Už fi zinės aplinkos

ribų. Nuotraukos

Darius Chmieliauskas

Žmonių su negalia teisės vis dar pilnai neatsispindi visuomenėje. Šiomis nuotraukomis ir pokal-biais su septyniais lietuviais siekiama, kad būtų išgirstos jų individualios istorijos.

Šių žmonių portretai sukurti „AccessAbility“ parodos pavyz-džiu. „AccessAbility“ yra po pasaulį keliaujanti paroda, kurios tikslas – skatinti diskusiją apie žmonių su fizine ar proto negalia įtraukimą į visuomenę ir aplinkos prieinamumą.

„Gyvenime laisvo laiko lieka nedaug“Kristina Dūdonytė (dešinėje)

26-erių Kristinos gyvenime laisvo laiko lieka nedaug. Kai nedirba, didžiąją laiko dalį cerebriniu paralyžiumi serganti mergina ski-ria neįgaliųjų problemoms spręsti. Kristina dalyvauja Alytaus negalios politikos strategi-jos rengimo procese.

Šiais metais mergina pirmą kartą kandidatavo į Alytaus miesto tarybą. Balsų nepakako, tačiau idėjos kandidatuoti dar kartą ji neatsisako.

Filologijos bakalauro ir Tarptautinio verslo magistratūros studijas baigusi mergina vienu metu dirba net kelis darbus – dirba anglų kalbos mokytoja internetu į užsienį išvažia-vusiems lietuviams, o esant poreikiui – ir vertėja. Taip pat Kristina anglų kalbos moko Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centre. Tačiau greitai ji planuoja apsistoti ties vienu darbu – netrukus Alytuje atsidarysiančiame mini SPA centre, kuriame dirbs žmonės su negalia, Kristina ten užims administratorės pareigas.

Studijų metu didžiausiu iššūkiu su ramentais vaikštančiai merginai tapo ne patys mokslai, o kelionės į universitetą – teko galvoti, kaip verstis, kai nei viena organizacija nesutiko teikti transporto paslaugų.

Savo ateitį Kristina mato Lietuvoje – norėtų nuveikti kažką savo dvynio brolio, sergančio autizmu, labui. Galbūt remiantis Švedijoje veikiančių mažų gyvenimo namų pavyzdžiu, įsteigti tokio tipo namus Lietuvoje.

1

2

3

Kęstutis užsiima savęs atstovavimu („self advocacy“)

41-erių Kęstutis šiuo metu dirba Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendri-joje „Viltis“. Kęstutis yra „bičiulis“ kitiems žmonėms su proto negalia – padeda jiems įvairiose gyvenimo situacijose, veda moky-mus. Taip pat vyras užsiima ir savęs atsto-vavimu („self advocacy“).

Kęstučio mama pasitraukė iš gyvenimo kai jis buvo dar visai mažas, todėl Kęstučiui, turinčiam proto negalią, teko daug kartų kraustytis iš vienų globos namų į kitus. Ne visuose globos namuose su juo buvo elgiamasi gerai, tačiau šiuo metu gyven-damas „Savarankiško gyvenimo namuose“ Vilniuje vyras jaučiasi laimingas ir tikisi, kad daugiau niekur kraustytis nebereikės.

Kęstutis yra didelis patriotas ir nepralei-džia nei vienos valstybinės šventės, į kurias visuomet nešasi Lietuvos vėliavą. Taip pat Kęstutis yra ir uolus tikintysis, gyvenime jis vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis. Religingo vyro svajonė – nuvykti į Vatikaną ir pasimatyti su popiežiumi.

„Žmonės su psichikos negalia visuomenėje vis dar patiria stigmą“Osvaldas Žvirblis (kairėje)

Osvaldo nuomone, žmonės su psichikos negalia visuomenėje vis dar patiria stigmą. Manoma, kad jie pavojingi. Osvaldo tikslas – sugriauti šį stereotipą.

Po artimų žmonių laidotuvių ir kitų sunkių išgyvenimų Osvaldo gyvenime prasidėjo sudėtingas laikotarpis, vyras susirgo. Po gydymo kurso Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre jis pasiliko ten savanoriauti. Jau dvejus metus vyras dirba su šio centro klientais ir stengiasi jiems padėti. Ateityje norėtų ne tik savanoriauti, bet ir pradėti dirbti psichikos sveikatos centre ir taip šiek tiek užsidirbti.

Pagrindinė Osvaldo veikla dabar, kaip jis pats sako, yra kūryba. Vyras kuria paveiks-lus iš šiaudų. Penkiasdešimtmečio proga Osvaldas planuoja surengti savo autorinių darbų parodą ir tikisi pelnyti liaudies meistro vardą.

Vaikų namuose užaugęs vyras domėtis tautodaile pradėjo dar būdamas ketvirtoje klasėje. Osvaldas norėtų pradėti mokyti ir kitus kurti iš šiaudų.

Vyro namai – tikra menininko dirbtuvė. Butą, kuriame dabar gyvena, jam pado-vanojo seneliai. Anksčiau statybininko duonos ragavęs Osvaldas, visus remonto darbus atlieka pats.

Kęstutis Rudzinskas (kitame puslapyje)

4

5

6

Viskas galėjo baig-tis ginču šeimoje, bet pamatę rezulta-tą tėvai nusprendė nupirkti siuvimo mašinąGiedrius Šarkauskas (dešinėje)

Nuo vaikystės Giedrius svajojo tapti pilotu, tačiau ilgainiui teko susidurti su skaudžia tiesa, kad pilotu dėl kurtumo būti negalės. Giedrius visuomet turėjo pomėgį konstruoti lėktuvėlius – šis pomėgis jam labai praverčia ir dabartinėje veikloje – šiandien Giedrius be problemų gali pats sutvarkyti sugedusią siuvimo mašiną.

Būdamas vos ketverių Giedrius iš paklodžių mamai ir sesei Aušrai paslapčiomis pasiuvo marš-kinius, ant kurių išsiuvinėjo gėlytes. Viskas galėjo pasibaigti dideliu ginču šeimoje dėl sugadintų paklodžių, bet pamačius rezultatą tėvai vis dėl to nusprendė sūnui nupirkti siuvimo mašiną.

Giedrius pabaigė studijas Liono dizaino moky-kloje Prancūzijoje, o 2000 m. vyras atidarė savo studiją ir pradėjo siūti drabužius iš lino. Kolegos manė, kad dizaineris išsikraustė iš proto pasirinkdamas siūti iš lino. Bet Giedrius šį audinį pamilo dar vaikystėje, kai mama jam mažam nunėrė marškinius iš lino. Šie jam labai patiko, tuomet Giedrius ir suprato, kad linas yra ypatingas.

Lino karaliumi tituluojamo dizainerio mode-liai susilaukė didelio pasisekimo ir Lietuvoje ir užsienyje. Kasmet yra kuriamos atskiros kolekcijos Japonijos, Europos, JAV rinkoms.

Aušra negali vaikščioti ir kalbėti, bet visą kitą gali: šypsotis, džiaug- tis gyvenimu, būti laiminga

Aušra negali nei vaikščioti, nei kalbėti, bet visą kitą ji gali. Ji gali šypsotis, džiaugtis gyvenimu, gali ir moka būti lai-minga. Tai ir yra didžiausia jos stiprybė.

5 mėnesių naujagimei buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius ir epilepsija. Anot medikų pateiktų prognozių, mer-gaitė neturėjo ir negalėjo daryti nieko. Didžiulių šeimos ir jos pačios pastangų dėka, šiandien Aušra savo džiaugsmu ir užsidegimu gyventi užkrečia visus aplinkinius. Bendravimas – svarbiausias Aušrai dalykas.

Mergaitė lanko Ugdymo centrą, kuriame dalyvauja pamokose, įvairiuose užsiėmi-muose. Ji mėgsta rūpintis kitais – mažes-nius už save ji prieš miegą apklosto kaip lėlytes.

Aušra yra pedantė – niekada nepalieka netvarkingai išmėtytų savo žaislų.

Taip pat, kiek gali, mėgsta mamai padėti ir namų ruošos darbuose.

Be to Aušra yra tikra gurmanė – labiau-siai mėgsta pelėsinį sūrį ir lašišą.

Aušra Varnaitė (ankstesniame puslapyje)

7

8

9

„Jei žmogaus mintys pozityvios, tai viskas aplink jį bus pozityvu“Inga Filipovič (viršelyje)

„Jei žmogaus mintys pozityvios, tai viskas aplink jį bus pozityvu“, – sako Inga. 126 cm ūgio neįgaliojo vežimėliu judanti Inga yra Vilniaus kamerinio teatro aktorė. Pirmasis ir įsimintiniausias moters sukurtas vaid-muo buvo Mažasis princas.

Užsispyrusi ir energinga, humoro jausmo nestokojanti moteris pati vežimėliu drąsiai visur keliauja viena. Anot jos, jei sėdėtų namuose – nieko nebūtų pasiekusi. Inga savanoriauja „Gyvojoje bibliotekoje“, kurioje pasakoja savo gyvenimo istoriją, griaunančią stereotipus apie žmones su negalia.

Inga yra rašiklių kolekcionierė, savo kolek-cijoje šiuo metu ji turi 1 885 rašiklius.

Šiuo metu Inga ruošiasi kelionei į Neįgaliųjų stovyklą Bretanės regione, Prancūzijoje. Stovykloje Ingai numatyta itin aktyvi pro-grama – skrydis parasparniu, diskotekos. Šiai progai moteris pina Lietuvos vėliavos spalvų apyrankes, kuriomis apdovanos naujus savo draugus. Tai nebus pirmoji Ingos kelionė į Prancūziją – prieš tai ji lankėsi Paryžiuje, grupės „Depeche Mode“ koncerte. Inga yra didžiulė šios grupės gerbėja.

„Gyvenime mėgstu viską daryti savarankiškai“Irma Jokštytė (kairėje)

Naujojo Neįgaliųjų teatro aktorė, 24-erių Irma teigia, kad viską gyvenime mėgsta daryti savarankiškai. Jei ko nors padaryti savarankiškai nepavyksta, tai merginą trikdo. Siekdama gyventi savarankiškai neregė mergina vos baigusi vidurinę mokyklą Kaune persikelė gyventi į Vilnių.

Nors didžiausia Irmos aistra yra teatras, visuomet šalia yra ir dainavimas. Mergina dalyvavo „Chorų karų“ projekte ir kartu su savo choru „Feniksas“ tapo projekto nugalėtojais.

Irma yra poliglotė – mergina laisvai kalba anglų, vokiečių, rusų ir ispanų kalbo-mis. Taip pat mokosi ir japonų, prancūzų, graikų ir turkų kalbų. Pastarąją mergina pradėjo mokytis internetu neregių forume susipažinusi su savo draugu iš Turkijos.

Kalbų mergina mokėsi Lietuvos Edukolo-gijos universitete, tačiau šiuo metu studi-jas yra sustabdžiusi. Irma teigia, kad yra sunku suspėti viską padaryti. Mokymosi medžiaga specialiai neregiams paruošta nėra, todėl mergina tai turi padaryti pati – nuskanuoti, o vėliau įvairiomis kompiu-terinėmis programomis knygas paversti garsinėmis ar paruošti jas spausdinimui brailio raštu.

Jei norite, kad tekstus jums perskaitytų, nuskenuokite QR kodą.

Švedijos Institutas (SI) yra viešoji agentūra, skatinanti susidomėjimą ir pasitikėjimą Švedija pasauliniu mastu. SI siekia užmegzti ben-dradarbiavimą ir ilgalaikius ryšius su kitomis šalimis per strateginę komunikaciją ir mainus kultūros, švietimo, mokslo ir verslo srityse. SI glaudžiai bendradarbiauja su Švedijos ambasadomis ir konsulatais visame pasaulyje. Daugiau informacijos apie SI ir Švediją rasite apsilankę Si.se ir Sweden.se.

© 2015 Švedijos institutasAutorius Viktorija Barkauskaitė Grafinis dizainas Kidler Atspausdinta Ineko, Stokholmas, Švedija, 2015

ISBN 978-91-86995-68-3 (Lithuanian)

Šis bukletas yra fotografi jos paro -dos dalis, pagamintas Švedijos Instituto (SI) užsakymu. Septyni čia pavaizduoti asmenys buvo kalbinti ir nuotraukos darytos Lietuvoje 2015 metais. Šiose istorijose yra perteiktos jų gyvenimo su negalia Lietuvoje patirtys ir perspektyvos.

Kas yra prieinamumas? — tai daugiau nei neįgaliųjų vežimėlių užvažiavimai ir sveikatos priežiūra, ką rodo ir šios gyvenimiškos istorijos. Galiausiai — tai demokratijos klau-simas, juk kiekvienas turi turėti galimybę dalyvauti socialiniame gyvenime vienodomis sąlygomis.