detalusis planas - 195.182.72.7195.182.72.7/teisesaktai/0000000000000014872.pdf · Žemės sklypo...

roki

Vaidevučio 18, LT-08402, Vilnius,

tel. (8 5) 231 8178,

faks. (8 5) 278 4455,

e-paštas [email protected]

Duomenys kaupiami ir saugomi

Juridinių asmenų registre,

įmonės kodas 121428749,

PVM mok.kodas LT214287414,

leidimo tirti žemės gelmes Nr. 82

PROJEKTO VADOVAS:

dr. Tatjana Kuzavinienė,

(Kv. Atest. Nr. 24006,

K.d.v. paž. B Nr.280928)

PROJEKTO GEOLOGINĖS

DALIES VADOVAS:

dr. Ginutis Juozapavičius,

(K.d.v. paž. B Nr.253746)

PROJEKTUOTOJAI:

Modestas Kuzavinis,

(K.d.v. paž. B Nr. 304826)

Laurynas Vainilaitis,

(K.d.v. paž. B Nr. 304883)

OBJEKTAS: žemės sklypo (kad. Nr. 4630/0002:284)

Varpių k., Dumsių sen., Jonavos r.,

paskirties keitimo

PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:

UAB „Brolių keliai“ (į.k.300887683)

Girininkų k., Rokų sen., Kauno r.

atstovaujama direktoriaus A. Petkevičiaus,

tel. 837540229

ADRESAS: žemės sklypas (kad. Nr. 4630/0002:284) .,

Jonavos rajonas, Dumsių seniūnija, Varpių

kaimas

STADIJA: Detalusis planas

Vilnius, 2013

DETALUSIS PLANAS

UAB „GJ MAGMA“

LIETUVOS DURPIŲ ĮMONIŲ

ASOCIACIJA

LIETUVOS KARJERŲ

ASOCIACIJA

LIETUVOS PRAMONINKŲ KONFEDERACIJA

mailto:[email protected]

Žemės sklypo kad. Nr. 4630/0002:284 (5,1350 ha) paskirties keitimo detalusis planas

UAB „GJ MAGMA“ Vilnius, 2013

2

T U R I N Y S

A. AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Į V A D A S .......................................................................................................................................... 6

1. ESAMOS PADĖTIES VERTINIMAS .......................................................................................... 10

1.1. Bendroji informacija ................................................................................................................ 10

1.2. Žemės kadastras ....................................................................................................................... 14

1.3. Esami statiniai .......................................................................................................................... 15

1.3.1. Esami pastatai.................................................................................................................... 15

1.3.2. Esami inžineriniai statiniai ................................................................................................ 15

1.4. Esami želdiniai ......................................................................................................................... 15

1.5. Gamtos ir kultūros vertybės ..................................................................................................... 15

1.6. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas ................ 18

1.7. Žvyro telkinio detali žvalgyba .................................................................................................. 27

1.8. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes ................................................................. 27

2. TERITORIJOS RAIDOS KONCEPCIJA ...................................................................................... 28

2.1. Numatomas veiklos pobūdis ir jos ekonominis pagrindimas ................................................... 28

2.2. Veiklos alternatyvų analizė ...................................................................................................... 30

2.3. Užstatymo rodikliai .................................................................................................................. 31

2.4. Inžinerinė įranga, vandens ir energijos tiekimas, nuotekų ir atliekų kiekis ............................. 31

2.5. Mechanizmai ir transportas ...................................................................................................... 31

2.6. Susisiekimo sistema ................................................................................................................. 32

3. DETALAUS PLANO SPRENDINIAI .......................................................................................... 33

3.1. Teritorijos zonavimas ............................................................................................................... 33

3.2. Teritorijos tvarkymo režimas ................................................................................................... 34

3.3. Pažeistų plotų rekultivavimas ................................................................................................... 34

3.4. Žemės sklypų formavimas ....................................................................................................... 35

3.5. Žemės paskirties keitimas ........................................................................................................ 35

3.6. Planuojamos teritorijos reglamentas ........................................................................................ 35

4. PLANUOJAMOS TERITORIJOS SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMAS .......................... 37

B. BRĖŽINIAI

1. Bartonių III žvyro telkinio detalusis planas. Informacinio stendo vietos parinkimo brėžinys

M 1:5 000...................................................................................................................................... 43

2. Bartonių III žvyro telkinio detalusis planas. Esamos situacijos brėžinys. M 1:1 000. .................. 44

3. Bartonių III žvyro telkinio detalusis planas. Topografinė nuotrauka.

M1:1000........................................................................................................................................ 45

4. Bartonių III žvyro telkinio detalusis planas. Geologiniai – litologiniai profiliai. Mh 1:1 000;

Mv 1:100. ...................................................................................................................................... 46

5. Bartonių III žvyro telkinio detalusis planas. Iškasto karjero brėžinys. M 1:1 000........................ 47

6. Bartonių III žvyro telkinio detalusis planas. Iškasto karjero geologiniai – litologiniai profiliai.

Mh 1:1 000; Mv 1:100. .................................................................................................................. 48

7. Bartonių III žvyro telkinio detalusis planas. Rekultivuoto karjero brėžinys. M 1:1 000. ............. 49



3

8. Bartonių III žvyro telkinio detalusis planas. Rekultivuoto karjero geologiniai – litologiniai

profiliai. Mh 1:1 000; Mv 1:100. ................................................................................................... 50

9. Bartonių III žvyro telkinio detalusis planas. Pagrindinis brėžinys. M 1:1 000. ............................ 51

10. Bartonių III žvyro telkinio detalusis planas. Susisiekimo sistema. M 1:50 000 ....................... 52

C. PRIEDAI

C.I. INFORMACIJA APIE DETALIOJO PLANO RENGĖJUS

1. UAB „GJ Magma“ įstatų ištrauka ................................................................................................. 55

2. UAB „GJ Magma“ leidimas tirti žemės gelmes Nr.82 ................................................................. 57

3. Projekto vadovės dr. Tatjanos Kuzavinienės kvalifikacijos atestatas Nr. 24006 .......................... 58

4. Dr. Tatjanos Kuzavinienės santuokos liudijimas .......................................................................... 59

5. Projekto vadovės dr. Tatjanos Kuzavinienės kasybos darbų vadovo kvalifikacinis pažymėjimas

B Nr. 280928 ..................................................................................................................................... 60

6. Projekto geologinės dalies vadovo dr. Ginučio Juozapavičiaus kasybos darbų vadovo

kvalifikacinis pažymėjimas B Nr. 176543 ........................................................................................ 61

7. Projektuotojo Modesto Kuzavinio kasybos darbų vadovo kvalifikacinis pažymėjimas B Nr.

304826 ............................................................................................................................................... 62

8. Projektuotojo Lauryno Vainilaičio kasybos darbų vadovo kvalifikacinis pažymėjimas B Nr.

304883 ............................................................................................................................................... 63

C.II. TEKSTINIAI PRIEDAI

1. Lietuvos geologijos tarnybos 2012-06-01 leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes

Nr. 17-12 ........................................................................................................................................ 65

2. Kauno apskrities Jonavos rajono Bartonių III telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo sutartis,

galiojimo terminas 2012 m. birželio 7 d. – 2027 m. birželio 6 d. .................................................. 66

3 Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos 2006 m. vasario 15 d. protokolas Nr.4-3 (238) ..... 69

4. 2006-04-24 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atrankos išvada dėl privalomo

poveikio aplinkai vertinimo Nr. 914/48 ............................................................................................ 71

5. Nekilnojamojo turto (kad. Nr. 4630/0002:284) registro centrinio duomenų banko išrašas .......... 72

6. Žemės sklypo (kad. Nr. 4630/0002:284) planas, M 1:2 000 ........................................................ 73

7. Kadastro žemėlapio ištrauka, M 1:5 000 ...................................................................................... 74

8. Informacija apie gretimybes ......................................................................................................... 75

9. Nekilnojamojo turto (kad. Nr. 4630/0002:33) registro centrinio duomenų banko išrašas ........... 76

10. Nekilnojamojo turto (kad. Nr. 4630/0002:81) registro centrinio duomenų banko išrašas ......... 77

11. Nekilnojamojo turto (kad. Nr. 4630/0002:82) registro centrinio duomenų banko išrašas ......... 78

12. 2012-12-04 pažyma apie asmens duomenis Nr. (29) 3V-3124-1 ............................................... 79




16. 2012-04-24 Panaudos sutartis ..................................................................................................... 83

17. Ekskavatoriaus Liebherr R 922 techninė specifikacija ............................................................... 84

18. Buldpzerio New Holland D15 techninė specifikacija ................................................................ 86

19. Sunkvežimis MAN TGA 33.400 ................................................................................................. 88

20. UAB „Brolių keliai“ įsipareigojimas .......................................................................................... 89

C.III. PROCEDŪRŲ DOKUMENTAI

C.III.1. DETALIOJO PLANO RENGIMO DOKUMENTAI:

1.1. 2012-09-20 Jonavos rajono tarybos sprendimas Nr. 1 TS-254 .................................................. 91

1.2. 2012-10-08 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 13B-1508

dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties

sudarymo .................................................................................................................................... 92



4

1.3. 2012-10-18 detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis

Nr. 12/03-508 ............................................................................................................................. 93

1.4. 2012-11-14 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti

Nr. 7A-59-(003/12) .................................................................................................................... 94

1.5. 2012-10-30 Kauno visuomenės sveikatos centro planavimo sąlygos Nr. 60-737 (12) .............. 95

1.6. 2012-10-31 LESTO Jonavos tinklo eksploatavimo grupės planavimo sąlygos detaliojo

planavimo dokumentui rengti Nr. TS-42320-12-1526 ............................................................... 96

1.7. 2012-10-30 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento planavimo sąlygos

Nr. 1121/(PAV)-D2-2479 .......................................................................................................... 97

1.8. 2012-11-14 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus

planavimo sąlygos Nr. 7A-59-(003/11) ..................................................................................... 98

1.9. Planavimo užduotis .................................................................................................................... 99

C.III.2. DETALIOJO PLANO VIEŠUMO INFORMACIJA:

2.1. Skelbimas laikraštyje “Naujienos” 2013-01-18 apie detaliojo plano rengimo pradžią

ir tikslus .................................................................................................................................... 101

2.2. Skelbimas Jonavos rajono savivaldybės interneto tinklalapyje 2013-01-16 apie detaliojo plano

rengimo pradžią ir tikslus ....................................................................................................... 102

2.3. Skelbimas seniūnijos skelbimų lentoje 2013-01-16 apie detaliojo plano rengimo pradžią ir

tikslus ..................................................................................................................................... 103

2.4. Skelbimas prie planuojamos teritorijos įrengtame stende 2013-01-16 apie detaliojo plano


2.5. 2013-01-16 Lietuvos pašto blankas su sąrašu asmenų, kuriems registruotais laiškais pranešta

apie detaliojo plano rengimo pradžią ..................................................................................... 105

2.6. Laiško, planuojamos teritorijos esančių nekilnojamųjų daiktų savininkams apie detaliojo plano

rengimo pradžią ir tikslus, kopija ........................................................................................... 106

2.7. Skelbimas laikraštyje 2013-04-19 apie detaliojo plano baigiamąjį etapą ................................ 107

2.8. Skelbimas Jonavos rajono savivaldybės interneto tinklalapyje 2013-04-15 apie detaliojo plano


2.9. Skelbimas seniūnijos skelbimų lentoje 2013-04-17 apie detaliojo plano baigiamąjį etapą ..... 109

2.10. Skelbimas prie planuojamos teritorijos įrengtame stende 2013-04-17 apie detaliojo plano

baigiamąjį etapą ...................................................................................................................... 110

2.11. 2013-04-15 Lietuvos pašto blankas su sąrašu asmenų, kuriems registruotais laiškais pranešta

apie detaliojo plano baigiamąjį etapą ..................................................................................... 111

2.12. Laiško, planuojamos teritorijos esančių nekilnojamųjų daiktų savininkams apie detaliojo plano

baigiamąjį etapą, kopija .......................................................................................................... 112

C.III.3. DETALIOJO PLANO VIEŠO SVARSTYMO DOKUMENTAI:

3.1. Viešo susirinkimo protokolas ................................................................................................... 114

3.2. Viešo susirinkimo dalyvių sąrašas ........................................................................................... 115

3.3. Detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene ataskaita ........................................................ 116

C.III.4. DETALIOJO PLANO DERINIMO DOKUMENTAI:

4.1. 2013-06-20 Kauno visuomenės sveikatos centro teritorijų planavimo dokumentų vertinimo

pažyma Nr. 66-452 (12) .................................................................................................................. 118

4.2. 2009-07-03 LGT raštas dėl planavimo sąlygų detaliajam planui rengti Nr. 1.7-1659 ............. 119

4.3. 2013-08-20 Jonavos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo

protokolas Nr. 14A-45(13) .............................................................................................................. 120

4.4. 2013-09-15 Alvydo Kapustinsko ir Rolando Kapustinsko pritarimas ..................................... 122

4.5. 2013-09-19 antstolės Redos Stašenienės sutikimas dėl žemės sklypo paskirties keitimo

Nr. 0106/10/00091 .......................................................................................................................... 123

4.6. 2013-09-20 Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus teritorijų

planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-2449-(15.4) ...................................................... 124



5



6

Į V A D A S

Planuojamas žemės sklypas – Jonavos rajono, Dumsių seniūnijos, Varpių kaimo, žemės

sklypas kad. Nr. 4630/0002:284 (5,1350 ha). Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis

naudojimo būdas – žemės ūkio paskirties žemė (Z), pobūdis – kiti žemės ūkio paskirties sklypai.

Numatoma pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pakeisti į kitos paskirties žemę –

naudingųjų iškasenų teritorija (naudingų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų) - N1).

Detaliojo plano rengimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla:

pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas iš žemės ūkio į kitą (naudojimo būdas –

naudingųjų iškasenų teritorijos, naudojimo pobūdį – naudingųjų iškasenų gavybos atvirų kasinių

(karjerų)), teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas pagal Jonavos rajono savivaldybės

teritorijos bendrojo plano sprendinius.

Detaliojo plano rengimo pagrindas:

2012-09-20 Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1TS – 254;

2012-10-08 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 13B-1508;

2012-10-18 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis

Nr. 12/03-580;

2012-11-14 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti

Nr. 7A-59-(003/12);

2012-10-30 Kauno visuomenės sveikatos centro sąlygos planavimo dokumentui rengti

Nr. 60-737 (12);

2012-10-31 AB „LESTO“ planavimo sąlygos Nr. YS-42320-12-1526;

2012-10-30 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento planavimo sąlygos

Nr. 1121/(PAV)-D2-2479;

2012-11-14 Jonavos rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus

sąlygos Nr. 7A-59-(003/11);

2006-02-15 Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos protokolas Nr. 4-3 (238);

2012-06-01 Lietuvos geologijos tarnybos prie AM leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir

ertmes Nr. 17 – 12;

2012-06-01 Kauno apskrities Jonavos rajono Bartonių III telkinio žvyro išteklių naudojimo

sutartis prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 17 – 12, galiojimo terminas 2012

m. birželio 7 d. – 2027 m. birželio 6 d.;

2006-04-24 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atrankos išvada dėl privalomo

poveikio aplinkai vertinimo Nr. 914

Detalaus planavimo organizatoriai, užsakovai ir rengėjai:

Planavimo organizatorius: UAB „Brolių keliai“ (į.k.300887683) Girininkų k., Rokų sen., Kauno

r. atstovaujama direktoriaus A. Petkevičiaus, tel. 837540229.

Planavimo užsakovas: UAB „Brolių keliai“ (į.k.300887683) Girininkų k., Rokų sen., Kauno r.

atstovaujama direktoriaus A. Petkevičiaus, tel. 837540229.

Projekto rengėjas: UAB „GJ Magma“, Vaidevučio g. 18, Vilnius, LT-08402, tel. 8-5-2318178,

faks. 8-5-2784455, e-paštas [email protected], įmonės kodas 121418749, leidimo užsiimti

žemės gelmių (geologiniu) tyrimu Nr. 82. Projekto vadovė: vyresn. inžinierė dr. T. Kuzavinienė,

kvalifikacijos atestato Nr. 24006, kasybos darbų vadovo pažymėjimas B Nr.280929, tel. 8-687-

27526, e-paštas tatjana.kuzavinienė@gmail.com, projekto geologinės dalies vadovas: dr. Ginutis



7

Juozapavičius, kasybos darbų vadovo pažymėjimas B Nr. 253746, mob. tel. 8-698-12750, projekto

vykdytojai: inžinierius-projektuotojas Modestas Kuzavinis, kasybos darbų vadovo pažymėjimas B

Nr. 304826, mob. tel. 8-687-27526, geologas Laurynas Vainilaitis. kasybos darbų vadovo

pažymėjimas B Nr. 304883.

Darbų programa ir sudėtis:

Detalusis planas rengiamas, svarstomas su visuomene, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas

bendrąja tvarka keturiais etapais.

Pirmame (parengiamajame) etape buvo nustatyti planavimo tikslai ir uždaviniai, viešai

paskelbta apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir

planavimo tikslų. Visuomenė buvo informuota apie detaliojo plano rengimo pradžią ir tikslus

Jonavos rajono laikraštyje „Naujienos“ 2013-01-18 d. (2 skyriaus procedūrų dokumentas (2.1)),

paskelbiant skelbimą Jonavos rajono savivaldybės interneto tinklalapyje 2013-01-16 d. (2 skyriaus

procedūrų dokumentas (2.2)), pakabinant skelbimą Dumsių seniūnijos skelbimų lentoje 2013-01-16

d. (2 skyriaus procedūrų dokumentas (2.3)) ir prie planuojamos teritorijos įrengtame

informaciniame stende 2013-01-16 d. (2 skyriaus procedūrų dokumentas (2.4). Be to, greta

projektuojamų sklypų esantys nekilnojamųjų daiktų savininkai buvo papildomai informuoti raštu

išsiunčiant jiems informaciją registruotais laiškais 2013-01-16 (2 skyriaus procedūrų dokumentas

(2.5-2.6)).

Antrame (teritorijų planavimo dokumento rengimo) etape:

- įvertintas planuojamos teritorijos užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės želdiniai,

gamtos ir kultūros paveldo objektai, nustatytos teritorijos plėtros tendencijos, probleminės situacijos

(esamos būklės analizės stadija). Taip pat šioje stadijoje išanalizuoti planuojamoje teritorijoje

esančių įrenginių, žemės sklypo teisinės registracijos dokumentai, teritorijų planavimo dokumentai,

topografiniai planai, galiojantys apsaugos reglamentai;

- nustatyta teritorijos koncepcija, jos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir

tvarkymo prioritetai.

Trečiame etape atliktas teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimas.

Remiantis Jonavos rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus išduotomis

planavimo sąlygomis, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo stadijos sujungiamos –

pritarimui teikiama užbaigta detaliojo plano rengimo dokumentacija.

Ketvirtame (baigiamajame) etape atliekamas:

- teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymas ir derinimas. Parengti dokumentai

viešai demonstruojami ir svarstomi su visuomene, nagrinėjami ir vertinami pasiūlymai, derinami

Jonavos rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje. Apie parengto detalaus plano

baigiamąjį etapą (numatoma viešos ekspozicijos ir viešo susirinkimo vietas ir datas) visuomenė

buvo informuota Jonavos rajono laikraštyje „Naujienos“ 2013-04-19 d. (2 skyriaus procedūrų

dokumentas (2.7)), paskelbiant skelbimą Jonavos rajono savivaldybės interneto tinklalapyje 2013-

04-15 d. (2 skyriaus procedūrų dokumentas (2.8)), pakabinant skelbimą Dumsių seniūnijos

skelbimų lentoje 2013-04-17 d. (2 skyriaus procedūrų dokumentas (2.9.)) ir prie planuojamos

teritorijos įrengtame informaciniame stende 2013-04-17 d. (2 skyriaus procedūrų dokumentas

(2.10)). Be to, greta projektuojamų sklypų esantys nekilnojamųjų daiktų savininkai buvo

papildomai informuoti raštu išsiunčiant jiems informaciją registruotais laiškais

2013-04-15 d. (2 skyriaus procedūrų dokumentas (2.11-2.12)).



8

- teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas. Paruoštas dokumentas pateikiamas tikrinti

valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai – valstybinei teritorijų planavimo ir

statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės

priežiūros skyriui, tvirtinimas Jonavos rajono savivaldybės taryboje ir registruojamas teritorijų

planavimo registre.

Detalaus plano rengimą reglamentuojantys dokumentai:

1. LR Aplinkos apsaugos įstatymas 1992-01-21 Nr. I-2223 (Valstybės žinios, 1992, Nr. 5-75) ir

jo pakeitimai.

2. LR Aplinkos oro apsaugos įstatymas 1999-11-19 Nr. VIII-1392 (Valstybės žinios, 1999, Nr.

98-2813) ir jo pakeitimai.

3. LR Miškų įstatymas 2001-04-10, Nr. IX-240, (Valstybės žinios, 2001, Nr. 35-1161) ir jo

pakeitimai.

4. LR Žemės gelmių įstatymas 1995-07-05 d. Nr. I-1034 (Valstybės žinios, 1995, Nr. 63-1582) ir

jo pakeitimai.

5. LR Vandens įstatymas 1997 m. spalio 21 d. Nr. VIII-474 (Valstybės žinios, 1997-11-19, Nr.

104-2615) ir jo pakeitimai.

6. LR Saugomų teritorijų įstatymas 1993 m. lapkričio 9 d. Nr. I-301 (Valstybės žinios, 1993-11-

24, Nr. 63-1188) ir jo pakeitimai.

7. LR Teritorijų planavimo įstatymas 2004-01-15, Nr. IX-1962, (Valstybės žinios, 2004-02-07

Nr.21-617) ir jo pakeitimai.

8. LR Aplinkos monitoringo įstatymas 1997-10-20 d. Nr. VIII-529 (Valstybės žinios, 1997-12-10,

Nr. 112-2824) ir jo pakeitimai.

9. LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, 1996 m. rugpjūčio 15 d.

Nr. I-1495 (Valstybės žinios, 1996-08-30, Nr. 82-1965) ir jo pakeitimai.

10. LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 „Specialiosios žemės ir miško naudojimo

sąlygos“ (Valstybės žinios, 1992, Nr. 22-652, Nr. 26-774; 1993, Nr. 71-1334; 1996, Nr. 2-43,

Nr. 43-1057, Nr. 93-2193; 1997, Nr. 38-940; 1998, Nr. 30-798; 1999, Nr. 104-2995; 2012, Nr.

64-3239).

11. LR Vyriausybės 2004-10-13 nutarimas Nr. 1278 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį

padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2004

Nr. 1278; 2004 Nr. 152-5545; 2011 Nr. 49; 2011 Nr. 8-333).

12. LR AM 2004-05-03 įsakymas Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“

(Valstybės žinios, 2004, Nr. 79-2809) ir jo pakeitimai.

13. LR Vyriausybės 2004-07-16 nutarimas Nr. 904 „Dėl Visuomenės dalyvavimo teritorijų

planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2004, Nr. 112-4189) ir jo

pakeitimai.

14. LRV 1995-08-14 nutarimas Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo

dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“ (Valstybės žinios, 1995, Nr. 68-1656).

15. LRV 2002-02-11 nutarimas Nr. 198 „Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus

angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių

ertmes išdavimo tvarka“ (Valstybės žinios, 2002, Nr. 16-607) ir jo pakeitimai.

16. LR aplinkos ministro 2007 -02-14 įsakymas Nr. D1-98 „Dėl paviršinių vandens telkinių

apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

17. Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 2004-09-28 Nr. IX-2452 (Valstybės žinios,

2004, Nr. 153-5571)

18. LR Vyriausybės 2002-01-31 nutarimas Nr. 152 Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių

tipiniai apsaugos reglamentai (Valstybės žinios. 2002, Nr.13-499).

19. LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymas Nr. IV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių

pripažinimo saugomomis“ (Valstybės žinios, 2005, Nr.58-2034).

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=243075&b=



9

20. Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo bei režimo taisyklių patvirtinimo. //Patvirtinta

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586.

21. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas 2004 m. spalio 26 d. Nr. IX-2499.

22. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai

gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ //Patvirtinta Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604.

23. Lietuvos higienos norma HN 23-2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai

dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai.“ //Patvirtinta Lietuvos

Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m.

rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-824/A1-389.

24. Lietuvos higienos norma HN 35-2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų)

koncentracija gyvenamosios aplinkos ore.“ //Patvirtinta Lietuvos Respublikos Sveikatos

apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362.

25. Automobiliai su Dyzelio varikliais. Išmetamųjų dujų dūmingumas. Normos ir matavimo

metodai. LAND 15-2000. //Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000

m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 89.

26. Teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo

metodika. //Patvirtinta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1998-07-13 įsakymu Nr. 125.

27. Akustika. Atviroje erdvėje sklindančio garso silpninimas. 2 dalis. bendrasis skaičiavimo

metodas (tapatusis 9613-2:1996)// LST ISO 9613-2:2004.

28. Department for Environment, Food and Rural Affairs (Defra). “Update of Noise Database for

prediction of Noise on Construction an Open Sites”, 2011.

29. Aplinkos oro užterštumo normos. // Patvirtinta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir

Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11d. įsakymu Nr. 591/640.

30. Aplinkos oro kokybės vertinimas naudojant modelius. //Aplinkos apsaugos agentūra.

http://aaa.am.lt/VI/files/0.258343001155980314.doc.

Detaliojo plano rengimui panaudota literatūra:

1. G.Juozapavičius, A.Armanavičius, J.Juozapavičius. Jonavos rajono Bartonių III žvyro telkinio

naujo ploto detalios žvalgybos ataskaita. // G.Juozapavičiaus personalinė įmonė <<Magma>>,

Vilnius, 2006, 52 p.

2. G.Juozapavičius, J.Juozapavičius T.Mačiulis. Informacija dėl poveikio aplinkai privalomo

vertinimo planuojant naudoti Jonavos rajono Bartonių III žvyro telkinio naują plotą. //

G.Juozapavičiaus personalinė įmonė <<Magma>>, Vilnius, 2006, 21 p.

3. Geomorfologinis rajonavimas. // Lietuvos TSR atlasas, Maskva, 1981, 5-55 p.

4. A. Basalykas. Lietuvos TSR fizinė geografija. // II tomas, Vilnius, "Mintis", 1965, 465 p.

5. Triukšmo mažinimo užtvarų vadovas. Redaktoriai: A.Jensen, S.Ballisager, P.Sorensen

(Acoustica-Carl Bro a/s, Denmark) ir I.Baltmiškienė, A.Švarplienė, N.Jankauskienė (Transporto

ir kelių tyrimo institutas, Lietuva), Lietuvos automobilių kelių direkcija, 2002

http://aaa.am.lt/VI/files/0.258343001155980314.doc



10

1. ESAMOS PADĖTIES VERTINIMAS

1.1. Bendroji informacija






Detaliai žvalgytas Bartonių III žvyro telkinio naujas plotas yra centrinėje Jonavos rajono

dalyje, Varpių kaime, 3.4 km į pietvakarius nuo Jonavos centro, 14.2 km į šiaurės rytus nuo

Karmėlavos centro, kairiojoje Neries slėnio pusėje, maždaug 2 km į rytus nuo naudojamo Bartonių

II telkinio, šalia 2005 metais išžvalgyto Bartonių III žvyro telkinio. Šiauriniu šios vietos pakraščiu

praeina vietinės reikšmės žvyrkelis, kuris veda į magistralinį kelią A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis.

Šio ploto centro koordinatės LKS-94 yra 6102485 m (X) ir 514833 m (Y). (1 pav.).

8

0

0

07

7

0

70

707

0

9

90

5

08

32

7 0

0

70

70

7

10 0

27

80

0

A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6A 6



Dumsiai

Šveicarija

Prapuolynė

Šveicarija

Lukošiškiai

Barborlaukis

Dumsiškiai

Bulotai

i

sa

kš

m

ųd

Paskutiškiai

Būdos II

ūB

Kisieliškiai

Bajoriškiai

Bajoriškiai

Pušynėlis

GulbiniškiaiGumbiškiai

Klimynė

Petrynė

Šiaudinė

StepanavaDirvaliai

Rimkai

Tartokas

Tartoko miškas

Stašėnai

Ratušėliai

Paryžius

a

os

va

l

Šafarka

Kungušilai

Būdos III

Marinauka

Skarbinai

sa

sa

m

kš

Pabartoniai

karj.

Bagdonava

Šileikos

Kurmagala

Naujatriobiai

Stašėnai

Šalūgiškiai

karj.

Batėgala

Batėgala

Salupiai

karj.

Mykoliškiai

Londonas

K U L V O S

G E O M O R F O L O G I N I S D R A U S T I N I S

i

ai ųpul

S

N

Daukliūnai

Svilonėliai

Pašiliai

Sviloniai

Guldynai

K

ėm

r

SI

IT

DS

UA

R

GS

IN

IR

OL

OF

GO

MO

ES

Albertava

Spanėnai

Meškoniai

D u m s i ų

m i š

k a s

LaukagaliaiVirbalai

m

kš

i

VeseluvkaKalnėnai

D i

d ž

i o j

o

R a

i s

t o

m i

š k

a ss

RimkaiČičinai

Sunkiniai

Užusaliai

MikainiaiT u r ž ė n ų m i š k a s

DrąseikiaiKrėslynai

Išorai

Girininkų miškas

Šešuva

M i k u l i š k i ų

m i š k a s

K a u p r i ų m i š k a s

Č i č i n ų m i š k a s

Šančių miškas

Šabūniškiai

Gineikiai

Skrebinai

Mardošiškiai

Turžėnai

Rykštynė

OL

UK

Šančiai

Stavidvaris

karj.

V

Andruškoniai

Žinėnai

Mažieji Žinėnai

JONAVA

Bartoniai Varpiai

Karmėlava

Garšas

rat

avarP

nė

ikn

avušeŠ

Vėsa

Dumsė

anemdouJ

ISREN

Varpė

r

ėpu

aB

Vabalas

a

NERIS

i skatE

orež

NerisVarpė

1 pav. Bartonių III telkinio naujo ploto situacijos planas

(pagrindas yra DBK50000 informaciją, 1996. Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba)

Telkinys yra II viršsalpinėje Neries terasoje, apie 200 m į pietus nuo upės vagos. Vandens

lygis upėje ties telkiniu 33.3 m NN. Šios terasos plotis telkinio aplinkoje yra apie 700 m. Terasa

Projektuojamo Bartonių III

telkinio plotas

26°10'24°10'

56°1

0'

22°10'

54°1

0'

Škm0 50

BARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAIBARTONIAI

Bartonių III žvyro

telkinio padėtis

RusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusijaRusija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

Bal

taru

sija

LenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkijaLenkija

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

raB

alti

jos

Jūra

Bal

tijo

s Jū

ra

LatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvijaLatvija

NemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunasNemunas

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

Šven

toji

NerisNerisNerisNerisNerisNerisNeris



NerisNerisNerisNerisNerisNeris




NerisKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunas

VilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilnius

KlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėda PanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžys

ŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliai



11

pakilusi 6-7 m nuo upės lygio. Šis paviršius – beveik plokščia lyguma, išskyrus centrinėje tirto

ploto dalyje esančios pailgos pietvakarių-šiaurės rytų kryptimi ištemptos įdubos. Tačiau ji nėra gili,

todėl maksimalus santykinis peraukštėjimas pasiekia tiktai 1,5 m. Vyrauja plokščia apie 40,5 m NN

lyguma. Šioje vietoje terasos sandara yra elementari. Geologiniame pjūvyje aptinkamos holoceno

aliuvinės žvyro ir smėlio nuogulos, bei Nemuno apledėjimo Grūdos posvitės glacialinės priemolio

nuogulos (4 brėžinys).

Neries upės vagos plotis ties telkiniu svyruoja nuo 120 iki 150 m. Vandens gylis kinta nuo

1.5 iki 3.5 m. Srovės greitis mažesnis nei 1 m/s. Pavasarinio polaidžio metu vandens lygis,

paprastai, pakyla apie 3 m, ekstremaliais atvejais yra užfiksuotas pakilimas iki 6 m.

Maždaug 600 m į vakarus nuo planuojamos teritorijos teka Užtvinimo upelis, kurio žiočių

altitudė Neryje yra 33.1 m. 200-280 m į rytus nuo telkinio teka Varpės upelis, kurio absoliutinė

altitudė, įtekėjimo į Neries upę vietoje, siekia 33.4 m (1 pav.).

Planuojamos teritorijos plote absoliutiniai aukščiai kinta tarp 39.16 ir 41.1 m (2-3 brėžiniai).

Tai plokščia II viršsalpinės Neries terasos lyguma su negilia pailga įduba centre. Tiriamo ploto

ribose yra užleistas dirvonas. Iš pietinės pusės minėtą lauką gaubia gruntinis lauko keliukas.

Šiaurinis žemės sklypo galas šliejasi prie pagerinto žvyrkelio. Juo bus galima išvežti žaliavą iki

magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis. Artimiausi pastatai yra 200 m į pietus nuo

būsimo karjero krašto, kitoje keliuko pusėje, už miškelio, artimiausios sodybos nutolusios apie

400 m į vakarus ir 450 m į pietryčius.

2 pav. Bartonių III žvyro telkinio naujo ploto orto foto planas

0.5km

0.250

Planuojamos teritorijos riba

Projektuojamo sklypo riba

Detaliai išžvalgytų išteklių plotas




0.5km

0.250




Planas paruoštas panaudojant Lietuvos skaitmeninio

ortofotografinio M 1:10000 žemėlapio ORT10LT ir

VĮ „Registrų centras“ informaciją:

Nacionalinė žemės tarnyba, 2005

VĮ „Registrų centras“, 2012

Artimiausios esamos sodybos

Bartoniai IV

Bartoniai III

Bartonių III žvyro

telkinio naujas plotas

Kapinės



12

2006 metais buvo atlikta atranka dėl privalomo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimo. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2006-04-24 d. priėmė atrankos išvadą

Nr. 914/48, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (4 tekstinis priedas). Tuo pagrindu

įmonė gavo Lietuvos geologijos tarnybos leidimą šio telkinio dalies išteklių naudojimui

(1 tekstinis priedas).

Norint planuojamoje teritorijoje pradėti naudingų iškasenų gavybą, dar reikia detaliai

išžvalgytų iškasenų teritorijoje pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš šiuo metu esančios

žemės ūkio paskirties (Z) į kitos paskirties žemę – naudingųjų iškasenų teritorija (naudingų

iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų) - N1). Šiam tikslui ir buvo sudarytas šis detalusis planas.

Planuojamai teritorijai taikomi:

- Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002-

10-29 nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852) sprendiniai;

- Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (2008-10-23, Nr. 1TS-236, reg. Nr.

000461000322);

Visais jais buvo remtasi rengiant šį detalųjį planą.

3 pav. Išbraiža iš Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano

Projektuojamo Bartonių III

telkinio plotas

LR teritorijos bendrasis planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154

(Žin., 2002, Nr. 110-4852)



13

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo

2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852) sprendiniuose projektuojamas

plotas dar nebuvo rezervuotas naudingųjų iškasenų gavybai, kadangi šis plotas detaliai išžvalgytas

ir įtrauktas į žemės gelmių registrą buvo po šio plano patvirtinimo – 2006 metais (3 pav.).

Sudarytame ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos patvirtintame Jonavos rajono

bendrajame plane planuojama naudoti teritorija patenka į naudingų iškasenų sankaupų arealą ir

planuojamą plėtros teritoriją, kurioje numatytas žemės ūkio paskirties keitimas į kitą paskirtį.

Šiame bendrajame plane numatyta, kad „teritorijose, kur naudingų iškasenų telkiniai sutampa su

žemės ūkio paskirties teritorijomis – prioritetas teikiamas naudingųjų iškasenų eksploatacijai, tik

4 pav. Išbraiža iš Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių

žemės naudojimo brėžinio

Projektuojamo

Bartonių III

telkinio plotas



14

esant Lietuvos geologijos tarnybos atitinkamai išvadai ir rajono savivaldybės tarybos pritarimui“.

UAB „Brolių keliai“ 2012-06-01 d. gavo Lietuvos geologijos tarnybos leidimą naudoti Bartonių III

telkinio žvyro išteklius pagal sudarytos ir pateikiamos kartu su leidimu naudojimo sutarties sąlygas

(1, 2 tekstiniai priedai). Šis leidimas suteikė juridinę galią kreiptis dėl žemės paskirties keitimo

planuojamoje teritorijoje.

Pabaigus naudingosios iškasenos gavybos procesą, iškasto karjero šlaitai bus nulėkštinti,

užpilti dirvožemiu, apsėti žole bei apsodinti krūmais šlaitų erozijai sumažinti. Iškasus karjerą, jis

bus rekultivuotas į baseiną. Tai bus labai gera rekreacinė zona, nes šalia yra miškelis, o už 200 m

esančios Neries vanduo yra užterštas. Todėl švaraus vandens telkinys bus labai patrauklus

gyventojų poilsiui.

1.2. Žemės kadastras






5 pav. Bartonių III žvyro telkinio orto foto planas su kaimynystėje esančių žemės sklypų

ribomis, jų naudojimo būdais

0.5km

0.250






0.5km

0.250




Kaimynystėje esančių esama žemės sklypų naudojimo paskirtis, būdas, pobūdis

(pagal VĮ Registrų centras 2012-06-06 duomenimis)

Miškų ūkio paskirties žemė



15

Planuojama teritorija betarpiškai ribojasi su Vilmos Chorūnaitės (kad. Nr. 4630/0002:33),

Jevgenijos Sebežovienės, Zinos Ankudinovos, Mefodijaus Pankrašovo (kad. Nr. 4630/0002:81 ir

4630/0002:82) žemės sklypais. Kiti žemės sklypai valdomi Vilmos Chorūnaitės

kad. Nr. 4630/0002:285, Rolando Kapustinsko ir Alvydo Kapustinsko (kad. Nr. 4630/0002:282) ,

Ritos Klipštienės (kad. Nr. 4630/0002:201) ir Lietuvos Respublikos (pagal panaudos sutartį Viešoji

įstaiga Kauno regiono atliekų tvarkymo centras) kad. Nr. 4630/0002:319 yra už kelio. Artimiausioje

kaimynystėje esantys sklypai yra žemės ūkio, miškų ūkio ir kitos paskirties sklypai

(9 – 11 tekstiniai priedai).

1.3. Esami statiniai

1.3.1. Esami pastatai

Planuojamoje teritorijoje jokių pastatų nėra.

Artimiausia sodyba nuo planuojamos teritorijos ribos nutolusi 60 m į šiaurę. Kita telkiniui

artima sodyba nutolusi 200 m į rytus. Į pietus nuo telkinio esanti sodyba nutolusi 230 m, o į vakarus

nuo planuojamos teritorijos esanti sodyba – 300 m. Likusios telkinio artimoje aplinkoje esančios

sodybos nutolusios kiek didesniais atstumais.

Palei išvežimo kelią yra kelios sodybos, tačiau autotransporto keliamo triukšmo ir dulkių

sklaidos skaičiavimai atlikti prieš detalaus planavimo procedūras parengtoje poveikio aplinkai

vertinimo ataskaitoje rodo, kad karjere dirbančių mechanizmų ar transporto sukeliamas triukšmo

lygis neviršys ribinių triukšmo verčių gyvenamojoje aplinkoje.

1.3.2. Esami inžineriniai statiniai

Projektuojamo žemės sklypo šiaurinėje dalyje praeina 10 kV orinė elektros perdavimo linija.

Jai yra nustatyta apsaugos zona – 10 m nuo linijos kraštinių laidų į kiekvieną pusę. Esant elektros

energijos poreikiui, prie projektuojamo sklypo yra numatyta vieta 0,4 kV įvadinei apskaitos spintai

įrengti. Visi prisijungimo prie elektros tinklų darbai bus vykdomi pagal sudarytą ir atitinkama

tvarka suderintą techninį darbo projektą.

Kitokių inžinerinių statinių planuojamoje teritorijoje nėra.

1.4. Esami želdiniai

Planuojamame Bartonių III žvyro telkinio plote saugomų želdinių nėra. Telkinio paviršius yra

nenaudojama dirvonuojanti žemė (2 - 3 brėžiniai).

1.5. Gamtos ir kultūros vertybės

Planuojamoje naudoti teritorijoje nėra žinoma jokių kultūros paveldo, archeologinių objektų

ar istorinių paminklų, todėl planuojamas karjeras nepakeis esančių etninių-kultūrinių sąlygų.

Artimiausi kultūros vertybių registre įregistruoti kultūros objektai yra: apie 7,0 km į

pietvakarius nuo planuojamos teritorijos esantis Bartonių k. kapinynas (unikalus objekto kodas

27064, statusas – valstybės saugomas pavienis objektas, teritorijos plotas 1,5 ha; apie 4,3 km į

vakarus esantis Pabartonių, Kurmagalos kapinynas, vadinamas Prancūzų kapais, (unikalus objekto

kodas 5885), statusas – valstybinis pavienis objektas, teritorijos plotas 1,6 ha, vizualinio apsaugos

zonos pozonio plotas 53,3 ha; apie 3,0 km į pietryčius esantys Barborlaukio buvusio dvaro sodybos

fragmentai (kompleksas) (unikalus objekto kodas 112, statusas – įrašytas į registrą); 2,6 km į šiaurės

rytus nuo planuojamos teritorijos yra Jonavos miesto istorinė dalis (unikalus objekto kodas 4417,

registrinis, vertingųjų savybių pobūdis: architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus),

urbanistinis (lemiantis reikšmingumą, tipiškas), teritorijos plotas 4,75 ha, apima namą Kauno g. 33

(-), namą Kauno g. 54 (-) ir namą Vilniaus g. 36 (-).2,8 km į šiaurės rytus nuo planuojamos



16

6 p

av. Iš

braiž

a i

š K

ult

ūros

verty

bių

regis

tro

© K

ult

ūro

s pav

eldo d

epar

tam

enta

s pri

e K

ult

ūro

s m

inis

teri

jos

Šnip

iškių

g. 3, L

T-0

9309 V

ilniu

s, t

el. 273 4

2 5

6, fa

ks.

272 4

0 5

8, el

.paš

tas:

cen

tras

@her

itag

e.lt

Pla

nu

oja

mo

s

teri

tori

jos

vie

ta

9,0

km

4,3

km

2,6

km

5885

3,2

km

3,0

km

112

4417

27064

31225

9,0

km

Nu

otr

au

kos

au

torė

An

tan

ina J

aru

kait

ien

ė

Nu

otr

au

kos

au

tori

us

Vir

gil

iju

s A

nta

nas

Sp

ud

as

http://www.heritage.lt/

http://www.heritage.lt/





17

teritorijos, šalia Jonavos miesto istorinės dalies yra Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios statinių

kompleksas (unikalus objekto kodas 31225, statusas – registrinis, regioninis, vertingųjų savybių

pobūdis: architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), dailės (lemiantis reikšmingumą,

svarbus), sakralinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), kultūrinės raiškos (lemiantis reikšmingumą,

svarbus), kraštovaizdžio, teritorijos plotas 0,9 ha).

Kiti objektai yra išsidėstę dar toliau, tad visi šiuo metu kultūros vertybių registre įregistruoti

kultūros objektai išliks saugiu atstumu nuo būsimo karjero šlaito ir nepateks į karjero vizualinės ir

fizinės įtakos zoną (6 pav.).

7 pav. Išbraiža iš saugomų teritorijų kadastro

(paruošta panaudojant saugomų teritorijų valstybės kadastro informaciją, 2013, © Valstybinė

saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.)

Bartonių III žvyro telkinys nepatenka į saugomas teritorijas.

Visas planuojama teritorija yra nenaudojama dirvonuojanti žemė (2 pav., 2-3 brėžiniai).

Artimiausia saugoma teritorija yra 2,6 km į šiaurės vakarus nuo projektuojamo sklypo, esantis

Kulvos geomorfologinis draustinis draustinis (7 pav.). Artimiausia 2000 teritorija svarbi buveinių

Planuojama

teritorija

Š



18

apsaugai yra 180 m į šiaurę nuo projektuojamo sklypo nutolusi Neries upė. Saugoma Upių

sraunumos su kurklių bendrijomis; Baltijos lašiša; Kartuolė; Paprastasis kirtiklis; Paprastasis

kūjagalvis; Pleištinė skėtė; Salatis; Ūdra; Upinė nėgė. Karjeras ir su jo eksploatavimu susijusi

veikla nedarys jokio poveikio šiai saugomai teritorijai. Artimiausia teritorija svarbi paukščių

apsaugai yra Labūnavos miškas, nuo planuojamos teritorijos į šiaurės vakarus nutolęs apie 14 km.

Kitos saugomos teritorijos nutolusios didesniais atstumais. Kitos saugomos teritorijos nutolusios

didesniais atstumais, todėl kasybos procesas jiems neturės jokios įtakos.

1.6. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai

vertinimas

Prieš teikiant prašymą Lietuvos geologijos tarnybai dėl leidimo naudoti detaliai išžvalgytus

Bartonių III žvyro telkinio išteklius, UAB „Brolių keliai“ suderino jį su Vyriausybės įgaliotomis

institucijomis. Prieš tai buvo pateikta informaciją dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo

planuojant pradėti naudoti šį telkinį. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas

2006-04-24 d. priėmė atrankos išvadą Nr. 914/48, kad Bartonių III žvyro telkinio naujo ploto

naudojimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, ūkinė veikla leistina (4 tekstinis priedas).

2012-06-01Lietuvos geologijos tarnyba išdavė leidimą Nr. 17-12 naudoti Bartonių žvyro telkinio

išteklius (1 tekstinis priedas).

Sanitarinė apsaugos zona (toliau SAZ) aplink karjerą nėra nustatoma. Jos nustatomos pagal

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintas

sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles ir 2011 m. balandžio 12 d. įsakymu

Nr. V-360 patvirtintą jų pakeitimą. Šių taisyklių bendrosios dalies 4.11 punktas aiškiai apibrėžia

SAZ sąvoką ir objektą, kuriam gali būti nustatomos sanitarinės apsaugos zonos: „SAZ – aplink

stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių esanti teritorija, kurioje dėl galimo

neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“.

Projektuojamame Bartonių III žvyro telkinyje stacionarių taršos šaltinių nebus. Jei nebus

stacionarių taršos šaltinių, tai ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 d.

įsakymu Nr. V-586 patvirtintos sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisyklės

netaikytinos, nes nėra šaltinio nuo kurio būtų galima nustatinėti SAZ. Minėtų taisyklių priede yra

išvardinti objektai, kuriems iš anksto nustatyti SAZ ribų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio

visuomenės sveikatai vertinimas. Aplink karjerus SAZ neišskiriamos. Taigi sanitarinė apsaugos

zona nėra nustatoma.

Projektuojamame karjere nėra planuojami jokie stacionarūs taršos šaltiniai, tik mobili

technika.

Veiklos sukeliama tarša. Birių naudingųjų iškasenų kasybai, kada pasirinktos gavybos

apimtys siekia 30 tūkst. m3/metus, visame pasaulyje naudojamas tiktai ekskavacijos būdas, o

gruntai pervežami automobiliais. Kasyba karjere planuojama vykdyti tik šiltuoju metų laiku, nes

didelė naudingosios iškasenos dalis yra apvandeninta (skaičiavimams imamos 173 pamainos).

Iškasta šlapia žaliava bus pilama į pylimus nusausėjimui ir tik po to kraunama į sunkvežimius.

Technogeninei apkrovai sumažinti bus naudojami našūs šiuolaikiniai mechanizmai: ekskavatorius

Liebherr R 922 (105/143 kW/AG, kaušo talpa 1 m3), buldozeris New Holland D150B (116/155

kW/AG) ir sunkvežimis MAN TGA 33.400 (6x4) (keliamoji galia 14 t, 294/400 kW/AG)

(17 – 19 tekstiniai priedai). Tai našūs mechanizmai, kurie vienam grunto tūrio vienetui iškasti,

pakrauti ir pervežti sunaudoja žymiai mažiau (daugiau nei 2 kartus) dyzelinio kuro, nei vidutinės

keliamosios galios (8-10 t.) KAMAZ ar MAZ tipo sunkvežimiai. Tai iš esmės sumažins

technogeninę apkrovą aplinkai. Todėl kitokių alternatyvų nagrinėjimas nebeturi prasmės.

Objektas yra kaimiškoje neurbanizuotoje vietovėje. Apie 200 m į pietus, už vientiso miško

masyvo, nuo nagrinėjamo ploto yra artimiausia Varpių kaimo sodyba (2 pav.). Kitos artimiausios

gyvenamos sodybos nutolusios daug didesniu atstumu. Triukšmo ir oro taršos lygių skaičiavimuose

nepriimami jokie slopinantys barjerai (ignoruojamas miško barjeras). To pasekoje, skaičiavimuose



19

gaunamos didžiausios įmanomos reikšmės.

Visi Bartonių III žvyro telkinyje dirbsiantys taršos šaltiniai bus mobilūs. Jiems dirbant karjere

pagrindiniai veiksniai (taršos rūšys) galintys sukelti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai yra

triukšmas ir į orą iš vidaus degimo variklių išmetami teršalai. Kitokio poveikio (vibracija, šviesa,

šiluma, elektromagnetinė spinduliuotė ir pan.) žvyro gavybos procesas aplinkai neturi. Prieš

pateikiant triukšmo skaičiavimus (1 lentelėje) parodomos visos taršos rūšys galinčios susidaryti

mobiliems mechanizmams dirbant karjere. Triukšmo lygio skaičiavimai buvo atliekami remiantis

standartu LST ISO 9613-2:2004. Išmetamųjų dujų koncentracijų karjere ir jo prieigose įvertinimui

buvo naudojamas SCREEN3 atrankos modelis, sukurtas ISC3 modelio pagrindu. 1 lentelė

Taršos rūšys.

Taršos rūšis Taršos šaltinis Šaltinių

skaičius

Numatoma tarša Komentarai

Objekto ter. Gyvenamojoje ter.

1 2 3 4 6 7

Oro tarša Karjerinė technika ir

transportas 7-8 mobilūs

KD10, CO, CH,

NOx, SO2, KD

6,07 t/metus

Neapčiuopiamai

menka Neviršys DLK

Triukšmas Karjerinė technika ir

transportas 7-8 mobilūs Iki 110 dB Iki 52,29 dB

Neviršys HN

33:2011

nustatytų

reikšmių

Vandens / dirvožemio

Karjerinė technika ir transportas

7-8 mobilūs Neapčiuopiamai menka

Dulkės Karjerinė technika ir

transportas 7-8 mobilūs Neapčiuopiamai menka

Biologinė tarša Nėra

Jonizuojančioji

spinduliuotė Nėra

Nejonizuojančioji

spinduliuotė Nėra

Kitos taršos rūšys Nėra

Triukšmas. Karjero mechanizmai skleidžia visų oktavų garsą. Žmogaus klausa nevienodai

reaguoja į kiekvienos oktavos skleidžiamą triukšmą. Taip pat skirtingų oktavų garsas nevienodai

sugeriamas, užlaikomas užtvarais, nevienodai silpnėja dėl atstumo. Todėl Lietuvos standartas

LST ISO 9613-2:2004 en, kurį Lietuvos standartizacijos komitetas patvirtinimo būdu perėmė iš

tarptautinio standartizacijos komiteto (ISO 9613-2:1996), numato atviroje erdvėje sklindančio garso

silpninimo skaičiavimus grįsti visų oktavų garso svertiniais (ekvivalentiniais) dydžiais, kurie

koreguojami įvedant matavimuose atitinkamus filtrus. Tada gaunamas ekvivalentinis (svertinis)

triukšmo slėgio lygis decibelais, kuris artimiau suderinamas su žmogaus klausa. Korekcijos pagal

atskiras oktavas arba garso bangų ilgius paimamos iš standarto IEC 651:1979 (2 lentelė).

2 lentelė

Rodikliai

Vidutinis oktavos bangų dažnis, Hz 63 125 250 500 1000 2000 4000 8000

Pataisa ekvivalentiniam (svertiniam) triukšmo

galios lygiui A f apskaičiuoti, dB-26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1

Triukšmo garso lygio jėgos korekcija ekvivalentiniam triukšmo lygiui pagal oktavas apskaičiuoti

Oktavos

4.2 lentelė

Teorinio karjere dirbančių mechanizmų suminio triukšmo lygio skaičiavimas neprasmingas,

nes pagal technologinius procesus neįmanoma, kad visi planuojami mechanizmai karjere dirbs

vienoje vietoje ir vienu laiku. Jie, paprasčiausiai, vienoje vietoje netelpa. Be to, žmogaus ausis į

triukšmą reaguoja logaritmine skale – taigi sudėjus du vienodus triukšmo šaltinius (neįvertinant

nuotolio tarp jų) gaunamas tik 3 dB padidėjęs triukšmo lygis[5].

Kai triukšmo lygių skirtumas yra 10 dB(A) ir didesnis, žemesnis triukšmo lygis nebeįtakoja



20

bendrojo triukšmo lygio padidėjimo [5]. Esant dideliems triukšmo lygių skirtumams (dėl triukšmo

šaltinių charakteristikų arba dėl atstumo tarp triukšmo šaltinių), suminis triukšmas bus lygus

didesniam triukšmo lygiui.

Ribinės triukšmo vertės gyvenamojoje teritorijoje: Akustinį triukšmą gyvenamojoje ir

visuomeninėje aplinkoje reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Akustinis triukšmas.

Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“

(3lentelė).

3 lentelė

Ldvn Ldienos Lvakaro Lnakties

6-18 65 70

18-22 60 65

22-6 55 60

55

Gyvenamųjų ir

visuomeninės paskirties

pastatų aplinkoje

Ribinės triukšmo vertės

Pavadinimas

65 66 61

Triukšmo ribiniai dydžiai, naudojami

aplinkos triukšmo kartografavimo

rezultatams įvertinti

Maksimalus

garso lygis,

dB(A)

Paros

laikas,

val

Garso lygis,

ekvivalentinis

garso lygis,

dB(A)

Šiame skyrelyje pateikiami ekvivalentinio triukšmo dydžiai lyginami su šios lentelės stulpelio

„Ekvivalentinis garso slėgio lygis, dBA“ vertėmis. Karjeras veiks šviesiuoju paros laiku nuo 6 iki

18 val., kai leidžiami didžiausi triukšmo lygiai gyvenamojoje aplinkoje.

Triukšmo lygio apskaičiavimas: Triukšmo skaičiavimai nuo karjere dirbsiančių mechanizmų

atliekami pagal standartą LST ISO 9613-2:2004 en atsižvelgus į visas mechanizmų skleidžiamo

triukšmo oktavas, įvedus pataisas dėl atskirų dažnių garso bangų jautrumo žmogaus klausai

(vadinamasis „A-weigting“, t.y. ekvivalentinis triukšmas, naudojant A tipo svertinius koeficientus).

Triukšmo gesimas apskaičiuotas įvertinus visas žvyro karjero eksploatavimo procedūras nuo

tos karjero vietos, kuri arčiausiai priartėja iki gyvenamosios sodybos. Atskirai skaičiuota triukšmo

sklaida buldozeriui nuimant dirvožemį, iškasant ir kraunant žvyrą į sunkvežimius realizacijai.

Minėtų etapų metu, karjero mechanizmai arčiausiai prie sodybos priartės iki 200 m. Skaičiavimuose

nepriimamas joks garsą slopinantis barjeras.

Pagal Lietuvos standartą LST ISO 9613-2:2004 en triukšmo slėgio lygis pas priėmėją

(gyvenamojoje aplinkoje) kiekvienoje iš aštuonių garso oktavų su vidutiniais jų dažniais nuo 63 Hz

iki 8 kHz skaičiuojamas pagal formulę:

LfT (DW) = Lw + Dc – A {1}

kur,

Lw – kiekvienos iš aštuonių garso oktavų garso bangų slėgio lygis, kurį skleidžia triukšmo

šaltinis, dB;

Dc – krypties korekcija, dB. Kai garsas sklinda atviroje erdvėje laisvai visomis kryptimis,

tada ši korekcija lygi 0. Karjero mechanizmų triukšmo šaltinis ir žmogaus ausis yra pakelti nuo

žemės, todėl šio rodiklio vertė lygi 0.

A – konkrečios oktavos garso bangų gesimas kelyje nuo šaltinio iki priėmėjo, dB.

Kiekvienos oktavos garso bangų gesimas kelyje nuo šaltinio iki priėmėjo (A), surandamas

pagal formulę:

A = Adiv + Aatm + Agr + Abar + Amisc {2}



21

kur,

Adiv – slopimas dėl geometrinės sklaidos, dB;

Aatm – atmosferos absorbcija, dB;

Agr – slopimas dėl žemės paviršiaus efekto, dB;

Abar – slopimas dėl barjero poveikio, dB;

Amisc – slopimas dėl įvairių kitų priežasčių, dB.

Slopimas dėl geometrinės sklaidos apskaičiuojamas pagal formulę:

Adiv = [20lg(d/d0) + 8], dB {3}

Kur,

d – atstumas nuo šaltinio iki priėmėjo, m;

d0 – atskaitos atstumas nuo šaltinio, m.

Mechanizmų gamintojai apie šaltinių skleidžiamą triukšmą pateikia tiktai apibendrintą

svertinį (ekvivalentinį) triukšmo lygį. Norint apskaičiuoti triukšmo gesinimo aplinkos efektus pagal

standartą LST ISO 9613-2:2004 en to nepakanka, nes skirtingų dažnių garsas nevienodai yra

sugeriamas ar atspindimas nuo tų pačių ekranų. Tam tikslui buvo pasinaudota Jungtinės Karalystės

Aplinkos apsaugos, maisto ir kaimo reikalų departamento garso duomenų baze, kurioje pateikiami

įvairių mechanizmų skleidžiamo triukšmo galios lygiai visose vertinamose oktavose. Pamatuoti

triukšmo galios lygiai yra 10 m nuo šaltinio (t.y. atskaitos atstumas d0 = 10 m).

Mechanizmo skleidžiamo triukšmo galios lygis priklauso nuo jo variklio galios. Triukšmo

duomenų lentelėse surandame kasybos darbų pobūdžio atitikmenį, mechanizmo rūšį ir artimiausią

pagal variklio galią mechanizmo skleidžiamo triukšmo galios lygį visose vertinamose oktavose, dB.

Bartonių III žvyro karjere planuojamo naudoti ekskavatoriaus Liebherr R 922 variklio galia

105 kW, sunkvežimio MAN TGA 33.400 – 294 kW, buldozerio New Holland D150B – 116 kW

(17 – 19 tekstiniai priedai). Skaičiavimams parinktos charakteristikos šiek tiek galingesnių

mechanizmų (remiantis Jungtinės Karalystės Aplinkos apsaugos, maisto ir kaimo reikalų

departamento garso duomenų baze). Tai suteikia galimybę vertinti triukšmo sklaidą pačiomis

blogiausiomis sąlygomis.

Pagal Lietuvos standartą LST ISO 9613-2:2004 en atmosferos absorbcija skaičiuojama pagal

formulę:

Aatm = αd/1000, dB {4}

kur,

α – atmosferinis garso silpnėjimo koeficientas dB/km.

Atmosferinis garso silpnėjimo koeficientas itin priklauso nuo garso bangų dažnio, aplinkos

temperatūros bei santykinės drėgmės ir mažai nuo slėgio. Koeficiento reikšmes surandame standarte

LST ISO 9613-2:2004 en pateiktoje lentelėje pagal artimiausias metines vietovės meteorologines

sąlygas. Artimiausia esanti lentelėje ir atitinkanti Lietuvos sąlygas vidutinė metinė oro temperatūra

yra 10 oC, o santykinė drėgmė 70 %.

Triukšmo galios lygio sumažėjimas dėl žemės paviršiaus efekto skaičiuojamas pagal LST ISO

9613-2:2004 en pateiktą formulę:

Agr = 4.8 – (2hm/d[17+(300/d)] ≥ 0 dB {5}

kur,

hm – vidutinis garso sklidimo kelio aukštis virš žemės paviršiaus, m.



22

Triukšmo slopimas dėl barjero poveikio priklauso nuo barjero pobūdžio ir jo parametrų.

Karjero pakraštyje jeigu būtų sustumiamas dirvožemio pylimas, tai prilygtų paprastos difrakcijos

modeliui. Bendruoju atveju garso slopimas skaičiuojamas pagal formulę:

Abar = Dz - Agr > 0 {6}

Jei garso slopimas dėl žemės paviršiaus efekto skaičiuojamas atskirai ir įjungiamas į bendrą

triukšmo lygio sumažėjimo skaičiavimo formulę, tai skaičiuojant barjero efektą jis eliminuojamas.

Tuo atveju triukšmo lygio sumažėjimas dėl barjero įtakos yra lygus:

Abar = Dz > 0 {7}

kur,

Dz – triukšmo lygio sumažėjimas dėl barjero kiekvienai garso bangų oktavai, kuris

apskaičiuojamas pagal formulę:

Dz = 10lg[3 + (C2/λ)C3zKmet], dB {8}

kur,

C2 – yra lygus 20 ir išreiškia atspindžio nuo grunto efektą;

C3 – yra lygus 1, kai barjeras aprašomas vienos difrakcijos modeliu;

λ – kiekvienos oktavos vidurio garso bangos ilgis, m;

z – bangų kelio ilgio skirtumas tarp kelio apeinant barjerą ir tiesaus kelio (m), kuris

apskaičiuojamas, naudojant vienos difrakcijos modelį, pagal sekančią formulę:

z = [(dss + dsr)2 + a2]1/2 – d {9}

kur,

dss – yra atstumas nuo triukšmo šaltinio iki pirmos barjero difrakcijos briaunos, m;

dsr – yra atstumas nuo barjero difrakcijos briaunos iki priėmėjo, m;

a – yra atstumo sudedamoji lygiagreti barjero briaunai tarp šaltinio ir priėmėjo, m;

Kiti papildomi garso slopinimo efektai (be gamtinių) nebepriimami skaičiavimuose, nes jie

nebėra tokie akivaizdūs ir galintys reikšmingai prislopinti garso sklaidą.

Bendrasis svertinis (ekvivalentinis) garso slėgio lygio sumažėjimas apskaičiuojamas

įvertinant garso slėgio lygį pagal formulę {1}, jo sumažėjimą pagal formulę {2}, kiekvienam

triukšmo šaltiniui ir kiekvienai garso bangų oktavai, apjungiant visų šaltinių ir visus triukšmo

gesinimo faktorius pagal formulę:

dB {10}

kur,

n – triukšmo šaltinių skaičius;

j – indeksas, išreiškiantis aštuonių standartinių garso bangų oktavų vidurkių dažnius nuo 63

Hz iki 8 kHz;

Af - korekcija (dėl žmogaus klausos ypatumų) pagal atskiras oktavas, paimama iš standarto

IEC 651:1979.

Ilgo laikotarpio vidurkinis ekvivalentinis triukšmo garso lygis apskaičiuojamas įvertinant

meteorologines vietovės sąlygas pagal formulę:

LAT (LT) = LAT (DW) - Cmet {11}

kur,

Cmet – meteorologinių sąlygų korekcija.



23

Darnusis Lietuvos standartas LST ISO 9613-2:2004 en nurodo, kad meteorologinių sąlygų

korekcija nedideliais atstumais Cmet yra lygi nuliui, kai šaltinio ir priėmėjo aukščių suma metrais

padauginta iš 10 yra mažesnė nei atstumo tarp jų projekcija į horizontalią plokštumą.

Nagrinėjamų Bartonių III žvyro karjere triukšmo šaltinių aukštis yra 2,5 m virš žemės

paviršiaus, priėmėjo – apie 1,5 m virš žemės paviršiaus. Šių aukščių suma padauginta iš 10 yra lygi

40 m. Tai reiškia, kad iki 40 m triukšmo lygis nekinta dėl meteorologinių sąlygų įtakos. Dideliems

atstumams jis reikšmingesnis tiktai esant dideliems triukšmo šaltinio ir priėmėjo aukščiams.

Garso lygio apskaičiavimo formulė {1} pagal Lietuvos standartą LST ISO 9613-2:2004 en

yra skirta pačiam didžiausiam triukšmo lygiui įvertinti, kai meteorologinės garso sklidimo sąlygos

yra pačios palankiausios. Pateiktuose skaičiavimuose papildomas garso slopimas dėl jo sklidimui

nepalankių sąlygų (pvz., prieš vėją) yra ignoruojamas. Tokiu atveju skaičiavimų rezultatai yra

pateikiami pačiomis geriausiomis garso sklidimui meteorologinėmis sąlygomis. Realiu atveju garso

lygis pas priėmėją bus žemesnis keletu decibelų, nei apskaičiuota.

Pagal kasybos darbų technologiją, darbai karjere prasideda nuo dirvožemio sluoksnio

nuėmimo. Tuo metu darbus atlieka vien tiktai buldozeris ir jo darbo vieta nėra izoliuota nuo

artimiausios sodybos. Buldozeriu stumiant dirvožemį į pylimą garsas sklis neslopinamas jokio

barjero. Skaičiavimų rezultatai pateikiami (4 lentelėje).

4 lentelė

Rodikliai

Garso bangų dažnis, Hz 63 125 250 500 1000 2000 4000 8000

Šaltinio triukšmo slėgio lygis, L fT 85 74 76 73 72 78 62 56

A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1

Slopimas dėl geometrinės sklaidos, A div 34.02 34.02 34.02 34.02 34.02 34.02 34.02 34.02

Atmosferos absorbcija, A atm 0.02 0.08 0.20 0.38 0.74 1.94 6.56 23.40

Slopinimas dėl žemės paviršiaus efekto, A gr 4.43 4.43 4.43 4.43 4.43 4.43 4.43 4.43

Slopinimas dėl barjero poveikio, A bar 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00

Atstojamasis triukšmo lygis pas priėmėją, dB 20.33 19.37 28.75 30.97 32.81 38.81 17.99 -4.75

Tarpinis skaičiavimas (vienas šaltinis) 107.88 86.48 749.79 1250.09 1909.59 7602.21 62.94 0.33

40.71

4.4 lentelė

Maksimalus buldozerio skleidžiamo triukšmo lygis ties artimiausia, esančioje už 200 m nuo telkinio

ribos, nuimant dirvožemio sluoksnį

Oktavos

Ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas priėmėją, dB(A)

Šie skaičiavimai rodo, kad triukšmas buldozeriui dirbant telkinio pakraštyje ties artimiausia

sodyba bus mažesnis už ribinę reikšmę 65 dB(A), kuriuos leidžia Lietuvos higienos norma HN

33:2011 „Akustinis triukšmas“ gyvenamojoje aplinkoje dienos metu. Šis 40,71 dB(A) maksimalus

apskaičiuotas triukšmo lygis išsilaikys labai trumpą laiko tarpą, apie 1 – 2 pamainas. Vėliau

buldozeris dirbs labiau nutolusiuose telkinio pakraščiuose bei vidinėje telkinio dalyje.

Nuėmus dirvožemio sluoksnį bus vykdomi gavybos darbai. Ekskavatoriumi bus kasamas

naudingasis klodas ir pilamas į pylimus nusausėjimui. Nusausėjęs žvyras bus kraunamas tuo pačiu

ekskavatoriumi į sunkvežimius. Tuo metu netoli vienas kito daugiausiai dirbs trys mechanizmai.

Garso sklaidos skaičiavimų pagal standartą LST ISO 9613-2:2004 en rezultatai pateikiami

5 lentelėje. Jie liudija, kad esant pačioms nepalankiausioms sąlygoms, netgi visiems galimiems

triukšmo šaltiniams dirbant vienu metu, pačiame artimiausiame link sodybos karjero pakraštyje

ekvivalentinis triukšmo lygis bus apie 47,63 dB(A). Tai yra daugiau nei 17 dB(A) mažiau už 65

dB(A), kuriuos leidžia Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Akustinis triukšmas“ gyvenamojoje

aplinkoje dienos metu.



24

5 lentelė

Rodikliai

Garso bangų dažnis, Hz 63 125 250 500 1000 2000 4000 8000


A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1








A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1








A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1







Maksimalus suminis kasybos mechanizmų skleidžiamo triukšmo lygio artimiausioje sodyboje, esančioje

200 m nuo telkinio, apskaičiavimas

Oktavos

Suminis ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas priėmėją, dB(A) 47.63

Ekskavatorius Liebherr R 922


Sunkvežimis MAN TGA 33.400

39.74



31.71

Ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas priėmėją, dB(A) 39.74

Triukšmo skaida nuo produkcijos išvežimo kelio: Sunkvežimiai važinės viešo naudojimo

keliais, kuriuose atskiros transporto priemonės skleidžiamas triukšmas nevertinamas. Todėl vežant

produkciją viešo naudojimo keliais, jokie triukšmo lygio skaičiavimai nėra atliekami.

Atlikti skaičiavimai rodo, kad karjere skleidžiamas triukšmas neviršys ribų nustatytų

higienos normose. Esant tokiems skaičiavimų rezultatams triukšmo lygių izolinijų planai nėra

būtini. Atlikti standartu numatyti skaičiavimai, netgi prie pačių nepalankiausių sąlygų rodo

neaukštą triukšmo lygį, nepavojingą gyventojų sveikatai. Šie skaičiavimai atlikti pagal patį

blogiausią scenarijų, kai mechanizmai dirbs arčiausiai sodybos telkinio pakraštyje. Tuo atveju,

artimiausios sodybos gyventojai girdės ten dirbančius mechanizmus, tačiau jų sveikatai įtakos

neturės pasiekiantis triukšmo lygis.



25

Oro tarša. Kuro markės bei išmetamų dujų toksiškumas nustatyti automobilių ir kitų

savaeigių mechanizmų techninėmis eksploatacijos taisyklėmis. Eksploatacijos eigoje periodiškai

turės būti tikrinamas karjero mechanizmų vidaus degimo variklių darbo režimo atitikimas

nustatytiems normatyvams (LAND 15-2000). Visi mechanizmai per metus sudegins apie 21,1 t

dyzelinio kuro (6 lentelė). Metinis išmetamų teršalų kiekis yra nedidelis. Išmetamų dujų kiekis

apskaičiuotas pagal Aplinkos ministro 1998-07-13 įsakymu Nr. 125 patvirtintą metodiką:

„Teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo

metodika“. Sudeginus tokį šio kuro kiekį į aplinką per metus pateks 4,32 t teršalų: 2,61 t anglies

monoksido, 0,91 t angliavandenilių, 0,66 t azoto junginių, 0,02 t sieros dioksido ir 0,12 t kietųjų

dalelių. Pagal planuojamas kuro sąnaudas, įvertinus vidutinį mašinų amžių, eksploatavimo sritį,

mašinų konstrukcines ypatybes, buvo apskaičiuotos teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš

mašinų kiekis. Skaičiavimai pateikiami 7 lentelėje.

6 lentelė

Energijos šaltinio naudotojas Darbo apimtis, h

(automobiliui - km)Mato vnt. Normatyvas Kiekis, t

Santykinės kuro

sąnaudos, g/m3

Ekskavatorius Liebherr R 922 1208 l/h 15 15.2

Buldozeris New Holland D150B 336 l/h 20 5.6

Sunkvežimis MAN TGA 33.400 843 l/100 km 35 0.2

Viso 21.1 704

Metinio dyzelinio kuro poreikio skaičiavimas karjere

Gavybos procesas

Aplinkos oro kokybės vertinimui panaudota Aplinkos apsaugos agentūros parengta ir

oficialiai rekomenduojama metodologija. Ji paremta Europos Sąjungos oro kokybės direktyvos

(Bendroji direktyva, pirmoji Dukterinė direktyva ir kt.) nuostatomis, kurios įveda modeliavimo

naudojimą oro kokybės vertinime ir valdyme. Bendrosios direktyvos preambulėje minimas “kitų, be

tiesioginio matavimo, aplinkos oro kokybės vertinimo būdų naudojimas”, 2 straipsnyje

apibrėžiama, kad vertinimas “tai kiekvienas metodas, naudojamas teršalo lygiui matuoti,

apskaičiuoti, prognozuoti arba įvertinti”, o toliau konkrečiai teigiama (6 straipsnis), kad galima

naudoti modeliavimo metodus. Pirmoji Dukterinė direktyva tai išplėtoja, įvesdama papildomų

vertinimo metodų naudojimą (6(3) straipsnis), taip pat nurodo duomenų kokybės reikalavimus

modeliams pagal tikslumą (VIII priedas). Tačiau ši direktyva neapsiriboja vien tiktai modelių

taikymu. Pabrėžiama galimybė naudoti kiekvieną metodą, priklausomai nuo objekto sudėtingumo ir

reikšmingumo oro kokybės vertinimui.

Vertinant aplinkos oro kokybę svarbu nustatyti oro kokybės tikslus - ribines vertes - ir

numatyti ar šios vertės bus viršijamos ateityje. Atskirais atvejais tai padaryti nėra sunku, jei yra

santykinai mažai taršos šaltinių ir esamos koncentracijos yra gerokai mažesnės negu ribinės vertės.

Kitais atvejais, kur yra daug taršos šaltinių ir tikėtina, kad ribinės vertės bus viršijamos, tada ir

reikalingi tikslūs bei sudėtingi vertinimo metodai. Šiais atvejais oro kokybės vertinimo įrankiu gali

būti modelis. Vartotojas turi pagrįsti tam tikro modelio pasirinkimą numatytam tikslui. Aukščiau

nurodytoje Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje metodikoje išskiriami trys oro taršos vertinimo

ir modelio parinkimo etapai. Pirmajame nustatomi žymūs taršos šaltiniai vertinamojoje teritorijoje

ir įvertinama ar jie turi potencialias galimybes išmesti žymų teršalų kiekį. Jei tokios galimybės nėra

– tai tuo oro taršos vertinimas ir užsibaigia.



26

7 lentelė

litrais kg M K1 K2 K3Mato

vnt.Kiekis

Per

metus, t

CO 2 15 12.80 l/h 0.9 0.909 1 1 130 t/h 0.00151 1.83

CH 2 15 12.80 l/h 0.9 1.01 1 1 40.7 t/h 0.00053 0.64

NOx 2 15 12.80 l/h 0.9 0.973 1 1 31.3 t/h 0.00039 0.47

SO2 2 15 12.80 l/h 0.9 1 1 1 1 t/h 0.00001 0.02

KD 2 15 12.80 l/h 0.9 1.231 1 1 4.3 t/h 0.00007 0.08

CO 5 20 17.06 l/h 0.9 0.909 1.1 1 130 t/h 0.00222 0.75

CH 5 20 17.06 l/h 0.9 1.01 1.1 1 40.7 t/h 0.00077 0.26

NOx 5 20 17.06 l/h 0.9 0.973 1.05 1 31.3 t/h 0.00055 0.18

SO2 5 20 17.06 l/h 0.9 1 1 1 1 t/h 0.00002 0.01

KD 5 20 17.06 l/h 0.9 1.231 1.1 1 4.3 t/h 0.00010 0.03

CO 6 35 29.86 l/100 km 1 1 1.25 1 130 t/100 km 0.00485 0.04

CH 6 35 29.86 l/100 km 1 1 1.4 1 40.7 t/100 km 0.00170 0.01

NOx 6 35 29.86 l/100 km 1 1 1.05 1 31.3 t/100 km 0.00098 0.01

SO2 6 35 29.86 l/100 km 1 1 1 1 1 t/100 km 0.00003 0.0003

KD 6 35 29.86 l/100 km 1 1 1.1 1 4.3 t/100 km 0.00014 0.00

CO 2.61

CH 0.91

NOx 0.66

SO2 0.02

KD 0.12

Iš viso: 4.32

Ekskavatorius Liebherr R 922

Buldozeris New Holland D150B

Iš visų mechanizmų per metus


Maksimalaus metinio teršalų kiekio, išmetamo į atmosferą iš dyzelinių vidaus

degimo variklių apskaičiavimas

Teršalai

Mašinų

amžius,

metai

Dyzelinio kuro

sunaudojimo

norma Mato

vnt.

Koeficientai Lyginam

oji tarša,

kg/t

Teršalų kiekis, W

Kaip rodo skaičiavimai pagal darbų apimtis ir planuojamą naudoti techniką, Bartonių III

žvyro karjere metinis išmetamų teršalų kiekis nėra didelis. Minėta tvarka reglamentuoja taip pat

kokiose situacijose kurie modeliai gali būti naudojami. Paprastai nuo neorganizuotų šaltinių, tokių

kaip karjeras (jame dirbančios technikos) skaičiavimai nėra atliekami.

Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje metodinėje medžiagoje apie oro kokybės vertinimą

naudojant modelius nurodo, kad panašiais atvejais modeliavimas iš viso nėra pritaikomas.

Modeliavimas nuo judančių taršos šaltinių niekur nenaudojamas. Modeliuojant taršą nuo kelių,

modelyje priimamas vidutinis lengvųjų automobilių ir sunkvežimių skaičius kelio atkarpoje.

Sudėtingi modeliai, tokie kaip AEROMOD ir ADMS gali turėti prasmę tiktai tada kai būtina gauti

paklaidą ne didesnę nei 50 %, t. y. tada, kai oro taršos koncentracijos arti ribinės vertės. Tuo atveju

reikalinga apjungti gan didelius duomenų masyvus, įvesti iki 100 taršos šaltinių, aukštus emisijos

kaminus ir pan. Mažų reikšmių ar pavienių taršos taškų modelis nepriima, o dirbtinai jas padidinus

modeliavimas tampa netikslus ir beprasmis. Tokiais metodais yra atliktas ne vieno karjero oro



27

taršos modeliavimas, kuriuose žvyro ir smėlio gavybos apimtys siekia 0,5-1 mln. m3/metus, dirba

žymiai didesnis technikos kiekis, gausesni pervežimai, tačiau visais atvejais (Rūsteikiai, Pašiliai,

Petrašiūnai, Čedasai, Kojeliai) tekdavo modeliuotojams didinti taršos šaltinių skaičių, ar emisijos

aukštį, ar išmetimų kiekį, tačiau ir tokiais atvejais galutinis rezultatas visada buvo toks pats - visų

teršalų koncentracijos pažemio ore ties karjero riba ir palei žaliavos išvežimo žvyrkelius buvo

dešimtinis ir šimtais kartų mažesnės nei DLK. Veikiančių karjerų (o jų Lietuvoje per 250) patirtis

liudija tą patį - oro tarša juose ir prieigose niekur nesiekia ribinių verčių.

Bartonių III žvyro karjere dirbs 1 ekskavatorius, 1 buldozeris ir 22 kartus per pamainą

atvažiuos 2 savivarčiai automobiliai. Visų mechanizmų motorai atitinka EURO3 ar EURO4

aplinkosauginius standartus (17-19 tekstiniai priedai). Akivaizdu, kad esant 30 tūkst. m3 gavybos

apimtims per metus, lyginant su kitais didesniais karjerais, ir juose išliekančiais žemais oro taršos

rodikliais, sekant normatyvinio dokumento nuostatomis, būtų galima ir užbaigti oro taršos vertinimą

tuo, kad karjere, jo prieigose ir žaliavos išvežimo kelyje oro taršos rodikliai išliks ženkliai mažesni

už leistinas koncentracijas. Prognoziniam vertinimui konkrečios vertės nėra itin svarbios, nes

teršalų koncentracijos visuose karjeruose ženklai mažesnės už ribines.

Naudojant paprasčiausius oro taršos atrankos modelius, kur įvestos didžiausios reikšmės ir

pačios blogiausios klimatinės sąlygos, esant panašiam mechanizmų skaičiui, oro tarša už 100 m

beveik visiškai nebejaučiama. O didžiausios leistinos koncentracijos (DLK) nebeviršijamos ir už

20 – 30 m, dirbant visiems mechanizmams kartu vienoje vietoje. Kas realiai neįmanoma. Šiuo

atveju oro tarša bus lygi foninėms reikšmėms.

Oro tarša dulkėmis. Dulkės gali pakilti tiktai važiuojant transportui išdžiūvusiais karjero

keliais arba žvyruotu išvežimo keliu. Tam išvengti visi kelio ruožai, kuriais bus gabenama

produkcija, palei gyvenamąsias sodybas bus laistomi.

1.7. Žvyro telkinio detali žvalgyba

Žemės gelmių ištekliai perduodami naudojimui tiktai juos detaliai išžvalgius. Bartonių III

žvyro telkinio naujas plotas buvo detaliai išžvalgytas 2006 m. Bartonių III žvyro telkinio naujas

plotas užima 4,3 ha, jame yra apie 281 tūkst. m3 vertingos žaliavos (3 tekstinis priedas), kurios

atsigaunant šalies ekonomikai jau pradeda stigti Kauno zonoje vykdomiems statybų bei kelių

tiesimo darbams. Vidutinis naudingojo klodo storis sudaro 6,5 m. Tai reiškia, kad šioje vietoje

reikėtų pažeisti mažesnį žemės sklypą, mažiau perdirbti žvyro didesniam stambiųjų užpildų kiekiui

pagaminti. Gamtosauginiu ir darnaus subalansuoto gamtinių išteklių naudojimo požiūriu tai

esminiai kriterijai parenkant vietą naujo telkinio įsisavinimui.

Bartonių III žvyro telkinio žvyro ištekliai tinka kelių tiesimui ir remontui, statybos darbams ir

užpylimams. Tokios žaliavos kokybės rodikliai yra apibrėžti standarte LST 1331:2002 lt

(automobilių kelių gruntai). Pagal šį dokumentą naudingosios iškasenos panaudojimo galimybes

lemia granuliometrinė sudėtis ir užterštumas molingosiomis dalelėmis (dulkiu ar smulkelėmis).

1.8. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes

Detalios geologinės žvalgybos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo

procedūrų pagrindu Lietuvos geologijos tarnyba 2012-06-01 išdavė UAB „Brolių keliai“ leidimą

Nr. 17-12 naudoti Kauno apskrities Jonavos rajono Bartonių III telkinio žvyro išteklius pagal

sudarytos ir pateikiamos kartu su leidimu naudojimo sutarties sąlygas (1, 2 tekstiniai priedai). Tai

suteikia įmonei galimybę norminių aktų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą, keisti pagrindinę

tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir rengti telkinio naudojimo (kasybos – rekultivavimo) projektą.



28

2. TERITORIJOS RAIDOS KONCEPCIJA

2.1. Numatomas veiklos pobūdis ir jos ekonominis pagrindimas

Numatomas planuojamos teritorijos naudojimo pobūdis – naudingosios iškasenos gavyba

ekskavacijos būdu. Siekiant gerovės ekonomikoje aprūpinimas mineraliniais ištekliais yra labai

svarbus, visa civilizacijos raida yra pagrįsta žemės gelmių išteklių naudojimu, todėl naudingųjų

iškasenų gavyba yra neišvengiamas procesas. Bet kokios naudingosios iškasenos turi ribotą kiekį ir

lokalizuotą vietą žemės plutoje ir tuo yra unikalios, todėl jų telkiniai yra išskirtiniai gamtos

objektai, galintys turėti prioritetą naudojimui kitų gamtos komponentų atžvilgiu.

Telkinį sudaro holoceno aliuvinės nuogulos ir viršutinio pleistoceno Grūdos posvitės

glacialinės nuogulos.

Telkinio dangą sudaro tik augalinis sluoksnis. Dirvožemio storis kinta nuo 0.1 iki 0.7 m,

vidutiniškai sudaro 0.3 m. Didesnio storio dirvožemis aptinkamas lokaliame, primenančiame

senvagę, reljefo įdubime (4 brėžinys).

Naudingąjį sluoksnį tirtame plote sudaro smulkaus ir stambaus žvyro sluoksniai su vidutinio

ir smulkaus žvirgždingo smėlio sluoksniu viršutinėje ar apatinėje pjūvio dalyje (4 brėžinys).

Viršutinė šių nuogulų dalis yra sausa, o apačioje didelė sluoksnio dalis yra apvandeninta. Į

naudingąjį sluoksnį jungiama tiktai 4 m žvyro ir 3 m smėlio, kurie slūgso giliau dabartinio vidutinio

vandens lygio. Visame žvalgybos plote vidutinis apvandeninto naudingojo klodo storis bus 3.5 m.

Tuo tarpu sauso naudingojo klodo storis kinta nuo 1.5 iki 3.6 m, vidutiniškai sudaro 3.0 m. Visas

naudingasis sluoksnis sudaro nuo 4.8 iki 7.5 m, vidutiniškai 6.5 m. Didžiausi naudingo klodo

storiai, viršijantys 7 m, aptinkami šiaurės rytinėje ir pietinėje tirto ploto dalyse. Atskirai sauso ir

apvandeninto naudingojo klodo storis dažniausia kinta tarp 3-4 m (8 pav.).

8 pav. Bartonių III žvyro telkinio naujo ploto naudingojo klodo storių kaitos histogramos

Telkinio aslą šiame sklype sudaro Grūdos posvitės pagrindinės morenos priemolis, tas pats

žvyras ar smėlis, slūgsantys giliau priimto naudingojo klodo pado.



29

UAB „Brolių keliai“ planuoja žvyro gavybą Bartonių III žvyro telkinyje, kuris bus

naudojamas kelių tiesimui ir remontui, statybos darbams ir užpylimams. Tokios žaliavos kokybės

rodikliai yra apibrėžti standarte LST 1331:2002 lt (automobilių kelių gruntai). Pagal šį dokumentą

naudingosios iškasenos panaudojimo galimybes lemia granuliometrinė sudėtis ir užterštumas

molingosiomis dalelėmis (dulkiu ar smulkelėmis).

Granuliometrinės analizės rezultate išskirtos 5 gruntų, tinkančių kelių tiesimui, grupės

(9 pav.). Telkinyje ryškiai vyrauja smėlio gruntai. Žvyro gruntai nesudaro nei 1/5 viso tūrio. Blogos

sanklodos gerai praplautas smėlis sudaro beveik trečdalį naudingo klodo tūrio. Blogiau išrūšiuoto

periodinės (įvairios) sanklodos smėlio, tirto ploto naudingoji iškasena turi 19.3 %. Smėlis, kuriame

nedaug smulkiųjų dalelių telkinyje sudaro labai mažą dalį, tik 1.3 % viso naudingo klodo tūrio.

Žvyro gruntai sudaryti iš periodinės sanklodos ir nedaug smulkiųjų dalelių turinčių atmainų,

kuriems tenka atitinkamai 11.3 ir 6.0 % viso naudingo klodo tūrio (9 pav.).

Labiausiai paplitęs blogos ir periodinės sanklodos smėlis bei periodinės sanklodos žvyras ir

nulems naudingosios iškasenos pritaikymo kelių tiesimui variantus. Kasant naudingąjį sluoksnį

išskirtos gruntų grupės susimaišys. Todėl, sprendžiant pagal vidurkines atstojamąsias

granuliometrinės sudėties reikšmes gręžiniuose, telkinyje bus kasamas blogos ir periodinės

sanklodos smėlis. Pirmojo tipo (blogos sanklodos smėlis) gruntai paplitę išilgai telkinio šiaurės

vakarų-pietryčių kryptimi ir pietinėje dalyje, o likusiame plote - slūgso periodinės sanklodos smėlis.

Labiausiai išplitęs telkinyje blogos sanklodos smėlis (SB) gerai tinka naudoti kelių pamatų

pagrindams ir tinka drenažiniams kelio sluoksniams. Įvairios (periodinės) sanklodos smėlis (SP) bei

žvyras (ŽP) ir žvyras, kuriame nedaug smulkiųjų dalelių (ŽD), tinka visiems kelių tiesimui ir

remontui skirtiems darbams. Tiktai jie nepanaudojami vandeniui nelaidiems sluoksniams supilti.

Smėlis, turintis nedaug smulkiųjų dalelių (SD), labai gerai tinka naudoti kelių pamatų pagrindams ir

tinka kitiems kelio sluoksniams, išskyrus drenažiniams.

4.1 pav. Bartonių III žvyro telkinio naujo ploto naudingojo klodo gruntų tipų santykio

diagramos

Gruntų indeksai: SB - blogos sanklodos smėlis, SP - periodinės sanklodos smėlis, ŽP - periodinės sanklodos žvyras,

ŽD - žvyras, kuriame nedaug smulkiųjų dalelių, SD - įvairiagrūdis smėlis, kuriame mažai smulkiųjų dalelių.

SB

62.1%

SP

19.3%

ŽP

11.3%

ŽD

6.0%

SD

1.3%

SB SP ŽP ŽD SD

9 pav. Bartonių III žvyro telkinio naujo ploto naudingojo klodo gruntų tipų santykio

diagramos

Gruntų indeksai: SB - blogos sanklodos smėlis, SP - periodinės sanklodos smėlis, ŽP -

periodinės sanklodos žvyras, ŽD - žvyras, kuriame nedaug smulkiųjų dalelių, SD - įvairiagrūdis

smėlis, kuriame mažai smulkiųjų dalelių.



30

Apibendrinant galima pasakyti, kad Bartonių III žvyro telkinio naujo ploto naudingąjį

sluoksnį galima sėkmingai naudoti kaip žaliavą visiems automobilių keliams, gatvėms, žemės

sankasoms, oro uostams, įvairios paskirties aikštelėms, pėsčiųjų takams ir kitiems transporto

įrenginiams.

Telkinio kasybos sąlygos nėra sudėtingos, nors plotas yra gana siauras, o apvandeninto klodo

storis didelis. Tačiau sklypas yra greta vietinės reikšmės kelio, kuriuo žaliavą bus galima išvežti iki

magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis, paviršius plokščias, dangą sudaro tiktai plonas

dirvožemio sluoksnis. Tuo būdu susisiekimas su karjeru yra geras, o pasirengimo kasybai darbų

apimtys bus mažos.

Telkinio eksploatacija galima tiktai dviem gavybos pakopomis. Danga yra labai plona, ją bus

galima sustumti ir sandėliuoti žemės sklypo galuose arba realizuoti kitų teritorijų rekultivavimui.

Atidengus naudingąjį klodą, pirmoje pakopoje turės būti nukasta sausoji sluoksnio dalis maždaug

iki 38.2 m NN. Tada dar liks apie 1 m storio sauso ir iki 3-4 m apvandeninto naudingojo klodo.

Paviršius taps beveik plokščiu. Todėl ekskavatoriumi bus galima nesunkiai iškasti visą likusį

naudingąjį sluoksnį. Žaliavai iš kasavietės išvežti karjere papildomai tiesti kelių nereikės. Pakaks

buldozeriu nuprofiliuoti žvyro sluoksnio paviršių ir jį sutankinti.

Iškasus karjerą, jis bus rekultivuotas į baseiną. Tai bus labai gera rekreacinė zona, nes šalia

yra miškelis, o už 200 m esančios Neries vanduo yra užterštas. Todėl švaraus vandens telkinys bus

labai patrauklus gyventojų poilsiui.

Detaliai išžvalgyti spėjamai vertingi ištekliai Bartonių III žvyro telkinio 4,3 ha plote sudaro

281 tūkst. m3, iš jų 151 tūkst. m3 apvandenintų (išteklių identifikavimo kodas 331).

Prie numatomų gavybos apimčių karjeras egzistuos apie 9 metus. Planuojamoms gavybos

apimtims įvykdyti (apie 30 tūkst. m3 per metus) pakaks, kad karjere dirbtų 1 ekskavatorius ir vienas

buldozeris. Šis karjeras bus kelis kartus mažesnis už netoli jau veikiantį daugiau nei 40 metų

Bartonių II karjerą, kur kasyba buvo keliolika kartų intensyvesnė. Tačiau tai nesukėlė akivaizdžių

aplinkos pokyčių.

Oras bus teršiamas dujomis, išmetamomis iš dyzelinių vidaus degimo variklių. Tačiau šis

kiekis bus itin menkas, nes kasyba nebus intensyvi. Dyzeliniais varikliais bus varomi tiktai vienas

ekskavatorius ir vienas buldozeris bei atvažiuojantys žaliavos pasikrauti automobiliai. Tačiau jų

srautas pagal planuojamas gavybos apimtis bus tiktai 22 reisai per dieną. Artimiausi pastatai yra

200 m į pietus nuo būsimo karjero krašto, kitoje keliuko pusėje, už miškelio, artimiausios sodybos

nutolusios apie 400 m į vakarus ir 450 m į pietryčius. Įvertinus vietovės situaciją ir geologinę

telkinio sandarą, galima teigti, kad planuojama žvyro gavyba iš šios telkinio dalies ir įtakos

gyvenamajai ir rekreacinei aplinkai neturės.

2.2. Veiklos alternatyvų analizė

Alternatyvios vietos nenagrinėjamos, kadangi 2005 metais buvo atlikta detali žvyro žvalgyba.

Ištekliai buvo patvirtinti žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijoje ir įtraukti į žemės gelmių

registrą, priskiriant jiems 331 identifikavimo kodą. Taip pat buvo atliktos privalomos poveikio

aplinkai vertinimo procedūros, busima kasybos vieta suderinta su Vyriausybės įgaliotomis

institucijomis, pateiktas prašymas Lietuvos geologijos tarnybai dėl leidimo gavimo. Prašymas buvo

patenkintas, UAB „Brolių keliai“ 2012-06-01 d. gavo Lietuvos geologijos leidimą Nr. 17-12

naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes pagal kartu su juo sudarytą išteklių naudojimo sutartį.



31

Kiekvienas naudingosios iškasenos telkinys yra unikalus gamtos objektas, susiformavęs tik

esant itin palankioms geologinėms sąlygoms ir kitoje vietoje jo paprasčiausiai nėra. Birių

naudingųjų iškasenų kasybai, kada gavybos apimtys sudaro iki 1000 tūkst. m3/m, visame pasaulyje

naudojamas tik ekskavacijos būdas, o gruntai pervežami automobiliais. Žvyro numatoma iškasti iki

30 tūkst. m3 per metus. Projektuojamame plote šios žaliavos yra apie 281 tūkst. m3, tad net

neįvertinus naudingosios iškasenos nuostolių matosi, kad esant tokiam poreikiui visa naudingoji

iškasena bus iškasta maždaug per 9 metus. Technogeninei apkrovai sumažinti bus naudojami našūs

šiuolaikiniai mechanizmai: ekskavatorius Liebherr R 922 (105/143 kW/AG, kaušo talpa 1 m3),

buldozeris New Holland D150B (116/155 kW/AG) ir sunkvežimis MAN TGA 33.400 (6x4)

(keliamoji galia 14 t, 294/400 kW/AG) (17 – 19 tekstiniai priedai), kurie vienam grunto tūrio

vienetui pervežti sunaudoja žymiai mažiau (daugiau nei 2 kartus) dyzelinio kuro, nei vidutinės

keliamosios galios (8-10 t) KAMAZ ar MAZ tipo sunkvežimiai. Tai iš esmės sumažins

technogeninę apkrovą aplinkai. Todėl kitokių alternatyvų nagrinėjimas nebeturi prasmės.

2.3. Užstatymo rodikliai

Planuojamoje teritorijoje statiniai nenumatomi.

2.4. Inžinerinė įranga, vandens ir energijos tiekimas, nuotekų ir atliekų kiekis

Planuojamoje teritorijoje jokia inžinerinė įranga nėra numatoma. Visi mechanizmai

projektuojamame karjere veiks varomi vidaus degimo varikliais, todėl energijos tiekimas į karjerą

neplanuojamas.

Projektuojamo žemės sklypo šiaurinėje dalyje praeina 10 kV orinė elektros perdavimo linija.

Jai yra nustatyta apsaugos zona – 10 m nuo linijos kraštinių laidų į kiekvieną pusę.

Dirbantiems pailsėti ir pavalgyti ties įvažiavimu į karjerą bus pastatytas buitinės paskirties

vagonėlis. Jame turi būti stalai, suolai, rūbų kabyklos, praustuvas su muilu, bakelis vandeniui.

Vagonėlyje esančiame bakelyje turi būti laikomas pakankamas kiekis kokybiško geriamo vandens.

Daugiau vandens smėlio gavybos procese nebus naudojama.

Kasant žvyrą atliekų nelieka, nes dangos gruntai bus panaudoti šlaitų lėkštumui ir kitų

rekultivavimo darbų atlikimui.

Darbininkų buitinėms reikmėms tenkinti patogioje naudojimuisi vietoje, karjere, laikantis

bendrųjų sanitarijos taisyklių, bus įrengiamas uždaro tipo biotualetas. Kietoms atliekoms, kurios

priklausys nepavojingų komunalinių atliekų kategorijai, surinkti greta biotualeto bus pastatytas

vienas 120 ltr talpos konteineris. Susikaupusios atliekos pagal sutartis su vietiniu atliekų tvarkytoju,

jo transportu bus išvežamos į Jonavos rajono atliekų tvarkymo plane numatytą komunalinių atliekų

šalinimo vietą.

2.5. Mechanizmai ir transportas

Projektuojamame karjere bus naudojama įprastinė panašaus tipo karjeruose naudojama

kasybos technologija – ekskavacinis būdas, žaliavos perdislokavimas transporteriais ir išvežimas iš

karjero automobiliniu transportu.

Svarbiausi karjero mechanizmai galutinai bus parinkti atsižvelgiant į kasybos darbų sistemą,

gruntų sudėtį, telkinio sandarą ir turimą pas užsakovą techniką.



32

Dangai nuimti ir naudingam sluoksniui iškasti bus naudojamas 1 m3 kaušo talpos

ekskavatorius Liebherr R 922, buldozeris New Holland D150B (116 kW/AG) ir sunkvežimis MAN

TGA 33.400 (6x4) (keliamoji galia 14 t).

Karjero nuodangos darbuose gruntai bus pervežami 14 t keliamosios galios MAN tipo

automobiliais. Naudingas sluoksnis bus kasamas tuo pačiu ekskavatoriumi Liebherr R 922.

Planuojamą 30 tūkst. m3 žaliavos kiekį bus galima išvežti dviem sunkvežimiais, kurie turės padaryti

iš viso 22 reisus per pamainą (8 lentelė).

8 lentelė

Eil.Nr. Rodiklių pavadinimas Mato vnt. Skaičiavimas Kiekis

1 Maksimali pamainos transportavimo darbų apimtis m3/t Projektas 173/312

2 Automobilio MAN TGA 33.400 keliamoji galia t Techninė norma 14

3Automobilio MAN TGA 33.400 vienu reisu

pervežamo žvyro/smėlio kiekist/m

3 14/1.8 14/7.8

4 Transportavimo atstumas km Projektas 10

5 Atstumas iki plento km Projektas 0.1

6 Reikiamas reisų skaičius pamainai reis/pam 173/7.8 22

7 Vidutinis važiavimo greitis km/h Techninė norma 50

8 Važiavimo trukmė į abi puses min. 2*10*60/50 24

9Pakrovimo trukmė, esant ekskavatoriaus Liebherr R

922 našumui 54 m3/hmin. 7.8*60/54 8.7

10 Manevravimo ir iškrovimo trukmė min. Techninė norma 4

11 Pilna reiso trukmė min. 24+8.7+4 36.7

12 Galimas reisų skaičius per pamainą reis./pam 480/36.7 13.1

13 Būtinas transporto priemonių kiekis vnt. 22/13.1 1.7

14 Transporto priemonių kiekis su minimaliu rezervu vnt. Techninė norma 2

15 Bendra metinė rida karjero keliais iki plento km 2*22*173*0.1 761

16 Reisų skaičius per valandą reis./h 22/8 2.8

Autotransporto poreikis produkcijai iš karjero iki vartotojų pervežti

1 m3 kaušo talpos ekskavatorius Liebherr R 922, buldozeris New Holland D150B (116

kW/AG) ir sunkvežimis MAN TGA 33.400 (6x4) (keliamoji galia 14 t). Produkcijai išvežti bus

reikalingi du sunkiasvoriai automobiliai.

Kasybos metu bus naudojamas tiktai kuras dyzeliniams vidaus degimo varikliams

(automobiliams, ekskavatoriui ir buldozeriui).

2.6. Susisiekimo sistema

Į projektuojamą karjerą bus patenkama iš valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6,

vietinės reikšmės Iv kategorijos žvyrkeliu, kuriuo žaliava yra išvežama ir iš į vakarus nuo

planuojamos teritorijos esančio Bartonys V žvyro telkinio. Šio kelio danga iki pat susikirtimo su

magistraliniu keliu A 6 yra žvyras, kelio plotis 6,0 m, projektinis vidutinis metinis paros eismo

intensyvumas yra 1000 - 2000 aut/parą. Atkarpos su žvyro danga ilgis yra apie 4200 m. Valstybinės

reikšmės magistralinio kelio A6 eismo juostų skaičius - 2, kelio plotis - 29 metrai, kelio danga -

asfaltas. Projektinis vidutinis metinis paros eismo intensyvumas iki 15 000 aut/parą.

2011 metais šio kelio apkrova tarp 14,4 ir 28,3 km (planuojama teritorija išsidėsčiusi tarp

27 ir 28 km) buvo 10 631 automobilių (iš jų sunkiasvorių – 1413) per parą. Šiuo požiūriu

papildomas automobilių kiekis iš objekto (22 atvažiuojantys ir išvažiuojantys krovininiai

automobiliai) negali įtakoti kelio naudojimo sąlygų pablogėjimo.



33

Eksploatuojant kelius su žvyro danga sausros metu gali būti jaučiamas dulkėtumas, todėl turi

būti numatytas jų laistymas. Taip pat turi būti užtikrintas geras jų techninis stovis: paviršius

lyginamas, atsiradusios duobės užpilamos. Už tinkamą šių kelio atkarpų priežiūrą, eksploatuojant

jas projektuojame karjere išgautai žaliavai gabenti, bus atsakinga karjerą eksploatuojanti įmonė

UAB „Brolių keliai“.

Projektuojamo ploto viduje pervežant nuodangos gruntus eismas vyks vidaus karjero keliais,

kurių elementai turi atitikti kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai”

(Žin., 2008-01-22, Nr. 9-322) ūkių vidaus kelių IIIv kategorijos reikalavimus. Minimalus vienos

krypties eismo ir važiuojamosios juostos plotis be kelkraščių sudaro 3.5 m, kelkraščiai – po 1 m,

kelio plotis be paplatinimų – 5.5 m. Posūkio spinduliai nereglamentuojami. Kelio paviršius

formuojamas sutankinant buldozeriu naudingojo klodo sluoksnį. Išilginis kelio nuolydis negali būti

didesnis už 8%. Įrengiant laikinus kelius jų kelkraščiuose turės būti iškasti 0.3-0.4 m gylio

paviršinio vandens nuvedimo kanalėliai.

3. DETALAUS PLANO SPRENDINIAI

3.1. Teritorijos zonavimas

Planuojamoje teritorijoje yra projektuojamas 1 sklypas, kuriame numatoma sklypo pagrindinę

tikslinę žemės naudojimo paskirtį pakeisti iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, numatant

naudojimo būdą – naudingųjų iškasenų teritorijos, naudojimo pobūdį – naudingųjų iškasenų

gavybos atvirų kasinių (karjerų – N1).

Formuojant teritoriją naudingųjų iškasenų gavybai bus išskirti tokie plotai:

Telkinio nejudinamos juostos. Kasybos sklypo kontūras planuojamame naudingosios

iškasenos gavybos lauke nesutampa su turimo žemės sklypo riba. Kasybos sklypas, skirtas išteklių

naudojimo sutartimi – 4,3 ha, o žemės sklypų – 5,1 ha. Todėl karjero šlaitas tuose plotuose gali būti

lėkštinamas tiktai į vidinę pusę ir palei ribą turės būti palikta nejudinama juosta karjero

rekultivavimo darbams atlikti. Nejudinamoje juostoje karjero eksploatavimo metu bus

susandėliuotas į pakraštį nustumiamas dirvožemis, kuris tuo pačiu tarnaus kaip triukšmo ir dulkių

mažinimo priemonė.

Dirvožemio sandėliavimo plotas. Atidengiant naudingą klodą gavybai, pirmiausia nuimamas

dirvožemis. Dirvožemiui taikomos specialios naudojimo sąlygos, jis turi būti tvarkingai nuimamas

ir susandėliuojamas, vėliau naudojamas rekultivavimo metu derlingam sluoksniui atstatyti.

Pirmiausia dirvožemis buldozeriu sustumiamas nuo pakraštinės iki 50 m pločio juostos į pylimus

palei kasybos sklypo pakraštį. Vidinėje telkinio dalyje dirvožemis stumiamas į laikinas sąvartas, iš

kur jis kraunamas į savivarčius automobilius ir išvežamas į sąvartą arba tiesiai į rekultivuojamus

plotus. Konkretūs sprendimai, taip pat sąvartų būtinumas ir išdėstymas bus numatyti sudarant

telkinio naudojimo (kasybos – rekultivavimo) projektą, kai bus apskaičiuoti ir sudaryti

naudingosios iškasenos gavybos ir nuodangos kalendoriniai planai.

Žvyro gavybos plotas. Žvyro gavyba bus vykdoma išskirtame kasybos sklype pagal telkinio

naudojimo (kasybos – rekultivavimo) projekte sudarytus kalendorinius planus, paliekant pagal

būtinumą reikiamo pločio nejudinamą pakraščio juostą karjero šlaitams nulėkštinti. Telkinio

kasybos sąlygos nėra sudėtingos, nors plotas yra gana siauras, o apvandeninto klodo storis didelis.

Tačiau sklypas yra greta vietinės reikšmės kelio, kuriuo žaliavą bus galima išvežti iki magistralinio

kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis, paviršius plokščias, dangą sudaro tiktai plonas dirvožemio

sluoksnis. Tuo būdu susisiekimas su karjeru yra geras, o pasirengimo kasybai darbų apimtys bus

mažos. Planuojamoms gavybos apimtims įvykdyti (apie 30 tūkst. m3 per metus) pakaks, kad karjere



34

dirbtų vienas 1 m3 kaušo talpos ekskavatorius Liebherr R 922, buldozeris New Holland D150B (116

kW/AG) ir sunkvežimis MAN TGA 33.400 (6x4) (keliamoji galia 14 t). Kasybos metu bus

naudojamas tiktai kuras dyzeliniams vidaus degimo varikliams (automobiliams, ekskavatoriui ir

buldozeriui).

Produkcijos išvežimo kelias. Eksploatuojant žaliavos išvežimo kelią, turi būti užtikrintas geras

jo techninis stovis: paviršius turi būti lyginamas, sausros metu laistomas, žiemos metu valomas.

Kelio paviršius formuojamas sutankinant buldozeriu viršutinį sluoksnį. Išilginis kelio nuolydis

negali būti didesnis už 8 %. Įrengiant laikinus karjero vidaus kelius jų kelkraščiuose turės būti

iškasti 0.3-0.4 m gylio paviršinio vandens nuvedimo kanalėliai.

3.2. Teritorijos tvarkymo režimas

Planuojamoje teritorijoje yra projektuojamas 1 sklypas, kuriame numatoma sklypo pagrindinę

tikslinę žemės naudojimo paskirtį pakeisti iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, numatant

naudojimo būdą – naudingųjų iškasenų teritorijos, naudojimo pobūdį – naudingųjų iškasenų

gavybos atvirų kasinių (karjerų – N1). Pakeitus projektuojamo sklypo paskirtį, bus sudarytas

techninis darbo projektas naudingųjų iškasenų gavybai organizuoti. Jame bus smulkiai išnagrinėtas

teritorijos įsisavinimas ir, priklausomai nuo jame priimtų sprendinių, bus nustatytas tikslus ir

griežtas teritorijos tvarkymo režimas, kuriuo bus laikomasi disponuojant žeme pagal šiuo detaliuoju

planu nustatytą paskirtį

Žvyro gavybos plotas. Išgaunant išteklius, turi būti prižiūrimos ekskavatoriaus darbo aikštelės.

Jos lyginamos buldozeriu. Pagal technologines projektavimo normas vieno ekskavatoriaus darbui

karjere aptarnauti skiriamas vienas buldozeris.

Produkcijos išvežimo kelias. Eksploatuojant žaliavos išvežimo kelią, turi būti užtikrintas geras

jo techninis stovis: paviršius turi būti lyginamas, sausros metu laistomas, žiemos metu valomas.

Kelio paviršius su žvyro danga formuojamas sutankinant buldozeriu viršutinį sluoksnį.

Projektuojamo ploto viduje eismas vyks vidaus karjero keliais, kurių elementai turi atitikti kelių

techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai” (Žin., 2008-01-22, Nr. 9-322) ūkių

vidaus kelių IIIv kategorijos reikalavimus. Išilginis šio kelio nuolydis negali būti didesnis už 8 %.

Įrengiant laikinus karjero vidaus kelius jų kelkraščiuose turės būti iškasti 0.3-0.4 m gylio paviršinio

vandens nuvedimo kanalėliai. Už tinkamą kelio atkarpų su žvyro danga priežiūrą, eksploatuojant jas

projektuojame karjere išgautai žaliavai gabenti, bus atsakinga karjerą eksploatuojanti įmonė UAB

„Brolių keliai“.

3.3. Pažeistų plotų rekultivavimas

Iškasus projektuojamą Bartonių III žvyro telkinio plotą, jo vietoje susidarys nuo 5,2 iki 7,4 m

gylio (vidutiniškai 6,5 m) duobė, vandens gylis apie 3,3 m. Iškasus karjerą, jis bus rekultivuotas į

baseiną. Tai bus labai gera rekreacinė zona, nes šalia yra miškelis, o už 200 m esančios Neries

vanduo yra užterštas. Todėl švaraus vandens telkinys bus labai patrauklus gyventojų poilsiui.

Konkrečiai tai bus nustatyta rengiant karjero naudojimo-rekultivavimo projektą.

Karjero šlaitai bus sudaryti iš žvyro ir smėlio, rečiau priesmėlio. Sauso priesmėlio nedarbo

šlaitų polinkio kampas 50o, sauso žvyro ir smėlio 40o, apvandeninto žvyro ir smėlio - 35o.

Vidutinis skaičiuojamasis karjero bortų polinkio kampas priimamas 40o.

Visas rekultivuotas plotas apims apie 4,3 ha, iškastas karjeras užims 3,7 ha plotą.



35

Iškastame karjere numatoma atlikti sekančius rekultivavimo darbus: karjero šlaitų

lėkštinimas, dirvožemio paskleidimas, viso pažeisto ploto apželdinimas. Iškasto karjero šlaitus

planuojama lėkštinti iki 20o polinkio. Karjero šlaitus numatoma lėkštinti nustumiant buldozeriu

viršutinę karjero borto dalį. Šlaitų lėkštinimui reikalingo perstumti grunto kiekis, taip pat

rekultivavimo darbų apimtys ir tikslūs terminai bus nustatyti sudarant telkinio naudojimo (kasybos

– rekultivavimo) projektą, sudarius nuodangos, kasybos ir rekultivavimo darbų kalendorinius

planus. Žvyro numatoma iškasti iki 30 tūkst. m3 per metus. Projektuojamame plote šios žaliavos yra

apie 281 tūkst. m3, tad net neįvertinus naudingosios iškasenos nuostolių matosi, kad esant tokiam

poreikiui visa naudingoji iškasena bus iškasta maždaug per 9 metus. Rekultivavimo darbai bus

vykdomi lygiagrečiai gavybos darbams, pradedant nuo tų plotų, kur visą naudingoji iškasena yra

iškasta.

Nulygintų šlaitų ir pažeistos teritorijos biologiniam rekultivavimui užtikrinti būtina atstatyti

derlingąjį sluoksnį. Tam bus panaudojamas dirvožemis nuimtas atidengiant naudingą sluoksnį

gavybai.

Siekiant apsaugoti karjero šlaitus nuo erozijos, o lygiose vietose paviršių nuo defliacijos

numatoma paskleisti dirvožemį pasėti šių žolių mišinį: motiejukai - 10 kg/ha, tikrasis arba

raudonasis eraičinas - 8 kg/ha, pievinė miglė arba beginklė dirsė - 7 kg/ha, baltieji ir raudonieji

dobilai - 8 kg/ha.

Biologinį rekultivavimą būtina atlikti tik užbaigus karjero šlaitų ir kitų pažeistų plotų

lyginimo darbus ir paskleidus dirvožemį. Baseino pakrančių tvirtinimui siūloma sodinti karklus,

ievas, baltalksnius. Vandens apsaugai pačioje pakrantėje sodinama šiurkščioji vandens augmenija:

paprastoji nendrė, siauralapis švendras ir ežerinis meldas. Gruntams susigulėjus, sekančiais metais

po minėtų darbų atlikimo, karjero šlaituose sodinamas miškas. Medžių sodinimo darbams tikslinga

pasitelkti miškininkus.

Detalus teritorijos rekultivavimo projektas bus parengtas kartu su telkinio naudojimo

projektu, suderintas ir patvirtintas Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.4. Žemės sklypų formavimas


sklypas kad. Nr. 4630/0002:284 (5,1350 ha)

Žemės sklypo riba ir plotas išliks tokie patys.

3.5. Žemės paskirties keitimas






3.6. Planuojamos teritorijos reglamentas

Planuojamos teritorijos reglamentas pateikiamas 9 lentelėje.

Techniniai duomenys:

žemės paskirtis – kita (naudingųjų iškasenų teritorija);



36

pastatų statyba draudžiama;

nustatomas užstatymo koeficientas – 0;

nustatomas užstatymo intensyvumo koeficientas – 0;

nustatoma, kad projektuojamas sklypas neturi servitutų kituose žemės sklypuose, gretimybės

neturi servitutų projektuojamame sklype;

nustatoma įvažiavimo į sklypą vieta – nurodoma pagrindiniame detaliojo plano brėžinyje;

nustatoma, kad sklype taikomos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: - kelių apsaugos zonos (II) - nustatoma po 10 m nuo kelio briaunų į abi puses. Nustatoma

0,2895 ha plotui;

- elektros linijų apsaugos zonos (VI) – nustatoma po 10 m nuo 10 kV linijos kraštinių laidų į

kiekvieną pusę. Nustatoma 0,3300 ha plotui.

- naudingųjų iškasenų telkiniai (XXIII). Nustatoma 4,3353 ha plotui;

- vandens telkinių apsaugos zona (XXIX). Nustatoma 5,1351 ha plotui;

- dirvožemio apsaugos zona (LII). Nustatoma projektuojamo sklypo 4,3353 ha plotui.

Projektuojamos teritorijos apribojimai nurodyti pagrindiniame brėžinyje. Jie nustatyti pagal

LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimą Nr. 343 „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“

(red. Nr. 1640, 1995-12-29; Žin., 1996, Nr. 2-43), LR Žemės gelmių įstatymą (Žin., 2001, Nr. 35-

1164), LR Saugomų teritorijų įstatymą (Žin., 2001, Nr. 108-3902), LRV 1995-08-14 nutarimą Nr.

1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“ (Žin.,

1995, Nr. 68-1656).

X Y

Sk

yp

o n

au

do

jim

o b

ūd

as

(po

bū

dis

)

Leis

tin

as

past

atų

au

kšt

is, m

Leis

tin

as

užst

aty

mo

tan

ku

mas,

%

Leis

tin

as

užst

aty

mo

inte

nsy

vu

mas,

%

Keli

ų a

psa

ug

os

zo

no

s (I

I)

Ele

ktr

os

lin

ijų

ap

sau

go

s

zo

no

s (V

I)

Nau

din

gų

jų i

škase

nų

telk

inia

i (X

XII

I)

Van

den

s te

lkin

ių a

psa

ug

os

juo

sto

s ir

zo

no

s (X

XIX

)

Dir

vo

žem

io a

psa

ug

os

zo

na

(LII

)1 6102421.77 514943.13

2 6102407.05 514924.75

3 6102399.22 514917.43

4 6102374.7 514894.47

5 6102351.14 514864.86

6 6102338.95 514841.44

7 6102323.55 514801.04

8 6102626.95 514677.84

9 6102674.26 514835.56

Sk

lyp

o (

jo d

ali

es

Nr.

)

Sk

lyp

o (

jo d

ali

es)

kam

pų

pažy

mėji

mas

pla

ne

Sklypo (jo dalies) kampų

koordinatės

Naudingų iškasenų

teritorija - N (naudingų

iškasenų gavybos atvirų

kasinių (karjerų) - N1)

0

Privalomieji reikalavimai

Sk

lyp

o (

jo d

ali

es)

plo

tas,

m 2

0 0

9 lentelė

DETALIOJO PLANO TERITORIJOS TVARKYMO REŽIMO PAGRINDINIŲ SPRENDINIŲ

APRAŠOMOJI LENTELĖ

1 433532895 3300 43353 5135151351



37

4. PLANUOJAMOS TERITORIJOS SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMAS

Planuojamą teritoriją numatoma naudoti naudingų iškasenų išgavimui. Planuojamos veiklos

šioje teritorijoje sprendinių pasekmės išsamiai išanalizuotos anksčiau parengtoje informacijoje dėl

poveikio aplinkai privalomo vertinimo planuojant pradėti naudoti Jonavos rajono Bartonių III žvyro

telkinį.

Poveikio aplinkai vertinimo subjektai neprieštaravo pateiktiems sprendiniams, o atsakinga

institucija – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2006-04-24 d. priėmė atrankos išvadą

Nr. 914/48, kad Bartonių III žvyro telkinio naudojimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas

(4 tekstinis priedas). Lietuvos geologijos tarnyba 2012-06-01 d. išdavė leidimą Nr. 17-12 naudoti

Bartonių III telkinio žvyro išteklius (1 tekstinis priedas).

Kadangi numatomos veiklos planuojamoje teritorijoje sprendinių pasekmės išsamiai

išanalizuotos anksčiau parengtoje informacijoje dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo

planuojant pradėti naudoti Bartonių III žvyro telkinio dalies išteklius, rengiant teritorijos detalųjį

planą sprendinių pasekmės iš naujo neanalizuotinos ir nevertintinos. Šiame skyriuje pateikiamas

apibendrintas poveikio aplinkai aprašymas ir įvertinimas (10 lentelė).

10 lentelė

TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO LENTELĖ

1. Teritorijų planavimo dokumento organizatorius:

UAB „Brolių keliai“ (į.k.300887683) Girininkų k., Rokų sen., Kauno r. atstovaujama

direktoriaus A. Petkevičiaus, tel. 837540229.

2. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas:

UAB „GJ Magma“, Vaidevučio g. 18, Vilnius, LT-08402, www.gjmagma.lt, tel. (8 5) 231

8178, faks. (8 5) 278 4455, e-paštas [email protected], duomenys kaupiami ir saugomi

Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 121428749, PVM mok. kodas LT214287414, leidimo

užsiimti žemės gelmių (geologiniu) tyrimu Nr. 82. Projekto vadovas: vyresn. inžinierė dr.

Tatjana Kuzavinienė, kvalifikacijos atestato Nr. 24006, e-paštas

[email protected], mob. tel. 8-687-27526, projekto geologinės dalies vadovas:

dr. Ginutis Juozapavičius, kasybos darbų vadovo pažymėjimas B Nr. 253746, mob. tel. 8-698-

12750, projekto vykdytojai: inžinierius-projektuotojas Modestas Kuzavinis, kasybos darbų

vadovo pažymėjimas B Nr. 304826, mob. tel. 8-687-27526, e-paštas

[email protected], geologas Laurynas Vainilaitis. kasybos darbų vadovo

pažymėjimas B Nr. 304883.

3. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas:

žemės sklypo (kad. Nr. 4630/0002:284) Varpių k., Dumsių sen., Jonavos r., paskirties keitimo

detalusis planas.




38

4. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais:

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo

2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852) sprendiniuose projektuojamas

plotas dar nebuvo rezervuotas naudingųjų iškasenų gavybai, kadangi šis plotas detaliai

išžvalgytas ir įtrauktas į žemės gelmių registrą buvo po šio plano patvirtinimo – 2006 metais (3

pav.).

Sudarytame ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos patvirtintame Jonavos rajono

bendrajame plane planuojama naudoti teritorija patenka į naudingų iškasenų sankaupų arealą ir

planuojamą plėtros teritoriją, kurioje numatytas žemės ūkio paskirties keitimas į kitą paskirtį.

Šiame bendrajame plane numatyta, kad „teritorijose, kur naudingų iškasenų telkiniai sutampa

su žemės ūkio paskirties teritorijomis – prioritetas teikiamas naudingųjų iškasenų

eksploatacijai, tik esant Lietuvos geologijos tarnybos atitinkamai išvadai ir rajono

savivaldybės tarybos pritarimui“. UAB „Brolių keliai“ 2012-06-01 d. gavo Lietuvos

geologijos tarnybos leidimą naudoti Bartonių III telkinio žvyro išteklius pagal sudarytos ir

pateikiamos kartu su leidimu naudojimo sutarties sąlygas (1, 2 tekstiniai priedai). Šis leidimas

suteikė juridinę galią kreiptis dėl žemės paskirties keitimo planuojamoje teritorijoje.

Pabaigus naudingosios iškasenos gavybos procesą, iškasto karjero šlaitai bus nulėkštinti,

užpilti dirvožemiu, apsėti žole bei apsodinti krūmais šlaitų erozijai sumažinti. Iškasus karjerą,

jis bus rekultivuotas į baseiną. Tai bus labai gera rekreacinė zona, nes šalia yra miškelis, o už

200 m esančios Neries vanduo yra užterštas. Todėl švaraus vandens telkinys bus labai

patrauklus gyventojų poilsiui.

5. Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais:

Nėra

6. Status quo situacija:

Planuojamai teritorijai taikomi specialiųjų žemės ir miškų naudojimo sąlygų, XXIII skyriaus

(Naudingų iškasenų telkinių apsaugos zona) reikalavimai. Vadovaujantis žemės gelmių

įstatymu, „teritorijos turi būti planuojamos įvertinus teritorijų žemės gelmių sandarą ir jų

išteklius, numatant ūkinės veiklos poveikį žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms

savybėms. Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų

kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius

naudoti ateityje“ Todėl planuojamoje teritorijoje pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus

galima tik žemės ūkio veikla (pagal dabar galiojančia žemės paskirtį) arba naudingų iškasenų

gavyba, pakeitus paskirtį, įforminus tai registre, sudarius ir patvirtinus telkinio naudojimo

(kasybos-rekultivavimo) projektą.

Kiekvienas naudingosios iškasenos telkinys yra unikalus gamtos objektas, susiformavęs tik

esant itin palankioms geologinėms sąlygoms ir kitoje vietoje jo paprasčiausiai nėra.

Taigi, jeigu nebūtų įgyvendinami šiame detaliajame plane numatomi sprendiniai, planuojamoje

teritorijoje būtų galima tik žemės ūkio veikla, visuomenės poreikiams tenkinti (automobilių

kelių gruntams gaminti) nebūtų pateikta vertinga žaliava, būtų ribojamas ateityje bet koks

tolimesnis teritorijos naudojimo būdo pakeitimas.

7.

Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius:

pradėti detaliai išžvalgytų išteklių ribose naudingų iškasenų gavybą



39

8. Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir

įvertinimas):

Kasybos pramonėje atsiras naujas telkinys, tai skatins konkurenciją, rinkai (žvyras bus

naudojamas kelių tiesimui ir remontui, statybos darbams ir užpylimams) bus pateikta vertinga

žaliava. Žvyro kasybos procesas apčiuopiamos įtakos gyvenamajai ir rekreacinei aplinkai

neturės.

Vertinimo aspektai Teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis

Neigiamas (trumpalaikis,

ilgalaikis) poveikis

9. Sprendinio poveikis:

teri

tori

jos

vyst

ymo d

arn

ai

ir (

ar)

pla

nuoja

mai

veik

los

srič

iai,

ūki

nės

vei

klos

sąly

gom

s

Planuojama veikla sudarys ilgalaikį teigiamą

poveikį planuojamai veiklos sričiai, kadangi

kasybos pramonėje atsiradęs naujas žaliavų

šaltinis skatins konkurenciją. Naudingos

iškasenos bus išgaunamos vadovaujantis vėliau

sudarytu telkinio naudojimo (kasybos-

rekultivavimo) projektu, kuriame bus numatytas

racionalus išteklių naudojimas, nedarant žalos

visuomenei ir gamtinei aplinkai.

Nenumatomas

ekonominei aplinkai

Visuomenės poreikiams tenkinti (automobilių

kelių tiesimui ir remontui, statybos darbams ir

užpylimams gaminti) bus patiekta apie

281 tūkst. m3 vertingos žaliavos (ilgalaikis).

Nenumatomas

higieninei saugai

Pats karjeras, kaip naudingosios iškasenos

išgavimo objektas, higienos ir sveikatingumo

sąlygoms įtakos neturės. Tačiau jame

dirbantiems žmonėms turės būti užtikrintos

higienos ir sveikatingumo sąlygos,

reglamentuojamos norminiais dokumentais.

Dirbantiems pailsėti ir pavalgyti ties įvažiavimu

į karjerą bus pastatytas buitinės paskirties

vagonėlis. Jame turi būti stalai, suolai, rūbų

kabyklos, praustuvas su muilu, bakelis

vandeniui. Vagonėlyje esančiame bakelyje turi

būti laikomas pakankamas kiekis kokybiško

geriamo vandens. Darbininkų buitinėms

reikmėms tenkinti patogioje naudojimuisi

vietoje, karjere, laikantis bendrųjų sanitarijos

taisyklių, bus įrengiamas uždaro tipo

biotualetas. Kietoms atliekoms, kurios

priklausys nepavojingų komunalinių atliekų

kategorijai, surinkti greta biotualeto bus

pastatytas vienas 120 ltr talpos konteineris.

Susikaupusios atliekos pagal sutartis su vietiniu

atliekų tvarkytoju, jo transportu bus išvežamos į

Jonavos rajono atliekų tvarkymo plane

numatytą komunalinių atliekų šalinimo vietą.

Nenumatomas



40

socialinei aplinkai

Bet kokios investicijos suaktyvina visuomeninį

gyvenimą. Šiame objekte atsiras kelios naujos

darbo vietos (neskaitant darbuotojų, kurie bus

reikalingi produkcijos realizacijai užtikrinti),

kurias užims vietiniai gyventojai (ilgalaikis).

Iš iškastos žaliavos suremontavus ir nutiesus

kelius, gerės žmonių gyvenimo kokybė ir kelių

patrauklumas (ilgalaikis).

Artimiausi pastatai yra

200 m į pietus nuo

būsimo karjero krašto,

kitoje keliuko pusėje, už

miškelio, artimiausios

sodybos nutolusios apie

400 m į vakarus ir 450

m į pietryčius. Palei

išvežimo kelią yra kelios

sodybos, tačiau

autotransporto keliamo

triukšmo ir dulkių

sklaidos skaičiavimai

atlikti prieš detalaus

planavimo procedūras

parengtoje poveikio

aplinkai vertinimo

ataskaitoje rodo, kad

karjere dirbančių

mechanizmų ar

transporto sukeliamas

triukšmo lygis neviršys

ribinių triukšmo verčių

gyvenamojoje aplinkoje.

gam

tinei

apli

nka

i, k

rašt

ova

izdži

ui,

apli

nko

s ko

kybei

, ek

osi

stem

ų i

r

gam

tos

obje

ktų a

psa

ugai

Planuojama teritorija į saugomas teritorijas

nepatenka, taigi neturės joms jokio poveikio.

Atlikus tinkamą iškasto ploto rekultivavimą,

gamtinė aplinka bus atstatyta, projektuojamas

plotas integruotas į natūralų landšaftą, išlaikant

kraštovaizdžio estetinę vertę. (ilgalaikis).

Naudingosios iškasenos

gavybos metu aplinkos

oro kokybei,

dirvožemiui,

kraštovaizdžio estetinei

kokybei pasireikš nerei-

kšmingas neigiamas

poveikis (intensyvesnis

transporto judėjimas,

padidėjęs dulkėtumas,

mechanizmų triukšmas

darbo metu ir pan.)

(ilgalaikis).

10. Siūlomos alternatyvos poveikis:

teritorijos vystymo darnai ir (ar)

planuojamai veiklos sričiai,

ūkinės veiklos sąlygoms

Nenumatomas Nenumatomas

ekonominei aplinkai Nenumatomas Nenumatomas

higieninei saugai Nenumatomas Nenumatomas

socialinei aplinkai Nenumatomas Nenumatomas



41

gamtinei aplinkai,

kraštovaizdžiui, aplinkos kokybei,

ekosistemų ir gamtos objektų

apsauga

Nenumatomas Nenumatomas

Projektuotojas

UAB „GJ Magma“ inžinierius-projektuotojas Modestas Kuzavinis

Projekto vadovė

UAB „GJ Magma“ vyresn. inžinierė dr. Tatjana Kuzavinienė

Planavimo organizatorius

UAB „Brolių keliai“ direktorius Algirdas Petkevičius

detalusis planas - 195.182.72.7195.182.72.7/teisesaktai/0000000000000014872.pdf · Žemės sklypo...

Documents