1

GENEROLO JONO ÞEMAIÈIOLIETUVOS KARO AKADEMIJA

Algirdas Aþubalis

MATEMATIKOS DIDAKTIKA LIETUVOSPEDAGOGINËJE PERIODIKOJE

(19451990 m.)

Monografija

Vilnius 2005

2

Recenzavo:Klaipëdos universiteto docentë, socialiniø mokslø (edukologijos) daktarëDanutë Èesnauskienë, Vilniaus pedagoginio universiteto docentas JonasTeiðerskis.

Monografija apsvarstyta ir jos leidimui pritarta Ðiauliø universitetoMatematikos didaktikos katedros posëdyje 2001-04-09 (prot. Nr. 8) beiGenerolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos Humanitariniø moksløkatedros posëdyje 2004-01-19 (prot. Nr. VN25(4)).

Atsakingasis redaktorius Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijosdocentas, humanitariniø mokslø (istorijos) daktaras Feliksas Þigaras.

© Algirdas Aþubalis, 2005

© Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2005

UDK 51(474.5)(091)Aþ-07

ISBN 9955-423-39-0

Monografijoje atlikta bendroji Lietuvos visuomenës, mokyklos irmatematikos mokymo joje bûklës 19401990 m. analizë. Iðnagrinëti 181pradinës matematikos didaktikos straipsnis ir 341 straipsnis apie matematikosmokymà dalykø sistemoje, paskelbti Lietuvos pedagoginëje periodikoje 19451990 m. Pateikta 114 vadovëliø, kitø matematikos didaktikos knygø beiaktyviausiø straipsniø autoriø biografijø. Monografija skirta pradiniø klasiø irmatematikos mokytojams, atitinkamø specialybiø studentams, magistrantamsir doktorantams bei matematikos didaktikos dëstytojams.

3

TURINYS

Pratarmë ...................................................................................................... 71. Lietuvos visuomenë, mokykla ir matematika joje 19401990 m. ......... 11

1.1. Bendroji Lietuvos visuomenës ir mokyklos bûklë ................... 111.2. Ðvietimo vystymo bei reformø teigiamieji ir neigiamieji

bruoþai pokario Lietuvoje ........................................................... 201.3. Apie matematikos vadovëlius ir kità mokomàjà literatûrà ..... 30

1.3.1. Bendros pastabos........................................................... 301.3.2. Pradiniø klasiø (skyriø iki 1949 m.) matematikos vadovëliai ....................................................................... 321.3.3. Dalykinës sistemos aritmetikos (nuo 1971 m. IVV

klasiø matematikos) vadovëliai ir uþdavinynai .......... 321.3.4. Þemesniøjø klasiø algebros vadovëliai ir

uþdavinynai .................................................................... 331.3.5. Geometrijos vadovëliai ir uþdavinynai

þemesniosioms klasëms ................................................ 331.3.6. Algebros vadovëliai ir uþdavinynai

baigiamosioms klasëms ................................................ 351.3.7. Geometrijos vadovëliai ir uþdavinynai

baigiamosioms klasëms ................................................ 351.3.8. Trigonometrijos vadovëliai ir uþdavinynai .................. 361.3.9. Kita matematinë literatûra mokyklai .......................... 36

1.4. Matematikos mokymo diferencijavimo idëjos realizavimas Lietuvoje ................................................................ 38

1.5. Pradiniø klasiø ir matematikos mokytojø rengimas. Jø darbo sàlygos ............................................................................ 45

1.6. Pedagoginë periodika pokario Lietuvoje .................................. 48

2. Pradinës matematikos didaktika Lietuvos pedagoginëje periodikoje 19541990 m. ......................................................................... 65

2.1. Matematikos pamoka pradinëje mokykloje ............................. 652.2. Matematikos savarankiðkø darbø organizavimas

pradinëse klasëse ......................................................................... 71

4

2.3. Matematikos mokymo pradinëse klasëse vaizdumas .............. 752.4. Psichologiniai pradinio matematikos mokymo klausimai.

Probleminio mokymo elementai pamokose ............................. 822.5. Pradinio matematikos mokymo individualizavimas ir

diferencijavimas. Programuoto mokymo elementø taikymas ....................................................................................... 92

2.6. Pradinës matematikos mokymo ryðio su gyvenimu realizavimas. Dalykø ryðiai ........................................................ 95

2.7. Naujø matematikos mokymo programø ir mokomøjø priemoniø diegimas pradinëse klasëse ..................................... 98

2.8. Uþklasinë matematikos veikla pradinëje mokykloje. Ádomioji matematika ................................................................ 101

2.9. Skaièiø ir skaièiavimo mokymas pradinëse klasëse ............... 1062.10. Tekstiniø uþdaviniø sprendimo mokymas

pradinëse klasëse ..................................................................... 1122.11. Matiniø skaièiø, algebros ir geometrijos pradmenø

mokymas pradinëse klasëse .................................................... 1162.12. Mokiniø þiniø ið matematikos kokybë ir jos tikrinimas ...... 1202.13. Matematika vaikø darþelyje ir parengiamojoje klasëje ....... 123

3. Matematikos mokymo V XI klasëse problemø nuðvietimas Lietuvos pedagoginëje periodikoje 19451990 m. ................................ 131

3.1. Matematikos mokytojø pamokinis darbas .............................. 1313.2. Matematikos mokymo metodai. Mokiniø

savarankiðkumo ugdymas .......................................................... 1433.3. Matematikos mokymo vaizdumas............................................ 1523.4. Psichologinës matematikos mokymo problemos.

Probleminis matematikos mokymas ........................................ 1563.5. Mokiniø ir mokytojo matematinë kalba ................................. 1623.6. Matematikos mokymo individualizavimas ir

diferencijavimas. Programuoto mokymo elementai ............... 164

5

3.7. Integracijos (vidinës dalyko ir tarp dalykø) realizavimas mokant matematikos ............................................................... 167

3.8. Matematikos mokymo programos ir vadovëliai ..................... 1763.9. Aritmetikos mokymas ............................................................... 1773.10. Algebros mokymas .................................................................. 1823.11. Geometrijos mokymas ............................................................ 1883.12. Trigonometrijos mokymas ...................................................... 1943.13. Uþklasinë matematikos veikla ................................................ 1963.14. Mokiniø þiniø ið matematikos tikrinimas ir jø kokybë ........ 202

3.14.1. Bendrieji þiniø kontrolës ir kokybës klausimai ...... 2023.14.2. Mokykliniai matematikos egzaminai ...................... 2073.14.3. Stojamieji matematikos egzaminai á aukðtàsias

mokyklas ir technikumus ......................................... 2103.15. Matematikos didaktikos istorija ............................................. 212

Apibendrinimai ir iðvados .......................................................................... 224

Summary ....................................................................................................... 232

Santrumpos .................................................................................................. 233

Literatûra ir ðaltiniai .................................................................................. 234

Asmenvardþiø rodyklë ................................................................................. 263

Vietovardþiø rodyklë .................................................................................... 273

6

7

PRATARMË

,,Historia est magistra vita (,,Istorija yra gyvenimo mokytoja) ir ,,His-toriam nescire hoc semper puerum esse (,,Nemokësi istorijos visada liksivaikas) ðie plaèiai þinomi Antikos iðminèiaus, Romos imperijos politikosveikëjo, oratoriaus, filosofo Marko Tulijaus Cicerono (Cicero, 106 01 034612 07 pr. Kristaus g.) posakiai yra itin aktualûs dabartinei Lietuvai, besiren-gianèiai sutikti savojo valstybingumo tûkstantmetá ir patirianèiai treèiojo (ir,duok Dieve) paskutiniojo savo Nepriklausomybës periodo antrojo dvideðimt-meèio pradþios sunkumus, kai daug kà reikia kurti bei pertvarkyti. Todël,manytume, yra bûtina, jog Lietuvos matematikos ir pradiniø klasiø mokyto-jai ar jais besirengiantys tapti studentai, ðiø specialybiø magistrantai ir dok-torantai bei jø dëstytojai, taip pat visø lygiø ðvietimo vadovai, atsakingi uþmatematikos mokymà bei jo reformavimà, gerai iðmanytø Lietuvos mokyk-los ir matematikos mokymo joje istorijà.

Istorija Lietuvai ir lietuviø tautai daþnai, deja, buvo rûsti ir negailestin-ga. Kai kaimyninës Europos valstybës vystë raðtijà ir net mokslà savosiomiskalbomis, Lietuvoje XIVXVI a. buvo steigiamos vos pirmosios mokyklos.Deja, jos nebuvo lietuviðkos, mokoma jose buvo tuometine dar plaèiai Euro-poje vartota internacionaline ðvietimo ir kultûros kalba lotynø kalba. Dvie-jø krikðèionybës sroviø katalikybës ir protestantizmo tarpusavio konku-rencinëje kovoje XVI a. viduryje gimusi lietuviø raðtija beveik pustreèio ðimt-meèio tenkino tik þemiausio, beveik beteisio Lietuvos gyventojø sluoksnio valstietijos dvasinius religinius poreikius. Joks bent kiek aukðtesnis moky-mas ar tuo labiau mokslas bei literatûra ðia raðtija naudojantis nebuvo vysto-mi. Iki XVIII a. II pusës Vilniaus universitete (ákurtas 1579 m.) ir negausiosekolegijose (to meto vidurinëse mokyklose) bei parapinëse (to meto pradinë-se) mokyklose buvo mokoma lotyniðkai. Paskutiniame Þeèpospolitos ben-dros lenkø lietuviø valstybës gyvavimo trisdeðimtmetyje (iki 1795 m.) bu-vo palaipsniui pereita prie mokymo valstybine lenkø kalba, kadangi aukð-tesni uþ valstieèius sluoksniai miestieèiai, smulkioji bajorija kalbëjo lenkø gudø lietuviø kalbø pagrindu susiformavusiu þargonu, o dvasininkija, aukð-tesnioji bajorija ir didikai jau kalbëjo lenkiðkai. Atrodë, kad netolimoje atei-tyje tauta iðnyks, sulenkës. Taèiau Ðvietimo epochos (XVIIXVIII a.) idëjos,

8

suklestëjusios Europoje (o viena ið jø mokymas gimtàja kalba), pamaþupasiekë ir Lietuvà. Atsirado ið valstieèiø kilusiø ðviesuoliø, ypaè katalikø dva-sininkø, dar ne visai sulenkëjæ buvo ir kai kurie bajorai, ypaè smulkieji (dau-giausia Þemaitijoje). XIX a. pradþioje Þemaièiø vyskupijoje, kurios ganyto-jas buvo kunigaikðtis vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis (g. 1754 06 29dab. Molëtø raj. Kamarauèiznos dv. m. 1838 07 17 Alsëdþiuose), ima inten-syviai kurtis parapinës mokyklos, kuriose vis dràsiau imama mokyti ir lietu-viðkai. Ðá darbà energingai tæsë ið valstieèiø kilæs kitas Þemaièiø vyskupasMotiejus Valanèius (g. 1801 02 28 dab. Kretingos raj. Nasrënø k. m. 1875 0529 Kaune), kurio aktyvios veiklos dëka daugelyje vyskupijos dekanatø (Rie-tavo, Kupiðkio ir kt.) XIX a. VI deðimtmetyje jau buvo ágyvendintas beveikvisuotinis parapinis vaikø mokymas. Pasirodë pirmieji groþinës literatûroskûrinëliai, elementoriai lietuviø kalba. Simonas Daukantas (1793 10 28 dab.Skuodo raj. Kalviø k. 1864 12 06 Papilëje) buvo pirmasis istorikas, raðæsapie Lietuvos istorijà lietuviø kalba, iðleidæs tautosakos rinkiniø, vadovëliø,iðvertæs ið lotynø ir kt. kalbø pasakø, istoriniø pasakojimø, knygeliø valstie-èiams apie sodininkystæ, bitininkystæ, paðarines þoles, apsaugà nuo gaisrø.Prasidëjo ir matematinis ðvietimas lietuviø kalba: nuo keleto eiluèiø, skirtøaritmetikai pirmuosiuose XIX a. pradþios lietuviðkuose elementoriuose, perðimtà su virðum metø, apëmusiø ir negailestingàjá carizmo inspiruotà spau-dos draudimo laikotarpá (18641904), ateita iki aukðtosios matematikos stu-dijø Lietuvos (Vytauto Didþiojo) universitete (toliau LU, VDU, ákurtas1922 02 16). Kai kurie jo absolventai Vakarø Europos universitetuose apgy-në disertacijas ir tapo pirmaisiais matematikos mokslø daktarais Lietuvoje.Ðis pirmasis Lietuvos matematinio ðvietimo etapas, trukæs apie pusantro ðimt-meèio, jau yra gana plaèiai nuðviestas autoriaus ir kitø tyrinëtojø darbuose[79, 209, 318, 413, 507, 566, 739, 741, 748]. Ðio etapo gana brandi ir viltinga,dëjusi gana gerus pagrindus ateièiai, pabaiga sutapo ir su Lietuvos nepri-klausomybës antrojo periodo pabaiga 1940 m.

Iki Nepriklausomybës atgavimo 1990 m. praëjo beveik 50 sunkiø oku-pacijos metø. Taèiau ðvietimas jau nesustabdomai vystësi, tuo labiau kad irpagrindinë okupantë SSRS buvo suinteresuota likviduoti savo atsilikimànuo modernaus pasaulio. Todël, kad ir kaip þiûrëtumëme á okupacijos laiko-tarpá, turime neuþmirðti, kad viena darbingø þmoniø karta, atëjusi ið Nepri-klausomybës antrojo periodo, jame nugyveno savàjá gyvenimà (tø þmoniødabar likæ labai, deja, nedaug), kita, gimusi Nepriklausomybës antrajamedeðimtmetyje, jau baigia já nugyventi, o treèioji jau gimë okupacijoje, augo,mokësi ir yra dabar jau daugiau ar maþiau subrendusi dabartinës nepriklau-

9

somos Lietuvos kûrëja. Pastarosios dvi kartos iðsilavinimà ásigijo jau okupa-cijos sàlygomis. Kai kas sugebëjo pasiekti ir dideliø mokslo aukðtumø. Ðtaiðiuo metu Lietuvoje turime vien matematikø su mokslo laipsniais ir vardais284, tarp jø 23 profesorius bei habilituotus daktarus (1999 m. duomenys).Absoliuti dauguma jø bent viduriná iðsilavinimà, o didelë dalis ir aukðtàjáiðsilavinimà ágijo bei aspirantûrà (dab. doktorantûrà) baigë okupuotoje Lie-tuvoje. Tad matematikos mokymo lygis Lietuvoje, smukæs karo ir pokariometais, gana greitai atsigavo ir vël kilo, kaip ir 19181940 m.

Kuo gi prie ðio kilimo prisidëjo pagrindiniai matematinio ðvietimo barødarbininkai pradiniø klasiø ir matematikos mokytojai? Kas ir kaip jiemstalkino? Á ðá klausimà ir turëtø atsakyti autoriaus atlikti tyrimai, kuriø rezul-tatai jau pateikti autoriaus straipsniuose [197, 199, 200, 203205, 207, 208,212, 218, 219, 221, 725729], o iðsamiau turëtø nuðviesti skaitytojo dëmesiuisiûloma monografija.

Pirmajame monografijos skyriuje aptariama bendroji Lietuvos visuo-menës, mokyklos bei matematikos mokymo joje bûklë, vadovëliø bei mate-matiniø knygø leidyba, Lietuvos pedagoginë periodika 19401990 m. Antra-jame skyriuje iðanalizuotas 181 straipsnis. Ðie straipsniai, aptarinëjantys pra-dinës matematikos didaktikos klausimus, paskelbti Lietuvos pedagoginëjeperiodikoje 19451990 m. Treèiajame skyriuje nagrinëjamas tuo paèiu metupaskelbtas 341 straipsnis, skirtas matematikos mokymui vyresniosiose klasë-se. Kiekvieno skyriaus pabaigoje, iðnaðose, pateikiamos aktyviausiai raðiusiøstraipsnius ar kitaip pasireiðkusiø matematikos mokymo srityje asmenø biog-rafijos (paminëjimo knygoje eilës tvarka). Uþ jas autorius dëkingas miestø irrajonø ðvietimo skyriø bei mokyklø darbuotojams, patiems pedagogams, at-sakiusiems á autoriaus laiðkus ar telefono skambuèius, bei pateikusiems þiniøapie save asmeniniø pokalbiø metu. Praeis deðimtmeèiai, ateis naujos kartosir bus galima suþinoti, kas kûrë Lietuvos mokyklà ir matematikos mokymojoje didaktikà, nes ne viskà fiksuoja enciklopedijos, kiti informaciniai leidi-niai. Beje, kai kurios biografijos paimtos ir ið jø. Tais atvejais jos pateiktoslakoniðkiau, vengiant bereikalingø pasikartojimø. Pateikta ir biografijø as-menø, kuriø vadovëliai buvo iðversti ir vartoti Lietuvoje 19451990 m. Yra irkelios mûsø likimo broliø latviø ir estø þymiausiø matematikos didakti-kos specialistø, su kuriais bendradarbiavo mûsø pedagogai, biografijos (kiekjø pavyko rasti latviðkose ir estiðkose enciklopedijose bei gauti per asmeni-nius ryðius). Kai kurios biografijos paraðytos pagal archyvø bylas (Vilniauspedagoginio universiteto archyvo toliau VPUA, Ðiauliø universiteto archy-vo toliau ÐUA, Pedagogø profesinës raidos centro archyvo toliau PPRCA).

10

Taèiau daugiausia jø susikaupë autoriaus asmeniniame archyve (toliau AAA) laiðkai, pokalbiø medþiaga. Biografijos, kurios paimtos ne ið spausdintøðaltiniø, pateiktos kaip galima plaèiau, stengiantis jø detalëmis paryðkinti kny-goje akcentuojamas mintis. Deja, ne visø aktyvesniøjø straipsniø autoriø biog-rafijos iðsamios. Kai kurie iðvyko ið mokyklø, kuriose dirbdami paskelbëstraipsnius, ar iðëjo á pensijà ir mokyklos jø tolesnio likimo neþino. Kai kurieðvietimo skyriai ir mokyklos á autoriaus laiðkus neatsakë, matyt, jokiø duo-menø apie dirbusius pedagogus jau nebeturi.

Visos aukðtosios, bendrojo lavinimo ir profesinës mokyklos knygoje va-dinamos taip, kaip jos vadinosi apraðomuoju laiku. Tas pats pasakytina irapie kitas ástaigas.

Knygos pabaigoje pateiktos iðvados, reziumë anglø kalba, naudotos li-teratûros ir ðaltiniø sàraðas, asmenvardþiø ir vietovardþiø rodyklës.

Autorius dëkoja recenzentams doc. dr. D. Èesnauskienei ir doc. J. Tei-ðerskiui bei ÐU Matematikos didaktikos katedros vedëjui prof. dr. A. Kise-liovui ir dëstytojams uþ vertingus patarimus bei pastabas.

Kadangi monografijos leidimas dël finansiniø sunkumø uþtruko, auto-rius yra labai dëkingas Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijosvirðininko pavaduotojui ats. plk. doc. dr. P. Jankauskui, Mokslo centro virði-ninkui plk. ltn. dr. G. Surgailiui, Redakcinio skyriaus vedëjui dr. V. Tininiui,Humanitariniø mokslø katedros vedëjai kpt. R. Kazlauskaitei-Markelienei,ðios katedros docentui dr. F. Þigarui, Metodinio kabineto vedëjai R. Gedmi-nienei, suteikusiems veiksmingà pagalbà, uþtikrinusià ðios monografijos pa-sirodymà.

Skaitytojus, pastebëjusius netikslumø, norinèius pateikti kokiø nors pa-pildymø ir pasiûlymø, autorius praðytø siøsti laiðkus savo namø adresu: A.Aþubalis, Tuskulënø g. 4420, 2054 Vilnius arba skambinti telefonu (Vilniu-je) 2734527. Visiems atsiliepusiems autorius ið anksto dëkoja.

11

1. LIETUVOS VISUOMENË, MOKYKLA IRMATEMATIKA JOJE 19401990 M.

1.1. Bendroji Lietuvos visuomenës ir mokyklos bûklë

1940 m., po SSRS ávykdytos aneksijos ir okupacijos, okupantams pavo-jingiausi ir nepaklusniausi pasirodë esà mokytojai. Svarbiausias ,,pasiekimas,itin akcentuojamas netolimoje praeityje, buvo tai, kad ,,Jau 1940 m. liepos 1d. Liaudies vyriausybë panaikino Ðvietimo ministerijos tikybiniø ástaigø eta-tus. Nuo tos dienos Lietuvos vidurinëse mokyklose buvo atleisti visø tikybødëstytojai . Nedelsiant buvo nutrauktas ir faðistinës vyriausybës suda-rytas konkordatas su Vatikanu . Tuo religijos dëstymui ir dvasininkøðeimininkavimui mokyklose buvo padarytas galas [21, p. 13]. Tikrai simbo-liðku numeriu paþenklintas cituojamos knygos puslapis... Pratæsiant já, galë-tume ,,pasidþiaugti, kad taip buvo padaryta pradþia dvasingumo naikinimuimokykloje ir visuomenëje. O ,,Svarbiausias ávykis ðioje srityje buvo visos Lie-tuvos TSR mokytojø suvaþiavimas 1940 m. rugpiûèio 1415 d. Kaune Sportohalëje. Tai pirmas tokio masto suvaþiavimas, á kurá atvyko ið visos respublikosapie 10 tûkstanèiø mokytojø ir auklëtojø. Suvaþiavimui buvo teikiama labaididelë reikðmë. Jame dalyvavo Lietuvos KP CK nariai ir visa Lietuvos TSRvyriausybë. Suvaþiavime kalbas pasakë Lietuvos TSR vyriausybës vadovas J.Paleckis, Lietuvos KP CK narys K. Preikðas, ðvietimo ministras A. Venclovair kiti partijos ir vyriausybës vadovai . Gausus ir aktyvus mokytojø daly-vavimas suvaþiavime rodë, kad mokytojø masë su entuziazmu sutinkatarybinæ santvarkà Lietuvoje, nes joje mato laidà, uþtikrinantá lietuviø tautosðvietimo ir kultûros vystymàsi. Suvaþiavimas turëjo didelæ ákvepianèià ir mo-bilizuojanèià reikðmæ [21, p. 138]. Taèiau ðio suvaþiavimo ir viso ðvietimopasiekimø Lietuvos SSR liaupsintojas negalëjo, aiðku, paraðyti, kaip buvoiðreikðtas ðis entuziazmas ir ákvëpimas: baigiant ðá prievarta suvarytà suvaþia-vimà ir uþgrojus internacionalà (tuometinës SSRS himnà), kurá pradëjo gie-doti prezidiumas, beveik visi 10 tûkst. mokytojø atsistojo ir uþgiedojo Lietu-

12

vos himnà, uþgoþdami internacionalà, o prezidiumas neþinojo kà daryti stotis ar sëdëti... Aiðku, ,,iðvaduotojai ir kolaborantai to neuþmirðo. Prieðhitlerinæ okupacijà ,,1940 metais vien pradþios mokyklø mokytojø buvo 6944,ið kuriø 1089 pasirodë besà lietuviø tautos ir tarybinës santvarkos prieðai,todël liaudies valdþia juos iðgrûdo kirsti taigà, rausti ðachtas ir gulti vietojpabëgiø po Lazario Kaganovièiaus geleþiniais keliais. Tie, kurie nuo tautosperkraustymo iðsisuko, buvo priversti klasëse nuo fasadiniø sienø nukabintikrucifiksus, ið vadovëliø iðplëðti puslapius apie Jonà Basanavièiø, Vin-cà Kudirkà ir viskà, kas paraðyta gero apie bandymà sukurti Lietuvà pagalðitø gydytojø sumanymà [39, p. 75]. Progimnazijø ir gimnazijø moky-tojø iðveþta buvo maþiau. Ðvietimo liaudies komisaras A. Venclova, suvalkie-èio ûkininko sûnus, savo praktiðku suvalkietiðku protu suprato, kad mokyto-jams ðiose mokymo ástaigose prieð vyresnius mokinius bus sunku vaidinti ,,ta-rybinius mokytojus, todël labai daug mokytojø, ypaè aktyvesniø, patriotið-kesniø, nuo 1940 09 01 perkëlë á kitø miestø ir miesteliø gimnazijas bei pro-gimnazijas. Tai nemaþà jø dalá iðgelbëjo nuo pirmosios iðveþimø bangos, nesjuose talkininkavæs vietinis maþaraðtis liumpenproletariatas nieko apie jø nuo-pelnus Lietuvai neþinojo. Taèiau iðveþta buvo ir jø, ypaè tø, kurie sàþiningaiuþpildë sovietinius kadrø áskaitos asmens lapus, prisipaþindami dalyvavæ pa-triotiniø partijø ir draugijø veikloje. Tarp iðveþtøjø á tremtá bei lagerius buvoir matematikø: J. I. Dailidë, O. JanuðevièiûtëMerkienë, A. Karalius, A. Rein-harcas, A. Vaitkevièius [7, 9]. Iðveþta, lageriuose nukankinta ir nemaþa moks-leiviø.

Hitlerininkai irgi neglostë mokytojo. Buvo suðaudyti ar kitaip sunaikin-ti konclageriuose beveik visi þydø tautybës mokytojai (tarp jø buvo ir mate-matikø: R. Lakovskis, S. Magidaitë, B. Polivanskis, daugelio likimas neþino-mas), taip pat mokytojai lietuviai, kurie nuoðirdþiai ar tik norëdami iðlikti,persistengë, talkindami ,,iðvaduotojams ir kolaborantams per 19401941 m.sovietinæ okupacijà (pvz., Þagarës progimnazijos direktorius ekonomistas,dëstæs matematikà, K. Maèernis). Mokytojai ir kiti ðviesuoliai, stojæ á negin-kluoto pasiprieðinimo hitlerininkams kelià ir saugojæ jaunimà nuo tarnybosokupacinëje kariuomenëje, bûdavo grûdami á konclagerius, kai kurie ten þu-vo, pvz., Marijampolës mergaièiø gimnazijos direktorius matematikas Z. Ma-saitis [9, p. 454].

Bijodami gráþtanèios Raudonosios armijos ir bolðevikø, nes dalis jø bu-vo radæ savo pavardes sàraðuose, parengtuose antrajai iðveþimø á Sibirà ban-gai, kurià sutrukdë prasidëjæs karas, ,,á Vokietijà pasitraukë 341 gimnazijø ir847 pradiniø mokyklø mokytojai [21, p. 141]. Tarp jø: matematikai È. Ma-

13

saitis, K. Vaièekauskas, M. Vaiðvila, J. Valukonis, R. Zalubas, A. Zujus, pra-diniø klasiø vadovëliø autorius K. Kupèiûnas [7, 9]. Ir tegu niekas nedrásta jøsmerkti: 1941 m. trëmimai, pasitraukianèiøjø komunistø ,,þygdarbiai Rai-niuose, Panevëþyje, Pravieniðkëse ir kitur iðgàsdino ne tik mokytojus ir kitusLietuvos inteligentus ar ðiaip màstanèius þmones. Kaip raðo L. Dovydënas,net ,,Justo Paleckio, marionetinio Lietuvos prezidento, artimieji giminës 1944metø vasarà atsirado Vokietijoje, nors jie turëjo teisiø laukti ,,didelio sovieti-nës tëvynës vyro. Lietuvos komunistø partijos pirmojo sekretoriaus A. Snieè-kaus, faktiðkojo Lietuvos valdytojo, motina Marija Snieèkienë pabëgo 1944metais nuo savo sûnaus ir mirë Hanau D. P. stovykloje. Taip pat pasitraukë áVakarus A. Snieèkaus broliai: daktaras Viktoras ir miðkininkas Juozas Snieè-kai. Ðvietimo komisaro A. Venclovos brolis nenorëjo susitikti su iðvaduotojubroliu ir dabar gyvena J. A. Valstybëse . 1945 metais vasarà A. Snieèkuskelis kartus per radijà kreipësi á D. P. stovyklose gyvenanèius lietuvius, kvies-damas gráþti namo. Kartà jis pasakë: ,,Jûs iðdavëte tëvynæ, jûs buvote suklai-dinti klaidingø nusiteikimø, bet dabar yra iðleista vado ir didþiojo mokytojoStalino amnestija. Pasinaudokit, að kvieèiu jus. Bet jeigu jûs nesusiprasite,neatgailausite savo piktø nusiteikimø prieð didþiàjà sovietinæ tëvynæ, mes jusgràþinsime panèiais surakintus. Ir bus gëda tiems medþiams, ant kuriø jûskabësite.

Taip kalbëjo sûnus Antanas Snieèkus ið Vilniaus radijo stoties á savomotinà , á savo brolius [44, p. 498]. Pastarieji A. Snieèkaus þo-dþiai, o ir tolesnë ávykiø eiga átikina mus, kad pasitraukusieji buvo teisûs, nesjie nugyveno saugesná, laimingesná gyvenimà.

Pokaryje nemaþa mokytojø kovojo partizanø gretose (paskutinis Lietu-vos partizanø vadas generolas Vanagas buvo Respublikos pedagoginio insti-tuto Klaipëdoje 1939 m. absolventas, Alytaus mokytojø seminarijos dëstyto-jas Adolfas Ramanauskas, á Dzûkijos miðkus pasitraukæs po to, kai Alytaussovietinio saugumo rûsiuose buvo nukankintas jo kolega Konstantinas Ba-jerèius [9]). Nukankintas l957 m. buvo ir A. Ramanauskas, nukankinti ir de-ðimtys kitø mokytojø, ðimtai patyrë sovietiniø lageriø siaubà. Kentëjo ir visatauta. Kentëjo ir kovojo: ,,Nuo 1944 metø iki 1958 m. Lietuvoje buvo gyvaspartizaninis judëjimas . Lietuviø partizanø kovoje su Rusija þuvo 35000.Iðveþtø á Sibirà ir kitas Sovietijos vietas 135 000 . Suþeistø partizanø voskeletas ðimtø. Kovoje su partizanais þuvo per 60 000 NKVDMGB ir specia-liø daliniø istrebiteli naikintojø. Buvo panaudoti ir raudonosios armijosdaliniai, bet juos greitai atðaukë, nes kai kurie atsisakë þudyti kûdikius, de-ginti sodybas . Suþeistøjø MGBistø teroristø skaièius virðija net 30000.

14

Paèiø lietuviø komunizmo talkininkø þuvo arti keturiø tûkstanèiø. Kai ku-rie buvo tik Kremliaus teroro aukos, talkininkavæ, norëdami iðlikti gyvais,iðlaikyti ðeimas [44, p. 469].

O SSRS, su didþiuliais nuostoliais laimëjusi karà prieð Vokietijà, o vë-liau ir Japonijà, norëdama ateityje turëti geriau parengtus kadrus, o naujaiprijungtose ðalyse ir pasirodyti besirûpinanèia ðvietimu, neþiûrëdama mil-þiniðkø pokario sunkumø, ðvietimui skyrë nemaþa dëmesio. Nuo 1945 iki 1949m. Lietuvoje pradiniø mokyklø padaugëjo nuo 2966 iki 3241, progimnazijø nuo 185 iki 242, gimnazijø nuo 92 iki 131 [770, p. 246]. Mokytojø, tiek jøpraradus, labai trûko: pradinëse mokyklose buvo ádarbinami net ir neturin-tys vidurinio iðsilavinimo asmenys, vidurinëse tik kà baigusieji gretimas vi-durines. Kai kurie buvusiø gimnazijø mokytojai ëmë dirbti aukðtøjø mokyklødëstytojais, pvz., matematikai J. Dailidë, V. Ilgûnas, J. Matulionis, A. Misiû-nas, V. Mockus, I. Saudargas, A. Umbrasas, V. Zdichauskas ir kt., nes jukreikëjo pakeisti pasitraukusius á Vakarus profesorius Vikt. Birþiðkà ir J. Grau-rogkà, doc. O. E. Stanaitá (matematikus), prof. I. Konèiø (fizikà), á lageriusiðsiøstus ir ten sunaikintus prof. P. Lesauská (matematikà), prof. A. Þvironà(fizikà) ir kt. [7, 9]. Tad tik 10,1 proc. mokytojø 1945 m. turëjo aukðtàjá iðsila-vinimà , ir tik po 41 m., 1986 m., ðis procentas iðaugo iki 87,6 [770, p. 246].Matematikos mokytojø iðsilavinimo rodikliai 1945 m. virðijo vidurká. Aukðtà-já iðsilavinimà turëjo 23,3, nebaigtà aukðtàjá 21,2 proc., matematikos ir fizi-kos mokytojø atitinkamai 23,4 ir 26,2 proc. [21, p. 167]. Tai visai supranta-ma, nes ðiuos dalykus dëstyti maþesná iðsilavinimà turëjæ pedagogai ryþdavo-si reèiau. Ypaè bloga padëtis buvo kaime. Èia 1946 m. dirbo vos 3,2 proc.mokytojø su aukðtuoju iðsilavinimu. 1975 m. visos Lietuvos pradinëse klasë-se tokiø mokytojø buvo 17,8, o kaime 9,6 proc., vyresniosiose klasëse ið viso70,8, kaime 55,6 proc. Èia jau ir matematikos mokytojai ima atsilikti nuovidurkio turinèiø aukðtàjá iðsilavinimà buvo 47,8 proc. [174, p. 100, 110,111]. Tipiðkø kaimo mokyklø vaizdas uþfiksuotas Këdainiø raj. Ðëtos ir Ra-seiniø raj. Ðiluvos viduriniø mokyklø istorijoje. Antai Ðiluvoje pokariu labai,,trûko cenzuotø mokytojø. Todël mokytojauti atëjo daug vietinio jau-nimo, baigusio gimnazijas ar bent kelias jø klases [165, p. 238]. PirmuojuÐiluvos progimnazijos ,,direktoriumi paskirtas Vytauto Didþiojo universitetoteisiø fakulteto absolventas Petras Vagoras, mokytojauti atëjæs tik todël, kadlaikinai pasislëptø nuo mobilizacijos á sovietø armijà [165, p. 241]. O Ðëtoje194647 m. m. ,,Mokytojas Leopoldas Ragauskas, baigæs keturmetæ geode-zijos mokyklà ir du universiteto kursus, turëjo 2 m. pedagoginio darbo staþàir dëstë algebrà, geometrijà, chemijà bei braiþybà (29 pam.) [158, p. 62].

15

Praëjo du metai ir direktoriauti ,,194849 m. m. pradëjo Edvardas Kareiva.Jis buvo baigæs Veterinarijos akademijos tris kursus ir dëstë fizikà bei psicho-logijà . Këdainiø gimnazijos auklëtiniai Gediminas Pakðtys dëstë che-mijà ir gamtos mokslus, o Birutë Pabrinkytë matematikà [158, p. 63]. Ðë-tos mokykloje 1948 m. veikë 9 klasës, jose mokësi 319 mokiniø. 2 mokytojaibuvo baigæ pedagoginá institutà, 3 mokytojø seminarijas, 7 turëjo bendràjáviduriná iðsilavinimà, 1 nebaigtà viduriná iðsilavinimà. 195152 m. m. Ðëtojeið 27 mokytojø 2 buvo baigæ universitetà, 8 turëjo nebaigtà aukðtàjá iðsilavini-mà, 7 buvo baigæ mokytojø seminarijas, kiti turëjo viduriná ar nebaigtà vidu-riná iðsilavinimà.

Bûtina pastebëti (èia autorius remiasi ir savo, pokario moksleivio, pra-dinæ mokyklà pradëjusio lankyti 1946 m., o nuo 1957 m. jau mokytojo,patirtimi), kad maþdaug iki 1960 m. nemaþa moksleiviø dalis degë noru geraimokytis, nes dar buvo iðlikusi pagarba mokslui, dar aukðta buvo ir daugumostëvø moralë. Gerai dirbo ir mokytojai, iðlaikæ dar nepriklausomos Lietuvosmokyklos tradicijas. ,,Pirmøjø pokario metø mokiniai teigia, kad beveik visijø mokytojai buvo tikri inteligentai, sugebëjæ ir tais laikais graþiai bei tvar-kingai rengtis, kultûringai elgtis ir rodyti teigiamà pavyzdá mokiniams, raðo V. Peckus [125, p. 157]. Ir taip buvo beveik visur, nors mokytojo padëtis,kaip raðo A. Èalnaris, buvo nenormali, nesaugi nei politine, nei ekonomineprasme, bet jis dirbo dorai: ,,Priverstas sakyti ne visada tai, kà galvoja, balan-suodamas ant skustuvo aðmenø tarp gyvybës ir mirties, atlyginimà mo-kytojas gaudavo labai ávairø. Vokieèiø okupacijos, pokario metais mums ei-nant á pamokas, motinos ádëdavo keletà kiauðiniø, gniuþulëlá sviesto, bryzeláskerstuviø ir visada bûkðtaudavo, kad mokytojas gali nepriimti, palaikyti taiuþ kyðá. Todël kartà á mokyklà suëjo tëvai ir mokytojui grieþtai ásakë imtiviskà, kà atneð vaikai, nes tai yra parama, kol praeis sunkmetis, o vaikus vie-nodai perti ir klupdyti á kampà. Mokiniai tada irgi neturëjo piketø ir streikølaisvës, kaip dabar, jokia þmogaus teisiø deklaracija jø negynë, gi seno raugomokytojai, nors ir nepërë, bet aèiû jiems, amþinatilsiams! á kampà klupdë.Syká suklupdë visà mûsø treèià skyriø uþ tai, kad sniego gniûþtëmis apmëtëmpro ðalá einantá vyrà.Virð mûsø galvø it Damoklo kardas nuolat kabojo dau-gybë smulkiø, priekabingø reikalavimø. Reikëjo kiekvienam sutiktam pasa-kyti ,,Labà dienà, o dirbanèiam ,,Padëk, Dieve, uþleisti takelá, kiloti kepuræprieð kryþius, padëti senam neðti neðulá, visur ir visada pabelsti á duris ir ne-lásti, kol nepraðo... Mûsiðkis priekabiø meistras net ásimanë prie mokyklosdurø pastatyti savo pakalikus ið vyresniøjø skyriø, kurie neleisdavo vidun, kolnenubrûþini padø, baubdavo ,,Valykit kojas, valykit kojas!. Pats rytais apþiû-

16

rëdavo, ar ðvariai iðsimazgojom ausis, o jeigu, apsaugok, Vieðpatie, bûtø pa-matæs spardant knygà arba duonà, bûtø sudraskæs [39, p. 76]. Taip, beje,auklëjo autoriø jo pirmieji mokytojai dab. Anykðèiø raj. Voversiø pradinëjemokykloje Bronius Atkoèius (1920 Anykðèiø raj. Zapijuvkos k. 2003 Bur-biðkyje) ir Jonas Dzinkus (taip pat jau miræs).

Taèiau padëtis blogëjo. Kolûkiø kûrimas, trëmimai iðblaðkë Lietuvosþmones. Sparèiai ëmë blogëti ekonominë ir moralinë padëtis kaime. Jei, A.Èalnario þodþiais, anksèiau didelë ðventë buvo sekmadieniai, ypaè vasarà,kai gráþæ ið baþnyèios kaimieèiai eidavo á kità ðventovæ graþiai veðanèiussavo laukus, tai kolûkiuose padëtis buvo kita: ,,Visuotinës komunizmo lai-mës teoretikai ir praktikai vienu ypu atëmë laukus ir ágrûdo aklus ir reginèiusá visiðkai bekvapià tamsà. Niekas sekmadieniais po laukus nebesivalkiojo, jeieidavo, tai tik naktá vogti. Ar begalima sugalvoti paradoksiðkesná dvasinioiðprievartavimo bûdà priversti þmogø vogti ið savo paties lauko? O kai vagi,esi priverstas meluoti. Melas lyg karaliðka degtinë savo ruoþtu galutinai tirp-do gëdà, sàþinæ, dorovæ ir ramybæ... Kad þmogaus siela bûtø iðbergþta ikidugno, dar reikëjo atimti baþnyèià. Ne poterius, kuriuos daugelis kalba me-chaniðkai ir negalvoja , o labai paprastus ir labai realius daiktus: bokð-tus, varpus, vargonus, gotikiniø navø vësià tylà, sekmadieniø nuotaikà ir susi-tikimus ðventoriuose... Kartu turëjo iðnykti vestuvës, krikðtynos, vardinës, lai-dotuviø giesmës, kryþiai kiemuose... Tradicijos pleðkëjo dvasinës pauperiza-cijos lauþe kaip sausi stagarai. Visos jø imitacijos, pradedant saviveikla, kaikai kurie kolûkiø pirmininkai uþ repeticijas raðydavo darbadienius ir girda-vosi, jog ðimtui hektarø naudmenø jau sudainuota po tûkstantá dainø, bai-giant pavasario ðvente su marguèiais, tebuvo propagandos ir agitacijos fabri-ke pagamintos popierinës gëlës. Taip buvo suvisuomenintas dvasinis gyveni-mas, kurá sugràþinti savininkui sunkiau, negu iðdalinti kolektyvinius laukus[39, p. 103104]. Besàlygiðkai galima pritarti ðiems A. Èalnario þodþiams:,,Tegu komunizmo ðalininkai laiko mane kvailiu, vadina patriotu, o tai dabarlaikoma paðaipa , bet man atrodo, kad labiausiai mums kojas suþalojota santvarka, kuri atëmë þemæ, nuosavybæ, tëviðkës kaime iðrovë àþuolus,uþvertë ir suvolavo vienkiemiø ðulinius, o kartu ið po kojø iðtraukë ðeimospagrindus [39, p. 173]. Nenuostabu, kad jau pasiekëme ,,dugnà: ,,tvarkin-gø, darbðèiø ir blaiviø þmoniø kaime ið deðimties geriausiu atveju yra tik dutrys. Kiti tik priedas prie jø. Kiti rytà prasikrapðtæ akis svarsto ne kà dirbti, oar pasiseks ðiandien pradykinëti ir iðgerti [39, p.170]. Kadangi komunizmoteoretikø ðûkis buvo sulyginti kaimà su miestu, daug kà padaryti pavyko. A.Èalnaris raðo: ,,iðmananti savo darbà audiniø parduotuvës vedëja, komunis-

17

tinio darbo spartuolë, mokë jaunà pardavëjà: ,,Jeigu, matuodama audiná, la-bai neþymiai patempsi medþiagà, ritinio gale tau liks palaidinukei. Jeigu pa-tempsi smarkiau, liks suknelei. Vogti nereikës.

Þinoma, ,,vogti ir ,,tempti ne sinonimai. Uþtai tempë ir tempia...[39, p. 209]. Todël sistemoje, kurioje gyveno pokario Lietuva, ,,Visi veidmai-niavo, gyveno prievartinio melo atmosferoje, kai þmogus ne tik verèiamasmelo klausytis, bet já pripaþinti uþ tiesà, vieðai prisiekinëti, jog sako tiesà. Taine ta melo rûðis, ið kurios galima pasiðaipyti: melagis melavo, per tiltà vaþia-vo, tiltelis sugriuvo . Ðis tiltas negriuvo, nors per já þlegëjo tankai. Pojuo dràsiai stovëjo ne tik patys inþinieriai, bet lindëjo galvoti pasaulio vyraiir, deja, tebelindi iki ðiol. Varganà þmogelá prievartinio melo meistrai iðgydënuo teisybës nelyginant atkaklûs narkologai nuo alkoholio. Prirydytas pro-pagandinio apomorfino, jis trilinkas tebeþiaukèioja kruvinom putom, vos pa-galvojæs apie teisybës vynà . Melas buvo vertikalus, horizontalusir su visø laipsniø kampø ástriþainëm [39, p. 159]. Tad ,,visoje Lietuvoje gy-venimas buvo niûrus. Trëmimu praretintà Lietuvos gyventojø sudëtá atmieðëateiviai ið Rytø visokie ,,internacionalistai, daugiausia rusai, kurie èia plû-do tûkstanèiais. Lietuviams buvo skiepijamas savæs nevertinimo kompleksas,atseit be tø atvykëliø nepajëgsite nei þingsnio þengti .

Kiekvienam blaiviai màstanèiam þmogui yra aiðku, kad netekusi savovalstybës tauta lieka be apsaugos ir liaujasi bûti savo likimo ðeimininkë. Ðir-dis plûdo kraujais matant spartø lietuviø kalbos stûmimà ið vieðojo gyveni-mo. Siaubà këlë ,,savos valdþios vykdoma Pietryèiø Lietuvos polonizacija.Bet apie visa tai galima buvo ðnekëti tik patylomis. Teisybë buvo giliai slepia-ma. Jà slepiant reikëjo meluoti. Ir kiekviename þingsnyje tai buvo daroma.Labai stengtasi klastoti Lietuvos istorijà, ypaè juodinti tarpukario Nepriklau-somybës laikotarpá. Buvo taip toli nueita, jog mums didesnës nuostabos ne-sukëlë kartà vienos mokinukës ið provincijos stojamøjø egzaminø raðinyjerastas tvirtinimas, kad nepriklausomojoje Lietuvoje nebuvæ geleþinkeliø (!). Melà, kad ir ne toká akiplëðiðkà, platino spauda, raðytojai, net moksli-ninkai [175, p. 178179].

Ne geleþinis buvo ir mokytojas. Jis buvo itin uoliai lauþomas. Ðtai, pvz.,Ðëtos vidurinëje mokykloje 1952 m. ,,visø mokytojø atþvilgiu buvo taikomilabai grieþti reikalavimai. Jie be leidimo negalëjo iðvykti ið mokyklos.Iðvykti ið miestelio, netgi neturint pamokø, galima buvo tik gavus raðtiðkàdirektoriaus leidimà [158, p. 69]. Aiðku, taip buvo visur. Todël sutarybintimokytojai pamaþu prie savo padëties prisitaikë ir ,,Didájá Melà bruko vai-kams nuo maþens. Negana to, mokytojas buvo varinëjamas su egzekutoriais

18

suraðinëti iðveþtøjø turtà, skaitë paskaitas apie kolûkinio gyvenimo gërá, perjëgà bruko obligacijas, inventorizavo asmeninius gyvulius ir vaismedþius, bu-vo pirmasis agitatorius visaliaudiniuose rinkimuose etc, etc... Neámanomaiðvardinti tuos uþklasinius darbus, kuriuos mokytojas dirbo ne klasëje, o dar-bo klasës labui ir në nemanë streikuoti. Ir visi iki vieno tëvai su vaikais buvojø saujoj, neatsirado tokio, kuris neleistø á mokyklà vaiko todël, kad nepatin-ka mokymo programa. Sutvertas ið mësos ir kaulø mokytojas irgi norëjo gy-venti [39, p. 75]. Tiesa, pokaryje mokyklose mokomàjá darbà ,,Ið pradþiøvaldþia leido dirbti laisvai. Didesnës cenzûros nejutome, prisimenaèia (Ðiluvoje A. A.) 19441946 m. mokytojavæs ir kurá laikà direktoriavæsJuozas Stankaitis. Apie marksizmà mes, mokytojai, dar nebuvome niekogirdëjæ. Bent iki 1946 m. progimnazijoje ir pradþios mokykloje nebuvo neipionieriø, nei komjaunuoliø. Nebuvo ir oficialiø vadovëliø. Mes, mokytojai,naudojomës pamokoms bet kuria mums prieinama literatûra. Mokiniai kon-spektavo mûsø aiðkinimus ir ið jø mokësi [165, p. 246]. O nesant oficialiøvadovëliø, buvo sunkiau ir oficialiajai ideologijai skverbtis á ugdymo procesà.Tai buvo labai neparanku sovietinei valdininkijai, siekusiai greièiau, nuosek-liau sovietizuoti mokyklà, o per jà ir visà tautà. Á mokyklos sovietizacijàtvirtai buvo pasukta 19481949 metais. Tam pradþia visos Lietuvos mastuduota LKP(b) CK V plenumo nutarimu ,,Dël liaudies ðvietimo pagerinimo(1948 10) bei LKP(b) CK I sekretoriaus A. Snieèkaus straipsniu ,,Uþ tarybinámoksleiviø auklëjimà (Tiesa, 1949 09 23), kuriuose buvo reikalaujama kuoskubiau ir nuosekliau orientuoti visà ðvietimo sistemà á komunistiná jaunimoauklëjimà. Pagal ðias direktyvas mokytojai komunistiná auklëjimà privalëjorealizuoti trimis kryptimis: 1) kova su religija (ateizmas); 2) pionieriø ir kom-jaunimo organizacijø steigimas; 3) auklëjimas tarybinio patriotizmo dvasia.

Ateizmas buvo sudedamoji komunistø partijos numatyto visos visuo-menës pajungimo savo valdþiai priemoniø plano dalis. Partija, turëdama po-litinæ valdþià, panaikinusi privaèià nuosavybæ ir taip perëmusi savo þinionþmoniø egzistavimo priemones, darë savo pilieèius visiðkai ekonomiðkai, o iðdalies ir dvasiðkai priklausomus nuo savæs. Jie privalëjo màstyti ir veikti taip,kaip to pageidavo komunistø partija vienintelë darbdavë. Ðioms partijosambicijoms realizuotis dar kliudë Baþnyèia vienintelë nekomunistinë insti-tucija, kuri taikiai prieðinosi marksizmuileninizmui ir savo átakoje tuo metudar laikë nemaþà lietuviø tautos dalá. Atitraukti nuo Baþnyèios jaunimà, ápai-nioti já á komunistiniø organizacijø tinklà ir taip baigti galutiná þmogaus su-valstybinimà toks buvo pagrindinis komunistø partijos tikslas. Administra-cinëmis priemonëmis Baþnyèios partija sunaikinti vis dëlto neiðdráso. Todël

19

ir buvo ásuktas antibaþnytinës, antireliginës propagandos ratas, stengtasi pa-vaizduoti Katalikø Baþnyèià kaip tautos engëjà, mulkintojà, kunigai vadintitamsybininkais, religija vaizduojama prieðinga mokslui, sveikam protui. Pa-gal pionieriø, komjaunuoliø skaièiø, jø aktyvumà buvo vertinamas visas mo-kyklos politinis ir idëjinis darbas. Tapæs kurios nors ðiø organizacijø nariu,moksleivis tarsi vieðai pareikðdavo, kad jis jau laisvas nuo religiniø prietarø,Baþnyèios ir eina Lenino nurodytu keliu. Galimybës trauktis atgal nebuvo:paðalinimas ar savanoriðkas pasitraukimas ið ðiø organizacijø daþnai reikðda-vo ir paðalinimà ið mokyklos ar kitokias represijas (pvz., nepriëmimas á aukð-tàsias mokyklas; á jas daþnai nepriimdavo ir ðiaip mokykliniais metais neásto-jusiøjø á komjaunimà). O kad dar labiau atitraukus jaunimà nuo Baþnyèios,mokyklose pamaldø metu buvo rengiami privalomi renginiai, uolesni direk-toriai bausdavo neatëjusius á mokyklà per ðv. Kalëdas ar ðv. Velykø antràjàdienà, taip pat klausiusius ðv. miðiø per ðias ar kitas ðventes bei sekmadie-niais. Ugdant ,,tarybiná patriotà siekta ugdyti ,,homo sovieticus þmogø betautybës, tradicijø, gimtø namø meilës, atsidavusá sovietinei imperijai, oku-pavusiai jo tëvynæ. Kaip raðo A. Vaiðvila: ,,Komunistinis mokyklos perorien-tavimas prasidëjo nuo poveikio mokytojø sàmonei. Manyta, kad pedagogi-nio proceso sovietizacija vyks tokiais tempais ir taip sëkmingai, kaip pavyks ásavo pusæ patraukti mokytojà pagrindiná ðios akcijos herojø [165, p. 249250].

Kartu kilo ir pedagoginiai reikalavimai mokytojui.Dar viena blogybë, su kuria kiekvienà rudená (kai kada ir pavasará)

maþdaug nuo 1951 m. (Lietuvos sukolûkinimo) pora mënesiø tekdavo susi-durti visø aukðtøjø, specialiøjø viduriniø, profesiniø mokyklø dëstytojams beimokytojams, talkos kolûkiams bei tarybiniams ûkiams. Dël juose klestëju-sios netvarkos, neûkiðkumo, bendro techninio visos SSRS, taigi ir jos þemësûkio, atsilikimo, bulves, darþoves, linus ir kukurûzus beveik visà sovietmetájo ,,paþangiausiame pasaulyje þemës ûkyje tekdavo nuimti rankomis, be-veik nemechanizuotai. O tam ir reikëjo daugybës talkininkø. Tad pora mëne-siø rudená paskaitos ir pamokos beveik nevykdavo, visiems tekdavo iðeiti á,,Rudens darbø frontà (á já, beje, bûdavo siunèiami ir sovietiniai kareiviai).O paskui ,,suglaustai iðeiti mokymo programas, taip darant þalà bûsimøjøspecialistø parengimui. Pavasariais kai kurioms mokykloms irgi ðiek tiek tek-davo patalkininkauti: kvadratiniulizdiniu bûdu sodinant kukurûzus (N.Chruðèiovo laikais), renkant akmenis nuo pasëliø Ðios talkos buvo ir pri-minimas tiek pedagogams, tiek besimokantiesiems, kad ir jie yra ne kas kita,kaip sovietiniai baudþiauninkai.

20

1.2. Ðvietimo vystymo bei reformø teigiamieji irneigiamieji bruoþai pokario Lietuvoje

1949 m. Lietuvoje, kaip visoje SSRS, buvo priimtas nutarimas ávesti vi-suotiná privalomà septynmetá mokymà, progimnazijos reorganizuotos á sep-tynmetes, o gimnazijos á vienuolikmetes vidurines mokyklas (kartu su IIVpradiniø mokyklø klasëmis). Ákurta daug naujø septynmeèiø ir viduriniø mo-kyklø. VI deðimtmetyje, iðkëlus mokyklos politechnizavimo idëjà, prie mo-kyklø imta steigti mokomàsias dirbtuves, ávestas darbø mokymas. 1959 m.,sekant 1958 m. pabaigoje priimtu SSRS ástatymu ,,Dël mokyklos ryðio sugyvenimu stiprinimo ir tolesnio liaudies ðvietimo sistemos vystymo, analo-giðkas ástatymas priimtas ir Lietuvoje. Pirmiausia buvo pradëtas ágyvendintivisuotinis privalomas aðtuonmetis mokymas, septynmetës mokyklos imtosreorganizuoti á aðtuonmetes. Kadangi tuo metu jau buvo juntama vaikø ne-prieþiûros pradþia (SSRS jau gana ryðki), imta steigti pailgintos dienos gru-pes (195960 m. m. jos buvo 30-yje Lietuvos mokyklø, grupëse buvo 1060mokiniø; 198687 m. m. jau 941-oje mokykloje, 92 900 mokiniø) bei inter-natines mokyklas (195960 m. m. jø Lietuvoje buvo 20 3900 mokiniø, á jasperorganizuota dalis vaikø namø; 198687 m. m. jø buvo 31 10 400 moki-niø). Manyta, kad ðiose naujo tipo mokyklose pagerës mokymo ir auklëjimorezultatai. Jais pradþioje susiþavëjo ir, deja , greit nusivylë dalis pasiturinèiøtëvø bei nemaþa pedagogø. Plintant girtavimui, didëjant aplinkos uþterðtu-mui ir kt. nepalankiø veiksniø poveikiui, o vëliau ir didëjant asocialiø ðeimøskaièiui, gausëjo protiðkai atsilikusiø vaikø. Jiems imtos kurti pagalbinës mo-kyklos. Jø reikëjo vis daugiau. Dabar didesniuose miestuose jø yra po kelias,o po vienà beveik kiekviename rajone. Vykdant minëtà ástatymà, imta steigtifakultatyviniø uþsiëmimø grupes, sustiprinto atskirø dalykø mokymo mokyklas(apie ðià matematikos mokymo diferencijavimo idëjà bei jos realizavimà þr.1.4). 197677 m. m. tokiø mokyklø buvo 60, 198687 m. m. 119. Svarbiumokymo ir auklëjimo principu buvo paskelbtas mokymo ryðys su darbu, vi-durinëse mokyklose kurá laikà teikta ir darbininkiðka (kolûkietiðka) profe-sija.

1971 m. pereita prie naujø mokymo programø. Imtas realizuoti visuoti-nis vidurinis mokymas, pradinë mokykla tapo trimete. Imta steigti profesinioorientavimo kabinetus.

1984 m. vël pradëta reformuoti mokyklà. Pradinë mokykla vël virto ke-turmete, tik I klasëje imta mokyti nuo 6 m., aðtuonmetë mokykla paversta

21

devynmete, vidurinë tapo dvylikmete. Atgaivinta gamybinio mokymo idëja,imti steigti gamybinio mokymo kombinatus [770].

Greta pozityviø dalykø, realizuojant ávairias ðvietimo reformas, kaip irvisur kitur SSRS, buvo prikrësta kvailysèiø. Antai VI deðimtmeèio pradþiojemokymo ryðys su darbu buvo suabsoliutintas iki gamybinio mokymo vyres-niosiose klasëse, taip tikintis iðspræsti kvalifikuotos darbo jëgos trûkumà pra-monëje ir ypaè kolûkiniame þemës ûkyje. Prie silpnø tuo metu gamyklø irdar silpnesniø kolûkiø bei tarybiniø ûkiø imta organizuoti VIIIXI klasiømokiniø gamybiná mokymà vienà dienà per savaitæ. Vidurinëse mokykloseásteigti to mokymo organizavimo reikalams specialûs direktoriø pavaduoto-jø etatai. Ypaè prasti reikalai buvo kaime, kur vaikinai tà dienà prasistumdy-davo prastose mechaninëse dirbtuvëse, o merginos karvidëse bei kiaulidë-se. Imtos organizuoti ,,iniciatyvos ið apaèios (paèiø mokyklø), kad abitu-rientai, baigæ vidurinæ mokyklà, kartu su klasës auklëtoju sudarytø komjau-nuoliðkà brigadà ir apsigyvenæ bendrai, kaip komunoje, taip iðdirbtø kolûky-je ar tarybiniame ûkyje 2 metus. Kadangi tos ,,iniciatyvos buvo primetamosið virðaus, nemaþa abiturientø ir jø klasiø auklëtojø nukentëjo: pirmieji, atsi-sakæ bûti brigadoje, gaudavo blogas charakteristikas ir negalëdavo ástoti áaukðtàsias mokyklas, o jø auklëtojai bûdavo pasmerkiami ir daþniausiai at-leidþiami ið darbo. Apskritai tuo metu stojant á aukðtàsias mokyklas pirme-nybë buvo teikiama turintiems 2 metø gamybinio darbo staþà, t. y. tada, kaibûdavo gana smarkiai uþmirðta tai, ko mokytasi mokykloje. Tai smukdë mo-kymo kokybæ aukðtosiose mokyklose. Þlugus N. Chruðèiovo reþimui, gamy-binio mokymo idëja buvo tyliai ,,numarinta (apie 1966 m.).

Garsieji N. Chruðèiovo ðûkiai, kvietæ pavyti ir pralenkti Amerikà, tvirti-næ, kad ,,dabartinë þmoniø karta gyvens komunizmo sàlygomis, o tos sàly-gos turëjo pradëti atsirasti apie 1980 m., skatino ir ðvietimo vadovus ieðkotipasiþymëjimo ir ásiteikimo partijai bei vyriausybei priemoniø. Jos buvo ras-tos. Teisingai pripaþástant, kad antrameèiavimas skaudi pedagoginë pro-blema tiek materialine, tiek moraline prasme, nutarta ðià problemà greitaiiðspræsti ir taip bent ðioje srityje pralenkti Amerikà. Buvo pradëtos kelti ,,ini-ciatyvos dirbti be antrameèiø, pasiekti 100 proc. paþangumà. Lietuvoje ði,,laimë bûti pirmuoju atiteko vienam Raseiniø raj. kaimo pradinës mokyk-los mokytojui. Kaip ir visos ,,puikios iniciatyvos, ði imta masiðkai ,,palaikytiir tapo beveik privaloma. Autorius, 12 metø dirbæs Telðiø rajone mokyklødirektoriumi, visus 12 metø visa tai juto ,,savo kailiu. Likus apie mënesiuiiki trimestro (mokslo metø) pabaigos, mokyklø inspektorius per mokykløvadovø pasitarimà praneðdavo, kokio paþangumo procento pageidautø, pri-

22

statant trimestro ar metinæ ataskaità. Kiekvienas direktorius nuleidæs galvàðá procentà kruopðèiai uþsiraðydavo á savo uþraðus ir suprasdavo: vienà tri-mestrà jis gali neatveþti to pageidaujamo procento, na, gal dar kità trimestrà,bet treèio karto jam jau nebus pageidaujamà procentà atveð jo ápëdinis. Otie pageidavimai augo: pradþioje buvo tenkinamasi 85 proc., vëliau praðyta90, dar vëliau 9899 proc. (maþdaug po 10 m.). Þinoma, èia minimas jau ira. a. inspektorius niekuo nebuvo dëtas.Jis ataskaitø suvestines turëjo veþti áVilniø, Vilnius á Maskvà ... O ten juk pasitarimuose ,,broliai baltarusiai nesyká pareikðdavo: ,,Jesli rodina potrebuet, dadim i 101 procent (,,Jei tëvynëpareikalaus, duosim ir 101 procentà)... Gráþæs ið tokio pasitarimo, autoriussuðaukdavo mokytojø susirinkimà ir liepdavo klasiø þurnaluose pieðtuku ið-vesti ,,signaliná trimestro ar metiná paþymá ið kiekvieno dëstomojo dalyko.Þinoma, tie paþymiai bûdavo realûs ir gerokai atsilikdavo nuo reikalaujamo-jo procento... Tada á darbà bûdavo paleidþiama ,,sunkioji artilerija: klasiø,tëvø susirinkimai, kur tik ámanoma ,,tempiant dvejetukininkus á ,,palaimin-tàjá trejetà (tuo metu buvo penkiø balø paþymiø sistema, teigiami paþymiaibuvo 3, 4, 5). Þinoma, reikalaujamas ar labai artimas jam procentas buvogaunamas. Mokytojai irgi þmonës. Ið aukðtesniøjø niekas nenorëdavo perdaug daþnai iðgirsti: ,,Raðai dvejetà mokiniui, raðai já ir sau.

Kad tai ne subjektyvûs áspûdþiai, liudija ir kiti ðaltiniai. Ðtai buvæs Ðakiøraj. ðvietimo skyriaus vedëjas, mokyklos direktorius, rajono ðvietimo darbuo-tojø profsàjungos pirmininkas Jonas Bosas savo knygoje raðo, kad 195556m. m. rajono mokyklø paþangumas buvo 72,7 proc., 195758 m. m. 81,8proc., 196061 87,4, 197677 99,7 proc. [36, p. 62 76].

,,Tempimas, ,,pagalba prigijo ir per egzaminus VII (VIII) ir XI klasë-se. O visø dalykø mokytojai visoje Lietuvoje plaèiai ëmë vartoti ,,matemati-næ patarlæ: ,,Tris raðau, du mintyje... To meto mokyklos situacija apraðomaMaþeikiø M. Raèkausko gimnazijos istorijoje: ,,Ávedus privalomà mokymà,vaikai visais ámanomais bûdais buvo sukvieèiami á mokyklà. Nors ne visi no-rëjo ar galëjo gerai mokytis, taèiau ið mokyklos iðeidavo ðiek tiek iðprusæ.Vienas ið neigiamø pedagoginio darbo reikalavimø procentomanija: ir ne-simokanèiam mokytojai buvo priversti raðyti teigiamà paþymá . Bûda-vo, kad ir sàmoningai nesimokæ mokiniai baigdavo vidurinæ mokyklà. Yrabuvæ metø, kad ir atestatø neateidavo atsiimti, tekdavo mokytojams nuneðtiá namus. Buvo skatinamas klasiø ir miestø lenktyniavimas [102, p. 54]. Ardaug bûdavo direktoriø ir mokytojø, nenulenkusiø galvos ir nepaklususiø,,procentomanijai? Nedaug. Autorius þino tik vienà tokià mokyklà: VilniausIX (dab. ðv. Kristoforo) vidurinæ, pradëjusià veikti 1976 m. Jos direktoriumi

23

tapo talentingas pedagogas G. Matulaitis (mokykloje iðdirbo iki 1998 m., ikiiðëjimo á pensijà). Iki 1976 m. jis dirbo Ðvietimo ministerijos inspektoriumiir, prieð eidamas direktoriauti, suagitavo pereiti á ðià mokyklà talentingiau-sius Vilniaus miesto mokytojus. Ðioje mokykloje paþangumo procentas lai-kydavosi apie 85 proc. ir tai ,,kainavo G. Matulaièiui negautà Lenino ordinà(kuo jis dabar gali itin didþiuotis). Kadangi aplinkinëse mokyklose mokytisbûdavo kur kas lengviau, ið ðios mokyklos daug mokiniø pabëgdavo á aplinki-nes. Talentingieji mokytojai daþniausiai buvo geri dalyko specialistai, o pe-dagogai ne itin geri, todël gana daþnai ,,perlenkdavo lazdà, perkraudamimokinius namø uþduotimis, kai kurie vertindami mokiniø þinias pagal prin-cipà: ,,Penketui moka ponas Dievas, að moku ketvertui, o jûs trejetui. To-dël silpnesniø, maþiau gabiø ar stropiø mokiniø tarpe mokyklai prigijo ,,IXforto pavadinimas...

,,Po Chruðèiovo reformø þlugimo pamaþu gráþo senoji ,,tvarka, tik kiekmodifikuota. Jà dabar vadiname stagnacijos, arba sàstingio, vardu. Tai taspats stalinizmas, tik be sadizmo, ið dalies ir be masiniø represijø. Liko visokieapribojimai, draudimai, suvarþymai, dvasinë priespauda. Bolðevikø partijabuvo sutapatinta su valstybe. Totalinis sekimas ir þiaurus susidorojimas sukitaip màstanèiais. Melas ir teisybës slëpimas. Visiðkas lietuviø tautos teisiøignoravimas, taip L. Breþnevo valdymà apibûdina akad. Z. Zinkevièius[175, p. 191]. Kaip tik ðio valdymo metu imta ágyvendinti visuotinio viduriniomokymo idëjà. Tai dar pasunkino mokytojo dalià. Esant slogiai politinei at-mosferai, mokytojams dirbti darosi dar sunkiau. Jei anksèiau paþangumo pro-centà teko ,,tempti tik iki VIII klasës imtinai, tai realizuojat minëtàjà idëjà,,tempimo laikas pailgëjo 3 metais. Kadangi vyresniøjø klasiø mokiniai jaulabiau subrendæ, jiems buvo aiðku, kad mokytojai negali raðyti per daug dve-jetø, kad mokyklos ,,privalo jiems iðduoti vidurinio mokslo atestatus. Ne-maþa dalis mokiniø ëmë tuo piktnaudþiauti, tyèiotis ið mokytojø, trukdydamibesimokantiems sàþiningai ir rodydami jiems blogà pavyzdá. Ypaè sunku pa-sidarë dirbti tiksliøjø mokslø mokytojams: pereinant prie visuotinio viduri-nio mokymo buvo ypaè pasunkintos matematikos, fizikos ir chemijos progra-mos (apie matematikos programas ir vadovëlius kalbësime þemiau, þr. 1.3).Procentomanijos pëdsakai liko iki ðiø dienø. Ne veltui dalis mokytojø, moki-niø ir tëvø labai prieðiðkai sutiko valstybiniø egzaminø ávedimà 1999 m., nesnujautë, kokie bus rezultatai: ,,Per matematikos egzaminà daugiausia buvogalima surinkti 54 taðkus (tiek ir surinko 39 abiturientai (ið beveik 12 tûkst.laikiusiøjø. A. A.), egzaminà iðlaikë gavusieji ne maþiau kaip 13 tað-kø, o paþymiu ,,deðimt ávertinti surinkæ ne maþiau kaip 45 taðkus. Matema-

24

tikos valstybinio egzamino neiðlaikë net 17,5 proc. egzaminà laikiusiø moks-leiviø [402]. Istorijos valstybinio egzamino neiðlaikë 7,3 proc. laikiusiøjø.Tokie rezultatai Lietuvoje jau buvo negirdëti daugiau kaip 40 metø...

Bet procentomanijos pëdsakai lieka gajûs ir toliau. 2000 metais ,,Na-cionalinis egzaminø centras surinko statistikà apie abiturientø abiejø mate-matikos egzaminø valstybinio ir mokyklinio rezultatus. Atidþiau paþiûrëjusá neiðlaikiusiø valstybinio brandos egzamino moksleiviø mokyklinioegzamino paþymius , jie stebina. Ar gali abiturientai, surinkæ per vals-tybiná egzaminà tik 56 taðkus , mokykliná brandos egzaminà laikytideðimtukais? Net jei ðio egzamino uþduotis ir buvo tikrai lengvesnë, kaippaaiðkinti faktà, kad atskiruose rajonuose visø valstybinio egzamino neiðlai-kiusiøjø moksleiviø mokyklinio brandos egzamino paþymiø vidurkis didesnisuþ 9?, raðë tuometinis centro direktorius matematikas doc. dr. A. Zabu-lionis [716, p. 11]. O kaip klykë mûsø ,,laisvoji spauda, kai 2001 m. per lietu-viø k. ir literatûros valstybiná egzaminà 1/6 abiturientø gavo nepatenkinamuspaþymius, ,,kukliai nutylëdama, kad: 1) 5/6 ðiø abiturientø tà egzaminà ið-laikë sëkmingai ir 2) ðis egzaminas yra ne tik baigiamasis, bet ir stojamasis(VU yra buvæ metø, kai per ðio dalyko stojamàjá egzaminà pusë stojanèiøjøjo neiðlaikydavo). O bendrojo iðsilavinimo spragas, ,,sukauptas per XX a. IIpusæ ir ,,tebekaupiamas dabar, akivaizdþiai mums visiems demonstruoja Lie-tuvos televizijos laidos ,,Klausimëlis respondentai.

19821984 m. imta vykdyti eilinë ðvietimo reforma. Ðiek tiek padidintasmokytojø atlyginimas. Kitas pozityvus reformos bruoþas: atkreiptas dëmesysá sàþiningai besimokanèiø mokiniø perkrovimà ir imtos prastinti mokymoprogramos, ypaè tiksliøjø mokslø. Bet vël gráþta prie gamybinio mokymo idë-jos. Padëtis èia buvo kiek geresnë, nes ámonës ir ûkiai jau buvo stipresni neguprieð 20 metø. Taèiau pirmieji rezultatai nebuvo guodþiantys ið ágijusiø kar-tu su vidurinio mokslo atestatu ir konkreèià specialybæ, vos vienas kitas eida-vo dirbti á gamybà pagal tà specialybæ, t. y. vël, kaip buvo áprasta SSRS dau-gelyje srièiø, buvo ,,ðaudoma ið patrankos á þvirblá.

Nuo 1979 m. garsiojo Taðkento pasitarimo mokyklose sustiprëjo rusifi-kacija. Rusø kalbos mokyti pradedama vaikø darþeliuose, kaip atskiro daly-ko jau I klasëje. Buvo ðûkèiojama apie ,,antràjà gimtàjà kalbà. Jei ilgiaubûtø gyvenæs nelabai ðviesios atminties, amþinà atilsá duok jam,Vieðpatie,Lietuvos SSR ðvietimo ministras, arðus rusifikavimo vykdytojas A. Rimkus(19331982), jau apie 1985 m. kai kurie humanitariniai dalykai vyresniosioseklasëse bûtø buvæ dëstomi rusiðkai. Rusø kalba tapo privilegijuotu dalykumokykloje: jei klasë buvo didesnë negu 16 mokiniø, ji per rusø kalbos pamo-

25

kas buvo skaidoma á pogrupius tai smarkiai padidino bendràjá rusø kalbosmokytojø skaièiø mokyklose. Dël to padaugëjo ir priimamø á atitinkamusaukðtøjø mokyklø fakultetus. Rusø kalbos mokytojo profesija tapo prestiþi-në: mokytojø atlyginimas buvo 1520 proc. didesnis negu kitø, atitinkamaibuvo didesnë ir studentø rusistø stipendija.

Ádomi problema vakarinës bendrojo lavinimo mokyklos. Pokario me-tais dël ávairiø materialiniø ir ðeimyniniø aplinkybiø daug kas dieninëse mo-kyklose mokytis negalëjo. ,,Pirmàjá aneksijos deðimtmetá partiniø komitetøir tarybinës valdþios kadrai buvo maþamoksliai, daþniausiai nebaigæ viduri-nio mokslo [102, p. 126]. Protingesni ið jø irgi siekë mokslo. Tokieþmonës daþniausiai sàþiningai lankë vakarines mokyklas ir jose rimtai mokë-si. Vëliau, pradedant maþdaug 1960 m., tokiø þmoniø sumaþëjo, bet uþtatpadidëjo nebenorinèiø mokytis dieninëje mokykloje, o nepilnas vidurinis ið-silavinimas jau buvo privalomas. Ðios aplinkybës vertë plësti vakariniø mo-kyklø tinklà. Tad 194546 m. m. buvo 34 vakarinës mokyklos (4600 mokiniø),o 195960 m. m. jau 126 vakarinës mokyklos (25 588 mokiniai) [770]. Apie1962 m., norint pagerinti turinèiøjø nebaigtà viduriná iðsimokslinimà ,,rodik-lius, prie visø kaimo mokyklø imta steigti vakarines klases, nes daugiausianebaigusiøjø 8 klasiø buvo kaime (jie dël þemo iðsilavinimo negalëjo ásidar-binti miestuose tuo galima paaiðkinti ir dabartiná kaimo nuosmuká: jau nuopat privalomo septynmeèio mokymo ávedimo pradþios mokytojai tingesnius,negabesnius gàsdindavo ,,Nesimokai liksi kolchoze; taip ir atsitiko). Ðiuosrodiklius pagerinus ir áteikus aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimus vai-ruotojams, traktorininkams (kurie irgi jau ágijo galimybæ tapti vairuotojais,nes imta reikalauti septynmeèio (aðtuonmeèio) iðsilavinimo, norint gauti vai-ruotojo teises), melþëjoms, tos klasës kuriam laikui nunyko. Taèiau nelabaiilgam. Apie 1972 m., iðkëlus visuotinio vidurinio mokymo idëjà ir artëjant1979 m. SSRS gyventojø suraðymui, norint pasididþiuoti prieð pasaulá dideliuprocentu þmoniø, turinèiø viduriná iðsilavinimà, vël imta atidarinëti vakari-nes klases prie kaimo mokyklø, bet dabar jau daþniausiai IXXI (net ir prieaðtuonmeèiø mokyklø), taip pat plësti vakarines mokyklas miestuose: visidirbantieji iki 30 m., pasitelkus darbovietes, jø vadovus, partijos, komjauni-mo bei profsàjungos lyderius, buvo varomi ásigyti vidurinio mokslo atestatø.Aiðku, buvo ávairiausiø kuriozø, kaip ir visose masinëse kampanijose. Auto-rius gali pasidalyti savo prisiminimais ir patirtimi ðioje srityje. Dirbant Res-publikiniame mokytojø tobulinimosi institute (toliau RMTI), tekdavo ,,pri-sidurti prie maþos ,,nelaipsniuoto vyr. dëstytojo algos uþdarbiaujant Vil-niaus XIII vakarinëje (pamaininëje) mokykloje, kuri buvo Krokuvos gatvëje

26

(dabar yra iðlikæ tik ðios mokyklos pamatai, tas senas pastatas buvo kaþkodëldar sovietmeèiu nugriautas, jo vietoje nieko nepastatant). Tekdavo dëstytimatematikà XI klasëje. Ji buvo pamaininë, t. y. dalis mokiniø ateidavo á pa-mokas ið ryto, kiti á tos paèios temos pamokas vakare (beje, pastarøjø bûda-vo kiek daugëliau). Klasëje ið viso bûdavo apie 70 mokiniø, per dienà ateida-vo á pamokas 56, reèiau 1012. Todël, baigiantis pusmeèiui, á retus tuðèiusbe þenklelio ,,n langelius tekdavo áraðyti ,,3, kad visi bûtø ,,paþangûs. Daþ-niau lankantys buvo ávertinami ,,4 ir retai ,,5 pastarieji ðá tà mokëdavo,nes gerai lankydavo mokyklà. Kadangi baigiamojo egzamino tematika tuo-met bûdavo skelbiama per televizijà, tai sàlygø nuraðymà á egzaminø lapusorganizuodavo egzaminø komisijos asistentai. O autorius su plonai raðanèiutuðinuku ir parengtais raðyti per kalkæ lapais (tuo metu mokyklose daugini-mo technikos nebuvo) buvo pasodinamas prie televizoriaus direktoriaus ka-binete, kur jis nuo ekrano ramiai nusiraðydavo sàlygas ir minëtuose lapuoseiðspræsdavo egzaminø uþduotis. Vëliau jis vaiðindavosi kava, o lapø su spren-dimais pristatymu á egzaminø salæ ir jø paskleidimu egzaminuojamøjø ,,ma-sëse pasirûpindavo asistentai. Sunkoka bûdavo taisyti tokius darbus, nes,pvz., ,,spræsdami lygtá

,3222

2

12 2

=++

x

x

aukðèiau minëtieji trejetukininkai, manydami, kad mokytojas skubëdamasuþraðë nelabai tvarkingai, daþniausiai uþraðydavo jà ,,tvarkingai:

.3222

122 2 =+

+x

x

Kai kas ðià lygtá bandydavo iðspræsti ir gaudavo kitoká atsakymà, negumokytojo sprendime: jie manydavo, kad mokytojas suklydo. Bet tokiø abitu-rientø buvo labai maþai. Kiti ,,gaudavo tokius paèius atsakymus kaip moky-tojas. Taigi egzamino paþymys daþniausiai priklausydavo nuo nusiraðymo ko-kybës. Daþniau mokyklà lankæ nusiraðydavo geriau. Beje, XIII vakarinë vi-durinë mokykla ir Ðvietimo ministerija buvo toje paèioje gatvëje. Joje uþdar-biaudavo ir keli ministerijos inspektoriai, tarp jø ir minëtasis G. Matulaitis.

Panaði padëtis buvo visur. Ðtai buvusio RMTI darbuotojø brigada buvopasiøsta tikrinti vakarinio mokymo á Kaunà. Brigados vadovas psichologas,psichologijos daktaras, ilgà laikà pats dirbæs vakarinëse mokyklose, papraðëlabai patyrusio matematiko, RMTI matematikos kabineto vedëjo, parengti

27

kontroliná darbà ið matematikos XI klasiø mokiniams. Á kontroliná darbà labai lengvà buvo átrauktas ir vienas lengvutis keliø veiksmø aritmetinispratimas ið VI klasës uþdavinyno. Vienoje geriausia laikomoje Kauno vaka-rinëje mokykloje ðio pratimo neiðsprendë nei vienas vienuoliktokas. Ir kàmanote? Per tikrinimo aptarimà ðios mokyklos direktoriaus pavaduotoja bri-gadà ir jos vadovà apkaltino jø kilniø pastangø ágyvendinti visuotiná viduri-ná dirbanèiojo jaunimo mokymà þlugdymu: kai kurie mokiniai po kontroli-nio darbo susigëdo ir bandë mesti mokyklà... Pavaduotojai pritarë ir Ðvieti-mo ministerijos inspektorius, atsakingas uþ vakariná mokymà.

O ðtai kà raðo patyræs pedagogas V. Bernatonis: ,,Mokytojas A. pasako-jo apie jo patirtà nutikimà per fizikos egzaminà. ,,Egzaminas vyksta nustaty-ta tvarka. Vyrai iðtraukia bilietus, ruoðiasi , iðdaliju visiems ,,ðpar-galkas. Visi atsakinëja, ávertinu, jokiø problemø. O tas N. S. ateina atsaki-nëti ir tyli. Në þodelio. Þiûri tik ir ðypsosi. Teko paèiam klausti, paèiam iratsakyti. Ádomu buvo, kodël jis nepasinaudojo mano ðpargalke. Pasirodo, varg-ðelis, pamirðæs raides, gal ir ne visas, bet rizikuoti ir skaityti tiesiog nedrásæs[23, p. 15]. Manytina, kad daugiau komentarø nebereikia

Dar sunkiau buvo ágyvendinti visuotiná viduriná jaunimo iki 30 metømokymà kaime. Beveik prie visø kaimo mokyklø buvo steigiami neakivaizdi-nio mokymo konsultaciniai punktai. Juose mokslo metai trukdavo ... 36 die-nas: 4 sesijos po 9 dienas lapkrièio vasario mënesiais, t. y. tada, kai þemësûkyje sumaþëja darbø. Pagal idëjà tos 9 dienos buvo skiriamos konsultaci-joms, kuriø metu paaiðkinama medþiaga ir pateikiamos uþduotys áskaitoms,laikomoms tarpsesijiniu metu. Autoriui su kitø kontrolieriø grupe teko sa-vaitæ laiko tikrinti tokiø konsultaciniø punktø darbà 1976 m. viename PietøLietuvos rajone. Apsilankius 5 punktuose, teko stebëti ið viso 10 matemati-kos konsultacijø. Mokytojai joms buvo kruopðèiai pasirengæ, gerai, vaizdþiaiaiðkino moksleiviams medþiagà. Absoliuti moksleiviø dauguma vyrai: trak-torininkai bei vairuotojai, apsirengæ kiek neáprasta jiems apranga iðeigi-niais kostiumais ir kaklaraiðèiais, tyliai ir beveik visu 100 proc. pagal sàraðussëdëjo suoluose bei kantriai klausësi, beveik nieko neuþsiraðydami. Per visas10 stebëtø konsultacijø nei vienas moksleivis neiðtarë nei vieno þodþio: ne-pateikë mokytojams jokiø klausimø po konsultacijø, mokytojai jø nieko irgineklausinëjo ir nekvietë prie lentos. Kà gi, tai buvo konsultacijos ir jei dësty-mas geras, moksleiviams aiðkus, tai jokiø klausimø ir nereikia... Tarpsesijiniumetu bus sëkmingai iðlaikytos áskaitos ir panaðiai, kaip Vilniaus XIII vakari-nëje, bus iðlaikytas ir egzaminas... O Pietø Lietuvos rajono kolûkiø pirminin-kai, partijos, komjaunimo ir profsàjungos vadai sëkmingai suorganizavo, ko

28

gero, vienintelæ beveik 100 proc. lankomumu pasiþymëjusià neakivaizdiniomokymo sesijà ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje, nes apie kontrolieriøatvykimà buvo praneðta prieð 2 savaites (taip buvo daroma visada, nes sovie-tinëje Lietuvoje visada trûko vietø vieðbuèiuose ir jas uþsakyti reikëdavo iðanksto)... Beje, ir ðiame rajone, ir visoje Lietuvoje neakivaizdinëse mokyklo-se kaimuose mokësi dauguma tø, kurie prieð keletà metø buvo ásigijæ aðtuon-metá iðsilavinimà vakarinëse mokyklose...

Visa tai buvo palaiminta aukðèiausiu lygiu. Ministrui A. Rimkui ásakius,Lietuvoje buvo pradëta ir vykdyta kampanija ,,pavyti ir pralenkti VidurinësAzijos broliðkas respublikas pagal vakarinio mokymo realizavimo ir paþan-gumo rodiklius. ,,Tarybinio mokytojo (toliau TM) laikraðtyje kelis metusnuolat buvo spausdinamos suvestinës apie vakariniø mokyklø veiklos rezul-tatus rajonuose ir miestuose, panaðiai kaip apie sëjà ar derliaus nuëmimàkituose sovietiniuose laikraðèiuose, ir vargas buvo tiems vadovams, kurie at-sidurdavo suvestinës rodikliø ,,uodegoje. Visi stengdavosi ten neatsidurti.Ðtai 197879 m. m. Ðakiø rajono ,,Neakivaizdinës vidurinës mokyklos kom-plektavimas ávykdytas 134 proc. [36, p. 76]. Pastangos veltui nenuëjo: kelismetus ið eilës Lietuva gaudavo sàjunginæ pereinamàjà raudonàjà vëliavà uþsëkmingà vakarinio mokymo organizavimà. Jos nebeiðkovojo tik po A. Rim-kaus mirties. Toks vakarinio vidurinio mokymo profanavimas irgi nekëlë neimokymosi, nei mokyklos, nei mokytojo autoriteto. Tingesni moksleiviai iðdieniniø mokyklø ëmë verþtis á vakarinæ, kurioje nei mokytis, nei lankyti mo-kyklos nereikëjo, o vidurinio mokslo atestatà vis tiek gaudavo.

Viena ið svarbiø mokymo srièiø amatø, darbo rezervø, profesinës tech-nikos mokyklos. Lietuvoje darbo rezervø mokyklas imta kurti 1940 m. rude-ná, suvalstybinus nepriklausomoje Lietuvoje 193940 m. m. veikusias 30 amatømokyklø su 4628 mokiniais, dar ákûrus naujas mokyklas Vilniuje, Rûdiðkëse,Ignalinoje. 1949 m. darbo rezervø mokyklø buvo 59, jose rengti 60 specialy-biø darbininkai. Nuo 1953 m. imta rengti ir mechanizatorius kaimui. 1959 m.darbo rezervø mokyklos pervadintos profesinëmis technikos mokyklomis (to-liau VPTM) [767, p. 56, 389]. Nuo 1984 m. visos profesinës technikos mo-kyklos tapo vidurinëmis. 1985 m. jø Lietuvoje buvo 97 (58 760 mokiniø), ið jø90 dieniniø (54 740 mokiniø) [770, p. 453]. Tai buvo miestø profesinës tech-nikos mokyklos, rengusios pramonës darbininkus. 1986 m. Lietuvoje buvo ir40 viduriniø þemës ûkio profesiniø technikos mokyklø (toliau VÞÛPTM)su beveik 25 tûkst. moksleiviø [770, p. 663]. Visa tai labai graþu, bet ir èianeapsieita be ðiurkðèiø iðkraipymø.Ypaè jie iðryðkëjo, ákûrus VPTM irVÞÛPTM: á jas ástojæ paprastai silpnesni mokiniai per 3 metus turëdavo ágy-

29

ti ir viduriná iðsilavinimà, ir specialybæ. Nukentëdavo ypaè pirmojo kokybë:net ir su pagyrimu baigæ ðias mokyklas ir todël be stojamøjø egzaminø priim-ti á aukðtàsias mokyklas, jose sugebëdavo mokytis tik iki I egzaminø sesijos.Daugumoje tokiø mokyklø buvo sunku palaikyti drausmæ, kai kurios jø taponusikaltëliø peryklomis. Kadangi tokiø mokyklø buvo steigiama vis daugiau,á jas tekdavo ,,orientuoti beveik prievarta: ypaè á statybininkø, þemës ûkiomokyklas, jei jos dar garsëdavo ir prasta moksleiviø drausme. Todël aukðtes-nieji mokyklø valdymo organai duodavo nurodymus mokykloms, kiek mo-kiniø turi stoti á profesines technikos mokyklas. Mokykla buvo geriau verti-nama, jei maþiau ástodavo á aukðtàsias, o daugiau á profesines technikosmokyklas [102, p. 54]. Vienas aðtrialieþuvis ðvietimo skyriaus vedëjas palei-do per visà Lietuvà kalambûrà: ,,Dabar su karvës uodega uþdengsime visusmokyklø darbo trûkumus. Kliûdavo dël to planø nevykdymo ir Vilniaus IXvidurinei mokyklai... Bûtina paþymëti, kad moksleiviø aprûpinimas profesi-nëse mokyklose pagal tuometinius standartus buvo gana geras: jie gaudavovisà valstybës iðlaikymà ir dar stipendijà. Nebloga buvo, kur kas geresnë uþviduriniø mokyklø, materialinë mokymo bazë. Tingesni, negabesni á tokiasmokyklas stodavo noriau, ypaè tada, kai vidurinis iðsilavinimas tapo privalo-mas: 3 metus iðlaikomiems valstybës galima buvo ,,volioti durniø ir gautividurinio mokslo atestatà. Daug baigusiøjø (VIII deðimtmeèio pabaigoje apie85 proc.) dirbdavo ne pagal ágytà specialybæ. Taigi ir èia buvo ,,ðaudoma iðpatrankos á þvirblá...

Kiek geresnë padëtis buvo dar vienoje vidurinio mokymo grandyje specialiojo vidurinio mokymo (technikumuose). Á technikumus priimdavoiðëjusius ne visà ar visà viduriná mokslà ir iðlaikiusius 23 stojamuosius egza-minus. Mokymasis trukdavo pirmiesiems 34, antriesiems 23 metus. Dau-guma moksleiviø gaudavo bendrabuèius, apie 74 proc. stipendijas. Baigætechnikumà su pagyrimu ar iðdirbæ 3 metus pagal paskyrimà galëjo stoti áaukðtàjà mokyklà mokytis dieniniame skyriuje, be jokiø apribojimø studijuo-ti vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuje. Patys technikumai irgi daþnaiturëjo tokius skyrius. 1987 m. Lietuvoje buvo 66 technikumai su 58 780 moks-leiviø, ið jø 45 204 mokësi dieniniuose, 2916 vakariniuose ir 10 660 neakivaiz-diniuose skyriuose [770, p. 294]. Ypaè technikumai buvo populiarûs iki 1960m., kai labai daug ðeimø gyveno nepasiturinèiai: stipendija, bendrabutis irgreitai ágyjama specialybë viliodavo neturtingus ir gabius moksleivius. Dau-gelis jø vëliau ágijo aukðtàjá iðsilavinimà, tapo mokslø daktarais ir habilituo-tais daktarais. Mokymosi ir drausmës padëtis tapo prastesnë, kai vidurinisiðsilavinimas tapo privalomas.

30

Taigi Lietuvoje, kaip ir visoje SSRS, buvo itin paplitusi ,,pokazucha,kiekybiniø rodikliø vaikymasis.

Kuriant daug naujø mokyklø, joms reikëjo pastatø. Taèiau beveik iki1960 m. nauji pastatai beveik nebuvo statomi nebuvo lëðø. Tad mokykløaprûpinimas patalpomis ,,spræstas bolðevikiðkai norint turëti reikiaatimti [165, p. 242]. Daug mokyklø buvo ákurtos ið parapijø atimtose klebo-nijose, iðveþtøjø á Sibirà namuose (juos daþnai perkeliant á baþnytkaimius armiestelius). Panaikinus stribø bûrius, stribynø pastatai (kurie irgi buvo ið anks-tesniø savininkø atimti) irgi daþnai atitekdavo mokykloms. Maþdaug nuo 1960m. prie kaimo mokyklø, kuriø pastatø bûklë daþnai bûdavo gana kritiðka tiektiesiogine nusidëvëjimo, tiek tûrio ir ploto, tenkanèio vienam mokiniui, pras-me, imta statyti priestatus. Kadangi sovietiniais laikais buvo grieþtai laiko-masi instrukcijø, kaimø ir miesteliø architektûriniuose ansambliuose atsira-do keisto stiliaus pastatai: prie medinio vienaaukðèio mokyklos pastato daþ-niausiai buvo pristatomas dviaukðtis, mûrinis, daug didesnis priestatas. Aðt-rialieþuviai greitai sugalvojo naujà kalambûrà: ,,Prie sagos prisiuvo ðvarkà...Imta statyti ir tipinius blokinius viduriniø mokyklø pastatus (daugiausia mies-tuose). Projektai nevykæ, vaikytasi pigumo: þiemà tie pastatai labai ðalti,vasarà karðti kaip ðiltnamiai.

1.3. Apie matematikos vadovëlius ir kità mokomàjàliteratûrà

1.3.1. Bendros pastabos

Matematikos mokymui, kaip þinoma, reikalingi vadovëliai ir uþdaviny-nai, mokymo metodikos ir metodiniø nurodymø knygos mokytojui, vaizdi-nës priemonës, dalijamoji didaktinë medþiaga, medþiaga fakultatyviniamsuþsiëmimams ir kt. Bûtume neteisûs, jei sakytume, kad Lietuvos mokyklosvisu tuo buvo blogai aprûpinamos. Matematinæ literatûrà pradëta leisti sun-kiu pokario metu, nuo 1944 m. (pirmiausia leisti vadovëliai). ,,Knygø met-raðèio [757] ir ,,Spaudos metraðèio duomenimis [765], skaièiuojant tik pir-muosius naujø ir perdirbtø vadovëliø bei kitø matematiniø knygø leidimusgalima tvirtinti, kad 19441990 m. Lietuvoje iðleistos 337 matematinës kny-gos mokyklai. Ið jø 177 (52,5 proc.) yra verstos ið rusø kalbos, 160 (47,5 proc.) paraðytos lietuviø autoriø. Reikia pabrëþti, kad absoliuti dauguma versti-

31

niø knygø knygos, iðleistos stambiø leidyklø, daugiausia Valstybinës peda-goginës literatûros leidyklos (toliau VPLL), vëliau pavadintos ,,Ðviesa,daugelis jø leistos pakartotinai, todël, suskaièiavus pakartotinius leidimus,knygø skaièius ið tiesø bûtø kelis kartus didesnis. Ið lietuviø autoriø pakarto-tiniais leidimais gali pasigirti tik vadovëliø autoriai: M. Petrauskas1 (taip pa-þymëto asmens biografijà rasite skyriaus gale) [127129], Z. Rupeika2 [148],V. Blagnys3 ir E. Èekuolienë [25], B. Balèytis4 [1417]. Kitø lietuviø autoriøknygos daþniausiai yra iðleistos tik po vienà kartà. 76 (47,5 proc.) ið jø yraiðleistos maþais tiraþais, spausdintos dauginimo technika, o tarp verstiniø kny-gø tokiø yra tik 5 (2,82 proc.). Beje, vadovëliø ir uþdavinynø autoriai lietu-viai, skaièiuojant pirmuosius jø knygø leidimus, jø teiðleido vos 9 (14,5 proc.)ið bendro 62 vadovëliø ir uþdavinynø skaièiaus. Tik B. Balèytis gali pasigirtidideliu leidimø skaièiumi (pirmuosius ir perdirbtus vadovëlius leido 19701990 m., dar du kartus perdirbæs leidþia ir dabar) ir tuo, kad iðstûmë versti-nius monopolistus ið pradiniø klasiø matematikos vadovëliø rinkos. Ádomusjo interviu ðiuo klausimu, duotas 1999 05 03 ,,Kauno dienos þurnalistei A.Kibirkðtienei:

Kada iðëjo pirmasis Jûsø parengtas vadovëlis? 1970 metais. Tai buvo paèios þymiausios XX a. matematikos mokymo

turinio reformos metai, kai beveik visame pasaulyje ,,giedojo psalmes nau-jai mokymo krypèiai, pagrástai aibiø teorijos logika. Deja, suaugusiøjø noraiir ásitikinimai, nors ir grindþiami eksperimentais, nebuvo adekvatûs su dau-gumos vaikø galimybëmis. Bet prieð madà ir tada nebuvo galima atsispirti,tad ir að persistengiau.

Kiek jûsø parengtø vadovëliø leidimø per ilgus pedagoginës veiklosmetus sulaukë pradinukai ir jø mokytojai?

Daug. Nuo 1970 iki 1993 metø kiekvienos klasës vadovëlis buvo lei-dþiamas kasmet. Manau, svarbiau pasakyti, kad po 19701977 metø nesëk-mës su aibiø koncepcija vadovëliai buvo perraðyti kaip nauji. Tas pats buvopadaryta nuo 1986 metø, kai, pereidami prie ðeðiameèiø mokymo, vël atkû-rëme keturmetæ pradinæ mokyklà.

Visur iki 1990 m. klestëjo Maskvos monopolis vyresniøjø klasiø vado-vëliai (iðskyrus lygiagreèiai 9 kartus iðleistà Z. Rupeikos trigonometrijos va-dovëlá) buvo verstiniai. Beje, ir verstiniai vadovëliai keitë vienas kità, daþ-niausiai iðstumdami prieð tai naudotà. Kaip kito vadovëliai nagrinëjamuojulaikotarpiu (nuo 1944 m.) atsakysime kituose skyreliuose.

32

1.3.2. Pradiniø klasiø (skyriø iki 1949 m.) matematikosvadovëliai

Nuo 1944 m. imta leisti ir naudoti IIII skyriuose N. Popovos [132134], IV skyriuje jos ir A. Pèiolkos vadovëlius [135]. Jie iðsilaikë mokykloseiki 1950 m. Lygiagreèiai su jais buvo leidþiami ir M. Petrausko vadovëliai[127129] IIII skyriams. Nuo 1947 m. imti leisti N. Nikitino5 ir kt. vadovë-liai [106110] minëtus vadovëlius pakeitë, bet nelabai ilgam. 19551956 m.iðleidþiami G. Pèiolkos ir G. Poliako vadovëliai [121124], kurie beveik de-ðimtmetá buvo vieninteliai. Nuo 1966 m. I klasëje pasirodë alternatyvus V.Blagnio ir E. Èekuolienës vadovëlis [25], beje, pirmas spalvotas lietuviðkasmatematikos vadovëlis. Nuo 1970 m. imta naudotis jau minëtais B. Balèyèiovadovëliais, pratybø sàsiuviniais ir knygomis mokytojams su patarimais, kaipmokyti matematikos atitinkamoje klasëje.

1.3.3. Dalykinës sistemos aritmetikos (nuo 1971 m.IVV klasiø matematikos) vadovëliai ir uþdavinynai

1945 m. buvo iðleistas E. Berezanskajos6 aritmetikos uþdavinynas [22],SSRS vartotas kaip pagrindinis nuo 1933 m., o 1946 m. A. Kiseliovo7 arit-metikos teorijos vadovëlis [66]. Ðis vadovëlis Rusijoje pirmà kartà buvo ið-leistas 1884 m., po to leistas deðimtis kartø. 19371938 m. jis buvo perdirbtasir priimtas naudoti kaip vienintelis visoje SSRS. Ðiuos leidinius atitinkamaipakeitë 1955 m. iðleistas K. Ponomariovo ir L. Syrnevo uþdavinynas [131] beiI. Ðevèenkos8 vadovëlis [159]. Nuo 1971 m. juos pakeitë N. Vilenkino9 ir kt.matematikos vadovëliai [168, 169] IV ir V klasëms, redaguoti A. Markuðevi-èiaus10 , iðleisti kartu su knygomis mokytojui ir didaktinës medþiagos rinki-niais. Jau IV klasëje vaikai buvo supaþindinami su tiese, spinduliu, atkarpa,skaitinëmis aibëmis, jø elementais, þenklais ∈ ir ∉, skaitiniu reiðkiniu ir joreikðme, reiðkiniu su kintamuoju, lygties ðaknø sàvoka, nelygybës sprendiniosàvoka, þenklais ≤ ir ≥, tûrio sàvoka, dviguba nelygybe, apytiksliu skaièiavi-mu, paprastøjø trupmenø sudëtimi ir atimtimi bei daugyba ið sveikojo skai-èiaus, kampais, jø pusiaukampinëmis, veiksmø dësniais ir savybëmis, jø tai-kymu, dalumo þymëmis, netaisyklingomis trupmenomis, deðimtainëmis trup-menomis, jø veiksmais, apvalinimu, procentø skaièiavimu, kampø matavi-mu, skritulinëmis diagramomis, masteliu, trikampiø braiþymu, aritmetiniuvidurkiu. Ðie klausimai savaime matematine prasme ádomûs, reikalingi, pa-teikiami gana metodiðkai, taèiau mokymo programa, orientuota á deðimtuo-

33

sius metus bebaigiantá vaikà, buvo ir per plati, ir per sunki. Tà patá galimapasakyti ir apie V klasæ. Vëliau ir programà, ir mokymo priemones teko netdu kartus prastinti ir leisti pakartotinai (iki 1990 m.). 1990 m. V klasëje imtasnaudoti estø pedagogø E. Nurko (Nurk) ir A. Telgmos (Telgmaa)11 vadovëlis[115], nugalëjæs SSRS paskelbtame konkurse.

1.3.4. Þemesniøjø klasiø algebros vadovëliai ir uþdavinynai

19451946 m. buvo iðleistas N. Ðapoðnikovo12 ir N. Valcovo uþdaviny-nas [155], kuris buvo vartojamas Rusijos ir SSRS mokyklose jau nuo 1890 m.,o 1946 m. A. Kiseliovo vadovëlis [64], kurio I leidimas Rusijoje iðëjo 1886m., o 19371938 m. buvo perdirbtas ir priimtas naudoti kaip pagrindinis viso-je SSRS. Uþdavinynà 1952 m. pakeitë P. Larièevo13 uþdavinynas [84], kurisbuvo apdovanotas K. Uðinskio premija ir imtas vartoti kaip pagrindinis viso-je SSRS bei satelitinëse ,,liaudies demokratijos valstybëse. Teorijos vadovë-lá 1957 m. pakeitë A. Barsukovo vadovëlis [19]. 19731975 m. vadovëlá iruþdavinynà iðstûmë A. Makaryèevo ir kt. algebros vadovëliai [9193], kuriebuvo leidþiami su mokytojo knygomis ir didaktinës medþiagos rinkiniais. Dukartus perdirbus, visa tai buvo leidþiama iki pat 1990 m. (ir dar ilgokai po jø).Perdirbti reikëjo, nes pradiniame vadovëlio variante buvo labai daug aibiøteorijos elementø, sudëtingos simbolikos, kuri palaipsniui buvo prastinama.

1.3.5. Geometrijos vadovëliai ir uþdavinynai þemesniosiomsklasëms

1946 m. buvo iðleistas jau minëto A. Kiseliovo vadovëlis [67], kurio Ileidimas Rusijoje pasirodë 1892 m., ir po to vadovëlis dar buvo iðleistas ke-liolika kartø, 19371938 m. pertvarkytas ir pasidarë pagrindinis visoje SSRS.1947 m. iðleistas N. Rybkino14 uþdavinynas [142], Rusijoje susilaukæs 26 lei-dimø. Vadovëlá 1958 m. pakeitë jau minëto N. Nikitino vadovëlis [111], rusið-kai iðleistas 1956 m., apdovanotas K. Uðinskio medaliu. Vadovëlis paraðytasremiantis propedeutiniu vaizdumu, palaipsniui, atsargiai ávedant formaliusdedukcinius elementus. 1958 m. iðleistas ir jo kartu su G. Maslova paraðytasuþdavinynas [112]. Jie buvo vartojami iki 1973 m. imtø diegti akad. A. Kol-mogorovo15 redaguotø V. Gusevo ir kt. [58] paraðyto geometrijos vadovëlioVI klasei, paties A. Kolmogorovo su kitais paraðytø vadovëliø VII ir VIIIklasëms [81, 82], iðleistø kartu su knygomis mokytojui ir didaktinës medþia-gos rinkiniais. Kaip tik ðie vadovëliai vëliau tapo paèios didþiausios kritikos

34

objektu, vertinant matematikos mokymo reformà, 1970 m. imtà vykdyti SSRS,nes joje, kaip jau matëme ið B. Balèyèio interviu, nebuvo apsieita be kuriozø.Susipaþinus su Vakarø naujomis matematikos mokymo koncepcijomis (dau-giausia su Prancûzijos, kuri, beje, labai greitai tos naujos koncepcijos atsisa-kë), SSRS buvo pradëta keisti ið esmës gana gerus vadovëlius. Vadovëliusraðyti ar juos moksliniu poþiûriu redaguoti ëmë garsûs akademikai, deja, pa-tys tik prieð daugelá deðimtmeèiø sëdëjæ mokyklos suole, o ir jame daþniau-siai nepatyræ daugeliui eiliniø mokiniø áprastø sunkumø, nes buvo nepapras-tai gabûs, todël senatvëje tokiais ëmæ laikyti ir visos ,,plaèiosios tëvynës vai-kus. Bûdami aukðèiausios matematinës kultûros asmenybës, didaktikoje jieper toli nuëjo. Jø idëjø neperprato ðimtai tûkstanèiø mokytojø ir deðimtysmilijonø moksleiviø. Ið tiesø, ar galëjo suprasti tegu ir gana normalus aðtuon-metës mokyklos mokinukas tokià simbolikà: ,,Apskritimai (O1, r1) ir (O2, r2)susikerta taðkuose A ir B (r1 ≠ r2). Parodykite brëþinyje plokðtumos taðkøaibes:

a) apskr. (O1, r1) ∪ su apskr. (O2, r2);b) apskr. (O1, r1) ∩ su apskr. (O2, r2);c) skr. (O1, r1) ∪ skr. (O2, r2);d) skr. (O1, r1) ∩ skr. (O2, r2);e) skr. (O1, r1) ∪ apskr. (O2, r2) [59, p. 5].

Dar labiau jam buvo nesuprantami tokie teoriniai paaiðkinimai: ,,Plokð-tumos atvaizdis á jà paèià, kai |A1B1|= k|AB|, kokie bebûtø taðkai A ir Bbei jø vaizdai A1 ir B1,vadinamas koeficientu.

Kai k = 1, panaðumas tampa poslinkiu.Toliau, kalbëdami apie panaðumà, suprasime, kad jis nëra poslinkis.Kiekviena panaðumo transformacija yra homotetijos (kai homotetijos

centras parinktas laisvai, o koeficientas lygus panaðumo koeficientui) ir po-slinkio kompozicija. Pirmos eilës homotetijos ir poslinkio kompozicija yrapirmos eilës panaðumas. Antros eilës homotetijos ir poslinkio kompozicijayra antros eilës panaðumas. Pirmos eilës panaðumas nekeièia plokðtumosorientacijos, o antros eilës panaðumas keièia jà prieðinga [59, p. 215]. Gra-þu? Taip, matematikams taip. O septintokui? O jo tëvams, tegu ir gerai mo-këjusiems geometrijà pagal A. Kiseliovo vadovëlá?

Minëti geometrijos vadovëliai ir visa jais pagrásta geometrijos mokymosistema patyrë fiasko ir nuo 1983 m. imama mokyti pagal kito akademiko A.Pogorelovo16 vadovëlá [130], skirtà VIXI klasëms, kuriame labiau atsiþvelg-ta á mokiniø galimybes, sugráþta prie áprastesniø apibrëþimø bei teoremø for-

35

muluoèiø, atsisakyta kai kuriø itin matematiðkai abstrahuotø sàvokø, kei-èiant jas suprantamesnëmis, gyvenimiðkesnëmis. Ði tendencija ryðki ir 1990m. iðleistame L. Atanasjano ir kt. geometrijos vadovëlyje VI klasei [6].

1.3.6. Algebros vadovëliai ir uþdavinynaibaigiamosioms klasëms

Gimnazijø baigiamosiose klasëse (iki 1949 m.), vëliau VIII (IX)XI vi-duriniø mokyklø klasëse nuo 1945 m. vartota N. Ðapoðnikovo ir N. Valcovouþdavinyno II dalis [156], nuo 1946 m. ir A. Kiseliovo teorijos vadovëlio IIdalis [64], nuo 1952 imta vartoti P. Larièevo uþdavinyno II dalis [85]. Nuo1965 m. algebra pervardinta á algebrà ir elementarines (dabar elementari-àsias) funkcijas, sustiprinant funkcijos sàvokos vartojimà bei funkcijø tyrimà,ávedant ribø bei iðvestiniø skaièiavimus bei taikymus. Imta naudoti J. Koèet-kovo ir J. Koèetkovos vadovëlius [77, 78], nuo 1977 m. A. Kolmogorovo irkt. algebros ir analizës pradmenø vadovëlius [79, 80], naudoti kartu su kny-gomis mokytojui ir didaktinës medþiagos rinkiniais. Visa tai su pakeitimaisiðsilaikë iki 1990 m. ir vëliau, palaipsniui silpninant simbolikos reikðmæ, kuripradþioje buvo itin akcentuojama. Jau IX klasës mokiniai turëjo mokëti api-brëþimus: ,, Sudëtinës funkcijos h = g o f (h(x)) = g(f(x)) apibrëþimo sritáD(h) sudaro tos x reikðmës, kurios priklauso srièiai D(f) [62, p. 27], o vëliaujiems reikëjo naudotis simboliniais uþraðymais: ,,Ásitikinkite, kad nurodytiejisakiniai ekvivalentûs:

f(x) > 1 0 < f(x) < 1 a) log (x) g(x)≥k ⇔ arba

g(x) ≥f(x)k 0 < g(x) ≤ f(x)k “ [62, p. 112].

1.3.7. Geometrijos vadovëliai ir uþdavinynaibaigiamosioms klasëms

Iki 1970 m. matematikos mokymo reformos ágyvendinimo, t. y. iki 1976m., buvo naudojamasi A. Kiseliovo vadovëlio II dalimi [68] bei N. Rybkinouþdavinyno II dalimi [143]. Pereinant ið septynmeèio privalomojo mokymo áaðtuonmetá, minëtø knygø pagrindu buvo parengtas V. Boltianskio17 ir I. Jag-lomo18 vadovëlis IX klasei [33]. Vyresniosiose klasëse toliau naudotos aukð-

36

èiau minëtos knygos. Jas pakeitë A. Kolmogorovo redaguotas V. Klopskio irkt. vadovëlis [76], lydimas knygos mokytojui, didaktiniø uþduoèiø rinkiniø, ojá pakeitë jau minëtas A. Pogorelovo vadovëlis.

1.3.8. Trigonometrijos vadovëliai ir uþdavinynai

Kaip atskiras dalykas trigonometrija dëstyta iki 1965 m., vëliau trigono-metrijos klausimai buvo átraukti á algebros ir elementariøjø funkcijø bei geo-metrijos kursus. Ilgiausiai iðsilaikë (1946 1990 m. 33 leidimai) V. Bradþio19

rusiðkai pirmà