psychology bandura

A. Bandura (g. 1925)

Albert Bandura (g. 1925)

• Gimęs Kanadoje, išeivių iš Ukrainos ir Lenkijos šeimoje

• Dirbo prie greitkelio tiesimo Aliaskoje

• Planavo stoti į inžineriją, bet įstojo į psichologiją

• Vienas žymiausių dabartinių psichologų

• Žmona Virginia ir dvi dukros

• Socialinės – kognityvinės teorijos šaknys – tradicinėje išmokimo teorijoje.

• Pradžioje ji buvo žinoma kaip socialinio išmokimo teorija ir atstovavo išmokimo teorijoms.

• Teorijai vystantis, vis didesnis dėmesys žmogaus funkcionavime teko kognityviniams (mąstymo) procesams, teorija darėsi vis sistemingesnė.

• Šiandien ji žinoma kaip socialinė – kognityvinė teorija ir nagrinėjama atskirai nuo kitų išmokimo teorijų.

• Ypatingą dėmesį skiria elgesio socialinėms priežastims ir kognityvinių mąstymo procesų svarbai visuose žmogaus funkcionavimo aspektuose – motyvacijoje, emocijose ir veikloje.

• Nusakydami savo poziciją socialinės – kognityvinės teorijos kūrėjai kritikavo kitas teorijas: Bandura (1986) kritikavo psichoanalitinę poziciją už vidinių instinktų ir pasąmonės jėgų akcentavimą, nes šios nepasiduodamčios sisteminiam tyrimui;

• Mischel (1968, 1990,1994) kritikavo tradicinę bruožų teoriją ir psichoanalizę už vidinių dispozicijų kaip elgesio pagrindo įvairiose situacijose sureikšminimą.

• Be to, jis įrodinėjo, kad žmogus kintančioje aplinkoje reaguoja įvairiai, todėl, jo manymu, svarbiau žinoti, kokiose situacijose tas pats žmogus elgiasi kaip ekstravertas, kokiose – kaip introvertas, negu žinoti jo bendrą ekstraversijos – introversijos lygį ir vietą pagal šį parametrą tarp kitų žmonių.

• Mėgindami išvengti amžinos diskusijos apie vidinių ir išorinių elgesio determinantų reikšmingumą, socialinės – kognityvinės teorijos atstovai teigia, kad tarp organizmo ir jį supančios aplinkos yra nuolatinė sąveika.

• Socialinės – kognityvinės teorijos atstovai mėgina išvengti ir tradicinio asmenybės psichologijos lauko dalijimo į bihevioristinį ir jam priešingą humanistinį: jie yra bihevioristai pagal savo sisteminius žmogaus elgesio tyrimus, bet jie ir humanistai, nes nuolat pabrėžia žmogaus galimybes veikti savo likimą ir vystytis biologiškai nustatytose ribose.

• Jų esminiai skirtumai nuo kitų bihevioristinių („išmokimo per pastiprinimą“) teorijų: jie pripažįsta kognityvinių procesų reikšmę žmogaus elgesyje, be to, teigia, kad išmokimas galimas ir be apdovanojimo.

• Dabartiniu metu, kaip teigia Pervin ir Johnes, socialinė – kognityvinė teorija, ko gero, populiariausia akademinėje bendruomenėje, jos pasekėjų daugėja ir klinikinėje psichologijoje.

Socialinės – kognityvinės teorijos pagrindiniai akcentai

• Pabrėžiama, kad žmonės – aktyvūs veikėjai;

• pabrėžiamos elgesio socialinės ištakos;

• pabrėžiama kognityvinių (mąstymo) procesų reikšmė;

• pabrėžiama elgesio sistemingo tyrimo svarba;

• pabrėžiama galimybė įsisavinti sudėtingus elgesio paternus be pastiprinimo.

• Ir Bandura, ir Mischel teigė, kad tarp bendro žmogaus supratimo ir asmenybės teorijos yra glaudus ryšys.

• Jų manymu, kalbėdami apie socialinę – kognityvinę asmenybės teoriją, mes pastoviai turime prisiminti kognityvinių procesų reikšmę žmogaus motyvacijai, emocijoms ir veiksmams, o taip pat žmogaus elgesio socialinį sąlygotumą.

Triadinis reciprokinis priežastingumas

Asmens kintamieji

Elgesys

Aplinka

Struktūra

• Struktūriniai elementai, kuriuos išskiria socialinė – kognityvinė teorija, apima išimtinai kognityvinius procesus.

Ypatingo dėmesio susilaukia trys struktūriniai komponentai:

1. laukimai – įsitikinimai;

2. kompetencijos – įgūdžiai;

3. tikslai.

• Teorijos autoriai akcentuoja žmonių laukimus, teigdami, kad visi mes turime laukimų kitų žmonių elgesio ir to elgesio pasekmių (apdovanojimų, bausmių) atžvilgiu, o taip pat laukimų dėl savo paties sugebėjimų susidoroti su tam tikra situacija.

• Šiose situacijose akivaizdžiai dalyvauja kognityviniai procesai, tokie kaip situacijos kategorizacija, ateities numatymas ir savęs atspindys.

• Teorijoje akcentuojama laukimų ir įsitikinimų, kylančių konkrečios situacijos atžvilgiu, svarbą.

• Nors dažnai žmonės turi bendrų įsitikinimų ir laukimų, vis tik svarbesni yra konkrečiose situacijose kylantys laukimai ir įsitikinimai.

• Jei neturėtume sugebėjimo atskirti konkrečias situacijas, mes visada elgtumėmės vienodai. Šitaip elgdamasis neišliktų nė vienas gyvas organizmas.

• Žmogus savo neįtikėtinų kognityvinių sugebėjimų dėka sugeba skirti daugybę situacijų. Ir sugebėjimas matyti kiekvieną situaciją savaip yra individualus, todėl individualūs ir laukimai bei įsitikinimai šių situacijų atžvilgiu.

• Teorijos autoriai teigia, kad individai vadovaujasi „jei..., tai“ tipo laukimais: jei įvyks tai, tai tada aš laukiu to ir to.

• Tradiciškai žmonės orientuojasi ne tiek į konkrečias situacijas, kiek į situacijų grupes, jungiamas pagal tam tikrus požymius.

• Teorijoje dažnai sutinkamos Aš, saviveiksmingumo (saviefektyvumo), Aš – koncepcijos sąvokos, kurias Bandura laiko asmenybės struktūrinėmis dalimis, siejamomis su laukimais ir įsitikinimais:

• Žmogus neturi struktūros, kurią mes vadiname Aš; šiame kontekste, ko gero, vertėtų kalbėti apie Aš – procesus, esančius žmogaus dalimi. Be to, žmogus turi ne Aš – koncepciją, o Aš – koncepcijas ir savikontrolės procesus, kurie gali kisti laike ir įvairiose situacijose;

• vienas iš Aš aspektų ypatingai svarbus Banduros teorijoje – tai saviveiksmingumas (savaefektyvumas, saviefektyvumas, Aš-efektyvumas) arba žmogaus įsivaizdavimas apie savo sugebėjimą sėkmingai veikti konkrečiose situacijose.

• Tikslo sąvoka susijusi su žmogaus sugebėjimu numatyti ateitį ir su sugebėjimu save motyvuoti.

• Būtent tikslai mums leidžia nustatyti prioritetus ir pasirinkti situacijas. Tikslai neleidžia mums pasiduoti momentinėms įtakoms ir padeda organizuoti savo elgesį laike.

• Trečias komponentas – kompetencijos arba įgūdžiai, kuriuos įvaldęs žmogus.

• Ypatingas dėmesys tenka kognityvinėms kompetencijoms arba įgūdžiams, tai yra žmogaus sugebėjimams spręsti uždavinius ir susidoroti su gyvenimiškomis situacijomis.

• Vietoj to, kad remtųsi bruožais ar reakcijomis, socialinė – kognityvinė teorija remiasi žmogaus kompetencijomis, pasireiškiančiomis gyvenime ir veikloje.

• Šios kompetencijos sujungia ir mąstymo būdus, ir atitinkamų gyvenimiškų problemų praktinio sprendimo įgūdžius.

• Ypač svarbu tai, kad kompetencijos susietos su konkrečiu kontekstu: žmogus, būdamas kompetentingu vienoje srityje, kitoje srityje gali būti ar nebūti kompetentingu.

Procesas

Motyvacinių procesų sferoje ypatingas dėmesys skiriamas dviems reiškiniams:

1. Žmonės turi vidinius standartus savo ir kitų žmonių elgesiui vertinti. Šie standartai tarnauja tikslais, kurių mes siekiame, ir pastiprinimais, laukiamais iš išorės ar savęs pačių.

2. Savęs pastiprinimo procesas ypatingai svarbus veikiant ilgą laiką ir nesant išorinių pastiprinimų.

• Bandura atkreipia dėmesį į žmogaus sugebėjimą numatyti, pralenkti įvykius ir atitinkamai kurti planus.

• Taigi, didžioji dalis žmogiškosios motyvacijos kyla kognityvinių procesų dėka. Žmonės skiriasi standartais, kuriuos jie nustato sau.

Šiame kontekste svarbūs du dalykai:

• žmonės laikomi proaktyviais, o ne reaktyviais individais, t.y. žmonės susikuria savo standartus ir kelia savus tikslus, o ne tik paprasčiausiai atsako į aplinkos reikalavimus;

• žmogaus sugebėjimų nusistatyti savus standartus ir save pastiprinti dėka įmanoma veiklos savireguliacija: vietoj to, kad priklausytume nuo išorinių apdovanojimų ir motyvų, mes patys galime kelti sau tikslus ir save apdovanoti už jų įgyvendinimą.

• Taigi, tokių kognityvinių mechanizmų kaip laukimai, standartai ir savęs pastiprinimas dėka mes galime formuluoti ateities tikslus ir valdyti savo ateitį.

• Svarbią reikšmę motyvacijos procese Bandura teikia sprendimams apie saviefektyvumą – planuodami veiksmus ir juos atlikdami žmonės sprendžia apie savo sugebėjimą atitikti reikalavimus, kuriuos kelia konkretus uždavinys.

• Šie sprendimai įtakoja mąstymą, emocijas, veiksmus.

• Žmogus užsibrėžia standartus ir tikslus bei sprendžia apie sugebėjimus atlikti numatytą užduotį.

Augimas ir vystymasis

• Kognityvinės kompetencijos, laukimai, tikslai – standartai, įsitikinimai saviefektyvumu vystosi tiek kaupiantis savai patirčiai, tiek stebint kitų elgesį.

• Žmogus, kurį besimokantysis stebi, vadinamas modeliu.

• Asmuo išmoksta veiksmų, stebėdamas, kaip tuos veiksmus atlieka modelis – vyksta modeliavimas.

• Dažnai modelis yra pamėgdžiojamas – t.y. vyksta imitacija arba identifikacija.

Modeliavimo metu veikiantys procesai

• Dėmesys

• Reprezentacija

• Elgesio atlikimas

• Motyvacija

• Dažnai veiksmai komponuojami netiesiogiai, pastelkus kognityvinius procesus.

• Svarbus pastiprinimas – iš šalies ar savęs.

• Socialinė – kognityvinė asmenybės teorija – viena įdomiausių ir populiariausių šiuo metu. Nuo kitų teorijų ją, ko gero, ryškiausiai skiria dviejų gana tolimų sričių – socialinės ir kognityvinės – akcentavimas.

• Ši teorija – viena retų teorijų, kurios teigia, kad tarp kitų faktorių, įtakojančių žmogaus gyvenimo kokybę, funkcionavimo efektyvumą, svarbus yra ir paties žmogaus gebėjimas juos įtakoti.

• Dar vienas svarbus momentas, kurį akcentuoja Bandura – naujas elgesio formas galima įgyti ir be išorinio pastiprinimo: daugelis dalykų, kuriuos mes demonstruojame savo elgesyje, atsiranda stebėjimo pagrindu – mes tiesiog stebime kitus, o vėliau tiesiog juos pamėgdžiojame arba komponuojame iš turimų pavyzdžių sudėtingesnes veiksmų schemas.

• Be to, mes galim patys save apdovanoti ar nubausti.

• Kai mes pasiskiriam sau užduotį, niekas nestovi mums už nugaros ir dažniausiai jos net nežino.

• Mes patys suprantame, ar ją atlikome, ar viršijome, ar ne.

• Mes patys džiaugiamės ar nusiviliame savimi, pasirenkame (kartais) ir apdovanojimo formas (pvz., SPA ar kt.).

• Šią asmenybės teoriją mėgina savintis dvi psichologijos srovės: biheviorizmas ir kognityvinė psichologija.

• Patys jos kūrėjai save laiko neobihevioristais, revizavusiais klasikinį ir operantinį biheviorizmą, ypač aiškindami elgesio priežastis ir mechanizmus.

• Tačiau elgesio išmokimas lieka vienas svarbiausių teorijos akcentų.

Banduros pozicija 9 teiginių apie žmogaus prigimtį atžvilgiu:

• laisvė – determinizmas: vidutinis;

• racionalumas – iracionalumas: stiprus racionalumas;

• holizmas – elementalizmas: sakingas elementalizmas;

• konstitucionalizmas – invaironmentalizmas: stiprus invaironmentalizmas;

• kintamumas – nekintamumas; stiprus kintamumas;

• subjektyvumas – objektyvumas: vidutinis;

• proaktyvumas – reaktyvumas: vidutinis;

• homeostzė – heterostazė: netaikoma;

• pažinumas – nepažinumas: stiprus pažinumas.