Biomasės naudojimas energetikojeLietuvoje

Tarptautinė konferencija“Žalioji energija: iš gamtos imame-

gamtai atiduodame”, 2009 m. balandžio 16 d., Vilnius

Remigijus Lapinskas

LITBIOMA ISTORIJA

• 2003 m. birželio 4 d. – įsteigiama Medienos kuro tiekėjų asociacija;

• 2005 m. asociacijos veikla plečiantis, pavadinimas pakeičiamas į Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociaciją (LBGTA);

• 2006 m. asociacija tampa PET Lietuvos komiteto ir AEBIOM nare. Asociacijos pavadinimas tampa LITBIOMA;

• 2008 m. siekiant tinkamai atspindėti asociacijos veiklą, asociacijos pavadinimas pakeičiamas į Lietuvos biomasės energetikos asociaciją.

LITBIOMA DABAR

• Asociacija vienija 29 narius:

– Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija - 17 narių

– Mokslo ir biomasės išteklių sekcija - 7 nariai

– Energijos gamybos įrangos sekcija - 5 nariai

LITBIOMA MISIJA

Mūsų misija-Skatinti platesnį atsinaujinančių energijos išteklių (visų pirma- biomasės) panaudojimą energetikoje

laikantis darnumo kriterijų

Biomasė – žemės ūkio (įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas), miškų ūkio ir kitų susijusių pramonės šakų produktai ir atliekos ar šių produktų bei atliekų biologiškai skaidoma dalis, taip

pat pramoninių ir buitinių atliekų biologiškai skaidoma dalis

gamtinės dujos~78%

mazutas2,6 %

kitas kuras1,4 %

biokuras~18%

Esama situacija Lietuvos CŠT sektoriuje

• Kokios biokuro naudojimo perspektyvos Lietuvoje?

• Ar Lietuva pajėgi įgyvendinti 2008 m. gruodžio mėn. priimtoje AEI Direktyvoje jai nustatytus tikslus?

Iškylantys klausimai

LITBIOMA mokslinis tiriamasis darbas

• 2008 m. gruodį LITBIOMA, pasitelkusi 10 įvairių bioenergetikos sričių mokslininkų, baigė mokslinį tyrimą, kuris numato Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo skatinimo veiksmų planą 2010- 2020 metams.

• Remiantis tyrimo rezultatais, be kita ko:– Lietuva turi pakankamai AEI resursų, leidžiančių ne tik įgyvendinti

formalius AEI Direktyvoje nustatytus reikalavimus Lietuvai, bet ir juos gerokai viršyti.

– Didžiausią potencialą turi biomasė. – Iki 2020 m. realu pasiekti, kad 70 % centralizuotos šilumos energijos būtų

gaminama naudojant biomasę.

LITBIOMA mokslinis tiriamasis darbas (tęs.)

• Atlikus LITBIOMA mokslinį tiriamąjį darbą:– Išanalizuotas Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių

potencialas;– Nustatytos kliūtys platesniam AEI panaudojimui;– Pasiūlyti būtini veiksmai padėties pagerinimui;– Išlaikytas ryšys tarp AEI potencialo ir galutinės energijos

suvartojimo.

• AEI Direktyvos tikslai yra įgyvendinami

Lietuvos tikslai iki 2020 m.

Energijos iš AEI dalis (%) galutinės energijos balanse pagal AEI Direktyvą

2008 2012 2014 2016 2018 2020Visas galutinis vartojimas (tūkst. tne) 5506 5974 6227 6477 6715 6956

Visa iš AEI pagaminta energija, skirta galutiniam vartojimui (tūkst. tne)

828 1092 1245 1416 1605 1825

AEI dalis (%) 15.0 18.3 20.0 21.9 23.9 26.2

Galutiniam vartojimui tinkamos energijos prognozė

Centralizuota šiluma iš AEI (tūkst. tne)

150 229 273 317 373 444

AEI dalis centralizuoto šildymo sektoriuje (%)

18.1 28.6 35.9 45.0 56.5 70.0

pvz., centralizuotas šildymas iš AEI

Siekiant iliustruoti LITBIOMA mokslinio tiriamojo darbo atlikimo principą, šioje prezentacijoje analizuojamas vienas AEI (biomasė) viename sektoriuje (CŠT)

Biomasės dalis CŠT

%

Realus tikslas CŠT sektoriuje iki 2020 m.

~70 % centralizuotos šilumos iš biomasės

~6% elektros iš biomasės (kogeneracija)

Kaip buvo suformuluotas tikslas?

Kuro, naudojamo centralizuotos šilumos gamybai, struktūra, atsižvelgiant į esamus biokuro rezervus

Šiuo metu naudojami ištekliai

Prieinami vietinio biokuro rezervai (remiantis NES)

Miško kirtimo atliekos 100 000 t.n.e. (500 000 t)Šiaudai 100 000 t.n.e. (500 000 t)Komunalinės atliekos 200 000 t.n.e. (1 000 000 t)Gluosniai, dumblas 90 000 t.n.e. ( 450 000 t)________________________________Viso ~490 000 t.n.e

Teorinis (moksliškai pagrįstas) biomasės potencialas

Biomasė iš medžio2020 m.

Malkinė mediena (tūkst. m3 / tūkst. tne/GWh) 3218/565/6571

Medžio pramonės atliekos (tūkst. m3 / tūkst. tne/GWh) 1627/283/3291

Miško kirtimo atliekos (tūkst. m3 / tūkst. tne/GWh) 1085/185/2152

Iš viso (tūkst. m3 ) 5930Iš viso (tūkst. tne/GWh) 1033/12014

Energetinės plantacijos (tūkst. tne) 70Iš viso (tūkst. tne/GWh) 1103/12828

Šiaudai- 2,4 mln. tonų per metus. Energetinis potencialas- 850 tūkst. tne.

Komunalinės atliekos- 1 mln. tonų per metus. Energetinis potencialas- 200 tūkst tne.

Atsinaujinančios energetikos finansavimo šaltiniai

AKCIZAS• Būtinybė nedelsiant įvesti akcizą iškastinio kuro

naudojimui šilumos ir elektros gamyboje;• Iš akcizo gautos lėšos turėtų būti skiriamos į

nacionalinį AEI skatinimo fondą;• Iš nacionalinio AEI skatinimo fondo lėšų vykdomas

AEI projektų finansavimas, subsidijavimas, parama.

Veiksmų planas CŠT sektoriui(finansiniai) (1)

• Valstybės parama biomasės mobilizavimui:– subsidija už kiekvieną atliekinės biomasės kietmetrį,

patiektą biokuro gamybai.

• Valstybės parama iškastinio kuro katilines keičiant biokuro katilinėmis

– Dalinis investicijų kompensavimas.

• Subsidija įsigyjant medžio granulėmis kūrenamus katilus (pvz., 50%).

• Valstybės parama žalios energijos gamybai kogeneracinėse jėgainėse (feed-in tariffs);

• Ekonomiškai pagrįsto dydžio parama energetinių plantacijų įveisimui ir priežiūrai;

(šiuo metu taikomas 40% plantacijos įveisimo išlaidų kompensavimas nestimuliuoja rinkos vystymosi. Jis turėtų būti padidintas iki 70 %)

• Parama diegiant naujas šiaudų deginimo technologijas.

Veiksmų planas CŠT sektoriui(finansiniai) (2)

• Būtinybė panaikinti šiuo metu galiojantį 700 MW biokuro katilinių instaliuotos galios apribojimą;

• Komunalinių atliekų panaudojimas energijos gamybai turėtų būti teisiškai privalomas;

• Būtinybė keisti miško kirtimo taisykles, tokiu būdu palengvinant biomasės prieinamumą.

Veiksmų planas CŠT sektoriui(teisiniai)

Faktinės elektros energijos supirkimo į tinklą kainos

LITBIOMA vizija remiant “žaliąją” elektros energiją

Žalios el. energijos kaina

=bazinė, viešuosius

interesus atitinkanti, elektros energijos kaina

+ skatinamieji priedai „žaliajai“ elektros energijai

Negali būti mažesnė už el. energijos iš iškastinio kuro

supirkimo kainą

Teorinis atskirų AEI potencialas Lietuvoje

Vėjas

Faktinis panaudojimas ir maksimalus potencialas iki 2020 m. (į ekonominį potencialo pagrįstumą neatsižvelgiama)

vėjas 2007 2020

Instaliuota galia 54 MW 1‘000 MW

Elektros gamyba 106‘100 MWh (9‘123 tne)

2’854’800 MWh (24’5468,6 tne)

Hidro energija

Hidro energija 2007 2020

Instaliuota galia 28 MW (mažosios HE)

101 MW (Kauno HE)

55 MW (mažosios HE)

301 MW (didžiosios HE)

Elektros gamyba 96‘000 MWh (mažosios HE)

350‘000 MWh (Kauno HE)

160‘000 MWh (mažosios HE)

1‘050‘000 MWh (didžiosios HE)

Faktinis panaudojimas ir potencialas iki 2020 m.

Geoterminė energija

Geotermija 2007 2020

Instaliuota galia

Centralizuotas šildymas -13,5 MW

-Seklioji geotermija– 20 MW

Centralizuotas šildymas -80 MW

-Seklioji geotermija– 45 MW

Energijos gamyba

Centralizuotas šildymas– 1‘500 tne

Seklioji geotermija–6‘000 tne

Centralizuotas šildymas– 8‘900 tne

Seklioji geotermija–14‘000 tne

Faktinis panaudojimas ir potencialas iki 2020 m.

Biodujos

Biodujos 2007 2020

Instaliuota galia 2,90 MW elektra7,8 MW šiluma

40 MW elektra ir 50 MW šiluma kogeneracijoje;

10 MW šiluma katilinėse

Energijos gamyba 2‘500 tne 60‘000 tne

Faktinis panaudojimas ir potencialas iki 2020 m.

Biodegalai

biodegalai 2007 2020

Gamybos pajėgumai 244‘000 t 980‘000 t

Gamybos apimtys 12‘217 tne (bioetanolis)

42‘574 tne (biodyzelis)

877‘085 tne*

*Nacionalinėje Energetikos Strategijoje nurodytas skaičius- 450’000 tne iki 2025 m.

Faktinis panaudojimas ir maksimalus potencialas iki 2020 m. (į ekonominį potencialo pagrįstumą neatsižvelgiama)

Ačiū!

Lietuvos biomasės energetikos asociacija “Litbioma”Konstitucijos pr.. 7, LT-09308 Vilnius

asociacija@biokuras.lt , www.biokuras.lt