europos socialinis fondas: išbandymai lietuvos trečiajam sektoriui · 2005. 9. 27. ·...

Europos Socialinis fondas: išbandymai Lietuvos Trečiajam sektoriui

Ugnius Savickas

Kaunas 2004

Iki šiandien

PHARE nuo 1991 m.ISPA nuo 2000 m.SAPARD nuo 2000 m.

Nuo šiandien

Europos Sąjungos struktūriniai fondai

ES struktūrinių fondų bendrieji tikslai

ES reglamentai numato, kad kiekvienas struktūrinis fondas gali finansuoti tam tikrus tikslus įgyvendinančias priemones. Šiuo metu nustatyti 3 prioritetiniai struktūrinių lėšų investavimo tikslai:

1 tikslasSkatinti atsiliekančių regionų plėtrą ir prisitaikymą prie ekonomikos pokyčių. Parama skiriama regionams, kuriuose BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio, taip pat regionams, kur ypač mažas gyventojų tankumas (remiant pastaruosius, siekiama išvengti migracijos ir tolesnio jų gyventojų skaičiaus mažėjimo). Būtent šiam paramos tikslui yra priskiriama visos Lietuvos teritorija.

2 tikslasRemti krizės apimtus pramonės regionus, kad jie galėtų persiorientuoti į kitas ekonomikos sritis. Remiami regionai, kuriuose ekonominės veiklos pagrindą sudaro pramonė ir kuriuose ilgai išlieka didelis nedarbas. Taip pat skatinama kaimo vietovių plėtra ir prisitaikymas prie ekonomikos pokyčių.

3 tikslasTeikti paramą mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. Pagrindinės priemonės - profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, darbo rinkos institucijų plėtra. Šios priemonės bus finansuojamos iš Europos socialinio fondo.

Pagrindiniai skirtumai tarp Lietuvos ir ES(šaltinis EUROSTAT)

IndikatoriusIndikatorius MetaiMetai LietuvaLietuva ES ES vidurkisvidurkis

Skirtumo Skirtumo įvertinimasįvertinimas

Bendras vidaus Bendras vidaus produktas, mln. Lt produktas, mln. Lt

20022002 38,1438,14 100100 didelisdidelis

BedarbystBedarbystėė 20022002 13,5%13,5% 7,1%7,1% didelisdidelis

DarboDarbo jjėgosėgosproduktyvumasproduktyvumas

20002000 38,6538,65 100100 didelisdidelis

Darbo jėgos vieneto Darbo jėgos vieneto kaštų didėjimaskaštų didėjimas

20022002 -- 6,36%6,36% 0,3%0,3% didelisdidelis

InfliacijaInfliacija 20022002 0,4 %0,4 % 2,1%2,1% didelisdidelis (bet (bet teigiamasteigiamas))

UUžimtumožimtumo didėjimas didėjimas ((pokytis per metuspokytis per metus))

20012001 -- 4%4% 1,3 %1,3 % didelisdidelis

UžimtumasUžimtumas 20002000 60,1%60,1% 63,4%63,4% MMažasažas

ES struktūriniai fondai

Europos regioninės plėtros fondas (ERDF) Europos socialinis fondas (ESF)Europos žemės ūkio vystymo ir garantijų fondas (EAGGF) Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas (FIFG)Ir Sanglaudos fondas

Europos Regioninės Plėtros Fondas

TIKSLASMažinti regioninius skirtumus, skatinti subalansuotą plėtrą.

PARAMOS SRITYS– Investicijos į infrastruktūrą (keliai, uostai, vandenvala, ligoninės, mokyklos,

universitetai, turizmo objektai);– Investicijos į gamybinį sektorių (pažangios technologijos, kokybės

standartai, energijos taupymas);– Parama smulkiam ir vidutiniam verslui ir vietinei plėtrai

(mikrokreditavimas, palūkanų dengimas, mugės, parodos).

– PARAMOS GAVĖJAI– Savivaldybės, valstybės ir savivaldybės įmonės, privačios įmonės

(pramonės įmonės, smulkus ir vidutinis verslas, amatininkai), viešosios įstaigos.

Europos regioninės plėtros fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūriniųfondų biudžeto.

Europos Socialinis Fondas

TIKSLASŽmogiškųjų išteklių plėtra ir užimtumo skatinimas.

PARAMOS SRITYS– Bedarbių (tame tarpe jaunų) integracija į darbo rinką per mokymus;– Kvalifikuotos darbo jėgos ugdymas (mokymas);– Tyrimų ir mokslo plėtros rėmimas;– Lygių įsidarbinimo galimybių rėmimas, moterų užimtumo didinimas

(darbo ir mokymo aplinkos pritaikymas neįgaliems);– Švietimo ir profesinio mokymo sistemų gerinimas, mokymo programų

rengimas.

PARAMOS GAVĖJAIDarbo rinkos mokymo institucijos, savivaldybės įstaigos (vaikų darželiai, dienos centrai) nevyriausybinės organizacijos, universitetai, mokyklos, privačios įmonės (personalo kvalifikacijos tobulinimui).

Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (orientavimo dalis)

TIKSLASParama BŽŪP ir žemės ūkio struktūrų tobulinimui.

PARAMOS SRITYS- Ūkių restruktūrizavimas ir modernizavimas;- Parama jauniems ūkininkams;- Parama perdirbimui ir rinkodarai;- Alternatyvi ekonominė veikla kaimo vietovėse (kaimo turizmas, verslai);- Miškininkystė (apsodinimas mišku).

PARAMOS GAVĖJAIŪkininkai, kiti žemės ūkio subjektai (gamintojai ir perdirbėjai), kaimo gyventojai, kiti verslininkai.

Orientavimo dalis laikoma ES struktūrinės (o ne bendrosios žemės ūkio) politikos dalimi, nes teikia paramą diegiant naujus ūkininkavimo metodus, plėtojant alternatyvią ekonominę veiklą kaimo vietovėse (pvz., kaimo turizmą).

Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas

TIKSLASSubalansuotas išteklių valdymas ir konkurencingų struktūrų kūrimas.

PARAMOS SRITYS- Laivų modernizavimas gerinant darbo saugos, sanitarines sąlygas, žuvų kokybę, nedidinant pajėgumų- Perdirbimas ir rinkodara- Teritorijų prikl. nuo žuvininkystės restruktūrizavimas (ankstyvas žvejų išėjimas į pensiją)- Aukciono įsteigimas, kuro, ledo ir vandens tiekimas,

PARAMOS GAVĖJAI- Žvejybos ir žuvų perdirbimo įmonės, žvejai.

Sanglaudos fondas

Stambūs (virš 10 mln. eurų vertės) aplinkosaugos ir transporto infrastruktūriniai projektai

Paramos kriterijai:- aplinkos apsaugos ir transporto projektai- šalims, kurių BNP/1 gyv. < nei 90% ES vidurkio (Airija, Graikija, Ispanija, Portugalija)

Savivaldybės, valstybės ir savivaldybėsįmonės, privačios įmonės (pramonės,SVV, amatininkai), viešosios įstaigos

Europos regioninės plėtros fondas

Darbo rinkos mokymo institucijos, savivaldybės įstaigos (vaikų darželiai, dienos

centrai), nevyriausybinės organizacijos, Universitetai, mokyklos, privačios įmonės

(personalo kvalifikacijos tobulinimui)

Europos socialinis fondas

Europos žemėsūkio orientavimo

ir garantijų fondas

Ūkininkai, žemės ūkio bendrijos (gamintojai ir perdirbėjai), kaimo

gyventojai plėtojantys kaimo turizmą ir alternatyvias veiklas

Finansinis instrumentasžuvininkystei orientuoti

Žvejybos įmonės,perdirbimo įmonės, žvejai

Paramą transporto ir aplinkos infrastruktūros plėtrai (50 : 50 ), skiriama konkretiems

projektams, kiekvieną kurių reikės derinti Briuselyje. Projektui min. vertė 10 mln. eurų;

Sanglaudosfondas

ES PARAMOS ADMINISTRAVIMO STRUKTŪROS LIETUVOJE SCHEMA

VADOVAUJANTI INSTITUCIJAFinansų ministerijos Finansinės

paramos departamentas

MOKĖJIMO INSTITUCIJAFinansų ministerijos Nacionalinio

fondo departamentas

ŠMM AMSM ŪM

TRANSPORTOINVESTICIJŲDIREKCIJA

APLINKOS PROJEKTŲVALDYMOAGENTŪRA

VALDYMO IR MOKĖJIJMO INSTITUCIJOS

TARPINĖSINSTITUC.

ĮGYVENDINANČIOS

INSTITUC.

.LIETUVOS

VERSLOPARAMOS

AGENTŪRA

CENTRINĖPROJEKTŲVALDYMOAGENTŪRA

SADM ŽŪM

NACIONALINĖMOKĖJIMOAGENTŪRA

ŽMONIŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS

PROGRAMŲ FONDAS

SAM IVPK

PRIEŽIŪROS KOMITETAS

SF paramos teikimą reglamentuojantys dokumentai

Dokumentai, reglamentuosiantys ES SF paramos teikimą:

• Bendrasis programavimo dokumentas (BPD) irjo Programos priedas.

• Valstybės pagalbos teikimo tvarkos.• ES struktūrinių fondų procedūrų vadovai. • Gairės paraiškų teikėjams.• Paraiškų formos.• Kiti dokumentai.

Bendras ES PARAMOS finansinis paketas LIETUVAI 2004-2006 M. - 2,67 Mlrd. EUR (pasiskirstymas mln. eurų)

TIESIOGINĖS IŠMOKOSŽEMĖS ŪKIUI, RINKOS

REGULIAVIMAS, KAIMO PLĖTRA

ENERGETIKATRANSPORTASAPLINKASVEIKATOS IR SOCIALINĖ

INFRASTRUKTŪRAPRAMONĖ,VERSLASTURIZMO INFRASTRUKTŪRAINFORMACINĖS PASLAUGOSŠVIETIMASUŽIMTUMASŽUVININKYSTĖMAISTO ŪKISKAIMO PLĖTRAŽEMĖS ŪKIS

SANGLAUDOS FONDAS 544

793

REGIONINĖS PLĖTROS FONDAS

SOCIALINIS FONDAS

ŽUVININKYSTĖSFONDAS

ŽEMĖS ŪKIOFONDAS

723

ES BIUDŽETOVIDAUS POLITIKA

(t.t. IAE uždarymas)

301 “Shengenas”, institucijų stiprinimas, kt

285

Šaltinis: Finansų ministerija

BPD PRIORITETŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI 2004-2006 m.

SOCIALINĖS-EKONOMIKOS INFRASTRUKTŪROS

PLĖTRA

GAMYBINIO SEKTORIAUSPLĖTRA

ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲPLĖTRA

STRUKTŪRINIŲ FONDŲLĖŠOS, 793 MEUR (100%):

BPD PRIORITETAI:

EUROPOS REGIONINĖS

PLĖTROS FONDAS521.2 MEUR

65.8 %

147.3 MEUR18.6 %

317.6 MEUR40.1%

ŽUVININKYSTĖS FONDAS

ŽEMĖS ŪKIO FONDAS

123.6 MEUR15.6%

KAIMO IR ŽUVININKYSTĖSPLĖTRA

203.5 MEUR25.7%

SOCIALINIS FONDAS

ES Finansavimo taisyklės

Finansuojami sektoriai Nefinansuojami sektoriai

• infrastruktūra (transportas, energetika, aplinkosauga, sveikatos apsauga), • žmogiškieji ištekliai (mokslas ir švietimas, užimtumas, moksliniai tyrimai, informacinėvisuomenė), • gamybos sektorius/paslaugos (žemės ūkis, pramonė, verslas, turizmas)

• valstybės valdymas, • teisėsauga ir teisėtvarka, • krašto apsauga, • pasyvi socialinė apsauga (pensijos, išmokos, kt.), t.t.

statinių statyba ir renovacija;įrangos įsigijimas, montavimas, instaliavimas;programinės įrangos kūrimas ar įsigijimas;mokymai ir konsultacijos;rinkodaros priemonės;dalyvavimas parodose (tik pirmą kartą); žemės įsigijimas (iki 10 proc. visų tinkamų

išlaidų ir jei tai susiję su projekto įgyvendinimu).

PVM; mokesčiai, susiję su finansinėmis transakcijomis, valiutų keitimo mokesčiai, nuobaudos už finansinius prasižengimus;apyvartinės lėšos;pastatų pirkimas;transporto priemonių įsigijimas.išlaidos iki paramos skyrimo projektui datos

nefinansuojamos.

Tinkamos išlaidos Netinkamos išlaidos

Papildomumo principas

Struktūrinių fondų parama skiriama kaip papildomos lėšos jau esamam nacionaliniam projektų finansavimui. Tai reiškia, kad projektai nėra visiškai finansuojami tik iš Europos Sąjungos biudžeto,

visada yra nacionalinio finansavimo dalis.

Viešasis indėlis

ES lėšos

iki 80%, vidurkis -65%

Nacionalinisbendras

finansavimasnuo 20%, vidurkis -

35%

Privatusbendras

finansavimas

nėra privalomasvieš. sektoriaus

projektams

1 prioritetas. Socialinės ir ekonomikos infrastruktūros plėtra

1.1. Priemonė: transporto infrastruktūros prieinamumas ir paslaugų kokybės gerinimas - 41,0%

1.2. Priemonė: Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir efektyvaus panaudojimo užtikrinimas – 17,3%

1.3. Priemonė: Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija – 7,1%

1.4. Priemonė:Sveikatos priežiūros įstaigų plėtra ir modernizavimas – 9,9%

1.5. Priemonė: Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti ESF priemonė) – 24,7%

2 prioritetas. Žmogiškųjų išteklių plėtra

2.1. Priemonė: Užimtumo gebėjimų ugdymas - 28,0%

2.2. Priemonė: Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas – 18,0%

2.3. Priemonė: Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija – 10,0%

2.4. Priemonė:Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas – 28,0%

2.5. Priemonė: Žmonių išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijosedidinimas – 16,0%

3 prioritetas. Gamybinio sektoriaus plėtra

3.1. Priemonė: Tiesioginė parama verslui - 34,57%

3.2. Priemonė: Verslo sąlygų gerinimas – 14,97%

3.3. Priemonė: Informacinių paslaugų plėtra – 20,77%

3.4. Priemonė: Viešo turizmo paslaugų ir infrastruktūros plėtra – 29,69%

4 prioritetas. Kaimo ir žuvininkystės plėtra

4.1 priemonė. Investicijos į žemės ūkio valdas

4.2 priemonė. Parama jauniesiems ūkininkams

4.3 priemonė. Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas

4.4 Priemonė. Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas

4.5 priemonė. Miškų ūkis

4.6 priemonė. „Leader +“ tipo priemonė

4.7 priemonė. Mokymas

4.8 priemonė. Veiksmai, susiję su žvejybos laivais

4.9 priemonė. Vandens išteklių apsauga ir plėtra, akvakultūra, žvejybos uosto įrengimai, perdirbimas ir rinkodara bei žvejyba vidaus vandenyse

4.10 priemonė. Kiti (su žuvininkyste susiję) veiksmai

Galimybės privačioms įmonėms

1.4. Priemonė:Sveikatos priežiūros įstaigų plėtra ir modernizavimas – 9,9%

2.2. Priemonė: Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas – 18,0%

2.3. Priemonė: Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija – 10,0%

2.5. Priemonė: Žmonių išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas – 16,0%

3.1. Priemonė: Tiesioginė parama verslui - 34,57%

4.1 priemonė. Investicijos į žemės ūkio valdas

4.3 priemonė. Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas

4.4 Priemonė. Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas

4.8 priemonė. Veiksmai, susiję su žvejybos laivais

4.9 priemonė. Vandens išteklių apsauga ir plėtra, akvakultūra, žvejybos uosto įrengimai, perdirbimas ir rinkodara bei žvejyba vidaus vandenyse

4.10 priemonė. Kiti (su žuvininkyste susiję) veiksmai

Galimybės viešosioms įstaigoms

1.1. Priemonė: transporto infrastruktūros prieinamumas ir paslaugų kokybės gerinimas - 41,0%

1.2. Priemonė: Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir efektyvaus panaudojimo užtikrinimas –17,3%

3.1. Priemonė: Tiesioginė parama verslui - 34,57%

3.2. Priemonė: Verslo sąlygų gerinimas – 14,97%

3.3. Priemonė: Informacinių paslaugų plėtra – 20,77%

Galimybės nevyriausybinėms organizacijoms

1.3. Priemonė: Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija – 7,1%

1.5. Priemonė: Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti ESF priemonė) – 24,7%

2.2. Priemonė: Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas – 18,0%

2.3. Priemonė: Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija – 10,0%

2.5. Priemonė: Žmonių išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas – 16,0%

4.6 priemonė. „Leader +“ tipo priemonė

4.7 priemonė. Mokymas

Iš visų 24 priemonių:

Įmonėms 12 priemonių

Viešosioms įstaigoms 5 priemonės (iš jų 2 kartu su įmonėm. Likusios su valstybinėm įstaigom)

Nevyriausybinėms organizacijoms 7 priemonės (iš jų 3 kartu su įmonėm likusios su valstybinėm įstaigom)

Valstybiniam sektoriui Daug

Tinkamos ESF projekto išlaidos

- Biuro išlaidos;

- Įrangos nuoma ir lizingas (retais atvejais naudotos įrangos įsigijimas –nerekomenduojama);

- Projekto personalo atlyginimai (tik dirbančio projekte; indėlis natūra ir nacionaliniu finansavimu);

- Projekto personalo apmokymai;

- Kelionės išlaidos: bilietai, dienpinigiai, viešbučio išlaidos;

- Patalpų nuoma (tik jeigu akivaizdžiai atitinka ESF veiklos įgyvendinimui);

- Paslaugų pirkimas (subkontraktavimas);

- Nedidelės šildymo ir kitų komunalinių paslaugų išlaidos;

- Auditas (jeigu būtina įgyvendinant projektą);

- Vertimas, ryšio paslaugos, informacijos sklaida, nusidėvėjimas.

- Kitos pateisinamos išlaidos (pagal ESF veiklas ir pateisinamus dokumentus).

Netinkamos ESF projekto išlaidos

Pridėtinės vertės mokestis;

Debeto norma, mokesčiai, susiję su finansinėmis transakcijomis, valiutų keitimo mokesčiai ir kitos grynai finansinės išlaidos;

Nuobaudos už finansinius pažeidimus bei kitos, su jais susijusios išlaidos

Išlaidos, susijusios su iki projekto pradžia, parengiamajame etape padarytomis išlaidomis;

Išlaidos, pasibaigus projektui;

Nereikšmingos projekto išlaidos;

Nekilnojamo turto įsigijimas ir nusidėvėjimas;

Žemės įsigijimas.

Projekto išlaidos

• Projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą projekto veiklos planą, priimtus sprendimus, sudarytas ir pasirašytas sutartis;

• Tik tos projekto išlaidos, kurios padarytos projekto veiklos įgyvendinimo metu, gali būti laikomos tinkamomis ir pateisinamomis.

• Tinkamų išlaidų pateisinimui būtinai pateikiamos sąskaitos-faktūros.• Projekto vykdymo metu gautos pajamos (jeigu tokių būtų) yra laikomos

daliniu finansavimu, tačiau yra vienas iš faktorių, sumažinančių tinkamas išlaidas.

• Gali būti finansuojamos tik tos projekto išlaidos, kurios atitinka tinkamoms ESF veikloms bei su jų vykdymu susijusiomis išlaidomis.

• Teikiant ESF finansinę paramą, didžiausiais dėmesys bus skiriamas teikiant pagalbą žmonių išteklių plėtrai pagalbos asmenims forma.

• Galutinis ESF projektų paramos gavėjas yra individualus asmuo irpagrindinis projekto tikslas turėtų būti orientuotas į žmogaus gebėjimų vystymą.

Kai kurie finansiniai aspektai įgyvendinant projektus

- paraiškos struktūrinių fondų paramai gauti bus teikiamos iki 2006 metų pabaigos;- projekto lėšų įsisavinimas galimas iki 2008 metų, t.y pagal n+2 taisyklę;- projekto pirmų metų neįsisavintas lėšas bus galima perkelti į kitus kalen-dorinius metus projekto veiklai finansuoti;

- patartina, kad visos ESF projekto lėšos būtų tinkamos, nes ES finansuoja 75-80% tinkamų lėšų (ES Reglamentas 1685/2000);

- ES grąžina lėšas tik įsitikinusi jų panaudojimo teisingumu;- galimas nacionalinis indėlis į projektą “natūra” (“in-kind”);- kai kurioms priemonėms bus taikoma valstybės pagalbos schema;- LR Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimas Nr.827;- 5% auditas; 10% mokėjimų patikrinimas (atlieka Tarpinės institucijos); - ketvirtinės ataskaitos (tikėtina); mokėjimų prašymai (realiai tikėtina: EK-jai pateikiami prašymai 2 kartus metuose).

Numatomas projektų teikimas ir atranka

• Numatoma, kad paraiškos bus teikiamos priemonės veikloms 1-2 kartus metuose. Paraiškos pristatomos Įgyvendinančioms institucijoms.

• ESF paraiškai pateikti bus skiriami 2 mėn., ERPF paraiškai – 4 mėn. • Laiku nepristatytos paraiškos (termino dieną iki 12 val.) nebus priimamos.• Projektą vertina ne mažiau kaip 2 ekspertai. • Numatoma, kad projekto paraiškos vertinimas ir sprendimo priėmimas gali

užtrukti 2 mėnesius.• Sprendimą dėl projekto finansavimo priima tarpinė institucija,

vadovaudamasi projektų atrankos komisijos rekomendacijomis. • Lėšos yra skiriamos tik PROJEKTAMS, o ne institucijoms.

Kita svarbi informacija teikiant paraiškas projektams (A):

• Projektas turi atitikti valstybės nacionalinės plėtros prioritetus ir srities (šiuo atveju švietimo, mokslo ir studijų) strateginius planus.

• Projektas turi atitikti BPD prioriteto tikslus ir uždavinius.• Projektas turi atitikti BPD prioriteto priemonės tikslus ir uždavinius.• Projektas turi atitikti remiamas veiklas ir būti skirtas tikslinėms grupėms

(pagal BPD Priedą).• Projekto tikslai turi būti aiškūs ir suprantami ne tik specialistams.

Kita svarbi informacija teikiant paraiškas projektams (B):

• Teisingai identifikuoti projekto partneriai.• Projekte keliami uždaviniai turi atitikti organizacijos administracinius

gebėjimus arba reikia numatyti išlaidas projekto administravimui.• Aiški projekto priežiūros schema, partnerių pasiskirs-tymas

įsipareigojimais, skaidri finansinė veikla.• Būtina teisingai parengti projekto biudžetą, “neišpūsti” išlaidų, o planuoti

realias sąnaudas.• Tinkama projekto komanda – pusė sėkmės įgyvendinant projektą

(vadovavimas, apskaita, priežiūra) .

Kita svarbi informacija teikiant paraiškas projektams (C):

• Paraiškos teikėjai ir projekto partneriai turi gerai žinoti projekto ciklą ir apgalvoti rizikos (išorinės ir vidinės; organizacinės, politinės, administracinės ir finansinės) laipsnį įgyvendinant projektą.

• Būtina suburti projektų įgyvendinimo patirtį turinčią komandą.• Teikiant projektą būtina galimybių studija (investicinis projektas) ir techninė

dokumentacija (galima parama šioms veikloms iš struktūrinių fondų). ESF ir ERPF projektams bei “O” projektų ciklui parengtos atskiros paraiškų formos, taip pat kaip ir techninei paramai gauti.

• Būtina numatyti projekto tęstinumą pasibaigus ES finansavimui.

EQUAL prioritetai Lietuvoje

A. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas, lengvinant patekimą ir grįžimą įdarbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais.

G. Šeimos ir profesinio gyvenimo suderinimo skatinimas bei parama vyrų ir moterų, palikusių darbo rinką, reintegracijai vystant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones.

I. Parama prieglobsčio prašytojų integracijai.

A TEMA: Integracija ir reintegracija i darbo rinką

• 1 tikslas: Darbo rinkos prieinamumo didinimas kovojant su pažeidžiamiausių grupių atstovų patiriama diskriminacija ir skatinant lygybę.

• 2 tikslas: Patekimo ar grįžimo į darbo rinką paramos mechanizmų kūrimas, bandymas ir pritaikymas.

G TEMA: Šeimos ir profesinio gyvenimo suderinimumas

• 1 tikslas: Šeimos ir profesinio gyvenimo suderinamumo priemoniųkūrimas ir bandymas.

• 2 tikslas: Galimybių padaryti pertrauką profesinėje karjeroje sudarymas ir parama grįžtant į darbo rinką.

I TEMA: Parama prieglobsčio prašytojų integracijai

• Tikslas: Parengti prieglobsčio prašytojus socialinei ir profesinei integracijai.

EQUAL FINANSAVIMAS

Lietuvos EQUAL programos biudžetas 2004 - 2008 m. - 15,819 mln. Eurų;

75 procentai - ESF lėšos;25 procentai - nacionalinis finansavimas.

LĖŠŲ PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS:

A TEMA: 69%G TEMA: 20%I TEMA: 3%

TECHNINĖ PAGALBA: 8%

Vietoje išvadų

Struktūrinių fondų pinigai skiriami valstybei:- Investicijoms į “geležį” (nekilnojama infrastruktūra – pastatai,

įrengimai ir pan.);- Investicijoms į žmones (visa tai kas susiję su darbo rinka ir nedarbo

mažinimo priemonėmis);

Daugiausia pinigų galima įsisavinti savo projektuose sujungus šitas dvi sritis į vieną – t.y. nevyriausybinėms organizacijoms imantis ūkio / verslo veiklų.

Naudingos nuorodos:

•• www.finmin.ltwww.finmin.lt•• www.socmin.ltwww.socmin.lt•• www.ekm.ltwww.ekm.lt•• www.cpva.ltwww.cpva.lt•• www.lvpa.ltwww.lvpa.lt•• www.esf.ltwww.esf.lt•• www.......www.......

Pagarbiai,Ugnius Savickas,

EuroProjektaiDirektorius

Mob.tel +370 650 93397u.savickas@europrojektai.lt

www.europrojektai.lt

Centrinis biuras: info@europrojektai.lt / Tel. +370 37 314208 / Faks. +370 37 406799Statybininkų g. 7A-309 / Kaunas LT-50118 / Lietuva

Kauno biuras: kaunas@europrojektai.lt / Tel. +370 37 314208 / Faks. +370 37 406799Statybininkų g. 7A-309 / Kaunas LT-50118 / Lietuva

Klaipėdos biuras: klaipeda@europrojektai.lt / Mob.tel + 370 650 90922 / Faks. +370 46 492926 / Pilies g. 4 / Klaipėda LT-91240 / Lietuva