin di nė Ne rin gos bend ruo me nės fo ru mo mi­si ja – iš sau go ti Ne rin gą atei čiai, nea ti­mant jos iš žmo nių. No rą da ly vau ti fo­ru mo veik lo je jau pa reiš kė be veik 100 ne rin giš kių ir Ne rin gos ger bė jų iš ki tų Lie tu vos mies tų.

Atas kai ta. Šian dien 10 val. vyks Klai­pė dos ap skri ties vy riau sio jo po li ci jos ko mi sa ria to 2011 me tų veik los re zul­ta tų ap ta ri mas.

Pa ro da. Penk ta die nį 18 val. Klai pė­dos kul tū rų ko mu ni ka ci jų cent ro Pa­ro dų rū muo se bus ati da ry ta tarp tau­ti nė pa ro da „Jau nie ji Eu ro pos kū rė jai 2011/2013 m.“.

Pre mi ja. Pir ma die nį 17 val. I.Si mo nai­ty tės bib lio te kos Ger la cho pa lė pė je vyks I.Si mo nai ty tės li te ra tū ri nės pre­mi jos įtei ki mo poe tei Ele nai Kar naus­kai tei va ka ras. I.Si mo nai ty tės pre mi ja bus įteik ta 26 kar tą.

Tu ris tai. Pa lan ga kas met su lau kia vis dau giau tu ris tų iš ap lin ki nių ša lių. Šie­met di džiau sias ša lies ku ror tas ti ki si, kad dau giau žmo nių at vyks iš to li mes­nių kraš tų – Ki ni jos ir Jung ti nių Ame­ri kos Vals ti jų. Ma no ma, jog tai rea lu. Prog no zuo ja ma, kad da lis at vy kė lių iš Azi jos čia grei čiau ieš ko sis dar bo, nei mė gau sis Lie tu vos pa jū rio sau le.

Mir tys. Va kar Met ri ka ci jos sky riu je už re gist ruo tos 8 klai pė die čių mir tys. Mi rė Kor nej Kap la nov (g. 1925 m.), Al­gir das Ado mas Kai rys (g. 1929 m.), Ma­ri na Cy buls ka ja (g. 1934 m.), Ju zė Kelp­šie nė (g. 1942 m.), Alek sandr Ko les nik (g. 1946 m.), Mi chail And re jev (g. 1947 m.), Vy tau tas Dir mei kis (g. 1948 m.), Via čes lav Sa kin (g. 1954 m.).

Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do ja­mi Eduar das Juo dei kis, Mi chail And­re jev, Ju li jo nas Kil baus kas, Emi li­ja Ru džians kie nė, Kons tan ti nas Jas­mon tas.

Jo niš kės ka pi nės. Šian dien lai do ja­mas Al gir das Ado mas Kai rys.

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pa­gim dė 8 mo te rys. Gi mė 4 mer gai tės ir 5 ber niu kai (dvy nių po ra).

Grei to ji. Va kar iki 17 val. grei to sios pa gal bos me di kai su lau kė 52 iš kvie­ti mų. Klai pė die čiai dau giau sia skun­dė si gal vos skaus mais, krau jo ta kos su tri ki mais, du su liu. Me di kai į pa gal­bą sku bė jo ir žmo nėms, pa ty ru siems in sul tą.

Ne pa si mo kė: ­� šios­rek­la­mos­sa­vi­nin­kas­bus­bau­džia­mas­jau­ant­rą­kar­tą.­­­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Tvar kai mies te – dar 8 val di nin kaiMies te tu ri bū ti tvar­ka – taip nu spren dė Klai pė dos po li ti kai ir lei do Vie šo sios tvar­kos sky riu je pa pil­do mai įsteig ti 8 dar­buo to jų eta tus. Jau esan tys šio sky riaus dar buo to jai va kar įro dė, jog yra nu­si tei kę dirb ti, – per dvi va lan das uos ta­mies ty je išaiš ki no 12 pa žei dė jų.

Ne sup ran tu, kas žmo nėms da ro si. Ar jie gal vo ja, kad mes ne pas te bi me pa žei­di mų?

Ed var das Šu ti nas:

Šiuo me tu Klai pė do je vi du ti nis dar bo už mo­

kes tis per mė ne sį siek tų apie 2 172 li tus, o šių gy ven to jų pa ja mų mo­kes tis su da ry tų 325 li tus per mė­ne sį. Ne sun ku su skai čiuo ti, kad jei da bar Klai pė do je bū tų tie be­veik 32 tūkst. emig ra vu sių žmo­nių, mies to biu dže tas pa pil do mai per me tus gau tų 123 mln. li tų pa­ja mų“, – skai čia vo A.Mi leš ka.

Dar įspū din ges ni skai čiai vers lo sri ty je – esą dėl emig ra vu sių klai­pė die čių uos ta mies čio vers las kas­met ne ten ka 627 mln. li tų pa ja mų.

„Jei da bar Klai pė do je vi du ti nis dar bo už mo kes tis yra tie 2 172 li­tai, at skai čius mo kes čius, žmo gui

lie ka apie 1,6 tūkst. li tų. To dėl tie be veik 32 tūkst. emig ran tų, jei bū­tų Klai pė do je, iš leis tų sa vo dar bo už mo kes tį uos ta mies ty je, ir vers­las pa pil do mai gau tų mi nė tus 627 mln. li tų“, – tvir ti no A.Mi leš ka.

Jo įsi ti ki ni mu, pa ts tie siau sias bū das emig ra ci jai su stab dy ti – ska tin ti smul kų jį ir vi du ti nį vers­lą, ta čiau Klai pė do je tai esą nė ra da ro ma.

„Sa vi val dy bei siū lė me įvai­rių prie mo nių, kaip pa da ry ti, kad žmo nės no rė tų už siim ti vers lu, o ne ieš ko tų lai mės sve tur, ta čiau į mū­sų siū ly mus ne bu vo at si žvelg ta“, – ap gai les ta vo Smul kio jo ir vi du ti nio vers lo ta ry bos pir mi nin kas.

Klai pė dos sa vi val dy bės Stra te­gi nio pla na vi mo sky riaus ve dė ja Ind rė Bu te nie nė tei gė, jog Klai pė­do je Smul kio jo ir vi du ti nio vers­lo ska ti ni mo pro gra mai yra ski ria­ma kur kas dau giau pi ni gų nei kai ku riuo se di džiuo siuo se Lie tu vos mies tuo se.

Šie met pla nuo ja ma skir ti 159 tūkst. li tų, už ku riuos turėtų bū­ti įgy ven din tas ne vie nas pro­jek tas.

„Vi suo me ni nin kų pa siū ly mai bu vo at mes ti, nes jie dub lia vo si su mū sų pro jek tais. Be to, ne su to kia tik ra, ar vers lu mo ska ti ni mas ga­li su stab dy ti emig ra ci ją“, – tei gė I.Bu te nie nė.

Emig ran tai „nu gvel bė“ mi li jo nus

Nuos to liai: ­� dėl­emig­ra­ci­ją­pa­si­rin­ku­sių­dar­bin­go­am­žiaus­žmo­nių­uos­ta­mies­tis­pra­ran­da­šim­tus­mi­li­jo­nų­li­tų.

1

4

miestaspenkTADIenIS, SAuSIo 20, 2012

Liud vi kas Dū daMies to ūkio de par ta men to di rek to rius

Bė da ta, kad tik vie no je mies to da ly je yra įgy ven din ta in for­ma ci nių ke lio ženk lų die gi mo pro gra ma. Dvie jo se Klai pė dos

mies to da ly se ši pro gra ma nė ra rea li­zuo ta. Šiam dar bui mums rei kė tų 300–400 tūkst. li tų. Tik pie ti nė je mies to da ly­je ženk lai yra tvar kin gai su dė lio ti. Vi sur ki tur tik rai jų trūks ta. Nors Klai pė da yra tri jų gat vių mies tas, at ro do, kad nie kur ne pak ly si. Man as me niš kai ke lio ženk lų ir taip per daug. Bet pa grin di niai yra. Li­go ni nių mies te lio pu sė je in for ma ci nių ženk lų tik rai trūks ta. Mė gi no me šį klau­si mą įtrauk ti į fi nan sa vi mo pro gra mas, bet biu dže tas trau kia si, ir tai teks ku riam lai kui pa mirš ti. Nė ra pi ni gų. Daug kas tu­ri pa ly do vi nės na vi ga ci jos prie tai sus, to­dėl spė ju, kad di de lės įtam pos nė ra. Už­sie nie čiai tik rai pa si rū pi na šia įran ga, kro vi ni niai au to mo bi liai taip pat juos tu­ri. O at vy kė lis tu ris tas, spė ju, ga li nau do tis tak si, bė dai iš ti kus. Ži no ma, į per kė lą yra ženk lų, gal ne kiek vie no je san kry žo je, bet yra. Jei ir pa sta ty si me tą ženk lų sis te­mą, juk ne ga li ma žiop so ti. Prob le mų yra, bet nu va žiuo ti ga li ma. Kal bant ne apie in­for ma ci nius, o ke lio ženk lus ir jų prie žiū­rą, su tar tis su įmo ne „Sank ry ža“ baig sis. Ku riam lai kui ją mes dar pra tę si me, kol pa si ra šy si me su tar tį su sa vo įmo ne „Gat­vių ap švie ti mas“. Ta čiau ženk lai be prie­žiū ros ne liks.

Komentaras

Nuo ro dų tik rai rei­kia, nes bū na at ve jų, kai per pa rą li go ni­nė je ap si lan ko net 5 tūkst. žmo nių.

Vin sas Ja nu šo nis:

Jau pir mo jo je šio ke lio da ly je – iki Ši lu tės plen­

to žie di nės san kry žos ke lio ženk lų ir nuo ro dų – dau gy bė.

Tie sa, už sie nie čiui Kur šių ne ri­jos na cio na li nio par ko di rek ci jos lie tu viš ka nuo ro da ma žai ką sa ko, o jei esi drau giš kai Lie tu vai nu si­tei kęs gru zi nas, šios ke lio nuo ro­dos – ab so liu čiai ne nau din gos.

Per ša si iš va da, kad ke lias į UNES CO sau go mą Kur šių ne ri ją Klai pė dos gat vė se – tam sus miš­kas, at vy kė liui vai ruo to jui mies te nė ra jo kių už sie nio kal ba skel bian­čių už ra šų apie tai, kaip nu vyk ti į šį gam tos ste buk lą.

Ke lių po li ci jos biu ro vir ši nin kas Ra mū nas Ši dei kis ti ki no, kad iš už­sie nie čių po li ci jos pa tru liai daž­niau siai su lau kia pra šy mų pa dė ti pa siek ti per kė las.

„Yra te kę mū sų pa rei gū nų au to­mo bi liui pa ly dė ti už sie nio sve čius. Žmo nės bu vo pa si me tę ir pa var gę nuo klai džio ji mo ieš kant ke lio“, – tvir ti no R.Ši dei kis.

Į mu zie jų – skir tin gais ke liaisVie nas įsi min ti nas ano ni mi nio iš­min čiaus su kur tas ženk las ka bo ties Sau sio 15­osios ir Mi ni jos gat­vių san kry ža. Jū rų mu zie jų no rin tis pa siek ti vai ruo to jas čia tu rė tų ne­juo kais su si ner vin ti – ties už ra šu pui kuo ja si į skir tin gas pu ses kryp­tį žy min čios nuo ro dos.

Jei į mu zie jų nuo ro da dar lei­džia va žiuo ti tiek Mi ni jos, tiek Pi­lies gat ve, tai ke lio ženk las „Per­kė la“ vai ruo to jui nu ro do su kti tik į kai rę ir per kė lą pa siek ti tik Mi ni­jos gat ve.

Kur su kti, ką da ry ti ir ko pa­klaus ti?

Sau sio 15­osios gat vės gy ven to­jai yra ne kar tą ma tę čia be vil tiš­kai sto vi niuo jan tį au to mo bi lį už­sie nie tiš kais nu me riais.

Sa vo klien tais šiuo po žiū riu ge­rai pa si rū pi no uos to įmo nės, ku rios aiš kio mis nuo ro do mis pa ženk li no ke lią į sa vo bu vei nes.

„Kur ta au tost ra da?“Ki to se mies to gat vė se at vy kė liui me tų iš ban dy mu ga li tap ti mė gi­ni mas ne tik su sio rien tuo ti, ku rio­

Nuo ro dos – tar si cir ke

Ma gist ra lė: �� ke�li�nin�kų�ma�ny�mu,�svar�biau�sia�vai�ruo�to�jams�pa�siek�ti�Ma�zū�riš�kius�ir�Pa�lan�gą,�o�va�žiuo�da�mas�nuo�Tau�ra�lau�kio�į�Kau�ną�ne�pa�pul�si.�

je pu sė je ga lė tų bū ti ku ri nors per­kė la, bet ir ban dy mai nu si gau ti iki greit ke lio.

„Nak tį mė gin da mas su ras ti ke lią į au tost ra dą, ma niau, spran dą nu­si suk siu. Ne su žiop lys ir vai ruo ju

daug me tų, ne pir mą kar tą ir uos­ta mies ty je. Ta čiau va žiuo da mas iš Klai pė dos uni ver si te ti nės li go ni nės ne ra dau nė vie nos nuo ro dos į ma­gist ra lę“, – pa sa ko jo Rie ta vo gy­ven to jas Vy tau tas.

Vai ruo to jas pri si mi nė, kad iš li­go ni nės tik ve da mas nuo jau tos pa­su ko Tau ra lau kio link.

„Ta čiau vis va žiuo da mas tie siai, il gą lai ką ne ži no jau, ar lai kau si tei­sin gos kryp ties. Vie nin te lė je vie­to je iš vy dęs nuo ro dą į Kau ną ir Pa lan gą, nu si ra mi nau. Bet, pri va­žia vęs via du ką ties Pa lan gos ke liu, ne ra dau jo kios nuo ro dos, ve dan­čios į Kau ną ar Vil nių. Kur ta au­tost ra da?“ – pik ti no si vy ras.

Iš tie sų, prieš nau jai įreng tą Tau­ra lau kio ir Pa lan gos plen to via du­ką ke lio ženk lai ve da tik Mo zū riš­kius, Pa lan gą ir Klai pė dą. Ma tyt, ke li nin kams nė ra ko va žiuo ti į Vil­nių ir Kau ną.

Va žiuo jant Pa lan gos plen tu iki pat Ja kų žie do nė ra nė vie no ženk­lo, nu ro dan čio Vil niaus ar Kau no kryp tį.

Pa ke liui esan tis ant ras via du­kas ties Lie pų gat ve taip pat skir­tas tik vie tos žmo nėms, nes nuo­

ro dų į sos ti nę čia nė ra. Va žiuo jant nuo Pa lan gos Ja kų žie di nės san­kry žos link, ženk las skel bia, kad šiuo ke liu pa siek si te tik Klai pė dą. Iš va žiuo jant iš mies to šiuo via du­ku, ke li nin kams bu vo svar bu, kad vai ruo to jas bū ti nai pa siek tų Ra­dai lius, Pa lan gą ir vėl su grįž tų į Klai pė dą, nes į Vil nių tar si nė ra ko va žiuo ti.

Li go ni nių ne ran daNu ti kus ne lai mei, už sie nie čiui ar ki to mies to gy ven to jui pa gal ke lio ženk lus Klai pė dos li go ni nių neį­ma no ma pa siek ti.

Va žiuo jant cent ri ne Her kaus Man to gat ve nuo san kry žos su Lie­pų gat ve iki pat Lie po jos gat vės, nė ra nė vie no in for ma ci nio ženk lo, nu ro dan čio, už kiek ki lo met rų bū­tų ga li ma gau ti me di kų pa gal bą.

Sank ry žo je ties Her kaus Man­to ir Vil ties gat ve, ku rio je yra Res­pub li ki nė Klai pė dos li go ni nė, ant ap švie ti mo stul po ka bo vie no vieš­bu čio in for ma ci nis ženk las.

Lie po jos gat vės pa bai go je vai­ruo to jas ga li ap tik ti tik pa čių li­go ni nių iš ka bin tas nuo ro das. Iš ra jo no at vy ku siam ir bė dos iš tik­

tam vai ruo to jui nė ra jo kių nuo ro­dų, kaip su ras ti tris skir tin gas li­go ni nes. Žmo nės įpy kę blaš ko si tarp Res pub li ki nės Klai pė dos li­go ni nės, Jū ri nin kų ir Uni ver si te­ti nės li go ni nės.

„Kar tais iš ava ri jų ar ti mie ji su­žeis tuo sius ve ža pa tys. Kaip su ras­ti li go ni nę ne pa žįs ta ma me mies te? Yra skun dę si žmo nės, kad net va­žiuo jant iš sto ties sun ku su ras ti li­go ni nę. Sup ran ta ma, iš va žia vu­siam iš li go ni nės žmo gui sun ku ir au tost ra dą su ras ti. Nuo ro dų tik rai rei kia, nes bū na at ve jų, kai per pa­rą li go ni nė je ap si lan ko net 5 tūkst. žmo nių“, – tvir ti no Klai pė dos uni­ver si te ti nės li go ni nės vy riau sia sis gy dy to jas Vin sas Ja nu šo nis.

Tiks las: �� iš�va�žiuo�jant�iš�uos�ta�mies�čio�Lie�pų�gat�ve,�ke�lio�į�ma�gist�ra�lę�tarsi�nė�ra,�čia�ga�li�ma�nu­va�žiuo�ti�tik�į�Ra�dai�lius�ir�Klai�pė�dą.�Kaip�nu�vyk�ti�į�Kau�ną�ar�ba�Vil�nių?

Ženklai: �� šio�je�san�kry�žo�je�siū�lo�ma�va�žiuo�ti�tik�į�nau�ją�ją�per�kė�lą,�in�for�ma�ci�jos�apie�se­ną�ją�nė�ra.�� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

JUBILIEJINIAIMETŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO!

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija,

Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipė-dietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius.

Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes.Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką.Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės.Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. b alsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau-janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje.

2 Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokul-tūros centro specialistė, – už atsidavimą ir mei-lę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą.

3 Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, ap-dovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, su-gebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – pa-dėti žmogui.

4 Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jauni-mu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmo-nes, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius.

5 Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klai-pėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir sutei-kė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje.

6 Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeni-nės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigū-nams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdy-bos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Mote-ris nuoširdžiai dalyvauja „Carito“ rengiamose akcijo-se, padeda vienišiems žmonėms .

7 Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi.

8 Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamen-to Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik suge-ba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį.

9 Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-

fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padė-tas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją.

10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atvi-ros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste.

11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Že-maitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vai-nikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemai-tijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą.

12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalu-mą ir atsidavimą darbui.

13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kū-dikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rū-pestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose.

14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarp-tautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybi-nes iniciatyvas bei edukacinius projektus, popu-liarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą.

15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrė-ja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėš-čiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kū-dikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu.

16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinan-ti sportininkė moteris.

17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specia-listė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepši-nio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui.

18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, ats-tovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams vi-suomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą.

19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji vienintelė mūsų miesto žurnalistė, apdovanota Vinco Kudir-kos premija. Ji tikra Klaipėdos gyvenimo metrašti-ninkė.

20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projek-to „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-

ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuome-nės niekinamųjų sielas.

21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kū-ryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietu-voje ir Lietuvą užsienyje.

22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės doku-mentikos puoselėjimą.

23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą.

24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros va-lios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vai-kais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems.

25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savival-dybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus.

26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos di-rektorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su ne-galia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ dauge-liui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze.

27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šilu-ma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose na-muose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdieny-bę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą.

28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klai-pėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą.

29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems.

30 Irina Novikova, trenerė, Klaipėdos vaikų ir jauni-mo teniso klubo „Tennis Star“ įkūrėja, – už neatly-gintiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teni-so sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos mote-rų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savival-dybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį intere-są, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste.

32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologi-jos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.

33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės pa-ramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.

34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už mo-terų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.

35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direkto-riaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klai-pėdą, bet ir Lietuvą.

36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje.

37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vai-dmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dės-tytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muziki-nio skonio formavimą.

39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginan-ti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu.

40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai.

41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalu-mą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstan-tį pacientų dėkingumą.

42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pir-mininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės la-bui organizuojant masinius renginius mieste, lab-daringą veiklą.

44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, la-bai gerbiama daktarė.

45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės di-rektorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos mu-zikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje.

46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be ku-rios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai mo-teris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.

KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725

Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713

Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722

e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

INFoRMAcIjA: 397 750 REKLAMoS SKyRIUS: 397 711 PLATINIMo TARNyBA: 397 713 PRENUMERAToS SKyRIUS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

telefonas@kl.lt

397 728

Tar si Siks to kop ly čio je

Kiek ži nau, kol kas nie kas de­ra mai ne pa jė gė paaiš kin ti, dėl ko kių prie žas čių Lie tu­vo je taip brangs ta pre kės ir

pa slau gos. Iš tie sų, ko dėl, pa vyz džiui, prieš pen ke rius me tus kir pyk lo je nu­si kirp ti bu vo ga li ma ir už 7 li tus, o da­bar jau rei kia mo kė ti ma žiau siai 15? Ar ba ko dėl ant ra sis pa tie ka las vi du­ti nio ly gio res to ra ne prieš de šimt me tį vi du ti niš kai kai na vo 8–10 li tų, o da­bar – dvi gu bai bran giau?

Dau ge lis tą pro ce są aiš ki na mo­kes čių di dė ji mu, de ga lų bran gi mu. Iš tie sų, re gis, dar ne taip se niai tri jų li tų ri ba už ben zi no lit rą at ro dė neį­ma no mas blo gis. Ta čiau šian dien to pa ties lit ro kai na priar tė jo prie 5 li­tų ri bos.

Kaip čia yra – pi ni gai tie pa tys, o mo kė ti rei kia bran giau?

Sup ran ta ma, de ga lai tu ri la bai di­de lės įta kos pre kių kai no da rai, o brangs tant daik tams, brangs ta ir pa­slau gos. Tai neiš ven gia ma.

Ta čiau ži nant tam tik ras lie tu viš­ko vers lo tra di ci jas ir įpro čius, ga li ma sa ky ti, jog bran gi mas vy ko taip pat ir sti chiš kai, ki taip sa kant, iš akies. Juk sa vi nin kas ar pre ky bos įmo nės val­dy to jas pa ts nu sta to kai nas ir par da­vi nė ti sa vo pre kes ga li už tiek, už kiek no ri pa ts. Štai ir nu sta to.

To kį jo ap si spren di mą dik tuo ja kal­bos apie vis di dė sian tį PVM, 200 li­tų kel si mą mi ni ma lų at ly gi ni mą ir ki ti veiks niai. Svar biau sias jų, ma­tyt, yra ste buk lin ga fra zė: „Vis kas ir taip brangs ta“. Ši fra zė, ko ge ro, tam­pa pa grin di niu va rik liu, Lie tu vo je vis įsu kan čiu kai nų kė li mo va rik lį. Tai gi

Kai nos ky la ir be prie žas ties

kai nos ke lia mos ir sti chiš kai dai ran tis į ki tus rin kos da ly vius, va do vau jan­tis pa ni kos fak to riu mi. Be to, kar tais pa ste bi mas ir kė li mas dėl kė li mo. Tai tie siog pa na šu į už gai dą, ku ri vers lo val dy to jui į gal vą šau na šiaip sau.

Yra ir at ve jų, kad va di na ma sis lie­tu viš kas vers las lai ko mas ne vers lu, jei jis ne duo da 300 pro c. ar ba dau­giau pel no. Pas te bi ma, kad kai ku rie rin kos da ly viai per ka la bai pi giai, o par duo da la bai bran giai.

Konk re tus pa vyz dys – to pa ties vy no bu te lį pas Vo kie ti jos tie kė jus ga li ma įsi gy ti už 0,8 eu ro. Ta čiau par vež tas čia, į Lie tu vą, jis jau par­da vi nė ja mas už 29 li tus, tai yra 10 kar tų bran giau.

Ga li ma tik įsi vaiz duo ti, kaip vis kas at pig tų, jei pel no mar ža siek tų pro­to ri bas.

Sup ran ta ma, dau ge liu at ve jų vers lo va ro mo ji jė ga yra go du mas. Ta čiau ir jis

tu ri tu rė ti ri bas, nes, kaip by lo ja pa tir­tis, go du mas nė ra ta sa vy bė, ku ri tik rai pa de da pra tur tė ti. Pra tur tė ja tie, ku rie į vers lo rei ka lus žiū ri ra cio na liai.

Va to mū sų pre ky bai ir trūks ta. Ne kal bė si me apie tai, kad įsi šak ni jo ir ele men ta rus pir kė jų ar ba klien tų ap gau di nė ji mas, ku ris su vers lu ap­skri tai ne ga li tu rė ti nie ko bend ra.

Jei pre ky bos vers las Lie tu vo je bū­tų tvar ko mas ra cio na liai ir etiš kai, si tua ci ja ša ly je bū tų vi siš kai ki to kia, net ir ši taip ne ra cio na liai brangs tant de ga lams.

Šiuo me tu pa ste bi ma ten den ci ja, kad svar biau sia yra pel nas, o į prie­mo nes, ko kio mis jo sie kia ma, ne­krei pia ma per ne lyg di de lio dė me sio. Svar būs skai čiai, o ne žmo nės.

Kai ši toks po žiū ris pa si keis, pir kė­jų nau dai pa si keis ir kai nos par duo­tu vė se.

Re gi man tas Alio nis

kai nos ke lia mos ir sti chiš kai dai ran tis į ki tus rin kos da ly vius, va do vau jan tis pa ni­kos fak to riu mi. Be to, kar tais pa ste bi mas ir kė li mas dėl kė li mo.

Andriaus Deltuvos karikatūra

Ma žiau kal bė ti, o dau giau da ry tiPas te bė jau, kad mū sų ša lies val­džios vy rai taip pa mė go šne kė­ti, kad per tas šne kas ne ma ty ti nei dar bų, nei ko kių nors veiks mų re­zul ta tų. Štai apie nau ją ją ato mi nę elekt ri nę šne ka ma dar nuo 2004 me tų. Ta čiau rei ka lai kaip sto­vi vie to je, taip ir sto vės to liau. Tik mi li jar das li tų kaž kaip ste buk lin­gai pra puo lė, o dau giau „nau dos“ iš tų kal bų ne bu vo. Taip ir dėl su­skys tin tų du jų ter mi na lo. Pliur pia

ir pliur pia vi si, kas tik ne tin gi, gin­či ja si: vie nas ar du tu ri bū ti tie ter­mi na lai, o rea liai tais rei ka lais rū­pi na si tik vie nin te lis „Klai pė dos naf tos“ va do vas. Duo ki te jam lais­vę, at riš ki te ran kas, jis ir nu spręs, ir pa sta tys, ne rei kės tiek il gai kal­bė ti ir imi tuo ti dar bą.

Mies tie tis

Mo ka me už šal tus bu tusSu lau kė me są skai tos už šil dy mą. Ti kė jo mės, kad ji bus nor ma laus dy džio. Vi sas gruo dis bu vo toks šil tas, tik po ra die nų pa si tai kė šal­tes nių. O ga vau 360 li tų są skai tą. Už 70 kvad ra ti nių met rų bu tą tiek mo kė ti? Lapk ri tį taip pat pa na šiai

mo kė jau. Ta čiau pik ta dėl to, kad bu te bu vo vos 16 laips nių tem pe­ra tū ra. Jau ke le rius me tus ka riau­ju su na mų val do mis. Ant ra die nį ra dia to riai bu vo vos vos šil ti kaip viš tos už pa ka lis. Kvie čiau net ši­lu mos tie kė jų at sto vus, kad pa­tik rin tų, ta čiau sve čias, at si ne šęs kaž ko kią dė žu tę, ti ki no, jog kam­ba rio tem pe ra tū ra sie kia 21 laips nį. Bai su, kad nu kri tus tem pe ra tū rai ir pa spau dus šal tu kui su lauk si me 500 li tų są skai tos už šil dy mą. Kaip mums pra gy ven ti, jei gau na me tik „mi ni mu mą“?

Klai pė die tė

Pa ren gė As ta Alek sė jū nai tė

Iš ša lies fut bo lo pa sto gės ka­mi no ky la bal tas dū mas, sim­bo li zuo jan tis nau jo rink ti nės tre ne rio Csa bos Lasz lo iš rin­

ki mą. Pa ra le lių tarp po pie žių iki gy vos gal vos ren kan čios kar di­no lų ko le gi jos ir Lie tu vos fut bo lo fe de ra ci jos (LFF) konk la vos yra tik rai ne vie na.Veng ro iš rin ki mas – tik rai ne ti kė­tas po sū kis, ta čiau ša lies fut bo lo vi suo me nė pa sta rai siais me tais jau ta po tiek už grū din ta, kad bet ko kie pa sku ti nė mis mi nu tė mis priim ti spren di mai nie ko ne bes­

te bi na. Į po sė džių sa lę 11 vyk do­mo jo ko mi te to na rių rin ko si tu rė­da mi aiš kias nuo sta tas. Bent še ši iš jų vie šai dek la ra vo, jog ke ti na bal są ati duo ti Val dui Iva naus kui, ta čiau tai, kas vy ko vos per žen­gus du rų slenks tį, pri mi nė fil mo „12 įtū žu sių vy rų“ sce na ri jų.Aki vaiz du, kad pa si duo ti stip res­nio jo au to ri te tui ir ne si leis ti bū ti ma ni pu liuo ja miems dau gu mai vyk do mo jo ko mi te to na rių ne­pa vy ko. Tar si į šv. Pet ro bal ko ną žen gęs LFF pre zi den tas Liu tau­ras Va ra na vi čius pa reiš kė: „Nau­ja sis tre ne ris bu vo iš rink tas vien­bal siai“.Pa na šu, kad C.Lasz lo nuo pat pra­džios bu vo aiš kus fa vo ri tas. Dar prieš pa sku ti nę Eu ro pos čem­pio na to at ran kos dvi ko vą su če­kais (1:2), kai pa šai pų ob jek tu ta­pu si rink ti nė ga liau siai at si rė mė į dug ną ir iš gir do me taip il gai lauk­tą Rai mon do Žu tau to „pa si trau­kiu“, LFF ge ne ra li nis di rek to rius Ju lius Kve da ras bu vo nu skri dęs į Di džią ją Bri ta ni ją, kur šiuo me tu su sa vo šei ma gy ve na stra te gas, ir kal bė jo si su juo apie ga li mą dar bą fut bo lo rink ti nė je.

Tik vė liau kan di da tų są ra še at­si ra do Au re li jaus Skar ba liaus, V.Iva naus ko bei Liu do Rum bu čio pa var dės. Ir nors at ro dė, kad į ly­de rio po zi ci ją prieš pat fi ni šą šok­te lė jo „Iva nas Rūs tu sis“, atė jus le­mia mai aki mir kai, taš kai bu vo su­dė lio ti įsi klau sant į au to ri te tų nuo­mo nę. „Spren di mas tik rai ne ti kė­tas. Ma niau, jog iš rinks V.Iva naus­ką“, – nuo sta bos ne slė pė rink ti nės ka pi to nas To mas Da ni le vi čius.C.Lasz lo – ne nau jo kas fut bo lo pa sau ly je ir aki vaiz džiai bu vo la­biau siai pa ty ręs tre ne ris tarp vi sų kan di da tų. Kon ku ren ci ją jam ga­lė jo su da ry ti ne bent V.Iva naus ko Bun des ly gos aikš tė se iš si ko vo­tas au to ri te tas. Ki ti du kan di da tai – L.Rum bu tis ir pa sku ti nę aki mir­ką pre ten den tų są ra še at si dū ręs bul ga ras Geor gis Va si le vas la biau pri mi nė po li ti nius mar gi na lus.Ko ga li ma ti kė tis iš ge riau siu Veng­ri jos ir Ško ti jos tre ne riu iš rink to spe cia lis to? Švie žias krau jas pa­pras tai at ne ša kaž ko nau jo, ta čiau kal bant apie mū sų ša lies fut bo lą ne kar tą bu vo ga li ma įsi ti kin ti, kad jau nat viš kas en tu ziaz mas pra lai­mi prieš se nų jų funk cio nie rių nu­sta ty tas nor mas. Kaž ka da me si ju bu vo va di na mas Jo se Cou cei ro, ta čiau net rink ti nės ly de rių pa lai­ko mas po rtu ga las bu vo pri vers tas ka pi tu liuo ti, kai at si sa kė žais ti pa­gal kla no tai syk les.Ša lies fut bo lo so das stai ga ne su­ža liuos net ir iš ro vus vi sas dy ky­nės pikt žo les. Tai reiš kia, kad ar ti­miau sia me pa sau lio čem pio na to at ran kos cik le, kad ir ko kie pa lan­kūs var žo vai mums te ko, tik riau­siai kal nų nie kas ne vers. Apie tai pu se lū pų jau kal ba ne tik fut bo­lo va do vai, bet ir nau ja sis tre ne­ris. „Rea les nius šan sus tu rė si me tik 2016­ai siais, kai Eu ro pos čem­pio na te var žy sis ne 16, o 24 eki pų“, – ža da veng ras.Tie sa, iki to cik lo dar rei kė tų iš­gy ven ti ir pa si steng ti ne pa sek ti pirm ta ko R.Žu tau to pa vyz džiu, ku ris iš iš ki laus žai dė jo ir ka pi to­no per dve jus pa sta ruo sius me­tus tarp fut bo lo ger bė jų vir to vie­na ne mėgs ta miau sių fi gū rų.No rė tų si pa lin kė ti, kad C.Lasz lo dar­bas su mū sų ša lies fut bo li nin kais su si klos ty tų sėk min giau nei tar pu­ka riu Lie tu vos rink ti nei va do va vu­siam jo tau tie čiui Fe ren cui Mol na­rui. 1927 m. prie ko man dos vai ro sto­jęs veng ras po dvie jų rink ti nės pra­lai mė ji mų (lat viams 3:6 ir es tams – 0:5) iš pa rei gų bu vo at leis tas.

6

nuomonėspenktadienis, sausio 20, 2012

Ne kar tą bu vo ga li ma įsi ti kin ti, kad jau nat­viš kas en tu ziaz mas pra lai mi prieš se nų jų funk cio nie rių nu sta ty­tas nor mas.

Ma rius Bag do nas

7

užribispenktadienis, sausio 20, 2012

Po­li­ci­ja­ieš­ko­ne­ži­nia­kur­esan­čios­klai­pė­die­tės­Ni­jo­lės­Ston­čiu­vie­nės.­Ją­su­ras­ti­pa­pra­šė­mo­ters­su­tuok­ti­nis.­Mo­te­ris­yra­apie­165­cm,­ap­kū­ni,­ap­va­laus­vei­do,­mė­ly­nų­akių,­tie­sių,­rus­vų­plau­kų.­Ką­nors­ži­nan­čius­apie­N.Ston­čiu­vie­nės­bu­vi­mo­vie­tą­pra­šo­ma­pa­skam­bin­ti­tel.­354­163,­354­161.

Ieš­ko­dIn­gu­sIos­žmo­nos

Va­kar­po­pie­tų­di­džiau­sia­me­uos­ta­mies­čio­pre­ky­bos­cent­re­ap­sau­gi­nin­kai­su­lai­kė­ir­per­da­vė­po­li­ci­nin­kams­va­gi­šių.­Jis­nu­tver­tas,­kai­ban­dė­iš­par­duo­tu­vės­pa­vog­ti­207­li­tus­kai­nuo­jan­čių­pre­kių.­1983­m.­gi­męs­klai­pė­die­tis­po­ap­klau­sos­po­li­ci­jos­ko­mi­sa­ria­te­už­da­ry­tas­į­areš­ti­nę.

Do­vi­luo­se­39­m.­Ai­ri­das,­vai­ra­vęs­gai­viuo­sius­gė­ri­mus­ve­žio­jan­tį­sunk­ve­ži­mį,­pa­ma­tė­ke­lių­po­li­ci­nin­kus­ir­iš­si­gan­dęs­my­nė­ant­stab­džių­pe­da­lo.­Ma­ši­na­nu­sly­do­į­grio­vį.­Vai­ruo­to­jas­ne­su­si­ža­lo­jo,­ta­čiau­su­mai­to­jo­au­to­mo­bi­lį­bei­ap­ga­di­no­ke­lio­šlai­tą­ir­už­tai­gaus­bau­dą.

nut­vė­rė­par­duo­tu­vė­je

nu­vaI­ra­vo­į­grIo­vį

Ban dy da mas pra si spraus ti tarp di­džiu lį kro vi nį ve žu sio vil ki ko ir ša­li ke lė je su sto ju sio leng vo jo au to­mo bi lio „Au di“ vai ra vęs vy ras su­dau žė sa vo ma ši ną.

Va kar ry te Kre tin gos ra jo ne ne to­li Jo kū ba vo leng va sis au to mo bi lis at si tren kė į vil ki ko tem pia mą ne­ga ba ri ti nį kro vi nį.

Vil ki kas bu vo įjun gęs įspė ja­muo sius oran ži nės spal vos švy­tu rė lius, jį ly dė jo po li ci jos eki pa­

žas, ta čiau tai ne pa dė jo iš veng ti ava ri jos.

Ava ri ja įvy ko, kai Jo kū ba vo link va žia vęs „Au di A4“ ne sėk min­gai ban dė pra va žiuo ti tarp vil ki ko ir au to mo bi lio „Volks wa gen“, su­sto ju sio prie šais ša li ke lė je pra leis ti vil ki ką, tem pu sį di džiu lę cis ter ną.

Po smū gio į kro vi nį da lis „Au di“ sto go bu vo tie siog nu pjau ta, ši ma­ši na šiek tiek kliu dė ir au to mo bi lį „Volks wa gen“.

„Klai pė dos“ inf.

As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Žu vo po ra tais„Mū sų aki mis, šis už mo jis bū tų ver tas dė me sio, nes tai, kas de da si mies to gat vė se, ke lia šiur pą. Per nai Klai pė do je po au to mo bi lių ra tais žu vo net 7 pės tie ji. Šią sa vai tę tu­ri me dar vie ną au ką“, – ap gai les­ta vo Klai pė dos ke lių po li ci jos biu ro vir ši nin kas Ra mū nas Ši dei kis.

Tre čia die nio pa va ka rę ties pre­ky bos cent ru BIG žu vo žmo gus. Vy ras į ke lią išė jo ne pės čių jų pe rė­jo je. Klai pė die tis pa kliu vo po „Opel Vect ra“ au to mo bi lio ra tais.

Pa rei gū nų sta tis ti ka by lo ja, kad per nai vi so je Klai pė dos ap skri ty je eis mo įvy kiuo se žu vo 26 žmo nės, iš jų net 13 – pės čių jų.

Su ža lo ti 559 žmo nės„Eis mo įvy kių, pa ly gin ti su 2010 me tais, per nai bu vo dau giau. Apsk­ri ty je įvy ko 477 įskai ti niai eis mo įvy kiai, ku riuo se nu ken tė jo žmo­nės. Už per nai įvy ko 437 įskai ti niai eis mo įvy kiai“, – tei gė R.Ši dei kis.

Per 2011 me tus eis mo įvy kiuo se ap skri ty je su žeis ti 559 as me nys, kai 2010 m. nu ken tė jo 520 žmo nių.

„Ta čiau ne ri mą ke lia tai, kad per pus dau giau įvy kių, ku riuo­se žmo nes su ža lo jo ne blai vūs vai­ruo to jai. Dėl ne blai vių vai ruo to jų kal tės per nai ap skri ty je įvy ko 42,

Skai čiai: ­� Ke­lių­po­li­ci­jos­biu­ro­vir­ši­nin­ko­R.Ši­dei­kio­ma­ny­mu,­Klai­pė­dos­gat­vė­se­pės­čių­jų­pe­rė­jos­tu­rė­tų­bū­ti­mo­der­ni­zuo­tos.

Po ra tais – mies tie čių gy vy bėsSvars ty mus, kad net ir did mies čiuo­se pės tie ji nak tį tu­rė tų pri va lo mai ne šio ti at švai tus, po li ci jos pa rei gū nai grin džia šiur pia sta­tis ti ka.

o už per nai – 27 eis mo įvy kiai“, – aiš ki no pa rei gū nas.

Ke lių po li ci jos biu ro vir ši nin ko R.Ši dei kio tei gi mu, Klai pė dos gat­vė se žu vo 7 pės tie ji, vie nas dvi ra ti­nin kas ir vie nas mo to cik li nin kas.

Pe rė jas rei kia re konst ruo ti„Mū sų mies te pės čių jų pe rė jos yra įreng tos prieš ke lis de šimt me čius, jas rei kė tų re konst ruo ti. Ma no nuo­mo ne, ma gist ra li nė se mies to gat vė­se, kur eis mas vyks ta tri mis eis mo juos to mis, tu ri bū ti tik švie so fo ru re gu liuo ja mos pės čių jų pe rė jos“, – pa ste bė jo biu ro vir ši nin kas.

Ta čiau mė gi ni mai įti ki nė ti, kad ir mies te tam siu pa ros me tu gy­ven to jai įpras tų ne šio tis švie są at­spin din čius ženk lus, kol kas klai­pė die čių ne vei kia. „Juk at švai tas žmo gui gy vy bę iš gel bės“, – pri­mi nė R.Ši dei kis.

Pa rei gū nai pa ste bi, kad net ir mies te prie pės čių jų pe rė jų tu rė­tų bū ti pa sta ty ti nau jo viš ki ke lio ženk lai bei pa keis tas ap švie ti mas.

„Vien gruo dį įvy ko 4 ne lai mės, ku rio se Klai pė do je žu vo pės tie ji“, – ti ki no R.Ši dei kis.

Ne pa si se kė: ­� ban­dy­mas­ap­lenk­ti­di­de­lį­kro­vi­nį­ve­žu­sį­vil­ki­ką­„Au­di“­bai­gė­si­ma­ši­nos­su­mai­to­ji­mu.­­ „Bal­ti­cum“­TV­lai­dos­„Rei­das“­nuo­tr.

„Audi“ neiš si te ko ke ly je

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Bran gius BMW vo gę ma šin va giai su čiup ti pa sa lo je jų lau ku sių pa rei­gū nų. Slap ta vie tė je ras tas sa vai tės pra džio je pa grob tas Lie tu vos ge ne­ra li nio kon su lo Ka li ning ra de Vac­la vo Stan ke vi čiaus vi su rei gis.

Klai pė dos ap skri ties po li ci jos pa­rei gū nai nak tį iš tre čia die nio į ket­vir ta die nį Ši lu tė je vie nos įmo nės ap leis tų dirb tu vių an ga re ty ko jo pa sa lo je ir su lai kė prie ten pa slėp­to BMW at vy ku sį įta ria mą jį. Bū­tent Ši lu tė je va gys bu vo pa slė pę Pa lan go je iš V.Stan ke vi čiaus na­mo kie mo pa vog tą „BMW X5“.

Au to mo bi lio pa si ges ta pir ma die­nio ry tą. Va gys bu vo nu kir pę pa ka­bi na mą kie mo var tų spy ną.

Apie nu si kal ti mą vie šai ne pra neš­ta, nes jau pir mą die ną pa rei gū nai ži no jo, kur va gys lai ko gro bį, ir lau­kė jų pa sa lo je. Slap ta vie tė išaiš kin ta pa si nau do jus nuo to li nio ste bė ji mo ir kont ro lės sis te ma „Sher log“.

Prie au to mo bi lio su lai ky tas 29 me tų pa lan giš kis Kasparas K. Anks čiau jis bu vo teis tas, ta čiau pa rei gū nai ne tu rė jo duo me nų, kad

jis va gia ma ši nas. Po li ci jos ži nio­mis, įta ria ma sis sie ja mas su nu si­kals ta mo mis gru puo tė mis.

Penk ta die nį Klai pė dos mies­to apy lin kės teis mo bus pra šo ma san kci jos suim ti įta ria mą jį il ges­niam lai kui.

Va gių pa grob tas ir po po ros die­nų Ši lu tė je ras tas prieš ke lis mė­ne sius pa ga min tas vi su rei gis bu vo pa žy mė tas ru siš kais vals ty bi niais nu me riais ir pri klau so Už sie nio rei ka lų mi nis te ri jai. Au to mo bi lis įver tin tas 208 tūkst. li tų.

Il ga pirš čiai at ra ki no ir už ve dė au to mo bi lį spe cia lia apa ra tū ra, vi­su rei gis ne su ga din tas.

Ma no ma, kad tie pa tys ma šin­va giai ant ra die nį va ka re Ši lu tė je iš spor to klu bo kie mo iš vai ra vo 2009 me tais pa ga min tą „BMW X6“. Po po ros va lan dų pa rei gū nams pa vy ko pa si vy ti šį au to mo bi lį ne to li Kau no. Va gys pa li ko 170 tūkst. li tų kai nuo­jan tį vi su rei gį Kau no priei go se. Ne­to lie se po li ci nin kai ra do va gies nu­mes tą striu kę ir me džia gi nę kau kę.

Ti ki ma si, kad su rink ti įro dy mai pa dės išaiš kin ti dau giau įta ria mų­jų, o gal net vi są nu si kal tė lių gru­puo tę bei pa grob tų au to mo bi lių rea li za vi mo tink lą.

Kon su lo ma ši nos va gis įkliu vo

Ra di nys: ­� kon­su­lui­nau­do­ti­duo­tas­vi­su­rei­gis,­va­gių­sau­go­tas­slap­ta­vie­tė­je­Ši­lu­tė­je,­par­vai­ruo­tas­į­uos­ta­mies­čio­Vy­riau­sio­jo­po­li­ci­jos­ko­mi­sa­ria­to­kie­mą.­ ­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Sta tis ti ka

Dau giau sia eis mo įvy kių:

Klai pė dos mies te – 263;

Klai pė dos ra jo ne – 81;

Kre tin gos raj. – 51.

Ava rin giau si 2011 me tų mė ne siai:

rugp jū tis – 62 ava ri jos;

rug sė jis – 52;

bir že lis – 46.

Apsk ri ty je žu vo:

13 pės čių jų;

4 vai ruo to jai;

2 ke lei viai;

4 dvi ra čių vai ruo to jai;

3 mo to cik lo vai ruo to jai;

4 ne pil na me čiai.

Eis mo įvy kiuo se ap skri ty je su žeis ta:

162 ke lei viai;

139 vai ruo to jai;

172 pės tie ji, iš jų 33 tam siu pa ros me tu;

57 dvi ra ti nin kai.

sportas

A.ViskontAs Vėl klAipėdoje

Ispanijos Karaliaus taurės turnyro ketvirtfinalio pirmo-siose rungtynėse susitiko amžini varžovai Madrido „Real“ ir „Barcelona“ klubai. Pergalę po atkaklios kovos 2:1 (0:1) iškovojo išvykoje žaidusi „Barcelona“. Įvarčius nugalė-tojams pelnė Carlosas Puyolis ir Ericas Abidalis.

stipresnė „BArcelonA“

Europos moterų krepšinio taurės aštuntfinalio etapo at-sakomosiose rungtynėse Saint Amando „Hainaut Basket“ ekipa namuose 77:59 nugalėjo Namiūro „Dexia“ (Belgija) krepšininkes ir pateko į ketvirt-finalį. Visas 40 min. žaidusi klaipėdietė Marina Solopova laimėtojoms pelnė 19 taškų.

klAipėdietės tAiklumAs

Į Klaipėdos „Neptūno“ eki-pą grįžo Aidas Viskontas. Iš Kretingos kilęs krepšininkas mūsų komandos marškinėlius vilkėjo 2006-2007 metais. Su žemaičiu klubas pasirašė metų sutartį su galimybe ją pratęsti dar metams. 25-erių įžaidėjas sezoną pradėjo Prie-nų „Rūdupio“ ekipoje.

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

Metais už varžovus jaunesni Vir-gilijaus Zakrio auklėtiniai po dvie-jų turų dešimties rungtynių turi 6 pergales ir tarp 16 komandų užima penktąją vietą. Būtent tiek penke-tukų pateks į lemiamą turnyrą, ku-riame kartu kovos ir kitų Europos zonų geriausios ekipos.

Jaunieji uostamiesčio krepšinin-kai per pirmąjį turą, vykusį Lenki-jos sostinėje Varšuvoje parodė, kad nepaiso metų skirtumo. Klaipėdie-čiai 58:36 įveikė šeimininkus, 73:65 nugalėjo Samaros (Rusija) koman-dą ir išplėšė pergalę 56:54 žaisdami su Vroclavo (Lenkija) penketuku.

Po atkaklios kovos nusileidę Gdansko (Lenkija) komandai 61:66 ir Toljačio (Rusija) krepšininkams 46:59, knašiukai Varšuvoje bu-vo antri. Pirmi buvo vilniečiai – Š.Marčiulionio krepšinio akade-mijos žaidėjai (4 pergalės). Po 3 pergales pasiekė Klaipėdos, Sama-

ros ir Toljačio ekipos. Dėl geresnio tarpusavio rezultato, antrosios vie-tos taurė atiteko mūsų penketukai.

Antrojo turo kovos vyko Lietuvos sostinėje. Vilniaus arena buvo dar laimingesnė, klaipėdiečiai šventė keturias pergales – 60:46 nugalėjo Helsinkio (Suomija), 62:51 Vilniaus ir 74:46 Talino (Estija) koman-das bei 63:59 jungtinę Rakverės ir Piarnu (Estija) miestų ekipą.

Koją knašiukams pakišo ir šia-me ture pirmą vietą užėmę mar-čiulioniukai, laimėję susitikimą 69:57. Klaipėdos penketukas na-mo iš sostinės parvežė dar vieną antrosios vietos taurę.

Anot trenerio V.Zakrio, koman-dos lyderiai yra keturi žaidėjai – Tadas Sedekerskis, Džiugas Sla-vinskas, Karolis Tamošauskas ir Matas Andriuškevičius. Trečia-sis turas vasario 25-27 d. vėl vyks

Lenkijoje – Gdanske. Šiame kai-mynų uostamiestyje vyks ir finali-nės varžybos.

V.Zakrys patikino, kad trys per-galės Gdanske garantuotų jo auklė-tiniams kelialapį į finalą.

Jaunieji krepšininkai – vis antri13-mečiai Klaipėdos knašiukai, sėkmin-gai rungtyniaujan-tys Europos jaunu-čių krepšinio lygoje, yra arti tikslo žaisti finalinėse Senojo že-myno varžybose.

Atstovavimas: � V.Knašiaus krepšinio mokyklos žaidėjai sėkmingai rungtyniauja Europoje.

Kautynės. Šiandien 20 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks kovų turnyras „Bushido FC hero‘s 2012“. Jėgas išmėgins žinomi atletai Sergejus Maslobojevas, Tadas Jon-kus, Piotras Ivankovas, Pavelas Neči-porenka, Mantvydas Rėpšius, Marty-nas Šikšnius. Organizatoriai planuoja, kad vyks aštuonios kovos.

Krepšinis. Rytoj Sporto rūmuose vyks dvejos krepšinio rungtynės. 13 val. su-sitiks Lietuvos moterų krepšinio lygos pirmenybėse rungtyniaujančios Klai-pėdos „Lemminkainen“ ir Kauno „Viči-Aistės“ žaidėjos, 16 val. susirems Nacio-nalinės krepšinio lygos čempionato da-lyviai Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ ir Marijampolės „Sūduvos“ krepšininkai.

Vengras. Csaba Laszlo tapo Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės trene-riu. Taip nusprendė Kaune posėdžia-vę Lietuvos futbolo federacijos Vyk-domojo komiteto nariai. 47-erių ven-gras trenerio kėdėje pakeis iš parei-gų atsistatydinusį Raimondą Žutautą. C.Laszlo kandidatūrai pritarta vien-balsiai. Anot komiteto narių vengras iš kitų kandidatų išsiskyrė patirtimi ir profesionalumu.

Indėlis. Devynioliktą pergalę 23-iosio-se Čekijos krepšinio lygos rungtynėse iškovojo ir į antrą vietą pakilo šalies vi-cečempionas „Prostejov“ klubas su Ar-vydu Eitutavičiumi. „Prostejov“ krep-šininkai svečiuose 87:85 (24:25, 17:17, 18:26, 28:17) nugalėjo penktoje pozici-joje esančią „Kolin“ komandą. Klaipė-dietis pelnė 18 taškų.

Strategas. Naujuoju Tauragės „Tauro“ futbolo komandos treneriu tapo stra-tegas iš Italijos Giovanni Scanu.

8 penktadienis, sausio 20, 2012

Sporto telegrafas

S. Daukanto g. 24a8 610 20661

ODONTOLOGIJOS KLINIKAwww.vakarutenisas.lt

2012 m. sausio 21-22 dienomis

CARLSBERG TENISO ARENOJETarptautinį Teniso dvejetų turnyrą

VDV odontologijos klinikos taurei laimėtiDalyvauja esami ir buvę profesionalūs teniso žaidėjai

iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos.

PAGRINDINIS REMĖJAS

ODONTOLOGIJOS KLINIKA PRISTATO

penktADIenIS, SAuSIo 20, 2012

Vil niu je vie šė jęs NA TO ge ne ra li nis sek re to rius An der sas Fog has Ras­mus se nas ket vir ta die nį su kri ti ka­vo Ru si jos pla nus dis lo kuo ti puo­la mą ją gink luo tę Ka ra liau čiaus kraš te.

Pa sak NA TO va do vo, to kie Mask­vos pla nai yra pi ni gų švais ty mas ir ke lia ne ri mą Al jan sui.

„Ži no ma, kad šie Ru si jos pa reiš­ki mai ke lia ne ri mą NA TO są jun gi­nin kams. Taip pat pri dur čiau, kad tai vi siš kas Ru si jos fi nan si nių iš­tek lių švais ty mas, nes stip ri na ma puo la mo ji ka ri nė gink luo tė nu­kreip tia prieš dirb ti nį prie šą, prie­šą, ku ris neeg zis tuo ja“, – žur na lis­tams sa kė NA TO va do vas.

„Tai pi ni gų švais ty mas – in ves­tuo ti į to kius Ru si jos ka ri nius pa­jė gu mus. Ma nau, kad to kie pi ni gai ga lė tų bū ti daug ge riau in ves tuo­ti į eko no mi kos plėt rą, dar bo vie­tų kū ri mą Ru si jo je“, – kal bė jo ge­ne ra li nis sek re to rius po su si ti ki mo su Lie tu vos Pre zi den te Da lia Gry­baus kai te.

Pa sak jo, Ru si jai nė ra pra smės stip rin ti ka ri nius pa jė gu mus Ka­ra liau čiaus sri ty je.

„Ra gin čiau ru sus priim ti nau ją rea ly bę. Mes ne sa me prie šai, tu­rė tu me bū ti par tne riai“, – kal bė­jo A.F.Ras mus se nas.

Lie tu vos Pre zi den tė D.Gry baus­kai tė sa vo ruož tu sa kė, kad Ru si jos pla nai „ne di di na NA TO ir Ru si jos pa si ti kė ji mo“.

Ru si jos po li ti nė ir ka ri nė va do vy­bė pa sta ruo ju me tu ke lis kart per­spė jo, kad su NA TO ša li mis – Lie­tu va ir Len ki ja – be si ri bo jan čia me Ka ra liau čiaus eksk la ve dis lo kuos nau ją ra ke ti nę gink luo tę, jei Šiau­rės At lan to al jan sas ir įta kin giau­sia jo vals ty bė Jung ti nės Vals ti jos neat siž velgs į Mask vos nuo gąs ta­vi mus dėl Ry tų Eu ro po je pla nuo­ja mų dis lo kuo ti prieš ra ke ti nės gy­ny bos sis te mos (PRG) ele men tų.

Ru si ja no ri tei si nių ga ran ti jų, kad NA TO prieš ra ke ti nė sis te ma ne bus nu kreip ta prieš jos ba lis ti nes ra ke­tas ir taip ne pa žeis stra te gi nės ga­lios pu siaus vy ros.

Praė ju sią sa vai tę bu vo pa skelb ta, kad ba lan dį Ka ra liau čiu je bus dis­lo kuo ta mo der niau sia Ru si jos tu­ri ma prieš ra ke ti nė, prieš lėk tu vi­nė ra ke ti nė sis te ma S­400. Ru si ja taip pat tei gia, kad šia me re gio ne ga li bū ti dis lo kuo ta puo la mo ji ra­ke ti nė sis te ma „Is kan der“.

BNS inf.

Tik švaisto pi ni gus?

At sar gu mas: �� su�D.Gry�baus�kai�te�su�si�ti�kęs� A.F.Ras�mus�se�nas� pa­reiš�kė,� kad� Ru�si�jos� pa�reiš�ki�mai�ke�lia� ne�ri�mą� NA�TO� są�jun�gi�nin­kams.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Do vi lė Jab lons kai tėd.jablonskaite@diena.lt

Tė vy nės są jun gos­Lie tu vos krikš­čio nių de mok ra tų (TS-LKD) są ra­še ir vien man da tė je apy gar do je Rad vi liš ky je į Sei mą kan di da tuo­ti ke ti na ir ope ros so lis tas Vy tau­tas Juo za pai tis, nors anks čiau jis ne ven gė kri ti kuo ti val dan čių jų veiks mų.

„Fak tu šią in for ma ci ją va din ti bū­tų neat sa kin ga, nes kan di da tų są­ra šų dar ne pat vir ti no par ti jos ta­ry ba. Ne su par ti jos na rys, to dėl ne ga liu pa sa ky ti, kas bus nu spręs­ta par ti jo je, ta čiau pa ts ga li my bės da ly vau ti rin ki muo se neat me­

tu“, – dienraščiui kal bė jo V.Juo­za pai tis.

So lis to spren di mas į di džią­ją po li ti ką ženg ti su TS­LKD ne­ti kė tas, nes, prieš ke le rius me tus kon ser va to rių va do vau ja mai Vy­riau sy bei prii mant spren di mus dėl mo kes čių me ni nin kams di di ni mo, V.Juo za pai tis at vi rai juos kri ti ka vo ir ko ne vei kė val džią.

Ar nuo to lai ko praė jus maž daug tre jiems me tams me ni nin ko pa­žiū ros kar di na liai pa si kei tė?

„Iš es mės esu kri tiš kas bet ko kiai val džiai, me ni nin kai iš pri gim ties daž niau siai ne su tin ka su val dan­čiai siais. Maiš tin gu mo ele men­tas eg zis tuo ja ir da bar, ta čiau eg­zis tuo ja ir svei kas pro tas. Nuo tos

die nos, kai pra dė jo val dy ti ši Vy­riau sy bė, pra dė jo be veik 3,5 me tų – tuoj baig sis ka den ci ja. Prieš tuos tre je tą me tų val dan čių jų spren di­mai at ro dė be pro tiš ki. Ta čiau, tu­rint gal vo je šios die nos Eu ro pos kon teks tą, eko no mi nę si tua ci ją ir Lie tu vos da bar ti nę pa dė tį Eu ro po­je bei eko no mi kos bū vį, pa ly gin ti su ki to mis vals ty bė mis, rei kia la­bai ne no rė ti su pras ti, kad tie šo ki­ruo jan tys ir ne po pu lia rūs val džios spren di mai bu vo bū ti ni“, – įsi ti ki­nęs V.Juo za pai tis.

Jo ma ny mu, tik dėl tų spren di­mų šian dien Lie tu vos gy ve ni mas te ka sa vo va ga.

„Šian dien su ju mis kal ba mės ir vis dar esa me sa vo dar bo vie to se

ne be šios Vy riau sy bės pa stan gų. Kad ir kaip skau džiai tie spren di­mai at si liep tų ma no as me ni nei ki­še nei ir ce cho bro liams, vis dėl to tai pa grin di nės są ly gos ša liai iš­gy ven ti šiuo lai ko tar piu. Bū tent to dėl šian dien ir re miu da bar ti nę po li ti ką ar ba bent jau su si lai kau nuo ašt rios kri ti kos. Pri pa žįs tu, kad priim ti spren di mai bu vo pa­grįs ti. Ar man jie pa tin ka – ki tas klau si mas“, – ar gu men ta vo ope­ros so lis tas.

Jis pa brė žė, kad to li gra žu ne ke­liak lups čiau ja da bar ti nei val džiai. Sa vo spren di mą įsi lie ti į TS­LKD gre tas jis ne tgi pa va di no ka mi ka­dziš ku – val dan čių jų rei tin gai ka­tast ro fiš kai smu kę.

V.Juo za pai tis – politikos kamikadzė

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Pa siū lė kon ser va to riaiTaip at si ti ko po to, kai Sei mas dvie jų bal sų skir tu mu pri ta rė val­dan čių jų siū ly mui ati dė ti opo zi­ci jos ini cia ty vą su da ry ti ko mi si ją „Sno ro“ bank ro tui iš tir ti.

Va kar po piet Sei mo neei li nės se­si jos po sė dy je tu rė jo bū ti bal suo­ja ma dėl to, ar su da ry ti to kią lai ki­ną ją par la men ti nę ty ri mo ko mi si ją. Ta čiau po sė džio pra džio je tvir ti­nant dar bot var kę val dan čio sios Tė vy nės są jun gos­Lie tu vos krikš­čio nių de mok ra tų (TS­LKD) frak­ci jos se niū nas Jur gis Raz ma pa siū lė iš jos iš brauk ti klau si mą dėl ko mi­si jos su da ry mo. To kį pa siū ly mą priė mus klau si mas per kel tas į Sei­mo pa va sa rio se si ją, ku ri pra si dės tik ko vo 10 d. Šis TS­LKD frak ci­jos va do vo pa reiš ki mas su kė lė tik­rą dis ku si jų aud rą Sei mo po sė dy je. „Val dan tie ji ne no ri iš siaiš kin ti tie­sos“, – nea be jo jo opo zi ci jos ly de­ris, Tvar kos ir tei sin gu mo frak ci jos se niū nas Va len ti nas Ma zu ro nis.

Krei pė si į NSGKSei mo pir mi nin kė Ire na De gu tie nė jau krei pė si į Na cio na li nio sau gu­mo ir gy ny bos ko mi te tas (NSGK) bei Tei sės ir tei sėt var kos ko mi­te tą, kad šie įver tin tų opo zi ci jos

ini ci juo tos lai ki no sios ko mi si jos „Sno ro“ bank ro tui iš tir ti „veik­los ga li mą po vei kį Lie tu vos ban kų sis te mos sta bi lu mui ir kar tu Lie­tu vos na cio na li niam sau gu mui“.

I.De gu tie nės raš te ape liuo ja­ma į šio mis die no mis ži niask lai­do je pa vie šin tą ad vo ka to Ry čio Va lū no nuo mo nę, kad Sei mo lai­ki no sios ty ri mo ko mi si jos „veik­la leis tų Rai mon do Ba ra naus ko ir Vla di mi ro An to no vo gy nė jams įgy ti pa pil do mų ar gu men tų, kad pro ce sas Lie tu vo je po li ti zuo tas ir bu vę ak ci nin kai ne va per se kio ja­mi dėl po li ti nių mo ty vų“.

Išė jo iš sa lės„Na cio na li niam sau gu mui vi sa­da la biau ken kia neat sa ky ti klau­si mai. Šis Sei mas ne vyk do sa vo funk ci jos, jei gu ne su da ro to kios ko mi si jos“, – pa brė žė opo zi ci jos at sto vas Žil vi nas Šil ga lis.

Prem je ras And rius Ku bi lius apie ini cia ty vą su da ry ti ko mi si ją kal bė­jo: „Neat sar gi ini cia ty va pir miau­sia nau din ga bu vu siems „Sno ro“ sa vi nin kams V.An to no vui ir R.Ba­ra naus kui, ku rie gal būt pa da rė di­de lius nu si kal ti mus. Klau si mas opo zi ci jai – ar su pran ta te, kad to­kiais sa vo veiks mais ken kia te tei­sė sau gai, ken kia te Lie tu vos žmo­nių in te re sams? To kios ko mi si jos la bai no ri tik tie kre di to riai, ku rie

tu ri di de lių in dė lių „Sno ro“ ban­ke, di de lė da lis jų yra ne Lie tu vos re zi den tai, su si ję su V.An to no vu ir R.Ba ra naus ku.“

Sei mas dvie jų bal sų dau gu ma pri ta rė val dan čių jų pa siū ly mui ne svars ty ti siū ly mo su da ry ti ko­mi si ją dėl „Sno ro“. Už tai bal sa­vo 63 Sei mo na riai, prieš bu vo 58, su si lai kė 3. V.Ma zu ro nis po to­kių bal sa vi mo re zul ta tų pa skel bė, kad opo zi ci ja pro tes tuo da ma pa­lie ka Sei mo po sė džių sa lę. Net­ru kus opo zi ci jos pu sė li ko be veik tuš čia. Po sė dy je li ko tik ke li Miš­riai Sei mo na rių gru pei pri klau­san tys par la men ta rai.

To kia si tua ci ja be veik su žlug dė Sei mo po sė dį, nes spren di mams priim ti rei kia, kad ja me da ly vau­tų ne ma žiau kaip 71 Sei mo na­rys. Opo nuo jan čių val dan tie siems išė ji mas su žlug dė kvo ru mą ir sa­lė je be li ko vos apie še šias de šim­tis par la men ta rų.

Ne ti kė tai su rin ko bal susTie sa, vė liau paaiš kė jo, kad val­dan tie ji su ge ba pa si sten gę su rink­ti už tek ti nai bal sų, kad įsta ty mai bū tų priim ti.

Nors opo zi ci ja boi ko ta vo, Sei mas vis dėl to ėmė si svars ty ti Moks lo ir stu di jų įsta ty mo pa tai sas, ku rio­mis sie kia ma už pil dy ti tei si nį va­kuu mą, at si ra du sį po Kons ti tu­ci nio Teis mo (KT) nu ta ri mo, kad kai ku rios šio įsta ty mo nuo sta tos prieš ta rau ja Kons ti tu ci jai.

I.De gu tie nei po to, kai bu vo ap svars ty tos pa tai sos, pa siū lius bal suo ti dėl jų priė mi mo ne ti kė­tai paaiš kė jo, jog Sei mo sa lė je yra 72 par la men ta rai. To pa ka ko, kad aukš to jo moks lo įsta ty mo pa tai­sos bū tų priim tos.

Sei mo po sė dy je – tran ko mos du rys

Va kar Sei mo sa lė iš­vy do se niai ma ty­tą de mar šą – opo­zi ci ja, pro tes tuo da­ma prieš val dan­čių jų veiks mus, išė­jo iš po sė džio ir fak tiš kai jį su žlug­dė. Tie sa, Sei mo dau gu ma vė liau vis dėl to pa de monst­ra vo, kad dar tu ri po li ti nių rau me nų.

Dvi ko va: �� per�va�ka�rykš�tį�Sei�mo�po�sė�dį�tiek�po�zi�ci�jos,�tiek�opo�zi�ci�jos�po�li�ti�kai�sie�kė�pa�de�monst�ruo�ti�sa�vo�vir�še�ny�bę.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Na cio na li niam sau­gu mui vi sa da la biau ken kia neat sa ky ti klau si mai.

Žil vi nas Šil ga lis:

kl.lt/naujienos/lietuva

Bus dar vie na neei li nė se si ja

Sau sio pa bai go je Sei mas rink sis į dar vie ną neei li nę se si ją, ku rio je, be ki ta ko, bus svars to ma opo zi ci jos ini cia­ty va steig ti ko mi si ją „Sno ro“ bank ro­tui iš tir ti. Va kar pa si ta ri me su Sei mo pir mi nin ke par la men ti nių frak ci jų se niū nai nu spren dė, kad dar vie na neei li nė se si ja bū ti na, no rint iš spręs ti kai ku riuos ak tua lius klau si mus. Pa­si ta ri mas su šauk tas po to, kai opo zi­ci ja pa li ko Sei mo po sė džių sa lę.

9

lietuva

10

ekonomikakl.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,71 4,61 2,39

„apoil“ 4,65 4,55 2,37

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 101,82 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 111,38 dol. už 1 brl.

penktADIenIS, SAuSIo 20, 2012

Ty­ri­mai­ro­do,­kad­2011­m.­pa­daugė­jo­in­for­ma­ci­nių­sis­temų­už­val­dy­mo­at­vejų,­bankų­sve­tai­nių­klas­to­čių.­Per­nai­Lie­tu­vos­elekt­ro­ni­nių­ry­šių­tinklų­ir­in­for­ma­ci­jos­sau­gu­mo­in­ci­dentų­ty­rimų­pa­da­li­nys­„Cert­LT“­iš­tyrė­8507­to­kius­at­ve­jus.­Tai­18­kartų­dau­giau­nei­2010­m.­Taip­pat­pra­ėju­siais­me­tais­daugė­jo­pra­ne­šimų­apie­klas­to­ji­mo­at­ve­jus­–­jų­iš­tir­ta­133,­tai­yra­4­kar­tus­dau­giau­nei­2010­ai­siais.

Daugė­ja­ban­ko­­sve­tai­nių­klas­to­čių 1

tūkst.ke li ninkų, kaip

pro gno zuo ja ma, šiais me tais

ne teks dar bo.

Li na Mra zaus kaitėl.mrazauskaite@diena.lt

Praė ju siais me tais Vals ty binės mais to ir ve te ri na ri jos tar ny bos ins pek to riai, at lik da mi im por­tuo jamų ir rin ko je esan čių mais to pro duktų kont rolę, užd raudė į rin­ką tiek ti dau giau kaip 2 tūkst. tonų mais to pro duktų.

Ta čiau, kaip sakė Vals ty binės mais to ir ve te ri na ri jos tar ny bos Mais to sky riaus vedė ja Auš ra Išo­rienė, ro dik lius tam tik ra pra sme išk rei pia pernai rugsėjį bend rovė je „Ga lin ta ir par tne riai“ įvykęs gais­ras, kai bu vo su ga din ta net 1,6 tūkst. tonų ry žių, gri kių, įvai rių kruopų ir ki tos ža lia vos.

Pra ėju siais me tais taip pat bu­vo užd raus ta ne ma žai rei ka la vimų nea ti tin kan čių neal ko ho li nių gėri­mų, esą mi ne ra li nio van dens ženk­li ni mo eti ketė se bu vo pa teik ti ne­tikslūs mi ne ra li za ci jos duo me nys.

Vis dėlto, pa šne kovės tei gi­mu, at me tus šiuos at ve jus pa žei­dimų ro dik liai yra pa našūs kaip

ir kiek vie nais me tais. Anot jos, 2011­ai siais nu sta ty ta ma žiau mė­sos ir jos ga mi nių, žu vies ir vėžia­gy vių pro duktų, neal ko ho li nių gėrimų pa žei dimų. Ta čiau už fik­suo ta ge ro kai dau giau rei ka la vimų nea ti tin kan čių kiau ši nių, dar žo­vių, alie ji nių kultū ri nių sėklų, alie jaus pro duktų.

Nuo griež tesnės mais to kont­rolės sa ko ne ken čian tys ir ša lies im por tuo to jai. Vie nos stam biau­sių vai sių ir dar žo vių im por tuo tojų bend rovės „Sam so nas“ ge ne ra li nio di rek to riaus Hen ri ko Urbš tos tei­gi mu, kont rolė iš li ko ne pa ki tu si, o pir minę pro duktų kont rolę vyk do pa tys im por tuo to jai.

„Kont ro liuo ti ko kybę mus ver čia pirkė jas, nes jis jo kiu būdu ne pirks ne ko ky biš kos prekės. Todėl pir mo­ji už kar da esa me mes pa tys“, – sa­kė H.Urbš ta.

Pa sak jo, su si dūru si su pra sta pro duktų ko ky be pra ėju siais me tais bend rovė at si sakė tiekė jo iš Len ki­jos, ta čiau to ne įpras tu įvy kiu ne­va di no. Kaip pa sa ko jo A.Išo rienė,

val gy da mas sau gu mo kri te rijų nea ti tin kan čius pro duk tus žmo­gus jam da ro mos ža los ga li nė ne­pa jus ti: „Vie na, kai su val gai kenks­mingą pro duktą ir ap si nuo di ji nuo mik ro bio lo ginės tar šos, ki ta – kai val gai ir ne ži nai, ar pro duk tas yra che miš kai už terš tas, ar pes ti cidų kie kis ja me ati tin ka normą.“

Vis dėlto to kių at vejų pra ėju siais me tais būta itin ne daug.

A.Išo rienė taip pat at kreipė dė­mesį į tai, kad vi si Lie tu vo je išau­gin tos ir pa ga min tos pro duk ci­jos mėgi niai rei ka la vi mus ati ti ko: „Lie tu vos au gin to jai ne vir ši ja pes­ti cidų normų, be to, nau do ja ma­žesnį jų kiekį.“

Vals ty binės mais to ir ve te ri na ri­jos tar ny bos at stovės tei gi mu, pra­ėju siais me tais ins ti tu ci ja su laukė kaip nie kad daug skundų dėl mais­to ko kybės. Taip pat ak ty viai sa vo kon ku ren tus skundė bend rovės, daž niau siai – dėl ne tin ka mo pro­duktų ženk li ni mo.

„Maž daug treč da lis visų skundų bu vo pa grįsti“, – sakė ji.

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,2095 –0,2982­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1440 –0,0434­%jaV­do­le­ris 1 2,6864 –0,4152­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6577 –0,0639­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9291 –0,0689­%len­ki­jos­zlo­tas 10 7,9428 –0,1923­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,4941 +0,0223­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,5220 –0,3659­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8565 +0,1122­%

Pa vo jus: ­� pra­ėju­siais­me­tais­ne­saugūs­mais­to­pro­duk­tai­ša­lies­ rinką­daž­niau­siai­pa­siekė­iš­tre­čiųjų­pa­sau­lio­ša­lių.­ ­ „Shut­ters­tock“­nuo­tr.

Per nai į par duo tu­ves tiek ti užd raus­ta be veik du kar­tus dau giau tonų mais to pro duktų nei už per nai. Nors sta tis ti ka gąsdi na, eks per tai ra mi na: val gy da mi ne si nuo­di ja me.

Skaičiai padvigubėjo

Užd raus ti im por tuo ja mi ir rin ko je esan tys mais to pro duk tai

Me tai Kie kis (t)

2010 1260

2011 2287

2011 m. užd raus ti ne saugūs mais to pro duk tai Kie kisJavų, mil ti niai kon di te ri jos ga mi niai 1690 tAlie jai 24 tVai siai ir dar žovės 24 tŽu vis, vėžia gy viai, mo lius kai, kt. 22 tNeal ko ho li niai gėri mai 60 tūkst. l

Šal ti nis: Vals ty binė mais to ir ve te ri na ri jos tar ny ba

Vartotojai – ge riau si len tynų sa ni ta rai

Per nai butų par davė jai Vil niu je daž niau siai pra šė apie ket virtį mi li jo no litų, klaipė die čiai sa vo bu tus par da vinė jo už sumą iki 215 tūkst. litų, o Kau ne butų sa vi­nin kai juos daž niau siai ati duo da­vo už 140 tūkst. litų.

Pa sak Eval do Nar bun to vi čiaus, ne kil no ja mo jo tur to skel bimų po rta lo do mop lius.lt pro jek to va­do vo, nors 2011 m. dar bu vo jun­ta mi spro gu sio ne kil no ja mo jo tur­to bur bu lo pa da ri niai ir rin ka dar ne bu vo at si ga vu si, par duo damų nau jos sta ty bos vie no kam ba rio butų kai nos sos tinė je vi du ti niš kai pa ki lo apie 5 pro c. Se nos sta ty bos butų kai nos tiek pat su mažė jo.

Skel bimų sta tis ti ka ro do, kad, skir tin gai ne gu Vil niu je, Kau ne pra­ėju siais me tais kri to par duo damų tiek vie no, tiek dviejų, tiek tri­jų kam ba rių butų vi du tinės kai nos.

E.Nar bun to vi čiaus tei gi mu, tikė ti na, kad kainų mažė ji mas lai ki no jo je sos tinė je su si jęs su vis dar jun ta ma ne sau gia eko no­mi ne pa dėti mi ir esan čia ne di­de le butų pa klau sa. „Daž niau siai po eko no mi nio sąstin gio ma žes ni mies tai at si gau na lėčiau. Vis dėl­to ne ma ža da lis par davėjų sie kia par duo ti butą ope ra ty viai, todėl pa si tai ko at vejų, kai kai nos su­ma ži na mos iki mi ni mu mo“, – pa sa ko jo E.Nar bun to vi čius.

Uos ta mies čio gy ven to jai per nai taip pat galė jo pa stebė ti, kad būtų kai nos krin ta, nors jos vis dar iš­lie ka di desnės ne gu Kau ne.

Pa sak bend rovės „Di gi net LT“, val dan čios po rtalą aruo das.lt, di­rek to riaus pa va duo to jos Vik to ri­jos Ste po na vi čiūtės, bu tas yra vis dar pa trauk liau sias pir ki nys ne­kil no ja mo jo tur to rin ko je.

„Be veik kas ant ras šie met būs­tą pla nuo jan tis pirk ti as muo tei­kia pir me nybę bu tams. Įver tinę 2011­ųjų ne kil no ja mo jo tur to rin kos ten den ci jas pirkė jai ieš ko tin kamų pa si ūlymų. O pa si ūlymų įsi gy ti butą sta tis ti ka ro do, kad per nai kainų po žiū riu pa ste bimų po ky čių bu vo tik Kau ne. Vil niu­je ir Klaipė do je už fik suo ta tik di­des nių pa si ūlos, ne kai nos, svy ra­vimų“, – sakė ji.

V.Ste po na vi čiūtės pa stebė ji mu, per nai skel bi muo se siū lo mos butų Vil niu je ir Klaipė do je kai nos me­tų pra džio je bu vo to kios pat kaip pa bai go je – su ko kio mis kai no­mis me tai pra si dėjo, su to kio mis ir baigė si. Po ky čių ma ty ti tik kal­bant apie Kau ne par duo damų bu­tų kai nas – metų pa bai go je, pa ly­gin ti su jų pra džia, Kau ne siū lomų butų kai nos skel bi muo se bu vo nu kri tu sios 8 pro c.

Aruo das.lt skel bimų sta tis ti­ka ro do, kad metų pra džia pra­si dėjo op ti mis tiš kai nu si tei kus ir su gy ven tojų lūkes čiais, kad eko­no mi kos si tua ci ja pa gerės. Tai turė jo įta kos, kad vi suo se tri juo se did žiuo siuo se ša lies mies tuo se butų kai nos, nu ro do mos skel bi­muo se, pir mo je metų pusė je pa­didė jo 1 pro c.

„Klaipėdos“ inf.

Klaipėdoje butai brangesni nei Kau ne

Pres ti ži niai: ­� Vil­niu­je­ ir­ Kau­ne­ bran­giau­si­ bu­tai­ se­na­mies­čiuo­se,­Klaipė­do­je­–­Gi­ru­liuo­se.­ ­ Ge­di­mi­no­Sa­vic­kio­(BFL)­nuo­tr.

Bran giau si gy ve na mie ji ra jo nai 2011 m.

Vil niusSe na mies tis 7100Užu pis 6700Cent ras 6302An ta kal nis 6200

Kau nasSe na mies tis 4560Cent ras 4330Ža lia kal nis 4270Aukš tie ji Šan čiai 3882

Klaipė daGi ru liai 6385Meln ragė 5675Se na mies tis 4628Ma ža sis Kai me lis 4494

Šal ti nis: do mop lius.lt

1 kv. m kai na (li tais)

­oMX­vilnius­ oMX­Riga­ oMX­tallinn –0,39% +0,54% +0,18%

Siau bū nas iš Lie tu vosNe se niai bri tus pa šiur pi no į Di­džią ją Bri ta ni ją iš Lie tu vos prieš dve jus me tus at si bas tęs 44 me tų Vik to ras Aku li čius, ku ris 2010 m. žiau riai nu kan ki no ir iš prie var ta­vo vie ną mo te rį.

Di džio sios Bri ta ni jos dien raš­tis „Dai ly Mail“ pa si do mė jo, kad 1992 m. šis Lie tu vos pi lie tis bu vo nu teis tas už už puo li mą, per ku rį su kė lė sun kų kū no su ža lo ji mą.

Tuo met jam teis mas sky rė 7 me­tus ka lė ji mo, o 1997 m. jam dėl už­puo li mo bu vo skir ti pa pil do mi 5 me tai.

2001 m. V.Aku li čius už gro tų sė­do už sep ty ne rių me tų mer gai tės iš prie var ta vi mą. Kaip ra šo „Dai ly Mail“, vy ras ma ža me tę au ką į sa­vo na mus pri si vi lio jo siū ly da mas nu pirk ti li mo na do.

2009 m. pa leis tas iš ka lė ji mo Lie tu vo je po me tų V.Aku li čius at­si bas tė į Di džią ją Bri ta ni ją.

Po ke lių mė ne sių jis žiau riai su­mu šė, o pa skui iš prie var ta vo mo­te rį. Re ci dy vis tas nu fil ma vo krau­pų nu si kal ti mą, o ta da lie pė au kai per žiū rė ti fil muo tą me džia gą.

Ga liau siai V.Aku li čius pa reiš kė, kad jei mo te ris kam nors pra si tars apie nu si kal ti mą, šis ją nu žu dys.

Kaip pa te ko į ša lį?Bri tų tei sė sau gą, re gis, šo ki ra vo ne tik nu si kal ti mas, ku rį įvyk dė Lie tu­vos pi lie tis, bet ir fak tas, kad ke lis kar tus teis tas už sun kius nu si kal ti­mus V.Aku li čius bu vo įleis tas į ša lį.

Tei sė ja, nag ri nė jan ti Lie tu vos pi­lie čio by lą, teis me pa klau sė: „Jis į

šią ša lį at vy ko jau teis tas už vai ko prie var ta vi mą. Ar mes įsi lei džia me bet ką, ne tgi jei gu jie teis ti dėl rim­tų pra si žen gi mų?“

V.Aku li čiaus ad vo ka tė Cat he ri­ne Pur nell į klau si mą at sa kė, kad Lie tu va – ES na rė, to dėl šios ša lies pi lie čiai tu ri tei sę vyk ti į Di džią ją Bri ta ni ją be spe cia lių pa tik ri ni mų.

Bet tei sė ja at rė žė: „Aš ver ti nu tai, ta čiau ar mes tu ri me įsi leis ti vi sus, net tuos, ku rie prie var tau­ja vai kus?“

V.Aku li čiaus by la Di džio jo je Bri­ta ni jo je su kė lė ne ma žą at gar sį.

Ypač ak ty viai kel tas klau si mas, kad rei kė tų su stip rin ti pa sie nio kont ro lę, tik rin ti, ko kios re pu ta­ci jos as me nys at vyks ta į ša lį, ne­svar bu iš kur – ES ar ki tų pa sau­lio ša lių.

Di džio sios Bri ta ni jos vi daus rei­ka lų tar ny bos pa rei gū nai pa brė žė, kad vy ras ne bu vo ieš ko mas nu­si kal tė lis ar įta ria mas te ro ris tas. To dėl nie kas ir ne krei pė dė me sio į V.Aku li čiaus teis tu mą.

„Taip, mes tik ri na me vi sus ke lei­vius, ku rie pa ten ka į Jung ti nę Ka­ra lys tę, ta čiau esa me pri klau so mi nuo ki tų ša lių po li ci jos, ku ri tu ri mus in for muo ti apie teis tus as me­nis. Šiuo at ve ju taip ne nu ti ko“, – tvir ti no Di džio sios Bri ta ni jos sie­nos ap sau gos tar ny ba.

Ape lia ci nia me teis me, ku riam ap skun dė že mes nės ins tan ci jos teis mo nuo spren dį, V.Aku li čius tvir ti no ne sąs kal tas. Taip pat jis pri dū rė, kad bri tų tei sė sau ga ver­tė mo te rį duo ti prieš jį me la gin gus pa ro dy mus.

Ko men tuo da mas Lie tu vos pi lie­čio gy ny bą ape lia ci nio teis mo tei­sė jas Mar ti nas Joy sa kė: „Ji (au ka) jau tė si vi siš kai pa že min ta, bu vo pri slėg ta. Tos au kos fo tog ra fi jos – jų neį ma no ma pa mirš ti.“

Iš pra džių, V.Aku li čiui bu vo skir­ta lais vės atė mi mo baus mė iki gy­ve ni mo pa bai gos su tei se pra šy ti lei di mo pa leis ti lyg ti nai po aš tuo­ne rių su pu se me tų.

Ta čiau nors ape lia ci nio teis mo tei sė jas pri pa ži no, kad V.Aku li čius – vi suo me nei pa vo jin gas as muo, teis mas pa kei tė jo lais vės iki gy vos gal vos atė mi mo baus mę į ma žes nę – sep ty ne rių me tų.

Tei sė jas, skelb da mas nuo spren­dį, pri dū rė, kad lie tu vis pra šo ga­li my bės bū ti per kel tas į Lie tu vą, ir pa sa kė: „Ti kė ki mės, kad jis per il gai ne bus naš ta mū sų mo kes čių mo kė to jams.“

Su tuok ti nių žu di kas?Ki tas ne ma žiau skam bus skan da­las nuai dė jo per Di džią ją Bri ta ni ją po to, kai Lie tu vos pi lie tis 37 me­

tų Rim vy das Lio ran čas bu vo su­lai ky tas ir ap kal tin tas su tuok ti nių 62 me tų Av ta ro Sing ho Ko la ro ir 58 me tų Ca ro le Ko lar nu žu dy mu Bir­min ga me.

Ty rė jai nu sta tė, kad vy ras ir mo­te ris mi rė nuo smū gio, grei čiau siai, plak tu ku į gal vą.

Iš pra džių po li ci jos ty rė jai spė jo, kad su tuok ti nius ban dy ta ap vog ti, esą jie tu rė jo auk so, ta čiau vė liau šis mo ty vas bu vo at mes tas.

Vė liau kel ta ver si ja, kad su tuok­ti niai nu žu dy ti dėl jų sū naus dar­bo po li ci jo je. Ta čiau ir šis mo ty vas ne pa sit vir ti no, to dėl po li ci jos pa­rei gū nai pa reiš kė, kad dar aiš kin sis tik rą sias nu si kal ti mo prie žas tis.

Su lie tu viu R.Lio ran ču bu vo su­lai ky ti ir dar du įta ria mie ji. Vie nas jų, 41 me tų vy ras, pa leis tas ne pa­reiš kus jam jo kių kal ti ni mų, o ki­tas 24 me tų vai ki nas pa leis tas už už sta tą. Lie tu vos pi lie tis pa leis­tas ne bu vo.

Au kos tu rė jo 4 vai kus ir 9 anū­kus. Per emo cin gą spau dos kon fe­ren ci ją nu žu dy tų jų vai kai sa kė, kad nu si kal ti mas – šlykš tus, o vie tos po li ci jos at sto vai pri dū rė, kad vi­sos de ta lės bus išaiš kin tos.

„Pi ra tas lie tu vis“Pa sak bri tų ži niask lai dos, tarp Lie­tu vos gy ven to jų, ku rie at vy ko į Di­džią ją Bri ta ni ją, esa ma net pi ra tų.

An tai dien raš tis „Dai ly Mail“ pla­čiai nu pa sa ko jo, kaip Lie tu vos pi lie­tis 33 me tų Ra mū nas Sluš nys ban dė pa vog ti dau giau nei 550 tūkst. sva­rų ster lin gų (2 mln. li tų) ver tės vie­no bri tų mi li jo nie riaus jach tą.

Is to ri ja, re gis, ver ta kvai liau sio nu si kal ti mo ti tu lo.

Be na mis R.Sluš nys pa vo gė jach­tą „Fair li ne Phan tom“, ta čiau ja nu plau kė la bai ne to li, nes ne tu rė­jo re gist ra ci jos do ku men tų, ku rių rei kia iš plauk ti iš do ko.

Sup ra tęs, kad be prie plau kos dar buo to jų ži nios ne pa vyks iš­plauk ti, R.Sluš nys 14,6 m il gio „Fair li ne Phan tom“ par vai ra vo at­gal į vie tą Šv. Ka te ri nos prie plau­ko je, pa čia me Lon do no cent re, ne­to li Taue rio til to.

Sus to jęs jach to je vy ras už kan do ku ku rū zų dribs nių ir iš gė rė bu te lį vy no. Spė ja ma, kad vė liau jis ke ti­no ku rį lai ką jach to je pa gy ven ti.

Ta čiau apie įtar ti ną vy rą jach tos sa vi nin kui Wil lia mui Car te riui ne­tru kus pra ne šė do ko dar buo to jai.

Teis mas pri pa ži no, kad nu ken­tė jęs mi li jo nie rius pa ty rė apie 10 sva rų ster lin gų (42 li tų) nuo sto­lį už iš ger tą bu te lį vy no. Tie sa, tai neap sau go jo R.Sluš nio nuo baus­mės. Jam bu vo skir tas 18 mė ne sių areš tas. Skai ty da mas nuo spren­dį tei sė jas Ti mot hy Lam bas sa kė, kad ne pap ras ta, jog lie tu vis ne pa­ty rė ava ri jos val dy da mas lai vą.

„Tai ste buk las, kad ma nev ruo­da mas su šiuo ka te riu po do ką jūs ne pa da rė te jo kios ža los“, – kal ti­na ma jam sa kė tei sė jas.

Sa vi nin kas W.Car te ris, ku riam pri klau so lai vas, duo da mas pa­ro dy mus sa kė, jog jach tą val dy­ti su dė tin ga ir rei kia pa pil do mai mo ky tis, kad plau kio da mas jos neap ga din tum.

„Dai ly Mail“, „Guar dian“, „Te leg raph“ inf.

penktADIenIS, SAuSIo 20, 2012

Tik ri na me vi sus ke­lei vius, ta čiau esa­me pri klau so mi nuo ki tų ša lių po li ci jos, ku ri tu ri mus in for­muo ti apie teis tus as me nis.

Mįs lė: �� Bir�min�ga�mo�teis�me�nag�ri�nė�ja�ma�nu�žu�dy�mo�by�la,�ku�rio�je�pa�grin�di�nis�įta�ria�ma�sis�–�Lie�tu�vos�pi�lie�tis.�Ta�čiau,�pa�sak�ty�rė�jų,�nu�si�kal�ti�mo�mo­ty�vai�mig�lo�ti.� � „Scan�pix“�nuo�tr.

Lie tu vių „žyg dar biai“ šiur pi na bri tusŽu di kas, prie var­tau to jas ir net pi ra­tas. Di džio sios Bri ta­ni jos ži niask lai da ir vėl links niuo ja įvai­raus plau ko Lie tu­vos pi lie čių pa var­des.

Bal�ta�ru�si�jos�pre�zi�den�tas�Aliak�sand�ras�Lu­ka�šen�ka,�pa�ma�tęs,�kaip�ki�to�se�vals�ty�bė­se�bu�vo�nu�vers�ti�au�to�ri�ta�ri�niai�re�ži�mai,�va­kar�pa�reiš�kė,�kad�nu�spren�dė�pa�ma�žu�įgy­ven�din�ti�po�li�ti�nes�re�for�mas.�„Stu�di�juo�ja­me�tam�tik�ras�ten�den�ci�jas,�ku�rios�šian­dien�at�si�ran�da�pa�sau�ly�je.�Ži�no�ma,�re�gu­liuo�si�me�ir�mo�der�ni�zuo�si�me�sa�vo�po�li�ti�nę�sis�te�mą“,�–�sa�kė�ša�lies�va�do�vas,�bet�de�ta­liau�sa�vo�pla�nų�ne�paaiš�ki�no.

JAV�bend�ro�vė�„East�man�Ko�dak“,�prieš�dau�giau�nei�šimt�me�tį�at�vė�ru�si�ga�li�my�bę�fo�tog�ra�fuo�ti�ei�li�niams�ame�ri�kie�čiams,�va­kar�pa�tei�kė�pra�šy�mą�leis�ti�bank�ru�tuo�ti.�Ši�bend�ro�vė�bu�vo�ne�pro�fe�sio�na�lios�fo�tog�ra�fi­jos�pio�nie�rė,�bet�jai�bu�vo�ne�leng�va�su�spė­ti�ženg�ti�ko�ja�ko�jon�su�skait�me�ni�niu�am­žiu�mi,�o�dėl�pra�stų�vers�lo�ro�dik�lių�„Ko�dak“�bu�vo�pri�vers�ta�nuo�2003�m.�at�leis�ti�47�tūkst.�dar�buo�to�jų�ir�už�da�ry�ti�13�ga�myk�lų.

Pra­bi­lo­aPie­­re­for­mas

Priė­jo­Prie­bank­ro­to 92

tūkst. žmo nių Mask vo je pa si nė rė į

le di nį van de nį per Kris taus krikš to

šven tės mau dy nes.

11

pasaulis

12

Ri ta Bo čiu ly tėr.bociulyte@kl.lt

Tę sia tra di ci jąI.Si mo nai ty tės li te ra tū ri nė pre mi­ja įsteig ta 1987 m. ir nuo tol kas met ski ria ma už bran džius kū ri nius, at­spin din čius Klai pė dos kraš to bei Ma žo sios Lie tu vos dva sią, kul tū ri nę tra di ci ją ir is to ri nę pro ble ma ti ką ar­ba įam ži nan čius lie tu vių li te ra tū ros kla si kės I.Si mo nai ty tės at mi ni mą.

Ši pre mi ja tei kia ma tra di ciš kai per I.Si mo nai ty tės gim ta die nio šven tę lie tu vių li te ra tū ros kla si­kės var du pa va din to je bib lio te ko­je Klai pė do je.

Ket vir tį am žiaus gy vuo jan tis Lie tu vos ra šy to jų są jun gos Klai­pė dos sky riaus ini ci juo tas ap do­va no ji mas yra tu rė jęs ne vie ną me ce na tą, kei tė si ir jo stei gė jai. Pir ma sis I.Si mo nai ty tės li te ra tū­ri nės pre mi jos rė mė jas bu vo „Jau­no sios gvar di jos“ ko lū kis. 1996 m. pre mi jos rė mi mą pe rė mė Klai pė­dos ap skri ties vir ši nin ko ad mi­nist ra ci ja, su Lie tu vos ra šy to jų są jun gos Klai pė dos sky riu mi pa­si ra šiu si kū ry bi nio bend ra dar­bia vi mo su tar tį. Per nai, ne li kus Klai pė dos ap skri ties vir ši nin ko ad mi nist ra ci jos, pre mi jos li ki mas pa ki bo ant plau ko. Ne kas ki tas, o I.Si mo nai ty tės bib lio te ka ėmė si žy gių ir ieš ko jo rė mė jų, net ban­dė įsteig ti spe cia lų fon dą, kad šią tra di ci ją iš sau go tų. Bib lio te kai te­ko pe rim ti pre mi jos stei gė jo funk­ci ją ir pa čiai su ras ti lė šų. Apie tai iš gir dęs bend ro vės „Mū sų lai kas“ val dy bos pir mi nin kas ži no mas fi­lant ro pas Ri man tas Ci baus kas pa­ts pa si siū lė atei ty je pa dė ti ir pri si­dė ti. Tai bu vo pa tvir tin ta pen ke rių me tų šio ap do va no ji mo pa ra mos

Pre mi ja – pa jū rio poe teiIl ga me tę tra di ci ją puo se lė jan ti ra šy to­jos Ie vos Si mo nai ty­tės li te ra tū ri nė pre­mi ja pir ma die nį bus įteik ta pa lan giš kei poe tei Ele nai Kar­naus kai tei. Ji taps jau 26­ąja šio gar bin­go klai pė die tiš ko ap do va no ji mo lau­rea te.

su tar ti mi, ku rią 2011­ai siais pa­si ra šė pre mi jos tei ki mą pe rė mu si I.Si mo nai ty tės bib lio te ka ir nau­ja sis pre mi jos me ce na tas uos ta­mies čio bend ro vė „Mū sų lai kas“.

„Grą ži no“ li te ra tū raiKaip pa ste bė jo I.Si mo nai ty tės bib­lio te kos di rek to rius ir Lie tu vos ra­šy to jų są jun gos Klai pė dos sky riaus pir mi nin kas Juo zas Šikš ne lis, iš 25 jau įteik tų I.Si mo nai ty tės li te ra tū ri­nių pre mi jų tik 13 bu vo už gro ži nius kū ri nius, iš jų 8 – pro zi nin kams, 5 – poe tams, nors nuo sta tuo se ak cen­tuo ja ma, jog tai li te ra tū ri nė pre mi­ja. Per šio ap do va no ji mo gy va vi mo me tus, be ra šy to jų, jo lau rea tais yra ta pę ke li li te ra tū ro lo gai, is to ri kė, mu zi ko lo gė, kraš to ty ri nin kas, fo­tog ra fė, ak to rė.

Šie met nau jos su dė ties ko mi si ja, ku rią su da rė du bend ro vės „Mū sų lai kas“, du I.Si mo nai ty tės bib lio­te kos, po vie ną Klai pė dos uni ver­si te to, Lie tu vos ra šy to jų są jun gos Klai pė dos sky riaus bei I.Si mo nai­ty tės mu zie jaus Prie ku lė je at sto vą, pa svars čiu si nu ta rė „grą žin ti“ pre­mi ją gro ži nei li te ra tū rai.

To dėl bal sa vi mui iš 8 pre ten den­tų į pre mi ją pa li ko 4: Al gio Kuk lio ro ma ną „At sis pin din tys me džiai“, E.Kar naus kai tės ei lė raš čių rin ki­nį „Pa sau lio kraš te“, Al fon so J.Na­vic ko ei lė raš čių rin ki nius „Pa si rin­ki mas“ ir „Vie nin te liam lai kui“ bei au to riaus iš Jur bar ko Vy tau to Kut­ke vi čiaus ezo te ri nį ro ma ną „Vo ry lė“ ir po rin ges „Ser mė giai apaš ta lai“.

Bal suo jant at vi ru bal sa vi mu, dau gu mą bal sų pel nė poe tė E.Kar­

naus kai tė. J.Šikš ne lio tei gi mu, ko­mi si jos nuo mo ne, jos kny ga iš vi sų pre ten den tų – stip riau sia.

Už „Pa sau lio kraš tą“I.Si mo nai ty tės li te ra tū ri ne pre­mi ja įver tin tas E.Kar naus kai tės poe zi jos rin ki nys „Pa sau lio kraš­te“, ku pi nas mo te riš ku mo, mei­lės ir ne mei lės, dra ma tiz mo ir at skir ties mo ty vų, yra ne tik aliu­zi ja į ro man ti nę pa sau lė jau tą, bet ir nuo ro da į konk re čią Lie tu vos vie tą, pa jū rio erd vę. Poe tės ku­ria mas poe ti nis pa sau lis su pin tas iš kas die ny bės iš gy ve ni mų ir ypa­tin gų aki mir kų. At si ver tęs kny gą ro man tiš kai nu si tei kęs skai ty to­jas ga li ti kė tis at vi ro, ap nuo gin to jaus mų žais mo, ki ta ver tus, au to­rė iš lai ko su bti lias kal bė ji mo in to­

na ci jas, ge ba iš reikš ti ne tik to nus, bet ir pus to nius.

E.Kar naus kai tės ei lė raš čių su­bjek tas – mo te ris, ku ri su ka si kas­die ny bės rū pes čiuo se, blaš ko si tarp Lie tu vos ir pa sau lio kul tū rų, iš gy ve na be si bai gian čios ir pra si­de dan čios mei lės tarps nį. Mo te­ris čia – ir ra ga na, ir pe le nė, ir su kau kė mis, ir be ga lo at vi ra... Pa­čios poe tės tei gi mu, „ji – ir vi lio­to ja, ir at stum to ji; že miš ka, ma­te ria li, bet ir idea lis tė, ro man ti kė; skai tan ti gam tos raš me nis, ta­čiau gy ve nan ti kul tū ros pa sau ly­je... Pa sau lio kraš tas vis dė to dau­giau dva sios bū se na, o ne konk re ti geog ra fi nė erd vė. Ei lė raš čių vei kė­ja, nu blokš ta prie šios ri bos, ieš ko at spir ties taš kų, ver ty bi nių orien­ty rų, to kiais tam pa tiek gam tos, tiek kul tū ros ženk lai“.

Pa lan go je gy ve nan ti ir lie tu vių kal bos mo ky to ja dir ban ti E.Kar­naus kai tė per pa sta ruo sius du de šimt me čius iš lei do 5 poe zi jos rin ki nius, su lau ku sius pa lan kių kri ti kų įver ti ni mų. Jos ei lė raš čiai vers ti į lat vių, ru sų, len kų, bal ta­ru sių, ita lų, šve dų, bul ga rų, vo kie­čių kal bas.

E.Kar naus kai tė ga na griež ta ver­tin to ja pa ti sau: poe ti niams teks­tams lei džia il go kai „auš ti“ ir „vės­ti“, kol juos ati duo da skai ty to jams. Pas ta rai siais me tais in ter ne te ga­li ma pa skai ty ti ir ki to kių jos teks­tų, anot au to rės, gims tan čių tar­si sa vai me, spon ta niš kai. Poe tės žo džiais, iš tų esė ga lė tų su si dė­lio ti vi sai sma gi kny ga – be įpras­ti nės rim tu mo gri ma sos kal bant apie kul tū ri nį gy ve ni mą Lie tu vo je ir šiaip apie gy ve ni mą.

Įteiks at min ti ną die nąSu si tik ti su poe te E.Kar naus kai te, ją pa svei kin ti, kar tu pa si džiaug­ti jos kū ry ba bei gra žiu įver ti ni mu klai pė die čiai ga lės mi nint ra šy to­jos I.Si mo nai ty tės 115­ąsias gi mi­mo me ti nes.

Jau 26 me tus iš ei lės I.Si mo nai­ty tės pre mi jos lau rea tas pa gal tra­di ci ją pa skel bia mas ar tė jant ra šy­to jos gim ta die niui – sau sio 23 d. ir ap do va no ja mas Klai pė dos ap skri­ties vie šo jo je I.Si mo nai ty tės bib­lio te ko je.

Šios bib lio te kos Ger la cho pa lė­pė je pir ma die nį 17 val. vyks I.Si­mo nai ty tės li te ra tū ri nės pre mi jos įtei ki mo va ka ras. Ja me 4 tūkst. li tų pre mi ja E.Kar naus kai tę ap do va nos bend ro vės „Mū sų lai kas“ val dy bos pir mi nin kas R.Ci baus kas.

Ren gi ny je lau rea tės ei lė raš čius skai tys ak to riai Ri ta ir Vir gi ni­jus Mi li niai, sak so fo nu gros Aud­rius Lau ry nas, va ka rą ves ra šy to­jas J.Šikš ne lis.

penktadienis, sausio 20, 2012

Redaktorė Rita Bočiulytėpramogų

gidas

E.Kar naus kai tės poe zi jos rin ki nys „Pa sau lio kraš te“ yra ne tik aliu zi ja į ro man ti nę pa sau lė­jau tą, bet ir nuo ro da į konk re čią Lie tu vos vie tą, pa jū rio erd vę.

Įver ti ni mas: �� poe�tei�E.Kar�naus�kai�tei�I.Si�mo�nai�ty�tės�li�te�ra�tū�ri�nė�pre�mi­ja�pa�skir�ta�už�ei�lė�raš�čių�kny�gą�„Pa�sau�lio�kraš�te“.�

Vi zi ti nė kor te lė

Poe tė E.Kar naus kai tė-Ma žei kie nė gi-mė 1964 04 04 Ša šai čių kai me Kre-tin gos ra jo ne.

Bai gu si Jo kū ba vo aš tuon me tę mo-kyk lą, mo kė si Kre tin gos 1-ojo je vi du-ri nė je mo kyk lo je, ku rio je tuo me tu (1979–1982) mo ky to ja vo poe tė Bro nė Li niaus kie nė, pa da riu si ne men ką įta-ką ne vie nam bū si mam li te ra tui.

Stu di ja vo lie tu vių bei pran cū zų kal-bas Vil niaus uni ver si te te. Stu di jų me-tais jau no ji poe tė da ly va vo uni ver si-te to li te ra tų bū re lio veik lo je, ku riai ta-da va do va vo Mar ce li jus Mar ti nai tis.

1987 m. bai gu si uni ver si te tą dir bo mo ky to ja Jo kū ba vo pa grin di nė je mo kyk lo je.

1989 m. įsi kū rė Pa lan go je, dir ba Se-no jo je gim na zi jo je lie tu vių kal bos mo ky to ja.

Nuo 2001 m. – Lie tu vos ra šy to jų są-jun gos na rė.

Iš lei do poe zi jos kny gas „Brie dė jū-ro je“ (1990), „Til tas iš pe le nų“ (2000), „Iš smil čių“ (2004), „Pa sau lio kraš te“ (2008), „Ahrenshoop’o są siu vi nis“ (kar tu su fo to me ni nin ku Gy čiu Sku-džins ku, 2009).

� Da�ri�jos�Va�si�liaus�kie�nės�nuo�tr.

13

pramogų gidas

Ne daž nas kla si ki nės mu zi kos kon­cer tas Klai pė do je su lau kia to kio pub li kos dė me sio – prieš sa vai tę iš pirk ti be veik vi si bi lie tai į te no ro Ed ga ro Mont vi do ir Gin ta ro Rin­ke vi čiaus va do vau ja mo Lie tu vos vals ty bi nio sim fo ni nio or kest ro pa si ro dy mą. Va kar dar bu vo ga li­ma gau ti bi lie tų ne bent sto vė ti.

De biu ta vo bū da mas stu den tas„Nu ra mink ma no sie lą“, – tre čia die­nį Klai pė dos kon cer tų sa lė je dai nuos E.Mont vi das. So lis tas pa si ro dys kar­tu su di ri gen tu G.Rin ke vi čiu mi ir jo va do vau ja mu Lie tu vos vals ty bi niu sim fo ni niu or kest ru, ku ris pro gra­ma „Nu ra mink ma no sie lą“ pa žy­mės sa vo 24­ąjį gim ta die nį.

E.Mont vi das stu di ja vo dai na vi­mą Lie tu vos mu zi kos ir teat ro aka­

de mi jo je pas Vir gi li jų No rei ką. Dar bū da mas stu den tas de biu ta vo Lie­tu vos na cio na li nio ope ros ir ba le to teat ro (LNOBT) sce no je, su kū rė ke­lis vaid me nis Lat vi jos na cio na li nė­je ope ro je. 2001–2003 m. sta ža vo si Ka ra liš ko je Co vent Gar de no ope ro je Lon do ne, kur sėk min gai de biu ta vo Alf re do vaid me niu G.Verdi’o ope­ro je „Tra via ta“. Po to tre je tą me tų E.Mont vi das dir bo Frank fur to prie Mai no ope ros teat re Vo kie ti jo je.

Da bar jis yra lais vai sam do mas ar tis tas, su kū ręs dau giau nei 20 vaid me nų ope ros sce no se.

Pel nė Auk si nį sce nos kry žiųJau de šimt me tį Lon do ne gy ve nan­tis so lis tas daž nai pa si ro do gar sio­se pa sau lio kon cer tų sa lė se ir ope­ros teat ruo se, o su grį žęs į tė vy nę

bend ra dar biau ja su Bo he mie čių ope ros tru pe, vai di na LNOBT pa­sta ty muo se. 2009­ai siais E.Mont­vi das ap do va no tas Auk si niu sce nos kry žiu mi už Wert he rio vaid me nį G.Puccini’o to pa ties pa va di ni mo ope ro je. 2010 m. Vil niaus fes ti va­ly je, Lie tu vos na cio na li nės fil har­mo ni jos sa lė je, jis su ren gė re či ta lį, ku ria me nu skam bė jo ro man tiš ka ka me ri nė pro gra ma, pa lie tu si jaut­riau sias pub li kos sty gas.

„Jau pir ma ja me kū ri ny­je E.Mont vi das blyks te lė jo raiš­kiu vo ka lu, ban guo jan čiu iš raiš­kin gu gar su, lo giš ka ir pra smin ga fra zuo te, – apie pa sta rą jį kon cer­tą ra šė mu zi ko lo gė Ži vi lė Ra moš­kai tė. – Ža vė jo dai ni nin ko iš gy ve­ni mo tik ru mas, tem pe ra men tas, įpras min tas teks to ir mu zi kos ry­

šys, vo ka li zuo tos il gos me lo di jos, tiks lūs fra zių at spal viai, dė me sys kiek vie nam žo džiui ir skie me niui, kai įgar si na mos ne tik bal sės, bet ir prie bal sės. […] Jo at lie ka mo je mu­zi ko je ga lė jai tie siog skęs ti. Dai ni­nin ko in terp re ta ci ja al sa vo iš gy ve­ni mo in ten sy vu mu, jaus mų tie sa, ku ri sa lę vei kė hip no ti zuo ja mai.“

Pa ren gė įspū din gą pro gra mąIl gai lauk to pir mo jo pa si ro dy­mo Klai pė dos kon cer tų sa lė je me­tu so lis tas su or kest ru at liks Ne­mo ri no ka va ti ną iš G.Donizetti’o ope ros „Mei lės elik sy ras“, Lens­kio ari ją iš P.Čai kovs kio „Eu ge­ni jaus One gi no“, Mak du fo ari ją iš G.Verdi’o „Mak be to“, Ru dol fo ari­ją iš G.Verdi’o ope ros „Lui za Mil­ler“. Taip pat skam bės ke tu rios

Vi si ver žia si nu ra min ti sie lasSo lis tas: �� spar�čiai� pro�fe�si�nės� kar�je�ros� laip�tais� ko�pian�tis�E.Mont�vi�das�Klai�pė�do�je�dai�nuos�pir�mą�syk.

Pro ga: �� pro�gra�ma,�ku�rią�at�liks�Klai�pė�do�je,�G.Rin�ke�vi�čiaus�di�ri�guo�ja�mas�Lie�tu�vos�vals­ty�bi�nis�sim�fo�ni�nis�or�kest�ras�pa�žy�mės�sa�vo�24­ąjį�gim�ta�die�nį.

R.Straus so dai nos (tarp jų – „Nu­ra mink ma no sie lą“), M. de Falla’os „Sep ty nios po pu lia rios is pa nų dai­nos“, A.Lara’os dai na „Gra na da“ bei is pa niš ka sar sue la.

Maest ro G.Rin ke vi čiaus di ri guo­ja mas Lie tu vos vals ty bi nis sim fo ni­nis or kest ras pa grieš D.Šos ta ko vi­čiaus „Šven ti nę uver tiū rą“, iš trau kas iš P.Čai kovs kio ba le to „Sprag tu kas“ ir R.Wag ne rio ope ros „Niurn ber go meis ter zin ge riai“ bei M. de Falla’os „Dan sa ri tual di fue go“.

Sėk min gos kar je ros re cep tasVie na me in ter viu dai ni nin kas pri­pa ži no, kad sėk min gai kar je rai rei­ka lin gas vi sas pa ke tas: ir dar bas, ir sėk mė, ir ta len tas, ir jaut ru mas bei di de lė mei lė sa vo pro fe si jai.

Spar čiai ko pian tis tarp tau ti nės kar je ros laip tais ir sve tur gy ven ti įpra tęs E.Mont vi das pa lai ko glau­džius ry šius su tė vy ne. Pil nu tė lės sa lės liu di ja, kad čia so lis tas tu ri daug sa vo ta len to ger bė jų.

„Vi sa da esu lau kia mas Kau ne, kur gy ve na ma no ma ma, – sa kė dai ni nin kas. – O šiaip esu ke liau­to jas. Sa vo la ga mi ną su si pa kuo ju per 15 mi nu čių. Nie ka da ne pa lie­ku sa vo ne šio ja mo jo kom piu te rio. Svar biau si daik tai – pa sas ir kre­di to kor te lė. Vi sa ki ta ga li ma nu­si pirk ti.“

Pa sak E.Mont vi do, be dai na vi­mo, jam dar svar būs pa pras ti gy ve­ni miš ki ma lo nu mai – ge rų drau gų kom pa ni ja, ke lio nės ar tie siog ge ra kny ga. „Mo ku džiaug tis pa pras tais da ly kais“, – tvir ti no dai ni nin kas.

Da�ri�jos�Va�si�liaus�kie�nės�nuo�tr.

Šian dien mū sų uos ta mies ty je pra­si de da, ko ge ro, svar biau sio Klai­pė dos šiuo lai ki nio me no ren gi nio ke lio nė po Eu ro pą.

Klai pė dos kul tū rų ko mu ni ka ci­jų cent ro (KKKC) Pa ro dų rū muo­se lan ky to jams at ve ria du ris tarp­tau ti nė bie na lė „Jau nie ji Eu ro pos kū rė jai 2011/2013“. Ji 2011 m. spa­lio 14­ąją pir mą kar tą pri sta ty ta „La Fab ri que“ erd vė se Mont ru žo mies te Pran cū zi jo je, da bar iš ten at ke lia vo į Lie tu vos uos ta mies tį, pra dė da ma sa vo tu rą po Eu ro pos eks po zi ci nes erd ves.

Jau nie ji Eu ro pos kū rė jai (JEK) – tai tarp tau ti nė šiuo lai ki nio me no bie na lė, ke lių ša lių par tne rių or ga­ni zuo ja mas šiuo lai ki nio me no pro­jek tas, ad mi nist ruo ja mas Mont ru žo mies to. Mont ru žo mies tas, esan tis ne to li Pa ry žiaus, gar sė ja kaip ak­

At ke lia vo jau nų jų Eu ro pos kū rė jų bie na lėty vus kul tū ri nis cent ras, daug dė­me sio ski rian tis nau jų, ta len tin gų me ni nin kų paieš koms ir pri sta­ty mui. Kas me tės, pra dė tos reng­ti be ne prieš 56 me tus Mont ru žo ini ci juo tos jau nų jų kū rė jų pa ro dos nuo 2000­ųjų išau go į jung ti nę ke­lių Eu ro pos ša lių šiuo lai ki nio me no bie na lę. Jo je sa vo kū ry bą pri sta to jau no ji me ni nin kų kar ta.

Šiuo me tu bie na lė je da ly vau ja de­vy nios ša lys: Aust ri ja, Is pa ni ja, Ita­li ja, Lie tu va, Por tu ga li ja, Pran cū zi ja, Slo va ki ja, Veng ri ja ir Vo kie ti ja. Pa ro­do je Klai pė do je bus pri sta ty ti vi sų 72 me ni nin kų iš 9 Eu ro pos ša lių, da ly­vau jan čių šia me pro jek te, kū ri niai.

Klai pė dos mies tas 2006 m. ta po šio pro jek to par tne riu. KKKC su­teik ta gar bė at sto vau ti Lie tu vai ir pri sta ty ti spe cia liai šiai pa ro dai at­rink tus aš tuo nis mū sų ša lies jau­nuo sius me ni nin kus.

Bie na lė je „Jau nie ji Eu ro pos kū rė­jai 2011/2013“ da ly vau ja Ie va Ber ta­šiū tė­Gros ba ha, Al gir das ir Re mi gi jus Ga ta vec kai, Gre ta Gren dai tė, Se ve ri ja In či raus kai tė­Kriau ne vi čie nė, Ro dio­nas Pet ro vas, Da rius Šid laus kas, Re­na ta Vinc ke vi čiū tė ir Li na Alb ri kie nė, ta pu si vie na iš tri jų pa grin di nio JEK 2011/2013 bie na lės pri zo lai mė to ja.

Ren gi nys Klai pė do je pra si­dės 16.30 val. iš skir ti ne eks kur si­ja Klai pė dos mies to me rui, ta ry bos na riams bei uos ta mies čio ži niask­lai dos at sto vams. Eks kur si ją ves pa grin di nis JEK pa ro dos ku ra to rius And rea Pon si ni (Pran cū zi ja).

Pa ro dos ati da ry mas – 18 val.Tarp tau ti nė bie na lė „Jau nie ji

Eu ro pos kū rė jai 2011/2013“ Klai­pė do je pa vie šės iki va sa rio 26 d. Iš Lie tu vos uos ta mies čio ji iš ke liaus į Vo kie ti ją, o iš jos – į ki tas me no pro jek te da ly vau jan čias ša lis.

Pro jek to or ga ni za to riai – Mont ru žo mies to sa vi val dy bė, Klai pė dos kul tū rų ko mu ni ka ci jų cent ras. Pro jek to glo bė­

jas – Klai pė dos mies to sa vi val dy bė, par tne riai – LR am ba sa da Pa ry žiu je, kul tū ros ata šė Ra sa Bal či ko ny tė.

Lau rai: �� vil�nie�tės�L.Alb�ri�kie�nės�vi�deo�kū�ri�nys�„Vil�nius�iš�ma�no�vai�kys�tės�ar­chy�vų�(I).�Laz�dy�nai“�įver�tin�tas�JEK�2011/2013�bie�na�lės�pa�grin�di�niu�pri�zu.

penktadienis, sausio 20, 2012

Mo ku džiaug tis pa pras tais da ly kais.

E.Mont vi das:

Ves pan to mi mos pa mo kąPrieš�Nau�juo�sius�at�ra�ki�nu�si�jau�nų�jų�me�ni�nin�kų�ga�le�ri�jos�„Kul�tū­ros�na�mai:�me�nas�ir�ka�va“�du�ris�ir�išeks�po�na�vu�si�sep�ty�nių�skir­tin�gų�au�to�rių�dar�bus,�Klai�pė�dos�jau�ni�mo�kul�tū�ri�nė�or�ga�ni�za�ci�ja�„Kul�tū�ros�rak�tas“�pra�dė�jo�su�si�ti�ki�mų�cik�lą�su�me�ni�nin�kais,�sie­kia�ma�įdo�miai�ir�ne�tra�di�ciš�kai�juos�pri�sta�ty�ti�vi�suo�me�nei.�Šį�va­kar�vi�si�kvie�čia�mi�į�edu�ka�ci�nę�pan�to�mi�mos�pa�mo�ką,�ku�rią�ves�uos�ta�mies�čio�pan�to�mi�mos�teat�ro�„A“�įkū�rė�jas�ir�re�ži�sie�rius�klai­pė�die�tis�ak�to�rius�bei�pla�čiai�ži�no�mas�mi�mas�Alek�sas�Ma�žo�nas.�Ap�ran�gos�ko�das:�dry�žuo�ta,�dry�žuo�ta...KUR?�Jau�nų�jų�me�ni�nin�kų�„Kul�tū�ros�na�muo�se“�(Til�tų�g.�3).

KA­DA?­Sau�sio�20�d.�18�val.KAI­NA?�Ne�mo�ka�mai.

ska ti na me no Var to ji mąKlai�pė�dos�kul�tū�rų�ko�mu�ni�ka�ci�jų�cent�ro�(KKKC)�Me�no�kie�me�šian�dien�pra�de�da�veik�ti�in�te�rak�ty�vi�ins�ta�lia�ci�ja�„(Vit)­Pard(uo­tuv)ė“.�Pro�jek�tą�įgy�ven�di�na�tik�šiai�ak�ci�jai�su�si�bū�ru�si�me�ni�nin�kų�gru�pė�„Ar�gi�chai�ka“.�Jos�su�kur�ta�lai�ki�na�par�duo�tu�vė­vit�ri�na�ta­po�ne�tiek�konk�re�čius�daik�tus�par�duo�dan�čia,�me�no�var�to�to�jiš­ku�mą�ska�ti�nan�čia�„krau�tu�ve“,�bet�ir�in�te�rak�ty�via�erd�ve�su�be�si­kei�čian�čia�„vit�ri�ni�ne�eks�po�zi�ci�ja“.�Jos�nuo�la�ti�nei�trans�for�ma�ci�jai�įta�kos�tu�rės�ir�praei�viai,�Me�no�kie�mo�lan�ky�to�jai,�ga�lin�tys�čia�iš­mai�ny�ti�vie�nus�„me�no�pro�duk�tus“�į�ki�tus.

KUR?­KKKC�Me�no�kie�me�(Baž�ny�čių�g.�4).KA­DA?�Iki�va�sa�rio�10�d.KAI­NA?�Ne�mo�ka�mai.

14

pramogų gidaspenktadienis, sausio 20, 2012

Tai bus prem je ri nis Keis tuo lių teat ro ak to riaus, dai ni nin ko, teks­tų au to riaus, kom po zi to riaus ir re­ži sie riaus A.Ka nia vos su bur to ne­pap ras to or kest ro kon cer tas. Ja me ne trūks ir mu zi kos, ir teat ri nių gud ry bių, ir nuo šir daus juo ko, ža­dė jo „Mu sės“ at li kė jai.

A.Ka nia vos dai nos, kaip jis pa­ts su šyp se na kar tais pa sa ko, – tai val sai, mar šai ir po lkos. Ta čiau vi sų jo at lie ka mų dai nų su tal pin ti vien į šį api brė ži mą tik rai neį ma no ma. A.Ka nia vos ir „Mu sės“ kon cer­tui Klai pė do je pa reng ta pro gra ma – tai ne tik įvai rių mu zi kos žan rų, bet ir ki tų me nų, t.y. teat ro bei li­te ra tū ros sin te zė.

Anot A.Ka nia vos, jų „Mu sė“ – tai neap gal vo to, bet nuo šir daus iš šū kio re zul ta tas. A.Ka nia va to kį

Sce no je – sun kio sios mu zi kos or kest ras „Mu sė“

iš šū kį mu zi ki niam pa sau liui me tė dar 1998­ai siais. Su si bur ti kvie­tė vi sus no rin čius, at si lie pė trys: Au re li jus Glo bys, Vi das Ky bu rys ir Alek sand ras Ka za ke vich. Tai bu vo iš ties nar sūs žmo nės – jų pa var­dės tu ri tei sę bū ti iš kal tos gra ni to plokš tė je. Dve ji me tai pra bė go ge­rai lei džiant lai ką ir gro jant mu zi ką, vi sai ne de ran čią prie bend ro Lie­tu vos mu zi ki nio pa sau lio at vaiz do, vė liau pe rau gu sią į sa vo tiš ką for­ma tą. Maiš tas iš se ki no... 2001­ai­siais, pro tes tuo da mas prieš tre jus

me tus tru ku sį ne pri pa ži ni mą, sun­kio sios mu zi kos or kest ras „Mu sė“ lai ki nai nu trau kė sa vo veik lą ir iš­si skirs tė.

Bet ty la ne tru ko il gai. Jau 2011­ųjų ru de nį „Mu sė“ pa ki lo nau­jam skry džiui, tuo pa tvir tin da ma gan dus apie vi suo ti nį at ši li mą. O gal po kri zi nis lai ko tar pis pri ver­tė žmo nes at si gręž ti vie nas į ki tą. A.Ka nia va (idė jos ir mu zi kos au­to rius ), Lau ry nas La pė (tri mi tas), To mas Vai čiu lis (tri mi tas), To mas Kar ka (trom bo nas), Aud rius Sta­siu lis (bo si nis trom bo nas), Da­rius Ba ža no vas (tū ba), Ąžuo las Pau laus kas (mu ša mie ji), Si gi tas Mic kis (or kest ro me no va do vas)

– gau sus gar bin gų mu zi kan tų, su­si spie tu sių po sun kio sios mu zi kos or kest ro „Mu sė“ vė lia va, sam bū­ris. Tai, ko ge ro, ne bū tų įma no­ma pra mo gų in dust ri jos kles tė ji­mo lai kais.

Žie mą zy zian ti „Mu sė“?!. Ge­riau vie ną kar tą pa ma ty ti ir iš­girs ti, nei spė lio ti, ką tai reiš kia, ti ki no or kest ran tai. „Mu sės“ kon­cer tas Klai pė dos žve jų rū muo se – sau sio 29 d. 17 val. Bi lie tai – po 25 Lt, stu den tams ir sen jo rams – po 20 Lt.

Pas ku ti nį sau sio sek ma die nį Klai pė­dos žve jų rū mų sce­no je pa si ro dys sun­kio sios mu zi kos or­kest ras „Mu sė“ ir ak­to rius And rius Ka­nia va.

Kar tu: �� į�sun�kio�sios�mu�zi�kos�or�kest�rą�„Mu�sė“�su�si�bū�rė�aš�tuo�ni�šau�nūs�mu�zi�kan�tai.

„Mu sė“ – tai neap gal­vo to, bet nuo šir daus iš šū kio re zul ta tas.

And rius Ka nia va:

ki taip nei Sva rui įpras ta, šiuo syk jis ne re puo ja, o dai nuo ja.

Tai gi žiū ro vai „Švy tu rio“ are no je sau sio 26­ąją iš vys dvie jų da lių be­veik dvi va lan das truk sian tį miu­zik lą, vir tu sį įspū din gu teat ri niu re gi niu. Bi lie tai – po 50–90 Lt, juos pla ti na „Bi lie tai.lt“.

Ta das Blin da „svie tą ly gi na“ miu zik le

Per so na žas: �� V.Ge�ny�tė� miu�zik�le�įkū�ni�jo�Mor�tą.

Ki tą sa vai tę „Do mi no“ teat ras Klai pė dos are no je pri sta tys is to­ri jos apie le gen di nį „svie to ly gin­to ją“ Ta dą Blin dą teat ri nę mu zi ki­nę ver si ją. Per nai at nau jin tas And­riaus Ma mon to vo miu zik las pa ga­liau pa sieks uos ta mies tį.

Spe cia liai šiam pa sta ty mui A.Ma­mon to vas su kū rė nau jų kū ri nių. Anot miu zik lo re ži sie riaus Ra­mū no Mar cin kaus, A.Ma mon to­vo mu zi ka tu ri ly ri nį ir kiek vie ną žmo gų pa lie čian tį už tai są. „To kios mu zi kos tie siog ne ga li me neį si leis­ti į šir dį. A.Ma mon to vo mu zi ka ir pro fe sio na lių dai ni nin kų bei ak­to rių ko man da he ro jaus gy ve ni­mą pri kė lė tar si iš nau jo“, – ti ki­no R.Mar cin kus.

„Do mi no“ teat ras su at gi mu siu miu zik lu „Ta das Blin da“ 2011­ųjų pa bai go je ap ke lia vo be veik vi sas di džią sias Lie tu vos sce nas, be li ko už suk ti tik į Klai pė dą.

Net ke lios kar tos Lie tu vos gy­ven to jų lie tu viš ką jį Ro bi ną Hu dą pa žįs ta iš vie no po pu lia riau sių se­ria lų Lie tu vos te le vi zi jos is to ri jo­je. Prieš 40 me tų su kur ta me ke lių da lių te le vi zi jos fil me Blin dą vai­di no le gen di nis lie tu vių ak to rius Vy tau tas Tom kus. 2004 m. pa gal Ta do Blin dos gy ve ni mą bu vo pa­sta ty tas įspū din gas miu zik las, di­džio jo je sce no je pa ro dy tas tik vie­ną kar tą, o 2010 m. miu zik las bu vo pri kel tas nau jam gy ve ni mui.

Miu zik las „Ta das Blin da“ taip su ža vė jo žiū ro vus ir klau sy to jus, kad jo kū rė jai su lau kė pra šy mų su kur ti dau giau mu zi ki nių nu me­rių. Vi sus kū ri nius „Ta dui Blin dai“ pa ra šė žy mus dai ni nin kas A.Ma­mon to vas, dai nų teks tų au to rius – Mar ty nas Bia lob ževs kis. Jau kla­si ka ta pu sias dai nas „Šian dien ir vėl pra žy do ru giai“, „Mor tos dai­na“ ir ki tas miu zik le pa pil dė nau­ji kū ri niai, ku riais išaiš kin tos iki šiol pa slap tin go mis bu vu sios „Ta­do Blin dos“ is to ri jos da lys. Juos at­lie ka gar siau si Lie tu vos dai ni nin­kai. O jų sce ni nius ju de sius šia me miu zik le nu šli fa vo pa sau li nio gar so len kų cho reog ra fė Pau li na Andr ze­jews ka.

Nau jo jo je „Ta do Blin dos“ ver­si jo je žiū ro vai ga li pa ma ty ti dau­ge lį pa mėg tų ir ži no mų at li kė jų. Ja me vai di na ir dai nuo ja Ra fai­las Kar pis, Po vi las Meš kė la (Mo­tie jus), Rai mon das Ba ra naus kas (Ti jū nas), Re na ta Voi te chovs ka­ja (Kris ti na), Vai da Ge ny tė ir Eve­li na Anu saus kai tė (Mor ta) bei ki ti. „Do mi no“ teat ro sce no je de biu ta­vo ir nau ja sis Ta das Blin da. Kon­cer ti nė je miu zik lo ver si jo je pa­grin di nį vaid me nį su kū rė Vai das Bau mi la, o „svie to ly gin to jo“ per­so na žą spek tak ly je at lie ka du ak to­riai – Jo kū bas Ba rei kis ir And rius Bia lob ževs kis. Is to ri jos pa sa ko to­jui Gab rie liui Liau dans kui­Sva rui bu vo pa ra šy ti nau ji teks tai. Ta čiau

Klai pė dos et no kul tū ros cent ras ra­gi na su krus ti ir pra dė ti ruoš tis Už­ga vė nėms, ku rias uos ta mies ty je švę si me jau va sa rio 19­ąją.

Vai kai ir suau gu sie ji, no rin tys iš­mok ti pa si ga min ti Už ga vė nių kau­kes, su si pa žin ti su šven tės tra di ci­jo mis, kvie čia mi į pro jek to „Tra di ci ja šei mai“ dvie jų die nų edu ka ci nius už­siė mi mus, ku rie vyks sau sio 27 ir 28 bei va sa rio 3 ir 4, 10 ir 11 die no mis.

Et no lo gė Ire na Ar mo nie nė pri­mi nė, jog se no vės iš min tis by lo ja, kad jei Už ga vė nių ne švę si, tais me­tais nuo ne lai mių neat si gin si. „O kaip gi švę si be iš skir ti nio šven tės at ri bu to – kau kės?! Ją pa si ga min ti rei kia taip, kad ne bū tum pa žin tas bei ati tik tum pa si rink to per so na­žo cha rak te rį – ne pa kan ka ant vei­do už si maukš lin ti „kaž ko kią“ kau­kę“, – tvir ti no et no lo gė.

Kad bū tum lai min gas, be kau kės neap siei si

Ji pa sa ko jo, kad se no vė je kau kės bu vo ga mi na mos iš me džio, žie­vių, se no kai lio, vė liau – ir iš po­pie riaus. Da bar iš po pu lia rė jo pa pjė ma šė tech ni ka, ku ria ga li ma su­kur ti tra di ci nių Už ga vė nių per so­na žų – žy do, či go no, uba go, dak­ta ro, vel nio, ra ga nos, ožio, meš kos ir ki tų kau kes.

Et no kul tū ros cent ro dirb tu vė­lė se (Dar žų g. 10) kau kių ga mi ni­mo už siė mi mai vyks penk ta die­niais 16.30 val. ir šeš ta die niais 10 val. Dvie jų už siė mi mų me tu da ly­viai pa pjė ma šė tech ni ka pa si ga­mins pa si rink to per so na žo kau­kę. Kū ry bi niam pro ce sui va do vaus dai li nin kė Aud ro nė Ado ma vi čie nė. Rei ka lin go mis prie mo nė mis pa si­rū pins or ga ni za to riai.

Dvie jų už siė mi mų kai na – 20 Lt. Išanks ti nė re gist ra ci ja – tel. 310 022.

At ri bu tas: �� be�pačių�pasidarytų�kau�kių�Už�ga�vė�nės�neį�si�vaiz�duo�ja�mos.

15

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIpenktadienis, sausio 20, 2012

Akcijų biržoje

Vilnius, sausio 19 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje ketvirtadienį toliau

tvyrojo apatiškos nuotaikos, o lyderio pozicijos atiteko „City Service“ akcijoms,

kurių vienintelių perleista daugiau kaip už 50 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių kiek

didesnio sandorių skaičiumi išsiskyrė „Lietuvos dujų“ vertybiniai popieriai, ta-

čiau jų apyvarta buvo kuklesnė.

Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė sumažėjo 0,42 proc. iki 313,59

punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,19 proc.

iki 448,69 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Bal-

tic 10“ – 0,09 proc. iki 134,81 punkto.

Oficialiojo sąrašo „City Service“ akcijų, kurios atpigo 2,54 proc. iki 1,803 eu-

ro, parduota už 77,1 tūkst. eurų, 0,16 proc. iki 0,629 euro atpigusių „Teo LT“ ak-

cijų – už 28 tūkst. eurų, 0,79 proc. iki 0,635 euro pabrangusių „Lietuvos dujų“

akcijų – už 19,4 tūkst. eurų.

1,32 proc. iki 0,596 euro atpigusių „Lesto“ akcijų apyvarta buvo 12,9 tūkst.

eurų, 0,97 proc. iki 1,247 euro pabrangusių Panevėžio statybos tresto akcijų –

11,5 tūkst. eurų, Ūkio banko akcijų, kurių kaina nepakito ir buvo 0,188 euro, –

9,6 tūkst. eurų.

1,49 proc. iki 1,435 euro pabrangusių Vilkyškių pieninės akcijų perleista už

9,3 tūkst. eurų, 0,26 proc. iki 1,942 euro pabrangusių „Invaldos“ akcijų – už

6,3 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo ir Papildomojo sąrašo bendrovių akcijų

parduota mažiau kaip po 5 tūkst. eurų.

Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 204,6 tūkst. eurų, iš jų 188,3 tūkst. eurų

teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.

Biržoje investuotojai išlieka neaktyvūs

SveikAtA, grožiS

Nukelta į 16 p.

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos

priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų,

dermatovenerologo, endokrinologo, neuro-

logo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos

vėžio diagnostika naujausiu vokiečių Foto-

Finder firmos dermatoskopu. Neskausmin-

gas odos darinių šalinimas. Echoskopijos,

gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rek-

toskopijos. Masažai, fizioterapinės proce-

dūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių

tyrimas. Turintiesiems siuntimą echosko-

piją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, ne-

urologo konsultaciją dėl galvos svaigimo,

reabilitacines procedūras apmoka ligonių

kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Pro-

filaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms.

Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570,

(8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.884048

NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės siste-mos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir vei-do modeliavimas hialuronu. Odos atjauni-nimas su ląstelių augimo faktoriais. Profe-sionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Antice-liulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuumi-niai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirur-ginis odos darinių, nepageidaujamų plau-kelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.

894528

SKYDLIAUKĖS FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLO-

GOS SAVIJAUTOS PRIEŽASTIS. Ilgalaikis stre-

sas, įtemptas darbas, jodo stygius, pavel-

dėti genai – tokios dažniausios skydliaukės

ligų priežastys. Jos nustatomos dviem iš

dešimties Lietuvos gyventojų. Skydliaukės

hormonus tirtis patariama esant: dažnam

nuovargiui, odos ir plaukų sausumui, plau-

kų slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui,

vidurių užkietėjimui, padidėjusiam kraujos-

pūdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimui. Iki 2012

m. sausio 31 d. SKYDLIAUKĖS HORMONAMS

taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medi-

cs“ diagnostinė laboratorija. Registruotis tel.

8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033,

Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.868955

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija am-

bulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivi-

nės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės

paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika,

Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455,

(8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.884049

Gydytojų specialistų konsultacijos, echoskopi-

jos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gy-

dymas lazeriu, masažai, aparatinės kosme-

tologinės procedūros, mezoterapija, plaukų

bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu. SAUSIO

mėnesį kviečiame naudotis metų pradžios

nuolaidomis: visoms veido ir kūno procedū-

roms – net 30% nuolaida; ypatingi pasiūly-

mai: jauninanti veido procedūra „Lymphobio-

ny“ – 105 Lt; lipokavitacija+presoterapija – 99

Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129

Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g.

15, Klaipėda; www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45

644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.898591

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-buro būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusių problemų dėl nugaros ir strėnų profilakti-ka ir reabilitacija. Efektyvus ir saugus stu-buro struktūros atstatymo metodas auto-gravitacinio (veikiant savo paties svoriui) ištempimo būdu. Stuburo raumenų ir są-narių stiprinimas ir vystymas. Treniruokliai užtikrina biomechaniškai stuburui patogią horizontalią padėtį, sumažina tarpslanks-

telinių diskų spaudimą. Sukilėlių g. 20 (iš

Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr.2682.

899333

AMBULATORIJA

Unikalitechnologija

Lietuvoje

„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-gai (mamografija), gastroenterologai, otori-nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

765802

NekilNojAmASiS turtAS

Butus naujos statybos name, centre. Dau-giau informacijos www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.

894403

15 a žemės sklypą 10 min. kelio iki Klaipėdos centro, su visomis komunikacijomis, leidimu statybai, kartotiniu projektu pagal Jūsų pa-geidavimą. Tel. 8 698 38 863.

897547

2 kambarių butą Laukininkų g. (5/1 a., ben-drija, 109 000 Lt). Tel. 8 655 14 390.

900409

2 kambarių butus: 5/2 a. Rumpiškės g. (be remonto, plastikiniai langai, kaina 100 000 Lt), 25/7 a. Taikos pr., BIG (230 000 Lt, 60 kv. m). Tel. 8 647 33 319.

901619

2 kambarių 53,63 kv. m butą S.Šimkaus g. (1 aukštas, butas yra gyvenamosios pa-skirties, bet vieta tinkama vykdyti komer-cinę veiklą). Tel. 8 646 36 175, e. paštas e_ivanauskiene@hotmail.com.

895389

2 kambarių suremontuotą butą Budelkiemio g. Kaina 133 000 Lt. Tel. 8 655 14 390.

900406

4 kambarių butą Vyturio g. (geras remontas, perplanuotas, su projektu); du sklypus po 65 a Gružeikių soduose. Tel. 8 611 42 300.

888916

Gerai suremontuotą 3 kambarių butą Puodžių g. (275 000 Lt). Tel. 8 609 07 270.

898424

Įregistruotą statybos inspekcijoje gyvenamąjį namą SB „Dituva“ (160 kv. m, iš dalies atlikta apdaila, vietinės komunikacijos). Tel. 8 612 08 307, 8 611 42 300.

891121

Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas (apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

898345

Naują 3 kambarių 60 kv. m butą (1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

898355

Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas du-jomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

898335

Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti bu-tus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvar-kau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt.

900403

Žemės sklypus namų statybai Slengiuose, su komunikacijomis, 3 km iki centrinio pašto. Tel. 8 609 07 270.

898416

Žemės ūkio paskirties 2,6 ha sklypą Klaipė-dos r.; 1 kambario 43 kv. m butą su holu Liu-beko g. (5 bl./1 a., balkonas, rūsys, 105 000 Lt). Tel. 8 675 68 154.

899926

mokymASvairuotojų kursai

Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Nau-ja grupė sausio 24 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.

892080

Nuoma

1 kambario butą šalia „Vėtrungės“, Birutės g. (160 Lt); 2 kambarių butą Pušyno g. (su autonominiu šildymu). Tel. 8 609 95 395, 8 603 02 718.

899771

Prie „Avitelos“ išnuomojamos 40 kv. m pa-talpos biurui arba parduotuvei. Tel. 8 686 94 634.

899952

Parduoda

Poilsiavietę Šilininkuose, prie Nemuno (kai-mo turizmo sodyba). Savininkas. Tel. 8 689 93 984.

898484

Perka

3 kambarių ir didesnį butą iki 100 000 Lt. Mo-ku grynais iš karto. Tel. 8 634 21 945.

901021

Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Ga-li būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaito-me grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.

894889

PASkoloSTeikiame įv. paskolas Jūsų poreikiams. Konsultuojame nemokamai. Herkaus Manto g. 7/M.Mažvydo al. 2, tel. 8 650 33 238, e. p. klaipėda@soscredit.lt, www.soscredit.lt.

898562

Skubios paskolos. Suteikiame skubias pa-skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užsta-tui tinka ir automobiliai. Greitas doku-mentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

890442

Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.

894864

CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.

894845

Visos nekilnojamojo turto paslaugos

WWW.OH.LT

DArbASSiūlo darbą

Kompanijai reikalingi darbuotojai: muitinės tarpininkas ir vadybininkė. Vadybininko dar-bo pobūdis: naujų klientų, krovinių paieška, krovinių pervežimo maršruto organizavimas ir kontrolė; dokumentų tvarkymas; tarptau-tinė prekyba. Reikalavimai: puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai, lietuvių, anglų, rusų kalbų mokejimas (raštu ir žodžiu), kruopš-tumas ir atsakingumas. CV siųsti e. paštu info@jurvista.lt iki 2012 01 31.

901952

Autoservisui reikalingi patyrę automobilių šalt-kalviai. Tel. 8 606 10 600, (8 46) 313 395.

901527

Dirbti Vakarų Europoje reikalingi vairuo-tojai, turintys E kat. Būtina patirtis. Įmonė siūlo gerą ir laiku mokamą atlyginimą. Tel. 8 689 89 766.

899137

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje, pra-monėje: izoliuotojais, pastolininkais. Rei-kalavimas - gera anglų kalba. Privalumas - darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

890574

Įmonė, prekiaujanti šildymo, santechnikos prekėmis, ieško apskaitininkės. Reikalavimai: greitas darbas kompiuteriu, apskaitos progra-ma. CV siųsti klaipeda@celsis.lt.

901018

Maisto prekių parduotuvei reikalinga vedėja ir kasininkė-pardavėja. CV siųsti rital@grus-te.lt. Tel. 8 614 36 855.

899498

Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuo-tojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 32 878.

901820

16

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, prAMOgOSpenktadienis, sausio 20, 2012

darbassiūlo darbą

atkelta iš 15 p.

statyba ir statybinės medžiagos

automobiliaiParduoda

Autobusiuką „VW Caravelle 2,5“ (1994 m., benzinas, dujos, 6 300 Lt); „VW Passat“ (1993 m., benzinas, dujos, 2 600 Lt); armoniką ir akordeoną. Tel. 8 603 10 867.

902271

Perka

Įvairių markių automobilius ir mikroauto-busus, gali būti su defektais arba be TA. Pa-siimame patys. Tel. 8 608 96 220.

895264

Perkame įvairių markių automobilius su de-fektais ir be jų. Atvykstame į vietą. Sutvarko-me dokumentus. Tel. 8 607 93 120.

896602

transporto paslaugos

Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Tel. 8 607 13 774.

897521

Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.

901007

Naujai atidaromai maisto prekių parduo-tuvei Kretingos g. 9, Klaipėda, reikalingos darbuotojos: parduotuvės vedėja, vyr. ka-sininkė-pardavėja, kasininkės-pardavėjos. CV siųsti irma.akavickiene@gmail.com. Tel. 8 614 36 958.

899121

Naujai atsidarančiam grožio salonui Gandrališkėse reikalingos plataus pro-filio kirpėjos ir manikiūrininkės (ga-li būti kolektyvas). Geros sąlygos dar-bo vietų nuomai. Tel. 8 618 26 508, birute.anvita@takas.lt.

899462

Naujai įmonei reikalinga patyrusi buhalterė. Tel. 8 600 06 836.

900778

Nuolat dirbti įmonė ieško montuotojų, ku-rie atliktų vėdinimo, oro kondicionavimo darbus. CV su prierašu „montuotojas“ siųsti info@daikra.com. Tel. 8 650 18 438.

899328

Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 686 94 634.

897050

Taksi įmonei reikalinga dispečerė. Patirtis būtų privalumas. Tel. 8 686 94 643.

901201

Transporto įmonė ieško vairuotojų, turinčių C-E kategorijas, dirbti Lietuvoje, Europos ša-lyse ir Rusijoje. ADR sertifikato turėjimas bū-tų privalumas. Tel. 8 645 89 777, e. paštas operations@transkela.lt.

892826

Transporto kompanija siūlo darbą šaltkal-viams-remontininkams ir pagalbiniams darbininkams. Tel. 8 698 20 892.

902014

UAB „Ekskomisarų biuras“ plečia sa-vo veiklą ir Klaipėdoje ieško APSAU-GOS DARBUOTOJŲ. Reikalavimai: pana-šaus darbo patirtis, darbas kompiuteriu. Tel. (8 46) 411 367, elektroninis paštas klaipeda@ekskomisarai.lt.

899449

UAB „Eukera“ ieško langų montuotojų ir ma-tuotojo (techniko). Tel. 8 699 42 189.

900797

UAB „Sabelija“ į savo kolektyvą ieško pro-jekto vadovo. Darbo pobūdis: darbų saugos projektų įgyvendinimas. Vadovavimo patirtis - privalumas. Gyvenimo aprašymus siųskite e. paštu personalas@darbusauga.lt.

900501

UAB reikalingas ekskavatorininkas ir buldo-zerininkas dirbti buldozeriu T-170. Tel. (8 46) 481 335, 8 686 22 280.

900290

ĮvairūsINFORMACIJA apie Pirmosios vandenvietės vandens ruošyklos statybos (II etapo) atran-kos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau PŪV) užsakovas: AB „Klaipėdos vanduo“, Ryšininkų g. 11, LT-91116 Klaipėda, tel. (8 46) 466 171. 2. PŪV pavadinimas: Pirmosios vandenvie-tės vandens ruošyklos statyba (II etapas). 3. PŪV vieta: Liepų g. 49A, Klaipėda. 4. Atsa-kingos institucijos LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 01 13 priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-107, kad poveikio aplinkai vertinimas 2 punkte nuro-dytai ūkinei veiklai neprivalomas. 5. Išsamiau su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti AB „Klaipėdos vanduo“, Ryšininkų g. 11, LT-91116 Klaipėda, tel. (8 46) 466 132, 8 655 91 687. 6. Pasiūlymus persvars-tyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo datos galima pateikti LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriui, Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 466 462. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo datos ga-lima LR AM Klaipėdos regiono aplinkos ap-saugos departamente, Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 466 462; AB „Klaipėdos vanduo“, Ryšininkų g. 11, LT-91116 Klaipėda, tel. (8 46) 466 132, 8 655 91 687.

901912

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį,tačiau bent užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Dėl mylimo vyro mir-ties nuoširdžiai užjau-čiame Olgą Aleksierie-nę ir artimuosius.

Klaipėdos socialdemokratai

statybos paslaugos

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-petai. Tel. 8 681 25 108.

892005

Atliekame kapitalinį butų remontą, statome namus. Tel. 8 650 95 999.

899317

Gaminame, montuojame uosines, ąžuolines, pušines duris, laiptus, palanges, grindjuostes. www.montrama.eu, tel. 8 670 16 809.

898406

Gręžiame skyles, moderniausia įranga va-lome kanalizaciją. Atliekame visus santech-nikos darbus, taip pat ir smulkiuosius. Tel. 8 616 01 131.

900283

Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santech-nikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.

900068

Reikia remonto - skambinkite! Patarsiu, pa-dėsiu supirkti, atvežti medžiagas. Santechni-ko ir elektriko paslaugos, apdaila, plytelės. Tel. 8 684 15 280.

901963

Statyba, remontas, renovacija, vidaus ap-daila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234.

900365

Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134.

901978

Visa vidaus apdaila: gipsas, dažymas, plyte-lės ir kt. Tel. 8 611 03 257.

900379

radiniaiPrarasta

Dingo pilkas mažas šunelis juoda nosyte „Pa-krantės“ bendrijoje arba šalia gyvenvietės (ant kaklo raudonas dirželis). Atlygis 100 Lt. Tel. 8 615 96 153.

901894

KitaParduoda

5 t 16 m kranus; pokranines tėjines sijas (tin-kamos pamatams-tiltams) 6,00x0,90x0,20 (0,60x0,12); medienos skersavimo optimiza-torių „Grecon“; eglines lentas; juodalksnio lentas; tašus (sausi). Tel. 8 699 52 468.

902008

Perka

Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padėklus. Tel. (8 46) 311 151, 8 698 49 634.

893129

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spal-votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

895869

buitis ir techniKaPaslaugos

Šaldytuvai

Tel. 325 325Mob. 8 656 99099

AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai, balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukš-tas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas). Tel. 8 687 45 242.

895365

Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo dar-bai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gami-name plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.

900250

901864

dėmesio2012 m. sausio 12 d., apie 16.30 val., Minijos g. ties namu Nr. 8 įvyko eismo įvykis, kuria-me dalyvavo „Volvo FH“ su priekaba ir „VW Polo“ (juodas). Mačiusiuosius įvykį prašom skambinti tel. 8 603 37 815.

901911

teatrasKlaiPėdos dramos teatras

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose Dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www.tiketa.lt. Informacija ir re-zervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.Sausio 20 d. 18 val. – K.Goldoni. „Miran-dolina, arba Šiandien vaidiname Goldonį“. 1 dalies spektaklis. Rež. G.Tuminaitė.Sausio 28 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. 2 dalių elegija. Rež. P.Gaidys.

KlaiPėdos valstybinis muziKinis teatras

(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)Jubiliejinis XXV sezonasSausio 27 d. 18.30 val. – G.Puccini. „Sesuo Andželika, Džanis Skikis“. Vienaveiksmių operų diptikas.Sausio 28 d. 18.30 val. – P.Abraham. „Balius Savojoje“. Atliekama pagal „Octava Music Australia“ Pty.Ltd. aranžuotę. Sausio 29 d. 15 val. Kolonų salėje skelbtas spektaklis „Drambliuko Babaro istorija“ at-šaukiamas. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 3 d. 18.30 val. – Z.Liepinš. „Paryžiaus katedra“. 3 v. opera-melodrama. Vasario 4 d. 18.30 val. skelbta operetė „Šikš-nosparnis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Ve-ronika“. 2 v. miuziklas.Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestu-vės“ pagal A.Piazzolla miuziklą. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą.Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino die-nai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas.

KlaiPėdos Koncertų salė(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bi-lietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taiko-mas nuolaidas – www.koncertusale.lt.Sausio 25 d. 18 val. – „Nuramink mano sie-lą“. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gin-taras Rinkevičius. Solistas Edgaras Montvidas (tenoras, Lietuva–Didžioji Britanija).Sausio 29 d. 12 val. – teatralizuotas koncertas mažiesiems „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. Dalyvauja L.Zubė (aktorius), Klaipė-dos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Šeimos bilietas: perkant 3 ir daugiau bilietų – 30 proc. nuolaida. Vasario 2 d. 8 val. – „Jūra miške“. Liudas Mockūnas (saksofonas), Petras Geniušas (fortepijonas).

17

pramogospenktadienis, sausio 20, 2012

TV programa

parodos

Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi kon-certai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas Mindau-gas Bačkus. Dirigentas ir solistas Alexander Paley (fortepijonas, JAV). Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltie-ji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. Algirdas Janutas (tenoras), Gražina Zalatorienė (fortepijonas), Gražina Urbo-naitė (aktorė). KItI rengInIaISausio 23 d. 19 val. – intymi vyrų trupė „ere-lis“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.Sausio 27 d. 18 val. – humoristinis trio „Čili-nam“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

ŽVejų rūmai(taikos pr. 70, tel. 300 118)Sausio 21 d. 12 val. teatro salėje – klou-nų teatro studija „Dulidu“. Lėlių vaidini-mas vaikams „Klounas ir pelytė Micė“. Rež. K.Kondrotaitė. Bilieto kaina 8 Lt. Bilietų pla-tintojas Bilietai.lt.Sausio 21 d. 16 val. didžiojoje salėje – KU MF choreografijos katedros V k. studento E.Lelionio baigiamasis diplominis darbas-koncertas „Žiemos išdaigos“. Nemokamai.Sausio 22 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Kur tas pasaulio kraštas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Sausio 22 d. didžiojoje salėje – idioteatras. Y.Reza „Menas“ (premjera!). Rež. D.Kazlauskas. Bilieto kaina 33–53 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Sausio 25 d. 18 val. didžiojoje salėje – Juozas erlickas (...ir tuo viskas pasakyta!). Bilieto kaina 23–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.Sausio 29 d. 15 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Premjera „Žvangutis“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal K.Sajos apy-saką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Sausio 29 d. 17 val. didžiojoje salėje – an-drius Kaniava ir sunkiosios muzikos orkestras „Musė“. Bilieto kaina 25 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 20 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.

Klaipėdos aKlųjų cenTras(Šviesos g. 3)Sausio 27 d. 16 val. Aklųjų centras ir folkloro klubas „Šeimyna“ kviečia į vakaronę-susi-tikimą su Kretingos kultūros centro folkloro ansambliu „Gervelė“. Nemokamai.

Klaipėdos lėlių TeaTras(Vežėjų g. 4, tel. 239 932)Sausio 21 d. 12 val. spektaklis visai šeimai „Vilkas ir ožiukai“. Rež. L.Zubė. Svečiuose šeimos teatras „Lino lėlės“. Sausio 22 d. 12 val. lėlių vaidinimas mažie-siems „trys paršiukai“. Rež. S.Bartulytė. Sausio 27 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suau-gusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė.Sausio 28 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Sausio 29 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai „Suraskim pasaką“. Rež. L.Beržinienė.

Klaipėdos eTnoKulTūros cenTras

nuo sausio 27 d. penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvės (Daržų g. 10)Projekto „tradicija šeimai“ edukaciniai už-siėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Re-gistruotis tel. 310 022.etnokultūros centro salė (Daržų g. 10)Sausio 29 d. 14 val. – pašnekesys su etnologe G.Kadžyte „grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. ago-ta liaudies tradicijoje“. Nemokamai. Vasario 3 d. 16 val. – prof. B.Kerbelytės knygos „Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“ prista-tymas. Renginį ves prof. dr. R.Balsys.Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edu-kaciniai renginiai „einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022.KonSuLtacIJoS Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsulta-cijos kalendorinių švenčių klausimais (etno-logė V.Jankūnaitė).Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – kon-sultacijos tautinio kostiumo klausimais (dai-lininkė E.Matulionienė).

KKKc parodų rūmai(aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)Sausio 20 d. 18 val. atidaroma tarptautinė paroda „Jaunieji europos kūrėjai 2011/2013“. Veiks iki vasario 26 d. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.

KŪrYBInIaI uŽSIĖMIMaISausio 21 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Vi-tražo motyvai“. Sausio 28 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Mo-zaikos raštai“.Vasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Au-toportretas“. Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spal-vų pasaulis – piešimas parodoje“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. Užsiė-mimo kaina įeina į bilieto kainą – vaikams 2 Lt, suaugusiesiems 4 Lt.rengInIaIVasario 2–5 d. Prancūzų kino festivalis „Žie-mos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt.Vasario 17–24 d. „Vokiečių kino dienos 2012“. Bilieto kaina 4 Lt.

KKKc meno Kiemas(Bažnyčių g. 4)Sausio 20 – vasario 10 d. vieno objekto insta-liacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė.KŪrYBInIaI uŽSIĖMIMaI tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mo-kama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.

ldm prano domšaičio galerija

(Liepų g. 33)Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozici-ja, ilgalaikės parodos: „australijos ir oke-anijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie atlanto“.Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų sukakčiai pažymėti. Sausio 22 d. 14 val. kaligrafijos edukacinis užsiėmimas suaugusiesiems. Ves M.Petrulis ir L.Skačkauskaitė-Kuklienė. Registruotis tel. 410 421.Iki rugsėjo 12 d. „arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“.antradieniais 16.30 val. dailės studija su-augusiesiems.

„uniVersa Via“ pagrindinė moKyKla

(Kretingos g. 44, tel. 351 286)Iki sausio 25 d. I a. holas – J.Vosyliaus tapy-bos darbų paroda. III a. holas – R.Martinėno tapybos darbų paroda.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji bi-blioteka

Meno skyrius (J.Janonio g. 9) – iki sausio 27 d. J.Vosyliaus freskų fotonuotraukų paroda.girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlai-to g. 10a) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevi-čiūtės personalinė paroda „Požiūris“.„Pelėdžiuko“ filialas (tilžės g. 11) – iki sausio 25 d. Klaipėdos Martyno Mažvydo progimna-zijos 4B klasės mokinių kūrybiniai darbai.Debreceno filialo „Pempininkų“ vaikų pa-dalinys (taikos pr. 79/81a) – iki vasario 4 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio klubo „Drau-gystė“ dailės studijos darbų paroda „Žie-mos vitražai“.„ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki sausio 27 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos būrelio mokinės V.Kopylovos au-torinių darbų paroda „Žiemiškas kankorė-žių šokis“. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės vie-šoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529)galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. galerija 13L – iki vasario 2 d. fotomenininko V.Strauko fotografijų paroda.III a. holas – iki vasario 3 d. grupės „Idėja Fix“ tapybos darbų paroda „už paraštės“.Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Kelio-nių įspūdis“.Bibliotekos kavinė „Bistro’25“ – iki sau-sio 30 d. Petro Šikšnelio fotografijų paroda „ten, kur...“.Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9a) – iki vasario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“.gerlacho palėpė – sausio 20 d. 17 val. „Bur-laivių aidai“. Buriavimo galimybių jaunimui pristatymas. Sausio 23 d. 17 val. 26-osios I.Simonaitytės literatūrinės premijos įteiki-mas poetei E.Karnauskaitei.

Klaipėdos miesTo saViValdybės Viešoji biblioTeKa

biblioTeKos

Klaipėdos apsKriTies ieVos simonaiTyTės Viešoji biblioTeKa

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Mei lės sko nis“ (k). 10.00 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių

ly ga „Ly de riai“. Su si tin ka Lie tu vos svei ka tos moks lų uni ver si te to ir My ko lo Ro me rio uni ver si te to ko man dos (k).

11.00 „Aki ra čiai“. Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo lai da.

12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus są siu vi nis. 12.15 Eu ro pos vi du ry (k). 13.00 Kraš to spal vos (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 Lie tu vos tūks tant me čio vai kai. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15, 22.15 Duo kim ga ro! 23.15 Ki ne kaip ki ne. 23.45 Kri mi na li nė dra ma „Eu ra zi jos

abo ri ge nas“ (2010 m.) (N-14).

6.15 Die nos pro gra ma. 6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Fa rai (N-7) (k). 10.40 LT Aist ra (N-7) (k). 11.15 Nuo... Iki... (k). 12.10 „Men ta lis tas“ (N-7) (k). 13.10 „Drau gai III“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas

ir Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Ro man ti nė ko me di ja „Įsi my lė ju si

ke tu rias de šimt me tė“ (JAV, 2008 m.) (N-7).

16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.05 Spor tas. Orai. 19.10 Kry mo mu zi kos fes ti va lis 2011.

Ati da ry mo kon cer tas. Da lyvau ja A.Pu ga čio va, M.Gal ki nas, F.Kir ko ro vas, S.Ro ta ru, V.Leont je vas, N.Bas ko vas, K.Or ba kai tė, D.Bi la nas, Ver ka Ser diuč ka, B.Moi se je vas, O.Gaz ma no vas, D.Rous sos ir kt.

21.10 Tri le ris „De tok si ka ci ja“ (JAV, Vo kie ti ja, 2002 m.) (N-14).

23.05 Veiks mo f. „Sun ku nu žu dy ti“ (JAV, 1990 m.) (N-14).

1.10 Siau bo f. „Vis dar ži nau, ką vei kei aną va sa rą“ (JAV, 1998 m.).

6.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.25 „Simp so nai“. 7.55 „Vieš bu tis „Ba bi lo nas“. 9.00 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 10.30 „Ke lias na mo“. 11.00 Iš tiesk ge ru mo ran ką. Mais tas ant

ra tų. Mal tos or di no ak ci jos fi na las. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 Anim. s. „Trans for me riai. Prai mas“

(1) (JAV, 2010 m.). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Nuo ty kių f. „Nar ni jos kro ni kos.

Prin cas Kas pi ja nas“ (JAV, D.Bri ta ni ja, 2008 m.).

22.00 Ko me di ja „Ke lio nė po ko le džus“ (JAV, 2008 m.).

23.40 Dra ma „Ti ta ni kas“ (JAV, 1997 m.).

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Šeš ta sis po jū tis“. TV žur na las (k). 8.25 „Sma giau sios aki mir kos“. Hu mo ro

lai da. 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N-7) (k). 11.00 „Lie jyk los gat vė“ (N-7) (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Ekst ra sen sų mū šis“. Sen sa ci jų šou

(N-7) (k).

13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

realybės šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis

šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Sma giau sios aki mir kos“. Hu mo ro

lai da. 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Ame ri kos ta len tai VI“. Pra mo gi nis

šou. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 Me lod ra ma „Vė ri nys Snie go Bo bai“

(Ukrai na, 2007 m.) (N-7). 22.00 Veiks mo f. „Rau do na sis skor pio nas“

(JAV, Na mi bi ja, Pie tų Af ri kos Res pub li ka, 1989 m.) (N-14).

23.55 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 0.55 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 1.25–6.00 „Bam ba“.

8.00 „San do ka nas. Ti gras vėl riau mo ja“. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Me no ra. 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas. 11.30 „Nes ku bėk gy ven ti“ (k). 12.15 Kraš to spal vos. 12.50 Va ka ro au to gra fas (k). 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 Mu zi kos is to ri jos. Kom po zi to rius

I.St ra vins kis. Ka rei vio is to ri ja (k). 15.05 Ne ga li bū ti. 15.30 Mo kyk los lan gas (k). 16.00 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės (k). 16.30 Du rys at si da ro. Kul tū ros žur na las. 16.55 Ži nios. 17.10 Mies to ko das. 17.25 Kai mo aka de mi ja. 17.55 „San do ka nas. Ti gras vėl riau mo ja“. 18.25 Pi ni gų kar ta. 19.15 „Gy ve ni mas pa gal uoš vius“. 20.05 LTV auk so fon das. „De vy ni

nuo puo lio ra tai“ (1) (1984 m.). 21.10 Ko miš kas tri le ris „Nu šau ti Eli za bet“

(Pran cū zi ja, JAV, 1992 m.) (N-14). 22.45 Pri si min ki me. Šo ka R.Kru giš ky tė ir

J.Ka ta ki nas (k). 23.00 Džia zo va ka ras. 0.00 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 0.30 Spor tas. Orai. 0.40 Auk si nės melodi jos. Kon cer tas

„Mū sų žie ma“. Dai nuo ja R.Ščio go le vai tė, At lan ta, J.Brūz ga, A.Ga ba ly tė, V.Vyš niaus kas (k).

10.10, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.25, 16.00 „Iš li ki mas“. 11.20, 17.00 „Gra žuo lės ir moks liu kai“. 12.15, 18.00 „Kau lai“. 13.10 „Darbš tuo lis Te das“. 13.35, 20.00 „Ma no var das Er las“. 14.00 „Na ša Ra ša“. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 19.00, 0.45 „CSI Niu jor kas“. 21.00 „Lė lių na mai“. 22.00 „Psi chiat ras“ (8). 22.55 „Gy ve ni mas Mar se“ (9). 23.50 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Ope ra ty vi nių

ty ri mų sky rius“.

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Dže kio Ča no nuo ty kiai“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 „Gil mo ro mer gi nos“. 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N-7). 18.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N-7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N-7). 21.00 De tek ty vas „Mid so me rio

žmog žu dys tės XIII. Tik ne ma no kie me“ (D.Bri ta ni ja, 2010 m.) (N-7).

22.50 Sno bo nak tis. „Nu žu dy mo dings tis“ (JAV, 1959 m.) (N-7).

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25, 14.35, 17.20 Griūk ne gy vas!

(N-7). 8.15 Pa dė ki me aug ti. 8.50 Te ri to ri ja. 9.20, 18.20 Su per L.T. 9.55, 15.10 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.05 Šei mų dvi ko va – „Ak ro po lio“

tur ny ras.

12.05, 21.00 Re por te ris. 13.30 Gon go Gan gas. 15.45, 16.10 Dok. f. „Rei ga nas“ (2). 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 18.55 „So do de tek ty vės“ (N-7). 19.55 Dok. f. „M.Gor ba čio vas. Žmo gus,

pa kei tęs pa sau lį“ (N-7). 21.27 Orai. 21.30 Dra ma „Grei čio sva jo nė“ (Nau jo ji

Ze lan di ja, JAV, 2005 m.) (N-7). 0.05 „Zo na“ (N-14). 1.05 Dok. f. „Rei ga nas“ (2).

8.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 9.00 „Bal ti cum TV“ ži nios. 9.15 Ke lio nių žur na las „80 gra žiau sių

sa lų“. 9.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 10.15 „Bro liai de tek ty vai“ (4) (N-7). 11.15 „Avia ka tast ro fos: prie žastys ir

pa sek mės“. 12.15 Pa žin ti nė is to ri nė lai da „Vi lei šia da.

Šei mos ir vals ty bės is to ri ja“ (2). 12.45 Kul tū ra + (k). 13.15 Ko me di ja „Bam bu“ (Pran cū zi ja,

2009 m.) (N-7). 15.00 Fan tas ti nė nuo ty kių dra ma „To mo

vi dur nak čio par kas“ (D.Bri ta ni ja, JAV, Ja po ni ja, 1999 m.).

16.45 „Ver bų sek ma die nis“ (2) (N-7). 17.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 18.15 „Ke ne džiai“ (3) (N-7). 19.15 Rei das (k). 19.45 Ieškoki me ge riau sio! 20.00, 22.30 „Bal ti cum TV“ ži nios. 20.15 Pra mo gi nė lai da „Ge riau sios

pa sau lio rek la mos“. 20.45 Auk si nė ko lek ci ja. „Kie tos

mer gio tės“ (Vo kie ti ja, 2008 m.). 22.45 Dra ma „Sankt Pe ter bur go de mo nai“

(Ita li ja, 2008 m.) (N-7). 0.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“.

7.00 Nuo ty kių ko me di ja „Agen tas 117. Rio neat sa ko“ (Pran cū zi ja, 2009 m.).

9.00 Dra ma „Kvie čia me pas Rai lius“ (D.Bri ta ni ja, JAV, 2010 m.).

11.00 Dra ma „Ka lė dų na me lis“ (JAV, Ka na da, 2008 m.).

13.00 Fan tas ti nis tri le ris „Ša lu ti nis efek tas“ (JAV, 2011 m.).

15.00 Ro man ti nė dra ma „Žmo gus, ku ris my li“ (Ita li ja, 2008 m.).

17.00 Kri mi na li nis veiks mo tri le ris „Pa gro bi mas“ (Pran cū zi ja, JAV, D.Bri ta ni ja, 2008 m.).

19.00 Muz. dra ma „Gat vės šo kiai“ (D.Bri ta ni ja, 2010 m.).

21.00 Ko me di ja „Le mia mas bal sas“ (JAV, 2008 m.).

23.00 Kri mi na li nė veiks mo dra ma „Eli ti nis bū rys“ (Bra zi li ja, Olan dija, JAV, 2007 m.).

1.00 Kri mi na li nė veiks mo ko me di ja „Ki tos die nos paš tas“ (JAV, 2009 m.).

10.00 Gy venk svei kai! 11.00, 14.00 Nau jie nos. 11.30 No riu ži no ti. 12.00 Ki tos nau jie nos. 12.35 Ma dos nuosp ren dis. 13.50 „Su ža dė tu vių žie das“. 16.00 Va ka ro nau jie nos. 16.50 „Lauk ma nęs“. 17.45 „Ste buk lų lau kas“. 18.55 Te gul kal ba. 20.00 Lai kas. Lie tu vos lai kas. 21.05 „Mi nu tė šlo vės“. 23.05 Drama „Ry los me lo di ja“. 2.45 Vaid. f. „Ak lu mas“. 4.35 „Su ža dė tu vių žie das“. 5.55 Mu zi ka.

8.30 Te le vit ri na. 9.30, 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 9.45 Mo te rų Eu ro ly ga. Gio ro „Uni

Seat“–Kau no „VIČI Ais tės“. 11.30 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos rung ty nės. 13.15 Spor tas LT. Tarp tau ti nis dziu do

tur ny ras. 13.45 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Vil niaus „Lie tu vos ry tas“–Mask vos CSKA.

15.30 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos rung ty nės. 17.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Ta li no

„Ka lev“–„As ta na“. 19.15 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga. Apž valga

prieš XX tu rą. 19.45 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga. XIX tu ro

apž val ga. 21.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos rung ty nės. 23.15 Ke lias į Lon do ną.

18

pramogospenktadienis, sausio 20, 2012

restoranai

kursai

RestoRanas „VienaRagio malūnas“

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.ltČia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus ati-tinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugu-siems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vaka-rų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

mokymo centRas „gimnazita“

Tel. 8 (46) 22 44 55,

Klaipėda@gimnazita.lt,

www.gimnazita.lt

Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga

teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų

kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolai-

dą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos

suaugusiesiems.

teniso aRena

sportas, sveikata

Kretinga, Birutės g. 19

Tel. 8 612 11 536

www.vienaragiomalunas.lt

JURIJUS VEKLENKO tribute to JAMES BLANT &

BRUNO MARS

Sausio 27 d. 19 val. Jurijus Veklenko – restorane

„Vienaragio malūnas“ gyvai su pianistu Man-

tu Liutiku atliks šių jausmingų atlikėjų dainas

ir savo išskirtinėmis improvizacijomis virpins

klausytojų širdis.

Viešbutis – RestoRanas „magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda

Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901,

www.magnisima.lt

Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-

ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje

aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt.

Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-

mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes,

šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei

konferencijų salė.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

RestoRanas „neRinga”

Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372.Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu!Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50

Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20

Lt. Priimami užsakymai banketams bei fur-

šetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas,

didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Lau-

kiame atvykstant!

RestoRanas „JuoDasis Vilkas“

Statybininkų pr. 18,

8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia ska-

niai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o

savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gy-

vos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt.

Priimami užsakymai įvairiems pobūviams,

banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi

porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

MEILėS ŠVENTėS KELIONė – 2 Už 1 KAINą!

Meilės šventės dienomis vasario 10–14

dienomis kruizinė kelionė Ryga–Stokholmas

dviem už ypatingą kainą:

Kajutė be lango (apatinis denis) – 280 Lt

Kajutė be lango – 330 Lt

Kajutė su langu – 440 Lt.

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt,

S. Daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt,

PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61www.westexpress.lt

NAUJAS PAžINTINIų KELIONIų SEzONAS!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/

rudens pažintines keliones autobusu ir

lėktuvu.

Išsirinkite savo meilės šventės datą ir

nustebinkite savo mylimą žmogų.

Visos kelionės metu – pramoginė ir poilsinė

programa visą naktį.

Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31. Vietų

skaičius ribotas

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis

nuolaidomis iki vasario 15 d.:

• Kelionėms autobusu – 15% nuolaida

visoms kelionėms;

• Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10%

nuolaida visoms kelionėms.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu

tik 50 Lt asmeniui;

Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau

kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

litamicus

„kRantas tRaVel“

gėlės

ameRican english school

tik gėlės

Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.ltJau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis

ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gauna-

mos du kartus per savaitę. Laikomos specia-

liose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas:

gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt.

Perkant gėles pakuotėmis – taikomos žen-

klios nuolaidos.

IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUO-

LAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

Tel. (8 46) 412 312www.ames.lt, klaipeda@ames.ltKALBų MOKYMAI SUAUGUSIEMS IR VAIKAMS LIETUVOJE IR UžSIENYJE.Kviečiame mokytis: ANGLŲ-NORVEGŲ-VOKIE-

ČIŲ-ISPANŲ ir kt. KALBŲ.

Nauja IELTS grupė nuo sausio mėn. 23 d.

Norvegų k. dieninė grupė nuo sausio mėn. 18 d.

www.jogos-centras.lt

Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033

JOGOS CENTRAS

Jogos centre galite susipažinti su jogos

meistro Šivanandos susisteminta (inte-

gralia) joga.

Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemoka-

mus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio

23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pir-

madieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o an-

tradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.

karščiausi kelionių pasiūlymai

Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt

VIzOS:

Rusijos viza – nuo 170 Lt

Baltarusijos viza – nuo 90 Lt

Indijos viza – nuo 350 Lt

Kinijos viza – nuo 290 Lt

bei kitų šalių vizos.

KELTų BILIETAI:

Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Jogos centRas

POILSINėS KELIONėS:

Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite

specializuotoje interneto svetainėje

www.kelioniupaieska.lt

Anne Stuart. „Našlė“. Ar tai ji nužudė senį? – klausė savęs Magvairas, žvelg-damas į paslaptingąją garsaus dailinin-ko Aristido Pompaso našlę. Bulvarinia-me laikraštyje dirbančiam žurnalistui kiekviena pikantiška smulkmena bū-tų tikras grobis. Tai padėtų parašyti iš-ties sensacingą menininko, garsėjusio ne tik genialia kūryba, bet ir potraukiu jaunoms merginoms, biografiją.Apsimetęs draudimo agentu Magvai-ras atvyksta į mirusio dailininko vilą Toskanoje. Kad atskleistų tiesą, jis pasi-ryžęs netgi suvilioti jaunąją našlę Čar-lę. Tačiau sename name, kur šešėliuose tyko žudikas ir mėnesienoje liepsnoja aistra, viskas yra ne taip, kaip atrodo.

Linda Howard. „Ponas Tobulybė“. Koks turi būti tobulas vyras? Šį pikan-tišką klausimą svarsto Džeinė Brait ir trys jos draugės, po darbo susibėgu-sios „Pas Ernį“. Aukštas tamsiaplau-kis gražuolis? Supratingas ir geros šir-dies? Stiprus ir raumeningas? Įsiplies-kia ginčas, gimsta ponui Tobulybei ke-liamų humoristinių reikalavimų sąra-šas. Juokai baigiasi, kai sąrašas pakliū-na į žiniasklaidos rankas ir žiauriai nu-žudoma viena iš sąrašo kūrėjų...Šis Lindos Howard romanas paslaptingas ir persunktas aistros! Šmaikštūs Semo ir Džeinės dialogai, kandžios replikos išties kelia pasigėrėjimą. „Ponas Tobulybė“ juo-kina, jaudina, pavergia, intriguoja – be abe-jo, tai vienas geriausių autorės kūrinių.

AvinAs (03 21–04 20). Leiskite sau būti pasaulio centru, įsiklau-

sykite, ko iš tiesų norite gyvenime. Jū-sų mintys ir idėjos gali nesutapti su ap-linkinių nuomone, gali kilti net konflik-tų, bet juose juk gimsta tiesa.

JAutis (04 21–05 20). Prieštarin-gas metas, suprasite, kad ne vi-

sais klausimais su aplinkiniais sutaria-te taip gerai, kaip manėte. Jus erzins supantys dalykai, dėl to gali būti sun-ku susikaupti, dirbti.

DvyniAi (05 21–06 21). Jaučiate aistrą, keičiasi jūsų jausmai, emo-

cijos ir pagrindiniai gyvenimo porei-kiai. Esate atviresnis ir mažiau dėme-sio skiriate nesėkmėms.

vėžys (06 22–07 22). Artėja kova dėl valdžios. Jūsų asmenybės to-

bulėjimui ir privatumui neigiamos įta-kos gali turėti labai emocionalus žmo-gus arba nemaloni situacija. Toks lai-kas, kai vienas iš aplinkinių gali tapti ar-timu draugu.

LiūtAs (07 23–08 23). Galite ap-sirikti, nes būsite kupinas nerea-

lių svajonių. Dėl to gali nukentėti ir ar-timi žmonės. Labiau susitelkite į kas-dienes problemas, būkite ypač atidus, kitaip galite privelti klaidų.

MergeLė (08 24–09 23). Nepai-sysite autoritetų, įsivelsite į konf-

liktą dėl skirtingo požiūrio į vertybes. Ieškokite kompromiso. Tinkama diena užsiimti namų ruoša, pats metas susi-tvarkyti kojinių stalčių.

svArstykLės (09 24–10 23). Esate labai energingas ir aktyvus,

jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvaci-jos antplūdį. Tačiau tai gali būti apgau-linga būsena. Gerai įsiklausykite, kaip iš tiesų jaučiatės.

skorpionAs (10 24–11 22). Jau-site emocinį išsekimą ir įtampą.

Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Pasisten-kite maloniai praleisti laiką su myli-mais žmonėmis.

ŠAuLys (11 23–12 21). Palanki die-na mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs

naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausi-tės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu.

ožiArAgis (12 22–01 20). Susi-klosčiusi padėtis paskatins nuo-

širdžiai susimąstyti. Ar tikrai žinote, ko norite ir ko siekiate? Artimi žmonės kreipsis į jus tikėdamiesi pagalbos ir patarimo – neatsakykite jiems. Tinka-mas laikas pakeisti įprastą aplinką.

vAnDenis (01 21–02 19). Jaučia-te šeimos paramą, o namai atro-

do saugiausia vieta. Šiandien galite pri-imti svarbius sprendimus dėl finansų, santuokos, vaikų.

žuvys (02 20–03 20). Viskas er-zins ir pykdys. Galite nesulaikyti

savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalai-duoti ir pamiršti problemas.

19

įvairenybėspenktADIenIS, SAuSIo 20, 2012

kryžiAžoDis horoskopAi

Teisingai išsprendusiems kryžiažo-dį dovanojame Anne Stuart „Našlė“ ir Lindos Howard „Ponas Tobulybė“ knygas.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKY-MAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios sa-vaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 24 d.

Šios savaitės prizas – „Svajonių kny-gos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-siųjų. Teisingus atsakymus galima pa-teikti iki penktadienio 18 val.

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

sekmadienĮ

+1+3+2 +2

+1+20 +1

+2+3+1 +2

4

7

11

sausio 20-ąją

1963 m. gi mė gar si lie­tu vių ak to rė In ge bor ga Dap kū nai tė.

1265 m. pir mą kar tą po­sė džia vo Ang li jos par la­men tas.1778 m. Ja mes Cook ta po pir muo ju eu ro pie čiu, ap­si lan kiu siu Ha va juo se.1920 m. gi mė ita lų re ži­sie rius ir sce na ris tas Fe­de ri co Fel li ni.1946 m. Har ry Tru men įkū rė Cent ri nę žval gy­bos gru pę, ku ri vė liau ta­po CŽV.1961 m. 35­uo ju JAV pre­zi den tu inau gu ruo tas John Ken ne dy.

1981 m., bū da mas be veik 70 me tų am žiaus, Ro nald Rea gan ta po vy riau siu am žiu mi as me niu JAV is­to ri jo je, pra dė ju siu ei ti ša­lies pre zi den to pa rei gas.1991 m. Mask vo je šim tai tūks tan čių ru sų pa smer­kė kru vi nus so vie tų ar­mi jos iš puo lius Lie tu vos sos ti nė je Vil niu je bei pa­rei ka la vo Mi chai lo Gor­ba čio vo at si sta ty di ni mo.2008 m. Pran cū zi jo je, ei­da mas 111­uo sius, mi rė Pir­mo jo pa sau li nio ka ro ve te­ra nas Louis de Ca ze na ve.

Nuo gas kū nas – ne amo ra luVa kar „Kok tei lis“ ra šė, kad drą siai fo­to se si jai su vien ba tais ir ko ji nė mis met ro va go ne pa si ry žu si bal ta ru sė stu den tė nu baus ta už smul kų chu li­ga niz mą. Jai su ra šy tas pro to ko las ir skir ta 70 tūkst. rub lių bau da.Skai ty to jų nuo mo nės, kaip ir ti kė ta si, iš si sky rė. „Nuo gas kū nas nė ra amo ra­lu, – tvir ti no „Kok tei lio“ ger bė ja. – Amo­ra lu ta da, kai tas nuo gas kū nas eks po­nuo ja mas vie šo je vie to je. Ne ma ny­čiau, kad met ro va go nas tin ka miau­sia vie ta nu si mes ti apa ti nius dra bu­žius! Čia jau amo ra lu!“

Po veiks mo lauk ato veiks mioSe nis kvie tė jau nus žmo nes su vok ti, kad po veiks mo rei kia lauk ti ato veiks mio.„To ji mer gi na nu si ren gė ne dėl to, kad jai pa si da rė karš ta. Ji sa vo el ge siu no­rė jo šo ki ruo ti ap lin ki nius, gal me tė iš­šū kį vi suo me nei. To dėl su lau kė vi­suo me nės at sto vų at sa ko. Blo giau sia, kad tas at sa kas kar tais bū na per švel­nus. Dėl to to kias prie mo nes pra de da nau do ti ne sub ren dė liai vien tam, kad ki taip ne mo ka at kreip ti į sa ve dė me sį“, – pa moks la vo Se nis.

Pli kas vy ras py ki noAlė pa tei kė ki to kį iš sa vo gy ve ni mo iš lin du sį pa vyz dį: „Va sa rą Pa lan go je va žia vau au to bu su. Ša lia sė dė jo vy­ras vien glau dė mis. Man tai bu vo la­bai ne ma lo nu, kad jis pra kai tuo tas, nuo gas tu ri prie ma nęs glaus ty tis.“O štai Klai pė die tis at si du so: „Kaip gai­la, kad pas mus nė ra met ro“.

„Kok tei lio“ po zi ci jaMo te rys gims ta an ge lais, bet kai joms pa ker pa spar nus – įduo da šluo tas.

pa siū ly mas: �� rei�kė�tų�griež�tin�ti�bau�das�po�mies�tą� šmi�ri�nė�jan�čioms� pusp�li­kėms�mer�gi�noms�ir�mo�te�rims.

Links mie ji tirš čiaiAt vy ko mo te ris į vie ną iš Kau ka zo ša­lių. At vy kė lė klau sia gat vė je su tik to gy ven to jo:– Sa ky ki te, kaip man nuei ti į rei kia mą gat vę, – ro do vie tą že mė la py je.– Oi, mie lo ji, ei nam pas ma ne į sve čius! Iš ger si me vy no, pa šne kė si me, pa val gy­si me šaš ly ko, pa pa sa ko siu, kaip nuei ti!– Pa lauk, pa lauk! Ma ne šian dien beieš­kant ke lio jau du kar tus pa my lė jo.

Čes ka (397 719; kai no riu iš girs ti ką nors pro tin go, aš pra de du kal bė tis su sa vi mi)

AUKSO PUODAS – 85 152 219 Lt DIDYSIS PRIZAS – 5 368 478 Lt 23 25 26 31 36 45Auksinis skaičius 45Papildomi skaičiai 13 186 tarp jų auksinis sk. – 14 192 036 Lt 6 skaičiai – 5 368 478 Lt 5 + papildomas sk. – 531 070 Lt

5 skaičiai – 10 159 Lt 4 skaičius – 158 Lt3 skaičiai – 13 Lt 2 + papildomas sk. – 6 Lt

Prognozė: Aukso puode – 3 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt

VikinGŲ loto Nr. 984

2012 01 18

Atėnai +13Berlynas +3Brazilija +23Briuselis +6Dublinas +9Kairas +16Keiptaunas +25Kopenhaga +4

Londonas +10Madridas +11Maskva –6Minskas –2Niujorkas +1Oslas –8Paryžius +9Pekinas +1

Praha +4Ryga +2Roma +10Sidnėjus +27Talinas –1Tel Avivas +13Tokijas +6Varšuva +2

Saulė teka 8.50Saulė leidžiasi 16.43Dienos ilgumas 7.53Mėnulis (delčia)

20­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 346 dienos.Saulė Ožiaragio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

+1

+1

Vilnius–1

Alytus0

Kaunas0

Utena–1

Panevėžys

0ŠiauliaiTelšiai

0

Klaipėda+3

Vėjas1–6 m/s

Šiandien, sausio 20 d.Orai Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja žiemiškus orus. Šian-dien daug kur pasnigs, bus nuo 0 iki 1 laipsnio šalčio, pajūryje – apie 3 laips-nius šilumos. Rytoj kritulių bus ma-žiau, vyraus kiek šaltesni orai. Naktį šals iki 4 laipsnių šalčio. Dieną bus 1–2 laipsniai šalčio, uostamiestyje – apie 2 laipsnius šilumos.

0

Daugvydas, Fabijonas, Fabija, Giedrius, Gintvilas, Henrikas, Nomeda, Sebastijonas.

John ny Dep pas po 14 me tų tru ku­sio ro ma no slap ta iš si sky rė su sa­vo gy ve ni mo drau ge Va nes sa Pa­ra dis, pra ne šė JAV spau da.

„Ka ri bų jū ros pi ra tų“ („Pi ra tes of the Ca rib bean“) žvaigž dė su pran­cū zų ak to re ir dai ni nin ke V.Pa ra­dis pra dė jo su si ti ki nė ti 1998 me­tais, o vė liau jie du su dviem sa vo vai kais – Li ly­Ro se, ku riai da bar 12, ir Jac ku, ku riam da bar de vy­ne ri, – įsi kū rė Pie tų Pran cū zi jo je. Da lį lai ko jie leis da vo ir Jung ti nė­se Vals ti jo se.

Ta čiau žur na las „Peop le“ tre čia­die nį pra ne šė, kad di džiu lė J.Dep­po sėk mė su kė lė įtam pą tarp par­tne rių, ir kal ba ma, jog jie du da bar gy ve na dau giau sia at ski rai.

Šal ti nis žur na lui sa kė: „Va nes­sa al bu mus lei do kas sep ty ne rius me tus, fil mų pro jek tuo se da ly va vo kas ke le ri me tai, o jis ta po ka pi to­nu Dže ku Žvirb liu (iš „Ka ri bų jū­ros pi ra tų“)“.

Gan dus dar la biau pa kurs tė įta­ri mai, kad 39 me tų V.Pa ra dis lapk­ri čio mė ne sį ty čia pra lei do J.Dep­po „Ro mo die no raš čio“ („The Rum Dia ry“) prem je rą Pa ry žiu je.

„Ji vie to je to tą va ka rą nuė jo į kon cer tą. Tai bu vo ne nor ma lu ir ga na aiš ku... Esi mies te ir nei ni į sa vo vy ro fil mo prem je rą? Tą, ku ria me jis vai di no (ir ku rį) pro­diu sa vo?“ – sa kė in for muo tas šal ti nis.

48 me tų J.Dep po at sto vas kol kas nie ko ne ko men ta vo.

Slap ta iš si sky rė

Praė ju sį kar tą po ra drau ge ant rau do no jo ki li mo pa si ro dė per Ka nų ki no fes ti va lį 2010 me tais. Drau ge jų ne bu vo ir per nai ge gu žę įvy ku sia­me Ka nų fes ti va ly je, ir sek ma die­nį Los An dže le įvy ku sio je „Auk si­nių gaub lių“ įtei ki mo ce re mo ni jo je, kur J.Dep pas bu vo vie nas ve dė jų.

„Kaip sa ko ne vie nas šal ti nis, jų par tne rys tė be veik ofi cia liai baig­ta“, – straips ny je „Mei lė ne pa vy­ko“ ra šo „Peop le“.

„Klaipėdos“, BNS inf.

Afganistano šiaurės rytuose esančioje Badachšano provincijoje dėl smarkaus snygio ir lavinų žuvo mažiausiai 28 žmo­nės. Dar 45 žmonės buvo sužeisti arba įstrigo savo namuose, kurie atsidūrė po trijų metrų storio sniegu. Atokioje provin­cijoje pagrindiniai keliai buvo užblokuo­

ti, todėl gelbėtojams buvo sunku pasiek­ti į nelaimę patekusius kaimus. Nuostolių patyrė ir regiono ūkininkai. Jie paskelbė, kad krito 600 galvijų. Pasak pareigūnų, aukų dar gali daugėti. 2011 m. dėl sniego ir lavinų žuvo 20 žmonių.

BNS inf., „Reuters“ nuotr.

Sniego lavinų gniaužtuose

požymis: �� J.Dep�pas� ir�V.Pa�ra�dis�kartu� renginiuose� nesirodė� jau�daugiau�nei�metus.