7[1]. raida. rizikos veiksniai

Raida. Bendroji raidos charakteristika. Rizikos veiksniai įtakojantys motorinę raidą.

Dėstytoja: asist. A. Savenkovienė

Bendroji kineziterapija Dėstytoja: asist. A. Savenkovienė

2

RAIDA Raida - sudėtingas psichomotorinių funkcijų

formavimosi procesas, prasidedantis nuo vaisiaus užuomazgos ir besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą.

Raida – nenutrūkstantis procesas, prasidedantis apvaisinimu ir besitęsiantis visą individo gyvenimą.

Raida – tai progresuojantys ir nuoseklūs vaiko motorinės, kognityvinės, socialinės, kalbos bei adaptacinio elgesio plėtotės pokyčiai.

Raida – dinamiškas procesas, kuriame dalyvauja ir vienas kitą veikia vaikas ir jo aplinka.


3

Motorika ir psichomotorika

Psichomotorika aiškinama kaip psichinių reiškinių ir procesų, kylančių žmogui atliekant, kontroliuojant, valdant judesius, visuma.

Psichomotorinis – susijęs su sąmoningais judesiais, o motorika – viso kūno ar jo dalių judesiai.


4

BENDROJI MOTORIKOS RAIDA Vaiko raidos tyrimas – sudėtingas procesas. Jį

sudaro:1. Motorinės sistemos tyrimas;2. Kalbos tyrimas;3. Socialinės – emocinės srities tyrimas.

Dauguma žmogaus raidos teorijų motoriką pripažįsta kaip reikšmingą raidos faktorių.

Judesys skatina vaiko augimą, fizinę ir psichinę raidą.

Motorinė vaiko raida – pagrindas tolimesnei pažintinei, jutiminei ir kalbos raidai.


5

Motorika - priklausoma nuo nervų sistemos subrendimo ir normalaus funkcionavimo

Kūdikio motorinė raida glaudžiai susijusi su CNS (brendimo etapais).

Dėl nervų sistemos pažeidimų ar įgimtos patologijos gali atsirasti raidos sutrikimų.

Iki vaiko gimimo ir pirmaisiais gyvenimo mėnesiais nepaprastai intensyviai formuojasi smegenų struktūra, jungtys, ryšiai.

Nervų sistemos brendimas - ypač aktyvus pirmaisiais – antraisiais gyvenimo metais.

Spartus nervų sistemos vystymasis keičia kūdikio raidą: bręstant nervų sistemos centrams, tobulėja psichomotorinės funkcijos.


6

Motorika - priklausoma nuo nervų sistemos subrendimo ir normalaus funkcionavimo (2)

Mažylio smegenyse susidaro dvigubai daugiau nervinio impulso perdavimo jungčių (sinapsių), tačiau išlieka tik tos jungtys, kurios nuolat stimuliuojamos.

Todėl bet kokia patirtis ankstyvajame vaiko raidos etape – labai svarbi tolimesnei smegenų veiklai.

Žmogaus smegenys – labai lanksčios ir turi ypatingų gebėjimų keistis (ypač 1-ais gyvenimo metais), todėl ankstyvas jų stimuliavimas duoda gerų rezultatų.

Normali motorinė vaiko raida nulemia tolesnį visapusišką vaiko vystymąsi.


7

Rizikos veiksniai, turintys įtakos motorikos raidos sutrikimams Raidos sutrikimas – žymus nukrypimas nuo

normalios raidos sekos. Sutrikimas gali pasireikšti fizinio, kognityvinio, emocinio ar socialinio pobūdžio disfunkcija arba atsilikimu. Raidos sutrikimas turi būti vertinamas kaip dinamiškas procesas, kuriam įtaką daro daugybė veiksnių.

Raidos sutrikimas – funkcinė diagnozė, tačiau ji neparodo etiologijos ir nepakeičia klinikinės diagnozės. Raidos sutrikimų rūšys: protinės raidos atsilikimas, motorinės raidos atsilikimas, mokymosi sutrikimas, bendravimo sutrikimas, visapusiškas raidos sutrikimas ir kt.


8

RIZIKOS VEIKSNIAI Žalingi faktoriai gali paveikti vaisių:1. intrauterininiu periodu;2. pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais;3. vėliau – ikimokykliniame ar jaunesniame

mokykliniame amžiuje.

Kuo anksčiau pažeidžiama vaiko CNS, tuo šis pažeidimas palieka gilesnius pėdsakus jo vystymesi.

Priežastys, kurios gali turėti įtakos kūdikio psichomotorinės sistemos vystymuisi gali būti įgimtos ir įgytos.


9

Įgimtos vystymosi sutrikimų priežastys

Neigiamo veiksnio invazija dažniausiai pažeidžia tuos organus ir sistemas, kurios tuo metu intensyviai formuojasi.

Sav. I II III IV V VI VII VIII IX X XI

Rega x x x x x x x x x

Klausa x x x x x x x

Vidaus org.

x x x x x

Smegenys

x x x x x x x x x x


10

Neigiamus veiksnius galima suskirstyti į keletą grupių: Fiziniai veiksniai – tai neigiamai veikiantys besivystantį

organizmą veiksniai, ypač pavojingi organų bei sistemų formavimosi periodu embriono stadijoje (pvz., radiacija);

Mechaniniai veiksniai – tai fizinės traumos moters pilvo srityje, pilvo srities suspaudimai, vibracija, daugiavaisis nėštumas.

Terminiai veiksniai – neigiamai embrioną gali paveikti dideli temperatūros svyravimai, motinos kūno temperatūros padidėjimas dėl įvairių ligų. Nėščios moters pastovus kūno atšalimas lėtina embriono ar vaisiaus vystymąsi.

Psichologiniai veiksniai – motinos stresai ir psichologinis diskomfortas (nuo 2 iki 6 proc.).


11

Neigiamus veiksnius galima suskirstyti į keletą grupių (2): Cheminių veiksnių pirminis rezultatas yra būsimos

motinos organizmo apsinuodijimas, dažniausiai vaistais. Kai kurie migdomieji preparatai sukelia sunkius fizinius apsigimimus ir psichikos vystymosi sutrikimus. Tėvų alkoholizmas sudaro apie 4 proc. vaikų, turinčių raidos sutrikimų

Biologiniai veiksniai – motinos ligos. Galima išskirti kelias tokių ligų grupes: parazitinės infekcijos, virusinės ir bakterinės infekcijos; motinos ir vaisiaus rezus faktoriaus nesutapimas; kitos motinos ligos (diabetas, skydliaukės hiperfunkcija, psichinės ligos, hipertenzinė liga, širdies yda, nutukimas ir kt.).

Abortas – taip pat vaiko vystymosi sutrikimo galima priežastis. Abortas pasireiškia kaip biologinė trauma, kuris neigiamai paveikia daugelį motinos organizmo funkcijų, o tai dažniausiai turi neigiamą poveikį kito nėštumo vaisiaus vystymuisi.


12

Įgytos vystymosi sutrikimų priežastys Hipoksija (deguonies badas) – prieš gimimą,

gimdymo metu ar po gimimo. Nuo hipoksijos trukmės priklauso smegenų funkcijos pažeidimo laipsnis. Dėl deguonies stokos ypač nukenčia tos smegenų sritys, kurios koordinuoja fiziologinius judesius.

Gimdymo trauma dažniausiai įvyksta neišnešiotiems naujagimiams, kai gimdymas per lėtas arba, priešingai, labai veržlus, kai netaisyklinga vaisiaus padėtis, anksti nuteka vandenys, neatitinka motinos dubens ir vaisiaus matmenys. Paprastai sužalojamos naujagimio galvos smegenys, pažeidžiami regos, klausos analizatoriai. Pažeidus galvos smegenis, naujagimis gali žūti, o jei išgyvena, apie 40-60 proc. turi neurologinę patologiją.

Neuroinfekcijos (meningitai, encefalitai ir kt.).


13

Vaikai pasižymintys psichomotorinės raidos sutrikimų rizika, gali būti klasifikuojami į tris iš dalies sutampančias kategorijas:

Pirma kategorija – kūdikiai, turintys rizikos veiksnių, kurie susieti su prenataliniu ir postnataliniu periodais, pavyzdžiui: hipoksija, neišnešiotumu, mažu naujagimio svoriu ir kt.

Antra kategorija – kūdikiai, turintys tam tikrų genetinių (pvz., Dauno ir kt. sindromai) ar metabolinių sutrikimų ir kitų biologinių problemų.

Trečia kategorija – kūdikiai, kuriems fizinio ištyrimo metu pastebėta raidos sutrikimų, nors nebuvo fiksuoti anksčiau įvardyti rizikos veiksniai.


14

PIRMA KATEGORIJA Nelson ir Ellenberg nustatė pirmosios kategorijos

rizikos veiksnius. Atrinkę 50000 nėštumų, jie ištyrė prenatalinius ir postnatalinius veiksnius, kurie lemia cerebrinį paralyžių (CP). Dažniausi buvo šie:

- Motinos protinis atsilikimas;- Naujagimio svoris mažesnis nei 2001g;- Fetalinis išsigimimas (spina bifida);- Nėštumo metu vaisiaus sėdmeninės pirmeigos

padėtis.

Raidos sutrikimų priežastimis taip pat galima išskirti ir: priešlaikinį gimdymą, per didelio svorio naujagimis ir kt.


15

PIRMA KATEGORIJA (2) Kuban ir Levinton laiku gimusių vaikų prenatalinius ir

postnatalinius rizikos veiksnius, susijusius su raidos sutrikimais, kurie vėliau išryškėjo kaip CP, suskirstė:

- Prieš nėštumą (ilgi menstruaciniai ciklai, ilgas arba trumpas laikas nuo paskutinio nėštumo, motinos PA);

- Nėštumo metu (įgimtas išsigimimas, vaisiaus augimo sutrikimai, daugiavaisis nėštumas, motinos skydliaukės sutrikimai, estrogenų vartojimas, mažas vaisiaus svoris);

- Gimdymo metu (placentos atitrūkimas, nenormali vaisiaus padėtis);

- Ankstyvuoju postnataliniu periodu (encefalopatija, hipoksija, CNS sutrikimai, ultragarso tyrimo metu rastos periventrikulinės smegenų cistos, kraujo išsiliejimas į smegenis).


16

ANTRA KATEGORIJA Kūdikiai, turintys genetinių rizikos veiksnių, sudaro

antrą kategoriją.

Pavyzdžiui, visame pasaulyje ankstyvoji pagalba nuo pirmųjų gyvenimo dienų taikoma vaikams, pasižymintiems Dauno sindromu, nes jų tolesnis gyvenimas priklauso nuo visapusiško ugdymo.

Paveldimumas, kaip motorikos raidos sutrikimo priežastis, skirtingiems nozologiniams pogrupiams, būdingas savaip. Pvz., ataksijos (valingų judesių koordinacijos nebuvimas), spazminės tetraplegijos turi labai didelę paveldimumo riziką.


17

TREČIA KATEGORIJA Šią kategoriją sudaro vaikai, kuriems fizinio tyrimo

metu pastebėta motorikos raidos sutrikimų.

Tyrimų duomenys padeda suprasti galimas rizikos veiksnių pasekmes.

Remiantis neurologiniais tyrimais nustatyta, kad pirmaisiais gyvenimo metais nukrypimai nuo normos nebūtinai reiškia, kad vaikas turės ilgalaikių judėjimo funkcijų sutrikimų. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vėliau gali turėti veiklos, elgesio problemų ir mokymosi sunkumų.


18

Sutrikimų priežasčių analizė rodo, kad iš daugelio atvejų išskirti vieną neįmanoma, nes dažnai pastebima keletas rizikos veiksnių.

Dauguma rizikos veiksnių prenataliniu periodu gali būti vaisiaus hipoksijos pasekmė ir placentos kraujotakos pažeidimai, kas sukelia ne tik motorikos sutrikimus, bet ir apsigimimus.

Mokslinėje medicininėje literatūroje teigiama, kad nėštumo metu vaisiaus vystymosi sutrikimai komplikuoja gimdymo eigą, todėl susidaro sąlygos galvos mechaninėms traumoms ir asfiksijai. Tai pasireiškia kaip antriniai faktoriai dėl pirminių smegenų pažeidimo.


19

Vienas iš labiausiai paplitusių raidos sutrikimų rizikos veiksnių yra priešlaikinis gimdymas.

Neišnešiotiems vaikams išsivysto CNS pažeidimų, sukeliančių motorinės raidos sutrikimus, tačiau tai kinta priklausomai nuo neišnešiotumo laipsnio ir vaiko svorio. Raidos sutrikimai koreliuoja ir su mažu vaisiaus kūno svoriu.

Pagrindiniu išnešiotumo rodikliu laikomas gestacinis amžius. Naujagimiai skirstomi į neišnešiotus (gimę iki 37 nėštumo savaitės), išnešiotus (gimę 37 – 42 nėštumo savaitę) ir pernešiotus (gimę po 42 nėštumo savaitės).


20

! ! !

Gimdymo eigos sutrikimai, priešlaikinis gimdymas dažniausiai yra tik antriniai veiksniai, o pagrindinės priežastys neretai būna vaisiaus vystymosi pažeidimai ankstyvuoju periodu arba genetinės kilmės priežastys.


21

Motorinė sistema vystosi pagal bendrus raidos principus:1. Vystymasis yra tęstinis, tobulėjantis procesas.

Psichomotorinė vaiko raida yra besitęsiantis procesas, trunkantis nuo apvaisinimo iki visiško vaiko subrendimo. Vaiko raida atskirais jo tarpsniais gali būti įvairi. Manoma, kad motorinė sistema pagrinde subręsta iki 7-8 metų amžiaus. Vyresniame amžiuje judesiai tobulėja nežymiai.

2. Motorinio vystymosi nuoseklumas (eiliškumas) yra vienodas visiems vaikams, tačiau tempas gali būti skirtingas. T.y. visi vaikai išmoksta laikyti galvą, vartytis, sėdėti, vaikščioti, bet kiekvieną įgūdį vaikas pasiekia jam individualiu laiku.

3. Motorinės sistemos raida priklauso nuo nervų sistemos brendimo ir aplinkos faktorių. Pvz. bręstant nervų sistemai, judesiai tampa labiau tikslingi, koordinuoti. Aplinkos faktoriai ( raida gali priklausyti nuo priežiūros ypatumų (stipraus vystymo, nešiojimo padėties, vaikštukų naudojimo ir pan.) ).


22

Motorinė sistema vystosi pagal bendrus raidos principus (2):4. Judesiai vystosi cefalokaudaliniu būdu (nuo

galvos apatinių kūno dalių link). T.y. vaikas iš pradžių išmoksta laikyti galvą, kontroliuoti pečių juostos raumenis, liemenį, vėliausiai kojas.

5. Judesiai vystosi nuo proksimalios (arčiau kūno vidurio linijos) distalios dalies link (tolyn nuo kūno vidurio linijos). T.y., vaikas, neišmokęs kontroliuoti savo liemens, pečių juostos negalės valdyti rankų ir pirštų judesių.

6. Kiekvieną naują motorinį įgūdį vaikas išmoksta ankstesniųjų pagrindu. Išmokęs išlaikyti svorį, jį perkelti nuo vienos pusės ant kitos, vaikas pradeda stovėti, vaikščioti. Besimokydamas atlikti vieną veiksmą, vaikas tuo pačiu ruošiasi atlikti ir sudėtingesnį.


23

Vaikų raida gali būti lyginama su šiais motorinės raidos etapais, siekiant nustatyti, ar yra vystymosi atsilikimas:

Nuo galvos apatinių galūnių link – motorikos raida prasideda nuo galvos kontrolės ir „leidžiasi“ kūnu žemyn iki apatinių kūno segmentų.

Nuo proksimalinio distalinio link – motorikos kontrolė prasideda nuo proksimalinių (arčiau vidurio linijos) kūno dalių ir vystosi distalinių (toliau nuo vidurio linijos) kūno dalių link.

Nuo fleksinių judesių ekstenzinių link - motorikos raida prasideda nuo fiziologinės fleksijos ir toliau vyksta tobulėjant kontroliuojamai ekstenzijai.

Įstrižiniai judesiai – atsiradus liemens rotacijai, formuojasi įstrižinė kontrolė.


24

Vaikų raida gali būti lyginama su šiais motorinės raidos etapais, siekiant nustatyti, ar yra vystymosi atsilikimas (2):

Nuo stambiosios motorikos smulkiosios motorikos link – motorikos raida prasideda nuo nekontroliuojamų, nediferencijuotų stambiosios motorikos judesių ir pereina prie tikslių smulkiosios motorikos judesių.

Nuo pronacinės padėties supinacijos link – pronacijai / supinacijai šiuo atveju priklauso dilbių padėtis. Dilbių pronacijos padėtis formuojasi anksčiau už supinacijos.

Nuo alkūninės delno pusės stipininės link (nuo mažojo piršto nykščio link) – smulkiosios motorikos raida prasideda nuo mažojo piršto ir pereina nykščio ir rodomojo piršto link.


25

Faktoriai, nulemiantys motorinės sistemos formavimąsi:

1. Judesių formavimasis priklauso nuo įgimtų bruožų. Dažnai tai nulemia genetiniai faktoriai.

2. Motorinės sistemos vystymuisi įtakos turi ir aplinkos faktoriai (sensomotorinė, emocinė patirtis, priežiūros ypatumai).

3. Yra manoma, kad vaiko judesių formavimasis priklauso nuo vaiko temperamento, nors tai ko gero nevaidina didelės įtakos.

4. Motorinės sistemos raida priklauso nuo pažintinės vaiko raidos (esant PA sulėtėja motorinė veikla).


26

Faktoriai, nulemiantys motorinės sistemos formavimąsi (2):

5. Neurologiniai sutrikimai nulemia motorinės raidos atsilikimą (didžiausią įtaką judesio formavimuisi daro raumenų tonuso pakitimai).

6. Motorinę vaiko raidą lemia nutukimas (nėra vieningos nuomonės).

7. Motorinę raidą nulemia ir sensorinės problemos, ypač aklumas.

8. Vaiko motorinė raida priklauso nuo suvokimo vystymosi (percepcijos) (kūno padėties, erdvės suvokimas).

9. Kitos priežastys.

7[1]. raida. rizikos veiksniai

Documents