ataskaita apie darbuotojŲ saugos ir sveikatos …ataskaita apie darbuotojŲ saugos ir sveikatos...

ATASKAITA

APIE DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS

BŪKLĘ BEI DARBO ĮSTATYMŲ VYKDYMĄ

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONĖSE,

ĮSTAIGOSE IR ORGANIZACIJOSE 2014

METAIS

2015 m. gegužės 21 d.

2

TURINYS

I. BENDROJI DALIS 3

1. ŪKIO SUBJEKTAI, DARBUOTOJAI 3

II. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS IR DARBO TEISĖS

AKTŲ VYKDYMO ANALIZĖ

4

2. Nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių 2014 metais, analizė 4

3. Profesinių ligų, užregistruotų 2014 metais, analizė 13

4. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BEI DARBO TEISĖS AKTŲ

REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMŲ ANALIZĖ

14

4.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų analizė 15

4.2. Darbo teisės aktų vykdymo pažeidimų analizė 20

4.3. Skundų ir pranešimų analizė 21

III. NELEGALAUS DARBO KONTROLĖ 22

IV. JAUNŲ ASMENŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS IR DARBO

TEISĖS GARANTIJŲ UŽTIKRINIMAS

23

5 Asmenų iki 18 metų nelegalaus darbo kontrolė 23

6. Sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, įvykę jauniems darbuotojams (iki

18 metų amžiaus)

24

3

I. BENDROJI DALIS

1. ŪKIO SUBJEKTAI, DARBUOTOJAI

2015 metų sausio 1 dieną Lietuvoje veiklą vykdė 93 017 ūkio subjektų,

kuriuose dirbo 1 mln. 254 tūkst. darbuotojų. 2014 m. pradžioje registruota 121 548

veikiančių ūkininkų ir savarankiškai dirbančių asmenų.

Šalies ūkyje dominavo maži (iki 9 darbuotojų) ūkio subjektai, kurie sudarė 79,1%

nuo visų vykdančių veiklą ūkio subjektų. Šiuose mažuose ūkio subjektuose dirbo 17,4%

visų dirbančiųjų. Išsamesnė informacija apie šalies ūkio subjektų ir dirbančiųjų

pasiskirstymas pagal ūkio subjektų dydį pateikta 1 grafike.

1 grafikas

Veikiančių ūkio subjektų ir juose dirbančių darbuotojų pasiskirstymas (%) pagal

įmonių dydį

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis (2 grafikas) šalyje dominavo prekybos,

variklinių transporto priemonių remonto ūkio subjektai (24,4% visų ūkio subjektų).

2 grafikas

Ūkio subjektų pasiskirstymas proc. pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys.

4

II. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS IR DARBO TEISĖS AKTŲ

VYKDYMO ANALIZĖ

2. Nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių 2014 metais, analizė

2014 metais užregistruoti 3 292 pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe

(toliau – NA), įvykusius šalies ūkio subjektuose (toliau – įmonės). Įmonėse įvyko 3 115 lengvų,

117 sunkių ir 60 mirtinų NA.

Daugiausiai mirtinų (21 atvejis arba 35% nuo mirtinų NA skaičiaus) NA darbe (4

grafikas) įvyko įmonėse, kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų (šiose įmonėse dirba 24,7% visų

Lietuvos Respublikoje dirbančiųjų skaičiaus), ir įmonėse (18 atvejų arba 30%), kuriose dirba nuo

50 iki 249 darbuotojų (šiose įmonėse dirba 29,7% dirbančiųjų). Nemirtinų NA darbe (3 grafikas)

daugiausiai (1162 atvejai arba 35,3% visų nemirtinų NA skaičiaus) įvyko įmonėse, kuriose dirba

nuo 50 iki 249 darbuotojų, ir įmonėse (951 atvejis arba 28,9%), kuriose dirba nuo 500 ir daugiau

darbuotojų.

3 grafikas

Nemirtinų NA darbe pasiskirstymas

pagal ūkio subjektų dydį

4 grafikas

Mirtinų NA darbe pasiskirstymas pagal

ūkio subjektų dydį

Šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos duomenys.

5 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis


5

2014 metais pavojingiausios mirtiniems ir sunkiems nelaimingiems atsitikimams

darbe (toliau - NA) įvykti išliko šių ekonominių veiklos rūšių (toliau - EVR) įmonės:

- transporto ir saugojimo - 17 mirtinų ir 26 sunkūs;

- statybos - 13 mirtinų ir 22 sunkūs;

- apdirbamosios pramonės - 5 mirtini (iš kurių 2 atvejai - metalo gaminių

gamybos, po 1 atvejį - statybinių medžiagų, chemijos produktų bei baldų gamybos įmonėse)

ir 25 sunkūs (iš kurių 5 atvejai - maisto produktų, 4 atvejai - chemijos produktų, 3 atvejai

medienos dirbinių gamybos, po 2 atvejus tekstilės, statybinių medžiagų, baldų bei metalo

gaminių gamyboje, 5 atvejai - kitoje gamyboje);

- žemės ūkio - 6 mirtini ir 12 sunkių;

- miškininkystės - 6 mirtini ir 2 sunkūs;

Minėtose įmonėse įvyko 78% mirtinų ir 74% sunkių NA. Kitose EVR įmonėse

įvyko atitinkamai 22% ir 26% (5 grafikas).

Mirtinų NA darbe bei bendro mirtinų ir sunkių NA darbe dažnumo 100 tūkst.

darbuotojų rodiklio Kd (6 grafikas) analizė parodo, kad pavojingiausiomis 2014 metais

buvo statybos (mirtinų NA darbe Kd = 15,1), miškininkystės (Kd = 71,4), žemės ūkio (Kd

=32,6), transporto ir saugojimo (Kd = 17,6), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro

kondicionavimo (Kd = 15,9) įmonės. Mažiausios mirtinų NA darbe dažnumo koeficiento

reikšmės 2014 metais (Kd = 0,5) fiksuotos didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse.

Nors didžiausias sunkių NA darbe dažnumo rodiklis fiksuotas žuvininkystės

įmonėse (Kd = 78,2), tačiau pastebėtina, kad šių įverčių reikšmes apsprendžia ne absoliutus

NA skaičius (įmonėje įvyko 1 sunkus NA darbe), o labai nedidelis šiose įmonėse

dirbančiųjų skaičius.

6 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe dažnumas 100 tūkst. darbuotojų pagal EVR


Didžiausias mirtinų NA darbe skaičius (7 grafikas) užregistruotas miškininkystės

(67%), žemės ūkio (50%) įmonėse, kuriose dirbo nuo 10 iki 49 darbuotojų, ir statybos

(46%), transporto ir saugojimo (29%), medienos gaminių ir baldų gamybos (100%) -

įmonėse, kuriose dirbo nuo 50 iki 249 darbuotojų.

6

7 grafikas

Mirtinų NA darbe pasiskirstymas pagal EVR ir įmonės dydį


NA darbe pasiskirstymo pagal darbuotojų stažą analizė (8 grafikas) rodo, kad

didžiausios rizikos NA darbe įvykti grupei priskirtini darbuotojai, kurių darbo stažas

įmonėje iki 1 metų – NA, įvykę šiems darbuotojams, sudarė (skaičiuojant atitinkamai nuo

mirtinų ir bendro NA darbe skaičiaus) 35% mirtinų ir 37% visų NA darbe. Darbuotojams,

kurių stažas įmonėje virš 1 iki 2 metų, įvyko 20% mirtinų ir 12% visų NA darbe, kurių

stažas – virš 2 iki 3 metų atitinkamai 10% ir 8%. Dar didesnį darbo stažą įmonėje turintiems

darbuotojams NA įvyksta žymiai rečiau.

8 grafikas

Mirtinų ir visų NA darbe pasiskirstymas pagal darbuotojų stažą


Darbuotojai, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų, sunkiai ir mirtinai darbe

dažniausiai buvo sužalojami transporto ir saugojimo įmonėse (įvyko 6 arba 29% mirtinų ir 9

arba 19% sunkių NA darbe), statybos (4 arba 19% mirtinų ir 9 arba 19% sunkių NA darbe),

apdirbamosios gamybos (1 arba 5% mirtinų bei 12 arba 26% sunkių, iš kurių po 3 –

medienos gaminių, tame skaičiuje 1 - baldų gamybos, po 1 - maisto gaminių ir statybinių

medžiagų gamybos, 2 - metalo gaminių, 3 – mašinų ir laivų remonto gamybos įmonėse),

didmeninės ir mažmeninės prekybos (2 arba 4% sunkių NA darbe), administracinės ir

aptarnavimo veiklos ir žemės ūkio (po 2 arba po 9 mirtinų ir po 4 arba po 9% sunkių NA

darbe), miškininkystės (3 arba 14% mirtinų ir 2 arba 4% sunkių) EVR įmonėse (9 grafikas).

7

9 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1

metų, pasiskirstymas pagal EVR


Dirbant pavojingus darbus, įvyko 26 mirtini (43% nuo visų mirtinų) ir 37 sunkūs

(32% nuo visų sunkių) NA darbe. Mirtinų NA darbe, įvykusių atliekant pavojingus darbus,

daugiausia įvyko atliekant statybos darbus (8 atv. arba 31%, skaičiuojant nuo visų mirtinų

NA darbe, įvykusių dirbant pavojingus darbus), miško ruošos darbus (7 atv. arba 26%). Po 2

atv. arba po 8% mirtinų NA įvyko: keliant krovinius rankomis bei mechaniniais krautuvais,

montuojant/išmontuojant elektros, ryšių, dujotiekio įrenginius (10 grafikas).

Sunkių NA daugiausiai įvyko, keliant krovinius rankomis (9 atv. arba 24%),

atliekant statybos darbus (7 atv. arba 19%), keliant krovinius mechaniniais mechanizmais,

tarp jų ir savaeigiais krautuvais (4 atv. arba 11%). Po 2 atv. arba po 5% sunkių NA įvyko

dirbant iškasose, apdorojant medienos ar metalų ruošinius, kai tam buvo naudojama

nemechanizuota pastūma, dirbant su potencialiai pavojingais įrenginiais, dirbant iškasose ir

kitus pavojingus darbus.

10 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe pasiskirstymas pagal atliekamus pavojingus darbus


8

Dirbant pavojingus darbus (11 grafikas), daugiausiai mirtinų NA darbe įvyko

statybos (10 atvejų arba 38% nuo mirtinų NA darbe, įvykusių dirbant pavojingus darbus),

miškininkystėje (6 atv. arba 23%), transporto ir saugojimo įmonėse (5 atv. arba 19%),

apdirbamojoje gamyboje (2 atv. arba 8%, iš kurių po 1 atv. - statybinių medžiagų gamyboje

ir metalo gaminių gamyboje). Po 1 mirtiną NA arba po 4% įvyko administracinės ir

aptarnavimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos bei elektros, dujų, garo

tiekimo ir oro kondicionavimo įmonėse.

Sunkių NA darbe, įvykusių dirbant pavojingus darbus, daugiausia (9 atv. arba

23% nuo sunkių NA darbe, įvykusių dirbant pavojingus darbus, įvyko apdirbamosios

gamybos įmonėse, iš kurių po 2 atv. metalo, medienos, statybinių medžiagų gaminių

gamybos, po 1 atvejį tekstilės, plastikinių gaminių gamybos bei atliekant darbus pavojingų

darbų atlikimo vietose), žemės ūkyje (6 atv. arba 16%) transporto ir saugojimo (5 atv. arba

14%), švietimo įstaigose (2 atv. arba 5%), kitose EVR įmonėse po 1 atvejį.

11 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe, dirbant pavojingus darbus, pasiskirstymas pagal EVR


Mirtinų NA darbe pasiskirstymas pagal traumavimo veiksnius (12 grafikas) 2014

metais pasižymėjo plačia traumavimo veiksnių dispersija. Daugiausia (14 atvejų arba 24%

visų mirtinų NA darbe) mirtinų NA įvyko dėl krentančių iš aukščio ar virstančių daiktų,

ruošinių, krovinių bei darbuotojams nukritus iš aukščio (11 atvejų arba 19%), 10 atvejų

(17%) - dėl kelių transporto priemonės, po 3 atvejus arba po 5% - dėl elektros srovės

poveikio ir įrenginio, mechanizmo virtimo, po 2 atvejus arba po 3% - dėl įvykusio sprogimo,

dėl veikiančių įrenginių poveikio, dėl lekiančių ruošinių, skeveldrų, judančių daiktų, dėl

žemių griūties, dėl ugnies poveikio bei darbuotojus mirtinai sužalojo stacionarios transporto

priemonės (transporteriai, konvejeriai).

Sunkius sužalojimus darbuotojai dažniausiai patyrė dėl analogiškų veiksnių (dėl

darbuotojų kritimo iš aukščio įvyko 20%, griuvimo - 17%, daiktų, ruošinių, krovinių kritimo

iš aukščio ar virtimo – 15%, dėl kelių transporto priemonės - 11% sunkių NA darbe).

Dėl kritimo iš aukščio įvyko 34 mirtini ir sunkūs NA darbe (11 mirtinų ir 23

sunkūs). Tai atitinkamai sudarė 19% ir 20% nuo visų mirtinų ir sunkių NA darbe. Dėl

kritimo iš aukščio 2014 metais įvyko apie 5% lengvų nelaimingų atsitikimų darbe.

9

12 grafikas

Mirtinų NA darbe pasiskirstymas pagal traumavimo veiksnius


Kritimo iš aukščio duomenų analizė pagal įmonių EVR (13 grafikas) rodo, kad

beveik trečdalis - 32% (skaičiuojant bendrai nuo sunkių ir mirtinų NA darbe, darbuotojui

nukritus iš aukščio) sunkių ir mirtinų NA darbe įvyko statybos, 21% transporto ir saugojimo,

15% - apdirbamosios gamybos, 9% - vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir

regeneravimo, po 6% - švietimo ir sveikatos priežiūros ir socialinio darbo EVR įmonėse.

13 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe, darbuotojui nukritus iš aukščio, pasiskirstymas

pagal įmonių EVR


Daugiausia dėl kritimo iš aukščio - 11 atvejų (32%) visų mirtinų ir sunkių NA įvyko

statybos įmonėse. Darbuotojai nukrito: nuo stogo, pastato konstrukcijų - 6 atvejai (55%),

nuo paaukštinimo priemonių ir nuo laiptų - 4 atvejai (36%), nuo kopėčių – 1 atvejis (3%).

(14 grafikas). Visi mirtini ir sunkūs NA darbe dėl kritimų iš aukščio statyboje įvyko

atliekant statybos, statybos remonto darbus.

10

14 grafikas

Mirtinų NA darbe, įvykusių dėl kritimo iš aukščio, pasiskirstymas statybos įmonėse

Šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos duomenys, % skaičiuotas nuo

statyboje dėl kritimo iš aukščio įvykusių sunkių ir mirtinų NA kartu sudėjus.

Dėl kritimo iš aukščio 36% mirtinų ir 30% sunkių NA darbe įvyko atliekant

statybos ir remonto darbus (15 grafikas), 27% mirtinų ir 22% sunkių - sandėliavimo,

transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbus. Aptarnaujant ir prižiūrint technines

priemones, mechanizmus, automobilius įvyko 9% sunkių NA darbe.

15 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių dėl kritimo iš aukščio, pasiskirstymas pagal

atliekamus darbus


Eksploatuojant ar prižiūrint potencialiai pavojingus įrenginius įvyko 3 sunkūs NA

arba 3% nuo visų sunkių NA darbe ir 30 lengvų arba 1% NA darbe. 2 sunkūs ir 16 lengvų

NA darbe įvyko eksploatuojant ar prižiūrint kėlimo kranus ir jų įrangą ir 1 sunkus NA arba

0,9% - eksploatuojant liftą. Pastarasis įvyko maisto produktų gamybos įmonėje. Vienas

sunkus NA, įvykęs, eksploatuojant ar prižiūrint kėlimo kranus ir jų įrangą, įvyko statybos

įmonėje, o kitas – metalų apdorojimo įmonėje.

21% mirtinų NA darbe įvyko patiems darbuotojams pažeidus darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktų reikalavimus, 15% - neužtikrinus pakankamos vidinės saugos ir

sveikatos būklės kontrolės įmonėje (16 grafikas), 13% - netinkamai vykdant pavojingus

11

darbus (tame tarpe ir statybvietėse), 11% - dėl eismo taisyklių pažeidimo, 8% - dėl darbo

priemonės neatitikimo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, 6% -

netinkamai apmokius ar ne instruktavus darbuotojo, 4% - dėl netinkamo darbo vietos

įrengimo, 2% dėl technologinio proceso, gamybos būdo neatitikimo saugos ir sveikatos

norminių teisės aktų reikalavimo.

16 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių 2014 metais, pagrindinės priežastys


Trečdalio sunkių NA darbe priežastimi buvo pačių darbuotojų jiems privalomų

lokalinių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, 16% - saugos ir sveikatos darbe vidinės

kontrolės nepakankamumas, 9% – netinkamas pavojingų darbų organizavimas (tame tarpe ir

statybvietėse). 2014 m. beveik pusė (47%) lengvų nelaimingų atsitikimų įvyko dėl pačių

darbuotojų jiems privalomų vykdyti instrukcijų reikalavimų pažeidimo.

Dėl eismo įvykių užregistruota 8 mirtini ir 10 sunkių NA (arba atitinkamai 13% ir

9%), iš kurių 6 mirtini arba 75% ir 7 sunkūs arba 70% NA įvyko transporto įmonių

darbuotojams. Visi eismo įvykiai įvyko dėl Eismo taisyklių pažeidimo.

Per metus 17 sunkių ir 10 mirtinų NA darbe įvyko esant darbuotojams neblaiviems. Tai sudaro 15% visų šalyje įvykusių ištirtų sunkių ir 19% mirtinų NA darbe.

3 sunkūs (18%) ir 3 mirtini (30%) NA darbe įvyko žemės ūkio įmonėse (17

grafikas). 4 sunkūs (23%) ir 2 mirtini NA darbe (20%) statybos, 4 sunkūs (23 %) ir 1 (10%)

mirtinas apdirbamosios gamybos įmonėse, iš kurių 1 sunkus ir 1 mirtinas įvyko plastikinių

gaminių gamyboje, po 1 sunkų – maisto produktų, tekstilės gaminių bei metalinių gaminių

gamyboje), po 2 sunkius (po 12%) ir po 1 (po 10%) mirtiną NA įvyko švietimo ir

administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse.

Lengvi NA darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, sudaro 0,4% visų NA darbe.

12

17 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, pasiskirstymas pagal

EVR


46% sunkių ir 20% mirtinų NA darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, įvyko

atliekant sandėliavimo, pakrovimo iškrovimo darbus, atitinkamai 18% ir 10% - atliekant

statybos, statybos remonto darbus, 12% ir 20% - atliekant žemės ūkio darbus, 6% ir 10% -

aptarnaujant, remontuojant įrenginius bei mechanizmus (18 grafikas). 10% mirtinų NA

darbe įvyko atliekant miško kirtimo darbus bei 20% - einant įmonės teritorija.

Trečdalis (8 atvejai) mirtinų ir sunkių NA darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs

darbuotojai, įvyko jiems nukritus iš aukščio, po 2 atvejus - nukritus daiktams, kroviniams iš

aukščio, patiems darbuotojams nugriuvus, juos sužalojo stacionarios transporto priemonės

(transporteriai), gyvūnai, 3 atvejais – kelių transporto priemonė, po 1 atvejį - darbuotoją

sužalojo veikiantis ar virstantis įrenginys, aštrūs daiktai, žemių, statinio dalies griūtis.

18 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, pasiskirstymas pagal

atliekamus darbus


13

Didžiausi mirtinų NA darbe dažnumo rodiklio (Kd) įverčiai buvo Tauragės (17,2),

Panevėžio (7,6), Klaipėdos (6,9), Šiaulių (6,1), Utenos (5,2), Alytaus ir Kauno (po 5,1);

mažiausi – Telšių (4,8), Vilniaus (3,9), Marijampolės (2,7) apskrityse.

3. Profesinių ligų, užregistruotų 2014 metais, analizė

Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, per metus užregistruotos 474

profesinės ligos (toliau – PL) 278 asmenims. 2014 m. vyrams nustatytos 356 (75%),

moterims - 118 (25%) PL. Pagal dažnumą 100 tūkst. dirbančiųjų tenka 40,5 PL. Jungiamojo

audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos sudarė 58,6% (278 PL), ausų ligos - 18,6% (88

PL), nervų sistemos ligos - 16,2% (77 PL) visų nustatytų PL (19 grafikas).

Daugiausia PL 2014 m. lėmė fizikiniai veiksniai – 64,8% arba 307 PL. 88 PL

sąlygojo akustinis triukšmas, 219 PL – visą kūną ir rankas veikianti vibracija. Ergonominiai

veiksniai lėmė 29,8% arba 141 PL (20 grafikas).

19 grafikas

PL pasiskirstymas pagal priežastis

20 grafikas

PL pasiskirstymas pagal priežastis


59,5% (247 PL) nustatyta 55 - 64 metų amžiaus asmenims, turintiems 31 - 40 metų

darbo stažą. Turintiems darbo stažą iki stažą iki 19 metų užregistruota 21 PL (21 grafikas).

Dažniausiai PL suserga įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai bei kvalifikuoti

darbininkai ir amatininkai - šių profesijų darbuotojams nustatytos atitinkamai 262 PL ir 111

PL (arba bendrai 78,7% visų profesinių ligų) (22 grafikas).

21 grafikas

PL pasiskirstymas pagal bendrą

darbo stažą

22 grafikas

PL pasiskirstymas pagal

darbuotojų profesijas


14

Pagal ekonominės veiklos rūšis daugiausia PL diagnozuota apdirbamojoje gamyboje

28,3% (134 PL), statybose – 23,6% (112 PL), žemės ūkyje ir miškininkystėje – 17,9% (85

PL), transporte 10,1% (48 PL). Pagal PL dažnumą daugiausia PL diagnozuota žemės ūkyje

ir miškininkystėje 302,8 PL 100 tūkst. dirbančiųjų (85 PL), kasyboje ir karjerų

eksploatavime 152,6 (4 PL), statybose 130,3 (112 PL) (23 grafikas).

23 grafikas

PL dažnumo pasiskirstymas

pagal EVR

24 grafikas

PL dažnumo pasiskirstymas

pagal apskritis


Pagal PL dažnumą apskrityse daugiausia PL nustatyta Telšių apskrityje - 195,3 PL

100 tūkst. dirbančiųjų (81 PL), Marijampolės apskrityje – 98,5 (36 PL), Tauragės apskrityje

– 77,5 (18 PL), Alytaus apskrityje - 76,6 (30 PL) (24 grafikas).

4. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BEI DARBO TEISĖS AKTŲ

REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMŲ ANALIZĖ

Per metus darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) bei darbo santykius

reglamentuojančių teisės aktų (toliau – DSS ir darbo teisės aktai) laikymosi klausimais

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos (toliau – VDI) atliko 10,5 tūkst. ūkio subjektų patikrinimų (patikrinta daugiau

kaip 11% veikiančių ūkio subjektų). Patikrinimai buvo orientuojami ne į griežtus tikrinimus,

o į pagalbą įmonėms konsultavimu bei informavimu – 4,7 tūkst. atvejų darbdaviui

atstovaujantiems asmenims įteikti klausimynai su rekomendacijomis nustatytų DSS bei

darbo teisės aktų reikalavimų vykdymo neatitikimų pašalinimui, kuriose akcentuojamas

dėmesys į DSS ir darbo teisės aktų politikos įmonėje formavimą, kompleksiškai sprendžiant

šiuos klausimus, racionaliai panaudojant turimus žmogiškuosius ir finansinius resursus.

Daugiau kaip 100 tūkst. asmenų konsultuota DSS ir darbo teisės aktų taikymo klausimais

(25 grafikas).

25 grafikas

DSS ir darbo teisės aktų aiškinimas ir asmenų konsultavimas


15

Mažinant administracinę naštą verslui bei optimizuojant ūkio subjektų priežiūros

(kontrolės) veiklą, siekta veiksmingai bendradarbiauti su kitomis ūkio subjektų priežiūros

(kontrolės) institucijomis ir įstaigomis koordinuojant, pirmiausiai – nelegalaus darbo

apraiškų, tikrinimus ir bendrų sprendimų priėmimą. Kartu su kitomis ūkio subjektų

priežiūros ir kontrolės institucijomis (dalyvaujant jų atstovams ar dalyvaujant darbo

inspektoriams) buvo atlikta 16,8% patikrinimų. Per metus VDI inspektoriai nustatė 33,6

tūkst. neatitikčių teisės aktų reikalavimams, surašė ir įteikė darbdaviams 6,5 tūkst.

prevencinių dokumentų: 1723 reikalavimus R1 pašalinti pažeidimus, 18 reikalavimų R2

sustabdyti darbus bei metodines rekomendacijas.

4.1. DSS teisės aktų pažeidimų analizė

Atliekant įmonių ir jų atskirų struktūrinių padalinių patikrinimus 4,8 tūkst.

inspektavimų metu tikrinti DSS klausimai ir nustatyta 26,5 tūkst. neatitikčių DSS

užtikrinimo klausimais. Daugiausia (27,1%) neatitikčių nustatyta profesinės rizikos

vertinimo klausimais.

26 grafikas

Daugiausia nustatytų neatitikčių DSS reikalavimams (%)

0

5

10

15

20

25

30

Dėl profesinėsrizikos

vertinimo

Dėl darbdaviuiatstovaujančio

asmens,darbuotojųmokymo iratestavimo

Dėl darbopriemonėsbūklės ir

naudojimo. Išjų:

dėlpotencialiaipavojingųįrenginiųpriežiūros

Dėlprivalomųjų

sveikatospatikrinimų

Dėl darbuotojųaprūpinimo

asmeninėmisapsaugos

priemonėmis

Dėl darbuotojųinstruktavimo

27,1

10,5

6,65,2

3,45,1

1,1


1267 atvejais, kai buvo nustatyti DSS pažeidimai, dėl 3,3 tūkst. pažeidimų surašyti

ir įteikti darbdaviams Reikalavimai R1 pašalinti nustatytus pažeidimus VDI inspektoriaus

nustatytais terminais. Daugiausia (48,4%) DSS pažeidimų nustatyta įmonėse, kuriose dirba

nuo 10 iki 49 darbuotojų (27 grafikas).

27 grafikas

Nustatyti DSS pažeidimai pagal įmonių dydį (%)


16

Pagal ekonomines veiklas (28 grafikas) daugiausia DSS pažeidimų nustatyta

statyboje (35,9%), apdirbamojoje gamyboje (23%), transporte (12,5%). Iš apdirbamosios

gamybos sektorių (29 grafikas) – medienos (25,6%), metalo (15,5%), tekstilės (12,1%)

sektoriuose.

28 grafikas

Nustatyti DSS pažeidimai pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis


29 grafikas

Apdirbamoji pramonė


Patikrintose įmonėse 483 atvejais nustatyti 502 DSS pažeidimai (30 grafikas) dėl

profesinės rizikos vertinimo. Daugiausia pažeidimų nustatyta apdirbamojoje pramonėje

(23,7%) ir statyboje (19,1%).

17

30 grafikas

Nustatyti pažeidimai dėl rizikos vertinimo pagal ekonominės veiklos rūšis (%)


Pagal įmonių dydį (31 grafikas) 49,2% visų pažeidimų dėl profesinės rizikos

vertinimo nustatyta įmonėse su 10-49 darbuotojais, 23,5% - įmonėse su 50-249 darbuotojais.

31grafikas

Nustatyti pažeidimai dėl profesinės rizikos vertinimo pagal įmonių dydį (%)


Dėl DSS teisės aktų reikalavimų neatitikimo 42 atvejais pareikalauta uždrausti

naudoti 16 darbo priemonių (iš jų 3 potencialiai pavojingų įrenginių (PPĮ)) ir sustabdyti

darbus 43 darbo vietose. Uždraustos naudoti darbo priemonės ir darbo vietos, kuriose

pareikalauta sustabdyti darbus, pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis - 32 grafike.

18

32 grafikas

Uždraustos naudoti darbo priemonės ir darbo vietos, kuriose stabdyti darbai pagal

įmonių EVR

(% nuo iš viso uždraustų naudoti darbo priemonių ar sustabdytų darbų)


Daugiausia darbo priemonių uždrausta naudoti (33 grafikas) dėl techniškai

netvarkingos būklės (sugadintos kai kurios dalys ar mazgai, nepilnai ar netinkamai

sukomplektuotos, nuimti apsaugai, susidėvėjusios, yra defektų turinčių įtaką saugai ir pan.)

– 26,3%, nustatoma ir pagrįstai įrodoma, kad priemonė yra nesaugi (pvz., NA darbe atveju,

įrodžius konstruktyvius trūkumus ir pan.) – 26,3%, neturi būtinų atitiktį patvirtinančių bei

naudojimo dokumentų (atitikties deklaracijos, atitikties sertifikato, naudojimo instrukcijų)

arba šie dokumentai yra suklastoti, pamesti ar kitaip netinkami - 21%.

33 grafikas

Priežastys, dėl kurių uždraustos naudoti darbo priemonės


19

Sustabdyti darbai dėl priežasčių (34 grafikas): 28,3% - kai buvo rizika įvykti NA

darbe dėl kritimo iš aukščio, 23,8% - kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos

priemonių ir (ar) kai darbuotojas (darbuotojai) neaprūpinti asmeninėmis apsaugos

priemonėmis, taip pat, kai yra rizika įvykti NA darbe sugedus darbo priemonei ar dirbama

pažeidžiant nustatytus technologinius reikalavimus.

34 grafikas

Dažniausios darbų sustabdymo priežastys (%)


Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre 2014 m. gruodžio 31 d.

duomenimis buvo užregistruota 35,3 tūkst. PPĮ (1 lentelė).

1 lentelė

PPĮ pagal

grupes Viso AT DD ES KA KR LF LK SI TA VL

Naudojami PPĮ 31790 37 352 277 837 8116 8329 28 10073 2317 1424

Netinkami

naudoti PPĮ 189 2 2 0 13 58 42 0 52 19 1

Laikinai

nenaudojami

PPĮ 3311 53 19 15 149 1458 341 3 802 330 141

Viso

užregistruota

PPĮ registre 35290 92 373 292 999 9632 8712 31 10927 2666 1566

Šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos duomenys. *AT - pramoginiai

įrenginiai ir jų įranga; DD - degiąsias dujas naudojantys pramoniniai įrenginiai ir jų

įranga; ES - eskalatoriai ir jų įranga; KA - garo ir vandens šildymo katilai ir jų įranga; KR

- kėlimo įrenginiai ir jų įranga; LF - liftai ir jų įranga; LK - lynų keliai, funikulieriai ir jų

įranga; SI - slėginiai indai ir jų įranga; TA - pavojingų medžiagų talpyklos ir jų įranga;

VL - pavojingų medžiagų slėginiai vamzdynai, slėginiai garotiekiai ir karšto vandens

vamzdynai bei jų įranga.

20

4.2. Darbo teisės aktų vykdymo pažeidimų analizė

Atliekant įmonių (jų atskirų struktūrinių padalinių) patikrinimus 8,9 tūkst.

inspektavimų metu buvo tikrinti darbo teisės aktų vykdymo klausimai ir nustatyta 7 tūkst.

neatitikčių šių teisės aktų reikalavimams. Daugiausia (67,3%) neatitikčių nustatyta dėl

darbo ir poilsio organizavimo (35 grafikas).

35 grafikas Neatitiktys darbo teisės aktų vykdymo klausimais (%)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Darbo irpoilsio

organizavimo.

Iš jų:

darbo laiko poilsio laiko Dėl darboapmokėjimo.

Iš jų:

terminų,tvarkos,galutinio

atsiskaitymo

viršvalandinioir nakties

darbo

Dėl darbosutarties

sudarymo,

vykdymo irpasibaigimo

[]%

[]%

[]% []% []%

[]%[]%


Dėl 1329 pažeidimų surašyti ir įteikti Reikalavimai R1 pažeidimams pašalinti VDI

inspektorių nustatytais terminais. Pagal įmonių dydį (36 grafikas) daugiausia darbo teisės

aktų vykdymo pažeidimų nustatyta įmonėse, kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų.

36 grafikas

Darbo teisės aktų pažeidimai pagal įmonių dydį


21

4.3. Skundų ir pranešimų analizė

Per metus VDI gavo 10,2 tūkst. skundų ir pranešimų dėl viešojo intereso

pažeidimų, juose buvo iškelta 11,6 tūkst. klausimų. Iškeltų klausimų pasiskirstymas

pateiktas 37 grafike. Per ataskaitinį laikotarpį gautuose skunduose, pranešimuose vyravo

darbo teisės klausimai. DSS klausimai sudaro 7,6% visų pateiktų klausimų. Išnagrinėjus

gautus skundus ir pranešimus, 3110 atvejų nei vienas iškeltas faktas nepasitvirtino (30,5%

gautų skundų ir pranešimų).

37 grafikas

Skunduose ir pranešimuose keliamų klausimų pasiskirstymas


Analizuojant išnagrinėtų skundų ir pranešimų dažnumą pagal ūkių subjektų

ekonomines veiklas, daugiausiai jų buvo gauta iš darbuotojų, dirbančių statybos ir prekybos

veiklose. Ūkių subjektų ekonomines veiklos, iš kurių dirbančiųjų gauta daugiausia skundų ir

pranešimų dėl viešojo intereso pažeidimų, pavaizduotas 38 grafike.

38 grafikas

Daugiausia gaunamų skundų ir pranešimų dėl viešo intereso pažeidimų pasiskirstymas

pagal ūkių subjektų ekonomines veiklas


22

III. NELEGALAUS DARBO KONTROLĖ

VDI nelegalaus darbo prevencijos bei kontrolės klausimais per 2014 m. atliko 5,6

tūkst. nelegalaus darbo patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti 1429 nelegaliai dirbę

asmenys, iš kurių 14 asmenų iki 18 metų bei 41 užsienietis. Už nelegalaus darbo naudojimą

per 2014 metus surašyti 269 administracinių teisės pažeidimų (ATP) protokolai dėl 512

asmenų pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 413

straipsnį (Nelegalaus darbas) bei išnagrinėtos 713 administracinio teisės pažeidimų bylų

pagal ATPK 172 straipsnį (Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas). Pagal

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 121 straipsnio 1 dalį

(darbdaviams – juridiniams asmenims, leidusiems dirbti nelegaliai trečiosios šalies

piliečiams) buvo surašyti 9 pažeidimų protokolai. Pažymėtina, kad po atliktų inspektavimų

darbdaviai įdarbino 47 asmenis. Apie vykdomą neteisėtą veiklą buvo išsiųsti 39 pranešimai

kitoms institucijoms pagal kompetenciją.

Analizuojant VDI duomenis dėl nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų išaiškinimo

pagal ekonominės veiklos sektorius matyti, kad daugiausiai nelegalaus (neteisėto) darbo

atvejų ekonominės veiklos sektoriuose buvo nustatyta: statybose – 51,4%, kitoje veikloje –

14,1%, miškininkystėje – 7,8%, kitoje aptarnavimo veikloje – 7,8%,

didmeninėje/mažmeninėje prekyboje – 6,3% (39 grafikas). Rizikingiausieji ekonominės

veiklos sektoriai ir toliau lieka tie patys: statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba,

miškininkystė ir žemės ūkis.

39 grafikas

Nelegaliai (neteisėtai) dirbę asmenys pagal ekonominės veiklos rūšis


Įmonėse per 2014 metus buvo nustatyta apie 38% (patikrinimų – 63 %), pas fizinius

asmenis (vengimas registruoti individualią veiklą) – 58% (patikrinimų – 34%) ir pas

ūkininkus – 3% (patikrinimų – 4%) neteisėtai dirbusių asmenų (40 grafikas).

23

40 grafikas

Nelegaliai (neteisėtai) dirbę asmenys pagal sektorius


41 grafikas

ATP protokolų struktūra pagal atskirus pažeidimus


Per 2014 metus VDI pagal ATPK 172 straipsnį (Komercinės ar ūkinės veiklos

tvarkos pažeidimas) surašė 713 ATP protokolų, iš kurių 640 buvo surašyti su

administraciniu nurodymu, ir tai sudaro 89,8% visų pagal ATPK 172 straipsnį surašytų ATP

protokolų skaičiaus. Taip pat VDI pagal ATPK 172 straipsnį priėmė 73 nutarimus skirti

administracinę baudą.

IV. JAUNŲ ASMENŲ DSS IR DARBO TEISĖS GARANTIJŲ UŽTIKRINIMAS

5. Asmenų iki 18 metų nelegalaus darbo kontrolė

VDI 2014 metais atliktų tikrinimų metu šalies ūkio subjektuose nustatė jaunus

asmenis (iki 18 metų amžiaus) nelegaliai įdarbintus 13 įmonių. Skundų ir pranešimų dėl

asmenų iki 18 metų nelegalaus darbo 2014 m. negauta. Buvo gauta 19 paklausimų dėl

lengvatų ir garantijų jauniems asmenims taikymo.

Vykdant nelegalaus darbo prevenciją bei kontrolę, nustatyta 14 nelegaliai dirbančių

asmenų iki 18 metų amžiaus. Tai mažiau negu 1% nuo visų nustatytų nelegaliai dirbusių

asmenų. Daugiausiai nepilnamečių, dirbusių nelegaliai (neteisėtai), per 2014 metus buvo

nustatyta: mažmeninės prekybos veikloje – 3 nepilnamečiai (21,4% nuo visų nustatytų

nelegaliai (neteisėtai) dirbusių nepilnamečių), statyboje, žemės ūkyje, apgyvendinimo,

meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklose – po 2 nelegaliai (neteisėtai) dirbusius

24

nepilnamečius (po 14,3%). Informacija apie 2014 metais nustatytus nelegaliai (neteisėtai)

dirbusius jaunus asmenis pateikiama grafike (42 grafikas).

42 grafikas

2014 metais nustatyti nelegaliai (neteisėtai) dirbę jauni asmenys (iki 18 metų) pagal

ekonominės veiklos rūšis


6. Sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, įvykę jauniems darbuotojams (iki 18

metų amžiaus)

Įvyko 2 sunkūs NA arba 1,7% nuo visų sunkių NA ir 39 lengvi NA darbe arba

1,3% nuo visų lengvų NA jauniems darbuotojams, kurių amžius buvo iki 18 metų. Abu

sunkūs NA įvyko pagalbiniams darbininkams atliekant statybos, statybos remonto darbus.

Vienas jų buvo statybos įmonės, o kitas mašinų remonto įmonės darbuotojas.

Nukentėjusiųjų darbuotojų stažas buvo iki vienerių metų (vieno - 4 dienos, o kito - 7

mėnesiai). Vieno nukentėjusio NA darbe priežastimi buvo jo neapmokymas, o kitas pats

pažeidė lokalinio teisės akto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis

darbo inspektorius Gintaras Čepas

Gediminas Noreika, tel. (8 5) 213 9768, el. p. [email protected]

Saulius Balčiūnas, tel. (8 5) 213 9759, el. p. [email protected]

Juozas Jucevičius, tel. (8 5) 213 3756, el. p. [email protected]

Raminta Petrauskaitė – Banienė, tel. (8 5) 213 9771, el. p. [email protected]
mailto:[email protected]

ataskaita apie darbuotojŲ saugos ir sveikatos …ataskaita apie darbuotojŲ saugos ir sveikatos...

Documents