raidos ir pedagoginĖs psichologijos uŽduotys

1

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

Julita NAVAITIENĖVioleta RIMKEVIČIENĖ

RAIDOS IR PEDAGOGINĖSPSICHOLOGIJOS UŽDUOTYS

2002

2

Julita NAVAITIENĖVioleta RIMKEVIČIENĖ

RAIDOS IR PEDAGOGINĖS PSICHOLOGIJOS UŽDUOTYS

Tir. 150 egz. 2,75 sp. l. Užsak. Nr. 03-050Išleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentų g. 39, LT-2004 VilniusMaketavo ir spausdino VPU leidykla, T. Ševčenkos g. 31, LT-2009 Vilnius

Kaina sutartinė

© Vilniaus pedagoginis universitetas

UDK 37.015.3(075.8)Na282

ISBN 9955-516-39-9

3

Turinys

PRATARMĖ................................................................................ 5I. RAIDOS PSICHOLOGIJOS UŽDUOTYS ............................. 6TEMA: RAIDOS PSICHOLOGIJOS TEORIJOS .................................... 6TEMA: RAIDOS KRYPTYS........................................................................ 8TEMA: RAIDOS ŠALTINIAI ...................................................................... 8TEMA: MORALĖS RAIDA ...................................................................... 12TEMA: SAVIMONĖS RAIDA................................................................... 13TEMA: KŪDIKYSTĖ IR VAIKYSTĖ ...................................................... 14TEMA: PAAUGLYSTĖ IR JAUNYSTĖ ................................................... 18TEMA: PSICHINĖ BRANDA ................................................................... 22TEMA: SUAUGUSIO IR SENO ŽMOGAUS RAIDA ........................... 23II. PEDAGOGINĖS PSICHOLOGIJOS UŽDUOTYS ........... 25TEMA: MOKYMO(-SI) TIKSLAI ............................................................ 25TEMA: MOKYMO(-SI) MODELIAI ....................................................... 32TEMA: VERTINIMAS ............................................................................... 38LITERATŪRA .......................................................................... 44

5

PRAPRAPRAPRAPRATTTTTARMËARMËARMËARMËARMËRaidos psichologija tiria žmogaus psichinio vystymosi dėsningumus vi-

sais žmogaus gyvenimo tarpsniais: nuo prasidėjimo iki mirties. Žinodamišiuos dėsningumus ir atsižvelgdami į juos savo veikloje, žmonės sklandžiaubendrauja, numato ateitį, greičiau susivokia savyje. Pedagoginės psichologijostikslas – nagrinėti ugdymo psichologinius dėsningumus.

„Raidos ir pedagoginės psichologijos užduotys“ – tai mokymo priemonė,skirta studentams, studijuojantiems „Raidos ir pedagoginės psichologijos“ kur-są. Šio leidinio tikslas – padėti išnagrinėti, išanalizuoti, interpretuoti, įvertintiraidos ir pedagoginės psichologijos faktus bei reiškinius, susieti juos su būsi-mąja praktine pedagogine veikla.

„Raidos ir pedagoginės psichologijos užduotys“ gali būti naudojamos kaipmokymo metodinė priemonė paskaitų arba seminarų metu, taip pat savaran-kiškam studentų darbui įvertinti. Mokymo priemonę sudaro dvi dalys: 1)raidos psichologijos užduotys, jas parengė Julita Navaitienė, 2) pedagoginėspsichologijos užduotys, jas parengė Violeta Rimkevičienė.

Atrenkant raidos ir pedagoginės psichologijos praktines užduotis studen-tams, vadovautasi sistemingumo ir įdomumo principais. Parinktos užduotys,padedančios patikrinti žinias apie psichinio vystymosi dėsningumus kūdikys-tės, vaikystės, paauglystės, jaunystės, brandos ir senatvės laikotarpiais. Atski-ros užduotys skirtos žinioms apie moralės ir savimonės raidos ypatumus pa-tikrinti. Ypač daug dėmesio reiktų skirti užduotims, susijusioms su psichinėsbrandos kriterijais, nes žinios apie psichinę brandą yra tolimesnių raidos irpedagoginės psichologijos studijų pagrindas. Pedagoginės psichologijos už-duotys sietinos su mokymo(-si) tikslų (siaurąją prasme) formulavimu, moky-mo(-si) modelių sampratų analize, jų ryšių su ugdymo metodais apibūdinimubei vertinimo tipų palyginimu.

Manome, kad pateiktų užduočių atlikimas gali būti naudingas tiek norintpatikrinti raidos ir pedagoginės psichologijos žinių lygį, tiek skatinant studen-tus aktyviai naudoti išmoktą medžiagą.

6

I. RAIDOS PSICHOLI. RAIDOS PSICHOLI. RAIDOS PSICHOLI. RAIDOS PSICHOLI. RAIDOS PSICHOLOGIJOS UÞDUOTYSOGIJOS UÞDUOTYSOGIJOS UÞDUOTYSOGIJOS UÞDUOTYSOGIJOS UÞDUOTYS

TEMA: RAIDOS PSICHOL: RAIDOS PSICHOL: RAIDOS PSICHOL: RAIDOS PSICHOL: RAIDOS PSICHOLOGIJOS TEORIJOSOGIJOS TEORIJOSOGIJOS TEORIJOSOGIJOS TEORIJOSOGIJOS TEORIJOS

1 uþduotis1 uþduotis1 uþduotis1 uþduotis1 uþduotisPažymėkite teisingus atsakymus.

1) Pastiprinimo sąvoka vartojama:a) kognityvinėje,b) informacinėje,c) bihevioristinėje teorijose.

2) Žmogaus ir kompiuterio panašumą akcentuoja:a) etologinė,b) informacinė,c) bihevioristinė teorija.

3) Kognityvinė raidos teorija atskleidžia:a) vaiko socialinę kogniciją,b) vaiko intelekto raidą,c) vaikystėje patirtų emocinių išgyvenimų reikšmę.

4) Psichoanalitinėje teorijoje I žmogaus raidos stadija vadinama:a) analine,b) genitaline,c) oraline.

5) Bihevioristinės raidos teorijos kūrėjai:a) skiria 8 žmogaus gyvenimo stadijas,b) neskiria jokių raidos stadijų,c) skiria 5 žmogaus gyvenimo stadijas.

6) Vaiko smalsumą, kaip pagrindinį raidos veiksnį, pabrėžia:a) kognityvinė,b) informacinė,c) humanistinė teorija.

7) Etologinė raidos teorija pagrindiniu raidos veiksniu laiko:a) įgimtus biologinius procesus,

7

b) pozityvų socialinį elgesį,c) stiprią vidinę motyvaciją.

8) Raidos psichologija nagrinėja:a) kognityvinę raidą,b) socialinę raidą,c) ir vieną, ir kitą.

9) Paveldimumo įtaką žmogaus raidai sumenkina:a) bihevioristinė,b) psichoanalitinė,c) kognityvinė teorija.

10) Žmogaus psichinę raidą gali paveikti:a) bendravimo trūkumas,b) judesių ribojimas,c) abu veiksniai.

11) Vienas iš žymiausių bihevioristų yra:a) Froidas,b) Eriksonas,c) Skineris.

12) Psichoanalitinę raidos teoriją sukūrė:a) Eriksonas,b) Skineris,c) Froidas.

13) Psichosocialinę raidos teoriją sukūrė:a) Skineris,b) Eriksonas,c) Froidas.

14) Psichosocialinėje raidos teorijoje ypatinga reikšmė suteikiama:a) vaikystės stadijai,b) paauglystės stadijai,c) visoms žmogaus gyvenimo stadijoms.

15) Raidos psichologijoje yra:

8

a) viena teisingiausia teorija,b) daug įvairių teorijų,c) dvi populiariausios teorijos.

16) Raidos psichologija tiria žmogaus psichinę raidą:a) ankstyvaisiais gyvenimo metais,b) nuo prasidėjimo iki mirties,c) nuo gimimo iki senatvės.

TEMA: RAIDOS KRYPTYS: RAIDOS KRYPTYS: RAIDOS KRYPTYS: RAIDOS KRYPTYS: RAIDOS KRYPTYS

2 uþduotis2 uþduotis2 uþduotis2 uþduotis2 uþduotisSusipažinkite su situacijomis iš paauglių gyvenimo. Kuriai iš trijų raidos

krypčių – fiziologinei, socialinei ar pažinimo – priskirtumėte pokyčius? Ko-dėl?

SituacijosA. 14 metų Adas puikiai skambina pianinu. Anksčiau jis mėgdavo pasi-

puikuoti savo gebėjimu prieš gimines ir draugus, o dabar rausta ir gūžiasi, kaitėvai prašo paskambinti ką nors svečiams.

B. 15 metų Kristė trenkė durimis ir išbėgo iš namų, kai tėvas paprašė josišimti iš indaplovės lėkštes. Bėgdama ji šaukė: „Visi nurodinėja man, ką ašturiu daryti. Visiškai nebeturiu laiko sau“.

C. Dabar, kai Petrui pagaliau sukako 16 metų, jis tapo kantresnis: nebe-pyksta ant tėvo, kad šis nelanko bažnyčios. Vakar Petras pasakė, kad gerai, jogžmonės turi savo nuomonę ir kad visų žmonių įsitikinimus reikia gerbti.

D. Vargšelis Nedas: jam jau 13 metų, o jį išmetė iš berniukų choro. Pirmajis dainavo puikiu altu, o dabar nuolat turi balso problemų, „vis nusidainuo-ja“.

E. Po tryliktojo gimtadienio Aušra nebedėvi daugelio savo rūbų. Į mo-kyklą ji vaikšto su džinsais ir megztiniu. Tėvams atsako: „Bet taip rengiasi visimano draugai. Aš nenoriu būti balta varna“.

TEMA: RAIDOS ÐAL: RAIDOS ÐAL: RAIDOS ÐAL: RAIDOS ÐAL: RAIDOS ÐALTINIAITINIAITINIAITINIAITINIAI

3 3 3 3 3 uþduotisuþduotisuþduotisuþduotisuþduotisAtsakykite į klausimus raštu. Jeigu negalite atsakyti į kurį nors klausimą

(neprisimenate, neturite informacijos), rašykite „nežinau“.

9

Klausimai

I.1. Kaip gyveno Jūsų proseneliai (gerai ar blogai, ką dar žinote apie jų

gyvenimą)?2. Kaip gyvena Jūsų seneliai (gerai ar blogai, ką dar žinote apie jų gyveni-

mą)?3. Kelintas vaikas esate šeimoje (pirmas, antras… paskutinis)?4. Kiek vaikų norėjo turėti Jūsų tėvai?5. Ar esate „norėtas“ vaikas (ar Jūsų tėvai norėjo, kad gimtumėte)?6. Gal žinote, kur ir kada tėvai Jus pradėjo?7. Koks motinos požiūris į Jūsų gimimą (teigiamas ar neigiamas)?8. Kas buvo šalia Jūsų Jums gimstant?9. Kas išrinko Jums vardą?10.Kodėl būtent tokį?11.Ką reiškia Jūsų pavardė (kokia Jūsų pavardės kilmė)?12.Kaip Jus vadindavo tėvai vaikystėje (kokiais vardeliais)?13.Kaip Jus vadindavo klasės draugai (kokiomis pravardėmis)?14.Kaip dabar Jus vadina kurso draugai?

II.1. Ką dažniausiai sakydavo apie Jus Jūsų tėvai vaikystėje (geras ar blo-

gas)?2. Kokią gyvenimo pamoką, kurios neužmiršote iki šiol, esate gavęs vai-

kystėje?3. Kokie Jums atrodė suaugusieji, kai buvote mažas (geri ar blogi)?4. Ar esate Laimėtojas?5. Kokie buvo tėvų tarpusavio santykiai, kai buvote mažas (geri ar blogi)?6. Kokie žmonės Jūsų tėvams labai nepatinka?7. Kokie žmonės Jūsų tėvams labai patinka?8. Kas paprastai atsitinka tokiems žmonėms kaip Jūs?

III.1. Koks mėgstamiausias Jūsų tėvo posakis?2. Koks mėgstamiausias Jūsų motinos posakis?3. Jeigu Jūsų šeima užliptų į sceną, tai kokio žanro pjesę suvaidintų (tra-

gediją, komediją, buitinę dramą, absurdo pjesę, tragikomediją)?

10

IV.1. Kokia mėgstamiausia Jūsų vaikystės pasaka?2. Kas Jums tą pasaką skaitydavo arba pasakodavo?3. Kas buvo Jūsų mėgstamiausias herojus vaikystėje?4. Ką dažniausiai sako Jūsų motina, susidūrusi su gyvenimo sunkumais?5. Ką dažniausiai sako Jūsų tėvas, susidūręs su gyvenimo sunkumais?6. Ko tikitės iš gyvenimo?7. Pabaikite sakinį: „Jeigu tiktai…“8. Kas dabar vaidina Jums Kalėdų senelio vaidmenį?9. Ar tikite nemirtingumu?10. Kokius žaidimus dažniausiai žaisdavote su savo tėvais, kai buvote ma-

žas?11. Kokie buvo Jūsų santykiai su mokytojais (geri ar blogi)?12. Kokie buvo Jūsų santykiai su bendraklasiais (geri ar blogi)?

V.1. Apie ką dažniausiai kalbatės su draugais?2. Kas šiandien yra Jūsų herojus?3. Ar pakinta Jūsų tėvų elgesys viešumoje (ar jie elgiasi kitaip, negu būda-

mi vieni)?4. Apie ką Jūsų tėvai kalbasi, būdami vieni?5. Ar Jus dažnai kankina košmarai?6. Parašykite dažnai pasikartojančio sapno turinį.7. Ar kada nors esate patyręs haliucinacijų?8. Koks žmonių požiūris į Jus dabar (teigiamas ar neigiamas)?9. Ką savo gyvenime norėtumėte pasiekti?10. Ko savo gyvenime norėtumėte išvengti?11. Ką norėtumėte padaryti su savo gyvenimu?12. Ką veiksite po penkerių metų?13. Kokį gyvūną mėgstate labiausiai?14. Koks Jūsų gyvenimo šūkis?

VI.1. Kiek planuojate turėti vaikų?2. Kiek kartų planuojate susituokti?3. Kiek kartų buvo susituokę Jūsų tėvai?4. Ar tėvai yra sėdėję kalėjime?5. Ar tėvai yra gydęsi psichiatrinėje ligoninėje?6. Ar tėvai yra gydęsi nuo alkoholizmo?

11

7. Ar tėvai yra bandę žudytis?8. Ką veiksite, kai pasensite?

VII.1. Kiek bus Jums metų, kai mirsite?2. Kodėl būtent tiek?3. Ką norėtumėte matyti šalia savęs savo mirties valandą?4. Kokie galėtų būti Jūsų paskutiniai žodžiai?5. Kokį palikimą norėtumėte palikti paveldėtojams?6. Ką pats parašytumėte ant savo antkapio?7. Kokį siurprizą norėtumėte palikti artimiesiems po savo mirties?

Naudojant šį klausimyną galima nustatyti, pagal kokį gyvenimo scenarijųJūs gyvenate.

„Gyvenimo scenarijaus“ teoriją sukūrė JAV psichologas Erikas Bernas. Joteigimu, mes jau vaikystėje susikuriame nesąmoningą savo gyvenimo planą –psichologinį gyvenimo scenarijų. Kad ir kaip bebūtų keista, psichologinis sce-narijus turi labai daug ką bendro su teatro scenarijumi. Kartais jis būna pana-šus į sentimentalią dramą, kartais – į fantastinius nuotykius, tragediją, farsą,romaną, linksmą komediją ar nuobodžią pjesę.

Psichologinis scenarijus – tai asmenybės gyvenimo veiksmų planas, kuria-me numatoma, į kokį tikslą orientuoti asmenybę ir kaip to tikslo siekti.

Kaip sukuriamas gyvenimo scenarijus?Anot E. Berno, vos gimęs vaikas pradeda kaupti informaciją apie jį supantį

pasaulį. Teigiami arba neigiami kontaktai su aplinka sukelia pojūčius, kurieturi įtakos informacijos apie save, savo vertingumą kaupimui. Vaikai, kuriešvelniai glaudžiami prie krūtinės, kuriems šypsomasi, kurie šnekinami, kau-pia vienokią informaciją apie save, o vaikai, kurie imami į rankas su baime,priešiškumu, nerimu, – kitokią. Tėvai, seneliai ir kiti suaugusieji siunčia vai-kui įvairius pranešimus, pavyzdžiui: „Tu nieko nepasieksi“; „Vieną dieną tubūsi įžymi“; „Tu – baisus vaikas“; „Tu lėta kaip vėžlys“; „Tu ne viso proto“.

Vaikystėje, E. Berno nuomone, gauname daugybę mūsų gyvenimą progra-muojančių pranešimų apie savo galimybes, grožį, protą, sveikatą, ateitį ir t. t.

Iki septynerių metų tėvai ir kiti svarbūs žmonės parašo mums gyvenimoscenarijų, o paauglystėje mes jį papildome, priartiname prie realybės. Bet visatai vyksta giliai pasąmonėje.

Galimi trys gyvenimo scenarijų variantai:♦ laimėtojo,♦ nelaimėtojo,

12

♦ pralaimėtojo.Laimėtojo scenarijus leidžia žmogui ne tik kelti tikslus, bet ir pasiekti

juos: tapti turtingam, įžymiam, laimingam ir pan. Laimėtoją paprastai lydi irsėkmė.

Pralaimėtojo scenarijus verčia žmogų praleisti geras progas, abejoti irnepasitikėti. Jeigu jis ir pasiekia užsibrėžtą tikslą, tai labai didele kaina.

Nelaimėtojo scenarijus neleidžia žmogui rizikuoti. Dėl to žmogus daž-niausiai nei pralaimi, nei laimi.

4 uþduotis4 uþduotis4 uþduotis4 uþduotis4 uþduotisKuris iš trijų raidos veiksnių, Jūsų nuomone, yra svarbiausias? Kada kiek-

vienas iš jų pradeda veikti žmogaus raidą?

Raidos veiksniai:1) genetinis paveldas,2) aplinka,3) savasis AŠ.

TEMA: MORALËS RAIDA: MORALËS RAIDA: MORALËS RAIDA: MORALËS RAIDA: MORALËS RAIDA

5 uþduotis5 uþduotis5 uþduotis5 uþduotis5 uþduotisPerskaitykite istoriją. Kuris iš herojų, Jūsų manymu, elgėsi blogiausiai, ir

kodėl?

Istorija Vieną kartą gyveno moteris Abigailė. Ji mylėjo Gregorį. Gregoris gyveno

už upės. Tiltą per šią upę buvo nunešęs vanduo. Abigailė norėjo būti su Grego-riu, tačiau nuplaukti pas jį pati negalėjo: upėje veisėsi krokodilai-žmogėdros.Valtelę turėjo tik kaimynas Sindbadas, bet jis iškėlė Abigailei sąlygą: duosvaltelę tik po to, kai ji užmokės jam savo kūnu. Abigailė nuėjo pas kitą savokaimyną Evaną, papasakojo apie Sindbado sąlygą ir paprašė patarimo arbapagalbos. Evanas atsisakė kištis į jų reikalus.

Abigailė sutiko su Sindbado sąlyga. Jis ją perkėlė į kitą upės krantą.Kai Abigailė papasakojo savo mylimajam Gregoriui, kaip jai pavyko jį

aplankyti, jis su panieka ją atstūmė.Įsižeidusi ir labai nelaiminga Abigailė nuėjo pas Gregorio draugą Slagą ir

viską papasakojo. Išklausęs Abigailę, Slagas primušė Gregorį. Abigailė džiau-gėsi, tai matydama.

13

6 uþduotis6 uþduotis6 uþduotis6 uþduotis6 uþduotisPerskaitykite aprašytą situaciją ir patarkite Aistei, ką daryti. Paaiškinkite,

kuo remiatės, duodami tokį patarimą.

Situacija Aštuonmetė Aistė mėgsta laipioti į medžius. Ji – geriausia laipiotoja net

tarp berniukų. Vieną dieną ji įlipo į aukštą medį ir netyčia iškrito. Aistės tėtispaprašė, kad ji pažadėtų niekada daugiau nebelaipioti į medžius, ir Aistė davėgarbės žodį.

Kitą dieną Monikos kačiukas įlipo į medį, bet nebegalėjo išlipti ir gailiaikniaukė. Monika maldavo Aistės nukelti kačiuką, tačiau padėjusi MonikaiAistė sulaužytų duotą žodį tėčiui.

TEMA: SA: SA: SA: SA: SAVIMONËS RAIDAVIMONËS RAIDAVIMONËS RAIDAVIMONËS RAIDAVIMONËS RAIDA

7 uþduotis7 uþduotis7 uþduotis7 uþduotis7 uþduotisPerskaitykite trijų skirtingo amžiaus merginų atsakymus į klausimą „Kas

tu esi?“. Apytiksliai nurodykite kiekvienos merginos amžių. Kokie išryškėjamerginų savimonės skirtumai?

Atsakymai1. „Esu Lina. Mergina. Mokinė. Tamsiaplaukė. 160 cm ūgio. Riedutinin-

kė.“2. „Esu Iveta. Esu žmogus. Negraži. Per aukšta. Truputį senamadiška.

Draugiška.“3. „Aš esu aš. Demokratiška. Žemės planetos gyventoja. Esu viskas ir esu

niekas.“

8 uþduotis8 uþduotis8 uþduotis8 uþduotis8 uþduotisPerskaitykite dilemą ir padėkite Tomui ją išspręsti.

DilemaTomas nori nupirkti savo geram draugui Markui gimtadienio dovaną. Be-

vaikščiodamas po parduotuves, susitinka Marką ir sužino, kad padvėsė myli-mas Marko šuo. „Esu baisiai nuliūdęs, – sako Markas, – niekada negalėsiupažiūrėti į kitą šunį.“ Visgi Tomui kyla mintis užsukti į gyvūnėlių parduotuvę.Čia parduodami tik du šuniukai, bet ir tuos gali greitai nupirkti.

14

Atsakykite į klausimus:1. Ar Tomas nupirks Markui šuniuką?2. Jeigu nupirks, tai kodėl?3. Jeigu nepirks, tai kodėl?4. Kodėl žmogus kartais viena sako, o kita galvoja?5. Kaip jūsų savimonėje reiškiasi savasis AŠ ir viešasis AŠ?

TEMA: KÛDIKYSTË IR V: KÛDIKYSTË IR V: KÛDIKYSTË IR V: KÛDIKYSTË IR V: KÛDIKYSTË IR VAIKYSTËAIKYSTËAIKYSTËAIKYSTËAIKYSTË

9 uþduotis9 uþduotis9 uþduotis9 uþduotis9 uþduotisTėvai diskutuoja dėl vaiko auklėjimo. Padėkite tėvams apsispręsti, kuris iš

jų, Jūsų manymu, yra teisus, ir nurodykite, kodėl Jūs taip manote.

Situacijos1.Tėtis: „Kažkas su Simu tikrai negerai. Jis pradėjo bijoti žmonių, o seniau

buvo toks draugiškas. Kai tik jį ima ant rankų nepažįstamas žmogus, jis iškarto pradeda verkti.“

Mama: „Jis visiškai normalus berniukas. Jam jau greitai sukaks metukai,ir jis puikiai skiria pažįstamus ir nepažįstamus žmones. Simas pasitiki tikpažįstamais – tai juk visiškai normalu.“

2.Mama: „Nepalik Gretos vienos lovelėje, kai ji geria iš buteliuko. Maitini-

mo metu reikia kalbėtis su vaiku, kad jis jaustų mūsų rūpestį ir meilę.“Tėtis: „Niekai. Kaip tik nereikia jos blaškyti ir atitraukti jos dėmesį nuo

valgio. Gretai jau pusė metų, ji turi mokytis savarankiškumo.“

3.Mama: „Dabar, kai turime vaikutį, privalėsime būti labai organizuoti.

Vaikai turi valgyti kas keturias valandas. Aišku, bus sunku vis žiūrėti į laikro-dį, bet juk tai vaiko labui.“

Tėtis: „Manau, kad vaikas puikiai apsieis be jokio režimo. Kodėl negalėtu-me valgydinti jį tada, kai jis bus alkanas? Juk mudu irgi valgom tik tada, kainorim valgyti.“

4.Tėtis: „Tegul mažoji Aistė guli savo lovelėje. Joje ji jaučiasi saugi. Jeigu

mes tąsysime ją tai šen, tai ten, jos galvelėje viskas susimaišys ir ji išsigąs.“

15

Mama: „Gal geriau ją panešiok. Skaičiau, kad vaiką reikia stimuliuoti, one laikyti paguldytą lovelėje.“

5.Tėtis: „Ar pastebėjai, kad Vilius vietoj apelsinas sako esinas? Reikia daž-

niau ir taisyklingiau tarti šį žodį, tada jis greičiau jį išmoks.“Mama: „Bet jis taip originaliai kraipo žodžius. Juk tai taip žavu. Geriau aš

užrašinėsiu, ką jis sako.“

6.Mama: „Kremtuosi dėl Jonuko: nei iš šio, nei iš to jis pradėjo bijoti eiti mie-

goti. Jis verkia ir skundžiasi, kad jam baisu. Manau, kad jis tik apsimeta, norėda-mas sulaukti mūsų dėmesio. Gal reiktų pradėti jį už tokius kaprizus bausti?“

Tėtis: „Jonukui tik dveji metai. Gal iš tiesų jam baisu naktį? Tik jau ne-bauskime jo. Daug vaikų ko nors bijo. Geriau paklauskim, ko jis bijo.“

10 uþduotis10 uþduotis10 uþduotis10 uþduotis10 uþduotisĮsivaizduokite, kad Jūsų paprašė pabūti su 10 dienų kūdikiu. Mama jį

pamaitino ir išėjo. Kūdikis penkias minutes gulėjo tyliai, judindamas rankytesir kojytes. Po to staiga ėmė verkti ir verkė vis garsiau ir garsiau. Parašykite trisjo nuraminimo būdus.

11 uþduotis11 uþduotis11 uþduotis11 uþduotis11 uþduotisPerskaitykite mamos ir dviejų jos vaikų (šešiametės Kotrynos ir trimečio Ar-

mino) pokalbio stenogramą. Kokie vaikų psichikos bruožai atsispindi pokalbyje?

Pokalbio stenogramaKotryna: „Mamyte, liepk jam baigti.“Mama: „Ką baigti? Kas atsitiko?“Kotryna: „Arminas nenustoja klausinėti. O klausia netaisyklingai.“Mama: „Ko gi jis klausia?“Kotryna: „Jis sako: „Kodėl uodega?“ arba „Jau pasišiukšlinai?“. Gal jis

išprotėjęs?“Mama: „Ne, tikrai neišprotėjęs. Trejų metų vaikai labai mėgsta klausinėti,

bet ne visada klausia taisyklingai, taip, kaip didelės šešerių metų mergaitės.“Kotryna: „Kai jis įsikišo į burną kaladėlę, aš paklausiau, kodėl jis ją bando

valgyti. Jis atsakė: „Todėl, kad raudona.“ Argi ne kvaila taip sakyti?“Mama: „Visiškai ne. Jei tavęs paklausčiau, kiek bus prie 2 759 pridėjus 6

347, ar galėtum atsakyti?“

16

Kotryna: „Mmm...ne.“Mama: „Taigi yra ir tau per sunkių klausimų. Klausk Armino, kuo jis

vardu ir jis atsakys. Bet jei klausi „kodėl“, jis ne visada galės atsakyti.“Kotryna: „Bet, mama, jis vis klausia: „Kodėl tas, kodėl anas?“ Aš nebegaliu.“Mama: „Arminai, kodėl atidarei šaldytuvą?“Arminas: „Kojinės.“Mama: „Bet juk tavo kojinyčių nėra šaldytuve.“Arminas: „Amis padėjo. Dalo saltas kojines.“Kotryna: „Mama, jo kojinės tikrai šaldytuve.“Arminas: „Mausiu kojines ant pilstų.“Kotryna: „Ant kojų, Arminai, ant kojų...“Arminas: „Kodėl ant kojų?“

12 uþduotis12 uþduotis12 uþduotis12 uþduotis12 uþduotisPerskaitykite teiginius apie kūdikius ir vaikus. Pažymėkite teisingus.

1. Visi naujagimiai yra fiziškai patrauklūs.2. Kūdikio akių spalva nesikeičia.3. Kūdikis gali pajusti tėvų nuotaikas iš to, kaip su juo elgiamasi.4. Gulėdamas ant nugaros, kūdikis geriausiai mato daiktus, jeigu jie yra

18–30 cm atstumu, lovytės ar vežimėlio šonuose.5. Tėvai, rinkdami žaislus kūdikiui, turi prisiminti, kad vaikams patinka

daiktai su smulkiomis detalėmis.6. Įsiklausę į kūdikio verksmą, tėvai negali pasakyti, ar jis verkia iš alkio,

ar iš skausmo.7. Kai naujagimis plačiai nusišypso, tai reiškia, kad jis jus myli labiausiai.8. Tėvai, kurie kiekvieną kartą, kūdikiui verkiant, ima jį ant rankų, rizi-

kuoja jį išlepinti.9. Čiulptukas neduoda jokios naudos.10. Situacijos, kai dvejų metų vaikas sako „ne“ ir atsisako tėvų pagalbos,

rodo, kad formuojasi linkusi save kaltinti asmenybė.11. Dvejų metų vaikas gali suprasti viską, kas jam sakoma.12. Dvejų metų vaikas dažnai sėdasi ant kėdės taip: pirmiausiai atsiklaupia

ant jos, o po to pasisukęs atsisėda. Tai rodo, kad atbuliniai judesiaivystosi lėčiau negu judesiai pirmyn.

13. Pirmaisiais dvejais metais tėvai paprastai skirtingai elgiasi su berniu-kais ir mergaitėmis, nes berniukai yra agresyvesni ir labiau domisilyčių klausimais.

14. Kai dvejų metų vaikai yra kartu, labai tikėtina, kad jie bendraus vienas

17

su kitu ir dalysis žaislais.15. Dvejų metų vaikai jau domisi televizoriumi.16. Dvejų metų vaikai linkę vengti naujų, jiems neįprastų dalykų.17. Lavinamąją funkciją atliekantys žaislai negali labai paspartinti dvejų

metų vaiko protinį vystymąsi.18. Trečiaisiais gyvenimo metais vaikas mėgsta statyti figūras iš kaladėlių.19. Kova tarp dvejų metų vaikų yra daugiau žodinis įžeidinėjimas nei veiksmas.20. Dvejų metų vaikas dar negali šokinėti ant abiejų kojų.21. Piršto čiulpimas ankstyvojoje vaikystėje laikomas neurotišku elgesiu.22. Daugumai dvejų metų vaikų reikia po pietų miegoti.23. Ikimokyklinuko žaidimas paprastai yra vaikų gyvenimo pamėgdžiojimas.24. Jeigu ikimokyklinukas retsykiais užsikerta kalbėdamas, tėvams nerei-

kia labai tuo rūpintis.25. Geri tėvai turi atsakyti į kiekvieną ikimokyklinuko klausimą.26. Ikimokyklinukas gali stropiai dirbti šalia suaugusiųjų visą dieną.27. Ikimokyklinuko galimybės mokytis yra beveik neribotos.28. Jeigu ikimokyklinukas dažnai pasakoja nerealias istorijas ir daug fan-

tazuoja, reikia pasikonsultuoti su vaikų psichiatru.29. Ikimokyklinukas vienas pats, prisiimdamas visą atsakomybę, gali mau-

dytis, apsirengti ir pavalgyti.30. Ikimokyklinuko kalbą sudaro žodžiai, susiję su šeima, namais, žaislais.31. Ikimokyklinukas vis lengviau atsiskiria nuo tėvų, nes turi geresnę at-

mintį ir labiau pasitiki savimi.32. Ikimokyklinukas labai sielvartauja dėl šeimos nario, draugo ar gyvūnėlio

netekimo, nes jau žino, kad mirtis yra pastovus ir negrįžtamas reiškinys.33. Ikimokyklinio amžiaus vaiko smulkieji motoriniai įgūdžiai jau sufor-

muoti taip, kad jis gali nerti vašeliu.34. Ikimokyklinukas jau gali su kuo nors susidraugauti už šeimos ribų.35. Visos auklėjimo priemonės turi padėti ikimokyklinukui išmokti būti

atsakingam už savo elgesį. Todėl reikia parengti taisyklių, kurių jisprivalo laikytis, sąrašą.

36. Ikimokyklinukai dar per maži, kad būtų galima juos mokyti apsisaugo-ti nuo pagrobimo ar kitokio pavojaus.

37. Geriausias būdas parengti ikimokyklinuką mokyklai yra leisti jam pa-sikalbėti apie mokyklą su pirmokėliu.

38. Mokytoja yra svarbiausias ir įtakingiausias asmuo, formuojantis pradi-nuko moralines vertybes.

39. Pradinukams žaidimo taisyklės yra labai svarbios, ir jie labai stengiasijų tiksliai laikytis savo žaidimuose su bendraamžiais.

18

40. Įvairūs miego sutrikimai labai dažnai būdingi pradinukams.41. Terminas disleksija apibūdina ligą.42. Pradinuką labiausiai liūdina blogi mokymosi balai.43. Dauguma pradinukų turi arba nori turėti gyvūnėlį.44. Apibūdindami save, pradinukai pasakoja apie savo charakterio savybes.45. Pradinukas netinkamai elgdamasis dažniausiai siekia parodyti galią.46. Pradinukui iš įvairių rūšių žaislų labiausiai patinka stalo žaidimai.47. Dauguma pradinukų savo tėvus vertina neigiamai.48. Pradinukams labiausiai tinka apibūdinimas „optimistiški“.

TEMA: PAAUGL: PAAUGL: PAAUGL: PAAUGL: PAAUGLYSTË IR JYSTË IR JYSTË IR JYSTË IR JYSTË IR JAUNYSTËAUNYSTËAUNYSTËAUNYSTËAUNYSTË

13 uþduotis13 uþduotis13 uþduotis13 uþduotis13 uþduotisPerskaitykite įvairių psichikos ypatumų sąrašą. Pažymėkite būdingus pa-

auglio psichikos ypatumus.

Ypatumų sąrašas1. Savęs priėmimas (akceptacija).2. Jausmų subtilumas.3. Draugų pasirinkimas.4. Socialinis pasyvumas.5. Elgesys, priklausantis nuo paskatinimo.6. Objektyvi situacijų interpretacija.7. Noras aiškintis faktus ir teorijas.8. Netolerantiškumas.9. Netikrumas, abejojimas savimi.10. Jausmų stiprumas.11. Universalaus ir vienintelio atsakymo ieškojimas.12. Elgesys, priklausantis nuo vidinių principų.13. Daug interesų.14. Ryšiai su daugybe draugų.15. Subjektyvi situacijų interpretacija.16. Savikontrolė.17. Elgesio motyvas – malonumas.18. Elgesio motyvas – pareiga.19. Lyties priėmimas (akceptacija).20. Tėvų kontrolė.21. Keli gilūs interesai.22. Pranašumo poreikis.

19

14 uþduotis14 uþduotis14 uþduotis14 uþduotis14 uþduotisPerskaitykite teiginius apie paauglių raidą. Pažymėkite, Jūsų manymu,

teisingus.

√ Paauglystė prasideda sulaukus 10 metų.√ Pagrindinė paauglių konfliktų su tėvais priežastis – noras išsaugoti savo

paslaptis.√ Paaugliai geriausiai išmoksta savarankiškumo ir atsakomybės

stebėdami tėvus.√ Dažniausia paauglių bėgimo iš namų priežastis – noras patirti nuotykių.√ Paauglių veikla panaši į jų draugų veiklą.√ Ankstyvojoje paauglystėje paaugliai draugus apibūdina kaip žmones, iš

kurių galima pasimokyti.√ Vienintelis kriterijus, lemiantis paauglio populiarumą, yra fizinis

patrauklumas.√ Paaugliai pradeda eiti į pasimatymus, kai jų draugai pradeda eiti į

pasimatymus.√ Naujas mąstymo būdas paauglystėje įgalina paauglį greičiau skaityti ir

skaičiuoti.√ Paauglio šauksmo „jūs manęs nesuprantat“ ar atsisakymo eiti į mokyklą,

nes plaukai blogai atrodo, priežastis yra nebrandumas ir užsispyrimas.√ Didžiausią įtaką paauglio savęs vertinimui turi visuomenės nuomonė.√ Paauglių elgesio sutrikimai dažniau pastebimi šeimose, kur nėra

pakankamos kontrolės.√ Svarbiausias paauglio tėvų uždavinys – suteikti paaugliui

nepriklausomybę ir paramą.√ Paaugliai labai skiriasi savo kalbos maniera ir rengimosi stiliumi.√ Paaugliai nori turėti teisę gyventi savarankiškai.√ Labiausiai tikėtina, kad neigiamai save vertins anksti subrendę vaikinai.√ Apie 80 procentų paauglių sako buvę įsimylėję bent vieną kartą.√ Paaugliai dažniausiai būna idealistai.√ Sveikai mąstančiam paaugliui būdingas ryškus laimės pojūtis.√ Paauglystėje ieškoma tapatumo, t. y. bandoma pažinti save, suvokti

savo vidinį pasaulį.√ Religinės sektos gali būti patrauklios paaugliams, nes jos padeda

20

stiprinti įsipareigojimo jausmą.√ Labiausiai tikėtina, kad paauglys išbandys tabaką ir alkoholį, o ne

narkotikus.√ Didžiausią įtaką būsimai paauglio karjerai turi kito žmogaus karjeros

pavyzdys.

15 uþduotis15 uþduotis15 uþduotis15 uþduotis15 uþduotisPažymėkite teisingus atsakymus.

1. Paauglystė prasideda:a) keturioliktaisiais gyvenimo metais,b) devintaisiais gyvenimo metais,c) nuo lytinio brendimo pradžios.

2. Paauglys protauja kaip:a) vaikas,b) mokslininkas,c) empirikas.

3. Kultūrinis-antropologinis paauglystės vertinimas remiasi:a) biologiniu paauglio elgesio pagrindu,b) kultūrinių veiksnių svarba paauglio elgesiui,c) vidinio AŠ įtaka paauglio elgesiui.

4. E. Eriksono teorijoje paauglystės laikotarpis yra:a) septintasis žmogaus gyvenimo ciklas,b) ketvirtasis žmogaus gyvenimo ciklas,c) penktasis žmogaus gyvenimo ciklas.

5. Paaugliui būdingas:a) konkretus operacinis mąstymas,b) formalus operacinis mąstymas,c) sensomotorinis mąstymas.

6. Psichosocialinis moratoriumas tai:a) atidėtas sprendimas laiko atžvilgiu,b) bendravimo nutraukimas su tėvais,c) mąstymo egocentriškumo išraiška.

21

7. Refleksija tai:a) binarinė propozicija,b) mąstymo labilumas,c) mąstymas apie mąstymą.

8. Žmogaus tapatumas pradeda formuotis:a) vaikystėje,b) paauglystėje,c) kūdikystėje.

9. Loginiame mąstyme svarbiausia:a) teiginio realumas,b) teiginio patikrinamumas,c) teiginio teisingumas.

10. Svarbiausias draugystės požymis penkioliktaisiais gyvenimo me-tais yra:

a) bendra veikla,b) pakantumas individualiems skirtumams,c) abipusis pasitikėjimas.

11. Jeigu paauglys elgiasi priešingai, negu tikimasi, tai yra:a) egocentriškumas,b) tapatumo moratoriumas,c) neigiamas tapatumas.

12. Įprasti tikslai paauglystės laikotarpiu yra:a) susirasti draugų,b) mąstyti apie ateitį,c) abu dalykai.

13. Rasti tapatumą trukdo:a) priešingos vertybės,b) greiti socialiniai pokyčiai,c) ir viena, ir kita.

14. Propozicija yra:a) nusistatymas kieno nors atžvilgiu,b) tvirtinimas apie ką nors,

22

c) nauja intelekto struktūra.

15. Paauglio socializacijai vadovauja:a) visuomenė,b) bendraamžiai,c) mokykla.

16. Paauglio kuriamoms teorijoms būdingas:a) konkretumas,b) idealumas,c) empiriškumas.

TEMA::::: PSICHINË BRANDAPSICHINË BRANDAPSICHINË BRANDAPSICHINË BRANDAPSICHINË BRANDA

16 uþduotis16 uþduotis16 uþduotis16 uþduotis16 uþduotisPerskaitykite situaciją ir vienu brūkšniu pabraukite poelgius, kurie būdin-

gi nebrandžiai asmenybei, o dviem brūkšniais – brandžiai. Paaiškinkite, ko-dėl pabraukėte būtent tuos poelgius.

Situacija Daivai 28 metai. Ji dirba kirpėja. Jai patinka jos darbas, tačiau kirpyklos

savininkas norėtų ją atleisti. Daiva šiurkšti su klientais, pyksta ant jų, jeigujiems nepatinka jos padaryta šukuosena. Vakar vienai klientei ji pasakė, kadtokių retų ir plonų plaukų iš viso neįmanoma sušukuoti. Savininkas įspėjoDaivą, kad jeigu ji neišmoks elgtis mandagiai, nebegalės dirbti kirpykloje.

Daiva turi artimą draugą, kuriam pasipasakojo apie savo problemas. Drau-gas išklausė ir užjautė Daivą. Daiva niekaip negali nuspręsti keisti jai profesijąar ne. Šįvakar ji ruošiasi paskambinti mamai ir paklausti jos patarimo.

17 uþduotis17 uþduotis17 uþduotis17 uþduotis17 uþduotisDauguma psichologų mano, kad brandžiam žmogui būdingi tam tikri psichi-

nės brandos požymiai. Kurie trys, Jūsų manymu, yra patys svarbiausi? Kodėl?

Psichinės brandos požymiai1. Savarankiškas mąstymas. Brandi asmenybė kiekvienu klausimu turi

savo nuomonę, pagrįstą asmenine vertybių sistema. Ji, žinoma, gali tartis sukitais žmonėmis, tačiau nusprendžia pati.

2. Atsakomybė. Už savo poelgius atsako pats žmogus. Jeigu suklysta, taidėl to kaltina savo trūkumus, o ne aplinkybes ar kitus žmones.

23

3. Baimės ir pykčio suvaldymas. Brandi asmenybė geba nepasiduoti pani-kai, neparodyti susierzinimo, nerimo, sulaikyti ašaras, pyktį.

4. Noras dirbti. Brandi asmenybė siekia finansinės nepriklausomybės,gerina savo materialinę padėtį, nori būti naudinga bendruomenei.

5. Pastovūs ir stiprūs santykiai su partneriu. Brandus žmogus moka iš-reikšti savo jausmus kitam žmogui ir suprasti kito žmogaus jausmus. Jo santy-kiai su kitu žmogumi yra gilūs ir artimi.

6. Gyvenimo filosofijos turėjimas.7. Pasitikėjimas savimi. Brandi asmenybė jaučia savo vertę, nesiekia ko-

kių nors privilegijų, nesitiki pagalbos iš kitų.8. Savikontrolė. Brandus žmogus suteikia savo veiklai norimą kryptį, pa-

sirenka tikslus, tinkamus veiksmus, kontroliuoja emocijas, impulsus, mintis.9. Moralinė branda. Brandi asmenybė girdi sąžinės balsą ir jo paiso, ren-

kasi gėrį, o ne blogį. Jos elgesys pagrįstas moraliniais principais.10. Jautrumas kitų žmonių poreikiams. Brandi asmenybė moka atspėti

kito žmogaus poreikius.11. Gebėjimas perduoti patirtį. Brandus žmogus gali verbalizuoti ir iš-

reikšti patirtį (ypač emocinę).

TEMA: SUAUGUSIO IR SENO ÞMOGAUS RAIDA: SUAUGUSIO IR SENO ÞMOGAUS RAIDA: SUAUGUSIO IR SENO ÞMOGAUS RAIDA: SUAUGUSIO IR SENO ÞMOGAUS RAIDA: SUAUGUSIO IR SENO ÞMOGAUS RAIDA

18 uþduotis18 uþduotis18 uþduotis18 uþduotis18 uþduotisĮrašykite trūkstamus žodžius.

1. Senstant pailgėja ................... laikas.2. Lytinių hormonų mažėjimas moters organizme 45–50 gyvenimo me-

tais vadinamas .......................3. Intelekto testo ....................... dalį seni žmonės atlieka blogiau.4. Anot D. Levinsono, tarp kelių suaugusiojo raidos laikotarpių yra

..................5. Ankstyvosios brandos laikotarpiu nuveiktus darbus žmogus įvertina

............................ metu (pagal D. Levinsoną).6. .......................... yra E. Ericsono pasiūlytas terminas, apibrėžiantis žmo-

gaus troškimą pasinaudoti sukaupta patirtimi, perduoti ją kitiems žmo-nėms.

7. Psichologinis procesas, susijęs su siekimu laikytis praeities, su neveik-lumu, vadinasi ........................ (pagal E. Ericsoną).

8. Kūrybiškumo viršūnę suaugę žmonės paprastai pasiekia ............ gyve-nimo metais.

24

9. ...................... sindromas reiškiasi tada, kai paskutinis vaikas palieka tė-vų namus.

10.Pagyvenę žmonės dažniau susiduria su ........................ negu jauni žmo-nės.

11.Geriausias laimės senatvėje garantas yra ....................................12.Suaugusio žmogaus laikotarpis prasideda ............. žmogaus gyvenimo

metais.13.Apie 80 procentų senų žmonių kenčia nuo .................. ligų.14.Mokslininkė ................................. atliko pirmuosius reakcijos į mirtį ty-

rimus.15.Vyresnio amžiaus žmonės pradeda nebemėgti .........................................16.Pirmoji reakcijos į mirtį stadija vadinama .........................................17.Priešiškumas, pyktis ir apmaudas apibūdina ............. reakcijos į mirtį

stadiją.18.Paskutinė reakcijos į mirtį stadija vadinama ........................................19.Pagrindinė psichologinė problema penkiasdešimtmečio, t. y. pereina-

mojo laikotarpio, metu yra ................................................ (pagal D. Levin-soną).

25

II. PEDAGOGINËS PSICHOLII. PEDAGOGINËS PSICHOLII. PEDAGOGINËS PSICHOLII. PEDAGOGINËS PSICHOLII. PEDAGOGINËS PSICHOLOGIJOSOGIJOSOGIJOSOGIJOSOGIJOSUÞDUOTYSUÞDUOTYSUÞDUOTYSUÞDUOTYSUÞDUOTYS

TEMA: MOKYMO(-SI) TIKSLAI MOKYMO(-SI) TIKSLAI MOKYMO(-SI) TIKSLAI MOKYMO(-SI) TIKSLAI MOKYMO(-SI) TIKSLAIPedagoginės psichologijos atstovai siaurąją prasme mokymosi procese iš-

skiria pažinimo, psichomotorinės ir emocinės sričių tikslus. Žinios ir žinoji-mas „kas“, „kaip“ ir „kodėl“ leidžia formuluoti pažinimo srities tikslus. Žino-jimas, kaip atlikti veiksmus ir įgyti praktinių įgūdžių, apibūdina psichomoto-rinės srities tikslus. Emocijų ir jausmų raiška, nuostatos, vertybės, nusakan-čios moksleivio požiūrį į tam tikrus įvykius, nusako emocinės srities tikslus.Šios trys mokymosi sritys gali būti įvairių lygių. Klasifikacijos į lygius vadina-mos taksonomijomis. Jomis remiantis pagal išorinius požymius galima:

a) apibūdinti ir aprašyti moksleivio elgesį;b) nustatyti ir aprašyti kokie ugdymo tikslai yra keliami;c) vertinti moksleivių mokymą(-si) pagal iškeltus tikslus.

1 schemaPažinimo srities taksonomija (pagal Blomm, 1960)

Įvertinimas Reiškinys, dalykas vertinamas remiantis kriterijais, standartais ir pan.

Sintezė Struktūrinės dalys sujungiamos į vienetą.

Analizė Informacija struktūruojama, skaidoma į dalis.

Taikymas Atliekant užduotis skaitoma, rašoma, naudojamasi įranga, taikomi dėsniai, metodai, remiamasi idėjomis ir pan.

Supratimas Informacija suvokiama, interpretuojama, naudojama, nusakoma savais žodžiais, apibendrinama.

Žinojimas Informacija atpažįstama, atgaminama, įsimenama.

26

2 schemaPsichomotorinės srities taksonomija (pagal Dave, 1975)

Natūralumas, automatizmas

Atliekami natūralūs ir automatizuoti veiksmai.

Suderinamumas, harmoningumas Elementai jungiami į veiksmus, pasiekiamas jų

suderinamumas.

Tikslumas Atliekami tikslūs veiksmai, jų atlikimas nepriklauso nuo

pradinio šaltinio.

Manipuliavimas Judesiai demonstruojami pagal instrukciją dažniau negu

stebimi.

Imitavimas Judesiai stebimi, mėginama juos pakartoti.

3 schemaEmocinės srities taksonomija (pagal Krathwohl ir kt., 1964)

Apibūdinimas

Elgesys atitinka vertybes, kurios yra moksleivio savastis.

Organizavimas Moksleivis savo elgesį grindžia susiformuotomis vertybėmis,

kurioms teikia tam tikrą reikšmę vertybių sistemoje.

Įvertinimas Moksleivis suvokia arba siekia įgyti tam tikros patirties,

susiformuoja elgesio įpročius ir požiūrį į situaciją, kurioje

nedalyvauja.

Reagavimas Moksleivis reaguoja į stimulą: atsiranda naujos elgesio

apraiškos, kurias lemia patirtis.

Priėmimas Moksleivis atkreipia dėmesį į stimulą, pvz.: girdi, mato ir pan.

27

Užduotys studentų grupėms

1 uþduotis1 uþduotis1 uþduotis1 uþduotis1 uþduotisRemdamiesi savo studijuojamo dalyko ugdymo turinio medžiaga, sufor-

muluokite mokymosi tikslus, kurie apibūdintų kiekvieną pažinimo sritiestaksonomijos lygį. Naudokite 1 schemą.


muluokite mokymosi tikslus, kurie apibūdintų kiekvieną psichomotorinėssrities taksonomijos lygį. Naudokite 2 schemą.


muluokite mokymosi tikslus, kurie apibūdintų kiekvieną emocinės sritiestaksonomijos lygį. Naudokite 3 schemą.

4 uþduotis4 uþduotis4 uþduotis4 uþduotis4 uþduotisKokio elgesio demonstravimo tikimasi iš moksleivio, jam pasiekus psi-

chomotorinės, kognityvinės, emocinės sričių tikslus? Užpildykite 1 lentelę.Pateikite pavyzdžių, per kokių dalykų pamokas šie tikslai dažniausiai pasie-kiami. Atliekant užduotį, siūloma naudotis taksonomijų schemomis.

1 lentelėMoksleivių elgesys, susijęs su mokymosi sričių (kognityvinės,

psichomotorinės, emocinės) taksonomijomis

Taksonomijos Veiksmai, elgesys, žodžiai, kurių tikimasi iš moksleivio

Kognityvinė

Psichomotorinė

Emocinė

28

• Pasitikrinimo lentelėMoksleivių elgesys, susijęs su mokymosi sričių (kognityvinės,

psichomotorinės, emocinės) taksonomijomis

Taksonomijos Veiksmai, elgesys, žodžiai, kurių tikimasi iš moksleivio

Kognityvinė Žinok, apibrėžk, įvardyk, suprask,

interpretuok, išversk, paaiškink, pateik naujų

pavyzdžių, apibūdink, apibendrink ir pan. Psichomotorinė Parodyk, pademonstruok, pastatyk,

pavaizduok, nubraižyk, pagamink, padainuok, suvaidink, nupiešk ir pan.

Emocinė Paklausk, atsakyk, pasirink, fiksuok, tyrinėk,

suprask, sutik, priimk, atmesk ir pan.

5 uþduotis5 uþduotis5 uþduotis5 uþduotis5 uþduotisKokius mokymo(-si) metodus ir formas taikysite ugdymo procese, siekda-

mi psichomotorinės, pažinimo, emocinės sričių tikslų. Užpildykite 2 lentelę.Naudokitės 1, 2, 3 taksonomijų schemomis. Pakomentuokite, kodėl taikėtebūtent tokius metodus.

2 lentelėTaksonomijų ir mokymo(-si) metodų bei formų ryšys

Psichomotorinės srities tikslai

(pvz., įgyti mokėjimų, įgūdžių ir pan.)

Pažinimo srities tikslai (pvz.: įgyti žinių, suprasti ir

pan.)

Emocinės srities tikslai (pvz.: priimti požiūrį, keisti požiūrį, nuostatas ir pan.)

• Pasitikrinimo lentelėTaksonomijų ir mokymo(-si) metodų bei formų ryšys

Psichomotorinės srities tikslai

(pvz., įgyti įgūdžių ir pan.)

Pažinimo srities tikslai (pvz.: įgyti žinių, suprasti ir

pan.)

Emocinės srities tikslai (pvz.: priimti požiūrį, keisti

požiūrį, nuostatas ir pan.) Pratimas Individuali praktinė veikla Pratybos Projektas

Atvejų analizė Projektas Seminaras Individualusis mokymasis Paskaita Klausimai / atsakymai Užduotys Problemų sprendimas

Atvejų analizė Diskusijos Vaidmenų žaidimai

29

6 uþduotis6 uþduotis6 uþduotis6 uþduotis6 uþduotisKokius mokymo metodus ir formas taikysite, siekdami psichomotorinės,

pažinimo ir emocinės sričių tikslų? Užpildykite 3 lentelę, aptarkite, kodėlnumatytiems tikslams pasiekti taikote vienus metodus, o kitus ne?

3 lentelėMokymo metodų ir formų tinkamumo lygis, siekiant psichomotorinės,

pažinimo ir emocinės sričių tikslų

Mokymo metodų ir formų tinkamumo lygis siekiant: Mokymo metodai ir

formos psichomotorinės

srities tikslų

Žemas Aukštas

pažinimo srities tikslų

Žemas Aukštas

emocinės srities tikslų

Žemas Aukštas

Paskaita Demonstravimas Komandos mokymas Diskusija Debatai Klausimai / atsakymai

Vaizdo medžiagos nagrinėjimas

Seminaras Laboratoriniai darbai Žaidimas Minčių lietus (smegenų šturmas)

Šurmuliuojančios grupės

Ekskursija Vaidmenų žaidimai Ledlaužis Modeliavimas

Atvejų analizė

Nuotolinis mokymas Projektas

Individualus mokymas

30

• Pasitikrinimo lentelėMokymo metodų ir formų tinkamumo lygis, siekiant psichomotorinės,

pažinimo ir emocinės sričių tikslų

7 uþduotis7 uþduotis7 uþduotis7 uþduotis7 uþduotisKokiems metodams ir formoms ugdymo procese turėtume teikti pirme-

nybę, siekdami didesnio moksleivių aktyvumo. Užpildykite 4 lentelę, pažy-mėkite moksleivių aktyvumo lygį (žemą, vidutinį, aukštą), pakomentuokiteatsakymus.

Mokymo metodų ir formų tinkamumo lygis siekiant: Mokymo metodai ir

formos psichomotorinės

srities tikslų

Žemas Aukštas

pažinimo srities tikslų

Žemas Aukštas

emocinės srities tikslų

Žemas Aukštas

Paskaita * Demonstravimas * * Komandos mokymas * * Diskusija * * Debatai * * Klausimai / atsakymai

*

Vaizdo medžiagos nagrinėjimas

* * *

Seminaras * * Laboratoriniai darbai * * * Žaidimas * * Minčių lietus (smegenų šturmas)

*

Šurmuliuojančios grupės

*

Ekskursija * * * Vaidmenų žaidimai * * Ledlaužis * Modeliavimas * * * Atvejų analizė * Nuotolinis mokymas * Projektas * * Individualus mokymas

* * *

31

4 lentelėMokymo metodų ir formų ryšys su moksleivių aktyvumo lygiu

• Pasitikrinimo lentelėMokymo metodų ir formų ryšys su moksleivių aktyvumo lygiu

Mokymo metodai ir formos Moksleivių aktyvumo lygis Paskaita Demonstravimas Komandos mokymas Diskusija Debatai Klausimai / atsakymai Vaizdo medžiagos nagrinėjimas Seminaras Pratybos Žaidimai Šurmuliuojančios grupės Ekskursija Minčių lietus / smegenų šturmas Vaidmenų žaidimai Ledlaužis Modeliavimas Atvejų analizė Projektas Nuotolinis mokymas(-is) Individualus mokymas(-is)

Mokymo metodai ir formos Moksleivių aktyvumo lygis Paskaita Žemas Demonstravimas Žemas / aukštas Komandos mokymas Žemas Diskusija Aukštas Debatai Aukštas Klausimai / atsakymai Vidutinis Vaizdo medžiagos nagrinėjimas Vidutinis Seminaras Vidutinis Pratybos Vidutinis Žaidimai Vidutinis Šurmuliuojančios grupės Aukštas Ekskursija Vidutinis Minčių lietus / smegenų šturmas Aukštas Vaidmenų žaidimai Aukštas Ledlaužis Aukštas Modeliavimas Aukštas Atvejų analizė Vidutinis Projektas Aukštas Nuotolinis mokymas(-is) Aukštas Individualus mokymas(-is) Aukštas

32

TEMA: MOKYMO(-SI) MODELIAI MOKYMO(-SI) MODELIAI MOKYMO(-SI) MODELIAI MOKYMO(-SI) MODELIAI MOKYMO(-SI) MODELIAIBihevioristinės teorijos atstovai akcentuoja, kad:• dėmesys turi būti skiriamas stebimam elgesiui, bet ne nematomiems

psichiniams procesams;• dalyvauti mokymosi procese yra geriau negu pasyviai stebėti; svarbu

yra mokytis patirties;• mokymąsi galima pastiprinti, jeigu grįžtamasis ryšys pateiktas pagal

schemą:

1. Mokymasis

4. Pratybos 2. Pateikiama

grįžtamoji informacija

apie pažangą

3. Korekcija prieš tai, kai

klaida pakartojama

• būtina pastiprinti mokymąsi, siekiant, kad programa būtų išmokta;• kiekviena mokymosi proceso dalis turi būti trumpa ir susijusi su anks-

čiau išmoktu elgesiu.

Pedagogo vaidmuo• Naudokite pastiprinimą, siekdami paskatinti moksleivį tinkamai elg-

tis:- kai moksleivis mokosi faktinę medžiagą, greitai ir periodiškai su-

teikite jam grįžtamosios informacijos;- kai moksleivis mokosi suprasti ar naudoti faktinę medžiagą, nesi-

stenkite jam labai greitai suteikti grįžtamosios informacijos, nesklaidos ir bandymai visada susiję su supratimo procesu;

- naudokite įvairius paskatinimo būdus;- skatinkite teigiamą elgesį ir ignoruokite neigiamą.

• Mokymo procese teikite pirmenybę skirtingiems paskatinimo būdams:- skatinkite moksleivį išbandyti naujus mokymosi būdus, tačiau vė-

liau paremkite jį ne taip dažnai kaip iš pradžių;- jeigu norite paskatinti moksleivio aktyvumą, naudokite fiksuotus

pastiprinimo intervalus.

33

• Aprašykite, kokių moksleivių mokymosi rezultatų, grįžtamojo ry-šio tikitės, kaip organizuosite mokymo(-si) procesą (t. y. kaip tosieksite):

- pamokos pradžioje tiksliai suformuluokite moksleiviams, ko jūsiki pamokos pabaigos juos norite išmokyti;

- suklasifikuokite medžiagą, kurios bus mokoma žingsnis po žings-nio;

- pateikite grįžtamosios informacijos apie atliktus tam tikrus veiks-mus, paskatindami ir koreguodami moksleivių atsakymus.

• Moksleiviui praradus mokymosi motyvaciją, naudokite įvairius pa-skatinimo būdus ir formas:

- sudarykite kontraktą su moksleiviu dėl konkretaus apdovanojimojam užbaigus darbą;

- dažnai naudokite trumpalaikius, tiesioginius paskatinimus ir apdo-vanojimus.

Kognityvinės teorijos atstovai tiria, kaip apdorojama, laikoma ir atkuriamainformacija bei kaip ja naudojamasi protaujant ir sprendžiant problemas.

Kognityvistai teigia, kad:• moksleiviams reikia padėti atgaminti medžiagą;• būtina siekti, kad dalyko turinys būtų prasmingas;• būtina padėti moksleiviams efektyviai įsiminti mokymo medžiagą, sie-

kiant, kad ji būtų suprasta ir išgirsta;• mokymosi procese būtina vadovautis bendrais principais ir formuoti

moksleivių bendruosius gebėjimus;• moksleiviai gali efektyviai mokytis bandydami ir klysdami;• moksleiviai gali efektyviai mokytis, vadovaudamiesi bendrais princi-

pais specifinėse veiklos srityse;• nustatyti individualūs skirtumai: dalis moksleivių mokosi besiremdami

konkrečiais faktais, kiti – abstrakčiomis to paties dalyko sampratomis.

Pedagogo vaidmuo• Atkreipkite dėmesį į dalyko struktūrą ir kaip jūs pateikiate mokymo

medžiagą.• Padėkite moksleiviams spręsti problemas, kurios jiems svarbios, sieki-

te jos su besimokančiajam svarbia situacija.

34

• Organizuokite mokymąsi taip, kad moksleivis pats atrastų.• Diskusija turi remtis specifiniais klausimais.• Organizuokite diskusiją kaip galima dažniau, sudarykite sąlygas moks-

leiviams prisimti atsakomybę už vadovavimą jai.

Humanistinės teorijos atstovai (pagal Glasser, 1969) akcentuoja, kad:• moksleivis mokosi to, ko jam reikia, ir to, ką jis nori žinoti;• noras mokyti ir žinojimas, kaip mokytis, – svarbiau už žinias;• savo mokymosi rezultatų vertinimas – prasmingo darbo rodiklis;• mokėjimas jausti taip pat svarbus, kaip ir mokėjimas mąstyti;• moksleivis mokosi tik tada, kai nejaučia baimės, todėl svarbi savimoka;• moksleivis turi pasirinkti, ko jis mokysis.

Pedagogo vaidmuo• Sudarykite sąlygas moksleiviams rinktis, vadovauti bei kontroliuoti

savo mokymąsi.• Individualizuokite mokymąsi, supraskite, kad mokymąsi sudaro susi-

tarimai ir atsakomybės prisiėmimas už jų laikymąsi.• Kurkite šiltą, teigiamą, priimtiną atmosferą:

- išmokite moksleivių vardus;- parodykite, kad jus domina tai, kas vyksta grupėje;- parodykite, kad esate patenkinti, kai moksleiviai gerai dirba;- neakcentuokite ir nelyginkite jų su kitais, o ypač su broliais ir sese-

rimis.

• Kviesdami moksleivius mokytis, būkite jų pagalbininkais, bet nebūki-te diktatoriais ar manipuliatoriais.

• Parodykite, kad esate realus asmuo, turintis jausmus:- jeigu reiškiate pyktį, paaiškinkite situaciją, kuri jį išprovokavo;- nenukreipkite pykčio į moksleivius;- komentuokite situaciją, bet ne moksleivio asmenybės savybes. (Hu-

manistai nurodo, kad moksleiviai labiau linkę reikšti savo emoci-jas, kai mato, kad pedagogas tai daro.)

• Darykite viską, kad moksleiviai vienas kitam puoselėtų teigiamus jaus-mus. Būkite jautrūs jų poreikiams ir jausmams.

35

Rodykite teigiamus pavyzdžius, jei norite, kad moksleiviai būtų jautrūsJūsų jausmams.

4 schema

Mokymosi modeliai

Biheivioristinis modelis Informacijos

apdorojimo modelis Humanistinis modelis

Pateikiamos ribotos žinios

Pateikiamų žinių struktūra priklauso nuo asmenybės išsivystymo

stadijos

Pateikiamos neribotos žinios

Mokymo(-si) kontinuumas

Tikslai apibrėžti

Dalyko turinys ir asmenybės išsivystymo stadija lemia

tikslus

Tikslai priklauso nuo individualių asmenybės poreikių ir

kryptingumo

Išorinė motyvacija Vidinė motyvacija Vidinė motyvacija

Bihevioristai Kognityvistai Humanistai

Thorndike Skinner Gagne

Piaget Bruner Ausubel

Rogers Maslow Dewey Neill

Serialistinis

požiūris Holistinis požiūris

Aplinka svarbesnė

už prigimtį Aplinka ir prigimtis

vienodai svarbios Prigimtis svarbesnė

už aplinką

Būtini stimulai Stimulai nebūtini Stimulai nebūtini

36


8 uþduotis8 uþduotis8 uþduotis8 uþduotis8 uþduotisNaudodamiesi 4 schema, palyginkite bihevioristų, kognityvistų, humanis-

tų požiūrius į ugdymą.

9 uþduotis9 uþduotis9 uþduotis9 uþduotis9 uþduotisPateikite konkrečių pavyzdžių, kaip šių filosofų idėjos gali būti įgyvendi-

namos mokykloje.

10 uþduotis10 uþduotis10 uþduotis10 uþduotis10 uþduotisKokie mokymosi metodai taikomi derinant mokymo(-si) modelius ir tak-

sonomijas? Užpildykite 5 lentelę. Kokiais argumentais galėtumėte pagrįstisavo atsakymus?

S R Dalyko logika lemia

dalyko turinį ir

mokymosi procedūras

Poreikis mokytis yra įgimtas ir pagrįstas

smalsumu Mokyto-

jas Moks-leivis

Moksleivis

priklausomas nuo mokytojo

Moksleivis

skatinamas daryti atradimus

Moksleivis

nepriklausomas nuo mokytojo

Į mokytoją

orientuotas ugdymas Į moksleivį orientuotas ugdymas

Mokytojas pateikia,

pristato informaciją (moksleivis

pasyvus)

Mokytojas sudaro sąlygas moksleiviui

daryti atradimus

Moksleivis pats siekia daryti atradimus

(jis aktyvus)

Dedukcija Dedukcija ir indukcija Indukcija

Individualusis

mokymasis Individualusis

mokymasis Individualusis ir grupinis

mokymasis

Objektyvus modelis (lengva įvertinti

ir vertinti) Proceso modelis

(nelengva įvertinti ir vertinti)

37

5 lentelė

Mokymo(-si) krypčių ir taksonomijų ryšys su mokymo(-si) metodais

Taksonomijos Metodai

Bihevioristai Kognityvistai Humanistai

perteikimas Pažinimo

vertinimas

pradiniai įgūdžiai /

gebėjimai

praktinė veikla

Psichomotorinė vertinimas

Emocinė

perteikimas ir vertinimas

• Pasitikrinimo lentelė

Mokymo(-si) krypčių ir taksonomijų ryšys su mokymo(-si) metodais

Taksonomijos Metodai

Bihevioristai Kognityvistai Humanistai perteikimas Metodai, pagrįsti

atmintimi, asociacijomis

paskaita, pristatymas, atvejų analizė,

mokymo medžiagos

studijavimas

diskusijos, žaidimai

Pažinimo

vertinimas klausimai / atsakymai

užduotys / testai diskusija

pradiniai įgūdžiai /

gebėjimai

demonstravimas demonstravimas veiksmų

aptarimas

praktinė veikla pratybos atvejų analizė projektai, modeliavimas

Psichomotorinė vertinimas veikla grįžtamasis ryšys veiksmų planas /

kontraktas Emocinė

perteikimas ir vertinimas

debatai religinė, dvasinė

patirtis, debatai

diskusija, pasikeitimas nuomonėmis, savęs vertinimas

38

TEMA: VERTINIMASVERTINIMASVERTINIMASVERTINIMASVERTINIMASVertinimas – tai procesas, kurio metu renkami ir gaunami duomenys apie

moksleivio mokymąsi, pasiekimus ir kompetenciją.Galima išskirti šiuos vertinimo tipus: diagnostinis, formuojamasis (ugdo-

masis), apibendrinamasis, kriterinis, norminis ir ipsatyvus vertinimai.Diagnostinis vertinimas – tai vertinimas, kuris padeda nustatyti moksleivio

mokymosi pasiekimus, sunkumus ar negales. Šis vertinimas sudaro sąlygas, atsi-žvelgiant į ypatingus moksleivio poreikius ar negales, siūlyti jam individualiasprogramas, taikyti specialius ugdymo metodus. Diagnostinis vertinimas gali būtisuprantamas kaip mokytojo kasdienio klasės stebėjimo ir kontrolės dalis. Moks-leiviui jis gali padėti pripažinti savo mokymosi privalumus ir trūkumus.

Formuojamasis (ugdomasis) vertinimas – tai vertinimas, kuris padedapatvirtinti moksleivio mokymosi pažangą bei numatyti ateities veiksmus. For-muojamasis vertinimas atliekamas viso ugdymo proceso metu. Jis padedamoksleiviams ir mokytojui bendradarbiauti, analizuoti pasiekimus ar nesėk-mes, atskleisti mokymosi privalumus ir trūkumus. Formuojamasis vertini-mas sudaro sąlygas moksleiviams gauti grįžtamosios informacijos apie savomokymąsi, atskleisti teigiamą požiūrį į mokytojus, tikėtis jų paramos, įvei-kiant mokymosi sunkumus. Kadangi formuojamasis vertinimas pagrįstas moks-leivio ir mokytojo tarpusavio bendradarbiavimu, vertinimo rezultatai neturibūti prieinami visuomenei. Mokytojai, naudojantys šį vertinimą, privalėtų at-sisakyti įžeidžiančių komentarų, raudono pieštuko, pažymio ir pan.

Apibendrinamasis (suminis) vertinimas – tai vertinimas, naudojamasmokymosi laikotarpio pabaigoje. Apibendrinamojo vertinimo rezultatai yraskirti suinteresuotiesiems asmenims ir institucijoms. Jis asocijuojasi su ugdy-mo kokybės įvertinimu. Nors moksleivis iš apibendrinamojo vertinimo rezul-tatų gali spręsti apie savo pažangą, pirmiausiai ši informacija skirta mokyto-jams ir kitų institucijų vadovams.

Kriterinis vertinimas – tai vertinimas, kai moksleivio mokymo(-si) pa-siekimai vertinami remiantis konkrečiais kriterijais. Šis vertinimas apibrėžia-mas kaip standartas, kuriuo remiantis priimami sprendimai. Toks standartasaprašomas prieš vertinimą, dėl jo susitariama ir įsipareigojama jo laikytis.Kriterinis vertinimas pažymiais priklauso nuo pasiekimų kriterijų. Taigi visimoksleiviai gali gauti geriausius pažymius, jei jie įvykdė standarto reikalavi-mus, ir visi gali būti įvertinti neigiamai, jei jie neįvykdė standarto reikalavimų.Kriterinis vertinimas pavojingas tuo, kad gali būti vertinami tik paviršutiniškiugdymo aspektai, pvz., mokytojas gali remtis paviršutiniškais kriterijais (pa-trauklia moksleivio išvaizda, paslaugumu, pataikavimu), lemiančiais jo verti-nimą.

39

Norminis vertinimas – tai vertinimas, pagrįstas moksleivio pasiekimaisir kitų moksleivių atliktais vertinimais, graduojant ne tik vertinamojo gebėji-mus, bet ir lyginant juos su kitų atitinkamos grupės moksleivių rezultatais.Pagal kriterinio vertinimo sistemą galima įvertinti, kaip moksleivis atliekaužduotis, lyginant su tam tikrais numatytais standartais, arba kaip tam tikrasužduotis atlieka moksleiviai, priklausantys tam tikrai grupei, lyginant juostarpusavyje. Šis vertinimas leidžia tarpusavyje palyginti skirtingų moksleiviųžinias ir gebėjimus, sudaro sąlygas mokytojui išskirstyti moksleivius pagal jųpasiekimų lygius. Taigi, atlikę užduotis, moksleiviai į grupes suskirstomi pa-gal surinkus taškus: geriausiųjų grupė (pvz., 10 proc. visų atlikusiųjų užduo-tis) gauna aukščiausią įvertinimą, šiek tiek prasčiau atlikusių užduotį grupė(taip pat apie 10 proc.) gauna žemesnį vertinimą ir t. t. (pvz., valstybinioegzamino vertinimas yra norminis).

Ipsatyvus vertinimas – tai moksleivio veiklos vertinimas, kai ji lyginama sujo ankstesne veikla, remiantis moksleivio paties susikurtais (prisiimtais) krite-rijais. Šis vertinimas skiriasi nuo savo veiklos vertinimo, atliekamo pagal moky-tojo pateiktus kriterijus. Ipsatyvus vertinimas padeda padidinti pasitikėjimą sa-vimi, patikrinti save, prieš atsiskaitant pagal tam tikrus numatytus standartus.


11 uþduotis11 uþduotis11 uþduotis11 uþduotis11 uþduotisKas yra vertinimas?

12 uþduotis12 uþduotis12 uþduotis12 uþduotis12 uþduotisKodėl mokykloje mes vertiname moksleivius? Kokie vertinimo tikslai?

Galimi studentų atsakymai

Motyvuoti, pastiprinti, paskatinti moksleivio mokymąsi. Patikrinti moksleivo žinias, gebėjimus, įgūdžius, supratimą. Nustatyti pradedančiųjų mokytis individualius ypatumus ir gebėjimus. Parinkti mokymo(-si) būdą pagal individualias moksleivio savybes. Suteikti grįžtamosios informacijos apie mokslevio užduoties atlikimą, pasiekimus

moksleiviui, jo tėvams (globėjams). Suteikti grįžtamosios informacijos pedagogui. Padėti pedagogui tinkamai parinkti ugdymo turinį bei metodus, atitinkančius

moksleivių raidos ypatumus. Užtikrinti, kad būtų laikomasi mokymo(-si) pasiekimų standarto. Padėti moksleiviui siekti pažangos. Numatyti moksleivio atliekamos užduoties įvykdymą. Suteikti išsilavinimą.

40

Atlikus užduotį, atsakymai apibendrinami, pateikiami suformuluoti ver-tinimo tikslai.

Bendrieji vertinimo tikslai:• padėti moksleiviams mokytis;• padėti moksleiviams pasitikrinti žinias, gebėjimus;• padėti moksleiviams keisti švietimo įstaigas ir judėti jose, įgyti sertifi-

katą (atestatą, pažymėjimą);• padėti švietimo įstaigai atsiskaityti visuomenei;• informuoti visuomenę apie švietimo įstaigos veiklą.

Mokytojas gali kelti ir specialius vertinimo tikslus:• įvertinti moksleivių mokymosi pažangą;• nustatyti moksleivių mokymosi sunkumus;• skatinti moksleivių mokymosi motyvaciją;• įvertinti taikomų mokymo(-si) metodų tinkamumą;• įvertinti dalyko, kurso efektyvumą.

13 uþduotis13 uþduotis13 uþduotis13 uþduotis13 uþduotisRemiantis suformuluotais vertinimo tikslais, nusakykite bendrojo lavini-

mo mokykloje taikomos vertinimo sistemos privalumus ir trūkumus. Įvertin-kite pradinės, pagrindinės mokyklos bei gimnazijų vertinimo sistemų specifi-ką. Užpildykite 6 lentelę.

6 lentelė

Bendrojo lavinimo mokyklos vertinimo sistemos privalumai ir trūkumai

Vertinimo sistemos privalumai Vertinimo sistemos trūkumai

14 uþduotis14 uþduotis14 uþduotis14 uþduotis14 uþduotisPalyginkite formuojamojo ir ugdomojo vertinimo tikslus. Užpildykite 7

lentelę.

41

7 lentelė

Formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo tikslai


Formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo tikslai

15 uþduotis15 uþduotis15 uþduotis15 uþduotis15 uþduotisPalyginkite formuojamąjį ir apibendrinąjį vertinimą. Užpildykite 8 lentelę.

Aptarkite šių vertinimo tipų panašumus ir skirtumus.

8 lentelė

Formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo palyginimas

Formuojamasis vetinimas Apibendrinamasis vertinimas

Formuojamojo vertinimo tikslai Apibendrinamojo vertinimo tikslai

Formuojamojo vertinimo tikslai Apibendrinamojo vertinimo tikslai Siekiant ugdymo tikslų ir taikant

mokymosi metodus padėti moksleiviams

pasiekti sėkmę. Atskleisti moksleiviams mokymosi privalumus ir trūkumus. Padėti pedagogams mokyti moksleivius. Padėti pedagogams tobulinti mokymo(-si) metodus. Skatinti moksleivio mokymosi motyvaciją. Laiku suteikti moksleiviams pagalbą.

Padėti atsirinkti moksleivius tolesniam

mokymuisi, tam tikrai veiklai. Padėti programų kūrėjams išanalizuoti ir

įvertinti programas ir parengtus

pasiekimų standartus. Padėti egzaminų komisijoms įvertinti

moksleivius, suteikiant jiems pažymėjimą ar atestatą. Sudaryti sąlygas absolventams atsirinkti

kursus studijoms.

42


Formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo palyginimas

Formuojamasis vertinimas Apibendrinamasis vertinimas

Vyksta dalyko mokymo(-si) metu: • nustatomi mokymosi poreikiai; • aprašoma mokymosi pažanga; • identifikuojama ir numatoma

pažanga ateityje; • suteikiama daug mokymosi

motyvaciją skatinančių galimybių

pradedant formaliomis ir baigiant neformaliomis.

Vyksta dalyko mokymo(-si) pabaigoje: • galima tarpusavyje palyginti

moksleivius, grupes, klases, ugdymo institucijas;

• pateikiama ataskaita apie baigiamuosius rezultatus;

• akcentuojami formalieji metodai, kurie yra efektyvūs ir patikimi.

16 uþduotis16 uþduotis16 uþduotis16 uþduotis16 uþduotisUžpildykite lentelę, nurodydami kokius įrodymų apie moksleivių

mokymosi pasiekimus rinkimo būdus galėtų naudoti mokytojas.

9 lentelė

Įrodymų apie moksleivių mokymosi pasiekimus rinkimo būdai

Žodiniai Rašytiniai Grafiniai Veiklos rezultatai


Įrodymų apie moksleivių mokymąsi ir pasiekimus rinkimo būdai

Žodiniai Rašytiniai Grafiniai Veiklos rezultatai

Klausinėjimas Klausimynai Eskizai Modeliai Klausymas Dienoraščiai Piešiniai Žaidimai Diskusija Raportai Brėžiniai Fotografijos Pristatymas Esė, apybraižos Grafikai Interviu Pastabos Diagramos Debatai Pasakojimai,

apysakos Kreivės

Garso įrašai Laikraščio straipsniai

Spausdinta medžiaga

Vaizdo įrašai Klausimai / atsakymai

Vaidmenų žaidimai Atpasakojimai Modeliavimas Rašiniai

43

17 uþduotis17 uþduotis17 uþduotis17 uþduotis17 uþduotisPalyginkite, kokiais būdais mokytojai rinktų informaciją apie moksleivių

mokymosi pasiekimus siekdami pažinimo, psichomotorinės, emocinės sritiestikslų? Naudokitės 1, 2, 3 schemomis.

10 lentelė

Informacijos apie moksleivių pasiekimus rinkimo būdai, siekiantpažinimo, psichomotorinės, emocinės sričių tikslų

Tikslai Galimi informacijos apie moksleivių pasiekimus rinkimo būdai

Pažinimo srities

Psichomotorinės srities

Emocinės srities

Asmenybės tobulinimo


Informacijos apie moksleivių pasiekimus rinkimo būdai, siekiantpažinimo, psichomotorinės, emocinės sričių tikslų

Tikslai Galimi informacijos apie moksleivių pasiekimus

rinkimo būdai Pažinimo srities Klausimai, klausimų blokai, struktūrizuotas / laisvas esė,

projektai Psichomotorinės srities Gebėjimų, įgūdžių stebėjimas, gebėjimų ir įgūdžių

vertinimas veikloje, savęs vertinimo lapas, projektas

Emocinės srities Stebėjimas, individualus pokalbis, diskusija, Bendraamžių vertinimas

Asmenybės tobulinimo Savęs vertinimas, diskusijos, individualūs pokalbiai, bendraamžių vertinimas

44

LITERALITERALITERALITERALITERATÛRATÛRATÛRATÛRATÛRA1. Allport G. Tapsmas. – Vilnius, 1998.2. Arends R. I. Mokomės mokytis. – Vilnius, 1998.3. Bennett B., Rolheiser-Bennett C., Stevahn L. Mokymasis

bendradarbiaujant. – Vilnius, 2000.4. Berne E. What do you say after you say hello (the psychology of human

destiny). – New York, 1980.5. Black P. J. Testing : Friend or Foe? The Theory and Practice of

Assessment and Testing. – London, 1999.6. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. – Vilnius,

1996.7. Capel S., Leask M., Turner T.Learning to Teach in the Secondary School.

– London and New York, 1997.8. Gage N. L., Berliner D. C. Pedagoginė psichologija. – Vilnius, 1994.9. Grant W. Nuo 13 iki 19. – Kaunas, 1998.10. Grendstad N. M. Mokytis – tai atrasti. – Vilnius, 1996.11. Gučas A. Vaiko ir paauglio psichologija. – Kaunas, 1990.12. Jensen E. Tobulas mokymas. – Vilnius, 1999.13. Kret E. Mokykimės kitaip. Atviro mokymosi idėjos. – Kaunas, 2001.14. Leitner S. Išmokime mokytis. – Vilnius, 1998.15. Lepeškienė V. Humanistinis ugdymas mokykloje. – Vilnius, 1996.16. Levinson D. The seasons of a man’s life. – New York, 1979.17. Lietuvos švietimo reformos gairės. – Vilnius, 1993.18. Moral development : an introduction. – Boston, 1995.19. Papalia D. Human development. – New York, 1995.20. Piaget J. Vaiko kalba ir mąstymas : vaiko logikos tyrinėjimai. – Vilnius,

2002.21. Pikūnas J. Nuo asmens iki asmenybės. – Kaunas, 1990.22. Pikūnas J., Palujanskienė A. Asmenybės vystymasis. – Kaunas, 2000.23. Reece I., Walker S. Teaching, Training and Learning. A Practical Guide.

Business education Publishers limited. – 1997.24. Thomas R. Comparing theories of child development. – California, 2000.25. Vaičiulienė A. Paauglystė – didelių permainų metas. – Vilnius, 1998.26. Žukauskienė R. Raidos psichologija. – Vilnius, 2001.

raidos ir pedagoginĖs psichologijos uŽduotys

Documents