mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijų tyrimo ataskaita
Post on 22-Mar-2016
229 Views
Preview:
DESCRIPTION
TRANSCRIPT
JUNGTINĖ TYRĖJŲ GRUPĖ
doc. dr. Tadas Tamošiūnas, dr. Albinas Kalvaitis, Renata Leitienė, Olga
Tamošiūnienė, Jekaterina Bubelienė
MOKYKLŲ BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJŲ
ANALIZĖ
Tyrimo ataskaita
Vilnius 2009
2
TURINYS
ĮVADAS ............................................................................................................................................3
Tyrimo problema ...........................................................................................................................3
Tyrimo uždaviniai ..........................................................................................................................3
Tyrimo metodai ir jų pasirinkimo pagrindimas .............................................................................3
Respondentų atrankos apibūdinimas ..............................................................................................6
Tyrimo duomenų surinkimo ir apdorojimo patikimumo apibūdinimas .........................................10
Statistinės analizės apibūdinimas ...................................................................................................10
TYRIMO DUOMENYS IR ANALIZĖ .............................................................................................11
Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacija ir jos tobulinimo situacija ................................................11
Informacinių technologijų taikymas ..............................................................................................57
Mokyklų bibliotekų veikla strateginių dokumentų kontekste ........................................................80
TYRIMO IŠVADOS .........................................................................................................................90
METODINĖ MEDŽIAGA ................................................................................................................100
Rekomendacijos .............................................................................................................................100
Rodikliai .........................................................................................................................................102
PRIEDAI ............................................................................................................................................110
3
ĮVADAS
Tyrimo problema
2009 m. pradžioje Pedagogų profesinės raidos centras (šiuo metu ši institucija reorganizuota į
Ugdymo plėtotės centrą), paskelbė konkursą tyrimo apie mokyklų bibliotekininkų kompetencijų
būklę paslaugoms įsigyti. Konkurso sąlygose teigiama, kad mokyklos biblioteka - tai atviras
švietimo ir informacijos centras, mokymo ir mokymosi vieta su modernia informacine bei
technine baze. Ji turi visapusiškai tenkinti mokyklos bendruomenės narių informacinius
poreikius, savo fondais ir veikla dalyvauja ugdymo procese, sudarydama sąlygas asmenybei
savarankiškai tobulėti. Toks bendras mokyklos bibliotekos paskirties supratimas sąlygoja poreikį
ištirti mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijas, kurios yra vienas pagrindinių bibliotekų
veiklos veiksnių. Mokyklų bibliotekų socialinės – edukacinės svarbos sąlygomis tyrimo
problemą nusako pirmiausia empirinių duomenų trūkumas ir jų pagrindu atliktos analizės stoka.
Tyrimo uždaviniai
1. Išnagrinėti mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo situaciją, poreikius ir
tendencijas.
2. Išanalizuoti Lietuvos mokyklų bibliotekininkų kompiuterinius įgūdžius, kompiuterinį
technologinį raštingumą, kompiuterinį raštingumą pagal kompiuterinio raštingumo standartą
mokyklų bibliotekininkams, darbo su mokyklų bibliotekų informacine sistema (MOBIS)
lygmenį.
3. Išanalizuoti tyrimo duomenis strateginių dokumentų, tiesiogiai ir netiesiogiai įtakojančių
mokyklų bibliotekų veiklą, kontekste.
Tyrimo metodai ir jų pasirinkimo pagrindimas
Tyrimo metodologijos, kaip teorinių ir empirinių procedūrų visumos, pagrindiniai principai
šiame tyrime yra:
4
1. Kiekybinių ir kokybinių metodų panaudojimas bei derinimas (trianguliacija) siekiant tyrimo
uždavinių įgyvendinimo.
2. Socialiniuose tyrimuose reikalaujamų patikimumo procedūrų užtikrinimas: duomenų atrankos,
surinkimo, saugojimo, aprašomosios ir daugiamatės statistikos panaudojimo, išryškinant
analizuojamų reiškinių tendencijas bei jų statistinį reikšmingumą ir kt.
3. Rengiant metodinę medžiagą mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo atžvilgiu
fiksuoti esminiai veiksniai bei poveikio jiems galimybės ir kryptys (ką konkrečiai būtina keisti
siekiant negatyvių veiksnių išgyvendinimo ir pozityvių stiprinimo), parengtos kryptingos
rekomendacijos ir stebėsenos rodikliai bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo atžvilgiu.
Konkrečių tyrimo metodų parinkimą sąlygojo tyrimo uždaviniai, apibrėžti konkurso dokumentų
techninėje specifikacijoje. Pirmiausia siekiant identifikuoti pačių bibliotekininkų nuostatas,
nuomones ir pozicijas turimų ir pageidaujamų kompetencijų atžvilgiu, panaudota anketinė
mokyklų bibliotekininkų apklausa, kuri yra kiekybinis metodas gerai įvairiems tyrimo
uždaviniams įgyvendinti. Tyrimas pagal užsakovo suformuluotus klausimus ir konkursui
parengtą tyrimo programą yra mišrus pagal vadinamojo bendrojo plano pobūdį: jis jungia ir
aprašomojo ir analitinio plano elementus. Pirmąjį atvejį apsprendžia aprašomojo pobūdžio
uždaviniai (pvz.1 uždavinys – išnagrinėti mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo
poreikius...). Antruoju atveju uždaviniai nurodo jau į analitinės analizės būtinybę (pvz.
uždavinys – identifikuoti nepriklausomų kvalifikacijos kokybės tobulinimo kintamųjų poveikį...).
Analitinėje perspektyvoje ypač svarbūs tampa priežastingumo ryšiai. Formuojant tyrimo anketą,
kompetencijų struktūrą grįsta konkurso sąlygose pateiktais elementais: vadybinės, profesinės,
informacinio raštingumo ir socialinės kompetencijos. Dalis tyrimo uždavinių reikalauja
dokumentų analizės metodo panaudojimo. Tyrimo duomenis rinkti ir analizuoti strateginių
dokumentų kontekste padėjo kokybinio pobūdžio dokumentų analizė, pavyzdžiui, skaitymo
skatinimo strategijos analizė ir kt.
Mokyklų bibliotekininkų kompetencijas tikslinga analizuoti platesniame, įvairias tikslines
grupes, pirmiausia mokinius, apimančiame kontekste. Tyrimo autoriai laikosi nuomonės, kad
labai svarbu ištirti ne tik pačių bibliotekininkų kompetencijas ir jų poreikį kompetencijų
5
atžvilgiu, tačiau taip pat jų „klientų“ lūkesčius. Tokio pobūdžio tiriamosios perspektyvos svarbą
netiesiogiai pagrindžia ir ankstesnių tyrimų rezultatai. Pavyzdžiui, 2005 m. Lietuvos Respublikos
Seimo užsakymu dr. Tado Tamošiūno su keletu kitų šios paraiškos autorių atlikto tyrimo
„Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai“ metu apklausti ekspertai ir nemaža dalis gyventojų
nurodė bibliotekų veiklą kaip pagrindinį skaitymo plėtros ir prieinamumo didinimo veiksnį, o jų
trūkumus – kaip vieną svarbiausių skaitymo plėtros kliūčių.
Papildant anketinių apklausų metu surinktus duomenis ir gilinant jų interpretaciją, atlikti 3 fokus
grupių interviu. Fokus grupė (arba grupinis interviu) suteikia galimybę rinkti duomenis apie
respondentų nuomones, elgesį ir kartu nagrinėti sąveiką tarp jų. Tokiam interviu tipui būdinga
nuomonių apsikeitimo sąveika sąlygoja spontanišką dalyvių reakciją, stimuliuoja diskusiją. Toks
dinamizmas vadinamas “sinergetiniu (sąveikaujančiu) grupės efektu”. Grupės diskusija pateikia
daugiau idėjų ir problemos sprendimo būdų, nei individualus pokalbis. Tyrimo metu vieną fokus
grupė atlikta su mokiniais, viena – su mokyklų administracijų atstovais ir pedagogais ir viena –
su pačiais bibliotekininkais.
Rengiant kiekybinių apklausų instrumentus, interpretuojant surinktus pirminius duomenis, juos
pildant bei rengiant rekomendacijas, autorių nuomone, labai parankus metodas yra ekspertų
apklausa, naudojant pusiau struktūrizuoto interviu instrumentarijų (kokybinis metodas). Pastaroji
duomenų surinkimo forma leidžia pačio interviu metu klausimus plėtoti ir gilinti. Tokiu būdu
apklausti 5 mokyklų bibliotekininkų darbą išmanantys ekspertai, kurie suteikė informaciją
daugumos uždavinių atžvilgiu.
Kiekybinių ir kokybinių tyrimo metodų taikymas ir dermė yra vienas esminių tyrimo
metodologijos principų. Pirmiausia ekspertų apklausa padėjo parengti kokybiškas, išsamiai
tyrimo uždavinius atliepiančias anketas, kurių pagalba surinkti statistiškai reikšmingi ir patikimi
kiekybiniai duomenys. Pastaruosius padėjo interpretuoti ir pildyti kokybinė dokumentų analizė ir
fokus grupių medžiaga, taip pat ekspertiniai interviu.
6
Respondentų atrankos apibūdinimas
Kiekybinės bibliotekininkų apklausos imčiai sudaryti bus naudojama reprezentatyvi
tikimybinė atranka, laikantis konkurso sąlygose nurodyto 3 proc. paklaidos dydžio. Imties
formavimui svarbios generalinės visumos charakteristikos. Pagal Švietimo valdymo
informacinės sistemos duomenis, 2008-2009 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose veikė 1335
bibliotekos ir 929 skaityklos. Tais pačiais metais mokyklose dirbo 1649 bibliotekininkai, iš jų
1619 moterų. Skaičiuojant nuo bendro bibliotekininkų skaičiaus ir orientuojantis į 3 proc.
paklaidą pagal vieną iš plačiai taikomų atrankos skaičiavimo formulių užtenka 664 respondentų.
Tyrimo imtis atitinka šį skaičių. Ji be to leidžia atspindėti įvairių ugdymo (pradinio, pagrindinio,
vidurinio ir gimnazijos) lygmenų mokyklos bibliotekų specialistų kvalifikacijos tobulinimo
kokybės bendrumus ir savitumus.
N
n1
1
2
(kur n - atrankos dydis, Δ – paklaidos dydis (0,03), N – generalinės visumos dydis)
Anketinė pedagogų ir mokyklų vadovų apklausa taip pat grindžiama atsitiktinės atrankos
principais, potencialiai leidžiančiais į imtį pakliūti kiekvienam generalinės visumos nariui.
Sudarant imtį atsižvelgta į regioninę ir urbanistinę įvairovę. Vykdant apklausą užtikrintas
socialiniuose moksluose pakankamas reprezentatyvumas, skaičiuojant imties dydį nuo
generalinės visumos 95 proc. patikimumu su 5 proc. paklaida. Viso apklausta 329 mokytojai ir
302 mokyklų vadovai.
Kokybinė fokus grupių apklausa. Įprastai formuojant fokus grupę surenkami tipiniai grupės
atstovai. Su išskirtinėm asmenybėm galima gauti daug informacijos, tačiau jos sunkiau
pasiekiamos. Fokus grupėse surinktas įprastas 8 – 10 asmenų skaičius. Detaliau fokus grupių
eiga apibūdinta priede. Ekspertų apklausai tyrėjai parinko 5 respondentus iš mokyklų
bibliotekininkų darbo specifiką gerai išmanančių asmenų.
7
Demografinės bibliotekininkų charakteristikos
Kintamasis Reikšmė Procentai
Mokyklos tipas Pradinė mokykla ar mokykla – darželis 6
Pagrindinė mokykla 29
Jaunimo mokykla 2
Vidurinė mokykla 35
Gimnazija 21
Kito tipo mokykla (suaugusiųjų, specialioji) 8
Gyvenamasis punktas, kur
įsikūrusi mokykla
Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus 36
Rajono centras 22
Kitas miestas, bet ne rajono centras 8
Miesto tipo gyvenvietė ar kaimas 35
Mokomoji kalba Lietuvių kalba 94
Lenkų kalba 6
Rusų kalba 9
Kitos kalbos 2
Bibliotekinių skaičius
mokykloje
Vienas 46
Du 50
Daugiau nei du 4
Lytis Moteris 99
Vyras 1
Specialybė Bibliotekininkas 42
Mokytojas dalykininkas 25
Pradinių klasių mokytojas 10
Kitoks atsakymas 23
Pedagoginis išsilavinimas Įgytas 51
Neįgytas 46
Dar neįgytas, bet šiuo metu mokosi 3
8
Demografinės pedagogų charakteristikos
Kintamasis Reikšmė Procentai
Mokyklos tipas Pradinė mokykla ar mokykla – darželis
6
Pagrindinė mokykla 29
Jaunimo mokykla 6
Vidurinė mokykla 37
Gimnazija 15
Kito tipo mokykla (suaugusiųjų, specialioji) 6
Gyvenamasis punktas, kur
įsikūrusi mokykla Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai,
Panevėžys, Alytus 33
Rajono centras 24
Kitas miestas, bet ne rajono centras 5
Miesto tipo gyvenvietė ar kaimas 38
Mokomoji kalba Lietuvių kalba
91
Lenkų kalba 9
Rusų kalba 13
Kitos kalbos 3
Lytis Moteris
93
Vyras 7
Auklėjamoji klasė Pradinių klasių (1-4 kl.) mokiniai
16
Jaunesniųjų klasių (5-8 kl.) mokiniai 25
Vyresniųjų klasių (9-12 kl.) mokiniai 24
Auklėjamosios klasės neturi 35
Kvalifikacinė kategorija Mokytojas
19
Vyresnysis mokytojas 50
Mokytojas metodininkas 29
Mokytojas ekspertas 1
Kvalifikacinės kategorijos neturi 1
9
Demografinės mokyklų vadovų charakteritikos
Kintamasis Reikšmė Procentai
Mokyklos tipas Pradinė mokykla ar mokykla – darželis 5
Pagrindinė mokykla 34
Jaunimo mokykla 3
Vidurinė mokykla 34
Gimnazija 16
Kito tipo mokykla (suaugusiųjų, specialioji) 8
Gyvenamasis punktas, kur įsikūrusi
mokykla
Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai,
Panevėžys, Alytus 32
Rajono centras 24
Kitas miestas, bet ne rajono centras 5
Miesto tipo gyvenvietė ar kaimas 39
Mokomoji kalba Lietuvių kalba 94
Lenkų kalba 5
Rusų kalba 6
Kitos kalbos 2
Lytis Moteris 77
Vyras 23
Pareigos Mokyklos direktorius 54
Mokyklos direktoriaus pavaduotojas 46
Vadybinė kategorija Trečioji vadybinė kategorija 36
Antroji vadybinė kategorija 41
Pirmoji vadybinė kategorija 5
Vadybinės kategorijos neturi 18
10
Tyrimo duomenų surinkimo ir apdorojimo patikimumo apibūdinimas
Tyrimo validumas paprastai tikrinamas tikslinant sąvokas, hipotezes, kintamuosius, renkant,
analizuojant, apibendrinant duomenis ir formuluojant išvadas. Kadangi tyrimas įvertinamasis, jis
grindžiamas ne tik teorinėmis prielaidomis ir dedukcija, bet ir ekspertinėmis bei praktinėmis
žiniomis apie bibliotekininkų mokymosi poreikius. Remiantis šiomis žiniomis bei kriterijais
buvo formuluojamos hipotezės bei nustatomi empiriniai rodikliai kiekybinėje tyrimo dalyje.
Todėl rodiklių – tiriamų kintamųjų – parinkimo pagrįstumas daugiausia tikrintas loginio
validumo (pagrįstumo) kriterijais – specialistų ir ekspertų vertinimu, ar pasirinkti kintamieji
tinkamai identifikuoja ir matuoja norimą reiškinį ir jo savybes. Svarbus vaidmuo nustatant
konstrukto (loginį) validumą teko ir bandomajam (pilotiniam) tyrimui, kuriame buvo
išgryninami empiriniai rodikliai (atmetant nevalidžius) ir išbandyti tyrimo instrumentai. Vidinis
tyrimo validumas, nusakantis kintamųjų ryšio ir analizės pagrįstumą, buvo užtikrintas tiek
minėtoje rodiklių parinkimo ir matavimo adekvatumo pakopoje, tiek griežtai laikantis
matematinių duomenų rinkimo ir analizės reikalavimų. Kokybinės tyrimo dalies validumas iš
dalies užtikrintas pasitelkiant ekspertus.
Duomenų atrankos patikimumas buvo užtikrintas kruopščiu ir precizišku atsitiktinės atrankos
būdu, o duomenų surinkimo patikimumas – laikantis anonimiškumo, kontrolės, laiko, būtino
atsakyti į anketoje pateiktus klausimus, ir kt. principais.
Statistinės analizės apibūdinimas
Tyrimo duomenų kiekybinė analizė remiasi aprašomąja ir daugiamate statistika. Analizuojant
pirminius empirinius duomenis aprašomosios statistikos metodais, buvo naudojamos duomenų
padėties, centrinės tendencijos, dažnuminio pasiskirstymo bei jų tarpusavio sąryšio
charakteristikos. Mokyklų bibliotekininkų kompetencijų analizė buvo atliekama ir daugiamatės
statistikos - koreliacinės ir klasterinės analizės būdais. Skirtumų tarp respondentų grupių (pagal
demografinius, socialinius, ekonominius bei kultūrinius veiksnius) statistinis reikšmingumas
buvo nustatytas naudojant atitinkamus testus (pavyzdžiui, Somers‘d, Mano-Vitnio ir kt.).
Pirminiai empiriniai duomenys buvo koduojami ir statistiškai apdorojami naudojant SPSS 17 for
Windows (Statistical Package For Social Sciences) programą.
11
TYRIMO DUOMENYS IR ANALIZĖ
Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacija ir jos tobulinimo situacija
Pirmojo tyrimo uždavinio „Išnagrinėti mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo
situaciją, poreikius ir tendencijas“ sprendimas mokyklų bibliotekininkų apklausoje pradėtas nuo
domėjimosi, kiek kartų per paskutinius 3 metus respondentai mokėsi įvairiuose kursuose ar
kitaip tobulino savo profesinius (bibliotekininko)gebėjimus ir žinias.
1 pav. Profesinių gebėjimų ir žinių tobulinimas per paskutinius
3 metus, %
13
15
41
28
3
Nė karto
1 kartą
2-3 kartus
4-10 kartų
Daugiau nei 10 kartų
Situacija iš pirmo žvilgsnio nėra labai bloga – daugiau nei du trečdaliai apklausoje dalyvavusių
mokyklų bibliotekininkų per 3 metus įvairiuose kursuose ir mokymuose savo žinias ir gebėjimus
tobulino daugiau nei vieną kartą, o maždaug trečdalis – tai per paskutinius 3 metus darė daugiau
nei 4 kartus. Respondentų atsakymus galima analizuoti ir pagal pagrindines jų socialines
demografines charakteristikas.
12
2 pav. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo dažnumas priklausomai nuo
mokyklos, kurioje dirba respondentas, tipo, %
33
23 2320
14 14
43
30
1316
45
27
4
18
42
36
0
25
50
Nė karto 1 kartą 2-3 kartus Daugiau nei 3
kartus
Pradinėje
mokykloje
arba
mokykloje
darželyjePagrindinėje
mokykloje
Vidurinėje
mokykloje
Gimnazijoje
3 pav. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo dažnumas priklausomai nuo to,
ar mokykla turi skaityklą, %
12 11
42
36
16
24
38
23
0
15
30
45
Nė karto 1 kartą 2-3 kartus Daugiau nei 3
kartus
Mokykla turi
skaityklą
Mokykla
skaityklos neturi
Bendrojo lavinimo mokyklos tipo ir skaityklos turėjimo požymiai tampriai tarp savęs susiję.
Paprastai atskirai veikiančios skaityklos daugiau būdingos bendrojo lavinimo mokykloms,
teikiančioms pagrindinio ugdymo programos II dalį ir vidurinio ugdymo programą, taigi,
gimnazijoms, vidurinėms ir pagrindinėms mokykloms. Akivaizdžiai matyti, kad pradinių
mokyklų ir darželių mokyklų bibliotekininkai mažiau orientuoti į kvalifikacijos kėlimo
13
renginius, savotišku požymiu, skatinančiu kelti savo kvalifikaciją tampa ir atskiros skaityklos
buvimo mokykloje požymis.
4 pav. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo dažnumas priklausomai nuo
mokyklos bibliotekininko įgytos specialybės, %
1012
4137
1619
44
22
12
21
3235
15 15
41
30
0
20
40
60
Nė karto 1 kartą 2-3 kartus Daugiau nei 3
kartus
Bibliotekininkas
Mokytojas
dalykininkasPradinių klasių
mokytojasKita specialybė
5 pav. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo dažnumas priklausomai nuo to,
ar mokyklos bibliotekininkas užsiima ir kita veikla, %
11 13
4136
17 18
46
19
712
44
37
22
33
17
28
0
20
40
60
Nė karto 1 kartą 2-3 kartus Daugiau nei 3
kartus
Dirba tik
bibliotekininkuTuri pamokų
Turi popamokinės
veiklos pamokųDirba už mokyklos ribų
14
6 pav. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo dažnumas priklausomai nuo
jo darbo bibliotekininku stažo, %
22
18
36
24
9
18
45
28
6
16
47
32
710
40
44
0
20
40
60
Nė karto 1 kartą 2-3 kartus Daugiau nei 3 kartus
Mažiau nei 6
metai
6-10 metų
11-20 metų
Daugiau nei 20
metų
Siekis (o gal galimybė?) tobulinti savo kvalifikaciją statistikai reikšmingai priklauso nuo
mokyklos bibliotekininko įgytos specialybės ir darbo mokyklos bibliotekininku stažo bei nuo to,
ar mokyklos bibliotekininkas šalia pagrindinės atlieka ir kokią kitą veiklą. Idealus kvalifikacijos
tobulinimo prasme yra mokyklos bibliotekininkas, įgijęs bibliotekininko specialybę, dirbantis
mokyklos bibliotekininku daugiau 10 metų ir mokykloje užsiimantis tik bibliotekininko veikla,
arba turintis tik popamokinės veiklos pamokų. Galima manyti, kad „nebazinę“ (ne
bibliotekininko) specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai arba bibliotekininkai, dirbantys dar ir
kurio nors dalyko mokytojais, mažiau orientuoti į savo kvalifikacijos tobulinimą.
Kitas tradicinis respondentams apie kvalifikacijos tobulinimą užduodamas klausimas yra
aiškinimasis, ar kvalifikacijos tobulinimo renginiai pateisino jų lūkesčius. Toks klausimas
užduotas ir mokyklų bibliotekininkams.
15
7 pav. Mokyklų bibliotekininkų lūkesčius pateisinusi kvalifikacijos
tobulinimo renginių dalis, %
2014
1
18
47
Pasiteisino visi renginiai,
kuriuose dalyvavo
Lūkesčius pateisino didesnė
renginių dalis
Lūkesčius pateisino mažesnė
renginių dalis
Lūkesčių nepateisino nė
vienas renginys
Neatsakė
Iš mokyklų bibliotekininkų apklausos duomenų matyti, kad kvalifikacijos tobulinimo renginiais,
kuriuose dalyvavo, visiškai arba iš dalies patenkinti maždaug du trečdaliai respondentų. Tyrimo
metodikos prasme pakankamai didelis skaičius respondentų (praktiškai šeštadalis) apskritai
neatsakė į šį uždarą klausimą (klausimą, kur buvo nurodyti visi įmanomi atsakymai), nors į kitus
klausimus noriai atsakinėjo. Psichologiškai tai ko gero reiškia, kad atsakymo į šį klausimą
dažniau nenurodė respondentai, kurių dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo renginiuose
nepateisino jų pačių lūkesčių.
Anketos klausimo apie mokyklų bibliotekininkų lūkesčius pateisinusią kvalifikacijos tobulinimo
renginių dalį galima palyginti su respondentų socialinėmis demografinėmis charakteristikomis.
Paaiškėjo, kad šiuo atveju, skirtingai nei kitais analizuotais šio tyrimo atvejais toks palyginimas
leido gauti daug statistikai reikšmingų koreliacijų.
16
8 pav. Mokyklų bibliotekininkų lūkesčių dėl kvalifikacijos kėlimo pasiteisinimas
priklausomai nuo mokyklos, kurioje dirba respondentas, tipo, %
30
55
0
15
28
51
20
0
19
56
25
0
16
63
20
0,40
15
30
45
60
75
Pasiteisino visi
renginiai,
kuriuose
dalyvavo
Pasiteisino
didesnė dalis
renginių
Pasiteisino
mažesnė dalis
renginių
Nepasiteisino nė
vienas renginys
Pradinėje
mokykloje arba
mokykloje
darželyjePagrindinėje
mokykloje
Vidurinėje
mokykloje
Gimnazijoje
9 pav. Mokyklų bibliotekininkų lūkesčių dėl kvalifikacijos kėlimo pasiteisinimas
priklausomai nuo mokinių skaičiaus mokykloje, %
32
57
11
0
31
53
14
2
12
68
19
1
20
49
29
2
17
52
32
00
20
40
60
80
Pasiteisino visi
renginiai, kuriuose
dalyvavo
Pasiteisino didesnė
dalis renginių
Pasiteisino mažesnė
dalis renginių
Nepasiteisino nė
vienas renginys
Iki 150 mokinių
Nuo 151 iki 300 mokinių
Nuo 301 iki 500 mokinių
Nuo 501 iki 800 mokinių
Daugiau nei 800 mokinių
17
10 pav. Mokyklų bibliotekininkų lūkesčių pasiteisinimas priklausomai nuo to,
ar mokykla turi skaityklą, %
19
60
21
0
31
48
18
3
0
25
50
75
Pasiteisino visi
renginiai, kuriuose
dalyvavo
Pasiteisino didesnė
dalis renginių
Pasiteisino
mažesnė dalis
renginių
Nepasiteisino nė
vienas renginys
Mokykla turi
skaityklą
Mokykla
skaityklos neturi
11 pav. Mokyklų bibliotekininkų lūkesčių dėl kvalifikacijos kėlimo pasiteisinimas priklausomai
nuo to, kiek bibliotekininkų dirba mokykloje, %
31
56
12
1
16
56
27
1
29
43
29
00
15
30
45
60
Pasiteisino visi
renginiai, kuriuose
dalyvavo
Pasiteisino didesnė
dalis renginių
Pasiteisino mažesnė
dalis renginių
Nepasiteisino nė
vienas renginys
Vienas bibliotekininkas
Du bibliotekininkai
Daugiau nei du bibliotekininkai
Analizuojant tyrimo duomenis matyti aiški ir statistiškai reikšminga klausimo apie dalyvavusių
apklausoje mokyklų bibliotekininkų lūkesčių dėl kvalifikacijos kėlimo renginių pasiteisinimo
priklausomybė nuo mokyklos, kurioje respondentai dirba, charakteristikų. vidurinėse mokyklose
ir gimnazijose dirbantys mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški kvalifikacijos kėlimo
renginiams, kuriuose dalyvavo, lygiai taip pat labiau kritiškai kvalifikacijos kėlimo renginius
vertina didesnėse mokinių skaičiumi šalies bendrojo lavinimo mokyklose dirbantys mokyklų
18
bibliotekininkai. Didesnių pretenzijų dalyvautiems kvalifikacijos kėlimo renginiams turėjo
respondentai, dirbantys mokyklose, kuriose veikia atskira skaitykla (paprastai tai – mokyklos,
teikiančios pagrindinio ugdymo programos II dalį ir vidurinio ugdymo programą) bei
mokyklose, kur dirba daugiau nei vienas bibliotekininkas (paprastai tai didelės mokinių
skaičiumi bibliotekos, turinčios atskirai veikiančią skaityklą) .
12 pav. Mokyklų bibliotekininkų lūkesčių dėl kvalifikacijos kėlimo pasiteisinimas
priklausomai nuo įgytos specialybės, %
19
55
26
0
22
64
14
0
33
49
18
0
30
49
17
4
0
15
30
45
60
75
Pasiteisino visi
renginiai, kuriuose
dalyvavo
Pasiteisino didesnė
dalis renginių
Pasiteisino mažesnė
dalis renginių
Nepasiteisino nė
vienas renginys
Bibliotekininkas
Mokytojas dalykininkas
Pradinių klasių mokytojas
Kita specialybė
13 pav. Mokyklų bibliotekininkų lūkesčių dėl kvalifikacijos kėlimo pasiteisinimas
priklausomai nuo jo darbo bibliotekininku stažo, %
35
45
20
1
25
64
11
0
24
52
22
3
11
62
28
00
15
30
45
60
75
Pasiteisino visi
renginiai, kuriuose
dalyvavo
Pasiteisino didesnė
dalis renginių
Pasiteisino mažesnė
dalis renginių
Nepasiteisino nė
vienas renginys
Mažiau nei 6 metai
6-10 metų
11-20 metų
Daugiau nei 20 metų
19
Įtaką respondentų nuomonei, vertinant dalyvautus kvalifikacijos kėlimo renginius turi ir tai,
kokią specialybę įgijo respondentas (bibliotekininko specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai
kritiškiau vertina kvalifikacijos kėlimo renginius) ir koks respondento darbo stažas (didesnį
darbo stažą turintys respondentai kritiškiau vertina kvalifikacijos kėlimo renginius). Galima
manyti, kad dažnai atsitinka dėl to, kad kvalifikacijos kėlimo renginių organizatoriai labiau
orientuojasi į mažiau patyrusį, bazinio išsilavinimo neįgijusį mokyklos bibliotekininką. Todėl
geresnes profesines žinias mokymo įstaigoje ar praktikoje įgijusiems bibliotekininkams
kvalifikacijos kėlimo renginiai būna mažiau informatyvūs.
14 pav. Mokyklų bibliotekininkų lūkesčių dėl kvalifikacijos kėlimo pasiteisinimas
priklausomai nuo to, ar mokyklos bibliotekininkas užsiima ir kita veikla, %
28
51
22
0
17
63
20
0
15
60
25
0
36 3629
00
15
30
45
60
75
Pasiteisino visi
renginiai, kuriuose
dalyvavo
Pasiteisino didesnė
dalis renginių
Pasiteisino
mažesnė dalis
renginių
Nepasiteisino nė
vienas renginys
Dirba tik bibliotekininku
Turi pamokų
Turi popamokinės veiklos pamokų
Dirba už mokyklos ribų
Įtaką respondentų nuomonei, vertinant dalyvautus kvalifikacijos kėlimo renginius turi ir tai, ar
bibliotekininkas mokykloje turi dar kokių nors prievolių (savo mokykloje šalia darbo
bibliotekininku dar ir kurio nors dalyko pamokų ar popamokinės veiklos pamokų turintys
respondentai kritiškiau vertina dalyvautus kvalifikacijos kėlimo renginius). Galima manyti, kad
dalyko ar popamokinės veiklos pamokas turintys mokyklų bibliotekininkai tuo užsiima iš
būtinumo gauti didesnį atlyginimą. Bet kokie kvalifikacijos kėlimo renginiai atima galimybę
vesti tokias pamokas arba bent atima galimybę tokioms pamokoms pasirengti. Taigi, turintys
mokykloje dalyko ar popamokinės veiklos pamokų bibliotekininkai ko gero kelia ypač aukštus
reikalavimus kvalifikacijos kėlimo renginiams (dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo renginiuose
atima tokiems bibliotekininkams brangų laiką ir, ko gero, mažina jų papildomą uždarbį, todėl
20
verta dalyvauti tik didelę naudą teikiančiuose renginiuose) ir pyksta, kai jų lūkesčiai
nepasitvirtina.
Rengiantis tyrimui manyta, kad labai svarbu žinoti priežastis, kodėl mokyklų bibliotekininkai
dalyvauja įvairiuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose. Visas respondentams pasiūlytas
įvertinti priežastis galima grupuoti į kelias grupes:
profesinis poreikis (noras susipažinti su naujovėmis);
geresnės profesinės karjeros galimybės;
hedonistinis poreikis (į malonumus orientuotas) poreikis (atskiriant į respondentą orientuotą
malonumą – gera proto mankšta ir į išorę orientuotą malonumą – galima maloniai pabendrauti su
kolegomis);
ambicijų poreikis (nenoras atsilikti nuo kolegų);
išorės spaudimas (mokyklos vadovo rekomendacijos).
Šis respondentams užduotas klausimas buvo pusiau uždaras – anketoje respondentams buvo
palikta vietos įrašyti ir kitokius atsakymus. Pažymėtina, kad tokia teise pasinaudojo tik 13 (2,5
proc.) respondentų. Tai rodo, kad, rengiantis tyrimui, buvo gerai parengta šio klausimo atsakymų
skalė. Atsakant į šį klausimą buvo galima nurodyti kelis atsakymus.
15 pav. Priežastys, dėl kurių dalyvauta mokyklų bibliotekininkų
kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, %
91
39
34
27
17
15
0 25 50 75 100
Norėjo susipažinti su dalykinėmis ir metodinėmis
naujovėmis
Kvalifikacijos tobulinimas padeda profesinei karjerai
Renginiuose galima maloniai ir naudingai pabendrauti su
kolegomis
Kvalifikacijos tobulinimas - puiki proto mankšta
Nenorėjo atsilikti nuo kolegų
Skatino mokyklos vadovybė
21
Iš atsakymų matyti, kad mokyklų bibliotekininkai aiškiai deklaruoja siekį per dalyvavimą
kvalifikacijos tobulinimo renginiuose tenkinti visų pirma profesinį poreikį. Kiti dalyvavimo
kvalifikacijos tobulinimosi renginiuose motyvai aiškiai rečiau minėti, nei profesinis poreikis.
Likusius motyvus galima pagal nurodymo dažnumą grupuoti į dvi dalis: maždaug trečdaliui
respondentų svarbūs profesinės karjeros ir hedonistiniai motyvai (pažymėtina, kad abu
hedonistiniai motyvai svarbūs maždaug vienodam respondentų skaičiui), o mažiausiai
respondentų buvo deklaruoti asmeninių ambicijų ir išorės spaudimo motyvai. Mokyklos
vadovybės skatinimas dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose, atrodo, nėra šalies bendrojo
lavinimo mokyklose paplitęs reiškinys (bent jau kaip dalyvavimo renginiuose motyvas jis buvo
nurodytas rečiausiai).
Įdomu palyginti dažniausiai ir rečiausiai nurodytų motyvų rinktis mokyklų bibliotekininkų
kvalifikacijos kėlimo renginių koreliaciją su pagrindinėmis respondentų socialinėmis
demografinėmis charakteristikomis.
16 pav. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo renginių pasirinkimas dėl noro
susipažinti su naujovėmis priklausomai nuo to, ar mokyklos bibliotekininkas užsiima ir kita
veikla, %
95
5
88
12
85
15
79
21
0
25
50
75
100
Nurodė šią priežastį Šios priežasties nenurodė
Dirba tik bibliotekininku
Turi pamokų
Turi popamokinės veiklos
pamokų
Dirba už mokyklos ribų
Respondentų atsakymas, jog kvalifikacijos kėlimo renginiai pasirinkti norint susipažinti su
naujovėmis, statistiškai patikimai koreliuoja tik su klausimo apie veiklą šalia bibliotekininko
veiklos atsakymais. Visais kitais atvejais (mokyklos dydis, tipas, vieta, kur mokykla įsikūrusi ir
kt.) negalima išskirti kurios nors respondentų grupės, kuri, aiškindama savo dalyvavimą
22
kvalifikacijos kėlimo renginiuose, aiškiai dažniau būtų pasirinkusi šį atsakymą. Iš tyrimo
rezultatų matyti, kad labiau į norą susipažinti su dalykinėmis ir metodinėmis naujovėmis
orientuoti mokyklų bibliotekininkai, be šios veiklos niekuo kitu neužsiimantys.
17 pav. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo renginių pasirinkimas dėl mokyklos
vadovybės paskatinimo priklausomai nuo mokinių skaičiaus mokykloje, %
26
74
22
78
6
94
11
89
6
94
0
25
50
75
100
Nurodė šią priežastį Šios priežasties nenurodė
Iki 150 mokinių
Nuo 151 iki 300 mokinių
Nuo 301 iki 500 mokinių
Nuo 501 iki 800 mokinių
Daugiau nei 800 mokinių
18 pav. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo renginių pasirinkimas dėl mokyklos
vadovybės paskatinimo priklausomai nuo to, ar kiek bibliotekininkų dirba mokykloje, %
22
78
9
91
14
86
0
25
50
75
100
Nurodė šią priežastį Šios priežasties nenurodė
Vienas
bibliotekininkas
Du bibliotekininkai
Daugiau nei du
bibliotekininkai
23
19 pav. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo renginių pasirinkimas dėl mokyklos
vadovybės paskatinimo priklausomai nuo mokyklos bibliotekininko įgytos specialybės, %
11
89
21
79
22
78
15
85
0
25
50
75
100
Nurodė šią priežastį Šios priežasties nenurodė
Bibliotekininkas
Mokytojas
dalykininkas
Pradinių klasių
mokytojas
Kita specialybė
20 pav. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo renginių pasirinkimas dėl mokyklos
vadovybės paskatinimo priklausomai nuo to, ar mokyklos bibliotekininkas užsiima ir kita veikla, %
12
88
22
78
17
83
29
71
0
25
50
75
100
Nurodė šią priežastį Šios priežasties nenurodė
Dirba tik bibliotekininku
Turi pamokų
Turi popamokinės veiklos
pamokų
Dirba už mokyklos ribų
Mokyklos vadovybė labiau turi paskatinti rinktis kurį nors kvalifikacijos renginį mažose mokinių
skaičiumi mokyklų bibliotekininkus. Šio atsakymo koreliacija su klausimu apie gyvenvietės tipą,
kur veikia mokykla, t.y. atskiriant miestų ir kaimo mokyklų bibliotekininkus, bei mokyklos, kur
dirba respondentas tipą, t.y., taip atskiriant, pavyzdžiui, pradinių mokyklų bibliotekininkus nuo
gimnazijų bibliotekininkų, nebuvo statistiškai reikšminga. Tai reiškia, kad toks dėsningumas, kai
mokyklos vadovai turi skatinti bibliotekininkus vykti kelti kvalifikaciją, labiau būdingas visų
tipų bei įvairaus dydžio gyvenamuosiuose punktuose įsikūrusių nedidelių mokinių skaičiumi
mokyklų bibliotekininkams. Jei mokykla nėra didelė savo mokinių skaičiumi, paprastai joje
24
dirba tik vienas bibliotekininkas. Taip galima pasitikrinti dėsningumo taisyklę – jei vieną
bibliotekininką turinčios mokyklos nedidelės mokinių skaičiumi, jose turėtų galioti ir nedidelėms
mokykloms būdingi dėsningumai.
Nustačius, kaip dažnai mokyklų bibliotekininkai per paskutinius trejus metus tobulino savo
profesinę kvalifikaciją, labai svarbu žinoti, kada tie tai darė paskutinį kartą – tobulinant profesinę
kvalifikaciją būtina tai daryti nuolat ir periodiškai.
21 pav. Metai, kai mokyklų bibliotekininkai paskutinį kartą tobulino
profesinę kvalifikaciją, %
44
35
16
5
2009 metais
2008 metais
2007 metais
2006 ir ankstesniais metais
Iš mokyklų bibliotekininkų apklausos duomenų matyti, kad kvalifikacijos tobulinimo
renginiuose paskutinį kartą 2009 metais dalyvavo beveik pusė, o 2008 metais – maždaug
trečdalis respondentų. Tai rodo, kad mokyklų bibliotekininkų profesiniu tobulinimu iš tiesų yra
rūpinamasi. Žinant, kad tik ketvirtadalis apklaustų respondentų yra įgiję bibliotekininko
išsilavinimą, toks nuolatinis profesinis tobulinimasis yra ypač svarbus.
Mokyklos bibliotekininko profesinį tobulinimąsi sąlygiškai galima dalinti į dvi dalis: į tiesiogine
to žodžio prasme dalykinį tobulinimąsi bei į kompiuterinio raštingumo tobulinimą. Į bendrojo
lavinimo mokyklas, o reiškia, ir į tų mokyklų bibliotekas ateina vis tobulesnė kompiuterinė
technika, praplečianti ir bibliotekinio mokyklos bendruomenės narių aptarnavimo galimybes.
Todėl, tobulinant savo darbą, mokyklos bibliotekininkui būtina nuolat gerinti ir kompiuterinio
raštingumo įgūdžius. Taigi, bibliotekininkams skirtoje anketoje buvo klausimas apie tai, ar
25
respondentas kada nors dalyvavo kvalifikacijos kėlimo renginiuose, skirtuose tobulinti
kompiuterinio raštingumo įgūdžius.
22 pav. Mokyklų bibliotekininkų dalyvavimas mokymuose, skirtuose tobulinti
kompiuterinio raštingumo įgūdžius, %
73
27
Dalyvavo nors vieną
kartą
Niekada nedalyvavo
Iš tyrimo rezultatų matyti, kad nors vieną kartą mokymuose, skirtuose tobulinti kompiuterinio
raštingumo įgūdžius, dalyvavo daugiau nei du trečdaliai respondentų. Todėl labai svarbu žinoti,
kokios mokyklų bibliotekininkų grupės dėl vienų ar kitų priežasčių organizuotai nekėlė savo
kompiuterinio raštingumo lygio.
23 pav. Mokyklų bibliotekininkų dalyvavimas kompiuterinio raštingumo mokymuose
priklausomai nuo mokyklos, kurioje dirba respondentas, tipo, %
43
57
70
30
77
23
80
20
0
30
60
90
Kompiuterinio raštingumo
mokymuose dalyvavo nors kartą
Kompiuterinio raštingumo
mokymuose nedalyvavo nė karto
Pradinėje
mokykloje arba
mokykloje
darželyjePagrindinėje
mokykloje
Vidurinėje
mokykloje
Gimnazijoje
26
24 pav. Mokyklų bibliotekininkų dalyvavimas kompiuterinio raštingumo mokymuose
priklausomai nuo mokinių skaičiaus mokykloje, %
62
38
72
28
79
21
81
19
74
26
0
30
60
90
Kompiuterinio raštingumo mokymuose
dalyvavo nors kartą
Kompiuterinio raštingumo mokymuose
nedalyvavo nė karto
Iki 150 mokinių
Nuo 151 iki 300 mokinių
Nuo 301 iki 500 mokinių
Nuo 501 iki 800 mokinių
Daugiau nei 800 mokinių
25 pav. Mokyklų bibliotekininkų dalyvavimas kompiuterinio raštingumo mokymuose
priklausomai nuo to, ar mokykloje veikia atskira skaitykla, %
79
21
62
38
0
30
60
90
Kompiuterinio raštingumo mokymuose
dalyvavo nors kartą
Kompiuterinio raštingumo mokymuose
nedalyvavo nė karto
Mokykla turi skaityklą
Mokykla skaityklos neturi
Rečiau kokius nors kompiuterinio raštingumo mokymus lankė pradinėse mokyklose bei
mokyklose darželiuose, mažose mokinių skaičiumi (iki 150 mokinių) dirbantys mokyklų
bibliotekininkai. Apibendrinant galima tvirtinti, kad dažniau kompiuterinio raštingumo mokymų
nelankė mokyklų, neturinčių atskiros skaityklos (o tai ir reiškia, nedidelių mokyklų, pradinių
mokyklų ir mokyklų darželių) bibliotekininkai.
27
26 pav. Mokyklų bibliotekininkų dalyvavimas kompiuterinio raštingumo mokymuose
priklausomai nuo įgytos specialybės, %
87
13
63
37
51 49
67
32
0
25
50
75
100
Kompiuterinio raštingumo mokymuose
dalyvavo nors kartą
Kompiuterinio raštingumo mokymuose
nedalyvavo nė karto
Bibliotekininkas
Mokytojas dalykininkas
Pradinių klasių mokytojas
Kita specialybė
27 pav. Mokyklų bibliotekininkų dalyvavimas kompiuterinio raštingumo mokymuose
priklausomai nuo to, ar mokyklos bibliotekininkas užsiima ir kita veikla, %
81
19
61
39
80
20
44
56
0
30
60
90
Kompiuterinio raštingumo mokymuose
dalyvavo nors kartą
Kompiuterinio raštingumo mokymuose
nedalyvavo nė karto
Dirba tik bibliotekininku
Turi pamokų
Turi popamokinės veiklos pamokų
Dirba už mokyklos ribų
28
28 pav. Mokyklų bibliotekininkų dalyvavimas kompiuterinio raštingumo mokymuose
priklausomai nuo respondentų amžiaus, %
4852
82
18
82
18
0
30
60
90
Kompiuterinio raštingumo mokymuose
dalyvavo nors kartą
Kompiuterinio raštingumo mokymuose
nedalyvavo nė karto
Jaunesni nei 40 metų
41-50 metų
Vyresni nei 50 metų
29 pav. Mokyklų bibliotekininkų dalyvavimas kompiuterinio raštingumo mokymuose
priklausomai nuo jo darbo bibliotekininku stažo, %
40
60
74
26
86
14
95
5
0
25
50
75
100
Kompiuterinio raštingumo
mokymuose dalyvavo nors kartą
Kompiuterinio raštingumo
mokymuose nedalyvavo nė karto
Mažiau nei 6 metai
6-10 metų
11-20 metų
Daugiau nei 20 metų
Analizuojant labiau su apklausoje dalyvavusių mokyklų bibliotekininkų asmeniu susijusių
charakteristikų koreliaciją su jų dalyvavimu kompiuterinio raštingumo mokymuose matyti, kad
šiuos mokymus aiškiai rečiau lankė kurią nors kitą, nei bibliotekininko specialybę įgiję
respondentai. Šia prasme bibliotekininko specialybę įgiję respondentai yra didesni kvalifikacijos
kėlimo entuziastai. Rečiau kompiuterini raštingumo mokymuose dalyvavo respondentai, šalia
bibliotekininko veiklos savo mokykloje turintys ir kuri nors dalyko pamokų ar dirbantys už
mokyklos ribų. Pažymėtina, kad šalia bibliotekininko veiklos turintys ir popamokinės veiklos
29
pamokų mokyklų bibliotekininkai sugebėjo taip pat dažnai lankyti kompiuterini raštingumo
kursus, kaip ir respondentai, dirbantys tik mokyklos bibliotekininku. Tokį patį dėsningumą buvo
galima stebėti ir analizuojant, kiek kartų respondentai per paskutinius 3 metus kėlė savo
kvalifikaciją. Apibendrinant galima teigti, kad ko gero popamokinės veiklos pamokų turėjimas
mokyklos bibliotekininkui kenkia mažiausiai ir leidžia skirti pakankamai dėmesio savo
kvalifikacijos kėlimui. Mažiau kvalifikacijos kėlimo renginiams dėmesio skyrė jaunesni
amžiumi respondentai. Gal būt tai susiję su tendencija, kad jaunesni amžiumi respondentai
objektyviai turėjo daugiau galimybių už mokyklos, kurioje dirba, ribų įgyti deramo lygio IKT
žinias.
Kaip visada, vertinant mokymų efektyvumą svarbu žinoti, kiek plačiai respondentai naudojasi
kompiuterinio raštingumo mokymų metu gautomis žiniomis. Tai išsiaiškinti irgi buvo skirtas
atskiras mokyklų bibliotekininkų anketos klausimas.
30 pav. Mokyklų bibliotekininkų naudojimasis kompiuterinio raštingumo mokymų
metu įgytais įgūdžiais, %
79
18
2
Naudoja nuolat
Naudoja kai kada
Visai nenaudoja
Tyrimo rezultatai rodo pakankamai aukštą mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo
mokymų efektyvumą – šiuose mokymuose įgytais įgūdžiais nuolat naudojasi keturi penktadaliai
respondentų. Kita vertus, būtina aiškiai identifikuoti pagrindines mokyklų bibliotekininkų,
kuriems sunkia sekasi naudotis įgytais kompiuterinio raštingumo įgūdžiais, grupes ir tolesnį IKT
švietimą orientuoti kaip tik į šias grupes.
30
31 pav. Mokyklų bibliotekininkų naudojimasis kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais
įgūdžiais priklausomai nuo mokinių skaičiaus mokykloje, %
72
21
6
79
20
1
66
31
3
86
113
89
92
0
25
50
75
100
Naudoja nuolat Naudoja kai kada Visai nenaudoja
Iki 150 mokinių
Nuo 151 iki 300 mokinių
Nuo 301 iki 500 mokinių
Nuo 501 iki 800 mokinių
Daugiau nei 800 mokinių
32 pav. Mokyklų bibliotekininkų naudojimasis kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais
įgūdžiais priklausomai nuo mokyklos, kurioje dirba respondentas, tipo, %
69
31
0
69
30
0
15
3
84
124
82
0
30
60
90
Naudoja nuolat Naudoja kai kada Visai nenaudoja
Pradinėje mokykloje
arba mokykloje
darželyjePagrindinėje
mokykloje
Vidurinėje
mokykloje
Gimnazijoje
Mažiau mokyklų bibliotekininkų naudojasi kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais
įgūdžiais bendrojo lavinimo mokyklose, kuriose mokosi iki 500 mokinių, t.y., mažose ir
vidutinio dydžio bendrojo lavinimo mokyklose, taip pat pradinėse mokyklose bei mokyklose
darželiuose ir pagrindinėse mokyklose. Pagrindinių mokyklų atvejui reikėtų skirti ypatingai
didelį dėmesį, nes pagrindinio ugdymo programoje yra dalykas „informacinės technologijos“.
Taigi, dažnoje šalies pagrindinėje mokykloje galima situacija, kai mokiniai pamokos metu
mokomi informacinių gebėjimų, bet, per pertrauką atėję į savo mokyklos biblioteką negali šių
gebėjimų tobulinti, nes mokyklos bibliotekininkas tik kai kada pasinaudoja kompiuterinio
31
raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais. Pažymėtina, kad kelis respondentai, dirbantys
vidurinėse mokyklose ir gimnazijose nurodė, kad jie apskritai nesi naudoja kompiuterinio
raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais. Iš bendrųjų tendencijų analizės (ir kitų anketos
klausimų analizės) galima daryti išvadą, kad tai menkai įmanoma, juolab, kad šie visai įgytų IKT
įgūdžių nenaudojančių dalis mažesnė už statistinę paklaidą, t.y., statistikai nereikšminga.
33 pav. Mokyklų bibliotekininkų naudojimasis kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais
įgūdžiais priklausomai nuo to, ar mokykloje veikia intranetas, %
84
15
1
72
25
3
0
30
60
90
Naudoja nuolat Naudoja kai kada Visai nenaudoja
Mokykloje intranetas veikia
Mokykloje intranetas
neveikia
34 pav. Mokyklų bibliotekininkų naudojimasis kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais
įgūdžiais priklausomai nuo to, ar mokyklos kompiuteriai sujungti į mokyklos tinklą, %
82
16
3
67
27
5
0
30
60
90
Naudoja nuolat Naudoja kai kada Visai nenaudoja
Kompiuteriai sujungti į mokyklos
tinklą
Kompiuteriai nesujungti į mokyklos
tinklą
Respondentų noras naudotis kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais tiesiogiai
priklauso nuo to, ar mokyklos kompiuteriai sujungti į mokyklos tinklą bei jei įrengtas intranetas.
32
Intranetas ir mokyklos tinklas iš esmės yra kompiuterių sujungimas į bendrą vidinį ir prieinamą
tik mokyklos bendruomenės nariams tinklą. Toks kompiuterių tinklas leidžia elektroninėmis
priemonėmis efektyviai valdyti vidinius mokykloje vykstančius procesus, saugoti mokyklos
bendruomenei svarbią ir mokyklos bendruomenės nariams lengvai prieinamą informaciją, kurti
„mobilias“ darbo vietas. Bendrojo lavinimo mokykla, naudodamasi intranetu arba mokyklos
tinklu, gali geriau planuoti mokyklos bendruomenės narių laiką, efektyviai valdyti
disponuojamus išteklius, galų gale sukurti kokybiškai naujas mokyklos bendruomenės narių
bendravimo ir bendradarbiavimo tradicijas. Intranetas ir mokyklos tinklas mažai kuo skiriasi
vienas nuo kito: mokyklos tinkle kompiuteriai susieti vienas su kitu operacinės sistemos (pvz.,
Windows) pagalba, o mokyklos intraneto sukūrimui jau reikalinga speciali, reikalaujanti
papildomų lėšų, programinė įranga. Šiuo metu mokyklos intranetas teikia mokyklų
bendruomenėms daugiau galimybių, nei mokyklos tinklas, bet nuolat tobulėja ir kuriamos naujos
įvairios kompiuterių operacinės sistemos. Analizuojant mokyklos kompiuterizavimo seką,
paprastai pradžioje bendrojo lavinimo mokyklose atsiranda pakankamas kompiuterių skaičius,
po to šie kompiuteriai pradedami jungti į mokyklos tinklą, o vėliau mokyklos tinklas
transformuojamas į intranetą. Galima daryti pakankamai akivaizdžią išvadą – mokyklos
kompiuterių sujungimas į bendrą tinklą tiesiogiai veikia ir mokyklos bibliotekininkų siekį
naudotis kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.
35 pav. Mokyklų bibliotekininkų naudojimasis kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais
įgūdžiais priklausomai nuo to, kiek bibliotekininkų dirba mokykloje, %
70
26
3
84
13
2
93
70
0
25
50
75
100
Naudoja nuolat Naudoja kai kada Visai nenaudoja
Vienas bibliotekininkas
Du bibliotekininkai
Daugiau nei du
bibliotekininkai
33
36 pav. Mokyklų bibliotekininkų naudojimasis kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais
įgūdžiais priklausomai nuo to, ar mokyklos bibliotekininkas užsiima ir kita veikla, %
82
16
2
76
20
3
80
18
3
57
29
14
0
30
60
90
Naudoja nuolat Naudoja kai
kada
Visai nenaudoja
Dirba tik
bibliotekininku
Turi pamokų
Turi popamokinės
veiklos pamokų
Dirba už mokyklos ribų
Analizuojant asmeninių respondentų charakteristikų įtaką naudojimosi kompiuterinio mokymo
metu įgytų įgūdžių panaudojimo profesinėje veikloje dažnumui matyti jau šiame skyriuje aptarti
dėsningumai – dažniau tai daro bibliotekininkai, savo mokyklose turintys kolegų (kai mokykloje
dirba ne vienas bibliotekininkas – paprastai tai didelės mokinių skaičiumi mokyklos) bei
bibliotekininkai, mokykloje dirbantys tik bibliotekininko darbą arba turintys popamokinės
veiklos pamokų.
Rengiant tyrimo programą nuspręsta įtraukti savotiškus ekspertus – bendrojo lavinimo mokyklų
vadovus ir jų paklausti, kiek noriai kvalifikacijos kėlimo renginiuose dalyvauja jų mokyklų
bibliotekininkai.
37 pav. Mokyklos bibliotekininko noras tobulinti savo kvalifikaciją – mokyklos vadovų
vertinimas, %
71
23
3 3
Noriai, net nereikia raginti
Reikia kai kada paraginti
Reikia ilgai raginti
Mokyklos bibliotekininkas
kvalifikacijos kelti nenori
34
Iš mokyklų vadovų – savotiškų mokyklų bibliotekininkų tyrimo ekspertų – atsakymų matyti, kad
mokyklų bibliotekininkų paprastai ilgai raginti nereikia – pasirinktų atsakymų „reikia ilgai
raginti“ arba „kvalifikacijos kelti nenori“ pasirinkimo procentas yra mažesnis, nei statistinė
tyrimo paklaida, reiškia, statistiškai nereikšmingas.
Mokyklų bibliotekininkų taip pat buvo klausta, kokias papildomas mokyklos bibliotekos
paslaugas jie norėtų pasiūlyti savo mokyklos mokiniams, mokytojams ir kitiems bibliotekos
galimybių vartotojams, bet tam šie mokyklos bibliotekininkai neturi deramų gebėjimų ar įgūdžių.
Atsakymai į šį klausimą irgi gali padėti formuoti mokyklų bibliotekininkams skirtų kvalifikacijos
kėlimo renginių pasiūlą. Į šį klausimą atsakė tik 84 respondentai (14 proc. visų apklaustų
mokyklų bibliotekininkų):
gebėjimų naudotis MOBIS programine įranga (4 proc. visų respondentų);
kompiuterinio raštingumo įgūdžių (4 proc. visų respondentų);
patirties naudotis įvairiomis duomenų bazėmis, jas kurti (2 proc. visų respondentų);
projektų rengimo patirties (1 proc. visų respondentų);
renginių organizavimo patirties (1 proc. visų respondentų);
patirties teikti skaitmeninės informacijos paslaugas (1 proc. visų respondentų);
teikti profesinio informavimo paslaugas (0,3 proc. visų respondentų);
teikti skaityklos paslaugas (0,3 proc. visų respondentų).
Paradoksaliausia, kad respondentai nesuprato, ko iš jų norėta, ir praktiškai beveik visais atvejais
nurodė ne paslaugas ar seminarus, kuriuos galėtų pasiūlyti savo mokyklos bendruomenei, o
įgūdžius, kurių jiems patiems trūksta. Apie papildomas paslaugas mokyklos bendruomenei savo
atsakymuose teigė tik 4 respondentai!
Apklausoje dalyvavusiems mokyklų vadovams bei bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams
buvo užduotas toks pat atviras (kai nėra nurodyta jokio atsakymo) klausimas – kokias
papildomas paslaugas mokyklos mokiniams, pedagogams, kitiems vartotojams turi teikti
mokyklos, kurioje respondentai dirba, biblioteka, bet iki šiol neteikia? Atsakymų į šį klausimą,
taip pat, kaip ir mokyklų bibliotekininkų atveju sulaukta labai mažai. Tiek mokyklų vadovai, tiek
35
ir mokytojai dažniausiai siūlė mokyklų bibliotekose organizuoti projektų rengimo patirtį
aptariančius seminarus, kompiuterinio raštingumo kursus, teikti skaityklos paslaugas.
Su kompiuterinių technologijų taikymu kasdienėje mokyklos bibliotekininko veikloje buvo
susijęs dar vienas anketos klausimas. Vis dažniau bet mokymasis neįsivaizduojamas be interneto,
vis dažniau bendrojo lavinimo mokyklose veikia skaityklos, kurių svarbiu elementu yra prie
interneto prijungti kompiuteriai. Taigi, mokyklos bibliotekos ar bibliotekos skaitykla vis dažniau
virsta vieta, kurioje mokiniai rengiasi pamokoms, ieško pamokai svarbios informacijos. Ar
mokyklos bibliotekininkas gali būti mokinių pagalbininku ir padėti mokiniui naudotis internetu?
38 pav. Mokyklos bibliotekininkų žinių, įgūdžių ir gebėjimų lygis, padedant
mokiniams bibliotekoje naudotis internetu, %
15
4019
5
2
19 Tikrai pakankamos
Ko gero pakankamos
Ko gero nepakankamos
Tikrai nepakankamos
Nežino, negalvojo
Tokia paslauga mokykloje
neteikiama
Žmogus yra geriausias savo žinių, gebėjimų ar įgūdžių vertintojas. Aišku, dėl psichologinių
priežasčių jis tas savo žinias, gebėjimus ir įgūdžius gali įvertinti tiek daug geriau, tiek daug
blogiau, nei yra iš tiesų. Kita vertus tokio autoįvertinimo alternatyva – brangiai kainuojantys ir
ilgai užtrunkantys egzaminai ar kitokie patikrinimai. Dėl šios priežasties sociologijoje
apsiribojama gal ir ne tokiais tiksliais tyrimo metodais, kai respondentas pats vertina savo
įgūdžius. Respondentams pateikti vertinti, tyrėjų vertinimu, svarbiausi mokyklos bibliotekininko
veikos aspektai. Mokyklų bibliotekininkų veiklos aspektai sudėlioti pagal respondentų, kuriems
nekyla problemų atlikti kurią nors veiklą, dalies pokytį.
36
39 pav. Mokyklų bibliotekininkų įvertinti kasdienės jų
veiklos aspektai, %
13
25
26
33
36
39
43
44
54
54
45
49
37
47
43
50
41
33
39
35
17
8
16
3
7
4
5
5
4
5
25
18
21
17
14
7
10
18
3
6
0% 25% 50% 75% 100%
Kurti ir stiprinti partnerystę su išorės
organizacijomis
Strategiškai planuoti
Dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir vertinant
mokymosi veiklas
Planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos
tobulinimą
Dalyvauti mokyklos programos
įgyvendinimo planavime
Skatinti skaitymo programas ir organizuoti
kultūrinius renginius
Analizuoti mokyklos bendruomenės
informacijos poreikius
Vykdyti mokyklos bibliotekos darbo
stebėseną
Sistematizuoti, katalogizuoti, klasifikuoti
mokyklos bibliotekos resursus
Instruktuoti lankytojus (ir IKT priemonėmis)
apie bibliotekos galimybes
Gebėjimai
pakankamai
aukšto lygio, nėra
problemųJei gebėjimai būtų
geresni, darbo
kokybė pagerėtų
Šių gebėjimų
trūksta, todėl
tokios veiklos
nevykdoSunku pasakyti
Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklų bibliotekininkams geriausiai sekasi instruktuoti
bibliotekų lankytojus apie bibliotekos galimybes (naudojimąsi biblioteka, jos resursus), tokiai pat
mokyklų bibliotekininkų daliai nekyla problemų sistematizuoti, katalogizuoti, klasifikuoti
mokyklos bibliotekos resursus. Tiesa, nors tai ir yra, jų pačių vertinimu, geriausiai sugebami
kasdieniai profesijos dalykai, tik maždaug pusei apklaustų mokyklų bibliotekininkų dėl jų nekyla
problemų. Kitai pusei apklaustų mokyklų bibliotekininkų ir dėl šių veiklos aspektų ne viskas yra
aišku. Maždaug dviems penktadaliams respondentų jokių problemų nekyla vykdant mokyklos
bibliotekos darbo stebėseną, analizuojant mokyklos bendruomenės informacijos poreikius ir
37
skatinant skaitymo programas bei organizuojant kultūrinius renginius, maždaug trečdaliui
respondentų – dalyvaujant mokyklos programos įgyvendinimo planavime bei planuojant ir
vykdant savo paties kvalifikacijos tobulinimą, maždaug ketvirtadaliui respondentų – dalyvauti
rengiant, įgyvendinant ir vertinant mokymosi veiklas bei strategiškai planuojant. Dažnai
skelbiama, kad mokykla, o reiškia, ir mokyklos biblioteka turi būti atvira vietos bendruomenei,
ugdomajam procesui gerinti pritraukti pajėgas iš mokyklos išorės. Mokyklos bibliotekininkams
tai, ko gero, sekasi blogiausiai – pakankamų gebėjimų kurti ir stiprinti partnerystę su išorės
organizacijomis teigė turintys mažiausiai mokyklų bibliotekininkų. Apibendrinant galima
tvirtinti, kad geriausiai mokyklų bibliotekininkams sekasi vykdyti jiems nuo seno įprastas
funkcijas (nors ir čia pernelyg didelė dalis mokyklų bibliotekininkų privalėtų tobulinti savo
gebėjimus), o naujos mokyklai ir mokyklos bibliotekai privalomos vykdyti funkcijos
bibliotekininkų vykdomos dar prasčiau.
Gautus tyrimo rezultatus galima analizuoti ir kitokiu pjūviu – kokios veiklos dažniausiai
mokyklų bibliotekininkai tvirtina dėl gebėjimų stokos apskritai nevykdantys. Absoliutūs lyderiai
– partnerystės su išorės organizacijomis kūrimas ir stiprinimas bei dalyvavimas rengiant,
įgyvendinant ir vertinant mokymosi veiklas. Savotišku gelbėjimosi ratu respondentui sociologai
vadina atsakymuose į šiuos klausimus panaudotu atsakymu „sunku pasakyti“. Psichologiškai
respondentui lengviau pasirinkti šį atsakymą, nei atvirai prisipažinti, kad kažkokios veiklos jis
apskritai nevykdo. Todėl sudėjus du galimus atsakymus „gebėjimų trūksta, todėl veiklos
nevykdau“ ir „sunku pasakyti“, ko gero, geriausiai matomos veiklos, kurioms mokyklų
bibliotekininkai dėl gebėjimų stokos skiria mažiausiai dėmesio: galima manyti, kad partnerystės
su išorės organizacijomis kūrimui ir stiprinimui bei dalyvavimui rengiant, įgyvendinant ir
vertinant mokymosi veiklas daugiau nei trečdalis apklaustų respondentų dėl gebėjimų stokos
apskritai neskyrė jokio dėmesio.
Kvalifikacijos tobulinimo prasme svarbu žinoti, nuo ko priklauso dviejų rečiau ar nepakankamai
kokybiškai respondentų atliekamų, bet ypatingai svarbių veiklų – mokyklos bendruomenės
informacijos poreikių analizavimo ir savo kvalifikacijos tobulinimo planavimo ir vykdymo –
priklausomybė nuo įvairių apklaustų mokyklų bibliotekininkų socialinių demografinių
charakteristikų.
38
40 pav. Mokyklos bibliotekininkų gebėjimo analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos
poreikius įsivertinimas priklausomai nuo mokykloje dirbančių bibliotekininkų skaičiaus, %
3745
711
48
39
59
70
17
0
13
0
20
40
60
80
Gebėjimai
pakankamai
aukšto lygio,
nėra problemų
Jei gebėjimai
būtų geresni,
darbo kokybė
pagerėtų
Šių gebėjimų
trūksta, todėl
tokios veiklos
nevykdo
Sunku pasakyti
Vienas bibliotekininkas
Du bibliotekininkai
Daugiau nei du bibliotekininkai
41 pav. Mokyklos bibliotekininkų gebėjimo analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos
poreikius įsivertinimas priklausomai nuo respondento įgytos specialybės, %
50
37
49
4146
59
29
54
2
16
4138
912
0
20
40
60
Gebėjimai
pakankamai
aukšto lygio,
nėra problemų
Jei gebėjimai
būtų geresni,
darbo kokybė
pagerėtų
Šių gebėjimų
trūksta, todėl
tokios veiklos
nevykdo
Sunku pasakyti
Bibliotekininkas
Mokytojas dalykininkas
Pradinių klasių mokytojas
Kita specialybė
39
42 pav. Mokyklos bibliotekininkų gebėjimo analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos
poreikius įsivertinimas priklausomai nuo mokinių skaičiaus mokykloje, %
3941
812
38
48
2
12
37
49
95
52
36
3
9
51
32
6
12
0
20
40
60
Gebėjimai
pakankamai aukšto
lygio, nėra problemų
Jei gebėjimai būtų
geresni, darbo
kokybė pagerėtų
Šių gebėjimų
trūksta, todėl tokios
veiklos nevykdo
Sunku pasakyti
Iki 150 mokinių
Nuo 151 iki 300 mokinių
Nuo 301 iki 500 mokinių
Nuo 501 iki 800 mokinių
Daugiau nei 800 mokinių
Gebėjimas analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos poreikius turi būti, ko gero, pačiu
svarbiausiu šiuolaikinės informacinės visuomenės mokyklos bibliotekoje dirbančio
bibliotekininko gebėjimu. Tik gebėdamas analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos
poreikius, mokyklos bibliotekininkas gali strategiškai planuoti savo bibliotekos veiklą ir taip
veikti visos savo mokyklos bendruomenės tobulėjimą, daryti teigiamą įtaką visam ugdymo
procesui. Todėl, jei mokyklos bibliotekininkas, jo paties tvirtinimu, tokių gebėjimų apskritai
neturi, arba šie gebėjimai nėra geri, pralaimi visa mokyklos bendruomenė, o bibliotekininkas,
planuodamas savo veiklą, praktiškai nepakyla aukščiau taktinio, trumpalaikio planavimo lygio.
Problemos dėl nepakankamų gebėjimų analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos
poreikius dažniau kyla mažesnėms mokinių skaičiumi mokykloms, kuriose dirba tik vienas
bibliotekininkas bei bibliotekininkams, neturintiems bazinio bibliotekininko išsilavinimo.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į ypač žemus mokyklų bibliotekininkų, įgijusių pradinių klasių
mokytojo specialybę, informacinių mokyklos bendruomenės poreikių analizės gebėjimus.
40
43 pav. Mokyklos bibliotekininkų gebėjimo planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą
įsivertinimas priklausomai nuo mokinių skaičiaus mokykloje, %
3240
4
2429
58
49
22
62
412
4136
3
20
42 43
0
15
0
20
40
60
80
Gebėjimai
pakankamai
aukšto lygio,
nėra problemų
Jei gebėjimai
būtų geresni,
darbo kokybė
pagerėtų
Šių gebėjimų
trūksta, todėl
tokios veiklos
nevykdo
Sunku pasakyti
Iki 150 mokinių
Nuo 151 iki 300 mokinių
Nuo 301 iki 500 mokinių
Nuo 501 iki 800 mokinių
Daugiau nei 800 mokinių
44 pav. Mokyklos bibliotekininkų gebėjimo planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą
įsivertinimas priklausomai nuo mokykloje dirbančių bibliotekininkų skaičiaus, %
25
49
6
20
3846
1
15
62
33
50
0
20
40
60
80
Gebėjimai
pakankamai
aukšto lygio,
nėra problemų
Jei gebėjimai
būtų geresni,
darbo kokybė
pagerėtų
Šių gebėjimų
trūksta, todėl
tokios veiklos
nevykdo
Sunku pasakyti
Vienas bibliotekininkas
Du bibliotekininkai
Daugiau nei du bibliotekininkai
41
45 pav. Mokyklos bibliotekininkų gebėjimo planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą
įsivertinimas priklausomai nuo respondento įgytos specialybės, %
4339
3
15
27
57
3
1318
44
2
36
28
52
5
16
0
20
40
60
Gebėjimai
pakankamai
aukšto lygio,
nėra problemų
Jei gebėjimai
būtų geresni,
darbo kokybė
pagerėtų
Šių gebėjimų
trūksta, todėl
tokios veiklos
nevykdo
Sunku pasakyti
Bibliotekininkas
Mokytojas dalykininkas
Pradinių klasių mokytojas
Kita specialybė
46 pav. Mokyklos bibliotekininkų gebėjimo planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą
įsivertinimas priklausomai nuo jo darbo bibliotekininku stažo, %
23
50
6
2127
49
7
17
37
47
1
15
4539
1
15
0
20
40
60
Gebėjimai
pakankamai
aukšto lygio, nėra
problemų
Jei gebėjimai būtų
geresni, darbo
kokybė pagerėtų
Šių gebėjimų
trūksta, todėl
tokios veiklos
nevykdo
Sunku pasakyti
Mažiau nei 6 metai
6-10 metų
11-20 metų
Daugiau nei 20 metų
Kvalifikacijos tobulinimas šiuolaikinėje konkurencijos visuomenėje yra daugiau asmeninis
dalykas – žmogus pats turi stengti tobulėti. Kita vertus, nepakankamas mokyklos bibliotekininko
profesinis tobulėjimas daro žalą visai mokyklos bendruomenei, nes nepakankamai tobulėjantis
mokyklos bibliotekininkas negali kokybiškai vykdyti savo kasdienių funkcijų. Todėl nuo
mokyklos bibliotekininko gebėjimo planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą žymia
dalimi priklauso visos mokyklos bendruomenės darbo kokybė. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad,
42
toliau tobulinant savo kvalifikaciją, planuoti ir vykdyti savo paties kvalifikacijos tobulinimą turi
būti labiausiai mokomi mažose ir vidutinėse (iki 500 mokinių) mokyklose dirbantys, ne bazinį
bibliotekininko išsilavinimą įgiję (ypač grėsminga situacija, jei įgytas pradinių klasių mokytojo
išsilavinimas) ir mažą darbo bibliotekininku stažą turintys mokyklų bibliotekininkai.
Mokyklos bibliotekininkų apklausos rezultatai gerai palyginami su kitų mokyklų bendruomenių
narių – mokytojų ir mokyklų vadovų atsakymais. Rengiant tyrimo programą buvo suplanuotą tą
pačią klausimų grupę lygiai taip pat, kaip ir mokyklų bibliotekininkams, užduoti ir mokyklų
vadovams bei mokytojams. Taip pat, kaip ir mokyklų bibliotekininkų atveju, tyrimo metu jų
įvertinti savo mokyklų bibliotekininkų veiklos aspektai sudėlioti pagal respondentų, kuriems
nekyla problemų atlikti kurią nors veiklą, dalies pokytį.
47 pav. Mokyklų bibliotekininkų kasdienės veiklos aspektai – mokyklos vadovų vertinimai, %
33
34
35
46
49
51
52
59
60
72
39
44
46
40
36
41
30
33
30
24
21
14
13
9
11
6
9
4
8
1
7
8
6
5
3
3
9
5
3
3
0% 25% 50% 75% 100%
Dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir įvertinant
mokymosi veiklas: pamokas ir pan.
Kurti ir stiprinti partnerystę su išorės
organizacijomis
Strategiškai planuoti
Dalyvauti mokyklinės programos
įgyvendinimo planavime
Skatinti skaitymo programas ir organizuoti
kultūrinius renginius
Analizuoti mokyklos bendruomenės
informacijos poreikius
Vykdyti mokyklos bibliotekos darbo
stebėseną
Planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos
tobulinimą
Instruktuoti lankytojus (ir IKT priemonėmis)
apie naudojimąsi biblioteka, jos resursais
Sistematizuoti, katalogizuoti, klasifikuoti
mokyklos bibliotekos resursus
Gebėjimai
pakankamai aukšto
lygio, kad atliktų
viską, ką suplanuojaJei šie gebėjimai būtų
geresni, darbo kokybė
pagerėtų
Gebėjimų trūksta,
todėl šios veiklos
nevykdo
Sunku pasakyti,
nežino
43
Analizuojant mokyklų vadovų atsakymus ir lyginant juos su mokyklų bibliotekininkų atsakymais
matyti, kad iš esmės išlieka panaši mokyklos bibliotekininkų veiklų, kurias šie geba atlikti be
problemų pasiskirstymo seka. Tiesa, daug didesnė mokyklų vadovų, nei pačių mokyklos
bibliotekininkų dalis yra įsitikinusi, kad mokyklos bibliotekininkas pakankamai kvalifikuotai
geba atlikti bet kurią vertintą veiklą. Jei mokyklų bibliotekininkų apklausos atveju respondentų,
tvirtinančių, jog jų gebėjimai pakankamai aukšto lygio, kad be problemų atliktų kurią nors jų
profesijai būdingą veiklą dalis svyravo nuo 54 proc. bibliotekos lankytojų instruktavimo atveju
iki 13 proc. gebėjimo bendrauti su išorės partneriais atveju, tai mokyklų vadovų atsakymuose,
nurodant, jog jų mokyklos bibliotekininkų gebėjimai pakankamai aukšti, atsakymai svyravo nuo
72 proc. darbo su mokyklos bibliotekos resursais atveju iki 33 proc. dalyvavimo rengiant,
įgyvendinant ir vertinant mokymosi veiklas atveju.
Pakankamai įdomu palyginti kiekvienos mokyklos bibliotekininko veiklos rangą mokyklos
bibliotekininkų ir mokyklos vadovų vertinimuose. Abu bibliotekininko veiklos rangavimai labai
panašūs, bet mokyklos bibliotekininko veikla „planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos
tobulinimą“, kuri mokyklų bibliotekininkų nuomone yra septinta pagal asmenų, gebančių ją
vykdyti be problemų dalį, mokyklų vadovų vertinimu yra net trečioje vietoje pagal asmenų,
gebančių ją vykdyti be problemų, dalį. Daug mažesnė mokyklų vadovų dalis taip pat tvirtino,
kad jų mokyklos bibliotekininkai dėl gebėjimų stokos kurios nors veiklos apskritai nevykdo arba
nesiėmė šito vertinti.
Analizuojant bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų atsakymus ir lyginant juos su mokyklų
bibliotekininkų atsakymais matyti, kad iš esmės išlieka panaši mokyklos bibliotekininkų veiklų,
kurias šie geba atlikti be problemų pasiskirstymo seka. Tiesa, daug didesnė mokytojų, nei pačių
mokyklos bibliotekininkų dalis yra įsitikinusi, kad mokyklos bibliotekininkas pakankamai
kvalifikuotai geba atlikti bet kurią vertintą veiklą. Jei mokyklų bibliotekininkų apklausos atveju
respondentų, tvirtinančių, jog jų gebėjimai pakankamai aukšto lygio, kad be problemų atliktų
kurią nors jų profesijai būdingą veiklą dalis svyravo nuo 54 proc. bibliotekos lankytojų
instruktavimo atveju iki 13 proc. gebėjimo bendrauti su išorės partneriais atveju, tai bendrojo
lavinimo mokyklų mokytojų atsakymuose, nurodant, jog jų mokyklos bibliotekininkų gebėjimai
pakankamai aukšti, atsakymai svyravo nuo 71 proc. darbo su mokyklos bibliotekos resursais
atveju iki 28 proc. gebėjimo bendrauti su išorės partneriais atveju.
44
48 pav. Mokyklų bibliotekininkų kasdienės veiklos aspektai – bendrojo lavinimo mokyklų
mokytojų vertinimai, %
28
36
44
49
50
51
52
53
61
71
36
35
31
36
26
25
30
33
25
17
16
4
10
5
3
3
9
3
6
3
21
25
16
11
21
22
9
11
8
9
0% 25% 50% 75% 100%
Kurti ir stiprinti partnerystę su išorės
organizacijomis
Strategiškai planuoti
Dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir įvertinant
mokymosi veiklas: pamokas ir pan.
Dalyvauti mokyklinės programos įgyvendinimo
planavime
Planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą
Vykdyti mokyklos bibliotekos darbo stebėseną
Skatinti skaitymo programas ir organizuoti
kultūrinius renginius
Analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos
poreikius
Instruktuoti lankytojus (ir IKT priemonėmis) apie
naudojimąsi biblioteka, jos resursais
Sistematizuoti, katalogizuoti, klasifikuoti
mokyklos bibliotekos resursusGebėjimai
pakankamai
aukšto lygio, kad
atliktų viską, ką
suplanuoja
Jei šie gebėjimai
būtų geresni,
darbo kokybė
pagerėtų
Gebėjimų
trūksta, todėl
šios veiklos
nevykdo
Sunku pasakyti,
nežino
Pakankamai įdomu palyginti kiekvienos mokyklos bibliotekininko veiklos rangą mokyklos
bibliotekininkų ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų vertinimuose. Abu bibliotekininko
veiklos rangavimai labai panašūs ir mažiau vienas nuo kito skiriasi, nei mokyklų bibliotekininkų
ir mokyklų vadovų atsakymų palyginimo atveju. Didžiausias skirtumas – mokyklos
bibliotekininko veikla „vykdyti mokyklos bibliotekos darbo stebėseną“, kuri mokyklų
bibliotekininkų nuomone yra trečia pagal asmenų, gebančių ją vykdyti be problemų dalį,
mokytojų vertinimu yra tik penktoje vietoje pagal asmenų, gebančių ją vykdyti be problemų,
dalį.
Respondentų taip pat klausta, kokius savo profesinius ir bendruosius gebėjimus jie norėtų
stiprinti. Toks mokyklų bibliotekininkų nuomonės žinojimas gali padėti tobulinti bibliotekininkų
kvalifikacijos kėlimo programas ir padėti pasiekti, kad mokyklų bibliotekininkų veikla geriau
45
atitiktų nuolat besikeičiančius bendrojo lavinimo mokyklos poreikius. Gebėjimai išdėstyti pagal
respondentų atsakymus, kuriuos gebėjimus jie tikrai norėtų stiprinti.
48 pav. Gebėjimai, kuriuos mokyklų bibliotekininkai tobulintų, jei turėtų tokią galimybę, %
24
24
28
29
29
34
34
41
51
56
41
49
40
45
54
38
49
47
39
25
24
17
22
18
13
19
12
9
6
12
11
10
10
7
4
9
5
3
4
7
0% 25% 50% 75% 100%
Efektyvus ir kokybiškas knygų išdavimas ir
priežiūra
Veiksmingas darbas su vietos bendruomene
Pedagoginiai gebėjimai
Bendrieji socialiniai gebėjimai (pvz.,
gebėjimas spręsti konfliktus, bendrauti)
Mokymosi bibliotekoje organizavimas
Bendras kompiuterinis raštingumas
Vadybiniai gebėjimai, darbas komandoje
Kultūrinių, pilietinių projektų rengimas ir
įgyvendinimas
Bibliotekininkui reikalingos IKT žinios
Užsienio kalba
Tikrai nori
tobulinti
Ko gero nori
tobulinti
Ko gero nenori
tobulinti
Tikrai nenori
tobulinti
Respondentams vertinti buvo pateiktas bendras profesinių ir bendrųjų gebėjimų sąrašas. Tyrimo
rezultatai rodo, kad labiausiai ir tvirčiausiai jie norėtų tobulinti užsienio (paprastai anglų) kalbą
bei bibliotekininkui reikalingas IKT žinias ir gebėjimus. Antroji pagal svarbumą tobulintinų
gebėjimų grupė – gebėjimai vykdyti su nauja besimokančios bendrojo lavinimo mokyklos
bendruomenės samprata susijusią veiklą – rengti projektus, dirbti komandoje, bendrauti,
organizuoti mokymąsi bibliotekoje. Pažymėtina, kad mažiausiai mokyklos bibliotekininkai
norėtų tobulinti savo gebėjimus atlikti dvi veiklas – dirbti su vietos bendruomene bei mokėti
efektyvia išduoti ir prižiūrėti knygas. Mokėjimas išduoti ir prižiūrėti knygas, viena vertus, yra
įprasta ir, atrodytų, bent kelis metus pradirbusiems mokyklų bibliotekininkams gerai pažįstama
veikla, kita vertus, pradėjus naudoti MOBIS programinę įrangą, atsiveria naujos knygų apskaitos
galimybės. Tas pats mokyklų bibliotekininkų tyrimas parodė (apie tai – šio skyriaus pabaigoje),
46
kad su skaitytojų registracija susijusias veiklas (skaitytojų registraciją, skaitytojų skaičiavimą ir
pan.) pasinaudojant MOBIS programine įranga atlieka ypač maža apklaustų mokyklų
bibliotekininkų dalis. Dar svarbesnis naujoviškai dirbančioje mokykloje veiksmingas darbas su
vietos bendruomene. Gaila, bet mokyklų bibliotekininkai dar nesijaučia savotiškais įgaliotais
savo mokyklos atstovais, įtraukiančiais vietos bendruomenę į mokyklos gyvenimą ir mokyklos
veiklą integruojančiais į vietos bendruomenės gyvenimą.
Gautus duomenis galima įvairiai analizuoti. Sociologijoje įprasta ir tokia analizė, kai atsakymai
„tikrai nori tobulinti“ ir „ko gero nori tobulinti“ sudedami ir analizuojama, kuriuos gebėjimus
respondentai nori tobulinti labiausiai. Taip analizuojant matyti, kad labiausia apklausti mokyklų
bibliotekininkai norėjo tobulinti bibliotekininkui reikalingas IKT žinias, kultūrinių bei pilietinių
projektų rengimo ir įgyvendinimo įgūdžius, vadybinius gebėjimus ir mokymosi organizavimo
bibliotekoje įgūdžius. Išsirinkę juos, pabandykime paanalizuoti, kaip noras tobulinti šiuos
gebėjimus priklauso nuo respondentų socialinių demografinių charakteristikų.
50 pav. Mokyklų bibliotekininkų noras tobulinti gebėjimą organizuoti mokymąsi bibliotekoje
priklausomai nuo gyvenamojo punkto, kuriame įsikūrusi mokykla, %
24
56
13
6
34
44
17
4
46 46
72
25
60
11
3
0
15
30
45
60
75
Tikrai nori
tobulinti
Ko gero nori
tobulinti
Ko gero nenori
tobulinti
Tikrai nenori
tobulinti
Vilnius, Kaunas,
Klaipėda, Šiauliai,
Panevėžys ir AlytusRajono centras
Kitas miestas, bet ne
rajono centras
Gyvenvietė, kaimas
47
51 pav. Mokyklų bibliotekininkų noras tobulinti gebėjimą organizuoti mokymąsi bibliotekoje
priklausomai nuo respondento amžiaus, %
42 44
104
22
61
13
4
27
54
15
5
0
15
30
45
60
75
Tikrai nori tobulinti Ko gero nori
tobulinti
Ko gero nenori
tobulinti
Tikrai nenori
tobulinti
Jaunesni nei 40 metų
41-50 metų
Vyresni nei 50 metų
Šiuolaikinėje mokykloje siekiama neužsidaryt įprastinėse klasėse ir mokymo procesą organizuoti
taip pat ir kitose erdvėse – muziejuje, parodų salėje, gamtoje, bibliotekoje. Mokyklos biblioteka,
jei tai leidžia patalpų situacija, yra puiki alternatyva mokymuisi klasėje. Vakarų bendrojo
lavinimo mokyklose mokymasis mokyklos bibliotekoje yra visiškai įprastas dalykas. Iš tyrimo
rezultatų matyti, kad noras tobulinti gebėjimą organizuoti mokymąsi bibliotekoje labiausiai
aktualus mokyklų bibliotekininkams, dirbantiems rajono centro ir kitų nedidelių miestų bendrojo
lavinimo mokyklose, taip pat ir jaunesniems nei 40 metų respondentams.
52 pav. Mokyklų bibliotekininkų noras tobulinti bibliotekininkui reikalingas IKT žinias
priklausomai nuo to, ar mokyklos bibliotekininkas užsiima ir kita veikla, %
56
37
62
41
47
7 6
51
40
6 4
31
50
6
13
0
20
40
60
Tikrai nori
tobulinti
Ko gero nori
tobulinti
Ko gero nenori
tobulinti
Tikrai nenori
tobulinti
Dirba tik bibliotekininku
Turi pamokų
Turi popamokinės veiklos pamokų
Dirba už mokyklos ribų
48
Analizuojant respondentų, kuriems svarbu tobulinti mokyklos bibliotekininkui reikalingas
specifines IKT žinias, socialines demografines charakteristikas, rasta tik viena, kur atsakymai
statistiškai reikšmingai skyrėsi. Labiausiai šį gebėjimą siektų tobulinti respondentai, savo
dirbantys tik bibliotekininku ir neturintys kitokių įsipareigojimų. Reiškia, ir visą savo dėmesį
skiriantys vien tik bibliotekininko darbo kokybės gerinimui.
53 pav. Mokyklų bibliotekininkų noras tobulinti vadybinius bei darbo komandoje gebėjimus
priklausomai nuo respondento amžiaus, %
4539
124
33
50
124
23
59
126
0
15
30
45
60
75
Tikrai nori tobulinti Ko gero nori
tobulinti
Ko gero nenori
tobulinti
Tikrai nenori
tobulinti
Jaunesni nei 40 metų
41-50 metų
Vyresni nei 50 metų
Bendrojo lavinimo mokykla jau seniai tapo kolektyvinio darbo vieta, o mokyklos
bibliotekininkas turi būti visateisiu mokyklos bendruomenės nariu. Lietuvoje galiojantys
norminiai dokumentai yra įtvirtinę tokią nuostatą. Pavyzdžiui, LR Švietimo įstatymas nustato
mokytojų tarybos veikimą. Anot švietimo įstatymo, mokytojų taryba – nuolat veikianti mokyklos
(išskyrus aukštąsias mokyklas ir neformaliojo švietimo mokyklas) savivaldos institucija
mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos
vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, medicinos darbuotojai, psichologai, socialiniai,
specialieji pedagogai, bibliotekininkai, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.
Taigi, mokyklos bibliotekininkui reikia mokėti būti komandos nariu, gebėti organizuoti
komandinę veiklą sprendžiant su jo profesine veikla tiesiogiai susijusių mokyklos bendruomenės
narių poreikių (pvz., informacinių) tenkinimą. Siekį tikrai tobulinti savo vadybinius ir darbo
komandoje gebėjimus reiškia visų pirma jaunesni amžiumi respondentai. Kitų statistiškai
patikimų koreliacijų su respondentų socialinėmis demografinėmis charakteristikomis
nenustatyta.
49
54 pav. Mokyklų bibliotekininkų noras tobulinti projektų rengimo ir įgyvendinimo
gebėjimus priklausomai nuo jo darbo bibliotekininku stažo, %
50
42
5 4
42
52
52
36
49
11
3
37
46
15
3
0
20
40
60
Tikrai nori tobulinti Ko gero nori
tobulinti
Ko gero nenori
tobulinti
Tikrai nenori
tobulinti
Mažiau nei 6 metai
6-10 metų
11-20 metų
Daugiau nei 20 metų
Nuo Nepriklausomybės atgavimo laikų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų kasdienybėje vis
labiau įsitvirtina įvairaus lygio projektų rengimas, nacionaliniu mastu kalbama apie projektinį
finansavimą. Ypatingai tokius gebėjimus nori tobulinti mažesnį bibliotekininko darbo stažą
turintys respondentai. Kitų statistiškai patikimų koreliacijų su respondentų socialinėmis
demografinėmis charakteristikomis nenustatyta.
Klausimas apie tobulintinus mokyklos bibliotekininkų gebėjimus buvo užduotas ir jų
tiesioginiams viršininkams – mokyklų vadovams. Mokyklų vadovams buvo pateiktas įvertinti
toks pats būtinų mokyklos bibliotekininkui gebėjimų sąrašas. Gebėjimai išdėstyti pagal
respondentų atsakymus, kuriuos gebėjimus mokyklų bibliotekininkai tikrai turėtų stiprinti (55
pav.).
Analizuojant mokyklų vadovų atsakymus ir lyginant juos su mokyklų bibliotekininkų atsakymais
matyti, kad iš esmės išlieka panaši mokyklos bibliotekininkų gebėjimų, kuriuos mokyklų
bibliotekininkams derėtų tobulinti, seka. Tiesa, mokyklų bibliotekininkai norėtų tobulinti daug
labiau, nei šį poreikį vertina mokyklų vadovai. Jei mokyklų bibliotekininkų apklausos atveju
respondentų, tvirtinančių, jog jie tikrai nori tobulinti kurį nors savo gebėjimą, dalis svyravo nuo
56 proc. užsienio kalbų tobulinimo atveju iki 24 proc. gebėjimo efektyviai ir kokybiškai išduoti
ir prižiūrėti knygas atveju, tai mokyklų vadovų atsakymuose, apibūdinant, kuriuos jų mokyklos
bibliotekininko gebėjimus tikrai reikia tobulinti, atsakymai svyravo nuo 35 proc. užsienio kalbų
tobulinimo atveju iki 7 proc. gebėjimo efektyviai ir kokybiškai išduoti ir prižiūrėti knygas atveju.
50
55 pav. Gebėjimai, kuriuos mokyklų bibliotekininkai turėtų tobulinti – mokyklų vadovų
vertinimai, %
7
7
8
13
13
14
22
24
26
35
15
32
36
45
52
38
45
45
49
42
38
33
33
29
20
29
18
21
14
17
41
28
24
13
15
20
16
10
10
7
0% 25% 50% 75% 100%
Efektyvus ir kokybiškas knygų išdavimas ir
priežiūra
Bendrieji socialiniai gebėjimai (sugebėjimas
bendrauti, spręsti konfliktus ir pan.)
Pedagoginiai gebėjimai
Vadybiniai gebėjimai, darbas komandoje
Mokymosi bibliotekoje organizavimas
Bendras kompiuterinis raštingumas
Bibliotekininkui reikalingas specifinis
kompiuterinis raštingumas
Veiksmingas darbas su vietos bendruomene
Kultūrinių, pilietinių projektų rengimas ir
įgyvendinimas
Užsienio kalba
Tikrai
reikėtų
tobulinti
Ko gero
reikėtų
tobulinti
Ko gero
nereikėtų
tobulinti
Tikrai
nereikėtų
tobulinti
Pakankamai įdomu palyginti kiekvieno tikrai būtino tobulinti mokyklos bibliotekininko
gebėjimo rangą mokyklos bibliotekininkų ir mokyklos vadovų vertinimuose. Abu
bibliotekininko tikrai tobulintinų gebėjimų rangavimai labai panašūs, bet mokyklos
bibliotekininkų atsakymuose devintoje iš dešimties vietoje nurodytas gebėjimas veiksmingai
dirbti su vietos bendruomene mokyklų vadovų vertinimu pakyla į trečią pagal svarbumą vietą, o
mokyklų bibliotekininkų atsakymuose ketvirti pagal norą tobulinti vadybiniai gebėjimai bei
51
sugebėjimas dirbti komandoje mokyklų vadovų apklausoje nukrenta į septintą iš dešimties vietą
pagal tai nurodžiusių respondentų skaičių.
Mokyklų bibliotekininkų taip pat prašyta įvertinti kliūtis, su kuriomis jie dažniausiai susiduria
tobulindami savo kvalifikaciją. Šios kliūtys išdėstytos pagal respondentų atsakymus nuo
dažniausiai paminėtos kvalifikacijos tobulinimo kliūties iki rečiausiai paminėtos.
56 pav. Kliūtys, su kuriomis susiduria mokyklų bibliotekininkai,
tobulindami savo kvalifikaciją, %
3
4
7
8
11
17
38
41
19
27
44
55
29
47
46
33
78
69
50
37
60
36
16
26
0% 25% 50% 75% 100%
Mokyklos administracija nesudaro
sąlygų kvalifikacijos tobulinimui
Sunku kvalifikacijos tobulinimą
suderinti su šeimos gyvenimu
Renginiuose nieko naujo nesužinosi
Sunku įgytas žinias pritaikyti
praktikoje
Kvalifikacijos tobulinimas nepadeda
profesinei karjerai
Stinga informacijos apie renginius
Trūksta poreikius atitinkančių
renginių
Trūksta lėšų dalyvauti norimuose
renginiuose
Susiduria su šia
problema
Kai kada su šia
problema susiduria,
kai kada - ne
Su tokia problema
nesusiduria
Klausimas apie kliūtis, trukdančias mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimui buvo
pusiau atviras – šalia anketoje nurodytų galimų mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo
trukdžių respondentams buvo palikta galimybė įrašyti ir savo atsakymą. Pažymėtina, kad tik 38
52
respondentai (6 proc. visų respondentų) nurodė dar kokią nors kliūtį savo kvalifikacijos
tobulinimui. Paprastai šios papildomai nurodytos kliūtys buvo susijusios su asmeninėmis
respondentų gyvenimo aplinkybėmis. Taigi, galima manyti, kad, rengdamiesi tyrimui, tyrimo
autoriai pakankamai tiksliai išskyrė visas įmanomas kliūtis mokyklų bibliotekininkų
kvalifikacijos tobulinimui ir pateikė jas respondentams įvertinti.
Dažniausia respondentų paminėtos kliūtys tobulinti mokyklų bibliotekininkų kvalifikaciją yra
lėšų bei poreikius atitinkančių renginių trūkumas. Pakankamai didelė respondentų dalis įvardina
informacijos apie kvalifikacijos tobulinimo renginius stygių, bei tai, kad kvalifikacijos kėlimo
renginiai mažai efektyvūs (sunku įgytas žinias pritaikyti praktikoje, renginiuose nesužinoma
nieko naujo). Labai svarbus respondentų įvertinimas, kad mokyklos administracija iš esmės
nedaro kliūčių mokyklų bibliotekininkų profesiniam tobulinimuisi.
Dažniausia respondentų paminėtas kliūtis tobulinti mokyklų bibliotekininkų kvalifikaciją – lėšų
bei poreikius atitinkančių renginių trūkumą būtina analizuoti pagal šių atsakymų pasirinkimo
priklausomybę nuo respondentų socialinių demografinių charakteristikų.
57 pav. Poreikius atitinkančių renginių trūkumo, kaip kliūties bibliotekininkui tobulinti
kvalifikaciją nurodymo priklausomybė nuo mokinių skaičiaus mokykloje, %
30
52
18
27
50
23
39
45
16
49
39
12
51
40
9
0
20
40
60
Susiduria su šia problema Kai kada su šia problema
susiduria, kai kada - ne
Su tokia problema
nesusiduria
Iki 150 mokinių
Nuo 151 iki 300 mokinių
Nuo 301 iki 500 mokinių
Nuo 501 iki 800 mokinių
Daugiau nei 800 mokinių
53
58 pav. Poreikius atitinkančių renginių trūkumo, kaip kliūties bibliotekininkui tobulinti kvalifikaciją
nurodymo priklausomybė nuo gyvenamojo punkto, kuriame įsikūrusi mokykla, %
47
41
12
40 42
19
34
49
17
30
52
18
0
20
40
60
Susiduria su šia
problema
Kai kada su šia
problema susiduria,
kai kada - ne
Su tokia problema
nesusiduria
Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai,
Panevėžys ir AlytusRajono centras
Kitas miestas, bet ne rajono centras
Gyvenvietė, kaimas
59 pav. Poreikius atitinkančių renginių trūkumo, kaip kliūties bibliotekininkui tobulinti
kvalifikaciją nurodymo priklausomybė nuo bibliotekininkų skaičiaus mokykloje, %
32
50
18
43 43
14
59
32
9
0
15
30
45
60
75
Susiduria su šia problema Kai kada su šia problema
susiduria, kai kada - ne
Su tokia problema
nesusiduria
Vienas bibliotekininkas
Du bibliotekininkai
Daugiau nei du bibliotekininkai
Praktika rodo, kad, kiekybiškai imant, Lietuvoje paskutiniais metais buvo organizuota
pakankamai daug renginių bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekininkams. Tą patį byloja ir
aptariamo mokyklų bibliotekininkų tyrimo statistiniai duomenys – tik 13 proc. respondentų per
praėjusius 3 metus nė karto netobulino savo profesinių gebėjimų ir žinių kokiame nors
kvalifikacijos kėlimo renginyje. Kita vertus, net 38 proc. respondentų nurodė, jog nuolat
susiduria su poreikius atitinkančių kvalifikacijos tobulinimo renginių trūkumo problema. Taigi,
54
mokyklos bibliotekininkams tinka ir patinka ne bet koks renginys. Tarp respondentų, kuriems
trūksta deramos kokybės kvalifikacijos kėlimo renginių – dažniau didesnių mokinių skaičiumi
(daugiau nei 500 mokinių) mokyklų bibliotekininkai (net pusė apklaustų tokiose mokyklose
dirbančių respondentų nurodė nuolat susiduriantys su menka deramo lygio kvalifikacijos kėlimo
renginių pasiūla) bei šešių didžiųjų šalies miestų mokyklose dirbantys respondentai.
60 pav. Lėšų dalyvauti norimuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose, kaip kliūties
bibliotekininkui tobulinti kvalifikaciją nurodymo priklausomybė nuo bibliotekininkų skaičiaus
mokykloje, %
46
32
22
3935
27
17
30
52
0
15
30
45
60
Susiduria su šia
problema
Kai kada su šia problema
susiduria, kai kada - ne
Su tokia problema
nesusiduria
Vienas
bibliotekininkas
Du
bibliotekininkai
Daugiau nei du
bibliotekininkai
61 pav. Lėšų dalyvauti norimuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose, kaip kliūties
bibliotekininkui tobulinti kvalifikaciją nurodymo priklausomybė nuo respondentų amžiaus, %
44
36
20
44
35
21
3529
36
0
25
50
Susiduria su šia problema Kai kada su šia problema
susiduria, kai kada - ne
Su tokia problema
nesusiduria
Jaunesni nei
40 metų
41-50 metų
Vyresni nei
50 metų
Lėšų dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose trūkumas buvo viena dažniausių nurodytų
kliūčių mokyklų bibliotekininkui kelti kvalifikaciją. Šią problemą ypač jaučia mokyklų
bibliotekininkai, vieni dirbantys savo mokyklos bibliotekoje (reiškia, dirbantys nedidelėse
55
mokyklose) bei jaunesnio ir vidurinio amžiaus iki 50 metų) respondentai. Paskutiniais metais
pedagogų kvalifikacijos tobulinimas vis labiau decentralizuojamas – iš Vilniaus ar kitų didžiųjų
miestų kvalifikacijos kėlimo renginiai perkeliami į savivaldybes. Į tokius renginius pedagogams
pigiau ir greičiau atvažiuoti, nereikia papildomų lėšų nakvynei. Tokiai veiklai vykdyti kuriami
savivaldybių mokytojų švietimo centrai bei pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centrai.
Todėl galima manyti, kad, tokiuose centruose organizavus pagrindinę dalį deramo lygio
kvalifikacijos kėlimo renginių, mokyklų bibliotekininkai noriai juos lankytų ir taupytų tiek savo,
tiek ir mokinio krepšelio kvalifikacijai tobulinti skirtas lėšas.
Aptariant mokyklų bibliotekininkų norą tobulintis, dažnas ekspertas tyrimo pradžioje siejo
mokyklų bibliotekininkų norą tobulintis su gaunamu atlyginimu už šį darbą. Todėl apklausoje
dalyvavusiems mokyklų bibliotekininkams buvo pateikti keturi teiginiai apie kvalifikacijos
kėlimo ir gaunamo atlyginimo sąsajas. Trys teiginiai analizavo galimus tų sąsajų variantus ir taip
pat buvo pateiktas ketvirtas kontrolinis teiginys.
62 pav. Aplinkybių, nuo kurių priklauso ar gali priklausyti mokyklų bibliotekininkų
siekis tobulinti savo kvalifikaciją, įvertinimas, %
6
55
57
72
38
39
35
27
56
6
8
1
0% 25% 50% 75% 100%
Atlyginimas palyginti nesvarbu, svarbiausia
aplinkinių kolegų, administracijos pagarba, mokinių
ir mokytojų įvertinimas, pasitenkinimas savo darbu
Iš esmės nepagerinus mokyklos bibliotekininko
materialinio atlyginimo sunku tikėtis, kad
bibliotekininkai aktyviai tobulins savo kvalifikaciją,
apskritai stengsis šiame darbe
Mokyklos bibliotekininko kvalifikacijos tobulinimas
turi būti aiškiai susietas su darbo atlygiu
Atlyginimas yra svarbus, tačiau svarbūs ir kiti
veiksniai: aplinkinių kolegų, administracijos pagarba,
mokinių ir mokytojų įvertinimas, pasitenkinimas
savo darbu
Pritaria
Iš dalies pritaria
Nepritaria
56
Tyrimo rezultatai aiškiai parodo, kad mokyklų bibliotekininkams ypač svarbi kvalifikacijos
tobulinimo sąsaja su gaunamu atlyginimu. Iš anksčiau šiame skyriuje analizuotų tyrimo rezultatų
matyti, kad mokyklų bibliotekininkai aiškiai deklaruoja siekį per dalyvavimą kvalifikacijos
tobulinimo renginiuose tenkinti visų pirma profesinį poreikį (norą susipažinti su dalykinėmis ir
metodinėmis naujovėmis, turėti geresnes profesinės karjeros galimybes). Kiti dalyvavimo
kvalifikacijos tobulinimosi renginiuose motyvai aiškiai rečiau minėti, nei profesinis poreikis. O
jei jau kalbama apie profesinio poreikio tenkinimą, reiškia, svarbus ir atlygio klausimas.
Pažymėtini respondentų atsakymai į kontrolinį šio klausimų bloko klausimą – „atlyginimas
nesvarbu, svarbi aplinkinių pagarba ir įvertinimas, pasitenkinimas savo darbu“. Šiam
kontroliniam klausimui be išlygų pritarė tik 6 proc. respondentų. Galima daryti išvadą, kad
mokyklų bibliotekininkams turėtų būti nustatytos su skirtingu atlyginimo dydžiu susietos
kvalifikacinės ar pareiginės kategorijos, įgyjamos tik įsisavinus ir nuolat taikant tam tikrus, bet
labai konkrečius mokyklos bibliotekininko profesinės veiklos įgūdžius ar gebėjimus (pvz.,
išnaudojant pagrindines ar visas MOBIS programinės įrangos galimybes). Susiejus kvalifikacijos
kėlimą su galimu mokyklų bibliotekininkų pajamų didėjimu, keistųsi ir požiūris į mokyklų
bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimą – patys kvalifikacijos kėlimo renginių dalyviai darytų
spaudimą renginių organizatoriams rengti kokybiškus, orientuotus į praktiką ir gerinančius
kasdienę veiklą kvalifikacijos kėlimo seminarus.
57
Informacinių technologijų taikymas
2001 m. Švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje Mokyklos bibliotekos koncepcijoje labai
ryškus akcentas skiriamas informacinėms technologijoms ir jų panaudojimui. Teigiama, kad
bibliotekose turėtų būti teikiamos informacinės paslaugos, susijusios su ugdymo procesu,
ugdomi moksleivių informaciniai gebėjimai – ieškoti, rasti, kaupti, analizuoti, sintetinti, vertinti
ir pateikti informaciją bei jos šaltinius, mokyklos bendruomenės nariai mokomi prasmingai
naudotis informacinėmis technologijomis ir kt. informacinių technologijų svarbą pabrėžia ir
tarptautiniai dokumentai (apie juos plačiau III tyrimo rezultatų dalyje). Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintas Mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio
raštingumo standartas, kuriame suformuluoti konkretūs reikalavimai mokyklos bibliotekininko
kompetencijai bei jos ugdymo programa. Tyrimo anketoje respondentams – mokyklų
bibliotekininkams buvo suformuluota nemažai klausimų, atsakymai į kuriuos nusako įvairius
mokyklų bibliotekininkų informacinio - kompiuterinio raštingumo gebėjimus ir jų panaudojimo
sritis. Pirmiausia bandyta išsiaiškinti, kokiose srityse ir kokiu lygiu mokyklų bibliotekininkai
naudoja informacines technologijas.
Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad mažiausiai problemų naudojant informacines
technologijas kyla ieškant informacijos internete, formuluojant tikslias užklausas paieškos
sistemoms pagal skaitytojų užklausas, naudojantis kompiuterinių tinklų (interneto, intraneto,
mokyklos tinklo) informacijos ištekliais, tvarkantis kompiuterio darbo aplinkoje, rengiant
kompiuterinius dokumentus, naudojant elektroninį paštą, o daugiausiai sunkumų atsiranda
rengiant interneto tinklalapius, pildant esamas bibliografines duomenų bazes, formuluojant ir
tikslinant užklausas duomenų bazėms, dirbant UNIMARC formatu, rengiant kompiuterinę
apklausą, parengiant pateiktis ir jas taikant savo veikloje. Visumoje ryškus respondentų
statistinis „išsibarstymas“ pagal vieną ar kitą informacinių technologijų panaudojimo
kompetenciją: statistiškai reikšminga dalis respondentų arba turi ją arba neturi visai, pavyzdžiui,
pildant esamas bibliografines duomenų bazes. Gebėjimų išsibarstymas gali būti sąlygotas ir
fakto, kad mokyklos bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimas vis dar stokoja kryptingumo. Tai
patvirtina ir dalies ekspertų interviu ir fokus grupių duomenys:
„Per visą švietimo reformos laikotarpį taip ir nebuvo sukurta kryptingos bibliotekininkų
kvalifikacijos tobulinimo sistemos, egzistuoja tik pavienės iniciatyvos, projektai...
58
Skaitymo skatinimo strategija tik pradėjo labiau akcentuoti bibliotekininkų kvalifikacijos
tobulinimo poreikį, o šiaip pats gyvenimas parodo, ko mokytis reikia pirmiausia...
1 lentelė. Kokiose srityse ir kokiu lygiu mokyklų bibliotekininkai naudoja informacines
technologijas, %
Sritys Niekada
nekyla
problemų
Retai, bet
problemų
kyla
Problemų kyla
pakankamai
dažnai
Problemų
kyla labai
dažnai
Apskritai
nemoku
šito daryti
1. Ieškoti informacijos internete,
formuluoti tikslias užklausas paieškos
sistemoms pagal skaitytojų užklausas 59 35 3 1 2
2. Naudotis kompiuterinių tinklų
(interneto, intraneto, mokyklos tinklo)
informacijos ištekliais 58 36 3 1 2
3.Tvarkytis kompiuterio darbo aplinkoje 47 43 8 1 1
4. Rengti kompiuterinius dokumentus 53 36 8 1 2
5. Rengti interneto tinklapius 6 16 10 3 65
6. Naudoti elektroninį paštą 83 12 3 1 1
7. Naudotis kompiuterių tinkle
veikiančiomis bibliotekinėmis sistemomis 32 37 12 5 14
8. Naudotis universalių duomenų bazių
programomis 17 38 17 5 2
9. Pildyti esamas bibliografines duomenų
bazes 20 34 14 6 26
10. Formuluoti ir tikslinti užklausas
duomenų bazėms 18 39 14 5 24
11. Rikiuoti atrinktus duomenis pagal
duotus kriterijus 25 38 10 6 21
12. Formuluoti užklausas internetu
prieinamoms duomenų bazėms 28 34 11 6 21
13. Dirbti UNIMARC formatu 13 24 13 7 43
14. Parengti pateiktis ir jas taikyti savo
veikloje 30 28 12 7 23
15. Parengti kompiuterinę apklausą 30 30 10 6 24
16. Integruotai kaupti tvarkyti ir naudoti
tradicinius ir kompiuterinius informacijos
išteklius 33 35 14 5 13
17. Rengti bibliotekos kompiuterizavimo
projektus 14 24 15 7 40
Šio klausimo atžvilgiu užfiksuoti statistiškai reikšmingi ryšiai (p<0,03) su šiais kintamaisiais:
mokyklos tipu, gyvenamuoju punktu, kuriame įsikūrusi mokykla, ar mokykloje yra intranetas,
įgytos specialybės. Išaiškėjo, jog naudojantis kompiuterių tinke veikiančiomis bibliotekinėmis
sistemomis niekada nekyla problemų gimnazijose (39,5%) ir jaunimo mokyklose (44,4%), o su
59
problemomis dažniausia susiduriama pradinėse mokyklose ar mokyklose-darželiuose bei
pagrindinėse mokyklose. Naudotis universalių duomenų bazių programomis labiau moka
jaunimo mokyklose (33,3%) ir gimnazijose (24.6%) nei pradinėse mokyklose ar mokyklose-
darželiuose (9,7%) ir pagrindinėse mokyklose (11,4%). Rengiant pateiktis ir taikant jas savo
veikloje mažiausiai kyla problemų vėlgi jaunimo mokyklose (72,7%) ir gimnazijose (40,2%), su
problemomis dažnai susiduria arba apskritai tokio dalyko nemoka pradinėse mokyklose ar
mokyklose-darželiuose (85,7%) bei vidurinėse mokyklose (44,4%). Rengiant bibliotekos
kompiuterizavimo projektus su vienokiomis ar kitokiomis problemomis bibliotekininkai
susiduria jaunimo (44,4%), pagrindinėse mokyklose (68,3%) ir pradinėse mokyklose ar
mokyklose-darželiuose (87,1%). Taigi, nepalankiausia situacija pradinėse mokyklose.
Mokyklose, kurios įsikūrusios didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,
Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje) (19,2%) rajonų centruose (20,5%), bibliotekininkai dažniau
moka naudotis universalių duomenų bazių programomis nei mažesniuose miesteliuose (13,3%)
ar kaimuose (13,5%). Panaši tendencija pastebima ir formuluojant bei tikslinant užklausas
duomenų bazėse – niekada nekyla problemų dirbant šį darbą bibliotekininkams didžiuosiuose
Lietuvos miestuose (18,8%), rajono centruose (23,1%), o mažesniuose miesteliuose – 13,3% bei
kaimuose 14,6%. Tuo tarpu formuojant užklausas internetu prieinamomis duomenų bazėmis
mažiausia problemų kyla rajonų centruose ir mažesniuose miestuose įsikūrusių mokyklų
bibliotekų darbuotojams – atitinkamai 36,1% ir 35,6%, o dirbti UNIMARC formatu apskritai
nemoka 55,4% kaimo mokyklose dirbančių bibliotekininkų, tuo tarpu miestuose – apie 33%.
Tokie skirtumai bendrai byloja apie miesto ir kaimo vietoves atstovaujančių bibliotekininkų
skirtumus.
Statistiškai reikšmingas ryšis išaiškėja tarp intraneto (vidinės kompiuterinės mokyklos sistemos)
buvimo ir naudojimosi kompiuterinių tinklų (interneto, intraneto, mokyklos tinklo) informacijos
ištekliais bei rengiant bibliotekos kompiuterizavimo projektus – tiems bibliotekos darbuotojams,
kurių mokykloje veikia intranetas, naudotis minėtais ištekliais ir rengiant projektus dažniau
nekyla jokių problemų (atitinkamai 66%ir 17%) nei tiems, kurių mokykloje intraneto nėra
(atitinkamai 47% ir apie 8%). Panašus kryptingumas matomas ir rengiant interneto puslapius
(apskritai to daryti nemoka apie 60% turinčių mokykloje intranetą, apie 71% – neturinčių).
60
Pastebimas skirtumas išaiškėja tarp bibliotekininkų ir kitą specialybę įgijusių darbuotojų,
dirbančių mokyklos bibliotekoje: ieškant informacijos internete, formuluojant tikslias užklausas
paieškos sistemoms pagal skaitytojų užklausas, naudojantis kompiuterinių tinklų (interneto,
intraneto, mokyklos tinklo) informacijos ištekliais apie 65% bibliotekininko specialybę įgijusiųjų
nesusiduria su problemomis, tuo tarpu mokytojų dalykininkų – apie 55%. Naudotis universalių
duomenų bazių programomis daugiausiai sunkumų kyla pradinių klasių mokytojams (apie 96%)
palyginus su bibliotekininko specialybę turinčiais (76%). Apskritai bibliotekininko specialybę
įgiję asmenys praktiškai visais atvejais geriau susidoroja su visais išvardintais dalykais (pvz.,
pildant esamas bibliografines duomenų bazes su problemomis nesusiduria 27% bibliotekinių ir
10% mokytojų dalykininkų; formuojant ir tikslinant užklausas duomenų bazėms atitinkamai 24%
ir 9%; rikiuojant atrinktus duomenis pagal duotus kriterijus – 31% ir 17%; formuluojant
užklausas internetu prieinamomis duomenų bazėmis – 38% ir 16%; dirbant UNIMARC formatu
– 20% ir 10%; rengiant bibliotekos kompiuterizavimo projektus – 19% ir 9%). Šio klausimo
atžvilgiu neužfiksuoti statistiškai reikšmingi ryšiai su bibliotekininko veikla šalia darbo
mokyklos bibliotekoje.
Kitais klausimais surinkta informacija byloja, kad nemažai daliai mokyklų bibliotekininkų kyla
problemų dirbant skaitmeninėje aplinkoje, arba jie tokios veiklos apskritai nevykdo. Pavyzdžiui,
beveik du trečdaliai respondentų apklausos metu teigė, kad pagalba mokytojams ir mokiniams
kaip naudotis, gauti skaitmeninę informaciją iš kitų šalies bibliotekų fondų yra vykdoma retai
arba niekada nevykdoma, apie pusė apklaustųjų mano, kad tas pats teigtina ir veiklos, kuomet
mokiniai kryptingai mokomi naudotis interaktyviomis technologijomis, atžvilgiu. Problemiškai
atrodo ir atsakymo variantas, nurodantis darbo su tėvais arba vietos gyventojais apimtį. Nors
niekur nėra konkrečių rodiklių, kokius reiktų pasiekti mokyklos bibliotekoms teikiant paslaugas
tėvams, visgi beveik pusė apklaustųjų teigiančių, kad tokia veikla faktiškai nevykdoma,
vertintinas kaip per didelis skaičius.
61
2 lentelė. Kas bibliotekininkams mokyklos bibliotekos darbe sekasi lengviau ir kas sunkiau, %
Darbai Sekasi
lengviau
Sekasi
sunkiau
Sunku pasakyti,
nes tokia veikla
vykdoma retai arba
niekada
1. Knygų, kitų „popierinių“ informacijos šaltinių
mokytojams ir mokiniams išdavimas 99 - 1
2. Pagalba mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti
skaitmeninę informaciją iš mūsų bibliotekos fondų 74 12 14
3. Pagalba mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti
skaitmeninę informaciją iš kitų šalies bibliotekų fondų 20 22 58
4. Mokymosi užsiėmimų bibliotekoje organizavimas 63 23 14 5. Veikla, skirta rašytinio paveldo saugojimui ir / ar
skaitymo skatinimui 55 33 12
6. Programos, kurios metu mokiniai kryptingai mokomi
naudotis interaktyviomis technologijomis, vykdymas? 21 31 48
7. Kultūrinio pobūdžio renginių mokyklos bendruomenei
organizavimas 47 37 16
8. Knygų ir / ar skaitmeninės informacijos teikimas
mokinių tėvams ir / ar vietos gyventojams 39 20 41
9. Kultūrinio pilietinio pobūdžio renginių vietos
bendruomenėje (ne tik mokyklos nariams, bet ir vietos
gyventojams) organizavimas 17 26 57
Kaip ir galima buvo tikėtis, lengviausiai mokyklų bibliotekininkams sekasi išduoti knygas ir
kitus „popierinius“ informacijos šaltinius mokytojams ir mokiniams. Papildomi tyrimo
duomenys rodo, kad tokia veikla yra lyderė pagal jos dažnumą, kas, beje, yra visiškai natūralu,
nes mokymo(-si) procesas iki šiol daugiausia remiasi spausdintais tekstais ir šios aplinkybės
sąlygojamu poreikiu.
Šio klausimo atžvilgiu užfiksuoti statistiškai reikšmingi ryšiai (p<0,03) su šiais kintamaisiais:
mokyklos tipo, gyvenamojo punkto ir mokomosios kalbos (kalbų), kuria(-iomis) vyksta
pamokoms mokykloje.
Pastebėta, jog kultūrinio pilietinio pobūdžio renginius vietos bendruomenėje (ne tik mokyklos
nariams, bet ir vietos gyventojams) lengviau sekasi organizuoti bibliotekos darbuotojams
pagrindinėse mokyklose (20,7%), o apskritai tokią veiklą daug rečiau vykdo gimnazijų (65%),
vidurinių (57%) ir pagrindinių mokyklų (50%) bibliotekininkai. Padėti mokytojams ir
mokiniams naudotis, gauti skaitmeninę informaciją iš mūsų bibliotekos fondų daug lengviau
sekasi didžiųjų Lietuvos miestų (80,4%) nei miestelių ar kaimų mokyklų (68%)
bibliotekininkams. Tuo tarpu organizuoti kultūrinio pilietinio pobūdžio renginius mokyklos
bendruomenėje lengviau miestuose, bet ne rajono centruose (57%), įsikūrusių mokyklų nei
didžiųjų Lietuvos miestų (39%) bibliotekų darbuotojams. Panaši tendencija pastebima
62
organizuojant kultūrinio pilietinio pobūdžio renginius vietos bendruomenei – atitinkamai 8% ir
20%. Tą pačią veiklą daug rečiau vykdo arba apskritai jos nevykdo tik mokyklos
bibliotekininkais dirbantys asmenys (64%) nei bibliotekininkai, kurie dar dirba papildomą darbą
už mokyklos bibliotekos ribų (44%).
Statistiškai reikšmingų ryšių (p<0,03) su kintamaisiais – mokomosios kalbos (kalbų), kuria(-
iomis) vyksta pamokoms mokykloje ir įgytos specialybės – neužfiksuota
Kokybiniai tyrimo duomenys byloja, kad objektyvi kliūtis, plėtojant bibliotekose interaktyvias
informacines metodikas yra, ne vieno eksperto, pedagogo ir bibliotekininko nuomone, mokymo
programų per didelė apimtis ir jų įsisavinimo intensyvumas:
Kaip galima spėti bibliotekose žaisti kompiuterines pamokas, kai tradicinėse pamokose vos
spėjame...
Šiuo metu išsilavinimo standartai ir ugdymo programos tokios plačios, kad labai jau reikia
stengtis, kad turinio perteikimą modeliuoti informacinių technologijų pagalba...
3 lentelė. Kokie mokyklos bibliotekininko darbai atliekami dažniau ir kurie rečiau, %
Darbai
Dažnai
Nedažnai/retai
Niekada
1. Išduodame knygas, kitus „popierinius“ informacijos
šaltinius mokytojams ir mokiniams 98 2 0
2. Padedame mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti
skaitmeninę informaciją iš mūsų bibliotekos fondų 72 19 9
3. Padedame mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti
skaitmeninę informaciją iš kitų šalies bibliotekų fondų 14 42 44
4. Sudarome sąlygas organizuoti mokymosi užsiėmimus
bibliotekoje 67 29 4
5. Organizuojame veiklą, skirtą rašytinio paveldo
saugojimui ir/ar skaitymo skatinimui 58 37 5
6. Vykdome programą, kurios metu mokiniai kryptingai
mokomi naudotis interaktyviomis technologijomis? 21 48 31
7. Organizuojame kultūrinio pobūdžio renginius mokyklos
bendruomenei 41 53 6
8. Teikiame knygas ir / ar skaitmeninę informaciją
mokinių tėvams ir / ar vietos gyventojams 27 48 25
9. Įgyvendiname kultūrinio pilietinio pobūdžio renginius
vietos bendruomenėje (ne tik mokyklos nariams, bet ir
vietos gyventojams) 13 42 45
63
Šio klausimo atžvilgiu užfiksuoti statistiškai reikšmingi ryšiai (p<0,03) su šiais kintamaisiais:
mokyklos tipo, gyvenamojo punkto ir įgytos specialybės.
Paaiškėjo, kad pradinėse mokyklose ar mokyklose darželiuose (42%) bibliotekininkai rečiau
sudaro sąlygas organizuoti mokymosi užsiėmimus bibliotekoje nei jaunimo mokyklose (73%) ar
gimnazijose (82%). Tačiau tai galima laikyti objektyviu skirtumu, atsižvelgiant į pradinukų
mokymosi specifiką: pirmiausia jie turi įprasti mokytis klasėje.
Priklausomai nuo gyvenamojo punkto, kuriame įsikūrusi mokykla, matoma, jog didžiuosiuose
Lietuvos miestuose mokyklose (56%) rečiau sudaromos sąlygos organizuoti mokymosi
užsiėmimus mokyklose palyginus su mažesniais miestais (83%) ir gyvenvietėmis bei kaimais
(69%). Pastebima tendencija, kad Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje
esančiose mokyklose nedažnai organizuojama veikla, skirta rašytinio paveldo saugojimui ir/ar
skaitymo skatinimui (50,7%), organizuojami kultūrinio pobūdžio renginiai mokyklos
bendruomenei (34%) ir vietos bendruomenei (7,7%) nei analogiška veikla mažesniuose
miesteliuose (atitinkamai 70,2%, 33% ir 12%) ar gyvenvietėse bei kaimuose (atitinkamai 64%,
53% ir 21,2%). Šie duomenys rodo, kad bibliotekos kaip vietos kultūros židinio funkcija kaimo
vietovėse išliko ryškesnė.
Išaiškėjo, kad bibliotekininko specialybę įgiję darbuotojai (65%) dažniau organizuoja veiklą,
skirtą rašytinio paveldo saugojimui ir/ar skaitymo skatinimui lyginant su mokytojais
dalykininkais (55%) ir pradinių klasių mokytojais (49%). Bibliotekininkai intensyviau vykdo
programą, kurios metu mokiniai mokomi naudotis interaktyviomis technologijomis (28%) nei
mokytojai dalykininkai (13%).
Šio klausimo atžvilgiu statistiškai reikšmingi ryšiai (p<0,03) neužfiksuoti su mokomąja kalba,
kuria vyksta pamokos mokykloje, ir bibliotekininko veikla, šalia darbo mokyklos bibliotekoje.
Informacinių technologijų panaudojimo aspektu matyti, kad mokyklų bibliotekininkai mano
esantys pakankamai aktyvūs ir produktyvūs kuomet klientams prireikia skaitmeninės
informacijos iš mokyklos bibliotekos fondų, - tai rodo pirmiausia 2 atsakymo variantas -
padedame mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti skaitmeninę informaciją iš mūsų bibliotekos
64
fondų. Akivaizdžiai prasčiau atrodo pasiūla susijusi su skaitmeninės informacijos paieška kitų
šalių bibliotekų fonduose bei programų, kurių metu mokiniai kryptingai mokomi naudotis
interaktyviomis technologijomis, vykdymas. Skaitmeninės informacijos teikimas mokinių
tėvams ir / ar vietos gyventojams irgi atrodo nedidelės apimties. Kita vertus negalima tikėtis kad
visos veiklos, susijusios su informacinių technologijų panaudojimu būtų šimtaprocentinės ir
veiksmingos, atsižvelgiant ne tik į pasitaikantį bibliotekininkų kompetencijų trūkumą, tačiau ir į
infrastruktūrinio pobūdžio aplinkybes. Pavyzdžiui, skaitmeninės informacijos fondus kaip
visiškai patenkinamus vertina absoliuti mažuma bibliotekininkų, taip pat ir kompiuterinės
įrangos teikiamas galimybes. Atitinkamai beveik pusė respondentų mano, kad skaitmeninės
informacijos fondai yra nepatenkinami arba visiškai nepatenkinami, o trečdalis laikosi
nuomonės, kad tokios būklės yra ir kompiuterinė įranga. Taigi negalima mokyklų
bibliotekininkų veiklos veiksmingumo ir apimties naudojant informacines technologijas aiškinti
vien tik turimu kompetencijų lygiu.
63 pav. Materialinė mokyklos bibliotekos bazė (knygų fondai, kompiuterinė įranga ir kt.)
bibliotekininkų nuomone yra
14%
4%
16%
30%
70%
56%
50%54%
14%
31%
24%
12%
2%
8%10%4%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
Knygų fondai Skaitmeninės
informacijos
fondai
Kompiuterinė
įranga
Patalpų būklė
Visiškai
patenkinama
situacija
Patenkinama
Nepatenkinama
Visiškai
nepatenkinama
65
Šio klausimo atžvilgiu neužfiksuoti statistiškai reikšmingi ryšiai su šiais kintamaisiais: mokyklos
tipo, gyvenamojo punkto ir mokomosios kalbos (kalbų), kuria (-iomis) vyksta pamokoms
mokykloje.
Vienu esminių vykdomos profesinės veiklos kokybės požymių gali būti mokyklų bibliotekininkų
atsakymas į klausimą, kokiais katalogais dažniausiai naudojamasi respondento bibliotekoje. Nuo
seno įprastą popierinių kortelių katalogą keliolika metų vis bandoma pakeisti skaitmeninių
technologijų suteikiamomis galimybėmis. Pagrindinė tokia skaitmeninių technologijų galimybė
mokyklų bibliotekose – MOBIS programinės įrangos pagalba sukuriamas elektroninis katalogas.
Netiesiogiai šio klausimo pagalba matuotas ir pačios MOBIS programinės įrangos panaudojimo
dažnis, nes elektroninio katalogo kūrimas – viena paprastesnių MOBIS programinės įrangos
opcijų.
64 pav. Katalogai, kuriais dažniausiai naudojamasi mokyklos bibliotekoje, %
68
11
14
7
Popierinių kortelių katalogas
MOBIS programos pagalba
sukurtas elektroninis katalogas
Maždaug vienodai dažnai
naudojamasi tiek popierinių
kortelių, tiek ir MOBIS
programos pagalba sukurtu
elektroniniu katalogaisKiti atsakymai
66
Atrodytų, mokyklų bibliotekose galima naudotis arba nuo seno įprastu, dar iš sovietinių ir
ankstesnių laikų žinomu popierinių kortelių katalogu, arba MOBIS programos pagalba sukurtu
elektroniniu leidinių katalogu. Tyrėjai, rengdamiesi tyrimui, paliko pusiau atviro klausimo, kai
galima nurodyti ir kitus atsakymus galimybę. Paaiškėjo, kad buvo verta tai daryti – 41
respondentas (7 proc. visų respondentų) nurodė, kad jų mokyklos biblioteka leidinių
katalogavimui susikūrė kitokią galimybę. Tarp tokių kitokios galimybės atsakymų buvo nurodyti
leidinių katalogai, kuriuos mokyklos bibliotekininkas susikūrė Excel programos pagrindu. Iš
esmės tokie leidinių katalogavimo būdai irgi įmanomi, tik vargu ar patogūs naudotis bibliotekos
skaitytojams bei dirbti mokyklos bibliotekininkui. Juo labiau, kad MOBIS programinę įrangą
kiekviena bendrojo lavinimo mokykla gali atsisiųsti nemokamai, o mokyklų bibliotekininkams
nuolat organizuojami seminarai, kuriuose mokoma dirbti su MOBIS programine įranga. Keli
mokyklų bibliotekininkai nurodė katalogavimui besinaudojantys LIBIS, PENTIUM, BIBLIO
kompiuterinėmis programomis. Keli respondentai prisipažino, kad jų mokyklos bibliotekoje
nedidelis leidinių fondas, todėl nėra būtinybės rengti kokius nors katalogus.
Tyrimo rezultatai rodo, kad mokyklų bibliotekų veikla pernelyg dažnai remiasi dar sovietinių
laikų įpročiais ir pasenusių įgūdžių naudojimu – maždaug du trečdaliai šalies mokyklų bibliotekų
siūlo savo mokyklos mokiniams, mokytojams, vietos bendruomenės gyventojams renkantis
reikalingą literatūrą naudotis popieriniais kortelių katalogais. Taip iš esmės žalojami tų mokyklų
mokiniai – skaitymo, informacijos paieškos įgūdžiai turi būti suformuoti jau bendrojo lavinimo
mokykloje. Kaip gali būti suformuoti šiuolaikiški informacijos paieškos įgūdžiai, jei pasibaigus
pamokai, kurioje buvo plačiai panaudotos interneto galimybės, mokinys priverstas eiti į
biblioteką ir, rinkdamasis informaciją, naudotis popierinių kortelių katalogu? Tyrimas parodė,
kad 65 proc. apklausoje dalyvavusių mokyklų bibliotekininkų mokyklose šalia bibliotekos veikia
ir atskira, be abejo kompiuterizuota, mokyklos skaitykla. Taigi galima manyti, kad, jei mokiniui
būtina surasti kokią nors pamokoms būtiną ar su būsimos profesijos pasirinkimu susijusią
informaciją, jis veikiau eis į mokyklos skaityklą, nei į biblioteką, teturinčią tik popierinių
kortelių katalogą.
Respondentų nurodytas katalogų pasirinkimas buvo analizuotas ir pagal jų socialines
demografines charakteristikas.
67
65 pav. Katalogų, kuriais dažniausiai naudojamasi mokyklos bibliotekoje pasirinkimas
priklausomai nuo gyvenamojo punkto, kuriame įsikūrusi mokykla, %
55
1521
10
65
1217
5
73
7 713
81
7 84
0
30
60
90
Popierinių kortelių
katalogas
MOBIS programos
pagalba sukurtas
elektroninis
katalogas
Maždaug vienodai
dažnai naudoja
popierinių kortelių
katalogą ir MOBIS
pagalba sukurtą
elektroninį katalogą
Kiti atsakymai
Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai,
Panevėžys ir AlytusRajono centras
Kitas miestas, bet ne rajono centras
Gyvenvietė, kaimas
66 pav. Katalogų, kuriais dažniausiai naudojamasi mokyklos bibliotekoje pasirinkimas
priklausomai nuo mokinių skaičiaus mokykloje, %
83
6 6 5
85
211
3
60
13 13 15
53
19 17 12
49
1830
3
0
30
60
90
Popierinių
kortelių katalogas
MOBIS
programos
pagalba sukurtas
elektroninis
katalogas
Maždaug vienodai
dažnai naudoja
popierinių kortelių
katalogą ir
MOBIS pagalba
sukurtą
elektroninį
katalogą
Kiti atsakymai
Iki 150 mokinių
Nuo 151 iki 300 mokinių
Nuo 301 iki 500 mokinių
Nuo 501 iki 800 mokinių
Daugiau nei 800 mokinių
68
67 pav. Katalogų, kuriais dažniausiai naudojamasi mokyklos bibliotekoje pasirinkimas
priklausomai nuo mokyklos, kurioje dirba respondentas, tipo, %
83
010 7
79
10 6 6
61
13 188
60
1221
8
0
30
60
90
Popierinių
kortelių
katalogas
MOBIS
programos
pagalba
sukurtas
elektroninis
katalogas
Maždaug
vienodai
dažnai naudoja
popierinių
kortelių
katalogą ir
MOBIS
Kiti atsakymai
Pradinėje mokykloje arba
mokykloje darželyje
Pagrindinėje mokykloje
Vidurinėje mokykloje
Gimnazijoje
68 pav. Katalogų, kuriais dažniausiai naudojamasi mokyklos bibliotekoje pasirinkimas
priklausomai nuo to, ar mokykla turi skaityklą, %
64
13 149
76
614
4
0
30
60
90
Popierinių
kortelių katalogas
MOBIS
programos
pagalba sukurtas
elektroninis
katalogas
Maždaug
vienodai dažnai
naudoja
popierinių
kortelių katalogą
ir MOBIS
pagalba sukurtą
elektroninį
Kiti atsakymai
Mokykla turi skaityklą
Mokykla skaityklos neturi
69
69 pav. Katalogų, kuriais dažniausiai naudojamasi mokyklos bibliotekoje pasirinkimas
priklausomai nuo to, kiek bibliotekininkų dirba mokykloje, %
81
6 9 4
56
15 19 11
67
19 140
0
30
60
90
Popierinių kortelių
katalogas
MOBIS programos
pagalba sukurtas
elektroninis
katalogas
Maždaug vienodai
dažnai naudoja
popierinių kortelių
katalogą ir MOBIS
pagalba sukurtą
elektroninį katalogą
Kiti atsakymai
Vienas bibliotekininkas
Du bibliotekininkai
Daugiau nei du
bibliotekininkai
70 pav. Katalogų, kuriais dažniausiai naudojamasi mokyklos bibliotekoje pasirinkimas
priklausomai nuo mokyklos bibliotekininko įgytos specialybės, %
55
16 1812
79
713
1
82
27 9
73
10 125
0
30
60
90
Popierinių
kortelių
katalogas
MOBIS
programos
pagalba sukurtas
elektroninis
katalogas
Maždaug
vienodai dažnai
naudoja
popierinių
kortelių katalogą
ir MOBIS
pagalba sukurtą
elektroninį
katalogą
Kiti atsakymai
Bibliotekininkas
Mokytojas dalykininkas
Pradinių klasių mokytojas
Kita specialybė
Svarbiausia yra išsiaiškinti, kurios respondentų grupės visiškai ar tik iš dalies perėjo į kitą,
aukštesnį mokyklos bibliotekininko darbo lygį – savo veikloje naudoja MOBIS programos
pagrindu sukurtu elektroniniu katalogu. Dažniau tai:
70
6 didžiausiuose Lietuvos miestuose veikiančių bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekininkai,
didesnių mokinių skaičiumi (virš 500 mokinių) mokyklų bibliotekininkai,
vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbantys bibliotekininkai,
bibliotekininkai, įgiję bazinį bibliotekininko išsilavinimą.
Pažymėtina, kad nėra statistiškai reikšmingo ryšio tarp respondentų nurodytų atsakymų, kokį
katalogą dažniausiai naudoja ir atsakymų, ar mokykla turi intranetą bei kompiuterių tinklą. Todėl
galima daryti išvadą, kad intranetas ir kompiuterių tinklas dar nėra būtina sąlyga, lemianti
elektroninio, o nebe popierinio katalogo atsiradimą mokyklos bibliotekoje.
Skaitmeninės technologijos atėjo į mokyklų bibliotekas parengus ir pradėjus naudoti MOBIS
programinę įrangą. MOBIS įrangos galimybės iš esmės tenkina didžiąją dalį įmanomų mokyklos
bibliotekos veikos poreikių. Didelė mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo pasiūlos
dalis ko gero turėtų būti orientuota mokant mokyklų bibliotekininkus dirbti su MOBIS
programine įranga ir (tai, ko gero svarbiausia!) atskleidžiant MOBIS programinės įrangos
galimybes bei parodant, kad šią programinę įrangą naudojant, kasdienė veikla palengvės ir taps
įdomesnė. Bent vieną kartą su MOBIS programinės įrangos galimybėmis buvo supažindinti ko
gero visi mokyklų bibliotekininkai, šią programinę įrangą galima nemokamai parsisiųsti ir
įsidiegti savo mokyklos bibliotekos kompiuteriuose. Todėl buvo įdomu sužinoti, kaip apklausti
mokyklų bibliotekininkai vertina savuosius darbo su MOBIS programine įranga įgūdžius.
71 pav. Mokyklų bibliotekininkų įgūdžiai dirbti MOBIS, %
9
34
15
43 Nekyla jokių problemų
Kai kada kyla problemų
Problemos kyla dažnai
Naudotis praktiškai nemoka
71
Paaiškėjo, kad, nepaisant didelio seminarų ir kitokių kvalifikacijos kėlimo renginių skaičiaus,
mokyklų bibliotekininkai dar nėra susiformavę bent minimaliai pakankamų darbo su MOBIS
programine įranga įgūdžių – tik dešimtadalis respondentų tvirtina, kad jų įgūdžiai geri, o
maždaug trečdalis – kad jiems dirbant su MOBIS programine įranga tik kai kada kyla problemų.
Galima manyti, kad daugiau nei pusei šalies bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekose dirbančių
bibliotekininkų trūksta net minimalių darbo su MOBIS programine įranga įgūdžių ir dėl to jie ta
programine įranga praktiškai nesinaudoja. Taigi, galima aiškiai suformuluoti vieną pagrindinių
bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo užduotį, kad ir kaip
paradoksaliai tai skambėtų – atskleisti MOBIS programinės įrangos galimybes ir parodyti bei
įtikinti, kad šią programinę įrangą naudojant, kasdienė mokyklos bibliotekininko veikla
palengvės ir taps įdomesnė.
Planuojant tolesnę mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo sistemos plėtrą būtina
identifikuoti mokyklų bibliotekininkų grupes, kurios arba apskritai nemoka naudotis MOBIS
programine įranga, arba jų naudojimosi MOBIS programine įranga įgūdžiai yra silpni
(problemos kyla dažnai).
72 pav. Mokyklos bibliotekininkų įgūdžiai dirbti MOBIS priklausomai nuo mokyklos,
kurioje dirba respondentas, tipo, %
07
3
89
8
2318
52
10
43
12
36
11
44
15
30
0
25
50
75
100
Nekyla jokių
problemų
Kai kada kyla
problemų
Problemų kyla
dažnai
Naudotis
praktiškai
nemoka
Pradinėje
mokykloje arba
mokykloje
darželyjePagrindinėje
mokykloje
Vidurinėje
mokykloje
Gimnazijoje
72
73 pav. Mokyklos bibliotekininkų įgūdžiai dirbti MOBIS priklausomai nuo
mokinių skaičiaus mokykloje, %
6
1916
59
5
21
9
65
9
33
17
41
10
54
201615
47
9
29
0
15
30
45
60
75
Nekyla jokių
problemų
Kai kada kyla
problemų
Problemų kyla
dažnai
Naudotis praktiškai
nemoka
Iki 150
mokinių
Nuo 151
iki 300
mokiniųNuo 301
iki 500
mokiniųNuo 501
iki 800
mokiniųDaugiau
nei 800
mokinių
74 pav. Mokyklos bibliotekininkų įgūdžiai dirbti MOBIS priklausomai nuo gyvenamojo punkto,
kuriame įsikūrusi mokykla, %
46
15
3035
18
39
3
32
16
50
22
11
59
10 9 9
0
15
30
45
60
75
Nekyla jokių
problemų
Kai kada kyla
problemų
Problemų kyla
dažnai
Naudotis
praktiškai nemoka
Vilnius, Kaunas,
Klaipėda, Šiauliai,
Panevėžys ir AlytusRajono centras
Kitas miestas, bet
ne rajono centras
Gyvenvietė, kaimas
73
75 pav. Mokyklos bibliotekininkų įgūdžiai dirbti MOBIS priklausomai nuo to, ar
mokykla turi skaityklą, %
10
38
16
36
6
27
11
56
0
20
40
60
Nekyla jokių
problemų
Kai kada kyla
problemų
Problemų kyla
dažnai
Naudotis
praktiškai nemoka
Mokykla
turi
skaityklą
Mokykla
skaityklos
neturi
76 pav. Mokyklos bibliotekininkų įgūdžiai dirbti MOBIS priklausomai nuo
to, kiek bibliotekininkų dirba mokykloje, %
6
25
13
56
9
43
16
33
37 37
5
21
0
20
40
60
Nekyla jokių
problemų
Kai kada kyla
problemų
Problemų kyla
dažnai
Naudotis praktiškai
nemoka
Vienas
bibliotekininkas
Du bibliotekininkai
Daugiau nei du
bibliotekininkai
74
77 pav. Mokyklos bibliotekininkų įgūdžiai dirbti MOBIS priklausomai nuo
mokyklos bibliotekininko įgytos specialybės, %
11
44
15
30
5
35
12
48
2
25
15
58
9
2116
53
0
15
30
45
60
75
Nekyla jokių
problemų
Kai kada kyla
problemų
Problemų kyla
dažnai
Naudotis praktiškai
nemoka
Bibliotekininkas
Mokytojas
dalykininkas
Pradinių klasių
mokytojas
Kita specialybė
78 pav. Mokyklos bibliotekininkų įgūdžiai dirbti MOBIS priklausomai nuo
jo darbo bibliotekininku, %
10
26
10
55
5
41
11
43
10
35
16
40
9
40
21
30
0
20
40
60
Nekyla jokių
problemų
Kai kada kyla
problemų
Problemų kyla
dažnai
Naudotis praktiškai
nemoka
Mažiau
nei 6
metai
6-10 metų
11-20
metų
Daugiau
nei 20
metų
Problemų, naudojant MOBIS programinę įrangą dažniau kyla:
pradinėse ir pagrindinėse mokyklose bei mokyklose darželiuose dirbantiems
bibliotekininkams (nors apie trečdalį vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbančių
bibliotekininkų visiškai nemoka naudotis MOBIS),
mažesnėse mokinių skaičiumi mokyklose dirbantiems bibliotekininkams,
75
nedideliuose miestuose (bet ne rajonų centruose) ir kaimuose įsikūrusių mokyklų
bibliotekininkams (nors apie trečdalį šešių didžiųjų miestų ir rajonų centrų mokyklose dirbančių
bibliotekininkų visiškai nemoka naudotis MOBIS),
mokyklų, kur dirba tik vienas bibliotekininkas, bibliotekų darbuotojams,
mokyklų bibliotekininkams, įgijusiems nebazinę specialybę (nors apie trečdalį
bibliotekininko specialybę įgijusių bibliotekininkų visiškai nemoka naudotis MOBIS),
mažesnį darbo bibliotekininku stažą turintiems bibliotekininkams.
MOBIS programinė įranga leidžia atlikti daug mokyklos bibliotekos veiklai svarbių darbų.
Rengiantis tyrimui šios MOBIS programinės įrangos galimybės buvo išskirtos į šešias
pagrindines veiklas ir apklausiami mokyklų bibliotekininkai įvertino, kaip dažnai jie kiekvieną iš
šių veiklų atlieka pasinaudodami MOBIS programine įranga. Kasdieniai darbai, kuriuos
mokyklos bibliotekininkai atlieka/ gali atlikti pasinaudodami MOBIS programine įranga,
išdėstyti pagal tai, kaip dažnai mokyklose tas darbas apskritai atliekamas pasinaudojant MOBIS
programine įranga.
79 pav. Darbai, kuriuos mokyklos bibliotekininkai atlieka pasinaudodami MOBIS programine
įranga, %
2
9
3
5
12
17
3
3
1
4
12
12
9
4
16
17
12
13
30
29
24
17
8
4
56
55
55
57
56
53
0% 25% 50% 75% 100%
Vadovėlių bibliografinių įrašų importas iš IS MOKYKLA
svetainės
Su skaitytojų aptarnavimu susiję darbai (registracija,
įvairių statistikų skaičiavimas)
Reikiamų leidinių užsakymas internetu
Komplektavimo darbai (registracija ir ataskaitų rašymas)
Darbas su duomenų baze
Leidinių katalogavimas
Atlieka kasdien
Atlieka kelis
kartus per savaitę
Atlieka kartą per
savaitę ar rečiau
Apskritai neatlieka
Neatsakė
76
Analizuojant mokyklų bibliotekininkų apklausos rezultatus paaiškėjo, kad labai didelis
respondentų skaičius apskritai neatsakė į šiuos klausimus. Šie respondentams pateikti klausimai
buvo suformuluoti uždaro klausimo pavidalu. Tokie klausimai sociologinėse anketose paprastai
nesukelia respondentams jokių problemų ir paprastai bendra į uždarą klausimą neatsakiusiųjų
respondentų dalis siekia tik kelis procentus. Todėl galima manyti, kad ypač didelę neatsakiusių į
šį klausimą respondentų dalį lėmė ir tai, jog dar daug mokyklų bibliotekininkų apskritai
nesinaudoja MOBIS programine įranga. Tokie šia programine įranga nesinaudojantys
respondentai ko gero net negaišo laiko pažymėti atsakymų, jog jie MOBIS programinės įrangos
pagalba konkrečių savo kasdienių darbų neatlieka. Taigi, galima manyti, kad neatsakę į šį
klausimą netiesiogiai nurodė, jog konkrečių darbų MOBIS pagalba jie neatlieka. Todėl
paveikslėlyje taip pat nurodyta ir į konkrečius klausimus neatsakiusių respondentų dalis.
Dažniausiai mokyklų bibliotekose MOBIS programinė įranga naudojama kataloguojant leidinius
(tam ją apskritai naudoja 42 proc. mokyklų bibliotekų), darbui su duomenų baze (36 proc.
mokyklų bibliotekų) ir komplektavimo darbams: registracijai ir ataskaitų rašymui (26 proc.
mokyklų bibliotekų). Rečiau MOBIS programinė įranga naudojama reikiamų leidinių užsakymui
internetu (20 proc. mokyklų bibliotekų) bei su skaitytojų aptarnavimu susijusiems darbams
atlikti: registracijai bei įvairių statistikų skaičiavimui (16 proc. mokyklų bibliotekų). Rečiausiai
naudojamasi vadovėlių bibliografinių įrašų importo iš IS MOKYKLA svetainės galimybe (14
proc. mokyklų bibliotekų).
Mokyklų bibliotekose MOBIS programinės įrangos pagalba atliekamų darbų – leidinių
katalogavimo ir darbo su duomenų baze – dažnumas paprastai priklauso ir nuo respondentų
socialinių demografinių charakteristikų. Tiesa, analizuojant šiuos duomenis būtina neužmiršti,
kad, atliekant tokius dviejų kintamųjų palyginimus, atmetamos anketos, kurių respondentai į tą
konkretų klausimą neatsakė ir analizuojamos tik į abu analizuojamus anketos klausimus
atsakiusių respondentų anketos. Tai svarbu atvejams, kai į anketos klausimus atsakė aiškiai
mažiau respondentų, nei apskritai dalyvavo apklausoje. Klausimai apie naudojimąsi MOBIS
programine įranga buvo kaip tik tokie. Taigi, skaitinės tokių palyginimų reikšmės neatitiks šiame
skyriuje skelbiamo apibendrinančio atsakymų apie darbus, kuriuos mokyklos bibliotekininkai
atlieka pasinaudodami MOBIS programine įranga, pasiskirstymo.
77
80 pav. MOBIS programinės įrangos panaudojimas (jei buvo apskritai atsakyta į klausimą),
dirbant su duomenų baze priklausomai nuo mokyklos tipo, %
19
31 31
19
28
18
26 27
3431
27
7
0
15
30
45
Atlieka kasdien Atlieka kelis kartus
per savaitę
Atlieka kartą per
savaitę ar rečiau
Apskritai neatlieka
Pagrindinėje
mokykloje
Vidurinėje
mokykloje
Gimnazijoje
81 pav. MOBIS programinės įrangos panaudojimas (jei buvo apskritai atsakyta į klausimą),
dirbant su duomenų baze priklausomai nuo bibliotekininkų skaičiaus mokykloje, %
1825
33
2431 28
2418
54
23 23
00
20
40
60
Atlieka kasdien Atlieka kelis
kartus per savaitę
Atlieka kartą per
savaitę ar rečiau
Apskritai
neatlieka
Vienas
bibliotekininkas
Du bibliotekininkai
Daugiau nei du
bibliotekininkai
82 pav. MOBIS programinės įrangos panaudojimas (jei buvo apskritai atsakyta į klausimą),
dirbant su duomenų baze priklausomai nuo respondento įgytos specialybės, %
33
2128
1823
18
3228
17
28
50
6
25
50
1015
0
20
40
60
Atlieka kasdien Atlieka kelis kartus
per savaitę
Atlieka kartą per
savaitę ar rečiau
Apskritai neatlieka
Bibliotekinink
as
Mokytojas
dalykininkas
Pradinių
klasių
mokytojasKita
specialybė
78
Kasdien arba kelis kartus per savaitę MOBIS programinę įrangą darbui su duomenų baze
dažniau naudoja:
Gimnazijose dirbantys bibliotekininkai,
Mokyklų, kuriose dirba du ir daugiau bibliotekininkų, bibliotekų darbuotojai,
Bibliotekininko ar kitą nepedagoginę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai.
83 pav. MOBIS programinės įrangos panaudojimas (jei buvo apskritai atsakyta į klausimą),
leidinių katalogavimui priklausomai nuo bibliotekininkų skaičiaus mokykloje, %
30
24
31
15
39
2629
7
54
38
8
00
20
40
60
Atlieka kasdien Atlieka kelis
kartus per savaitę
Atlieka kartą per
savaitę ar rečiau
Apskritai
neatlieka
Vienas bibliotekininkas
Du bibliotekininkai
Daugiau nei du
bibliotekininkai
84 pav. MOBIS programinės įrangos panaudojimas (jei buvo apskritai atsakyta į klausimą),
leidinių katalogavimui priklausomai nuo mokinių skaičiaus mokykloje, %
13
50
1720
25 25
38
13
45
21
30
4
41
3025
4
0
20
40
60
Atlieka kasdien Atlieka kelis kartus
per savaitę
Atlieka kartą per
savaitę ar rečiau
Apskritai neatlieka
Nuo 151 iki 300 mokinių
Nuo 301 iki 500 mokinių
Nuo 501 iki 800 mokinių
Daugiau nei 800 mokinių
79
Kasdien arba kelis kartus per savaitę MOBIS programinę įrangą leidinių katalogavimui naudoja:
Mokyklų, kuriose dirba du ir daugiau bibliotekininkų, bibliotekų darbuotojai,
Mokyklų, kuriose mokosi daugiau nei 500 mokinių, bibliotekininkai.
80
Mokyklų bibliotekų veikla strateginių dokumentų kontekste
Techninėje tyrimo užduotyje 2 tyrimo uždavinys (išanalizuoti tyrimo duomenis strateginių
dokumentų, tiesiogiai ir netiesiogiai įtakojančių mokyklų bibliotekų veiklą, kontekste)
reikalauja dokumentų analizės metodo panaudojimo. Tyrimo grupės nariai dokumentų analizę
numatė panaudoti keliais etapais: 1) sistemiškai analizuojant tyrimo objektą ir jį
operacionalizuojant; 2 ) interpretuojant ir plėtojant anketinių apklausų bei fokus grupių metu
surinktus duomenis. Dokumentų atrankai panaudotos interneto teikiamos galimybės bei ekspertų
iš Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų patarimai bei pagalba.
Šiuo metu Lietuvoje faktiškai nėra nei vieno išsamaus mokyklų bibliotekų ir bibliotekininkų
veiklos kryptingumą bei priemones apibrėžiančio strateginio dokumento. 2001 m. Švietimo ir
mokslo ministro patvirtinta Mokyklos bibliotekos koncepcija savo laiku suteikė postūmį
mokyklos bibliotekos vizijos įtvirtinimui, pateikdama siektinos bibliotekos sampratą: „Mokyklos
biblioteka - tai atviras švietimo ir informacijos centras, mokymo ir mokymosi vieta su modernia
informacine bei technine baze. Ji visapusiškai tenkina mokyklos bendruomenės narių
informacinius poreikius, savo fondais ir veikla dalyvauja ugdymo procese, sudarydama sąlygas
asmenybei savarankiškai tobulėti. Mokyklos biblioteka turi būti įsteigta kiekvienoje bendrojo
lavinimo ir profesinėje mokykloje“. Labai ryškus akcentas šioje koncepcijoje tenka
informacinėms technologijoms ir jų panaudojimui. Apibrėžtos taip pat ir mokyklos bibliotekos
funkcijos, pagal kurias bibliotekose turėtų būti:
komplektuojamas, tvarkomas, saugomas ir populiarinamas fondas visose įmanomose
laikmenose atsižvelgiant į ugdymo proceso poreikius;
mokyklos bendruomenės nariams teikiamos informacinės paslaugos, susijusios su ugdymo
procesu;
ugdomi moksleivių informaciniai gebėjimai – ieškoti, rasti, kaupti, analizuoti, sintetinti,
vertinti ir pateikti informaciją bei jos šaltinius;
teikiama pagalba pedagogams įgyvendinant ugdymo planus;
sudaromos sąlygos savarankiško mokymosi kokybei gerinti;
mokyklos bendruomenės nariai mokomi prasmingai naudotis informacinėmis
technologijomis;
moksleiviai rengiami tapti visą gyvenimą trunkančio mokymosi proceso dalyviais;
81
moksleiviams teikiamos profesinio informavimo paslaugos interneto technologijų
priemonėmis.
Deja, iš Mokyklos bibliotekos koncepcijos tik netiesiogiai galima iškristalizuoti mokyklos
bibliotekininko kompetencijas. Formaliai tai padaryta tik informacinių gebėjimų atžvilgiu –
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 25 d. įsakymu patvirtintas
Mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo standartas. Pastarasis yra tikrai svarbus
dokumentas turint omenyje informacinės visuomenės iššūkius ir būtinybę bibliotekininkams
kompetentingai naudotis įvairiomis IKT priemonėmis. Ši būtinybė ir yra „išskleista“ minėtame
standarte: suformuluoti konkretūs reikalavimai mokyklos bibliotekininko kompetencijai bei jos
ugdymo programa. Tačiau vien tik Mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo
standartas yra aiškiai per siauro pobūdžio dokumentas siekiant identifikuoti siektinas
šiuolaikines mokyklos bibliotekininko kompetencijas. Pastebėtina, kad, tyrimo duomenimis,
ženkli dalis mokyklų bibliotekininkų apie minėtą standartą arba nežino arba juo nesiremia.
85 pav. Ar mokyklos bibliotekininkai savo veikloje remiasi mokyklų bibliotekininkų
kompiuterinio raštingumo standartu?
Apie tokį
standartą tik
girdėjau; 11,0%
Žinau, bet
remiuosi juo
labai mažai;
24,5%
Nežinau ir
nesiremiu; 4,0%
Žinau ir
remiuosi; 60,5%
82
Šio klausimo atžvilgiu užfiksuoti statistiškai reikšmingi ryšiai (p<0,03) su šiais kintamaisiais:
mokyklos tipu, įgyta specialybe ir bibliotekininko veikla šalia darbo mokyklos bibliotekoje.
Pavyzdžiui, išaiškėjo, kad mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo standartą geriau
žino ir savo veikloje remiasi jaunimo (72,7 %), vidurinėse (64,5 %) mokyklose ir gimnazijoje
(65,1%). Bibliotekininko specialybę įgiję darbuotojai (68%) daug geriau žino ir vadovaujasi šiuo
standartu nei mokytojai dalykininkai (53,9%) ar pradinių klasių mokytojai (53,3%). Tik
mokyklos bibliotekininkais dirbantys darbuotojai (67,2%) taipogi geriau žino ir remiasi labiau
nei turintys pamokų (55,8%) ar dirbantys kitą darbą už mokyklos ribų, nesusijusį su
bibliotekininkyste (41,2%).
Kiti tyrimo duomenys parodė, kad dauguma respondentų žino vieną ar kitą dokumentą,
reglamentuojantį mokyklų bibliotekininkų veiklą ir laikosi nuomonės, kad tokie dokumentai
reikalingi, tačiau ketvirtadalis galima sakyti dirba be jokio sąlyčio su strateginio pobūdžio
dokumentais.
86 pav. Ar mokyklos bibliotekininkai žino kokį nors dokumentą, reglamentuojantį mokyklų
bibliotekininkų veiklą ir ar, jų manymu, tokio dokumento apskritai reikia?
76%
22%
2%
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Tokį dokumentą žinau ir jis
reikalingas
Tokio dokumento nežinau,
bet, jei yra toks
dokumentas, jis man būtų
labai reikalingas
Tokio dokumento nežinau ir
jis man nereikalingas
Pastebėtina, kad labai panašiai apie pažintį su strateginiais dokumentais susipažinę ir apklaustieji
mokyklų vadovai. Faktas, kad apie trečdalį jų nežino, o neretai ir nenori žinoti, apie strateginius
83
dokumentus, kreipiančius mokyklų bibliotekų veiklą, gali byloti keletą dalykų: kad esami
dokumentai neatliepia mokyklų vadovų poreikių arba, kad jie paprasčiausiai nėra pakankamai
artikuliuoti (pedagoginėje spaudoje, konferencijose, seminaruose ir t.t.).
87 pav. Ar mokyklų vadovai žino kokį nors dokumentą, reglamentuojantį mokyklų
bibliotekininkų veiklą bendrai ir ar, jų manymu, tokio dokumento apskritai reikia?
61%
29%
6%
4%
0% 20% 40% 60% 80%
Tokį dokumentą žinau ir jis
reikalingas
Tokio dokumento nežinau,
bet, jei yra toks dokumentas,
jis man būtų labai reikalingas
Tokio dokumento nežinau ir
jis man nereikalingas
Kitoks atsakymas
Suprantama, kad respondentams – pedagogams daug mažiau rūpi jų darbo tiesiogiai
neįtakojantys dokumentai, todėl ir pažintis su jais yra daug menkesnė.
88 pav. Ar pedagogai žino kokį nors dokumentą, reglamentuojantį mokyklų bibliotekininkų
veiklą bendrai ir ar, jų manymu, tokio dokumento apskritai reikia?
18%
25%
54%
3%
0% 20% 40% 60% 80%
Tokį dokumentą žinau ir jis reikalingas
Tokio dokumento nežinau, bet, jei yra toks dokumentas,
jis man būtų labai reikalingas
Tokio dokumento nežinau ir jis man nereikalingas
Kitoks atsakymas
84
LR Kultūros ministeriją atstovaujančios ekspertės teigimu, siekiant apibrėžti šiuolaikinės
mokyklos bibliotekos funkcijas ir bibliotekininko kompetencijas, paranku analizuoti tarptautinius
mokyklų bibliotekų veiklą analizuojančius rekomendacinio pobūdžio dokumentus. Vienas
pagrindinių yra IFLA (Tarptautinės bibliotekinių asociacijų ir institucijų federacijos) parengtas
mokyklų bibliotekų manifestas, išleistas 1998 m., kuriame šalių vyriausybės yra raginamos
įpareigoti nacionalines švietimo ministerijas parengti strategijos ir politikos dokumentus šio
manifesto principų įgyvendinimui.1 Manifeste teigiama, kad Mokyklos biblioteka yra
neatskiriama mokymo proceso dalis, o esminės jos funkcijos yra:
Palaikyti ir plėtoti mokyklos siekiamus tikslus;
Plėtoti ir palaikyti vaikų skaitymo įpročius ir džiaugsmą skaityti, mokytis ir naudotis
bibliotekomis visą gyvenimą;
Sudaryti sąlygas informacijos kūrimo ir naudojimo patyrimui žinioms, supratimui,
vaizduotei ir džiaugsmui;
Paremti moksleivių siekimą įgyti ir taikyti įgūdžius, reikalingus bet kokios formos ar
pobūdžio informacijai vertinti ir naudoti, taip pat jautrumą bendruomenėje vykstantiems
komunikacijos procesams;
Teikti prieigą prie vietos, regiono, nacionalinių ir pasaulinių išteklių, kurie atveria
besimokantiesiems skirtingas idėjas, patirtį ir nuomones;
Organizuoti veiklą, skatinančią kultūrinį ir socialinį sąmoningumą;
Dirbti du moksleiviais, mokytojais, administracija ir tėvais, siekiant mokyklos misijos
įgyvendinimo;
Skelbti, kad intelektualinė laisvė ir laisva prieiga prie informacijos yra esminės pilietinei ir
demokratinei visuomenei;
Skatinti skaitymą, populiarinti mokyklos bibliotekos fondus ir paslaugas visai mokyklos
bendruomenei ir už jos ribų.
IFLA teigimu, siekiant aukščiau minėtų tikslų, esminis vaidmuo tenka mokyklos bibliotekininkui
ir jo asistentui. Bibliotekininkai turėtų būti profesionaliai pasirengę su išskirtiniu dėmesiu
švietimo teorijai ir mokymosi metodologijai. Visi bibliotekų darbuotojai turėtų aiškiai suvokti
1 Šaltinis anglų kalba: The School Library in Teaching and Learning for All: IFLA/UNESCO School Library
Manifesto / International Federation of Library Associations and Institutions: Section of School Libraries and
Resource Centres. http://www.ifla.org/VII/s11/pubs/manifest.htm
85
bibliotekos funkcijas, savo pareigas, atsakomybę ir kartu turėti konkurentabilų darbo rinkoje
atlyginimą. Pagrindinis mokyklos bibliotekininko tikslas yra prisidėti prie mokyklos tikslų ir
misijos įgyvendinimo. Todėl bibliotekininkas turi būti įtrauktas į mokyklos programos
įgyvendinimo planavimą. Pabrėžtina, kad mokyklos bibliotekininkas turi būtinai jaustis
lygiaverčiu komandos nariu. Siekiama, kad mokyklos bibliotekininkas gebėtų:
1. Analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos poreikius.
2. Formuoti ir įgyvendinti šiuolaikines bibliotekos paslaugas.
3. Mokėti sistematizuoti, katalogizuoti, klasifikuoti mokyklos bibliotekos resursus.
4. Instruktuoti lankytojus (ir IKT priemonėmis) apie naudojimąsi biblioteka.
5. Padėti lankytojams naudotis bibliotekos resursais ir informacinėmis technologijomis.
6. Skatinti skaitymo programas ir organizuoti kultūrinius renginius.
7. Dalyvauti mokyklinės programos įgyvendinimo planavime.
8. Dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir įvertinant mokymosi veiklas.
9. Vykdyti mokyklos bibliotekos darbo stebėseną – sudėtinę mokyklos veiklos stebėsenos dalį.
10. Kurti ir stiprinti partnerystę su išorės organizacijomis.
11. Rengti ir įgyvendinti sąmatas.
12. Strategiškai planuoti.
13. Vadovauti ir vykdyti bibliotekos darbuotojų ir kitų asmenų (techninių darbuotojų, savanorių
ir kt.) kvalifikacijos tobulinimą. 2
Apklaustieji mokyklų bibliotekininkai, kaip rodo, tyrimo duomenys, subjektyviai IFLA tikslų
kontekste įsivertina savo veiklą pakankamai aukštai.
2 The IFLA / UNESCO School library guidelines, 2000, http://archive.ifla.org/VII/s11/pubs/sguide02.pdf
86
4 lentelė. Kaip mokyklos bibliotekai sekasi įgyvendinti Tarptautinės bibliotekininkų asociacijų ir
institucijų federacijos suformuluotas funkcijas, %
Funkcijos Sekasi
gerai Vidutiniškai Prastai
Tokios
funkcijos
šiuo metu
nevykdome
1. Palaikyti ir plėtoti mokyklos siekiamus tikslus 48 51 0,3 0,7
2. Plėtoti ir palaikyti vaikų skaitymo įpročius ir džiaugsmą
skaityti, mokytis ir naudotis bibliotekomis visą gyvenimą 43 50 5 2
3. Sudaryti sąlygas informacijos kūrimo ir naudojimo
patyrimui žinioms, supratimui, vaizduotei ir džiaugsmui 30 56 10 4
4. Paremti moksleivių siekimą įgyti ir taikyti įgūdžius,
reikalingus bet kokios formos ar pobūdžio informacijai
vertinti ir naudoti, taip pat jautrumą bendruomenėje
vykstantiems komunikacijos procesams
27 56 14 3
5. Teikti prieigą prie vietos, regiono, nacionalinių ir
pasaulinių išteklių, kurie atveria besimokantiesiems
skirtingas idėjas, patirtį ir nuomones 18 44 20 18
6. Organizuoti veiklą, skatinančią kultūrinį ir socialinį
sąmoningumą 25 53 16 6
7. Dirbti su moksleiviais, mokytojais, administracija ir
tėvais, siekiant mokyklos misijos įgyvendinimo 38 55 4 3
8. Skelbti, kad intelektualinė laisvė ir laisva prieiga prie
informacijos yra esminės pilietinei ir demokratinei
visuomenei 25 49 15 11
9. Skatinti skaitymą, populiarinti mokyklos bibliotekos
fondus ir paslaugas visai mokyklos bendruomenei ir už jos
ribų 43 50 4 3
Šio klausimo atžvilgiu užfiksuoti statistiškai reikšmingi ryšiai (p<0,03) su šiais kintamaisiais:
mokyklos tipo, gyvenamojo punkto ir įgytos specialybės bei aptarnaujamų asmenų pobūdžio.
Išaiškėjo, kad funkcijos – teikti prieigą prie vietos, regiono, nacionalinių ir pasaulinių išteklių,
kurie atveria besimokantiesiems skirtingas idėjas, patirtį ir nuomones – apskritai nevykdo net
57% pradinių mokyklų ar mokyklų-darželių bibliotekininkų, palyginus su vidurinių mokyklų,
kur tokios funkcijos nevykdo tik 9% ir gimnazijų (15%) bibliotekininkų. Ta pati tendencija šiuo
klausimu išryškėja priklausomai nuo įgytos specialybės – šią funkciją sėkmingai įgyvendina
23% bibliotekininko specialybę įgijusių darbuotojų ir tik 5% pradinių klasių mokytojo
specialybę įgijusių bibliotekininkų.
Mokyklos bibliotekose, kuriose aptarnaujami šalia mokyklos gyvenantys, tačiau jose nei
dirbantys, nei besimokantys asmenys, daug sėkmingiau sekasi skatinti skaitymą, populiarinti
87
mokyklos bibliotekos fondus ir paslaugas visai mokyklos bendruomenei ir už jos ribų (50%) nei
tose, kur tokie asmenys neaptarnaujami (34%). Panašus kryptingumas išryškėja ir įgyvendinant
funkciją – dirbti su moksleiviais, mokytojais, administracija ir tėvais, siekiant mokyklos misijos
įgyvendinimo – atitinkamai 43% ir 31%.
Tyrimo metu surinkta pirminė informacija iš mokyklų vadovų ir pedagogų „kontroliuoja“
bibliotekininkų nuomones. Dauguma atvejų kontroliniai duomenys sutampa. Pavyzdžiui,
dauguma mokyklų vadovų taip pat kaip ir bibliotekininkai laikosi nuomonės, kad lengviausiai
sekasi knygų ir kitų „popierinių“ informacijos šaltinių mokytojams ir mokiniams išdavimas,
palyginti nesunkiai - pagalba mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti skaitmeninę informaciją
iš mūsų bibliotekos fondų, o sudėtingiau yra teikti pagalbą mokytojams ir mokiniams siekiant
gauti skaitmeninę informaciją iš kitų šalies bibliotekų fondų bei realizuoti programas, kurių metu
mokiniai kryptingai mokomi naudotis interaktyviomis technologijomis. Labai panašus abiejų
respondentų grupių vertinimas ir skaitmeninės informacijos mokinių tėvams ir/ar vietos
gyventojams teikimo atžvilgiu.
5 lentelė. Kas mokyklų vadovų nuomone mokyklos bibliotekininkams sekasi lengviau ir kas
sunkiau? %
Darbai Sekasi
lengviau
Sekasi
sunkiau
Nežinau, sunku
pasakyti
1. Knygų, kitų „popierinių“ informacijos šaltinių
mokytojams ir mokiniams išdavimas 97 1 2
2. Pagalba mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti
skaitmeninę informaciją iš mūsų bibliotekos fondų 57 32 11
3. Pagalba mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti
skaitmeninę informaciją iš kitų šalies bibliotekų fondų 20 52 28
4. Mokymosi užsiėmimų bibliotekoje organizavimas 60 31 9 5. Veikla, skirta rašytinio paveldo saugojimui ir/ar
skaitymo skatinimui 60 30 10
6. Programos, kurios metu mokiniai kryptingai mokomi
naudotis interaktyviomis technologijomis, vykdymas? 19 61 20
7. Kultūrinio pobūdžio renginių mokyklos
bendruomenei organizavimas 64 33 3
8. Knygų ir/ar skaitmeninės informacijos teikimas
mokinių tėvams ir/ar vietos gyventojams 35 46 19
9. Kultūrinio pilietinio pobūdžio renginių vietos
bendruomenėje (ne tik mokyklos nariams, bet ir vietos
gyventojams) organizavimas 27 57 16
10. Kita (parašykite) 61 4 35
88
Pedagogų nuomonė, vertinant pavienius mokyklos bibliotekos veiklos aspektus, irgi statistiškai
dera su bibliotekininkų nuomone. Labai panašūs įverčiai užfiksuoti daugelio veiklos barų
atžvilgiu: mokyklos tikslų palaikymo, skaitymo įgūdžių plėtojimo, informacijos kūrimo ir
naudojimo, teikiant prieigą prie vietos, regiono, nacionalinių ir pasaulinių išteklių, kurie atveria
besimokantiesiems skirtingas idėjas, patirtį ir nuomones, organizuojant veiklą, skatinančią
kultūrinį ir socialinį sąmoningumą, skelbti, kad intelektualinė laisvė ir laisva prieiga prie
informacijos yra esminės pilietinei ir demokratinei visuomenei. Apskritai aplinkybė, jog
kontrolinės tyrimo grupės panašiai vertina mokyklų bibliotekų darbą, kaip ir patys
bibliotekininkai, rodo, kad tyrime pavyko užfiksuoti pakankamai objektyvų situacijos vaizdą.
6 lentelė. Kaip mokyklos bibliotekai, pedagogų nuomone, sekasi įgyvendinti svarbias funkcijas,
%
Mokyklos bibliotekos funkcijos Sekasi
gerai Vidutiniškai Prastai
Sunku
pasakyti /
nežinau
1. Palaikyti ir plėtoti mokyklos siekiamus tikslus 50 42 4 4
2. Plėtoti ir palaikyti vaikų skaitymo įpročius ir
džiaugsmą skaityti, mokytis ir naudotis bibliotekomis
visą gyvenimą 44 44 7 5
3. Sudaryti sąlygas informacijos kūrimo ir naudojimo
patyrimui žinioms, supratimui, vaizduotei ir džiaugsmui 27 55 11 7,0
4. Paremti moksleivių siekimą įgyti ir taikyti įgūdžius,
reikalingus bet kokios formos ar pobūdžio informacijai
vertinti ir naudoti, taip pat jautrumą bendruomenėje
vykstantiems komunikacijos procesams
24 54 11 11
5. Teikti prieigą prie vietos, regiono, nacionalinių ir
pasaulinių išteklių, kurie atveria besimokantiesiems
skirtingas idėjas, patirtį ir nuomones 16 41 23 20
6. Organizuoti veiklą, skatinančią kultūrinį ir socialinį
sąmoningumą 31 46 13 10
7. Dirbti su moksleiviais, mokytojais, administracija ir
tėvais, siekiant mokyklos misijos įgyvendinimo 36 46 11 7
8. Skelbti, kad intelektualinė laisvė ir laisva prieiga
prie informacijos yra esminės pilietinei ir demokratinei
visuomenei 26 44 12 18
9. Skatinti skaitymą, populiarinti mokyklos bibliotekos
fondus ir paslaugas visai mokyklos bendruomenei ir už
jos ribų 41 39 12 8
89
7 lentelė. Su kokiais mokyklos bibliotekininko darbais, sprendžiant pedagoginio darbo
klausimus, mokytojai susiduria dažniau ir su kuriais rečiau, %
Darbai Dažnai
susiduriu
Nedažnai/
retai
susiduriu
Beveik
niekada/
niekada
nesusiduriu
1. Išduodamos knygos, kiti „popieriniai“ informacijos šaltiniai
mokytojams ir mokiniams 84 13 3
2. Padedama mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti skaitmeninę
informaciją iš mūsų bibliotekos fondų 45 36 19
3. Padedama mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti skaitmeninę
informaciją iš kitų šalies bibliotekų fondų 17 32 51
4. Sudaromos sąlygas organizuoti mokymosi užsiėmimus bibliotekoje 51 34,0 15 5. Organizuojama veikla, skirta rašytinio paveldo saugojimui ir / ar
skaitymo skatinimui 37 46 17
6. Vykdomi užsiėmimai, kurių metu mokiniai kryptingai mokomi
naudotis informacinėmis kompiuterinėmis technologijomis? 27 44 29
7. Organizuojami kultūrinio pobūdžio renginiai mokyklos
bendruomenei 31 51 18
8. Teikiamos knygos ir / ar skaitmeninė informacija mokinių tėvams
ir / ar vietos gyventojams 22 33 45
9. Įgyvendinami kultūrinio pilietinio pobūdžio renginiai vietos
bendruomenėje (ne tik mokyklos nariams, bet ir vietos gyventojams) 11 37 52
Nors iš Mokyklos bibliotekos koncepcijos galima suprasti, kad mokyklos biblioteka yra integrali
mokyklos ir mokymo proceso dalis, svarbiausi šalies teisiniai ir strateginiai dokumentai ją
galima sakyti visiškai ignoruoja. Pavyzdžiui, Švietimo įstatyme bibliotekininkas minimas tik
Mokytojų tarybos veiklos kontekste („Mokytojų taryba – nuolat veikianti mokyklos (išskyrus
aukštąsias mokyklas ir neformaliojo švietimo mokyklas) savivaldos institucija mokytojų
profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti). Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi
mokykloje dirbantys mokytojai, medicinos darbuotojai, psichologai, socialiniai, specialieji
pedagogai, bibliotekininkai, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys“).
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose siekiama, kad „kiekvienoje
seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka – nuotolinio mokymo centras“. Mokyklos bibliotekos
taip pat minimos keliuose kituose strateginiuose dokumentuose, pavyzdžiui, Skaitymo skatinimo
koncepcijoje teigiama, kad reikia „skirti reikiamą dėmesį ir lėšas mokyklų bibliotekų fondų
komplektavimui“. Tačiau daugeliu atvejų tai tik abstraktaus pobūdžio deklaracijos menkai
paremtos finansinėmis ir materialinėmis priemonėmis. Visumoje dokumentų analizė byloja, kad
Lietuvoje išlieka aiškus poreikis sukurti konceptualius ir realius strateginius dokumentus, kurie
iš esmės prisidėtų prie mokyklų bibliotekų bei bibliotekininkų kompetencijų stiprinimo.
90
TYRIMO IŠVADOS
Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo situacija, poreikiai ir tendencijos
Daugiau nei du trečdaliai apklausoje dalyvavusių mokyklų bibliotekininkų per 3 metus
įvairiuose kursuose ir mokymuose savo žinias ir gebėjimus tobulino daugiau nei vieną kartą, o
maždaug trečdalis – tai per paskutinius 3 metus darė daugiau nei 4 kartus.
Iš mokyklų bibliotekininkų apklausos duomenų matyti, kad kvalifikacijos tobulinimo
renginiuose paskutinį kartą 2009 metais dalyvavo beveik pusė, o 2008 metais – maždaug
trečdalis respondentų. Tai rodo, kad mokyklų bibliotekininkų profesiniu tobulinimu iš tiesų yra
rūpinamasi. Žinant, kad tik ketvirtadalis apklaustų respondentų yra įgiję bibliotekininko
išsilavinimą, toks nuolatinis profesinis tobulinimasis yra ypač svarbus.
Iš mokyklų bibliotekininkų apklausos duomenų matyti, kad kvalifikacijos tobulinimo
renginiais, kuriuose dalyvavo, visiškai arba iš dalies patenkinti maždaug du trečdaliai
respondentų.
Mokyklų bibliotekininkai aiškiai deklaruoja siekį per dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo
renginiuose tenkinti visų pirma profesinio tobulėjimo poreikį. Kiti dalyvavimo kvalifikacijos
tobulinimosi renginiuose motyvai aiškiai rečiau minėti, nei profesinis poreikis. Likusius motyvus
galima pagal nurodymo dažnumą grupuoti į dvi dalis: maždaug trečdaliui respondentų svarbūs
profesinės karjeros ir hedonistiniai motyvai (pažymėtina, kad abu hedonistiniai motyvai svarbūs
maždaug vienodam respondentų skaičiui), o mažiausiai respondentų buvo deklaruoti asmeninių
ambicijų ir išorės spaudimo (mokyklų vadovų skatinimo kelti kvalifikaciją) motyvai.
Tobulinant savo darbą, mokyklos bibliotekininkui būtina nuolat gerinti ir kompiuterinio
raštingumo įgūdžius. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad nors vieną kartą mokymuose, skirtuose
tobulinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius, dalyvavo daugiau nei du trečdaliai respondentų.
Tyrimo rezultatai taip pat rodo pakankamai aukštą mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio
91
raštingumo mokymų efektyvumą – šiuose mokymuose įgytais įgūdžiais savo praktinėje veikoje
tvirtina nuolat besinaudojantys keturi penktadaliai respondentų.
Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklų bibliotekininkams geriausiai sekasi instruktuoti
bibliotekų lankytojus apie bibliotekos galimybes (naudojimąsi biblioteka, jos resursus), tokiai pat
mokyklų bibliotekininkų daliai nekyla problemų sistematizuoti, katalogizuoti, klasifikuoti
mokyklos bibliotekos resursus. Tiesa, nors tai ir yra, jų pačių vertinimu, geriausiai sugebami
kasdieniai profesijos dalykai, tik maždaug pusei apklaustų mokyklų bibliotekininkų dėl jų nekyla
problemų. Maždaug dviems penktadaliams respondentų jokių problemų nekyla vykdant
mokyklos bibliotekos darbo stebėseną, analizuojant mokyklos bendruomenės informacijos
poreikius ir skatinant skaitymo programas bei organizuojant kultūrinius renginius, maždaug
trečdaliui respondentų – dalyvaujant mokyklos programos įgyvendinimo planavime bei
planuojant ir vykdant savo paties kvalifikacijos tobulinimą, maždaug ketvirtadaliui respondentų
– dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir vertinant mokymosi veiklas bei strategiškai planuojant.
Dažnai skelbiama, kad mokykla, o reiškia, ir mokyklos biblioteka turi būti atvira vietos
bendruomenei, ugdomajam procesui gerinti pritraukti pajėgas iš mokyklos išorės. Mokyklos
bibliotekininkams tai, ko gero, sekasi blogiausiai – pakankamų gebėjimų kurti ir stiprinti
partnerystę su išorės organizacijomis teigė turintys mažiausiai mokyklų bibliotekininkų.
Apibendrinant galima tvirtinti, kad geriausiai mokyklų bibliotekininkams sekasi vykdyti jiems
nuo seno įprastas funkcijas (nors ir čia didelė dalis mokyklų bibliotekininkų privalėtų tobulinti
savo gebėjimus), o naujos mokyklai ir mokyklos bibliotekai privalomos vykdyti funkcijos
bibliotekininkų vykdomos vis dar prasčiau.
Tyrimo rezultatai rodo, kad labiausiai ir tvirčiausiai mokyklų bibliotekininkai norėtų tobulinti
užsienio (paprastai anglų) kalbą bei bibliotekininkui reikalingas IKT žinias ir gebėjimus. Antroji
pagal svarbumą respondentams tobulintinų gebėjimų grupė – gebėjimai vykdyti su nauja
besimokančios bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės samprata susijusią veiklą – rengti
projektus, dirbti komandoje, bendrauti, organizuoti mokymąsi bibliotekoje. Pažymėtina, kad
mažiausiai mokyklos bibliotekininkai norėtų tobulinti savo gebėjimus atlikti dvi veiklas – dirbti
su vietos bendruomene bei mokėti efektyviai išduoti ir prižiūrėti knygas.
92
Dažniausiai respondentų paminėtos kliūtys tobulinti mokyklų bibliotekininkų kvalifikaciją
yra lėšų bei poreikius atitinkančių renginių trūkumas. Pakankamai didelė respondentų dalis
įvardina informacijos apie kvalifikacijos tobulinimo renginius stygių, bei tai, kad kvalifikacijos
kėlimo renginiai mažai efektyvūs (sunku įgytas žinias pritaikyti praktikoje, renginiuose
nesužinoma nieko naujo). Labai svarbus respondentų įvertinimas, kad mokyklos administracija
iš esmės nedaro jokių kliūčių mokyklų bibliotekininkų profesiniam tobulinimuisi.
Tyrimo rezultatai aiškiai parodo, kad mokyklų bibliotekininkams ypač svarbi kvalifikacijos
tobulinimo sąsaja su jų gaunamu atlyginimu. Galima daryti išvadą, kad mokyklų
bibliotekininkams turėtų būti nustatytos su skirtingu atlyginimo dydžiu susietos kvalifikacinės ar
pareiginės kategorijos, įgyjamos tik jiems įsisavinus ir nuolat kasdienėje veikloje taikant tam
tikrus, bet labai konkrečius mokyklos bibliotekininko profesinės veiklos įgūdžius ar gebėjimus
(pvz., išnaudojant pagrindines ar visas MOBIS programinės įrangos galimybes).
Tyrimo rezultatai rodo, kad mokyklų bibliotekų veikla pernelyg dažnai remiasi dar sovietinių
laikų įpročiais ir pasenusių įgūdžių naudojimu – maždaug du trečdaliai šalies mokyklų bibliotekų
siūlo savo mokyklos mokiniams, mokytojams, vietos bendruomenės gyventojams renkantis
reikalingą literatūrą naudotis vien tik popieriniais kortelių katalogais.
Iš tyrimo rezultatų paaiškėjo, kad, nepaisant didelio seminarų ir kitokių kvalifikacijos kėlimo
renginių skaičiaus, mokyklų bibliotekininkai dar nėra susiformavę bent minimaliai pakankamų
darbo su MOBIS programine įranga įgūdžių – tik dešimtadalis respondentų tvirtina, kad jų
įgūdžiai geri, o maždaug trečdalis – kad jiems dirbant su MOBIS programine įranga tik kai kada
kyla problemų. Galima manyti, kad daugiau nei pusei šalies bendrojo lavinimo mokyklų
bibliotekose dirbančių bibliotekininkų trūksta net minimalių darbo su MOBIS programine įranga
įgūdžių ir dėl to jie ta programine įranga praktiškai nesinaudoja.
Dažniausiai mokyklų bibliotekose MOBIS programinė įranga naudojama kataloguojant
leidinius (tam ją apskritai naudoja truputį mažiau nei pusė mokyklų bibliotekų), darbui su
duomenų baze (maždaug trečdalis mokyklų bibliotekų) ir komplektavimo darbams: registracijai
ir ataskaitų rašymui (maždaug ketvirtadalis mokyklų bibliotekų). Rečiau MOBIS programinė
93
įranga naudojama reikiamų leidinių užsakymui internetu (maždaug penktadalis mokyklų
bibliotekų) bei su skaitytojų aptarnavimu susijusiems darbams atlikti: registracijai bei įvairių
statistikų skaičiavimui (maždaug šeštadalis mokyklų bibliotekų). Rečiausiai naudojamasi
vadovėlių bibliografinių įrašų importo iš IS MOKYKLA svetainės galimybe (maždaug
septintadalis. mokyklų bibliotekų).
Įvairių ugdymo (pradinio, pagrindinio, vidurinio ir gimnazijos) lygmenų mokyklos
bibliotekų specialistų kvalifikacijos tobulinimo kokybės bendrumai ir savitumai
Pradinių mokyklų ir darželių mokyklų bibliotekininkai mažiau, nei kitų tipų mokyklose
dirbantys jų kolegos, orientuoti dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose.
Vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbantys mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški
vertindami kvalifikacijos kėlimo renginius, kuriuose dalyvavo.
Akivaizdžiai rečiau kokiuose nors kompiuterinio raštingumo mokymuose nors kartą mokėsi
pradinėse mokyklose bei mokyklose darželiuose dirbantys mokyklų bibliotekininkai.
Pradinėse mokyklose bei mokyklose darželiuose ir pagrindinėse mokyklose dirbantys
mokyklų bibliotekininkai savo praktinėje veikloje rečiau naudojasi kompiuterinio raštingumo
mokymų metu įgytais įgūdžiais.
Vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbantys bibliotekininkai dažniau savo veikloje
naudojasi vien tik MOBIS programos pagrindu sukurtu elektroniniu katalogu arba maždaug
vienodai dažnai naudojasi tiek elektroniniu katalogu, tiek ir popierinių kortelių katalogu.
Problemų, naudojant MOBIS programinę įrangą dažniau kyla pradinėse ir pagrindinėse
mokyklose bei mokyklose darželiuose dirbantiems bibliotekininkams (nors ir apie trečdalis
vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbančių bibliotekininkų visiškai nemoka naudotis MOBIS
programine įranga).
94
Kasdien arba kelis kartus per savaitę MOBIS programinę įrangą darbui su duomenų baze
(vieną dažiausi atliekamų darbų) dažniau naudoja gimnazijose dirbantys bibliotekininkai.
Kvalifikacijos kokybės tobulinimo kintamųjų (teritorinių, specialisto amžiaus ir panašiai)
įtaka mokyklų bibliotekininkams, taikantiems informacijos ir komunikacijos technologijas
skaitytojams aptarnauti bei mokinių informaciniams gebėjimams ugdyti
I. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo srityje:
a) pagal vietos, kurioje mokykla įsikūrusi, požymį:
Nedidelių miestų ir miestelių, kaimo mokyklų bibliotekininkai labiau orientuoti tobulinti
savo gebėjimus.
Rajono centro bei kitų nedidelių miestų ir miestelių mokyklų bibliotekininkai labiau
reiškia norą tobulinti savo gebėjimus, organizuoti mokymąsi bibliotekoje.
Didžiųjų šalies miestų mokyklų bibliotekininkams jų poreikius atitinkančių renginių
trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat susiduria norėdami tobulinti savo
kvalifikaciją.
Didžiųjų šalies miestų ir rajonų mokyklų bibliotekininkai dažniau savo veikloje naudoja
MOBIS programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.
Didžiųjų šalies miestų ir rajonų mokyklų bibliotekininkams rečiau kyla problemų dirbti su
MOBIS programine įranga.
b) pagal mokinių skaičiaus mokykloje požymį:
Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški kvalifikacijos
kėlimo renginių kokybei.
Mažiau nei 300 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai kvalifikacijos kėlimo
renginiuose dažniau dalyvauja tik paskatinti savo mokyklos vadovų
Mokyklų, kuriose mokosi mažiau nei 150 mokinių, bibliotekininkai rečiau nors kartą
gyvenime dalyvavo kompiuterinio raštingumo mokymuose.
95
Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai dažniau savo praktinėje
veikloje pasinaudoja kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.
Mažesnių mokinių skaičiumi mokyklų bibliotekininkams dažniau kyla problemų dėl jų
nepakankamų gebėjimų analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos poreikius.
Mažiau nei 300 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkams dažniau kyla problemų dėl jų
nepakankamų gebėjimų planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą.
Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkams jų poreikius atitinkančių
renginių trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat susiduria norėdami tobulinti savo
kvalifikaciją.
Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai dažniau savo veikloje naudoja
MOBIS programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.
Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkams rečiau kyla problemų dirbti
su MOBIS programine įranga.
Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai dažniau naudojo MOBIS
programinę įrangą leidinių katalogavimui.
c ) pagal bibliotekininkų skaičiaus mokykloje požymį:
Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai labiau kritiški
kvalifikacijos kėlimo renginių kokybei.
Mokyklų, kuriose dirbo tik vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai kvalifikacijos kėlimo
renginiuose dažniau dalyvauja tik paskatinti savo mokyklos vadovų.
Mokyklų, kur dirba daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai dažniau savo
praktinėje veikloje pasinaudoja kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.
Mokyklų, kuriose dirbo tik vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams dažniau kyla
problemų dėl jų nepakankamų gebėjimų analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos
poreikius.
Mokyklų, kuriose dirbo tik vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams dažniau kyla
problemų dėl jų nepakankamų gebėjimų planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą.
Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams jų
poreikius atitinkančių renginių trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat susiduria
norėdami tobulinti savo kvalifikaciją.
96
Mokyklų, kuriose dirbo tik vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams lėšų dalyvauti
kvalifikacijos kėlimo renginiuose trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat susiduria
norėdami tobulinti savo kvalifikaciją.
Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai dažniau savo
veikloje naudoja MOBIS programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.
Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams rečiau kyla
problemų dirbti su MOBIS programine įranga.
Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai dažniau
naudojo MOBIS programinę įrangą darbui su duomenų baze.
Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai dažniau
naudojo MOBIS programinę įrangą leidinių katalogavimui.
d) pagal mokyklos bibliotekininko įgytos specialybės požymį:
Bibliotekininko bazinę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai labiau orientuoti
dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose.
Bibliotekininko bazinę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški
kvalifikacijos kėlimo renginių kokybei.
Bibliotekininkai, įgiję dalyko mokytojo ar pradinių klasių mokytojo specialybę,
kvalifikacijos kėlimo renginiuose dažniau dalyvauja tik paskatinti savo mokyklos vadovų.
Bibliotekininko bazinę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai dažniau nors kartą
gyvenime dalyvavo kompiuterinio raštingumo mokymuose.
Bibliotekininkams, neturintiems bazinio išsilavinimo, dažniau kyla problemų dėl jų
nepakankamų gebėjimų analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos poreikius.
Bibliotekininkams, neturintiems bazinio išsilavinimo, dažniau kyla problemų dėl jų
nepakankamų gebėjimų planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą.
Bibliotekininko bazinę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai dažniau savo veikloje
naudoja MOBIS programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.
Bibliotekininko bazinę specialybę įgijusiems mokyklų bibliotekininkams rečiau kyla
problemų dirbti su MOBIS programine įranga.
e) pagal mokyklos bibliotekininko amžiaus požymį:
97
Vyresni nei 40 metų amžiaus mokyklų bibliotekininkai dažniau nors kartą gyvenime
dalyvavo kompiuterinio raštingumo mokymuose.
Jaunesni nei 40 metų amžiaus mokyklų bibliotekininkai labiau reiškia norą tobulinti savo
gebėjimus, organizuoti mokymąsi bibliotekoje.
Jaunesni nei 40 metų amžiaus mokyklų bibliotekininkai labiau reiškia norą tobulinti savo
vadybinius ir darbo komandoje gebėjimus.
Jaunesniems nei 50 metų amžiaus mokyklų bibliotekininkams lėšų dalyvauti kvalifikacijos
kėlimo renginiuose trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat susiduria norėdami
tobulinti savo kvalifikaciją.
f) pagal darbo bibliotekininku stažo požymį:
Daugiau nei 10 metų bibliotekininku dirbantys mokyklų bibliotekininkai labiau orientuoti
dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose.
Didesnį darbo stažą turintys mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški kvalifikacijos kėlimo
renginių kokybei.
Didesnį nei 5 metų darbo stažą turintys mokyklų bibliotekininkai dažniau nors kartą
gyvenime dalyvavo kompiuterinio raštingumo mokymuose.
Mažiau nei 10 metų bibliotekininku dirbantiems mokyklų bibliotekininkams dažniau kyla
problemų dėl jų nepakankamų gebėjimų planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą,.
Mažiau nei 6 metus bibliotekininku dirbantys mokyklų bibliotekininkai labiau reiškia norą
tobulinti savo projektų rengimo ir įgyvendinimo gebėjimus.
Daugiau nei 6 metus bibliotekininku dirbantiems mokyklų bibliotekininkams rečiau kyla
problemų dirbti su MOBIS programine įranga.
g) pagal tai, ar mokyklos bibliotekininkas šalia tiesioginės užsiima ir kita veikla:
Tik bibliotekininko veikla užsiimantys, arba dar ir papildomo ugdymo pamokų turintys
mokyklos bibliotekininkai labiau orientuoti dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose.
Šalia bibliotekininko veiklos dar ir dalyko pamokų ar papildomo ugdymo pamokų turintys
mokyklos bibliotekininkai labiau kritiški kvalifikacijos kėlimo renginių kokybei.
98
Tik bibliotekininko veikla užsiimantys mokyklų bibliotekininkai kvalifikacijos kėlimo
renginiuose dažniau dalyvauja norėdami susipažinti su dalykinėmis ir metodinėmis
naujovėmis.
Šalia bibliotekininko veiklos dar ir dalyko pamokų ar kitos veiklos už mokyklos ribų
turintys mokyklos bibliotekininkai kvalifikacijos kėlimo renginiuose dažniau dalyvauja tik
paskatinti savo mokyklos vadovų.
Tik bibliotekininko veikla užsiimantys, arba dar ir papildomo ugdymo pamokų turintys
mokyklos bibliotekininkai dažniau nors kartą gyvenime dalyvavo kompiuterinio raštingumo
mokymuose.
Tik bibliotekininko veikla užsiimantys, arba dar ir papildomo ugdymo pamokų turintys
mokyklos bibliotekininkai labiau reiškia norą tobulinti bibliotekininkui reikalingas IKT žinias.
Bibliotekininko specialybę įgiję darbuotojai dažniau organizuoja veiklą, skirtą rašytinio
paveldo saugojimui ir/ar skaitymo skatinimui lyginant su bibliotekininkais - mokytojais
dalykininkais ir bibliotekininkais - pradinių klasių mokytojais. Pirmieji taip pat intensyviau
vykdo programą, kurios metu mokiniai mokomi naudotis interaktyviomis technologijomis.
f) mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo srityje, pagal tai, ar mokyklos kompiuteriai
sujungti į mokyklos tinklą, ar mokykloje veikia intranetas, ar mokykloje veikia atskira skaitykla:
Mokyklų, kurių kompiuteriai sujungti į tinklą, bibliotekininkai dažniau savo praktinėje
veikloje pasinaudoja kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.
Mokyklų, kuriose veikia intranetas, bibliotekininkai dažniau savo praktinėje veikloje
pasinaudoja kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.
Mokyklų, turinčių skaityklas bibliotekininkai labiau orientuoti dalyvauti kvalifikacijos
kėlimo renginiuose.
Mokyklų, turinčių skaityklas bibliotekininkai dažniau nors kartą gyvenime dalyvavo
kompiuterinio raštingumo mokymuose.
Mokyklų, turinčių skaityklas bibliotekininkai dažniau savo veikloje naudoja MOBIS
programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.
Mokyklų, turinčių skaityklas bibliotekininkams rečiau kyla problemų dirbti su MOBIS
programine įranga.
99
Bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimas materialinės bazės ir strateginių dokumentų
kontekste
Absoliuti mažuma bibliotekininkų laikosi nuomonės, kad visiškai patenkinama situacija
knygų fondų, skaitmeninės informacijos fondų, kompiuterinės įrangos, patalpų atžvilgiu.
Geriausiu atveju šie materialinės bazės dalykai vertinami kaip patenkinami, o dažnai ir kaip
nepatenkinami arba visiškai nepatenkinami. Tyrimo duomenys skatina teigti, kad bibliotekininkų
kvalifikacijos tobulinime būtina atsižvelgti į infrastruktūrinę bibliotekų būklę, nes sunku tikėtis,
kad IKT gebėjimus bibliotekininkai demonstruos kompiuterinės įrangos trūkumo sąlygomis.
Lietuvoje egzistuoja keletas mokyklų bibliotekų veiklą tiesiogiai arba netiesiogiai kreipiančių
strateginių dokumentų. Tačiau dalis jų (pirmiausia Mokyklos bibliotekos koncepcija) yra
pernelyg abstraktūs, senstelėję, o kita dalis (pirmiausia Mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio
raštingumo standartas) akcentuoja tik pavienius bibliotekininkų veiklos aspektus. Tyrimo
duomenys taip pat leidžia akcentuoti strateginių dokumentų aktyvesnės artikualiacijos poreikį,
nes dalis bibliotekininkų ir mokyklų vadovų jų tiesiog nežino. Ateities perspektyvoje svarbiu
uždaviniu tampa tarptautinio įdirbio strateginių dokumentų srityje taikymas Lietuvoje.
100
METODINĖ MEDŽIAGA
Rekomendacijos
Tyrimo rezultatai leidžia konstatuoti paradoksalią situaciją: viena vertus, daugiau nei du
trečdaliai apklausoje dalyvavusių mokyklų bibliotekininkų per 3 metus įvairiuose kursuose ir
mokymuose savo žinias ir gebėjimus tobulino daugiau nei vieną kartą, o per paskutinius 3 metus
tokiuose mokymuose nedalyvavo tik 13 proc. apklaustų mokyklų bibliotekininkų. Kita vertus,
analizuojant faktinius profesinius bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekininkų gebėjimus, reikia
konstatuoti, kad didelė dalis mokyklų bibliotekų vis dar dirba iš esmės sovietinėmis
ikiskaitmeninio raštingumo sąlygomis: dažnai naudoja popierinių kortelių katalogus, menkai
remiasi MOBIS programinės įrangos galimybėmis ir pan. Taigi, nors bendrojo lavinimo
mokyklų bibliotekininkų mokymų buvo daug, nors programinę įrangą galima lengvai atsisiųsti iš
viešai prieinamos interneto svetainės, būtina skubiai iš naujo apgalvoti ir vykdyti bendrą
visuotinę mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo programą. Todėl siūlome:
1. Nacionaliniu lygiu sukurti sąlygas, kad mokyklos bibliotekininkas negalėtų dirbti,
nesinaudodamas MOBIS programine įranga (jei yra poreikis, praplečiant MOBIS įrangos
galimybes): pvz., sukurti sąlygas kasdienės skaitytojų kompiuterinės registracijos pagrindu
formuoti statistinius duomenis statistiniam rodikliui, leidinių katalogavimo pagrindu vykdyti
mokyklų bibliotekų fondų stebėseną (nesinaudojant MOBIS programa tai turėtų būti sunku
padaryti, o su MOBIS programa – ypač lengva) ir pan. Bendra idėja turėtų būti – jei naudojamasi
MOBIS programine įranga, vykdyti kasdienę veiklą ar parengti bet kokią ataskaitą yra gana
paprasta. Kita vertus, tokiu būdu panaudojus IKT, mokyklos vadovybė kasdieniam naudojimui, o
taip pat mokyklos įsivertinimui galėtų gauti daug svarbios, naudingos ir lengvai prieinamos
informacijos. Panašiai Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose paplito Švietimo valdymo
informacinė sistema (ŠVIS).
2. Parengti pavyzdinį bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą,
susiejant jį su praktiniu mokyklos bibliotekininko gebėjimu atlikti šiuolaikiškai suprantamas
profesines funkcijas bei tipinius mokyklos bibliotekos nuostatus.
101
3. Rengiant bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą, atskirti ir
detalizuoti nedidelių (kaimo ir nedidelių miestelių bei vien tik pradinio ugdymo programas
teikiančių) mokyklų, kuriose dirba vienas bibliotekininkas ir didelių miesto mokyklų, kuriose
gali dirbti daugiau nei vienas bibliotekininkas, funkcijas ir toms funkcijoms atlikti reikalingas
žinias, gebėjimus ir įgūdžius.
4. Parengus pavyzdinį bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą,
susieti mokyklos bibliotekininko gaunamą atlyginimą su kvalifikuotu savo pareigų atlikimu,
galbūt net nustatyti kelias kvalifikacines mokyklos bibliotekininko kategorijas. Bendra nuostata
turėtų būti, kad negalima mokyklos bibliotekininkui mokėti tokio pat dydžio atlyginimą už gerai
bei už bet kaip atliekamas savo profesines funkcijas.
5. Keičiant mokyklų bibliotekininkų darbo sąlygas ir orientuojant jas į didesnį skaitmeninių
technologijų naudojimą, būtina visų pirma savivaldybių švietimo centruose (taupant lėšas ir
klausytojų laiką) pasiūlyti pakankamą įvairių kvalifikacijos tobulinimo kursų pasiūlą, kur būtų
orientuojamasi visų pirma į praktinių klausytojų gebėjimų formavimą kokybiškai keičiant
kasdienę mokyklų bibliotekininkų veiklą.
6. Formuojant mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo renginių programas,
detalizuoti ir viešai įvardinti tokių renginių adresatų grupes: renginiai bibliotekininkams,
turintiems bazinį išsilavinimą, arba renginiai bibliotekininkams, neįgijusiems bazinio
išsilavinimo; renginiai mažą darbo stažą turintiems mokyklų bibliotekininkams, arba renginiai
didelį darbo stažą turintiems mokyklų bibliotekininkams, renginiai nedidelėse mokinių skaičiumi
mokyklose dirbantiems bibliotekininkams, arba renginiai didelėse mokinių skaičiumi mokyklose
dirbantiems bibliotekininkams ir pan. Toks detalizavimas leistų geriau atliepti dirbančių
skirtingose pagal savo kiekybines ir kokybines charakteristikas mokyklose bibliotekininkų
poreikiams ir turėtų mažinti nusivylusių kvalifikacijos kėlimo renginiais dalį.
7. Formuojant mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo renginių programas atsižvelgti į
tyrimo metu fiksuotas, dėl nepakankamų gebėjimų rečiau atliekamas, kasdienes veiklas bei
mokyklų bibliotekininkų nurodytus gebėjimus, kuriuos jie tobulintų, jei turėtų tokią galimybę.
102
8. Parengus pavyzdinį bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą
būtina nustatyti, kad nebazinę specialybę įgiję mokyklos bibliotekininkai privaloma tvarka turėtų
baigti specialius kursus, kurių metu įgyti mokyklos bibliotekininko kasdienei veiklai vykdyti
būtinus žinias, gebėjimus ir įgūdžius. Tokių kursų programą turėtų parengti Švietimo ir mokslo
ministerija.
9. Bazinę bibliotekininko specialybę įgijęs mokyklos bibliotekininkas paprastai daug
atsakingiau vertina savo kvalifikacijos tobulinimą, mažiau orientuotas į kitų veiklų, didinant savo
atlyginimą atlikimą. Todėl įdarbinant naujus bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekininkus, būtina
rekomenduoti mokyklų steigėjams bei mokyklų vadovams rinktis bazinę bibliotekininko
specialybę įgijusius asmenis ir nepaversti mokyklos bibliotekininko pareigybės priebėga toliau
dirbti mokytojui dalykininkui ar pradinių klasių mokytojui, kai jam nebelieka įprasto
pedagoginio krūvio.
10. Šiuo metu mokyklos bibliotekininko atlyginimas nėra didelis, todėl bibliotekininkai dažnai
pasididina atlyginimą mokykloje ar už jos ribų dirbdami kitus darbus. Todėl siūlome
rekomenduoti mokyklų steigėjams bei mokyklų vadovams, kad, jei mokykla bibliotekininkui
gali pasiūlyti tik nelabai konkurencingą atlyginimą, papildomai jis galėtų užsidirbti tik turėdamas
mokinių popamokinės veikos valandų (tyrimas parodė, kad tokių valandų turėjimas mažiausiai
kenkia mokyklos bibliotekininko siekiui kelti kvalifikaciją). Bendra rekomendacija dėl
bibliotekininkų atlyginimo, remiantis pažangių valstybių praktika ir tarptautinių organizacijų
nuostatomis – didinti mokyklos bibliotekininko atlyginimą iki konkurentabilaus šiandienos darbo
rinkoje.
Rodikliai
Mokyklų bibliotekininkų tyrimas parodė, kad situacija Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų
bibliotekose, mokyklų bibliotekininkų veiklos kokybė nėra patenkinamos. Situaciją galima keisti
visų pirma per vadybinius sprendimus nacionaliniu, savivaldybės bei bendrojo lavinimo
mokyklų steigėjo lygmeniu.
103
LR Švietimo įstatymas nustato pagrindinius reikalavimus švietimo valdymui. Švietimo valdymo
paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę vadybos priemonėmis:
stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymu bei priežiūra. Švietimo stebėsenos
paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir
vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą. Valstybės švietimo stebėseną, vadovaudamasi
švietimo ir mokslo ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka,
vykdo Švietimo ir mokslo ministerija bei kitos ministro įgaliotos įstaigos, savivaldybių
administracijos, mokyklos. Lietuvos švietimo politikos prioritetus, ilgalaikius švietimo tikslus,
švietimo turinio kaitos kryptis, finansavimo prioritetus nustato Valstybinė švietimo strategija. Ją
rengia ir teikia Seimui tvirtinti Vyriausybė. Strategija rengiama dešimčiai metų, tikslinama ne
rečiau kaip kas ketverius metus.
Tokiai stebėsenai vykdyti būtina parengti esminius mokyklos bibliotekininko veiklos aspektus
patikimai matuojančius rodiklius. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m.
lapkričio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-2240 patvirtintame valstybės švietimo stebėsenos tvarkos
apraše nurodoma, kad rodiklis – būklės, skirtumų ir/ar pokyčių masto netiesioginis požymis,
matmuo. Šiame dokumente taip pat apibrėžami švietimo stebėsenos principai:
Tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami
švietimo būklei vertinti, švietimo valdymo subjektų sprendimams priimti.
Sistemingumas – visa švietimo sistema stebima planingai, suderintai ir laikantis tęstinumo.
Nešališkumas – švietimo stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis profesinio
nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių.
Patikimumas – duomenys renkami laikantis duomenų rinkimo standartų, skelbiama tikrovę
atitinkanti informacija.
Konfidencialumas skelbiama tik apibendrinto pobūdžio informacija, garantuojanti asmens
duomenų anonimiškumą.
Taigi, naujai kuriami rodikliai turi atliepti visiems šiems principams.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-
2240 patvirtintame valstybės švietimo stebėsenos tvarkos apraše nurodoma, kad švietimo
stebėsena yra dviejų rūšių:
104
reguliari – pasikartojantys stebėsenos darbai atliekami remiantis valstybės, apskrities,
savivaldybės ar mokyklos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašu ir oficialia švietimo statistika,
vykdomi rodiklių aprašuose ar statistikos darbų programoje numatytu dažnumu;
nereguliari – papildomi stebėsenos darbai atliekami remiantis atskiru švietimo valdymo
subjektų sprendimu.
Akivaizdu, kad naujai kuriami rodikliai turėtų būti priskiriami reguliariai stebėsenai. Manytume,
kad bent dalis siūlomų rodiklių turėtų tapti Valstybės švietimo stebėsenos rodikliais (valstybės
švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, atspindintys švietimo sistemos būklę,
skirtumų ir/ar pokyčių mastą bei svarbiausių nacionalinių švietimo tikslų įgyvendinimą). Kiti
gali būti matuojami apskrities, savivaldybės ar mokyklos lygiu.
Valstybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas nustato, kad valstybės švietimo būklės rodikliai ir
oficialūs švietimo statistikos duomenys yra vieši. Vieša informacija nemokamai prieinama
visiems švietimo stebėsenos subjektams. Visais valstybės lygmens švietimo duomenimis ir
analitine informacija disponuoja Švietimo ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos institucijos. Taigi,
jeigu siūlomi mokyklos bibliotekininko veiklos kiekybines charakteristikas matuojantys rodikliai
taptų Valstybės švietimo stebėsenos rodikliais, žemesnių švietimo valdymo lygių subjektai
galėtų nemokamai gauti viešai skelbiamas, situaciją jų valdymo lygiu iliustruojančias, rodiklių
skaitines reikšmes ir, atsižvelgdami į realią situaciją, priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti
švietimo kokybę laiduojantį valdymą.
Mokyklų bibliotekų bei mokyklų bibliotekose dirbančių bibliotekininkų veiklos kokybę siūlome
matuoti šių stebėsenos rodiklių pagalba:
105
1. Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba persikvalifikavusių, dalis
Rodiklio aprašymas Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba
persikvalifikavusių skaičius, išreikštas kaip bendro šalies mokyklų
bibliotekininkų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba
persikvalifikavusių dalis rodo bendrojo lavinimo mokyklose teikiamų
bibliotekos paslaugų kokybę, taip pat rodo mokyklų steigėjų dėmesį
mokyklos bendruomenių informacijos poreikių tenkinimui mieste ir
kaime.
Skaičiavimas Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba
persikvalifikavusių skaičius
-------------------------------------------------------- x 100 bendras mokyklų
bibliotekininkų skaičius
Reikalingi
duomenys (jų
šaltiniai)
Bendras mokyklų bibliotekininkų skaičius (ITC),
Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba
persikvalifikavusių skaičius (ITC, mokyklos)
Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, savivaldybės
Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo
Mokyklos grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal tipus:
pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos
Skaičiavimo
periodiškumas
Kasmet
106
2. Kitos veiklos nedirbančių mokyklų bibliotekininkų dalis (rodiklį patikimai galima
apskaičiuoti tik mokslo metams pasibaigus, todėl jį siūloma skaičiuoti už praeitus mokslo
metus)
Rodiklio aprašymas Mokyklų bibliotekininkų, neturinčių dalyko ar popamokinės veiklos
pamokų bei neatliekančių kitokių nuolat apmokamų veiklų, skaičius
išreikštas kaip bendro šalies mokyklų bibliotekininkų skaičiaus dalis
(procentais)
Paskirtis Mokyklų bibliotekininkų, neturinčių dalyko ar popamokinės veiklos
pamokų bei neatliekančių kitokių nuolat apmokamų veiklų, dalis rodo
bendrojo lavinimo mokyklose teikiamų bibliotekos paslaugų kokybę,
taip pat rodo mokyklų steigėjų dėmesį mokyklos bendruomenių
informacijos poreikių tenkinimui mieste ir kaime.
Skaičiavimas Mokyklų bibliotekininkų, neturinčių dalyko ar popamokinės veiklos
pamokų bei neatliekančių kitokių nuolat apmokamų veiklų, skaičius
-------------------------------------------------------- x 100
bendras mokyklų bibliotekininkų skaičius
Reikalingi
duomenys (jų
šaltiniai)
Bendras mokyklų bibliotekininkų skaičius (ITC),
Mokyklų bibliotekininkų, neturinčių dalyko ar popamokinės veiklos
pamokų bei neatliekančių kitokių nuolat apmokamų veiklų, skaičius
(ITC, mokyklos)
Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, savivaldybės
Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo
Mokyklos grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal
tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos,
Skaičiavimo
periodiškumas
Kasmet
107
3. Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS programine įranga,
dalis
Rodiklio aprašymas Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS
programine įranga, dalis, išreikšta kaip bendro šalies mokyklų
bibliotekų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS
programine įranga, dalis rodo bendrojo lavinimo mokyklose teikiamų
bibliotekos paslaugų kokybę, taip pat rodo, kaip sudaromos sąlygos
naudotis informacinėmis technologijomis mieste ir kaime.
Skaičiavimas Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS
programine įranga, skaičius
-------------------------------------------------------- x 100
bendras mokyklų bibliotekų skaičius
Reikalingi
duomenys (jų
šaltiniai)
Bendras mokyklų bibliotekų skaičius (ITC, mokyklos),
Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS
programine įranga, skaičius (ITC, mokyklos)
Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, savivaldybės
Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo
Mokyklos grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal
tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos
Skaičiavimo
periodiškumas
Kasmet
108
4. Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors kartą dalyvavusių ne
trumpesniuose nei 12 akademinių valandų kvalifikacijos kėlimo renginiuose, dalis (rodiklį
patikimai galima apskaičiuoti tik mokslo metams pasibaigus, todėl jį siūloma skaičiuoti už
praeitus mokslo metus)
Rodiklio aprašymas Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors kartą
dalyvavusių ne trumpesniuose nei 12 akademinių valandų
kvalifikacijos kėlimo renginiuose, skaičius išreikštas kaip bendro
šalies mokyklų bibliotekininkų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors kartą
dalyvavusių ne trumpesniuose nei 12 akademinių valandų
kvalifikacijos kėlimo renginiuose, dalis rodo bendrojo lavinimo
mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kokybę, taip pat rodo
mokyklų vadovų dėmesį mokyklos bibliotekininkų kvalifikacijos
kėlimui mieste ir kaime.
Skaičiavimas Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors kartą
dalyvavusių ne trumpesniuose nei 12 akademinių valandų
kvalifikacijos kėlimo renginiuose, skaičius
-------------------------------------------------------- x 100
bendras mokyklų bibliotekininkų skaičius
Reikalingi duomenys (jų
šaltiniai)
Bendras mokyklų bibliotekininkų skaičius (ITC),
Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors kartą
dalyvavusių ne trumpesniuose nei 12 akademinių valandų
kvalifikacijos kėlimo renginiuose, skaičius (ITC, mokyklos)
Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, savivaldybės
Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo
Mokyklos grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal
tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos,
Skaičiavimo
periodiškumas
Kasmet
109
5. Stebėsenos rodiklis, matuojantis kokybišką skaitytojų aptarnavimą mokyklų
bibliotekose (remiantis MOBIS programinės įrangos pagalba surinkta informacija).
6. Stebėsenos rodiklis, matuojantis kokybines mokyklų bibliotekų fondų charakteristikas
(remiantis MOBIS programinės įrangos pagalba surinkta informacija).
Stebėsenos rodiklius, matuojančius kokybišką skaitytojų aptarnavimą mokyklų bibliotekose bei
kokybines mokyklų bibliotekų fondų charakteristikas bus galima detaliai aprašyti tik parengus
pavyzdinį bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą bei tipinius
mokyklos bibliotekos nuostatus. Turi išlikti nuostata, kad šiuos rodiklius paskaičiuoti turėtų
užtekti MOBIS programinės įrangos, fiksuojančios kasdienę bibliotekos veiklą, galimybių.
110
PRIEDAI
KLAUSIMYNAS – GAIRĖS INTERVIU / FOCUS GRUPEI SU PEDAGOGAIS
Klausimų blokai
1. Mokytojų informuotumas apie jų mokyklų bibliotekų veiklą: žinojimas apie bibliotekos
teikiamas paslaugas, santykis su mokyklos bibliotekininku ir pan.
2. Mokytojų dalyvavimas formuojant mokyklos bibliotekos paslaugų tinklelį: veikla mokyklos
taryboje, diskusijos, pasitarimai, tyrimai ir pan.
3. Mokytojų patirtis bibliotekoje organizuojant mokymosi procesą: užsiėmimų organizavimas,
interaktyvių metodikų taikymas, IKT naudojimas ir kt.
4. Patirtis, sunkumai kreipiantis į mokyklos bibliotekos darbuotoją, ar organizuojant
mokymosi procesą bibliotekoje, skaitykloje. Kokia tų sunkumų prigimtis: infrastruktūrinė,
komunikacinė, administracinė ir pan.
5. Kokie mokytojų lūkesčiai mokyklos bibliotekos atžvilgiu: kokių paslaugų ir kokia apimtimi
tikimasi.
6. Kokie mokytojų lūkesčiai mokyklos bibliotekininko atžvilgiu: kokių bibliotekininko
kompetencijų tikisi pedagogai. Kaip pedagogai vertina savo mokyklos bibliotekininko
veiklą ir kompetencijas.
7. Mokytojų nuomonė apie idealią mokyklos biblioteką: pagrindiniai tokios bibliotekos
bruožai.
8. Pedagogų nuomonė apie mokyklų bibliotekų, bibliotekininkų veiklos ir kompetencijų
tobulinimo galimybes, pastarąsias sąlygojančius veiksnius.
9. Pedagogų nuomonės probleminių anketinių duomenų masyvų atžvilgiu (tai padės gilinti
anketinių apklausų metu surinktų duomenų interpretaciją.
10. Laisvos pastabos ir pasiūlymai
111
KLAUSIMYNAS – GAIRĖS INTERVIU / FOCUS GRUPEI SU BIBLIOTEKININKAIS
Klausimų blokai
1. Mokyklų bibliotekininkų veiklos kontekstas ir jo vertinimas: strateginiai dokumentai,
mokyklos administracijos, mokyklos tarybos, kitų institucijų ir asmenų poveikis
mokyklos bibliotekos ir bibliotekininkų darbui.
2. Mokyklų bibliotekininkų dalyvavimas formuojant mokyklos bibliotekos paslaugų
tinklelį, kokia jo prigimtis: inertiška, inovacinė (jei taip, kokiu būdu), imitacinė.
3. Mokymosi proceso organizavimo bibliotekoje patirtis: užsiėmimų organizavimas,
interaktyvių metodikų taikymas, IKT naudojimas ir kt.
4. Kitos bibliotekos veiklos: projektai, veikla vietos bendruomenėje ir kt.
5. Pagrindiniai sunkumai organizuojant mokymosi procesą ir įgyvendinant kitas veiklas.
Kokia tų sunkumų prigimtis: infrastruktūrinė, komunikacinė, administracinė ir pan.
6. Kokie mokyklų bibliotekininkų lūkesčiai kitų mokyklos bendruomenės narių atžvilgiu:
pirmiausia mokyklų administracijos ir pedagogų.
7. Kaip mokyklų bibliotekininkai vertina savo pačių ir kitų bibliotekininkų turimas
kompetencijas.
8. Kaip mokyklų bibliotekininkai vertina kvalifikacijos tobulinimo galimybes, kokie
pagrindiniai jas sąlygojantys veiksniai.
9. Mokyklų bibliotekininkų nuomonės apie idealią mokyklos biblioteką ir idealų
bibliotekininką.
10. Mokyklų bibliotekininkų nuomonės probleminių anketinių duomenų masyvų atžvilgiu
(tai padės gilinti anketinių apklausų metu surinktų duomenų interpretaciją.
11. Laisvos pastabos ir pasiūlymai
112
KLAUSIMYNAS – GAIRĖS INTERVIU / FOCUS GRUPEI SU MOKINIAIS
Klausimų blokai
1. Mokinių informuotumas apie jų mokyklų bibliotekų veiklą: žinojimas apie bibliotekos
teikiamas paslaugas, santykis su mokyklos bibliotekininku ir pan.
2. Mokinių mokymosi ir kita patirtis mokyklos bibliotekoje: kokias paslaugas gauna, ar
bibliotekoje vyksta mokymosi užsiėmimai, kokiomis formomis, skaitmeninių technologijų
panaudojimas ir kt.
3. Patirtis, sunkumai kreipiantis į biblioteką, skaityklą. Kokia tų sunkumų prigimtis:
infrastruktūrinė, komunikacinė ir pan.
4. Kokie mokinių lūkesčiai mokyklos bibliotekos atžvilgiu: kokių paslaugų ir kokia apimtimi
tikimasi.
5. Kokie mokinių lūkesčiai mokyklos bibliotekininko atžvilgiu: kokių bibliotekininko savybių
tikisi mokiniai.
6. Mokinių nuomonė apie idealią mokyklos biblioteką: pagrindiniai tokios bibliotekos
bruožai.
7. Mokinių refleksija asmeninio santykio su knygomis, kitais informacijos šaltiniais atžvilgiu.
8. Laisvos pastabos ir pasiūlymai.
113
ANKETA MOKYKLŲ BIBLIOTEKININKAMS
Šiuo metu Ugdymo plėtotės centro užsakymu socialinių tyrimų grupė (vadovas – dr. Tadas
Tamošiūnas) vykdo tyrimą, skirtą analizuoti mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos būklei,
jos tobulinimo galimybėms. Tyrimo rezultatai bus plačiai pristatyti švietimo
vadybininkams, bibliotekininkų bendruomenei ir padės tobulinti mokyklų bibliotekų veiklą.
Tai anonimiškas anketavimas – Jūsų pavardė ir vardas niekur tyrimo ataskaitoje minimi
nebus. Todėl prašytume Jūsų nuoširdžiai ir atvirai atsakyti į šios nedidelės anketos
klausimus. Tik atviri Jūsų atsakymai padės nusakyti tikrąją mokyklų bibliotekininkų
kvalifikacijos būklę ir jos kaitos poreikį. Siūlome Jums atsakyti į anketą kompiuteriu.
Tokiu atveju prašome ženklą "X" pažymėti šalia tinkamo atsakymo varianto arba jį tiesiog
paryškinti. Užpildytą anketą labai prašome grąžinti mums iki 2009 m. spalio 1 d. el. pašto
adresu renata.leitiene@lssic.smm.lt. Jeigu Jums patogiau pildyti anketą popieriniu
variantu, tuomet prašytume ją atsispausdinti ir atsakius į klausimus grąžinti adresu: Ugdymo
plėtotės centras, biblioteka, Didlaukio g. 82, LT-08303, Vilnius arba faksu: (8-5) 277 1550.
Iškilus neaiškumams galima pasiteirauti tel. (8-5) 277 1550 (kviesti Renatą Leitienę).
Dėkojame už pagalbą ir linkime sėkmės!
Tyrėjų grupė:
Dr. Tadas Tamošiūnas
Dr. Albinas Kalvaitis
Olga Tamošiūnienė
Renata Leitienė
Jekaterina Bubelienė
114
1. Kokio tipo mokykloje dirbate? 1. Pradinėje mokykloje ar mokykloje – darželyje
2. Pagrindinėje mokykloje
3. Jaunimo mokykloje
4. Vidurinėje mokykloje
5. Gimnazijoje
6. Kito tipo mokykloje (parašykite, kokioje) ___________________________________________
2. Nurodykite gyvenamojo punkto, kur įsikūrusi Jūsų mokykla, tipą
1. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus
2. Rajono centras
3. Kitas miestas, bet ne rajono centras
4. Miesto tipo gyvenvietė ar kaimas
3. Kiek apytiksliai mokinių mokosi Jūsų mokykloje? Parašykite ______________________
4. Kokia mokomąja kalba (kalbomis) vyksta pamokos Jūsų mokykloje? Pažymėkite tiek
atsakymų, kiek reikia. 1. Lietuvių kalba
2. Lenkų kalba
3. Rusų kalba
4. Kitomis kalbomis (parašykite)
5. Ar Jūsų mokykloje veikia intranetas (t. y. vidinė kompiuterinė mokyklos sistema)? 1. Taip
2. Ne
6. Ar Jūsų mokykloje kompiuteriai sujungti į mokyklos tinklą?
1. Taip
2. Ne
7. Ar Jūsų mokykloje šalia mokyklos bibliotekos veikia atskira mokyklos skaitykla?
1. Taip
2. Ne
8. Kiek bibliotekininkų dirba Jūsų mokykloje?
1. Vienas
2. Du
3. Daugiau nei du
9. Ar Jūsų mokyklos bibliotekoje aptarnaujami šalia mokyklos gyvenantys, bet joje nei
dirbantys, nei besimokantys asmenys? 1. Taip, aptarnaujami
2. Tokia galimybė yra, bet dar niekas nesikreipė
3.Ne, neaptarnaujami
Pirmieji keli klausimai susiję su bendro pobūdžio informacija apie Jus
115
10. Jūs esate? 1. Moteris
2. Vyras
11. Kokią specialybę (-es) įgijote? 1. Bibliotekininko
2. Mokytojo dalykininko (pvz. istorijos, matematikos ir pan.)
3. Pradinių klasių mokytojo
4. Kitoks atsakymas (parašykite) ___________________________________________________
12. Ar esate įgiję pedagoginį išsilavinimą? 1. Taip
2. Ne
3. Dar neturiu, bet šiuo metu mokausi
13. Kiek Jums metų? Parašykite _________________
14. Koks Jūsų bendras darbo mokyklos bibliotekininku stažas? Parašykite ______________
15. Koks pilnas Jūsų pareigų pavadinimas? 1. Bibliotekos vedėja (-as)
2. Bibliotekininkė (-as)
3. Kitoks atsakymas (parašykite) _________________________________________________
16. Kiek metų Jūs dirbate dabartinėse pareigose? Parašykite _______________________
17. Ar šalia darbo bibliotekininku mokykloje užsiimate kuria nors kita veikla? 1. Dirbu tik mokyklos bibliotekininku
2. Turiu pamokų
3. Turiu mokinių popamokinės veiklos valandų
4. Dirbu kitą darbą už mokyklos ribų, nesusijusį su bibliotekininkyste
5. Kitoks atsakymas (parašykite) _____________________________________________________
18. Ar Jūs žinote, savo veikloje remiatės mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio
raštingumo standartu? 1. Žinau ir remiuosi
2. Žinau, bet remiuosi juo labai mažai
3. Apie tokį standartą tik girdėjau
4. Nežinau ir nesiremiu
Dabar norime pasidomėti, kaip vertinate savo žinias ir įgūdžius
informacinių komunikacinių technologijų srityje
116
19. Pažymėkite, kaip Jūs asmeniškai mokate žemiau išvardintus dalykus? (pažymėkite tinkamą
atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)
Dalykai
Niekada
nekyla
problemų
Retai, bet
problemų kyla
Problemų kyla
pakankamai
dažnai
Problemų
kyla labai
dažnai
Apskritai
nemoku
šito daryti
1. Ieškoti informacijos
internete, formuluoti tikslias
užklausas paieškos sistemoms
pagal skaitytojų užklausas
1 2 3 4 5
2. Naudotis kompiuterinių
tinklų (interneto, intraneto,
mokyklos tinklo) informacijos
ištekliais
1 2 3 4 5
3.Tvarkytis kompiuterio darbo
aplinkoje 1 2 3 4 5
4. Rengti kompiuterinius
dokumentus 1 2 3 4 5
5. Rengti interneto tinklapius 1 2 3 4 5
6. Naudoti elektroninį paštą 1 2 3 4 5
7. Naudotis kompiuterių tinkle
veikiančiomis bibliotekinėmis
sistemomis
1 2 3 4 5
8. Naudotis universalių
duomenų bazių programomis 1 2 3 4 5
9. Pildyti esamas
bibliografines duomenų bazes 1 2 3 4 5
10. Formuluoti ir tikslinti
užklausas duomenų bazėms 1 2 3 4 5
11. Rikiuoti atrinktus
duomenis pagal duotus
kriterijus
1 2 3 4 5
12. Formuluoti užklausas
internetu prieinamoms
duomenų bazėms
1 2 3 4 5
13. Dirbti UNIMARC formatu 1 2 3 4 5
14. Parengti pateiktis ir jas
taikyti savo veikloje 1 2 3 4 5
15. Parengti kompiuterinę
apklausą 1 2 3 4 5
16. Integruotai kaupti tvarkyti
ir naudoti tradicinius ir
kompiuterinius informacijos
išteklius
1 2 3 4 5
17. Rengti bibliotekos
kompiuterizavimo projektus 1 2 3 4 5
117
20. Kokius mokyklos bibliotekininko darbus atliekate dažniau ir kuriuos rečiau? (pažymėkite
tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)
Darbai Dažnai Nedažnai/retai Niekada
1. Išduodame knygas, kitus „popierinius“ informacijos
šaltinius mokytojams ir mokiniams 1 2 3
2. Padedame mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti
skaitmeninę informaciją iš mūsų bibliotekos fondų 1 2 3
3. Padedame mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti
skaitmeninę informaciją iš kitų šalies bibliotekų fondų 1 2 3
4. Sudarome sąlygas organizuoti mokymosi užsiėmimus
bibliotekoje 1 2 3
5. Organizuojame veiklą, skirtą rašytinio paveldo
saugojimui ir/ar skaitymo skatinimui 1 2 3
6. Vykdome programą, kurios metu mokiniai kryptingai
mokomi naudotis interaktyviomis technologijomis? 1 2 3
7. Organizuojame kultūrinio pobūdžio renginius
mokyklos bendruomenei 1 2 3
8. Teikiame knygas ir / ar skaitmeninę informaciją
mokinių tėvams ir / ar vietos gyventojams 1 2 3
9. Įgyvendiname kultūrinio pilietinio pobūdžio renginius
vietos bendruomenėje (ne tik mokyklos nariams, bet ir
vietos gyventojams)
1 2 3
10. Kita (parašykite) 1 2 3
21. Kas Jums mokyklos bibliotekos darbe sekasi lengviau ir kas sunkiau? (pažymėkite tinkamą
atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje).
Darbai Sekasi
lengviau
Sekasi
sunkiau
Sunku pasakyti, nes
tokia veikla vykdoma
retai arba niekada
1. Knygų, kitų „popierinių“ informacijos šaltinių
mokytojams ir mokiniams išdavimas 1 2 3
2. Pagalba mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti
skaitmeninę informaciją iš mūsų bibliotekos fondų 1 2 3
3. Pagalba mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti
skaitmeninę informaciją iš kitų šalies bibliotekų fondų 1 2 3
4. Mokymosi užsiėmimų bibliotekoje organizavimas 1 2 3
5. Veikla, skirta rašytinio paveldo saugojimui ir / ar
skaitymo skatinimui 1 2 3
6. Programos, kurios metu mokiniai kryptingai mokomi
naudotis interaktyviomis technologijomis, vykdymas? 1 2 3
7. Kultūrinio pobūdžio renginių mokyklos
bendruomenei organizavimas 1 2 3
8. Knygų ir / ar skaitmeninės informacijos teikimas
mokinių tėvams ir / ar vietos gyventojams 1 2 3
9. Kultūrinio pilietinio pobūdžio renginių vietos
bendruomenėje (ne tik mokyklos nariams, bet ir vietos
gyventojams) organizavimas
1 2 3
10. Kita (parašykite) 1 2 3
Mokyklos biblioteka šiuo metu suprantama kaip neatskiriama mokymo
proceso dalis. Tolesni klausimai yra apie tai, kaip Jums, mokyklos
bibliotekos darbuotojui (-ai), apskritai sekasi tokiame procese dalyvauti
118
22. Materialinė mokyklos bibliotekos bazė (knygų fondai, kompiuterinė įranga ir kt.) Jūsų
nuomone yra? (pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)
Materialinė bazė Visiškai patenkinama
situacija Patenkinama Nepatenkinama
Visiškai
nepatenkinama
1. Knygų fondai 1 2 3 4
2. Skaitmeninės informacijos fondai 1 2 3 4
3. Kompiuterinė įranga 1 2 3 4
4. Patalpų būklė 1 2 3 4
23. Ar mokyklos bibliotekoje sudarytos sąlygos mokiniams savarankiškai mokytis? 1. Tikrai sudarytos sąlygos
2. Ko gero sudarytos sąlygos
3. Ko gero nesudarytos sąlygos
4. Tikrai nesudarytos sąlygos
5. Nežinau, sunku pasakyti
24. Ar su mokyklos mokytojais aptariate, kaip būtų galima mokyklos bibliotekoje ar
skaitykloje toliau tobulinti mokinių žinias, gebėjimus ar įgūdžius? 1. Taip, apie tai su mokytojais kalbamės dažnai
2. Taip, apie tai su mokytojais kalbamės kai kada
3. Ne, šios temos su mokytojais neaptarinėjame
25. Ar su mokyklos direkcija aptariate, kaip būtų galima mokyklos bibliotekoje ar
skaitykloje toliau tobulinti mokinių žinias, gebėjimus ar įgūdžius? 1. Taip, apie tai su mokyklos direkcija kalbamės dažnai
2. Taip, apie tai su mokyklos direkcija kalbamės kai kada
3. Ne, šios temos su mokyklos direkcija neaptarinėjame
26. Ar mokyklos bibliotekoje mokiniams teikiamos profesinio informavimo paslaugos
interneto technologijų priemonėmis? 1. Teikiamos
2. Neteikiamos
3. Profesinio informavimo paslaugos mokykloje teikiamos, bet ne mūsų bibliotekoje
27. Ar Jūsų mokyklos bibliotekoje yra sudarytos sąlygos mokytojams ir kitam mokyklos
pedagoginiam personalui rengtis pamokoms? 1. Tikrai sudarytos sąlygos
2. Ko gero sudarytos sąlygos
3. Ko gero nesudarytos sąlygos
4. Tikrai nesudarytos sąlygos
5. Nežinau, sunku pasakyti
28. Kaip Jums sekasi teikti bibliotekininko paslaugas Jūsų mokyklos bendruomenės nariams?
(pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)
Nariai Jokių problemų
nekyla
Kai kada kyla
problemų
Problemų
kyla nuolat
Tokių
paslaugų
neteikiu
1. Mokiniams 1 2 3 4
2. Mokytojams 1 2 3 4
3. Mokinių tėvams 1 2 3 4
4. Vietos bendruomenės gyventojams,
nedirbantiems ir nesimokantiems mokykloje 1 2 3 4
119
29. Kaip dažnai Jums tenka teikti bibliotekines paslaugas įvairiems Jūsų mokyklos
bendruomenės nariams? (pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)
Nariai Kasdien
Vidutiniškai
kartą į dvi-tris
dienas
Vidutiniškai
kartą per savaitę
Rečiau nei kartą
per savaitę Niekada
1. Mokiniams 1 2 3 4 5
2. Mokytojams 1 2 3 4 5
3. Mokinių tėvams 1 2 3 4 5
4. Vietos bendruomenės
gyventojams, nedirbantiems ir
nesimokantiems mokykloje
1 2 3 4 5
30. Su kurių klasių mokiniais Jums lengviau dirbti? 1. Su jaunesniais, 1 – 8 klasių mokiniais
2. Su vyresniais, 9 – 12 klasių mokiniais
3. Mūsų mokykloje mokosi tik jaunesniųjų, arba tik vyresniųjų klasių mokiniai, todėl negaliu
palyginti
31. Ar žinote kokį nors dokumentą, reglamentuojantį mokyklų bibliotekininkų veiklą
bendrai ar kurį nors šios veiklos aspektą ir ar, Jūsų manymu, tokio dokumento apskritai
reikia? 1. Tokį dokumentą žinau ir jis reikalingas (prašytume parašyti, koks tai dokumentas)______________
__________________________________________________________________________________
2. Tokio dokumento nežinau, bet, jei yra toks dokumentas, jis man būtų labai reikalingas
3. Tokio dokumento nežinau ir jis man nereikalingas
32. Tarptautinė bibliotekininkų asociacijų ir institucijų federacija kelia mokyklos
bibliotekoms ambicingus tikslus. Prašytume įvertinti, kaip Jūsų mokyklos bibliotekai sekasi
įgyvendinti toliau minimas šios federacijos suformuluotas funkcijas? Prašytume negalvoti apie
vieną ar kitą labiau pasisekusį ar nevykusį veiklos epizodą ir vertinti apibendrintai (pažymėkite
tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje).
Funkcijos Sekasi
gerai Vidutiniškai Prastai
Tokios
funkcijos
šiuo metu
nevykdome
1. Palaikyti ir plėtoti mokyklos siekiamus tikslus 1 2 3 4
2. Plėtoti ir palaikyti vaikų skaitymo įpročius ir džiaugsmą
skaityti, mokytis ir naudotis bibliotekomis visą gyvenimą 1 2 3 4
3. Sudaryti sąlygas informacijos kūrimo ir naudojimo patyrimui
žinioms, supratimui, vaizduotei ir džiaugsmui 1 2 3 4
4. Paremti moksleivių siekimą įgyti ir taikyti įgūdžius,
reikalingus bet kokios formos ar pobūdžio informacijai vertinti
ir naudoti, taip pat jautrumą bendruomenėje vykstantiems
komunikacijos procesams
1 2 3 4
5. Teikti prieigą prie vietos, regiono, nacionalinių ir pasaulinių
išteklių, kurie atveria besimokantiesiems skirtingas idėjas,
patirtį ir nuomones
1 2 3 4
6. Organizuoti veiklą, skatinančią kultūrinį ir socialinį
sąmoningumą 1 2 3 4
7. Dirbti su moksleiviais, mokytojais, administracija ir tėvais,
siekiant mokyklos misijos įgyvendinimo 1 2 3 4
8. Skelbti, kad intelektualinė laisvė ir laisva prieiga prie
informacijos yra esminės pilietinei ir demokratinei visuomenei 1 2 3 4
9. Skatinti skaitymą, populiarinti mokyklos bibliotekos fondus
ir paslaugas visai mokyklos bendruomenei ir už jos ribų 1 2 3 4
120
33. Daugelis sutaria, kad šiandieninių bibliotekų paslaugas visuomenei galima sugrupuoti į tris
grupes. Kuri iš jų Jums asmeniškai atrodo svarbiausia, kuri mažiau svarbi? (pažymėkite
tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)
Paslaugos Svarbi Vidutiniškai
svarbi
Visai
nesvarbi
1. Tradicinės paslaugos, kurių pagrindinis tikslas – išsaugoti rašytinį paveldą ir
skatinti skaitymą, sudaryti sąlygas visuomenės savišvietai ir savikūrai, ugdyti
kūrybingumą bei vaizduotę, be ko negali gyvuoti žinių visuomenė
1 2 3
2. Skaitmeninės informacijos paslaugos, kurios remiasi skaitmeninės
informacijos prieiga bibliotekoje ir už jos ribų ir apima gyventojų informacinės
kompetencijos ugdymą
1 2 3
3. Viešosios erdvės (bendruomenės centro) paslaugos, skatinančios visuomenės
narius bendrauti, keistis nuomonėmis, dalyvauti pilietiniuose ir kultūriniuose
renginiuose
1 2 3
34. Pagrindines mokyklos bibliotekos veiklos kryptis paprastai nustato mokyklos vadovybė.
Prašau nurodyti, kokios paslaugos, Jūsų vertinimu, labiausiai svarbios Jūsų mokyklos
vadovybei? (pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)
Paslaugos Svarbi Vidutiniškai
svarbi
Visai
nesvarbi
1. Tradicinės paslaugos, kurių pagrindinis tikslas – išsaugoti rašytinį paveldą ir
skatinti skaitymą, sudaryti sąlygas visuomenės savišvietai ir savikūrai, ugdyti
kūrybingumą bei vaizduotę, be ko negali gyvuoti žinių visuomenė 1 2 3
2. Skaitmeninės informacijos paslaugos, kurios remiasi skaitmeninės
informacijos prieiga bibliotekoje ir už jos ribų ir apima gyventojų informacinės
kompetencijos ugdymą
1 2 3
3. Viešosios erdvės (bendruomenės centro) paslaugos, skatinančios visuomenės
narius bendrauti, keistis nuomonėmis, dalyvauti pilietiniuose ir kultūriniuose
renginiuose
1 2 3
35. Kiek kartų per paskutinius 3 metus įvairiuose kursuose mokėtės bei kitaip tobulinote
savo profesinius (bibliotekininko) gebėjimus ir žinias? 1. Nė karto (pereikite prie klausimo Nr. 39)
2. 1 kartą
3. 2-3 kartus
4. 4-10 kartų
5. Daugiau nei 10 kartų
36. Ar kvalifikacijos tobulinimo renginiai pateisino Jūsų lūkesčius? 1. Pateisino visi renginiai, kuriuose dalyvavau
2. Pateisino didesnė dalis
3. Pateisino mažesnė dalis
4. Nepateisino nė vienas
37. Kodėl dalyvavote kvalifikacijos tobulinimo renginiuose? (galite pažymėti keletą atsakymų
variantų) 1. Skatino mokyklos vadovybė
2. Norėjau susipažinti su dalykinėmis ir metodinėmis naujovėmis
3. Nenoriu atsilikti nuo kolegų
4. Kvalifikacijos tobulinimas – tai puiki „proto mankšta“
5. Manau tai padeda profesinei karjerai
6. Renginiuose galima maloniai ir naudingai pabendrauti su kolegomis
7. Kitoks atsakymas (parašykite) ______________________________________________________
Pabaigai norime pasidomėti apie Jūsų kvalifikaciją, jos tobulinimo patirtį ir
perspektyvas
121
38. Kuriais metais paskutinį kartą tobulinote savo, kaip mokyklos bibliotekininko
kvalifikaciją? (parašykite) __________________________________________________________
39. Ar kada nors dalyvavote mokymuose, skirtuose tobulinti mokyklų bibliotekininkų
kompiuterinio raštingumo įgūdžius? 1. Taip
2. Ne (pereikite prie klausimo Nr. 41)
40. Jei dalyvavote mokymuose, skirtuose tobulinti mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio
raštingumo įgūdžius, ar savo kasdienėje veikloje naudojate tų mokymų metu gautomis
žiniomis? 1. Taip, nuolat naudoju
2. Taip, kai kada naudoju
3. Ne, nenaudoju
4. Kitoks atsakymas (parašykite) _________________________________________________________
41. Kokias papildomas mokyklos bibliotekos paslaugas norėtumėte pasiūlyti savo mokyklos
mokiniams, pedagogams, kitiems vartotojams, bet tam dar neturite kokių nors gebėjimų ar
įgūdžių? Parašykite
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
42. Jei bibliotekoje mokiniams teikiamos profesinio informavimo paslaugos interneto
technologijų priemonėmis, ar Jums asmeniškai užtenka žinių, įgūdžių ir gebėjimų padėti
mokiniams gauti šią paslaugą? 1. Tikrai užtenka
2. Ko gero užtenka
3. Ko gero neužtenka
4. Tikrai neužtenka
5. Nežinau, negalvojau
6. Tokia paslauga neteikiama
43. Pabandykite įvertinti, kaip Jums, mokyklos bibliotekininkui, savo kasdienėje veikloje
sekasi panaudoti savo turimus gebėjimus? (pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje
eilutėje)
GEBĖJIMAI /KAIP SEKASI
Gebėjimai pakankamai
aukšto lygio, kad
padaryčiau viską, ką tik
susiplanuoju
Jei šie gebėjimai
būtų geresni,
mano darbo
kokybė pagerėtų
Tokio gebėjimo
trūksta ir todėl
tokios veiklos
nevykdau
Sunku
pasakyti
1. Analizuoti mokyklos bendruomenės
informacijos poreikius 1 2 3 4
2. Sistematizuoti, katalogizuoti, klasifikuoti
mokyklos bibliotekos resursus 1 2 3 4
3. Instruktuoti lankytojus (ir IKT priemonėmis)
apie naudojimąsi biblioteka, jos resursais 1 2 3 4
4. Skatinti skaitymo programas ir organizuoti
kultūrinius renginius 1 2 3 4
5. Dalyvauti mokyklinės programos įgyvendinimo
planavime 1 2 3 4
6. Dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir įvertinant
mokymosi veiklas: pamokas ir pan. 1 2 3 4
7. Vykdyti mokyklos bibliotekos darbo stebėseną 1 2 3 4
8. Kurti ir stiprinti partnerystę su išorės
organizacijomis 1 2 3 4
9. Strategiškai planuoti 1 2 3 4
10. Planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos
tobulinimą 1 2 3 4
122
44. Nurodykite, ar kvalifikacijos kėlimo metu norėtumėte tobulinti šiuos gebėjimus?
(pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)
GEBĖJIMAI
Tikrai
norėčiau
tobulinti
Ko gero
norėčiau
tobulinti
Ko gero
nenorėčiau
tobulinti
Tikrai
nenorėčiau
tobulinti
1. Bendras kompiuterinis raštingumas 1 2 3 4
2. Bibliotekininkui reikalingas specifinis kompiuterinis
raštingumas 1 2 3 4
3. Efektyvus ir kokybiškas knygų išdavimas ir priežiūra 1 2 3 4
4. Kultūrinių, pilietinių projektų rengimas ir
įgyvendinimas 1 2 3 4
5. Mokymosi bibliotekoje organizavimas 1 2 3 4
6. Veiksmingas darbas su vietos bendruomene 1 2 3 4
7. Vadybiniai gebėjimai, darbas komandoje 1 2 3 4
8. Užsienio kalba (parašykite, kokia)________________ 1 2 3 4
9. Pedagoginiai gebėjimai 1 2 3 4
10. Bendrieji socialiniai gebėjimai (sugebėjimas bendrauti,
spręsti konfliktus ir pan.) 1 2 3 4
45. Ar susiduriate su kokiomis nors kvalifikacijos tobulinimo kliūtimis? (pažymėkite tinkamą
atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)
KLIŪTYS Susiduriu Kai kada susiduriu,
kai kada ne Nesusiduriu
1. Kvalifikacijos tobulinimui nesudaro sąlygų mokyklos
administracija 1 2 3
2. Sunku suderinti su šeimyniniu gyvenimu (pvz., trūksta laiko,
nepritaria šeimos nariai ir pan.) 1 2 3
3. Trūksta poreikius atitinkančių renginių 1 2 3
4. Sunku įgytas žinias pritaikyti praktikoje 1 2 3
5. Renginiuose nieko naujo nesužinosi 1 2 3
6. Stinga informacijos apie renginius 1 2 3
7. Kvalifikacijos tobulinimas nepadeda profesinei karjerai 1 2 3
8. Trūksta lėšų dalyvauti norimuose renginiuose 1 2 3
9. Kitos kliūtys (parašykite) 1 2 3
46. Turbūt sutiksite, kad visi mokyklos nariai dalyvaujantys mokinių mokyme (pedagogai,
administracijos darbuotojai, bibliotekininkai ir kt.) turi būti vienodai gerbiami ir vertinami.
Kaip asmeniškai jaučiatės Jūs? 1. Kaip lygiavertis narys
2. Kaip mažiau svarbus narys
3. Kaip nesvarbus narys
4. Kitoks atsakymas (parašykite) ________________________________________________
47. Kaip vertintumėte žemiau suformuluotus teiginius? (pažymėkite tinkamą atsakymo variantą
kiekvienoje eilutėje)
Teiginiai Pritariu Iš dalies pritariu Nepritariu
1. Iš esmės nepagerinus mokyklos bibliotekininko materialinio
atlyginimo sunku tikėtis, kad bibliotekininkai aktyviai tobulins
savo kvalifikaciją, apskritai stengsis šiame darbe
1 2 3
2. Atlyginimas yra svarbus, tačiau svarbūs ir kiti veiksniai:
aplinkinių kolegų, administracijos pagarba, mokinių ir mokytojų
įvertinimas, pasitenkinimas savo darbu
1 2 3
3. Atlyginimas palyginti nesvarbu, svarbiausia aplinkinių kolegų,
administracijos pagarba, mokinių ir mokytojų įvertinimas,
pasitenkinimas savo darbu
1 2 3
4. Mokyklos bibliotekininko kvalifikacijos tobulinimas turi būti
aiškiai susietas su darbo atlygiu 1 2 3
123
48. Kokiais katalogais dažniausiai naudojamasi Jūsų mokyklos bibliotekoje? 1. Popierinių kortelių katalogu
2. MOBIS programos pagalba sukurtu elektroniniu katalogu
3. Maždaug vienodai dažnai naudojamasi tiek popierinių kortelių, tiek ir MOBIS programos pagalba
sukurtu elektroniniu katalogais
4. Kitoks atsakymas (parašykite) _______________________________________________________
49. Ar Jūs mokate dirbti su MOBIS? 1. Taip, nekyla jokių problemų
2. Taip, bet kai kada kyla problemų
3. Problemos kyla dažnai
4. Naudotis praktiškai nemoku (paskutinį klausimą praleiskite)
50. Jei dirbate su MOBIS sistema, kokius darbus atliekate šios programinės įrangos pagalba?
Darbai Atlieku kas
dieną
Atlieku vidutiniškai
kelis kartus per
savaitę
Atlieku vidutiniškai kartą
per savaitę ar rečiau Neatlieku
1. Leidinių katalogavimas 1 2 3 4
2. Darbas su duomenų baze 1 2 3 4
3. Komplektavimo darbai
(registracija ir ataskaitų rašymas) 1 2 3 4
4. Su skaitytojų aptarnavimu
susiję darbai (registracija, įvairių
statistikų skaičiavimas)
1 2 3 4
5. Reikiamų leidinių užsakymas
internetu 1 2 3 4
6. Vadovėlių bibliografinių
įrašų importas iš IS MOKYKLA
svetainės
1 2 3 4
Jeigu norėtumėte ką nors pridurti, prašytume žemiau išdėstyti visas savo pastabas
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
124
ANKETA MOKYKLŲ MOKYTOJAMS
Šiuo metu Ugdymo plėtotės centro užsakymu socialinių tyrimų grupė (vadovas – dr. Tadas
Tamošiūnas) vykdo tyrimą, skirtą analizuoti mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos būklei,
jos tobulinimo galimybėms. Tyrimo rezultatai bus plačiai pristatyti švietimo
vadybininkams, bibliotekininkų bendruomenei ir padės tobulinti mokyklų bibliotekų veiklą.
Mums labai svarbi mokyklose dirbančių mokytojų nuomonė, nes mokyklos biblioteka skirta
visapusiškai tenkinti mokyklos bendruomenės narių informacinius poreikius, savo fondais
ir veikla dalyvauti ugdymo procese. Geriausias tokio dalyvavimo ugdymo procese ekspertas
– mokyklos mokytojas. Todėl prašytume Jūsų nuoširdžiai ir atvirai atsakyti į šios nedidelės
anketos klausimus.
Tai anonimiškas anketavimas – Jūsų pavardė ir vardas niekur tyrimo ataskaitoje minimi
nebus. Tik atviri Jūsų atsakymai padės nusakyti tikrąją mokyklų bibliotekininkų
kvalifikacijos būklę ir jos kaitos poreikį.
Siūlome Jums atsakyti į anketą kompiuteriu. Tokiu atveju prašome ženklą "X" pažymėti
šalia tinkamo atsakymo varianto arba jį tiesiog paryškinti. Užpildytą anketą labai prašome
grąžinti mums iki 2009 m. spalio 1 d. el. pašto adresu renata.leitiene@lssic.smm.lt. Jeigu
Jums patogiau pildyti anketą popieriniu variantu, tuomet prašytume ją atsispausdinti ir
atsakius į klausimus grąžinti adresu: Ugdymo plėtotės centras, biblioteka, Didlaukio g. 82,
LT-08303, Vilnius arba faksu: (8-5) 277 1550. Iškilus neaiškumams galima pasiteirauti tel.
(8-5) 277 1550 (kviesti Renatą Leitienę).
Dėkojame už pagalbą ir linkime sėkmės!
Tyrėjų grupė:
Dr. Tadas Tamošiūnas
Dr. Albinas Kalvaitis
Olga Tamošiūnienė
Renata Leitienė
Jekaterina Bubelienė
125
1. Kokio tipo mokykloje dirbate? 1. Pradinėje mokykloje ar mokykloje – darželyje
2. Pagrindinėje mokykloje
3. Jaunimo mokykloje
4. Vidurinėje mokykloje
5. Gimnazijoje
6. Kito tipo mokykloje (parašykite, kokioje) _____________________________________________
2. Nurodykite gyvenamojo punkto, kur įsikūrusi Jūsų mokykla, tipą 1. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus
2. Rajono centras
3. Kitas miestas, bet ne rajono centras
4. Miesto tipo gyvenvietė ar kaimas
3. Kiek apytiksliai mokinių mokosi Jūsų mokykloje? Parašykite _________________
4. Kokia mokomąja kalba (kalbomis) vyksta pamokos Jūsų mokykloje? Pažymėkite tiek
atsakymų, kiek reikia. 1. Lietuvių kalba
2. Lenkų kalba
3. Rusų kalba
4. Kitomis kalbomis (parašykite)
5. Ar Jūsų mokykloje šalia mokyklos bibliotekos veikia atskira mokyklos skaitykla? 1. Taip
2. Ne
6. Kiek bibliotekininkų dirba Jūsų mokykloje? 1. Vienas
2. Du
3. Daugiau nei du
4. Tiksliai nežinau
7. Jūs esate? 1. Moteris
2. Vyras
8. Kokio dalyko (-ų) pamokų turite šiais mokslo metais? Parašykite ___________________
9. Koks Jūsų bendras darbo mokytoju stažas? Parašykite ___________________________
10. Ar šiais metais turite auklėjamąją klasę? 1. Mokau pradinių klasių (1-4 kl.) mokinius
2. Jaunesniųjų klasių (5-8 kl.) mokinių auklėjamąją klasę
3. Vyresniųjų klasių (9-12 kl.) mokinių auklėjamąją klasę
4. Auklėjamosios klasės šiais mokslo metais neturiu
11. Kiek Jums metų? Parašykite _________________
12. Kokia Jūsų kvalifikacinė kategorija? 1. Mokytojas
2. Vyresnysis mokytojas
3. Mokytojas metodininkas
4. Mokytojas ekspertas
5. Kvalifikacinės kategorijos neturiu
126
13. Su kokiais mokyklos bibliotekininko darbais, sprendžiant pedagoginio darbo klausimus,
susiduriate dažniau ir su kuriais rečiau?
Darbai Dažnai
susiduriu
Nedažnai/r
etai susiduriu
Beveik niekada/
niekada nesusiduriu
1. Išduodamos knygos, kiti „popieriniai“ informacijos šaltiniai
mokytojams ir mokiniams 1 2 3
2. Padedama mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti
skaitmeninę informaciją iš mūsų bibliotekos fondų 1 2 3
3. Padedama mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti
skaitmeninę informaciją iš kitų šalies bibliotekų fondų 1 2 3
4. Sudaromos sąlygas organizuoti mokymosi užsiėmimus
bibliotekoje 1 2 3
5. Organizuojama veikla, skirta rašytinio paveldo saugojimui ir
/ ar skaitymo skatinimui 1 2 3
6. Vykdomi užsiėmimai, kurių metu mokiniai kryptingai
mokomi naudotis informacinėmis kompiuterinėmis
technologijomis?
1 2 3
7. Organizuojami kultūrinio pobūdžio renginiai mokyklos
bendruomenei 1 2 3
8. Teikiamos knygos ir / ar skaitmeninė informacija mokinių
tėvams ir / ar vietos gyventojams 1 2 3
9. Įgyvendinami kultūrinio pilietinio pobūdžio renginiai vietos
bendruomenėje (ne tik mokyklos nariams, bet ir vietos
gyventojams)
1 2 3
10. Kita (parašykite) 1 2 3
14. Materialinė mokyklos bibliotekos bazė (knygų fondai, kompiuterinė įranga ir kt.) Jūsų
nuomone yra? (pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)
Materialinė bazė
Visiškai
patenkinama
situacija
Patenkinama Nepatenkinama Visiškai
nepatenkinama
1. Knygų fondai 1 2 3 4
2. Skaitmeninės informacijos fondai 1 2 3 4
3. Kompiuterinė įranga 1 2 3 4
4. Patalpų būklė 1 2 3 4
15. Ar Jus tenkina mokykloje teikiamų bibliotekinių paslaugų kokybė? (pažymėkite tinkamą
atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)
Darbai Visiška
i tenkina
Iš
dalies
tenkina
Visišk
ai
netenkina
Sunku
pasakyti
1. Knygų, kitų „popierinių“ informacijos šaltinių mokytojams ir
mokiniams išdavimas
1 2 3 4
2. Pagalba mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti skaitmeninę
informaciją iš mūsų bibliotekos fondų
1 2 3 4
3. Pagalba mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti skaitmeninę
informaciją iš kitų šalies bibliotekų fondų
1 2 3 4
4. Mokymosi užsiėmimų bibliotekoje organizavimas 1 2 3 4
5. Veikla, skirta rašytinio paveldo saugojimui ir / ar skaitymo
skatinimui
1 2 3 4
6. Mokymų, kurių metu mokiniai kryptingai mokomi naudotis
interaktyviomis technologijomis, vykdymas?
1 2 3 4
7. Kultūrinio pobūdžio renginių mokyklos bendruomenei
organizavimas
1 2 3 4
8. Knygų ir / ar skaitmeninės informacijos teikimas mokinių tėvams
ir / ar vietos gyventojams
1 2 3 4
9. Kultūrinio pilietinio pobūdžio renginių vietos bendruomenėje (ne
tik mokyklos nariams, bet ir vietos gyventojams) organizavimas
1 2 3 4
10. Kita (parašykite) 1 2 3 4
Mokyklos biblioteka šiuo metu suprantama kaip neatskiriama mokymo
proceso dalis. Tolesni klausimai yra apie tai, kaip mokyklos biblioteka padeda
Jums spręsti iškilusias pedagoginio darbo problemas
.
127
16. Ar, Jūsų vertinimu, mokyklos bibliotekoje sudarytos sąlygos mokiniams savarankiškai
mokytis? 1. Tikrai sudarytos sąlygos
2. Ko gero sudarytos sąlygos
3. Ko gero nesudarytos sąlygos
4. Tikrai nesudarytos sąlygos
5. Nežinau, sunku pasakyti
17. Ar su mokyklos bibliotekininkais aptariate, kaip būtų galima mokyklos bibliotekoje ar
skaitykloje tobulinti mokinių žinias, gebėjimus ar įgūdžius? 1. Taip, apie tai su bibliotekos darbuotojais kalbamės dažnai
2. Taip, apie tai kalbamės kai kada
3. Ne, šios temos neaptarinėjame
18. Ar, Jūsų vertinimu, mokyklos bibliotekoje yra sudarytos sąlygos mokytojams ir kitam
mokyklos pedagoginiam personalui rengtis pamokoms? 1. Tikrai sudarytos sąlygos
2. Ko gero sudarytos sąlygos
3. Ko gero nesudarytos sąlygos
4. Tikrai nesudarytos sąlygos
5. Nežinau, sunku pasakyti
19. Ar Jūs galite paprašyti mokyklos bibliotekininko parinkti Jums reikiamą informaciją
ir taip padėti Jums geriau pasirengti pamokai? 1. Tai įprasta mūsų mokykloje
2. Tai nėra įprasta mūsų mokykloje, bet, jei paprašyčiau, mokyklos bibliotekininkas tikrai padėtų
3. Tai nėra įprasta mūsų mokykloje, bet, jei paprašyčiau, mokyklos bibliotekininkas ko gero
nepadėtų
4. Kitas atsakymas. Parašykite ________________________________________________________
20. Ar, Jūsų vertinimu, mokiniai yra patenkinti mokyklos bibliotekoje teikiamo
aptarnavimo kokybe? 1. Tikrai patenkinti
2. Ko gero patenkinti
3. Ko gero nepatenkinti
4. Tikrai nepatenkinti
5. Nežinau, sunku pasakyti
21. Jei mokiniai nėra visiškai patenkinti mokyklos bibliotekoje teikiamu aptarnavimu,
kurių klasių mokiniams, Jūsų nuomone, kyla daugiausia problemų? 1. Pradinių klasių (1-4)
2. Jaunesniųjų klasių (5-8 kl.)
3. Vyresniųjų klasių (9-12 kl.)
4. Kitoks atsakymas (parašykite) ______________________________________________________
22. Jei mokiniai nėra visiškai patenkinti mokyklos bibliotekoje teikiamu aptarnavimu,
kokių problemų, Jūsų žiniomis, jiems dažniausiai kyla? Parašykite.
_____________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________
128
23. Tarptautinė bibliotekininkų asociacijų ir institucijų federacija kelia mokyklos
bibliotekoms ambicingus tikslus. Prašytume įvertinti, kaip Jūsų mokyklos bibliotekai sekasi
įgyvendinti toliau minimas, šios federacijos suformuluotas funkcijas? Prašytume negalvoti apie
vieną ar kitą labiau pasisekusį ar nevykusį veiklos epizodą ir vertinti apibendrintai (pažymėkite
tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje).
Mokyklos bibliotekos funkcijos Sekasi
gerai Vidutiniškai Prastai
Sunku pasakyti /
nežinau
1. Palaikyti ir plėtoti mokyklos siekiamus tikslus 1 2 3 4
2. Plėtoti ir palaikyti vaikų skaitymo įpročius ir džiaugsmą
skaityti, mokytis ir naudotis bibliotekomis visą gyvenimą
1 2 3 4
3. Sudaryti sąlygas informacijos kūrimo ir naudojimo
patyrimui žinioms, supratimui, vaizduotei ir džiaugsmui
1 2 3 4
4. Paremti moksleivių siekimą įgyti ir taikyti įgūdžius,
reikalingus bet kokios formos ar pobūdžio informacijai
vertinti ir naudoti, taip pat jautrumą bendruomenėje
vykstantiems komunikacijos procesams
1 2 3 4
5. Teikti prieigą prie vietos, regiono, nacionalinių ir
pasaulinių išteklių, kurie atveria besimokantiesiems
skirtingas idėjas, patirtį ir nuomones
1 2 3 4
6. Organizuoti veiklą, skatinančią kultūrinį ir socialinį
sąmoningumą 1 2 3 4
7. Dirbti su moksleiviais, mokytojais, administracija ir
tėvais, siekiant mokyklos misijos įgyvendinimo
1 2 3 4
8. Skelbti, kad intelektualinė laisvė ir laisva prieiga prie
informacijos yra esminės pilietinei ir demokratinei
visuomenei
1 2 3 4
9. Skatinti skaitymą, populiarinti mokyklos bibliotekos
fondus ir paslaugas visai mokyklos bendruomenei ir už jos
ribų
1 2 3 4
24. Ar žinote kokį nors dokumentą, reglamentuojantį mokyklų bibliotekininkų veiklą
bendrai ar kurį nors šios veiklos aspektą, ir ar, Jūsų manymu, tokio dokumento apskritai
reikia? 1. Tokį dokumentą žinau ir jis reikalingas (prašytume parašyti, koks tai dokumentas) ____________
______________________________________________________________________________
2. Tokio dokumento nežinau, bet, jei yra toks dokumentas, jis man būtų labai reikalingas
3. Tokio dokumento nežinau ir jis man nereikalingas
4. Kitoks atsakymas (parašykite) _____________________________________________________
25. Daugelis sutaria, kad šiandieninių bibliotekų paslaugas visuomenei galima sugrupuoti į
tris grupes. Kuri iš jų Jums asmeniškai atrodo svarbiausia, kuri mažiau svarbi? (pažymėkite
tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)
Paslaugos Svarbi Vidutiniškai
svarbi Visai nesvarbi
1. Tradicinės paslaugos, kurių pagrindinis tikslas – išsaugoti rašytinį
paveldą ir skatinti skaitymą, sudaryti sąlygas visuomenės savišvietai ir
savikūrai, ugdyti kūrybingumą bei vaizduotę, be ko negali gyvuoti
žinių visuomenė
1 2 3
2. Skaitmeninės informacijos paslaugos, kurios remiasi
skaitmeninės informacijos prieiga bibliotekoje ir už jos ribų ir apima
gyventojų informacinės kompetencijos ugdymą
1 2 3
3. Viešosios erdvės (bendruomenės centro) paslaugos, skatinančios
visuomenės narius bendrauti, keistis nuomonėmis, dalyvauti
pilietiniuose ir kultūriniuose renginiuose
1 2 3
129
26. Kokias papildomas paslaugas mokyklos mokiniams, pedagogams, kitiems vartotojams
turėtų teikti Jūsų mokyklos biblioteka, bet neteikia? Parašykite
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
27. Pabandykime įvertinti, kaip Jūsų mokyklos bibliotekininkui savo kasdienėje veikloje
sekasi panaudoti savo turimus gebėjimus? (pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje
eilutėje)
GEBĖJIMAI /KAIP
SEKASI
Gebėjimai pakankamai
aukšto lygio, kad
padarytų viską, ką tik
susiplanuoja
Jei šie gebėjimai būtų
geresni, bibliotekininko
darbo kokybė pagerėtų
Tokio gebėjimo
trūksta ir todėl
tokios veiklos
nevykdo
Sunku
pasakyti /
nežinau
1. Analizuoti mokyklos
bendruomenės informacijos
poreikius
1 2 3 4
2. Sistematizuoti,
katalogizuoti, klasifikuoti
mokyklos bibliotekos resursus
1 2 3 4
3. Instruktuoti lankytojus
(ir IKT priemonėmis) apie
naudojimąsi biblioteka, jos
resursais
1 2 3 4
4. Skatinti skaitymo
programas ir organizuoti
kultūrinius renginius
1 2 3 4
5. Dalyvauti mokyklinės
programos įgyvendinimo
planavime
1 2 3 4
6. Dalyvauti rengiant,
įgyvendinant ir įvertinant
mokymosi veiklas: pamokas ir
pan.
1 2 3 4
7. Vykdyti mokyklos
bibliotekos darbo stebėseną 1 2 3 4
8. Kurti ir stiprinti
partnerystę su išorės
organizacijomis
1 2 3 4
9. Strategiškai planuoti 1 2 3 4
10. Planuoti ir vykdyti savo
kvalifikacijos tobulinimą 1 2 3 4
Jeigu norėtumėte ką nors pridurti, prašytume žemiau išdėstyti visas savo pastabas
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
130
ANKETA MOKYKLŲ VADOVAMS
Šiuo metu Ugdymo plėtotės centro užsakymu socialinių tyrimų grupė (vadovas – dr. Tadas
Tamošiūnas) vykdo tyrimą, skirtą analizuoti mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos būklei,
jos tobulinimo galimybėms. Tyrimo rezultatai bus plačiai pristatyti švietimo
vadybininkams, bibliotekininkų bendruomenei ir padės tobulinti mokyklų bibliotekų veiklą.
Mums labai svarbi mokyklų vadovų nuomonė, nes mokyklos biblioteka – struktūrinis
mokyklos padalinys. Todėl prašytume Jūsų nuoširdžiai ir atvirai atsakyti į šios nedidelės
anketos klausimus. Anketoje šalia kitų klausimų prašome įvertinti Jūsų mokyklos
bibliotekininko kvalifikaciją. Jei Jūsų vadovaujamoje mokykloje dirba keli mokyklos
bibliotekininkai, prašytume įvertinti, Jūsų manymu, labiausiai kvalifikuotą mokyklos
bibliotekininką.
Tai anonimiškas anketavimas – Jūsų pavardė ir vardas niekur tyrimo ataskaitoje minimi
nebus. Tik atviri Jūsų atsakymai padės nusakyti tikrąją mokyklų bibliotekininkų
kvalifikacijos būklę ir jos kaitos poreikį.
Siūlome Jums atsakyti į anketą kompiuteriu. Tokiu atveju prašome ženklą "X" pažymėti
šalia tinkamo atsakymo varianto arba jį tiesiog paryškinti. Užpildytą anketą labai prašome
grąžinti mums iki 2009 m. spalio 1 d. el. pašto adresu renata.leitiene@lssic.smm.lt. Jeigu
Jums patogiau pildyti anketą popieriniu variantu, tuomet prašytume ją atsispausdinti ir
atsakius į klausimus grąžinti adresu: Ugdymo plėtotės centras, biblioteka, Didlaukio g. 82,
LT-08303, Vilnius arba faksu: (8-5) 277 1550. Iškilus neaiškumams galima pasiteirauti tel.
(8-5) 277 1550 (kviesti Renatą Leitienę).
Dėkojame už pagalbą ir linkime sėkmės!
Tyrėjų grupė:
Dr. Tadas Tamošiūnas
Dr. Albinas Kalvaitis
Olga Tamošiūnienė
Renata Leitienė
Jekaterina Bubelienė
131
1. Kokio tipo mokykloje dirbate? 1. Pradinėje mokykloje ar mokykloje – darželyje
2. Pagrindinėje mokykloje
3. Jaunimo mokykloje
4. Vidurinėje mokykloje
5. Gimnazijoje
6. Kito tipo mokykloje (parašykite, kokioje)
2. Nurodykite gyvenamojo punkto, kur įsikūrusi Jūsų mokykla, tipą 1. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus
2. Rajono centras
3. Kitas miestas, bet ne rajono centras
4. Miesto tipo gyvenvietė ar kaimas
3. Kiek apytiksliai mokinių mokosi Jūsų mokykloje? Parašykite __________________
4. Kokia mokomąja kalba (kalbomis) vyksta pamokos Jūsų mokykloje? Pažymėkite tiek
atsakymų, kiek reikia. 1. Lietuvių kalba
2. Lenkų kalba
3. Rusų kalba
4. Kitomis kalbomis (parašykite)
5. Ar Jūsų mokykloje veikia intranetas (t. y. vidinė kompiuterinė mokyklos sistema)? 1. Taip
2. Ne
6. Ar Jūsų mokykloje kompiuteriai sujungti į mokyklos tinklą? 1. Taip
2. Ne
7. Ar Jūsų mokykloje šalia mokyklos bibliotekos veikia atskira mokyklos skaitykla? 1. Taip
2. Ne
8. Kiek bibliotekininkų dirba Jūsų mokykloje? 1. Vienas
2. Du
3. Daugiau nei du
9. Ar Jūsų mokyklos bibliotekoje aptarnaujami šalia mokyklos gyvenantys, bet joje nei
dirbantys, nei besimokantys asmenys? 1. Taip, aptarnaujami
2. Tokia galimybė yra, bet dar niekas nesikreipė
3. Ne, neaptarnaujami
10. Jūs esate? 1. Moteris
2. Vyras
11. Kiek Jums metų? Parašykite _________________
12. Jūs: 1. Mokyklos direktorius
2. Mokyklos direktoriaus pavaduotojas
132
13. Kiek metų Jūs dirbate dabartinėse pareigose? Parašykite ________________________
14. Kurią vadybinę kategoriją esat įgijęs? 1. Trečiąją vadybinę kategoriją
2. Antrąją vadybinę kategoriją
3. Pirmąją vadybinę kategoriją
4. Vadybinės kategorijos dar neįgijau
15. Kas, Jūsų vertinimu, Jūsų mokyklos bibliotekininkams sekasi lengviau ir kas sunkiau? (pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje).
Darbai Sekasi
lengviau
Sekasi
sunkiau
Nežinau, sunku
pasakyti
1. Knygų, kitų „popierinių“ informacijos šaltinių
mokytojams ir mokiniams išdavimas 1 2 3
2. Pagalba mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti
skaitmeninę informaciją iš mūsų bibliotekos fondų 1 2 3
3. Pagalba mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti
skaitmeninę informaciją iš kitų šalies bibliotekų fondų 1 2 3
4. Mokymosi užsiėmimų bibliotekoje organizavimas 1 2 3
5. Veikla, skirta rašytinio paveldo saugojimui ir/ar
skaitymo skatinimui 1 2 3
6. Programos, kurios metu mokiniai kryptingai mokomi
naudotis interaktyviomis technologijomis, vykdymas? 1 2 3
7. Kultūrinio pobūdžio renginių mokyklos bendruomenei
organizavimas 1 2 3
8. Knygų ir/ar skaitmeninės informacijos teikimas
mokinių tėvams ir/ar vietos gyventojams 1 2 3
9. Kultūrinio pilietinio pobūdžio renginių vietos
bendruomenėje (ne tik mokyklos nariams, bet ir vietos
gyventojams) organizavimas
1 2 3
10. Kita (parašykite) 1 2 3
16. Materialinė mokyklos bibliotekos bazė (knygų fondai, kompiuterinė įranga ir kt.) Jūsų
nuomone yra? (pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)
Materialinė bazė
Visiškai
patenkinama
situacija
Patenkinama Nepatenkinama Visiškai
nepatenkinama
1. Knygų fondai 1 2 3 4
2. Skaitmeninės informacijos fondai 1 2 3 4
3. Kompiuterinė įranga 1 2 3 4
4. Patalpų būklė 1 2 3 4
17. Ar mokyklos bibliotekoje sudarytos sąlygos mokiniams savarankiškai mokytis? 1. Tikrai sudarytos sąlygos
2. Ko gero sudarytos sąlygos
3. Ko gero nesudarytos sąlygos
4. Tikrai nesudarytos sąlygos
5. Nežinau, sunku pasakyti.
18. Kaip dažnai Jūsų mokyklos bibliotekoje bei skaitykloje vyksta atskirų dalykų
pamokos? 1. Nuolat
2. Kai kada
3. Beveik niekada
4. Niekada
Mokyklos biblioteka šiuo metu suprantama kaip neatskiriama mokymo
proceso dalis. Tolesni klausimai yra apie tai, kaip tokiame procese sekasi
dalyvauti Jūsų mokyklos bibliotekininkui (-ams).
133
19. Jei mokyklos bibliotekoje ar skaitykloje vyksta atskirų dalykų pamokos, ar, ruošiantis
joms bei jų metu dalyvauja Jūsų mokyklos bibliotekininkai? 1. Visada dalyvauja
2. Kai kada dalyvauja
3. Niekada nedalyvauja
20. Jei mokyklos bibliotekoje ar skaitykloje vyksta atskirų dalykų pamokos, kokių
mokomųjų dalykų pamokos tai būna dažniausiai? Parašykite____________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
21. Ar su mokyklos bibliotekininkais aptariate, kaip būtų galima mokyklos bibliotekoje ar
skaitykloje toliau tobulinti mokinių žinias, gebėjimus ar įgūdžius? 1. Taip, apie tai su bibliotekos darbuotojais kalbamės dažnai
2. Taip, apie tai kalbamės kai kada
3. Ne, šios temos neaptarinėjame
22. Ar Jūsų mokyklos bibliotekoje yra sudarytos sąlygos mokytojams ir kitam mokyklos
pedagoginiam personalui rengtis pamokoms? 1. Tikrai sudarytos sąlygos
2. Ko gero sudarytos sąlygos
3. Ko gero nesudarytos sąlygos
4. Tikrai nesudarytos sąlygos
5. Nežinau, sunku pasakyti.
23. Įvertinkite, kaip Jūsų mokyklos bibliotekininkams sekasi teikti bibliotekininko
paslaugas mokyklos bendruomenės nariams? (pažymėkite atsakymą kiekvienoje eilutėje)
Nariai
Jokių
problemų
nekyla
Kai kada
kyla
problemų
Problemų
kyla nuolat
Šios grupės mokyklos
bendruomenės nariams paslaugos
neteikiamos
1. Mokiniams 1 2 3 4
2. Mokytojams 1 2 3 4
3. Mokinių tėvams 1 2 3 4
4. Vietos bendruomenės
gyventojams, nedirbantiems ir
nesimokantiems mokykloje
1 2 3 4
24. Ar žinote kokį nors dokumentą, reglamentuojantį mokyklų bibliotekininkų veiklą bendrai
ar kurį nors šios veiklos aspektą ir ar, Jūsų manymu, tokio dokumento apskritai reikia? 1. Tokį dokumentą žinau ir jis reikalingas (prašytume parašyti, koks tai dokumentas) ______________
2. Tokio dokumento nežinau, bet, jei yra toks dokumentas, jis man būtų labai reikalingas
3. Tokio dokumento nežinau ir jis man nereikalingas
4. Kitoks atsakymas (parašykite) _______________________________________________________
25. Daugelis sutaria, kad šiandieninių bibliotekų paslaugas visuomenei galima sugrupuoti į
tris grupes. Kuri iš jų Jums asmeniškai atrodo svarbiausia? 1. Tradicinės paslaugos, kurių pagrindinis tikslas – išsaugoti rašytinį paveldą ir skatinti skaitymą, sudaryti
sąlygas visuomenės savišvietai ir savikūrai, ugdyti kūrybingumą bei vaizduotę, be ko negali gyvuoti žinių
visuomenė
2. Skaitmeninės informacijos paslaugas, kurios remiasi skaitmeninės informacijos prieiga bibliotekoje ir
už jos ribų ir apima gyventojų informacinės kompetencijos ugdymą
3. Viešosios erdvės (bendruomenės centro) paslaugas, skatinančias visuomenės narius bendrauti, keistis
nuomonėmis, dalyvauti pilietiniuose ir kultūriniuose renginiuose
4. Visos šios paslaugų grupės vienodai svarbios
134
26. Ar Jūsų mokyklos bibliotekininkas noriai siekia tobulinti savo kvalifikaciją? 1. Noriai, net raginti nereikia
2. Reikia kai kada paraginti
3. Reikia ilgai raginti
4. Bibliotekininkas kvalifikacijos kelti nenori (parašykite trumpai, kodėl) ________________________
_________________________________________________________________________________
27. Kokias papildomas mokyklos bibliotekos paslaugas siūlytumėte teikti mokyklos
mokiniams, pedagogams, kitiems vartotojams, bet tam Jūsų mokyklos bibliotekininkas (-ai)
dar neturi kokių nors gebėjimų ar įgūdžių? Parašykite
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
28. Pabandykime įvertinti, kaip Jūsų mokyklos bibliotekininkui, savo kasdienėje veikloje
sekasi panaudoti savo turimus gebėjimus? (pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje
eilutėje)
GEBĖJIMAI /KAIP
SEKASI
Gebėjimai pakankamai
aukšto lygio, kad
padarytų viską, ką tik
susiplanuoja
Jei šie gebėjimai būtų
geresni, bibliotekininko
darbo kokybė pagerėtų
Tokio gebėjimo
trūksta ir todėl
tokios veiklos
nevykdo
Sunku
pasakyti/
nežinau
1. Analizuoti mokyklos
bendruomenės informacijos
poreikius
1 2 3 4
2. Sistematizuoti,
katalogizuoti, klasifikuoti
mokyklos bibliotekos resursus
1 2 3 4
3. Instruktuoti lankytojus (ir
IKT priemonėmis) apie
naudojimąsi biblioteka, jos
resursais
1 2 3 4
4. Skatinti skaitymo
programas ir organizuoti
kultūrinius renginius
1 2 3 4
5. Dalyvauti mokyklinės
programos įgyvendinimo
planavime
1 2 3 4
6. Dalyvauti rengiant,
įgyvendinant ir įvertinant
mokymosi veiklas: pamokas ir
pan.
1 2 3 4
7. Vykdyti mokyklos
bibliotekos darbo stebėseną 1 2 3 4
8. Kurti ir stiprinti partnerystę
su išorės organizacijomis 1 2 3 4
9. Strategiškai planuoti 1 2 3 4
10. Planuoti ir vykdyti savo
kvalifikacijos tobulinimą 1 2 3 4
Pabaigai norime pasidomėti apie Jūsų mokyklos bibliotekininko kvalifikaciją
ir jos tobulinimo perspektyvas
135
29. Nurodykite, kokius gebėjimus turėtų kvalifikacijos kėlimo metu tobulinti Jūsų mokyklos
bibliotekininkas, kad mokykloje būtų galima teikti deramos kokybės bibliotekininko
paslaugas (pažymėkite atsakymą kiekvienoje eilutėje):
GEBĖJIMAI
Tikrai
reikėtų
tobulinti
Ko gero reikėtų
tobulinti
Ko gero
nereikėtų
tobulinti
Tikrai nereikėtų
tobulinti
1. Bendras kompiuterinis raštingumas 1 2 3 4
2. Bibliotekininkui reikalingas specifinis
kompiuterinis raštingumas 1 2 3 4
3. Efektyvus ir kokybiškas knygų
išdavimas ir priežiūra 1 2 3 4
4. Kultūrinių, pilietinių projektų
rengimas ir įgyvendinimas 1 2 3 4
5. Mokymosi bibliotekoje organizavimas 1 2 3 4
6. Veiksmingas darbas su vietos
bendruomene 1 2 3 4
7. Vadybiniai gebėjimai, darbas
komandoje 1 2 3 4
8. Užsienio kalba (parašykite,
kokia)________ 1 2 3 4
9. Pedagoginiai gebėjimai 1 2 3 4
10. Bendrieji socialiniai gebėjimai
(sugebėjimas bendrauti, spręsti konfliktus
ir pan.)
1 2 3 4
Jeigu norėtumėte ką nors pridurti, prašytume žemiau išdėstyti visas savo pastabas
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
top related