,
Klaipedos universitetas
Lietuvos istorijos institutas
Vilniaus universitetas
• •
Skiriama
lonG Puzino
1 OO-meCio jubiliejui
VILNIUS 2005
UDK 902/904(474.5) Li-227
Redaktoriq kolegija:
•
Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudarytojas) (Lietuvos istorijos institutas)
Rimantas J ankauskas (Vilniaus universitetas)
Vytautas Kazakevicius
(Lietuvos istorijos institutas)
Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) -Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istorijos institutas)
Vytautas Urbanavicius (Pilill tyrimo centras "Lietuvos pilys'j
Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas)
v
Vladas Zulkus (KJaipedos universitetas)
v
Jurgita Zukauskaite (ats. sekretore) (LietlLVos istorijos institutas)
ISSN 0207-8694 ISBN 9986-23-124-8
•
© Lietuvos iSlorijos instilutas, 2005 © Straipsni4 au loriai, 2005
LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2005. T. 29, p. 241-252. ISSN 0207-8694
v
NEOLITIZACIJOS PROCESO PRAUZIA LIET v
DZIUGAS BRAZAITIS
JVADAS
Akmens amziaus pabaigoje lvyko vienas reiksmingiausi4. zmonijos istorijos lUzi4.., is esmes pakeitl(s visct visuomenes raid'l,. Neolite arba naujajame akmens amziuje atsirado ir lsitvirtino kokybiskai naujos ukio formos - zemdirbyste ir gyvulininkyste. Zmoni4. bendruomenes, daug rukstantmeCi4. naudojusios tik tu~s resursus, kuriuos sukurd avo gamta, pagaliau surado bud4.., kaip pagausinti gyvybiskai svarbius isteklius. Perejimas nuo pasisavinamojo prie gamybinio ukio buvo vienas svarbiausi4. zingsni4. kuriant tai, kas siandien vadinarna civilizacija. Neatsitiktinai Gordonas Caildas, vienas zymiausi4. XX a. pim10sios puses pasaulio archeologtt, pavadino sl procesct neolitine revoliucija (Childe, 1937).
Gamybinio ukio atsiradimas sukele kardinalius pokycius visuomenes socialineje strukruroje - sudare prielaidas gyventoj4. skaiciui augti, socialinei hierarchijai atsirasti. Nauja ekonomine sankloda leido pereiti prie seslaus gyvenimo budo, 0 tai leme stacionari4. gyvenanllU4. bust4. ir kulto pastattt atsiradimct. Pakitusi ukio sistema sllfon11aVO ir visiskai naujct vertybi4. skall(, pakeite religij<\. ir kllltus. Ankstyvosios zemdirbi4. visuomenes sllklire lspudinglls architektilros paminklus, vadinamus megalitais. Dvasinio gyvenimo pokyciai atsispindi to meta kultilrinese tradicijose ir vaizdllojamajame mene.
Perejimo prie gamybinio ukio proceso tyrim4. problematika aktuali daugelyje pasaulio krast4.., todel sllsilauke isskirtinio priesistores tyrinetoj4. demesio. Placiai svarstomi klausimai, susijl( Sll neolitizacijos proceso reiksme zmogaus biologijai, z.I11oni4. bendruomeni4. socialinei strukrurai, religijai, psichologijai ir pan., analizuojami gamybinio ukio plitimo keliai ir budai, priezastys ir prielaidos, skatinusios ir stabdziusios sl proces<\.. Visi sie klallsimai, be abejo, yra aktualUs ir Lietuvos priesistorei.
Siandien dar nera tiksliai ir vienareiksmiskai nustatyta, kada neolitizacijos procesas ar jo atgarsiai pasieke mus4. kraste gyvenllsius zmones, kada ir kur mus4. haste
atsirado ankstyviausios zemdirbi4. bendruomenes, kas buvo tie pirmieji zemdirbiai, kokie buvo j4.santykiai su zvej4. ir medziotoj4. bendruomenemis. Siame straipsnyje siekiama kiek placiau aptarti siuos klausimus, kartu apzvelgiant ir pagrindinius siuolaikineje archeologijoje susiformavusius poziilrius l neolitizacijct ir jos p1etrct Europoje.
NEOLITO SAMPRATA IR PAGRINDINIAI -UKIO MODELIAI
Neolito arba naujojo akmens amziaus terminas archeologijoje atsirado dar XIX amziuje. Netruklls po to, kai dan4. archeologas Kristianas Tomsenas (Christian Jurgen Thomsen) lvede trij4. period4. sistemct, angl4. gamtininkas seras Dzonas Lebokas (John Lubbock) pasiUle skirstyti akmens amzi4.l paleolit<\. ir neolit'l. (Lubbock, 1865). Neolit'l.jis apibudino kaip zemdirbystes ir gyvulininkystes, keramikos ir nauj4. akmens apdirbimo tec\mologij4. (grl(zimo, pjovimo ir gludinimo) laikotarpl.
v
Siandien jau aiskll, kad sie neolito epoch<\. apibudi-nantys bruoZai lvairillose regionllose atsirado skirtingu metu. Ankstyviausios zemdirbyste ir gyvulininkyste besiverCiancios bendruomenes Artimuosillose Rytuose dar nemokejo gaminti keramikos, taciau gyveno sesliai is akmen4. pastatytuose bustuose ir turejo su zel11dirbyste susijusikultct, atsispindinti vaizduojamajame mene. Visais siais bruozais jos is esmes skyresi nuo gretimai gyvenusi4. l11edziotoj4. ir zemdirbi4. bendruomeni4.. Gludinti akmeniniai irankiai Skandinavijos mezolito pal11inkluose atsirado gerokai anksciau nei pirm~4. zel11dirbi4. gyvenvietes. Anksciausiai keramikos indus pradejo gaminti zvej4. ir medziotoj4. bendruomenes Japonijos salose - mazdaug 10 tukst. m. pr. Kr. VI- V rukst. pr. Kr. keramikos indai buvo gaminami beveik visoje Eurazijoje, taip pat ir teritorijose, kuriose dar labai ilgai buvo verCiamasi medziokle ir zvejyba.
Neolito epochos samprata skirtinguose krastuose nera vienoda. Vakar4. Europos tyrinetojai neolitinel11is varu-
•
242
na tas bendruomenes, kuritt ukio pagrindet sudaro zemdirbyste ir/arba gyvulininkyste, 0 medziokle, zvejyba, rankioj imas buvo tik pagalbiniai verslai. Taigi neolitizacijos tellninas Vakartt Europos archeologijoje suprantamas kaip perejimo prie gamybinio Ukio procesas. Neolito visuomenems apibudinti, kuritt ukio pagrindet sudare gamybinis ukis, bus vartojamas agrarinio neolito tellllinas.
Sinchroniskai gyvavusios visuomenes, kuritt ekonomikos pagrindet sudare pasisavinamasis ukis, Vakanl Europoje vadinamos mezolitinemis, subneolitinemis, paraneolitinemis ir pan. Pastaruoju metu greta zemdirbitt gyvavusioms medziotojtt ir zvejtt bendruomenems apibrezti vis placiau taikomas "misktt neolito" terminas. Rytq Europoje, kur zvejq ir medziotojq kulturos issilaike gerokai ilgiau nei Vakaruose, lemiamu ir apsprendzianciu neolito pozymiu laikoma keramikos indq gamybos pradzia. Lietuviskojoje istoriografijoje toks poziuris buvo ir islieka d01l1inuojantis (Rimantiene, 1984, p. 107).
Dabartine Lietuvos teritorija beveik per viset neolito laikotarpi buvo ties misk4. ir agrarinio neolito vi suo men itt apgyvendinttt teritorij4. riba, todel neolito archeologijoje labai aktualios problemos, susijusios su sio laikotarpio bendruomeni4. naudot4. ukines veiklos modelitt rekonstravimu. Bendraeuropiniame kontekste isskiriama keletas pamatini4. neolito ekonomini4. modeli4., varijuojancitt priklausomai nuo gamtines aplinkos, technologij4.pazangos, main4. infrastruktliros issivystymo ir geopolitines situacijos. Okio modeliai rekonstruojami remiantis materialines kultUros bruoZll skirtumais, pastebimais laikotarpio archeologineje medziagoje, gamtos mokslttmetodais gautais duomenimis, taip pat pasitelkiant etnografines paraleles.
Nekyla didesni4. abejoni4., kad jau nuo pat ankstyvojo neolito Europoje egzistavo bendruomenes, kuritt ukio pagrindet sudare zemdirbyste ir gyvulininkyste. Tokioms bendruomenems taikomas itvirtintos zemdirbystes (angl. established fanning) terminas (Ahlfont, Guinard, Gustafsson, Olson, Welinder, 1985, p. 172). Pagrindinl( suvartojamo maisto dali sudare zemes ukio produktai, apie ket liudija gyvenvieCitt kultliriniuose sluoksniuose randamos jaYl! liekanos ir naminitt gyvulitt kaulai, kurill skaicius paprastai virsija 80 procenttt visos paleoosteologines medziagos (Thorpe, 1999, p. 30). Zvejyba, medZiokle ir rankiojimas buvo tik pagalbiniai verslai, netgi pastebima, kad ankstyvieji zemdirbiai pagalbinitt versltt griebdavosi reCiau negu velesniais neolito laikotarpiais gyvenl( zrnones.
Gamybinio Ukio bendru01l1enitt ekonomika nebuvo vienoda. Vienos bendruomenes daugiau demesio skyre gyvulininkystei, kitos labiau buvo uzimtos zemdirbystes pletra Atskirtt bendruomenitt ekonomikoje, matyt, nemazet reiksml( turejo ir su maistu nesusijusittistekli4. - titnago, gintaro, vario ir kitttzaliaYl! eksploatavimas, apdirbimas ir 1l1ainai.
DZIUGAS BRAZAITIS
Gamtini4. maisto istekli4. turtingtt mikroregiontt pasisavina1l10jo ukio dalis ekonomikoje budavo gerokai didesne. Ypac tai pasakytina apie pajuryje isikurusias gyvenvietes. JUros gerybitt eksploatavi1l1as ekonomiskai buvo svarbus ne tik neolite - visais laikais pajurio kaimll gyventojams zvejyba buvo vienas pagrindini4. pragyvenimo saltinitt. Kai zvejyba ir zemes ukis teike mazdaug vienodet maisto resurs4. dalL neolito gyvenvieCill ekonomika apibudinama kaip misri arba kombinuota.
Tyrinejant neolitines zvejll ir medziotoj4. gyvenvietes, ypac buvusias agrarinio neolito bendruomenill kaimynysteje, daZnai aptinkal11a siek tiek nal11initt gyvulill kauh.[, retkarciais kulturini4. augal4.pedsak4., taip pat daiktl!, naudotl! gamybinio ukio visuomenese. Kartais sie radiniai interpretuojal11i kaip tarpkulturini4. kontakt4. rezultatas, taciau, remiantis etnografijos duomenimis, galima teigti, kad neolite pasisavinamojoje ekonomikoje buvo integruojami ir gamybinio ukio elementai.
Nemazo atgarsio sulauke cek4. kilmes mokslininko M. Zvelebilo pasiUlytas model is, kuris neolitizacijet aiskina kaip dialektini proceset: medziotojtt ir zvej4. bendruomen itt ekonomikoje atsirad~ gamybinio ukio elementai palaipsniui isivyrauja ir visiskai pakeicia pasisavinamojo ukio formas (Zvelebil, Rowley-Conwy, 1984). Pagal gamybinio ukio Iyginam~i svori ekonomikoje neolito bendruomenes skirst01l10s i tris kategorijas, atitinkancias auksciau pall1inetas ekonomikas, kurios vertina1l1os kaip atskiri neolitizacijos proceso etapai. Neseniai pasiUlytas modelis susilauke ne tik pasekejll, bet ir nemazai kritikos. Oponentai pazymi, kad zvej4. ir ll1edziotojl! bendruomenes, integravusios i savo ekonomiket gamybinio iikio elementus, gyvavo labai ilgai - kelis tukstancius metll ir gamybinio ukio apimtys laikui begant nedidejo. Galutinis perejimas prie gamybinio ukio ivykdavo labai greitai -daugelyje regiontt archeologiskai nefiksuotas ne tik vidurinysis (set1yginai trumpas pereina1l1asis etapas), bet ir pradinis etapas. Pagaliau misrios ekon01l1ikos pozymill apskritai sutinka1l1a retai, dazniausiai specifineje gamtineje aplinkoje. Tiesa, daug ginc4. kelia atskir4. archeologinil[ kultiint ir net atskint gyvenvieci4. ekon01l1inio modelio rekonstravi1l10 principai bei kognityvumas. Skirtingos iikines veiklos kombinacijos ir jtt svoris kiekvienos konkreCios bendruomenes ekonomikoje, matyt, dar ilgai isliks vienu pagrindinitt neolito archeologijos diskusijtt objeklLL.
Nepaisant dideles nuomonitt ivairoves, neolito visuomenitt vertinimuose galill1a gana saugiai isskirti nemazai materialines kulturos bruoz4., buding4. tik misk4. arba tik agrarinio neolito palikimui. Zinoma, gausioje neolito cpochos archeologinitt tyrimtt medziagoje galima rasti isimci4., taciau bendrosios tendencijos islieka pakankamai aiskios.
•
NEOLlTIZACIJOS PROCESO PRADZIA L1ETUVOJE
Skirtingos neolito ukio formos lemdavo gyvenvietes vietos pasirinkimct. Agrarinio neolito bendruomenes kuresi ten, kur buvo derlingi dirvozemiai, naturalios pievos ganykloms, tuo tarpu misk\.! neolito bendruomenes rinkdavosi ekologines zonas, pasizymincias gamtini\.! resurs\.! gausa. Seslus zemdirbi\.! gyvenimo bUdas Sctlygojo stacionari\.! bust\.! statybct, kurie, manoma, tarnavo vienai dviem kartoms. MisktL neolito zmones daznai laikydavosi sezoninio gyvenimo budo, todeljie naudojo paprastus, greitai pastatomus bustus, skirtus tik trumpalaikiam stovyklavimui.
Gana ryskiai skiriasi ir gyvenvieci\.! archeologiniai radiniai. Misk\.! neolito bendruomenilL gyvenvietese randami daiktai daugiausia susijC<, su medziokle ir zvejyba -strelill antgaliai, ivairi\.! zeberklq" durpynuose aptinkama ivejybinill tinklllliekan\.!. Zemdirbi\.! gyvenvieci\.! inventori us paprastai skurdesnis,ji daugiausia sudaro namll apyvokos reikmenys.
Gal ryskiausi skirtumai pastebimi keramikos indll gamyboje. Beveik visos neolitines zvejll ir medziotojll bendruomenes naudojo tik vieno tipo indct - placiaangi katilct smailiu dugnu. Sio tipo indai sutinkami visoje siaurineje Eurazijoje nuo Jutlandijos pusiasalio Danijoje iki Japonijos. Toki platll smailiadugni\.! puodll paplitimct tarp zvejll ir medziotojlL bendruomenilL galima paaiskinti ivairiai: tai galejo buti bendra kulturine tradicija, atsiradusi ankstyviausiame keramikos gamybos zidinyje ir plitusi kartu su gamybos technologija. Tokict nuomonC<, patvirtina ankstyvos radiokarbonines datos is Pietryci\.! Europos misk\.! neolito gyvenvieciq" patvirtinancios rytietiskct keramikos kilm«. Antra vertus, galima speti, kad puodo tipas buvo apsprC<,stas jo funkcinill ypatybi\.! ir geriausiai atitiko zvejll ir medziotojll bendruomeni\.! poreikius bei gyvenimo bud&., nors neaisku, kuo pasireiske tas funkcinis pranasumas. Vienaip ar kitaip, jie skyresi nuo agrarinio neolito keramikos, pasizymincios didele ind\.! fonn\.! ivairove. Zemdirbiai ir gyvu I i\.! augintojai gamino ir naudojo amforas, taures, dubenis, ctsocius ir kitokios specializuotos paskirties indus. Ryskus skirtumai pastebimi ir keramikos indq ornamentikos principuose.
Misk\.! neolito medziotojlliaidojimo paproCiai buvo gana vienodi ir nesudetingi. Mirusiuosius uzkasdavo negiliose duobese dazniausiai istiestus. I kapus dedavo medziokles ir darbo irankius, papuosalus. Apie laidojimo paprocill vienodumct ir konservatyvumct medziotojq bendruomenese galima spr«sti pagal Zvejniek\.! kapinyno tyrinejimus Latvijoje (Zagorskis, 1987), kuriame mirusieji buvo laidoti kelis tukstancius met\.!. Agrarinio neolito bendruomenes, pasizymejusios sudetingesne socialine struktUra, naudojo zymiai ivairesnius mirusitUlllaidojimo budus. Jau nuo ankstyvojo neolito salia inhumacijos egzistavo ir
243
mirusitUll deginimo paprotys. Kapai buvo irengiami labai ivairiai, nuo kapo paprasCiausioje duobeje iki monumentali\.! megalitini\.! kapaviecill. Be darbo irankiq" ginkll{ ir papuosalll" ikapemis daznai tarnavo ir keramikos indai, kurie leidzia archeologams susieti kapus su gyvenvieciq mediiaga.
AbiejlL tip\.! bendruomenes, ypac gyvenusios kaimynysteje, daugiau ar maziau bendraudavo, todel gyvenvietese randama ir gretimoms kultUroms budingll radini\.!. Neretai galirna pastebeti keramikos gamybos stilistikos, technologij\.! peremimo ir pan. megdiiojim\.!. TarpkultUriniai kontaktai, manoma, buvo ivairaus pobudiio - nuo karini\.! konflikttt iki gana placiai isvYStytll ir nuolatinill main\.!. .
NEOLITIZACIJOS PLETROS MODELIAI
Tarp daugybes teorini\.!modelill" bandancill paaiskinti gamybinio ukio pletros priezastis, galima isskirti keletct pagrindiniq sroviq. Gal anksciausiai susifOirnavo pazangos teorija, kurios salininkai teigia, kad gamybinis ukis buvo pranasesnis uz zvej\.! ir medziotojll bendruomeni\.! ekonomik&., tode! pereinant prie naujll ukio fonnllgnoseologinis aspektas buvo svarbiausias. Atsiradus zinill apie zemdirbystC<, ir gyvulininkyst«." mezolitines bendruomenes pereidavo prie naujo, pazangesnio ukininkavimo.
Si teorija susilauke nemazai kritikos. Tyrinejant ankstyviausi\.! zemdirbill bendruomenill palikimct pastebimi ir neigiami nauj\.! ukio fonmL Sctlygoti aspektai. Gamybinis ukis, palyginti su pasisavinamojo ukio formomis, reikalavo zymiai didesni\.! darbo sctnaudll" ankstyvtU\.! zemdirbi\.! veiklos sekme labai priklause nuo gamtos kapriz\.!. Biomedicininiai ankstyVtUll zemdirbi\.! palaik\.! tyrimai rodo, kad jll sveikatos bukle neretai buvo prastesne nei netoliese gyvenusill medziotoj\.! - blogesnis fizinis issivystymas, neretai aptinkama badavimo pedsak\.!. Kitas neigiamas aspektas, susijC<,s su sesliu gyvenimo budu, buvo aplinkos uzterstumas, del ko plito infekcines ligos. Gamybinio ukio pletra buvo letesne nei kit\.! nauj\.! technologijll (keramikos gamybos, akmens apdirbimo technikos ir pan.) plitimas. Medziotojll bendruomenes, ypac regionuose, pasizyminciuose gausiais gamtos istekliais, neskubedavo pereiti prie naujll ukininkavimo budq" reikalaujancill zymiai daugiau darbo sctnaud\.! ir laiko, bet laikydavosi nuo sene iPrasto gyvenimo bUdo.
Kitct placiai taikomct teorini modeli apibendrintai galima pavadinti krizill arba socialines itampos teorija. Teorijos salininkai teigia, kad perejimas prie gamybinio ukio buvo Sctlygotas sumazejusiq maisto resursll" del ko medziotojll bendruomenes buvo priverstos keisti ekonominC<, strategijct. Nurodoma daugybe maisto resursq sumazejimo priezascill - gamtini\.! (klimato pokyciai, juros lygio
244
svyravirnai) ir socialiniq (gyventojq skaiciaus isaugimas). Teorijos kritikai, remdarniesi etnografinemis paralelemis, pazymi, kad bendruomenes, besiverciancios pasisavinarnuoju iikiu, mokejo kontroliuoti gyventojq prieaugL issaugoti maistui naudojamq gamtos isteldiq populiacijas. Surnaiejus kuriq nors resurs16 rnedziotoj4 bendruornenes intensyvindavo altematyvias pasisavinamojo ukio fonnas, o ne keisdavo jas naujomis, rizikingomis ir reikalalljanCiornis dideli4 darbo ir laiko Setnaud4.
Paminet4 teorij4 rernuose mezolito bendruorneni4 vaidrnuo neolitizacijos procese yra pasyvus, apsprt(stas susidariusiq Setlyg4. Pastaruoju metu diskusijose apie garnybinio iikio pletret daug demesio skiriarna social iniams aspektams. Susiformavo poziiiris, kad medziotojq ir zvej4 bendruomenes setmoningai pereidavo prie nauj4 iikio fonn16 siekdamos dominuoti gamtoje ir/arba ekonomiskai pralenkti kaimynines bendrllomenes, taip igydamos aukstesni statuset. Diskutuojama ir del atskirq socialini4 grupi4 vaidmens neolitizacijos proce-
o •
• •
/ /
, 5000 5500 6000
•
7000
3.090
DZIUGAS BRAZAITIS
se - pabreziamas aukstesni socialini statuset turinci4. asmen4. siekis itvirtinti savo padeti bendruomeneje kaupiant turtet ir prestizinius daiktus. Svarstomas darbo pasidalijimo tarp lyciq ir moterq vaidrnuo neolitizacijos procese. Ankstyvosiose neolitinese bendruornenese, ypac tose, kuriose ekonomikos pagrindq sudare zemdirbyste, pabreziamas isskirtinis moters vaidmuo, atsispindintis vaizduojamajame mene.
Neretai gamybinio ukio pletrai paaiskinti Europoje taikomas migracijos modelis, kuris suponuoja zemdirbi4. irl arba gyvulininkq bendrllomeni4 atsikraustymq i zvej4. ir rnedziotoj4. apgyvendintas teritorijas. Autochtonines bendruomenes siuo atveju kurt laiket gyvuoja kartu su zemdirbiais, taciau palaipsniui sunyksta ar asimilillojasi su pim1aisiais. ApskaiCiuota, kad zemdirbystes banga per Europ'lTitosi mazdallg I km per metlls greiciu (1 pav.) (Ammerman, Cavalli-Sforza, 1973), taciau plerra nebuvo tolygi ir laipsniska. Neolitizacijos procesas vyko tam tikrais suoliais arba etapais. Bendruomenes su gamybiniu iikiu per
• b ..... w
7500
/ /
,....
1 pay. Zemdirbystes plctra Europoje pagal Ammerman, Cavalli-Sforza L, 1973.
NEOLlTIZAClJOS PROCESO PRADZIA LlETUVOJE
santykinai trumplllaikll paplisdavo gana dideleje iki tol medziotojll apgyvendintoje teritorijoje ir paskui ilglllaikll nusistovedavo zemdirbill ir medziotojtt teritorinis status quo. Be abejo, dideles itakos gamybinio ukio pletrai turejo ekonominiai faktoriai ir naujos technologijos. Butinos slllygos verstis zemdirbyste buvo tinkamas klimatas ir dirvozemis, todel j i pinniausia pli to ten, kur gamtos Slll ygos buvo palankiausios. Naujll technologijll atsiradimas, leidziantis padidinti gamybinio ukio nasumq.. sudare slllygas pletrai teritorijose, kur iki tol j is buvo neimanomas arba nerentabi I us.
Apibendrinanciuose darbuose, skirtuose Siaures Europos neolitui, zemdirbystes pletros etapai atsispindi laikotarpio periodizacijoje. Neolito epocha paprastai dalijama i tris periodus - ankstyvcUi, vidurini ir velyvcUi. kurie siejami su stambitt neolitinill archeologini1t kultunt paplitimu. Vidurio Europoje ankstyvasis neolitas siejamas su Linijines-juostines keramikos kulrura (JKK), vidurinis -su Piltuvelinill tauritt kulrura (PTK) ir velyvasis - su Rutulinill amforll (RAK) ir Virvelines keramikos (VKK) kultiiromis. Neolito epochll pakeitusio bronzos amziaus pradzia paprastai siejama su bronzos dirbinitt gamybos ir plitimo pradzia Siaures Europoje. Ivairill Siaures Europos krastll archeologijoje yra nusistovejusios ivairios chronologines periodizacijos schemos, paremtos skirtingais atskirtt laikotarpill isskyrimo kriterijais. Britll sa lose ir Skandinavijoje, kuritt Linijines-juostines keramikos kultUra nepasieke, ankstyvasis neolitas pradedamas mazdaug tiikstanciu metll veliau nei Lenkijoje ar Vokietijoje, nuo tada, kai pasirode ankstyviausios gamybiniu Ukiu besivertusios bendruomenes.
Istoriografiskai nusistovej usi R Rimantienes sudaryta Lietuvos neolito periodizacija remiasi gana ivairiais principais (Rimantiene, 1984). Neolito pradzia skaiciuojama nuo keramikos atsiradimo momento, kaip tai iPrasta Rytll Europos archeologijoje. Riba tarp ankstyvojo ir vidurinio neolito siejama su Sukines-duobelines keramikos kulturos atsiradimu ir paplitimu Siaures Rytll Europoje. Velyvojo neolito pradzia laikomas Virvelines keramikos kultiiros pasirodymas Rytll Pabaltijyje. Chronologiskai kiekvienas neolito periodas trunka mazdaug po tlikstanti metll ir mazdaug atitinka Vidurio Europos periodizacijos chronologinius remus.
Lietuvos tyrinetojai neturi vieningos nuomones, su kokiais priesistores reiskiniais reikeltt sieti bronzos amziaus pradZill. Vieni mokslininkai linkt( sill epochll sieti su ankstyviausiais bronzos dirbiniais, rastais Lietuvos teritorijoje, kiti - su vietine bronzos dirbinill gamyba, treti - su vienll archeologinill kultuTtJ. sunykimu ir naujll atsiradimu. Galima dar pridurti, kad skiriasi nuomones ir del vistt paminetll reiskinill datavimo.
245
• NEOLITIZACIJOS PLETRA EUROPOJE
Naminill gyvulill prijaukinimas ir javll sukulrurinimas ivyko ankstyvajame holocene bemaz vienu metu neprikJausomai penkiose atskirose vietose skirtingose pasaulio dalyse - Artimuosiuose Rytuose, PietryCitt ir Vidurio Azijoj e, Siaures ir Pietlt Amerikoje. Vieningai sutariama, kad gamybinis ukis Europoje atsirado ir paplito is Artimttitt RyItt. Palestinoje ir Sirijoje tyrinetos gyvenvietes priskiriamos Natufijos kulturai, kuriose rasta sukulturintlljaVtt ir naminitt gyvulitt kaul16 datuojamtt 9 tukst. pro Kr. Bendruomeni16 besiverciancitt zemdirbyste ir gyvulininkyste, uzimama teritorija pletesi viSll poledynmeCio akmens amzill. VIIlVII tukst. pro Kr. zemdirbill bendruomenes atsirado Anatolijoje ir Balkanuose.
VI tUkstantmecio pro Kr. viduryje Dunojaus aukstupyje susiformavo Linij ines-juostines keramikos archeologine kultura. V tUkstantmecio pr. Kr. pradzioje si kultura pap lito Siaures Europos liOSlt dirvozemill zonoje (2 pav.). Sios kultliros tyrinetojai pazymi tapacius materialines kultUros bruozus visoje Linijines-juostines keramikos kulturos paplitil110 teritorijoje, todel vyrauja nuol11one, kad ankstyvieji zel11dirbiai plito is vienos vietos kolonizuodami jiems tinkamus naujus mikroregionus. Sios kulrurines bendrijos zmones zel11dirbystei naudojo labai derlingas zemes didzittill Upitt sleniuose. Paprastaijie pradedavo dirbti palyginti nedideles teritorijas - anklavus. Gyveno ilguose stulpines konstrukcijos pastatuose, vienoje gyvenvieteje dazniausiai stovejo keli tokie pastatai. Neretai gyvenvietes buvo aptveriamos tvora is vertikaliai sukaltll stulpll. Vertesi gyvulininkyste ir primityvia kapline zel11dirbyste, pagalbinill verslll beveik nesigriebdavo. Siai kulturai budinga savita keral11ika, papuosta vingiuotlllinijll omamentais, nuo ko ji ir gavo savo pavadinimll.
V rukstantmeCio pro Kr. pabaigoje velyvosios Linijines-juostines kulturos fazes, vadinamosios LengyjelioPolgaro kulturos zl110nes pasieke Vyslos vidurupi. Geografiskai artimiausi sios kulturos anklavai buvo nutoIt( nuo dabartines Lietuvos teritorijos mazdaug 300-400 km. Labai tiketina, kad zinios apie naujus zmones, uzsiimancius netradicine veikla, pasieke ir musll kraste gyvenusias zvejll bei medziotojll bendruol11enes, taCiau ankstyvojo neolito zemdirbitt kolonijll Lietuvoje sunku tiketis pirmiausia todel, kad mustt kraste nera tinkamtt ankstyvajai zemdirbystei dirvozemill.
V tukstantmetyje pro Kr. Vakartt Europoje aplink ankstyvttill zemdirbill ankIavus tebegyvavo zvejtt ir medziotojllgentys. Kai kurios bendruomenes buityje pradejo placiai naudoti kerarninius indus, ypac tuose regionuose, kur buvo gausu zuvies isteklill. Pietineje Baltijos juros pakranteje susiformavo Ertebioles kultura, kurios gyvenvietes
246
'--- '
\ \
• fOO 1"',01 . ,
I '. !
" / ;
•
• 1 , , {
-.- ..... - ..
..
" ( \
. '
-. 'I
~ •
'. t(
. ' ~ ",,'if \>'
~Dabkl .
- , • ,
• , \ , • '--
•
•
, . " '/
• •
•
DZIUGAS BRAZAITIS
lemd"bl4, apgyvendlnlos tentorijos
lvej4," medZioloJ4, gyvenvleles . kuriose rasta kuttOrinl4. augal4.lr namtnl4, gyvOn4, hekan4,
2 pay. Linijincs-juostincs keramikos kultiirqrato paplitimas V tiikst pr. Kr. antrojojc puseje ir jos paveiktos misia.l neolito gyvcnvietes.
tyrinetos Danijoje ir Vokietijoje. Olandijos pajuryje tyrineta sio laikotarpio Svifterbando gyvenviete, Karaliaucialls srityje - ankstyvojo neolito Cedmaro (Serovo) gyvenviete (2 pav.). Visose paminetose gyvenvietese rasta namini4 gyvlllill kau1ll ir daiktq, budingll ankstyvqjll zemdirbillpalikimui.
Keraminiai indai siuo laikotarpiu pradeti gaminti ir atokiau nuo zemdirbi4. apgyvendintll teritorij4.. V rukst. pro Kr. keramikos sutinkama Rytll ir Pietrycilt Lietuvos paminkluose. Kretllono l-ojoje gyvenvieteje stratifikuotuose sluoksniuose rasta keramikos, stilistiskai tapaCios Latvijos ankstyvojo neolito keramikai, datuojamai V tukst. pr. Kr. (Brazaitis, 2002). Pietq Lietuvoje siuo laikotarpiu datuojama keramika is Katros 2-osios gyvenvietes, panasios keramikos rasta Varenes 2-ojoje gyvenvieteje. Ankstyvajam neolitui priskiriami keraminiai indai ir daugiau indlt is Pietq Lietuvos akmens amziaus gyvenvieCill. Toliau i rytus zinomos kitos Miskll neolito kulruros, kuriose keramikos gamybos pradzia datuojama dar ankstesniu laikotarpiu.
Pats keramikos atsiradimas, kuris pagal klasikini neoli to apibrezimct laikomas vienu is trijlt neolito pozymill, greiciausiai nebuvo tiesiogines zemdirbill itakos rezultatas.
Ankstyviausiose zemdirbill bendruomenese keramika dar nebuvo israsta (vadinamasis bekeraminis neolitas). Atsiradus keramikai, jos gamyba labai greitai pap lito ir pasieke toli siaureje esancias teritorijas, kuriose prie gamybinio ukio pereita visai neseniai. Zinoma, kai kuriais atvejais impulsct gaminti keramikC\: galejo duoti ir zemdirbiai, ta-, Ciau apskritai keramikos naudojimo plitim'l. reiketl[ ver-tinti kaip savarankiskct reiskini. Linijines-jllostines keramikos itaka izvelgiama ankstyvojo neolito Dubokrajaus (Rusijos Pskovo srityje) gyvenvietes puod4 omamentikoje (MHKJUleB, Ma3ypKeBH'-l, 3alilleBa, 1994), taciau siame regione zinomi ir ankstyvesni kompleksai. Cedmaro (KaraliauCiaus kraste) gyvenvietes plokSCiadugniai puodai , ornamentuoti linijomis, galejo buti gaminami pamegdziojant zemdirbill keramikos gamybos tradicijas (TI1MocpeeB, 1996). Linijines-juostines keramikos itakctgalima izvelgti Ukrainos stepi4. ankstyvojo neolito gyvenviecill keramikos omamentikoje.
Ankstyvajame neolite taip pat gyvavo bendruomem!s, kurios beveik ar visai negamino keramini4. ind4.. Sios gentys tebesilaike mobilaus mezolitinio gyvenimo budo, todel j4. palikimas beveik tapatus ankstyvesni4 mezolitini4
NEOLITIZACIJOS PROCESO PRADZIA L1ETUVOJE
paminkh{ medziagai. Tokio pobudzio bendruomenes uzeme gana dideles teritorijas zemynineje Siaures Europos
dalyje, Britq salas, vis~ Skandinavijos pusiasali. Pavyz(\fiui, Belgijoje uz liosl[ zonos (kurioje gyvavo UKK) zi
nomos vos dvi gyvenvietes, kuriose rasta Miskl[ neolito kultiiroms budingos keramikos smailiais dugnais, tuo tarpu nekeraminiq mezolitiniq stovyklavieciq gana gausu (Ke
eley, 1992). Lenkijoje UK anklavai taip pat buvo apsupti bendruomeniq, kurios faktiskai negamino keramikos (Novak, 2001). Pietiniame Baltijos pajuryje V tLikst. pro Kr. Zinomi Ertebioles kulturos paminklai, taCiau zemynineje dalyje vienalaikil[ bendruomenill, gaminusill keramikq, nezinoma (Price, Gebauer, Keeley, 1995). Visais minetais atvejais butent nekeraminese teritorijose veliau susifonna
vo PTK tradicijos bendruomenes. Musq kraste ankstyvojo neolito keramikos uz Rytl[ ir
Pietryciq Lietuvos pusynqjuostos beveik nesutinkama. Matyt, gamtos istekliq skurdesniuose regionuose medziotojl[ bendruomenes laikesi mobilesnio gyvenimo budo, todel naudoti keramikos indus buityje buvo nepraktiska. Atskirti velyvojo mezolito ir ankstyvojo neolito titnago inventoriaus remiantis tipologiniais kriterijais neimanoma, 0 ra
diokarboniniq datl[ kol kas triiksta, tode! patikimai datuoti kuriuos nors titnago komp!eksus ankstyvuoju neolitu kol
kas negalima.
ZEMDlRBIIJ KULTURlj PLETRA EUROPOJE -
IV TUKST. PRo KR.
Mazdaug nuo V-IV tukst. pr. Kr. sanduros Siaures Europoje prasideda vadinamoji antroji neolitizacijos ban
gao Agrarinio neolito visuomenes apgyvendino vis~ Siaures Vakafl{ Europ~, Britl[ salas, pietinl( Skandinavijos
pusiasalio dali. Tuo pat metu zemdirbiq bendmomenes isitvirtino Vakafl{ Ukrainoje, Moldovoje ir Rumunijoje, kur susifonnavo ryski ir savita Tripoles archeologine kuItura. Manoma, kad pagrindine staigios agrarinio neolito pletros
priezastis buvo tu~ laikotarpiu atsiradusios technologines naujoves, leidusios padidinti gamybinio ukio rentabilumq, kartu sq.1ygojusios zemdirbystes atsiradimll tuose regionuose, kur anksciau ji nebuvo pakankamai efektyvi. Taip pat paiymima, kad siltas ir dregnas atlancio laikotarpio klimatas buvo palankus zemdirbystes pletrai Europoje.
Gal svarbiausia technologine naujove, lemusi agrari
nio neolito pletr~ viduriniame neolite, buvo ariamosios
zemdirbystes atsiradimas. Archeologams retai pavyksta
rasti zemdirbystes irankill, todel apie ariamcU~ zemdirbys-
247
tl( sprendziama is isklikusiq arimo pedsakll, pasitaikancil[ po kiek velyvesniais megalitiniais kapais, ir pavienill, gana schematiskq pakinkyto jaucio atvaizdl[. Toks zemdir
bystes budas leido praddi dirbti sunkesnes, taciau derlingas dirvas. Traukiamoji gyvulil[jega buvo naudojama ir transportui, kas taip pat atsispindi vaizduojamajame mene. Vidurinio neolito laikotarpiu datuojami ankstyviausi Europoje rasti ratai, taip pat zinomi ir sio laikotarpio ke-
• liai. Zinoma, jauciais pakinkytas vezimas judejo labai le-tai, mazdaug 4 krnlh greiciu, todel buvo naudojamas tik sunkiems kroviniams nedideliais atstumais perveZti.
Viduriniame neolite suklestejo antrinil[ gyvulininkystes produktq perdirbimas, kartais siam reiskiniui taikomas
"antrinil[ produktl[ revoliucijos" terminas. Naminiai gyvuliai buvo auginami ne tik mesai - svarbus tapo pieno ir jo produktqpcrdirbimas bei vartojimas. Manoma, kad siuQ
laikotarpiu buvo pradeta ir aviq viln~ perdirbti. Vidurinio neolito laikotarpiu dalis bendruomenil[pra
dejo verstis specializuota veikla, susijusia su tam tikrq zaIiavl[ eksploatavimu ir apdirbimu, 0 produktq perteklius buvo naudojamas mainams. Alpil[ regiono gyventojaijau zinojo metal~ ir is jo gaminG irankius bei papuosalus, kurie mainll budu paplito toli nuo jq gamybos vietq. Tiesa, ganetinai minkstq varinil[ irankiq pasirodymas nesukele didesnil[ ekonominil[ permainll neolite, kaip tai atsitiko
veliau, isradus bronz~. Del metalo atsiradimo vidurinio ir velyvojo neolito laikotarpis archeologl[ neretai vadinamas encolitu, chalkolitu arba tiesiog vario amziumi. Titnagi
niai dirbiniai vario amziuje vis dar sudare pagrindinl( irankiq dali. Kokybiska titnago zaliava buvo gaunama titnago kasyklose, kai kuriose jll kalnakasybos darbai igaudavo
ispuding~ mast~. Manoma, kad titnago kasimu uzsiimdavo netoli telkinil[ isikurusios bendruomenes, kurios kartu gaminG ir prekiavo titnago irankiais. Daugiausia buvo
gaminami gludinti titnago kirveliai ir placios ilgos titnago skeltes - peiliai.
Vidurinio neolito agrarinio neolito bendruomenes ar
cheologai skirsto i daugybl( archeologinil[ kultLiIl[ ir kulturinill grupil[. Vienos jl[ uzima dideles Europos teritorijas, kitos zinomos tik nedideliuose mikroregionuose. Viena didziausil[ ir placiausiai tyrinetl[ archeologinil[ kultufll pagal charaktering~ keramikos indl[ pavidal~ pavadinta PiltuveIinil[ tauriq kultLira. Siai kulturai breziama labai plati
paplitimo teritorija: ji apima Olandijos, Danijos, Vokieti
jos, Lenkijos teritorijas, pietuose siekia Cekij~ ir Austrijq,
pietvakariuose - Dnestro aukstupi. Ryski grupe isskiriama pietineje Skandinavijos pusiasalio dalyje (3 pav.).
•
248
5_-- -- -
6
7
8
- -
• • •
---- -- ----
- -- - • -- -- -- -- - - r - - .- - --- --- - -• - -
-- "
, ,
" , "
, ,
,, ' " , , " ,
"
VVVVV VVVVV VVVV' VVV\ VVV
• • • , ..
DZIUGAS BRAZAITIS
VV. v v V .. .
VVVV VVVV VVV
1/ IV VV
V V r.-, I/V
- . 'I V V V ,'I,.
• • •• •
• • • • • • • • •
• • • • • • • • • ..;:-
3 pay. Piltuvclini4. tauri4. kultiiros paplitimas ir vienalaikcs misk4. neolito kultliros. 1-6 - PTK lokalincs grupcs, 7 Nemuno kultiira, 8 - Narvos kultiira.
Siaurt!s rytine riba nera aiskiai nustatyta, sios kulturos pedsak\.l. pastebeta Prusijoje, taciau Lietuvos teritorija laikorna uz PTK paplitimo ribl\..
PTK palikimas susilauke didelio archeologl\. demesio ivairiose salyse, todel yra daugybe darb4, skirtl\. atskiroms regioninems grupems, taciau pripazistama, kad visoje piltuvelinink\.l. teritorijoje egzistuoja tik vienas bendras isskirtinis materialines kultliros bruoZas - indai placiu kaklu piltuvelines taures. Kiti kulturiniai atributai - gyvenvieCi4. pastatai, kap4. konstrukcijos ir laidojimo budas, akmens inventor ius ir kt. atskiruose regionuose smarkiai varijuoja. Daug ginc\.l. kelia sios kultliros kilme, taciau vis dazniau prieinama prie nuomones, kad j i susifolluavo vietini\.l. medziotoj4. visuomenil\. pagrindu.
Piltuvelinink4. kulturines grupes per savo gyvavimo tukstantmeti sukure visuomenC( su isvystyta socialine struktura ir suddinga paprocil[ bei ritual4. sistema. v
Zinomos dideles gerai organizuotos piltuvelinink4. gy-venvietes, taciau kartu egzistavo ir pavienes sodybos ar j4. grupes. Skandinavijos piltuvelininkai state vadinamuosius ilguosius pastatus, tokios konstrukcijos pastatai nedaug tepakitC( isliko iki pat viking4. epochos. Labai ivairus piltuvelinink\.l. mirusi4.i4.1aidojimobiidai -nuo kapo paprasciausioje duobeje salia sodybos iki ispuding4. megalitini4. kap\.l.. Randama ivairi4. religinil\. apeigl[ pedsak4. - aukojimll mazuose van dens telkiniuose, gyvuli4. ir zmoni4. auk4, ritualinio kanibalizmo apraiskl[ ir pan.
NEOLITIZACIJOS PROCESO PRADZIA LlETUVOJE
VIDURINIS NEOLITAS LIETUVOJE
Lietuviskojoje istoriografijoje vyrauja nuomone, kad vidurinio neolito laikotarpiu mUs4.kraste gyvavo tik zvej4. ir medziotoj4. bendruomenes (Rimantiene, Girininkas). Ryskios Narvos kulturos durpynines gyvenvietes yra tyrinetos ivairiuose Lietuvos regionuose - pajuryje (Sventosios gyvenvietes), Zemaicitt aukStumoje (Daktariskes
v
gyvenvietes), Rytl!. Lietuvoje (Kretuono ir Zemaitiskes gy-venvietes). Siai kultiirai, matyt, reiket4. priskirti ir vidurinio neolito Anci4.Peikes gyvenvietC(, tyrinet'lRytl!. Prusijoje (Rusijos Kaliningrado srityje), nemazai gyvenvieCi4. LubanD zemumoje ir pajuryje Latvijoje. Pietl!. Lietuvos miskuose tyrineta daug stovyklavieci4. su charakteringais indais, priskiriamais klasikiniam Nemuno kulturos etapui. RytltLietuvoje randama ir Sukines-duobelines keramikos kulturos stovyklavieci4. pedsaktt. Visi sie paminklai Iiudija, kad viduriniame neolite Lietuva buvo gausiai apgyvendinta misk4. neolito visuomeni4..
Nors Lietuvoje ir gausu IV tiikst. pro Kr. miskl! neolito gyvenvieCi4., taciau atskiruose regionuose vidurinio neolito radimvieci4. stinga. Ypac tai pasakytina apie derlingiausius, labiausiai zemdirbystei tinkamus rajonus - Suvalkij'l ir Vidurio Lietuv<l. Analizuojant neolito epochos duomenis skirtingose ekologinese srityse pastebimi tam tikri desningumai. Ryt4. ir Pietl!. Lietuvos miskingoje zonoje tyrinetose gyvenvietese aptinkama medziaga reprezentuoja vis'l akmens amziaus chronologin(( skal(( nuo mezolito iki bronzos amziaus. Patogiausiose gyventi vietose vis4. laikotarpi4. medziaga sutinkama vienos gyvenvietes ribose (Kretuono I-ojoje, Katros I-ojoje, Margiuose ir kitose). Vidurio Lietuvoje situacija kitokia - ne viename is ivairialaiki4. paminkl4. nesutinkama vidurinio neolito medziagos, taciau daznai tame paciame paminkle mezolito medziaga randama kartu su velyvojo neolito (virveline arba povirveline keramika) ar bronzos amziaus radiniais. Tokia situacija uzfiksuota daugelyje Vidurio Lietuvos gyvenvieci4. ir radimvieci4. (Eiguliuose, Rusiuose, Radikiuose, Papyvesiuose) ir Uznemuneje, Sesupes pakrantese (Kubileliuose, Tusino). Vargu ar teisinga butl!. manyti, kad viduriniame neolite Vidurio Lietuva buvo neapgyvendinta. Greiciau gyvenviecill reiketll ieskoti kitokioje ekologineje aplinkoje, 0 ne iPrastose medziotojll bendruomenems stovyklaviecill vietose.
Butent siuose regionuose rasta daugiausia titnagini4. gludintll kirveli4., kurie yra vieni budingiausi4. agrarinio
249
neolito darbo irankitL. Dauguma Lietuvoje rast4. titnago kirve\i\l. kat kas neturi platesnio archeologinio konteksto, aisku tik tai, kad misk\l. neolito kulturose, kurias pazistame palyginti neblogai,jie pradeti gaminti labai velai - maZdaug III tiikst. pro Kr. pabaigoje. Velyvuosiuose Narvos ir Nemuno kultUnLpaminkluose paprastai randami mazi l((sio pjuvio kirveliai, kurie skiriasi nuo Vidurio Lietuvoje rastl!. dirbinilt. Agrarinio neolito kultiirose Skandinavijoje (greiciausiai ir kitur) gludinti kirveliai buvo gaminami mazdaug nuo IV tlikst. pradzios iki mazdaug 1900 m. pro Kr. Tokius kirvelius pirmieji pradejo gaminti piltuvelininkai ir kitl!. vienalaikitt agrarinio neolito kultunt zmones. Velyvajame neolite panasius kirvelius naudojo Rutulini4. amfor4. ir Virvelines keramikos kulturq zmones.
Lietuvoje rastieji kirveliai tipologiskai labai ivairus, tarp j4. galima rasti toki4., kurie naudoti net ankstyvajame PTK etape. Remiantis sudaryta Danijos kirveliq tipologine schema ankstyviausiais reiketq laikyti visu gludintu pavirsiumi, I((sio arba keturkampio facetuotais krastais pjuvio kirvelius.
Gamtos sqlygos viduriniame neolite Lietuvoje buvo ne prastesnes nei kituose PTK apgyvendintuose regionuose, atvirksciai - Vidurio Lietuvos gamta buvo maziau palanki medziotojams ir zvejams, todel mezolito/ankstyvojo neolito bendruomenill situacija buvo analogiska tai , kurioje gyvavo mezolitines bendruomenes Vakar4. ir Vidurio Europoje. Palankus zemdirbystei atlancio laikotarpio klimatas, pakankamai derlingi dirvozemiai ir geografinis agrarinio neolito visuomeni4. artumas sudare prielaidas pereiti Vidurio Lietuvos medziotojq bendruomenems prie naujos ukininkavimo strategijos. Perejimo prie zemdirbystes motyvacij'l galejo sustiprinti ir tai, kad Vidurio Lietuvos mediiok.les iT ivejybos resursai buvo skurdesni nei region4., kuriuose misk4. neolito gyvenvietes issilaike iki pat bron-
v •
zos amzlaus Panasi situacija pastebima ir Vakarq Europoje - PTK
gyvenvietes atsirado teritorijose, apgyvendintose mezolitinio tipo medziotoj4. bendruomeni4., tuo tarpu zvejybos resursq turtingame pajuryje dar kuri laik<l gyvavo Ertebioles kulturos zvejai,jau nuo ankstyvojo neolito naudoj(( keraminius indus. Naudodamos skirtingus gamtos resursus jos nekonkuravo, todel galejo koegzistuoti netoli viena kitos.
Neturint tiesiogini4. duomen4., patvirtinanci4. zemdirbill. bendruomeni4. atsiradimo viduriniame neolite hipoteZ((, reiketq pamineri ir kitas galimas Vidurio Lietuvos
250
apgyvendinimo galimybes. Siame regione galejo gyvuoti bendruomenes, kurios beveik negamino keramikos (pan asiai kaip ir ankstyvajame neolite) arba gyveno Vietinitt misktt neolito kultiif4 bendruomenes, kuritt gyvenvietes iki siol neatrastos. Ateities tyrimai vienaip ar kitaip si~ problem~ issprt(s.
Nepriklausomai nuo to, ar Vidurio Lietuvoje jau buvo isikiirt( zemdirbiai, miskLl neolito bendruomenes Lietuvoje neabejotinai turejo tiesioginitt kontaktll su artimiausiomis agrarinio neolito bendruomenemis. Vidurinio neolito Narvos kultiiros gyvenvietese randama naminill gyvulill kaulll, sekimll PTK tradicijomis galima izvelgti puodll ornamentikoje. Misktt neolito gyvenvietese yra rasta keramikos, kuri isoriskai primena PTK gamintus indus. Tokill puodo Sukill rasta Katros l-ojoje, BarzdZio misko gyvenvieteje. PTK priskirti keli indll fragmentai is Zvidzes gyvenvietes Latvijoje viduriniojo neolito sluoksnio (JI03e, 1988).
lrodzius, kad viduriniame neolite Vidurio Lietuvoje sllsiformavo vakarietisko tipo zemdirbill visuomene, galima biitq adekvaciai ivertinti ir miskll neolito bendruomenill, atsidiirusitt dviejll visiskai skirtingtt pasaulitt paribyje, situacij~. Kol kas plaCiau komentuoti si~ tem~ dar per anksti.
ISVADOS
Agrarinio ir misktt neolito bendruomenes kardinaliai skyresi savo ekonomika, tai ryskiai atsispindi materiaJineje kultiiroje ir kituose archeologiskai fiksuojamuose duo-
• menyse. Zvejll ir medziotojll bendruomenill ekonomikoje integruoti gamybinio iikio elementai is esmes nepakeisdavo ekonomikos pobiidzio ir nelaikomi biitina perej imo prie naujos iikio strategijos prielaida ar juo labiau perejil110 prie kitos iikininkavil110 sistemos pakopa.
Apzvelgus siuolaikineje archeologijoje susiforl11avusius poziiirius ineolitizacijos pletros pridastis prieita prie isvados, kad zvejll ir l11edziotojtt bendruol11enes galejo pereiti prie zel11dirbisko iikio susidarius atitinkal11ol11s prielaidol11s - esant tinkamai gal11tinei aplinkai (klil11atas, dirvozemio sudetis), turint reikiam~ zinill ir technologinill priel110nill arsenal~ ir esant pakankamai 1110tyvacijai.
Atrodo, kad vidurinial11e neolite visos sios prielaidos susidare Vidurio Lietuvos regione. lSanalizavus turil11us duol11enis prieita prie isvados, kad IV tiikst. pr. Kr. Vidurio Lietuva jau galejo biiti apgyvendinta bendruol11enill, kurill iikio pagrind~ sudare zel11dirbyste. Pagrindiniai argumentai siai hipotezei pagristi yra tokie:
DZIUGAS BRAZAITIS
- analogiska Vidurio Lietuvos gam tine ir kultiirine aplinka regionuose, kuriuose susifollnavo PTK;
- geografinis PTK paminklll artllmas; - Miskllneolito kultiirll visiskas nebllvimas Vidurio
Lietuvos paminkluose; - titnaginill gludintll kirvelitt paplitimas Vidurio Lie
tuvoje; - velesnill, gyvulininkyste paremtll agrarinio neolito
kultiirll dominavimas Vidurio Lietuvoje, s~lygotas anks-ciall sukultiirintos aplinkos. -
Hipotezei pagristi ar atmesti kol kas triiksta empirinill duomenll, todel siandieniniame tyrimll etape nuomone, kad viduriniame neolite Vidurio Lietuvoje buvo isikiirt( ankstyvieji zemdirbiai, argumentacijos poziiiriu yra mazdaug lygiaverte nuomonei, kad si teritorija buvo apgyvendinta Misk.Ll neolito kultiirll zmonill. Velyvajame neolite teritorinis pasiskirstymas tarp agrarinio ir miskll neolito visuomenill matomas jau pakankamai aiskiai (RAK, VKKVidurio Lietuvoje, Nemuno ir Narvos kultiiros - miskingllose Rytq ir Pietq Lietuvos regionuose). Nuo vienokio ar kitokio zemdirbill visuomenes atsiradimo Lietuvoje problemos sprendimo priklauso ir daugelis kitll viduriniojo neolito tyrinejimtt aspektJ.t. ISsprendus si~ problem~ butll galil11a teisingiau suprasti MiskLl neolito bendruol11enes supanci'l kultiirint( terpt(, ivertinti zl110gaus veiklos poveiki aplinkai ir pan. Problemos sprendil11as biitll svarbus neolitizacijos pletros proceso Europoje tyrinejil11al11s.
LlTERATUROS SARASAS
Ahlfont K., Guinard M., Gustafsson E., Olson c., WeHnder S., 1985 - Patterns of Neolithic Farming in Sweden I / TOR. Tidskrift fOr arkeologi. 1985. Vol. 27: 1, p. 133-184.
Ammerman A. J., Cavalli-Sforza L. L., 1973 - A population model for the diffusion of farming into Europe /I The Explanation of Culture Change: Models in Prehistory, A. C. Renfrew (ed.) London, 1973, p. 343-358.
Brazaitis Dz., 2002 - Narviskos keramikos stiliai RyiLL Lietuvoje /I LA. 2002. T. 23, p. 5\- 72.
Childe V. G., 1937 - Man Makes Himself. London, 1937.
Keeley L. H., 1992 - The Introduction of Agriculture to the Western North European Plain /I Transitions to Agriculture in Prehistory. Monographs in World Archaeology. 1992. No.4, p. 81-95.
Lubbock J., 1865 - Pre-historic Times, as Illustrated by Ancient Remains, and the Manners and Customs of Modem Savages. London: Williams and Norgate, 1865.
NEOLlTlZACIJOS PROCESO PRADZIA L1ETUVOJE
Novak M., 2001 - The Second Phase of Neolitization in East-Central Europe II Antiquity. 2001. Vol. 75, No. 289, p.582-592
Price D. T., Gebauer A. B., Keeley L. H., 1995 - The Spread of Farming north of the Alps II Last Hunters - First Farmers. New Perspectives on the Prehistoric Transition to Agriculture. Ed. T. D. Price and A. B. Gebauer. 1995, p. 95-126.
Rimantiene R., 1984 - Akmens amzius Lietuvoje. Vilnius, 1984.
Thorpe I. J., 1999 - The Origins of Agriculture in Europe. 2nd ed. London and New York, 1999.
Zagorskis F., 1987 - Zvejnieku akmcns laikmeta kapulauks. Riga, 1987.
251
Zvelebil M., Rowley-Conwy P., 1984 - Transition to Farming in Northern Europe: A Hunter-Gatherer Perspective II Norwegian Archaeological Review. 1984. Vol. 17, No.2, p. 104-128.
JI03c M. A., 1988 - TIoCeJleHl1l1 KaMeHHoro BeKa J1y6aHcKoH HI1311Hbi. Me30JlI1T, paHHI1H Ii CpC.l\HI1H HeOJlI1T. Pl1ra, 1988.
MJlKJIIlCB A. M., Ma3ypKcBII'I A. H., 3aliucBa r. II., 1994 - 0 KepaMI1KC HcomlTa - paHHcro MeTaJJJla B )),BHHCKoJ1oBaTcKoH Me>K.l\ype4be II Gyvenvieciq ir keramikos raida baltq zemesc. Vilnius, 1994, p. 89- 103.
TJI~lo4>ceB B. M., 1996 - TIaWlTHI1KH nma Ue.l\Map II ApxeoJlorHlI. HeOJlI1T Cpe.l\HeH EBPa3I1I1. MocKBa, 1996, c. 162- 165.
THE BEGINNING OF THE NEOLITIDSATION PROCESS IN LITHUANIA
Dziugas Brazaitis
Summary
At the end of the Stone Age, one of the most signifi
cant turning points in the human history which changed basically all the society development took place: land cultivation and stock raising came into existence. Finally people have discovered the ways to increase vital resources. The transitional process to the production economy is important in the modern archaeology. The article discusses theOl'etical issues related to the development of the production economy in Europe, analyses the ways and manners of the development of the production economy, reasons and presumptions which stimulated and blocked the process. The author tries to find the answers when the neolithisation process and its reverberation have reached the people settled in the territory of Lithuania, when and where the earliest agricultural communities appeared in our territory, who the first land cultivators were, what kind of relations they had with fishing and hunting communities.
Agrarian and Forest Neolithic communities had a cardinally different economy and it was very distinctively seen in the material culture and in other archaeological records. The production economy elements integrated into fishing and hunting communities did not basically change the nature of the economy and they are not considered as necessary presumption for the transition to a new economy strategy and even more to the transition to
other farmi ng system. Here there is a conclusion that fish
ing and hunting communities could transit to the agricultural economy due to a number of premises: suitable natural environment (climate, composition of the soil), proper knowledge and technological means, sufficient motivation.
It seems that in the Middle Neolithic all these premises formed in the region of the Central Lithuania. Having analysed the available data, the conclusion that in the 4th millennium B.C., the Central Lithuania could have been already settled by the communities which economy was based on agriculture, was reached. The main arguments for this hypothesis are as follows:
• the natural and cultural environment in the Central Lithuania was analogue to the regions where the Funnel Beaker culture was formed;
• the other Funnel Beaker culture monuments were geographically close;
• Forest Neolithic cultures were absolutely absent in the regions of the Central Lithuania;
• prevalence of flint polished axes in the Central Lithuania;
• the domination of the later agrarian Neolithic cultures based on stockbreeding in the Central Lithuania , conditioned by the earlier acculturated environment.
252
At the moment, there are not enough empirical data to ground or to deny this hypothesis, therefore in the current research stage, the opinion that in the Middle Neolithic the early cultivators were settled in the Central Lithuania is equal to the opinion that this territory was settled by the Forest Neolithic culture settlers. In the Late Neolithic, the territorial distribution between the agrarian communities and Forest Neolithic communities is clear enough (Globular Amphova and Corded. Ware cultures - in the Central Lithuania, while Nemunas and Narva cultures - in the forested Eastern and Southern Lithuania regions). The way how agricultural communities appeared in Lithuania influences the other research aspects in the Middle Neolithic. Having solved this problem, it would be easier to understand the cultural environment surrounding the Forest Neolithic communities,
Dr. Dziugas Brazaitis Lictuvos istorijos institutas, Archcologijos skyrius, Kraziq g. 5, 01108, Vilnius, tel. 261 4935 . cl. pa~tas: [email protected]
DZIUGAS BRAZAITIS
to estimate the influence of the human activities to the environment, etc., and to find answers to other important issues related with the Neolithic Archaeology.
LIST OF ILLUSTRATIONS
Fig 1. The development of agriculture in Europe according to Ammerman A. J., Cavalli-Sforza L. L., 1973.
Fig 2. The prevalence of the Linear Pottery culture in the second half of the 5th Millennium B.C. and the forest Neolithic settlements under its influence.
Fig 3. The prevalence of the Funnel Beaker culture and contemporaneous forest Neolithic cultures. 1-6 - local groups of the Funnel Beaker culture; 7 - the Nemunas culture; 8 - the Narva culture.
Gauta 2005 02 04