4 R E M I A I S U G R I E B I A I R atleidzia. Kylu ir leidziuosi j i j bango-O m i s . Nejauciu nieko panasaus j Naujojo amziaus instrukto-res, rengusios gimdymui, apibudintus ekstazes antpliidzius, bet nera ir taip baisu, kaip nupasakojo mano motina, kai es^ luzta dubuo ir moterys is skausmo netenka proto.

Traukiu j save anestezines dujas ir or^, laukiu nesulaukiu Tobijo, kad isvysciau jo veid^, svytintj selmisku zavesiu, tartum kvieciantj vis^ pasaulj kartu slapta pasidziaugti kokiu juokeliu. Motina vos susipazinusi su juo pasake, kad yra panasus j drau-giskai nusiteikusj arklj. Sis palyginimas Tobijui baisiai nepatin-ka, o man malonu laikyti j j atmintyje.

Pagaliau jis jau cia, tamsios jo garbanos dar labiau susitarsiu-sios nei jprastai ir jis kaip visada veluoja, net ateinant j pasaulj jo pirmagimiui. Toks nusivar^s atrodo, be abejo, del to, kad naktj per ilgai uzsibuvo mieste. Tobijas is prigimties nelink^s per daug nerimauti.

Akimirk^ labai nustembu supratusi, kad kai vos isvydau j j strakaliojantj po sokiij aikstel^, jau zinojau, koks jis bus idealus gyvenimo draugas ir mano vaiko tevas. Tada sukteli akusere: nustojo plakusi kudikio sirdele. Jgriuva zmones melsvais opera-cines drabuziais, su kaukemis, ir Tobijas, nesiskut^s, prakaituo-tas, asarodamas sako:

V I R T U V E B E P E L i y

- Taip, taip, darykit visk^, kad t ik jiems butq gerai. Man j stubur^ suleidzia anestetiko ir skubiai daro nenuma-

tyt^ cezario pjiivio operacij^. Jie atsitver^ sirma, ir apima keistas jausmas, kad knaisiodamiesi mano viduriuose ten stumdo bal-dus. S^mone tai isblesta, tai sugrjzta. Vaistai - ir tie, kur papras-tai skiriami gimdyvems, ir siij gydytojij - turbut labai veiksmin-gi, nes devynis menesius drebejusi apsesta nerimo dabar as rami kaip dzenbudiste.

Ir vel tampo kazk^ pilve. Kazkas sukteli: - Mergaite! Isgirstu garsij klyksm^ - tai mano mergyte cia, uz sirmos.

Man jos nenori parodyti. Sekundes tartum valandos. Einu is proto, kaip trokstu j ^ pamatyti.

Pagaliau, pagaliau man atnesa. Jos dideles pilkos akys, viena kiek mazelesne uz kit^. Sekund^

smeksteli mintis - j i negrazi. Paskui galvoje spragteli jungiklis, ir ne visai proporcingas veidelis nevienodomis pilkomis akimis man jau mieliausias ir graziausias. ^alia atsiranda Tobijas, nesu-valdomai verkia is laimes, pasididziavimo ir meiles.

Tai nepakartojama akimirka. Vienas is txj retq kartij, kai t ik-rai nesinori buti niekur kitur, daryti k^ nors kita. Kai praeitis ir ateitis istirpsta ir esi t ik dabar.

Mane veza paguld^, kudikis priglaustas salia, ir as galvoju: tai t ik pradzia. Dabar j i mano, gavau visiems laikams. Turim istis^ gyvenim^ viena kitai pazinti. Uzplusta ligi tol nepatirta meile, j i apgobia ir mergyt§, ir Tobij^, spinduliuoja nuo j i j taip, kad nusviecia visq pasaulj.

Buvau maciusi kelis naujagimius, visi jie virpejo tartum is-

10

C, R U OD I S

g^sdinti ir suzaveti sio nuostabaus pasaulio ir didziulio atstumo, kur j atkeliavo. Bet si naujagime ne tokia. Manoji mazute kosmo-so keliauninke visiskai rami.

Ir stai j i ima trukcioti. Pastebiu, kaip dreba sugniauztas kumstelis. Tobijas saukia:

- Jai priepuolis! Nusmelkia baisi instinktyvi, pr imityvi baime - o ne, to jau

per daug! Musij normalus gyvenimas baigtas. Atskubejus gydytojams melsvais drabuziais vel viskas atrodo

kaip skubiosios pagalbos kabinete.

; Jei nori , kad kas nors jvyktij , tur i tai suplanuoti. As zinau, k^ sa-kau, esu profesionali vireja. Pavyzdziui, jei nori pagaminti besa-melio padaz^, reikia tinkamomis proporcijomis ir tinkamu lai-ku sumaisyti tinkamus ingredientus. Atseikeji, seki laik^, visk^ darai riipestingai. Man tai savaime sekasi. Tobijas to nesupranta. Jis kompozitorius, kuria muzik^ dokumentiniams ir trumpame-traziams televizijos filmams. Jis retai kada atsikelia i k i pusiau-dienio ir palieka visur ismetytus savo popierius, drabuzius bei visokj slamstq. Jis visur nuolatos pasibaisetinai veluoja. Sako, jam patinka atsiduoti l ik imui , ir vadina tai kurybingumu. Ir as kiirybinga, t ik padazo bet kaip nesumakaluosi. Bet kaip nieko neiseis.

Kai mudu ememe meginti susilaukti vaiko, as suplanavau visk^ i k i maziausios smulkmenos.

Zinojau, kad musij dukrele bus pavadinta Freja (grazus se-novinis vardas, kiek susij^s su Naujojo amziaus jsitikinimais -

11

V I R T U V E B E P E L I V

tai skandinavi} meiles ir vaisingumo deive), nors Tobijas ir sake, kad pirma turesiu perzengti per jo lavon^.

Zinojau, kad musij vaikas bus placiij peciij ir tures grazias ilgas kojas kaip Tobijo, o is manf s bus tiesus sviesiai kastoniniai plaukai ir dideles rimtos akys.

Zinojau, kad j i tures jo joie de vivre ir mano gebejimus or-ganizuoti.

Ir kai t ik iseisim is sios ligonines, parduosim namus ir persi-kelsim j Prancuzijos pietus.

Tad kai guliu dabar cia dar apsvaigusi nuo morfijaus, opera-cines gydytojai mostais veja lauk Tobij^, o mano vaikas kazkur kitur, niekas negales ismusti man^s is veziij. Mano viskas supla-nuota ir viskas bus gerai.

Pietij Prancuzijoje mums maloniai svies saule. Zmones bus draugiski. Musi} dukrele augs kalbedama dviem kalbomis, jgis daug zinii}, bus apsaugota nuo pedofilij. Jai nereikes naujausiij „Nike" sportbacii}, j i nevalgys greitojo maisto.

Matau, kokius namus nusipirksim: namuk^ Provanse su ro-zemis ir piliarozemis abipus duri j , alyvmedziais, issimeciusiais levandij lauke, o sodriai melyna ji ira tolumoje liesis su dangaus zydryne.

Sklandau virs tos juros, to lauko ir to namuko, o kazkur ze-mai Tobijas, dukrele ir as gyvename tobul^ gyvenim^.

* Gyvenimo dziaugsmas (pranc).

12

G RU ODIS

Nubudau anksti. Nor iu buti su savo vaikeiiu. Sunku pasakyti, ar jau praejo morfijaus poveikis. As dar ap-

kvaitusi ir sutrikusi, be to, labai skauda. Prireikia dideliij pastangij prisiminti , kur esu - atskirame

kambarelyje, kuris ligonineje skirtas, kaip sakoma, ypatingiems atvejams. Salia kazkas knarkia, ir tai primena man, kad Tobijui buvo leista cia miegoti sulankstomojoje lovoje. Ant stalo gre-ta suskamba mano mobilusis. Sugraibau j j ir atmetu skambutj. Po keliij sekundzix} supypsi zinutes signalas: „Naujenos?" Mano geriausia drauge Marta. Architekte. Netekejusi. Taip uzsiemusi, kad nepaiso rasybos. Nezinau, k^ jai atsakyti. Neatsakau.

Ateina slaugytoja istraukti kateterio. Ne nezinojau, kad jis jkistas: pastar^sias kokias astuonias valandas, regis, neturiu ry-sio su savo kunu ir neprisimenu, kada tas rysys nutruko. Vel-niskai suskausta. Subloguoju - nuo skausmo ar nuo morfijaus, nezinau.

- A r gerai jauciates? - klausia slaugytoja, o as nezinau ne k^ sakyti, bet man reikia atsikelti, tad sumeluoju, kad gerai, ir klausiu:

- Gal jau galiu nueiti pasiziiireti j savo vaikelj? Musi} dukrele pritemdytoje palatoje, pilnoje diizgiancios

aparatiiros, o k i t i kudikeliai, didumo sulig kumsciu, guli per-matomuose inkubatoriuose keistai spalvotai apsviesti. J atpa-zjstu be vargo: j i dukart didesne uz visus kitus palatoje. Guli atviroje loveleje embriono poza, is nosytes kyso vamzdelis, prie pedutes prijungtas laidas. Virs galvos keletas monitori i j rodo

13

V I R T U V F. B E P E L I V

jos gyvybinius simptomus: sirdies plakim^, deguonies kiekj

kraujyje, kvepavim^.

Slaugytoja paaiskina, kad tai naujagimiij intensyviosios tera-

pijos jrenginys, ir parodo, kaip j ^ paimti nekliudant visij vamz-

delii}. Pirm^ kart^ laikau ant rankij savo dukrel?. Ji tobula - bur-

nyte kaip rozes pumpuras, elfo ausytes, akutes kietai uzmerktos. Galiu suskaiciuoti jos blakstienas - keturios desiniame voke, penkios kairiame - ir jsivaizduoju, kaip mano gimdoje jos pa-slapciomis augo, tartum seklos dygo po zeme.

- Ji grazute, - sako gydytojas. Mane uzplusta laime ir pasididziavimas.

- Jei jus nieko pries, mamyte, as specialiais instrumentais ap-

ziuresiu jos akiq dugn^. Jis svelniai paima j ^ is mano glebio, ir as atsidejusi stebiu, kaip

j ^ apziuri. Klausausi, kaip gydytojas aptaria jos regejim^ su sta-zuotoja. Specialus terminal. Abu medikai, regis, atranda daugyb? ieskomij dalykij. Esu viskuo patenkinta, patenkinta kiidikiu.

Pagaliau jie kreipiasi j mane. - Jai kaireje akyje koloboma, be to, ne visai kaip reikiant su-

siformavo tos akies tinklaine, taip pat ir rainele. Spoksau j gydytoj^ ir nieko nesuprantu, nes juk visiems ais-

kiai matyti, kad si mazute butybe yra tokia, kokia ir tur i bi i t i . - Jusi} mergaite akla nebus, - sako gydytojas. - Gali t ik buti

kiek toliarege. Mano galvoje vel spragteli jungiklis, ir kreivokas veidelis vel

pasikeicia: is mokyklines nuotraukos pro didziulius toliaregiij akinius zvelgia miela savotiska mergyte. Ir sis veidelis taip pat tampa graziausias ir nuostabiausias is visij jmanomij veidij.

14

GRUOniS

- Kad jsitikintume, reikes MRV, magnetinio rezonanso vaiz-do, - sako gydytojas, - bet atrodo, kad visos jos problemos yra del smegenij.

Bet as nebekreipiu j j j demesio, nes kai jis man gr^zina vai­kelj, mane uzplusta laim^ teikiantys motinystes hormonal ir v i ­siskai uzvaldo. Jie nedera su visais tais baisiais zodziais ir yra kur kas galingesni uz bet kur j is jq .

- Man toks jausmas, kad smengu kiaurai grindis, - sako To­bijas.

O, jei jis galetij buti toks pat uztikrintas kaip as, kad viskas bus puiku! Nusisypsau jam. Bet jis t ik susierzin^s purksteli ir kreipiasi j gydytoj^.

- Noreciau sio to paklausti. - Reiksmingai pazvelgia j mane. -Gal galetume pasisneketi koridoriuje?

Ziur iu j uzsidarancias paskui juos duris ir galvoju, kaip keis­tai jie visi elgiasi. Man tereikia laikyti savo mazut? glebyje, kad zinociau, kokia j i tobula.

Mergyte atsimerkia. Kaires akytes leliuke pailga kaip asara, lyg butij nupiesta juodu rasalu ir issiliejusi. Nesu maciusi vaiko su tokiomis akiij leliukemis. Man jos atrodo isskirtines. Akimir ­k a mudvi rimtai zvelgiam viena j kit^, paskui jos vokai vel uzsi-merkia.

Meginu jduoti jai krut j . Ji susiraukia, vangiai apzioja patj spenelio galiuk^. Jauciu, kaip silpnai trukcioja, tartum akvariu-mo zuvele gribsnotq.

- Sitaip, mamyte, j i negaus pieno, - sako guvi NSA - Na-cionalines sveikatos apsaugos tarnybos - slaugytoja. - Jai reikia placiai issizioti kaip paukstukui.

Mudvi su mergyte kartu to mokomes. Retkarciais jos bur-

is

V I R T U V E B E P E L l y

nyte staiga placiai issizioja ir j i puola mane juokingai kaip Benis Hilas. Bet kazkas vis negerai; j i rieciasi visu kuneliu, traukiasi nuo man^s, veidelis iskreiptas jnirsio, ir j i kulia mane kumste-liais. Paskui siltas kunelis vel prisirango man prie krutines, ir mane vel uzlieja narkotine migla.

- Ziiirekit, mamyte, jau snaudziat, - sako slaugytoja. - Dar vaik^ is rankij paleisit.

- As nesijauciu pavargusi. - Verciau grjzkit j lov^. Bet negi noreciau buti kur nors kitur? Tik cia ir su ja. Tad ir biinu cia glausdama glebyje savo kudikelj palatoje, p i l ­

noje mirksinciij svieseliij ir „Perspex" organinio stiklo loveliij, ir galvoju: kaip keista, kad ne vienas kudikis, regis, visai neverkia, tartum tie aparatai butij atem§ jiems bals^.

- Kaip gimdymas, mieloji? Mano motinos balsas telefono ragelyje skamba is labai tol l . - Ne taip ir blogai. Cezario pjiivis buvo visai priimtinas.

Mergyte... - Tave gimdziau keturiasdesimt astuonias valandas. Tais

laikais cezario pjiivio niekam nedarydavo, nebent jau faktiskai mirusioms.

- Mergyte... - pradedu vel. - Nezinau, kaip ir istveriau. Vis delto tais laikais tarp s^re-

mi i j bent jau leisdavo pariikyti . Per miglas jauciu, kaip atslenka pazjstamas nestiprus susi-

erzinimas. Mano motina nera gyvenime padariusi ar pasakiusi

16

C, RUO DI S

ne vieno dalyko, kaip deretij, taip, kaip jprasta kitoms mot i -noms.

Gal todel, kad tais laikais j i buvo jau senoka gimdyve (man trisdesimt astuoneri, o jai sesiasdesimt devyneri), mudvieji j gyvenime viskas kitaip. Ji istekejo dvidesimties ir niekur ne-dirbo; as atideliojau seimos k u r i m ^ del savo karjeros. Paprasti mirt ingie j i biina priversti prisitaikyti prie musij besimainan-cio pasaulio, bet mano motina reikalauja, kad visi k i t i taikytijsi prie jos. Daugyb^ metij j i gyvena tartum idiliskoje dvidesimto amziaus vidurio aplinkoje, nuo visko pabegusi j savq jj, pasak jos, dramblio kaulo bokstq, is kurio - zavinga ir bejege - skel-bia jsakus. Nepatogios tiesos nuslepiamos. Visus keturiasde­simt astuonerius vedybinio gyvenimo metus mano neseniai mir^s tevas, tikras sventasis, padejo jai laikytis ant pjedestalo taikstydamasis su aikstingu jos elgesiu ir sqziningai stengda-masis vykdyti jos nejmanomus jvykdyti jsakymus. Riikyti j i mete - staiga ir be jok i i j paaiskinimij - kai pries devynis mene­sius jis mire nuo gerklij vezio. Visais kitais atzvilgiais reikalai blogi kaip niekad.

- Mama, tur iu tau pasakyti svarbij dalykq. - 2inau, mieloji, zinau. Tobijas man skambino is ligonines,

kai tave siuvo. Mergyte! Grazute! Bet kiek tau vargo! Musij lai­kais visus kudikius tuoj pat paimdavo is motinq ir laikydavo atskiroje palatoje. Buvo daug geriau. Dabar, regis, reikalaujama, kad visq laikq juos prie sav^s turetq.

Vel meginu: - Mergyte... - A r atsivesit jq pas mane per Kaledas? - Ne, mama, manau, kad ne.

17