UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS

Metodinė medžiaga

Pagrindinio ugdymo lietuvių gimtosios kalbos programai įgyvendinti

DETALAUS ATPASAKOJIMO UŽDUOTYS 6 KLASEI SU VERTINIMO BEI ĮSIVERTINIMO PAVYZDŽIAIS

I. Keliantis su Antanuku.

II. Ar vaikai lankosi Bolonijos vaikų knygų mugėje?

Parengė:Gintarė Petuchovaitė,

Ugdymo plėtotės centro metodininkė

2014

1

Kalbinės veiklos sritys

Klausymas, kalbėjimas. 6 klasė.

Užduotis Klausomo teksto suvokimas ir detalus atpasakojimas (keičiant asmenį, laikantis laiko nuoseklumo principo).

Tikslas Ugdyti bei įvertinti 6 klasės mokinių gebėjimus suprasti klausomą tekstą ir detaliai jį atpasakoti.

Ryšys su Bendrosiomis programomis

Pasiekimai:1.1. Nurodyti aiškiai išreikštus autoriaus tikslus (informuoti, sudominti, įtikinti). Suformuluoti klausomo teksto temą, tiesiogiai išreikštą pagrindinę mintį.1.1.1. Suprasti klausymosi svarbą bendraujant ir laikytis susitartų tinkamo klausymosi taisyklių.1.1.5. Glaustai atpasakoti tekstą ar jo dalį, neiškreipiant esmės.1.1.6. Pasižymėti nurodytą informaciją.1.3.1. Suprasti, kaip reikia klausytis (dėmesys reikšminiams žodžiams, pauzių reikšmė, pasižymėjimo svarba).2.1.A. Daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas: nurodyti aiškiai išreikštą teksto tikslą, temą, pagrindinę mintį, nusakyti nuotaiką, nesunkiai atpažįstamas vertybes.

Pateikiamos dvi detaliam atpasakojimui skirtos pamokos. Užduotims naudojami grožinio ir publicistinio stiliaus tekstai. Užduotis galima naudoti abi, skiriant dvi pamokas, arba rinktis vieną iš jų. Pasirinkus abi pamokas, antrosios pamokos pabaigoje siūloma palyginti klausytų tekstų pobūdį, tikslus, temas, aptarti iškilusius sunkumus klausant, suvokiant ir atpasakojant.

1 pamoka

KELIANTIS SU ANTANUKU

Pamokos medžiaga

Vincas Krėvė, Antanuko rytas, iliustravo Laima Barisaitė, Vilnius: Vaga, 1975 (tekstas internete: http://old.antologija.lt/texts/32/tekstas/11.html)

Pamokos turinys

Kasdienybė, rytas, rutina.

2

Kalbinės veiklos sritys

Klausymas, atpasakojimas, pasakojimo perspektyvos.

Pamokos eiga 1. Pamokos pradžioje mokytojas paprašo dviejų mokinių detaliai papasakoti apie dienos pradžią, užduoda tokius ar panašius klausimus: Kada keliatės? Ar jus kas nors pažadina? Kokia pirma mintis šauna į galvą prabudus? Ką paprastai veikiate rytais? Ar savaitgalio rytas skiriasi nuo įprastos dienos pradžios, kai reikia eiti į

mokyklą? Kas yra rutina, kaip ją apibrėžtumėte? Kokius veiksmus atliekate

rutiniškai?Galimus atsakymus į paskutinį klausimą mokytojas sieja su tokiomis rutinos reikšmėmis:rutinà [pranc. routine]:1. ilgą laiką nekitęs (dažnai pasenęs) įprotis arba veiklos būdas; šabloniškumas, sustabarėjimas;2. įprastinis veiksmas.

2. Dviem mokiniams papasakojus apie ryto metą, mokytojas paprašo dar du mokinius detaliai atpasakoti klasės draugų ryto istorijas.

3. Aptariami pastarųjų dviejų mokinių atpasakojimai: Kaip sekėsi atpasakoti? Kiek nuosekliai ir detaliai perteikėte informaciją, t. y. atpasakojote? Ar įdėmiai ir atidžiai klausėte savo klasės draugo pasakojimo? Ar sunku buvo atsiminti pasakojimo eigą, detales? Ar nė kiek nenutolote nuo pirminio klasės draugo pasakojimo?

4. Sulaukęs mokinių atsakymų, mokytojas kreipiasi į visą klasę, klausdamas: Kaip manote, kas yra atpasakojimas? Kaip geriausia atpasakoti girdėtą informaciją? Kokie dalykai svarbūs, siekiant tiksliai atpasakoti, neiškreipti teksto? Ar žinote žaidimą „sugedęs telefonas“? Kaip manote, kodėl pirmajam

žaidėjui pasakytas sudėtingas žodis, pasiekęs paskutinio žaidėjo ausis, „pasikeičia“? (mokytojas akcentuoja įdėmaus, atidaus klausymo praktiką)

5. Vadovaudamas diskusijai, mokytojas akcentuoja DĖMESINGUMĄ klausantis, informacijos ATSIMINIMĄ ir jos SUPRATIMĄ.

6. Mokytojas mokiniams siūlo naudotis ką tik aptartomis aktyvaus klausymosi strategijomis ir praneša apie kitą užduotį. Du kartus mokytojas skaitys Vinco Krėvės tekstą apie Antanuką (ištrauka iš apsakymo Antanuko rytas, žr. 1 priedą). Pirmą kartą mokiniai įdėmiai klausysis. Antrą kartą klausydami, mokiniai pasižymės tam tikrą informaciją – veiksmų nuoseklumą (žr. 2 priedą).

7. Išklausius tekstą antrą kartą, siūloma jį detaliai atpasakoti, laikantis laiko nuoseklumo principo.I. Pirmas (norintis ar paskirtas) mokinys atpasakoja

3

PASAKOTOJO/KALBANČIOJO vardu būtuoju laiku (esant reikalui naudodamas būtąjį dažninį laiką);II. Antras mokinys atpasakoja ANTANUKO vardu esamuoju laiku;III. Trečias mokinys atpasakoja SENELĖS vardu esamuoju laiku.(žr. 3 priedą)

8. Išklausius šių mokinių atpasakojimus, mokytojas skatina apmąstyti įvykdytą užduotį, klausia: Kas atpasakojant buvo sunkiausia? Ar sunku keisti asmenį? Kodėl? Ar nuosekliai ir detaliai atpasakojote? Ar įdėmiai ir atidžiai klausėte skaitomo teksto? Ar nė karto nesupainojote kiekvieno asmens atliktų veiksmų eigos?

Mokinių įsivertinimas

Atpasakojimo užduotį atlikusiems mokiniams siūloma įsivertinti – išsirinkti ir eilės tvarka išdėlioti tris lapelius, ant kurių užrašyti geriausiai šioje užduotyje jam pasisekę dalykai. Galimi variantai:

ATIDŽIAI KLAUSAUATSIMENU ĮVYKIUSATSIMENU DAUG DETALIŲSKLANDŽIAI ATPASAKOJUĮSIJAUČIU Į ANTANUKO BŪSENĄSUPRATU ANTANUKO IŠGĄSTĮATPASAKODAMAS ĮSIJAUČIAUĮ PASAKOJAMĄ LYG PATS DALYVAUČIAU SITUACIJOJEESU DĖMESINGAS

Atpasakojimų klausę mokiniai balsuoja ir renka geriausiai tekstą atpasakojusį mokinį. Kiekvienas mokinys pasako geriausiai atpasakojusio mokinio vardą bei pateikia argumentą, kodėl savo balsą atiduoda būtent už jį. Taip išrenkamas geriausiai tekstą atpasakojęs mokinys. Mokytojui siūloma šį mokinį įvertinti aukščiausiu balu.

Vertinimas Formuojamasis. Mokinius, atlikusius detalaus atpasakojimo užduotį, mokytojas vertina pagal atpasakojimo užduoties vertinimo instrukciją (žr. 1 lentelė).

Namų darbai Trumpas rašinėlis pavadinimu Keliantis su Antanuku.

Ir / arba

Pasakos atpasakojimas: pasirinkti ir perskaityti vieną lietuvių liaudies pasaką; pasižymėti svarbiausius dalykus – užpildyti pasakojimo planą

(http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/wp-content/uploads/2012/11/Pasakojimo_planas1.pdf);

pasaką žodžiu nuosekliai atpasakoti šeimos nariui ar draugui; raštu 2–5 sakiniais atsakyti į klausimą Kaip man sekėsi atpasakoti pasaką?

4

Pateikiamas pasakos Eglė žalčių karalienė tekstas ir pasakojimo plano pavyzdys (žr.: 4 priedas, 1 dokumentas)

Pasakos tekstas:http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LA00/Pasaka._Egl%C4%97_%C5%BEal%C4%8Di%C5%B3_karalien%C4%97.LA0901.pdf

2 pamoka

AR VAIKAI LANKOSI BOLONIJOS VAIKŲ KNYGŲ MUGĖJE?

Pamokos medžiaga

Klausymui ir atpasakojimui skirtas vaizdo įrašas – „Panoramos“ reportažas apie Lietuvos dalyvavimą Bolonijos vaikų knygų mugėje 2011 m.:https://www.youtube.com/watch?v=P7USh_n8Vt0

Daugiau informacijos apie Bolonijos vaikų knygų mugę:http://www.bolognachildrensbookfair.com/en/home-page-bologna-childrens-book-fair/878.html

Pamokos turinys

Lietuvos vaikų literatūrą bei vaikams skirtas knygas, jų kūrėjus pasauliui pristatantis renginys.

Kalbinės veiklos sritys

Reportažo klausymas, supratimas, atpasakojimas

Pamokos eiga 1. Mokytojas mokiniams užduoda klausimą Ar žinote, kas yra knygų mugė? Ar kuris nors iš jūsų yra dalyvavęs tokiame renginyje? Ar ką nors girdėjote apie Vilniaus knygų mugę? (žr. http://2014.vilniausknygumuge.lt/lt). Esant poreikiui, pakalbama apie knygos „gimimo“ etapus: nuo idėjos iki spaudos ir prekybos, patekimo skaitytojui į rankas.

5

2. Mokytojas kviečia sužinoti, kas yra Bolonijos vaikų knygų mugė, siūlo pažiūrėti „Panoramos“ reportažą apie Lietuvos dalyvavimą Bolonijos vaikų knygų mugėje 2011 m. ir sužinoti, ar šioje mugėje vaikai dalyvauja.

3. Klausydami reportažo, mokiniai pildo testą, kuris taps naudingu planu, atpasakojant reportaže išgirstą informaciją (žr. 5 priedą). Mokytojas taip pat nurodo pasižymėti nežinomus ar pirmą kartą išgirstus žodžius, kurie iš karto klasėje bus aptarti ir išsiaiškinti.

4. Mokytojas paprašo dviejų mokinių atpasakoti reportaže girdėtą informaciją apie Bolonijos vaikų knygų mugę (reportažo tekstas – žr. 6 priedą).

5. Išklausęs atsakymus, mokytojas klausia: Ar sunku buvo atpasakoti reportažo turinį? Ar kilo sunkumų, nesklandumų? Jeigu taip – kokių?

Mokinių įsivertinimas

Atpasakojimo užduotį atlikusiems mokiniams siūloma įsivertinti – išsirinkti ir eilės tvarka išdėlioti tris lapelius, ant kurių užrašyti geriausiai šioje užduotyje jam pasisekę dalykai. Galimi variantai:

ATIDŽIAI KLAUSAUATSIMENU REPORTAŽO NUOSEKLUMĄATSIMENU DAUG DETALIŲSKLANDŽIAI ATPASAKOJUGALIU PAAIŠKINTI, KAS YRA BOLONIJOS VAIKŲ KNYGŲ MUGĖGALIU PAAIŠKINTI, KUO BOLONIJOS VAIKŲ KNYGŲ MUGĖ SKIRIASI NUO VILNIAUS KNYGŲ MUGĖSREPORTAŽAS KELIA DAUG MINČIŲESU DĖMESINGAS

Vertinimas Formuojamasis. Mokinius, atlikusius detalaus atpasakojimo užduotį, mokytojas vertina pagal atpasakojimo užduoties vertinimo instrukciją (žr. 1 lentelė).

Palyginimas, aptarimas

Mokytojui pasirinkus abi pamokas, antrosios pamokos pabaigoje siūloma palyginti klausytų tekstų pobūdį, tikslus, temas, aptarti iškilusius sunkumus klausant, suvokiant ir atpasakojant.

Namų darbai Trumpas rašinėlis pavadinimu Knyga – prekė ir / ar vertybė?

Ir / arba

Apie Bolonijos vaikų knygų mugę kiekvienas mokinys turi papasakoti bent dviem žmonėms (tėvams, draugams, seneliams ir kt.) bei raštu 2–5 sakiniai atsakyti į klausimą Kaip man sekėsi papasakoti apie Bolonijos vaikų knygų mugę? Ar

6

klausiusiam žmogui tai buvo naujiena?

Literatūra Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys, Vilnius: Firidas, 2008.

Joe Scheilsas, Komunikacija kalbos pamokoje, Vilnius: Leidybos centras, 1995.

Kūrybiškumo ugdymas: tyrimai ir metodika. SFMIS Nr. VP1-2.2-ŠMM-05-K-02-029: Mokinių kūrybiškumo ugdymo lietuvių (gimtosios) kalbos pamokose metodika, parengė Šiuolaikinių didaktikų centras, 2013; Mokinių kūrybiškumo ugdymo lietuvių (gimtosios) kalbos pamokose mokomoji medžiaga, parengė Šiuolaikinių didaktikų centras, 2013, prieiga internete: http://www.sdcentras.lt/proj_kuryba.htm

Pagrindinio ugdymo metodinė medžiaga. Lietuvių gimtoji kalba. Kompetencijų ugdymas mokantis kurti tekstą http://www.upc.smm.lt/ugdymas/pagrindinis/rekomendacijos/

Kompetencijų ugdymas, metodinė svetainė: http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8

Vertinimas ugdymo procese, knyga mokytojui, projekto „Vertinimas ugdymo procese“ (2004-2006) patirtis, Vilnius: UAB ,,AJA viešieji ryšiai“, 2006: http://www.upc.smm.lt/ekspertavimas/biblioteka/failai/1-75.pdf

7

1 lentelė ATPASAKOJIMO VERTINIMO PAGAL PASIEKIMŲ LYGIUS INSTRUKCIJA

Instrukcijoje pateikiami apibendrinti orientaciniai trijų lygių – patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo – mokinių klausymo, supratimo bei atpasakojimo gebėjimų kokybiniai aprašai. Vertinimas formuojamasis, tačiau reikalui esant ir užduotis naudojant diagnostiniais vertinimo tikslais, patenkinamas lygis, įvertinant pažymiu, atitinka 4–5, pagrindinis 6–8, aukštesnysis 9–10.

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

Mokinys, nors ir susidurdamas su trukdžiais (nežinomais žodžiais, gramatinėmis konstrukcijomis ir pan.), supranta tekstų esmę.

Mokinys be trukdžių supranta tekstų esmę ir kai kurias svarbias detales.

Mokinys supranta tekstų esmę ir detales.

Mokinys atsirenka kai kuriuos reikšminius žodžius, fiksuoja kai kuriuos nežinomus žodžius, terminus, gramatines konstrukcijas ir pan., sudaro gana aiškų planą atpasakojimui žodžiu.

Mokinys atsirenka svarbius reikšminius žodžius, fiksuoja nežinomus žodžius, terminus, gramatines konstrukcijas ir pan., sudaro pakankamai trumpą ir aiškų planą atpasakojimui žodžiu.

Mokinys atsirenka svarbiausius reikšminius žodžius, fiksuoja nežinomus žodžius, terminus, gramatines konstrukcijas ir pan., sudaro trumpą ir aiškų planą atpasakojimui žodžiu.

Mokinys, atpasakodamas tekstą, vartoja tuos pačius pateikto teksto žodžius, terminus, gramatines formas. Jeigu reikia, jas keičia, kartais susipainiodamas, dėsto panašia nuoseklumo tvarka, neiškraipo pasakojimo informacijos, nors painioja kai kuriuos elementus ar detales.

Mokinys, atpasakodamas tekstą, vartoja panašius žodžius ir panašias frazes, tas pačias gramatines formas. Jeigu reikia, nuosekliai jas keičia, dėsto tokia pat tvarka, nuoseklumu, kaip nurodyta tekste, painioja kai kurias detales.

Mokinys, atpasakodamas tekstą, vartoja savo paties žodžius ir sakinių stuktūrą, tas pačias gramatines formas. Jeigu reikia, jas keičia, nedarydamas klaidų, išlaiko pasakojimo nuoseklumą, tiksliai išdėsto informaciją ir tinkamai atsirenka reikalingas detales.

Atpasakodamas mokinys naudoja elementarios, vienodos konstrukcijos sakinius, daro stiliaus klaidų ir netikslumų, mintis formuluoja neaiškiai, pasakoja nesklandžiai.

Atpasakodamas mokinys mintis formuluoja aiškiai, naudoja logiškus, aiškios struktūros sakinius, pasakoja pakankamai sklandžiai.

Atpasakodamas mokinys mintis formuluoja aiškiai, tiksliai, glaustai, naudoja aiškios, logiškos, sklandžios, struktūros sakinius.

Bendrosios programos, 11.3.3.2. Mokinių pasiekimų lygių požymiai. 5–6 klasės. Klausymas: http://portalas.emokykla.lt/bup/Documents/Pradinis%20ir%20pagrindinis%20ugdymas/Kalbos.pdf

8

1 priedas

Vincas KrėvėANTANUKO RYTAS

    Antanukas labiausiai myli savo senelę. Nei savo motutės, nei tėvelio, nei ko kito jisai tiek nemyli, kiek savo seną seną senelę. Ir kur nemylėsi! Motutė dažnai Antanuką subara, kai kada net kumštelėja supykusi, o senelė niekuomet jo nenuskriaudžia. Joje Antanukas randa tik meilę, ji didžiausia ir uoliausia jo užtarytoja ir apgynėja.    Tėvelio Antanukas tiesiog bijo. Kodėl, patsai nežino. Gal todėl, kad jį rečiausiai mato, gal todėl, kad tėvelio visi kiti irgi bijo ir klauso kiekvieno jo žodžio.    Kai supykusi motinėlė ar net patsai tėvelis nori Antanuką nuskriausti, jisai visuomet turi uoliausią gynėją - savo seną senelę. Jei tik Antanukui sunkioje padėty pavyksta pasislėpti už jos sijono, jisai jau ramus, nes žino, kad ten jo nepasieks nei motinėlė, nei net tėvelio sunki ranka. Ten Antanukas visai nesibijo, nors labai būtų įpykusi motutė, baisiai grasytų tėvelis.    Antanukas ir miega su senele vienoj lovoj. Kada ji gula ir keliasi, Antanukas retai tejunta. Bet nūnai jisai tuojau nubudo, kai tik senelė pabudus atsisėdo lovoj ir ėmė klostyti Antanuką iš visų pusių.    Nubudęs Antanukas praplėšė akis, pasiraivė ir, nejausdamas šalia savęs senelės, ištiesė rankutes ir ėmė aplinkui grobstyti.    - Užmik, užmik dar, mano mažas anūkėli! Matai, dar visai tamsu, - kuždomis įkalbinėja senelė ir dar labiau jį klosto antklode.    Antanukas ištiesė rankutes ir, sugriebęs nusilenkusios prie jo senelės kaklą, apkabino ją ir pabučiavo. Paskui pasivertė ant kito šono ir apsimetė, kad jau miegąs.    Senelė nulipo nuo lovos, pataisė suknelę, ištraukta iš pagalvio skarele susirišo galvą ir nuėjo į krosnį. Antanukas girdi, kaip senelė pas krosnį grobsto skalą, kad uždegtų ugnį.    - Trakšt trakšt... - girdi Antanukas: tai senelė laužo skalas, kad būtų lengviau įžiebti užsiplaiskanojusį nulaužtą skalos galą.    Antanukui baisu vienam gulėti lovoj. Jam vaidenasi, kad pirkios vidury stovi kažkas kaip arklys ir linguoja galva. Visur kažkas knarkia. Antanukas apsikloja antklode galvytę ir ima tyliai šaukti senelę.    - Mik, mik, anūkėli! Aš čia, aš tuo įpūsiu ugnelę, bus šviesu, - ramina ji Antanuką.    Išgirdęs šnabždantį senelės balsą, Antanukas visai nurimo. Jis iškišo iš po antklodės galvytę, pasivertė ant kito šono, į tą pusę, iš kur girdėti senelės balsas, ir pravėrė akis. Nors baisu žiūrėti tamsumon, bet jau ten nieko, kas jį gąsdintų, nemato. Įsižiūrėjęs savo šviesiom akutėm, Antanukas vos vos mato, kaip senelė stovi prie krosnies, knaisioja „duobėje“ ir grobsto užsilikusias dar ten mažas žarijėles vienon krūvelėn. Antanukas mato, kaip senelė prispaudė žarijas skalų galais, kad papūtus jos į šalis nenulekiotų, pasilenkė ir, prikišus raukšlėtą veidą į pačias žarijas, ėmė pūsti...    Antanukui gražu ir linksma žiūrėti, kaip senelė pučia ugnį. Jos veidas toks nuostabus atrodo, lyg spinduliuotas, ir nuolat keičiasi. Antanukas tai aiškiai mato visą jos veidą, skalas ir jas prilaikančius senelės pirštus, tai vėl visa temsta, ir jis vos vos mato atsikišusias senelės lūpas. Kada ji pūstelėja smarkiau, žarijos šviesiau sužiba, ir aplink senelę Antanukas mato didelį įvairių spalvų ratą. Nuo to rato į visas šalis trykšta spinduliai, kurie nuolat keičiasi, dreba, mirga, didėja, tai vėl mažėja... Antanukui įdomu, ar senelė mato tą ratą? Keista, kodėl ji nemėgina jo pagauti?..    Ugnis įpūsta, skalos užžiebtos, ir senelė jau kemša vieną žibintuvan, kuris riogso pirkios vidury, kitą mažan žibintuvėlin, pakabintan prie kamino. Antanukas nusigręžia, vėl ima snausti ir pagaliau užmiega...

9

REKOMENDACIJOS MOKYTOJUI

Paaiškinti šiuos žodžius: skala (4) skeltinis šakalys, deginamas pasišviesti ar ugniai įkurti,

balana: Liuob prisidirbsma pušinių skalų i vakarais liuob dagiosma. Uždegęs skalą ir žibink. Niekados neik su žvake uždegta ar su degančia skala į kūtę ir ant trobos. Paimk šakalmedį ir atskelk kelias skalas: pažiubinsi mun. ║ skeltas medis, pliauska, skila: Bevargsti žmogus ant svieto kaip skala ant pečiaus. Be skalos skiedros nepadarysi.

kuždomis pašnibždomis: Tokius dalykus tai pasakok kuždom, kad ji kartais neužgirst.

žarijà išdaga, anglis: Deganti anglis vadinas žarijà. Atnešk žarijų įžėrusi į šukę. Išplėnėjo žarijos. Žarijos, kai ažgesyta – angliai. Dabar žarijos, kap anos pagis (priges), tada anglys [bus]. Šitom malkom žarijų nėr pečiuj. Žarijos žiba, poki ugnia yra. Da neužgeso, žarijų yra.

grobstyti suimti, surinkti: Jis viską sau susigrobstė, man nieko neliko.

2 priedas

VEIKSMŲ NUOSEKLUMO SCHEMA

NUOSEKLU: prabundu nusiprausiu mankštinuosi pusryčiauju einu į mokyklą

Atpasakojama nuosekliai, išlaikomas veiksmų eiliškumas, nepraleidžiami jokie svarbūs veiksmai, suvokiamas veiksmų priežastingumas.

NENUOSEKLU: prabundu -- nusiprausiu -> [pusryčiauju] -> [mankštinuosi] einu į mokyklą

Atpasakojama nenuosekliai, neišlaikomas veiksmų eiliškumas, pasakojant „šokinėjama“, kai kurie veiksmai praleidžiami arba painiojami, nesuvokiamas veiksmų priežastingumas.

10

3 priedas

Rišlų, nuoseklų ir detalų atpasakojimą pasakotojo, Antanuko ir senelės vardu turėtų sudaryti bent toks (minimalus) įvykių nuoseklumas.

PASAKOTOJAS ANTANUKAS SENELĖ Antanukas mylėjo

senelę Nei motutės, nei

tėvelio, nei ko kito taip nemylėjo

Motutė jį subardavo, kumšteldavo, o senelė nenuskriausdavo, užtardavo ir apgindavo

Tėvelio Antanukas bijodavo, retai jį matydavo, kiti jo irgi bijodavo, klausydavo

Kai motutė ar tėvelis norėdavo Antanuką nuskriausti, senelė jį gindavo, jis slėpdavosi už jos sijono

Antanukas miegodavo su senele, kada ji guldavosi ir keldavosi, jis retai jusdavo

Antanukas nubudo, kai senelė atsisėdo ir jį klostė

Senelė įkalbinėjo Antanuką užmigti

Antanukas apkabino ir pabučiavo senelę

Antanukas apsivertė ant kito šono, apsimetė miegąs

Senelė nulipo nuo lovos, nuėjo prie krosnies

Antanukas girdėjo, kaip senelė norėjo uždegti ugnį

Senelė laužė skalas Antanukui baisu

vienam gulėti, jam vaidenosi arklys

Antanukas šaukė senelę

Aš myliu savo senelę Nei motutės, nei tėvelio,

nei ko kito taip nemyliu Motutė mane subara,

kumšteli, o senelė nenuskriaudžia, užtaria ir apgina

Tėvelio aš bijau, retai jį matau, kiti jo irgi bijo, klauso

Kai motutė ar tėvelis nori mane nuskriausti, senelė mane gina, slepiuosi už jos sijono

Aš miegu su senele, kada ji gula ir keliasi, retai juntu

Nubudau, kai senelė atsisėdo ir mane klostė

Senelė įkalbinėjo mane užmigti

Aš apkabinau ir pabučiavau senelę

Apsiverčiau ant kito šono, apsimečiau miegąs

Senelė nulipo nuo lovos, nuėjo prie krosnies

Girdėjau, kaip senelė norėjo uždegti ugnį

Senelė laužė skalas Man buvo baisu vienam

gulėti, vaidenosi arklys Aš šaukiau senelę Senelė mane ramino Aš nurimau, apsiverčiau

ant kito šono, praveriau akis, nieko gąsdinančio nemačiau

Mačiau, kaip senelė grobstė žarijas, pūtė ugnį

Mačiau senelės veidą ir

Mane myli Antanukas Nei motutės, nei

tėvelio, nei ko kito jis taip nemyli

Aš Antanuko nenuskriaudžiu, jį užtariu ir apginu

Kai motutė ar tėvelis nori Antanuką nuskriausti, aš jį ginu, jis slepiasi už mano sijono

Antanukas miega su manimi, kada aš gulu ir keliuosi, jis retai junta

Antanukas nubudo, kai aš atsisėdau ir jį klosčiau

Aš įkalbinėjau Antanuką užmigti

Antanukas apkabino ir pabučiavo mane

Antanukas apsivertė ant kito šono, apsimetė miegąs

Aš nulipau nuo lovos, nuėjau prie krosnies

Antanukas girdėjo, kaip aš norėjau uždegti ugnį

Laužiau skalas Antanukui baisu

vienam gulėti, jam vaidenosi arklys

Antanukas mane šaukė Raminau Antanuką Antanukas nurimo,

apsivertė ant kito šono Aš grobsčiau žarijas,

pūčiau ugnį Antanukas matė mano

veidą ir įvairių spalvų ratą aplink mane

Uždegiau žibintus

11

Senelė ramino Antanuką

Antanukas nurimo, apsivertė ant kito šono, pravėrė akis, nieko gąsdinančio nematė

Antanukas matė, kaip senelė grobstė žarijas, pūtė ugnį

Antanukas matė senelės veidą ir įvairių spalvų ratą aplink ją

Senelė uždegė žibintus Antanukas nusigręžė ir

užmigo

įvairių spalvų ratą aplink ją

Senelė uždegė žibintus Aš nusigręžiau ir

užmigau

Antanukas nusigręžė ir užmigo

12

4 priedas

EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ

Apė Eglę ir Žilviną

Mat kad kitąsyk, gilioje senovėje, buvo diedukas ir bobutė. Turėjo juodu dvylika sūnų ir tris dukteris, kurių jauniausioji buvo vardu Eglė. Vieną vasaros vakarą visos trys sesers išėjo maudytiesi į šioželką (1). Prisipuškinusios sau ir išsipraususios išlipo ant kranto apsirėdyti (2). Štai jauniausioji užtinka savo marškinių rankovėje įsirangiusį žaltį. Ką čion daryti? Vyriausioji, pagriebusi mietą (3), prišoko, norėdama jį išbaidyti. Bet žaltys prašnekėjo į jauniausiąją žmogiška kalba ir tuomi pergandino visas. – Duok, – sako, – Eglute, žodį, jog tekėsi už manęs, tai pats gražumu išlįsiu! Verkė Eglė: kaip tai ji gali eiti už žalčio. – Atiduok, – sako, – marškinius ir keliauk sau sveikas, iš kur atvykai. O žaltys vis savo: – Duok, – sako, – žodį, jei tekėsi už manęs, tai pats išlįsiu. Nėra ką daryti, reikia duoti žodį. Ir prižadėjo. Po trijų dienų žiūri, kad visas žalčių pulkas atšliuožė į jų kiemą. Persigando visi. Žalčiai vieni apsikarstė ant vartų, kiti užsirangė ant lėlelių, apsivyniojo ant tuinų (4), žalgų (5), piršliai gi tiesiog nuslinko į vidų ant mentės su seniais ir nuotaka. Seniai purtėsi, nenorėjo tikti, bet, matydami tokią žalčių knipavą (6), prisidingėjo (7) ir noroms nenoroms priversti buvo išleisti visų mylimiausią, jauniausią, patogiausią dukterę. Žalčiai, gavę marčią, su lalavimu apleido senių namus. Namiškiai apverkė, apraudojo savo lepūnėlę, tardami, jog ją tie bjaurūs žalčiai kur užkantupiję (8) ėsą. Tuomi tarpu Eglė atkako sykiu su visa gauja į pamares ir sutiko ten dailų jaunikaitį, jos belaukiantį. Tas pasisakė jai, jogei jis ir yra tas pats žaltys, ką tupėjo jos marškinių rankovėje. Tuojaus persikėlė visi ant netolimos salos ir iš ten nusileido į pažemę po mariomis, kur buvo žalčio puikiai išpuošti ir išrėdyti rūmai. Čia jie pakėlė svodbinę puotą (9), gėrė, šoko ir uliavojo per tris nedėlias (10). Eglei ramu buvo, linksma gyventi laisvėje, liuone pas žaltį, ir ji suvis užmiršo apie savo tėviškę. Praėjo devyni metai potam. Eglė jau sulaukė tris sūnus: Aržuolą, Vuosį ir Beržą ir vienturtę jauniausią dukterę, vardu Drebulė. Vieną sykį vyriausias sūnus besiausdamas paklausė Eglės: – Mamyte, o kur gyvena tavo tėvai? Eikime pas juos kada nors atsilankyt. Tada tai ji atsiminė ant savo tėvų, brolių ir seserų ir visos savo padermės. Tikrai, kaip jiems ten einasi, ar sveiki, ar gyvi, ar rasi jau seniai kurie numirę. Ir pradėjo mausti eiti ir eiti pasižiūrėti tėviškėje: juk tiek metų nebuvusi, nemačiusi savųjų, išsiilgusi mat jųjų. Žaltys tartum prijautė ir tikte netiko. – Gerai, – sako, – atsilankyti leisiu, bet pirma suverpk šitą šilkų kuodelį, ką yra kamaroje. Žaltienė įkibo į vindą (11) taip, kad tas burgzdamas sukosi pagrečiam kelias dienas. Verpė verpė, o šilkų kuodelis vis toks, koks buvo buvęs iš pradžių. Mato, kad čia prigavimas. Kuodas regimai užkerėtas, o tada ir verpusi nesuverpsi. Goglina Eglė pas vieną senę, ką netoli nuo jų gyveno ir kuri nuog visų buvo laikoma už žiniūnę, burtininkę. Atėjusi lūgojo (12): – Močiutėle močiuke, pamensk, kaip tą šilkų kuodelį suverpusi. Senė išpasakojo, ką reikia padaryti. – Įmesk, – sako, – į ugnį, kad kūręsis žaidas (13), nes kitaip niekados nesubaigsi verpusi. Ji parėjusi ir įmetė kuodelį, žaidą užkūrusi kepti duonai. Kada šilkai nupurškė, Eglė pamatė kaip gerą kultuvę pamatinę (14), kuri raitėsi ant ugnies, ir ji suprato, jogei ta pamačkė ir leido šilkus iš savęs.

13

Ta, baigusi tokiu būdu verpimą, vėl spičijo (15) patį, kad leistų pas tėvus pasiviešėti nors ant kelių dienų. Vyras gi ištraukė iš pasuolės geležinius čeverykus (16) ir sako: – Kaip juos suavėsi, – sako, – tai tada ir keliauk sveika. Apsiavusi ji tuos čeverykus ir šlamščia, ir brūžina į plytas, į akmenis, į žvyrių, kur tik prigriebusi, bet čeverykai stori, mato, kad visam jos amžiui užteks. Eina vėl pas senę lūgoti rodos. Senutė pamentė jai nunešti čeverykus pas kalvį ir paprašyti pagruzdyti juos žaizdre. Ji taip ir padarė. Čeverykai padegė gerai, kad ji juos ing tris dienas nuplėšė, ir vėl prašosi vyro, kad dabar jau leistų, nes štai čeverykai jau suirę. Vyras sako: – Gerai, bet eidama dar privalai prisikepti nors zuikio pyrago lauktuvėms genčių ir brolių vaikams. O pats jau paliepė iškavoti visus indus. Eglė mąsto, paisto, kaip čia atsinešti vandens be kibiro ir užmaišyti ragaišį be rykų, ir vėl kiūtina pas senę. Senė pamentė jai su raugu, ką paliekama yra nuo maišymo duonos, išteplioti rėtį, pasisemti juomi vandens ir jame gi užmaišyti ragaišį. Žaltienė, kaip buvo rodyta, užmaišė, iškepė ant rytojaus zuikio pyrago ir, atsisveikinusi su vyru, išdūlino su vaikais ing tėviškę. Pats išėjo palydėti, perkėlė ant marių kranto ir ant kelio įsakė, kad viešėtų ten tik tris dienas ir vėl grįžtų kuo greičiausiai.

– Kai grįši, – sako, – tai eik viena su vaikais ir, atgramzčiusi ant marių kranto, taip turi šaukti manęs (dainuojama):

„Žilvine Žilvinėli, Jei tu gyvas, pieno puta, Jei negyvas, kraujo puta“

Ir jeigu, – sako, – pamatysi ant marių atplaukiant pieno putą, tai žinok, – sako, – jog aš dar gyvas, jei kraujo putą – tai jau po manimi. O jūs, vaikai, šiukštu prasitarti ten, kaip manęs šaukia. Pasakęs taip atsisveikino ir linkėjo jai atsilankius laimingai pargrįžti atgalios. Kada ji atėjo į tėviškę, tai ten radosi nišpasakyta linksmybė, visa padermė, kaimynai, tolimi ir artimi gentys ir giminės susirinko jos pasveikyti, pažiūrėti, už viens kito klausinėjo, kaip ji ten gyvenusi su žalčiais, ar gražu, ar linksma ten pas juos, ir negalėjo atsigėrėti jie ir atsidyvyti (17) nuo jos pasakojimų. Visi ją vaišino, meilės kalbas kalbėjo, taip, jog ji ir nepasijuto, kaip devynios dienos prašoko. O tuom tarpu jos broliai, sesers ir tėvai samprotavojo, kaip ją suvis užlaikyti pas save, ir sutarė, kad geriausiai iškvosti nuo Eglės vaikų, kaip jų motė, sugrįžusi ant marių, šauks savo patį, ir paskui, nuėjus į pamares, pašaukti ir jį užpampyti. Pirmiausiai ant to išsivadino jie vyriausiąjį Eglės sūnų Aržuolą į girią ir apstoję jį kamantinėjo, bet šis nusidavė nežinąs, norint ir smagiai nupliekė jį rykštėmis. Tada dėdžiai įgrasino, idant nieko nesakytų savo motinai. Taipogi antrą ir trečią dieną buvo išvedę Vuosį ir Beržą, bet ir iš tų nieko neišgavo. Ant galo išviliojo jauniausiąją Eglės dukterę Drebulę. Toji iš pradžių taip pat sakėsi nežinanti, bet kaip tik pamatė rykštes, ką tie traukė iš po skvernų, suvis persigando ir viską iššvepliojo. Tada visi dvylika brolių, paėmę dalgius, nutraukė į pamares pašaukti Žilviną. Kaip tik tas atplaukė, jie visi supuolę jį ir sukapojo. Pargrįžę namon nieku neprasitarė Eglei. Jiji po devynių dienų atsisveikinusi su gera širdimi nukako pas mares ir pradėjo šaukti Žilviną taip, kaip buvo įsakyta:

– Žilvine Žilvinėli, Jei tu gyvas, pieno puta, Jei negyvas, kraujo puta...

Suviskėjo, sujudo marės iš pat dugno, ir Eglė pamatė – štai atplaukia, atliūliuoja drauge su bangomis kraujo puta, ir ji išgirdo balsą savo vyro iš gelmės marių, jogei papjovę su dalgiais jos

14

broliai ir kad būtent Drebulė išdavusi jiems jo šūkį. Susigraudino Eglės širdis, ir ji balsu pratarė (dainuojama):

– Kad tu pavirstum į drebulę, Kad tu drebėtum dieną naktelę, Kad tau išpraustų lytus burnelę Kad iššukuotų vėjas galvelę... Stokit, sūneliai, stipriais medeliais, Aš, jūs mamelė, liksiuos eglelė...

Kaip ji ištarė, teip ir įvyko. Ir dabar dar drūčiausi pagirtini medžiai pas mus – aržuolas, vuosis ir beržas, o drebulė ir šiandien nuo mažiausio vėjelio, vos šiurenančio, dreba už tai, kad ji drebėjo prieš savo dėdžius ir išdavė savo tikrą tėvą ir motiną.

PAAIŠKINIMAI:

1 Šioželka – kūdra.2 Apsirėdyti – apsirengti.3 Mietas – kuolas, baslys.4 Tuinai – baslių tvora.5 Žalga – didelė ilga vytis.6 Knipava – knibždynas, daugybė.7 Prisidingėti – išsigąsti.8 Užkantupyti – užkamuoti, nužudyti, nugalabyti.9 Svodbinė puota – vestuvių puota.10 Nedėlia – savaitė.11 Vindas – verpimo ratelis.12 Lūgoti – prašyti.13 Žaidas – ugniakuras.14 Pamatinė, pamačkė – rupužė.15 Spičyti – neduoti ramybės, raginti.16 Čeverykai – batai.17 Atsidyvyti – atsistebėti.

Užrašyta 1883 m., Maskvoje.Pirmą kartą paskelbta: Lietuviškos pasakos yvairios, surinko Dr. J. Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, D. 3. – 1904, p. 422–426, Nr. 194. Duomenų bazėje skelbiama iš: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios, surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas, Vilnius: Vaga, 1997.

15

5 priedas

BOLONIJOS VAIKŲ KNYGŲ MUGĖTestas-planas

Daugtaškių vietoje įrašykite tinkamą reportaže girdėtą informaciją.

1. Bolonijos vaikų knygų mugė rengiama ………….. kartą.

2. Lietuva dalyvavo ………….. teisėmis.

3. Mugė rengiama nuo ………….. metų.

4. Mugėje dalyvauja ………. …………… ………….

5. Vaikai į knygų mugę ………….. įleidžiami.

6. Bolonijos knygų mugei Lietuva pradėjo rengtis nuo ………….. metų.

7. Pasaulyje populiarios ………….. knygos.

8. ……………… – pagrindinis Lietuvos stendas

9. Lietuvos prisistatymą mugėje užbaigė kūrybinė studija ……………

Atsakymai1. [48]2. [garbės viešnios]3. [1963]4. [leidėjai, knygų autoriai, iliustratoriai]5. [nėra]6. [2007]7. [paveikslėlių]8. [Iliustrariumas]9. [Tu gali sukurti knygą]

16

6 priedas

Reportažas apie Bolonijos vaikų knygų mugę

Panoramos pranešėjas: 48 tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje Lietuva dalyvavo garbės viešnios teisėmis. Lietuva susilaukė ypatingo dėmesio, sako leidėjai ir iliustratoriai, ir konkrečių siūlymų bendradarbiauti, tačiau tikrieji rezultatai paaiškės po kelerių metų.

Mugė rengiama nuo 1963 m. Tai svarbiausias tarptautinis renginys, skirtas vaikų literatūros leidybai. Į šią mugę kasmet keturioms dienoms suvažiuoja leidėjai, knygų autoriai, iliustruotojai. Šalys, dalyvaujančios garbės viešnios teisėmis, kokia šiais metais buvo Lietuva, turi išskirtinę galimybę parodyti, ką geriausia yra sukūrusios vaikų literatūros leidybos srityje.

Žurnalistė Margarita Alper: Į Bolonijos knygų mugę suvažiuoja profesionalai iš viso pasaulio. Ir nors ši mugė vadinama vaikų – vaikai į ją nėra įleidžiami.

Pasak Kultūros viceministro Rolando Kvietkausko, Bolonijos knygų mugei Lietuva pradėjo rengtis nuo 2007 m., šiemet šalis šiam projektui skyrė 600 tūkst. litų – parengti tris parodas, katalogų leidybai, darbuotojams. Ar dalyvavimas knygų mugėje buvo sėkmingas, paaiškės kiek vėliau, nors pasiūlymų bendradarbiauti esą per mugę sulaukta nemažai.

Viceministras Rolandas Kvietkauskas: Kodėl verta daryti tokius projektus, tai žinoma, sukuriamas valstybės tam tikros srities, šiuo atveju vaikų kūrėjų, kūrėjų pristatymas, jų vardas po metų, dviejų ar trejų, nuosekliai palaikant šią veiklą, matysime, kiek mūsų iliustruotojų yra pakviesti dirbti su užsienio šalių leidėjais, kiek mūsų autorių knygų bus išversta į kitas kalbas, nes čia yra pagrindinė pasaulyje vieta vaikų knygai.

Pasak literatūrologo Kęstučio Urbos, lietuvių litaratūrą į pasaulį išvesti pirmiausia padeda iliustracijos, neabejotinai Lietuvoje yra daug gerų iliustruotojų, bet nėra paveikslėlių knygų sampratos, kas yra populiaru pasaulyje. Tai knygos, kuriose beveik arba visai nėra teksto, tik iliustracijos, kurių mugėje itin daug.

Literatūrologas Kęstutis Urba: Leidėjams siūlydavo tai šitą, tai šitą autorių, išleisti jo knygą. Atsakymas būdavo toks – lietuvių pirkėjas nori mokėti už tekstą. Pasižiūri, kad ten yra mažai teksto – kokia čia knygos vertė? Smagu, kad tai keičiasi.

Pagrindinis Lietuvos stendas – iliustrariumas, kur eksponuojami daugiau negu trisdešimties iliustruotojų darbai visas keturias dienas sulaukė didelio susidomėjimo. Į mugę atvykę dailininkai dalijo autografus, bendravo su lankytojais. Lietuvos prisistatymą mugėje užbaigė kūrybinė studija Tu gali sukurti knygą.

17