ataskaita - lrvzum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/lt_versija/...kaunas - 2011 m. 2 taikomieji...

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLO CENTRO

AGROCHEMINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA

TAIKOMOJO MOKSLINIO TYRIMO

AUGALINĖS KILMĖS ATLIEKŲ PANAUDOJIMO TRĘŠIMUI, JŲ

NORMŲ NUSTATYMO, KITŲ AUGALINIŲ TRĄŠŲ ŢEMĖS ŪKYJE

NAUDOJIMO BŪDŲ TYRIMAI, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS

ATASKAITA

Pagrindiniai vykdytojai: dr. Romas Maţeika

prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis

dr. Antanas Antanaitis

dr. Šarūnas Antanaitis

KAUNAS - 2011 m.

2

Taikomieji moksliniai tyrimai atlikti remiantis 2010 m. lapkričio 9 dienos Lietuvos Respublikos

ţemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-991 ir 2010 m. lapkričio 29 d. sutartimi su Nacionaline

mokėjimo agentūra prie Ţemės ūkio ministerijos Nr. MT/10-20.

Taikomojo mokslinio tyrimo pagrindiniai vykdytojai ir ataskaitos rengėjai:

dr. Romas Maţeika,

prof. habil.. dr. Gediminas Staugaitis,

dr. Antanas Antanaitis,

dr. Šarūnas Antanaitis.

Kiti vykdytojai:

Linas Putelis,

Antanas Švėgţda,

Karolina Bernotaitytė

Dalė Vekvert

Graţina Jankauskienė

Laimutė Malaševičienė,

Rima Staniulienė,

Valė Jasukaitytė,

Violeta Baltuškaitė,

Marija Gaumanienė,

Karolina Bernotaitytė,

Virginija Tvaskūnaitė,

Vitas Burneikis,

Vilija Nivinskienė,

Irina Veršinina.

Taikomieji moksliniai tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Agrocheminių

tyrimų laboratorijoje 2010 m. lapkričio – 2011 m. birţelio mėnesio laikotarpiu.

3

TAIKOMOJO MOKSLINIO TYRIMO „AUGALINĖS KILMĖS ATLIEKŲ PANAUDOJIMO

TRĘŠIMUI, JŲ NORMŲ NUSTATYMO, KITŲ AUGALINIŲ TRĄŠŲ ŢEMĖS ŪKYJE

NAUDOJIMO BŪDŲ TYRIMAI, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS“

SANTRAUKA

Didţiausias kiekis augalinės kilmės atliekų susidaro augalininkystėje tai javų šiaudai,

cukrinių runkelių lapai ir bulvienojai. Kasmet Lietuvos ţemės ūkyje susidaro apie 2,8-3,9 mln. t.

šiaudų, apie 0,5 mln.t rapsų šiaudų, apie 0,6 mln. t cukrinių runkelių lapų ir nuovalų, bei apie

0,15 mln. t.bulvienojų. Bendra mase tai dideli kiekiai (apie 5 mln. t.), bet jie labai išsklaidyti po

visą šalies teritoriją, nes iš 1 ha pasėlio ţėmės ūkio kultūrų gali susidaryti vidutiniškai tik apie 3 t.

šiaudų ar buvienojų. Paskaičiuota kad iš 1 ha cukrinių runkelių susidaro apie 27 t atliekų.

Apskaičiuota, kad bendras kiekis augalinės kilmės atliekų yra apie 6 mln. t.(iš šio kiekio apie 1

mln. t. susidaro augalinės kilmės atliekų maisto ir ţemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonėje)

Į šį kiekį neįskaičiuotos komunalinės augalinės kilmės atliekos bei atliekos (nupjauta vejų ţolė,

sugreboti lapai ir kitos mėgėjiškos sodininkystė ir darţininkystės atliekos) kurias gyventojai

individualiose valdose kompostuoja. Vargu ar šią dalį atliekų įmanoma tiksliai įvertinti,

daugelyje Europos šalių tas kiekis svyruoja nuo 200 iki 500 kg gyventojui per metus , manoma

kad Lietuvoje komunalinių augalinės kilmės atliekų kiekis būtų apie 1 mln. t.

Didţioji dalis šiaudų (apie 40-50 %) sunaudojama kraikui (manome kad brangstant

durpėms ši tendencija išliks ateityje). Likusi dalis priklausomai nuo poreikio ir galimybių turėtų

būti naudojama kurui arba komposto gamybai. Pastaruoju metu brangstant iškastiniam kurui

šiaudai tampa konkurencingu kuru vietinėse kaimo vietovių katilinėse. Kurui reikėtų naudoti

sausus šiaudus, kurių C/N labai aukštas, o sudėtyje yra maţai azoto, sieros ir chloro. Drėgni ir

turintys sudėtyje daugiau azoto bei fosforo šiaudai galėtų būti efektyviai panaudojami ūkininkų

mėšlidėse komposto gamybai

Didţiausia „tręšiamąja“ vertę iš visų augalininkystės atliekų turi cukrinių runkelių lapai ir

nuovalos. Apskaičiuota, kad teoriškai 1 ha šios kultūros pasėlio susidaro apie 27 t. atliekų kuriose

yra apie 109 kg bendrojo N, 30 kg bendro fosforo išreikšto P2O5, bei 163 kg K2O. Manoma, kad

šias atliekas paskleidus ir aparus, bei joms suirus sekančiais metais ţemės ūkio kultūros gali

įsisavinti 20 – 35 % aukščiau minėto maistinio medţiagų kiekio. Tačiau tyrimų šia tema nėra.

4

Visiškai nerasta literatūros nagrinėjančios apartų augalinių atliekų irimo proceso dirvoţemyje.

Tik esama mokslo straipsnių nagrinėjančių apartų šiaudų irimą ir jo įtaką dirvoţemiui.

Šiaudų naudojimas tiesiogiam dirvoţemio tręšimui maţai efektyvus, nes šiaudai pirmais

metais irimo procesui naudoja daug dirvoţemio mineralinio azoto. Atlikti agrocheminiai

bandymai su laukų tręšimu šiaudais patvirtino šią hipotezę.

Tręšimo augalinėmis atliekomis ekonominį efektyvumą sąlygoja šie veiksniai:

mineralinių trąšų kaina rinkoje, sąnaudų augalines atliekas surinkti ir įterpti į dirvoţemį dydis. .

Šiuo metu didejant mineralinių trąšų kainoms, optimizuojant sąnaudas reikalingas tręšimui

augalinėmis atliekomis galima būtų gauti apčiuopiamą ekonominį efektą. Tačiau turima

informacija rodo, kad apartų didelių augalinių atliekų kiekų irimas neduoda laukiamo tręšimo

efekto. Todėl siūloma augalines atliekas naudoti komposto gamybai. Nagrinėtinas varijantas

kompostuoti ūkiuose augalines atliekas su mėšlu ir gautą kompostą naudoti laukų tręšimui. Šį

varijantą mūsų laboratorijos specialistai detaliai išnagrinėjo studijoje „Komposto, naudojamo

ţemės ūkyje, kokybės reikalavimų analizė ir įvertinimas“.

Kiek atskirose pramonės šakose susidaro augalinės kilmės atliekų pavyko įvertinti tik

apytikriai, nes skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus kiekius. Dėl įmonių technoginių skirtumų ir

skirtingo atliekų panaudojimo sprendimo, netgi toje pačioje perdirbimo šakoje vyrauja dideli

skirtumai.. Surinkta pastarūjų metų statistinė informacija apie augalinių atliekų kiekius ir

nustatyta koki kiekiai augalinių atliekų susidaro produkcijos vienetui. Stebima atliekų kiekio

produkcijos vienetui maţėjimo tendencija.

Cukraus gamyboje susidaro gan didelis kiekis augalinės kilmės atliekų net iki 50-55 %

nuo perdirbamo cukrinių runkelių kiekio, tačiau beveik visos šios atliekos sušeriamos

gyvuliams.Cukrinių runkelių plovimo ir kalkių dumblo panaudojimas tręšimui ir kalkinimui

galimas tik įvertinus jų taršą sunkiais metalais ypač kadmiu.

Etilo spirito ir bioetanolio gamyboje susidaro didelis kiekis (> 300 tūkst t.) skystų atliekų

ţliaugtų. Paprastai jų susidaro 1 tonai gaminamo etanolio apie 11 tonų. Tai rūgščios (pH ≈4,0),

nedaug maistinių medţiagų turinčios augalinės atliekos. Ţliaugtus galima efektyviai panaudoti

kompostų gamyboje. Jų pagalba būtų galima kompostavimo proceso metu reguliuoti drėgmę.

Ypač ši medţiaga būtų naudinga turint kompostavimui medţiagas su maţa drėgme (< 10 % ), o

rūgštingumą galima sumaţinti komposavimui panaudojant dolomito ir klinčių gavybos atliekas.

Ţliaugtų panaudojimas biodujų gamybai leidţia iš šios atliekos išgauti energiją ir ją

paversti labiau tręšimui tinkama medţiaga biokompostu. Biokomposte 2-3 kartus daugiau

maistinių medţiagų ir jį patogiau naudoti laukų tręšimui. Biokomposte esantis didesnis cinko

5

kiekis turėtų teigiamai veikti kultūras jautrias cinko trūkumui. Biokompostai gali turėti organinių

medţiagų stabdančių augalų augimą,todėl prieš tręšimą patartina atlikti fitotoksinius jų tyrimus.

Biodyzelino gamyboje susidaro didelis kiekis (> 200 tūkst.t.) rapsų išspaudų. Ši atlieka

šiuo mrtu beveik visa sunaudojama pašarams. Pagal kompostų kokybės vertinimo sistemą rapsų

išspaudos turi maisto medţiagų kiekius artimus vidutiniams ir gali būti naudojamos tręšimui.

Tačiau patartina prieš jų naudojimą atlikti fitotoksinius tyrimus

Alaus gamyboje susidarančios skystos mielių atliekos ir saladynai naudojami gyvulių

pašarams, tiesioginiam laukų tręšimui dėl maţų maistinių medţiagų menkai tinka. Manome, kad

alaus gamybos atliekas būtų tikslinga naudoti gyvulių pašarų arba kompostų gamybai. Šios

atliekos savo sudėtimi ir savybėmis tenkina reikalavimus keliamus gero komposto (tinkamo

ekologinei ţemdirbystei) ţaliavoms.

Grūdų perdirbimų atliekų kiekis svyruoja 50 tūkst t., nes priklauso nuo grūdų augimo

sezono (drėgnas ar sausas buvo), perdirbamo kiekio, technologijos bei įrengimų techninio stovio.

Bet didţiausias atliekų kiekis susidaro grūdus apdorojant, tai Lietuvoje būtų nuo 25 iki 30 tūkst.

t., kombinuotų pašarų gamyboje atliekos sudaro tik apie 2 tūkst t, miltų gamyboje nesiekia net 0,5

tūkst. t. Kombinuotų pašarų ir miltų gamyba savo atliekas teikia ūkinikams gyvulių šėrimui.

Ekonominiu poţiūriu grūdų perdirbimo atliekas naudingiausia panaudoti gyvulių šėrimui.

Tačiau esant atliekose pelėsiui ar puviniui jos šiam tikslui netinka tuomet lieka 3 alternatyvūs

sprendimai. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis virš 1 tūkst t šių atliekų sudeginama.

Aišku jei atlekose drėgmės kiekis maţas( < 10 % ) jos gali būti sėkmingai sumaišius su kitu

biokuru sudegintos vietinėse katilinėse.Tačiau palyginti ţemas C/N santykis 25 rodo, kad

naudingiau būtų iš šias atliekas naudoti kaip ţaliavą komposto gamybai, nes tiesioginiam

dirvoţemio tręšimui, dėl taršos piktţolių sėklomis, panaudojimas problematiškas.

6

TURINYS

TURINYS .............................................................................................................................. 6

ĮVADAS ................................................................................................................................. 7

1. AUGALINĖS KILMĖS ATLIEKŲ RŪŠYS, KIEKIAI IR SUDĖTIS ............................... 7

1.1. Augalinės kilmės atliekų rūšys ir kiekiai ......................................................................... 7 1.1.1 Augalinės kilmės atliekos susidarančios tiesiogiai ţemės ūkyje. ............................. 11

1.1.2 Alaus pramonės augalinės kilmės atliekos ............................................................... 16 1.1.3. Grūdų perdirbimo pramonės augalinės kilmės atliekos .......................................... 20 1.1.4. Cukraus pramonės augalinės kilmės atliekos .......................................................... 25

1.1.5. Darţovių ir vaisių perdirbimo pramonės augalinės kilmės atliekos ........................ 32 1.1.6. Alkoholio, bioetanolio ir biodyzelinio kuro gamybos augalinės kilmės atliekos. .. 37

1.2. Augalinės kilmės atliekų sudėtis .................................................................................... 48

1.2.1. Cheminė sudėtis ....................................................................................................... 48 1.2.1.1. Makroelementai ............................................................................................... 48 1.2.1.2. Mikroelementai ................................................................................................ 50

1.2.1.3. Azoto ir anglies santykis .................................................................................. 50 1.2.2. Kitos medţiagos ...................................................................................................... 51

2. TRĘŠIMAS AUGALINĖS KILMĖS ATLIEKOMIS .................................................... 51

3. IŠVADOS ......................................................................................................................... 53

4. REKOMENDACIJOS ..................................................................................................... 55

5. NAUDOTA LITERATŪRA ............................................................................................. 55

7

ĮVADAS

Projekto tikslas - parengti augalinės kilmės atliekų panaudojimo tręšimui, jų normų

nustatymo, kitų augalinių trąšų ţemės ūkyje naudojimo būdus

Šiam tikslui pasiekti buvo siekta atsakyti į šiuos uţdavinius:

1. Nustatyti kokių augalinių kultūrų susidariusios atliekos gali būti naudojamos įvairiems

dirvoţemiams tręšti.

2. Koks optimaliausias augalinės kilmės trąšų kiekis gali būti naudojamas skirtingų rūšių

augalų grupėms tręšti.

3. Nustatyti kiek ir kokiomis sąlygomis, kokiu laikotarpiu augalinės kilmės atliekų galima

panaudoti ţemės ūkyje.

4. Nustatyti augalinės kilmės atliekų apdorojimo ir panaudojimo būdus taikant jas

tręšimui.

5. Pateikti moksliškai pagrįstas išvadas – rekomendacijas dėl tyrimo rezultatų bei jų

pritaikymo ir pasiūlymus dėl numatytų parengti augalinės kilmės atliekų naudojimo

ţemės ūkyje normų ir tręšimo taisyklių.

1. AUGALINĖS KILMĖS ATLIEKŲ RŪŠYS, KIEKIAI IR SUDĖTIS

1.1. Augalinės kilmės atliekų rūšys ir kiekiai

Augalinės kilmės atliekas galima išskirti į dvi dideles grupes: ţemės ūkio atliekos, kurios

susidaro nuimant derlių laukuose, ir maisto pramonės augalinės kilmės atliekos, susidarančios

technologinio proceso metu perdirbant augalinę ţaliavą. Šioje studijoje remdamiesi Lietuvos

Respublikos Statistikos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, ankstesnėmis

studijomis (Uţsakovai Ūkio ir Aplikos apsaugos ministerijos) nagrinėjančiomis atliekų bei

bioskaidţių atliekų tvarkymo klausimus pabandėme įvertinti kiekius kokie susidaro Lietuvos

Respublikoje per metus augalinės kilmės atliekų (1 pav.).

8

Augalinės atliekos 1000 t

5050

124055

330

290200

Ţemės ūkio augalinės atliekos Alkoholio ir bioetanolio gamybos atliekosCukraus gamybos atliekos Aliejaus ir biodyzelino gamybos atliekosAlaus gamybos atliekos Grūdų perdirbimo atliekosVaisių ir darţovių perdirbimo atliekos

1 pav.Augalinės kilmės atliekų kiekiai susidarantys Lietuvos Respublikos ţemės ūkyje ir

maisto pramonės atskiruose sektoriuose

Apskaičiuota, kad bendras kiekis augalinės kilmės atliekų yra apie 6 mln. t. Į šį kiekį

neįskaičiuotos komunalinės augalinės kilmės atliekos bei atliekos (nupjauta vejų ţolė, sugreboti

lapai ir kitos mėgėjiškos sodininkystė ir darţininkystės atliekos) kurias gyventojai individualiose

valdose kompostuoja. Vargu ar šią dalį atliekų įmanoma tiksliai įvertinti, daugelyje Europos šalių

tas kiekis svyruoja nuo 200 iki 500 kg gyventojui per metus , manoma kad Lietuvoje

komunalinių augalinės kilmės atliekų kiekis būtų apie 1 mln. t.

Didţiausią dalį augalinės kilmės atliekų kiekyje sudaro įvairių javų šiaudai (apie 75 %). Iš

maisto pramonėje susidarančių atliekų didţiausi kiekiai susidaro alkoholio ir bioetanolio

gamyboje ţliaugtų, cukraus gamyboje cukrinių runkelių išspaudų bei biodyzelino ir aliejaus

gamyboje rapsų išspaudų (2 pav.).

9

Augalinės atliekos %

65,310,0

6,7

2,5

5,0

3,31,6

0,84,00,7

Javų šiaudai Rapsų šiaudai Cukrinių runkelių lapaiBukvienojai Ţliaugtai Rapsų išspaudosCukrinių runkelių išspaudos Grūdų perdirbimo liekanos SaladynaiKiti

2.pav. Atskirų augalinės kilmės atliekų rūšių dalis bendrame kiekyje.

Augalinės kilmės atliekos maisto pramonėje nors sudaro palyginti nedidelę dalį (apie 10-

15 %) visų šios kilmės atliekų, tačiau jos skirtingai nuo ţemės ūkyje susidarančių atliekų

koncentruojasi maţoje gamybinės įmonės teritorijoje. Tai kelia ir ekologines ir ekonomines

problemas. Ekologiniu poţiūriu didelio kiekio augalinės kilmės atliekų sukoncentravimas

nedidelėje teritorijoje (virš 100 t į 1 ha) gali kelti taršos pavojų, nes šios atliekos pūdamos,

irdamos skleidţia į aplinką dujinius teršalus (amoniaką, sieros vandenilį, lakius organinius

junginius) bei į dirvoţemį ir gruntinius vandenis azoto, fosforo, kalio bei sunkiūjų metalų

junginius. Ekonominiu poţiūriu šių atliekų laikymas nuostolingas nes tam uţimama nenaudingai

didelė teritorija (įvertinkite 1 m2 kainą miesto teritorijoje), jų prieţiūra reikalauja papildomų

išlaidų. Aišku, kad didţiausia įmonei nauda kai tokių atliekų susidaro minimalūs kiekiai ir kai yra

arti jos (iki 50 km. atstumu) kiti ūkio subjektai kurie tokias atliekas pasiima iš įmonės teritorijos

bei panaudoja jas kaip gyvulių pašarą arba laukų trąšą.

10

1 lentelė. Maisto perdirbimo pramonėje susidarantis augalinės kilmės atliekų kiekiai

Įmonės gamybos

sritis,

Skliausteliuose

pateikiama įmonių

skaičius

Augalinės

kilmės atliekos

pavadinimas

Atliekų kiekis , kuris

turėtų teoriškai

susidaryti 1 tonai

produkcijos

Teoriškai

paskaičiuotas

atliekų kiekis

t.pagal 2008

m.gamybos

apimtis

Kiekis kuris

nurodomas

statistikos

duomenų

šaltiniuose

Grūdų perdirbimo

įmonės (100)

Grūdų

perdirbimo

atliekos

≈ 20 kg ≈ 40 000 23 575*

Alaus gamybos

įmonės (87)

Saladynai < 150 kg/1000 l.alaus 45 000 46 000 (2007)

43 000 (2009)

Mielių atliekos < 25kg/1000 l.alaus 7 500 8 200 (2007)

7 600 (2009)

Cukraus fabrikai

(2)

Cukrinių

runkelių

plovimo ir

valymo dumblas

Iki 0,1 % nuo

perdirbamų cukrinių

runkelių arba iki 0,5-

0,7 % nuo pagaminto

cukraus kiekio.

500-750 11 869 (2007)

Runkelių

šaknelių

gabaliukai ir

atliekos

Iki 1,0 % nuo


runkelių

6 000-9 000

Išspaudos 25-48 % nuo


runkelių kiekio

240 000

Melasa 3,5-4% nuo


runkelių

29 900

Kalkių purvas Iki 0,5 % nuo

perdirbtų runkelių

kiekio

3 000-5 000

Alkoholio,

bioetanolio gamyba

(4)

Ţliaugtai ≈ 11,0 t./1 t.

bioetanolio

300 000 589 164 t

(2007)

Biokompostas 1,0-2,75 t. 20 000-30 000

Aliejaus ir

biodyzelino

gamyba (6)

Rapsų išpaudos Apie 2 tonas

išspaudų/1t.aliejaus

Iki 200 000 t.

Vaisių ir darţovių

perdirbimo įmonės

(89)

Darţovių, bulvių

lupenos ir

nuovalos

0,5-1,0 t 8 500 946

Vaisių išspaudos 0,42 t/ 1000ltr.sulčių 3 000

*Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos duomenys

Nagrinėdami atskirų maisto pramonės sektorių: grūdų perdirbimo, cukraus, alaus,

alkoholio, aliejaus gamybos ir taipat biodyzelino bei bioetanolio gamybos augalinių atliekų

11

susidarymo klausimus, pastebėjome kad dėl įmonių technoginių skirtumų ir skirtingo atliekų

panaudojimo sprendimo, netgi toje pačioje perdirbimo šakoje vyrauja dideli skirtumai (1

lent.).Stebima atliekų kiekio produkcijos vienetui maţėjimo tendencija. Kiek atskirose pramonės

šakose susidaro augalinės kilmės atliekų pavyko įvertinti tik apytikriai, nes skirtingi šaltiniai

nurodo skirtingus kiekius.

1.1.1 Augalinės kilmės atliekos susidarančios tiesiogiai žemės ūkyje.

Kiekybės poţiūriu didţiausias atliekų kiekis susidaro augalininkystėje. Lietuvos

energetikos institutas yra atlikęs apskaičiavimus ir įvertinimus, kad Lietuvoje 2008 m bendras

javų laukuose šiaudų kiekis būtų apie 5,0 mln. t . iš kurių būtų 2,6 mln.t. kviečių šiaudai ir 1,6

mln.t. mieţių šiaudai. Jų vertinimu priklausomai nuo javų rūšies ir derlingumo skaičiuota, kad 1

tonai grūdų tenka nuo 1,7 iki 2,0 tonų natūralaus drėgnumo šiaudų. Tačiau Lietuvos ţemdirbystės

instituto specialistų nuomone tai per didelis santykis, jie mano kad šis gūdų šiaudų santykis turėtų

būti nuo 1:0,8 iki 1:1,1. Nagrinėjant literatūros duomenis pavyko rasti Vokietijos Mekleburgo-

Pomeranijos ţemės agrochemijos specialistų duomenis apie augalininkystės atliekų kiekybinius ir

kokybinius įvertinimus kurie pateikiami 2 lentelėje

2 lentelė. Vidutiniai kiekiai augalų maisto medţiagų esantys augalininkystės atliekose

Augalininkystės

produkcijos

atliekos

Maistinių medţiagų kiekiai atliekose kg/ tonoje natūralios medţiagos

Santykis

produkcijos/atliekos

N P2O5 K2O MgO S

Kviečių šiaudai 1:0,8 5,0 3,0 14,0 2,0 1,5

Rugių šiaudai 1:0,9 5,0 3,0 20,0 2,0 1,5

Kvietrugių šiaudai 1:0,9 5,0 3,0 17,0 2,0 1,5

Ţieminių mieţių

šiaudai

1:0,8 5,0 3,0 17,0 2,0 1,5

Salyklinių mieţių

šiaudai

1:0,7 5,0 3,0 17,0 2,0 1,5

Vasarinių mieţių

šiaudai

1:0,8 5,0 3,0 17,0 2,0 1,5

Aviţų šiaudai 1:1,1 5,0 3,0 17,0 1,0 1,5

Rapsų šiaudai 1:1,6 7,0 4,0 25,0 1,5 1,5

Kukurūzų stiebai 1:1,0 9,0 2,0 20,0 2,5 1,5

Cukrinių runkelių

lapai

1:0,7 4,0 1,1 6,0 1,0 0,3

Pašarinių runkelių

lapai

1:0,4 3,0 0,8 5,0 0,8 0,3

Bulvių bulvienojai 1:0,2 2,0 0,4 3,6 0,8 0,5

12

Didţiausią augalinės kilmės atliekų potencialą sudaro šiaudai. Jų derlingumas priklauso

nuo grūdinių augalų rūšies, veislės, klimatinių sąlygų ir pan. Lietuvoje nerenkami statistiniai

duomenys apie šiaudų derlingumą ir derlių. Ekspertai, skaičiuodami šiaudų gamybos potencialą,

naudoja statistinius duomenis apie grūdinių augalų plotus(2 lentelė). ir grūdų derlingumą (3

lentelė). Kaip matome iš lentelės 2.Lietuvoje grūdinių kultūrų pasėlių plotai turi tendenciją didėti,

ekspertų vertinimu esant palankiai rinkos konjunktūrai jų plotai gali padidėti iki 1500 tūkst. ha.

Ypač stebimas kviečių ir mieţių, rapsų pasėlių didėjimas nes šių grūdų didţiausia paklausa

pasaulinėje rinkoje bei jų daugiausia sunaudoja Lietuvos perdirbimo pramonė ir gyvulininkystės

ūkiai. Šiaudų derlingumas yra sietinas su grūdų derlingumu. Įvairių šalių ekspertai teigia (3

lentelė), kad šiaudų ir grūdų derlingumo santykis gali kisti nuo 0,6 iki 1,2, priklausomai nuo

augalų rūšies ir veislės.

3 lentelė. Ţemės ūkio augalų plotai (tūkst. ha) Lietuvoje 2001–2009 metais (Lietuvos

statistikos departamento duomenys)

Grūdiniai augalai 2001 2002 2003 2004 2005 2008 2009

Kviečiai 352 335 337 355 370 390 397

Mieţiai 336 365 308 293 349 332 377

Kvietrugiai 60 56 78 76 79 98 135

Rugiai 111 75 60 56 51 74 82

Aviţos 48 55 48 54 60 68 63

Bendras

grūdinių pasėlių

plotas

936 918 865 879 956 1060 1150

Rapsų 100 110 160 190

Cukrinių runkelių 26 30 25 23 20 16 15

Bulvių 102 99 94 80 74 48 47

Bendras pasėlių

plotas

1465 1446 1370 1430 1749 1747 1945

Pastaruoju metu daugiau populiarios javų veislės su trumpais šiaudais nes jos atsparios

javų išgulimui. Įvairių ekspertų vertinimu, metinis šiaudų derlingumas Lietuvoje siekia 3,5–4,0

mln. tonų. Didţioji jų dalis (apie 40 proc.) tradiciškai sunaudojama kraikui, apie 4 proc. –

pašarui, nedidelė dalis kurui, darţininkystei ir grybų auginimui. Likusioji dalis (apie 55 proc.)

būna nepanaudojama. Manoma, kad apie 10–12 proc. šiaudų derliaus (arba 300–400 tūkst. tonų)

13

galima sunaudoti energetikoje, nepadarant ţalos ţemdirbystei ir nesutrikdant jų vartojimo kitose

srityse. Įvertinus tai, kad kurui gali būti panaudota vidutiniškai 12-15% šiaudų derliaus, gaunama,

kad metinis šiaudų kuro potencialas Lietuvoje sudaro apie ~400 tūkst. t, kurio energetinis

ekvivalentas sudaro ~100 ktne.

4 lentelė. Grūdinių augalų derlingumas (t ha-1

) Lietuvoje 2001–2005 metais (LAEI, 2006)

Grūdinai augalai 2001 2002 2003 2004 2005

Kviečiai Ţieminiai 3,32 3,84 3,61 4,12 3,85

Vasariniai 2,64 2,82 3,4 3,45 3,24

Kvietrugiai Ţieminiai 2,57 2,82 2,75 3,18 2,73

Vasariniai 2,04 1,99 2,64 2,72 2,33

Mieţiai Ţieminiai 2,6 3,02 2,67 3,78 3,24

Vasariniai 2,34 2,37 2,93 2,93 2,7

Rugiai - 2,09 2,28 2,46 2,54 2,12

Aviţos - 1,77 1,77 2,38 2,23 1,92

Šiaudų kuro kaina kinta ir priklauso nuo pasirinkto įsigijimo būdo. Galimi trys šiaudų

įsigijimo būdai. Pigiausias variantas, kai šiaudais kūrenamo katilo savininkas yra ţemės ūkio

institucija, turinti nuosavus šiaudų išteklius. Antras, ekonomiškai patraukliausias būdas yra laukų

išsinuomavimas, kai juose yra nuimtas derlius. Šiuo atveju šiaudai yra surenkami tiesiogiai nuo

lauko, presuojami ir transportuojami į saugojimo ar panaudojimo vietas. Ir trečias būdas, kuris

generuoja didţiausius šiaudų kuro įsigijimo kaštus, tai tiesioginis šiaudų pirkimas iš ūkininkų.

Šiaudų kaina Lietuvoje prieš porą metų svyravo intervale nuo 3,79 iki 5,36 Lt/GJ [8].

Šiuo metu, įvertinus palaidų šiaudų pirkimo kainą lauke (vertinime priimta 3,45 Lt/GJ) apie 50

Lt/t. ir šiaudų presavimo proceso metu patiriamas sąnaudas, pagamintų šiaudų ritinių kaip

ţaliavos kaina išauga iki 9,5 Lt/GJ (arba 137 Lt/t šiaudų su baziniu 15 % drėgnumu).

Stebint iškastinio kuro nuolatinį brangimą tikėtina, kad šiaudų kuro kainos augimo

tendencija artimiausioje ateityje taipogi augs. Kaip jau buvo minėta, supresuoti šiaudai gali būti

tiesiogiai naudojami energijos gamybai arba gali tarnauti kaip ţaliava kitų produktų, tokių kaip

šiaudų granulės ir briketai, gamybai. Rekomenduojamas maksimalus ţaliavos gabenimo atstumas

– 60 km .

14

2006 metais biokuro katilinėse buvo sunaudota vos 5000 tonų šiaudų. 2007 m Lietuvoje

jau buvo ŢŪB ir ūkininkų katilinių, jų bendroji galia įvertinta 7 MW, kurios kaip kurą naudojo

šiaudus. Didesnį šiaudų kiekį galėtų panaudoti vidutinės galios kogeneracinės jėgainės 10-30

MW), naudojančios tam tikro regiono ūkiuose susidarančius šiaudus. Didesnės jėainės gali

sukurti savą logistikos sistemą, aprūpinti ūkininkus reikalinga technika. Pastaruoju metu

pradedama gaminti šiaudų granules ir briketus kurie bus naudojami kurui..

5 lentelė. Šiaudų cheminė sudėtis ir šilumingumas (Ţaltauskas, 2002)

Šiaudai Elementinė sudėtis %

Šilumingumas

MJ kg-1

C H O N S Pelenai

Kvietiniai 48,5 5,3 39,1 0,3 0,1 6,5 17,3

Mieţiniai 45,7 6,5 38,3 0,4 0,1 6,1 16,1

Rapsų 35,9 4,6 38,5 1,6 0,3 6,1 15,6

Kukurūzų 47,1 5,4 39,8 0,8 0,1 5,8 16,8

Nors šiaudai priklausomai nuo drėgmės turi palyginti nemaţą koloringumą, tačiau sieros

ir azoto buvimas šią kuro rūšį daro maţiau patrauklia ekologiniu poţiūriu, nes degimo metu

išsiskiria į aplinką kenksmingi azoto ir sieros oksidai. Parenkant šiaudus kurui reikėtų įvertinti ne

tik jų drėgmę, bet ir azoto, sieros, chloro kiekį. 4 lentelėje palyginus kviečių ir rapsų šiaudus

galima padaryti išvadą, kad kviečių šiaudai labiau tinkamesni kurui nes jų C/N santykis( apie

160) bei koloringumas didesni negu rapsų šiauduose. Rapsų šiauduose C/N santykis apie 22, bei

palyginti didelis kiekis N ir S, be to jų koloringumas 10 % maţesnis negu kviečių, tad jie būtų

labiau tinkami tręšimui ir komposto gamybai negu kurui.

Remiantis 1 lentelės duomenimis pabandysim įvertinti, kiek kiekvienais metais Lietuvoje

ţemės ūkis praranda su augalinės kilmės atliekomis maistinių medţiagų iš dirvoţemio. Šio

įvertinimo tikslas atkreipti ţemdirbių dėmesį, kad augalinių atliekų panaudojimas gali duoti

ekonominės naudos, siekiant sumaţinti išlaidas laukų tręšimui. Skaičiavimai atliekami 1 ha

ţemės naudmenų plotui pasirenkant du scenarijus trąšų rinkoje („vidutinės“ ir „didelės“ trąšų

kainos) bei auginant javus, rapsus, cukrinius runkelius ir bulves. Bulvienojai šiuose

skaičiavimuose vertinami jau išdţiūvę, pašalinti iš laukų po bulvių kasimo. Sudţiūvusiuose

bulvienojuose augalų maistinių medţiagų kiekis būna labai sumaţėjęs, nes iš jų didelė dalis

maistinių medţiagų vytimo ir dţiūvimo metu išsiplauna į dirvoţemį.

15

6 lentelė. Bendrojo azoto, fosforo ir kalio nuostoliai susidarantys iš lauko pašalinus

augalines atliekas

Ţemės

ūkio

kultūra

Derlingu

mas* t/ha

Santykis

produkcijos/

atliekų

Augalinių

atliekų

kiekis iš ha

Maistinių medţiagų nuostoliai

kg/ha

N P2O5 K2O

Javai 3,3 1:0,85** 2,8 14,0 8,4 47,8

Rapsai 2,0 1:1,6 3,2 22,4 12,8 80,0

Cukriniai

runkeliai

39,0 1:0,7 27,3 109,2 30,0 163,8

Bulvės 14,8 1:0,2 3,0 6,0 1,2 10,8 * Vidutinis statistinis 2008 m. Lietuvos ţemės ūkio derlingumas

** Įvertintas, rementis 1 lentelės duomenimis vidurkis

Didţiausi maistinių medţiagų nuostoliai būtų iš lauko pašalinant cukrinių runkelių lapus

ir kitas jų dorojimo liekanas. Didţiausi nuostoliai būna kalio ir azoto. Šiaudai o ypač rapsų ir

cukrinių runkelių lapai turi savyje sukaupę reikšmingą kiekį maistinių medţiagų, kurį būtų

galima bandyti įvertinti pinigine išraiška. Aišku, kad vertinimo rezultatą didţia dalim lemia

mineralinių trąšų kainos rinkoje.

7 lentelė. Trąšų veikliosios medţiagos kilogramo kainos

Mineralinės trąšos Veiklios

medţiagos

koncentracija

%

„Vidutinė“*

rinkos kaina

Lt./t

„Didelė“**

rinkos kaina

Lt./t

„Vidutinė“

veiklios

medţiagos

kaina Lt./kg

„Didelė“

veiklios

medţiagos

kaina Lt./kg

Amonio nitratas

(amonio salietra)

34 % N 977,20 1440 2,87 Lt/kg N 4,24 Lt/kg N

Superfosfatas 19 % P2O5 865,70 1380 4,55 Lt./kg

P2O5

7,26 Lt./kg

P2O5

Kalio chloridas 60 % K2O 1074 1270 1,78 Lt./kg

K2O

2,12 Lt./kg

K2O * 2008 m. kaina nurodyta biuletinyje Agrorinka Nr. 85.

**2011 m. pavasario kaina perkant trąšas Agro Max parduortuvėje fasuotas po 50kg be nuolaidų

Mes pasirinkome du rinkos scenarijus: „vidutinės“ ir „didelės“, nes tikėtis ţemų

mineralinių trąšų kainų, kai nuolat brangsta energetinių resursų kaina nerealu. Atliktas

įvertinimas turi daug išlygų ir gali nuo daug ko priklausyti jo rezultatas. Reikšmingiausi faktoriai

būtų azoto,fosforo,kalio kiekis atliekose ir šių medţiagų kaina rinkoje. 7 lentelėje pateikti atliekų

piniginės „teorinės“vertės skaičiavimai parodo, kad augalinės atliekos nėra bevertis „šlamštas“

kurio reikėtų bet kuria kaina atsikratyti.

16

8 lentelė. Ţemės ūkio augalinės kilmės atliekų „teorinė“vertė (naudojant jas kaip trąšą

arba ţaliavą komposto gamybai)

Augalinės atliekos Atliekų

kiekis t.iš

1 ha pasėlio

Atliekų vertė perskaičiuota pinigine išraiška

Esant „vidutinių“ trąšų

kainų scenarijui

Esant „didelių“ trąšų kainų

scenarijui

Pasėlio ploto

vienetui

Lt./ha

Atliekos

svorio

vienetui

Lt./t.

Pasėlio ploto

vienetui Lt./ha

Atliekos

svorio

vienetui

Lt./t.

Javų šiaudai 2,8 163,50 58,38 221,68 79,17

Rapsų šiaudai 3,2 264,93 82,79 326,82 102,13

Cukrinių runkelių

lapai ir valumo

atliekos

27,3 741,46 27,15 1028,06 37,65

Bulvienojai (sausi) 3,0 41,90 13,97 57,05 19,01

Realiai pirmais metais tik dalis azoto fosforo ir kalio iš šių atliekų gali vėl tapti vertinga

maitinama medţiaga kitoms kultūroms. Moksliniais tyrimais nustatyta kad nuo 20 iki 40 %

maistinių medţiagų tampa įsisavinamų paskesnių kultūrų.

1.1.2 Alaus pramonės augalinės kilmės atliekos

Alaus gamyba Lietuvoje tai pramonės šaka naudojanti gan daug augalinės kilmės

ţaliavos: salyklinių mieţių, apynių.. Lietuvoje yra 87 alaus daryklos. Alaus rinka yra

susikoncentravusi Lietuvos aludarių asociacijai (LAA) priklausančiose didţiose daryklose, jų yra

6ir jos apima 96% alaus rinkos, o tik 4% rinkos valdo – kiti maţieji aludariai. LAA teigia,kad

Lietuvoje gaminama virš 300 mln. litrų įvairių rūšių alaus. 100 proc. Lietuvoje pagaminto salyklo

panaudojama alaus gamybai. Lietuvos aludariai kasmet suvartoja apie 60 tūkstančių tonų salyklo,

kuriam pagaminti sunaudojama apie 75 tūkstančių tonų lietuviškų mieţių, uţimančių apie 35

tūkstančius hektarų pasėlių.Apynių ţaliavos sunaudojama virš 1000 tonų.

Kompanijos Viking Malt (jai priklauso Panevėţyje esanti Litmalt salyklo gamybos

įmonė) pranešime „Malting Barley Report 21 December 2010“ teigiama, kad 2009 m. Lietuvoje

iš bendo 770 tūkst.t. mieţių derliaus gauta 100 tūkst. t. salyklinių mieţių, šis kiekis viršino

vietinių aludarių paklausą salykliniams mieţiams 94 tūkst.t.; tačiau 2010 m. Lietuvoje iš bendro

600 tūkst. t. mieţių derliaus gauta tik 65 tūkst. t. salyklinių mieţių, o tai netenkino alaus gamybos

poreikio 92 tūkst t.

17

Kokia dalis salyklo po jo perdirbimo virsta atliekom? Į šį klausimą atsakyti

sudėtingiau,nes tai priklauso nuo technologijų, alaus gamybios apimčių ir daugelio kitų veiksnių.

Mums teks rementis informacija skelbta internete bandyti įvertinti Lietuvos alus pramonėje

susidarančių atliekų kiekius.

VGTU aplinkos apsaugos institute atliktame taikomajam moksliniam darbe skelbiama

kad 2005 metais Lietuvoje atlieku alaus pramonėje susidarė apie 20000 t saladino atlieku (salyklo

atliekos), apie 400 t skystu mieliu atlieku ir apie 20 t salyklo valymo atlieku. 2007 metais susidar

apie 46000 t saladino atlieku, apie 8 200 t skystu mieliu ir apie 510 t salyklo valymo atlieku, o

2009 metai apie 43 000 t saladino atlieku, apie 7 600 t skystu mieliu ir apie 470 t salyklo valymo

atlieku.

Kitame Ūkio ministerijos skelbiamame taikomajame mokslinio tyrimo darbe pateikiama

informacija apie Šiaulių „Gubernijos“ alaus daryklą. Šiaulių „Gubernijoje“ kasmet susidarydavo

1,3–2,5 tūkst. tonų mieţių salyklo atliekų ir apie 100–200 tonų panaudotų mielių masės.Lietuvos

aludarių asociacijos vertinimu Gubernija apima apie 10 % rinkos, tai perskaičiavus aukčiau

pateiktą informaciją gautume kad Lietuvos alaus pramonėje per metus susidaro nuo 25 iki 43

tūkst. t saladino (mieţių salyklo) atliekų ir nuo 2,5 iki 7,6 tūkst.t. skystų mielių atliekų.

Saladinu vadinamos alui gaminti panaudotų mieţių liekanos po fermentacijos. Jame yra

iki 24 % proteinų. Tai labai greit gendantis pašaras.

9 lentelė. Saladino pašarinė vertė

Atliekų sudėtis Kiekis %

Sausų medţiagų kiekis 29,15 ± 0,43

Sausose medţiagose nustayta: organinės medţiagos 94,25 ± 0,14

proteinų 24,34 ± 0,60

lastelienos 19,62 ± 0,31

peleningumad 5,76 ± 0,14

Bendra energetinė vertė kcal/kg 3543,52 ± 46,33

Informacija iš Tamilnadu J. Veterinary & Animal Sciences 6 (1) 49-51, January - February 2010

Ţlaugtai (broga) – labai vandeningas (apie 75 % vandens ), maţai maistingas pašaras.

Švieţi ţlaugtai duodami penimiems galvijams. Salyklo daigeliai yra panašaus maistingumo kaip

sėlenos, gerai išdţiovinti būna šviesios spalvos ir yra labai hidroskopiški. Juos reikia laikyti

sausoje patalpoje, prieš šėrimą išmirkyti vandenyje.

Aišku didelė šių atliekų dalis panaudojama pašarų gamyboje, nes kaip rodo lentelėje

pateikti duomenys tai gali būti gera ţaliava pašarų gamybai.Šiuo metu visos mieţių salyklo

18

atliekos perduodamos pašarų gamybos įmonėms. Mielių atliekos perduodamos Panevėţio alaus

mielių perdirbimo gamyklai.

Mes studijoje analizavome alaus gamybos atliekas kuriose sausų medţiagų yra maţiau.

Mūsų tikslas buvo įvertinti jų kaip komposto ţaliavos ar tiesiogiai tręšimui naudojamos

medţiagos kokybinę vertę.

10 lentelė. Alaus gamybos augalinės kilmės atliekų sudėtis.

Tyrimų parametras Tyrimo rezultatai

Saladynai Mielių atliekos

pH 6,3 5,5

Sausos medţiagos % 22,37 14,05

Sausoje medţiagoje:

Organinės medţiagos 95,76 94,08

Bendras azotas (N) % 0,36 0,62

Bendras fosforas ( P) % 0,08 0,10

Bendras kalis ( K) % 0,61 0,19

Naturalioje medţiagoje

Organinės medţiagos 21,42 13,22




Organinė anglis ( C) % 41,85 43,94

C/N santykis 11,6 7,0

Tiek saladynai tiek mielių atliekos dėl didelės dregmės tiesiogiai dirvoţemiui tręšti

menkai tinka, nes įnešus 1toną tokių atliekų į dirvoţemį, jis būtų praturtintas maţiau negu 1 kg

azoto, apie 0,1 kg fosforo bei gal truputį daugiau negu 1 kg kalio. Norint įnešti apie 100 kg/ha

kiekvienos veiklios (N,P,K) medţiagos kiekius reikėtų laukuose išbarstyti ir aparti virš 100 t.

atliekų. Esant tokioms skystų atliekų tręšimo normoms, padidėja pavojus skystų mielių atliekų

patekimo į paviršinius vandens telkinius. Ekologiniu poţiūriu tiesioginis atliekų panaudojimas

tręšimui nėra priimtinas dėl galimos kvapų ir biocheminės taršos į aplinką, nors ekonominiu

poţiūriu gali turėti nedidelę naudą, aišku tai lemia mineralinių trąšų kainos (šiuo metu 1kg azoto

vertinamas apie 1 €, 1kg kalio apie 0,50 €, 1 kg fosforo 1,30-1,75 €), atliekų atveţimo ir

paskleidimo bei aparimo kaštai. Apie tokių atliekų naudojamų tręšimui įtaką dirvoţemiui jo

fiziko cheminėms savybėms atliktų tyrimų nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungos šalyse nėra.

Tačiau šios atliekos efektyviai gali būti panaudotos kompostų gamybai, nes turi gan gerą

C/N santykį, tai palyginti azotu turtiga ţaliava. Komposte šios atliekos gerai derėtų su atliekomis

19

turinčiomis didelį kiekį sausų medţagų pavyzdţiui šiaudais, ypač ankštinių javų; taippat

sausomis durpėmis, medţio druoţlėmis. Ypač vertingos mielių atliekos, kurios komposto

gamyboje, kai naudojamos ţaliavos sausos turinčios daug organinės anglies, bet palyginti maţai

azoto pavyzdţiui sausos medţio druoţlės, skiedros, ţievės gali katalizuoti puvimo irimo procesą.

Sausos sorbuojančios medţiagos padėtų išsaugoti šios ţaliavos palyginti didelį kiekį lengvai

įsisavinamo azoto ir kalio.

Kitas šių atliekų privalumas naudojant jas kaip ţaliavą kompostavime, tai labai ţemos

sunkiūjų metalų koncentracijos, bei jų tarša kitomis nepageidautinomis medţiagomis. Lentelėje

pateikti duomenys rodo, kad Cd, Cr, Ni, Pb, As ir Hg nustatyti kiekiai yra ţemiau analizės

metodo aptikimo ribos. Vario ir cinko randamas kiekis nedidelis, paprastai toks kiekis šių

elementų praturtina dirvoţemį mikroelementais.

11 lentelė. Alaus gamybos augalinės kilmės atliekų sudėtis. Sunkiūjų metalų

koncentracija


Saladynai Mielių

atliekos

pH 6,3 5,5



Kadmis (Cd) mg/kg <0,5* <0,5

Chromas (Cr) mg/kg <1,0 <1,0

Nikelis (Ni) mg/kg <1,3 <1,3

Švinas (Pb) mg/kg <2,5 <2,5

Varis (Cu) mg/kg 6,50 3,47

Cinkas (Zn) mg/kg 78,1 30,5

Arsenas ( As) mg/kg <0,09 <0,09

Gyvsidabris (Hg) mg/kg <0,02 <0,02

Manome, kad alaus gamybos atliekas būtų tikslinga naudoti gyvulių pašarų arba

kompostų gamybai. Šios atliekos savo sudėtimi ir savybėmis tenkina reikalavimus keliamus gero

komposto (tinkamo ekologinei ţemdirbystei) ţaliavoms. Lietuvos aludarių asociacija remdama

socialiai atsakingą verslą gali inicijuoti ekologinę inciatyvą „Ką paėmei iš ţemės, grąţink jai

atgal“, ir neišvengiamai gamybos procese susidarančias atliekas, netinkamas pašarų gamybai

perduoti kompostų gamintojams.

20

1.1.3. Grūdų perdirbimo pramonės augalinės kilmės atliekos

Ţemės ūkio ministerijos duomenimis, kasmet šalyje vidutiniškai uţauginamas apie 3 mln.

t siekiantis grūdų derlius. Maţdaug trečdalis (apie 1 mln. t ) kasmet išveţama į kitas šalis, o apie

2 mln t. perdirbami Lietuvos grūdų perdirbėjų. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijai priklauso 29

Lietuvos grūdų perdirbimo pramonės įmonės. Šioje verslo šakoje yra apie 100 pramonės įmonių.

Jų veiklos sritis plati - nuo gamybos iki prekybos bei paslaugų teikimo. Gamyba

uţsiimančios įmonės gamina kombinuotuosius pašarus, miltus, kruopas, salyklą, pašarus.

Asociacijai priklausančios įmonės gamina apie 95 % Lietuvoje gaminamų miltų, apie 85 %

prekinių pašarų (arba 50 % visų Lietuvoje pagaminamų pašarų).

Didţiausios grūdų perdirbėjų įmonės Lietuvoje yra UAB „Kauno grūdai“, UAB

„Kretingos grūdai“, UAB „Malsena“.

12 lentelėje pateikiami 2005 metų duomenys apie vidutiniškai per metus pramoniniu būdu

apdorojamų grūdų kiekius, gaminamus grūdų perdirbimo produktus, kombinuotuosius pašarus ir

susidarančias atliekas Lietuvoje bei pasiskirstymą pagal apskritis. Apdorojant grūdus susidaro 1,5

% biodegraduojamųjų atliekų nuo apdoroto grūdų kiekio. Prie apdoroto grūdų kiekio

priskaičiuotas ir rapsų kiekis.Tai paprastai būna grūdų lukštai, skeveldros,labai smulkūs

grūdeliai,šiaudų skiautelės, piktţolių sėklos, pelai, akuotai, įvairios augalinės plaušelienos

gabalėlių, dulkių. Miltų gamybos procese atliekų susidaro 0,2 % nuo perdirbtų grūdų kiekio. Šios

atliekos turi aukštesnę pašarinę vertę negu grūdų nuovalos, todėl jas stengiamas suvartoti gyvulių

šėrimui. Gaminant kombinuotuosius pašarus ir salyklą susidaro atitinkamai 0,2 %; 0,3 %

biodegraduojamųjų atliekų nuo pagamintos produkcijos kiekio. Šios atliekos irgi pasiţymi

didesne pašarine verte negu grūdų nuovalos ir paprastai sunaudojamos tiesioginiam gyvulių

šėrimui arba dar naudojamos kaip ţaliava šunų ar kačiu ėdalui gaminti. Grūdų perdirbėjai

nemaţus kiekius atliekų skiria medţiotojams, kurie ţiemos metu sunaudoja ţvėrelių maitinimui.

Daţniausia atliekos būna gan sausos ir pakankamai patogios transportavimui, be to dar tinkamos

panaudoti gyvulių šėrimui; todėl įmonės šias atliekas daţnai parduoda ūkininkams.

21

12 lentelė. Duomenys apie vidutiniškai per 2005 metus pramoninių būdu apdorojamų grūdų kiekius, gaminamus grūdų perdirbimo produktus,

kombinuotuosius pašarus ir susidarančias atliekas Lietuvoje bei pasiskirstymą pagal apskritis [Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija]. Apskritis Grūdų apdorojimas

(valymas, dţiovinimas)

Miltų gamyba Kombinuotųjų pašarų

gamyba

Salyklo gamyba Iš viso:

apdorota

grūdų, t

susidarė

atliekų, t

perdirbta

grūdų, t

susidarė

atliekų, t

pagamintapa

šarų, t

Susidarė

atliekų, t

pagamino

salyklo, t

susidaro

atliekų, t

apdoroti grūdai ir

produkcija, t

susidaro

atliekų, t

atliekos,

%

Alytaus 70 000 1 049 - - - - - - 70 000 1 049 4,45

Kauno 236 000 3 536 119 157 198 160352 - - - 515 509 4 054 17,20

Klaipėdos 139 000 2 083 - - 157849 320 - - 296 849 2 329 10,18

Vilniaus 125 000 1 873 40 000 66 132425 316 22000 66 319 425 2 270 9,63

Marijampolės 151 000 2 262 15 655 26 44000 265 - - 210 655 2 376 10,08

Panevėţio 263 000 3 940 90 096 150 35060 88 50000 150 438 156 4 310 18,28

Šiaulių 304 000 4 554 36 127 60 101654 70 - - 441 781 4 817 20,43

Telšių 80 000 1 198 - - 8000 203 - - 88 000 1 214 5,15

Tauragės 71 000 1 064 - - - 16 - - 71 000 1 064 4,51

Utenos - - - - 11000 - - - 11 000 22 0,09

IŠ VISO: 1 439 000 21 559 301 035 500 650340 1300 72000 216 2 462 375 23 575 100

22

Apklausos duomenys teigia, kad apie 90 % grūdų perdirbimo įmonėse susidariusių

atliekų kiekio yra šalinama į sąvartynus. Dalis biodegraduojamųjų atliekų yra perduodamos

medţiotojų asociacijoms, kurios atliekas išveţa į mišką ţvėrių šėrimui. Nėra alternatyvių

tvarkymo būdų.

Apdorojant ir perdirbant grūdus 2005 metais Lietuvoje susidarė apie 23 575 t

augalinės kilmės atliekų. Skirstant pagal apskritis didţiausia dalis biodegraduojamųjų atliekų

susidarė Šiaulių (20,43 %), Panevėţio (18,28 %) Kauno (17,20 %) ir Klaipėdos (10,18 %)

apskrityse.11 lentelėje pateikiami duomenys apie 2000 – 2004 metais grūdų perdirbimo

pramonėje susidariusius biodegraduojamųjų atliekų kiekius. Duomenys pateikiami tonomis

per metus.

13 lentelė. Biodegraduojamųjų atliekų kiekiai uţ praėjusius 2000 – 2004 metus,

t/metus [Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija].

Procesas/metai 2000 2001 2002 2003 2004

Grūdų apdorojimas 20 089 20 354 20 643 20 936 21 233

Miltų gamyba 395 411 428 451 475

Kombinuotųjų pašarų gamyba 1 190 1 208 1 230 1 249 1 274

Salyklo gamyba 206 208 210 212 214

Iš 12 lentelėje pateiktų duomenų aiškiai matyti, kad biodegraduojamųjų atliekų kiekis

kiekvienais metais augo. Šių atliekų kiekis apdorojant grūdus (tame tarpe ir rapsą) kiekvienais

metais padidėjo nuo 1,3 iki 1,5 %, gaminant miltus – 4 – 5 %, gaminant kombinuotuosius

pašarus – 1,5 – 2% ir gaminant salyklą – 0,8 – 1 % Kaip ir 2005 metais, taip ir ankstesniais

metais visos grūdų pramonėje susidarančios augalinės kilmės atliekos buvo išveţamos į

sąvartyną ir tik apie 4 – 5 % atliekų buvo išveţama į mišką ţvėrių maitinimui.

Praėjus 5-6 metams nuo šios studijos autorių analizuotos padėties grūdų perdirbimo

sektoriuje augalinių atliekų kiekiai nesumaţėjo. Atliekų kiekis svyruoja nes priklauso nuo

grūdų augimo sezono (drėgnas ar sausas buvo), perdirbamo kiekio, technologijos bei

įrengimų techninio stovio. Bet didţiausias atliekų kiekis susidaro grūdus apdorojant, tai

Lietuvoje būtų nuo 25 iki 30 tūkst. t., kombinuotų pašarų gamyboje atliekos sudaro tik apie 2

tūkst t, miltų gamyboje nesiekia net 0,5 tūkst. t. Kombinuotų pašarų ir miltų gamyba savo

atliekas teikia ūkinikams gyvulių šėrimui.

Mes ištyrėme AB „Kėdainių grūdai“ atliekų sudėtį ir ją pateikiame 13 lentelėje.

Lyginant su kitų maisto pramonės šakų augalinės kilmės atliekomis, šios atliekos pasiţymi

dideliu sausų medţiagų kiekiu, palyginti aukštu C/N santykiu (apie 25 – ideali ţaliava

23

kompostų gamybai) bei palyginti aukšta augalų tręšimui reikalingų medţiagų (N,P,K)

koncentracija. Sunkiūjų metalų koncentracija šiose atliekose nedidelė.Lentelėje pateikta

palyginimas sunkiūjų metalų kiekių grūduose ir jų perdirbimo atliekose. Atliekose padidėja

Pb, Cr, Ni, Zn kiekiai, tai gali būti dėl šių metalų didesnių koncentracijų piktţolių sėklose

(pastarosios sudaro nuo 10 iki 35 % atliekų masės) bei dulkėse.

14 lentelė. Grūdų perdirbimo atliekų cheminė sudėtis.


grūdų atliekos kukurūzų atliekos

pH 6,2 5,8



Organinės medţiagos % 92,19 95,23




Kadmis (Cd) mg/kg 0,034 0,019

Švinas (Pb) mg/kg 0,77 0,44

Chromas (Cr) mg/kg 4,0 <3,5*

Nikelis (Ni) mg/kg <2,7 <2,7





Natūralioje medţiagoje:




Šias atliekas naudojant dirvoţemio tręšimui, galima teigti kad dirvoţemio tarša

nepadidėtų , tačiau šiose atliekose didelis kiekis piktţolių sėklų, atskirais atvėjais iki 25 -35 %

nuo bendros atliekų masės. Ši svarbi aplinkybė riboja šių atliekų naudojimą tiesioginiam

tręšimui. Nors skirtingai nuo kitų maisto pramonės augalinės kilmės atliekų šiose gan aukšta

„tręšiamoji“ vertė. Jas galima būtų naudoti kaip organinės trąšos mėšlo pakaitalą ir įterpti į

dirvoţemį apariant. Trešimo norma turėtų būti nuo 60 iki 90 t /ha, priklausomai nuo drėgmės

ir bendro azoto kiekio.

24

15.lentelė Sunkieji metalai grūduose ir jų perdirbimo atliekose.

Tyrimo

objektas

Sunkieji metalai natūralioje augalinėje produkcijoje ir perdirbimo atliekose

mg/kg

Cd Pb Cr Ni Cu Zn

Grūdai* 0,02±,002 0,16±,016 0,25±,020 0,36±,023 4,09±,086 19,1±5,2

Grūdų

perdirbimo

atliekos

0,034 0,77 4,0 <2,7 4,47 63,0

Kukurūzų

perdirbimo

atliekos

0,019 0,44 < 3,5 <2,7 3,57 92,3

* duomenys iš monografijos „Sunkieji metalai Lietuvos dirvoţemiuose ir augaluose“2001, Kaunas,p.144.

Ekonominiu poţiūriu naudingiausia šias atliekas panaudoti gyvulių šėrimui. Tačiau

esant atliekose pelėsiui ar puviniui jos šiam tikslui netinka tuomet lieka 3 alternatyvūs

sprendimai. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis virš 1 tūkst t šių atliekų

sudeginama. Aišku jei atlekose drėgmės kiekis maţas( < 10 % ) jos gali būti sėkmingai

sumaišius su kitu biokuru sudegintos vietinėse katilinėse.Tačiau palyginti aukštas C/N

santykis 25 rodo, kad naudingiau būtų iš šias atliekas naudoti kaip ţaliavą komposto gamybai,

nes tiesioginiam dirvoţemio tręšimui, dėl taršos piktţolių sėklomis, panaudojimas

problematiškas.

Grūdų perdirbimo atliekų panaudojimas komposto gamybai turėtų didėti, nes šiuo

metu tik virš 2 tūkst. t. šių atliekų panaudojama kompostavimui. UAB „Chitinas“ šias atliekas

kompostavo. Šiuo metu ATĮR yra registruotos 6 įmonės, galinčios R3 (atliekų tvarkymo šifras

reiškiantis kompostavimą) būdais tvarkyti šias atliekas: UAB „Chitinas“, UAB „Biastra

plius“, Kooperatinė bendrovė "Baltijos Agrogrupė", UAB „Alytaus RATC“ ir UAB "Utenos

RATC" Visagino aikštelė). 2006 metais energijai gauti šias atliekas naudojo AB „Panevėţio

energija“ Pasvalio ŠTR Narteikių katilinė (šiuo metu šios įmonės registracija ATĮR yra

panaikinta, o yra likusios kitos įmonės: UAB "Galinta ir partneriai" filialas "Galintos grūdai",

UAB „Saerimner“). Bioskaidţias atliekas šalinti ant ţemės ar po ţeme gali 6 atliekų tvarkymu

uţsiimančios įmonės: UAB "Kauno švara", UAB "Maţeikių komunalinis ūkis", UAB

„Alytaus RATC, UAB „Skongalis“, UAB „Ekoaplinka“ ir UAB "Marijampolės švara". UAB

"Jonavos paslaugos".

25

1.1.4. Cukraus pramonės augalinės kilmės atliekos

Cukriniai runkeliai – svarbus techninis augalas, ţaliava cukraus pramonei. Jų šaknyse

yra 18-19 proc. sacharozės, iš kurios gaminamas cukrus, vartojamas maistui, konditerijos,

gėrimų, vaisių, uogų konservavimo pramonėje. Be to, cukrinių runkelių šakniavaisiai, lapai ir

fabrikų atliekos yra labai vertingas pašaras gyvuliams. Saldţiosios šaknelės bene

maistingiausias iš visų Lietuvoje auginamų šakniavaisių. Jų 1 kg būna 210-260 g sausųjų

medţiagų, kuriose cukraus yra net 65-75 proc. Proteinų bei ląstelienos – maţdaug po 6 proc.,

o riebalų – 0,8 proc. Tai koloringas ir gyvulių gerai virškinamas pašaras. 1 kg sausųjų

medţiagų yra apie 14 MJ apykaitos energijos. Nuimant ir perdirbant cukrinius runkelius,

gaunami vertingi šalutiniai produktai: lapai, išspaudos, melasa. Cukrinių runkelių lapai – labai

vertingas ţaliasis pašaras. Iš 100 kg cukrinių runkelių šaknų gaunama 12-15 kg cukraus, 80-

85 kg išspaudų ir 4-6 kg melasos.Cukraus pramonės augalinės kilmės atliekos būtų: cukriniu

runkeliu plovimo ir valymo purvas su augalu liekanomis, sakneles, ispaudos, kalkiu purvas su

augalu liekanomis, melasa.

16 lentelė. Cukraus gamyba ir tikėtinas biodegraduojamųjų atliekų bei

biodegraduojamųjų šalutinių produktų susidarymas 2000-2005 metais cukraus pramonėjė

2000 2001 2002 2003 2004 2005 Pagal gamybos

kvotą

Cukrus, tūkst. t 126,6 108,7 138,3 131,5 132,9 124,7 103,3

BA po runkelių

plovimo, t 519 528 556 529 543 271 417

Runkelių

išspaudos

(“ţalios”), tūkst.

t

315,7 321,2 338,2 321,7 330,3 240,0 253,4

Melasa, tūkst. t 32,4 32,9 34,8 33,0 33,9 29,9 26,0

Viso, tūkst. t 348,6 354,7 373,6 355,3 364,8 321,6 279,9

Lietuvoje šiuo metu veikia trys cukraus fabrikai: Danisco sugar“ kompanijai

priklausantys Kėdainių ir Panevėţio fabrikai bei UAB „Arvi ir Ko“ Marijampolės cukraus

fabrikas. 2005 metais buvo pagaminta 124,7 tūkst. t baltojo cukraus. „Danisco sugar“

kompanijai priklausantys Kėdainių ir Panevėţio fabrikai perdirbo 539,7 tūkst. t cukrinių

runkelių ir pagamino 92 tūkst. t, arba 73,8 %, viso cukraus. UAB „Arvi ir Ko“ Marijampolės

26

cukraus fabrikas perdirbo 206,2 tūkst. t cukrinių runkelių ir pagamino 32,7 tūkst. t, arba 26,2

%, cukraus1.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, taikoma cukraus gamybos kvota, kuri iki 2013

metų nustatyta 103,01 tūkst. t. Tačiau kasmet ši kvota vis patikslinama, pvz., 2005 metais

kvota buvo sumaţinta iki 100,29 tūkst. t. Šiems metams (negalutiniais duomenimis)

numatoma ją sumaţinti iki 94,2 tūkst. tonų, o palyginti su pirmą kartą suderėta, baltojo

cukraus gamybos kvota sumaţės 8,6 %2 2005 metais dėl palankių gamtinių sąlygų, todėl

aukštesnio cukrinių runkelių cukringumo (18,5 %) sudarė sąlygas cukraus kvotą viršyti 24,4

tūkst. t.

17 lentelė. Biodegraduojamųjų atliekų ir biodegraduojamųjų šalutinių produktų

susidarymas cukraus pramonėjė

Atliekų tipas Atliekų susidaro Tvarkymas

% dalis nuo

gamyboje

sunaudotų

runkelių

t/m visoje

Lietuvoje

Biodegraduojamosios

atliekos, susidariusios

po runkelių plovimo

0.02-0.1 142-400 Atiduodamos ūkininkams

kompostavimui ir ţemės

tręšimui

Runkelių išspaudos 25-48 240 000 Parduodama, kaip pašarų ar

jų priedų gamybai ir pan.

Melasa 3,5-4 29 900 Parduodama, pašarų ar jų

priedų gamybai, alkoholio,

mielių gamybai ir pan.

Tikėtina, kad iki 2013 metais cukraus gamyba kasmet neturėtų viršyti virškvotinio

cukraus ribą. Cukraus pramonės asociacijos „Cukrus“ neoficialiais duomenimis, cukraus

gamyba iki 2013 metais gali sumaţėti 10 ar net 20 %.

Jeigu bus laikomasi nustatytos gamybos kvotos, biodegraduojamųjų atliekų

susidarymas vidutiniškai (esant vidutiniam cukrinių runkelių cukringumui) siektų apie 280

tūkst. t/m. Jeigu gamybos apimtys maţėtų 20%, šių atliekų sumaţėtų iki 220 tūkst. t/m.

Tačiau kaip minėta, šių atliekų (išspaudų ir melasos) susidarymas labai priklauso nuo runkelių

cukringumo, taigi tiesiogiai nuo gamtinių sąlygų ir gali svyruoti iki 30%.

1 http://www.laei.lt/leid_fls/leid_fl/r131.pdf#search=%222002%20supirkta%20cukrini%C5%B3%20runkeli%C5%B3%20%22

2http://www.laei.lt/leid_fls/leid_fl/r131.pdf#search=%222002%20supirkta%20cukrini%C5%B3%20runkeli%C5%B3%20%22

http://www.zumetaislt/min/Isakymai/dsp_isakymas.cfm?IsakymasID=2329&langparam=LT

http://www.zumetaislt/min/Isakymai/dsp_isakymas.cfm?IsakymasID=2752&langparam=LT

http://www.laei.lt/leid_fls/leid_fl/r131.pdf#search=%222002%20supirkta%20cukrini%C5%B3%20runkeli%C5%B3%20%22

http://www.laei.lt/leid_fls/leid_fl/r131.pdf#search=%222002%20supirkta%20cukrini%C5%B3%20runkeli%C5%B3%20%22

http://www.zum.lt/min/Isakymai/dsp_isakymas.cfm?IsakymasID=2329&langparam=LT

http://www.zum.lt/min/Isakymai/dsp_isakymas.cfm?IsakymasID=2752&langparam=LT

27

Mes atlikome Marijampolės ir Kėdainiu cukraus fabrikų augalinių atliekų tyrimus,

kurių tikslas buvo nustatyti ir įvertinti tręšimui tinkamų maistinių medţiagų kiekį (N,P,K, Ca,

Mg, S, ) ir šių atliekų taršą sunkiais metalais.

Didelis kiekis cukraus fabrikuose susidaro cukrinių runkelių plovimo ir valymo

dumblo su augalų liekanomis.Jos patenka po atliekų sąrašo kodu 02 04 01 „purvas, likęs

nuvalius ir nuplovus runkelius“, kartu su didţiąją dalimi ţemių, susidariusių po runkelių

valymo. Todėl praktiškai iš Valstybinės atliekų apskaitos būtų neįmanoma nustatyti bendrą

šių atliekų susidarymą Lietuvoje (beje, 2000 - 2004 metais apskaitoje 02 04 01 kodo atliekos

nėra pateikiamos). Kitos 2 grupės produktų - tai šalutiniai gamybos produktai, kurios

paprastai neidentifikuojamos kaip atliekos. Todėl cukraus pramonės biodegraduojamųjų

atliekų ir šalutinių produktų susidarymo kiekiai įvertinti apklausus gamintojus.

Pirmoji grupė atliekų – tai po runkelių plovimo susidarančios biodegraduojamosios

atliekos, atveţtos kartu su runkeliais – lapai, ţolės, šiaudai ar netinkamos naudoti runkelių

duţenos. Atliekos arba gaudyklėmis atskiriamos nuo plovimo metu susidariusių ţemių, arba

šalinamos kartu su ţemėmis. Apklausos metu nustatyta, kad šių atliekų susidarymas labai

priklauso nuo atveţtų runkelių kokybės (švarumo) ir siekia apie 0.02 % iki 0.1% nuo

sunaudotų gamyboje cukrinių runkelių. Šios atliekos paprastai atiduodamos vietos

ūkininkams arba saugomos kartu su ţemėmis įmonių teritorijoje, o vėliau panaudojama ţemių

rekultivacijai ir pan.

18 lentelė. Cukrinių runkelių plovimo ir valymo dumblo su augalų liekanomis analizės

rezultatai.

Tyrimų parametras Marijampolės

cukraus fabriko

dumblas-1

Marijampolės

cukraus fabriko

dumblas-2

Kėdainių cukraus

fabriko dumblas

pH 6,6 7,5 6,6

Sausos medţiagos % 67,54 55,36 56,43


Organinės medţiagos % 4,05 6,61 8,02

Bendras azotas (N) % 0,16 0,46 0,34

Bendras fosforas ( P) % 0,04 0,10 0,09

Bendras kalis ( K) % 0,35 1,21 0,80

Judrusis P2O5 % 0,07 0,14

Judrusis K2O % 0,19 0,15

Organinė anglis ( C) % 1,76 3,43 2,96

C/N santykis 11,0 7,5 8,7


Bendras azotas (N) % 0,11 0,25 0,19

Bendras fosforas ( P) % 0,03 0,06 0,05

Bendras kalis ( K) % 0,23 0,67 0,45

28

Apytikriais vertinimais Lietvoje perdirbant 700-900 tūkst. t cukrinių runkelių šių

atliekų vidutiniškai Lietuvoje turėtų susidaryti nuo 140 iki 900 t/m.

Tai gan drėgnos, maţai organinių bei maistinių medţiagų turinčios atliekos.

Vertinant šio dumblo kaip trąšos vetę, apibendrintai galima pasakyti, kad 1 tonoje

natūralios medţiagos būtų 1-2 kg azoto bei 2-7 kg kalio ir maţiau 1 kg fosforo. Imant

skaičiavimui 2011 m. trąšų kainas (kalcio amonio salietra 1220 Lt/t, superfosfatas 1380 Lt/t,

kalio cloridas 1270 Lt/t) šio dumblo trąšų ekvivalento vertė būtų 20-30 Lt. Nors C/N santykis

aukštas, bet organinės medţiagos šiame dumble tik apie 5 %, o tai per maţai kad jį kaip

ţaliavą naudoti komposto gamybai.

19 lentelė. Cukrinių runkelių plovimo ir valymo dumblo su augalų liekanomis taršos

sunkiais metalais analizės rezultatai


cukraus fabriko

dumblas-1

Marijampolės

cukraus fabriko

dumblas-2

Kėdainių cukraus

fabriko dumblas

pH 6,6 7,5 6,6

Sausos medţiagos % 67,54 55,36 56,43


Kadmis (Cd) mg/kg 0,67 1,30 1,27

Chromas (Cr) mg/kg 8,93 28,5 19,9

Nikelis (Ni) mg/kg 4,33 24,4 16,3

Švinas (Pb) mg/kg 6,40 25,9 19,4

Varis (Cu) mg/kg 4,70 15,9 12,0

Cinkas (Zn) mg/kg 16,7 74,0 53,4

Manganas ( Mn) mg/kg 304,8 225,8

Gyvsidabris (Hg) mg/kg 0,006

Siera ( SO4) mg/kg 250 130

Chloridai ( Cl) mg/kg 50 50

Ištyrus sunkiūjų metalų kiekį galima tvirtinti, kad šis dumblas atitinka I kategorijos

nuotekų dumblui leidţiamus kiekius pagal LAND 20:2005. Nors kadmio kiekiai yra arti

leidţiamos ribos, bet kitų metalų koncentracijos pakankamai maţos. Toks dumblas galėtų būti

naudojamas rekultivavimui ir rekrecijai teritorijų esančių netoli (iki 30-50 km ) nuo cukraus

fabrikų.

Runkelių išspaudos lieka išsaldinus runkelių grieţinius apytiksliai iki 25-48 % sausos

masės. Dalis presuotų grieţinių iškart realizuojama gyvulių pašarui, o kita dalis grieţinių

dţiovinama, granuliuojama ir tik tada parduodama pašarui. Išspaudų realizavimas gamintojui

nesukelia nuostolių ar nepatogumų, kadangi jos paklausios. Ekspertiniais vertinimais

vidutiniškai susidaro apie 240 tūkst. t/m šio tipo šalutinių produktų. Dalis granuliuotų

grieţinių eksportuojama į Lenkiją.

29

Melasa – šalutinis cukraus gamybos produktas, tirštos rudos sultys, likusios

centrifuguojant atskyrus baltąjį cukrų. Šio produkto susidaro nuo 3,5 % iki 4 % nuo bendros

runkelių masės. Runkelių išspaudų susidarymas tiesiogiai priklauso nuo runkelių cukringumo

– esant didesniam runkelių cukringumui, išspaudų susidarys maţiau. Tuo tarpu melasos

atvirkščiai - kuo maţesnis cukringumas, tuo melasos maţiau. Be to, melasos susidarymas

priklauso ir nuo azotinių trąšų kiekio runkeliuose – esant didesniam kiekiui, sunkiau išgauti

cukrų, todėl melasos kiekis didėja.

20 lentelė. Cukrinių runkelių perdirbimo atliekų: šaknelių liekanų, išspaudų, melasos

sudėties analizė

Tyrimų parametras Cukrinių runkelių perdirbimo atliekų tyrimo rezultatai

Šaknelės* Išspaudos* runkelių

galiukai

**

švieţios

išspaud.

**

raugintos

išspaudos

**

Melasa

**,

pH 3,9 4,4 4,2 5,6 5,5 7,5

Drėgmė % 83,76 77,14 85,81 90,02 89,91 21,03

Sausoje medţiagoje :

Organinė medţiaga % 89,20 93,29 89,12 71,15 77,78 92,08

Bendras azotas ( N) % 0,86 1,63 1,27 1,60 1,94 1,69

Bendras fosforas ( P) % 0,03 0,09 0,21 0,10 010 0,02

Bendras kalis ( K) % 0,73 0,36 1,22 0,59 0,49 5,75

Kadmis (Cd) mg/kg 0,60 0,50 0,67 0,87 1,03 0,30

Chromas (Cr) mg/kg 6,70 7,17 7,97 4,90 34,3 1,97

Nikelis (Ni) mg/kg 4,27 4,57 5,23 3,73 22,8 1,27

Švinas (Pb) mg/kg 5,13 2,57 5,97 6,30 8,20 5,13

Varis (Cu) mg/kg 6,03 4,63 5,73 6,33 11,0 0,77

Cinkas (Zn) mg/kg 29,8 26,4 107,2 30,7 33,4 19,7

Manganas ( Mn) mg/kg 57,5 28,3 59,5 51,3 113,4 1,77

Organinė anglis ( C) % 38,41 38,94 39,09 23,16 27,96 35,89

Siera ( SO4) % 0,092 0,46 0,088 2,07 1,42 0,81

Chloridai ( Cl) mg/kg 213 71 71 57 71 35

C/N santykis. 44,6 23,9 30,8 14,5 14,4 21,2

Natūralioje

medţiagoje:

Bendras azotas ( N) % 0,14 0,37 0,18 0,16 0,19 1,33

Bendras fosforas ( P) % 0,004 0,02 0,03 0,01 0,01 0,01

Bendras kalis ( K) % 0,12 0,08 0,17 0,06 0,05 4,54

Ekspertiniais vertinimais Lietuvoje 2005 metais susidarė apie 30 tūkst. t melasos.

Melasa taip pat kaip ir runkelių išspaudos sėkmingai realizuojamos. Šis cukraus pramonės

šalutinis produktas gali būti panaudojamas pašarų priedų gamyboje, alkoholio, mielių

gamyboje ir pan.

Išanalizavus runkelių saknelių liekanų, išspaudų ir melasos sudėtį matome, kad jose

daug lasteliena surišto vandens, nedidelis kiekis mineralinių medţiagų bet daug organinių

medţiagų. Paprastai šios atliekos efektyviai sunaudojamos gyvulių šėrimui ir pašarų gamybai.

30

Tuo atvėju jei jos būtų netinkamos pašarams jas galima būtų naudoti tręšimui. Tačiau

tiesioginiam tręšimui dėl didelės drėgmės ir palyginti nedidelės fosforo ir kalio koncentracijos

menkai tinkamos. Mokslinėje literatūroje radome tyrimų, kuriuose melasa naudojama kaip

priedas skystų NPK trąšų gamyboje. Profesoriaus A. Sviklo atliekami tiriamieji darbai, kurių

tikslas panaudoti dalį Arvi Cukrus fabrike pagamintos melasos skystų ir granuliuotų trąšų

gamyboje. AB Lifosa jau keliatą metų naudoja melasą diamofoso granulių nudaţymui.

Melasos priedas netgi pagerina trąšų fizines mechanines savybes. Išspaudas, kurios netinka

gyvulių pašarui būtų galima naudoti komposto gamybai, nes jose esanti organinė medţiaga po

suirimo kompostą praturtintų humusu.

Kita cukraus fabrikų atlieka kalkių purvas susidaro cukraus gamybos procese ir jo

paprastai susikaupia gan daug. Skaičiuojama kad jo susidaro iki 0,5 % nuo perdirbamo

cukrinių runkelių kiekio.

21 lentelė. Cukraus fabrikų atliekos kalkių purvo analizės rezultatai

Tyrimų parametras Marijampolės cukraus

fabriko kalkių purvas

Kėdainių cukraus fabriko

kalkių purvas

pH 11,3 10,6



Organinės medţiagos % 12,01 14,99




Kalcis ( Ca) % 29,76 26,36

Magnis ( Mg) % 0,81 1,0






Bendras kalis ( K) % 0,77 0,06 Kalcis ( Ca) % 19,05 18,11 Magnis ( Mg) % 0,52 0,68

Kalkių purvas daţniausia naudojamas dirvoţemio kalkinimui, nes turi pakakankamai

kalcio ir gan aukštą pH reikšmę. Analizuotuose bandiniuose rastas nemaţas kiekis organinės

medţiagos bei azoto ir fosforo. Skirtingų cukraus fabrikų bandiniai labai skyrėsi savo

sudėtimi. Marijampolės cukraus fabriko kalkių purvo bandinyje rastas ţymiai didesnis azoto

ir kalio kiekis negu Kėdainių cukraus fabriko bandinyje. Bet Kėdainių cukraus fabriko kalkių

purvo bandinyje rasta 5 kart didesnis fosforo kiekis. Gali būti kad cukrinių runkelių plovimo

dumblo dalis patenka į kalkių purvą.

31

Tačiau susirūpinimą kelia abiejų fabrikų kalkių purve rastas ţymus kiekis kadmio. Jis

net 3 kartus viršija ribą leidţiamą I kategorijos nuotekų dumblui pagal LAND 20:2005. Tokiu

atvėju šis dumblas gali būti vartojamas tik rekultivacijai ir energetinių augalų plantacijų

tręšimui, bet nerekomenduotina jį naudoti ţemės ūkio kultūrų laukų kalkinimui

22 lentelė. Cukraus fabrikų kalkių purvo taršos analizės rezultatai


cukraus fabriko

kalkių purvas

Kėdainių

cukraus fabriko

kalkių purvas

I kategorijos

nuotekų dumblui

leidţiami kiekiai

pagal

LAND 20:2005

pH 11,3 10,6



Kadmis (Cd) mg/kg 4,73 4,37 < 1,5

Chromas (Cr) mg/kg 34,3 30,3 < Cr bendr.140

Nikelis (Ni) mg/kg 21,5 19,8 < 50

Švinas (Pb) mg/kg 50,7 44,9 < 140

Varis (Cu) mg/kg 17,0 21,4 <75

Cinkas (Zn) mg/kg 86,2 51,9 <300

Manganas ( Mn) mg/kg 259,6 123,7

Siera ( SO4) mg/kg 1000 790

Chloridai ( Cl) mg/kg 50 35

Šiuo metu dirba tik du cukraus fabrikai Kėdainių ir Marijampolės, abu yra intensyvios

ţemdirbystės zonoje. Didţią dalį augalinės kilmės atliekų jie perleidţia aplinkiniams

ūkininkams kaip gyvulių pašarą ir tik nedidelė dalis šių atliekų gali būti naudojama kaip trąša.

Iš atliktų tyrimų matome kad ypač dumblo atvėju reikia atkreipti dėmesį į šios atliekos taršą

sunkiais metalais ypač kadmiu.

32

1.1.5. Daržovių ir vaisių perdirbimo pramonės augalinės kilmės atliekos

Bendras ūkio šakos apibūdinimas.

Lietuvoje darţovių ir vaisių perdirbimo pramonė nors ir turi pakankamai nebrangios

ţaliavos ir kvalifikuotų darbininkų, bet ilgą laiką stokojo rinkų ir kapitalo. Vidaus rinka nėra

didelė (daugelis gyventojų patys apsirūpina darţovėmis ir vaisiais), o uţsienio rinkose stipri

konkurencija iš Pietų Europos šalių gamintojų. Šioje gambos srityje dirba apie 50 įmonių, bet

daugiausia vidutinės ir smulkios įmonės. AB „Anykščių vynas“ - viena stambiausių švieţių

vaisių ir uogų supirkėjų perdirbėjų Lietuvoje. Šalyje išplėtota koncentruotų sulčių gamyba,

įmonės yra įsigijusios modernią įrangą. Vaisių ir uogų sultis gamina : "Elmenhorster", UAB

"Baltijos mineralinių vandenų kompanija", UAB "Birštono mineraliniai vandenys" ir Ko ,

UAB "Coca-cola HBC Lietuva", UAB "Elmera", UAB "Gaivineta", UAB "Gerovės"

konservų fabrikas, UAB "Ipeka", UAB "Jusilta", UAB "Mariaus maistas", UAB "European

Sources", UAB “Neptūno vandenys”, UAB "Druskininkų Rasa", UAB "Rivona", UAB

“Selita” ir Ko, UAB "Tyras Lašas", KB "Vaisių sultys", UAB "Vaiskona", UAB "Vanvita",

UAB "Vilniaus Alus" KB „Vaisių sultys“, KB „Varėnos konservai“, ŢŪK „Šiaurės Lietuvos

uogynai“, ŢŪK „Šilauogė“. Dţemo, marmelado, tyrių rinkoje ţinomi UAB „Vilroka“, UAB

„Gerovė“, Klausučių ŢŪB, KB „Varėnos konservai“, UAB „Telsoda“, UAB „Rivona",

Tauragės vaisių ir darţovių perdirbimo kombinatas, Kėdainių konservų fabrikas.

Šiuolaikinius standartus atitinkančią uogų uţšaldymo įrangą, saugyklas-šaldytuvus turi UAB

„Vėtrija“, ŢŪKB „Litbera“, ŢŪK „Šilauogė“. Lietuvos įmonės ir kooperatinės bendrovės

pajėgios uţšaldyti per 10 tūkst. t uogų per sezoną.Darţovių perdirbimo įmonės: Kėdainių

konservų fabrikas, UAB „Gerovė“, UAB „Jovaigė“, UAB „Citova“, UAB „Vėtrija“.

Pastaruoju metu ši ūkio šaka gavus paramą iš Europos Sąjungos gan sparčiai vystosi.

Gamybos ir joje susidarančių augalinės kilmės atliekų kiekiai ir sudėtis, bei jų tvarkymo

būdai

Darţovių produktų perdirbimo įmonėse 2007 metais – 946,248 tonos biologiškai

skaidţių atliekų. Toki duomenys pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr.

1266, 2008 m. lapkričio 24 d. „Dėl maisto pramonės įmonėse susidarančių biologiškai

skaidţių atliekų tvarkymo programos patvirtinimo“.

http://gaminama.lt/pagaminta/sultys_ir_gaivieji_gerimai?c=85

http://gaminama.lt/pagaminta/sultys_ir_gaivieji_gerimai?c=85

http://gaminama.lt/pagaminta/sultys_ir_gaivieji_gerimai?c=85&m=1088#m1088























33

23 lentelė.Vaisių ir darţovių perdirbimo pramonės produkcija ir atliekos

Produkcijos pavadinimas 2007 m. pagamintas kiekis,

tonomis

Augalinės kilmės atliekos jų

kiekis

Nekonc. pomidorų tyrės ir

pastos

49,1 Pomidorų dorojimo atliekos,

apie 10 % nuo produkto.

Rauginti kopūstai, paruošti ar

konservuoti be acto ar acto

rūgšties (išskyrus dţiovintus,

šaldytus)

724 Kopūstų, morkų ir kt darţovių

darinėjimo atliekos, apie 50 %

nuo produkto

Paruoštos arba konservuotos

išaiţytos pupelės

48 Pupelių ankštys ir jų dorojimo

likučiai , apie 25 % nuo

produkto

Kitos neuţšaldytos darţovės

ir jų mišiniai (brokeliai,

morkos, svogūnai)

nenurodyti kitoje vietoje

7618 Darţovių darinėjimo likučiai

ir nekybiškų darţovių likučiai,

apie 66 % nuo produkto

Darţovės, vaisiai, riešutai ir

kitos valgomosios augalų

dalys, paruoštos arba

konservuotos su actu arba

acto rūgštimi

5038 Darţovių, vaisių darinėjimo

lukštai,sėklos,lupenos, apie 50

% nuo produkto

Dţemai, marmeladai, vaisių

ir uogų drebučiai, vaisių,

uogų ar riešutų tyrės irpastos,

paruoštos verdant (išskyrus

citrusų

vaisių, homogenizuotus

produktus)

4709 Vaisių darinėjimo likučiai,

sugedę uogos, jų plovimo

likučiai, apie 30 % nuo

produkto

Vaisių ir darţovių sulčių

kiekis mln.ltr.

5,2 Spaudţiant obuolių sultis

1000ltr sulčių lieka 420 kg

išspaudų

Duomenis pateikė ŢŪM Rinkos organizavimo departamento Perdirbtų produktų skyrius ( pagal

Statistikos departamento duomenis).

Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad atliekų turėtų susidaryti apie 11,5 tūkst. t.,

vyriausybės nutarime neapskaičiuota maţų įmonių, kuriose per mėnesį susidaro maţiau negu

100 t. bioskaidţių atliekų, bendras atliekų kiekis. Be to dalis dar šių atliekų gal būt

perdirbama į pašarus, ar tiesiogiai sušeriama gyvuliams. Paţangesnės vaisių ir darţovių

perdirbimo įmonės atliekas kompostuoja ir į rinką išleidţia šalutinį produktą – darţinikystei

vertingą kompostą. Tokį pavyzdţiui ekologinių problemų sprendimo pasirinko UAB Jovaigė.

Lentelėje pateikta darţovių atliekų ir komposto iš jų sudėtis.

34

24 lentelė. Darţovių perdirbimo aliekų ir iš jų pagaminto komposto sudėties ir taršos

tyrimas


Perdirbamų darţovių

nuovalose

Iš jų pagamintame

komposte

pH 5,6 4,4


Drėgmės kiekis % 91,7 63,68


Organinė medţiaga % 92,47 83,89





Kalcis ( Ca) % 0,67 0,98

Magnis ( Mg) % 0,26 0,19

Chromas (Cr) mg/kg <3,5* <3,5*

Kadmis (Cd) mg/kg <0,4 0,70

Nikelis (Ni) mg/kg <2,7 4,57

Švinas (Pb) mg/kg <5,0 23,5



Arsenas ( As) mg/kg 0,11 0,98

Gyvsidabris ( Hg) mg/kg 0,002 0,093

Ţarninė lazdelė (Esherichia coli) vnt./1g ( 1,5±0,2)x106

<1,0x101

Sulfitus redukuojančios klostridijos vnt./1g <1,0x101

( 6,1±1,1)x103

Salmonelės (Salmonella spp.) vnt../25 g neaptikta neaptikta





Kalcis ( Ca) % 0,05 0,35

Magnis ( Mg) % 0,02 0,07

C/N santykis 18 30

*< x nustatymo riba

**Mikrobiologinių tyrimų subrangovas “Nacionalinės visuomenės sveikatos prieţiūros

laboratorijos Kauno skyrius

Iš pateiktų duomenų matome, kad šios atliekos turi labai didelį drėgmės kiekį, bei

labai maţą taršą sunkiais metais. Dėl didelio drėgmės kiekio netgi kompostuojant atliekas su

durpėmis nepavyksta padidinti esminiai maisto medţiagų kiekio. Kompostavimo procesas

padeda sumaţinti Esherichia coli kiekį iki minimumo.

35

Grieţtėjant į sąvartynus priimamų atliekų rūšiavimui, bei susidarančių atliekų

apskaitai, turėtų būti surenkama tikslesni duomenys apie šias atliekas bei produktus ir šie

kiekiai turėtų augti. Tai taip pat patvirtina ir aplinkos apsaugos agentūros pateikti duomenys

apie augalinių atliekų susidarymą Lietuvoje: dar 2003 metais gauta informacijos tik apie 150 t

tokių atliekų, o 2004 pateikta duomenys jau apie 11720 t tokio tipo atliekų. Taip pat nuolatos

grieţtėja kokybės reikalavimai augalinės kilmės ţaliavoms, bei produktams, kas sudaro

sąlygas, kad negyvūninės kilmės atliekų kiekis turėtų augti.

Bendraujant su įmonių atstovais paaiškėjo, kad jų turimos ţinios apie susidarančių

biodegraduojamųjų atliekų tvarkymą ţenkliai skiriasi, o nuo to priklauso ir tai, kokiais būdais

jos šiose įmonėse tvarkomos. Patys populiariausi negyvūninės kilmės atliekų tvarkymo būdai

yra:

1. Jų šalinimas sąvartynuose;

2. Pardavimas gyvulių ir laukinių gyvūnų maitinimui;

3. Perdavimas tokių atliekų tvarkytojams.

Pirmasis metodas tarp apklaustųjų įmonių nėra labai populiarus. Tik kelios įmonės

pačios uţsiima atliekų išveţimu į sąvartynus. Šios įmonės ir toliau planuoja šalinti jų įmonėse

susidarančias atliekas sąvartynuose, kadangi naujai įrenginėjamuose sąvartynuose taip pat

planuojama įrengti atskiras aikšteles, kuriose bus šalinamos tik biodegraduojančios atliekos.

Augalinės kilmės atliekų pardavinėjimas gyvulių ir gyvūnų maitinimui yra bene

populiariausias šių atliekų tvarkymo metodas. Daugelis įmonių patvirtina, kad tokios atliekos

yra gana paklausi prekė, kadangi taip gyvūnų augintojams pavyksta sumaţinti išlaidas

pašarams. Tokios atliekos taip pat paklausios tarp medţiotojų būrelių, kurie jas naudoja

gyvūnų miškuose maitinimui. Tam, kad būtų galima įsigyti šių atliekų ir jais šerti gyvūnus,

būtina vykdyti reikalavimus, nustatytus įsakyme dėl negyvūninių maisto produktų surinkimo,

veţimo ir naudojimo gyvūnų šėrimui (Ţin. 2006 08 08, Nr. 87-3448). Dauguma įmonių,

kurios iki šio įsakymo reikalavimų įsigaliojimo pardavinėjo negyvūninius maisto produktus

ūkininkams, šį negyvūninių maisto produktų tvarkymo būdą taiko ir šiuo metu, nors ir

pripaţįsta, kad ne visi ūkininkai vykdo įsakyme nustatytus reikalavimus. Reikalavimai nėra

sudėtingi įgyvendinti, tad produktų gamintojai tikisi, kad netrukus visi ūkininkai turės visus

reikiamus dokumentus ir visi pardavimai taps legaliais. Taip pat tikimasi, kad tokie

pardavimai ir toliau didės, kas leis išspręsti problemas, susidarančias dėl kompostavimo

aikštelių, bei biodujų gamybos įmonių trūkumo Lietuvoje. Šį negyvūninės kilmės atliekų

36

tvarkymo metodą visos įmonės vertina vienodai: kol nėra sukurta jokia kitokia patogi tokio

tipo atliekų tvarkymo sistema, jų pardavimas ūkininkams yra pats patogiausias ir pigiausias

augalinės kilmės atliekų tvarkymo būdas.

Dalis įmonių, kuriose susidaro negyvūninės kilmės atliekos, yra sudariusios sutartis

dėl tokių atliekų tvarkymo ir negali nieko pasakyti apie tai, kas su šiomis atliekomis yra

daroma. Jų veikla, susijusi su tokių atliekų tvarkymu baigiasi perdavus jas atliekų tvarkytojui.

Pačios atliekų tvarkymo įmonės nurodo, kad tokias surinktas atliekas tvarko įvairiais būdais:

vienos jų veţa atliekas šalinti sąvartynuose specialiai įrengtose aikštelėse, kitos perduoda

kompostavimą atliekančioms įmonėms, trečios transportuoja biodujų gamybai. Visi tokių

atliekų tvarkytojai pastebi, kad dėl suaktyvėjusio negyvūninės kilmės atliekų pardavimo

ūkininkams, gyvūnų šėrimui, nemaţai įmonių atsisako jų teikiamų paslaugų.

Kaip jau minėta anksčiau, tai, kokiais metodais įmonės tvarko veiklos metu

susidarančias vaisių ir darţovių atliekas, priklauso nuo to, kiek įmonė turi ţinių apie galimus

tvarkymo metodus. Antras pagal svarbą faktorius yra – kokios yra tvarkymo galimybės. Be

anksčiau minėtų tvarkymo metodų kai kurios įmonės suranda ir įvairesnių būdų. Pavyzdţiui:

sultis spaudţiančiose įmonėse didţiąją dalį atliekų sudaro obuolių išspaudos. Viena įmonė

tokias atliekas perduoda biodujų gamybai. Kitoje įmonėje šios atliekos dţiovinamos ir

perduodamos perdirbti į tam tikrus konditerijos priedus. Vaisių ir darţovių atliekos gali būti

sutvarkomos dar vienu, Lietuvoje jau taikomu metodu: viena darţoves perdirbanti ir

konservuojanti įmonė jų veiklos metu susidarančias atliekas perduoda sliekus auginančiai

įmonei, kur jos ir perdirbamos. Dar vienas būdas yra tiesioginis tokių atliekų naudojimas kaip

trąša laukams tręšti. Šį metodą paminėjo tik keletas įmonių.

37

1.1.6. Alkoholio, bioetanolio ir biodyzelinio kuro gamybos augalinės kilmės atliekos.

Bendra informacija apie šią ūkio šaką.

Alkoholinių gėrimų gamyba Lietuvoje turi senas tradicijas. Neveltui lietuviško

alus įvairiose tarptautinėse parodose buvo pripaţintas geriausių arba vienu iš geriausių.

Taip pat Lietuvoje gaminamos ir įvairios trauktinių, likerių, degtinių rūšys, kurių

receptai skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį ar net šimtmetį. Degtinę pilsto Vilniaus ir

Kauno gamyklos. Įvairūs alkoholiniai gėrimai dar gaminami ir pilstomi Stakliškėse, o

iš importuoto vynuogių vyno – šampanas Alytuje. Vynai yra gaminami Anykščiuose.

Šilutėje veikia etanolio gamykla, kurios visa pagaminama produkcija naudojama

gaminant biodegalus. Didesnės ar maţesnės alaus daryklos yra išsimėčiusios visoje

Lietuvos teritorijoje.Statistikos departamento duomenimis, 2009 m.Lietuvoje buvo

pagaminta 1038,1 tūkst. dal. degtinės ir likerio gaminiu, putojancio vynuogių vyno 294

tūkst.. dal., vyno ir vermuto 246 tūkst. dal., vaisių ir uogų vyno 1233 tūkst. dal., alaus

27 623 tūkst. dal., mineralinio 16 763 tūkst. dal., nealkoholinių gėrimų 12 561 tūkst.

dal.

Alkoholio produktai priskiriami specialiems gaminiams, kurių gamybai, importui,

prekybai ir vartojimui taikomas ypatingas valstybinio reguliavimo reţimas.. Lietuvoje

etilo alkoholį gamina dvi imonės (Rokiškyje ir Šilutėje). Šilutėje esanti įmonė tik dalį

etilo alkoholio skiria gėrymų gamybai o iš kitos dalies gamina dehidratuotą etilo

alkoholį, kuris beveik visas sunaudojamas biodegalų gamyboje. Alkoholinius gėrimus

(išskyrus alų) gamina 12 imonių.

Didţiausias spiritinių gėrimų gamintojas yra AB „Stumbras“, daugiausia

putojančio vyno gamina AB „Alita“. Pastaraisiais metais Lietuvoje augo fermentuotų

gėrimų gamyba. Ypač ţenkliai didėjo ne tradicinių, kaip pvz., vaisių-uogų vyno ar

midaus, bet kitų fermentuotų gėrimų, kurių etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip

8,5 tūrio proc., gamyba. Didţiausius jų kiekius gamina didţiosios alaus gamybos įmonės

AB „Švyturys-Utenos alus“ ir AB „Ragutis“. Nors Lietuvoje alų gamina 56 imonės,

didţiosios 10 imonių (per metus gaminancios virš 1 mln. litrų alaus). Lietuvos šiaurės –

rytų regione gyvos kaimiško alaus gamybos tradicijos. Apie 40 maţu alaus daryklų pagal

kaimiško alaus gamybos tradicijas ir dabar daro alų, ju skaicius kasmet maţėja.

38

Statistikos departamento duomenimis, 2005 metais pagaminta 32 016 tukst. dal., 2007

metais – 32 677,1 tukst. dal., o 2009 m. buvo pagaminta 30 433,9 tukst. dal. alkoholiniu

gėrimų. Palyginus statistinius duomenis 2009 metais alkoholio produkcijos kiekis sumaţėjo

6,8 % palyginus su 2007 metų duomenimis. O perţiurėjus 2005 ir 2007 metu statistinius

duomenis, 2007 metais alkoholinių gėrimų produkcijos kiekis padidėjo 2 % pagal 2005metus

2010 m. alkoholinių gėrymų gamyba ir vartojimas maţėjo, nes ekonominė krizė

maţino šio produkto vidaus vartojimą. Nors lietuviai palyginti daug vartoja alkoholio, bet jau

atsiranda šio produkto suvartojimo maţėjimo tendencija, nes Skandinavijos ir Vakarų

Europos šalių laisvalaikio leidimo formos su maţu kiekiu alkoholio jau daros populiarios ir

Lietuvoje. Prognozuojant šios šakos vystymasi galima tvirtai teigti, kad jos didesnio augimo

tikrai nelaukiama, o jei pastaruoju metu nebus įsitvirtinta Europos Sąjungos rinkoje ir

nepadidės alkoholio eksportas, tai prognozuotinas šios šakos gamybos maţėjimas.

Šioje ūkio šakoje susidarančios augalinės kilmės atliekos, jų kiekiai.

Alkoholinių gėrimų gamyboje pagrindinai naudojamos Lietuvoje uţaugintos augalinės

kilmės ţaliavos, kaip pvz. grūdai, bulvės, obuoliai. Iš gyvūninės kilmės naudojamų ţaliavų

galėtume paminėti mieles, kurios tiek gaminamos Lietuvoje, tiek ir importuojamos. 2009

metais susidarė apie 43 000 t saladino atlieku, apie 7 600 t skystu mieliu ir apie 470 t salyklo

valymo atlieku, apie 40 tūkst. t. ţliaugtų. Lyginant su ankstesnių metų Valstybinės atliekų

apskaitos duomenimis galima teigti kad atliekų maţėja, nes pavyzdţiui 2004 m. šios šakos

apskaičiuotas atliekų kiekis buvo apie 167 tūkst. t., tai 2009 m. jis jau įvertintas apie 100

tūkst.t.

25 lentelė. Alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų (išskyrus kavą, arbatą ir kakavą)

gamyboje 2000-2004 metais susidarę atliekų kiekiai (t.)(pagal Valstybinės atliekų apskaitos

duomenis)

Metai 2000 2001 2002 2003 2004

Alkoholinių ir

nealkoholinių

gėrimų (išskyrus

kavą, arbatą ir

kakavą) gamybos

atliekos

15747,612 42693,36+200

nuotekų

valymo

dumblo

76465,54+200

nuotekų valymo

dumblo

79014,19+200

nuotekų valymo

dumblo

167345,2+504

nuotekų

valymo

dumblo

Ankstesnėse studijose ir apţvalgose nagrinėjančiose laikotarpį nuo 2000 iki 2007

stebima aiški tendencija, kad susidarančių atliekų kiekiai didėja. Tai pirmiausiai susiję su

didėjančiomis gamybos apimtimis, su didėjančiais šių atliekų tvarkymo pajėgumais (vis

maţiau atliekų sutvarkoma nelegaliai) bei gerėjančia susidarančių atliekų apskaita įmonėse

bei šios apskaitos kontrole.

39

Lietuvoje per 2005 metus susidarė apie 40 000-45 000 t saladino atliekų, apie 8 000 t

skystų mielių ir apie 400-500 t salyklo valymo atliekų. Didţiausi šiu atliekų kiekiai susidarė

Klaipėdos, Utenos ir Panevėţio regionuose (kiekviename daugiau nei 20% šiu atlieku). Taip

pat ţymus kiekiai susidaro Kauno ir Šiauliu regionuose (kiekviename apie 10% šių atliekų)

(Staniškis kt. 2007). Tarp šioje studijoje nagrinėjamų įmonių papuola būtent maţesnės alaus

daryklos. Šiose daryklose yra generuojama apie 5% alaus gamyboje susidaranciu Lietuvoje

atlieku, t.y. 2005 metais susidarė apie 2000 t saladino atliekų, apie 400 t skystų mielių atliekų

ir apie 20 t salyklo valymo atliekų. 2007 metais susidarė apie 46 000 t saladino atlieku, apie 8

200 t skystų mielių ir apie 510 t salyklo valymo atliekų, o 2009 metai apie 43 000 t saladino

atliekų, apie 7 600 t skystų mielių ir apie 470 t salyklo valymo atlieku.

Vertinant iš alaus gamybos proceso susidarančias atliekas, galėtume išskirti tris

biodegraduojamųjų atliekų tipus: salyklo valymo atliekos; saladinas ir atidirbtos mielės.

Atlikus didţiųjų alaus gamintojų telefoninę apklausą apie šių atliekų susidarančius kiekius

gamybos metu galima būtų vertinti, kad Lietuvoje per 2005 metus susidarė apie 40-45 tūkst. t

saladino atliekų, apie 8-8,5 tūkst. t skystų mielių ir apie 400-500 t salyklo valymo atliekų.

Didţiausi šių atliekų kiekiai susidarė Klaipėdos, Utenos ir Panevėţio regionuose

(kiekviename daugiau nei 20% šių atliekų). Taip pat ţymus kiekiai susidaro Kauno ir Šiaulių

regionuose (kiekviename apie 10% šių atliekų). Pramonės analitikų vertinimų, alkoholinių

gėrimų pramonės vystymosi perspektyvos yra teigiamos. Dauguma įmonių planuoja didinti

eksporto apimtys, išlaikydamos ir savo pozicijas vidaus rinkoje, kas savaime padidintų

gamybos apimtys ir, nekeičiant technologinių gamybos procesų, susidarančių atliekų kiekius.

Todėl artimiausiais metais galima būtų prognozuoti atliekų kiekių iš alkoholinių gėrimų

gamybos pramonės didėjimą (dėl didėjančių gamybos apimčių, tobulėjančios apskaitos ir

kontrolės sistemos). 2005 metais alaus gamybos apimtis, lyginant su 2004 metais, padidėjo

apie 6%. Numatant šiek tiek lėtesnius augimo tempus ir atsiţvelgiant į tai, kad Valstybės

ilgalaikėje raidos strategijoje prognozuotas šalies BVP metinis augimo tempas iki 2015 metų:

optimistinis – 7%, vidutinis – 6%, pesimistinis – 5%, galima būtų prognozuoti 5% atliekų iš

alaus gamybos pramonės prieaugį per metus Lietuvoje (iki 2010 metų).

Šioje studijoje mes specialai įtraukėme ankstesnių studijų prognozes, norėdami

parodyti kaip sunku ir nedėkinga prognozuoti ateities tendencijas. Aišku, kad profesorius

Staniškis negalėjo numatyti pasaulinės finansų krizės ir įvertinti jos poveikį atliekų

maţėjimui. Jo padaryta išsami 2004 m. padėties analizė leidţia mums remiantis pastarūjų

metų dumenimis išryškinti keliatą tendencijų ir pokyčių.

Įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą pradėta ryţtingiau spręsti atliekų tvarkymo

problemas. Pirmiausia pagerėjo atliekų apskaita nes pagal atliekų tvarkymo įstatymą (Ţin.,

40

2002, Nr.72-3016; 2003, Nr.61-2768; 2004, Nr.73-2544; 2005, Nr.84-3111; 2008, Nr.76-

2999, Nr.81-3180) visos įmonės turinčios 100 t ir daugiau nepavojingų atliekų per mėnesį turi

vesti atliekų apskaitą ir turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus.

Nors didelė dalis Lietuvos maisto pramonės įmonių yra smulkios ir turi per mėnesį nedidelius

1-50 t. bioskaidţių atliekų.kiekius ir daţnai šie kiekiai tik dalinai būna apskaitomi. Tačiau

tikėtina kad bioskaidţios atliekos iki ± 20 % jau apskaitomos, o pastaraisiais metais

apskaitomumo rodiklis bus dar labiau pagerėjęs.

26 lentelė. Ankstesnėse studijose prognozuojami alaus gamybos pramonėje

susidarysiantys atliekų kiekiai 2006-2010 metais

Atliekų rūšis/metai 2006 2007 2008 2009 2010

Saladinas, tūkst. t 44,63 46,86 49,2 51,66 54,24

Atidirbtos mielės

(skystos), tūkst. t

8,66 9,10 9,55 10,03 10,53

Salyklo valymo

atliekos, t

473 496 521 547 574

Bioskaidţios atliekos daugelį metų buvo tvarkomos panaudojant jas gyvulių šėrimui

arba šalinant sąvartynuose, kur kiekiai gal ir nebuvo apskaitomi. Įstojus į Europos Sąjungą iš

esmės šių galimybių neliko, nes šalinti gamybines ir verslo bioskaidţias atliekas sąvartynuose

draudţia 1999 m. balandţio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų. Ši

direktyva verčia įmones ieškoti „civilizuotesniu „ metodų atliekų tvarkyme.

Daugeliu atvejų įmonės pradėjo atliekas deginti, ypač medţio apdirbimo įmonėse, tuo

gaudamos net papildomos naudos iš atliekų tvarkymo. Deja maisto pramonės įmonėse tiek

tiesioginis bioskaidţių atliekų deginimas, tiek jų tvarkymas pirolizės procesuose -

neefektyvus, nes daugelyje atvejų bioskaidţios atliekos didelės drėgmės, kartais vandeningų

pulpų ar net skysčių pavidale, kaip pavyzdţiui ţliaugtai.

BIOSKAIDŢIU ATLIEKU SRAUTU PERDIRBIMAS

Saladinas yra salyklo filtravimo atliekos. Šios atliekos nekelia didelio rūpesčio

įmonėms, kadangi yra renkamas į specialias talpas, rezervuarus ir yra parduodamos

ūkininkams (tiesiogiai ar per tarpininkus), kurie jį naudoja kaip pašarą gyvuliams. Paklausa

šio tipo atliekoms tarp ūkininkų yra pakankama, kad jos visos būtų panaudotos, kaip pašarai.

Šias atliekas iš įmonių su savo transportu išsiveţa patys ūkininkai arba įmonės tarpininkės,

kurios šias atliekas veţa ūkininkams.

Salyklo valymo atliekos taip pat tinkamos gyvuliams šerti. Šias atliekas, kaip ir

saladiną, įmonės parduoda ūkininkams (tiesiogiai arba per tarpininkus).

41

Remiantis Europos Komisijos 1985 metų liepos 10 d. sprendimu 85/382/EEB buvo

uţdrausta pašaruose naudoti baltyminius produktus, gautus iš Candida mielių, išaugintų n-

alkanų terpėje. Pagal pašarinių ţaliavų tiekimo į apyvartą taisykles (Ţin., 2004, Nr. 163-5961;

) mielės, auginamos ant gyvulinės ar augalinės kilmės substrato, kai jos gautos iš

mikroorganizmų ir substratų Saccharomyces cerevisiae, Saccharomyces carlsbergiensis,

Kluyveromyces lactis, Kluveromyces flagilis gali būti naudojamos visų gyvulių rūšių

pašarams. Tuo atveju, kai mielės gautos iš mikroorganizmų ir substratų Candida

guilliermondii (produkto sudėtis - maţiausiai 16 % sausos medţiagos sudėties) gali būti

naudojamos penimoms kiaulėms šerti. Dauguma didelių alaus gamintojų šias atliekas

perduoda atliekų tvarkytojams, kurie jas išdţiovinę parduoda, kaip priedą pašarams (taip 2005

metais buvo perdirbta apie 7 tūkst. t šlapių mielių atliekų). Dalis šlapių mielių atliekų yra

parduodamos tiesiogiai ūkininkams. Taip pat yra atvejų, kai šio tipo atliekos patenka į

nuotekų surinkimo sistemą ir vėliau į vandens valymo įrenginius, kas nėra priimtina, nes gali

sutrikdyti pastarųjų veikimą.

Alaus gamybos procese susidaro tam tikri saladino ir mielių nuotekų kiekiai. Šios

atliekos atiduodamos atliekų tvarkytojams (pvz. veţamos į skystų atliekų sąvartyną). 2005

metais Lietuvoje galėjo susidaryti iki 1 tūkst. t tokių nuotekų.

Dauguma degtinės, trauktinių gamintojų spirito patys negamina, o naudoja įsigytą iš

kitų įmonių, todėl išvengia spirito gamybai būdingų atliekų – ţliaugto. Šiuose įmonėse

susidaro tik nedideli įvairių organinių atliekų (tokių kaip lapų/ţiedų, įvairių išspaudų liekanos,

mielių likučiai) kiekiai. Tarp šių įmonių išsiskiria vyno gamintojai, kurių gamybos procese

susidaro iki 1 tūkst. t per metus vaisių išspaudų bei sugedusių vaisių atliekų. Didţioji dalis šių

atliekų atiduodama tvarkyti komunalinių atliekų tvarkytojams, kurie šias atliekas išveţa į

sąvartynus arba kompostavimo aikšteles. Siekiant sumaţinti į sąvartynus patenkančių

biodegraduojamųjų atliekų kiekius, šias atliekas pirmiausiai reikėtų išskirti iš komunalinių

atliekų srauto ir tvarkyti jas kompostuojant (ar kitais biodegraduojamųjų atliekų tvarkymo

būdais). Nors vaisių perdirbimo atliekos biodujų gamyboje pasiţymi maţa išeiga iki 50 m3

biodujų iš 1 tonos šių atliekų (perskaičiavus sausa medţiaga).

Visgi Lietuvoje yra dvi įmonės, gaminančios etanolį (viena alkoholinių gėrimų

gamybai, kita biokurui). Šiuose įmonėse susidaro dideli kiekiai skystų organinių atliekų –

ţliaugto (jame yra apie 5-7% sausų medţiagų). Lietuvoje per 2005 metus susidarė apie 250

tūkst. t ţliaugto. Šis ţliaugtas šiuo metu yra parduodamas ūkininkams arba tiesiog išpilamas

laukuose kaip trąšos. Perspektyvoje didţiąją dalį iš 2005 metais susidariusių atliekų yra

planuojama tvarkyti (biodujų gamyba).

42

Bioetanolio ir boidyzelino gamyba Lietuvoje

2003 metais priimta biokuro direktyva siekiama ţymiai padidinti šio kuro naudojimą

transporto sektoriuje, ypač kelių transporte. Būtina, kad ES šalys imtųsi valstybinių priemonių

iki 2010 metų biokuru pakeisti 5,75 % viso transporto kuro, išgaunamo iš ţemės gelmių

(benzinas ir dyzelinas). Kad būtų aiškiau, kokia uţduotis laukia, galima paminėti, kad 2002

metais biokuras tesudarė 0,45% visos ES kelių transporto sektoriuje sunaudotos energijos.

Nors šis kiekis atrodo labai maţas, biokuro gamyba sparčiai auga. Lietuvoje taip pat didėja

biokuro dalis viso sunaudojamo transporto kuro kiekyje. Lietuvoje gaminamas ir rapsų metilo

eteris (RME), kuris gaminamas iš rapsų ar rapsų aliejaus ir yra skirtas tik dyzeliniams

varikliams, ir etanolis, kuris naudojamas benzino skiedimui. Optimalus biologinių dyzelinių

degalų mišinys gaunamas 35% RME sumaišius su 65% tradicinio dyzelinio kuro.

Pardavinėjamo 92e5 benzino sudėtyje yra 5% etanolio.

27 lentelė. Biodegalų gamyba (tūkst. tonų)Lietuvoje

Metai Biodyzelino

gamyba

Bioetanolio

gamyba

Viso

biodegalų

gamyba

Proc. dalis

tradiciniuose

degaluose

2004 2,2 1,7 3,9 0,035

2005 7 6,6 13,6 1,1

2006 10,3 14,3 24,6 1,6

2007 24.8 15 39.8 3,6

2008* 64 17 81 4,3

2009* 105 24 129 5,2

2010* 110 28 138 5,7

(Lentelė sudaryta pagal Ţemės ūkio minsterijos duomenis.)

*planuoti gamybiniai kiekiai

2008-2011 šios ūkio srities planus stipriai pakoregavo finansinė krizė, javų ir rapsų

brangimas bei valstybinės paramos sumaţėjimas. Įmonėms gamyba dėl šių prieţasčių

pasidarė nepelninga ir jos sumaţino gamybą iki 2006-2007 m. lygio, taigi šiuo metu šioje

ūkio srityje yra pilnai nepanaudoti gamybiniai paėgumai.

Etanolį biokurui Lietuvoje gamina dvi gamyklos. Tai Šilutės įmonė AB „Biofuture“

(deklarujami pajėgumai 49 500t bioetanolio per metus) ir nuo 2010 m. pradėjo veikti nauja

šiuolaikiška bioetanolio gamybos įmonė Pasvalyje UAB Kurana, šios įmonės gamybinis

43

pajėgumas 18 tūkst. t. bioetanolio gaunamo perdirbus apie 60 tūkst. t. grūdų. Šiuo metu

Lietuvoje pagal turimus gamybinius pajėgumus galima pagaminti apie 67,5 tūkst. t.

bioetanolio, kuris visas bus panaudotas biokuro gamybai.

28 lentelė. Bioetanolio gamybos šalutinio produkto biokomposto sudėtis


Sausos medţiagos % 21,33

Sausoje medţiagoje :

Bendras azotas ( N) % 3,54

Bendras fosforas ( P) % 1,50

Bendras kalis ( K) % 0,52

Amoniakinis azotas ( N-NH4) mg/kg 16500

Nitratinis azotas ( N-NO3) mg/kg 5,81

Kalcis ( Ca) mg/kg 9539

Magnis ( Mg) mg/kg 5799

Organinė anglis ( C) % 37,2

Kadmis (Cd) mg/kg 0,467

Chromas (Cr) mg/kg 5,50

Nikelis (Ni) mg/kg 10,7

Švinas (Pb) mg/kg 6,93

Varis (Cu) mg/kg 30,6

Cinkas ( Zn) mg/kg 417

Siera ( S) mg/kg 750

Nuo bendro rūgščių kiekio:

huminių rūgščių, % 0,51

fulvo rūgščių, % 4,01

C/N santykis 10,5

Naturalioje medţiagoje

Bendras azotas ( N) % 0,75

Bendras fosforas ( P) % 0,32

Bendras kalis ( K) % 0,11

Kalcis ( Ca) % 0,20

Magnis ( Mg) % 0,12

Bioetanolio gamybai naudojami grudai, kurie turi būti išdţiovinti bent iki 14%

drėgmės.

Paskaičiuota, kad 1 t. bioetanolio pagaminti sunaudojama apie 3,3- 3,5 t. grūdų, o po

gamybos lieka apie 11,4 t. skystų atliekų ţliaugtų kuriuose sausų medţiagų kiekis paprastai

būna nuo 8,0 % iki 10,5 %. Dirbant pilnu pajėgumu šioms dviem bioetanolio įmonėms

Lietuvoje būtų gaunama virš 700 tūkst. t. ţliaugtų. Tačiau dėl grūdų brangumo ir palyginti

ţemų bioetanolio kainų šios įmonės dirba maţesne apimtim ir Pasvalyje dirbanti įmonė

pastatyta su paţangiausia technologija, kurioje ţliaugtai perdirbami į biodujas.

44

Ši technologija įgalina iš 1 t. ţliaugtų išgauti apie 150 m3 biodujų. Taigi tie 200 tūkst.

t. ţliaugtų, kuriais naudojant įprastas technologijas UAB Kurana papildytų bioskaidţių atliekų

„eţerą“, paverčiami 30 mln m3 biodujų. Toks biodujų kiekis papildytų Lietuvos energetinius

resursus 204 mln kwh , nes 1 m3 biodujų = 24.5 MJ energijos = 6,8 kWh..Paprastai prie dujų

gamybos esančios kogeneracinės jėgainės įgalina iš biodujų išgauti elektros energiją ir

šiluminę energiją. Paprastai iš 1 mln m3

biodujų pagaminama virš 1 mln kWh elektros

energijos ir 2 mln. kWh šiluminės energijos. UAB Kurana dirba 4 MW galios elektrinė kuri

gali papildyti Lietuvos elektros tinklą apie 30 mln. kWh energijos. Taigi ir Lietuvoje turime

pavyzdį kai verslumo ir sumanumo dvasia atliekas paverčia visuomenei naudingu produktu.

UAB Kurana gamybos procese po biodujų išgavimo iš biomasės (ţliaugtų) gaunamas

vertingas šalutinis produktas biokompostas, kuris gali būt tiesiogiai naudojamas laukų

tręšimui.Gaminant 1 toną bioetanolio susidaro apie 1600 m3 biodujų ir nuo 1 iki 2,75 t.

biokomposto.

Biokompostas, kurio sudėties tyrimo duomenys pateikti 27 lentelėje, pasiţymi maţa

sunkiūjų metalų tarša ir palyginti gera maistinių medţiagų koncentracija. Jį galima naudoti

tiek tiesioginiam ţemės kultūrų tręšimui, įterpiant į dirvoţemį , tiek kaip paskirą komponentą

komposto gamybai.

Ţliaugtų sudėtis ir savybės bei panaudojimo galimybės

Ţliaugtai skystos etanolio gamybos atliekos. Paprastai jų susidaro 1 tonai gaminamo

etanolio apie 11 tonų. Prieš 5 metus darytoje studijoje buvo prognozuota , kad...“artimiausiu

metu susidarančio ţliaugto kiekis Lietuvoje turėtų būti apie 1,8 mln. t/m.“. Bet pasaulinė

ekonominė krizė, anksčiau minėtas etanolio gamybos naujų technologijų taikymas, bei

nepalanki rinkoje ţaliavos ir produkcijos kainų padėtis sumaţino kelesdešimt kartų šių atliekų

susidarymą . Ţemiau pateikiama ţliaugtų sudėties analizės duomenys

Gautais duomenimis tirtų spirito atliekų – natūralių ţliaugtų ir jo skystosios frakcijos –

pienelio reakcija labai rūgšti, pH atitinkamai 4,0 ir 4,1 ,nes matomai susidaro organių rūgščių

, todėl jų naudojimas tręšimui didina dirvoţemio rūgštingumą. Esamas rūgštumas kalkinguose

dirvoţemiuose neigiamos įtakos neturėtų. Reikia paţymėti kad ţliaugtai turi labai maţą taršą

sunkiaisiais metalais.

Sunkiųjų metalų koncentracija tirtose medţiagose nedidelė. Jų tikslesniam įvertinimui

nėra norminių aktų. Galima tik sąlyginai palyginti su gamybinių nuotekų, išleidţiamų į

gamtinę aplinką normatyvu (lentelė).

45

29 lentelė. Natūralių ţliaugtų ir ţliaugtų skystosios frakcijos – pienelio analizių duomenys

Parametrai

Gamybinių

nuotekų į

gamtinę

aplinką DLK

*

Pienelis Ţliaugtai

Ėminių Nr.

1 2


pH 4,0 4,1


Organinė medţiaga % 4,72 9,02

BDS7 mgO2/l

39040 76200

Bichromatinė oksidacija

mgO2/l

47520 171072

Azotas (N) % 30 0,139 0,332

Fosforas (P2O5) % 0,190 0,198

Kalis (K2O) % 0,149 0,130

Organinė anglis % 1,61 3,08

C/ N santykis 11,6 9,3

Kadmis (Cd) mg/l 0,04 0,00009 0,0023

Chromas (Cr) mg/l 0,5 0,12 0,22

Nikelis (Ni) mg/l 0,2 0,20 0,11

Švinas (Pb) mg/l 0,1 0,015 0,040

Varis (Cu) mg/l 0,5 0,35 0,32

Cinkas (Zn) mg/l 0,4 4,32 3,37

DLK*

Pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos

(DLK). LR AM Įsakymas 2009 m. liepos 3 d. Nr. D1-386 ir 2006 m. gegužės 17 d. Nr. D1-236

/.

Pagal LAND 20-2005 normatyvą pateiktą 28 lentelėje didţiausi leidţiami sunkiųjų

metalų kiekiai, kurie gali patekti į dirvoţemį tręšiant dumblu per metus smėliuose,

priesmėliuose yra: Cr-7, Cd-0,1, Pb-10, Cu-8, Ni-2, Zn-20 kg/ha.

Tręšiant maksimalia leistina ţliaugtų pienelio metine norma – 122 t/ha, į dirvą patektų

apie: Cr-0,283, Cd-0,0021, Pb-0,0354, Cu-0,823, Ni-0,771, Zn-1,02 kg/ha, todėl leistinų

normų neviršytų.

Ţliaugtai turi didesnį sausų ir organinių medţiagų kiekį lyginant su srutomis. Paprastai

ţliaugtuose > 90 % sausos medţiagos sudaro organinė medţiaga, tai srutose šis kiekis būna

50-80 % nuo sausos medţiagos.Ţliaugtuose sausa medţiagos kiekis būna 8-11 %, o srutose 2-

5 %. Srutose bendro azoto būna 0,2-0,4 %, o ţliaugtuose 0,3-0,5 %, tik ţliaugtų

nusistovėjusioje frakcijoje taip vadinamame pienelyje sumaţėja iki 0,1-0,2 %. Fosforo kiekis

kiekis ţliaugtuose parastai daugiau negu 2 kartus didesnis , nes srutose jis būna nuo 0,01 iki

0,1 %, tai ţliaugtuose 0,1 -0,2 % . Tačiau srutose yra ţymiai didesnis kalio kiekis ( parastai

būna 0,3 -0,7 % K2O) negu ţliaugtuose (0,1-0,2 % K2O). Srutose parastai pH būna 7-9, dėl

lakaus ammoniako, tad jas maišant su ţliaugtais galima sumaţinti lakaus amoniako nuostolius

46

ir geriau subalansuoti tręšimą fosforu ir kaliu. Kita vertus ţliaugtus galima efektyviai

panaudoti kompostų gamyboje. Jų pagalba būtų galima kompostavimo proceso metu

reguliuoti drėgmę. Ypač ši medţiaga būtų naudinga turint kompostavimui medţiagas su maţa

drėgme (< 10 % ), o rūgštingumą galima sumaţinti komposavimui panaudojant dolomito ir

klinčių gavybos atliekas.

Biodyzelino gamyba

Lietuvoje iki šiol buvo viena įmonė, gaminusi rapsų metilo esterį (RME) dyzeliniam

kurui. UAB „Rapsoila" - pirmoji Lietuvoje tokio tipo įmonė. Jos projektinis pajėgumas -

perdirbti 30 000 tonų rapsų grūdų, iš kurių per metus bus pagaminama apie 10 000 tonų rapsų

metilo esterio (RME), tinkančio visiems dyzeliniams varikliams. 1 tonai RME pagaminti

sunaudojama 3,125 tonos rapsų sėklų. Šioje gamykloje šiuo metu per metus gaminama apie

10 tūkst. t RME. Ateityje planuojama padidinti gamybos apimtis iki 30 tūkst. t RME per

metus. Šioje gamykloje 2005 metais susidarė apie 20 tūkst. t atliekinių rapsų išspaudų, kurios

yra parduodamos ūkininkams, kurie šias išspaudas sušeria gyvuliams. Dar labiau padidės

biodyzelino gamyba Lietuvoje, kai pradės veikti RME gamykla Klaipėdos laisvojoje

ekonominėje zonoje. Šioje gamykloje planuojama per metus perdirbti apie 300 tūkst. t rapsų

ir kasmet pagaminti apie 115 tūkst. t RME. Taigi vertinant jau veikiančios gamyklos

pajėgumų didėjimą bei naujų pajėgumų atsiradimą susidarančių rapsų išspaudų atliekų kiekis

turėtų padidėti iki 290 tūkst. t/m. Biodyzelino gamyboje be pagrindinio produkto – riebalų

rūgščių metilesterių susidaro du šalutiniai produktai – glicerolio fazė ir rapsų išspaudos (2.1.3,

2.1.4 lentelė). Vidutiniškai biodyzelino gamybos metu susidaro apie 10 % glicerolio fazės nuo

pagaminto RRME kiekio ir apie 2 tonas rapsų išspaudų.

Rapsų išspaudų panaudojimas

Gaminant biodyzeliną iš rapsų sėklų gaunamas beveik dvigubai didesnis šalutinio

produkto – rapsų išspaudų (taikant mechaninį aliejaus spaudimą ) ar rupinių (taikant aliejaus

ekstrahavimą organiniais tirpikliais) kiekis. Išspaudos ar rupiniai yra vertingas baltymų

šaltinis, seniai naudojamas gyvulininkystėje pašarų gamybai, tačiau optimalus rapsų išspaudų

ar rupinių kiekis gyvūnų racionuose siekia tik 10–15 %. Lietuvoje buvo pagaminta apie 375

tūkst. t kombinuotųjų pašarų ir pašarų papildų. Atsiţvelgiant į biodyzelino gamybos plėtros

prognozę ir numatomus gauti rapsų rupinių ir išspaudų kiekius, galima daryti išvadą, kad tik

maţa dalis gautų rupinių ar išspaudų bus sunaudota pašarams. Todėl tenka ieškoti kitų

racionalių šių produktų panaudojimo galimybių.

47

Tarp naujų rapsų rupinių panaudojimo uţsienio šalyse sričių galima paminėti

bandymus panaudoti išspaudas tręšimui. Bandymai atliekami JAV, Kinijoje, Kanadoje ir ES

šalyse, Japonijoje. Lentelėje pateikiame rapsų išspaudų sudėties tyrimo duomenys.

30 lentelė. Rapsų išspaudų sudėties tyrimas

Tyrimo parametrai Tyrimo rezultatai

pH 8,5

Sausa medţiaga % 24,66

Organinė medţiaga % 18,52

Organinė anglis % 6,32

Bendras azotas (N) % 0,80

Bendras fosforas (P2O5) % 0,82

Bendras kalis (K2O) % 0,19

C/N santykis 7,9

Sprendţiant iš tyrimų rezultatų šios rapsų išspaudos būtų tinkamos tiesioginiam

dirvoţemio tręšimui, tręšiant po 20 t/ha norma ir apariant. Uţsienio atlikti tyrimai parodė, kad

išspaudose esantis azotas greitai mineralizuojasi. Fosforas iš šių atliekų dirvoţemio

įsisavinamas lėčiau ir tik dalinai, tai leidţia manyti kad tręšiant rekomenduojama norma nebus

viršyta HELCOM rekomenduota fosforo norma dirvoţemio tręšimui. Aišku kad prie šių trąšų

reikėtų papildomai naudoti kalio trąšas nes kalio šiose atliekose maţai.

Bandyta rapsų išspaudas naudoti kaip kurą. Jos savo šilumingumu atitinka kitų kurui

naudojamų medţiagų kaloringumą ir apytikriai prilygsta antracito ar medţio anglies

šilumingumą. Išspaudų savaiminio uţsiliepsnojimo temperatūra yra aukšta (700 o

C), o pelenų

kiekis yra gana maţas, tačiau jų panaudojimo plėtrą stabdo didelis azoto ir sieros junginių

kiekis, kuris ribojamas biokuro sektoriuje.

Kita labiau tinkamesnė šių atliekų panaudojimo sritis būtų kompopstų gamyba,

maišant jas su kitomis atliekomis turinčiomis daugiau sausų ir organinių medţiagų būtų

gaunamas geros kokybės kompostas.

48

1.2.Augalinės kilmės atliekų sudėtis

1.2.1. Cheminė sudėtis

Nors ankstesniuose skyriuose nagrinėjat paskiras atliekų rūšis jau buvo pateikta

lentelės su jų chemine sudėtim, bet šiame skyriuje siekiant apibendrinti informaciją

palyginsime jas tarpusavyje. Šio palyginimo tikslas išskirti augalinės kilmės atliekas turinčias

savyje didţiausią kiekį azoto, fosforo ir kalio (taip vadinamų mikroelementų) bei

mikroelementų (kuriems pagal ES trąšų reglamentą priskiriama: boras, cinkas, varis,

molibdenas, geleţis, manganas). Palyginant cheminę sudėtį reikia atkreipti dėmesį į drėgmę

arba sausų medţiagų kiekį. Daugeliu atvejų augalinės atliekos turi didelį kiekį vandens, todėl

bendra koncentracija augalų įsisavinamų maisto medţiagų yra maţa (maţiau 1,0 %).

1.2.1.1. Makroelementai

Bioskaidţių atliekų, kaip trąšos ar dirvoţemio gerinimo medţiagos, kokybę

charakterizuoja jame esančios svarbiausios maisto medţiagos: azotas, fosforas, kalis. Svarbios

ir kitos, kaip kalcis, magnis, siera, chloridai, mikroelementai, bet jų svarba ţymiai maţesnė.

Dėl šios prieţasties studijoje mes nagrinėsime augalinėse atliekose esantį organinių ir

pagrindinių maisto medţiagų kiekį, kuris pateiktas 31 lentelėje. Atliekos turinčios virš 50

%drėgmės : ţliaugtai, mielių atliekos, saladynai, cukrinių runkelių išspaudos , runkelių

šaknelių gabaliukai ir atliekos, vaisių ir darţovių nuovalos, bulvių lupenos paprastai pasiţymi

labai maţu bendru maistinių medţiagų kiekiu (% natūralioje medţiagoje).Dėl didelės drėgmės

ir maţos maistinių medţiagų koncentracijos šių atliekų tręšiamoji vertė labai maţa, bet ją

galima padidinti sumaišant šias atliekas su durpėmis, mėšlu, medţio pjuvenomis, šiaudais ir

kompostuojant. Pagal prof. Gedimino Staugaičio sudarytą komposto maisto medţiagų

vertinimo skalę iš tirtų augalinių atliekų tik grūdų perdirbimo atliekos, rapsų šiaudai ir

cukrinių runkelių lapai galėtų būti priskiriami prie medţiagų turinčių vidutinius ir didesnius

pagrindinių maisto medţiagų kiekius. Melasa palyginti turtinga kaliu, bei turinti vidutinį kiekį

azoto gali būti priskirta prie medţiagų turinčių tręšimo vertę ir manome kad gali būti

naudojama kaip komponentas skystų trąšų gamyboje. Biokompostai ir rapsų išspaudos turi

maisto medţiagų kiekius pagal minėtą sistemą artimus vidutiniams ir gali būti naudojami

tręšimui. Tačiau šiose atliekose gali būti fitotoksinių junginių, tad prieš naudojant juos laukų

tręšimui reikėtų atlikti fitotoksiškumo tyrimus. Makroelentų kiekio priklausomybė

bioskaidţiose atliekose dar gali priklausyti nuo technologijos, jų saugojimo sąlygų. Atliekų

sudėties ţymūs skirtumai buvo pastebėti analizuojant cukraus gamybos augalines atliekas iš

skirtingų fabrikų (Kėdainių ir Marijampolės).

49

31 lentelė. Ţemės ūkio ir maisto perdirbimo pramonėje susidariusių augalinės kilmės

atliekų bendra charekteristika

Gamybos sritis Augalinės

kilmės

atliekos

pavadinimas

Atliekų bendra charakteristika

Drėgmė

%

Organinė

medţiaga

%

C/N

santykis

pH Bendras maistinių

medţiagų kiekis %

natūralioje

medţiagoje

N P K

Augalininkystė Javų šiaudai 14 54 80 0,4 0,1 0,8

Rapsų šiaudai 30 30 25 0.,7 0,2 2,0

Cukrinių

runkelių lapai

ir valumo

atliekos

90 20 20-25 0,4 0,05 0,5

Bulvienojai

(sausi)

75 13.6 40 0,2 0,0 0,3

Grūdų

perdirbimo

įmonės

Grūdų

perdirbimo

atliekos

11,8 81,3 25 6,2 1,6 0,3 0,8

Alaus

gamybos

įmonės

Saladynai 77,6 21,5 12 6,3 0,1 0,0 0,1

Mielių

atliekos

86,0 13,2 7 5,5 0,1 0,0 0,0

Cukraus

fabrikai

Cukrinių

runkelių

plovimo ir

valymo

dumblas

40,3 6,6 9 6,6 0,2 0,1 0,4

Runkelių

šaknelių

gabaliukai ir

atliekos

85 89,1 38,5 4,0 0,2 0,0 0,1

Išspaudos 90 70,0 19 5,6 0,2 0,0 0,1

Melasa 20 ≈ 90,0 21 7,5 1,3 0,0 4,5

Kalkių purvas 34,5 ≈ 15,0 12 10,6-

11,3

0,6 0,4 0,4

Alkoholio,

bioetanolio

gamyba

Ţliaugtai 88 9,0 9 4,0 0,3 0,1 0,2

Biokompostas 78,7 63,9 10,5 6,5 0,75 0,3 0,1

Aliejaus ir

biodyzelino

gamyba

Rapsų

išpaudos

75,0 18,5 8 8,5 0,8 0,4 0,2

Vaisių ir

darţovių

perdirbimo

įmonės

Darţovių,

bulvių

lupenos ir

nuovalos

91,7 92,47* 18 5,6 0,18 0,0 0,15

50

1.2.1.2. Mikroelementai

Mikroelementų; boro, mangano, molibdeno, geleţies, cinko, vario kiekiai augalinėse

atliekose dėl ribotos darbo apimties nebuvo specialiai tirti. Tačiau analizuojant atliekų taršą

sunkiais metalais buvo nustatyti vario ir cinko kiekiai tyrimams paimtuose bandiniuose. Rasti

kiekiai yra pakankami, kad dirvoţemį tręšiant augalinėmis atliekomis arba kompostu

pagamintu iš jų , jis būtų praturtintas ir mikroelementų kiekiu.

1.2.1.3. Azoto ir anglies santykis

Mikroorganizmams, ardantiems organinę medţiagą, reikia energijos, kuri priklauso

nuo anglies ir azoto santykio (C:N). Būtina palaikyti šių elementų proporciją, kad

kompostuojamos medţiagos būtų aktyvios. Daugumai dirvos mikroorganizmų tinkamiausia

C:N proporcija – nuo 15:1 iki 30:1. Vienos kompostuojamos medţiagos pasiţymi didesne

anglies, kitos – azoto koncentracija (32 lentelė). Norint sureguliuoti C:N santykį, reikia

atitinkamai komponuoti kompostuojamo substrato sudėtį. Jei pagrindinį atliekų srautą sudaro

daug anglies turinčios medţiagos, reikia surasti atliekų turinčių pakankamai azoto ir

atvirkščiai.

32 lentelė. Anglies ir azoto santykis (C:N) sausoje organinėje medţiagoje (Ewans,

2001)

Organinės medžiagos C/N santykis Savybės

Mediena ir medžių

pjuvenos

500–520 Daug anglies turinčios

medžiagos

Popierius 170

Medžio žievė 120

Javų šiaudai ir medžių

lapai

50–60

Durpės 50

Arklių mėšlas 25 Daug azoto turinčios

medžiagos Karvių mėšlas 15–20

Žolės kapojai 12–19

Vaisių atliekos 20–35

Daržovių atliekos 12–20

Nuotekų dumblas 16

Maisto atliekos 15

Kompostas 10–15

Paukščių mėšlas 10

Srutos 2–3

Visi gyvieji organizmai savo gyvybinei veiklai naudoja vandenį, todėl tam tikra

drėgmė yra būtina kompostavimo procese. Optimalia biomasės drėgme kompostavimui

51

laikoma 40–70 proc. Sausesnėse atliekose negali apsigyventi reikalingi mikroorganizmai, o

pernelyg didelis vandens kiekis sumaţina oro tūrinę apimtį ir sumaţina aprūpinimą

deguonimi. Dauguma atliekų turi panašų drėgnumą, tačiau aktyvių energetinių mainų metu

didelis vandens kiekis išgarinamas, todėl kompostuojant sausesnę masę procesui reikalingos

drėgmės gali nepakakti. Tokiu atveju kompostuojamas substratas būna papildomai

drėkinamas laistant. Taip pat galima kompostuojamą masę skystesnėmis atliekomis.

Kompostuojamų medţiagų drėgnumą galima reguliuoti maišymu, kuris veikia garavimo

intensyvumą.

1.2.2. Kitos medžiagos

Norėgdami įvertinti augalinės kilmės atliekų taršą mes ištyrėme sunkiūjų metalų: (Cd,

Cr, Ni, Pb, Cu, Zn ) kiekius jose. Dėl labai maţos tikimybės rasti augalinės kilmės atliekose

patvarių organinių junginių (policiklinių aromatinių angliavandenilių ir policlorintų bifenilų)

analizių nebuvo daryta. Sunkiūjų metalų analizėse visose analizuotose augalinės kilmės

atliekose, išskyrus raugintas cukrinių runkelių išspaudas, cukrinių runkelių plovimo dumblą ir

kakių dumblą iš cukraus gamybos fabrikų rastos labai maţos koncentracijos metalų: Cd < 1,0

mg/kg; Cr<10,0 mg/kg; Ni< 20,0 mg/kg; Pb< 20,0 mg/kg: Cu<50,0 mg/kg; Zn<200 mg/kg.

Biokomposte, kuris gaunamamas kaip šalutinis produktas bioetanolio gamyboje, rasta Zn >

400 mg/kg. Bet šis kiekis cinko, tręšiant šiuo biokompostu, gali veikti kaip mikroelementas ir

gerinti reiklių cinkui augalų augimą. Susirūpinimą kelia kalkių purvas iš cukraus fabrikų jame

rasta Cd ≈ 4 mg/kg; Cr ≈ 30 mg/kg; Ni ≈ 20mg/kg: Pb ≈ 50 mg/kg. Kalkinant tokiu dumblu

laukus virš 20 t/ha norma į dirvoţemį gali patekti apie 100 g. kadmio, toks kiekis apibrėţtas

pagal LAND 20-2005 kaip maksimali leistina riba šio metalo patekimui į smėlio ir priesmėlio

dirvoţemį

2. TRĘŠIMAS AUGALINĖS KILMĖS ATLIEKOMIS

Augalinės kilmės atliekų tręšimo normos

Aplinkosauginiu poţiūriu svarbu, kad su tręšiamomis organinėmis medţiagomis

neįneštume didesni nei 170 kg/ha metinį azoto (N) ir 40 kg/ha fosforo (P) kiekį (Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtinti

„Biologiškai skaidţių kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai“).

Kadangi augalinės kilmės atliekose suminis fosforo kiekis yra labai nedidelis,

daugumoje sudaro 0,0-0,4%, ir ţenkliai fosforo kiekio dirvoje nepadidina, tai dėmesį reiktų

sutelkti ne į fosforo, bet į azoto kiekį. Pagal azoto kiekį augalines kilmės atliekas reiktų

sugrupuoti į 3 grupes:

52

1) turinčias iki 0,4% azoto. Tai javų šiaudai, cukrinių runkelių lapai, bulvienojai,

ţolės, saladynai, mielių atliekos, cukrinių runkelių šaknų plovimo atliekos,

išspaudos, ţliaugtai, darţovių ir bulvių atliekos;

2) turinčias 0,5-1,0% azoto. Tai rapsų šiaudai, kalkių purvas, biokompostai, rapsų

išspaudos;

3) turinčias 1-2% azoto. Tai grūdų perdirbimo atliekos ir cukrinių runkelių melasa.

Kadangi grūdų perdirbimo atliekos ir cukrinių runkelių melasa sunaudojama pašarui,

tai lieka tik pirma ir antra augalines kilmės atliekų grupės. Kiek su augalinės kilmės

atliekomis įnešama azoto skaičiavome pagal formules:

NK = SM × N , kur (1)

10

Nk – azoto kiekis vienoje tonoje atliekų, kg/t;

SM – atliekose sausų medţiagų kiekis, %;

N – atliekose suminio azoto kiekis sausoje medţiagoje, %.

KN = 170 : NK , kur (2)

KN – maksimali atliekų tręšimo norma pagal azotą, t/ha.

Skaičiavimai parodė, kad viršyti 170 kg/ha azoto (N) patekimo į dirvą normą pirmos

grupės atliekų į dirvą reikia įnešti net daugiau kaip 140 t/ha, o antros grupės atliekų –

biokomposto, rapsų išspaudų – 68-140 t/ha, rapsų šiaudų ir kalkių purvo – 24-49 t/ha. Tai

didelės šių augalinės kilmės liekanų normos, ypač pirmos grupės, ir taikymas praktikoje nėra

realus.

Tačiau reikia įvertinti, kad tręšimas augalinės kilmės atliekomis nėra pageidautinas,

nes jų įrimo metu vykstantys mikrobiologiniai procesai daţnai neigiamai veikia augalus,

maţėja jų derlius ir kokybė /Šiaudai – ne visada vertinga trąša

http://savasukis.lt/straipsniai/53-siaudai_ne-visada-vertinga-trasa.htm/. Literatūroje nurodoma

kaip augalinės kilmės atliekas kompostuoti, kaip maišyti atskirus komposto komponentus,

tačiau stinga duomenų apie tręšimą pačiomis atliekomis, ypač turinčioms daug lignino ar

greitai pūvančiomis – vaisių ir darţovių, runkelių šakniavaisių ar bulvių šakniagumbių

atliekomis. Nurodoma, kad technologijose, kai šiaudai smulkinami ir paliekami lauke, tai

papildomai vienai tonai šiaudų reikia 17 kg azoto, o gamybininkai paprastai naudoja 10 kg/ha

azoto norma. Gamyboje pasitaiko, kad tręšimui naudojami ţliaugtai, mielių atliekos ir kitos

53

augalinės kilmės atliekos, tačiau kokią įtaką jos turi augalų derliui bei kokybei, dirvoje

vykstantiems mikrobiologiniams procesams, nėra tirta.

Manome, jog augalinės kilmės atliekos visu pirma turėtų būti kompostuojamos, o apie

jų tiesioginį taikymą tręšimui reikia išsamių bandymų.

Atskirai norėtusi aptarti tręšimą cukrinių runkelių atlieka - kalkių purvu (defektu). Jo

maksimalios tręšimo normos neturėtų būti didesnės nei 10 t/ha, nes tręšiant didesnėmis

normomis bus viršyti kadmio normatyvai pagal LAND 20-2005.

3. IŠVADOS

1. Didţiausias kiekis augalinės kilmės atliekų susidaro augalininkystėje tai javų šiaudai,

cukrinių runkelių lapai ir bulvienojai. Kasmet Lietuvos ţemės ūkyje susidaro apie 2,8-3,9

mln. t. šiaudų, apie 0,5 mln.t rapsų šiaudų, apie 0,6 mln. t cukrinių runkelių lapų ir

nuovalų, bei apie 0,15 mln. t.bulvienojų. Bendra mase tai dideli kiekiai (apie 5 mln. t.), bet

jie labai išsklaidyti po visą šalies teritoriją, nes iš 1 ha pasėlio ţėmės ūkio kultūrų gali

susidaryti vidutiniškai tik apie 3 t. šiaudų ar buvienojų. Paskaičiuota kad iš 1 ha cukrinių

runkelių susidaro apie 27 t atliekų.

2. Didţioji dalis šiaudų (apie 40-50 %) sunaudojama kraikui (manome kad brangstant

durpėms ši tendencija išliks ateityje). Likusi dalis priklausomai nuo poreikio ir galimybių

turėtų būti naudojama kurui arba komposto gamybai. Pastaruoju metu brangstant

iškastiniam kurui šiaudai tampa konkurencingu kuru vietinėse kaimo vietovių katilinėse.

Kurui reikėtų naudoti sausus šiaudus, kurių C/N labai aukštas, o sudėtyje yra maţai azoto,

sieros ir chloro. Drėgni ir turintys sudėtyje daugiau azoto bei fosforo šiaudai galėtų būti

efektyviai panaudojami ūkininkų mėšlidėse komposto gamybai

3. Didţiausia „tręšiamąja“ vertę iš visų augalininkystės atliekų turi cukrinių runkelių lapai ir

nuovalos. Apskaičiuota, kad teoriškai 1 ha šios kultūros pasėlio susidaro apie 27 t. atliekų

kuriose yra apie 109 kg bendrojo N, 30 kg bendro fosforo išreikšto P2O5, bei 163 kg K2O.

Manoma, kad šias atliekas paskleidus ir aparus, bei joms suirus sekančiais metais ţemės

ūkio kultūros gali įsisavinti 20 – 35 % aukščiau minėto maistinio medţiagų kiekio.

4. Šiaudų naudojimas tiesiogiam dirvoţemio tręšimui maţai efektyvus, nes šiaudai pirmais

metais irimo procesui naudoja daug dirvoţemio mineralinio azoto. Atlikti agrocheminiai

bandymai su laukų tręšimu šiaudais patvirtino šią hipotezę.

5. Kiek atskirose pramonės šakose susidaro augalinės kilmės atliekų pavyko įvertinti tik

apytikriai, nes skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus kiekius. Dėl įmonių technoginių

54

skirtumų ir skirtingo atliekų panaudojimo sprendimo, netgi toje pačioje perdirbimo šakoje

vyrauja dideli skirtumai.Stebima atliekų kiekio produkcijos vienetui maţėjimo tendencija.

6. Cukraus gamyboje susidaro gan didelis kiekis augalinės kilmės atliekų net iki 50-55 %

nuo perdirbamo cukrinių runkelių kiekio, tačiau beveik visos šios atliekos sušeriamos

gyvuliams.Cukrinių runkelių plovimo ir kalkių dumblo panaudojimas tręšimui ir

kalkinimui galimas tik įvertinus jų taršą sunkiais metalais ypač kadmiu.

7. Etilo spirito ir bioetanolio gamyboje susidaro didelis kiekis (> 300 tūkst t.) skystų atliekų

ţliaugtų. Paprastai jų susidaro 1 tonai gaminamo etanolio apie 11 tonų. Tai rūgščios (pH

≈4,0) nedaug maistinių medţiagų turinčios augalinės atliekos, Ţliaugtus galima efektyviai

panaudoti kompostų gamyboje. Jų pagalba būtų galima kompostavimo proceso metu

reguliuoti drėgmę. Ypač ši medţiaga būtų naudinga turint kompostavimui medţiagas su

maţa drėgme (< 10 % ), o rūgštingumą galima sumaţinti komposavimui panaudojant

dolomito ir klinčių gavybos atliekas.

8. Ţliaugtų panaudojimas biodujų gamybai leidţia iš šios atliekos išgauti energiją ir ją

paversti labiau tręšimui tinkama medţiaga biokompostu. Biokomposte 2-3 kartus daugiau

maistinių medţiagų ir jį patogiau naudoti laukų tręšimui. Biokomposte esantis didesnis

cinko kiekis turėtų teigiamai veikti kultūras jautrias cinko trūkumui. Biokompostai gali

turėti organinių medţiagų stabdančių augalų augimą,todėl prieš tręšimą patartina atlikti

fitotoksinius jų tyrimus.

9. Biodyzelino gamyboje susidaro didelis kiekis (> 200 tūkst.t.) rapsų išspaudų. Ši atlieka

šiuo mrtu beveik visa sunaudojama pašarams. Pagal kompostų kokybės vertinimo sistemą

rapsų išspaudos turi maisto medţiagų kiekius artimus vidutiniams ir gali būti naudojamos

tręšimui. Tačiau patartina prieš jų naudojimą atlikti fitotoksinius tyrimus

10. Alaus gamyboje susidarančios skystos mielių atliekos ir saladynai naudojami gyvulių

pašarams, tiesioginiam laukų tręšimui dėl maţų maistinių medţiagų menkai tinka.

Manome, kad alaus gamybos atliekas būtų tikslinga naudoti gyvulių pašarų arba kompostų

gamybai. Šios atliekos savo sudėtimi ir savybėmis tenkina reikalavimus keliamus gero

komposto (tinkamo ekologinei ţemdirbystei) ţaliavoms.

11. Grūdų perdirbimų atliekų kiekis svyruoja 50 tūkst t., nes priklauso nuo grūdų augimo

sezono (drėgnas ar sausas buvo), perdirbamo kiekio, technologijos bei įrengimų techninio

stovio. Bet didţiausias atliekų kiekis susidaro grūdus apdorojant, tai Lietuvoje būtų nuo

25 iki 30 tūkst. t., kombinuotų pašarų gamyboje atliekos sudaro tik apie 2 tūkst t, miltų

gamyboje nesiekia net 0,5 tūkst. t. Kombinuotų pašarų ir miltų gamyba savo atliekas

teikia ūkinikams gyvulių šėrimui.

55

12. Ekonominiu poţiūriu grūdų perdirbimo atliekas naudingiausia panaudoti gyvulių šėrimui.

Tačiau esant atliekose pelėsiui ar puviniui jos šiam tikslui netinka tuomet lieka 3

alternatyvūs sprendimai. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis virš 1 tūkst t šių

atliekų sudeginama. Aišku jei atlekose drėgmės kiekis maţas( < 10 % ) jos gali būti

sėkmingai sumaišius su kitu biokuru sudegintos vietinėse katilinėse.Tačiau palyginti

ţemas C/N santykis 25 rodo, kad naudingiau būtų iš šias atliekas naudoti kaip ţaliavą

komposto gamybai, nes tiesioginiam dirvoţemio tręšimui, dėl taršos piktţolių sėklomis,

panaudojimas problematiškas.

4. REKOMENDACIJOS

1. Dirvoţemio tręšimas augalinės kilmės atliekomis ekonominiu poţiūriu gali būti

efektyvesnis šias atliekas kompostuojant. Derinant ir maišant augalines medţiagas pagal

jų drėgmės, organinių ir maisto medţiagų kiekį, C/N santykį galima pasigaminti geresnės

kokybės organinę trąšą gerinančią dirvoţemio struktūrą. Pavienių atliekų pagalba

sudėtinga būtų optimaliai patręšti ir pagerinti struktūrą dirvoţemiui

2. Ypač efektyviai augalines atliekas gali panaudoti darţininkyste ir gėlininkyste bei

dekoratyvinių augalų auginimu ir apţeldinimu uţsiimantys ūkiai. Jie yra pagrindiniai

komposto naudotojai. Verta skatinti tokių ūkių veiklą, nes komposto gamybai atliekų

panaudojimos padeda spręsti ekologines (švarėja aplinka) ir ekonomines (atsiranda naujų

darbo vietų, sukuriama pridėtinė vertė) problemas.

5. NAUDOTA LITERATŪRA

1. Lietuvos aludarių asociacija http//www.aludariai.eu/statistika.html

2. Viking Malt kompanijos tinklapis http://www.vikingmalt.com

3. VGTU taikomasis mokslo tyrimo darbas „Sukurto maţų gabaritų

biorektoriausmodelių variantų analizė,parinkimasd ir taikymas kaimo ūkiuosebei

maisto pramonėje“ http://www.vgtu.lt/upload/aai_cost859/biorektorius.pdf

4. Ūkio ministerijos taikomasis mokslo tyrimo darbas „Biologiškai skaidţių atliekų

tvarkymo Šiaulių regione priešprojektiniai siūlymai, įskaitant techninį-ekonominį

pagrindimą“ http://www.ukmin.lt/lt/veikloskryptys/pramonėirverslas/reglamentavimas

5. Tamilnadu J. Veterinary & Animal Sciences 6 (1) 49-51, January - February 2010

6. COWI Baltic studija „Šiaudų kuro panaudojimo technologijų įvertinimas ir

rekomendacijų tolimesniam jų naudojimui bei biokuro briketų iš smulkių šiaudų ir

ţolinių augalų paruošimo technologijos parengimas“ 2007 m. 50p.

http://www.vikingmalt.com/

http://www.vgtu.lt/upload/aai_cost859/biorektorius.pdf

http://www.ukmin.lt/lt/veikloskryptys/pramonėirverslas/reglamentavimas

56

7. Adel Rabie, Lhmed Uhman Effect of sugar industry wasttes nutrient awailabilityof

loomy sandy soil Archives of Agronomy and soil science, 2008,V. 54, No. 6, p.22-24

8. Navickaitė, G., Paleckienė, R., Sviklas, A. M. Interaction Bioactive Material from

Molasses with Urea Chemical Technology (Cheminė Technologija) 55 (2) 2010: pp.

36 – 43

9. Navickaitė, G., Paleckienė, R., Sviklas, A. M Melasos įtka SKT fizinėms savybėms.

Cheminė technologija. 2008. Nr 2(48) p.63-69.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1266, 2008 m. lapkričio 24 d. Dėl

maisto pramonės įmonėse susidarančių biologiškai skaidţių atliekų tvarkymo

programos patvirtinimo.

11. Ţalys V., Jakubauskas V. Organinės trąšos, Vilnius, Mintis 1969.

12. Edelmann Werner Energieproduktion aus Bioabfallen – Vergaren oder Verbrennung.

In Bio und Sekundarrohstoffverwertung 2005, s.8.

13. Edelmann W Schleiss K., Joss A., Okologischer, energetischer und ekonomischer

Vergleich von Vergarung, Kompostierung und Verbrennung biogener Abfalstoffe,

Studie und Schriftenreich BFE, Bern.

14. Swedish Certification rules for compost. http://www.avfallsverige.se

15. Biologiškai skaidţių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų

aprašas. Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. balandţio 18 d.

įsakymas Nr.D1-327.

16. Biologiškai skaidţių kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai. Patvirtinti Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymas Nr.D1-57

17. Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai. LAND 20-2005.

Patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birţelio 28 d. įsakymu Nr.

349.

18. Ţalioji knyga dėl biologinių atlikų tvarkymo Europos Sąjungoje. – ES Komisija, SEK

(2008) 2936.

19. LST CR 13455:2005. Dirvoţemio gerinimo medţiagos ir auginimo terpės. Vartotojų,

aplinkos ir augalų saugos vadovas

20. LST CR 13456:2005. Dirvoţemio gerinimo medţiagos ir auginimo terpės.

Ţenklinimas, techniniai reikalavimai, produktų sąrašas

21. LST EN 12579:2002: Dirvoţemio gerinimo medţiagos ir auginimo terpės. Ėminio

ėmimas

22. Certification rules for compost. – Rapport B2009. Avfall Sverige. 2006.

23. Janulis P.P. Biodegalų gamybos atliekų efektyvaus panaudojimo energetinėms

reikmėms technologiniuose procesuose galimybių ištyrimas ir įvertinimas. – Studijos

ataskaita. LŢŪU. 2006. 52 p.

http://www.avfallsverige.se/

57

24. Compost production and use in the EU (final report). – Orbit e. V. / European

Compost Network ECN. Europaen Commision Joint Joint Research Centre.

2007.180 p

25. Organinių ir biodegraduojamų atliekų surinkimo ir perdirbimo galimybių studija. –

VŠI Subalansuotas pramonės plėtros centras. 2006. 56 p.

26. Commission of the European Communities, Directorate-General Science, Research

and Development. 1992. Treatment and use of sewage sluWGe and liquid agricultural

wastes. Review of COST 68/681 programme, 1972–90. Edited by Hall J. E., Newman

P. J., L’Hermite P.

27. Kompost und dessen Qualitätssicherung in der Steiermark. – Das Land Steiermark.

2002. 15

28. Misra R.V. et al. On-farm composting methods. Land and water discussion paper 2.

Food and Agriculture Organizasion of the United Nations, Rome, 2003.

29. Šiaudai – ne visada vertinga trąša // Savas ūkis. 2009. http://savasukis.lt/straipsniai/53-

siaudai_ne-visada-vertinga-trasa.htm [laisva prieiga 2010 06 30].

30. Düngung. – Mecklenburg Vorpommern. Ministerium für Ernärung, Landwirtschaft,

Forsten und Fischerei. 2004. 181 S.

31. Howard A., Wad Y. The Waste Products of Agriculture: Their Utilization as Humus,

Oxford: Humphrey Milford & Oxford University Press. 1931.

32. Lauko, sodo ir darţo kultūrų ręšimas ir rūgščių dirvų kalkinimas. – Vilnius.

ŢŪM.1983.

33. Maţvila J., Adomaitis T, Antanaitis A., Eitminavičius L., Lubytė J., Matusevičius K.

Sunkieji metalai Lietuvos dirvoţemiuose. K.: Lietuvos ţemdirbystės institutas, 2001. -

343 p.

34. Organinės trąšos. – Vilnius. ŢŪM. 1992. 74 p.

http://savasukis.lt/straipsniai/53-siaudai_ne-visada-vertinga-trasa.htm

http://savasukis.lt/straipsniai/53-siaudai_ne-visada-vertinga-trasa.htm

http://journeytoforever.org/farm_library/HowardWPA/WPAtoc.html

ataskaita - lrvzum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/lt_versija/...kaunas - 2011 m. 2 taikomieji...

Documents