Daugiau nei dvigubai pigesnis spausdinimas – tai įmanoma!

SPRENDIMAIAtea

Leidinys IT bendruomenei

Topo grupė susikūrė „privatųjį debesį“.

Atea saugo vertingiausias Latvijos knygas.

Siemens arenoje įrengta moderniausia Baltijos šalyse LED juosta

2014Spalis

04

16

10

06

18

12

08

20

14

22

Topo grupė susikūrė „privatųjį debesį“

Atea saugo vertingiausiasLatvijos knygas

Adform pragmatiškas pa-sirinkimas – Office 365

Statoil rado naują būdą rekla-muoti savo paslaugas

Naujieji vairuotojo pažymėji-mai: patikimesni ir pagamina-mi greičiau

Daugiau nei dvigubai pigesnis spausdinimas – tai įmanoma!

Valstybes saugo ne tik žmonės, bet ir technologijos

Utenoje ateities specialistai mokysis iš Apple skaitmeninių vadovėlių

Atnaujinta Šengeno informacinė sistema – dar saugesnė Europa

Siemens arenoje įrengta moderniausia Baltijos šalyse LED juosta

Atea – didžiausia Baltijos šalyse informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų teikėja. Savo klientams mes kuriame vertę teikdami produktus, paslaugas bei sprendimus IT infrastruktūrai, informacinėms sistemoms, objektų bei sistemų saugumui. Atea Baltijos šalyse dirba apie 600 darbuotojų, o bendra apyvarta 2013 metais buvo apie 300 mln. litų. Atea grupė yra pirmaujanti IT infrastruktūros sprendimų teikėja visose Šiaurės ir Baltijos šalyse, jos apyvarta sudaro apie 3 mlrd. eurų.

Atea sprendimai:

Projekto vadovas:  Simonas StūrysTekstai:  Simonas Stūrys, Artūras Lapinskas, Lina BiekštaitėNuotraukos:   Irmantas Gėlūnas, Indrikis Štūrmanis, Jolita GražulienėDizainas:  ST ImpressSpausdino:  VIP Spauda

atea.lt/atea-sprendimai

Turinys

Šiame – jau keturioliktame –Atea Sprendimų numeryje pateikiame Jums dar 10 technologinių istorijų. Jos visos skirtingos, bet kartu ir panašios. Mat atspindi svarbiausias vertybes, kuriomis vadovaujamės savo darbe: greitį, efektyvumą, kokybę, progresą.

Greitis

Kaip parduotuvės, kurioje dirba vienas ar du žmonės, rinkodarą pakeisti kelis kartus per dieną? Pavyzdžiui, ryte reklamuoti kavą, per pietus – užkandžius, o po smarkaus lietaus –automobilių plovyklą? Štai Statoil valdo ne vienos, o keliasdešimties parduotuvių rinkodarą ir keičia žinutes taip dažnai, kaip nori. Nes čia jiems padeda BMK įdiegtas vaizdo reklamos valdymo sprendimas.

Adform reikėjo prisitaikyti prie nepaprastu greičiu augančios organizacijos poreikių. Įdiegus Office 365 paslaugą rūpesčiai dėl ypač greitai didėjančio darbuotojų skaičiaus nekamuoja bent jau IT skyriaus.

Efektyvumas

Prižiūrėti daugiau nei šimtą nuosavų spausdintuvų – darbas, reikalaujantis daug išteklių: pinigų ir laiko. Vis daugiau įmonių,

turinčių didelį spausdintuvų ūkį, jo atsisako ir pereina prie paslaugų, perkamų iš išorinių tiekėjų. Kodėl? Nes taip pigiau ir patogiau. Džiugu, kad veiksmų imasi ir valstybinės įmonės. Vilniaus vandenys pradėjo naudotis BMK spausdinimo ekosistemos paslauga ir jau džiaugiasi sutaupytomis lėšomis ir sumažėjusiais rūpesčiais.

Ar gali sutaupyti policija ir pasienio tarnybos, „įdarbindamos“ bepiločius lėktuvus prižiūrėti ypač karštų taškų? Apie tai savo straipsnyje svarsto Atea projektų vadovas Artūras Lapinskas.

Kokybė

Yra sričių, kur kompromisai dėl kokybės negalimi. Siemens arena dirba būtent tokioje. Čia diegiamos tik aukščiausio lygio technologijos, kad būtų pasiektas maksimalus efektas. Šiuos kriterijus atitinka Prezentacijų spektro įdiegta LED juosta, juosianti beveik visą areną.

Ar aukšta kokybė visada brangiai kainuoja ir yra prieinama tik išrinktiesiems? Utenos profesinis mokymo centras paneigia šį stereotipą ir sako „Taip“ kokybiškoms mokymo priemonėms, kurios sudomina, įtraukia, keičia požiūrį, skatina tobulėti, kurti ir todėl atsiperka.

Progresas

„Sukurti privatųjį debesį“ nėra baigtinis veiksmas – tai tik nesibaigiančio IT infrastruktūros tobulinimo etapas. Tačiau jį įveikę IT specialistai gauna visai kito lygio įrankius. Juos savo rankose jau turi ir Topo grupės IT specialistai.

Latvija pasistatė Nacionalinę biblioteką –Šviesos pilį. Ir ji skleidžia ne tik mokslo, kultūros, meno šviesą, bet ir yra švyturys, rodantis kelią kitoms panašioms įstaigoms. Tai knygų tvirtovė, kurios sargyboje – moderniausios technologijos.

Ir jums svarbios šios vertybės? Tada mums pakeliui. Gero skaitymo!

Atea komanda

greiTisefekTyvumAskokybĖprogresAs

3

Kartu su Atea komanda įgyvendinę savo IT infrastruktūros konsolidacijos projektą, Topo grupės IT specialistai dabar yra ramūs, kad jų įmonės duomenys saugūs. Nuotraukoje iš kairės į dešinę: Vytautas Samerdokas, Atea projektų vadovas, Gvidas Januškevičius, Topo grupės IT skyriaus vadovas, Skirmantas Juraška, projekto IT sistemų administratorius.

Bendrovė Topo grupė, valdanti mažmeninės prekybos buities technikos tinklus Topo centras ir Euronics bei buities technikos serviso paslaugas teikiančią bendrovę AG Service, ir iki šiol daugiausiai investicijų skyrusi prekybos tinklų plėtrai, šiais metais nusprendė atnaujinti IT infrastruktūrą.

Priėmus sprendimą, teko apsvarstyti visas atnaujinimo galimybes: ar palaipsniui keisti senus serverius naujais, ar modernizuoti iš esmės konsoliduojant infrastruktūrą, ar migruoti pas išorinį paslaugų teikėją. Pasirinktas vidurinis kelias – „privatusis debesis”.

„Dauguma iš turimų 26 fizinių serverių jau buvo seni, be to, infrastruktūra reikalavo

HP + VMware = geriausias sprendimas

Topo grupė pasirinko HP 3PAR duomenų saugyklas. Nors jos kiek brangesnės už kai kurių kitų gamintojų techninę įrangą, bet yra laikomos vienomis pažangiausių rinkoje, išsiskiria patikimumu. Tuo Topo grupės IT specialistai neabejojo, nes ir anksčiau naudojo HP įrangą.

VMware virtualizacijos sprendimui alternatyvos nelabai ir buvo, nes Topo grupės infrastruktūroje naudojamos ne tik Windows, bet ir Linux operacinės sistemos, Zimbra elektroninis paštas. Alternatyvūs sprendimai kol kas skirtingų operacinių sistemų nepalaiko arba palaikymas yra komplikuotas.

daug resursų dėl skirtingų naudojamų serverių operacinių sistemų (Windows ir Linux). Atsarginio kopijavimo infrastruktūra buvo sukurta tame pačiame duomenų centre, o tai kėlė papildomas rizikas, todėl buvo itin svarbu investuoti į infrastruktūros atnaujinimą”, – pasakoja Topo grupės IT skyriaus vadovas Gvidas Januškevičius.

„Krizių, duomenų praradimų iki šiol pavyko išvengti, bet tokių atvejų rizika augo, o sistemų palaikymas reikalavo vis didesnių resursų, – pasakoja projekto IT sistemų administratorius Skirmantas Juraška. – Įvykus gedimui, mes būtume galėję tik per savaitę laiko atkurti veiklą, tačiau toks terminas galėjo nepataisomai sutrikdyti ne vieno įmonės padalinio veiklą. Tai paskatino imtis veiksmų“.

„Privatusis“ ar „viešasis debesis“?

Iš pradžių buvo dvejojama, kokį variantą pasirinkti – „viešąjį“ ar „privatųjį debesį“. Tačiau „viešasis debesis“ reikalavo daugiau išteklių, todėl pasirinkti „privatųjį“ buvo naudingiau finansiškai. „Privatusis debesis“ užtikrintų tokias pačias technines infrastruktūros plėtros galimybes kaip ir išorinis duomenų centras, o didėjant duomenų apimtims gigabaito ir darbo vietos kaina mažėtų, taigi buvo nuspręsta kurti savo „privatųjį debesį“, – sako G. Januškevičius.

Duomenų centro konsolidavimo projektą šią vasarą įgyvendino Atea specialistai: 26 seni serveriai pakeisti „privačiuoju debesimi”, valdomu VMware įrankiais, veikiančiu trijose moderniose HP DL380G8 tarnybinėse stotyse su ypač efektyviais duomenų masyvais HP 3PAR 7200. „Debesyje” jau „sukasi“ 30 virtualių serverių. Jų skaičius net išaugo, nes sukurta keletas papildomų testavimo aplinkoms.

Panaudota ir dalis senos techninės įrangos – tinkamiausia atrinkta rezervinėms duomenų kopijoms laikyti. Šios kopijos nuo šiol saugomos nutolusioje lokacijoje, siekiant užtikrinti dar aukštesnį saugumo lygį.

Pasak Vytauto Samerdoko, Atea projektų vadovo, Topo grupėje įgyvendintas klasikinis virtualizacijos pavyzdys: reikšmingai sumažintas fizinių serverių skaičius, sukurta pilnai virtualizuota IT infrastruktūra, įdiegtas konsoliduotas jos valdymas, sukurtas ypač spartus vidinis tinklas duomenų judėjimui tarp serverių ir saugyklų. „Tokius projektus

galima dėti kaip pavyzdį tiesiai į duomenų centrų konsolidavimo praktikos vadovėlius”, – teigia V. Samerdokas.

Tolesnis patikimumo didinimo žingsnis tikriausiai būtų dubliuoto duomenų centro sukūrimas. Pasak G. Januškevičiaus, tai bus svarstoma tolimesnėje ateityje. Topo centro ir Euronics parduotuvės veikia gana autonomiškai – jose liko minimali serverinė įranga, tad net ir praradus ryšį su pagrindiniais serveriais, jų vietinės bazės bei programos ir toliau veikia, o ryšiui atsiradus, duomenys iš vietinių bazių migruoja į centrines. Dėl šios priežasties dubliuoto duomenų centro sprendimas dar nėra būtinas užtikrinant operacijų nepertraukiamumą.

Mažiau išteklių, mažiau rūpesčių, mažiau energijos

Pasak S. Juraškos, įgyvendinus projektą įmonių grupės sistemų vartotojai pokyčių nepajuto. „Vartotojai greitesniu sistemų veikimu paprastai nesiskundžia, o tai, kad nebuvo skundų projekto diegimo metu – jau yra geras įvertinimas“, – juokauja jis.

Atnaujinus IT infrastruktūrą, specialistams nebereikia prižiūrėti didžiulio kiekio fizinių serverių, tačiau pagrindinis atnaujintos infrastruktūros privalumas – duomenų patikimumas. „Nebereikia nerimauti dėl galimų gedimų, dabar žinome, kad vienam serveriui sugedus, visų sistemų veikimui pakaktų ir likusių dviejų“, – džiaugiasi

S. Juraška. Sukurtas 10 GB pralaidumo tinklas tarp serverių pagreitina procesus kopijuojant failus tarp serverių, darant atsargines kopijas.

Naujoji infrastuktūra turi ir tokių privalumų, apie kuriuos paprastai IT specialistai nesusimąsto – tai mažesnės elektros sąnaudos, aplinkos tausojimas. Dažnai manoma, kad tik stambiems duomenų centrams virtualizacija padeda sutaupyti didesnius elektros energijos kiekius. Pasak G. Januškevičiaus, tai ne visai tiesa. Jo skaičiavimais, Topo grupė po IT infrastruktūros konsolidacijos per metus sutaupys elektros už maždaug 10 tūkst. litų (2,9 tūkst. eurų).

Topo grupės IT specialistai džiaugiasi, kad projektą įgyvendino dar prieš Lietuvoje įvedant eurą. Pereinant prie kitos valiutos, prireiks papildomų išteklių apskaitos sistemai, konvertavimo skaičiavimams, apskaitos duomenų kopijoms dviem valiutomis. „Tai gana dideli duomenų kiekiai. Iki konsolidacijos projekto tai būtų buvusi problema, o dabar esame ramūs – išteklių yra daugiau nei pakankamai“, – tvirtina G. Januškevičius.

4 5

Topo grupĖ susikūrĖ “privaTųJĮ debesĮ”

Statoil atstovai patenkinti, kad BMK komandai pavyko rasti vieną kompleksinį sprendimą, įgyvendinusį visus tris keltus uždavinius: įdiegti centralizuotą komunikacijos sprendimą ir išspręsti muzikinio fono bei belaidžio interneto klausimus. Nuotraukoje: Vilius Jurgelevičius, BMK video sprendimų projektų vadovas, Daiva Pivoriūnienė, Statoil pardavimų ir operacijų direktorė, Povilas Vinžanovas, Statoil marketingo ir komunikacijos vadovas.

BMK vertiname už tai, kad pažiūrėjo į užduotį plačiai ir pateikė kompleksinį sprendimą, apimantį ne tik vaizdo komunikaciją, bet ir muziką bei belaidį ryšį”, – sako Daiva Pivoriūninė.

Statoil, viena iš mažmeninės prekybos naftos produktais lyderių Lietuvoje, nuolat ieško būdų, kaip klientams patraukliai pristatyti savo naujas paslaugas ir padidinti pardavimus. Neseniai Biznio mašinų kompanijos (BMK) specialistai 31 Statoil degalinėje įdiegė profesionalius skystųjų kristalų ekranus, kuriuose Statoil pristato savo paslaugas, akcijas ir kitą klientams svarbią informaciją.

Efektyvi informacija per kelias sekundes

Vaizdo ekranai degalinėse nėra nauja idėja – panašus sprendimas jau senokai naudojamas Statoil degalinėse Skandinavijos šalyse. Šią patirtį nuspręsta pritaikyti ir Lietuvoje.

„Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriame naujiems produktams ir pasiūlymams, tad atsirado efektyvios centralizuotos komunikacijos poreikis“, – sako Daiva Pivoriūnienė, Statoil pardavimų ir operacijų direktorė.

Iš pradžių Statoil įdiegė ekranus tik keliose Lietuvos degalinėse. Sprendimui pasiteisinus, jų skaičius išplėstas iki 31. Gali būti, kad netolimoje ateityje ekranai atsiras visose 64 neautomatinėse Lietuvoje esančiose Statoil degalinėse.

Degalinėje klientas paprastai užtrunka vos kelias minutes: kol stovi prie kasos, pasidaro kavos ar sulaukia, kol bus pašildytas maistas. Taigi norint, kad jį pasiektų reklaminė informacija, ji turi būti pateikiama greitai,

vaizdžiai ir įtaigiai. Vaizdo sprendimas čia kur kas efektyvesnis nei spausdinta medžiaga. Pirma, lankstinuko žmogus gali nepaimti, o į ekraną nori nenori užmes akį.

„Vaizdo reklama patraukia dėmesį ir per kelias sekundes perduoda turiningesnę žinutę, negu žmogus galėtų perskaityti statiškame ekrane ar popieriuje. Kaip tik dabar remdamiesi šiuo dėsniu parengėme automobilių plovyklos pasiūlymo komunikaciją. Iki šiol plovyklos komunikacija buvo prasčiau matoma, dabar jos matomumas žymiai pagerėjo“, – pasakoja Povilas Vinžanovas, Statoil marketingo ir komunikacijos vadovas.

Valdomi centralizuotai

„Mūsų įdiegtas sprendimas visus ekranus, esančius skirtingose šalies vietose, įgalina valdyti centralizuotai nuotoliniu būdu, tad degalinių darbuotojams nebereikia sukti galvos, kokią informaciją ir kada reikia transliuoti. Centralizuotos komunikacijos vaizdo ekranuose valdymui įdiegta specialiai tam skirta BrightSign programinė įranga“, –pasakoja Vilius Jurgelevičius, BMK video sprendimų projektų vadovas.

Patogu tai, kad visuose taškuose galima rodyti ne vienodą informaciją, o ją segmentuoti. Pavyzdžiui, degalinėse su automobilių plovyklomis transliuoti vieną pasiūlymą, o be plovyklų – kitą. Galima lanksčiai reguliuoti transliacijas pagal laiką – rytais transliuoti pusryčių pasiūlymą degalinėse, kuriose tai aktualu. Prireikus informaciją galima labai greitai pakeisti.

Pasak V. Jurgelevičiaus, tokie ekranai gali būti naudingi ne tik degalinėse. Jie ypač populiarūs greito maisto kavinėse, puikiai pritaikomi prekybos centruose, bankuose, švietimo įstaigose ir kitokiose organizacijose, kur reikalinga interaktyvi komunikacija su klientais ar darbuotojais.

Pasitinka su muzika ir nemokamu internetu

„BMK vertiname už tai, kad pažiūrėjo į užduotį plačiai ir pateikė kompleksinį sprendimą, apimantį ne tik vaizdo komunikaciją, bet ir muziką bei belaidį ryšį”, – sako D. Pivoriūninė.

Iki šiol ne visose Statoil degalinėse veikė belaidis ryšys, o tai svarbus faktorius pritraukiant klientus. Ypač, kai netoliese yra konkuruojančių degalinių. Taigi viena iš BMK užduočių įgyvendinant projektą buvo užtikrinti kokybišką belaidį ryšį klientams. Tai padaryta kartu su partneriu TEO.

Anksčiau visose Statoil degalinėse kaip muzikinis fonas būdavo naudojamos radijo stočių transliacijos ir kiekviena degalinė pati rūpindavosi muzika. Dabar muzika transliuojama internetu centralizuotai – sudaromas bendras grojaraštis, degalinės darbuotojams tereikia pareguliuoti garsą.

6 7

sTAToil rado nauJą būdą reklamuoTi savo pAslAugAs

Gyvenant ramioje ir taikioje Lietuvoje ilgą laiką atrodė, kad karas, šnipinėjimas, karinės ir politinės provokacijos, riaušės vyksta tik filmuose arba kažkur labai toli nuo mūsų. Pastarųjų metų Ukrainos įvykiai parodė, kad priešiškos jėgos yra visai šalia ir bet kada gali sudrumsti šalies gyvenimą, nusinešti tūkstančius gyvybių ir padaryti milijardus eurų nuostolių. Tad net nesant akivaizdaus pavojaus, svarbu rūpintis valstybės sienos apsauga ir būti pasirengus reaguoti į agresiją. Kokia dabar yra mūsų sienos saugumo situacija ir kokios technologijos galėtų ją pagerinti?

Išaiškinama vos 50 proc. sienos pažeidimų

Daugiau nei pusė Lietuvos Respublikos sienos ribojasi su ne Europos Sąjungos (ES) valstybėmis: beveik 700 km ruožas su Baltarusija ir beveik 250 km su Rusija. Tai ne tik Lietuvos, bet ir ES išorinė siena.

Vos šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) visos sienos yra „apginkluota“ moderniomis sienos stebėjimo sistemomis. Pasieniečiams taip pat labai trūksta pareigūnų – šiuo metu daugiau nei 200. Todėl gana žemas išaiškintų sienos pažeidimų procentas – 48,5 proc. – nestebina.

Kyla klausimas: kaip galėtume sustiprinti savo sienos apsaugą? Pirma, aišku, reiktų didinti pasieniečių atlyginimus ir daugiau jų pritraukti į tarnybą. Antra, sustiprinti fizinę sienos apsaugą – žymėti ją ne tik valstybės sienos stulpeliais, vadinamaisiais „markeriais“, bet ir fizinėmis kliūtimis, pavyzdžiui, tvora. Tikėtina, kad tvora sumažintų nelegalaus sienos kirtimo atvejų skaičių, taip pat sustabdytų įvairių gyvūnų ligų plitimą, dėl kurių kenčia Lietuvos ūkis.

Saugumą padidintų sienos stebėjimo sistemos

Tačiau vien fizinio sienos atskyrimo neužtenka, tuo pačiu reikia diegti ir šiuolaikines išmanias sienos stebėjimo sistemas, kurios leistų vykdyti nuolatinį sienos stebėjimą bet kokiu paros metu ir oru: žemės vibracijos daviklius, stebėjimo kameras.

Iš 2014–2020 metų Vidaus saugumo fondo Lietuvai yra skirta 85 mln. litų ES paramos spręsti neteisėtos imigracijos klausimus, remti integruotą sienų valdymą ir skatinti tolesnį su sienų valdymu susijusių priemonių derinimą. Tokio finansavimo užtektų moderniomis stebėjimo sistemomis aprūpinti dar apie 10 proc. visos sienos, bet apie du trečdalius visos išorinės Lietuvos sienos vis dar nebūtų nuolat stebima.

Ką naudoja kitos šalys?

O galbūt vertėtų pagalvoti apie technologijas, kurios vis plačiau naudojamos tiek karo, tiek civilinėms reikmėms ir kurios galėtų atnešti didesnę ar greitesnę naudą? Pavyzdžiui, tam tikrose sienos atkarpose galėtų nuolat patruliuoti bepiločiai orlaiviai, turintys šiuolaikinę optinę aptikimo ir sekimo sistemą, skirtą bet kokiam orui ir paros metui. Tokius orlaivius žvalgybai ir sienų apsaugai naudoja Rusija, Ukraina, Izraelis, JAV, Meksika, Kinija.

Į pastebėtų sienos pažeidėjų paiešką siunčiami greitojo reagavimo būriai taip pat galėtų turėti kelias technikos naujoves. Viena jų – kompaktiškas artimojo nuotolio bepilotis orlaivis (pavyzdžiui, Casper 250 backpack mini UAV), kurį pareigūnas galėtų neštis kad ir kuprinėje. Toks orlaivis padėtų greitai aptikti pažeidėją ir jį sekti.

Pareigūnas orlaivio siunčiamą vaizdą galėtų matyti tiesiogiai taktinio kompiuterio ekrane. Kompiuteris būtų tiesiogiai sujungtas su bendra pajėgų valdymo sistema ir realiuoju

laiku atvaizduotų esamą situaciją bei keistųsi duomenimis su sistema. Visa tai leistų priimti greitus ir teisingus sprendimus.

Išmanios technologijos, kurios padėtų apsiginti

Daugelis pasakytų, kad stiprinti sienos apsaugą yra gerai, tačiau ką darytume, jei priešiškos valstybės agentai vis dėlto patektų į Lietuvą? Ar sugebėtų mūsų ginkluotosios pajėgos efektyviai pasipriešinti agresoriui?

Lietuvos kariuomenės pagrindinis karybos principas yra manevrinis kariavimas (vadinamasis „asimetrinis“ karas) – stambesni kariniai junginiai gali suskilti iki mažesnių pusiau savarankiškų karinių vienetų ir staigiais smūgiais, puldami bei vėl atsitraukdami atakuoti priešininką. Žinoma, tokiems veiksmams reikalinga karinė ekipuotė, kuriai paskutiniu metu yra skiriama nemažai dėmesio. Deja, užmirštami organizaciniai aspektai.

Manevriniam kariavimui labai svarbus pajėgų valdymas, smulkiųjų kovinių junginių gebėjimas orientuotis vietovėje, žvalgyti aplinką, aptikti ir sekti priešą, laiku gauti ir teisingai interpretuoti nurodymus.

Įsivaizduokime, kad tokie kariniai vienetai galėtų turėti lengvus (man-portable) trumpo veikimo nuotolio bepiločius orlaivius, kurie padėtų gauti taip reikalingus žvalgybinius duomenis apie priešininko judėjimą. Surinkti duomenys galėtų būti analizuojami karinius NATO standartus atitinkančiais kompiuteriais, įsakymai gaunami ir siunčiami taip pat per juos. Visą procesą koordinuotų nacionalinė gynybos sistema, veikianti saugiuose Krašto apsaugos ministerijos serveriuose. Akivaizdu – šios priemonės padidintų mūsų ginkluotųjų pajėgų galimybes atsispirti agresoriui arba bent išsilaikyti, kol kitų NATO šalių politikai ir kariškiai spręstų pagalbos klausimus.

Išmanios technologijos stabdo nusikalstamumą

Minėtieji bepiločiai orlaiviai būtų naudingi ir policijai. Ne tik ekstremaliose situacijose, tokiose kaip nesankcionuoti mitingai ar valdžios pastatų užgrobimai, bet ir kasdienėje veikloje. Pavyzdžiui, jie galėtų sumažinti renginių priežiūros ir valdymo išlaidas bei padidinti saugumą. Taip pat tokios priemonės labai pagelbėtų persekiojant nusikaltėlius.

Labai didelis žingsnis didinant viešąjį saugumą būtų šiuo metu turimos viešųjų erdvių stebėjimo sistemos plėtra – reikėtų įkurti bendrą stebėjimo sistemos centrą, prie kurio savo asmenines sistemas galėtų prijungti ir privatūs asmenys. Taip būtų išplėsta policijos stebima teritorija. Tokia sistema leistų greitai reaguoti į įvykius ir tiksliau persekioti nusikaltėlius, taip pat pagerėtų nusikaltimų prevencijos rezultatai.

Ar teko kada nors matyti, kaip dirba policijos patruliai JAV, kai tikrina sulaikytų asmenų dokumentus? Kiekvienas patrulis turi mobilią ar stacionarią asmens patikros įrangą (panašią naudoja Lietuvos pasieniečiai), kuri per keliasdešimt sekundžių pagal asmens dokumentą ir/arba pirštų atspaudus tiksliai identifikuoja tikrinamą asmenį ir parodo visą jo santykių su teisėtvarkos institucijomis istoriją. Tokią įrangą turi visų Vakarų valstybių policija. Galbūt ir Lietuva, kaip ES ir NATO narė, jau pribrendo tokios įrangos diegimui policijoje? Įsivaizduokime, kiek laiko ir lėšų sutaupytų tokia įranga patruliams, kai norint nustatyti sulaikytojo tapatybę, jo nebereikėtų gabenti į policijos komisariatą, o sprendimą būtų galima per kelias minutes priimti vietoje.

Spauda iškėlė į viešumą ne vieną atvejį, kai policijos ar specialiųjų tarnybų ieškomi asmenys nekliudomi keliauja po Europą su labai kokybiškai padirbtais asmens dokumentais. Tokių istorijų būtų galima išvengti, jei visi asmenys, kertantys Lietuvos sieną, būtų automatiškai tikrinami pagal asmens atvaizdą, t. y. ar asmens nuotraukos nėra tam tikrose duomenų bazėse. Kokybiškai ir tiksliai tai atliekanti programinė ir techninė įranga jau nebėra fantastinių filmų tema, o bandoma realybėje ir planuojama diegti. Pradėti galima būtų nuo jautriausių saugumui vietų – oro ir jūrų uostų, traukinių ir autobusų stočių.

Be čia paminėtų sprendimų, ne mažiau svarbus saugumo užtikrinimo elementas – piliečių atsakomybė, patriotiškumas ir bendradarbiavimas. Technologijos ir specialistai tik su piliečių ir bendruomenių pagalba gali tvirtai saugoti valstybę nuo išorinių grėsmių.

8 9

vAlsTybes sAugo ne Tik žmonĖs, beT ir

Bepiločiai orlaiviai būtų naudingi ir policijai. Ne tik ekstremaliose situacijose, bet ir kasdienėje veikloje. Pavyzdžiui, užtikrinant saugumą renginių metu ar gatvėse“, – sako Artūras Lapinskas, Atea projektų vadovas.

TechnologiJosEksperto tema. Artūras Lapinskas, Atea projektų vadovas.

Patikimas, šiuolaikiškas ir nebrangus komunikacijos įrankis, greitai perduodami duomenys, didelės talpos el. pašto dėžutės – štai ko ieško įmonės, kurių darbuotojai daug bendrauja elektroninėmis priemonėmis tarpusavyje ir su išore. Tokius reikalavimus kėlė ir danų įmonė Adform, neseniai nusprendusi atnaujinti komunikacijos sprendimą. Adform pasirinko Microsoft debesijos paslaugą Office 365 Exchange Online, kurią įsigijo iš Atea bei patikėjo įdiegti jos specialistams.

Net ir lyderiams svarbi kaina

Adform – itin sėkminga Danijoje sukurta įmonė, klientams teikianti naujas galimybes atveriančius skaitmeninės reklamos sprendimus. Adform įrankiai apima reklamos kampanijų planavimą, reklamos pateikimą, jos rodymo optimizavimą, analizę, ataskaitas ir kitas paslaugas. Adform klientai –tarptautinės kompanijos, savo sričių verslo lyderiai. Adform plečia savo produktų portfelį ir geografinę aprėptį. Adform teikia reklaminių kampanijų paslaugas 3062 klientams, naudodama 7542 kanalus daugiau nei 35 pasaulio šalyse.

Adform turi 12 biurų visame pasaulyje. Ir vienas iš jų, beje, pats didžiausias, yra Lietuvoje. Už visą įmonės IT infrastruktūrą atsakingame Vilniaus biure, įkurtame prieš 8 metus, dirba 380 žmonių ir darbuotojų skaičius kasmet auga. Auga ir visa kompanija bei jos poreikiai, su kuriais IT ūkis turi žengti koja kojon.

Neseniai Adform pasiryžo atnaujinti savo komunikacijos sprendimą. Jos IT specialistai ir vadovai nusprendė neinvestuoti į naują nuosavą techninę ir programinę įrangą, o pirkti Microsoft debesijos paslaugą Office 365 Exchange Online.

Ši prieš porą metų Lietuvoje pradėta diegti ir klientų greitai įvertinta paslauga suteikia ne tik el. pašto gavimo ir siuntimo galimybes, bet tuo pačiu leidžia organizacijos darbuotojams dalintis įvairia informacija (kontaktai, kalendoriai ir darbuotojų bei darbo resursų užimtumas, bendros darbo užduotys) ir sukurti įvairios informacijos duomenų saugyklą. Beje, pastaroji kiekvienai organizacijai gali siekti iki 2,5 TB dydžio. Dažnai įmonei tiek užtenka ir failųtarnybinei stočiai.

„Kodėl pasirinkome Office 365 Exchange Online? Jos naudai pirmiausia nusvėrė kaštai, – sako Tomas Žižliauskas, Adform biuro IT infrastruktūros vadovas. – Paskaičiavome, kad nauji serveriai, jų programinė įranga, patalpos, licencijos neatsipirktų per 5 metus ir kainuotų brangiau nei Office 365 paslauga.“ Aišku, priimant sprendimą atsižvelgta ir į paslaugos lankstumą bei patrauklias galimybes.

Perka tik tai, ko iš tikrųjų reikia

Adform pasirinko tik dalį Office 365 paketo – Exchange Online pašto paslaugą. Paštas, kalendoriai – intensyviausiai Adform darbuotojų eksploatuojami įrankiai. Naudojamos ne tik konkretiems darbuotojams priskirtos dėžutės, bet ir nemažai techninių dėžučių automatiniams laiškams siųsti, ištekliams rezervuoti, kitiems procesams.

„Mūsiškiai jau įvertino pašto dėžučių talpą. Anksčiau turėjome apsiriboti 6 GB talpos dėžutėmis, o Office 365 skiria net 50 GB! IT

skyrius ilgam pamiršo pašto dėžučių talpos klausimą!“ – džiaugiasi T. Žižliauskas.

„Klientams patinka Office 365 ir todėl, kad nebūtina pirkti viso paslaugų paketo – gali iš pradžių įsigyti ir pradėti naudoti tik tai, kas iš tikrųjų yra aktualu esamą dieną. Jei iškyla naujo funkcionalumo poreikis, jį bet kada galima pridėti arba jo atsisakyti. Niekam nepatinka mokėti už tai, kas neatneša naudos“, – sako Ignas Bacevičius, Atea projektų vadovas.

Lygiai taip pat ši paslauga lanksti ir dėl licencijų valdymo galimybių. Šiuo metu Adform naudoja apie 400 vartotojų licencijų, tačiau darbuotojų sparčiai daugėja. Naudojant Office 365, labai paprasta akimirksniu padidinti licencijų skaičių, o darbuotojų sumažėjus – lygiai taip pat lengvai atsisakyti perteklinių licencijų.

„Be to, Office 365 platforma yra visada naujausios versijos. Tad nereikia rūpintis versijų atnaujinimu, naujų licencijų pirkimu. Taigi, nuo sistemų administratorių pečių nukrenta gana nemažas sistemų migravimo rūpestis“, – tvirtina T. Žižliauskas.

Dar vienas Office 365 pliusų – duomenys itin greitai perduodami į kitas šalis. Tai Adform, kaip tarptautinei įmonei, itin svarbu. Greitį lemia tai, kad Microsoft visas Office 365 el. pašto dėžutes laiko duomenų centruose, esančiuose arčiausiai vartotojo. Tad Adform JAV darbuotojai jungiasi prie JAV Microsoft duomenų centro, o įvairių Europos šalių biurų darbuotojai – prie Dubline esančio Microsoft duomenų centro. Jei tokių

nutolusių įmonės padalinių el. pašto dėžutės būtų laikomos viename duomenų centre, duomenys nebūtų perduodami taip greitai.

Keičia kryptį pagal kliento poreikius

Pasak I. Bacevičiaus, Adform atveju IT infrastruktūros vertinimas, darbų planavimas, testavimas ir migravimas iš nuosavuose serveriuose laikytos Exchange buvo sudėtingas ir pilnas įvairių iššūkių. Iš pradžių buvo planuota sukurti hibridinį modelį: kad turima Exchange sistema, laikoma nuosavuose serveriuose, veiktų drauge su naująja Office 365 Exchange Online paslauga. Tikėtasi sutaupyti specifines (technines) el. pašto dėžutes paliekant turimoje Exchange sistemoje, o į Exchange Online norėta perkelti tik darbuotojų asmenines dėžutes.

„Paaiškėjo, kad tokia integracija nors ir įmanoma, bet yra gana komplikuota. Atea komandai įdiegus šį sprendimą ir praktiškai pastebėjus jo trūkumus (pavyzdžiui, dalijantis ištekliais, sekant kalendorius), kliento nuomonė pasikeitė. Nuspręsta visiškai pereiti prie Office 365 Exchange Online paslaugos, pasakoja I. Bacevičius. – Mes greitai prisitaikėme prie pasikeitusios situacijos ir pakeitėme diegimo strategiją.“

10 11

adform prAgmATiškAs pAsirinkimAs –

Be to, Office 365 platforma yra visada naujausios versijos. Tad nereikia rūpintis versijų atnaujinimu, naujų licencijų pirkimu. Taigi nuo sistemų administratorių pečių nukrenta gana nemažas sistemų migravimo rūpestis“, – tvirtina T. Žižliauskas.

office 365

Atea stengiasi klientui pasiūlyti optimalų sprendimą

kainos ir funkcionalumo požiūriu. Adform atveju tai

buvo Office 365. Nuotraukoje: Tomas Žižliauskas, Adform

biuro IT Infrastruktūros vadovas (kairėje), ir Ignas Bacevičius, Atea projektų

vadovas (dešinėje).

Ar žinote, kad spausdinimui galite sutaupyti daugiau negu dvigubai, nekeisdami spaudų skaičiaus? Biznio mašinų kompanijos (BMK) specialistai tikina, kad tai – ne migloti pažadai, o realūs faktai. Tą patį galėtų patvirtinti ir įmonė Vilniaus vandenys, prieš keletą mėnesių pradėjusi naudotis BMK spausdinimo ekosistemos paslauga.

daugiau nei dvigubai pigesnis spausdinimas –

Už spausdinimą – iki 50 tūkst. litų

Vilniaus vandenys – didžiausia Lietuvoje vandentiekio bendrovė, eksploatuojanti ne tik Vilniaus miesto, bet ir Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų vandentiekio bei nuotekų tinklus. Taip, kaip plačiai išsišakoję Vilniaus vandenų vandentiekio ir nuotekų tinklai, lygiai taip po Vilnių ir kitus miestus „išsimėtę“ šios įmonės biurai bei kitos darbo vietos. O jose, kaip būtina darbo priemonė, yra bent po vieną spausdintuvą. Visai neseniai Vilniaus vandenys turėjo net 150 spausdintuvų! Skaičius gana įspūdingas net ir tokiai nemažai bendrovei kaip Vilniaus vandenys.

Dauguma šių spausdintuvų rašaliniai, mat tokie pigesni. Pagrindinis jų trūkumas – gana brangi eksploatacija. Vien eksploatacinėms medžiagoms Vilniaus vandenys išleisdavo apie 40 tūkst. litų (11,6 tūkst. eurų) per mėnesį. Kadangi daugelis spausdintuvų buvo nenauji, dažnokai gesdavo, už jų remontą taip pat tekdavo pakloti gana solidžią sumą – apie 10 tūkst. litų (2,9 tūkst. eurų) per mėnesį.

Rūpesčius dėl spausdinimo perleido BMK

Spausdinimo išlaidoms vis augant, Vilniaus vandenys pasiryžo atnaujinti spausdinimo infrastruktūrą. Tradicinė išeitis būtų arba įsigyti visus naujus spausdintuvus, arba nurašyti tik prasčiausiai veikiančius, o kitus pasilikti. Pirmuoju atveju lauktų didžiulė investicija, o antruoju problema iš esmės nebūtų išspręsta ir po kelių mėnesių vėl reiktų atlikti spausdintuvų inventorizaciją ir vietoje „streikuojančios“ įrangos pirkti naują.

Vilniaus vandenys nusprendė išbandyti šiuo metu sparčiai populiarėjančią spausdinimo ekosistemos paslaugą, kurią teikia BMK. Tai reiškia, kad atsisakyta nuosavų spausdintuvų – dabar Vilniaus vandenyse stovi nauji lazeriniai BMK priklausantys spausdintuvai. Taip pat BMK perėmė ir visus rūpesčius dėl eksploatacinių medžiagų bei aparatų priežiūros.

Šio sprendimo rezultatas – 50 tūkst. litų sąskaita sumažėjo iki 20 tūkst. litų. „Tikėtina, kad ši suma dar kažkiek augs, nes kol kas paslauga naudojomės tik vasarą, tačiau akivaizdu, kad iki 50 tūkst. litų jau tikrai neužkopsime“, – sako Arūnas Cijūnaitis, Vilniaus vandenų IT vadovas.

Nors gerokai sumažėjusios spausdinimo išlaidos kalba už save, savo pasirinkimui pagrįsti A. Cijūnatis randa ir daugiau argumentų. „Atsisakę nuosavo spausdinimo ūkio ir perėję prie paslaugos pirmiausia sumažinome pirkimų skaičių. Vietoje to, kad organizuotume tris pirkimus – spausdintuvų, eksploatacinių medžiagų, remonto paslaugų – dabar išsiverčiame su vienu pirkimu. Taip sutaupome laiko, logistikos kaštų, o ir su vienu tiekėju dirbti paprasčiau nei su trimis. Antra, nebereikia patiems prižiūrėti spausdintuvų – iki šiol vien su

spausdintuvais dirbdavo du darbuotojai. Trečias patrauklus dalykas – išgryninti kaštai. Anksčiau buvo nelengva susekti visų 150 spausdintuvų sąnaudas, o dabar gauname vieną aiškią sąskaitą“, – vardija Vilniaus vandenų IT vadovas.

Pirmiausia BMK specialistai atliko Vilniaus vandenų spausdinimo ūkio bei procesų analizę. Iš analizės išvadų paaiškėjo, kad galima gana ženkliai sumažinti spausdintuvų skaičių.

„Kaip rodo mūsų praktika, didelės organizacijos turi net iki 50 proc. perteklinės spausdinimo įrangos. Tai reiškia gana nemenkas išlaidas. Mes padedame klientui pamatyti, pro kokią skylę išteka jo pinigai, ir sustabdome nereikalingų išlaidų srautą“, – sako Andrius Jakimavičius, BMK spausdinimo ekosistemos projektų vadovas.

Pasak A. Cijūnaičio iš Vilniaus vandenų, sumažinus spausdintuvų skaičių ir senus neekonomiškus pakeitus naujais, žymiai sumažėjo elektros sąnaudos. „Kol kas sunku tiksliai įvardyti, kiek elektros sutaupome, bet, preliminariais skaičiavimais, suma gali viršyti net 10 tūkst. litų (2,9 tūkst. eurų) per metus“, – mano jis.

13

Be kitų spausdinimo ekosistemos privalumų, Vilniaus vandenų darbuotojai džiaugiasi Follow me sprendimu. Dabar jie gali spausdinti iš bet kurio spausdintuvo, bet kuriame biure: savo spaudus vartotojai gauna bet kurio spausdintuvo meniu surinkę reikiamą kodą. Taip užtikrinamas saugumas, nes sumažėja tikimybė, kad svarbūs dokumentai pasimes, kad juos kas nors paims iš spausdintuvo, kol jų ateis pasiimti šeimininkas. Darbuotojams patogu, kad nebereikia galvoti, į kurį spausdintuvą siųsti dokumentą –spaudus galima pasiimti iš bet kurio.

Tai Įmanoma!

Arūnas Cijūnaitis, Vilniaus vandenų IT vadovas, ir Andrius

Jakimavičius, BMK spausdinimo ekosistemos projektų vadovas,

tvirtina, kad Vilniaus vandenims pradėjus naudoti spausdinimo

ekosistemos paslaugą, spausdinimo kaštus pavyko

sumažinti daugiau nei dvigubai.

12

Lietuvai, kaip išorinę Šengeno erdvės sieną saugančiai valstybei, ypač svarbu sklandžiai ir patikimai veikianti Šengeno informacinė sistema. Raimundas Malaiška, Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas (kairėje), ir Gediminas Kulikauskas, Atea infrastruktūrinių projektų departamento direktorius (dešinėje), sutaria, kad šį didelės apimties ir sudėtingą projektą pavyko įgyvendinti sėkmingai.

Šengeno informacinė sistema (SIS) – tai kompiuterinė duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie Šengeno erdvėje nepageidaujamus asmenis ar ieškomus asmenis, pavogtus daiktus: dokumentus, transporto priemones, ginklus. Tai vienas iš svarbiausių įvairių tarnybų, užtikrinančių saugumą Šengeno erdvėje, bendradarbiavimo įrankių, padedantis joms užkirsti kelią tarptautiniam nusikalstamumui.

Panaikinus patikras prie vidinių šalių sienų, būtina užtikrinti maksimalią išorinių sienų apsaugą. Tam reikalingi ne tik profesionalūs pasienio pareigūnai, gera patikros įranga, bet ir patikimas ir greitas apsikeitimas informacija tarp įvairių institucijų apie galimą neteisėtą sienos kirtimą ir kitokius pažeidimus.

Centrinė Šengeno informacinė sistema yra susieta su kiekvienos valstybės narės nacionalinėmis Šengeno informacinėmis sistemomis. Tai leidžia nacionalinėms sienų kontrolės, muitinės ir policijos pajėgoms keistis informacija ir taip užtikrinti kuo didesnį išorinių Šengeno erdvės sienų saugumą.

Pereinant prie naujos sistemos modernizuotos nacionalinės sistemos ir registrai

Šengeno informacinė sistema veikia nuo 1995 m. Pasikeitus Europos Sąjungos teisės aktams ir atsiradus naujoms techninėms galimybėms tapo būtina ją atnaujinti. Tad 2013 m. balandį startavo antrosios kartos Centrinė Šengeno informacinė sistema (C.SIS II). Joje – nemažai naujų naudingų funkcionalumų: pavyzdžiui, galimybė įvesti biometrinius duomenis (pirštų atspaudus ir

nuotraukas), įdiegti naujo tipo perspėjimai (dėl pavogtų orlaivių, laivų, konteinerių, mokėjimo priemonių) ir nemažai kitų patobulinimų, padedančių institucijoms bendradarbiauti tarpusavyje, lengviau ir greičiau imtis veiksmų, užtikrinančių Europos Sąjungos gyventojų saugumą. Lietuva nacionalinę SIS įsidiegė 2007 m., prieš prisijungdama prie Šengeno erdvės. 2013 m. kartu su kitomis Šengeno erdvės šalimis sėkmingai perėjo prie antrosios kartos Centrinės Šengeno informacinės sistemos. Šis perėjimas pareikalavo gana nemenko pasirengimo, kuriame dalyvavo ir Atea su partneriu Insoft. Reikėjo įdiegti naują Šengeno informacinės sistemos versiją, ją suderinti su centrinės sistemos techninėmis specifikacijomis ir duomenų struktūromis, atlikti gausybę bandymų. Taip pat modernizuota eilė Vidaus reikalų ministerijos bei policijos valdomų sistemų ir registrų, jie integruoti tarpusavyje bei su kai kuriomis kitomis sistemomis.

Atnaujinant duomenų centrų infrastruktūrą pasirinkti IBM produktai

Taip pat ruošiantis pereiti prie antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos išplėsti nacionalinę sistemą administruojančios institucijos – Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos – duomenų centrų pajėgumai.

„Sistemos infrastruktūra įsigyta 2007-aisiais, jos garantinis laikotarpis jau buvo pasibaigęs,

o negarantinės įrangos priežiūra labai brangi. Taigi reikėjo atnaujinti techninę įrangą, – pasakoja Raimundas Malaiška, Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas. – Be to, auga duomenų kiekiai, todėl buvo būtina plėsti duomenų saugyklas, didinti serverių pajėgumus.“

Informatikos ir ryšių departamento duomenų centruos įdiegti didelio našumo serveriai IBM Power 730 Express su AIX operacine sistema. Šie serveriai pasižymi ypatingu efektyvumu užtikrindami sklandų didelių apimčių Oracle duomenų bazių veikimą. Juose įdiegta PowerVM Enterprise virtualizavimo programinė įranga leidžia atlikti migravimo ir atnaujinimo darbus nenutraukiant AIX operacinių sistemų darbo. Tai buvo vienas svarbiausių reikalavimų infrastruktūros sprendimui. „Su IBM technologijomis dirbame jau 20 metų, todėl net neabejojome, kad ši įranga atitiks visus Šengeno informacinės sistemos keliamus reikalavimus. Kaip paaiškėjo, neklydome“, – sako Gediminas Kulikauskas, Atea infrastruktūrinių projektų departamento direktorius.

Taip pat duomenų centras buvo papildytas nauja duomenų saugykla IBM Storwize V7000. Šios duomenų saugyklos išsiskiria tuo, kad puikiai integruojasi su jau esamomis ir užtikrina viso duomenų centro saugyklų talpos efektyvesnį panaudojimą.

Reikšmingas projektas baigtas šią vasarą

Šią vasarą baigtas antrasis Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos atnaujinimo projekto etapas. Jo metu modernizuota Nacionalinė vizų informacinė sistema (N.VIS) bei jos infrastruktūra.

Taip pat atnaujinta SAN tinklo įranga, užtikrinanti ryšio tarp dviejų Šengeno informacinę sistemą palaikančių duomenų centrų greitį, kokybę ir nenutrūkstamą veikimą. Įdiegtos 4 papildomos duomenų bazių valdymo programinės įrangos licencijos (Oracle Database standard edition), leisiančios užtikrinti sklandų sistemos veikimą ir jos suderinamumą su besiplečiančia technine įranga ir naujais programiniais moduliais.

Už Lietuvos ir visos Europos Sąjungos sienų saugumą atsakingos tarnybos tikisi, kad nauja, tobulesnė Šengeno informacinė sistema pagerins bendradarbiavimą tarp įvairių institucijų, apsikeitimą gyvybiškai svarbia informacija, o tai savo ruožtu užtikrins didesnį gyventojų saugumą ir sklandesnį laisvą judėjimą Šengeno erdvėje.

14 15

Apie antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą

Šengeno informacinė sistema yra pagrindinis Šengeno bendradarbiavimo įrankis. Ji leidžia nacionalinėms sienų kontrolės, muitinės ir policijos pajėgoms keistis informacija apie asmenis, kurie neturi teisės patekti ar pasilikti Šengeno erdvėje, įtariamus kriminaliniais nusikaltimais asmenis. Joje saugoma informacija apie dingusius asmenis, ypač vaikus ir kitus pažeidžiamus individus, kuriems reikalinga apsauga, apie tam tikrus pavogtus, pamestus ar vykdant nusikalstamą veiklą panaudotus objektus: automobilius, šaunamuosius ginklus, laivus, asmens tapatybės dokumentus.Naudodamiesi šia informacija pareigūnai užkerta kelią į Šengeno erdvę nusikaltėliams ar kitiems nepageidaujamiems asmenims, sulaiko ieškomus asmenis, randa pavogtą ar pamestą nuosavybę, padeda surasti ir apsaugoti dingusius pažeidžiamus asmenis.

aTnauJinTa šengeno informacinĖ sisTema – darsaugesnĖ europA

Kompleksinis atnaujinimas

Kad naujoji Šengeno informacinė sistema galėtų sėkmingai veikti, reikėjo atlikti gana didelės apimties ir sudėtingus darbus: ne tik įdiegti naują jos versiją, bet ir modernizuoti su saugumu susijusių tarnybų sistemas bei registrus:

Policijos informacinę sistemą POLIS; Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų registrą ;Ieškomų ginklų registrą;Ieškomų transporto priemonių registrą;Ieškomų ir rastų numeruotų bei individualius požymius turinčių daiktų ir dokumentų registrą;Habitoskopinių duomenų registrą;Užsieniečių registrą;Prevencinių poveikio priemonių taikymo registrą;Naudotojų veiksmų ir sąveikos tarp sistemų registracijos sistemą (AUDIT III);Naudotojų ir jų teisių valdymo sistemą (ADMIN III).

Taip pat įgyvendinant projektą atlikta integracija tarp šių sistemų bei su keletu kitų nacionalinių sistemų, registrų, atnaujinta dalis techninės įrangos.

Didžiausioje Latvijos bibliotekoje – Latvijos nacionalinėje bibliotekoje Gaismas pils (liet. Šviesos pilis) – saugoma daugiau nei 6 milijonai knygų. Bibliotekos patalpose įsikūręs knygų muziejus, kuriame nemažai retų knygų, viduramžių rankraščių, senovinių žemėlapių ir kitokių bibliografinių vertybių. Taip pat jame nuolat vyksta parodos, kuriose demonstruojami ne tik Latvijos, bet ir kitų šalių bibliotekoms bei muziejams priklausantys eksponatai.

Visiems šiems kultūros, meno turtams, turintiems ir nemenką materialinę vertę, būtina ypatinga apsauga, kurią suteikia Atea įdiegta išmanioji bibliotekos sistema (Intelligent Lybrary System – ILS) ir belaidė eksponatų apsaugos sistema (Wireless assets protection system – WAPS).

Bibliotekininkai miega ramiai

Šiuo metu Latvijos nacionalinėje bibliotekoje veikia knygų paroda 1514.Book.2014. Joje demonstruojama daugiau nei 80 knygų, išleistų lygiai prieš 500 metų – 1514-aisiais. Dalis jų priklauso nacionalinės bibliotekos fondams, bet dauguma suvežtos net iš 18 kitų Europos šalių: Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos, Danijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, taip pat ir Lietuvos.

Taigi, šiuo metu Rygoje galima pamatyti

bene didžiausią 16-ojo amžiaus Europos knygų lobį. Surengti tokio masto parodą –didžiulė atsakomybė. Juk tenka saugoti kitoms šalims didelę istorinę, kultūrinę, netgi emocinę reikšmę turinčias knygas. Jas praradus ar joms pakenkus, kiltų didžiulis tarptautinis skandalas.

Šie ir kiti eksponatai apsaugoti RFID davikliais, pritaikytais reaguoti į skirtingus aplinkos pokyčius – objekto pajudinimą ar vietos pasikeitimą, bandymą atidaryti eksponatų vitriną, stambių eksponatų svorio ar slėgio pasikeitimą. Signalas perduodamas specialiu belaidės eksponatų apsaugos sistemos belaidžiu tinklu, veikiančiu visose ekspozicijų salėse. Užtenka pajudinti eksponatą iš vietos ir signalizacija suveiks, o pavojaus signalą gaus tiek centrinio apsaugos posto darbuotojas, tiek ir ekspozicijų salėse esantys darbuotojai. Sistema integruota su kitomis saugos sistemomis (vaizdo stebėjimo, įeigos kontrolės), todėl apsaugos darbuotojas gali nuotoliniu būdu matyti pavojaus signalą sukėlusio incidento vietą ir operatyviai atlikti reikiamus veiksmus (pavyzdžiui, blokuoti

išėjimą). Šis sprendimas unikalus tuo, kad objektų apsaugai nereikia jokių laidų. Jį galima pritaikyti mobilioms parodoms, brangių daiktų eksponavimui parodose, viešose vietose.

Latvijos nacionalinės bibliotekos darbuotojai gali būti ramūs ne tik dėl šios unikalios parodos, bet ir dėl kitų bibliotekos knygų. Neseniai Atea įdiegta išmanioji bibliotekos sistema užtikrina aukščiausio lygio saugumą.

RFID pagrindu veikianti knygų ir eksponatų apsaugos sistema integruota su kitomis bibliotekos saugos sistemomis. Taip pat įrengti 27 įėjimo ir išėjimo kontrolės punktai, vaizdo stebėjimo kameros, daugybė judesio daviklių.

Janis Šlahota, bibliotekos saugumo sistemų administratorius, džiaugiasi išmaniąja saugumo sistema: „Dabar itin patogu stebėti visą pastatą, visus saugomus objektus. Taip pat naudodamiesi sistema galime analizuoti signalizacijos suveikimo duomenis ir jais remdamiesi tobulinti bibliotekos apsaugą.“

Bibliotekininkams sumažėjo techninio darbo

Naujoji Latvijos nacionalinės bibliotekos sistema apima ne tik saugumo sprendimus. Atea specialistai, pasitelkę RFID, automatizavo elektroninius bibliotekos procesus, taip pat įdiegė skaitytojų savitarnos sistemą.

Latvijos nacionalinė biblioteka didžiausia šalyje ne tik turimų knygų, bet ir aptarnaujamų skaitytojų skaičiumi. Joje įrengta net tūkstantis vietų skaitymui. Taigi didelę dalį savo darbo laiko bibliotekininkai skiria skaitytojų aptarnavimui.

Dabar nemažai veiksmų skaitytojai gali atlikti be bibliotekininkų pagalbos, pavyzdžiui, savarankiškai užregistruoti knygas skaitytojų savitarnos punktuose. Bibliotekininkai taip pat aprūpinti RFID skeneriais, kuriuos naudodami tvarko knygų lentynas bei padeda skaitytojams. Taip jų darbas tapo paprastesnis, greitesnis, užtikrinama didesnė tvarka.

Dirbo su labai „jautriu“ projektu

Pasak Algio Mikoliūno, Atea saugumo projektų vadovo, pats išmaniosios sistemos įrengimas vyko gana sparčiai – Atea techniniai specialistai bibliotekoje dirbo pustrečio mėnesio.

Kur kas ilgiau truko parengiamieji darbai. Tai lėmė ir pastato architektūrinės savybės, ir pačios bibliotekos specifika, joje saugomų vertybių svarba bei bibliotekos vadovų ir įvairių su ja susijusių institucijų labai rimtas požiūris. Projekto derinimas truko net trejus metus.

„Pavyzdžiui, leidimą išardyti pakabinamas lubas ir nutiesti laidus tekdavo derinti dvi savaites ar net ilgiau“, – pasakoja A. Mikoliūnas. Čia labai pagelbėjo kolegos iš Atea Rygos biuro: tiek sprendžiant derybinius klausimus, tiek kasdien bendraujant su klientais.

Atea Saugumo sprendimų grupei tai jau ne pirmas projektas Latvijoje – ji čia dirba nuo 2010 metų. Iki Latvijos nacionalinės bibliotekos didžiausias ir, galima sakyti, sėkmingiausias projektas buvo įgyvendintas Rygos technikos universiteto bibliotekoje. Čia RFID bibliotekos procesų automatizavimo, knygų apsaugos ir savitarnos sistemos įdiegtos 4 bibliotekose, sujungtose į bendrą skaitytojų aptarnavimo sistemą. Taip pat panašias bibliotekų saugos sistemas Atea specialistai iš Lietuvos įdiegė Rygos Stradinio universiteto, Liepojos universiteto, Latvijos universiteto, Rygos statybos kolegijos bibliotekose.

1716

Šią vasarą atidarytas naujasis Latvijos nacionalinės bibliotekos

pastatas, kuris pagal architekto Gunnaro Birkertso projektą

buvo statomas daugiau kaip 5 metus. Dabar tai vienas

įspūdingiausių pastatų Rygoje, viena moderniausių bibliotekų

Europoje. Atea specialistai didžiuojasi, kad taip pat prisidėjo

prie šio unikalaus projekto.

ATeA sAugo verTingiAusiAslaTviJos

knygAsPasitelkę Atea saugumo sprendimus, bibliotekos

saugos specialistai gali stebėti visą bibliotekos

pastatą ir greitai reaguoti į bet kokius incidentus.

Foto

: Ind

rikis

Štū

rman

is.

Pasak Regitros darbuotojų, modernizavus vairuotojo pažymėjimų gamybą, ji tapo našesnė, patogesnė ir lankstensė. Jie jau spėjo įvertinti Muehlbauer SCP60 graviravimo įrenginius.

Ingrida Markevičienė, Regitros Egzaminų metodikos skyriaus vyr. specialistė, pasakoja, kad prieš graviruojant vairuotojo pažymėjimus būtina labai atidžiai patikrinti visus pareiškėjų duomenis. Taip pat reikia peržiūrėti ir paruoštus pažymėjimus, ar nėra broko.„Darbas tikrai intensyvus ir reikalaujantis susikaupimo. Per dieną įprastai išsiunčiame daugiau nei 1,5 tūkst. pažymėjimų. Nė ant vieno negali būti net menkiausios klaidos, blanko paviršiaus ar graviravimo broko. Dabar, kai nebereikia prižiūrėti įrenginių, mūsų specialistai gali susikoncentruoti ties šiuo darbu“, – sako ji.

18

nauJieJi vairuoToJo pažymĖJimai: pATikimesni ir pAgAminAmi greičiau

Europos Sąjungoje (ES) cirkuliuoja daugiau nei 110 skirtingų vairuotojo pažymėjimų modelių. Tokia pažymėjimų gausa – puiki terpė dokumentų klastotojams. Būta atvejų, kai su padirbtais dokumentais pažeidėjai važinėdavo ištisus dešimtmečius! Todėl ES yra įpareigojusi šalis nares, kad nuo 2013 m. visi nauji išduodami vairuotojo pažymėjimai būtų plastikinės kredito kortelės formos, visai Europai bendro standartinio formato ir kad jų apsaugos priemonės būtų didesnės.

Įgyvendindama ES reikalavimus, Lietuva pakeitė senesnius vairuotojo pažymėjimo blankus į naujus, atitinkančius ES reikalavimus, ir pažymėjimus su naujaisiais blankais išduoda nuo 2013 m. spalio 1d. Kad tai taptų įmanoma, pažymėjimus išduodančiai valstybės įmonei Regitrai reikėjo atnaujinti lazerinio graviravimo įrangą. Tai jai padėjo padaryti Atea komanda.

Išsprendė blanko numerių problemą

Viena iš svarbiausių problemų, su kuria susidūrė Regitra, prisitaikydama prie ES reikalavimų, kad kiekvienas naujo pavyzdžio pažymėjimo blankas – polikarbonatiniu sluoksniu padengta kortelė – turi blanko numerį, kuris turi būti nuskaitytas nuo blanko ir išgraviruotas kitoje jo pusėje bei išsaugotas

vairuotojo pažymėjimų registre. Senoji Regitros įranga IXLA100 (DCL60) ir Muehlbauer CLP54 to padaryti negalėjo. Taigi skubiai reikėjo spręsti šią problemą.

Regitros paskelbtą graviravimo ir kitokios įrangos atnaujinimo projektą laimėjo Atea ir įgyvendino jį per tris mėnesius. Atea specialistai modernizavo Regitros turimą Muehlbauer CLP54 įrenginį: buvo sumontuota speciali techninė ir įdiegta programinė įrangą, įgalinanti nuskaityti blanko numerį, perduoti jį lazeriniam moduliui ir išsauganti jį personalizavimo sistemoje. Projekto metu atnaujinta lazerinio personalizavimo įranga, įsigyti du papildomi Muehlbauer SCP60 įrenginiai.

Taip pat Atea modernizavo kompiuterinę valdymo sistemą: dabar ji turi daugiau papildomų funkcijų ir vairuotojo pažymėjimų personalizavimas vyksta kur kas patogiau.

Kaip pasakojo Regitros egzaminų metodikos skyriaus vyr. specialistė Ingrida Markevičienė, nors darbo apimtys ir didėja, dirbti tapo lengviau. „Anksčiau paleidžiant graviruoti kiekvieną naują partiją, kurią sudaro 41 blankas, reikėdavo nueiti prie įrenginio, įdėti blankus ir paleisti įrenginį. Dabar procesas valdomas iš darbo vietos, o papildyti dėtuvę blankais galima bet kada“, – pasakoja I. Markevičienė

Naujai Regitros įsigyta įranga yra modulinė, veikianti linijinio konvejerio principu. Taigi prireikus nesudėtinga įdiegti papildomų modulių. Pavyzdžiui, ateityje planuojama vairuotojo pažymėjimuose įdiegti lustus su aktualia informacija, grietai nuskaitoma elektroninėmis priemonėmis. Tai padėtų griečiau identifikuoti asmenį ir patikrinti jo duomenis įvairiose duomenų bazėse.

Masiniam keitimui pasiruošę

Netolimoje ateityje Regitros laukiantis iššūkis – vairuotojo pažymėjimų be galiojimo datos keitimas. Juos būtina pasikeisti iki 2017 m. vasario 3 d.

Nors dauguma vairuotojų senuosius vairuotojo pažymėjimus jau yra pasikeitę, tačiau, Regitros duomenimis, apie 290 tūkst. gyventojų jais dar naudojasi. Spėjama, kad dalis jų suskubs pažymėjimus keisti priartėjus nustatytam terminui.

Regitra šiam pažymėjimų keitimo pikui jau pasiruošė. Šį pavasarį iš Atea įdiegė dar vieną lazerinio graviravimo įrenginį. Trečiasis Muehlbauer SCP60 graviravimo sistemos pajėgumą padidino daugiau kaip 20 proc. Dabar Regitra per dieną gali pagaminti daugiau kaip 2000 vairuotojo pažymėjimų.

19

„Atea nuo 2007 metų yra Muehbauer produktų ir paslaugų įgaliotasis verslo partneris Lietuvoje. Kartu su Muehlbauer Lietuvoje jau įvykdėme daugiau kaip 10 kortelių personalizavimo projektų. Kokybiška vokiška įranga pasitikima tiek valstybiniame sektoriuje, tiek verslo įmonėse“, – sako Rimas Kvaselis, Atea projektų vadovas.Pasak jo, Muehbauer galima laikyti išmaniųjų kortelių, elektorinių pasų, asmens tapatybės, bankinių ir kt. plastikinių bei polikarbonatinių saugiųjų kortelių ir jų personalizavimo sprendimų lyderiu.

Vairuotojo prašyme išduoti jam pažymėjimą suvesti asmens duomenys patenka į Regitros elektroninę registracijos sistemą. Regitros specialistai duomenis patikrina kitų institucijų registruose, ar nėra kokių nors apribojimų vairuotojui suteikti naują pažymėjimą, ir siunčia į graviravimo įrenginius. Šie pirmiausia fotografuoja kortelę, nuskaito blanko numerį, „pririša“ jį prie asmens. Tada lazeris atlieka personalizavimą – išgraviruoja vairuotojo pažymėjimo duomenis. Įrenginys patikrina, ar graviravimas atliktas teisingai, ir dokumentas išvažiuoja į paruoštų dokumentų dėtuvę. Regitros specialistai patikrina, ar nėra broko, ir pažymėjimai keliauja pas savo šeimininkus.

Pedagogai įsitikinę – interaktyvūs skaitmeniniai vadovėliai kur kas

pranašesni už popierinius. Medžiagą geriau suprasti ir įsiminti padeda kokybiškos nuotraukos, filmukai,

pasitikrinti žinias – klausimai, testai. „Kurti tokius vadovėlius

su nemokama iBooks Author programa itin paprasta“, – tvirtina Utenos regioninio profesinio centro

pedagogai.

Įprasti popieriniai vadovėliai pamažu užleidžia vietą modernesnėms ir efektyvesnėms mokymo priemonėms. Pedagogai jau seniai suprato: jei mokinys ne iš tų, kuriuos lengva išlaikyti prie knygų, reikia ieškoti kitų būdų, kaip jam perteikti informaciją. Skaitmeniniai vadovėliai, kuriuose yra ne tik tekstinė medžiaga, bet ir daug nuotraukų, diagramų, filmukų – tokį kelią pasirinko Utenos regioninis profesinis mokymo centras.

Mokymo priemones derina prie mokinių

Utenos regioniniame profesinio mokymo centre ruošiami maisto pramonės specialistai – būsimi mėsos cechų, pieninių, kepyklų, restoranų darbuotojai, pramonės įrengimų bei transporto priemonių mechanikai. Taigi tai daugiau į praktinę veiklą, o ne į teorines žinias linkę žmonės, tačiau ir jiems būtina tokių žinių įgyti.

Paprasčiausia būtų įbrukti jiems vadovėlį arba liepti konspektuotis dėstytojų skaitomas paskaitas. Bet ar tai tikrai greičiausias ir efektyviausias būdas suteikti būsimai profesinei veiklai reikalingų žinių? Ar knygose perskaitytą informaciją mokiniai ilgam įsimins ir ar sugebės ją pritaikyti praktiškai? Mokymo centro mokytojai ir vadovai įsitikinę, kad tai nėra geriausias kelias jų mokiniams. „Profesinį mokymą dažnai renkasi mažiau motyvuoti mokytis jaunuoliai, kuriems skaityti knygas toli gražu nėra mėgstamiausia veikla. Ateinantieji studijuoti pas mus nesiruošia būti mokslininkais, užtat gali tapti puikiais meistrais ar restoranų šefais. Be to, ne visi žmonės sugeba gerai įsisavinti tekstinę informaciją. Todėl ieškojome būdų, kaip perteikti žinias savo mokiniams naudojant daugiau vaizdinę nei tekstinę informaciją“, –sako Nijolė Gailešienė, Utenos regioninio profesinio mokymo centro projektų vadovė.

Kaip alternatyvą tradiciniams vadovėliams mokymo centre kilo mintis naudoti skaitmeninius vadovėlius, kurie suteikia kur kas daugiau galimybių nei įprasti popieriniai. Tik reikėjo išspręsti klausimą, kur jų gauti.

„Iš pradžių galvojome apie gatavo produkto pirkimą, t. y. norėjome užsakyti skaitmeninius vadovėlius leidybos įmonėje. Bet paaiškėjo, kad tai kainuotų didžiulius pinigus, o dėl kokybės visgi negalėtume būti tikri. Nusprendėme, kad geriausia būtų vadovėlius pasirengti patiems – juk geriausiai pažįstame savo mokinius, išmanome dėstomą medžiagą, žinome, ko reikia mokymo procesui, kur ieškoti medžiagos ir kaip geriausiai ją pateikti“, – pasakoja N. Gailešienė.

Vadovėliai, kurie motyvuoja mokytis

Ypač galimybe kurti savo skaitmeninius vadovėlius domėjosi vienas iš mokytojų Modestas Nakas. Jam pasitaikė proga susipažinti su iBooks Author – nemokama Apple programa knygų bei mokymo medžiagos rengimui. „Iš karto supratau, kad šis įrankis puikiai tiks, norint pasiekti mūsų tikslus su mažais kaštais“, – prisimena jis.

Pasak mokytojo, jiems aktualu, kad su iBooks Author galima lengvai kurti mokomąją medžiagą kombinuojant tekstus, nuotraukas, diagramas, filmukus, testus ir kitas priemones. Tokia įvairi, interaktyviai pateikta, gausiai pavyzdžiais iliustruota medžiaga yra lengvai suprantama, įsimenama, mokiniai mato jos akivaizdžią naudą, todėl yra labiau motyvuoti mokytis.

Be to, paruoštomis mokymo priemonėmis lengva dalytis su pedagogais bei studentais visame pasaulyje naudojant švietimui skirtą turinio tinklą Itunes U.

„Sunkiausia kuriant su iBooks Author – patikėti, kad interaktyvią knygą sukurti galima taip lengvai ir greitai“, – juokauja M. Nakas. Per trumpiau nei metus,

naudodami iBooks Author, Utenos regioninio profesinio mokymo centro specialistai sukūrė net 67 vadovėlius. Planuojama, kad jais mokiniai pradės naudotis jau šį spalį. Šiuo metu M. Nakas moko pedagogus, kaip naudotis naujosiomis mokomosiomis priemonėmis.

Apple kompiuterių klasė taps traukos objektu

Pernai, ruošdamasis skaitmeninių vadovėlių kūrimo projektui, profesinio mokymo centras įsigijo keletą Mac mini kompiuterių ir Mac server. Pasirinkimas pasiteisino, tad šiemet įrengta visa Mac mini kompiuterių klasė.

„Žinia apie naująją Apple klasę jau sklinda po Uteną ir aplinkinius miestus. Jaunimas nori mokytis šiuolaikiškomis sąlygomis, tad visai gali būti, kad mūsų turimos modernios, pažangios technologijos pritrauks dar daugiau norinčiųjų mokytis mūsų centre“, – tikisi M. Nakas.

Paneigė klaidingus stereotipus

Mac kompiuterius Utenos regioninis profesinio mokymo centras pirmiausiai pasirinko dėl Apple programinės įrangos potencialo. Bet jau įvertinta ir papildoma nauda. „Apple kompiuterių klasę lengviau administruoti, diegti naujas programas, kompiuteriai nestringa dirbant su grafinėmis programomis, nėra rūpesčių dėl virusų“, – techninius privalumus vardija M. Nakas.

Pasak centro specialistų, ruošdamiesi įsigyti Mac kompiuterius jie susidūrė su tam tikru valstybinių institucijų nepasitikėjimu. Juk Mac kompiuterius renkasi reta mokykla, be to, dažnai manoma, kad šie kompiuteriai yra brangesni nei daugelis kitų.

„Taip, patys Mac kompiuteriai iš tiesų yra šiek tiek brangesni už paprastai mokyklų perkamus, – sutinka M. Nakas. – Tačiau įvertinę visą techninės ir programinės įrangos vertę bei naudą vartotojams matome, kad neapsirikome.“

Dabar, kai skaitmeniniai vadovėliai jau parengti, uteniškių projektas susilaukia didelio kitų mokyklų susidomėjimo bei Švietimo ir mokslo ministerijos įvertinimo.

20 21

uTenoJe aTeiTies speciAlisTAi

Atea specialistams padedant, įrengta Mac mini kompiuterių

klasė ne tik užtikrins kokybišką, šiuolaikišką ir efektyvų esamų

mokinių mokymą, bet ir pritrauks daugiau norinčiųjų čia studijuoti.

Nuotraukoje iš kairės į dešinę: Utenos regioninio profesinio

centro atstovai Modestas Nakas ir Nijolė Gailešienė bei Atea

Apple produktų vadovas Ignas Bacevičius.

mokysis iš Apple skaiTmeninių vadovĖlių

Tikras krepšinio gerbėjas pasakys, kad žiūrėti rungtynes per televizorių – tai lyg valgyti saldainį su popierėliu. Bent kartą gyvai krepšinio rungtynes stebėjęs asmuo patvirtins, kad palaikomos komandos įmesti tritaškiai – tik maža dalis euforijos, kuri apima arenoje skanduojant skanduotes su tūkstančiais komandos sirgalių, stebint sportiškų merginų šokį pertraukos metu ar visa gerkle traukiant „Tris milijonus“.

Siemens arena pasirengusi kiekvienas krepšinio varžybas paversti nepamirštama švente – sporto varžybas lydi interaktyvūs žaidimai, akcijos, garsenybių pasirodymai. Kad sporto renginiai Siemens arenoje nenusileistų stebimoms NBA arenose, JAV, sumontuota viena didžiausių Baltijos šalyse, 172 metrų ilgio, LED juosta. Ji tarsi milžiniškas „U“ formos televizorius juosia arenos ložes. Šią juostą arenai padėjo įsigyti, sumontavo ir dalį jos programinės įrangos sukūrė Atea grupės įmonės Prezentacijų spektro specialistai.

Dar daugiau pramogų lankytojams

Pasak Siemens arenos direktoriaus pavaduotojo Vitalijaus Garbausko, LED juosta renginių žiūrovams taps nepamainoma pramoga. „LED juosta leis interaktyviai

bendrauti su publika: paskatinti žiūrovus pradėti dainas, skanduotes, švilpimą, plojimus, „sukelti bangą“. LED juosta siūlo aibę galimybių, suteiksiančių sporto aistruoliams naujų įspūdžių“, – pasakoja jis.

V. Garbauskas tvirtina, kad, LED juostos interaktyviosios galimybės yra didžiulės. Šioje juostoje galima rodyti reklamą, rėmėjų logotipus, anonsus, įvairius vaizdo efektus. Integracija su rungtynių švieslente leidžia animuotai rodyti rezultatus, žaidėjų statistiką. Integracija su garso stiprumo matuokliu – atvaizduoti animuotą salės triukšmą.Visas šias galimybes realizuoti padėjo Prezentacijų spektras. LED juosta buvo įsigyta su standartine valdymo programine įranga, o integracijai su kitais arenos naudojamais įrenginiais reikalingą programinę įrangą sukūrė Prezentacijų spektro programuotojai.

Arenoje LED juosta buvo sumontuota vos per 3 savaites. „Mums greičiau dirbti padėjo specialiai šiam projektui sugalvotas sprendimas. Ant balkono įrengėme specialius bėgius, o tada ant jų pakabinome LED juostos pagrindą. Nors šis darbas buvo tam tikras iššūkis, vis dėlto ne jis buvo sudėtingiausias. Sunkiausia buvo išvedžioti kabelius – iš tiesų, nepamačius net sunku įsivaizduoti, kiek jų yra! – prisimena V. Čeledinas. – Bet ir čia mūsų patyrę specialistai nenuvylė kliento.“

Privalumas – viskas iš vienų rankų

LED juostos Siemens arenos vadovai ieškojo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vis tik patikimiausią, profesionaliausią ir prieinamiausią sprendimą rado Lietuvoje. „Rinkomės iš 8 alternatyvų ne tik Lietuvoje,

bet ir užsienyje, apsilankėme keliose specializuotose tarptautinėse parodose. Prezentacijų spektras mums pasirodė esanti bene labiausiai patyrusi kompanija Lietuvoje. Daug patogiau, kai tiekėjas yra čia pat, ranka pasiekiamas. Taip pat paliko gerą įspūdį tai, kad konkurso metu laiku pateikdavo reikalingą informaciją, greitai reaguodavo į besikeičiančius poreikius. Atea grupės patikimumas ir ilgalaikio bendradarbiavimo galimybės taip pat padėjo apsispręsti. O svarbiausia, kad Prezentacijų spektras pasiūlė sprendimą, kurį patys ir įgyvendino nuo pradžios iki galo – viskas iš vienų rankų. Kas yra įgyvendinęs tokio pobūdžio ir dydžio projektus, supras, kaip tai svarbu, kiek sutaupo laiko“, – sako Siemens arenos direktoriaus pavaduotojas.

Moderniausia Baltijos šalyse

Išskirtinių parametrų ir galimybių LED juosta Siemens arenoje – vienintelė tokia Baltijos šalyse. Jos techniniai duomenys tikrai įspūdingi: ilgis – 172 metrai, svoris – 4 tonos, 134 segmentai, 17 K raiška, 2 šviesolaidiniai tinklai.

„Nors LED juosta – sudėtingas įrenginys, tačiau ji neįtikėtinai lengvai prižiūrima. Diodai, iš kurių ji sudaryta, kabo ant specialių ypač tvirtų magnetų – plytelių. Diodui perdegus, tereikia nuimti jį nuo magneto ir pakeisti kitu – greita ir paprasta. Tai ypač svarbu, nes negalima leisti, kad renginio metu juostoje atsirastų „juodų skylių“, – aiškina Vilius Čeledinas, Prezentacijų spektro projektų vadovas.

22 23

siemens arenoJe ĮrengTa moderniausia balTiJos šalyse

LED juosta

Prezentacijų spektro ir Siemens arenos specialistai džiaugiasi

pavykusiu įspūdingu projektu, padarančiu sporto varžybas

dar įspūdingesnes. Iš kairės į dešinę: Gediminas Vilčiauskas,

Prezentacijų spektro direktorius, Vitalijus Garbauskas, Siemens

arenos direktoriaus pavaduotojas, Viktoras Bučelis, Siemens arenos

transformacijos ir technikos projektų vadovas, ir Vilius

Čeledinas, Prezentacijų spektro projektų vadovas.

Pirmieji įvertinti naujosios LED juostos privalumus galėjo

krepšinio aistruoliai, liepos 30 d. Siemens arenoje stebėję

Pasaulio krepšinio čempionatui besiruošiančios Lietuvos vyrų

krepšinio rinktinės draugiškas rungtynes su Gruzijos komanda.

atea.lt/one-video

Kiek dar praLEisitE dėl darbo kelionių?