darbo kodekso komentaras iii dalis

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO

KOMENTARASIII DALISINDIVIDUALŪS DARBO SANTYKIAI

ANTRAS TOMAS

Z^ JustitiaVilnius

2004

UDK 349.2(474.5)(094) Li311

A u t o r i ų k o l e k t y v a s :G. Bužinskas, G. Dambrauskienė, T. Davulis, P. Grėbliauskas, P. Koverovas, J. Maculevičius, V. Nekrašas, I. Nekrošius, D. Petrylaitė, V. Tiažkijus, V. Vėgelis

Vadovas prof . Ipol i tas Nekroš ius

Darbo kodekso komentaro antro tomo autoriai:Vytautas Nekrašas (DK 86-92, 186-226, 245-247, 253-258 str.)Ipolitas Nekrošius (DK 93-107, 118-141 str.)Tomas Davulis (DK 108-117 str.)Paulius Koverovas (DK 142-185 str.)Vidmondas Vėgelis (DK 227-244 str.)Jurijus Maculevičius (DK 248-252 str.)Petras Grėbliauskas (DK 259-284 str.)Gintautas Bužinskas (DK 285-303 str.)

'l'tffi

ISBN 9955-616-00-8 (2 tomas) ISBN 9986-567-87-* (bendras)

© V. Nekrašas, 2004 © I. Nekrošius, 2004 © T. Davulis, 2004 © P. Koverovas, 2004 © V. Vėgelis, 2004 © J. Maculevičius, 2004 © P. Grėbliauskas, 2004 © G. Bužinskas, 2004 © UAB „Justitia", 2004

TURINYS

Sutrumpinimai.........................................................................................7Pratarmė...................................................................................................9

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSAS

III DALISINDIVIDUALŪS DARBO SANTYKIAI (86-303 str.).................................11

X I SKYRIUSĮDARBINIMAS (86-92 str.)....................................................................11XI I SKYRIUSDARBO SUTARTIS (93-141 str.)...........................................................45

Pirmasis skirsnisDarbo sutarties turinys ir jos sudarymas (93-107 str.).................45Antrasis skirsnisDarbo sutarčių rūšys (108-117 Str.)................................................75Trečiasis skirsnisDarbo sutarties vykdymas (118-123 str.)..................................... 113Ketvirtasis skirsnisDarbo sutarties pasibaigimas (124-141 str.)................................ 121

XIII SKYRIUSDARBO LAIKAS (142-155 str.).........................................................165XIV SKYRIUSPOILSIO LAIKAS (156-185 str.).........................................................207XV SKYRIUSDARBO UŽMOKESTIS.GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS (186-226 str.)................................261XVI SKYRIUSDARBO DRAUSMĖ (227-244 str.).....................................................317XVII SKYRIUSMATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ (245-258 str.)......................................355

XVIII SKYRIUSDARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA (259-284 str.)............................407X I X SKYRIUSDARBO GINČAI (285-303 str.)....................................................509

Komentaro abėcėlinė dalykinė rodyklė......................................539Norminių teisės aktų rodyklė.....................................................595

SUTRUMPINIMAI

ATPK...................Administracinių teisės pažeidimų kodeksas //Žinios. 1985, Nr. 1-1

BK .....................Baudžiamasis kodeksas //Žinios. 2000, Nr. 89-2741BPK ....................Baudžiamojo proceso kodeksas // Žinios. 2002,

Nr. 37-1341BVK.....................Bausmių vykdymo kodeksas // Žinios. 2002,

Nr. 73-3084c.b.........................civilinė bylaCBS ...................Civilinių bylų skyriusCK .....................Civilinis kodeksas // Žinios. 2000, Nr. 74-2262.CPK .....................Civilinio proceso kodeksas // Žinios. 2002,

Nr. 36-1340DK .....................Darbo kodeksas // Žinios. 2002, Nr. 64-2569DĮK ....................Darbo įstatymų kodeksas // Žinios. 1972,

Nr. 18-137 (negalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.)ĮĮ...........................Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo,

įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas // Žinios. 2002, Nr. 64-2569

kat........................kategorijaKonstitucija..........Lietuvos Respublikos KonstitucijaLAT ...................Lietuvos Aukščiausiasis TeismasLR KT ................Lietuvos Respublikos Konstitucinis TeismasOJ.........................Official Journal ofthe European UnionTDO.....................Tarptautinė darbo organizacijaŽinios...................Valstybės žinios

PRATARME

Mokslinio praktinio DK komentaro antrą tomą parengė autorių ko-lektyvas, kurio daugumą sudaro Vilniaus universiteto Darbo teisės katedros dėstytojai. Dalis jų taip pat dirba atsakingą praktinį teisinį darbą, todėl gerai išmano ne tik darbo teisės teoriją, bet ir darbo įstatymų taikymo praktiką.

Antrame DK komentaro tome komentuojama trečioji kodekso da-lis „Individualūs darbo santykiai". Individualių darbo santykių, ypač darbo sutarties, teisinio reguliavimo srityje padaryta labai daug es-minių pakeitimų. Komentare aiškinama ne tik DK naujovės, bet ir poįstatyminiai aktai, kurie buvo priimti įgyvendinant kodekso nuo-statas. Autorių kolektyvas apgailestauja, kad menkai galėjo remtis teismų praktika. Ta praktika kol kas yra per daug menka, kad ją bū-tų galima apibendrinti ir tuo remiantis daryti kokias nors išvadas.

Komentaro skyriai buvo kolegialiai aptariami autorių kolektyvo. Stengėmės kiek įmanoma pateikti skaitytojams kolektyvinę sude-rintą nuomonę. Deja, ne visuomet tai pavyko pasiekti, todėl kai ku-rių straipsnių komentare išdėstyta nuomonė nebūtinai sutampa su autorių kolektyvo daugumos nuomone.

Komentaras skiriamas teisininkams, darbdaviams ir darbuotojams, jų asociacijoms, teisės specialybės studentams ir visiems, kurie do-misi darbo teise.

DK straipsniai komentare pateikiami pagal oficialų šio kodekso tekstą (Žinios. 2002, Nr. 64-2569; 2003, Nr. 70-3167). Panaudoti nor-miniai teisės aktai, paskelbti iki 2004 m. sausio 1 dienos.

Prof. Ipolitas Nekrošius

■■■III

86 str.

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSAS

III DALIS INDIVIDUALŪS

DARBO SANTYKIAI

XI SKYRIUS ĮDARBINIMAS

OD STRAIPSNISTeisės į darbą įgyvendinimas

Asmenys teisę į darbą įgyvendina tiesiogiai sudarydami darbo sutar-tis su darbdaviais arba tarpininkaujant įdarbinimo tarnyboms.

1. Komentuojamame straipsnyje nurodoma, kokiomis pagrindi- 1 nėmis formomis asmenys įgyvendina teisę į darbą: patys be pašali-nės pagalbos sudarydami darbo sutartis su darbdaviais arba tarpi-ninkaujant tam įgaliotoms institucijoms.

Teise į darbą laikoma garantuojama teisė gauti apmokamą darbą 2 pagal įdėto darbo kiekį, kokybę, veiklos rezultatus bei darbo paklausą ir pasiūlą darbo rinkoje, darbo pasirinkimą pagal turimą profesiją, išsilavinimą, taip pat turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąly-gas. Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti teisę į tinkamas, sau-gias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo užmokestį ir socia-linę apsaugą nedarbo atveju.

Ši teisė užtikrinama besiplėtojančio ūkio sistema rinkos sąlygomis, galimybe įsigyti tam tikrą profesiją (specialybę), kelti savo kvalifikaci-ją. Teisės laisvai pasirinkti darbą išraiška yra tai, kad darbuotojas be didesnių apribojimų savo prašymu gali nutraukti sudarytą darbo su-tartį, t. y. baigti su darbdaviu atsiradusius darbo teisinius santykius.

Priverčiamasis darbas yra draudžiamas. Tokiu darbu nelaikoma tar- 3 nyba kariuomenėje ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba, įstatymo

11

86 str. III DALIS. Individualūs darbo santykiai

reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas, taip pat asmenų darbas ka-ro, stichinės nelaimės, epidemijos ir kitais ypatingais atvejais. Esant įprastoms normalioms sąlygoms žmogus savo noru gali apskritai ne-dirbti, suprantama, jei jis turi tam tikrą teisėtą pragyvenimo šaltinį. Tokios Konstitucijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose išreikš-tos nuostatos visiškai atitinka tarptautinių dokumentų reikalavimus. Antai Europos socialinės chartijos (pataisytos) 1-4 straipsniuose nu-rodoma, kad žmogus turi teisę laisvai pasirinkti darbą, teisę į tinka-mas darbo sąlygas ir darbo apsaugą, teisę į tokį darbo užmokestį, kuris garantuotų jam ir jo šeimai normalų gyvenimo lygį1. Analogiš-kas taisykles nustato keletas TDO konvencijų ir rekomendacijų.

2. Dauguma žmonių savo teisę į darbą, pasirinkdami jiems priimtinas darbo sąlygas, įgyvendina patys savanoriškai sudarydami darbo sutartis. Darbo sutarčiai sudaryti būtinos tam tikros sąlygos: yrasukakęs reikalingas amžius, turėti reikiamą kvalifikaciją, specialybės žinių, būti tam tikros sveikatos būklės ir panašiai. Darbo sutartissudaroma raštu (smulkiau apie darbo sutarties sudarymo tvarką žr.DK 99 str. komentarą). Pas darbdavį pradėti darbo veiklą paprastaileidžiama tik sudarius darbo sutartį. Šiems darbo santykiams reguliuoti yra būdingas darbuotojų lygiateisiškumo principas, neatsižvelgiant į lytį, rasę, tautybę, pilietybę, politinius įsitikinimus, pažiūrą įreligiją ir kitas aplinkybes, nesusijusias su dalykinėmis darbuotojųsavybėmis.

Tam tikros darbo veiklos rūšys (specifiniai darbai) yra galimos ir nesudarant darbo sutarties, pavyzdžiui, asmenys, turintys verslo liu-dijimą, gali patys atlikti tam tikrus darbus, nurodytus tame liudiji-me; atlikti reikiamą darbą pagal autorines sutartis; atlikti trumpa-laikius savanoriškus ir pagalbos (talkos) darbus.

Specifinė darbo veiklos atmaina, kurios reguliavimas išeina už dar-bo teisės ribų, yra valstybės tarnyba valstybės ir savivaldybių institu-cijose, kai jose dirbantys asmenys įgyja valstybės tarnautojo statusą. Jų darbo veikla pradedama paskyrus eiti pareigas. Valstybės tarnau-tojų tarnybos santykius daugiausia reguliuoja Valstybės tarnybos įsta-tymas2.

3. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad asmenys teisę į darbą gali įgyvendinti tarpininkaujant įdarbinimo tarnyboms. Esant palyginti dideliam nedarbui rasti tinkamą darbą ir įsidarbinti nedirbančiam asmeniui savarankiškai yra sunku. Tai ypač pasakytina apie

1 Žinios. 2001, Nr. 49-1704.2 Žinios. 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708.

12

XI SKYRIUS. Įdarbinimas 86—87 str.

jaunus, dažnai neturinčius paklausios specialybės asmenis, priešpen-sinio amžiaus žmones, neįgalius asmenis ir kai kuriuos kitus. Teikti pagalbą įsidarbinti yra sudaryta įdarbinimo tarpininkavimo tarnybų sistema (žr. DK88 str. komentarą), turinti specialius įgaliojimus šioje srityje.

Teisiniu požiūriu nėra tarpininkavimas įsidarbinti, jei asmenį kon-sultuoja kiti žmonės, neturintys specialių įgaliojimų šiuo klausimu, teikia įvairius patarimus (ką daryti, kur kreiptis, ko mokytis ir pan.), bei sutikimas, leidimas dirbti, pavyzdžiui, mokyklos, kurioje vaikas mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas bei vaiko nuo keturiolikos iki šešiolikos metų svei-katą prižiūrinčio gydytojo leidimas dirbti konkretų darbą. Tačiau tai gali būti laikoma pagalba rasti darbą ir panašiai.

O / STRAIPSNIS Įdarbinimo sąvoka

Įdarbinimas yra sistema teisinių, ekonominių, socialinių ir organiza-cinių priemonių, kurias teikia valstybės, savivaldybių arba kitos įmo-nės, įstaigos, organizacijos, padedančios sudaryti darbo sutartį.

1. Komentuojamame straipsnyje pateikiami nusakyti, apibrėžti iįdarbinimui būdingi veiksniai, kitaip tariant, pateikiama įdarbinimosąvoka. Visi jame išvardyti įdarbinimo veiksniai yra glaudžiai susiję,skirti tam tikram tikslui: teikti pagalbą greičiau, tinkamiau įsidarbinti sudarant darbo sutartį. Teisiniai veiksniai būtų tušti, jei jie nesiremtų ekonomine baze, ekonominiais dėsniais. Savo ruožtu geras,tinkamas visuomeninių ekonominių santykių teisinis reguliavimaspadeda ekonominei bazei tvirtėti, plėtotis. Be minėtų dviejų veiksnių (teisinių, ekonominių) neįmanomas socialinių reikmių tenkinimas, organizacinių priemonių, padedančių sudaryti darbo sutartis,įgyvendinimas. Taigi visuma šių priemonių, kurias teikia valstybės,savivaldybių arba kitos įmonės, įstaigos, organizacijos, padedančiosįvairių kategorijų asmenims greitai ir tinkamomis darbo sąlygomisįsidarbinti, sudaro įdarbinimo institutą.

2. Įdarbinimo instituto normos ne tik nepažeidžia darbo santy- 2kių teisinio reglamentavimo principo - laisvai pasirinkti darbą, betkartu lemia ir kito principo - valstybės pagalbos asmenims įgyvendinti teisę į darbą - egzistavimą (žr. DK 2 str. komentaro 3 ir 4 dalis), kartu išplečia galimybę bei jos apimtį, kuria asmuo gali taikytilaisvą darbo pasirinkimą. Įdarbinimo institucijų veikla įdarbinant

13

87—88 str. III DALIS. Individualūs darbo santykiai

konkretų asmenį pradedama tik jam kreipusis suteikti pagalbą įsi-darbinti, ši pagalba asmeniui nėra privaloma, jis bet kada gali jos atsisakyti.

O O STRAIPSNISĮdarbinimo tarpininkavimo tarnybos

1. Įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas nemokamai teikia Lietuvosdarbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Lietuvos darbo birža). Lietuvos darbo biržos struktūrą sudaro Respublikinė ir teritorinės darbo biržos.

2. Tarpininkauti dėl Įdarbinimo gali ir kitos įmonės, įstaigos, organizacijos, kurių įstatuose ar steigimo dokumentuose nurodyta ši veikla.

1 1. Siekiant garantuoti, kad būtų veiksmingai įgyvendinama teisė įdarbą, Europos socialinės chartijos (pataisytos) 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodoma, kad reikia sukurti tarnybas, teikiančias visiems darbuotojams nemokamas paslaugas įsidarbinimo reikalais, arba palaikyti jų veiklą, taip pat organizuoti arba skatinti darbuotojų reikiamąprofesinį orientavimą, rengimą ir perkvalifikavimą1. Lietuvos Respublika, ratifikuodama šią chartiją, taip pat įsipareigojo laikytis šiųprincipinių nuostatų2. Pagrindinės taisyklės, kuriomis vadovaujantisturi būti kuriamos įdarbinimo tarnybos, nustatomos TDO konvencijoje Nr. 88 „Dėl įdarbinimo tarnybų organizavimo"3. Šių taisykliųbuvo laikomasi sudarant įdarbinimo tarpininkavimo tarnybų sistemą ir nustatant jų teikiamas paslaugas Lietuvos Respublikoje.

Komentuojamame DK straipsnyje nurodoma, kokia įdarbinimo tarpininkavimo tarnybų sistema veikia Lietuvoje.

2 Pagrindinė įdarbinimo tarpininkavimo grandis yra Lietuvos darbobirža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Lietuvosdarbo birža) ir teritoriniai jos padaliniai - teritorinės darbo biržos.

3 2. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį darbo biržos įdarbinimotarpininkavimo paslaugas asmenims teikia nemokamai.

4 Remiantis Bedarbių rėmimo įstatymo 21 straipsniu4 Lietuvos darbo biržą steigia Vyriausybė, kuri (arba jos įgaliota institucija) taippat tvirtina šios darbo biržos nuostatus. Teritorines (miestų, rajonų)

1 Žinios. 2001, Nr. 49-1704.2 Įstatymas „Dėl 1996 metų Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifika

vimo" // Žinios. 2001, Nr. 49-1699.3 Žinios. 1996, Nr. 28-672.4 Žinios. 1991, Nr. 2-25.

14

XI SKYRIUS. Įdarbinimas • str.

darbo biržas steigia ir jų nuostatus tvirtina Lietuvos darbo birža. Lie-tuvos darbo birža ir jos teritorinės darbo biržos yra valstybės įstai-gos, kurios yra juridiniai asmenys, turintys savo sąskaitas banke, ant-spaudus ir bendrą simboliką. Lietuvos darbo birža ir jos teritorinės darbo biržos yra išlaikomos iš Užimtumo fondo lėšų.

Svarbiausi Lietuvos darbo biržos uždaviniai yra organizuoti Lietu- 5 vos gyventojų užimtumo garantijų realizavimą darbo rinkoje; įstaty-mų nustatyta tvarka skirti ir mokėti bedarbio pašalpas ir kitas nu -matytas pinigines išmokas; teikti paslaugas ir paramą darbdaviams, ieškantiems reikiamos kvalifikacijos darbuotojų; siekti šalies ir jos teritorijos darbo rinkose suderinti darbo paklausą ir pasiūlą; organi-zuoti Trišalės komisijos prie Lietuvos darbo biržos veiklą; tvirtinti teritorinių darbo biržų veiklos kryptis, tikslus ir užduotis.

Pagal Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo mi-nistro 2003 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. Al-1231, 11 punktą ši dar-bo birža, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka tokius pagrin-dinius veiksmus: 1) organizuoja darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimą, teikiant paslaugas ir paramą darbo netekusiems as-menims, nustato teritorinių darbo biržų veiklos tikslus, uždavinius ir jų pasiekimo rodiklius, vertina teritorinių darbo biržų veiklos planus ir ataskaitas; 2) organizuoja gyventojų užimtumo ir nedar-bo kitimo, teikiamų klientams paslaugų ir valstybės paramos efek-tyvumo tyrimus, pagal savo kompetenciją rengia ir įgyvendina prie-mones jam didinti; 3) organizuoja Trišalės komisijos prie Lietuvos darbo biržos veiklą; 4) disponuoja įstatymų ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš Užimtumo fondo ir kitų šalti -nių gautomis lėšomis, skirsto jas teritorinėms darbo biržoms finan-suoti darbo rinkos politikos priemones ir atlieka jų panaudojimo kontrolę; 5) informuoja visuomenę apie darbo rinkos politikos prie-monių vykdymą ir iš Užimtumo fondo gautų lėšų joms finansuoti panaudojimą; 6) skelbia, suderinusi su Socialinės apsaugos ir dar-bo ministerija, teritorinėse darbo biržose įregistruotą nedarbo lygį šalyje ir jos teritorijose; 7) atlieka ekonomikos ir socialinių-demog-rafinių pokyčių įtakos nedarbo lygiui šalyje ir jos teritorijose verti-nimą, numato tam tikrų socialinių demografinių gyventojų grupių užimtumo didinimo ir prevencines nedarbo ribojimo priemones; 8) rengia pranešimus ir apžvalgas Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijai apie šalies ir jos teritorijų darbo rinkos būklę ir galimus

1 Žinios. 2003, Nr. 82-3759.

15

pokyčius, teikia nedarbo mažinimo bei galiojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, reguliuojančių darbo rinką, pildymo ar keiti-mo pasiūlymus; 9) bendradarbiauja pagal savo kompetenciją su Lie-tuvos Respublikos ir užsienio šalių įdarbinimo tarpininkavimo tar-nybomis bei kitomis institucijomis ir organizacijomis darbo rinkos politikos įgyvendinimo srityje; 10) konsultuoja ir tarpininkauja dėl Lietuvos Respublikos piliečių ir nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų įdarbinimo užsienyje; 11) nustatyta tvarka išduoda už-sieniečiams leidimus dirbti ir tarpininkauja įsidarbinti Lietuvoje pagal nustatytą kvotą; 12) dalyvauja programuojant ir planuojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą, nustatyta tvarka rengia pro-jektus paramai iš Europos Sąjungos gauti ir juos įgyvendina; 13) konsultuoja visuomenę ir projektų pareiškėjus apie Europos Sąjungos struktūrinės paramos galimybes; 14) vykdo kitas įstaty-mų ir kitų norminių teisės aktų pavestas funkcijas.

Savo ruožtu teritorinės darbo biržos panašius veiksmus atlieka savo teritorijose. Jos analizuoja darbo paklausą ir pasiūlą savo te-ritorijoje; registruoja ir skelbia laisvas darbo vietas, registruoja ieš-kančius darbo asmenis ir bedarbius; kartu su savivaldybėmis ren-gia teritorines užimtumo programas pirmiausiai toms grupėms gyventojų, kurie negali lygiaverčiai su kitais asmenimis įgyvendinti teisės į darbą; skiria ir moka bedarbio pašalpą; nustatyta tvarka skiria neprocentines paskolas bedarbiams pradėti savo verslą ir pa-našiai.

Pagal Bedarbių rėmimo įstatymo 10 straipsnį1 darbdavys, įstaty-mų nustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arba nutrauk-damas įmonės veiklą, privalo prieš du mėnesius pranešti darbo bir-žai, savivaldybei ir įmonės profesinėms sąjungoms, o jų nesant, įmonės darbuotojų visuotiniame susirinkime (konferencijoje), kai per trisdešimt kalendorinių dienų numatoma atleisti grupę darbuo-tojų. Jeigu darbdavys atleido grupę darbuotojų nesilaikydamas nu-statytos pranešimo tvarkos, jų atleidimo terminai perkeliami iki to laiko, kada turėjo pasibaigti nurodyti pranešimo terminai.

Grupės darbuotojų atleidimu laikomas atleidimas, kai iš darbo at-leidžiama: 1) dešimt ir daugiau darbuotojų, jei įmonėje dirba iki de-vyniasdešimt devynių darbuotojų; 2) daugiau kaip dešimt procentų darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devynias-dešimt devynių darbuotojų; 3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų, jei įmonėje dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų. Grupės darbuotojų

1 Žinios. 1991, Nr. 2-25.

16

L\

"86£I-8t> '*N 'OOOZ

hfojonąjBp sneiorejĮS oijgpip ns gfisns IBĮ JI BfpBjBojdsjja hiuouiĮ hto-UBD[Į9A njSBUI S9qXjSĮBA SOSĮA 'hiąUIBĮS 'tliqjBAS BUIBppiBJMlU tl§T3f •ĮBĮSBUBd JI BUIĮUipU9AX§Į hĮUOUI3Įjd JUBfOTVZĮUB§JO ĮjnBA^ĮBp - SO§

-unffes sąmsaiojd !sBurej§ojd iiąjBp hfhsaiA i}S9jd 'SBSAĮES OUIĮUĮIBSĮS

OUItųUIĮZn O5ĮSp[UBJBABS JĮ OĮSJ9A SBUIOpndEd ĮJiCreptlS - ?qXpĮBAĮA-BS '(^3[ JĮ ouiniuiizn oup[ĮBi 'hqnp[ oąjsp 'OULCJĮOUI OĮūĮsajoJd) sau-OUISĮjd SO5[ĮlĮĮOd SO5ĮUĮJ OqJBp SUI9lf Į^CjĮĮBJ iSB§I9JBd JĮ S9SĮ91 hfol-onqjBp '3fo5[u;j oqjsp ĮjąpBd aids ii siBfoionqjBp ns ijonziuB§JO - BZJiq-ĮJX BUĮIJĮAJ SBĮjn5[ 'S9UOUI9Įjd SBĮJĮBAį ĮjXp?[XA JĮ Į1AJBUIIIU ĮĮB§ ądnjS OqjBp 'SniUĮJBpBd OrnipiaĮlB ĮĮUĮUĮ9ASnS BUIBpj[9ĮS "SOZJiq OqjBp S9U-ĮJO;ĮJ3J 9ijd BCĮSĮUI05[ 9IBSĮJX BuiajĮAi ijąpns sadtuS oqjBQ "hAojsiB hSunffes tiĮūisaiojd sąuouit JĮ oiABpqjBp 'saqXpĮBAĮABS 'sozjiq oqjBp sąuiJOjĮjaa si BUIB fonuijojns npuu§Bd ojaaiJBd ądtuS oqjBp Bp[ox•SniUĮJBpBd OUIĮPĮ3ĮJB OUIO^BUinU ĮJUĮUĮ3ASnS S9UOUI3Įjd S3UĮ0U9A9jdp§u3JBd ždtuS oqjBp įjAJBpns OĮnis if STOĮĮ3JĮJJ "snĮUĮJBpBd snuiBiSiau

ĮlUĮUĮ9ASnS S9qAlUĮĮB§ JĮ ĮB5ĮUĮJ OqJBp SOJ3ĮA b[Į9AOd OUIip

AĮ hU9ip hlUĮJOpU9ĮB5[ lUIĮS9p J9d 'BUIĮPĮ9ĮJB feuiĮS9UBjd isnAB§ 'Bzjiq oqjBp 9uuoaĮJ3X

Į^OUKIB BUJB ĮjuiqjBpi SBIJĮJ ĮS 'sauoui hfojonqjBp huiBizpĮ9iiB ĮjuizBuins 'oqjBp si gdnjS ĮJ§U9ASĮ S9uoui9ud JĮ snpnq ij

SĮUIOjpU9q Į19pBd ĮĮB§hfojonqjBp psi9pB huiojBuinu i9q 5ur>[nja JĮ BJĮĮBĮ 'BJSBUI 'sii ouiipigpB ouio;Buinu 9idB (guippiĮJįsns hf BUJB ĮBJ[SĮU9UISB snfojonq-JBp BfonUIJOIUĮ Slf 1UBS9U h[) SBŽUnffeS S9UĮS9IOjd S9UOUlt BfonUJJOJUĮ niSBJ SBU9ĮP OqjBp S9UĮJOpU9IB5[ SBĮUAjd9S S9ĮJd dlB5[ nBĮJ9A 9U SXA -BpqJBp Į9qXpĮEAĮABS JĮ ĮBZJiq OqJBp Į9UĮJOaiJ91 BUIĮPĮ9ĮJB hfojOnqjBp S9dnj§ 9ldB BUIĮS9UBjd SBUIBp5[Į9JBd Į5fĮ Į}UĮUĮ9ASnS SUIBĮUĮJBpBd OUI -JPĮ9Į1B SUI9ĮUJĮĮES Snj5ĮUnd £ JĮ 9 SO5[JBA1 SOflOU9A9jd Of JĮ OUIĮPĮ9ĮJBhfoionqjBp sgdnjr) sojguiui ĮBSBJ "Efisugd Į ouiifosi Į?p i jJBjns oq

'huiS5[Į9A hjĮBJĮ ofojOnqjBp Į9p BAA^BĮOĮUĮ OĮABpqjBp OABS ĮjJBins oqjBp Bi5[nBJinu

9un5[ 'iBfojonq -JBp ĮuiBfonioĮB5Įst9u nrare5[S hfojonqjBp Įjsi9|iB huioiBuinu i Ejjpind cXSO5[JBA1 SOflOU9A9jd Of JĮ OUIĮPĮ9IJB hfOJOnqJBp S9dnjQ SOlUĮJJĮAĮBdX9 -lį^i nuiA5[Es| "p 0£ S9zn§9§ -UJ 0003 S9JJSĮUĮUJ oqjBp JĮ soSnBsdBS9UĮĮBĮ0OS ĮB§Bd 'OI 9Q -OUĮUIJ9J SOf Ol^pOJnU 3pClJBanS JUBĮZpĮ9ZBd-9U ijJBins hqjBp hiuiuoz9S JĮ ĮpBans oqjBp BionmuiJ9i-JĮP 'hfojOnqjBp 9dnj§ BUIBIZpigpB IB5[ 'ĮBfoAJB ĮUIO5JĮBĮ9U

hfo}onqjBp•snfojonqjBp -

9ud įjAjB OUIĮPĮ9ĮJB hfojonqjep

88 str. III DALIS. Individualus darbo santykiai

atleidimu iš darbo, darbo biržoms ir kitoms organizacijoms papildo-mų reikalavimų užtikrinti atleidžiamų (atleistų) darbuotojų, nedir-bančių jų šeimos narių užimtumo ir socialines garantijas gali nusta-tyti specialūs įstatymai. Iš tokių įstatymų paminėtinas Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užim-tumo ir socialinių garantijų įstatymas1. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį atleidžiamam ar atleistam iš darbo darbuotojui sudaromas indivi-dualus planas, kuriame numatomos jo užimtumo priemonės ir so-cialinės garantijos. Teritorinėje darbo biržoje užsiregistravusiems at-leistiems iš darbo darbuotojams ir nedirbantiems jų šeimų nariams yra taikomos darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių garanti-jos (žr. DK 92 str. komentarą). Darbdaviams, steigiantiems kom-pensuojamąsias darbo vietas (pirmiausia Ignalinos atominės elek-trinės regione) atleistiems iš darbo darbuotojams įdarbinti bei atitinkančias jų išsilavinimą ir kvalifikaciją ir į jas pagal individua-lius planus įdarbinantiems atleistus iš darbo darbuotojus, už kiek-vieną darbo vietą mokama dvidešimt keturių minimaliųjų mėnesi-nių algų dydžio kompensacija: sudarius darbo sutartį, pervedama dvylikos minimaliųjų mėnesinių algų dydžio kompensacija, o pra-ėjus dvylikai mėnesių nuo darbo sutarties sudarymo dienos, perve-dama po vieną minimaliąją mėnesinę algą kas mėnesį įdarbintųjų darbo laikotarpiu. Šiuo įstatymu numatytos ir kai kurios kitos papil-domos užimtumo ir socialinės garantijos: ilgesnis (iki dešimties mė-nesių, o teritorinės darbo biržos sprendimu ir ilgiau) atleidžiamų ir atleistų iš darbo darbuotojų profesinis mokymas, vykdomas Bedar-bių rėmimo įstatymo nustatyta tvarka; atleistiesiems mokamos pa-pildomos išeitinės išmokos; specialios persikėlimo išmokos ir kitos garantijos. Užimtumo ir socialinės garantijos finansuojamos Ignali-nos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo, tarptau-tinės paramos ir kitų šaltinių lėšomis.

3. Darbo rinkos būklei, darbo rinkos politikos priemonių ir pa-slaugų įgyvendinimo klausimams nagrinėti prie Lietuvos darbo bir-žos ir teritorinių darbo biržų steigiamos visuomeniniais pagrindais veikiančios trišalės komisijos. Jos sudaromos iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: darbuotojų (profesinių sąjungų, susivienijimų, aso-ciacijų ir kt.), darbdavių (asociacijų, konfederacijų ir kt.) ir valstybės bei savivaldybių institucijų atstovų.

Trišalės komisijos savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais nor-miniais teisės aktais ir Vyriausybės patvirtintais Trišalių komisijų prie

1 Žinios. 2003, Nr. 48-2106.

18

XI SKYRIUS. Įdarbinimas

i str.

Lietuvos darbo biržos nuostatais1. Remiantis Bedarbių rėmimo įsta-tymo 21 straipsnio 10 dalimi, Trišalės komisijos prie Lietuvos dar-bo biržos nuostatus ir Pavyzdinius trišalių komisijų prie teritorinių darbo biržų nuostatus pavesta tvirtinti socialinės apsaugos ir dar-bo ministrui. Tačiau kol šie nuostatai nėra patvirtinti, trišalės komi-sijos vadovaujasi minėtais Vyriausybės nutarimu patvirtintais nuo-statais.

Pagal Trišalių komisijų prie Lietuvos darbo biržos nuostatus Res- 9 publikinė trišalė komisija teikia Lietuvos darbo biržai ir Užimtumo tarybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prioritetinių darbo rinkos politikos priemonių nustatymo, jų finansavimo, atsi-žvelgiant į darbo rinkos tendencijas ir nedarbo būklę, pasiūlymus; nustato prioritetines verslo plėtojimo teritorijas, kuriose bedarbiams organizuoti savo verslą suteikiamos paskolos atsižvelgiant į verslo pobūdį gali būti didinamos; svarsto Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų veiklos ataskaitas ir teikia jų veiklos tobulinimo pa-siūlymus; teikia pasiūlymus dėl darbo rinkos srities mokslo tiriamųjų darbų vykdymo ir panašiai.

Teritorinės trišalės komisijos teikia teritorinėms darbo biržoms, 10 apskričių vadovybei ir savivaldybėms pasiūlymus dėl gyventojų už-imtumo programų, nedarbo ribojimo priemonių rengimo, viešųjų darbų, Užimtumo fondo remiamų darbų organizavimo ir finansavimo; svarsto teritorinių darbo biržų veiklos ataskaitas; analizuoja darbo paklausą ir pasiūlą tam tikroje teritorijoje ir teikia pasiūlymus teritorinėms darbo biržoms dėl laikino (iki šešių savaičių) grupės darbuotojų atleidimo sustabdymo arba atleidimo termino atidėjimo, jeigu nesudaryta sąlygų įdarbinti atleidžiamus darbuotojus, or-ganizuoti jų profesinį mokymą; aprobuoja teritorinių darbo biržų pateiktų įmonių, kuriose numatoma organizuoti Užimtumo fondo remiamus darbus, sąrašą; teikia teritorinėms darbo biržoms pasiūly-mus dėl profesinio mokymo bedarbių, kuriems profesijai įsigyti reikia daugiau kaip šešių mėnesių, finansavimo iš Užimtumo fondo pratęsimo tikslingumo ir panašiai.

4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad tarpinin- ii kauti dėl įdarbinimo, be darbo biržų, gali ir kitos įmonės, įstaigos, organizacijos, kurių įstatuose ar steigimo dokumentuose nurodyta ši veikla.

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 618 „Dėl Užimtumo tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų ir Trišalių komisijų prie Lietuvos darbo biržos nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 1996, Nr. 51-1227.

19

STRAIPSNIS Informacija apie laisvas darbo vietas

1. Ieškantys darbuotojų darbdaviai turi informuoti teritorines darbobiržas apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį, darboapmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

2. Teritorinės darbo biržos registruoja laisvas darbo vietas, viešai jasskelbia ir siūlo ieškantiems darbo asmenims.

1. Komentuojamame straipsnyje nustatomos pagrindinės gairės,kurios suteikia galimybę ieškantiems darbo asmenims ir darbdaviamsgauti informaciją apie esamas laisvas darbo vietas, įdarbinimo sąlygas, be to įgyvendinti įdarbinimo proceso neįmanoma. Šiame straipsnyje nurodomi veiksmai, kuriuos turi atlikti darbdaviai ir teritorinėsdarbo biržos, kad reikiamą informaciją apie laisvas darbo vietas galėtų gauti visi suinteresuoti asmenys.

2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį laisvas darbo vietas registruoja teritorinės darbo biržos. Bedarbių rėmimo įstatymo11 straipsnyje1 nustatyta, kad laisvų darbo vietų registravimo teritorinėje darbo biržoje tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d.įsakymu Nr. 55 patvirtinta Laisvų darbo vietų registravimo darbobiržoje tvarka2.

Pagal Laisvų darbo vietų registravimo darbo biržoje tvarkos 2 punktą laisva darbo vieta yra: 1) darbo vieta, kuri atsiranda darbdaviui nutraukus su darbuotoju darbo sutartį (jei ši darbo vieta nelikviduo-jama); 2) darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams įdar-binti įmonės įsteigta (pritaikyta) darbo vieta.

Remiantis komentuojamo straipsnio 1 dalimi ieškantys darbuoto-jų darbdaviai turi informuoti teritorines darbo biržas apie laisvas darbo vietas, nurodyti siūlomo darbo funkcijas ir pobūdį, darbo už-mokestį ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus kva-lifikacinius reikalavimus. Laisvos darbo vietos yra skirtingų paskir-čių, jas darbdavys nurodo laisvos darbo vietos registravimo kortelėje.

Darbo vietos registravimo pagrindas gali būti bet kokios laisvos darbo vietos atsiradimas, darbo vietos, įsteigtos pagal susitarimą su darbo birža, darbo vietos papildomai remiamiems darbo rinkoje

1 Žinios. 1991, Nr. 2-25.2 Žinios. 2002, Nr. 43-1637.

20

XI SKYRIUS. Įdarbinimas 89-90 str.

bedarbiams įdarbinti (smulkiau apie darbo vietų pastariesiems įdar-binti steigimą ir įdarbinimą žr. DK 92 str. komentarą).

3. Savo ruožtu teritorinės darbo biržos remdamosi komentuojamo 4 straipsnio 2 dalimi ir Laisvų darbo vietų registravimo darbo biržoje tvarka renka informaciją iš darbdavių apie laisvas darbo vietas ir regist-ruoja jas, susitaria su darbdaviais dėl įdarbinimo į laisvas darbo vietas datos, suderinusios su darbdaviais dėl įdarbinimo, viešai skelbia infor-maciją apie laisvas darbo vietas savarankiškos informacijos paieškos sistemoje, internetinėje darbo biržoje, informaciniuose konsultaciniuose centruose, jaunimo darbo centruose ir kitose atviro informavimo vietose. Darbo biržos keičiasi informacija apie laisvas darbo vietas, siūlo jas ieškantiems darbo asmenims, kontroliuoja jų įdarbinimą.

STRAIPSNIS Tarpininkavimas įdarbinant užsienyje

Tarpininkauti dėl piliečių darbo užsienyje - išimtinė valstybės teisė. Ją įgyvendina Lietuvos darbo birža. Kitos įmonės, įstaigos ir organiza-cijos gali tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje tik turėdamos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotas licencijas.

1. Komentuojamame straipsnyje nurodoma, kad tarpininkauti dėl 1piliečių įdarbinimo užsienyje yra išimtinė valstybės teisė. Ją įgyvendina Lietuvos darbo birža. Ši birža dėl Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų įdarbinimoužsienyje tarpininkauja pagal Lietuvos tarptautines sutartis arba sutartis, sudarytas su užsienio valstybės įdarbinimo tarpininkavimoagentūra ar darbdaviu (Bedarbių rėmimo įstatymo 4 str.)1.

2. Be Lietuvos darbo biržos, kitos įmonės, įstaigos, organizacijos 2gali tarpininkauti dėl Lietuvos Respublikos piliečių ir nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų įdarbinimo užsienyje tik turėdamos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotas licencijas. Tokia institucijayra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Licencijos tarpininkauti dėl asmenų įdarbinimo užsienyje išduo-damos vadovaujantis Licencijų tarpininkauti dėl Lietuvos Respubli-kos piliečių įdarbinimo užsienyje išdavimo tvarka, patvirtinta socia-linės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. Al-1272. Tokios licencijos išduodamos įmonėms, įstaigoms, or-ganizacijoms, bet ne atskiriems fiziniams asmenims.

1 Žinios. 1991, Nr. 2-25.2 Žinios. 2003, Nr. 82 -3760.

21

Pagal Licencijų tarpininkauti dėl Lietuvos Respublikos piliečių įdarbinimo užsienyje išdavimo tvarkos 6 punktą išduodamos šių rū-šių licencijos: 1) užsiimti Lietuvos Respublikos piliečių ir nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų įdarbinimo užsienyje (licencijoje nu-rodoma konkreti šalis arba įdarbinimo agentūra, arba darbdavys) tarpininkavimo veikla; 2) užsiimti jūrininkų (Lietuvos Respublikos piliečių ir nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų) įdarbinimo užsienio laivuose tarpininkavimo veikla; 3) užsiimti Lietuvos Res-publikos piliečių ir nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų įdar-binimo aptarnaujančiu personalu kruiziniuose laivuose tarpininka-vimo veikla.

Juridinis asmuo, norintis gauti licenciją, pateikia paraišką Sociali-nės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos ir lygių galimybių skyriui. Paraiškoje nurodoma: juridinio asmens pavadinimas (jo tei-sinė forma, identifikavimo kodas, buveinė, telefono ir fakso nume-riai, elektroninio pašto adresas); licencijuojamos veiklos pavadini-mas (licencijos rūšis); pareiškėjui atstovaujančio asmens duomenys (vardas, pavardė, pareigos, telefono, fakso numeriai, atstovavimo pagrindas ir atstovavimą pagrindžiantys dokumentai); paraiškos pa-davimo data; pridedamų dokumentų sąrašas.

Kartu su paraiška pateikiami šie dokumentai: juridinio asmens stei-gimo dokumentų ir registravimo pažymėjimo kopijos; patalpų, ku-riose vyks ieškančių darbo asmenų priėmimas, nuosavybę ar patikė-jimo teisę patvirtinančių dokumentų arba nuomos ar panaudos sutarčių kopijos; bendradarbiavimo su įdarbinančios šalies įdarbini-mo tarpininkavimo agentūra sutarties kopija; įdarbinimo tarpinin-kavimo veiklos aprašymas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atitinkamo teritorinio skyriaus, taip pat Valstybinės mo-kesčių inspekcijos atitinkamo teritorinio skyriaus pažymos, kad įmonė neturi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui ir valsty-bės biudžetui; kiti Licencijų tarpininkauti dėl Lietuvos Respublikos piliečių įdarbinimo užsienyje išdavimo tvarkos 10 punkte nurodyti dokumentai. Visų dokumentų, sudarytų ne lietuvių kalba, pateikia-mas notaro patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą.

Tuo atveju, kai bendradarbiavimo sutartis pasirašoma ne su įdar-binimo tarpininkavimo agentūra, o tiesiogiai su įdarbinančios šalies darbdaviu, yra pristatomas įdarbinančios šalies atsakingos instituci-jos raštas, patvirtinantis, kad pagal įdarbinančios šalies norminius teisės aktus darbdavys turi teisę įdarbinti užsienio šalių piliečius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija licenciją išduoda arba ra-šytinį motyvuotą atsisakymą išduoti licenciją pateikia ne vėliau kaip

22

XI SKYRIUS. Įdarbinimas 90 str.

per trisdešimt kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos. Licencija išduodama neterminuotam laikui.

Praradęs licenciją jos turėtojas turi paskelbti apie prarastą licenci- 6 ją viename Lietuvos Respublikos dienraščių. Nuo paskelbimo die-nos licencija laikoma negaliojančia. Praradusiam licenciją asmeniui, kuris pateikia paraišką, motyvuotą paaiškinimą, skelbimo apie prarastą licenciją dienraštyje kopiją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išduoda licencijos dublikatą su žyma „Dublikatas" arba pateikia rašytinį motyvuotą atsisakymą išduoti licencijos dublikatą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija licencijos neišduoda, jei- 7 gu: pareiškėjas pateikia ne visus licencijai gauti reikalingus doku-mentus; pateikia klaidingus, netikslius duomenis; nustatoma, kad pareiškėjas nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų arba mokesčių valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, kuriuos administruoja Valstybinė mokesčių inspek-cija prie Finansų ministerijos. Juridinis asmuo, kuriam buvo atsisa-kyta išduoti licenciją, gali jos kreiptis pakartotinai bendra tvarka, nurodęs priežastis, dėl kurių nebuvo išduota licencija, ir pateikęs informaciją apie tų priežasčių pašalinimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gali sustabdyti licencijos 8 galiojimą arba įspėti licencijos turėtoją apie galimą jos panaikinimą, jeigu licencijos turėtojas pažeidė įstatymų, kitų norminių teisės aktų reikalavimus, susijusius su licencijoje nurodyta veikla. Apie sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą ministerija per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša licencijos turėtojui ir nurodo licencijos galiojimo sustabdymo motyvus. Sustabdžius licen-cijos galiojimą, licencijos turėtojas licencijuojamos veiklos pažeidi-mus turi pašalinti ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų nuo licencijos galiojimo sustabdymo dienos. Pašalinęs pažeidimus, licencijos turėtojas turi raštu apie tai informuoti ministeriją, kuri patikrina, ar pažeidimai pašalinti, ir priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, o jeigu pažeidimas nepašalintas, -panaikinti licenciją.

Pagal Licencijų tarpininkauti dėl Lietuvos Respublikos piliečių 9 įdarbinimo užsienyje išdavimo tvarkos 33 punktą licencija panaiki-nama, jeigu: 1) licencijos turėtojas raštu prašo panaikinti licenciją; 2) licencijos turėtojas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo licenci-jos galiojimo sustabdymo nepašalina licencijuojamos veiklos pažei-dimo; 3) licencijos turėtojas buvo įspėtas apie galimą licencijos pa-

23

naikinimą arba jam buvo sustabdytas licencijos galiojimas ir jis per vienerius metus antrą kartą padarė pažeidimą, susijusį su licencijuo-jama veikla; 4) likviduotas arba reorganizuotas juridinis asmuo; 5) nu-statoma, kad licencijos turėtojas ministerijai pateikė tikrovės neati-tinkančią informaciją; 6) licencijos turėtojas ilgiau kaip šešis mėnesius nevykdo licencijoje nurodytos veiklos; 7) licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas, vykdo licencijuojamą veiklą. Pa-naikinus licenciją, nauja licencija paprastai gali būti išduodama ne anksčiau kaip po metų nuo jos panaikinimo. Licencijos turėtojas, kurio licencija panaikinta, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie licencijos panaikinimą gavimo privalo grąžinti licenciją minis-terijai.

Už licencijų tarpininkauti dėl Lietuvos Respublikos piliečių ir nuo-latinių Lietuvos Respublikos gyventojų įdarbinimo užsienyje, taip pat laivuose, plaukiojančiuose su užsienio valstybės vėliava, išdavi-mą ar patikslinimą, taip pat už licencijos dublikato išdavimą imama Vyriausybės nustatyto dydžio rinkliava.

Licencijos turėtojas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti atsisakymą išduoti (papildyti) licenciją, licencijos galiojimo sustab-dymą ar licencijos panaikinimą.

10 3. Tarpininkavimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių įdarbinimo užsienyje, taip pat laivuose su užsienio valstybės vėliava - tai moka-mos arba nemokamos paslaugos ieškantiems darbo asmenims, sie-kiant padėti jiems susirasti atitinkantį jų poreikius ir kvalifikaciją darbą ir įsidarbinti. Tam, kad įmonės, įstaigos, organizacijos galėtų tinkamai atlikti tarpininkavimą dėl piliečių įdarbinimo užsienyje bei laivuose, plaukiojančiuose su užsienio valstybės vėliavą, turi būti tam reikalingos sąlygos: tokios įmonės privalo turėti reikiamos kvalifi-kacijos darbuotojus, o jie - informaciją apie įdarbinimo tvarką bei darbo ir apsigyvenimo įdarbinančioje šalyje sąlygas. Tuo tikslu suda-romos jau minėtos bendradarbiavimo sutartys tarp įmonės, norin-čios tarpininkauti dėl asmenų įdarbinimo užsienyje bei laivuose, plau-kiojančiuose su užsienio valstybės vėliava, ir įdarbinančios šalies įdarbinimo tarpininkavimo agentūros arba įdarbinančios šalies darb-davio. Šiose sutartyse turi būti numatyta tarpininkavimo dėl įdarbi-nimo procedūra ir abiejų susitariančių šalių įsipareigojimai. Įdarbi-nančios šalies įdarbinimo tarpininkavimo agentūra (įdarbinančios šalies darbdavys) turi teikti kitai šaliai (įmonei, tarpininkaujančiai dėl asmenų įdarbinimo užsienyje) informaciją apie laisvas darbo vie-tas įdarbinančioje šalyje, taip pat informaciją apie įsidarbinimo toje šalyje galimybes ir sąlygas; pateikti gyvenimo ir darbo apmokėjimo

24


sąlygas; pateikti konkrečius darbo pasiūlymus ieškantiems darbo as-menims; susitarus su darbdaviu dėl ieškančio darbo asmens įdarbi-nimo - parengti ir persiųsti Lietuvos juridiniam asmeniui dokumen-tus, kurie pagal įdarbinančios šalies norminius teisės aktus yra būtini įsidarbinti šioje šalyje; pateikti Lietuvos juridiniam asmeniui normi-nius teisės aktus ir kitokią informaciją apie apsigyvenimo toje šalyje, įsidarbinimo ir darbo sąlygų, mokesčių ir socialinio draudimo įmo-kų mokėjimo, sveikatos apsaugos reglamentavimą įdarbinančioje ša-lyje. Įmonės, teikiančios įdarbinimo paslaugas, įsipareigoja kaupti ieškančių darbo asmenų duomenų bazę, padėti šiems asmenims pa-rengti reikalingus įdarbinti užsienyje dokumentus, tarpininkauti tarp ieškančio darbo asmens ir įdarbinančios šalies įdarbinimo tarpinin-kavimo agentūros arba įdarbinančios šalies darbdavio ieškant jam tinkamos darbo vietos bei tvarkant reikalingus dokumentus įdarbinti pagal įdarbinančios šalies teisės aktus.

Savo ruožtu remiantis Licencijų tarpininkauti dėl Lietuvos Res-publikos piliečių įdarbinimo užsienyje išdavimo tvarkos 24 punktu licencijos turėtojas sudaro su ieškančiu darbo asmeniu paslaugos su-tartį, kurioje nurodomos licencijos turėtojo teikiamos paslaugos (jų pobūdis ir kt.) ir jo įsipareigojimai: teikti informaciją ieškančiam darbo asmeniui apie laisvas darbo vietas įdarbinančioje šalyje, taip pat apie įsidarbinimo toje šalyje galimybes ir sąlygas, gyvenimo ir darbo apmokėjimo sąlygas; ieškoti darbo vietos pagal ieškančio dar-bo asmens pageidavimus ir profesinį pasirengimą; suradus darbo vie-tą - užtikrinti leidimo dirbti ir kitų dokumentų, būtinų asmenį įdar-binti pagal įdarbinančios šalies norminius teisės aktus ir procedūras sutvarkymą ir pateikimą ieškančiam darbo asmeniui. Asmuo, gavęs pasiūlymą dirbti, privalo būti išsamiai informuotas apie darbo po-būdį, įdarbinimo ir apmokėjimo sąlygas, terminus, taip pat nuvyki-mo į darbo vietą sąlygas; prireikus bendradarbiaujant su įdarbinan-čios šalies įdarbinimo tarpininkavimo agentūra arba įdarbinančios šalies darbdaviu ir kitomis tos šalies kompetentingomis institucijo-mis suteikti įdarbintam asmeniui reikalingą pagalbą bei padėti spręsti jo buvimo ir darbo vietoje iškilusias problemas. Paslaugos sutartyje numatoma paslaugų apmokėjimo tvarka.

Licencijos turėtojas privalo vykdyti teisėtus kontroliuojančių insti-tucijų reikalavimus; nustatytu laiku kartą per mėnesį teikti ataskaitą apie vykdomą įdarbinimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos darbo biržai.

Licencijos turėtojas negali įgalioti kitų juridinių ar fizinių asme-nų vykdyti licencijoje nurodytą veiklą arba perduoti šią teisę pagal sandorį.

25

STRAIPSNIS Bedarbiai

1. Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, neturintys pakankamųpragyvenimo lėšų, užsiregistravę gyvenamosios vietos teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę priimti pasiūlymą įsidarbinti arba mokytis profesijos.

2. Bedarbiams teikiamų įdarbinimo paslaugų ir paramos formas beitvarką nustato specialus įstatymas.

l 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas pagal galio-jančius įstatymus yra laikomas bedarbiu. Tai svarbu, nes bedarbiams remti įstatymų leidėjas nustato daug garantijų užimtumo, socialinės apsaugos ir kitose srityse.

Bedarbiai nuo kitų ieškančių darbo asmenų (dirbančių, besi-mokančių dieninėse mokymo įstaigose, nesukakusių darbingo amžiaus, pensinio amžiaus) skiriasi pagal šiuos pagrindinius po-žymius, tai asmenys: 1) nedirbantys ir negaunantys darbo užmo-kesčio dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių; 2) esantys darbingo amžiaus, t. y. sukakę šešiolikos metų (žr. DK13 str. komentaro 3 dalį ir 277 str. komentarą); 3) kurie yra darbingi. Asmenys gali būti darbingo amžiaus, bet dėl tam tikrų priežasčių (laikinai ar nuolat) specialių institucijų pripažinti nedarbingais, pavyzdžiui, teismo sprendimu pripažinti neveiksnūs asmenys; asmenys, kuriuos Vals-tybinės medicininės socialinės ekspertizės komisija pripažino vi-siškos negalios invalidais1 ir panašiai; 4) nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose; 5) neturintys pakankamų pragyvenimo lėšų. Tai palyginti naujas bedarbio požymis, nurodytas DK 91 straipsnio 1 dalyje. Jis kartojamas ir Bedarbių rėmimo įstatymo2 5 straipsny-je, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturinčiais pakankamų pragyvenimo lėšų laikomi asmenys, kurie neturi draudžiamųjų pajamų ir nėra įregistravę įmonių arba ūkininko ūkio; 6) užsire-gistravę gyvenamosios vietos teritorinėje darbo biržoje kaip ieš-kantys darbo ir 7) pasirengę priimti pasiūlymą įsidarbinti arba mo-kytis profesijos.

1 Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m.balandžio 28 d. įsakymas Nr. 226/49 „Dėl Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 2000, Nr. 36-1011.

2 Žinios. 1991, Nr. 2-25.

26


Nurodyti požymiai atsispindi Ieškančio darbo asmens kortelėje1, 2 kurioje tam tikras dalis pildo ir pasirašo ieškantysis darbo (apie as-mens duomenis, pageidaujamą darbą ir pan.). Teritorinė darbo birža bedarbiams išduoda nustatytos formos Bedarbio registracijos pa-žymėjimą. Pagal Bedarbių registravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarkos2 8 punktą darbo birža užtikrina, kad duomenys apie ieškančius darbo asmenis būtų laikomi paslaptyje ir apsaugoti nuo vidinio ir išorinio poveikio. Jie gali būti skelbiami tik apiben-drinti (skaičiais ir lentelėmis).

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad bedarbiams 3teikiamų įdarbinimo paslaugų ir paramos formas bei tvarką nustatospecialus įstatymas. Pagrindinis toks įstatymas yra Bedarbių rėmimo įstatymas. Tačiau daugelį šio įstatymo nuostatų konkretina ir pildokiti įstatymai ir norminiai teisės aktai.

Bedarbių rėmimo įstatymo 6 straipsnyje nurodoma, kad valstybė 4 piliečiams garantuoja: 1) nemokamas profesinio orientavimo ir kon-sultavimo paslaugas bei informaciją apie laisvas darbo vietas; 2) ne-mokamas darbo biržos paslaugas įsidarbinti; 3) nemokamą profesinį mokymą nedarbo atveju; 4) galimybę nedarbo atveju dirbti viešuosius ir Užimtumo fondo remiamus darbus; 5) bedarbio pašalpą. Pagrindinė šių garantijų įgyvendinimo institucija yra Lietuvos darbo birža. Kai kurios Lietuvos darbo biržos teikiamos paslaugos yra apibrėžtos DK XI skyriaus 88,89 ir 90 straipsnių komentaruose bei kai kurių kitų DK straipsnių (pvz., DK 211 str.) komentaruose. Todėl čia plačiau panagrinėsime tas bedarbiams teikiamas paslau-gas, jų taikymą, apie kurias mažai rašoma minėtuose DK straipsnių komentaruose.

3. Remiantis Bedarbių rėmimo įstatymo 19 straipsniu bedarbiai, ku- 5riems darbo birža nustatyta tvarka negali pasiūlyti darbo, atitinkančiojų profesinį pasirengimą, sveikatos būklę, taip pat bedarbiai, neturintys profesinio pasirengimo, gali būti siunčiami mokytis profesijos, atitinkančios vietos darbo rinkos poreikius, arba tobulinti kvalifikaciją.

1 Ieškančio darbo asmens kortelės forma patvirtinta socialinės apsaugos irdarbo ministro 2002 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 47 „Dėl Bedarbių registravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarkos, patvirtintos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1996 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 76 „Dėl Bedarbiųregistravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo" daliniopakeitimo" // Žinios. 2002, Nr. 39-1442.

2 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1996 m. birželio 21 d. įsakymasNr. 76 „Dėl Bedarbių registravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarkospatvirtinimo" // Žinios. 1996, Nr. 65-1561.

27

6 Mokymo laikotarpiu tokiems bedarbiams mokama 1,3 gaunamosbedarbio pašalpos dydžio bedarbio mokymo pašalpa, kuri negali viršyti dviejų minimalių gyvenimo lygių, t. y. 250 litų. Bedarbiams, kurie prieš siuntimą mokytis nebuvo įgiję teisės į bedarbio pašalpą (nepakankamas valstybinio socialinio draudimo stažas, be pagrindoatsisakė siūlomo darbo ir pan.), mokymosi metu mokama valstybėsremiamų pajamų dydžio bedarbio mokymo pašalpa - 135 litai.

7 Mokymas paprastai neturi trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Kaikuriais atvejais, jeigu tam tikrai profesijai įgyti reikia daugiau laiko,trišalės komisijos prie darbo biržos siūlymu profesinio mokymo pašalpos mokėjimas gali būti pratęstas iki dešimties mėnesių. Tokiapat tvarka mokymas gali būti organizuojamas ir darbuotojams, įspėtiems apie darbo sutarties nutraukimą. Bedarbių, taip pat įspėtų apieatleidimą iš darbo darbuotojų profesinį konsultavimą ir mokymą organizuoja Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba.

8 4. Bedarbiams gali būti organizuojami Užimtumo fondo remiamidarbai. Remiamų darbų tikslas yra sudaryti galimybę įgyti darbo įgūdžių arba juos tobulinti tiesiogiai darbo vietoje, siekiant įsitvirtintinuolatiniam darbui, taip pat nustatyti, kokių trūksta kvalifikaciniųžinių, siekiant dirbti šioje darbo vietoje, ir jas papildyti profesiniomokymo kursuose. Remiamus darbus darbo birža organizuoja neilgiau kaip šešiems mėnesiams. Šių darbų trukmė gali būti pratęstaiki aštuonių mėnesių, jeigu paaiškėja, kad norint pradėti dirbti nuolatinį darbą būtinas papildomas profesinis mokymas (Bedarbių rėmimo įstatymo 201 str. 2 d.).

Darbo birža Užimtumo fondo remiamus darbus gali organizuoti visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kurios per pastaruosius tris mėnesius atitiko šias sąlygas: 1) vykdė ūkinę veiklą; 2) deklaravo pajamas ir mokėjo įstatymų nustatytus mokesčius; 3) ne-mažino darbuotojų skaičiaus; 4) neturėjo gamybos prastovų, kilusių ne dėl darbuotojų kaltės, ir priverstinio ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 14 patvirtintos Įdarbinimo į Užimtumo fon-do remiamus darbus tvarkos 4 punktas1). Bendras dirbančių remia-mus darbus asmenų skaičius kalendoriniais metais negali viršyti įmo-nės, kurioje dirba pagal neterminuotą darbo sutartį: iki dešimties darbuotojų - vieno darbuotojo; nuo vienuolikos iki penkiasdešimties darbuotojų - dviejų darbuotojų; per penkiasdešimt darbuotojų - pen-kių procentų vidutinio mėnesio darbuotojų skaičiaus.

' Žinios. 2002, Nr. 15-591.

28


Tarp darbo biržos ir darbdavio, organizuojančio remiamus dar- 9 bus, kiekvieno asmens įdarbinimo atveju sudaroma Užimtumo fondo remiamų darbų vykdymo ir finansavimo sutartis. Darbdaviui, darbo biržos siuntimu įdarbinusiam bedarbius į remiamus darbus, kas mėnesį padengiamos iš Užimtumo fondo minimaliosios mėnesinės algos (darbuotojui už darbą mokamos darbo užmokesčio sumos paprastai yra didesnės) ir nuo šios sumos apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų dydžio išlaidos (Bedarbių rėmimo įstatymo 201

str. 3 d.).Sudaroma terminuota bedarbio, dirbančio remiamus darbus, ir

darbdavio darbo sutartis.Darbo birža kontroliuoja, kaip darbdavys laikosi sudarytos Už-

imtumo fondo remiamų darbų vykdymo ir finansavimo sutartiessąlygų-

5. Įdarbinti bedarbį didelę reikšmę turi jo pasirengimas profesi- 10 jai. Sudaryti sąlygas įgyti profesinei veiklai reikalingų teorinių žinių ir praktinių gebėjimų, taip pat sąlygas tobulinti kvalifikaciją padeda ne tik bendras profesinis mokymas pagal Profesinio mokymo įstatymą1, bet ir neformalusis suaugusiųjų švietimas. Pagal Ne-formaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį2 ne-formalusis suaugusiųjų švietimas - tai asmens ir visuomenės interesus atliepiantis mokymasis, lavinimasis ar studijos, kurias bai-gusiajam išduodamas valstybės pripažįstamas dokumentas, patvir-tinantis išsilavinimo, tam tikros jo pakopos ar atskiro reglamentuoto modulio baigimą arba kvalifikacijos įgijimą. Pagrindinės neformaliojo suaugusiųjų švietimo formos yra organizuota tikslinė savišvieta, kursai (dieniniai, vakariniai, tęstiniai, trumpalaikiai ir kt.), seminarai, paskaitos; neakivaizdinis (nuotolinis) švietimas, žiniasklaidos priemonėmis perteikiamos šviečiamojo pobūdžio pro-gramos. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį, prašymu gali būti suteikiama ne-formaliam švietimui skirta valstybės ir kita parama bei papildomos atostogos su darbdaviu suderintu laiku. Šių atostogų trukmė, ap-mokėjimo sąlygos ir kita parama numatoma kolektyvinėje arba darbo sutartyje. Tačiau ši Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatyme nustatyta taisyklė remiantis DK 185 straipsnio nuostatomis negali būti taikoma įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurios yra išlaiko-mos iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo


29

11

12

fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, taip pat sutartims, sudaromoms Lietuvos banke.

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į darbo rinkos poreikius, plėtoja suaugusiųjų švietimo sistemos veiklą, susijusią su bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, neformaliuoju profesiniu mokymu ir tobulinimusi. Ryšium su šia nuostata socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 38 buvo patvirtinta Darbo rinkos neformaliojo profesinio mokymo organizavimo ir vykdymo tvarka ir Darbo rinkos neformaliojo profesinio mokymo programų sąvado nuostatai1. Pagal šiuos norminius teisės aktus neformalųjį profesinį mokymą organizuoja Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba ir darbo rinkos profesinio mokymo įstaigos, įmonės.

Neformalųjį mokymą vykdo profesinio mokymo įstaigos, įmonės, įtraukusios tokią veiklą į savo nuostatus (įstatus) arba turinčios Švietimo ir mokslo ministerijos išduotas mokymo licencijas. Mokymas vykdomas pagal mokymo programas, nustatyta tvarka įregistruotas Darbo rinkos neformaliojo profesinio mokymo programų sąvade. Neformaliajam profesiniam mokymui gali būti taikomos naujos darbdavių pageidavimu parengtos mokymo programos. Šias programas registruoja teritorinė darbo rinkos mokymo tarnyba ir apie jas informuoja Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybą.

Neformalusis mokymas finansuojamas iš Užimtumo fondo ir kitų šaltinių.

Asmenims, sėkmingai baigusiems neformalųjį profesinį mokymą, išduodami Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos nustatytos formos baigimo pažymėjimai. Asmenims, neatlikusiems programoje numatytų praktinių užduočių ar neatsiskaičiusiems už teorinę mokymo programos dalį, išduodama pažyma apie jų mokymąsi.

Asmenys, turintys neformaliojo profesinio mokymo būdu įgytas žinias, įgūdžius bei ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą ir ne jaunesni kaip aštuoniolikos metų, gali laikyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskirtose profesinio mokymo įstaigose ir įmonėse kvalifikacijos egzaminą eksternu ir įgyti valstybės pripažintą profesinę kvalifikaciją bei ją liudijantį kvalifikacijos pažymėjimą.

Asmenys gali kelti bendrąjį išsilavinimą (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygiu), kartoti tam tikrą kursą (dažnai siedami su

1 Žinios. 2002, Nr. 33-1259.

tam tikros profesijos žinių perėmimu) pagal savarankiško mokymosi programas. Šis mokymosi būdas reguliuojamas Savarankiško moky-mosi tvarka, patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 2581. Asmenys, baigę pasirinkto dalyko programą ar programos dalį, gauna laisvos formos pažymą. Įgijusieji vidurinį išsilavinimą ir pageidaujantieji pakartotinai mokytis kai kurių daly-kų už tai moka tam tikrą mokestį.

6. Bedarbiams ir kitiems asmenims, nustatyta tvarka užsiregistra- 13 vusiems valstybinėje darbo biržoje, organizuojami viešieji darbai (Be-darbių rėmimo įstatymo 20 str.). Viešųjų darbų atlikimo tvarką nu-stato Vyriausybės 1998 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 169 patvirtinta Viešųjų darbų atlikimo tvarka2. Viešuosius darbus kartu su savival-dybėmis organizuoja valstybinės darbo biržos. Viešieji darbai gali 14 būti organizuojami bedarbiams, negaunantiems arba gaunantiems bedarbio pašalpą, taip pat kitiems asmenims, nustatyta tvarka užsi-registravusiems valstybinėje darbo biržoje (darbuotojams, įspėtiems apie darbo sutarties nutraukimą; darbuotojams, dirbantiems sezo-ninius darbus (ne sezono metu); moksleiviams ir studentams laisvu nuo mokymosi metu ir pan.).

Viešieji darbai gali būti organizuojami įmonėse, įstaigose, orga-nizacijose, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą ir pavaldumą, ūki-ninkų ūkiuose, žemės ūkio bendrovėse, kooperatyvuose. Viešųjų darbų pobūdį tam tikroje teritorijoje nustato savivaldybės, atsižvelg-damos į situaciją vietos darbo rinkoje ir bedarbių bei kitų užsire-gistravusių darbo biržoje asmenų socialinę-kvalifikacinę sudėtį.

Valstybinės darbo biržos su parinktais darbdaviais sudaro viešųjų 15 darbų atlikimo sutartis, kuriose nurodomi šalių įsipareigojimai ir darbų atlikimo sąlygos. Be to, viešiesiems darbams organizuoti valstybinės darbo biržos kartu su savivaldybėmis kasmet parengia viešųjų darbų programas, kurias tvirtina savivaldybės. Programoje nurodomas darbų pobūdis, jų mastas, vykdymo laikas ir trukmė, dirbančių viešuosius darbus asmenų skaičius, mokėjimo už darbą sąlygos, kiek tam reikėtų lėšų, kokie jų šaltiniai (atskirai nurodomi darbai, finansuojami iš savivaldybės biudžeto). Viešiesiems darbams dirbti nustatyta tvarka gali būti įsteigtos specialios ne pelno laikinojo užimtumo įmonės (organizacijos).

Pagal Viešųjų darbų atlikimo tvarkos 6 punktą bedarbiai ir kiti 16 valstybinės darbo biržos siųsti asmenys (asmenys siunčiami dirbti vie-


31

šuosius darbus pagal nustatytos formos rekomendacijas1) gali dirbti viešuosius darbus iki šešių mėnesių dvylikos mėnesių laikotarpiu. Vietovėse (miestuose, rajonuose), kuriose nedarbo lygis pusantro karto viršija Lietuvos vidurkį, viešųjų darbų trukmė gali būti pratęsta iki devynių mėnesių.

17 Bedarbius ir kitus asmenis dirbti viešuosius darbus siunčiavalstybinės darbo biržos, atsižvelgdamos į jų galimybes dirbti šiuosdarbus (profesinį pasirengimą, sveikatos būklę, kelionės trukmę įdarbą ir kitas). Pirmenybė dirbti viešuosius darbus teikiama bedarbiams, negaunantiems bedarbio pašalpos. Siunčiant dirbtiviešuosius darbus asmenis iki aštuoniolikos metų, turi būti atsižvelgta į valstybės nustatytas šių asmenų darbo sąlygas ir jųįdarbinimo tvarką (Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimasNr. 138 „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatospatikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo"2). Darbdaviams,valstybinės darbo biržos siuntimu suteikusiems bedarbiams ir kitiems asmenims viešuosius darbus, kas mėnesį iš Užimtumo fondopadengiama penkiasdešimt procentų darbo užmokesčio sąnaudų,apskaičiuotų pagal nustatytą minimalų valandinį atlygį už kiekvieną darbo valandą. Vietovėse (savivaldybėse, seniūnijose), kuriosenedarbo lygis viršija Lietuvos vidurkį, darbo užmokesčio dalis,dengiama iš Užimtumo fondo, gali būti padidinta (Viešųjų darbųatlikimo tvarkos 12 p.).

Asmenims, dirbantiems viešuosius darbus, keliami kvalifikaciniai reikalavimai, būtini dirbti šiuos darbus, ir už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, apskaičiuotas taikant ne mažesnį už Vyriausybės nustatytą minimalųjį valandinį atlygį. Jeigu konkrečioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbami viešieji darbai, nėra ana-logiškų darbų, darbo normos, tarifiniai atlygiai, mokėjimo už darbą formos ir sąlygos nustatomi kolektyvinėje ir (arba) viešųjų darbų atlikimo sutartyje. Darbdaviai privalo mokėti už darbą darbo užmo-kestį ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

18 Remiantis Bedarbių rėmimo įstatymo 20 straipsniu, bedarbiams,dirbantiems viešuosius darbus, sustabdomas bedarbio pašalpos

1 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 119„Dėl Viešųjų darbų dirbančių asmenų registracijos tvarkos" pirmas priedas //Žinios. 1998, Nr. 65-1899.

2 Žinios. 2003, Nr. 13-502.

32

XI SKYRIUS. Įdarbinimas 91-92 str.

mokėjimas, jeigu gautas darbo užmokestis yra didesnis už šią pašalpą. Jeigu darbo užmokestis yra mažesnis už gaunamą pašal-pą, darbo birža moka darbo užmokesčio ir bedarbio pašalpos skirtumą.

Darbo biržos, organizuojančios viešuosius darbus, registruoja as-menis, norinčius dirbti viešuosius darbus, supažindina juos su esa-mų darbų atlikimo pobūdžiu ir jų atlikimo sąlygomis; išduoda asme-nims rekomendaciją dirbti viešuosius darbus; vykdo dirbančiųjų viešuosius darbus apskaitą.

7. Darbo biržos, be paslaugų, tiesiogiai susijusių su bedarbių ir ki- 19 tų asmenų įdarbinimu, įstatymų nustatyta tvarka bei dydžiais skiria ir moka bedarbio pašalpas. Bedarbio pašalpų mokėjimą reglamentuoja taisyklės, nustatytos Bedarbių rėmimo įstatymo 15-18 straipsniuose, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1996 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 76 patvirtinta Bedarbių registravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarka1.

Bedarbio pašalpos skyrimas, jos dydis ir dydžio koregavimas, mo-kėjimo tvarka priklauso nuo daugelio sąlygų: asmens amžiaus, turi-mo valstybinio socialinio draudimo stažo, atleidimo iš darbo prie-žasčių, sveikatos būklės ir kitų.

Skiriama bedarbio pašalpa visada negali būti mažesnė už Vyriau-sybės patvirtintas valstybės remiamas pajamas, t. y. 135 litai, ir ne-gali viršyti dviejų gyvenimo lygių - 250 litų.

Paprastai paskirta bedarbio pašalpa mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius per dvylikos mėnesių laikotarpį. Į bedar-bio pašalpos mokėjimo laikotarpį neįskaitomas laikas, kurį bedarbis dirbo viešuosius darbus, Užimtumo fondo remiamus darbus arba mokėsi pagal profesinio mokymo programas.

92 STRAIPSNISDarbo rinkoje papildomai remiami asmenys

1. Bedarbiai, turintys ar galintys turėti sunkumų susirasti darbą dėlnepakankamos kvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio nedarbo ar darbingumo praradimo, gali būti papildomai remiami priimant juos į darbą.

2. Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys yra šie:1) invalidai;2) asmenys nuo šešiolikos iki dvidešimt penkerių metų, pirmą kartą

pradedantys darbo veiklą;

Žinios. 1996, Nr. 65-1561.

33

3) ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimoteritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai;

4) asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiaukaip penkeri metai;

5) motina arba tėvas, auginanti (auginantis) vaiką iki aštuonerių metų;6) asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laiko

tarpis buvo ilgesnis kaip šeši mėnesiai;7) profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai, prade

dantys darbo veiklą pagal specialybę.3. Papildomo rėmimo priimant į darbą sąlygas ir taikymo tvarką nu-

stato specialus įstatymas.

1.Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bedarbiai (kurie asmenys laikomi bedarbiais žr. DK 91 str. komentaro 1 d.), turintys arba galintys turėti sunkumų susirasti darbą dėl nepakankamoskvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio nedarbo ar darbingumopraradimo, gali būti papildomai remiami priimant juos į darbą. Kurie bedarbiai naudojasi papildomai remiamų asmenų statusu, kokios yra papildomo rėmimo priimant į darbą tokius asmenis sąlygosir tvarka, smulkiai nagrinėjama tolesnėse šio straipsnio komentarodalyse.

2.Komentuojamo straipsnio 2 dalyje išvardijami asmenys, kurie darbo rinkoje yra papildomai remiami, palyginti su kitais bedarbiais. Šiame sąraše išvardyti tie patys asmenys kaip ir Bedarbių rėmimo įstatymo 7 straipsnyje1, nesutampa tik jų išvardijimo eiliškumas, bet nuo tojų teisinė padėtis nepriklauso. Nekeičia padėties ir tai, kad komentuojamo straipsnio 2 dalyje visi jie įvardijami kaip darbo rinkoje papildomai remiami asmenys (Bedarbių rėmimo įstatymo 7 straipsnyjejie vadinami bedarbiais), nes, kaip matyti iš komentuojamo straipsniokonteksto (ypač jo 1 dalies), turimi galvoje būtent reikiamai įsiformi-nę bedarbiai, o ne tokie asmenys apskritai (neįsiforminę bedarbiais).

Trumpai panagrinėkime, kokios tai yra bedarbių kategorijos.3. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punkte išskiriami invali

dai. Invalidais yra laikomi bet kurio amžiaus asmenys, kurie dėl įgimtųar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. Asmenims nuo šešiolikos metų invalidumąnustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija prieSocialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VMSEK).

1 Žinios. 1991, Nr. 2-25.

34

Invalidumas skirstomas į pirmą, antrą ir trečią grupes, atsi -žvelgiant į asmens sugebėjimą pasirūpinti savo asmeniniu ir socia-liniu gyvenimu, gebėjimą dirbti. Trečios grupės invalidu paprastai pripažįstamas asmuo dėl tam tikrų priežasčių praradęs ne mažiau kaip trečdalį darbingumo; antros ir pirmos grupės invalidai gali atlikti tam tikrus darbus tik pritaikius darbo vietą, aprūpinant kom-pensacine technika ir panašiai (plačiau apie tai žr. DK 279 str. ko-mentarą).

Pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo 3 ministrės 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 226/49 patvirtintos Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos1 27 punktą sunkiausia pirmos grupės invalidumo forma pripažįstama visiška negalia, kai asmuo dėl savo organizmo būklės, nepaisant reabilitacijos priemonių, visiškai negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu (orientuotis, judėti, dirbti, integ-ruotis ir būti ekonomiškai savarankiškas), kai jam reikalinga nuola-tinė kitų žmonių slauga.

Invalidumo trukmė gali būti nustatoma terminuotai ir netermi- 4 nuotai (Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos 36 p.).

4. Kita nurodoma darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų ka- 5tegorija - asmenys, pirmą kartą pradedantys darbo veiklą (komentuojamo DK 92 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktai). Tačiau pagal nurodytus punktus vardijami asmenys priklauso skirtingoms asmenųgrupėms: 2 punkte nurodomi asmenys nuo šešiolikos iki dvidešimtpenkerių metų, pirmą kartą pradedantys bet kokią darbo veiklą, o7 punkte - profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolven-tai, pradedantys darbo veiklą pagal įgytą specialybę, nesaistant to su asmens amžiumi.

5. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nurodomi 6asmenys, kurie dėl ilgalaikio nedarbo prarado tam tikrą dalį profesinių žinių ir praktinių įgūdžių. Tai apsunkina galimybę įsidarbinti.Bedarbiai praranda pasitikėjimą savo galimybėmis, didėja jų psichologinė įtampa, socialinė izoliacija, dalis jų liaujasi patys aktyviai ieškoję darbo (kai kurie iš jų registravimąsi teritorinėje darbo biržojemano esant tik viena iš būtinų piniginės paramos ir kitų socialiniųlengvatų gavimo sąlygų).

6. Didinti komentuojamo straipsnio 2 dalies 3 punkte išvardytų 7asmenų užimtumą yra numatytos specialios priemonės. Dauguma

1 Žinios. 2000, Nr. 36-1011.

35

10 jų nurodoma Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 529 patvirtintoje Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metų programoje1 (konkrečiai šios programos 2.2.2.2 poskyryje ir kt.). Šiai programai įgyvendinti numatyta skirti daugiau kaip pusė milijardo litų.

Komentuojamo straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, kad papildomai remiami asmenys yra ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai. Jų, taip pat bedarbių, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip vieneri metai (jie nepriskiriami prie papildomai remiamų asmenų), profesinėms žinioms ir praktiniams įgūdžiams atnaujinti bei skatinti jų motyvaciją įsigyti paklausią darbo rinkoje profesiją skiriama daug priemonių. Daugelis iš jų numatoma ir vykdoma vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 115 patvirtinta Ilgalaikių bedarbių profesinių žinių ir praktinių įgūdžių atnaujinimo priemonių organizavimo ir vykdymo tvarka2.

Įgūdžių atnaujinimo priemonės organizuojamos ilgalaikiams darbams ir taikomos pagal įsidarbinimo planą, esant šioms sąlygoms:1) įdarbinant į iš užimtumo rėmimo subsidijų sukurtas darbo vietas;2) įdarbinant į pagal vietinių iniciatyvų projektus įsteigtas darbo vietas; 3) dirbti viešuosius darbus; 4) grupių užsiėmimams darbo klubuose. Šios priemonės rengiamos pagal suderintas su Lietuvos

darbo birža ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos patvirtintasilgalaikių bedarbių mokymo

programas. Įgūdžių atnaujinimo priemonės organizuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemoniųįgyvendinimo vietose (darbo klubų rengimo vietose, įmonėse (įstaigose) arba jas organizuojančiose įmonėse ar įstaigose).

Įgūdžių atnaujinimo priemones pagal sudarytas sutartis finansuoja teritorinės darbo biržos iš Užimtumo fondo sąmatoje numatytų profesinio mokymo programoms finansuoti skirtų lėšų.

Pagal Ilgalaikių bedarbių profesinių žinių ir praktinių įgūdžių atnaujinimo priemonių organizavimo ir vykdymo tvarkos 20 ir 21 punktus ilgalaikiams bedarbiams, dalyvaujantiems įgūdžių atnaujinimo priemonėse, už dalyvavimo jose laikotarpį mokama 1,3 gaunamos bedarbio pašalpos dydžio išmoka, kuri negali viršyti dviejų minimalių gyvenimo lygių, t. y. 250 litų. Šis laikotarpis neįskaitomas į bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpį. Bedarbiai, kurie nėra įgiję tei-


36

sės į bedarbio pašalpą (pvz., trūksta stažo ir pan.), už dalyvavimo įgūdžių atnaujinimo priemonėse laikotarpį gauna valstybės remia-mų pajamų dydžio išmoką - 135 litus.

7. Nors asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kaip ir ilgalaikiaibedarbiai, dažniausiai yra praradę dalį profesinių žinių bei praktinių įgūdžių ir yra įtraukti į papildomai remiamų asmenų sąrašą, tačiau šių dviejų bedarbių kategorijų negalima laikyti lygiomis.

Komentuojamo straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodoma, kad asme- ii nys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip šeši mėnesiai, laikomi papildomai remiamais as-menimis. Jiems tapti papildomai remiamais asmenimis nebūtina po įsiregistravimo darbo biržoje išbūti daugiau kaip dvejus metus be darbo, kaip ilgalaikiams bedarbiams. Remiamais asmenimis jie tampa nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Tačiau reikia pažymėti, kad asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, toks statusas pagal Bedarbių rėmimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį yra tai-komas tik su sąlyga, jei jie kreipėsi į darbo biržą ne vėliau kaip per šešis mėnesius, pasibaigus priežastims, dėl kurių nedirbo. Jei j darbo biržą šie asmenys kreipėsi praėjus šešiems mėnesiams, jie gali būti įregistruoti tik bedarbiais, neturinčiais papildomai remiamų asmenų statuso (suprantama, jei toks statusas netaikomas kitais pagrindais, pavyzdžiui, dėl invalidumo ir pan.).

8. Dar dvi kategorijos bedarbių, turinčių sunkumų įsidarbinti dėl 12fiziologinės ir socialinės būsenos, kurioms darbo rinkoje taikomaspapildomai remiamų asmenų statusas, yra asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai (DK92 str. 2 d. 4 p.), ir motina arba tėvas, auginanti (auginantis) vaikąiki aštuonerių metų (DK 92 str. 2 d. 5 p.).

Kaip žinoma, kai tokie asmenys dirba dėl savo socialinės padėties (dažnai iš dalies dėl sumažėjusio darbingumo, glaudūs ryšiai su vai-kų priežiūra, ribota galimybė kelti kvalifikaciją bei išvykti už nuola-tinės darbo vietos ribų ir pan.), yra taikoma nemažai lengvatų, ga-rantijų, pavyzdžiui, jie iš darbo gali būti atleidžiami tik ypatingais atvejais (DK 129 str. 4 d.) apie tai įspėjant ne vėliau kaip prieš ketu-ris mėnesius (DK 130 str. 1 d.); darbuotojus, auginančius vaikus iki 14 metų, skirti dirbti viršvalandžius arba budėti galima tik jų sutiki-mu (DK 150 str. 4 d., 155 str. 4 d.) ir panašiai.

Tokie asmenys, būdami bedarbiais, taip pat naudojasi darbo rin-koje papildomai remiamų asmenų statusu. Pavyzdžiui, bedarbio pa-šalpa bedarbiams paprastai mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius per dvylikos mėnesių laikotarpį. Tačiau bedarbiams,

37

kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip penkeri metai, t. y. įgijus darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų statusą, pašalpos mokėjimas pratęsiamas dar du mėnesius. Maža to, bedar-bių, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip dveji metai ir turinčių ne mažesnį kaip penkiolikos metų valstybinio socia-linio pensijų draudimo stažą, sutikimu jiems bedarbio pašalpos mo-kėjimas pratęsiamas, o jos negaunantiems - mokama valstybės re-miamų pajamų dydžio (135 litų) bedarbio pašalpa iki senatvės pensijos amžiaus. Bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpiu jiems netaikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, įsidarbinus - pašalpos mo-kėjimas sustabdomas (Bedarbių rėmimo įstatymo 16 str. 4 d.)1.

13 9. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad papildomorėmimo priimant į darbą sąlygas ir taikymo tvarką nustato specialusįstatymas. Be abejo, toks įstatymas yra Bedarbių rėmimo įstatymas.Tačiau atsižvelgiant į bedarbių kategoriją, jų įdarbinimo ir kitų sutuo susijusių klausimų sprendimo specifiką, tai reguliuoja ir kiti specialūs įstatymai bei norminiai teisės aktai.

14 Pavyzdžiui, remiantis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m.sausio 28 d. įsakymu Nr. 14 patvirtintos Darbo rinkoje papildomairemiamų bedarbių užimtumo rėmimo tvarkos2 4 punktu, darbo rinkoje papildomai remiamiems asmenims, įsiregistravusiems darbo biržoje, nustatyta tvarka sudaromi įsidarbinimo planai, kuriuose numatomos labiausiai tinkamos jų integravimo į darbo rinką aktyviosdarbo rinkos politikos priemonės. Tuo atveju, kai per tris mėnesiusnuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos šie asmenys neįsidarbina irnenumatyta, kad jie dalyvaus aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (žinių gilinimo, naujos profesijos įsigijimo ir pan.), jiemsįdarbinti organizuojamas darbo vietų steigimas (pritaikymas). Čianurodytas trijų mėnesių darbo paieškos laikotarpis netaikomas pirmos ir antros grupių invalidams.

Šiuo atveju (kaip ir įdarbinimo dirbti Užimtumo fondo remiamus darbus) darbo vietų remiamoms bedarbių grupėms steigimas nepa-žeidžiant rinkos ekonomikos principų gali būti organizuojamas visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kurios per tris mėnesius atitiko šias sąlygas: 1) vykdė ūkinę veiklą; 2) deklara-vo pajamas ir mokėjo įstatymų nustatytus mokesčius; 3) nemažino darbuotojų skaičiaus; 4) neturėjo gamybos prastovų, kilusių ne dėl darbuotojų kaltės, ir priverstinio ne visos darbo dienos arba savaitės


38

darbo laiko. Darbo vietų steigimas (pritaikymas) taip pat gali būti organizuojamas įmonėse, kurios buvo įsteigtos per pastaruosius tris mėnesius, netaikant prieš tai nurodytų sąlygų.

Pasiūlymus savivaldybėms nustatyti bendros metinės kvotos dydį dar-buotojams (savivaldybės šiuo klausimu priima sprendimus) pateikia darbo biržos, apsvarsčiusios juos trišalėse komisijose prie darbo biržų.

Remiamiems bedarbiams įdarbinti į įsteigtas (pritaikytas) darbo 15 vietas tarp darbo biržos ir darbdavio sudaroma Darbo rinkoje papil-domai remiamų bedarbių įdarbinimo sutartis. Remiantis šia sutartimi tarp darbo biržos siųsto remiamo bedarbio ir darbdavio sudaroma neterminuota darbo sutartis, joje nustatomos darbo sąlygos, kurios nepriklauso nuo darbo biržos darbdaviui mokamos užimtumo rėmimo subsidijos dydžio.

Bendras įdarbintų remiamų bedarbių skaičius kalendoriniais me- 16 tais neturi viršyti įmonės, kurioje dirba ne daugiau kaip keturi dar-buotojai -vieno asmens; nuo penkių iki dešimties darbuotojų - dviejų asmenų; nuo vienuolikos iki dvidešimties darbuotojų - trijų asmenų; nuo dvidešimt vieno ir daugiau darbuotojų - dvidešimt procentų vidutinio mėnesinio darbuotojų skaičiaus.

Darbdaviams darbo biržos siuntimu įdarbinusiems papildomai re-miamus bedarbius (išskyrus pirmos ir antros grupės invalidus) jų dar-bo laikotarpiu iš Užimtumo fondo mokamos šio dydžio subsidijos padengti darbo vietų steigimo išlaidas: 1) per pirmuosius šešis mė-nesius - visos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mė-nesį; per kitus šešis mėnesius - pusės vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį. Darbdaviai, kuriems išmokėtos užimtumo rėmimo subsidijos, pasibaigus jų mokėjimui vienerius me-tus be darbo biržos sutikimo negali panaikinti šių darbo vietų ar nu-traukti darbo sutarties savo iniciatyva su įdarbintais darbuotojais, kai nėra jų kaltės, išskyrus atvejus, kai įmonė likviduojama (Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimo tvarkos 20 p.). Darbdaviai, nevykdantys nurodytų sąlygų, grąžina darbo bir-žai penkiasdešimt procentų gautų užimtumo rėmimo subsidijų.

Darbdaviai, nutraukę darbo sutartį su įdarbintu darbuotoju (esant jo kaltei), privalo pranešti darbo biržai ir priimti kitą jos siųstąjį re-miamą bedarbį. Šiuo atveju tęsiamas anksčiau sutartas užimtumo subsidijų mokėjimas, įskaitant jau išmokėtas subsidijas. Užimtumo rėmimo subsidijų mokėjimo pasibaigimas negali būti remiamo įdar-binto darbuotojo atleidimo iš darbo priežastis.

Darbuotojams, kurie nutraukė darbo sutartį savo prašymu be svar- 17 bių priežasčių, nurodytų DK127 straipsnio 2 dalyje ir 128 straipsny-

39

je, šalių susitarimu arba atleistiems iš darbo dėl jų kaltės, pakartoti -nai įsiregistravus darbo biržoje, papildomas užimtumo rėmimas gali būti taikomas teritorinės darbo biržos direktoriaus sprendimu, pri -tarus trišalei komisijai prie teritorinės darbo biržos (Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimo tvarkos 24 p.).

18 10. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose norminiuose teisėsaktuose daug dėmesio skiriama invalidų profesinei reabilitacijai, socialinei integracijai, ypač jų įdarbinimui. Pavyzdžiui, TDO konvencijos Nr. 159 „Dėl invalidų profesinės reabilitacijos ir užimtumo" 1

7 straipsnyje pabrėžiama, kad kiekvienos šalies kompetentingos valdžios institucijos imasi priemonių profesinio orientavimo, profesiniomokymo, įdarbinimo, užimtumo tarnyboms organizuoti ir įvertinti,kad invalidai turėtų galimybę gauti, išlaikyti darbą ir kilti tarnyboje.Pagrindinėmis institucijomis, sprendžiančiomis invalidų užimtumoklausimus Lietuvoje, yra Lietuvos darbo birža, savivaldybės.

19 Pagal Bedarbių rėmimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatasdarbo biržos teikimu savivaldybės kasmet nustato darbdaviams pirmos ir antros grupių invalidų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas nuo dviejų iki penkių procentų nuo įmonės bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu įmonėje yra ne mažiau kaip

20 penkiasdešimt darbuotojų. Invalidai įdarbinami Invalidų socialinėsintegracijos įstatymo2 nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį darbdavys negali atsisakyti priimti į darbą invalido arbakitaip jį diskriminuoti vien dėl jo invalidumo, jeigu invalido kvalifikacija yra tinkama.

Invalido, kurio integracijai į darbą reikia ypatingų darbdavio pa -stangų, įdarbinimą darbo birža gali prilyginti ne daugiau kaip trijų invalidų įdarbinimui (Invalidų socialinės integracijos įstatymo 18 str. 3 d.).

21 Darbdaviai, nevykdantys invalidų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotų, už kiekvieną neįdarbintą invalidąmoka penkiolikos minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką į Užimtumo fondą, išskyrus atvejus, kai darbo birža nesikreipė dėl invalidų įdarbinimo (šios lėšos naudojamos invalidų darbo vietoms steigti). Jeigu darbo birža arba invalidai nesikreipė dėl įdarbinimo,darbdavys į invalidams rezervuotas darbo vietas gali įdarbinti kitusasmenis pagal terminuotą darbo sutartį, kuri pasibaigia atsiradusporeikiui įdarbinti invalidus.

1 Žinios. 1996, Nr. 30-741.2 Žinios. 1991, Nr. 36-969; 1998, Nr. 98-2706.

40

Darbdaviams, įdarbinusiems pirmos ir antros grupių invalidus į 22 papildomas kvotų nustatytas darbo vietas, jų darbo laikotarpiu mo-kamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo arba jų pritaikymo išlaidoms padengti: 1) per pirmuosius dvylika mėnesių -vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį; 2) per kitus šešis mėnesius - pusės vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį. Šių dydžių užimtumo rėmimo subsidijos taip pat mokamos darbdaviams, įdarbinusiems pirmos ir antros grupių invalidus įmonėse, kuriose yra mažiau kaip penkiasdešimt darbuotojų (Bedarbių rėmimo įstatymo 8 str. 3 d. ir 4 d.).

Jei darbo birža per tris mėnesius nustatyta tvarka nepasiūlo darbo trečios grupės invalidams ir kitiems darbo rinkoje papildomai re-miamiems bedarbiams, darbo biržos siuntimu juos įdarbinusiems darbdaviams mokamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų stei-gimo išlaidoms padengti: 1) per pirmuosius šešis mėnesius - vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį; 2) per kitus šešis mėnesius - pusės vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį.

Tuo atveju, kai asmenys įdarbinami ne visam darbo laikui, nusta-tytos užimtumo rėmimo subsidijos mažinamos proporcingai už dirbtą laiką. Pagrindas teikti darbdaviams užimtumo rėmimo subsidijas yra darbo biržos ir darbdavio sudarytos sutarties sąlygų vykdymas (Be-darbių rėmimo įstatymo 8 str. 6 d. ir 7 d.).

Darbdaviai privalo invalidumą nustatančių komisijų sprendimu 23 įdarbinti asmenis, kurie, dirbdami šių darbdavių įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, tapo invalidais dėl suluošinimo darbe ar profesinės ligos arba perkelti į jų sveikatą atitinkantį kitą darbą (Invalidų socialinės integracijos įstatymo 18 str. 7 d.). Suprantama, kad įgy-vendinti šią taisyklę galima tik esant tam būtinoms sąlygoms: jei įma-noma parengti darbo vietą arba perkelti į darbą, atitinkantį invalido sveikatos būklę, jei asmuo sutinka dirbti tokiomis sąlygomis arba būti perkeltas į kitą darbą. Antraip reikia taikyti DK 212 straipsnio ir 273 straipsnio nuostatas (žr. šių straipsnių komentarus).

11. Kai dėl struktūrinių pokyčių, įmonių ir kitų organizacijų likvi- 24 davimo ir reorganizavimo susidariusiai darbo pasiūlos ir paklausos disproporcijai pašalinti nepakanka bendrų numatytų užimtumo prie-monių, rengiamos atskirų vietovių gyventojų užimtumo programos. Sprendimą dėl gyventojų užimtumo programų rengimo, atsižvelg-dama į jų svarbą, priima Vyriausybė, apskričių viršininkai arba savi-valdybės taryba. Tokios programos pirmiausia rengiamos darbo rin-koje papildomai remiamiems asmenims įdarbinti.

41

92str. III DALIS. Individualus darbo santykiai

25 Reikia pažymėti, kad pastaraisiais metais plečiasi vietinių užimtu-mo iniciatyvų projektai. Tokie projektai - tai naujų darbo vietų kūri-mo projektai, padedantys sutelkti vietos bendruomenės, įmonių, įstai-gų ir trišalių socialinių partnerių pastangas didinti savivaldybės gyventojų užimtumą plėtojant vietos socialinę ekonominę infrastruk-tūrą. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimą organi-zuoja Lietuvos darbo birža. Šių projektų įgyvendinimas iš dalies fi-nansuojamas iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Užimtumo fondo lėšų (Bedarbių rėmimo įstatymo 201 str.).

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 24 d. įsa-kymu Nr. 59 patvirtinta Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgy-vendinimo tvarka1, joje nustatyti pagrindiniai reikalavimai, taikomi rengiant ir įgyvendinant šiuos projektus.

Valstybės parama yra negrąžintina finansinė parama (subsidija), skiriama paramos gavėjams iš valstybės biudžeto arba Užimtumo fondo lėšų. Ji vienai darbo vietai steigti negali būti didesnė kaip ke-turiasdešimt minimalių mėnesinių atlyginimų, galiojančių atrankos metu. Maksimali prašoma valstybės paramos suma negali viršyti ke-turių šimtų minimalių mėnesinių atlyginimų. Paramos gavėjas (gali būti smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, kai kurios viešosios įstai-gos ir pan.) privalo savo lėšomis padengti ne mažiau kaip trisdešimt penkis procentus visų projekto išlaidų.

Paramos gavėjas privalo įsteigti naujų darbo vietų tikslinėse te-ritorijose, kurias nustato Trišalė komisija prie Lietuvos darbo bir-žos (kai nedarbo lygis teritorijoje daugiau negu pusantro karto viršija vidutinį šalies nedarbo lygį), ir jas išsaugoti mažiausiai tre-jus metus nuo darbo vietos įsteigimo. Naujoje įsteigtoje darbo vie-toje paramos gavėjas privalo įdarbinti teritorinėje darbo biržoje registruotus bedarbius, pasirašydamas su jais neterminuotą darbo sutartį (Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo tvarkos 6 p.).

Paramos gavėjas, neįsteigęs įsipareigotų Vietinių užimtumo ini-ciatyvų projekto įgyvendinimo sutartyje, kurią pasirašo darbo biržos ir įmonės atstovai, darbo vietų, privalo grąžinti teritorinei darbo bir-žai tą paramos iš Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto dalį, kuri buvo numatyta bedarbių įdarbinimo sutartyje (Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo tvarkos 71 p.). Paramos gavėjas, panaikinęs įsteigtą darbo vietą, privalo grąžinti teritorinei darbo bir-žai valstybės suteiktą paramą tai darbo vietai įsteigti: 1) visą, kai darbo

1 Žinios. 2002, Nr. 45-1735.

42

vieta panaikinama pirmaisiais metais po jos įsteigimo; 2) aštuonias-dešimt procentų, kai ji naikinama antraisiais metais po jos įsteigi-mo; 3) penkiasdešimt procentų, kai ji naikinama trečiaisiais metais po jos įsteigimo (Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendini-mo tvarkos 72 p.).

93 str.

XII SKYRIUS DARBO SUTARTIS

PIRMASIS SKIRSNIS DARBO

SUTARTIES TURINYS IR JOS SUDARYMAS

STRAIPSNIS Darbo sutarties sąvoka

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo dar-buotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifi-kacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose nor-miniuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

1.Komentuojamame straipsnyje apibrėžti pagrindiniai darbo su- itarties požymiai, kitaip sakant, suformuluotas darbo sutarties sąvokos apibrėžimas. Darbo sutarties požymiai formuluojami kaip pagrindinės darbo sutarties šalių - darbuotojo ir darbdavio (žr. DK15 str. ir 16 str. komentarą) pareigos.

2. Pirmąja komentuojamame straipsnyje įvardijama darbdavio pa- 2reiga yra suteikti darbuotojui sutartyje numatytą darbą. Ankstesniuose darbo įstatymuose tokia darbdavio pareiga tiesiogiai nebuvonumatyta. Tai nereiškia, kad iki DK įsigaliojimo darbdavys tokiospareigos neturėjo. Buvo ir yra ribojamas atleidimas iš darbo, perkėlimas į kitą darbą ir 1.1. Šios darbdavio pareigos įvardijimo bendresnėje normoje prasmė ta, kad ši pareiga tampa ne tik įstatymine, kaiją pažeidus tam tikrų padarinių atsiranda tik įstatyme numatytaisatvejais, bet ir sutartine, kai darbuotojas savo teises gali ginti remdamasis sutarties pažeidimu (žr. DK 95 str. ir 120 str. komentarą).

3. Kita svarbi darbdavio pareiga ir darbo sutarties požymis yra dar- 3bo, atliekamo esant darbo teisiniam santykiui, atlygintinumas. Pagal komentuojamą straipsnį darbdavys įsipareigoja mokėti darbuo-

45

tojui sulygtą darbo užmokestį (žr. DK 186 str. komentarą). Ši nuo-stata reiškia, kad negali būti pagal darbo sutartį atliekamų darbų, kurie būtų neatlyginami. Tačiau tai nereiškia, kad darbai negali būti atliekami kitokiomis teisinėmis formomis: talkos (pagalbos), sava-noriški darbai (žr. DK 98 str. 2 d. komentarą). Vadinasi, darbo su-tarties sąlyga apie darbo atlygintinumą reiškia ne formalius reikala-vimus darbo sutarties formai, o susitarimo esmei (plačiau žr. DK 120 str. 3 d. komentarą).

4. Darbdavys įsipareigoja užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėjesutartyje ir šalių susitarimu (apie normalių darbo sąlygų užtikrinimąžr. DK 191 str. komentarą).

5. Darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Tai reiškia,kad įsipareigojama atlikti ne tam tikrus konkrečius darbus, o vykdyti tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją (žr. DK98 str. 1 d. komentarą).

Kita vertus, darbuotojas įsipareigoja paklusti darbovietėje nusta-tytai darbo tvarkai. Tai reiškia ne tik reikalavimus laiku ateiti į darbą ir pan., bet ir reikalavimą laikytis nustatytų technologinių taisyklių. Vadinasi, vykdydamas savo sutartines funkcijas, darbuotojas nėra sa-varankiškas.

6. Susumavus komentuojamo straipsnio nuostatas, reglamentuojančias darbdavio pareigą suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbą, užtikrinti jam tinkamas darbo sąlygas ir darbuotojo pareigą paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, galima darytiišvadą, kad už darbų organizavimą atsako darbdavys ir jo atstovai(organai). Tuo paaiškinama, kad didesnė atsakomybė už gamybinęar ūkinę riziką tenka darbdaviui (žr. DK 254 str. komentarą).

7. Remiantis komentuojamame straipsnyje apibrėžtais darbo sutarties požymiais, galima konstatuoti, kad darbo sutarties dalykas -tai rūšiniais požymiais apibrėžti darbai arba paslaugos, t. y. susitariama dėl darbo funkcijos, kuri atliekama kitai šaliai vadovaujant,nustatant darbų atlikimo tvarką, darbų (paslaugų) gavėjas užtikrinasaugias ir tinkamas darbo sąlygas, darbai yra atlyginami, taip patgalime darbo sutartį atskirti nuo panašių civilinių sutarčių (rangos,paslaugų, autorinės ir kt.). Tik kruopščiai išanalizavę faktinius santykius ir nustatę, kad jie atitinka visus komentuojamame straipsnyjenumatytus darbo sutarties požymius, galime konstatuoti, kad tokiesantykiai turi būti teisiškai kvalifikuojami ir įforminami kaip darbosutartis. Atskirti darbo sutartį nuo panašių civilinių sutarčių labai

46

XII SKYRIUS. Darbo sutartis 93-94 str.

svarbu, nes asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, įstatymai numato teisių (teisė į kasmetines atostogas, į privalomą valstybinį socialinį draudimą ir 1.1.) ir lengvatų, kurių neturi asmenys, dirban-tys kitais pagrindais. Be to, jeigu faktiniai šalių santykiai atitinka darbo teisinių santykių požymius, bet jie neįforminami darbo sutar-timi, tai bus kvalifikuojama kaip nelegalus darbas (žr. DK 98 str. komentarą) ir darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, leidę dirbti nelegalų darbą, atsakys įstatymų nustatyta tvarka.

STRAIPSNIS Darbo sutarties turinys

1. Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas.

2. Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai,kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo sutartiessąlygos prieštarauja šiam Kodeksui, įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai, taikomos šio Kodekso, įstatymų, norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymosprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai.

1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje darbo sutarties turinys api- ibudinamas kaip jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančiosšalių teises ir pareigas. Darbo teisės literatūroje randame ir kitokįdarbo sutarties turinio apibrėžimą. Darbo sutarties turinys apibrėžiamas kaip jos šalių tarpusavio įsipareigojimai arba, kitaip sakant,šalių teisės ir pareigos sutartyje1. Manytume, kad DK pateiktas darbo sutarties turinio apibrėžimas yra tikslesnis, nes šalių teisės ir pareigos yra ne sutarties, o teisinio santykio, kurį ta sutartis įformina,turinys.

2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi draudžiama dar- 2bo sutarties šalims nustatyti tokias darbo sąlygas, kurios pabloginadarbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Sąvoka „pablogina" yra vertinamoji. Dažnai sunku pasakyti, tam tikras susitarimas pablogino darbuotojo padėtį ar ne. Pavyzdžiui, susitarta, kad darbuotojas dirbs tik naktinėmispamainomis, bet už tai jam bus duodama papildomų poilsio dienų.Todėl, kilus ginčui, šį klausimą galima išspręsti tik kruopščiai išana-

1 TpyflOBoe npaBO POCCHH / OTB. peflaicrophi P. 3. JlHBiinm, K), n. Op-JIOBCKHH. MocKBa: M-HopMa, 1998. P. 102.

47

94-95 str. III DALIS. Individualūs darbo santykiai

lizavus ir įvertinus visas faktines aplinkybes. Ypač daug dėmesio turė-tų būti kreipiama į darbuotojo argumentus, nes pasirašydamas ne-palankią sutartį darbuotojas galėjo būti suklaidintas, pervertino sa-vo galimybes, bijojo, kad gali būti nepriimtas į darbą, ir pan.

3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje kalbama tik apie darbuotojopadėtį pabloginančias sąlygas. Tačiau šalys negali nustatyti ir tokiųsąlygų, kurios prieštarautų imperatyviosioms DK, įstatymų, kitų norminių teisės aktų ir kolektyvinių sutarčių nuostatoms (žr. DK 95 str.4 d. komentarą).

4. Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia darbo ginčųnagrinėjimo organai. Toks ginčas pagal turinį būtų ginčas dėl darbosutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimo (žr. DK 139 str. komentarą).

STRAIPSNIS Darbo sutarties sąlygos

1. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos,struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.

2. Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutartiestermino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.).

3. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimosąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt).

4.Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutartiessąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo, materialinės atsakomybės ir kt.).

1.Komentuojamo straipsnio 1 dalyje išvardytos darbo sutarties sąlygos vadinamos būtinosiomis, kadangi šalims dėl jų nesusitarus laikoma, jog darbo sutartis nesudaryta. Šioje normoje nurodytos bendros sąlygos, būtinos kiekvienai darbo sutarčiai. Tokios sąlygos yradvi - susitarimas dėl darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų.

2.DK vartojami du terminai: „darbovietė" ir „darbo vieta". Kalbine prasme abu jie yra tapatūs, nes pagal žodžių darybos taisyklessudurtinis žodis reiškia tą patį, ką reiškia žodžiai, iš kurių jis yra su-

48

XII SKYRIUS. Darbo sutartis 95 str.

darytas. Pagal DK10 straipsnio 2 dalies nuostatas DK vartojami žo-džiai ir žodžių junginiai turi būti aiškinami pagal jų bendrinę reikš-mę, išskyrus atvejus, kai iš konteksto matyti, kad žodis ar žodžių junginys vartojamas specialia - teisine - prasme. Čia kaip tik ir turime tokį specialų atvejį. DK terminas „darbovietė" vartojamas įvardyti įmonę, įstaigą, organizaciją ar kitokią organizacinę struk-tūrą, kitaip sakant, darbdavį. Terminas „darbo vieta" vartojamas dvejopa prasme. Dažniausiais šiuo terminu įvardijama darbo funk-cijų atlikimo, vykdymo vieta - cechas, baras, skyrius, katedra, ag-regatas ir 1.1. (žr. DK 270 str. 2 d.; 264 str. 2 d. ir kitų straipsnių komentarą). Kartais sąvoka „darbo vieta" suprantama kaip darbuo-tojo pareigos, jo dirbamas darbas. Pavyzdžiui, DK 165 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad darbuotojui kasmetinių atostogų metu palie-kama darbo vieta (pareigos).

Darbovietė darbo sutartyje apibrėžiama nurodant, į kurią įmonę, įstaigą, organizaciją darbuotojas priimamas dirbti arba su kokiu fizi-niu asmeniu jis sudarė darbo sutartį. Kitaip sakant, apibrėžiant dar-bovietę, apibrėžiama kita sutarties šalis - darbdavys. Suprantama, kad to nepadarius, jokia sutartis neįmanoma. Žinoma, kartais tokio darbovietės apibūdinimo sutartyje gali nepakakti. Turbūt nepakak-tų darbo sutartyje nurodyti, kad asmuo priimamas į universitetą pro-fesoriumi, nes būtų neaišku, kuriame fakultete ir kurioje katedroje jis turės dirbti. Tokiais atvejais sąlyga dėl darbovietės turi būti deta-lizuojama, nurodant sutartyje darbuotojo darbo vietą - cechą, barą, skyrių, tarnybą ir pan.

3. Darbo funkcija sutartyje apibrėžiama nurodant profesiją, spe- 3 cialybę, kvalifikaciją, pagal kurią dirbs darbuotojas, arba pareigas. Profesija - tai darbo veiklos sritis, apimanti darbo funkcijos tikslus 4 ir pobūdį (pvz., gydytojas, statybininkas ir pan.). Specialybė yra siau- 5 resnė darbo veiklos pagal tam tikrą profesiją sritis, kuriai reikia specialių žinių ir įgūdžių (pvz., gydytojas chirurgas, mūrininkas, fi-zikos mokytojas ir 1.1.). Kvalifikacija yra darbuotojo pasirengimo 6 tam tikrai specialybei laipsnis. Ji paprastai apibrėžiama kvalifika-cine kategorija (žr. DK 188 str. komentarą), specialiu išsimokslini-mu, pareiginiais laipsniais, vardais ir 1.1. (pvz., mokytojas meto-dininkas, pirmos kategorijos gydytojas chirurgas, mokslų daktaras ir 1.1.). Pareigos - tai darbovietėje pagal galiojančią etatų struktū- 7 ros schemą tarnautojams nustatytas darbas. Darbo funkcijos nu-statymas yra labai svarbi darbo sutarties sąlyga, nes darbdavys ne-turi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi (DK 119 str.).

49

8 4. Tam tikroms darbo sutarties rūšims darbo įstatymuose, norminiuose teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomosir kitos būtinosios sąlygos, kurias sulygsta šalys sudarydamos tokiądarbo sutartį. Pavyzdžiui, jeigu šalys nori sudaryti terminuotą darbosutartį, jos tai turi aptarti sutartyje. Šios rūšies būtinosios darbo sutarties sąlygos skiriasi nuo sąlygų dėl darbovietės ir darbo funkcijostuo, kad nuo jų priklauso ne darbo sutarties galiojimas, o tam tikrosdarbo sutarties rūšies buvimas. Jeigu, pavyzdžiui, sudarant darbo sutartį nebus aptartas jos galiojimo terminas, bus laikoma, kad sudaryta neterminuota sutartis.

9 5. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygtų darbo apmokėjimo sąlygas. Darbo sutarties įstatymo1 8 straipsnyje ši sąlyga buvo priskiriama priebūtinųjų darbo sutarties sąlygų. Kadangi pagal komentuojamostraipsnio 3 dalį reikalaujama, kad dėl darbo apmokėjimo sąlygų būtinai turi būti sulygstama kiekvienoje darbo sutartyje, galima manyti,kad ta sąlyga ir įsigaliojus DK pagal jos teisinę prigimtį ir toliau turėtų būti kvalifikuojama kaip būtinoji. Tokia nuomonė būtų neteisinga. Būtinosios sąlygos yra tokios, dėl kurių nesusitarus laikoma,jog darbo sutartis nesudaryta. Sąlyga dėl darbo apmokėjimo tokianėra. Pirma, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamųįstaigų, įmonių, organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darboapmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka (žr. DK189 str. komentarą). Šioje srityje šalių susitarimams dėl darbo apmokėjimo sąlygų yra labai mažai galimybių. Antra, jeigu darbas atliktas, jis turi būti apmokėtas, nesvarbu, sutartyje buvo aptartos darbo apmokėjimo sąlygos ar nebuvo. Tai yra kiekvieno žmogauskonstitucinė teisė, įtvirtinta Konstitucijos 48 straipsnyje, kuriame pasakyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimąuž darbą. Jeigu dėl darbo apmokėjimo sąlygų nebuvo susitarta ir dėlto vėliau kilo ginčas, toks ginčas gali būti sprendžiamas darbo ginčųnagrinėjimo tvarka. Tai gali būti arba reikalavimas išmokėti negautądarbo užmokestį, arba reikalavimas pašalinti darbo sutarties prieštaravimus įstatymams (žr. DK 139 str. 1 d. komentarą).

10 6. Dažnai kyla klausimas, koks turėtų būti susitarimo dėl darbo apmokėjimo sąlygų turinys? Koks turėtų būti šios sąlygos konkretu-mo laipsnis? Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad su-lygdamos darbo apmokėjimo sąlygas šalys susitaria dėl darbo užmo-

1 Žinios. 1991, Nr. 36-973.

50

XII SKYRIUS. Darbo sutartis

95

str.

kesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt. Darbo sutarties pavyzdinė forma, patvirtinta Vyriausybės 2003 m. sau-sio 28 d. nutarimu Nr. 1151, šią DK normą konkretina. Minėtos pa-vyzdinės darbo sutarties formos 3 punkte pasakyta, kad darbo sutar-tyje reikia nurodyti darbuotojo valandinį tarifinį atlygį, mėnesinę algą, priemokas, priedus ir 1.1. Savo ruožtu norėtume pažymėti, jog sutar-tyje darbo apmokėjimo kriterijus reikia apibrėžti aiškiai ir tiksliai, kad būtų išvengta ginčų ateityje. Kita vertus, perteklinis darbo apmokėji-mo sąlygų detalizavimas gali turėti nepageidaujamų padarinių. Pa-vyzdžiui, jeigu sutartyje bus numatyti konkretūs (litais) priemokų, priedų, premijų dydžiai, tai, pasikeitus norminiams teisės aktams ar kolektyvinei sutarčiai, atsiras techninių sunkumų, nes gali tekti keisti daug individualių darbo sutarčių. Be to, darbdavys gali būti įtrauktas j darbo ginčų maratoną.

7.Apibendrinant darbo apmokėjimo sąlygų komentarą galima konstatuoti, kad ši sąlyga negali būti priskiriama nei prie būtinųjų, neiprie papildomų darbo sutarties sąlygų. Ji turi savarankišką (suigene-ris) teisinę prigimtį ir todėl Kodeksas nustato ypatingą šios sąlygosnustatymo ir keitimo tvarką (žr. DK 120 str. 3 d. komentarą).

8.Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi šalims leidžiama 11sulygti ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų (išbandymo, profesijų jungimo, materialinės atsakomybės ir kt.). Tokios sąlygos nėra būtinos, kaddarbo sutartis galiotų. Tačiau jeigu dėl jų susitarta, tai ir būtinosios, irpapildomos sąlygos yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims.

9.Šalys gali sulygti tik dėl tokių darbo sutarties sąlygų, kurias nustatyti nedraudžia įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinėsutartis. Šios normos negalima suprasti siaurinamai - draudžiamosiomis normomis laikyti tik tokias normas, kurios norminiuose teisės aktuose suformuluotos neigiamaisiais sakiniais (neleidžiama, draudžiama ir pan.). Mūsų nuomone, šalys susitarimu negali pakeisti jokiųdarbo sąlygų, nustatytų įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje sutartyje, išskyrus atvejus, kai tie norminiaiteisės aktai leidžia tai daryti (žr., pvz., DK 128 str. 3 d.; 141 str. 1 d.komentarą). Be to, pagal DK 94 straipsnio 2 dalį šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti suta, kurią nustato norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja įstatymui, kitiems norminiams teisėsaktams arba kolektyvinei sutarčiai, taikomos DK, įstatymų, norminių

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 115 „Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 11-412.

51

teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. Pavyzdžiui, komen-tuojamo straipsnio 4 dalyje tarp galimų papildomų darbo sutarties sąlygų minimas šalių susitarimas dėl materialinės atsakomybės. Vi-siškos materialinės atsakomybės sutarčių sudarymo tvarką nustato DK 256 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visiškos ma-terialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaryta su darbuotojais, kurie dirba darbus arba eina pareigas, įtrauktas į sąrašą, nustatomą kolektyvinėje sutartyje. Vadinasi, jeigu darbuotojo pareigos į tokį sąrašą įtrauktos, sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės su juo gali būti sudaryta, bet šalys gali tokios sutarties ir nesudaryti. Tačiau jeigu įmonėje tokio sąrašo nėra arba jis patvirtintas nesilai-kant DK 256 straipsnio 1 dalies nustatytos tvarkos, bet sudarant dar-bo sutartis į jas įtraukiama papildoma sąlyga dėl visiškos materiali-nės atsakomybės, tai tokia sąlyga turėtų būti pripažįstama prieštaraujančia DK 256 straipsnio 1 daliai, 94 straipsnio 2 daliai ir 95 straipsnio 4 daliai.

10. Komentuojamo straipsnio 4 dalies reikalavimas sudarant dar-bo sutartį nepažeisti teisės normų liečia ne tik papildomas, bet ir visas darbo sutarties sąlygas. Pavyzdžiui, negalima priimti į darbą asmens, jeigu jam eiti tam tikras pareigas neleidžia norminiai teisės aktai, sulygti darbo užmokestį, mažesnį už Vyriausybės nustatytus minimalius dydžius, ir 1.1.

STRAIPSNIS Garantijos priimant į darbą

1. Draudžiama atsisakyti priimti į darbą:1) šio Kodekso 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytais motyvais;2) jeigu yra raštiškas darbdavių susitarimas dėl darbuotojo perkėli

mo į kitą darbovietę;3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.2. Atsisakymas priimti į darbą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais at

vejais gali būti ne vėliau kaip per vieną mėnesį ginčijamas teisme.3. Teismui nustačius, kad atsisakymas priimti į darbą yra neteisėtas,

darbdavys teismo sprendimu įpareigojamas priimti šį asmenį į darbą iruž laiką nuo atsisakymo priimti į darbą dienos iki teismo sprendimoįvykdymo dienos sumokėti jam minimaliojo darbo užmokesčio dydžiokompensaciją.

1. Dėl šio straipsnio 1 dalies 1 punkto žr. DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto komentarą.


2. Svarstant darbuotojo perkėlimo į kitą įmonę darbdavių susitari- imu klausimą, reikia turėti galvoje, kad pagal DK 120 straipsnio 2 dalįtoks perkėlimas leidžiamas tik esant išankstiniam rašytiniam darbuotojo sutikimui. Taigi šiuo atveju reikia ne dvišalio, o trišalio susitarimo - dviejų darbdavių ir darbuotojo. Toks susitarimas paprastaiturėtų būti įforminamas darbo sutarties nutraukimu šalių susitarimu (žr. DK 125 str. komentarą) ir naujos sutarties sudarymu. Taisatvejais, kai darbdavys nesikeičia, pavyzdžiui, perkeliama į įmonėsfilialą, esantį kitoje vietovėje, tai įforminama kaip perkėlimas į kitąvietovę ir panašiai (plačiau žr. DK 120 str. 2 d. komentarą).

3. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 3 punkte sakoma, kad drau- 2džiama atsisakyti priimti į darbą kitais įstatymų numatytais atvejais.Tai reiškia, pirma, kad tokie apribojimai negali būti nustatyti žemesnės teisinės galios aktais (Vyriausybės nutarimais, kolektyvinėmissutartimis ir pan.). Antra, ir įstatymų nustatyti apribojimai neturi 3prieštarauti DK principams (žr. DK 11 str. komentarą). Teisiniųapribojimų priimant į darbą nereikia painioti su tam tikrais teisėtais reikalavimais, kuriuos turi atitikti asmuo, pretenduojantis eititam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą. Pavyzdžiui, asmuonorėdamas dirbti tam tikrą darbą, susijusį su gyventojų aptarnavimu, turi reikiamu lygiu mokėti valstybinę kalbą, vairuotoju gali būtipriimtas tik tas, kuris turi reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, ir t. t.

4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsisakymas 4priimti į darbą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais gali būti nevėliau kaip per vieną mėnesį ginčijamas teisme. DK 295 straipsnio2 dalyje ir 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse ginčai dėl neteisėto atsisaky-mo priimti į darbą neįvardijami tarp tų ginčų, kurie žinybingi tiesiog teismui (nesikreipiant į darbo ginčų komisiją). Šiuo atveju reikėtų vadovautis DK 295 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kuriame numatyta, kad tiesiog teismui žinybingi ne tik tie darbo ginčai, kurie išvardyti to straipsnio 2 dalyje, bet ir kiti, jeigu tai numato įstatymai.

Komentuojamoje normoje pasakyta, kad neteisėtą atsisakymą pri-imti į darbą galima ginčyti teisme ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Tačiau šioje normoje neapibrėžta to termino skaičiavimo pradžia. Pagal analogiją šiuo atveju būtų galima vadovautis viena iš dviejų taisyklių. DK 297 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginčuose dėl dar-bo sutarties pakeitimo, nutraukimo ir pan. darbuotojas turi teisę kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavi-mo dienos. DK 296 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas gali kreip-tis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos, kai suži-

53

nojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad aptariamu atveju artimesnė taisyklė, numatyta DK 297 straipsnio 1 dalyje, nes kalbama apie kreipimosi į teismą termi-nus. Tačiau kažin ar atsiras vadovas, kuris raštu praneštų norinčiam įsidarbinti asmeniui neteisėtą atsisakymo priimti į darbą priežastį. Todėl, manytume, šiuo atveju reikėtų vadovautis DK 296 straipsnio taisykle, t. y. asmuo turi teisę kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės.

5. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalį, teismui nustačius, kad atsisakymas priimti į darbą yra neteisėtas, darbdavys teismo spren-dimu įpareigojamas asmenį priimti į darbą ir už laiką nuo atsisaky-mo priimti į darbą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sumokėti jam minimalaus darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (apie išmokas iki teismo sprendimo įvykdymo žr. DK 297 str. ko-mentarą).

y / STRAIPSNISPriėmimo į darbą apribojimai

1. Priėmimo į darbą apribojimus gali nustatyti tik įstatymai.2. Draudžiama eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybės ir savivaldy

bės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje asmenims, kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, broliai,seserys ir jų vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, jų sutuoktiniai ir jų vaikai, taip pat sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ir jų vaikai),jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumukitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Išimtis iš šios taisyklės galinustatyti Vyriausybė.

3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tarnautojams, kuriųtarnybą reglamentuoja valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai.

1. Priėmimo į darbą apribojimus neleidžiama nustatyti žemesnėsnei įstatymas teisinės galios aktais. Tokie apribojimai negali būti nustatyti kolektyvinėje sutartyje. Kaip minėjome DK 96 straipsnio komentaro 3 punkte, teisinių apribojimų priimant į darbą nereikia painioti su reikalavimais (kvalifikacijos, sveikatos ir pan.), kuriuos turiatitikti asmuo, pretenduojantis eiti tam tikras pareigas arba dirbtitam tikrą darbą.

2. Komentuojamame straipsnyje numatomas tik vienas - giminaičių tarnybos toje pačioje darbovietėje - apribojimas. Apribojimus,numatytus komentuojamo straipsnio 2 dalyje, galima taikyti tik ta-

54


da, kai yra visos sąlygos, nustatytos toje normoje. Pirma, jie taikomi tik tiems darbuotojams, kurie priklauso tarnautojų kategorijai, o ne darbuotojų ar aptarnaujančio personalo. „Tarnautojo" sąvokos ko-mentuojamo straipsnio 2 dalies prasme nereikia painioti su „valsty-bės tarnautojo" sąvoka, vartojama Valstybės tarnybos įstatyme1. Pa-gal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktą valstybės tarnautojas yra asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atlie-kantis viešojo administravimo veiklą. Valstybės tarnautojais laikomi tik tie valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tarnaujantys asmenys, kurie eina pareigas, įtrauktas į Valstybės tarnybos įstaty-mo 8 straipsnio nustatyta tvarka patvirtintus valstybės tarnautojų pa-reigybių sąrašus. Jiems komentuojamo straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos -jų tarnybą reglamentuoja valstybės tarnybos santykius reguliuojantys įstatymai. Visi kiti valstybės ir savivaldybių instituci-jose dirbantys asmenys pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straips-nio 3 dalies 9 punktą yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Tačiau jų darbo funkcijos turinys gali būti nevienodas: vieni atlieka fizinio pobūdžio darbus ar teikia paslaugas (santechnikai, valytojai ir kt.) - tai darbuotojai, priskiriami darbininkų ar aptarnaujančiojo personalo kategorijai; kiti - organizuoja darbininkų darbą, rengia technines užduotis, projektus, paskirsto ir prižiūri darbus ir kt. (meist-rai, ūkinių-techninių padalinių vadovai) - tai valstybės ir savivaldy-. bių institucijų tarnautojai, nepriskirti prie valstybės tarnautojų kate-gorijos, kuriems gali būti taikomi komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyti priėmimo į darbą apribojimai.

Antra, tarnautojų tarnyba kartu vienoje organizacijoje, o ne vienoje žinyboje turi būti susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba vieno teise kontroliuoti kitą. Antai organizacijos vadovas va-dovauja visiems tos organizacijos darbuotojams, tačiau tiesiogiai jam pavaldūs tik struktūrinių padalinių ir tarnybų vadovai. Organizaci-jos funkcinių padalinių (techninės kontrolės, darbų saugos, tiekimo, realizavimo ir pan.) viršininkai arba vyresnieji specialistai, vadovau-dami visai darbovietės veiklai atitinkamoje srityje ir ją kontroliuo-dami, tiesiogiai vadovauja tik atitinkamų tarnybų darbuotojams.

Trečia, dirbti vienoje organizacijoje ir eiti komentuojamo straips-nio 2 dalyje nurodytas pareigas draudžiama ne apskritai bet kokiems giminaičiams ir svainiams, o tik artimiesiems, kurie išvardyti toje normoje: tėvams, įtėviams, broliams, seserims ir jų vaikams, sene-liams, sutuoktiniams, vaikams, įvaikiams, jų sutuoktiniams ir jų vai-kams, taip pat sutuoktinių tėvams, broliams, seserims ir jų vaikams.

1 Žinios. 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708.

55

97-98 str.

III DALIS. Individualūs darbo santykiai

3 3. Komentuojamos normos išimtis gali nustatyti Vyriausybė. Da-bar galioja dar 1996 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriau-sybės nutarimu Nr. 901 „Dėl tarnautojų, kuriems netaikomas gi-minaičių darbo apribojimas eiti pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės (vietos savivaldybės) įmo-nėje, įstaigoje, organizacijoje, sąrašo patvirtinimo"1 patvirtintas są-rašas tarnautojų, kuriems netaikomi komentuojamo straipsnio 2 da-lyje nustatyti apribojimai. Remiantis minėto nutarimo nuostatomis, giminaičių darbo apribojimai netaikomi: 1) darbuotojams, einan-tiems renkamas pareigas; 2) sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams; 3) farmacijos bei viduriniajam ir jaunesniajam medicinos persona-lui, dirbančiam kaimo vietovėse; 4) švietimo sistemos įstaigų pe-dagoginiams darbuotojams; 5) bibliografams ir bibliotekininkams; 6) aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų ir žemės ūkio mokyklų peda-gogams; 7) Valstybinės miškų tarnybos vadovaujantiems darbuo-tojams ir specialistams, dirbantiems kaime; 8) Valstybinės hidro-meteorologijos tarnybos darbuotojams; 9) valstybinių geologinių tarnybų darbuotojams.

STRAIPSNIS Nelegalus darbas

1. Nelegaliu darbu laikomas darbas:1) esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties po

žymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties;2) dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesi

laikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.2. Nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos (talkos) ir savanoriški darbai.

Jų sąlygas ir atlikimo tvarką nustato Vyriausybė.3. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsa

ko įstatymų nustatyta tvarka.

l 1. DK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte iš esmės kitaip formuluoja -ma nelegalaus darbo samprata, negu iki tol galiojusiuose įstatymuo-se. Pagal Darbo sutarties įstatymo2 3 straipsnio 2 dalį kiekvienas dar-bas, dirbamas kito asmens naudai, turėjo būti įforminamas darbo sutartimi, išskyrus atvejus, kada darbas atliekamas pagal autorinę sutartį arba turint verslo liudijimą. Taigi Darbo sutarties įstatymas


56

XII SKYRIUS. Darbo sutartis 98

nustatė tik tris darbo panaudojimo teisines formas: darbo sutartį, autorinę sutartį, darbą turint verslo liudijimą. Tuo tarpu CK (tiek ankstesnysis, tiek dabar galiojantis) numato daug daugiau darbo pa-naudojimo teisinių formų (ranga, pavedimas, medicinos paslaugų teikimas, vežimo sutartys ir 1.1.). Taip buvo sukurta Darbo sutarties įstatymo ir CK kolizija. Maža to, atsirado net Darbo sutarties įstaty-mo 3 straipsnio 1 dalies ir to paties straipsnio 2 dalies kolizija. Šio straipsnio 1 dalyje buvo numatyti darbo sutarties požymiai, o 2 da-lyje konstatuota, kad tie požymiai praktiškai jokios reikšmės neturi. DK 98 straipsnis tą koliziją pašalino. Komentuojamo straipsnio 1 da-lies 1 punkte aiškiai pasakyta, kad nelegaliu darbu gali būti laiko-mas tik toks darbas, kuris atitinka DK 93 straipsnyje numatytus po-žymius (žr.." DK 93 str. komentarą). Vadinasi, iškilus klausimui, dirbama legaliai ar nelegaliai, jį reikės spręsti pagal faktinį santykių pobūdį, išnagrinėti ir įvertinti visas aplinkybes, kontrahentų įsipa-reigojimus, o ne vien remtis tam tikrais formaliais požymiais - yra rašytinė darbo sutartis ar jos nėra. Taigi, kitaip negu buvo numatyta Darbo sutarties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir 171 straipsnyje, ra-šytinė darbo sutartis yra ne pagrindinis, o išvestinis nelegalaus dar-bo požymis. Tik atsakius į pagrindinį klausimą - kokios teisinės pri-gimties yra faktiniai santykiai, atsiradę tarp ginčijamo visuomeninio santykio subjektų, bus galima pasakyti, ar tuos santykius reikėjo įfor-minti darbo sutartimi. .^

Nelegalaus darbo problemos nereikėtų painioti su valstybės mo-kesčių klausimais. Visi asmenys privalo mokėti valstybės nustaty-tus mokesčius, nesvarbu, kokia teisine forma (autorinis honoraras, atlyginimas už darbą pagal rangos sutartis ir 1.1.) jie gauna tam tikras pajamas. Tačiau mokesčių ir kitokių privalomų įmokų ar rin-kliavų surinkimas yra mokesčių administravimo, o ne darbo teisės problema.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta impera- 2tyvi taisyklė, kad nelegaliu yra laikomas darbas, dirbamas užsieniovalstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Tokia tvarka patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 621 (plačiauapie užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės įsidarbinimo tvarką žr.DK XI skyriaus komentarą).

3. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį nelegaliu darbu nelaiko- 3mi pagalbos (talkos) ir savanoriški darbai.

1 Žinios. 2000, Nr. 48-1399.

57

Pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygas ir tvarką reguliuoja Vy-riausybės 2001 m. gruodžio lld. nutarimas Nr. 15001. Pagal šiuo nu-tarimu patvirtintą Pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygas ir tvarką talka yra fizinių asmenų telktinė tarpusavio pagalba žemės ir namų ūkio darbams dirbti, atliekama nemokamai (talkininkai gali būti mai-tinami ir apgyvendinami pas asmenį, kurio naudai atliekami šie dar-bai). Be to, numatyta, kad kiekvieno talkininko pagalbos (talkos) darbų trukmė negali būti ilgesnė kaip trys dienos iš eilės. Toks griež-tas valstybinis talkų reglamentavimas, mūsų galva, neatitinka lietu-viškų talkų tradicijų ir vargu ar gali būti logiškai pamatuotas. Kodėl parduotuvės savininkas, kuris keliasi į naujas patalpas, negali pasi-kviesti kaimynų, draugų padėti perkraustyti įrangą ir prekes? Kiek-vienas, gyvenęs kaime, žino, kad nešienaujama vidurdienį, niekas bulvių nekasa ir javų nekerta lietui lyjant ir 1.1. Kaip tada skaičiuoti tas „tris dienas iš eilės" ir kas jas skaičiuos? Atrodo, kad paminėtos taisyklės yra aiškiai perteklinės.

Savanoriškų darbų atlikimo sąlygos ir tvarka patvirtinta Vyriausy-bės 2001 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 15II2. Pagal šį norminį tei-sės aktą savanoriški darbai yra tokie, kurie atliekami laisva valia pa-ramos tikslais, numatytais Labdaros ir paramos įstatyme3, ir už juos neimamas atlygis. Su savanoriais gali būti sudaroma rašytinė sava-noriškų darbų atlikimo sutartis pagal pavyzdinę formą, sutartyje ga-li būti susitariama dėl išlaidų (kelionės, nakvynės ir kt.), patirtų dir-bant šiuos darbus, kompensavimo ir kitų tų darbų atlikimo sąlygų. Savanoriškų darbų organizatoriai gali būti juridiniai asmenys, galin-tys pagal Labdaros ir paramos įstatymą būti paramos gavėjais, taip pat politinės partijos ir organizacijos bei profesinės sąjungos. Sava-noriškus darbus gali dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti Lie-tuvos teritorijoje teisėtai esantys asmenys. Savanoriškų darbų orga-nizatoriaus ir savanorio santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai.

4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustaty-ta tvarka. Pagal ATPK 413 straipsnį nelegalus darbas darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims užtraukia baudą už kiekvieną nelegaliai dir-

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio lld. nutarimas Nr. 1500„Dėl Pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo" // Žinios.2001, Nr. 105-3759.

2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 1511„Dėl Savanoriškų darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 2001,Nr. 106-3801.

3 Žinios. 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818.

58


bantį asmenį nuo 3 000 litų iki 10 000 litų, o asmenims, baustiems ad-ministracine bauda už šį nusižengimą, - nuo 10 000 litų iki 20 000 litų. Darbuotojų atsakomybė už nelegalų darbą DK nenumatyta.

STRAIPSNIS Darbo sutarties sudarymas

1. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis).

2. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą.Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartįpasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitaslieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbosutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliaukaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantįdokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančiomsinstitucijoms tvarką nustato Vyriausybė.

3. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzemplioriųir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

4. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.

5. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesutarė kitaip.

1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį darbo sutartis yra kon- isensuali, t. y. laikoma sudaryta tada, kai šalys susitarė dėl sutartiessąlygų, numatytų DK 95 straipsnyje.

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis 2turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. DK įvairiuose iša i šk in imuose i r paai šk in imuose yra samprotavimų, kad DK99 straipsnio 1 dalis prieštarauja ar nesuderinta su 99 straipsnio 2 dalimi. Pasitaiko ir kategoriškų teiginių: kol darbo sutarties tekstas nepasirašytas - sutarties nėra.

59

Manytume, kad tokiais atvejais painiojami du dalykai - sutarties sudarymas ir jos formos klausimai. Pagal sutarčių teoriją ir praktiką, pavyzdžiui, pagal CK 1.93 straipsnį, sutarties formos nesilaikymas toli gražu ne visada reiškia jos negaliojimą. Dažniausiai sutarties for-mos pažeidimai apsunkina sandorio įrodinėjimą. DK apskritai ne-numato darbo sutarties negaliojimo. Tai suprantama, nes darbo san-tykių neįmanoma restitucija, t. y. santykių dalyvių grąžinimas į iki sandorio buvusią padėtį - atlikto darbo sugrąžinti neįmanoma. To-dėl pagal DK 139 straipsnį leidžiama pašalinti sutarties sąlygas, prieš-taraujančias įstatymams, o ne pripažinti visą sutartį negaliojančia (žr. DK 139 str. komentarą).

Komentuojamo straipsnio 3 dalyje aiškiai apibrėžiama atsakomy-bė už darbo sutarties formos nesilaikymą. Už tai atsako darbdavys. Darbdavio atsakomybę nustato ATPK (žr. DK 98 str. komentarą).

Žinoma, kai nėra rašytinės darbo sutarties, visada gali būti ginčų, ar tokia sutartis apskritai buvo. Pirmiausia iškils klausimas, koks tai gin-čas: dėl darbo sutarties sudarymo, jos vykdymo ar nutraukimo. Ma-tyt, kad tai bus ginčas dėl darbo sutarties sudarymo, iš kurio gali iš-plaukti papildomų reikalavimų dėl darbo sutarties vykdymo. Įrodymai, kad darbo sutartis buvo sudaryta, gali būti visos CPK leidžiamos įro-dinėjimo priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai (pvz., darbovietės administratoriaus rezoliucijos ant asmens prašymų ir 1.1.). Labai svarbus įrodymas, kad darbo sutartis buvo sudaryta, bus faktas, jog asmeniui faktiškai buvo leista dirbti, nes pagal komentuojamą nor-mą kategoriškai draudžiama leisti asmeniui dirbti nesudarius su juo darbo sutarties. Pagal analogiją su DK 96 straipsnio 2 ir 3 dalimis toks ginčas turėtų būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme1. Teismui nustačius, kad darbo sutartis buvo sudaryta, o darbdavys neteisėtai neduoda dar-buotojui darbo, teismo sprendimu darbdavys turėtų būti įpareigoja-mas įforminti darbo sutartį komentuojamo straipsnio 2 dalyje nusta-tytu būdu ir už laiką, per kurį darbuotojui neduota darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti darbuotojui minimalaus mėne-sinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

Darbo sutarties pavyzdinė forma patvirtinta Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 „Dėl darbo sutarties pavyzdinės for-mos patvirtinimo"2. Tai reiškia, kad ji yra to norminio teisės akto

1 Tais atvejais, kai asmeniui buvo leista dirbti, jis gali pasinaudoti ir kita galimybe - kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kuri turi pakankamai teisinių galimybių priversti darbdavį vykdyti savo įsipareigojimus (žr. DK 98 str. komentarą).

2 Žinios. 2003, Nr. 11-412.

60


integralioji dalis. Vadinasi, sudarant individualias darbo sutartis, rei-kia jose būtinai aptarti visus sutarties elementus, numatytus pavyz-dinėje darbo sutarties formoje. Tačiau šalys yra laisvos sutartyje su-lygti ir dėl kitokių sąlygų, jeigu tik tokie susitarimai neprieštarauja galiojančiai teisei.

Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir dar- 6 buotojas. Retai, bet yra buvę atvejų, kai darbo sutartį pasirašė ne-įgaliotas administracijos atstovas. Koks tokios sutarties likimas? Va-dovaudamiesi komentuojamo straipsnio 3 dalimi, pagal kurią už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, manytume, kad tokios sutarties trūkumai gali būti pašalinti įstatymo nustatyta tvarka arba sutartis gali būti nutraukta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Iš tikrųjų čia yra ne darbdavio ir darbuotojo, o darbdavio ir jo formuojamos darbovietės administracijos problema. Darbuotojas neturi galimybės kontroliuoti administracijos veiksmų ir todėl negali už juos atsakyti.

Darbo sutartis jos sudarymo dieną turi būti įregistruojama Darbo 7 sutarčių registravimo žurnale. Darbo sutarčių registravimo taisykles Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 503 „Dėl Darbo sutarčių registravimo taisyklių, dar-buotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos patvirtinimo"1. Šiuo nutarimu patvirtinta ir Darbo sutarčių registravimo žurnalo pa-vyzdinė forma. Taisyklės numato, kad registruoti darbo sutartis re-gistracijos žurnale privalo visi darbdaviai, esantys Lietuvos Respub-likoje, taip pat darbdaviai, esantys už Lietuvos ribų, bet priklausantys Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Toks registravimo žurnalas ne-privalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Registravimo žurnale įrašai daromi iš eilės pagal darbo sutarčių sudarymo datas. Taisymai ir braukymai žurnale negalimi. Jeigu padaromas klaidingas įrašas, po jo naujoje eilutėje rašomi žo-džiai: „Įrašas Nr... negalioja", tada įrašomas naujas eilės numeris ir teisingai užpildomos visos skiltys. Užpildžius visus žurnalo pusla-pius darbo sutartys registruojamos kitame registravimo žurnale. Jame pirmiausiai įrašomas žodis „Tęsinys", tada iš eilės registruojamos darbo sutartys. Įmonių sujungimo, prijungimo, padalijimo ir išdalijimo atvejais registravimo žurnalai kartu su darbo sutartimis perduodami įmonėms, kurioms pereina reorganizuojamų įmonių tei-sės ir pareigos. Įmonių išdalijimo ar padalijimo atvejais darbo sutar-

1 Žinios. 2003, Nr. 40-1882.

61

rys perrašomos į įmonių, kurioms perėjo reorganizuotų juridinių as-menų teisės ir pareigos, darbo sutarčių registravimo žurnalus. Re-gistravimo žurnalus, tvarkytus iki įmonių reorganizavimo, saugo darb-daviai, jie tarpusavyje susitaria, kam lieka žurnalo originalas, o kam kopija. Įmonių sujungimo ir prijungimo atvejais darbo sutarčių, su-darytų iki įmonių reorganizavimo, perrašyti į jų teises ir pareigas perėmusių įmonių darbo sutarčių registravimo žurnalus nereikia. Pa-sikeitus įmonės pavaldumui, steigėjui ar pavadinimui, registravimo žurnale įrašomas naujas įmonės pavadinimas ir jame toliau regist-ruojamos darbo sutartys. Įmonę likviduojant registravimo žurnalai perduodami tai įstaigai, kurios reguliavimo sričiai ji priklausė, o jei tokios įstaigos nėra, - savivaldos institucijų archyvams.

8 Darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Vienas pasirašy-9 tas egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Ne

vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutartiesegzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą - darbo pažymėjimą. Darbo pažymėjimo formą, jo išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė minėtu2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 503 „Dėl Darbo sutarčių registravimo taisyklių, darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijomstvarkos patvirtinimo"1. Darbo pažymėjimą darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio (darbo tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje. Darbuotojas, praradęs darbo pažymėjimą, apie taituri pranešti darbdaviui ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Darbdavysišduoda naują darbo pažymėjimą. Darbuotojas privalo atlyginti naujopažymėjimo gamybos išlaidas, išskyrus tuos atvejus, kai pažymėjimas prarastas ne dėl jo kaltės. Už darbdavio nustatytos darbo pažymėjimo nešiojimosi ar laikymo darbo metu pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos pažeidimus darbuotojas gali būtitraukiamas drausminėn atsakomybėn.

10 3. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalį darbdavys atsako už tin-kamą darbo sutarties sudarymą ir priėmimo į darbą tvarkos laiky-mąsi. Darbdavio įgalioti atstovai už įstatymų nustatytos tvarkos pa-žeidimus gali būti traukiami drausminėn atsakomybėn. Be to, pagal ATPK 411 straipsnį darbo įstatymų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 litų iki 5 000 litų. Tie patys asmenys gali būti traukiami administracinėn atsakomy-

' Žinios. 2003, Nr. 40-1822.

62


bėn už nelegalų darbą pagal ATPK 413 straipsnį (žr. DK 98 str. ko-mentarą).

4. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, sudarydamas dar- iibo sutartį darbdavys privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį sujo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos tai-syklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Šis reikalavimas išplaukia iš Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 91/533/EEB „Dėl darbdavio pareigos informuoti darbuo-tojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas"1.

Žinoma, tinkamai informuoti darbuotoją apie jo būsimo darbo sąlygas labai svarbu. Viena vertus, tik būdamas gerai informuotas, darbuotojas gali priimti tinkamą sprendimą, kita vertus, tokia infor-macija yra svarbi užkarda galimiems darbo ginčams. Problema kita -kaip šį įstatymo reikalavimą įgyvendinti. Pirma, pagal įstatymą darbo sutarties pasirašymo metu reikalaujama pateikti labai daug medžia-gos (kolektyvinę sutartį, darbo tvarkos taisykles ir 1.1.). Kažin ar atsi-ras daug asmenų, norinčių tą medžiagą išstudijuoti. Antra, DK nereg-lamentuojama, kokiu būdu minėta informacija turi būti pateikiama darbuotojui ir kaip tai įforminama. Būtų galima pasiūlyti vieną pro-blemos sprendimo variantą. Manykime, kad darbdavys galėtų parengti darbuotojo atmintinę ir joje būtų koncentruota informacija, kurią darb-davys pagal komentuojamo straipsnio 4 dalį privalo pateikti asmeniui sudarydamas su juo darbo sutartį. Tokios atmintinės galėtų būti dife-rencijuotos, numatant tam tikros profesijos, specialybės ar pareigų darbo sąlygų ypatybes. Jeigu tokia atmintinė būtų įteikta pasirašyti-nai darbuotojui sudarant darbo sutartį, manytume, kad darbdavys ko-mentuojamoje nuostatoje numatytą pareigą būtų įvykdęs tinkamai.

5.Darbo sutarties sudarymo momento nereikia painioti su darbo 12pradžia. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutartiessudarymo dieną, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Vadinasi, šalys gali susitarti, kad asmuo pradeda dirbti tuoj pat po sutarties sudarymo (taineatleidžia darbdavio nuo pareigų, nurodytų komentuojamo straipsnio 2 dalyje) arba po tam tikro laikotarpio, pavyzdžiui, po mėnesio.

6. Pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos tai- 13sykles, patvirtintas Vyriausybės 1995 m. birželio 5 d. nutarimuNr. 7822, darbdavys, priėmęs asmenį į darbą, tą pačią dieną privalo

1 OJ, 1991, L 288.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 782 „Dėl

Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių patvirtinimo" // Žinios. 1995, Nr. 48-1172.

63

pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenis apie priimtąjį. Pranešimo formą ir pateikimo tvar-ką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

lUU STRAIPSNIS Darbo sutarties prielaidos

Darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti, kad į tam tikras pareigas skiriama konkurso, rinkimų būdu arba išlaikius kvalifikacinius egzaminus.

Darbo sutarties prielaidos - tam tikri papildomi reikalavimai pri-imant į darbą. Tokiais atvejais darbo teisinio santykio atsiradimo pa-grindas yra sudėtingas juridinis faktas -juridinė sudėtis, į kurią įeina darbo sutarties sudarymo prielaidos (konkursas, rinkimai, kvalifika-ciniai egzaminai) ir pati darbo sutartis. Papildomus reikalavimus pri-imant į darbą gali nustatyti darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinės sutartys. Komentuojamame straipsnyje minimų darbo sutarties sudarymo prielaidų nereikia painioti su priimamo į darbą asmens individualių, profesinių ir kitokių dalykinių savybių vertini-mu, kurį atlieka darbdavys arba jo įgaliotas atstovas. Tuo tarpu ko-mentuojamo straipsnio nuostatos reglamentuoja bendro pobūdžio, t. y. norminius, reikalavimus tam tikros kategorijos darbuotojams.

XUX STRAIPSNIS Konkursas

1. Konkurso būdu gali būti skiriama į vadovaujančiųjų darbuotojų irspecialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys,turinys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, medicinos ar kiti reikalavimai.

2. Konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybiųįmonėse tvarką nustato Vyriausybė. Kitose darbovietėse konkursiniųpareigų sąrašus ir konkursų nuostatus tvirtina darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę.

3. Į pareigas, įtrauktas į konkursinių pareigų sąrašą, konkursų nuostatuose nustatytais atvejais iki konkurso asmuo gali būti priimamaspagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgesniam negu vienerių metųlaikui.

i 1. Konkursas yra paplitęs asmens profesinių, dalykinių ir asmeni-nių savybių, reikalingų eiti tam tikras pareigas, patikrinimo būdas,

64


kai tokį patikrinimą atlieka nustatyta tvarka sudaryta specialistų kon-kurso organizacinė komisija, vadovaudamasi konkurso nuostatais. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta principinė taisyklė, kad konkursu gali būti skiriama į vadovaujančių darbuotojų ir specialis-tų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias gali eiti asmenys, turin-tys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fizi-niai, medicinos ar kiti reikalavimai (pvz., artisto, televizijos laidų vedėjo, trenerio ir pan.). Ar asmuo atitinka tam tikrai profesijai ar pareigoms nustatytus standartus, paprastai nustato reikiamos sri-ties specialistų komisija (pvz., medicinos). Konkurso komisijos už-davinys yra šiek tiek kitoks - iš pretendentų, atitinkančių minėtus standartus, išrinkti geriausią.

2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi, konkursinių pa-reigų sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse tvarką nu-stato Vyriausybė. Tai ji padarė 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1987 „Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonė-se sąrašo nustatymo ir Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursi-nių pareigų sąrašą, organizavimo valstybės ir savivaldybių įmonėse tvarkos patvirtinimo"1.

Šiuo nutarimu nustatytas konkursinių pareigų valstybės ir savival-dybių įmonėse sąrašas. Tai: 1) įmonės vadovas; 2) įmonės vyriausia-sis buhalteris (buhalteris), o jeigu įmonės buhalterinę apskaitą tvar-ko įmonės apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys), - apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovas; 3) kitos įmonės administ-racijos darbuotojų pareigos, jeigu jas nustato įmonės steigėjas; 4) ki-tos pareigos, jeigu jas nustato įmonė.

Nuostatos, paminėtos sąrašo 3 punkte, o ypač 4 punkte, kelia abe-jonių. Kaip matome, Vyriausybė dalį savo įgaliojimų delegavo vals-tybės ir savivaldybių įmonių steigėjams ir net pačioms įmonėms. Tuo tarpu DK 101 straipsnio 2 dalyje tokio kompetencijos delegavimo nenumatyta. Vyriausybė, suteikdama įmonėms (tiksliau - įmonių va-dovams) į konkursinių pareigų sąrašą įtraukti „kitas pareigas", kar-tu savo pačios patvirtintą sąrašą padarė nereikšmingą.

Pagal šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintos Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo valstybės ir savivaldybių įmonėse tvarkos 2 punktą sprendimą skelbti konkursą priima: įmonės steigėjas, kai skelbiamas konkursas eiti įmonės va-dovo pareigas; įmonė - kai skelbiamas konkursas eiti kitas pareigas. Konkursas skelbiamas „Valstybės žinių" priede „Informaciniai pra-

1 Žinios. 2002, Nr. 120-5419.

65

nešimai" ir Lietuvos Respublikos dienraštyje - eiti valstybės įmonės vadovo pareigas; „Valstybės žinių" priede „Informaciniai praneši-mai" ir vietos spaudoje - eiti savivaldybės įmonės vadovo pareigas; leidinyje, kuriame skelbiama vieša įmonės informacija, — eiti kitas pareigas. Pretendentas per skelbime nurodytą terminą privalo pa-teikti organizuojančios konkursą organizacijos už personalo tvarky-mą atsakingai tarnybai Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursi-nių pareigų sąrašą, organizavimo valstybės ir savivaldybių įmonėse tvarkos 7 punkte išvardytus dokumentus. Priėmusi dokumentus per-sonalo tarnyba pretendento anketoje pažymi, ar pretendentas ati-tinka konkurso skelbime nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Per-sonalo tarnyba, įvertinusi gautus dokumentus, per dvidešimt kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo registruotu laišku iš-siunčia pretendentui pranešimą apie leidimą dalyvauti pretendentų atrankoje arba motyvuotą pranešimą, kodėl jam neleidžiama daly-vauti pretendentų atrankoje. Atrankos (konkurso) komisija sudaro-ma konkursą organizuojančio įmonės steigėjo ar įmonės vadovo tvar-komuoju dokumentu. Komisijos narių negali būti mažiau kaip trys. Komisija vertina pretendento profesinę patirtį ir dalykines savybes. Vertinant pretendentus turi dalyvauti visi komisijos nariai. Vertina-ma nuo vieno iki dešimties balų. Pretendento surinkti balai apskai-čiuojami taip: pretendentui paskirti balai sudedami ir padalijami iš komisijos narių skaičiaus. Pretendentas, surinkęs mažiau kaip šešis balus, laikomas neperėjusiu pretendentų atrankos. Laimėjęs kon-kursą pretendentas priimamas į darbą sudarant su juo darbo sutartį. Jeigu organizuojamas konkursas eiti steigiamos įmonės ar po reorganizavimo veiksiančios įmonės vadovo pareigas, darbo sutar-tis su laimėjusiu konkursą pretendentu sudaroma po įmonės įre-gistravimo nustatyta tvarka. Jeigu laimėjęs konkursą pretendentas nepasirašo darbo sutarties, laimėjusiu konkursą laikomas preten-dentas, perėjęs atranką ir surinkęs daugiausiai balų, palyginti su ki-tų, atranką perėjusių pretendentų, rezultatais. Nei DK, nei Konkur-sų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo valstybės ir savivaldybių įmonėse tvarka nenustato terminų, per ku-riuos konkursą laimėjęs pretendentas turėtų apsispręsti pasirašyti darbo sutartį. Tas klausimas turėtų būti sureguliuotas tam tikrų įmo-nių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose (įstatuose, nuostatuose ir kt.). Žinoma, jeigu pretendentas raštu at-sisako pareigų, šitas klausimas nekyla.

Pagal Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų są-rašą, organizavimo valstybės ir savivaldybių įmonėse tvarkos

66


27 punktą, dalyvavęs atrankoje, bet nelaimėjęs konkurso preten-dentas gali apskųsti konkurso rezultatus ir komisijos sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. Manytume, kad skųstis gali ne tik nelai-mėję konkurso, bet ir tie, kuriems pagal Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo valstybės ir savivaldybių įmonėse tvarkos 14 punktą pranešama, jog jie negali dalyvauti konkurse. Ginčai dėl dalyvavimo konkurse ar dėl kon-kurso rezultatų nėra darbo ginčai, nes tarp ginčo šalių nėra darbo teisinių santykių. Todėl tokie ginčai turi būti sprendžiami CPK nu-statyta tvarka.

Ne valstybės ar savivaldybės įmonėse konkursinių pareigų sąrašus ir konkursų nuostatus tvirtina darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę. Cia reikėtų pabrėžti, kad būtinai turėtų būti laikomasi DK101 straipsnio 1 dalies nuosta-tos, nurodančios gaires, kokios pareigos gali būti konkursinės.

3. Remiantis komentuojamo straipsnio 3 dalimi leidžiama į parei- 4 gas, įtrauktas į konkursinių pareigų sąrašą, konkurso nuostatų nu-statytais atvejais iki konkurso asmenį priimti pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgiau negu vieneriems metams. Ši nuostata reiškia: pirma, kad be konkurso į konkursines pareigas leidžiama priimti tik pagal toje darbovietėje galiojančius konkursų nuostatus arba kitus norminius teisės aktus, pavyzdžiui, tokią galimybę numato daugelio aukštųjų mokyklų statutai; antra, pagal terminuotą darbo sutartį pri-imama „iki konkurso", bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Tai reiškia, kad, įvykus konkursui, jeigu darbuotojas jo nelaimėjo, arba praėjus vieneriems metams nuo paskyrimo, darbo sutartis su juo turi būti nutraukta.

102 STRAIPSNIS Renkamosios pareigos

1. Į kokias pareigas turi būti paskiriama rinkimų būdu ir rinkimų tvarką nustato įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos rūšies įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklą, ir tų įmonių, įstaigų bei organizacijų įstatai.

2. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyta, kad rinkimų būdu turibūti paskiriama ir į tokias pareigas, kurios šio straipsnio 1 dalyje išvardytuose norminiuose teisės aktuose nenustatytos.

1. Rinkimų, apie kuriuos kalbama DK 102 straipsnyje, nereikėtų i painioti su Seimo, savivaldybių tarybų arba tam tikrų valstybės ir savivaldybių pareigūnų, pavyzdžiui, merų, rinkimais. Tokius rinki-

67

mus reguliuoja ne darbo, o konstitucinės ar administracinės teisės norminiai teisės aktai.

Rinkimų tvarka paprastai paskiriama eiti vadovaujamąsias įmo-nių, įstaigų, organizacijų vadovų pareigas. Svarbiausias norminis tei-sės aktas, reglamentuojantis rinkimus ūkio subjektuose, yra Akcinių bendrovių įstatymas1. Šis įstatymas nustato akcinės bendrovės val-dymo organų struktūrą ir jų sudarymo tvarką. Akcinėje bendrovėje privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, ad-ministracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas - stebėtojų taryba ar valdyba. Uždarojoje akcinėje bendro-vėje privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinki-mas ir administracijos vadovas. Akcininkai, stebėtojų tarybos ir val-dybos nariai su akcine bendrove darbo teisinių santykių neturi. Jų santykius reguliuoja ne darbo teisė, o komercinė (įmonių) teisė. Ki-tas dalykas, kad stebėtojų tarybos arba valdybos nariais gali būti tos akcinės bendrovės nariai. Tačiau tai jau kiti - darbo teisiniai santy-kiai. Sudėtingesnis yra akcinės bendrovės administratoriaus teisinio statuso klausimas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 8 dalį akcinės bendrovės valdyba renka ir atšaukia administracijos vadovą (jeigu valdyba nesudaroma - stebėtojų taryba, o jei nesuda-roma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas). Pagal to paties straipsnio 9 dalį administracijos vadovu gali būti fizinis veiks-nus asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, o pagal 3 dalį admi-nistracijos vadovas įgyja teisę atstovauti bendrovei nuo dienos, nusta-tytos darbo sutartyje. Šių Akcinių bendrovių įstatymo normų ir DK analizė leidžia teigti, kad akcinės bendrovės administratorius (di-rektorius, generalinis direktorius ir pan.) pagal savo teisinį statusą yra tos bendrovės darbuotojas, kuriam gali būti taikomos tam tikros DK leistos jo darbo sąlygų teisinio reguliavimo išimtys (žr. DK 1 str. 2 d. komentarą). Tačiau LAT CBS išplėstinė teisėjų kolegija kasaci-ne tvarka 2001 m. spalio 16 d. išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsa-kovo - Radviliškio rajono savivaldybės - skundą byloje pagal Vy-gaudo Paliūno ieškinį atsakovams Radviliškio rajono savivaldybei, UAB Radviliškio autobusų parkas dėl atleidimo iš darbo pripažini-mo neteisėtu ir kompensacijos priteisimo pabandė išaiškinti užda-rosios akcinės bendrovės administratoriaus teisinio statuso proble-mą2. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad „...net tuo atveju, kai tarp

1 Žinios. 2000, Nr. 64-1914.2 LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis c. b.

V. Paliūnus v. Radviliškio rajono savivaldybė, UAB Radviliškio autobusų parkas,Nr. 3K-7-760/2001, kat. 2,11; 13; 50.

68


administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojan-čios teisės normos". Tokią išvadą teisėjų kolegija grindė tuo metu galiojančiais Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir Akci-nių bendrovių įstatymo 29 straipsniu ir kai kuriais kitais straipsniais. Jau tuo metu tokia kategoriška išvada kėlė didelių abejonių. Pri-ėmus DK ir pakeitus Akcinių bendrovių įstatymą minėtas išaiškini-mas neteko jokio teisinio pagrindo.

Akcinių bendrovių įstatyme numatytas tik administracijos vadovo rinkimas. Tačiau akcinių bendrovių įstatuose gali būti numatyta, kad rinkimų tvarka gali būti paskiriama eiti ir kitas pareigas, pavyzdžiui, filialo vadovo, struktūrinio padalinio vadovo ir panašiai.

Yra ir daugiau įstatymų, reglamentuojančių, kokios pareigos paski-riamos eiti rinkimų tvarka, pavyzdžiui, Aukštojo mokslo įstatymas58.

2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį nustatyta, kad kolektyvi- 3 nėję sutartyje gali būti numatyta, jog rinkimų tvarka paskiriamos eiti ir kitos pareigos, kurios neįvardytos šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose aktuose. Ši nuostata ypač svarbi ne valstybinio sektoriaus įmonėse.

103 STRAIPSNIS Kvalifikaciniai egzaminai

1. Gali būti pareikalauta, kad kandidatai, pretenduojantys eiti pareigas arba dirbti darbus, reikalaujančius specialių žinių, išlaikytų kvalifikacinius egzaminus.

2. Kvalifikacinius reikalavimus ir egzaminų tvarką valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustato Vyriausybė ar josįgaliota institucija. Kitose darbovietėse kvalifikacinius reikalavimus nustato darbdavys, o kvalifikacinių egzaminų tvarką nustato darbdavys,atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę.

1. Kvalifikacinių egzaminų, apie kuriuos kalbama komentuojama- i me straipsnyje, nereikėtų painioti su egzaminais, kuriuos laikome įvairiose mokyklose, norėdami įgyti tam tikrą profesiją ar specialybę. Šiame straipsnyje kalbama apie ypatingus egzaminus, kurių paskirtis yra patikrinti, ar pretendentas gali eiti konkrečias pareigas arba dirbti darbus, kuriems reikia specialių žinių. Pavyzdžiui, asmuo, turintis mechaniko diplomą, gali nesugebėti dirbti ceche, kuriame yra nauja technologinė įranga.

58 Žinios. 2000, Nr. 27-715.

69

103-104 str. III DALIS. Individualus darbo santykiai

2 2. Kvalifikacinius reikalavimus ir egzaminų tvarką valstybės ir sa-vivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatė Vyriausybė 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 326 patvirtinusi Kvalifikacinių rei-kalavimų nustatymo ir egzaminų valstybės ir savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose vykdymo tvarką1. Nustatyta, kad pareigų ir darbų, reikalaujančių specialių žinių, valstybės ir savivaldybių įmo-nėse, įstaigose, organizacijose sąrašą sudaro ir tvirtina įstaigos va-dovas, atsižvelgdamas į norminius teisės aktus, reglamentuojančius atitinkamą veiklos sritį. Pretendentą egzaminuoja įstaigos vadovo įsakymu iš trijų-penkių narių sudaroma komisija arba įstaigos vado-vas gali pasiųsti pretendentą laikyti kvalifikacinį egzaminą kitoje įstai-goje, kuri turi leidimą egzaminuoti atitinkamos profesijos darbuo-tojus pagal specialius kvalifikacinius reikalavimus. Pretendentas, nesutinkantis su komisijos (arba įstaigos, į kurią buvo pasiųstas lai-kyti kvalifikacinį egzaminą, komisijos) sprendimu, turi teisę šį spren-dimą apskųsti įstaigos vadovui raštu per tris darbo dienas nuo spren-dimo priėmimo dienos. Įstaigos vadovo sprendimas gali būti apskųstas teismui.

104 STRAIPSNISPriimant į darbą būtini dokumentai

1. Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktųasmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą.

2. Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą, profesinįpasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, - gimimoliudijimą, mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaikoatstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą bei vaiko sveikatą prižiūrinčiogydytojo leidimą. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų dokumentų.

i 1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra piliečio pasas (as-mens tapatybės kortelė), gimimo liudijimas. Valstybinio socialinio

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 326 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų nustatymo ir egzaminų valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose vykdymo tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 28-1138.

70


draudimo pažymėjimų išdavimo, pildymo ir pateikimo tvarką regu-liuoja Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 1995 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 7821. Pri-imdamas į darbą ne Lietuvos Respublikos pilietį, kuris nėra nuolati-nis Lietuvos gyventojas, darbdavys privalo pareikalauti dokumento, leidžiančio dirbti Lietuvoje (žr. DK 98 str. 3 d. komentarą).

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo įstaty- 2 mai gali numatyti, jog stojant į darbą reikia pateikti ir kitus dokumentus. Reikia pabrėžti, kad darbdavys turi teisę pareikalauti tik tokių dokumentų, kurie numatyti įstatyme.

105 STRAIPSNISIšbandymas sudarant darbo sutartį

1. Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojastinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu - ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje.

1. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai.2. Išbandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam dar

bui, nenustatomas priimant į darbą asmenis:1) iki aštuoniolikos metų;1) pareigoms konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlaikiusius kva

lifikacinius egzaminus pareigoms eiti;2) darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti į kitą darbovietę;3) kitais darbo įstatymų nustatytais atvejais.

1. Išbandymas yra tam tikras terminas, šalių susitarimu nustato- i mas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas - ar darbas ir jo sąlygos tinka jam. Nė viena šalis negali primesti kitai šaliai darbo sutartiessąlygos dėl išbandymo. Šalis, nesutinkanti su tokia sąlyga, gali atsi- jsakyti sudaryti darbo sutartį. |

Komentuojamo straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi išbandymo rū- 2 išys: darbdavio ir darbuotojo iniciatyva. Šio straipsnio komentaro au- ■ «toriui neteko matyti darbo sutarčių, kuriose šis klausimas būtų aptar- " j -;tas. Pavyzdinės darbo sutarties formos 2 punkte taip pat yra f '<

X1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 782

„Dėl Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių patvirtini-mo" // Žinios. 1995, Nr. 48-1172.

71

reikalaujama nurodyti tik išbandymo terminą, bet ne kieno iniciatyva ir kurios šalies naudai išbandymo terminas nustatytas. Todėl darytina išvada, kad jeigu darbo sutartyje neaptarta, kurios sutarties šalies ini-ciatyva išbandymas nustatytas, tai sulygta dėl abiejų išbandymo rūšių.

2. Teisės literatūroje sąlygos dėl išbandymo teisinė prigimtis nevienodai vertinama. Yra nuomonė, kad tokiu atveju darbo sutartis sudaroma su atidedamąja sąlyga, kita - su naikinamąja sąlyga. Abiem atvejais kaip tokia sąlyga įvardijami išbandymo rezultatai - teigiami arbaneigiami. Komentuojamo straipsnio 2 dalis neduoda teisinio pagrindo tokiems svarstymams. Joje pasakyta, kad išbandymo laikotarpiudarbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Tai reiškia, kad atitinkamosrūšies darbo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo. Sąlyga dėl išbandymo yra tik viena iš galimų darbo sutarties papildomųjų sąlygų (DK95 str. 4 d.), nuo kurios gali priklausyti ne darbo sutarties galiojimas,o tik paprastesnė jos nutraukimo tvarka (žr. DK 107 str. komentarą).

3. Remiantis komentuojamo straipsnio 3 dalimi draudžiama nustatyti išbandymą norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, toje normoje išvardytiems asmenims (net jeigu stojantysis į darbąpats sutiktų). Tokia darbo sutarties sąlyga būtų niekinė, tai yra nesukeltų jokių teisinių padarinių. Šio draudimo motyvai ir tikslai nevienodi. Pagal šio straipsnio 3 dalies 1 punktą neleidžiama nustatyti išbandymo asmenims iki aštuoniolikos metų. Šiuo atveju norimaužtikrinta papildomas garantijas jaunimui įsitraukti į darbo rinką, nesdėl jauno amžiaus jie negali turėti pakankamų darbo įgūdžių ir kaiplygiaverčiai konkuruoti su vyresniaisiais. Aišku, kodėl neleidžiama nustatyti išbandymo priimant į pareigas konkurso, rinkimų būdu arbaišlaikius kvalifikacinius egzaminus (žr. DK 101-103 str. komentarą).Tais atvejais yra nustatyta speciali darbuotojo tinkamumo patikrinimo tvarka, kurios darbo sutarties šalys negali pažeisti. Negalima nustatyti išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui darbdavių susitarimu darbuotoją perkeliant į kitą darbovietę. Šiuoatveju preziumuojama, kad priimantysis darbdavys turi pakankamaižinoti asmens, kuriam pasiūlė darbą, dalykines savybes. Kitą vertus,siekiama užtikrinti darbuotojo garantijas.

Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalies 4 punktą visais kitais at-vejais, išskyrus šio straipsnio trečiosios dalies 1-3 punktuose išvar-dytus atvejus, šalys gali susitarti dėl išbandymo, jeigu koks nors spe-cialus įstatymas to nedraudžia.

Pabrėžiame, kad komentuojamo straipsnio 3 dalyje paminėti ap-ribojimai susitarti dėl išbandymo liečia tik susitarimą dėl išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui.

72

XII SKYRIUS. Darbo sutartis 106—107 str.

lUO STRAIPSNIS Išbandymo terminas

1. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai.1. Įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tin

ka sulygtam darbui, gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, betne ilgesni kaip šeši mėnesiai.

2. Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.

1. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas tik maksimalus išbandymo ter- lminas. Konkretų terminą nustato susitariančios šalys - tai gali būtisavaitė, dvi, mėnuo ar daugiau.

2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi, įstatymai gali nu- 2statyti ilgesnius terminus negu trys mėnesiai norint patikrinti, ardarbuotojas tinka sulygtam darbui, bet ne ilgesnius kaip šeši mėnesiai. Čia reikia pabrėžti, kad, pirma, tokią išimtį gali nustatyti nežemesnės kaip įstatymas teisinės galios aktas, antra, DK neleidžiapailginti išbandymo termino daugiau negu iki šešių mėnesių netįstatymu.

3. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalį į išbandymo terminą ne- 3įskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe. Pagal šią normą nesvarbu, kodėl darbuotojas nebuvo darbe: dėl svarbios priežasties, dėl savo kaltės ir 1.1. Žinoma, jeigu darbuotojas neatvyksta įdarbą dėl savo kaltės, t. y. padaro pravaikštą, jis dėl to gali būti atleistas iš darbo. Jeigu darbuotojas nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių arba ir nesant tokių priežasčių, išbandymo terminas pratęsiamas(žr. DK 26 str. komentarą).

10 I STRAIPSNIS Išbandymo rezultatai

1. Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ardarbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis ikiišbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tairaštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos.

2. Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinkadarbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios.Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį,apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas.

73

3. Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais, nustaty-tais šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje.

1. Komentuojamame straipsnyje numatoma supaprastinta darbo sutarties nutraukimo tvarka, jeigu vienos sutarties šalies netenkina išbandymo rezultatai. Mūsų manymu, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nu-matomi savarankiški darbo sutarties nutraukimo pagrindai, kuriais remiantis galima nutraukti darbo sutartį be nuorodos į kokį nors DK XII skyriaus ketvirtojo skirsnio straipsnį. Tokia išvada grindžia-ma tuo, kad pagal DK 107 straipsnio 3 dalį darbo sutartis su dar -buotoju bendrais pagrindais nutraukiama tada, kai darbuotojas tę-sia darbą, pasibaigus išbandymo laikui.

Darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, gali darbuotoją iš darbo atleisti. Vertinti išbandymo rezultatus yra darbdavio prerogatyva. Svarstytina problema, ar tai darbdavio nuo-žiūros klausimas, kitaip sakant, ar kilus ginčui darbdavys turi paaiš-kinti, kodėl, jo nuomone, darbuotojas yra netinkamas. Reikalas tas, kad jeigu darbdavys turėtų įrodinėti darbuotojo netinkamumą dar-bui, ko gero, šis straipsnis prarastų savo prasmę, nes darbo sutartį ir šiaip būtų galima nutraukti vienu iš DK XII skyriaus ketvirtajame skirsnyje numatytų pagrindų. Manytume, sprendžiant šią problemą nereikėtų laikytis griežčiausių pozicijų. Komentuojamas straipsnis, atrodo, nesuponuoja nuostatos, jog darbdavys išbandymo rezulta-tus gali vertinti visiškai laisvai, t. y. subjektyviomis priežastimis, ne-susijusiomis su darbuotojo profesinėmis, dalykinėmis, o kai kuriais atvejais, kai tai saistoma su darbo specifika, ir su asmeninėmis sa-vybėmis. Šią išvadą remia komentuojamo straipsnio 2 dalis, kur sakoma, kad, kai išbandymas nustatomas darbuotojo iniciatyva, jo rezultatų vertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Darbdavio atžvilgiu formuluotė kita. Tačiau tokiais atvejais negalima reika-lauti ir svarbių priežasčių (žr. DK 129 str. komentarą), kurioms esant galima nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį. Mūsų nuomone, įstatymas šiuo atveju darbdaviui, kai jis vertina išbandy-mo rezultatus, leidžia remtis ne tik konkrečiomis aplinkybėmis ir konkrečiais darbuotojo veiksmais, bet ir bendrais darbuotojo dar-bo bandomuoju laikotarpiu rezultatais (mažesnis to darbuotojo dar-bo efektyvumas, palyginti su kitais tos profesijos darbuotojais, sa-varankiškumo stoka, kai savarankiškumas yra darbo einant tam tikras pareigas pranašumas, ir 1.1.). Aiškios skiriamosios priežas-čių, kuriomis remdamasis darbdavys gali pripažinti išbandymo re-zultatus nepatenkinamais, ir priežasčių, apie kurias kalbama DK

74


129 straipsnyje, ribos įstatymas nenustato. Manytume, tą ribą ir kriterijus nustatys praktika.

2. Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka 3darbuotojui, išbandymo rezultatų įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Komentuojamame straipsnyje jokių darbuotojo valiosapribojimų nenumatyta.

3. Tuo atveju, kai išbandymo terminas pasibaigė, o darbuotojas 4tebedirba, nutraukti darbo sutartį leidžiama tik DK XII skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais.

ANTRASIS SKIRSNIS DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS

STRAIPSNIS Darbo sutarčių rūšys

1. Darbo sutartys gali būti:1) neterminuotos;2) terminuotos, laikinosios, sezoninės;3) dėl papildomo darbo, antraeilių pareigų;4) su namudininkais;5) patarnavimo darbams;6) kitos.2. Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neter

minuota).

1. Komentuojamame straipsnyje yra įtvirtintos darbo sutarčių rū- i šys. Darbo sutarčių rūšių išskyrimas yra vieno darbo santykių teisinio reguliavimo principo - darbo teisės normų bendrumo ir diferen-ciacijos (žr. plačiau DK 2 str. komentarą) - apraiška. Viena vertus, darbo teisės normos nustato vienodas teises ar pareigas visiems as-menims, sudariusiems darbo sutartį ir įgijusiems darbuotojo ar darb-davio teisinį statusą. Kita vertus, dėl skirtingų darbo sutarties suda-rymo prielaidų, sutarties šalių tikslų arba darbuotojo atliekamo darbo funkcijų ypatumų, darbuotojų psichofizinių savybių ar kitų objektyvių priežasčių visoms darbo sutartims taikyti vienodą teisinį režimą gali būti ne visada pagrįsta. Pirmiausia bendrosiomis darbo teisės normomis nėra suteikiama speciali apsauga ar garantijos, kurios tam tikru atveju dėl objektyvių priežasčių gali būti reikalingos. Be to,

75

bendrųjų darbo teisės normų taikymas, neatsižvelgiant į minėtus dar-bo santykių ypatumus, gali pasireikšti neproporcingai didelių ar prak-tiškai sunkiai įgyvendinamų teisių ir garantijų nustatymu, o tai kon-krečiu atveju nėra būtina ir netgi praktiškai apsunkina asmenų įdarbinimą tokiomis specifinėmis darbo sąlygomis.

Paminėtinas ir ekonominis-socialinis darbo sutarčių reglamenta-vimo diferenciacijos aspektas. Darbo sutarčių rūšių nustatymas ir jų diferencijuotas reguliavimas padeda greta pagrindinės darbo formos (darbas darbdavio įmonėje pagal neterminuotą darbo sutartį visą darbo dieną) sukurti ir kitas lankstesnes darbo organizavimo for-mas. Jomis darbo sutarties šalys gali labiau individualizuoti darbo sąlygas ir įgyvendinti abiem šalims priimtinus tikslus, kaip antai: dar-buotojų tikslą papildomai užsidirbti dirbant papildomą darbą ar ei-nant ne pagrindines pareigas kitoje darbovietėje, lanksčiai derinti darbą ir poilsį dirbant namuose ar kitoje vietovėje. Darbdavys tuo tarpu siekia maksimaliai efektyviai paskirstyti pavaldžių darbuotojų darbo laiką, naudingai išnaudoti darbo kaštus, lanksčiai prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir pan. Būtinybę šiuolaikinės rinkos ekonomikos sąlygomis diferencijuoti darbo sutarčių reguliavimą yra ne kartą pa-brėžusios ir Europos Sąjungos institucijos. Europos Sąjungos Viršū-nių tarybos Esene išvadose buvo pabrėžta, kad būtina imtis priemo-nių, kurios kartu su ekonomikos augimu leistų didinti ir užimtumo intensyvumą, ypač lanksčiau organizuojant darbą, kad tai patenkin-tų darbuotojų pageidavimus ir konkurencijos reikalavimus. Euro-pos Bendrijos Tarybos 1999 m. vasario 9 d. rezoliucijoje „Dėl užim-tumo gairių 1999 metams"1, siekiant didinti įmonių našumą ir konkurencingumą ir pasiekti lankstaus darbo organizavimo ir so-cialinės apsaugos pusiausvyrą, visų lygių socialiniai partneriai bu-vo kviesti derėtis ir sudaryti susitarimus dėl šiuolaikiškesnio darbo organizavimo, įskaitant ir lankstesnes darbo formas. Europos Są-jungos valstybėse lankstesnėmis darbo formomis laikomas darbas pagal terminuotas, sezoninio darbo, ne visos darbo dienos ar agen-tūrinio darbo sutartis. Tokių netipinių darbo sutarčių naudą yra pripažinę ir Europos Sąjungos lygmeniu veikiantys socialiniai part-neriai. Europos Bendrijos Tarybos 1999 m. birželio 28 d. direktyva 1999/70/EB patvirtintame Europos profesinių sąjungų konfedera-cijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų są-jungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas

1 OJ, 1999, C 69.

76


sutartis1 bendrosios dalies 8 punkte yra pabrėžta, kad tam tikriems sektoriams, profesijoms ar veiklos rūšims būdinga sudaryti termi-nuotas darbo sutartis, kurios netgi gali būti naudingos tiek darbda-viams, tiek darbuotojams.

Taigi darbo sutarčių rūšių nustatymas ir jų diferencijuotas regulia-vimas yra lanksčių darbo organizavimo formų apraiška, šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis didinanti gyventojų užimtumą, įmonių eko-nominį efektyvumą ir konkurenciją. Kita vertus, svarbu pabrėžti, kad turi būti išlaikoma protinga darbuotojų ir darbdavių interesų pu-siausvyra, tai yra darbo sutarčių rūšių išskyrimas ir jų reguliavimo diferencijavimas neturi paversti šių sutarčių darbdavių piktnaudžia-vimo ar darbuotojų teisių ir interesų neigimo priemone.

2. Darbo santykių reguliavimo diferenciacija pasireiškia pirmiau- 2sia išskiriant darbo sutarčių rūšis, o vėliau nustatant tam tikromssutarčių rūšims specialias teisės normas, kitaip negu bendrosios darbo teisės normos reglamentuojančias darbo sutarčių sudarymo ir vykdymo ar nutraukimo tvarką, šalių teises ir pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutarčių rūšių išskyrimas yra nulemtas būtinybėsdiferencijuoti darbuotojų ir darbdavių teisių ir pareigų reglamentavimą, atsižvelgiant į darbo sąlygas (pvz., darbas pagal terminuotądarbo sutartį, namudininkų dirbamas darbas ar patarnavimo darbai), taip pat atsižvelgiant į darbuotojų psichofizines savybes (pvz.,jauni asmenys, nėščios moterys ar darbuotojai, auginantys vaikus, irpan.). Taigi norint išskirti darbo sutarčių rūšis ir nustatyti jas reglamentuojančias specialias normas svarbu tiek objektyvus diferenciacijos kriterijus (darbo pobūdis ir skirtingos jo atlikimo sąlygos), tiek irsubjektyvus kriterijus (darbą dirbančio asmens asmeninės savybės).

3. Komentuojamo straipsnio 1 dalies tikslas - išvardyti Lietuvos 3darbo teisėje išskiriamas darbo sutarčių rūšis. Komentuojamoji norma pateikia sąrašą sutarčių rūšių, kurios vėliau jau plačiau aptariamos kituose to paties DK skirsnio straipsniuose arba kituose DKstraipsniuose (žr., pvz., DK 128 str., 129 str.). Tai yra neterminuotos, terminuotos, laikinosios, sezoninės darbo sutartys, sutartys dėlpapildomo darbo ar antraeilių pareigų, sutartys su namudininkaisar patarnavimo darbams atlikti. Pateiktų darbo sutarčių rūšys yraišskirtos nevienodais pagrindais. Antai neterminuotos, terminuotos,laikinosios ar sezoninės darbo sutartys yra ne kas kita kaip darbosutartys, išskirtos pagal jų trukmę (galiojimo laiką), o sutartys dėlantraeilių pareigų ar papildomo darbo, taip pat sutartys su namudi-

1 OJ, 1999, L 175.

77

ninkais ar patarnavimo darbams atlikti yra išskirtos atsižvelgiant į darbo funkciją ar jos atlikimo pobūdį. Teisės doktrinoje kartais išskiriamos ir tokios darbo sutarčių rūšys: viso ir ne viso darbo laiko sutartys, su-tartys su nepilnamečiais, užsieniečiais, invalidais ir pan. Tokių darbo sutarčių išskyrimas gali būti daromas klasifikuojant įvairiuose darbo teisės institutuose įtvirtintas ta tikras specialiąsias teisės normas, tuo tarpu DK XII skyriaus antrajame skirsnyje įstatymų leidėjas išskiria tik tas sutarčių rūšis, kurios reglamentuojamos kompleksiškai to skir-snio normų arba kurioms reglamentuoti teisėkūros kompetencija yra suteikiama Vyriausybei ir (ar) socialiniams partneriams.

Šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas darbo sutarčių rūšių sąrašas nė-ra baigtinis. Tai reiškia, kad kituose įstatymuose gali būti įtvirtintos kitos darbo sutarčių rūšys, kartu nustatant specialias tik toms sutarčių rūšims taikomas normas (žr. plačiau DK 117 str. komentarą).

4.Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartispaprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota). Ši nuostata nėra imperatyvi, tačiau ji išreiškia tam tikrą įstatymų leidėjo požiūrį į darbo sutarčių rūšis, o konkrečiai imant - į neterminuotų darbo sutarčių ir terminuotų, laikinųjų ir sezoninių darbo sutarčiųsantykį. Sutartys, sudaromos neapibrėžtam laikui, laikomos įprastomis ir labiausiai viešąjį interesą atitinkančiomis sutartimis, kadangijų reglamentavimu labiausiai atspindima skirtingų darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyra. Tuo tarpu kitų rūšių darbo sutartys (terminuotos, sezoninės ir pan.) yra netipinės sutartys, tai yra sutartys,kurioms atsirasti paprastai nepakanka vien suderintos sutarties šalių valios, tačiau yra būtinos ir tam tikros specialiosios sąlygos (juridiniai faktai). Taigi komentuojamo straipsnio 2 dalies norma išreiškia tam tikrą įstatymų leidėjo poziciją terminuotų, laikinųjų irsezoninių darbo sutarčių atžvilgiu. Nors ši pozicija atrodytų yra suformuluota gana dispozityviai, vis dėlto savo pavidalą ji įgauna jauimperatyviose kitų DK straipsnių normose (pvz., DK 109 str. 2 d.,DK 110 str. 2 d., DK 126 str. 2 d.).

5. Tai, kad neterminuota darbo sutartis yra ir turi būti laikoma įprastadarbo sutarčių rūšimi, pripažinta ir Europos Sąjungos mastu. Europos Bendrijos Tarybos 1999 m. birželio 28 d. direktyva 1999/70/EBpatvirtinto Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC),Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE)ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis1 bendrosios

1 OJ, 1999, L 175.

78


dalies 5 punkte yra pabrėžtas Europos Sąjungos socialinių partne-rių susitarimas, kad, nepaisant būtinybės plėtoti lankstaus darbo for-mas, neterminuotos darbo sutartys yra laikomos bendriausia darbo santykių forma, kuri paprastai labiausiai padeda gerinti pagal jas dirbančių darbuotojų gyvenimo kokybę ir jų darbo rezultatus.

6. Atkreiptinas dėmesys, kad neterminuotos sutartys šiame DK 6 skirsnyje nėra aptariamos - jos reglamentuojamos visomis DK nor-momis, jei tik šios normos nėra skirtos kokiai konkrečiai darbo su-tarties rūšiai. Tad bendrosios darbo teisės normos reguliuoja darbo sutartis, sudarytas neapibrėžtam laikotarpiui, o kitos darbo sutarčių rūšys reglamentuojamos specialiomis normomis, kurių dauguma yra įtvirtintos šiame DK skirsnyje.

STRAIPSNIS Terminuota darbo sutartis

1. Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikuiarba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriemsmetams.

2. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yranuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arbakolektyvinės sutartys.

3. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbąrenkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai).

1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas esminis termi- l nuotos darbo sutarties požymis, pagal kurį darbo sutartis yra priski-riama prie terminuotų darbo sutarčių. Terminuota yra tokia darbo sutartis, kuri sudaryta tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, pavyzdžiui, sutartis, sudaryta šešiems mėnesiams; sutartis, sudaryta į komandiruotę išvykusio darbuotojo pavadavimo lai-kotarpiui; sutartis, sudaryta objekto statybos darbų laikotarpiui, ir pan. Sudarydamos darbo sutartį tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, sutarties šalys nustato darbo sutarties terminą ir apsisprendžia dėl sutarties galiojimo laiko (sutartinių santykių trukmės). Darbo sutarties termino nustatymas reglamentuojamas DK 110 straipsnyje (žr. DK 110 str. komentarą). Tam tikrų teisinių padarinių kyla tiek suėjus šiam terminui (pvz., kiekviena šalis įgauna teisę nutraukti darbo sutartį (DK 126 str. 1 d.), tiek ir iki šiam

79

terminui suėjus (pvz., darbdavys tokią sutartį gali nutraukti pirma laiko tik ypatingais atvejais (DK 129 str. 5 d.).

2. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutarties terminas yra sutartinė darbo sutarties sąlyga. Ji yra ar jos nėra sutartyje, nulemia šaliųsudarytas susitarimas, o ne įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai.Susitarimas dėl darbo sutarties termino DK 95 straipsnio 2 dalyjepriskiriamas prie būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Vis dėlto reikėtųpabrėžti, kad susitarimas dėl darbo sutarties termino yra ne kiekvienos darbo sutarties, o tik terminuotos darbo sutarties būtinoji sąlyga. Vadinasi, sutartis, kurioje neaptartas sutarties terminas, vis tiekbus laikoma darbo sutartimi, tačiau jau ne terminuota darbo sutartimi, o nuolatinio darbo (neterminuota) darbo sutartimi (žr. DK110 str. 2 d. komentarą). Pažymėtina, kad DK 99 straipsnio 2 dalyjenurodyta, jog darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą (žr. DK 99 str. komentarą). Vyriausybės 2003 m. sausio28 d. nutarimu Nr. 115 „Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo"1 patvirtintos darbo sutarties pavyzdinės formos 2 punkte nustatyta, kad sutarties šalys sutartyje privalo nurodyti, jog yrasudaryta terminuota darbo sutartis ir šios sutarties terminą.

3. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad šaliųnustatomas darbo sutarties terminas negali būti ilgesnis negu penkeri metai. Ši norma yra imperatyvus įstatyminis reikalavimas, darbuotojo interesais ribojantis galimybę sutarties šalims susitarti dėldarbo santykių trukmės. Ji reiškia, kad jei darbo sutarties terminassutartyje yra susietas su tam tikra kalendorine data, ši data neturibūti vėlesnė negu penkeri metai nuo darbo pradžios. Jei darbo sutartis sudaryta tam tikrų darbų atlikimo laikui (iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), šie darbai turi būtiatlikti (aplinkybės turi atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti) per penkerius metus. Jei darbo sutarties terminas nustatomas pažeidžiant šįreikalavimą, laikytina, kad sutarties terminas sutartyje nustatytas netinkamai, ir taikytini DK 110 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai. Gali kilti klausimas, nuo kada turi būti skaičiuojamas šis maksimalusis penkerių metų terminas. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka„darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip (...)" suponuoja, kad minėto penkerių metų termino atskaitos tašku reikėtų laikyti ne darbosutarties sudarymo momentą, o paties darbo pradžią, kuri gali nesutapti su darbo sutarties sudarymo momentu.

'Žinios. 2003, Nr. 11-412.

80


4. Galiojančių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad ter- 4minuotos darbo sutarties, palyginti su neterminuota sutartimi, sudarymas kai kuriais atvejais sumažina darbuotojo subjektinių teisiųapimtį, o kartais apriboja darbdavio teises. Pavyzdžiui, suėjus darbosutarties terminui darbdavys įgauna teisę nutraukti darbo sutartį iratleisti darbuotoją iš darbo, nemokėti jam išeitinės išmokos ir neįspėti apie atleidimą (DK 126 str. 1 d.), tuo tarpu nutraukti terminuotą darbo sutartį dėl svarbių priežasčių darbdavys gali tik ypatingais atvejais (DK 129 str. 5 d.). Kokybinė DK normų, ypačreglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą, analizė vis dėlto rodo, kad sudaryti terminuotą darbo sutartį yra naudingiau darbdaviui, o darbuotojo teisės ir interesai esant terminuotai darbo sutarčiai tampa labiau pažeidžiami. Siekdamas neleisti piktnaudžiautiterminuotų darbo sutarčių sudarymu, įstatymų leidėjas komentuojamo straipsnio 2 dalyje ir įtvirtina imperatyvias normas, ribojančiassutarties šalių galimybes susitarti dėl darbo sutarties termino.

Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį terminuotą darbo sutartį 5 neleidžiama sudaryti, jei darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus tuos atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys. Vadi-nasi, terminuotos darbo sutarties sudarymas turi būti pagrindžiamas objektyvia būtinybe patenkinti laikinai padidėjusį darbo jėgos poreikį, nes darbas, kurį dirbti yra sudaroma darbo sutartis, nėra nuolatinis - jo poreikis ar atlikimas objektyviai yra apribotas laiko (tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui), pavyzdžiui, įvykdyti tam tikrą projektą, užbaigti įmonės likvidavimo procedūras, pristatyti gaminį ar paslaugas konkrečioje parodoje ar mugėje, pavaduoti ar pakeisti laikinai nedarbingą ar atostogaujantį darbuo-toją, ir pan. Tokios objektyvios aplinkybės, pagrindžiančios termi-nuotos sutarties sudarymą, turi egzistuoti ar būti žinomos darbo su-tarties sudarymo metu, o ne atsirasti jau pradėjus darbą.

5. Komentuojamo straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi, todėl 6jei nėra darbo santykių laikinumą pagrindžiančių aplinkybių, terminuotos darbo sutarties sudarymas yra neteisėtas. Kitaip tariant, darbdaviui draudžiama pasiūlyti darbuotojui sudaryti terminuotą darbo sutartį darbui, kuris pagal savo esmę yra nuolatinio pobūdžio, ir įstatymaiar kolektyvinės sutartys nenumato galimybės sudaryti tokią sutartį.Jeigu darbuotojas vis dėlto sutinka su tokiu darbdavio pasiūlymu, tokia sudarytos darbo sutarties sąlyga prieštaraus įstatymų imperatyvioms nuostatoms. Toks atsiradęs prieštaravimas savaime nedarys darbo sutarties negaliojančia. Jis taip pat nebus laikytinas pagrindunutraukti darbo sutartį pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, t. y. kai darbo

81

sutarties sudedamosios dalys (dalis) prieštarauja įstatymų draudžia-mosioms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti. Sudarius terminuotą darbo sutartį nuolatiniam darbui, taikytini DK110 straips-nio 2 dalyje numatyti teisiniai padariniai, tai yra konstatuotina, kad sutartyje darbo terminas netinkamai nustatytas, ir laikytina, jog suda-ryta neterminuota darbo sutartis (žr. DK 110 str. komentarą).

6. Kilus ginčui dėl darbo sutarties termino sąlygos teisėtumo, t. y.ar iš tikrųjų darbas, kuriam sudaryta terminuota sutartis, nėra nuolatinis, įrodinėti darbo sutarties termino nustatymo pagrįstumą turidarbdavys. Ši išvada darytina dėl to, kad darbo organizavimas yradarbdavio pareiga, todėl jis priima savarankiškus sprendimus dėlvieno ar kito darbuotojo įdarbinimo būtinybės ir konkrečių jo darbo sąlygų. Reikalauti iš darbuotojo pateikti įrodymų, kad jo darbasbuvo nuolatinio ar nenuolatinio pobūdžio, negalima, kadangi paprastai tokių įrodymų darbuotojas neturi ir negali jų pateikti darboginčą nagrinėjančiam organui. Nuspręsti, ar iš tikrųjų darbo sutarties sudarymo metu egzistavo ar buvo žinoma aplinkybių, objektyviai pagrindžiančių terminuotos darbo sutarties sudarymą (darbo nenuolatinį pobūdį), turi darbo ginčą nagrinėjantis organas.

7. Komentuojamo straipsnio 2 dalis skiriasi nuo Darbo sutartiesįstatymo reglamentavimo pagal leidžiamas išimtis sudaryti terminuotą darbo sutartį. Darbo sutarties įstatymo 9 straipsnio 2 dalyjebuvo numatyta, kad neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jei darbas yra nuolatinis, tačiau šis draudimas nebuvo taikomas tais atvejais, kai sudaryti terminuotą darbo sutartį pageidavo pats darbuotojas arba tai nustatė įstatymai. DK šiuo aspektuįtvirtina dvi naujoves.

Pirmiausia DK 109 straipsnio 2 dalimi yra naikinamas pagrindas sudaryti terminuotą darbo sutartį darbuotojo pageidavimu. Toks griežtas darbo sutarties šalių laisvės apribojimas yra pagrįstas dar-buotojų teisių apsauga nuo itin paplitusio piktnaudžiavimo termi-nuotų darbo sutarčių sudarymu. Gresiančio nedarbo akivaizdoje tiesiogiai ar netiesiogiai darbuotojus privertus „paprašyti" nusta-tyti darbo sutarties terminą būdavo sudaromos terminuotos darbo sutartys dirbti nuolatinį darbą. Tapo įprasta šias sutartis be jokio pagrindo nuolat pratęsti ar atnaujinti, o pasibaigus terminui suda-ryti naują terminuotą darbo sutartį. Tuometinė teismų praktika ro-do, kad darbuotojo pageidavimas sudaryti terminuotą darbo su-tartį nustatomas ne vien pagal jo pareiškime išreikštą valią, bet ir pagal kitus jo veiksmus - rašytinės terminuotos darbo sutarties pa-sirašymą, terminuotos darbo sutarties termino sąlygos neginčijimą

82


nustatyta tvarka ir kitus įrodymus1. Taip pat buvo teigiama, kad darbo sutarties terminui pasibaigus šalys turi teisę jį pratęsti ir su-tartis dėl to netampa neterminuota2. Įsigaliojus naujajam DK, to-kia praktika nebegalima, nes DK 109 straipsnio 2 dalyje nebenuma-toma galimybė sudaryti su darbuotoju terminuotą darbo sutartį vien tuo pagrindu, kad to pageidauja darbuotojas. Vadinasi, lieka galioti bendroji taisyklė - nesant aplinkybių, objektyviai pagrindžiančių dar-bo santykių laikinumą, su darbuotoju būtina sudaryti neterminuotą darbo sutartį.

Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytos ir šios bendros tai- 9 syklės išimtys. Tiek remiantis Darbo sutarties įstatymu, tiek DK lei-džiama sudaryti terminuotas darbo sutartis įstatymų numatytais at-vejais. Iš tiesų kalbama apie darbus, kurie priskirtini prie nuolatinio pobūdžio darbų, tačiau dėl įvairių priežasčių (dažniausiai viešojo in-tereso gynimo tikslais) kai kuriuose įstatymuose numatomas reika-lavimas apriboti tokių darbo sutarčių trukmę tam tikru terminu. Pa-vyzdžiui, Aukštojo mokslo įstatymo3 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pagrindines pareigas skiriami ne ilgesnei kaip penkerių metų kadencijai, o pagal to paties įstatymo 31 straipsnio 5 dalį vyresni kaip šešiasdešimt penkerių metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti tik jei su jais sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgiau kaip trejiems metams. Tam tikri terminuotos darbo sutarties terminai numatyti kviestiniams dėstytojams, asmenims, dirbantiems pedagoginį darbą ne pagrindinėje darbo vietoje, universiteto mokslo institutų direk-toriams ir kt. Komercinių bankų įstatymo4 20 straipsnio 2 dalyje nu-matyta, kad banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai skiriami į pareigas ne ilgiau kaip ketveriems metams. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo519 straipsnio 4 dalimi leidžiama bankrutuojančios įmonės administratoriui sudaryti su darbuotojais terminuotą darbo sutartį dirbti įmonės bankroto proceso metu. Kiti įstatymai taip pat gali nustatyti terminuotų darbo sutarčių sudarymo galimybę.

1LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 22 d. nutartis c. b. R. Lebedevienė v. Kauno reabilitacinė profesinė mokykla, Nr. 3K-3-32I1999, kat. 1.

2 LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis c. b. A. Meškys v.Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos trečioji rinktinė, Nr. 3K-3-235/2001, kat. 2.3.2., 2.4., 90.

3 Žinios. 2000, Nr. 25-715.4 Žinios. 1995, Nr. 2-33.5 Žinios. 2001, Nr. 31-1010.

83

10 Reikšminga DK naujovė yra tai, kad komentuojamo straipsnio 2 da-lyje įtvirtinama galimybė sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolati-niam darbui ir tada, kai tai nustato kolektyvinės sutartys. Taigi impe-ratyvaus reikalavimo, kad terminuotai darbo sutarčiai sudaryti būtinas nenuolatinis darbo pobūdis, išimtis galima numatyti ir kolektyvinėse sutartyse. Kadangi įstatymų leidėjas nekonkretina, reikia manyti, kad susitarti dėl darbų ar pareigų, kurias atlikti galima sudaryti terminuo-tas darbo sutartis, galima tiek nacionalinėse, šakos ar teritorinėse, tiek ir įmonės kolektyvinėse sutartyse. Kita vertus, socialiniai partneriai neturėtų piktnaudžiauti tokia teise. DK 4 straipsnio 4 dalyje nustaty-ta, kad tais atvejais, kai darbo teisinių santykių subjektams nedrau-džiama patiems susitarimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo prin-cipais, nepiktnaudžiauti teise (žr. DK 4 str. komentarą). Si principinė nuostata turi būti taikoma ir socialiniams partneriams sudarant ko-lektyvines sutartis. Todėl kolektyvinės sutarties nuostata, pagal kurią terminuotai atliekamų darbų ar pareigų sąrašas sudarytas aiškiai be jokio pagrindo ar akivaizdžiai neproporcingai (pvz., nustatoma, kad visi įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojai dirba pagal termi-nuotas darbo sutartis), galėtų būti pripažįstama neteisėta.

8.Turėtina galvoje, kad pagal komentuojamą straipsnį nenumatoma galimybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ar kituose poįstatyminiuose teisės aktuose, išskyrus kolektyvines sutartis, nustatyti, kad į tam tikrą nuolatinio pobūdžio darbą ar tam tikraspareigas priimama pagal terminuotą darbo sutartį. Numatyti komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtintos imperatyvios normos išimtisgalima tik įstatymuose arba kolektyvinėse sutartyse. Tačiau ir tokiuatveju negali būti pažeidžiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas maksimalus penkerių metų terminuotos darbo sutarties terminas.

9.Gali kilti klausimas, kokie galimi darbdavio veiksmai, jei įstatymai arba kolektyvinės sutartys nustato, kad į tam tikrą nuolatiniopobūdžio darbą ar pareigas gali būti (turi būti) priimama pagal terminuotą sutartį, o šį darbą dirba ar pareigas eina pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas. Manytume, šiuo atveju būtina diferenciacija. Jei įstatymo norma imperatyviai nustatyta, kad tamtikras darbas gali būti dirbamas ar pareigos einamos tik pagal terminuotą darbo sutartį, sutarties šalys gali šį prieštaravimą įstatymamspanaikinti susitarimu pakeisdamos darbo sutartį ir nustatydamos sutarties terminą, o jei bent viena šalis nesutinka to daryti - sutartisgali būti nutraukiama pagal DK 139 straipsnį. Jei įstatyminė normanėra imperatyvi, sudarytos neterminuotos sutarties šalys keisti ne-

84


privalo, tai yra darbdavys neturi teisės reikalauti į sudarytą netermi-nuotą darbo sutartį įrašyti darbo sutarties terminą ar nutraukti su-tartį. Nustatyti sutarties terminą bus galima tik vėliau sudaromose darbo sutartyse. Tuo tarpu kolektyvinė sutartis paprastai yra termi-nuotai galiojantis norminis teisės aktas. Jei joje bus numatyta gali-mybė ar net reikalavimas sudaryti terminuotas darbo sutartis dirbti tam tikrus darbus ar eiti tam tikras pareigas, darbdavys neturės tei-sės reikalauti pakeisti jau sudarytą neterminuotą darbo sutartį ir nu-statyti sutarties terminą. Taigi kolektyvinėje sutartyje nurodyta gali-mybe sudaryti terminuotas darbo sutartis bus galima pasinaudoti tik po kolektyvinės sutarties įsigaliojimo sudaromose darbo sutartyse. Pasibaigus kolektyvinės sutarties galiojimui, iki tol ja remiantis su-darytos terminuotos sutartys liks galioti iki jų termino pabaigos, ta-čiau naujų terminuotų sutarčių sudaryti jau nebus galima.

10. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas laikotarpis, 11kuriam sudaroma terminuota darbo sutartis su renkamais darbuotojais ar renkamųjų organų skiriamais darbuotojais. Kai darbuotojas yra išrenkamas į tam tikras renkamas pareigas (žr. DK 102 str.komentarą), darbo sutartis yra sudaroma tam laikotarpiui, kuriampagal įstatymus ar kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančiusjo rinkimą, jis buvo renkamas. Kai darbuotojas skiriamas į tam tik-ras pareigas renkamojo organo, tai yra tos institucijos, kuri pagal jos veiklą reglamentuojančius įstatymus ar kitus norminius teisės aktus sudaroma rinkimų tvarka ir jos įgaliojimų laikotarpis yra apribotas laiko, tai terminuota darbo sutartis sudaroma to renkamojo organo įgaliojimų laikotarpiui (kadencijai).

11. Jei įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nėra nustatyta kitaip,renkamojo organo įgaliojimų pasibaigimas (taip pat pirma laiko ikinumatytos kadencijos pabaigos), yra pagrindas pasibaigti ir su šioorgano skirtais darbuotojais sudarytoms darbo sutartims. Vis dėltokurį laiką iki pavadavimo funkcijos perdavimo ar naujo darbuotojopaskyrimo ir jo darbo pradžios arba buvusio darbuotojo įgaliojimųpatvirtinimo naujam laikotarpiui, pirmiau skirtas darbuotojas turėtų vykdyti savo darbo funkcijas. Tokiu atveju laikyti, kad darbo santykiams faktiškai trunkant darbo sutartis pratęsta neapibrėžtam terminui (DK 111 str. 1 d.), negalima. Tokia išvada darytina pirmiausiaatsižvelgiant į tai, kad faktiškai nebelieka teisinio pagrindo pirmiauskirtam darbuotojui eiti šias pareigas. Be to, naujo darbuotojo skyrimas į pareigas paprastai užtrunka, todėl beatodairiškas reikalavimas pirmiau skirtam darbuotojui nedelsiant palikti darbo vietą galisutrikdyti jo darbo funkcijos vykdymo tęstinumą.

85

12 12. Pagal terminuotas sutartis dirbančių asmenų darbas taip pat reg-lamentuojamas ir Europos Sąjungos mastu. Europos profesinių sąjun-gų konfederacija (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfede-racijų sąjunga (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) 1999 m. kovo 18 d. sudarė bendrąjį susitarimą dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis, o Europos Bendrijos Taryba 1999 m. birželio 28 d. priėmė direktyvą 1999/70/EB1, kuria ir įgyven-dino minėtą socialinių partnerių bendrąjį susitarimą. Susitarime bu-vo nustatyti terminuotoms darbo sutartims ir darbo santykiams taiko-mi bendrieji principai bei minimalūs reikalavimai, pripažįstant, kad juos taikant būtina atsižvelgti į konkrečią padėtį šalyje, ūkio šakoje ar sezonines realijas. Susitarimu taip pat siekiama užtikrinti vienodų są-lygų taikymą pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams, saugant juos nuo diskriminacijos, palyginti su pagal neterminuotas sutartis dirbančiais tos įmonės darbuotojais, sudaryti prielaidas nau-dotis terminuotų darbo sutarčių institutu tiek darbdaviams, tiek dar-buotojams priimtinomis sąlygomis, neleisti piktnaudžiauti sudarant terminuotas darbo sutartis (žr. DK111 str. komentarą) ir kt.

Iii) STRAIPSNISDarbo sutarties termino nustatymas

1. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimoarba pasibaigimo.

2. Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamainustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.

1 1. Komentuojamame straipsnyje yra reglamentuojami terminuotosdarbo sutarties termino nustatymo būdai ir nenurodyto ar netinkamainurodyto tokios sutarties termino teisiniai padariniai. Šiame straipsnyje su nedideliais pakeitimais pakartojama Darbo sutarties įstatymo10 straipsnio norma, iš esmės nekeičiant jos turinio.

2. Siekiant sukonkretinti DK 109 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ter-minuotos darbo sutarties galiojimo terminą (tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui), komentuojamo straipsnio 1 dalyje yra pateikiami du leidžiami šio termino nustatymo būdai.

2 Pirmiausia sutartyje gali būti nustatoma tam tikra kalendorinė data, iki kurios galioja darbo sutartis, pavyzdžiui, iki 2004 m. spalio

1 OJ, 1999, L 175.

86

15 d., iki 2004 m. gruodžio 31 d. ir pan. Ši kalendorinė data turėtų būti nustatyta labai tiksliai, t. y. nurodant konkrečius metus, mėnesį ir dieną. Jei darbo sutartis suėjus terminui nutraukiama (DK126 str.), ši diena bus laikoma atleidimo iš darbo diena ir paskutine darbuo-tojo darbo diena. Tam tikra kalendorinė data, iki kurios galioja dar-bo sutartis, gali būti apibrėžiama ir kitaip, t. y. sutartyje nurodant terminą, skaičiuojamą metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis, pa-vyzdžiui, trejiems metams, dviem mėnesiams, penkiolikai dienų. To-kio termino skaičiavimą reglamentuoja DK 26 straipsnis.

Darbo sutarties terminas taip pat gali būti nustatytas sutartyje api- 3 brėžiant aplinkybes, iki kurių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigi-mo (sutartyje taip pat turi būti nurodyta, šios aplinkybės turi atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti) galioja darbo sutartis. Sutartyje gali būti nustatyta, kad ji galioja, pavyzdžiui, iki tam tikro darbuotojui pavesto darbo užbaigimo; iki tam tikros darbuotojui nustatytos užduoties įvykdymo; iki tam tikro darbdavio vykdomo projekto ar programos pabaigos; iki tam tikro užsakymo, viršijančio darbdavio įprastus ga-mybinius pajėgumus, įvykdymo; iki laikinai darbe nesančio darbuo-tojo atvykimo į darbą ir pan. Tokios aplinkybės yra tinkamos nustatyti darbo sutarties terminą tik tuo atveju, kada žinoma, kad jos tikrai atsiras, pasikeis ar pasibaigs. Antraip kyla komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyti teisiniai padariniai.

Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu minėtuoju būdu nustatant ter-minuotos darbo sutarties terminą reikia laikytis DK 109 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus penkerių metų sutarties termino.

3. Komentuojamos teisės normos formuluotė „iki (...) datos arba 4(...) aplinkybių (...)" suponuoja, kad sutarties šalys gali pasirinktitik vieną iš paminėtų būdų, o nustatyti alternatyvą pačioje darbosutartyje negalima. Yra pavyzdžių, kai darbo sutarties terminas apibrėžiamas tiek kalendorine data, tiek tam tikromis aplinkybėmis,pavyzdžiui, sutartyje nurodoma, kad asmuo „priimamas dirbti, iki ponėštumo ir gimdymo atostogų į darbą sugrįš darbuotoja P. Petraitienė(2003 m. lapkričio 10 d.)". Manytume, šiuo atveju kalendorinės datosnurodymas turi papildomą informacinį pobūdį, todėl sutarties terminas nėra apibrėžtas alternatyviai. Iš tiesų šalių valią labiau parodoaplinkybė, nulėmusi patį terminuotos darbo sutarties sudarymą - darbuotojas įdarbinamas, kol grįš į darbą atostogaujanti darbuotoja. Išto turėtų būti ir sprendžiama, kuriuo būdu nustatytas terminas turibūti taikomas, jei, pavyzdžiui, P. Petraitienė į darbą grįš anksčiau.

4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje apibrėžiami darbo sutarties 5termino nenurodymo ar netinkamo jo nustatymo teisiniai padari-

87

niai. Minėta, kad darbo sutarties terminas yra būtinoji terminuotos darbo sutarties sąlyga (DK 95 str. 2 d.). Tad jeigu darbo sutarties šalys neaptarė sutarties termino, laikytina, kad yra sudaryta neter-minuota darbo sutartis. Komentuojamoji norma tokius pačius teisi-nius padarinius numato ir tuo atveju, kai šalių sutarties terminas nustatytas netinkamai, t. y. neatitinka DK ar įstatymo, ar kolektyvi-nės sutarties, numačiusių galimybę sudaryti terminuotas darbo su-tartis nuolatiniams darbams, reikalavimų. Tai yra tie atvejai, kai in-teralia kalendorine data apibrėžtas terminas nustatomas ilgesnis negu penkeri metai arba pratęsus sutartį tampa ilgesnis negu penkeri me-tai, taip pat kai tam tikros aplinkybės, iki kurių atsiradimo, pasikei-timo ar pasibaigimo galioja darbo sutartis, neatsiranda, nepasikei-čia ar nepasibaigia, ir pan. Prie netinkamo darbo sutarties termino nustatymo pavyzdžių reikia priskirti ir tuos atvejus, kai įstatymų ir kolektyvinių sutarčių nenumatytais atvejais nuolatiniam darbui su-daromos terminuotos darbo sutartys (DK 109 str. 2 d.).

5. Nuspręsti, ar darbo sutarties terminas nustatytas tinkamai, turi teisę darbo ginčą nagrinėjantis organas, įvertinęs darbo santykių fak-tinį pobūdį ir kitas reikšmingas sutarties sudarymo ar vykdymo ap-linkybes. Komentuojama straipsnio nuostata yra imperatyvi teisės norma, nustatanti reikalavimą ne tik darbo sutarties šalims, bet ir darbo ginčą nagrinėjantiems organams. Todėl pripažinti darbo su-tarties terminą nustatytu netinkamai darbo ginčą nagrinėjantis or-ganas turi ne tik darbuotojo reikalavimu (toks reikalavimas gali būti ir savarankiškas, ir nesavarankiškas reikalavimas, pavyzdžiui, susijęs su atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu ir grąžinimu į darbą), tačiau ir savo iniciatyva be darbuotojo reikalavimo (ex officio). Nu-statęs, kad terminas sutartyje nustatytas netinkamai, darbo ginčą nag-rinėjantis organas sutarties sąlygą dėl termino nustatymo turėtų pri-pažinti negaliojančia ir laikyti, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Kita vertus, pripažinti, kad darbo sutarties terminas nusta-tytas netinkamai, gali ir pats darbdavys. Tokiu atveju, ištaisius darbo sutartį, kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus dėl sutarties galiojimo termino sąlygos pripažinimo neteisėta, nebūtina.

111 STRAIPSNISTerminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo pasekmės

1. Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiš-kai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti (Kodekso 126 straipsnis), laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui.


2. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtassutarties terminas (darbuotojas po atostogų negrįžta į darbą ir kt.).

3. Jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratęsiama arbanutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui, išskyrus šio Kodekso109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Ginčus šiuo klausimusprendžia darbo ginčus nagrinėjantys organai. Jeigu darbo sutartis pripažįstama neterminuota, pertrauka darbe įskaičiuojama į darbuotojonepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje.

1. Komentuojamame straipsnyje yra reglamentuojami terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo teisiniai padariniai. Pirmojistraipsnio dalis reglamentuoja tuos atvejus, kai darbo sutarties terminui pasibaigus, darbo santykiai faktiškai tęsiasi. Antroji straipsnio dalis skirta sureguliuoti šalių santykius, kai išnyksta aplinkybės,su kurių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu buvo siejamas darbo sutarties terminas. Trečioji straipsnio dalis reglamentuoja tų pačių sutarties šalių pakartotinio terminuotos darbo sutarties sudarymo teisinius padarinius.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalies nuostatą reikia aiškinti siejant su DK126 straipsniu, reglamentuojančiu terminuotos darbo sutarties nutraukimą. Šių dviejų teisės normų analizė leidžia teigti, kaddarbo sutarties termino pasibaigimas nėra besąlyginis pagrindas darbo sutarčiai, kartu ir darbo santykiams pasibaigti. Prieš sueinant darbo sutarties terminui jos šalys turi įvairių galimybių: tęsti sutartiesvykdymą nustatant naują sutarties terminą (žinoma, jei sutartiespratęsimas pagrįstas objektyvia būtinybe pratęsti nenuolatinio pobūdžio darbą), tęsti sutarties vykdymą nepratęsiant jos termino arba nutraukti sutartį remiantis DK 126 straipsniu. Pirmu atveju terminuota darbo sutartis yra pratęsiama naujam terminui, o jeigudarbo santykiai faktiškai tęsiasi nekeičiant darbo sutarties termino, laikoma, kad darbo sutartis pratęsta neapibrėžtam laikotarpiui.Taigi sutarties termino suėjimas savaime nepabaigia pačios darbosutarties, o tik sudaro prielaidas pasinaudoti sutarties nutraukimogalimybe. Kitais žodžiais tariant, suėjus terminui darbo sutarties sąlyga dėl sutarties galiojimo termino nustoja galios ir nuo to momento laikoma, kad šalių yra sudaryta neterminuota darbo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kaip yra nustatytas darbo sutarties terminas, galimikeli atvejai.

89

Jei darbo sutarties terminas apibrėžtas kalendorine data, pavyz-džiui, iki 2004 m. lapkričio 20 d., reikėtų laikyti, kad darbo sutarties terminas sueina 2004 m. lapkričio 20 dieną. Būtent šią dieną šalys dar gali nustatyti naują darbo sutarties terminą. Darbo sutartis būtų laikoma pratęsta neapibrėžtam terminui, jei vėliausiai 2004 m. lap-kričio 20 d., t. y. paskutinę darbuotojo darbo pagal terminuotą dar-bo sutartį dieną, nė viena šalis nepareikš, kad ji nutraukia sutartį pagal DK126 straipsnį, ir 2004 m. lapkričio 21 d. darbuotojas ir darb-davys vykdytų savo pareigas pagal darbo sutartį. Pažymėtina, kad toks pareigų iš darbo sutarties vykdymas turi būti realus ir abipusis.

Jeigu darbo sutarties terminas buvo nulemtas tam tikrų aplinky-bių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, pavyzdžiui, iki tam tikro pavesto darbo užbaigimo, iki projekto pabaigos, kol po laikinojo ne-darbingumo ar iš atostogų grįš į darbą kitas darbuotojas, laikytina, kad terminas sueina tą dieną, kurią pavestas darbas ar projektas fak-tiškai užbaigiamas ar į darbą po laikinojo nedarbingumo ar iš atos-togų sugrpta dirbti kitas darbuotojas. Ši diena laikytina paskutine darbuotojo, dirbančio pagal terminuotą darbo sutartį, darbo diena, iki kurios pabaigos ir turi būti išreikšta darbuotojo arba darbdavio valia nutraukti darbo sutartį. Jei iki šios darbo dienos pabaigos dar-buotojas arba darbdavys nenutraukia darbo sutarties, o kitą darbo dieną vykdė darbo sutartį, laikytina, kad sutartis tapo pratęsta ne-apibrėžtam laikui.

Atleidimas iš darbo paprastai įforminamas paskutinę darbo die-ną. Įforminant atleidimą iš darbo pasibaigus darbo sutarties termi-nui, darbo sutartyje ir socialinio draudimo pažymėjime nurodoma, kad darbo sutartis nutraukta suėjus jos terminui ir DK 126 straips-nis. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, išeitinė išmoka dar-buotojui nemokama, tačiau su juo turi būti visiškai atsiskaitoma (žr. DK 141 str. komentarą), ir darbuotojas turi teisę gauti piniginę kom-pensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (žr. DK 177 str. ko-mentarą). Nors įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo įspėti apie būsimą atleidimą, tačiau teisingumo, protingumo ir sąžiningu-mo principai reikalauja, kad šalis, kuri planuoja nutraukti darbo su-tartį suėjus terminui, turėtų kuo anksčiau apie tai informuoti kitą šalį. Pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą paskutinę darbo sutarties termino dieną neturi būti staigmena kitai sutarties šaliai, kai pastaroji pagrįstai tikisi, kad sutartis bus pratęsta neapibrėžtam laikotarpiui.

3. Gali pasitaikyti, kad dėl kai kurių apsauginių DK teisės normų privalomo taikymo, pavyzdžiui, DK 131 straipsnio 1 dalies, darbda-

90


vys negalės atleisti iš darbo iš karto suėjus terminui. Tokiais atvejais siūlytina laikyti, kad šalių nustatytas darbo sutarties galiojimo ter-minas ex lege pratęsiamas iki aplinkybių, su kuriomis siejamas šių apsauginių DK ar kitų įstatymų normų taikymas, pasibaigimo. Pa-vyzdžiui, jei darbuotojas, suėjus jo sutartyje nustatytam darbo sutar-ties terminui, yra laikinai nedarbingas, jo darbo sutarties terminas nukeliamas iki tos dienos, kada jis sugrįžtų į darbą arba sueitų 120 ka-lendorinių dienų iš eilės terminas (DK 133 str. 2 d.). Būtent šią dar-bo dieną galima nutraukti su darbuotoju sudarytą terminuotą darbo sutartį pagal DK 126 straipsnį, neleidžiant jam tą dieną vykdyti dar-bo pareigų.

4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje reglamentuojami atvejai, ka- 6da, darbo sutarties terminą sutartyje susiejus su tam tikrų aplinkybių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, šios aplinkybės sutartiesvykdymo laikotarpiu išnyksta. Pavyzdžiui, darbuotojas priimamas įdarbą kito darbuotojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikotarpiui, tačiau tas darbuotojas į darbą dėl vienokių ar kitokių aplinkybių nebegrįžta. Kitas atvejis - darbuotojas priimamas į darbą sukurti tam tikrą eksperimentinį produktą, tačiau dar iki jo galutinioatidavimo nusprendžiama pradėti serijinę produkto gamybą, arbadarbuotojas priimamas į darbą atlikti vienkartinį didelį užsakymąarba įvykdyti vienkartinio finansavimo programą, tačiau vykdymometu su darbdaviu sudaroma neterminuota tiekimo sutartis arba programos finansavimas pratęsiamas neribotam laikui, ir pan. Visaisšiais atvejais terminuota darbo sutartis transformuojasi į neterminuotą darbo sutartį. Tokio darbo sutarties rūšies pasikeitimo papildomų sąlygų (kreiptis su reikalavimu į darbdavį ar darbo ginčus nagrinėjantį organą ar pan.) nenumatyta, taigi terminuota darbo sutartisper se tampa neterminuota darbo sutartimi. Tais atvejais, kai darbdavio užsakymas ar finansavimas pratęsiamas terminuotai, darbuotojų terminuotos darbo sutartys gali būti pakeičiamos nustatant naująjų terminą.

5. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje aptariami tie terminuotos 7darbo sutarties termino pasibaigimo atvejai, kai terminuota darbosutartis yra nutraukiama, tačiau tų pačių darbuotojo ir darbdaviovėl yra sudaroma terminuota darbo sutartis. Darbuotojo reikalavimu pirmoji sudaryta terminuota darbo sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui, jei yra tenkinamos kelios sąlygos:

1) antroji terminuota darbo sutartis su darbuotoju sudaryta pra-ėjus ne daugiau kaip vienam mėnesiui nuo pirmosios terminuotos darbo sutarties nutraukimo (pasibaigimo);

91

2) antroji terminuota darbo sutartis sudaroma tam pačiam darbuikaip ir pirmoji terminuota darbo sutartis. Šiuo kontekstu tuo pačiudarbu laikytinas būtent tos pačios darbo funkcijos vykdymas, o nedarbo atlikimo vieta, darbo užmokestis, darbo režimas ar kitos aplinkybės;

3) antrosios terminuotos darbo sutarties sudarymo atvejis nepatenka į DK 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus „leidžiamus" terminuotos darbo sutarties sudarymo atvejus. Tai reiškia, kad pirmojiterminuota sutartis negali būti pripažįstama neterminuota, jei antroji terminuota darbo sutartis bus sudaryta nenuolatiniam darbuiarba nuolatiniam darbui, tačiau įstatymo ar kolektyvinės darbo sutarties nurodytu atveju, taip pat su tam tikram laikotarpiui išrinktaisdarbuotojais ar renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai) paskirtais darbuotojais.

Kitaip nei taikant DK 110 straipsnį, tai, kad yra išvardytos sąly-gos, nedaro darbo sutarties neterminuota savaime. Pirmiausia būti-na, kad darbuotojas pareikštų reikalavimą pripažinti sutartį sudary-tą neapibrėžtam terminui. Darbdaviui nesutikus su darbuotojo reikalavimu ir kilus ginčui, toks darbuotojo reikalavimas turi būti nagrinėjamas darbo ginčus nagrinėjančio organo. Darbuotojo rei-kalavimas gali būti tiek savarankiškas, tiek nesavarankiškas, pavyz-džiui, darbuotojui ginčijant atleidimą iš darbo suėjus antrosios ter-minuotos sutarties terminui. Komentuojamas straipsnis nenumato specialaus termino, per kurį toks reikalavimas turi būti pareikštas, todėl reikėtų laikytis bendrųjų kreipimosi į darbo ginčus nagrinė-jančius organus terminų. Jeigu pirmoji darbo sutartis pripažįstama neterminuota, pertrauka darbe įskaičiuojama į darbuotojo neper-traukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, tačiau darbo užmokestis nemokamas, jei darbo funkcija nebuvo vykdyta.

6. Probleminis gali pasirodyti komentuojamo straipsnio 3 dalies ir DK 110 straipsnio 2 dalies siejant su DK 109 straipsnio 2 dalimi nor-mų santykis. Iš tikrųjų komentuojamo straipsnio 3 dalis ir DK 110 straipsnio 2 dalis konkuruoja kaip bendroji ir specialioji normos. Abi šios normos taikytinos tais atvejais, kai pažeidžiamas DK 109 straipsnio reikalavimas pagrįsti terminuotos sutarties sudarymą nenuolatiniu darbo pobūdžiu. Esminis skirtumas yra tas, kad ko-mentuojamo straipsnio 3 dalies norma suteikia galimybę pripažinti neterminuota ne antrąją terminuotą darbo sutartį, o pirmąją ter-minuotą darbo sutartį ir įskaičiuoti pertrauką tarp sutarčių į dar-buotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Tokiu būdu siekiama riboti galimybes piktnaudžiauti terminuotomis darbo sutar-

92

XII SKYRIUS. Darbo sutartis 1 1 1 - 1 1 2 str.

timis ir sustiprinti darbuotojų garantijas paeiliui einančių terminuo-tų darbo sutarčių sudarymo atvejais.

7. Pažymėtina, kad būtinybę numatyti priemones, skirtas išvengti 8 piktnaudžiavimo terminuotomis darbo sutartimis, nustato ir Euro-pos Sąjungos teisės aktai. Europos Bendrijos Tarybos 1999 m. birželio 28 d. direktyva 1999/70/EB patvirtintame Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose daly-vauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis1 8 punkte nustatyta, kad valstybės narės, pasi-tarusios su socialiniais partneriais, ir (arba) socialiniai partneriai, atsižvelgdami į konkrečių ūkio šakų ir (arba) darbuotojų kategorijų reikmes, nustato objektyvias priežastis, pateisinančias terminuotų darbo sutarčių ar santykių atnaujinimą, arba maksimalią bendrą pa-eiliui sudaromų terminuotų darbo sutarčių ar darbo santykių truk-mę, arba leidžiamą tokių sutarčių ar santykių atnaujinimo skaičių. Tuo tikslu siūloma valstybėms narėms, pasikonsultavus su sociali-niais partneriais, ir (arba) socialiniams partneriams numatyti, ko-kiomis sąlygomis terminuotos darbo sutartys laikytinos paeiliui su-daromomis arba kokioms sąlygoms esant terminuotos darbo sutartys tampa neterminuotomis.

112 STRAIPSNIS Sezoninė darbo sutartis

1. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti.Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniaiskaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.

2. Sezoninių darbų sąrašą, sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatybes remdamasi šiuo Kodeksu nustato Vyriausybė.

1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje pateikiama sezoninės darbo l sutarties sąvoka. Tai — darbo sutartis, kuria darbdavys suteikia dar-buotojui sezoninį darbą ir darbuotojas įsipareigoja jį dirbti. Šioje dalyje taip pat apibrėžiama, kokie darbai laikomi sezoniniais. Tai -darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėne-

1 OJ, 1999, L 175.

93

siai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu). Tokių darbų negalima dirbti visus metus dėl jiems keliamų kokybės, darbų saugos ar kitų technologinių reikalavimų, kurie įtvirtinti normatyvi-niuose dokumentuose arba suformuluoti pagal įprastą darbų atliki-mo praktiką. Kada nebegalima dirbti sezoninio darbo, sprendžiama kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į egzistuojančias gamtines ir klimato sąlygas, sinoptikų prognozes, įprastą darbų atlikimo prakti-ką ir panašiai.

2. Ne visi darbai, kurių atlikimas yra tiesiogiai susijęs su gamtinėmis ir klimato sąlygomis, gali būti laikomi sezoniniais. Būtina sezoninio darbo sąlyga - darbo (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo ar darbo funkcijos) įtraukimas į patvirtintą sezoniniųdarbų sąrašą. Šio sąrašo nustatymo klausimas reglamentuojamas komentuojamo straipsnio 2 dalyje.

3. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad sutarties sąlyga dėl sezoninio darbo pagal DK 95 straipsnio 2 dalį yra laikoma būtinąja sutarties sąlyga. Taigi sutartyje neaptarus sezoninio darbo pobūdžio,sutartis nebūtų pripažįstama sezonine darbo sutartimi.

4. Ta aplinkybė, kad pagal sezoninę darbo sutartį dirbamas sezoninio pobūdžio darbas, iš esmės nulemia sutarties galiojimo laiką: darbo funkcijos nebegali būti vykdomos pasibaigus sezonui, kai gamtinėsir klimato sąlygos nebeleidžia darbo atlikti tinkamai pagal jam keliamus reikalavimus. Todėl sezoninė darbo sutartis laikytina viena iš terminuotų darbo sutarčių rūšių - šios sutarties terminas sietinas su tamtikrų darbams atlikti tinkamų gamtinių ir klimato sąlygų pasibaigimuatitinkamais metais. Tai reiškia, kad sutarties terminas turi būti apibrėžtas ne kalendorine data, o tam tikrų aplinkybių pasibaigimu, pavyzdžiui, iki 2004 metų sezono, kuriam dirbti buvo įdarbintas darbuotojas, pabaigos (2004 metų tam tikrų darbų sezonui). Dažniausiaitokios sutartys sudaromos vienam sezonui, tačiau gali būti sulygta dėlsezoninio darbo keliems sezonams, todėl, be sezoninio darbo sąlygos,sutartyje būtina nurodyti ir sutarties terminą. Šios nuostatos tikslas -apibrėžti, keliems sezonams yra sudaroma sezoninė darbo sutartis.Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 „Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo"1 patvirtintos darbo sutarties pavyzdinės formos 2 punkte nustatytas reikalavimas sutarties šalims nurodyti, kad yra sudaryta sezoninė darbo sutartis ir jos galiojimo terminą.Taigi, sezoninėje darbo sutartyje būtina nustatyti sutarties terminą irapsispręsti, keliems sezonams ji sudaroma.

Žinios. 2003, Nr. 11-412.

94


5. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Lietuvos Respubli- 5 kos Vyriausybės kompetencija nustatyti sezoninių darbų sąrašą, se-zoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, darbo ir poilsio laiko bei darbo apmokėjimo ypatybes. Dabar šie klausimai reguliuojami Vyriausybės 1994 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 154 „Dėl sezoninio darbo"1. Minėtame nutarime yra išvardyti tokie sezoniniai darbai: 1) mūrijimas, betonavimas, išorės apdaila, teritorijos tvarkymas ir apželdinimas; nerūdinių medžiagų (skaldos, žvyro, smėlio, molio) gavyba, gelžbetonio konstrukcijų ir betoninių elementų gamyba lauke bei nešildomose patalpose, prekinio betono, skiedinių, klintmilčių gamyba; automobilių kelių pagrindų stabilizavimas or-ganiniais ir neorganiniais rišikliais, pagrindo ir dangos rengimas per-merkimo būdu, asfaltbetonio gamyba, aktyviųjų mineralinių asfalt-betonio miltelių gamyba, asfalto klojimas, asfalto dangos regeneravimas, jos paviršiaus apdorojimas, bitumo ruošimas saugyk-lose, bituminių emulsijų gamyba ir naudojimas, automobilių kelių ir gatvių dangos ženklinimas; ruloninės stogo dangos įrengimas ir re-montas; 2) žemės melioravimas, hidrotechnikos įrenginių statyba; melioracijos įrenginių priežiūra ir remontas; 3) žemės kasyba (iš-skyrus grunto pylimą tiesiant ir remontuojant kelius, plentus ir gele-žinkelius, taip pat kitus su tuo susijusius darbus); 4) geodezijos ir topografijos darbai; žemėtvarkos lauko darbai; 5) darbai, susiję su paviršiaus geologine nuotrauka; 6) cukraus gaminimas iš cukrinių runkelių; 7) daržovių auginimas atvirame grunte ir nešildomuose šilt-namiuose; 8) darbai, susiję su sėklinių linų sėmenų ruošimu, linų pirminiu perdirbimu, taip pat spalių briketų gaminimu; 9) vaisių ir uogų skynimas, paruošimas ir perdirbimas; 10) žemės ūkio produk-cijos auginimas ir derliaus nuėmimas atvirame lauke; 11) miškų ūkio darbai: sėklų rinkimas ir jų parengimas sėjai, dirvos parengimas miško želdiniams, miško želdinimas, želdinių priežiūra, daigynų, medelynų jveisimas ir priežiūra, priešgaisrinių mineralizuotų juostų, prieš-gaisrinių barjerų įrengimas, priešgaisrinis budėjimas, miško kenkėjų ir ligų apskaita ir stebėjimas, kova su jais biologinėmis, mechaninė-mis, cheminėmis priemonėmis, medynų sakinimas, kelmų dervuolių rovimas ir perdirbimas; 12) miško plukdymas; 13) miškotvarkos lauko darbai; 14) upių transporto darbai; 15) durpių kasimas ir gamini-mas, taip pat briketų gaminimas; 16) upių ir jūros pakrančių tvirti-nimas, dugno valymas (gilinimas); 17) patalpų šildymas (kūriko dar-bas); 18) patarnavimo darbai turistinėse bazėse, poilsio namuose ir

1 Žinios. 1994, Nr. 19-313.

95

sanatorijose, kurie veikia ne ištisus metus arba kuriuose vasarą pa-daugėja vietų; 19) silikatinių ir keraminių plytų, koklių krosnims, čerpių, keraminių drenažo vamzdžių ir kitų keraminių gaminių ga-myba, akmens pjaustymas, formos suteikimas ir galutinis apdirbi-mas, asbestcemenčio šiferio gamybos darbai, neasbestinių banguo-tų lakštų ir fasoninių detalių gamybos darbai, asbestcemenčio vamzdžių gamybos darbai; 20) vidaus apdailos darbai nešildomose patalpose; 21) bokštinių, savaeigių kranų mašinistų, motoristų ir ki-tų darbininkų, jeigu jie aptarnauja sezonines brigadas (grandis), dar-bas; 22) objektų, kuriuose dirbama sezoniniu principu, meistrų ir darbų vykdytojų darbas; 23) tarpmiestinio kabelinio ryšio linijų bei optinio kabelio linijų tiesimo ir montavimo darbai; 24) cirkų artistų ir kitų šių įstaigų darbuotojų darbas nešildomose patalpose (palapi-nėse); 25) žvejyba Baltijos jūroje ir vidaus vandenyse, šviežių žuvų perdirbimas; 26) juodųjų metalų laužo ir atliekų perdirbimas lauke ir nešildomose patalpose. Galimybės nustatyti sezoninių darbų są-rašą kolektyvinėje sutartyje DK nenumato.

6. Vyriausybės 1994 m. kovo 7 d. nutarime Nr. 154 „Dėl sezoninio darbo" yra nustatytos ir sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakei-timo ir nutraukimo ypatybės. Sezoninėje darbo sutartyje turi būti nurodyta, kad darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pa-gal atitinkamą profesiją, specialybę, kvalifikaciją, taip pat turi būti nurodytas sutarties terminas. Sezoninė darbo sutartis gali būti pa-keista ir gali pasibaigti DK normų, reglamentuojančių darbo sutar-ties vykdymą ir pasibaigimą (DK XII skyriaus trečiasis, ketvirtasis skirsniai), nustatytais pagrindais ir tvarka. Specialios normos yra nu-matytos dėl sezoninės darbo sutarties nutraukimo. Be bendrųjų DK numatytų pagrindų, darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dar-buotojo pareiškimu iki sutarties termino pabaigos, apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš penkias kalendorines dienas. Šiuo atveju taip pat taikytinos DK 127 straipsnio (žr. DK 127 str. komentarą) nuo-statos. Be to, darbo sutartis gali būti nutraukta ir darbdavio iniciaty-va tokiais dviem papildomais atvejais: kai įmonėje, įstaigoje ar orga-nizacijoje sezoniniai darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip dviem savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mas-tas ir darbuotojas per sezoną neatvyksta į darbą ilgiau kaip vieną mėnesį dėl laikinojo nedarbingumo (tais atvejais, kai darbingumas prarandamas dėl suluošinimo (traumos) darbe arba profesinės ligos per sezoną, darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama, kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas invalidumas, bet ne il-giau kaip iki darbo sutarties termino pabaigos). Kitaip nei DK reg-

96


lamentuojamais bendraisiais darbo sutarties nutraukimo atvejais, apie numatomą atleidimą iš sezoninio darbo šiais pagrindais dar-buotojas neįspėjamas, o jam išmokama vieno mėnesio vidutinio dar-bo užmokesčio dydžio kompensacija.

7. Minėtame Vyriausybės nutarime „Dėl sezoninio darbo" numa- 7 tomos ir sezoninį darbą dirbančių darbuotojų darbo ir poilsio laiko bei darbo apmokėjimo ypatybės. Dirbant sezoninius darbus gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Darbuotojų, dirbančių pagal sezonines darbo sutartis, darbo grafikai turi būti skelbiami prieš savaitę iki jų įsigaliojimo, tuo tarpu kitiems darbuotojams jie turi būti paskelbiami prieš dvi savaites (DK 147 str. 3 d.). Vis dėlto ir sezoninio darbo atveju tokius grafikus būtina suderinti su darbuotojų atstovais (DK 147 str. 1 d.). Darbuotojams, dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant juos iš darbo už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija. Darbuotojams, kurie pasibaigus jų sezoninės darbo sutarties termi-nui pratęsia darbo sutartį kitam sezonui nenutraukdami darbo san-tykių, kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu, nepažeidžiant DK nustatyto reikalavimo jas suteikti tais pačiais darbo metais. Kasmetinės atostogos suteikiamos ir ne tarpsezoniniu laiko-tarpiu, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutar-tyje. Darbuotojams, kurie dirba du sezonus ir daugiau iš eilės nenu-traukę darbo santykių, už tarpsezoninius laikotarpius mokamas kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje nurodyto dydžio atlygi-nimas. Jeigu darbo sutartis nutraukiama sezonui pasibaigus ir tarp-sezoniniu laikotarpiu su tuo pačiu darbdaviu sudaroma nauja sezo-ninė darbo sutartis, už laiką nuo naujos darbo sutarties sudarymo iki sezono pradžios mokamas kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje nurodyto dydžio atlyginimas.

113 STRAIPSNIS Laikinoji darbo sutartis

1. Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniamkaip dviejų mėnesių laikui.

2. Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinkybes, kurioms esant gali būti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutarties pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo irpoilsio laiko ypatybes nustato Vyriausybė.

1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje yra pateikiama laikinosios l darbo sutarties sąvoka. Laikinoji darbo sutartis Darbo sutarties įsta-

97

tyme nebuvo reglamentuojama, tačiau DK ši darbo sutarčių rūšis yra išskiriama ir įtvirtinama galimybė ją reguliuoti specialiosiomis teisės normomis.

2. Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgiaukaip dviem mėnesiams. Taigi laikinoji darbo sutartis yra viena iš terminuotų darbo sutarčių rūšių, ją nuo kitų darbo sutarčių skiria galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis negu du mėnesiai. Pažymėtina, kad laikinosios darbo sutarties terminas (iki dviejų mėnesių)gali būti ne tik išreikštas tam tikra kalendorine data, bet ir tam tikrųaplinkybių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, su sąlyga, kadšios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad darbo santykių trukmė neviršys dviejų mėnesių. Sudarius darbo sutartį ilgesniam kaip du mėnesiai laikui ar pratęsus ją, kai sutarties trukmė viršija du mėnesius,tokia darbo sutartis negali būti apskritai pripažįstama laikinąja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vien darbo sutarties termino, kurisneviršija dviejų mėnesių, įrašymas į sutartį dar nedaro terminuotosdarbo sutarties laikinąja darbo sutartimi. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta norma, pagal kurią Vyriausybė turi nustatyti laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinkybes,kurioms esant gali būti sudaroma laikinoji darbo sutartis). Vadinasi, ne kiekviena terminuota darbo sutartis, kurios terminas neviršys dviejų mėnesių, bus laikoma laikinąja, o tik tokia, kuri bus sudaryta esant laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindams. Kitavertus, tam, kad iki dviejų mėnesių galiojanti darbo sutartis būtųlaikoma laikinąja sutartimi, turi būti expressis verbis susitariama.Kitaip sakant, kiekviena laikinoji sutartis yra terminuota darbo sutartis, tačiau ne kiekviena iki dviejų mėnesių trukmės darbo sutartis yra laikinoji sutartis.

3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje yra numatyta Vyriausybėskompetencija nustatyti laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinkybes, kurioms esant gali būti sudaroma laikinoji darbosutartis), tokios sutarties pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatybes. Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindai, jos pakeitimo ir pasibaigimo, taip patlaikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumai yra patvirtintiVyriausybės 2003 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių rūšių ypatumų patvirtinimo"1. Tai reiškia, kad pagal laikinąsias darbo sutartis dirbantiems darbuotojams taikomosDK ir kitų norminių teisės aktų nuostatos su Laikinosios darbo su-

1 Žinios. 2003, Nr. 81(l)-3690.

98


tarties sudarymo pagrindų, jos pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumų nustatytomis išimtimis.

4. Minėtu Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 1043 4patvirtinti Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindai, jos pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumai numato, kad laikinoji darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinainesantiems (dėl ligos, atostogų ir pan.) darbuotojams pavaduoti. Laikinoji darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su studentais, moksleiviais jų atostogų metu, laikantis privalomų nuostatų dėl saugių irsveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki aštuoniolikos metų(plačiau žr. DK 277 str. komentarą). Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindų, jos pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjųdarbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumuose nurodoma, kad laikiniesiems darbuotojams išbandymo laikotarpis neturi būti nustatomas. Jiems gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Laikiniemsdarbuotojams kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o nutraukiantdarbo sutartį išmokama piniginė kompensacija, apskaičiuota proporcingai už dirbtą laiką.

5. Kaip nustato Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu 5Nr. 1043 patvirtinti Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindai, jos pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumai, laikinoji darbo sutartis gali būti keičiama DK nustatyta tvarka ir sąlygomis. Be DK numatytų pagrindų,laikinoji sutartis taip pat gali būti nutraukta, kai įmonėje, įstaigojear organizacijoje darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip dviem savaitėmsdėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas. Darbuotojas, atleidžiamas iš darbo dėl šios priežasties, apie atleidimąneįspėjamas, o jam išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Darbuotojas, dirbantis pagal laikinąjądarbo sutartį, neįspėjus apie atleidimą gali būti atleidžiamas iš darbo ir tuo atveju, kai dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbąilgiau kaip septynias dienas. Tada jam išmokama išeitinė išmoka,apskaičiuota pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už likusį laiką iki sutarties termino pabaigos, bet ne daugiau kaip už vieną mėnesį. Tais atvejais, kai darbingumas prarandamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos, darbuotojui darbo vieta(pareigos) paliekama, kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas invalidumas, bet ne ilgiau kaip iki laikinosios darbo sutartiestermino pabaigos. Nutraukiant darbo sutartį su tokiu darbuotoju,

99

jam išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Savo ruožtu laikinas darbuotojas gali nutraukti dar-bo sutartį ir nepasibaigus sutarties terminui pareiškimu, apie tai įspė-jęs darbdavį raštu prieš penkias darbo dienas.

6 6. Įdomu pažymėti, kad Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 18 d. nuta-rimu Nr. 1043 patvirtinti Laikinosios darbo sutarties sudarymo pa-grindai, jos pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumai numato, kad laikiniesiems darbuo-tojams taikomi ir analogiški DK 111 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurody-tiems teisiniai padariniai. Tai reiškia, kad jeigu laikinosios darbo su-tarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena laikinosios darbo sutarties šalis iki pasibaigiant terminui ne-pareikalavo jos nutraukti, laikoma, kad laikinoji darbo sutartis pra-tęsta neapibrėžtam terminui. Tuo tarpu jeigu laikinoji darbo sutar-tis, pasibaigus jos terminui nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma laikinoji darbo sutartis tam pačiam darbui, tai dar-buotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėž-tam laikui. Toks reguliavimas išties yra sunkiai pagrindžiamas įprasta verslo logika, nes, pavyzdžiui, priėmus į darbą darbuotoją dirbti padėjėju keletą dienų parodoje ar kokiame kitame renginyje, nebus galima įdarbinti jį keletui dienų kitoje parodoje ir mugėje, jei pasta-roji įvyks nepraėjus vienam mėnesiui nuo pirmosios laikinosios dar-bo sutarties pabaigos. To priežastis - į Vyriausybės nutarimą Nr. 1043 paprasčiausiai „pamiršta" įtraukti DK 111 straipsnio 3 dalyje numa-tytas išimtis (DK 109 str. 2 d. ir 3 d.).

1X4 STRAIPSNISPapildomo darbo ir antraeilių pareigų sutartis

1. Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jistoje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbstam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą.

2. Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitojedarbovietėje, jeigu to nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai. Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus nustatoVyriausybė ir kolektyvinės sutartys.

i 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtinama darbuotojo gali-mybė susitarti su darbdaviu, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Taigi papildomo darbo sutartimi reikėtų laikyti

100


tokią darbo sutartį, pagal kurią darbuotojas greta pagrindinių parei-gų ar pagrindinio darbo už atlyginimą toje pat darbovietėje įsiparei-goja eiti papildomas pareigas ar dirbti papildomą (sutartyje nesu-lygtą) darbą. Pavyzdžiui, įmonės buhalteris įsipareigoja eiti kasininko pareigas, programuotojas - įmonės kompiuterinių tinklų priežiūros specialisto pareigas, budėtojas - dirbti valytojų ir pan. Papildomu darbu taip pat laikytinas darbuotojų, pavaduojančių kitus darbuoto-jus jų atostogų ar laikino nedarbingumo atvejais, darbas, jei tik toks pavadavimas nenumatytas jų darbo sutartyse ar pareigybių aprašy-muose (pareiginiuose nuostatuose).

2. Nors sutartis dėl papildomo darbo DK 108 straipsnio 1 dalyje 2 yra įvardyta kaip atskira sutarčių rūšis, sisteminė ir teleologinė DK normų analizė leidžia teigti, kad sutartis dėl papildomo darbo nėra savarankiška darbo sutartis. Komentuojamo straipsnio 1 dalis pir-miausia turi būti siejama su DK 119 straipsniu, kuris nustato drau-dimą darbdaviui reikalauti iš darbuotojo atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi, taip pat reikalavimą dėl papildomo darbo ar pareigų susitarti ir aptarti tai darbo sutartyje (žr. DK 119 str. komentarą). Darbuotojui pradėjus darbą pagal pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo sutartį, tarp jo ir darbdavio atsiranda darbo teisinis santykis. Atsiradus poreikiui eiti papildomas pareigas ar dirbti papildomą darbą, naujas darbo teisinis santykis tarp darbuotojo ir darbdavio neatsiranda, o tik keičiamas jau egzistuojančio santykio turinys -greta pagrindinio darbo tas pats darbuotojas savo darbdavio naudai už papildomą užmokestį atliks ir papildomą darbą. Darbo santykių specifika yra ta, kad darbuotojas įtraukiamas į darbovietėje darbdavio organizuojamą darbo (gamybos, paslaugų teikimo) procesą ir dirba būdamas pavaldus darbdaviui. Pagrindinio ir papildomo darbo funkcijų traktuoti visiškai atsietai negalima, nes šios funkcijos yra glaudžiai susijusios. Pavyzdžiui, papildomas darbas šalių susitarimu gali būti dirbamas arba pagrindinio darbo valandoms, arba jam pasibaigus; šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, padarytas einant pa-pildomas pareigas ar dirbant papildomą darbą, bus laikomas dar-buotojo padarytu darbo drausmės pažeidimu, už kurį bus galima ap-skritai atleisti darbuotoją iš darbo; darbo sutarties, sudarytos atlikti pagrindinį darbą, pasibaigimas nulems ir sutarties dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo galiojimo pabaigą ir 1.1. Tai reiškia, kad, vykdydamas savo darbo funkciją, darbuotojas nuolat yra susietas vienu sudėtingu darbo santykiu su savo darbdaviu. Taigi sutartis dėl papildomo darbo iš esmės laikytina ne kokia savarankiška darbo su-tarties rūšimi, o tik susitarimu prie galiojančios „pagrindinės" darbo

101

sutarties, kuriuo iš dalies yra keičiamos darbo sutarties sąlygos. Ša-lių susitarimu, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja eiti papildomas pareigas ar dirbti papildomą darbą (toks susitarimas ir vadintinas sutartimi dėl papildomo darbo) nėra sudaroma nauja savarankiška darbo sutartis, o tik modifikuojama galiojanti darbo sutartis. Ar ta-da darbuotojas jau turės vieną etatą ar kelis etatus, sutarties kvalifi-kacijai neturi lemiamos reikšmės.

Darbuotojui sutikus eiti papildomas pareigas ar dirbti papildomą darbą, pasirašyti naujos rašytinės darbo sutarties pagal pavyzdinę darbo sutarties formą, jos registruoti atskirai darbo sutarčių regist-ravimo žurnale, pranešti apie priimtą į darbą asmenį ar naują suda-rytą darbo sutartį Valstybinio socialinio draudimo fondo teritori-niam skyriui, išduoti jam darbuotojo tapatybę patvirtinantį dokumentą, dar kartą supažindinti jį su lokaliais norminiais teisės aktais (išskyrus reglamentuojančius jo papildomas pareigas ar pa-pildomą darbą) ar atlikti kitus darbuotojo priėmimo į darbą forma-lumus nereikia. Pažymėtina, kad DK119 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimą susitarti dėl papildomo darbo ar pareigų, taip pat nuro-doma, kad toks susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o tiesiog aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje. Taigi į esamą darbo sutartį tiesiog būtina įtraukti naują sąlygą, kad viso sutarties galiojimo metu (arba tik tam tikrą laikotarpį) darbuo-tojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį. Toks susitarimas ir laikytinas sutar-timi dėl papildomo darbo. Susitarime gali būti numatomas ir jo ga-liojimo terminas ar nutraukimo sąlygos. Tuo tarpu sutarties dėl pa-pildomo darbo pasibaigimas egzistuojančiam darbo santykiui lemiamos reikšmės neturi - darbuotojo ir darbdavio darbo teisinis santykis tęsis remiantis pagrindine darbo sutartimi. Vadinasi, DK normos, reglamentuojančios išeitinę išmoką, įspėjimo terminus, ir kitos darbo sutarties pasibaigimą reguliuojančios normos darbo su-tarties dėl papildomo darbo pasibaigimo atveju netaikomos.

3. Atkreiptinas dėmesys, kad, viena vertus, įstatymų leidėjas ne-varžo sutarties šalių galimybės apskritai susitarti dėl papildomų pa-reigų ar papildomo darbo ar sudaryti keletą tokių susitarimų. Ta-čiau DK 119 straipsnio norma dėl būtinybės aptarti darbo sutartyje papildomas pareigas yra imperatyvi. Vadinasi, jei tik norima, kad darbovietėje darbuotojas eitų tokias papildomas pareigas ar dirbtų papildomą darbą, susitarti dėl to sudarant papildomo darbo sutartį

102


tampa sutarties šalių pareiga. Kita šalių pareiga yra laikytis tam tikrų specialių apsauginių teisės normų reikalavimų. Viena iš jų susiju- 5 si su darbo dienos trukme. Darbas pagal pagrindinę ir papildomą darbo sutartis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose gali būti apskai-tomas atskirai, tačiau tai nereiškia, kad pagal kiekvieną sutartį dar -buotojas gali dirbti po aštuonias valandas per dieną. Pagal DK 144 straipsnio 5 dalį darbuotojų, dirbančių pagal kelias darbo sutartis vienoje darbovietėje (turima mintyje pagrindinio darbo sutartis ir papildomo darbo sutartis), faktinė darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika va-landų. Kita vertus, darbuotojas, greta pagrindinių pareigų darbovie-tėje eidamas papildomas pareigas ar dirbdamas ir papildomą darbą, turi teisę į įstatymų, kolektyvinių sutarčių ir kitų poįstatyminių teisės aktų šioms pareigoms ir darbui nustatytas lengvatas ar garantijas, pavyzdžiui, į pailgintas ar papildomas atostogas (DK 167 str., 168 str.), į kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą (DK 216 str.) ir pan.

4. Papildomą darbą ar papildomas pareigas, dėl kurių turi būti 6susitariama papildomo darbo sutartimi, reikėtų skirti nuo darbo masto padidinimo, už kurį turi būti apmokama proporcingai daugiau(DK 197 str.). Papildomo darbo sutartimi yra susitariama dėl visiškai kitos darbo funkcijos, negu yra sudaryta pagrindinio darbo arpagrindinių pareigų sutartis, tuo tarpu darbo masto padidinimas siejamas su tos pačios pagrindinės darbo funkcijos atlikimo suintensy-vinimu. Be to, DK nedetalizuoja, kokio dydžio darbo užmokestisdarbuotojui turi būti mokamas už papildomą darbą ar papildomaspareigas.

5. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad susitarti dėl 7papildomo darbo galima, kai to nedraudžia įstatymai. Vadinasi, susitarti dėl papildomo darbo draudžiančios nuostatos gali būti įtvirtintos ne poįstatyminiuose teisės aktuose, įskaitant kolektyvines sutartis, o tik galiojančiuose įstatymuose.

6. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje pateikiami pagrindiniai ant- 8raeilių pareigų sutarties bruožai. Antraeilių pareigų sutartis yra tokia darbo sutartis, pagal kurią darbuotojas greta darbo pagrindinėjedarbovietėje įsipareigoja eiti reguliariai apmokamas antraeiles pareigas arba dirbti reguliarų apmokamą darbą kitoje darbovietėje (nepagrindinėje darbovietėje). Taigi, jau turėdamas galiojančią darbo sutartį su vienu darbdaviu, darbuotojas sudaro kitą darbo sutartį su kitudarbdaviu. Antraeilių pareigų sutartį reikėtų skirti nuo papildomo dar-

103

bo sutarties. Pagrindinė jų skirtybė yra ta, kad papildomo darbo su-tartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje (išlieka tas pats darbo teisinis santykis, tačiau jo turinys modifikuojamas), o antraeilių pareigų sutartimi susitaria-ma dėl darbo kitoje darbovietėje (sukuriamas naujas darbo santykis su kitu darbdaviu). Kita šių sutarčių skirtybė yra ta, kad darbo funk-cija pagal antraeilių pareigų sutartį gali būti atliekama tik laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku, o papildomas darbas šalių susitarimu gali būti atliekamas tiek per normalų pagrindinės darbo funkcijos vykdymo laiką, tiek ir kitu laiku, jei darbo dienos trukmė (su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) neviršija dvylikos valandų (DK 144 str. 5 d.).

7. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatoma galimybė nustatyti darbo sutarties dėl antraeilių pareigų ypatumus Vyriausybės nutarimuose ir kolektyvinėse sutartyse. Darbo sutarties dėlantraeilių pareigų (darbo) ypatumai patvirtinti Vyriausybės 2003 m.rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčiųypatumų patvirtinimo"1. Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų(darbo) ypatumuose inter alia numatyta, kad darbo sutartyje dėlantraeilių pareigų (darbo), be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta, jog darbuotojas priimtas dirbti sulygtą darbą einant antraeiles pareigas.

8. Darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas, iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui, kuris jį priima eiti antraeilespareigas, iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą, joje turi būti nurodyta jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžia ir pabaiga. Jeigu darbuotojas dirba ne vienoje darbovietėje, būsimajam darbdaviui jis turi pateikti pažymą (pažymas) apie darbo laiko kitojedarbovietėje (darbovietėse) pradžią ir pabaigą. Pasikeitus darbo laikui ir poilsio laikui pagrindinėje darbovietėje, darbuotojas turi apietai pranešti priėmusiam jį eiti antraeiles pareigas (dirbti tam tikrądarbą) darbdaviui ir pateikti pažymą. Darbdavys, gavęs pažymą apiedarbo ir poilsio laiko režimą, turi užtikrinti, kad asmuo, dirbantispagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, faktiškai nedirbtų ilgiau kaipdvylika valandų per dieną (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti).Darbuotojas, dirbantis keliose darbovietėse, būsimajam darbdaviuituri pateikti pažymas apie darbo laiko kitose darbovietėse pradžią irpabaigą. Šios pažymos galioja vienerius darbo metus ir yra saugomos kartu su darbo sutartimi.

1 Žinios. 2003, Nr. 81(l)-3690.

104

XII SKYRIUS. Darbo sutartis

114 str.

9. Nors darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumaileidžia darbuotojams dirbti pagal antraeilių pareigų (darbo) sutartiskeliose darbovietėse, tačiau draudžia ne pagrindines pareigas turėtiasmenims iki aštuoniolikos metų, kuriems nustatytas sutrumpintasdarbo laikas (žr. DK 145 str. komentarą). Darbuotojas, dirbantis pagal antraeilių pareigų (darbo) sutartį turi teisę ją nutraukti, apie tairaštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš septynias darbo dienas.Kitais atvejais darbo sutartis dėl antraeilių pareigų (darbo) gali būtinutraukta DK nustatyta tvarka. Dirbantiems pagal antraeilių pareigų (darbo) sutartis darbuotojams DK ir kitų norminių teisės aktųnuostatos taikomos su Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumų nustatytomis išimtimis.

10. Pažymėtina, kad Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumuose neaptarti keli praktiškai taikyti svarbūs dalykai.Pirmiausia nėra visiškai aišku, ar pateikti pažymą iš pagrindinėsdarbovietės apie kasdienio darbo pradžią ir pabaigą yra darbdavioteisė ar pareiga. Ar turi teisę darbdavys atsisakyti pateikti tokiąpažymą, jei darbuotojas jos prašo. Kita vertus, neaišku, kokių teisinių padarinių gali kilti, jei, pavyzdžiui, darbuotojas neinformavosavo antrosios darbovietės, jog jis jau dirba pirmojoje darbovietėje, arba antrosios darbovietės darbdavys sudarė darbo sutartį, darbuotojui nepateikus tokios pažymos. Manytume, kad į šiuos klausimus galima atsakyti tik aiškinant DK 114 straipsnio 2 dalies normągramatiniu ir teleologiniu metodais, taip pat siejant su DK144 straipsnio 5 dalimi. DK 114 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta principinė nuostata, kad darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas ar dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu to nedraudžia įstatymai ar kitinorminiai teisės aktai (žr. DK 235 str. 2 d. 3 p.). Taigi darbuotojoteisės į antraeiles pareigas kitoje darbovietėje realizavimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar įstatymuose ir kituose norminiuose teisėsaktuose (vidaus darbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėse sutartyse,jei tuo nėra pažeidžiami protingumo, teisingumo ir sąžiningumoprincipai) nėra įtvirtintas draudimas jam dirbti kitose darbovietėse. Nesant tokio draudimo, darbuotojas turi teisę įsidarbinti kitojedarbovietėje, ir darbdavys neturi teisės uždrausti savo darbuotojuidirbti kitoje darbovietėje. Tad reikėtų manyti, kad darbdavys neturi teisės atsisakyti pateikti pažymą apie darbuotojo darbo laiką pirmojoje darbovietėje, jei tik darbuotojo darbas kitoje darbovietėjear turėti kitas pareigas nėra draudžiama pagal jam taikomus norminius teisės aktus. Antraip būtų nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė pasirinkti darbą (Konstitucijos 48 str. 1 d.). Kita ver-

105

tus, ir pati darbdavio išduodama pažyma negali būti laikoma „lei-dimu" darbuotojui įsidarbinti kitoje darbovietėje, o tik dokumen-tu, informuojančiu apie jo darbo laiką pirmojoje darbovietėje. Ši pažyma suteikia galimybę antrosios darbovietės darbdaviui suži-noti apie darbuotojo darbo laiką ir sudaryti tokią darbo sutartį, kuri nepažeistų imperatyvių DK 144 straipsnio 5 dalies reikalavi-mų. Tuo tarpu tai, kad nėra pažymos, savaime nedaro darbo pagal antraeilių pareigų sutartį nelegaliu darbu bei darbo sutarties ant-rojoje darbovietėje negaliojančia ab initio ar nuo tada, kai buvo sužinota, kad darbuotojas jau turi pareigas pirmojoje darbovietė-je. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis darbo sutarties dėl antraei-lių pareigų reguliavimo tikslas - apsaugoti darbuotoją nuo per di -delio darbo krūvio ir užtikrinti jo teisę į ribotą maksimalų darbo laiką, darytina išvada, kad tik imperatyvių darbo laiką reglamen-tuojančių nuostatų pažeidimas gali turėti teisinių padarinių darbo sutarčiai, kuri de facto laikytina antraeilių pareigų sutartimi. Tik tuo atveju, kai pažeidžiama DK 144 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, draudžianti dirbti keliose darbovietėse daugiau kaip dvylika valandų per parą (kartu su pertrauka pailsėti ir paval-gyti), gali būti keliamas antraeilių pareigų darbo sutarties priešta-ravimų įstatymų draudžiančiosioms normoms pašalinimo klausi-mas. Antraeilių pareigų sutarties šalims nesutarus dėl naujo darbo laiko, atitinkančio DK 144 straipsnio 5 dalies reikalavimus, darbo sutartis turi būti nutraukiama (žr. DK 139 str. komentarą). Vis dėlto už darbą, kuris buvo dirbamas pažeidus šias nuostatas, nustatyta tvarka turi būti atlyginta.

Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumai plačiau nereglamentuoja, kaip nustatoma, kurios pareigos yra pirmaeilės ir kurios antraeilės, nors darbo sutarties pavyzdinėje formoje, pa-tvirtintoje Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 „Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo"1 nurodoma, kad sutartyje turi būti nurodyta darbo sutarties rūšis. Tačiau, kitaip nei terminuotos darbo sutarties atveju, abejotina, ar sutarties sąlyga dėl antraeilių pareigų yra sutartinė darbo sutarties šalių sąlyga. Ar darbas bus dirbamas pagal antraeilių pareigų sutartį tiesiogiai pri-klauso nuo to, ar darbuotojas iki sutarties sudarymo turi galiojan-čią darbo sutartį, o ne nuo šalių valios. Todėl darytina išvada, kad darbo sutarties sudarymo momentas ir nulemia, kokia yra sutar-ties rūšis - pirmaeilių pareigų (jei galiojančios darbo sutarties nė-

1 Žinios. 2003, Nr. 11-412.

106


ra) ar antraeilių pareigų (jei darbuotojas jau turi galiojančią darbo sutartį). Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumai taip pat nereglamentuoja darbo sutarties rūšies transformacijos klausimų. Tai yra tie atvejai, kai darbuotojas yra sudaręs antraeilių pareigų sutartį, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių jo pirma-eilių pareigų sutartis pirmojoje darbovietėje pasibaigia. Manytu-me, šiuo atveju jo antraeilių pareigų sutartis jau turėtų būti laiko-ma darbo sutartimi pagrindinėje darbovietėje ir reglamentuojama bendrosiomis darbo teisės normomis. Vėliau su kitu darbdaviu su-daroma kita darbo sutartis jau bus laikoma antraeilių pareigų su-tartimi.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek komentuojamoji straipsnio 10 norma, tiek ir Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 patvirtinti Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumai yra taikomi tik asmenims, kurie tiek pirmojoje, tiek ir antrojoje darbovietėje dirba pagal darbo sutartį, o ne kitais pa-grindais. Ši išvada darytina iš to, kad DK 114 straipsnio 2 dalyje expressis verbis minimi tik darbuotojai, o tai pagal DK 15 straipsnį gali būti siejama tik su asmenimis, dirbančiais už atlyginimą re-miantis darbo sutartimi, o ne dėl kitų priežasčių (pvz., rangos, pa-slaugų teikimo sutarties ar valstybės tarnybos pagrindu). Vadinasi, valstybės tarnautojams ar kitiems valstybės pareigūnams, taip pat pagal civilines sutartis dirbantiems asmenims galima įsidarbinti kitoje darbovietėje, jei tik jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir norminiai teisės aktai to nedraudžia (pvz., remiantis Valstybės tar-nybos įstatymo1 15 str. 1 d. 11 p. draudžiama valstybės tarnauto-jams dalyvauti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir naudoti tarnybos (darbo) laiką kitiems tikslams, išskyrus mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose ir neformalųjį su-augusiųjų švietimą; Teismų įstatymo2 48 str. 1 d. taip pat numatyta, kad teisėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus peda-goginę ar kūrybinę veiklą). Tačiau įstatymo nedraudžiamas šių as-menų darbas kitoje darbovietėje pagal darbo sutartį nebus laikomas darbu pagal antraeilių pareigų sutartį komentuojamo straipsnio prasme, nes šie asmenys sudaro pirmąją savo darbo sutartį ir pir-mąkart įgyja darbuotojo statusą.

1 Žinios. 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708.2 Žinios. 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649.

107

XX5 STRAIPSNISDarbo sutartis su namudininkais

Darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funk-ciją darbuotojas atliks namuose. Darbo sutarties su namudininkais ypa-tumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.

1. Komentuojamas straipsnis skirtas apibrėžti vieną darbo sutarčių rūšį - darbo sutartį su namudininkais. Namudininkų darbas Darbosutarties įstatyme nebuvo reglamentuojamas, tačiau DK ši darbo sutarčių rūšis yra išskiriama ir įtvirtinama galimybė tokias sutartis reguliuoti specialiosiomis teisės normomis.

2. Pagal šio straipsnio formuluotes darbo sutartimi su namudininkais reikia laikyti tokią darbo sutartį, kurioje nustatyta, kad sulygtądarbo funkciją darbuotojas (namudininkas) atliks namuose, o nedarbdavio įmonės, įstaigos, organizacijos teritorijoje (gyvenamojojevietoje) ar kitoje darbdavio nurodytoje vietoje. Namuose gali būtidirbamas tiek nesudėtingas darbas, kuriam nereikia specialių sąlygų(pvz., siuvėjai, medžiagų sukirpėjai, modeliuotojai, smulkieji amatininkai), tiek ir sudėtingesnis darbas, kuriam reikia specialių techninių priemonių (pvz., programuotojai, operatoriai, konsultantai telefonu ir pan.). Tokiam darbui atlikti darbuotojas arba pats turi turėtireikalingą įrangą ir priemones (pvz., siuvimo reikmenis, amatininkoįrankius, telefoną, kompiuterį, programinę įrangą, interneto ryšį irpan.), arba tai turi suteikti darbdavys.

3. Komentuojamame straipsnyje apibrėžiama Vyriausybės kompetencija nustatyti darbo sutarties su namudininkais ypatumus. Darbo sutarties su namudininkais ypatumai patvirtinti Vyriausybės2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo"1. Taigi DK ir kitų norminių teisės aktųnuostatos namudininkams taikomos su Darbo sutarties su namudininkais ypatumų nustatytomis išimtimis.

4. Darbo sutarties su namudininkais ypatumuose inter alia numatyta, kad namudininko naudojamos darbo priemonės turi atitikti norminių teisės aktų nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Prieš darbo sutarties su namudininku sudarymą darbdavys,susitaręs su darbuotoju, norminių teisės aktų nustatyta tvarka galiatlikti profesinės rizikos įvertinimą namudininko darbo vietoje. Namudininkams negali būti pavedami darbai, susiję su kenksmingais

1 Žinios. 2003, Nr. 81(l)-3690.

108

m m - ■ ■ ■ ■ ■ - - . . ' . . . - ' . . . . . . .................................................' . . . ■ . . ■ . ■ ......................


biologiniais, cheminiais, kancerogeniniais veiksniais, mutagenais ar medžiagomis, galinčiomis būti tokių veiksnių šaltiniais. Jeigu namu-dininko namuose gyvena asmenys iki aštuoniolikos metų, nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys, namudi-ninkui negali būti pavedami darbai, kuriuos atliekant namuose gali atsirasti draudžiami kenksmingi ar pavojingi veiksniai, asmenims iki aštuoniolikos metų arba draudžiami kenksmingi ar pavojingi veiks-niai nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims. Namudininkas turi raštu informuoti darbdavį, ar jo na-muose yra minėtų asmenų.

5. Nors namudininkui netaikomos įmonės vidaus darbo tvarkos 5taisyklės, tačiau namudininkas įpareigojamas rūpintis savo paties irkitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo namudininko elgesio ar klaidų darbe, sauga ir sveikata, įskaitant tinkamą medžiagų,mašinų, įrankių ir kitos įrangos naudojimą. Vienas namudinio dar- 6bo ypatumų yra tas, kad namudininkas savo darbo laiką skirsto savonuožiūra. Tačiau Darbo sutarties su namudininkais ypatumuose namudininkas įpareigojamas savo darbo laiką apskaityti pats ir žymėtikitaip, nei nustatyta pavyzdinės formos žiniaraštyje. Taip pat draudžiama, kad namudininko darbo laikas būtų ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.

6. Namudinio darbo sutartyje gali būti numatyta, kad namudinin- 7kas gaus kompensaciją už su jo darbu susijusias išlaidas - elektrosenergijos ir vandens sunaudojimo, ryšių paslaugų, mašinų ir įrengimų priežiūros ir remonto bei kitas išlaidas, taip pat už laiką, sugaištą mašinoms ir įrengimams remontuoti, įrankiams keisti, rūšiuoti,pakuoti ir išpakuoti ir kitoms panašioms operacijoms.

7. Pažymėtina, kad būtinybę atsižvelgti į kai kurių namudinių dar- 8bų ypatumus yra iškėlusios ir Europos Sąjungos institucijos. NorsEuropos Bendrijoje dar nėra priimta specialaus šios srities norminio teisės akto (reglamento, direktyvos), tačiau Europos Sąjungossocialiniai partneriai jau bando sureguliuoti kai kurias namudiniodarbo rūšis tarpusavio sutartimis. Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijųsąjunga (UNICE), Europos vidutinių ir smulkių įmonių asociacija(UEAPME) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras(CEEP) 2003 m. liepos 16 d. sudarė bendrąjį susitarimą dėl tele-darbo1. Šio susitarimo 2 punkte numatyta, kad teledarbas yra toksdarbo organizavimo ar darbo funkcijos atlikimo būdas, kai darbas

' Žr.: http://www.e-work.ie/uploads/unice.pdf

109

pagal darbo sutartį, nors ir gali būti atliekamas darbovietėje, tačiau dirbamas kitoje vietoje naudojant informacines technologijas (pvz., operatorių, programuotojų ir kt. darbas). Susitarime nustatoma, kad teledarbas gali būti dirbamas tik savanoriškai; dėl teledarbo prie-monių turi būti susitarta prieš sudarant sutartį, o paprastai jos yra suteikiamos darbdavio; darbuotojas, dirbantis teledarbą, naudosis tomis pačiomis darbuotojų teisėmis ir garantijomis, įskaitant teisę steigti ar jungtis į profesines sąjungas; jis turės tokias pačias profesi-nės kvalifikacijos tobulinimo ar karjeros galimybes kaip ir kitas darb-davio įdarbintas darbuotojas; darbdavys turi imtis duomenų apsau-gos priemonių ir gerbti darbuotojo privatumą, užtikrinti jo saugą ir sveikatą, informuoti ir konsultuotis su darbuotojų atstovais dėl tele-darbo įvedimo ir pan. Šis susitarimas turi būti įgyvendintas valstybių narių socialinių partnerių susitarimais, sudaromais pagal tų valsty-bių nacionalinę praktiką ir procedūras.

STRAIPSNIS Patarnavimo sutartis

Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas įsiparei-goja teikti darbdaviui asmenines namų ūkio paslaugas. Šios rūšies dar-bo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė.

1 1. Komentuojamame straipsnyje pateikiama vienos darbo sutarčiųrūšies - patarnavimo sutarties sąvoką. Patarnavimo darbus dirbančiųasmenų darbas Darbo sutarties įstatyme nebuvo plačiau reglamentuojamas, tačiau DK ši darbo sutarčių rūšis yra išskiriama ir įtvirtinamagalimybė reguliuoti tokias sutartis specialiosiomis teisės normomis.

2 2. Pagal komentuojamo straipsnio formuluotę patarnavimo sutartimi darbuotojas įsipareigoja darbdaviui teikti asmenines namų ūkiopaslaugas. Iš sąvokos matyti pagrindiniai tokios darbo sutarties po-

3 žymiai. Pirma, darbdaviu patarnavimo sutartyje gali būti tik fizinisasmuo (žr. DK 16 str. 2 d. komentarą), nes yra teikiamos asmeninėsnamų ūkio paslaugos. Asmeninis patarnavimo paslaugų teikimo pobūdis matyti ir DK 136 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią darbdaviomirtis yra absoliutus pagrindas pasibaigti tokiai darbo sutarčiai. Kita vertus, tiesioginis tokių darbuotojo teikiamų paslaugų gavėjas nevisuomet turi būti paties darbdavio asmuo. Tai gali būti ir jo šeimosnariai, asmeniniai svečiai, kuriems šias paslaugas darbuotojas atlie-

4 ka darbdavio lieptas. Dar vienas būtinas patarnavimo sutarties požymis - pagal patarnavimo sutartį darbuotojas gali dirbti ne bet kokįdarbą, o tik tokį darbą, kurio metu suteikiamos namų ūkio paslau-

110

XII SKYRIUS. Darbo sutartis 116—117 str.

gos. Tai gali būti, pavyzdžiui, namų kambarinės paslaugos atliekant įvairius darbus privačiuose namų ūkiuose, auklės (auklėtojo), auk-lės tarnaitės, vaikų, ligonių priežiūros darbuotojo, virėjo, skalbėjo, sodo darbininko, tačiau taip pat asmeninio sekretoriaus, vairuotojo, apsaugininko darbas.

3. Remiantis komentuojamu straipsniu nustatyti patarnavimo 5 sutarties ypatumus yra Vyriausybės kompetencija. Patarnavimo su-tarties ypatumai patvirtinti Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirti -nimo"1. Jame yra išvardytas nebaigtinis pavyzdinis sąrašas darbų, kai yra teikiamos asmeninės namų ūkio paslaugos, taip pat numa-tyta, kad patarnavimo sutartyje turi būti nustatyta kasdienio darbo pradžia ir pabaiga, tuo tarpu darbo diena gali būti pertraukiama. Pagal patarnavimo sutartis dirbantiems darbuotojams gali būti tai-koma suminė darbo laiko apskaita. Nors Patarnavimo sutarties ypa-tumuose darbdaviai neatleidžiami nuo pareigos žymėti patarnau-jančiojo darbuotojo darbo laiką, dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip, nei nustatyta pavyzdinės formos žiniaraštyje. Su-tartyje darbuotojo pageidavimu gali būti susitariama dėl išlaidų (ke-lionės, nakvynės, specialių drabužių ir kitų), patirtų teikiant pa-slaugas, kompensavimo, apgyvendinimo pas darbdavį ir maitinimo sąlygų. Sudarius patarnavimo sutartį darbdaviui nėra privalu įteikti darbuotojui darbo pažymėjimą. Dirbantiems pagal patarnavimo darbų sutartis darbuotojams DK ir kitų norminių teisės aktų nuo-statos taikomos su šių Patarnavimo sutarties ypatumų nustatytomis išimtimis.

XX / STRAIPSNISKitų darbo sutarties rūšių ypatumai

Darbo sutarčių su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio subjektų darbuo-tojais, specialiosios paskirties įmonių darbuotojais, kurių veikla gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimų, susijusių su itin sunkiomis pasek-mėmis žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų kitais įstatymų nustatytais atvejais, ypatumus šio Kodekso, kitų įstatymų nustatyta tvar-ka nustato kolektyvinės sutartys ir tų rūšių darbo sutartis reglamen-tuojantys norminiai teisės aktai.

1. Komentuojamu straipsniu įtvirtinta galimybė įstatymuose, ko-lektyvinėse sutartyse ar kituose norminiuose teisės aktuose nustaty-

1 Žinios. 2003, Nr. 81(l)-3690.

1

ti kitų, tai yra DK XI skyriaus antrajame skirsnyje neaptartų, darbo sutarčių rūšių ypatumus.

2. Pagal šios normos formuluotę kitos darbo sutarčių rūšys, kurių ypatumus gali nustatyti ir kolektyvinės sutartys bei kiti norminiai teisės aktai, gali būti:

1) darbo sutartys, sudaromos su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkiosubjektų darbuotojais. Pavyzdžiui, Ūkininko ūkio įstatymo15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkininkas su samdomais fiziniais asmenimis sudaro darbo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, o šių sutarčiųypatumus nustato Vyriausybė;

2) darbo sutartys, sudaromos su specialiosios paskirties įmonių darbuotojais, kurių veikla gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimų, susijusių su itin sunkiais padariniais žmonėms ir gamtai. Pavyzdžiui,Branduolinės energijos įstatymas2 nustato darbo santykių branduolinės energetikos objektuose ypatumus. Šio įstatymo 71 straipsnyjenustatyta, kad branduolinės energetikos objektą eksploatuojančiosorganizacijos vadovaujančiais darbuotojais gali dirbti tik LietuvosRespublikos piliečiai. Branduolinės energetikos objekto vadovas įdarbą skiriamas ir atleidžiamas Vyriausybės nutarimu, o vadovo pavaduotoją saugos režimui vadovas skiria ir atleidžia Valstybės saugumo departamento teikimu. Įstatymas draudžia branduolinės energetikos objektuose dirbti asmenims, nustatyta tvarka pripažintiemsalkoholikais, narkomanais ar toksikomanais, taip pat sergantiesiemsspecialiame Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame sąraše išvardytomis ligomis, jaunesniems kaip aštuoniolikos metų asmenims,užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, neturintiemsLietuvos Respublikos vizos ar leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, asmenims, teistiems už tyčinius nusikaltimus. Dirbti branduolinės energetikos objektuose asmenys priimami tik suderinus jų kandidatūrassu Valstybės saugumo departamentu, o asmenys, kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį sudarančių žinių naudojimu ir apsauga, negali dirbti branduolinės energetikos objektuose, jeigu neturi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo3 nustatytatvarka išduoto leidimo dirbti su valstybės paslaptį sudarančiomis žiniomis. Jeigu toks leidimas nustatyta tvarka anuliuojamas, asmuoatleidžiamas iš darbo. Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, turintys Lietuvos Respublikos vizą arba leidimą nuolat gy-

1 Žinios. 1999, Nr. 43-1358; 2002, Nr. 123-5537.2 Žinios. 1996, Nr. 119-2771.3 Žinios, 1999, Nr. 105-3019.

112


venti Lietuvos Respublikoje, įsidarbina branduolinės energetikos ob-jektuose pritarus Ūkio ministerijai ir Vyriausybės nustatyta tvarka suderinus su Valstybės saugumo departamentu. Šios taisyklės išim-tys galimos tik branduolinių avarijų likvidavimo atvejais remiantis atskiru Vyriausybės nutarimu ir pritarus Valstybės saugumo depar-tamentui. Branduolinės energijos įstatymo 73 straipsnis draudžia dar-buotojams, dirbantiems branduolinės energetikos objektuose, strei-kuoti. Branduolinės energetikos objekto teritorijoje ir sanitarinėje apsaugos zonoje draudžiama rengti mitingus, demonstracijas, pro-testo ir nepaklusnumo renginius. Pažymėtina, kad papildomus dar-bo santykių ypatumus numato Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymas1;

3) darbo sutartys, sudaromos kitais įstatymų nustatytais atvejais. 5 Kolektyvinės sutartys ir kiti norminiai teisės aktai gali numatyti ypa-tumus ir tokių darbo sutarčių, kurios sudaromos kitais įstatymų nu-statytais atvejais.

TREČIASIS SKIRSNIS DARBO

SUTARTIES VYKDYMAS

STRAIPSNIS Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam pavestą darbą

Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutiki-mo savo darbą pavesti atlikti kitam asmeniui.

Darbuotojas savo darbo funkcijas turi vykdyti pats. Jis neturi teisės be darbdavio sutikimo savo darbą pavesti atlikti kitam asmeniui. Pažy-mėtina, kad komentuojamame straipsnyje kalbama apie galimybę ki-tam asmeniui atlikti darbą, o ne apie teisių ir pareigų darbo sutartyje perleidimą. Darbo sutarties šalimi lieka darbuotojas. Tuo darbo pa-vedimas kitam asmeniui skiriasi nuo laikinai nesančio darbe darbuo-tojo pavadavimo. Pavaduotojas įgyja visas pavaduojamo darbuotojo teises ir pareigas. Pavedimas kitam asmeniui atlikti savo darbą turi būti trumpalaikis, kai darbuotojas dėl tam tikrų priežasčių pats negali

1 Žinios. 2003, Nr. 48-2106.

113

atlikti vienokių ar kitokių veiksmų. Tokių pavedimų nereikia painioti su kartais pasitaikančiais apsimestiniais sandoriais, kai dėl kokių nors priežasčių darbo sutartis sudaroma su vienu asmeniu, bet darbo funk-cijas vykdo kitas asmuo, paprastai su darbdavio žinia. Tokia sutartis šiurkščiai pažeidžia DK 118 straipsnį. Tokie prieštaravimai turi būti pašalinti arba darbo sutartis nutraukta (žr. DK 139 str. komentarą).

STRAIPSNIS Draudimas reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi

Darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus šiame Kodekse nustaty-tus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje.

Darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus DK 120, 121 ir 122 straipsniuose numatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Darbo sutartyje sulygstama ne dėl kon-krečių darbų, o dėl tam tikros rūšies darbų atlikimo, t. y. dėl tam tikros darbo funkcijos vykdymo (žr. DK 95 str. komentarą). Todėl darbuotojas privalo atlikti visokius darbus, kurie priskiriami jo dar-bo sutartyje sulygtai profesijai, specialybei ir kvalifikacijai, nebent pačioje darbo sutartyje būtų aptarta, kad tam tikri darbai jam nebus pavedami arba pavedami tam tikri papildomi darbai (apie susitari-mą dėl papildomo darbo ar pareigų žr. DK 114 str. 1 d. komentarą).

120 STRAIPSNISDarbo sutarties sąlygų pakeitimas

1. Kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turiteisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbtipakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šioKodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimotvarkos.

2. Darbo sutarties sąlygos, nustatytos šio Kodekso 95 straipsnio 1 ir2 dalyse, gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojosutikimui, išskyrus šio Kodekso 121 straipsnyje nustatytus atvejus.

3. Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimaisar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo ap-

114


mokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.

1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojamas individualių idarbo sąlygų keitimas. Tai rodo pats šio straipsnio pavadinimas:,J)arbo sutarties sąlygų pakeitimas". Technika, technologija, darboorganizavimas kinta, todėl ir darbuotojo darbo funkcijos turinysgali keistis. Jeigu transporto įmonė iš esmės atnaujino automobilių parką, tai, žinoma, pasikeitė ir vairuotojų darbo sąlygos, bet tainereiškia, kad pasikeitė ir jų darbo sutarties sąlygos - jie liko vairuotojais. Jeigu įmonė pereina prie kitokių pamainų darbo režimo, tai irgi labai keičia darbo sąlygas, bet vargu ar dėl to reikiakeisti darbo sutartis ir 1.1.

Darbo sutarties sąlygų pakeitimo būdas ir tvarka priklauso nuo tų sąlygų keitimo priežasties, keičiamų sąlygų rūšies ir nuo to, kuriam laikui - terminuotai ar neterminuotai keičiamos sąlygos.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje neaptarta, kokias darbo sutarties sąlygas, numatytas DK 95 straipsnyje, ši norma reguliuoja.Kadangi šio straipsnio 2 dalis nustato specialias būtinųjų darbo sutarties sąlygų keitimo taisykles, o 3 dalis - darbo apmokėjimo sąlygų, reikia manyti, kad komentuojamo straipsnio 1 dalis reglamentuoja papildomų darbo sutarties sąlygų (DK 95 str. 4 d.) keitimą.

3. Universaliausias darbo sutarties sąlygų pakeitimo būdas yra ša- 2lių susitarimas. DK nenumato jokių tokio susitarimo apribojimų.Tik kai kuriais atvejais reikalaujama rašytinio darbuotojo sutikimo(žr. šio straipsnio 2 ir 3 dalių komentarą). Tai savaime suprantama.Darbo sutarties šalys gali susitarimu nutraukti darbo sutartį (DK125 str.), juo labiau pakeisti tą sutartį pačių pageidaujamu būdu. Jauromėnų teisė žinojo principą: „Kuris gali daugiau, tas gali mažiau".Žinoma, į darbo sutartį negalima įrašyti tokių sąlygų, kurios prieštarautų norminiams darbo teisės aktams (dirbti be poilsio dienų, atostogų ir pan.).

4. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta darbo sutarties są- 3lygų keitimo tvarka, kurią galima pavadinti „sąlygiškai sutartine".Pagal šią normą, kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arbadarbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejaisdarbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Tai jis gali padaryti tik darbuotojo sutikimu. Tačiau jei darbuotojas nesutinka dirbtipakeistomis sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Vadinasi, darbuotojo atsisakymas įvykdyti darbdavio potvarkį

115

negali būti kvalifikuojamas kaip darbo drausmės pažeidimas. Kita vertus, jis rizikuoja netekti darbo. Komentuojamo straipsnio 1 daly-je nepateikiama išsamaus sąrašo priežasčių, kuriomis gali remtis darb-davys, keisdamas darbo sąlygas, nes minimi „kiti gamybinio būtinu-mo atvejai". Tai gali būti pasikeitę įmonės sutartiniai įsipareigojimai, skubūs užsakymai ir 1.1. Kilus ginčui, ar priežastis yra pakankamai svari, tą klausimą kiekvienu konkrečiu atveju turės vertinti ginčą nag-rinėjantis organas.

Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį. Matome, kad ši norma yra siunčiamoji. Tai reiškia, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra ne darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (tai yra tik darbo sutarties nutraukimo priežastis), o ap-linkybės, nurodytos DK 129 straipsnio dispozicijoje. Darbdaviui rei-kės įrodyti, kad buvo svarbi priežastis nutraukti darbo sutartį, laiky-tis atleidimo iš darbo taisyklių ir darbuotojui numatytų garantijų.

5. Būtinosios darbo sutarties sąlygos (DK 95 str. 1 d. ir 2 d.), jeigujas norima keisti neterminuotai arba ilgesniam negu vieno mėnesioterminui, gali būti keičiamos tik išankstiniu rašytiniu darbuotojo sutikimu. Jokių šios taisyklės išimčių DK nenumato. Tai nereiškia, kaddarbuotojui atsisakius dirbti pagal siūlomas pakeistas darbo sąlygas,pavyzdžiui, pakeisti profesiją ar specialybę, jam negali atsirasti teisinių padarinių, analogiškų tiems, kurie numatyti komentuojamostraipsnio 1 dalyje. Pavyzdžiui, jeigu dėl darbo organizavimo pakeitimo darbuotojo einamų pareigų neliko, jis gali būti atleistas pagalDK 129 straipsnio 1 dalį.

6. Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo rašytinio sutikimodarbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Ši nuostata reiškia: pirma, kad, kai darbo apmokėjimo sąlygos keičiamosremiantis norminiais teisės aktais, darbuotojo rašytinis sutikimas nereikalingas; antra, jeigu darbo apmokėjimo sąlygos keičiamos dėlkitų priežasčių - būtinas darbuotojo rašytinis sutikimas. Be to, nesvarbu, darbo užmokestis didinamas ar mažinamas, ar keičiamos kitokios darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, jo mokėjimo būdas ir 1.1.). Tačiau komentuojamo straipsnio 3 daliesantrame sakinyje teigiama, kad keičiant darbo apmokėjimo sąlygas,sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo rašytinio sutikimo negalima. Šitas sakinys yra perteklinis ir aiškiai nesuderintas su tos pačiosnormos pirmuoju sakiniu ir jam prieštarauja. Jis prieštarauja ir teisi-

116


nei logikai, nes sunku įsivaizduoti, kad Kodeksas leistų vienam ar kitam darbdaviui nevykdyti įstatymų ar Vyriausybės nutarimų.

12 X STRAIPSNISLaikinas darbo sąlygų pakeitimas ypatingais atvejais

1. Darbdavys turi teisę perkelti darbuotoją iki vieno mėnesio laikui įdarbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje, taip pat pakeistikitas šio Kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, kai reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius, užkirsti kelią nelaimingiemsatsitikimams, gesinti gaisrą ir kitais ypatingais iš anksto nenumatytaisatvejais.

2. Draudžiama perkelti darbuotoją j tokį darbą, kuris neleistinas dėljo sveikatos būklės.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais darbuotojui darbo užmokestis mokamas pagal atliekamą darbą. Jeigu perkėlus darbuotoją jkitą darbą sumažėja darbo užmokestis dėl nepriklausančių nuo darbuotojo priežasčių, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darboužmokestis.

1. Komentuojamas straipsnis nustato laikino darbo sąlygų pakei- l timo sąlygas ir tvarką. Laikino darbo sąlygų pakeitimo taisyklės yra tokios. Pirma, esant šio straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms 2 darbdavys gali laikinai pakeisti darbo sutarties būtinąsias sąlygas (DK 95 str. 1 d. ir 2 d.) savo valia, potvarkiu, neklausdamas darbuotojo sutikimo. Toks darbdavio potvarkis darbuotojui yra privalomas. Jo nevykdymas gali būti traktuojamas kaip darbo drausmės pažeidimas. Antra, tokią teisę darbdavys įgyja, kai reikia užkirsti kelią gai- 3 valinei nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisrą ir kitais ypatingais iš anksto nenumatytais atvejais. Kaip matome, įstatymas nenustato baigtinio tokių ypatingų atvejų sąrašo. Tai suprantama, nes iš anksto neįmanoma numatyti visų sudėtingų situacijų, kurių gali kilti darbo procese. Komentuojama norma numato vieną svarbų tokių ypatingų situacijų požymį - tai gali būti ypatingi iš anksto nenumatyti atvejai. Todėl ji negali būti pagrindas taikyti DK 121 straipsnį, jeigu atliekami įprasti ar iš anksto žinomi planuoti darbai, pavyzdžiui, vykdoma gamybos baro rekonstrukcija, planinis įrenginių remontas, ir pan. Tokiais atvejais darbo sąlygos gali būti keičiamos vadovaujantis DK 120 straipsnio ar 122 straipsnio taisyklėmis, bet ne komentuojamu straipsniu. Trečia, darbdavys 4

117

turi teisę laikinai perkelti darbuotoją j darbo sutartimi nesulygtą dar-bą toje pačioje vietovėje. Tai reiškia, kad galima perkelti ir į kitą įmonę, jeigu ji yra toje pačioje vietovėje. Ta pati vietovė yra ta pati gyvenamoji vietovė (miestas, kaimas ir pan.). Gyvenamoji vietovė nebūtinai turi sutapti su administracinio-teritorinio vieneto ribomis. Laikinas darbuotojo perkėlimas į kitą įmonę bus pagrįstas, jeigu tai daroma dėl svarbių jo darbovietės interesų. Pavyzdžiui, reikia sku-biai likviduoti avarijos padarinius muitinės sandėliuose, nes gali su-gesti ten saugomi įmonės kroviniai. Ketvirta, perkelti darbuotoją į darbo sutartimi nesulygtą darbą, taip pat keisti kitas darbo sutarties sąlygas galima iki vieno mėnesio laikotarpiui. Šis terminas yra vien-kartinio perkėlimo ar kitokių darbo sąlygų pakeitimo terminas. Jis negali būti pratęstas. Tačiau DK 120 straipsnyje nieko nesakoma, kiek kartų per tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, vienerius metus, lei-džiama keisti darbo sąlygas. Kitaip tariant, tokios akcijos periodiš-kumo DK nereguliuoja. Penkta, vadovaujantis DK 121 straipsniu galima pakeisti tik būtinąsias darbo sutarties sąlygas, numatytas DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Papildomosios darbo sutarties sąlygos (DK 95 str. 4 d.) ir darbo užmokesčio sąlygos gali būti keičiamos pagal DK 120 straipsnio 1 ir 3 dalių taisykles.

2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Reikėtų žinoti, kad yra daugiau norminių darbo teisės aktų, nustatančių neleistinus darbus tam tikroms kategorijoms darbuotojų,pavyzdžiui, nepilnamečiams (žr. DK 97 str. komentarą).

3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatytos darbo užmokesčio garantijos darbuotojams, kuriems laikinai buvo pakeistos darbosutarties sąlygos. Čia pakartojamas principas, kad darbo užmokestismokamas pagal atliekamą darbą. Jeigu pakeitus darbo sutarties sąlygas darbuotojo darbo užmokestis sumažėja dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darboužmokestis (žr. DK 204 str. komentarą).

122 STRAIPSNISPerkėlimas į kitą darbą prastovos atveju

1. Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje,kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėltam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.).

2. Prastovos laikui darbuotojai, atsižvelgiant į jų profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę, jų raštišku sutikimu perkeliami į

118


kitą darbą. Jeigu darbuotojai sutinka, jie gali būti perkeliami į kitą darbą neatsižvelgiant į profesiją, specialybę, kvalifikaciją.

3. Darbuotojams, perkeltiems į kitą darbą dėl prastovos, už darbą mokama šio Kodekso 195 straipsnio nustatyta tvarka.

1. Pagrindinė prastovos ne dėl darbuotojo kaltės ypatybė ta, kad idarbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėltam tikrų objektyvių priežasčių (trūksta žaliavų, nėra energijos irpan.). Dėl prastovos nėra darbo sutarties šalių kaltės. Tuo prastovaskiriasi nuo panašių į ją situacijų - priverstinės pravaikštos (žr. DK297 str. komentarą) ir nušalinimo nuo darbo (žr. DK 123 str. komentarą), kai darbuotojui neleidžiama dirbti valiniais darbdavio arįgaliotų organų, ar pareigūnų sprendimais.

2. Prastovos laikui darbuotojai gali būti perkeliami į kitą darbą tik 2rašytiniu jų sutikimu, atsižvelgiant į jų profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę arba ir neatsižvelgiant į profesiją, specialybę, kvalifikaciją (apie darbuotojų, perkeltų į kitą darbą dėl prastovos, darbo apmokėjimą žr. DK 195 str. komentarą).

123 STRAIPSNIS Nušalinimas nuo darbo

1. Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jamdirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytaispagrindais.

2. Darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, nemoka jam darbo užmokesčio pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą. Jame turi būti nurodyta, kuriamlaikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

3. Nušalintas darbuotojas jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą, jeitoks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui.

4. Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnįdarbą, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį.

5. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų pareigūnųreikalavimu buvo nušalintas nuo darbo (pareigų) nepagrįstai, jis turiteisę reikalauti, kad įstatymų nustatyta tvarka jam būtų atlyginta žala.

1. Nušalinimas nuo darbo yra laikinas darbo funkcijų vykdymo su- l stabdymas. Nušalintam darbuotojui neleidžiama dirbti darbo sutarty-

119

je sulygto darbo arba eiti pareigų ir už nušalinimo laiką jam nemo-kamas darbo užmokestis. Nušalinti gali tik darbdavys savo iniciaty-va arba įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu.

2. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, jei šis pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuonarkotinių ar toksinių medžiagų. Nušalinama tą dieną (pamainą)ir darbuotojui nemokamas darbo užmokestis, nesvarbu, kuriuo darbo dienos (pamainos) metu buvo nušalinta. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais. Pavyzdžiui, pagal DK 265 straipsnio 7 dalįdarbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo.

3. Darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo pagal pareigūnų arbaorganų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą, jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. Bene svarbiausią iš tokių atvejų reguliuoja BPK 157 straipsnis. Pagal šį straipsnįnusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę nušalinti įtariamąjį nuopareigų ar laikinai sustabdyti teisę verstis tam tikra veikla, jei taibūtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veikaar užkirsta galimybė įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiamavykdyti įtariamojo darbdaviui. Laikinas nušalinimas nuo pareigųar laikinas teisės verstis tam tikra veikla sustabdymas negali truktiilgiau kaip šešis mėnesius. Prireikus šios priemonės taikymas galibūti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Nutartį laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinaisustabdyti teisę verstis tam tikra veikla, taip pat nutartį pratęstišios priemonės taikymo terminą per penkias dienas nuo nutartiespaskelbimo įtariamajam dienos įtariamasis ar jo gynėjas galiapskųsti aukštesniajam teismui. Šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiamą. Kai byla perduota į teismą, dėl laikinonušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės verstis tam tikra veiklasustabdymo nusprendžia teismas, kuris nagrinėja bylą. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui - teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės verstis tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaronebereikalinga.

4. Nušalintas darbuotojas jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą, jeitoks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. Nušalinimo ter-

120


minui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį. Organas arba pareigūnas, kurių reikalavimu buvo nušalinta, gali panaikinti nušalinimą ir iki pasibaigiant jo terminui, kai ši priemonė neberei -kalinga.

5. Darbuotojas, nušalintas nuo darbo (pareigų) nepagrįstai, turi teisę reikalauti įstatymų nustatyta tvarka, kad jam būtų atlyginta ža-la. Kai nepagrįstai nušalina nuo darbo darbdavys, jis turi atlyginti žalą pagal DK 249 straipsnį ir 250 straipsnį. Kai nušalinama įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu, žala atlyginama Žalos, atsiradu -sios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 1

nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS DARBO

SUTARTIES PASIBAIGIMAS

124 STRAIPSNISDarbo sutarties pasibaigimo pagrindai

Darbo sutartis baigiasi:1) ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais;2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo;3) darbuotojui mirus.

1. Komentuojamame straipsnyje kalbama apie darbo sutarties pa- i sibaigįmą ir darbo sutarties nutraukimą, be to, DK 129 straipsnyje ir daugelyje kitų šio kodekso straipsnių dar kalbama apie atleidimą iš darbo. Šios trys sąvokos panašios, bet ne tapačios. Teorijoje ir prak-tikoje jos ne visada vartojamos pagal savo tikslią prasmę. Sąvoka ,jlarbo sutarties pasibaigimas" yra plačiausia. Ji apima visus atvejus, kai visiškai pasibaigia darbo sutarties šalių tarpusavio teisės ir parei-gos, susijusios su darbo sutarties vykdymu2, nesvarbu, kieno inicia-tyva ir kaip tai įvyko. Darbo sutartis pasibaigia ir darbuotojui mirus, ir ją nutraukus DK nustatytais pagrindais, taip pat likvidavus darb-

1 Žinios. 2002, Nr. 56-2228.2 Pasibaigus darbo sutarčiai neišnyksta jos šalių teisės ir pareigos, atsiradu

sios, bet neįvykdytos sutarties galiojimo metu. Pavyzdžiui, darbo sutarties šaliespareiga atlyginti kitai šaliai padarytą žalą.

121

davį be teisių perėmėjo. Sąvoka ,^darbo sutarties nutraukimas" api-būdina vieną iš darbo sutarties pasibaigimo būdų, kai sutartis pasi-baigia dėl valinių darbo sutarties šalių arba įgaliotų valstybės orga-nų ar pareigūnų veiksmų. Atleidimas iš darbo yra darbo pasibaigimo padarinys. Ši sąvoka dažniausiai vartojama, kai kalbama apie darbo sutarties nutraukimo tvarką ir teisinius padarinius.

2. Darbo sutarties nutraukimo pagrindai - tai juridiniai faktai arba jų sudėtys, kurioms esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Tai -šalių susitarimas, darbuotojo arba darbdavio iniciatyva ir 1.1. Darbosutarties nutraukimo pagrindo nereikia painioti su atleidimo iš darbo priežastimi. Pavyzdžiui, šiurkštus darbo drausmės pažeidimas suteikia darbdaviui teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Darbdavys gali šia teise pasinaudoti arbanepasinaudoti. Vadinasi, atleidimo iš darbo priežastis yra tik vienasiš juridinės sudėties, įstatymų pripažintos darbo sutarties nutraukimo pagrindu, elementų (apie darbo sutarties nutraukimą DK ir kitųįstatymų nustatytais pagrindais žr. DK 125-141 str. komentarą, olikvidavus darbdavį be teisių perėmėjo ir darbdaviui mirus - DK136 str. 1 d. 6 p. ir 2 d. komentarą).

3. Darbuotojui mirus, darbo sutartis pasibaigia, nes išnyksta vienajos šalis - darbuotojo teisių ir pareigų negali perimti joks kitas teisėssubjektas. Tokiu atveju darbo sutartyje įrašoma, kad ji pasibaigė dėldarbuotojo mirties, nurodant darbuotojo mirties faktą patvirtinančio dokumento (mirties liudijimo, teismo sprendimo) rekvizitus.

125 STRAIPSNISDarbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu

1. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštiškąsusitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kuriolaiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

2. Jei antroji šalis per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką nepraneša, kad sutinka nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutrauktidarbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.

Šalių susitarimas, žinoma, jeigu jis išreiškia tikrąją šalių valią, o nėra darbdavio primestas darbuotojui, yra natūraliausias ir labiau-siai rekomenduotinas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, nes ge-

122


riausiai atitinka sutartinį darbo teisinių santykių pobūdį. Todėl įsta-tymai visiškai neriboja šalių valios nutraukti darbo sutartį susitari-mu. DK 125 straipsnyje reglamentuojama tik pati susitarimo proce-dūra, šalių teisės nustatyti darbo sutarties nutraukimo sąlygas. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Jei antroji šalis per nustatytą laiką nepraneša sutin-kanti nutraukti darbo sutartį, laikoma, kad pasiūlymas yra atmestas. Kaip matome, reikalaujama, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu būtų pateiktas kitai šaliai būtinai raštu, tačiau įsta-tyme nesakoma, kokia forma turi būti atsakoma į tokį pasiūlymą. Manytume, kad ir atsakymas turėtų būti duotas raštu, ypač jeigu tai liečia darbdavį. Tai padėtų išvengti galimų ginčų.

Komentuojamoje normoje sakoma, kad šalys susitaria dėl sutar-ties nutraukimo laiko ir dėl kitų sutarties nutraukimo sąlygų (kom-pensacijų, nepanaudotų kasmetinių atostogų ir kt.). Pastarąją nuo-statą reikėtų traktuoti diferencijuotai. Be abejonės, privačiame sektoriuje tokie susitarimai neribojami, nebent tai būtų numatyta kolektyvinėje sutartyje. Kitas dalykas, kai kalbama apie valstybės ar savivaldybių įstaigas, išlaikomas iš atitinkamų biudžetų arba iš kitų valstybės įsteigtų piniginių fondų, pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo. Kadangi šiuo atveju kalbama apie mokesčių mo-kėtojų pinigus, matyt, reikėtų laikytis kompensacijų ir išmokų nor-mų, numatytų DK, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo pagal DK 129 straipsnį (pvz., DK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytų normų).

STRAIPSNIS Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui

1. Suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turiteisę nutraukti darbo sutartį.

2. Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

Termino pasibaigimas yra pakankamas pagrindas nutraukti dar-bo sutartį. Tai gali padaryti abi šalys - ir darbuotojas, ir darbdavys. Vadinasi, suėjus darbo sutarties terminui ji automatiškai nenutrūks-ta. Nė vienai šaliai darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad dar-bo sutartis tapo neterminuota (apie terminų skaičiavimo tvarką žr. DK 26 str. komentarą, taip pat DK 109-113 str. ir 131-133 str. ko-mentarus).

123

X27 STRAIPSNISDarbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu

1. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje sutartyje galibūti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vienomėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą iratsiskaityti su darbuotoju.

2. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavįne vėliau kaip prieš tris dienas, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atliktidarbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Darbuotojas turi teisęnutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas, jeigu jis jau yra įgijęs teisę į visą senatvėspensiją arba ją gauna. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos.

3. Darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties (šio straipsnio 1 dalis), taidarbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt.

4. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį nevėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis galiatšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu.

1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta absoliuti subjektinė dar-buotojo teisė savo valia nutraukti kiekvieną darbo sutartį (netermi-nuotą, terminuotą, sezoninę, laikiną ir kt.). Tai yra svarbi darbo lais-vės principo, įtvirtinto Konstitucijos 48 straipsnyje ir DK 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, garantija. Darbuotojas neprivalo aiškinti tokio ap-sisprendimo priežasčių, motyvų ar kitų aplinkybių. Pagal įstatymus ir kitus norminius teisės aktus tik reikalaujama, kad darbuotojas tin-kamai, t. y. raštu, įspėtų darbdavį iki nustatyto termino.

Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras terminas, no-rint nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu, - įspėti darbdavį rei-kalaujama ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje sutarty-je gali būti numatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti

124


vieno mėnesio. Trumpesni negu keturiolikos dienų įspėjimo termi-nai nustatyti komentuojamo straipsnio 2 dalyje, taip pat DK 128 straipsnio 2 dalyje ir kituose norminiuose teisės aktuose, regu-liuojančiuose kai kurias darbo sutarties rūšis (žr. DK 112-113 str. komentarą).

Įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojas gali bet kada: dirbdamas, sirgdamas, atostogaudamas ir pan. Reikala-vimas įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą iki tam tik-ro termino nustatytas darbdavio interesais, kad jis galėtų pasirengti būsimam atleidimui (surasti kitą darbuotoją, sutvarkyti atsiskaity-mo su atleidžiamu darbuotoju reikalus ir pan.). Darbuotojas gali įspėti darbdavį ir anksčiau įstatymo nustatytų terminų. Darbuoto-jui prašyme nurodžius konkrečią datą, bet ne ankstesnę negu įsta-tymo nustatytas įspėjimo terminas, darbdavys neturi teisės be dar-buotojo sutikimo atleisti jį iš darbo anksčiau ar vėliau nurodytos datos. Jeigu prašyme konkreti atleidimo iš darbo data nenurodyta, darbo sutartis turi būti nutraukta suėjus įstatyme numatytam įspė-jimo apie darbo sutarties nutraukimą terminui. Darbuotojo ir darbdavio susitarimu darbo sutartis darbuotojo iniciatyva gali būti nutraukta ir nepraėjus nustatytam įspėjimo terminui. Yra nuomo-nė, kad tokiu atveju darbo sutartį reikia nutraukti ne pagal DK 127 straipsnį, o pagal DK 125 straipsnį, t. y. šalių susitarimu. Tokiai nuomonei pritarti negalima, nes šiuo atveju tariamasi ne dėl darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš darbo sąlygų, o tik dėl atleidi-mo iš darbo datos.

Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti dar-bą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsi-skaityti su darbuotoju. DK nenumatyta jokių priežasčių, dėl kurių darbdavys galėtų uždelsti nutraukti darbo sutartį ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju (apie atsiskaitymo su atleidžiamu darbuo-toju tvarką žr. DK 141 str. ir 206 str. komentarą). Jeigu įspėjimo ter-minas pasibaigė, o darbo sutartis nebuvo nutraukta, darbuotojas tę-sia darbą ir nereikalauja jos nutraukti, laikoma, kad darbo sutarties galiojimas yra pratęstas. Taip dažniausiai atsitinka, kai darbuotojas, administracijos paprašytas, neatšaukdamas savo prašymo, sutinka tam tikrą laiką dirbti pasibaigus įspėjimo terminui. Tokiais atvejais darbdavys pagal darbuotojo anksčiau paduotą prašymą darbo sutartį gali nutraukti tik paties darbuotojo reikalavimu.

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalis reguliuoja darbo sutarties nu- 3 traukimą darbuotojo prašymu dėl svarbių priežasčių. Esant tokioms priežastims darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat

terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs raštu darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas. Tokia teisė atsiranda, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga arba invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą. Manytume, to-kią teisę reikėtų pripažinti ir tiems darbuotojams, kurių, jeigu jie tęstų darbą, liga ar invalidumas pasunkėtų. Aptariamos priežastys turi būti patvirtintos medicinine išvada.

Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad svarbia priežastimi taip pat reikia laikyti, jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo su-tartį, pažeidžia įstatymus arba kolektyvinę sutartį. Šiuo atveju dar-buotojas turi dvi galimybes: arba darbo ginčų nagrinėjimo tvarka reikalauti, kad darbdavys vykdytų savo pareigas, arba nutraukti dar-bo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Kitos svarbios priežastys gali būti numatytos kolektyvinėje sutartyje. Taigi matome, kad DK 127 straipsnio 2 dalyje nenustatoma išsamaus svarbių priežasčių są-rašo, bet ir nepaliekama šio klausimo spręsti teisės subjektų nuožiū-rai - tos priežastys turi būti numatytos kolektyvinėje sutartyje.

Ar gali darbuotojas, reikalaudamas nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, pasinaudoti to straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe suėjus įspėjimo terminui nutraukti darbą? Manytume, kad darbuotojas taip elgtis neturėtų. Komentuojama norma leidžia nu-traukti darbo sutartį remiantis svarbia priežastimi. Šiuo atveju „svarbi priežastis" yra vertinamoji sąvoka. Aplinkybės, kuriomis remiantis rei-kalaujama nutraukti darbo sutartį, darbuotojo ir darbdavio gali būti vertinamos skirtingai. Darbdavys, nusprendęs, kad priežastis nesvar-bi, gali darbuotoją, neatvykusį į darbą, atleisti už pravaikštą. Teismo sprendimas grąžinimo į darbą byloje priklausys nuo teismo vertini-mo, darbuotojo reikalavimas nutraukti darbo sutartį buvo pagrįstas svarbia ar nesvarbia priežastimi. Todėl, manytume, kilus nesutarimų dėl priežasties svarbumo, darbuotojui būtų protingiau darbo sutarties nutraukimo klausimą spręsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatomas specialus atvejis -darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą (terminuotos - ne) dar-bo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas, jeigu jis yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna. Teisę į visą senatvės pensiją gali patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fon-do teritorinis skyrius, o pensijos gavimą - pensininko pažymėjimas.

Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 127 straipsnio 2 dalį skiriasi nuo atleidimo iš darbo pagal to paties straipsnio 1 dalį ne tik trum-pesniais įspėjimo terminais, bet ir padariniais. Nutraukus darbo su-tartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, darbuotojui išmokama jo dviejų

126


mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 2 d.), tuo tarpu atleidus pagal to paties straipsnio 1 dalį išeiti-nė išmoka nemokama. Todėl, jeigu darbo sutartis nutraukiama pagal 127 straipsnio 2 dalį, darbo sutartyje ir kituose atleidimo iš darbo do-kumentuose būtina nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastį.

Dėl svarbių priežasčių darbo sutartis nutraukiama nuo darbuoto-jo prašyme nurodytos datos, kuri turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos.

3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo sutarty- 5je gali būti sulygta sąlyga: jei darbo sutartis nutraukiama darbuotojoprašymu be svarbios priežasties (DK 127 str. 1 d.), darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas per paskutinius vienerius darbometus darbuotojo mokymo, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių ir kitasišlaidas. Manytume, šios normos nereikėtų aiškinti plečiamai. Žinoma, būtų gerai, jeigu darbo sutartyje būtų aptarta, kokias kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo ir panašias sąlygas toks įsipareigojimasaprėpia. Tačiau dažniausiai tokie dalykai darbo sutartyje neaptariami, todėl formaliai galima pareikalauti atlyginti už tokius darbuotojokvalifikacijos kėlimo būdus, kurie yra integrali darbo proceso organizavimo dalis (pvz., gauta nauja technologinė įranga). Manytume, kadDK 127 straipsnio 3 dalyje turima omenyje ne kolektyviniai perkvalifikavimo kursai, organizuojami įmonėje ar jos mokymo centre, o tamtikros specializuotos programos, užsienio stažuotės, stipendijos ir 1.1.

4. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį 6ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po tojis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu. Kadangi prašymasnutraukti darbo sutartį turi būti paduotas raštu, tai ir jį atšaukti darbuotojas gali tik raštu. Šis terminas yra naikinamasis, todėl be darbdavio sutikimo negali būti pratęsiamas.

128 STRAIPSNISDarbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių

1. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių lai-kui, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka-mas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).

127

2. Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nu-rodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašy-mo padavimo dienos.

1 1. Komentuojamas straipsnis nustato dvi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą sutartį, sudarytą ilgiau kaip šešiems mėnesiams:

1) jeigu darbuotojo darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kal-tės trunka ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių;

2 2) jeigu darbuotojui daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Galikilti klausimas, ar darbo sutartį galima nutraukti tada, kai darbdavys visai nemoka darbo užmokesčio, ar ir tada, kai moka ne visądarbo užmokestį? Teismų praktika pripažįsta, kad darbuotojas galinutraukti darbo sutartį ir tada, kai daugiau kaip du mėnesius iš eilėsjam mokamas ne visas darbo užmokestis. Darbuotojas neprarandateisės nutraukti darbo sutartį, jeigu už paskutinį mėnesį jam buvoišmokėtas visas darbo užmokestis.

3 2. Darbo sutarties nutraukimo pagal komentuoj amą straipsnį tvarka ir teisiniai padariniai yra tokie patys kaip ir nutraukiant darbosutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį.

12 V STRAIPSNISDarbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra dar-buotojo kaltės

1. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojokaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitądarbą.

2. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yrasusijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių,technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėlpanašių svarbių priežasčių.

3. Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti:1) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjun

gos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;2) darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje;

128


3) dalyvavimas byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis į administracinius organus;

4) lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė irsocialinė padėtis, tikėjimas, santuokinė ir šeiminė padėtis, įsitikinimaiar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms;

5) amžius, išskyrus atvejus, kai darbuotojas jau yra įgijęs teisę į visąsenatvės pensiją arba ją gauna;

6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles.

4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, invalidais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikosmetų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

5. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą,arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laikąvidutinį darbo užmokestį.

1. DK įtvirtina visišką darbuotojo laisvę nutraukti darbo sutartį savo l valia (jis tik turi laikytis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos). Darbdaviui tokios laisvės Kodeksas nenumato: jis gali atleisti darbuo-toją iš darbo tik esant svarbiai priežasčiai ir laikydamasis darbo sutar-ties nutraukimo tvarkos, bei nepažeisdamas darbuotojams nustatytų garantijų. Viena iš pagrindinių darbo teisės funkcijų, iš esmės nulė-musi šios teisės šakos susiformavimą, yra socialinė funkcija - sustip-rintai ginti ekonomiškai silpnesnės darbo santykių šalies - darbuotojų interesus. Vienas iš būdų, kuriais įgyvendinama ši darbo teisės funkcija, yra tam tikrų darbo sutarties nutraukimo taisyklių nustatymas. Reikia pasakyti, kad iki priimant DK darbo įstatymai, tarp jų ir normos, reguliuojančios atleidimą iš darbo, buvo kuriamos nenatūraliai - eko-nomikoje nuosekliai vis labiau įsitvirtino laisvosios rinkos dėsniai, tuo tarpu darbo santykių teisinis reguliavimas, ypač darbo sutarties nu-traukimo srityje, ne tik nebuvo liberalizuojamas, bet dažnai buvo jun-tamos atvirkštinės -valstybinio reguliavimo stiprinimo - tendencijos. Užtenka paminėti, kad DĮK 43 straipsnis numatė tik aštuonis darbo sutarties nutraukimo pagrindus, tuo tarpu Darbo sutarties įstatymo1

' Žinios. 1991, Nr. 36-973.

129

26 ir 29 straipsniai - per trisdešimt tokių pagrindų. Tokia praktika neatitiko ne tik naujų ekonominių sąlygų, bet ir prieštaravo teisinei logikai: stengimasis iš anksto įstatyme numatyti visas situacijas, kai gali prireikti atleisti iš darbo darbuotoją ar darbuotojų grupę, yra be-vaisis, nes gyvenimas, darbo ir gamybos procesai yra per daug įvairūs, kad juos būtų galima iš anksto tiksliai prognozuoti. Todėl DK ryžtin-gai atsisakyta baigtinio darbo sutarties nutraukimo darbdavio inicia-tyva priežasčių katalogo, kai nėra darbuotojo kaltės. DK 129 straips-nio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių apie tai įspėjęs jį nustatyta tvarka. Ši norma atitinka 1982 m. TDO konvencijos Nr. 158 „Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva"1 4 ir 11 straipsnių reikalavimus. Pažymėtina, kad Lietuva iki šiol minėtos konvencijos nėra ratifikavusi. Priėmus DK nebeliko jokių teisinių kliūčių ratifikuoti šią konvenciją. 1982 m. TDO rekomendacijos Nr. 166 „Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva" 2

19 punkte sakoma, kad visos suinteresuotos šalys turi stengtis išvengti darbo santykių nutraukimo dėl ekonominių, technologinių ir pana-šių priežasčių arba bent sumažinti jų skaičių iki minimumo. Tuo tikslu rekomenduojama plačiau taikyti darbuotojų perkėlimą į kitą darbą įmonės viduje, jų perkvalifikavimą ir kitas priemones. Komentuoja-mo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra jo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo su-tikimu į kitą darbą. Pasiūlyti darbuotojui kitą darbą yra administra-cijos pareiga. Teismai, nagrinėdami bylas dėl grąžinimo į darbą dar-buotojų, atleistų pagal DK 129 straipsnį, turi pareikalauti iš darbdavio įrodymų, patvirtinančių, kad darbuotojas atsisakė būti perkeltas į kitą darbą arba administracija neturėjo galimybės perkelti jį į kitą darbą toje pačioje darbovietėje. Pagal komentuojamą normą nerei-kalaujama suteikti darbuotojui lygiavertį darbą. Administracija tu-rėtų pasiūlyti darbuotojui kitą darbą, atsižvelgdama į jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją. Jeigu tokio darbo nėra, administracija turi pasiūlyti kokį nors kitą darbą, kurį darbuotojas pagal savo gebėji-mus ir sveikatos būklę galėtų dirbti.

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje neformuluojama svarbių priežasčių, dėl kurių galima nutraukti darbo sutartį, apibrėžimo, tik nurodomi bendriausi tokių priežasčių požymiai. Svarbiomis ga-

OpramoaiiHH Tpyaa. KoHBemiHH H 1957-1990. )KeHeBa: MeamyHapOflHoe 6iopo Tpyzja, 1991. TOM II. P. 1983-1989. 2 Ten pat. P. 1991-1996.

130


Ii būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su dar-buotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Dar-bo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technolo-ginių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Atsakyti į klausimą, tam tikros ap-linkybės yra pakankamai svarbi priežastis nutraukti darbo sutartį ar ne, galima tik visapusiškai įvertinus konkrečios bylos aplinky-bes. Pasiūlyti kokį nors bendrą receptą šiuo atveju neįmanoma. Tos pačios aplinkybės, atsižvelgus į konkrečios įmonės situaciją ir dar-buotojo padėtį, gali būti pripažintos svarbiomis, o kitu atveju - ne-pakankamai svarbiomis, kad darbo sutarties nutraukimas būtų pri-pažintas pagrįstu. Sprendžiant šią problemą reikėtų turėti galvoje TDO rekomendacijos Nr. 166 „Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva" 19 punkto nuostatą, kad visada reikia vengti atleidimo iš darbo nesant darbuotojo kaltės, jeigu tik taip galima pasielgti nepadarius žalos efektyviai įmonės, įstaigos ar organiza-cijos veiklai.

Svarbia priežastimi gali būti pripažinta nepakankama darbuotojo kvalifikacija, profesiniai gabumai, jo elgesys darbe, taip pat sveika-tos būklė, trukdanti tinkamai atlikti darbo funkcijas. Jeigu dėl ne-tinkamo pareigų ėjimo kaltas pats darbuotojas, jis gali būti atlei-džiamas iš darbo pagal DK 136 straipsnio nuostatas. Neatitinkančiu einamų pareigų arba dirbamo darbo gali būti laikomas tas darbuo-tojas, kuris, esant normalioms darbo sąlygoms (žr. DK 191 str. ko-mentarą), sistemingai gamina broką, neįvykdo darbo normų arba netinkamai atlieka kitokias darbo pareigas. Neatitikties dirbamam darbui faktas turi būti įrodytas objektyviais duomenimis. Įrodyti turi darbdavys. Negalėjimas toliau vykdyti darbo pareigų dėl sveikatos visada turi būti patvirtintas medicinine išvada, kurioje turi būti kon-krečiai nurodyta, kokio darbo darbuotojas negali dirbti ir koks dar-bas jam rekomenduojamas (žr. DK 131 str. 1 d. 1 p. ir 133 str. ko-mentarą). Medicininė išvada dar nėra pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, nes atleidimo iš darbo pa-grindas yra faktiškas negalėjimas atlikti darbo sutartyje sulygto dar-bo, išskyrus atvejus, kai dirbti tam tikrus darbus ar eiti tam tikras pareigas leidžiama asmenims, nesergantiems norminiuose teisės ak-tuose išvardytomis ligomis ar neturintiems tam tikrų fizinių defektų (žr. DK 136 str. 1 d. 4 p. komentarą).

Darbuotojas, net ilgą laiką dirbdamas tą patį darbą, gali pasida-ryti nebetinkamas jį atlikti, jeigu jis nekelia savo kvalifikacijos. Ne-galima atleisti iš darbo asmenų, kurie dėl trumpo darbo stažo dar

131

neįgijo reikiamos patirties (žr. DK 107 str. 1 d. komentarą). Nega-lima darbuotojo laikyti netinkamu tam darbui taip pat dėl to, kad jis neturi reikiamo diplomo, pažymėjimo, jeigu norminiuose teisės aktuose įsakmiai nenurodyta, jog konkrečias pareigas (pvz., gydy-tojo, vairuotojo) gali eiti tik asmuo, baigęs tam tikrą mokyklą, ar-ba turintis pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti tam tikrus darbus. Kita vertus, tam tikros mokyklos baigimas yra tik viena iš prielai-dų, kad asmuo gali tinkamai dirbti. Bet jeigu jis nuolat nesugeba reikiamai atlikti savo pareigų, gali būti atleidžiamas iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį. Siekiant didinti darbo efektyvumą, kelti darbuotojų dalykinę kvalifikaciją, kai kurioms kategorijoms dar-buotojų gali būti įvesta periodinė atestacija. Atestacija gali būti numatyta norminiuose teisės aktuose. Pavyzdžiui, Vyriausybė 2001 m. liepos lld. nutarimu Nr. 899 patvirtino Konkursų valsty-binių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų ty-rėjų ir dėstytojų atestavimo tvarką1. Tam tikroms kategorijoms dar-buotojų atestavimas ir jo organizavimo tvarka gali būti numatyta kolektyvinėse sutartyse. Atestavimas paprastai taikomas, kai dar-buotojas siekia gauti aukštesnę profesinę kategoriją arba aukštes-nes pareigas. Tokiu atveju patikrinama, ar darbuotojas atitinka tuos aukštesnius profesinius reikalavimus. Atestavimu gali būti patikri-namas ir darbuotojo tinkamumas einamoms pareigoms arba dir-bamam darbui. Pabrėžiame, kad neigiama atestacinės komisijos iš-vada nėra pagrindas nutraukti darbo sutartį. Tokia išvada yra tik labai svarus įrodymas priežasčių, kurioms esant DK leidžia nutraukti darbo sutartį. Sutartis gali būti nutraukta tik DK numatytais pa-grindais ir laikantis jame nustatytos atleidimo iš darbo tvarkos (pvz., žr. minėtos Tvarkos 3.8 punktą).

3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios negali būti teisėta priežastimi nutraukti darbo santykius.

4. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad tokia priežastimi negali būti narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio

1 Vyriausybės 2001 m. liepos lld. nutarimas Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifi-kacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavi-mo, Mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos ir Pedago-ginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 2001, Nr. 63-2282; 2003, Nr. 68-3091.

132

sutikimu ir darbo metu. Ši norma pažodžiui pakartoja TDO kon-vencijos Nr. 158 „Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio inicia-tyva"1 5 straipsnio „a" punktą. TDO konvencijos Nr. 98 „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taiky-mo"2 1 straipsnis taip pat draudžia atleisti darbuotoją arba padaryti žalos kitokiu būdu dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ar dalyvavi-mo jos veikloje ne darbo metu arba darbdavio sutikimu ir darbo metu. Komentuojamoje normoje minimas dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje liečia ne tik tos profesinės sąjungos narius, bet ir visus darbuotojus. Kiekvienas darbuotojas turi teisę dalyvauti pro-fesinės sąjungos rengiamose akcijose. Tačiau įstatyme sakoma, kad tokie renginiai ir akcijos paprastai turi būti organizuojami ne darbo metu. Darbo metu tai gali būti daroma tik gavus darbdavio sutiki-mą. Kolektyvinėje sutartyje arba norminiuose teisės aktuose gali būti numatyta, kad tam tikri renginiai, pavyzdžiui, kolektyvinės sutarties projekto svarstymas, gali vykti darbo metu. Profesinės sąjungos na-riai ir kiti darbuotojai, pažeidę šiuose reikalavimus, gali būti trau-kiami drausminėn atsakomybėn.

5. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalies 2 punktą teisėta prie- 6 žastimi nutraukti darbo sutartį negali būti darbuotojų atstovo funk-cijų atlikimas dabartyje ar praeityje. Sprendžiant klausimą, kas yra laikoma darbuotojų atstovais, reikėtų vadovautis DK 19 straipsniu ir 1971 m. TDO konvencijos Nr. 135 „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje"3 3 straipsniu. Šiame straipsnyje apibrėžiama, kad „darbuotojų atstovai" yra asmenys, kurie tokiais pripažinti pagal nacionalinius įstatymus arba praktiką, tai:

1) profesinių sąjungų atstovai, t. y. profesinių sąjungų paskirti arba išrinkti atstovai;

2) renkami atstovai, t. y. įmonės darbuotojų pagal nacionalinių norminių teisės aktų arba kolektyvinių sutarčių nuostatas išrinkti atstovai, į kurių funkcijas neįeina veikla, kuri atitinkamose valstybėse pripažįstama kaip profesinių sąjungų išimtinė kompetencija.

Remiantis minėtomis konvencijos nuostatomis galima teigti, kad mūsų valstybėje darbuotojų atstovais reikėtų laikyti:

1) darbuotojus, išrinktus į profesinės sąjungos renkamuosius or-ganus;

OpraHH3arrHH Tpyzia. KoHBeHimu H peKOMemiairHH 1957-1990. XeHeBa: MeacryHapoflHoe 6iopo Tpyna, 1991. TOM II. P. 1983-1989.


133

2) darbuotojus, išrinktus į darbo tarybą (mažose įmonėse - darbuotoju atstovu);

3) darbuotojų renkamus įmonės darbuotojų saugos ir sveikatospriežiūros atstovus;

4) darbuotojų išrinktus darbo ginčų komisijos narius;5) kitus renkamus darbuotojų atstovus, jeigu tai numatyta normi

niuose teisės aktuose ar kolektyvinėse sutartyse.6. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 3 punktas laiduoja darbuo

tojams galimybę dalyvauti bylose prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais,taip pat kreiptis į administracinius organus, pavyzdžiui, Valstybinędarbo inspekciją. Tokie darbuotojo veiksmai negali būti vertinamikaip svarbi priežastis nutraukti su juo darbo sutartį.

7. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 4 punkte tarp tokių priežasčių - lytis, rasė, tautybė, tikėjimas, priklausomybė politinėms partijoms ir pan. taip pat minima kalba ir pilietybė. Su asmenimis, neturinčiais Lietuvos pilietybės, darbo sutartis gali būti nutraukta, betne dėl to, kad jie neturi pilietybės, o dėl to, kad sudarant su jaisdarbo sutartis buvo pažeista nustatyta užsieniečių įdarbinimo tvarka (žr. DK 98 str. 1 d. 2 p. ir 139 str. 2 d. komentarą).

Valstybinės (lietuvių) kalbos vartojimą viešajame gyvenime regu-liuoja Valstybinės kalbos įstatymas1. Sio įstatymo 4 straipsnyje nusta-toma, kad visos Lietuvos teritorijoje esančios institucijos, įmonės, įstai-gos, organizacijos savo raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius ir techninius dokumentus turi tvarkyti valstybine kalba. Be to, minėto įstatymo 6 straipsnyje numatoma, kad valstybės ir savi-valdos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, taip pat tarnautojai ir pa-reigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutari-me Nr. 314 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinių kate-gorijų"2 yra numatytos trys lietuvių, kaip valstybinės kalbos, mokėji-mo kategorijos, joms taikomi reikalavimai ir kvalifikacinių kategorijų taikymas tam tikroms darbų ir tarnybų rūšims.

Pirmoji kategorija - gebėjimas suprasti valstybinę kalbą ir susikal-bėti nedidelės kvalifikacijos reikalingo darbo klausimais, pavyzdžiui,


134

XII SKYRIUS. Darbo sutartis 129

avalynės remonto dirbtuvės užsakymo priėmėjo, pildyti paprasčiau-sius tipinius dokumentus (kvitus, važtaraščius ir pan.). Ši kategorija taikoma aptarnavimo, gamybos ir kitų sričių darbuotojams, kuriems darbo reikalais tenka nuolat bendrauti su visuomene, pildyti papras-čiausius tipinius dokumentus (paprasti valdybų, kontorų, pašto, ban-ko, policijos ir kiti tarnautojai, žemesnysis medicinos personalas, par-davėjai ir pan.).

Antroji kategorija - gebėjimas raštu ir žodžiu aptarnauti klientus, tvarkyti darbo dokumentaciją valstybine kalba. Ši kategorija taiko-ma vidurinės grandies vadovaujančiajam personalui ir didesnės kva-lifikacijos reikalaujančių sričių darbuotojams (vidurinis medicinos personalas, nelietuviškų kultūros ir švietimo įstaigų darbuotojai, vi-durinės grandies specialistai ir kt.).

Trečioji kategorija - gebėjimas vykdyti valdymo funkcijas ir tvar-kyti raštvedybą valstybine kalba. Ta kategorija taikoma Lietuvos aukš-čiausiųjų valstybės valdžios ir valdymo organų, ministerijų, departa-mentų, kitų valstybinių tarnybų, savivaldybių, įstaigų ir organizacijų vadovams, kitiems vadovaujantiems darbuotojams, aviacijos specia-listams, užtikrinantiems skrydžių saugą.

Reikalavimas, kad asmuo, einantis tam tikras pareigas arba dir-bantis darbus, kai reikia bendrauti su visuomene, mokėtų valstybinę kalbą, negali būti traktuojamas kaip diskriminacija dėl kalbos. Tai yra kvalifikacinis reikalavimas. Todėl jeigu darbuotojas nemoka vals-tybinės kalbos tokiu lygiu, koks reikalaujamas pagal einamas parei-gas ar atliekamą darbą, darbo sutartis su juo gali būti nutraukta pa-gal DK 129 straipsnį dėl nepakankamos kvalifikacijos. Reikia pažymėti, kad darbo sutartis minėtu pagrindu gali būti nutraukta ne tik dėl valstybinės, bet ir kokios nors kitos kalbos nemokėjimo, jeigu tos kalbos žinios yra būtina sąlyga tinkamai atlikti tam tikras parei-gas. Pavyzdžiui, vadybininkas, tvarkantis verslo reikalus su užsienio partneriais, turi mokėti tos valstybės kalbą arba tą kalbą, kuria ver-slo partneriai susitarė tvarkyti tarpusavio dokumentus.

8. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad tei- 10 sėta priežastis nutraukti darbo sutartį negali būti amžius, išskyrus atvejus, kai darbuotojas jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna. Pasitaiko iškreiptų šios normos aiškinimų - atseit pats įstatymas nustatė svarbią priežastį - teisės į visą senatvės pensiją įgijimo faktą. Iš tikrųjų DK 129 straipsnis nenumato jokių konkrečių svarbių priežasčių, kurioms esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Kaip jau minėjome, visos aplinkybės, kuriomis norima paremti darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą, turi būti įvertintos ir

135

pasvertos kiekvienu konkrečiu atveju. Tai liečia ir amžių, duodantį teisę į visą senatvės pensiją. Kalendoriniai amžiaus metai ir žmo-gaus biologinis senėjimas yra skirtingi dalykai. Reikia pažymėti, kad pretekstas kelti darbo sutarties nutraukimo klausimą yra ne pensi-nis amžius, o juridinė sudėtis, į kurią įeina faktas, kad asmuo sukako tam tikrą amžių, ir faktas, kad darbuotojas yra įgijęs teisę į visą se-natvės pensiją arba ją gauna. Kaip žinoma, teisė į visą senatvės pen-siją priklauso ne tik nuo asmens amžiaus, bet ir nuo jo socialinio draudimo stažo.

11 9. Pagal komentuojamo straipsnio 4 dalį darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, invalidais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, galibūti nutraukiama tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Ši norma nenurodo jokių kriterijų, kuriais reikėtų vadovautis. Taip pat nenustatoma, kokios aplinkybės gali būti traktuojamos kaip „ypatingiatvejai, iš esmės pažeidžiantys darbdavio interesus". Matyt, laikuibėgant tokius kriterijus suformuluos teismų praktika. Dabar galima pasakyti tik tiek, kad, sprendžiant minėtų asmenų atleidimo išdarbo klausimą, darbo sutarties nutraukimo priežastis turi būti svaresnė, negu atleidžiant iš darbo kitus, DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytus asmenis.

12 10. Komentuojamo straipsnio 5 dalis reglamentuoja terminuotos darbo sutarties nutraukimą iki jos termino pabaigos, kai nėradarbuotojo kaltės. Mūsų nuomone, Kodekse, reguliuojant terminuotos darbo sutarties nutraukimą iki jos termino pabaigos, nepagrįstai pažeidžiamas darbo sutarties šalių lygybės principas. PagalDK 127 straipsnio 1 dalį darbuotojas turi teisę nutraukti terminuotądarbo sutartį iki jos termino pabaigos apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Darbuotojas neprivaloaiškinti tokio apsisprendimo priežasties. Taigi darbuotojas, sudarydamas terminuotą darbo sutartį, neprisiima jokių įsipareigojimųdirbti iki sutartyje numatyto termino. Tuo tarpu pagal DK129 straipsnio 5 dalį darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos ne šiaip sau esant svarbiomspriežastims, minimoms to paties straipsnio 2 dalyje, bet tik ypatingais atvejais (apie juos rašoma aukščiau) ir laikydamasis atleidimoiš darbo pagal DK 129 straipsnį tvarkos.

DK 129 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nauja iki šiol mūsų valstybės įstatymuose nežinota nuostata - darbdaviui suteikta teisė nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos sumokėjus už li-

136


kusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. Tokiu atveju darbdavys privalėtų sumokėti ir nuo priskaičiuotos darbo už-mokesčio sumos priklausančias valstybinio socialinio draudimo įmo-kas. Aptariamu atveju darbdavys neprivalo aiškintis, dėl kokios prie-žasties darbo sutartis nutraukta.

13 U STRAIPSNISĮspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą

1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip priešketuris mėnesius.

2. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta:1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuoja

mas darbo sutarties nutraukimas;2) atleidimo iš darbo data;3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.3. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo

darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamasjo vidutinis darbo užmokestis.

4. Kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, taip pat dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais (Kodekso19 straipsnis), kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jos būtų sušvelnintos. Konsultacijų išvados įforminamosprotokolu. Jį pasirašo darbdavys bei darbuotojų kolektyvui atstovaujančio organo atstovai.

5. Įstatymų nustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arbanutraukdamas įmonės veiklą, darbdavys privalo raštu prieš du mėnesius pranešti teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams (Kodekso 19 straipsnis), kai per trisdešimtkalendorinių dienų numatoma atleisti:

1) dešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki devyniasdešimt devynių darbuotojų;

2) daugiau kaip dešimt procentų darbuotojų, jeigu įmonėje dirba nuošimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų;

3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba trys šimtai irdaugiau darbuotojų.

137

6. Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kai atleidžiamagrupė darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis ir sezoninių darbų sutartis, nepažeidžiant sutartyse nurodyto termino. Grupės darbuotojų atleidimo tvarką ir ypatumus nustato Vyriausybė.

7. Įspėjimas netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.

8. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjopasibaigti įspėjimo terminas.

1. Pagal 1982 m. TDO konvencijos Nr. 158 „Dėl darbo santykiųnutraukimo darbdavio iniciatyva"9911 straipsnį darbuotojas, kurį numatoma atleisti iš darbo, turi būti apie tai įspėtas. Komentuojamostraipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai,kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaippenkeri metai; nesukakusieji aštuoniolikos metų; invalidai, darbuotojai, auginantys vaikų iki keturiolikos metų apie atleidimą iš darboturi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatoma, ką darbdavys privalo nurodyti įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą.

Pirma, turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinky-bės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Vadinasi, įstatymas reikalauja įspėjime formuluoti konkretaus darbuotojo dar-bo sutarties nutraukimo priežastis, konkrečias atleidimo iš darbo prie-žastis, o ne pakartoti abstrakčias DK 129 straipsnio 2 dalies formu-luotes. Tokia formuluotė: „Darbo sutartis su jumis bus nutraukta dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų" ir pan. negali būti trak-tuojama kaip tinkama. Komentuojama norma yra svarbi darbuoto-jo teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus įstatymų nustatyta tvarka garantija. Pagal minėtos TDO konvencijos Nr. 158 „Dėl dar-bo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva" 9 straipsnio 3 punktą darbo ginčus nagrinėjantys organai darbo sutarties nutraukimo dėl gamybinio būtinumo atvejais turi teisę patikrinti, ar darbo sutartis buvo nutraukta dėl svarbių priežasčių. Remiantis šia konvencijos nuostata ir komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punktu galima teigti, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, negali remtis kitokia priežastimi, negu ta, kurią bu-

OpraHH3auH« Tpyaa. KoHBeHUHH H 1957-1990. XeHeisa: MeacayHapoflHoe 6iopo Tpyfla, 1991. TOM II. P. 1983-1989.

138


vo nurodęs įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą. Neteisinga paplitusi praktika, kai dėl numatomų darbovietės struktūrinių per-tvarkymų ar kitokių ekonominių arba technologinių priežasčių, ku-rių gali atsirasti, įspėjimai apie darbo sutarties nutraukimą įteikiami visiems darbovietės tam tikro struktūrinio padalinio darbuotojams arba net visiems darbuotojams, nors iš anksto žinoma, kad ne visi jie bus atleisti iš darbo. Tokia praktika ne tik prieštarauja DK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktui, bet ir sukuria nereikalingą psi-chologinę įtampą. Nemaža dalis darbuotojų be reikalo patiria psi-chologinę traumą. Manytume, kad ir darbdaviui tai neatneša nau-dos, nes darbuotojų, kurie buvo įspėti apie atleidimą iš darbo, darbo efektyvumas tikrai nepadidėja. Todėl tokia praktika yra neteisinga (žr. DK 137 str. komentarą).

Antra, įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurody- 4 ta atleidimo iš darbo data. Šiuo atveju darbdavys turi vadovautis bendromis termino apibrėžimo nuostatomis (žr. DK 25 str. komen-tarą). Komentuojamo straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyti minimalūs įspėjimo apie darbo sutarties pasibaigimą terminai. Jeigu darbdavys nepageidauja ilgesnių terminų, jis gali įspėjime nurodyti, kad darbo sutartis bus nutraukta pasibaigus įstatyme apibrėžtam įspėjimo terminui. Toks termino apibrėžimas neprieštarautų įstatymui (apie komentuojamos normos pažeidimo teisinius padari-nius žr. DK 130 str. 8 d. ir 297 str. 1 d. komentarą).

Trečia, reikia nurodyti atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvar- 5 ką. Ta tvarka yra nustatyta DK 141 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį ji gali būti pakeista, jeigu įstatymų ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Vadinasi, jeigu darb-davį tenkina DK 141 straipsnio nuostatos, jam pakanka nurodyti, kad bus atsiskaityta įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavys įspėjime gali pasiūlyti darbuotojui kitokią atsiskaitymo tvarką. Pavyzdžiui, su-mokėti išeitinę išmoką dalimis per tam tikrą laiką. Pabrėžiame, kad tokios atleidimo iš darbo sąlygos, nurodytos darbdavio įspėjime apie atleidimą iš darbo, savaime jokios teisinės galios neturi, nes sąlygos, numatytos DK 141 straipsnyje, gali būti pakeistos tik šalių susitari-mu. Tikslinga tokį susitarimą įforminti raštu. Be to, šalys negali pa-keisti tų įstatymų reikalavimų (pvz., pareigos pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondui apie darbo sutarties nutraukimą ir pan.), kurie imperatyviai numatyti norminiuose teisės aktuose.

3. TDO rekomendacijos Nr. 166 „Dėl darbo santykių nutraukimo 6 darbdavio iniciatyva"1 16 punkte numatoma, kad per įspėjimo apie

1 Ten pat. P. 1991-1996.

139

darbo sutarties nutraukimą laikotarpį darbuotojui turi būti duota laisvo laiko kito darbo paieškoms. Tokio laiko suteikimo tvarka turi būti priimtina abiem darbo sutarties šalims. Darbuotojui dėl to ne-gali būti mažinamas darbo užmokestis. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė ne-gali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, ten-kančios darbuotojui per įspėjimo laikotarpį. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Jeigu susitarti nepavyksta, ginčas gali būti sprendžiamas darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.

4. Pagal TDO konvencijos Nr. 158 „Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva"1 13 straipsnį, kai darbdavys numato atleisti iš darbo dėl ekonominių, technologinių, struktūrinių ir panašių prie-žasčių, jis turi pateikti darbuotojų atstovams visą informaciją apie nu-matomus atleidimus, įskaitant žinias apie numatomų atleidimų prie-žastis, numatomą atleisti iš darbo darbuotojų skaičių ir jų kategorijas, taip pat atleidimo iš darbo terminus. Ten pat reikalaujama nacionali-nių įstatymų nustatyta tvarka surengti su darbuotojų atstovais konsul-tacijas dėl priemonių, kurių reikėtų imtis, kad atleidžiamųjų skaičius būtų minimalus arba būtų sumažinti neigiami padariniai atleidžiamie-siems. Pirmiausia čia turima galvoje kito darbo pasiūla atleidžiamiems darbuotojams, taip pat jų perkvalifikavimas ir permokymas.

Komentuojamo straipsnio 4 dalyje numatoma, kad minėtais atve-jais darbdavys turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais (žr. DK 19 str. komentarą) prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutar-ties nutraukimą. Šis reikalavimas nereiškia, kad darbdavys, norėda-mas atleisti darbuotojus dėl ekonominių ar gamybinių priežasčių, kiekvieną kartą turi gauti darbuotojų atstovų sutikimą. Tokių kon-sultacijų tikslas yra kitas - išvengti, jeigu galima, atleidimų arba su-švelninti jų padarinius. Konsultacijų išvados įforminamos protoko-lu. Jį pasirašo darbdavys ir darbuotojų kolektyvui atstovaujančio organo atstovas. Šio reikalavimo nesilaikymas ne tik pažeidžia dar-buotojo teises, todėl turi būti svarstomas nagrinėjant jo bylą dėl grą-žinimo į darbą (DK 297 str.), bet ir darbuotojų atstovų teises. Todėl pastarieji gali imtis jiems suteiktų priemonių ginti darbuotojų tei-ses, pavyzdžiui, kreiptis į teismą, kad būtų panaikintas neteisėtas darbdavio sprendimas (DK 295 str. 2 d. 4 p.).

1 Ten pat P. 1983-1989.

140


5. TDO konvencijos Nr. 158 „Dėl darbo santykių nutraukimo darb- 8davio iniciatyva"114 straipsnyje nurodoma, kad darbdavys, numatydamas atleisti darbuotojus dėl ekonominių, technologinių ar panašių priežasčių, turi apie tai raštu pranešti kompetentingiemsorganams, t. y. informuoti apie atleidžiamų darbuotojų kategorijasir darbuotojų skaičių, taip pat terminus, per kuriuos numatoma atleisti darbuotojus. Dar konkretesnius reikalavimus nustato 1998 m.liepos 20 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 98/59/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo,derinimo"2.

Vadovaujantis šiais tarptautiniais teisiniais reikalavimais, komen-tuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbdavys, įstatymų nu-statyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arba nutraukdamas įmonės veiklą, privalo apie tai raštu prieš du mėnesius pranešti teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuo-tojų atstovams (DK 19 str.), kai per trisdešimt dienų numatoma atleisti:

1) dešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki devyniasdešimt devynių darbuotojų. Vadinasi, DK 130 straipsnio 5 dalis neliečia įmonių, kuriose dirba mažiau negu dešimt darbuotojų;

2) daugiau kaip dešimt procentų darbuotojų, jeigu įmonėje dirbanuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų;

3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų.

Pagal Bedarbių rėmimo įstatymo310 straipsnį, jeigu darbdavys at-leido grupę darbuotojų nesilaikydamas nustatytos tvarkos, jų atlei-dimo terminai perkeliami iki to laiko, kada turėjo pasibaigti prieš tai nurodyti įspėjimo terminai. Tai gali padaryti teismas, spręsda-mas bylą dėl grąžinimo į darbą.

6. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad grupės dar- 9buotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kai atleidžiama grupė darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis ir sezoninių darbųsutartis, nepažeidžiant sutartyse nustatyto termino. Tokių darbuotojų atleidimo tvarką ir ypatumus nustato Vyriausybė (žr. DK 111 ir112 straipsnių komentarą).

7. Remiantis komentuojamo straipsnio 7 dalimi įspėjimas neten- 10ka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienasmėnuo, neįskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų

1 Ten pat. P. 1983-1989.2 OJ, 1998, L 225.3 Žinios. 1991, Nr. 2-25.

141

laiko. Vadinasi, darbdavys, praleidęs šioje normoje nurodytą terminą, negali nutraukti darbo sutarties, o turi iš naujo įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą. Tai, kad įstatyme numatytas vieno mėnesio „lengvatinis" terminas, per kurį darbdavys dar gali nutraukti darbo sutartį, pasibaigus įspėjimo terminui, jokia logika paaiškinti neįmanoma. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą turi aiškiai informuoti apie darbo sutarties nutraukimo datą (DK 130 str. 2 d. 2 p.). Abi šalys turi turėti galimybę pasirengti numatomiems pasi-keitimams: darbdavys - susirasti tinkamą kandidatą ir net sudaryti darbo sutartį nuo ateityje numatytos datos, tuo tarpu darbuotojas, susitaręs su nauju darbdaviu dėl darbo, gali turėti problemų - pasi-rodo, darbdavys neskuba nutraukti darbo sutarties. ii 8. Komentuojamo straipsnio 8 dalyje numatyti teisiniai padariniai tik vienu atveju, kai pažeidžiami DK 130 straipsnio reikalavimai: jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pasielgti gali dviem atvejais: pirma, ieškovo, t. y. darbuotojo, prašymu; antra, remdamasis DK 297 straipsnio 4 dalimi, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių ir panašių priežasčių. Žinoma, kaip ir kitose bylose, šiuo atveju įmanoma darbuotojo ir darbdavio taikos sutartis. Kaip matome, komentuojamoje normoje nekalbama apie teisinius padarinius, kurių turėtų atsirasti pažeidus kitus DK 130 straipsnio reikalavimus: kai atleidžiama iš darbo neįspėjus apie darbo sutarties nutraukimą; kai įspėjama netinkamai, t. y. įspėjimas neatitinka DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pirmu atveju yra susiformavusi aiški teismų praktika: jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be įspėjimo, nors įstatymas įpareigoja darbdavį įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, tai yra pakankamas pagrindas grąžinti darbuotoją į darbą, jeigu jis to pageidauja.

Sudėtingiausias klausimas, kai darbuotojas buvo įspėtas netin-kamai, t. y. įspėjimo raštas suformuluotas ne pagal DK 130 straips-nio 2 dalies reikalavimus. Pagal DK 297 straipsnio 3 dalį, jeigu dar-buotojas atleistas iš darbo pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą. Manytume, kad tokiais atvejais reikėtų vadovautis DK pripažįstamais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr. DK 4 str. 4 d. komentarą). Tai reiškia, kad reikėtų įvertinti visas faktines aplinkybes: ar netinkamas įspė-jimas pakenkė, ar galėjo pakenkti darbuotojo interesams ir 1.1.

142


131 STRAIPSNISDarbo sutarties nutraukimo apribojimai

1. Draudžiama {spėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti išdarbo:

1) darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (Kodekso 133 straipsnis), taip pat jo atostogų metu, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus;

2) darbuotoją, pašauktą atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnybą arbakitas Lietuvos Respublikos piliečio pareigas, išskyrus šio Kodekso136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus;

3)kitais įstatymų nustatytais atvejais.2. Jeigu darbuotojas, pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems

laikotarpiams, neatvyksta į darbą, darbo sutartis su juo gali būti nutraukiama šiame skirsnyje nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.

1.Pagal TDO konvencijos Nr. 158 „Dėl darbo santykių nutrauki- imo darbdavio iniciatyva"1 6 straipsnį laikinas nebuvimas darbe dėlligos ar traumos negali būti teisėta atleidimo iš darbo priežastimi.Remiantis komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punktu draudžiamaįspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotojąlaikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogų metu, išskyrusDK 136 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus (ten numatyti atvejai,kai darbo sutartis turi būti nutraukta nepaisant jos šalių valios). Draudimas laikino nedarbingumo ar atostogų metu įspėti darbuotoją apiedarbo sutarties nutraukimą yra nustatytas siekiant apsaugoti darbuotoją nuo psichologinių traumų. Todėl neteisėtu reikėtų laikyti net tokįįspėjimą, padarytą minėtais laikotarpiais, kai jame nurodoma, jog įspėjimo terminas bus pradėtas skaičiuoti pasibaigus laikino nedarbingumo ar atostogų laikui (žr. DK 133 str. komentarą).

2.Komentuojamo straipsnio 1 dalies 2 punkte pakartojamas TDO 2rekomendacijos Nr. 166 „Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva"2 5 punkto „b" papunktis, pagal kurį svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį negali būti nebuvimas darbe darbuotojo,pašaukto atlikti privalomą karinę tarnybą arba kitas piliečio pareigas. Pagal DK 131 straipsnio 1 dalies 2 punktą draudžiama tokiaisatvejais įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą ir nutraukti

0praHH3aipw Tpyaa- KoHBemrHH H peKOMemaioni 1957-1990. XeHeBa: MescflyHapoflHoe 6iopo Tpy«a, 1991. TOM II. P. 1983-1989. 2 Ten pat. P. 1991-1996.

143

su juo darbo sutartį, išskyrus DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Darbo sutarties vykdymas minėtais atvejais yra sustabdo-mas: darbuotojas nevykdo savo funkcijų pagal darbo sutartį, darb-davys nemoka darbo užmokesčio ir 1.1. Kai darbuotojas sugrįžta, jam turi būti leidžiama eiti darbo sutartyje numatytas pareigas arba dirbti sulygtą darbą. Jeigu jų neliko, darbuotojui reikia pasiūlyti ly-giavertes pareigas arba darbą ir padaryti atitinkamus pakeitimus dar-bo sutartyje. Jeigu minėtais laikotarpiais darbovietė yra likviduoja-ma, karinę tarnybą atliekantis arba kitokias piliečio pareigas vykdantis darbuotojas atleidžiamas iš darbo bendra tvarka, kaip ir kiti tos įmo-nės darbuotojai.

3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbuotojas, pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems laikotarpiams, neatvyksta į darbą, darbo sutartis su juo gali būti nutrauktaDK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. Tai reiškia,kad tokį darbuotoją galima atleisti už pravaikštą pagal DK136 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

4. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatytais draudimais siekiama apsaugoti darbuotojo interesus. Todėl jie taikomi tada, kai darbosutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, ir netaikomi, kai darbo sutartis pasibaigia kitais pagrindais: pagal DK 124 straipsnio 2 punktą;125 straipsnį; 136 straipsnio 1 dalį. Tie apribojimai be išimčių taikomi tiek terminuotoms, tiek neterminuotoms darbo sutartims, jeigujos nutraukiamos pagal DK 129 straipsnį. Tačiau terminuota darbosutartis, pasibaigus DK 131 straipsnyje numatytiems laikotarpiams,gali būti nutraukta pagal DK 126 straipsnį, nes DK 131 straipsnis nustato tam tikras darbo vietos išsaugojimo garantijas, bet negali pakeisti darbo sutarties rūšies (apie sezoninių ir kai kurių kitų darbosutarties rūšių nutraukimo ypatybes žr. DK 111-117 str. komentarą).

1.52 STRAIPSNISGarantijos nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiemsvaikus

1. Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tosdienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą,ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus.

2. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbosutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (Kodekso129 straipsnis).

144


1. TDO konvencijos Nr. 158 „Dėl darbo santykių nutraukimo idarbdavio iniciatyva"1 5 straipsnio „e" papunktyje numatyta, kadteisėta darbo sutarties nutraukimo priežastimi negali būti nebuvimas darbe motinystės atostogų laikotarpiu. Remiantis DK132 straipsnio 1 dalimi nėščioms moterims nustatytos dar didesnės garantijos: darbo sutartis su jomis negali būti nutraukta nuotos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apienėštumą (taigi nėštumo ir gimdymo atostogos moteriai dar galibūti nesuteiktos), ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Be to, DK draudžia atleisti ne tik dėl to, kadmoteris neatvyksta į darbą dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, kaipnumato minėta konvencija, bet ir dėl kitų priežasčių, išskyrus DK136 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus atvejus. DK 136 straipsnio1 dalyje nustatyti atvejai, kai dėl šioje normoje numatytų priežas-čių darbo sutartis turi būti nutraukiama. DK 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutartis pasibaigia darbdaviui mirus, jeigu ji buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti, taip pat kai nėra darbdavio teisių perėmėjo. DK 136 straipsnio 1 dalies nuostatos liečia visų rūšių darbo sutartis.

2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį su darbuotojais, augi- 2nančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būtinutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad su paminėtais asmenimis darbo sutarties negalima nutraukti pagal DK129 straipsnį. Kitais DK numatytais pagrindais su tokiais asmenimis darbo sutartis gali būti nutraukta. Jeigu tėvas ir motina kartuaugina vaiką (vaikus), jie abu naudojasi DK 132 straipsnio 2 dalyjenumatyta garantija. Be to, pagal DK 180 straipsnio 1 dalį darbuotojais, auginančiais vaikus, reikia pripažinti senelį, senelę, kitus giminaičius, faktiškai auginančius vaikus, taip pat darbuotoją, paskirtą vaiko globėju. Visų čia paminėtų darbuotojų teisė į DK132 straipsnio 2 dalyje numatytą garantiją nesaistoma ta aplinkybe, jie yra atostogose vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, arne. Tuo tarpu darbuotojui, kuris yra minėtose atostogose, DK180 straipsnio 2 dalis numato didesnę garantiją: per šių atostogųlaiką jam paliekama darbo vieta, pareigos, išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama.

1 MeatayHapoflHaa Opramoaiora Tpyn;a. KOHBCHIPIH H peKOMemtaipni 1957-1990. XeHeBa: MeamyHapoflHoe 6iopo Tpyaa, 1991. TOM II. P. 1983-1989.

145

133 STRAIPSNISGarantijos sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams

1. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas. Su darbuotoju, kuriamnustatytas invalidumas, darbo sutartis gali būti nutraukiama laikantisšio skirsnio nuostatų.

2. Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių, darbo vieta ir pareigos paliekamos,jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaipšimtą dvidešimt dienų iš eilės arba ne daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, jei įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta irpareigos paliekamos ilgesnį laiką.

3. Į šio straipsnio 2 dalyje nustatytus laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpąšeimos nariui slaugyti arba pašalpą epideminių situacijų atvejais.

l 1. Pirmiausia reikia pabrėžti, kad DK133 straipsnis nustato darbo vietos išsaugojimo garantijas sergantiems ir sužalotiems darbe dar-buotojams, o ne jų atleidimo iš darbo pagrindą, kaip numatė DĮK 43 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir Darbo sutarties įstatymo 1

29 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Tai yra labai svarbi naujovė. Pirma, kol nesibaigė komentuojamame straipsnyje nustatyti darbo vietos išsaugojimo terminai, negali būti jokios kalbos ne tik apie darbo su-tarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, bet ir draudžiama imtis ko-kių nors procedūrų (įspėti apie darbo sutarties nutraukimą). Antra, užtrukęs laikinas nedarbingumas negali būti traktuojamas kaip įsta-tymo nustatyta svarbi priežastis, leidžianti nutraukti darbo sutartį. Pagal DK 131 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas, pasibaigus laiki-no nedarbingumo laikotarpiams, per kuriuos jam išsaugoma darbo vieta, neatvyksta į darbą, darbo sutartis su juo gali būti nutraukta DK nustatytais pagrindais. Taigi ilgalaikis neatvykimas į darbą dėl laikino nedarbingumo yra tik svarbi aplinkybė, leidžianti darbdaviui spręsti apie darbo sutarties nutraukimą dėl svarbios priežasties (DK 129 str.). Tačiau, kilus ginčui, teismas turi įvertinti, ar ta aplinkybė yra pakankamai svarbi, kad konkrečios darbo sutarties nutraukimas būtų pagrįstas.

1 Žinios. 1991, Nr. 36-973.

146


2. Komentuojamame straipsnyje nustatyti tokie patys terminai, per 2 kuriuos išsaugoma darbo vieta sergantiems ir sužalotiems darbuo-tojams, kaip ir iki tol galiojusiame Darbo sutarties įstatyme.

Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe ar-ba profesinės ligos (žr. DK 281 str. ir 282 str. komentarą), darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nu-statytas invalidumas. Pasibaigus tiems terminams, darbo sutartis gali būti nutraukiama laikantis DK nustatytų reikalavimų. Vadinasi, invalidumas pats savaime taip pat negali būti traktuojamas kaip pa-kankamai svarbi priežastis nutraukti darbo sutartį.

Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne dėl sužaloji-mo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip šimtą dvidešimt dienų iš eilės arba ne daugiau kaip šimtą ketu-riasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių. Tie paskutiniai dvylika mėnesių turi būti skaičiuojami ne nuo darbo sutarties nu-traukimo dienos, o nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą įteikimo darbuotojui dienos, nes, kol DK 133 straipsnyje nustatyti terminai nėra suėję, darbdavys neturi teisės darbuotojo įspėti apie darbo sutarties nutraukimą (DK 131 str. 1 d. 1 p.). Kita vertus, pasi-baigus DK 133 straipsnio 2 dalyje numatytiems terminams, darbuo-tojas gali būti įspėtas ir atleistas iš darbo DK nustatyta tvarka, nors laikinas nedarbingumas dar nėra pasibaigęs (DK 131 str. 2 d.), nes DK 133 straipsnyje nustatytos garantijos išnyko.

DK 133 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymai ir kiti norminiai 3 teisės aktai gali nustatyti, jog tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką. Norminių teisės aktų, kurie tiesio-giai tai numatytų, mums nepavyko aptikti. Tačiau kai kurie valstybinio socialinio draudimo klausimus reglamentuojantys įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai nustato, kad tam tikrų ligų atvejais laikinojo nedarbingumo pažymėjimai gali būti tęsiami ilgiau negu leidžiama bendra tvarka. Pavyzdžiui, remiantis Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklių126 punk-

1 Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 263/78 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 me-tų gegužės 28 d. įsakymo Nr. 307/68 „Dėl Nedarbingumo bei nėštumo ir gimdy-mo atostogų pažymėjimų davimo taisyklių, šių pažymėjimų blankų, taip pat sun-kių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 16 metų stacionare slaugyti duodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, są-rašo patvirtinimo" dalinio pakeitimo" // Žinios. 2002, Nr. 62-2522.

147

tu, sergant tuberkulioze pažymėjimas dėl šios ligos gali būti išduo-damas net šimtui aštuoniasdešimt dviem dienoms iš eilės.

Remiantis DK133 straipsnio 2 dalimi, reikėtų laikyti, kad tokiems darbuotojams darbo vieta (pareigos) paliekamos per visą jų laikino nedarbingumo laikotarpį, jeigu jis neviršija minėtuose valstybinio socialinio draudimo norminiuose teisės aktuose nustatytų maksima-lių terminų.

3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad į šio straipsnio 2 dalyje nustatytus laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį darbuo-tojas gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą šeimos nariui slau-gyti arba pašalpą epideminių situacijų atvejais. Kartais iš to daroma nepagrįsta išvada, kad minėtais laikotarpiais DK 131 straipsnio 1 da-lies 1 punkte nustatyti apribojimai netaikomi. Iš tikrųjų DK 133 straips-nio 3 dalyje numatoma tik speciali laikinojo nedarbingumo laikotar-pio apskaičiavimo taisyklė, bet neapibrėžiama laikinojo nedarbingumo sąvoka. Todėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti apriboji-mai turi būti taikomi visais darbuotojo laikinojo nedarbingumo atve-jais, nesvarbu, dėl kokios priežasties laikinasis nedarbingumas atsira-do (dėl paties darbuotojo ar jo šeimos nario ligos ir 1.1.).

X«54 STRAIPSNISGarantijos darbuotojų atstovams

1. Darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šioKodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organosutikimo.

2. Ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojams atstovaujantis organas sutikimą ar nesutikimą atleisti darbuotoją iš darbo turi pateiktiraštu. Jeigu per šį laikotarpį darbuotojams atstovaujantis organas darbdaviui atsakymo neduoda, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį.

3. Darbdavys turi teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą.Teismas gali panaikinti tokį sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šissprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus.

4. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija taikoma ir kitiems darbuotojams. Įstatymuosear kolektyvinėse sutartyse nustatytais atvejais darbuotojai negali būtiatleidžiami iš darbo negavus ir kitų organų sutikimo.

148


5. Darbuotojams atstovaujančio organo sutikimas galioja, kol pasi-baigia šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyti įspėjimo apie darbo sutar-ties nutraukimą terminai. Darbuotojas, atleistas iš darbo pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu turi būti grąžintas į ankstesnį darbą.

1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta garantija gali pasinaudoti tik darbuotojai, kurie, pirma, gali būti pripažinti darbuotojų atstovais; antra, ta garantija liečia tik renkamuosius darbuotojųatstovus; trečia, garantija galioja tik išrinkimo darbuotojų atstovulaikotarpiu.

Kas gali būti darbuotojų atstovais, apibrėžta DK 19 straipsnyje: tai profesinės sąjungos vadovaujantys organai arba darbuotojų ko-lektyvo išrinkta darbo taryba.

Profesinių sąjungų vadovaujančiųjų organų formavimo tvarką nu-stato tų profesinių sąjungų įstatai, o jų santykius su darbdaviais ir valstybe - atitinkami įstatymai (žr. DK 20 str. komentarą).

Darbo taryba remiantis DK 19 straipsnio 1 dalimi renkama slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Darbo tarybos statusą ir sudarymo tvarką nustato specialus įstatymas (žr. DK 19 str. ir 21 str. 1 d. komentarą).

Darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus, lai-kotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį be išankstinio to organo, į kurį jie išrinkti, sutikimo. Tokio sutikimo neatstoja nei aukštesnės minėto atstovaujamojo or-gano atžvilgiu institucijos sprendimas, nei profesinės sąjungos narių visuotinio susirinkimo (konferencijos) ar darbuotojų kolektyvo su-sirinkimo (konferencijos) nutarimas (apie darbo ginčų komisijos na-rių darbo garantijas žr. DK 303 str. komentarą).

2. Darbdavys, norėdamas gauti sutikimą atleisti iš darbo darbuotojų atstovą, turi į atitinkamą darbuotojams atstovaujantį organą kreiptis raštu. Pagal analogiją su DK 130 straipsnio 2 dalimi pareiškimeturi būti nurodyta: 1) kokį darbuotojų atstovą numatoma atleisti išdarbo; 2) atleidimo iš darbo data; 3) atleidimo iš darbo priežastis (pagrindas) ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; 4) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. Ar patenkinti darbdavio prašymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą,atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuopareiškimo gavimo. Tas keturiolikos dienų terminas yra naikinamasis(žr. DK 28 str. komentarą). Atstovaujamasis organas, praleidęs šį terminą, netenka teisės daryti įtakos darbuotojams atstovaujantį asmenįatleisti iš darbo. Jeigu per šį laikotarpį darbuotojams atstovaujantis

149

organas darbdaviui atsakymo neduoda, tai pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį. Tokiu atveju nei atstovaujamasis organas, nei pats darbuotojų atstovas ne-gali ginčyti atleidimo iš darbo teisėtumo remdamiesi tuo, kad darb-davys nutraukė darbo sutartį neatsižvelgdamas į pavėluotai priimtą arba pavėluotai darbdaviui praneštą atstovaujamojo organo nutari-mą neduoti sutikimo atleisti darbuotojų atstovą iš darbo.

Darbuotojams atstovaujantis organas sutikimą arba nesutikimą at-leisti darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu. Kadangi darbdavys turi teisę ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, toks atstovaujančiojo organo sprendimas turi būti motyvuotas ir tie motyvai turi būti išdėstyti darb-daviui teikiamame atsakyme. Atstovaujančiojo organo sprendimas neduoti sutikimo atleisti darbuotojų atstovą iš darbo neatima iš darb-davio teisės vėl kreiptis į tą organą su prašymu leisti atleisti tą dar-buotoją kitu pagrindu.

3. Darbdavys turi teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. DK nenustato terminų, per kuriuos darbdavys gali su tokiuieškiniu kreiptis į teismą. Manytume, tokį ieškinį darbdavys gali pareikšti per DK 134 straipsnio 5 dalyje nustatytą darbuotojams atstovaujančiojo organo sprendimo galiojimo terminą (žr. DK 134 str.5 d. komentarą).

Teismas gali panaikinti darbuotojams atstovaujančiojo organo sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažei-džia jo interesus. Ką reikia laikyti esminiu darbdavio interesų pažei-dimu, DK neapibrėžia. „Esminio darbdavio interesų pažeidimo" są-voką aptinkame ne tik DK 134 straipsnyje, bet ir kai kuriuose kituose DK straipsniuose, pavyzdžiui, DK 129 straipsnio 4 dalyje. Kaip jau rašėme tos normos komentare, ši sąvoka apibūdinama kaip vertina-moji. Teismas kiekvienu atveju, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turi nuspręsti, darbuotojo palikimas darbe pažeis esminius darbdavio in-teresus ar jų nepažeis.

4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatyta garantija taikoma ir kitiems darbuotojams. Pavyzdžiui, buvusiems renkamiesiems darbuotojų atstovams tam tikrą laikotarpį,pasibaigus jų išrinkimo kadencijai, ir pan. Toje pačioje normojetaip pat numatyta, kad įstatymuose ar kolektyvinėse sutartyse nustatytais atvejais darbuotojai negali būti atleidžiami iš darbo negavus ir kitų organų sutikimo. Pavyzdžiui, pagal Invalidų socialinės

150


integracijos įstatymo119 straipsnį darbdavys savo iniciatyva gali at-leisti iš darbo invalidą, nesant jo kaltės, tik gavęs savivaldybės glo-bos ir rūpybos institucijos sutikimą. Savivaldybės globos ir rūpybos institucijos sutikimo nereikia, jei įmonė likviduojama darbdavio valia.

5. Darbuotojams atstovaujančio organo sutikimas galioja, kol pa- 8sibaigia DK 130 straipsnyje nustatyti įspėjimo apie darbo sutartiesnutraukimą terminai (DK 134 str. 5 d.), t. y. du arba keturis mėnesius. Šie terminai turėtų būti skaičiuojami nuo darbuotojams atstovaujančio organo sprendimo priėmimo dienos. Pagal analogiją reikėtų laikyti, kad minėti terminai galioja ir atstovaujančiojo organonutarimui, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą iš darbo. Vadinasi, per tą laikotarpį darbdavys negali iš naujokreiptis į atstovaujantįjį organą, prašydamas duoti sutikimą atleistidarbuotojo atstovą tuo pačiu pagrindu, o tik gali kreiptis į teismą,prašydamas panaikinti tą sprendimą.

6. DK 134 straipsnyje nieko nesakoma apie terminą, per kurį darbdavys gali pasinaudoti galimybe atleisti darbuotojų atstovą tuo atveju, kai teismas panaikina darbuotojams atstovaujančio organo nutarimą neduoti sutikimo tokį darbuotoją atleisti iš darbo. Manytume,pagal analogiją ir šiuo atveju reikėtų vadovautis DK 134 straipsnio5 dalyje nustatytais terminais, kurių pradžią reikėtų skaičiuoti nuoteismo sprendimo įsigaliojimo dienos, jeigu sprendime nenurodyta,kad jis turi būti vykdomas skubiai.

135 STRAIPSNISPirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius

1. Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovie-tės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirme-nybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai:

1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri

kitus šeimos narius, pripažintus pirmos ar antros grupės invalidais;3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo

stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius;

4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai;5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;

1 Žinios. 1991, Nr. 36-969.

6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Ko-dekso 19 straipsnis).

2. Šio straipsnio 1 dalies 2,3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmo-nėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.

1. Pirmenybės teise būti paliktam dirbti turi teisę pasinaudoti tiktie darbuotojai, su kuriais darbo sutartis nutraukiama pagal DK129 straipsnį, be to, ne visais atvejais, o tik tais, kai darbo sutartisnutraukiama dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėldarbovietės struktūrinių pertvarkymų. Jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo nepakankamos kvalifikacijos ar kitokių DK129 straipsnyje numatytų su darbuotojo asmenybe susijusių priežasčių, komentuojamame straipsnyje nustatytos garantijos netaikomos.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje išvardijami darbuotojai, kurie turi teisę būti palikti darbe. Tai darbuotojai, kurie:

1) darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga. Šiemsdarbuotojams, kol jie yra nedarbingi, darbo vietos garantijas nustato DK 133 straipsnio 1 dalis. Vadinasi, komentuojama norma numato šiems darbuotojams garantijas po to, kai baigėsi DK 133 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos;

2) vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūrikitus šeimos narius, pripažintus pirmos ar antros grupės invalidais.Ši garantija taikoma, kai vaikas (įvaikis) auginamas nepilnoje šeimoje, t. y. vienos motinos arba tėvo. Manytume, tas faktas, kad vaiką auginantis sutuoktinis gauna tam tikrą materialią paramą iš kitosutuoktinio, pavyzdžiui, alimentus, nėra kliūtis taikyti šią lengvatą.Sąvokos „vaiko išlaikymas" ir „vaiko auginimas" yra netapačios. Todėl, kilus ginčui, reikėtų išsiaiškinti, kas faktiškai vaiką prižiūri, maitina, apskalbia, veda į vaikų darželį ir pan., ir remiantis tomis aplinkybėmis nuspręsti, kas tą vaiką augina.

Komentuojamo straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat numatyta, kad pirmenybę likti darbe turi darbuotojai, kurie vieni prižiūri kitus šei-mos narius, pripažintus pirmos ar antros grupės invalidais. Komen-tuojamoje normoje nieko nesakoma, kas gali būti pripažinti tais „ki-tais šeimos nariais". Todėl, manytume, kad šiuo atveju reikėtų vadovautis CK trečios knygos VI dalies XVI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis kitų šeimos narių išlaikymo pareigas. Pagal CK 3.236 straipsnį šeimos nariais pripažįstami broliai ir seserys, o pagal CK 3.237 straipsnį - vaikaičiai ir seneliai;

152

3) turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą 5toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvėspensiją arba ją gaunančius (kaip skaičiuojamas nepertraukiamasisdarbo stažas, žr. DK 30 str. 1 d. 3 p. komentarą, o apie darbuotojus,įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius, - žr. DK129 str. 3 d. 5 p. komentarą);

4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. Ši 6garantija nustatyta norint, kad ilgai dirbę asmenys neprarastų tamtikrų socialinių garantijų (sveikatos draudimo, būsimos pensijos sumažėjimo ir 1.1.);

5) tokią teisę turi kolektyvinių sutarčių nustatyta tvarka. DKvisiš- 7kai nevaržo kolektyvinės sutarties šalių valios. Jos gali tokią garantiją numatyti kiekvienai darbuotojų grupei, pavyzdžiui, darbuotojams,kurie buvo renkami darbuotojų atstovais ar darbo ginčų komisijosnariais, daugiavaikių šeimų nariams, profesinių sąjungų aktyvistamsir pan.;

6) yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (kokie dar- 8buotojai laikomi išrinktais į darbuotojų atstovaujamuosius organus,žr. DK 19 str. komentarą).

3. Šio komentaro 2 dalies 2-5 punktuose minima pirmenybės teisė 9 likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje dar-bovietėje, kvalifikaciją. Norėtųsi tik pažymėti, kad darbuotojo kvalifi-kaciją, sugebėjimus atlikti konkrečias pareigas lemia ne tam tikros mokyklos baigimo dokumentas (išskyrus atvejus, kai eiti tam tikras pareigas reikalaujama tokio dokumento), o praktiniai to darbuotojo darbo rodikliai. Gali būti, kad darbuotojas, turintis universitetinį išsi-lavinimą, dirba prasčiau, negu darbuotojas, baigęs kolegiją.

136 STRAIPSNISDarbo sutarties nutraukimas be įspėjimo

1. Darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama šiais atvejais:1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kai įsiteisėja teismo nuosp

rendis, pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti darbo;

2) kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą;

3) įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu;4) kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios ko

misijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo;

153

5) kai darbuotojas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, vienas iš tėvųarba vaiko atstovas pagal įstatymą, arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas, arba mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbosutartį;

6) likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo.

2. Darbdaviui mirus darbo sutartis pasibaigia, jeigu ji buvo sudarytapatarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti, taip pat kai nėra jo teisiųperėmėjo.

3. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:

1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas(Kodekso 235 straipsnis).

4. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (KodeksoXVI skyrius).

1. Komentuojamas straipsnis reglamentuoja tuos darbo sutartiesnutraukimo atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama dėl nepriklausančių nuo darbo sutarties šalių priežasčių, taip pat atvejus, kai darbuotojas šiurkščiai arba sistemingai pažeidžia savo įsipareigojimuspagal darbo sutartį. Nutraukiant darbo sutartį pagal DK136 straipsnįnetaikomos garantijos, kurios numatytos darbuotojams, atleidžiamiems iš darbo pagal DK 129 straipsnį.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai darbosutartis be įspėjimo turi būti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties šaliųvalią. Įforminti darbo sutarties nutraukimą privalo darbdavys. Užšios pareigos nevykdymą, pavyzdžiui, teismo sprendimo arba nuosprendžio nevykdymą (DK 136 str. 1 d. 1 p.), darbdavys gali būti traukiamas atsakomybėn.

DK 136 straipsnio 1 dalyje numatyti privalomi darbo sutarties nu-traukimo pagrindai yra nevienarūšiai. Vienais atvejais atleidimo iš darbo priežastis yra tam tikra kalta darbuotojo veika, pavyzdžiui, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, pagal kurį darbuotojas nuteisia-mas bausme, dėl kurios jis negali tęsti darbo (DK 136 str. 1 d. 1 p.). Kitais atvejais (DK 136 str. 1 d. 2 p. ir 5 p.) darbuotojas dėl aplinky-bių, kuriomis grindžiamas būtinumas nutraukti darbo sutartį, gali būti kaltas, bet gali būti ir nekaltas. Pavyzdžiui, teisė vairuoti auto-mobilį ar kitą motorinę transporto priemonę gali būti atimta ne tik

154


dėl to, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, bet ir todėl, kad pablogėjo jo sveikata. Į tai svarbu atsižvelgti sprendžiant išeiti-nės išmokos mokėjimo klausimą (žr. DK 140 str. 2 d. komentarą). Trečiu atveju, numatytu DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte, dar-buotojo kaltė apskritai nenumatoma. Pagaliau DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad darbo sutartis turi būti nutraukta likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievolės nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. Reikia pažymėti, kad CK antros knygos VIII skyrius likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų per-davimo kitiems asmenims nenumato. CK 2.113 straipsnyje numato-ma tik kreditorių, tarp jų ir darbuotojų, reikalavimų tenkinimo eilė. Minėtame straipsnyje numatyta, kad pirmiausia tenkinami darbuo-tojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais. Darbo sutarties nutrau-kimą su likviduotos įmonės darbuotojais turi įforminti įmonės likvi-datorius (apie darbo sutarties nutraukimą reorganizuojant įmonę žr. DK 138 str. komentarą).

3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis 4pasibaigia darbdaviui mirus, jeigu ji buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti, taip pat kai nėra jo teisių perėmėjo. Kaipmatome, čia numatyti du darbo sutarties pasibaigimo variantai. Vienas dalykas, kai patarnavimo sutartis buvo sudaryta teikti asmeninio pobūdžio paslaugas darbdaviui (darbdavio slaugos, asmeniniovairuotojo, sekretorės ir 1.1.), - tokiu atveju darbo sutartis su mirusiu darbdaviu besąlygiškai pasibaigia. Kitas dalykas, kai darbo sutartis buvo sudaryta teikti tam tikras namų ūkio paslaugas (sodininko,kiemsargio, auklės ir pan.). Tokiu atveju darbo sutartis su patarnavimo sutartį sudariusiu darbuotoju gali būti nutraukta, kai nėra joteisių perėmėjo. Mirusio darbdavio teisių perėmėjai nutraukti patarnavimo sutartį gali tik vadovaudamiesi bendrais DK nustatytaispagrindais, pavyzdžiui, namų valdos paveldėtojai su sodininku, sukuriuo darbo sutartį buvo sudaręs miręs namų valdos savininkas (žr.DK 116 str. komentarą).

4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kada darb- 5davys turi teisę atleisti darbuotoją iš darbo apie tai iš ankstojo neįspėjęs: kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas arba kitaippažeidžia darbo drausmę arba vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Reikia pažymėti, kad šiuo atveju įstatymas darbdaviuisuteikia teisę, o ne pareigą atleisti darbuotoją iš darbo, kitaip negupagal DK 136 straipsnio 1 dalį.

DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys turi 6 teisę nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka

155

darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausmi-nės nuobaudos. Čia kalbama apie sistemingą darbo pareigų pagal darbo sutartį nevykdymą arba netinkamą jų vykdymą. Tai reiškia, kad darbuotojas gali būti atleistas iš darbo šiuo pagrindu tik už to-kius nusižengimus, už kuriuos jam gali būti paskirta drausminė nuo-bauda. Kai kuriems darbuotojams, pavyzdžiui, pedagogams, draus-minės nuobaudos gali būti skiriamos ir už netinkamą elgesį ne darbo metu. Atleidimas iš darbo yra griežčiausia drausminė nuobauda, to-dėl ją taikyti leidžiama, kai kitos nuobaudos buvo neefektyvios. Jei-gu darbuotojui prieš tai drausminė nuobauda nebuvo skirta, jis ne-gali būti atleistas iš darbo, nepaisant to, kad jam buvo taikytos administracinės baudos ar kitokios teisinio poveikio priemonės. Dvy-likos mėnesių terminas, per kurį atsižvelgiama į darbuotojui anks-čiau skirtą nuobaudą, skaičiuojamas nuo darbo sutarties nutrauki-mo datos.

DK136 straipsnio 3 dalies normos leidžia darbdaviui nutraukti dar-bo sutartį, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pa-reigas (apie šiurkščius darbo drausmės pažeidimus žr. DK 235 str. komentarą).

5. Kai darbo sutartis nutraukiama pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, darbdavys privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (žr. DK XVI skyriaus komentarą).

X3 7 STRAIPSNISDarbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju

Pradėjus darbdavio bankroto procedūrą, darbo sutartys gali būti nu-traukiamos laikantis bankroto įstatymų nuostatų. Šio skirsnio nuosta-tos tokiais atvejais taikomos tada, kai atitinkamų klausimų neregla-mentuoja bankroto įstatymai.

1. Bankroto procesą reguliuoja Įmonių bankroto įstatymas1. Pagal šio įstatymo 13 straipsnį ir 19 straipsnį bankrutuojančios įmonės ad-ministratorius per tris darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo, ku-riame kreditoriai nutarė įmonės bankrotą vykdyti ne teismo tvarka, dienos arba teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėji-mo dienos raštu įspėja darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nu-traukimą ir po penkiolikos darbo dienų nuo įspėjimo nutraukia su

1 Žinios. 2001, Nr. 31-1010.

156


jais darbo sutartis. Be to, apie būsimą darbuotojų atleidimą administ-ratorius ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo kreditorių susirinki-mo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankrotą vykdyti ne teismo tvarka, dienos arba nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės ins-titucijai ir įmonės darbuotojų atstovams. Su dalimi darbuotojų jų su-tikimu gali būti sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu. Tokių darbuotojų skaičių nustato kredito-rių susirinkimas, o jų sąrašą sudaro administratorius.

2.Nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Suatleidžiamu darbuotoju atsiskaitoma minėto įstatymo 35 straipsnionustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį pirmiausia yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimaiatlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimoprofesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų(žr. DK 205 str. komentarą).

3.Kitais klausimais, kurių nereglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, taikomos DK XII skyriaus nuostatos.

13 O STRAIPSNISApribojimai nutraukti darbo sutartį reorganizuojant įmonę

Įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujun-gimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.

1. Juridinių asmenų reorganizavimą reglamentuoja CK antros knygos VIII skyrius. Pagal CK 2.95 straipsnį reorganizavimas - tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Pagal CK 2.97 straipsnį juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungi-mo ir skaidymo būdu. Galimi juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas. Prijungimas - tai vieno ar daugiau juri-dinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam per-eina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Su-jungimas - tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridi-

157

nių asmenų teisės ir pareigos. Galimi juridinių asmenų skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas. Išdalijimas - tai reorganizuo-jamo juridinio asmens teisių ir pareigų išdalijimas veikiantiems ju-ridiniams asmenims. Padalijimas - tai vietoje vieno reorganizuoja-mo juridinio asmens įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio as-mens teisės ir pareigos.

DK 138 straipsnyje dar minimas įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas. Šie atvejai iš esmės adekvatūs CK 2.104 straipsnyje numatytam juridi-nių asmenų pertvarkymui, pagal kurį pertvarkymas - tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juri-dinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas.

2. Komentuojamame straipsnyje išvardytos aplinkybės negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Tai nereiškia, kad po darbovietės reorganizavimo apskritai draudžiama nutraukti darbo sutartis. Darbuotojai gali būti atleidžiami iš darbo, jeigu yra DK nu-matytas pagrindas (technologinės, organizacinės, ekonominės ir pan. priežastys), bet ne dėl darbovietės reorganizavimo. Suprantama, kad nutraukiant darbo sutartį dėl DK numatytų priežasčių reikia laiky-tis atitinkamos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

STRAIPSNIS Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimas

1. Kai darbo sutarties sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja įstatymųdraudžiamosioms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti,taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą,darbo sutartis nutraukiama.

2. Darbo sutartis, sudaryta pažeidžiant įstatymus ar Lietuvos Respublikos tarptautinius susitarimus, reglamentuojančius laikinai atvykusių į Lietuvos Respubliką asmenų įdarbinimą, turi būti nutraukiama. Darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, padariusiam tokį pažeidimą,taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.

3. Ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo ar jos dalių, prieštaraujančių įstatymams, pripažinimo negaliojančiomis sprendžia darbo ginčusnagrinėjantis organas.

i 1. DK nenumato darbo sutarties negaliojimo. Viena iš priežas-čių, kodėl taip yra, ta, kad darbo sutartyje, jeigu ji būtų pripažinta negaliojančia, neįmanoma restitucija - sutarties šalių grąžinimas į

158


tą padėtį, kurioje jos buvo iki negaliojančios sutarties sudarymo, nes atlikto darbo sąnaudų grąžinti neįmanoma. Todėl, kai darbo sutarties sudedamosios dalys (dalis) prieštarauja įstatymų draudžia-mosioms nuostatoms, tuos prieštaravimus reikia pašalinti. Tai gali inicijuoti ir darbdavys, ir darbuotojas. Pavyzdžiui, jeigu darbo su-tartyje darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už valstybės nustatytą minimalų darbo užmokesčio dydį, tokia sutar-tis turi būti pakeista. Jeigu tam tikras prieštaravimas negali būti pašalintas, pavyzdžiui, asmuo, nesukakęs aštuoniolikos metų, pri-imtas į darbą, kurį tokio amžiaus asmenims draudžiama dirbti, dar-buotojas jo sutikimu turi būti perkeltas į kitą darbą. Jeigu tokių darbų nėra arba darbuotojas kitą darbą dirbti nesutinka, darbo su-tartis nutraukiama. Kokiu pagrindu, t. y. kuriuo DK straipsniu re-miantis, tai gali būti padaryta, kokios darbo sutarties nutraukimo tvarkos reikia laikytis, kokios garantijos turėtų būti taikomos atlei-džiamam iš darbo darbuotojui? DK tiesioginio atsakymo į šiuos klausimus neduoda. Manytume, šiuo atveju darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal DK 139 straipsnio 1 dalį. Būtina sąlyga, kad aplinkybės, dėl kurių neleidžiama sudaryti tam tikros darbo sutar-ties, turi atsirasti ar turėjo būti žinomos bent vienai sutarties šaliai. Kitais atvejais darbo sutartis gali būti nutraukta tik pagal bendrą-sias DK nuostatas. Pavyzdžiui, jeigu asmuo nuslepia, kad serga li-ga, dėl kurios draudžiama dirbti tam tikrus darbus, tai yra DK 139 straipsnio reikalavimų pažeidimas ir tokia sutartis gali būti nu-traukta pagal DK 139 straipsnio 1 dalį. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja po darbo sutarties sudarymo, tokia sutartis turi būti nutraukta pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Darbo sutarties, sudarytos pažeidžiant įstatymus, nutraukimo tei- 2 siniai padariniai priklauso nuo to, darbuotojas buvo kaltas dėl prieš-taraujančios įstatymui sutarties sudarymo ar ne. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas stodamas į darbą pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis tapo prieštaraujančia įstatymams, jis pagal analogiją su DK 136 straipsnio 1 ir 3 dalimis, atleidžiamas iš darbo be įspėjimo ir neišmokant išeitinės išmokos. Jeigu sudarydamas darbo sutartį įsta-tymus pažeidė darbdavys (priėmė į darbą asmenį, kuris neturi teisės dirbti tą darbą; asmenį, nesukakusį įstatymo reikalaujamo amžiaus, ir pan.), tokią sutartį leidžiama nutraukti tik tuo atveju, jeigu darbo sutarties prieštaravimų įstatymams negalima pašalinti, taip pat nėra galimybės darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta DK 140 straipsnio

159

2 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka. Prieštaraujantys įstaty-mams darbo teisiniai santykiai tam faktui paaiškėjus tęstis negali, todėl darbo sutartis turėtų būti nutraukiama be išankstinio įspėji-mo. Darbdaviai ar juos atstovaujantys asmenys, sudarydami darbo sutartis pažeidę įstatymus, gali būti traukiami drausminėn atsako-mybėn arba administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41, 413 ir kitus straipsnius.

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinai atvykusių į Lietuvos Respubliką asmenų darbo sutartys, jeigu jos sudaromos pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinius susitarimus, turi būti nutraukiamos. Laikinai atvykusių asmenųįdarbinimo tvarką reguliuoja įstatymas „Dėl užsieniečių teisinėspadėties"1, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. birželio1 d. įsakymu Nr. 62 patvirtinta Užsieniečių įsidarbinimo LietuvosRespublikoje pagal darbo sutartį tvarka2 ir Vyriausybės 2003 m.rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1045 patvirtinta Užsienio valstybiųpiliečių, atsiųstų ribotą laiką dirbti į Lietuvos Respubliką, įdarbinimo ir darbo sąlygų tvarka3. Užsienio valstybių piliečių ir asmenųbe pilietybės darbas, dirbamas nesilaikant jiems norminių teisėsaktų nustatytos įdarbinimo tvarkos, laikomas nelegaliu (DK 98 str.1 d. 2 p.). Tokia darbo sutartis turi būti nedelsiant nutraukta pagalDK 139 straipsnio 2 dalį, o įstatymus pažeidę darbdaviai arba jųatstovai traukiami drausminėn arba administracinėn atsakomybėnpagal ATPK 413 straipsnį.

3. Ginčų, kylančių dėl DK 139 straipsnio taikymo, žinybingumaspriklauso nuo ginčo dalyko. Toks ginčas gali būti žinybingas tiesiogteismui, pavyzdžiui, ginčai dėl darbo sutarties, išvardyti DK297 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Kitais atvejais dėl darbo sutarties daliųpripažinimo negaliojančiomis arba kai kurių darbo sutarties sąlygųpakeitimo nagrinėjami bendra darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Pavyzdžiui, ginčai dėl darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir panašiai.

1 Žinios. 1998, Nr. 115-3236.2 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 62

„Dėl Užsieniečių įsidarbinimo Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį tvar*kos patvirtinimo" // Žinios. 2000, Nr. 48-1399.

3 Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 1045 „Dėl Užsienio valstybių piliečių, atsiųstų ribotą laiką dirbti į Lietuvos Respubliką, įdarbinimo irdarbo sąlygų tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 81(l)-3692.

160


140 STRAIPSNIS Išeitinė išmoka

1. Nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčiodydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjįstažą toje darbovietėje:

1) iki dvylikos mėnesių - vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčiodydžio;

2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių - dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių - trijų mėnesiųvidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių - keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių- penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių - šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

2. Nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojokaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčiodydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

1. Išeitinė išmoka - tai viena iš garantinių išmokų rūšių, kurios ltikslas yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias gyvenimo lėšas darbuotojams, netekusiems darbo ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių. Komentuojamame straipsnyje numatomi du išeitinės išmokos skaičiavimo būdai.

2. Kai darbo sutartis nutraukiama pagal DK 129 straipsnį, išeitinė 2išmoka priklauso visiems tuo pagrindu atleidžiamiems darbuotojams,o jos dydis - nuo atleidžiamo darbuotojo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje ir nuo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio. Išeitinės išmokos dydžio skaičiavimo būdas šiuo atveju grindžiamas principu, kad darbdavys daugiau turi mokėti tam ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui, kuris ilgai dirbdamas arba dėl savo kvali-fikacijos ar pareigų atsakingumo daugiau nusipelnė įmonei.

3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nutraukus 3darbo sutartį ne pagal DK 129 straipsnį, o kitais DK arba kituose

161

įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tokią išmoką gali tekti mokėti nutraukiant darbo sutartį pagal DK 139 straipsnį, taip pat pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 6 punktus ir to straipsnio 2 dalį.

Komentuojamoje normoje numatyta, kad kiti įstatymai ir kolek-tyvinės sutartys gali nustatyti kitokius išeitinės išmokos dydžius. Pirma, pabrėžiame, kad jokiais norminiais teisės aktais išeitinės išmokos dydis, nustatytas DK 140 straipsnyje, negali būti sumažin-tas (DK 4 str. 4 d.). Antra, išeitinės išmokos dydis kolektyvinėje sutartyje gali būti padidintas ne tik DK 140 straipsnio 2 dalyje nu-matytais atvejais, bet ir tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukia-ma pagal DK 129 straipsnį, išskyrus įmones, įstaigas ir organizaci-jas, kurios yra finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar valstybinių fondų lėšų.

14 X STRAIPSNISAtsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka

1. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojosusitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

2.Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ir darbuotojo darbo sutart|.

3. Jeigu darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo išduoti jam pažymą apie darbą, nurodydamas darbo funkcijas (pareigas), jo pradžios irpabaigos datas, o darbuotojo prašymu - darbo užmokesčio dydį ir darbo įvertinimą (charakteristiką).

1. Atleidimo iš darbo diena, jeigu darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, laikoma paskutinė darbuotojo darbo diena, kurią jis dirbo ir už kurią jam priklausė darboužmokestis.

2. Atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju procedūra susideda iš dviejų dalių: finansinės ir teisinės.

Darbdavys privalo išmokėti visas darbuotojui priklausančias su-mas pagal DK 206 straipsnio taisykles.

Darbdavys privalo nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo valstybi-nio socialinio draudimo pažymėjimą ir darbuotojo darbo sutartį. Su-

162

prantama, tuos dokumentus darbuotojas turi pateikti darbdaviui lai-ku. Pabrėžiame, kad įstatymai nenumato jokių priežasčių, dėl kurių darbdavys galėtų uždelsti atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo dar-buotoju. Pavėlavus atleidžiamam darbuotojui išmokėti darbo užmo-kestį ir kitokias jam priklausančias sumas, darbdaviui atsiras padari-nių, numatytų DK 207 straipsnio 1 dalyje, o laiku nesutvarkius atleidimo iš darbo dokumentų gali tekti sumokėti už priverstinės pravaikštos laiką.

3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbuotojo 3 pageidavimu darbdavys privalo išduoti jam pažymą apie darbą, darbo užmokestį ir darbo įvertinimą (charakteristiką). Tai reiškia, kad tokių duomenų be darbuotojo sutikimo darbdavys niekam teikti ne-gali, išskyrus atvejus, kai tų duomenų gali pareikalauti teisėsaugos ar kiti įstatymų įgalioti organai.

163

142-143 str.

XIII SKYRIUS DARBO LAIKAS

142 STRAIPSNISDarbo laiko sąvoka

Darbo laikas - tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.

1. Pagal komentuojamą straipsnį darbo laikas pirmiausiai supran- itarnas kaip laikotarpis, per kurį darbuotojas privalo atlikti darbo sutartyje nurodytas pareigas, t. y. dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamasdarbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Tai apima ne tik faktiškai dirbtąlaiką, kai darbuotojas dirbo savo tiesioginį darbą, bet ir su darbuneatskiriamai susijusius procesus: budėjimą darbe ir namuose, tarnybinę komandiruotę (ar tą jos dalį, kurią darbuotojas atliko savodarbo pareigas ne darbo sutartimi sulygtoje darbo vietoje), laiką,reikalingą parengti ir sutvarkyti darbo vietą, darbo įrankius, saugospriemones ir kt.

2. DK ir kiti norminiai teisės aktai gali nustatyti laikotarpius, per 2kuriuos darbuotojas, nors ir nedirbo jam pavesto darbo, bet dėl savogarantinio pobūdžio šie laikotarpiai įskaitomi į darbo laiką. Prie tokių laikotarpių priskirtinas tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas,papildomos ir specialios darbo pertraukos, privalomų medicinos apžiūrų laikas, stažuotės, kvalifikacijos kėlimas, prastovos ir nušalinimo nuo darbo laikas, kai darbuotojas privalo laikytis darbovietėjenustatytos tvarkos.

143 STRAIPSNISDarbo laiko struktūra

1. Į darbo laiką įeina:1) faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose;2) tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas;

165

3) laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti;

4) pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką;

5) privalomų medicininių apžiūrų laikas;6) stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose;7) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo

laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;8) prastovos laikas;9) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.2. Į darbo laiką neįeina:1) pravaikšta;2) neatvykimas į darbą administracijos leidimu;3) valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tar

nyba arba mokomosios karinės pratybos;4) nedarbingumo laikas;5) pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kas

savaitinis poilsis, šventės, atostogos;6) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.

1. Esminė darbo laiko sudedamoji dalis yra faktiškai dirbtas laikas, jis turėtų būti suprantamas tik kaip ta darbo proceso dalis, kurią darbuotojas dirbo savo tiesioginį darbą, nors iš faktiškai dirbtolaiko paprastai nėra išskiriamas laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms parengti ir sutvarkyti. Faktiškaidirbtas laikas skaičiuojamas darbo dienomis ar darbo valandomis,išskiriama darbo laiko dalis naktį, budėjimas, viršvalandinis darbas,darbas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų bei darbas švenčių ir poilsio dienomis. Faktiškai dirbtam laikui artima kategorija -budėjimas. Nors budėjimo metu darbuotojas ir neatlieka tiesioginiodarbo, bet yra pasirengęs atlikti reikalingus veiksmus, kai reikia užtikrinti darbo tvarką įmonėje ar garantuoti neatidėliotinų darbų atlikimą. Išskirtinos dvi budėjimo rūšys: budėjimas darbe ir budėjimasnamuose. Budėjimo darbe laikas prilyginamas faktiškai dirbtam darbo laikui, o budėjimas namuose - ne mažiau kaip pusei darbo laiko(žr. DK 155 str. komentarą).

2. Tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovęlaikas įskaitomas į darbo laiką pagal faktinį tarnybinėje kelionėje artarnybinėje komandiruotėje sugaištą laiką. Šiuo atveju svarbu suvokti, kas yra tarnybinė komandiruotė ir tarnybinė kelionė, o kaspaprasčiausiai priskirtina specifiniam darbo pobūdžiui. DK nepateikia šių sąvokų apibrėžimo, bet, sistemiškai aiškinant Kodekso

166

XIII SKYRIUS. Darbo laikas 143 str.

nuostatas, komandiruotę būtų galima apibūdinti kaip darbuotojo siuntimą darbdavio nurodymu ir darbdavio nustatytu terminu atlikti tarnybinę užduotį ne nuolatinėje darbo vietoje. Tarnybinės ko-mandiruotės nereikėtų painioti su darbu, kuris pagal savo pobūdį yra susijęs su darbo atlikimu kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu ar yra kilnojamojo pobūdžio, nes pastarasis traktuotinas kaip darbo sutartimi sulygtas darbas, o ne tarnybinė komandiruotė. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju skiriasi ir kompensavimo me-chanizmas, t. y. darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobū-džio arba susijęs su kelionėmis, kompensuojamos su tokiu darbo po-būdžiu susijusios padidėjusios išlaidos, o tarnybinės komandiruotės atveju papildomai prie darbo užmokesčio mokami dienpinigiai ir kompensuojamos kitos su komandiruote susijusios išlaidos (plačiau žr. DK 216 str. ir 220 str. komentarą). Kalbant apie tarnybinės ke-lionės į kitą vietovę laiką, paminėtina, kad DK kaip atskirą katego-riją tarnybinę kelionę išskiria perkeliant darbuotoją į kitoje vietovė-je esantį darbą (žr. DK 221 str. komentarą), kartu nustatant papildomas su kelione susijusias garantijas - kelionpinigius, dienpi-nigius už kelionėje išbūtą laiką bei darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietoje laiką, bei, o tai svarbiausia pagal komentuojamą straipsnį, darbo užmokestį už kelionėje išbūtą laiką.

3. Į darbo laiką įskaitomas laikas, reikalingas darbo vietai, darbo 4įrankiams, saugos priemonėms parengti ir sutvarkyti. Atkreiptinasdėmesys, kad komentuojama nuostata pagal savo esmę svarbi netiek darbo laiko apskaitos požiūriu, kiek kaip garantinė nuostatadarbuotojams. Laikas darbo vietai, įrankiams, saugos priemonėmsparengti ir sutvarkyti yra glaudžiai susijęs su faktiškai dirbtu laiku,todėl paprastai nėra išskiriamas į atskirą kategoriją. Vadovaujantiskomentuojamomis nuostatomis, darbdavys negali reikalauti iš darbuotojo, kad parengiamieji ir tvarkymo darbai būtų atliekami ne darbo metu, o į darbo laiką būtų įskaitomas tik tas laikas, kurį darbuotojas atliko darbo funkcijas. Kita vertus, darbuotojo piktnaudžiavimoatveju į darbo laiką gali būti įskaitomas ne visas darbo vietos, darboįrankių, saugos priemonių parengimo ir sutvarkymo laikas, o tik tamracionaliai reikalingas darbo laikas, t. y. pagrįstas laikas atlikti tokius darbus.

4. Į darbo laiką įeina pertraukos darbe, pagal norminius teisės ak- 5tus įskaitomos į darbo laiką. Pagal komentuojamas nuostatas darytina išvada, kad negalima apsiriboti DK nurodytomis pertraukomis,kurios įskaitomos į darbo laiką, nes tokios pertraukos gali būti nustatytos ir kituose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, kituose nor-

167

miniuose teisės aktuose, jais patvirtintose higienos normose, kolek-tyvinėse sutartyse ir pan. DK išskirtos į darbo laiką įskaitomos pa-pildomos ir specialios pertraukos (DK 159 str. ir Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 160 „Dėl papildomų ir specialių pertrau-kų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo1) bei pertrauka krūtimi maitinančiai moteriai (DK 278 str. 8 d.).

5. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalies 5 punktą į darbo laikąįeina privalomų medicinos apžiūrų laikas. Nagrinėjamu atveju privalomos medicinos apžiūros sąvoka laikoma tik kaip su darbu susijęs medicininis patikrinimas, t. y. neapima tokių savo esme privalomųjų apžiūrų, pavyzdžiui, apžiūra vairuotojo pažymėjimui (išskyrus,kai asmuo dirba vairuotoju ar darbo funkcijos susijusios su transporto priemonės vairavimu), šaunamajam ginklui gauti (išskyrus, kaidarbuotojo darbas susijęs su šaunamuoju ginklu, pavyzdžiui, apsaugos darbuotojo darbas). Į darbo laiką įskaitytini privalomi sveikatospatikrinimai išvardijami DK 265 straipsnyje, o vadovaujantis DK265 straipsnio 8 dalimi, Vyriausybė nustato profesijų, darbų, kuriuosdirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą ir sveikatos patikrinimo tvarką (plačiau žr. DK265 str. komentarą).

6. Reikėtų atkreipti dėmesį į kelis stažuotės, kvalifikacijos kėlimodarbovietėje ar mokymo centruose įskaitymo į darbo laiką aspektus. Negalima painioti savarankiško darbuotojų mokymosi su stažuotėmis ir kvalifikacijos kėlimu. Nors nei DK, nei kituose įstatymuose nėra apibrėžtos stažuotės ar kvalifikacijos kėlimo sąvokos,sistemiškai aiškinant komentuojamą straipsnį ir DK 181 straipsnį bei127 straipsnį, stažuote ar kvalifikacijos kėlimu pripažintinas ne visoks profesinių įgūdžių, gebėjimų tobulinimas ar naujų darbui reikalingų savybių įgijimas, bet tik vykdomas darbdavio siuntimu ir darbuotojo sutikimu. Iš to kildinama ir darbuotojo atsakomybė DK127 straipsnyje nustatyta tvarka atlyginti darbdavio per paskutiniusvienerius metus patirtas darbuotojo mokymo, stažuočių, kvalifikacijos kėlimo išlaidas, jeigu darbuotojas savo pareiškimu nutraukiadarbo sutartį be svarbių priežasčių.

7. Nušalinimo nuo darbo laikas į darbo laiką įskaitomas tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos - būti darbo vietoje, laikytis darbo režimo,vidaus darbo tvarkos taisyklių. Paprastai nušalinus nuo darbo nušalinimo laikas į darbo laiką neįskaitomas ir nemokamas darbo užmo-

1 Žinios. 2003, Nr. 14-559.

168

XIII SKYRIUS. Darbo laikas

kestis. Tokia nuostata pagrįsta tuo, kad darbuotojas gali būti nušalin-tas nuo darbo tik dėl jo kaltės: jei pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų (žr. DK 123 str. komentarą), at-sisakė nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą (žr. DK 265 str. komenta-rą). Kitais atvejais darbuotojas gali būti nušalintas nuo darbo tik įsta-tymų nustatytais pagrindais. Pagal ATPK 291 straipsnį nušalinimas nuo darbo (pareigų) gali būti skiriamas už tam tikrų rūšių teisės pažeidi-mus, darbuotojo padarytus atliekant tarnybos pareigas.

8. Prastovos laikas į darbo laiką įskaitomas visada. Atsižvelgiant į 9tai, dėl kieno kaltės paskelbta prastova, gali skirtis darbo užmokestis, kompensacijų darbuotojams dydis, bet ne darbo laiko apskaita.

9. Į darbo laiką gali įeiti ir kitų norminių teisės aktų nustatyti laiko- 10tarpiai. Komentuojamame straipsnyje nenustatyta išsamaus darbo laiko sudedamųjų dalių sąrašo, bet nurodoma, kad kiti į darbo laiką įskai-tytini laikotarpiai gali būti nustatyti kituose norminiuose teisės aktuose,t. y. ne tik įstatymuose, bet ir poįstatyminiuose norminiuose teisės aktuose. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kituose DK straipsniuose yra laikotarpių, kurie įskaitomi į darbo laiką, pavyzdžiui, kai darbai su-stabdomi sugedus darbo priemonei (žr. DK 266 str. komentarą).

10.Pravaikšta, nebuvimas darbe be pateisinamos priežasties ir be 11darbdavio, jo įgalioto asmens ar administracijos leidimo neįeina įdarbo laiką. Jeigu darbuotojas nebuvo darbe visą darbo dieną (darbo pamainą), į darbo laiką neįskaitoma visa darbo diena (pamaina).Jei darbuotojas nebuvo darbe dalį dienos, į darbo laiką neįskaitomas visas faktiškai darbe nebūtas laikas, net jeigu jis yra minimalus,pavyzdžiui, viena valanda.

11.Į darbo laiką taip pat neįeina neatvykimas į darbą administ- 12racijos leidimu. Kitaip nei pravaikšta, neatvykimas į darbą administracijos leidimu nėra darbo drausmės pažeidimas.

12. Į darbo laiką neįeina valstybinių, visuomeninių ar piliečio pa- 13reigų atlikimas, karinė tarnyba ar mokomosios karinės pratybos. Įdarbo laiką neįeina laikas atlikti šias valstybines ir visuomenines pareigas: įgyvendinti rinkimų teisę, atlikti Seimo nario pareigas, atvykti į kvotos, parengtinio tardymo organus, į prokuratūrą ir teismąkaip liudytojui, nukentėjusiajam, specialistui, vertėjui ar kviestiniam,visuomeniniam kaltintojui, visuomeniniam gynėjui, visuomeninės organizacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovui, vykdyti Valstybės kontrolės užduotis, atlikti donoro pareigas. Įstatymai gali nustatyti irkitas valstybines ir visuomenines pareigas, kurių atlikimas įskaitomas į darbo laiką. Kalbant apie piliečio pareigas, atkreiptinas dėmesys, kad pastarosios nurodytos ne viename Lietuvos Respublikos įsta-

169

tyme, bet vadovaujantis Pilietybės įstatymo1 3 straipsniu piliečio pa-reigų atlikimu pripažintini veiksmai, susiję su Konstitucijos ir įstaty-mų laikymusi, juose nustatytų pareigų vykdymu, Lietuvos Respubli-kos interesų apsauga, pagalba stiprinti jos galią ir autoritetą, ištikimybę Lietuvos Respublikai. Karinės tarnybos apibrėžimas pateiktas Karo prievolės įstatyme2. Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsniu privalo-mąją karo tarnybą sudaro šiame įstatyme nustatytos trukmės nuolati-nė pradinė karo tarnyba ir periodiškai atliekama nenuolatinė karo tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju.

14 13. Į darbo laiką taip pat nėra įskaitomas nedarbingumo laikas.Išskirtinos dvi nedarbingumo rūšys, t. y. nedarbingumo netekimasdėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos, kai darbo vieta ir pareigospaliekamos, kol bus atgautas darbingumas ar nustatytas invalidumas, ir laikinasis nedarbingumas, kai darbuotojas tampa laikinai nedarbingu ne dėl sužalojimo ar profesinės ligos, o darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol darbuotojas pasveiks ir sugrįš į darbą, išskyrusDK nustatytas išimtis (žr. DK 133 str. komentarą).

15 14. Kaip minėta šio straipsnio komentare, kai kurios darbo pertraukos įskaitomos į darbo laiką. DK nustatyta ir kas neįeina į darbolaiką, nors darbuotojui paliekama ir darbo vieta, ir darbo pareigos:1) pertraukos pailsėti ir pavalgyti (DK 158 str.); 2) kasdienis (tarppamainų) poilsis (DK 160 str.); 3) kassavaitinis poilsis (DK 161 str.);4) švenčių dienos (DK 162 str.); 5) kasmetinės ir tikslinės atostogos(DK 165-182 str.).

16 15. Įstatymuose ir poįstatyminiuose norminiuose teisės aktuosegali būti nustatyti ir kiti laikotarpiai, kurie neįskaitomi į darbo laiką.Nors komentuojamas straipsnis ir neapibrėžia sričių, kuriose tokielaikotarpiai galėtų būti nustatyti, kiti įstatymai ir poįstatyminiai teisėsaktai negali keisti imperatyvių DK nuostatų.

144 STRAIPSNIS Darbo laiko trukmė

1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų persavaitę.

2. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.


170


3. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septyniasdienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.

4. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimoįstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamobudėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikasgali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalobūti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė.

5. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė(kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

1. Darbo laiko norma - įstatymo nustatyta leistina laiko norma, lkurią reikia išdirbti per tam tikrą laikotarpį (dieną, pamainą, savaitę). Prie darbo laiko normų priskirtinos darbo dienos ir darbo pamainos trukmė, normali ir maksimali darbo savaitės trukmė. Įstatymas nenustato mėnesio ar metų darbo normų, nors kai kurie darbolaiko normavimo elementai susiję su metinėmis darbo laiko normomis (pvz., maksimali šimto dvidešimties valandų per metus viršva-landinių darbų norma pagal DK 152 str. 1 d.). Su darbo laiko nor- 2mavimu glaudžiai susijusi sąvoka - darbo laiko apskaita arba faktinisdarbuotojo dirbtas laikas per nustatytą laikotarpį, duomenų fiksavimas apie darbuotojo atvykimą į darbą ir apie tai, kaip darbuotojaslaikosi nustatytos darbo laiko trukmės ir darbo režimo. Darbo laikoapskaita leidžia nustatyti ne tik darbuotojo faktiškai dirbtą laiką perdieną ar savaitę, bet ir taikyti sudėtingesnius darbo laiko normavimo derinius, t. y. darbo laiko normų paskirstymą per ilgesnį laikotarpį nei viena diena ar savaitė (suminė darbo laiko apskaita).

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta savaitės darbo lai- 3ko norma. Darbo laiko sutrumpinimo iki keturiasdešimt valandų persavaitę principas buvo įtvirtintas dar 1935 metų TDO konvencijojeNr. 47 „Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki keturiasdešimt valandųper savaitę"1. Pagal konvencijos 1 straipsnį kiekviena šią konvencijąratifikavusi valstybė narė išreiškė savo pritarimą keturiasdešimtiesvalandų darbo savaitės principui, kuris būtų taikomas taip, kad nenukentėtų darbuotojų pragyvenimo lygis, ir įsipareigojo šį principą

1 Žinios. 1996, Nr. 27-649.

171

taikyti įvairioms darbuotojų kategorijoms, remiantis išsamiomis kai kurių TDO konvencijų, kurias TDO valstybė narė yra ratifikavusi, nuostatomis. Komentuojamo straipsnio 1 dalis atitinka konvencijoje nurodytą principą: keturiasdešimties valandų savaitės darbo laiko kiek galima ilgiausio įvardijimas reiškia, kad, pavyzdžiui, kolektyvi-nėje sutartyje nedraudžiama susitarti ir dėl trumpesnio darbo laiko. Kyla klausimas: ar keturiasdešimties valandų savaitinis darbo laikas taikytinas vienai darbo sutarčiai, vienam darbui, vienai darbovietei, ar apskritai sietinas su kiekvieno darbuotojo, kaip darbo teisinių san-tykių subjekto, darbu, neatsižvelgiant į tai, kiek darbų ir keliose dar-bovietėse jis dirba. Atsakyti į šį klausimą būtų galima sistemiškai aiškinant komentuojamo straipsnio 1 dalį ir 5 dalį, t. y. esant penkių darbo dienų savaitei darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet ne tik pagrindinį, bet ir papildomą darbą, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgy-ti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų, t. y. darbo savaitės laikas negali viršyti keturiasdešimties valandų. Tiesa, toks reguliavimas ne-atitinka minėtos konvencijos tikslų, jos preambulėje motyvuojant darbo laiko sutrumpinimą atkreipiamas dėmesys, kad nedarbas įga-vo tokį didelį mastą ir trunka tokį ilgą laiką, kad dabar pasaulyje milijonai darbuotojų kenčia nuo skurdo ir nepriteklių, už kuriuos jie neatsako ir nuo kurių jie turi teisę būti tinkamai apsaugoti. Iš kon-vencijos teksto darytina logiška išvada, kad vienas darbo laiko su-trumpinimo tikslų buvo sukurti darbo vietų asmenims, neturintiems darbo, o neribojant galimybės dirbti keliose darbovietėse ar pagal kelias darbo sutartis šis tikslas nebūtų pasiektas.

3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje pateikiama bendroji darbo laiko norma, nustatanti maksimalią aštuonių darbo valandų darbo dieną, kurios privalo laikytis visų rūšių įmonės, įstaigos ir organi-zacijos, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma. Atkreiptinas dėme-sys, kad pagal DK 147 straipsnį darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena. Būtų logiška manyti, kad maksimali aštuonių darbo valan-dų darbo diena taikytina penkių darbo dienų savaitei, bet komen-tuojamo straipsnio 2 dalyje nenustatyta, kad esant šešių darbo die-nų savaitei taikoma trumpesnė kasdienė maksimali darbo laiko trukmė. Reikia pripažinti, kad maksimali aštuonių darbo valandų darbo diena taikoma ir dirbant šešias dienas per savaitę. Komen-tuojamoje straipsnio dalyje taip pat nurodyta, kad įstatymai, Vy-

172

144 str.

riausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti aštuonių valandų darbo dienos taisyklės išimtis. Teoriškai išimtys gali būti dvejopos - sutrumpinančios ir pailginančios nustatytą maksimalią darbo dienos (pamainos) trukmę. Kalbant apie ilgesnę darbo die-nos trukmę, reikia pasakyti, kad tokias išimtis nustato DK: 1) virš-valandinis darbas (DK 152 str.); 2) tam tikrų kategorijų darbuotojų darbas (DK 144 str. 2 d.); 3) darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbas (DK 144 str. 5 d.).

Svarbiausia būtų atsakyti į klausimą, ar kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti ilgesnę darbo dienos trukmę nei DK nustatyta bendroji norma? DK 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatant normos reikšmę turi būti atsižvelgiama į DK ir aiškinamos normos tikslus ir uždavinius. Pagal savo esmę nor-ma, nustatanti maksimalią kasdienio darbo laiko trukmę, yra aiškiai garantinio pobūdžio, tą patvirtina ir pačiame DK nurodyti atvejai, kai nustatomos kitos nei bendroji norma taisyklės, t. y. DK išimtims nustatyti suteikia tokią pačią svarbą kaip ir bendrajai garantinei nor-mai. Darytina išvada, kad pagal DK žemesnės galios norminis teisės aktas, t. y. kitas įstatymas, savarankiškai negali nustatyti ilgesnės nei komentuojamame straipsnyje nustatyta kasdienė darbo laiko truk-mė. Tuo tarpu DK 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kad dar-bo įstatymai nustato maksimalią darbo laiko trukmę, traktuotina kaip galimybė įstatymu nustatyti papildomas darbo laiko trukmės garan-tijas tam tikrų kategorijų darbuotojams, pavyzdžiui, nustatyti sutrum-pintą darbo laiką asmenims iki aštuoniolikos metų pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 36 straipsnio 7 dalį1. Vyriausybės nutarimu taip pat negalima nustatyti ilgesnės maksimalios darbo lai-ko trukmės nei DK nustatytas aštuonių valandų kasdienis darbo lai-kas, nes pagal DK 4 straipsnio 2 dalį Vyriausybės priimtų norminių teisės aktų nuostatos, pabloginančios darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK ir kiti darbo įstatymai, negalioja. Analogiš-ka nuostata pagal DK 4 straipsnio 4 dalį taikytina ir kolektyvinėms sutartims. Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojo padėties pablogi-nimo suvokimas negali būti suprantamas kaip kiekvieno darbuotojo asmeninio apsisprendimo laisvė, nes šiuo atveju DK nustatytos ga-rantijos turi viešojo intereso požymių. Taigi, sistemiškai aiškinant komentuojamo straipsnio nuostatą, nurodančią, kad DK nustatytos maksimalios aštuonių darbo valandų darbo dienos išimtis gali nu-statyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys, da-

1 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.

173

rytiną išvada, kad tokiu būdu gali būti nustatyta tik trumpesnė, nei DK nurodyta, kasdienio darbo laiko trukmė.

4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatytas maksimalus darbo laikas per septynias dienas, kuris, įskaitant viršvalandžius, negaliviršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Ši norma turėtų būti taikoma kartu su DK 152 straipsnio norma, nustatančia, kad darbuotojoviršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų. Taikant abu straipsnius kompleksiškai, darytina išvada, kadtais atvejais, kai yra leidžiami viršvalandiniai darbai, jų trukmė perseptynias dienas neturi viršyti aštuonių valandų, nors jei būtų taikomas DK 152 straipsnis neatsižvelgiant į DK 144 straipsnio 3 dalyjenustatytus apribojimus, per septynias dienas būtų leidžiami viršvalandiniai darbai iki dvylikos valandų.

5. Pagal DK 144 straipsnio 4 dalį tam tikrų kategorijų (gydymo,globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitųtarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams,budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturiųvalandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsiotarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimtketurios valandos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 150 straipsnįdarbai, dirbami viršijant DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturiasdešimties valandų darbo savaitės trukmę, visais atvejais laikomiviršvalandiniais darbais, už darbo laiką, viršijantį normalią mėnesiodarbo laiko trukmę, turi būti apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Jeigu dirbant iki dvidešimt keturių valandų per parą įvedamasuminė darbo laiko apskaita, darbo laiko trukmė per suminės darbolaiko apskaitos apskaitinį laikotarpį neturi viršyti darbuotojams nustatyto darbo valandų skaičiaus, apskaičiuoto pagal savaitės keturiasdešimties darbo valandų darbo laiko trukmę. Tais atvejais, kaiapskaitiniu laikotarpiu viršijamas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius, apskaičiuotas pagal savaitės keturiasdešimties darbovalandų darbo laiko trukmę, viršytas darbo laikas kompensuojamasDK 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka - darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka arba papildomai apmokama kaip užviršvalandinį darbą. Pagal DK 144 straipsnio 4 dalį galima dirbti nebet kokius darbus, o tik darbus, nurodytus Vyriausybės patvirtintame sąraše. Toks sąrašas darbų, kai darbo laikas gali būti iki dvide-

174

šimt keturių valandų per parą, sąrašas buvo patvirtintas Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko truk-mė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srity-se, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo lai-ko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose patvirtinimo"1. Atkreiptinas dėmesys, kad dirbant sąraše nurodytus darbus, darbo dienos (pamainos) trukmė gali būti ilgesnė negu aštuonios valandos tik tais atvejais, jeigu dar-bo ar gamybos pobūdis neleidžia organizuoti darbą nustatant darbo dienos (pamainos) trukmę, neviršijančią aštuonių valandų. Į sąrašą įtraukti šie darbai:

1) budėjimas: a) apsaugos darbuotojų; b) sargų - įmonių, įstaigų 8ir organizacijų pastatuose, teritorijose, statybų aikštelėse; c) stebintgalimus miškų gaisrus; d) prižiūrint sąvartynus; e) įmonės civilinėssaugos formuotės (gelbėjimo grupės) personalo, iš jų įmonės ugniagesių; f) augalų apsaugos tarnybos agronomų, dirbančių pasienio augalų karantino punktuose; g) veterinarijos gydytojų - pasienio kontrolės punktų veterinarijos postuose; h) hidrometeorologijostarnybos budinčiųjų specialistų (sinoptikų, asistentų, stebėtojų, meteorologų, hidrologų, technikų ir kitų darbuotojų, kurių darbas susijęs su hidrometeorologinės informacijos apdorojimu ir platinimu);i) valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių, vykdančių valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę;

2) budėjimas, siekiant užtikrinti darbų ar teikiamų paslaugų tęstinumą ar šalinti objektų, įrenginių darbo sutrikimus, avarijas, kuriuosatlieka: a) jūrų uosto budintys laivų kapitonai, laivų kapitonų padėjėjai, mechanikai, elektromechanikai, jūreiviai, motoristai, radistai,elektrikai, laivų šaldymo įrengimų mechanikai ir mašinistai; b) jūrųuostų navigacinės įrangos aptarnavimo budintysis personalas (švyturius prižiūrintys darbuotojai, techniniai darbuotojai - budėjimometu), koordinacinio gelbėjimo centro darbuotojai (kapitonai koordinatoriai, vyresnieji specialistai - ekstremalių gamtinių situacijųatvejais budėjimo metu); c) oro uostų skrydžių reguliavimo personalas, navigacinės įrangos aptarnavimo budintysis personalas (ra-diolokatorius, radijo siųstuvus, fiksuoto ryšio tinklą, nuotolinio valdymo ir kitus įrenginius prižiūrintys inžinieriai ir technikai), paieškosir gelbėjimo koordinacinio centro koordinatoriai - ekstremalių situacijų atvejais budėjimo metu; d) radijo ir televizijos centrų, stočių

1 Žinios. 2003, Nr. 48-2120.

175

bei visų rūšių telefoninio ryšio technologinę įrangą aptarnaujantis budintysis personalas, visų rūšių telefoninio ryšio budintys operato-riai; e) visų rūšių energijos, gamtinių dujų gamybos, perdavimo, pa-skirstymo ir tiekimo įmonių budintysis personalas, avarinių tarnybų personalas; f) butų ūkio remonto ir eksploatavimo įmonių avarinių tarnybų budintysis personalas; g) gatvių apšvietimo elektros tinklų dispečerinių tarnybų budintysis personalas; h) vandens tiekimo įmo-nių, nuotekų valymo įrenginių budintysis personalas; i) dispečeri-zuotų liftų budintys liftininkai ir liftų elektromechanikai; j) katilinių mašinistai, kūrikai, operatoriai; k) naftos ir dujų degalinių operato-riai (pardavėjai); 1) civilinės saugos įstaigų, radijo, televizijos centrų (stočių), pašto, telekomunikacijų, kelių priežiūros ir miestų komu-nalinio ūkio tarnybų budintysis personalas; m) autobusų stočių, mies-tų taksi įmonių, jūrų ir oro uostų, prieplaukų budintysis personalas, aptarnaujantis keleivius (kasininkai, dispečeriai, pamainos mecha-nikai, remonto dirbtuvių meistrai, administratoriai, bagažo saugoji-mo sandėlininkai, valytojai, kiti darbuotojai); n) geležinkelio trans-porto objektų tvarkdariai, budėtojai, avarinių tarnybų darbuotojai; o) naftos gamybos įmonių ir naftos produktų gamybos įmonių bu-dintysis personalas, avarinių tarnybų personalas;

3) darbai (budėjimas) sveikatos priežiūros, socialinės globos, švietimo, poilsio įstaigose, kuriuos atlieka: a) greitosios medicinospagalbos tarnybų personalas (gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai ir bendruomenės slaugytojai, vairuotojai, vairuotojai-pagal-biniai darbuotojai, paramedikai - vairuotojai, budintys automobilius aptarnaujantys mechanikai), ligoninių budintysis personalas,licencijuotų užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos sveikatospriežiūros įstaigų personalas (gydytojai epidemiologai ir jų padėjėjai, iš jų medicininio karantino postų gydytojai epidemiologai irjų padėjėjai, gydytojai parazitologai ir jų padėjėjai, laborantai mikrobiologai, medicinos entomologai, dezinfektologai, dezinfekuo-tojai ir kiti (esant užkrečiamosios ligos (ligų) protrūkiui ar epidemijoms); b) švietimo, socialinės globos, poilsio įstaigų budintysispersonalas;

4) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, budėjimas Vidausreikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento sistemos, Muitinėsdepartamento prie Finansų ministerijos sistemos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos įstaigose;

5) Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje,ministerijose, Vyriausybės įstaigose, kitose valstybės ir savivaldybių

176

XIII SKYRIUS. Darbo laikas 144-145 str.

institucijose bei įstaigose ar jų struktūriniuose padaliniuose arba juos aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose: a) vairuotojų budėjimas patalpose laisvu nuo vairavimo laiku, jeigu nepertraukia-mo vairavimo trukmė per parą neviršija keturių su puse valandų, bendra kasdienio vairavimo trukmė neviršija devynių valandų ir dar-bo (pamainos) trukmė neviršija dvylikos valandų; b) paskirtų budėti automobilius aptarnaujančių mechanikų, dispečerių ir pašto pasiun-tinių (kurjerių) budėjimas.

6. DK normos nedraudžia darbuotojams dirbti keliose darbovie- 9 tėse arba vienoje darbovietėje kelis skirtingus darbus. Tokiu atveju darbuotojo darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pa-valgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Darbo dienos truk-mė negali viršyti dvylikos valandų per dieną, nesvarbu, dirbama vie-noje ar keliose įmonėse. Atkreiptinas dėmesys, kad, dirbant vienoje įmonėje kelis skirtingus darbus, DK nenustato komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatytos maksimalios keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko normos per septynias dienas išimčių.

145 STRAIPSNIS Sutrumpintas darbo laikas

1. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas:1) asmenims iki aštuoniolikos metų - pagal Darbuotojų saugos ir svei

katos įstatymo nuostatas;2) asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenks

mingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis arkitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatainekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandosper savaitę;

3) asmenims, dirbantiems naktį.2. Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine,

emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė.

1. Sutrumpintas darbo laikas - atsižvelgiant į darbo sąlygas ar dar- i buotojo amžių, DK, įstatymo ar kito norminio teisės akto nustatytas už normalią darbo dienos ir savaitės trukmę trumpesnis darbo lai-kas. DK įtvirtintus pagrindus nustatyti sutrumpintą darbo laiką galima suskirstyti į keturias grupes: 1) dėl darbuotojo amžiaus; 2) dėl kenksmingų darbo sąlygų; 3) dėl darbo režimo; 4) dėl ypatingo darbo pobūdžio.

177

2. Sutrumpintą darbo laiką dėl darbuotojo amžiaus, t. y. asmenimsiki aštuoniolikos metų, nustato Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 36 straipsnio 7 dalis1: 1) paaugliams (pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 24 dalį paauglys - jaunas asmuo, kuriam yra ne mažiau kaip šešiolika ir ne daugiau kaipaštuoniolika metų, - ne daugiau kaip aštuonios valandos per parąkartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip keturiasdešimt valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę; 2) vaikams (pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio36 dalį vaikas -jaunas asmuo iki šešiolikos metų) - iki dviejų valandų mokslo metų laiku ir dvylikos valandų per savaitę, jeigu dirbamatrimestro arba pusmečio metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vykstapamokos, arba septynios valandos per dieną ir trisdešimt penkiosvalandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslometų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki aštuonių valandųper dieną ir keturiasdešimties valandų per savaitę vaikams, kuriemssukako penkiolika metų).

3. Nustatant sutrumpintą darbo laiką asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršijadarbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius), reikia atkreipti dėmesį, kad tokiuatveju sutrumpinti darbo laiką leistina tik tuo atveju, kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti ikisveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. Komentuojama DKnuostata ir DK 191 straipsnis įpareigoja darbdavį pirmiausiai imtisvisų reikiamų priemonių sudaryti normalias ir sveikas darbo sąlygas,ir tik jeigu to padaryti neįmanoma, turi būti trumpinamas darbo laikas. Komentuojamo straipsnio prasme sąvoka „neįmanoma" reiškia, kad darbdaviui nepaliekama teisė pasirinkti jam ekonomiškainaudingesnį variantą, t. y. jeigu darbdaviui pigiau sutrumpinti darbo laiką - tą ir padaryti. Toks sprendimas būtų pagrįstas tik tuo atveju, jeigu sudaryti normalias ir sveikas darbo sąlygas reikėtų neprotingai didelių sąnaudų ir būtų vadovaujamasi DK 35 straipsnioreikalavimais. Tokiu atveju darbdavys galėtų taikyti kompleksinįsprendimą, t. y. bent iš dalies pagerinti darbo sąlygas ir mažiau trumpinti darbo laiką, kadangi kuo blogesnės darbo sąlygos, tuo daugiaudarbo laikas turėtų būti trumpinamas. Pagal komentuojamo straipsnio dalį darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, kurinurodoma įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase (žr.

' Žinios. 2003, Nr. 70-3170.

178


DK 264 str. 2 d. 2 p.), bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę.

4. Asmenų, dirbančių naktį, darbo laiko sutrumpinimo normas ir 4tvarką nustato DK 154 straipsnis. Naktinio darbo laikas trumpinamas viena valanda, įskaitant atvejus, jeigu dirbama ne nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos, bet šiam periodui tenkabent trys darbo valandos (plačiau žr. DK 154 str. komentarą).

5. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį darbuotojams, kurių dar- 5bo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbolaikas trumpinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo atveju didesnė protinė ar emocinė įtampa reiškia, kad darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai nėra pažeidžiami, bet dėl darbų pobūdžio, darbosvarbos, darbo klaidų sukeliamų padarinių ir darbinės atsakomybėsdarbo laikas turėtų būti trumpesnis nei dirbant kitokį darbą. Kaippavyzdį kuriems darbuotojams būtų galima pritaikyti minėtą normąbūtų galima paminėti oro, geležinkelio transporto dispečerius, atominės elektrinės darbuotojus, avarinių tarnybų darbuotojus ir pan.

Remdamasi komentuojamo straipsnio 2 dalimi, Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 11951, kuriuo patvirti-no Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne proti -ne, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką. Pagal šią tvarką sutrumpinta darbo laiko savaitė nustatoma tokių kategorijų darbuotojams:

1) pedagoginiams darbuotojams: a) mokytojams, dirbantiems ben- 6 drojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, neformaliojo švietimo mokyklose, kolegijose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose, - ne daugiau kaip trisdešimt šešios valandos; b) auklėto-jams, dirbantiems: ikimokyklinio ugdymo įstaigose, - trisdešimt še-šios valandos; bendrojo lavinimo mokyklose (išskyrus specialiąsias ir sanatorines mokyklas), vaikų globos namuose, - trisdešimt valandų; specialiosiose ir sanatorinėse mokyklose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose, kūdikių namuose, - dvidešimt keturios valandos; c) mokyklų priešmokyklinio ugdymo pedagogams -trisdešimt šešios valandos; d) specialiesiems pedagogams, dirban-tiems: ikimokyklinio ugdymo įstaigose, - dvidešimt keturios valan-

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1195 „Dėl Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 93-4205.

179

dos; bendrojo lavinimo mokyklose, - dvidešimt valandų; e) dėstyto-jams, dirbantiems aukštosiose, aukštesniosiose mokyklose, - ne dau-giau kaip trisdešimt šešios valandos; f) koncertmeisteriams, akompa-niatoriams, dirbantiems mokyklose, meninio ugdymo specialistams, dirbantiems ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir vaikų globos namuo-se, - dvidešimt keturios valandos; g) mokyklų socialiniams pedago-gams - trisdešimt šešios valandos.

Konkrečią darbo laiko savaitės sandarą (pamokos, vadovavimas klasei, pasirengimas pamokoms, darbų tikrinimas ir panašiai) ir jos trukmę mokytojams, mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, neformaliojo švietimo mokyklose, ko-legijose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose, ir aukš-tesniųjų mokyklų dėstytojams nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterija. Valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojų konkreti darbo laiko savaitės trukmė reglamentuojama universitetų senatų arba kolegijų akademinių tarybų nustatyta tvarka, o nevalstybinių aukštųjų mo-kyklų - statutuose nustatyta tvarka;

2) kūdikių namų slaugytojams: a) vyriausiajam slaugos administratoriui, bendrosios praktikos, bendruomenės, vaikų ar psichikos sveikatosslaugytojui nustatoma - dvidešimt keturių valandų darbo savaitė;b) auklėms, dirbančioms grupėje, - trisdešimties valandų darbo savaitė;

3)farmacijos specialistams, kai jų pareigybių aprašyme nurodytaviena ar kelios iš šių veiklos rūšių: kontroliuoti (tirti) vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę; gaminti vaistus ir vaistines medžiagas; pakuotivaistus ir vaistines medžiagas; priimti ir (ar) komplektuoti vaistuspagal užsakymus; išduoti (parduoti) vaistus ir vaistines medžiagasvaistinėse, - nustatoma trisdešimt šešių valandų darbo savaitė;

4) sveikatos priežiūros specialistams: a) kurie teikia sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems psichikos ligomis, esantiems sutrikusio vystymosi, po sunkių galvos ir (ar) nugaros smegenųpažeidimų (traumų, insultų, navikų, vaikų cerebrinių paralyžių ir kt.),sveikatos priežiūros, stacionariose socialinės globos ar ugdymo įstaigose; teikia sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiemstuberkulioze, lytiškai plintančiomis ar kitomis užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos priežiūros, stacionariose socialinės globos ar ugdymo įstaigose; teikia anesteziologijos-reanimatologijos, intensyviosiosterapijos ar skubios medicinos pagalbos paslaugas; dirba darbą, susijusį su krauju ar jo preparatais, organais ar jų išskyromis, bakteriniais,virusiniais preparatais, kitomis kenksmingomis medžiagomis bei jųgamyba, tyrimu, fasavimu, naudojimu ar nukenksminimu; dirba su

180

nuodingosiomis cheminėmis medžiagomis, užkrečiamųjų ligų ar che-minio užkrato židiniuose, atlieka profilaktinę dezinfekciją, dezinsek-ciją ir deratizaciją; dirba purvo, sieros ar sieros vandenilio vonių pa-talpose, - nustatoma trisdešimt šešių valandų darbo savaitė; b) kurie teikia sveikatos priežiūros paslaugas Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose laikomiems asmenims, kai šiems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir nuteistiesiems, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmi-mo iki gyvos galvos bausmes; dirba darbą, susijusį su elektromagne-tinių bangų šaltiniais, monitorinėmis sistemomis ar ultragarsinės diagnostikos aparatais, - nustatoma trisdešimt trijų valandų darbo savaitė; c) kurie dirba darbą, susijusį su radioaktyviosiomis medžia-gomis ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir antros spindu-liavimo galingumo klasės lazeriniais aparatais; lavonų skrodimu ir iš lavonų paimtų mėginių tyrimu ar pacientų kūno audinių tyrimu, -nustatoma trisdešimties valandų darbo savaitė; d) teikiantiems svei-katos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąly-gomis, nepriskiriamiems prie aukščiau nurodytų sveikatos priežiūros specialistų, - nustatoma trisdešimt devynių valandų darbo savaitė.

Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarka taikoma visų rū-šių ir ekonominės veiklos sričių, taip pat nuosavybės formų įmonė-se, įstaigose ir organizacijose.

6. Darbas sutrumpinto darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apri- 10 bojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių (apie darbo apmokėjimą sutrumpinto darbo laiko sąlygomis žr. DK 198 str. komentarą).

X4O STRAIPSNIS Ne visas darbo laikas

1. Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas:1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu;2) darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal medicinos

įstaigos išvadą;3) pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai (mo

tinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apiegimdymą ir auginančios vaiką, kol jam sukaks vieneri metai, toliau Kodekse - neseniai pagimdžiusios moterys), krūtimi maitinančiai mote-

181

riai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pa-žymą, kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų, toliau Kodek-se - krūtimi maitinanti moteris), darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų;

4) darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu;5) invalido reikalavimu pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą;6) darbuotojo, slaugančio sergantį šeimos narį, reikalavimu pagal me

dicinos įstaigos išvadą.2. Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje, su

sitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitėsdarbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą), arbadarant ir viena, ir kita. Ne visas darbo laikas darbo dieną gali būti suskaidomas dalimis. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka beitrukme susijusias sąlygas nustato Vyriausybė.

3. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimųnustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikuiarba atliktam darbui.

1. Ne visas darbo laikas yra šalių susitarimu, o įstatymo nustatytaisatvejais - šalių susitarimu pagal vienos šalies reikalavimą nustatytatrumpesnė už normalią darbo dienos ir / ar darbo savaitės trukmė.Darbuotojas, dirbantis ne visą darbo laiką, yra tas, kurio įprastųdarbo valandų skaičius yra mažesnis už toje pačioje įmonėje visądarbo laiką dirbančio darbuotojo, sudariusio to paties tipo darbosutartį ir atliekančio tą patį arba panašų darbą, darbo valandas. BeDK nustatyto ne viso darbo laiko reglamentavimo, reikėtų paminėti, kad į DK įtrauktas ne viso darbo laiko reglamentavimas suderintas su 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 97/81/EB „Dėl bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbodieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijųsąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC)"1.Todėl šios direktyvos nuostatomis reikėtų vadovautis priimant kitus, ne visą darbo laiką reglamentuojančius norminius teisės aktus iraiškinant DK 147 straipsnį.

2.Ne visas darbo laikas visais atvejais nustatomas šalių susitarimu. DK 146 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju toks dar-

'OJ, 1998, L 014.

182


bo laikas nustatomas laisva abiejų darbo sutarties šalių valia, t. y. abi šalys suinteresuotos tokiu darbo laiko režimu. Komentuoja-mame punkte, kaip ir kitais šiame DK straipsnyje nurodytas atve-jais, ne visas darbo laikas gali būti nustatomas tiek priimant į dar-bą, tiek darbo sutarties vykdymo metu. Neribojamas ir darbo, kuriam nustatomas ne visas darbo laikas, pobūdis. DK nenustato, kam priklauso iniciatyvos teisė siūlyti susitarti dėl ne viso darbo laiko nustatymo, todėl galima teigti, kad tokią galimybę turi tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Kadangi ne visas darbo laikas lemia ir galimus nepageidaujamus padarinius darbuotojui, t. y. proporcin-gai dirbtam laiku? ar atliktam darbui mažesnį darbo užmokestį, susitariant dėl ne viso darbo laik^ darbdavio pasiūlymu reikėtų įver-tinti DK 4 straipsnio 4 dalį, t. y. ar toks pasiūlymas yra tikrai laisva šalių valios išraiška, ar juo bandoma pabloginti darbuotojo padėtį, t. y. ne visas darbo laikas nustatomas priverstinai, pasinaudojant įtaka ir pan. Panaši nuostata, kad ne visas darbo laikas negali būti nustatomas darbdavio valia, nurodyta ir minėtoje direktyvoje. Di-rektyvos 5 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojo atsisakymas būti perkeltam iš darbo visą darbo laiką į darbą ne visą darbo dieną arba atvirkščiai, neturėtų savaime būti pagrįsta priežastimi nutraukti darbo sutartį.

3. Kitaip nei komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu 3atveju, nustatant ne visą darbo laiką šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytais pagrindais, darbdavys neturi teisės laisvai apsispręstidėl susitarimo nustatyti ne visą darbo laiką, t. y. darbdaviui nustatoma ne laisvė, o pareiga priimti darbuotojo pasiūlymą susitarti dėl neviso darbo laiko.

4. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalies 2 punktą ne visas dar- 4bo laikas nustatomas darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklėspagal medicinos įstaigos išvadą. Atkreiptinas dėmesys, kad medicinos įstaigos išvada nėra savarankiškas pagrindas nustatyti ne visą darbo laiką, t. y. jeigu darbuotojas nepasinaudos savo teise reikalauti neviso darbo laiko režimo, darbdavys neturės teisės ne visą darbo laikąnustatyti vien vadovaudamasis pateikta išvada. Tokia teisė nesuteiktadarbdaviui net ir tada, jeigu darbuotojas dėl sveikatos būklės negalidirbti visą darbo dieną. Tokiu atveju darbuotojui neprašant nustatyti medicinos įstaigos išvadoje rekomenduojamo ne viso darbo laiko, darbdaviui atsirastų teisė nutraukti su darbuotoju darbo sutartį DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, aišku,jeigu medicinos įstaigos išvadoje būtų nurodyta ar iš jos būtų galima suprasti, kad normalų darbo laiką darbuotojas dirbti negali.

183

5. Vien aplinkybės ar sąlygos, kaip antai: nėštumas, nesenas gimdymas, maitinimas krūtimi, vaiko iki trejų metų auginimas, darbuotojo nepilnametystė, sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl invalido darbo, šeimos nario slaugymas nėra savarankiškas pagrindasnustatyti ne visą darbo laiką, jeigu asmuo, turintis teisę j ne visądarbo laiką, to nereikalauja. Turint galvoje, kad ne visas darbo laikas lemia ne tik trumpesnę darbo dieną, bet ir proporcingai mažesnįdarbo užmokestį, galimybė darbuotojui apsispręsti dėl darbo laikorežimo yra visiškai suprantama.

6. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas tiek sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą), tiek taikant abi darbo laiko sumažinimo formas. Pagal komentuojamą straipsnį leidžiama ir darbo dieną skaidyti dalimis,pavyzdžiui, ne visą darbo dieną nustatyti sumažinant darbo laikądviem valandomis prieš pertrauką pailsėti ir pavalgyti, po pertraukos tęsiant darbą. Kaip bus nustatoma ne viso darbo laiko trukmė,jis išdėstomas per darbo dieną ar darbo savaitę, nustato darbuotojas ir darbdavys bendru susitarimu, jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros (medicinos) įstaigos išvadoje (komentuojamo straipsnio 1 dalies 2,5,6 punktai). Nepavykus susitarti, reikėtų vadovautiskitomis DK nuostatomis, numatančiomis pareigą vadovautis protingumo, sąžiningumo principais, draudimu piktnaudžiauti teise irkt. Be to, pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį kitas su ne visodarbo laiko nustatymo tvarka ir trukme susijusias sąlygas nustatoVyriausybė. Dabar galioja Vyriausybės 1995 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laikonustatymo tvarkos patvirtinimo"1. Šiame nutarime daugiausiai dėmesio skiriama nustatyti ne visos darbo dienos ar ne visos darbosavaitės minimalią trukmę, tuo iš esmės susiaurinamos komentuojamo DK straipsnio nuostatos ir neužtikrinamas Europos Bendrijos Tarybos direktyvoje 97/81/EB „Dėl bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdaviųkonfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC)" 1 straipsnyje nurodyto tikslo - sudaryti galimybes savanoriškumo pagrindu plėtoti darbą ne visą darbo dienąir prisidėti prie lankstaus darbo laiko grafiko organizavimo, atsižvelgiant į darbdavių ir darbuotojų reikmes - įgyvendinimas. Turint galvoje, kad toks ribojimas nėra pagrįstas nei darbuotojų, nei

1 Žinios. 1995, Nr. 5-92.

184


darbdavių interesų gynimu ir be aiškaus įstatyminio pagrindo nau-jai sureguliuoja ne viso darbo laiko institutą, derinant minėtą nu-tarimą su DK nuostatomis, reikėtų atsisakyti nustatyti minimalų ne visos darbo dienos ar ne visos darbo savaitės laiką ir aptarti dalykus, kurie būtų naudingi taikyti komentuojamą straipsnį, t. y. ne viso darbo laiko nustatymo mechanizmą ir ne viso darbo laiko trukmės skaičiavimo kriterijus, kuriais galėtų pasinaudoti darbuo-tojas ir darbdavys, tardamiesi dėl ne viso darbo laiko trukmės, dar-bo laiko paskirstymo per darbo dieną ir darbo savaitę. Atkreipti-nas dėmesys, kad ginčai dėl ne viso darbo laiko nustatymo sprendžiami darbo ginčams spręsti nustatyta tvarka, tačiau be nu-statytų kriterijų priimti objektyvų sprendimą būtų sudėtinga.

7. Darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, negali kilti jo-kių nepageidaujamų padarinių, išskyrus proporcingą dirbtam laikui ar atliktam darbui darbo užmokestį. Ne visas darbo laikas nemažina darbuotojo garantijų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskai-čiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifi-kaciją, įgyvendinant kitas darbo teises. Nediskriminavimo darbuo-tojų, dirbančių ne visą darbo laiką, principas nurodytas ir minėtoje direktyvoje. Jos 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad darbuo-tojams, dirbantiems ne visą darbo dieną, negali būti sudaromos blo-gesnės darbo sąlygos negu panašiems darbuotojams, dirbantiems vi-są darbo laiką, tik dėl tos priežasties, kad jie dirba ne visą darbo dieną, nebent šis nevienodas požiūris yra objektyviai pagrįstas ir pri-reikus taikomas pro ratą temporis (proporcingo laiko) principas.

14 / STRAIPSNIS Darbo laiko režimas

1. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita)per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo(pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtinaadministracija suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybių ir savivaldybiųįmonėse, įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė, vadovaudamasišio skyriaus nuostatomis.

2. Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygųpenkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienųsavaitė su viena poilsio diena.

185

3. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytulaiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikųįsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.

4. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.5. Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, jeigu yra

galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą.6. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos

pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

l 1. Nuo darbo laiko režimo priklauso kiekvieno darbuotojo dar-bo laiko pradžia, pabaiga, darbo metu suteikiamų pertraukų truk-mė ir išdėstymas. Tvarka ir sąlygos, kuriomis vadovaujamasi nu-statant darbuotojo darbo ir poilsio paskirstymą per parą, savaitę ar kitą apskaitinį laikotarpį, darbo pradžią ir pabaigą, turi būti nu-rodytos darbo tvarkos taisyklėse, tuo užtikrinant, kad visiems tos pačios kategorijos darbuotojams būtų taikomos nediskriminacinės darbo laiko režimo sąlygos. Kadangi pagal DK 230 straipsnį darbo tvarkos taisykles darbdavys tvirtina suderinęs su darbuotojų at-stovais, iš esmės galima teigti, kad darbo laiko režimas nustatomas suderinus su darbuotojais. Darbuotojų darbo režimas turi atitikti įmonės, įstaigos, organizacijos darbo pobūdį. Pavyzdžiui, jeigu įmonė užsiima valymo paslaugų teikimu ir didžioji jos darbo dalis susijusi su paslaugų teikimu, prieš ar po įmonių, kurioms teikia-mos paslaugos, darbo laiko, atitinkamai turėtų būti nustatomas ir darbuotojų darbo laiko režimas. Be to, kad darbo tvarkos taisyklės tvirtinamos suderinus su darbuotojų atstovais, komentuojamas DK straipsnis taip pat įtvirtina, kad nustatydama darbo (pamainų) gra-fikus įmonė privalo juos suderinti su darbuotojų atstovais, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitokia derinimo tvarka. Ko-mentuojamame DK straipsnyje nustatomos tik esminės darbo lai-ko režimo normos. Detaliai jas reglamentuoti yra leidžiama darbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėje sutartyje. Vadinasi, darbdavys ir darbuotojų atstovai gali susitarti ne tik dėl pamainos trukmės, dar-bo laiko pradžios ir pabaigos, pertraukų trukmės, bet ir dėl kitų darbo režimo organizavimo aspektų, kaip antai: kintamasis (lanks-tusis) darbo laikas, kai darbuotojas pagal nustatytas darbo laiko ribas gali pasirinkti, kada jis turi atidirbti nustatytą skaičių valan-dų, suskaidyta darbo diena, kai darbuotojo darbo laikas padalija-mas į kelias dalis (pvz., patalpų valytojų darbo laikas ryte ir vaka-re). Šios nuostatos taikytinos visiems darbdaviams, išskyrus

186


valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų darbo laiko pradžią ir pabaigą, kurias nustato Vyriausybė vadovaudamasi ko-mentuojamu straipsniu. Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nuta-rimu Nr. 990 „Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose"1 buvo sureguliuota valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirbančių dar-buotojų darbo laiko pradžia ir pabaiga, nustatyta keturiasdešim-ties valandų trukmės ir penkių dienų darbo savaitė.

2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalyje pateiktą taisyklę nu- 2statomas prioritetas penkių darbo dienų savaitei su dviem poilsiodienomis. Šios poilsio dienos - šeštadienis ir sekmadienis (DK161 str. 1 d.). Šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena nustatoma tik tose įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitųsąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma. Taigi poilsio dienayra sekmadienis, ji pagal DK 161 straipsnio 1 dalį yra bendra poilsio diena. Atkreiptinas dėmesys, kad komentuojama straipsnio dalis nustato ne įmonės veiklos ar darbo laiką, o būtent darbuotojodarbo dienų skaičių per savaitę. Net ir nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, kurios dėl technologinių procesų ar kitų priežasčių negali būti stabdomos, t. y. pati įmonė dirba septynias dienas per savaitę, darbuotojams turi būti nustatoma penkių darbo dienų savaitė,tokiu atveju suteikiant dvi poilsio dienas iš eilės pagal darbo (pamainų) grafikus, bet nebūtinai šeštadienį ir sekmadienį (plačiaužr. DK 161 str. komentarą). Svarbu pabrėžti, kad nepertraukiamasgamybos pobūdis nėra teisėta priežastis nustatyti šešių dienų darbo savaitę, nebent penkių darbo dienų darbo laiko režimas pagrįstai nėra įmanomas. Pavyzdžiui, valytoja dirba privačioje poliklinikoje, kur dirba ateinantys gydytojai, o pati poliklinika dirba šešiasdienas per savaitę. Patalpos turi būti valomos prieš ir po poliklini-

1kos darbo laiko, o patalpų valymas trunka keturias valandas perdieną - po dvi valandas ryte ir vakare. Tokiu atveju nustatyti šešiųdarbo dienų savaitę iš tikrųjų būtų pagrįsta, nes vienai valytojai

jdirbant ne visą darbo laiką būtų neracionalu priimti į darbą dar !jjvieną valytoją vien dėl to, kad būtų nustatyta penkių darbo dienųsavaitė.

3. Darbo (pamainų) grafikai turi būti paskelbiami darbuotojams 3viešai informaciniuose stenduose, kad visi darbuotojai galėtų susipažinti su nustatytu darbo režimu, nes tai lemia ne tik privalomumas dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku, bet ir kitus

1 Žinios. 2003, Nr. 79-3593.

187

socialinius aspektus, t. y. darbuotojo poilsio organizavimo planus, darbuotojo laisvalaikį. Apie darbo (pamainų) grafikus turi būti in-formuojama iš anksto, t. y. darbo grafikai informaciniuose sten-duose skelbiami ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo. Be informavimo pareigos, darbdavys privalo užtikrinti tolygų pa-mainų keitimąsi, t. y. kad visiems darbuotojams per apskaitinį lai-kotarpį būtų taikomas vienodai palankus darbo laiko režimas. No-rėdamas tinkamai įgyvendinti šią pareigą darbdavys negali vienų darbuotojų skirti dirbti nepalankiausiu laiku, t. y. vakarinę, nakti-nę pamainą, bendromis poilsio dienomis, o kitiems nustatyti ge-resnį darbo grafiką. Tolygi pamainų kaita darbuotojams užtikrintų šios normos taikymą, aišku, atsižvelgiant į darbuotojų, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų, pirmumo teisę esant galimybei pasirinkti darbo pamainą ir kitas DK nustatytas garantijas kai ku-rių kategorijų darbuotojams (nepilnamečiams, nėščioms moterims ir pan.) Atkreiptinas dėmesys, kad nei DK, nei kituose norminiuo-se teisės aktuose nėra pateikta sąvokos „vieni augina" apibrėžimo. Sistemiškai aiškinant DK ir CK nuostatas, ši sąvoka taikytina: 1) vie-nam iš vaiko tėvų, kai santuoka nutraukta ir vaiko priežiūra teismo sprendimu skirta vienam iš tėvų; 2) našliui (našlei); 3) kai vienam iš tėvų atimtos tėvystės (motinystės) teisės; 4) įvaikintojui; 5) glo-bėjui (rūpintojui); 6) kitais CK nustatytais atvejais.

4. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. Vienintelė šios taisyklės išimtis nustatyta DK 151 straipsnio 5 punkte,kai esant nenutrūkstamam darbo procesui, neatvyksta pamaininin-kas. Tokiu atveju darbuotojui leidžiama dirbti pusę kitos pamainosuž ją sumokant kaip už viršvalandinį darbą.

5. Darbuotojų dirbtas darbo laikas turi būti tinkamai apskaitomas nustatytos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Į apskaitos žiniaraštį surašomos visų įmonės, įstaigos ar organizacijossąrašuose esančių darbuotojų pavardės, nurodoma jų profesija (pareigos), kvalifikacinė kategorija, grafiko numeris (jei įmonėje naudojamas ne vienas darbo grafikas) ir nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį, faktiškai dirbtas laikas, išskiriant naktį dirbtą laiką,laiką, dirbtą tam tikromis sąlygomis (kenksmingomis, pavojingomis ir pan.), laiką komandiruotėse, atostogų laiką ir pan. Siekdama užtikrinti bendrą darbo laiko apskaitą, darbuotojų dirbto darbo laiko pavyzdinius apskaitos žiniaraščius tvirtina Vyriausybė. KolVyriausybė patvirtins darbuotojų dirbto darbo laiko pavyzdiniusapskaitos žiniaraščius, naudotini Statistikos departamento prie Vyriausybės 1997 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 103 „Dėl darbo lai-

188


ko apskaitos žiniaraščių patvirtinimo" patvirtinti darbo laiko ap-skaitos žiniaraščiai1.

STRAIPSNIS Darbo ir poilsio ypatumai ekonominės veiklos srityse

Transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo bei glo-bos (rūpybos) įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekono-minės veiklos srityse darbo bei poilsio laikas atsižvelgiant į darbo sezo-niškumą bei kitas sąlygas gali skirtis nuo šio Kodekso nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Vy-riausybė.

1.Atsižvelgiant į ekonominių, socialinių santykių įvairovę, DK nor- lmos negali universaliai sureguliuoti kai kurių veiklos sričių. Dėl toDK ir išskiriamos specifinės veiklos sritys, kurioms reikia ypatingoreguliavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad DK nustatytas leidimas specialiai reguliuoti darbo ir poilsio laiką transporto, pašto, žemės ūkio,energetikos įmonėse, gydymo bei globos (rūpybos) įstaigose, taippat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas nereiškia, kad galima pažeisti esmines darbo ir poilsio laiko garantijas.

2.Vyriausybė 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 „Dėl dar- 2bų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būtiįvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose patvirtinimo 2

1.2. punktu patvirtino darbo ir poilsio laiko ypatumus ekonominėsveiklos srityse. Šiuo nutarimu patvirtinti darbo ir poilsio laiko transporto (kelių, geležinkelio, civilinėje aviacijoje, jūrų transporto, vidaus vandenų transporto), telekomunikacijų, pašto, žemės ūkio, žemės ūkio produkciją perdirbančiose, energetikos įmonėse, gydymoir globos (rūpybos) įstaigose, žvejybos laivuose ir kitose ekonominės veiklos srityse ypatumai. DK darbo ir poilsio laiką reguliuojančios nuostatos, kurioms buvo nustatyti ypatumai: 1) DK 147 straipsnio 1 dalies nuostata dėl darbo ir poilsio laiko paskirstymo (kaitos) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, dėl kasdienio darbo (pamai-nos) pradžios ir pabaigos, dėl darbo (pamainos) grafikų tvirtinimo -

'Žinios. 1997, Nr. 118-3076. 2 Žinios. 2003, Nr. 48-2120.

189

jūrų transporte, vidaus vandenų transporte, žvejybos laivuose; 2) DK 147 straipsnio 3 dalies nuostata dėl darbo grafikų paskelbimo vie-šai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo - transporte, žvejybos laivuose; 3) DK 149 straipsnio 1 dalies nuostata dėl keturių mėne-sių apskaitinio laikotarpio trukmės esant suminei darbo laiko ap-skaitai - transporte, žvejybos laivuose, žemės ūkio ir energetikos įmonėse ir gali būti taikoma telekomunikacijų, pašto ir žemės ūkio produkciją perdirbančiose įmonėse, jeigu darbo pobūdis ir sąlygos leidžia taikyti ne ilgesnį kaip keturių mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį. Bet kuriuo atveju suminės darbo laiko apskai-tos laikotarpis negali būti ilgesnis kaip vieneri metai; 4) DK 149 straipsnio 2 dalies nuostata dėl viršyto darbo laiko ir nepanau-doto poilsio kompensavimo tvarkos - transporte; 5) DK 153 straips-nio nuostatos dėl darbo trukmės švenčių ir poilsio dienų išvakarė-se; 6) DK 152 straipsnio nuostata dėl viršvalandinio darbo trukmės; 7) DK 146 straipsnio nuostata dėl ne viso darbo laiko - transporte (išskyrus vairuojančius transporto priemones, nurodytas šios straips-nio komentare minimo Vyriausybės nutarimo 11.1-11.19 punktuo-se) ir žvejybos laivuose; 8) DK 154 straipsnio nuostatos dėl darbo naktį - transporte ir žvejybos laivuose; 9) DK 158 straipsnio 1 da-lies nuostata dėl pertraukos pailsėti ir pavalgyti ne vėliau kaip po keturių darbo valandų nuo darbo pradžios ir pertraukos trukmės; 10) DK 159 straipsnio nuostatos dėl papildomų ir specialių pertrau-kų - kelių ir geležinkelio transporte ir gali būti taikomos telekomu-nikacijų, pašto, žemės ūkio ir žemės ūkio produkciją perdirbančio-se, energetikos įmonėse, gydymo bei globos (rūpybos) įstaigose ir žvejybos laivuose, jeigu sąlygos leidžia jas taikyti; 11) DK 160 straips-nio 1 dalies nuostata dėl kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmės - transporte ir žvejybos laivuose; 12) DK 161 straipsnio 1 dalies nuostata dėl savaitės poilsio dienų šeštadienį ir / ar sekmadienį ir šio straipsnio 5 dalies nuostata dėl savaitės nepertraukiamojo poilsio trukmės ne mažiau kaip trisde-šimt penkių valandų - transporte ir žvejybos laivuose.

3. Vyriausybės nutarimu taip pat nustatyta, kad darbo dienų skai-čius per savaitę, darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga, pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir spe-cialios pertraukos, savaitės nepertraukiamasis poilsis nustatomi ko-lektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, įmonės darbo (pa-mainų) grafikuose, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su

190


įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (DK19 straips-nis), arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, išskyrus jūrų trans-portą, vidaus vandenų transportą, žvejybos laivus, kur darbo ir poil-sio laiko grafikus sudaro laivo kapitonas.

STRAIPSNIS Suminė darbo laiko apskaita

1. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose,atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, atsižvelgus įdarbuotojų atstovų nuomonę (Kodekso 19 straipsnis), galima įvesti suminę darbo laiko apskaitą, bet darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandųskaičiaus. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitęir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpiotrukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.

2. Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota šioKodekso nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.Jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojamsjų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėsenustatyta tvarka ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinj darbą.

3. Darbus, sąlygas, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbolaiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarką nustato Vyriausybė.

1. Suminė darbo laiko apskaita - darbo laiko apskaitos forma, kai i įmonėse ar dirbant darbus, kur negalima laikytis konkrečiai darbuo-tojų kategorijai ar darbams nustatytos dienos ar savaitės darbo truk-mės, dienos ar savaitės darbo laikas gali viršyti nustatytas normas, bet per apskaitinį laikotarpį (mėnesį, ketvirtį ar kitą laikotarpį) vidutinė darbo laiko trukmė negali viršyti normalaus darbo valandų skaičiaus. Suminė darbo laiko apskaita, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę, gali būti įvedama įmonėse, įstaigose ir orga-nizacijose, kai dėl darbo pobūdžio, darbo ar gamybos sąlygų negalima iš anksto nustatyti ir / ar laikytis kasdienės ar savaitės darbo laiko trukmės.

191

2 2. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 1 dalimi ir kitais DKstraipsniais, išskirtini šie darbai ir sąlygos, kai gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita: 1) darbai, kur yra pertraukiamasis darbodienos (pamainos) režimas, ir darbai, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytoskasdienės ar savaitės darbo laiko trukmės; 2) darbai, kuriuos dirbant gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbolaiko trukmė ir kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė (DK 144 str. 4 d.);3) darbai, kurie įtraukti į Vyriausybės tvirtinamą sezoninių darbųsąrašą (DK 112 str.); 4) nepertraukiamai veikiančiose įmonėse arnepertraukiamai veikiančiuose įmonių cechuose, baruose; 5) ekonominės veiklos sričių, kurių darbo ir poilsio ypatumus nustato Vyriausybė (DK 148 str.), įmonėse.

3 3. Įvedus suminę darbo laiko apskaitą, darbo laiko garantijos darbuotojams, dirbantiems suminio darbo laiko režimu, išlieka, t. y. negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną(pamainą) kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, turi būti garantuotas vienuolikos valandų paros ir trisdešimt penkių valandų savaitės poilsis. Jeigu taikant suminę darbo laiko apskaitą darbo laikasviršija keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ar dvylika valandų per darbo pamainą, viršijantis laikas laikomas viršvalandiniudarbu. Per apskaitinį laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip keturimėnesiai, darbo laiko trukmė neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus, t. y. visiems darbuotojams -keturiasdešimties valandų per savaitę (DK 144 str. 1 d.), darbuotojams, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, - pagal jiemsnustatytą sutrumpintą darbo laiką (DK 145 str.). Tais atvejais, kaiapskaitiniu laikotarpiu viršijamas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius, apskaičiuotas pagal savaitės keturiasdešimties darbovalandų darbo laiko trukmę, viršytas darbo laikas kompensuojamasDK 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka: darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena(dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėsenustatyta tvarka, arba papildomai sumokama kaip už viršvalandinįdarbą.

4 4. Atsižvelgiant į tai, kad suminio darbo laiko taikymas gali sumažinti kai kurių kitų DK normų taikymo efektyvumą, suminis darbolaikas netaikytinas sutrumpinto ir ne viso darbo laiko sąlygomis. Vyriausybė 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą dar-

192

bo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo"1 patvirtintos Darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos 4 punkte nurodyta, kad suminės darbo laiko 5 apskaitos darbo laiko režimas netaikomas: 1) asmenims iki aštuonio-likos metų (DK 145 str. 1 d. 1 p. ir 277 str.); 2) darbuotojams, kurie šalių susitarimu dirba ne visą darbo laiką (DK 146 str. 1 d. 1 p.); 3) dar-buotojams, kuriems jų reikalavimu pagal įstatymą turi būti nustatytas ne visas darbo laikas - ne visa darbo diena ar ne visa darbo savaitė (DK 146 str. 1 d. 2-6 p.). Pagal minėto Vyriausybės nutarimo 5 punktą nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms mo-terims, darbuotojams, auginantiems vaiką iki trejų metų, darbuoto-jams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų, ir invalidams suminės darbo laiko ap-skaitos darbo laiko režimas gali būti taikomas tik jų sutikimu.

5. Pagal DK 149 straipsnio 3 dalį suminio darbo laiko įvedimo tvar- 6ką nustato Vyriausybės nutarimas. Vadovaudamasis nutarimo nuostatomis, darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo įveda suminę darbo laiko apskaitą, įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentupatvirtindamas cechų, barų ar kitų įmonės padalinių ir darbų, kurįvedama suminė darbo laiko apskaita, sąrašą (toliau vadinama - padalinių, darbų sąrašas) ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo įmonėje, įmonės cechuose, baruose ir/ar darbuose tvarką, kurioje numatoma kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga,kasdienė darbo ir poilsio laiko trukmė, savaitės darbo ir poilsio laiko trukmė, suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis, darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį, suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršyto darbo laiko kompensavimas. Pagalpatvirtintą padalinių, darbų sąrašą ir suminės darbo laiko apskaitosrežimo įvedimo tvarką darbo (pamainos) grafikus tvirtina padaliniųvadovai, suderinę su darbuotojų atstovais.

6. Suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama kolektyvinėje 7sutartyje nustatyta tvarka, t. y. kolektyvinė sutartis negali numatytikitų nei komentuojamame straipsnyje nurodytų pagrindų įvesti suminę darbo laiko apskaitą, bet gali nustatyti procedūrą, kuria vadovaujamasi įvedant suminę darbo laiko apskaitą. Tokiu atveju darb-

1 Žinios. 2003, Nr. 48-2120.

193

davio, darbdaviui atstovaujančio asmens arba darbuotojų atstovo pasiūlymas įvesti suminę darbo laiko apskaitą svarstomas rengiant įmonės kolektyvinę sutartį DK 62 straipsnyje nustatyta tvarka. Įmo-nės kolektyvinėje sutartyje nustatoma suminės darbo laiko apskai-tos režimo įvedimo tvarka ir prie šios sutarties pridedamas padali-nių, darbų sąrašas. Darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamiesi kolektyvinėje sutartyje nustatyta suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarka ir padalinių, darbų sąrašu, išleidžia įsakymą dėl suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedi-mo. Padalinių vadovai, vadovaudamiesi šiuo įsakymu, numatyta ko-lektyvinėje sutartyje suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedi-mo tvarka ir padalinių, darbų sąrašu, tvirtina darbuotojų darbo (pamainų) grafikus.

7. Apie suminės darbo laiko apskaitos režimą darbuotojai infor-muojami ir supažindinami su darbo (pamainos) grafikais, kurie skel-biami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose, ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Įvedus su-minę darbo laiko apskaitą, jeigu dirbama pamainomis, jomis turi būti keičiamasi tolygiai.

150 STRAIPSNIS Viršvalandinių darbų apribojimas

1. Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant šio Kodekso144 straipsnio 1 dalyje, 145,146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę.

2. Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami. Darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato šioKodekso 151 straipsnis.

3. Dirbti viršvalandinius darbus neleidžiama skirti: jaunesnius kaipaštuoniolikos metų asmenis; asmenis, kurie mokosi bendrojo lavinimoir profesinėse mokyklose nenutraukdami darbo - mokymosi dienomis;kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydžius ir kitais įstatymųbei kolektyvinės sutarties nustatytais atvejais.

4. Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidąiki šešiolikos metų, ir invalidai gali būti skiriami dirbti viršvalandiniusdarbus tik jų sutikimu. Be to, invalidai gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia invalidumą nustatančioskomisijos išvada.

194


5. Viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų dar-bas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Tokių pareigų sąrašas nustato-mas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse.

1. Viršvalandiniu darbu laikomas: 1) darbo laikas, viršijantis ketu- iriasdešimties valandų kassavaitinio darbo laiko trukmę (DK144 str.1 d.); 2) darbo laikas, viršijantis sutrumpintą darbo laiką (DK 145 str.); 3) darbo laikas, viršijantis ne visą darbo laiką (DK 146 str.); 4) taikant suminę darbo laiko apskaitą, darbo laikas, per apskaitinį laikotarpį viršijantis tai darbuotojų kategorijai nustatytą kassavaiti-nį ar sutrumpintą darbo valandų skaičių (DK 149 str. 1 d. ir 2 d.). Atsižvelgiant į DK 155 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad už budėjimą įmonėje ar namuose turi būti mokama kaip už viršvalan-dinį darbą (jeigu nekompensuojama kitais DK 155 straipsnyje nu-statytais būdais) ir tuo atveju, jeigu viršijama kasdienė aštuonių dar-bo valandų trukmė, prie viršvalandinio darbo priskirtinas ir darbas, viršijantis kasdienio darbo laiko trukmę, išskyrus DK nustatytas iš-imtis (DK 144 str. 4 d., 148 str. ir 149 str.). Prie viršvalandiniu darbų priskirtini ir tokie darbai, kai viršijamos darbo laiko normos apskai-tinio laikotarpio viduje, nors suminis darbo laikas per apskaitinį lai-kotarpį ir neviršija normalaus valandų skaičiaus, t. y. kai DK 144 straipsnio 4 dalyje nurodytų darbuotojų darbo laikas viršija ke-turiasdešimt aštuonias valandas per septynių dienų laikotarpį ar kai, esant suminei darbo laiko apskaitai, dirbama daugiau kaip keturias-dešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą).

2.Svarbu nustatyti, kada ilgesnis nei įprasta darbo laikas yra virš- 2valandinis darbas, o kada tai reglamentuoja kiti DK institutai. Artimi viršvalandiniam darbui institutai - papildomas darbas ir padidėjęs darbų mastas.

3.DK 119 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, kad darbdavys neturi teisės reikalauti iš darbuotojo atlikti nesulygtą darbo sutartimidarbą. Vadovaujantis DK 144 straipsnio 5 dalimi, darbuotojų, dirbančių kelis darbus, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų, o tai laikytina normalia kasdienio darbo laiko trukme. Vadovaujantis šianuostata, tokiomis sąlygomis dirbančio darbuotojo kassavaitinis darbo laikas gali siekti DK 144 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimaliąketuriasdešimt aštuonių darbo valandų savaitę, ir toks darbas nelaikytinas viršvalandiniu. Viršvalandiniu laikytinas tik darbas, kuris viršytų dvylika darbo valandų per dieną darbo laiko trukmę. Šiuo atve-

195

ju svarbu apriboti darbdavio galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis, nes, turint galvoje ekonominę naudą, svarstytina, ar darbdaviai ne-bandys viso darbo laiko, viršijančio keturiasdešimties darbo valandų savaitės trukmę, įforminti kaip papildomą darbą. Negalima susitar-ti, kad kaip papildomas darbas būtų įformintas su pagrindiniu dar-bu tiesiogiai susijęs ar jam analogiškas darbas, nes tokiu atveju pa-pildomas darbo laikas vertintinas ne kaip normali darbo trukmė, o kaip viršvalandžiai, nebent pavaduojamas laikinai darbe nesantis dar-buotojas ar kitais išimtiniais atvejais (žr. DK 119 str. komentarą).

4. Pagal DK 197 straipsnį, padidinus darbų mastą, palyginti su nustatyta norma, už darbą darbuotojui turi būti mokama proporcingaidaugiau. Jeigu darbų masto padidėjimas lemia ir ilgesnį darbo laiką,už tą laiką turi būti mokama ne proporcingai kiek padidėjo darbųmastas, o viršvalandiniam darbui nustatytu tarifu, skaičiuojant jį nuoproporcingai padidintam darbų mastui padidėjusio darbo užmokesčio. DK 197 straipsnio normos, įskaitant mokėjimą už darbą, taikomos tik tuo atveju, jeigu padidėjusio masto darbas atliekamas tikdėl padidėjusio darbo intensyvumo, bet ne darbo laiko sąskaita.

5. Jeigu viršijama DK 144 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnyje,149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta darbo laiko trukmė, tokie darbai visada laikytini virsvalandiniu darbu, nes viršijamos pačiame DKnustatytos darbo laiko ribos, nenulemtos šalių susitarimo. Tuo tarpu dėl DK 146 straipsnyje nustatyto darbo laiko viršijimo reikėtųatlikti detalesnę analizę, kadangi ne visas darbo laikas nustatomasšalių susitarimu, ir darbo laikas, viršijantis ne visą darbo laiką, galibūti įformintas tiek kaip viršvalandžiai, tiek susitarta dėl kitokio neviso darbo laiko režimo ar normalaus darbo laiko nustatymo, ypačpagal DK 146 straipsnio 1 dalies 1,3, 4 ir 6 punktus, kai darbuotojoapsisprendimas dėl ne viso darbo laiko režimo ir trukmės nesaistomas medicinos įstaigos išvadomis, t. y. darbuotojas turi teisę laisvaiapsispręsti (pvz., neseniai pagimdžiusi moteris pasisamdo auklę irgali dirbti visą darbo dieną, darbuotojas, slaugantis šeimos narį, persikelia gyventi pas nedirbančius giminaičius, kurie prižiūrės sergantįšeimos narį, ir pan.). Turint galvoje, kad darbdavys vienašališkai negali pakeisti ne viso darbo laiko režimo, o viršvalandiniai darbai skiriami darbdavio valia be darbuotojo sutikimo, išskyrus DK nustatytas išimtis, ne visą darbo laiką viršijantis darbo laikas turi būtiįforminamas kaip viršvalandiniai darbai. Tiesa, ši bendroji taisyklėnepaneigia galimybės, kad darbo sutarties šalys gali pakeisti darborežimą, pavyzdžiui, atsisakyti ne viso darbo laiko režimo, kuris buvonustatytas remiantis DK 146 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išskyrus,

196

kai tokiu pakeitimu siekiama nuslėpti viršvalandinius darbus. Jeigu tokiu darbo laiko režimo pakeitimu būtų siekiama nuslėpti viršva-landinius darbus, toks susitarimas pripažintinas negaliojančiu pagal DK 4 straipsnio 4 dalį.

6. Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami, t. y. darbdavys ne- 5turi teisės skirti viršvalandinių darbų, išskyrus darbus, kurie nurodyti DK 151 straipsnyje. Šis sąrašas yra išsamus, ir kiti įstatymai beinorminiai teisės aktai negali nustatyti papildomų atvejų, kada galima skirti viršvalandinius darbus (žr. DK 151 str. komentarą).

7. DK nustato darbuotojų kategorijas ar darbo sąlygas, kai negali- 6ma skirti viršvalandinių darbų, ir kategorijas darbuotojų, kuriemsgalima skirti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu. Absoliutus draudimas dirbti viršvalandinius darbus nustatytas: 1) jaunesniems kaipaštuoniolikos metų asmenims; 2) asmenims, kurie mokosi bendrojolavinimo ir profesinėse mokyklose nenutraukdami darbo - mokymosi dienomis; 3) kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydžius. Be to, kiti įstatymai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti irkitus atvejus, kai viršvalandiniai darbai draudžiami. Santykinis drau- 7dimas dirbti viršvalandinius darbus, t. y. nesant darbuotojo sutikimo, nustatytas: 1) nėščioms moterims; 2) neseniai pagimdžiusiomsmoterims; 3) krūtimi maitinančioms moterims; 4) darbuotojams, auginantiems vaiką iki trejų metų; 5) darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikosmetų; 6) invalidams (jeigu to jiems nedraudžia invalidumą nustatančios komisijos išvada).

8. Pagal komentuojamo straipsnio 5 dalį viršvalandinių darbu ne- 8laikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbotrukmę. Viršvalandinių darbu nelaikomas ne kiekvieno darbdaviopavedimo vykdymas viršijant normalų darbo laiką, bet tik kai vykdomos tiesioginės administracijos pareigūnų darbo funkcijos. Aiškinant plečiamai, administracijos pareigūnas - darbuotojas, kuris turiteisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymuspavaldiems darbuotojams, t. y. kiekvienas nors vieną pavaldinį turintis darbuotojas. Būtų nepagrįsta, jei visiems tokiems darbuotojams nebūtų taikomos su viršvalandinių darbu susijusios garantijos,todėl komentuojamame straipsnyje ir nurodyta, kad ne visų administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę, laikomas viršvalandinių darbų, o tik administracijos pareigūnų, einančių pareigas, kurių sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbotvarkos taisyklėse. Remiantis komentuojamos normos aiškinimu įtokį sąrašą reikėtų įtraukti tik tuos administracijos pareigūnus, ku-

197

rie gali santykinai savarankiškai organizuoti savo darbą, tai yra jų darbas nebūtų tiesiogiai susijęs su kasdieniu darbdavio nurodymų vykdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad komentuojama DK nuostata nereiškia, kad administracijos pareigūnai neturi jokių maksimalaus darbo laiko ar minimalaus poilsio garantijų. Tai, kad administraci-jos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę, nelaiko-mas viršvalandiniu darbu, reiškia, kad tokiam darbuotojui nebus mokamas didesnis darbo užmokestis, bet darbo dienos ir darbo sa-vaitės trukmės, minimalaus poilsio laiko ir visos kitos garantijos išliks.

X51 STRAIPSNISIšimtiniai atvejai, kai leidžiami viršvalandiniai darbai

Viršvalandiniai darbai leidžiami šiais išimtiniais atvejais:1) kai dirbami darbai, būtini krašto apsaugai, ir siekiant užkirsti ke

lią nelaimėms bei pavojams;2) kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar

staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų, gaivalinių nelaimių;3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsi

tiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrengimai;

4) kai dirbami mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbai, jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutrauktidarbą;

5) kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dėl to gali sutriktidarbo procesas; šiais atvejais administracija turi nedelsdama, ne vėliau kaip po pusės pamainos, pakeisti pamainininką kitu darbuotoju;

6) pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti, kad kroviniainesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos.

l 1. DK 150 straipsnio komentare minėta, kad viršvalandiniai dar-bai leidžiami tik išimtiniais atvejais, kurių baigtinį sąrašą nustato DK. Viena iš būtinų tokių darbų sąlygų - neatlikus DK 151 straips-nyje išvardytų darbų, patirta žala būtų gerokai didesnė nei pavojus pakenkti darbuotojų sveikatai, pabloginti darbuotojo darbo sąlygas. Iš baigtiniame išimtinių atvejų sąraše pateiktų darbų aišku, kad iš-skirtos tik labiausiai prioritetinės kryptys: krašto apsauga, nelaimių ir pavojų išvengimas bei avarijų, gaivalinių nelaimių padarinių šali-

198


nimas. Prie tokių darbų priskirtini darbai, susiję su žmogaus ir pilie-čio teisių, laisvių ir asmens saugumo užtikrinimu, tautos puoselėja-momis vertybėmis, valstybės nepriklausomybe, konstitucine santvar-ka, valstybės teritorijos vientisumu, aplinka ir kultūros paveldu ir panašiai.

2. Skirti viršvalandinius darbus turi įtakos ne tik objektyvūs veiks- 2niai, bet ir darbdavio veiksmai siekiant išvengti viršvalandinio darbobūtinybės. Pavyzdžiui, pagal komentuojamo straipsnio 3 punktą viršvalandinius darbus galima skirti ne visais atvejais, kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurį nutraukus gali sugesti medžiagos ar įrengimai,bet tik tada, kai dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomistechninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima jo užbaigti per darbo valandų skaičių. Tokiu atveju darbdavys negali skirti darbuotojųdirbti viršvalandinį darbą, jeigu dėl savo kaltės, neatsargumo ar aplaidumo nesuplanavo darbuotojų darbo ar nenumatė kliūties, kuriąprivalėjo numatyti.

3. Remiantis komentuojamo straipsnio 3 ir 4 punktuose nustaty- 3tais pagrindais viršvalandiniai darbai skiriami ne bet kuriuo atveju,kai sugenda įrengimai ar neatvyksta pamainininkas, bet tik tada, kaiyra aiški grėsmė, jog dėl to gali nutrūkti kitų darbuotojų darbas arsutrikti darbo procesas. Pavyzdžiui, prie vieno konvejerio dirba dešimt žmonių, kiekvienas atlieka savo darbo dalį, neatvykus vienampamainininkui, sustoja visų kitų darbuotojų darbas.

4. Kalbant apie komentuojamo straipsnio 6 punkte nurodytus 4atvejus, ne visoms pakrovimo ir iškrovimo operacijoms atlikti galima skirti dirbti viršvalandinius darbus, bet tik tada, kai tokio darbonegalima atlikti įprastu darbo laiku, šie darbai privalo būti atliktiypač skubiai ar jų neatlikus atsirastų neprotingai didelių nuostolių.

STRAIPSNIS Viršvalandinių darbų trukmė

1. Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus.

2. Darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.

1. Net ir tais išimtiniais atvejais, kai leidžiami viršvalandiniai dar-bai, jų trukmė negali viršyti nustatyto dydžio. Nustatyta, kad virš-valandinis darbas per dvi dienas iš eilės negali viršyti keturių valan-dų, o tai iš esmės reikštų galimybę dirbti iki dvylikos valandų

199

viršvalandžių per darbo savaitę (keturias valandas pirmadienį, ketu-rias valandas trečiadienį, keturias valandas penktadienį, šeštadienis ir sekmadienis - poilsio dienos). Toks skaičiavimas būtų teisingas, jeigu ne DK 144 straipsnio 3 dalies nuostata, kad maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti ke-turiasdešimt aštuonių valandų, t. y. negalimi daugiau nei aštuonių valandų viršvalandžiai per savaitę (keturiasdešimt aštuonių valandų maksimalus darbo laikas - keturiasdešimties valandų kassavaitinio dar-bo trukmė = aštuonios valandos viršvalandžių). Net ir teigiant, kad per savaitę viršvalandžiai negali viršyti aštuonių valandų, toks darbo režimas negali trukti nuolat, dėl to ir nustatytas maksimalus šimto dvidešimt valandų viršvalandžių skaičius per metus, taigi per savaitę viršvalandžių galima dirbti vidutiniškai po dvi valandas dvidešimt mi-nučių (šimtas dvidešimt valandų per metus, t. y. penkiasdešimt dvi savaites = dvi valandos ir dvidešimt minučių).

2. Siekiant užtikrinti teisingą darbo užmokestį ar kitokį kompen-savimą už viršvalandinius darbus, galimybę kontroliuoti viršvalandi-nių darbų skyrimo pagrįstumą ir teisėtumą, darbdavys privalo žymė-ti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą. Pavyzdinę darbo laiko apskaitos ži-niaraščių formą tvirtina Vyriausybė (DK 147 str. 6 d.).

X53 STRAIPSNISDarbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse

1. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus.

2. Esant šešių dienų darbo savaitei, prieš poilsio dieną darbas neturitrukti ilgiau kaip penkias valandas.

1.Vadovaujantis DK 162 straipsniu, darbo dienos trukmė trumpinama prieš Naujųjų metų dieną, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną,Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienas, Tarptautinę darbo dieną, Motinos dieną, Rasos ir Joninių dieną, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo įdangų dieną), Visų Šventųjų dieną, Kalėdų dienas.

2.Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, t. y. darbuotojai tą dieną dirba ne aštuonias, o septyniasvalandas. Kadangi komentuojamame straipsnyje nustatyta, kad darbodiena švenčių išvakarėse netrumpinama tik sutrumpintą darbo laiką

200


dirbantiems darbuotojams (DK145 str.), bendra darbo dienos trum-pinimo taisyklė taikoma ir ne visą darbo laiką dirbantiems darbuo-tojams. Tai yra visiškai suprantama, nes antraip gali atsitikti, kad švenčių išvakarėse ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai dirbtų ilgiau už visą darbo laiką dirbančius darbuotojus, pavyzdžiui, jeigu švenčių diena būtų penktadienį, o šalys buvo sutarusios dėl ne visos darbo savaitės, t. y. keturių darbo dienų per savaitę nedirbant pir-madienį.

3. Prieš švenčių dieną darbo diena trumpinama neatsižvelgiant į tai, dirbama penkių ar šešių darbo dienų savaitę. Šiuo atveju kyla klausimas, koks darbo dienos sutrumpinimo viena valanda ir maksi-malios penkių valandų darbo dienos trukmės prieš poilsio dieną dir-bant šešias dienas per savaitę santykis. Penkių valandų darbo dienos prieš poilsio dieną negalima laikyti sutrumpinta darbo diena, nes savaitės darbo laikas išlieka nepakitęs, t. y. keturiasdešimt valandų (pvz., penkios darbo valandos šeštadienį ir po septynias darbo va-landas nuo pirmadienio iki penktadienio). Vadinasi, jeigu poilsio diena sutampa su švenčių diena, penkių valandų darbo diena turi būti trumpinama viena valanda.

154 STRAIPSNIS Darbas naktį

1. Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos.

2. Naktiniu laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda.

3. Dirbti naktį draudžiama skirti asmenis iki aštuoniolikos metų, taippat darbuotojus, kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada.

4. Invalidai, jeigu jiems nedraudžia invalidumą nustatanti komisija,nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančiosmoterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų, gali būti skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu.

5. Nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai, taip pat kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas darbuinaktį.

6. Darbuotojų, dirbančių naktį, sveikata nemokamai tikrinama Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat darbuotojo pageidavimu (jei turi

nusiskundimų dėl nakties darbo). Jeigu nustatoma, kad darbas naktį pakenkė arba gali pakenkti darbuotojo sveikatai, darbdavys, vadovau-damasis sveikatos priežiūros įstaigos išvada, privalo perkelti darbuoto-ją dirbti tik dieną.

1. Nagrinėjant darbo naktį reglamentavimo klausimus, reikėtų atkreipti dėmesį, kad reguliuoti šį darbą nemažai dėmesio skyrė TDO.Pažymėtinos šios TDO konvencijos: 1) konvencija Nr. 171 „Dėl naktinio darbo"1; 2) konvencija Nr. 90 „Dėl jaunuolių naktinio darbopramonėje"2; 3) konvencija Nr. 79 „Dėl vaikų ir jaunuolių naktiniodarbo apribojimo nepramoniniuose darbuose"3. Šiose konvencijosenustatytos naktinio darbo, naktinio darbuotojo sąvokos ir pagrindinės su darbu naktį susijusios garantijos, kaip antai: teisė į nemokamą medicinos apžiūrą ir konsultacijas, teisė į aprūpinimą tinkamomis pirmosios medicinos pagalbos priemonėmis, naktinių darbuotojų,kurie dėl sveikatos pripažįstami netinkamais naktiniam darbui, perkėlimas į kitą darbą, priemonės, garantuojančios, kad alternatyvusnaktiniam darbas būtų suteiktas darbuotojoms moterims nėštumoir su nėštumu susijusiu laikotarpiu, su darbo laiku, apmokėjimu arpanašiomis garantijomis susijusios kompensacijos naktiniams darbuotojams, darbdavio konsultacijos su darbuotojų atstovais dėl naktinio darbo organizavimo formų ir kita.

2. TDO konvencijoje Nr. 171 „Dėl naktinio darbo" nustatyta, kadterminas „naktinis darbas" aprėpia visus darbus, atliekamus per netrumpesnį kaip septynių valandų, įskaitant laiką nuo vidurnakčio ikipenktos valandos ryto, nepertraukiamą laikotarpį, kurį nustato kompetentinga valdžios institucija, pasikonsultavusi su darbdaviams irdarbuotojams labiausiai atstovaujančiomis organizacijomis arba pagal kolektyvines sutartis. DK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kadnakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandosiki šeštos valandos, t. y. aštuonios valandos per parą. Tam, kad darbas būtų laikomas naktiniu, nebūtina dirbti visą darbo laiką tik naktiniu laiku. Jeigu bent trys darbo valandos tenka nakčiai, visas darbas laikomas naktiniu, o darbo laikas trumpinamas viena valanda,t. y. maksimali darbo pamainos naktį trukmė yra septynios valandos. Pažymėtina, kad visos pamainos pripažinimas naktiniu darbuturi įtakos tik sutrumpinti darbo laiką, o darbo užmokestis naktiniutarifu mokamas tik už faktiškai naktį dirbtas valandas.


202


154

str.

3. Siekiant nustatyti, ar darbo laikas pripažintinas naktiniu, reikė- 3tų išsiaiškinti naktinio darbo laiko skaičiavimo tvarką. Neaiškumųdėl naktinio darbo nustatymo gali kilti tokiu atveju: pavyzdžiui, darbo pamaina prasideda šešioliktą valandą, pertrauka pailsėti ir pavalgyti - viena valanda. Aštuonių valandų darbo pamaina baigtųsipirmą valandą. Darbas turėtų būti pripažintas naktiniu, kadangi trysdarbo valandos tenka nakčiai, t. y. nuo dvidešimt antros iki pirmosvalandos. Sutrumpinus darbo pamainą viena valanda gautųsi, kaddarbui naktį lieka tik dvi darbo valandos ir nebėra pagrindo taikytinaktinio darbo laiko režimo. Šiuo atveju reikėtų vadovauti principu,kad nustatoma aštuonių darbo valandų pamaina, ir jeigu iš tų aštuonių valandų trys valandos tenka darbui naktį, tai sutrumpinant darbo pamainą naktinio darbo režimas išlieka.

4. Kadangi darbas naktį susijęs su padidėjusiu pavojumi sveikatai, 4organizmo išsekimu, DK nustato absoliučius ir santykinius draudimus skirti asmenis dirbti naktį. Draudžiama skirti dirbti naktį nepilnamečius asmenis ir darbuotojus, kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada. Dirbti naktį gali būti skiriamiinvalidai, jeigu jiems nedraudžia invalidumą nustatanti komisija, nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančiosmoterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai,vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą ikišešiolikos metų, tik jų sutikimu.

5. Esant nepertraukiamai gamybai nakties darbo trukmė netrum- 5pinama, kadangi, nustačius tris pamainas, bendras darbo laikassudaro dvidešimt keturias valandas. Jeigu būtų sutrumpinta nakties darbo trukmė, gamybos procesas nutrūktų. Nakties darbotrukmė taip pat netrumpinama, kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas dirbti naktį, pavyzdžiui, naktiniu sargu ar budėtoju patalpose.

6. Darbuotojams, dirbantiems naktį, Vyriausybė nustato specialią 6nemokamą sveikatos priežiūros tvarką, užtikrinančią įvadinį, periodinį sveikatos patikrinimą ir sveikatos patikrinimą darbuotojo pageidavimu (žr. DK 265 str. komentarą). TDO konvencijos Nr. 171„Dėl naktinio darbo" 4 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai, jei jieto prašo, turi teisę į nemokamą medicinos apžiūrą ir konsultacijas,siekiant sumažinti arba išvengti sveikatos problemų, susijusių su jųdarbu: 1) prieš priimant juos į naktinį darbą; 2) reguliariai, jeigu jiedirba naktinį darbą; 3) jeigu jiems, kol dirba naktinį darbą, kyla sveikatos problemų būtent dėl tokio darbo.

203

155 STRAIPSNIS Budėjimas

1. Ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarką argarantuoti, jog bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavestidarbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojo sutikimu -ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis.

2. Budėjimo laikas įmonėje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali viršyti šioKodekso 144 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės,o budėjimo trukmė įmonėje poilsio ir švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti aštuonių valandų per parą. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose - ne mažiau kaip puseidarbo laiko.

3. Už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė (Kodekso144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 145,146 straipsniai ir 149 straipsnio 1 dalis), ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikuiprilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandini darbą.

4. Budėti įmonėje arba namuose negalima skirti asmenų iki aštuoniolikos metų. Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, bei darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arbavaiką invalidą iki šešiolikos metų, invalidą slaugantys asmenys, invalidai, jeigu jiems nedraudžia invalidumą nustatanti komisija, budėti įmonėje arba namuose gali būti skiriami tik jų sutikimu.

1 1. DK taikomas iš esmės toks pat teisinis budėjimo įmonėje arnamuose kaip ir faktiškai dirbto laiko reguliavimas. Nors budėjimometu darbuotojas ir neatlieka savo tiesioginių funkcijų, bet yra pasirengęs atlikti neatidėliojamus darbus ar užtikrinti tvarką įmonėje.Budėjimo, kaip ir darbo, metu darbuotojas privalo paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, išskyrus būti darbo vietoje budėjimo namuose metu.

2 2. Darbdavio pavedimą budėti įmonėje ar namuose pasibaigus darbui arba poilsio ir švenčių dienomis reikia skirti nuo budėtojo tiesioginio darbo pagal darbo sutartį (sargo, dispečerio ir pan.). Išskirtinišie budėjimo skirtumai nuo nuolatinio budėtojo darbo: 1) budėjimas pagal pavedimą nėra sulygtas darbo sutartimi; 2) budėjimas pa-

204


gal pavedimą nėra nuolatinis darbas, t. y. skiriamas tik ypatingais atvejais; 3) kitaip nei visą darbo laiką dirbant, pavyzdžiui, sargu, bu-dėti darbuotojui leidžiama pavesti ne dažniau kaip kartą per mėne-sį, o darbuotojo sutikimu - ne dažniau kaip kartą per savaitę.

3. Budėjimo ir faktiškai dirbto darbo laikas sumuojamas. Jeigu 3dirbama po darbo, darbdavys privalo taip organizuoti darbą ir budėjimą, kad bendra darbo laiko ir budėjimo trukmė neviršytų aštuoniųvalandų, o budėjimo trukmė įmonėje poilsio ir švenčių dienomis,taip pat namuose negalėtų viršyti aštuonių valandų per parą. Sistemiškai aiškinant DK 151 straipsnį ir komentuojamą DK straipsnį,ypač atkreipiant dėmesį į jo 3 dalį, aštuonių valandų laikas gali būtiviršytas, tokiu atveju pripažįstant viršvalandinius darbus.

4. Budėjimo darbe ir namuose laikas skaičiuojamas skirtingai: bu- 4dėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose -ne mažiau pusei darbo laiko. Toks reguliavimas pagrįstas budėjimoinstituto, kuris iš esmės turi ir darbo, ir poilsio laiko požymių, esme.Budėjimo įmonėje metu darbuotojas privalo būti darbo vietoje, t. y.jo padėtis daug artimesnė faktiškai dirbtam darbui, o budint namuosedarbuotojo veiksmų laisvė daug didesnė, t. y. jis gali laisvai elgtispagal nustatytas ribas. Budėjimas namuose nereiškia, kad darbuotojas privalo būti visą laiką būtinai namuose. Budėjimo režimo namuose pažeidimu nelaikytina, jeigu darbuotojas bus, pavyzdžiui, sodo sklype, jei tai suderinta su darbdaviu ir prireikus neapsunkinsneatidėliotinų darbų atlikimo. Budėdamas namuose darbuotojas visada privalo laikytis nustatyto režimo, būti pasiekiamas fiziškai irryšio priemonėmis. Kadangi budėjimo namuose režimas poilsio požiūriu darbuotojui yra daug palankesnis, į darbo laiką, kitaip nei budint darbe, įskaitomas ne visas budėjimo laikas, o ne mažiau kaippusė budėto laiko. Kolektyvinėje darbo sutartyje galima susitarti irdaugiau kaip pusę darbo laiko įskaityti į darbo laiką.

5. Jeigu budėjimo įmonėje laikas (sumuojant su darbo pamaina) 5ar už budėjimą namuose į darbo laiką įskaitytinas laikas viršija keturiasdešimt valandų savaitinio darbo trukmę, aštuonių valandų kasdienio darbo trukmę, sutrumpinto ar ne viso darbo laiko trukmę ar,esant suminei darbo laiko apskaitai, darbo laiko trukmę per apskai-tinį laikotarpį, darbuotojui turi būti kompensuojama per artimiausią mėnesį suteikiant poilsio laiką, prilygintą už budėjimą įskaitytam į darbo laiką laikui, darbuotojo pageidavimu pridedant priekasmetinių atostogų, arba sumokant kaip už viršvalandinį darbą.

6. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyti apribojimai skirti 6budėti įmonėje arba namuose panašūs į viršvalandinio bei naktinio

205

darbo apribojimus: budėti negali būti skiriami asmenys iki aštuonio-likos metų. Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys ir krū-timi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, bei darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų, invalidą slaugantys asmenys, invalidai, jeigu jiems nedraudžia invalidumą nustatanti komisija, bu-dėti įmonėje arba namuose gali būti skiriami tik jų sutikimu.

156-157 str.

XIV SKYRIUS POILSIO LAIKAS

15 U STRAIPSNIS Poilsio laiko sąvoka

Poilsio laikas - tai įstatymu, kolektyvine ar darbo sutartimi regla-mentuotas laisvas nuo darbo laikas.

1.Kiekvieno darbuotojo teisė į poilsį įtvirtinta Konstitucijos i49 straipsnio 1 dalyje, kuri skelbia kiekvieno dirbančio žmogaus teisę turėti poilsį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. DKXIV skyriuje ši Konstitucijos nuostata detalizuojama, nustatomapoilsio laiko rūšys, jų suteikimo tvarka, poilsio laiko trukmė beiapmokėjimas už poilsio laiką.

2. Pagal komentuojamą DK straipsnį poilsio laikas gali būti nusta- 2tytas vadovaujantis: 1) įstatymu, 2) kolektyvine sutartimi, 3) darbosutartimi. Reikėtų skirti poilsio laiko ir poilsio režimo nustatymoskirtumus. Poilsio laikas gali būti nustatytas tik minėtais norminiaisteisės aktais, o poilsio laiko režimas gali būti reguliuojamas ir kitaisvietiniais (lokaliais) norminiais teisės aktais, pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklėmis ar darbo grafiku (DK 158 str. 6 d.).

3. Poilsio laiko sąvoką būtų galima pavadinti išvestine iš darbo laiko 3sąvokos. Savo esme abi sąvokos yra tiesiogiai susijusios, o darbo irpoilsio laiko sąsają būtų galima apibūdinti „susisiekiančių indų" principu, t. y. trumpėjant darbo laikui ilgėja poilsio laikas, ir atvirkščiai.

15 / STRAIPSNIS Poilsio laiko rūšys

Poilsio laiko rūšys yra šios:1) pertrauka pailsėti ir pavalgyti;1) papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamai

nos) laiku;2) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų);

207

4) savaitės nepertraukiamasis poilsis;5) kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos).

1. Komentuojamame straipsnyje išvardytos darbuotojams suteikiamo poilsio laiko rūšys. Kadangi pateiktas išsamus poilsio laikorūšių sąrašas, kiti DK straipsniai, kiti įstatymai, kolektyvinė ar darbo sutartis negali nustatyti kitų nei išvardytos komentuojamamestraipsnyje savarankiškų poilsio laiko rūšių.

2. Kiekviena komentuojamame straipsnyje išvardyta poilsio laikorūšis detalizuojama šiuose DK straipsniuose: 1) pertrauka pailsėti irpavalgyti (DK 158 str.); 2) papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku (DK 159 str.); 3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų) (DK 160 str.); 4) savaitės nepertraukiamasis poilsis (DK 161 str.); 5) kasmetinis poilsiolaikas (švenčių dienos, atostogos) (DK 162-185 str.).

X5o STRAIPSNIS Pertrauka pailsėti ir pavalgyti

1. Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertraukapaprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, betne vėliau kaip po keturių darbo valandų.

2. Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra.Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Ši pertrauka neįskaitoma į darbolaiką.

3.Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada, jei tosdarbo dienos trukmė neviršija šešių valandų.

4.Darbdavys privalo pasirūpinti, kad darbuotojams būtų sudarytostinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti.

5.Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.

6.Pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžią, pabaigą ir kitas sąlygasnustato darbo tvarkos taisyklės, darbo grafikas, kolektyvinė ir darbosutartis.

l 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta pertraukos pail -sėti ir pavalgyti trukmė bei jos nustatymo tvarka. Atkreiptinas dė-mesys, kad DK nustato ne tik maksimalią, bet ir minimalią šios pertraukos trukmę. Tiek minimalios, tiek maksimalios pertraukos

208

XIV SKYRIUS. Poilsio laikas 158 str.

pailsėti ir pavalgyti ribos nustatymas yra visiškai pagrįstas, nes, nu-stačius trumpesnę pertrauką, darbuotojui neužtektų laiko pailsėti ir pavalgyti, o nustačius nepagrįstai ilgą pertrauką, prasitęstų ben-dra laiko, kurį darbuotojas paprastai praleidžia darbe, trukmė. Tai ypač aktualu tose įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kur darbuo-tojai neturi galimybės palikti darbovietės ar tokia galimybė yra ri-bota. Kalbant apie šios pertraukos pradžią, DK nustato bendrą tai-syklę, kad pertrauka pailsėti ir pavalgyti paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos, bei imperatyvią normą, kad tokia per-trauka privalo būti suteikta ne vėliau kaip po keturių darbo valan-dų. Tai ypač aktualu, kai taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir kitais atvejais, kai darbo dienos (pamainos) trukmė ilgesnė nei aš-tuonios valandos.

2. Pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu darbuotojas turi teisę pa- 2likti darbo vietą, įmonės, įstaigos, organizacijos teritoriją. Šią pertrauką darbuotojas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. jos metu jis neturi vykdyti darbdavio nurodymų, atlikti darbo funkcijų. Iš esmėspertrauka pailsėti ir pavalgyti pagal poilsio režimą atitinka paros arsavaitės poilsio režimą. Dėl šios priežasties pertrauka pailsėti ir pavalgyti neįskaitoma į darbo laiką.

3. Dirbant penkių darbo dienų savaitę, išskyrus poilsio ir švenčių 3dienų išvakares, pertrauka pailsėti ir pavalgyti privalo būti suteiktavisais atvejais. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti gali būti nenustatoma,kai darbo dienos (pamainos) trukmė neviršija šešių valandų: 1) esantšešių dienų darbo savaitei; 2) poilsio dienų išvakarėse; 3) švenčiųdienų išvakarėse. Esant penkių dienų darbo savaitei, komentuojama nuostata praktinę reikšmę turi tik kai dirbama ne visą ar sutrumpintą darbo dieną, nes tik tokiu atveju sutrumpinus darbo dieną viena valanda poilsio ar švenčių dienų išvakarėse darbo dienos(pamainos) trukmė neviršys šešių valandų.

4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta darbdavio pareiga 4pasirūpinti, kad darbuotojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos perpertrauką pailsėti ir pavalgyti. Ši darbdavio pareiga gali būti įgyvendinama keliais būdais: 1) jeigu įmonė, įstaiga, organizacija yra nutolusi nuo darbuotojų gyvenamosios vietos, darbdavys savo sąskaitagali organizuoti transportą nuvežti darbuotojus ir parvežti į namus;2) jeigu toje vietoje, kurioje yra įmonė, įstaiga, organizacija, nėraviešojo maitinimo įstaigų, atitinkančių daugumos darbuotojų poreikius ir pajamas, valgyklos ar kitokio pobūdžio maitinimo įstaigos,maitinimas organizuojamas įmonės, įstaigos, organizacijos teritorijoje; 3) įrengti higienos normas atitinkančią patalpą, kurioje dar-

209

buotojai turėtų galimybę valgyti savo atsineštą maistą, jį pasišildy-ti, išsiplauti indus ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog darbdavio pa-reiga pasirūpinti, kad darbuotojams būtų sudarytos tinkamos sąly-gos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti, negali būti absoliutinama, t. y. jeigu aplink darbovietę yra maitinimo įstaigų, darbuotojai ne-turi teisės reikalauti, kad būtų būtinai įsteigta įmonės valgykla.

5. Dirbant kai kuriuos darbus neįmanoma nustatyti bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti. Tai gali lemti nenutrūkstami technologiniai procesai, avarinių tarnybų darbas ir kitokie darbai, kai dėldarbo pobūdžio darbuotojai negali palikti darbo vietos, nors tuometu ir neatlieka savo tiesioginio darbo. Tokiu atveju turėtų būtinustatoma pertrauka pailsėti ir pavalgyti pagal grafiką, t. y. ne visiems darbuotojams tuo pačiu laiku. Jeigu ir to neįmanoma padaryti, darbdavys privalo sudaryti galimybę darbuotojams pavalgytidarbo metu, t. y. atsinešti maistą ar organizuoti maisto pristatymąį darbo vietą, įrengti patalpą pavalgyti ir pan. Kitaip nei pertraukos pailsėti ir pavalgyti, laikas pavalgyti darbo laiku įskaitomas įdarbo laiko trukmę.

6. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti gali būti nustatoma tiek individualiai (darbo sutartyje), tiek bendrai visiems darbuotojams (vienos pamainos darbuotojams) darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafike, kolektyvinėje sutartyje. Pertraukos pailsėti ir pavalgytinustatymas nors viename iš išvardytų dokumentų laikomas tinkamu komentuojamo straipsnio taikymu. Jeigu ši pertrauka nustatyta darbo sutartyje, tai darbo tvarkos taisyklės, darbo grafikas arkolektyvinė sutartis negali keisti pertraukos pailsėti ir pavalgyti laiko šiam darbuotojui, išskyrus atvejus, kai atitinkamai pakeičiamadarbo sutartis ar šalys susitaria atsisakyti pertraukos laiko reguliavimo darbo sutartyje. Tuo tarpu sudarius kolektyvinę sutartį, darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafike nustatytas pertraukos laikasturi atitikti kolektyvinės sutarties nuostatas. Nebūtinai visos pertraukos pailsėti ir pavalgyti sąlygos privalo būti nustatytos viename dokumente, pavyzdžiui, kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta pertraukos trukmė, darbo tvarkos taisyklėse - pertraukosnustatyta tvarka tam tikrų kategorijų darbuotojams pagal jų darbopobūdį, darbo grafike - pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžios irpabaigos laikas darbuotojų grupėms.

7. Darbo ar kolektyvinėje sutartyje, darbo tvarkos taisyklėse galibūti nustatytos ir kitos pertraukos pailsėti ir pavalgyti sąlygos, pavyzdžiui, autobusų, vežančių į valgyklą ar namus, tvarkaraščiai,maisto kokybės ir asortimento reikalavimai, ir panašiai.

210


STRAIPSNIS Papildomos ir specialios pertraukos

1. Atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos pailsėti.

2. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, kurių darbolaiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteiktamažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbometu. Ji įskaitoma į darbo laiką.

3. Dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 °C, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams, privalo būti suteikiamos specialiospertraukos.

4. Papildomos ir specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką, jųnustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė.

5. Papildomų ir specialių pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vietaatsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse.

1. Papildoma pertrauka - tam tikros būklės darbuotojams (ne- lpilnamečiams, maitinančioms motinoms ir pan.) pailsėti skirtas laikas, kurio trukmę nustato įstatymai, kiti norminiai teisės aktai irkuris numatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, darbo sutartyse. Speciali pertrauka - darbuotojams, kurie dirba 2lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 °C, taip pat darbuotojams, kurie dirba sunkų fizinės ar didelės protinės įtampos reikalingą darbą arba veikiami kitųnepalankių sveikatai veiksnių, pailsėti skirtas laikas, kurio trukmė,atsižvelgiant į darbo (gamybos) pobūdį ir profesinę riziką, nustatoma kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, darbo sutartyse.

2. Papildomų ir specialių pertraukų tikslas - išsaugoti darbuotojų 3darbingumą, gerinti darbo našumą ir kokybę, apsaugoti darbuotojus nuo nuovargio ar pervargimo, kad būtų išvengta profesinių ligųir nelaimingų atsitikimų darbe, mažėtų galimas nepalankių sveikatai veiksnių poveikis. Papildomų ir specialių pertraukų skaičius, trukmė, poilsio vieta šių pertraukų metu nustatoma kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, darbo sutartyse. Vadovaudamasi komentuojamo straipsnio 4 dalimi Vyriausybė 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160 „Dėl Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų

211

į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo"1 patvirtino Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarką.

3. Vadovaudamasis minėtu Vyriausybės nutarimu darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo suteikti darbuotojams papildomas pertraukas: 1) numatytas įstatymų, t. y. ne mažiau kaip vienąpapildomą pertrauką, ne trumpesnę kaip trisdešimt minučių asmenims iki aštuoniolikos metų, kai jų darbo laiko trukmė yra ilgesnėkaip keturios valandos (DK 159 str. 1 d.), bei ne trumpesnę kaiptrisdešimt minučių pertrauką kūdikiui maitinti ne rečiau kaip kastrys valandos krūtimi maitinančiai moteriai (DK 278 str. 8 d.). Moters pageidavimu tokios pertraukos gali būti sujungiamos arba pridedamos prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti, arba perkeliamos į dienos pabaigą atitinkamai sutrumpinant darbo dieną; 2) numatytas kitųnorminių teisės aktų.

4. Invalidams, nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms moterims, senatvės pensininkams ir kitiems darbuotojams, kuriems pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl jų sveikatos turi būti įgyvendintosjų darbo ir poilsio režimo rekomendacijos, papildomos pertraukosnustatomos kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, darbosutartyse.

5.Pagal minėtą Vyriausybės nutarimą darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo suteikti specialias pertraukas: 1) darbuotojams, kurie dirba su videoterminalais (Lietuvos higienos normaHN 32:1998 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai", patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d.įsakymu Nr. 4 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 32:1998 „Darbassu videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai" tvirtinimo"2;2) darbuotojams, kurių darbas susijęs su krovinių kėlimu rankomis,pagal rekomendacijas, nurodytas Krovinių kėlimo rankomis bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 134/493 „Dėl krovinių kėlimo rankomis bendrųjųnuostatų"3; 3) kitiems darbuotojams, kai tai nustatyta darbuotojųsaugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; 4) darbuotojams, kurie dirba lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 °C, ne rečiau kaip kas pusantros valandos netrumpesnes kaip dešimties minučių pertraukas.


212


6. Darbuotojams, kurie dirba sunkų fizinį darbą ar darbą, kai rei- 6kia didelės protinės įtampos, arba veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams (kai darbuotoją veikia bent vienas darbo aplinkosveiksnys, kurio dydis viršija nustatytąjį darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose), specialios pertraukos (ne trumpesnės kaip dešimt minučių) suteikiamos pagal profesinės rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais,patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 86/307 „Dėl profesinės rizikos vertinimo nuostatų tvirtinimo"1, rezultatus. Jeiguprofesinės rizikos vertinimo rezultatai rodo, kad dirbama nepriimtinos vidutinės arba priimtinos minimalios rizikos sąlygomis, kol buspašalinta tokia rizika, darbdavys, kurio pareiga sudaryti saugias irsveikas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (ar darbdaviui atstovaujantis asmuo), vadovaudamasis DK 147 straipsnio1 dalimi nustato šiems darbuotojams specialias pertraukas taip: 1) pa-rengiamas įmonės padalinių ir darbų, kuriuos dirbant gali būti nu-statomos specialios pertraukos, sąrašas. Jame nurodoma specialių pertraukų darbo laiku skaičius, pertraukų trukmė, poilsio vietos šių pertraukų metu, pertraukų panaudojimas atsižvelgiant į rizikos veiks-nius ar darbo pobūdį. Šis sąrašas pateikiamas darbuotojų atstovui. Jeigu darbuotojų atstovas pritaria darbdavio įgalioto atstovo pareng-tam sąrašui, darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo šiuo sąrašu papildo įmonės darbo tvarkos taisykles (j°se nurodo įmonės padali-nius ir darbus, kuriuos dirbant nustatomos specialios pertraukos), patvirtina darbų, kuriuos dirbant nustatomos specialios pertraukos, ir darbuotojų, kuriems nustatomos specialios pertraukos, sąrašus. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas atstovas, tvir-tindamas darbo (pamainų) grafikus, atsižvelgia į specialias pertrau-kas; 2) tuo atveju, kai darbuotojų atstovas pasiūlo, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo nustatytų specialias pertraukas įmonės kolek-tyvinėje sutartyje, specialių pertraukų nustatymo klausimai spren-džiami rengiant ir sudarant įmonės kolektyvinę sutartį DK 62 straips-nyje nustatyta tvarka.

7. Darbuotojams, kurie dirba sunkų fizinį darbą ar darbą, kai reikia didelės protinės įtampos, arba veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams (kai darbuotoją veikia bent vienas darbo aplinkosveiksnys, kurio dydis viršija nustatytąjį darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose), specialios pertraukos (ne trumpes-

1 Žinios. 2002, Nr. 69-2852.

213

nės kaip dešimties minučių) suteikiamos darbuotojams, kurie dirba veikiami darbo aplinkos veiksnių, nepriimtinos vidutinės rizikos ar priimtinos minimalios rizikos sąlygomis, kai darbo aplinkos veiks-nys ne nuolat, o tam tikrais laikotarpiais darbo dienos (pamainos) laiku viršija leidžiamus dydžius, nustatytus darbuotojų saugos ir svei-katos norminiuose teisės aktuose. Pertraukų skaičius ir jų trukmė (ne trumpiau kaip dešimt minučių) nustatomi atsižvelgiant į fizinio ar protinio darbo sunkumą ir darbo aplinkos rizikos veiksnius. Kai įvertinus profesinę riziką nustatoma, kad ji nepriimtinai didelė, t. y. darbo aplinkos veiksnys nuolat viršija leidžiamus dydžius, specialios pertraukos nesuteikiamos, nes tokiais atvejais darbą (darbus) būti-na sustabdyti.

8. Nustatęs specialias pertraukas, darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo paveda įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar kitam padaliniui specialių pertraukų metu organizuoti irįgyvendinti priemones, šalinančias ar mažinančias darbuotojų nuovargį ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikį. Tai gali būtigamybinė ar gydomoji mankšta, masažas, kitos priemonės, rekomenduojamos sveikatos priežiūros specialistų. Specialių pertraukų veiksmingumas turi būti įvertinamas, prireikus gali būti keičiama pertraukų skaičius, trukmė, poilsio vietos šių pertraukų metu, taip patspecialių pertraukų metu taikomos priemonės.

9. Pagerinus darbo sąlygas ir nesant sunkaus darbo, kai reikia fizinės ar didelės protinės įtampos arba kai nedirbama veikiant darboaplinkos veiksniui (veiksniams), kurio (kurių) dydis viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus dydžius, specialios pertraukos gali būti nesuteikiamos.

10. Kolektyvinėse darbo sutartyse gali būti nustatytos ir kitos papildomos ar specialios pertraukos. Darbuotojams, kurių darbo dienos (pamainos) laiko trukmė gali būti iki dvidešimt keturių valandųir kurių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė (DK144 str. 4 d.), taip patdirbantiems ekonominės veiklos sričių įmonėse, kuriose pagal DK148 straipsnį darbo ir poilsio ypatumus nustato Vyriausybė, gali būtisuteikiamos papildomos ir / ar specialios pertraukos, jeigu darboorganizavimas įmonėje leidžia jas suteikti (pertraukų metu darbątęsia kiti darbuotojai, kuriems pertraukos suteikiamos kitu metu) irjeigu šios pertraukos nekliudo darbo ar paslaugų teikimo tęstinumui. Tokiems darbuotojams papildomų ir specialių pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas,numatoma kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, darbosutartyse.

214

XIV SKYRIUS. Poilsio laikas 159-160 str.

11.Įmonių, įstaigų, organizacijų ar kitų organizacinių struktūrųdarbuotojams, kurių veikla pasižymi tuo, jog būtina tęsti darbą arteikti paslaugas, nes reikia aptarnauti gyventojus (miesto transportas, sveikatos priežiūros įstaigos, energijos tiekimo įmonės, teatrai,muziejai ir kt), papildomos ir specialios pertraukos suteikiamos taip:jų metu darbuotojų, kuriems suteikiamos papildomos ar specialiospertraukos, darbą tęsia kiti darbuotojai, galintys dirbti šiuos darbus.

12.Papildomos ir specialios pertraukos, išskyrus nustatytas įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, gali būti nesuteikiamos ypatingaisatvejais (pvz., įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, stichinei nelaimei ar avarijai).

XOU STRAIPSNIS Paros poilsis

1. Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės.

2. Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas darbuotojams iki šešiolikos metų privalo būti ne trumpesnis kaip keturiolika valandų, oasmenims nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų - ne trumpesnis kaipdvylika valandų ir apimti laiką nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos.

1.Kasdienis tarp darbo dienų (pamainų) poilsio laikas - tai laikas inuo vienos darbo dienos (pamainos) pabaigos iki kitos darbo dienos(pamainos) pradžios.

2.Komentuojamo straipsnio 1 dalies nuostata įgyvendinamas 1993 m. 2lapkričio 23 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 93/104/EB „Dėltam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų"1 3 straipsnis, pagal kurįvalstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad per parą kiekvienasdarbuotojas turėtų teisę į minimalų vienuolikos valandų nepertraukiamojo kasdienio poilsio laiką. Direktyvoje nustatyta garantija taikoma visiems darbams ir darbuotojams, išskyrus oro, geležinkelio, kelių, jūros, vidaus vandenų ir ežerų transportą, jūros žvejybą ir kitądarbą jūroje bei keliančių kvalifikaciją gydytojų veiklą.

3.Tam tikriems darbuotojams DK nustato didesnes kasdienio ne- 3pertraukiamojo poilsio laiko garantijas. Prie šių darbuotojų priskirtini: 1) darbuotojai iki šešiolikos metų, kurių kasdienio nepertraukiamojo poilsio laikas negali būti trumpesnis nei keturiolika valandų;

1 OJ, 1993, L 307.

215

2) darbuotojai nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų, kurių kasdie-nio nepertraukiamojo poilsio laikas negali būti trumpesnis nei dvy-lika valandų. Šiems darbuotojams nustatytas ne tik ilgesnis nei ben-dras kasdienio poilsio laikas, bet ir kita garantija, kad šis poilsio laikas būtinai apimtų laiką nuo dvidešimt antros iki šeštos valandos, t. y. laiką, kurį DK apibrėžia kaip nakties laiką. Toks reguliavimas atitin-ka DK154 straipsnio 3 dalyje nustatytą imperatyvią normą, jog drau-džiama skirti dirbti naktį asmenis iki aštuoniolikos metų (žr. DK 154 str. komentarą).

4. Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl dar-bų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per pa-rą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų eko-nominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskai-tos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose patvirtinimo"1 nusta-tyti kasdienio poilsio laiko ypatumai. Vadovaujantis šiuo nutarimu DK 160 straipsnio 1 dalies nuostata dėl kasdienio nepertraukiamo-jo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmės netaikoma transpor-te ir žvejybos laivuose.

STRAIPSNIS Savaitės nepertraukiamasis poilsis

1. Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbosavaitei, - šeštadienis ir sekmadienis, išskyrus šio straipsnio 2,3,4 dalyse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytus atvejus.

2. Įmonėms ir organizacijoms, kuriose bendrą poilsio dieną negalima nutraukti darbo dėl to, kad reikia aptarnauti gyventojus (miestotransportas, sveikatos priežiūros įstaigos, energijos tiekimo įmonės,teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomojiinstitucija.

3. Įmonėse ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėltechninių gamybos sąlygų arba dėl to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybosįmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilėskiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus. Jie sudaromi ir tvirtinami šio Kodekso 147 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamospoilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius).

1 Žinios. 2003, Nr. 48-2120.

216


5. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. Šio straipsnio 2,3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės.

6. Skirti dirbti poilsio dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus,kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos), darbus, būtinus gyventojamsaptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. Nėščiasmoteris, neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris, darbuotojus, auginančius vaiką iki trejų metų, bei darbuotojus, vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų, asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti poilsio dienomisgalima skirti tik jų sutikimu.

7. Asmenims iki aštuoniolikos metų turi būti suteikiamos ne mažiaukaip dvi poilsio dienos per savaitę.

1. Savaitės nepertraukiamas poilsis - laisvas nuo darbo laikas, ikuris prasideda pasibaigus darbui paskutinę darbo savaitės dienąir baigiasi pradėjus darbą kitą darbo savaitę.

2. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį nedirbama sekmadienį, 20 esant penkių dienų darbo savaitei nedirbama šeštadienį ir sekmadienį, išskyrus komentuojamame straipsnyje ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytas išimtis. Komentuojamą straipsnįir DK 147 straipsnio 2 dalį aiškinant sistemiškai, aišku, kad prioritetas nustatomas penkių darbo dienų savaitei su dviem poilsio dienomis, o šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena leidžiamatik tose įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma (žr. DK 147 str. komentarą).Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nedetalizuojama, kokias kassavaitinio poilsio išimtis galėtų nustatyti kiti norminiai teisės aktai.Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į keletą taisyklių, kuriomis vadovaujantis būtų galima nustatyti kitų norminių teisės aktų reguliavimo ribas. Vadovaudamasi DK 4 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybė, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę pagal savokompetenciją priimti norminius teisės aktus darbo santykių reglamentavimo klausimais. Vyriausybės, kitų valstybės ir savivaldybiųinstitucijų norminių teisės aktų nuostatos, pabloginančios darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK ir kiti darbo įstatymai, negalioja. Kaip pavyzdį, svarbų komentuojamos straipsnio1 dalies požiūriu, būtų galima panagrinėti poilsio dienų perkėlimoklausimą. Vadovaujantis DK 4 straipsnio 1 dalimi, poilsio dienųpaskirstymas per darbo savaitę nėra įvardytas kaip išimtinis darboįstatymų reguliavimo dalykas, išimtine darbo įstatymų reguliavi-

217

mo sritimi įvardytas tik minimalių poilsio normų nustatymas. Sis-temiškai aiškinant komentuojamo straipsnio 1 dalį ir DK4 straipsnį, darytina išvada, kad Vyriausybė nutarimu galėtų nustatyti kitokias poilsio dienas, nei nustatytos komentuojamo straipsnio 1 dalyje, jeigu nebūtų pabloginta darbuotojų padėtis. Kadangi kassavaiti-nio poilsio laiko režimo keitimo paskirtis - pailginti kassavaitinį nepertraukiamąjį poilsio laiką perkeliant poilsio dieną, darytina išvada, kad sukuriamos palankesnės poilsio laiko režimo sąlygos darbuotojams, todėl toks Vyriausybės nutarimas perkelti poilsio dieną neprieštarautų imperatyvioms DK nuostatoms.

3. Paprastai poilsio dienos reiškia, kad tomis dienomis nedirba netik poilsiaujantis darbuotojas, bet nedirba ir pati įmonė, įstaiga arorganizacija. Atsižvelgiant į įmonės ar darbo specifiką, galimi kassavaitinio poilsio laiko reguliavimo ypatumai, pavyzdžiui, nustatyti kitą poilsio dieną nei sekmadienis, poilsio laiką sieti su darbuotoju,bet ne su įmone, ir pan. Komentuojamo straipsnio 1 dalies išimtisnustato šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai įmonės, įstaigos ar organizacijos poilsio diena negali būti sekmadienis(bendra poilsio diena). Tai nulemta darbo specifikos ir veiklos suaktyvėjimo būtent poilsio dienomis. Prie šių veiklos rūšių priskirtinos gyventojų aptarnavimo paslaugos, kaip antai: muziejų ar teatrų veikla ir kitos paslaugos, kurių poreikis yra didžiausias poilsiodienomis, t. y. kai asmenys, besinaudojantys šiomis paslaugomis,poilsiauja. Šioms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomoji institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės vykdomoji institucija poilsio dienas nustatone kaip viešojo administravimo subjektas, bet labiau kaip teatrų,muziejų savininkas ar viešojo intereso gynėjas. Savivaldybės vykdomoji institucija negalėtų nustatinėti kitų nei DK nustatytos poilsio dienos privačioms įmonėms, nebent tai būtų licencijuojamaveikla ir tokios savivaldybės teisės būtų nustatytos įmonei išduotoje licencijoje ar tai būtų aiškiai nulemta įmonės veiklos pobūdžio.

5. Skirtingai nuo komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyto atvejo, kai nustatoma kita nei sekmadienis ar šeštadienis poilsio diena, 3 dalyje nustatyti atvejai, kai apskritai negalima sustabdyti darbodėl techninių gamybos sąlygų, dėl to, kad reikia nuolat nenutrūkstamai aptarnauti gyventojus ar vykdyti nepertraukiamą gamybą.Tokiu atveju negalima nustatyti vienodų poilsio dienų visai įmonei, o poilsio dienos suteikiamos iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus, užtikrinant, kad visoms dar-

218

XIV SKYRIUS. Poilsio laikas 1 6 1 str.

buotojų grupėms būtų nustatytos vienodos sąlygos, t. y. kad nebū-tų nustatyta taip, jog viena darbuotojų grupė visada poilsiautų šeš-tadienį ir sekmadienį, o kita tik pirmadienį ir antradienį. Darbo (pamainų) grafikai tvirtinami DK 147 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. DK 147 str. komentarą). Analogiškai pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius) poilsio dienos suteikiamos ir esant sumi-nei darbo laiko apskaitai.

6. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyta minimali savai- 6tės nepertraukiamojo poilsio trukmė - ne mažiau kaip trisdešimtpenkios valandos. Ši minimali kassavaitinio nepertraukiamojo poilsio trukmė atitinka 1993 m. lapkričio 23 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 93/104/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų"15 straipsnį, pagal kurį valstybės narės imasi priemoniųužtikrinti, kad per septynias darbo dienas kiekvienas darbuotojasturėtų teisę į minimalų dvidešimt keturių valandų nepertraukiamojopoilsio laiką bei vienuolika kasdienio poilsio valandų, t. y. iš visotrisdešimt penkių valandų kassavaitinio poilsio laiką. Esant penkiųdarbo dienų savaitei abi poilsio dienos privalo būti suteiktos iš eilės,nesvarbu, ar šios dienos yra šeštadienis ir sekmadienis pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį, ar kitos poilsio dienos, nustatytos vadovaujantis komentuojamo straipsnio 2, 3 ar 4 dalimis.

7. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendra norma, pa- 7gal kurią draudžiama skirti dirbti poilsio dienomis. Kartu nustatomos šios taisyklės išimtys, kada ir kokius darbus leidžiama dirbtipoilsio dienomis: 1) darbus, kurių negalima sustabdyti dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos); 2) darbus, būtinus gyventojams aptarnauti; 3) neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiaisatvejais darbdavys pirmiausiai turi imtis priemonių sutvarkyti poilsio laiko režimą pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, t. y.pagal šio straipsnio 2, 3 ar 4 dalis ir tik jeigu to neįmanoma padaryti, skirti dirbti poilsio dienomis. Net ir esant įstatymo prielaidoms ne visus darbuotojus darbdavys gali skirti dirbti poilsio dienomis. Papildomos garantijos, t. y. sutikimas būti skirtiems dirbtipoilsio dienomis, taikomos nėščioms moterims, neseniai pagimdžiusioms moterims ir krūtimi maitinančioms moterims, darbuotojams, auginantiems vaiką iki trejų metų, bei darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidąiki šešiolikos metų, asmenims iki aštuoniolikos metų.

1 OJ, 1993, L 307.

219

8 8. Asmenims iki aštuoniolikos metų turi būti suteikiamos ne ma-žiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę net ir tuo atveju, jeigu įmo-nėje nustatoma šešių darbo dienų savaitė.

162 STRAIPSNIS Švenčių dienos

1. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis:

1) sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną;2) vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;3) kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;1) sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiš

kąją tradiciją) dienomis;4) gegužės 1-ąją - Tarptautinę darbo dieną;5) pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną;6) birželio 24-ąją - Rasos ir Joninių dieną;2) liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavi

mo) dieną;3) rugpjūčio 15-ąją - Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų

dieną);10) lapkričio 1-ąją - Visų Šventųjų dieną;11) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis.2. Skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus,

kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos), darbus, būtinus gyventojamsaptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. Nėščiasmoteris, neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris, darbuotojus, auginančius vaiką iki trejų metų, bei darbuotojus, vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų, asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti švenčių dienomisgalima skirti tik jų sutikimu.

1 1. Komentuojamame straipsnyje išvardytas išsamus švenčių dienų, kuriomis įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama, sąrašas. Kiti įstatymai negali nustatyti, papildyti ar pakeisti DK reguliavimo, t. y. norint nustatyti kitas nei nurodytos komentuojamamestraipsnyje švenčių dienas, kurių metu nedirbama, reikia keisti komentuojamą DK straipsnį.

2 2. Paprastai skirti dirbti švenčių dienomis yra draudžiama, t. y. darbai švenčių dienomis galimi tik DK aiškiai nustatytais atvejais; prietokių darbų priskirtini: 1) darbai, kurių sustabdyti negalima dėl tech-

220

ninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, orga-nizacijose); 2) darbai, būtini gyventojams aptarnauti; 3) neatidėlio-tini remonto ir krovos darbai. Komentuojamos normos taikymas tie-siogiai susijęs ir turėtų būti taikomas sistemiškai su kitais DK straipsniais, reglamentuojančiais nepertraukiamai dirbančių įmonių darbą, būtinų darbų atlikimą ir pan. Tokie susiję straipsniai yra DK 149 straipsnis, reglamentuojantis suminį darbo laiką, 150 ir 151 straips-niai, reglamentuojantys viršvalandinį darbą, bei 161 straipsnis, regla-mentuojantis savaitės nepertraukiamąjį poilsį.

3. Be sąrašo darbų, kuriuos galima dirbti švenčių dienomis, kitaip 3 įvardytinų kaip darbo švenčių dienomis objektų, komentuojamas DK straipsnis reglamentuoja ir subjektyvų tokio darbo aspektą, t. y. įvar-dija darbuotojus, kuriuos skirti dirbti švenčių dienomis galima tik jų sutikimu. Tokie darbuotojai yra: 1) nėščios moterys; 2) neseniai pa-gimdžiusios moterys; 3) krūtimi maitinančios moterys; 4) darbuo-tojai, auginantys vaiką iki trejų metų; 5) darbuotojai, vieni auginan-tys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų; 6) asmenys iki aštuoniolikos metų.

lO«3 STRAIPSNIS Atmintinos dienos

Dienos, įstatymu paskelbtos atmintinomis, yra darbo dienos.

1. Atmintinų dienų sąrašas nustatytas Atmintinų dienų įstatymu1. Remiantis šio įstatymo 1 straipsniu nustatytos šios atmintinos die-nos: 1) sausio 1-oji - Lietuvos vėliavos diena; 2) sausio 13-oji - Lais-vės gynėjų diena; 3) kovo 4-oji - Lietuvos globėjo šv. Kazimiero die-na; 4) kovo 8-oji - Tarptautinė moterų solidarumo diena; 5) kovo 20-oji - Žemės diena; 6) gegužės 7-oji - Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena; 7) gegužės 14-oji - Pilietinio pasipriešinimo diena; 8) gegužės trečiasis sekmadienis - Partizanų pagerbimo, kariuome-nės ir visuomenės vienybės diena; 9) birželio 1-oji - Tarptautinė vai-kų gynimo diena; 10) birželio 3-ioji - Sąjūdžio diena; 11) birželio pirmasis sekmadienis - Tėvo diena; 12) birželio 14-oji - Gedulo ir vilties diena; 13) birželio 15-oji - Okupacijos ir genocido diena; 14) birželio 23-ioji - Birželio sukilimo diena; 15) liepos 15-oji -Žalgirio mūšio diena; 16) liepos paskutinysis sekmadienis - Jūros diena; 17) rugpjūčio 23-ioji - Juodojo kaspino diena; 18) rugpjū-

1 Žinios. 1997, Nr. 67-1672.

221

čio 31-oji - Laisvės diena; 19) rugsėjo 1-oji - Mokslo ir žinių diena; 20) rugsėjo 8-oji - Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vy-tauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomy-bės ir laisvės apgynimą diena; 21) rugsėjo 22-oji - Baltų vienybės diena; 22) rugsėjo 23-ioji - Lietuvos žydų genocido diena; 23) spa-lio 5-oji - Tarptautinė mokytojų diena; 24) spalio antrasis šeštadie-nis - Derliaus diena; 25) spalio 25-oji - Konstitucijos diena; 26) lap-kričio 2-oji - Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena; 27) lapkričio 23-ioji - Lietuvos karių diena; 28) lapkričio 30-oji - Mažosios Lie-tuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena; 29) gruo-džio 10-oji - Tarptautinė žmogaus teisių diena.

2. Atmintinos dienos nesukelia jokių padarinių darbo teisiniams santykiams, t. y. pagal darbo teisę yra prilyginamos darbo dienoms.

164 STRAIPSNIS Atostogų rūšys

Atostogos yra kasmetinės ir tikslinės.

Skirtinos dvi atostogų rūšys - kasmetinės, suteikiamos visiems dar-buotoj ams, dirbantiems pagal darbo sutartį ar atitinkantiems DK nustatytas sąlygas, ir tikslinės, kurios suteikiamos tik DK nustaty-tiems tikslams pasiekti.

STRAIPSNIS Kasmetinės atostogos

1. Kasmetinės atostogos - tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darboužmokestį. Šio Kodekso 162 straipsnyje nurodytos švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos.

2. Kasmetinės atostogos yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos.

1. Kasmetinės atostogos yra viena iš periodinio darbuotojo poilsiorūšių. Kitaip nei kasdienio ar kassavaitinio poilsio laiko, kasmetiniųatostogų suteikimo tvarka palikta labiau laisvam šalių susitarimui,t. y. įstatymas nustato tik esmines kasmetinių atostogų garantijas, ošalys gali susitarti dėl atostogų suteikimo laiko, atostogų suteikimodalimis ir panašiai.

2. Kasmetinės atostogos suteikiamos kalendorinėmis dienomis, t. y.į jas įskaitomos ir atostogų metu buvusios poilsio ir atmintinos die-

222


nos. Vienintelė išimtis - švenčių dienos, jos į kasmetinių atostogų laiką nėra įskaitomos.

3. DK nustatytos šios kasmetinių atostogų rūšys: 1) kasmetinės 3 minimaliosios atostogos (DK 166 str.); 2) kasmetinės pailgintos atostogos (DK 167 str.); 3) kasmetinės papildomos atostogos (DK 168 str.). Tikslinių atostogų rūšys išvardytos DK 178 straipsnyje.

STRAIPSNIS Kasmetinės minimaliosios atostogos

1. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė - dvidešimt aštuonioskalendorinės dienos.

2. Kasmetinės trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos:

1) darbuotojams iki aštuoniolikos metų;2) darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų

arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų;3) invalidams;4) kitiems įstatymų nustatytiems asmenims.3. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpi

namos.

1. 1993 m. lapkričio 23 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos l93/104/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų" 1

7 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės imasi priemonių užtik-rinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas. Minimalus kasmetinių atostogų lai-kas negali būti pakeistas kompensacija, išskyrus tuos atvejus, kai yra nutraukiami darbo santykiai. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nu- 2 statyta minimali dvidešimt aštuonių kalendorinių dienų trukmė ati-tinka šios direktyvos nuostatas, t. y. reikalaujamą keturių savaičių kasmetinio mokamo poilsio laiką.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje pateikta bendroji norma,taikoma visiems darbuotojams, - kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė — dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. Darbuotojams, nurodytiems komentuojamo straipsnio 2 dalyje, nustatyta ilgesnė, t. y. trisdešimt penkių kalendorinių dienų, kasmetiniųminimaliųjų atostogų trukmė. Komentuojamo straipsnio analizė 3leidžia teigti, kad ilgesnių kasmetinių minimaliųjų atostogų nustatymo priežastis gali būti: 1) darbuotojo amžius; 2) papildomas už-

1 OJ, 1993, L 307.

223

166-167 III DALIS. Individualus darbo santykiai

imtumas dėl vaiko priežiūros; 3) darbuotojo sveikatos sutrikimai. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nenustatoma išsamaus darbuo-tojų, kuriems suteikiamos trisdešimt penkių kalendorinių dienų kas-metinės atostogos, sąrašo. Kiti įstatymai gali nustatyti kategorijas asmenų, kuriems suteikiamos komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatytos trukmės kasmetinės mokamos atostogos. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymai gali nustatyti tik kategorijas asmenų, ku-riems suteikiamos ilgesnės atostogos, bet negali keisti šių atostogų trukmės.

4 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos. Ši nuo-stata sietina su DK 146 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kas-metinių atostogų trukmę, skaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukš-tesnes pareigas, keliant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo dar-bo teisių.

K) / STRAIPSNIS Kasmetinės pailgintos atostogos

Pailgintos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų kasmeti-nės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profe-sine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai dar-buotojų kategorijai.

1 1. Komentuojamame kodekso straipsnyje nustatytos papildomosatostogų garantijos darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesnenervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kuriųdarbo sąlygos yra specifinės. Pailgintos kasmetinės atostogos negalibūti nustatytos šalių susitarimu, darbo ar kolektyvinėje sutartyje, nespagal komentuojamą DK straipsnį kai kurių kategorijų darbuotojų,turinčių teisę į šias atostogas, sąrašą ir konkrečią pailgintų atostogųtrukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai gali nustatyti Vyriausybė.Atkreiptinas dėmesys, kad pagal komentuojamą straipsnį nedraudžiama nustatyti ilgesnės trukmės atostogų šalių susitarimu, kolektyvinėje sutartyje (žr. DK 185 str. komentarą), bet tokios atostogosnepriskirtinos prie pailgintų atostogų.

2 2. Vyriausybė 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atos-

224


togas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo"1 patvirtino kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas kasmetines atostogas, sąrašą ir šių atostogų trukmę. Vadovaujantis šiuo nutari-mu buvo nustatytas toks minėtų darbuotojų sąrašas ir pailgintų atos-togų trukmė:

1) ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, aukštesniųjų mokyklų, aukštųjų mokyklų,neformaliojo švietimo įstaigų, psichologinių, pedagoginių psichologinių tarnybų, vaikų globos įstaigų pedagoginiai darbuotojai - penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos;

2) mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai (vyriausiejimokslo darbuotojai, vyresnieji mokslo darbuotojai, mokslo darbuotojai, jaunesnieji mokslo darbuotojai) - penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos;

3) teatro ir koncertinių organizacijų kūrybiniai darbuotojai - keturiasdešimt dvi kalendorinės dienos;

4) sveikatos priežiūros specialistai ir psichologai, dirbantys psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės globos įstaigose, socialiniai darbuotojai, dirbantys stacionariose socialinės globos įstaigose ir psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose, -keturiasdešimt dvi kalendorinės dienos;

5) sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys pirminio lygio stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar padaliniuose,ambulatorijose, kaimo medicinos punktuose, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo bausmę vykdančiose įstaigose (jeigu jose dirbama pagal darbo sutartį), sveikatos priežiūros specialistai, teikiantys nestacionarią arstacionarią skubią medicinos pagalbą (pagal pareigybių aprašymą),patologijos, teismo medicinos ir kituose padaliniuose (jeigu darbastiesiogiai susijęs su lavonų skrodimu ir iš lavonų paimtų mėginių tyrimu), laboratorijose su trečiosios ar ketvirtosios grupės patogeniniaisvirusinės ar bakterinės kilmės sukėlėjais arba jonizuojančiosios spin-duliuotės šaltiniais, šeimos (bendrosios praktikos) gydytojai ir kartudirbantys slaugytojai - keturiasdešimt dvi kalendorinės dienos;

6) sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys įmonėse, įstaigose irorganizacijose, nenurodyti 4 ir 5 punktuose, - trisdešimt penkios kalendorinės dienos;

7) farmacijos specialistai, kurių pareigybių aprašyme nurodyta viena ar kelios iš šių veiklų: kontroliuoja (tiria) vaistų ir vaistinių me-

1 Žinios. 2003, Nr. 73-3375.

225

10 džiagų kokybę, gamina vaistus ir vaistines medžiagas, pakuoja vaistus ir vaistines medžiagas, priima ir (ar) komplektuoja vaistus pagal užsakymus, išduoda (parduoda) vaistus ir vaistines medžiagas vaistinėse, - trisdešimt penkios kalendorinės dienos;

8) socialiniai darbuotojai, dirbantys kardomojo kalinimo ir laisvėsatėmimo vietose, švietimo įstaigose, nestacionariose socialinės globos įstaigose, skirtose asmenims su proto ar psichikos negalia, laikino gyvenimo įstaigose, skirtose socialinės rizikos asmenims, - trisdešimt penkios kalendorinės dienos;

9) pilotai instruktoriai, vyriausiasis navigatorius, navigatoriai instruktoriai, skraidantieji inžinieriai instruktoriai - penkiasdešimt aštuonios kalendorinės dienos, jeigu bendras skrydžių laikas — ne mažiau kaip du šimtai dešimt valandų per metus;

10) orlaivių vadai, pilotai, navigatoriai, skraidantieji inžinieriai,skraidantieji operatoriai, orlaivių palydovai - penkiasdešimt aštuonios kalendorinės dienos, jeigu bendras skrydžių laikas - ne mažiaukaip trys šimtai penkiasdešimt valandų per metus;

11) pilotai bandytojai - penkiasdešimt aštuonios kalendorinės dienos, jeigu bendras skrydžių laikas - ne mažiau kaip šimtas dvidešimt

valandų per metus;

12) valstybės įmonės „Oro navigacija" darbuotojai, t. y. skrydžiųvadovai, vyresnieji skrydžių vadovai - keturiasdešimt aštuonios kalendorinės dienos, jeigu teikė oro navigacijos paslaug

as ne mažiaukaip penkis šimtus valandų per metus, ir skrydžių vadovai instruktoriai, skrydžių valdymo centrų pamainų viršininkai - keturiasdešimtaštuonios kalendorinės dienos, jeigu teikė oro navigacijos paslaugasne mažiau kaip šimtą penkiasdešimt valandų per metus;

13) jūrų laivininkystės mobilieji darbuotojai, t. y. jūrų laivų kapitonai - keturiasdešimt penkios kalendorinės dienos; mechanikai irmotoristai - keturiasdešimt dvi kalendorinės dienos; kiti įgulos nariai — trisdešimt aštuonios kalendorinės dienos;

14) žvejybos laivų mobilieji darbuotojai, t. y. žvejybos laivų kapitonai, vyresnieji padėjėjai, - penkiasdešimt aštuonios kalendorinėsdienos; žvejybos laivų vyriausieji mechanikai, antrasis mechanikas -penkiasdešimt kalendorinių dienų; žvejybos laivų mechanikai, motoristai, mašinistai, budintys mašinų ir katilų skyriuose, žuvų miltų irtaukų gamybos mašinistai - keturiasdešimt aštuonios kalendorinėsdienos; žvejybos laivų kapitonų padėjėjai, elektromechanikai, šaldymo įrengimų mechanikai, mechanikai derintojai ir jų pavaduotojai,radijo specialistai, elektrikai, šaltkalviai derintojai, suvirintojai elektra ir dujomis, šaltkalviai, šaldymo įrengimų mašinistai, bocmanai,

226


narai, virėjai, kepėjai, jūreiviai (virtuvės darbininkai), žvejybos meist-rai ir žuvų apdorojimo meistrai, siurblių mašinistai, darbininkai, pri-žiūrintys laivų vamzdžius, - keturiasdešimt penkios kalendorinės die-nos; žvejybos laivų tiekimo dalies vedėjai, plaukiojančiųjų bazių laboratorijų viršininkai ir kiti specialistai, jūreiviai, žvejai ir žuvų ap-dorotojai, maisto produktų tiekėjai, laivų staliai, drabužių plovimo ir remonto mašinistai - keturiasdešimt kalendorinių dienų;

15)valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai, 11kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa irprofesine rizika, priklausomai nuo specifinių darbo sąlygų - iki keturiasdešimt dviejų kalendorinių dienų. Šių darbuotojų sąrašai ir kasmetinių pailgintų atostogų trukmė tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka;

16) vairuotojai, dirbantys greitosios medicinos pagalbos stotyse ar 12skyriuose, - keturiasdešimt dvi kalendorinės dienos;

17) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžių įstaigų - 13Lietuvos valstybinės veterinarijos preparatų inspekcijos, Nacionalinės veterinarijos laboratorijos, apskričių ir rajonų valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų - darbuotojai, kurie dirba darbą, tiesiogiaisusijusį su gyvūnų patologine medžiaga arba atlieka bakteriologinius, virusologinius, serologinius, hematologinius, patologinius anatominius, parazitologinius, mikrologinius, cheminius, toksikologinius, biocheminius, radiologinius, molekulinius tyrimus, - trisdešimtpenkios kalendorinės dienos.

STRAIPSNIS Kasmetinės papildomos atostogos

1. Kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos:1) darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių dar

bo sąlygų;2) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje;3) už ypatingą darbų pobūdį.2. Kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvar

ką nustato Vyriausybė. Darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių negušiame straipsnyje kasmetinės papildomos atostogos.

1. Kasmetinių papildomų atostogų paskirtis - kompensuoti dar- l buotojui už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo są-lygų, ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje, ypatingą darbų pobūdį. Pagal komentuojamą Kodekso straipsnį galimi du 2

227

kasmetinių papildomų atostogų suteikimo būdai: 1) dispozityvus, t. y. kai papildomos atostogos suteikiamos darbo, kolektyvinėje sutarty-je ar darbo tvarkos taisyklėse nustatytos trukmės ir rūšių; 2) impera-tyvus, kai darbdavys privalo suteikti Vyriausybės nustatytos trukmės papildomas atostogas jos nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2. Įgyvendindama komentuojamo straipsnio 2 dalį, Vyriausybė 2003 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 497 „Dėl kasmetinių papildo-mų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo"1 pa-tvirtino kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką. Vadovaujantis šiuo Vyriausybės nutarimu, kasmetinės pa-pildomos atostogos suteikiamos:

1) už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų,- darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius), kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų darbo aplinkoje sumažinti ikisveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, - iki penkių kalendorinių dienų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek išviso valandų jie dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos atostogos, t. y. tuo atveju, jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuoaštuoniasdešimt iki šimto procentų darbo laiko, suteikiamos penkios kalendorinės dienos; nuo šešiasdešimt iki aštuoniasdešimt procentų - keturios kalendorinės dienos; nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt procentų - trys kalendorinės dienos; nuo dvidešimt ikiketuriasdešimt procentų - dvi kalendorinės dienos; iki dvidešimt procentų - viena kalendorinė diena;

2) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje - darbuotojams, turintiems didesnį kaip dešimt metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, - trys kalendorinės dienos, už kiekvienųpaskesnių penkerių metų darbo stažą toje darbovietėje - viena kalendorinė diena. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje darbovietėje ir kiti laikotarpiai,nurodyti DK170 straipsnio 1 dalyje. Į šį stažą neįeina laikas, dirbtasįmonėje, įstaigoje, organizacijoje, iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo;

3) už ypatingą darbų pobūdį - darbuotojams, kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos

1 Žinios. 2003, Nr. 39-1787.

228


atostogos) atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavi-mu ar yra kilnojamojo pobūdžio, ir dėl to jiems kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos, vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 116 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo"1 - dvi kalendorinės dienos.

3. Minėtu Vyriausybės nutarimu taip pat nustatytos kitos papildomų atostogų suteikimo sąlygos ir tvarka: 1) darbuotojams, turintiemsteisę gauti kasmetines papildomas atostogas keliais pagrindais, priekasmetinių minimaliųjų atostogų suteikiamos jų pasirinkimu tik vienupagrindu suteiktinos kasmetinės papildomos atostogos; 2) kasmetinės papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių minimaliųjųatostogų ir gali būti šalių susitarimu suteikiamos kartu arba atskirai.Šalims nesutarus, šios atostogos suteikiamos kartu; 3) darbuotojams,turintiems teisę gauti kasmetines pailgintas ir kasmetines papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintos atostogos, arba prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos (žr. DK 171 str. 2 d.komentarą).

4. Komentuojamas DK straipsnis nenustato išsamaus papildomųatostogų ir jų trukmės sąrašo. Darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių kasmetinės papildomos atostogos.

STRAIPSNIS Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka

1. Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos taispačiais darbo metais.

2. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamosbet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę.Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu.

3. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojoprašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:

1) moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;2) kitais įstatymų arba kolektyvinių sutarčių nustatytais atvejais.

1 Žinios. 2003, Nr. 11-413.

229

4. Teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi:

1) asmenys iki aštuoniolikos metų;1) nėščios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturio

likos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų.5. Vyrams jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos

nėštumo ir gimdymo atostogų metu.6. Mokymo įstaigų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės

atostogos suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu,nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokymo įstaigoje.

7.Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko.

8.Darbuotojams, namie slaugantiems ligonius ir invalidus, taip patasmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant medicinos įstaigos rekomendacijai, kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku.

1. Komentuojamo straipsnio 1 dalis nustato periodą, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos. Atostogos suteikiamos už kiekvienus darbo metus, t. y. už dvylikos mėnesių laikotarpį, įskaitant kasmetines mokamas atostogas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pirmosdarbuotojo darbo dienos. Paprastai už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais, siekiantišvengti atostogų persikėlimo į kitus metus, nes tuo iškreipiamakasmetinių atostogų, kaip laiko, skirto darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, prasmė.

2. Už pirmuosius darbuotojo darbo metus DK nustato skirtingąatostogų suteikimo tvarką nei už paskesnius darbo metus. Kasmetinės atostogos už pirmuosius darbo metus paprastai suteikiamos pošešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje, o už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Beje, šešių mėnesių terminas nėra imperatyvus, t. y.darbuotojas su darbdaviu gali susitarti, kad atostogos būtų suteiktosanksčiau ar vėliau įstatyme nustatyto bendrojo termino. Ir tik jeigunepavyksta susitarti, kasmetinės atostogos darbuotojo reikalavimuturi būti suteikiamos po šešių mėnesių.

3. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl kasmetinių atostogų pirmaisiais darbo metais

230


yra sudaromas laisva valia, o komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais - moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų bei kitais įstatymų ar kolektyvinės sutarties nustatytais atvejais - darbuotojai turi teisę reikalauti, kad kasmetinės atostogos būtų suteiktos nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams.

4. Kasmetinės atostogos suteikiamos pagal nustatytą eilę. Ją nu- 4statant reikėtų vadovautis visų darbuotojų lygiateisiškumo principu,t. y. užtikrinti, kad visiems darbuotojams atostogos būtų suteiktos vienodomis sąlygomis, būtų stengiamasi patenkinti darbuotojų pageidavimus dėl kasmetinių atostogų suteikimo datos.

5. Paprastai atostogų eilė (grafikas) sudaroma kalendorinių metųpradžioje, bet ne vėliau kaip iki įprasto atostogų periodo pradžios.Joje nurodoma, kuriam darbuotojui, kokios trukmės atostogos suteikiamos, už kuriuos darbo metus, kas pavaduos atostogaujantį darbuotoją, jeigu pavaduoti reikia. DK nustatyta tvarka suderinta atostogų eilė tvirtinama darbdavio įsakymu, išeinant atostogų paprastainebereikia papildomo darbuotojo prašymo ar atskiro įsakymo dėlatostogų suteikimo. Bendras įsakymas, kuriuo patvirtinta bendraatostogų eilė, yra pagrindas ne tik darbuotojui išeiti atostogų, bet irsumokėti vidutinį darbo užmokestį, pavaduojančiam darbuotojui pradėti atlikti pavaduojamojo darbuotojo darbą. Atskirai turi būti sprendžiamas atostogų suteikimas tik tais atvejais, kai keičiasi atostogųeilė, t. y. reikia atšaukti iš atostogų (žr. DK 173 str. komentarą), darbuotojas pageidauja atostogas perkelti, pratęsti (žr. DK 174 str. komentarą) ir panašiai.

6. Vadovaujantis komentuojamu straipsniu kai kurių kategorijų 5darbuotojai po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turiteisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką. Prie šių darbuotojų pri

skirtini asmenys iki aštuoniolikos metų bei nėščios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaikąinvalidą iki šešiolikos metų. Komentuojamo DK straipsnio 5-8 dalyse nustatyta ir daugiau išimčių, kai galima pasirinkti kasmetinių

atostogų laiką. Tokios bendros taisyklės išimtys yra nulemtos objektyvių aplinkybių, kaip antai: darbuotojo žmonos nėštumas ir gimdymas, moksleivių atostogos, užimtumas slaugant ligonį ar invalidą ir pan. Rekomenduotina dirbančiam keliose darbovietėsedarbuotojui jo pageidavimu atostogas suteikti vienu metu visosedarbovietėse, nes tai atitiktų kasmetinių atostogų, kaip laiko darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, instituto prasmę.

231

l/U STRAIPSNISDarbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti

1. Į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma:

1) faktiškai dirbtas laikas;2) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vie

ta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis;3) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vie

ta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką,kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueistreji metai;

4) laikas, kurį darbuotojas gavo ligos arba motinystės pašalpą;5) mokamos kasmetinės atostogos;6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų;7) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų invali

dams;8) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asme

nims, slaugantiems invalidą;9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį

darbą;10) teisėto streiko laikas;11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.2. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasi

deda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos.

1. Darbo stažas skaičiuojamas už tuos darbo metus, už kuriuossuteikiamos kasmetinės atostogos. Esminė stažo atostogoms dalisyra faktiškai dirbtas laikas, kuris turėtų būti suprantamas tik kaipta darbo proceso dalis, kurią darbuotojas dirbo savo tiesioginį darbą.Į faktinį darbo laiką įskaitytinas ir budėjimas, kurio metu darbuotojas, nors ir neatlieka tiesioginio darbo, bet yra pasirengęs atliktireikalingus veiksmus, kai reikia užtikrinti darbo tvarką įmonėje argarantuoti neatidėliojamų darbų atlikimą. Išskirtinos dvi budėjimo rūšys: budėjimas darbe ir budėjimas namuose. Budėjimo darbelaikas prilyginamas faktiškai dirbtam darbo laikui, o budėjimas namuose - ne mažiau kaip pusei darbo laiko (žr. DK 155 str. komentarą). Prie faktiškai dirbto laiko priskirtinas ir laikas, reikalingasdarbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms parengti ir sutvarkyti.

2. Į stažą kasmetinėms atostogoms gauti įskaitomas laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir

232

XIV SKYRIUS. Poilsio laikas ^ 170 str.

visas darbo užmokestis arba jo dalis. Toks laikas yra: 1) tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas, kuris įskai-tomas į darbo stažą atostogoms gauti pagal faktinį tarnybinėje ke-lionėje ar tarnybinėje komandiruotėje sugaištą laiką; 2) pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką, t. y. papildomos ir specialios pertraukos (DK159 str.) bei pertrauka krū-timi maitinančiai moteriai (DK 278 str. 8 d.); 3) privalomų medici-nos apžiūrų, nurodytų DK 265 straipsnyje ar nustatytų vadovaujan-tis DK 265 straipsnio 8 dalimi, laikas; 4) nušalinimo nuo darbo laikas įskaitomas į darbo laiką, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laiky-tis nustatytos darbovietėje tvarkos - būti darbo vietoje, laikytis dar-bo režimo, vidaus darbo tvarkos taisyklių; 5) prastovos laikas; 6) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.

3. Į stažą gauti kasmetines atostogas įskaitomas laikas, per kurįpagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojasyra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis treji metai. Prietokio laiko priskirtinos stažuotės, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose, nėštumo ir gimdymo atostogos, mokamosmokymosi ir kūrybinės atostogos, valstybinių ar visuomeninių pareigų atlikimo laikas ir panašiai.

4. Laikas, kurį darbuotojas gavo ligos arba motinystės pašalpą, taip 3pat įskaitomas į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Apie ligos irmotinystės pašalpas rašoma Ligos ir motinystės pašalpų socialiniodraudimo nuostatuose, patvirtintuose 2001 m. sausio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimopašalpų nuostatų patvirtinimo"1.

5. Į stažą kasmetinėms atostogoms gauti įskaitomas ir DK nustaty- 4tų atostogų laikas. Nors komentuojamame straipsnyje tiesiogiai išskirtos kasmetinės atostogos (minimaliosios, pailgintos ir papildomos) bei kai kurios nemokamos atostogos - iki keturiolikos dienų(DK 184 str. 1 d. 1 p.), iki trisdešimties kalendorinių dienų invalidams (DK 184 str. 1 d. 2 p.) bei iki trisdešimties kalendorinių dienųasmenims, slaugantiems invalidą (DK 184 str. 1 d. 4 p.), nereiškia, kadkitų rūšių atostogos visais atvejais neįskaitomos į stažą kasmetinėmsatostogom gauti. Pavyzdžiui, nėštumo ir gimdymo atostogos, kūrybinės, mokymosi atostogos ar kitas laikas, per kurį išsaugoma darbovieta bei mokama stipendija ar kitos išmokos, įskaitomos į stažą kas-

1 Žinios. 2001, Nr. 10-284.

233

metinėms atostogoms gauti pagal komentuojamo straipsnio 1 dalies 3 punktą.

6. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta garantinė nuostata, pagal kurią į stažą kasmetinėms atostogoms gauti įskaitomas darbuotojo, grąžinto į ankstesnį darbą, priverstinės pravaikštos laikas. Ši nuostata sietina ir su DK 297 straipsnio 3 dalimi, pagalkurią teismas, grąžindamas neteisėtai atleistą darbuotoją į pirmes-nį darbą, priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimoįvykdymo dienos, t. y. iš esmės priverstinė pravaikšta prilyginamafaktiškai dirbtam laikui. Atkreiptinas dėmesys, kad į stažą kasmetinėms atostogoms gauti priverstinės pravaikštos laikas įskaitomasir tuo atveju, jeigu teismas vietoj grąžinimo į darbą nusprendžiataikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą pagal DK297 straipsnio 4 dalį, t. y. jeigu teismas nustato, kad darbuotojas įpirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam galibūti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtą ir priteisia jam DK140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinįdarbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo išdarbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Kadangi šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimunuo jo įsigaliojimo dienos, analogiškai ir priverstinės pravaikštoslaikas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos įskaitomas į stažąkasmetinėms atostogoms gauti. Todėl teismas turėtų priteisti netik DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką, betir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas pagal DK177 straipsnį.

7. Į stažą gauti kasmetines atostogas įskaitomas tik teisėto streikolaikas. Vadovaujantis DK 81 straipsniu preziumuotina, kad streikasyra teisėtas, kol neįrodoma priešingai. Streiko teisėtumą darbdavysar reikalavimus gavęs subjektas gali ginčyti teismo tvarka, t. y. jeigustreiko tikslai prieštarauja Konstitucijai, kitiems įstatymams arba jeigu jis paskelbtas nesilaikant DK nustatytos tvarkos ir reikalavimų,teismas pripažįsta streiką neteisėtu. Taigi darytina išvada, kad streiko laikas į stažą kasmetinėms atostogoms gauti neįskaitomas tik tuoatveju, jeigu streikas teismo sprendimu pripažintas neteisėtu.

8. Komentuojamame straipsnyje nenustatytas išsamus į stažą kasmetinėms atostogoms gauti įskaitytinų sudedamųjų dalių sąrašas,bet nurodoma, kad kiti į stažą kasmetinėms atostogoms gauti įskai-

234


rytini laikotarpiai gali būti nustatyti įstatymų. Atkreiptinas dėmesys, kad, kitaip nei pagal DK 30 straipsnio 1 dalį, pagal kurią norminiai teisės aktai gali nustatyti laikotarpius, kurie įskaičiuojami į darbo stažą, o tai reiškia, kad tokie laikotarpiai gali būti nustatyti ne tik įstatymuose, bet ir poįstatyminiuose norminiuose teisės aktuose, lai-kotarpius, įskaitomus į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti, gali nustatyti tik įstatymai.

9. Kiekvieno darbuotojo darbo stažo kasmetinėms atostogoms gau- 8 ti apskaita yra individuali, t. y. prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos, ir metų laikotarpis, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, tiek pirmaisiais, tiek paskesniais darbo metais išlieka toks pats ir skaičiuojamas kalendoriniais metais nuo priėmimo į darbą dienos. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai per darbo metus dar-buotojas neįgyja teisės į visas minimalias atostogas dėl periodų, ne-įskaitomų į stažą kasmetinėms atostogos gauti (vaiko priežiūros atos-togos, dalyvavimas rinkimų kampanijoje ir pan.). Tokiu atveju per tuos darbo metus suteikiamos atostogos proporcingai stažui kasme-tinėms atostogoms gauti.

X / X STRAIPSNISKasmetinių atostogų trukmės nustatymas

1. Kasmetinės papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių minimaliųjų atostogų ir gali būti suteikiamos kartu arba atskirai.

2. Darbuotojams, turintiems teisę gauti kasmetines pailgintas ir kasmetines papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintos atostogos, arba šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridėtos kasmetinėspapildomos atostogos.

1. Kasmetinės papildomos atostogos, nors ir yra kasmetinių atos- i togų dalis, gali būti suteikiamos atskirai nuo kasmetinių minimaliųjų atostogų. Kitaip nei atostogas suteikiant dalimis, šiuo atveju dar-buotojas turi teisę reikalauti, kad kaip atskira atostogų dalis būtų suteiktos būtent papildomos atostogos, ir darbdavys neturi teisės ne-sutikti su tokia atostogų trukme ar nustatyti kitokią jų dalį. Atkreip-tinas dėmesys, kad šiuo atveju atskirai gali būti suteiktos visos papil-domos atostogos, t. y. darbuotojas neturi teisės reikalauti, kad atskirai būtų suteiktos papildomos atostogos už darbą sąlygomis, neatitinkan-čiomis normalių darbo sąlygų, ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje, ypatingą darbų pobūdį, t. y. papildomų atostogų nu-statymo pagrindas nesukuria atskiro papildomų atostogų vieneto.

235

2 2. Papildomų ir pailgintų atostogų struktūra nėra vienoda. Papil-domos atostogos yra priedas prie minimaliųjų kasmetinių atostogų, o pailgintos atostogos nėra struktūrizuotos, t. y. nustatoma bendra atostogų trukmė, neišskiriant pailgintų atostogų sudėtyje esančios minimalios atostogų dalies bei dalies už darbą, susijusį su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, specifinėmis darbo sąlygomis. Papildomos ir pailgintos atostogos nėra sumuoja-mos, t. y. papildomos atostogos suteikiamos tik kartu su minimalio-siomis atostogomis (DK166 str. 1 d. ir 2 d.) ir negali būti derinamos su pailgintomis atostogomis. Jeigu darbuotojas turi teisę į abiejų rū-šių atostogas, jo pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos, arba minimaliosios ir papildomos atostogos.

1/2 STRAIPSNISKasmetinių atostogų suteikimas dalimis

Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų.

1. Iniciatyvos teisė dėl atostogų suteikimo dalimis priklauso darbuotojui, o darbdavys šiuo atveju gali, t. y. turi teisę, jas suteikti.Pagal komentuojamą straipsnį darytina išvada, kad atostogų suteikimas dalimis grindžiamas ofertos-akcepto principu, t. y. darbuotojas pasiūlo, o darbdavys turi teisę šį pasiūlymą priimti arba atsisakytijį priimti. Ar darbdavys turi teisę nemotyvuotai atsisakyti suteiktiatostogas dalimis? DK nenustato specialios šio veiksmo procedūros, todėl taikytina bendroji taisyklė. Kadangi vadovaujantis DK35 straipsnio 1 dalimi, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų,gerbti bendrojo gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise, darytina išvada, kad darbdavio atsisakymas suteikti kasmetines atostogas dalimis turi būti pagrįstas ir sąžiningas, bei, o tai ypačreikėtų pabrėžti, nediskriminacinis, nes skirtingų taisyklių taikymasdarbuotojams iš esmės reikštų piktnaudžiavimą teise.

2. Komentuojamame DK straipsnyje nenustatyta, iš kiek dalių gali būti kasmetinės atostogos. Vienintelis įstatymo reikalavimas, kurio darbdavys su darbuotojų negali pakeisti, -viena kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų.Teoriškai tai reikštų, kad likusi atostogų dalis galėtų būti suteikiamanors po vieną dieną. Dažniausiai kyla klausimas - ar gali būti atos-

236

■m*

XIV SKYRIUS. Poilsio laikas

172-173 str.

togos suteikiamos po penkias kalendorines dienas nuo pirmadienio iki penktadienio? Pagal komentuojamą įstatymo straipsnį nedrau-džiama tokia atostogų suteikimo dalimis tvarka, bet tai neturi būti individualiai taikoma norma, t. y. darbdavys vienam darbuotojui su-tinka suteikti atostogas nuo pirmadienio iki penktadienio, o iš kito reikalauja, kad tas atostogautų nuo pirmadienio iki sekmadienio, t. y. į atostogas būtų įtrauktos ir poilsio dienos. Akivaizdu, kad vie-nu atveju yra palankesnis poilsio laiko režimas, nes faktinis poilsio dienų skaičius yra tas pats, bet skiriasi panaudotų atostogų dienų skaičius. Vadovaujantis piktnaudžiavimo teise draudimo ir diskri-minavimo draudimo principais palankesnio poilsio laiko režimo nu-statymas suteikiant atostogas dalimis nepriskirtinas prie darbuotojo skatinimo, turi būti taikoma vienoda atostogų suteikimo dalimis prak-tika visiems darbuotojams.

1/3 STRAIPSNISAtšaukimas iš kasmetinių atostogų

Atšaukti iš kasmetinių atostogų leidžiama tik darbuotojo sutikimu. Nepanaudota kasmetinių atostogų dalis suteikiama šio Kodekso 174 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

1. DK gina darbuotojo teisę į suteiktos trukmės kasmetines atosto- lgas, todėl numato vienintelę galimybę atšaukti iš kasmetinių atostogų - darbuotojo sutikimą. Pagal komentuojamą DK straipsnį iniciatyva atšaukti iš atostogų priklauso darbdaviui, bet teisiniųpadarinių tokia iniciatyva sukelia tik jei darbuotojas sutinka būti atšauktas. Pavyzdžiui, darbdavys parašo įsakymą atšaukti darbuotojąiš kasmetinių atostogų, bet pareiga darbuotojui grįžti iš atostogų irpradėti dirbti atsiranda tik jeigu jis su tokiu įsakymu sutinka. Sutikimas išreiškiamas paprastai raštu, tokį sutikimą įrašant įsakyme dėlatšaukimo iš atostogų ar atskirame dokumente. Akivaizdu, kad darbuotojui nesutikus būti atšauktam iš atostogų, negali kilti neigiamųpadarinių - drausminė atsakomybė ar panašiai.

2.Komentuojamas straipsnis reglamentuoja tik atšaukimą iš kas- 2metinių atostogų, t. y. minimaliųjų, papildomų ar pailgintų. Pagalanalogiją tos pačios taikytinos ir atšaukimo iš tikslinių atostogų taisyklės, nors faktiškai toks atšaukimas sunkiai įgyvendinamas, nes tikslinės atostogos susijusios su konkrečiu tikslu ir paprastai atšaukimasiš šių atostogų reikštų, kad tikslinių atostogų tikslas liks nepasiektas. Absoliutus draudimas taikytinas atšaukti iš nėštumo ir gimdymo atos- 3 togų, teoriškai įmanoma atšaukti iš atostogų vaikui prižiūrėti, kol

237

jam sueis treji metai, mokymosi atostogų, jeigu mokymasis nėra su-sietas su mokymosi įstaigos nustatytu ir nekeičiamu grafiku, iš kūry-binių atostogų, atostogų valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamų atostogų, jeigu darbuotojas su tuo sutinka ir dėl to neišnyksta galimybė pasiekti tokių atostogų tikslą.

3. Atšaukus darbuotoją iš atostogų, nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis darbuotojui susitarus su administracija perkeliama į kitą laiką. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu ne-panaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pride-dama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. Darbuotojas, at-šaukiamas iš kasmetinių atostogų, prieš sutikdamas būti atšauktas, gali reikalauti įsakyme dėl atšaukimo iš atostogų nurodyti likusios atostogų dalies suteikimo datą arba parašyti sąlyginį sutikimą, pa-vyzdžiui, nurodyti, kad sutinka būti atšauktas iš atostogų, jeigu atostogos bus suteiktos tam tikru laiku ar per tam tikrą laikotarpį. Dar viena aplinkybė, įrodanti, kad atšaukimą iš tikslinių atostogų yra sunku įgyvendinti, - negalimumas suteikti likusių tikslinių atos-togų, nes vėliau jas suteikiant darbuotojas gali nebeturėti teisės į tikslines atostogas ar tokias atostogas suteikti būtų nelogiška, pa-vyzdžiui, atšaukus iš atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, likusią dalį suteikti po kelių mėnesių, kai vaikui jau bus su-ėję ketveri metai. Galimas vėlesnis atostogų suteikimas atšaukus iš šių nemokamų atostogų: 1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų; 2) darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų; 3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui, jeigu likusi atostogų dalis suteikiama neišnykus teisei į šias atosto-gas; 4) invalidui; 5) darbuotojui, vienam slaugančiam invalidą, kuriam invalidumą nustatančios komisijos sprendimu nustatyta būtina nuolatinė slauga; 6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šei-mos narį.

X74 STRAIPSNISKasmetinių atostogų perkėlimas ir pratęsimas

1. Perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Kasmetinės atostogos taip pat perkeliamos, kai darbuotojas:

1) yra laikinai nedarbingas;2) įgyja teisę į tikslines atostogas, nurodytas šio Kodekso 178 straips

nyje;

238

XIV SKYRIUS. Poilsio laikas

174

str.

3) įgyja teisę į nemokamas atostogas, nurodytas šio Kodekso184 straipsnio 1 dalyje;

4) atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigomsatlikti šio Kodekso 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais;

5) dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes, nepaisant to, kokia tvarka jis buvo pašauktas šiems darbams.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nustatytos arba kitos priežastys, dėlkurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos, atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, darbuotojui susitarus su administracija kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui. Jei tokios priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamosatitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracijanepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama j kitą laiką.

3. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiaisdarbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.

1. Kasmetinių atostogų perkėlimas - kasmetinių atostogų suteiki- imas vėliau nei nustatyta kasmetinių atostogų eilėje (įsakyme suteikti atostogas), jeigu darbuotojas dėl to susitaria su darbdaviu arbaatostogos nustatytu laiku negali būti suteikiamos dėl darbuotojo laikino nedarbingumo, tikslinių ir nemokamų atostogų, valstybinių arvisuomeninių pareigų atlikimo, dalyvavimo likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų padarinius bei kitų objektyvių aplinkybių.

2. Kasmetinių atostogų pratęsimas - prasidėjusių kasmetinių atos- 2togų pabaigos datos nukėlimas darbuotojo laikino nedarbingumo,tikslinių ir nemokamų atostogų, valstybinių ar visuomeninių pareigų atlikimo, dalyvavimo likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų padarinius, kitų faktinių aplinkybių, dėl kurių atostogos negali būti panaudotos, laikui.

3. Kasmetinių atostogų perkėlimas susijęs su atšaukimu iš kasme- 3tinių atostogų, t. y. abiem atvejais darbuotojas nepanaudoja nustatytu laiku visų kasmetinių atostogų. Dėl to atostogų perkėlimas, kaipir atšaukimas iš kasmetinių atostogų, galimas tik darbuotojo sutiki-mu. Kitaip nei atšaukimo iš kasmetinių atostogų, atostogų perkėli-mo iniciatyvos teisė paprastai priklauso darbuotojui, t. y. atostogos gali būti perkeltos darbuotojo prašymu.

4. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatytos dvi kasmetinių 4atostogų perkėlimo priežastys: 1) darbuotojo ir darbdavio (jo įgalioto asmens, administracijos) susitarimas; 2) faktinės aplinkybės, dėl

239

174-175 III DALIS. Individualūs darbo santykiai

kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos nustatytu laiku. Šios faktinės aplinkybės, išvardytos komentuojamo straipsnio 1 da-lies 1-5 punktuose, yra savarankiškas kasmetinių atostogų perkėli-mo (pratęsimo) pagrindas. Ar atsiradus šioms aplinkybėms privalu perkelti (pratęsti) atostogas, ar ir šiais atvejais perkelti (pratęsti) atos-togas reikia darbuotojo prašymo? Toks klausimas nekiltų, jeigu ne finansinis aspektas, t. y. darbuotojui gali būti naudingiau panaudoti kasmetines atostogas vietoj laikino nedarbingumo ar tikslinių atos-togų, įskaitant nemokamas atostogas ir atostogas valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti. Atsakant į šį klausimą, pabrėžti-na, kad komentuojamo straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodyti pagrindai pratęsti ar perkelti kasmetines atostogas neatsiranda be darbuotojo valios, t. y. šių aplinkybių atsiradimas susijęs su normi-nių teisės aktų nustatyta formalia procedūra. Darbuotojui neįformi-nus laikinojo nedarbingumo ar nepateikus laikinąjį nedarbingumą įrodančių dokumentų darbdaviui, nepasinaudojus tikslinėmis atos-togomis ar neinformavus apie dalyvavimą likviduojant stichinių ne-laimių ir avarijų padarinius, bus panaudotos kasmetinės atostogos, iš to darytina išvada, kad šiuo atveju atostogų perkėlimas (pratęsi-mas) sietinas su darbuotojo valia.

5 5. Pagal komentuojamo straipsnio 2 ir 3 dalis nepanaudotos kas-metinės atostogos gali būti suteiktos arba iš karto pasibaigus aplin-kybėms, dėl kurių kasmetinės atostogos nutrūko, arba perkeliamos vėlesniam šalių sutartam laikui. Perkeltos atostogos turi būti sutei-kiamos tais pačiais darbuotojo darbo, už kuriuos suteikiamos atos-togos, metais. Į kitus metus nepanaudota kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama tik darbuotojo prašymu ar sutikimu.

1/5 STRAIPSNISNepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimas atleidžiant iš darbo

Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos.

i 1. Darbo teisinių santykių pasibaigimas paprastai nėra teisėta prie-žastis nesuteikti kasmetinių atostogų. Komentuojamame straipsny-je nustatyta išimtis - atleidimas iš darbo dėl darbuotojo kaltės (apie tai, koks atleidimas pripažįstamas atleidimu dėl darbuotojo kaltės, žr. DK136 str. komentarą), kai atleidžiant iš darbo kasmetinės atos-togos nesuteikiamos.

240

2. Komentuojamas straipsnis turėtų būti aiškinamas kartu su DK 2177 straipsniu, reglamentuojančiu piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, nes ir tuo atveju, jeigu darbuotojasatleidžiamas iš darbo dėl jo kaltės ir todėl nesuteikiamos kasmetinės atostogos, teisė į piniginę kompensaciją išlieka.

3. Komentuojamame straipsnyje nustatyta, kad nepanaudotos kas- 3metinės atostogos atleidžiant iš darbo suteikiamos tik darbuotojopageidavimu. Kitaip tariant, nesant išreikšto pageidavimo, nutraukiant darbo sutartį paprastai turi būti sumokama piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas, o atostogos suteikiamos tik jei toprašo darbuotojas.

4. Kai kasmetinės atostogos suteikiamos atleidžiant darbuotoją iš 4darbo, atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena, einanti pokasmetinių atostogų pabaigos dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal DK 130 straipsnio 7 dalį šios atostogos neįskaitomos į maksimalų terminą, per kurį darbuotojas po įspėjimo apie darbo sutartiesnutraukimą termino pasibaigimo turi būti atleistas iš darbo.

X /O STRAIPSNISKasmetinių atostogų apmokėjimas

1. Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinisdarbo užmokestis visose darbovietėse. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

2. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaipprieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigudarbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiekdienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstąlaiką mokama kaip už kasmetines atostogas.

1. Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui mokamas vidutinis dar- i bo užmokestis. Tuo atveju, jeigu darbuotojas dirba keliose įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse, ži-noma, jeigu darbuotojas tuo pačiu metu visose darbovietėse atosto-gauja (apie vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą žiūrėkite DK 204 str. komentarą ir Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo už-mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo"1 patvirtintą Darbuo-

1 Žinios. 2003, Nr. 52-2326.

241

tojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavi-mo tvarką).

2 2. Siekiant sudaryti galimybę darbuotojui pasirengti kasmetinėms atostogoms (užsisakyti turistinę kelionę, nusipirkti bilietus ir pan.), reikia lėšų. Dėl to komentuojamo straipsnio 2 dalyje ir nustatyta garantija darbuotojui, kad vidutinis darbo užmokestis už kasmeti-nes atostogas būtų sumokėtas ne vėliau kaip prieš tris kalendori-nes dienas iki atostogų pradžios. Darbdaviui neatlikus pareigos, darbuotojo pareiškimu jis privalo pratęsti atostogas tiek dienų, kiek buvo pavėluota sumokėti už kasmetines atostogas. Pratęsus kas-metines atostogas, vidutinis darbo užmokestis sumokamas už visą pratęstų kasmetinių atostogų laiką. Jeigu darbuotojas nepageidauja pratęsti atostogų, jos pridedamos prie nepanaudotų kasmetinių atostogų.

1/7 STRAIPSNISPiniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas

1. Kasmetines minimaliąsias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negalibūti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidaujamam išmokama piniginė kompensacija.

2. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant įjos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų,tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojuikasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbometus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejus metus.

i 1. Komentuojamas straipsnis nustato bendrą normą, draudžian-čią darbo sutarties galiojimo metu pakeisti kasmetines minimalią-sias atostogas pinigine kompensacija. Atkreiptinas dėmesys, kad komentuojamo straipsnio 1 dalis nereglamentuoja pailgintų ir pa-pildomų atostogų pakeitimo pinigine kompensacija tvarkos, t. y. imperatyviai taikoma tik minimaliosioms kasmetinėms atostogoms. Siekiant nustatyti, ar pailgintas ir papildomas atostogas galima pa-keisti pinigine kompensacija, reikėtų atlikti minimaliųjų ir pailgin-tų bei papildomų atostogų lyginamąją analizę. Kalbant apie visų kasmetinių atostogų tikslus, darytina išvada, kad tikslas yra vieno-das - tai yra laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir susi-grąžinti darbingumą. Nors kasmetinės minimaliosios atostogos yra

242


suteikiamos visiems darbuotojams, o pailgintos ir papildomos atos-togos suteikiamos tik esant specifinėms sąlygoms, darytina išvada, kad ilgesnė atostogų trukmė nustatoma siekiant kompensuoti už darbo sąlygas ar darbų pobūdį, dėl kurių darbuotojui pailsėti ir susigrąžinti darbingumą reikia daugiau laiko. Darytina išvada, kad pailgintas ar papildomas atostogas pakeitus pinigine kompensaci-ja iš esmės nebūtų įgyvendintos DK 167 ir 168 straipsnių nuosta-tos, užtikrinančios galimybę darbuotojams pailsėti ir susigrąžinti darbingumą, jeigu jų darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, kurių darbo sąlygos yra specifi-nės arba neatitinka normalių darbo sąlygų ar darbas yra ypatingo pobūdžio. Iš papildomų atostogų tik papildomos atostogos už il -galaikį nepertraukiamąjį stažą darbovietėje nepriskirtinos prie kom-pensacinių atostogų, nes ilgalaikis stažas darbovietėje nereiškia, kad darbuotojo darbo sąlygos yra blogesnės nei kitų darbuotojų. Be to, iš pailgintų atostogų struktūros nėra išskirta minimaliųjų atostogų dalis, todėl, pakeitus pailgintas atostogas pinigine kom-pensacija, būtų pažeista ir darbuotojo teisė į kasmetines minima-liąsias atostogas. Apibendrinant darytina išvada, kad pakeisti pail-gintas ir papildomas atostogas pinigine kompensacija taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir minimaliąsias atostogas pakeisti pi-nigine kompensacija.

2. Remiantis komentuojamu DK straipsniu būtinosios sąlygos pa- 2keisti kasmetines atostogas pinigine kompensacija yra darbo santykių pabaiga, kai negalima suteikti kasmetinių atostogų nutraukiantdarbo sutartį arba kai darbuotojas nepageidauja gauti tokių atostogų. Darytina išvada, jog darbo sutarties nutraukimas nėra pakankama sąlyga nesuteikti kasmetinių atostogų. Kad atostogas būtų galima pakeisti pinigine kompensacija, darbuotojas turi jų nepageidauti,arba atostogų negalima suteikti dėl to, kad darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės (žr. DK 175 str. komentarą).

3. Kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas mokama 3neatsižvelgiant į darbo sutarties terminą, t. y. kompensacijai mokėtinėra svarbu, ar darbo sutartis neterminuota, terminuota, laikina, sezoninė, kitokia. Nustatant kompensacijos dydį, svarbu apskaičiuoti,kiek darbo dienų darbuotojas atostogautų, jeigu išeitų atostogų darbo sutarties nutraukimo dieną. Kadangi vidutinis darbo užmokestisšiuo atveju mokamas už atostogų metu esamas darbo dienas, tai nuojų skaičiaus priklauso galutinis piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydis. Jeigu kasmetinės atostogos ar jų dalis nebuvosuteikta tik už einamuosius darbo metus, kompensacija mokama už

243

faktiškai priklausančių kalendorinių dienų skaičių atitinkantį darbo dienų skaičių tuo darbo laikotarpiu, kada būtų suteiktos atosto-gos. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos buvo nesuteiktos dau-giau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija negali viršyti trejų metų iki darbo sutarties nutraukimo dienos. Atkreiptinas dėmesys į trejų metų termino skaičiavimą. Pirmiausiai pasakytina, kad ko-mentuojamame straipsnyje kalbama ne apie kalendorinius, o apie darbo metus. Vadinasi, kompensacija už nepanaudotas atostogas turi būti sumokėta už faktinį einamaisiais darbo metais priklau-sančių atostogų dienų skaičių bei už prieš tai buvusius dvejus dar-bo metus nepanaudotas atostogas. Pavyzdžiui, darbuotojas pradė-jo dirbti 2003 m. sausio 3 d., už darbo metus iki 2004 m. sausio 3 d. darbuotojas išnaudojo keturiolika kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, už laikotarpį iki 2005 m. sausio 3 d. išnaudojo dvidešimt vieną kalendorinę dieną kasmetinių atostogų, už laikotarpį iki 2006 m. sausio 3 d. - dvidešimt aštuonias kalendorines dienas kas-metinių atostogų, darbuotojas išeina iš darbo 2007 m. liepos 3 die-ną. Darbuotojui priklausytų kompensacija už darbo dienas, atitin-kančias keturiolika kalendorinių dienų kasmetinių atostogų už darbo metus iki 2007 m. liepos 3 d., bei atitinkančias septynias ka-lendorines dienas už darbo metus iki 2005 m. sausio 3 dienos.

1 /O STRAIPSNIS Tikslinių atostogų rūšys

Tikslinės atostogos yra:1) nėštumo ir gimdymo;2) atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai;3) mokymosi;4) kūrybinės;5) valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti;6) nemokamos.

1. Komentuojamame straipsnyje nurodytos tikslinių atostogų rū-šys, nors iš esmės ir kasmetinės atostogos yra tikslinės, nes suteikia-mos konkrečiam tikslui, t. y. darbuotojui pailsėti ir susigrąžinti dar-bingumą. Kitaip nei kasmetinių atostogų, būtent tikslas arba tam tikros aplinkybės yra tikslinių atostogų suteikimo prielaida, o ne dar-bo stažas kaip kasmetinių atostogų. Kasmetinės atostogos suteikia-mos visiems darbuotojams, o tikslinės atostogos tik darbuotojams, atitinkantiems papildomus reikalavimus atsižvelgiant į tikslinių atos-togų rūšį.

244


2. Kiekvieną tikslinių atostogų rūšį reglamentuoja atskiri DK straipsniai: 1) nėštumo ir gimdymo atostogas - 179 straipsnis; 2) atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, -180 straips-nis; 3) mokymosi atostogas - 181 straipsnis; 4) kūrybines atosto-gas -182 straipsnis; 5) atostogas valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti -183 straipsnis; 6) nemokamas atostogas -184 straipsnis.

X7" STRAIPSNISNėštumo ir gimdymo atostogos

1. Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimusdviem ir daugiau vaikų - septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisantfaktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus.

2. Darbuotojams, įvaikinusiems naujagimius ar paskirtiems jų globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis septyniasdešimt dienų.

3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atostogų laiką mokamaLigos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa.

1. Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo l ministro 2001 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 307/68 „Dėl Nedar-bingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklių, šių pažymėjimų blankų, taip pat sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki šešiolikos metų stacionare slaugyti duoda-mas pažymėjimas ne ilgiau kaip iki šimto dvidešimties kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašo patvirtinimo"1 buvo pa-tvirtintos Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklės. Vadovaujantis šiomis tai-syklėmis, nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos pateikus nėš-tumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus, kuriuos duoda nėščias moteris prižiūrintys sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai akušeriai-ginekologai arba bendrosios praktikos gydytojai. Pažymėjimai šimtui dvidešimt šešioms kalendorinėms dienoms (septyniasdešim-čiai kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešioms ka-lendorinėms dienoms po gimdymo) duodami moterims, suėjus dvi-dešimt aštuonioms nėštumo savaitėms ir daugiau. Jei nėščioji

1 Žinios. 2001, Nr. 48-1687.

245

moteris iki gimdymo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl nėš-tumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo išdavimo, suėjus dvidešimt aštuonioms nėštumo savaitėms ir daugiau, nesikreipė ar pažymėji-mo atsisakė, gimdymą priėmusi sveikatos priežiūros įstaiga nėštu-mo ir gimdymo atostogų pažymėjimą išduoda penkiasdešimt še-šioms kalendorinėms dienoms po gimdymo. Šio pažymėjimo atitinkamoje eilutėje nurodoma gimdymo data.

2 2. Moterims, pagimdžiusioms daugiau nei vieną vaiką, ir komplikuoto gimdymo atvejais (pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintą ligų ir būklių sąrašą), gimdymoskyriaus gydytojas kartu su skyriaus vedėju arba sveikatos priežiūrosįstaigos vadovu po gimdymo išduoda papildomus pažymėjimus keturiolikai kalendorinių dienų.

3 3. Moterims, pagimdžiusioms dvidešimt antrą-dvidešimt aštuntąnėštumo savaitę, gimdymo skyrių gydytojai pažymėjimus duoda dvidešimt aštuonioms kalendorinėms dienoms. Jei kūdikis gyvena dvidešimt aštuonias dienas ir ilgiau, papildomą nėštumo ir gimdymoatostogų pažymėjimą dar keturiasdešimt dviem kalendorinėms dienoms duoda kūdikį prižiūrinčios sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas kartu su skyriaus vedėju arba įstaigos vadovu.

4 4. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos moterims, o komentuojamo straipsnio 2 dalyjenurodytu atveju atostogos suteikiamos įvaikintojui ar globėjui nepriklausomai nuo lyties.

5 5. Kitaip nei už kasmetines atostogas, kai vidutinį darbo užmokestį už atostogų laiką moka darbdavys, už nėštumo ir gimdymo atostogas mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo1 nu-

6 statyta tvarka. Motinystės socialinio draudimo tikslas - apdraustiemsasmenims kompensuoti dėl motinystės dalį prarastų darbo pajamų.Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, privalomai draudžiami motinystės socialiniu draudimu. Motinystės pašalpa skiriama moterimsnėštumo ir gimdymo atostogų metu.

7 6. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogųlaikotarpiu turi apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo irgimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymoatostogų dienos turi ne trumpesnį kaip trijų mėnesių per paskutinius dvylika mėnesių arba ne trumpesnį kaip šešių mėnesių perpaskutinius dvidešimt keturis mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

1 Žinios. 2000, Nr. 111-3574.

246


7. Motinystės pašalpa mokama moterims už septyniasdešimt ka- 8lendorinių dienų iki gimdymo (suėjus dvidešimt aštuonioms nėštumo savaitėms ir daugiau) ir už penkiasdešimt šešias kalendorinesdienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas - už septyniasdešimt kalendorinių dienų pogimdymo). Pašalpa mokama už visą nustatytą iki gimdymo ir po gimdymo laikotarpį neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių. Moterims, pagimdžiusioms dvidešimt antrą-dvidešimtaštuntą nėštumo savaitę, motinystės pašalpa mokama už dvidešimtaštuonias kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvenadvidešimt aštuonias paras ir ilgiau, pašalpa mokama už septyniasdešimt kalendorinių dienų po gimdymo.

8. Apdraustam asmeniui, įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo 9globėju, motinystės pašalpa mokama nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis septyniasdešimt dienų.

9. Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mo- 10kama šimto procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Kompensuojamasis uždarbis - apdraustojo asmens draudžiamųjųpajamų visose darbovietėse per tris paeiliui einančius mėnesius, kaiskaičiuojama atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio priešlaikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, pabaigos, suma. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimomėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.Motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama Ligos ir motinystėssocialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka1.

STRAIPSNIS Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai

1. Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei,seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taippat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikuiprižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš kartoarba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jasimti pakaitomis.

2. Per šį atostogų laikotarpį paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama.

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 d. sausio 25 d. nutarimas Nr. 8 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" // Ži -nios. 2001, Nr. 10-284.

247

1.Vadovaujantis komentuojamu straipsniu sprendimą, kam suteik-tinos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, turi priimti šeima. Šeimos sąvoka nėra DK reguliavimo dalykas, aiškaus šeimos apibrėžimo nėra ir CK. Pagal komentuojamą straipsnį šeimosnariai, kuriems priklauso teisė pasirinkti dėl vaiko priežiūros atostogų, pirmiausiai yra vaiko motina (įmotė), tėvas (įtėvis). Tokia nuostata išplaukia iš CK 3.155 straipsnio, pagal kurį tėvai turi teisę irpareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata,išlaikyti juos. Kitiems šeimos nariams ar globėjui teisė pasirinkti dėlvaiko priežiūros atostogų priskirtina tik jeigu apribojama tėvų valdžia, tėvai faktiškai neaugina vaikų ir panašiai.

2.Atostogas vaikui prižiūrėti galima imti dalimis ar visas iš karto. DK nenustato minimalaus atostogų termino ir neriboja jų pratęsimų skaičiaus. DK nereglamentuoja sugrįžimo iš vaiko priežiūros atostogų anksčiau laiko, bet galima teigti, kad darbuotojas turiteisę bet kada sugrįžti iš šių atostogų. Praktiškai galimos dvi situacijos: 1) darbuotojas ima atostogas po mėnesį ir jas kiekvienąkartą prasitęsia, o po penkių mėnesių atostogų nebetęsia ir sugrįžta į darbą; 2) pasiima visas atostogas iš karto, o praėjus penkiemsmėnesiams pareiškia pageidavimą iš jų sugrįžti. Abiem atvejaisteisiniai padariniai yra visiškai vienodi, t. y. po penkių mėnesiųdarbuotojas sugrįžta į darbą. Pirmu atveju darbdavys neturi absoliučiai jokių galimybių pakeisti darbuotojo apsisprendimo, todėlbūtų nelogiška, jeigu dėl darbuotojo pasirinkto kito būdo imti visas atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, kardinaliaipasikeistų teisiniai padariniai. Be to, sugrįžimą gali lemti ir kitosaplinkybės - ekonominė padėtis, teisės imti atostogas pakaitomisįgyvendinimas, teisės į šias atostogas praradimas (apribojus tėvųvaldžią, vaikui mirus ir pan.) ar kitos gyvenimo aplinkybės, dėl kuriųvaiko priežiūros atostogos tampa nereikalingos ar nepageidaujamos.

3.Atostogas vaikui prižiūrėti turi teisę imti pakaitomis motina(įmotė), tėvas (įtėvis), senelė, senelis arba kitas artimas giminaitis,faktiškai auginantis vaiką, taip pat darbuotojas, paskirtas vaikoglobėju.

4.Atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu užperiodą, kol vaikui sueis vieneri metai, skiriama motinystės (tėvystės) pašalpa vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimoįstatymo1 ir šio įstatymo pagrindu Vyriausybės 2001 d. sausio 25 d.

1 Žinios. 2000, Nr. 111-3574.

248


nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pa-šalpų nuostatų patvirtinimo"1 patvirtintų Ligos ir motinystės so-cialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka. Pagal įstaty-mo ir nuostatų nustatytą tvarką motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama turinčiam teisę ją gauti apdraustajam asmeniui vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų laikotarpiu. Ši pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atos-togų pabaigos, kol vaikui sukanka vieneri metai, įskaitant vaiko gimimo dieną. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį. Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, motinystės (tėvystės) pašalpa turin-tiems teisę į ją asmenims skiriama nuo vaiko gimimo dienos. Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamos nėš-tumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašal-pą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokama tik viena iš šių pašalpų - didesnioji arba pagal pasirinkimą. Jeigu motinys-tės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį gavusi mo-tina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama kitiems turintiems teisę ją gauti asmenims nuo motinos mirties dienos.

5. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šešiasdešimt procentų 5 pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. nuo ap-draustojo asmens draudžiamųjų pajamų visose darbovietėse per tris paeiliui einančius mėnesius, kai skaičiuojama atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nu-statymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų suteiki-mo mėnesį, pabaigos, sumos. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteiki-mo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo dieną dirba ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam skaičiuoja-ma pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, ku-riose jis yra išleistas vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų. Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų ir gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, atleidžiamas iš darbo dėl įmonės, įstaigos, orga-nizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, jam paskirta moti-nystės (tėvystės) pašalpa mokama ne ilgiau kaip iki įsidarbinant (apie kitas motinystės (tėvystės) pašalpos sąlygas žr. Ligos ir motinystės

1 Žinios. 2001, Nr. 10-284.

249

180-181 str.


socialinio draudimo įstatymą1 ir Ligos ir motinystės socialinio drau-dimo pašalpų nuostatus2).

STRAIPSNIS Mokymosi atostogos

1. Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti- po tris dienas kiekvienam egzaminui.

2. Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose,pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos:

1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui;

2) įskaitoms pasirengti ir laikyti - po dvi dienas kiekvienai įskaitai;3) laboratoriniams darbams atlikti ir koiisultavimuisi - tiek dienų,

kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;4) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti - trisde

šimt kalendorinių dienų;5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti -

po šešias dienas kiekvienam egzaminui.3. \ mokymosi atostogų laiką neįskaitomas kelionėje sugaištas laikas.

1. Mokymosi atostogos - tikslinės atostogos, suteikiamos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti, o besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose arnustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose - egzaminams, įskaitoms laikyti ir kitiems studijų programoje nustatytiems veiksmams atlikti, siekiant sudaryti palankias sąlygas besimokantiems darbuotojams įgyti išsilavinimą, specialybę,kelti kvalifikaciją.

2. Mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams laikyti suteikiamos pagal viešai paskelbtą stojamųjų egzaminų tvarkaraštį ar aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų pažymas apie stojamųjų egzaminų laiką. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį kiekvienam egzaminuipasirengti ir laikyti suteikiamos trys dienos atostogų, įskaitant poilsio ir švenčių dienas. Atkreiptinas dėmesys, kad komentuojamamestraipsnyje nustatyta atostogų trukmė visada apima atostogų metu

1 Žinios. 2000, Nr.111-3574.2 Žinios. 2001, Nr. 10-284.

250


esamas poilsio ir švenčių dienas, kadangi, kitaip nei kasmetinių atos-togų, nėra nustatyta jokių išimčių.

3. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi mokymosi 3atostogos suteikiamos besimokantiesiems bendrojo lavinimo mokyklose ir tose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, kurios įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Švietimo įstatymo1

2 straipsniu bendrojo lavinimo mokykla - mokykla, vykdanti prieš-mokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ar atitinkamas specia-liojo ugdymo programas. Siekiant užtikrinti, kad lengvatos būtų su-teikiamos tik tiems darbuotojams, kurie įsigyja valstybės pripažintą išsilavinimą ar išsimokslinimą, komentuojamo straipsnio 2 dalyje nu-statyta, kad mokymosi atostogos suteikiamos tik besimokant tose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, kurios įregistruotos įsta-tymų nustatyta tvarka, t. y. pripažintos valstybės. Aukštųjų mokyklų steigimo ir leidimų vykdyti studijas išdavimo tvarka, patvirtinta Vy-riausybės 2003 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 11532.

4. Mokymosi atostogoms suteikti nepakanka darbuotojo prašymo. 4Mokymosi atostogoms suteikti turi būti pateikta atitinkamos švietimo įstaigos pažyma apie egzaminų, įskaitų, kitų užsiėmimų datą.Atostogos gali būti suteikiamos arba atskirai kiekvienam egzaminui, įskaitai, laboratoriniam darbui ir pan., arba surašant vieną įsakymą, kuriame nurodomos visos darbuotojui suteikiamos mokymosi atostogos vienos sesijos metu ar vieno semestro metu. Atitinkamaidarbdavys gali pareikalauti iš darbuotojo pateikti įrodymus, kad atostogos buvo panaudotos nustatytam tikslui, t. y. stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti,egzaminams, įskaitoms laikyti bei kitiems studijų programoje nustatytiems veiksmams atlikti. Tokie įrodymai gali būti studijų knygelė,švietimo įstaigos pažyma ar kiti įrodymai, kurių pakanka nustatytiatostogų panaudojimo faktą.

5. Į mokymosi atostogų laiką neįskaitomas kelionėje sugaištas lai- 5kas, t. y. turi būti suteiktos tokios trukmės mokymosi atostogos, kadkomentuojamame straipsnyje nustatyta atostogų trukmė neapimtųkelionėje sugaišto laiko.

6. Apie lengvatas ir garantijas besimokantiems darbuotojams žr. 6DK 209 straipsnio komentarą, apie mokymosi atostogų apmokėjimo sąlygas - DK 210 straipsnio komentarą.

1 Žinios. 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940; 2003, Nr. 63-2853.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 1153

„Dėl Aukštųjų mokyklų steigimo ir leidimų vykdyti studijas išdavimo tvarkospatvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 87-3944.

251

STRAIPSNIS Kūrybinės atostogos

Kūrybinės atostogos suteikiamos disertacijai užbaigti, vadovėliams rašyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kūrybinių atostogų truk-mę, suteikimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuoja įstatymai, darbo ir kolektyvinė sutartis.

1. DK nereglamentuoja kūrybinių atostogų trukmės, suteikimoir apmokėjimo sąlygų. Komentuojamame straipsnyje tik nustatyta, kokiam tikslui skiriamos kūrybinės atostogos, t. y. užbaigti disertaciją, rašyti vadovėlius. Šiame straipsnyje nurodytas sąrašas nėraišsamus, t. y. kūrybinės atostogos gali būti nustatytos ir kitais įstatymais.

2. Galiojančiuose įstatymuose nenustatyta kūrybinių atostogųtrukmė, suteikimo ir apmokėjimo tvarka, todėl kol kas šią normągalima įgyvendinti tik kolektyvine sutartimi ar darbo sutartimi.

lo«3 STRAIPSNISAtleidimas nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms parei-goms atlikti

1. Darbuotojai atleidžiami nuo darbo: įgyvendinti rinkimų teisę; atlikti Seimo nario pareigas; pakviesti į kvotos, parengtinio tardymo organus, į prokuratūrą ir teismą liudytoju, nukentėjusiuoju, specialistu,vertėju ar kviestiniu, visuomeniniu kaltintoju, visuomeniniu gynėju, visuomeninės organizacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovu; vykdytiValstybės kontrolės užduotis; atlikti donoro pareigas ir kitais įstatymųnustatytais atvejais.

2. Darbuotojams, atleistiems nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti, darbo užmokestį, ne mažesnį už vidutinį, moka ar kompensuoja ta įstaiga ar organizacija, kurios įpareigojimus jievykdo, jeigu ko kita nenustato įstatymas.

3. Įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkami darbuotojai atleidžiami nuo darbo iki šešių darbo dienų per metus kvalifikacijai kelti,dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose ir kt. Atleidimo nuo darbo irapmokėjimo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje.

i 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada dar-buotojas atleidžiamas nuo darbo atlikti valstybines arba visuomeni-nes pareigas. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje nepateikiama vals-tybinių arba visuomeninių pareigų apibrėžimo ar sąrašo, bet

252


nustatoma, kurios pareigos suteikia teisę į DK 178 straipsnio 1 da-lies 5 punkte nustatytas tikslines atostogas. Šis sąrašas nėra išsamus, t. y. darbuotojas gali būti atleistas nuo darbo atlikti valstybines arba visuomenines pareigas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teisin-gai taikyti komentuojamą straipsnį reikėtų išsiaiškinti kai kurių jo 1 dalyje nurodytų pagrindų atleisti darbuotoją nuo darbo turinį. Tai ypač svarbu dėl naujų procesinių įstatymų, ypač BPK, įsigaliojimo.

2. Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis rinkimų teisę, yra 2Konstitucija. Konstitucijos 34 straipsnyje nustatyta aktyvioji rinkimų teisė, arba teisė rinkti, piliečiams, kuriems rinkimų dieną yrasukakę aštuoniolika metų. Pasyvioji rinkimų teisė, arba teisė būtirenkamam, nustatyta keliuose Konstitucijos straipsniuose. Teisę būti renkamam Seimo nariu reglamentuoja Konstitucijos 56 straipsnis, Respublikos Prezidentu - Konstitucijos 78 straipsnis. Pagal Konstitucijos 34 straipsnio 3 dalį teisę būti išrinktam taip pat nustatospecialūs rinkimų įstatymai. Tokie įstatymai yra Seimo rinkimų įstatymas1, Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas2, Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymas3.

3. Asmenų, pakviestų į kvotos, parengtinio tardymo organus, į pro- 3kuratūrą ir teismą kaip liudytojų, nukentėjusiųjų, specialistų, vertėjų ar kviestinių, visuomeninių kaltintojų, visuomeninių gynėjų, visuomeninės organizacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovų, pareigųvykdymą reikėtų aiškinti sistemiškai su BPK nuostatomis, kadangipagal BPK į ikiteisminio tyrimo įstaigą (buvusi kvotos ir parengtiniotardymo), prokuratūrą ar teismą gali būti kviečiami liudytojai, nukentėjusieji, ekspertai, specialistai, vertėjai, t. y. ne visi DK išvardytiproceso dalyviai išliko naujajame BPK.

4. Kalbant apie Valstybės kontrolės užduočių vykdymą, reikėtų pa- 4sakyti, kad vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymo4 12 straipsniuValstybės kontrolės pareigūnas, atliekantis valstybinį auditą, turiteisę pasitelkti reikiamų sričių specialistus. Tai yra vienintelis įstatyme nustatytas atvejis, kai darbuotojas - atitinkamos srities specialistas, turi būti atleistas nuo darbo Valstybės kontrolės užduotims vykdyti.

5. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta bendra darbuoto- sjų, atleistų nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms

1 Žinios. 1992, Nr. 22-635; 1996, Nr. 62-1467; 2000, Nr. 59-1760.2 Žinios. 1993, Nr. 2-29.3 Žinios. 1994, Nr. 53-996; 1996, Nr. 126-2944; 1999, Nr. 93-2710.4 Žinios. 1995, Nr. 51-1243; 2001, Nr. 112-4070.

253

atlikti, apmokėjimo už darbą taisyklė - ta įstaiga ar organizacija, kurios įpareigojimus vykdo darbuotojas, moka ne mažesnį už vidu-tinį darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad vidutinis darbo už-mokestis turi būti mokamas tik tuo atveju, jeigu darbuotojas privalo vykdyti kviečiančios institucijos nurodymus. Kai valstybinių ar vi-suomeninių pareigų atlikimą lėmė laisva darbuotojo valia ar pasi-rinkimas, vidutinis darbo užmokestis neturi būti mokamas. Akivaiz-du, kad rinkimų teisės įgyvendinimas, Seimo nario pareigų atlikimas, donoro funkcijų vykdymas susiję su darbuotojo apsisprendimu, to-dėl ir vidutinis darbo užmokestis neturi būti mokamas. Darbo už-mokestį, ne mažesnį už vidutinį, turėtų mokėti ikiteisminio tyrimo organai, teismai, Valstybės kontrolė, jeigu darbuotojas yra kviečia-mas į šias institucijas atlikti komentuojamame straipsnyje nustaty-tas pareigas. Vadovaujantis komentuojama straipsnio dalimi įstaty-mai gali nustatyti kitokią apmokėjimo ar kompensavimo tvarką. Pavyzdžiui, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 1 dalimi proceso iš-laidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui, paskirtam gynėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, proku-ratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Liudytojams, nukentė-jusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmoketinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir admi-nistracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarką Vyriausybė patvirtino 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 „Dėl Liudytojams, nuken-tėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmoketinų su-mų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir ad-ministracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos patvirtinimo"1. Vadovaujantis šiuo nutarimu nustatyta tokia tvarka:

1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams irvertėjams, šaukiamiems pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją, į teismą ar instituciją (pas pareigūną), nagrinėjančiąadministracinio teisės pažeidimo bylą, ir gyvenantiems ne iškvietimo vietoje, kompensuojamos kelionės į iškvietimo vietą ir atgališlaidos, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, taip pat mokamidienpinigiai;

2) liudytojams ir nukentėjusiesiems (pagal administracinių teisės pažeidimų teiseną - dar ekspertams ir vertėjams) kompensuojamas darbo užmokestis arba apmokama už atitraukimą nuo jųįprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo atvykdamipas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją, į teismą ar insti-

1 Žinios. 2003, Nr. 40-1843.

254


tuciją (pas pareigūną), nagrinėjančią administracinio teisės pažeidimo bylą;

3) ekspertams, specialistams ir vertėjams sumokama už jų darbą,išskyrus tuos atvejus, kai jie šį darbą atlieka pagal tarnybines pareigas. Tais atvejais, kai ekspertai, specialistai ir vertėjai atlieka savodarbą pagal tarnybines pareigas, darbo užmokestį jiems moka juridinis asmuo, kuriame jie dirba;

4) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos kompensuojamos, dienpinigiai mokami pagal norminius teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikosteritorijoje;

5) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams irvertėjams, atvykusiems iš užsienio valstybių, faktinės gyvenamosios patalpos nuomos, kelionės ir gyvenimo Lietuvos Respublikojeišlaidos kompensuojamos pagal pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Tačiau kelionės išlaidų kompensuojama ne daugiau kaip vykstant ekonomine (turistine) klase, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų - ne daugiau kaip viena Lietuvos RespublikosVyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga per parą, gyvenimo Lietuvos Respublikoje išlaidų - ne daugiau kaip vienas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus gyvenimo lygis per parą.

6. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 3 dalimi tikslinės atos- 6 togos (atleidimas nuo darbo atlikti visuomenines pareigas) kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose renginiuose ir kitiems su pro-fesinės sąjungos veikla susijusiems tikslams pasiekti turi būti sutei-kiamos įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamiems dar-buotojams. Maksimali šių atostogų trukmė per darbo metus - šešios darbo dienos.

184 STRAIPSNIS Nemokamos atostogos

1. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki ketu

riolikos kalendorinių dienų;2) darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų -

iki trisdešimties kalendorinių dienų;3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros,

kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai

255

- tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;

4) invalidui - iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;5) darbuotojui, vienam slaugančiam invalidą, kuriam invalidumą nu

statančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;

6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;

7) santuokai sudaryti - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos;8) mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip trys kalendori

nės dienos.2. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinė-

je sutartyje nustatyta tvarka.

1 1. Skirtingai nuo kitų rūšių tikslinių atostogų, už nemokamas atostogas visais atvejais nėra kompensuojama, nėra mokamas vidutinisdarbo užmokestis ar kitos išmokos. Net jeigu įmonėje, įstaigoje arorganizacijoje nustatytos išmokos, pavyzdžiui, santuokos sudarymoproga, šios išmokos negali būti kildinamos iš nemokamų atostogųinstituto, o yra savarankiška skatinimo forma. Nemokamos atostogos gali būti suteikiamos tik darbuotojo reikalavimu, darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas išeitų nemokamų atostogų,pavyzdžiui, jeigu įmonėje nėra darbo, sumažėja darbo krūvis ar kitais pagrindais, kai tenkinami ne darbuotojo, o pačios įmonės ar darbdavio tikslai.

2 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytosatostogos darbuotojams, auginantiems vaikus. DK147 straipsnio komentare minėta, kad DK, kituose norminiuose teisės aktuose nėrapateiktas sąvokos „vieni augina" apibrėžimas. Atitinkamai nėra nustatyta ir ką reiškia sąvoka „auginantys vaiką". Prie auginančių vaikus priskirtini motina (įmotė), tėvas (įtėvis), senelė, senelis arba kitigiminaičiai, pas kuriuos vaikas faktiškai gyvena ir yra prižiūrimas,vaiko globėjas ir kt. asmenys, kurie vadovaujantis CK, kitų norminių teisės aktų nuostatomis yra atsakingi už vaiko priežiūrą, auklėjimą, išlaikymą.

3 3. Komentuojamas straipsnis nereglamentuoja nemokamų atostogų suteikimo tvarkos, teisės pasirinkti nemokamų atostogų laiką,todėl šiuo atveju taikytina bendroji taisyklė pagal DK 35 straipsnio1 dalį, nustatanti, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų,gerbti bendrojo gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytisprotingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti

256


savo teise. Darytina išvada, kad atostogos darbuotojams, auginan-tiems vaiką iki keturiolikos metų ar vaiką invalidą iki šešiolikos me-tų, turi būti suteikiamos atsižvelgiant į vaiko interesus, darbuotojui, slaugančiam šeimos narį, - tuo metu, kai sergančiam šeimos nariui reikalinga priežiūra, ir panašiai.

4. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytas 4maksimalus atostogų terminas per darbo metus. Šios atostogos galibūti suteikiamos dalimis, derinamos su kasmetinėmis atostogomis.Komentuojamo straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatyta maksimali atostogų trukmė, o 7 ir 8 punktuose nustatytas ne maksimalus,bet minimalus atostogų terminas santuokai sudaryti ir mirusio šeimos nario laidotuvėms. Kolektyvinėse ir darbo sutartyje gali būtinustatyta ir ilgesnė šių atostogų trukmė, bet to, ilgesnė šių atostogųtrukmė gali būti nustatoma ir kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgiant į tokias aplinkybes - atstumas, susijusių institucijų darbas irpanašiai.

5. Dalis komentuojamame straipsnyje nurodytų tikslinių atostogų 5susijusios su tam tikra darbuotojo teisine padėtimi, sveikatos būklear specifinėmis aplinkybėmis. Šioms atostogoms netaikomas kaupimo principas, t. y. išnykus aplinkybėms, išnyksta ir teisė į šias atostogas. Laikoma, kad pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį tokios aplinkybės išnyksta: 1) vaikui sukakus keturiolika metų pagal 1 punktą;2) vaikui invalidui sukakus šešiolika metų pagal 1 punktą; 3) pasibaigus nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros, kol jam sueis trejimetai, atostogoms pagal 3 punktą; 4) pasibaigus valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos nustatytam invalidumo terminui ar panaikinus invalidumą pagal 4 punktą bei pripažinus nuolatinę slaugą nebūtinai pagal 5 punktą; 5) pasibaigus gydymo įstaigosrekomenduotam terminui pagal 6 punktą; 6) po santuokos sudarymo ir šeimos nario laidotuvių pagal 7 ir 8 punktus.

6. Nors komentuojamame straipsnyje išvardijamos nemokamų 6atostogų rūšys, kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytos ir kitospriežastys, dėl kurių darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas. Jeigu tai nenustatyta kolektyvinėje sutartyje, darbdavys nemokamų atostogų dėl kitų priežasčių suteikti neprivalo, o įstaigose, organizacijose, kurios yra išlaikomos iš valstybės, savivaldybiųir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, taip pat sutartyse, sudaromose Lietuvosbanke, nemokamų atostogų dėl komentuojamame straipsnyje neišvardytų priežasčių suteikti neturi teisės, jeigu įstatymas nenustato kitaip.

257

Io5 STRAIPSNIS Papildomos atostogų lengvatos

Kolektyvinėse arba darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės truk-mės bei kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmeti-nių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tiksli-nes atostogas, negu garantuoja šis Kodeksas. Šios lengvatos, išskyrus papildomą lengvatą pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, negali būti nustatytos kolektyvinėse ir darbo sutartyse, sudaromose įstaigose, or-ganizacijose, kurios yra išlaikomos iš valstybės, savivaldybių ir valsty-binio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, taip pat sutartyse, sudaromose Lietuvos banke.

1. Nors DK pakankamai detaliai reglamentuoja atostogų rūšis, jųsuteikimo tvarką ir apmokėjimo sąlygas, atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifiką atostogų klausimai gali būti sprendžiami kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Komentuojamame DK straipsnyje nurodyta, kas gali būti nustatyta kolektyvinėse ar darbo sutartyse:1) kitos atostogų rūšys; 2) lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogųlaiką; 3) didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas. Panagrinėjus kiekvieną atvejį, darytina išvada, kad nustatomos tik papilomos atostogų lengvatos, todėl kitos nei DK atostogų rūšys negali pakeisti DK nustatytų atostogų, t. y. sumažinti įstatyminių garantijų,o lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką negali pažeisti kitųasmenų teisių (DK 35 str. 2 d.), t. y. kad papildomų lengvatų pasirinkti kasmetinių atostogų laiką suteikimas vieniems darbuotojamsnesumažintų įstatyminių garantijų kitiems darbuotojams.

2. Komentuojamame straipsnyje nustatyta lengvata pasirinkti kasmetinių atostogų laiką gali būti taikoma visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, tuo tarpukitų rūšių atostogos ir didesni apmokėjimo už kasmetines ir tikslines atostogas dydžiai negali būti nustatyti įstaigose ar organizacijose, kurios tiesiogiai ar per įsteigtus fondus išlaikomos iš valstybės,savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto beikitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, bei Lietuvos banke. Atkreiptinasdėmesys, kad absoliutus draudimas netaikomas valstybės ir savivaldybių įmonėms, kadangi vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo1 2 straipsniu valstybės ar savivaldybės įmonė nėra išlaikoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, bei akcinėms bendrovėmsir uždarosioms akcinėms bendrovės, nors ir visas jų akcinis kapitalas

1 Žinios. 1994, Nr. 102-2049.

258

priklausytų valstybei ar savivaldybei. Negalima teigti, kad valstybės įmonėms šiuo atveju netaikomi jokie apribojimai, bet kai kurios leng-vatos vis dėlto yra leidžiamos. Pavyzdžiui, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 18 straipsniu, kuriame nurodyta, kad dalis likutinio pelno gali būti skiriama premijoms, socialinės ir kul-tūrinėms priemonėms finansuoti, darytina išvada, kad šios lėšos gali būti panaudojamos ir komentuojamame straipsnyje nurodytoms atos-togų lengvatoms apmokėti.

186 str.

XV SKYRIUSDARBO UŽMOKESTIS.

GARANTUOS IR KOMPENSACIJOS

186STRAIPSNIS

Darbo užmokestis

1. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamąpagal darbo sutartį.

2. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamusdarbuotojui už jo atliktą darbą.

3. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.

4. Darbo užmokestis mokamas pinigais.

1. Įstatymų leidėjas komentuojamame straipsnyje apibrėžia dar- ibo užmokesčio sąvoką, nurodo, nuo ko iš esmės priklauso darboužmokesčio dydis ir kokiu vienetu, t. y. pinigais, jis turi būti mokamas. Tai sudaro bendrą vaizdą apie darbuotojui mokamą darboužmokestį.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbo už- 2mokestis mokamas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbosutartį. Darbo užmokestis, jo teisinė prigimtis nepriklauso nuo darbo sutarties rūšies (DK 108 str.): neterminuotos, terminuotos, sezoninės, su namudininkais ir kt. Tais atvejais, kai šalys susitaria dėldarbo ir darbo sąlygų, būdingų darbo sutarčiai (DK 93 str., 95 str.),nors darbo sutartis reikiamai neįforminta (DK 99 str.), ir asmuoatlieka sutartą darbą, jis turi teisę gauti darbo užmokestį pagal DKXV skyriaus nustatytas taisykles.

Darbo užmokestis nemokamas, jei asmuo tam tikrus darbus at- 3 lieka kaip talkininkas. Talkininkas gali dirbti ne ilgiau kaip tris die-nas iš eilės ir tuo metu jis gali būti maitinamas ir apgyvendinamas

261

pas asmenį, kurio naudai atliekami darbai, tačiau tai teisiniu požiū-riu nelaikoma darbo užmokesčiu (Vyriausybės 2001 m. gruodžio lld. nutarimas Nr. 1500 „Dėl pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo"1).

4 Analogiška padėtis, t. y. darbo užmokestis nemokamas, yra ir kitais atvejais, kai tam tikrą darbą atlieka asmuo savanoris. Su savanoriu gali būti sudaroma rašytinė savanoriškų darbų atlikimo sutartis,kurioje susitariama dėl išlaidų, patirtų dirbant šiuos darbus (kelionės, nakvynės ir kt.), kompensavimo, bet darbo užmokestis už darbąnemokamas (Savanoriškų darbų organizavimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 2001 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 15112).

5 Nelaikomas darbo užmokesčiu apmokėjimas už darbus (paslaugas), atliekamus pagal civilines sutartis. Pagal civilines sutartis asmuo nėra priimamas dirbti į tam tikrą įmonę, įstaigą ar organizacijądarbininku ar tarnautoju, kuris privalo laikytis toje įmonėje nustatytos darbo tvarkos, o su juo tik susitariama atlikti konkretų darbą arsuteikti paslaugą per tam tikrą laiką (pvz., parengti projektą, pasiūdinti kostiumą ir pan.) už tai sumokant sutartą (nustatytą) sumą.

6 3. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį darbo užmokestis apimapagrindinį darbo užmokestį nepriklausomai nuo darbo užmokesčiosistemos (vienetinė, laikinė) bei jo formos (tarifiniai atlygiai, algos),taip pat papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius (priedai, priemokos ir pan.).

7 Nuo darbuotojams mokamų priedų, priemokų, padidintų mokėjimų, kurie paprastai susiję su nukrypimais nuo normalių darbo sąlygų, reikia skirti jiems įstatymų nustatytais atvejais mokamas garantines ir kompensacines išmokas. Garantinės išmokos - tai išmokos,mokamos už laiką, kurį jie nedirbo dėl svarbių, įstatymų nustatytųpriežasčių (atostogų, prastovų ne dėl darbuotojų kaltės apmokėji-

8 mas ir pan.). Kompensacinės išmokos - tai išmokos, kuriomis siekiama atlyginti darbuotojui išlaidas, jo turėtas einant darbo pareigas (dienpinigiai, važiavimo išlaidos tarnybinės komandiruotės atvejuir pan.). Garantinės ir kompensacinės išmokos nelaikomos darboužmokesčiu (jos neįtraukiamos ir į vidutinio darbo užmokesčio sumas) (plačiau žr. DK 204 str. komentarą).

9 4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo užmokesčio dydis priklauso nuo daugelio aplinkybių: darbo kiekio, koky-


262

XV SKYRIUS. Darbo užmokestis. Garantijos ir kompensacijos 186—187 str.

bės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų, darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje ir panašiai.

Šioje komentuojamo straipsnio dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, 10 kad vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vie-nodas darbo užmokestis. Remiantis TDO konvencijos Nr. 100 „Dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą"13 straipsnio 3 dalimi, objektyviai įvertinus ir nustačius darbo atlikimo skirtumus, diferencijuoti tarifai darbuotojams nepaisant lyties neturi būti laikomi prieštaraujančiais principui už lygiavertį darbą mokėti vienodą atlyginimą ir vyrams, ir moterims.

5. Kitaip nei anksčiau galiojusiose taisyklėse, numatančiose, jog ii darbo apmokėjimas galimas pinigais, o kai tai nustatyta kolektyvinėje (jos neturint - darbo) sutartyje - natūrine išmoka, komentuojamo straipsnio 4 dalyje imperatyviai teigiama, kad darbuotojo darbo užmokestis mokamas pinigais. Tuo siekiama išvengti tokių atvejų, kai darbuotojai buvo verčiami sutikti, kad jų darbas būtų apmokamas, pavyzdžiui, gaminama (dažnai nepaklausia) produkcija, nors tai aiškiai netenkindavo darbuotojų interesų.

Tačiau pagal galiojančias nuostatas visiškai galimi atvejai (ypač pri-vačiame sektoriuje), kai kolektyvinėse ar darbo sutartyse numato-ma, kad darbuotojams yra taikomos tam tikros lengvatos, tarp jų ir įsigyti gaminamą produkciją, pavyzdžiui, žemės ūkio įmonėse įsigyti tam tikrą kiekį grūdų, daržovių ir panašiai. Tuo gali būti suintere-suotos abi darbo sutarties šalys: darbdavys - be papildomų išlaidų realizuoti gaminamą produkciją, o darbuotojas -pigiau, be perveži-mo ir panašių kitų išlaidų įsigyti reikiamos produkcijos, žaliavos. To-kių lengvatų, paslaugų negalima laikyti darbo užmokesčio, gauna-mo už atliktą darbą, dalimi.

AO / STRAIPSNISDarbo užmokesčio minimumas

1. Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinįatlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionamsar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius.

2. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni negu šio straipsnio 1 dalyje nustatyti minimaliojo darbo užmokesčio dydžiai.

1 Žinios. 1996, Nr. 28-675.

263

3. Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti ma-žesni už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus minimaliuosius dydžius.

1. Komentuojamame straipsnyje numatoma, kas ir kokia tvarkanustato darbo užmokesčio minimumą ir pagal kokias taisykles jisyra taikomas. Šiame straipsnyje numatytos nuostatos atitinka tarptautinių aktų reikalavimus, nustatytus TDO konvencijoje Nr. 131„Dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant jbesivystančias šalis"1 bei kai kuriose kitose šios organizacijos konvencijose ir rekomendacijose.

Nustatytas minimalus darbo užmokestis sudaro galimybę geriau užtikrinti teisingesnio darbo užmokesčio bei garantinių išmokų dy-džio nustatymą. Vienas iš darbo užmokesčio minimumo nustatymo tikslų yra aprūpinti gyventojus reikmėmis, kurios atitinka minimalų gyvenimo lygį. Pagal Gyventojų pajamų garantijų įstatymo21 straipsnį minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra šeimos mėnesinių pajamų su-ma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems mi-nimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį or-ganizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Vyriausybėdarbo užmokesčio minimumą nustato Trišalės tarybos teikimu. Platesnis subjektų, tarp jų darbuotojų atstovų įtraukimas nustatant darboužmokesčio minimumą, atitinka TDO konvencijų reikalavimus.

Šioje komentuojamo straipsnio dalyje numatyta dar viena naujo-vė: atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms gali būti nustatomi skirtingi minimaliųjų valandinių atlygių ir minima-liosios mėnesinės algos dydžiai.

Vyriausybė ne kartą keitė minimalaus darbo užmokesčio dydžius - juos padidino. Dabar galioja minimaliojo darbo užmokesčio dy-džiai, patvirtinti Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo"3:1) minimalusis va-landinis atlygis - 2,67 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 450 litų taikomi darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizaci-jose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems

1 Žinios. 1996, Nr. 30-736.2 Žinios. 1990, Nr. 30-711.3 Žinios. 2003. Nr. 73-3371.

264


teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga; 2) minimalusis valandinis atlygis - 2,55 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų taikomi: a) žemės ūkio veiklos subjektų darbuoto-jams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemos ūkio produkci-jos per praėjusius kalendorinius metus sudaro daugiau kaip penkias-dešimt procentų visų pajamų, ūkininkų samdomiems darbuotojams, taip pat ūkininkams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga; b) valstybės politikams, teisėjams, vals-tybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams.

3. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies nuostatas kolektyvi-nėse sutartyse gali būti nustatomi didesni minimaliojo darbo už-mokesčio dydžiai, palyginti su Vyriausybės nustatytais. Neabejoti-na, kad darbo sutartyje nustatant konkretaus darbuotojo valandinį tarifinj atlygį (mėnesinę algą), jis gali viršyti čia minėtus darbo už-mokesčio minimumus. Ir atvirkščiai, pagal komentuojamo straips-nio 3 dalies nuostatas darbuotojo valandinis atlygis arba alga ne-gali būti mažesni už nustatytus minimaliuosius darbo užmokesčio dydžius.

STRAIPSNIS Darbo apmokėjimo organizavimas

1. Darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniaiir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tari-fikavimo tvarka nustatomi kolektyvinėse sutartyse.

2. Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse.

3. Taikant darbų klasifikacijos sistemą darbo užmokesčiui nustatyti,tie patys kriterijai turi būti taikomi ir vyrams, ir moterims, ir ši sistematuri būti parengta taip, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijoslyties pagrindu.

1. Komentuojamame straipsnyje nustatytos principinės taisyklės, lkurių laikantis nustatomi su darbo apmokėjimu susiję klausimai (darbų ir darbuotojų tarifikavimas, darbų normavimas ir kt.). Darbo apmokėjimo organizavimo taisyklės apima ir konkretina iki DK galiojusio Darbo apmokėjimo įstatymo1 3 straipsnio nuostatas.

2. Kaip matyti iš DK 188 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų taisyk- 2lių, dauguma darbo apmokėjimo klausimų yra sprendžiami pačių

1 Žinios. 1991, Nr. 4-104.

265

darbo santykių šalių, t. y. kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Papras-tai bendresni klausimai, liečiantys tam tikras darbo sritis, darbuoto-jų grupes, nustatomi kolektyvinėse sutartyse, o jų nesant arba, jei tai susiję su pavieniais darbuotojais, - reguliuojami darbo sutartyse. Toks šių klausimų reglamentavimas paaiškinamas vis platesniu darbo vietų privatizavimu, partnerystės pagrindų diegimu ir atliekamų darbų, paslaugų įvairove.

Nors komentuojamame straipsnyje nekalbama apie darbo apmo-kėjimo organizavimo centralizuotus pradus, jų pamiršti negalima. Nemažai tokių (įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose) priimtų taisyklių reikia laikytis, neatsižvelgiant į tai, kokiose institu-cijose, ūkio šakose taikomas darbo apmokėjimo reguliavimas (dar-bo užmokesčio dydis negali būti mažesnis už nustatytą minimalųjį darbo užmokestį, apmokėjimas už darbą esant nukrypimų nuo įprastų normalių darbo sąlygų ir pan.), o tam tikrose organizacijose šie klau-simai reguliuojami pagal specialius DK straipsnius (žr. DK 189 str. komentarą).

Dažnai tam tikrus darbo apmokėjimo organizavimo klausimus padeda spręsti (arba išsprendžia) žinybų centrinės institucijos, priimdamos specialius įstatymus, pavyzdžiui, buvusi Energetikos ministerija 1996 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 102 „Dėl Darbuo-tojų, atliekančių darbus veikiančiuose elektros ir šilumos įrengi-niuose, lavinimo ir atestavimo nuostatų patvirtinimo"1 patvirtino Darbuotojų, atliekančių darbus veikiančiuose elektros ir šilumos įrenginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostatus, kuriuose reglamen-tuojama, kokie asmenys, kokią turintys kvalifikaciją ir kokius dar-bus gali atlikti, kai jiems leidžiama savarankiškai dirbti ir pan., ar-ba vykdant Socialinių paslaugų įstatymo2 14 straipsnio 6 punktą socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 127 „Dėl Socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo"3 buvo patvirtinti Socialinių darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimo tvarka, kurioje reglamentuojami ir tam tikri darbo apmokėjimo organizavimo klausimai.

Kai kurie darbo apmokėjimo organizavimo klausimai (darbo ap-mokėjimo, darbo apmokėjimo sistemų, darbo normų ir kt.) gali būti reguliuojami nacionalinėje, šakos ir teritorinėje kolektyvinėse su-

1 Žinios. 1996, Nr. 39-972.2 Žinios. 1996, Nr. 104-2367.3 Žinios, 2002, Nr. 101-4521.

266


tartyse, tuo padedant spręsti šiuos klausimus tiesiogiai įmonėse, įstai-gose, organizacijose.

3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatoma imperatyvi nor- 3 ma, kad darbų klasifikacijos sistema darbo užmokesčiui nustatyti turi būti parengta pagal vienodus kriterijus, taikomus vyrams ir mote-rims, kurie neleistų bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu.

STRAIPSNISValstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimas

Iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, or-ganizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka.

1. Komentuojamame straipsnyje nustatoma, kad tam tikrų institucijų darbuotojams darbo apmokėjimo dydžius ir apmokėjimo sąlygas reguliuoja specialūs įstatymai. Tam tikrų institucijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos, apmokėjimo dydžių nustatymo tvarkayra labiau centralizuota, palyginti su nevalstybinių įmonių, įstaigų,organizacijų darbo užmokesčio reguliavimu.

2. Iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas reguliuoja nemažai tam skirtų norminių teisės aktų.Iš jų paminėtini keletas bendro pobūdžio (taikomų ne vienos institucijos darbuotojams) norminių teisės aktų.

Vienas iš pirmųjų bendro pobūdžio norminių teisės aktų, regu-liuojančių biudžetinių organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas, yra Vyriausybės 1991 m. vasario 22 d. nutari-mas Nr. 74 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo"1. Prie jo buvo pridėti devyni priedėliai, kuriuose konkretinamos už tam tikro darbo atlikimą kai kurių dar-buotojų kategorijoms galimos mokėti (nuo - iki) sumos rubliais. Minėtas nutarimas ir jo priedėliai buvo daug kartų keičiami. Vyk-dydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sau-sio 9 d. nutarimą Nr. 1-925 „Dėl Darbo apmokėjimo įstatymo įsi-galiojimo"2 Vyriausybė 1991 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 142


267

„Dėl Įmonių darbuotojų darbo apmokėjimo organizavimo pavyz-dinių principų ir vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvar-kos"1 patvirtino Įmonių darbuotojų darbo apmokėjimo organiza-vimo pavyzdinius principus. Kai kurie principai galioja ir dabar. Atkuriant nepriklausomą valstybę, rengiant ir vykdant socialinę ekonominę jos reformą reikėjo kvalifikuotų valstybės valdžios, vals-tybės valdymo, teisėsaugos organų ir įstaigų vadovų ir kitų parei-gūnų. Be kitų priemonių tokiems pareigūnams išlaikyti ir į jų darbą įtraukti naujų kvalifikuotų asmenų, specialiais norminiais teisės aktais nustatoma efektyvesnė jų darbo apmokėjimo sistema. Reikš-mingas yra Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo"2 (jis su papildymais galioja ir dabar), kuriuo nustatyta, kad nuo 1993 m. liepos 1 d. biudžetinių įstaigų ir orga-nizacijų darbuotojų darbas apmokamas pagal schemas taikant koeficientus, kurių pagrindu imama patvirtinta minimalioji mėne-sinė alga (minimalusis valandinis atlygis). Minėtame nutarime pa-brėžiama, kad nustatant darbuotojams pagrindinį darbo užmokestį ir priemokas, premijas, negalima viršyti skirto darbo užmokesčio fondo. Vyriausybės 2002 m. lapkričio 22 d. nutarime Nr. 18433, pa-pildančiame minėtą Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 511, nurodoma, kad vienkartinės piniginės išmokos, skirtos dar-buotojams skatinti (už labai gerą darbą, atliktas vienkartines ypač svarbias užduotis, švenčių progomis, darbuotojo jubiliejinių su-kakčių progomis, išeinant į pensiją), išmokamos kartą per metus (jei darbuotojui per paskutinius dvylika mėnesių nepaskirta draus-minė nuobauda) ir negali viršyti šimto procentų nustatyto tarnybi-nio atlyginimo. Biudžetinėse organizacijose sudaromose kolekty-vinėse sutartyse, atsižvelgiant į aukštesniosios organizacijos nustatytas sąlygas, turi būti konkretinama darbuotojams skatinti skiriamų vienkartinių piniginių išmokų, priedų ir priemokų skyri-mo tvarka ir dydis, taip pat kitos darbo apmokėjimo ir organizavi-mo sąlygos.

Kitas svarbus norminis teisės aktas yra Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinta Valstybės tarnautojų ir darbuoto-jų, gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biu-džeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmo-


268


kesčio fondo apskaičiavimo metodika1. Šio nutarimo 2.1. papunktyje nurodoma, kad planuojant darbo užmokesčio fondą priedams ir priemokoms mokėti skirtos sumos gali skirtis atsižvelgiant į jų pa-skirtį: priedams (už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ar sudėtingų užduočių vykdymą, premijuoti už užmokesčio fondo ekonomiją ir pan.) mokėti skirtos sumos neturi viršyti dvidešimties procentų, o priemokoms (pagal DK 192, 193, 194 straipsnius, taip pat papildo-mų darbo užduočių vykdymą ir pan.) - penkių procentų nustatytų darbuotojų atlyginimams mokėti sumų.

190 STRAIPSNISDarbo užmokesčio indeksavimas

Darbo užmokestis indeksuojamas įstatymų nustatyta tvarka.

Pagrindinis įstatymas, nustatantis darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, yra Gyventojų pajamų garantijų įstatymas2. Šiame įstatyme indeksavimo sąvoka apibrėžiama kaip nominaliųjų pajamų ar jų nor-matyvų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl prekių ir paslaugų kainų pokyčių prarastas pajamas.

Darbo užmokesčio indeksavimas glaudžiai susijęs su darbo užmo-kesčio minimumo nustatymu. Pirmą kartą Vyriausybė šiuo klausi-mu pasisakė 1991 m. birželio 27 d. nutarime Nr. 251 „Dėl minima-laus gyvenimo lygio, minimalaus darbo užmokesčio ir kitų minimalių dydžių"3. Vėliau šis nutarimas daug kartų koreguotas (plačiau apie dabar galiojančią darbo užmokesčio minimumo nustatymo tvarką ir minimalius darbo užmokesčio dydžius žr. DK 187 str. komentarą).

1 9 1 STRAIPSNISNormalių darbo sąlygų užtikrinimas

Darbdavys turi užtikrinti normalias darbo sąlygas, kad darbuotojai galėtų įvykdyti darbo normas. Tokiomis sąlygomis laikoma:

1) tinkama mašinų, staklių ir prietaisų būklė;2) reikiamu laiku aprūpinimas techniniais dokumentais;

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 280 „DėlValstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio fondoapskaičiavimo metodikos patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 24-992.


269

3) darbui atlikti reikalingų medžiagų ir įrankių tinkama kokybė ir jųpateikimas reikiamu laiku;

4) gamybos aprūpinimas elektros, dujų ir kitokia energija;5) saugios ir nekenksmingos sveikatai darbo sąlygos (saugumo tech

nikos taisyklių ir normų laikymasis, reikiamas apšvietimas, šildymas,ventiliacija, triukšmo, spinduliavimo, vibravimo ir kitų žalingų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų sveikatą, pašalinimas ir kt.);

6) tinkamų sąlygų norminių teisės aktų nustatyta tvarka kelti profesinę kvalifikaciją ir tobulinti įgūdžius sudarymas;

7) kitos sąlygos, reikalingos konkretiems darbams atlikti.

1.Komentuojamame straipsnyje pabrėžiama, kad darbdavys turiužtikrinti normalias darbo sąlygas, kurios yra būtinos darbuotojamsįvykdyti darbo normas ir užtikrinti darbuotojų sveikatą.

2.Normalias darbo sąlygas, išvardijamas komentuojamame straipsnyje, sąlygiškai galima suskirstyti į tam tikras grupes: 1) techniniopobūdžio sąlygos (1-4 p.); 2) darbuotojo sveikatą užtikrinančios sąlygos (5 p.); 3) darbuotojo savybės, užtikrinančios darbo kokybę(6 p.); 4) specialios sąlygos, reikalingos konkretiems darbams atlikti(7 p.). Darbo sąlygų atitiktį normalioms sąlygoms gali nustatyti tamtikri norminiai teisės aktai, priimami centralizuotai, bet daugelio sąlygų atitiktį normalioms nustato vietiniai (lokalūs) norminiai teisėsaktai (darbo tvarkos taisyklės, techniniai reglamentai, įvairaus pobūdžio instrukcijos, kolektyvinės ir darbo sutartys ir pan.).

3.Darbuotojams darbe leidžiama naudotis tik techniškai tvarkingomis darbo priemonėmis. Konkrečios darbo priemonės saugausnaudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose, pateikiamuose gamintojo. Bendrus reikalavimus, taikomus darbo priemonėms (darbo įrenginiams), nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darboministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 „Dėl Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo"1.

Normalus darbas įmanomas tik jei darbdavys aprūpina darbuoto-jus tinkamos kokybės medžiagomis ar įrankiais, laiku pateikia dar-bui atlikti būtiną energiją (elektros, dujų ir kt.) (plačiau žr. DK 262 str. komentarą).

4. Labai svarbi normalių darbo sąlygų grupė yra saugi ir nekenksminga sveikatai darbo aplinka. Iš esmės tokias sąlygas privalo sudaryti darbdavys. Saugios ir sveikos darbo aplinkos sudarymo reika-

1 Žinios. 2000, Nr. 3-88.

270

XV SKYRIUS. Darbo užmokestis. Garantijos ir kompensacijos 191 str.

lavimus apibrėžia kai kurie specializuoti norminiai teisės aktai, pa-vyzdžiui, Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatai1, Darbo aplin-kos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodi-niai nurodymai2, Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatai3, Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuo-statai bei Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų po-veikio darbe nuostatai4 ir kiti.

Daugelį tokių normalių darbo sąlygų sudarymo reikalavimų vado-vaudamiesi saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais nustato arba darbdavys drauge su darbuotojais ir jų atstovais, arba darbdavys vie-tiniais (lokaliais) norminiais teisės aktais (įsakymais, potvarkiais ir pan.) vienasmeniškai (plačiau apie tai žr. DK 264 str. komentarą).

5. Komentuojamo straipsnio 6 punkte nustatoma, kad normalia 5darbo sąlyga yra tai, kad darbuotojui sudaroma galimybė kelti profesinę kvalifikaciją, tobulinti darbo įgūdžius. Darbdavys apskritai negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas, neinstruktuotas saugiai dirbti. Be to, jei darbuotojasneturi reikiamos kvalifikacijos, darbo įgūdžių, gerai atlikti darbą (ypačsudėtingesnį) dažniausiai yra neįmanoma. Todėl norminių teisės aktųnustatyta tvarka darbdavys turi sudaryti tinkamas sąlygas darbuotojams kelti savo kvalifikaciją. Tai ypač svarbu, kai kinta darbo technologija, o darbuotojai nėra su ja susipažinę.

Ypatinga padėtis šiuo atžvilgiu taikoma jauniems asmenims. Darb-daviai ne tik privalo užtikrinti jų amžių atitinkantį darbą, jo sąlygas, bet ir sudaryti galimybę fiziniam ir protiniam ugdymuisi, nepakenkti mokymuisi (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 36 str. 1 d.5).

6. Kad darbuotojas galėtų įvykdyti darbo normas, darbdavys turi 6užtikrinti ir kitas sąlygas, reikalingas konkretiems darbams atlikti (ko-

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 1277„Dėl darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatų" // Žinios. 1998, Nr. 95-2641.

2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 7 d. nutarimas Nr. 7/5 „DėlDarbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodinių nurodymų tvirtinimo" // Žinios. 1999, Nr. 7-158.

3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 70/403„Dėl Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatų patvirtinimo"// Žinios. 1999, Nr. 82-2438.

4 Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m.liepos 24 d. įsakymas Nr. 97/406 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenųpoveikio darbe nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2001, Nr. 65-2396.

5 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.

271

mentuojamo straipsnio 7 p.). Darbdavys, atsižvelgdamas į konkretaus darbo specifiką ir vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos už-tikrinimo principais, nustato papildomas normalaus darbo sąlygas tam tikram darbui atlikti. Tokie papildomi normalaus darbo sąlygų reika-lavimai nustatomi vietiniais (lokaliais) norminiais teisės aktais, juos rengiant pagal galimybę reikia įtraukti pačius darbuotojus ir jų atsto-vus. Tai gali būti kolektyvinės ir darbo sutartys, darbo tvarkos taisyk-lės, techniniai reglamentai, įvairaus pobūdžio instrukcijos ir panašiai.

STRAIPSNIS Darbo apmokėjimas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų

1. Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.

2. Darbo sąlygų klasifikaciją ir sveikatai kenksmingų veiksnių leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja įstatymai ir kiti norminiaiteisės aktai.

1. Komentuojamo straipsnio nuostatų analizė leidžia nustatyti, kokias darbo sąlygas reikia laikyti normaliomis. Tačiau daugeliu atvejųsudaryti visiškai normalias darbo sąlygas (dėl darbo krūvio specifikos,nėra galima išvengti neigiamo poveikio darbuotojo sveikatai ir pan.)neįmanoma. Komentuojamas straipsnis reguliuoja darbuotojų darboapmokėjimą tais atvejais, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, o specialūs norminiai teisės aktai šio klausimo nereguliuoja.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma: jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą mokamas padidintas tarifinis atlygis (alga), palyginti su darbu normaliomis sąlygomis. Šioje straipsnio dalyje nenustatomi priemokų dydžiai esant nukrypimųnuo normalių darbo sąlygų, o tik nurodoma, kad konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.

Taip yra net ir tais atvejais, kai tam tikri nukrypimai nuo norma-lių darbo sąlygų anksčiau galiojusiuose norminiuose teisės aktuo-se iš dalies buvo reguliuojami. Galiojusio Darbo apmokėjimo įsta-tymo1 6 straipsnyje buvo nurodyta, kad jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą kenksmingomis sąlygomis moka-ma ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio (die-ninio) tarifinio atlygio (mėnesinės algos), o už darbą labai kenks-

' Žinios. 1991, Nr. 4-104.

272


mingomis sąlygomis - ne mažiau kaip dvigubu dydžiu. Be to, Vy-riausybės 1995 m. gruodžio 13 d. nutarime Nr. 1555 „Dėl Priemo-kų už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis dydžių nustatymo tvarkos patvirtinimo"1 (šis nutarimas neteko galios priėmus Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutari-mą Nr. 20232) buvo nurodyta, kad už darbą pavojingomis sąlygo-mis mokama ne mažesnė kaip trisdešimties procentų nustatytos minimalios mėnesinės algos (tarifinio atlygio) priemoka. Taigi da-bar nustatant priemokas už nukrypimus nuo normalių darbo sąly-gų vietiniuose (lokaliuose) norminiuose teisės aktuose anksčiau ga-lioję norminiai teisės aktai geriausiu atveju gali būti ne taisyklė, o tik protingas orientavimasis į neseniai taikytas nuostatas (taip pat žr. DK 189 str. komentarą).

3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad darbo sąlygų 3 klasifikaciją (normalios, yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų), sveikatai kenksmingų veiksnių leistinas koncentracijas reglamentuoja įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Vertinimą, ar darbo vietos atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, organizuoja darbdavys (DK 280 str. 3 d.). Darbdavys, organizuodamas saugų darbą, pildo įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą (plačiau žr. DK 264 str. komentarą). Kai darbų sąlygos neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, darbai gali būti sustabdomi norminių teisės aktų nustatyta tvarka (žr. DK 266 str. komentarą). Savo ruožtu darbuotojas gali atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jei neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar jis pats neaprūpintas reikiamomis priemonėmis (DK 275 str. 5 p.).

STRAIPSNIS Mokėjimas už viršvalandinį ir nakties darbą

Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pus-antro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos).

1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta tam tikra garantija dar- i buotojams, dirbantiems viršvalandinį darbą, t. y. už tokį darbą mo-

1 Žinios. 1995, Nr. 103-2308.2 Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2023 „Dėl Lietuvos Res

publikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 1555 „Dėl Priemokųuž darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis dydžiųnustatymo tvarkos patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios" // Žinios, 2002,Nr. 123-5580.

273

kama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio at-lygio arba mėnesinės algos.

Viršvalandiniais darbais laikomi darbai, dirbami viršijant įstatymų nustatytą darbo laiko trukmę. Paprastai viršvalandiniai darbai yra draudžiami. Išimtiniais atvejais, kai viršvalandiniai darbai leidžia-mi, jų trukmė yra ribojama: darbuotojo darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimt valandų per metus (plačiau apie viršvalandinių darbų taikymo apribojimus žr. DK 150-152 str. komentarą).

Komentuojamame straipsnyje nenurodoma, kaip konkrečiai turi būti įforminamas viršvalandinio darbo apmokėjimas, ir jo dydžiai. Nekyla abejonių, kad tai, kaip ir pagal anksčiau galiojusio Darbo apmokėjimo įstatymo1 7 straipsnio 2 dalį, turi būti įforminama ko-lektyvinėje arba darbo sutartyse. Visais atvejais apmokėjimo už virš-valandinį darbą dydžiai negali būti mažesni kaip pusantro darbuo-tojui nustatyto tarifinio atlygio (mėnesinės algos). Tačiau turint galvoje konkrečias aplinkybes (kokiose organizacijose šie darbai at-liekami, kokia tų organizacijų finansinė padėtis ir viršvalandinio dar-bo svarba numatytoms užduotims atlikti, kokia viršvalandinių dar-bų trukmė ir pan.), viršvalandinio darbo apmokėjimo dydžiai gali būti didesni už DK 193 straipsnyje nustatytus minimalius dydžius. Čia paminėtina ir tai, kad pagal anksčiau galiojusio DĮK102 straips-nio nuostatas, esant laikiniam darbo apmokėjimui, už pirmąsias dvi viršvalandinio darbo valandas būdavo mokama pusantro karto dau-giau, o už kitas valandas dvigubai (esant vienetiniam darbo apmo-kėjimui, už pirmąsias dvi valandas buvo mokama penkiasdešimt, o už kitas - šimtas procentų laikinio tarifinio atlygio).

2. Komentuojamame straipsnyje nustatyta, kad už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro valandinio atlygio (mėnesinės al-gos). Konkretus apmokėjimo dydis (jis gali būti didesnis už prieš tai minėtą minimalų darbo užmokestį) nustatomas kolektyvinėje arba darbo sutartyse.

Remiantis DK 154 straipsnio 1 dalimi, nakties laikas yra laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos. Šios sąvokos nereikia painioti su naktinio darbo sąvoka. Naktiniu laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai (DK 154 str. 2 d.). Naktinis darbo laikas trumpinamas viena valanda. Tačiau tai nereiškia, kad priemo-kos už darbą naktį mokamos tik tada, kai darbas vadinamas nakti-niu. Priemokos mokamos visada, jei dirbama nakties metu, t. y. nuo dvidešimt antros iki šeštos valandos.

' Žinios. 1991, Nr. 4-104.

274


STRAIPSNIS Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis

1. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagalgrafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.

2. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaipdvigubas valandinis arba dieninis atlygis.

1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbą po- iilsio arba švenčių dieną, jeigu darbas nenumatytas pagal grafiką,darbuotojo pageidavimu gali būti taikomas alternatyvus kompensavimas: arba pinigais, arba suteikiant poilsio dieną. Jei darbuotojas, dirbęs poilsio arba švenčių dieną (ne pagal grafiką), pageidavimo gauti kompensaciją nepareiškia arba prašo už darbą mokėtipinigais, mokamas dvigubas jam taikomas valandinis arba dieninisatlygis.

Darbuotojo pageidavimu toks darbas yra kompensuojamas kitu poilsio laiku. Kompensavimas kitu poilsio laiku darbuotojo pagei-davimu gali būti dvejopas: per mėnesį suteikiama kita poilsio diena arba ta diena pridedama prie kasmetinių atostogų.

Kokia forma (raštu, žodžiu) darbuotojas gali pareikšti pageidavi-mą gauti kompensaciją, DK nenustato. Taigi galimos abi darbuoto-jo pageidavimo pareiškimo formos. Suprantama, geriau, kad dar-buotojas savo pageidavimą išreikštų raštu, nes taip išvengiama nereikalingų ginčų.

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad už darbą šven- 2čių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dienos atlygis. Konkretus mokėjimo už tokį darbą dydisnustatomas kolektyvinėse arba darbo sutartyse arba pagal kitus vietinius (lokalius) norminius teisės aktus. Šiuo atveju padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną nepašalina pareigos suteikti poilsiodienas pagal grafiką.

STRAIPSNIS Mokėjimas už prastovos laiką

1. Prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvie-ną prastovos valandą.

275

2.Kai dėl prastovos įstatymų nustatyta tvarka perkelto į kitą darbądarbuotojo darbo užmokestis sumažėja dėl nepriklausančių nuo jo priežasčių, jam mokamas iki perkėlimo buvęs vidutinis darbo užmokestis.

3.Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančiokito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtųdirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvienąprastovos valandą.

4. Jeigu darbuotojas raštiškai atsisako pasiūlyto darbo pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamassavo sveikatai, jam mokama ne mažiau kaip trisdešimt procentų Vyriausybės nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą.

5.Už buvimą prastovos metu darbo vietoje darbdavio reikalavimumokamas šio straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio darbo užmokestis.

6. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje gali būti numatyti visiško neatvykimo į darbą prastovos metu atvejai.

7.Prastovos dėl darbuotojo kaltės laikas neapmokamas.

1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta, kaip darbuotojui apmokama už prastovos laiką, kai nėra jo kaltės esant įvairioms situacijoms. Kaip matyti iš šiame straipsnyje nustatytų darbo laiko apmokėjimo taisyklių, įstatymų leidėjas pagal galimybę siekiamaksimaliai užtikrinti tiek darbuotojų ir darbdavių materialius interesus, tiek darbuotojų socialines teises. Pažymėtina, kad visais atvejais, kai įstatyme nurodoma, jog už darbą ar darbo laiką mokamane mažiau nei pagal nustatytą kriterijų (vidutinį darbo užmokestį,minimalųjį valandinį atlygį ir pan.), kolektyvinėje ar darbo sutartyjegali būti nustatomi didesni apmokėjimo dydžiai.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad prastovosnesant darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu neiVyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą. Tačiau tokiais atvejais paprastai apmokėjimas yra mažesnis negu iki prastovos darbuotojo gautas vidutinisdarbo užmokestis. Tuo siekiama, kad darbuotojas būtų suinteresuotas kiek galima greičiau pašalinti priežastis, dėl kurių atsiradoprastova.

3. Jei prastova trunka ilgesnį laiką, darbdavys ir darbuotojas yrasuinteresuoti, kad darbuotojas laikinai dirbtų kitą darbą. Darbuo-

276


toją nustatyta tvarka perkėlus į kitą, dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių mažiau apmokamą, darbą, pagal šio straipsnio 2 dalį dar-buotojui mokamas iki perkėlimo buvęs vidutinis darbo užmokes-tis, kitaip tariant, jam mokama tam tikra priemoka (plačiau apie vidutinio darbo užmokesčio nustatymo tvarką žr. DK 204 str. ko-mentarą).

4. Galimi atvejai, kai dėl prastovos darbuotojui nepasiūlomas ki- 4tas darbas, atitinkantis jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, ir kurįjis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai. Tokiu atveju darbuotojui už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio ikiprastovos, atlygis (paskata ir pačiam darbuotojui gauti tokį darbą), bet ne mažesnis nei nustatytas minimalusis valandinis atlygisuž kiekvieną prastovos valandą (komentuojamo straipsnio 3 dalis).

Toks pat darbo užmokestis mokamas darbuotojui už buvimą pra-stovos metu darbo vietoje darbdavio reikalavimu (komentuojamo straipsnio 5 dalis).

Kolektyvinėje ar darbo sutartyje gali būti numatyti visiško neat-vykimo į darbą prastovos metu atvejai (komentuojamo straipsnio 6 dalis).

5. Pagal komentuojamo straipsnio 4 dalį, jeigu darbuotojas raštu 5atsisako pasiūlyto darbo pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam mokama ne mažiau kaip trisdešimt procentų nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą. Šiuo atveju įstatymenurodomas darbuotojo raštiškas atsisakymas pasiūlyto darbo. Manytume, tokių pat padarinių turėtų atsirasti ir tada, jei bus įrodyta,jog darbuotojui tikrai toks darbas buvo siūlomas, o jis jo atsisakėžodžiu ar veiksmu.

Kitokių padarinių turi kilti, kai darbuotojas atsisako siūlomo dar-bo ne pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją. Šiuo atveju rei-kia taikyti tokį apmokėjimą, koks taikomas už prastovos laiką, at-siradusį ne dėl darbuotojo kaltės (žr. šio straipsnio 1 d. komentarą). Jeigu darbuotojas sutiktų dirbti, nors siūlomas darbas neatitinka jo profesijos, specialybės, kvalifikacijos, ir darbo užmokestis su-mažėtų dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, būtų teisinga mokėti iki perkėlimo gautą vidutinį darbo užmokestį (žr. šio straipsnio 2 d. komentarą).

6. Pagal komentuojamo straipsnio 7 dalį už prastovos dėl darbuo- 6tojo kaltės laiką nemokama.

277

196 STRAIPSNISMokėjimas už ne visą darbo laiką

Ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savaitė) apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba mokama už atliktą darbą.

Komentuojamame straipsnyje nurodoma, kad darbuotojams, dir-bantiems ne visą darbo laiką, mokama proporcingai dirbtam laikui arba už atliktą darbą (suteiktas paslaugas, pagamintą produkciją ir pan.). Darbuotojui už dirbtą laiką mokamas valandinis atlygis nega-li būti mažesnis už nustatytą minimalųjį valandinį atlygį. Tačiau jei-gu darbuotojas dirba mažiau valandų per mėnesį negu jų tenka pa-gal mėnesio valandų normą, jam mokamas darbo užmokestis už tokį mėnesį gali būti mažesnis, jeigu valandinis atlygis neviršija minima-laus dydžio už nustatytą minimaliąją mėnesinę algą.

Negalima painioti ne viso darbo laiko ir panašios sutrumpinto dar-bo laiko sąvokos. Darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką ir su-trumpintą darbo laiką, teisinis režimas yra skirtingas (žr. DK 145 str. ir 146 str. komentarą), todėl skiriasi ir jų mokėjimo už darbą taisyk-lės (žr. DK 198 str. komentarą).

19 / STRAIPSNISDarbo apmokėjimas, kai padidinamas darbų mastas

1. Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, palyginti su nustatytanorma, už darbą jam mokama proporcingai daugiau.

2. Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ardarbo sutartyse.

1.Darbdavys paprastai neturi teisės reikalauti, kad darbuotojasatliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Dėl darbuotojo darbo mastopadidinimo turi būti susitarta ir tai aptarta darbo sutartyje (DK119 str.). Tam nebūtina sudaryti naujos darbo sutarties. Dėl darbuotojo darbo masto padidinimo, tuo pačiu darbo užmokesčio pasikeitimo reikia pakeisti (papildyti) darbo sutartį, kaip tai numatyta Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 „Dėl Darbo sutartiespavyzdinės formos patvirtinimo" nustatytoje Darbo sutarties pavyzdinėje formoje1.

2.Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, padidinus darbuotojo darbo mastą, palyginti su nustatyta norma, jam už darbą

1 Žinios. 2003, Nr. 11-412.

278


mokama proporcingai daugiau. Šiuo atveju darbo užmokestis didi-namas nuo darbuotojui taikomo darbo užmokesčio dydžio.

Jei dėl padidinto darbo masto didėja dirbtų valandų skaičius, tai už ilgesnį darbo laiką reikia mokėti kaip už viršvalandinį darbą (skai-čiuojant mokėjimą už viršvalandinį darbą nuo padidėjusio darbo užmokesčio esant padidintam darbų mastui) (žr. DK 193 str. ko-mentarą).

3. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi konkretūs mokė-jimo už darbą dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Paprastai jie nustatomi kolektyvinėse sutartyse tik kai analogiškas apmokėjimas taikomas ne vienam darbuotojui. Jei darbo masto pa-didinimas ir darbo užmokesčio pasikeitimas taikomas vienam dar-buotojui, pakanka pakeisti darbo sutartį.

STRAIPSNIS Darbo apmokėjimas esant sutrumpintam darbo laikui

Darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo ap-mokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė.

1. Ne visas darbo laikas paprastai nustatomas darbo sutarties šaliųsusitarimu (kartais toks susitarimas pasiekiamas darbuotojo reikalavimu), o sutrumpintas darbo laikas tam tikrų kategorijų darbuotojams nustatomas vadovaujantis DK 145 straipsniu. Sutrumpintas darbo laikas gali būti nustatomas tiek dėl asmens fizinių savybių(nepilnamečiams, neįgaliems asmenims ir kt.), tiek dėl darbo sąlygų(darbas aplinkoje, viršijančioje kenksmingų veiksnių leistinus ribinius dydžius, darbas naktį ir pan.).

Komentuojamame straipsnyje nurodoma, kad darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, mokėjimo už darbą sąlygas nu-stato Vyriausybė.

2. Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 11951 patvirtinoDarbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darboapmokėjimo sąlygas. Dirbantiems sutrumpintą darbo laiką (išskyrus moksleivius iki aštuoniolikos metų) už sutrumpintą darbo laikąmokama kaip už visą darbo laiką. Jeigu darbuotojams, dirbantiems

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1159 „Dėl Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir Darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 93-4205.

279

sutrumpintą darbo laiką, pagal DK taikomos kitokios mokėjimo už darbą nuostatos (paprastai - didesnės), taikomos būtent šios nuo-statos, pavyzdžiui, pagal DK 193 straipsnį už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (žr. DK 193 str. komentarą) ir pan.

Pagal Darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų 4 punktą darbuotojams, kurie dirba pagal išdirbio normas, t. y. kai mokama pagal vienetinius įkainius, už lai-ką, kuriuo jų darbas buvo sutrumpintas, palyginti su visu darbo lai-ku, mokama pagal darbuotojui nustatytos kategorijos valandinį ta-rifinį atlygį (algą).

3. Kitokios sutrumpinto darbo laiko apmokėjimo sąlygos nustaty-tos moksleiviams iki aštuoniolikos metų. Pagal Darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų 2 punktą dirbantiesiems laisvu nuo mokslo metu už darbą mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Savo ruožtu įmo-nės, įstaigos ir organizacijos gali nustatyti atitinkamas moksleivių darbo užmokesčio priemokas.

STRAIPSNIS Darbo apmokėjimas pagaminus produkciją, pripažįstamą broku

1. Ne dėl darbuotojo kaltės pagaminus produkciją, pripažįstamą broku, užjos pagaminimą apmokama kaip už tinkamos produkcijos pagaminimą.

2. Už gaminių broką, atsiradusį dėl darbdavio kaltės arba dėl apdirbamos medžiagos nepastebėto defekto, taip pat už broką, pastebėtą poto, kai gaminys buvo priimtas, darbuotojui mokama kaip už tinkamusgaminius.

3. Už gaminių broką, atsiradusį dėl darbuotojo kaltės, mokama pagalmažesnius įkainius, atsižvelgiant į produkcijos tinkamumo laipsnį.

i 1. Komentuojamas straipsnis reguliuoja, kaip mokama už darbą pagaminus produkciją, pripažįstamą broku. Skirtingai nuo anksčiau galiojusios taisyklės, pagal kurią darbo užmokestis buvo tam tikru dydžiu mažinamas net ir tais atvejais, kai brokas atsirasdavo ne dėl darbuotojo kaltės (DĮK105 str. 1 d.). Dabar už tokį pagamintą bro-ką mokama kaip už tinkamus gaminius. Nesant darbuotojo kaltės apmokėjimo dydis nesiskiria nuo to, yra darbdavio kaltė už gaminių broką ar jos nėra, t. y. darbuotojui mokama kaip už tinkamą pro-dukciją (DK 199 str. 1 d. ir 2 d.).

280


2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad darbuotojui 2kaip už tinkamus gaminius mokama ne tik kai brokas atsiranda dėldarbdavio kaltės, bet ir tada, kai jis padaromas dėl apdirbamos medžiagos nepastebėto defekto, taip pat už broką, pastebėtą po to, kaigaminys buvo priimtas. Šiais atvejais galimas ir darbuotojo aplaidumas, jo kaltė (nuslėptas medžiagos defektas, priimamos produkcijos brokas). Įrodžius tokias aplinkybes, reikėtų taikyti šio straipsnio3 dalį, t. y. atitinkamai mažinti apmokėjimo dydį.

3. Remiantis komentuojamo straipsnio 3 dalimi už gaminių bro- 3ką, atsiradusį dėl darbuotojo kaltės, mokama pagal mažesnius įkainius, atsižvelgiant į produkcijos tinkamumą. Nustatyti produkcijostinkamumą, kartu ir apmokėjimo dydį tenka darbdaviui (jo atstovams, prireikus sudarant tam tikras komisijas ir pan.). Šiuo klausimu kilus ginčui, jis nagrinėjamas bendra individualiems ginčamsspręsti nustatyta tvarka.

Dėl darbuotojo kaltės pagaminus produkciją, kuri pripažįstama 4broku, dažnai darbdaviui padaroma nuostolių (sugadinamos medžią-

ii!gos, turima išlaidų ištaisyti broką ir pan.), kurie iš darbuotojo išieš-

;jjkomi pagal darbuotojų materialinės atsakomybės taisykles (DK XVII skyrius).

200 STRAIPSNISDarbo apmokėjimas neįvykdžius išdirbio normų

1. Kai darbuotojas ne dėl savo kaltės neįvykdo išdirbio normų, mokama už faktiškai atliktą darbą. Šiuo atveju mėnesinis darbo užmokestisnegali būti mažesnis kaip du trečdaliai jam nustatytos kategorijos tari-finio atlygio (algos) ir ne mažesnis už Vyriausybės nustatytą minimalųjį mėnesinį darbo užmokestį.

2. Neįvykdžius išdirbio normų dėl darbuotojo kaltės, mokama už faktiškai atliktą darbą.

1. Komentuojamame straipsnyje reguliuojamas mokėjimas už darbą neįvykdžius išdirbio normų. Išdirbio normos (darbo normos) dažniausiai nustatomos vietiniais (lokaliais) norminiais teisės aktais (kolektyvinėmis ar darbo sutartimis, instrukcijomis, potvarkiais ir pan.).Konkrečios išdirbio normos paprastai taikomos tais atvejais, kai uždarbą yra mokama pagal vienetinę darbo užmokesčio sistemą (užpagamintus vienetus, atliktas konkrečias paslaugas ir pan.).

2.Mokėjimo už darbą neįvykdžius išdirbio normų taisyklės priklauso nuo to, ar darbuotojas kaltas dėl nustatytų darbo normų ne-

281

įvykdymo, ar dėl darbo normų neįvykdymo jo kaltės nėra. Kai išdir-bio normos neįvykdomos nesant darbuotojo kaltės, pagal komen-tuojamo straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles taikomos tam tikros mokėjimo už darbą garantijos (lengvatos). Tokiu atveju darbuotojui mokama už faktiškai atliktą darbą, bet mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis kaip du trečdaliai jam nustatytos kategorijos tarifinio atlygio (algos) ir ne mažesnis už Vyriausybės nustatytą mi-nimalųjį mėnesinį darbo užmokestį.

3. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, jei darbuotojas neįvykdo išdirbio normų dėl savo kaltės, mokama tik už faktiškai atliktą darbą.

20 X STRAIPSNISDarbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka

1. Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, ojeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, - kartą per mėnesį.

2. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarkanustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse.

1. Komentuojamame straipsnyje reguliuojami darbo užmokesčiomokėjimo terminai, vieta ir tvarka yra maždaug nusistovėję pagal kasdienę praktiką ir didesnių ginčų nekelia. Bene dažniausiai nesusipratimų kyla tik dėl darbo užmokesčio mokėjimo terminų. Tačiau ne dėlto, kad šalys nežino, kada reikia mokėti darbo užmokestį, o todėl, kadreikiamu metu darbdavys neturi tam galimų panaudoti lėšų (apie pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą žr. DK 207 str. komentarą).

2. Remiantis komentuojamo straipsnio 1 dalimi darbo užmokestismokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo rašytinis prašymas, - kartą per mėnesį. Negalima versti darbuotojo pateikti rašytinį prašymą dėl vienkartinio darbo užmokesčio mokėjimo per mėnesį.

Darbuotojams darbo užmokestis paprastai mokamas toje vietoje, kur jie dirba. Jei darbuotojas atlieka darbo užduotį nenuolatinėje darbo vietoje (pvz., yra tarnybinėje komandiruotėje, ir pan.), aprū-pinti jį pinigais, skirtais darbo užmokesčiui mokėti numatytais ter-minais, galima įvairiai, pavyzdžiui, darbuotojo pageidavimu išsiųsti uždarbį paštu; pervesti jį į sąskaitą banke; vykstant į komandiruotę išmokėti avansą, įskaitant jį į darbo užmokestį, ir panašiai.

Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse (komentuojamo straipsnio 2 dalis).

282


202 STRAIPSNISAtsiskaitymo lapeliai

1.Visiems darbuotojams darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius.2.Į atsiskaitymo lapelius įrašomos darbuotojui apskaičiuotos, išmo

kėtos ir išskaičiuotos sumos.

Atsiskaitymo lapeliai įteikiami darbuotojams, kad jie galėtų žinoti ir stebėti, ar tiksliai yra skaičiuojamas jų darbo užmokestis, ar teisin-gai atliktos išskaitos. Atsiskaitymo lapeliai yra išduodami mokant darbo užmokestį. Stambesnėse organizacijose, kuriose darbo užmo-kestis apskaičiuojamas skaičiavimo aparatais, vietoj atsiskaitymo la-pelių duodami išrašai iš skaičiavimo aparatų. Atsiskaitymo lapelių nereikia painioti su darbuotojų reikalavimu darbdavio išduodamo-mis pažymomis, kuriose nurodomi duomenys apie darbuotojo dar-bą tam tikrose darbovietėse, kiek laiko jis dirbo, gauto darbo užmo-kesčio dydį, valstybinio socialinio draudimo įmokas, sumokėtų mokesčių dydį ir pan. (žr. DK 208 str. komentarą).

203 STRAIPSNISPranešimas apie naujas darbo apmokėjimo sąlygas

Kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis), darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo.

Komentuojamame straipsnyje nustatoma, kad apie naujas mokė-jimo už darbą sąlygas darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Be to, reikia turėti galvoje, kad pa-prastai keisti mokėjimo už darbą sąlygas galima tik esant darbuoto-jo rašytiniam sutikimui. Tokio sutikimo nereikia, jei įstatymais, Vy-riausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamos ne vieno, o grupės žmonių (ūkio šakos, įmonės, tam tikros kategorijos darbuotojų) mokėjimo už darbą sąlygos (plačiau žr. DK 120 str. ko-mentarą).

204 STRAIPSNISVidutinis darbo užmokestis

1. Vidutinis darbo užmokestis darbuotojams garantuojamas įstaty-mų, kolektyvinių arba darbo sutarčių nustatytais atvejais ir yra apskai-čiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

283

2. Jeigu darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, jam darbo užmokestį, ne mažesnį už vidutinį, moka arba kompensuoja ta įmonė, įstaiga, organizacija, kurios įpareigojimus jis vykdo.

1.Komentuojamame straipsnyje reglamentuojama, kad įstatymų,kolektyvinių arba darbo sutarčių nustatytais atvejais darbuotojamsgarantuojamas vidutinis darbo užmokestis.

2. Kaip nurodoma komentuojamo straipsnio 1 dalyje, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Dabar galioja Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „DėlDarbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo"1 patvirtinta Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Sitvarka nustato darbuotojo ir valstybės tarnautojo (toliau taip patvadinamo darbuotoju) vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą,kai darbuotojui apmokama už kasmetines atostogas; laiką, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo;jam išmokama išeitinė išmoka arba kitos norminių teisės aktų nustatytos išmokos. Tačiau valstybinio socialinio draudimo išmokos,priklausančios nuo darbuotojo darbo užmokesčio ir mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičiuojamos pagal norminius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinio socialinio draudimo išmokas.

Pagal Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmo-kesčio apskaičiavimo tvarkos 3 punktą į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: 1) pagrindinis darbo užmokestis už atliktą dar-bą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taiko-mas darbo mokėjimo formas ir sistemas; 2) padidintas apmokėji-mas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais normi-niuose teisės aktuose, kolektyvinėje ar darbo sutartyse numatytais atvejais; 3) priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos norminiuose teisės aktuo-se, kolektyvinėje ir darbo sutartyse; 4) anksčiau gauto vidutinio dar-bo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo su-tartyse numatytais atvejais (neatsižvelgiant į šio skirtumo mokėjimo šaltinį); 5) premijos (mėnesio, ketvirčio, už šešių, devynių mėnesių

1 Žinios. 2003, Nr. 52-2326.

284


ar metų darbo rezultatus, vienkartinės premijos, taip pat premijos iš pelno bei tantjemos) pagal įmonės, įstaigos, organizacijos mokėji-mo už darbą ir skatinimo sistemą, darbuotojams skatinti skirtos vien-kartinės piniginės išmokos.

Užsienio valiuta gautas darbo užmokestis perskaičiuojamas litais pagal Lietuvos banko oficialų lito ir užsienio valiutos kursą, galio-jantį vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo dieną.

Pagal Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmo-kesčio apskaičiavimo tvarkos 5 punktą į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma: 1) apmokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių nedirbo (darbo užmokestis už kasmeti-nes ir mokymosi atostogas; prastovos ne dėl darbuotojo kaltės; tarp-sezoniniai laikotarpiai; darbo užmokestis, gautas iš kitos organiza-cijos, kurios įpareigojimus vykdė darbuotojas; kitos norminių teisės aktų numatytos išmokos); 2) išeitinė išmoka, kompensacija už ne-panaudotas kasmetines atostogas, bedarbio pašalpa, kitos pašalpos neatsižvelgiant į išmokų šaltinį; 3) atlyginimas darbuotojams už jiems padarytą žalą dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, su-sijusio su jų darbu; 4) kompensacija priimant arba perkeliant į dar-bą kitoje vietovėje; 5) dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su ko-mandiruotės išlaidomis; kompensuojamosios išmokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio; 6) nemokamai teikiamų butų, komunalinių paslaugų, kuro, važiavimo bilietų, nemokamo maitinimo, daiktų ir uniformų vertė ar iš dalies apmokama jų vertė; 7) išmokos pagal civilines (iš jų ir autorines) sutartis; 8) vienkartinės ir kitos išmokos ne iš įmonės darbo apmokėjimo ir pelno lėšų, skirtų darbuotojams skatinti; 9) kitos išmokos (iš jų kompensuojamosios), nustatytos nor-miniuose teisės aktuose, kolektyvinėje, darbo sutartyse ar įmonės, įstaigos, organizacijos vietiniuose (lokaliuose) norminiuose teisės ak-tuose ir nesusijusios su darbuotojo darbo apmokėjimu bei jo darbo rezultatais.

3. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuo-jamas laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einan-tys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Kai nėra duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičia-vimo mėnesį einančio mėnesio darbuotojo darbo užmokestį, darbo užmokesčiui apskaičiuoti imami trys kalendoriniai mėnesiai, einan-tys prieš šį mėnesį. Kolektyvinėje sutartyje (jos nesant - kitame įmo-nės vietiniame (lokaliame) norminiame teisės akte) turi būti nuro-

285

dytos profesijos ar darbai, kur gali būti nustatomas toks skaičiuoja-mas laikotarpis.

Pagal Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmo-kesčio apskaičiavimo tvarkos 6.8. papunktį, sumažėjus darbo už-mokesčiui po to, kai darbdavio iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka darbuotojui buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, skaičiuo-jamas laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamas vidutinis darbo užmo-kestis išeitinei išmokai mokėti, yra trys paskutiniai kalendoriniai mė-nesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo.

Jei darbuotojas toje organizacijoje dirbo mažiau kaip tris mėne-sius, vidutinis jo darbo (dienos, valandos) užmokestis apskaičiuoja-mas iš priskaičiuoto už dirbtą laiką užmokesčio sumos.

Kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo progresine liga dydžiui nustatyti, skaičiuojamas laikotar-pis yra paeiliui einantys šeši mėnesiai, pasirinkti iš dvidešimt keturių mėnesių, einančių iki susirgimo šia liga nustatymo arba iki darbuo-tojo perkėlimo į kitą mažiau mokamą darbą ar atleidimo iš darbo-vietės mėnesio.

Vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš dirbtų per tą laiką dienų (arba valandų) skaičiaus.

Pagal Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmo-kesčio apskaičiavimo tvarkos 6.5. papunktį, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos dienos (valandos), taip pat ir už tą laiką išmokėtos sumos, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai organizacijoje nedirbo, ir atvirkščiai, laikas, kurį darbuoto-jas nedirbo pažeisdamas nustatytas taisykles, taip pat kai buvo nuša-lintas nuo darbo sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą, prilygi-namas dirbtam laikui.

4. Savita nustatyta premijų (numatytais atvejais ir tantjemų) įskai-tymo į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį tvarka. Premijos ir tant-jemos, išmokėtos už ilgesnį kaip trijų mėnesių, bet ne ilgesnį kaip dvylikos mėnesių laikotarpį, t. y. už šešis, devynis mėnesius ar metus ir pan., į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant ketvirtadalį jų bendros sumos per dvylika mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, išmokėtos vieną iš skaičiuojamo laikotarpiormėnesį, ir suma dalijama iš skaičiuojamo trijų mėnesių laikotarpio člarbo dienų (valandų) skaičiaus pagal dar-buotojo darbo grafiką. Gautas dydis pridedamas prie bendros ap-

286


skaičiuotos darbuotojo darbo dienos (valandos) vidutinio darbo už-mokesčio.

5. Remiantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo 4užmokesčio apskaičiavimo tvarka, dienos (valandos) vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už skaičiuojamą mėnesį norminiuose teisės aktuose ar įmonės kolektyvinėje sutartyje (jos nesant - darbo sutartyje) nustatytą toms pareigoms, profesijai aratitinkamos kategorijos darbų minimalųjį valandinį (dienos) atlygįarba pagal minimaliąją mėnesinę algą apskaičiuotą to mėnesio valandinį (dienos) užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo grafiką, o jeigu šie dydžiai nenustatyti, - negali būti mažesnis už Vyriausybės patvirtintus atitinkamus minimaliuosius darbo užmokesčiodydžius.

6. Atsižvelgiant į įmonės specifiką, kai kurie Darbuotojo ir valsty- 5bės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkojenenumatyti vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo klausimai galibūti konkretinami įmonės kolektyvinėje sutartyje (jos nesant - darbo sutartyje ar kituose įmonės vietiniuose (lokaliuose) norminiuoseteisės aktuose) bei numatomos papildomos, palyginti su galiojančiais norminiais teisės aktais, sąlygos. Šios nuostatos neturi prieštarauti nustatytai Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darboužmokesčio apskaičiavimo tvarkai ir bloginti teisės aktų nustatytųsąlygų (Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 10 punktas).

7. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu dar- 6buotojas įstatymų nustatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo,jam darbo užmokestį, ne mažesnį už vidutinį, moka arba kompensuoja ta įmonė, įstaiga, organizacija, kurios įpareigojimus jis vykdo.

STRAIPSNIS Darbuotojų reikalavimų gynimas darbdaviui tapus nemokiam

1. Darbdavys laikomas nemokiu, kai jam taikomos bankroto procedūros, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

2. Darbdavio nemokumo atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis darbuotojo reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, tenkinagarantinė institucija.

1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojama, kada darbda- i vys laikomas nemokiu ir kaip tenkinami darbuotojų reikalavimai darbdaviui tapus nemokiam iš Garantinio fondo (buvusio Fondo ban-

287

Imituojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, su-sijusiems su darbo santykiais, tenkinti) lėšų.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbdavyslaikomas nemokiu, kai jam taikomos bankroto procedūros, ir kitaisįstatymų numatytais atvejais. Išsamiau darbdavio nemokumą apibrėžia Įmonių bankroto įstatymas1. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino,nustatyto įstatymų, kitų norminių teisės aktų, taip pat kreditoriausir įmonės sutartyse įvykdyti įmonės įsipareigojimus, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdytiįsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Mūsų nagrinėjamu atveju kreditoriai yra įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai), kuriems darbdavys nemokėjo darboužmokesčio arba neatlygino dėl darbo santykių atsiradusios žalos.Šie kreditoriai (kaip ir kiti) įstatymų nustatyta tvarka gali kelti bankroto bylos iškėlimo teisme klausimą.

3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje teigiama, kad darbdavio nemokumo atvejais darbuotojo reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, nustatyta tvarka tenkina garantinė institucija. Tokia institucija yra Garantinis fondas. Pagrindiniai norminiai teisės aktai,reguliuojantys Garantinio fondo veiklą, yra Garantinio fondo įstatymas2, Vyriausybės 2001 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 685 „DėlGarantinio fondo steigimo"3 ir šiuo nutarimu patvirtinti Garantinio fondo nuostatai. Pagal šiuos norminius teisės aktus Garantiniam fondui vadovauja Garantinio fondo taryba, o jį administruoja - Garantinio fondo administracija prie Socialinės apsaugos irdarbo ministerijos.

Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių 0,2 procento priskaičiuo-to darbuotojams darbo užmokesčio įmokos; 2) lėšos, skiriamos iš Privatizavimo fondo ir valstybės biudžeto; 3) lėšos, gautos iš ban-krutuojančių ir bankrutavusių įmonių Garantinio fondo kreditori-niams reikalavimams tenkinti; 4) juridinių ir fizinių asmenų savano-riškos įmokos. Garantinio fondo lėšos kaupiamos ir saugomos Lietuvos banko Valstybės iždo sąskaitoje. Jų įplaukų ir išmokų ap-skaitą tvarko Finansų ministerija.


288


Garantinio fondo lėšos naudojamos bankrutuojančių ir bankruta- 4 vusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šio-mis įmonėmis; darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius su jiems įsiskolinusia bankrutuojančia įmone. Išmokos iš Garantinio fondo lėšų neskiriamos įmonėms, turinčioms pakankamai nuosavų lėšų savo sąskaitoje banke ar grynųjų pinigų kasoje, tačiau delsiančiomis atsi-skaityti su darbuotojais, kol bus skirtos lėšos iš Garantinio fondo.

4. Lėšų skyrimas iš Garantinio fondo pereina gana sudėtingą proce- 5są. Pirmiausia tai susiję su įmonės bankroto procedūra. Bankroto bylą teisme gali iškelti kreditoriai (darbuotojai ir kt.) (Įmonių bankrotoįstatymo1 5 str. 1 d.). Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaitytisu kreditoriais (mūsų nagrinėjamu atveju su esamais ar buvusiais darbuotojais) ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taipareiškimą teismui iškelti bankroto bylą privalo pateikti įmonės vadovas arba savininkas (Įmonės bankroto įstatymo 8 str. 1 d.). Tarp kitųdokumentų, būtinų bankroto eigai teisme, prie pareiškimo reikia pridėti įmonės kreditorių sąrašus, juose nurodant skolų sumas. Kreditoriųreikalavimus tvirtina teismas (Įmonės bankroto įstatymo 26 str. 1 d.).

'Pagal Garantinio fondo nuostatų210 punktą bankrutuojančios ar

jbankrutavusios įmonės, turinčios įsiskolinimų darbuotojams - neiš-

jmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmo- 5

kų (piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atosto- jgas, išeitinės išmokos, žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimo profesine liga ir neapmokėtos prastovos), ban-kroto administratorius arba likvidacinės komisijos pirmininkas per mėnesį nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo privalo pateikti Garantinio fondo administracijai paraišką skirti lėšas. Paraiškoje ir prie jos pridedamuose dokumentuose, nurodomas reikiamų lėšų ap-skaičiavimas, darbuotojų, kuriems numatomos skirti išmokos iš Ga-rantinio fondo, sąrašas ir panašiai.

Paraiškas skirti išmokas likviduotų dėl bankroto įmonių darbuo-tojams Garantinio fondo administracijai teikia savivaldybės, kurios teritorijoje buvo įregistruota, veikė likviduota dėl bankroto įmonė, tarybos įgaliota įstaiga arba jos pavedimu juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.

Garantinio fondo administracija, gavusi įmonės (savivaldybės ta-rybos įgaliotos įstaigos) paraišką su nustatytais dokumentais, juos

1 Žinios. 2001, Nr. 31-1010.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 685

„Dėl Garantinio fondo steigimo" // Žinios. 2001, Nr. 50-1753.

289

registruoja, nagrinėja ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo paraiškos ga-vimo teikia svarstyti Garantinio fondo tarybos posėdyje. Garantinio fondo tarybai priėmus sprendimą skirti lėšų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojų išmokoms, Garantinio fondo administracija per penkiolika dienų parengia lėšų iš Garantinio fon-do perdavimo įmonei nutarties projektą ir informuoja įmonės ad-ministratorių (likvidavimo komisijos pirmininką) apie sutarties pa-sirašymo laiką. Sutartyje nurodoma lėšų, skirtų įmonės darbuotojų išmokoms, suma, išmokų darbuotojams mokėjimo laikas. Prie lėšų perdavimo sutarties pridedami darbuotojų, kuriems skiriamos iš-mokos iš Garantinio fondo, sąrašai. Pagal perdavimo įmonei su-tartį skirtos lėšos gali būti naudojamos tik šioje sutartyje nurody-tiems tikslams.

Finansinė parama iš Garantinio fondo tenkinti įmonių darbuoto-jų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, pagal galimybę yra grąžintina (Garantinio fondo administracija nustatyta tvarka įtrau-kiama į įmonės kreditorių sąrašą ir pateikiama tvirtinti atitinkamam teismui).

5. Tais atvejais, kai Garantinio fondo taryba skiria paramos lėšų įmonių darbuotojams, kad padengtų darbdavio įsiskolinimą, su-sijusį su darbo santykiais, dažnai tuo padengiamas ne visas įsiskolini-mas, o tik tam tikra jo dalis. Garantinio fondo įstatymo1 5 straips-nio 1 dalyje nurodoma, kad iš Garantinio fondo mokamų darbuotojams neišmokėtų išmokų dydį konkrečiai nustato Vy-riausybė.

Vyriausybė 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 2103 „Dėl išmo-kų iš Garantinio fondo"2 nustatė, kad vienam bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojui gali būti skiriami tokie šių išmo-kų dydžiai: 1) darbo užmokestis pagal darbuotojo reikalavimą, bet ne didesnis už trijų minimaliųjų mėnesinių algų sumą; 2) piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas - ne didesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą; 3) išeitinė pašalpa (išmoka) -iki dviejų minimaliųjų mėnesinių algų; 4) apmokėjimas už prastovą - neviršijantis vienos minimaliosios mėnesinės algos.

Vykdančių veiklą bankrutuojančių įmonių darbuotojams žalos dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, ir susirgusių profesine liga, kurie nustatyta tvarka pri-pažinti susirgę profesinėmis ligomis iki 1999 m. gruodžio 31d. įskai-


290


tytinai (remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų so-cialinio draudimo įstatymu1 nuo šios datos atitinkamai pašalpas moka socialinio draudimo institucija), dalis, kai šios žalos atlyginimo prie-volė nėra perduota valstybei, iš Garantinio fondo atlyginama nuo tos dienos, kurią atlyginimo mokėjimas nutrauktas, iki kreipimosi į šį fondą dienos (šio nutarimo 1.4. papunktis).

20 O STRAIPSNISDarbo užmokesčio mokėjimas atleidžiant iš darbo ar darbuotojuimirus

1. Darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darboužmokesčio sumos išmokamos:

1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, - ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną;

2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dienąnebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo irkt.) - per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.

2. Darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos,'

sumos išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo - ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirtiesfaktą patvirtinantį dokumentą.

1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje skiriami du darbo sutartiesnutraukimo atvejai: 1) kai darbuotojas dirba iki atleidimo iš darbodienos (1 p.) ir 2) kai darbuotojas atleidimo dieną nedirba (2 p.).Atleidimo iš darbo diena pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį -paskutinė darbo diena įmonėje, už kurią jam buvo apskaičiuotas arba turėjo būti apskaičiuotas darbo užmokestis.

Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytos atsiskaitymo su at-leidžiamu darbuotoju datos yra privalomos darbdaviui, nes nuo šių datų gali atsirasti pavėluoto atsiskaitymo su darbuotoju teisiniai pa-dariniai (DK 207 str.). Tačiau pagal DK141 straipsnio 1 dalies nuo-statas šias atsiskaitymo datas galima koreguoti darbdavio ir darbuo-tojo susitarimu, prireikus jas pailginti ir panašiai.

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad, darbuotojuimirus, jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos išmokamosmirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo, pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą. Be darbo užmokesčio,

1 Žinios. 1999, Nr. 110-3207.

291

šioje straipsnio dalyje minimos kitos sumos, priklausančios mirusia-jam, yra tik su darbo santykiais susijusios išmokos (kompensacinės išmokos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitos (žr. DK186 str. komentarą). Jei, pavyzdžiui, darbdavys skolingas mirusiajam pagal pa-skolos sutartį, tas sumas gali gauti įpėdinis pagal paveldėjimo teisę.

20 I STRAIPSNISPavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susiju-sių išmokų mokėjimas

1. Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestisar kitos su darbo santykiais susįjusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

2. Įmonei iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrąne teismo tvarka, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas nuo bankrotobylos iškėlimo (kreditorių sprendimo taikyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka) dienos.

1. Komentuojamame straipsnyje nurodoma, kas ir kokioms sąlygoms esant turi mokėti delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčioir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą. Šio straipsnio1 dalyje nurodoma, kad darbdavys moka delspinigius tik esant jokaltei. Reikia pasakyti, kad šiuo atveju darbdavio kaltė yra preziu-muojama, t. y. jis laikomas kaltu, jei neįrodo, kad sumos pavėluotaiišmokamos dėl darbuotojo kaltės.

2. Pavėluotas darbo užmokesčio mokėjimas yra kolektyvinėje arba darbo sutartyse nustatytų darbo užmokesčio mokėjimo terminųnesilaikymas (plačiau žr. DK201 str. komentarą). Kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo terminai gali būti nustatyti norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėse ar darbo sutartyse.

Pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santy-kiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo1 2 straipsnio nuostatas delspini-giai pradedami skaičiuoti po septynių kalendorinių dienų, kai šios iš-mokos nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos. Pagal minėto straipsnio taisykles delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausy-bės ar jos įgaliotos institucijos. Vyriausybė 2000 m. rugsėjo 15 d. nuta-rimu Nr. 1105 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Res-publikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą"2 pavedė šį klausimą spręsti


292


Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Ši ministerija 2003 m. sau-sio 31 d. įsakyme Nr. Al-20 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo"1

nustatė, kad nuo 2003 m. vasario 1 d. delspinigių dydis yra 0,06 pro-cento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendo-rinę dieną (pradedant delspinigius skaičiuoti po septynių kalendori-nių dienų).

Delspinigiai neįskaitomi į darbuotojo apskaičiuojamą vidutinį dar-bo užmokestį, jie neapmokestinami fizinių asmenų pajamų mokes-čiu, nuo jų nemokamos privalomojo valstybinio socialinio draudi-mo įmokos.

3. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį delspinigių skaičiavimas 4 nutraukiamas nuo darbdaviui bankroto bylos iškėlimo teisme arba nuo kreditorių sprendimo taikyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka dienos.

STRAIPSNIS Duomenys apie darbo užmokestį

1. Duomenys apie darbuotojo darbo užmokestį teikiami ar skelbiamitik įstatymų nustatytais atvejais arba darbuotojo sutikimu.

2. Darbuotojo reikalavimu darbdavys privalo išduoti pažymą apie darbą toje darbovietėje, nurodydamas darbuotojo pareigas, kiek laiko jisdirbo, darbo užmokesčio dydį ir sumokėtų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį.

1. Informacija apie darbuotojo gaunamą darbo užmokestį papras- itai be darbuotojo sutikimo neteikiama ir neskelbiama tretiesiemsasmenims, nesvarbu, kokia forma darbo užmokestis mokamas (įmonės kasoje grynais pinigais, pervedimu į atitinkamą darbuotojo sąskaitą banke ir kt.). Tokių duomenų gali reikalauti ir juos gauti tik tųinstitucijų pareigūnai ir kiti tarnautojai, kurių sėkminga darbo veikla be tokių žinių neįmanoma, pavyzdžiui, kai kurie specialių ikiteisminių institucijų, teismų, mokesčių inspekcijų ir kitų institucijų darbuotojai, ir tik įstatymuose numatytais tikslais.

2.Be darbuotojo periodiškai gaunamų atsiskaitymo lapelių, ku- 2riuose nurodomos jam apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos (DK202 str.), darbdavys darbuotojo reikalavimu privalo išduoti apibendrintas pažymas, parodančias, kiek laiko ir kokį darbą (pareigas) jisdirbo, kada ir kokio dydžio darbo užmokestį gavo, žinias apie sumokėtus mokesčius ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį. Re-

1 Žinios. 2003, Nr. 13-534.

293

miantis DK 141 straipsnio 3 dalimi darbuotojo prašymu darbdavys privalo išduoti pažymą apie jo darbo įvertinimą (charakteristiką).

STRAIPSNIS Lengvatos ir garantijos besimokantiems darbuotojams

1. Darbuotojams, kurie mokosi mokymo įstaigose, taikomos šio Kodekso, kitų įstatymų ir norminių teisės aktų nustatytos lengvatos ir garantijos. Papildomos lengvatos ir garantijos gali būti nustatomos kolektyvinėse sutartyse.

2. Darbuotojų, kurie mokosi mokymo įstaigose, mėnesinis uždarbisvisais atvejais negali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą.

1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje dominuoja siunčiamosios(blanketinės) normos. Jame vartojamos sąvokos „lengvatos" ir „garantija" yra labai artimos, beveik sinonimai. Kaip ir kitais atvejais,besimokančiųjų lengvatos ir garantijos, jei tik tam yra realių galimybių, gali būti išplečiamos vietiniuose (lokaliuose) norminiuose teisės aktuose - kolektyvinėse sutartyse.

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad darbuotojų,kurie mokosi nustatyta tvarka įteisintose mokymo įstaigose, mėnesinis uždarbis visais atvejais negali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą. Tačiau nereikėtų suprasti, kad neatsižvelgiant į tai, kiek laiko darbuotojas dirbo per mėnesį, jis bet kadaturi teisę gauti visą minimaliąją mėnesinę algą. Vyriausybės nustatytavisa minimalioji mėnesinė alga taikoma tik kai darbuotojas dirba mėnesiui skirtą valandų skaičių. Todėl Vyriausybė, nustatydama minimaliąją mėnesinę algą, tuo pačiu aktu nustato ir minimalųjį tarifinįvalandinį atlygį. O faktiškai mokamas tarifinis valandinis atlygis negali būti mažesnis už minimalųjį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atvejudarbuotojo gaunamas darbo užmokestis visais atvejais negali būti mažesnis už nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, atsižvelgiant į faktiškai darbuotojo dirbtą laiką (plačiau žr. DK 198 str. komentarą).

2X0 STRAIPSNISMokymosi atostogų apmokėjimo sąlygos

1. Šio Kodekso 181 straipsnyje nurodytiems darbuotojams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas turėdami įmonių siuntimus, už suteikiamas mokymosi atostogas šios įmonės moka ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį.

294


2. Darbuotojams, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi savo iniciatyva, mokėjimo už mokymosi laiką klausimas sprendžiamas ko-lektyvinėse sutartyse arba šalių susitarimu.

1. Įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reguliuojančių besimokančių nedirbančių jaunuolių, darbuotojų, bedarbių mokymosi tvarkąir sąlygas įvairiose mokymo įstaigose, jiems taikomas lengvatas irgarantijas, susijusias su mokslu, mokymusi, studijomis, yra labai daug.Juose reguliuojami tiek bendro pobūdžio klausimai, liečiantys daugumos besimokančiųjų teises ir pareigas, tiek besimokančiųjų atskirose mokyklose specifiką. Komentuojamame straipsnyje nustatoma,kada ir kaip mokama darbuotojams už mokymosi atostogas.

2. Remiantis DK 181 straipsniu darbuotojams suteikiamos tokiostrukmės mokymosi atostogos:

1) stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui;

2) besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose pagal šiųmokyklų pažymas: a) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti -po tris dienas kiekvienam egzaminui; b) įskaitoms pasirengti ir laikyti - po dvi dienas kiekvienai įskaitai; c) laboratoriniams darbamsatlikti ir konsultavimuisi - tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose; d) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti - trisdešimt kalendorinių dienų; e) valstybiniams(baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti - po šešias dienaskiekvienam egzaminui.

Į mokymosi atostogų laiką neįskaitomas kelionėje sugaištas laikas.Už išvardytų mokymosi atostogų laiką, jeigu darbuotojas mokosi

turėdamas įmonės siuntimą, ši įmonė moka ne mažesnį kaip viduti-nį darbo užmokestį (apie vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką žr. DK 204 str. komentarą).

3. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį darbuotojams, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi savo iniciatyva, už mokymosiatostogų laiką mokama kolektyvinėse sutartyse arba šalių susitarimu nustatytu dydžiu.

21X STRAIPSNISDarbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesinis mokymas

Darbuotojai, įspėti apie atleidimą iš darbo, gali būti siunčiami moky-tis profesijos, atitinkančios vietos darbo rinkos poreikius, arba kelti kva-lifikacijos. Jų mokymo tvarką nustato įstatymai.

295

1. Darbuotojai, įspėti apie atleidimą iš darbo, gali būti siunčiamimokytis profesijos tiek tos įmonės, kurioje jie dirba, tiek darbo biržos iniciatyva. (Tokių darbuotojų konsultavimą ir mokymą organizuoja Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.)

2. Kai darbuotoją mokytis tam tikros profesijos siunčia darbovietė, tai už mokymosi atostogų laiką moka įmonė, kurioje jis dirba, nemažiau kaip to darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Už darbą darbovietėje darbuotojas gauna darbo užmokestį nustatyta tvarka.

3. Darbuotoją, įspėtą apie atleidimą iš darbo, siųsti mokytis profesijos gali ir darbo biržos. Toks profesinis mokymas finansuojamas išUžimtumo fondo (Bedarbių rėmimo įstatymo1 19 str. 6 d.). PagalBedarbių rėmimo įstatymo 19 straipsnį bedarbiams per mokymosilaiką, paprastai ne ilgesnį kaip šeši mėnesiai, mokama bedarbio mokymo pašalpa (stipendija). Kartais, jeigu tam tikrai profesijai įgytireikia daugiau laiko, profesinio mokymo finansavimas ir bedarbiopašalpos mokėjimas gali būti pratęstas iki dešimties mėnesių. Taitaikoma ir asmenims, įspėtiems apie atleidimą iš darbo.

Mokymo laikotarpiu mokama 1,3 bedarbio pašalpos dydžio be-darbio mokymo pašalpa, bet ji negali viršyti dviejų minimalių gyve-nimo lygių. Bedarbiams, kurie prieš siunčiant mokytis nebuvo įgiję teisės į bedarbio pašalpą (nepakankamas valstybinio socialinio drau-dimo stažas ir pan.), mokymosi metu mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio mokymo pašalpa.

Pagal Nedirbančių piliečių mokymo, permokymo ir perkvalifikavi-mo tvarkos2 8 punkto 5 pastraipą darbuotojams, įspėtiems apie atlei-dimą iš darbo, bedarbio mokymo pašalpa (stipendija) nustatyta tvarka mokama nutraukus darbo sutartį, atsižvelgiant į gautą išeitinę išmoką.

212 STRAIPSNISDarbo apmokėjimas perkėlus darbuotoją dėl sveikatos būklės įkitą darbą

1. Jeigu darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (nega-li dirbti ankstesnio darbo dėl traumos, profesinės ligos, kitokio sveika-

1 Žinios. 1991, Nr. 2-25.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 394

„Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigimo bei gyventojų užimtumą reguliuojančių normatyvinių aktų patvirtinimo" //Žinios. 1991, Nr. 3-89.

296


tos pakenkimo) ir nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą, atitinkantį jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją, nes įmonėje nėra darbo, kurį darbuotojas pagal savo sveikatą galėtų dirbti, jam mokama įstatymų nustatyto dydžio ligos pašalpa, kol bus gauta valstybinės socialinės me-dicininės ekspertizės komisijos išvada dėl darbuotojo darbingumo. Nu-stačius darbingumo netekimo laipsnį, jei darbuotojas nebuvo apdraus-tas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, jam mokamas žalos atlyginimas (Kodekso 249 straipsnis).

2. Jei darbuotojas esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinky-bėms perkeliamas į kitą, mažiau apmokamą darbą, mokamas darbo užmokesčio skirtumas tarp ankstesnio vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo uždarbio pagal atliekamą darbą, kol bus gauta valstybinės socialinės medicininės ekspertizės komisijos išvada dėl darbuotojo dar-bingumo.

1. Šiame straipsnyje nurodomos aplinkybės, kurioms esant, jei yragalimybė, reikia darbuotoją perkelti į kitą darbą, kurį jis pagal sveikatos būklę, turimą kvalifikaciją gali atlikti, bei kokios jam mokamos išmokos.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kokios išmokosmokamos darbuotojui, kai dėl pablogėjusios sveikatos jis negalidirbti ankstesnio darbo ir nėra galimybės perkelti jo j kitą darbą(nėra kito darbo arba tokio, kokį gali dirbti darbuotojas, praradęsdalį darbingumo).

Tokiais atvejais darbuotojui, kol bus nustatytas jo darbingumo netekimo laipsnis, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įsta-tymo1, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo2 ir kitų norminių teisės aktų nuostatomis mo-kama ligos pašalpa.

Numatyta tvarka nustačius darbuotojo darbingumo netekimo laips-nį, jei jis darbdavio nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, toks asmuo dėl sužalojimo iš darbdavio turi teisę gauti žalos atlyginimą (žr. DK 249 str. komen-tarą). Jei darbdavys nustatyta tvarka buvo apdraudęs nukentėjusįjį nuo nelaimingų atsitikimų, tai pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatytas taisykles dėl sužalojimo netektų sumų kompensaciją nuo 2000 m. sausio 1 d. mo-ka Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniai skyriai.


297

3. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi, jei darbuotojas dėl pablogėjusios sveikatos yra perkeliamas į kitą mažiau apmoka-mą darbą, kol bus nustatytas sumažėjusio darbingumo laipsnis, jam mokamas anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo uždarbio pagal atliekamą darbą skirtumas. Valstybinei socialinės me-dicininės ekspertizės komisijai nustačius darbuotojo darbingumo ne-tekimo laipsnį, jis, be gaunamo darbo užmokesčio pagal atliekamą darbą, turi teisę gauti žalos atlyginimą arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinių skyrių (jei buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu), arba iš darb-davio, kuris neapdraudė jo minėtu draudimu.

21.5 STRAIPSNISPapildomų ir specialių pertraukų apmokėjimas

Papildomos ir specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką ir už jas mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis.

1. Šiame straipsnyje vartojamos sąvokos „papildomos ir specialios pertraukos" teisiniu požiūriu skiriasi nedaug, iš esmės pagrindu skirti pertrauką. Papildomos pertraukos skiriamos darbuotojams pailsėti, paprastai yra siejamos su asmens fiziologinėmis savybėmis (asme-nims iki aštuoniolikos metų, nėščioms moterims, maitinančioms mo-terims, invalidams ir pan.), o specialios pertraukos - dėl darbo ap-linkos (darbas lauke arba nešildomose patalpose, darbas su videoterminalais ir pan.) arba dėl darbo pobūdžio (sunkus fizinis darbas, darbas, kai reikia didelės protinės įtampos, ir pan.) (plačiau žr. DK 159 str. komentarą).

Pagal kitus teisiškai reikšmingus parametrus iš esmės jos nesiski-ria (įskaitomos į darbo laiką, už jas vienodai mokama). Tačiau gali skirtis šių pertraukų trukmė, pavyzdžiui, pagal DK 159 straipsnio 2 dalį jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, kurių dar-bo laiko trukmė yra ilgesnė kaip keturios valandos, privalo būti su-teikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pail-sėti darbo metu, arba DK 278 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad maitinančiai moteriai ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti ir pan. Pagal Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160 „Dėl Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustaty-mo tvarkos patvirtinimo"1 patvirtintą Papildomų ir specialių per-

1 Žinios. 2003, Nr. 14-559.

298


traukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos 3 punktą papil-domų ir specialių pertraukų skaičius, trukmė, poilsio vieta šių per-traukų metu nustatomi kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos tai-syklėse, darbo sutartyse.

2. Už papildomų ir specialių pertraukų laiką turi būti mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis (žr. DK 204 str. komen-tarą).

Dažni atvejai, kai už nurodytų pertraukų laiką yra mokamas ne darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, o faktiškai jam nustatytas valandinis tarifinis atlygis (su tokia padėtimi susiduriama ir kitais atvejais, kai pagal įstatymus ar kitus norminius teisės aktus reikia už palyginti trumpą laiką mokėti darbuotojo vidutinį darbo užmokes-tį). Esant tokiai padėčiai darbuotojui gali būti išmokama didesnė arba mažesnė pinigų suma, negu tiksliai taikant įstatyme nustatytą apmokėjimo tvarką. Kilęs ginčas sprendžiamas taikant bendrą indi-vidualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką.

Z14 STRAIPSNISPapildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus

Darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų - dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas ke-turiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį dar-bo užmokestį.

1. Komentuojamame straipsnyje nustatytos papildomos lengvatos idarbuotojams, auginantiems vaikus iki dvylikos ar šešiolikos metų,t. y. suteikiamas papildomas poilsio laikas ir už tą laiką mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis (žr. DK 204 str. komentarą).

2. Suteikiamo poilsio laiko trukmė priklauso nuo to, kiek vaikų 2augina darbuotojas ir nuo vaikų sveikatos būklės. Jei darbuotojasaugina du vaikus iki dvylikos metų arba vieną vaiką invalidą iki šešiolikos metų, jam suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę. Vaiko invalidumas turi būti nustatytas medicinos institucijų, pagal 3kurių nurodymus būtina tam tikra priežiūra, gydymas, vaistai. Invalidumas gali būti įgimtas, kuris paprastai trunka ilgą laiką (kai kadaneribotai), arba atsiradęs dėl traumų, ligų ir dažnai trunka tik tamtikrą laiką, kurio trukmę nustato medicinos institucijos. Nuo to, dar-

299

buotojas augina vieną ar du vaikus invalidus iki šešiolikos metų, leng-vatų apimtis nekinta.

Jei darbuotojas augina tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, jam suteikiamos dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį arba sutrum-pinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę už tą laiką mokant jo vidutinį darbo užmokestį.

3. Komentuojamame straipsnyje išvardytos lengvatos darbuoto-jams yra taikomos per tą laiką, kol yra šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. Vienam iš auginamų vaikų sukakus dvylika metų, padėtis keičiasi. Jei darbuotojas augino tris vaikus, o iš jų vienam sukako dvylika metų, bus taikoma tokia lengvata, kuri numatyta auginan-tiesiems du vaikus iki dvylikos metų, o jei darbuotojas augino du vaikus, iš kurių vienam sukako dvylika metų, - lengvatos taikymas nutrūksta.

STRAIPSNISGarantijos darbuotojams, siunčiamiems į medicinos įstaigas pa-sitikrinti sveikatos

Darbuotojams, kuriems dėl darbo privaloma pasitikrinti sveikatą, už darbo laiką, sugaištą tikrinant sveikatą, darbovietėje mokamas jų vidu-tinis darbo užmokestis.

1. Darbuotojų, kuriems dėl darbų (veiklos sričių) privaloma pasi-tikrinti sveikatą, sąrašą nustato Vyriausybė. Vyriausybė 1999 m. ge-gužės 7 d. nutarimu Nr. 544 patvirtino sąrašą Darbų ir veiklos sri-čių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamomis ligomis, ir Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarką1. Pa-gal nurodytus norminius teisės aktus periodiškas sveikatos pasitikri-nimas vykdomas kasmet norint nustatyti, ar nesergama tuberkulio-ze, o pasitikrinti, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis, -esant epidemiologinei būtinybei. Sprendimą dėl papildomo neeili-nio sveikatos tikrinimo priima: visoje Lietuvos Respublikos terito-

1 Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamomis ligomis, sąra-šo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127.

300


rijoje ar keliose apskrityse - sveikatos apsaugos ministras, o vienoje apskrityje - apskrities viršininkas apskrities (regiono) vyriausiojo epi-demiologo teikimu. Kad dirbti leidžiama, asmens medicininėje kny-gelėje (sveikatos pase) įrašo tik bendrosios praktikos gydytojas ar apylinkės terapeutas. Tikrinti asmens medicininės knygelės (sveika-tos paso) įrašus turi teisę darbdavys, kuris privalo užtikrinti, kad įmo-nėje dirbtų tik laiku sveikatą pasitikrinę darbuotojai.

Ypatingas dėmesys skiriamas dirbančio jaunimo, t. y. asmenų iki aštuoniolikos metų, sveikatai užtikrinti. Vienas iš norminių teisės ak-tų, skirtų šiam klausimui, yra Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutari-mas Nr. 138 „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveika-tos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenks-mingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo"1. Pagal šio nutarimo 24 punktą prieš pradėdami dirbti jauni asmenys turi pasitikrinti svei-katą ir vėliau tikrintis kasmet iki jiems sukaks aštuoniolika metų.

2. Darbuotojams už darbo laiką, sugaištą tikrinant sveikatą, mo-kamas vidutinis jų darbo užmokestis (žr. DK 204 str. komentarą).

216 STRAIPSNISKompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo po-būdžio arba susijęs su kelionėmis

Darbuotojams, kurių darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygo-mis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, kompen-suojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

1. Komentuojamame straipsnyje numatomos kompensuojamos iš-mokos, susijusios su padidėjusiomis išlaidomis atliekant tam tikro pobūdžio darbus.

Esant analogiškoms darbo sąlygoms kompensacinės išmokos bu-vo numatytos pagal anksčiau galiojusius įstatymus (DĮK 133 str.). Tačiau įgyvendinant minėtą DĮK nuostatą taisyklė dėl kompensaci-nių išmokų buvo labai susiaurinta ir taikoma tik į užsienį siunčia-miems dirbti darbuotojams (Vyriausybės 1996 m. lapkričio 20 d. nu-tarimo Nr. 1384 „Dėl kompensacijos už darbą, kuris susijęs su važinėjimu arba yra kilnojamasis ar pakaitinis (pamaininis)" 1 p.2). Dabar dėl minėto darbo pobūdžio padidėjusios išlaidos kompen-


301

suojamos neatsižvelgiant į tai, kur yra dirbamas darbas: užsienyje ar Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Vadovaudamasi komentuojamu straipsniu Vyriausybė 2003 m. sausio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 116 „Dėl Kompensuojamų išmo-kų dydžio ir mokėjimo tvarkos"1. Pagal šiuo nutarimu patvirtintos Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos 2 punktą pa-didėjusios išlaidos gali būti kompensuojamos iki penkiasdešimties procentų mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką, bet ne daugiau kaip dienpinigių norma dirbant užsie-nio teritorijoje (plačiau žr. DK 220 str. komentarą). Konkretus pa-didėjusių išlaidų kompensuojamasis dydis nustatomas kolektyvinė-je arba darbo sutartyje ir mokamas iš darbo užmokesčiui skiriamų lėšų. Tokios kompensacinės išmokos nemokamos tuo atveju, kai dar-buotojui mokamos komandiruotės išlaidos.

Nagrinėjamos kompensacinės išmokos neįskaitomos į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, nuo šių išmokų neskaičiuojamos valstybi-nio socialinio draudimo įmokos.

21 / STRAIPSNIS Apmokėjimas atsisakius dirbti

Už laiką, kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti (Kodekso 276 straipsnis), darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Jei darbuotojas atsisako dirbti nepagrįstai, už nedirbtą laiką jam ne-mokama ir dėl to darbdaviui padarytą žalą darbuotojas atlygina įstaty-mų nustatyta tvarka.

1 1. Komentuojamame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis pirmiausia siekiama apsaugoti darbuotojo sveikatą darbe ir reikiamai jį aprūpinti materialiai. Antra vertus, jame numatytos nuostatos neleidžia darbuotojui piktnaudžiauti savo teisėmis.

2 2. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugaiir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėraapmokytas, jei neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar patsneaprūpintas reikiamomis asmeninės apsaugos priemonėmis (DK

3 275 str. 5 p.). Apie atsisakymą dirbti darbuotojas turi nedelsdamasraštu pranešti darbdaviui ir nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Jeidarbdavys nesutinka su darbuotojo nurodytomis priežastimis, ginčasdėl darbuotojo atsisakymo dirbti nagrinėjamas bendra darbo ginčamsspręsti nustatyta tvarka (žr. DK XIX skyriaus komentarą).

1 Žinios. 2003, Nr. 11-413.

302


Už laiką, kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti, jam mokamas 4 vidutinis darbo užmokestis (žr. DK 204 str. komentarą).

3. Jei darbuotojas nepagrįstai atsisako dirbti, tai laikoma darbo s drausmės pažeidimu, už kurį gali būti taikoma drausminė atsako-mybė. Tokiais atvejais už nedirbtą laiką darbuotojui darbo užmo-kestis nemokamas. Maža to, jei dėl tokio nepagrįsto atsisakymo dirbti padaroma žala darbdaviui (sutrikdomas normalus darbo ritmas, su-gadinamos darbui atlikti skirtos medžiagos ir pan.), darbuotojas at-sako materialiai įstatymų nustatyta tvarka.

STRAIPSNIS Garantijos donorams

Kraujo ar kraujo sudėtinių dalių davimo dieną donoras turi būti at-leistas nuo darbo. Apie neatvykimą į darbą donoras privalo pranešti ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Įmonių, įstaigų ar organizacijų administ-racija neturi kliudyti darbuotojui kraujo ar kraujo sudėtinių dalių da-vimo dieną išvykti į kraujo donorystės įstaigą.

Komentuojamame straipsnyje nurodoma, kokias lengvatas darb-davys turi taikyti donorams. Darbdavys privalo atleisti nuo darbo donorą kraujo ar jo sudėtinių dalių davimo dieną. Apie neatvyki-mą į darbą donoras privalo pranešti darbdaviui ne vėliau kaip prieš vieną dieną, kad darbdavys iš anksto žinotų, kada donoras duoda kraują ir dėl to neatvyksta į darbą. Įstatyme pranešimo forma nenustatoma, todėl darbdavys apie tai gali būti informuojamas raštu arba žodžiu. Esant galimybei būtų pageidautina, kad apie kraujo davimo dieną būtų pateikiama atitinkama medicinos institucijų pažyma.

Jei esant galimybei (nėra atsitiktinio skubaus kraujo perpylimo bū-tinumo) donoras apie kraujo davimo dieną iš anksto darbdavio ne-informuoja ir neatvyksta į darbą, tai reikia laikyti darbo drausmės pažeidimu, už kurį gali būti taikomos įstatymo nustatytos drausmi-nės nuobaudos.

219 STRAIPSNISKompensacija už darbuotojams priklausančių įrankių, darbo dra-bužių nusidėvėjimą

1. Įmonė garantuoja, kad darbuotojams bus nemokamai duodami dar-bui reikalingi įrankiai, prietaisai, specialūs drabužiai ir kitos indivi-dualios ir kolektyvinės apsaugos priemonės.

303

2. Kai įmonės reikalams naudojamas darbuotojams priklausantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, įmonė privalo kompensuoti dar-buotojui to turto nusidėvėjimo sumas.

1.Komentuojamame straipsnyje nurodoma, kad paprastai darbuotojus aprūpinti darbo įrankiais, specialiais drabužiais ir kitomis darbo apsaugos priemonėmis turi darbdavys. Jei darbdavys darbo įrankių, darbo apsaugos priemonių darbuotojams nemokamai neduodair jie darbdavio reikalams naudoja savo tokį turtą, darbuotojai turiteisę iš darbdavio gauti to turto nusidėvėjimo sumas.

2.Turto, naudojamo darbdavio reikalams, nusidėvėjimo laipsnisir jį atitinkančios nusidėvėjimo sumos dažniausiai nustatomos darbovietėje galiojančiais vietiniais (lokaliais) norminiais teisės aktais.Tokie aktai gali būti kolektyvinės sutartys, tuo klausimu administracijos priimtos instrukcijos ar kiti aktai, su kuriais darbuotojai turibūti supažindinami.

Kai kada darbe naudojamo turto nusidėvėjimo laipsnis (kartu ir turto nusidėvėjimo sumos) nustatomas tam tikrų specializuotų ins-titucijų centralizuotai (plačiau apie tai žr. DK 257 str. komentarą).

220 STRAIPSNISGarantijos ir kompensacijos tarnybinių komandiruočių atveju

1. Darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos.

2. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.3. Asmenų iki aštuoniolikos metų į tarnybinę komandiruotę siųsti ne

galima. Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, bei darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidąiki šešiolikos metų, gali būti siunčiami į tarnybinę komandiruotę tik jųsutikimu.

4. Užsienio valstybių piliečiams, atsiųstiems ribotą laiką dirbti į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai nuolatinė jų darbo vieta yra kitoje valstybėje, jų darbo Lietuvoje veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijosemetu garantuojamos Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose bei kolektyvinėse sutartyse nustatytos darbo sąlygos. Konkrečiai šių darbuotojų įdarbinimo Lietuvoje veikiančiose įmonėse tvarką, jų darbo sąlygas ir kitas garantijas nustato Vyriausybė.

304


1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta, kokios taikomos ga- irantijos ir mokamos kompensacinės išmokos darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes. Jame nurodoma, kokius darbuotojus darbdavys gali siųsti į komandiruotes tik jų sutikimu, o kokiusį jas siųsti apskritai draudžiama. Be to, nurodoma, kaip organizuo-jamas užsienio valstybių piliečių laikinas darbas Lietuvos Respubli-kos teritorijoje.

2.Tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tik- 2ram laikui įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens siuntimu atlikti numatytomis sąlygomis pavedimą ne nuolatinėje darbo vietoje. Siuntimas į komandiruotę įforminamas vadovoarba jo įgalioto asmens įsakymu, kuriame nurodomas komandiruotės tikslas, vietovė ir trukmė.

3.Remiantis komentuojamo straipsnio 1 dalimi pasiųstam į ko- 3į

mandiruotę darbuotojui per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Darbo užmokestis paliekamas už visas darbo dienas pagal grafiką, nustatytą nuolatinėje darbovietoje, taip pat už kelionėje išbūtą laiką (garantinė išmoka). Kitaip nei pagal anksčiau galiojusį DĮK 132 straipsnį, už komandiruotės laiką darbuotojui mokamas ne jo vidutinis, o tuo metu jam faktiškai taikomas darbo užmokestis.

4. Be prieš tai minėtų garantijų, komandiruotam darbuotojui mo- 4kami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusiosišlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybės1996 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 120 „Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje"1.

Dienpinigiai komandiruojamam darbuotojui yra mokami tokia s tvarka:

1) jeigu komandiruotė trunka ilgiau kaip vieną dieną, mokami dešimties procentų patvirtinto minimalaus gyvenimo lygio dydžio užkiekvieną komandiruotės dieną dienpinigiai;

2) jeigu darbuotojas komandiruojamas administracinio rajono, kuriame yra jo nuolatinė darbo vieta, teritorijoje ar į vietovę, iš kuriosdėl palankių susisiekimo sąlygų ir atliekamo darbo pobūdžio galikasdien grįžti į nuolatinę darbo vietą, jam dienpinigiai nemokami.Šiuo atveju apmokamos kiekvienos dienos kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinę darbo vietą išlaidos;

1 Žinios. 1996, Nr. 9-225.

305

3) jeigu darbuotojas komandiruojamas administracinio rajono, kuriame yra jo nuolatinė darbo vieta, teritorijoje, bet nėra palankiųsąlygų kasdien grįžti į nuolatinę darbo vietą, mokami penkių procentų patvirtinto minimalaus gyvenimo lygio dydžio už kiekvienąkomandiruotės dieną dienpinigiai. Be to, šiuo atveju nustatyta tvarka mokamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, bet jų parossuma negali būti didesnė kaip penki procentai patvirtinto minimalaus gyvenimo lygio;

4) tais atvejais, kai komandiruojama į įvairius šalies organizuojamus renginius (konferencijas, pasitarimus, meno festivalius ir pan.),kurių organizatoriai apmoka komandiruotų darbuotojų išlaikymo(maitinimo, nakvynės) išlaidas, organizacijos vadovo sprendimu gali būti mokami dienpinigiai neviršijant trisdešimties procentų nustatytos dienpinigių normos.

Komandiruotam darbuotojui kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi ir tarnybinį transportą) išlaidos apmokamos patei-kus patvirtinamuosius dokumentus. Šių dokumentų nepateikus ke-lionės išlaidos apmokamos atsižvelgiant į nuotolį ir važiavimo pa-prastu autobusu arba bendrajame vagone įkainius. Išlaidos, susijusios su išankstiniu kelionės bilieto įsigijimu, apmokamos pa-teikus reikiamus kvitus. Kitos komandiruotės išlaidos (bagažo ve-žimo, saugojimo, ryšių ir kitos) apmokamos organizacijos vadovo leidimu.

Gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos atlyginamos pagal ko-mandiruoto darbuotojo apmokėtas už vieną vietą sąskaitas. Jeigu asmuo neturi nakvynės išlaidas patvirtinančio dokumento, gyvena-mosios patalpos nuomojimo išlaidų apmokėjimo tvarką ir dydį nu-stato organizacijos vadovas, tačiau šiuo atveju padengiamų paros išlaidų suma negali būti didesnė kaip penki procentai patvirtinto minimalaus gyvenimo lygio.

Paprastai kompensacinės išmokos neapmokestinamos, tačiau tais atvejais, kai įmonė, įstaiga ar organizacija kompensuoja komandiruo-čių išlaidas didesnėmis negu prieš tai išvardytos normomis, virš nor-mos išmokėtos sumos apmokestinamos įstatymų nustatyta tvarka.

5. Į komandiruotę vykstančiam darbuotojui gali būti išmokamas piniginis avansas, kuris neturi viršyti numatomų komandiruotės iš-laidų. Grįžęs iš komandiruotės darbuotojas turi per tris dienas pa-teikti siuntusiai organizacijai avanso panaudojimo apyskaitą, pridėti prie jos atitinkamus dokumentus apie faktines išlaidas. Be to, darbuotojas atsiskaito administracijai apie komandiruotės užduo-

306

■m*


ties įvykdymą. Visu tuo remiantis galutinai materialiai atsiskaitoma su komandiruotu darbuotoju.

6. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienio vals-tybių piliečiams, atsiųstiems (komandiruotiems) ribotą laiką dirbti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią įmonę, įstaigą, organizaci-ją, per jo darbo laiką toje darbovietėje garantuojamos įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse nusta-tytos darbo sąlygos. Šias nuostatas pavesta konkretinti Vyriausybei. Ji tai padarė 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1045 „Dėl Užsie-nio valstybių piliečių, atsiųstų ribotą laiką dirbti į Lietuvos Respub-liką, įdarbinimo ir darbo sąlygų tvarkos patvirtinimo"1.

STRAIPSNISGarantijos ir kompensacijos priimant arba perkeliant į kitoje vietovėje esantį darbą

1. Visais atvejais, kai darbuotojas priimamas arba perkeliamas dirbtiį kitą vietovę (išskyrus priėmimą dirbti bei perkėlimą jo paties prašymu), jam mokama:

1) paties darbuotojo ir jo šeimos narių kelionpinigiai;2) turto pervežimo išlaidos;3) dienpinigiai už kelionėje išbūtą laiką;4) darbo užmokestis už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vie

tovėje laiką, bet ne daugiau kaip už šešias dienas, taip pat už kelionėjeišbūtą laiką.

2. Kolektyvinėse ar darbo sutartyse gali būti nustatytas ir kitų išlaidų, susijusių su persikėlimu, apmokėjimas (vienkartinių pašalpų forma ir kt.).

3. Jei darbuotojas priimamas dirbti ar perkeliamas į kitoje vietovėjeesantį darbą paties prašymu, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokosgali būti nustatomos šalių susitarimu.

1. Komentuojamo straipsnio nuostatose nurodomos taisyklės, tai- i komos asmenims, priimamiems į darbą arba perkeliamiems į kitoje vietovėje esantį darbą mokant garantines ir kompensacines išmokas. Kokios išmokos ir kokio dydžio mokamos tokiems darbuotojams, priklauso nuo to, kieno iniciatyva (darbdavio ar darbuotojo) yra priimama ar perkeliama į darbą kitoje vietovėje.

Kita vietove paprastai laikoma naujo darbo vieta, jei ji yra kitame 2 administraciniame vienete pagal nustatytą teritorinį skirstymą (mies-

1 Žinios. 2003, Nr. 81(l)-3692.

307

tas, miestelis, rajonas, seniūnija ir pan.). To paties miesto teritoriją įprasta laikyti ta pačia vietove, nors miestas padalytas į atskiras se-niūnijas, nes visą miestą jungia bendros aptarnavimo institucijos: transporto, ryšių ir kitos.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatytos išmokos, kuriosmokamos darbuotojams, priimamiems arba perkeliamiems į kitojevietovėje esantį darbą, iš dalies yra panašios į tas, kurios mokamostarnybinės komandiruotės atveju (DK 220 str.). Tačiau yra ir esminių skirtybių, kurios nulemia, kad išvykimas į tarnybinę komandiruotę yra laikino pobūdžio, priėmimas arba perkėlimas į kitoje vietovėje esantį darbą yra ilgalaikis, o dažnai - neribotas (nuolatinis).

3. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą šiuoatveju mokamos darbuotojo ir jo šeimos narių kelionės (važiavimo)išlaidos. Nustatant kelionpinigių (važiavimo) sumą tikslinga orientuotis į kelionės išlaidų apmokėjimą tarnybinės komandiruotės atveju (žr. DK 220 str. komentarą).

Darbuotojo šeimos nariais šiuo atveju laikytini vyras, žmona, abiejų sutuoktinių vaikai ir tėvai, taip pat kiti asmenys, jeigu jie yra dar-buotojo išlaikomi, kartu su juo gyvena arba veda bendrą šeimos ūkį. Darbuotojo šeimos narių kelionės išlaidos turi būti apmokamos, jei-gu jie persikelia į kitą vietovę kartu su darbuotoju. Jei šeimos narys į kitą vietovę persikelia vėliau, jo kelionės išlaidos yra apmokamos tokiu dydžiu ir tokiomis sąlygomis, kokios nustatytos vietinių (loka-lių) norminių teisės aktų naujoje darbovietėje.

Remiantis komentuojamo straipsnio 1 dalies 2 punktu, darbuoto-jui apmokamos turto pervežimo išlaidos. Kiek ir kokio turto apmo-kamai gali pervežti darbuotojas, nustatoma vietiniuose (lokaliuose) norminiuose teisės aktuose, taip pat tai gali būti aptariama darbo sutartyje. Turto pervežimo išlaidos nemokamos, jei turtas perveža-mas darbovietei priklausančiu transportu.

Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalies 3 punktą darbuotojui taip pat mokami dienpinigiai už kelionėje išbūtą laiką. Šiuo atveju nu-statant dienpinigių mokėjimo tvarką ir jų dydį patartina orientuotis į dienpinigių mokėjimo sąlygas, taikomas esant tarnybinėje komandiruotėje (žr. DK 220 str. komentarą).

Be to, darbuotojui mokamas darbo užmokestis už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką, kuris negali trukti ilgiau kaip šešias dienas, taip pat už kelionėje išbūtą laiką (komentuojamo straipsnio 1 d. 4 p.). Darbo užmokestis mokamas tokio dydžio, koks darbuotojui nustatytas naujojoje darbo vietoje.

308


4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kolektyvinė- 9'

se ar darbo sutartyse gali būti nustatytas ir kitų išlaidų, susijusių supersikėlimu, apmokėjimas. Tokios išlaidos paprastai kompensuojamos vienkartinėmis išmokomis (pašalpomis).

5. Remiantis komentuojamo straipsnio 3 dalies nuostata, jei darbuotojas priimamas dirbti ar perkeliamas į kitoje vietovėje esantį

Idarbą jo paties prašymu, šio straipsnio 1 dalyje išvardytos išmokos ■,(visos ar jų dalis) gali būti nustatomos šalių susitarimu. Tai dažniau- Jišiai nustatoma darbo sutartyje. "'j|

Paprastai komentuojamame straipsnyje numatytas išmokas mokanaujos darbo vietos darbdavys. į

222 STRAIPSNISSumokėtų kompensacijų grąžinimo atvejai

1. Jeigu darbuotojas be svarbios priežasties neatvyko į darbą arbaatsisakė pradėti dirbti, arba savo noru be svarbių priežasčių nutraukėdarbo sutartį nepasibaigus terminui, nustatytam įstatymo arba sutartam priimant į darbą ar perkeliant į jį, o jei nustatyto termino nėra -nutraukė darbo sutartį nesibaigus vieneriems darbo metams, arba atliko veiksnius, kurie pagal įstatymą yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas, jis privalo grąžinti įmonei visas lėšas, jam išmokėtas dėl persikėlimo dirbti į kitą vietovę.

2. Darbuotojas, dėl svarbios priežasties neatvykęs į darbą arba atsisakęs pradėti dirbti, privalo grąžinti jam išmokėtas sumas, išskaičiavus iš jų jau turėtas kelionės išlaidas.

1. Kaip matyti iš komentuojamo straipsnio turinio, jo nuostatos ltaikomos tik dėl kompensacijų, kurios darbuotojui sumokėtos dėl jopriėmimo arba perkėlimo dirbti į darbą, esantį kitoje vietovėje (DK221 str.). Šiuo atveju straipsnio pavadinime minima sąvoka „kompensacijos" apima visas darbuotojui išmokėtas lėšas (kompensacines irgarantines (darbo užmokestį už įsikūrimo laiką ir pan.) išmokas).

Darbuotojui išmokėtų sumų grąžinimo ribos priklauso nuo to, ar 2 darbuotojas savo įsipareigojimų nevykdo dėl svarbių priežasčių, ar nesant jų. Svarbia priežastimi reikia laikyti tokias aplinkybes, dėl kurių darbuotojas negalėjo atlikti darbo sutartimi prisiimtos prievolės (liga, invalidumas, stichinė nelaimė ir pan.).

2. Jeigu darbuotojas be svarbios priežasties neatvyko į darbą arba 3atsisakė pradėti dirbti, arba savo noru be svarbių priežasčių nutraukė darbo sutartį, nepasibaigus nustatytam (sutartam) terminui, o jei

309

jo nėra - nepasibaigus vieneriems darbo metams, arba atliko veiks-mus, kurie yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas, jis privalo grą-žinti darbdaviui visas lėšas, jam išmokėtas dėl persikėlimo dirbti į kitą vietovę. Jei darbuotojas dėl svarbios priežasties neatvyko į dar-bą arba atsisakė pradėti dirbti, jis privalo grąžinti jam išmokėtas su-mas, išskaičiavus iš jų jau turėtas kelionės išlaidas.

3. Laikoma, jei darbuotojas dirbo nustatytą terminą (jo nesant -vienerius metus), jis padengė, atlygino dėl persikėlimo dirbti į kitą vietovę jam išmokėtas sumas. Todėl po termino pasibaigimo darbuoto-jui nutraukus darbo sutartį neatsižvelgiant j priežasčių svarbą, prievo-lė grąžinti gautas kompensacines ir garantines išmokas neatsiranda.

223 STRAIPSNISPiniginių reikalavimų tenkinimas

1. Darbuotojų piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš darbo santykių, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbeyra tenkinami pirmąja eile.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka gali būti naudojamos Vyriausybės įsteigto specialaus fondo lėšos.

1.Komentuojamame straipsnyje nustatyta darbdavio prievolių darbuotojams vykdymo tvarka. Jei darbdavys nemokus, nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, kad visi darbuotojų piniginiai reikalavimaiįstatymų nustatyta tvarka gali būti tenkinami iš specialaus fondo -Garantinio fondo lėšų (apie šio fondo naudojimo tvarką žr. DK205 str. komentarą).

2.Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbuotojųpiniginiai reikalavimai, atsirandantys iš darbo santykių, taip pat atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimoprofesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, yra tenkinami pirmąja eile. Tokia šių piniginių reikalavimų tenkinimo tvarka, t. y. tenkinimo pirmąja eile, buvo taikoma ir anksčiau (1964 m.CPK 463 str.) iki įsigaliojant DK ir CPK. Apie tai reikia kalbėtitodėl, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujo CPK754 straipsnyje nustatytos kitokios taisyklės. Pagal šio straipsnionuostatas pirmąja eile patenkinami reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo, o darbuotojų reikalavimai, atsiran-

310


dantys iš darbo teisinių santykių, tenkinami antrąja eile. Tokia pa-dėtis ženkliai blogina darbuotojų padėtį. Tačiau šiuo atveju, many-tume, reikia vadovautis ne bendrosiomis normomis, t. y. CPK, o specialiosiomis - DK normomis. Tokią nuomonę patvirtina ir pas-kutiniai kai kurių įstatymų papildymai, pavyzdžiui, 2003 m. sausio 28 d. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo papildyme nurodoma, kad reikalavimai susiję su darbo santykiais, tenkinami pirmąja eile1. Be to, CPK 754 straipsnyje nurodyta taisyklė dėl darbuotojų reikala-vimų, susijusių su darbo santykiais, tenkinimo antrąja eile priešta-rauja CK 2.113 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatai, kad šių dar-buotojų reikalavimai likviduojant juridinį asmenį tenkinami pirmąja eile. Suprantama, šių kodeksų normų prieštaravimą įstatymų lei-dėjas turi pašalinti artimiausiu laiku.

STRAIPSNIS Išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai

1. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais.

2. Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimąįmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromosadministracijos nurodymu:

1) grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį;grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistąir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus;atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Šiaisatvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą nevėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėtasuma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;

2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams,už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas.Išskaitą už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbonesant jo kaltės.

3. Negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.

1 Žinios. 2003, Nr. 17-706.

311

1.Komentuojamame straipsnyje nustatyta, kada ir kokia tvarkagali būti atliekamos išskaitos iš darbuotojo gaunamo darbo užmokesčio, taip pat kokiais atvejais išieškoti iš darbuotojui permokėtųdarbo užmokesčio sumų yra draudžiama.

2.Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį išskaitos iš darbuotojui mokamo darbo užmokesčio gali būti atliekamos tik įstatymų nustatytaisatvejais. Tokiais atvejais dažnai yra skolininko darbdaviui antstoliopateikiamas vykdomasis dokumentas. Kartu su vykdomuoju dokumentu antstolis pateikia potvarkį, kaip vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodomas išskaitymų iš darbo užmokesčio dydis, periodiškumas, kaip elgtis su išskaitytais pinigais ir kiti vykdyti būtini nurodymai.Antstolio pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus darbdavys privalo registruoti Vykdomųjų dokumentų apskaitos knygoje (CPK741 str.). Vykdomųjų dokumentų apskaitos knygų tvarkymo taisyklesnustato Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktas1.

Tam tikrų ypatumų turi išlaikymas, mokamas vaikams periodinė-mis išmokomis. Darbuotojas, pageidaujantis savo noru mokėti išlai-kymą tokiomis išmokomis, turi teisę pateikti darbdaviui rašytinį pra-šymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti nurodytam asmeniui. Darbdavys pagal tokį prašymą turi vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. Savo prašymą darbuotojas gali bet kada at-šaukti (CPK 742 str. 3 d.).

Išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas imant pagrindu jam išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas) (CPK 735 str.).

3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kada išskaitos išdarbuotojo darbo užmokesčio padengti jo įsiskolinimą gali būti atliekamos darbdavio (jo administracijos) nurodymu. Toks nurodymaspaprastai įforminamas darbdavio rašytiniu įsakymu (potvarkiu), kuriame nurodoma, už ką ir kokios sumos yra išskaitomos. Su tokiuįsakymu turi būti supažindinamas darbuotojas (dažniausiai jam įteikiama įsakymo kopija).

4. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodymą dėlišskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio darbdavys gali duoti, jeireikia grąžinti avansą, duotą įskaitant jį į darbo užmokestį, grąžintisumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų, padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės

1 Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 432 „Dėl Sprendi-mų vykdymo instrukcijos patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 3-82.

312


ar perkėlimo į kitą vietovę atveju ar už ūkinius patarnavimus, atly-ginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei.

5. Darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo me- 3tams, už kuriuos jis gavo kasmetines atostogas, išieškoma už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio užšias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesantjo kaltės (komentuojamo straipsnio 2 d. 2 p.).

6. Remiantis komentuojamo straipsnio 3 dalimi negalima iš dar- 4buotojo darbo užmokesčio išieškoti permokėto arba neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.

7. Įmonės administracija gali duoti nurodymą išskaita iš darbuo- 5tojo darbo užmokesčio atlikti tik esant atitinkamoms sąlygoms. Administracija turi teisę duoti nurodymą atlikti išskaita ne vėliau kaipper vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi nustatytas avansogrąžinimo ir įsiskolinimo padengimo terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojopadaryta žala organizacijai. Be to, išskaita gali būti atliekama tiktais atvejais, kai darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesiovidutinio darbo užmokesčio.

Jei darbdavys praleidžia vieno mėnesio terminą, per kurį jis gali duoti nurodymą atlikti išskaita, arba darbuotojo įsiskolinimas darb-daviui viršija darbuotojo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, darbdavys išieškoti įsiskolinimą gali kreiptis į teismą įstatymų nu-statyta tvarka.

8. Darbuotojas, nesutikdamas su administracijos nurodymu atlikti 6išskaita (nesutinka su išskaitos dydžiu, mano, kad apskritai nėra pagrindo atlikti tokią išskaita, ir pan.), gali tokį nurodymą apskųstibendrąja tokių ginčų nagrinėjimo tvarka.

225 STRAIPSNISIšskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimas

1. Kiekvieną kartą išmokant darbo užmokestį, bendras visų išskaitųdydis negali viršyti dvidešimties procentų, o išieškant sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytos žalos atlyginimą ir tyčiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą - penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.

2. Darant išskaitas iš darbo užmokesčio pagal kelis vykdomuosiusdokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentųišmokėtino darbo užmokesčio.

313

1.Komentuojamo straipsnio nuostatos numato taisykles, kurių reikia laikytis atliekant išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio padengti jo įsiskolinimus. Visais atvejais išskaitų iš darbo užmokesčiodydis atitinkamai ribojamas. Tuo įstatymų leidėjas siekia dirbančiamasmeniui (dažnai ir jo šeimos nariams) užtikrinti tam tikrą pragyvenimo lygį, taip pat suinteresuotumą dirbti.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad išskaitų išdarbo užmokesčio dydis paprastai neturi viršyti dvidešimties procentų išmokėtino darbo užmokesčio sumos. Tik išimtiniais specialiai įstatymo nustatytais atvejais išskaitų dydis gali siekti penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Remiantiskomentuojamo straipsnio nuostatomis išskaitos iki penkiasdešimtprocentų išmokėtino darbo užmokesčio dydžio leidžiamos išieškantsveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytos žalos atlyginimą, taip pat tyčiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą (šiostraipsnio 1 dalis). Tyčiniu nusikaltimu laikytinas nusikaltimas, kurįdarydamas asmuo: 1) suvokia veikos pavojingumą; 2) numato veikos padarinius; 3) tų padarinių nori (esant tiesioginei tyčiai) arbasąmoningai leidžia jiems kilti (esant netiesioginei tyčiai). Tai matytiiš BK straipsnių dispozicijos (tikslai, motyvai ir pan.).

3.Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad net atliekantišskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio pagal kelis vykdomuosiusdokumentus, jam turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėto darbo užmokesčio.

4.Tam tikrų klausimų kelia tai, kad pagal CPK 736 straipsnio 2 dalies nuostatas iš darbuotojo darbo užmokesčio sumų, viršijančių Vyriausybės nustatytą minimalųjį mėnesinį darbo užmokestį, išskaitųdydis yra septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba teismas. Laikytina, kad tokiu specialiu įstatymu yra DK225 straipsnis, pagal kurio 2 dalį net atliekant išskaitas pagal kelisvykdomuosius dokumentus darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Būtent šia taisykleir reikia vadovautis.

Vadovaujantis CPK 736 straipsnio 2 dalies nuostata, dažnai sąži-ningai dirbančio darbuotojo padėtis būtų blogesnė už asmenų, nu-teistų laisvės atėmimu, padėtį. BVK 131 straipsnyje (kurį reikia tai-kyti CPK 736 str. 2 d. nurodytu atveju) nurodoma, kad asmenims, kurie atlieka bausmę (ir dirba) nepilnamečių namuose, atvirose ko-lonijose, nepaisant visų išskaitų turi būti mokama ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų jiems bendro per mėnesį apskaičiuoto dar-bo užmokesčio.

314


22 O STRAIPSNISDraudimas daryti išskaitas iš išeitinės išmokos, kompensaciniųir kai kurių kitų išmokų

Neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir ki-tų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma.

Komentuojamame straipsnyje nustatoma, iš kokių išmokų, daž-niausiai tiesiogiai susijusių su darbo santykiais, draudžiama atlikti išskaitas dengti darbuotojo įsiskolinimus. Konkrečiau šis klausimas reglamentuojamas CPK 739 straipsnyje. Jame nurodoma, kad ne-galima išieškoti iš sumų, kurios priklauso darbuotojui kaip kompen-sacinės išmokos už jam priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai nesilaikoma normalių dar-bo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam j tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; taip pat negalima atlikti išieškojimo iš sumų, kurios skiriamos kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės (tė-vystės) pašalpa; valstybinė pašalpa šeimoms, auginančioms vaikus; socialinė pašalpa; laidojimo pašalpa; kitos tikslinės socialinės išmo-kos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasitu-rinčių šeimų (asmenų) šalpai, kai šeimos (asmenys) dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų pragyventi.

Iš mokamų laikinojo nedarbingumo socialinio draudimo pašalpų (ligos pašalpų), bedarbio pašalpos išieškoti galima tiktai pagal teis-mo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus svei-katą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę (CPK 738 str.).

227 str.

XVI SKYRIUS DARBO DRAUSMĖ

227 STRAIPSNISDarbo drausmės užtikrinimas

1. Darbo drausmė darbovietėje užtikrinama sudarant organizacinesir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui, taip pat skatinant užgerą darbą.

2. Darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, gali būti taikomosdrausminio poveikio priemonės.

1. Darbo drausmės užtikrinimo pagrindus nustato darbo įstatymai(DK 4 str. 1 d. 10 p.). Darbo drausmės užtikrinimo pagrindai - taipagrindiniai būdai, priemonės ir sąlygos, su kurių pagalba įmonėse,įstaigose ir organizacijose užtikrinamas ir palaikomas optimalus darbo drausmės lygis. Darbo proceso organizavimas ir vadovavimas jam,taip pat ekonominių sąlygų sudarymas yra darbdavio prerogatyva.Darbdavys turi užtikrinti normalias darbo sąlygas (žr. DK 191 str.komentarą). Nors darbo drausmės užtikrinimas nėra priskirtas priedarbo santykių teisinio reglamentavimo principų (žr. DK 2 str. 1 d.komentarą), tačiau šis veiksnys neabejotinai turi įtakos bendrajamdarbo, santykių teisiniam reguliavimui.

2. Darbo drausmė teisės literatūroje suprantama keliais aspektais:1) kaip kolektyvinis darbo organizavimo principas;2) kaip teisės šakos - darbo teisės - principas;3) kaip darbo teisės institutas, teisės normų, reglamentuojančių

darbo drausmę, visuma;4) kaip teisinio darbo santykio turinio elementas (darbuotojo pa

klusimas nustatytai darbovietėje darbo tvarkai);5) kaip konkretaus darbuotojo elgesys (jo pareigingumas, laiky

masis nustatytų elgesio taisyklių).DK XVI skyriuje darbo drausmė suvokiama daugiausia 3-5 as-

pektais.Darbo drausmė teisės teorijoje dar suprantama objektyviu ir sub-

jektyviu požiūriu. Objektyviu požiūriu darbo drausmė - visuma tei-

317

sės normų, nustatančių darboviečių darbo tvarką (režimą), darbuo-tojo, darbdavio ir administracijos pareigas, darbuotojų skatinimo priemones, drausminės atsakomybės pagrindus, drausminių nuobau-dų taikymą ir reguliuojančių kitus su darbo drausme susijusius san-tykius.

Subjektyviu požiūriu darbo drausmė suvokiama kaip konkretaus dar-buotojo pareiga laikytis jam privalomų norminių teisės aktų reikala-vimų bei vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, duo-damus remiantis sudaryta darbo sutartimi.

3. Darbo drausmė užtikrinama tokiais būdais (metodais): 1) įtikinėjimo; 2) auklėjimo; 3) skatinimo; 4) sankcijų (drausminio poveikiopriemonių) taikymo.

Darbo rinkoje dabar esant tam tikrų profesijų, specialybių darbin-gų asmenų pertekliui, įtikinėjimo ir auklėjimo metodai yra iš dalies netekę savo aktualumo ir reikšmingumo. Plačiau yra taikomi skati-nimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo metodai. Jie laiko-mi veiksmingiausiais. Darbo drausmei konkrečioje įmonėje, įstai-goje, organizacijoje gali turėti įtakos gamybos, technologinių procesų, darbo organizavimo lygis, esamos darbuotojų darbo ir buities sąly-gos, darbo užmokesčio dydis bei jo mokėjimas laiku, taip pat kiti veiksniai.

4. Apie darbuotojams taikomas drausminio poveikio priemones žr.DK 237 str. komentarą.

STRAIPSNIS Darbuotojų pareigos

Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurody-mus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų sau-gos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

1 1. Darbuotojų pareigos - viena iš svarbiausių darbuotojų teisiniostatuso dalių. Komentuojamame straipsnyje yra išvardytos pareigos,kurių turi laikytis vykdydami darbo funkcijas apskritai visi darbuotojai. Šios darbuotojų pareigos laikomos pagrindinėmis. Darbuotojams vykdant pareigas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje yra užtikrinama darbo drausmė.

2 2. DK, palyginti su senuoju DĮK, apibrėžiant darbuotojo pareigąvykdyti darbdavio ir administracijos nurodymus, išskirtas tokių nurodymų teisėtumo elementas. Darbuotojui privalomi vykdyti tikteisėti nurodymai. Teisėtas elgesys - toks elgesys, kuris atitinka tei-

318

XVI SKYRIUS. Darbo drausmė 228-229 str.

sės nuostatas ir yra teisės normų leidžiamas1. Vykdyti neteisėtus nurodymus darbuotojas gali atsisakyti, tačiau apie tai reikėtų infor-muoti darbdavį, administraciją.

Nevykdydamas neteisėtų darbdavio nurodymų, darbuotojas dar- 3 bo drausmės nepažeidžia. Teismų praktika įtvirtinta nuostata, kad jeigu darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina dar-buotojo su konkrečiomis jo pareigomis, tokių nurodymų neįvykdy-mas, tam tikro darbo neatlikimas, nežinant, jog jį reikia atlikti, ne -gali būti drausminės atsakomybės pagrindas2.

3. Bendrosios darbuotojų pareigos užtikrinti saugos ir sveikatos 4reikalavimų laikymąsi yra išvardytos Darbuotojų saugos ir sveikatosįstatymo3 33 straipsnyje. DK 274 straipsnyje įtvirtinta darbuotojų pareiga vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisėsaktų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitų darbuotojų saugair sveikata (plačiau žr. DK 274 str. komentarą).

4. Pagrindines darbuotojų pareigas sukonkretina, detalizuoja kiti 5norminiai teisės aktai. Iš jų visų pirma paminėtinos įmonės, įstaigos,organizacijos darbo tvarkos taisyklės (žr. DK 230 str. komentarą).Dar labiau darbuotojų pareigas sukonkretina jų pareiginės instrukcijos, pareiginiai nuostatai, pareigybių aprašymai (žr. DK 232 str.komentarą), kvalifikaciniai reikalavimai, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos (žr. DK 264 str. komentarą), saugaus darbų atlikimo taisyklės bei kiti norminiai teisės aktai, nustatantys specialiasdarbuotojų pareigas.

22 S) STRAIPSNIS Darbdavio pareigos

Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuo-tojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reg-lamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais.

1. Komentuojamame straipsnyje išvardytos pareigos, kurias turi l darbdavys ir jam atstovaujanti įmonės, įstaigos, organizacijos admi-nistracija: 1) tinkamai organizuoti darbuotojų darbą (darbo procesą);

1 Išsamiau žr.: S. Vansevičius. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000.P. 230-236.

2 LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 6 d. nutartis c. b. A. Čuprinskasv. VsĮ „Vilniaus kraujo centras" Nr. 3K-3-694/2001, kat. 2.3.2; 2.4.3.13; 8.2.1 /'/'Teismų praktika. 2001, Nr. 16, p. 110.

3 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.

319

2) laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuo-jančių bei kitų norminių teisės aktų reikalavimų; 3) rūpintis darbuo-tojų poreikiais. Tai pagrindinės darbdavio ir administracijos pareigos.

2. Darbdavio pareigos darbo santykių srityje yra įtvirtintos ir kituoseDK straipsniuose: 1) pareiga suteikti darbuotojui darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti jam sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbosąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisėsaktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, - DK 93 straipsnis;2) pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo sužalojimo, mirties,darbuotojo ar kitų asmenų turtinių interesų pažeidimo, - DK 249 straipsnis; 3) pareiga atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju - DK 141 straipsnis; 4) pareigos, susijusios su darbuotojų atstovais, - DK 23 straipsnis; 5) pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti sudarbuotoju - DK 127 straipsnis; 6) pareiga informuoti darbuotojus irsu jais konsultuotis visais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais -DK 269 straipsnis; 7) pareiga instruktuoti darbuotoją saugos ir sveikatos klausimais - DK 270 straipsnis; 8) pareiga išduoti pažymą apiedarbuotojo darbą toje darbovietėje - DK 208 straipsnis; 9) pareigaįteikti atsiskaitymo lapelius darbuotojams - DK 202 straipsnis; 10) pareiga nustatyti galimo kenksmingo poveikio pobūdį ir trukmę nėščios,neseniai pagimdžiusios moters ar krūtimi maitinančios moters saugaiir sveikatai - DK 278 straipsnis; 11) pareiga pasirūpinti tinkamų sąlygų per pertrauką pailsėti ir pavalgyti darbuotojui sudarymu - DK 158straipsnis; 12) pareiga perkelti darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą darbą - DK 237 straipsnis; 13) pareiga raštu pranešti darbuotojams apienaujas darbo apmokėjimo sąlygas - DK 203 straipsnis; 14) pareiga sumokėti kompensaciją už neteisėtą atsisakymą priimti į darbą - DK96 straipsnis; 15) pareiga taikinimo komisijai sudaryti darbo sąlygas -DK73 straipsnis; 16) pareiga užtikrinti darbuotojams pirmąją medicinos pagalbą - DK 272 straipsnis; 17) pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą - DK 260 straipsnis; 18) pareiga užtikrinti saugaus darbo organizavimą ir vykdymą - DK 264 straipsnis; 19) pareiga užtikrintinormalias darbo sąlygas - DK 191 straipsnis;20) pareiga užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi - DK 147 straipsnis; 21) pareiga žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą - DK 152 straipsnis ir kt. (plačiau žr. šių straipsnių komentarus).

3.Darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatainekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektaisyra detaliai išvardytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo1

25 straipsnyje.

1 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.

320


4. Darbdavio ir administracijos pareigos yra konkretinamos ir ki- 4tuose įvairaus lygio norminiuose teisės aktuose: darbo tvarkos taisyklėse (žr. DK 230 str. komentarą); įmonių, įstaigų, organizacijųsteigimo sutartyse, nuostatuose ar įstatuose, tarnybos ar drausmėsstatutuose, socialinių partnerių susitarimuose (žr. DK 39 str., 40 str.komentarą); kolektyvinėse sutartyse, darbuotojų saugos ir sveikatosinstrukcijose (žr. DK 264 str. komentarą) ir kt.

5. Įmonės, įstaigos, organizacijos administraciją sudaro jos parei- 5gūnai, vykdantys operatyvųjį valdymą (žr. DK 24 str. komentarą).Jų pareigas, atliekant įmonės, įstaigos, organizacijos operatyvųjį valdymą, be šio straipsnio komentaro 4 punkte išvardytų norminių teisėsaktų, taip pat apibrėžia šių pareigūnų pareigybių aprašymai, pareiginės instrukcijos, pareiginiai nuostatai. Konkrečios administracijospareigūnų pareigos gali būti nustatytos ir su jais kaip su darbuotojais sudaromose darbo sutartyse.

6. Norminių teisės aktų nustatytais atvejais darbdavys ir administ- 6racija savo pareigas gali įgyvendinti kartu su profesinėmis sąjungomis ar darbo taryba.

23 0 STRAIPSNIS Darbo tvarkos taisyklės

Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Jas tvir-tina darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais.

1. Įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisyklės - tai vie- itinis (lokalus) norminis teisės aktas, nustatantis jų vidaus darbo tvarką, reglamentuojantis darbuotojų kolektyvo narių ir įmonės, įstaigos, organizacijos tarpusavio santykius darbo procese. Iš esmės darbotvarkos taisyklės artimos DĮK reglamentuotoms vidaus darbo tvarkos taisyklėms, tačiau turi ir principinių skirtybių: kitokia šių taisyklių derinimo ir tvirtinimo tvarka, jos „nepririštos" prie tipinio modelio, laisva taisyklių sandara ir kt.

2. Darbo tvarkos taisykles tvirtina darbdavys. Prieš tvirtindamas 2darbdavys privalo jas suderinti su darbuotojų atstovais (DK 19 str.).Suderinimas - pritarimas darbdavio parengtoms taisyklėms, jų ap- 3robavimas. Nepavykus suderinti - darbo tvarkos taisyklės negalioja.

Per darbo tvarkos taisyklių derinimo procedūrą įmonių, įstaigų, organizacijų profesinės sąjungos ar darbo tarybos turi galimybę tie-siogiai daryti įtaką priimant darbo tvarkos taisykles ir jų normų turi-niui. Kol įstatymo nustatyta tvarka nesuformuotos darbo tarybos, jų

321

funkcijas šioje srityje turėtų atlikti darbuotojų susirinkimas (konfe-rencija).

3. Atsisakius DĮK naudoto vieningo tipinių vidaus darbo tvarkostaisyklių modelio, dabar darbo tvarkos taisyklės įmonėse, įstaigose,organizacijose dažniausiai rengiamos pagal spaudoje pasirodžiusiusįvairius jų metodinius pavyzdžius, rekomendacijas.

4. Į darbo tvarkos taisykles rekomenduojama įtraukti tokius skyrius: 1) bendrosios nuostatos (jose nurodoma taisyklių taikymo tikslas, jų tvirtinimo ir taikymo tvarka); 2) įmonės, įstaigos, organizacijos struktūra, valdymas ir veiklos organizavimas (čia įvardijamiįmonės, įstaigos, organizacijos struktūriniai padaliniai, veiklos organizavimo pagrindai, vadovybė, jos kompetenciją apibrėžiantys norminiai teisės aktai ir kt); 3) priėmimo į darbą tvarka (nurodomapriėmimo į darbą procedūra, darbuotojams nustatyti kvalifikaciniaireikalavimai, dokumentai, kuriuos turi pateikti priimamasis dirbti,darbo sutarčių sąlygos, terminai, jų sudarymo su atskirų kategorijųdarbuotojais ypatumai, išbandymas, norminiai teisės aktai, su kuriais supažindinamas darbuotojas prieš pradėdamas dirbti, ir kt.);4) darbo sutarties nutraukimas (nurodomi darbo sutarties pasibaigimo pagrindai, darbuotojo įspėjimo apie atleidimą iš darbo atvejaiir terminai, išeitinės išmokos mokėjimo atvejai ir dydžiai, kt.); 5) darbo laikas (nurodoma darbo laiko trukmė, įmonės, įstaigos ar organizacijos darbo laiko režimas, budėjimas, suminė darbo laiko apskaita, darbuotojai, kuriems nustatytas sutrumpintas ar ne visas darbolaikas, viršvalandžių apskaita ir trukmė, kt.); 6) poilsio laikas (aprašomos poilsio laiko rūšys, trukmė, suteikimo tvarka ir kt.); 7) atostogos ir jų suteikimo tvarka (nurodoma kasmetinių atostogų trukmė, kasmetinių pailgintų ir papildomų atostogų suteikimo ypatumai,atšaukimo iš atostogų, atostogų perkėlimo, kompensacijų už nepanaudotas atostogas išmokėjimo atvejai, atostogų suteikimo eilės sudarymo tvarka ir kt.); 8) darbo užmokestis, garantijos ir kompensacijos (nurodomas darbo užmokesčio mokėjimo periodiškumas,mokėjimo tvarka, išskaitų iš jo apribojimai, garantinių ir kompensacinių išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai, kt.); 9) kvalifikacijos kėlimas ir atestavimas (įvardijami įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo tikslai, programos ir kiti dokumentai,kuriais remiantis organizuojamas kvalifikacijos kėlimas, darbuotojųturimos kvalifikacijos vertinimas (atestavimas) ir kt.); 10) darbuotojų skatinimas (nurodomos darbuotojams taikomos skatinimo priemonės, jų taikymo tvarka); 11) drausminė ir materialinė atsakomybė (įvardijamos darbuotojams skiriamos drausminių nuobaudų rūšys,

322

XVI SKYRIUS. Darbo drausmė 230 str.

jų skyrimo tvarka, materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas, sąlygos, taikymo atvejai, ribos, visiškos materialinės atsakomybės su-tarties sudarymo atvejai ir kt.); 12) darbuotojų sauga ir sveikata (nu-rodoma, kuo vadovaujantis organizuojamas įmonėje, įstaigoje, or-ganizacijoje saugus darbas, kas atsakingas už šį darbą, kokie vietiniai (lokalūs) norminiai aktai reglamentuoja darbuotojų saugą ir sveika-tą, kokios bendrosios darbuotojų pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, kt.); 13) darbo ginčų nagrinėjimas (aprašoma įmo-nės, įstaigos, organizacijos darbo ginčų komisijos sudarymo tvarka, kompetencija, sprendimų priėmimo tvarka ir kt.); 14) įmonės rašt-vedyba, dokumentų rengimas (nurodoma įmonėje, įstaigoje, orga-nizacijoje gaunamų raštų, kitų dokumentų registravimo, jų paskyri-mo vykdyti tvarka, dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, kt.);15)darbo etika, darbuotojų elgesio reikalavimai (nurodoma, kokieįmonėje, įstaigoje, organizacijoje darbuotojams keliami moraliniai,etiniai reikalavimai, kaip darbuotojas turi elgtis darbo vietoje, bendraudamas su vadovais, bendradarbiais bei kitais asmenimis, ir pan.);16) baigiamosios nuostatos (įvardijama šių taisyklių įsigaliojimo data, jų keitimo tvarka, subjektai, kurie privalo jų laikytis, ir kt.).

Pasirenkant konkrečios įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvar-kos taisyklių struktūrą, atsižvelgiama į jos specifiką, darbo santykių reglamentavimo ypatumus ir kt. Dėl to darbo tvarkos taisyklėse gali būti įrašyti ir kitokie skyriai, kurie yra aktualūs. Pavyzdžiui, Įmonės komercinės ir technologinės paslaptys, Darbovietės etiketo reikala-vimai, Darbo tvarkos reikalavimai ir panašiai.

5. Kai kurių nuostatų įrašymas į darbo tvarkos taisykles yra numa- 6 tytas DK, įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir kituose normi-niuose teisės aktuose. Tokių nuorodų galima rasti DK 147 straipsnio 1 dalyje (darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamai-nos) pradžia ir pabaiga); DK 149 straipsnio 2 dalyje (darbo dienos sutrumpinimo ar poilsio dienos (dienų) suteikimo tvarka, kai suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu viršijamas nustatytas darbo valandų skaičius); DK 150 straipsnio 5 dalyje (sąrašas administracijos pareigūnų, kurių darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę, ne-laikomas viršvalandiniu); DK 158 straipsnio 6 dalyje (darbuotojams suteikiamos pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžia, pabaiga ir kitos sąlygos); DK 159 straipsnio 5 dalyje (darbuotojams suteikiamų pa-pildomų ir specialių pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta); DK 168 straipsnio 2 dalyje (didesnės trukmės ir kitų rūšių negu šiame straipsnyje kasmetinių papildomų atostogų nustatymas); Darbuo-

323

tojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje1 (bendrosios darbuotojų pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą); Vy-riausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160 „Dėl Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo"2 patvirtintos Papildomų ir specialių pertraukų, įskaito-mų į darbo laiką, nustatymo tvarkos 3,6,9,11 ir 20 punktuose (papil-domų ir specialių pertraukų kai kurių kategorijų darbuotojams nusta-tymas, laiko suteikimas darbuotojams, kad jie galėtų tenkinti asmeninės higienos ir fiziologinius poreikius); Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 503 „Dėl Darbo sutarčių registravimo taisyklių, Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos pa-tvirtinimo"3 patvirtintos Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumen-to išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos 2 punkte (darbuotojų, priimtų dirbti pagal neterminuotą dar-bo sutartį, darbo pažymėjimo galiojimo laikas) ir kt.

6. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su darbovietėje galio-jančiomis darbo tvarkos taisyklėmis (DK 99 str. 4 d.). Toks supa-žindinimas paprastai įforminamas darbuotojui pasirašant tam skirta-me žurnale.

23 X STRAIPSNISSpecialūs teisės aktai, reglamentuojantys darbo drausmę

Kai kuriose šalies ūkio šakose ir srityse atskirų darbuotojų kategori-jų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai, drausmės statutai ir nuo-statai ar kiti specialūs teisės aktai.

1. Specialiais norminiais teisės aktais darbo drausmė reglamen-tuojama tose valstybės ūkio šakose ir veiklos (darbo) srityse, kuriose tikslinga nustatyti griežtesnę darbuotojų drausminę atsakomybę. Jos būtinumą lemia atliekamų funkcijų visuomeninis reikšmingumas, ga-limybė darbo drausmės pažeidimais sukelti sunkių padarinių ne tik darbdaviui, bet ir tretiesiems asmenims ar jų grupėms, o tam tikrais atvejais net visuomenei, aplinkai, gamtai.

Tokių kategorijų darbuotojams taikoma ne bendroji drausminė at-sakomybė, numatyta įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos


324


taisyklėmis ir DK XVI skyriaus normomis, o kita drausminės atsa-komybės rūšis - specialioji drausminė atsakomybė. Šiai drausminės atsakomybės rūšiai būdinga didesnė drausminių nuobaudų ir kitų poveikio priemonių įvairovė, griežtesnis jų pobūdis, specifinė nuo-baudų skyrimo tvarka ir kt.

2. Valstybės tarnybos įstatymo1 5 straipsnyje nustačius principinę 3nuostatą, kad valstybės tarnautojams darbo įstatymų nuostatos taikomos tik tiek, kiek jų statuso nereglamentupja Valstybės tarnybos

jįstatymas, dabar specialiosios drausminės atsakomybės taikymo sri-

|tis darbo teisėje yra susiaurėjusi. Ji taikoma tik pagal darbo sutartis

jdirbantiems asmenims. Valstybės tarnautojų korpusui priskirtų as- Jmenų tarnybinės atsakomybės santykiai nėra darbo teisės objektas.Darbo teisės moksle vyrauja nuomonė, kad šiuos santykius regla-mentuoja ne darbo teisės, o teisės šakos, reguliuojančios valstybės tarnautojų tarnybos santykius (administracinės teisės), normos2.

3. Nuo darbo teisės reguliavimo atribojus prokuratūros, vidaus reikalų, muitinės ir kitų institucijų statutinių ir karjeros valstybės tarnautojųtarnybinės atsakomybės santykius, norminių teisės aktų, nustatančiųspecialiąją drausminę atsakomybę darbo santykių srityje, liko nedaug.Iš jų reikšmingesniu reikėtų laikyti Lietuvos geležinkelių transporto 4darbuotojų drausmės statutą, patvirtintą Vyriausybės 1995 m. sausio24 d. nutarimu Nr. 118 „Dėl Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto patvirtinimo"3. Šiame statute yra nustatyti geležinkelių transporto darbuotojų drausminės atsakomybės ypatumai:1) ji galima už ne darbo metu padarytus nusižengimus; 2) nusižengusiam darbuotojui gali būti skiriamos DK nenumatytos drausminės nuobaudos (plačiau žr. DK 237 str. komentarą) ir kt. Prie tokių norminių 5teisės aktų su tam tikromis išlygomis galima priskirti ir Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statutą, patvirtintą Susisiekimo ministerijos 1996 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 364 „Dėl Tarnybos LietuvosRespublikos jūrų laivuose statuto patvirtinimo"4 bei Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statutą, patvirtintą Susisiekimo ministerijos 1998 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 12 „Dėl TarnybosLietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statuto patvirtinimo"5.

1 Žinios. 1999, Nr. 66-2130; 2002 Nr. 45-1708.2 Išsamiau žr.: V. Tiažkijus. Teisėkūros tendencijos: darbo teisė ir valstybės

tarnyba // Naujo Lietuvos Respublikos darbo kodekso apžvalga. Vilnius: Lietuvos teisėjų mokymo centras. 2003. P. 23-25.


325

Juose numatyti laivo įgulos nario atleidimo iš darbo ypatumai, pa-vyzdžiui, už šiurkštų drausmės pažeidimą, dėl ko gali kilti grėsmė laivybos saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei; už vengimą periodi-nio kvalifikacijos patikrinimo, dėl ko netenka galios jo profesiniai diplomai, jūrinio laipsnio liudijimai, pažymėjimai.

2.52 STRAIPSNISPareigybės aprašymai ir nuostatai

Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, draus-mės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pa-reigybės aprašymai ir nuostatai.

1. Darbuotojų bendrąsias pareigas įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato darbo tvarkos taisyklės (žr. 230 str. komentarą). Pareigybių aprašymuose, pareiginiuose nuostatuose ar pareiginėse instrukcijose yra detalizuojamos, konkretinamos šias pareigas einančių ardarbus dirbančių darbuotojų darbo pareigos. Šiuose norminiuoseteisės aktuose įtvirtintos darbuotojų pareigos teisės literatūroje vadinamos specialiosiomis darbo pareigomis. Pareigybių aprašymuose, pareiginiuose nuostatuose, kaip darbuotojo pareigybę apibūdinančiuose dokumentuose, be darbo pareigų yra ir kitų normų,kuriomis siekiama apibrėžti darbuotojų teises, nustatyti jų atsakomybę, išsilavinimo, amžiaus ir kitus kvalifikacinius reikalavimus.

2. Darbuotojų pareigos saugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą beigyvybę nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose (dirbantiesiems su darbo priemonėmis) arba pareigybių aprašymuose (kitiems darbuotojams). Šias instrukcijas tvirtina darbdavys (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo125 str. 1 d. 5 p.; 33 str. 2 d.). Darbuotojųsaugos ir sveikatos instrukcijų rengimą ir jų turinio reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 282 patvirtinta šių instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka2 (plačiau žr. DK 264 str.komentarą). Bendrosios darbuotojų pareigos užtikrinti darbuotojųsaugą ir sveikatą nustatomos darbo tvarkos taisyklėse.

3. Norminiai darbo teisės aktai nenustato privalomų pareigybiųaprašymų ir pareiginių nuostatų formos ir turinio reikalavimų. Pa-

1 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.2 Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m.

gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 282 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijųrengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 2002, Nr. 117-5293.

326

prastai jų struktūra susideda iš tokių skirsnių: 1) bendrosios nuosta-tos; 2) kvalifikaciniai reikalavimai; 3) darbuotojo pareigos; 4) dar-buotojo teisės; 5) darbuotojo atsakomybė.

Rengiant pareigybių aprašymus ar pareiginius nuostatus galima 4 laikytis valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo pavyzdžio, patvirtinto Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo"1.

Pareigybių aprašymų ir pareiginių nuostatų rengimą darbovietėse gali palengvinti įvairių leidėjų išleisti specialūs pareiginių nuostatų katalogai pagal atskiras profesijas ir darbų kategorijas.

STRAIPSNIS Darbdavio taikomi paskatinimai

Už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produk-ciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezulta-tus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikšti padėką, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomų atostogų, pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt.).

1. Komentuojamame straipsnyje pateiktas pavyzdinis darbuoto- ijų skatinimo būdų (formų) sąrašas. Įmonių, įstaigų, organizacijųdarbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėse sutartyse, kituose vietiniuose(lokaliuose) norminiuose teisės aktuose, taip pat specialiuose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo drausmę, galibūti numatyta ir kitokių paskatinimų, kurias skiria darbdavys. Šiuosenorminiuose teisės aktuose reglamentuota ir paskatinimų skyrimotvarka.

2. Už gerus darbo rezultatus darbdavys gali suteikti darbuotojui 2papildomų atostogų. Kadangi DK168 straipsnio 1 dalis ir Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 497 patvirtinta Kasmetinių papildomų atostogų trukmė, suteikimo sąlygos ir tvarka2 nenustato papildomų atostogų už gerą darbo pareigų vykdymą, tai tokiosatostogos gali būti suteikiamos remiantis darbo ar kolektyvine sutartimi arba įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisyklėmis (DK 168 str. 2 d.).

1 Žinios. 2002, Nr. 51-1953.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 497

„Dėl Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 39-1787.

327

3 3. Premiją, kurią darbdavys skiria darbuotojui kaip paskatinimą,reikia skirti nuo premijų, kurios pagal savo pobūdį priskiriamosprie darbo užmokesčio (DK 186 str. 2 d.) ir yra jo sudedamoji dalis. Premijuoti už išdirbio, laiko, aptarnavimo normų ar kitą rodiklių įvykdymą gali būti numatyta kolektyvinėse sutartyse ir darbosutartyse. Tokiu atveju darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys privalo numatytą premiją išmokėti. Tuo tarpu premijos, kaip skatinimoformos, atžvilgiu darbuotojas tokios teisės neturi. Ji skiriama darbdavio nuožiūra.

4 4. Darbuotojams paskatinimus skiria darbdavys. Tai jis įformina teisės taikymo aktu (įsakymu, potvarkiu, sprendimu ir pan.).Taikydamas paskatas darbdavys paprastai atsižvelgia į darbuotojų atstovų (DK 19 str.) nuomonę. Tuo pačiu metu gali būti taikomakeletas skatinimo (tiek materialinio, tiek moralinio) būdų. Darbuotojams paskatinimai turėtų būti skiriami ir skelbiami iškilmingojeaplinkoje.

5 5. Už gerą darbo pareigų vykdymą ir kitus darbo rezultatus, esantįstatymų nustatytoms sąlygoms, darbdavys gali siūlyti apdovanoti darbuotojus valstybės apdovanojimais, ginklais, suteikti geriausią metųtos specialybės darbuotojo vardą ir kt. Siūlymą suteikti valstybės apdovanojimą darbdavys pateikia Valstybės apdovanojimų įstatymo1

11 straipsnio 1 dalyje išvardytoms valstybės institucijoms ir pareigūnams. Siūlymą darbuotojus apdovanoti ginklais darbdavys pateikiaApdovanojimo ginklais taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 4312, nustatyta tvarka. Geriausio metų darbuotojo vardai paprastai suteikiami ministerijų, žinybų norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, geriausio metų bibliotekininkovardas ir premija skiriama vadovaujantis Geriausio metų bibliotekininko vardo suteikimo ir premijų skyrimo nuostatais, patvirtintaiskultūros ministro 2003 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. ĮV-1133.

6 6. Kai kuriais atvejais paskatinimus darbuotojams skiria ne darbdavys, o centrinių žinybų, kitų institucijų vadovai (pvz., pasižymėjusių sportininkų treneriams, gydytojams, masažuotojams, mokslinių

1 Žinios. 2002, Nr. 68-2762.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 8 d. nutarimas Nr. 431

„Dėl Apdovanojimo ginklais taisyklių patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 35-1486.3 Kultūros ministro 2003 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. ĮV-113 „Dėl geriausio

metų bibliotekininko vardo suteikimo ir premijų skyrimo nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 33-1395.

328

grupių nariams piniginius prizus skiria Kūno kultūros ir sporto de-partamentas prie Vyriausybės1, geriausiems metų bibliotekininkams vardus suteikia ir premijas skiria kultūros ministras2.

7. Esant galiojančiai drausminei nuobaudai (žr. DK 243 str. ko- 7 mentarą) darbuotojai paprastai neskatinami, nors DK normos to ir nedraudžia.

234 STRAIPSNISDarbo drausmės pažeidimas

Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba ne-tinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

1. DK, kitaip nei galiojusiame DĮK, aiškiai apibrėžiama, kas yra ldarbo drausmės pažeidimas. Tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam yra būdingitokie pat sudedamieji elementai: 1) subjektas; 2) objektas; 3) objektyvioji pusė; 4) subjektyvioji pusė. Tik vienu metu esant visiems šiemselementams galima konstatuoti, kad yra darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę.

2. Darbo drausmės pažeidimo subjektas yra nusižengęs darbuoto- 2jas3. Jis turi turėti darbinį teisnumą ir veiksnumą (žr. DK 13 str. komentarą).

3. Darbo drausmės pažeidimo objektas yra įmonėje, įstaigoje, or- 3ganizacijoje nustatyta darbo tvarka (žr. DK 230 str. komentarą). Pažeisdamas šią tvarką, darbuotojas pažeidžia ir norminių teisės aktųnustatytus reikalavimus. Jo elgesys tampa neteisėtu.

4. Darbo drausmės pažeidimo objektyvūs požymiai - darbuotojo 4neteisėtas elgesys (neteisėta veika) (plačiau apie neteisėtą veiką iraplinkybes, pašalinančias neteisėtumą žr. DK 246 str. komentarą).Jis pasireiškia darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu. DK ir kituose įstatymuose pa-

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimasNr. 927 „Dėl pasižymėjusių sportininkų ir jų trenerių materialinio skatinimo"// Žinios. 2000, Nr. 69-2060.

2 Žinios. 2003, Nr. 33-1395.3 Teisės literatūroje reiškiama nuomonė, kad drausminės atsakomybės teisi

nio santykio subjektai yra prasižengęs darbuotojas ir pažeidėjo darbovietė (darbdavys), kuri atsako už paskirtos nuobaudos padarinius. Žr.: A. Dambrauskas,V. Nekrašas, I. Nekrošius. Darbo teisė. Vilnius: Mintis, 1990. P. 217.

329

prastai nenurodomos konkrečios neteisėtos veikos, kurių padary-mas laikomas darbo drausmės pažeidimu. Darbuotojų darbo parei-gos (funkcijos) yra įvardytos jų pareigybių aprašymuose, pareiginiuo-se nuostatuose, darbo tvarkos taisyklėse, statutuose ir kt. (žr. DK 230-232 str. komentarą). Tačiau tam tikrais atvejais įstatymų leidė-jas, galbūt siekdamas pabrėžti savo negatyvų požiūrį, konkrečius dar-bo drausmės pažeidimus nurodo ir įstatymuose. Antai DK235 straips-nio 2 dalyje nustatoma, kokios veikos yra šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai. DK 264 straipsnio 4 dalyje atskirai kaip darbo drausmės pažeidimas yra išskirtas darbuotojų saugos ir sveikatos norminių tei-sės aktų, darbų organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reika-lavimų nesilaikymas, o Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo1

35 straipsnio 3 dalyje - darbuotojo nepagrįstas atsisakymas dirbti.Ne darbo pareigų nevykdymas (pvz., paskirtų alimentų nemokėji-

mas, atsisakymas anksčiau laiko grįžti iš kasmetinių atostogų į darbą ir pan.) nėra darbo drausmės pažeidimas. Nelaikomas priešingu tei-sei ir neteisėtų darbdavio įsakymų ir nurodymų nevykdymas (pla-čiau žr. DK 228 str. komentarą).

5. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvūs požymiai - tai pažeidu-sio darbo drausmę darbuotojo kaltė (plačiau apie kaltę, jos formasžr. DK 246 str. komentarą). Kaltė gali pasireikšti tyčia ar neatsargumu. Dažniau darbo drausmės pažeidimai padaromi dėl darbuotojųneatsargumo, tačiau pasitaiko ir tyčios atvejų (pravaikšta be svarbiųpriežasčių, seksualinis priekabiavimas ir pan.). Darbuotojo kaltė nėrapreziumuojama, buvus jo kaltą veiką turi įrodyti darbdavys.

Nežinodamas, koks jam pavestas darbas ir kokios taisyklės nusta-to darbo atlikimo sąlygas, darbuotojas dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negali paklusti darbo drausmei, o nevykdydamas neteisė-tų darbdavio nurodymų darbo drausmės nepažeidžia. Darbdavio veiksmai, prieštaraujantys jo pareigoms tinkamai organizuoti dar-bą, užtikrinti darbo drausmę, nepažeisti įstatymų ir darbo sutarties, sukėlę darbo drausmės pažeidimą, eliminuoja drausminės atsako-mybės taikymo darbuotojui galimybę2.

6. Darbo drausmės pažeidimo objektyvūs ir subjektyvūs požymiaidarbo teisėje dar vadinami darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygomis. Teismų praktika vadovaujasi nuostata, kad darbo drausmės

1 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.2 LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 6 d. nutartis c. b. A. Čuprinskas

v. VšĮ „Vilniaus kraujo centras" Nr. 3K-3-694/2001, kat. 2.3.2; 2.4.3.13; 8.2.1 //Teismų praktika. 2001, Nr. 16, p. 110.

330

pažeidimas yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomy-bės sąlygos: 1) konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba ne-veikimas; 2) žalingi padariniai; 3) priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių ryšys; 4) darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos minėtos sąlygos, taikyti drausminės atsa-komybės negalima. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą draus-minę nuobaudą, pareiga įrodyti buvus drausminės atsakomybės są-lygas tenka darbdaviui1.

235 STRAIPSNISŠiurkštus darbo pareigų pažeidimas

1. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

2. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma:1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiks

mai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;2) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atsklei

dimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei;3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės ak

tų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatasnesuderinama su darbo funkcijomis;

4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau arkitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas;

5) moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų;

6) atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisėsaktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejaisžinomai neteisingos informacijos teikimas;

7) veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikasdarbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėnatsakomybėn;

8) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęsnuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimąsukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai;

1LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis c. b. V. Balnienė v. UAB „Lietuvos spauda" Kauno agentūra, Nr. 3K-3-1388/2002, kat. 2.4.3.6; 8.2.1.

331

9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pa-mainą);

10) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojuiyra privalomi;

11) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

1. Remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu darbdaviui suteikta teisė nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kai jis vieną kartąšiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštaus darbo pareigųpažei-dimo samprata pateikiama komentuojamo straipsnio 1 dalyje. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuošiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms (žr. DK 228 str. komentarą) arnustatytai darbo tvarkai (žr. DK 230 str. komentarą). Panašiai yrasuformuluotas ir šiurkštaus tarnybinio nusižengimo apibrėžimas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje1.

2. Darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva už vienkartinįšiurkštų darbo pareigų pažeidimą numatė ir Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 12 punktas. Komentuojamas straipsnis, palyginti su Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 12 punktu,gerokai išplėtė ratą subjektų, kuriems gali būti taikomas atleidimasiš darbo už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Dabar šisatleidimo pagrindas gali būti taikomas ne vien vadovaujantiems darbuotojams (turintiems įgaliojimus duoti privalomus vykdyti potvarkius), o visiems darbuotojams.

3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje išvardyta dešimt šiurkštausdarbo pareigų pažeidimo atvejų (sudėčių), tačiau šis sąrašas nėrabaigtinis. Galimi ir kitokie nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

4. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neleistinas elgesys su lankytojais arinteresantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.

Konstitucijoje valstybė įpareigojama gerbti žmogaus teises, užtik-rinti jų gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo. Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtinta pagrindinė nuostata - valdžios įstaigos tar-nauja žmonėms. Valstybės institucijos, jų tarnautojai turi saugoti ir ginti žmogaus teises, o ypač svarbu, kad, vykdydami patikėtas funk-

1 Žinios. 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708.

332

cijas, jie patys nepažeistų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių. Pa-grindinės žmogaus konstitucinės teisės įtvirtintos Konstitucijos II skirsnyje „Žmogus ir valstybė". Žmogaus teisės yra prigimtinės. Jų negalima varžyti ir teikti žmogui privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Kaip elgtis su lankytojais ir interesantais viešojo administravimo ir kitose valstybės institucijose ir įstaigose, nustatyta Viešojo admi-nistravimo įstatymu1, Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 „Dėl piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administ-ravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos patvirtinimo"2. Šiuo nutarimu patvirtinta tvarka rekomenduota vadovautis Lietuvos Res-publikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitingoms valstybės institucijoms, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems viešie-siems juridiniams asmenims, aptarnaujant piliečius ir kitus asmenis, nagrinėjant jų prašymus ir skundus.

Asmenų aptarnavimas - veikla, apimanti asmenų aptarnavimą 4 jiems atvykus į instituciją, telefonu, prašymų ir skundų, gautų tiesiai iš asmenų ar atsiųstų paštu, nagrinėjimą, priimtų sprendimų įforminimą ir perdavimą asmenims.

Šiame punkte nurodytų nusižengimų subjektai galėtų būti paslau-gų teikimo gyventojams, aptarnavimo srities darbuotojai, taip pat tie darbuotojai, kurie pagal vykdomų darbo funkcijų pobūdį ben-drauja su lankytojais ir interesantais.

5. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 2 punkte šiurkščiu darbo 5 pareigų pažeidimu laikomas valstybės tarnybos, komercinių ar tech-nologinių paslapčių atskleidimas ar jų pranešimas konkuruojančiai įmonei.

Valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptini-mą, saugojimą, naudojimą, išslaptinimą, apsaugos koordinavimą bei kontrolę reglamentuoja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas3. Pagal šį įstatymą valstybės paslaptis - politiniai, ekonominiai, kari- 6 niai, teisėtvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kurių praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti Lietuvos Respublikos su-verenitetą, gynybinę ar ekonominę galią, pakenkti Lietuvos Respub-likos konstitucinei santvarkai, politiniams interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei bei sveikatai, jo konstitucinėms teisėms. Valstybės


333

paslapčių kategorijų sąrašą nustato šis įstatymas. Tarnybos paslap-timi laikomi politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kurių platinimas ribojamas dėl valstybės ir jos institucijų interesų, taip pat siekiant apsaugoti žmogaus konsti-tucines teises. Tarnybos paslapčių kategorijų sąrašą nustato minė-tas įstatymas.

Komercinės paslapties sąvoka apibrėžiama Konkurencijos įstaty-mo1 3 straipsnio 19 dalyje. Tai ūkio subjektui priklausanti ir viešai neatskleista techninė, technologinė, komercinė ar organizacinė in-formacija, dėl kurios slaptumo išsaugojimo ūkio subjektas imasi tam tikrų priemonių, išskyrus informaciją, kuri pagal įstatymus negali būti laikoma komercine paslaptimi. Kokia informacija laikoma ko-mercine (gamybine) paslaptimi, taip pat kokia informacija pripažįs-tama profesine paslaptimi, nustato CK 1.116 straipsnis. Komentuo-jamo straipsnio 2 dalies 2 punkte paminėta technologinės paslapties samprata savo turiniu labai artima komercinės (gamybinės) paslap-ties apibrėžimams.

Drausminės atsakomybės už komentuojamo straipsnio 2 dalies 2 punkte paminėtus nusižengimus subjektai yra asmenys, nurodyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme2, akcinių bendrovių stebė-tojų tarybų nariai3, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos bei jos įgaliotų valstybės įstaigų darbuotojai4 ir kt.

Teismai vadovaujasi nuostata, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai darbuotojas paslaptis atsklei-džia dėl nerūpestingumo5.

6. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 3 punkte prie šiurkščių dar-bo pareigų pažeidimų priskiriamas dalyvavimas veikloje, kuri pa-gal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, ko-lektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis.

Atskirų kategorijų darbuotojams norminių teisės aktų yra nusta-tyti įvairūs apribojimai užsiimti tam tikra veikla. Pavyzdžiui, DK 114 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojas gali eiti antraeiles

1 Žinios. 1999, Nr. 30-856.2 Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 9 straipsnis // Žinios. 1999,

Nr. 105-3019.3 Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnis // Žinios. 2000, Nr. 64-1914.4 Reklamos įstatymo 18 straipsnis // Žinios. 2000, Nr. 64-1937.5 LAT Senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 42 „Dėl Darbo sutarties

įstatymo taikymo civilinėse bylose apibendrinimo rezultatų" // Teismų praktika.1996, Nr. 3-4, p. 41.

334

XVI SKYRIUS. Darbo drausmė

pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu to nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai. Panaši nuostata yra ir dėl papildomo darbo ar papildomų pareigų toje pačioje darbovietėje (DK 114 str. 1 d.).

Akcinių bendrovių įstatymo123 straipsnyje nustatyta, kad stebėtojų tarybos, valdybos narys, administracijos vadovas, negavęs jį išrinkusio valdymo organo leidimo, negali būti kitos panašia ūkine veikla besi-verčiančios įmonės arba įmonės, tęsiančios bendrovės gamybos ar pa-slaugų procesą ir produkcijos realizavimą, stebėtojų tarybos ar valdy-bos (ar jas atitinkančių organų) nariu ar administracijos vadovu.

Pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 straips-nio 3 dalį muitinės įstaigų vadovams, jų pavaduotojams draudžiama būti jų vadovaujamų įstaigų profesinių sąjungų nariais2. Panašių ap-ribojimų yra ir daugiau.

Taikant nagrinėjamą nuostatą, gali kilti neaiškumų, ar įstatymų leidėjas draudžia dalyvauti kitoje veikloje apskritai ar tik darbo me-tu. Manytume, toks draudimas yra visuotinis, jis apima veiklą ne tik darbo metu.

7. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies 4 punktą šiurkščiu dar- 10 bo pareigų pažeidimu yra pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas.

Tai iš esmės nauja darbo pareigų pažeidimo sudėtis, šiek tiek pri-menanti Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje buvusį dar-bo sutarties nutraukimo pagrindą - atleidimą iš darbo dėl pasitikėji-mo praradimo. DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotei yra artima ir Valstybės tarnybos įstatyme pateikta piktnaudžiavimo tar-nyba sąvoka3. Šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje piktnaudžiavimas tarnyba priskirtas prie šiurkščių pažeidimų ir apibrėžiamas kaip vei-ka (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus norminius teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar ki-tiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir 1.1.) ar dėl kitokių as-meninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų tei-kimo ir 1.1.), taip pat veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama.

1 Žinios. 2000, Nr. 64-1914.2 Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto pakeitimo įstatymas // Ži

nios. 2003, Nr. 64-2881.3 Žinios. 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708.

335

235 str.

11 DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto įteisinimu siekiama ir korupcijos prevencijos tikslų, nes nusikalstamos veikos viešame sektoriuje siekiant asmeninės naudos (piktnaudžiavimas tarnyba, sukčiavimas, turtopasisavinimas ar iššvaistymas, piktnaudžiavimas pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje ar finansinėje veikloje, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas, pinigų plovimas ir kt.) pagal Korupcijos prevencijos įstatymą1

yra priskiriamos prie korupcinių nusikaltimų. Tai atitinka ir Seimopatvirtintos Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus2.

Asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo nesinaudoti pa-reigomis gauti asmeninės naudos, nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe, taip pat valstybei nuomojama nuosavybe, kitokiai nei tarnybos veiklai, vengti interesų konflikto (Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo3 3 str.).

12 Biurokratizmo sąvoka apibrėžiama Seimo kontrolierių įstatymo4

2 straipsnyje. Tai tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės sistemingai laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti žinyboms pavaldžius dalykus,vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie joteises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir 1.1.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas,kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.

Taikant DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą nebūtina, kad nuro-dytos veikos būtų patvirtintos teismo ar tardymo organų, tačiau bū-tina, kad darbdavys turėtų darbuotojo kaltės įrodymų. Atleisti už šį nusižengimą nebūtina veikų sistema, jis galimas ir už vienkartinį faktą.

13 8. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies 5 punktą prie šiurkščiųdarbo pareigų pažeidimų priskiriama moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų.

Konstitucijos 29 straipsnyje numatyta, kad žmogaus teisių nega-lima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties. Ši konstitucinė nuostata išplėtota Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme5. Čia

1 Žinios. 2002, Nr. 57-2279.2 Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. IX-711 „Dėl Lietuvos Respubli

kos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo" // Žinios. 2002,Nr. 10-355.

3 Žinios. 1997, Nr. 67-1659.4 Žinios. 1998, Nr. 110-3024.5 Žinios. 1998, Nr. 112-3100. Nuo 2005 m. sausio 1 d. - Lygių galimybių įsta

tymas // Žinios. 2003, Nr. 114-5115.

336


pateikiamos moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimo, tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos dėl lyties, seksualinio priekabiavimo sąvokos.

Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas - tiesioginė ar netiesioginė 14 diskriminacija dėl lyties. Tiesioginė diskriminacija dėl lyties - tai pa-syvus ar aktyvus elgesys, kuriuo išreiškiamas pažeminimas, panieki-nimas, taip pat teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties, išskyrus atvejus, numatytus Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2-7 punktuose.

Netiesioginė diskriminacija dėl lyties - tai veikimas ar neveikimas, 15 teisės norma ar vertinimo kriterijus, kurie formaliai yra vienodi mo-terims ir vyrams, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas ar privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas vienai lyčiai.

Seksualinis priekabiavimas apibrėžiamas kaip užgaulus, žodžiu ar 16 fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, su kuriuo sieja darbo, tarnybos ar kitokio priklausomumo ryšiai.

Darbdavys, įgyvendindamas lygias moterų ir vyrų teises, privalo: 17 1) priimdamas į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus, išskyrus priėmimą į tam tikrą darbą, kurį gali atlikti tik konkrečios lyties as-muo; 2) sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, taip pat teikti vienodas lengvatas; 3) naudoti vienodus darbo kokybės vertinimo kriterijus; 4) už tokį pat darbą mokėti vienodą užmokestį; 5) imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo; 6) imtis priemonių, kad nebūtų persekiojamas darbuotojas, pateikęs skundą dėl diskriminacijos (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str.).

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą at- 18 lieka Seimo skiriamas ir jam atskaitingas Moterų ir vyrų lygių ga-limybių kontrolierius. Jo darbui užtikrinti įsteigta Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, finansuojama iš valstybė biudžeto.

Daug dėmesio reglamentuoti moterų ir vyrų lygiateisiškumo principą 19 skiriama ir tarptautiniuose teisės aktuose: paminėtina Jungtinių Tautų visuotinės žmogaus teisių deklaracijos1 2, 7 ir 23 straipsniai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos2 14 straipsnis, Europos socialinės chartijos (pataisytos)3 20 straips-

1 Žmogaus teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys. Vilnius: Mintis, 1991.P. 12-19.


337

nis, Europos Bendrijos steigimo sutarties1 137 straipsnis, Europos Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos 2

16 straipsnis, TDO konvencija Nr. 100 „Dėl vienodo atlyginimo vy-rams ir moterims už lygiavertį darbą"3, TDO konvencija Nr. 111 „Dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje"4, taip pat Euro-pos Bendrijos direktyvose, iš kurių paminėtinos:

1) 1975 m. birželio 22 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva75/117/EEB „Dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymo"5;

2) 1978 m. gruodžio 19 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva79/7/EEB „Dėl laipsniško vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo socialinės apsaugos sistemoje"6;

3) 1986 m. liepos 24 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva86/378/EEB „Dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo profesinės socialinės apsaugos sistemoje"7;

4) 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Bendrijos Parlamento ir Tarybos 2000/73/EB direktyva, pakeitusi 1976 m. vasario 9 d. EuroposBendrijos Tarybos direktyvą 76/207/EEB „Dėl vienodo požiūrio įvyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, kvalifikacijos kėlimo, paaukštinimo darbe ir darbo sąlygų atžvilgiu"8.

20 9. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalies 6 punktu šiurkš-čiu darbo pareigų pažeidimu laikoma darbuotojo atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvar-kos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisin-gos informacijos teikimas.

Pareiga teikti informaciją būtinai turi būti įtvirtinta kuriame nors norminiame teisės akte. Norminio teisės akto lygmuo šiuo atveju reikšmės neturi.

Komentuojamas punktas neturėtų būti taikomas darbuotojams, vykdantiems jiems priskirtas informacijos teikimo lankytojams ar in-teresantams funkcijas (konsultantams, referentams ir pan.). Tokių darbuotojų atsisakymas teikti informaciją turėtų būti vertinamas kaip

1 OJ, 1997, C 340.2 OJ, 1989, C 323.3 Žinios. 1996, Nr. 28-675.4 Žinios. 1996, Nr. 28-677.5 OJ, 1975, L 045.6 OJ, 1979, L 006.7 OJ, 1986, L 225.8 OJ, 2002, L 269.

338

neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais, numatytas DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

DK numatyta nemažai atvejų, įpareigojančių darbdavį (kartu ir jo 21 atstovus) teikti informaciją. Pavyzdžiui, DK 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta darbdavio pareiga nemokamai teikti būtiniausią informaciją darbuotojų atstovams darbo klausimais apie įmonės veiklą. Dar platesnės darbdavio pareigos informuoti darbuotojų atstovus įtvirtintos DK 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 47 straipsnio 2 ir 4 dalyse. DK 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga darbdaviams informuoti teritorines darbo biržas apie laisvas darbo vietas ir apie kai kurias kitas su pretendentų įdarbinimu susijusias sąlygas.

Visais paminėtais atvejais privalomos informacijos nepateikimas gali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir tapti pagrindu pažeidusiam šią pareigą darbdavio atstovui taikyti drausminę atsakomybę.

Prie įpareigojimų darbdaviui teikti informaciją reikia priskirti ir DK 141 straipsnio 3 dalyje bei DK 208 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą išduoti darbuotojo prašymu pažymą apie darbą ir darbo įver-tinimą (charakteristiką). Pažyma šiuo atveju yra informacijos išraiš-kos forma, todėl tokių pažymų neišdavimas ar akivaizdžiai neteisin-gų duomenų jose pateikimas gali sudaryti už tai atsakingo darbuotojo drausminio nusižengimo sudėtį.

Įpareigojimai teikti tam tikro turinio informaciją nustatyti ir ki-tuose įstatymuose. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo1 12 straips-nyje restruktūrizuojamos įmonės vadovas įpareigojamas su restruk-tūrizavimo bylos nagrinėjimu susijusią informaciją pateikti teismui, įmonės administratoriui, kreditorių komiteto pirmininkui, kredito-rių komitetui, kreditoriui, dalyviui, restruktūrizavimo plane nuro-dytam investuotojui ir Vyriausybės įgaliotai institucijai atlikti restruk-tūrizuojamų įmonių veikos analizę, jei jie to reikalauja.

Visuomenės informavimo įstatymo2 6 straipsnyje nustatyta valsty- 22 bės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pareiga teikti viešąją infor-maciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų numa-tytus atvejus, kai privati informacija neteikiama, taip pat pabrėžiama pareigūnų atsakomybė už neteisėtą atsisakymą pateikti viešąją infor-maciją arba neteisingos informacijos pateikimą (Įstatymo 52 str.).

Akcinių bendrovių įstatymo3 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kandidatas į bendrovės valdymo organų narius privalo informuoti

1 Žinios. 2001, Nr. 31-1012.2 Žinios. 1996, Nr. 71-1706; 2000, Nr. 75-2272.3 Žinios. 2000, Nr. 64-1914.

339

jį renkantį valdymo organą, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla susijusi su bendrove ir jos patronuojančiomis ar dukterinėmis bendrovėmis. Reikalaujamos informacijos nepateikimas ar neteisin -gos informacijos pateikimas, esant darbo santykiams su kandidatu, gali būti traktuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

Įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose yra ir daugiau privalomų įpareigojimų teikti informaciją. Žinomai neteisingos in -formacijos teikimas suprantamas kaip darbuotojo sąmoningas teiki -mas neatitinkančios tikrovės, klaidinančios informacijos. Šiuo būdu nusižengdamas jis veikia tyčia.

23 10. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamasbaudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

Šis punktas, palyginti su galiojusio Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 7 punktu, sukonkretino teisės pažeidimų sudėtis, ku -rioms esant darbuotojas gali būti pripažintas šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas. Jame įvardytos keturios teisės pažeidimų sudėtys: 1) vagystė; 2) sukčiavimas; 3) turto pasisavinimas arba iššvaistymas; 4) neteisėto atlyginimo paėmimas. Pirmųjų trijų teisės pažeidimų sudėčių samprata atskleista BK ir ATPK bei išnagrinėta teisės lite -ratūroje.

24 Vagystė - slaptas ar atviras svetimo turto pagrobimas (BK 178 str.).25 Sukčiavimas - svetimo turto užvaldymas, svetimos turtinės teisės įgi

jimas, išvengimas turtinės prievolės arba jos panaikinimas apgaule26 (BK 182 str.). Turto pasisavinimas arba iššvaistymas - kaltininkui

patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės negrąžinimas27 savininkui, jų išeikvojimas (BK 183 str. ir 184 str.). ATPK 50 straips

nyje pateikiama svetimo turto pagrobimo sąvoka ir nurodomos tokio pagrobimo formos: vagystė, sukčiavimas, pasisavinimas arba iššvaistymas. Šio straipsnio pastaboje nurodyta, kad turto grobimaslaikomas smulkiu, jei pagrobto turto vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos.

28 Taikant DK 235 straipsnio 7 punktą gali kilti neaiškumų, kaip įrodomas turto pagrobimas. Iki DK įsigaliojimo teismų praktika šiuoklausimu buvo nevienareikšmė. Dabartinė šio punkto redakcija leidžia daryti išvadą, kad grobimo faktą galima įrodinėti ne tik administracinių teisės pažeidimų protokolais, surašytais asmenų, kurie pagalATPK2591 straipsnį turi teisę juos rašyti esant 50 straipsnyje numatytam administraciniam teisės pažeidimui (vidaus reikalų ir policijos

340


pareigūnai, įmonių, įstaigų ir organizacijų administracija ir apsaugos darbuotojai), bet ir kitais įrodymais, išvardytais CPK177 straipsnyje.

Grobimo faktą galima laikyti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu tik jei tai padaryta darbovietėje. Tokiu atveju nesvarbu, pagrobtas darbdavio ar bet kurio kito asmens turtas.

Neteisėto atlyginimo paėmimo sąvoka galiojančiuose įstatymuo- 29 se nepateikiama. Šis teisės pažeidimas savo esme yra artimas BK numatytoms kyšininkavimo, tarpininko kyšininkavimo nusikaltimų sudėtims (BK 225 str. ir 226 str.). Kaip ir kyšis, neteisėtai paimamas atlyginimas - tai darbuotojo neteisėtai įgyjama turtinė nauda (ma-terialios vertybės), kurią jis gauna už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą atlikdamas savo darbo funkcijas arba už pažadėjimą nau-dojantis šiomis funkcijomis ir turimais įgaliojimais paveikti tam tikrą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją, pareigūną ar kitą darbuotoją, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų. Paimto neteisėto atlyginimo dydis kvalifikuoti veiką esminės įtakos neturi, žinoma, jei nėra pagrindo jos laikyti mažareikšme.

11. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies 8 punktą šiurkštus 30 darbo pareigų pažeidimas yra tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, iš-skyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai. Ši formuluotė artima iki DK galiojusio Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punkte suformuluotam darbo su-tarties nutraukimo pagrindui.

Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkoti-nių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka darbo užmokesčio (DK 123 str. 1 d.). Įstaty-mas nereglamentuoja, kaip turi būti nustatytas neblaivumas ar ap-svaigimas. Teismų praktika vadovaujasi nuostata, kad tai, jog dar-buotojas neblaivus arba apsvaigęs nuo toksinių medžiagų, gali būti patvirtinta ne vien medicinos išvada, bet ir kitomis įrodinėjimo prie-monėmis. Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų ir darbdavys jo nenušalino nuo darbo, neatima galimybės tokią būseną nustatyti kitais įrodymais1. Jais galėtų būti visi CPK 177 straipsnyje išvardyti įrodymai.

Darbuotojo girtumo ar apsvaigimo laipsnis kvalifikuoti nusižengi-mą reikšmės neturi. Taip pat neturi įtakos, ar darbuotojui už tai bu-vo taikytos ATPK nustatytos sankcijos.

1 LAT Senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 42 „Dėl Darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose apibendrinimo rezultatų" // Teismų praktika. 1996, Nr. 3-4, p. 41.

341

Darbuotojui, pasirodžius darbe neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų ne darbo (ne darbo funkcijų vykdy -mo) metu, taikyti DK 136 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją nė ra pagrindo.

31 Apsvaigimą darbuotojui gali sukelti ir darbo vietoje esančios kenksmingos darbo sąlygos ar įmonėje vykstantys gamybos procesai. Esanttokioms aplinkybėms negali kilti atsakomybės klausimas.

32 12. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalies 9 punktu šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra neatvykimas į darbą be svarbiųpriežasčių visą darbo dieną (pamainą).

Teisės literatūroje neatvykimas j darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) vadinamas pravaikšta. Pravaikštai be svar -bių priežasčių gali būti prilyginti kai kurie kiti atvejai: 1) kai darbuo -tojas, sudaręs neterminuotą darbo sutartį, nutraukia darbą neįspė jęs apie tai nustatyta tvarka darbdavio arba nepasibaigus nustatytam įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminui (DK 127 str. 1 d. ir 2 d.); 2) kai darbuotojas, sudaręs terminuotą darbo sutartį, nu -traukia darbą iki darbo sutarties termino pasibaigimo be darbdavio sutikimo (DK 127 str. 1 d. ir 2 d.); 3) kai darbuotojas atsisako laiki -nai būti perkeltas į darbo sutartimi nesulygtą darbą DK 121 straips -nio 1 dalyje nustatytais atvejais.

Nebus darbuotojo nusižengimo, jei jis neatvyks į darbą dėl svarbių priežasčių. DK nenustato svarbių priežasčių sąrašo, todėl darbdavys kiekvienu konkrečiu atveju jų svarbumo klausimą sprendžia atsižvelg -damas į faktines aplinkybes.

Padaręs pravaikštą darbuotojas atleidžiamas iš darbo nuo tos die -nos, kurią jis neatvyko į darbą, nors įsakymas dėl jo atleidimo ir bū tų išleistas vėliau.

33 13. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies 10 punktą šiurkščiudarbo pareigų pažeidimu yra atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi.

Darbuotojų privalomų sveikatos patikrinimų tvarką reglamentuoja DK 265 straipsnis. Profesijų, darbų, kuriuos dirbantys asmenys įsi -darbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą, svei -katos patikrinimų tvarką nustato Vyriausybė 1. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Darbdavys tvirtina darbuotojų,

1 Žr. Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga už-krečiamomis ligomis, sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nuta-rimu Nr. 1145 // Žinios. 2002, Nr. 73-3127.

342


kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir su sveikatos prie-žiūros įstaiga suderintą sveikatos patikrinimų grafiką. Su grafiku dar-buotojai supažindinami pasirašytinai.

Pagal Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti iš anksto pasitikrinu-siems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečia-mosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 11451, sveikatos pasitikrinimo ir darbuotojo tinkamumą dirbti darbą, ku-riam nustatytas sveikatos patikrinimas, faktus paliudija įrašai asmens medicininėje knygelėje (sveikatos pase). Darbdavys privalo užtik-rinti, kad atitinkamą darbą įmonėje dirbtų tik laiku sveikatą pasitik-rinę darbuotojai. Todėl jam suteikti įgaliojimai tikrinti įrašus dar-buotojo medicininėje knygelėje.

Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nuša-linamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis (DK 265 str. 7 d.). Teismų praktika vadovaujasi nuostata, kad darbuotojo atsisa-kymas pateikti darbdaviui medicininę knygelę su spaudu apie leidi-mą dirbti suėjus nustatytam sveikatos patikrinimo terminui, atsižvel-giant į konkrečias tokio atsisakymo aplinkybes, gali būti prilyginamas atsisakymui laiku pasitikrinti sveikatą ir sudaryti pagrindą nušalinti darbuotoją nuo darbo bei konstatuoti, kad darbuotojas pažeidė dar-bo drausmę2.

Nutraukti darbo sutartį už šį nusižengimą nebūtina sistema tokių pažeidimų, pakanka ir vieno atsisakymo ar nenuvykimo pagal grafi-ką tikrintis sveikatą.

14. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad 34 šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma ne tik šios dalies 1-10 punktuose nurodyti pažeidimai, bet ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Kokie nusižengimai čia turimi omenyje, kokiais kriterijais reikia vadovautis priskiriant darbo tvarkos pažeidimus prie šiurkščių, nei įstatymų leidėjas, nei teismų praktika neatskleidžia. Manytume, kad nagrinėjama teisės norma savo esme yra labiau blanketinė (siunčiamoji) nei dispozityvi. Ji orientuoja drausminę valdžią turintį subjektą, priskiriant konkrečius nusižengimus prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų remtis norminiais teisės aktais, kuriuose jie būtų fiksuoti, ar vadovautis aprobuota teismų praktika (kai ji susiformuos). Taigi paminėta teisės

1 Žinios. 2002, Nr. 73-3127.2 LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 21 d. nutartis c. b. V. Zibalienė v.

UAB „Laumė", Nr. 3K-3-614/2001, kat. 8.2.1.

343

norma nesuteikia darbdaviui galimybės vien savo nuožiūra spręsti, kokias dar darbuotojo veikas galima priskirti prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų. Tuo DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuo-stata pritaikymo galimybėmis kardinaliai skiriasi, pavyzdžiui, nuo DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyto vertinamojo kriteri-jaus „neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pa-mainą)" taikymo, kur interpretuoti šį kriterijų yra iš esmės darbda-vio prerogatyva.

Nusižengimų, kuriuos galima priskirti prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, sudėtys gali būti įtvirtintos ne tik įstatymuose, bet ir žemesnio rango ar net vietiniuose (lokaliuose) norminiuose teisės aktuose (darbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėse sutartyse ir kt.). 35 15. Remiantis DK 136 straipsnio 4 dalimi darbdavys įpareigojamas nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (žr. DK 236-241 str. komentarą).

2.3 O STRAIPSNISDrausminės atsakomybės pagrindai

Drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažei-dimą padariusiam darbuotojui. Įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose tokia atsako-mybė gali būti nustatyta ir už kitas pražangas.

1 1. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbuotojų darbodrausmės pažeidimas (žr. DK 234 str. komentarą). Jį padariusiamasmeniui taikomos DK 237 straipsnyje nustatytos drausminėsnuobaudos.

2 2. Drausminė atsakomybė darbo teisės teorijoje skirstoma į bendrąją ir specialiąją. Bendroji drausminė atsakomybė yra ta, kuri nustatyta įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisyklėmis (DK230 str.). Specialioji - ta, kuri numatyta drausmės statutuose ir kituose specialiuose norminiuose teisės aktuose.

3 3. Drausminės atsakomybės santykiai pagal DK paprastai atsiranda tarp darbo santykių subjektų (tarp darbdavio ir darbuotojo). Jeisubjektų tokie santykiai nesieja, drausminė nuobauda negali būti skiriama (pvz., negali skirti nuobaudos tos pačios sistemos aukštesnėsinstitucijos vadovas darbuotojui, dirbančiam tos sistemos įstaigoje,su kuria jis yra sudaręs darbo sutartį ir kurios vadovui yra pavaldus).Nuobaudą skiria darbdavys.

344


4. Drausminė atsakomybė gali būti tik individuali. Ją taikant turi 4būti nustatyti konkretūs darbuotojo veiksmai arba neveikimas ir kitos šio darbuotojo drausminės atsakomybės sąlygos (žr. DK 234 str.komentarą). Pavyzdžiui, LAT CBS teisėjų kolegija paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas ieškovės V. B. skundas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtutuo pagrindu, jog nebuvo nustatyta, kuri konkrečiai pardavėja (ieškovė ar E. B.) savo veiksmais prisidėjo prie pažeidimo (mobiliojoryšio kortelių panaudojimo ir grąžinimo j prekybą kioske) ir nuostolių darbdaviui padarymo1.

5. Teismai vadovaujasi nuostata, kad darbuotojo atsisakymas dirb- 5ti pasikeitus darbo sąlygoms (pakeitus darbo vietą toje pačioje įmonėje ir toje pačioje vietovėje, pavedus dirbti kitu mechanizmu, agregatu) ar kitoms sąlygoms (lengvatoms, darbo režimui, materialinėsatsakomybės dydžiui, pareigų pavadinimui ir kt.) nėra darbo drausmės pažeidimas ir už tai negali būti skiriama drausminė nuobauda2.Darbuotojo nesutikimas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis yra darbosutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindas (DK 120 str. 1 d.).

6. Komentuojamo DK straipsnio antrame sakinyje įtvirtinta nuo- 6stata, kad norminiuose darbo teisės aktuose drausminė atsakomybė(drausminės nuobaudos) darbuotojui gali būti nustatyta ne tik uždarbo drausmės pažeidimus, bet ir už kitas pražangas. Antai Muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamentodirektoriaus 2002 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 670 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo"3,34 punkte numatyta, kad ir kai kuriems muitinės darbuotojams, dirbantiemspagal darbo sutartį (įrašytiems į atskirą sąrašą), už pakartotinį arbavienkartinį šiurkštų šiame kodekse įtvirtintų etikos reikalavimų nesilaikymą yra skiriama drausminė nuobauda darbo įstatymų ir kitųnorminių teisės aktų nustatyta tvarka. Panaši atsakomybė už etikosnormų pažeidimus nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kaikurių kitų įstaigų ir organizacijų darbuotojams.

1 LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis c. b. V Balnienė v.UAB „Lietuvos spauda" Kauno agentūra, Nr. 3K-3-1388/2002, kat. 2.4.3.6; 8.2.1;LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 23 d. nutartis c. b. N. Mikalauskienėv. VšĮ„Vilniaus kraujo centras", Nr. 3K-3-143/2002, kat. 8.2.1.

2 LAT Senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 42 „Dėl Darbo sutartiesįstatymo taikymo civilinėse bylose apibendrinimo rezultatų" // Teismų praktika.1996, Nr. 3^, p. 41.

3 Žinios. 2002, Nr. 111-4958.

345

237 STRAIPSNIS Drausminės nuobaudos

1. Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminėsnuobaudos:

1) pastaba;2) papeikimas;3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).2. Kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo

drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos.

1 1. Už darbo drausmės pažeidimus darbdavys gali skirti darbuotojams, kuriems taikoma bendroji drausminė atsakomybė, tik šiasdrausmines nuobaudas: 1) pastabą; 2) papeikimą; 3) atleidimą išdarbo. Anksčiau galiojęs DĮK numatė platesnį drausminių nuobaudų spektrą (griežtą papeikimą; iki 1991 metų - perkėlimą j mažiau apmokamą darbą ar žemesnes pareigas). Jokių kitokių nuobaudų (įspėjimo, griežto papeikimo, piniginės baudos, perkėlimo jžemesnes pareigas ir pan.) darbdavys skirti negali. Jeigu tokia nuobauda vis dėlto būtų skirta, darbo ginčus nagrinėjantys organai darbdavio įsakymą (sprendimą) dėl drausminės nuobaudos panaikintų. Darbdaviui suklydus skiriant nuobaudą, pažeidėjas dažniausiailieka nenubaustas, nes, kol nagrinėjamas ginčas, baigiasi terminasskirti drausminę nuobaudą.

2 2. DK nenurodytos darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos darbdavys darbuotojui gali skirti pastabą ir papeikimą, sudėtys. Šiasdrausmines nuobaudas darbdavys gali skirti savo nuožiūra praktiš-

3 kai už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą. Kitaip yra skiriantgriežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Ją darbdavys gali skirti tik DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais:

1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaippažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas(DK 235 str.).

Taikant drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, darbdavys priva-lo laikytis ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos (DK 240 str.), bet ir kitų atleidimo iš darbo taisyklių (DK 141 str. ir kiti).

346

3. Darbuotojams, kuriems taikoma specialioji drausminė atsako- 4 mybė (žr. DK 231 str. komentarą), be drausminių nuobaudų, nuro-dytų DK 237 straipsnio 1 dalyje, gali būti taikomos ir kitos drausmi-nės nuobaudos, numatytos jų darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose. Pavyzdžiui, Lietuvos geležinkelių trans-porto darbuotojų drausmės statute1 numatomos dar tokios draus-minės nuobaudos:

1) atėmimas iš mašinisto teisės valdyti lokomotyvą, perkeliant jįiki vienerių metų mašinisto padėjėju, šaltkalviu, garvežio kūriku;

2) atėmimas iš lokomotyvo mašinisto nenuimamųjų riedmenų vairuotojo pažymėjimo, perkeliant jį iki vienerių metų į darbą, nesusijusį su traukinių eismu;

3) perkėlimas darbuotojo iki trijų mėnesių į darbą, nesusijusį sutraukinių eismu, keleivių aptarnavimu ir kt.

2.3 O STRAIPSNISDrausminės nuobaudos parinkimas

Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo draus-mės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į ap-linkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuoto-jas dirbo anksčiau.

1.Komentuojamame straipsnyje išvardyti penki veiksniai, į kuriuosdarbdavys turi atsižvelgti skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą:1) darbo drausmės pažeidimo sunkumą; 2) pažeidimo sukeltus padarinius; 3) darbuotojo kaltę; 4) aplinkybes, kuriomis buvo padarytas darbodrausmės pažeidimas; 5) ankstesnį darbo funkcijų vykdymą (kaip darbuotojas dirbo anksčiau). Darbdavys gali atsižvelgti ir į kitus darbodrausmės pažeidimo padarymo veiksnius, kuriuos manytų esant reikšmingus (pvz., nusižengimo motyvus, darbuotojo mentalitetą ir pan.).

2.Palyginti su galiojusiu DĮK, DK įtvirtinti du nauji veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama skiriant drausminę nuobaudą. Tai pažeidimo sukelti padariniai ir darbuotojo kaltė. Šie veiksniai turėtų padėtidarbdaviui objektyviau įvertinti darbuotojo nusižengimo sunkumą irpasirinkti tinkamiausią reagavimo į darbo drausmės pažeidimą būdą.

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 118 „Dėl Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto patvirtini-mo" // Žinios. 1995, Nr. 10-225.

347

3. Darbo drausmės pažeidimai, vertinant jų padarinius, skirstomi įdvi grupes:

1) sukeliantys neigiamų padarinių (materialūs);2) nesukeliantys konkrečių neigiamų padarinių (formalūs).Formalūs pažeidimai yra mažiau žalingi, tačiau ir už formalų pažeidimą drausminė nuobauda taip pat gali būti skiriama.

4. Apie darbuotojo kaltę žr. DK 234 straipsnio komentarą.5. Darbdavys, parinkdamas drausminę nuobaudą, nėra įpareigo

tas laikytis kokio nors jų skyrimo eiliškumo (nuo pastabos iki atleidimo iš darbo). Net ir esant darbo drausmės pažeidimo faktui, darbdavys, atsižvelgdamas į šiame straipsnyje nurodytų veiksnių visumą,gali nuobaudos neskirti ir apsiriboti griežtu pokalbiu, darbuotojopabarimu ar įspėjimu. Drausminių nuobaudų (sankcijų) taikymastėra vienas iš darbo drausmės užtikrinimo būdų (žr. DK 227 str. komentarą). Drausminės nuobaudos, išskyrus atleidimą iš darbo, paskirtis - drausminti nusižengusį darbuotoją, skatinti jį paklusti darbovietės darbo drausmei, sąžiningai atlikti savo darbo funkcijas1.

23 9 STRAIPSNISDraudimas skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną darbodrausmės pažeidimą

Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną draus-minę nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pa-kartotinai.

1. Komentuojamame straipsnyje įtvirtinta norma, draudžianti užvieną darbo drausmės pažeidimą skirti keletą drausminių nuobaudų. Esant materialaus pobūdžio nusižengimams, kai darbuotojo veikapadaro žalą darbdaviui, darbuotojui gali būti taikoma kartu ir drausminė, ir materialinė atsakomybė.

2. Esant tęstiniam darbo drausmės pažeidimui, kai darbuotojas,paskyrus jam drausminę nuobaudą, į tai nereaguoja ir toliau pažeidžia darbo drausmę, darbdavys drausminę nuobaudą gali skirti pakartotinai.

1 LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 25 d. nutartis c. b. G. Skokov v. UAB„Geola", Nr. 3K-3-740I2001, kat. 2.4.3.6; 8.2.1; 95.1; 107.1 II Teismų prakti-ka. 2001, Nr. 16, p. 138.

348

240 STRAIPSNISDrausminės nuobaudos skyrimo tvarka

1. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminęnuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.

2. Įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudąreikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą.

3. Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai.

1.Komentuojamame straipsnyje nustatyta bendra drausminės nuo- lbaudos skyrimo procedūra. Specialiuose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo drausmę (DK 231 str.), gali būti tamtikrų drausminių nuobaudų skyrimo ypatumų.

2.Svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija yra 2darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo.DK naujovė - darbdavys pasiaiškinimo iš darbuotojo turi pareikalauti raštu. Rašte turėtų būti aiškiai suformuluota, kokį konkretųdarbo drausmės pažeidimą yra įtariamas padaręs darbuotojas, nurodoma jo padarymo laikas, vieta, pagrindiniai darbuotojo kaltėsįrodymai, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat nustatomas terminas pateikti pasiaiškinimą. DK nenurodo minimalaus termino, perkurį darbuotojas turi surašyti pasiaiškinimą, tačiau šios termino turėtų pakakti darbuotojui ne tik rašyti pasiaiškinimą, bet ir surinkti irpateikti darbdaviui reikiamus įrodymus (pažymas, dokumentus irkt.). Jeigu per nustatytą terminą darbuotojas pasiaiškinimo nepateikia ar atsisako jį pateikti, drausminę nuobaudą darbdavys gali skirtiir be pasiaiškinimo.

3. Įstatymų nustatytais atvejais darbdavys, prieš skirdamas 3drausminę nuobaudą, turi gauti išankstinį kitų subjektų sutikimą.Šia įstatymo nuostata siekiama riboti darbdavio drausminę valdžiątais atvejais, kai darbuotojui dėl jo ypatingo statuso ar atliekamosveiklos ypatumų tikslinga teikti papildomą garantiją - neleisti skirtinuobaudų be įstatyme įvardytų subjektų pritarimo. Pavyzdžiui,skiriant drausminę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš darbo) darbuotojui, kuris yra įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narys, reikia išankstinio profesinės sąjungos ren-

349

kamojo organo sutikimo (Profesinių sąjungų įstatymo121 str. 2 d.). Platesnės teisinės apsaugos teikimas darbuotojų atstovui yra jo dar-bo teisių papildoma garantija. Ją taikyti numato ir TDO konvencija Nr. 135 „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimy-bių įmonėje"2.

4. Drausminės nuobaudos skyrimą darbdavys turi įforminti įsakymu (nurodymu). Su įsakymu darbuotojas supažindinamas pasirašytinai. Jeigu darbuotojas atsisako susipažinti su įsakymu, tada dalyvaujant liudytojams reikėtų surašyti aktą, kad jis su įsakymusupažindintas, bet pasirašyti atsisakė. DK nenurodytas terminas, perkurį darbdavys turi pranešti darbuotojui apie skirtą drausminę nuobaudą. Ieškinio senaties terminas (DK 27 str.) apskųsti drausminęnuobaudą prasideda sužinojus apie jos skyrimą. Dėl tos priežastiessupažindinimo su įsakymu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo terminas (kaip ir darbuotojo pasiaiškinimo terminas) galėtų būti nustatytas darbovietės darbo tvarkos taisyklėse.

Apie drausminės nuobaudos skyrimą, jeigu tikslinga, darbdavys informuoja ir kitus darbuotojus.

5. Darbdavys privalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti. Tačiau neesminiai šios tvarkos pažeidimai, pavyzdžiui,nepareikalavimas pasiaiškinti raštu, darbuotojo nesupažindinimassu įsakymu, nėra besąlyginis pagrindas atleidimą iš darbo pripažintineteisėtu3.

241 STRAIPSNISDrausminės nuobaudos skyrimo terminas

1. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kaipažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylosnutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiamsnuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pa-

1 Žinios. 1991, Nr. 34-933.2 Žinios. 1996, Nr. 30-737.3 LAT Senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 42 „Dėl Darbo sutarties

įstatymo taikymo civilinėse bylose apibendrinimo rezultatų" // Teismų praktika.1996, Nr. 3-4, p. 41.

350


žeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių re-viziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vė-liau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

1. Bendra įstatymų leidėjo nuostata - drausminę nuobaudą, lai- lkantis jos skyrimo tvarkos, reikia skirti kaip galima greičiau, nedelsiant. Taip pasiekiama didesnio jos veiksmingumo.

Galimybė skirti drausminę nuobaudą tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, gali būti įgyvendinama tik kai jau nustatytos visos konkretaus darbuotojo drausminės atsakomybės sąlygos.

2. Drausminė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį 2nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Į šį terminą neįskaitomaslaikas, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Iškėlus baudžiamąją bylą (pradėjus ikiteisminįtyrimą - BPK166 str.) drausminė nuobauda skiriama ne vėliau kaipper du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo (ikiteisminiotyrimo nutraukimo - BPK 212 str.) arba teismo nuosprendžio įsitei-sėjimo dienos.

Tam tikrais atvejais teisės pažeidimo faktas gali paaiškėti ir neži-nant, kuris konkrečiai darbuotojas kaltas dėl teisės pažeidimo. To-kiu atveju, kol konkretus darbo drausmės pažeidimą padaręs dar-buotojas nėra nustatytas, taikyti drausminę atsakomybę (skirti drausminę nuobaudą) yra negalima. Skirti drausminę nuobaudą tam-pa galima tik nustačius konkretų darbuotoją, padariusį darbo draus-mės pažeidimą. Todėl nusižengimo paaiškėjimo momentas aiškinti-nas kaip diena, kurią paaiškėjo konkretaus darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas (nusižengimas), sukeliantis drausminę atsakomybę. Būtent šis pradžios momentas yra reikšmingas nusta-tant ir sankcijai taikyti skirto pagal įstatymą termino eigos pradžią1.

Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, 3 kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui arba jo atstovams - įmonės, įstaigos, organizacijos vadovui ir admi-nistracijos pareigūnams (DK 16 str., 24 str.). Jeigu administracijos pareigūnas pats neturi teisės skirti nuobaudos, apie darbo drausmės pažeidimą jis turi nedelsdamas informuoti darbdavį ar jo atstovą, turintį teisę skirti darbuotojui nuobaudą.

3. Praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas bu- 4vo padarytas, drausminė nuobauda negali būti skiriama. Šį terminą

1 LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 23 d. nutartis c. b. N. Mikalaus-kienė v. VšĮ„Vilniaus kraujo centras", Nr. 3K-3-143/2002, kat. 8.2.1.

351

reikėtų priskirti prie naikinamųjų terminų (žr. DK 28 str. komenta-rą). Iki DK įsigaliojimo kildavo neaiškumų, ar galima skirti darbuo-tojui drausminę nuobaudą, kai pažeidimo faktas, atlikus auditą ar inventorizaciją, paaiškėdavo praėjus šešiems mėnesiams nuo tos die-nos, kai pažeidimas padarytas. DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokiais atvejais drausminės nuobaudos skyrimo terminas - dveji metai.

242 STRAIPSNISDrausminės nuobaudos apskundimas

1. Drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimotvarka.

2. Darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę nuobaudą panaikintiatsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį, įtai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, arbuvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos.

1. Darbuotojas paskirtą drausminę nuobaudą turi teisę apskųstidarbo ginčus nagrinėjantiems organams (DK 286 str.). Darbo ginčas nagrinėjamas DKXIX skyriuje nustatyta tvarka (žr. DKXIX skyriaus komentarą).

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbo ginčą nagrinėjančio organo teisė esant straipsnyje nurodytoms aplinkybėms panaikinti darbdavio skirtą drausminę nuobaudą net ir tuo atveju, kainuobauda, vertinant ją formaliai, yra paskirta pagrįstai, t. y. už darbuotojo faktiškai padarytą darbo drausmės pažeidimą. Darbo ginčąnagrinėjantis organas tokį sprendimą gali priimti atsižvelgdamas į:1) padaryto pažeidimo sunkumą; 2) aplinkybes, kuriomis jis padarytas; 3) darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį; 4) ar skirta drausminėnuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą; 5) ar laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos.

Panaši nuostata įtvirtinta ir teismų praktika. LAT Teisėjų senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 42 „Dėl Darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose apibendrinimo rezultatų"1 24 punkte nuro-dyta, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl grąžinimo į darbą asmenų, atleistų iš darbo darbdavio iniciatyva, kai yra jų kaltė, atsižvelgdamas

1 LAT Senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 42 „Dėl Darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose apibendrinimo rezultatų" // Teismų praktika. 1996, Nr. 3-4, p. 41.

352

į nusižengimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuo-tojo ankstesnį elgesį ir darbą, taip pat kitas aplinkybes, atleidimą iš darbo gali pripažinti nepagrįstu ir darbuotoją grąžinti į darbą.

3. Darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti draus- 3 minę nuobaudą, tačiau negali jos pakeisti kita. Panaikinus nuobaudą, darbdavys gali darbuotojui skirti kitą (pvz., švelnesnę) drausminę nuobaudą, tačiau tokiu atveju būtina laikytis drausminės nuobaudos skyrimo terminų (DK 241 str.).

243 STRAIPSNISDrausminės nuobaudos galiojimo terminas

Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų.

Darbuotojui paskirta drausminė nuobauda galioja vienerius me-tus nuo jos paskyrimo dienos. Nuobauda išnyksta savaime, šio fakto nereikia forminti įsakymu (nurodymu). Jeigu darbuotojui, galioj ant drausminei nuobaudai, skiriama nauja drausminė nuobauda, anks-tesnė nuobauda lieka galioti.

244 STRAIPSNISDrausminės nuobaudos panaikinimas

Jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba, jam skirtą drausminę nuo-baudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galioji-mo terminui.

1.Subjektas, paskyręs drausminę nuobaudą, gali ją panaikinti, jeidarbuotojas gerai ir sąžiningai dirba, nepažeidinėja darbo drausmės.Iniciatyvą panaikinti drausminę nuobaudą gali pareikšti darbo kolektyvas, profesinė sąjunga, darbo taryba ar net pats darbuotojas. Drausminės nuobaudos panaikinimas turi tokią pat teisinę reikšmę kaip irjos išnykimas - laikoma, kad darbuotojas nėra turėjęs nuobaudų.

2.Panaikintos ar išnykusios drausminės nuobaudos negali būti imamos domėn atleidžiant darbuotoją iš darbo pagal DK 136 straipsnio3 dalies 1 punktą. Jos taip pat neminimos tarnybinėse charakteristikose (pvz., dalyvaujant konkursuose, ir kt.).

353

245 str.

XVII SKYRIUS MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ

245 STRAIPSNISMaterialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vie-nas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikda-mas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

1. Pagrindinis materialinės atsakomybės tikslas yra atlyginti turti- inę žalą, susietą su darbo pareigų vykdymu, padarytą kitam darboteisinio santykio subjektui. Neturtinė žala atlyginama palyginti retai(žr. DK 250 str. komentarą).

2. Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kurį gali 2padaryti tiek fiziniai asmenys (dažniausiai darbuotojai), tiek juridiniai asmenys (įmonės, įstaigos, organizacijos ir pan.). Teisės pažeidimas yra neteisėta kalta veika (veikimas, neveikimas), kuria padaroma žala konkretiems asmenims, kartu ir visuomenei apskritai.Todėl ji yra nepageidautina. Materialinė atsakomybė be turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo, turi ir prevencinę (auklėjamąją) reikšmę.

Įprasta, kad teisės pažeidimą sudaro keturi elementai: 1) pažeidi- 3 mo subjektas; 2) pažeidimo objektas; 3) pažeidimo objektyvioji pusė; 4) pažeidimo subjektyvioji pusė. Pažeidimo objektyvūs ir subjektyvūs požymiai dažnai vadinamos atsakomybės atsiradimo sąlygomis (apie jas žr. DK 246 str. komentarą).

Atskirų teisės šakų teisės pažeidimo sudedamosios dalys (elemen- 4 tai) paprastai skiriasi, turi tik tai šakai būdingų požymių, pavyzdžiui, materialinės atsakomybės subjektai gali būti tik darbdavys arba dar-buotojas, dirbantis pas tą darbdavį, ir pan., todėl pagal teisinį pobūdį skiriasi ir už tą pažeidimą taikoma atsakomybė, nors taikoma sankcija iš esmės gali ir sutapti, pavyzdžiui, atlyginama suma pagal darbo, civilinę teisę ar išieškoma baudos suma už administracinės teisės pažeidimus, ir panašiai. Kitaip tariant, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės rūšis. Todėl materiali-

355

nė atsakomybė gali būti taikoma greta kitų atsakomybės rūšių: bau-džiamosios, administracinės, drausminės ir panašiai.

STRAIPSNIS Materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos

Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos:1) padaroma žala;2) žala padaroma neteisėta veika;3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;4) yra pažeidėjo kaltė;5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susi

ję darbo santykiais;6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

1. Komentuojamame straipsnyje nustatytos visos aplinkybės, t. y.tam tikri teisės pažeidimo elementai, nuo kurių priklauso darbdavioir darbuotojo materialinės atsakomybės atsiradimas ir galimybė jąįgyvendinti. Straipsnyje išvardytas sąlygas galima suskirstyti į dvi grupes: pirmosios keturios išvardytos sąlygos yra bendrosios, būtinosturtinei atsakomybei atsirasti apskritai (civilinei, administracinei irpan.), o kitos dvi - specialiosios, kurios lemia materialinę atsakomybę pagal darbo teisę.

2. Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai visos komentuojamame straipsnyje nurodomos šešios pažeidėjo (darbdavio, darbuotojo) materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos buvo kartupadarant pažeidimą. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra ne tik tarpsavęs glaudžiai susijusios, bet ir turi įtakos vertinant kitas sąlygasarba net yra viena kitos egzistavimo prielaida. Pavyzdžiui, negalima vertinti, kad žala padaryta dėl kaltos veikos, jeigu veika yrateisėta, ir panašiai. Todėl analizuojant atskiras materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, visada reikia turėti galvoje jų tarpusavio sąveiką.

Paanalizuokime šias sąlygas plačiau.3. Viena iš materialinės atsakomybės sąlygų yra tai, kad nukentė

jusiajai šaliai padaryta žala. Žala gali būti turtinė ir neturtinė. Padaryta turtinė žala dažnai yra dvejopa: tikroji tiesioginė žala ir negautos sumos, kurias nukentėjusi šalis būtų gavusi, jei pažeidėjas būtųtinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Darbuotojų materialinė atsakomybė paprastai atsiranda dėl tikrosios tiesioginės žalos padarymo. Tiesiogine žala reikia laikyti turto netekimą, sužalojimą, išlaidas, turėtas turtą atkurti ar įsigyti naują, ir panašiai. Tačiau galimi

356

XVII SKYRIUS. Materialinė atsakomybė 246 str.

atvejai, kai dėl darbuotojo veiksmų, be padarytos tiesioginės žalos, darbdavys praranda tam tikras pajamų sumas, kurias pažeidėjas taip pat turi atlyginti (plačiau apie darbuotojo žalos padarymo bū-dus ir jo atsakomybės dydį žr. DK 253 str., 254 str. ir 257 str. ko-mentarą).

4. Neteisėta veika (veikimu, neveikimu) pripažįstamas toks asmens 4 elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyk-lėms. Tokie norminiai teisės aktai gali būti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, potvarkiai, instrukcijos, darbo tvarkos taisyklės, administ-racijos įsakymai ir potvarkiai, tam tikros sutartys ir panašiai.

Asmens (darbdavio, darbuotojo) neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus, sudaryti sąlygas, būtinas saugiai ir tinkamai at-likti darbo pareigas.

Neteisėtai veikai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo subjektyvioji teisė, jam padaroma žala. Tie abu momentai glaudžiai tarpusavyje susiję ir būtini mate-rialinei atsakomybei atsirasti.

Žala yra neatlyginama, jeigu ji padaroma teisėta veika.Kai kurios aplinkybės pašalina veikos neteisėtumą. Viena iš tokių

aplinkybių yra nenugalima jėga - neišvengiamai kylanti aplinkybė, kurios asmuo negalėjo numatyti ir jos kontroliuoti. Dažniausiai tai yra gamtos reiškiniai (stichinės nelaimės): audros, potvyniai, žemės drebėjimai, žaibo sukelti gaisrai ir panašiai. Kartais tokios aplinky-bės gali būti sukeltos žmonių veiksmais (masinės riaušės, karai ir pan.), jeigu jų nebuvo galima numatyti ir kontroliuoti.

Neteisėtumą pašalina būtinasis reikalingumas. Būtinasis reika-lingumas - tai veikla, kuria asmuo padaro žalos dėl to, kad siekia pašalinti didesnį pavojų, didesnės žalos atsiradimą nukentėjusiajam ar kitiems asmenims. Būtinasis reikalingumas yra teisėtas, jeigu žalos grėsmė turtui (gyvybei, sveikatai) yra reali, akivaizdi ir paša-linti jos kitokiu būdu, kitomis priemonėmis nėra galimybės, o dėl to padaroma žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji. Turint galvoje, kad būtinasis reikalingumas paprastai atsiranda esant stai-gioms, ekstremalioms aplinkybėms (gaisras, potvynis ir pan.), tiks-liai įvertinti visus momentus, nurodytus dėl jo teisėtumo, yra pa-kankamai sunku. Todėl vertinant būtinojo reikalingumo veiklos teisėtumą reikia elgtis labai atsargiai, protingai. Jei žala, padaryta gelbėtojo, yra akivaizdžiai didesnė (ar nereikalinga) už tą, kuri galė-jo būti dėl neigiamų veiksnių, jis privalo ją visą arba iš dalies at-lyginti.

357

Užtikrinti tinkamą gamybos procesą ir ūkinę apyvartą privalo darb-davys. Tai susiję su normalia gamybine ir ūkine rizika. Jei vykdant šią veiklą, siekiant organizacijai naudingų padarinių, padaroma ža-la, tai už padarytus nuostolius gali atsakyti tie asmenys, į kurių pa-reigas įeina organizuoti tą veiklą, o ne paprasti gamybos proceso dalyviai (darbininkai ir pan.). Galiojusio DĮK 142 straipsnio 3 dalyje tuo klausimu net buvo imperatyvi nuostata: „neleidžiama reika-lauti, kad darbuotojas materialiai atsakytų už žalą, kuri atsirado dėl normalios gamybinės ar ūkinės rizikos". Pasikeitus nuosavybės for-moms, jos valdymo ir gamybos organizavimo tvarkai, dabar tokia bendroji nuostata nebepriimtina. Padaugėjus savininkų (bendrasa-vininkių), gamybinė ir ūkinė rizika tenka gerokai platesniam ratui asmenų - darbdavių. Tačiau asmenų, dirbančių gamyboje pagal darb-davio nurodymus (jei jie nėra aiškiai neteisėti), darbo, nors dėl jo padaroma žala, negalima laikyti neteisėta veika.

5. Trečia sąlyga - turi būti priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys, vadinasi, yra šių dviejų reiškinių tiesioginė arba lemiama sąsaja. Analizuojant priežastinį ryšį nustatoma, dėl kieno veikos irkokio dydžio atsirado žala. Nustatyti priežastinį ryšį, kai žalą savo veika tiesiogiai padaro vienas asmuo, paprastai nėra ypač sunku. Sunkiau, kai žalą padaro ne vienas asmuo, nors ir tiesiogiai (kyla klausimas, kiek žalos atsirado dėl kiekvieno asmens veikos, koks jų kaltėslaipsnis), taip pat kai žala atsiranda dėl įvairių priežasčių, tai yra kaitiesioginis žalos padarymas yra galimas tik kitiems asmenims sudarius tam tikras aplinkybes (netiesioginis, tarpinis ryšys). Netiesioginisryšys nebūtinai sukelia žalą, o yra tik sąlyga jai padaryti. Šiuo atvejužalos padarymas turi atsitiktinį pobūdį (neužrakinus sandėlio, prekėsnebūtinai išvagiamos; jei nesilaikoma darbo saugos taisyklių, darbuotojai ne visada sužalojami, ir pan.). Netiesioginis (tarpinis) ryšys yrateisiškai reikšmingas, pakankamas materialinei atsakomybei atsirastitada, kai norminiai teisės aktai ne tik nurodo tam tikras subjekto darbo pareigas, bet ir nustato, esant kitoms materialinės atsakomybėssąlygoms, materialinę atsakomybę už padarytą žalą. Jei žala padaroma esant tiesioginiam ir netiesioginiam neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo priežastiniam ryšiui, materialinei atsakomybei ir jos dydžiuinustatyti dažnai reikia pasitelkti tam tikrus specialistus, skirti ekspertizes ir panašiai. Be jų pagalbos teisingai išspręsti materialinės atsakomybės klausimą dažniausiai negalima.

6. Kaltė yra viena iš būtinų sąlygų darbdavio arba darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti pagal darbo teisę. Ja įprasta laikytiasmens elgesio, veikos (veikimo, neveikimo) ir siekiamų arba gali-

358

mų žalingų padarinių - žalos atsiradimo psichinį santykį. Pagal as-mens intelektą ir jo valios išraišką kaltė yra dvejopa: tyčia ir neatsar-gumas. Šios kaltės formos yra skirstomos į keturias rūšis: 1) tiesiogi-nę tyčią, kai teisės pažeidimą padaręs asmuo supranta savo veikos žalingumą, numato jos padarinius ir jų nori; 2) netiesioginę tyčią, kai teisės pažeidėjas supranta savo veikos žalingumą, numato jos padarinius, nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti; 3) neat-sargumą dėl žalingo (perdėto) pasitikėjimo, kai asmuo numato, kad jo veika gali sukelti žalingų padarinių, bet lengvabūdiškai tikisi jų išvengti; 4) neatsargumą dėl nerūpestingumo, kai asmuo nenumato žalingų savo veikos padarinių, nors turėtų juos numatyti. Be to, kal-tės formos gali būti skirstomos pagal kaltės laipsnį, pvz., didelis ne-atsargumas, ir panašiai. Kiekviena kaltės rūšis, jos laipsnis yra pa-kankamas materialinei atsakomybei atsirasti, bet dažniausiai nuo jų priklauso atsakomybės ribos, jos dydis.

Darbdavio kaltė suvokiama kaip jo darbuotojų kaltė vykdant dar-bo pareigas. Tokia taisyklė taikoma tais atvejais, kai turtinė atsako-mybė atsiranda tretiesiems asmenims (civilinė atsakomybė), tai yra asmenims, nesiejamiems darbo teisiniu santykiu su pažeidėju. Ki-taip yra, kai taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę. Šiuo atveju nukentėjusiojo asmens (darbuotojo) kaltė nelaikoma darb-davio kalte, o atvirkščiai, pašalinama iš jo kaltės ir įstatyme nustaty-tais pagrindais gali būti atitinkamai mažinama pažeidėjo - darbda-vio - materialinė atsakomybė.

Kaltė, kaip ir kitos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, nustatoma pažeidimo padarymo metu, todėl svarbu išsiaiškinti, ar pažeidėjas tuo metu suvokė savo veiką ir jos padarinius. Pažeidėjas, kuris dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiks-mų ir jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažįstamas neveiksniu. Jei toks asmuo padaro žalą, jis dėl to nekaltas ir materialinė atsako-mybė jam netaikoma. Tačiau jei darbuotojas padaro žalą nesupras-damas savo veikos dėl alkoholinių gėrimų, narkotinių ir psichotro-pinių medžiagų vartojimo, jis už padarytą žalą atsako bendra tvarka, nes tokią būseną susikūrė sąmoningai.

Darbdavio kaltė paprastai preziumuojama. Kitaip yra, kai pažeidėjas yra darbuotojas: paprastai jo kaltę privalo įrodyti darbdavys. Pagal įsigalėjusią teismų praktiką išimtiniais atvejais ir darbuotojo kaltė yra preziumuojama, tai yra jis laikomas kaltu, kol įrodo savo nekaltumą. Tokia praktika taikoma, jei sužalojamas ar prarandamas turtas, kurį darbuotojas (ar darbuotojai) paima savo žinion pagal visiškos materiali-nės atsakomybės sutartį, gauna pagal įgaliojimą ar kitokį dokumentą.

359

7. Kaip minėjome, prieš tai išvardytos keturios sąlygos yra pakankamos civilinei turtinei atsakomybei atsirasti. Materialinei atsakomybei pagal darbo teisę atsirasti be jų dar būtina, kad atsakomybėsšalys žalos padarymo metu būtų susijusios darbo santykiais, o žalospadarymas susijęs su jų darbo veikla.

Šiuo atveju turimi galvoje ne visi galimi darbo santykiai, o tik tie, kurie sureguliuoti DK (žr. DK1 str. komentarą). Kaip žinoma, dar-bo teisės normų reguliuojami santykiai vadinami darbo teisiniais san-tykiais. Konkrečiam darbo teisiniam santykiui atsirasti būtinas tam tikras juridinis faktas. Toks juridinis faktas paprastai yra darbo sutar-tis. Darbo sutartys gali būti įvairių rūšių: neterminuotos, terminuo-tos, sezoninės, patarnavimo darbams ir pan. (žr. DK 108 str. komen-tarą). Kiekviena darbo sutartis yra pakankama sąlyga materialinei atsakomybei pagal darbo teisę atsirasti. Jei žala kitam darbo teisinio santykio subjektui padaroma to santykio galiojimo metu, nutraukus darbo teisinį santykį po žalos padarymo, materialinės atsakomybės teisinis pobūdis nesikeičia, tai yra ši atsakomybė ir toliau reguliuoja-ma darbo teisės normomis.

8. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisės normas yra taikomatada, kai žala kitam darbo teisinio santykio subjektui padaroma veika, kuri susijusi su darbo pareigų vykdymu. Už žalą, kuria darbo teisinio santykio subjektai padaro kitai šaliai (ar kitiems asmenims) veiksmais, nesusijusiais su darbo funkcijų vykdymu, nors ir darbo metu beidarbo vietoje, turtinė atsakomybė atsiranda ne pagal darbo, o pagalkitų teisės šakų (civilinės, administracinės ir pan.) normas.

Jei darbuotojas, vykdydamas darbo pareigas padaro žalą tretie-siems (pašaliniams) asmenims, padarytą žalą jiems turi atlyginti darb-davys. Savo ruožtu darbdavys, išmokėjęs nuostolius tretiesiems as-menims, gali atitinkamas sumas išieškoti iš kalto asmens regreso tvarka. Šiuo atveju skirtumas tas, kad padarytą žalą tretiesiems as-menims darbdavys pagal civilinės teisės normas atlygina visiškai, o iš savo darbuotojo jis gali išieškoti pagal darbo teisę, tai yra daugeliu atvejų ribotai.

24V STRAIPSNISAtsižvelgimas į nukentėjusiojo kaltę

Jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atvejais - sužalotojo (mirusiojo) asmens didelis neatsargu-mas), žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas.

360

XVII SKYRIUS. Materialinė atsakomybė 247-248 str.

1. Komentuojamame straipsnyje nustatoma abiejų darbo teisiniosantykio subjektų materialinės atsakomybės priklausomybė nuo to,kiek kiekvienos šalies kaltė turėjo įtakos žalai atsirasti. Nuo to priklauso pažeidėjo materialinės atsakomybės dydis. Nustatant nukentėjusiojo kaltės laipsnį reikia atsižvelgti į abiejų materialinės atsakomybės šalių kaltės formas ir rūšis.

2. Jei pagal bendrą taisyklę esant bet kokiai nukentėjusiojo kaltėsformai, rūšiai, laipsniui ji turi reikšmės pažeidėjo materialinės atsakomybės dydžiui, tai įstatymų leidėjas daro žalos atlyginimo išimtį,kai žala padaroma asmens sužalojimu ar gyvybės atėmimu. Nukentėjusiojo sužalojimo ir mirties atvejais mažinti kaltojo asmens materialinę atsakomybę galima tik dėl sužalotojo (mirusio) asmens didelio neatsargumo. Paprastas nukentėjusiojo neatsargumas neturireikšmės pažeidėjo materialinės atsakomybės dydžiui.

Paprastai nukentėjusiuoju dėl sužalojimo ar gyvybės atėmimo, susi-jusio su darbo veikla, yra darbuotojas. Tačiau tam tikrais atvejais juo gali būti ir darbdavys, pavyzdžiui, dirbant nedidelėje individualioje įmonėje, ūkininko ūkyje, atliekant patarnavimo darbus, ir panašiai.

3. Galimi atvejai, kai darbdavys ir darbuotojas už tretiesiems asmenims padarytą žalą atsako kartu, pavyzdžiui, patraukus baudžiamojon atsakomybėn organizaciją ir joje dirbantį darbuotoją, atsakingą už ekonominę kontrolę, ir priteisus iš jų žalos, padarytostretiesiems asmenims, atlyginimą. Tokiais atvejais darbdavys iš darbuotojo gali išieškoti tam tikras sumas regreso tvarka tik esant darbuotojo tyčiai ar dideliam neatsargumui (CK 6.264 str. 3 d.).

STRAIPSNIS Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai

Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai:1) darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu

jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligųsocialiniu draudimu (Kodekso 249 straipsnis);

2) žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą (Kodekso 249 straipsnis);

3) kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai (Kodekso 249 straipsnis);

4) darbuotojui padaroma neturtinė žala.

1. Komentuojamame straipsnyje nustatomi darbdavio materiali- l nės atsakomybės darbuotojui atvejai. Materialinė atsakomybė pa-

361

gal darbo teisę yra vienos darbo sutarties šalies (darbuotojo arba darbdavio) prievolė atlyginti žalą, padarytą kitai šaliai, atsiradusią dėl neteisėtų kaltų darbo pareigų nevykdymo. Taigi darbo teisėje materialinė atsakomybė skirstoma į darbdavio materialinę atsako-mybę ir darbuotojo materialinę atsakomybę. Materialinė atsakomy-bė pagal darbo teisę turi daug panašumų su atsakomybe pagal civili-nę teisę. Pagrindinės šių atsakomybės rūšių skirtybės: materialinė atsakomybė pagal darbo teisę paprastai yra ribojama, ji atsiranda tarp darbo sutarties šalių, atsakomybės dydis priklauso nuo kaltės formos.

Darbdavio, kaip darbuotojo turtinių ir neturtinių teisių ir interesų pažeidėjo, atsakomybė, t. y. darbdavio materialinė atsakomybė, yra vienas iš darbuotojo pažeistų turtinių ir neturtinių teisių ir interesų gynybos būdų, jos pagrindinė funkcija yra nubausti teisės pažeidėją -darbdavį ir kompensuoti nukentėjusiajam - darbuotojui nuostolius.

CK 6.245 straipsnyje nustatyta, kad „civilinė atsakomybė - tai tur-tinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuosto-lius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)". Taigi darbdavio materialinė atsakomybė turi būti suprantama kaip darbdavio prievolė darbuotojui, atsirandanti dėl darbuotojui padarytos žalos.

Pagal CK 6.1 straipsnį „prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kredito-rius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų pareigą". Ko-mentuojamame straipsnyje laikytina, kad darbdavys yra skolininkas, o darbuotojas - kreditorius.

Pažymėtina, kad, analizuojant darbdavio atsakomybę darbuoto-jui, būtina atsižvelgti į tai, jog materialinė darbdavio atsakomybė darbuotojui visų pirma yra darbo teisės normų reglamentavimo da-lykas, todėl civilinės teisės normos gali būti taikomos tiek ir tokia apimtimi, kiek tai yra suderinama ir neprieštarauja darbo teisės nor-moms, t. y. civilinė teisė darbo santykiuose gali būti taikoma subsi-diariai ir ta apimtimi, kurią leidžia DK.

Nors taikant daugumą darbo teisių ir interesų gynybos būdų ne-reiškia, kad tarp nukentėjusio subjekto ir pažeidėjo susiformavo nauji teisiniai santykiai, tačiau materialinei atsakomybei atsirasti būtini nauji juridiniai faktai. Paprastai prievolėms dėl žalos atlygi-nimo pakanka vieno juridinio fakto - žalos, tačiau darbdavio ma-terialinei atsakomybei atsirasti yra būtinas tam tikras pagrindas,

362


t. y. teisės pažeidimas (žr. DK 245 str. komentarą), ir materialinės atsakomybės sąlygos (žr. DK 246 str. komentarą), t. y. darbdavio materialinė atsakomybė, kaip darbuotojo teisių ir interesų gyny-bos būdas, galės būti taikoma tik esant faktinei sudėčiai — visiems būtiniems juridiniams faktams: žalos faktui, teisės pažeidimo fak-tui, kt. Minėti juridiniai faktai, jų visetas, sukuria iš esmės naują teisinį santykį - darbdavio materialinės atsakomybės santykį. Taigi „teisinė atsakomybė visuomet yra antrinis (arba šalutinis) teisinis santykis, atsiradęs kaip pirminio (pagrindinio) teisinio santykio pa-žeidimo pasekmė"1.

Mokslinėje literatūroje iki šiol diskutuojama, darbdavio atsako-mybė laikytina sutartine ar deliktinė atsakomybe2. Darbdavio mate-rialinė atsakomybė pagal savo prigimtį yra deliktinė atsakomybė. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad darbdavio materialinė atsakomybė reglamentuojama civilinės teisės normomis (DK249 str.). Taigi neat-sižvelgiant į tai, darbdavys padarė žalą darbuotojui ar kitam asme-niui, su kuriuo jo nesieja darbo santykiai, iš esmės taikomos vieno-dos taisyklės. Tačiau nereikia absoliutinti civilinės teisės vaidmens reglamentuojant darbdavio materialinę atsakomybę, kadangi darb-davio materialinė atsakomybė atsiranda, kai tarp šalių yra darbo san-tykiai, numatyta ypatinga procesinė tvarka išieškoti žalą, leidžiama padidinti darbdavio materialinę atsakomybę kolektyvinėse sutarty-se. Taigi darbdavio deliktinė atsakomybė glaudžiai susijusi su egzis-tuojančiais sutartiniais santykiais.

Darbdavio turtinė prievolė nukentėjusiam darbuotojui atlyginti pa-darytą žalą yra vienašalė, kadangi darbuotojas, kuriam padaryta ža-la, yra kreditorius, turintis reikalavimo teisę atlyginti žalą, o darbda-vys - skolininkas, jo pareiga - atlyginti darbuotojui padarytą žalą.

2. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis kiek-vienas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nedarytų kitam asmeniui žalos, ta-čiau jei žala padaryta, tokią žalą asmeniui, turtui, o įstatymų numa-tytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kaip jau minėta, laikytina, kad darbdavio materialinė atsa-komybė yra deliktinė civilinė atsakomybė. Deliktai yra klasifikuoja-mi pagal tai, kokiam objektui padaroma žala, t. y. asmeniui ar tur-tui, taigi skiriami deliktai asmeniui ir deliktai turtui.

1 V. Mikelėnas. Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai. Vil-mius: Justitia, 1995. P. 22. " Ten pat. P. 36.

363

10 Deliktai asmeniui skirstomi į deliktus, sukėlusius asmens sveikatos sužalojimų (sutrikimų), deliktus, sukėlusius asmens mirtį, ir deliktus asmens neturtinėms vertybėms. Atitinkamai komentuojamame straipsnyje nustatomi darbdavio materialinės atsakomybės darbuotojui pagrindai vadovaujantis minėta deliktų klasifikacija, t. y.: 1) deliktai asmeniui, sukėlę darbuotojo sveikatos sužalojimą, įskaitant susirgimus profesine liga; 2) deliktai, sukėlę darbuotojo mirtį; 3) deliktai darbuotojo neturtinėms vertybėms; 4) deliktai darbuotojo turtui, įskaitant darbuotojo turtines teises ir interesus.

Prieš tai minėti pagrindai detaliau nagrinėjami DK 249 straipsnyje ir 250 straipsnyje.

Civilinė atsakomybė yra turtinė atsakomybė, todėl neatsižvelgiant į tai, kokiai vertybei, turtiniam ar neturtiniam interesui buvo padaryta žala, jos atlyginimas visada yra turtinio pobūdžio.

3. Kadangi darbdavio materialinė atsakomybė darbuotojui laikytina deliktine civiline atsakomybe, darbdavio padarytos darbuotojuižalos sąvoka turi būti aiškinama remiantis CK nuostatomis ir ji turibūti atlyginama vadovaujantis CK nustatytomis taisyklėmis.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų

gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Į žalą gali būti įskaitoma ir pažeidėjo, t. y. darbda

vio, gauta nauda. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos: 1) skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Esant darbdavio materialinei atsakomybei žala yra darbuotojo turtinio ar kitokio intereso pažeidimas, dėl kurio nukenčia darbuotojo turtinė padėtis ar padaroma neigiama įtaka (paveikiamos) darbuotojo neturtinėms teisėms ir interesams.

4. CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymuose ar sutartyse nustatomaribota atsakomybė, tačiau ne visada yra įmanoma įgyvendinti šį principą. Todėl pagal visiško padarytos žalos kompensavimo galimybęžala skirstoma į visiškai kompensuojamą žalą ir iš dalies kompensuojamą žalą1. Žala turtui visada gali būti kompensuojama visiškai,

1 V. Mikelėnas. Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai. Vil-nius: Justitia, 1995. P. 144.

364

tačiau neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti visiškai, kadangi jos dydžio negalima tiksliai įvertinti pinigais.

5. Vadovaujantis CK 6.252 straipsnio 1 dalies nuostatomis, drau- 11džiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą. Atsižvelgiant į darbosantykių, siejančių darbdavį ir darbuotoją, pobūdį, t. y. į darbo sutartį, ir ypatumus, taip pat į tai, kad darbuotojas laikytinas ekonomiškai silpnesne darbo santykių šalimi, ir į tai, kad DK ribota atsakomybė nustatoma tik darbuotojui (žr. DK 254 str. komentarą),darytina išvada, kad darbdavys turi atlyginti žalą visiškai ne tik turtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, arneturtinės žalos atvejais, bet ir visais kitais atvejais, nebent būtųnustatytos DK 247 straipsnyje numatytos aplinkybės, t. y. būtų nustatyta, kad sąlygas žalai atsirasti sudarė nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atvejais - sužalotojo (mirusiojo) asmens didelisneatsargumas). Visiškas žalos atlyginimas reiškia, kad siekiama grąžinti nukentėjusi darbuotoją (ar kitus asmenis) į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei nebūtų padaryta žala. Atkreiptinas dėmesys, kad negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo patirtažalos, todėl atlyginant žalą reikia įvertinti ir tai, kad atlyginus žalądarbuotojas negali atsidurti geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvoiki žalos padarymo.

6. Remiantis CK 6.288 straipsnyje įtvirtinta bendrąja norma, „žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau,- nuo žalos atsiradimo dienos".

STRAIPSNISŽalos, padarytos dėl darbuotojo sužalojimo, mirties, darbuotojo ar kitų asmenų turtinių interesų pažeidimo, atlyginimas

Darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, pa-darytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, taip pat dėl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo bei jo ar kitų asmenų turtinių interesų pažeidimo.

1. Komentuojamame straipsnyje įtvirtinama taisyklė, kad žalą darb-davys turi atlyginti vadovaudamasis CK nustatytais principais ir tvarka. Taigi komentuojamas straipsnis yra blanketinė norma.

2. Šiame straipsnyje nustatoma, kad darbdavys privalo atlygintižalą, padarytą dėl darbuotojo sveikatos sužalojimo, įskaitant susir-

365

girną profesine liga, suluošinimą ar kitokį sveikatos sužalojimą; esant deliktui, sukėlusiam darbuotojo mirtį, taip pat dėl darbuotojo turto, įskaitant darbuotojo turtinių teisių ir interesų pažeidimą, turto su-gadinimą ir praradimą. DK 275 straipsnyje įtvirtinama darbuotojo teisė reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl ne-saugių darbo sąlygų (žr. DK 275 str. komentarą).

3. Pažymėtina, kad jei darbuotojas buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialiniu draudimu, žala bus atlygina-ma vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme1 ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme2

nustatytomis taisyklėmis ir prarastos pajamos dėl sveikatos suža-lojimo ir darbingumo praradimo kompensuojamos vadovaujantis DK 283 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. DK 283 str. komentarą). Tačiau pabrėžtina, kad darbuotojo turėtos išlaidos dėl sveikatos sužalojimo ar profesinės ligos (pvz., gydymo, medicininės ir profe-sinės reabilitacijos, kt.) turėtų būti atlyginamos darbdavio, vado-vaujantis aptariamame straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, ka-dangi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad „nelaimingų atsitikimų darbe so-cialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos prarastas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims", t. y. minėtas įstaty-mas nustato, kad atlyginamos tik tam tikros žalos sudedamosios dalys (prarastos pajamos). CK įtvirtina visiško žalos atlyginimo prin-cipą, todėl laikytina, kad tuo atveju, jei vadovaujantis specialiai-siais įstatymais atlyginant žalą, ji nėra atlyginama visiškai, visiško žalos atlyginimo darbuotojui principas turi būti įgyvendinamas va-dovaujantis civilinės teisės nuostatomis. Kitaip tariant, „draudžiant darbuotoją nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga draudimu, atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė. Todėl jeigu žala nėra padengiama iš draudimo atlyginimo, tai už žalą atsakin-gas asmuo turi atlyginti likusią jos dalį bendraisiais pagrindais" 3. Darbuotojo teisinė padėtis neturi skirtis priklausomai nuo to, jis apdraustas socialiniu draudimu ar ne. Visais atvejais turėtų būti atlyginama visa žala, nes, mūsų nuomone, visiško žalos atlyginimo

1 Žinios. 1999, Nr. 110-3207.2 Žinios. 1997, Nr. 67-1656.3 V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji

knyga. Prievolių teisė. T. 1. Vilnius: Justitia, 2003. P. 394.

366

darbuotojui principas atitinka darbo įstatymų pradmenis bei pras-mę ir toks aiškinimas neblogina darbuotojo padėties.

4. Remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų so- 4cialinio draudimo įstatymu nelaimingų atsitikimų darbe socialiniudraudimu privalomai draudžiami: asmenys, dirbantys pagal darbosutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas, dirbantys narystės pagrindu, kandidatai į notarus (asesoriai); valstybėspolitikai, teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai,Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybosnariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų,kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, išskyrus Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybėssienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnus,vidaus tarnybos dalinių karininkus, liktinės tarnybos puskarininkius ir karius, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnus, krašto apsaugossistemos profesinės karo tarnybos karius ir Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnus; profesinių mokyklų moksleiviai,aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio mokymo(praktikos) įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenys, darbo biržų siųstipersikvalifikuoti įmonėse arba dirbti viešuosius darbus; asmenys,esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose; nuteistieji laisvės atėmimu. Nurodyti asmenys draudžiami, jei jiems uždarbą mokamas darbo užmokestis.

Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio draudimo išmokos (išskyrus savanoriškojo draudimo išmokas), mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 str. 1 d.).

5. Esant deliktui asmeniui, sukėlusiam darbuotojo sveikatos su- 5žalojimą, įskaitant susirgimą profesine liga, suluošinimą ar kitokįsveikatos sužalojimą, juridinis faktas, sudarantis pagrindą atlygintižalą, yra pats sveikatos sužalojimas kaip fizinė žala. Sveikatos sis- 6temos įstatyme1 nustatyta, kad „sveikata - tai asmens ir visuome-

1 Žinios. 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099.

367

nės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė". Žala darbuotojo sveikatai gali būti padaroma nesilaikant norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su sveika ir saugia darbuotojo darbo aplinka, nevykdant ar netinkamai vykdant darbdavių pareigas, nustatytas norminiuose teisės aktuose (tiek DK, tiek kituose įstatymuose bei norminiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Sveikatos sistemos įstatyme, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme1 ir kt.). 7 Sveikatos sistemos įstatymo 88 straipsnyje nustatoma juridinių asmenų, savo veikimu ar neveikimu padariusių žalos žmonių sveikatai, pareiga atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sveikatos pakenkimo, o nukentėjusiajam mirus - atlyginti žalą jo šeimai ir kitiems asmenims. Minėtame įstatyme nustatyta, kad nuostoliai, atsiradę dėl sveikatos pakenkimo ar gyvybės atėmimo, skaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus žalos sveikatai skaičiavimo dydžius ir metodikas.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme įtvirtinta, kad „jeigu nu-kentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu", darbdavys atlygina prarastas pajamas dėl darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat išlaidas, susijusias su nuken-tėjusiojo socialine, medicinine ir profesine reabilitacija. Įtvirtinama nuostata, kad minėtų išlaidų apmokėjimo ir žalos atlyginimo sumos negali būti mažesnės, negu nustatyta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. 8 6. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikriems asmenims kompensacijų mokėjimas dėl sveikatos sužalojimo ar žuvimo yra reglamentuojamas specialiais norminiais teisės aktais, pavyzdžiui, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar žuvus ryšium su tarnyba sąlygų" patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis2. Vadovaujantis šiomis sąlygomis draudžiamieji asmenys yra Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus rei-


368

valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka1, Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1176 pa-tvirtinta Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų gauto vi-dutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka2). Jeigu nukentė-jęs darbuotojas įrodys, kad apskaičiuotas jo vidutinis darbo užmokestis neparodo tikrųjų jo pajamų, gautų iki sužalojimo ar darbingumo netekimo, tai teismas gali atsižvelgti ir į kitokį jo dar-bo užmokesčio apskaičiavimą3. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias darbuotojas gavo arba realiai galėjo gauti iki sveikatos sužalojimo, ir pajamų, kurias darbuotojas gauna po svei-katos sužalojimo, skirtumas. Skaičiuojant priteistinos žalos atlygi-nimą, reikia nustatyti nukentėjusiam darbuotojui profesinio dar-bingumo netekimo procentą, taip pat būtini duomenys apie nukentėjusiojo iki sužalojimo arba darbingumo netekimo laipsnio nustatymo gautą vidutinį darbo užmokestį ir jam dėl sužalojimo paskirtą pašalpą arba pensiją4.

11 Suluošintas ar kitaip sužalotas darbe darbuotojas privalo įrodyti, kad žala jo sveikatai padaryta jam vykdant darbo pareigas, taip pat padarytos sveikatai žalos dydį5: Laikytina, kad žala padaryta dar-buotojui jį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus jo gyvybę, yra susijusi su darbo veikla, jeigu: tai įvyko darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, pakeliui į darbą ar iš darbo; jis suserga profesine liga, kurią sukelia vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Reikia pabrėžti, kad CK tiesio-giai nesieja žalos atlyginimo nukentėjusiajam su draudiminiais ar nedraudiminiais įvykiais, numatytais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6-7 straipsniuose. Tai reiškia, kad darbdavys gali būti įpareigotas atlyginti darbuoto-jui žalą ir tais atvejais, kurių anksčiau minėtas įstatymas nelaiko draudiminiais įvykiais. Be to, teismas turi platesnius įgaliojimus nustatant faktą, kad įvykis yra susijęs su darbu, nes nėra suvaržytas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudi-mo įstatymo, kadangi darbuotojas šiuo draudimu nėra apdraustas.

1 Žinios. 2003, Nr. 52-2326.2 Žinios. 2002, Nr. 74-3175.3 LAT Senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo

teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytosasmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę" // Teismųpraktika. 1997, Nr. 5-6, p. 149.

4 Ten pat.5 Ten pat.

370

Svarbu nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be ku-rių civilinė atsakomybė apskritai neatsiranda: neteisėta veika, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp pažeidėjo ir priešingų teisei veiksmų (neveikimo), ir žalos nukentėjusiajam atsiradimas ir as-mens kaltė (išskyrus atvejus, kai įstatymai numato civilinę atsako-mybę be kaltės, pvz., CK 6.270 str.).

Pažymėtina, kad jei darbuotojas sužalojamas darbdaviui (draudė- 12 jui) priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu, kurį valdyti (aptarnauti) neįėjo į to darbuotojo pareigas, nors įvykis buvo ir darbo metu, tai darbdaviui (draudėjui) už darbuotojo sveikatai padarytą žalą turi būti taikoma civilinė atsakomybė1. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nesieja prarastų pajamų dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos kompensavimo apdraustiems asmenims su darbdavio kalte, t. y. minėtas draudimas apima ir darbdavio atsakomybę be kaltės, kad apdraustas darbuotojas sužalojamas darbdaviui priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu (išsamiau žiūrėti DK 283 straipsnio komentarą).

Vadovaujantis CK 6.288 straipsniu negautos pajamos gali būti pri- 13 teisiamos periodiniais mokėjimais arba vienkartiniu mokėjimu.

8. Jei priėmus sprendimą dėl žalos atlyginimo darbuotojo sveikata 14 pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį darbdaviui dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai darbdavys žalą atlygino kon-krečia vienkartine pinigų suma (CK 6.283 str.). Paminėtina, kad CK nustatyta galimybė asmeniui, iš kurio priteistas dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo atsiradusios žalos atlyginimas, t. y. darb-daviui, reikalauti atitinkamai sumažinti priteistą darbuotojui žalos atlyginimą, jeigu nukentėjusio darbuotojo darbingumas padidėja, iš-skyrus atvejus, jei žala buvo atlyginta priteisiant vienkartinę pinigų sumą (CK 6.287 str.). Atitinkama teisė numatyta ir nukentėjusiajam (CK 6.286 str.), t. y. iš dalies netekęs darbingumo darbuotojas turi teisę bet kada reikalauti iš darbdavio atitinkamai padidinti ža los atlyginimą, jei jo darbingumas dėl sveikatos sužalojimo vėliau sumažėja, išskyrus atvejus, jei žala buvo atlyginta priteisiant vien-kartinę pinigų sumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad kai asmuo suluošinamas ar kitaip suža- 15 lojama jo sveikata, vadovaujantis CK 6.283 straipsniu darbuotojui be patirtų nuostolių turi būti atlyginama ir neturtinė žala (žr. DK 250 str. komentarą).

1 LAT teismų praktikos apibendrinimai civilinėse bylose // Teismų praktika. 2000, p. 231.

371

16 9. Esant darbdavio deliktui, sukėlusiam darbuotojo mirtį, CK6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą". Tokieasmenys gali būti darbuotojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusio darbuotojo vaikai, gimę po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę įneturtinės žalos atlyginimą (žr. DK 250 str. komentarą).

Nepilnamečiams vaikams žala turi būti mokama iki jų pilnametys-tės, tuo tarpu nedarbingiems tėvams (pvz., pensinio amžiaus, invali-dams) žalos atlyginimas mokamas iki gyvos galvos.

Vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 2 dalimi, asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo darbuotojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusia-jam darbuotojui esant gyvam. Pažymėtina, kad į mirusiojo darbuo-tojo pajamas turėtų būti įskaičiuojamas ne tik darbo užmokestis, bet ir kitos pajamos, kurias mirusysis darbuotojas gavo iš profesinės veik-los, pensijos, rentos, kt.

17 Darbuotojui žuvus, atlygintinos žalos dydį sudaro taip pat laidojimo, kitos su asmens mirtimi susijusios išlaidos. CK 6.291 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Teisę į mirusiojo darbuotojo laidojimoišlaidų atlyginimą turi mirusiojo įpėdiniai ar kiti asmenys, kurie faktiškai patyrė minėtas išlaidas. Jų dydį turi įrodyti asmuo, jas patyręs,pateikdamas reikiamus dokumentus. Pažymėtina, kad minėtasstraipsnis nustato, kad atlyginamos tik „protingumo kriterijus" atitinkančios laidojimo išlaidos, vadinasi, asmenys, patyrę išlaidas, turėtų įrodyti, kad jos yra protingos. Siekiant pagrįsti minėtas išlaidas,analogiškai būtų galima vadovautis 2003 m. kovo 18 d. Vyriausybėsnutarimu Nr. 323 „Dėl žymių Lietuvos visuomenės veikėjų ir pagalLietuvos Respublikos įstatymus valstybės lėšomis laidojamų asmenų laidojimo išlaidų dengimo taisyklių" patvirtintomis taisyklėmis.Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame CK straipsnyje numatyta, kad„įstatymų numatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitomaį laidojimo išlaidas". Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 19 straipsnyje numatoma, kad laidojimo išlaidos mirusiojo šeimos nariams arba kitiems jį laidojusiems asmenims atlyginamos tiek, kiek jos viršijalaidojimo pašalpas, <... > tačiau ne daugiau nei dvigubas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis.

372

10. Su nukentėjusio darbuotojo sveikatos sužalojimu ar mirtimi 18susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis, kurios indeksuojamos norminių teisės aktų nustatyta tvarka, arba visos žalos dydžiovienkartine išmoka (CK 6.287 str. 3 d.).

11. Analizuojant žalos atlyginimą asmenims, kurių darbo santy- 19kius reglamentuoja specialūs įstatymai ir norminiai teisės aktai, būtina atkreipti dėmesį, kad minėtuose norminiuose teisės aktuose paprastai įtvirtinamos specialios taisyklės, susijusios su turtinės irneturtinės žalos atlyginimu minėtiems asmenims.

Pavyzdžiui, Vidaus tarnybos statute1 nustatyta, kad žuvus tarnybi-nes pareigas vykdžiusiam pareigūnui, t. y. statutiniam valstybės tar-nautojui, taip pat tais atvejais, kai jo mirtis yra susijusi su tarnyba, jo šeimai - vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mir-ties), kol jiems sukaks aštuoniolika metų, taip pat vaikams (įvai-kiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks dvidešimt ketveri metai, su-tuoktiniui, tėvui ar motinai - bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama šimto dvidešimties mėnesių darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija. Žuvęs pareigūnas ar kursantas laidoja-mas valstybės lėšomis arba jo artimiesiems išmokama keturiasde-šimties MGL dydžio piniginė kompensacija padengti laidotuvių iš-laidas. Pareigūno ar kursanto, kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar profesinio mokymo metu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka valstybė. Vals-tybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vadovaujantis minėtu įstatymu pareigūnui, kuris buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, išmokama nuo vienų iki penkerių metų (nuo dvy-likos iki šešiasdešimties mėnesių) jo darbo užmokesčių dydžio kom-pensacija priklausomai nuo sveikatos sužalojimo. Vidaus tarnybos statutas taip pat nustato pareigūnų medicininės reabilitacijos, svei-katos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidų apmokėjimo tvarką: iš valstybės biudžeto Vidaus reikalų ministerijai ar atitinka-mų vidaus reikalų centrinėms įstaigoms skirtų lėšų apmokama: pa-reigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antireci-dyvinis gydymas po sužalojimo vykdant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

1 Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas // Žinios. 2003, Nr. 42-1927.

373

20

21

biudžeto; pareigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas, prevencinė medicininė ir psichologinė reabilitacija, vykdoma asmenims sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija.

Specialiųjų tyrimų tarnybos statute1 nustatyta, kad specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui žuvus dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jo šeimai - vaikams (įvaikiams), kol jiems sueis aštuoniolika metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sueis dvidešimt ketveri metai, sutuoktiniui, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui ar motinai - bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama šimto dvidešimties mėnesių darbo užmokesčio dy-džio vienkartinė kompensacija. Tarnybos pareigūnas, žuvęs dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, laidojamas valstybės lėšomis. Kai tarnybos pareigūnas, kuriam buvo sužalota sveikata atliekant tarnybines pareigas arba dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, pateikia medicinos komisijos išvadą, jam Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama nuo vienų iki penkerių metų (nuo dvylikos iki šešiasdešimties mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kurios dydis priklauso nuo sveikatos sužalojimo. Vyriausybės nustatyta tvarka tarnybos pareigūnams atlyginama materialinė žala, kurią jie patiria dėl tarnybos.

12. CK 6.288 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama taisyklė, kad „žalaatlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau,- nuo žalos atsiradimo dienos", kuri taikytina tiek sveikatos sužalo

jimo, tiek mirties atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad piniginiai reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio

kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga ar žuvus dėl nelaimingo atsitikimodarbe yra tenkinami pirmąja eile (plačiau žr. DK 223 str. komentarą).

13. Deliktų darbuotojo turtui, įskaitant darbuotojo turtines teisesir interesus, atveju darbdavio prievolė atlyginti tokią turtinę žalą taippat turi būti vykdoma vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimoprincipais, įtvirtintais CK. Minėta, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyjenustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos,

1 Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas // Žinios. 2003, Nr. 38-1656.

374

kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos: 1) skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) su-sijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame CK straipsnyje nustatyta, jog žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu remian-tis įstatymais ar prievolės esme nereikalaujama taikyti kainų, buvu-sių žalos padarymo ar ieškinio padarymo dieną.

Žalos atlyginimo būdą ir dydį reglamentuoja CK 6.281 straipsnis, jame įtvirtinama, kad „teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius". Jei teismo sprendimas atly-ginti žalą natūra neįvykdomas per protingą laiką, kreditorius, t. y. darbuotojas, turi teisę reikalauti atlyginti žalą pinigais.

14. Kalbėdamas apie darbdavio atsakomybę, kai kitokiu būdu pa- 22 žeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, įstatymų leidėjas turi ome-nyje tokius atvejus, pavyzdžiui, DK 207 straipsnyje numatytą situa-ciją, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. DK nustatyta, kad tokiu atveju kartu su minėtomis išmokomis darbuotojui turi būti mokami ir įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Pavėluotas darbo užmokesčio mokėjimas yra nustatytų kolektyvinėje arba darbo sutartyse mokėjimo terminų nesilaikymas. Kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo terminai gali būti nustatyti norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėse (ar darbo) sutartyse.

Pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santy-kiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo12 straipsnio nuostatas delspini-gių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios mokėti sumos už kiek-vieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po septynių kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jei-gu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuoja-mas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsi-žvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius me-tus. Kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje gali būti numatytos darbuotojams palankesnės sąlygos.

1 Žinios. 1996, Nr. 20-521.

375

Delspinigiai neįskaitomi į darbuotojui apskaičiuojamą vidutinį dar-bo užmokestį, jie neapmokestinami fizinių asmenų pajamų mokes-čiu, nuo jų nemokamos privalomojo valstybinio socialinio draudi-mo įmokos.

Kitas pavyzdys - DK176 straipsnio 2 dalyje nustatyta darbuotojui garantija, užtikrinanti, kad vidutinis darbo užmokestis už kasmeti-nes atostogas būtų sumokėtas ne vėliau kaip trys kalendorinės die-nos iki atostogų pradžios. Darbdaviui neatlikus šios pareigos, atos-togos be papildomo įforminimo prasitęsia tiek dienų, kiek buvo pavėluota sumokėti už kasmetines atostogas. Kasmetines atostogas pratęsus vidutinis darbo užmokestis mokamas už visą pratęstų kas-metinių atostogų laikotarpį.

250 STRAIPSNIS Neturtinės žalos atlyginimas

Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civili-niu kodeksu.

1 1. Komentuojamo straipsnio normos yra blanketinės ir nukreipia į CK.

2. Vadovaujantis CK nuostatomis neturtinė žala yra „asmens fizi-nis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėti-mas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ben-dravimo galimybių sumažėjimas ir kt, teismo įvertinti pinigais" (CK 6.250 str.). Darbo teisėje tokių padarinių gali atsirasti, kai darbuo-tojas buvo neteisėtai atleistas iš darbo ar neteisėtai perkeltas į kitą darbą, jam neteisingai paskirta drausminė nuobauda, paskleista in-formacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbinėmis savybėmis. Taigi baigtinio sąrašo aplinkybių, dėl kurių gali atsirasti pareiga at-lyginti neturtinę žalą, nėra.

2 3. Komentuojamame straipsnyje nustatyta, kad ir darbdavys, ir darbuotojas turi atlyginti vienas kitam padarytą neturtinę žalą. Taigibūtina analizuoti: 1) darbdavio padarytos darbuotojui neturtinės žalos atlyginimą; 2) darbuotojo padarytos darbdaviui neturtinės žalosatlyginimą.

3 4. Akivaizdu, kad darbuotojui padaryta neturtinė žala gali pasireikšti pačiais įvairiausiais būdais, pavyzdžiui, skausmu, dvasiniu su-

4 krėtimu, reputacijos pablogėjimu ir kt. Tuo tarpu darbdaviui padaryta neturtinė žala gali pasireikšti tik tokiais būdais, kurie gali būti

376

susiję su darbdavio, kaip juridinio asmens, savybėmis, pavyzdžiui, darbdavio dalykinės reputacijos, prestižo pablogėjimu, kt.

Pažymėtina, kad teismų suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, jog atsakomybė už padarytą neturtinę žalą nėra tiesiogiai priklausoma nuo turtinės žalos atlyginimo fakto ir gali būti taikoma tiek kartu, tiek atskirai1.

Taigi padaryta neturtinė žala gali būti tiek susijusi su darbuotojui ar darbdaviui padaryta turtine žala (pvz., darbuotojo sveikatos suža-lojimas, suluošinimas, profesinė liga, kt.; darbdavio komercinės pa-slapties atskleidimas, kt.), tiek nesusijusi (reputacijos pablogėjimas, pažeminimas, kt.).

5. Atkreiptinas dėmesys, kad CK nustatyta, jog neturtinė žala at- 5 lyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens svei-katai arba dėl asmens gyvybės atėmimo.

Be to, CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatoma, „jeigu fizinis as-muo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą". Tokiu atveju įrodyti neturtinės žalos fakto nereikia, reikia tik pagrįsti reikalaujamos piniginės kompen-sacijos dydį. Taip pat vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuo-statomis darbuotojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlygini-mą turi darbuotojo išlaikytiniai, pavyzdžiui, nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusio darbuotojo vaikai, gimę po jo mirties.

Laikytina, kad net ir tuo atveju, kai nukentėjęs, pavyzdžiui, dėl sužalojimo nelaimingo atsitikimo darbe, asmuo yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, minėtam asme-niui turėtų būti atlyginama neturtinė žala vadovaujantis civilinės tei-sės normomis, neatsižvelgiant į tai, kad Nelaimingų atsitikimų dar-be ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo.

Kaip pavyzdį galima paminėti Vilniaus apygardos teisme nagrinė-jamą bylą, kurioje ieškovė prašo teismą iš atsakovo (darbdavio) pri-teisti neturtinės žalos, kurią patyrė dėl sužalojimo nelaimingo atsiti-kimo darbe metu ir dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nutraukiant darbo

1LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio lld. nutartis c. b. V To-ropov v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamento Pakrančių apsaugos tarnyba, Nr. 3K-7-688/2001, kat. 39.6.2.3; LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis c. b. E. Lukoševičius v. VĮ Visagino pir-minės sveikatos priežiūros centras, Nr. 3K-3-1108/2002, kat. 39.6.2.12.

377

sutartį, atlyginimą. Ieškovė ieškinį grindžia CK 6.250 straipsniu ir 6.283 straipsnio 1-2 dalimis. Atsakovo teigimu, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.283 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.), o jeigu žala padaryta sveikatos sužalojimo atveju (CK 6.283 str. 4 d.), ji gali būti atlyginama, jei nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi ieškovė apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, atsakovo nuomone, reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ji neturi teisės, nes minėtas įstatymas nenumato neturti-nės žalos atlyginimo.

Žinoma, kad DKyra pagrindinis norminis teisės aktas, reglamen-tuojantis darbo santykius. Civilinė teisė darbo santykiams gali būti taikoma subsidiariai ir ta apimtimi, kurią leidžia DK. Komentuo-jamame straipsnyje vienareikšmiškai pasakyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas vadovaudamasis CK. Taigi DK nesieja neturtinės žalos atlyginimo su kitais įstatymais, iš jų ir su Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudi-mo įstatymu.

Atitinkamai ir darbdaviui padaryta neturtinė žala gali būti sieja-ma tiek su jam padaryta turtine žala, pavyzdžiui, darbuotojui pa-skleidus darbdavio dalykinę reputaciją bloginančią informaciją, darb-davio patirtos išlaidos siekiant susigrąžinti gerbtiną savo reputaciją, ir kita, tiek su ja nesusijusi. Paminėtina, kad neturtinė žala darbda-viui turi būti atlyginama visais atvejais, kai padaryta darbuotojo pa-darytu nusikaltimu, tokiu atveju vėlgi darbdavys turi tik pagrįsti rei-kalaujamos piniginės kompensacijos dydį, tačiau neturi įrodyti neturtinės žalos fakto.

Neturtinė žala atlyginama dažniausiai atlyginant nuostolius, t. y. išmokant piniginę kompensaciją, tačiau darbuotojas ir darbdavys gali susitarti ir dėl kitokio neturtinės žalos atlyginimo būdo (natūra).

6. Pabrėžtina, kad vadovaujantis CK 6.250 straipsniu neturtinėsžalos dydį visada turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į neturtinėsžalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad atlyginant neturtinę žalą nėra taikomas visiškas žalos atlyginimo principas, kadangi neturtinė žalanegali būti tiksliai įvertinama pinigine verte, tačiau jos dydis nėraribojamas.

378

25 X STRAIPSNISŽalos atlyginimas reorganizavus įmonę, įstaigą ar organizaciją

Jeigu įmonė, įstaiga ar organizacija (darbdavys), įpareigota atlyginti nukentėjusiajam žalą, reorganizuojama, reikalavimai atlyginti žalą per-eina tos įmonės, įstaigos ar organizacijos teisių perėmėjui.

1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta reorganizuojamos įmo- lnės, įstaigos ar organizacijos (darbdavio) teisių perėmėjos pareiga atlyginti nukentėjusiam darbuotojui žalą. Darbdavio pareiga atlygintinukentėjusiam darbuotojui žalą atsiranda DK 248 straipsnyje nustatytais pagrindais: 1) kai darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimųdarbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (DK 249 str.); 2) žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą (DK249 str.); 3) kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai (DK 249 str.); 4) darbuotojui padaroma neturtinė žala. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje vartojamą sąvoką „teisių perėmėjas" reikia aiškinti sistemiškai ir kompleksiškai, atsižvelgiant į CKnuostatas, reguliuojančias juridinio asmens reorganizavimą bei su tuosusijusį teisių ir pareigų perėjimą kitam juridiniam asmeniui, ir interpretuoti ne tik kaip reorganizuojamos įmonės, įstaigos ar organizacijos teisių, bet ir kaip pareigų perėmėją.

2. Juridinių asmenų reorganizavimą reguliuoja CK ir įstatymai, 2reglamentuojantys tam tikras juridinių asmenų teisines formas (pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymas1, Asociacijų įstatymas2, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas3 ir 1.1.). Vadovaujantis CK 32.95 straipsniu, reorganizavimas - tai juridinio asmens pabaiga belikvidavimo procedūros. Reorganizavimo atveju nors juridinis asmuo pasibaigia, tačiau jo veikla nesibaigia, bet pereina kitam juridiniam asmeniui (įskaitant ir visas teises bei pareigas)4, todėl kartupereina ir pareiga atlyginti darbuotojui žalą.

3. CK 2.97 straipsnyje numatyti du juridinių asmenų reorganizavi- 4mo būdai -jungimo ir skaidymo. Jungimo ir skaidymo būdai atitinkamai gali būti skirstomi į kitus būdus: 1) reorganizavimas jungimobūdu gali būti įgyvendinamas prijungimo ir sujungimo būdais; 2) re-

1 Žinios. 2000, Nr. 64-1914.2 Žinios. 2004, Nr.25-745.3 Žinios. 1994, Nr. 102-2049.4 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asme

nys. Vilnius: Justitia, 2002. P. 207.

379

organizavimas skaidymo būdu gali būti įgyvendinamas išdalijimo ir padalijimo būdu. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į reorganizavimo bū-dą, reorganizuojamų juridinių asmenų, po reorganizavimo baigsian-čių savo veiklą, teisės ir pareigos yra perduodamos vienam ar ke-liems juridiniams asmenims, tarp jų ir pareiga atlyginti žalą darbuotojui. Reorganizavimą vykdant jungimu (tiek prijungiant, tiek sujungiant juridinius asmenis) lieka vienas juridinis asmuo, kuris yra kitų, reorganizavimo procese dalyvavusių juridinių asmenų teisių ir pareigų perėmėjas. Kai juridiniai asmenys yra skaidomi (tiek išdali-jant, tiek padalijant), po reorganizavimo pasibaigsiančio juridinio asmens teisės ir pareigos perduodamos dviem ar daugiau juridinių asmenų, vykdančių veiklą po reorganizavimo. Todėl šiuo atveju svar-bu išsiaiškinti, kuris iš kelių juridinių asmenų perims pareigą atly-ginti žalą darbuotojui (-ams). Šis klausimas turėtų būti sprendžia-mas pagal juridinio asmens reorganizavimo sąlygas (CK 2.99 str.).

4. Teisių perėmėjo pareiga atlyginti žalą darbuotojui pereina nuopasibaigiančios įmonės, įstaigos ar organizacijos (darbdavio) teisiųir pareigų jam perėjimo momento. Šis teisių ir pareigų perėjimo momentas turi būti nurodomas juridinio asmens reorganizavimo sąlygose (CK 2.99 str.).

5. Pažymėtina, kad CK numato reorganizuojamų juridinių asmenų kreditorių teisių gynimą. Darbuotojas, turintis reikalavimo teisęatlyginti žalą, yra tos įmonės, įstaigos ar organizacijos (darbdavio)kreditorius ir todėl taip pat gali pasinaudoti CK numatytomis kreditorių gynimo priemonėmis (CK 2.101 str.).

6. Atkreiptinas dėmesys, kad komentuojamo straipsnio 1 dalis numato situaciją, kai darbdaviu yra pripažįstama įmonė, įstaiga ar organizacija (t. y. darbdavys apibrėžiamas siauriau nei DK 16 straipsnyje). Taigi DK nereguliuoja atvejų, kai analogiški reorganizavimuiprocesai vyksta, pavyzdžiui, ūkininko ūkyje ar verslininkui (fiziniamasmeniui) parduodant savo verslą. Tokiu atveju žalos atlyginimo pareigos perėjimas ir kiti su tuo susiję klausimai turėtų būti sprendžiami vadovaujantis CK normomis.

252 STRAIPSNISŽalos atlyginimas likvidavus įmonę

1. Po valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo pareiga atlyginti žalą pereina valstybei ar savivaldybei.

2. Jeigu įmonė, įstaiga ar organizacija likviduojama neatlyginus nukentėjusiems asmenims padarytos žalos dėl nelaimingo atsitikimo dar-

380

be ar susirgimų profesine liga, žalos atlyginimo sumos kaupiamos ir išieškomos Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

1. Valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų ar organizacijų veiklą 1reguliuoja Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas1, Biudžetiniųįstaigų įstatymas2, CK ir kiti norminiai teisės aktai, įtvirtinantys atskirų valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų ar organizacijų statusą, funkcijas ir kitas su jų veikla susijusias teisės normas. Pažymėtina, kad specialūs valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų arorganizacijų veiklą reguliuojantys įstatymai paprastai nereguliuojažalos atlyginimo darbuotojams klausimo, likvidavus valstybės ar savivaldybės įmonę, įstaigą ar organizaciją, tačiau ši valstybės ar savivaldybės pareiga kyla tiek iš komentuojamo DK dalies, tiek iš CKįtvirtintų teisės normų.

2. CK šeštosios knygos I dalies IX skyriaus pirmasis skirsnis nusta- 2to bendruosius prievolių pabaigos pagrindus. Vadovaujantis CK6.128 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Taigi šioje CKnormoje įtvirtinamas bendras principas, kad likviduojant juridinį asmenį jo teisės ir pareigos negali pereiti kitiems asmenis, išskyrusįstatymų nustatytas išimtis. Komentuojamo DK straipsnio 1 dalis būtent ir įtvirtina šios CK įtvirtintos bendros taisyklės išimtį, t. y. nustato atvejį, kai likviduotos valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos pareiga atlyginti žalą pereina valstybei arsavivaldybei. Analogiška valstybės ar savivaldybės pareiga atlygintižalą valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojui šių įmonių, įstaigų ar organizacijų likvidavimo atveju yraįtvirtinama ir CK, nustatančiame deliktinės atsakomybės principus(CK 6.289 str.).

3. Atkreiptinas dėmesys, kad komentuojamo straipsnio 1 dalyje 3nustatyta valstybės ar savivaldybės pareiga atlyginti likviduotos valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojopatirtą žalą, kurią turėtų atlyginti darbdavys vadovaujantis DK nuostatomis (DK 248 str.), jei jis nebūtų likviduotas. Taip pat pažymėtina, kad pareiga atlyginti valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigosar organizacijos darbuotojo patirtą žalą valstybei ar savivaldybei pereina neatsižvelgiant į tokios įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo pagrindą, t. y. nepriklausomai nuo to, ar minėti juridiniai


381

III DALIS. Individualūs darbo santykiaistr.

382

asmenys yra likviduojami bankroto pagrindu, dalyvių sprendimu ar kitais įstatymuose numatytais pagrindais.

4. Žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimą valstybei dabarpapildomai nustato kai kurie specialūs įstatymai. Žalos atlyginimodėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas1 nustato tam tikrus atvejus, kai valstybė privalo atlyginti žalą darbuotojams dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimoprofesine liga už darbdavius. Vadovaujantis šio įstatymo 181 straipsniu, žalos atlyginimo mokėjimo prievolė valstybei pereina, kai:1) įmonei iškelta bankroto byla; 2) įmonė likviduojama dėl bankroto; 3) įmonė neveikia ir jai netaikoma bankroto procedūra bei dėllėšų ir turto stokos įmonėje pagal teismo antstolių kontoros dokumentus nėra galimybės išieškoti nukentėjusiems teismo priteistą žalos atlyginimą; 4) įmonė yra likviduota ir (ar) išregistruota, kai nėrajos teisių ir pareigų perėmėjo, tačiau žalos atlyginimas nebuvo neiišmokėtas, nei kapitalizuotas, nei ši prievolė perduota aukštesniajaiorganizacijai; 5) nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse ir buvusiose žemės ūkio įmonėse (kolūkiuose, valstybiniuose ūkiuose) iki jų privatizavimo (valstybinių, valstybinių akciniųįmonių ir buvusių žemės ūkio įmonių, reorganizuotų į akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ar žemės ūkio bendroves, įregistravimo įmonių rejestre datos); 6) kai nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, turintis teisę gauti žalos atlyginimą tarptautinėjesutartyje nustatyta tvarka iš užsienyje esančios už žalą atsakingosįmonės, jos negauna.

5. Žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei tvarkanustatyta Vyriausybės nutarimu2 patvirtintoje Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkoje. Pažymėtina, kadpagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą sąvoka „įmonė" apima ir valstybės ar savivaldybės įmones3. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad prie-

1 Žinios. 1997, Nr. 67-1656.2 Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. 997 „Dėl Žalos atlyginimo

mokėjimo prievolės perėjimo valstybei tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 1997,Nr. 86-2162.

3 Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamo įstatymo taikymas yra ribojamas laikoatžvilgiu, t. y. vadovaujantis šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalimi įstatymas taikomas atlyginti žalą: 1) dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, ir susirgimų profesine liga, kurie nustatyta tvarka buvo

volė atlyginti žalą prieš tai nurodytais atvejais valstybei pereina ta apimtimi, kuria atlyginti žalą turėjo darbdavys vadovaujantis apta-riamo įstatymo nuostatomis. Tačiau atsižvelgiant į visišką žalos atly-ginimo principą, įtvirtintą CK, bei sistemiškai aiškinant DK nuosta-tas (11 str., 249 str., 250 str., 283 str.), valstybei turėtų pereiti pareiga atlyginti ir kitas su nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profe-sine liga susijusias išlaidas (pvz., gydymo išlaidas ir kt.).

6. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatoma situacija, kai įmo- 6nė, įstaiga ar organizacija (išskyrus valstybės ar savivaldybės įmonę,įstaigą ar organizaciją) likviduojama neatlyginus nukentėjusiems asmenims padarytos žalos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimų profesine liga, ne bankroto pagrindu. Komentuojamo straipsnio2 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į Civilinį kodeksą. CK 6.289 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu įpareigotas atlyginti dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusią žalą juridinis asmuo likviduojamas, žalos atlyginimo sumos kaupia-mos įstatymų nustatyta tvarka išieškant konkrečią sumą iš karto ar-ba sudarant draudimo sutartį.

7. Minėta, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, likviduojama dėl ban- 7kroto, nukentėjusiems asmenims padarytą žalą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimų profesine liga atlygina Įmonių bankrotoįstatymo1 nustatyta tvarka, taip pat Garantinio fondo įstatymo2, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia yratenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo,susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimodarbe ir 1.1. Be to, šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotojųreikalavimai, susiję su darbo santykiais, gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų. Garantinio fondo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad lėšos iš Garantinio fondo skiriamos bankrutuojančių arbankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykiussu šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santy-

pripažinti profesinėmis ligomis iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai; 2) dėl susirgimų profesine liga, nustatyta tvarka pripažintų profesinėmis ligomis nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d. tiems nukentėjusiesiems, kurie nebu-vo apdrausti pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio drau-dimo įstatymo nuostatas.

1 Žinios. 2001, Nr. 31-1010.: Žinios. 2000, Nr. 82-2478.

383

Pū- su bankrutuojančia įmone, bei buvusiems įmonių, likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui, darbuotojams, kai įmonės jiems yra įsiskolinusios. Garantinis fondas užtikrina tam tikrą žalos atlyginimo nukentėjusiems mokėjimą, tačiau negali realizuoti ben-dro civilinės teisės visiško žalos atlyginimo principo, kadangi išmo-kos iš Garantinio fondo yra ribojamos (žr., pvz., Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Vyriausybės nutarimu pa-tvirtintos tvarkos „Dėl išmokų iš Garantinio fondo"11.4 punktą, Vy-riausybės nutarimą „Dėl Garantinio fondo steigimo"2).

253 STRAIPSNISDarbuotojų materialinės atsakomybės atvejai

Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);2) medžiagų pereikvojimo;3) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokė

ti dėl darbuotojo kaltės;4) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo;6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;7) to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleis

ti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti;8) kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pa

žeidimo.

1. Komentuojamame straipsnyje išvardytas pavyzdinis darbuotojo materialinę atsakomybę galinčių sukelti atvejų sąrašas, kuris pade-da apibrėžčiau suvokti, kokia veika galima padaryti darbdaviui nuos-tolių. Kai kurie straipsnyje išvardyti atvejai nurodo tokią veiką, kuri būdinga tik tam tikros specialybės, pareigų darbuotojams, pavyzdžiui, netinkama materialinių ar piniginių sumų apskaita, ir panašiai. Tai padeda lengviau nustatyti pažeidėjus, materialinės atsakomybės sub-jektus.

Tačiau formuluotė straipsnyje: „darbuotojas privalo atlyginti ma-terialinę žalą", padarytą išvardytais būdais, yra nepakankamai tiksli.

Žalos padarymo

būdas pats savaime nesukelia materialinės atsakomybės, net ir esant realiems nuostoliams. Kaip žinoma, materialinės žalos atlyginimas atsiranda tik kartu esant visoms DK246 straips-


384

nyje nurodytoms sąlygoms. Jų būtina laikytis visada taikant darbuo-tojų materialinę atsakomybę.

2. Kad ir kokiu atveju susidarius žalai (pvz., dėl netinkamo mate-rialinių vertybių saugojimo ir pan.), nurodomas žalos padarymo bū-das yra rūšinis, bendrojo pobūdžio. Jis turi būti konkretinamas: iš-aiškinama, dėl kieno veikos atsirado nuostolių darbdaviui, kokios buvo sudarytos darbo sąlygos. Dažnai žala padaroma ne dėl vieno, o dėl kelių asmenų pažeidimų: sandėlyje buvusios vertybės sugedo, nes buvo kiauras sandėlio stogas. Administracija tai žinojo, bet sto-go netaisė, su sandėlininku visiškos materialinės atsakomybės sutar-ties nesudarė, nors savo ruožtu sandėlininkas į tai reikiamai nerea-gavo, neragino, kad administracija greičiau sutaisytų stogą, nes dėl to genda saugomos vertybės, ir pan. Tokiu atveju materialinė atsa-komybė gali būti paskirstyta net keliems darbuotojams pagal jų kal-tės laipsnį.

254 STRAIPSNISDarbuotojų materialinės atsakomybės ribos

Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Kodekso 255 straipsnyje.

1. DK nustatomos dvi darbuotojų materialinės atsakomybės rū- išys: ribotoji ir visiška materialinė atsakomybė. Ribotoji materialinėatsakomybė yra tada, kai įstatymų leidėjas, leisdamas darbuotojųmaterialinę atsakomybę, saugo juos nuo perdėtai didelės, sunkiaipakeliamos atsakomybės, jeigu teisės pažeidimas, sukėlęs žalos padarymą, nėra labai sunkus. Maksimalus darbuotojų materialinės atsakomybės dydis siejamas su tam tikra darbuotojo gaunamo darboužmokesčio suma. Jei padaryta žala neviršija nustatytų ribų, atsakoma už visus padarytus nuostolius. Minimali ribotoji materialinė atsakomybė taikoma, kai įstatymu ir kituose norminiuose teisės aktuose nenumatoma didesnė materialinė atsakomybė.

2. Komentuojamas straipsnis riboja darbuotojų materialinės atsa- 2komybės dydį trimis vidutiniais mėnesiniais darbo užmokesčiais. Pagal anksčiau galiojusio DĮK143 ir 144 straipsnius darbuotojų materialinė atsakomybė buvo ribojama vieno mėnesio vidutinio darboužmokesčio dydžiu. Reikia pasakyti, kad kai kuriose buvusiose Tarybų Sąjungos respublikose ribotosios materialinės atsakomybės dydis nepakito ir naujuose darbo kodeksuose, pavyzdžiui, Rusijos Fe-

385

III DALIS. Individualus darbo santykiai

Žinios. 2003, Nr. 52-2326.386

deracijos naujame Darbo kodekse (241 str.) ši riba buvo ir liko vidu-tinio vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio. Atrodo, kad Lietu-vos DK šis klausimas išspręstas racionaliau. Darbuotojų socialinės ekonominės sąlygos iš esmės pasikeitė: visuomeninę (valstybinę) nuo-savybės formą pakeitė privati (individuali) nuosavybė; ekonominėje ūkinėje veikloje administracinius santykius pakeitė rinkos santykiai ir panašiai. Kadangi turtas (jo pagrindu besikuriantys darbo santy-kiai) jau ne „visų", o konkretaus asmens, darbdavio ekonominės ga-limybės yra mažesnės ir jam padaryti nuostoliai yra labiau juntami. Peršasi išvada, kad ir darbuotojai, dirbdami privataus turto pagrin-du, turėtų su tuo turtu elgtis atsargiau, atsakingiau, o padarę žalą už ją turėtų daugiau materialiai atsakyti. Tai ir įgyvendinama naujuose darbo įstatymuose.

3. Numatyta atvejų, kai tam tikrų kategorijų darbuotojams užšiurkščius darbo įstatymų pažeidimus gali būti nustatoma didesnėribotoji materialinė atsakomybė. Toks atvejis yra nustatytas net pačiame DK: 85 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įmonės, struktūrinio padalinio vadovai ir kiti pareigūnai, dėl kurių kaltės kilo streikas arba kurie nevykdė ar uždelsė įvykdyti taikinimo komisijos (taippat darbo arbitražo, trečiųjų teismo) sprendimą arba priėmus sprendimą dėl streiko ir jo metu pažeidė darbdaviui draudžiamus veiksmus, nustatytus DK 83 straipsnyje (trukdė darbuotojams ateiti įdarbo vietas, atsisakė suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius ir kt.), gali būti traukiami drausminėn atsakomybėn bei atsakyti už darbdaviui padarytą žalą materialine tvarka. Tokiais atvejais minėtiems darbuotojams gali būti taikoma ribotoji materialinėatsakomybė, kurios dydis negali viršyti šešių mėnesių pareiginėsalgos dydžio.

4. Darbuotojų ribotosios materialinės atsakomybės dydis ribojamas pagal jo gautą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Darbuotojovidutinis mėnesinis darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinta Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka1. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas užtris paskutinius mėnesius, ėjusius prieš žalos padarymą. Jeigu darbuotojas pas tą darbdavį dirbo mažiau kaip tris mėnesius, jo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai dirbtą laiką. Pagal nurodytą vidutinio darboužmokesčio skaičiavimo tvarką nustatant vidutinį darbo užmokestį,

laikas, kurį darbuotojas nedirbo pažeisdamas įstatymus ar darbo tvar-kos taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas nuo darbo sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą, prilyginamas dirbtam laikui. Ši galiojanti nuostata visiškai pateisinama, kai tam tikros išmokos pagal gautą vidutinį uždarbį mokamos darbuotojui (už pažeidimus mažėja vidutinis uždarbis ir jam išmokamos sumos), bet vargu ar šią taisyklę verta palikti galioti nustatant darbuotojo ribotosios materialinės atsakomybės dydį (ankstesniam pažeidėjui mažinti materialinės atsakomybės ribas). Manome, kad vidutinio dar-bo užmokesčio apskaičiavimo tvarkoje būtų tikslinga numatyti jo nustatymo ypatumus taikant darbuotojui ribotąją materialinę atsa-komybę, juk jie numatyti ir kai kuriais kitais atvejais (dėl apmokėji-mo susirgus profesine liga, išeitinės išmokos išmokėjimo ir pan.) (pla-čiau apie vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką žr. DK 204 str. komentarą).

5. Nagrinėjant darbuotojų materialinės atsakomybės klausimus, 5 svarbu nustatyti žalos padarymo ir jos išaiškinimo momentą, nuo kurio prasideda ieškinio senaties ir kitų terminų eigos pradžia.

Daugeliu akivaizdžių teisės pažeidimų atvejų žalos padarymo ir jos išaiškinimo momentai gali sutapti, pavyzdžiui, sudaužomas daik-tas, sulaužomos staklės ir pan., ir juos nustatyti didesnių sunkumų nesusidaro. Sudėtingiau, kai žala padaroma nevienkartiniu, dažnai užslėptu teisės apžeidimu.

Kai darbuotojas padaro žalą nevienkartiniu teisės pažeidimu, pa-vyzdžiui, nevienkartiniu baudos išmokėjimu, pagamina blogos ko-kybės, nestandartinę ar nekomplektinę produkciją ir pan., paprastai padarytos žalos dydis nustatomas pagal kiekvieną nepagrįstą pinigų išieškojimą. Po to nustatoma bendra padarytos žalos suma.

Jei padaryta žala nustatoma darant inventorizaciją, auditą ar kito-kio pobūdžio patikrinimą, žalos išaiškinimo diena laikoma akto ar išvados galutinė surašymo (pasirašymo) diena.

255 STRAIPSNISAtvejai, kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą

Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:1) žala padaryta tyčia;2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Bau

džiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materiali

nės atsakomybės sutartis;

387

4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;

5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiškamaterialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;

6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;

7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

1. Dažniausiai darbuotojų materialinė atsakomybė yra ribotoji, tačiau neretai taikoma darbuotojų materialinė atsakomybė, pagal kuriąjie privalo atlyginti visą padarytą žalą, neribojant jos iš anksto nustatytais dydžiais. Tokia materialinės atsakomybės rūšis - visiška materialinė atsakomybė - yra taikoma tik įstatymo nustatytais atvejais.Įstatymų leidėjas tokius atvejus apibendrina DK 255 straipsnyje.

2. Jei žala padaryta tyčia, darbuotojas privalo atlyginti visus padarytus nuostolius. Bet kuri tyčios rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia) sukelia visiškos materialinės atsakomybės atsiradimą. Praktiškai tokia materialinės atsakomybės rūšis buvo taikoma ir pagalanksčiau galiojusius įstatymus, tik tokie atvejai nebuvo apibendrintivienu norminiu teisės aktu.

Tyčia, kaip materialinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, visada su-kelia visišką materialinę atsakomybę, negalima teigti, kad kita dar-buotojo kaltės forma - neatsargumas - gali sukelti tik ribotąją ma-terialinę atsakomybę. Esant neatsargumui, atsižvelgiant į kitas žalos padarymo aplinkybes, gali atsirasti tiek darbuotojų ribotoji, tiek ir visiška materialinė atsakomybė.

3. Darbuotojas privalo visiškai atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius, jeigu žala padaroma nusikalstama veika, kuri konstatuota BPKnustatyta tvarka. Baudžiamoji veika yra nusikalstama, jei ji nustatyta tvarka yra pripažįstama nusikaltimu arba baudžiamuoju nusižengimu. Pats darbdavys šio klausimo spręsti negali. Tai sprendžia prokurorai (dažniausiai pagal ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnųsurinktą medžiagą), ikiteisminio tyrimo teisėjai, teismai.

Darbuotojų visiška materialinė atsakomybė yra taikoma nepriklau-somai nuo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąją teisę, pavyzdžiui, vagystė (BK 178 str.), turto iššvaistymas (BK 184 str.) ir panašiai. Nagrinėjamais atvejais darbuotojų visiška ma-terialinė atsakomybė negalima, jeigu kompetentingos institucijos nu-traukia baudžiamąjį procesą arba teismas priima išteisinamąjį nuo-sprendį tuo pagrindu, kad nepadaryta nusikalstamos veikos.

388


Tačiau daugeliu atvejų prokurorai ar ikiteisminio tyrimo teisėjai nutraukia ikiteisminį tyrimą arba teismai nutraukia baudžiamąją bylą ne dėl to, kad nėra nusikalstamos veikos, o dėl visiškai kitokių prie-žasčių. Tokios priežastys, esant darbuotojo nusikalstamai veikai, ne-pašalina jo visiškos materialinės atsakomybės už padarytą žalą. Pa-vyzdžiui, ikiteisminio nagrinėjimo institucijos privalo nutraukti baudžiamąjį procesą vadovaudamosi BPK 3 straipsnyje bei 212 straipsnyje, o atitinkamai teismai - BPK 303 straipsnio 4 dalyje ir 327 straipsnyje nurodytais atvejais. Ikiteisminės institucijos ir teis-mai, vadovaudamiesi atitinkamais BK straipsniais, gali nutraukti bau-džiamąsias bylas tam tikru būdu koreguodami taikomas bausmes, atleisdami nuo jų ir panašiai. Visa tai neatleidžia darbuotojo nuo visiškos materialinės atsakomybės.

Kai darbdaviui žala padaryta nusikalstama veika, jis turi teisę pa-reikšti pažeidėjui (darbuotojui) civilinį ieškinį baudžiamojoje bylo-je. Šiuo atveju darbdavys pripažįstamas civiliniu ieškovu prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi. Teismas civilinį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamo-joje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio (BPK 112 str. 2 d.). Išsprendus žalos atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje, darbuo-tojo materialinės atsakomybės išieškojimas bendra tvarka atkrenta, nes padaryti nuostoliai atlyginami pagal teismo nuosprendį.

Išimtiniais atvejais, kai pagal baudžiamojoje byloje esamą medžiagą negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, teismas priimdamas kaltinamąjį nuosprendį gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieš-kinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinė-ti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

4. Darbuotojas privalo atlyginti visą jo padarytą žalą, jei darbda- 4 vys su juo sudarė rašytinę visiškos materialinės atsakomybės sutartį už tam tikrų vertybių išsaugojimą. Šiuo atveju visiškai materialinei atsakomybei atsirasti darbuotojo kaltės forma (tyčia ar neatsargu-mas) neturi lemiamos reikšmės. Svarbu, kad materialinės vertybės nepriklausomai nuo jų paskirties darbuotojui būtų realiai perduotos saugoti ar kitais tikslais, o jis jų neišsaugojo (sugadino turtą, prarado jį ir pan.). Jei toks turtas, neperduotas darbuotojui pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, būtų, pavyzdžiui, sugadintas dėl darbuotojo neatsargumo, jam atsirastų tik ribotoji materialinė atsakomybė (jei nėra kitų šiame DK straipsnyje nurodytų visiškos materialinės atsakomybės pagrindų) (apie visiškos materialinės at-sakomybės sutartis, jų sudarymo tvarką ir turinį žr. DK 256 str. ko-mentarą).

389

5. Pagal komentuojamo straipsnio 4 punktą darbuotojo visiška ma-terialinė atsakomybė atsiranda, jei prarandamas jam išduotas darbe naudotis (ar naudoti gamyboje) konkrečiai apibrėžtas turtas. Darb-davys turi turėti įrodymų, kad tam tikras turtas buvo perduotas dar-buotojui. Jeigu tokiu turtu naudojasi ne vienas, bet grupė žmonių, kelios darbuotojų pamainos, neperduodamos turto viena kitai, šiuo pagrindu taikyti visiškos materialinės atsakomybės negalima.

Įstatymas nustato du skirtingus atvejus, t. y. kai tam tikras turtas duodamas darbuotojui juo naudotis darbe ir kai atitinkamas tur -tas (medžiagos, pusgaminiai, gaminiai) duodamas jam naudoti ga-mybos procese, tai yra jį perdirbti, gaminti iš jo atitinkamą produk-ciją, montuoti iš jo naujus gaminius.

Darbuotojui naudotis darbe turi būti duodami įrankiai, drabužiai, apsaugos priemonės. Toks turtas darbuotojui duodamas dviem pa-grindiniais tikslais: kad jis galėtų tinkamai atlikti pavestą darbą ir būtų aprūpintas reikiamomis priemonėmis, apsaugančiomis jo bei kitų asmenų sveikatą ir gyvybę darbe.

Įrankiai šiuo atveju - tai visa instrumentika, be kurios normalus darbo procesas neįmanomas. Anksčiau galiojusiame DĮK 145 straipsnio 5 punkte greta darbuotojui išduotų naudotis įran-kių buvo nurodomi ir matavimo prietaisai, kiti daiktai. Manome, kad įrankių sąvoka plačia prasme apima matavimo prietaisus ir ki-tokius instrumentus, būtinus tinkamai atlikti darbą. Būtini darbuo-tojui įrankiai priklauso nuo darbo specifikos ir visų jų konkrečiai išvardyti neįmanoma. Čia susiduriame su kitu klausimu, ar visada ir visus įrankius, kurie reikalingi darbui atlikti, administracija gali išduoti vienam darbuotojui naudotis ir ar visada darbuotojas pri-valo juos priimti savo žinion. Neabejotina, kad apskritai į šį klausi-mą reikia atsakyti neigiamai. Visų pirma čia reikia išskirti stambias darbo priemones, kurias dažnai naudoja ne vienas, o keli darbuo-tojai ar jų grupė. Darbuotojai tik aptarnauja tokias priemones (stak-les, įvairaus tipo automašinas, skaičiavimo aparatūrą ir pan.), bet jos neperduodamos vienam darbuotojui jas naudoti darbe. Kokius įrankius galima perduoti konkrečiam darbuotojui naudotis darbe (jei tuo klausimu nėra tam tikrų institucijų specialių nurodymų), turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Savo ruožtu dar-buotojas gali atsisakyti imti įrankius savo žinion, kai nėra sąlygų jų apsaugoti (jais naudojasi ne vienas darbuotojas, nėra saugaus pa-dėlio ir pan.).

Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos visose darbovietėse, neatsižvelgiant į jų nuosavybės

390


formą ir reguliavimo sritį. Jeigu darbdavys negali užtikrinti darbuo-tojų apsaugos nuo rizikos veiksnių kolektyvinės apsaugos priemo-nėmis, jis privalo nemokamai aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis1, tarp jų drabužiais (įvairūs kostiumai, lie-menės, pirštinės, batai ir pan.) ir kitomis apsaugos priemonėmis (šal-mai, skydai, dujokaukės, filtrai ir 1.1.). Kada, kokiomis apsaugos prie-monėmis darbuotojai turi būti aprūpinami, jų išdavimo tvarką smulkiai reglamentuoja Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis ap-sauginėmis priemonėmis nuostatai, patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 77 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų patvirtinimo"2.

Darbuotojams perduoti naudotis įrankiai, drabužiai ir kitos ap-saugos priemonės per jų naudojimo laiką yra darbdavio nuosavybė. Gavę tokį turtą darbuotojai jį sunaudoję (nusidėvėjimas) arba išei-dami iš darbo privalo už jį atsiskaityti.

Darbuotojai gamybos procese naudoja darbdavio medžiagas, pus-gaminius ar gaminius. Šiame punkte minimos medžiagos yra daik-tai, perdirbami gamybos procese. Medžiaga taip pat yra ir pagalbi-nės žaliavos, būtinos gamybai, pavyzdžiui, kuras, tepalai ir kt. Pusgaminiai yra pradėta, bet nebaigta gaminti produkcija, taip pat produkcija, gauta iš kitų organizacijų toliau perdirbti. Gaminiai yra visą gamybinį technologinį procesą perėjusi produkcija.

Gamybos procesas galimas tik periodiškai darbuotojams perduo-dant darbui reikalingas medžiagas. Įstatymai, kiti norminiai teisės aktai bendros (plačiai taikomos) medžiagų darbuotojams perdavi-mo ir jų išeikvojimo nustatymo („nurašymo") tvarkos nenustato. Tai paprastai sprendžiama vadovaujantis specializuotų institucijų (jų organų, atitinkamų komisijų) nustatomomis standartinėmis rei-kiamų medžiagų išeikvojimo normomis bei vietiniais (lokaliais) nor-miniais teisės aktais. Jei darbdavys įrodo, kad darbuotojas gamy-bos procese nepagrįstai prarado jam perduotas medžiagas (pusgaminius), pastarasis privalo visiškai materialiai atlyginti dėl to kilusią turtinę žalą.

Svarbu pažymėti, kad darbuotojai už jiems perduotas vertybes pagal komentuojamą punktą visiškai materialiai atsako ir dėl ne-atsargumo tas vertybes praradę. Jei toks turtas dėl darbuotojo ne-

1 Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis // Žinios. 2003,Nr. 70-3170.

2 Žinios. 1998, Nr. 43-1188.

391

atsargumo buvo sugadintas ar sunaikintas (lieka sugadintas daik-tas arba bent jo liekanos), jam atsiranda ribotoji materialinė atsa-komybė (jei visiška materialinė atsakomybė neatsiranda kitais pa-grindais).

6. Komentuojamo straipsnio 5 punkte nurodoma, kad darbuoto-jas visiškai atsako už žalą, padarytą kitokiu būdu ar kitokiam tur-tui, kai už ją materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstaty-muose. Šiuo atveju „kitokiu būdu ar kitokiam turtui" padaromą žalą įstatymų leidėjas suvokia ne tą turtą ir žalos padarymo būdą, kuris nustatytas to pačio straipsnio 4 punkte. Reikia pasakyti, kad dabar tokių įstatymų, kurie iš esmės reguliuodami kitus klausimus, dar nustatytų ir tam tikrų darbuotojų visišką materialinę atsako-mybę, kuri neaprėpia analizuojamame straipsnyje išvardytų atvejų, yra palyginti mažai. Daugiau yra tokių įstatymų, kuriuose nuro-doma, kad su tam tikros kategorijos darbuotojais reikia sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tai yra įpareigoja darb-davį taikyti vieną iš DK 255 straipsnyje numatytų visiškos materia-linės atsakomybės atvejų.

Realizuojant darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės nuosta-tas specialiuose įstatymuose, būtina tiksliai išsiaiškinti, kada, kieno atžvilgiu ši nuostata taikoma ir kokią visiškos materialinės atsakomy-bės rūšį (tik vienam konkrečiam darbuotojui, solidarią, subsidiarią) ji nustato. Pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymo1 38 straipsnyje nu-rodoma, kad bendrovės administracijos vadovu gali būti veiksnus fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis (šio straipsnio 9 punktas). Jeigu jis ar jo pavaduotojas sudarė sandorį viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir tuo bendrovei padarė žalos (įskaitant ir negautą pelną), bendrovė turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio san-dorio arba tokių veiksmų patirtą žalą (įskaitant ir negautą pelną). Taigi šiuo atveju nurodoma dviejų kategorijų administracijos dar-buotojų materialinė atsakomybė neribojant jos dydžio nepriklauso-mai nuo kaltės formos ir jos rūšies.

Minėtame straipsnyje klausimas sprendžiamas kitaip, jei administ-racijos vadovas (jo pavaduotojas nebeminimas), viršydamas savo kompetenciją, sudaro sandorį, dėl ko padaroma žala trečiajam as-meniui. Šiuo atveju, jei trečiojo asmens reikalavimai nebūna visiškai patenkinami iš bendrovės (civilinė turtinė atsakomybė), už padary-tą žalą administracijos vadovas atsako subsidiariai.

1 Žinios. 2000, Nr. 64-1914.

392

7. Visiška materialinė atsakomybė taikoma, kai žala darbdaviui 9padaroma neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksiniųmedžiagų darbuotojo (komentuojamo straipsnio 6 punktas). Šiuo,kaip ir kitais, atvejais materialinei atsakomybei atsirasti būtinos šiosatsakomybės atsiradimo sąlygos. Tačiau darbuotojas negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės remiantis tuo, kad žalos padarymo metu jis nesuvokė savo veiksmų ir dėl to kylančių padarinių (nebentįrodytų, kad narkotines medžiagas jam kažkas suleido, sumaitinoprievarta ir pan.). Laikoma, kad darbuotojas apsvaigo nuo alkoholio ar toksinių medžiagų savo valia, o to pakanka visiškai materialinei atsakomybei atsirasti.

Kad žalą padarė darbuotojas, būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, privalo įrodyti darbdavys (jo administracija). Juo labiau kad, jei darbuotojas pasirodė darbe ne-blaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) nušalina jį nuo darbo ir nemoka jam darbo už-mokesčio (plačiau žr. DK 123 str. komentarą). Vienas iš įrodymų, kad darbuotojas buvo darbe neblaivus, yra nušalinimo faktas ir jo įforminimas. Be to, buvimo darbe neblaivaus (apsvaigusio nuo nar-kotinių ar toksinių medžiagų) faktą galima įrodyti medicinos orga-nų išvadomis, liudytojų parodymais ir kitais įrodymo būdais, ku-riuos nustato CPK 177 straipsnis. Bene dažniausiai taikomas įrodymas yra tiesioginio vadovo (meistro, brigadininko ir kt.) sura-šytas pasitelkiant visuomeninių organizacijų atstovus, kitus darbuo-tojus aktas, kad darbuotojas, padaręs žalą, buvo neblaivus. Tokiame akte paprastai nurodoma ne tik kuris darbuotojas buvo neblaivus, kas surašė aktą, bet ir tikslus buvimo neblaivaus laikas (data, valan-dos), požymiai, kuriais remiantis toks aktas surašytas. Ginčai dėl ža-los padarymo, jos dydžio, padarymo esant neblaiviam ir buvimo kitų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų yra nagrinėjami nusta-tyta bendra darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

8. Įstatymų leidėjas apibrėžtai nustatęs šešis prieš tai komentuo- 10tus visiškos materialinės atsakomybės atvejus, leidžia tokią darbuotojų materialinę atsakomybę nustatyti vietoje - kolektyvinėje sutartyje. Tokia nuostata yra būtina dėl galimos darbo specifikos, dažnaipasitaikančių tam tikru būdu padaromų žalos atvejų. Visiškos materialinės atsakomybės nustatymo kolektyvinėje sutartyje negalima laikyti darbuotojo padėties pabloginimu, palyginti su norminių teisėsaktų nustatytomis taisyklėmis (DK 61 str. 1 d.), nes tai leista įstatyme, t. y, DK 255 straipsnio 7 punkte. Tačiau sudarant kolektyvinessutartis tokių atvejų reikia vengti, jei galima apsieiti be jų.

393

Apie darbdavio ir darbuotojo specialią visiškos materialinės atsa-komybės sutartį žr. DK 256 straipsnio komentarą.

25O STRAIPSNISVisiškos materialinės atsakomybės sutartis

1. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma sudarbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybiųsaugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėlpriemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje. Ši sutartis įforminamaraštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.

2. Tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. Kiekvieno jų dalis atlyginant žaląnustatoma proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, jeisutartyje nenustatyta kitaip.

3. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromossu darbuotojais iki aštuoniolikos metų.

1 1. Komentuojamame straipsnyje nustatoma sąlyga, kada ir su kokiais darbuotojais darbdavys gali sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Be to, įstatymų leidėjas nustato, kada tokią sutartįgalima sudaryti su grupe darbuotojų, taip pat su kuo visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudaryti negalima. Taigi šio straipsnio nuostatos numato DK 255 straipsnio 3 punkto įgyvendinimo tvarką, konkretina tokių sudaromų sutarčių subjektus, jų teises irpareigas.

2 2. Individuali visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotoju paprastai sudaroma priimant jį į darbą ir yra darbo sutartiespriedas. Tokia sutartis gali būti sudaroma ir su jau dirbančiu asmeniu, pavyzdžiui, perkėlus darbuotoją į kitą darbą, pasikeitus darbosąlygoms ir panašiai. Reikia pabrėžti, kad tokia sutartis gali būti sudaroma ne su visais darbuotojais, o tik su tais, kurių darbas yra susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui

3 naudotis darbe. Materialinėmis vertybėmis reikia laikyti ne tik įvairius daiktus (medžiagos, įrengimai, kitokios priemonės), bet ir kitasvertybes. Paprastai materialinės vertybės duodamos darbuotojui ne

394


asmeniškai jomis naudotis ir naudoti gamybos procese, o tik jas ap-tarnauti, paskirstyti.

Tačiau komentuojamo straipsnio 1 dalyje, be kitų vertybių, nuro-domos ir priemonės, perduotos darbuotojui naudotis darbe, kaip ir DK 255 straipsnio 4 punkte. Skirtumas čia yra atsakomybės grada-cija (laipsniavimas): darbuotojas, kuriam perduotos tam tikros ver-tybės naudotis darbe, nesudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutarties, už tų priemonių sugadinimą ar sunaikinimą nesant tyčios materialiai atsako ribotai, o tik jas praradęs atsako visiškai, o dar-buotojas, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės su-tartis, abiem minėtais atvejais materialiai atsako visiškai, neatsižvel-giant į tai, kokia yra kaltės forma (tyčia, neatsargumas), lėmusi žalos padarymą.

3. Visiškos materialinės atsakomybės sutarties su darbuotojais su- 4 darymo prielaida yra tai, kad jų darbas tiesiogiai susijęs su materia-linių vertybių išsaugojimu: apsauga nuo jų sužalojimo, dingimo ir panašiai. Įstatyme vartojamą sąvoką „tiesiogiai susijęs" reikia su-prasti, kad asmuo tiesiogiai atlieka darbo funkcijas, nuo kurių tinkamo atlikimo priklauso materialinių vertybių sauga. Įstatymų leidėjas įtvirtina, kad tokių materialinių vertybių apsaugos požymių turinčiais darbais yra jų saugojimas, priėmimas, išdavimas, pirkimas, gabenimas. Atsižvelgdami į tam tikrų institucijų, jų padalinių darbo specifiką sąrašus konkrečių darbų (pareigų), su kuriuos dirbančiais darbuotojais galima sudaryti visiškos materialinės atsakomybės su-tartis, nustato tų institucijų kolektyvai (darbdaviai ir darbuotojų ko-lektyvai) kolektyvinėse sutartyse. Jei darbdavys nesudaro visiškos ma-terialinės atsakomybės sutarties su darbuotoju, su kuriuo tokią sutartį sudaryti galima, toks darbuotojas už padarytą žalą atsako bendrais pagrindais (dažniausiai ribotai).

Sudarydamos kolektyvinę sutartį šalys nustato ne tik tai, kada ir 5 su kuo galima sudaryti individualias visiškos materialinės atsakomy-bės sutartis, bet ir kitą jų rūšį - grupės darbuotojų materialinės atsa-komybės sutartis. Be to, kolektyvinėse sutartyse nustatomos ir tam tikros visiškos materialinės atsakomybės sutarčių turinio nuostatos: konkretūs darbdavio ir darbuotojo įsipareigojimai materialinių ver-tybių apsaugai ir apskaitai tvarkyti; taisyklės, taikomos vertybes pri-imti ir jas išduoti; vidaus materialinių vertybių kontrolės (patikrini-mų, inventorizacijų) taisyklės; narių pasikeitimo grupės visiškos materialinės atsakomybės sutartyse tvarka ir kai kurie kiti klausimai.

Visiškos materialinės atsakomybės sutartys gali būti sudaromos tik su darbuotojais, sukakusiais aštuoniolika metų. Kitaip tariant,

395

jaunesniems darbuotojams visiška materialinė atsakomybė pagal su-daromas sutartis netaikoma.

6 4. Individuali (kaip ir grupės darbuotojų) visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaroma raštu. Paprastai sutartis įforminamadviem egzemplioriais: vienas sutarties egzempliorius darbdaviui, o kitas- darbuotojui.

Priimamas į darbą asmuo, be svarbių priežasčių atsisakęs pasirašyti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kai tokios sutarties su-darymo galimybė nustatyta kolektyvinėje sutartyje, paprastai nepri-imamas į tą darbą. Jei pasikeitus darbo sąlygoms iškyla galimybė ar būtinumas sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį su jau dirbančiu asmeniu, o jis nesutinka pasirašyti sutartį, toks darbuoto-jas gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį (plačiau žr. to straipsnio komentarą).

7 Pagal savo teisinį pobūdį visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra tęstinė (ne vienkartinė), dvišalė, t. y. pagal ją abi šalys (darbdavys ir darbuotojas) turi tam tikras teises ir pareigas. Šioje sutartyje turi būti tiksliai nustatyta, už kokias materialines vertybesdarbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę jų sužalojimo,kitokio nuvertėjimo (dėl darbuotojo kaltės), praradimo atvejais. Darbuotojai turi laiku informuoti darbdavį (savo tiesioginius vadovus)apie vertybėms gresiančias aplinkybes (pvz., prakiuro sandėlio stogas, dėl to genda produktai, daiktai; dėl netinkamos taros barstomos gabenamos į kitas vietoves vertybės ir pan.). Jie paprastai turivesti patikėtų vertybių apskaitą, dalyvauti atliekant jų inventorizacijas ir panašiai. Kita vertus, darbdavys turi sudaryti tinkamas darbosąlygas, kurioms esant galima apsaugoti darbuotojui patikėtas vertybes; pagal darbuotojų signalus šalinti sąlygas, galinčias pakenktiturto kokybei, ir panašiai.

8 5. Komentuojamame straipsnyje (kaip ir visame DK XVII skyriuje) nenurodoma, kaip reikėtų taikyti materialinę atsakomybę darbuotojams, kai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje kolektyvinė sutartis nesudaroma, nors tokių atvejų yra gana daug. Reikėtų vadovautisDK 95 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodoma, kad sudarydamos darbo sutartį šalys gali sulygti dėl materialinės atsakomybės. Tačiau darbosutartimi nustatant darbuotojų materialinę atsakomybę, jos sąlygasir ribas negalima pamiršti DK 94 straipsnio 2 dalies nuostatos, kadšalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Turint galvoje prieš tai išdėstytas taisykles, galima daryti kai kurias išvadas.

396

Manytume, tais atvejais, kuriuos įstatymų leidėjas laiko pakanka-mu pagrindu sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį (dar-bas susijęs su materialinių vertybių saugojimu, gabenimu ir pan.), nesant kolektyvinės sutarties, darbdavys gali siūlyti darbuotojui tai nustatyti darbo sutartyje. Nustatyti tokią padėtį (visišką darbuotojų materialinę atsakomybę už patikėtas vertybes), manytume, galima tik tada, kai tai numatyta kolektyviniu aktu: darbo tvarkos taisyklė-mis, kitu vietiniu (lokaliu) norminiu teisės aktu. Jei darbuotojas to-kio pasiūlymo atsisako, gali būti taikomi tokie pat teisiniai padari-niai (perkėlimas į kitą darbą, atleidimas iš darbo), apie kuriuos kalbama šio straipsnio komentaro ketvirtoje dalyje. Tuo pat metu reikia pažymėti, kad darbdavys savininkas (ne valstybės ar savival-dybės įmonė), siūlydamas sulygti dėl materialinės atsakomybės, dėl tam tikrų aplinkybių buvimo (blogos darbo sąlygos ir pan.) gali da-ryti reikiamas atsakomybės ribų korektyvas, pavyzdžiui, mažinti pa-darytos žalos atlyginimą.

6. Kaip nurodoma komentuojamo straipsnio 2 dalyje, kai dėl kar- 9 tu dirbamo darbo neįmanoma atriboti paskirų darbuotojų materia-linės atsakomybės, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsako-mybės sutartis su darbuotojų grupe. Minėjome, tokių atvejų sąrašas turi būti nustatomas kolektyvinėje sutartyje. Šiuo atveju svarbu nu-statyti, ar: 1) darbas dirbamas kartu; 2) neįmanoma kiekvienam dar-buotojui atskirai taikyti materialinę atsakomybę ir sudaryti su juo individualią materialinės atsakomybės sutartį; 3) darbovietė sudaro sąlygas, būtinas normaliam grupės darbuotojų (kolektyvo) darbui ir jiems patikėtų vertybių apsaugai; 4) darbuotojai, su kuriais numato-ma sudaryti grupės visiškos materialinės atsakomybės sutartį, turi aštuoniolika metų. Grupės darbuotojų visiškos materialinės atsako-mybės sutartį pasirašo visi grupės nariai.

Sudarant grupės darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės su-tartį, joje, kaip ir individualioje sutartyje, yra nustatomos šalių (darb-davio ir darbuotojų) teisės ir įsipareigojimai. Geresnei grupei darbuo-tojų įteiktų materialinių vertybių apsaugai organizuoti sutartyje gali būti nustatomas grupės vadovas bei nurodomos jo teisės ir pareigos.

Galimi atvejai, kai iš tokios darbuotojų grupės išeina arba į ją įsi-traukia atskiri darbuotojai. Tokiais atvejais paprastai nauja sutartis nesudaroma (jei to nenustato kolektyvinė sutartis). Jei iš grupės dar-buotojų išeina atskiras narys, sutartyje būtina pažymėti tikslią jo iš-ėjimo datą. Pažymą turėtų pasirašyti ir pats darbuotojas (tai svarbu, jei kiltų darbuotojų materialinės atsakomybės klausimas). Jei į gru-pę darbuotojų įsitraukia naujas narys, sutartyje (jos priede) nurodo-

397

ma, kas ir kada į ją įsitraukė, ir jis pasirašo. Naują visiškos materiali-nės atsakomybės sutartį sudaryti patartina, kai keičiasi pusė narių arba esminės darbo sąlygos.

Tiek individuali, tiek ir grupės darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės sutartys paprastai galioja per visą darbo (pareigų ėjimo) laiką dirbant tą darbą, kuriam jos buvo sudarytos. 10 7. Be bendrų darbuotojų materialinės atsakomybės pradų, svarbu nustatyti jų atsakomybės specifiką, esant grupės darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai.

Nors DK 255 straipsnio 3 punkte neišskiriama, kokia su darbuoto-ju sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (individuali ar grupės darbuotojų), jis atlygina visą padarytą žalą, tačiau skirtumas yra tas, kad vienu atveju tą žalą atlygina vienas darbuotojas, kitu - jų grupė. Skirtumo šiuo atveju nėra darbdavio atžvilgiu, bet jis yra lygi-nant darbuotojų atsakomybę. DK 256 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad esant grupės darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės su-tarčiai padarytą žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. Kiek-vieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam lai-kui, per kurį susidarė žala, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

Kaip matome, šiuo atveju dėl kelių darbuotojų kaltės padaryta žala atlyginama ne pagal jų kaltės laipsnį, kaip yra padarius žalą ke-liems darbuotojams, nesusietiems bendra sutartimi, o proporcingai jų dirbtam laikui. Tai aiškinama tuo, kad paprastai žala padaroma ne dėl vienkartinio pažeidimo (taip dažniausiai yra padaroma žala kitais atvejais), o susidaro per ilgą bendro darbo laikotarpį, ir nusta-tyti kiekvieno darbuotojo kaltės laipsnį beveik neįmanoma. Dirbtu laiku yra ne darbo teisinio santykio tęstinumo, o faktiškai dirbto lai-ko trukmė, t. y. į šią trukmę neįskaitomas laikas, kai darbuotojas sirgo, atostogavo ir pan. Bendro darbo metu padaryta žala papras-tai išryškėja tik atliekant patikrinimus, inventorizacijas.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas principinę nuostatą, kad kiekvie-no bendros visiškos materialinės atsakomybės sutarties nario atsa-komybės dydis priklauso proporcingai nuo dirbto laiko, per kurį su-sidarė žala, leidžia sutartyje nustatyti ir kitokią atsakomybės paskirstymo tvarką, pvz., jei skiriasi atskirų darbuotojų sąlyčio su prisiimtomis vertybėmis valandų skaičius per tą patį darbo laiką; ver-tybių apsaugos laipsnis ir panašiai. Tokį atsakomybės dydžio kore-gavimą gali daryti tik pačios sutarties šalys, o ne šalutiniai veiksniai - kolektyvinė sutartis ar kitokie aktai.

8. Šiame straipsnyje visiška darbuotojų materialinė atsakomybė yra nustatoma tik už prisiimtų materialinių vertybių neišsaugojimą.

398

Jei sutarties (individualios, bendros) dalyvis padaro darbdaviui žalą kitokio turto sužalojimu ar kitokiu būdu, jis materialiai atsako pagal bendras materialinės atsakomybės taisykles.

25 I STRAIPSNISAtlygintinos žalos dydžio nustatymas

1. Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautospajamos.

1. Kai žala padaroma tyčia, turi būti atlyginama visa žala.2. Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusi

dėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius).

3. Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regresoteise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.

4. Darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taippat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.Kai tam tikram darbuotojui žalos atlyginimas sumažinamas dėl jo turtinės padėties, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintiną žalą kitiems grupinės atsakomybės dalyviams.

1. Įstatymų leidėjas komentuojamame straipsnyje pirmiausia numato bendrąją atlygintinos žalos dydžio nustatymo tvarką. Be to,numatomi atskiri atvejai jai apskaičiuoti, kai tai susiję su žalos padarymo, jos apskaičiavimo bei paskirstymo tarp grupinės atsakomybėsdalyvių specifika.

2. Vadovaudamasis darbo sutarties šalių partnerystės ir lygiateisiškumo principais įstatymų leidėjas, kitaip nei anksčiau galiojusios taisyklės, kad nustatant darbuotojų padarytus nuostolius imama domėn tik tiesioginė tikra žala (DĮK142 str. 2 d.), nustatė, kad, be jos,reikia įskaičiuoti ir dėl pažeidimo negautas pajamas (DK 257 str.1 d.). Kartais abiejų nuostolio dalių (tiesioginių nuostolių ir negautųpajamų) įskaitymas į padarytą žalą gali gerokai padidinti padarytųnuostolių sumas. Tačiau ir nauji įstatymai, kaip ir anksčiau galioję,darbuotojams taiko tam tikras materialines garantijas: ribotąją materialinę atsakomybę (plačiau žr. DK 254 str. komentarą). Tuo tarpu darbdaviai (potencialiai materialiai pajėgesnė šalis) už darbuotojams padarytą žalą visais atvejais atsako visiškai.

Esant rinkos sąlygoms neteko prasmės ir netaikomos nustatyti tie-sioginius nuostolius anksčiau taikytos taisyklės, kad atsižvelgiant į

399

III DALIS. Individualūs darbo santykiai257 str.

400

žalos padarymo būdą ir kitas aplinkybes reikia vadovautis skirtin-gais kriterijais: balansine verte (savikaina), mažmenine ir didmeni-ne kaina (DĮK 146 str.). Pagal galiojančias nuostatas žalos dydis vi-sada turi būti nustatomas atsižvelgiant į faktinę nuostolių vertę.

Padarytos žalos dydį turi pagrįsti, įrodyti darbdavys. Atsižvelgiant į tai, kokiam turtui (medžiagoms, pusgaminiams, gaminiams, inven-toriui ir 1.1.), kokiu būdu (sugadinimas, praradimas, dėl pažeidimų reikia atlikti išmokas tretiesiems asmenims, apskaičiuotų sumų ne-išieškojimas ir pan.) padaryti tiesioginiai nuostoliai ir negautos pa-jamos (dėl prastovų nepagaminta ir nerealizuota produkcija ir pan.), nustatyti padarytų nuostolių dydį reikia vadovautis įvairiais doku-mentais, įrodymais. Tam, be bendro pobūdžio norminių teisės aktų (pvz., Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo1, Inventorizacijos tvarkos2 ir kt.), kitų dokumentų (sąskaitų faktūrų, priėmimo aktų, sužalojimo aktų ir 1.1.), darbdavys gali vadovautis visais kitais civili-niame procese leidžiamais įrodymais (liudytojų parodymais, daikti-niais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kt.) (CPKII dalies XIII sky-rius). Prireikus žalos dydžiui nustatyti darbdavys gali sudaryti tam tikras komisijas (bendras, kalkuliacines ir pan.).

Nustatant negautų pajamų dydį reikia vadovautis ne tomis paja-momis, kurias darbdavys tikėjosi, planavo gauti, o tomis, kurias jis esant analogiškoms aplinkybėms faktiškai gaudavo.

Jei žala padaroma tyčia, turi būti atlyginama visa žala: tiesioginiai nuostoliai, negautos pajamos, dėl to turėtos papildomos išmokos ir panašiai.

3. Kai žala padaroma turtui, apskaičiuojant nuostolių dydį reikia atsižvelgti į turto nusidėvėjimą. Tai daugiausia liečia ilgai tarnaujan-tį turtą, pagrindines priemones (pastatus, įrengimus, stakles, trans-porto priemones ir pan.). Nusidėvėjimo normos gali būti nustato-mos centralizuotai pagal tam tikro turto galimo tarnavimo normas. Tam tikrais atvejais nusidėvėjimo laipsnis gali būti tikslinamas, o jei tam tikro turto jis nenustatytas, nustatomas (paprastai tam suda-rant specialias komisijas) vietose.

Nusidėvėjimas (tarnavimo trukmė) nustatomas ir smulkesnio bei trumpiau tarnaujančio turto (apyvartos priemonių). Tai paprastai atlieka darbdavys (jo sudarytos komisijos), pavyzdžiui, kai reikia nu-statyti darbuotojams išduodamų apsauginių priemonių nusidėvėji-


„Dėl Inventorizacijos tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 1999, Nr. 50-1622.

mą (Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonė-mis nuostatų 7.16. p.1) ir panašiai. Nusidėvėjimas mažina turto ver-tę (gamybinėse, ūkinėse organizacijose tai įeina į gaminių, paslaugų savikainą), o jį sužalojus - padarytų nuostolių sumą.

Atlygintinos žalos dydis mažėja atsižvelgiant į leistinus nuostolius 7 (natūrali netektis) pagal nustatytas normas. Tokie nuostoliai susiję su tam tikrų turtinių vertybių fizinėmis ar cheminėmis savybėmis ir darbo su jomis pobūdžiu (išgaravimas, išdulkėjimas, išsibarstymas ir pan.). Turtinių vertybių sumažėjimo normos dažnai nustatomos darbo vie-tose. Jos gali būti nustatomos ir centralizuotai, pvz., žemės ūkio mi-nistras 2000 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 22 „Dėl etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų gamybos, saugojimo, realizavimo ir transportavi-mo maksimaliai leistinų nuostolių normų"2 nustatė etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų gamybos, išpilstymo, saugojimo, realizavimo ir transportavimo maksimaliai leistinas nuostolių normas. Jei turtinės vertybės (produkcija, prekės) yra sandariai (hermetiškai) įpakuotos, paprastai turto natūralus sumažėjimas (jo normos) netaikomos.

Turto (gaminių) vertė, kartu ir atlygintinos žalos dydis, gali mažėti dėl jo ankstesnio sužalojimo. Tai dažnai pasitaiko dėl pagamintos produkcijos dalinio broko.

4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje reguliuojamas žalos atlygi- 8nimas darbdaviui pagal regresinius reikalavimus. Nurodoma, kadatlygintiną žalą sudaro toks dydis, į kurį darbdavys įgijo teisę regreso tvarka. Už darbuotojo neteisėtą veiką darbdaviui išmokėjus trečiajam asmeniui tam tikrą sumą, jis nebūtinai įgyja teisę į visiškąžalos atlyginimą. Kaltas darbuotojas šiuo atveju materialiai atsakopagal bendras materialinės atsakomybės taisykles, tai yra paprastaijis atsako ribotai (žr. DK 254 str. komentarą) ir tik specialiai numatytais atvejais (žr. DK 255 str. komentarą) - visiškai. Atkreiptinasdėmesys į tai, kad įstatymų numatytais atvejais darbdavys ir darbuotojas už padarytą žalą atsako turtu (pvz., padarius žalą baudžiamuoju nusižengimu), o darbuotojas atsako darbdaviui tik kai yra darbuotojo tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.264 str. 3 d.).

5. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbo ginčą 9nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą. Tokiomis

1 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymuNr. 77 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmisnuostatų patvirtinimo" // Žinios. 1998, Nr. 43-1188.

2 Žinios. 2000, Nr. 9-232.

401

aplinkybėmis gali būti sąlygos, trukdančios darbuotojui gerai atlikti savo pareigas, blogas darbo organizavimas, didelis darbo krūvis, ap-leista buhalterinė apskaita, maža darbuotojo darbo patirtis ir pana-šiai. Antra vertus, sprendžiant atlygintinos žalos sumažinimo klausi-mą, reikia atsižvelgti ir j tai, ar darbuotojas padarė viską, kad užkirstų kelią atsirasti žalai.

Be to, atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas dėl atsakovo sunkios turtinės padėties, ypač jei tai siejama su nelaimingais atsiti-kimais (gaisrai, potvyniai, audros ir pan.), lėmusiais tokią atsakovo padėtį. Tačiau atlygintinos žalos dydis dėl turtinės padėties nema-žintinas, jei žala padaroma tyčia.

Pažymėtina, kad sumažinti atlygintinos žalos dydį gali tik ginčą nagrinėjantis organas arba darbdavys, to turto savininkas. To negali daryti valstybės ar savivaldybių įmonių vadovai.

Esant grupės materialinei atsakomybei, neatsižvelgiant į vieno gru-pės nario kaltės laipsnį ar dirbtą laiką (esant visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai), sumažinus vienam dalyviui atlygintinos ža-los dydį dėl jo turtinės padėties, tai negali būti pagrindas atitinka-mai padidinti atlygintiną žalą kitiems tos grupės dalyviams.

STRAIPSNIS Darbuotojo padarytos žalos išieškojimo tvarka

1. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arbapinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu.

2. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.

3. Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į darbo ginčusnagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą.

1.Komentuojamame straipsnyje reglamentuojami galimo darbuotojo padarytos žalos atlyginimo būdų, žalos išieškojimo tvarkos irterminų, darbuotojo interesų gynimo tvarkos klausimai. Šiamestraipsnyje nustatyti reikalavimai glaudžiai siejasi su DK XIX skyriaus ir CPKIV dalies XX skyriaus nuostatomis.

2.Darbuotojas padarytą žalą (jos dalį) gali atlyginti gera valia, nesvarbu, kuri materialinės atsakomybės rūšis: ribotoji ar visiška yrataikoma.

402

Jeigu darbuotojas nori atlyginti žalą natūra - kitu lygiaverčiu tur- 3 tu arba pataisyti sugadintą daiktą, jis turi gauti darbdavio sutikimą, tai yra susitarti dėl tokio žalos atlyginimo. Paprasčiau yra tada, kai darbuotojas nori sugadintą daiktą pataisyti (paprastai tam būtina įsigyti naujų detalių) arba pakeisti sugadintą turtą tokios pat paskir-ties ir rūšies kitu daiktu. Tačiau įstatymų leidėjas nenustato, kokiu būdu (pataisymas, daikto pakeitimas kitu) ir kokiu turtu galima at-lyginti padarytą žalą. Kitaip tariant, žala darbdavio sutikimu gali būti atlyginama ir kitos paskirties negu sugadintas turtu. Šiuo atveju, matyt, reikia skirti atsižvelgiant į tai, kokiu teisiniu pagrindu darbdavys valdo sugadintą turtą: kaip jo savininkas ar kaip subjektas, gavęs turtą patikėjimo teise. Nekyla abejonių, jog sugadinto turto savinin-kas turi teisę susitarti su darbuotoju, kad žala bus atlyginama bet kokiu turtu nepriklausomai nuo jo paskirties. Manytume, kitaip šis klausimas turi būti sprendžiamas, kai sugadintas turtas darbdavio buvo valdomas remiantis patikėjimo teise (valstybės, savivaldybių įmonės, įstaigos, organizacijos). Toks darbdavys gali sutikti, kad žala būtų atlyginama kitu turtu tik tada, kai šį turtą galima panaudoti tos organizacijos gamybinėje ar kitokioje veikloje. Jei siūlomas turtas yra nepritaikomas („pašalinė materija") darbdavio veikloje, jis ne-gali sutikti, kad žala būtų atlyginta tokiu turtu.

Atlyginant padarytą žalą natūra, kaip ir ją atlyginant pinigais, turi būti padengiami darbdaviui padaryti realūs nuostoliai. Ar siūlomas žalai atlyginti turtas (taip pat naujos detalės kaina taisant sugadintą daiktą) yra lygiavertis padarytiems nuostoliams, nustato materiali-nės atsakomybės šalys. Kartais šalys pripažįsta, kad turtas yra nely-giavertis: padengia tik dalį padarytos žalos arba atvirkščiai -ją virši-ja. Tokiais atvejais atlyginti dalį nuostolių (grąžinti permokėtą sumą) gali būti taikoma piniginė kompensacija: arba darbuotojas primoka atitinkamą sumą darbdaviui, arba gauna ją iš darbdavio.

Galimi atvejai, kai šalys nesutaria dėl žalai atlyginti skiriamo turto vertės. Tokie ginčai sprendžiami bendra darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (žr. DKXIX skyriaus komentarą).

3. Jei darbuotojas, padaręs žalą, neatlygina jos gera valia, žala, 4 neviršijanti jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, gali būti iš-skaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokia priverstinė žalos atlyginimo tvarka gali būti taikoma neatsižvelgiant į materialinės atsakomybės pobūdį: ri-botoji ar visiška atsakomybė; individuali ar grupės (kolektyvinė) ma-terialinė atsakomybė. Tokia darbdavio atžvilgiu lengvatinė padarytos žalos išieškojimo tvarka yra palyginti dažna.

403

J: 4. Darbdavys gali duoti rašytinį nurodymą (dažniausiai tai įforminama įsakymu) išieškoti žalą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuožalos paaiškėjimo dienos (DK 258 str. 2 d.). Darbdavio nurodymeturi būti jo davimo data, iš ko, kodėl ir kokia suma išskaičiuotina išjo darbo užmokesčio. Apie tokį nurodymą pranešama darbuotojui.Naujame DK, palyginti su anksčiau galiojusiu, pailgintas terminas,per kurį toks nurodymas gali būti duodamas. Galiojusio DĮK146 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad toks „patvarkymas turibūti duotas ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tos dienos, kai paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, ir nukreiptas vykdyti ne anksčiau kaippraėjus septynioms dienoms nuo tos dienos, kai buvo pranešta apietai darbuotojui". Manome, kad naujas pailgintas terminas duotinurodymą išskaityti žalą geriau atitinka darbdavio interesus, nesleidžia jam be skubos su darbuotoju ir kitais asmenimis geriau išsiaiškinti žalos padarymo aplinkybes, jos dydį. Antra vertus, nepažeidžiami ir darbuotojo interesai - dažnai net padeda jam per ilgesnįlaiką geriau parengti prieštaravimus atlikti išskaitymą ir panašiai.Buvęs septynių dienų terminas, per kurias buvo draudžiama išskaityti iš darbo užmokesčio po pranešimo apie tokį nurodymą, praktiškai neturėjo didelės reikšmės. Reikia turėti galvoje, kad darbo užmokestis dažniausiai išmokamas rečiau negu kas septynios dienos, ovienkartinis išskaitymas pagal nurodymą (jo vykdymas) buvo ir yraribojamas (žr. DK 225 str. komentarą).

5. Rašytinį nurodymą išskaityti iš darbuotojui priklausančio darboužmokesčio žalai atlyginti paprastai gali duoti tas asmuo, kuris turiteisę tą darbuotoją priimti į darbą (atleisti). Juo gali būti darbdavys- fizinis asmuo (žr. DK 16 str. komentarą) arba darbdavio atstovas(žr. DK 24 str. komentarą) - įmonės, įstaigos, organizacijos vadovasarba kiti asmenys (administracija). Dažniausiai darbdaviui atstovaujavienas asmuo (vadovas), bet jam gali atstovauti ir keli asmenys, pavyzdžiui, pagal Akcinių bendrovių įstatymo128 straipsnio 8 dalį bendrovės administracijos vadovą priima (renka), tuo pačiu ir sprendžia jo materialinės atsakomybės klausimą bendrovės valdyba (josnesant - stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, -

visuotinis akcininkų susirink

imas). Tokiu atveju rašytinį nurodymądėl išskaitymo žalai atlyginti priims kolektyvinis organas.

Pagal darbdavio rašytinį nurodymą išskaitos žalai atlyginti yra da-romos tik iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio (ne iš jo turimo turto ir pan.) toje darbovietėje. Toks nurodymas negalioja

1 Žinios. 2000, Nr. 64-1914.

404

kitose organizacijose, nors jose tas darbuotojas dirbtų ir gautų dar-bo užmokestį (pagal CPK 584 str. darbdavio nurodymas nėra vyk-dytinas dokumentas). Todėl darbdavys gali duoti nurodymą atlikti iš-skaitą žalai atlyginti tik tada, kai darbuotojas dirba toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (išimtis: darbuotojas nebedirba, bet toje or-ganizacijoje jam yra apskaičiuotas ir neišmokėtas darbo užmokestis).

Išieškoti žalą darbdavio nurodymu negalima, jei: 1) atlygintina žala 7 viršija darbuotojo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį; 2) darbdavys praleidžia nustatytą vieno mėnesio terminą; 3) žalą padaręs darbuo-tojas nutraukė darbo teisinius santykius su darboviete ir nėra jam apskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio. Tokiais atvejais darb-davys žalą gali išieškoti teismo tvarka per ieškinio senaties - trejų metų terminą (žr. DK 27 str. komentarą).

6. Jei darbuotojas nesutinka su darbdavio nurodymu išieškoti žalą 8 (mano esant jį nepagrįstą, nesutinka dėl išieškomos sumos dydžio ir pan.), jis turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Pirminis toks organas yra darbo ginčų komisija. Darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo apie darbdavio rašytinį nurodymą išskaityti iš darbo užmokesčio žalai atlyginti (žr. DK 296 str. komentarą). Jeigu darbuotojas nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, per dešimt dienų nuo sprendimo nuorašo gavimo dienos gali jį apskųsti apylinkės teismui. Be to, į apylinkės teismą darbuotojas gali kreiptis, kai darbo ginčų komisija nebuvo sudaryta arba ji neišsprendė ginčo per keturiolika dienų nuo prašymo gavimo dienos, taip pat kai darbo ginčų komisijos šalys nesu-sitarė. Tiesiogiai į teismą buvęs darbuotojas gali kreiptis tada, kai darb-davio ir darbuotojo darbo santykiai yra nutrūkę (žr. DK 295 str. ko-mentarą). Jeigu darbuotojas kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinau-doti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčų komisiją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į komisiją darbuotojas kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos (CPK 412 str. 1 d.).

Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalį darbuotojo kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą ginčijant darbdavio nurodymą išskaičiuoti iš darbo užmokesčio žalai atlyginti sustabdo išieškojimą. Anksčiau to-kių nurodymų apskundimas nesustabdydavo jų vykdymo. Todėl daž-nai tekdavo grąžinti darbuotojui iš jo išskaitytas sumas, taip būdavo nepagrįstai pažeidžiami darbuotojo interesai. Tuo požiūriu nauji įsta-tymai yra pažangesni, labiau užtikrina darbuotojo interesus.

405

259 str.

XVIII SKYRIUS DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA

259 STRAIPSNIS Darbuotojų sauga ir sveikata

Darbuotojų sauga ir sveikata - tai visos darbuotojų darbingumui, svei-katai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad dar-buotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmano-ma sumažinta.

1. DK darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuoja ne tik šis komentuojamas skyrius, bet ir kiti DK skyriai, pavyzdžiui, XIII skyrius„Darbo laikas", XIV skyrius „Poilsio laikas" ir kt. Galima sakyti, kaddarbuotojų saugai ir sveikatai skirtas visas DK. Bendras saugių irsveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo principas yra įtvirtintas DK 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte. DK taip pat yra išskirtosdidesnės saugos ir sveikatos garantuos labiau pažeidžiamoms darbuotojų grupėms, pavyzdžiui, asmenims iki aštuoniolikos metų (žr.DK 277 str. komentarą), moterims (žr. DK 278 str. komentarą), invalidams (žr. DK 279 str. komentarą).

Darbuotojų saugai ir sveikatai būdingas griežtesnis administraci-nis-techninis reglamentavimas. Kitos darbo sutarties sąlygos papras-tai nustatomos susitarimu, siekiant darbo sutarties šalių ekonomi-nių interesų pusiausvyros, darbo sutarties subjektų laisva valia neperžengiant leistos socialinių partnerių autonomijos ribų.

2. Pagal komentuojamą straipsnį darbuotojų sauga ir sveikata -tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos ar planuojamos visais įmonės veiklos etapais, kad darbuotojai būtų apsaugotinuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Taigikomentuojamame DK 259 straipsnyje pateikiamas darbuotojų saugos ir sveikatos sąvokos apibrėžimas, kurio esmė yra prevencinėmispriemonėmis saugoti darbuotojo darbingumą nuo profesinės rizikos. Sąvoka „prevencija" (lot. praeventio) suprantama kaip išanksti-

407

nis įspėjimas, kontrolė, priežiūra, kelio užkirtimas1. Savo ruožtu są-voka „rizika" (it. risico) turi keletą reikšmių, iš kurių šiuo atveju pa-minėtina ryžtas veikti, žinant, kad yra tikimybė nepasiekti tikslo, ar-ba ryžimasis nesiimti apsunkinančių priemonių, reikalingų galimiems neigiamiems atsitiktinių aplinkybių padariniams neutralizuoti, tikin-tis, kad tų padarinių nebus2.

Profesinė rizika pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo3

2 straipsnio 29 dalį yra suprantama kaip traumos ar kitokio darbuo-tojo sveikatos pakenkimo galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojin-go darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio. Toks profesinės rizi-kos apibrėžimas nėra išsamus. Vietoje traumos ir kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo labiau tiktų platesnė darbingumo sumažėjimo sąvoka. Netiktų apibrėžime aktyvumą reiškianti sąvoka „veiksnys", ji turėtų būti labiau pasyvi, potencinė. Todėl profesinę riziką būtų galima apibūdinti kaip žmogaus pasiryžimą dirbti, kai kiekvieno dar-bo aplinkos daikto vidinė galia (paslėptasis pajėgumas), vienu metu sutapus keliems atsitiktiniams veiksniams, neišvengiamai sukelia nei-giamų padarinių darbingumui (fizinė trauma, stresas, ūminė ar lėti-nė profesinė liga) (plačiau apie profesinę riziką žr. DK 264 str. ko-mentarą; apie konkrečias prevencines priemones žr. kituose šio skyriaus straipsnių komentaruose).

Darbuotojų sauga ir sveikata apima ne tik išankstines, prevenci-nes, bet ir kitas priemones ir sankcijas už nustatytų prevencinių ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nesilaiky-mą. DK 283 straipsnis, CK šeštosios knygos XXI skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susir-gimų socialinio draudimo įstatymas4 ir kiti įstatymai nustato atlygi-nimo už darbe sužalotą sveikatą mokėjimo sąlygas ir tvarką. DK 273 straipsnis ir 212 straipsnis nustato darbdavio pareigą perkelti dar-buotoją, dėl sveikatos būklės negalintį dirbti darbo sutartimi sulygto darbo, į kitą darbą, mokėti ligos pašalpą ir (ar) ne mažesnį, negu gautas darbo užmokestis perkėlus į kitą darbą.

1989 m. birželio 12 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 89/391/EEB „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsau-gai darbe gerinti"5 1 straipsnyje darbuotojų sauga ir sveikata taip

1 V. Vaitkevičiūtė. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Žodynas, 2001. P. 791.2 Ten pat. P. 857.3 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.4 Žinios. 1999, Nr. 110-3207.5 OJ, 1989, L 183.

408

XVIII SKYRIUS. Darbuotojų sauga ir sveikata 259-260 str.

pat apibrėžiama kaip apsauga nuo profesinės rizikos, pabrėžiamas darbo saugos ir sveikatos apsaugos užtikrinimas, rizikos ir nelai-mingų atsitikimų priežasčių šalinimas, informavimas, konsultavi-mas, darbuotojų dalyvavimas lygiomis teisėmis pagal galiojančius nacionalinius įstatymus ir/arba praktiką ir darbuotojų bei jų atsto-vų mokymo bendrieji principai, taip pat prieš tai išvardytų princi-pų įgyvendinimo bendrosios instrukcijos. Visi šie minėtoje direk-tyvoje įtvirtinti principai yra inkorporuoti DK, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos nor-miniuose teisės aktuose.

Darbuotojų sauga ir sveikata taip pat gali būti apibrėžiama kaip 6 Lietuvos valstybės politika, įgyvendinama tobulinant įstatymus ir kitus norminius teisės aktus, kad jie atitiktų TDO, Europos Tarybos, Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, taip pat plėtojant orga-nizacinį darbą. Ši politika grindžiama tokiais principais: darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo pirmenybės, palyginti su darbo ar gamybos rezultatais; darbdavių ir darbuotojų pareigos vykdyti saugos ir sveikatos darbe norminių teisės aktų reikalavimus; trišalio valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradar-biavimo saugos ir sveikatos darbe srityje; saugos ir sveikatos darbe mokslo plėtojimo; ekonominių priemonių, skatinančių saugių ir ne-kenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą, taikymo; saugos ir sveikatos darbe specialistų rengimo; nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo tvarkos nustatymo; bendros valsty-binės saugos ir sveikatos darbe kontrolės.

Z DU STRAIPSNIS Darbuotojų teisė saugiai dirbti

1. Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios irsveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugosir sveikatos įstatyme.

2. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą, arba šias funkcijas atlieka pats.

1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam l darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai ne-kenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir svei-katos įstatyme. Nustatyti, kaip ir kokios tinkamos darbo sąlygos

409

turi būti sudarytos kiekvienam darbuotojui, yra viso komentuoja-mo DK XVIII skyriaus „Darbuotojų sauga ir sveikata" tikslas. Ko-mentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodomas tik pagrindinis Dar-buotojų saugos ir sveikatos įstatymas1. Tačiau tai ne vienintelis norminis teisės aktas, reglamentuojantis darbuotojų saugą ir svei-katą. Be šio įstatymo, minėtus klausimus reglamentuoja Profesi-nės sveikatos priežiūros įstatymas2, kuris nustato darbuotojų pro-fesinės sveikatos priežiūros pagrindus, darbo aplinkos veiksnių higieninį normavimą, darbo medicinos įstaigų funkcijas, profesi-nės sveikatos stebėjimo ir informavimo sistemas. Be to, šiame įsta-tyme aiškiau negu Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nusta-tomas profesinės sveikatos priežiūros valdymas, nes atskiriamos Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos bei Socialinės apsau-

2 gos ir darbo ministerijos kompetencijų ribos. Profesinės sveikatospriežiūros įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojų saugospolitiką formuoja bei darbuotojų saugos ir profesinės sveikatos prie-

3 žiūros subjektus nustato Vyriausybė. Socialinės apsaugos ir darboministerijos kompetencija profesinės sveikatos priežiūros srityjeįstatymų nustatyta tvarka apima: darbuotojų saugos ir sveikatosvalstybinį valdymą, kad būtų užtikrinta saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencija įmonėse; darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų tvirtinimą ir šių aktų

4 nustatytų reikalavimų įgyvendinimo kontrolę. Sveikatos apsaugosministerijos kompetencija profesinės sveikatos priežiūros srityjeįstatymų nustatyta tvarka yra tokia: higienos normų tvirtinimas irprivalomų funkcijų nustatymas darbo medicinos įstaigoms; darbomedicinos įstaigų veiklos kokybės kontrolė.

5 Tiek DK XVIII skyriaus „Darbuotojų sauga ir sveikata" straipsniuose, tiek kituose DK straipsniuose nerasime nuorodų nei į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, nei į Profesinės sveikatos priežiūros įstatymą. Komentuojamame DK skyriuje vyrauja nuorodos įatitinkamas Vyriausybės nustatytas tvarkas ir į konkrečiai neįvardytus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad DK 3 ir 4 straipsniuose, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje tik trumpai apibūdinami darboteisės šaltiniai, t. y. nurodomi darbo įstatymai, kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, manytume, reikia plačiau apibūdinti darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Visus


410

XVIII SKYRIUS. Darbuotojų sauga ir sveikata 260 str.

šiuos norminius teisės aktus butų galima suskirstyti į tokias pagrin-dines grupes:

/. Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai; TDO 6 konvencijos ir rekomendacijos; Europos socialinė chartija (pataisyta)

Rengiant ir priimant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, vadovaujamasi Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatomis, ratifikuoto-mis TDO konvencijomis, taip pat atsižvelgiama į neratifikuotas TDO konvencijas ir rekomendacijas. Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų de-rybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo"1 patvirtintos Derybinės pozicijos „Socialinė politika ir užimtumas" I dalies 11 punkte „Profesinė sveikata ir sauga darbe" nurodyta, kad 2004 m. sausio 4 d. yra data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasi-rengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus. Lie-tuva pritaria visam Europos Sąjungos teisiniam paveldui {acąuis) socialinės politikos ir užimtumo sityje. Pagrindine („rėmine") sau-gos ir sveikatos darbe direktyva laikoma 1989 m. birželio 12 d. Eu-ropos Bendrijos Tarybos direktyva 89/391/EEB „Dėl priemonių dar-buotojų saugai ir sveikatai darbe gerinti"2, jos nuostatos perkeltos į DK ir kitus pagrindinius darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus.

2001 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1996 metų Europos socialinę chartiją (pataisytą)3. Tai taip pat su-stiprino darbuotojų saugos ir sveikatos garantijas, darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimą nustatant ir gerinant darbo sąlygas bei darbo ap-linką.

//. Lietuvos Respublikos Konstitucija lKonstitucijos 48 straipsnio 1 dalis ir kiti straipsniai deklaruoja kiek-

vieno žmogaus teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas ir kitas su tuo susijusias garantijas.

///. Lietuvos Respublikos DK ir kiti kodeksai bei įstatymai 8Lietuvos Respublikoje darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus ir

su jais susijusius klausimus reglamentuoja: DK, ATPK, BK, Dar-buotojų saugos ir sveikatos įstatymas4, Profesinės sveikatos priežiū-

1 Žinios. 2000, Nr. 70-2075.2 OJ, 1989, L 183.3 Žinios. 2001, Nr. 49-1704.4 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.

411

ros įstatymas1, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas2, Potencia-liai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas3 ir kiti įstatymai.

9 TV. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai

DKXVIII skyrius „Darbuotojų sauga ir sveikata", taip pat kai ku-rie kiti DK straipsniai konkrečius darbuotojų saugos ir sveikatos klau-simus paveda reglamentuoti Vyriausybei. Tokių atvejų DK yra apie penkiasdešimt. Paminėsime keletą svarbesnių Vyriausybės nutari-mais patvirtintų tam tikras darbuotojų saugos ir sveikatos sritis reg-lamentuojančių norminių teisės aktų: 1) Nelaimingų atsitikimų dar-be tyrimo ir apskaitos nuostatai4; Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai5; Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos ko-misijos nuostatai6; Pavojingų darbų sąrašas7; Valstybinė darbo sau-gos ir sveikatos programa8; Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai9. Svarbūs taip pat yra Vyriausybės patvirtinti įvairių ministerijų ir žinybų nuostatai, reglamentuojantys kiekvie-nos kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

10 V Darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatai; įvairiausių rizikos daiktų gamybos, saugojimo, saugaus naudojimo ir priežiūros taisyklės ir techniniai reglamentai, statybos techniniai reglamentai (STR); higie-nos normos (HN) ir taisyklės; medicinos normos (MN); Lietuvos stan-dartai (LST) ir kiti atitinkamų ministerijų, žinybų vadovų įsakymais

1 Žinios. 1999, Nr. 32-902.2 Žinios. 2003, Nr. 102-4585.3 Žinios. 1996, Nr. 46-111; 2000, Nr. 89-2742.4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 748

„Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo" //Žinios. 2001, Nr. 53-1881.

5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 815„Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2001,Nr. 57-2051.

6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 13 „DėlLietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2002, Nr. 2-97.

7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 1386„Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo" // Žinios. 2002, Nr. 87-3751.

8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 730„Dėl Valstybinės darbo saugos ir sveikatos programos patvirtinimo" // Žinios.2002, Nr. 53-2075.

9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 501„Dėl Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų" // Žinios.2003, Nr. 40-1820.

412

arba specializuotų tarnybų priimti darbuotojų saugos ir sveikatos nor-miniai teisės aktai

Šie norminiai teisės aktai sudaro devyniasdešimt procentų visų dar-buotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų (neskaitant įmonių vietinių (lokalių) darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, apie kuriuos žr. toliau šio straipsnio ir DK 264 str. 2 d. 4 p. komentarą).

Vyriausybė 1994 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 392 „Dėl Norma-tyvinių aktų saugos darbe klausimais rengimo ir tvirtinimo tvarkos"1

patvirtino Normatyvinių aktų saugos darbe rengimo ir tvirtinimo tvar-ką, kurioje išvardyti konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos nor-miniai teisės aktai ir jų grupės, nustatytos ministerijų ir žinybų kom-petencijos ribos, atsakomybė už norminių teisės aktų rengimą, dalyvavimas rengiant norminius teisės aktus ir nurodytos instituci-jos, tvirtinančios atitinkamus norminius teisės aktus. Siame Vyriau-sybės nutarime nustatyta, kad rengiant norminius teisės aktus sau-gos darbe klausimais reikia atsižvelgti į TDO konvencijas ir Europos Sąjungos direktyvas, taip pat į darbdavių ir darbuotojų organizacijų interesus. Darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir Lietuvos mokslo įstaigų atstovai turi būti įtraukti į darbo grupes, rengiančias normi-nius teisės aktus saugos darbe klausimais.

Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų teisėkūroje dominuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jai paval-džių institucijų, t. y. Valstybinės darbo inspekcijos, Technikos prie-žiūros tarnybos, Respublikinio darbų saugos centro, Darbo rinkos mokymo tarnybos bei Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai paval-džių Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos bei Vals-tybinio visuomenės, aplinkos sveikatos centrų, Valstybinės higie-nos inspekcijos, Higienos instituto ir Darbo medicinos centro; Aplinkos ministerijos ir prie jos veikiančių Standartizacijos depar-tamento, Aplinkos apsaugos agentūros, Teritorijų planavimo ir sta-tybos inspekcijos, Nacionalinio akreditacijos biuro, Radiacinės sau-gos centro; Ūkio ministerijos ir prie jos įsteigtų Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, Valstybinės atominės energetikos sau-gos inspekcijos, Energetikos inspekcijos; Krašto apsaugos ministe-rijos ir Civilinės saugos departamento; Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento; Valstybinės kelių transporto inspekcijos; Valstybinės maisto ir veterinarijos tar-nybos ir kitų ministerijų ir jų žinybų (specializuotų kontrolės tarny-

1 Žr.: www3.lrs.lt/Dpaieska.html

413

bų) priimti norminiai teisės aktai. Šios ir dar daugelis nepaminėtų inspekcijų bei tarnybų priima ne tik darbuotojų saugos, sveikatos ir kitus norminius teisės aktus, bet remdamosi ATPK turi teisę su-rašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir skirti admi-nistracines nuobaudas.

11 Pagal Statybos įstatymo1 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą statybostechniniai reglamentai (STR) - tai norminiai teisės aktai, kurie nustato statinių ir jų statybos techninius reikalavimus tiesiogiai arba sunuorodomis į standartus ar statybos taisykles. Statybos techniniusreglamentus (STR) tvirtina ir registruoja Aplinkos ministerija.

12 Lietuvos higienos normos (HN) ir higienos taisyklės yra sveikatosapsaugos ministro patvirtinti visiems privalomi darbo higienos ir darbo medicinos ir kiti norminiai teisės aktai, nustatantys sveikatos irhigienos normatyvus, jų tikrinimo metodiką2.

13 Darbo higiena - higienos sritis, apimanti darbo ir darbo aplinkosveiksnių poveikio žmogaus organizmui tyrimus ir įvertinimą bei

14 priemonių jo darbingumui ir sveikatai išsaugoti rengimą3. Darbomedicina - medicinos sritis, apimanti darbuotojų sveikatos būklėsstebėjimą, su darbu susijusių sveikatos pakenkimų ir profesinių ligų priežasčių nustatymą, šių pakenkimų ir ligų pasireiškimo formųtyrimą, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos, slaugos ir profesiniųsveikatos pakenkimų profilaktikos priemonių taikymą4. Remiantissveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634„Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo"5 patvirtintais Bendraisiais reikalavimais Lietuvos medicinosnormoms rengti medicinos normų turi laikytis visi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros ir jas kontroliuojančių įstaigų darbuotojai. Pats žodis medicina suprantamas kaip mokslo žinių ir praktinių priemonių, skirtų žmonių sveikatai ir darbingumui saugotibei stiprinti, gyvenimui ilginti, ligoms pažinti ir gydyti, sistema6.Lietuvoje yra skiriamos keturių rūšių medicinos normos (MN):1) sveikatos priežiūros specialistų; 2) sveikatos priežiūros įstaigų;

1 Žinios. 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597.2 Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas // Ži

nios. 1996, Nr. 66-1572; 1997, Nr. 62-1462; 1998, Nr. 109-2995.3 Profesinės sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 3 dalis // Žinios. 1999,

Nr. 32-902.4 Profesinės sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis // Žinios. 1999,

Nr. 32-902.5 Žinios. 2000, Nr. 100-3192.6 V. Vaitkevičiūtė. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Žodynas, 2001. P. 615.

414

3) medicinos prietaisų techniniai reglamentai; 4) diagnostikos ir gydymo metodikos (algoritmai).

Pagal Standartizacijos įstatymo17 straipsnį Standartizacijos depar- iš tamento priimti ir Lietuvos standartų biuletenyje (LST biuletenis) paskelbti Lietuvos standartai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai norminiuose teisės aktuose pateikta išskirtinė nuoroda į stan-dartus. Subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir norminių teisės aktų nustatyta tvarka deklaravusiems produktų ar paslaugų atitiktį Lietuvos standartams, deklaruotų standartų techniniai reikalavimai tampa privalomi. Darnusis Lietuvos standartas yra perimtas darnusis Europos standartas, kurį Europos standartizacijos organizacijos parengia ir priima Europos Komisijos pavedimu. Lietuvos standartas identifikuojamas iš santrumpos LST ir numerio. Nuo 1997 metų yra parengta ir LST biuletenyje paskelbta per keturi šimtai europinių Lietuvos standartų (LST EN), susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata ir parengtų pagal atitinkamas Europos Sąjungos direktyvas, pavyzdžiui, 1) 1989 m. gruodžio 21 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 89/686/EEB „Dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, suderinimo"2; 2) 1989 m. birželio 14 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 89/392/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su įrengimais, suderinimo" 3 bei 1998 m. birželio 22 d. Europos Bendrijos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/37/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo"4; 3) 1973 m. vasario 19 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 73/23/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ri-bose, suderinimo"5; 4) 1989 m. gegužės 3 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 89/336/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo"6; 5) 1987 m. birželio 25 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 87/404/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su paprastais slėgimais indais, suderinimo"7

ir kt.VI. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, Vyriausiojo valstybi- 16

nio gydytojo higienisto, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tar-

1 Žinios. 2000, Nr. 35-972.2 OJ, 1989, L 399.3 OJ, 1989, L 183.4 OJ, 1998, L 207.5 OJ, 1973, L 077.6 OJ, 1989, L 139.7 OJ, 1987, L 220.

415

XVIII SKYRIUS. Darbuotojų sauga ir sveikata


nybosprie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymais ir nu-tarimais patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktaiPagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo115 straipsnio 8 punktą vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius leidžia įsakymus, nu-statyta tvarka tvirtina ministerijų, kitų valstybės įstaigų parengtas darbų saugos taisykles ir tipines instrukcijas. Pavyzdžiui, 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 351 „Dėl kėlimo kranų saugaus naudo-jimo taisyklių DT 8-00 tvirtinimo"2; 2000 m. gruodžio 22 d. įsaky-mas Nr. 346 „Dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtini-2002 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 282 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos pa-tvirtinimo"4. Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo5

15 straipsnio 9 punktu vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali priimti nutarimus, kuriuose turi teisę nurodyti darbdaviams, kad jie įgyvendintų reikiamas prevencines priemones darbų saugos būklei gerinti. Pavyzdžiui, 2001 m. birželio lld. nutarimas Nr. 160 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, parengtų pagal atitinka-mus Europos Sąjungos teisės aktus, įgyvendinimo"6 arba 2002 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 142 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos"7.

Vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto pareigybė panaikinta, tačiau kol kas galioja jo įsakymais patvirtinti atitinkami norminiai teisės aktai, pavyzdžiui, 1996 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 43 „Dėl cheminių alergenų sąrašo patvirtinimo"8.

VII. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos, apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų, at-skirų ekonominės veiklos sričių komisijų norminiai teisės aktai; kolek-tyvinės sutartys

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija9 yra patvirtinusi Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ben-

17

1 Žinios. 2003, Nr. 102-4585.2 Žinios. 2001, Nr. 11-332.3 Žinios. 2001, Nr. 3-74.4 Žinios. 2002, Nr. 117-5293.5 Žinios. 1994, Nr. 87-1644.6 Žinios. 2001, Nr. 57-2069.7 Žinios. 2002, Nr. 77-3321.8 Žinios. 1996, Nr. 20-547.9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 13 „Dėl

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2002, Nr. 4-97.

416

druosius nuostatus1. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo2

7 straipsnio 1 dalį apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų steigimo, sudarymo tvarką nustato socia-linės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrai. Apskričių teri-torinių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų pasiūlymai ir reko-mendacijos yra patariamojo pobūdžio.

Tam tikros ekonominės veiklos šakos darbdavių organizacijų ir pro-fesinių sąjungų organizacijų dvišalio bendradarbiavimo principu gali būti steigiamos atitinkamų ekonominės veiklos sričių darbuotojų sau-gos ir sveikatos komisijos, kurių steigimo ir sudarymo tvarką nustato šių komisijų steigėjai. Statistikos duomenimis, didžiausias gamybinis traumatizmas yra statyboje ir transporte, todėl pirmiausia buvo pa-rengtos šių ekonominės veiklos šakų darbuotojų saugos ir sveikatos kolektyvinės sutartys, kuriose buvo pabandyta aptarti svarbius šių eko-nominės veiklos įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus.

VIII. Vietiniai (lokalūs) darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai

Šie norminiai teisės aktai yra: 1) įmonės kolektyvinės sutartys, kurios pagal DK 59 straipsnio 2 dalį taikomos visiems tos įmonės darbuoto-jams; 2) darbo tvarkos taisyklės; 3) darbuotojų saugos ir sveikatos in-strukcijos; 4) pareigybių aprašymai ir nuostatai (žr. DK 230 str., 232 str., 274 str. komentarą); 5) įmonės standartai, rengiami pagal LST 1510:1999 „Įmonės standartų rengimas ir įforminimas"3; 6) kiti įmo-nės vadovo ir (ar) jo įgaliotos tarnybos, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto įsakymai, potvarkiai, nutarimai. Įmonės vietiniai (lokalūs) norminiai teisės aktai tvirtinami suderinus juos su rengiant šiuos aktus dalyvaujančiais darbuotojų atstovais (žr. DK 19 str. ir 269 str. komentarą). Pavyzdžiui, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos412 punktą įmonės dar-buotojų saugos ir sveikatos instrukcijas tvirtina darbdavys savo įsaky-mu, potvarkiu, kitu tvarkomuoju dokumentu. Instrukcijos derinamos su įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu (jeigu jis įsteigtas) ar darbuotojų atstovu.

18

1 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos 2002 m. balandžio lld. posėdžio protokolo išrašas Nr. 65 „Dėl Įmonės darbuotojų saugos irsveikatos komiteto bendrųjų nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2002, Nr. 70-2952.

2 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.3 LST biuletenis. 1999, Nr. 12.* Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymas

XT. 282 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavi-=3 tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 2002, Nr. 117-5293.

417

19 Iš įmonės vietinių (lokalių) darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų ypač išskirtina įmonės kolektyvinė sutartis, kuriosprievolinė ir norminė dalys priklauso ne tik nuo darbdavio finansinių galimybių (žr. DK 61 str. komentarą). Pavyzdžiui, pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuosegali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laikotrukmė, sąrašo, Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklossrityse, Darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse,įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo"1 patvirtintos Suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarkos 9.1. punktą suminė darbolaiko apskaitos tvarka gali būti įvedama darbdavio įsakymu pagalįmonės kolektyvinėje sutartyje nustatytą suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarką padaliniuose ir darbuose, nurodytuosepridėtame prie įmonės kolektyvinės sutarties sąraše. Remiantis Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto bendrųjų nuostatų 2

35 punktu šio komiteto nariams vykdyti jų funkcijas reikalinga konkreti darbo laiko paliekant vidutinį darbo užmokestį trukmė nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje atsižvelgiant į įmonės veiklospobūdį, darbuotojų saugos ir sveikatos būklę ir darbuotojų skaičiųįmonėje. Pagal Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmispriemonėmis nuostatų3 7.1. punktą kolektyvinėje sutartyje gali būtinumatyta, kad darbuotojas padengia dalį išlaidų už tas apsauginespriemones, kuriomis naudojasi ne vien darbo vietoje.

Tokia gausa darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų sunkina jų taikymą. Darbdaviai skundžiasi per dideliu skaičiumi dar -buotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus kuriančių ir juos kontroliuojančių tarnybų. Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų taikymą sunkina ir tai, kad ne visi jie yra skelbiami „Ži -niose", LST biuletenyje, ministerijų ir žinybų, Valstybinės darbo ins -pekcijos ir kitų tarnybų interneto tinklalapiuose ir kituose oficia -liuose leidiniuose.

20 2. Pagal komentuojamo DK 260 straipsnio 2 dalį užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Atsižvelgdamas į įmo-

1 Žinios. 2003, Nr. 48-2120.2 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos 2003 m. spa

lio 29 d. posėdžio protokolo išrašas „Dėl Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrųjų nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 110-4923.

3 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 77 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 1998, Nr. 43-1188.

418

nės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys steigia įmonėje arba sam-do darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą arba šias funk-cijas atlieka pats. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, teises, pareigas ir kvalifikacinius reikalavimus reglamen-tuoja Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuo-statai1, kuriuose nurodyta šios tarnybos narių skaičius, kvalifikacija pagal tris ekonominės veiklos rūšių2 grupes ir pagal darbuotojų, dir-bančių įmonėje, skaičių. Pavyzdžiui, visų trijų ekonominės veiklos rūšių grupių įmonėse, kuriose dirba iki dvidešimt darbuotojų, dar-buotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas atlieka darbdavys, o didžiausios profesinės rizikos pirmos ekonominės veiklos rūšių gru-pės įmonėse, kuriose dirba nuo penkių šimtų iki tūkstančio darbuo-tojų, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboje turi būti iki šešių dar-buotojų, o kiekvienoje pamainoje du sveikatos priežiūros specialistai: vienas, turintis visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją, ir antras darbo medicinos, bendrosios praktikos ar bendruomenės slau-gytojas, turintis aukštesnįjį medicinos išsilavinimą, ar darbo medici-nos gydytojas arba bendrosios praktikos gydytojas, turintis asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją. Pagal Darbuotojų saugos ir svei-katos įstatymo3 8 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnio 9 dalį statybose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboje turi būti statybos saugos ir sveikatos koordinatoriai, kurių mokymo ir žinių tikrinimo tvarką nu-stato aplinkos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Biudžetinėse įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti nesteigiamos. Jų funkcijas atlieka institucijos vadovo paskirtas asmuo, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniais nuostatais.

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų arba darbdavio samdytų tarnybų ar darbuotojų atstovų pareigos darbuo-tojų saugos ir sveikatos srityje neturi įtakos bendram darbdavio at-sakomybės principui, nustatytam DK 260 straipsnio 2 dalyje, pagal kurį užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Pagal

1 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. A1-186/V-694 „Dėl Įmoniųdarbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 114-5144.

2 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1999 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 74 „Dėl ekonominės veiklosrūšių klasifikatoriaus" // Žinios. 1999, Nr. 87-2582.

3 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.

419

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 77 straipsnio 1 dalį darb-davys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir svei-kų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Darbdavio atstovas (žr. DK 24 str. komentarą), įsteigęs įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar neįsteigęs tokios tarnybos ir pats pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyz-diniais nuostatus atliekantis šios tarnybos funkcijas, apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai.

261 STRAIPSNIS Darbo vietų įrengimas

1. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi, patogiir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

2. Naujos ir rekonstruotos įmonės, jų padaliniai priimami eksploatuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

1 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatomi bendri reikalavimai darbo vietai ir darbo aplinkai: kiekvieno darbuotojo darbo vietair aplinka turi būti saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, įrengtapagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavi-

2 mus. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 5 dalįdarbo aplinka yra darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių,

3 fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų). Darbo sąlygos (Darbuotojųsaugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 7 d.) - darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas ir kitos aplinkybės, turinčios tiesioginę

4 įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai. Darbovieta (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 8 d.) - vieta,kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas. Teismų praktikoje darbuotojo darbovieta aiškinama plačiau1.

5 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir sveikatos apsaugos ministerija 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtino Darbo-

1 Pvz., darbuotojas, dalyvaudamas sporto sąskrydyje, pasinaudojo šalia esan-čia pirtimi ir, šokdamas nuo kranto į vandens tvenkinį, žuvo. Teismas konstata-vo, kad: darbuotojo teisė į saugias darbo sąlygas apima galimybę turėti saugią aplinką, kurią jam privalo užtikrinti darbdavys, ne tik tuo metu, kai jis atlieka tie-siogines darbo pareigas pagal darbo sutartį. Tai gali būti ir kita aplinka, kurioje

420

viečių įrengimo bendruosius nuostatus1, kurie parengti pagal 1989 m. lapkričio 30 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvą 89/654/EEB „Dėl minimalių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų"2. Dar-boviečių įrengimo bendrieji nuostatai taikomi visoms darbovietėms, išskyrus, transporto priemonėse, naudojamose už įmonės ir (arba) ūkio ribų, arba darbovietėse, esančiose transporto priemonėse; krašto ap-saugos, vidaus reikalų ir valstybės saugumo tam tikrų specifinių veik-lų darbo vietoms, kurias reglamentuoja atitinkami norminiai teisės aktai; laikinose ir kilnojamose darbo vietose; kasybos pramonės dar-bovietėse; žvejybos laivuose; laukuose, miškuose ir kituose žemės plo-tuose, kurie priklauso žemės arba miškų ūkio įmonėms ir yra už jų užstatytų teritorijų ribų. Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuo-statuose išdėstyti statinių, kuriuose yra darbovietės, stabilumo ir tvir-tumo, evakuacinių kelių ir išėjimų, gaisro gesinimo įrangos, oro, vėdi-nimo sistemos, temperatūros, apšvietimo, pavojingų zonų žymėjimo, persirengimo, nėščių ir maitinančių motinų poilsio kambarių, neįga-liųjų darbo vietų, darbo vietų lauke, dušų, praustuvų, tualetų, elek-tros įrangos, langų, durų, grindų, judėjimo kelių, eskalatorių, krovi-mo aikštelių, platformų ir 1.1. įrengimo reikalavimai.

3. Darbo vietų statybvietėse įrengimą reglamentuoja socialinės ap- 6 saugos ir darbo ministrės ir aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/282 patvirtinti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai3. Statyba yra didesnio pavojaus šaltinis, čia įvyksta santy-

darbuotojas yra darbdavio pavedimu, darbdavio interesais ar kitaip ryšium su dar-bu, net ir tuo metu, kai darbo funkcijų neatlieka. Nustačius tokio pobūdžio aplin-kybes laikoma, kad tai aplinkai taikomi darbų saugos reikalavimai, kuriuos privalo užtikrinti darbdavys, o tokios teisinės pareigos nevykdymas yra pagrindas jo atsa-komybei. .. darbo sąlygas apima darbo ir poilsio režimas. Organizavus iškylą su rung-timis gamtoje, darbo aplinkos veiksnių visuma iš esmės pakito. Darbdavys turėjo spręsti renginio materialinio, techninio, higieninio, sanitarinio ir kitokio aprūpini-mo klausimus, sutinkamai su teisės aktų reikalavimais. Darbų saugos organizavi-mo prasme tai reiškia, kad nauja darbo aplinka turėjo būti ištirta saugos požiūriu, įvertinti jos pavojingi, kenksmingi ir kitokie rizikingi veiksniai, o darbuotojai apie tai instruktuoti" II LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis c. b. Vilniaus teritorinė muitinė v. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekci-/a. Ar. 3K-3-374/2001, kat. 6.1.

' Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr.85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų Ciiostatų patvirtinimo" // Žinios. 1998, Nr. 44-1224.

: OJ. 1989, L 393.: Socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir aplinkos ministro 1998 m. gruo-&.S 24 d. įsakymas Nr. 184/282 „Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuo- o" " Žinios. 1999, Nr. 7-155.

421

kiškai daugiausia nelaimingų atsitikimų. Vyriausiasis valstybinis dar-bo inspektorius, vykdydamas socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 108 „Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reguliavimo srityje taikomų poįstatyminių nor-minių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas, sąrašo patvirtinimo"12.2 punktą, patvirtino Sau-gos ir sveikatos taisykles statyboje DT 5-002, kurios nustato būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, atliekant statybos dar-bus. Prieš statybos darbų pradžią veikiančios įmonės teritorijoje sta-tybos rangovas (-ai) ir įmonės vadovas privalo įforminti aktą-leidi-mą, kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios darbų saugą. Prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvieteje turi būti nustatytos (nustatomos), aptvertos ir paženklintos pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiks-niai, išduota paskyra-leidimas. Visi asmenys, esantys statybvieteje, privalo dėvėti apsauginius šalmus. Gyvenvietėse ir veikiančių įmo-nių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas ne-patektų pašaliniai asmenys. Statybviečių aptvarų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,6 metro. Aptvarai, esantys šalia masinio žmonių ju-dėjimo kelių, turi būti ne žemesni kaip du metrai, su vientisu apsau-giniu stogeliu, apsaugančiu nuo krentančių daiktų. Specialūs nusta-tyti pastolių, aptvarų įrengimo, kėlimo priemonių dirbant aukštyje ir kt. reikalavimai. Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti nurodytas statybos saugos ir sveikatos koordinatorius, nu-matyti konkretūs projektiniai sprendiniai, nustatantys technines prie-mones, darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą. 4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir sveikatos apsaugos ministerija 1998 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 134/4933 patvirtino Kro-vinių kėlimo rankomis bendruosius nuostatus, kurie atitinka 1990 m. gegužės 29 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvą 90/269/EEB „Dėl minimalių sveikatos apsaugos ir darbo saugos reikalavimų, taikomų krovinių kėlimui rankomis, pirmiausia, kai gresia pavojus, jog dar-buotojai gali susižeisti nugarą"4. Sąvoka „krovinių kėlimas ranko-

1 Žinios. 2000, Nr. 6-169.2 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsaky

mas Nr. 346 „Dėl Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo" // Žinios.2001, Nr. 3-74.

3 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir sveikatos apsaugos ministerijos1998 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. 134/493 „Dėl Krovinių kėlimo rankomis bendrųjų nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 1998, Nr. 79-2242.

4 OJ, 1990, L 156.

422

mis" reiškia veiksmus, kai vienas ar keletas asmenų krovinį (daiktą, žmogų ar gyvūną) kelia, laiko, neša, remia, leidžia, stumia, traukia, ridena ar kitaip gabena, o šie veiksmai savo pobūdžiu dėl nepalan-kių darbo sąlygų kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, ypač susižaloti nugarą. Siekiant kėlimo metu išvengti rizikos, krovinys turi būti tinkamai įpakuotas ir parengtas kelti. Jei darbininkai krovi-nius nuolat kelia rankomis, tokie darbai turi būti kaitaliojami su ki-tokio pobūdžio darbais arba turi būti daromos pertraukos. Darbuotojai, nuolat dirbantys krovinių kėlimo rankomis darbą, pri-valo prieš stodami į darbą ir po to periodiškai tikrintis sveikatą Svei-katos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Darbo aplinkos cha-rakteristika gali didinti pavojų susižaloti, ypač nugarą, jeigu: nėra pakankamai erdvės, ypač vertikaliai atlikti kėlimo veiksmų, grindys yra nelygios arba slidžios darbuotojų avalynei, o tai didina pavojų suklupti ar paslysti, dėl darbo vietos (ploto, erdvės ir kita) arba dar-bo aplinkos negalima kelti krovinių saugiame aukštyje arba pato-gioje darbuotojui padėtyje, grindų arba darbo paviršiai yra nevieno-do lygio, dėl to kroviniu yra manipuliuojama įvairiu lygiu, grindys arba pėdų atrama yra nestabili, yra netinkama temperatūra, drėgmė arba ventiliacija. Krovinių kėlimo rankomis darbo sunkumas verti-namas pagal Potsdamo profesinės sveikatos ir saugos instituto siū-lomą metodiką. Rekomenduojamos krovinio svorio ribos apskaičiuo-jamos pagal Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio profesinės sveikatos ir saugos instituto pasiūlytą metodiką:

Krovinys vyrams Krovinys moterims Krovinio įtaka< 10 kg < 5 kg 1

Nuo 10 kg iki <20kg nuo 5 kg iki < 10 kg 2Nuo 20 kg iki <30kg nuo 10 kg iki < 15 kg 4Nuo 30 kg iki <40kg nuo 15 kg iki < 25 kg 7

5*40 kg 25 kg 10

5. Lietuvoje kasmet darbo vietose instaliuojama trisdešimt ketu- 8 riasdešimt tūkstančių videoterminalų. Pagal LST ISO/IEC 2382-1:1996 „Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai"1 „vide-oterminalas" - tai vartotojo terminalas su monitoriumi ir paprastai turintis informacijos įvedimo įrenginį-klaviatūrą; kompiuteris - funk-cinis vienetas, kuris gali atlikti svarbius skaičiavimus, sudarytas iš daug aritmetinių ir loginių operacijų be žmogaus įsikišimo. Darbas

1 Darbo higiena. Vilnius, 1999. P. 126.

423

su videoterminalais sukelia didesnį akių nuovargį, dažnesnę trum-paregystę, kaulų, raumenų pažeidimus, dažnus stresus ir komplikuo-tas psichologines problemas, odos pažeidimus veido ir kaklo srityje, poveikį nėščioms moterims ir jų vaisingumui. Nuo dvidešimt penkių iki septyniasdešimt procentų videoterminalų operatorių vargina ne-rimas, padidėjęs nervinis jautrumas, depresijos, pasikartojančios stre-sinės situacijos sukelia įvairių ligų: hipertoninę ligą, vegetodistoniją, išeminę širdies ligą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, neuro-zes ir dispresijas. Įgyvendinant 1990 m. gegužės 29 d. Europos Ben-drijos Tarybos direktyvą 90/270/EEB „Dėl minimalių darbuotojų sau-gos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, dirbant su displėjaus ekrano įrenginiais"1 sveikatos apsaugos ministras 1999 m. sausio 6 d. pri-ėmė įsakymą Nr. 42, kuriuo patvirtino Lietuvos higienos normą HN 32:1988 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavi-mai". Šioje higienos normoje išdėstyti sveikatos tikrinimo reikalavi-mai, saugos ir sveikatos reikalavimai displėjui, sisteminiam blokui, klaviatūrai, spausdintuvui, kopijavimo aparatui, darbo vietai, leisti-ni elektromagnetinės spinduliuotės, elektrinio potencialo, kintamo elektros lauko stiprio, magnetinio lauko srauto tankio lygiai, elek-tromagnetinis suderinamumas. Nepertraukiamai dirbti prie video-terminalo galima ne ilgiau kaip vieną valandą. Dirbant aštuonių va-landų darbo dieną, reglamentuotos papildomos penkių (dešimties) minučių pertraukos suteikiamos po vienos valandos nuo darbo su videoterminalais pradžios, darbo metu numatyti specialūs pratimai akims, pečių juostos ir rankų nuovargiui mažinti, pratimai, gerinan-tys galvos smegenų kraujotaką. Gamintojas (tiekėjas) gali pateikti vartotojui tik sertifikuotą kompiuterinę įrangą pagal Kompiuteri-nės technikos gaminių privalomo sertifikavimo tvarką3. Kompiute-rinės įrangos sertifikavimo įstaiga Lietuvoje yra valstybės įmonė „In-fostruktūra".

6. Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyti dar-bo aplinkos veiksniai darbo vietose neturi viršyti dydžių, galinčių su-kelti darbuotojams sveikatos sutrikimų, profesinių ligų darbo įmonėje metu ir nutraukus darbą įmonėje. Sveikatos apsaugos ministro

1 OJ, 1990, L156.2 Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 4 „Dėl Lietu

vos higienos normos HN 32:1988 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai" tvirtinimo" // Žinios. 1999, Nr. 5-122.

3 Ryšių ir informatikos ministerijos 1997 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 158„Dėl Kompiuterinės technikos gaminių privalomo sertifikavimo tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 1997, Nr. 112-2851.

424

1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 7991 patvirtintoje Higieninėje kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacijoje darbo aplinkos veiksniai yra suskirstyti į tris grupes: 1) kenksmingi cheminiai veiksniai: dujos, garai, aerozoliai, dulkės; 2) kenksmingi fizikiniai veiksniai: visą žmogaus kūną veikianti vibracija, rankas veikianti vibracija, akustinis triukšmas, elektrostatinis laukas, elektromagnetinis laukas, jonizuojan-čioji spinduliuote metinė ir akies lęšiukui ir (ar) odai, oro temperatū-ra šiltuoju ir šaltuoju metu laikotarpiu, oro judėjimo greitis, apšvieta; 3) kenksmingi ergonominiai veiksniai: darbo sunkumas, dinaminis dar-bas, vienkartinio keliamo krovinio masė, stereotipiniai darbo jude-siai, statinio krūvio dydis per pamainą, darbo poza, liemens palenki-mo kartai per pamainą, judėjimo atstumas darbo aplinkoje, darbo įtampa, tuo pat metu stebimų darbo objektų skaičius, monotonija ir pan. Trumpai pakomentuosime tik triukšmą, vibraciją, apšvieta, elek-tromagnetinę spinduliuote ir šiluminį komfortą darbo vietose.

7. Remiantis 1986 m. gegužės 12 d. Europos Bendrijos Tarybos di- 10 rektyva 86/188/EEB „Dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojaus, susi-jusio su triukšmu darbe"2, Lietuvoje yra parengti Darbuotojų ap-saugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatai3 ir Lietuvos higienos norma HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyve-namojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reika-lavimai"4. Triukšmo lygis darbo vietoje turi būti nustatytas atliekant kontrolinius matavimus. Jeigu kontrolinių matavimų rezultatai leidžia daryti prielaidą apie galimą 85 dBA triukšmo poveikio dydžio viršijimą (momentinis triukšmo lygis daugiau kaip 80 dBA), tokiais atvejais turi būti nustatytas triukšmo pobūdis, išmatuotas triukšmo lygis ir atliktas triukšmo poveikio dydžio įvertinimas. Matavimo prie-monės ir matavimo metodai turi užtikrinti tokių parametrų įvertinimą: triukšmo slėgio lygio dydžio darbuotojui per dieną decibelais A dažninę charakteristiką - dBA, vidutinį dienos triukšmo poveikio dydį per savaitę dBA, kad būtų vienareikšmiškai daromos išvados apie

1 Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 799 „Dėlhigieninės darbo aplinkos veiksnių klasifikacijos tvirtinimo" // Žinios. 1999,Nr. 3-78.

2 OJ, 1986, L 137.3 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir sveikatos apsaugos ministro 1999 m.

rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. 70/403 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 1999, Nr. 82-2438.

4 Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. V-520 „DėlLietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiaigyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai"patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 87-3957.

425

85 dBA triukšmo poveikio dydžio per dieną viršijimą (neviršijimą). Triukšmo poveikio dydis darbuotojui nustatomas per aštuonių valan-dų darbo dieną. Tiksliausiai triukšmo poveikio dydis nustatomas ap-rūpinant darbuotojus individualiais integruojančiais triukšmo matuok-liais. Matavimo duomenys ir įvertinimo rezultatai fiksuojami ir taikomi akustinės taršos higieniniam vertinimui ir nustato didžiausius leidžia-mus akustinio triukšmo lygius darbo aplinkoje. Sertiflkuojamų objek-tų skleidžiamas triukšmas turi užtikrinti lygius, nustatytus minėtoje higienos normoje. Pastovus triukšmas vertinamas pagal garso lygį, pa-pildomai gali būti vertinamas pagal garso slėgio lygį. Nepastovus triukš-mas vertinamas pagal ekvivalentinį garso lygį. Pateiksime tik kai ku-riuos darbo aplinkoje leidžiamus triukšmo lygius:

garso lygis, dBA019 Administracijos patalpos 50020 Raštinės 60028 Kompiuterių programuotojų darbo vietos 50029 Darbo vietos, skirtos kompiuterių įrenginiams aptarnauti 70030 Gamybos padalinių valdymo aparato patalpos 60031 Meistrų patalpos 65033 Medicinos punktai gamyklose 50034 Kitos darbo vietos ir zonos įmonių (pramonės, žemės ūkio,

statybos, energetikos, transporto, tarp jų oro uostai ir kt.)gamybinėse patalpose ir teritorijose 85

Esant tikimybei, kad triukšmo poveikio dydis darbuotojui per die-ną gali viršyti 85 dBA ar didžiausias momentinis garso slėgis gali būti didesnis negu 200 Pa, darbdaviai privalo informuoti darbuoto-jus (jų atstovus) apie tokias darbo vietas ir reikalavimus dirbant jose dėl galimos darbuotojų klausos pakenkimo rizikos dėl triukšmo po-veikio, priemonių, kurios taikomos triukšmo poveikiui sumažinti dar-bo vietose, darbų saugos reikalavimų laikymosi svarbos, ausų asme-ninių apsauginių priemonių naudojimo ir klausos tikrinimų svarbos.

Triukšmas darbo vietoje dažnai sukelia visą žmogaus kūną ir ran-kas veikiančią vibraciją. Pagal Lietuvos higienos normą HN 51-1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose"1 žmogaus reakcijai į vibraciją turi įtakos šie fizikiniai parametrai: vibracijos intensyvumas, dažnis, veikimo kryptis (vertikali, horizontali ir kt.) ir trukmė (poveikio lai-kas). Pagal atsiradimo šaltinį vibracija skirstoma į tris kategorijas: 1) transporto; 2) transporto technologinę; 3) technologinę. Visą kūną

1 Darbo higiena. Vilnius, 1999. P. 27-39.

426

veikianti vibracija vertinama pagreičio lygiu decibelais ir (arba) pa-greičio, greičio dydžiu ir greičio lygiu kiekvienoje vibracijos veikimo kryptyje vidutinių geometrinių dažnių diapazonu nuo 1 Hz iki 80 Hz trečdalio arba vienos oktavos juostose. Minėtoje higienos normoje nurodytų leidžiamų vibracijos dydžių viršijimai liguistai veikia žmo-gaus organizmą, pasireiškia nervų ligomis, vibracijos liga. Lietuvos higienos normoje HN 59-1996 „Rankas veikianti vibracija. Leidžia-mieji dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose"1 yra nurody-tos leidžiamos rankas veikiančios vibracijos ribos, kurios nesukelia sveikatos sutrikimų ar ligos (baltų pirštų sindromo, Reino ligos) ir nesumažina darbingumo.

8. Vadovaudamasis Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo 11 Nr. 1076 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje pro-gramos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 1999 metų planų patvirtinimo"2 1 punktu, sveikatos apsaugos ministras 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 2773 patvirtino Lietuvos higienos normą HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvie-tos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai". Pagal šią hi -gienos normą darbo patalpų, kuriose nuolat dirbama, kiek įmanoma turi būti užtikrintas pirmiausia natūralus apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus:

Patalpos, darbo Apšvietos Apšvietosar veiklos tipas ribinės kokybės

vertės, lx klasės1. Siuvimo įmonės:1.1. Siuvimas 500-750-1000 A-B1.2. Tikrinimas 750-1000-1500 A-B1.3. Lyginimas 300-500-750 A-B2. Maisto pramonė:2.1. Bendros darbo patalpos 200-300-500 C-D2.2. Automatiniai procesai 150-200-300 D-E2.3. Rankinis apdirbimas, tikrinimas 300-500-750 A-B

1 Darbo higiena. Vilnius, 1999. P. 40-61.2 Žinios. 1999, Nr. 83-2473.3 Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl

Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai" patvirtinimo" // Žinios. 2000, Nr. 44-1278.

427

Patalpos, darbo Apšvietos Apšvietosar veiklos tipas ribinės kokybės

vertės, lx klasės3. Įstaigos:3.1. Bendros patalpos, spausdinimo,

darbo su kompiuteriu 300-500-750 A-B3.2. Didelės kabinetinės patalpos 500-750-1000 A-B3.3. Braižymo patalpos 500-750-1000 A-B3.4. Konferencijų patalpos 300-500-750 A-B

12 9. Siekdami užtikrinti saugią darbo aplinką ir nustatyti nekenksmingus sveikatai elektromagnetinės spinduliuotės lygius, sveikatosapsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras 2001 m.gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 660/1741 patvirtino Lietuvos higienos normą HN 110:2001 „Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinis laukas darbo vietose. Parametrų leidžiamos skaitinės vertės ir matavimo reikalavimai", pagal kurią pramoninio dažnio (50 Hz)elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų skaitinės vertės neturi būti didesnės kaip leidžiamos skaitinės vertės. Pramoninio dažnio (50 Hz) elektrinio kV/m ir magnetinio kA/m laukų stiprių didžiausios leidžiamos skaitinės vertės darbo vietose priklauso nuopoveikio trukmės. Draudžiama dirbti darbo vietoje, kurioje pramoninio dažnio (50 Hz) elektrinio lauko stipris viršija 25 kV/m ir (ar)magnetinio lauko stipris viršija 5,1 kA/m.

13 10. Pagal Lietuvos higienos normą HN 69:1997 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose"2 šiluminėaplinka darbo patalpoje yra darbo aplinkos meteorologinės sąlygos,kurios nustatomos pagal žmogaus organizmą veikiančius oro temperatūros, drėgnumo ir oro judėjimo greičio parametrų derinius beitechnologinės įrangos, atitvarų paviršių temperatūrą ir šiluminį spinduliavimą. Leistina darbo vietose oro temperatūra svyruoja nuo 15iki 30 laipsnių Celsijaus, santykinis oro drėgnumas nuo 40 iki 75 procentų, ne didesnis oro judėjimo greitis nuo 0,1 iki 0,6 metro persekundę, ne didesnis šiluminio spinduliavimo intensyvumas nuo35 W/m2 iki 140 W/m2, didžiausias apspinduliuojamas žmogaus kū-

1 Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m.gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 660/174 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 110:2001„Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinis laukas darbo vietose. Parametrų leidžiamos skaitinės vertės ir matavimo reikalavimai" patvirtinimo" // Žinios. 2002, Nr. 5-195.


428

no paviršiaus plotas gali būti nuo 25 iki 50 procentų priklausomai nuo šaltojo ar šiltojo metų laikotarpio, darbų kategorijos, organiz-mo energijos sąnaudų ir kt.

11. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. lapkričio 145 d. įsakymu Nr. 951 patvirtintus Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatus darbdaviai darbo vietose privalo įrengti saugos ir sveikatos apsaugos ženklus ten, kur neįmanoma išvengti rizikos arba pakankamai ją sumažinti kolektyvinėmissaugos priemonėmis, darbo organizavimo metodais, būdais. Darbuotojai ir jų atstovai informuojami apie saugos ir sveikatos apsaugos ženklinimą darbovietėje. Darbdaviai privalo apmokyti ir instruktuoti darbuotojus apie saugos ir sveikatos apsaugos ženklų taikymądarbovietėje. Mokymo metu turi būti gerai išaiškinta ženklų reikšmė, visų pirma jų žodinės informacijos prasmė, taip pat kaip elgtispaprastais ir ypatingais atvejais. Darbuotojai arba jų atstovai konsultuojami ir dalyvauja sprendžiant darboviečių ženklinimo klausimus. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo2 29 straipsnio4 dalį įmonės padaliniuose gerai matomose vietose turi būti nuoro-dos (ženklai), kur yra medicinos punktas, ir nurodytas greitosios me-dicinos pagalbos telefonas (apie pavojingų medžiagų ženklinimą žr. DK 266 str. 6 d. komentarą; apie pavojingų cheminių medžiagų žen-klinimą - DK 263 str. 2 d. komentarą).

12. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį naujos ir rekonstruotos 15įmonės, jų padaliniai priimami eksploatuoti Vyriausybės nustatytatvarka. Statiniai pripažįstami tinkamais naudoti pagal Statybos įstatymą3 ir aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 3834

patvirtintą organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka". Šiatvarka taip pat pripažįstami tinkamais naudoti įmonių statiniai (patalpos), kai įmonės keičia savo veiklos pobūdį arba pradeda veikląkitai paskirčiai statytuose statiniuose neatsižvelgiant į tai, kokie statybos, rekonstrukcijos arba remonto darbai šiai veiklai vykdyti buvoatlikti arba jų atlikti nereikėjo.

1 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 95„Dėl Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų" //Žinios. 1999, Nr. 104-3014.

2 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.3 Žinios. 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597.4 Aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d įsakymas Nr. 383 „Dėl reglamento

STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka" patvirtinimo" // Žinios. 2000, Nr. 79-2401.

429

262 STRAIPSNIS Darbo priemonės

1. Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

2. Minimaliuosius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonėms nustato atitinkami darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.

3. Privalomuosius saugos ir sveikatos reikalavimus atskirų darbo priemonių ar jų grupių gamybai bei jų atitikties įvertinimo procedūromsnustato techniniai reglamentai ar kiti darbuotojų saugos ir sveikatosnorminiai teisės aktai.

4. Konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose. Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti gamintojas.

5. Potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą atlieka jų savininkai.

l 1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį leidžiama naudoti tik tech-niškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Vadovaudamasi Vy-riausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1076 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 1999 metų planų patvirtinimo"1

1 punktu, socialinės apsaugos ir darbo ministrė 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1022 patvirtino Darbo įrenginių naudojimo ben-druosius nuostatus, kurie nustato saugos ir sveikatos darbe reika-lavimus darbo įrenginiams ir jų naudojimui. Nuostatai neapriboja darbdavių teisių priimti ir taikyti griežtesnius reikalavimus, garan-tuojančius geresnę ir efektyvesnę darbuotojų saugą ir sveikatos ap-saugą darbe naudojant darbo įrenginius. Šie nuostatai parengti pa-gal 1989 m. lapkričio 30 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvą 89/655/EEB „Dėl minimalių darbo įrenginiams taikomų darbuoto-jų saugos ir sveikatos reikalavimų"3 ir ją papildančią 1995 m. gruo-džio 5 d. direktyvą 95/63/EB „Dėl direktyvos 89/655/EEB „Dėl mi-

1 Žinios. 1999, Nr. 83-2473.2 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymas

Nr. 102 „Dėl Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo" //Žinios. 2000, Nr. 3-88.

3 OJ, 1989, L 393.

430

nimalių darbo įrenginiams taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų" pakeitimo"1. Darbdavys privalo imtis reikiamų prie-monių užtikrinti, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuoto-jai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų dar-buotojų saugai ir sveikatai.

2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį minimaliuosius darbuo- 2tojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonėms nustato atitinkami darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. PagalDarbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus minimalūs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai taikomi, jeigu tai būtina, naudojamiems ir riziką keliantiems darbo įrenginiams. Minimaliuosius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonėms pakartojatų darbo priemonių įmonės darbuotojų saugos ir sveiktos vietiniai (lokalūs) norminiai teisės aktai (žr. DK 264 str. 4 d. komentarą).

3. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalį privalomuosius saugos ir 3sveikatos reikalavimus atskirų darbo priemonių ar jų grupių gamybai bei jų atitikties įvertinimo procedūroms nustato techniniai reglamentai ar kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Remiantis Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais,privalomi saugos ir sveikatos reikalavimai nustatomi atitinkamų potencialiai pavojingų įrenginių, kitų atskirų darbo priemonių ar jųgrupių gamybai ir naudojimui, pavyzdžiui, Paprastųjų slėgimo indųtechninis reglamentas2; Elektromagnetinių gaminių saugos techninis reglamentas3; Techninis reglamentas „Liftai"4.

4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad konkrečios 4darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbopriemonės dokumentuose. Juos kartu su darbo priemone privalopateikti gamintojas. Gamintojo darbo įrenginio naudojimo dokumentai yra pagrindas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, atlikus profesinės rizikos įvertinimą, parengti to įrenginio saugaus naudojimo konkrečioje darbo vietoje instrukciją, parengtidarbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių ir periodinių instruktažų dirbtisu tuo įrenginiu instrukciją (apie profesinės rizikos įvertinimą pagal

'OJ, 1995, L 335.2 Ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 431 „Dėl Paprastų slėgi-

nių indų techninio reglamento tvirtinimo" // Žinios. 2000, Nr. 7-197.3 Ūkio ministro ir Standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio

19 d. įsakymas Nr. 351/61 „Dėl Elektrotechninių gaminių saugos techninio reglamento patvirtinimo" // Žinios. 1999, Nr. 90-2663.

4 Socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 106„Dėl Techninio reglamento „Liftai" patvirtinimo" // Žinios. 2000, Nr. 28-785.

431

darbo priemonių techninius dokumentus ir įmonės vietinius (loka-lius) norminius teisės aktus žr. DK 264 str. 2 d. ir 3 d. komentarą). 5. Pagal komentuojamo straipsnio 5 dalį potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą atlieka jų savininkai. Poten-cialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarką nustato Potencialiai pa-vojingų įrenginių priežiūros įstatymas1. Šių įrenginių, kuriems pri-valoma speciali Vyriausybės įgaliotų ar nustatyta tvarka akredituotų įmonių priežiūra, kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė. Pagal Vy-riausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 13862 patvirtintą Pavo-jingų darbų sąrašą prie pavojingų darbų priskiriama: 1) darbas elek-tros srovės pavojingumo atžvilgiu pavojingose ir labai pavojingose patalpose, nurodytose Saugos taisyklėse eksploatuojant elektros įren-ginius DT 11-02, patvirtintose ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 403, taip pat veikiančių elektros įrenginių srovinių gran-dinių, skirtų didesnei kaip 10 A srovei ir esant grandinių įtampai, aukštesnei kaip 50 V (kintamajai srovei) ir aukštesnei kaip 75 V (nuo-latinei srovei), remonto ir (ar) derinimo darbai; 2) darbas su pavo-jingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, nurodytais Che-minių medžiagų ir preparatų įstatymo4 3 straipsnio 24 dalyje, ir jų atliekomis; 3) darbai, nurodyti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir aplin-kos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/2825,2 priede; 4) darbai su bet kuriomis medžiagomis, turinčiomis asbesto; 5) me-chaninis medienos, metalų ir kitų medžiagų apdirbimas, kai nau-dojama nemechanizuota pastūma; 6) krovinių kėlimas rankomis, esant veiksniams, nurodytiems Krovinių kėlimo rankomis bendrų-jų nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.134/ 4936, A ir B prieduose; 7) krovinių kėlimas mechaniniais, iš jų sava-

1 Žinios. 2000, Nr. 89-2742.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 1386

„Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo" // Žinios. 2002, Nr. 87-3751.3 Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 40 „Dėl saugos taisyklių

eksploatuojant elektros įrenginius DT 11-02 patvirtinimo" // Žinios. 2002,Nr. 27-974.

4 Žinios. 2000, Nr. 36-987.5 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir aplinkos ministro 1998 m. gruo

džio 24 d. įsakymas Nr. 184/282 „Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 1999, Nr. 7-155.

6 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir sveikatos apsaugos ministe-rijosl998 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. 134/493 „Dėl Krovinių kėlimo rankomisbendrųjų nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 1998, Nr. 79-2242.

432

eigiais krautuvais, išskyrus potencialiai pavojingus įrenginius; 8) lai-vuose, iš jų žvejybos laivuose ir kituose plaukiojančiuose įrenginiuo-se; 9) darbo vietose, kuriose triukšmo poveikio darbuotojui dydis per dieną gali viršyti 85 dBA; 10) šuliniuose, iškasose, tuneliuose, kolektoriuose ir kituose požeminiuose įrenginiuose ir statiniuose (iš-skyrus požemines pėsčiųjų perėjas ir pervažas), uždarose bet kokių medžiagų talpyklose ir iš dalies uždarose ir ankštose patalpose ar iš dalies uždarose mašinų ir kitų įrenginių angose; 11) darbai, atlieka-mi aukščiau kaip penki metrai nuo žemės paviršiaus ar grunto, per-dengimo, pastolių ar grindų paviršiaus, kai pagrindinė apsaugos nuo kritimo priemonė yra apraišai (apsaugos nuo kritimo diržai); 12) dar-bai su augalų apsaugos priemonėmis; 13) darbai su plėšriaisiais ir kitais pavojingais gyvūnais; 14) darbai su jonizuojančiosios spindu-liuotės šaltiniais, radioaktyviosiomis medžiagomis ir jų atliekomis; 15) darbai šalia elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, kurių sklei-džiama spinduliuote viršija leistiną lygį; 16) hidroelektrinių, hidro-techninių įrenginių konstrukcijų, kurių patvankos aukštis didesnis kaip trys metrai, rekonstravimas ir kapitalinis remontas; 17) darbai po vandeniu (naro darbai); 18) darbai cirke; 19) miško ruošos dar-bai (stačiojo miško kirtimas, vėjavartų, vėjalaužų likvidavimas); 20) gręžimo darbai, išgaunant naudingąsias iškasenas; 21) elektros, ryšių bei laidinio radijo oro ir požeminių linijų, dujotiekių, naftotie-kių ar kitų produktotiekių vamzdynų įrengimo, išmontavimo dar-bai; 22) grunto kasyba ir tvirtinimas, kiti darbai prie aukštesnių kaip pusantro metro šlaitų ir gilesnėse kaip pusantro metro iškasose; 23) žemės darbai patogeniškai užterštame dirvožemyje, požeminių elektros tinklų, dujotiekio ir kitų požeminių komunikacijų apsaugi-nėse zonose; 24) darbai potencialiai sprogioje aplinkoje, nurodyti Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuo-statuose, patvirtintuose socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1101; 25) remonto ar demontavimo dar-bai avariniuose statiniuose; 26) traukinių sąstatų formavimas (išfor-mavimas), traukinių techninė apžiūra jų stovėjimo vietose ir darbai eksploatuojamuose geležinkelio ruožuose, automobilių kelių važiuo-jamosiose juostose; 27) psichikos ligonių ir sergančiųjų alkoholine, toksikologine psichoze gydymas ir priežiūra; 28) sveikatos priežiū-ros paslaugų teikimas pavojingomis arba ypač pavojingomis užkre-

1 Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 110 „Dėl Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2001, Nr. 1-16.

433

čiamosiomis ligomis sergantiems pacientams, epidemijų profilakti-kos priemonių įgyvendinimas pavojingų arba ypač pavojingų užkre-čiamųjų ligų židiniuose, nurodytuose Žmonių užkrečiamų ligų pro-filaktikos ir kontrolės įstatyme1; 29) valstybinių veterinarijos inspektorių pareigų vykdymas, veterinarijos gydytojų ir felčerių pa-slaugos; 30) darbai su potencialiai pavojingais įrenginiais, potencia-liai pavojingų įrenginių remonto darbai, išskyrus potencialiai pavo-jingų įrenginių techninės būklės tikrinimą; 31) inkasatorių, apsaugos darbuotojų ar budėtojų, saugančių pastatus, patalpas ar kitus objek-tus, darbas; 32) gaisrų gesinimas, gelbėjimo darbų vykdymas pra-moninių ir transporto avarijų vietose, gaivalinių nelaimių padari-nių, cheminių ir radiacinių incidentų likvidavimas; 33) kiti darbai su kai kuriomis išimtimis, atliekami pavojingų darbų atlikimo vietose (zonose).

Pagal Vyriausybės patvirtintus Potencialiai pavojingų įrenginių vals-tybės registro nuostatus2 Valstybinė darbo inspekcija atlieka Poten-cialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigos funk-cijas. Dirbant darbus su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, pavojingos medžiagos negali viršyti jų ribinių kiekių (apie pavojingų medžiagų ribinius kiekius žr. DK 263 str. 1 d. komentarą).

Potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą vyk-do jų savininkai. Pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo3 2 straipsnio 7 dalį potencialiai pavojingo įrenginio savi-ninkas yra juridinis ar fizinis asmuo arba įmonė, kuriai įrenginys pri-klauso nuosavybės teise, arba įrenginio valdytojas, kuris valdo, nau-doja įrenginį ir juo disponuoja turto patikėjimo teise. Šių įrenginių privalomą nuolatinę priežiūrą pagal įrenginio savininko ir juridinio asmens tarpusavio sutartis gali vykdyti juridiniai asmenys, turintys norminių teisės aktų nustatyta tvarka leidimą tokiai veiklai. Poten-cialiai pavojingų įrenginių techninę būklę tikrina Viešoji potencia-liai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga Techni-nės priežiūros tarnyba, kurios steigėjas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija4. Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja, kaip lai-

1 Žinios. 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. 645 „Dėl

Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro įsteigimo ir Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2002, Nr. 48-1844.

3 Žinios. 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742.4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. 1408

„Dėl Technikos priežiūros tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo" // Žinios. 2000, Nr. 105-3317.

434

komasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų ir kaip atliekama nuolatinė įrenginių priežiūra. Tam šalia teritorinių Valstybinė darbo inspekcija turi specializuotus Sprogių, degių gamybų ir technologijų, Geležinkelio, Kasybos ir sprogdinimo darbų skyrius.

Branduolinės energijos, radiacinės saugos, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, įrenginių, naudojamų išimtinai gynybos tikslams, taip pat elektros įrenginių, išskyrus naudojamus sprogioje aplinkoje, prie-žiūra ir kontrolė vykdoma pagal kitus įstatymus.

263 STRAIPSNISApsauga nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio

1. Įmonėse, kurių gamybos procesuose naudojamos, gaminamos, gabenamos ar laikomos žmonių sveikatai pavojingos cheminės medžiagos, darbdaviai nustato ir įgyvendina priemones darbuotojų sveikatai,aplinkos apsaugai užtikrinti.

2. Pavojingų cheminių medžiagų pakuotė privalo būti paženklinta pavojingų cheminių medžiagų ženklais, įspėjančiais apie jų kenksmingumą ar pavojingumą.

3. Darbuotojai privalo būti apmokyti ir instruktuoti saugiai dirbti sukonkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Darbo vietose privalo būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, nustatytos specialios šių medžiagų kiekio darbo aplinkoje registravimo, darbuotojų įspėjimo apie pavojų sistemos, darbuotojai privalo būti aprūpinti asmeninėsapsaugos priemonėmis.

1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį įmonėse, kurių gamybos i procesuose naudojamos, gaminamos, gabenamos ar laikomos žmonių sveikatai pavojingos cheminės medžiagos, darbdaviai nustato ir įgyvendina priemones darbuotojų sveikatai, aplinkos apsaugai už-tikrinti Darbuotojų apsaugą nuo pavojingų cheminių medžiagų, kan-cerogenų ir mutagenų poveikio reglamentuoja šie svarbiausi normi-niai teisės aktai: 1) Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas 1; 2) Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai2; Lietuvos higienos norma HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžia-

1 Žinios. 2000, Nr. 36-987.2 Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m.

liepos 24 d. įsakymas Nr. 97/406 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų ir Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2001, Nr. 65-2396.

435

gų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reika-lavimai"1; Lietuvos higienos norma HN 36:1999. „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos"2. Remiantis aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 2213 patvirtintais Lietuvos ūkio objektuose nau-dojamų pavojingų medžiagų ribiniais kiekiais, Lietuvos ūkio objek-tuose naudojamų pavojingų medžiagų ribiniai kiekiai yra nustaty-tieji pavojingų medžiagų ir preparatų kiekiai, kuriuos viršijus objektas priskiriamas prie pavojingųjų. Kai kurie pavojingų medžiagų ribi-niai kiekiai yra:

Eil.Nr.

Pavojingos medžiagos pavadinimas

Kvalifikaciniai ribiniai kiekiai (tonomis)I lygis II lygis m lygis

124323 47 19 42

Automobilių benzinas ir kt. lengvieji degalai Tamsūs naftos produktai Dyzelinis ir krosninis kuras, žibalas Vandenilis Deguonis Suskystintos labai degios dujos (įskaitant suskystintas benzino ir gamtines dujas)

50 1000

500 1 505

5000 10 000

5000 5 20050

50 000 50 000 50 000 50 2000200

2 Lietuvos higienos normoje HN 23:2001 „Kenksmingų cheminiųmedžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendriejireikalavimai" 7.1. punkte nurodyta, kad kenksminga cheminėmedžiaga yra cheminė medžiaga, kuri dėl savo fizikinių cheminių,cheminių arba toksikologinių savybių, naudojimo būdo arba buvimo darbo aplinkoje gali kelti pavojų darbuotojų sveikatai ar sukelti mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus, įskaitant visas chemines medžiagas, kurioms yra nustatytos ribinės vertės;

3 kancerogenas - cheminė medžiaga, preparatas ar procesas, galintis4 sukelti vėžį; mutagenas - organizmo genetinės medžiagos pakiti-5 mus - mutacijas sukelianti cheminė medžiaga. Pagal Pavojingų

cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvar-

1 Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m.gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 645/169 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2001„Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkosore. Bendrieji reikalavimai" patvirtinimo" //Žinios. 2001, Nr. 110-4008.

2 Žinios. 1999, Nr. 23-667.3 Aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 221 „Dėl Lietuvos ūkio

objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribinių kiekių patvirtinimo" // Žinios. 1999. Nr. 68-2186.

436

ką1 ribinė vertė (RV) - kenksmingos cheminės medžiagos koncen-tracijos didžiausia leistina vertė per standartizuotą laiko tarpą (iki 2002 m. sausio 1 d. ribinė vertė buvo vadinama - didžiausia leidžia-ma koncentracija (DLK)).

Darbuotojų saugai ir sveikatai gresianti rizika, susijusi su pavo- 6 jingais cheminiais veiksniais, turi būti šalinama arba mažinama iki minimumo įgyvendinant šias priemones: 1) projektuojant darbo vietas ir organizuojant darbą; 2) aprūpinant darbuotojus tinkama darbo su cheminiais veiksniais įranga ir nustatant šios įrangos techninio aptarnavimo ir remonto tvarką, kuri garantuoja darbuotojų saugą ir sveikatą; 3) iki minimumo mažinant skaičių darbuotojų, kurie yra ar gali būti veikiami; 4) iki minimumo mažinant poveikio trukmę ir intensyvumą; 5) tinkamai naudojant higienos priemones; 6) maži-nant cheminių veiksnių, esančių darbovietėje, kiekius iki minimalių, reikalingų konkrečiam darbui atlikti; 7) taikant tinkamus darbo pro-cesus, tarp jų saugų pavojingų cheminių veiksnių ir atliekų, kuriose jų yra, tvarkymą, saugojimą ir gabenimą darbovietėje.

2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi pavojingų chemi- 7 nių medžiagų pakuotė privalo būti paženklinta pavojingų cheminių medžiagų ženklais, įspėjančiais apie jų kenksmingumą ar pavojin-gumą. Pagal aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/7422 patvirtintą Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarką visų pavo-jingų cheminių medžiagų pakuotė turi būti atitinkamai paženklinta. Už pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų tinkamą suklasifika-vimą ir atitinkamą jų paženklinimą, už teisingos ir išsamios infor-macijos pateikimą naudotojui apie cheminės medžiagos ar preparato pavojingąsias savybes, apie jų saugaus naudojimo sąlygas, apie saugos priemones atsakingi yra asmenys, tiekiantys tas chemines me-džiagas ir preparatus į rinką, t. y. tų cheminių medžiagų ir preparatų gamintojai, importuotojai, skirstytojai, taip pat asmenys, importuo-jantys chemines medžiagas ar preparatus laikinai perdirbti.

Ant kiekvienos pavojingos cheminės medžiagos pakuotės aiškiai ir neišdildomai turi būti nurodyta: 1) cheminės medžiagos pava-dinimas, fizinio arba juridinio asmens, atsakingo už cheminės medžiagos tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką, inicialai, pavardė arba pavadinimas ir visas adresas (įskaitant telefono numerį), nesvar-

1 Aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d.įsakymas Nr. 532/742 „Dėl Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 2001, Nr. 16-509.

2 Ten pat.

437

bu, tai butų gamintojas, importuotojas ar skirstytojas; 2) pavojingu-mo simboliai; 3) standartinės rizikos frazės, nurodančios konkrečius rizikos faktorius dėl galimo pavojaus, susijusio su cheminės medžia-gos naudojimu; 4) standartinės saugos frazės, susijusios su saugiu cheminės medžiagos naudojimu; 5) EB numeris (jei priskirtas). Kai kurie pavojingų medžiagų ženklinimo simboliai1 yra:

T+

X XLabai toksiška Kenksminga Dirginanti Labai degi

Xi

Toksiška

Ypatingai degi Sprogstamoji Pavojingaaplinkai

Ardanti Oksiduojanti

F+

3. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalį darbuotojai privalo būti apmokyti ir instruktuoti saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Darbo vietose privalo būti įrengtos kolek-tyvinės apsaugos priemonės, nustatytos specialios šių medžiagų kie-kio darbo aplinkoje registravimo, darbuotojų įspėjimo apie pavojų sistemos, darbuotojai privalo būti aprūpinti asmeninės apsaugos prie-monėmis. Darbdavys, remdamasis visa turima informacija, turi orga-nizuoti darbuotojų ir (arba) jų atstovų mokymą ir instruktavimą apie: 1) galimą riziką darbuotojų sveikatai, įskaitant papildomą riziką rū-kant; 2) prevencijos priemones, kad išvengtų poveikio; 3) higienos rei-kalavimus; 4) asmeninių apsaugos priemonių ir aprangos naudojimą; 5) veiksmus, kurių turės imtis darbuotojai, įskaitant gelbėtojus, įvy-kus incidentui ir norint išvengti incidento. Darbuotojai nedelsiant tu-ri būti apmokomi, kai atsirado nauja ar pakito rizika ir, jei reikia, mo-kymas turi būti periodiškai kartojamas. Darbdaviai turi informuoti

1 Aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 221 „Dėl Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribinių kiekių patvirtinimo" // Ži-nios. 1999, Nr. 68-2186.

438

darbuotojus apie įrenginius ir konteinerius, kuriuose yra cheminės medžiagos, užtikrinti, kad visi konteineriai, pakuotės ir įrenginiai bū-tų aiškiai ir įskaitomai paženklinti etiketėmis ir ant jų būtų pritvirtinti gerai matomi įspėjamieji ir pavojaus ženklai. Pavojingų cheminių me-džiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje1 ir Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų2 nusta-tyta tvarka darbuotojai įspėjami apie medžiagas, preparatus ir proce-sus, galinčius sukelti vėžį: 1) auramino gamyba; 2) darbas, susijęs su policiklinių aromatinių angliavandenilių, esančių akmens anglies suo-džiuose, akmens anglies dervoje ar akmens anglies degute, poveikiu; 3) darbas, susijęs su dulkių, dūmų ir purslų, susidarančių kaitinant ir elektriniu būdu valant vario-nikelio šteinus, poveikiu; 4) stiprūs rūgš-tiniai izopropilo alkoholio gamybos procesai; 5) darbas, susijęs su kie-tosios medienos dulkių poveikiu3.

Darbdavys turi imtis priemonių, užtikrinančių, kad darbuotojai ir (arba) jų atstovai įmonėje galėtų patikrinti apsauginių drabužių bei apsaugos priemonių parinkimą ir naudojimą, kad darbuotojai ir (arba) jų atstovai įmonėje būtų nedelsiant informuoti apie cheminių medžia-gų ribinių dydžių viršijimus, jų priežastis ir apie priemones, kurių imtasi ar bus imtasi situacijai atkurti. Darbo vietose privalo būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, nustatytos specialios šių medžiagų kiekio darbo aplinkoje registravimo, darbuotojų įspėjimo apie pavojų sistemos (plačiau apie darbuotojų sveikatos patikrinimus ir aprūpi-nimą asmeninės apsaugos priemonėmis žr. DK 265 str. ir 271 str. ko-mentarą).

264 STRAIPSNISSaugaus darbo organizavimas ir vykdymas

1. Darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais.

1 Aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d.įsakymas Nr. 532/742 „Dėl Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 2001, Nr. 16-509.

2 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 95„Dėl Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 1999, Nr. 104-3014.

3 Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m.liepos 24 d. įsakymas Nr. 97/406 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenųpoveikio darbe nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2001, Nr. 65-2396.

439

2. Darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais,technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais:

1) įvertina galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai;2) užpildo Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Jame

nustatoma, kurios darbo vietos, darbo priemonės, darbo ir poilsio laikasatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, taip pat nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemonės, jei darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka reikalavimų;

3) pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatusnustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, tvirtindamas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatostarnybos nuostatus arba įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigines instrukcijas, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

4) rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius)norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus).

3. Darbdavio įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu patvirtinti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai yra privalomi. Su jais darbuotojai supažindinami pasirašytinai.

4. Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, darbų organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimų nesilaikymasyra darbo drausmės pažeidimas.

i 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos normi-nių teisės aktų reikalavimais (darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų klasifikacija nurodyta DK 260 str. 1 d. komentare).

Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1994 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 21 patvirtintų Saugos darbe standartų, normų, tai-syklių, instrukcijų rengimo ir tvirtinimo nuostatų 6 ir 7 punktus sau-gos darbe nuostatų, taisyklių, tipinių instrukcijų registravimą ir ap-skaitą vykdė Valstybinė darbo inspekcija ir ministerijos, Vyriausybės įstaigos pagal jų kompetencijai priskirtas valdymo sritis. Valstybinė

1 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1994 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. 2 „Dėl Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuo-statų ir Saugos darbe standartų, normų, taisyklių, instrukcijų rengimo ir tvirtini-mo nuostatų patvirtinimo" // Žinios, 1994, Nr. 65-1263; Neteko galios: Žinios. 2003, Nr. 85-3885.

440

darbo inspekcija kaupia visą informaciją apie galiojančius ir naujus priimtus saugos darbe standartus, darbo higienos normas, saugos darbe, darbo medicinos nuostatus, taisykles, tipines instrukcijas. In-formaciją apie juos Valstybinė darbo inspekcija periodiškai skelbia informaciniuose leidiniuose ir interneto tinklalapyje: www.vdi.lt (apie įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalius) norminius teisės aktus žr. šio straipsnio 4 d. komentarą).

2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punktą darbdavys, 2 vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo prin-cipais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, tech-nologinių procesų ir darbo priemonių techniniais dokumentais visų pirma turi įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės, profesinės rizikos vertinimo ir ekspertizės tvarka nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įsta-tymo1 39-41 straipsniuose.

Rizikos tyrimo paslaugas įmonėms teikia nustatyta tvarka akre- 3 dituotos ir atestuotos įstaigos. Daugumą šių įstaigų sudaro Sveikatos apsaugos ministerijos žinioje esančių visuomenės sveikatos centrų darbo sąlygų tyrimo laboratorijos. Valstybinė darbo inspekcija (tiksliau šios inspekcijos darbo medicinos gydytojai higienistai) ir Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba pagal kompetenciją pri-valo konsultuoti įmones profesinės rizikos vertinimo klausimais. Iki 2003 metų liepos darbo vietos buvo vertinamos pagal Vyriausy-bės patvirtintus Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatus2 ir Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodinius nurodymus3. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsaky-mu Nr. A1-159/V-6124 patvirtintus Profesinės rizikos vertinimo nuostatus.

1 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 1277

„Dėl darbo vietų higieninio įvertinimo" // Žinios. 1998, Nr. 95-2641; Netekogalios: Žinios. 2003, Nr. 61-2792.

3 Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės1999 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 7/5 „Dėl Darbo aplinkos veiksnių matavimųir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodinių nurodymų tvirtinimo" // Žinios. 1999, Nr. 7-158.

4 Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m.spalio 16 d. įsakymas Nr. A1-159/V-162 „Dėl Profesinės rizikos nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 100-4504. Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos paso pildymo tvarka ir tipinė pasoforma // Žinios. 2003, Nr. 100-4503.

441

Profesinės rizikos tyrimo metu nustatomi faktiniai darbo aplinkos veiksnių dydžiai. Darbo aplinkos tyrimų rezultatai įrašomi į įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos pasą. Pavojingi fiziniai veiksniai nu-statomi vertinant, ar patalpos, darbo vietos ar kitos vietos darbovie-tėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nuo-statas dėl darbuotojų apsaugos nuo traumų. Fizinių veiksnių tyrimo ir nustatymo bei darbo ir poilsio režimų atitikties nustatytiems dar-buotojų saugos ir sveikatos norminiams teisės aktams tyrimo rezul-tatai įforminami rizikos nustatymo kortelėse.

Nustatant galimą darbo ir poilsio organizavimo reikalavimų nesi-laikymo riziką (galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai) lygina-mas darbuotojų darbo ir poilsio laikas, ar jis atitinka įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidaus kontrolė ir jos neužtikrinimo rizikos laipsnis nustatoma įvertinus, kaip darbdavys vykdo pareigas užtikrinti dar-buotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, numa-tytais Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų sau-gos ir sveikatos norminių teisės aktų, iš jų: ar Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatų nustatyta tvarka įsteigta įmo-nės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, ar šios tarnybos funkci-jos ir veikla pagal jai suteiktą kompetenciją sudaro nelaimingų atsi-tikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencijos prielaidas, taip pat vertinama įmonės padalinių vadovų, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto, darbuotojų atstovų veikla įgyvendinant darbuo-tojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Pagal rizikos veiksnių, darbuotojų darbo ir poilsio laiko, darbuo-tojų saugos ir sveikatos būklės vidaus kontrolės tyrimo ir kitus rizi-kos nustatymo rezultatus užpildomos rizikos nustatymo kortelės. Vie-nodoms darbo vietoms gali būti pildoma viena rizikos nustatymo kortelė.

3. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies 2 punktą darbdavys, va-dovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologi-nių procesų ir darbo priemonių techniniais dokumentais, įvertinęs galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, užpildo Įmonės dar-buotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Jame nustatoma, kurios dar-bo vietos, darbo priemonės, darbo ir poilsio laikas atitinka darbuo-tojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, taip pat nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemonės, jei darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka reikalavimų. Įmo-nės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase susumuojami darbo

442

aplinkos tyrimo rezultatai. Jame nustatoma, kurios darbo vietos, dar-bo priemonės, darbo ir poilsio laikas atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, taip pat nustatomos dar-buotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemonės, jei darbuotojų sau-gos ir sveikatos būklė neatitinka reikalavimų. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase nurodomi duomenys apie įmonę, dar-bo vietų skaičius, žinios apie darbuotojų saugos ir sveikatos komite-tą, apie profesinę sąjungą ar kitus darbuotojų atstovus. Pase nuro-doma, kas vykdo įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas (saugos tarnyba, darbo medicinos tarnyba, darbdavio pa-skirtas asmuo, samdoma tarnyba, darbdavys), paso peržiūrėjimo da-ta. Prie paso pridedamos lentelės, kuriose nurodoma kiekvienos skir-tingos darbo patalpos ir darbo vietos atitiktis norminių teisės aktų reikalavimams, o esant nukrypimų numatytos prevencinės priemo-nės; gaisro gesinimo priemonių, vėdinimo sistemos, pirmosios pa-galbos priemonių, geriamojo vandens įrenginių, kolektyvinių apsau-gos priemonių, saugos ir sveikatos apsaugos ženklų, apsaugos nuo sprogimo, avarinių ir gelbėjimo įrenginių, asmeninės apsaugos prie-monių atitiktis norminių teisės aktų reikalavimams; nurodomas skai-čius darbuotojų, dirbančių veikiant visiems rizikos veiksniams; dar-bo ir poilsio organizavimas kiekviename padalinyje (bendras ir atskirai moterims): darbas pamainomis, suminė darbo laiko apskai-ta, darbas naktį, sutrumpinta darbo diena, papildomos ir specialios pertraukos darbuotojams, dirbantiems esant cheminių, fizikinių, fi-zinių ir kitų veiksnių poveikiui; prevencinių priemonių programa.

4. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad 6 darbdavys pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pa-vyzdinius nuostatus1 nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reika-lavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, tvirtina įmonės darbuo-tojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus arba įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigines instrukcijas, duoda įpareigojimų pa-dalinių vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos prie-mones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų steigimo tvarka, jų narių skaičius pagal ekonominės veiklos įmonių grupes, kvalifikaciniai reikalavimai saugos ir sveikatos tarny-

1 Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. A1-186/V-694 „Dėl Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 114-5144.

443

bai nurodyti DK 260 str. 2 d. komentare). Pagal Įmonių darbuoto-jų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatus įmonės tarnybos uždavi-niai yra: 1) konsultuoti darbdavį, padalinių vadovus, darbuotojus ir darbuotojų atstovus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais įmonėje; 2) darbdavio nustatyta tvarka organizuoti nelaimingų at-sitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemonių rengimą; 3) vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų rei-kalavimų laikymosi įmonėje priežiūrą ir kontrolę; 4) avarijos ar ki-to pavojaus atveju kartu su darbdaviu vykdyti pavojaus likvidavi-mo priemones siekiant išvengti galimų padarinių; 5) darbdavio nustatyta tvarka organizuoti įmonės darbuotojų saugos ir sveika-tos norminių teisės aktų rengimą, juos rengti, konsultuoti šių do-kumentų rengėjus, pildyti įmonės dokumentus, susijusius su dar-buotojų sauga ir sveikata. Tarnyba vykdo darbuotojų sveikatos priežiūrą, teikia medicinos (darbuotojų sveikatos priežiūros) pa-slaugas, organizuoja ir teikia neatidėliojamą medicinos pagalbą su-sirgimų ir nelaimingų atsitikimų darbe atvejais.

5. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalies 4 punktą darbdavys privalo parengti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalius) norminius teisės aktus: darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ir kitus reikiamus įmo-nės vietinius (lokalius) norminius teisės aktus (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 3 d. darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtinti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai tiesės aktai vadinami: įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentais). Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 2821 patvirtino Darbuotojų saugos ir svei-katos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką. Įmonėje turi būti rengiamos: įvadinė instrukcija, instruktavimo darbo vietoje instruk-cijos. Instrukcijos rengiamos vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais (taisyklėmis, nuostatais, normomis, Lietuvos standar-tais, reglamentais), darbo ir apsaugos priemonių techniniais doku-mentais, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, darbuotojų sau-gos ir sveikatos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų, avarijų, profesinių ligų analizės duomenis, saugaus darbo organizavimo psi-chofiziologinius aspektus įmonėje bei kita turima informacija. In-

1 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 282 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavi -mo tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 2002, Nr. 117-5293.

444

struktavimo darbo vietoje instrukcijos rengiamos arba tam tikrų profesijų darbuotojams (šaltkalviams, šlifuotojams, mūrininkams, medienos gaminių mašinų operatoriams, miško kirtėjams, kasinin-kams, varytojams, laborantams ir pan.), arba darbų (remonto, mon-tavimo, derinimo, bandymo, darbų aukštyje ir 1.1.), arba darbo prie-monių naudojimo (šlifavimo staklių, kompiuterinės įrangos ir 1.1.) instrukcijos. Kai gamintojo yra parengtos darbo įrenginių naudoji-mo instrukcijos, kurių laikymasis užtikrina darbuotojo saugą ir svei-katą, darbuotojas, naudojantis šį įrenginį, instruktuojamas pagal įrenginio naudojimo instrukciją. Šiais atvejais papildoma instruk-cija rengiama, kai darbuotojo darbo sąlygomis to nepakanka. Įmo-nės darbuotojų, kuriems nerengiamos darbuotojų saugos ir sveika-tos instrukcijos, sąrašą sudaro darbdavys, suderinęs su Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus viršininku. Jei tokio sąrašo nėra, instrukcijos rengiamos visiems darbuotojams. Instrukcijas tvir-tina darbdavys įsakymu, potvarkiu, kitu tvarkomuoju dokumentu. Instrukcijos derinamos su įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu (jeigu jis įsteigtas) ar darbuotojų atstovu. Instrukcijose neturi būti nuorodų į taisykles, normas ir kitus teisės aktus. Esant būtinybei minėtų norminių teisės aktų reikalavimai išdėstomi in-strukcijoje, tačiau jie turi būti pritaikyti konkrečiai darbo vietai ir realioms darbo sąlygoms.

6. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalį darbdavio įsakymu, po- 8 tvarkiu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinti įmonės darbuo-tojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokalūs) norminiai teisės aktai yra privalomi. Su jais darbuotojai supažindinami pasirašytinai Pagal Dar-buotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką1

instrukcijų kopijos instruktuojamiesiems darbuotojams gali būti įteikiamos pasirašytinai atskirame lape, pridedamame prie instruk-cijos kontrolinio egzemplioriaus. Padalinio vadovas privalo turėti visų to padalinio profesijų, darbų (darbo vietų) instrukcijų kopijų kom-plektą ir jų sąrašą. Padalinio vadovui išduodamos instrukcijos regist-ruojamos įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registra-vimo žurnale. Įmonėje saugomų instrukcijų kontroliniai egzemplioriai turi būti valstybine kalba. Į kitas kalbas verstos instrukcijos taip pat turi būti darbdavio patvirtintos. Prie įmonės darbuotojų saugos ir svei-katos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų priskiriami įmonės stan-dartai. Įmonės standartai rengiami pagal LST1510:1999 Įmonės stan-dartų rengimas ir įforminimas (žr. DK 260 str. 1 d. komentarą).

1 Ten pat.

445

9 7. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad darbuoto jų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, darbų organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimų nesilaikymas yra darbo drausmės pažeidimas. Įmonės kolektyvinė sutartis ir darbo apmo-kėjimo nuostatai, darbo tvarkos taisyklės gali numatyti ekonomi-nes skatinimo priemones (DK 233 str.) ir bausmes už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, darbų organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimų pažeidimus. Pagal DK 235 straipsnį šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (tuo pačiu dar-buotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimu) gali būti laikoma, kai darbuotojas darbo metu yra neblaivus, atsisako tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi. Už tokius vienkartinius pažeidimus darbo sutartis gali būti nu-traukta be įspėjimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Kai darbuotojas pažeidžia saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, darbų organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimus, atsižvelgiant į pažeidimą jis gali būti nušalintas nuo darbo (DK 123 str., 265 str. 7 d.), gali būti sustabdyti darbai (DK 266 str.), dar-buotojams gali būti taikoma drausminė (DK 227-244 str.), materialinė (DK 245-258 str.), administracinė ir baudžiamoji at-sakomybė.

STRAIPSNIS Privalomi sveikatos patikrinimai

1. Darbuotojai iki aštuoniolikos metų privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks aštuoniolika metų.

2. Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami - tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika,pavojingų kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į darbą; dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę,tikrinama periodiškai.

3. Siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą, turi būti atliekamas maistopramonės, viešojo maitinimo ir prekybos įmonių, vandentiekio įrenginių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų, taip pat kai kurių kitųįmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų sveikatos tikrinimas (medicininės apžiūros).

4. Naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami - tikrintis periodiškai, pagal įmo-

446

nėję, įstaigoje, organizacijoje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitik-rinimų grafiką.

5.Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir su sveikatos priežiūros įstaiga suderintą sveikatos pasitikrinimų grafiką; su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus.

6.Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už privalomus įsidarbinančių asmenų bei darbuotojų sveikatos patikrinimussveikatos priežiūros įstaigoms mokama Vyriausybės nustatyta tvarka.Vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, moka darbdavys.

7.Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

8.Profesijų, darbų, kuriuos dirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą, sveikatos pasitikrinimų tvarką nustato Vyriausybė.

1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį darbuotojai iki aštuonio- ilikos metų privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks aštuoniolika metų. Sveikatos tikrinimo tikslas - nustatyti, ar dėl sveikatos būklės tikrinamas asmuo gali dirbti pagalpasirinktą specialybę. Pagal Vyriausybės patvirtintą Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybiųdirbti konkretų darbą nustatymo tvarką, darbo laiką, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašą1 prieš pradėdami dirbti jauni asmenys turi pasitikrinti sveikatą irvėliau tikrintis kasmet, iki jiems sukaks aštuoniolika metų.

2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi darbuotojai, kurie 2darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami - tikrintis periodiškai, pagalįmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, pavojingų kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimantį darbą; dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai. Asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys esant sveikatai kenksmin-gų veiksnių poveikiui ir pavojingą darbą, privalo tikrintis sveikatą įsi-

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 nutarimas Nr. 138 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimy-bių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 13-502.

447

265 str. III DAJLIS. Individualus darbo santykiai

darbindami ir periodiškai - dirbdami, vadovaujantis sveikatos apsau-gos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilakti-nių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose"1. Sveikatos tik-rinimai atliekami pagal teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros centrų patvirtintus privalomo darbuotojų tikrinimo kontingentus. Vi-suomenės sveikatos priežiūros centrų specialistai parenka kontingen-tą medicinos apžiūrai, užpildo nustatytos formos pažymą, patvirtina ją savo parašu bei sprendžia su darbo aplinka susijusius klausimus. Privalomus sveikatos tikrinimus atlieka pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas ar apylinkės terapeutas, pasi-telkę šio įsakymo prieduose nurodytų specialybių gydytojus, prireikus ir teritorinių visuomenės sveikatos įstaigų specialistus.

Paaiškėjus, kad yra kontraindikacijų, išimties tvarka leidžiama dirbti tik leidus darbo medicinos gydytojui, tačiau ne ilgiau kaip vienerius metus. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi asmens sveika-tos istorijoje (F 025/a), išvada apie darbuotojo profesinį tinkamumą: „dirbti gali", „dirbti gali, bet ribotai" (nurodant kaip), „dirbti negali" įsidarbinančiam - į privalomo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą (F 047/a), dirbančiam - į asmens medicininę knygelę (F 048/a). Asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros gydytojas, įtaręs, kad darbuotojas serga lėtine profesine liga, privalo ne vėliau kaip per tris dienas raštu apie tai pranešti Valstybinės darbo inspekcijos inspektavimo skyriui ir Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai, darbdavys turi teisę, nurodę priežastį, siųsti darbuotojus neeilinio svei-katos tikrinimo. Asmuo, kuris nesutinka su privalomo sveikatos tikri-nimo išvadomis, gali jas apskųsti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atly-ginimo įstatymo2 23 straipsnio numatyta tvarka.

3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad siekiant ap-saugoti gyventojų sveikatą, turi būti atliekamas maisto pramonės, vie-šojo maitinimo ir prekybos įmonių, vandentiekio įrenginių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų, taip pat kai kurių kitų įmonių, įstai-gų, organizacijų darbuotojų sveikatos tikrinimas (medicininės apžiū-ros). Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakyme Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstai-gose"3 tokie darbuotojai suskirstyti į penkias grupes pagal veiklos


448

grupes, nuo to priklauso tyrimų mastas, jų periodiškumas. Vyriausy-bė 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 11451 patvirtino Darbų ir veik-los sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasi-tikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, kuriame nustatyta analogiška nu-rodytų darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka.

4.Pagal komentuojamo straipsnio 4 dalį naktį dirbantys ir pa- 5maininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami - tikrintis periodiškai pagal įmonėje, įstaigoje,organizacijoje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Pagal Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūrosįstaigose tvarką2 darbuotojų, dirbančių naktį, sveikata tikrinamanemokamai taip pat darbuotojo pageidavimu (jei turi nusiskundimų dėl nakties darbo). Jeigu nustatoma, kad darbas naktį pakenkėarba gali pakenkti darbuotojo sveikatai, darbdavys, vadovaudamasis sveikatos priežiūros įstaigos išvada, privalo perkelti darbuotojądirbti tik dieną.

5. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbdavys tvir- 6tina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir susveikatos priežiūros įstaiga suderintą sveikatos pasitikrinimų grafiką; su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus. Šiame sąraše išvardijami darbuotojai, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, jų darbai ir veiklos sritys įmonėje.

6. Pagal komentuojamo straipsnio 6 dalį privalomi sveikatos 7patikrinimai atliekami darbo laiku. Už privalomus įsidarbinančiųasmenų ir darbuotojų sveikatos patikrinimus sveikatos priežiūrosįstaigoms mokama Vyriausybės nustatyta tvarka. Vidutinį darboužmokestį darbuotojams už darbo laiką, kurio metu darbuotojastikrinasi sveikatą, moka darbdavys. Sveikatos apsaugos ministras2000 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose"3 patvirtino profilaktiniųsveikatos tikrinimų apmokėjimo tvarką, pagal kurią pirminės ir ant-

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimas Nr. 1145„Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos" pakeitimo"// Žinios. 2002 Nr. 73-3127.

2 Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr.301 „DėlProfilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" // Žinios. 2000,Nr. 47-1365.

3 Žinios. 2000, Nr. 47-1365.

449

rinės sveikatos priežiūros paslaugos, atliekant profilaktinius svei-katos tikrinimus nėščiųjų ir motinų, iki vaikui sukaks vieneri me-tai, įdarbinamų nepilnamečių, kiti profilaktiniai sveikatos tikrini-mai apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos - iš nustatytos metinės vieno gyven-tojo pirminės sveikatos priežiūros bazinės kainos, specialistų kon-sultacijos, reglamentuojamos šiuo įsakymu, apmokamos pagal spe-cialistų profilaktinio tikrinimo kainą, patvirtintą šiuo įsakymu. Jeigu specialistų, nesant bendrosios praktikos gydytojo, konsultacijos su-teikiamos pagal Lietuvos medicinos normoje MN 14:1999 „Ben-drosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsa-komybė"1 nurodytą kompetenciją, jos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (metinės vieno gyventojo pirminės sveikatos priežiūros bazinės kainos).

Pagal darbų ir veiklos sričių, kuriose įsidarbinant ir dirbant pri-valoma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, svei-katos tikrinimų (darbų ir veiklos sričių, kur privaloma profilaktiš-kai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų) antrinės sveikatos priežiūros paslaugas apmoka pats pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys iš darbdavio lėšų. Neapdraustieji pri-valomuoju sveikatos draudimu (išskyrus nėščiąsias) už visas profi-laktinio sveikatos tikrinimo paslaugas moka patys ar už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal profilaktinių tikrinimų ar paslaugų kainas, nustatytas Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 178 „Dėl valstybės ir savivaldybių remia-mų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainyno patvirtinimo"2. Pagal DK 215 straipsnį darbuotojams, kuriems dėl darbo privalo-ma pasitikrinti sveikatą, už darbo laiką, sugaištą tikrinant sveikatą, darbovietėje mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.

7. Komentuojamo straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad darbuoto-jas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Toks atsisakymas laiko-mas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kurio sunkumas priklauso nuo galimų neigiamų padarinių ir įtakos kitiems darbuotojams, ga-miniams, pačiam darbuotojui

1 Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 553 „DėlLietuvos medicinos normos MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės,pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo" // Žinios. 1999, Nr. 109-3196.

2 Žinios. 1996, Nr. 35-892.

450

8. Pagal komentuojamo straipsnio 8 dalį profesijų, darbų, kuriuos 9 dirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą, sveikatos pasitikrinimų tvarką nustato Vyriausybė. Sveikatos apsaugos ministras 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose"1 patvirtino aštuoniolika priedų, iš kurių darbuotojams yra aktualūs profilaktiniai sveikatos tikrinimai:1) nėščiųjų ir motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai (2 priedas);2) stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių (4 priedas); 3) išankstiniai (prieš pradedant darbą ar veiklą) ir periodiniai (darbo metu ar kai veikla tęsiama) profilaktiniaisveikatos tikrinimai; 4) laivyno darbuotojų (11 priedas); 5) geležinkelio darbuotojų (12 priedas); 6) aviacijos darbuotojų (10 priedas); 7) vairuotojų (7 priedas); 8) asmenų, norinčių pradėti dirbtiar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (esant galimamsveikatai kenksmingų veiksnių poveikiui ar dirbant pavojingus darbus) (13 priedas); 9) darbų ir veiklos sričių, kuriose įsidarbinant irdirbant privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjųligų (14 priedas). Kiekviename priede kiekvienai profesijai ar darbui yra nurodytos bendros kontraindikacijos, ligos būklės, neleidžiančios dirbti tą darbą, sveikatos tikrinimo mastas ir periodiškumas, amžiaus cenzas. Pavyzdžiui, dirbančių kenksmingomis sąlygomisvairuotojų sveikata tikrinama kasmet; vežiojančių keleivius ir troleibusų vairuotojų sveikata tikrinama kartą per dvejus metus; bendratvarka vairuotojų iki penkiasdešimt devynerių metų sveikata tikrinama kartą per penkerius metus, nuo šešiasdešimties metų - kartąper trejus metus, nuo septyniasdešimties metų - kartą per dvejus metus ir nuo aštuoniasdešimties metų - kartą per vienus metus. Darbdavių iniciatyva gali būti organizuoti vairuotojų priešreisiniai sveikatostikrinimai. Tokio tikrinimo metu medicinos darbuotojas surenka tiriamojo anamnezę, pamatuoja kraujo spaudimą, temperatūrą, tikrina pulsą, ar nėra alkoholio tiriamojo iškvepiamame ore. Tikrinimorezultatai registruojami žurnale, žymimi kelionės lape. Nustačius girtumo ar laikino nedarbingumo požymių, sutarto pavyzdžio žyma kelionės lape nedaroma. Apie tai informuojama administracija.

Asmuo, kuris nesutinka su privalomojo sveikatos tikrinimo išva-domis, gali jas apskųsti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme2 numatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 23 straipsnį komisi-


451

jos sprendimai gali būti skundžiami Sveikatos apsaugos ministeri-jai ir teismui. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 10 straipsnį visa informacija apie paciento sveikatos būk-lę, diagnozę, prognozę ir gydymą turi būti konfidenciali, ja galima naudotis tik darbdavio ir darbuotojo interesais, gerbiant pastarojo asmens privatumą.

STRAIPSNIS Darbų sustabdymas

1. Darbai sustabdomi norminių teisės aktų nustatyta tvarka:1) kai darbuotojas (darbuotojai) neapmokytas saugiai dirbti;2) sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai - pavojui;3) kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;4) kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių

arba kai darbuotojai neaprūpinti reikiamomis kolektyvinėmis ir (ar)asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

5) kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei.

2. Iškilus pavojui įmonėje ar įmonės padalinyje, darbdavys privalo:1) apie gresiantį pavojų kaip galima greičiau pranešti visiems dar

buotojams bei tiems, kuriems gali kilti pavojus, taip pat pranešti, kokios priemonės bus panaudotos darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai užtikrinti, kokių veiksmų privalo imtis patys darbuotojai;

2) imtis veiksmų, kad būtų sustabdyti darbai ir darbuotojams būtųduoti nurodymai palikti darbo patalpas ir pereiti į saugią vietą;

3) organizuoti pirmosios medicinos pagalbos suteikimą nukentėjusiesiems, taip pat darbuotojų evakuaciją;

4) kaip galima greičiau informuoti atitinkamas vidaus ir išorės tarnybas (civilinės saugos, priešgaisrinės saugos, sveikatos priežiūros, policijos) apie pavojų ir nukentėjusius darbuotojus;

5) kol įmonei bus suteikta specializuotų tarnybų pagalba, pavojui likviduoti pasitelkti iš anksto apmokytus darbuotojus, įmonės darbuotojųsaugos ir sveikatos tarnybos darbuotojus bei darbuotojų atstovus.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai darbdavys ar jo įgaliotas asmuo nesiima darbuotojų apsaugos nuo galimo pavojaus priemonių, darbai sustabdomi šia tvarka:

1) pareikalauti sustabdyti darbus turi teisę įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, darbuotojų atstovai;

2) jei darbdavys ar jo įgaliotas asmuo atsisako vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar darbuotojų atstovų reikalavimą, komitetas, darbuotojų atstovai apie tai praneša Valstybinei darboinspekcijai;

452

3) darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę,gali priimti sprendimą įpareigoti darbdavį sustabdyti darbus;

4) jei darbdavys ar padalinio vadovas atsisako vykdyti darbo inspektorių reikalavimus, pastarieji turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kadbūtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbovietų ar zonų būtų išvesti darbuotojai.

4. Darbuotojai, esant galimybei, turi nedelsdami pranešti darbdaviuiarba padalinio vadovui apie sugedusias darbo priemones ar susidariusią avarinę situaciją - pavojų.

5. Kiekviena įmonė, įstaiga, organizacija ir visi jų padaliniai privaloturėti darbuotojų evakuacijos planus.

6. Įmonės, kuriose gaminamos, naudojamos, laikomos pavojingos medžiagos, privalo turėti galimos avarijos prevencijos ir likvidavimo planus. Tokių įmonių sąrašas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

7. Darbuotojų evakuacijos planai turi būti įmonės ir jos padaliniųinformaciniuose stenduose pastebimose vietose. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai privalo būtigerai susipažinę su evakuacijos planais bei įmonės avarijų prevencijosir likvidavimo planais.

8. Už laiką, kurį darbai sustabdyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytaisatvejais, darbuotojams darbdavys moka vidutinį darbo užmokestį.

9. Darbai taip pat privalo būti sustabdyti, kai gamtinės sąlygos kliudo saugiai juos atlikti. Pavojaus atvejais darbdavys, siekdamas užkirstikelią nelaimingiems atsitikimams darbe, vadovaudamasis įstatymais,turi teisę perkelti darbuotojus į darbo sutartimi nesulygtą darbą tojepačioje įmonėje arba į kitą toje pačioje vietovėje esančią įmonę. Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl sveikatosbūklės. Nesant darbo kitose darbo vietose, kur darbuotojai gali saugiaidirbti, įstatymų nustatyta tvarka skelbiama prastova. Sustabdžius darbus pavojaus dėl gamtinių sąlygų atveju, darbuotojams mokama kaipuž prastovą.

1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį darbai sustabdomi nor- l minių teisės aktų nustatyta tvarka: 1) kai darbuotojas (darbuotojai) neapmokytas saugiai dirbti; 2) sugedus darbo priemonei ar susida-rius avarinei situacijai - pavojui; 3) kai dirbama pažeidžiant nusta-tytus technologinius reglamentus; 4) kai dirbama neįrengus reikia-mų kolektyvinės apsaugos priemonių arba kai darbuotojai neaprūpinti reikiamomis kolektyvinėmis ir (ar) asmeninėmis apsau-gos priemonėmis; 5) kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei. Čia išvardyta skirtingos priežastys, veiksniai ir aplinkybės, kada turi būti stabdomi darbai. Taip pat pa-

453

sakyta, kad darbai stabdomi ir nenurodytais atvejais, kai darbo ap-linka tampa kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai ir gyvybei. Tokie atvejai nustatomi vertinant galimą riziką darbuotojų saugai ir svei-katai (apie profesinės rizikos vertinimą žr. DK 264 str. 2 d. 1 p. komentarą). Darbuotojų neapmokymas saugiai dirbti gali būti nu-statytas stebint jų darbą, taip pat tikrinant įvadinių instruktažų, instruktažų darbo vietoje registracijos žurnalus, saugos ir sveika-tos darbe instrukcijas, jų registraciją ir kokybę. Pagal DK 270 straipsnį darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti įmonėje, jeigu jis neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas sau-giai dirbti. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmo-nę iš kitos įmonės, nepradėtų dirbti, kol nėra informuotas apie esa-mus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti.

2. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi, iškilus pavojui įmonėje ar įmonės padalinyje, darbdavys privalo apie gresiantį pavojų kaip galima greičiau pranešti visiems darbuotojamsir tiems, kuriems gali kilti pavojus, informuoti, kokios priemonėsbus panaudotos darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai užtikrinti,kokių veiksmų privalo imtis patys darbuotojai. Jis taip pat privaloimtis veiksmų, kad būtų sustabdyti darbai ir darbuotojams būtųduoti nurodymai palikti darbo patalpas ir pereiti į saugią vietą;organizuoti pirmosios medicinos pagalbos suteikimą nukentėjusiesiems, taip pat darbuotojų evakuaciją; kaip galima greičiau informuoti vidaus ir išorės tarnybas (civilinės saugos, priešgaisrinės saugos, sveikatos priežiūros, policijos) apie pavojų ir nukentėjusiusdarbuotojus; kol įmonei bus suteikta specializuotų tarnybų pagalba, pavojui likviduoti pasitelkti iš anksto apmokytus darbuotojus,įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojus ir darbuotojų atstovus.

3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai darbdavysar jo įgaliotas asmuo nesiima darbuotojų apsaugos nuo galimo pavojaus priemonių, darbai sustabdomi šia tvarka: 1) pareikalauti sustabdyti darbus turi teisę įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, darbuotojų atstovai; 2) jei darbdavys ar jo įgaliotas asmuoatsisako vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ardarbuotojų atstovų reikalavimą, komitetas, darbuotojų atstovai apietai praneša Valstybinei darbo inspekcijai; 3) darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą

454

įpareigoti darbdavį sustabdyti darbus; 4) jei darbdavys ar padalinio vadovas atsisako vykdyti darbo inspektorių reikalavimus, pastarieji turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad būtų įvykdytas reikalavi-mas sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų būtų išves-ti darbuotojai.

Pagal Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto bendruo-sius nuostatus, kuriuos 2003 m. spalio 29 d. nutarimu1 patvirtino Lie-tuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas turi teisę savo sprendimu reikalauti, kad darbdavys (padalinio vadovas) sustabdytų darbus. Jei darbdavys ar jo įgaliotas asmuo atsisako vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar darbuotojų atstovų reikalavimą, ko-mitetas, darbuotojų atstovai apie tai praneša Valstybinei darbo ins-pekcijai. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo2 9 straipsnio 1 dalies 9 punktą valstybinis darbo inspektorius turi teisę reikalauti, kad darbdavys, jo įgalioti asmenys sustabdytų darbus.

4. Pagal komentuojamo straipsnio 4 dalį darbuotojai, esant gali- 4mybei, turi nedelsdami pranešti darbdaviui arba padalinio vadovuiapie sugedusias darbo priemones ar susidariusią avarinę situaciją -pavojų. Tokia darbuotojo pareiga ir veiksmai turi būti nurodyti įmonės darbo tvarkos taisyklėse (DK 230 str.), specialiuose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo drausmę (DK231 str.), pareigybės aprašymuose ir nuostatuose (DK232 str.), darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, saugaus darbų atlikimo taisyklėse (DK 264 str. 4 d.), kurios yra privalomos darbuotojams ir sukuriomis darbuotojai turi būti supažindinti pasirašytinai.

5. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kiekviena įmo- 5nė, įstaiga, organizacija ir visi jų padaliniai privalo turėti darbuotojųevakuacijos planus. Darbdaviai privalo parengti įmonės, jos padalinių darbuotojų evakuacijos planus pavojaus atvejui. Su šiais planaisdarbuotojai susipažįsta įsidarbindami įmonėje. Darbuotojų evakuacijos planai iškabinami įmonės ir jos padalinių gerai matomose vietose. Evakuacijos planus, įmonės avarijų prevencijos ir likvidavimoplanus privalo gerai žinoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatostarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai. Evakuacinių kelių ir išėjimų, gaisro gesinimo įrangos, pavojingų zonų žymėjimo reikalavi-

1 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos 2003 m. spalio 29 d. posėdžio protokolo išrašas „Dėl įmonės darbuotojų saugos ir sveikatoskomitetų bendrųjų nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 110-4923.

2 Žinios. 1994, Nr. 87-1644.

455

mai išdėstyti Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose 1. Pagal Darboviečių įrengimo bendruosius nuostatus evakuaciniai keliai ir išėjimai turi būti laisvi ir pagal galimybę tiesiai vesti į lau-ką arba saugios zonos link. Kilus pavojui, darbuotojams turi būti sudaryta galimybė greitai ir saugiai evakuotis iš visų darbo vietų. Evakuacinių išėjimų durys turi atsidaryti evakavimo kryptimi (į iš-orę). Evakuacinio išėjimo durys turi būti užsklendžiamos taip, kad įvykus avarijai jas lengvai ir nedelsdamas galėtų atidaryti kiekvie-nas asmuo, jei to prireiktų. Evakuaciniai keliai ir išėjimai turi būti tinkamai paženklinti. Ženklai turi būti patvarūs ir išdėstyti reikia-mose vietose. Evakuacinio išėjimo durys neturi būti rakinamos. Ke-liai ir durys, vedantys į evakuacinius kelius ir išėjimus, privalo būti be kliūčių, kad bet kuriuo metu nekliudomai būtų galima jais nau-dotis. Evakuaciniuose keliuose ir išėjimuose turi būti įrengtas rei-kiamo intensyvumo avarinis apšvietimas tam atvejui, jei bendras ap-švietimas sugestų.

6. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje numatyta, kad įmonės, kuriose gaminamos, naudojamos, laikomos pavojingos medžiagos, privalo turėti galimos avarijos prevencijos ir likvidavimo planus. Tokiųįmonių sąrašas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymuNr. 1102 patvirtintus Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogiojeaplinkoje, saugos nuostatus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatospase nurodomos priemonės, kurias darbdaviai įgyvendina siekdamiapsaugoti darbuotojus nuo sprogimo pavojaus, koordinavimo tvarka. Įėjimai į vietas, kuriose gali susidaryti tokia sprogi aplinka, kadkiltų pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, pažymimi įspėjamaisiaisženklais (plačiau apie pavojingas medžiagas ir jų ženklinimą žr. DK262 str. 5 d. ir 263 str. 2 d. komentarą).

7. Darbuotojų evakuacijos planai turi būti įmonės ir jos padaliniųinformaciniuose stenduose pastebimose vietose. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai privalo būti gerai susipažinę su evakuacijos planais bei įmonės avarijųprevencijos ir likvidavimo planais, žinoti, kur yra evakuacinės ir

1 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos1998 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjųnuostatų patvirtinimo" // Žinios. 1998, Nr. 44-1224.

2 Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 110„Dėl Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatųpatvirtinimo" // Žinios. 2001, Nr. 1-16.

456

pirmosios pagalbos priemonės. Evakuacinių ir pirmosios pagalbos žen-klų esminiai požymiai yra informacija stačiakampio arba kvadrato for-mos balta piktograma žaliame fone (žalia spalva turi dengti ne ma-žiau kaip penkiasdešimt procentų vaizdinio ženklo paviršiaus): Evakuacinis kelias. Evakuacinis išėjimas. Krypties rodyklės. Pirmoji pagalba. Neštuvai. Pirmosios pagalbos telefonas evakuacinei arba pir-majai pagalbai. Akių praplovimo dušas. Avarinio kvietimo įtaisas.

8. Pagal komentuojamo straipsnio 8 dalį už laiką, kurį darbai su- 8stabdyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kitaip nei už prastovą (DK122 str. irl95 str.), darbdavys moka darbuotojams vidutinį darbo užmokestį.

9. Remiantis komentuojamo straipsnio 9 dalimi darbai taip pat 9privalo būti sustabdyti, kai gamtinės sąlygos kliudo saugiai juos atlikti. Pavojaus atvejais darbdavys, siekdamas užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe, vadovaudamasis įstatymais, turi teisę perkelti darbuotojus į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačiojeįmonėje arba į kitą toje pačioje vietovėje esančią įmonę. Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl sveikatosbūklės. Nesant darbo kitose darbo vietose, kur darbuotojai gali saugiai dirbti, įstatymų nustatyta tvarka skelbiama prastova. Sustabdžiusdarbus pavojaus dėl gamtinių sąlygų atveju, darbuotojams mokamakaip už prastovą pagal DK 122 straipsnį ir 195 straipsnį.

STRAIPSNIS Įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpos

1. Įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinėsbei asmens higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais.

2. Įmonės, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos, sanitarinės beiasmens higienos patalpos įrengiamos laikantis specialių reikalavimųtokioms patalpoms įrengti. Reikalavimai tokioms sanitarinėms bei asmens higienos patalpoms įrengti privalo būti nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į darbo pobūdį, naudojamas medžiagas, darbuotojų skaičių.

3. Įmonės darbo medicinos punktai, maitinimo patalpos įmonėje įrengiamos atsižvelgiant į darbuotojų skaičių pagal tokių patalpų įrengimoreikalavimus.

4. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė.

457

1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį įmonėse darbuotojų sau-gos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos prie-monių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens higie-nos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais. Pagal Buities, sani-tarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus, kuriuos patvirtino Vyriausybė1, ir Lietuvos higienos normą HN 70:1997 „Gamybinės buities patalpos"2 gamybinės buities patalpos yra patalpos, skirtos darbuotojų asmens higienai, fiziologinėms reikmėms, poilsiui ir sveikatos priežiūrai. Šioms patalpoms priklauso drabužinės, dusi-nės, prausyklos, tualetai, poilsio, maitinimo patalpos, drabužių džio-vinimo, dulkių pašalinimo arba nukenksminimo patalpos, darbo drabužių saugojimo patalpos, skalbimo patalpos, rūkymo patalpos, sušilimo patalpos, kvėpavimo takų apsaugos priemonių patalpos, darbo medicinos punkto patalpos, gėlo, sūraus (karštuose cechuo-se) ar (ir) prisotinto angliarūgšte vandens įrenginiai. Gamybinės buities patalpos įrengiamos atsižvelgiant į gamybos procesų gru-pes, nuo kurių priklauso: patalpų temperatūra (nuo +16° C iki +22° C, tačiau ne žemesnė kaip +10° C); dirbtinė apšvieta (ne mažesnė kaip 50 lx); oro tiekimo ir šalinimo būdas ir dažnis; oro kondicio-navimo sistemų našumas. Atsižvelgiant j gamybinių procesų gru-pes turi būti įrengta: ne mažiau kaip viena prausykla su šalto ir karšto vandens maišytuvais 7-20 darbuotojų; rankų vonelė su šal-to ir karšto vandens maišytuvais, kai rankas veika vibracija, - ne daugiau kaip trims darbuotojams; kojų vonelės, kai visą kūną vei-kia vibracija, ne daugiau kaip 40 darbuotojų; dušas su šalto ir karš-to vandens maišytuvais 3-25 darbuotojams; unitazas 18 vyrų, 12 moterų; pisuaras 18 vyrų; praustuvė su šalto ir karšto vandens maišytuvais ir džiovintuvas 48 vyrams arba moterims ir kt. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.773 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų 20 punktą naudojamos asme-ninės apsauginės priemonės laikomos gamybinėse buities patalpo-se, įrengtose pagal specialius reikalavimus, nurodytus higienos nor-mose. Pagal Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 501„Dėl Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų" // Žinios,2003, Nr. 40-1820.

2 Darbo higiena. Vilnius, 1999. P. 111.3 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymas

Nr. 77 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmisnuostatų patvirtinimo" // Žinios. 1998, Nr. 43-1188.

458

reikalavimų113-17 punktus ir Lietuvos higienos normos HN 70:1997 „Gamybinės buities patalpos" 13 punktą poilsio patalpose turi būti pakankamai erdvės (daugiau kaip 0,9 m2 vienam darbuotojui), sta-lų, kėdžių su atramomis atsižvelgiant į didžiausią pamainos darbuo-tojų skaičių. Nėščiosioms ir maitinančioms motinoms turi būti su-darytos sąlygos pailsėti atsigulus. Persirengimo, nėščiųjų ir maitinančių motinų poilsio kambarių, dušų, praustuvų, tualetų įren-gimo, oro, vėdinimo sistemos, temperatūros, apšvietimo ir kt. reika-lavimai taip pat išdėstyti Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuo-statuose2. Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 13073

patvirtinti Specialiųjų patalpų (vietų), kuriose leidžiama rūkyti, įren-gimo ir eksploatavimo reikalavimai, pagal kuriuos uždarose patal-pose esančiose darbo vietose rūkyti yra uždrausta, įmonėse rūkyti leidžiama tik specialiai įrengtose rūkymo patalpose, atskirtose nuo patalpų, kuriomis naudojasi nerūkantys darbuotojai.

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įmonės, ku- 2 riose naudojamos pavojingos medžiagos, sanitarinės ir asmens hi-gienos patalpos įrengiamos laikantis specialių tokių patalpų įren-gimo reikalavimų. Tokių sanitarinių ir asmens higienos patalpų įrengimo reikalavimai privalo būti nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į darbo pobūdį, naudojamas medžiagas, darbuotojų skaičių. Šio straipsnio 1 dalies komentare nurodoma, kad sanitarinių ir higieninių patalpų nor-matyvai Lietuvos higienos normoje HN 70:1997 „Gamybinės buities patalpos"4 yra išdėstyti pagal gamybos procesų grupes, kurių sani-tarinėms ir higienos patalpoms nustatyti skirtingi, specialūs reika-lavimai. Pavyzdžiui, jei gamybos procese išsiskiria šilumos pertek-lius, kiekvienam darbuotojui turi būti įrengta dušo kabina, darbuotojams, dirbantiems skirtingų procesų darbus (sukelia kūno ir drabužių užterštumą; reikia ypatingos gaminamos produkcijos švaros) drabužinės turi būti įrengtos atskirai kiekvienai proceso grupei.

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 501„Dėl Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų" // Žinios,2003, Nr. 40-1820.

2 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos1998 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjųnuostatų patvirtinimo" // Žinios. 1998, Nr. 44-1224.

3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1307„Dėl Specialiųjų patalpų (vietų), kuriose leidžiama rūkyti, įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo" // Žinios. 1996, Nr. 112-254.


459

3 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įmonės darbomedicinos punktai, maitinimo patalpos įmonėje įrengiamos atsižvelgiant į darbuotojų skaičių pagal tokių patalpų įrengimo reikalavimus. Reikalavimus darbo medicinos punktams nustato ir jų veikląreglamentuoja Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų1 aštuntas skyrius. Pavyzdiniai įmonių darbo medicinos tarnybų (medicinos punktų) nuostatai, patvirtinti sveikatos apsaugosministerijos 1995 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 2952. Pagal šiuos nuostatus darbo medicinos punkto laukiamasis turi būti ne mažesniskaip aštuoni kvadratiniai metrai, pacientų priėmimo kambarys - nemažesnis kaip dešimt kvadratinių metrų, o procedūrų kabinetas -keturiolika kvadratinių metrų.

4 4. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimusnustato Vyriausybė. 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 „DėlBuities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų"3 Vyriausybė patvirtino Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimoreikalavimus, kuriuose, be komentuotų bendrųjų reikalavimų, išdėstyti poilsio patalpų, persirengimo, drabužių, avalynės ir asmeniniųapsaugos priemonių laikymo patalpų arba vietų reikalavimai, prausyklų, dušų, tualetų, darbo medicinos punkto patalpų, maitinimopatalpų ir geriamojo vandens įrenginių naudojimo reikalavimai.

STRAIPSNIS Darbdavių ir jų atstovų atestavimas

1. Kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkerimetai Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatossrities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašą tvirtina Vyriausybė.

l 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, kad kiekvie-no darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 501„Dėl Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų" // Žinios.2003, Nr. 40-1820.

2 Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 295 „DėlPavyzdinių įmonių darbo medicinos tarnybų (medicinos punktų) nuostatų patvirtinimo" //Žinios. 1995, Nr. 49-1221.

3 Žinios, 2003, Nr. 40-1820.

460

sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka. Darbdavio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos va-dovaujantis Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 201 pa-tvirtinta Darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomo tikrinimo tvarka, prie kurios pridėtas darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašas. Darbdavio žinias tik-rina mokymo institucija (įstaiga) - įmonė, organizacija ar profesi-nio mokymo įstaiga, Vyriausybės 1999 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 825 „Dėl leidimų (licencijų) mokyti išdavimo nuostatų patvir-tinimo"2 ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 69 „Dėl Ekspertizės gauti leidimą (licenciją) mo-kyti pagal darbo rinkos profesinio mokymo programas atlikimo tvarkos patvirtinimo"3 nustatyta tvarka įgijusi teisę mokyti ir ates-tuoti pagal darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas. Pa-gal nurodytos Darbdavio žinių tikrinimo tvarkos 3 punktą darbda-vių, darbdaviams atstovaujančių asmenų, padalinių vadovų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, o vėliau - ne rečiau kaip kas penkeri metai.

2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį Darbdavių, kurie atlei- 2 džiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašą tvirtina Vyriausybė. Vyriausybė 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 204 patvirtino Darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (ates-tavimo), sąrašą, pagal kurį nuo darbuotojų saugos ir sveikatos sri-ties žinių patikrinimo (atestavimo) atleidžiami darbdaviams atsto-

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 20„Dėl Darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatossrities privalomojo tikrinimo tvarkos ir Darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašo patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 5-190.

2 Žinios. 1999, Nr. 62-2050.3 Žinios. 1999, Nr. 79-2349.4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 20

„Dėl Darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatossrities privalomojo tikrinimo tvarkos ir Darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašo patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 5-190.

461

vaujantys asmenys (įmonių, įstaigų, organizacijų ar kitų organiza-cinių struktūrų vadovai), valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų - atstovaujamųjų, valstybės vadovo, vykdomųjų, teisminių, teisėsaugos įstaigų auditą, valstybinę kontrolę (priežiūrą) atliekan-čių įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, ku-rios finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų bei valstybės fondų ir kurioms įstatymai su-teikia viešojo administravimo įgaliojimus, - vadovai, politinių par-tijų ir politinių organizacijų, profesinių sąjungų, darbdavių organi-zacijų, visuomeninių organizacijų renkami vadovai, valstybinių fondų ir kasų, labdaros fondų, paramos fondų, labdaros organiza-cijų, asociacijų, tarptautinių organizacijų vadovai, Lietuvos mokslų akademijos, aukštųjų mokyklų ir kitų mokymo įstaigų vadovai, mokslinių ir specializuotų institutų, centrų, tarnybų, biurų, labora-torijų, stočių, projektavimo ir konstravimo organizacijų, kuriose atliekami darbai, nesusiję su potencialiai pavojingais įrenginiais, pavojingais darbais (gamybos procesais), vadovai, tradicinių ir vals-tybės pripažintų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų vado-vai; bankų, draudimo ir kitų finansų bei kredito įstaigų vadovai. Nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (ates-tavimo) taip pat atleidžiami prieš tai nurodytų įmonių, įstaigų, or-ganizacijų ar kitų organizacinių struktūrų vadovų paskirti padali-nių vadovai. Darbdaviams atstovaujančių asmenų atleidimas nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo neatleidžia jų nuo pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo są-lygas visais su darbu susijusiais aspektais.

STRAIPSNISDarbuotojų dalyvavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones

1. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotojų saugos ir sveikatos būklės analizės, planavimo, prie-monių organizavimo ir kontrolės klausimais. Darbdavys sudaro sąly-gas darbuotojams ir jų atstovams dalyvauti diskusijose svarstant dar-buotojų saugos ir sveikatos klausimus. Šiuo tikslu steigiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai arba renkami darbuotojų at-stovai. Jie veikia pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos pa-tvirtintus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto bendruosius nuostatus. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatus tvirtina darbdavys, suderinęs su įmonės darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis).

462

2. Komiteto nariams (įgaliotiniams) ir darbuotojų atstovams, vykdan-tiems komiteto pavestus įpareigojimus, mokamas jų vidutinis darbo už-mokestis.

1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys pri- i valo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotojų saugos ir sveikatos būklės analizės, planavimo, priemonių organiza-vimo ir kontrolės klausimais. Darbdavys sudaro sąlygas darbuoto-jams ir jų atstovams dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų sau-gos ir sveikatos klausimus. Šiuo tikslu steigiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai arba renkami darbuotojų atstovai. Jie veikia pagal Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuo-status, kuriuos pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnio 3 dalį tvirtina darbdaviui atstovaujantis asmuo, suderinęs su įmonės darbuotojų atstovais. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija 2003 m. spalio 29 d. nutarimu patvirtino Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendruosius nuostatus1.

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas (toliau - komi- 2 tetas) steigiamas įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip penkiasdešimt darbuotojų. Įmonės kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta steigti įmonės struktūrinio padalinio (filialo, cecho, skyriaus ar kito pa-dalinio) darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, kai tokiame pada-linyje dirba daugiau negu penkiasdešimt darbuotojų. Ekonominės veiklos srityse, kurios pasižymi didesne profesine rizika, komitetas įmonėse gali būti steigiamas, kai darbuotojų yra mažiau negu pen-kiasdešimt. Įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip penkiasdešimt dar-buotojų, komitetas gali būti steigiamas darbdavio, profesinės sąjun-gos iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų reikalavimu.

Komitetas sudaromas dvišaliu principu - iš vienodo skaičiaus darb-davio skirtų bei įmonės profesinės sąjungos, darbo tarybos pasiūlytų ir įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) komiteto nariais patvirtintų atstovų. Įmonėje, kurioje yra daugiau negu viena profe-sinė sąjunga, profesinės sąjungos deleguoja į komitetą savo atstovus arba paveda vienai profesinei sąjungai deleguoti atstovus į komite-tą. Šie atstovai darbuotojų susirinkime (konferencijoje) patvirtina-

1 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos 2003 m. spa-lio 29 d. posėdžio protokolo išrašas „Dėl Įmonės darbuotojų saugos ir sveika-tos komiteto bendrųjų nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 110-4923.

463

mi komiteto nariais. Įmonės, kurioje ne visi darbuotojai yra profesi-nių sąjungų nariai, profesinėms sąjungoms ir darbuotojams komite-te atstovauja profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovai. Dėl jų skai-čiaus komitete sprendimą priima darbuotojų susirinkimas (konferencija). Profesinių sąjungų atstovų negali būti (proporcin-gai) mažiau negu jie atstovauja darbuotojų. Įmonėje, kurioje pro-fesinės sąjungos nėra, darbuotojams komitete atstovauja į komite-tą darbuotojų kolektyvo susirinkime (konferencijoje) išrinkti darbuotojų atstovai. Komitetas sudaromas ne mažiau kaip iš ketu-rių narių dvejiems metams. Savo funkcijas jis atlieka, kol patvirti-namas naujos sudėties komitetas. Komiteto narių skaičius, įgalio-jimų jų nariams suteikimas ir atšaukimas nustatomi komiteto nuostatuose. Į komiteto sudėtį rekomenduojama įtraukti darbuo-tojų saugos ir sveikatos tarnybos atstovą. Komiteto uždaviniai yra šie: 1) analizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje; 2) rengti jos gerinimo pasiūlymus; 3) teikti pasiūlymus kolektyvi-nėms sutartims; 4) nagrinėti nelaimingų atsitikimų darbe ir profe-sinių ligų priežastis bei aplinkybes. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų narių mokymą organizuoja Socialinės apsau-gos ir darbo ministerija per savo Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybą pagal Instruktorių (mokytojų) rengimo tvarką įmonių dar-buotojų saugos ir sveikatos komitetų nariams mokyti1. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje yra nurodyta, kad mokymosi laikotarpiu darbuotojų atstovams mokamas viduti-nis darbo užmokestis.

2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariams (įgaliotiniams) ir darbuotojų atstovams, vykdantiems komiteto pavestus įpareigojimus, mokamas jų vidutinis darbo užmokestis. Komiteto nariams komiteto darbo funkcijoms vyk-dyti konkreti darbo laiko trukmė (valandomis, dienomis) nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį, darbuotojų saugos ir sveikatos būklę ir darbuotojų skaičių įmonėje. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnio 9 dalį dar-buotojų atstovui saugai ir sveikatai taikomos DK 134 straipsnyje nu-statytos garantijos. Darbuotojo atstovo saugai ir sveikatai įgaliojimus gali sustabdyti ar atšaukti jį išrinkę darbuotojai.

1 Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 129 „Dėl Instruk-torių (mokytojų) rengimo tvarkos įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komi-tetų nariams mokyti patvirtinimo" // Žinios. 2002, Nr. 114-5112.

464

270 STRAIPSNISDarbuotojų instruktavimas, mokymas ir atestavimas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti.

2. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol nėra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolatdirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti.

1.Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti Socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras 2002 m. birželio10 d. įsakymu Nr. 76/2611 patvirtino Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatus, kuriereglamentuoja darbuotojų instruktavimo, darbdavių mokymo ir atestavimo bei įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų nariųmokymo saugos ir sveikatos klausimais tvarką.

2.Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol nėra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, neinstruktuotas saugiai dirbtikonkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jisnuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Darbdavys arba padalinio vadovas iš kitos įmonės pasiųstą dirbti darbuotoją konkrečioje darbo vietoje supažindina suesamais ir galimais rizikos veiksniais ir tai įformina instruktavimųregistracijos žurnale.

271 STRAIPSNISDarbuotojų aprūpinimas apsaugos priemonėmis

1. Darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos nor-miniais teisės aktais ir įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę

1 Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 76/261 „Dėl Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2002, Nr. 69-2849.

465

įmonėje, įrengia kolektyvines apsaugos priemones, nemokamai išduo-da darbuotojams asmenines apsaugos priemones.

2. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų ap-saugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos as-meninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti ir neturi sudaryti papildomų pa-vojų darbuotojų saugai. Asmeninių apsaugos priemonių projektavimo, gamybos, atitikties įvertinimo reikalavimus nustato darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.

1 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais ir įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, įrengia kolektyvines apsaugos priemones, nemokamai išduoda

2 darbuotojams asmenines apsaugos priemones. Kolektyvinės apsaugos priemonės rizikos zonoje yra: 1) reikalingų atitinkamų organizacinių priemonių įrengimas ir taikymas; 2) kenksmingų medžiagųkiekio ir pavojingų veiksnių darbo vietoje ribojimas ir šalinimas panaudojant vietinę ištraukiamąją arba bendrąją vėdinimo sistemas;3) darbuotojų, dirbančių nepalankioje aplinkoje, darbo laiko ir skaičiaus mažinimas; 4) reguliarus grindų, sienų ir kitų paviršių valymas,tinkamų darbo procesų ir metodų naudojimas; 5) rizikos zonų žymėjimas atitinkamais saugos ir sveikatos ženklais, įskaitant ženklus„Nerūkyti" tose vietose, kuriose darbuotojai yra arba gali būti veikiami; 6) darbuotojų evakuacijos planų parengimas; 7) atskiros vietos darbo ar apsauginei aprangai ir asmeninei aprangai laikyti; 8) sanitarinės ir asmens higienos patalpų įrengimas ir 1.1. Kolektyviniųapsaugos priemonių reikalingumas nustatomas įvertinant galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Šios priemonės detaliai nurodomos įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase (žr. DK264 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. komentarą).

3 2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi, jei kolektyvinėsapsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikosveiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti ir neturi sudaryti papildomų pavojųdarbuotojų saugai. Asmeninių apsaugos priemonių projektavimo,gamybos, atitikties įvertinimo reikalavimus nustato darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai (Pvz., Socialinės apsaugos irdarbo ministrės 2000 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 69 „Dėl techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės" patvirtini-

466

mo"1). Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. ba-landžio 20 d. įsakymu Nr. 772 patvirtintus Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatus asmeninė apsau-gos priemonė naudojama, kai darbo aplinkoje negalima išvengti rizikos arba pakankamai jos apriboti kolektyvinėmis saugos arba darbo organizavimo priemonėmis, metodais ir būdais. Darbdavys privalo ne-mokamai aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis, išskyrus atvejus, kai kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad darbuotojas padengia dalį išlaidų už tas apsaugos priemones, kuriomis naudojasi ne vien darbo vietoje (naudojimas neapribotas darbu). Darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis vadovaujantis įmonėje sudarytu nemokamo asmeninių apsaugos priemonių išdavimo darbuotojams sąrašu. Odos nukenksminimo priemonės ir apsauginės pastos išduodamos pagal numatytas normas bei tvarką, suderintą su įmonėje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis arba darbuotojų įgaliotiniu; kitu atveju tai turi būti apsvarstyta ir nurodyta kolektyvinėje sutartyje. Komentuojami Darbuotojų aprūpinimo as-meninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai pateikia plačią asme-ninių apsaugos priemonių parinkimo metodiką, nurodo riziką, kurios išvengiama naudojant asmenines apsaugos priemones, pačių asmeninių apsaugos priemonių keliamą riziką ir (ar) riziką naudojant asmenines apsaugos priemones. Nuostatuose pateikiamas platus darbo sri- 4 čių, kuriose reikia naudoti asmenines apsaugos priemones, sąrašas:

i) priemonės galvai, klausai, akims, veidui, kvėpavimo takams, plaš-takoms, pėdoms ir kojoms, odai, liemeniui ir pilvui apsaugoti, įran-ga nuo kritimo, apsauginiai darbo drabužiai, gelbėjimo priemonės. Pavyzdžiui, privalomos priemonės galvai apsaugoti: a) statybos dar-bai, statinių priežiūra (autorinė, techninė, valstybinė); b) darbai ant (prie) tiltų, metalinių antžeminių statinių, stulpų, bokštų, plieninių hidrotechninių statinių, metalo lydyklų ir valcavimo cecho įrengi-nių, didelių rezervuarų, stambių vamzdynų, katilų ir elektrinių įren-ginių; c) darbai duobėse, tranšėjose, šachtose, požeminiuose kasi-niuose; d) uolienos apdorojimo ir miško pjovimo darbai; e) darbai kalnakasyboje po žeme ir žemės paviršiuje, akmens skaldyklose ir sąvartynų pašalinimo darbai; f) darbai aukštyje; g) sprogdinimo dar-bai; h) darbai prie keltuvų, keliamųjų mechanizmų, kranų ir trans-

1 Žinios. 2000, Nr. 65-1967.2 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymas

Nr. 77 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmisnuostatų patvirtinimo" // Žinios. 1998, Nr. 43-1188.

467

porterių; i) darbai tiesioginės redukcijos įrenginiuose, valcavimo ce-chuose, metalo lydyklose, kalvėse, taip pat liejyklose; j) darbai pra-moninėse krosnyse, rezervuaruose, talpose, siloso bokštuose, bun-keriuose ir vamzdynuose; k) darbai laivų statyboje; 1) darbai gyvulių skerdyklose; m) darbai energetiniuose įrenginiuose (darbai uždaro-se ir atvirose skirstyklose, elektrinėse, katilinėse, įskaitant jų terito-rijas); n) krovimo darbai;

2) lengvi galvos apdangalai plaukų apsaugai: a) metalo apdirbimodarbai; b) darbai lengvojoje pramonėje; c) darbai vaistų gamyboje;d) darbai žemės ūkyje; e) darbai maisto pramonėje;

3) galvos apsauginiai apdangalai: a) žuvininkystės darbai; b) darbai liejyklose, terminio apdorojimo darbai; c) darbai dulkėse, statybinių medžiagų gamyba; d) miltų pramonė, linų apdirbimo pramonė; e) darbai infekcinių ligų sukėlėjais apkrėstuose rajonuose;f) darbai su augalų apsaugos priemonėmis miškų ir žemės ūkyje;g)darbai miškuose, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo parazitiniųligų sukėlėjų; h) darbai energetiniuose katiluose.

Kiekvienai darbo sričiai išvardijamos atskiros asmeninės apsau-gos priemonės. Pavyzdžiui, galvai apsaugoti priemonės yra: 1) ap-sauginiai šalmai (tekstolitiniai, statybininkams, su pošalmiais); 2) vil-nonės kepurės, dirbantiesiems karštuose cechuose; 3) gaubtuvai, pogaubtuviai; 4) lengvi galvos apdangalai plaukų apsaugai (beretės, plaukų apsaugos gaubtai, plaukų apsaugos tinkleliai - su snapeliu arba be snapelio, skrybėlės); 5) galvos apsauginiai apdangalai (ke-purės, beretės, neperšlampamos skrybėlės ir kita iš paprastos ar im-pregnuotos medžiagos ir 1.1.).

2/2 STRAIPSNISSveikatos priežiūros paslaugų organizavimas

1. Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojams pirmąją medicinos pagalbą: iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų atsitikimų ir ūminių susirgimų darbe atvejais.

2. Darbuotojų, susirgusių darbo vietoje arba nukentėjusių nuo traumų, kai nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos, gabenimą į sveikatos priežiūros įstaigas organizuoja darbdavys ar padalinio vadovas.

3. Darbdavys kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka sudaro sąlygasteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas.

i 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojams pirmąją medicinos pagalbą: iškvies-

468

ti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų atsitikimų ir ūminių susir-gimų darbe atvejais. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo1

29 straipsnio 4 dalį įmonės padaliniuose gerai matomose vietose turi būti priemonės, reikalingos pirmajai medicinos pagalbai suteikti, nuorodos (ženklai), kur yra medicinos punktas, ir nurodytas greito-sios medicinos pagalbos telefonas. Pirmoji medicinos pagalba yra paprasčiausi tikslingi veiksmai ir būdai, kuriais, naudojant turimas medicinos ir kitokias priemones bei medžiagas, išsaugoma nukentė-jusiojo gyvybė, sustabdomi sveikatai žalingi poveikiai. Pirmosios me-dicinos pagalbos tikslai: nutraukti žalojantį poveikį; sugrąžinti ar kompensuoti gyvybines funkcijas; stabilizuoti būklę, kol bus suteikta profesionali medicinos pagalba. Darbdavys privalo apmokyti dar-buotojus suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Sveikatos apsaugos mi-nistras 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 4372 patvirtino Privalomojo higienos mokymo šešių valandų programą ir Privalo-mojo pirmosios medicinos pagalbos mokymo programos ir darbuo-tojų, kuriems privalomas toks mokymas, sąrašą. Pavyzdžiui, pradė-jus dirbti ir kas penkeri metai teikti pirmąją medicinos pagalbą turi būti apmokyti darbuotojai, dirbantys galimos profesinės rizikos są-lygomis, ir kt. Vyriausybė 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 5903

patvirtino Profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, sąrašą. Įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, įmo-nių, įstaigų ir organizacijų darbo saugos ir sveikatos tarnybų specia-listai, asmenys, turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti moto-rines kelių transporto priemones, laivų, orlaivių, geležinkelio, švietimo, teisėsaugos įstaigų sąraše nurodyti darbuotojai ir kiti pa-reigūnai turi mokėti: gaivinti, stabdyti kraujavimą, tvarstyti, imobili-zuoti pažeistą sritį esant lūžimui ar išnirimui, nešti traumuotus, su-žalotus asmenis, suteikti pirmąją pagalbą asmenims, patyrusiems

1 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.2 Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. 437 „Dėl

privalomojo sveikatos mokymo" // Žinios. 2002, Nr. 89-3824.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 590

„Dėl Profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimųar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, sąrašo patvirtinimo, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetencijos šiais klausimais nustatymo" // Žinios. 2003, Nr. 48-2123.

469

elektros traumą, paveiktiems žaibo, ištiktiems saulės smūgio ar šilu-mos poveikio, sušalusiems, skendusiems, užspringusiems, neteku-siems sąmonės, įkąstiems vabzdžio ar gyvūno.

2.Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį darbuotojų, susirgusių darbo vietoje arba nukentėjusių nuo traumų, kai nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos, gabenimą į sveikatos priežiūros įstaigasorganizuoja darbdavys ar padalinio vadovas pagal tos įmonės darbotvarkos taisykles (DK 230 str.), administracijos darbuotojų pareigybių aprašymus ir nuostatus (DK 232 str.). Jeigu įmonėje yra sveikatos priežiūros specialistas (žr. šio straipsnio 3 d. komentarą), darbomedicinos punktas (žr. DK267 str. 3 d. komentarą), kvalifikuota medicinos pagalba darbuotojams, susirgusiems darbo vietoje arba nukentėjusiems nuo traumų, suteikiama įmonėje. Į sveikatos priežiūros įstaigą susirgęs ar nukentėjęs darbe darbuotojas gabenamasnemokamai įmonės transportu ir (ar) lėšomis. Jeigu atsižvelgiant įdarbuotojo susirgimą ar traumą to reikia, gabenamą į sveikatos priežiūros įstaigą darbuotoją turi lydėti įmonės atstovas.

3.Darbdavys kolektyvinėje darbo sutartyje nustatyta tvarka sudaro sąlygas teikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokias paslaugas visų pirma teikia įmonės darbo medicinos tarnyba, jeigu tokiayra. Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A1-186/V-6941 patvirtintų Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų prieduose yra nurodyta įmonių darbuotojų saugos ir sveikatostarnybos kiekio ir kvalifikacijos normos. Pavyzdžiui, baldų gamybosįmonėje, kurioje dirba daugiau kaip šimtas žmonių, darbuotojamssveikatos priežiūros paslaugas turi teikti vienas sveikatos priežiūrosspecialistas, turintis licenciją visuomenės sveikatos priežiūros veiklai; kai tokioje baldų gamybos įmonėje dirba nuo penkių šimtų ikitūkstančio žmonių, sveikatos priežiūros paslaugas turi teikti kiekvienoje pamainoje, be nurodyto, dar ir antras sveikatos priežiūrosspecialistas (darbo medicinos, bendrosios praktikos ar bendruomenės slaugytojas, turintys aukštesnįjį medicinos išsilavinimą, arba darbomedicinos gydytojas, bendrosios praktikos gydytojas, turintys licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai) (žr. DK 260 str. 2 d. komentarą). Sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos darbo medicinospunktuose (žr. DK 267 str. 3 d. komentarą). Sveikatos priežiūros pa-

1 Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. A1-186/V-694 „Dėl Įmonių darbuotojų saugos ir svei-katos tarnybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 114-5186.

470

slaugų teikimo darbuotojams mastas priklauso nuo tam skiriamų lė-šų. Pagal DK 61 straipsnio 2 dalies 3 ir 8 punktus į įmonės kolekty-vinę sutartį gali būti įtraukiamos sveikatos priežiūros paslaugų dar-buotojams teikimo sąlygos.

273 STRAIPSNISDarbdavio pareiga perkelti darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitądarbą

1. Darbuotojas, kuris pagal valstybinės socialinės medicininės ekspertizės komisijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatosbūklės negali dirbti sutarto darbo (eiti pareigų), nes tai pavojinga josveikatai arba jo darbas gali būti pavojingas kitiems, jo sutikimu turibūti perkeltas į jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją atitinkant;darbą.

2. Jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į siūlomą darbą arbaįmonėje nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys šio Kodekso nustatyta tvarka atleidžia darbuotoją iš darbo, išskyrus atvejį,nustatytą Kodekso 212 straipsnyje.

1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, kuris pagal valstybinės socialinės medicininės ekspertizės komisijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo (eiti pareigų), nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas gali būti pavojingas kitiems, jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją atitinkantį darbą. Pagal 2 DK273 straipsnio 1 dalį medicininę išvadą, kad darbuotojas dėl svei-katos būklės negali dirbti sutarto darbo (eiti pareigų), nes tai pavo-jinga jo sveikatai arba jo darbas gali būti pavojingas kitiems, gali duoti: 1) Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija arba 2) sveikatos priežiūros įstaiga. Duodama medicininę išvadą apie darbuotojo darbingumą Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija (VMSEK) vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. balandžio 28 d. įsa-kymu Nr. 226/491 patvirtinta Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo ne-tekimo (invalidumo) nustatymo tvarka (apie sveikatos priežiūros įstaigų išvadas žr. DK 265 str. komentarą).

1 Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 226/49 „Dėl Ilgalaikio ir pastovaus dar-bingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 2000, Nr. 36-1011.

471

2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas, ku-riam pablogėjo sveikata, nesutinka būti perkeltas į siūlomą darbą arba įmonėje nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys Kodekso nustatyta tvarka: 1) atleidžia darbuotoją iš darbo arba 2) pa-gal DK 212 straipsnio 1 dalį darbuotojui mokama įstatymų nustaty-to dydžio ligos pašalpa, jeigu darbuotojo sveikata pablogėjo dėl dar-bo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos, profesinės ligos, kitokio sveikatos pakenkimo), kol bus gauta VMSEK išvada dėl darbuotojo darbingumo. Pagal DK 212 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas, kurio sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos, profesinės ligos, kito-kio sveikatos pakenkimo) perkeliamas į kitą, mažiau apmokamą dar-bą, jam mokamas ankstesnio vidutinio darbo užmokesčio ir gauna-mo uždarbio pagal atliekamą darbą skirtumas, kol bus gauta Valstybinės socialinės medicininės ekspertizės komisijos išvada dėl darbuotojo darbingumo.

Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytas darbuotojo atleidi-mas iš darbo dėl sveikatos būklės DK nustatyta tvarka, kai nesutin-kantis būti perkeliamas darbuotojas neteko darbingumo: 1) dėl ne-laimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos; 2) dėl nelaimingo atsitikimo, nesusijusio su darbu, arba bendro susirgimo. Pirmuoju atveju pagal DK 133 straipsnio 1 dalį darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustaty-tas invalidumas. Su darbuotoju, kuriam nustatytas invalidumas, darbo sutartis gali būti nutraukiama be įspėjimo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai darbuotojas pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio dar-bo. Antruoju atveju pagal DK 133 straipsnio 2 dalį darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne dėl sužalojimo darbe arba pro-fesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laiki-nojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip šimtą dvide-šimt dienų iš eilės arba ne daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, jei įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką. Jeigu tokie darbuotojai neatvyksta į darbą daugiau kaip nurodyta pagal DK 133 straipsnio 2 dalį arba kai dar-buotojas pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos iš-vadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo, darbo sutartis gali būti nutraukta atitinkamai pagal DK 129 straipsnį ir DK 136 straips-nio 1 dalies ^punktą. Abiem atvejais atleisti darbuotoją iš darbo lei-

472

džiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą, neprieš-taraujantį medicininei darbingumo išvadai, darbą.

274 STRAIPSNIS Darbuotojų pareigos

1. Darbuotojai privalo vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatosnorminių teisės aktų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitųdarbuotojų sauga ir sveikata.

2. Bendrosios darbuotojų pareigos užtikrinant darbuotojų saugą irsveikatą nustatomos darbo tvarkos taisyklėse. Konkrečios darbuotojųpareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose. Juose privalo būti nurodyti esami ir galimi rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai, darbo priemonių saugausnaudojimo reikalavimai.

1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį darbuotojai privalo vyk-dyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų rei-kalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitų darbuotojų sauga ir svei-kata. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo133 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno darbuotojo pareiga vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir darbuoto-jų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpin-tis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais.

Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveika-ta, privalo: 1) darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių do-kumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus; 2) tinkamai naudoti kolektyvi-nes ir (ar) asmenines apsaugos priemones; 3) savavališkai neišjung-ti, nekeisti arba nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos įtaisų (priemonių), naudoti tokius įtai-sus tinkamai ir apie jų gedimus pranešti darbuotojų atstovui, padali-nio vadovui, darbdaviui; 4) nedelsdami informuoti darbdavį, pada-linio vadovą, darbuotojų atstovą, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą apie situ-

1 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.

473

aciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat informuoti padalinio vadovą ir darbdavį apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti negali ar-ba neprivalo; 5) bendradarbiauti su darbuotojų atstovais, įmonės dar-buotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojais, padalinio vado-vu, darbdaviu įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir priemones; 6) imtis priemonių pagal galimybes ir tu-rimas žinias pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, ūmius ap-sinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsdami informuoti padalinio va-dovą ir darbdavį; 7) informuoti padalinio vadovą ir darbdavį apie darbo metu gautas traumas, kitus su darbu susijusius sveikatos sutri-kimus; 8) nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą; 9) vykdyti teisėtus darbdavio, padalinio vadovo ir pareigūnų, kontroliuojančių darbuo-tojų saugą ir sveikatą įmonėje, nurodymus.

2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi bendrosios dar-buotojų pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą nustato-mos darbo tvarkos taisyklėse (DK 230 str.). Konkrečios darbuotojų pareigos saugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę nusta-tomos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose (DK 264 str. 2 d. 4 p.), pareigybės aprašymuose ir nuostatuose (DK 232 str.). Juose privalo būti nurodyti esami ir galimi rizikos saugai ir sveikatai veiks-niai (žr. DK 264 str. komentarą), darbo priemonių saugaus naudoji-mo reikalavimai (žr. DK 262 str. komentarą) (plačiau apie įmonės vietinius (lokalius) darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir juose nurodytas pareigas, kurias darbuotojai privalo vykdy-ti, žr. DK 61 str. 2 d. 4 p.; 147 str. 1 d.; 230-232 str.; 260 str. 1 d.; 264 str. 2 d. 4 p. ir 264 str. 3 d. komentarą).

2/5 STRAIPSNIS Darbuotojų teisės

Darbuotojai turi teisę:1) reikalauti, kad darbdavys užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą,

{rengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninės apsaugos priemonėmis;

2) sužinoti iš padalinio vadovo, darbdavio apie jų darbo aplinkojeesančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;

3) susipažinti su išankstinių ir periodinių sveikatos tikrinimų rezultatais; nesutikus su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai;

474

4) įgalioti darbuotojų atstovą (atstovus) ar pačiam tartis su darbdaviu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;

5) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai,taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeineįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninės apsaugos priemonėmis;

6) įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų;

7) iškilus klausimų dėl saugos ir sveikatos, kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą, darbdavį, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją ar kitą valstybės instituciją.

Komentuojamame straipsnyje, taip pat Darbuotojų saugos ir svei-katos įstatymo134 straipsnyje išvardytos pagrindinės darbuotojų tei-sės, kurios koresponduoja su tokia pat darbdavio pareiga. Darbuo-tojų teisė reikalauti, kad darbdavys užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą, plačiau išdėstyta kai kuriuose DK XVIII skyriaus straips-niuose. Teisė reikalauti, kad darbdavys įrengtų kolektyvinės apsau-gos priemones, įtvirtinta DK 271 straipsnio 1 dalyje; aprūpintų as-meninės apsaugos priemonėmis - DK 271 straipsnio 2 dalyje; teisė sužinoti iš padalinio vadovo, darbdavio apie jų darbo aplinkoje esan-čius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius analizuoja-ma DK 264 straipsnio 2 dalies 1 punkte; teisė susipažinti su išanks-tinių ir periodinių sveikatos tikrinimų rezultatais ir teisė, nesutikus su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai - DK 265 straipsnyje; teisė įgalioti darbuotojų atstovą (atstovus) ar pa-čiam tartis su darbdaviu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo - DK 269 straipsnyje; teisė atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus dar-buotojų saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos sau-giai atlikti nėra apmokytas, jei neįrengtos kolektyvinės apsaugos prie-monės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninės apsaugos priemonėmis - DK 267 straipsnyje; teisė įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų - DK 283 straipsnyje; teisė, iškilus klausimų dėl saugos ir sveikatos, kreiptis į darbuotojų atstovą - DK 269 straipsnyje, į pa-dalinio vadovą, darbdavį, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tar-nybą - DK 260 straipsnio 2 dalyje, įmonės darbuotojų saugos ir svei-katos komitetą - DK 269 straipsnyje, Valstybinę darbo inspekciją -DK 284 straipsnio 2 dalyje.

1 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.

475

276 STRAIPSNIS Darbuotojo atsisakymas dirbti

1. Šio Kodekso 275 straipsnio 5 punkte nustatytais atvejais darbuotojas nutraukia darbą ir nedelsdamas praneša raštu darbdaviui atsisakymo dirbti priežastis.

2. Jei darbdavys nesutinka su darbuotojo pateiktais darbuotojų saugos ir sveikatos neužtikrinimo motyvais, ginčai dėl darbuotojo atsisakymo dirbti nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

3. Už laiką, kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti, darbuotojuimokamas vidutinis darbo užmokestis.

4. Nepagrįstas atsisakymas dirbti yra darbo drausmės pažeidimas iruž nedirbtą laiką nemokama.

i 1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį DK 275 straipsnio 5 punk-te nurodytais atvejais darbuotojas nutraukia darbą ir nedelsdamas praneša raštu darbdaviui atsisakymo dirbti priežastis. Pagal DK 275 straipsnio 5 punktą darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti: 1) jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai; 2) taip pat dirbti tuos dar-bus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas; 3) jei neįrengtos kolekty-vinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeni-nės apsaugos priemonėmis. Čia nurodytais atvejais pagal DK 266 straipsnio 1 dalį darbai turi būti sustabdomi DK 266 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojo atsisakymas dirbti turi būti išdėstytas tuoj pat ir raštu. Darbuotojui turi būti sudaryta galimybė (nurodyta vieta, duotos rašomosios prie-monės) išdėstyti atsisakymo dirbti motyvus. Atsisakymą darbuotojas turėtų pateikti darbdaviui registruoti įmonėje gaunamų raštų regist-racijos žurnale. Atsisakymo dirbti kopija (pagal DK 290 str. analogiją su prašymo kopijos darbo ginčų komisijai įteikimu) su atitinkama žy-ma apie gavimą turėtų būti duota darbuotojui. Čia nurodytus tris at-vejus, kai darbuotojas gali atsisakyti dirbti ir kai darbai turi būti su-stabdomi, darbuotojas gali vertinti subjektyviai. Jis gali klysti ir atsisakyti dirbti be pakankamo pagrindo. DK 275 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad, iškilus klausimų dėl saugos ir sveikatos, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą, darbdavį, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją ar kitą vals-tybės instituciją. Todėl, manytume, kad darbuotojas nutraukęs darbą turi kreiptis ir gauti pritarimą, kad tokia priežastis yra, iš bent vieno DK 275 straipsnio 7 punkte nurodyto konsultanto. Pritarimo nega-

476

ves, nutrauktą darbą turi tęsti. Kartu su pagrįstu darbuotojo atsisaky-mu dirbti turi būti stabdomi darbai (žr. DK 266 str. 1 d. komentarą).

2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi, jei darbdavys ne- 2sutinka su darbuotojo pateiktais darbuotojų saugos ir sveikatos ne-užtikrinimo motyvais, ginčai dėl darbuotojo atsisakymo dirbti nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Valstybinės darboinspekcijos įstatymo1 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą ginčus dėl darbuotojo atsisakymo dirbti nagrinėja Valstybinė darbo inspekcija. Todėl, gavęs abejotiną darbuotojo rašytinį atsisakymą, jeigu darbai nestabdomi pagal DK 266 straipsnį, darbdavys turi kreiptis į Valstybinėsdarbo inspekcijos teritorinį inspektavimo skyrių, kurio darbuotojai,patikrinę padėtį vietoje, privalo pateikti savo išvadą dėl atsisakymodirbti pagrįstumo. Jeigu darbuotojas buvo gavęs šio straipsnio 1 dalies komentare nurodytą pritarimą atsisakyti dirbti, o Valstybinė darbo inspekcija atsisakymo dirbti teisėtumo nepatvirtino, suklaidintasdarbuotojas privalo tuoj pat tęsti darbą, tačiau nubaustas negali būti,išskyrus, kad už nedirbtą laiką jam nebus sumokėta.

3. Už laiką, kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti, jam mokamas 3vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojui bus mokamas vidutinis darbo užmokestis šiais atvejais: 1) kai darbdavys pats pripažino atsisakymą dirbti pagrįstu ir nesikreipė į Valstybinę darbo inspekciją; 2) kaikreipėsi ir gavo nurodymą pašalinti pagrįsto atsisakymo dirbti priežastis; 3) kai darbai sustabdyti DK 266 straipsnio 1 dalyje nurodytaisatvejais.

4. Pagal komentuojamo straipsnio 4 dalį nepagrįstas atsisakymas 4dirbti yra darbo drausmės pažeidimas ir už nedirbtą laiką nemokama.Valstybinei darbo inspekcijai pripažinus darbuotojo atsisakymą dirbtinepagrįstu, darbdavys gali raštu reikalauti iš darbuotojo pasiaiškinti irtaikyti atitinkamas sankcijas. Jei darbuotojas atsisako dirbti nepagrįstai, pagal DK 217 straipsnį už nedirbtą laiką jam nemokama ir dėl todarbdaviui padarytą žalą darbuotojas atlygina įstatymų nustatyta tvarka.

277 STRAIPSNISAsmenų iki aštuoniolikos metų darbas

1. Asmenys iki aštuoniolikos metų negali būti skiriami dirbti:1) darbo, kuris fiziškai ir psichologiškai per sunkus;2) darbo, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageni-

nės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos;

1 Žinios. 2003, Nr. 102-4585.

477

s277 str.


3) darbo, kur galimas jonizuojančiosios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis;

4) darbo, kur yra didesnė nelaimingų atsitikimų ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo jausmo ar patirties asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti.

2.Vyriausybė tvirtina asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką, darbo laiką, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų,pavojingų veiksnių sąrašą.

3.Vyriausybė nustato asmenų iki aštuoniolikos metų profesinio pasirengimo sąlygas ir tvarką.

4.Asmenys iki aštuoniolikos metų negali vienu metu dirbti daugiaunegu vienoje darbovietėje, jei bendra darbo trukmė viršija Darbuotojųsaugos ir sveikatos įstatyme nustatytą darbo trukmę.

5.Įmonėje, įstaigoje, organizacijoje privalo būti sudarytas darbuotojų iki aštuoniolikos metų sąrašas.

1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį ir 1999 m. birželio 17 d.TDO konvenciją Nr. 182 „Dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimoir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti"1 asmenys iki aštuoniolikos metų negali būti skiriami dirbti darbo, kuris fiziškai irpsichologiškai per sunkus; darbo, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos;darbo, kur galimas jonizuojančiosios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis; darbo, kur yradidesnė nelaimingų atsitikimų ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo jausmoar patirties asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti. Apie čia nurodytusnepilnamečiams draudžiamus dirbti darbus darbdavys vienas subjektyviai spręsti negali. Tokie draudimai nepilnamečiams dirbti atitinkamus darbus turi būti nurodyti darbuotojų saugos ir sveikatosnorminiuose teisės aktuose. Nepilnamečio galimybę dirbti konkretų darbą nustato sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai), vadovaudamiesi sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatospriežiūros įstaigose"2.

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybėtvirtina asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patik-


478

rinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką, darbo laiką, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pa-vojingų veiksnių sąrašą. Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 1381 patvirtinta Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, svei-katos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, darbo laikas, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenks-mingų, pavojingų veiksnių sąrašas, kuris yra suderintas su 1994 m. birželio 22 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 94/33/EB „Dėl dirbančio jaunimo apsaugos"2 nuostatomis. Remiantis minėtu Vy- 3 riausybės nutarimu, vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos metų lei-džiami šie lengvi darbai: 1) daržų ravėjimas, daržovių retinimas, kau-pimas, laistymas (su žarna); 2) uogų, vaisių skynimas, daržovių ir bulvių rinkimas ir perrinkimas; 3) gėlių, pasodintų atvirame grunte, priežiūra, skynimas ir skabymas, gėlių sėklų ir gumbelių rinkimas; 4) vaistažolių rinkimas; 5) nemechanizuotas šieno vartymas, grėbimas; 6) mažų naminių gyvuliukų ir paukščių priežiūra; 7) gyvulių ir paukščių ganymas, išskyrus veislinius gyvulius; 8) medelių ir krūmų sodinimas, rišimas, laistymas; 9) nukritusių kankorėžių rinkimas; 10) reklamų, laikraščių, afišų klijavimas gatvių stenduose; 11) laik-raščių, reklaminių lankstinukų, pranešimų pristatymas į namus, įstai-gas; 12) laikraščių, kitų spaudinių lankstymas, rūšiavimas; 13) laik-raščių ir žurnalų pardavimas; 14) pašto ir įstaigos pasiuntinio darbai; 15) prekių kainų žymėjimas; 16) smulkių ir lengvų prekių priėmi-mas, skaičiavimas, rūšiavimas ir pakavimas; 17) etikečių ant įvairių gaminių, pakų klijavimas; 18) lengvi gaminių surinkimo, rūšiavimo darbai rankomis (kojinių, pirštinių surinkimas poromis, jų sudėjimas į dėžutes pagal rūšis ir panašiai), raištelių vėrimas j avalynę; 19) popieriaus, kartono ir jų gaminių klijavimas klijais, neturinčiais pavojingų medžiagų; 20) lengvi pagalbiniai darbai įvairių smulkių prekių kioskuose, parduotuvėse, spaudos kioskuose; 21) smulkių ga-minių valymas, blizginimas nenaudojant kenksmingųjų medžiagų;22) smulkūs remonto darbai (siuvimas, klijavimas ir panašiai);23) žaislų aprengimas drabužiais, žaislų valymas, pakavimas; 24) švarių skalbinių rūšiavimas ir pakavimas skalbykloje; 25) stalų serviravimas (servetėlių, indų su prieskoniais dėliojimas ir panašiai), stalų

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 nutarimas Nr. 138 „DėlAsmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamųdirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo" //Žinios. 2003, Nr. 13-502.

2 OJ, 1994, L 216.

479

valymas; 26) naudotų indų ir įrankių rinkimas į vežimėlius ir veži-mas į indų plovyklą; 27) aikščių, skverų valymas (vasarą) ir gėlynų aikštėse, skveruose priežiūra; 28) tvorų, suolelių, vaikų žaidimui skir-tų įrenginių dažymas teptuku lauke nenaudojant dažų, kurių sudė-tyje yra pavojingų cheminių medžiagų; 29) darbas asmens sveikatos priežiūros įstaigos registratūroje (asmens ligos kortelių, laboratori-nių tyrimų rezultatų išnešiojimas); 30) pagalbiniai knygų išdavimo darbai bibliotekoje; 31) patalpų (išskyrus tualetus) valymas vaikų ug-dymo, maitinimo įstaigose; 32) teatro, muzikiniai ar kiti renginiai, reklamos ar visuomenės informavimo priemonių (radijo, televizi-jos) įrašai, garso ar vaizdo įrašai, foto ar filmų sesijos ar peržiūros, neturintys neigiamo poveikio dorovei; 33) drabužių ir kitų prekių demonstravimas.

3. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalį Vyriausybė nustato asmenų iki aštuoniolikos metų profesinio pasirengimo sąlygas ir tvarką. Švietimo ir mokslo ministras bei socialinės apsaugos ir darboministrė 1998 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1607/1881 patvirtinoAsmenų, jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus ir neturinčiųpagrindinio profesinio pasirengimo, priėmimo į darbo rinkos profesinio mokymo įstaigas tvarką, pagal kurią į darbo rinkos profesinio mokymo įstaigas gali būti priimami asmenys, ne jaunesni kaipšešiolikos metų, nustatyta tvarka įsiregistravę teritorinėje darbobiržoje, arba asmenys, kurie dėl to kreipiasi patys ir užsimoka užmokslą. Su mokiniais turi būti sudaroma mokymo sutartis visammokymosi laikui.

4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmenys ikiaštuoniolikos metų negali vienu metu dirbti daugiau negu vienojedarbovietėje, jei bendra darbo trukmė viršija Darbuotojų saugos irsveikatos įstatyme nustatytą darbo trukmę. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo2 36 straipsnio 7 dalį ir Vyriausybės 2003 m.sausio 29 d. nutarimu Nr. 1383 patvirtintą Asmenų iki aštuoniolikos

1 Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1998 m.gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 1607/188 „Dėl Asmenų, jaunesnių kaip aštuoniolikos metų ir neturinčių pagrindinio profesinio pasirengimo, priėmimo j darborinkos profesinio mokymo įstaigas tvarkos" // Žinios. 1999, Nr. 14-368.

2 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 138

„Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jųgalimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 13-502.

480

metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti kon-kretų darbą nustatymo tvarką, darbo laiką, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašą asmenys nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų, t. y. paaugliai, gali dirbti ne dau-giau kaip aštuonias valandas per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip keturiasdešimt valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę; asmenys nuo keturiolikos iki šešioli-kos metų, t. y. vaikai, dirbantys lengvus darbus - iki dviejų valandų per dieną mokslo metų laiku ir dvylikos valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokyklo-je vyksta pamokos, arba septynias valandas per dieną ir trisdešimt penkias valandas per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki aštuonių valandų per dieną ir keturiasdešimties valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako penkiolika metų).

5. Pagal komentuojamo straipsnio 5 dalį, Darbuotojų saugos ir svei- 6katos įstatymo1 36 straipsnio 8 dalį įmonėje, įstaigoje, organizacijoje privalo būti sudarytas darbuotojų, jaunesnių kaip aštuoniolikosmetų, sąrašas.

6. DK asmenims iki aštuoniolikos metų suteikia ir kitų komentuo- 7jame straipsnyje nenurodytų lengvatų, pavyzdžiui, jie papildomai remiami darbo rinkoje (DK 92 str. 2 d. 2 p.); pateikia reikiamus priėmimo į darbą dokumentus (DK 104 str. 2 d.); jiems nenustatomasišbandymas sudarant darbo sutartį (DK 105 str. 3 d. 1 p.); draudžiama nutraukti su jais darbo sutartį dėl amžiaus (DK 129 str. 3 d. 5 p.);taikoma darbo sutarties nutraukimo apribojimas (DK 129 str. 4 d.);ilgesnis įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas (DK130 str.); darbo sutarties nutraukimas kaip nepilnamečio interesųapsauga (DK 136 str. 1 d. 5 p.); sutrumpintas darbo laikas (DK145 str. 1 d. 1 p.); ne visas darbo laikas (DK 146 str. 1 d. 4 p.); virš-valandinių darbų apribojimas (DK 150 str. 3 d.); draudimas skirtidirbti naktį (DK 154 str. 3 d.); draudimas skirti budėti įmonėje arbanamuose (DK 155 str. 4 d.); papildoma pertrauka pailsėti darbo metu(DK 159 str. 2 d.); ilgesnis paros poilsis (DK 160 str. 2 d.); darbopoilsio dienomis apribojimas ir privalomos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę (DK 161 str. 6-7 d.); darbo švenčių dienomisribojimas (DK 162 str. 2 d.); ilgesnė minimalių atostogų trukmė (DK166 str. 2 d. 1 p.); teisė pasirinkti atostogų laiką (DK 169 str. 4 d.1 p.); draudimas siųsti į komandiruotę (DK 220 str. 3 d.) ir kt.

1 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.

481

2/O STRAIPSNIS Motinystės sauga

1. Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančiasmoteris negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms irveiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms moterims ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą (toliau šiame straipsnyje - kenksmingų darbo sąlygų sąrašas)tvirtina Vyriausybė.

2. Darbdavys, vadovaudamasis kenksmingų darbo sąlygų sąrašu beidarbo aplinkos įvertinimo rezultatais, privalo nustatyti galimo poveikio pobūdį ir trukmę nėščios, neseniai pagimdžiusios moters ar krūtimimaitinančios moters saugai ir sveikatai. Nustatęs galimą poveikį, darbdavys privalo imtis laikinų priemonių tokiai rizikai pašalinti.

3. Jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusimoteris ar krūtimi maitinanti moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią moterį (jos sutikimu) į kitą darbą(darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

4. Perkeltai į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje,organizacijoje nėščiai, neseniai pagimdžiusiai moteriai ar krūtimi maitinančiai moteriai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) gautas vidutinis darbo užmokestis.

5. Nesant galimybės nėščią moterį perkelti į kitą darbą (darbo vietą),neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, nėščiai moteriai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis vidutinis mėnesinis darboužmokestis.

6. Nesant galimybės neseniai pagimdžiusią moterį ar krūtimi maitinančią moterį po nėštumo ir gimdymo atostogų perkelti į kitą darbą(darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar kūdikio sveikatai, tokiai moteriai jos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, kolvaikui sueis vieneri metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymųnustatytos motinystės socialinio draudimo pašalpos.

7. Kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai moteriai ar krūtimi maitinančiai moteriai reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuodarbo ir už tą laiką paliekamas vidutinis darbo užmokestis, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu.

8. Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti irpavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės

482

kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Moters pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutinį darbo užmokestį.

9. Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančiasmoteris skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama.

10. Nėščios, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančiosmoterys gali būti skiriamos dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis beisiunčiamos į komandiruotes tik jų sutikimu. Jei tokios darbuotojos nesutinka dirbti naktį ir pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jųsaugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jei dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaikopriežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.

1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį ir 2000 m. birželio 15 d. l TDO konvenciją Nr. 183 „Dėl 1952 metų Motinystės apsaugos kon-vencijos (su pakeitimais) pakeitimo"1 nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nėščioms, neseniai pagim-džiusioms moterims ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo2 2 straipsnio 18,22 ir 23 dalyse pateikiamas su motinyste susijusių sąvokų apibūdinimas yra netinkamas, nes moterims teikiamos motinystės lengvatos siejamos ne su faktine padėtimi, o su atitinkamos pažymos darbdaviui pateikimu: krūtimi maitinanti moteris - motina, pateikusi darbdaviui sveikatos 2 priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir krūtimi maitina savo vaiką iki vienerių metų; neseniai pagimdžiusi moteris - motina, pateikusi 3 darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti savo vaiką, kol jam sukaks vieneri metai; nėščia moteris - dar- 4 buotoja, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą. Manytume, kad nėščioms moterims, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims DK lengvatų taikymo pradžia yra atitinkamai pirma faktinė nėštumo diena, gimdymo


483

diena, pirma maitinimo krūtimi diena, o ne atitinkamos pažymos pa-teikimo diena. Tokia nuostata vadovaujasi ir teismų praktika1.

Vadovaudamasi DK 278 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendindama 1992 m. spalio 19 d. Europos Tarybos direktyvą 92/85/EEB „Dėl prie-monių, skatinančių užtikrinti geresnę nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių moterų saugą ir sveikatą darbe"2, Vyriausybė 2003 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 3403 patvirtino Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų dar-bo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą. Darbdavys, vadovaudamasis šiuo sąrašu, privalo nustatyti galimą poveikį nėščios, neseniai pagim-džiusios ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai, kad apsau-gotų jas nuo pavojaus. Šiame sąraše nurodytų medžiagų toksiškumo poveikis reprodukcijai suprantamas plačiausiai ir apima kiekvieną ža-lingą poveikį normaliam vaisiaus vystymuisi (embriotoksiškumas, feto-toksiškumas, teratogeniškumas), taip pat gimusiam kūdikiui. Sąraše nurodytų medžiagų klasifikavimo kriterijai, rizikos fazės nurodytos pagal suklasifikuotų Cheminių medžiagų sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/7424, ir Nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašą, pa-tvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 26 d. įsaky-mu Nr. 1955. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinan-

1 Teismas (Varėnos rajono apylinkės teismo c. b. R. Duobienė v. UAB „Mėlynoji uoga", Nr. 2-16-03-2003) atmetė nėščiosios ieškinį dėl įpareigojimo priimtiį darbą, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, dėl senaties, nes ji, būdamanėščia ir nedarbinga, laiku nepateikė darbdaviui pažymos apie savo nėštumą irpavėlavo kreiptis į teismą. Vilniaus apygardos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2003 m. balandžio 30 d. sprendimas c. b. R. Duobienė v. UAB „Mėlynoji uoga", Nr. 2A-30-531-2003) tenkindamas ieškinį sprendime nurodė: atsižvelgdamaį ginčo šalių tarpusavio santykių specifiką t. y. ieškovės, kaip silpnesniosios teisiniųsantykių šalies padėtį apskritai ir į tai, kad įstatymai suteikė didesnę apsaugą, gynybą, socialines bei teisines garantijas nėščioms moterims, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakė atstatyti ieškininės senaties terminą nes ieškovės nedarbingumas esant nėštumui yra pakankamas pagrindas laikyti, kad ji praleido 30 d. terminą kreiptis į teismą dėl svarbios priežasties".

2 OJ, 1992, L 348.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 340

„Dėl Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterimskenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo" // Žinios.2003, Nr. 29-1184.

4 Aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d.įsakymas Nr. 532/742 „Dėl pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos" // Žinios. 2001, Nr. 16-509.

5 Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 195 „DėlNuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašo patvirtinimo" // Žinios. 2002,Nr. 47-1821.

484

čios moterys priskiriamos ypatingos rizikos grupei. Darbdavys turi užtikrinti, kad priimamos į darbą arba keičiančios darbo vietą mote-rys gautų visapusišką informaciją apie esamą ar galimą profesinę riziką nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims. Nėščias, krūtimi maitinančias moteris draudžiama skirti dirbti šiuos vardijamus draudžiamus darbus, kurie gali pakenkti kū-dikio sveikatai: 1) narų ir povandenininkų; 2) raidžių rinkėjų, linoti-pininkų ir susijusių profesijų darbininkų; 3) kalnakasybos darbus po žeme; 4) darbus, susijusius su švino ar jo junginių naudojimu.

Be to, šių draudžiamų darbų sąraše išvardytos pavojingų veiksnių grupės, kuriose nurodyti: šimtas penkiasdešimt trys cheminiai veiks-niai, keturiasdešimt šeši priešnavikiniai vaistai, šešiolika biologinių veiksnių, fizikiniai veiksniai (visą žmogaus kūną veikianti vibracija, jonizuojančioji spinduliuote, triukšmas, elektromagentinis laukas, šiluminė aplinka), psichofiziologiniai (ergonominiai) veiksniai (dar-bai, susiję su krovinių nešimu, kėlimu ir fizine įtampa, judesiai ir padėtys, keliavimas (įstaigoje ir už jos ribų), protinis ir fizinis nuo-vargis, kiti fiziniai sunkumai, susiję su nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių moterų veikla).

2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį darbdavys, vadovauda- 6 masis kenksmingų darbo sąlygų ir darbo aplinkos įvertinimo rezul-tatais, privalo nustatyti galimo poveikio pobūdį ir trukmę nėščios, neseniai pagimdžiusios moters ar krūtimi maitinančios moters sau-gai ir sveikatai. Nustatęs galimą poveikį, darbdavys privalo imtis lai-kinų priemonių tokiai rizikai pašalinti. Darbdavys, vadovaudamasis Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms mo-terims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašu bei Pro-fesinės rizikos vertinimo nuostatais1, privalo nustatyti galimą riziką nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai. Nustatęs galimą riziką, darbdavys privalo imtis priemonių ją pašalinti. Jeigu nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris dirba darbą, nurodytą Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąraše, iki nėštumo ir gimdymo atostogų moters sutikimu darbdavys privalo ją perkelti į kitą darbo vietą toje pačioje įmonėje; jeigu nėščią, neseniai pagimdžiusią ar krūtimi maitinančią moterį veikia minėtame Sąraše išvardyti veiks-niai, imtis priemonių juos pašalinti.

1 Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 86/307 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2002, Nr. 69-2852.

485

7 3. Remiantis komentuojamo straipsnio 3 dalimi, jeigu pavojingųveiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygųgerinimo priemones (žr. DK 264 str. 2 d. 2 p. komentarą), kad nėščia, neseniai pagimdžiusi moteris ar krūtimi maitinanti moteris ne-bepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokiąmoterį (jos sutikimu) pagal DK 273 straipsnį į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

8 4. Kai moteris sutinka būti perkelta, pagal komentuojamo straipsnio 4 dalį perkeltai į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje,įstaigoje, organizacijoje nėščiai, neseniai pagimdžiusiai moteriai arkrūtimi maitinančiai moteriai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) gautas vidutinis darbo užmokestis.

9 5. Pagal komentuojamo straipsnio 5 dalį nesant galimybės nėščiąmoterį perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, nėščiai moteriai jos sutikimusuteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metumokamas jai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.

10 6. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 6 dalimi, nesant galimybės neseniai pagimdžiusią moterį ar krūtimi maitinančią moterįpo nėštumo ir gimdymo atostogų perkelti į kitą darbą (darbo vietą),neturintį neigiamo poveikio jos ar kūdikio sveikatai, tokiai moteriaijos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueisvieneri metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymų nustatytosmotinystės socialinio draudimo pašalpos1. Jeigu tokia moteris atsisako būti perkelta ir tęsia darbą, turintį neigiamą poveikį jos ar kūdikio sveikatai, jos darbas turi būti nedelsiant sustabdytas pagal DK266 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jai taikomos sankcijos už šiurkštųdarbo drausmės pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 11 punktą ir237 straipsnį.

11 7. Pagal komentuojamo straipsnio 7 dalį, kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai moteriai ar krūtimi maitinančiai moteriai reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laikąpaliekamas vidutinis darbo užmokestis, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu (apie sveikatos tikrinimą žr. DK 265 str. komentarą).

12 8. Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti irpavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti (komentuoja-

1 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas // Žinios. 2000, Nr. 111-3574.

486

mo straipsnio 8 d.). Moters pageidavimu pertraukas kūdikiui mai-tinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti ar-ba perkelti į darbo dienos pabaigą atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos vi-dutinį darbo užmokestį. Kaip turi būti įrengtos įmonės buities ir hi-gienos patalpos moterims, rašėme komentuodami DK 267 straipsnį, ten nurodyta, kad nėščioms ir maitinančioms motinoms turi būti su-darytos sąlygos pailsėti atsigulus.

9. Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris skirti dirbti viršvalandinius darbus be jų sutikimo draudžiama.

10. Pagal komentuojamo straipsnio 10 dalį nėščios, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys gali būti skiriamos dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis bei siunčiamos į komandiruotes tik jų sutikimu. Jei tokios darbuotojos nesutinka dirbtinaktį ir pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jei dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaikopriežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.

DK moterims suteikia ir daugiau komentuojamame straipsnyje ne-nurodytų lengvatų, pavyzdžiui, papildomas rėmimas darbo rinkoje (DK 92 str. 2 d. 5 p.); draudimas nutraukti darbo sutartį dėl lyties (DK 129 str. 3 d. 4 p.); garantijos nėščioms ir auginančioms vaikus moterims (DK 132 str.); pirmenybės teisė būti paliktai darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius (DK 135 str. 1 d. 2 p.); ne viso dar-bo laiko nustatymas (DK 146 str. 1 d. 3 p.); pirmumo teisė pasirinkti darbo pamainą (DK 147 str. 5 d.); viršvalandinių darbų apriboji-mas (DK 150 str. 4 d.); naktinio darbo apribojimas (DK 154 str. 4 d.); budėjimo apribojimas (DK 155 str. 4 d.); skyrimo dirbti švenčių die-nomis apribojimai (DK 162 str. 2 d.); ilgesnės minimalios atostogos (DK 166 str. 2 d. 2 p.); atostogų suteikimo lengvatos (DK 169 str. 3 d. 1 p., 4 d. 2 p.); darbo stažo atostogoms (papildomoms) gauti lengvata (DK 170 str. 1 d. 4 p., išskyrus motinystės (tėvystės) pašal-pos gavimo laiką1); tikslinės atostogos (DK 178 str. 1 p.); nėštumo ir gimdymo atostogos (DK 179 str.); atostogos vaikui prižiūrėti, kol

1 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnis // Žinios. 2000, Nr. 111-3574.

487

jam sueis treji metai (DK 180 str.); nemokamos atostogos (DK 184 str. 1 d. 2-3 p.); lengvatos auginančioms vaikus (DK 214 str.); garantijos siunčiant į tarnybines komandiruotes (DK 220 str. 3 d.); lygių galimybių su vyrais pažeidimų ir seksualinio priekabiavimo įver-tinimas (DK 235 str. 2 d. 5 p.) ir kt.

2 / V STRAIPSNISDirbančių invalidų saugos ir sveikatos garantijos

Dirbančių invalidų saugą ir sveikatos apsaugą garantuoja šis Kodek-sas ir kiti įstatymai, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.

1 Komentuojamame straipsnyje įtvirtinta, kad dirbančių invalidųsaugą ir sveikatos apsaugą garantuoja Kodeksas ir kiti įstatymai,darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo1 2 straipsnio 15 dalį invalidas- neįgalus asmuo, kuriam dėl įgimtų ar įgytų sveikatos trūkumųnorminių teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas ribotas darbingumas. Remiantis sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 226/492

patvirtintos Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos 13 punktu, invalidas - tai bet kurio amžiaus asmuo, kuris dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumųvisai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu

2 gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. Invalidumasskirstomas į tris grupes. Pirma invalidumo grupė nustatoma asmenims, kurie dėl savo organizmo būklės negali pasirūpinti asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, kai būtina nuolatinė kitų žmonių slauga, globa, pagalba. Antra invalidumo grupė nustatoma asmenims,kurie dėl savo organizmo būklės iš dalies negali pasirūpinti savoasmeniniu ir socialiniu gyvenimu, ir kuriems reikalinga nenuolatinė kitų žmonių slauga, globa ir pagalba. Trečia invalidumo grupėnustatoma asmenims, kuriems dėl jų organizmo būklės sumažėjaprofesinė kvalifikacija arba ji prarandama ne mažiau kaip trečdaliu, sumažėja darbingumas.

1 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.2 Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m.

balandžio 28 d. įsakymas Nr. 226/49 „Dėl Ilgalaikio ir pastovaus darbingumonetekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 2000, Nr. 36-1011.

488

Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nusta- 3 tymo tvarkos 15 punkte nustatyta, kad darbingumas - tai žmogaus gebėjimas ir galimybė dirbti darbus, kuriems nereikia specialių ži-nių, kvalifikacijos ir įgūdžių,profesinis darbingumas (Ilgalaikio ir pa-stovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos 16 p.)- žmogaus gebėjimas ir galimybė atlikti savo profesijos darbą, kuriam reikia specialių žinių, kvalifikacijos, darbo praktikos (įgūdžių).Vertinant profesinį darbingumą atsižvelgiama ir į žmogaus gebėjimą bei galimybes dirbti panaudojant įgytas žinias, kvalifikaciją irįgūdžius, panašių profesijų darbus, išmokti naujos profesijos. Ilga- 4laikis ir pastovus nedarbingumas (Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos 17 p.) - žmogaus būklė, kai jis dėl ryškių organizmo funkcijos sutrikimų ilgą laiką arbapastoviai negali dirbti įprastomis arba specialiomis darbo sąlygomis,kai darbingumo negalima koreguoti protezavimu, kompensacinetechnika ir kitomis reabilitacijos priemonėmis. Specialios darbo są- 5lygos (Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos 18 p.) - darbas specialiame ceche, bare, dirbtuvėse,namuose, laisvas darbo grafikas, sutrumpintas darbo laikas, galimybė atlikti darbą ir darbo vietoje, ir namuose, darbo vietos pritaikymas (speciali įranga, kompensacinė technika), kito darbuotojo, gestų kalbos vertėjo pagalba, transporto paslaugos ir kita pagalba. Darbo 6terapija (Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo)nustatymo tvarkos 20 p.) - metodas, kai užimtumu siekiama pagerinti arba stabilizuoti žmogaus sveikatos būklę.

Profesinio darbingumo netekimo laipsnis suluošinimo darbe, pro- 7 fesinės ligos ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustatomas pro-centais, įvertinus profesinės reabilitacijos veiksnius, žmogaus gebė-jimą ir galimybę dirbti persikvalifikavus, panaudojant naujas įgytas žinias, kvalifikaciją ir įgūdžius dirbti naujus panašių profesijų dar-bus, taip: dėl ryškių organizmo funkcijos sutrikimų savo profesijoje yra visiškai nedarbingi - 100 proc; dėl ryškių organizmo funkcijos sutrikimų gali dirbti savo profesijos darbą 1/4-1/5 darbo laiko arba 1/4-1/5 darbo krūviu - 75-90 proc. (gali būti naudojamas už-imtumas, darbo terapija); dėl organizmo funkcijos sutrikimų gali dirbti savo profesijos darbą 1/3 darbo laiko arba 1/3 darbo krūviu- 65-70 proc; dėl organizmo funkcijos sutrikimų gali dirbti savo profesijos darbą 1/2 darbo laiko arba 1/2 darbo krūviu - 45-60 proc;kai, nepaisant nurodytų sąlygų, ryškiai sumažėja profesinė kvalifikacija - 45-60 proc; dėl organizmo funkcijos sutrikimų gali dirbti savoprofesijos darbą 2/3 darbo laiko arba 2/3 darbo krūviu - 30-40 proc;

489

nėra pagrindo nustatyti invalidumo grupę, kai reikalingi tik nedideli darbo krūvio apribojimai ir palengvinimai - 5-25 proc.

Nustatant profesinio darbingumo netekimo laipsnį, jo dydis deri-namas su invalidumu taip: pirma grupė - profesinio darbingumo netekimas 90-100 proc, antra grupė - 65-100 proc, trečia grupė -30-60 proc. Ši nuostata netaikoma, kai invalidumo ir profesinio dar-bingumo netekimo laipsniai tarpusavyje nesusiję. Kiekvienam inva-lidui išduodamas invalidumo pažymėjimas1, jis yra vienintelis doku-mentas, patvirtinantis asmens invalidumą ir suteikiantis galimybę jo savininkui naudotis įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatyto-mis teisėmis, socialinėmis garantijomis. Įgyvendinti savo darbines teises ir pareigas invalidams padeda nustatyta tvarka jiems paskirti globėjai ir rūpintojai (CK 3.279 str.).

Pagal Darboviečių įrengimo bendruosius nuostatus2 reikalui esant darbovietės turi būti įrengtos atsižvelgiant į neįgaliųjų dar -buotojų reikmes. Ši nuostata ypač svarbi įrengiant duris, judėji -mo kelius, laiptus, dušus, praustuvus, tualetus, kuriais naudojasi neįgalūs darbuotojai, taip pat darbo vietoms, kuriose jie dirba. Pagal Invalidų socialinės integracijos įstatymo317 straipsnį invali-dai pasirenka darbą pagal savo fizinę ir psichinę būklę, profesinį pasirengimą ir interesus. Darbdavys negali atsisakyti priimti į dar-bą invalido arba kitaip jį diskriminuoti vien dėl jo invalidumo, jei-gu invalido kvalifikacija yra tinkama. Invalidai įdarbinami įprasto-se darbo vietose arba specialiai jiems įrengtose darbo vietose. Invalidų darbo vietų ir profesijų reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Invalidams sudaromos darbo sąlygos pagal invalidumą nustatančių komisijų išvadas. Jei invalidumą nustatančių komisijų išvadose nenumatyta kitaip, invalidai jų pageidavimu atleidžiami nuo viršvalandinio dar-bo, darbo poilsio ir švenčių dienomis ir nakties metu. Invalidams suteikiamos minimalios kasmetinės trisdešimt penkių kalendori-nių dienų atostogos. Invalidams, tėvams, globėjams, rūpintojams, slaugantiems invalidą, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būti-numas, suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų nemokamos

1 Žr. socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. birželio 9 d. įsakymuNr. Al-95 patvirtintą Invalidumo pažymėjimo išdavimo, keitimo, pripažinimonegaliojančiu tvarką // Žinios. 2003, Nr. 57-2563.

2 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos1998 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųnuostatų patvirtinimo" // Žinios. 1998, Nr. 44-1224.

3 Žinios. 1991, Nr. 36-969.

490


atostogos jų pageidaujamu laiku. Tėvų, globėjų, rūpintojų, slau-gančių invalidą, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, pageidavimu darbdaviai suteikia namudinį darbą, darbą pagal lankstų darbo grafiką, ne visą darbo dieną (savaitę). Invalidų socialinės integracijos įstatymo 19 straipsnis riboja invalidų atlei-dimą iš darbo. Darbdavys savo iniciatyva gali atleisti iš darbo inva-lidą, nesant šio asmens kaltės, tik gavęs savivaldybės globos ir rū-pybos institucijos sutikimą ir prieš keturis mėnesius raštu pranešęs invalidui apie numatomą atleidimą. Savivaldybės globos ir rūpy-bos institucijos sutikimo nereikia, jei įmonė likviduojama darbda-vio valia.

Dirbančių invalidų saugos ir sveikatos garantijos yra siejamos su invalidumo priežastimi. Tais atvejais, kai darbuotojo sveikata pablo-gėjo dėl darbo atitinkamoje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos, profesinės ligos, kitokio sveikatos pakenkimo), tokiam darbuotojui taikomos didesnės lengvatos ir garantijos (plačiau apie invalidų papildomą rėmimą darbo rinkoje žr. DK 92 str. 2 d. 1 p.; darbo sutarties nutraukimo su darbuotojais invalidais apribojimus -DK 129 str. 4 d.; ilgesnius įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminus - DK 130 str. 1 d.; garantijas sužalotiems darbe - DK 133 str.; pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas dar-buotojų skaičius - DK 135 str. 1 d. 1 p.; darbo sutarties nutraukimą dėl invalidumo be įspėjimo - DK 136 str. 1 d. 4 p.; ne viso darbo laiko nustatymą - DK 146 str. 1 d. 4 p.; viršvalandinių darbų apri-bojimą - DK 150 str. 4 d.; skyrimo dirbti naktį apribojimą - DK154 str. 4 d.; skyrimo budėti įmonėje arba namuose apribojimą - DK155 str. 4 d.; ilgesnes minimalias kasmetines atostogas - DK 166 str.2 d. 3 p.; nemokamas atostogas - DK 184 str. 1 d. 4 p.; darbo apmokėjimą perkėlus į lengvesnį darbą - DK 212 str.; darbiniu suluošinimu padarytos žalos atlyginimą - DK 249 str., 283 str.; perkėlimą įlengvesnį darbą - DK 273 str. komentarą). Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo1 38 straipsnį papildomos saugos ir sveikatos garantijos invalidams gali būti numatytos kolektyvinėse sutartyse, darbo sutartyse.

Invalidų darbas daugiausia naudojamas įvairaus pobūdžio lengva-tas ir subsidijas2 gaunančiose invalidų visuomeninių organizacijų įmo-

1 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.2 Pvz., žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. rugsėjo 26 d. nutarimu

Nr. 292 patvirtintą Gamybinių įmonių ir organizacijų, naudojančių riboto darbingumo dirbančiuosius, apmokestinimo tvarką // Žinios. 1990, Nr. 29-700

491

nėse, įmonėse, kuriose riboto darbingumo asmenys sudaro tam tik-ra dalį dirbančiųjų, ir kitose remiamose įmonėse, neatsižvelgiant į įdarbintų riboto darbingumo asmenų skaičių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pagal socialinių užimtumo įmonių koncepciją yra parengtas tokio įstatymo projektas.

STRAIPSNIS Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimas

1. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė vertinama pagal tai, kaip darbopriemonės, darbo sąlygos įmonėje, jos padaliniuose atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus darbuotojųsaugos ir sveikatos reikalavimus.

2. Darbo sąlygos vertinamos pagal tai, kaip darbo aplinka darbo vietose, darbo pobūdis, darbo ir poilsio režimas atitinka šio Kodekso, kitųdarbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikala-uimiic

vimus.3. Vertinimą, ar darbo vietos atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimus, organizuoja darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų sau-gos ir sveikatos norminiais teisės aktais.

1. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 1 dalimi darbuotojųsaugos ir sveikatos būklė vertinama pagal tai, kaip darbo priemonės, darbo sąlygos įmonėje, jos padaliniuose atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus darbuotojų saugosir sveikatos reikalavimus. Norminių teisės aktų nustatyti darbuotojųsaugos ir sveikatos reikalavimai darbo vietoms, darbo priemonėmsir darbams bei jų vertinimas išsamiai analizuoti DK 261-263 straipsnių komentaruose.

2. Darbo sąlygos vertinamos pagal tai, kaip darbo aplinka darbovietose, darbo pobūdis, darbo ir poilsio režimas atitinka Kodekso,kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytusreikalavimus (žr. DK 264 str. 2 d. komentarą).

3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad vertinimą,ar darbo vietos atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus,organizuoja darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, pagal kuriuos atliekamas išsamus profesinės rizikos vertinimas, pildomos kiekvienos darbo vietos rizikosnustatymo kortelės, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklėspasas, kuriame išsamiai įvertinama darbuotojų saugos ir sveikatosbūklė (žr. DK 264 str. komentarą).

492

STRAIPSNIS Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas

1. Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmiosprofesinės ligos, jeigu pajėgia, taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdami apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai.

2. Nelaimingų atsitikimų darbe, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė,sunkių nelaimingų atsitikimų darbe atvejais, taip pat kai darbuotojasmirė darbovietėje dėl ligos, nesusijusios su darbu, darbdavys nedelsdamas privalo pranešti apylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai.

3. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejaisdarbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai.

1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį ir Darbuotojų saugos irsveikatos įstatymo1 43 straipsnio 1 dalį darbuotojas, nukentėjęs dėlnelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės ligos, jeigu pajėgia,taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo padarinius, privalo nedelsdamiapie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui, įmonės darbuotojųsaugos ir sveikatos tarnybai.

2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, nelaimingų atsitikimųdarbe, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe atvejais, taip pat kai darbuotojas mirė darbovietėje dėlligos, nesusijusios su darbu, darbdavys nedelsdamas privalo praneštiapylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai.

3. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalį, ūmių profesinių ligų, dėlkurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Valstybinei darboinspekcijai ir Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorineiįstaigai.

4. DK 265 straipsnio 2 dalies komentare rašėme, kad asmens arvisuomenės sveikatos priežiūros gydytojas, įtaręs, kad darbuotojasserga lėtine profesine liga, privalo ne vėliau kaip per tris dienasraštu apie tai pranešti Valstybinės darbo inspekcijos inspektavimoskyriui ir Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorineiįstaigai.

1 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.

493

STRAIPSNIS Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų tyrimas

1.Visoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarka.Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimo bei apskaitos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

2.Nukentėjęs asmuo arba jo atstovas nustatyta tvarka gali dalyvautitiriant nelaimingą atsitikimą darbe, turi teisę susipažinti su nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo medžiaga, privalo gautinelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo aktą, tyrimo rezultatus ir išvadas gali apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui.

1 1. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo1 2 straipsnio20 dalį nelaimingas atsitikimas darbe - įvykis darbe, įskaitant eismoįvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaiminguatsitikimu darbe, kurio padarinys - darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusiju-

2 šios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalį nelaimingas atsitikimas pakeliui įdarbą ar iš darbo - įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstantį darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarpdarbovietės ir: a) gyvenamosios vietos; b) vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu;c) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas

3 darbo užmokestis. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo2 straipsnio 14 dalį incidentas - įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas arba kai dėl darbuotojo traumos, gautos per šį įvykį, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba.

Pagal Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 7482 patvir-tintus Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus Valstybinė darbo inspekcija, įmonių dvišalės komisijos, tirdamos ne-laimingus atsitikimus darbe, nustato jų aplinkybes, priežastis, pasiū-lo priemones tokių atsitikimų priežastims šalinti, kad jų neįvyktų ateityje, taip pat surašo su nelaimingais atsitikimais darbe susijusius reikiamus dokumentus. Ištirti (pagal ryšį su darbu) nelaimingi atsi-


„Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo" //Žinios. 2001, Nr. 53-1881.

494

tikimai darbe priskiriami prie susijusių su darbu nelaimingų atsitiki-mų arba prie nesusijusių su darbu nelaimingų atsitikimų.

Visi įmonėse įvykę nelaimingi atsitikimai darbe ir mirties atvejai 4 darbe privalo būti užregistruoti nelaimingų atsitikimų darbe regist-ravimo žurnaluose. Įmonėje, kurioje įregistruotas nelaimingas atsi-tikimas darbe, lengvų nelaimingų atsitikimų darbe aktai ir tyrimo medžiaga saugomi keturiasdešimt penkerius metus, o sunkių ir mir-tinų - septyniasdešimt penkerius metus. Likviduojant įmonę, nelai-mingų atsitikimų darbe aktai, jų tyrimo medžiaga ir nelaimingų atsi-tikimų darbe registravimo žurnalai perduodami toliau saugoti Archyvų įstatymo1 nustatyta tvarka.

2. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo2 2 straipsnio 5 28 daiįprofesinė liga yra ūminis ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutri-kimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Profesinių ligų struktūroje vyrauja darbuotojai, sergantys vibracine liga (61 proc), jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligo-mis (19,5 proc.) bei triukšmo sukeltomis ausų ligomis (11,3 proc). Ilgametis darbas veikiant kenksmingiems darbo aplinkos veiksniams lemia susirgimą profesinėmis ligomis. Profesiniai sveikatos pa-kenkimai patvirtinami vidutiniškai 25,3 proc. darbuotojų, turinčių 40-49 metų darbo stažą; 46,6 proc. darbuotojų, turinčių 30-39 metų darbo stažą, ir 22,6 proc. darbuotojų, turinčių 20-29 metų darbo stažą. Susirgę profesinėmis ligomis darbuotojai pagal amžių pasi-skirto taip: 50-59 metų - 45,2 proc, 60 ir daugiau metų - 33,5 proc, 40-49 metų - 18,6 proc. ir 30-39 metų - 2,7 proc. darbuotojų3.

Pagal Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 8154 patvir- 6 tintus Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatus profesinės ligos priežastys pradedamos tirti gavus pranešimą apie profesinę ligą (žr. DK 281 str. komentarą). Profesinės ligos priežastis tiria, darbo sąlygų higieninę charakteristiką ir profesinės ligos patvirtinimo aktą surašo Profesinės ligos tyrimo komisija, ją sudaro: Valstybinės darbo inspek-cijos Inspektavimo skyriaus viršininko paskirtas darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros

1 Žinios. 1995, Nr. 107-2389.2 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.3 Žr.: www.socmin.lt4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 815

„Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2001,Nr. 57-2051.

495

tarnybos teritorinės įstaigos vadovo paskirtas atstovas (darbo higie-nos gydytojas) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo paskir-tas gydytojas, įtaręs profesinę ligą. Profesinės ligos priežastys turi būti ištirtos per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo apie pro-fesinę ligą užregistravimo. Profesinės ligos dirbantiems ar dirbu-siems asmenims nustatomos vadovaujantis Vyriausybės 1994 m. lap-kričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 „Dėl Profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuo-statų"1 patvirtintu Profesinių ligų sąrašu. Profesinės ligos diagnozę nustato darbo medicinos gydytojas, taip pat bendrosios praktikos arba kitos specialybės gydytojas atsižvelgdamas į ligonio nusiskundimus, ligos pasireiškimo sindromus ir klinikinę formą. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo2 44 straipsnio 13 dalį ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nu-statymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Jos nuostatus ir sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Pa-reiškėjai, nesutikę su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisi-jos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą.

Pagal vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės vi-suomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos mi-nisterijos direktoriaus 2001 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 249/423 pa-tvirtintą Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentą profesinės ligos priežasčių tyrimą organizuoja Valstybinės darbo inspekcijos Inspek-tavimo skyrius.

3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal Vyriau-sybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 7484 patvirtintus Nelaimin-gų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus ir Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 8155 patvirtintus Profesinių ligų

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1198„Dėl Profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybėsregistro bei jo nuostatų" // Žinios. 1994, Nr. 94-1845.

2 Žinios. 2003, Nr. 70-3170.3 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės svei

katos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus2001 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 249/42 „Dėl Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento" // Žinios. 2001, Nr. 82-2885.

4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 748„Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo" //Žinios. 2001, Nr. 53-1881

5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 815„Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2001,Nr. 57-2051.

496

tyrimo ir apskaitos nuostatus nukentėjęs asmuo arba jo atstovas nu-statyta tvarka gali dalyvauti tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, turi teisę susipažinti su nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo medžiaga, privalo gauti nelaimingo atsitikimo darbe ar profe-sinės ligos tyrimo aktą, tyrimo rezultatus ir išvadas gali apskųsti vy-riausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui. Remiantis so-cialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 51

patvirtintos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažini-mo draudiminiais įvykiais tvarkos 17 punktu nesutarimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuo-statų ir Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų nu-statyta tvarka. Komisijos posėdžiuose turi teisę dalyvauti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Nedarbingumo kontrolės skyriaus ir jo apskričių tarnybų atstovai.

STRAIPSNIS Atlyginimas už sužalotą sveikatą

1. Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimotvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas bei kiti įstatymai.

2. Jeigu nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, prarastas pajamasdėl darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalbair gydymu, taip pat su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir profesinereabilitacija, Civilinio kodekso nustatyta tvarka atlygina darbdavys.

1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojui, kuris l neteko darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas2 bei kiti įstatymai. Atlyginimo už sužalotą sveikatą tvarką galima suskirstyti į tris skirtingus periodus: a) nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1997 m. lapkričio 1 d.; b) nuo 1997 m. lapkričio 1 d. iki 2000 m. sausio 1 d. ir c) nuo 2000 m. sausio 1 d., juos atskirai pakomentuosime.

1 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 5„Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiaisįvykiais tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 2000, Nr. 11-266.

2 Žinios. 1999, Nr. 110-3207.

497

2. Iki 1997 m. lapkričio 1 d. darbiniu suluošinimu padaryta žalabuvo atlyginama pagal tuo metu galiojusio CK1499 straipsnį, kuriame žalos atlyginimas siejamas su darbdavio ir nukentėjusio kalte irnenumatyta paskirtos ar priteistos žalos atlyginimo dydžio indeksavimo. Į žalos atlyginimą buvo įskaitoma gaunama arba sąlyginaiapskaičiuota invalidumo pensija, jei nukentėjęs pasirinkdavo ir gaudavo senatvės pensiją. Nukentėjusiam mirus, jo šeimai buvo išmokama ne mažesnė kaip šimtas respublikos ūkio vidutinių darbo užmokesčių vienkartinė pašalpa. Esant tuometinei infliacijai žalosatlyginimo sumos kaip mat nuvertėdavo, todėl Vyriausybė indeksuodavo žalos atlyginimo išmokas pagal to periodo pinigų perkamosios galios sumažėjimą, o 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimoNr. 1004 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo"2 3.1. punktu nustatė, kad žalos atlyginimas negali būti mažesnis už 420 litųsumos dalį, atitinkančią profesinio darbingumo netekimo procentą. Tokia padėtis truko, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. nutarimu3 šio nutarimo 3.1. punktą pripažino prieštaraujančiu minėtam CK 499 straipsniui.

3. 1997 m. liepos 1 d. buvo priimtas Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas4. Kartu atitinkamai buvo pakeistas ir minėtas CK 499 straipsnis. Pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe arsusirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą žalos atlyginimo dydisnebepriklausė nuo gaunamos pensijos, tačiau buvo taikomas 0,5 koeficientas. Šis įstatymas ypatingas tuo, kad jo 181 straipsnyje nurodyti atvejai, kada žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei5 (nuo 2002 metų šią prievolę perėmė ir vykdo Valstybiniosocialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai): 1) kai įmonei iškelta bankroto byla, kai įmonė likviduojama dėl bankroto,taip pat kai įmonė neveikia ir jai netaikoma bankroto procedūrabei dėl lėšų ir turto stokos įmonėje pagal teismo antstolių kontoros dokumentus nėra galimybės išieškoti nukentėjusiems teismopriteisto žalos atlyginimo; 2) kai įmonė yra likviduota ir (ar) išre-

1 Žinios. 1964, Nr. 19-138.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas

Nr. 1004 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo" // Žinios. 1996,Nr. 81-1956.


498

XVIII SKYRIUS. Darbuotojų sauga ir sveikata283 str.

\

gistruota, kai nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, tačiau žalos atly-ginimas nebuvo nei išmokėtas, nei kapitalizuotas, nei ši prievolė perduota aukštesniajai organizacijai; 3) kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse ir buvusiose žemės ūkio įmonėse (kolūkiuose, valstybiniuose ūkiuose) iki jų privatizavimo (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių ir buvusių žemės ūkio įmo-nių, reorganizuotų į akcines bendroves, uždarąsias akcines bendro-ves ar žemės ūkio bendroves, įregistravimo įmonių rejestre datos). Nustačius profesinę ligą po įmonės privatizavimo, nukentėjusie-siems, dirbantiems toje pačioje ar kitoje įmonėje, kurioje darbo aplinka dėl jos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio taip pat turėjo įtakos darbuotojo sveikatos sutrikimui, valstybė atlygina tą darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, atsižvelgdama į darbo sąlygas ir toje įmonėje dirbtą laiką. Kitą darbingumo netekimo dalį atlygina įmonė, kurioje darbas po įmonės privatiza-vimo turėjo įtakos susirgti profesine liga. Darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, nustato VMSEK, kilus ginčui -teismas; 4) kai nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, turintis teisę gauti žalos atlyginimą tarptautinėje sutartyje nustatyta tvarka iš užsienyje esančios už žalą atsakingos įmonės, jo negauna. ^4. 1999 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Nelaimingų atsitikimų 2 darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas1, kuris iš esmės pakeitė žalos atlyginimo tvarką, nes įvedė privalomą darbuotojų draudimą pagal diferencijuotus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifus. Darbdaviai Valstybinio socialinio draudimo fondui moka nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas ir tokiu būdu apdraudžia įmonės darbuotojus. Nelaimingą atsitikimą ar profesinę ligą pripažinus draudiminiu įvykiu, draudimo fondas (su)moka apdraustajam2: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpą; 2) netekto darbingumo vienkartinę arba 3) periodinę kompensaciją (iki gyvos galvos, jei nustatomas pastovus profesinio dar-

1 Žinios. 1999, Nr. 110-3207.2 Zr. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iš

mokų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 506 // Žinios. 2000, Nr. 38-1065.

499

bingumo netekimas); 4) apdraustajam žuvus dėl draudiminio įvy-kio, jo šeimos nariams išmokama laidojimo pašalpa1; 5) periodinę

3 draudimo išmoką išlaikytiniams. Draudiminiais įvykiais laikomi:1) nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos, dirbant pagaldarbo sutartį, atliekant viešojo administravimo funkcijas arba gaunant atlyginimą už darbą, taip pat nelaimingi atsitikimai, įvykę darbo laiku rengiant ar tvarkant darbo vietą ar darbo vietoje atliekantkitus su darbo procesu susijusius veiksmus, įvykiai, įvykę papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kaidarbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;2) nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ir iš darbo; 3) nelaimingiatsitikimai, kai apdraustieji atlieka teisės aktų nustatytas pareigasar darbdavio pavedimu - visuomenines pareigas, susijusias su tosįmonės veikla, kai už tai mokamas darbo užmokestis.

4 Ligos pašalpa skiriama apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos.Ligos pašalpa apdraustiesiems, besigydantiems sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, skiriama už vykimo į šią įstaigą, buvimo joje ir grįžimo iš joslaiką. Susižaloję darbe ar susirgę profesine liga apdraustieji teisę įligos pašalpą įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio socialiniodraudimo stažą. Ligos pašalpa skiriama, jei teisė ją gauti atsiradodarbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir draudiminio įvykio tyrimo dokumentai. Ligos pašalpos, negautos iki turėjusio į jas teisę asmensmirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties liudijimą. Apdraustiesiems asmenims susižalojus darbe arba susirgus profesine liga, ligos pašalpa mokama nuo pirmosnedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas. Paguldžius apdraustąjį į sveikatos priežiūrosįstaigą, teikiančią ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligospašalpa mokama už visą joje būtą laiką, taip pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką. Atsiradus laikinam nedarbingumui dėlprofesinės ligos kasmetinių atostogų metu, ligos pašalpa mokamauž visas sirgtas darbo dienas, patvirtintas nedarbingumo pažymėjimu. Atsiradus laikinam nedarbingumui dėl profesinės ligos nemo-

1 Žr. Pašalpos, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuo-status, patvirtintus Vyriausybės 1994 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1325 // Ži -nios. 1995, Nr. 1-12.

500

kamų atostogų metu arba nušalinus darbuotoją nuo darbo ir su-stabdžius darbo užmokesčio mokėjimą, pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti dirbti. Apdraustajam su-sižalojus darbe arba susirgus profesine liga, mokama šimto pro-centų kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskir-tu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip įstatymo nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašal-pa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pa-žeidimo padarymo dienos ta pačia tvarka, kokia yra nustatyta ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms skaičiuoti.

Jeigu apdraustasis neteko iki dvidešimties procentų darbingu- s mo, jam išmokama dešimt procentų jo dvidešimt keturių mėnesių kompensuojamojo uždarbio dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Apdraustajam, netekusiam daugiau kaip dvidešimt, bet mažiau kaip trisdešimt procentų darbingumo, išmokama dvidešimt procentų jo dvidešimt keturių mėnesių kompensuoja-mojo uždarbio dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensa-cija. Jeigu apdraustajam nustatytas neterminuotas nedarbingumas, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija išmokama trigubai didesnė.

Jeigu nustatoma, kad apdraustasis neteko trisdešimt ir daugiau 6 procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Netekto darbingumo periodinė kompensacija ap-draustajam mokama kas mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip darbingu-mo netekimo koeficiento (d), kompensavimo koeficiento (k) ir mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 x d x k x D. Jeigu, pavyzdžiui, nukentėjusiajam VMSEK nustatė septyniasdešimties procentų profesinio darbingumo netekimą, tai darbingumo nete-kimo koeficientas (d) yra 0,7; kompensavimo koeficientas (k) -asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per paskutiniuo-sius paeiliui einančius dvylika mėnesių, skaičiuojant nuo praėjusio kalendorinio ketvirčio pabaigos, buvusio iki netenkant darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, ir nelaimingo atsitikimo ar susirgimo profesine liga nustatymo metu galiojančių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų santykis. Kompensavimo koeficiantas (k) lėtinės profesinės ligos atveju yra apskaičiuojamas iš viso pensijos draudimo stažo pajamų. Apdraus-tajam apskaičiuotas kompensavimo koeficientas negali būti ma-žesnis kaip 0,25 ir didesnis kaip 3. Pavyzdžiui, jeigu nukentėjusio

501

darbo užmokestis buvo dvigubai didesnis už nurodyto laikotarpio draudžiamąsias pajamas, tai kompensavimo koeficientas yra 2. Draudžiamosios pajamos 2003 metų pradžioje buvo 886 litai. Va-dinasi, mėnesinė periodinė netektojo darbingumo kompensacija yra: 0,5 x 0,7 x 2 x 886 = 620,2 lito. Ši draudimo išmoka nuken-tėjusiajam yra mokama nepriklausomai nuo gaunamos invalidu-mo, kitos pensijos ar šio straipsnio komentaro 2 dalyje nurodytų kompensacijų. Draudimo išmokos apdraustajam mokamos nuo draudiminio įvykio (nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustatymo) dienos. Jeigu apdraustasis dėl draudimo išmokos kreipėsi praėjus trejiems metams nuo teisės į draudimo išmoką atsiradimo dienos, draudimo išmoka mokama nuo kreipimosi dienos.

Jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūminės pro-fesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, miršta, teisę į drau-dimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlai-komi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Draudi-mo išmoka mokama: 1) nepilnamečiams - iki jiems sukaks aštuo-niolika metų, o jeigu jie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukš-tųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose, - iki jiems sukaks dvidešimt ketveri metai; 2) mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui, nepaisant amžiaus ir dar-bingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius ar seseris, iki šiems sukaks aštuoneri metai; 3) as-menims, sukakusiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įsta-tymo1 nustatytą senatvės pensijos amžių, - iki gyvos galvos; 4) in-validams - invalidumo laikotarpiu. Nurodytiems asmenims kas mėnesį mokama draudimo išmoka, lygi periodinei netekto darbin-gumo kompensacijai, padalytai iš vienetu padidinto prieš tai nuro-dytų asmenų skaičiaus, neatsižvelgiant į jos gavėjų kitas gaunamas pajamas.

Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūminės profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šei-mai išmokama vienkartinė laidojimo pašalpa, lygi šimtui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių tą mėnesį, kurį įvyko mirti-nas nelaimingas atsitikimas darbe ar ištiko ūminė profesinė liga. Ši pašalpa lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Žuvusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilna-

1 Žinios. 1994, Nr. 59-1153.

502

mečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks aštuoniolika metų, taip pat vaikai (įvaikiai), besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų mo-kymo įstaigų dieniniuose skyriuose, iki jiems sukaks dvidešimt ket-veri metai, žuvusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (motina) bei nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą.

Nuo 2000 m. sausio 1 d. įvedus privalomą nelaimingų atsitikimų 9 darbe socialinį draudimą ženkliai nukentėjo darbuotojų saugos ir sveikatos padėtis įmonėse, nes neliko svarbaus ekonominio sverto: įvykus nelaimingam atsitikimui, nustačius profesinę ligą darbdavys buvo baudžiamas materialiai, nes turėdavo nukentėjusiajam ir (ar) jo šeimai mokėti žalos atlyginimą. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo133 straipsnį nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifai priklauso nuo įmonės ekonominės veiklos rizikos laipsnio. Iki 2005 m. sausio 1 d. įmokų tarifai visiems draudėjams (visoms eko-nominės veiklos sritims) yra vienodi, o nuo 2005 m. sausio 1 d. bus diferencijuojami atsižvelgiant į įmonių ekonominės veiklos rizikos laipsnį bei traumatizmo ir profesinio sergamumo rodiklius. Drau-diminio žalos atlyginimo tvarka ir dydis nebepriklauso nei nuo darb-davio, nei nuo nukentėjusiojo kaltės, išskyrus Nelaimingų atsitiki-mų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnyje nurodytus atvejus, kai žalos atlyginimas visai nemo-kamas. Tai atvejai, kai nelaimingas atsitikimas įvyko, kai:

1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologinėmis ypatybėmis;

2) apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymiusarba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu;

3) apdraustasis sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingasatsitikimas;

4) apdraustasis sirgo liga, nesusijusią su darbu;5) apdraustasis savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (sa

vo interesais);6) prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto ap

linkybės ir motyvai nesusiję su darbu.5. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, jeigu nukentėjęs dar- 10

buotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profe-

1 Žinios. 1999, Nr. 110-3207.

503

sinių ligų socialiniu draudimu, prarastas pajamas dėl darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir profesine reabi-litacija, CK nustatyta tvarka atlygina darbdavys.

11 Nukentėjusiųjų gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonėskompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo1 nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 17 straipsnį įmonė moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už darbuotojus, kuriems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetoapmokamos jų sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė; informacinės paslaugos ligųprofilaktikos klausimais; draudžiamųjų sveikatos profilaktiniai patikrinimai; pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūrospaslaugos; galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijos; išlaidų vaistams ir medicinos pagalbospriemonėms kompensacijos; valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti; slaugos ir socialinės paslaugos bei patarnavimai, palaikomojo gydymo paslaugos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse, bet ne ilgiau kaip šimtą dvidešimt dienų perkalendorinius metus; medicininė reabilitacija ir sanatorinis (antire-cidyvinis) gydymas; draudžiamojo laikinojo nedarbingumo ekspertizė; patologinis anatominis tyrimas asmeniui mirus. Iš Privalomojosveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens sveikatospriežiūros paslaugos išvardijamos Privalomojo sveikatos draudimofondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše. Šį sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetoapmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas gali būtidetalizuojamas teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartyse.

12 Kai žala padaryta asmeniui ir turtui, taikomos bendrosios delikti-nės atsakomybės CK XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos. Taikydami CK 6.290 straipsnį darbdaviai daro klaidų, kai įsigaliojus CKsocialinio draudimo išmokas pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį įskaito į atlygintinos žalos dydį, nepaisydami to, kad iki CK įsigaliojimonustatant periodinės netektojo darbingumo kompensacijos dydį bu-

' Žinios. 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512.

504

XVIII SKYRIUS. Darbuotojų sauga ir sveikata 283-284

vo taikytas 0,5 koeficientas. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyven-dinimo įstatymo1 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu žala as-meniui, turtui buvo padaryta iki CK įsigaliojimo, tačiau žala atsiran-da ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atve-jus, kai iki CK įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsirasti atsakomybei.

284 STRAIPSNISDarbuotojų saugos ir sveikatos valdymas ir kontrolė

1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo Kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiaisteisės aktais, pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

2. Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Valstybinės darboinspekcijos įstatymas.

1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Socialinės i apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, va-dovaudamosi Konstitucija, DK, kitais įstatymais, Vyriausybės nu-tarimais ir kitais norminiais teisės aktais, pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo2 5 straipsnį so-cialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su kitu ar kitais minist -rais tvirtina atitinkamus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, nustato jų įsigaliojimo ir taikymo tvarką, atstovauja Lietuvos Respublikos interesams darbuotojų saugos ir sveikatos srityje kitose šalyse ir tarptautinėse organizacijose. Remiantis Dar- 2 buotojų saugos ir sveikatos įstatymo 9 straipsniu darbuotojų saugos ir sveikatos moksliniai tyrimai finansuojami iš valstybės biudžete mokslui ir studijoms numatomų asignavimų, taip pat nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo lėšomis. Darbuotojų saugos ir sveikatos mokslinių tyrimų progra-mas tvirtina, jų įgyvendinimą koordinuoja ir siūlymus dėl moksli-


505

niams tyrimams reikalingų lėšų teikia socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.

3 Pagal Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 131 patvirtintus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija derina valstybės, darbdavių ir darbuotojų interesusdarbuotojų saugos ir sveikatos srityje vadovaudamasi trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu. Komisijos

4 sprendimai yra patariamojo pobūdžio. Pagal Darbuotojų saugos irsveikatos įstatymo 7 straipsnį darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų prevencijos klausimams nagrinėti apskrityse,savivaldybėse remiantis trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu steigiamos apskričių, savivaldybių teritorinės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos, kurios veikia pagal socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir sveikatos apsaugos ministro2003 m. lapkričio 24 d. įsakymu2 patvirtintą Apskričių teritoriniųir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų steigimo,

5 sudarymo tvarką. Atitinkamos ekonominės veiklos srities įmoniųdarbdavių respublikinių susivienijimų ir (ar) atitinkamų profesinių sąjungų respublikinių susivienijimų iniciatyva pagal dvišalį socialinių partnerių bendradarbiavimo principą gali būti steigiamosatskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos

6 komisijos. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija irsocialinės apsaugos ir darbo ministerija 1996 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 31/843 patvirtino Savivaldybės saugos darbe inspektoriauskonsultanto nuostatus, pagal kuriuos savivaldybės administratoriaus priimtas į darbą savivaldybės saugos darbe inspektorius konsultantas konsultuoja savivaldybės teritorijoje esamas įmones, įstaigas, organizacijas, žemės ūkio bendroves, ūkininkus, kooperatinesorganizacijas saugos darbe klausimais.

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 13 „DėlLietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatų patvirtinimo" // Žinios. 2002, Nr. 4-97.

2 Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m.lapkričio 24 d. įsakymas Nr. A1-183/V-687 „Dėl Apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų steigimo, sudarymo tvarkos patvirtinimo" // Žinios. 2003, Nr. 113-5088.

3 Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir socialinės apsaugosir darbo ministerijos 1996 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 31/84 „Dėl Savivaldybėssaugos darbe inspektoriaus konsultanto tipinių nuostatų tvirtinimo" // Žinios.1996, Nr. 68-1658.

506

Įmonės pagal įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso 7 duomenis pildo statistinės atskaitomybės formą. Joje nurodomos darbo vietos, kuriose darbo aplinkos veiksniai neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų leistinų ribinių dydžių, taip pat nurodomi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos ir darbo vietos, kuriose naudojami potencialiai pavojingi įrenginiai. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės statistinės atskaitomybės formą ir rodiklius nustato Vyriausybė.

Lietuvos tarptautinis bendradarbiavimas darbuotojų saugos ir svei- 8 katos srityje grindžiamas atitinkamais Europos Sąjungos, TDO tei-sės aktais, kitais tarptautiniais dokumentais. Rengiant Lietuvos Res-publikos darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, taikomos Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatos, TDO konvencijų, kurios nustatyta tvarka ratifikuotos Lietuvos Respublikoje, nuostatos, taip pat atsižvelgiama į TDO rekomendacijas. Pagal 2002 m. birželio 3 d. Europos Bendrijos Ta-rybos rezoliuciją 2002/C161/01 „Dėl naujos Bendrijos saugos ir svei-katos darbe strategijos 2002-2006 metams"1 darbuotojų sauga ir svei-kata yra pagrindinis darbo kokybės rodiklis, yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungos socialinės politikos sričių ir yra lyginama su eko-nominio išsivystymo lygiu. Europos Bendrijos Taryba pripažino, kad plėtra yra vienas iš esminių Europos Sąjungos pasikeitimų, tam rei-kia žengti žingsnius, kurie užtikrintų efektyvų Bendrijos norminių teisės aktų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įgyvendinimą vals-tybėse kandidatėse ir leistų Bendrijos institucijoms skleisti konsul-tacijas, analizę ir informaciją.

Siekiant gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę parengta Vals- 9 tybinė darbo saugos ir sveikatos programa, patvirtinta Vyriausybės 2002 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 7302. Programos priemonių įgy-vendinimas sudarys prielaidas visiškai realizuoti Lietuvos Respubli-kos įsipareigojimus Europos Sąjungai profesinės sveikatos ir saugos srityje.

2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, kaip įmonėse laikomasi 10 darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir

1 OJ, 2002, C 161.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 730

„Dėl Valstybinės darbo saugos ir sveikatos programos patvirtinimo" // Žinios.2002, Nr. 53-2075.

507

b284 str.


atsakomybę nustato Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas1, jame reglamentuojama Valstybinės darbo inspekcijos uždaviniai, funkci-jos, struktūra, darbo inspektorių teisės, pareigos, atsakomybė, tikri-nimų vykdymo tvarka ir darbo organizavimas. Krašto apsaugos, vi-daus reikalų, valstybės saugumo sistemų įmonių inspektavimo darbo santykių ir darbų saugos srityse tvarka, suderinus su šiomis instituci-jomis, nustatoma Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose2. Pagrin-dinis Valstybinės darbo inspekcijos uždavinys - vykdyti norminių tei-sės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse, kontroliuoti, kaip laikomasi šių nor-minių teisės aktų, ir konsultuoti darbuotojus ir darbdavius. Valstybi-nė darbo inspekcija taip pat kontroliuoja, kaip laikomasi potencia-liai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, atliekama nuolatinė įrenginių priežiūra. Tam Valstybinė darbo ins-pekcija šalia teritorinių turi specializuotus sprogių, degių gamybų ir technologijų, geležinkelio, kasybos ir sprogdinimo darbų skyrius (pla-čiau apie Valstybinės darbo inspekcijos kontrolės funkcijas žr. DK 32 str. komentarą).

Darbo inspektoriaus veiksmai ir sprendimai skundžiami vyriau-siajam valstybiniam darbo inspektoriui arba socialinės apsaugos ir darbo ministrui, arba teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspek-toriaus sprendimai gali būti apskųsti socialinės apsaugos ir darbo ministrui arba teismui. Valstybinės darbo inspekcijos steigimo, reor-ganizavimo ar veiklos nutraukimo klausimus sprendžia Vyriausybė.

1 Žinios. 2003, Nr. 102-4585.2 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1996 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. 20

„Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų tvirtinimo"// Žinios. 1996, Nr. 14-382.

508

285 str.

XIX SKYRIUS DARBO GINČAI

STRAIPSNIS Darbo ginčo sąvoka

Darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl dar-bo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvi-nėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis. Darbo ginčas nagrinėjamas šiame skyriuje nu-statyta tvarka.

1. Komentuojamame straipsnyje pateikiama individualaus darbo iginčo samprata. Individualus darbo ginčas apibūdinamas apibrėžiantjo šalis, turinį ir ginčo kilimo pradžią.

2. Pagal komentuojamą straipsnį individualaus ginčo šalys yra dar- 2buotojas (žr. DK13 str. komentarą) ir darbdavys (žr. DK14 str. komentarą). Ginčo sprendimas visada yra susijęs su specialia procedūra ir būtinybe priimti operatyvius sprendimus, todėl darbdaviuiatstovauja administracijos vadovas arba pats darbdavys įgyvendinasavo teises ir pareigas.

3. Tarp minėtų individualaus ginčo šalių gali kilti įvairių nesutari- 3mų, tačiau ne visi jie laikomi darbo ginčais. Individualiu darbo ginčulaikytinas tik nesutarimas, kuriam yra būdingi tokie požymiai: 1) nesutarimo pastovumas; 2) nesutarimo nepavyko sureguliuoti tiesioginėmis darbuotojo ir darbdavio derybomis; 3) kilusio ginčo nagrinėjimas rungimosi tvarka darbo ginčų organuose (žr. DK 286 str.komentarą); 4) darbuotojo ir darbdavio nesutarimas atsirado būtentiš darbo sutarties. Šių požymių visuma būdinga tik individualiamginčui, kuris skiriasi nuo paprasto nesusipratimo, nesutarimo ar skundo. Nesusipratimus ir nesutarimus darbuotojas ir darbdavys sprendžia savarankiškai, patys nustatydami sprendimo tvarką. Praktiškaitai pokalbiai, pozicijų išaiškinimas ir išsiaiškinimas, pateikiant abipusius argumentus ir kontrargumentus. Komentuojamo straipsnioprasme tai ne kas kita kaip šalių derybos, kurios yra kiekvieno individualaus ginčo preliudija. Skundas dažniausiai siejamas su realiu ar

509

menamu trečiuoju asmeniu, t. y. jis paduodamas arba pareigūnui, inspektuojančiam įmonę, arba apskundžiamas asmuo, pažeidęs darbo tvarkos taisykles. Skundo padavimas neužkerta kelio inicijuoti dar-bo ginčą.

4 4. Komentuojamame straipsnyje numatytos derybos nelaikytinosnei specialia procedūra, nei alternatyvia darbo ginčų nagrinėjimoinstitucija, kadangi jose dalyvauja tik darbuotojas ir administracijosvadovas arba pats darbdavys. Derybas reikėtų laikyti savitu darbuotojo ir darbdavio nesutarimo raidos etapu, kurio nesėkminga baigtis

5 sudaro prielaidas kilti darbo ginčui. Pagrindinė derybų paskirtis -prevencinė, siekiant išspręsti nesutarimą, kol jis neperaugo į darboginčą. Minėta, kad derybos nėra saistomos nei pagal jų formą, neipagal turinį. Būtina atkreipti dėmesį, kad derybos tikslingos tik kaišalių darbo teisiniai santykiai nėra nutrūkę. LAT CBS 2001 m. gruodžio 4 d. pateiktoje konsultacijoje teisėjams teigiama, kad faktas apiedarbuotojo ir darbdavio darbo santykių pasibaigimą yra juridiškaireikšminga aplinkybė, lemianti ginčo priskyrimą prie tiesiogiai nagrinėtinų teisme1. Vadinasi, kai ginčo šalis dar sieja darbo santykiai,kilusius nesutarimus jos privalo spręsti pasinaudodamos visų pirmaikiteismine tvarka ir tik po to teisme, o kai darbo santykiai nutrūkę- darbo ginčas nagrinėjamas tiesiogiai teisme (žr. DK 295 str. komentarą). Nei darbo ginčų komisijoje, nei teisme darbuotojas neprivalo įrodinėti įvykusių derybų fakto ar to, kad nesutarimo nepavyko sureguliuoti derybomis. Tai reiškia, kad darbuotojo ir darbdavioderyboms neteikiama didesnė teisinė reikšmė.

6 5. Atsižvelgiant į ginčo turinį, individualiais darbo ginčais laikytinitokie nesutarimai, kurie kyla dėl jau nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Šios teisės ir pareigos gali būti nustatytos darbo įstatymų, kitokių norminių teisės aktų, darbo arba kolektyvinėse sutartyse. Todėl individualūs darbo ginčai laikomi viena iš ginčų dėl teisėsrūšių (plačiau žr. DK 68 str. komentarą). Kvalifikuojamieji jų požymiai yra pažeisto intereso pobūdis ir to intereso gynimo būdas.

7 6. Pagal komentuojamo straipsnio nuostatas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas tampa individualiu darbo ginču tada, kai darbuotojas, nesureguliavęs nesutarimo su darbdaviu derybomis, kreipiasisu prašymu į darbo ginčų komisiją arba su ieškiniu į teismą. Tokskreipimasis yra savarankiškas teisinis faktas, kuris sukuria naujus darbuotojo ir darbdavio santykius, susijusius su individualaus darbo gin-

1 Teismų praktika. 2001, Nr. 16, p. 372-373.

510

XIX SKYRIUS. Darbo ginčai 285-286 str.

čo nagrinėjimu. Šie teisiniai santykiai skiriasi nuo tradicinių darbo santykių tuo, kad jie yra procedūrinio pobūdžio, šalys, kaip ginčo subjektai, įgyja viena kitos atžvilgiu lygiareikšmę padėtį, atsisakoma įprasto darbuotojo pavaldumo darbdaviui. Minėta, individualus dar-bo ginčas kyla ne tada, kai darbuotojo ir darbdavio derybos pasibai-gia nesėkmingai arba kai darbdavys vilkina sudaryti darbo ginčų ko-misiją, bet nuo reikalavimo pateikimo darbo ginčus nagrinėjantiems organams.

286 STRAIPSNISDarbo ginčus nagrinėjantys organai

1. Darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios sprendimo tvarkos, nagrinėja:

1) darbo ginčų komisija;2) teismas.2. Kolektyviniai darbo ginčai nagrinėjami šio Kodekso X skyriuje nu

statyta tvarka.

1. Komentuojamame straipsnyje pateikta individualius darbo gin- lčus nagrinėjančių organų sistema pagal pobūdį gali būti skirstoma įdvi - ikiteisminę ir teisminę - grandis. Remiantis sisteminiu aiškinimo metodu galima teigti, kad individualūs darbo ginčai priskirtininagrinėti darbo ginčų komisijai, kuri yra būtinas kiekvieno darboginčo etapas. Todėl ši nuostata traktuotina kaip bendra taisyklė, kurios nesilaikymas sukelia teisinių padarinių (žr. CPK 412 str.). Tai,kad įstatymas atskiras individualių darbo ginčų kategorijas priskiriatiesiogiai teismui (žr. DK 295 str. komentarą), turi būti vertinamakaip bendrosios taisyklės išimtis.

2. Darbo ginčų nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje tvarką regia- 2mentuoja DK, o ši tvarka vadinama procedūra. Darbo ginčų nagrinėjimas teisme vyksta pagal CPK nuostatas, todėl ši tvarka atitinkamai vadinama procesu. Procedūrą ir procesą apibūdina pagrindiniaicivilinio proceso principai, kaip antai: teisė kreiptis gynybos, kooperacija, koncentracija, viešumas, rungimasis, žodiškumas ir kiti.

3. Teismas darbo ginčų komisijai nėra nei apeliacinė, nei kasacinė 3institucija. Darbuotojas į teismą kreipiasi arba nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, arba tais atvejais, kai šalys nesusitaria ir sprendimas nepriimamas, arba darbo ginčų komisija nesudaroma (žr. DK 295 str. komentarą). Visais atvejais byla nagrinėjamateisme iš esmės, o teismas nėra saistomas sprendimo, kuris buvopriimtas darbo ginčų komisijos posėdyje.

511

4 4. Darbuotojo kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą neatima iš jo teisės apskųsti neteisėtus darbdavio veiksmus Valstybineidarbo inspekcijai, prokuratūrai ar kitai institucijai, užtikrinančiai darbo ar darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų laikymosi kontrolę.

5 5. Iš komentuojamojo straipsnio dispozicijos išplaukia, kad pateiktadarbo ginčus nagrinėjančių organų sistema yra universali. Pripažįstama ir kitokia darbo ginčų sprendimo tvarka, tačiau ji vertintinakaip bendrosios taisyklės išimtis. Vieną tokią išimtį numato komentuojamasis straipsnis, kuriame teigiama, kad kolektyviniai darbo ginčai nagrinėjami DK X skyriuje nustatyta tvarka (žr. DK X skyriauskomentarą).

28 / STRAIPSNISDarbo ginčų komisijos raštvedys

Darbo ginčų komisijai techniškai aptarnauti darbdavys skiria darbo ginčų komisijos raštvedį. Jis priima ir registruoja prašymus, išreika-lauja iš atitinkamų tarnybų prašymui išnagrinėti reikalingus dokumen-tus, ekspertų išvadas, praneša apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, rašo darbo ginčų komisijos protokolą, siunčia išrašus ir sprendi-mus, persiunčia bylą teismui ir atlieka kitus darbo ginčų komisijos pa-vedimus.

1. Darbdavio paskirtas darbo ginčų komisijos raštvedys gali būtiįmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojas, jis raštvedžio pareigasatlieka kaip pagrindines ar kaip papildomas darbo funkcijas, arbakitas asmuo, raštvedžio pareigas atliekantis savarankišku sutartiniupagrindu. Jokių specialių reikalavimų raštvedžiui negali būti keliama, išskyrus mokėti valstybinę kalbą, remiantis Valstybinės kalbosįstatymu1, nustatančiu, kad raštvedyba, apskaita, atskaitomybė, finansiniai bei techniniai dokumentai institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose tvarkomi valstybine lietuvių kalba; taip pat, kadgyventojų aptarnavimo srities vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turimokėti valstybinę kalbą.

2. Užtikrinti tinkamą darbo ginčų komisijos raštvedžio darbą -darbdavio pareiga. Tuo tikslu jis turi ne tik surasti ir paskirti tinkamą kandidatą, bet ir atlyginti jam už raštvedžio darbą bei kontroliuoti jo darbo kokybę. Už netinkamą pareigų atlikimą raštvedys gali būti baudžiamas drausmine tvarka, taikant nuobaudas (žr. DK

1 Žinios. 1995, Nr. 15-344.

512

288 str.

V nariui pasiaaii£.-

Darbuotojų susirinkimas yra teisėtas, įeig,« ja^rve."*"riESi'̂ ?'j;i"*^r™JSSir"J5;S™5*ari™i'=- Padalinio) darbuotoji

2 2. Pagrindinis darbo ginčų komisijos sudarymo principas - atstovavimo pariteto užtikrinimas. Tuo tikslu į komisijos sudėtį abi šalys- darbuotojai ir darbdavys - deleguoja vienodą skaičių atstovų. Jeiįmonė yra maža arba šalys susitaria, darbo ginčų komisija gali būtisudaroma iš dviejų narių. Maksimalų kiekvienos šalies atstovų skaičių turi lemti protingumo kriterijus, kuris siejamas su įmonės dydžiu, reikiamą kvalifikaciją ir gyvenimo patirtį turinčių žmonių skaičius, finansinės galimybės samdyti žmones iš šalies, išlaidų dydis irpanašiai. Todėl, manytume, šalių atstovų darbo ginčų komisijoje bendras skaičius neturėtų viršyti dešimties narių.

3 3. Šalių atstovų į darbo ginčų komisiją korpusas formuojamas nevienodai. Darbuotojų atstovai yra renkami visuotiniame susirinkime arba atstovų konferencijoje, jeigu įmonėje dirba daug žmonių.Toks susirinkimas (konferencija) turi teisę taip pat nustatyti kandidatų į darbo ginčų komisiją kėlimo tvarką, balsavimo būdą (atviraiar slaptai), atšaukimo iš darbo ginčų komisijos narių tvarką ir panašiai. Net jeigu visuotinis darbuotojų susirinkimas (konferencija) atšaukia vieną ar kelis savo atstovus iš darbo ginčų komisijos prieš patjos kadencijos pabaigą, nauji atstovai susirinkime renkami ne laikinam, bet nuolatiniam darbui iki kadencijos pabaigos. Visuotinis darbuotojų susirinkimas gali taip pat nuspręsti vieną iš savo atstovų išrinkti pirmininku arba seniūnu. Tačiau šis įpareigojimas jokiųpapildomų procedūrinių privilegijų darbo ginčų komisijos darbe nesuteikia. Paprastai toks asmuo dažniau negu kiti darbuotojų atstovai eina posėdžio pirmininko pareigas.

Kadangi darbo ginčų komisija dirba darbą, susijusį su darbo įsta-tymų taikymu ir pažeistų teisių bei interesų gynimu, reikia, kad dar-buotojų atstovai išmanytų darbo įstatymus, kitus norminius teisės aktus, galėtų analizuoti ir mokėtų priimti sprendimus bei pagrįsti savo nuomonę. Jeigu tokių žmonių nėra ar jų labai trūksta, o yra galimybė ir sutikimas balotiruotis rinkimuose, darbuotojų atstovu į darbo ginčų komisiją gali būti išrinktas ir ne darbuotojo kolektyvo narys. Tačiau tokiu atveju reikia nepamiršti dviejų svarbių aplinky-bių. Pirma, darbuotojų kolektyvo pareigos esant pageidavimui atly-ginti išrinkto darbo ginčų komisijos nario ne darbuotojų kolektyvo atstovo darbą. Antra, galimybė tokiam nariui pasinaudoti DK 303 straipsnyje numatytomis darbo ginčų komisijos narių darbo ga-rantijomis yra labai ribota.

Darbuotojų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne ma-žiau kaip pusė įmonės (struktūrinio padalinio) darbuotojų, o konfe-rencijoje - ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Jeigu į susirinki-

514

XIX SKYRIUS. Darbo ginčai 288 str.

mą (konferenciją) nesusirenka nurodytas darbuotojų (delegatų) skai-čius, tai ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti sušauktas pakar-totinis darbuotojų susirinkimas (konferencija). Susirinkimas bus lai-komas teisėtu, jeigu jame dalyvaus ketvirtadalis darbuotojų, o konferencija -jeigu joje dalyvaus pusė delegatų.

4. Darbdavio atstovų dalyvavimo darbo ginčų komisijos veikloje 4pagrindas yra administracinis valios aktas - įsakymas (potvarkis).Nors komentuojamojo straipsnio 1 dalyje kalbama apie darbdavioatstovą, tai sietina ne su kiekybine išraiška, o tiesiog su savarankiškadarbo ginčų komisijos formavimo pozicija. Darbdavio atstovų skaičius nenumatytas, tačiau vadovaujantis jau aptartais kriterijais galima teigti, kad jų turėtų būti ne daugiau kaip penki. Konkrečios komisijos kiekybinę sudėtį lems šalių atstovų pariteto principas.Įstatymas nenumato jokių kliūčių darbdavio atstovu paskirti asmenis, dirbančius pagal darbo sutartį, arba kitus asmenis, kurie atstovaus darbdavio interesams pagal pavedimo sutartį.

5. Jeigu dėl kokių nors priežasčių įmonėje darbo ginčų komisija 5nėra sudaryta, kilus darbo ginčui, darbuotojas prašymą, adresuotądarbo ginčų komisijai, įteikia darbdaviui. Darbdavys nedelsdamasprivalo imtis aktyvių veiksmų: paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį (žr. DK 287 str. komentarą) ir inicijuoti darbo ginčų komisijossudarymą. Reikia pažymėti, kad darbdavio veiksmų aktyvumą lemiaDK 291 straipsnyje numatyti terminai.

Darbo ginčų komisijos sudarymo inicijavimas, nepaisant to, kad yra darbdavio pareiga, pasireiškia kaip rekomendacinio pobūdžio, skatinamieji veiksmai. Pirmiausia, tai kreipimasis į profesinę sąjun-gą arba darbo tarybą, o jei jų nėra, į darbuotojų kolektyvą su infor-macija apie darbuotojo prašymą, prašymo datą ir būsimosios darbo ginčų komisijos pirmojo posėdžio datą. Taip pat darbdavys derina savo atstovų darbo ginčų komisijoje skaičių. Darbdavys turi pasiūlyti darbuotojų susirinkimui (konferencijai) patalpas bei kitokią orga-nizacinę pagalbą - ryšio priemones ir kitą organizacinę techniką. Kadangi darbuotojų atstovų tikslus skaičius paaiškėja tik susirinki-mo metu įvykus balsavimui, darbdavys savo atstovų skaičių nustato atsižvelgdamas į susirinkimo rezultatus.

6. Komisija sudaroma kaip nuolatinis organas, bet ne ilgiau kaip 6dvejiems metams. Pasibaigus šiam terminui darbo ginčų komisija renkama iš naujo arba perrenkama jau dirbusi. Maksimalus kadencijųskaičius nėra numatytas. Jeigu įmonė, įstaiga ar organizacija turi struktūrinių padalinių (filialų ir atstovybių), kurie išsidėstę visoje šalyje (pvz.,AB „Lietuvos energija", AB „Lietuvos geležinkeliai" ir kt), tai ir dar-

515

bo ginčų komisijų gali būti įsteigiama daugiau negu viena, kadangi padalinių vadovai turi įgaliojimus priimti ir atleisti darbuotojus.

7. Pirmininko pareigas paeiliui eina abiejų šalių atstovai. Nėra rei-kalavimo, kad kiekvienas komisijos narys bent kartą pirmininkautų darbo ginčų komisijos posėdyje. Paprastai posėdžiams pirmininkau-ja kompetentingiausi šalių atstovai.

STRAIPSNIS Darbo ginčų komisijos įgaliojimai

Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjan-tis darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos.

1. Komentuojamas straipsnis skirtas apibūdinti darbo ginčų komisijos įgaliojimus, kurių visuma lemia komisijos kompetenciją. Šiostraipsnio dispozicija yra susijusi su DK 286 straipsnio, kuris individualių darbo ginčų priskyrimą darbo ginčų komisijai traktuojakaip bendrą taisyklę, komentaru. Darbo ginčų komisijos kompetenciją apibūdina įvairių įgaliojimų visuma. Pagrindinis darbo ginčų komisijos įgaliojimas įgyvendinamas priimant jai priskirtinus darbuotojų prašymus. Darbo ginčų komisija patikrina, ar paduodantprašymą nėra pažeistas DK 296 straipsnyje numatytas trijų mėnesių kreipimosi terminas. Jeigu darbuotojas paduoda prašymą pažeisdamas nustatytą terminą, darbo ginčų komisija turi teisę sužinoti pavėluoto kreipimosi priežastis. Įvertinusi praleisto terminopriežastis, komisija gali jas pripažinti svarbiomis ir atkurti praleistą kreipimosi terminą. Taip pat darbo ginčų komisija patikrina, arpaduotas prašymas jai priskirtinas. Jeigu komisija nustato, kad paduotas prašymas pagal DK 295 straipsnį nagrinėtinas teisme, ji atsisako priimti prašymą ir pareiškėjui paaiškina, kur jis turi kreiptisdėl pažeistų teisių gynybos. Priimdama pareiškimą darbo ginčų komisija taip pat patikrina pateikiamų įrodymų sąsajumą ir leistinumą ir juos įvertina. Pripažinus, kad įrodymai neatitinka bent vienoiš šių reikalavimų, komisija pasiūlo pareiškėjui pateikti trūkstamusįrodymus, tačiau įrodymų trūkumas nėra pagrindas atsisakyti priimti prašymą.

2. Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis individualių darbo ginčų nagrinėjimo organas. Tai būtina ikiteisminė tokių ginčųnagrinėjimo stadija, išskyrus tuos ginčus, kurie priskirtini tiesiogiai teismui. Kadangi tai vertinama kaip bendroji taisyklė, įstatymas nepateikia net pavyzdinio individualių darbo ginčų kategorijų

516

sąrašo, kuris nagrinėtinas darbo ginčų komisijoje. Tuo tarpu teis-muose nagrinėtinų darbo ginčų kategorijų sąrašas yra gerokai kon-kretesnis, o tai logiškai patvirtina esant bendros taisyklės išimtį. Darbo ginčų komisijoms priskirtini ginčai, kylantys dėl sąlygų, įtrauktų į darbo sutartį, pripažinimo negaliojančiomis, jeigu jos pa-gal DK 94 straipsnį blogina darbuotojų padėtį; ginčai, kylantys dėl neteisingų arba klaidingų įrašų socialinio draudimo pažymėjime, kurie įrašomi priimant į darbą; dėl išieškojimo užmokesčio už dar-bą, premijų ir sulygtų priedų; dėl drausminių nuobaudų taikymo pagrįstumo; dėl atostogų suteikimo; dėl lengvatų ir specialių sąly-gų taikymo ir panašiai.

290 STRAIPSNISDarbo bylos parengimas nagrinėti darbo ginčų komisijoje

1. Prašyme darbo ginčų komisijai turi būti nurodoma ieškovo, atsakovo, kitų byloje dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės, darbdavio pavadinimas ir adresai, aplinkybės, pagrindai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, aiškiai suformuluotas reikalavimas,pridedamų dokumentų sąrašas.

2. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijos raštvedžiui, o jeigujo nėra, - darbdaviui (Kodekso 288 straipsnio 2 dalis). Raštvedys prašymą užregistruoja, praneša darbo ginčų komisijai, parengia bylą nagrinėti, išreikalauja reikiamus dokumentus, skaičiavimus, išvadas, praneša dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo laiką irvietą, įteikia atsakovui prašymo kopiją.

1. Darbuotojas, manydamas, kad jo interesai ir teisės, kylančios iš l darbo teisinių santykių, yra pažeisti, kreipiasi su prašymu į darbo ginčų komisiją. Šis veiksmas, minėta, turi visus teisinio fakto, suke-liančio naujus teisinius santykius, požymius. Kadangi nauji santykiai yra labiau procedūrinio pobūdžio ir apskritai paėmus neišeina už darbo teisinių santykių ribų, todėl komentuojamame straipsnyje pa-teiktas prašymo turinys yra gana paprastas ir siejamas su svarbiau-siais informaciniais parametrais: byloje dalyvaujančių asmenų var-dai, pavardės, darbdavio pavadinimas ir adresai, aplinkybės, pagrindai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, aiškiai suformuluotas reikalavimas ir pridedamų priedų sąrašas. Iš 2 to išplaukia, kad DK nekelia ir jokių prašymo formos reikalavimų, išskyrus minimalius - prašymas turi būti rašytinis, darbuotojo pasi-rašytas ir nurodyta kreipimosi data. Jokių specialių reikalavimų, kurie būdingi, pavyzdžiui, ieškiniui civiliniame procese, nekeliama.

517

2. Prašyme taip pat nurodomas ieškovas ir atsakovas. Tačiau ieškovas ir atsakovas darbo ginčų komisijos posėdyje bei ieškovas iratsakovas teisminiame procese nėra identiškos procesinės figūros,kadangi ieškinys ir daugelis šalių procesinių teisių ir pareigų egzistuoja tik civiliniame procese. Tačiau sąvokos „ieškovas" vartojimasdarbo ginčų komisijos kontekstu pateisinamas dėl kelių priežasčių.Pirmiausia, aiškiai suvokiama aktyvioji šalis ir įtrauktoji šalis. Antra,nepavykus ginčo išspręsti darbo ginčų komisijoje, kitoje - teismo -institucijoje šalių pavadinimai išliks tie patys. Tačiau, kita vertus, formaliuoju požiūriu teisines sąvokas reikia vartoti tiksliai, idant josgalėtų būti suvokiamos maksimaliai tiksliai. Komentuojamo straipsnio kontekstu, manytume, galima vartoti dvejopą terminą apibūdintiaktyviąją darbo ginčų komisijos šalį - ieškovas (pareiškėjas), o įtrauktąją į procedūrą šalį - atsakovas (darbdavys).

3. Tinkamai reaguoti į prašymo padavimo faktą yra darbdavio pareiga. Maksimaliai užtikrinti nekliudomą tolesnę prašymo eigą įstatymasįpareigojo darbdavį paskirti specialų asmenį - darbo ginčų komisijosraštvedį (žr. DK 287 str. komentarą). Jeigu dėl kokių nors laikinų priežasčių raštvedys nėra paskirtas, prašymą priima pats darbdavys. Tačiau ši aplinkybė traktuojama kaip bendros taisyklės išimtis, kadangipats darbdavys yra viena iš ginčo šalių. Todėl komentuojamame straipsnyje nekalbama apie darbdavio galimybės užsiimti darbo bylos parengimu nagrinėti darbo ginčų komisijoje. Parengiamuosius veiksmus atlieka išimtinai raštvedys, kad nebūtų pažeistas šalių lygybės principas.Todėl jei prašymo padavimo metu nėra raštvedžio pareigybės, darbdavys nedelsdamas privalo paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį.

Raštvedys nelaikytinas savarankiška procedūros figūra, nagrinėjant individualius darbo ginčus. Jis užsiima technine - pagalbine veikla, susijusia su prašymų registravimu, įrodymų rinkimu, šalių informavi-mu ir panašiai. Į jo pareigas neįeina pabandyti šalis sutaikyti, padėti šalims aiškiau suformuluoti savo reikalavimus, skirti ekspertizes ar tirti ir vertinti įrodymus.

STRAIPSNIS Darbo ginčų komisijos posėdžiai

1. Darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaipper septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos. Prašymas turi būtiišnagrinėtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo padavimo dienos.

2. Darbo ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja vienodas skaičius darbdavio ir darbuotojų atstovų.

518

1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojama svarbiausi in- idividualaus darbo ginčo nagrinėjimo procedūros aspektai - terminai ir darbo ginčų komisijos posėdžio organizavimo tvarka.

2.Pirmasis darbo ginčų komisijos posėdis turi įvykti ne vėliau 2kaip per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad iki prašymo padavimo momento darbdavys gali būtinepaskyręs raštvedžio, o šioje normoje kalbama apie septynias kalendorines dienas, iš kurių dvi dienos yra ne darbo dienos, tampaaišku, kad įstatymas nustatė maksimaliai trumpus terminus. Taspats pasakytina ir apie kitą šioje normoje numatytą keturiolikosdienų terminą, per kurį prašymas turi būti išnagrinėtas darbo ginčų komisijos posėdyje. Kyla klausimas, kaip bus skaičiuojami šieterminai, jeigu pareiškėjas klaidingai kreipėsi į teismą, nesilaikydamas išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos? Atsakymas į šį klausimą pateikiamas CPK 412 straipsnyje: teismas atsisako priimti tokį ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą. Šiuo atvejukreipimosi į teismą diena bus pripažįstama kreipimosi į darbo ginčų komisiją diena, jeigu pareiškėjas, gavęs teismo nutartį, per keturiolika dienų kreipsis į darbo ginčų komisiją.

Savo pobūdžiu komentuojamame straipsnyje numatyti terminai yra procedūriniai. Jie yra adresuoti darbo ginčų komisijai ir darb-daviui (raštvedžiui). Tai, kad skiriasi pirmojo komisijos posėdžio diena ir galutinio darbo ginčo nagrinėjimo data, reiškia, kad darbo ginčo nagrinėjimas gali būti perkeltas iš vieno posėdžio į kitą, tar-pas tarp darbo ginčų komisijos posėdžių gali būti ilgesnis kaip sep-tynios dienos, atsižvelgiant į tai, kurią termino dieną įvyko pirma-sis komisijos posėdis. DK nenumato darbo ginčų komisijos posėdžio atidėjimo priežasčių, todėl apie tai galima spręsti pagal analogiją su CPK. Tai būtų organizacinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su kliudymu išnagrinėti ginčą vieno posėdžio metu, - šalių neatvyki-mas, būtinų įrodymų stoka ir panašiai.

3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje pateikiamas darbo ginčų 3komisijos posėdžio organizavimo principas. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja vienodas skaičius darbdavio ir darbuotojų atstovų. Straipsnyje nenurodoma nei minimali, nei maksimališalių atstovų kvota, tik reikalaujama lygybės. Tai reiškia, kad posėdis bus teisėtas, jeigu jame dalyvaus bent du skirtingų šalių interesams atstovaujantys komisijos nariai. Gali kilti tam tikrų problemų, jeigu paskirtu laiku susirenka nevienodas kiekvienos šaliesatstovų skaičius. Siekiant išvengti bylos vilkinimo ir procedūriniųterminų pažeidimo reikėtų orientuotis į mažesnį skaičių savo at-

519

stovų i posėdį atsiuntusią šalį. Kitos šalies atstovams reikėtų pa-tiems nuspręsti, kas iš atvykusiųjų dalyvaus darbo ginčų komisijos posėdyje ir kurių narių paslaugų tą dieną bus atsisakyta. Tik taip galima užtikrinti reikalavimą, kad posėdyje dalyvautų vienodas skai-čius darbdavio ir darbuotojų atstovų.

STRAIPSNIS Bylos nagrinėjimas, sprendimo priėmimas

1. Darbo ginčų komisijos sprendimai priimami darbuotojų ir darbdavio atstovų - darbo ginčų komisijos narių susitarimu.

2. Jei darbo ginčų komisijos nariai nesusitarė, darbo ginčų komisijosprotokole įrašoma, kad šalys nesusitarė ir sprendimas nepriimtas.

3. Darbo ginčų komisijos sprendimas įrašomas į darbo ginčų komisijos protokolą. Jo formą tvirtina Vyriausybė. Protokolą pasirašo darboginčų komisijos pirmininkas, nariai ir raštvedys. Sprendimuose dėl piniginių reikalavimų patenkinimo turi būti nurodyta priteisiama suma.Ji su delspinigiais turi būti išmokėta iki sprendimo įvykdymo dienos.Darbo ginčų komisijos raštvedys darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašą, o šalims nesutarus, - išrašą iš protokolo per penkias dienas pasirašytinai įteikia dalyvaujantiems byloje asmenims.

1 1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojami pagrindiniaidarbo ginčų komisijos bylos nagrinėjimo posėdyje ir sprendimo priėmimo aspektai. Jų nėra daug, o tai reiškia, kad įstatymas sukuriatam tikrą erdvę formuotis praktikai.

2 2. Darbo ginčų komisijos posėdžiai turi vykti laiku, patogiu abiemšalims. Dažniausiai šias sąlygas atitinka laikas, kada šalys nevykdotiesioginių pareigų, išplaukiančių iš darbo teisinių santykių, tai yra

3 pasibaigus darbo dienai. Darbdavys privalo suteikti komisijos posėdžiui tinkamą patalpą. Kadangi ginčas nagrinėjamas viešai, jį nagrinėjant gali dalyvauti kiekvienas darbo kolektyvo narys, taip pat kitiasmenys. Todėl posėdžiai neturėtų vykti patalpose, kurioms yra taikomas apsaugos ir leidimų režimas.

4 Bylos nagrinėjimas komisijos posėdyje vyksta labai demokratiškai. Jais nesiekiama imituoti teismo posėdžio. Nėra nustatyta griežto pasisakymų eiliškumo, liudytojai nėra pašalinami iš posėdžio pa-

5 talpos, komisija sprendimą svarsto ir balsuoja viešai. Priimtulaikomas tik tas sprendimas, kuris priimamas darbo ginčų komisijos posėdžio dalyvių bendru susitarimu. Bendras susitarimas nereiškia, kad paskiras komisijos narys negali turėti atskirosios nuo-

520

monės, jeigu dėl nedidelio posėdžio narių skaičiaus atskiroji nuo-monė nesukliudys suformuoti bendrą šalies atstovų poziciją. Pa-prastai nuomonių skirtumas, kliudantis priimti sprendimą, susifor-muoja ne tarp vienos šalies atstovų, bet tarp dviem šalims atstovaujančiųjų stovyklų. Tada laikoma, kad darbo ginčų komisi-jos nariai nesusitarė.

3. Darbo ginčų komisijos posėdžio eiga yra fiksuojama darbo gin- 6čų komisijos protokole, kurį pildo raštvedys. Protokolo formą turipatvirtinti Vyriausybė. Į protokolą įrašomas ir darbo ginčų komisijos sprendimas. Sprendimo priėmimu baigiamas ginčo nagrinėjimasiš esmės. Sprendimas rodo balsavimo rezultatus. Sprendimu visiškai ar iš dalies yra tenkinami pareiškėjo reikalavimai arba jo reikalavi-mai pripažįstami nepagrįstais ir yra atmetami. Todėl visada turi būti nurodyti sprendimo motyvai, kurias rėmėsi darbo ginčų komisijos nariai. Sprendimas turi būti formuluojamas tiksliai, kategoriškai ir be jokių papildomų sąlygų ar išlygų.

Jei darbo ginčų komisijos nariai nesusitarė, protokole daromas atitinkamas įrašas, kad šalys nesusitarė ir sprendimas nepriimtas. Protokolą visada pasirašo posėdžio pirmininkas, nariai ir raštve-dys. Sprendimas priimamas šalių susitarimu, tačiau protokolą pa-sirašo ir tas narys ar nariai, kurie balsavo prieš. Jų atskiroji nuomo-nė gali būti įrašoma į protokolą. Jeigu darbo ginčo nagrinėjimas buvo susijęs su neįvykdytų piniginių reikalavimų išieškojimu, spren-dime dėl piniginių reikalavimų patenkinimo turi būti nurodyta tiksli priteisiama suma. Jeigu sprendimas įpareigoja darbdavį išmokėti taip pat delspinigius, iki sprendimo įvykdymo dienos turi būti iš-mokėta priteista suma ir delspinigiai (plačiau žr. DK 294 str. ir 298 str. komentarą).

4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatytas dar vienas - pen- 7kių dienų - procedūrinis terminas. Šis terminas reglamentuoja raštvedžio pareigą darbo ginčo šalims išduoti darbo ginčų komisijossprendimo nuorašą. Per tokį patį terminą turi būti išduodamas posėdžio protokolo išrašas, jeigu nagrinėjant prašymą šalys nesusitarėir sprendimas nebuvo priimtas. Nuorašų ir išrašų įteikimo faktas yra fiksuojamas šalims pasirašant darbo ginčų komisijos žurnale.

2V3 STRAIPSNISDarbo ginčų komisijos sprendimo apskundimas

1. Darbo ginčų komisijos sprendimą per dešimt dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos darbuotojas arba jo atstovas turi teisę apskųsti teismui.

521

Skundas paduodamas darbo ginčų komisijos raštvedžiui ir adresuoja-mas teismui. Gavęs skundą, darbo ginčų komisijos raštvedys skundo nuorašą įteikia byloje dalyvaujantiems asmenims, o patį skundą ir dar-bo ginčo bylą per septynias dienas pasiunčia teismui.

2. Darbo ginčų komisijos sprendimo darbdavys apskųsti negali.

1. Komentuojamas straipsnis reglamentuoja darbo ginčų komisijossprendimo apskundimo tvarką ir terminus.

2. Teisė apskųsti teismui darbo ginčų komisijos sprendimą suteikiama tik darbuotojui. Įgyvendinti šią teisę gali jis pats tiesiogiai arba per savo atstovą. Skundas įteikiamas darbo ginčų komisijos raštvedžiui, jis skundo padavimo faktą privalo registruoti darbo ginčųkomisijos žurnale. Skundas adresuojamas teismui. Kadangi skundaspagal CPK nėra procesinis dokumentas, tokio skundo procesinė forma turėtų būti ieškinys. Raštvedys negali atsisakyti priimti ieškinįmotyvuodamas jo trūkumais, nes CPK 137 straipsnyje numatyta, kadieškinio priėmimo klausimą sprendžia teismas. Raštvedys gali atsisakyti priimti skundą vieninteliu pagrindu -jei skundą paduoda asmuo, neturintis darbuotojo įgaliojimo skųsti darbo ginčų komisijossprendimą. Šiaip raštvedys atlieka tik techninius veiksmus, susijusius su ieškinio perdavimu teismui. Komentuojamame straipsnyjenumatyta, kad raštvedys perduoda ne tik skundą, bet ir darbo ginčobylą. Ši aplinkybė nereiškia, kad teismas darbo ginčų komisijos atžvilgiu yra revizinė institucija. Teismas visada pradės nagrinėti byląiš naujo. Reikalingumą perduoti bylą nulemia įrodinėjimo procesopalengvinimo motyvai ir civilinio proceso principų - koncentruotumo ir ekonomiškumo - užtikrinimas. Be to, raštvedys privalo pasirūpinti, kad apie darbo ginčų komisijos apskundimo faktą sužinotųkiti byloje dalyvavę asmenys, visų pirma darbdavys. Tuo tikslu raštvedys privalo nedelsdamas įteikti skundo nuorašą byloje dalyvaujantiems asmenims. Tokia išvada darytina iš to, kad pagal komentuojamą straipsnį šiai raštvedžio pareigai įvykdyti nenumatomakonkrečių terminų. Šie veiksmai taip pat privalo būti registruojamidarbo ginčų komisijos žurnale.

3. Komentuojamame straipsnyje numatyti dešimties ir septyniųdienų terminai apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą teismui.Dešimties dienų terminas reglamentuoja subjektinę teisę apskųstidarbo ginčų komisijos sprendimą. Jis prasideda tada, kai darbuotojas gauna darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašą. Savo pobūdžiušis terminas yra panašus į ieškinio senaties terminus. Tokia išvadaatitinka ir LAT teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 39„Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teis-

522

mų praktikoje"1. Tai reiškia, kad raštvedys negali atsisakyti priimti skundo, net jei jis paduodamas pažeidžiant dešimties dienų apskun-dimo terminą. Raštvedžio pareiga - informuoti darbuotoją apie ter-mino praleidimo faktą ir būtinybę teismui pristatyti papildomų įrody-mų, patvirtinančių, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CK ir kiti įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias numačius yra pagrin-das atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Įstatymuose taip pat nėra įvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintos svarbiomis. Ar konkre-čios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia vadovaudamasis tei-singumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į su-trumpintą šio termino trukmę bei ginčo esmę ir šalių elgesį.

Septynių dienų terminas, numatytas komentuojamame straipsny-je, yra procedūrinis. Jo eigos pradžia siejama su skundo raštvedžiui įteikimo momentu. Per šį laikotarpį raštvedys privalo gautą ieškinį ir darbo ginčo bylą pasiųsti į teismą laikydamasis CPK 411 straips-nyje nustatytų teismingumo reglamentavimo taisyklių.

4. Nustatyta darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo tvarka 4kai kuriais atvejais gali būti taikoma su išimtimis, jas nustato kitiįstatymai. Kadangi CPK 137 straipsnyje išvardyti tik atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir nenumatyta galimybė atsisakyti priimti ieškinį, paduodamą ne per raštvedį darbo ginčų bylose, o kalbama tikapie išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymą irtuo pagrindu atsisakymą priimti paduodamą ieškinį, reikėtų pripažinti, kad skundą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo darbuotojasgali įteikti tiesiogiai teismui. Darbo ginčo bylą teismas tokiu atvejuišreikalaus pats, rengdamasis nagrinėti bylą.

5. Komentuojamame straipsnyje numatyta imperatyvi taisyklė, kad 5darbdavys negali apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimo. Vadinasi, darbdavys, kaip individualaus darbo ginčo šalis, negali inicijuoti jokios revizinės ar kontrolinės darbo ginčų komisijos sprendimo procedūros teisme. Tačiau tai nereiškia, kad darbdavys, kaipdarbo ginčo šalis, dėl darbo ginčo apskritai negali kreiptis į teismą.Neleidžiama darbdaviui skųsti darbo ginčų komisijos sprendimo tikpirmosios instancijos teismui. Tačiau nei DK, nei CPK nedraudžiama darbdaviui - atsakovui darbo ginčo byloje kreiptis į apygardosteismą kaip apeliacinę instanciją dėl neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo.

1 Teismų praktika. 2002, Nr. 18, p. 169-184.

523

STRAIPSNIS Darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymas

1. Darbo ginčų komisijos sprendimą atsakovas turi įvykdyti per dešimt dienų nuo sprendimo nuorašo gavimo dienos, jei sprendime nenustatytas kitas jo įvykdymo terminas.

2. Kai atsakovas neįvykdo darbo ginčų komisijos sprendimo per šiostraipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, darbuotojas raštu kreipiasi į teismą, kad šis sprendimas būtų įvykdytas priverstinai pagal nustatytą teismo sprendimų vykdymo tvarką.

3. Darbo ginčų komisijos sprendimas nevykdomas, jeigu jis šio Kodekso 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra apskundžiamas teismui.

1.Komentuojamame straipsnyje reglamentuojama darbo ginčų komisijos priimto sprendimo vykdymo tvarka, šios tvarkos nesilaikymo padariniai ir sprendimo vykdymo sustabdymas, kai jis skundžiamas teismui.

2.Darbo ginčų komisijos sprendimas įsigalioja jį priėmus ir turėtųbūti nedelsiant savanoriškai įvykdytas. Sprendimo vykdymas - svarbiteisių ir interesų, kylančių iš darbo teisinių santykių, gynimo stadija.Nuo to, kaip greitai ir iki galo bus įvykdytas darbo ginčų komisijossprendimas, priklauso viso pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimo mechanizmo funkcionavimo efektyvumas. Darbo ginčų komisijos sprendimas laikomas įvykdytu, kai realiai įvykdomi visi veiksmai, kuriuos darbo ginčų komisija įpareigoja atlikti darbdavį.

Savanoriško darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymo būdų ko-mentuojamas straipsnis nereglamentuoja. Jame nustatytas tik de-šimties dienų terminas, kuriam pasibaigus galima pasinaudoti įsta-tymų reglamentuota priverstinio sprendimų vykdymo tvarka. Termino, numatyto šiame straipsnyje, eiga siejama su aplinkybe, kuri buvo svarbi komentuojant prieš tai esančius straipsnius, - darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašo gavimu. Kadangi šis terminas adresuotas pirmiausia darbdaviui, todėl kalbama apie momentą, kada sprendimo nuorašą gauna atsakovas. Tačiau tai nereiškia, kad savanoriškai sprendimą įvykdyti darbdavys turi teisę tik per dešimt dienų. Sprendimą gera valia galima įvykdyti prieš ir po nustatyto termino. Kadangi remiantis DK 26 straipsniu terminas prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia, šiuo atveju tik po sprendimo nuorašo gavimo, tai sava-noriškas sprendimo įvykdymas, pavyzdžiui, darbo ginčų komisijos posėdžio dieną, reikš, kad darbdavys pakluso sprendimo galiai dar

524

iki termino eigos pradžios. Tačiau toks sprendimo įvykdymas yra teisėtas ir padeda išvengti tų nepageidaujamų padarinių, kurių at-sakovas ir tikisi išvengti. Analogišką išvadą galima daryti ir tuo at-veju, jei pasibaigus dešimties dienų terminui ir dėl kažkokių prie-žasčių nepradėjus priverstinio vykdymo procedūros, darbdavys laisva valia įvykdo sprendimą. Šiuo atveju jis taip pat išvengia nei-giamų padarinių.

3. Dešimties dienų terminas savo pobūdžiu yra procedūrinis. Tai 4reiškia, kad procedūrinis veiksmas - sprendimo įvykdymas - gali būti atliktas bet kurią šio termino dieną, kurią pasirinks darbdavys.Tačiau tais atvejais, kai ginamos ypač aktualios darbuotojų teisės,susijusios su darbo sutarties ar darbo apmokėjimo taisyklių nesilaikymu, darbo ginčų komisija gali nustatyti ir kitus, paprastai trumpesnius sprendimo vykdymo terminus (žr. DK 299 str. komentarą).Tokiu atveju darbdavio pasirinkimo laisvė yra maksimaliai suvaržyta, nes jo veiksmų seką diktuoja skubios aplinkybės.

4. Kai darbdavys gera valia per dešimt dienų neįvykdo darbo gin- sčų komisijos sprendimo, darbuotojas inicijuoja priverstinį komisijossprendimo vykdymą per teismą CPK nustatyta tvarka. Tačiau neiDK, nei CPK nenumato termino, per kurį darbo ginčų komisijossprendimas pateikiamas vykdyti. Šiuo atveju būtų galima taikyti įstatymo analogiją, t. y. CPK 606 straipsnio 1 dalį, kur sakoma, kad vykdomieji dokumentai, o tokiu ir laikomas darbo ginčų komisijos sprendimas (CPK 587 str. 4 d.), dėl grąžinimo į darbą gali būti pateiktivykdyti per vieną mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Kad ir kaip būtų, bendrasis dešimties metų pateikimo vykdytiterminas darbo teisinių santykių srityje yra aiškiai per ilgas. Todėlkiekvienas darbo ginčų komisijos sprendimas, jeigu įstatymas ar komisija nenustatys skubios vykdymo tvarkos, gali būti pateiktas teismui vykdyti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo, išskyrus skubaus vykdymo atvejus.

5. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė sustab- 6dyti darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymą, jeigu darbuotojasapskundžia sprendimą teismui. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimoapskundimo terminas yra dešimt dienų nuo sprendimo nuorašo gavimo dienos, o priverstinio vykdymo mechanizmas pradeda veiktitaip pat ne anksčiau kaip po dešimties dienų, kai atsakovas gaunasprendimo nuorašą, tampa aišku, kad praktiškai sustabdyti sprendimo vykdymą galima tik tais atvejais, kai darbo ginčų komisijos sprendimas pradedamas vykdyti skubos tvarka pagal DK 299 straipsnioreglamentą.

525

2 "5 STRAIPSNISDarbo ginčų nagrinėjimas teismuose

1. Teismuose nagrinėjami:1) šio Kodekso 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskųsti dar

bo ginčų komisijos sprendimai;2) darbo ginčai, kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė (Kodekso

292 straipsnio 2 dalis);3) darbo ginčai, kai darbo ginčų komisija nebuvo sudaryta arba dar

bo ginčas darbo ginčų komisijoje nebuvo išspręstas per šio Kodekso291 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus.

2. Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai:

1) kilę dėl darbo sutarties šio Kodekso 297 straipsnio 1 ir 3 dalysenustatytais atvejais;

2) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo;3) tarp profesinių sąjungų ar kitų darbuotojų atstovų ir darbdavio

dėl {Statymuose ar sutartyje nustatytų pareigų ir prievolių nevykdymo;4) pagal profesinių sąjungų ieškinius, kai darbdavys laiku neišnagri-

nėja ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises;

5) kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę;6) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

1 1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojamos principinėsindividualių darbo ginčų priskyrimo teismams nuostatos. Darboginčų nagrinėjimo tvarkos specifika pateikiama CPK IV daliesXX skyriuje „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai". Iš dalies yra svarbus ir Administracinių bylų teisenos įstatymas1, jame analogiškopobūdžio ir teismams priskirtini reikalavimai išskaidomi į dvi pagal subjektų specifiką skirtingas bylų grupes, kurių viena yra priskiriama bendrosios kompetencijos teismams, o kita - administraciniams teismams.

2 2. Individualūs darbo ginčai teismuose atsiranda dviem būdais.Pirmasis, įvardytas ankstesnių DK straipsnių komentaruose kaipįprastas, įgyvendinamas per tarpinę ikiteisminę grandį - darbo ginčųkomisiją. Antrasis įgyvendinamas tiesiogiai. Šių individualių darbo ginčų grupių atribojimo kriterijus yra susijęs su ieškovo reikala-

1 Žinios. 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566.

526

XIX SKYRIUS. Darbo ginčai

vimu arba kitaip ieškinio dalyku. Atsižvelgiant į tai, kad komen-tuojamame straipsnyje -yra tiksliai išvardytos teismuose nagrinėja-mų ginčų kategorijos, galima teigti, kad čia susiduriame su ben-drosios taisyklės išimties formulavimu. Aplinkybė, kad individualūs darbo ginčai yra priskiriami darbo ginčų komisijoms, vertintina kaip bendroji taisyklė.

Pažymėtina, kad kai kurios teismuose tiesiogiai nagrinėtinų gin- 3 čų kategorijos pagal savo pobūdį artimos kolektyviniams ginčams. Tai pasakytina apie komentuojamo straipsnio 2 dalies 3 punkte nu-matytus profesinių sąjungų ar kitų darbuotojų atstovų ir darbdavio ginčus dėl įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų ir prievolių nevykdymo; taip pat 4 punkte nurodytus ginčus, kurie iškeliami pa-gal profesinių sąjungų ieškinius, kai darbdavys laiku neišnagrinėja ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti darb-davio sprendimus, kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo, eko-nomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Vadinasi, pa-gal komentuojamą straipsnį susiduriame ne su ypatinga individualių darbo ginčų kategorija, bet su savitu darbo ginčų priskyrimo teis-mams taisyklės išplėtimu.

Ieškinys darbo bylose paduodamas pagal bendrojo teismingumo 4 taisykles, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą, arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo ar turėjo būti dirbamas. Ieškinį teismui paduoda darbuotojas arba jo įgaliotas atstovas.

3. Komentuojamame straipsnyje pateikiamas baigtinis sąrašas pir- 5 mos grupės pagrindų, kuriais remiantis individualus darbo ginčas, priskirtinas nagrinėti darbo ginčų komisijai, atsiduria teisme. Tuo tarpu tiesiogiai teismui priskirtinų darbo ginčų kategorijų sąrašas nėra išsamus, kadangi komentuojamo straipsnio 2 dalies 6 punkte kalbama apie „kitus įstatymų nustatytus atvejus". Šį punktą reikėtų pakomentuoti plačiau. Mūsų nuomone, į šią kategoriją patenka ginčai dėl įdarbinimo (žr. DK 96 str. komentarą), kadangi darbuo-tojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai dar nebuvo susiklostę. Tiesiogiai teismui priskirtini taip pat ginčai dėl žalos, padarytos ryšium su darbo teisiniais santykiais, atlyginimo. Tokia išvada ne-prieštarauja CPK 410 straipsnio dispozicijai. Remiantis šia norma, teisinės reikšmės netenka aplinkybė, kad žala buvo padaryta ry-šium su darbo teisiniais santykiais, todėl apskritai ginčams dėl žalos padarymo nagrinėti aktualesnis yra ne CPK XX skyriaus regla-mentas, bet bendrosios CPK normos. Ši nuostata taikytina ginčams dėl žalos, padarytos tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.

527

296 STRAIPSNISKreipimosi į darbo ginčų komisiją terminai

Darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės.

1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojamas terminas, perkurį darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją apginti pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus.

2. Savo pobūdžiu šis trijų mėnesių terminas yra panašus į ieškiniosenaties terminus, kadangi nustato laiko tarpą, per kurį darbuotojasgali apginti, jo manymu, pažeistą teisę ar saugomą įstatymo interesądarbo ginčų komisijoje. Šiuo požiūriu komentuojama norma laikytina specialiąja norma DK 27 straipsnio atžvilgiu, nepaisant to, kadšis terminas neturi visų ieškinio senaties termino požymių (pavyzdžiui,paduodamas prašymas, bet ne ieškinys; paduodamas ne teismui, betdarbo ginčų komisijai), tačiau jis, kaip ir kiekvienas ieškinio senatiesterminas, reglamentuoja ne materialinės teisės trukmę, bet užtikrina perėjimą nuo pažeistos materialinės teisės prie jos gynimo.

Todėl darbdavys ir darbo ginčų komisija, tuo labiau raštvedys ne-turi teisės atsisakyti priimti darbuotojo prašymą išnagrinėti teisės pažeidimą darbo ginčų komisijoje, net jeigu tas prašymas paduoda-mas praleidus trijų mėnesių kreipimosi terminą. Išnagrinėjusi ter-mino praleidimo priežastis savo posėdyje ir šias priežastis pripaži-nusi svarbiomis, darbo ginčų komisija gali atnaujinti trijų mėnesių terminą ir prašymą nagrinėti iš esmės.

29 / STRAIPSNIS Ginčai dėl darbo sutarties

1. Darbuotojas, nesutikdamas su darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos turi teisękreiptis į teismą. Jeigu nustatoma, kad darbo sąlygos buvo pakeistos,darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus, tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos irjam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką, kurį darbuotojasdirbo mažiau apmokamą darbą.

2. Pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuodarbo teisę, reikalavimus darbdavys ir darbuotojas gali skųsti įstatymųnustatyta tvarka.

528


3. Jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbąir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

4. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negalibūti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimąneteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatytodydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimodienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismosprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

1.Komentuojamame straipsnyje reglamentuojama viena iš labiau- lšiai paplitusių individualių darbo ginčų kategorijų - ginčai dėl darbo sutarties. Ši kategorija individualių darbo ginčų labiausiai susijusi su konstitucinės teisės į darbą įgyvendinimu. Iš esmės šis straipsnisapima ginčus, kylančius iš trijų, savo padariniais skirtingų ir savarankiškų darbo teisės institutų: 1) darbo sąlygų keitimo darbdavioiniciatyva; 2) darbuotojo nušalinimo nuo darbo; 3) atleidimo iš darbo. Visų jų bendra loginė jungtis - darbuotojo ir darbdavio sulygtosdarbo sąlygos, visų pirma finansinės, nustoja, kad ir laikinai, galiotidarbuotojo nenaudai. Visi šie darbdavio veiksmai turi būti dokumentuojami, išleidžiant įsakymą ar kitokį potvarkį.

2.Šiame straipsnyje aptariamos darbo ginčų kategorijos priskiria- 2mos tiesiogiai teismui. Palyginti su iki DK galiojusio Darbo sutarties įstatymo redakcija, patikslinta viena iš aptariamų kategorijų, obūtent vietoje „perkėlimo į kitą darbą" atsirado tikslesnė formuluotė „darbo sąlygų pakeitimas". Tačiau pakeitimas yra ne esminis, todėl galima teigti, kad teisinio reglamentavimo tęstinumas išlieka.

Nagrinėjant šios kategorijos bylas įrodinėjimo našta yra perkelia- 3 ma atsakovui, t. y. darbdaviui. Jis privalo įrodyti darbo sąlygų pakei-timo, nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo pagrįstumą, būti-numą ir teisėtumą. Paduodamas ieškinį darbuotojas jo rezoliucinėje dalyje gali reikalauti tik atkurti buvusius teisinius santykius arba san-tykius atnaujinti ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą privers-tinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumą už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau mokamą darbą. Neatsižvelgiant į tai, kaip suformuluotas ieškovo reikalavimas ieškinyje, piniginių išmokų klausimą teismas privalo svarstyti kiekvieną kartą, kai pripažins, kad darbuotojo teisės buvo pažeistos.

529

Laikotarpis, už kurį priskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, negali būti didesnis negu treji metai (žr. DK 298 str. komentarą).

3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatoma galimybė skųstipareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, veiksmus. Siekdamas maksimaliai apsaugoti darbuotojų teises irinteresus įstatymas tokią teisę suteikė tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, taip pat nenumatė jokių specialių skundo padavimo terminų.Kadangi darbo įstatymų laikymosi kontrolę Lietuvoje vykdo valstybiniai ir nevalstybiniai kontrolės organai (plačiau žr. DK V skyriauskomentarą), tai ir skundo padavimo tvarka gali būti skirtinga. Pareigūno nutarimą, kuriuo darbuotojas yra nušalintas nuo darbo, galima skųsti pavaldumo tvarka tiesioginiam viršininkui (pvz., paduodant skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno nutarimoteritoriniam valstybinės darbo inspekcijos skyriui), taip pat kreiptis įadministracinį teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo1 nustatyta tvarka, arba pagal BPK 157 straipsnį apskųsti aukštesniajamteismui, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi nušalina įtariamąjį nuo pareigų.

4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatomos papildomos garantijos darbuotojams, kurių darbo teisiniai santykiai su darbdaviaisyra nutrūkę. Teismas, nustatęs, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbobe teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visąpriverstinės pravaikštos laiką. Siekiant maksimaliai apsaugoti darbuotojo teises ir interesus DK numatyta, kad vidutinis darbo užmokestis turi būti sumokėtas iki tos dienos, kai bus įvykdytas teismosprendimas. Taigi šiuo atveju teismo sprendimas ne tik konstatuojadarbuotojo ir darbdavio teisinių santykių atkūrimą, bet ir numatodarbuotojo teisių apsaugos priemones, jeigu dėl kažkokių priežasčių teismo sprendimo vykdymas bus vilkinamas.

5. Komentuojamojo straipsnio 4 dalyje nustatyta ieškinio dalykokeitimo galimybė, nagrinėjant bylas dėl grąžinimo į darbą. Remiantis CPK141 straipsniu ieškovas gali pakeisti ieškinio dalyką iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, t. y. pasirengimobylą nagrinėti procesinėje stadijoje, kurios maksimalus terminas pagal CPK 413 straipsnį yra trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimodienos. Tačiau iš komentuojamo straipsnio dispozicijos išplaukia, kadieškinio dalyką savo iniciatyva gali keisti teismas. Kyla teismo veiks-

1 Žinios. 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566.

530

mų teisėtumo klausimas. Šiuo atveju reikėtų remtis CPK 417 straips-niu, kuris yra speciali norma CPK 141 straipsnio atžvilgiu. Pagal CPK 417 straipsnį teismas turi teisę viršyti ieškovo pareikštus reikalavi-mus, t. y. patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, ta-čiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Tai padaryti teismas gali ir teisminio nagrinėjimo procesinėje stadijoje, kai paaiškėja visos bylos aplinkybės. Remdamasis CPK 414 straips-niu teismas turi įspėti šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reika-lavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo tei-sių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą paaiškėjus ekonominėms, technologinėms, organizacinėms ar kitoms panašioms priežastims, dėl kurių darbuotojui bus suda-rytos nepalankios darbo sąlygos. Pažymėtina, kad tai neturi būti siejama su darbuotojo tautybe, rase, lytimi, politinėmis, religinėmis pažiūromis ir kitomis konstitucinėmis teisėmis bei laisvėmis. Paprastai tokios aplinkybės yra susijusios arba su darbuotojo da-lykinėmis ir asmeninėmis savybėmis (nepakankama kvalifikacija, netinkamas temperamentas, užsienio kalbų nemokėjimas, trans-porto priemonės neturėjimas ir pan.), arba su darbo ypatumais (aukštos technologijos, privalomos užsienio stažuotės, maži atlygi-nimai ir kt.).

Keisdamas ieškinio dalyką teismas ne tik konstatuoja darbo teisi-nių santykių nutraukimą, bet ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Kadangi darbo teisiniai santykiai nutrūksta nuo sprendimo įsigaliojimo, tai ir išmokos priteisiamos iki šio momento. Be to, teismas priteisia DK140 straipsnyje numa-tyto dydžio išeitinę išmoką.

STRAIPSNIS Piniginių reikalavimų tenkinimas

Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo san-tykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

1. Komentuojamas straipsnis apriboja darbo ginčų komisijos ir teis-mo galimybę priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai bu-vo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su dar-bo santykiais susijusias išmokas. Apribojimai nustatomi ne pinigų suma, bet kalendoriniais - trejais - metais.

531

2. Savo pobūdžiu trejų metų terminas yra materialinis teisinis terminas. Nors šis terminas yra susijęs su analogiškos trukmės ieškiniosenaties terminu, numatytu DK 27 straipsnyje, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. Jis reglamentuoja ne teisės ginti pažeistus interesus trukmę, bet materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas sudarbu susijusias išmokas galiojimą. Todėl šis terminas, kitaip neguieškinio senaties terminas, negali būti atnaujinamas teismo, darboginčų komisijos sprendimu ar šalių susitarimu pailginamas, t. y. jisyra imperatyvus.

3. Šiame straipsnyje nustatyto termino paskirtis - paskatinti darbuotoją priimti ne skubotą, bet pagrįstą sprendimą dėl savo pažeistų ar pažeidinėjamų teisių ir interesų gynybos. Jeigu darbuotojas turi teisę į darbo užmokestį ar kitokias išmokas už daugiau negutrejus metus, jis gali pasirinkti jam finansiškai palankiausią trejųmetų laikotarpį, kadangi komentuojamas straipsnis tokio draudimo nenumato.

STRAIPSNIS Skubus sprendimų ir nutarčių vykdymas

1. Darbo ginčų komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti šiuossprendimus ar nutartis:

1) dėl darbo užmokesčio priteisimo - sprendimo dalis neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;

2) dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimoį ankstesnį darbą.

2. Teismas ieškovo prašymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiaivykdyti sprendimą arba jo dalį:

1) dėl atleidimo iš darbo formuluotės;1) dėl išmokų atlyginti žalą, padarytą dėl nelaimingo atsitikimo dar

be, kitokio sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, priteisimo;2) kitais atvejais, jeigu dėl ypatingų aplinkybių gali pasidaryti neįma

noma ar labai sunku sprendimą įvykdyti.

l 1. Komentuojamame straipsnyje pateikti skubaus neįsiteisėjusių sprendimų ir nutarčių darbo bylose vykdymo pagrindai. Jie apima tiek darbo ginčų komisijos, tiek teismo sprendimus. Pagal impera-tyvumą skubaus neįsiteisėjusių sprendimų ir nutarčių darbo bylose vykdymo pagrindus galima klasifikuoti į dvi grupes: 1) skubiai vyk-dytini sprendimai ir nutartys, kurių vykdymo taikymas susijęs su darbo ginčų komisijos ar teismo pareigos įgyvendinimu; 2) pasi-

532

rinktinai skubiai vykdytini sprendimai ir nutartys, kurių vykdymo taikymas susijęs su darbo ginčų komisijos ar teismo teisės įgyven-dinimu. CPK, reglamentuodamas teismų sprendimų vykdymo ope-ratyvumo klausimus, laikosi analogiškos pozicijos, CPK 282 straips-nyje numatyti skubiai vykdytinų sprendimų ir nutarčių pagrindai, o CPK 283 straipsnyje reglamentuojama teisė leisti sprendimus vyk-dyti skubiai.

2. Skubiai vykdytinų sprendimų ir nutarčių sąrašas DK yra išsa- 2mus ir apima dvi kategorijas darbo ginčų: sprendimai dėl darboužmokesčio priteisimo, tiksliau ta sprendimo dalis, kuri neviršijavieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, ir sprendimai dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą. Šiais atvejais darbo ginčų komisija ar teismas neprivalo motyvuoti, kodėl būtina sprendimą ar nutartį vykdyti skubiai.Tiesiog sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad jisvykdytinas skubiai. Jei sprendime dėl kažkokių priežasčių to nenurodyta, ieškovo prašymu arba savo iniciatyva darbo ginčų komisijaar teismas gali priimti sprendimą nutartį vykdyti skubiai.

Bylose dėl grąžinimo į darbą neįsiteisėjusių sprendimų vykdymo 3 klausimu DK ir CPK pozicija skiriasi. DK numato šios kategorijos darbo ginčų sprendimus vykdyti skubiai, o pagal CPK 283 straipsnį teismui suteikiama teisė leisti sprendimą vykdyti skubiai. Kaip turi būti išspręsta ši įstatymų kolizija? Pradžios tašku reikėtų laikyti CPK 1 straipsnio nuostatą, kad darbo bylos yra nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti, šiuo atveju DK, įstatymai. Be to, DK 11 straipsnyje įsakmiai numatyta, kad esant prieštaravimų tarp DK normos ir kito įstatymo ar norminio teisės akto nuostatų, taikoma DK norma (žr. DK 11 str. komentarą). To-dėl sprendimai bylose dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą turi būti vykdomi skubiai.

3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje reglamentuojant teisę leis- 4ti skubiai vykdyti sprendimą ar jo dalį tokia pasirinkimo teisė suteikiama tik teismui. Šiame sąraše, be konkrečių darbo ginčų kategorijų, t. y. dėl atleidimo iš darbo formuluotės ir dėl išmokų atlygintižalą, padarytą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kitokio sveikatossužalojimo ar susirgimo profesine liga, priteisimo, yra punktas, išplečiantis teismo pasirinkimo laisvę iki bet kurios bylos, jeigu dėlypatingų aplinkybių gali pasidaryti neįmanoma ar labai sunku sprendimą vykdyti. Visais šiais atvejais teismas sprendime turi nurodytimotyvus, kodėl sprendimas turi būti vykdomas skubiai, o rezoliu-

533

cinėje dalyje pabrėžti, kad sprendimas vykdomas skubiai. Klausimą dėl sprendimo vykdymo skubos inicijuoja ieškovas arba jį išspren-džia teismas savo iniciatyva. Jeigu teismas atmeta ieškovo prašymą sprendimą vykdyti skubiai, jis privalo nurodyti atsisakymo motyvus. 4. Komentuojamame straipsnyje nenumatyta terminų, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti. Kadangi šis klausimas apskritai nėra reglamentuotas, siūlytume vadovautis CPK 606 straips-nio nuostatomis, pagal kurias vykdomieji dokumentai dėl grąžini-mo į darbą gali būti pateikiami vykdyti per vieną mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Vykdomieji raštai pagal visus kitus teismo sprendimus, įskaitant ir darbo bylas, gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jokių kitų šio klausimo sprendimo būdų ir terminų nenumato nei CPK, nei, pa-vyzdžiui, Antstolių įstatymas1. Tai neprieštarauja ir DK 294 straips-nio komentarui, kadangi ten kalbama apie darbo ginčų komisijų sprendimų pateikimo vykdyti terminus.

,300 STRAIPSNISSprendimų darbo byloje neįvykdymo pasekmės

Tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisi-jos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieš-koti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutar-ties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

1.Komentuojamame straipsnyje numatomos papildomos darbuotojo teisių ir interesų apsaugos garantijos, jeigu darbdavys vengiavykdyti arba apskritai nevykdo teismo ar darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę. Tokiu atveju darbuotojas gali kreiptis į teismą su prašymu išieškoti jam priklausantį darbo užmokestį už visą laiką, kolsprendimas bus įvykdytas iki galo.

2.Šis straipsnis logiškai pratęsia ir papildo DK 297 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios suteikia darbuotojui reikalavimo teisę iki patsprendimo įvykdymo dienos.

3.Pažymėtina, kad pagal CPK 616 straipsnį kaltiems asmenims,t. y. darbdaviui, dėl sprendimo nevykdymo gali būti paskirta piniginė bauda ar net areštas.

1 Žinios. 2002, Nr. 53-2042.

534

301 STRAIPSNISSprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas

Jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas.

1. Komentuojamas straipsnis yra teisės norma su blanke tinę dispozicija, kurią reglamentuoja CPK VI dalies LVI skyrius „Sprendimų įvykdymo atgręžimas". Kadangi naujasis CPK įvykdymo atgręžimo klausimus reglamentuoja naujai, apie tai plačiau.

2. Jeigu darbo ginčas pirmosios instancijos teisme, apeliacinėjeinstancijoje ar kasaciniame teisme yra nagrinėjamas iš naujo ir išsprendžiamas galutinai arba byla nutraukiama ar ieškinys paliekamas nenagrinėtinas, iškilus sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimo klausimui, byla perduodama pirmosios instancijos teismui,kuris šį klausimą sprendžia iš esmės ir priima sprendimą ar nutartį.Jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas, t. y. darbdavys, turi teisę paduoti pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo. Terminas paduoti tokį pareiškimą -vieneri metai nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Toks pareiškimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, o jo nagrinėjimasvyksta teismo posėdyje pranešus dalyvaujantiems bylą nagrinėjantasmenims. Jų neatvykimas nekliudo spręsti klausimą iš esmės. Jeigu pareiškimas išnagrinėjamas teigiamai, atsakovui grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovonaudai.

3. Sprendimų ir nutarčių įvykdymo atgręžimas vykdomas pagalvisų kategorijų civilinėms byloms nustatytas bendrąsias taisykles.Toks požiūris yra naujas, kadangi anksčiau galioję teisės aktai buvo nustatę tam tikrų sprendimų ir nutarčių įvykdymo atgręžimodarbo bylose apribojimų taikymą. Tikslumo dėlei reikia pažymėti,kad remiantis DK 224 straipsnio 3 dalimi draudžiama išieškoti išdarbuotojo permokėtą ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuotą darbo užmokestį, išskyrus jei padaryta skaičiavimo klaida. Taigi,atrodytų, kad susiduriama su tam tikra materialinės ir procesinėsteisės normų kolizija. Aiškinant šią aplinkybę privalu atkreipti dėmesį, kad pagal DK 224 straipsnio 3 dalį draudžiama išieškoti permokėtą darbo užmokestį aplinkybėmis, kai klausimo sprendimas

535

nėra peržengęs darbo teisinių santykių ribų. Tačiau kai sprendimo ar nutarties vykdymo atgręžimas yra teisminio nagrinėjimo objek-tas, reikėtų taikyti CPK VI dalies LVI skyriaus normas.

•502 STRAIPSNISDarbo ginčų komisijos ir teismo išlaidos

1. Visas darbo ginčų komisijos išlaidas padengia darbdavys.2. Teismo išlaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso nustatyta

tvarka.3. Darbuotojai darbo bylose atleidžiami nuo teismo išlaidų mokėjimo.

1.Komentuojamas straipsnis išsprendžia individualių darbo ginčųnagrinėjimo išlaidų klausimus. Pagrindinis darbo ginčų komisijų išlaidų šaltinis yra darbdavio lėšos, kurios naudojamos darbo ginčųkomisijos raštvedžiui išlaikyti (žr. DK 287 str. komentarą) bei tiesioginėms darbo ginčų komisijų išlaidoms (ryšiai, raštinės prekės irpan.) padengti.

2.Teismo išlaidų reglamentą nustato CPK I dalies VIII skyrius „Bylinėjimosi išlaidos", jos susideda iš žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

3.Komentuojamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinama svarbi darbuotojams garantiją - nemokamai apginti pažeistas teises ir įstatymo saugomus interesus teisme. Panaši nuostata įtvirtinta CPK 83 straipsnyje, tačiau jame kalbama apie tai, kad ieškovai (darbuotojai) bylosedėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, atleidžiamitik nuo žymimo mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidas, susijusiassu bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.), sudaro tokios išlaidos - sumos,mokamos ekspertams, advokatams ar advokato padėjėjams, ir kitos, tikslesnė būtų CPK 83 straipsnio formuluotė, kad darbuotojaidarbo bylose atleidžiami ne nuo visų teismo išlaidų, bet nuo žyminiomokesčio.

303 STRAIPSNISDarbo ginčų komisijos narių darbo garantijos

1. Darbuotojų išrinkti darbo ginčų komisijos nariai darbdavio iniciatyva negali būti atleidžiami iš darbo, jei nėra jų kaltės pagal šio Kodekso 129 straipsnį, išskyrus atvejį, kai darbovietė yra likviduojama.

2. Darbo ginčų komisijos nariams už laiką, sugaištą nagrinėjant darbo ginčus, paliekamas vidutinis darbo užmokestis.

536

1.Komentuojamame straipsnyje nustatomos papildomos garantijos darbuotojams, kurie susirinkime (konferencijoje) darbuotojų buvoišrinkti į darbo ginčų komisiją. Visos garantijos yra susijusios su naryste darbo ginčų komisijoje, tačiau savo pobūdžiu jos skiriasi. Pirmąja garantija siekiama apriboti galimybę darbdaviui taikyti DK129 straipsnį kaip atsaką, pavyzdžiui, už nepalankų jam sprendimądarbo ginčų komisijoje. Ši garantija gali būti vertinama ir kaip tamtikras teigiamas netiesioginio darbuotojo darbo, susijusio su narystedarbo ginčų komisijoje, įvertinimas. Be to, darbuotojas naudojasi irkita garantija, kuri susijusi su negalėjimu darbdaviui taikyti DK136 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą be įspėjimo.

2.Antroji numatyta apmokėjimo už darbą garantija. Ji užtikrinaįmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojui galimybę gauti vidutinįdarbo užmokestį už laiką, sugaištą nagrinėjant darbo ginčus. Atkreiptinas dėmesys, kad garantija išreikšta tokiu būdu, kuris neleidžia darbuotojams piktnaudžiauti savo teisėmis, atsisakant dirbti tiesioginįdarbą tuo pagrindu, kad reikia pasirengti darbo ginčų nagrinėjimui.Straipsnyje kalbama tik apie laiką, sugaištą nagrinėjant darbo ginčą,t. y. kai vyksta darbo ginčų komisijos posėdis. Paprastai posėdžiaivyksta ne darbo metu, tačiau tai įgyvendinti gali būti sunku dėl, pavyzdžiui, nenutrūkstamo darbo proceso ir pamaininės darbo organizavimo tvarkos.

3.Abi garantijos turi ne tik apsauginį, bet ir prevencinį poveikį,skatina darbuotojus atlikti visuomenei naudingą veiklą. Darbo ginčų komisijos narys gali naudotis numatytomis garantijomis dvejusmetus, t. y. visą darbo ginčų komisijos kadenciją.

537

KOMENTARO ABĖCĖLINĖ DALYKINĖ RODYKLĖ*

Ab initio - 114 9.Absolventai - profesinių, aukštesniųjų

ir aukštųjų mokyklų A. kaip darbo rinkoje papildomai remiami asmenys -92 5.

Administracija - A. kaip juridinio as-mens organas -14 5; 14 6; 14 7; 14 9; darbdavio A. sudėtis - 24 2; darbda-vio A. pareigūnai - 24 2; 24 3; 24 5; neatvykimo į darbą A. leidus nejskai-tymas į darbo laiką - 143 12; A. pa-reigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę, ir viršvalandinis dar-bas - 150 8; atšaukus darbuotoją iš atostogų nepanaudotų kasmetinių atostogų dalies darbuotojui susita-rus su A. perkėlimas j kitą laiką -173 4; išskaitos atlikimas A. nurody-mu tik esant atitinkamoms sąlygoms - 224 5; darbuotojo teisė apskųsti iš-skaitos atlikimą A. nurodymu -224 6; darbdaviui atstovaujančios įmonės A. pareigos - 229 1; A. pa-reigų konkretinimas kituose darbo teisės norminiuose aktuose - 229 4; A. sudarantys pareigūnai ir jų parei-gos - 229 5; žr. Darbdavio atstovai.

Amžius - darbuotojo A. kaip aplinky-bė, kuria negalima pateisinti darbo sutarties nutraukimo -129 10.

Analogija - teisės A. ir darbo santykių teisinio reglamentavimo principai -2 9; įstatymo A. taikymo atvejai - 9 2; įstatymo A. taikymo sąlygos - 9 3; įsta-

tymo A. taikymo apribojimas - 9 7; tei-sės A. taikymo atvejai - 9 2; 9 9.

Antraeilės pareigos -A. p. sutarties są-voka -114 8; darbo sutarties dėl A. p. ypatumai -114 9; darbo sutarties dėl A. p. ypatumų taikymas tik asme-nims, kurie abiejose darbovietėse dir-ba pagal darbo sutartį - 114 10.

Antriniai streikai - žr. Palaikomieji (antriniai) streikai.

Administraciniai aktai - A. a., sukelian-tys darbo teisinius padarinius - 34 4.

Apdovanojimas - darbuotojo A. kaip paskatinimas - 233 5.

Aplinka - žr. Darbo aplinka.Aplinkos apsauga - A. a. priemonių už-

tikrinimas įmonėse, kurių gamybos procesuose naudojamos, gamina-mos, gabenamos ir laikomos žmonių sveikatai pavojingos cheminės me-džiagos - 263 1.

Apmokėjimas už darbą - žr. Darbo ap-mokėjimas; Darbo užmokestis.

Aptarnavimas - asmenų A. sąvoka -235 4.

Apsaugos priemonės - darbdavio parei-ga įrengti kolektyvines A. p. ir nemo-kamai išduoti darbuotojams asmeni-nes A. p. - 2711; kolektyvinės A. p. rizikos zonoje - 271 2; darbuotojams išduodamos asmeninės A. p., jei ko-lektyvinės A. p. neužtikrina darbuo-tojų apsaugos nuo rizikos veiksnių -271 3; darbo sričių, kuriose reikia naudoti asmenines A. p., sąrašas -271 4; darbuotojo atsisakymas dirbti

* Skaitmenimis nurodyta straipsnis (ryškesnis šriftas) ir pozicija, žyminti teksto, kur vartojama tam tikra sąvoka arba kuris su ja susijęs, pradžią.

539

Apsvaigimas DK komentaras. Antras tomas

darbus, kai neįrengtos kolektyvinės A. p. - 276 1.

Apsvaigimas - darbuotojo A. darbo me-tu nuo narkotinių ar toksinių medžia-gų kaip šiurkštus darbo pareigų pa-žeidimas - 235 30; A. dėl darbo vieto-je esančių kenksmingų darbo sąlygų- 235 31.

Apšvietimas - darbo patalpų, kuriose nuolat dirbama, natūralus A. -26111.

Arbitrai - darbo arbitražo A. - 75 9; žr. Darbo arbitražas.

Arbitražas - žr. Darbo arbitražas.Asmenys - psichiškai nesveikų ir turin-

čių silpnaprotystę A. darbinis veiks-numas - 13 16; ribotai veiksnių A. darbinis veiksnumas -13 18; fiziniai A. kaip darbdaviai -16 11; darbo rin-koje papildomai remiami A. - 92 1; pirmą kartą pradedantys darbo veik-lą A. kaip darbo rinkoje papildomai remiami A. - 92 5; A., kurie dėl ilga-laikio nedarbo prarado dalį profesi-nių žinių ir praktinių įgūdžių, kaip darbo rinkoje papildomai remiami asmenys - 92 6; specialios papildo-mai darbo rinkoje remiamų A. užim-tumo didinimo priemonės - 92 7; A., grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kaip papildomai darbo rinkoje remiami A.- 92 11; A., kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne mažiau kaippenkeri metai, kaip papildomai darbo rinkoje remiami A. - 92 12; motina arba tėvas, auginantys vaiką iki aštuonerių metų, kaip papildomai darbo rinkoje remiami A. - 92 12; žr.Fizinis asmuo; Juridinis asmuo.

Asmenys be pilietybės - žr. Užsieniečiai.Asmenys iki 18 metų - draudimas skir-

ti fiziškai ir psichologiškai per sun-kius darbus A. iki 18 m. - 277 1; A. iki 18 m. įdarbinimo, sveikatos pa-tikrinimo ir jų galimybių dirbti kon-kretų darbą nustatymo tvarka, darbo laikas, jiems draudžiamų dirbti dar-bų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašas - 277 2; A. iki 18 m.

profesinio parengimo sąlygos - 277 4; draudimas A. iki 18 m. vienu metu dirbti daugiau negu vienoje darbovie-tėje - 277 5; įmonėje dirbančių A. iki 18 m. sąrašo sudarymas -277 6; DK numatytos lengvatos A. iki 18 m. - 277 7; žr. Vaikas.

Asmuo - ieškančio darbo A. kortelė -912.

Asociacija - žr. Darbuotojų ir darbda-vių organizacija; Darbdavio atstovai; Darbuotojų atstovai.

Asociacijų laisvės komitetas - 60 5; 7610; 77 16; 78 1; 78 3; 78 9; 79 6; 80 4.

Asociacijų laisvės principas - A. 1. p. kaip sudedamoji konstitucinio laisvės jungtis į bendrijas, politines partijas ir asociacijas principo dalis - 2 10; A. 1. p. kaip tarptautinis principas -2 11; A. 1. p. kaip socialinės partne-rystės prielaida - 2 15; A. 1. p. tikslas - 2 16; A. 1. p. pozityvusis ir negaty-vusis aspektai - 2 18; valstybės teisė apriboti A. 1. p. įgyvendinimą - 2 19; išvestinis socialinės partnerystės ir A. 1. p. - 2 95; A. 1. p. kaip laisvų ko-lektyvinių derybų prielaida - 2 96; A. 1. p. ir profesinės sąjungos - 20 4.

Atestacija - periodinė A. -129 3.Atgręžimas - sprendimo ar nutarties

įvykdymo A. - 301.Atitraukimas (nuo darbo) - darbuoto-

jo A. nuo darbo įstatymų nustatytais atvejais ir ne mažesnio kaip viduti-nio D. u. mokėjimas arba kompen-savimas - 204 6; A. nuo darbo, kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai moteriai reikia pasitikrinti sveikatą - 278 11.

Atleidimas (iš darbo) - darbdavio pa-reiga pranešti darbo biržai, savival-dybei ir įmonės profesinėms sąjun-goms apie numatomą grupės darbuo-tojų A. - 88 6; grupės darbuotojų A. sąvoka - 88 7; 130 9; A. iš darbo įfor-minimas - 111 4; A. iš darbo sąvoka -124 1; darbdavio pareiga pateikti vi-są informaciją darbuotojų atstovams

Rodyklė Atsakovas

apie numatomus A., jei atleidžiama dėl ekonominių, technologinių, struktūrinių ir panašių priežasčių -130 7; A. iš darbo už pravaikštą -131 3; darbuotojo interesų apsaugaA. iš darbo atvejais -131 4; darbdavio kreipimasis j darbuotojams atstovaujantį organą siekiant gauti sutikimą dėl darbuotojų atstovo A. išdarbo - 134 3; darbuotojams atstovaujančio organo sutikimas arba nesutikimas dėl darbuotojų atstovo A.iš darbo -134 4; darbdavio teisė teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duotisutikimą dėl darbuotojų atstovo A.iš darbo - 134 5; A. iš darbo diena -141 1; 206; kasmetinių atostogų pabaigos diena kaip darbuotojo A. išdarbo diena - 175 4; A. iš darbo irdarbo užmokesčio mokėjimas - 206;darbuotojų įspėjimas apie A. iš darbo ir jų profesinis mokymas - 211;darbuotojo A. iš darbo ir išskaitos užneatidirbtas atostogų dienas - 224 3;laivo įgulos nario A. iš darbo ypatumai - 231 5; A. iš darbo dėl pasitikėjimo praradimo - 235 10; A. iš darbokaip griežčiausia drausminė nuobauda - 237 1; 237 3; darbuotojo, kuriampablogėjo sveikata, A. iš darbo -273 3; 273 4; žr. Įspėjimas {apie darbo sutarties nutraukimą); Pirmenybėsteisė (būtipaliktam dirbti).

Atleidimas (nuo darbo) - darbuotojo A. nuo darbo valstybinėms ir visuomeni-nėms pareigoms atlikti atvejai -183 1; darbuotojo A. nuo darbo, kai jis pa-kviečiamas baudžiamojo proceso įsta-tymų numatytoms pareigoms atlikti -183 3; specialisto A. nuo darbo, kai jis atlieka Valstybės kontrolės užduotis -183 4; darbuotojo A. nuo darbo vals-tybinėms ar visuomeninėms parei-goms atlikti ir bendra taisyklė, numa-tanti jo apmokėjimą už darbą -183 5; tikslinės atostogos ir A. nuo darbo at-likti visuomenines pareigas -183 6.

Atlygintinumas - darbo A. - 93 3.Atlyginimas - žr. Darbo užmokestis; Ne-

teisėtas atlyginimo paėmimas; Žala.Atlygis - žr. Minimalus valandinis at-

lygis; Didesnis tarifinis atlygis.Atmintinos dienos -163.Atostogos - draudimas įspėti apie dar-

bo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją jo A. metu-1311; A. rūšys -164; papildomos A. garan-tijos darbuotojams, kurių darbas su-sijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika -167 1; DK nustatytų A. laikas ir dar-bo stažo kasmetinėms A. gauti skai-čiavimas -170 4; A. naujagimio įvai-kintojui ar globėjui - 179 4; kūrybi-nės A. - 182; papildomos A. lengvatos - 185; išskaitos už neati-dirbtas A. dienas, kai darbuotojas at-leidžiamas iš darbo - 224 3; darbuo-tojo paskatinimas papildomomis A. už gerus darbo rezultatus - 233 2; nėščiai moteriai suteikiamos A., kai nėra galimybės jos perkelti į kitą dar-bą - 278 9; žr. Atostogos vaikui pri-žiūrėti; Kasmetinės atostogos; Moky-mosi atostogos; Nemokamos atosto-gos; Nėštumo ir gimdymo atostogos; Tikslinės atostogos.

Atostogos vaikui prižiūrėti - šeimos sprendimas, kam suteiktinos A. v. p., kol jam sueis treji metai - 180 1; A. v. p. paėmimas dalimis ar visas iš karto -180 2; giminaičiai, turintys tei-sę į A. v. p. - 180 3; A. v. p., kol jam sueis treji metai, metu už periodą, kol vaikui sueis vieneri metai, skiriama motinystės (tėvystės) pašalpa -180 4; neseniai pagimdžiusiai moteriai ar krūtimi maitinančiai moteriai sutei-kiamos A. v. p., kai nėra galimybės jos perkelti į kitą darbą - 278 10.

Atsakomybė - žr. Civilinė atsakomybė; Drausminė atsakomybė; Materialinė atsakomybė.

Atsakovas - A. nurodymas darbuotojo prašyme, adresuotame darbo ginčų

Atsisakymas dirbti DK komentaras. Antras tomas

komisijai - 290 3; įrodinėjimo naštos perkėlimas A. tam tikrų kategorijų darbo bylose - 297 3.

Atsisakymas dirbti - A. d. kaip darbuo-tojo teisė, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai - 217 2; 276 1; darbuoto-jo pareiga nedelsiant pranešti darb-daviui apie A. d. - 217 3; pagrįstas A. d. ir vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas - 217 4; 276 3; nepagrįs-tas A. d. kaip darbo drausmės pažei-dimas - 217 5; 276 4; darbuotojo A. d. pakeistomis darbo sąlygomis ir draus-minė atsakomybė - 236 5; darbuoto-jo A. d. tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas arba kai ne-įrengtos kolektyvinės apsaugos prie-monės - 276 1; ginčų dėl darbuotojo A. d. sprendimas - 276 2.

Atsisakymas priimti į darbą -A. p. į d. ginčijimas teisme - 96 4; A. p. į d. pri-pažinimo neteisėtu padariniai - 96 5.

Atsiskaitymas - įspėjime apie darbo su-tarties nutraukimą nurodoma A. su at-leidžiamu darbuotoju tvarka -130 5; A. su atleidžiamu iš darbo darbuoto-ju finansinė ir teisinė procedūra -1412.

Atsiskaitymo lapeliai - 202.Atstovavimas - A. lemiantys veiksniai

- 18 1; A. metu susiklostantys teisi-niai santykiai -18 2; A. esant kolek-tyviniams darbo santykiams - 18 3; 18 11; 18 12; A. esant individualiems darbo santykiams -18 4; darbo tary-bų kolektyvinio A. teisės - 21 3.

Autorinė sutartis - darbo sutarties da-lykas ir jos atskyrimas nuo A. s. - 93 8.

Avansas - žr. Piniginis avansas.Avarija - galimos A. prevencijos ir lik-

vidavimo planai - 266 6.

BBankrotas - darbo sutarties nutrauki-

mas darbdavio B. atveju - 137; žr. Darbdavio nemokumas.

Baras - 95 2.

Baudžiamasis procesas - darbuotojo at-leidimas nuo darbo, kai jis pakviečia-mas dalyvauti B. p. įstatymų numa-tytoms pareigoms atlikti - 183 3.

Bedarbis - B. sąvoka - 911; B. regist-racijos pažymėjimas - 91 2; B. teikia-mų įdarbinimo paslaugų ir paramos formų nustatymas specialiu įstatymu - 91 3; B. siuntimas mokytis profesi-jos arba tobulinti kvalifikaciją - 91 5; B. mokymo pašalpa - 91 6; 91 7; B. mokymo trukmė - 91 7; Užimtumo fondo remiami darbai B. - 91 8; B. įdarbinimas ir jo pasirengimas pro-fesijai - 9110; viešųjų darbų organi-zavimas B. - 91 13; 91 14; B. ir vie-šųjų darbų atlikimo trukmė - 9116; B. papildomas rėmimas - 92 1; ilga-laikiai B. - 92 8; ilgalaikiams B., da-lyvaujantiems įgūdžių atnaujinimo priemonėse, mokama išmoka - 92 10; Darbo rinkoje papildomai remiamų B. sutartis - 92 15.

Bedarbio pašalpa - B. p. mokėjimo su-stabdymas viešuosius darbus dirban-tiems bedarbiams - 9118; B. p. sky-rimas ir mokėjimas - 91 19.

Bendrasis darbo stažas - žr. Darbo stažas.

Bendras susitarimas - darbo ginčų ko-misijos posėdžio dalyvių B. s. priima-mas sprendimas - 292 5.

Biurokratizmas - 235 12.Brokas - darbo apmokėjimas pagami-

nus produkciją, pripažįstamą B. -199 1; darbo apmokėjimas darbuoto-jui pagaminus B. kaip už tinkamus ga-minius, kai nėra darbuotojo kaltės -199 1; 199 2; darbo apmokėjimas dar-buotojui pagal mažesnius įkainius už gaminių B. atsižvelgiant į produkci-jos tinkamumą -199 3; darbdavio tei-sė išieškoti nuostolius iš darbuotojo dėl pagaminto B. - 199 4.

Budėjimas - B. priskyrimas faktiškai dirbtam laikui - 143 2; 155 1; B. rū-šys, kai darbo laikas gali būti iki 24 va-landų per parą -144 8; B. darbdavio

542

Rodyklė Darbas

pavedimu ir B. kaip tiesioginis dar-bas pagal darbo sutartį (sargas, dis-pečeris ir pan.) - 155 2; B. laiko ir faktiškai dirbto darbo laiko sumavi-mas -155 3; B. darbe ir namuose lai-ko skaičiavimo skirtumai -155 4; B. įmonėje laiko viršijimas ir kompen-sacija darbuotojui suteikiant poilsio laiką -155 5; apribojimai skiriant B. įmonėje ar namuose - 155 6; B. ir darbo stažo kasmetinėms atostogoms gauti skaičiavimas - 170 1.

C,ChCechas - 95 2.Cheminė medžiaga - priemonių dar-

buotojų sveikatai, aplinkos apsaugai užtikrinimas įmonėse, kurių gamybos procesuose naudojamos, gaminamos, gabenamos ir laikomos žmonių svei-katai pavojingos Ch. m. - 263 1; kenksminga Ch. m. - 263 2; pavojin-gų Ch. m. pakuotės ženklinimas pa-vojingų Ch. m. ženklais - 263 7; dar-buotojų apmokymas ir instruktavi-mas saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis Ch. m. - 263 8; žr. Ri-binė vertė.

Cheminiai veiksniai - darbuotojų sau-gai ir sveikatai gresianti rizika, susi-jusi su pavojingais Ch. v., ir jos šali-nimo priemonės - 263 6.

Civilinė atsakomybė - 248 3; 248 8; 248 11; 249 12; 283 12.

Civilinė teisė - 248 S.Civilinis teisnumas - 16 13; 16 14;

16 15.Civilinis veiksnumas - 13 11; 15 2;

18 9; 18 10.

DDarbas - D. kaip valinga žmogaus veik-

la - 13 11; teisės į D. įgyvendinimo formos - 86 1; teisės į D. sąvoka -86 2; priverčiamojo D. draudimas -86 3; D. veiklos rūšys nesudarius D.

sutarties - 86 5; ieškančio D. asmens kortelė - 91 2; D. rinkoje papildomai remiami asmenys - 92 1; pirmą kartą pradedantys D. veiklą asmenys kaip D. rinkoje papildomai remiami asmenys - 92 5; asmenys, kurie dėl ilgalaikio nedarbo prarado dalį pro-fesinių žinių ir praktinių įgūdžių, kaip D. rinkoje papildomai remiami asme-nys - 92 6; specialios papildomai D. rinkoje remiamų asmenų užimtumo didinimo priemonės - 92 7; asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kaip papildomai D. rinkoje remiami asme-nys - 92 11; asmenys, kuriems iki se-natvės pensijos amžiaus likę ne ma-žiau kaip penkeri metai, kaip papil-domai D. rinkoje remiami asmenys- 92 12; motina arba tėvas, auginantys vaiką iki aštuonerių metų, kaip papildomai D. rinkoje remiami asmenys - 92 12; papildomo rėmimo priimant į D. sąlygų ir tvarkosnustatymas specialiu įstatymu -92 13; D. rinkoje papildomai remiamų bedarbių įdarbinimo sutartis -92 15; darbdavio pareiga suteikti darbuotojui darbo sutartyje numatytą D.- 93 2; D. atlygintinumas - 93 3; darbuotojo pareiga dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos D.arba eiti tam tikras pareigas - 93 5;darbdavio ir jo atstovų atsakomybėuž D. organizavimą - 93 7; D. funkcijos apibrėžimas nurodant profesiją, specialybę, kvalifikaciją arba pareigas - 95 3; draudimas atsisakytipriimti į D. įstatymų numatytais atvejais - 96 2; DK principai ir ribojimai priimant į D. - 96 3; atsisakymopriimti į D. ginčijimas teisme - 96 4;atsisakymo priimti į D. pripažinimoneteisėtu padariniai - 96 5; draudimas nustatyti priėmimo į D. apribojimus žemesniais nei įstatymas darbo teisės norminiais aktais - 97 1;darbo sutarties sudarymo momentasir D. pradžia - 99 12; kiti dokumen-

Darbdavys DK komentaras. Antras tomas

tai, pateikiami stojant į D. - 104 2; lanksčios D. organizavimo formos -108 1; draudimas sudaryti terminuo-tą darbo sutartį, jei D. yra nuolatinio pobūdžio - 109 5; 109 6; terminuo-tos darbo sutarties sudarymas, kai D. yra nuolatinio pobūdžio, įstatymų nu-matytais atvejais -109 9; galimybė su-daryti terminuotą darbo sutartį nuo-latiniam D., kai tai nustato kolekty-vinės sutartys - 109 10; pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių asmenų D. reglamentavimas ES mas-tu - 109 12; darbuotojo pareiga pa-čiam atlikti jam pavestą D. - 118; draudimas reikalauti atlikti D., nesu-lygtą darbo sutartimi - 119; darbda-vio teisė laikinai perkelti darbuotoją į darbo sutartimi nesulygtą D. toje pa-čioje gyvenamojoje vietovėje -121 4; darbdavio teisė iki vieno mėnesio lai-kinai perkelti darbuotoją į darbo su-tartimi nesulygtą D. -121 5; draudi-mas perkelti darbuotoją į tokį D., ku-ris neleistinas dėl jo sveikatos būklės - 121 6; darbuotojų perkėlimas į ki-tą D. prastovos laikui tik jų sutikimu -122 2; nušalinimas nuo D. darbuo-tojo, kuris pasirodė D. neblaivus, ap-svaigęs nuo narkotinių arba toksinių medžiagų -123 2; darbuotojo pagei-davimu jam išduodama pažyma apie D., D. užmokestį ir D. įvertinimą (charakteristiką) -141 3; 208 2; kom-pensacijos darbuotojams, kurių D. yra kilnojamojo pobūdžio arba susi-jęs su kelionėmis - 216; dalyvavimas veikloje, kuri nesuderinama su D. funkcijomis kaip šiurkštus darbo pa-reigų pažeidimas - 235 8; D. veikla kaip materialinės atsakomybės sąly-ga - 246 7; D. organizavimas vado-vaujantis darbuotojų saugos ir svei-katos norminių teisės aktų reikalavi-mais - 264 1; ieškinio dalyko keitimo galimybė, nagrinėjant bylas dėl grą-žinimo į D. - 297 6; darbo ginčų ko-misijos narių D. garantijos - 303; žr.

Darbų sustabdymas; Namudininkų darbas; Nelegalus darbas; Pagalbos (talkos) ir savanoriški darbai; Papil-domas darbas; Patarnavimo darbai; Sezoniniai darbai; Teledarbas; Virš-valandinis darbas.

Darbdavys - užsienio valstybės D. - 5 4; S 9; D. samprata -16 1; įmonės kaip D. požymiai - 16 2; įstaiga kaip D. -16 3; organizacija kaip D. -16 4; ki-ta organizacinė struktūra kaip D. -16 5; 16 7; 16 8; 16 9; 16 10; būtinieji D. požymiai -16 6; fizinis asmuo kaip D. - 16 11; 16 12; 116 3; D. pareigos darbuotojų atstovų atžvilgiu - 23 1; 23 2; 23 4; 23 5; 23 6; 23 7; 23 8; 23 9; 47 11; D. teisė į teisminę gynybą -23 10; D. vadovo teisė perduoti dalįsavo įgaliojimų darbo teisės srityje -24 6; D. pareiga supažindinti priimamą į darbą asmenį su įmonės kolektyvine sutartimi - 59 18; D. kaip kolektyvinės sutarties šalis - 60 1; 60 10;D. kaip kolektyvinio darbo ginčo šalis - 68 4; D. pareiga išnagrinėti gautus reikalavimus ir j juos atsakyti -70 1; D. pareiga sudaryti tinkamas sąlygas taikinimo komisijos veiklai -73 7; D. teisė būti įspėtam apie būsimo streiko pradžią - 77 12; D. pareiga užtikrinti turto ir žmonių saugumą streiko metu - 80 2; D. teisė kreiptis į teismą dėl streiko pripažinimoneteisėtu - 81 1; D. atsakomybė užtrukdymą darbuotojams pasinaudoti teise streikuoti - 82 2; D. draudžiami veiksmai gavus įspėjimą apie būsimą streiką ir streiko metu - 83 1;D. pareiga pranešti darbo biržai, savivaldybei ir įmonės profesinėms sąjungoms apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą - 88 6; D. pareiganediskriminuoti invalidų priimant įdarbą - 92 20; D., nevykdančių invalidų įdarbinimo arba papildomo darbo vietų skaičiaus steigimo kvotų, pareiga mokėti įmoką į Užimtumo fondą - 92 21; D. pareigos įdarbinti

Rodyklė Darbdavys

asmenis, kurie jo įmonėje tapo inva-lidais dėl suluošinimo darbe ar pro-fesinės ligos - 92 23; darbuotojo ir D. pareigos kaip pagrindiniai darbo su-tarties požymiai - 93 1; D. pareiga su-teikti darbuotojui darbo sutartyje nu-matytą darbą - 93 2; D. atsakomybė už darbų organizavimą - 93 7; D. kaip darbovietė - 95 2; darbuotojo perkė-limas į kitą įmonę susitarimu su D. -96 1; nelegalus darbas ir D. atsako-mybė - 98 4; D. atsakomybė už tin-kamą darbo sutarties sudarymą -99 3; 99 10; D. pareiga supažindinti priimamą dirbti asmenį su būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutar-timi, darbo tvarkos taisyklėmis -99 11; 230 7; D. pareiga tą pačią die-ną pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritori-niam skyriui duomenis apie priimtąjį - 99 13; D., pripažinusiu, kad išban-dymo rezultatai nepatenkinami, tei-sė atleisti darbuotoją iš darbo -107 2; terminuotos darbo sutarties sudary-mo padariniai D. teisių apimčiai -109 4; D. pareiga įrodinėti darbo su-tarties termino nustatymo pagrįstu-mą, kilus ginčui dėl termino sąlygos teisėtumo -109 7; atvejai, kai D., su-ėjus darbo sutarties terminui, negali iš karto atleisti asmens iš darbo -111 5; D. teisė keisti darbo sąlygas, kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavi-mas, taip pat kitais gamybinio būti-numo atvejais -120 3; D. teisė laiki-nai pakeisti darbo sutarties būtiną-sias sąlygas negavus darbuotojo sutikimo -121 2; D. teisė laikinai per-kelti darbuotoją į darbo sutartimi ne-sulygtą darbą toje pačioje gyvenamo-joje vietovėje -121 4; D. teisė iki vie-no mėnesio laikotarpio laikinai perkelti darbuotoją j darbo sutarti-mi nesulygtą darbą - 121 5; bendras terminas įspėti D., norint nutraukti darbo sutartį darbuotojo pareiškimu

- 127 2; darbo sutarties nutraukimoD. iniciatyva ribojimas - 129 1; darbo sutarties nutraukimas D. iniciatyva ir svarbių priežasčių sąvoka -129 2; darbuotojo teisė dalyvauti bylose prieš D. - 129 7; D. pareiga pateikti visą informaciją darbuotojų atstovams apie numatomus atleidimus,jei atleidžiama dėl ekonominių, technologinių, struktūrinių ir panašiųpriežasčių - 130 7; D. pareiga apiedarbuotojų skaičiaus mažinimą arbaįmonės veiklos nutraukimą praneštiteritorinei darbo biržai, savivaldybėsinstitucijai ir įmonės darbuotojų atstovams -130 8; D. kreipimasis į darbuotojams atstovaujantį organą siekiant gauti sutikimą atleisti iš darbodarbuotojų atstovą - 134 3; D. teisėteismo tvarka ginčyti darbuotojamsatstovaujančio organo atsisakymąduoti sutikimą dėl darbuotojų atstovo atleidimo iš darbo - 134 5; esminio D. interesų pažeidimo sąvoka -134 6; darbo sutarties nutraukimas D.bankroto atveju - 137; D. veiksmaisiekiant išvengti viršvalandinio darbo būtinybės -151 2; D. pareiga pildyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą - 192 3; 264 5;284 7; D. pareiga darbuotojus aprūpinti darbo įrankiais, specialiais drabužiais ir kitomis darbo apsaugospriemonėmis - 219; išskaitos padengti darbuotojo įsiskolinimą D. nurodymu - 224 2; D. ir jam atstovaujančios įmonės administracijos pareigos- 229 1; D. pareigos darbo santykiųsrityje - 229 2; D. pareigos sudarytidarbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas - 229 3;D. pareigų atlikimas kartu su profesine sąjunga ar darbo taryba - 229 6;D. pareigos įgyvendinant lygias moterų ir vyrų teises - 235 17; D. pareiga teikti informaciją DK numatytaisatvejais - 235 21; D. materialinės atsakomybės darbuotojui atvejai -

Darbdavio atstovas DK komentaras. Antras tomas

248 1; D. pareiga apie gresiantį pa-vojų kaip galima greičiau pranešti vi-siems darbuotojams - 266 2; darbų sustabdymo tvarka, kai D. nesiima darbuotojų apsaugos nuo galimo pa-vojaus priemonių - 266 3.

Darbdavio atstovas - darbdavio (įmo-nės, įstaigos, organizacijos) vadovas kaip D. a. - 24 1; D. a. teisė perduoti dalį savo įgaliojimų darbo teisės sri-tyje - 24 6; nacionaliniai, šakiniai, te-ritoriniai D. a. - 4114; D. a. kaip ko-lektyvinio darbo ginčo šalis - 68 4; D. a. atsakomybė už darbų organi-zavimą - 93 7; žr. Darbdavių orga-nizacijos.

Darbdavio nemokumas - 205 1; žr. Ga-rantinis fondas.

Darbdavių asociacijos - žr. Darbdavio atstovas, Darbdavių organizacijos.

Darbdavių organizacijos - D. o. teisi-nis statusas - 4115; 4116; D. o. da-lyvavimas Trišalės tarybos ir kitų tri-šalių bei dvišalių komisijų veikloje -41 17; D. o. pareiga įregistruoti na-cionalinę, šakos ar teritorinę kolek-tyvinę sutartį - 54 3; D. o. pareiga iš-nagrinėti gautus darbuotojų atstovų reikalavimus ir į juos atsakyti - 70 1; žr. Darbdavio atstovai.

Darbingumas - D. ir profesinio D. są-vokos - 279 3; profesinio D. neteki-mo laipsnis - 279 7; netekto D. vien-kartinė arba periodinė kompensacija - 283 2; vienkartinė kompensacija ne-tekus 20 procentų D. - 283 5; periodi-nė kompensacija netekus 30 procen-tų D.-283 6.

Darbinis subjektiškumas -14 1.Darbinis teisinimas - 5 3; D. t. sampra-

ta -13 1; darbo santykių subjektų ly-giateisiškumo principas ir D. t. -13 2; 13 4; 13 5; užsieniečių ir asmenų be pilietybės, nesančių nuolatiniais Lie-tuvos gyventojais, D. t. - 13 6; D. t. ir veiksnumo santykis-13 10; 13 11; 15 2; darbdavių D. t. sąvoka - 14 1; darbdavių D. t. atsiradimas - 14 2;

D. t. kaip asmens pripažinimo darbuo-toju kriterijus - 15 1; 15 2; D. t. kaip įmonės, įstaigos, organizacijos ar ki-tos organizacinės struktūros pripaži-nimo darbdaviu kriterijus -16 1; 16 6.

Darbinis veiksnumas - darbuotojo D. v. samprata -13 10; darbuotojo D. v. at-siradimas - 13 12; 13 13; darbuotojo D. v. išimtys -13 14; darbdavio D. v. samprata - 14 1; darbdavio D. v. at-siradimas -14 2.

Darbo aplinka - 2611; 261 2.Darbo aplinkos veiksniai - D. a. v. dar-

bo vietose, jų dydžiai ir grupės -261 9; faktinių D. a. v. dydžių nusta-tymas profesinės rizikos tyrimo me-tu - 264 4.

Darbo apmokėjimas - D. a. samprata teisingo apmokėjimo už darbą prin-cipo kontekste - 2 62; streike neda-lyvaujančių darbuotojų D. a. - 82 7; darbo sutarties šalių pareiga sulygti dėl D. a. sąlygų - 95 9; D. a. sąlygų susitarimo turinys - 95 10; D. a. są-lygų keitimas be darbuotojo rašytinio sutikimo -120 6; darbuotojo atleidi-mas nuo darbo valstybinėms ar visuo-meninėms pareigoms atlikti ir ben-dra taisyklė, numatanti jo D. a. -183 5; D. a. organizavimo taisyklės -188 1; D. a. klausimų sprendimas pa-čių darbo sutarties šalių kolektyvinėse ir darbo sutartyse - 188 2; D. a. tai-kymas vengiant bet kokios diskrimi-nacijos dėl lyties -188 3; valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų, organi-zacijų darbuotojų D. a. - 189; D. a. esant nukrypimų nuo normalių dar-bo sąlygų reguliavimas -192 1; D. a. garantijos viršvalandinį darbą dirban-tiems darbuotojams - 193 1; viršva-landinio D. a. įforminimas - 193 3; naktinio D. a. -193 4; D. a. už darbą poilsio ir švenčių dienomis arba al-ternatyvaus kompensavimo taikymas darbuotojo pageidavimu - 194 1; D. a. už prastovos laiką, kai nėra dar-buotojo kaltės - 195 1; D. a. už pra-

Rodyklė Darbo drausmės pažeidimas

stovos laiką, kai nėra darbuotojo kal-tės, dydis -195 2; D. a. už ne visą dar-bo laiką - 196; D. a., kai padidina-mas darbų mastas - 197; D. a. esant sutrumpintam darbo laikui - 198; D. a. pagaminus produkciją, pripažįs-tamą broku, reguliavimas - 199 1; darbuotojo D. a. pagaminus broką kaip už tinkamus gaminius, kai nėra darbuotojo kaltės -199 1; 199 2; dar-buotojo D. a. pagal mažesnius įkai-nius už gaminių broką atsižvelgiant į produkcijos tinkamumą-199 3; D. a. neįvykdžius išdirbio normų - 200; pranešimas apie naujas D. a. sąlygas - 203; mokymosi atostogos ir D. a. -210; D. a. perkėlus darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą darbą - 212; papildomos ir specialios pertraukos ir D. a. - 213; pagrįstas atsisakymas dirbti ir D. a. - 217 4; 276 3; žr. Atly-gis; Darbo užmokestis.

Darbo arbitražas - D. a. kaip antrasis kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo etapas - 71 3; kolektyvinių darbo gin-čų nagrinėjimo D. a. reglamentavi-mas - 75 1; 75 2; 75 3; D. a. sąvoka -75 5; D. a. sudėtis - 75 7; D. a. pir-mininkas - 75 8; D. a. posėdis - 75 10; 75 11; 75 12; D. a. sprendimas -75 13; 75 15; 75 16.

Darbo bylos - ieškinio D. b. padavimas pagal bendrojo teismingumo taisyk-les - 295 4; ieškinio dalyko keitimo galimybė, nagrinėjant D. b. dėl grą-žinimo į darbą - 297 6; skubaus ne-įsiteisėjusių sprendimų ir nutarčių D. b. vykdymo pagrindai - 299 1; sprendimų D. b. neįvykdymo pada-riniai - 300; žr. Darbo ginčas.

Darbo birža - Lietuvos D. b. ir teritori-nės D. b. - 88 2; D. b. nemokamos pa-slaugos - 88 3; 91 4; Lietuvos D. b. ir teritorinių D. b. steigimas - 88 4; Lie-tuvos D. b. uždaviniai-88 5; darbda-vio pareiga pranešti D. b., savivaldy-bei ir įmonės profesinėms sąjungoms apie numatomą grupės darbuotojų

atleidimą - 88 6; teritorinės D. b. ir laisvų darbo vietų registravimas -89 2; 89 4; Lietuvos D. b. teisė imtis piliečių įdarbinimo tarpininkavimo užsienyje veiklos - 90 1; D. b. siunti-mas dirbti viešuosius darbus - 91 17; darbdavio pareiga apie darbuotojų skaičiaus mažinimą arba įmonės veiklos nutraukimą pranešti teritorinei D. b. - 130 8. Darbo diena - D. d. maksimali trukmė

- 144 9; penkių D. d. savaitės sudviem poilsio dienomis prioritetas -147 2; 161 2; kasdienio tarp D. d. poilsio laiko sąvoka - 160 1.

Darbo drausmė - D. d. užtikrinimo pa-grindai - 227 1; D. d. samprata -227 2; D. d. užtikrinimo būdai (me-todai) - 227 3; darbuotojų pareigos laikytis D. d. - 228 1; neteisėtų darb-davio nurodymų nevykdymas ir D. d.- 228 3; D. d. reglamentavimas specialiais teisės aktais tam tikrose ūkiošakose ir veiklos (darbo) srityse -231 1; žr. Darbo drausmės pažeidimas; Drausminė atsakomybė; Drausminė nuobauda.

Darbo drausmės pažeidimas - įmonės kolektyvinės sutarties įsipareigojimų nevykdymas ir D. d. p. - 66 3; daly-vavimas streike ir D. d. p. - 82 6; D. d. p. ir darbo sutarties nutrauki-mas be įspėjimo -136 6; nepagrįstas atsisakymas dirbti kaip D. d. p. -217 5; 276 4; laivo įgulos nario šiurkš-tus D. d. p. - 231 5; D. d. p. sąvoka -234 1; 234 6; D. d. p. subjektas -234 2; D. d. p. objektas - 234 3; D. d. p. objektyvūs požymiai - 234 4; D. d. p. subjektyvūs požymiai-234 5; draudimas skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną D. d. p. - 239; darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl D. d. p. -240 2; D. d. p. paaiškė-jimo dienos sąvoka - 241 3; darbuo-tojų saugos ir sveikatos norminių tei-sės aktų nesilaikymas kaip D. d. p. -264 9; žr. Drausminė atsakomybė;

Darbo garbė ir verslo reputacija DK komentaras. Antras tomas

Drausminė nuobauda; Šiurkštus dar-bo pareigų pažeidimas.

Darbo garbė ir verslo reputacija -3615.Darbo ginčas - D. g. dėl darbo sutar-

ties sąlygų taikymo sprendimas -94 4; darbdavio pareiga įrodinėti dar-bo sutarties termino nustatymo pa-grįstumą, kilus D. g. dėl termino są-lygos teisėtumo -109 7; D. g. dėl dar-bo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimo žinybingumas -139 4; in-dividualaus D. g. samprata - 285 1; individualaus D. g. šalys - 285 2; in-dividualaus D. g. požymiai - 285 3; individualaus D. g. priskyrimas gin-čams dėl teisės - 285 6; nesutarimo tapimo D. g. momentas - 285 7; D. g. nagrinėjimas teisme - 286 2; 286 3; principinės individualių D. g. prisky-rimo teismams nuostatos - 295 1; D. g. patekimo į teismą būdai - 295 2; kai kurių teismuose tiesiogiai nagri-nėtinų D. g. kategorijų panašumas į kolektyvinius ginčus - 295 3; pagrin-dai, kuriais remiantis individualus D. g., priskirtinas nagrinėti darbo gin-čų komisijai, atsiduria teisme - 295 5; žr. Derybos; Ginčai dėl darbo sutar-ties; Kolektyvinis darbo ginčas.

Darbo ginčą nagrinėjantis organas -D. g. n. o. nustatomų terminų pobū-dis - 25 4; darbuotojo teisė apskųsti jam paskirtą drausminę nuobaudą D. g. n. o. - 242 1; D. g. n. o. teisė panaikinti darbdavio skirtą drausmi-nę nuobaudą - 242 2; D. g. n. o. ne-galėjimas pakeisti darbdavio skirtos drausminės nuobaudos kita drausmi-ne nuobauda - 242 3; D. g. n. o. tei-sė sumažinti atlygintinos žalos dydį - 257 9; darbuotojo, nesutinkančio su darbdavio nurodymu išieškoti ža-lą, teisė kreiptis į D. g. n. o. - 258 8; individualius D. g. n. o. sistema -286 1; 286 5; darbuotojo kreipimasis į D. g. n. o. ir teisės kreiptis į Valsty-binę darbo inspekciją, prokuratūrą ar kitą instituciją išsaugojimas - 286 4.

Darbo ginčų komisija - darbuotojo, nesutinkančio su darbdavio nurody-mu išieškoti žalą, teisė kreiptis į D. g. k. - 258 8; individualių darbo ginčų nagrinėjimo D. g. k. tvarka -286 2; D. g. k. ir teismo santykis -286 3; darbdavio paskirtas D. g. k. raštvedys - 287; 290 4; D. g. k. suda-rymo tvarka ir jos veiklos laikotar-pis - 288 1; D. g. k. sudarymas va-dovaujantis atstovavimo pariteto už-tikrinimo principu - 288 2; 288 4; darbuotojų atstovų rinkimas į D. g. k. visuotiniame susirinkime arba atsto-vų konferencijoje - 288 3; darbdavio atstovų dalyvavimo D. g. k. veikloje pagrindas - 288 4; darbuotojo pra-šymo, adresuoto D. g. k., įteikimas darbdaviui, kai įmonėje D. g. k. ne-sudaryta - 288 5; D. g. k. veiklos lai-kotarpis - 288 6; D. g. k. pirminin-kas - 288 7; D. g. k. įgaliojimai - 289; darbuotojo kreipimasis su prašymu į D. g. k. ir šio prašymo turinys -290 1; darbuotojo prašymo, adresuo-to D. g. k., forma - 290 2; ieškovo ir atsakovo nurodymas darbuotojo prašyme, adresuotame D. g. k. -290 3; darbdavio pareigos darbuoto-jui pateikus prašymą, adresuotą D. g. k. - 290 4; D. g. k. posėdžio or-ganizavimo tvarka - 2911; pirmojo D. g. k. posėdžio organizavimo ter-minas - 291 2; D. g. k. posėdžio tei-sėtumas - 291 3; pagrindiniai D. g. k. bylos nagrinėjimo posėdyje ir spren-dimo priėmimo aspektai - 292 1; D. g. k. posėdžių laikas - 292 2; D. g. k. patalpos posėdžiams - 292 3; D. g. k. bylos nagrinėjimo demokra-tiškumas - 292 4; D. g. k. posėdžio dalyvių bendru susitarimu priima-mas sprendimas - 292 5; D. g. k. pro-tokolas - 292 6; pagrindai, kuriais re-miantis individualus darbo ginčas, priskirtinas nagrinėti D. g. k., atsidu-ria teisme - 295 5; kreipimosi į D. g. k. terminai - 296; D. g. k. ir teis-

sRodyklė Darbo laiko apskaita

mo išlaidos - 302; D. g. k. narių darbo garantijos - 303. Darbo ginčų komisijos sprendimas -raštvedžio pareiga darbo ginčo šalims išduoti D. g. k. s. nuorašą ir posėdžio protokolo išrašą - 292 7; D. g. k. s. apskundimo tvarka ir terminai -293 1; tik darbuotojui suteikiama teisė apskųsti teismui D. g. k. s. -293 2; terminai apskųsti D. g. k. s. teismui -293 3; darbuotojo teisė skundą dėl D. g. k. s. įteikti tiesiogiai teismui -

293 4; imperatyvi taisyklė, pagal kurią darbdavys negali apskųstiD. g. k. s. - 293 5; D. g. k. s. vykdymotvarka-294 1; D. g. k. s. įsigaliojimas- 294 2; savanoriškas D. g. k. s. vykdymas-294 3; D. g. k. s. įvykdymo terminas - 294 4; priverstinis D. g. k. s.vykdymas CPK nustatyta tvarka -294 5; D. g. k. s. vykdymo sustabdymas, kai darbuotojas apskundžiasprendimą teismui - 294 6.

Darbo grafikas - D. g. (pamainų) pa-skelbimas - 147 3; už darbą švenčių dieną pagal D. g. mokamo atlygini-mo dydis -194 2.

Darbo higiena - 260 13.Darbo ir poilsio laiko ypatumai -

D. ir p. 1. y. specifinės veiklos srityse -148 1; D. ir p. 1. y. ekonominės veik-los srityse -148 2; D. ir p. 1. y. darbo dienų skaičiaus per savaitę, darbo ir poilsio laiko paskirstymo per parą ir kitais atžvilgiais - 148 3.

Darbo inspektoriai - D. i. teisės - 32 5; žr. Valstybinė darbo inspekcija.

Darbo įrankiai - darbdavio pareiga dar-buotojus aprūpinti D. į. - 219.

Darbo įstatymai - žr. Darbo teisės nor-miniai aktai.

Darbo įstatymų laikymosi kontrolė -D. j. 1. k. sistema - 311; valstybiniai ir nevalstybiniai D. į. 1. k. organai -31 2; D. į. 1. k. vykdančios valstybės institucijos - 32 1; 32 6; D. į. 1. k. vyk-dančios nevalstybinės institucijos -33 1; 33 2.

Darbo kodeksas - žr. Kodeksas.Darbo laikas - D. 1. apskaita pagal pa-

grindinę ir papildomą darbo sutartį -114 5; namudininko D. 1. skirstymas savo nuožiūra -115 6; D. 1. sąvoka -142 1; laikotarpiai, įskaitomi į D. 1. -142 2; faktiškai dirbtas D. 1. - 143 1;budėjimo priskyrimas faktiškai dirbtam D. 1. - 143 2; laiko, reikalingodarbo vietai, darbo įrankiams, saugospriemonėms parengti ir sutvarkyti,įskaitymas į D. 1. -143 4; pertraukosir D. 1. -143 5; 143 15; privalomų medicinos apžiūrų laiko įskaitymas į D. 1.- 143 6; stažuotės, kvalifikacijos kėlimo laiko įskaitymas į D. 1. - 143 7;nušalinimo nuo darbo laiko įskaitymas į D. 1. tik išimtiniais atvejais -143 8; prastovos laiko įskaitymas įD. 1. - 143 9; kitų darbo teisės norminių aktų nustatytų laikotarpiųįskaitymas į D. 1. - 143 10; pravaikštos neįskaitymas į D. 1. - 143 11; neatvykimo į darbą administracijai leidus neįskaitymas į D. 1. -143 12; valstybinių, visuomeninių ar piliečiopareigų atlikimas, karinė tarnyba armokomosios karinės pratybos ir D. 1.-143 13; nedarbingumo laiko neįskaitymas į D. 1. -143 14; kiti laikotarpiai,kurie neįskaitomi į D. 1. -143 16; D. 1.norma -144 1; D. 1. apskaita -144 2;savaitės D. 1. norma -144 3; bendrojiaštuonių valandų D. 1. norma -144 4;maksimalus D. 1. per septynias dienas-144 5; maksimalus D. 1. per parą tamtikrų kategorijų darbuotojams-144 6;sąrašas darbų, kai D. 1. gali būti iki24 valandų per parą -144 7; D. 1. režimo reikšmė -147 1; žr. Budėjimas;Darbo laiko apskaita; Darbo ir poilsio laiko ypatumai; Darbo trukmė;Naktinis darbas; Ne visas darbo laikas; Sutrumpintas darbo laikas; Virš-valandinis darbas.

Darbo laiko apskaita - D. 1. a. pavyz-diniai žiniaraščiai - 147 5; žr. Sumi-nė darbo laiko apskaita.

Rodyklė Darbo sutartis

je - 229 2; D. s. kaip materialinės at-sakomybės sąlyga - 246 7; žalos atly-ginimas asmenims, kurių D. s. regu-liuoja specialūs įstatymai - 249 19; darbuotojui priklausančio darbo už-mokesčio ir kitų su D. s. susijusių su-mų priteisimas ne daugiau kaip už trejus metus - 298.

Darbo stažas - į D. s. įskaičiuojami lai-kotarpiai - 30 1; 30 2; 30 3; D. s. rū-šys - 30 4; bendrasis D. s. - 30 5; lai-kotarpiai, įskaitomi į specialųjį D. s.- 30 6; specialiojo D. s. rūšys - 30 8;D. s. tam tikroje įmonėje, įstaigoje,organizacijoje - 30 9; nepertraukiamasis D. s. - 30 10; 135 5; D. s. kasmetinėms atostogoms gauti skaičiavimas - 170 1; į D. s. kasmetinėmsatostogoms gauti įskaitomas laikas,per kurį pagal įstatymus darbuotojuiišsaugoma darbo vieta - 170 2; laikas, kurį darbuotojas gavo ligos arbamotinystės pašalpą, ir D. s. kasmetinėms atostogoms gauti skaičiavimas- 170 3; DK nustatytų atostogų laikas ir D. s. kasmetinėms atostogomsgauti skaičiavimas - 170 4; darbuotojo, grąžinto į ankstesnį darbą, priverstinės pravaikštos laikas ir D. s.kasmetinėms atostogoms gauti skaičiavimas - 170 5; teisėto streiko laiko įskaitymas į D. s. kasmetinėmsatostogoms gauti - 170 6; kiti į D. s.kasmetinėms atostogoms gauti įskai-tytini laikotarpiai - 170 7; D. s. kasmetinėms atostogoms gauti individuali apskaita -170 8.

Darbo subjektai - D. s. laisvė nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ir šios laisvės ribos - 4 13.

Darbo sutartis - D. s. taikytina teisė -7 8; D. s. rašytinės formos nesilaiky-mas - 15 4; D. s. nutraukimas darb-davio iniciatyva - 2 83; teisės į darbą įgyvendinimas sudarant D. s. - 86 4; darbo veiklos rūšys nesudarius D. s.- 86 5; D. s. sąvoka - 93 1; darbdavio pareiga suteikti darbuotojui D. s.

numatytą darbą - 93 2; D. s. dalykas ir jos atskyrimas nuo kitų panašių su-tarčių - 93 8; D. s. turinio sąvoka -94 1; ginčų dėl D. s. sąlygų taikymo sprendimas - 94 4; būtinosios D. s. sąlygos - 95 1; kitos būtinosios tam tikrų D. s. rūšių sąlygos - 95 8; D. s. šalių teisė sulygti dėl kitų D. s. sąly-gų - 95 11; D. s. sudarymo momen-tas - 99 1; 99 12; D. s. sudarymo for-ma - 99 2; darbdavio atsakomybė už tinkamą D. s. sudarymą - 99 3; 99 10; įrodymai, kad buvo sudaryta D. s. -99 4; Vyriausybės patvirtinta D. s. pa-vyzdinė forma - 99 5; D. s. pasirašy-mas - 99 6; D. s. įregistravimas - 99 7; D. s. egzemplioriai - 99 8; D. s. prie-laidos - 100; priėmimas iki konkur-so į konkursines pareigas asmens pa-gal terminuotą D. s. - 101 4; išban-dymo nustatymas sudarant D. s. -105 1; supaprastinta D. s. nutrauki-mo tvarka, jeigu vienos sutarties ša-lies netenkina išbandymo rezultatai- 107 1; D. s. rūšys ir jų sąrašas -108 1; 108 3; neterminuota D. s. -108 4; 108 5; neterminuotų D. s. reguliavimas bendrosiomis darbo teisės normomis - 108 6; terminuotosD. s. sąvoka - 109 1; D. s. terminaskaip sutartinė D. s. sąlyga -109 2; terminuotos D. s. maksimalus terminas-109 3; terminuotos D. s. sudarymopadariniai darbuotojo ir darbdavioteisių apimčiai -109 4; draudimas sudaryti terminuotą D. s., jei darbas yranuolatinio pobūdžio - 109 5; 109 6;darbdavio pareiga įrodinėti D. s. termino nustatymo pagrįstumą, kilusginčui dėl termino sąlygos teisėtumo- 109 7; terminuotos D. s. sudarymodarbuotojo pageidavimu pagrindopanaikinimas - 109 8; terminuotosD. s. sudarymas, kai darbas yra nuolatinio pobūdžio, įstatymų numatytaisatvejais - 109 9; galimybė sudarytiterminuotą D. s. nuolatiniam darbui,kai tai nustato kolektyvinės sutartys

Darbo sutarties nutraukimas DK komentaras. Antras tomas

-109 10; laikotarpis, kuriam sudaro-ma terminuota D. s. su renkamais darbuotojais - 109 11; pagal termi-nuotas D. s. dirbančių asmenų dar-bo reglamentavimas ES mastu -109 12; terminuotos D. s. termino nustatymo būdai ir nenurodyto ar netinkamai nurodyto tokios sutartiestermino teisiniai padariniai - 110 1;110 5; D. s. termino nustatymas kalendorine data - 110 2; D. s. termino nustatymas apibrėžiant aplinkybes, iki kurių atsiradimo, pasikeitimoar pasibaigimo galioja sutartis -110 3; D. s. termino nustatymas apibrėžiant tiek kalendorine data, tiektam tikromis aplinkybėmis - 110 4;ginčo dėl D. s. termino nustatymo tinkamumo sprendimas - 110 6; terminuotos D. s. termino pasibaigimo teisiniai padariniai - 111 1; terminuotos D. s. termino pasibaigimas irdarbo santykių pasibaigimas -111 2;terminuotos D. s. termino suėjimasir sąlygos dėl sutarties termino nebe-galiojimas - 111 3; atvejai, kai darbdavys, suėjus D. s. terminui, negali iškarto atleisti asmens iš darbo -111 5;atvejai, kada D. s. terminas susiejamas su tam tikromis aplinkybėmis,kurios sutarties vykdymo laikotarpiuišnyksta - 111 6; terminuotos D. s.termino pasibaigimo atvejai, kai sutartis nutraukiama, tačiau tų pačiųdarbuotojo ir darbdavio vėl sudaroma terminuota D. s. - 111 7; ES teisės aktuose numatyta būtinybė numatyti priemones, skirtas išvengti piktnaudžiavimo terminuotomis darbosutartimis -111 8; laikinosios D. s. irterminuotos D. s. santykis - 113 2;būtinybė D. s. aptarti papildomas pareigas - 114 4; darbo laiko apskaitapagal pagrindinę ir papildomą D. s.-114 5; kitų D. s. rūšių ypatumų nustatymas darbo teisės norminiais aktais ar kolektyvinėmis sutartimis -117 1; kitos D. s. rūšys -117 2; D. s.,

sudaromos su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio subjektų darbuotojais -117 3; D. s., sudaromos su specialios paskirties įmonių darbuotojais -117 4; D. s., sudaromos kitais įstaty-mų nustatytais atvejais -117 5; drau-dimas reikalauti atlikti darbą, nesu-lygtą D. s. - 119; būtinųjų D. s. sąly-gų keitimas tik išankstiniu darbuotojo sutikimu -120 5; darbdavio teisė lai-kinai pakeisti D. s. būtinąsias sąlygas negavus darbuotojo sutikimo -121 2; D. s. prieštaravimų įstatymams paša-linimas -139 1; ginčų dėl D. s. prieš-taravimų įstatymams pašalinimo ži-nybingumas -139 4; žr. Antraeilės pa-reigos; Darbo sutarties nutraukimas; Darbo sutarties pasibaigimas; Dar-bo sutartis su namudininkais; Gin-čai dėl darbo sutarties; Sezoninė dar-bo sutartis; Laikinoji darbo sutartis; Papildomo darbo sutartis; Patarna-vimo sutartis.

Darbo sutarties nutraukimas - D. s. n. sąvoka - 124 1; D. s. n. pagrindai -124 2; D. s. n. šalių susitarimu -125; D. s. n. suėjus terminui -126; D. s. n. darbuotojo pareiškimu kaip absoliuti subjektinė darbuotojo teisė -127 1; D. s. n. darbuotojo pareiškimu ir ben-dras terminas įspėti darbdavį-127 2; D. s. n. darbuotojo pareiškimu dėl svarbių priežasčių - 127 3; netermi-nuotos D. s. n. darbuotojo pareiški-mu įspėjus prieš tris dienas, jei jis yra įgijęs teisę į senatvės pensiją arba ją gauna -127 4; D. s. n. darbuotojo pa-reiškimu be svarbios priežasties tei-siniai padariniai -127 5; darbuotojo teisė atšaukti savo pareiškimą dėl D. s. n. - 127 6; neterminuotos, taip pat ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams sudarytos terminuotos D. s. n. prie-žastys nesant nuo darbuotojo priklau-sančių aplinkybių -128 1; D. s. n. dėl nepriklausančių nuo darbuotojo ap-linkybių tvarka ir teisiniai padariniai -128 3; D. s. n. darbdavio iniciatyva

Rodyklė Darbo teisės

ribojimas - 129 1; D. s. n. darbdavio iniciatyva ir svarbių priežasčių sąvo-ka -129 2; aplinkybės, kurios negali būti teisėta priežastimi pateisinti D. s. n. - 129 4; narystė profesinėje sąjungoje kaip aplinkybė, kuria ne-galima pateisinti D. s. n. -129 5; dar-buotojų atstovų funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje kaip aplinky-bė, kuria negalima pateisinti D. s. n.- 129 6; darbuotojo dalyvavimas bylose prieš darbdavį kaip aplinkybė,kuria negalima pateisinti D. s. n. -129 7; darbuotojo lytis, rasė, tautybė,tikėjimas, priklausomybė politinėmspartijoms, kalba ir pilietybė kaip aplinkybės, kuriomis negalima pateisinti D. s. n. -129 8; darbuotojo amžiuskaip aplinkybė, kuria negalima pateisinti D. s. n. -129 10; D. s. n. su tamtikrų kategorijų darbuotojais tik ypatingais atvejais - 129 11; terminuotos D. s. n. iki jos termino pabaigos,kai nėra darbuotojo kaltės - 129 12;D. s. n. draudimas darbdaviui pateikus medicinos pažymą apie nėštumą- 132 1; D. s. n. draudimas, kai nėradarbuotojo, auginančio vaikus iki trejų metų, kaltės -132 2; D. s. n. draudimas, kai darbuotojas išrinktas į darbuotojų atstovaujamuosius organus irnėra išankstinio organo, į kurį jis išrinktas, sutikimo - 134 2; D. s. n. beįspėjimo atvejai-136 1; 136 5; D. s. n.be įspėjimo ir neatsižvelgiant į sutarties šalių valią atvejai -136 2; D. s. n.be įspėjimo pagrindai esant tam tikrai kaltai darbuotojo veikai - 136 3;D. s. n. be įspėjimo, kai darbuotojasnerūpestingai atlieka darbo pareigasarba kitaip pažeidžia darbo drausmę-136 6; D. s. n. be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas - 136 7; D. s. n.darbdavio bankroto atveju - 137;D. s. n. apribojimai įmonės reorganizavimo atveju - 138; D. s. n., kai sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymus,

teisiniai padariniai - 139 2; D. s. n., kai sutartis sudaryta pažeidžiant už-sieniečių teisinės padėties įstatymus -139 3; žr. Įspėjimas (apie darbo su-tarties nutraukimą).

Darbo sutarties pasibaigimas - D. s. p. sąvoka - 124 1; D. s. p. darbuotojui mirus -124 3; D. s. p. darbdaviui mi-rus, jei ji buvo sudaryta patarnavimo darbams - 136 4.

Darbo sutarties šalys - D. s. š. susitari-mas dėl užsienio teisės taikymo - 6 8; D. s. š. teisė pasirinkti taikytiną teisę- 7 8; draudimas D. s. š. nustatyti tokias darbo sąlygas, kurios pabloginadarbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato norminiai teisės aktai irkolektyvinė sutartis - 94 2; D. s. š. pareiga sulygti dėl darbo apmokėjimosąlygų - 95 9; D. s. š. teisė sulygti dėlkitų darbo sutarties sąlygų - 95 11;D. s. š. lygybės principas - 129 12.

Darbo sutartis su namudininkais -D. s. su n. sąvoka - 115 2; D. s. su n. ypatumai - 115 3; D. s. su n. ypatu-mų reglamentavimas ES -115 8.

Darbo taryba - D. t. kaip kolektyvinio atstovavimo institucija - 19 2; 19 3; 19 4 19 5; D. t. veikla užsienio vals-tybėse - 19 4; D. t. statusas - 19 6; 211; sąlygos, kurioms esant D. t. įgyja darbuotojų atstovų statusą - 21 2; D. t. kolektyvinio atstovavimo teisės- 21 3; D. t. kaip darbo įstatymų laikymosi kontrolės institucija - 33 1;D. t. kaip įmonės kolektyvinės sutarties šalis - 60 16; D. t. teisė kelti reikalavimus darbdaviui - 69 4; D. t. irteisė skelbti streiką - 77 9; darbdavio pareigų atlikimas kartu su D. t. -229 6; žr. Darbuotojų atstovai; Europos darbų tarybos.

Darbo teisės - valstybės pareiga skatinti D. t. praktinį įgyvendinimą - 2 99; D. t. ribojimas tik įstatymais arba teis-mo sprendimu - 2 101; pažeistų D. t. rūšys - 36 12; žr. Darbo teisės ir pa-reigos; Darbuotojų teisės.

Darbo teisės norminiai aktai DK komentaras. Antras tomas

Darbo teisės norminiai aktai - D. t. n. a.galiojimas laike - ĮĮ komentaras 4; D. t. n. a. galiojimas nesant priešta-ravimo DK- ĮĮ komentaras 6; DK iš-vardytų D. t. n. a. negaliojimas įsiga-liojus DK - ĮĮ komentaras 8; D. t. n. a. taikymo akcinių bendrovių vadovams problema -112; D. t. n. a. taikymas valstybės ir savivaldybių institucijo-se dirbantiems asmenims - 1 22; D. t. n. a. neprieštaravimas DK įtvir-tintiems darbo teisės principams, jų prasmei ir tikslams -2 6; teisę pri-imti D. t. n. a. turintys subjektai - 2 7; D. t . n . a . bendrumas - 2 84 ; D. t. n. a. diferencijavimas - 2 85; D. t. n. a. diferencijavimas ir vengi-mas pažeisti bendruosius darbo įsta-tymų reikalavimus (darbo įstatymų ri-bos) - 2 90; D. t. n. a. bendrumo ir diferenciacijos principo įgyvendini-mas - 2 91; D. t. n. a. ir Konstitucija- 3 4; D. t. n. a. reguliavimo dalykas- 4 2; Vyriausybės ir kitų valstybės beisavivaldybių institucijų teisė priimtiD. t. n. a. - 4 6; Vyriausybės ir kitųinstitucijų priimtų D. t. n. a. nuostatų, bloginančių darbuotojų padėtį,palyginti su ta, kurią nustato DK irkiti darbo įstatymai, negaliojimas -4 9; darbo įstatymų ir kitų D. t. n. a.galiojimas erdvės atžvilgiu -5 1;D. t. n. a. taikymas darbo santykiams, susiklostantiems transportopriemonėse - 5 3; D. t. n. a. taikymoapribojimai užsienio valstybių subjektų atžvilgiu - 5 4; LietuvosD. t. n. a. netaikymas darbo santykiams, atsirandantiems tarp užsieniošalių darbdavių ir darbuotojų nenuolatinių Lietuvos gyventojų - 5 8;D. t. n. a. kolizija -UI; vienodos galios D. t. n. a. kolizijų sprendimas -11 5; darbo įstatymai ir kitų D. t. n. a.negaliojimas atgal - 12 1; darbuotojų atstovų teisė vykdyti nevalstybinęD. t. n. a. laikymosi priežiūrą ir kontrolę - 22 7; galimybės sustabdyti,

pratęsti ar atnaujinti naikinamuosius terminus nustatymas D. t. n. a. - 28 4; draudimas darbo sutarties šalims nu-statyti tokias darbo sąlygas, kurios pa-blogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato D. t. n. a. - 94 2; 94 3; draudimas nustatyti priėmimo j darbą apribojimus žemesniais nei įstatymas D. t. n. a. - 97 1; kitų dar-bo sutarčių rūšių ypatumų nustaty-mas D. t. n. a. -117 1; kitų D. t. n. a. nustatytų laikotarpių įskaitymas į dar-bo laiką - 143 10; pagrindinių dar-buotojo pareigų sukonkretinimas ir detalizavimas kituose D. t. n. a. -228 5; darbdavio ir administracijospareigų konkretinimas D. t. n. a. -229 4; kai kurių nuostatų įrašymo darbo tvarkos taisyklėse numatymasD. t. n. a. - 230 6.

Darbo teisės aktai - vietiniai (lokalūs) D. t. a. - 3 11; poįstatyminių D. t. a. reguliavimo ribų nustatymas DK -3 16; žr. Darbo teisės norminiai aktai.

Darbo teisės normos - imperatyvios Lietuvos Respublikos D. t. n. ir už-sienio teisės taikymas - 6 15; impe-ratyvių D. t. n. samprata - 6 17; im-peratyvių D. t. n. reikšmė - 6 18; im-peratyvių D. t. n. sąrašas - 6 20; bendrosios D. t. n. -108 1; 108 6; spe-cialiosios D. t. n. - 108 2; 108 6.

Darbo teisių gynimas - D. t. g. būdai, taikomi darbo ginčus nagrinėjančių organų - 36 2; išimtinai teismo tai-komi D. t. g. būdai-36 3; D. t. g. ad-ministracine tvarka - 36 10; žr. Dar-bo teisės ir pareigos.

Darbo teisės ir pareigos - D. t. ir p., ky-lančios iš DK ir kitų darbo įstatymų -34 6; teismo sprendimai kaip D. t. ir p. atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigi-mo pagrindas - 34 3; žalos padary-mas kaip D. t. ir p. atsiradimo pagrin-das - 34 6; juridiniai faktai kaip D. t. ir p. atsiradimo pagrindas-34 9; D. t. ir p. įgyvendinimo ir vykdymo sąlygų nustatymas teisės aktuose -

554

Rodyklė Darbo užmokestis

35 1; draudimas piktnaudžiauti sa-vo teise įgyvendinant ir vykdant D. t. ir p.- 35 2; už D. t. ir p. pažei-dimą taikomos atsakomybės rūšys -38 1; sutartinės atsakomybės už D. t. ir p. pažeidimus nustatymo bū-dai - 38 4.

Darbo teisių saugojimas - nuostatos dėl D. t. s. įstatymais turinys - 36 1.

Darbo teisės šaltiniai - pirminiai (tiesioginiai) D. t. š. - 3 1; netiesio-giniai (išvestiniai) D. t. š. - 3 2; 3 14; tarptautinės sutartys kaip D. t. š. -3 5; 8 7; DK - pagrindinis D. t. š. -3 9; poįstatyminiai teisės aktai kaip D. t. š.-3 10; D. t. š. hierarchija-4 1; žr. Darbo teisės norminiai aktai.

Darbo teisiniai santykiai - D. t. s., tu-rintis užsienio elementą - 6 1; D. t. s. tęstinumas - 12 2; žr. Darbo santy-kiai.

Darbo teisių pažeidimai - žr. Darbo tei-sės ir pareigos.

Darbo teisių savigyna - D. t. s. sąvoka - 37 1; D. t. s. būdai ir priemonės -37 2; darbuotojų ir darbdavių teisė pasinaudoti D. t. s. -37 3; žr. Darbuo-tojų savigyna; Nušalinimas.

Darbo terapija - 279 6.Darbo trukmė - viršvalandinio D. t. -

152; D. t. švenčių ir poilsio dienų iš-vakarėse -153.

Darbo tvarka - darbuotojo pareiga pa-klusti darbovietėje nustatytai D. t. -93 6; D. t. kaip darbo drausmės pa-žeidimo objektas - 234 3; kiti nusi-žengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžia-ma D. t. kaip šiurkštūs darbo parei-gų pažeidimai - 235 34; žr. Darbo tvarkos taisyklės.

Darbo tvarkos taisyklės - darbdavio pareiga supažindinti priimamą dirbti asmenį su D. 1.1. - 99 11; 230 7; pa-grindinių darbuotojo pareigų sukon-kretinimas ir detalizavimas D. 1.1. -228 5; darbdavio ir administracijospareigų konkretinimas D. t. t . -229 4; D. 1.1. sąvoka - 230 1; D. 1.1.

tvirtinimas - 230 2; D. 1.1. suderini-mas - 230 3; D. 1.1. rengimas pagal metodinius pavyzdžius ir rekomenda-cijas - 230 4; D. 1.1. turinys - 230 5; kai kurių nuostatų įrašymo D. 1.1. nu-matymas darbo teisės norminiuose aktuose - 230 6; bendrųjų darbuoto-jų pareigų užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą nustatymas D. 1.1. - 274 3.

Darbo užmokesčio minimumas -D. u. m. nustatymo ir taikymo taisyk-lės - 187 1; D. u. m. ir minimalus gyvenimo lygis (MGL) - 187 2; D. u. m. nustatymas Trišalės tarybos teikimu Vyriausybės nutarimu -187 3; D. u. m. kaip minimalus valandinis at-lygis ir minimalioji mėnesinė alga -187 4; didesnio D. u. m. nustatymas kolektyvinėse sutartyse -187 5.

Darbo užmokestis - D. u. ir minimalaus D. u. santykis - 2 65; didesnis D. u. -2 66; D. u. už viešuosius darbus -2 67; D. u. samprata -15 5; D. u. mo-kėjimas streike dalyvaujantiems dar-buotojams - 82 5; darbdavio pareiga mokėti D. u. - 93 3; susitarimas dėl D. u. sistemos, dydžio, mokėjimo tvarkos - 95 10; D. u. garantijos dar-buotojams, kuriems laikinai buvo pa-keistos darbo sutarties sąlygos -121 7; nušalinimas nuo darbo ir D. u. nemokėjimas - 123 2; daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas D. u. kaip priežastis nutraukti darbo sutartį -128 2; darbuotojo pageidavimu jam išduodama pažyma apie D. u. -141 3; 208 2; kasmetinių atostogų laiku dar-buotojui mokamas vidutinis D. u. -176 1; garantija darbuotojui, kad vi-dutinis D. u. už kasmetines atostogas bus sumokėtas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios -176 2; D. u. sąvoka -186 1; D. u. mokėjimas už darbą, darbuo-tojo atliekamą pagal darbo sutartį -186 2; D. u. nemokėjimas už pagal-bos (talkos) darbus -186 3; D. u. ne-

Darbo vieta DK komentaras. Antras tomas

mokėjimas už savanorišką darbą -186 4; apmokėjimo už darbus, atlik-tus pagal civilines sutartis, nelaikymas D. u. -186 5; D. u. struktūra -186 6; D. u. priklausymas nuo daugelio ap-linkybių -186 9; vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą moka-mas vienodas D. u. - 186 10; 188 3; imperatyvus reikalavimas D. u. mo-kėti pinigais -186 11; D. u. indeksa-vimas - 190; darbuotojo perkėlimas į kitą darbą ir dėl nuo jo nepriklau-sančių priežasčių turint mokėti ma-žesnį D. u., jam mokamas iki perkė-limo buvęs vidutinis D. u. - 195 3; D. u. mokėjimo terminų, vietos ir tvarkos reguliavimas - 2011; D. u. mokėjimo periodiškumas - 201 2; D. u. mokėjimas darbuotojams toje vietoje, kur jie dirba - 201 3; konkre-čių D. u. mokėjimo terminų, vietos ir tvarkos nustatymas kolektyvinėse arba darbo sutartyse - 201 4; viduti-nio D. u. garantavimas įstatymų, ko-lektyvinių arba darbo sutarčių nusta-tytais atvejais - 204 1; darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio D. u. apskaičiavimo tvarka - 204 2; 254 4; premijų (nustatytais atvejais ir tant-jemų) įskaitymo į darbuotojo viduti-nį D. u. tvarka - 204 3; vidutinis D. u. ir skaičiuojamo mėnesio norminiuo-se teisės aktuose ar įmonės kolekty-vinėje sutartyje nustatytas toms pa-reigoms minimalus valandinis atlygis- 204 4; vidutinio D. u. apskaičiavimo tvarkos konkretinimas kolektyvinėje arba darbo sutartyje - 204 5;darbuotojo atitraukimas nuo darboįstatymų nustatytais atvejais ir ne mažesnio kaip vidutinio D. u. mokėjimasarba kompensavimas - 204 6; D. u.mokėjimas atleidžiant iš darbo ardarbuotojui mirus-206; delspinigiaiuž pavėluotą D. u. ir kitų su darbosantykiais susijusių išmokų mokėjimą- 207 1; 249 22; pavėluoto D. u. mokėjimo sąvoka - 207 2; informacijos

apie darbuotojo gaunamą D. u. ap-ribojimas - 208 1; darbuotojų, augi-nančių vaikus, teisė gauti papildomą poilsio laiką, už kurį mokamas dar-buotojo vidutinis D. u. - 214 1; vi-dutinio D. u. mokėjimas pagrįstai atsisakius dirbti - 217 4; 276 3; dar-buotojui, pasiųstam į tarnybinę ko-mandiruotę, paliekamas D. u. -220 3; darbuotojui mokamas D. u. už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką - 221 8; drau-dimas daryti išskaitas iš darbuotojo D. u. siekiant išieškoti permokėtą ar-ba neteisingai pritaikius įstatymą ap-skaičiuotą D. u. - 224 4; darbuotojo materialinės atsakomybės dydžio ri-bojimas pagal jo gautą vidutinį D. u.- 254 4; žalos išieškojimas darbdavionurodymu, išskaitant jos dydį iš darbuotojo vidutinio D. u. - 258 4; asmenys, galintys duoti nurodymus dėlžalos išieškojimo išskaitant iš D. u. -258 6; darbų sustabdymas ir darbuotojų vidutinio D. u. mokėjimas -266 8; įmonės darbuotojų saugos irsveikatos komiteto nariams mokamasjų vidutinis D. u. - 269 3; nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moters perkėlimas į kitądarbą ir jai mokamas vidutinis D. u.- 278 8; darbuotojui priklausančioD. u. ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimas ne daugiaukaip už trejus metus - 298; sprendimai dėl D. u. priteisimo kaip skubiaivykdytini sprendimai - 299 2; žr. Atlygis; Atsiskaitymo lapeliai; Darboapmokėjimas; Darbo užmokesčio minimumas; Delspinigiai; Išskaitos.

Darbo vieta - galimybė gauti informa-ciją apie laisvas D. v. - 89 1; laisvų D. v. registravimas - 89 2; 89 4; lais-vos D. v. sąvoka - 89 3; D. v. steigi-mas (pritaikymas) - 92 14; subsidijos padengti D. v. steigimo išlaidas -92 16; invalidų papildomo D. v. skai-čiaus steigimo kvotos - 92 19; darb-

Rodyklė Darbuotojas

davių, nevykdančių invalidų įdarbini-mo arba papildomo D. v. skaičiaus steigimo kvotų, pareiga mokėti įmo-ką į Užimtumo fondą - 92 21; D. v. ir darbovietės sąvokų palyginimas -95 2; D. v. išsaugojimo garantijos ser-gantiems ar sužalotiems darbe dar-buotojams -133 1; terminai, per ku-riuos išsaugoma D. v. sergantiems ar sužalotiems darbuotojams - 133 2; darbo užmokesčio mokėjimas ir D. v.- 201 3; darbuotojui, pasiųstam į tarnybinę komandiruotę, paliekamaD. v. - 220 3; bendri reikalavimaiD. v. ir darbo aplinkai - 2611; D. v.sąvoka - 261 4; D. v. statybvietėseįrengimo reglamentavimas - 261 6;žr. Darbovietė.

Darbovietė - darbuotojo pareiga pa-klusti D. nustatytai darbo tvarkai -93 6; darbo vietos ir D. sąvokų paly-ginimas - 95 2; giminaičių tarnybos toje pačioje D. apribojimas - 97 2; są-rašas tarnautojų, kuriems netaikomas giminaičių tarnybos toje pačioje D. apribojimas - 97 3; darbo sutarties dėl antraeilių pareigų ypatumų tai-kymas tik asmenims, kurie abiejose D. dirba pagal darbo sutartį -114 10; D. įrengimo bendrieji nuostatai -2615; draudimas asmenims iki 18 me-tų vienu metu dirbti daugiau negu vie-noje darbovietėje - 277 5; D. įrengi-mas atsižvelgiant į neįgaliųjų darbuo-tojų reikmes - 279 8; žr. Darbo vieta; Statybvietė

Darbuotojams atstovaujantis organas- darbdavio kreipimasis į D. a. o. siekiant gauti sutikimą atleisti iš darbodarbuotojų atstovą - 134 3; D. a. o.sutikimas arba nesutikimas atleistiiš darbo darbuotojų atstovą -134 4;darbdavio teisė teismo tvarka ginčytiD. a. o. atsisakymą duoti sutikimądėl darbuotojų atstovo atleidimo išdarbo - 134 5; D. a. o. teisės atsisakyti duoti sutikimą dėl kitų darbuotojų atleidimo iš darbo numatymas

kolektyvinėje sutartyje - 134 7; D. a. o. sutikimo galiojimo terminas - 134 8; pirmenybės teisė likti dar-be tų darbuotojų, kurie išrinkti į D. a. o. - 135 8.

Darbuotojas - valstybės ir savivaldybių institucijose dirbantys asmenys kaip D. -1 21; D., kaip nenuolatinio Lie-tuvos gyventojo, statusas - 5 10; D. apibūdinantys kriterijai - 15 1; D. samprata -15 2; darbas pagal darbo sutartį kaip D. požymis -15 3; ieški-nio senaties netaikymas ginant D. garbę ir orumą - 27 5; D. teisė kreip-tis į administraciją dėl gamybos ar darbo proceso tobulinimo - 43 18; D. pritarimas sprendimui skelbti strei-ką - 77 2; 79 3; D. pritarimo skelbti streiką galiojimo trukmė - 77 5; strei-ke dalyvaujančių D. teisės ir garanti-jos - 82 4; D. atsakomybė už dalyva-vimą neteisėtame streike - 85 7; D. ir darbdavio pareigos kaip pagrindi-niai darbo sutarties požymiai - 93 1; darbdavio pareiga suteikti D. darbo sutartyje numatytą darbą - 93 2; D. pareiga dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar-ba eiti tam tikras pareigas - 93 5; D. pareiga paklusti darbovietėje nusta-tytai darbo tvarkai - 93 6; draudimas darbo sutarties šalims nustatyti tokias darbo sąlygas, kurios pablogina D. padėtį, palyginti su ta, kurią nustato norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis - 94 2; D. perkėlimas į kitą įmonę darbdavių susitarimu - 96 1; darbdavio, pripažinusio, kad išban-dymo rezultatai nepatenkinami, tei-sė atleisti D. iš darbo - 107 2; atve-jai, kai išbandymo rezultatų įvertini-mas priklauso nuo D. valios -107 3; D. atleidimas iš darbo pasibaigus iš-bandymo terminui ir jam toliau tę-siant darbą -107 4; terminuotos dar-bo sutarties sudarymo padariniai D. teisių apimčiai - 109 4; terminuotos darbo sutarties sudarymo D. pagei-

Darbuotojo kaltė DK komentaras. Antras tomas

davimu pagrindo panaikinimas -109 8; laikotarpis, kuriam sudaroma terminuota darbo sutartis su renka-mais D. -109 11; D. pareiga pačiam atlikti jam pavestą darbą - 118; D. nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis teisiniai padariniai -120 4; darbo apmokėjimo sąlygų keitimas be D. rašytinio sutikimo - 120 6; darbdavio teisė laikinai pakeisti dar-bo sutarties būtinąsias sąlygas neklau-siant D. sutikimo - 121 2; darbdavio teisė laikinai perkelti D. į darbo su-tartimi nesulygtą darbą toje pačioje gyvenamojoje vietovėje -121 4; darb-davio teisė iki vieno mėnesio laiki-nai perkelti D. į darbo sutartimi ne-sulygtą darbą -121 5; draudimas per-kelti D. j tokj darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės - 121 6; D. perkėlimas į kitą darbą prastovos lai-kui tik jo sutikimu -122 2; nušalini-mas nuo darbo D., kuris pasirodė dar-be neblaivus, apsvaigęs nuo narkoti-nių arba toksinių medžiagų - 123 2; darbo sutarties pasibaigimas D. mi-rus - 124 3; darbo sutarties nutrau-kimas D. pareiškimu kaip absoliuti subjektinė D. teisė - 127 1; D. teisė dalyvauti bylose prieš darbdavį -129 7; D. interesų apsauga atleidimo iš darbo atvejais - 131 4; darbo su-tarties nutraukimo draudimas, kai D. išrinktas j D. atstovaujamuosius or-ganus ir nėra išankstinio organo, į kurį jis išrinktas, sutikimo - 134 2; D. kategorijos ir darbo sąlygos, kai ne-galima skirti viršvalandinių darbų -150 6; lengvatos ir garantijos besimo-kantiems D. - 181 6; 209; D. viduti-nio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka - 204 2; D. sveikatos apsauga darbe ir siekis jį aprūpinti materia-liai - 217 1; D. teisė atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveika-tai - 217 2; D. pareiga nedelsiant pra-nešti darbdaviui apie atsisakymą dirbti - 217 3; D. pareigos ir darbo draus-

mė - 228 1; D. pareiga vykdyti tik tei-sėtus darbdavio nurodymus - 228 2; bendrosios D. pareigos užtikrinti sau-gos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi- 228 4; pagrindinių D. pareigų sukonkretinimas ir detalizavimas kituose darbo teisės norminiuose aktuose- 228 5; nusižengęs D. kaip darbodrausmės pažeidimo subjektas -234 2; atskirų kategorijų D. nustatytiįvairūs apribojimai užsiimti tam tikra veikla - 235 9; D. iki 18 metų pareiga tikrintis sveikatą - 265 1; D. pareiga apie pavojų kaip galima greičiau pranešti darbdaviui ar padaliniovadovui - 266 4; papildomos garantijos D., kurių santykiai su darbdaviais yra nutrūkę - 297 5; žr. Sergantys ar sužaloti darbe darbuotojai; Pedagoginiai darbuotojai.

Darbuotojo kaltė - D. k. kaip darbo drausmės pažeidimo subjektyvus po-žymis - 234 5.

Darbuotojų atstovai - profesinės sąjun-gos kaip D. a. - 19 1; 129 6; 134 1; darbo tarybų, kaip D. a., koncepcija- 19 3; 19 5; 134 1; D. a. teisės būtidarbdavio atstovais ribojimas -19 7;sąlygos, kurioms esant darbo tarybosįgyja D. a. statusą -21 2; D. a. kolektyvinio atstovavimo teisės - 22 1; D. a.teisė įmonės, verslo ar jo dalies perdavimo atveju - 22 9; D. a. teisė į informaciją - 22 11; D. a. sutikimaskaip valios išraiška - 23 3; 23 4; D. a.pareiga savo teisėmis naudotis protingai ir sąžiningai - 23 12; D. a. funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityjekaip aplinkybė, kuria negalima pateisinti darbo sutarties nutraukimo -129 6; darbdavio pareiga pateikti visą informaciją D. a. apie numatomusatleidimus, jei atleidžiama dėl ekonominių, technologinių, struktūriniųir panašių priežasčių - 130 7; darbdavio pareiga pranešti įmonės D. a.apie darbuotojų skaičiaus mažinimąarba įmonės veiklos nutraukimą -

Rodyklė Darbuotojų sauga ir sveikata

130 8; garantijos D. a. jų išrinkimo ir pareigų atlikimo laikotarpiu -134 1; darbdavio kreipimasis į darbuoto-jams atstovaujantį organą siekiant gauti sutikimą atleisti iš darbo D. a. -134 3; žr. Darbuotojų atstovavimas; Darbo taryba; Profesinės sąjungos.

Darbuotojų atstovavimas - alternaty-vaus D. a. principas - 19 2; žr. Dar-buotojų atstovai.

Darbuotojų ir darbdavių organizacija (asociacija) - 2 17.

Darbuotojų kolektyvas - D. k., kaip dar-bo teisės subjekto, samprata - 17 1; D. k. teisės ir funkcijos -17 2.

Darbuotojų sauga ir sveikata - darbda-vio pareiga pildyti įmonės D. s. ir s. būklės pasą - 192 3; 264 5; D. s. ir s. reglamentavimas DK - 259 1; D. s. ir s. sąvoka-259 2; 259 4; 259 5; D. s. ir s. kaip valstybės politika -259 6; 284 1; Vyriausybės kompetencija formuoti D. s. ir s. politiką -260 2; 284 1; D. s. ir s. norminiaiteisės aktai - 260 5; ES D. s. ir s.norminiai teisės aktai - 260 6; Lietuvos kodeksai ir įstatymai, reglamentuojantys D. s. ir s. - 260 8; Vyriausybės nutarimai, reglamentuojantys D. s. ir s. - 260 9; Vyriausiojovalstybinio darbo inspektoriaus, Vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriausįsakymais ir nutarimais patvirtintiD. s. ir s. norminiai teisės aktai -260 16; vietiniai (lokalūs) D. s. ir s.norminiai teisės aktai - 260 18; įmonės kolektyvinė sutartis kaipD. s. ir s. norminis teisės aktas -260 19; D. s. ir s. apsaugos ženklai -26114; leidimas naudotis tik techniškai tvarkingomis darbo priemonėmis,atitinkančiomis D. s. ir s. norminiųteisės aktų reikalavimus - 262 1; darbo priemonės, atitinkančios minimaliuosius D. s. ir s. reikalavimus -

262 2; privalomieji D. s. ir s. reikalavimai atskiroms darbo priemonėms- 262 3; D. s. ir s. gresianti rizika, susijusi su pavojingais cheminiais veiksniais, ir jos šalinimo priemonės -263 6; darbo organizavimas vadovaujantis D. s. ir s. norminių teisės aktųreikalavimais - 264 1; darbdavio pareiga įvertinti galimą riziką D. s. ir s.- 264 2; D. s. ir s. reikalavimų laikymosi kontrolės tvarka įmonėje ir įmonės D. s. ir s. tarnybos nuostatai -264 6; darbdavio pareiga parengtiįmonės D. s. ir s. vietinius (lokalius)norminius teisės aktus - 264 7; darbdavio įsakymu, potvarkiu ir kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtintų įmonės D. s. ir s. vietinių (lokalių) norminių teisės aktų privalomumas -264 8; D. s. ir s. norminių teisės aktųnesilaikymas kaip darbo drausmėspažeidimas - 264 9; įmonėse D. s. ir s.norminių teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo,drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės ir asmens higienos patalpos - 267 1; kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių išD. s. ir s. srities privalomas tikrinimas- 268 1; darbdavių, kurie atleidžiaminuo D. s. ir s. srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašas - 268 2;darbdavio pareiga informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visaisD. s. ir s. būklės analizės, planavimo,priemonių organizavimo ir kontrolėsklausimais - 269 1; darbuotojų instruktavimas, mokymas ir atestavimasD. s. ir s. klausimais - 270; darbuotojų pareiga vykdyti įmonės D. s. ir s.norminių teisės aktų reikalavimus -274 1; darbuotojų pareigų rūpintis savo ir kitų D. s. ir s. sąrašas - 274 2;bendrųjų darbuotojų pareigų užtikrinant D. s. ir s. nustatymas darbotvarkos taisyklėse - 274 3; darbuotojų teisė reikalauti, kad darbdavys už-

Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija DK komentaras. Antras tomas

tikrintų D. s. ir s. - 275; D. s. ir s. būklės vertinimas - 280; D. s. ir s. padėtis įmonėse įvedus privalomą nelai-mingų atsitikimų darbe socialinį draudimą - 283 9; D. s. ir s. moksli-niai tyrimai - 284 2; Lietuvos tarp-tautinis bendradarbiavimas D. s. ir s. srityje - 284 8; D. s. ir s. programa -284 9; D. s. ir s. reikalavimų įmonėse laikymosi kontrolė - 284 10; žr. At-sisakymas dirbti; Darbų sustabdy-mas; Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas; Profesinės svei-katos priežiūra; Sveikata. Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija - Lietuvos Respublikos D. s. ir s. k.

- 284 3; apskričių ir savivaldybių teritorinės D. s. ir s. k. - 284 4; atskirųekonominės veiklos sričių D. s. ir s. k.-284 5.

Darbuotojų saugos ir sveikatos instruk-cijos - 228 5; 232 2.

Darbuotojų saugos ir sveikatos nuosta-tai - 260 10.

Darbuotojų savigyna - 37 4.Darbuotojų susirinkimas (konferenci-

ja) - D. s. priimamas sprendimas dėl atstovavimo sudarant įmonės kolek-tyvinę sutartį - 60 13; D. s. teisė per-duoti atstovavimo ir gynimo funkci-ją atitinkamos ekonominės veiklos šakinei profesinei sąjungai - 60 15; D. s. teisėtumas - 62 4; D. s. nepri-tarimo įmonės kolektyvinei sutarčiai padariniai - 62 3.

Darbuotojų teisės - streike dalyvaujan-čių D. t. ir garantijos - 82 4; žr. Dar-buotojas.

Darbų sustabdymas - D. s. priežastys- 266 1; D. s. tvarka, kai darbdavysnesiima darbuotojų apsaugos nuo galimo pavojaus priemonių - 266 3;D. s. ir darbuotojų vidutinio darboužmokesčio mokėjimas - 266 8; D. s.dėl gamtinių sąlygų - 266 9.

Defacto -114 9.Deliktai - 248 8; 249 16; 249 21.Delspinigiai - D. už pavėluotą darbo už-

mokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą - 207 1; 249 22; D. skaičiavimo pradžia -207 3; D. skaičiavimo nutraukimas -207 4.

Demokratiškumas - darbo ginčų komi-sijos bylos nagrinėjimo D. - 292 4.

Demonstracijos - 77 10; 79 7.Derybos - tiesioginės darbdavio ir dar-

buotojų D. - 60 14; D. sąvoka - 285 4; D. paskirtis - 285 5; žr. Darbo gin-čas; Kolektyvinės derybos.

Didesnio pavojaus šaltinis - 249 12.Dienpinigiai -143 3; 220 4; 220 5; 221 7.Diplomatinis imunitetas - 5 4; 5 7.Diskriminacija - netiesioginė D. dėl ly-

ties - 235 15; žr. Lygiateisiškumo principas.

Dokumentas - asmens tapatybę patvir-tinantys D. -104 1; kiti D., pateikia-mi stojant į darbą -104 2.

Donorai - garantijos D. - 218.Drabužiai - žr. Specialūs drabužiai.Draudimas atsisakyti priimti į darbą -

96 2.Draudimas piktnaudžiauti savo teise -

35 2.Draudiminis įvykis - 283 3.Drausminė atsakomybė - bendroji ir

specialioji D. a. - 231 2; 236 2; 237 4; specialiosios D. a. taikymo srities su-siaurėjimas darbo teisėje -231 3; ge-ležinkelio transporto darbuotojų D. a. ypatumai - 231 4; 237 4; dar-buotojų D. a. sąlygos - 234 6; D. a. pagrindai - 236 1; D. a. santykių at-siradimas tarp darbo santykių subjek-tų - 236 3; D. a. individualumas -236 4; darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ir D. a.- 236 5; darbuotojo D. a. už kitas pražangas - 236 6; žr. Drausminė nuobauda.

Drausminė nuobauda - darbdavio pa-reiga laikytis D. n. skyrimo taisyklių -136 8; 235 35; 240 6; paskatinimas, kai galioja D. n. - 233 7; D. n. rūšys- 237 1; D. n. parinkimas - 238;

560

Rodyklė Gydymas

draudimas skirti kelias D. n. už vie-ną darbo drausmės pažeidimą - 239; bendra D. n. skyrimo procedūra -240 1; išankstinis kitų subjektų suti-kimas darbuotojui skirti D. n. -240 3; D. n. skyrimo įforminimas -240 4; ieškinio senaties terminas apskųsti D. n. - 240 5; D. n. skyrimaskiek galint greičiau - 241 1; D. n.skyrimo terminas - 241 2; terminas,kada D. n. negali būti skiriama -241 4; darbuotojo teisė apskųsti jampaskirtą D. n. darbo ginčus nagrinėjamiems organams - 242 1; darboginčą nagrinėjančio organo teisė panaikinti darbdavio skirtą D. n. -242 2; darbo ginčą nagrinėjančio organo negalėjimas pakeisti darbdavioskirtos D. n. kita D. n. - 242 3; D. n.galiojimo terminas - 243; D. n. panaikinimas - 244.

EEgzaminai - žr. Kvalifikaciniai egzami-

nai.Ekonominiai kolektyviniai darbo gin-

čai - žr. Kolektyviniai darbo ginčai.Ekonominiai streikai - 76 12.Elektromagnetinė spinduliuote - ne-

kenksmingi sveikatai E. s. lygiai -261 12.

Elgesys - E. darbe kaip svarbi priežas-tis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva -129 2; neteisėtas E. kaip darbo drausmės pažeidimo objekty-vūs požymiai - 234 4; neleistinas E. su lankytojais kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - 235 3.

Europos darbų tarybos - 47 19.Europos Sąjunga - ES valstybių na-

rių piliečių darbinis statusas -13 8; 13 9; pagal terminuotas darbo su-tartis dirbančių asmenų darbo reg-lamentavimas ES mastu - 109 12; ES teisės aktuose numatyta būtiny-bė numatyti priemones, skirtas iš-vengti piktnaudžiavimo terminuo-

tomis darbo sutartimis - 111 8; na-mudinio darbo sutarčių ypatumų reglamentavimas ES - 115 8; ES darbuotojų saugos ir sveikatos tei-sės aktų nuostatos - 284 8.

Europos standartas - 260 15.Evakuacijos planai - 266 S; 266 7.Expressis verbis - 114 10.

FFizinis asmuo - F. a. kaip darbdavys -

5 3; 14 1; 14 10; 16 11; 16 12; 60 11; 116 3; F. a. darbinis teisnumas ir veiksnumas - 2 48; 13 1; 13 13; 15 2; 16 12; 60 11; darbuotojas tik kaip F. a.- 15 1; F. a. teisės verstis komercineūkine veikla - 16 16; 16 17; atstovaikaip F. a. -18 4; 24 7; įgaliojimas, išduodamas F. a. vardu atlikti veiksmus- 18 5; 18 6.

Fondas - žr. Garantinis fondas; Užim-tumo fondas; Privalomojo sveikatos draudimo fondas.

GGaisras - žr. Ypatingi atvejai.Gaivalinė nelaimė - žr. Ypatingi atvejai.Gamybinė avarija - žr. Ypatingi atvejai.Gaminiai - žr. Tinkami gaminiai.Gamtinės sąlygos - darbų sustabdymas

dėl G. s. - 266 9.Garantinis fondas - G. f. taryba - 46 7;

G. f. nuostatai - 205 2; G. f. lėšos -205 3; G. f. lėšų paskirtis - 205 4; G. f. lėšų skyrimo procesas - 205 5; dar-buotojui skiriamos G. f. išmokos -205 6; visų darbuotojo piniginių rei-kalavimų tenkinimas iš G. f. lėšų -223 1; 252 7.

Geležinkeliai - G. transporto darbuo-tojų drausminės atsakomybės ypatu-mai - 231 4.

Gera valia - darbuotojo galimybė atly-ginti žalą G. v. - 258 2.

Gydymas - nukentėjusiųjų G. kompen-savimas - 283 11.

Gimdymas DK komentaras. Antras tomas

Gimdymas - žr. Nėštumo ir gimdymo atostogos.

Gimimo liudijimas - 104 1.Giminaičiai - G. tarnybos toje pačioje

darbovietėje apribojimas - 97 2; są-rašas tarnautojų, kuriems netaikomas G. tarnybos toje pačioje darbovietė-je apribojimas - 97 3; G., turintys tei-sę j atostogas vaikui prižiūrėti -180 3; G. teisė j išlaikymą dėl darbdavio de-likto, sukėlusio darbuotojo mirtį -249 16.

Ginčai dėl darbo sutarties - G. dėl d. s. reglamentavimas ir jų rūšys - 297 1; G. dėl d. s. tam tikrų kategorijų pri-skyrimas tiesiogiai teismui - 297 2; įrodinėjimo naštos perkėlimas darb-daviui (atsakovui) tam tikrų katego-rijų G. dėl d. s. - 297 3.

Gyvenamoji vietovė - žr. Vietovė.Gyvybės atėmimas - 248 11.Globėjas - atostogos naujagimio įvai-

kintojui ar G. -179 4; motinystės pa-šalpos mokėjimo globėjui, kuriam pa-skirtas globoti naujagimis, tvarka -179 9.

Grafikas - pertrauka pailsėti ir paval-gyti pagal G. - 158 5; poilsio dienų suteikimas pagal darbo (pamainų) G. -161 5; žr. Darbo grafikas.

Grąžinimas - ieškinio dalyko keitimo galimybė, nagrinėjant bylas dėl G. į darbą - 297 6; sprendimai dėl G. į darbą kaip skubiai vykdytini spren-dimai - 299 2; neįsiteisėjusių spren-dimų dėl G. į darbą vykdymas pagal DK ir CPK - 299 3; vykdomieji do-kumentai bylose dėl G. į darbą -299 5.

HHigiena - įmonėse darbuotojų saugos

ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos asmens H. patalpos -267 1; 267 4; žr. Darbo higiena.

Higienos normos (HN) - 260 10; 260 12.

I, Į, YĮdarbinimas - Į. teisiniai santykiai - 4 4;

teisės j darbą įgyvendinimas tarpinin-kaujant Į. tarnyboms - 86 7; Į. sąvoka ir institutas - 87 1; Į. instituto normos- 87 2; Į. tarpininkavimo tarnybų reglamentavimas ir sistema Lietuvoje -88 1; Lietuvos darbo birža ir teritorinės darbo biržos kaip pagrindinė Į.tarpininkavimo grandis - 88 2; nemokamos Į. tarpininkavimo paslaugos -88 3; kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų teisė imtis Į. tarpininkavimoveiklos - 88 11; išimtinė valstybės teisė imtis piliečių Į. tarpininkavimo užsienyje veiklos - 90 1; kitų įmonių,įstaigų ir organizacijų teisė imtis piliečių Į. tarpininkavimo užsienyjeveiklos tik gavus licencijas - 90 2; licencijų tarpininkauti dėl piliečių Į.užsienyje rūšys - 90 3; paraiškos licencijai dėl piliečių Į. užsienyje tarpininkavimo pateikimas - 90 4; licencijos dėl piliečių Į. užsienyje tarpininkavimo išdavimas arba atsisakymasišduoti - 90 5; tarpininkavimo dėl piliečių Į. užsienyje, taip pat laivuosesu užsienio valstybės vėliava, sąvoka- 90 10; bedarbio Į. ir jo pasirengimas profesijai - 91 10; Į. planai -92 14; Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių Į. sutartis - 92 15;invalidų profesinė reabilitacija, socialinė integracija ir Į. - 92 18; invalidųĮ. kvotos - 92 19; invalidų Į. ir diskriminavimo draudimas - 92 20; darbdavių, nevykdančių invalidų Į. arbapapildomo darbo vietų skaičiaus steigimo kvotų, pareiga mokėti įmoką įUžimtumo fondą - 92 21; užsieniečių ir asmenų be pilietybės dirbamasdarbas nesilaikant jiems nustatytos Į.tvarkos kaip nelegalus darbas - 98 2.

Įdarbinimo tarpininkavimo tarnybos -žr. Įdarbinimas; Darbo birža.

Ieškinio senatis - I. s. netaikymas -27 1; bendrasis I. s. terminas - 27 2;

562

Rodyklė Įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė

sutrumpinti I. s. terminai - 27 3; I. s. terminas apskųsti drausminę nuobau-dą - 240 5; darbuotojų materialinė at-sakomybė ir žalos padarymo bei jos išaiškinimo momentas, nuo kurio prasideda I. s. ir kitų terminų eigos pradžia - 254 5.

Ieškinys -1. darbo bylose padavimas pa-gal bendrojo teismingumo taisykles - 295 4; I. dalyko keitimo galimybė, nagrinėjant bylas dėl grąžinimo į dar-bą - 297 6.

Ieškovas - I. nurodymas darbuotojo prašyme, adresuotame darbo ginčų komisijai - 290 3.

Įgūdžiai - asmenys, kurie dėl ilgalaikio nedarbo prarado dalį profesinių ži-nių ir praktinių Į., kaip darbo rinko-je papildomai remiami asmenys -92 6; Į. atnaujinimo priemonės - 92 9; ilgalaikiams bedarbiams, dalyvaujan-tiems Į. atnaujinimo priemonėse, mo-kama išmoka - 92 10.

Įmoka - darbdavių, nevykdančių inva-lidų įdarbinimo arba papildomo dar-bo vietų skaičiaus steigimo kvotų, pa-reiga mokėti Į. į Užimtumo fondą -92 21; privalomojo sveikatos draudi-mo Į.-283 11.

Įmonė - Į., kaip darbdavio, požymiai -16 2; Į., kurių sustabdymas gali būti susijęs su sunkiais ar pavojingais pa-dariniais visuomenei arba žmonių gy-vybei ir sveikatai - 77 15; 80 3; dar-buotojo perkėlimas į kitą Į. darbda-vių susitarimu - 96 1; sąrašas pareigų valstybės ir savivaldybių Į., į kurias priimama konkurso tvarka - 101 2; konkursų organizavimo valstybės ir savivaldybių Į. tvarka - 101 3; kvali-fikacinių egzaminų tvarka valstybės ir savivaldybių Į. - 103 2; darbdavio pareiga apie darbuotojų skaičiaus mažinimą arba Į. veiklos nutraukimą pranešti Į. darbuotojų atstovams, te-ritorinei darbo biržai ir savivaldybės institucijai - 130 8; darbo sutarties nutraukimo apribojimai Į. reorgani-

zavimo atveju - 138; valstybės ir sa-vivaldybių Į. darbuotojų darbo apmo-kėjimas -189; Į. nemokumas - 205 1; valstybės ar savivaldybės Į. likvidavi-mas ir žalos atlyginimas darbuoto-jams - 252 1; valstybės ar savivaldy-bės Į. likvidavimas ir valstybės ar sa-vivaldybės pareiga atlyginti žalą -252 3; 252 4; 252 5; žr. Įstaiga; Or-ganizacija; Specialiosios paskirties įmonė.

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas - 269 1; 269 2; 269 3.

Įmonės kolektyvinė sutartis - Į. k. s. samprata - 59 1; Į. k. s. paskirtis -59 5; Į. k. s. funkcijos - 59 6; Į. k. s.taikymas - 59 17; Į. k. s. rengimo irsvarstymo tvarka - 62 1; Į. k. s. įsigaliojimas - 63 1; Į. k. s. galiojimo trukmė - 63 2; Į. k. s. galiojimas įmonės,jos dalies, verslo ar verslo dalies perdavimo atveju - 63 4; 63 5; Į. k. s. galiojimas įmonės bankroto atveju -63 6; galimybė nutraukti Į. k. s. -65 1;draudimas nutraukti Į. k. s. nepraėjusšešiems mėnesiams nuo jos sudarymo - 65 2; ginčai, kylantys dėl Į. k. s.sudarymo - 68 7; žr. Įmonės kolektyvinės sutarties šalys; Įmonės kolektyvinės sutarties turinys; Įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė; Kolektyvinė sutartis.

Įmonės kolektyvinės sutarties šalys -60 1; darbdavys kaip Į. k. s. š. - 60 10;žr. Įmonės kolektyvinės sutartis; Kolektyvinės sutarties šalys.

Įmonės kolektyvinės sutarties turinys- 611; prievolinė ir norminė Į. k. s. t.dalys - 61 2; Į. k. s. t. informacinės sąlygos - 61 3; Į. k. s. t. organizacinėssąlygos - 61 4; Į. k. s. t. ir darbo įstatymų, nacionalinės, šakos, teritoriniųkolektyvinių sutarčių turinio santykis- 61 S; žr. Įmonės kolektyvinė sutartis.

Įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė - 66 1; kitos institucijos, įga-liotos atlikti Į. k. s. v. k. - 66 2; žr. Dar-

Įmonės profesinės sąjungos DK komentaras. Antras tomas

bo įstatymų laikymosi kontrolės or-ganai.

Įmonės profesinės sąjungos - žr. Pro-fesinės sąjungos.

Imunitetas - valstybių ir užsienio orga-nizacijų suvereniteto I. principas -5 S; 5 6; žr. Diplomatinis imunitetas.

Incidentas - 282 3.Indeksavimas - darbo užmokesčio I. -

190.Informacija - darbuotojų atstovų teisė

į I. - 22 11; darbdavio pareiga teikti nemokamą I. - 23 7; objektyvios I. kolektyvinių derybų metu suteikimo principas - 40 11; I. pateikimo tvar-ka nustatoma kolektyvinėje sutartyje - 47 18; I. pateikimo terminas -47 20; neskelbtina I. - 48 7; taikinimo komisijos narių pareiga neat-skleisti jiems žinomos konfidencialios I. - 73 5; galimybė gauti I. apie lais-vas darbo vietas - 89 1; darbdavio pa-reiga pateikti visą I. darbuotojų at-stovams apie numatomus atleidimus, jei atleidžiama dėl ekonominių, tech-nologinių, struktūrinių ir panašių priežasčių - 130 7; I. apie darbuoto-jo gaunamą darbo užmokestį apribo-jimas-208 1; darbuotojo atsisakymas teikti L, kai įstatymai ir kiti teisės ak-tai įpareigoja ją teikti, arba šiais at-vejais žinomai neteisingos I. teikimas kaip šiurkštus darbo pareigų pažei-dimas - 235 20; DK numatyti atve-jai, kai darbdavys įpareigojamas teikti I. - 235 21; valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pareiga teikti viešąją L, taip pat turimą privačią L, išskyrus įstatymų numatytus atvejus - 235 22; žr. Informavimas ir konsul-tavimas.

Informavimas -1. samprata - 47 9; žr. Informavimas ir konsultavimas.

Informavimas ir konsultavimas -1. ir k. procedūra kaip socialinės partnerys-tės įgyvendinimo forma - 43 2; I. ir k. tikslas - 47 1; darbuotojų I. ir k. vi-sais darbuotojų saugos ir sveikatos

būklės analizės, planavimo, priemo-nių organizavimo ir kontrolės klau-simais - 269 1.

Informavimo ir konsultavimo procedū-ra - žr. Informavimas ir konsultavi-mas; Socialinė partnerystė.

Inspektoriai - žr. Darbo inspektoriai.Instrukcijos - žr. Darbuotojų saugos ir

sveikatos instrukcijos; Pareiginės in-strukcijos.

Integracija - žr. Socialinė integracija.Inter alia - 115 4.Interesų derinimas - žr. Socialinė part-

nerystė.Interesų konfliktai - žr. Kolektyviniai

darbo ginčai.Invalidas - I. kaip darbo rinkoje pa-

pildomai remiami asmenys - 92 2; I. profesinė reabilitacija, socialinė in-tegracija ir įdarbinimas - 92 18; I. įdarbinimo arba papildomo darbo vietų skaičiaus steigimo kvotos -92 19; I. įdarbinimas ir diskrimina-vimo draudimas - 92 20; darbdavių, nevykdančių I. įdarbinimo arba pa-pildomo darbo vietų skaičiaus stei-gimo kvotų, pareiga mokėti įmoką į Užimtumo fondą - 92 21; darbdavio pareigos įdarbinti asmenis, kurie jo įmonėje tapo I. dėl suluošinimo dar-be ar profesinės ligos - 92 23; pir-menybės teisė likti darbe tų darbuo-tojų, kurie prižiūri kitus šeimos na-rius, pripažintus pirmos ar antros grupės I. -135 4; darbdavio pareiga suteikti papildomas pertraukas I. -159 5; I. sąvoka-279 1; kiekvienam I. išduodamas invalidumo pažymė-jimas - 279 7; žr. Neįgalieji darbuo-tojai.

Invalidumas - I. nustatymas ir rūšys -92 2; pirmos grupės I. forma - 92 3; I. trukmė - 92 4; draudimas diskri-minuoti dėl I. - 92 20; I. ir ne viso darbo laiko nustatymas - 146 5; vai-ko I. - 214 3; I. skirstymas į tris gru-pes - 279 2; invalidui išduodamas I. pažymėjimas - 279 7.

564

Rodyklė Išmoka

Ypatingi atvejai - darbdavio teisė lai-kinai pakeisti darbo sutarties būti-nąsias sąlygas tik Y. a. - 121 3; dar-bo sutarties nutraukimas su tam tik-rų kategorijų darbuotojais tik Y. a. - 129 11; terminuotos darbo sutar-ties nutraukimas iki jos termino pa-baigos, kai nėra darbuotojo kaltės, tik Y. a. - 129 12.

Įrankiai - Į. sąvoka ir darbuotojų ma-terialinė atsakomybė - 255 6; žr. Dar-bo įrankiai.

Įrenginiai - žr. Darbo priemonės; Po-tencialiai pavojingi įrenginiai.

Įrodymai - Į., kad darbo sutartis buvo sudaryta - 99 4.

Įspėjimas (apie darbo sutarties nutrau-kimą) - darbdavio pareiga raštu pa-teikti Į. darbuotojui prieš du mėne-sius - 130 1; Į. turinys -130 2; Į. nu-rodoma atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuoja-mas darbo sutarties nutraukimas -130 3; Į. nurodoma atleidimo iš dar-bo data-130 4; Į. nurodoma atsiskai-tymo su atleidžiamu darbuotoju tvar-ka - 130 5; Į. nurodomas duodamas laisvas laikas kito darbo paieškoms -130 6; darbdavio pareiga surengtikonsultacijas su darbuotojų atstovaisprieš įteikiant Į. -130 7; Į. galiojimopasibaigimas -130 10; darbuotojo atleidimo iš darbo nepasibaigus Į. terminui teisiniai padariniai - 130 11;draudimas pateikti Į. ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumolaikotarpiu, taip pat atostogų metu -131 1; darbo sutarties nutraukimo beĮ. atvejai -136 1; 136 5; darbo sutarties nutraukimo be Į. ir neatsižvelgiant j sutarties šalių valią atvejai -136 2; darbuotojų Į. ir jų profesinismokymas - 211.

Įspėjamieji streikai - 76 12; įspėjamų-jų streikų organizavimo tvarka -77 14.

Įstaiga - Į. kaip darbdavys -16 3; vals-tybės ir savivaldybių Į. darbuotojų

darbo apmokėjimas - 189; žr. Įmonė; Organizacija. Įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai

- žr. Darbo teisės norminiai aktai.Išbandymas - I. nustatymas sudarant

darbo sutartį -105 1; I. rūšys -105 2; I. sąlygos teisinė prigimtis - 105 3; draudimas tam tikriems asmenims nustatyti I. -105 4; maksimalus I. ter-minas -106 1; įstatymų nustatytas il-gesnis I. terminas - 106 2; į I. termi-ną neįskaitomi laikotarpiai - 106 3; supaprastinta darbo sutarties nutrau-kimo tvarka, jeigu vienos sutarties ša-lies netenkina I. rezultatai - 107 1; darbdavio, pripažinusio, kad I. rezul-tatai nepatenkinami, teisė atleisti dar-buotoją iš darbo - 107 2; atvejai, kai I. rezultatų įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios -107 3; darbuoto-jo atleidimas iš darbo pasibaigus I. terminui ir jam toliau tęsiant darbą- 107 4.

Išdirbio normos - darbo apmokėjimas neįvykdžius I. n. - 200.

Išeitinė išmoka - I. i. sąvoka - 140 1; I. i. priklausymas visiems tuo pačiu pagrindu atleidžiamiems darbuoto-jams ir jos dydis - 140 2; I. i. dydis, kai nėra darbuotojo kaltės - 140 3; kitų I. i. dydžių nustatymas - 140 4; draudimas daryti išskaitas iš I. i. -226.

Išlaikymas - teisė į I. dėl darbdavio de-likto, sukėlusio darbuotojo mirtį -249 16; apdraustojo mirtis ir išlaiky-tinių teisė į I. - 283 7.

Išlaikytiniai - 249 16; 283 2; 283 7.Išmoka - ilgalaikiams bedarbiams, da-

lyvaujantiems įgūdžių atnaujinimo priemonėse, mokama L - 92 10; ga-rantinė I. -186 7; kompensacinė I. -186 8; 220 1; 220 4; 226; Garantinio fondo I. bankrutuojančios ar bankru-tavusios įmonės darbuotojams -205 6; delspinigiai už pavėluotą su darbo santykiais susijusių I. mokėji-mą - 207 1; 249 22; L, kurios moka-

Išsilavinimas DK komentaras. Antras tomas

mos darbuotojams, priimamiems ar-ba perkeliamiems j kitoje vietovėje esantį darbą - 221 3; draudimas da-ryti išskaitas iš kompensacinių I. -226; žalos atlyginimas periodinėmis I. arba vienkartine I. - 249 18; peri-odinė draudimo I. išlaikytiniams -283 2; žr. Išeitinė išmoka.

Išsilavinimas - bendro I. kėlimas pa-gal savarankiško mokymosi progra-mas - 91 12.

Išskaitos (iš darbo užmokesčio) -1. at-likimo tvarka - 224 1; I. padengti darbuotojo įsiskolinimą darbdavio nurodymu - 224 2; I. už neatidirb-tas atostogų dienas, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo - 224 3; drau-dimas daryti I. iš darbuotojo darbo užmokesčio siekiant išieškoti permo-kėtą arba neteisingai pritaikius įsta-tymą apskaičiuotą darbo užmokestį- 224 4; I. atlikimas administracijosnurodymu tik esant atitinkamomssąlygoms - 224 5; darbuotojo teisėapskųsti I. atlikimą administracijosnurodymu - 224 6; I. dydžio ribojimas - 225 1; bendra taisyklė, kad I.dydis neturi viršyti 20 procentų iš-mokėtino darbo užmokesčio sumos- 225 2; I. pagal kelis vykdomuosiusdokumentus dydžio ribojimas -225 3; CPK ir DK santykis dėl išskai-tų atlikimo - 225 4; draudimas daryti I. iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų - 226.

Įvaikintojas - atostogos naujagimio Į. ar globėjui -179 4; motinystės pašal-pos mokėjimo naujagimio Į. tvarka -179 9.

Įvykis - žr. Draudiminis įvykis.

Jaunimas - žr. Asmenys iki 18 metų. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė

- J. p. s. a. kaip įmonės kolektyvinės sutarties šalis - 60 12; žr. Įmonės ko-lektyvinės sutarties šalys.

Juridinis asmuo - J. a. kaip darbdavys - 5 3; 14 1; 16 5; J. a. darbinis teis-numas ir veiksnumas - 14 1; 15 2; 16 12; 24 8; J. a. įsteigimas - 14 3; 14 4; J. a. darbinio subjektiškumo įgy-vendinimas -14 5; J. a. organų kom-petencija - 14 6; J. a. valdymo organai - 14 7; J. a. filialas - 16 8; 16 10; J. a. atstovybė - 16 9; 16 10; atstovai kaip J. a. - 18 4; 24 7; J. a. įgaliojimas -18 7; J. a., savo veikimu ar neveikimu padariusių žalos žmonių sveikatai, pareiga atlyginti nuostolius -249 7; J. a. reorganizavimo reguliavimas CK - 251 2; J. a. reorganizavimo būdai - 251 4; reorganizuojamų J. a. kreditorių teisių gynimas - 251 6; J. a. likvidavimas ir žalos atlyginimo prievolės perėjimas kitiems asmenims - 252 2. Juridiniai faktai - 34 9; 248 6; 249 5.

KKalba - lietuvių, kaip valstybinės kal-

bos, mokėjimo kategorijos - 129 9.Kaltė - K. kaip materialinės atsakomy-

bės sąlyga - 246 6; nukentėjusiojo K. reikšmė pažeidėjo materialinės atsa-komybės dydžiui - 247; žr. Darbuo-tojo kaltė.

Kancerogenas - 263 3.Karinė tarnyba - darbuotojo, pašauk-

to į privalomąją K. t., darbo garanti-jos - 131 2; K. t. ir darbo laikas -143 13.

Karo padėtis - 78 12.Kasmetinės atostogos - K. a. sąvoka -

165 1; K. a. suteikimas kalendorinė-mis dienomis - 165 2; K. a. rūšys -165 3; kiekvieno darbuotojo teisė tu- •rėti bent keturių savaičių K. a. -166 1; minimalios 28 dienų trukmėsK. a. -166 2; ilgesnių minimalių K. a.nustatymo priežastys -166 3; ne visądarbo laiką dirbančių asmenų minimalių K. a. netrumpinimas - 166 4;darbuotojų, turinčių teisę į pailgin-

Rodyklė Kasmetinės atostogos

tas K. a., sąrašas ir šių atostogų truk-mė - 167 2; pedagoginių darbuotojų pailgintos K. a. - 167 3; mokslo dar-buotojų pailgintos K. a. - 167 4; kū-rybinių darbuotojų pailgintos K. a. -167 5; sveikatos priežiūros specialis-tų ir psichologų pailgintos K. a. -167 6; farmacijos specialistų pailgin-tos K. a. - 167 7; socialinių darbuo-tojų pailgintos K. a. - 167 8; pilotų ir navigatorių pailgintos K. a. -167 9; laivų kapitonų, mechanikų, ki-tų įgulos narių pailgintos K. a. -167 10; Ignalinos atominės elektri-nės darbuotojų pailgintos K. a. -167 11; greitosios medicinos pagalbos stotyse dirbančių vairuotojų pailgintos K. a. - 167 12; cheminius irbiologinius tyrimus atliekančių darbuotojų pailgintos K. a. -167 13; papildomų K. a. paskirtis - 168 1; papildomų K. a. suteikimo būdai -168 2; darbas, už kurį suteikiamospapildomos K. a. -168 3; darbas sąlygomis, neatitinkančiomis normaliųdarbo sąlygų, ir papildomos K. a. -168 4; ilgalaikis nepertraukiamas darbas toje darbovietėje ir papildomosK. a. - 168 5; ypatingas darbų pobūdis ir papildomos K. a. -168 6; kitospapildomų K. a. suteikimo sąlygos irtvarka - 168 7; periodas, už kurį suteikiamos K. a. - 169 1; K. a. už pirmuosius, antruosius ir paskesniusdarbo metus - 169 2; darbuotojo irdarbdavio susitarimas dėl K. a. pirmaisiais darbo metais - 169 3; K. a.suteikimas pagal nustatytą eilę -169 4; kai kurių kategorijų darbuotojų teisė pasirinkti K. a. laiką -169 5; darbo stažo K. a. gauti skaičiavimas -170 1; į darbo stažą K. a. gautiįskaitomas laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbovieta - 170 2; laikas, kurį darbuotojas gavo ligos arba motinystės pašalpą, ir darbo stažo gauti K. a. skaičiavimas - 170 3; DK nustatytų atosto-

gų laikas ir darbo stažo gauti K. a. skaičiavimas -170 4; darbuotojo, grą-žinto į ankstesnį darbą, priverstinės pravaikštos laikas ir darbo stažo gauti K. a. skaičiavimas - 170 5; teisėto streiko laiko įskaitymas į darbo sta-žą gauti K. a. -170 6; kiti į darbo stažą gauti K. a. įskaitytini laikotarpiai -170 7; darbo stažo gauti K. a. indi-viduali apskaita - 170 8; papildomų K. a. suteikimas atskirai nuo mini-malių K. a. - 171 1; papildomų ir pailgintų K. a. struktūra - 171 2; K. a. suteikimas dalimis - 172; gali-mybė atšaukti darbuotoją iš K. a. jo sutikimu - 173 1; atšaukimo iš K. a, taisyklės - 173 2; atšaukus darbuo-toją iš atostogų nepanaudotų K. a. dalies darbuotojui susitarus su ad-ministracija perkėlimas į kitą laiką - 173 4; K. a. perkėlimo sąvoka -174 1; K. a. pratęsimo sąvoka -174 2; K. a. perkėlimo susiejimas su atšaukimu iš K. a. -174 3; K. a. per-kėlimo priežastys -174 4; nepanau-dotų K. a. suteikimo tvarka -174 5; K. a. nesuteikimas atleidžiant iš dar-bo dėl darbuotojo kaltės -175 1; pi-niginė kompensacija už nepanaudo-tas K. a. -175 2; nepanaudotų K. a. suteikimas atleidžiant iš darbo tik darbuotojo pageidavimu - 175 3; K. a. pabaigos diena kaip darbuoto-jo atleidimo iš darbo diena - 175 4; K. a. laiku darbuotojui mokamas vi-dutinis darbo užmokestis -176 1; ga-rantija darbuotojui, kad vidutinis darbo užmokestis už K. a. bus sumo-kėtas ne vėliau kaip prieš tris kalen-dorines dienas iki atostogų pradžios -176 2; bendras draudimas minima-liąsias K. a. pakeisti pinigine kom-pensacija -177 1; būtinosios sąlygos pakeisti minimaliąsias K. a. pinigine kompensacija - 177 2; kompensaci-jos už nepanaudotas K. a. mokėjimas nepriklausomai nuo darbo sutarties termino -177 3.

Kelionė DK komentaras. Antras tomas

Kelionė (tarnybinė) -143 3; 170 2; 216; 221 4; 221 7; 221 8.

Kelionpinigiai - 143 3; 221 4.Kodeksas - darbo K. - ĮĮ komentaras 1;

darbo K. teisinio reguliavimo daly-kas -11; darbo K. tikslas ir esmė -1 5; darbo K. normų taikymas valsty-bės pareigūnams -125; darbo K. nor-mų aiškinimas atsižvelgiant į darbo K. sistemą ir struktūrą - 2 8; darbo K. kaip pagrindinis darbo teisės šal-tinis - 3 9; darbo K. nustatomos po-įstatyminių teisės aktų reguliavimo ri-bos - 3 16; darbo K. viršenybė - 4 8; darbo K. normų aiškinimo principai -10 1; sisteminis darbo K. aiškinimo principas - 10 2; darbo K. nustato-mos kolizinės normos darbo teisėje- 6 7; 7 3; darbo K. sistemiškumas -10 3; lingvistinis (kalbinis) darbo K.aiškinimo principas - 10 6; tikslinis(teleologinis) darbo K. aiškinimoprincipas -10 7; darbo K. viršenybėskitiems įstatymams ir norminiamsdarbo teisės aktams principas -11 2;darbo K. nustatomi procesiniai terminai - 29 2.

Kolektyviniai darbo teisiniai santykiai- 4 5; darbdavių teisė būti atstovaujamais esant K. d. t. s. - 24 9.

Kolektyvinės derybos - tarptautinis K. d. laisvės principas - 2 92; valsty-bės pareiga imtis priemonių, skati-nančių K. d. - 2 97; darbdavio pareiga nevilkinti K. d. - 23 5; K. d. palaiky-mo mechanizmo savarankiškumas -39 2; K. d. sąvoka - 39 3; valstybinės K. d. skatinimo priemonės - 39 12; K. d. teisė - 40 8; K. d. sąžiningumo principas - 40 9; savanoriškumo prin-cipas kaip K. d. pagrindas - 40 10; ob-jektyvios informacijos K. d. metu su-teikimo principas - 40 11; K. d. kaip pagrindinis socialinės partnerystės principas - 43 7; kiekvienos kolekty-vinių darbo santykių šalies teisė pra-dėti K. d. - 48 1; K. d. šalių teisė nu-statyti derybų eigą ir baigtį - 48 10;

tarpininkavimo procedūra kaip pas-kutinis K. d. etapas sprendžiant kilu-sius kolektyvinių darbo santykių ša-lių nesutarimus - 70 6.

Kolektyvinių derybų šalys - žr. Kolek-tyvinės derybos.

Kolektyvinė sutartis - darbo teisės šal-tiniu pripažįstamos norminės K. s. nuostatos - 3 13; K. s. negaliojimo pagrindas - 4 12; K. s. ir individua-lios darbo sutarties nuostatų santy-kis - 18 13; darbuotojų atstovų teisė sudaryti K. s. ir kontroliuoti jos vyk-dymą - 22 2; tarpusavio kontrolės ir atsakomybės principas kaip K, s. vyk-dymo garantas - 40 14; K. s. teisinė galia - 43 8; K. s. rūšys - 49 1; K. s. forma - 50 1; K. s. kaip norminis su-sitarimas - 50 3; K. s. turinys - 50 4; K. s. reikšmė - 50 5; principai, nau-dojami sprendžiant K. s. konkuren-ciją - 50 9; nacionalinės, šakos ir te-ritorinės K. s. sudarymo tvarka - 53; nacionalinės, šakos ir teritorinės K. s. registracija ir jos tikslai - 54 1; galio-ja tik įregistruotas K. s. tekstas - 54 6; ginčų dėl nacionalinės, šakos, terito-rinės K. s. sudarymo ir vykdymo sprendimas - 68 8; draudimas strei-kuoti galiojant K. s. - 78 15; draudi-mas darbo sutarties šalims nustatyti tokias darbo sąlygas, kurios pablogi-na darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato K. s. - 94 2; 94 3; darb-davio pareiga supažindinti priimamą dirbti asmenį su K. s. - 99 11; gali-mybė numatyti renkamąsias pareigas K. s. - 102 3; galimybė sudaryti ter-minuotą darbo sutartį nuolatiniam darbui, kai tai nustato K. s. -109 10; kitų darbo sutarčių rūšių ypatumų nu-statymas K. s. -117 1; darbuotojams atstovaujančio organo teisės atsisakyti duoti sutikimą dėl kitų darbuotojų atleidimo iš darbo numatymas K. s. -134 7; pirmenybės teisė likti darbe tų darbuotojų, kurie tokią teisę turi K. s. nustatyta tvarka - 135 7; K. s.

Rodyklė Konkursas

kaip darbuotojų saugos ir sveikatos norminis teisės aktas - 260 19.

Kolektyvinės sutarties šalys-K. s. š. at-sakomybės už prisiimtus įsipareigo-jimus principas - 2 98; K. s. š. teisė reikalauti su kolektyvinėmis derybo-mis susijusios informacijos - 48 5; K. s. š. teisė pasirinkti kolektyvinės sutarties rūšį - 49 3; K. s. š. laisvė nu-statyti kolektyvinės sutarties turinį ir jos struktūrą - 50 10; nacionalinės, ša-kos ir teritorinės K. s. š. - 51; K. s. š. teisė kontroliuoti, kaip laikomasi na-cionalinės, šakos ir teritorinės kolek-tyvinės sutarties - 57.

Kolektyvinis darbo ginčas - K. d. g. samprata - 68 1; K. d. g. šalys - 68 4; K. d. g. rūšys - 68 5; teisiniai K. d. g.- 68 6; ekonominiai K. d. g. (interesų konfliktai) - 68 6; K. d. g. pradžia- 68 9; prielaidos kilti K. d. g. - 70 2;K. d. g. nagrinėjantys organai - 71 1;K. d. g. nagrinėjimo terminai - 73 2.

Kolektyvinio darbo ginčo šalys -K. d. g. š. ir taikinimo komisijos spren-dimo įvykdymas - 74 6; K. d. g. š. pa-reiga vykdyti darbo arbitražo spren-dimą - 75 17; žr. Kolektyvinis darbo ginčas.

Kolektyvinių darbo ginčų rūšys - žr. Ko-lektyvinis darbo ginčas.

Kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjan-tys organai - žr. Kolektyvinis darbo ginčas.

Kolizija - kelių kolektyvinių sutarčių K. sprendimas - 52 3.

Kolizinės normos - K. n. nustatoma tei-sė, taikytina darbo teisiniams santy-kiams, turintiems užsienio elementą- 7 1; K. n. taikymas individualiemsir kolektyviniams darbo teisiniamssantykiams - 7 5.

Komandiruotė - 143 3; 170 2; garanti-jų taikymo ir kompensacinių išmokų mokėjimo darbuotojams, pasiųs-tiems į tarnybines K., reglamentavi-mas - 220 1; tarnybinės K. sąvoka -220 2; darbuotojui, pasiųstam į tar-

nybinę K., paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis - 220 3; koman-diruoto darbuotojo išlaidų, susijusių su K., kompensavimas - 220 4; į K. vykstančiam darbuotojui išmokamas piniginis avansas - 220 6; užsienie-čių K. ir jiems garantuojamos darbo sąlygos - 220 7.

Komercinė paslaptis - 235 7; žr. Pa-slaptys.

Komisija - žr. Taikinimo komisija; Tri-šalės komisijos; Valstybinė medicini-nės socialinės ekspertizės komisija.

Kompensacija - budėjimo įmonėje lai-ko viršijimas ir K. darbuotojui sutei-kiant poilsio laiką - 155 5; piniginė K. už nepanaudotas kasmetines atos-togas -175 2; bendras draudimas mi-nimaliąsias kasmetines atostogas pa-keisti pinigine K. -177 1; būtinosios sąlygos pakeisti minimaliąsias kasme-tines atostogas pinigine kompensacija- 177 2; K. už nepanaudotas kasmetines atostogas mokėjimas nepriklausomai nuo darbo sutarties termino -177 3; K. darbuotojams, kurių darbasyra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis - 216; K. darbuotojams už jiems priklausančių darboįrankių ir specialių drabužių nusidėvėjimą - 219; garantijų ir K. priimantarba perkeliant į kitoje vietovėjeesantį darbą taisyklės - 221 1; K. sąvoka - 222 1; darbuotojui sumokėtųK. grąžinimo ribos - 222 2; K. mokėjimo tam tikriems asmenims dėl sveikatos sužalojimo ar žuvimo reglamentavimas specialiais teisės aktais- 249 8; netekto darbingumo vienkartinė arba periodinė K. - 283 2; vienkartinė K. netekus 20 procentų darbingumo - 283 5; periodinė K. netekus 30 procentų darbingumo - 283 6.

Konkliudentiniai veiksmai - žr. Veiksmai.

Konkursas - K. sąvoka -101 1; sąrašas pareigų valstybės ir savivaldybių įmo-nėse, į kurias priimama K. tvarka -

Konsultacijos DK komentaras. Antras tomas

101 2; K. organizavimo valstybės ir savivaldybių įmonėse tvarka -101 3; priėmimas iki K. į konkursines parei-gas asmens pagal terminuotą darbo sutartį -101 4.

Konsultacijos - darbdavio K. su dar-buotojų atstovais sąvoka-23 2; kon-sultacijos įmonės lygiu - 47 8; K. pri-imant vietinius (lokalius) teisės ak-tus - 47 12; K. sąlygos, nustatomos kolektyvinėje sutartyje - 47 18; darb-davio pareiga surengti K. su darbuo-tojų atstovais prieš įteikiant įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą -130 7; žr. Informavimas ir konsulta-vimas.

Konsultavimasis - žr. Konsultacijos.Kontraindikacijos - K. paaiškėjimas ir

leidimas dirbti išimties tvarka leidus darbo medicinos gydytojui - 265 3.

Korupcijos prevencija - 235 11.Kortelė - ieškančio darbo asmens K. -

91 2; asmens tapatybės K. - 104 1.Kraujas - žr. Donorai.Kreditoriai - reorganizuojamų juridi-

nių asmenų K. teisių gynimas - 251 6.Krovinių kėlimas rankomis - darbda-

vio pareiga suteikti specialias per-traukas darbuotojams, dirbantiems darbą, susijusį su K. k. r. - 159 5; K. k. r. sąvoka ir reglamentavimas -2617.

Krūtimi maitinanti moteris - 150 7; 159 4; 161 7; 162 3; K. m. m. sąvoka- 278 2; K. m. m. suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kai nėra galimybės jos perkelti į kitą darbą -278 10; atleidimas nuo darbo, kaiK. m. m. reikia pasitikrinti sveikatą- 278 11; K. m. m. suteikiamos pertraukos kūdikiui maitinti - 278 12.

Kvalifikacija - darbuotojo pareiga dirbti tam tikros K. darbą - 93 5; K. kaip darbo funkcija - 95 3; 95 6; ne-pakankama K. kaip svarbi priežas-tis nutraukti darbo sutartį darbda-vio iniciatyva - 129 2; pirmenybės teisės likti darbe taikymas tik tiems

darbuotojams, kurių K. nėra žemes-nė už kitų tos pačios specialybės dar-buotojų, dirbančių toje pačioje dar-bovietėje - 135 9; K. kėlimo laiko įskaitymas į darbo laiką - 143 7; K. kėlimo laikas ir darbo stažo kasme-tinėms atostogoms gauti skaičiavi-mas - 170 2; darbuotojui sudaroma galimybė kelti K. kaip normali dar-bo sąlyga - 191 5.

Kūdikis - 278 1; 278 12.Kvalifikaciniai egzaminai - K. e. paskir-

tis - 103 1; K. e. tvarka valstybės ir savivaldybių įmonėse - 103 2.

Kvalifikaciniai reikalavimai - 228 5.Kvotos - invalidų įdarbinimo arba pa-

pildomo darbo vietų skaičiaus steigi-mo K. - 92 19; darbdavių, nevykdan-čių invalidų įdarbinimo arba papildo-mo darbo vietų skaičiaus steigimo K., pareiga mokėti įmoką į Užimtumo fondą - 92 21.

Laidojimas - darbuotojo žuvimas ir L. išlaidos - 249 17; L. pašalpa - 283 2; vienkartinė L. pašalpa - 283 8.

Laidotuvės - minimalus nemokamų atostogų terminas mirusio šeimos na-rio L. -184 4.

Laikas - žr. Darbo laikas.Laikinas nedarbingumas - draudimas

įspėti apie darbo sutarties nutrauki-mą ir atleisti iš darbo darbuotoją L. n. laikotarpiu - 1311; L. n. pažymėji-mas ir jo pratęsimas -133 3; L. n. lai-kotarpio apskaičiavimas -133 4; L. n. laiko neįskaitymas į darbo laiką -143 14.

Laikinoji darbo sutartis - L. d. s. sąvo-ka -113 1; L. d. s. ir terminuotos dar-bo sutarties santykis -113 2; Vyriau-sybės kompetencija nustatyti L. d. s. sudarymo pagrindus - 113 3; L. d. s. paskirtis - 113 4; L. d. s. keitimas ir nutraukimas -113 5; L. d. s. pratęsi-mas neapibrėžtam terminui - 113 6.

570

sRodyklė Materialinė atsakomybė

Laisvė pasirinkti darbą - konstitucinis ir tarptautinis principas - 2 30; 86 4;ir tarptautinis L. p. d. principas - 235 19; L. p. kaip draudimas diskri-2 22; 114 9; 127 1; kiekvieno asmens minuoti darbo teisės subjektus -L. p. d. ir užsidirbti pragyvenimui - 2 44; L. p. ir konkrečiam darbui ke-2 23. liamų reikalavimų nelaikymas dis-

Laisvės atėmimo vietos - asmenys, grį- kriminacija - 2 46; atsakomybė užžę iš L. a. v., kaip papildomai darbo L. p. pažeidimus - 2 49; L. p. ir ne-rinkoje remiami asmenys - 92 11. diskriminavimas apskaičiuojant ir

Laisvos darbo vietos - žr. Darbo vieta. mokant darbo užmokestį - 2 72;Laivas - tarpininkavimo dėl piliečių 186 10; 188 3.

įdarbinimo L. su užsienio valstybės Likvidavimas - valstybės ar savivaldy-vėliava sąvoka - 90 10; L. kapitonų, bės įmonės L. ir žalos atlyginimas dar-mechanikų, kitų įgulos narių pailgin- buotojams - 252 1; juridinio asmenstos kasmetinės atostogos -167 10; L. L. ir žalos atlyginimo prievolės per-jgulos nario atleidimo iš darbo ypa- ėjimas kitiems asmenims - 252 2;tumai - 231 5. valstybės ar savivaldybės įmonės L.

Leidimas dirbti - L. d. būtinumas už- ir valstybės ar savivaldybės pareiga at-sieniečiams, norintiems įsidarbinti lyginti žalą - 252 3; 252 4; 252 5.Lietuvoje - 13 7; Europos Sąjungos Lytis - netiesioginė diskriminacija dėlpiliečių atleidimas nuo pareigos įsi- L. - 235 15; žr. Lygiateisiškumo prin-gyti L. d. - 13 9. cipas.

Lex causae - 7 16. Lokalūs streikai - 76 12.Lex generalis - 9 8. Lokautas - 76 3; 83 2.Lex loti delegationis - 7 15.Lex loti laboris -714. lV/fLex specialis - 9 8.Licencija - įmonių, įstaigų ir organiza- Materialinė atsakomybė - M. a. tikslas

cijų teisė imtis piliečių įdarbinimo - 245 1; M. a. atsiradimas dėl teisėstarpininkavimo užsienyje veiklos tik pažeidimo - 245 2; M. a. pagal dar-gavus L. - 90 2; L. tarpininkauti dėl bo teisę kaip savarankiška atsakomy-piliečių įdarbinimo užsienyje rūšys - bės rūšis - 245 4; aplinkybės, nuo ku-90 3; paraiškos L. dėl piliečių įdarbi- rių priklauso darbdavio ir darbuoto-nimo užsienyje tarpininkavimo patei- jo M. a. atsiradimas - 246 1; M. a.kimas - 90 4; L. dėl piliečių įdarbini- atsiradimas esant M. a. atsiradimo są-mo užsienyje tarpininkavimo išdavi- lygoms - 246 2; nukentėjusiajai šaliaimas arba atsisakymas išduoti - 90 5; padaryta žala kaip M. a. sąlyga -L. praradimas - 90 6; L. neišdavimo 246 3; neteisėta veika kaip M. a. są-pagrindai - 90 7; L. galiojimo sustab- lyga - 246 4; priežastinis neteisėtosdymas arba įspėjimas apie galimą jos veikos ir žalos atsiradimo ryšys kaippanaikinimą - 90 8; L. panaikinimas M. a. sąlyga - 246 5; kaltė kaip M. a.- 90 9. sąlyga - 246 6; darbo santykiai ir dar-

Lietuvos Respublikos trišalė taryba - bo veikla kaip M. a. sąlygos - 246 7;žr. Trišalė taryba. nukentėjusiojo kaltės reikšmė pažei-

Lietuvos standartai (LST) - 260 10; dėjo M. a. dydžiui - 247; darbdavio260 15. M. a. darbuotojui atvejai - 248 1;

Liga - žr. Profesinė liga. darbdavio M. a. sąvoka - 248 2; darb-Lygiateisiškumo principas - L. p. są- davio M. a. darbuotojui santykis ir ci-

voka - 2 29; L. p. kaip konstitucinis vilinės teisės darbo santykiuose sub-

571

Materialinės vertybės DK komentaras. Antras tomas

sidiarus taikymas - 248 5; M. a. atsi-rasti būtini nauji juridiniai faktai -248 6; darbdavio M. a. prigimtis -248 7; darbdavio M. a. kaip delikti-nė civilinė atsakomybė - 248 8; dar-buotojų M. a. atvejai - 253; darbuo-tojų M. a. rūšys - 254 1; ribotoji dar-buotojų M. a.- 254 1; 254 2; didesnė darbuotojų M. a. už šiurkščius darbo įstatymų pažeidimus - 254 3; darbuo-tojo M. a. dydžio ribojimas pagal jo gautą vidutinį darbo užmokestį -254 4; darbuotojų M. a. ir žalos pa-darymo bei jos išaiškinimo momen-tas, nuo kurio prasideda ieškinio se-naties ir kitų terminų eigos pradžia -254 5; visiška darbuotojų M. a. -255 1; tyčia padaryta žala ir visiškadarbuotojų M. a. - 255 2; nusikalstama veika ir visiška darbuotojų M. a.- 255 3; darbuotojui darbe naudotisišduoto konkrečiai apibrėžto turtopraradimas ir visiškos M. a. atsiradimas - 255 5; įrankių sąvoka ir darbuotojų M. a. -255 6; darbdavio medžiagos, pusgaminiai ir gaminiai beidarbuotojų M. a. - 255 7; darbuotojo visiškos M. a. nustatymas specialiuose įstatymuose - 255 8; žalosdarbdaviui padarymas dėl darbuotojo neblaivumo, taip pat apsvaigimonuo narkotinių arba toksinių medžiagų ir visiška M. a. - 255 9; visiškosM. a. numatymas kolektyvinėje sutartyje - 255 10; žr. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Materialinės vertybės - M. v. sąvoka -256 3; M. v. išsaugojimas kaip prielaida sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį - 256 4.

Medicina - žr. Darbo medicina; Pirmoji medicinos pagalba.

Medicininė išvada - M. i., kad darbuo-tojas dėl sveikatos būklės negali dirbti- 273 2.

Medicinos apžiūros - privalomų M. a. laiko įskaitymas į darbo laiką -143 6; M. a. laikas ir darbo stažo

gauti kasmetines atostogas skaičia-vimas -170 2.

Medicinos įstaigos - garantijos darbuo-tojams, siunčiamiems į M. j. pasitik-rinti sveikatos - 215.

Medicinos normos (MN) - 260 10.MGL - 187 2.Minimalioji mėnesinė alga -187 4; 209.Minimalus gyvenimo lygis (MGL) -

187 2.Minimalus valandinis atlygis - M. v. a.

taikymas apskaičiuojant darbo užmo-kestį už viešuosius darbus - 2 68; dar-bo užmokesčio minimumas kaip M. v. a. - 187 4; vidutinio darbo už-mokesčio ir skaičiuojamo mėnesio norminiuose teisės aktuose ar įmo-nės kolektyvinėje sutartyje nustatytas toms pareigoms M. v. a. - 204 4.

Mirtis - darbdavio delikto, sukėlusio darbuotojo M., teisiniai padariniai -249 16; visų M. atvejų darbe regist-ravimas - 282 4; apdraustojo M. ir iš-laikytinių teisė į išlaikymą - 283 7.

Mitingai - 77 10; 79 7.Mokyklos - profesinių, aukštesniųjų ir

aukštųjų M. absolventai kaip darbo rinkoje papildomai remiami asmenys - 92 5; bendrojo lavinimo M. ir įsta-tymų nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose M. be-simokantiems asmenims suteikiamos mokymosi atostogos - 181 3.

Mokymas - žr. Profesinis mokymas, Su-augusiųjų švietimas.

Mokymosi atostogos - M. a. sąvoka -1811; M. a. stojamiesiems egzami-nams laikyti - 181 2; bendrojo lavi-nimo mokyklose ir įstatymų nusta-tyta tvarka įregistruotose aukštes-niosiose ir aukštosiose mokyklose besimokantiems asmenims suteikia-mos M. a. - 181 3; M. a. suteikti pa-teikiama švietimo įstaigos pažyma apie egzaminų, įskaitų, kitų užsiėmi-mų datą - 181 4; M. a. laikas ir ke-lionėje sugaištas laikas -181 5; M. a. apmokėjimo sąlygos - 210.

Rodyklė Neblaivumas

Moksliniai tyrimai - darbuotojų saugos ir sveikatos M. t. - 284 2.

Moteris - M. ir vyrų lygių teisių pažei-dimas - 235 14; darbdavio pareigos įgyvendinant lygias M. ir vyrų teises- 235 17; draudimas nėščias, neseniaipagimdžiusias, krūtimi maitinančiasM. įpareigoti dirbti esant tokiomsdarbo sąlygoms, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikiosveikatai - 278 1; darbdavio pareiganustatyti galimą darbo sąlygų poveikį nėščios, neseniai pagimdžiusios arkrūtimi maitinančios M. sveikatai -278 5; 278 6; žr. Nėščia moteris; Krūtimi maitinanti moteris; Neseniai pagimdžiusi moteris.

Moterų ir vyrų lygių galimybių kontro-lierius - 235 18.

Motina - M., auginanti vaiką iki aštuone-rių metų, kaip papildomai darbo rin-koje remiamas asmuo - 92 12; M. tei-sė į atostogas vaikui prižiūrėti -180 3.

Motinystės socialinis draudimas -M. s. d. tikslas -179 6.

Motinystės pašalpa - apdraustų asme-nų teisė gauti M. p. nėštumo ir gim-dymo atostogų laikotarpiu - 179 7; M. p. mokėjimo moterims tvarka -179 8; M. p. mokėjimo asmeniui, įvai-kinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju, tvarka -179 9; M. p. dydis -179 10.

Motinystės (tėvystės) pašalpa - atosto-gų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu už periodą, kol vaikui su-eis vieneri metai, skiriama M. (t.) p. -180 4; M. (t.) p. dydis ir mokėjimo tvarka-180 5.

Mutagenas - 263 4.

NNacionalinė kolektyvinė sutartis -

N. k. s. tikslas - 50 6; N. k. s. turinys- 50 8; žr. Kolektyvinė sutartis.

Nacionaliniai (visuotiniai) streikai -76 12.

Naikinamieji terminai - žr. Terminas.Naktinis darbas - N. d. reglamentavi-

mas tarptautinėmis konvencijomis -154 1; N. d. sąvoka - 154 2; 193 5; N. d. laiko skaičiavimo tvarka -154 3; draudimai skirti asmenis N. d. -154 4; N. d. trukmės netrumpinimas esant nepertraukiamai gamybai -154 5; N. d. dirbantiems darbuoto-jams nustatyta speciali nemokama sveikatos priežiūros tvarka - 154 6; N. d. apmokėjimas -193 4; N. d. dir-bančių darbuotojų pareiga tikrintis sveikatą-265 5.

Naktis - sutrumpinto darbo laiko nu-statymas N. dirbantiems asmenims -145 4; N. laiko sąvoka -154 2; 193 5; žr. Naktinis darbas.

Namudininkas - N. naudojamos darbo priemonės -115 4; N. pareiga rūpin-tis savo paties ir kitų asmenų sauga ir sveikata - 115 5; N. darbo laiko skirstymas savo nuožiūra - 115 6; kompensacija N. už su jo darbu susi-jusias išlaidas -115 7.

Namudininkų darbas - 115 1.Namų ūkio paslaugos - pagal patarna-

vimo sutartį suteikiamos tik N. ū. p.- 116 2; 116 4.

Narkotinės medžiagos - darbuotojo ap-svaigimas darbo metu nuo N. m. kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas- 235 30; žalos darbdaviui padarymasdėl darbuotojo apsvaigimo nuo N. m.ir visiška materialinė atsakomybė -255 9.

Natūra - darbuotojo galimybė atlygin-ti žalą N. - 258 3.

Natūrali netektis - atlygintinos žalos dydžio mažėjimas atsižvelgiant į N. n. - 257 7.

Neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuo-menės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos) -80 3; 80 5.

Neblaivumas - darbuotojo N. darbo metu kaip šiurkštus darbo pareigų pa-žeidimas - 235 30; žalos darbdaviui

Nepertraukiamasis darbo stažas DK komentaras. Antras tomas

padarymas dėl darbuotojo N. ir vi-siška materialinė atsakomybė - 255 9.

Nepertraukiamasis darbo stažas - žr. Darbo stažas.

Nedarbas - asmenys, kurie dėl ilga-laikio N. prarado dalį profesinių ži-nių ir praktinių įgūdžių, kaip darbo rinkoje papildomai remiami asme-nys - 92 6.

Nedarbingumas - ilgalaikio ir pastovaus N. sąvoka - 279 4; žr. Darbingumas; Laikinas nedarbingumas.

Ne darbo dienos - Ne d. d. ir terminų skaičiavimas - 26 5.

Negautos pajamos - N. p. dėl darbuo-tojo sveikatos sužalojimo ar kitokio pakenkimo-249 10; N. p. priteisimas ir jų mokėjimo būdai - 249 13; tie-sioginė tikra žala ir dėl pažeidimo N. p. nustatant žalos dydį - 257 2; N. p. dydžio nustatymas - 257 4.

Neįgalieji darbuotojai - darbovietės įrengimas atsižvelgiant į N. d. reik-mes - 279 8.

Nelaimingas atsitikimas - pranešimai apie N. a. darbe - 281; N. a. darbe są-voka - 282 1; N. a. pakeliui į darbą ar iš darbo sąvoka - 282 2; visų įmo-nėje įvykusių N. a. darbe ar mirties atvejų darbe registravimas - 282 4; nukentėjusio asmens ar jo atstovo tei-sės tiriant N. a. darbe - 282 7; žalos atlyginimo dėl N. a. darbe tvarka 1990-1999 metais - 283 1; žalos at-lyginimo tvarka, įvedus privalomą darbuotojų draudimą pagal diferen-cijuotus N. a. darbe socialinio drau-dimo įmokų tarifus - 283 2; žr. Inci-dentas; Ypatingi atvejai.

Nelaimingų atsitikimų ir profesinių li-gų socialinis draudimas - 249 3; 249 4; 283 2; 283 9; 283 10.

Nelegalus darbas - 93 8; N. d. sampra-ta - 98 1; užsieniečių ir asmenų be pilietybės dirbamas darbas nesilai-kant jiems nustatytos įsidarbinimo tvarkos kaip N. d. - 98 2; 139 3; N. d. ir darbdavio atsakomybė - 98 4.

Nemokamos atostogos - kompensaci-jos, darbo užmokesčio ir kitų išmo-kų nemokėjimas N. a. metu - 184 1; N. a. darbuotojams, auginantiems vaikus - 184 2; N. a. suteikimo tvar-ka - 184 3; maksimalus N. a. termi-nas per darbo metus -184 4; teisės j tikslines N. a. išnykimas -184 5; ko-lektyvinėje sutartyje nustatomos ki-tos priežastys, kada darbdavys priva-lo suteikti N. a. -184 6.

Nemokumas - žr. Darbdavio nemo-kumas.

Nepaprastoji padėtis - 78 13.Neseniai pagimdžiusi moteris - 150 7;

159 5; 161 7; 162 3; N. p. m. sąvoka -278 3; N. p. m. suteikiamos atosto-gos vaikui prižiūrėti, kai nėra galimy-bės jos perkelti į kitą darbą - 278 10; atleidimas nuo darbo, kai N. p. m. reikia pasitikrinti sveikatą - 278 11.

Nėščia moteris - garantijos N. m. jos at-leidimo iš darbo atveju - 132 1; san-tykinis draudimas dirbti viršvalandi-nius darbus N. m. -150 7; darbdavio pareiga suteikti papildomas pertrau-kas N. m. - 159 4; N. m. sutikimas dirbti poilsio dienomis -161 7; N. m. sutikimas dirbti švenčių dienomis -162 3; N. m. teisė pasirinkti kasme-tinių atostogų laiką -169 5; N. m. są-voka - 278 4; N. m. suteikiamos atos-togos, kai nėra galimybės jos perkelti į kitą darbą - 278 9; atleidimas nuo darbo, kai N. m. reikia pasitikrinti sveikatą-278 11.

Nėštumas - medicinos pažyma apie N. -132 1; N. ir ne viso darbo laiko nu-statymas -146 5; žr. Nėščia moteris; Nėštumo ir gimdymo atostogos.

Nėštumo ir gimdymo atostogos - at-šaukimo iš N. ir g. a. draudimas -173 3; N. ir g. a. suteikimas pateikus N. ir g. a. pažymėjimus - 179 1; N. ir g. a. moterims, pagimdžiusioms daugiau nei vieną vaiką, ir komplikuo-to gimdymo atvejais -179 2; N. ir g. a. moterims, pagimdžiusioms 22-28 nėš-

Rodyklė Organizacinė struktūra

tumo savaitę - 179 3; mokėjimo už N. ir g. a. tvarka-179 5; apdraustų as-menų teisė gauti motinystės pašalpą N. ir g. a. laikotarpiu -179 7.

Neteisėtas atlyginimo paėmimas -235 23; 235 29.

Neteisėtas streikas - žr. Streikas.Neteisėta veika - N. v. kaip materiali-

nės atsakomybės sąlyga - 246 4.Neturtinė žala - darbuotojui atlygina-

ma N. ž. - 249 15; darbuotojo gimi-naičių ir kitų išlaikytinių teisė į N. ž. dėl darbdavio delikto, sukėlusio dar-buotojo mirtį - 249 16; N. ž. sąvoka - 250 1; darbdavio ir darbuotojo pa-reiga atlyginti vienas kitam N. ž. -250 2; darbuotojui padarytos N. ž. pa-sireiškimo būdai - 250 3; darbdaviui padarytos N. ž. pasireiškimo būdai -250 4; N. ž. atlyginimas, kai ji pada-ryta dėl nusikaltimo - 250 5; N. ž. dy-džio nustatymas - 250 6.

Nevyriausybinės organizacijos - N. o. kaip vienos iš darbo įstatymų laiky-mosi kontrolės institucijų - 33 2.

Ne visas darbo laikas - Ne v. d. 1. sąvo-ka - 146 1; Ne v. d. 1. nustatymas ša-lių susitarimu - 146 2; darbdavio pa-reiga priimti darbuotojo pasiūlymą su-sitarti dėl Ne v. d. 1. -146 3; Ne v. d. 1. nustatymas darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės - 146 4; dar-buotojo valios nustatyti Ne v. d. 1. bū-tinumas -146 5; Ne v. d. 1. nustatymo būdai -146 6; Ne v. d. 1. ir darbuoto-jo garantijų išsaugojimas -146 7; virš-valandinio darbo ir Ne v. d. 1. santy-kis -150 4; Ne v. d. 1. dirbančių asme-nų minimalių kasmetinių atostogų netrumpinimas -166 4; mokėjimas už Ne v. d. 1. -196.

Nuobauda - žr. Drausminė nuobauda.Nuostoliai - DK nustatyti N. atlygini-

mo ypatumai - 36 13; profesinės są-jungos pareiga neteisėto streiko at-veju atlyginti N. darbdaviui - 85 3; darbdavio teisė išieškoti N. iš darbuo-tojo dėl pagaminto broko -199 4.

Nusidėvėjimas - kompensacija dar-

darbo įrankių ir specialių drabužių N. - 219; turtui padarytos žalos dy-džio skaičiavimas atsižvelgiant į tur-to N. - 257 6.

Nusikaltimas - neturtinės žalos atlygi-nimas, kai ji padaryta dėl N. - 250 5; N. ir visiška darbuotojų materialinė atsakomybė - 255 3.

Nušalinimas - darbuotojo N. kaip darbdavio savigynos priemonė -37 5; N. nuo darbo sąvoka - 123 1; N. nuo darbo darbuotojo, kuris pa-sirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių arba toksinių me-džiagų - 123 2; N. nuo darbo dar-buotojo pagal pareigūnų arba orga-nų, kuriems įstatymas suteikia N. tei-sę, rašytinį reikalavimą - 123 3; darbuotojo perkėlimas į kitą darbą po jo N. -123 4; darbuotojo teisė rei-kalauti atlyginti žalą dėl jo nepagrįs-to N. nuo darbo -123 5; N. nuo dar-bo laiko įskaitymas į darbo laiką tik išimtiniais atvejais - 143 8; N. nuo darbo laikas ir darbo stažo kasmeti-nėms atostogoms gauti skaičiavimas - 170 2; galimybė skųsti pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas su-teikia N. teisę, veiksmus - 297 4.

Nutartis - skubaus neįsiteisėjusių N. darbo bylose vykdymo pagrindai -299 1; skubiai vykdytinų neįsiteisėju-sių N. sąrašas - 299 2; N. įvykdymo atgręžimas - 301.

OOkupaciniai streikai - 76 12. Operatyvinis valdymas - 24 3.Organizacija - O., kaip darbdavio, są-

voka -16 4; valstybės ir savivaldybių O. darbuotojų darbo apmokėjimas -189; žr. Įmonė; Įstaiga.

Organizacinė struktūra -16 5; organi-zacinės struktūros, kaip darbdavio, teisinio statuso ypatumai - 16 7.

Padidintas tarifinis atlygis DK komentaras. Antras tomas

Padidintas tarifinis atlygis - P. t. a. mo-kėjimas už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų - 192 2.

Pagalbos (talkos) ir savanoriški darbai- 98 3; 186 3; 186 4.

Paieškos (darbo) - įspėjime apie dar-bo sutarties nutraukimą nurodomas duodamas laisvas laikas kito darbo P. -130 6.

Pajamos - žr. Negautos pajamos.Palaikomieji (antriniai) streikai -

76 12; 76 13.Pamaina - draudimas skirti darbuoto-

ją dirbti dvi P. iš eilės - 147 4.Papeikimas - P. kaip drausminė nuo-

bauda - 237 1; 237 2.Papildomas darbas - sutartyje nesulyg-

tas P. d. - 114 1; P. d. ir darbo masto padidinimo santykis -114 6; nuosta-tos, draudžiančios susitarti dėl P. d. -114 7.

Papildomo darbo sutartis - P. d. s. są-voka -114 1; P. d. s. ypatumai -114 2; P. d. s. įforminimas -114 3; darbo lai-ko apskaita pagal pagrindinę ir P. d. s.- 114 5.

Pareiginės instrukcijos - 228 5; 232 1.Pareiginiai nuostatai - 228 S; 232 1;

232 3; 232 4.Pareigybių aprašymai - 228 5; 232 1;

232 3; 232 4.Pareigos (kaip darbas) - darbuotojo pa-

reiga eiti tam tikras P. - 93 5; P. kaip darbo funkcija - 95 3; 95 7; konkur-sinių P. valstybės ir savivaldybių įmo-nėse sąrašas - 101 2; priėmimas iki konkurso j konkursines P. asmens pagal terminuotą darbo sutartį -101 4; renkamosios P. -102 1; 102 2;102 3; sutartyje nesulygtos papildomos P. - 114 1; būtinybė darbo sutartyje aptarti papildomas P. -114 4;papildomų P. ir darbo masto padidinimo santykis - 114 6; darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kaidarbuotojas nerūpestingai atlieka

darbo P. -136 6; darbo sutarties nu-traukimas be įspėjimo, kai darbuo-tojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo P. -136 7; darbuotojo atleidi-mo nuo darbo valstybinėms ir visuo-meninėms P. atlikti atvejai - 183 1; darbuotojo atleidimas nuo darbo, kai jis pakviečiamas baudžiamojo proceso įstatymų numatytoms P. at-likti - 183 3; pasinaudojimas R, sie-kiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims, taip pat savava-liavimas ar biurokratizmas kaip šiurkštus darbo P. pažeidimas -235 10; žr. Antraeilės pareigos.

Pareigūnai - administracijos P. - 24 5; drausminėn ir materialinėn atsako-mybėn traukiami administracijos P. -85 9.

Paritetas - darbo ginčų komisijų suda-rymas vadovaujantis atstovavimo P. užtikrinimo principu - 288 2; 288 4.

Pasas - 104 1; 192 3; 264 5; 284 7.Pasiaiškinimas - darbuotojo rašytinis

P. dėl darbo drausmės pažeidimo -240 2.

Pasitikėjimas - atleidimas iš darbo dėl P. praradimo - 235 10.

Paskatinimas - pavyzdinis darbuotojų P. būdų (formų) sąrašas - 233 1; P. pa-pildomomis atostogomis už gerus darbo rezultatus - 233 2; premijos kaip darbuotojo P. - 233 3; P. skyri-mo tvarka - 233 4; 233 6; darbuotojo apdovanojimas kaip P. - 233 5; P., kai galioja drausminė nuobauda - 233 7.

Paslaptys - valstybės tarnybos, komer-cinių ir technologinių P. atskleidimas ar jų pranešimas konkuruojančiai įmonei kaip šiurkštus darbo draus-mės pažeidimas - 235 5.

Paslaugos - žr. Namų ūkio paslaugos; Paslaugų sutartis.

Paslaugų sutartis - darbo sutarties da-lykas ir jos atskyrimas nuo P. s. - 93 8; 114 10.

Pastaba - P. kaip drausminė nuobauda - 237 1; 237 2.

576

Rodyklė Pertrauka

Pašalpa - bedarbio mokymo P. - 91 6; 91 7; laikas, kurį darbuotojas gavo li-gos arba motinystės R, ir darbo stažo kasmetinėms atostogoms gauti skai-čiavimas - 170 3; ligos P. darbuoto-jui, kuriam pablogėjo sveikata, o įmo-nėje nėra kito darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas - 273 3; ligos dėl ne-laimingo atsitikimo darbe arba pro-fesinės ligos P. - 283 2; ligos P. skyri-mas - 283 4; žr. Bedarbio pašalpa; Motinystės pašalpa.

Patalpos - įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nu-statyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių lai-kymo P. arba vietos, sanitarinės ir as-mens higienos P. - 267 1; įmonių, ku-riose naudojamos pavojingos me-džiagos, sanitarinių ir higienos P. įrengimas vadovaujantis specialiais tokių P. įrengimo reikalavimais -267 2; maitinimo P. įrengimas -267 3; buities, sanitarinių ir higienos P. reikalavimų nustatymas - 267 4; darbo ginčų komisijos patalpos po-sėdžiams - 292 3; žr. Darbo aplin-ka; Darbovietė.

Patarnavimo darbai - 116 1; 136 4.Patarnavimo sutartis - P. s. sąvoka -

116 2; darbdavys tik kaip fizinis as-muo pagal P. s. -116 3; pagal P. s. su-teikiamos tik namų ūkio paslaugos -116 2; 116 4; P. s. ypatumai - 116 5.

Pavojus - darbdavio pareiga apie gre-siantį P. kaip galima greičiau pranešti visiems darbuotojams - 266 2; darbų sustabdymo tvarka, kai darbdavys nesiima darbuotojų apsaugos nuo ga-limo P. priemonių - 266 3; darbuo-tojų pareiga apie P. kaip galima grei-čiau pranešti darbdaviui ar padalinio vadovui - 266 4.

Pažyma - darbuotojo pageidavimu jam išduodama P. apie darbą, darbo už-mokestį ir darbo įvertinimą (charak-teristiką) - 141 3; 208 2.

Pažymėjimas - Bedarbio registracijos P. - 91 2; laikino nedarbingumo P. ir jo pratęsimas - 133 3; žr. Darbo pa-žymėjimas; Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas.

Pedagoginiai darbuotojai - sutrumpinto darbo laiko nustatymas P. d. -145 6; P. d. pailgintos kasmetinės atostogos -167 3.

Perkėlimas - darbuotojo P. į kitą įmo-nę darbdavių susitarimu - 96 1; dar-buotojo P. į kitą darbą ir dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių turint mo-kėti mažesnį darbo užmokestį, jam mokamas iki P. buvęs vidutinis dar-bo užmokestis -195 3; darbuotojo P. dėl sveikatos būklės į kitą darbą ir jo darbo apmokėjimas - 212; P. į kitoje vietovėje esantį darbą ir garantijų bei kompensacijų taisyklės - 2211; ko-lektyvinėse ar darbo sutartyse nusta-tytas kitų išlaidų, susijusių su P., ap-mokėjimas - 221 9; atvejai, kai dar-buotojas privalo grąžinti darbdaviui visas lėšas, jam išmokėtas dėl P. dirbti į kitą vietovę - 222 3; darbuotojo prievolės grąžinti darbdaviui lėšas, jam išmokėtas dėl P. dirbti į kitą vie-tovę, išnykimas - 222 4; darbuotojo P. į kitą darbą dėl jo sveikatos būklės - 273 1; darbuotojo nesutikimo dėl jo P. į kitą darbą dėl sveikatos būklės teisiniai padariniai - 273 3; 273 4; nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moters P. į kitą darbą ir jai mokamas vidutinis dar-bo užmokestis - 278 8.

Pertrauka - P. ir darbo laikas - 143 5; 143 15; 147 1; P. pailsėti ir pavalgyti trukmė ir jos nustatymo tvarka -158 1; darbuotojo teisės į P. pailsėti ir pavalgyti - 158 2; P. pailsėti ir pa-valgyti suteikimas visais atvejais dir-bant penkių darbo dienų savaitės re-žimu - 158 3; darbdavio pareiga pa-sirūpinti, kad darbuotojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos per P. pailsėti ir pavalgyti -158 4; P. pailsė-

Pensija DK komentaras. Antras tomas

ti ir pavalgyti pagal grafiką - 158 5; P. pailsėti ir pavalgyti nustatymas in-dividualiai arba bendrai - 158 6; ki-tų P. pailsėti ir pavalgyti sąlygų nu-statymas darbo ar kolektyvinėje su-tartyje, darbo tvarkos taisyklėse -158 7; papildomos P. sąvoka - 159 1;specialios P. sąvoka -159 2; papildomų ir specialių P. tikslas -159 3; darbdavio pareiga suteikti papildomas P.tam tikrų kategorijų darbuotojams -159 4; darbdavio pareiga suteikti specialias P. tam tikrų kategorijų darbuotojams -159 5; 159 6; darbdavio pareiga nustačius specialias P. organizuoti ir įgyvendinti priemones,šalinančias ar mažinančias darbuotojų nuovargį ir kenksmingų darboaplinkos veiksnių poveikį -159 7; kitųpapildomų ir specialių P. nustatymaskolektyvinėse sutartyse - 159 8; P. irdarbo stažo gauti kasmetines atostogas skaičiavimas - 170 2; papildomųir specialių P. apmokėjimas - 213; P.kūdikiui maitinti - 278 12.

Pensija - asmenys, kuriems iki senat-vės P. amžiaus likę ne mažiau kaip penkeri metai, kaip papildomai dar-bo rinkoje remiami asmenys - 92 12; neterminuotos darbo sutarties nu-traukimas darbuotojo pareiškimu įspėjus prieš tris dienas, jei jis yra įgi-jęs teisę į senatvės P. arba ją gauna -127 4; pirmenybės teisė likti darbe tų darbuotojų, kuriems iki senatvės P. li-ko ne daugiau kaip treji metai -135 6.

Pensininkai - darbdavio pareiga suteik-ti papildomas pertraukas senatvės P. -159 5.

Pervežimas - darbuotojui apmokamos turto P. išlaidos - 221 6.

Piketai - 77 10; 79 7.Piktnaudžiavimas tarnyba - 235 10.Pinigai - imperatyvus reikalavimas dar-

bo užmokestį mokėti P. - 186 11; žr. Dienpinigiai; Kelionpinigiai.

Piniginiai reikalavimai - visų darbuo-tojo P. r. tenkinimas iš Garantinio

fondo lėšų - 223 1; 252 7; kai kuriųdarbuotojo P. r. tenkinimas pirmąjaeile - 223 2. Piniginis avansas - į

komandiruotęvykstančiam darbuotojui išmokamasP. a. - 220 6. Pirmenybės teisė (būti

paliktam dirbti)- atvejai, kada darbuotojai turi teisępasinaudoti P. t. - 135 1; darbuotojai, kurie turi P. t. - 135 2; P. t. darbuotojų, kurie buvo sužaloti arba susirgo profesine liga toje darbovietėje - 135 3; P. t. darbuotojų, kurie vieniaugina vaikus iki 16 metų arba prižiūri kitus šeimos narius, pripažintuspirmos ar antros grupės invalidais -135 4; P. t. darbuotojų, kurie turi nemažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje -135 5; P. t. darbuotojų, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaiptreji metai - 135 6; P. t. darbuotojų,kurie tokią teisę turi kolektyvinių sutarčių nustatyta tvarka - 135 7; P. t.darbuotojų, kurie išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus -135 8; P. t. taikymas tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybėsdarbuotojų, dirbančių toje pačiojedarbovietėje -135 9.

Pirmininkas - taikinimo komisijos P. rinkimo tvarka - 72 4; nepriklauso-mo tarpininko kvietimas būti taiki-nimo komisijos P. - 72 5; darbo ar-bitražo P. - 75 8; trečiųjų teismo P. -75 27.

Pirmoji medicinos pagalba - darbda-vio pareiga užtikrinti darbuotojams P. m. p. - 272 1.

Poilsis - darbuotojo teisė į P. - 156 1; kasdienio tarp darbo dienų P. sąvoka- 160 1; savaitės nepertraukiamo P.sąvoka -161 1; minimali savaitės nepertraukiamo P. trukmė -161 6.

Poilsio dienos - penkių darbo dienų sa-vaitės su dviem P. d. prioritetas -147 2; 161 2; darbo trukmė P. d. išva-

Rodyklė Priteisimas

karėse - 153; P. d. reikšmė - 161 3; P. d. suteikimas pagal darbo (pamai-nų) grafikus - 161 5; bendra norma, pagal kurią draudžiama skirti dirbti P. d., ir jos išimtys - 161 7; P. d. as-menims iki 18 metų -161 8; mokėji-mas už darbą P. d. arba alternatyvaus kompensavimo taikymas darbuotojo pageidavimu -194 1; dviejų papildo-mų P. d. suteikimas darbuotojui, au-ginančiam tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - 214 4; žr. Poilsio laikas.

Poilsio laikas - budėjimo įmonėje lai-ko viršijimas ir kompensacija darbuo-tojui suteikiant P. 1. - 155 5; P. 1. nu-statymo būdai - 156 2; P. 1. sąvoka -156 3; išsamus P. 1. rūšių sąrašas -157; kasdienio tarp darbo dienų P. 1. są-voka - 160 1; minimalus nepertrau-kiamas kasdienio P. 1. -160 2; dides-nės kasdienio nepertraukiamo P. 1. garantijos tam tikroms darbuotojų kategorijoms - 160 3; kasdienio P. 1. ypatumai - 160 4; kassavaitinio P. 1. reguliavimo ypatumai - 161 3; dar-buotojų, auginančių vaikus, teisė gauti papildomą P. 1., už kurį mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokes-tis - 214 1; darbuotojų, auginančių vaikus, papildomo P. 1. trukmė -214 2; darbuotojų, auginančių vaikus, papildomo P. 1. lengvatos taikymo są-lygos - 214 5; žr. Darbo ir poilsio lai-ko ypatumai.

Poįstatyminiai teisės aktai - žr. Darbo teisės norminiai aktai.

Politiniai streikai - 76 12; 76 13.Potencialiai pavojingi {renginiai -

P. p. į. nuolatinė privaloma priežiūra - 262 5.

Prastova - streike nedalyvaujančių dar-buotojų darbo apmokėjimas kaip už R, atsiradusią ne dėl jų kaltės - 82 7; P. ne dėl darbuotojo kaltės ypatybė -122 1; darbuotojų perkėlimas į kitą darbą P. laikui tik jų sutikimu -122 2; ilgiau kaip 30 dienų trunkanti P. kaip priežastis nutraukti darbo sutartį -

128 1; P. laiko įskaitymas į darbo lai-ką -143 9; P. ir darbo stažo gauti kas-metines atostogas skaičiavimas -170 2; mokėjimas už P. laiką, kai nė-ra darbuotojo kaltės - 195 1; moka-mo už P. laiką, kai nėra darbuotojo kaltės, atlyginimo dydis -195 2; mo-kėjimas už P. laiką, kai darbuotojui nepasiūlomas kitas darbas, atitinkan-tis jo kvalifikaciją -195 4; mokėjimas už P. laiką, kai darbuotojui pasiūlo-mas kitas darbas, atitinkantis jo kva-lifikaciją, tačiau darbuotojas jo raštu atsisako - 195 5; nemokėjimas už P. dėl darbuotojo kaltės - 195 6.

Pravaikšta - atleidimas iš darbo už P. -131 3; P. neįskaitymas į darbo laiką-143 11; darbuotojo, grąžinto į anks-tesnį darbą, priverstinės P. laikas ir darbo stažo gauti kasmetines atosto-gas skaičiavimas - 170 5; P. kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - 235 32.

Premijos - P. (nustatytais atvejais ir tantjemų) įskaitymo į darbuotojo vi-dutinį darbo užmokestį tvarka -204 3; P. kaip darbuotojo paskatini-mas - 233 3.

Priekabiavimas - žr. Seksualinis prie-kabiavimas.

Prievolė - 248 4.Priežastinis ryšys - P. r. kaip materiali-

nės atsakomybės sąlyga - 246 5.Principai - DK normų aiškinimo P. -

10 1; sisteminis DK aiškinimo P. -10 2; lingvistinis (kalbinis) DK aiški-nimo P. -10 6; tikslinis (teleologinis) DK aiškinimo P. - 10 7; DK P. ir ri-bojimai priimant į darbą - 96 3; dar-bo sutarties šalių lygybės P. -129 12.

Pritarimas skelbti streiką - darbuoto-jų P. s. s. - 77 2; 79 3; P. s. s. galioji-mo trukmė -11 5.

Priteisimas - darbuotojui priklausan-čio darbo užmokesčio ir kitų su dar-bo santykiais susijusių sumų P. ne daugiau kaip už trejus metus - 298; sprendimai dėl darbo užmokesčio P.

Privalomojo sveikatos draudimo fondas DK komentaras. Antras tomas

kaip skubiai vykdytini sprendimai -299 2.

Privalomojo sveikatos draudimo fondas -283 11.

Privalomojo sveikatos draudimo tary-ba - 46 8.

Priverstinis ir privalomasis darbas -P. ir p. d. draudimas kaip konstituci-nis ir tarptautinis principas - 2 74; 86 3; P. ir p. d. samprata - 2 76; 86 3; P. ir p. d. draudimo principo išimtys- 2 78; 86 3; P. ir p. d. ir nedidelių visuomenės paslaugų traktavimas -2 80; viešųjų ir Užimtumo fondo remiamų darbų nelaikymas P. ir p. d. -2 81; nuteistųjų P. ir p. d. - 86 3.

Priverstinis darbas -žr. Priverstinis ir privalomasis darbas.

Privalomasis darbas - žr. Priverstinis ir privalomasis darbas.

Procedūriniai (procesiniai) terminai -žr. Terminai.

Profesija - bedarbio įdarbinimas ir jo pasirengimas P. - 91 10; darbuotojo pareiga dirbti tam tikros P. darbą -93 5; P. kaip darbo funkcija - 95 3; 95 4; R, kurių darbuotojai privalo tik-rintis sveikatą, sąrašas - 265 9.

Profesinė liga - darbdavio pareigos įdarbinti asmenis, kurie jo įmonėje tapo invalidais dėl suluošinimo dar-be ar P. 1. - 92 23; pirmenybės teisė likti darbe tų darbuotojų, kurie bu-vo sužaloti arba susirgo P. 1. toje dar-bovietėje - 135 3; darbdavio parei-ga atlyginti žalą, padarytą dėl dar-buotojo susirgimo P. 1. - 249 2; pranešimai apie P. 1. - 281; P. 1. są-voka - 282 5; P. 1. priežasčių tyrimas- 282 6; žalos atlyginimo dėl P. 1.tvarka 1990-1999 metais - 283 1; P. 1.pašalpa - 283 2.

Profesinė reabilitacija - invalidų P. r., socialinė integracija - 92 18.

Profesinė rizika - 259 3; 264 4; 265 2.Profesinės sąjungos - P. s. statusas ir

veiklos pagrindai - 20 1; P. s. paskir-tis ir funkcijos - 20 3; P. s. asociaci-

jos laisvė - 20 4; P. s. steigimo ir na-rystės jose pagrindai - 20 6; P. s. iš-imtinė teisė skelbti streiką - 22 4; P. s. kaip nevalstybinė darbo įstatymų ir kolektyvinių sutarčių laikymosi kon-trolės institucija - 33 1; 33 3; 33 4; draudimas kliudyti darbuotojams jungtis į P. s. ir trukdyti jų teisėtai veiklai - 35 3; tarptautiniai kriterijai, apibūdinantys P. s. reprezentatyvumo lygį - 41 13; P. s. pateikimas regist-ruoti nacionalinę, šakos ar teritorinę kolektyvinę sutartį - 54 4; P. s. kaip kolektyvinio darbo ginčo šalis - 68 4; įmonės P. s. teisė iškelti reikalavimus dėl įmonės kolektyvinės sutarties ne-vykdymo - 69 2; šakos P. s. teisė iš-kelti reikalavimus dėl įmonės kolek-tyvinės sutarties nevykdymo - 69 3; P. s. organizacijų teisė iškelti reika-lavimus aukštesniu nei įmonės lygiu - 69 5; P. s. teisė priimti sprendimą skelbti streiką - 77 1; įmonės P. s. tei-sė skelbti streiką - 77 7; šakos P. s. tei-sė skelbti streiką įmonėje - 77 8; P. s. sprendimas nutraukti streiką - 84 4; P. s. pareiga neteisėto streiko atveju atlyginti nuostolius darbdaviui - 85 3; darbdavio pareiga pranešti darbo bir-žai, savivaldybei ir įmonės P. s. apie numatomą grupės darbuotojų atlei-dimą - 88 6; narystė P. s. kaip aplin-kybė, kuria negalima pateisinti dar-bo sutarties nutraukimo - 129 5; darbdavio pareigų atlikimas kartu su P. s. - 229 6; žr. Darbuotojų atstovai.

Profesinės sveikatos priežiūra - P. s. p. pagrindų nustatymas - 260 1; Vyriau-sybės kompetencija nustatyti P. s. p. subjektus - 260 2; Socialinės apsau-gos ir darbo ministerijos kompeten-cija P. s. p. srityje - 260 3; Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija P. s. p. srityje - 260 4.

Profesinio mokymo taryba - 46 4.Profesinis mokymas - bedarbių P. m. -

9110; Darbo rinkos neformaliojo P. m. programų sąvade įregistruotos

Rodyklė Saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos

mokymo programos - 9111; darbuo-tojų įspėjimas apie atleidimą iš dar-bo ir jų P. m. - 211; žr. Suaugusiųjų švietimas.

Prokuratūra - darbuotojo kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą ir teisės kreiptis į P. išsaugojimas -286 4.

Pro ratą temporis - 146 7.Protokolas - nesutarimų P., nepavykus

sudaryti įmonės kolektyvinės sutar-ties - 62 2; taikinimo komisijos P. -74 2; taikinimo procedūros užbaigi-mas nesutarimų P. surašymu - 74 4; darbo arbitražo posėdžio P. - 75 12; darbo ginčų komisijos P. - 292 6.

Protingumo principas - 4 16.

RRanga - darbo sutarties dalykas ir jos

atskyrimas nuo R. sutarties - 93 8; 114 10.

Raštvedys - darbdavio paskirtas darbo ginčų komisijos R. - 287; 290 4; 292 7; 293 2; 293 3.

Reabilitacija - nukentėjusiųjų gydymo ir medicininės R. priemonių kompen-savimas - 283 11; žr. Profesinė rea-bilitacija.

Regioniniai streikai - 76 12.Registracija - nacionalinės, šakos ir te-

ritorinės kolektyvinės sutarties R. -54 1; Bedarbio R. pažymėjimas - 91 2.

Regresiniai reikalavimai - žalos atlygi-nimas darbdaviui pagal R. r. - 257 8.

Reikalavimai - R. iškeliantys subjek-tai - 69 1; R. įteikimas - 69 6; R. tu-rinys ir forma - 69 7; streiko metu keliami R. - 77 13; žr. Kolektyvinis darbo ginčas.

Rėmimas - papildomo R. priimant į darbą sąlygų ir tvarkos nustatymas specialiu įstatymu - 92 13; užimtumo R. subsidijos - 92 16; 92 22; papildo-mas užimtumo R. - 92 17.

Reorganizavimas - darbo sutarties nu-traukimo apribojimai įmonės R. at-

veju - 138; įmonės R. ir pareigos at-lyginti žalą perėjimas - 2511; juridi-nių asmenų R. reguliavimas CK -251 2; R. sąvoka - 251 3; juridinių as-menų R. būdai - 251 4.

Reprezentatyvumas - tarptautiniai kri-terijai, apibūdinantys profesinės są-jungos R. lygį - 4113.

Ribinė vertė - 263 5.Rinkimai - R. į pareigas ir politiniai R.

- 102 1; R. teisė ir specialūs R. įsta-tymai -183 2.

Rizika - darbdavio pareiga įvertinti ga-limą R. darbuotojų saugai ir sveika-tai - 264 2; R. tyrimo paslaugų teiki-mas akredituotose ir atestuotose įstaigose - 264 3; kolektyvinės apsau-gos priemonės R. zonoje - 271 2; dar-buotojams išduodamos asmeninės apsaugos priemonės, jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina dar-buotojų apsaugos nuo R. veiksnių -271 3; žr. Profesinė rizika.

Sanitarinės patalpos - 267 1; 267 4.Santuoka - minimalus nemokamų atos-

togų terminas S. sudaryti - 184 4.Sauga - žr. Darbuotojų sauga ir svei-

kata.Saugios ir sveikatai nekenksmingos

darbo sąlygos - S. ir s. n. d. s. suda-rymas kaip konstitucinis ir tarptau-tinis principas - 2 50; 259 1; 260 7; S. ir s. n. d. s. sudarymo principo tikslas - 2 52; S. ir s. n. d. s. sudary-mo principo praktinis pagrindas -2 53; S. ir s. n. d. s. sudarymo prin-cipo privalomumas ir taikymas be iš-imčių - 2 54; S. ir s. n. d. s. sudary-mo principo įgyvendinimas atsižvel-giant į darbuotojų kategoriją - 2 55; S. ir s. n. d. s. teisiniai reikalavimai, šių reikalavimų vykdymo kontrolė ir atsakomybė už jų nevykdymą - 2 59; S. ir s. n. d. s. reglamentuojantys tei-sės aktai -191 4; darbdavio pareigos

Savanoriški darbai DK komentaras. Antras tomas

sudaryti darbuotojams S. ir s. n. d. s.- 229 3; 260 1; 260 20.Savanoriški darbai - žr. Pagalbos (talkos) ir savanoriški darbai.Savanoriškumo principas - žr. Kolek-

tyvinės derybos.Savigyna-žr. Darbuotojų savigyna; Nu-

šalinimas.Savivaldybė - S. įmonės likvidavimas ir

S. pareiga atlyginti žalą - 252 3; 252 4; 252 5.

Savivaldybės saugos darbe inspektorius konsultantas - 284 6.

Sąžiningumo principas - 4 17; žr. Ko-lektyvinės derybos.

Sekmadienis - 147 2; 161 2; 161 4.Seksualinis priekabiavimas - 235 13;

235 16.Sergantys ar sužaloti darbe darbuoto-

jai - S. ar s. d. d. darbo vietos išsau-gojimo garantijos - 133 1; terminai, per kuriuos išsaugoma darbo vieta S. ar s. d. d. - 133 2.

Sezoninė darbo sutartis - S. d. s. sąvo-ka - 112 1; S. d. s. sąlyga dėl sezoni-nio darbo kaip būtinoji sutarties są-lyga - 112 3; S. d. s. galiojimas laike -112 4; S. d. s. sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo ypatybės - 112 5.

Sezoniniai darbai - S. d. sąvoka -112 1; S. d. sąrašas -112 2; 112 5; darbo su-tarties sąlyga dėl S. d. kaip būtinoji sutarties sąlyga -112 3; S. d. dirban-čių darbuotojų darbo ir poilsio lai-ko bei darbo apmokėjimo ypatybės- 112 7.

Skyrius {kaip darbovietė) - 95 2. Socialinė integracija - invalidų profe-sinė reabilitacija, socialinė integracija

- 92 18.Socialinė partnerystė - asociacijų lais-

vės principas kaip S. p. prielaida -2 11; S. p. įgyvendinimas laisvomis kolektyvinėmis derybomis ir susita-rimais - 2 95; išvestinis S. p. ir aso-ciacijų laisvės principas - 2 95; S. p. prielaida - 39 1; interesų derinimas kaip S. p. pagrindas-39 8; S. p. sam-

prata ir reikšmė - 40 1; S. p. funkci-jos - 40 2; S. p. principai - 40 6; S. p. lygiai - 42; S. p. sistema - 44 1.

Socialiniai paktai - S. p. sąvoka ir reikš-mė - 40 3; S. p. tikslai - 40 5.

Socialiniai partneriai-S. p. teisė jung-tis į asociacijas - 2 15.

Socialiniai streikai - 76 12.Socialinis draudimas - žr. Motinystės

socialinis draudimas; Nelaimingų at-sitikimų ir profesinių ligų socialinis draudimas.

Socialinių partnerių susitarimai - 39 9; žr. Socialiniai paktai.

Specialybė - darbuotojo pareiga dirbti tam tikros S. darbą - 93 5; S. kaip dar-bo funkcija - 95 3; 95 5; pirmenybės teisės likti darbe taikymas tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nė-ra žemesnė už kitų tos pačios S. dar-buotojų, dirbančių toje pačioje dar-bovietėje -135 9.

Specialiosios paskirties įmonė - darbo sutartys, sudaromos su S. p. į. dar-buotojais - 117 4.

Specialūs drabužiai - darbdavio parei-ga darbuotojus aprūpinti S. d. ir ki-tomis darbo apsaugos priemonėmis -219.

Specialusis darbo stažas - žr. Darbo stažas.

Spinduliuote - žr. Elektromagnetinė spinduliuote.

Sprendimas - skubaus neįsiteisėjusių S. ir nutarčių darbo bylose vykdymo pa-grindai - 299 1; skubiai vykdytinų ne-įsiteisėjusių S. sąrašas - 299 2; neįsi-teisėjusių S. dėl grąžinimo į darbą vykdymas pagal DK ir CPK - 299 3; teismo teisė leisti skubiai vykdyti S. ar jo dalį - 299 4; S. darbo bylose neįvyk-dymo padariniai - 300; S. įvykdymo atgręžimas - 301; žr. Darbo arbitra-žo sprendimas; Darbo ginčų komisi-jos sprendimas; Streikas; Taikinimo komisijos sprendimas.

Statybos techniniai reglamentai (STR) - 260 10; 260 11.

582

Rodyklė Sutrumpintas darbo laikas

Statybvietė - 261 6.Statiniai - S. pripažinimo tinkamais

naudoti tvarka - 26115.Statistinės atskaitomybės forma -

284 7.Stažuotė - S. laiko įskaitymas į darbo

laiką -143 7; S. laikas ir darbo stažo gauti kasmetines atostogas skaičiavi-mas - 170 2.

Stichinė nelaimė - 78 11.Streikas - profesinių sąjungų išimtinė

teisė skelbti S. - 22 4; S. kaip dar-buotojų savigynos būdas - 37 4; draudimas versti dalyvauti S. - 76 11; 82 1; S. rūšys - 76 12; S. bruožai -76 15; aplinkybės, kurioms esant gali būti skelbiamas S. - 76 16; S. orga-nizavimo lygiai - 77 3; S. metu ke-liami reikalavimai - 77 13; sprendi-mo skelbti S. turinys - 77 17; S. drau-džiančios aplinkybės - 78 2; 78 10; tarnybos, kuriose draudžiama skelbti S. - 78 4; S. pripažinimo neteisėtu pagrindai - 80 5; teismo teisė atidėti ar sustabdyti S. - 81 4; atsakomybės už neteisėtą S. atvejai - 85 1; at-sakomybės už neteisėtą S. subjektai - 85 2; teisėto S. laiko įskaitymas į darbo stažą gauti kasmetines atos-togas -170 6; žr. „Darbas pagal tai-sykles"; Ekonominiai streikai; Įspė-jamieji streikai; Lokalūs streikai; Nacionaliniai (visuotiniai) streikai; Okupaciniai streikai; Palaikomieji (antriniai) streikai; Politiniai strei-kai; Regioniniai streikai; Socialiniai streikai; Šakiniai streikai; Tikrieji streikai; „Vėžlio" streikai; Viršva-landinių darbų draudimas; Streiko komitetas; Streiko pasibaigimas.

Streiko draudimas - žr. Streikas.Streiko komitetas - S. k. sudarymas -

79 2; S. k. kaip streikui vadovaujan-čio organo funkcijos - 79 4; S. k. įga-liojimų pasibaigimas - 79 5; S. k. pa-reiga užtikrinti turto ir žmonių sau-gumą streiko metu - 80 1; S. k. pareiga užtikrinti neatidėliotiniems

(gyvybiniams) visuomenės porei-kiams tenkinti būtinų minimalių są-lygų (paslaugų) įgyvendinimą - 80 6.

Streiko pasibaigimas - S. p. patenkinus darbuotojų atstovų iškeltus reikala-vimus - 84 1; S. p. kolektyvinio dar-bo ginčo šalių susitarimu - 84 2; S. p. profesinės sąjungos sprendimu - 84 3.

Suaugusiųjų švietimas - neformalaus S. š. sąvoka - 91 10.

Subsidijos - S. padengti darbo vietų steigimo išlaidas - 92 16; 92 22.

Sukčiavimas - 235 23; 235 25.Suluošinimas - darbdavio pareigos

įdarbinti asmenis, kurie jo įmonėje tapo invalidais dėl S. darbe ar profe-sinės ligos - 92 23; darbdavio parei-ga atlyginti žalą, padarytą dėl darbuo-tojo S. - 249 2.

Suminė darbo laiko apskaita - 112 7; 113 4; 116 5; 144 6; 158 1; S. d. 1. a. sąvoka -149 1; darbai ir sąlygos, kai gali būti įvedama S. d. 1. a. - 149 2; darbo laiko garantijų išsaugojimas darbuotojams, dirbantiems S. d. 1. a. režimu -149 3; S. d. 1. a., sutrumpin-to ir ne viso darbo laiko santykis -149 4; S. d. 1. a. darbo laiko režimo netaikymas - 149 5; S. d. 1. a. įvedi-mo tvarka - 149 6; 260 19; S. d. 1. a. įvedimo tvarkos nustatymas kolekty-vine sutartimi -149 7; darbuotojų in-formavimas apie S. d. 1. a. režimą -149 8.

Susitarimas - darbo sutarties šalių S. dėl užsienio teisės taikymo - 6 8; žr. Bendras susitarimas.

Sustabdymas - žr. Darbų sustabdymas.Sutikimas - S. kaip darbuotojų atstovų

valios išraiška - 23 3; 23 4.Sutrumpintas darbo laikas - S. d. 1. są-

voka - 145 1; S. d. 1. nustatymas dėl darbuotojo amžiaus - 145 2; S. d. 1. nustatymas, kai dirbama aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiks-nių dydžiai viršija leidžiamus ribinius dydžius - 145 3; S. d. 1. nustatymas naktį dirbantiems asmenims -145 4;

Sveikata DK komentaras. Antras tomas

S. d. 1. nustatymas darbuotojams, ku-rių darbo pobūdis susijęs su didesne protine, emocine įtampa - 145 5; S. d. 1. nustatymas pedagoginiams darbuotojams - 145 6; S. d. 1. nusta-tymas kūdikių namų slaugytojams -145 7; S. d. 1. nustatymas farmacijos specialistams - 145 8; S. d. 1. nusta-tymas sveikatos priežiūros specialis-tams - 145 9; darbas S. d. 1. sąlygo-mis ir darbuotojo darbo teisių išsau-gojimas-145 10; darbo apmokėjimas esant S. d. 1. - 198.

Sveikata - draudimas perkelti darbuo-toją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo S. būklės - 121 6; darbuotojo S. būklė kaip svarbi priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva -129 2; sutrumpinto darbo laiko nu-statymas, kai dirbama aplinkoje, ku-rioje S. kenksmingų veiksnių dydžiai viršija leidžiamus ribinius dydžius -145 3; sutrumpinto darbo laiko nu-statymas S. priežiūros specialistams - 145 9; ne viso darbo laiko nustaty-mas darbuotojo reikalavimu dėl jo S. būklės -146 4; naktį dirbantiems dar-buotojams nustatyta speciali nemo-kama S. priežiūros tvarka -154 6; S. priežiūros specialistų ir psichologų pailgintos kasmetinės atostogos -167 6; darbdavio pareiga pildyti įmo-nės darbuotojų saugos ir S. būklės pa-są - 192 3; 264 5; darbuotojo perkė-limas dėl S. būklės į kitą darbą ir jo darbo apmokėjimas - 212; garanti-jos darbuotojams, siunčiamiems į me-dicinos įstaigą pasitikrinti S. - 215; darbuotojo S. apsauga darbe ir sie-kis jį aprūpinti materialiai - 217 1; darbuotojo teisė atsisakyti dirbti, jei-gu yra pavojus jo saugai ir S. - 217 2; bendrosios darbuotojų pareigos už-tikrinti saugos ir S. reikalavimų lai-kymąsi - 228 4; atsisakymas tikrintis S. kaip šiurkštus darbo pareigų pa-žeidimas - 235 33; 265 8; draudimas apriboti ar panaikinti civilinę atsako-

mybę už S. sužalojimą-248 11; darb-davio pareiga atlyginti žalą, padary-tą dėl darbuotojo S. sužalojimo -249 2; S. pakenkimas kaip fizinė žala- 249 5; S. sąvoka - 249 6; juridiniųasmenų, savo veikimu ar neveikimupadariusių žalos žmonių S., pareigaatlyginti nuostolius - 249 7; kompensacijos mokėjimo tam tikriems asmenims dėl S. sužalojimo ar žuvimo reglamentavimas specialiais teisės aktais- 249 8; žalos atlyginimo dėl S. sužalojimo taisyklės - 249 9; negautos pajamos dėl darbuotojo S. sužalojimoar kitokio pakenkimo - 249 10; įrodymai, kad žala S. padaryta darbuotojui vykdant darbo pareigas, ir padarytos S. žalos dydis - 249 11; darbuotojo S. pablogėjimas po to, kaipriimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, ir teisė pareikšti ieškinį darbdaviui dėl papildomų išlaidų atlyginimo - 249 14; priemonės užtikrintidarbuotojų S., aplinkos apsaugąįmonėse, kurių gamybos procesuose naudojamas, gaminamos, gabenamos ir laikomos žmonių sveikatai pa-vojingos cheminės medžiagos -263 1; darbuotojų iki 18 metų pareiga tikrintis S. - 265 1; darbuotojų,kurie gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, pareiga tikrintis S. -265 2; kai kurių įmonių darbuotojųS. tikrinimas - 265 4; naktį dirbančių darbuotojų ir pamaininių darbuotojų pareiga tikrintis S. - 265 5;darbdavio tvirtinamas darbuotojų,kuriems privaloma pasitikrinti S., sąrašas - 265 6; privalomų S. patikrinimų atlikimas darbo metu - 265 7;darbuotojo atsisakymo nustatytu laiku tikrintis S. teisiniai padariniai -265 8; profesijų, darbų, kuriuos dirbantys asmenys privalo tikrintis S.,sąrašas - 265 9; darbdavio pareigakolektyvinėje sutartyje nustatytatvarka sudaryti sąlygas teikti kitas S.priežiūros paslaugas - 272 3; dar-

Rodyklė Švenčių dienos

buotojo perkėlimas į kitą darbą dėl jo S. būklės - 273 1; medicinos išva-da, kad darbuotojas dėl S. būklės ne-gali dirbti - 273 2; darbuotojo, ku-riam pablogėjusi S., nesutikimo būti perkeltam j kitą darbą teisiniai padariniai - 273 3; draudimas nėš-čias, neseniai pagimdžiusias, krūti-mi maitinančias moteris įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio S. - 278 1; darb-davio pareiga nustatyti galimą dar-bo sąlygų poveikį nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinan-čios moters S. - 278 5; 278 6; atleidi-mas nuo darbo, kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai moteriai reikia pasitikrinti S. -278 11; atlyginimo už sužalotą S. tvar-ka 1990-1999 metais - 283 1; priva-lomojo S. draudimo įmokos-283 11. žr. Darbo medicina; Darbuotojų sau-ga ir sveikata; Kontraindikacijos; Profesinės sveikatos priežiūra; Sau-gios ir sveikatai nekenksmingos dar-bo sąlygos.

Sveikatos priežiūros įstaiga - darbda-vio pareiga organizuoti darbuotojų, susirgusių darbo vietoje arba nuken-tėjusių nuo traumų, gabenimą į S. p. į. - 272 2; S. p. j. teikiama me-dicininė išvada, kad darbuotojas dėl sveikatos būklės negali dirbti - 273 2.

Svetimo turto pagrobimas - 235 27.

Šakiniai streikai - 76 12.Šakos kolektyvinė sutartis - Š. k. s. tu-

rinys - 50 2; 50 7; Š. k. s. nuostatų iš-plėtimas - 52 2; S. k. s. nutraukimo galimybė ir tvarka - 56; žr. Kolekty-vinė sutartis.

Šakos profesinės sąjungos — žr. Profe-sinės sąjungos.

Šalių valios autonomijos principas -Š. v. a. p. naudojimas pasirenkant tai-

kytiną teisę - 7 8; Š. v. a. p. ribojimas imperatyviomis darbo teisės normo-mis - 7 11.

Šeima - 180 1; 221 5; 283 8.Šeštadienis - 147 2; 161 2.Šiluminė aplinka - Š. a. darbo patalpoje

- 261 13.Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas -

Š. d. p. p. samprata-235 1; Š. d. p. p. atvejų (sudėčių) sąrašas - 235 2; ne-leistinas elgesys su lankytojais kaip S. d. p. p. - 235 3; valstybės tarnybos, komercinių ir technologinių paslap-čių atskleidimas ar jų pranešimas konkuruojanč ia i įmonei ka ip Š. d. p. p. - 235 5; dalyvavimas veik-loje, kuri nesuderinama su darbo funkcijomis, kaip Š. d. p. p. - 235 8; pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas kaip S. d. p. p. — 235 10; moterų ir vyrų lygių teisių pa-žeidimas arba seksualinis priekabia-vimas kaip Š. d. p. p. - 235 13; dar-buotojo atsisakymas teikti informa-ciją, kai įstatymai ir kiti teisės aktai įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos tei-kimas kaip Š. d. p. p. - 235 20; vei-kos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požy-mių, kaip Š. d. p. p. -235 23; darbuo-tojo neblaivumas, taip pat apsvaigi-mas darbo metu nuo narkotinių ar-ba toksinių medžiagų, kaip Š. d. p. p.- 235 30; neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) kaip Š. d. p. p. - 235 32;atsisakymas tikrintis sveikatą kaipŠ. d. p. p. - 235 33; 265 8; kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamadarbo tvarka, kaip Š. d. p. p. -235 34.

Švenčių dienos - Š. d. ir terminų skai-čiavimas - 26 5; darbo trukmė Š. d. išvakarėse - 153; išsamus Š. d. sąra-šas -162 1; draudimas dirbti Š. d. ir

Švietimas DK komentaras. Antras tomas

šio draudimo išimtys -162 2; darbuo-tojai, kuriuos galima skirti dirbti Š. d. tik jų sutikimu -162 3; mokėjimas už darbą Š. d. arba alternatyvaus kom-pensavimo taikymas darbuotojo pa-geidavimu -194 1; už darbą Š. d. pa-gal grafiką mokamo atlyginimo dy-dis - 194 2.

Švietimas - žr. Suaugusiųjų švietimas; Profesinis mokymas.

Švietimo įstaiga - žr. Mokyklos; Moky-mosi atostogos.

Taikinimo komisija — reikalavimų per-davimas T. k. kaip kolektyvinių dar-bo ginčų pradžia - 68 10; T. k. kaip privalomas kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo organas - 71 2; 73 1; T. k. sudarymas - 72 1; T. k. sudėtis - 72 2; T. k. narių skaičius - 72 3; T. k. pir-mininko ir sekretoriaus rinkimo tvar-ka - 72 4; konsultantų, ekspertų, spe-cialistų dalyvavimas T. k. posėdyje -73 3; T. k. teisės - 73 4; T. k. narių ma-terialinio skatinimo galimybė — 73 6; kolektyvinio darbo ginčo nagrinėji-mas T. k. - 75 28.

Taikinimo komisijos sprendimas -T. k. s. priėmimas - 74 1; T. k. s. pri-valomumas kolektyvinio darbo gin-čo šalims - 74 3; T. k. s. paskelbimo darbuotojams tvarka - 74 5; žr. Tai-kinimo komisija.

Taikytina teisė - darbo sutarties šalių teisė pasirinkti T. t. - 7 8; išskaidymo principas pasirenkant T. t. - 7 9; pa-sirinktinos T. t. įvardijimas - 7 10; žr. Užsienio teisė.

Talkos - žr. Pagalbos (talkos) ir sava-noriški darbai.

Tantjemos - T. įskaitymo j darbuotojo vidutinį darbo užmokestį tvarka -204 3.

Tapatybė - asmens T. patvirtinantys do-kumentai (asmens T. kortelė) -104 1.

Tarnautojas - 97 2.

Tarnyba - T. kariuomenėje ir alterna-tyvioji T. - 86 3; 131 2; T. kaip darbo-vietė - 95 2; giminaičių T. toje pačio-je darbovietėje apribojimas - 97 2; są-rašas tarnautojų, kuriems netaikomas giminaičių T. toje pačioje darbovie-tėje apribojimas - 97 3.

Tarpininkas - nesutarimo tarp kolek-tyvinių darbo santykių šalių sprendi-mas pasinaudojant T. paslaugomis -70 3; kolektyvinio darbo ginčo šalių teisė pasirinkti T. - 70 8; nepriklau-somo T. kvietimas būti taikinimo ko-misijos pirmininku - 72 5; žr. Kolek-tyvinis darbo ginčas.

Tarpininkavimas - užsienio valstybių T. tarnybos - 70 7; žr. Tarpininkas.

Tarptautinės sutartys - užsienio teisės taikymo atvejų nustatymas T. s. - 6 4; T. s. tiesioginio taikymo principas -8 4.

Tarptautinė teisė - T. t. viršenybės na-cionalinei teisei principas -8 1.

Tarpusavio kontrolės ir atsakomybės principas - žr. Kolektyvinė sutartis.

Techniniai reglamentai - 260 10; 262 3; žr. Statybos techniniai reglamentai.

Teisė dalyvauti valdant įmonę - 43 11; darbuotojų T. d. v. j. skatinimo kryp-tys - 43 16; darbuotojų T. d. v. į. įgy-vendinimo formos - 43 19.

Teisė į darbą - T. į d. įgyvendinimo for-mos - 86 1; T. j d. sąvoka - 86 2; T. į d. įgyvendinimas sudarant darbo sutar-tį - 86 4; T. į d. įgyvendinimas tarpi-ninkaujant įdarbinimo tarnyboms -86 7.

Teisė streikuoti - 76 2; 78 1; darbdavio arba jo įgaliotų asmenų atsakomybė už trukdymą darbuotojams pasinau-doti T. s. - 82 2.

Teisės spraga - T. s. sąvoka - 9 1; T. s. užpildymo taisyklės - 9 2; T. s. užpil-dymas ne darbo teisės normomis -9 4; CK normų taikymas užpildantdarbo T. s. - 9 6.

Teisės pažeidimas - T. p. elementai -245 3; 245 4.

586

Rodyklė Terminas

Teisėti nurodymai - darbuotojo parei-ga vykdyti tik T. n. - 228 2.

Teisingas apmokėjimo už darbą -T. a. už d. kaip konstitucinis ir tarp-tautinis principas - 2 60; T. a. už d. ir kiekvieno darbuotojo teisė į tokį at-lyginimą, kuris garantuotų jam ir jo šeimai normalų gyvenimo lygį - 2 63; T. a. už d. ir minimalus mėnesinis darbo užmokestis - 2 65; T. a. už d. ir moterų ir vyrų teisė į vienodą dar-bo užmokestį - 2 69.

Teisingumo principas - T. p. kaip uni-versalus bendrasis teisės principas -414.

Teisiniai kolektyviniai darbo ginčai -žr. Kolektyviniai darbo ginčai.

Teismas - T. teisė atidėti ar sustabdyti streiką - 81 4; žr. Darbo ginčą nagri-nėjantis organas.

Teismo išlaidos - 302.Teismingumas - ieškinio darbo bylose

padavimas pagal bendrojo T. taisyk-les - 295 4.

Teismo sprendimas - žr. Darbo teisės ir pareigos.

Teisnumas - žr. Civilinis teisnumas; Darbinis teisnumas.

Teledarbas -115 8.Temperatūra - leistina darbo vietose

oro T. - 26113.Terapija - žr. Darbo terapija.Teritorinė kolektyvinė sutartis - T. k. s.

turinys - 50 2; 50 8; T. k. s. nuostatų išplėtimas - 52 2; T. k. s. nutraukimo galimybė ir tvarka - 56; žr. Kolekty-vinė sutartis.

Terminas {laikopožiūriu) - T. sąvoka ir rūšys - 25 1; darbo įstatymų nustatyti T. - 25 2; sutartimi nustatytų T. po-būdis - 25 3; T. apibrėžimas - 25 5; T., apibrėžto kalendorine data, pra-džia - 26 1; T., apibrėžto tam tikru laikotarpiu, pradžia - 26 2; T. pabai-ga - 26 3; T. skaičiavimas, kai neži-noma tiksli jų pradžia - 26 4; veiks-mų atlikimo T. - 26 6; dokumentų perdavimo ryšių priemonėms įvykdy-

mo T. - 26 8; naikinamojo T. sąvoka - 28 1; pagrindiniai naikinamieji T. -28 2; negalimumas sustabdyti, pratęs-ti ar atnaujinti naikinamuosius T. -28 3; absoliutūs ir santykiniai naikinamieji T. - 28 4; procedūrinių (procesinių) T. sąvoka - 29 1; T. atlikti tamtikras procedūras - 29 3; pagrindiniaiprocedūriniai T. - 29 4; procedūriniųT. taikymo ir skaičiavimo sąvoka -29 6; CPK taikymas procedūriniamsT. - 29 8; darbo sutarties T. kaip sutartinė darbo sutarties sąlyga -109 2;terminuotos darbo sutarties maksimalus T. - 109 3; darbdavio pareigaįrodinėti darbo sutarties T. nustatymo pagrįstumą, kilus ginčui dėl T. sąlygos teisėtumo -109 7; terminuotosdarbo sutarties T. nustatymo būdai irnenurodyto ar netinkamai nurodytotokios sutarties T. teisiniai padariniai-110 1; 110 5; darbo sutarties T. nustatymas kalendorine data - 110 2;darbo sutarties T. nustatymas apibrėžiant aplinkybes, iki kurių atsiradimo,pasikeitimo ar pasibaigimo galiojasutartis -110 3; darbo sutarties T. nustatymas apibrėžiant tiek kalendorine data, tiek tam tikromis aplinkybėmis - 110 4; ginčo dėl darbo sutarties T. nustatymo tinkamumosprendimas -110 6; terminuotos darbo sutarties T. pasibaigimo teisiniaipadariniai - 111 1; terminuotos darbo sutarties T. pasibaigimas ir darbosantykių pasibaigimas -111 2; terminuotos darbo sutarties T. suėjimas irsąlygos dėl sutarties T. nebegaliojimas-111 3; atvejai, kai darbdavys, suėjusdarbo sutarties T., negali iš karto atleisti asmens iš darbo - 111 5; atvejai, kada darbo sutarties T. susiejamassu tam tikromis aplinkybėmis, kuriossutarties vykdymo laikotarpiu išnyksta - 111 6; terminuotos darbo sutarties T. pasibaigimo atvejai, kai sutartis nutraukiama, tačiau tų pačių darbuotojo ir darbdavio vėl sudaroma

Terminas atlikti tam tikras procedūras DK komentaras. Antras tomas

terminuota darbo sutartis -111 7; lai-kinosios darbo sutarties T. pasibaigi-mas ir jos galiojimo pratęsimas ne-apibrėžtam T. - 113 6; darbo sutar-ties nutraukimas suėjus T. - 126; bendras T. įspėti darbdavį, norint nu-traukti darbo sutartį darbuotojo pa-reiškimu -127 2; terminuotos darbo sutarties nutraukimas iki jos T. pabai-gos, kai nėra darbuotojo kaltės -129 12; darbuotojo atleidimo iš dar-bo nepasibaigus įspėjimo T. teisiniai padariniai - 130 11; T., per kuriuos išsaugoma darbo vieta sergantiems ar sužalotiems darbuotojams - 133 2; darbuotojams atstovaujančio organo sutikimo atleisti darbuotojų atstovą iš darbo galiojimo T. - 134 8; kom-pensacijos už nepanaudotas kasme-tines atostogas mokėjimas nepriklau-somai nuo darbo sutarties T. -177 3; maksimalus nemokamų atostogų T. per darbo metus -184 4; darbuotojų materialinė atsakomybė ir žalos pa-darymo bei jos išaiškinimo momen-tas, nuo kurio prasideda ieškinio se-naties ir kitų T. eigos pradžia - 254 5; pirmojo darbo ginčų komisijos po-sėdžio organizavimo T. - 291 2; T., per kurį raštvedys privalo darbo ginčo ša-lims išduoti darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašą ir posėdžio pro-tokolo išrašą - 292 7; T. apskųsti dar-bo ginčų komisijos sprendimą teismui- 293 3; darbo ginčų komisijos priimto sprendimo įvykdymo T. - 294 4;kreipimosi į darbo ginčų komisiją T.- 296; žr. Ieškinio senatis.

Terminas atlikti tam tikras procedūras- žr. Terminas.

Terminuota darbo sutartis - žr. Darbo sutartis.

Tėvas - T., auginantis vaiką iki aštuo-nerių metų, kaip papildomai darbo rinkoje remiamas asmuo - 92 12; T. teisė į atostogas vaikui prižiūrėti -180 3.

Tikrieji streikai - 76 12.

Tikslinės atostogos - atšaukimo iš T. a. taisyklės -173 2; T. a. rūšys -178; T. a. ir atleidimas nuo darbo atlikti visuo-menines pareigas - 183 6; nemoka-mos T. a. - 184 5.

Tinkami gaminiai - darbo apmokėjimas darbuotojui kaip už T. g., kai nėra darbuotojo kaltės - 199 1; 199 2.

Toksinės medžiagos - darbuotojo ap-svaigimas darbo metu nuo T. m. kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - 235 30; žalos darbdaviui padarymas dėl darbuotojo apsvaigimo nuo T. m. ir visiška materialinė atsakomybė -255 9.

Trauma - darbdavio pareiga organizuo-ti darbuotojų, nukentėjusių nuo T., gabenimą į sveikatos priežiūros įstai-gą-272 2.

Trečiųjų teismas - T. t. kaip alternaty-vus kolektyvinių darbo ginčų nagri-nėjimo organas - 71 3; 75 1; 75 18; T. t. sudėtis - 75 19; 75 25; T. t. suda-rymo sutartis - 75 23; T. t. pirminin-kas ir sekretorius - 75 27; žr. Trečių-jų teismo sprendimas.

Trečiųjų teismo sprendimas - 75 29; žr. Trečiųjų teismas.

Trišalė socialinė partnerystė - žr. So-cialinė partnerystė.

Trišalė taryba - 44 3; T. t. sudėtis - 45 1; T. t. veiklos principai - 45 4; T. t. funk-cijos - 45 5; T. t. teisės - 45 7; T. t. sek-retoriatas - 45 8.

Trišalės ir dvišalės tarybos (komisijos, komitetai) - T. ir d. t. kaip socialinės partnerystės įgyvendinimo forma -43 1; žr. Garantinio fondo taryba; Privalomojo sveikatos draudimo ta-ryba; Profesinio mokymo taryba; So-cialinė partnerystė; Trišalės tarybos prie Lietuvos darbo biržos ir terito-rinių darbo biržų; Užimtumo taryba; Valstybinio socialinio draudimo ta-ryba; Žemės ūkio ekonominių santy-kių reguliavimo trišalė taryba.

Trišalės komisijos - prie Lietuvos dar-bo biržos ir teritorinių darbo biržų

Rodyklė Valstybė

steigiamos visuomeniniais pagrindais veikiančios T. k. - 88 8; Respubliki-nės T. k. funkcijos - 88 9; teritorinių T. k. funkcijos - 88 10.

Trišalės tarybos prie Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų -4611.

Trišalės tarybos sekretoriatas - žr. Tri-šalė taryba.

Triukšmo lygis - T. 1. darbo vietose -26110.

Turtas - darbdavio prievolė atlyginti turtinę žalą deliktų darbuotojo T. at-veju - 249 21; darbuotojui išduoto darbe naudotis konkrečiai apibrėž-to T. praradimas ir visiškos materia-linės atsakomybės atsiradimas -255 5; T. padarytos žalos dydžio skai-čiavimas atsižvelgiant j T. nusidėvė-jimą - 257 6.

Turto pagrobimas - T. p. įrodymas -235 28; žr. Svetimo turto pagrobimas.

Turto pasisavinimas arba iššvaistymas - 235 23; 235 26; 255 3; žr. Svetimo turto pagrobimas.

UŪkininko ūkis - darbo sutartys, suda-

romos su Ū. ū. ir kitų žemės ūkio sub-jektų darbuotojais -117 3.

Užimtumas - specialios papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų U. didinimo priemonės - 92 7; U. rėmi-mo subsidijos - 92 16; 92 22; papil-domas U. rėmimas - 92 17; atskirų vietovių gyventojų U. programos -92 24; vietinių U. iniciatyvų projek-tai - 92 25.

Užimtumo fondas - bedarbiams orga-nizuojami U. f. remiami darbai -91 8; U. f. remiamų darbų vykdymo ir finansavimo sutartis - 91 9; darb-davių, nevykdančių invalidų įdarbini-mo arba papildomo darbo vietų skai-čiaus steigimo kvotų, pareiga mokėti įmoką į U. f. - 92 21.

Užimtumo taryba - 46 6.

Užsieniečiai - 13 2; 13 3; 13 4; 13 5; 13 6; 13 7; 98 2; 139 3; 220 7.

Užsienio teisė - atvejai, kai darbo san-tykiams taikoma U. t. - 6 3; U. t. tai-kymo darbo santykiams apribojimas - 6 9; imperatyvių Lietuvos Respub-likos darbo teisės normų įtaka tai-kyti U. t. - 6 15; U. t. taikymas, kai darbo sutarties šalys nepasirinko tai-kytinos teisės - 7 12; žr. Taikytina teisė.

Vagystė - 235 23; 235 24; 255 3.Vaikas - motina arba tėvas, auginan-

tys V. iki aštuonerių metų, kaip pa-pildomai darbo rinkoje remiami as-menys - 92 12; pirmenybės teisė likti darbe tų darbuotojų, kurie vieni au-gina V. iki 16 metų - 135 4; V. išlai-kymo ir V. auginimo sąvokos -135 4; darbuotojai, auginantys V, ir viršva-landinis darbas - 150 7; darbuoto-jai, auginantys V, ir darbas poilsio dienomis - 161 7; darbuotojai, au-ginantys V, ir darbas švenčių dieno-mis -162 3; darbuotojų, auginančių V, teisė pasirinkti kasmetinių atos-togų laiką -169 5; nemokamos atos-togos darbuotojams, auginantiems V. - 184 2; darbuotojų, auginančių V., teisė gauti papildomą poilsio lai-ką, už kurį mokamas darbuotojo vi-dutinis darbo užmokestis - 214 1; darbuotojų, auginančių V., papildo-mo poilsio laiko trukmė - 214 2; V. invalidumas - 214 3; dviejų papildo-mų poilsio dienų suteikimas darbuo-tojui, auginančiam tris ir daugiau V. iki 12 metų - 214 4; darbuotojų, au-ginančių V., papildomo poilsio lai-ko lengvatos taikymo sąlygos -214 5; V. nuo 14 metų iki 16 metų leidžiami lengvi darbai - 277 3; žr. Atostogos vaikui prižiūrėti.

Valstybė - V. įmonės likvidavimas ir V. pareiga atlyginti žalą - 252 3; 252 4;

Valstybės kontrolė DK komentaras. Antras tomas

252 5; darbuotojų sauga ir sveikata kaip V. politika - 259 6; 284 1.

Valstybės kontrolė - specialisto atleidi-mas nuo darbo, kai jis atlieka V. k. užduotis -183 4.

Valstybės pagalba - V. p. asmenims įgy-vendinant teisę j darbą principo tu-rinys ir tikslas - 2 24; V. p. asmenims įgyvendinant teisę į darbą kaip tarp-tautinis principas - 2 25.

Valstybės paslaptis - 235 6; žr. Pa-slaptys.

Valstybės tarnautojas - V. t. kategori-jai priskiriami asmenys - 1 18; 97 2; darbo sutarčių su V. t. nesudarymas -119; darbo teisės norminių aktų tai-kymas V. t. -1 20; V. t., atsakingas už nacionalinių, šakos ir teritorinių ko-lektyvinių sutarčių registravimą -55 4; V. t. teisė sudaryti kolektyvines sutartis - 59 9; V. t. vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka -204 2.

Valstybės tarnyba - kolektyvinės dery-bos V. t. - 39 4; V. t. ir darbo teisė -86 6; 114 10; V. t. paslapčių atsklei-dimas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas - 235 5.

Valstybinė darbo inspekcija - V. d. i. funkcijos - 32 2; 32 3; 32 4; V. d. i. kompetencija nagrinėti ginčus dėl darbuotojo atsisakymo dirbti -276 2; V. d. i. ir nelaimingų atsitiki-mų darbe tyrimas - 282 3; V. d. i. ir darbuotojų saugos ir sveikatos rei-kalavimų įmonėse laikymosi kontro-lė - 284 10; darbuotojo kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą ir teisės kreiptis į V. d. i. išsaugoji-mas - 286 4.

Valstybinė kalba - lietuvių, kaip V. k., mokėjimo kategorijos - 129 9.

Valstybinė medicininės socialinės eks-pertizės komisija - 92 2; 273 2.

Valstybinė visuomenės sveikatos prie-žiūros tarnyba - 260 16.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (VSDFV) - darbdavio parei-

ga tą pačią dieną pranešti VSDFV te-ritoriniam skyriui duomenis apie pri-imtąjį - 99 13.

Valstybinio socialinio draudimo pažy-mėjimas - 104 1.

Valstybinio socialinio draudimo taryba -46 2.

Valstybinis darbo inspektorius - 260 16; 266 3.

Valstybinis gydytojas higienistas -260 16.

Veikla - atskirų kategorijų darbuoto-jams nustatyti įvairūs apribojimai už-siimti tam tikra V. - 235 9; darbo V. kaip materialinės atsakomybės sąly-ga - 246 7.

Veiksmai - V. kaip veikimas ir neveiki-mas - 26 7; konkliudentiniai V - 77 6; V, draudžiami darbdaviui gavus įspė-jimą apie būsimą streiką ir streiko metu - 83 1.

Veiksnumas -žr. Civilinis veiksnumas; Darbinis veiksnumas.

Verslo reputacija - žr. Darbo garbė ir verslo reputacija.

„Vėžlio" streikai - 76 12.Vibracįja - 261 10.Videoterminalas - darbdavio pareiga

suteikti specialias pertraukas darbuo-tojams, dirbantiems su V. - 159 5; V. sąvoka - 261 8.

Viešasis administravimas - 97 2.Viešieji darbai - V. d. organizavimas

bedarbiams - 91 13; 91 14; V. d. at-likimo sutartis - 91 15; bedarbiai ir V. d. atlikimo trukmė - 9116; dar-bo biržų siuntimas dirbti V. d. -91 17; bedarbio pašalpos mokėjimo sustabdymas V. d. dirbantiems be-darbiams - 91 18.

Viešoji tvarka - užsienio teisės netai-kymas, jei tai prieštarauja V. t. - 6 10; V. t. kriterijus - 6 12; V. t. sąvoka -6 13; atvejai, kuriems esant remiama-si V. t. kriterijumi - 6 14.

Vieta - žr. Darbo vieta.Vietovė - darbdavio teisė laikinai per-

kelti darbuotoją į darbo sutartimi ne-

590

Rodyklė Žala

sulygtą darbą toje pačioje gyvenamo-joje V. -121 4; garantijų ir kompen-sacijų priimant arba perkeliant į ki-toje V. esantį darbą taisyklės - 2211; kitos V. sąvoka - 221 2; darbuotojui mokamas darbo užmokestis už išsi-ruošimo į kelionę ir įsikūrimo nau-joje V. laiką - 221 8; atvejai, kai dar-buotojas privalo grąžinti darbdaviui visas lėšas, jam išmokėtas dėl persi-kėlimo dirbti į kitą V. - 222 3; dar-buotojo prievolės grąžinti darbdaviui lėšas, jam išmokėtas dėl persikėlimo dirbti į kitą vietovę, išnykimas -222 4.

Vietiniai (lokalūs) teisės aktai - V. t. a. kaip darbo teisės šaltiniai - 3 11; V. t. a. samprata - 3 12; V. t. a. pri-imantys subjektai - 4 10; V. t. a. re-guliuojamos darbo sąlygos ir garan-tijos - 4 11; V. t. a. negaliojimo pa-grindas - 4 12.

Vykdymas - žr. Sprendimas.Vykdomieji dokumentai - V. d. patei-

kimo vykdyti terminai ir V. d. bylose dėl grąžinimo į darbą - 299 5.

Vykdomieji raštai - 299 5.Vyras - moterų ir V. lygių teisių pažei-

dimas - 235 14; darbdavio pareigos įgyvendinant lygias moterų ir V. tei-ses - 235 17.

Viršvalandinis darbas -144 6; V. d. są-voka -150 1; 193 2; V. d. ir papildo-mo darbo santykis - 150 2; V. d. ir padidėjusio darbų masto santykis -150 3; V. d. ir ne viso darbo laiko san-tykis - 150 4; V. d. draudimas -76 12; 150 5; darbuotojų kategorijos ir darbo sąlygos, kai negalima skirti V. d. - 150 6; santykinis draudimas dirbti V. d. tam tikrų kategorijų dar-buotojams - 150 7; administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nusta-tytą darbo trukmę, ir V. d. - 150 8; baigtinis sąrašas išimtinių atvejų, kai leidžiami V. d. - 151 1; darbdavio veiksmai siekiant išvengti V. d. bū-tinybės - 151 2; V. d. skyrimas, kai

gali nutrukti kitų darbuotojų darbas ar sutrikti darbo procesas - 151 3; V. d. skyrimas atlikti pakrovimo ir iš-krovimo operacijas - 151 4; V. d. trukmė -152; darbo apmokėjimo ga-rantijos V. d. dirbantiems darbuoto-jams -193 1; V. d. apmokėjimo įfor-minimas - 193 3; žr. Darbo trukmė.

Visiškos materialinės atsakomybės su-tartis - darbuotojo pareiga atlyginti visą jo padarytą žalą pagal rašytinę V. m. a. s. - 255 4; 256 1; individuali V. m. a. s. - 256 2; materialinių ver-tybių išsaugojimas kaip prielaida su-daryti V. m. a. s. - 256 4; grupinė V. m. a. s. - 256 5; 256 9; 256 10; V. m. a. s. forma ir egzemplioriai -256 6; V. m. a. s. kaip tęstinė ir dvi-šalė sutartis - 256 7.

Visuotiniai streikai - žr. Nacionaliniai (visuotiniai) streikai.

Žala - Ž. padarymas kaip darbo teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas -34 6; darbuotojo teisė reikalauti at-lyginti Ž. dėl jo nepagrįsto nušalini-mo nuo darbo - 123 5; nukentėju-siajai šaliai padaryta Ž. kaip mate-rialinės atsakomybės sąlyga - 246 3; darbdavio padarytos darbuotojui Ž. sąvoka - 248 9; visiško Ž. atlygini-mo principas - 248 10; 248 11; 249 3; 249 9; draudimas apriboti ar panai-kinti civilinę atsakomybę už sveika-tos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę Ž. - 248 11; darbdavio pa-reiga atlyginti Ž. vadovaujantis CK nustatytais principais ir tvarka -249 1; darbdavio pareiga atlyginti Ž., padarytą dėl darbuotojo sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine li-ga, suluošinimo - 249 2; Ž. atlygini-mo tvarka, kai darbuotojas buvo ap-draustas nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialiniu draudimu - 249 3; sveikatos pakenkimas kaip

Žalos dydis DK komentaras. Antras tomas

fizinė Ž. - 249 5; Ž. darbuotojo svei-katai - 249 6; juridinių asmenų, sa-vo veikimu ar neveikimu padariusių Ž. žmonių sveikatai, pareiga atlyginti nuostolius - 249 7; Ž. atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo taisyklės -249 9; darbuotojo sveikatos pablo-gėjimas po to, kai priimtas sprendi-mas dėl Ž. atlyginimo, ir teisė pa-reikšti ieškinį darbdaviui dėl papil-domų išlaidų atlyginimo - 249 14; laidojimo išlaidų įtraukimas į atly-gintinos Ž. dydį - 249 17; Ž. atlygi-nimas periodinėmis išmokomis ar-ba vienkartine išmoka - 249 18; Ž. atlyginimas asmenims, kurių darbo santykius reguliuoja specialūs įsta-tymai - 249 19; Ž. atlyginimas nuo jos padarymo dienos - 249 20; darb-davio prievolė atlyginti turtinę Ž. de-liktų darbuotojo turtui atveju -249 21; įmonės reorganizavimas ir pareigos atlyginti Z. perėjimas -251 1; 251 5; valstybės ar savivaldy-bės įmonės likvidavimas ir Ž. atly-ginimas darbuotojams - 252 1; juri-dinio asmens likvidavimas ir Ž. at-lyginimo prievolės perėjimas kitiems asmenims - 252 2; valstybės ar savi-valdybės įmonės likvidavimas ir vals-tybės ar savivaldybės pareiga atlyginti Ž. - 252 3; 252 4; 252 5; darbuo-tojų materialinė atsakomybė ir Ž. padarymo bei jos išaiškinimo mo-mentas, nuo kurio prasideda ieški-nio senaties ir kitų terminų eigos pradžia - 254 5; tyčia padaryta Ž. ir visiška darbuotojų materialinė atsa-komybė - 255 2; 257 5; Ž. padary-mas nusikalstama veika ir visiška darbuotojų materialinė atsakomybė - 255 3; darbuotojo pareiga atlygin-ti visą jo padarytą Ž. pagal rašytinę visiškos materialinės atsakomybės sutartį - 255 4; Ž. darbdaviui pada-rymas dėl darbuotojo neblaivumo, taip pat apsvaigimo nuo narkotinių arba toksinių medžiagų ir visiška ma-

terialinė atsakomybė - 255 9; Ž. at-lyginimas darbdaviui pagal regresi-nius reikalavimus - 257 8; darbuo-tojo galimybė atlyginti Ž. gera valia- 258 2; darbuotojo galimybė atlyginti Ž. natūra - 258 3; Ž. atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbear profesinės ligos tvarka 1990-1999 metais - 283 1; Ž. atlyginimotvarka, įvedus privalomą darbuotojų draudimą pagal diferencijuotusnelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifus -283 2; draudiminio Z. atlyginimotvarka ir dydis - 283 9; Ž. atlyginimas CK nustatyta tvarka, kai darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesiniųligų socialiniu draudimu -283 10; Ž.padarymas asmeniui ar turtui ir bendrųjų deliktinės civilinės atsakomybės normų taikymas - 283 12; žr. Neturtinė žala.

Žalos dydis - įrodymai, kad žala svei-katai padaryta darbuotojui vykdant darbo pareigas, ir padarytos sveika-tai Ž. d. - 249 11; bendroji atlygin-tinos Ž. d. nustatymo tvarka-257 1; tiesioginė tikra žala ir dėl pažeidi-mo negautos pajamos nustatant Ž. d.- 257 2; darbdavio pareiga pagrįstiir įrodyti padarytos Ž. d. -257 3; turtui padarytos Ž. d. skaičiavimas atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą -257 6; atlygintinos Ž. d. mažėjimasatsižvelgiant į leistinus nuostolius(natūrali netektis) - 257 7; darboginčą nagrinėjančio organo teisė sumažinti atlygintinos Ž. d. - 257 9.

Žalos išieškojimas - Ž. i. būdų, tvar-kos ir terminų reglamentavimas -258 1; Ž. i. darbdavio nurodymu iš-skaitant žalos dydį iš darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio - 258 4;darbdavio rašytinis nurodymas dėlŽ. i. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos -258 5; asmenys, galintys duoti nuro-

Rodyklė

dymus dėl Ž. i. išskaitant iš darbo už-mokesčio - 258 6; atvejai, kai Ž. i. darbdavio nurodymu negalimas -258 7; darbuotojo, nesutinkančio su darbdavio nurodymu dėl Ž. i., teisė kreiptis į darbo ginčus nagrinėjan-čius organus - 258 8. Žemės ūkio ekonominių santykių reguliavimo trišalė taryba - 46 10.

Žmogaus teisės - 235 3.Žuvimas - kompensacijos mokėjimo

tam tikriems asmenims dėl sveikatos sužalojimo ar Ž. reglamentavimas specialiais teisės aktais - 249 8; dar-buotojo Ž. ir laidojimo išlaidos -249 17.

Ženklai - saugos ir sveikatos apsaugos Ž. - 26114.

NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ RODYKLĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA

Konstitucija-2 10; 2 17; 2 78; 2 84; 3 3;3 4; 4 7; 6 10; 9 10; 10 4; 10 5; 20 5;23 12; 86 3; 143 13; 183 2; 235 3.

Konstitucijos 5 straipsnis - 235 3. Konstitucijos 29 straipsnis - 2 30;

235 13.Konstitucijos 34 straipsnis -183 2. Konstitucijos 34 straipsnio 3 dalis -183 2. Konstitucijos 35 straipsnis - 2 18; 19 5;

414.

Konstitucijos 48 straipsnis - 2 22; 2 50;2 60; 2 74; 86 2; 95 9; 114 9; 127 1;156 1; 260 7.

Konstitucijos 49 straipsnis - 156 1. Konstitucijos 50 straipsnis - 41 5; 41 9;

41 10; 4112; 45 2.Konstitucijos 51 straipsnis - 76 1;76 14. Konstitucijos 56 straipsnis - 183 2. Konstitucijos 78 straipsnis -183 2. Konstitucijos 138 straipsnis - 8 2.

TARPTAUTINĖS SUTARTYS IR TARPTAUTINIAI DOKUMENTAI

1989 m. Europos Bendrijos darbuoto- Europos Bendrijos steigimo sutartiesjų pagrindinių socialinių teisių char- 137(6) straipsnis - 76 3.tija - 2 3; 47 5; 76 4. Europos Bendrijos steigimo sutarties

1989 m. Europos Bendrijos darbuoto- 141 straipsnis (buvęs 119 straipsnis)jų pagrindinių socialinių teisių char- - 2 32.tijos 4 straipsnis - 2 22. 2000 m. Europos Sąjungos pagrindinių

1989 m. Europos Bendrijos darbuoto- teisių chartijos 28 straipsnis - 76 5.jų pagrindinių socialinių teisių char- 1996 m. Europos socialinė chartija (pa-tijos 5 straipsnis - 2 60. taisyta) - 2 3; 2 13; 2 26; 2 87; 3 6; 3 8;

1989 m. Europos Bendrijos darbuoto- 8 6; 8 10; 47 4; 68 3; 76 7; 260 6.jų pagrindinių socialinių teisių char- 1996 m. Europos socialinės chartijostijos 10 straipsnis - 2 12. (pataisytos) 1 straipsnio 2 dalis-2 22.

1989 m. Europos Bendrijos darbuoto- 1996 m. Europos socialinės chartijosjų pagrindinių socialinių teisių char- (pataisytos) 1 straipsnio 3 ir 4 dalystijos 12 straipsnis - 2 94. - 88 1;

1989 m. Europos Bendrijos darbuoto- 1996 m. Europos socialinės chartijosjų pagrindinių socialinių teisių char- (pataisytos) 1-4 straipsniai - 86 3.tijos 16 straipsnis - 2 32; 235 19. 1996 m. Europos socialinės chartijos

1989 m. Europos Bendrijos darbuoto- (pataisytos) 2 ir 3 straipsniai - 2 50.jų pagrindinių socialinių teisių char- 1996 m. Europos socialinės chartijostijos 19 straipsnis - 2 50. (pataisytos) 4 straipsnis - 2 60.

1972 m. Europos konvencija „Dėl vals- 1996 m. Europos socialinės chartijostybės imuniteto" - 5 5. (pataisytos) 6 straipsnis - 59 4.

Europos Bendrijos steigimo sutarties 1996 m. Europos socialinės chartijos137 straipsnis (buvęs 118 straipsnis) (pataisytos) 6 straipsnio 4 dalis --2 32; 235 19. 77 11; 83 3.

595

TDO konvencijos ir rekomendacijos DK komentaras. Antras tomas

1996 m. Europos socialinės chartijos (pataisytos) 6 ir 21 straipsniai - 43 4.

1996 m. Europos socialinės chartijos (pataisytos) 20 straipsnis - 2 31; 235 19.

1996 m. Europos socialinės chartijos (pataisytos) 22 straipsnis - 43 20.

Europos sutartis, steigianti asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų Šalių Narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės - 2 4; 6 2; 7 2; 13 8.

1950 m. Europos žmogaus teisių ir pa-grindinių laisvių apsaugos konvenci-ja - 2 3; 2 88; 3 6; 3 8; 8 9.

1950 m. Europos žmogaus teisių ir pa-grindinių laisvių apsaugos konvenci-jos 4 straipsnis - 2 74.

1950 m. Europos žmogaus teisių ir pa-grindinių laisvių apsaugos konvenci-jos 11 straipsnis - 2 11.

1950 m. Europos žmogaus teisių ir pa-grindinių laisvių apsaugos konvenci-jos 14 straipsnis - 2 30; 235 19.

Filadelfijos deklaracijos 1 (d) punktas - 47 14.

1966 m. Jungtinių Tautų tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas - 2 3; 8 46.

1966 m. Jungtinių Tautų tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 8 straipsnis - 76 6.

TDO KONVENCIJOS IR REKOMENDACIJOS

1948 m. Jungtinių Tautų visuotinė žmo-gaus teisių deklaracija - 2 3; 3 7; 8 8.

1948 m. Jungtinių Tautų visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 2, 7 ir 23 straipsniai - 2 30; 235 19.

1948 m. Jungtinių Tautų visuotinės žmo-gaus teisių deklaracijos 23 straipsnis -2 50; 2 60.

Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Res-publikos sutartis dėl teisinės pagal-bos ir teisinių santykių civilinėse, šei-mos, darbo ir baudžiamosiose bylo-se - 6 5.

1980 m. Romos konvencija „Dėl sutar-tinėms prievolėms taikytinos teisės" -6 6; 6 11; 6 16; 7 6.

1980 m. Romos konvencijos „Dėl sutar-tinėms prievolėms taikytinos teisės" 6 straipsnis - 7 4.

1980 m. Romos konvencijos „Dėl sutar-tinėms prievolėms taikytinos teisės" 6 straipsnio 2 dalis - 7 13.

1961 m. Vienos konvencija „Dėl diplo-matinių santykių" - 5 7.

1961 m. Vienos konvencijos „Dėl diplo-matinių santykių" 1 straipsnis - 5 6.

1969m. Vienos konvencija „Dėl tarptautinių sutarčių teisės" - 8 3.

1970m. Ženevos Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemoniųekipažų, važinėjančių tarptautiniaismaršrutais, darbo (AETR) - 8 11.

TDO deklaracija „Dėl pagrindinių prin-cipų ir teisių darbe" - 40 7.

TDO konvencija Nr. 1 „Dėl 8 valandų darbo dienos ir 48 valandų darbo sa-vaitės pramonės įmonėse nustaty-mo" - 8 12.

TDO konvencija Nr. 4 „Dėl moterų nakties darbo" - 8 13.

TDO konvencija Nr. 6 „Dėl vaikų nak-ties darbo pramonėje" - 8 14.

TDO konvencija Nr. 11 „Dėl žemės ūkio darbuotojų teisių jungtis j aso-ciacijas ir vienytis" - 2 14; 8 15.

TDO konvencija Nr. 14 „Dėl savaitinio poilsio laiko pramonės įmonėse" -8 16.

TDO konvencija Nr. 19 „Dėl šalies ir užsienio piliečių lygių teisių atlygi-nant žalą, įvykus nelaimingam atsiti-kimui" - 8 17.

TDO konvencija Nr. 24 „Dėl draudimo ligoje pramonės ir prekybos ir namų ruošos darbininkų" - 8 18.

TDO konvencija Nr. 26 „Dėl minima-laus darbo užmokesčio nustatymo mechanizmo" - 2 73.

Rodyklė TDO konvencijos ir rekomendacijos

TDO konvencija Nr. 27 „Dėl sunkių krovinių, pervežamų laivuose, svorio nurodymo" - 8 19.

TDO konvencija Nr. 29 „Dėl priversti-nio ar privalomojo darbo" - 2 75; 2 79; 2 80; 8 20.

TDO konvencija Nr. 47 „Dėl darbo lai-ko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę" - 8 21.

TDO konvencijos Nr. 47 „Dėl darbo lai-ko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę" 1 straipsnis - 144 3.

TDO konvencija Nr. 73 „Dėl jūreivių sveikatos patikrinimo" - 2 86; 8 22.

TDO konvencija Nr. 79 „Dėl vaikų ir jaunuolių naktinio darbo apribojimo nepramoniniuose darbuose" - 2 88; 8 23; 154 1.

TDO konvencija Nr. 80 „Dėl TDO Ge-neralinės konferencijos pirmosiose dvidešimt aštuoniose sesijose priim-tų konvencijų dalinio pakeitimo" -8 24.

TDO konvencija Nr. 81 „Dėl darbo ins-pekcijos pramonėje ir prekyboje" -8 25; 32 4.

TDO konvencija Nr. 87 „Dėl asociaci-jų laisvės ir teisės jungtis į organiza-cijas gynimo" - 2 14; 8 26; 19 5; 41 1; 41 2; 41 16; 49 2; 59 10; 59 12.

TDO konvencijos Nr. 87 „Dėl asocia-cijų laisvės ir teisės jungtis j organi-zacijas gynimo" 10 straipsnis - 60 7.

TDO konvencija Nr. 88 „Dėl įdarbini-mo tarnybų organizavimo" - 2 27; 8 27; 43 3; 88 1.

TDO konvencijos Nr. 88 „Dėl įdarbini-mo tarnybų organizavimo" 5 straips-nis - 47 10.

TDO konvencija Nr. 90 „Dėl jaunuo-lių naktinio darbo pramonėje" - 2 88; 8 28; 154 1.

TDO konvencija Nr. 98 „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolekty-vines derybas principų taikymo" -2 93; 8 29; 40 8; 40 10; 41 1; 41 3; 41 16; 43 3; 43 9; 59 2; 59 8; 59 11; 68 2.

TDO konvencijos Nr. 98 „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolek-tyvines derybas principų taikymo"1 straipsnis -129 5.

TDO konvencijos Nr. 98 „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolek-tyvines derybas principų taikymo"2 straipsnis - 60 7.

TDO konvencijos Nr. 98 „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolek-tyvines derybas principų taikymo" 4 straipsnis - 43 12; 48 2; 60 6.

TDO konvencija Nr. 99 „Dėl minima-laus darbo užmokesčio nustatymo mechanizmo (žemės ūkis)" - 2 73.

TDO konvencija Nr. 100 „Dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už ly-giavertį darbą" - 2 47; 2 61; 2 70; 8 30; 186 10; 235 19.

TDO konvencija Nr. 105 „Dėl privers-tinio darbo panaikinimo" -2 75; 2 77; 8 31; 76 8.

TDO konvencija Nr. 108 „Dėl jūrei-vių nacionalinių asmens pažymėji-mų" - 8 32.

TDO konvencija Nr. 111 „Dėl diskri-minacijos darbo ir profesinės veiklos srityje" - 2 31; 2 45; 8 33; 235 19.

TDO konvencija Nr. 116 „Dėl TDO Generalinės konferencijos pirmo-siose trisdešimt dviejose sesijose priimtų konvencijų dalinio pakeiti-mo" - 8 34.

TDO konvencija Nr. 127 „Dėl vienam darbuotojui leistino maksimalaus krūvio pernešimo" - 8 35.

TDO konvencija Nr. 131 „Dėl minima-laus darbo užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant į besivystančias ša-lis" - 2 60; 2 64; 8 36; 187 1.

TDO konvencija Nr. 135 „Dėl darbuo-tojų atstovų gynimo ir jiems teikia-mų galimybių įmonėje" - 2 14; 8 37; 19 5; 43 15; 59 2; 68 2.

TDO konvencijos Nr. 135 „Dėl darbuo-tojų atstovų gynimo ir jiems teikia-mų galimybių įmonėje" 3 straipsnis -129 6.

TDO konvencijos ir rekomendacijos DK komentaras. Antras tomas

TDO konvencijos Nr. 135 „Dėl darbuo-tojų atstovų gynimo ir jiems teikia-mų galimybių įmonėje" - 60 2; 240 3.

TDO konvencija Nr. 138 „Dėl minima-laus įdarbinimo amžiaus" - 8 38.

TDO konvencija Nr. 142 „Dėl profe-sinio orientavimo ir profesinio ren-gimo ugdant žmogaus išgales" -2 28; 8 39.

TDO konvencija Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti" - 8 40; 39 1; 43 3; 43 6; 44 2; 45 6.

TDO konvencija Nr. 151 „Dėl darbo santykių valstybinėje tarnyboje" -39 6; 59 13; 60 8.

TDO konvencija Nr. 154 „Dėl kolek-tyvinių derybų skatinimo" - 8 41; 39 6; 43 3; 43 10; 43 11; 43 15; 48 3; 59 2; 59 14; 59 16; 63 3; 70 5.

TDO konvencijos Nr. 154 „Dėl kolek-tyvinių derybų skatinimo" 1 straips-nio 3 dalis - 39 7.

TDO konvencijos Nr. 154 „Dėl kolek-tyvinių derybų skatinimo" 2 straips-nis - 39 2.

TDO konvencijos Nr. 154 „Dėl kolek-tyvinių derybų skatinimo" 3 straips-nio 2 punktas - 60 3.

TDO konvencijos Nr. 154 „Dėl kolek-tyvinių derybų skatinimo" 7 straips-nis - 43 5.

TDO konvencijos Nr. 154 „Dėl kolek-tyvinių derybų skatinimo" 8 straips-nis - 2 93; 39 13.

TDO konvencijos Nr. 158 „Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio ini-ciatyva" 4 ir 11 straipsniai - 129 1.

TDO konvencijos Nr. 158 „Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio ini-ciatyva" 5 straipsnis - 130 6.

TDO konvencijos Nr. 158 „Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio ini-ciatyva" 5 straipsnio „e" papunktis - 132 1.

TDO konvencijos Nr. 158 „Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio ini-ciatyva" 6 straipsnis - 1311.

TDO konvencijos Nr. 158 „Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio ini-ciatyva" 9 straipsnis -130 3.




TDO konvencija Nr. 159 „Dėl invalidų profesinės reabilitacijos ir užimtu-mo" - 2 88; 8 42.

TDO konvencijos Nr. 159 „Dėl invali-dų profesinės reabilitacijos ir užim-tumo" 7 straipsnis - 92 18.

TDO konvencija Nr. 160 „Dėl darbo statistikos" - 8 43.

TDO konvencija Nr. 171 „Dėl naktinio darbo" - 8 44; 154 1; 154 2.

TDO konvencijos Nr. 171 „Dėl nakti-nio darbo" 4 straipsnis - 154 6.

TDO konvencija Nr. 173 „Dėl darbuo-tojų reikalavimų gynimo darbdaviui tapus nemokiam" - 8 45.

TDO konvencija Nr. 182 „Dėl nepriim-tino vaikų darbo uždraudimo ir ne-atidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti" - 277 1.

TDO konvencija Nr. 183 „Dėl 1952 me-tų Motinystės apsaugos konvencijos (su pakeitimais) pakeitimo" - 278 1.

TDO rekomendacija Nr. 91 „Dėl kolek-tyvinių sutarčių" - 59 2; 59 3; 60 4; 60 9.

TDO rekomendacijos Nr. 91 „Dėl kolek-tyvinių sutarčių" 3 punktas - 48 4; 65 3.

TDO rekomendacija Nr. 92 „Dėl sa-vanoriško taikinimo ir arbitražo" -68 2; 76 9.

TDO rekomendacija Nr. 94 „Dėl ben-dradarbiavimo ir konsultacijų tarp darbdavių ir darbuotojų įmonės ly-gyje" - 43 15.

TDO rekomendacija Nr. 129 „Dėl ry-šių tarp administracijos ir darbuoto-jų įmonėje" - 43 15.

598

Rodyklė Europos Sąjungos direktyvos

TDO rekomendacija Nr. 143 „Dėl dar-buotojų atstovų gynimo ir jiems tei-kiamų galimybių įmonėje" - 43 15.

TDO rekomendacija Nr. 163 „Dėl ko-lektyvinių derybų" - 39 14; 43 3.

TDO rekomendacijos Nr. 163 „Dėl kolektyvinių derybų" 4 straipsnio 2 punktas - 43 13.

TDO rekomendacijos Nr. 163 „Dėl ko-lektyvinių derybų" 7 straipsnis-4012.

TDO rekomendacijos Nr. 163 „Dėl

EUROPOS SĄJUNGOS DIREKTYVOS

kolektyvinių derybų" 7 straipsnio 1 punktas-48 6.

TDO rekomendacija Nr. 166 „Dėl dar-bo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva" - 129 1; 129 2.

TDO rekomendacijos Nr. 166 „Dėl dar-bo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva" 5 punktas -131 2.

TDO rekomendacijos Nr. 166 „Dėl dar-bo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva" 16 punktas -130 6.

1973 m. vasario 19 d. Europos Bendri-jos Tarybos direktyva 73/23/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susi-jusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo" - 260 15.

1975m. birželio 22 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 75/117/EEB„Dėl vienodo vyrų ir moterų darboužmokesčio principo taikymo" - 2 33;235 19.

1976m. vasario 9 d. Europos BendrijosTarybos direktyva 76/207/EEB „Dėlvienodo požiūrio į vyrus ir moterisprincipo taikymo įsidarbinimo, kvalifikacijos kėlimo, paaukštinimo darbeir darbo sąlygų atžvilgiu" - 2 34.

1978 m. gruodžio 19 d. Europos Ben-drijos Tarybos direktyva 79/7/EEB „Dėl laipsniško vienodo požiūrio į vy-rus ir moteris principo įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje" - 2 35; 235 19.

1986 m. gegužės 12 d. Europos Bendri-jos Tarybos direktyva 86/188/EEB „Dėl darbuotojų apsaugos nuo pavo-jaus, susijusio su triukšmu darbe" -26110.

1986 m. liepos 24 d. Europos Bendri-jos Tarybos direktyva 86/378/EEB „Dėl vienodo požiūrio į vyrus ir mo-teris principo įgyvendinimo profesi-nės socialinės apsaugos sistemoje" -2 36; 235 19.

1986m. gruodžio 11 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 86/613/EEB„Dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie užsiima savarankiška darbo veikla, taip pat savarankiškai dirba žemės ūkyje, principo taikymo irdėl savarankiškai dirbančių moterųapsaugos nėštumo ir motinystės laikotarpiu" - 2 37.

1987 m. birželio 25 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 87/404/EEB„Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su paprastais slėginiais indais,suderinimo" - 260 15.

1989 m. gegužės 3 d. Europos Bendri-jos Tarybos direktyva 89/336/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susi-jusių su elektromagnetiniu suderina-mumu, suderinimo" - 260 15.

1989 m. birželio 12 d. Europos Bendri-jos Tarybos direktyva 89/391/EEB „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti" -2 51; 260 6.

1989 m. birželio 12 d. Europos Bendri-jos Tarybos direktyvos 89/391/EEB „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti" 1 straipsnis - 259 5.

1989 m. birželio 14 d. Europos Bendri-jos Tarybos direktyva 89/392/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susi-jusių su įrenginiais, suderinimo" -260 15.

Europos Sąjungos direktyvos DK komentaras. Antras tomas

1989 m. lapkričio 30 d. Europos Ben-drijos Tarybos direktyva 89/654/EEB „Dėl minimalių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų" -2615.

1989 m. lapkričio 30 d. Europos Ben-drijos Tarybos direktyva 89/655/EEB „Dėl minimalių darbo įrenginiams taikomų darbuotojų saugos ir svei-katos reikalavimų" - 262 1.

1989 m. lapkričio 30 d. Europos Ben-drijos Tarybos direktyva 89/656/EEB „Dėl minimalių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugines priemones" - 2 51.

1989m. gruodžio 21 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 89/686/EEB„Dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su asmeninėmis apsauginėmispriemonėmis, suderinimo" - 260 15.

1990m. gegužės 29 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 90/269/EEB„Dėl minimalių sveikatos apsaugosir darbo saugos reikalavimų, taikomų krovinių kėlimui rankomis, pirmiausia, kai gresia pavojus, jog darbuotojai gali susižeisti nugarą" -2617.

1990m. gegužės 29 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 90/270/EEB„Dėl minimalių darbuotojų saugosir sveikatos apsaugos reikalavimų,dirbant su displėjaus ekrano įrenginiais" - 261 8.

1991m. spalio 14 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 91/533/EEB„Dėl darbdavio įsipareigojimo informuoti dirbančiuosius apie darbo sutarties ar darbo santykių sąlygas" -47 21; 99 11.

1992m. birželio 25 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 92/85/EEB„Dėl priemonių, skirtų skatinti, kadbūtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata darbe, priėmimo" -2 89; 278 5.

1992 m. spalio 19 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 92/85/EEB„Dėl priemonių, skirtų skatinti, kadbūtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata darbe, priėmimo" - 2 38.

1993 m. lapkričio 23 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 93/104/EB„Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų" 3 straipsnis -160 2.

1993 m. lapkričio 23 d. Europos Ben-drijos Tarybos direktyvos 93/104/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organi-zavimo aspektų" 5 straipsnis -161 6.

1993 m. lapkričio 23 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 93/104/EB„Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų" 7 straipsnis -166 1.

1992 m. birželio 22 d. Europos Bendri-jos Tarybos direktyva 94/33/EEB „Dėl dirbančio jaunimo apsaugos" - 277 2.

1994m. rugsėjo 22 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 94/45/EEB„Dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos įmonių grupiųdarbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkos sukūrimo" - 47 6;47 19.

1995m. gruodžio 5 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 95/63/EB „Dėldirektyvos 89/655/EEB „Dėl minimalių darbo įrenginiams taikomųdarbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų" pakeitimo" -2 51; 262 1.

1996m. birželio 3 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 96/34/EB „Dėlbazinės sutarties dėl tėvystės atostogų, sudarytos tarp UNICE, CEEP irETUC" - 2 39.

1996m. gruodžio 16 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 96/71/EB„Dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje" - 6 21.

1997m. gruodžio 15 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 97/80/EB

600

Rodyklė Europos Sąjungos direktyvos

„Dėl įrodinėjimo pareigos diskrimi-nacijos dėl lyties bylose" - 2 40. 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Tarybos Direktyva 97/81/EB „Dėl bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesi-nių sąjungų konfederacija (ETUC) - 146 1.1997 m. gruodžio 15 d. Europos Tary

bos Direktyvos 97/81/EB „Dėl bendrojo susitarimo dėl darbo ne visądarbo dieną, kurį sudarė Europospramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), ir Europosįmonių, kuriose dalyvauja valstybė,centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC),1 straipsnis - 146 6.

1998m. balandžio 7 d. Europos Bendrijos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/24/EB „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo pavojų darbe, susijusių su cheminėmismedžiagomis" - 2 51.

1998 m. birželio 22 d. Europos Bendri-jos ir Tarybos direktyva 98/37/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susi-jusių su mašinomis, suderinimo" -260 15.

1998m. liepos 20 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 98/59/EB „Dėlvalstybių narių įstatymų, susijusių sukolektyviniu atleidimu iš darbo, derinimo" - 130 8.

1999m. birželio 21 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 99/63/EB „DėlEuropos Bendrijos laivų savininkųasociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo" - 2 86.

1999 m. birželio 28 d. Europos Bendri-jos Tarybos direktyva 1999/70/EB

patvirtintas Europos profesinių są-jungų konfederacijos (ETUC), Eu-ropos pramonės ir darbdavių kon-federacijų sąjungos (UNICE) ir Eu-ropos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrasis susitarimas dėl darbo pagal termi-nuotas sutartis - 108 1; 108 5; 109 12; 111 8.

2000 m. birželio 29 d. Europos Bendri-jos Tarybos 2000/43/EB direktyva, įgyvendinanti lygių galimybių prin-cipus tarp asmenų nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės kilmės -2 41.

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Bendri-jos Tarybos direktyva 2000/54/EB „Dėl darbuotojų apsaugos nuo rizi-kos, kylančios dėl biologinių medžia-gų poveikio darbe" - 2 51.

2000 m. lapkričio 27 d. Europos Bendrijos Tarybos 2000/78/EB direktyva, sukurianti bendrą vienodų sąlygų taikymo įdarbinant ir darbui sistemą - 2 42.

2001 m. kovo 12 d. Europos BendrijosTarybos direktyva 2001/23/EB „Dėlvalstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo" - 47 17;63 4.

2002 m. kovo lld. Europos BendrijosParlamento ir Tarybos direktyva2002/14/EB „Dėl Europos Bendrijos darbuotojų bendros informavimoir konsultavimo sistemos sukūrimo"- 40 13; 47 22.

2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Bendri-jos Parlamento ir Tarybos 2000/73/ EB direktyva, pakeičianti 1976 m. vasario 9 d. Europos Bendrijos Ta-rybos direktyvą 76/207/EEB „Dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, kva-lifikacijos kėlimo, paaukštinimo dar-be ir darbo sąlygų atžvilgiu" - 2 43; 235 19.

Lietuvos Respublikos kodeksai DK komentaras. Antras tomas

LIETUVOS RESPUBLIKOS KODEKSAI

1984 m. ATPK - 2 49; 38 2; 85 8;235 23; 235 30; 260 8; 260 10. 1984

m. ATPK 41 straipsnio 1 dalis -82 3; 139 2. 1984 m. ATPK 41 ir

411 straipsniai -2100.

1984 m. ATPK 411 straipsnis - 99 10. 1984 m. ATPK 413 straipsnis - 98 4;

139 2; 139 3.1984 m. ATPK 50 straipsnis - 235 27. 1984 m. ATPK 2591 straipsnis - 235 28. 2000 m. BK - 38 2; 85 8; 235 23;

260 8.2000 m. BK 178 straipsnis - 235 24; 255 3. 2000 m. BK 182 straipsnis - 235 25. 2000 m. BK 183 ir 184 straipsniai -

235 26.2000 m. BK 184 straipsnis - 255 3. 2000 m. BK 225 ir 226 straipsniai -

235 29.2002 m. BPK - 4 15; 183 1; 183 3. 2002 m. BPK 3 straipsnis - 255 3 2002 m. BPK 104 straipsnio 1 dalis -

183 5. 2002 m. BPK 112 straipsnio 2 dalis -

255 3. 2002 m. BPK 115 straipsnio 2 dalis -

255 3.2002 m. BPK 157 straipsnis -123 3; 297 4. 2002 m. BPK 166 straipsnis - 241 2. 2002 m. BPK 212 straipsnis - 241 2. 2002 m. BPK 303 straipsnio 4 dalis -

255 3.2002 m. BPK 327 straipsnis - 255 3. 2002 m. BVK- 225 4. 1964 m. CK 499 straipsnis - 283 1.

2000 m. CK ĮĮ 47 straipsnio 2 dalis -283 12. 2000 m. CK - 4 15; 6 16; 7 7;

9 5; 18 8;18 10; 24 4; 27 7; 34 7; 38 2; 38 3;38 5; 60 11; 85 4; 85 10; 180 1; 248 9;249 1; 249 3; 249 11; 249 14; 249 21;250 1; 250 5; 251 1; 251 2; 251 6;252 1; 252 2; 252 5; 252 6; 259 4;283 10; 283 12; 293 3.

2000 m. CK 1.1 straipsnis - 27 6. 2000 m. CK 1.1 straipsnio 3 dalis - 9 6;

36 14; 38 5.2000 m. CK 1.3 straipsnis - 11 4. 2000 m. CK 1.5 straipsnis - 4 17. 2000 m. CK 1.11 straipsnis - 6 11. 2000 m. CK 1.113 straipsnis - 136 3. 2000 m. CK 1.115 straipsnis - 27 6. 2000 m. CK 1.116 straipsnis -47 3; 48 9. 2000 m. CK 1.126-1.135 straipsniai -

27 8.2000 m. CK 2.1 straipsnis -16 13. 2000 m. CK 2.2 straipsnis -16 14. 2000 m. CK 2.4 straipsnis-16 15; 16 17. 2000 m. CK 2.5 straipsnis - 16 18; 18 9. 2000 m. CK 2.9 straipsnis -16 19. 2000 m. CK 2.10 straipsnis -13 17. 2000 m. CK2.24 straipsnis-36 16; 3617. 2000 m. CK 2.46 straipsnis - 24 4. 2000 m. CK 2.47 straipsnis - 20 9. 2000 m. CK 2.53 straipsnis -16 8. 2000 m. CK 2.53 straipsnio 2 dalis -1610. 2000 m. CK 2.56 straipsnis -16 9. 2000 m. CK 2.56 straipsnis 3 dalis -1610. 2000 m. CK 2.63 straipsnis 1 dalis-14 3. 2000 m. CK 2.63 straipsnis 2 dalis -14 4. 2000 m. CK 2.74 straipsnis - 24 8. 2000 m. CK 2.82 straipsnis -14 6. 2000 m. CK 2.82 straipsnis 3 dalis -

14 7. 2000 m. CK 2.95 straipsnis - 138 1;

2513. 2000 m. CK 2.97 straipsnis - 138 1;

2514. 2000 m. CK 2.99 straipsnis - 251 4;

2515.2000 m. CK 2.101 straipsnis - 251 6. 2000 m. CK 2.104 straipsnis - 138 1. 2000 m. CK 2.95-2.105 straipsniai -

22 10.2000 m. CK 2.113 straipsnis - 223 2. 2000 m. CK 2.135 straipsnio 2 dalis -19 8. 2000 m. CK 2.138 straipsnio 1 dalies

2 punktas -18 5.2000 m. CK 2.139 straipsnis - 18 6. 2000 m. CK 2.140 straipsnis -18 7.

602

Rodyklė Lietuvos Respublikos kodeksai

2000 m. CK 3.155 straipsnis -180 1. 2000 m. CK 3.279 straipsnis - 279 7. 2000 m. CK 6.1 straipsnis - 248 4. 2000 m. CK 6.128 straipsnis - 252 2. 2000 m. CK 6.245 straipsnis - 248 3. 2000 m. CK 6.245 straipsnio 4 dalis -

34 8. 2000 m. CK 6.249 straipsnio 1 dalis -

248 9; 249 21.2000 m. CK 6.250 straipsnis - 250 5. 2000 m. CK 6.250 straipsnio 2 dalis -

250 5; 250 6.2000 m. CK 6.251 straipsnis - 248 10. 2000 m. CK 6.252 straipsnio 1 dalis-

248 11.2000 m. CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 da-

lys - 248 8.2000 m. CK 6.264 straipsnio 3 dalis -

247 1; 257 8.2000 m. CK 6.270 straipsnis - 249 11.2000 m. CK 6.281 straipsnis - 249 21.2000 m. CK 6.283 straipsnis - 249 14;

249 15.2000 m. CK 6.283 straipsnio 1 dalis -

249 9; 250 5.2000 m. CK 6.283 straipsnio 1 ir 2 da-lys - 250 5. 2000 m. CK 6.283 straipsnio 4 dalis -

250 5.2000 m. CK 6.284 straipsnio 1 dalis -

249 16; 250 5. 2000 m. CK 6.284 straipsnio 2 dalis -

249 16.2000 m. CK 6.286 straipsnis - 249 14. 2000 m. CK 6.287 straipsnis - 249 14. 2000 m. CK 6.287 straipsnio 3 dalis -

249 18. 2000 m. CK 6.288 straipsnis - 248 11;.


249 20.2000 m. CK 6.289 straipsnis - 252 2. 2000 m. CK 6.289 straipsnio 2 dalis -


249 4; 283 12. 2000 m. CK 6.291 straipsnio 1 dalis -

249 17.

2000 m. CK 6.402-6.410 straipsniai -22 10.

1964 m. CPK 463 straipsnis - 223 2. 2002 m. CPK - 4 15; 27 7; 29 2; 29 7;

36 4; 223 2; 257 3; 258 1; 286 2; 291 2;293 2; 293 5; 294 5; 295 1; 295 5;299 3; 299 5; 301; 302.

2002 m. CPK 1 straipsnis - 299 3. 2002 m. CPK 3 straipsnio 4 dalis - 36 7. 2002 m. CPK 5 straipsnis - 23 11. 2002 m. CPK 26 straipsnio 2 dalis - 36 8. 2002 m. CPK 29 straipsnis - 81 2. 2002 m. CPK 72-78 straipsniai - 29 5. 2002 m. CPK 75-78 straipsnis - 29 8. 2002 m. CPK 75 straipsnio 1 dalis-29 9. 2002 m. CPK 83 straipsnis - 302. 2002 m. CPK 88 straipsnis - 302. 2002 m. CPK 137 straipsnis - 2912; 293 4. 2002 m. CPK 141 straipsnis - 297 6. 2002 m. CPK 177 straipsnis - 235 30;

255 9.2002 m. CPK 279 straipsnio 1 dalis-816. 2002 m. CPK 282 straipsnis - 299 1. 2002 m. CPK 283 straipsnis - 81 7;

299 1; 299 3.2002 m. CPK 410 straipsnis - 813; 295 5. 2002 m. CPK 411 straipsnis - 293 3. 2002 m. CPK 412 straipsnis - 258 8;

286 1; 291 2.2002 m. CPK 413 straipsnis - 297 6. 2002 m. CPK 414 straipsnis - 297 6. 2002 m. CPK 417 straipsnis - 297 6. 2002 m. CPK 584 straipsnis - 258 6. 2002 m. CPK 587 straipsnio 4 dalis -

294 5.2002 m. CPK 606 straipsnis - 294 5;

299 5.2002 m. CPK 616 straipsnis - 300. 2002 m. CPK 735 straipsnis - 224 1. 2002 m. CPK 736 straipsnio 2 dalis -

225 4.2002 m. CPK 738 straipsnis - 226. 2002 m. CPK 739 straipsnis - 226. 2002 m. CPK 741 straipsnis - 224 1. 2002 m. CPK 742 straipsnio 3 dalis -

224 1. 2002 m. CPK 754 straipsnis - 223 2.

Lietuvos Respublikos įstatymai DK komentaras. Antras tomas

1972 m. DĮK - 1 8; 110; 111; 129 1;216 1; 228 2; 230 1; 230 4; 234 1;237 1; 238. 1972 m. DĮK 43

straipsnio 1 dalies4 punktas-133 1. 1972 m. DĮK 102

straipsnis -193 3. 1972 m. DĮK 105 straipsnio 1 dalis -

199 1.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAI

1972 m. DĮK 133 straipsnis - 216. 1972 m. DĮK 142 straipsnio 2 dalis -

257 2.1972 m. DĮK 143 ir 144 straipsniai -

254 2.1972 m. DĮK 146 straipsnis - 257 2. 1972 m. DĮK 146 straipsnio 2 dalis -

258 5.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas - 36 4; 295 1; 297 4.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis -36 6.

Lietuvos Respublikos asociacijų įstaty-mas - 33 2; 41 6; 45 3.

Lietuvos Respublikos akcinių bendro-vių įstatymas - 1 9; 112; 113; 116; 14 8; 24 4; 102 2; 251 2.

Lietuvos Respublikos akcinių bendro-vių įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktas-115.

Lietuvos Respublikos akcinių bendro-vių įstatymo 21 straipsnis - 43 17.

Lietuvos Respublikos akcinių bendro-vių įstatymo 23 straipsnis - 235 9.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalis-235 22.

Lietuvos Respublikos akcinių bendro-vių įstatymo 28 straipsnio 8 dalis -258 6.

Lietuvos Respublikos akcinių bendro-vių įstatymo 29 straipsnis -102 2.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 12 dalis -1 8.

Lietuvos Respublikos akcinių bendro-vių įstatymo 33 straipsnio 4 dalis ir 37 straipsnio 6 dalis - 48 9.

Lietuvos Respublikos akcinių bendro-vių įstatymo 35 straipsnio 1 dalis -14 7; 14 8.

Lietuvos Respublikos akcinių bendro-vių įstatymo 38 straipsnis - 102 2; 255 8.

Lietuvos Respublikos akcinių bendro-vių įstatymo 38 straipsnio 2 ir 3 dalys

-14 9.Lietuvos Respublikos akcinių bendro-

vių įstatymo 45 straipsnis - 43 17. Lietuvos Respublikos antstolių įstaty-

mas-299 5. Lietuvos Respublikos atmintinų dienų

įstatymo 1 straipsnis - 163 1. Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo

įstatymas -102 2. Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo

įstatymo 31 straipsnis -109 9. Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo

įstatymas - ĮĮ komentaras 7; 2 81;27 4; 32 3; 46 11; 92 13. Lietuvos

Respublikos bedarbių rėmimoįstatymo 4 straipsnis - 90 1.

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimoįstatymo 5 straipsnis - 911.

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimoįstatymo 6 straipsnis - 914. Lietuvos

Respublikos bedarbių rėmimoįstatymo 7 straipsnis - 92 1.

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimoįstatymo 7 straipsnio 3 dalis - 92 11.

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimoįstatymo 8 straipsnis - 2 100.


Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimoįstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalys -92 22. Lietuvos Respublikos bedarbių

rėmimoįstatymo 8 straipsnio 6 ir 7 dalys -92 22. Lietuvos Respublikos bedarbių

rėmimoįstatymo 10 straipsnis - 88 6; 130 8.

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimoįstatymo 11 straipsnis - 89 2.

604

Rodyklė Lietuvos Respublikos įstatymai

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimoįstatymo 15-18 straipsniai - 9119.


Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimoįstatymo 19 straipsnis - 91 5; 211.

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalis - 211.

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmi-mo įstatymo 20 straipsnis - 2 68; 91 13; 91 18.

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 201 straipsnis - 92 25.

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 21 straipsnio 10 dalis - 88 8.

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 23 straipsnis - 47 13.

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstai-gų įstatymas - 252 1.

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstai-gų įstatymo 2 straipsnis - 16 3.

Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas - 78 7.

Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 71 straipsnis -117 4.

Lietuvos Respublikos cheminių medžia-gų ir preparatų įstatymas - 263 1.

Lietuvos Respublikos darbo apmokėji-mo įstatymo 3 straipsnis -188 1.

Lietuvos Respublikos darbo apmokėji-mo įstatymo 6 straipsnis - 192 2.

Lietuvos Respublikos darbo apmokėji-mo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis -193 3.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas - 1 14; 109 9; 113 1; 116 1; 133 2; 297 2.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio 3 dalis -102 2.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 3 straipsnio 2 dalis - 98 1.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 8 straipsnis - 95 9.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 9 straipsnio 2 dalis - 109 8.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 10 straipsnis - 110 1.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 12 punktas -115.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26 ir 29 straipsniai - 129 1.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punk-tas -133 1.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punk-tas - 235 30.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 12 pun-ktas-2351.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 2 dalis -235 10.

Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymas - ĮĮ komen-taras 7; 2 56; 27 4; 249 6; 249 7; 260 1; 260 5; 260 8.

Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis - 261 2.

Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio7 dalis - 261 3.




Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 18 , 22 ir 23 dalys - 278 1.




Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 36 dalis -145 2.

Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo 5 straipsnis -2841.



Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo 9 straipsnis - 284 1.

Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo 12 straips-nis - 46 13.

Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo 12 straips-nio 9 dalis - 260 20.

Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo 13 straips-nio 3 dalis-269 1.




Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo 15 straips-nio 4 ir 5 dalys - 22 13.



Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo 25 straips-nis - 229 3

Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo 25 straips-nio 1 dalies 5 punktas - 232 2.

Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo 29 straips-nio 4 dalis - 26114; 272 1.


Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo 33 straips-nio 1 dalis-274 1.

Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo 33 straips-nio 2 dalis - 230 6; 232 2.


Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo 36 straips-nio 7 dalis - 144 4; 145 2; 277 5.



Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39-41 straipsniai -264 2.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 77 straipsnio 1 dalis-260 20.

Lietuvos Respublikos delspinigių nusta-tymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įsta-tymo 2 straipsnis - 207 3; 249 22.

Lietuvos Respublikos diplomatinės tar-nybos įstatymas - 78 6.

Lietuvos Respublikos finansinių nusikal-timų tyrimo tarnybos įstatymas - 78 6.

Lietuvos Respublikos garantinio fon-do įstatymas - 46 7; 205 2; 205 5; 252 7.

Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 3 straipsnis - 252 7.

Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punk-tas - 252 7.

Lietuvos Respublikos gyventojų paja-mų garantijų įstatymas - 187 2; 190.

606

Lietuvos Respublikos invalidų sociali-nės integracijos įstatymas - 92 20.

Lietuvos Respublikos invalidų sociali-nės integracijos įstatymo 17 straips-nis - 279 8.

Lietuvos Respublikos invalidų sociali-nės integracijos įstatymo 18 straips-nio 7 dalis - 92 23.

Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 19 straipsnis -134 7; 279 8.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas - 252 7.

Lietuvos Respublikos įmonių bankro-to įstatymo 2 straipsnis - 205 1.

Lietuvos Respublikos įmonių bankro-to įstatymo 5 straipsnio 1 dalis -205 5.


Lietuvos Respublikos įmonių bankro-to įstatymo 13 straipsnis - 137 1.

Lietuvos Respublikos įmonių bankro-to įstatymo 19 straipsnis -137 1.





Lietuvos Respublikos įmonių finansi-nės atskaitomybės įstatymas - 257 3.

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas - 16 16; 24 4.

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 2 straipsnis - 16 2.

Lietuvos Respublikos įmonių restruk-tūrizavimo įstatymas - 223 2.

Lietuvos Respublikos įmonių restruk-tūrizavimo įstatymo 12 straipsnis -235 21.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lie-tuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylin-kių teismų veiklos teritorijų nustaty-mo bei Lietuvos Respublikos proku-ratūros reformavimo" 6 straipsnis -75 6.

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties" - 5 2; 5 11; 13 3.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl už-sieniečių teisinės padėties" 25 ir 26 straipsniai -13 7.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl už-sieniečių teisinės padėties" 48 straips-nis - 27 4.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl už-sieniečių teisinės padėties" 482 ir 485 straipsniai - 13 9.

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas - 78 12.

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 3 straipsnis - 143 13.

Lietuvos Respublikos kolektyvinių gin-čų reguliavimo įstatymas - 69 8; 70 4; 85 6.

Lietuvos Respublikos komercinių ban-kų įstatymo 20 straipsnio 2 dalis -109 9.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas - 47 2.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 19 dalis - 235 7.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 3 punktas -48 9.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas - 1 24.

Lietuvos Respublikos korupcijos pre-vencijos įstatymas - 235 11.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarny-bos įstatymas - 78 6.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarny-bos įstatymo 36 straipsnio 8 dalis -2 21.

Lietuvos Respublikos laikinasis vidaus tarnybos įstatymas - 78 6.

Lietuvos Respublikos ligos ir motinys-tės socialinio draudimo įstatymas -179 5; 180 4.

Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų ly-gių galimybių įstatymas - 2 48; 32 7; 235 13; 235 18.

Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 straipsnis -2 71.

Lietuvos Respublikos neformaliojo su-augusiųjų švietimo įstatymas - 9110.

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsiti-kimų darbe ir profesinių ligų sociali-nio draudimo įstatymas - 205 6; 211; 249 3; 249 4; 249 7; 249 11; 259 4; 283 1; 283 2.

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsi-tikimų darbe ir profesinių ligų socia-linio draudimo įstatymo 6 ir 7 straips-niai-249 11.

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsiti-kimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnis -283 9;

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsi-tikimų darbe ir profesinių ligų socia-linio draudimo įstatymo 33 straipsnis -283 9;

Lietuvos Respublikos nepaprastosios pa-dėties įstatymas - 78 14.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnis - 265 3; 265 9.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstaty-mo 3 straipsnis -143 13.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymas -78 6.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 8 straipsnis - 2 20.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 3 dalis - 48 9.

Lietuvos Respublikos potencialiai pavo-jingų įrenginių priežiūros įstatymas -260 8; 262 5.

Lietuvos Respublikos potencialiai pavo-jingų įrenginių priežiūros įstatymo 2 straipsnio 7 dalis - 262 5.

Lietuvos Respublikos prezidento rinki-mų įstatymas -183 2.

Lietuvos Respublikos profesinės svei-katos priežiūros įstatymas - 2 56; 2 57; 2601; 260 3; 260 5.

Lietuvos Respublikos profesinės svei-katos priežiūros įstatymo 5 straipsnis - 260 2.

Lietuvos Respublikos profesinio moky-mo įstatymas - 91 10.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjun-gų įstatymas - 20 2; 20 7; 20 8; 22 8; 23 9; 27 4; 33 3; 33 4; 36 9; 41 6; 41 11; 69 9; 69 10; 77 4.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjun-gų įstatymo 1-3 ir 17-23 straipsniai -35 4.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjun-gų įstatymo 4 straipsnis - 20 5.


Lietuvos Respublikos profesinių sąjun-gų įstatymo 10 straipsnio 4 dalis -419.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjun-gų įstatymo 14 straipsnis - 22 6; 4716.




Lietuvos Respublikos profesinių sąjun-gų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis -240 3.



Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas -1 24; 78 6.

Lietuvos Respublikos reklamos įstaty-mo 18 straipsnio 2 dalis - 48 9.

Lietuvos Respublikos savivaldybių ta-rybų rinkimų įstatymas - 183 2.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolie-rių įstatymo 2 straipsnis - 235 12.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas -183 2.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyri-mų tarnybos įstatymas - 78 6; 249 19.

Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 7 straipsnis - 260 15.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas- 26115.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas-26011.

Lietuvos Respublikos susirinkimų įsta-tymas - 79 7.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudi-mo įstatymas - 283 11;

Lietuvos Respublikos sveikatos siste-mos įstatymas - 249 6.

Lietuvos Respublikos sveikatos siste-mos įstatymo 88 straipsnis - 249 7.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnis - 181 3.

Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėji-mų departamente prie Lietuvos Res-publikos teisingumo ministerijos sta-tuto patvirtinimo įstatymas - 78 6.

Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvir-tinimo ir įgyvendinimo įstatymas - 78 6.

Lietuvos Respublikos tarptautinių su-tarčių įstatymo 11 straipsnis - 8 2.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutar-čių įstatymo 11 straipsnio 1 dalis - 63 3.

Lietuvos Respublikos teisės gauti infor-maciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 13 straipsnis - 48 9.

Lietuvos Respublikos tarnybos Lietu-vos Respublikos muitinėje statuto pa-keitimo įstatymo 15 straipsnio 3 da-lis - 235 9.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymas- 1 24; 36 4.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo12 straipsnio 3 dalis - 36 5. Lietuvos

Respublikos teismų įstatymo23 straipsnis - 3 15. Lietuvos

Respublikos teismų įstatymo48 straipsnio 1 dalis- 114 10.

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkioįstatymo 5 straipsnis - 14 10; 117 3.

Lietuvos Respublikos valstybės apdo-vanojimų įstatymo 11 straipsnio 1 da-lis - 233 5.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savi-valdybių įmonių įstatymas - 251 2; 252 1.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savi-valdybių įmonių įstatymo 2 straipsnis -185.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savi-valdybės įmonių įstatymo 18 straips-nis - 185.

Lietuvos Respublikos valstybės ir tar-nybos paslapčių įstatymas - 48 8; 235 6; 235 7.

Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės dar-buotojų papildomų užimtumo ir so-cialinių garantijų įstatymas - 88 7; 117 4.

Lietuvos Respublikos valstybės kontro-lės įstatymas -183 4.

Lietuvos Respublikos valstybės saugu-mo departamento įstatymas - 78 6.

Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas - 78 6.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas -117; 124; 5915; 78 5; 86 6.

Lietuvos Respublikos valstybės tarny-bos įstatymo 2 straipsnis - 118.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas - 97 2.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis-235 10.

Lietuvos Respublikos valstybės tarny-bos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis -123.

Lietuvos Respublikos valstybės tarny-bos įstatymo 5 straipsnis - 231 3.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis -114 10.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnis - 39 5; 78 8.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalis -235 1.

Lietuvos Respublikos valstybinės dar-bo inspekcijos įstatymas - 32 1; 260 8; 260 16; 284 10.

Poįstatyminiai aktai

Lietuvos Respublikos valstybinės dar-bo inspekcijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas - 34 5.

Lietuvos Respublikos valstybinės dar-bo inspekcijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punktas - 36 11.

Lietuvos Respublikos valstybinės dar-bo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio

1 dalies 9 punktas - 266 3.Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio

2 dalies 3 punktas - 276 2.Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos

įstatymas - 287.Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos

įstatymo 4 straipsnis -129 9.Lietuvos Respublikos valstybinio socia-

linio draudimo įstatymas - 46 2; 212.Lietuvos Respublikos valstybinio socia-

linio draudimo pensijų įstatymo 5 straipsnis - 30 6; 283 7.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas -249 19.

Lietuvos Respublikos viešojo administ-ravimo įstatymas - 235 3.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir priva-čiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas - 235 11.

POĮSTATYMINIAI AKTAI

DARBO TEISĖS SUBJEKTAI

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo l l d . nutarimas Nr. 1055 „Dėl asmenims iki 18 me-tų draudžiamų dirbti darbų, kenks-mingų ir pavojingų veiksnių sąrašo ir Asmenų nuo 13 iki 14 metų, nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų darbo sąlygų ir įdarbinimo tvarkos patvirtinimo" - 13 15.

KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 618 „Dėl Užimtumo tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo minis-

610

DK komentaras. Antras tomas

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas - 33 2.

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnis -16 3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsta-tymas - 4 7.

Lietuvos Respublikos visuomenės infor-mavimo įstatymo 6 straipsnis -235 22.

Lietuvos Respublikos visuomeninių or-ganizacijų įstatymas - 33 2.

Lietuvos Respublikos visuomeninių or-ganizacijų įstatymo 2 straipsnis -16 4.

Lietuvos Respublikos žalos dėl nelai-mingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas -249 3; 252 7.

Lietuvos Respublikos žalos dėl nelai-mingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnis - 252 4.

Lietuvos Respublikos žalos dėl nelai-mingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 19 straipsnis - 249 17.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas -123 5.

terijos nuostatų ir Trišalių komisijų prie Lietuvos darbo biržos nuostatų patvirtinimo" - 46 6; 46 12; 88 8; 88 9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1136 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Lietuvos Res-publikos Vyriausybės nuostatų patvir-tinimo" - 46 9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės1998 m. vasario 23 d. nutarimasNr. 225 „Dėl Lietuvos Respublikostrišalės tarybos sekretoriato įsteigimo" - 45 8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės1999 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 352

Rodyklė Poįstatyminiai aktai

„Dėl Žemės ūkio ekonominių santykių reguliavimo trišalės tarybos įsteigimo" - 46 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. birželio 7 d. nutarimasNr. 685 „Dėl Garantinio fondo steigimo" - 46 7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2002 m. lapkričio 19 d. nutarimasNr. 1815 „Dėl nacionalinių, šakos irteritorinių kolektyvinių sutarčių registravimo tvarkos patvirtinimo" -54 2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1189 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo planų patvirtinimo" patvirtinto Įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, kuriuos rei-kia suderinti su Lietuvos Respubli-kos darbo kodeksu, projektų rengi-mo plano 5 punktas - 69 10.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 386 „Dėl Darbo arbitražo ir Tre-čiųjų teismo nuostatų patvirtinimo" patvirtinti Darbo arbitražo nuostatai - 75 3; 75 14; 75 20; 75 22; 75 24; 75 26; 75 30.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1189 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo planų patvirtinimo" patvirtinto Įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, kuriuos reikia suderinti su Lietuvos Respub-likos darbo kodeksu, projektų ren-gimo plano 58 punktas - 75 4; 75 21.

Švietimo ir mokslo ministro 1998 m. ko-vo 25 d. įsakymas Nr. 488 „Dėl Lie-tuvos profesinio mokymo tarybos nuostatų"-46 5.

Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos 1998 m. vasario 27 d. nutari-mu Nr. 2-2 patvirtinti Valstybinio so-cialinio draudimo fondo teritorinių tarybų nuostatai - 46 3.

ĮDARBINIMAS

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 618 „Dėl Užimtumo tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijos nuostatų ir Trišalių komisijų prie Lietuvos darbo biržos nuostatų patvirtinimo" - 46 6; 46 12; 88 8; 88 9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 169 patvirtinta Viešųjų darbų at-likimo tvarka - 91 13; 91 16; 91 17.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2003 m. sausio 29 d. nutarimasNr. 138 „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbtidarbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo"- 9117; 215; 265 1; 277 2; 277 5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2001 m. gegužės 8 d. nutarimuNr. 529 patvirtinta Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metų programa - 92 7.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės2003 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. Al-123 patvirtinti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos nuostatai - 88 5.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinta Grupės darbuotojų atlei-dimo ir jo prevencijos tvarka - 88 7.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro2002 m. balandžio 18 d. įsakymuNr. 55 patvirtinta Laisvų darbo vietųregistravimo darbo biržoje tvarka -89 2; 89 3; 89 4.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro2003 m. rugpjūčio 19 d. įsakymuNr. Al-127 patvirtinta Licencijų tarpininkauti dėl Lietuvos Respublikospiliečių įdarbinimo užsienyje išdavimo tvarka -90 2; 90 3; 90 4; 90 9;9010.

Poįstatyminiai aktai DK komentaras. Antras tomas

Socialinės apsaugos ir darbo ministeri-jos 1996 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 76 patvirtinta Bedarbių registra-vimo, pašalpų jiems skyrimo ir mo-kėjimo tvarka - 91 2; 91 19.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 14 patvirtinta Įdarbinimo į Užimtumo fondo remiamus darbus tvarka - 91 8.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 38 patvirtinti Darbo rinkos neformalio-jo profesinio mokymo organizavimo ir vykdymo tvarka ir Darbo rinkos ne-formaliojo profesinio mokymo pro-gramų sąvado nuostatai - 9110.

Sveikatos apsaugos ministro ir sociali-nės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 226/49 patvirtinta Dgalaikio ir pa-stovaus darbingumo netekimo (inva-lidumo) nustatymo tvarka - 92 3; 92 4; 273 2; 279 1; 279 3; 279 4; 279 5.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 115 patvirtinta Ilgalaikių bedarbių profe-sinių žinių ir praktinių įgūdžių atnau-jinimo priemonių organizavimo ir vyk-dymo tvarka - 92 8; 92 10.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 14 patvirtinta Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmi-mo tvarka - 92 14; 92 16; 92 17.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro2002 m. balandžio 24 d. įsakymuNr. 59 patvirtinta Vietinių užimtumoiniciatyvų projektų įgyvendinimotvarka - 92 25.

Švietimo ir mokslo ministro 2003 m. va-sario 25 d. įsakymu Nr. 258 patvirtinta Savarankiško mokymosi tvarka-9112.

DARBO SUTARTIS

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115patvirtinta Darbo sutarties pavyzdinėforma - 95 10; 99 5; 109 2; 197.

612

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. 901 „Dėl tarnautojų, kuriems ne-taikomas giminaičių darbo apriboji-mas eiti pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valsty-bės (vietos savivaldybės) įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, sąrašo pa-tvirtinimo" - 97 3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio lld. nutarimas Nr. 1500 „Dėl pagalbos (talkos) dar-bų atlikimo sąlygų ir tvarkos" - 98 3; 186 3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2001 m. gruodžio 13 d. nutarimuNr. 1511 patvirtintos Savanoriškųdarbų atlikimo sąlygos ir tvarka -98 3; 186 4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 503 „Dėl Darbo sutarčių regist-ravimo taisyklių, darbuotojo tapaty-bę patvirtinančio dokumento išdavi-mo, nešiojimo ir pateikimo kontro-liuojančioms institucijoms tvarkos patvirtinimo" - 99 7; 99 9; 230 6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 782 patvirtintos Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskai-tos taisyklės - 99 13; 104 1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2002 m. gruodžio 17 d. nutarimasNr. 1987 „Dėl konkursinių pareigųvalstybės ir savivaldybės įmonėse sąrašo nustatymo ir konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo valstybėsir savivaldybių įmonėse tvarkos patvirtinimo" - 101 2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 326patvirtinta Kvalifikacinių reikalavimų nustatymo ir egzaminų valstybėsir savivaldybės įmonėse, įstaigose irorganizacijose vykdymo tvarka -103 2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. 154 „Dėl sezoninio darbo" - 112 5;112 6; 112 7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutar-čių ypatumų patvirtinimo" - 113 3;113 4; 113 5; 113 6; 114 9; 114 10;115 3; 116 5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos lld. nutarimu Nr. 899 patvirtinta Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarka -129 3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 314 „Dėl valstybinės kalbos mo-kėjimo kvalifikacinių kategorijų" -129 9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 1045 „Dėl Užsienio valstybių pi-liečių, atsiųstų ribotą laiką dirbti į Lietuvos Respubliką, įdarbinimo ir darbo tvarkos patvirtinimo" -139 3; 220 7.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 62 patvirtinta Užsieniečių įsidarbinimo Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį tvarka - 98 2; 139 3.

Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 263/78 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Res-publikos socialinės apsaugos ir dar-bo ministro 2001 m. gegužės 28 d. įsa-kymo Nr. 307/68 „Dėl nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų pa-žymėjimų davimo taisyklių, šių pažy-mėjimų blankų, taip pat sunkių ligų, kurioms sergantiems vaikams iki 16 metų stacionare slaugyti duoda-

mas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus, sąrašo patvirtinimo" dalinio pakeiti-mo" -133 3.

DARBO LAIKAS

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 160 „Dėl Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo" -143 5; 159 3; 213; 230 6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valan-dų per parą darbo laiko trukmė, są-rašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, są-lygų, kurioms esant gali būti įveda-ma suminė darbo laiko apskaita, su-minės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose pa-tvirtinimo"- 144 7; 148 2; 149 4; 160 4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1195 „Dėl darbuotojų, kurių dar-bo pobūdis yra susijęs su didesne pro-tine, emocine įtampa, darbo laiko su-trumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas dar-bo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo" - 145 5; 198.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba sa-vaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo" -146 6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. 990 „Dėl darbo laiko valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir or-ganizacijose" -147 1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 103 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių patvirtinimo" -147 5.

POILSIO LAIKAS

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 160 „Dėl Papildomų ir specialių pertrau-kų, įskaitomų į darbo laiką, nustaty-mo tvarkos patvirtinimo" - 143 5; 159 3; 213 1; 230 6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali bū-ti taikoma iki dvidešimt keturių valan-dų per parą darbo laiko trukmė, sąra-šo, darbo ir poilsio laiko ypatumų eko-nominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama su-minė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonė-se, įstaigose, organizacijose patvirti-nimo"- 144 7; 148 2; 149 4; 160 4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuoto-jų, turinčių teisę į kasmetines pailgin-tas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo" -167 2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 497 „Dėl kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo" - 168 3; 233 2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 116 „Dėl Kompensuojamųjų iš-mokų dydžio ir mokėjimo tvarkos pa-tvirtinimo" - 168 6; 216.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirti-nimo" - 170 3; 179 10; 180 4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokes-čio apskaičiavimo tvarkos patvirtini-mo" - 176 1; 204 2; 204 4; 204 5; 249 10; 254 4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 1153 patvirtinta Aukštųjų mokyk-lų steigimo ir leidimų vykdyti studi-jas išdavimo tvarka - 181 3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 524 „Dėl liudytojams, nukentė-jusiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžia-majame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos pa-tvirtinimo" - 183 5.


Socialinės apsaugos ir darbo ministeri-jos ir sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. 134/493 „Dėl Krovinių kėlimo rankomis bendrųjų nuostatų patvir-tinimo" - 159 5; 261 7; 262 5.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 86/307 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo nuostatų tvirtinimo" -159 6.

Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 4 „Dėl Lie-tuvos higienos normos HN 32 :1998 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai" tvirtinimo" - 159 5; 261 8.

Sveikatos apsaugos ministro ir sociali-nės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 307/68 „Dėl nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažy-mėjimų davimo taisyklių, šių pažymė-jimų blankų, taip pat sunkių ligų, ku-

614

rioms sergantiems vaikams iki 16 me-tų stacionare slaugyti duodamas pa-žymėjimas ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus, sąrašo pa-tvirtinimo" -179 1.

DARBO UŽMOKESTIS. GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1500 „Dėl pagalbos (talkos) dar-bų atlikimo sąlygų ir tvarkos" - 98 3; 186 3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1511 patvirtintos Savanoriškų darbų atlikimo sąlygos ir tvarka -98 3; 186 4.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 1-925 „Dėl Darbo apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo" -189.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo už-mokesčio didinimo" -187 4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 74 „Dėl biudžetinių įstaigų ir or-ganizacijų darbuotojų darbo užmo-kesčio padidinimo" -189.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl Biudžetinių įstaigų ir organiza-cijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo" -189.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinta Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmo-kestį iš Lietuvos Respublikos valsty-bės biudžeto, savivaldybių ir valsty-bės pinigų fondų, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodika -189.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 142 „Dėl Įmonių darbuotojų dar-bo apmokėjimo organizavimo pavyz-

dinių principų ir vidutinio darbo už-mokesčio apskaičiavimo tvarkos" -189.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 1843 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nu-tarimo Nr. 511 „Dėl Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulini-mo" pakeitimo" -189.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. 251 „Dėl minimalaus gyvenimo lygio, minimalaus darbo užmokesčio ir kitų minimalių dydžių" - 190.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės1998 m. spalio 27 d. nutarimasNr. 1277 „Dėl darbo vietų higieninioįvertinimo" - 191 4; 264 3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės1999 m. sausio 7 d. nutarimas Nr. 7/5 „Dėl Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodinių nurodymų tvirtinimo" - 191 4; 264 3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 70/403 „Dėl Darbuotojų apsau-gos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatų patvirtinimo" - 1914.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 1555 „Dėl Priemokų už darbą kenksmingomis ir pavojingomis są-lygomis dydžių nustatymo tvarkos pa-tvirtinimo" -192 2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2002 m. gruodžio 20 d. nutarimasNr. 2023 „Dėl Lietuvos RespublikosVyriausybės 1995 m. gruodžio 13 d.nutarimo Nr. 1555 „Dėl priemokų uždarbą kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis dydžių nustatymo tvarkos patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios" -192 2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2003 m. sausio 28 d. nutarimu

Nr. 115 patvirtinta Darbo sutarties pavyzdinė forma -197.


Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokes-čio apskaičiavimo tvarkos patvirtini-mo" - 176 1; 204 2; 204 4; 204 5; 249 10; 254 4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2001 m. birželio 7 d. nutarimasNr. 685 „Dėl Garantinio fondo steigimo" - 205 2; 205 5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2002 m. gruodžio 7 d. nutarimasNr. 2103 „Dėl išmokų iš Garantiniofondo" - 205 6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. 1105 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, su-sijusių su darbo santykiais, pavėluo-tą mokėjimą įstatymą" - 207 3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 394 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos įsteigimo bei gyventojų už-imtumą reguliuojančių normatyvinių aktų patvirtinimo" - 211.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2003 m. vasario 3 d. nutarimasNr. 160 „Dėl Papildomų ir specialiųpertraukų, įskaitomų j darbo laiką,nustatymo tvarkos patvirtinimo" -143 5; 159 3; 213; 230 6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas

Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuoto-jams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tik-rinimo tvarkos patvirtinimo" - 215.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 138 „Dėl asmenų iki aštuonioli-kos metų įdarbinimo, sveikatos pa-tikrinimo ir jų galimybių dirbti kon-kretų darbą nustatymo tvarkos, dar-bo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavo-jingų veiksnių sąrašo patvirtinimo" -9117; 215; 265 1; 277 2; 277 5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 1384 „Dėl kompensacijos už dar-bą, kuris susijęs su važinėjimu arba kilnojamasis ar pakaitinis (pamaini-nis)" - 216.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 116 „Dėl Kompensuojamųjų iš-mokų dydžio ir mokėjimo tvarkos pa-tvirtinimo" -168 6; 216.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 120 „Dėl tarnybinių komandiruočių Lie-tuvos Respublikos teritorijoje" -220 4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 1045 „Dėl Užsienio valstybių pi-liečių, atsiųstų ribotą laiką dirbti j Lie-tuvos Respubliką, įdarbinimo ir dar-bo tvarkos patvirtinimo" - 139 3; 220 7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 497 „Dėl kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo" -168 3; 233 2.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 102 „Dėl Darbo įrenginių naudo-

616

jimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo" -191 3.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro2001 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 97/406 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuocheminių veiksnių darbe nuostatų beiDarbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbenuostatų patvirtinimo" -191 4; 263 1;263 8.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. Al-20 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo" - 207 3.

DARBO DRAUSMĖ

Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. IX- 711 „Dėl Lietuvos Respublikos naciona-linės kovos su korupcija programos patvirtinimo" - 235 11.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 503 „Dėl Darbo sutarčių regist-ravimo taisyklių, darbuotojo tapaty-bę patvirtinančio dokumento išdavi-mo, nešiojimo ir pateikimo kontro-liuojančioms institucijoms tvarkos patvirtinimo" - 99 7; 99 9; 230 6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 160 „Dėl Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo" -143 5; 159 3; 213 1; 230 6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 118 „Dėl Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės sta-tuto patvirtinimo" - 2314.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2002 m. gegužės 20 d. nutarimasNr. 685 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo" - 232 4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2003 m. balandžio 8 d. nutarimas

Nr. 431 „Dėl Apdovanojimo ginklais taisyklių patvirtinimo" - 233 5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas Nr. 927 „Dėl pasižymėjusių sporti-ninkų ir jų trenerių materialinio ska-tinimo" - 233 6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1491 „Dėl Piliečių ir kitų asme-nų aptarnavimo viešojo administra-vimo ir kitose institucijose pavyzdi-nės tvarkos patvirtinimo" - 235 3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimas Nr. 1145 „Dėl Darbų ir veiklos sri-čių, kuriose leidžiama dirbti darbuo-tojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinan-tiems, ar neserga užkrečiamomis li-gomis, sąrašo patvirtinimo" -235 33; 265 4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 118 „Dėl Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės sta-tuto patvirtinimo" - 237 4.

Kultūros ministro 2003 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. ĮV-133 „Dėl Geriausio metų bibliotekininko vardo suteiki-mo ir premijų skyrimo nuostatų pa-tvirtinimo" - 233 5.

Susisiekimo ministerijos 1996 m. lapkri-čio 28 d. įsakymas Nr. 364 „Dėl Tar-nybos Lietuvos Respublikos jūrų lai-vuose statuto patvirtinimo" - 231 5.

Susisiekimo ministerijos 1998 m. sau-sio 15 d. įsakymas Nr. 12 „Dėl Tar-nybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statuto patvirtini-mo" - 231 5.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valsty-binio darbo inspektoriaus 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 282 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos in-strukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo" - 232 2; 264 7; 264 8.

Muitinės departamento direktoriaus2002 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 670„Dėl Lietuvos Respublikos muitinėspareigūnų etikos kodekso patvirtinimo" - 236 6.

MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2003 m. gegužės 27 d. nutarimasNr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybėstarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo" - 176 1; 204 2; 204 4; 204 5;249 10; 254 4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo vals-tybės lėšomis ir kompensacijų mokė-jimo juos sužeidus ar žuvus ryšium su tarnyba sąlygų patvirtinimo" - 249 8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2002 m. liepos 19 d. nutarimasNr. 1176 „Dėl valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų gauto vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo" - 249 10.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2003 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 323„Dėl Lietuvos visuomenės veikėjų irpagal Lietuvos Respublikos įstatymusvalstybės lėšomis laidojamų asmenųlaidojimo išlaidų dengimo taisyklių"- 249 17.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimasNr. 997 „Dėl Žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybeitvarkos patvirtinimo" - 252 5.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro1998 m. balandžio 20 d. įsakymasNr. 77 „Dėl Darbuotojų aprūpinimoasmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų patvirtinimo" - 255 6;257 6; 267 1; 271 3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės1999 m. birželio 3 d. nutarimasNr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkospatvirtinimo" - 257 3.

Žemės ūkio ministro 2000 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 22 „Dėl etilo al-koholio ir alkoholinių gėrimų gamy-bos, saugojimo, realizavimo ir trans-portavimo maksimaliai leistinų nuos-tolių normų" - 257 7.

DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimasNr. 935 „Dėl Lietuvos Respublikosderybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo" - 260 6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2001 m. birželio 19 d. nutarimasNr. 748 „Dėl Nelaimingų atsitikimųdarbe tyrimo ir apskaitos nuostatųpatvirtinimo" - 260 9; 282 7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2001 m. birželio 29 d. nutarimasNr. 815 „Dėl Profesinių ligų tyrimoir apskaitos nuostatų patvirtinimo" -260 9; 282 7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 13„Dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijosnuostatų patvirtinimo" - 260 9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąra-šo patvirtinimo" - 260 9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2002 m. gegužės 24 d. nutarimasNr. 730 „Dėl valstybinės darbo saugos ir sveikatos programos patvirtinimo" - 260 9; 284 9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2003 m. balandžio 24 d. nutarimasNr. 501 „Dėl buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų" - 260 9; 267 1; 267 4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 392 „Dėl normatyvinių aktų sau-gos darbe klausimais rengimo ir tvir-tinimo tvarkos" - 260 10.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 13 „Dėl Lietuvos Respublikos darbuo-tojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatų patvirtinimo" - 260 17.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1076 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje progra-mos teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių1999 m. planų patvirt inimo" -261 11; 262 1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų są-rašo patvirtinimo" - 262 5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2002 m. gegužės 9 d. nutarimasNr. 645 „Dėl Potencialiai pavojingųįrenginių valstybės registro įsteigimoir Potencialiai pavojingų įrenginiųvalstybės registro nuostatų patvirtinimo" - 262 5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2000 m. gruodžio 4 d. nutarimasNr. 1408 „Dėl Technikos priežiūrostarnybos prie Socialinės apsaugos irdarbo ministerijos reorganizavimo"- 262 5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės1998 m. spalio 27 d. nutarimasNr. 1277 „Dėl darbo vietų higieninioįvertinimo" - 1914; 264 3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės1999 m. sausio 7 d. nutarimas Nr. 7/5 „Dėl Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodinių nurodymų tvirtinimo" - 191 4; 264 3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2003 m. sausio 29 d. nutarimasNr. 138 „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbtidarbų, sveikatai kenksmingų, pavo-

jingų veiksnių sąrašo patvirtinimo" -9117; 215; 265 1; 277 2; 277 5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1307 „Dėl specialiųjų patalpų (vietų), kuriose leidžiama rūkyti, įrengimo ir eksploatavimo reikalavi-mų patvirtinimo" - 267 1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 20 „Dėl darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos ir darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąra-šo patvirtinimo" - 268 1; 268 2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 825 „Dėl Leidimų (licencijų) mo-kyti išdavimo nuostatų patvirtinimo" - 268 1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 590 „Dėl profesijų, darbų ir veik-los sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų, buvusių kartu su nukentėjusiais ar ligoniais nelai-mingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pa-vojingo susirgimo vietose ir privalan-čių suteikti jiems pirmąją pagalbą, są-rašo patvirtinimo, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetencijos šiais klausimais nustatymo" - 272 1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 340 „Dėl nėščioms, neseniai pagimdžiu-sioms ar krūtimi maitinančioms mo-terims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtini-mo" - 278 5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų dar-buotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo" -167 2; 278 6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtintas Profesinių ligų sąrašas - 282 6.

Aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 383 „Dėl reglamento STR 1.11.01:2000 „Statinių pripaži-nimo tinkamais naudoti tvarka" pa-tvirtinimo" - 26115.

Aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 221 „Dėl Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribinių kiekių patvirtini-mo" - 263 1; 263 7.

Aplinkos ministro ir sveikatos apsau-gos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 532/742 „Dėl pavojin-gų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos patvirtinimo" - 263 7; 263 8; 278 5.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 108 „Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reguliavimo srity-je taikomų poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pra-tęsiamas, sąrašo patvirtinimo" -2616.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 95 „Dėl Saugos ir sveikatos ap-saugos ženklų naudojimo darbovie-tėse nuostatų" - 261 14.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės1999 m. gruodžio 22 d. įsakymasNr. 102 „Dėl Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo"- 262 1; 262 2; 262 3.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro2000 m. gruodžio 27 d. įsakymasNr. 110 „Dėl Darbuotojų, dirbančiųpotencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų patvirtinimo" - 262 5;266 6.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 95 „Dėl Saugos ir sveikatos ap-

saugos ženklų naudojimo darbovie-tėse nuostatų patvirtinimo" - 263 8.

Socialinės apsaugos ir darbo ministeri-jos 1994 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. 2 „Dėl Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatų ir saugos darbe standartų, normų, instrukcijų rengimo ir tvirti-nimo nuostatų patvirtinimo" - 264 1.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro1998 m. balandžio 20 d. įsakymasNr. 77 „Dėl Darbuotojų aprūpinimoasmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų patvirtinimo" - 255 6;257 6; 267 1; 271 3.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės1999 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 69„Dėl Ekspertizės gauti leidimą (licenciją) mokyti pagal darbo rinkos profesinio mokymo programas atlikimotvarkos patvirtinimo" - 268 1.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės2000 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 69„Dėl techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės" patvirtinimo" - 271 3

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. Al-95 patvirtinta Invalidumo pažymėji-mo išdavimo, keitimo, pripažinimo negaliojančiu tvarka - 279 7.

Socialinės apsaugos ir darbo ministeri-jos 1996 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 20 patvirtinti Valstybinės darbo inspekcijos nuostatai - 284 10.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 184/282 „Dėl Dar-boviečių įrengimo statybvietėse nuo-statų patvirtinimo" - 261 6; 262 5.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. Al-186/ V - 694 „Dėl Įmonių darbuotojų sau-gos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo" - 260 20.

Socialinės apsaugos ir darbo ministeri-jos ir sveikatos apsaugos ministerijos

620

1998 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 85/ 233 „Dėl Darboviečių įrengimo ben-drųjų nuostatų patvirtinimo" - 261 5; 266 5; 267 1; 279 8.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir sveikatos apsaugos ministro 1999 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. 70/403 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo triukš-mo poveikio darbe nuostatų patvirti-nimo" - 26110.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. A1-159/V-162 „Dėl Profesinės rizikos nuostatų patvirtinimo" - 264 3.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. Al-186/ V-694 „Dėl Įmonių darbuotojų sau-gos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo" - 264 6; 272 3.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 76/261 „Dėl Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausi-mais nuostatų patvirtinimo" - 270 1.

Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 634 „Dėl bendrųjų reikalavimų medicinos nor-moms rengti patvirtinimo" - 260 14.

Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 799 „Dėl higieninės darbo aplinkos veiksnių klasifikacijos patvirtinimo" - 261 9,

Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. Įsakymas Nr. V-520 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžia-mi lygiai gyvenamojoje ir darbo ap-linkoje. Matavimu© metodikos ben-drieji reikalavimai" patvirtinimo" -261 10.

Sveikatos apsasss siicistro 2000 m. ge-gužės 24 d. Į&kycss Nr. 2~*7,.Dėl Lie-tuvos higšeccs arams HN 98:2000 „Natūralus ar irtr^iis darbo vietų ap-švietimas. Apšvietus riinės vertės ir

bendrieji matavimo reikalavimai" pa-tvirtinimo" - 26111.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 97/406 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei Darbuo-tojų apsaugos nuo kancerogenų ir mu-tagenų poveikio darbe nuostatų pa-tvirtinimo" -191 4; 263 1; 263 8.

Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų svei-katos priežiūros įstaigose" - 265 2; 265 4; 265 7; 265 9; 277 1.

Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 553 „Dėl Lie tuvos medic inos normos MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompe-tencija ir atsakomybė" patvirtinimo" - 265 7.

Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. 178 „Dėl valstybės ir savivaldybių remiamų sveikatos priežiūros paslaugų kainy-no patvirtinimo" - 265 7.

Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 295 „Dėl Pavyzdinių įmonių darbo medicinos tarnybų (medicinos punktų) nuosta-tų patvirtinimo" - 267 3.

Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. 437 „Dėl privalomojo sveikatos moky-mo" - 272 1.

Sveikatos apsaugos ministro ir sociali-nės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 226/49 patvirtinta Ilgalaikio ir pa-stovaus darbingumo netekimo (inva-lidumo) nustatymo tvarka - 92 3; 92 4; 273 2; 279 1; 279 3; 279 4; 279 5.

Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 195 „Dėl nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašo patvirtinimo" -278 5.

Poįstatyminiai aktai

Socialinės apsaugos ir darbo ministeri-jos ir sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. 134/ 493 „Dėl Krovinių kėlimo rankomis bendrųjų nuostatų patvirtinimo" -159 5; 261 7; 262 5.

Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 4 „Dėl Lie-tuvos higienos normos HN 32 :1988 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai" tvirtinimo" -159 5; 261 8.

Sveikatos apsaugos ministro ir sociali-nės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 660/174 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 110-2001 „Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinis lau-kas darbo vietose. Parametrų leidžia-mos skaitinės vertės ir matavimo rei-kalavimai" patvirtinimo" - 26112.

Sveikatos apsaugos ministro ir sociali-nės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 645/169 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ri-binės vertės darbo aplinkos ore. Ben-drieji reikalavimai" patvirtinimo" -263 1; 263 2.

Švietimo ir mokslo ministro ir sociali-nės apsaugos ir darbo ministrės 1998 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 1607/188 „Dėl asmenų, jaunesnių kaip aštuoniolikos metų ir neturinčių pagrindinio profesinio pasirengimo, priėmimo į darbo rinkos profesinio mokymo įstaigas tvarkos" - 277 4.

Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsa-kymas Nr. 40 „Dėl saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius DT 11-02 patvirtinimo" - 262 5.

Vyriausiojo valstybinio darbo inspekto-riaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymas

622

DK komentaras. Antras tomas

Nr. 346 „Dėl Saugos ir sveikatos tai-syklių statyboje patvirtinimo" - 261 6.

Vyriausiojo valstybinio darbo inspekto-riaus 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 282 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir in-struktavimo tvarkos patvirtinimo" -232 2; 264 7; 264 8.

Darbuotojų saugos ir sveikatos komi-sijos 2003 m. spalio 29 d. posėdžio protokolo išrašas „Dėl Įmonės dar-buotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrųjų nuostatų patvirtinimo" -266 3; 269 1.

SOCIALINIŲ PARTNERIŲ SUSITARIMAI IR KITI DOKUMENTAI

Europos profesinių sąjungų konfedera-cijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE), Europos vidutinių ir smul-kių įmonių asociacijos (UEAPME) ir Europos įmonių, kuriose dalyvau-ja valstybė, centro (CEEP) 2003 m. liepos 16 d. bendrasis susitarimas dėl teledarbo -115 8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavių organizacijų, profesinių są-jungų 1995 m. gegužės 5 d. susitari-mas „Dėl trišalės partnerystės" -39 10; 40 4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pro-fesinių sąjungų ir darbdavių organi-zacijų 1999 m. vasario 11 d. susitari-mas „Dėl trišalio bendradarbiavimo" -39 11; 47 7.

Trišalės tarybos 1998 m. lapkričio 19 d. nutarimu patvirtintų Trišalės tarybos nuostatai - 4118; 44 4; 45 4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pro-fesinių sąjungų ir darbdavių organi-zacijų 2002 m. gegužės 29 d. susita-rimas „Dėl trišalio bendradarbiavi-mo 2002 metais" - 47 15.

darbo kodekso komentaras iii dalis

Documents