1

Vilniaus universitetas

Teisės fakultetas

Privatinės teisės katedra

Patvirtinta Katedros 2014 m. balandžio 2 d. posėdyje

Katedros vedėjas prof. Vytautas Mizaras

CIVILINĖS TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO BAIGIAMOJO

EGZAMINO PROGRAMA

Parengė:

prof. Valentinas Mikelėnas

prof. Vytautas Mizaras

prof. Vytautas Nekrošius

doc. Algirdas Taminskas

Vilnius, 2014

2

Baigiamojo civilinės teisės ir civilinio proceso egzamino egzaminavimo tvarka ir atsiskaitymo

reikalavimai

Patvirtinta Katedros 2014 m. balandžio 2 d. posėdyje

Katedros vedėjas prof. Vytautas Mizaras

I. Ši tvarka parengta, vadovaujantis VU TF Tarybos 2004 m. kovo 27 d. nutarimu

patvirtintos Baigiamųjų egzaminų organizavimo ir laikymo tvarka.

1. Baigiamasis civilinės teisės ir civilinio proceso egzaminas (toliau – egzaminas) laikomas

raštu. Egzaminą sudaro dvi dalys – egzamino teorinė dalis ir praktinė dalis. Iš pradžių

laikoma egzamino teorinė dalis, po to – egzamino praktinė dalis.

2. Egzamino teorinę dalį sudaro du teoriniai klausimai (vienas iš materialinės civilinės teisės,

kitas klausimas iš civilinio proceso teisės), į kuriuos atsakyti raštu skiriama 1 (viena)

valanda laiko. Studentai ištraukia egzamino bilietą ir atsakinėja į bilieto klausimus.

3. Egzamino teorinės dalies metu studentai negali naudoti jokios papildomos literatūros,

įskaitant ir norminės medžiagos. Studentai, pasibaigus egzamino teorinės dalies laikui,

privalo atiduoti egzamino komisijos nariams atsakymų lapus, ir tik po to pradedama

egzamino praktinė dalis.

4. Egzamino praktinės dalies metu studentui pateikiama viena praktinė užduotis (kazusas),

kurią studentas turi išanalizuoti bei motyvuotai ir argumentuotai, taikydamas tinkamas

teisės normas, atsakyti į užduotyje pateiktus klausimus. Šiai egzamino daliai skiriama taip

pat 1 (viena) valanda.

5. Egzamino praktinės dalies metu studentas gali naudoti tik tuos teisės aktus, kurie nurodyti

šios tvarkos priede Nr. 1., taip pat kitais teismų praktikos ir/ar doktrinos šaltiniais.

6. Egzamino komisijos nariai įvertina studento atsakymus į visus egzamino klausimus vienu

bendru pažymiu, kuris yra paskelbiamas studentui. Egzamino įvertinimas gali būti teigiamas

arba neigiamas. Jeigu egzamino įvertinimas yra teigiamas, tokiu atveju komisija turi

įvertinti atsakymą nuo 5 iki 10 balų. Jeigu egzamino įvertinimas yra neigiamas, komisija

įvertinimą vadina “blogai” (arba “neišlaikyta”), kas reiškia, kad egzamino balas yra 4

(keturi) arba mažiau atitinkamai pagal Studijų rezultatų vertinimo tvarkos nuostatas.

7. Komisijos nariai, vertindami atsakymus į egzamino klausimus, atsižvelgia į teisės normų,

reguliuojančių atitinkamus institutus, žinojimą, sugebėjimą aiškinti ir taikyti teisės normas,

atitinkamų institutų aiškinimą teisės doktrinoje ir teismų praktikoje, studento teisinę kalbą,

sugebėjimą atsakymus tinkamai teisiškai motyvuoti ir argumentuoti.

8. Visi kiti klausimai, susiję su egzamino laikymo tvarka reguliuojami VU TF Tarybos 2004

m. kovo 27 d. nutarimu patvirtintoje Baigiamųjų egzaminų organizavimo ir laikymo

tvarkoje.

Priedas Nr. 1

Norminės medžiagos, kuria galima naudotis egzamino praktinės dalies metu, sąrašas:

1) Lietuvos Respublikos Konstitucija;

3

2) 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo

sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo

(„Briuselis I“), iš dalies pakeistas 2002 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr.

1496/2002;

3) Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;

4) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas;

5) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas;

6) Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas;

7) Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas;

8) Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo įstatymas.

CIVILINĖ TEISĖ

I dalis. BENDROJI DALIS

1 tema. Civilinė teisė kaip teisės šaka

Civilinės teisės sąvoka. Civilinio teisinio santykio reguliavimo dalykas ir metodas. Civilinio

teisinio subjektiškumo sąvoka. Civilinio teisnumo ir veiksnumo sąvoka. Civilinio teisnumo ir

civilinės subjektinės teisės santykis. Civilinių teisinių santykių rūšys. Civilinių teisinių santykių

atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.

Civilinės teisės principai: lygiateisiškumas, nuosavybės neliečiamumas, sutarties laisvė,

teisingumas, protingumas, sąžiningumas ir kt.

Civilinės teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų. Privatinė teisė ir viešoji teisė.

2 tema. Civilinės teisės šaltiniai

Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip civilinės teisės šaltinis. Tarptautinės sutartys kaip civilinės

teisės šaltinis. ES teisės aktų įtaka. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Kiti kodifikuoti

civiliniai įstatymų aktai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Kiti norminiai teisės aktai.

Civilinių įstatymų galiojimas. Įstatymų ir teisės analogija civilinėje teisėje.

Teismų praktikos reikšmė taikant civilinius įstatymus. Civilinės teisės doktrina. Paprotys

kaip civilinės teisės šaltinis.

3 tema. Fiziniai asmenys kaip civilinės teisės subjektai

Fizinių asmenų teisnumas. Fizinių asmenų teisnumo pradžia ir pasibaigimas. Fizinių asmenų

teisnumo turinys. Užsieniečių ir asmenų be pilietybės teisnumas.

Fizinių asmenų veiksnumas. Visiškas ir dalinis veiksnumas. Veiksnumo apribojimas.

Nepilnamečių pripažinimas veiksniais (emancipacija). Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu.

Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų civilinių teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka.

Gyvenamoji vieta, jos teisinė reikšmė. Civilinės būklės aktai. Specifinės fizinių asmenų

teisės ir jų įgyvendinimas (teisė į vardą, atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą). Asmens garbės

ir orumo gynimas. Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą.

Fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu, jo paskelbimo mirusiu tvarka, sąlygos ir

teisinės pasekmės.

4

4 tema. Juridiniai asmenys

Juridinio asmens sąvoka ir požymiai. Juridinių asmenų rūšys. Viešieji ir privatūs juridiniai

asmenys. Visiškos ir ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Juridinių asmenų esmės

aiškinimo koncepcijos civilinės teisės moksle. Juridinių asmenų steigimas ir registravimas.

Juridinio asmens steigėjai ir dalyviai. Viešųjų ir privačių juridinių asmenų teisnumas. Ultra vires.

Juridinio asmens steigimo dokumentai. Juridinio asmens organai. Juridinio asmens valdymo organų

kompetencija, valdymo organų narių pareigos. Juridinio asmens buveinė. Juridinių asmenų filialai

ir atstovybės, jų steigimo tvarka ir teisinė padėtis. Juridinio asmens veiklos licencijavimas.

Juridinių asmenų pertvarkymas. Juridinio asmens reorganizavimas. Juridinių asmenų likvidavimas.

Neteisėtai įsteigtas juridinis asmuo. Juridinio asmens veiklos tyrimas. Akcijų (dalių, pajų)

priverstinis pardavimas.

Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės kaip juridiniai asmenys. Akcinių

bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimo tvarka. Kapitalo koncepcija bendrovių teisėje.

Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės organai, jų kompetencija. Akcininko samprata,

akcininko statuso įgijimas. Akcininkų teisės ir pareigos. Akcijų rūšys ir klasės.

Mažosios bendrijos samprata. Mažųjų bendrijų steigimo tvarka. Mažosios bendrijos nario

samprata, nario statuso įgijimas. Mažosios bendrijos valdymas, narių teisės ir pareigos.

Ūkinės bendrijos samprata. Ūkinių bendrijų rūšys. Ūkinių bendrijų steigimo tvarka. Ūkinės

bendrijos dalyvio samprata, dalyvio statuso įgijimas. Ūkinės bendrijos valdymas, dalyvių teisės ir

pareigos. Teisinė komanditoriaus padėtis. Ūkinės bendrijos turtinė atsakomybė.

5 tema. Civilinių teisių objektas

Civilinių teisių objekto sąvoka ir objektų rūšys. Daiktai kaip civilinių teisių objektas. Daiktų

sąvoka. Daiktų klasifikavimas ir jo teisinė reikšmė. Pinigai ir vertybiniai popieriai. Vertybinių

popierių rūšys. Turtas. Nekilnojamieji daiktai. Jų teisinis režimas. Kilnojamieji daiktai. Jų teisinis

režimas. Įmonė kaip civilinių santykių objektas. Kūrybinės veiklos rezultatai kaip civilinių teisių

objektai. Komercinė (gamybinė) paslaptis. Asmeninės neturtinės vertybės kaip teisių objektai

(vardas, garbė, orumas, juridinio asmens pavadinimas ir kt.).

6 tema. Juridiniai faktai. Sandoriai

Juridiniai faktai. Juridinio fakto sąvoka. Juridinių faktų rūšys: įvykiai, veiksmai, teisiniai poelgiai.

Sandorių sąvoka ir rūšys civilinėje teisėje. Vienašaliai sandoriai. Dvišaliai ir daugiašaliai

sandoriai (sutartys). Konsensualiniai ir realiniai sandoriai. Kauzaliniai ir abstraktūs sandoriai.

Sąlyginiai sandoriai.

Sandorių galiojimo sąlygos. Sandorių dalyvių veiksnumas. Sandorio formos laikymasis.

Sandorio šalių tikrosios valios išreiškimas. Sandorio turinio atitikimas įstatymo, teisingumo,

protingumo, sąžiningumo ir geros moralės reikalavimams.

Sandorių negaliojimas. Negaliojančių sandorių rūšys. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai.

Negaliojančio sandorio patvirtinimas. Imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai

moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio

sandorio negaliojimas. Neregistruoto juridinio asmens sudaryto sandorio negaliojimas. Neveiksnių

ir ribotai veiksnių asmenų sudarytų sandorių negaliojimas. Tariamieji ir apsimestiniai sandoriai.

Nepilnamečių sudarytų sandorių negaliojimas. Suklydimas, smurtas, apgaulė, grasinimas,

ekonominis spaudimas ir sunkios aplinkybės kaip sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai.

Sandorio dalies negaliojimas. Sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės.

5

7 tema. Atstovavimas

Atstovavimo sąvoka. Atstovavimo taikymo sritys. Atstovavimo rūšys. Įgaliojimo forma ir

galiojimo terminas. Įgaliojimų rūšys. Juridinio asmens įgaliojimas. Perįgaliojimas. Įgaliojimo

pasibaigimas. Interesų konfliktas.

Sandorio, sudaryto kito asmens vardu neturint teisės arba viršijant suteiktas teises, pasekmės

(atstovavimas be įgalinimų).

Prokūra (samprata, išdavimas ir forma). Prokuristo teisės. Prokūros pasibaigimas.

8 tema. Terminai civilinėje teisėje. Ieškinio senatis

Terminų reikšmė civilinėje teisėje. Terminų reikšmė civilinės teisės juridinių faktų sistemoje.

Terminų rūšys. Civilinių teisių įgyvendinimo terminai. Subjektinių teisių egzistavimo terminas.

Naikinamieji terminai. Garantiniai terminai. Pretenziniai terminai. Civilinių teisinių pareigų

įvykdymo terminai. Bendrieji ir daliniai terminai. Termino praleidimas.

Terminų pasibaigimas. Bendros terminų pasibaigimo taisyklės. Termino eigos pradžia ir

pabaiga. Veiksmų įvykdymo tvarka paskutinę termino dieną. Terminų skaičiavimo taisyklės.

Civilinių teisių gynimo terminai. Ieškinio senatis. Ieškinio senaties sąvoka ir reikšmė.

Ieškinio senaties terminų rūšys. Reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma. Ieškinio senaties

termino eigos pradžia. Ieškinio senaties sustabdymas ir nutraukimas ir atnaujinimas. Pažeistos

teisės gynimo atvejai, ieškinio senačiai pasibaigus. Ieškinio senaties pasibaigimo pasekmės.

9 tema. Civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas

Teisės įgyvendinimo sąvoka. Civilinių teisių įgyvendinimo principai ir būdai.

Civilinės subjektinės teisės ir jos įgyvendinimo ribos. Civilinių teisių įgyvendinimo

prieštaraujant jų paskirčiai sąvoka. Piktnaudžiavimo teise problema. Atsisakymas ginti civilines

teises ir jo teisinės pasekmės.

Civilinių teisių gynimo būdai ir jų tarpusavio santykis, atskirų teisių gynimo būdų

skirtumai. Civilinių teisių savigyna.

II dalis. DAIKTINĖ TEISĖ

10 tema. Daiktinės teisės sąvoka

Daiktinės teisės sąvoka ir reikšmė. Daiktinės teisės rūšys. Daiktinės teisės objektas. Daiktų rūšys.

Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai. Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Daiktų skirstymo į rūšis

teisinė reikšmė. Daiktinės teisės ir prievolinės teisės santykis, šių teisių skirtumai. Nuosavybės

teisės vieta daiktinės teisės sistemoje.

11 tema. Nuosavybės teisės bendrosios nuostatos

Nuosavybės formos ir rūšys. Teisinis nuosavybės santykių reglamentavimas. Objektyvioji

nuosavybės teisė. Subjektinė nuosavybės teisė. Savininko teisės, jų turinys. Nuosavybės teisės

įgyvendinimo būdai ir ribos. Nuosavybės teisės objektai.

6

Žemės nuosavybės teisė. Pastatai, įrenginiai kaip nuosavybės teisės objektai.

Nuosavybės teisės įgijimas ir pasibaigimas. Nuosavybės teisės įgijimo būdų klasifikavimas

ir atskirų būdų charakteristika. Įgyjamoji senatis. Nuosavybės teisės į turtą pagal sutartį atsiradimo

įgijėjui momentas. Perleidžiamų daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Nuosavybės teisės

pasibaigimas.

12 tema. Privačios nuosavybės teisė

Privati nuosavybė ir privačios nuosavybės teisė. Privačios nuosavybės teisės sąvoka ir jos

ypatumai. Privačios nuosavybės teisės įgyvendinimas. Asmenų daugeto privačios nuosavybės teisė.

Nuosavybės teisės įgijimo ir pasibaigimo pagrindai. Privačios nuosavybės teisės turinys.

Privačios nuosavybės teisės objektai.

Privačios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai ir ribos.

13 tema. Bendrosios nuosavybės teisė

Bendrosios nuosavybės teisės sąvoka. Vidiniai ir išoriniai bendrosios nuosavybės teisiniai

santykiai. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys ir ypatumai.

Bendrosios nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai. Bendrosios nuosavybės teisės subjektai.

Bendrosios nuosavybės teisės objektai.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir jos ypatumai. Butų ir kitų patalpų savininkų

bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir jos įgyvendinimo ypatumai. Bendrosios dalinės nuosavybės

teisės pasibaigimo pagrindų ir tvarkos ypatumai.

Bendrosios jungtinės nuosavybės teisė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šios

nuosavybės teisės objektai, turinys ir šios teisės įgyvendinimo ypatumai.

14 tema. Viešoji nuosavybė

Objektyvioji viešosios nuosavybės teisė. Subjektinė viešosios nuosavybės teisė ir jos ypatumai.

Viešosios subjektinės nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai. Viešosios nuosavybės

teisės subjektas. Valstybės subjektinės nuosavybės teisės turinys.

Viešosios nuosavybės teisės objektai ir jų klasifikavimas. Atskirų viešosios nuosavybės

rūšių teisinis režimas. Lietuvos Respublikos išimtinė nuosavybės teisė. Viešosios nuosavybės teisės

įgyvendinimas.

15 tema. Patikėjimo teisė

Patikėjimo teisė kaip ekonominė kategorija. Jos reglamentacija.

Subjektinė patikėjimo teisė. Patikėjimo teisė kaip valstybinių, savivaldybių organizacijų

teisinis turtinio savarankiškumo pagrindas.

Patikėjimo teisės turinys. Patikėjimo teisės ir viešosios nuosavybės teisės santykis.

Patikėjimo teisės subjektai. Teisinė turto, priskirto įmonių padaliniams, padėtis. Patikėjimo

teisės objektas.

Privačios nuosavybės teisės įgyvendinimo patikėjimo teise ypatumai.

Patikėjimo teisės pasibaigimas.

16 tema. Nuosavybės teisės gynimas

7

Nuosavybės apsaugos reikšmė. Nuosavybės teisės apsauga ir gynimas. Nuosavybės teisės gynimo

būdai. Turto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacinis ieškinys). Atsiskaitymai

grąžinant neteisėtai valdomus daiktus. Reikalavimas pašalinti teisės pažeidimus, nesusijusius su

valdymo netekimu (negatorinis ieškinys).

Visų rūšių nuosavybės teisės gynimo lygybė. Valdytojo, nesančio savininku, teisių gynimas.

Kiti nuosavybės teisės civiliniai teisiniai gynimo būdai.

17 tema. Valdymas

Valdymo sąvoka ir reikšmė. Valdytojo sąvoka. Valdymo objektai. Teisėtas ir neteisėtas daikto

valdymas. Valdymo atsiradimas. Valdymo atsiradimas sąžiningai ir nesąžiningai. Valdymo

pasibaigimas. Valdymo gynimas. Valdymo pažeidimas. Ginčai dėl daikto valdymo.

18 tema. Servitutai

Servituto sąvoka. Servitutų ekonominė reikšmė. Servitutų nustatymo tvarka. Servitutų

pasibaigimas. Teisės į servitutą gynimas.

19 tema. Uzufruktas

Uzufrukto sąvoka. Uzufrukto ekonominė reikšmė. Uzufrukto nustatymo pagrindai. Uzufrukto

pasibaigimas. teisės į uzufruktą gynimas.

20 tema. Užstatymo teisė (superficies)

Užstatymo teisės sąvoka. Užstatymo teisės nustatymas. Užstatymo teisės turinys. Užstatymo

teisės pabaiga.

21 tema. Hipoteka

Hipotekos sąvoka. Hipotekos reikšmė. Hipotekos subjektai. Hipotekos objektai. Hipotekos rūšys.

Hipotekos įstaigos. Hipotekos įforminimo ir perdavimo tvarka. Skolos išieškojimas hipotekos

kreditoriaus naudai. Hipotekos pasibaigimas.

22 tema. Įkeitimas

Įkeitimo sąvoka. Įkeitimo reikšmė. Įkeitimo subjektai. Įkeitimo objektai. Išieškojimo nukreipimas į

įkeistą objektą. Įkeitimo teisės pabaiga. Įkeitimo lombarde sąvoka ir ypatumai.

23 tema. Daikto sulaikymas

Daikto sulaikymo sąvoka. Daikto sulaikymo reikšmė. Daikto sulaikymo teisės turinys. Daikto

sulaikymo teisės pabaiga.

8

24 tema. Kito asmens turto administravimas

Kito asmens turto administravimo sąvoka. Turto administravimo reikšmė. Turto administravimo

rūšys. Turto administratorius, jo teisės, pareigos ir atsakomybė. Bendras turto administravimas, jo

ypatumai. Turto administravimo ir turto administratoriaus įgaliojimų pabaiga. Turto

administravimo ypatumai specialias įstatymų numatytais atvejais.

25 tema. Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas

Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimo viešame registre reikšmė. Registravimo

objektai. Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimo viešame registre teisiniai pagrindai.

Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimo viešame registre tvarka.

III dalis. PRIEVOLIŲ TEISĖS BENDROSIOS NUOSTATOS

26 tema. Prievolių teisė ir prievolė. Prievolės subjektai.

Prievolių teisės samprata. Prievolių teisės reikšmė civilinės teisės sistemoje.

Prievolės sąvoka ir sudedamieji elementai. Prievolių teisinių santykių skirtumas nuo

daiktinių teisinių santykių. Prievolių atsiradimo pagrindai.

Prievolių rūšys. Sutartinės prievolės. Nesutartinės prievolės. Dalomosios ir nedalomosios

prievolės. Alternatyviosios prievolės. Fakultatyviosios prievolės. Sąlyginės prievolės. Terminuotos

prievolės. Piniginės prievolės.

Prievolės subjektai. Asmenų daugetas prievolėje. Dalinės, solidariosios ir subsidiarios

prievolės. Prievolės trečiojo asmens naudai.

Asmenų pasikeitimas prievolėje. Reikalavimo perleidimas. Atvejai, kai draudžiama perleisti

reikalavimą. Perleidusio reikalavimą kreditoriaus atsakomybė. Skolininko atsikirtimai naujojo

kreditoriaus reikalavimams. Skolos perkėlimas. Prievolės, susijusios su skolininko ir kreditoriaus

asmenybe.

Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija).

27 tema. Prievolių vykdymas

Prievolių vykdymo sąvoka ir reikšmė. Prievolių vykdymo principai. Vykdymo dalykas. Tinkamas

prievolių vykdymas. Realaus prievolės įvykdymo principas. Šalių bendradarbiavimas vykdant

prievoles. Ekonomiškumo vykdant prievoles principas. Bendro gyvenimo taisyklių ir visuomenės

moralės principų laikymasis vykdant prievoles.

Prievolės vykdymo subjektai. Prievolės įvykdymas neveiksniam kreditoriui. Skolininko

neveiksnumas. Įvykdymas įmokant skolos sumą į depozitinę sąskaitą. Trečiojo asmens prievolės

įvykdymas įmokant skolos sumą į depozitinę sąskaitą. Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę.

Prievolės įvykdymo vieta. Įvykdymo terminas. Prievolės, kurios įvykdymo terminas nenustatytas

arba apibrėžtas kreditorių pareikalavimo momentu. Įvykdymas prieš terminą. Vykdymo būdai.

Prievolės vykdymas dalimis. Įmokų paskirstymas. Įvykdymo kontrolė. Teisė sustabdyti prievolės

vykdymą. Piniginių prievolių vykdymo valiuta. Alternatyvios ir fakultatyvios prievolės vykdymas.

Dalinės ir solidariosios prievolės vykdymas.

Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai. Individualiais požymiais ir rūšiniais požymiais

apibūdintų daiktų neperdavimo padariniai. Prievolės atlikti darbą neįvykdymo padariniai. Teisiniai

9

padariniai, neįvykdžius prievolės pagal dvišalę sutartį. Atvejai, kai skolininkas ar kreditorius

laikomi pažeidusiais sutartį.

Kreditoriaus interesų gynimas. Pauliano ieškinys. Nesąžiningumo prezumpcija.

Netiesioginis ieškinys.

28 tema. Prievolių įvykdymo užtikrinimas

Prievolės įvykdymo užtikrinimo samprata ir rūšys.

Netesybos ir jų reikšmė.

Laidavimas (samprata, atsiradimo pagrindai, forma). Kreditoriaus ir laiduotojo santykiai.

Laiduotojo atsakomybė. Laiduotojo, įvykdžiusio pareigą, teisės. Laidavimo pabaiga.

Garantija( samprata, forma). Garanto prievolės ribos. Banko garantija. Laidavimo ir

garantijos skirtumai.

Rankpinigiai. Samprata. Susitarimo dėl rankpinigių forma. Rankpinigių skirtumas nuo

avanso.

29 tema. Prievolių pabaiga

Prievolių pabaigos pagrindai. Prievolės pabaiga įvykdymu. Įvykdymo patvirtinimas. Prievolių

pabaiga suėjus naikinamajam terminui. Prievolių pabaiga šalių susitarimu, šalių sutapimu. Prievolės

pabaiga, kai neįmanoma jos įvykdyti. Prievolės pabaiga mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus

juridinį asmenį. Prievolės pabaiga atleidžiant skolininką nuo prievolės įvykdymo. Prievolių pabaiga

įskaitymu. Novacija. Kiti prievolių pabaigos pagrindai.

30 tema. Sutarčių teisė

Sutarties samprata ir reikšmė. Sutarčių laisvės principas. Sutarties ir prievolės santykis. Sutarčių

rūšys (vienašalės, dvišalės ir daugiašalės sutartys; atlygintinės bei neatlygintinės sutartys, sutartys

trečiojo asmens naudai; kitos sutarčių rūšys). Vartojimo sutartis ir komercinė sutartis. Viešoji

sutartis.

Sutarties turinys. Sutarties ir prievolės turinio santykis. Sutarties turinio sąvoka. Esminės

sutarties sąlygos. Kitos sutarties sąlygos. Sutarčių standartinės sąlygos.

Sutarties sudarymas. Preliminarioji sutartis. Sutarties sudarymo stadijos. Oferta. Viešoji

oferta. Akceptas ir jo formos. Sutarties sudarymo pagal pasiūlymą, kuriame nenurodytas terminas

atsakyti, momentas. Atsakymo pavėlavimas. Atsakymas sutinkant sudaryti sutartį kitomis

sąlygomis. Sutarties sudarymo momentas ir vieta. Viešųjų sutarčių sudarymo ypatumai.

Sutarčių galia ir forma. Pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės.

Sutarčių vykdymas. Sutarties vykdymo principai. Sutartinių įsipareigojimų vykdymas

pasikeitus aplinkybėms.

Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai. Sutarties vykdymo sustabdymas. Įvykdymo

trūkumų pašalinimas. Papildomas terminas sutarčiai įvykdyti. Palūkanos. Atsakomybę naikinančios

sąlygos. Nenugalima jėga. Sutartinė civilinė atsakomybė. Objektyvus sutarties pažeidimas.

Sutarčių pabaiga. Sutarties nutraukimas. Restitucija. Sutarties pakeitimas. Absoliutus ir

santykinis sutarties negaliojimas. Dalinis sutarties negaliojimas. Esminė šalių nelygybė.

31 tema. Bendrieji klausimai apie civilinę teisinę atsakomybę už civilinių teisių ir pareigų

pažeidimą

10

Civilinės teisinės atsakomybės samprata. Civilinių teisių gynimas ir civilinė teisinė atsakomybė.

Civilinės teisinės atsakomybė ir kitų civilinių teisių gynimo būdų santykis ir skirtumai. Civilinės

teisinės atsakomybės principai. Turtinis civilinės teisinės atsakomybės pobūdis. Kompensacinis ir

prevencinis civilinės teisinės atsakomybės vaidmuo.

Civilinės teisinės atsakomybės sąlygos ir jų įrodinėjimo pareiga. Žalos ir nuostolių sąvoka.

Neturtinė žala ir jos atlyginimo galimybės. Žalos atlyginimo būdai. Priežastinis ryšys kaip civilinės

teisinės atsakomybės sąlyga. Kaltė ir rizika. Rizikos problema. Kaltės samprata civilinėje teisėje.

Objektyvioji (“griežta”) civilinė teisinė atsakomybė. Neteisėtumo kaip civilinės teisinės

atsakomybės sąlygos samprata.

Aplinkybės, kurioms esant gali būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės.

Civilinės teisinės atsakomybės rūšys. Sutartinė ir nesutartinė atsakomybė. Dalinė, solidarioji

ir subsidiarinė atsakomybė. Pilna (visiška) ir ribota civilinė teisinė atsakomybė.

Civilinės teisinės atsakomybės dydis. Padarytos žalos arba nuostolių dydžio nustatymas.

Nuostolių ir netesybų santykis civilinėje teisėje. Civilinės teisinės atsakomybės dydžio padidinimo

ir sumažinimo atvejai.

Prevencinis ieškinys.

IV dalis. DELIKTINĖS PRIEVOLĖS

32 tema. Deliktinių prievolių samprata ir rūšys. Prievolės dėl žalos padarymo atsiradimo

pagrindai

Deliktinių prievolių (prievolių dėl žalos padarymo) subjektai. Regresinių prievolių subjektai.

Deliktinės civilinės atsakomybės samprata, atsiradimo pagrindai, sąlygos, skirtumai nuo sutartinės

civilinės atsakomybės. Neteisėtumas deliktinėje civilinėje atsakomybėje. Generalinis deliktas.

Neteisėtumo ir kaltės santykis. Netiesioginė civilinė teisinė atsakomybė.

33 tema. Atskiros deliktų rūšys

Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Civilinė

atsakomybė už kitų asmenų padarytą žalą.

Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl pastatų statinių, įrenginių

ar kitokių konstrukcijų.

Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą.

Civilinė atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą.

Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų;

atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo

neteisėtų veiksmų.

Civilinė atsakomybė už nepilnamečių, neveiksnių asmenų ir asmenų, negalinčių suvokti

savo veiksmų reikšmės, padarytą žalą. Tėvų, kurių valdžia apribota, civilinė atsakomybė už jų

nepilnamečių vaikų padarytą žalą.

Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju. Atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo

atsiradusią žalą. Žalos atlyginimo mokėjimas. Žalos atlyginimo dydžio pakeitimas. Socialinio

draudimo išmokų įskaitymas. Laidojimo išlaidų atlyginimas. Žalos atlyginimas, kai pasibaigia

įpareigotas atlyginti žalą juridinis asmuo ar miršta įpareigotas fizinis asmuo.

Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų.

Gamintojo ir paslaugų teikėjo atsakomybė. Netinkamos kokybės samprata. Atsakomybės sąlygos.

Atleidimas nuo atsakomybės. Ieškinio senatis.

11

Civilinė atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą. Regreso teisė į žalos padariusį

asmenį,

V dalis. PRIEVOLĖS, ATSIRANDANČIOS KITAIS PAGRINDAIS

34 tema. Prievolės, atsirandančios dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo

Prievolės, atsirandančios dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo samprata ir reikšmė. Prievolės

subjektai. Prievolės šalių teisės ir pareigos. Prievolės dalykas. Turtas, kurio negalima išreikalauti.

Nepagrįstas praturtėjimas.

35 tema. Prievolės, atsirandančios dėl kito asmens reikalų tvarkymo

Prievolės, atsirandančios dėl kito asmens reikalų tvarkymo, samprata ir reikšmė. Asmens,

tvarkančio kito asmens reikalus, pareigos. Reikalų tvarkymas prieš kito asmens valią, pavojaus

atveju. Veiksmų patvirtinimas. Išlaidų atlyginimas. Kito asmens vardu ir interesais sudaryto

sandorio teisinės pasekmės.

VI dalis. ATSKIROS SUTARTINĖS PRIEVOLĖS

36 tema. Sutartys dėl daikto ar kitokio turto perdavimo kito asmens nuosavybėn

Pirkimo-pardavimo sutarties samprata ir reikšmė. Pirkimo-pardavimo sutarčių rūšys. Pirkimo-

pardavimo sutarties šalys, turinys ir forma. Sutarties dalykas, kaina. Bendrosios pardavėjo pareigos

ir teisės. Bendrosios pirkėjo pareigos ir teisės. Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas ir teisių

gynimo būdai, taikomai, šalimis pažeidus sutartį.

Energijos pirkimo-pardavimo sutartis.

Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis.

Daiktų pirkimas-pardavimas išsimokėtinai.

Mainų sutartis. Jos sąvoka, turinys.

Dovanojimo sutartis. Dovanojimo sutarties sąvoka, šalys, turinys, dalykas, forma ir šalių

atsakomybė. Dovanojimo apribojimai ir panaikinimas. Dovanotojo pareigos.

Rentos sutarties samprata, reikšmė ir forma. Rentos sutarties šalys. Rentos sutartis trečiojo

asmens naudai. Rentos sutarties turinys. Rentos sutarties terminas. Rentos mokėjimo užtikrinimas.

Rentos mokėjimo pakeitimas. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis.

37 tema. Sutartys dėl daikto perdavimo kitam asmeniui naudotis

Nuomos sutarties samprata ir rūšys. Nuomos sutarties šalys, dalykas, forma ir terminai.

Sutarties šalių teisės ir pareigos. Sutarties pabaiga. Sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo

reikalavimu. Sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko reikalavimu. Nuomininko

atsakomybė už daikto pabloginimą. Daikto pagerinimas. Atsakomybė už daikto praradimą.

Finansinės nuomos (lizingo) samprata ir reikšmė. Bendri lizingo ir turto nuomos bei

pirkimo-pardavimo sutarčių bruožai, skirtumai, ypatumai. Lizingo sutarties dalykas. Lizingo davėjo

ir lizingo gavėjo teisės bei pareigos. Šalių atsakomybė. Lizingo sutarties pabaiga.

Panaudos sutarties sąvoka, šalys, dalykas, forma, šalių teisės ir pareigos. Sutarties

pasibaigimas.

12

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties samprata, rūšys, forma, terminai. Gyvenamosios

patalpos nuomos sutarties sudarymas. Sutarties dalykas, sutarties šalys. Gyvenamosios patalpos

nuomininko šeimos nariai, jų teisinė padėtis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių teisės

ir pareigos. Sutarties pakeitimas ir nutraukimas. Fizinių asmenų iškeldinimo iš užimamų

gyvenamųjų patalpų pagrindai ir tvarka.

38 tema. Sutartys dėl darbų atlikimo ar paslaugų teikimo

Rangos sutarties samprata ir reikšmė. Rangos sutarties rūšys. Rangos sutarties šalys, forma ir

sąlygos. Generalinis rangovas ir subrangovas. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos. Rangos

sutarties šalių atsakomybė. Rangos sutarties ir darbo sutarties skirtumai.

Statybos rangos samprata., rūšys ir reikšmė. Statybos rangos sutarties samprata ir reikšmė.

Statybos rangos sutarties rūšys. Šalių teisės ir pareigos. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas,

Darbų kokybės garantija. Šalių atsakomybė.

Paslaugų sutarties samprata ir reikšmė. Sutarties dalykas. Kliento interesų prioritetas.

Sutarties šalių teisės ir pareigos. Paslaugų sutarties pasibaigimas. Turizmo paslaugų teikimo

sutartis.

Pasaugos sutarties samprata ir reikšmė. Pasaugos sutarties šalys, dalykas, forma ir terminas.

Pasaugos sutarties šalių teisės ir pareigos. Saugotojo ir pasaugos davėjo atsakomybė. Prekių

sandėliavimo sutarties samprata. Sandėliavimo sutarties sudarymas. Sandėliavimo dokumentai.

Sandėliavimo ir įkeitimo liudijimo turėtojo teisės. Saugomų sandėlyje prekių įkeitimas. Prekių

saugojimas su teise jomis disponuoti.

39 tema. Kitos sutartys

Paskolos sutarties samprata ir reikšmė. Paskolos sutarties šalys, dalykas, turinys ir forma. Paskolos

sutarčių rūšys. Tikslinė paskola. Paskolos sutarties šalių atsakomybė.

Kreditavimo sutarties samprata, reikšmė ir forma. Paskolos ir kreditavimo sutarties skirtumai.

Pavedimo sutarties samprata ir reikšmė. Pavedimo sutarties šalys, dalykas ir forma.

Pavedimo sutarties šalių teisės ir pareigos. Perįgaliojimas. Pavedimo sutarties pasibaigimas.

Komiso sutarties samprata, šalys, turinys ir forma. Komiso sutarties dalykas. Komiso

atlyginimas. Komiso sutarties šalių teisės ir pareigos. Komiso sutarties šalių atsakomybė. Komiso

sutarties pasibaigimas. Atskirų komiso sutarties rūšių ypatumai.

Distribucijos (paskirstymo) sutarties samprata, reikšmė, šalys, dalykas, terminas ir forma. Sutarties

šalių teisės ir pareigos. Sutarties nutraukimas. Šalių atsakomybė.

Franšizės sutarties samprata, reikšmė ir forma. Sutarties šalių teisės ir pareigos. Sutarties

sudarymas naujam terminui, sutarties sąlygų pakeitimas, sutarties pabaiga. Šalių pakeitimas.

Išimtinės teisės pasibaigimo pasekmės.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties samprata ir reikšmė. Sutarties šalys. Sutarties

turinys. Jungtinės veiklos sutarties dalykas. Sutarties terminas ir forma. Jungtinės veiklos sutarties

šalių teisės ir pareigos. Partnerių atsakomybė pagal bendras prievoles. Pelno paskirstymas. Sutarties

pabaiga. Jungtinės veiklos sutartis kaip ūkinės bendrijos steigimo pagrindas.

Taikos sutarties samprata ir reikšmė. Sutarties galiojimo sąlygos.

Draudimo sutarties samprata, rūšys. Draudimo sutarties šalys, turinys. Draudimo sutarties

sudarymo tvarka. Draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos.

Banko indėlio sutarties samprata, forma ir sudarymo tvarka. Indėlių rūšys. Sutarties šalių

teisės ir pareigos.

Banko sąskaitos sutartys. Banko sąskaitos sutarties sudarymas. Banko sąskaitos sutarties

šalių teisės ir pareigos. Šalių atsakomybė. Sutarties pasibaigimas.

13

40 tema. Prievolės, atsirandančios dėl viešo atlyginimo pažadėjimo ir konkurso

Pareigos sumokėti viešai pažadėtą atlyginimą atsiradimas ir turinys. Viešo pažadėjimo

sumokėti atlyginimą atšaukimas.

Konkurso samprata ir reikšmė. Konkursas darbui atlikti. Konkursas specialiai teisei gauti.

Konkurso teisiniai santykiai, jų subjektai ir turinys. Konkurso paskelbimas. Konkurso dalyvių

teisės ir pareigos.

VII dalis. INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ IR JOS TEISINĖ APSAUGA

41 tema. Intelektinė nuosavybė ir jos teisinė apsauga

Intelektinės nuosavybės sąvoka ir reikšmė. Pramoninė nuosavybė kaip intelektinės nuosavybės

dalis. Pramoninės nuosavybės sąvoka. Pramoninės nuosavybės rūšys. Civilinės teisės institutai,

reglamentuojantys teisinę intelektinės nuosavybės apsaugą.

42 tema. Autorių teisė

Autorių teisės sąvoka ir šaltiniai.

Autorių teisių objektai. Kūriniai nelaikomi autorių teisų objektais. Autorių teisių subjektai.

Bendraautorystė. Autorių teisės į kolektyvinius kūrinius, į kūrinius sukurtus atliekant tarnybines

pareigas, į kompiuterių programas ir audiovizualinius kūrinius.

Autorių teisės. Asmeninės neturtinės ir turtinės autorių teisės. Turtinių teisių apribojimai.

Autorių teisų galiojimo terminai.

Autorių teisių perdavimas ir licencijų suteikimas. Autorinės sutartys. Autorinės sutarties

sąvoka, rūšys ir forma. Licencinė sutartis. Licencinių sutarčių rūšys.

Gretutinių teisių sąvoka. Atlikėjo samprata. Atlikėjų asmeninės neturtinės ir turtinės teisės.

Fonogramos ir fonogramos gamintojo sampratos. Fonogramų gamintojų teisės. Atlyginimas už

fonogramų, išleistų komerciniais tikslais panaudojimą. Transliuojančiųjų organizacijų teisės.

Pirmojo audiovizualinio įrašo gamintojo (prodiuserio) teisės.

Gretutinių teisių apribojimai. Gretutinių teisių galiojimo terminai.

Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo samprata. Užsienio autorių ir

gretutinių teisių subjektų kolektyvinis administravimas.

Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo būdai.

43 tema. Patentų teisė

Patentų teisės sąvoka, šaltiniai. Patentų teisės dalykas. Išradimo sąvoka. Išradimo patentabilumas.

Išradimų rūšys. Patentų teisės subjektai.

Išradimo paraiška. Išradimo paraiškos ekspertizė. Išradimų apsauga. Patentas. Patento

savininko teisės ir jų apribojimai. Teisių gynimas.

44 tema. Prekių ženklo teisinė apsauga

14

Prekių ženklo samprata. Prekių ženklų rūšys. Prekių ženklo teisinės apsaugos reikšmė. Prekių

ženklo registravimo tvarka. Prekių ženklo liudijimas. Prekės ženklo savininko teisės. Šių teisių

gynimas.

VIII dalis. PAVELDĖJIMO TEISĖ

45 tema. Paveldėjimo teisė

Paveldėjimo teisės sąvoka, jos reikšmė. Paveldėjimo teisės dalykas. Palikėjas. Įpėdiniai.

Paveldėjimo teisės objektas (palikimas). Palikimo atsiradimas. Palikimo atsiradimo laikas ir vieta.

Asmenys, neturintys teisės paveldėti.

Paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdinių pagal įstatymą eilės. Sutuoktinio paveldėjimo teisė.

Paveldėjimas atstovavimo teise. Įpėdinių dalys paveldint pagal įstatymą.

Paveldėjimas pagal testamentą. Testamento samprata ir reikšmė. Testamento sudarymo

sąlygos. Testamento turinys. Privalomoji palikimo dalis. Antrinio įpėdinio paskyrimas.

Testamentinė išskirtinė. Testamentinis įpareigojimas. Testamento forma. Testamento galiojimo

sąlygos. Testamentų rūšys. Oficialieji testamentai. Asmeninis testamentas. Asmeninio testamento

perdavimas saugoti. Testamentų registras. Testamento panaikinimas, papildymas, pakeitimas.

Testamento vykdymas. Bendrasis sutuoktinių testamentas.

Palikimo priėmimas ir atsakomybė už palikėjo skolas. Palikimo atsisakymas. Palikimo

priėmimas pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą. Įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas.

Palikimo perėjimas valstybei. Palikimo administravimas. Paveldėjimo teisės liudijimas.

Įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas. Įpėdinių savitarpio santykiai. Palikimo

pasidalijimas. Ūkininko ūkio ar įmonės paveldėjimas. Žemės paveldėjimas. Intelektinės nuosavybės

paveldėjimas.

IX dalis. ŠEIMOS TEISĖ

46 tema. Šeimos teisė kaip civilinės teisės institutas. Šeimos teisės principai

Šeimos teisės samprata. Santykiai, reglamentuojami šeimos teisės, ir jų ypatumai. Šeimos samprata.

Šeimos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai. Šeimos teisės santykis su kitais civilinės teisės

institutais. Šeimos teisės šaltiniai.

Šeimos teisės principų samprata, reikšmė ir tarpusavio ryšys. Atskirų šeimos teisės principų

turinys. Bendrųjų civilinės teisės principų taikymo ypatumai šeimos teisiniams santykiams.

47 tema. Santuoka ir jos pabaiga

Santuokos samprata ir reikšmė. Susitarimas tuoktis ir jo teisiniai padariniai. Santuokos sudarymo

sąlygos ir tvarka. Santuokos teisiniai padariniai. Sutuoktinių asmeninės neturtinės teisės ir pareigos.

Santuokų, sudarytų bažnytine tvarka, apskaita.

Santuokos negaliojimas ir jos teisiniai padariniai. Aplinkybės, šalinančios santuokos

negaliojimą.

Santuokos pasibaigimo pagrindai. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių sutikimu. Santuokos

nutraukimas vieno iš sutuoktinių prašymu. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės.

Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai.

15

48 tema. Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos

Partnerystės samprata ir jos teisinis reglamentavimas. Partnerystės ir santuokos skirtumai.

Partnerystės teisiniai padariniai. Partnerių tarpusavio teisės ir pareigos. Partnerystės pabaiga.

49 tema. Sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos

Sutuoktinių turto teisinis režimas ir jo rūšys. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Šeimos turtas ir jo teisinis statusas. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turto, kuris yra

bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo. Turto, esančio

bendrąja sutuoktinių nuosavybe, padalijimas. Asmeninė sutuoktinių nuosavybė.

Pagal sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Vedybų sutartis, jos reikšmė,

sudarymo tvarka ir turinys. Vedybų sutarties forma, registracija ir jos reikšmė.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles.

Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas.

50 tema. Giminystė ir svainystė

Giminystės ir svainystės samprata ir teisinė reikšmė. Vaiko kilmės nustatymas. Vaiko kilmės iš

motinos nustatymas. Vaiko kilmės iš tėvo nustatymas. Tėvystės pripažinimas. Tėvystės nustatymas.

Tėvystės (motinystės) nuginčijimas.

51 tema. Vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos

Tėvų valdžia. Vaikų teisės ir pareigos. Asmeninės tėvų teisės ir pareigos. Ginčai dėl vaikų. Tėvų

valdžios apribojimas.

Turtinės tėvų teisės ir pareigos, susijusios su jų vaikams priklausančiu turtu. Vaikų ir tėvų

tarpusavio išlaikymas.

Kitų šeimos narių tarpusavio santykiai, jų teisės ir pareigos.

CIVILINIS PROCESAS

I. BENDROJI DALIS

1 tema. Civilinio proceso teisė kaip savarankiška teisės šaka

Subjektinių teisių gynimo būdai ir formos. Teisė į teisminę gynybą kaip viena pagrindinių žmogaus

teisių. Civilinis procesas ir kitos subjektinių teisių ir interesų gynimo bei ginčų sprendimo

procedūros.

Civilinio proceso teisės ir civilinio proceso samprata. Civilinio proceso teisės dalykas,

metodas, tikslai, sistema. Civilinio proceso teisenos ir stadijos. Civilinio proceso ir kitų teisės šakų

santykis.

Civilinio proceso teisės šaltiniai. Civilinio proceso teisės vienodinimas.

16

2 tema. Civilinio proceso teisės principai

Civilinio proceso teisės principų samprata, jų reikšmė, klasifikacija, tarpusavio santykis. Atskirų

civilinio proceso teisės principų turinys.

3 tema. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai ir jų subjektai

Civilinių procesinių teisinių santykių subjektai, jų klasifikavimas. Civilinis procesinis teisnumas ir

veiksnumas.

Teismas kaip privalomas civilinių procesinių teisinių santykių subjektas. Teismo ir teisėjo

vaidmuo civiliniame procese. Teismo sudėtis. Nušalinimai.

Dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti proceso dalyviai.

4 tema. Teismų kompetencija

Teismo ir kitų institucijų, sprendžiančių ginčus dėl teisės, kompetencijos atribojimas. Teismo

kompetencijos nustatymo principai. Bylos, nagrinėtinos teisme.

Teismų sistema ir kompetencijos paskirstymas tarp atskirų jos grandžių. Teismingumo

samprata ir rūšys. Rūšinis (dalykinis) teismingumas. Teritorinis teismingumas. Funkcinis

teismingumas. Teismingumo taisyklių nesilaikymo teisiniai padariniai.

Bylos perdavimas iš vieno teismo kitam.

5 tema. Šalys civiliniame procese

Šalių samprata, skirtumas nuo kitų proceso dalyvių ir jų vaidmuo procese. Šalis materialine teisine

ir procesine teisine prasme. Šalių procesinės teisės ir pareigos. Tinkama ir netinkama šalis.

Netinkamos šalies pakeitimas tinkama.

Procesinis bendrininkavimas.

Procesinių teisių perėmimas.

6 tema. Tretieji asmenys civiliniame procese

Trečiųjų asmenų samprata, požymiai, rūšys, reikšmė, jų procesinės teisės ir pareigos. Tretieji

asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų

reikalavimų.

7 tema. Atstovavimas teisme

Atstovavimo teisme samprata, reikšmė, rūšys. Atstovavimo teisiniai pagrindai. Šalies kuratorius.

Atstovo procesinė padėtis, jo teisės ir jų įforminimas. Asmenys, neturintys teisės būti

atstovais teisme.

Advokato teisinė padėtis civiliniame procese.

17

8 tema. Prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų, ginančių viešą

interesą, dalyvavimas civiliniame procese

Prokuroro ir kitų asmenų, ginančių viešą interesą, dalyvavimo civiliniame procese pagrindai ir

tikslai.

Bylos iškėlimo išvardintų asmenų iniciatyva sąlygos. Jų procesinės teisės ir pareigos.

Valstybės ir savivaldybių institucijų dalyvavimas civiliniame procese pateikiant išvadą.

9 tema. Procesiniai terminai

Procesinių terminų samprata, reikšmė ir rūšys. Procesinių terminų skaičiavimo taisyklės. Procesinių

terminų atnaujinimas ir prailginimas. Procesinių terminų pažeidimo teisiniai padariniai.

10 tema. Bylinėjimosi išlaidos

Bylinėjimosi išlaidų samprata, reikšmė ir rūšys. Žyminis mokestis. Išlaidos, susijusios su bylos

nagrinėjimu. Išlaidos advokato pagalbai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Valstybinė teisinė

pagalba.

11 tema. Procesiniai dokumentai

Procesinių dokumentų samprata, reikšmė ir rūšys. Procesinių dokumentų forma, turinys, kalba ir

skaičius. Procesinių dokumentų priedai. Procesinių dokumentų pateikimas. Procesinių dokumentų

trūkumų ištaisymas.

Procesinių dokumentų įteikimo samprata, įteikimo reikšmė ir įteikimo būdai. Įteikimo vieta

ir tvarka.

Teismo šaukimai ir pranešimai.

12 tema. Ieškinys ir atsakovo gynimosi priemonės

Ieškinio samprata, reikšmė ir rūšys. Ieškinio elementai. Ieškinio keitimas. Ieškinio atsiėmimas ir

atsisakymas nuo ieškinio. Teisė pareikšti ieškinį ir teisė į ieškinio patenkinimą.

Atsakovo interesų gynimas (priešieškinis ir atsikirtimai į ieškinį). Atsakovo atsiliepimas į

pareikštą ieškinį.

13 tema. Laikinosios apsaugos priemonės

Laikinųjų apsaugos priemonių samprata ir reikšmė. Laikinosios apsaugos priemonės. Prašymo dėl

laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo

sąlygos, jų pakeitimas, galiojimas ir panaikinimas. Teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos

priemonių apskundimas ir vykdymas. Atsakomybė už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą.

14 tema. Įrodinėjimas ir įrodymai ir į civiliniame procese

18

Įrodinėjimo samprata, tikslas ir reikšmė. Įrodinėjimo pareiga. Įrodinėjimo dalykas. Aplinkybės,

kurių nereikia įrodinėti. Įrodymų samprata ir rūšys. Įrodymų sąsajumas ir leistinumas. Įrodymų

vertinimas.

Atskiros įrodinėjimo priemonės (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai,

daiktiniai įrodymai, eksperto išvada, apžiūros protokolai, kitos įrodinėjimo priemonės).

II. YPATINGOJI DALIS

15 tema. Civilinės bylos iškėlimas

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės tinkamo

realizavimo sąlygos.

Ieškinio pareiškimas ir jo turinys. Ieškinio pareiškimo trūkumų ištaisymas. Ieškinio

pareiškimo priėmimas. Atsisakymas priimti ieškinio pareiškimą.

Civilinės bylos iškėlimo teisiniai padariniai.

16 tema. Pasirengimas civilinių bylų nagrinėjimui teisme

Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme reikšmė, būdai ir struktūra. Įvadinė, pagrindinė ir

baigiamoji pasirengimo dalys. Teismo veiksmai priėmus ieškinio pareiškimą. Šalių ir kitų proceso

dalyvių teisės ir pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu.

Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu. Paruošiamieji

dokumentai, jų rūšys ir turinys.Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo

posėdyje.Taikinimo procedūros.

17 tema. Civilinės bylos nagrinėjimas teisme

Civilinės bylos nagrinėjimo teisme reikšmė ir forma. Teismo posėdis, jo formos ir sudėtinės dalys.

Teismo posėdžių skyrimas ir vieta. Šalių ir kitų proceso dalyvių neatvykimo į teismo posėdį

teisiniai padariniai. Teismo sprendimas už akių. Vadovavimas procesui. Teismo posėdžio

pirmininkas, jo teisės ir pareigos.

Bylos nagrinėjimo atidėjimas.

Bylos nagrinėjimo sustabdymas, jo rūšys, pagrindai ir teisiniai padariniai.

Bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo (bylos nutraukimas ir pareiškimo palikimas

nenagrinėto).

18 tema. Pirmosios instancijos teismo sprendimai, nutartys ir rezoliucijos

Pirmosios instancijos teismo priimamų procesinių dokumentų rūšys. Teismo sprendimo samprata,

rūšys ir reikšmė. Teismo sprendimo priėmimo tvarka ir turinys. Reikalavimai, kuriuos privalo

atitikti teismo sprendimas. Teismo sprendimų rūšys.

Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas. Papildomas sprendimas. Sprendimo išaiškinimas.

Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai.

Teismo sprendimo nukreipimas vykdyti. Skubiai vykdytini teismo sprendimai.

Teismo sprendimas už akių.

Teismo nutartys, jų rūšys, priėmimo tvarka ir turinys. Teismo rezoliucija.

19

19 tema. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių apskundimas (apeliacija)

Apeliacijos samprata ir reikšmė. Apeliacijos objektas. Apeliacijos subjektai. Apeliacijos ribojimai.

Terminas apeliaciniam skundui paduoti. Apeliacinio skundo turinys ir padavimo tvarka.

Apeliacinio skundo priėmimas, apeliacinio skundo trūkumų šalinimas. Atsisakymas nuo

apeliacinio skundo ir prisidėjimas prie apeliacinio skundo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą.

Draudimas kelti naujus reikalavimus ir pateikti naujus įrodymus.

Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme. Bylos nagrinėjimo ribos. Draudimas

priimti blogesnį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisės. Apeliacinės instancijos teismo

sprendimai ir nutartys.

Pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimas (atskirieji skundai).

20 tema. Kasacinis procesas

Kasacijos esmė ir reikšmė, jos skirtumai nuo apeliacijos. Kasacijos objektas. Kasacijos pagrindai.

Kasacijos subjektai. Kasacijos ribojimai. Kasacinio skundo turinys ir padavimo tvarka. Terminas

kasaciniam skundui paduoti. Kasacinio skundo priėmimo tvarka. Atsiliepimai į kasacinį skundą.

Bylų nagrinėjimas kasacine tvarka. Bylos nagrinėjimo ribos. Kasacinio teismo nutartis ir jos

reikšmė.

21 tema. Proceso atnaujinimas

Proceso atnaujinimo samprata ir reikšmė. Proceso atnaujinimo pagrindai ir tvarka. Prašymų dėl

proceso atnaujinimo padavimo terminai. Prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka.

Teismo, nagrinėjančio prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisės.

22 tema. Atskirų ginčo teisenos bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai

Dokumentinis procesas.

Teismo įsakymas.

23 tema. Ypatingoji teisena

Ypatingosios teisenos esmė ir reikšmė, jos skirtumai nuo ginčo teisenos, pagrindiniai principai.

24 tema. Tarptautinio civilinio proceso pagrindai

Tarptautinio civilinio proceso samprata. Civilinė byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą.

Bylų, turinčių užsienio (tarptautinį) elementą, teismingumas. Imunitetai.

Įrodymų rinkimas užsienio valstybėse. Užsienio teismų pavedimai.

Teismo pranešimų ir šaukimų įteikimas užsienio valstybėse.

Užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimas ir vykdymas Lietuvoje.

Rekomenduojama specialioji literatūra:

20

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Pirmasis

leidimas. Vilnius: Justitia, 2001.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Pirmasis leidimas.

Vilnius: Justitia, 2002.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Pirmasis

leidimas. Vilnius: Justitia, 2002.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. XI skyrius,

Hipoteka. Vilnius: Justitia, 2013.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. I dalis. Pirmasis

leidimas. Vilnius: Jusititia, 2003.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga. Paveldėjimo teise // Justitia,

2003, Nr. 1-2, Nr. 3-4, Nr. 5, Nr. 6.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. I dalis (2004), II dalis, III dalis (2005),

Vilnius: Justitia.

Civilinė teisė. Bendroji dalis (atsak. redak. Vytautas Mizaras). Vilnius: Justitia, 2009.

MIKELĖNAS, Valentinas. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009.

VILEITA, Alfonsas. Paveldėjimo teisė. Vilnius: Justitia, 2011.

MIKELĖNAS, Valentinas. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia, 2002.

KONTAUTAS, Tomas. Draudimo sutarčių teisė. Vilnius: Justitia, 2007.

Civilinė teisė. Prievolių teisė: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras,

2004.

NEKROŠIUS, Vytautas. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo

galimybės Lietuvoje. Vilnius: Justitia, 2002.

MIKELĖNAS, V., LAUŽIKAS, E., NEKROŠIUS, V. Civilinis procesas. I-II tomai. Vilnius:

Justitia, 2003, 2005;

V. Nekrošius. Sumarinio proceso formos pagal naująjį Civilinio proceso kodeksą // Justitia, 2003,

Nr. 1-2.

V. Mizaras. Lizingo sutarties sampratos aiškinimas pagal Civilinį kodeksą // Justitia, 2003, Nr. 1-2.

V. Mizaras. Pirkimo-pardavimo sutartinių santykių reguliavimas Civiliniame kodekse // Justitia,

2003, Nr. 3-4, Nr. 5, Nr. 6.

Rekomenduojama norminė literatūra:

Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žinios. 1992, Nr. 31-953; 1996, Nr. 64-1501).

1950 m. Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir jos papildomi

protokolai (Žinios. 1995, Nr. 40-987).

Lietuvos Respublikos tarptautinės dvišalės sutartys dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių

civilinės, komercinėse ir šeimos bylose (su Baltarusija, Estija, Latvija, Moldova, Kazachstanu,

Kinija, Kirgizija, Lenkija, Rusija, Ukraina, Uzbekistanu ir kt.),

1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (Žinios. 1995, Nr. 60-1501).

1993 m. Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarpvalstybinio įvaikinimo

srityje (Žinios. 1997, Nr. 101-2550).

1975 m. Europos Tarybos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (Žinios.1997, Nr. 60-

1404).

1961 m. Hagos konvencija dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių

apsaugos srityje (Žinios. 2001, Nr. 75-2640).

1973 m. Hagos konvencija dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir

vykdymo (Žinios. 2002, Nr.51-1934).

2000 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl santykių tarp Katalikų

bažnyčios ir valstybės teisinių santykių (Žinios. 2000, Nr. 67-2022).

Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Žinios, 1995, Nr.40-988).

21

Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų

apsaugos (Žinios, 1999, Nr. 11-249).

Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (Žinios, 1996, Nr. 55-1289).

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo

sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo („Briuselis I“), iš

dalies pakeistas 2002 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1496/2002.

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1347/2000 dėl jurisdikcijos ir teismo

sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei

vykdymo („Briuselis II“), iš dalies pakeistas 2002 m. liepos 1 d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr.

1185/2002.

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių

dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse.

2001 m. gegužės 28 d. Tarybos Reglamentas dėl valstybių narių teismų tarpusavio

bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (EB) Nr. 1206/2001.

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismų

sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo („Briuselis IIa“).

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žinios, 2000, Nr. 74).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Žinios, 2002, Nr. 36).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas

(Žinios, 2000, Nr. 74-2262).

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Žinios, 2003, Nr. 28-1125).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žinios, 2000, Nr. 64-1914 su vėlesniais

pakeitimais ir papildymais).

Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas (Žinios, 2012, Nr. 78-4014) (nauja redakcija).

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas (Žinios, 2012, Nr. 83-4333)

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas (Žinios, 2007, Nr.17-626) (nauja redakcija

Žin., 2011, Nr. 145-6819)

Lietuvos Respublikos patentų įstatymas (Žinios, 1994, Nr. 8-120 su vėlesniais pakeitimais ir

papildymais).

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas (Žinios, 2000, Nr. 92 – 2844 su vėlesniais

pakeitimais ir papildymais).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žinios, 2001, Nr. 101-3597 su vėlesniais pakeitimais ir

papildymais).

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (Žinios, 2003, Nr. 94-4246).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (Žinios, 2001, Nr. 55-1948).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (Žinios, 1996, Nr. 33-807).

Lietuvos Respublikos teismų įstatymas (Žinios, 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649).

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas (Žinios, 2004, Nr. 50-1632).

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (Žinios, 2003, Nr. 42-1919).

2001 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1372 Dėl vedybų sutarčių

registro steigimo ir vedybų sutarčių registro nuostatų patvirtinimo (Žinios, 2001, Nr. 98-3490).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir

juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Žinios, 2003, Nr. 107-4810).

Teismų sprendimai bei išaiškinimai:

Europos žmogaus teisių teismo praktika.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimai ir sprendimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.