,

Klaipedos universitetas

Lietuvos istorijos institutas

Vilniaus universitetas

• •

Skiriama

lonG Puzino

1 OO-meCio jubiliejui

VILNIUS 2005

UDK 902/904(474.5) Li-227

Redaktoriq kolegija:

•

Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudarytojas) (Lietuvos istorijos institutas)

Rimantas J ankauskas (Vilniaus universitetas)

Vytautas Kazakevicius

(Lietuvos istorijos institutas)

Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) -Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istorijos institutas)

Vytautas Urbanavicius (Pilill tyrimo centras "Lietuvos pilys'j

Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas)

v

Vladas Zulkus (KJaipedos universitetas)

v

Jurgita Zukauskaite (ats. sekretore) (LietlLVos istorijos institutas)

ISSN 0207-8694 ISBN 9986-23-124-8

•

© Lietuvos iSlorijos instilutas, 2005 © Straipsni4 au loriai, 2005

LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2005. T. 29, p. 241-252. ISSN 0207-8694

v

NEOLITIZACIJOS PROCESO PRAUZIA LIET v

DZIUGAS BRAZAITIS

JVADAS

Akmens amziaus pabaigoje lvyko vienas reiksmingiau­si4. zmonijos istorijos lUzi4.., is esmes pakeitl(s visct visuo­menes raid'l,. Neolite arba naujajame akmens amziuje atsirado ir lsitvirtino kokybiskai naujos ukio formos - zem­dirbyste ir gyvulininkyste. Zmoni4. bendruomenes, daug rukstantmeCi4. naudojusios tik tu~s resursus, kuriuos su­kurd avo gamta, pagaliau surado bud4.., kaip pagausinti gy­vybiskai svarbius isteklius. Perejimas nuo pasisavinamojo prie gamybinio ukio buvo vienas svarbiausi4. zingsni4. ku­riant tai, kas siandien vadinarna civilizacija. Neatsitiktinai Gordonas Caildas, vienas zymiausi4. XX a. pim10sios pu­ses pasaulio archeologtt, pavadino sl procesct neolitine re­voliucija (Childe, 1937).

Gamybinio ukio atsiradimas sukele kardinalius poky­cius visuomenes socialineje strukruroje - sudare prielai­das gyventoj4. skaiciui augti, socialinei hierarchijai atsirasti. Nauja ekonomine sankloda leido pereiti prie seslaus gy­venimo budo, 0 tai leme stacionari4. gyvenanllU4. bust4. ir kulto pastattt atsiradimct. Pakitusi ukio sistema sllfon11aVO ir visiskai naujct vertybi4. skall(, pakeite religij<\. ir kllltus. Ankstyvosios zemdirbi4. visuomenes sllklire lspudinglls ar­chitektilros paminklus, vadinamus megalitais. Dvasinio gy­venimo pokyciai atsispindi to meta kultilrinese tradicijose ir vaizdllojamajame mene.

Perejimo prie gamybinio ukio proceso tyrim4. proble­matika aktuali daugelyje pasaulio krast4.., todel sllsilauke isskirtinio priesistores tyrinetoj4. demesio. Placiai svars­tomi klausimai, susijl( Sll neolitizacijos proceso reiksme zmogaus biologijai, z.I11oni4. bendruomeni4. socialinei struk­rurai, religijai, psichologijai ir pan., analizuojami gamybi­nio ukio plitimo keliai ir budai, priezastys ir prielaidos, skatinusios ir stabdziusios sl proces<\.. Visi sie klallsimai, be abejo, yra aktualUs ir Lietuvos priesistorei.

Siandien dar nera tiksliai ir vienareiksmiskai nustaty­ta, kada neolitizacijos procesas ar jo atgarsiai pasieke mu­s4. kraste gyvenllsius zmones, kada ir kur mus4. haste

atsirado ankstyviausios zemdirbi4. bendruomenes, kas bu­vo tie pirmieji zemdirbiai, kokie buvo j4.santykiai su zvej4. ir medziotoj4. bendruomenemis. Siame straipsnyje siekia­ma kiek placiau aptarti siuos klausimus, kartu apzvelgiant ir pagrindinius siuolaikineje archeologijoje susiformavusius poziilrius l neolitizacijct ir jos p1etrct Europoje.

NEOLITO SAMPRATA IR PAGRINDINIAI -UKIO MODELIAI

Neolito arba naujojo akmens amziaus terminas arche­ologijoje atsirado dar XIX amziuje. Netruklls po to, kai dan4. archeologas Kristianas Tomsenas (Christian Jurgen Thomsen) lvede trij4. period4. sistemct, angl4. gamtininkas seras Dzonas Lebokas (John Lubbock) pasiUle skirstyti akmens amzi4.l paleolit<\. ir neolit'l. (Lubbock, 1865). Ne­olit'l.jis apibudino kaip zemdirbystes ir gyvulininkystes, keramikos ir nauj4. akmens apdirbimo tec\mologij4. (grl(­zimo, pjovimo ir gludinimo) laikotarpl.

v

Siandien jau aiskll, kad sie neolito epoch<\. apibudi-nantys bruoZai lvairillose regionllose atsirado skirtingu me­tu. Ankstyviausios zemdirbyste ir gyvulininkyste besiverCiancios bendruomenes Artimuosillose Rytuose dar nemokejo gaminti keramikos, taciau gyveno sesliai is ak­men4. pastatytuose bustuose ir turejo su zel11dirbyste susi­jusikultct, atsispindinti vaizduojamajame mene. Visais siais bruozais jos is esmes skyresi nuo gretimai gyvenusi4. l11edziotoj4. ir zemdirbi4. bendruomeni4.. Gludinti akmeni­niai irankiai Skandinavijos mezolito pal11inkluose atsira­do gerokai anksciau nei pirm~4. zel11dirbi4. gyvenvietes. Anksciausiai keramikos indus pradejo gaminti zvej4. ir medziotoj4. bendruomenes Japonijos salose - mazdaug 10 tukst. m. pr. Kr. VI- V rukst. pr. Kr. keramikos indai bu­vo gaminami beveik visoje Eurazijoje, taip pat ir teritorijo­se, kuriose dar labai ilgai buvo verCiamasi medziokle ir zvejyba.

Neolito epochos samprata skirtinguose krastuose ne­ra vienoda. Vakar4. Europos tyrinetojai neolitinel11is varu-

•

242

na tas bendruomenes, kuritt ukio pagrindet sudaro zemdir­byste ir/arba gyvulininkyste, 0 medziokle, zvejyba, ran­kioj imas buvo tik pagalbiniai verslai. Taigi neolitizacijos tellninas Vakartt Europos archeologijoje suprantamas kaip perejimo prie gamybinio Ukio procesas. Neolito visuome­nems apibudinti, kuritt ukio pagrindet sudare gamybinis ukis, bus vartojamas agrarinio neolito tellllinas.

Sinchroniskai gyvavusios visuomenes, kuritt ekono­mikos pagrindet sudare pasisavinamasis ukis, Vakanl Eu­ropoje vadinamos mezolitinemis, subneolitinemis, paraneolitinemis ir pan. Pastaruoju metu greta zemdirbitt gyvavusioms medziotojtt ir zvejtt bendruomenems apibrez­ti vis placiau taikomas "misktt neolito" terminas. Rytq Eu­ropoje, kur zvejq ir medziotojq kulturos issilaike gerokai ilgiau nei Vakaruose, lemiamu ir apsprendzianciu neolito pozymiu laikoma keramikos indq gamybos pradzia. Lie­tuviskojoje istoriografijoje toks poziuris buvo ir islieka d01l1inuojantis (Rimantiene, 1984, p. 107).

Dabartine Lietuvos teritorija beveik per viset neolito laikotarpi buvo ties misk4. ir agrarinio neolito vi suo men itt apgyvendinttt teritorij4. riba, todel neolito archeologijoje labai aktualios problemos, susijusios su sio laikotarpio ben­druomeni4. naudot4. ukines veiklos modelitt rekonstravi­mu. Bendraeuropiniame kontekste isskiriama keletas pamatini4. neolito ekonomini4. modeli4., varijuojancitt pri­klausomai nuo gamtines aplinkos, technologij4.pazangos, main4. infrastruktliros issivystymo ir geopolitines situaci­jos. Okio modeliai rekonstruojami remiantis materialines kultUros bruoZll skirtumais, pastebimais laikotarpio archeo­logineje medziagoje, gamtos mokslttmetodais gautais duo­menimis, taip pat pasitelkiant etnografines paraleles.

Nekyla didesni4. abejoni4., kad jau nuo pat ankstyvojo neolito Europoje egzistavo bendruomenes, kuritt ukio pa­grindet sudare zemdirbyste ir gyvulininkyste. Tokioms ben­druomenems taikomas itvirtintos zemdirbystes (angl. established fanning) terminas (Ahlfont, Guinard, Gustaf­sson, Olson, Welinder, 1985, p. 172). Pagrindinl( suvarto­jamo maisto dali sudare zemes ukio produktai, apie ket liudija gyvenvieCitt kultliriniuose sluoksniuose randamos jaYl! liekanos ir naminitt gyvulitt kaulai, kurill skaicius pa­prastai virsija 80 procenttt visos paleoosteologines medzia­gos (Thorpe, 1999, p. 30). Zvejyba, medZiokle ir rankiojimas buvo tik pagalbiniai verslai, netgi pastebima, kad anksty­vieji zemdirbiai pagalbinitt versltt griebdavosi reCiau negu velesniais neolito laikotarpiais gyvenl( zrnones.

Gamybinio Ukio bendru01l1enitt ekonomika nebuvo vie­noda. Vienos bendruomenes daugiau demesio skyre gyvu­lininkystei, kitos labiau buvo uzimtos zemdirbystes pletra Atskirtt bendruomenitt ekonomikoje, matyt, nemazet reiks­ml( turejo ir su maistu nesusijusittistekli4. - titnago, gintaro, vario ir kitttzaliaYl! eksploatavimas, apdirbimas ir 1l1ainai.

DZIUGAS BRAZAITIS

Gamtini4. maisto istekli4. turtingtt mikroregiontt pasi­savina1l10jo ukio dalis ekonomikoje budavo gerokai di­desne. Ypac tai pasakytina apie pajuryje isikurusias gyvenvietes. JUros gerybitt eksploatavi1l1as ekonomiskai buvo svarbus ne tik neolite - visais laikais pajurio kaimll gyventojams zvejyba buvo vienas pagrindini4. pragyveni­mo saltinitt. Kai zvejyba ir zemes ukis teike mazdaug vie­nodet maisto resurs4. dalL neolito gyvenvieCill ekonomika apibudinama kaip misri arba kombinuota.

Tyrinejant neolitines zvejll ir medziotoj4. gyvenvie­tes, ypac buvusias agrarinio neolito bendruomenill kaimy­nysteje, daZnai aptinkal11a siek tiek nal11initt gyvulill kauh.[, retkarciais kulturini4. augal4.pedsak4., taip pat daiktl!, nau­dotl! gamybinio ukio visuomenese. Kartais sie radiniai in­terpretuojal11i kaip tarpkulturini4. kontakt4. rezultatas, taciau, remiantis etnografijos duomenimis, galima teigti, kad neolite pasisavinamojoje ekonomikoje buvo integruo­jami ir gamybinio ukio elementai.

Nemazo atgarsio sulauke cek4. kilmes mokslininko M. Zvelebilo pasiUlytas model is, kuris neolitizacijet aiski­na kaip dialektini proceset: medziotojtt ir zvej4. bendruo­men itt ekonomikoje atsirad~ gamybinio ukio elementai palaipsniui isivyrauja ir visiskai pakeicia pasisavinamojo ukio formas (Zvelebil, Rowley-Conwy, 1984). Pagal ga­mybinio ukio Iyginam~i svori ekonomikoje neolito ben­druomenes skirst01l10s i tris kategorijas, atitinkancias auksciau pall1inetas ekonomikas, kurios vertina1l1os kaip atskiri neolitizacijos proceso etapai. Neseniai pasiUlytas modelis susilauke ne tik pasekejll, bet ir nemazai kritikos. Oponentai pazymi, kad zvej4. ir ll1edziotojl! bendruome­nes, integravusios i savo ekonomiket gamybinio iikio ele­mentus, gyvavo labai ilgai - kelis tukstancius metll ir gamybinio ukio apimtys laikui begant nedidejo. Galutinis perejimas prie gamybinio ukio ivykdavo labai greitai -daugelyje regiontt archeologiskai nefiksuotas ne tik vi­durinysis (set1yginai trumpas pereina1l1asis etapas), bet ir pradinis etapas. Pagaliau misrios ekon01l1ikos pozymill apskritai sutinka1l1a retai, dazniausiai specifineje gamti­neje aplinkoje. Tiesa, daug ginc4. kelia atskir4. archeologi­nil[ kultiint ir net atskint gyvenvieci4. ekon01l1inio modelio rekonstravi1l10 principai bei kognityvumas. Skirtingos iiki­nes veiklos kombinacijos ir jtt svoris kiekvienos konkre­Cios bendruomenes ekonomikoje, matyt, dar ilgai isliks vienu pagrindinitt neolito archeologijos diskusijtt objeklLL.

Nepaisant dideles nuomonitt ivairoves, neolito visuo­menitt vertinimuose galill1a gana saugiai isskirti nemazai materialines kulturos bruoz4., buding4. tik misk4. arba tik agrarinio neolito palikimui. Zinoma, gausioje neolito cpo­chos archeologinitt tyrimtt medziagoje galima rasti isim­ci4., taciau bendrosios tendencijos islieka pakankamai aiskios.

•

NEOLlTIZACIJOS PROCESO PRADZIA L1ETUVOJE

Skirtingos neolito ukio formos lemdavo gyvenvietes vietos pasirinkimct. Agrarinio neolito bendruomenes ku­resi ten, kur buvo derlingi dirvozemiai, naturalios pie­vos ganykloms, tuo tarpu misk\.! neolito bendruomenes rinkdavosi ekologines zonas, pasizymincias gamtini\.! re­surs\.! gausa. Seslus zemdirbi\.! gyvenimo bUdas Sctlygojo stacionari\.! bust\.! statybct, kurie, manoma, tarnavo vienai dviem kartoms. MisktL neolito zmones daznai laikyda­vosi sezoninio gyvenimo budo, todeljie naudojo papras­tus, greitai pastatomus bustus, skirtus tik trumpalaikiam stovyklavimui.

Gana ryskiai skiriasi ir gyvenvieci\.! archeologiniai ra­diniai. Misk\.! neolito bendruomenilL gyvenvietese randa­mi daiktai daugiausia susijC<, su medziokle ir zvejyba -strelill antgaliai, ivairi\.! zeberklq" durpynuose aptinkama ivejybinill tinklllliekan\.!. Zemdirbi\.! gyvenvieci\.! inven­tori us paprastai skurdesnis,ji daugiausia sudaro namll apy­vokos reikmenys.

Gal ryskiausi skirtumai pastebimi keramikos indll ga­myboje. Beveik visos neolitines zvejll ir medziotojll ben­druomenes naudojo tik vieno tipo indct - placiaangi katilct smailiu dugnu. Sio tipo indai sutinkami visoje siaurineje Eurazijoje nuo Jutlandijos pusiasalio Danijoje iki Japoni­jos. Toki platll smailiadugni\.! puodll paplitimct tarp zvejll ir medziotojlL bendruomenilL galima paaiskinti ivairiai: tai galejo buti bendra kulturine tradicija, atsiradusi anksty­viausiame keramikos gamybos zidinyje ir plitusi kartu su gamybos technologija. Tokict nuomonC<, patvirtina anksty­vos radiokarbonines datos is Pietryci\.! Europos misk\.! neolito gyvenvieciq" patvirtinancios rytietiskct keramikos kilm«. Antra vertus, galima speti, kad puodo tipas buvo apsprC<,stas jo funkcinill ypatybi\.! ir geriausiai atitiko zvejll ir medziotojll bendruomeni\.! poreikius bei gyvenimo bu­d&., nors neaisku, kuo pasireiske tas funkcinis pranasumas. Vienaip ar kitaip, jie skyresi nuo agrarinio neolito kerami­kos, pasizymincios didele ind\.! fonn\.! ivairove. Zemdir­biai ir gyvu I i\.! augintojai gamino ir naudojo amforas, taures, dubenis, ctsocius ir kitokios specializuotos paskirties in­dus. Ryskus skirtumai pastebimi ir keramikos indq orna­mentikos principuose.

Misk\.! neolito medziotojlliaidojimo paproCiai buvo gana vienodi ir nesudetingi. Mirusiuosius uzkasdavo ne­giliose duobese dazniausiai istiestus. I kapus dedavo me­dziokles ir darbo irankius, papuosalus. Apie laidojimo paprocill vienodumct ir konservatyvumct medziotojq ben­druomenese galima spr«sti pagal Zvejniek\.! kapinyno ty­rinejimus Latvijoje (Zagorskis, 1987), kuriame mirusieji buvo laidoti kelis tukstancius met\.!. Agrarinio neolito ben­druomenes, pasizymejusios sudetingesne socialine struk­tUra, naudojo zymiai ivairesnius mirusitUlllaidojimo budus. Jau nuo ankstyvojo neolito salia inhumacijos egzistavo ir

243

mirusitUll deginimo paprotys. Kapai buvo irengiami labai ivairiai, nuo kapo paprasCiausioje duobeje iki monumen­tali\.! megalitini\.! kapaviecill. Be darbo irankiq" ginkll{ ir papuosalll" ikapemis daznai tarnavo ir keramikos indai, kurie leidzia archeologams susieti kapus su gyvenvieciq mediiaga.

AbiejlL tip\.! bendruomenes, ypac gyvenusios kaimy­nysteje, daugiau ar maziau bendraudavo, todel gyvenvie­tese randama ir gretimoms kultUroms budingll radini\.!. Neretai galirna pastebeti keramikos gamybos stilistikos, tech­nologij\.! peremimo ir pan. megdiiojim\.!. TarpkultUriniai kontaktai, manoma, buvo ivairaus pobudiio - nuo karini\.! konflikttt iki gana placiai isvYStytll ir nuolatinill main\.!. .

NEOLITIZACIJOS PLETROS MODELIAI

Tarp daugybes teorini\.!modelill" bandancill paaiskin­ti gamybinio ukio pletros priezastis, galima isskirti keletct pagrindiniq sroviq. Gal anksciausiai susifOirnavo pazan­gos teorija, kurios salininkai teigia, kad gamybinis ukis buvo pranasesnis uz zvej\.! ir medziotojll bendruomeni\.! ekonomik&., tode! pereinant prie naujll ukio fonnllgnoseo­loginis aspektas buvo svarbiausias. Atsiradus zinill apie zemdirbystC<, ir gyvulininkyst«." mezolitines bendruomenes pereidavo prie naujo, pazangesnio ukininkavimo.

Si teorija susilauke nemazai kritikos. Tyrinejant anks­tyviausi\.! zemdirbill bendruomenill palikimct pastebimi ir neigiami nauj\.! ukio fonmL Sctlygoti aspektai. Gamybinis ukis, palyginti su pasisavinamojo ukio formomis, reikala­vo zymiai didesni\.! darbo sctnaudll" ankstyvtU\.! zemdirbi\.! veiklos sekme labai priklause nuo gamtos kapriz\.!. Bio­medicininiai ankstyVtUll zemdirbi\.! palaik\.! tyrimai rodo, kad jll sveikatos bukle neretai buvo prastesne nei netolie­se gyvenusill medziotoj\.! - blogesnis fizinis issivystymas, neretai aptinkama badavimo pedsak\.!. Kitas neigiamas as­pektas, susijC<,s su sesliu gyvenimo budu, buvo aplinkos uzterstumas, del ko plito infekcines ligos. Gamybinio ukio pletra buvo letesne nei kit\.! nauj\.! technologijll (kerami­kos gamybos, akmens apdirbimo technikos ir pan.) pliti­mas. Medziotojll bendruomenes, ypac regionuose, pasizyminciuose gausiais gamtos istekliais, neskubedavo pereiti prie naujll ukininkavimo budq" reikalaujancill zy­miai daugiau darbo sctnaud\.! ir laiko, bet laikydavosi nuo sene iPrasto gyvenimo bUdo.

Kitct placiai taikomct teorini modeli apibendrintai ga­lima pavadinti krizill arba socialines itampos teorija. Te­orijos salininkai teigia, kad perejimas prie gamybinio ukio buvo Sctlygotas sumazejusiq maisto resursll" del ko me­dziotojll bendruomenes buvo priverstos keisti ekonominC<, strategijct. Nurodoma daugybe maisto resursq sumazeji­mo priezascill - gamtini\.! (klimato pokyciai, juros lygio

244

svyravirnai) ir socialiniq (gyventojq skaiciaus isaugimas). Teorijos kritikai, remdarniesi etnografinemis paralelemis, pazymi, kad bendruomenes, besiverciancios pasisavina­rnuoju iikiu, mokejo kontroliuoti gyventojq prieaugL is­saugoti maistui naudojamq gamtos isteldiq populiacijas. Surnaiejus kuriq nors resurs16 rnedziotoj4 bendruornenes intensyvindavo altematyvias pasisavinamojo ukio fonnas, o ne keisdavo jas naujomis, rizikingomis ir reikalalljan­Ciornis dideli4 darbo ir laiko Setnaud4.

Paminet4 teorij4 rernuose mezolito bendruorneni4 vaidrnuo neolitizacijos procese yra pasyvus, apsprt(stas susidariusiq Setlyg4. Pastaruoju metu diskusijose apie garnybinio iikio pletret daug demesio skiriarna social i­niams aspektams. Susiformavo poziiiris, kad medzioto­jq ir zvej4 bendruomenes setmoningai pereidavo prie nauj4 iikio fonn16 siekdamos dominuoti gamtoje ir/ar­ba ekonomiskai pralenkti kaimynines bendrllomenes, taip igydamos aukstesni statuset. Diskutuojama ir del atskirq socialini4 grupi4 vaidmens neolitizacijos proce-

o •

• •

/ /

, 5000 5500 6000

•

7000

3.090

DZIUGAS BRAZAITIS

se - pabreziamas aukstesni socialini statuset turinci4. as­men4. siekis itvirtinti savo padeti bendruomeneje kau­piant turtet ir prestizinius daiktus. Svarstomas darbo pasidalijimo tarp lyciq ir moterq vaidrnuo neolitizaci­jos procese. Ankstyvosiose neolitinese bendruornene­se, ypac tose, kuriose ekonomikos pagrindq sudare zemdirbyste, pabreziamas isskirtinis moters vaidmuo, atsispindintis vaizduojamajame mene.

Neretai gamybinio ukio pletrai paaiskinti Europoje tai­komas migracijos modelis, kuris suponuoja zemdirbi4. irl arba gyvulininkq bendrllomeni4 atsikraustymq i zvej4. ir rnedziotoj4. apgyvendintas teritorijas. Autochtonines ben­druomenes siuo atveju kurt laiket gyvuoja kartu su zemdir­biais, taciau palaipsniui sunyksta ar asimilillojasi su pim1aisiais. ApskaiCiuota, kad zemdirbystes banga per Eu­rop'lTitosi mazdallg I km per metlls greiciu (1 pav.) (Am­merman, Cavalli-Sforza, 1973), taciau plerra nebuvo tolygi ir laipsniska. Neolitizacijos procesas vyko tam tikrais suo­liais arba etapais. Bendruomenes su gamybiniu iikiu per

• b ..... w

7500

/ /

,....

1 pay. Zemdirbystes plctra Europoje pagal Ammerman, Cavalli-Sforza L, 1973.

NEOLlTIZAClJOS PROCESO PRADZIA LlETUVOJE

santykinai trumplllaikll paplisdavo gana dideleje iki tol medziotojll apgyvendintoje teritorijoje ir paskui ilglllaikll nusistovedavo zemdirbill ir medziotojtt teritorinis status quo. Be abejo, dideles itakos gamybinio ukio pletrai ture­jo ekonominiai faktoriai ir naujos technologijos. Butinos slllygos verstis zemdirbyste buvo tinkamas klimatas ir dir­vozemis, todel j i pinniausia pli to ten, kur gamtos Slll ygos buvo palankiausios. Naujll technologijll atsiradimas, lei­dziantis padidinti gamybinio ukio nasumq.. sudare slllygas pletrai teritorijose, kur iki tol j is buvo neimanomas arba nerentabi I us.

Apibendrinanciuose darbuose, skirtuose Siaures Eu­ropos neolitui, zemdirbystes pletros etapai atsispindi lai­kotarpio periodizacijoje. Neolito epocha paprastai dalijama i tris periodus - ankstyvcUi, vidurini ir velyvcUi. kurie sie­jami su stambitt neolitinill archeologini1t kultunt papliti­mu. Vidurio Europoje ankstyvasis neolitas siejamas su Linijines-juostines keramikos kulrura (JKK), vidurinis -su Piltuvelinill tauritt kulrura (PTK) ir velyvasis - su Ru­tulinill amforll (RAK) ir Virvelines keramikos (VKK) kul­tiiromis. Neolito epochll pakeitusio bronzos amziaus pradzia paprastai siejama su bronzos dirbinitt gamybos ir plitimo pradzia Siaures Europoje. Ivairill Siaures Euro­pos krastll archeologijoje yra nusistovejusios ivairios chro­nologines periodizacijos schemos, paremtos skirtingais atskirtt laikotarpill isskyrimo kriterijais. Britll sa lose ir Skandinavijoje, kuritt Linijines-juostines keramikos kul­tUra nepasieke, ankstyvasis neolitas pradedamas mazdaug tiikstanciu metll veliau nei Lenkijoje ar Vokietijoje, nuo tada, kai pasirode ankstyviausios gamybiniu Ukiu besivertu­sios bendruomenes.

Istoriografiskai nusistovej usi R Rimantienes sudary­ta Lietuvos neolito periodizacija remiasi gana ivairiais prin­cipais (Rimantiene, 1984). Neolito pradzia skaiciuojama nuo keramikos atsiradimo momento, kaip tai iPrasta Rytll Europos archeologijoje. Riba tarp ankstyvojo ir vidurinio neolito siejama su Sukines-duobelines keramikos kultu­ros atsiradimu ir paplitimu Siaures Rytll Europoje. Vely­vojo neolito pradzia laikomas Virvelines keramikos kultiiros pasirodymas Rytll Pabaltijyje. Chronologiskai kiekvienas neolito periodas trunka mazdaug po tlikstanti metll ir mazdaug atitinka Vidurio Europos periodizacijos chronologinius remus.

Lietuvos tyrinetojai neturi vieningos nuomones, su ko­kiais priesistores reiskiniais reikeltt sieti bronzos amziaus pradZill. Vieni mokslininkai linkt( sill epochll sieti su anks­tyviausiais bronzos dirbiniais, rastais Lietuvos teritorijo­je, kiti - su vietine bronzos dirbinill gamyba, treti - su vienll archeologinill kultuTtJ. sunykimu ir naujll atsiradi­mu. Galima dar pridurti, kad skiriasi nuomones ir del vistt paminetll reiskinill datavimo.

245

• NEOLITIZACIJOS PLETRA EUROPOJE

Naminill gyvulill prijaukinimas ir javll sukulrurinimas ivyko ankstyvajame holocene bemaz vienu metu neprikJau­somai penkiose atskirose vietose skirtingose pasaulio da­lyse - Artimuosiuose Rytuose, PietryCitt ir Vidurio Azijoj e, Siaures ir Pietlt Amerikoje. Vieningai sutariama, kad ga­mybinis ukis Europoje atsirado ir paplito is Artimttitt Ry­Itt. Palestinoje ir Sirijoje tyrinetos gyvenvietes priskiriamos Natufijos kulturai, kuriose rasta sukulturintlljaVtt ir nami­nitt gyvulitt kaul16 datuojamtt 9 tukst. pro Kr. Bendruome­ni16 besiverciancitt zemdirbyste ir gyvulininkyste, uzimama teritorija pletesi viSll poledynmeCio akmens amzill. VIIl­VII tukst. pro Kr. zemdirbill bendruomenes atsirado Ana­tolijoje ir Balkanuose.

VI tUkstantmecio pro Kr. viduryje Dunojaus aukstu­pyje susiformavo Linij ines-juostines keramikos archeolo­gine kultura. V tUkstantmecio pr. Kr. pradzioje si kultura pap lito Siaures Europos liOSlt dirvozemill zonoje (2 pav.). Sios kultliros tyrinetojai pazymi tapacius materialines kul­tUros bruozus visoje Linijines-juostines keramikos kultu­ros paplitil110 teritorijoje, todel vyrauja nuol11one, kad ankstyvieji zel11dirbiai plito is vienos vietos kolonizuoda­mi jiems tinkamus naujus mikroregionus. Sios kulrurines bendrijos zmones zel11dirbystei naudojo labai derlingas ze­mes didzittill Upitt sleniuose. Paprastaijie pradedavo dirbti palyginti nedideles teritorijas - anklavus. Gyveno ilguose stulpines konstrukcijos pastatuose, vienoje gyvenvieteje dazniausiai stovejo keli tokie pastatai. Neretai gyvenvie­tes buvo aptveriamos tvora is vertikaliai sukaltll stulpll. Vertesi gyvulininkyste ir primityvia kapline zel11dirbyste, pagalbinill verslll beveik nesigriebdavo. Siai kulturai bu­dinga savita keral11ika, papuosta vingiuotlllinijll omamen­tais, nuo ko ji ir gavo savo pavadinimll.

V rukstantmeCio pro Kr. pabaigoje velyvosios Liniji­nes-juostines kulturos fazes, vadinamosios Lengyjelio­Polgaro kulturos zl110nes pasieke Vyslos vidurupi. Geografiskai artimiausi sios kulturos anklavai buvo nuto­It( nuo dabartines Lietuvos teritorijos mazdaug 300-400 km. Labai tiketina, kad zinios apie naujus zmones, uzsiimancius netradicine veikla, pasieke ir musll kraste gy­venusias zvejll bei medziotojll bendruol11enes, taCiau anks­tyvojo neolito zemdirbitt kolonijll Lietuvoje sunku tiketis pirmiausia todel, kad mustt kraste nera tinkamtt ankstyva­jai zemdirbystei dirvozemill.

V tukstantmetyje pro Kr. Vakartt Europoje aplink anks­tyvttill zemdirbill ankIavus tebegyvavo zvejtt ir medzioto­jllgentys. Kai kurios bendruomenes buityje pradejo placiai naudoti kerarninius indus, ypac tuose regionuose, kur bu­vo gausu zuvies isteklill. Pietineje Baltijos juros pakrante­je susiformavo Ertebioles kultura, kurios gyvenvietes

246

'--- '

\ \

• fOO 1"',01 . ,

I '. !

" / ;

•

• 1 , , {

-.- ..... - ..

..

" ( \

. '

-. 'I

~ •

'. t(

. ' ~ ",,'if \>'

~Dabkl .

- , • ,

• , \ , • '--

•

•

, . " '/

• •

•

DZIUGAS BRAZAITIS

lemd"bl4, apgyvendlnlos tentorijos

lvej4," medZioloJ4, gyvenvleles . kuriose rasta kuttOrinl4. augal4.lr namtnl4, gyvOn4, hekan4,

2 pay. Linijincs-juostincs keramikos kultiirqrato paplitimas V tiikst pr. Kr. antrojojc puseje ir jos paveiktos misia.l neolito gyvcnvietes.

tyrinetos Danijoje ir Vokietijoje. Olandijos pajuryje tyri­neta sio laikotarpio Svifterbando gyvenviete, Karaliaucialls srityje - ankstyvojo neolito Cedmaro (Serovo) gyvenvie­te (2 pav.). Visose paminetose gyvenvietese rasta namini4 gyvlllill kau1ll ir daiktq, budingll ankstyvqjll zemdirbillpa­likimui.

Keraminiai indai siuo laikotarpiu pradeti gaminti ir atokiau nuo zemdirbi4. apgyvendintll teritorij4.. V rukst. pro Kr. keramikos sutinkama Rytll ir Pietrycilt Lietuvos paminkluose. Kretllono l-ojoje gyvenvieteje stratifikuotuose sluoksniuose rasta keramikos, stilistiskai tapaCios Latvijos ankstyvojo neolito keramikai, datuojamai V tukst. pr. Kr. (Brazaitis, 2002). Pietq Lietuvoje siuo laikotarpiu datuoja­ma keramika is Katros 2-osios gyvenvietes, panasios kera­mikos rasta Varenes 2-ojoje gyvenvieteje. Ankstyvajam neolitui priskiriami keraminiai indai ir daugiau indlt is Pie­tq Lietuvos akmens amziaus gyvenvieCill. Toliau i rytus zi­nomos kitos Miskll neolito kulruros, kuriose keramikos gamybos pradzia datuojama dar ankstesniu laikotarpiu.

Pats keramikos atsiradimas, kuris pagal klasikini neoli to apibrezimct laikomas vienu is trijlt neolito pozymill, grei­ciausiai nebuvo tiesiogines zemdirbill itakos rezultatas.

Ankstyviausiose zemdirbill bendruomenese keramika dar nebuvo israsta (vadinamasis bekeraminis neolitas). Atsi­radus keramikai, jos gamyba labai greitai pap lito ir pasie­ke toli siaureje esancias teritorijas, kuriose prie gamybinio ukio pereita visai neseniai. Zinoma, kai kuriais atvejais impulsct gaminti keramikC\: galejo duoti ir zemdirbiai, ta-, Ciau apskritai keramikos naudojimo plitim'l. reiketl[ ver-tinti kaip savarankiskct reiskini. Linijines-jllostines keramikos itaka izvelgiama ankstyvojo neolito Dubokra­jaus (Rusijos Pskovo srityje) gyvenvietes puod4 omamen­tikoje (MHKJUleB, Ma3ypKeBH'-l, 3alilleBa, 1994), taciau siame regione zinomi ir ankstyvesni kompleksai. Cedma­ro (KaraliauCiaus kraste) gyvenvietes plokSCiadugniai puo­dai , ornamentuoti linijomis, galejo buti gaminami pamegdziojant zemdirbill keramikos gamybos tradicijas (TI1MocpeeB, 1996). Linijines-juostines keramikos itakctga­lima izvelgti Ukrainos stepi4. ankstyvojo neolito gyven­viecill keramikos omamentikoje.

Ankstyvajame neolite taip pat gyvavo bendruomem!s, kurios beveik ar visai negamino keramini4. ind4.. Sios gen­tys tebesilaike mobilaus mezolitinio gyvenimo budo, to­del j4. palikimas beveik tapatus ankstyvesni4 mezolitini4

NEOLITIZACIJOS PROCESO PRADZIA L1ETUVOJE

paminkh{ medziagai. Tokio pobudzio bendruomenes uz­eme gana dideles teritorijas zemynineje Siaures Europos

dalyje, Britq salas, vis~ Skandinavijos pusiasali. Pavyz­(\fiui, Belgijoje uz liosl[ zonos (kurioje gyvavo UKK) zi­

nomos vos dvi gyvenvietes, kuriose rasta Miskl[ neolito kultiiroms budingos keramikos smailiais dugnais, tuo tar­pu nekeraminiq mezolitiniq stovyklavieciq gana gausu (Ke­

eley, 1992). Lenkijoje UK anklavai taip pat buvo apsupti bendruomeniq, kurios faktiskai negamino keramikos (No­vak, 2001). Pietiniame Baltijos pajuryje V tLikst. pro Kr. Zinomi Ertebioles kulturos paminklai, taCiau zemynineje dalyje vienalaikil[ bendruomenill, gaminusill keramikq, ne­zinoma (Price, Gebauer, Keeley, 1995). Visais minetais atvejais butent nekeraminese teritorijose veliau susifonna­

vo PTK tradicijos bendruomenes. Musq kraste ankstyvojo neolito keramikos uz Rytl[ ir

Pietryciq Lietuvos pusynqjuostos beveik nesutinkama. Ma­tyt, gamtos istekliq skurdesniuose regionuose medziotojl[ bendruomenes laikesi mobilesnio gyvenimo budo, todel naudoti keramikos indus buityje buvo nepraktiska. Atskirti velyvojo mezolito ir ankstyvojo neolito titnago invento­riaus remiantis tipologiniais kriterijais neimanoma, 0 ra­

diokarboniniq datl[ kol kas triiksta, tode! patikimai datuoti kuriuos nors titnago komp!eksus ankstyvuoju neolitu kol

kas negalima.

ZEMDlRBIIJ KULTURlj PLETRA EUROPOJE -

IV TUKST. PRo KR.

Mazdaug nuo V-IV tukst. pr. Kr. sanduros Siaures Europoje prasideda vadinamoji antroji neolitizacijos ban­

gao Agrarinio neolito visuomenes apgyvendino vis~ Siau­res Vakafl{ Europ~, Britl[ salas, pietinl( Skandinavijos

pusiasalio dali. Tuo pat metu zemdirbiq bendmomenes isi­tvirtino Vakafl{ Ukrainoje, Moldovoje ir Rumunijoje, kur susifonnavo ryski ir savita Tripoles archeologine kuItura. Manoma, kad pagrindine staigios agrarinio neolito pletros

priezastis buvo tu~ laikotarpiu atsiradusios technologines naujoves, leidusios padidinti gamybinio ukio rentabilumq, kartu sq.1ygojusios zemdirbystes atsiradimll tuose regionuo­se, kur anksciau ji nebuvo pakankamai efektyvi. Taip pat paiymima, kad siltas ir dregnas atlancio laikotarpio klima­tas buvo palankus zemdirbystes pletrai Europoje.

Gal svarbiausia technologine naujove, lemusi agrari­

nio neolito pletr~ viduriniame neolite, buvo ariamosios

zemdirbystes atsiradimas. Archeologams retai pavyksta

rasti zemdirbystes irankill, todel apie ariamcU~ zemdirbys-

247

tl( sprendziama is isklikusiq arimo pedsakll, pasitaikancil[ po kiek velyvesniais megalitiniais kapais, ir pavienill, ga­na schematiskq pakinkyto jaucio atvaizdl[. Toks zemdir­

bystes budas leido praddi dirbti sunkesnes, taciau derlingas dirvas. Traukiamoji gyvulil[jega buvo naudojama ir trans­portui, kas taip pat atsispindi vaizduojamajame mene. Vi­durinio neolito laikotarpiu datuojami ankstyviausi Europoje rasti ratai, taip pat zinomi ir sio laikotarpio ke-

• liai. Zinoma, jauciais pakinkytas vezimas judejo labai le-tai, mazdaug 4 krnlh greiciu, todel buvo naudojamas tik sunkiems kroviniams nedideliais atstumais perveZti.

Viduriniame neolite suklestejo antrinil[ gyvulininkys­tes produktq perdirbimas, kartais siam reiskiniui taikomas

"antrinil[ produktl[ revoliucijos" terminas. Naminiai gy­vuliai buvo auginami ne tik mesai - svarbus tapo pieno ir jo produktqpcrdirbimas bei vartojimas. Manoma, kad siuQ

laikotarpiu buvo pradeta ir aviq viln~ perdirbti. Vidurinio neolito laikotarpiu dalis bendruomenil[pra­

dejo verstis specializuota veikla, susijusia su tam tikrq za­Iiavl[ eksploatavimu ir apdirbimu, 0 produktq perteklius buvo naudojamas mainams. Alpil[ regiono gyventojaijau zinojo metal~ ir is jo gaminG irankius bei papuosalus, ku­rie mainll budu paplito toli nuo jq gamybos vietq. Tiesa, ganetinai minkstq varinil[ irankiq pasirodymas nesukele didesnil[ ekonominil[ permainll neolite, kaip tai atsitiko

veliau, isradus bronz~. Del metalo atsiradimo vidurinio ir velyvojo neolito laikotarpis archeologl[ neretai vadinamas encolitu, chalkolitu arba tiesiog vario amziumi. Titnagi­

niai dirbiniai vario amziuje vis dar sudare pagrindinl( iran­kiq dali. Kokybiska titnago zaliava buvo gaunama titnago kasyklose, kai kuriose jll kalnakasybos darbai igaudavo

ispuding~ mast~. Manoma, kad titnago kasimu uzsiimda­vo netoli telkinil[ isikurusios bendruomenes, kurios kartu gaminG ir prekiavo titnago irankiais. Daugiausia buvo

gaminami gludinti titnago kirveliai ir placios ilgos titnago skeltes - peiliai.

Vidurinio neolito agrarinio neolito bendruomenes ar­

cheologai skirsto i daugybl( archeologinil[ kultLiIl[ ir kul­turinill grupil[. Vienos jl[ uzima dideles Europos teritorijas, kitos zinomos tik nedideliuose mikroregionuose. Viena di­dziausil[ ir placiausiai tyrinetl[ archeologinil[ kultufll pa­gal charaktering~ keramikos indl[ pavidal~ pavadinta PiltuveIinil[ tauriq kultLira. Siai kulturai breziama labai plati

paplitimo teritorija: ji apima Olandijos, Danijos, Vokieti­

jos, Lenkijos teritorijas, pietuose siekia Cekij~ ir Austrijq,

pietvakariuose - Dnestro aukstupi. Ryski grupe isskiria­ma pietineje Skandinavijos pusiasalio dalyje (3 pav.).

•

248

5_-- -- -

6

7

8

- -

• • •

---- -- ----

- -- - • -- -- -- -- - - r - - .- - --- --- - -• - -

-- "

, ,

" , "

, ,

,, ' " , , " ,

"

VVVVV VVVVV VVVV' VVV\ VVV

• • • , ..

DZIUGAS BRAZAITIS

VV. v v V .. .

VVVV VVVV VVV

1/ IV VV

V V r.-, I/V

- . 'I V V V ,'I,.

• • •• •

• • • • • • • • •

• • • • • • • • • ..;:-

3 pay. Piltuvclini4. tauri4. kultiiros paplitimas ir vienalaikcs misk4. neolito kultliros. 1-6 - PTK lokalincs grupcs, 7 Nemuno kultiira, 8 - Narvos kultiira.

Siaurt!s rytine riba nera aiskiai nustatyta, sios kulturos ped­sak\.l. pastebeta Prusijoje, taciau Lietuvos teritorija laiko­rna uz PTK paplitimo ribl\..

PTK palikimas susilauke didelio archeologl\. demesio ivairiose salyse, todel yra daugybe darb4, skirtl\. atskiroms regioninems grupems, taciau pripazistama, kad visoje pil­tuvelinink\.l. teritorijoje egzistuoja tik vienas bendras is­skirtinis materialines kultliros bruoZas - indai placiu kaklu ­piltuvelines taures. Kiti kulturiniai atributai - gyvenvieCi4. pastatai, kap4. konstrukcijos ir laidojimo budas, akmens inventor ius ir kt. atskiruose regionuose smarkiai varijuo­ja. Daug ginc\.l. kelia sios kultliros kilme, taciau vis daz­niau prieinama prie nuomones, kad j i susifolluavo vietini\.l. medziotoj4. visuomenil\. pagrindu.

Piltuvelinink4. kulturines grupes per savo gyvavi­mo tukstantmeti sukure visuomenC( su isvystyta sociali­ne struktura ir suddinga paprocil[ bei ritual4. sistema. v

Zinomos dideles gerai organizuotos piltuvelinink4. gy-venvietes, taciau kartu egzistavo ir pavienes sodybos ar j4. grupes. Skandinavijos piltuvelininkai state vadi­namuosius ilguosius pastatus, tokios konstrukcijos pa­statai nedaug tepakitC( isliko iki pat viking4. epochos. Labai ivairus piltuvelinink\.l. mirusi4.i4.1aidojimobiidai -nuo kapo paprasciausioje duobeje salia sodybos iki ispu­ding4. megalitini4. kap\.l.. Randama ivairi4. religinil\. apei­gl[ pedsak4. - aukojimll mazuose van dens telkiniuose, gyvuli4. ir zmoni4. auk4, ritualinio kanibalizmo aprais­kl[ ir pan.

NEOLITIZACIJOS PROCESO PRADZIA LlETUVOJE

VIDURINIS NEOLITAS LIETUVOJE

Lietuviskojoje istoriografijoje vyrauja nuomone, kad vidurinio neolito laikotarpiu mUs4.kraste gyvavo tik zvej4. ir medziotoj4. bendruomenes (Rimantiene, Girininkas). Ryskios Narvos kulturos durpynines gyvenvietes yra tyri­netos ivairiuose Lietuvos regionuose - pajuryje (Svento­sios gyvenvietes), Zemaicitt aukStumoje (Daktariskes

v

gyvenvietes), Rytl!. Lietuvoje (Kretuono ir Zemaitiskes gy-venvietes). Siai kultiirai, matyt, reiket4. priskirti ir viduri­nio neolito Anci4.Peikes gyvenvietC(, tyrinet'lRytl!. Prusijoje (Rusijos Kaliningrado srityje), nemazai gyvenvieCi4. Lu­banD zemumoje ir pajuryje Latvijoje. Pietl!. Lietuvos mis­kuose tyrineta daug stovyklavieci4. su charakteringais indais, priskiriamais klasikiniam Nemuno kulturos etapui. RytltLietuvoje randama ir Sukines-duobelines keramikos kulturos stovyklavieci4. pedsaktt. Visi sie paminklai Iiudi­ja, kad viduriniame neolite Lietuva buvo gausiai apgyven­dinta misk4. neolito visuomeni4..

Nors Lietuvoje ir gausu IV tiikst. pro Kr. miskl! neoli­to gyvenvieCi4., taciau atskiruose regionuose vidurinio neolito radimvieci4. stinga. Ypac tai pasakytina apie der­lingiausius, labiausiai zemdirbystei tinkamus rajonus - Su­valkij'l ir Vidurio Lietuv<l. Analizuojant neolito epochos duomenis skirtingose ekologinese srityse pastebimi tam tikri desningumai. Ryt4. ir Pietl!. Lietuvos miskingoje zo­noje tyrinetose gyvenvietese aptinkama medziaga repre­zentuoja vis'l akmens amziaus chronologin(( skal(( nuo mezolito iki bronzos amziaus. Patogiausiose gyventi vie­tose vis4. laikotarpi4. medziaga sutinkama vienos gyven­vietes ribose (Kretuono I-ojoje, Katros I-ojoje, Margiuose ir kitose). Vidurio Lietuvoje situacija kitokia - ne viena­me is ivairialaiki4. paminkl4. nesutinkama vidurinio neoli­to medziagos, taciau daznai tame paciame paminkle mezolito medziaga randama kartu su velyvojo neolito (vir­veline arba povirveline keramika) ar bronzos amziaus ra­diniais. Tokia situacija uzfiksuota daugelyje Vidurio Lietuvos gyvenvieci4. ir radimvieci4. (Eiguliuose, Rusiuo­se, Radikiuose, Papyvesiuose) ir Uznemuneje, Sesupes pa­krantese (Kubileliuose, Tusino). Vargu ar teisinga butl!. manyti, kad viduriniame neolite Vidurio Lietuva buvo ne­apgyvendinta. Greiciau gyvenviecill reiketll ieskoti kito­kioje ekologineje aplinkoje, 0 ne iPrastose medziotojll bendruomenems stovyklaviecill vietose.

Butent siuose regionuose rasta daugiausia titnagini4. gludintll kirveli4., kurie yra vieni budingiausi4. agrarinio

249

neolito darbo irankitL. Dauguma Lietuvoje rast4. titnago kirve\i\l. kat kas neturi platesnio archeologinio konteksto, aisku tik tai, kad misk\l. neolito kulturose, kurias pazista­me palyginti neblogai,jie pradeti gaminti labai velai - maZ­daug III tiikst. pro Kr. pabaigoje. Velyvuosiuose Narvos ir Nemuno kultUnLpaminkluose paprastai randami mazi l((sio pjuvio kirveliai, kurie skiriasi nuo Vidurio Lietuvoje rastl!. dirbinilt. Agrarinio neolito kultiirose Skandinavijoje (grei­ciausiai ir kitur) gludinti kirveliai buvo gaminami maz­daug nuo IV tlikst. pradzios iki mazdaug 1900 m. pro Kr. Tokius kirvelius pirmieji pradejo gaminti piltuvelininkai ir kitl!. vienalaikitt agrarinio neolito kultunt zmones. Vely­vajame neolite panasius kirvelius naudojo Rutulini4. am­for4. ir Virvelines keramikos kulturq zmones.

Lietuvoje rastieji kirveliai tipologiskai labai ivairus, tarp j4. galima rasti toki4., kurie naudoti net ankstyvajame PTK etape. Remiantis sudaryta Danijos kirveliq tipologi­ne schema ankstyviausiais reiketq laikyti visu gludintu pa­virsiumi, I((sio arba keturkampio facetuotais krastais pjuvio kirvelius.

Gamtos sqlygos viduriniame neolite Lietuvoje buvo ne prastesnes nei kituose PTK apgyvendintuose regionuo­se, atvirksciai - Vidurio Lietuvos gamta buvo maziau pa­lanki medziotojams ir zvejams, todel mezolito/ankstyvojo neolito bendruomenill situacija buvo analogiska tai , ku­rioje gyvavo mezolitines bendruomenes Vakar4. ir Vidurio Europoje. Palankus zemdirbystei atlancio laikotarpio kli­matas, pakankamai derlingi dirvozemiai ir geografinis ag­rarinio neolito visuomeni4. artumas sudare prielaidas pereiti Vidurio Lietuvos medziotojq bendruomenems prie naujos ukininkavimo strategijos. Perejimo prie zemdirbystes mo­tyvacij'l galejo sustiprinti ir tai, kad Vidurio Lietuvos me­diiok.les iT ivejybos resursai buvo skurdesni nei region4., kuriuose misk4. neolito gyvenvietes issilaike iki pat bron-

v •

zos amzlaus Panasi situacija pastebima ir Vakarq Europoje - PTK

gyvenvietes atsirado teritorijose, apgyvendintose mezoli­tinio tipo medziotoj4. bendruomeni4., tuo tarpu zvejybos resursq turtingame pajuryje dar kuri laik<l gyvavo Erte­bioles kulturos zvejai,jau nuo ankstyvojo neolito naudoj(( keraminius indus. Naudodamos skirtingus gamtos resur­sus jos nekonkuravo, todel galejo koegzistuoti netoli viena kitos.

Neturint tiesiogini4. duomen4., patvirtinanci4. zemdir­bill. bendruomeni4. atsiradimo viduriniame neolite hipote­Z((, reiketq pamineri ir kitas galimas Vidurio Lietuvos

250

apgyvendinimo galimybes. Siame regione galejo gyvuoti bendruomenes, kurios beveik negamino keramikos (pan a­siai kaip ir ankstyvajame neolite) arba gyveno Vietinitt mis­ktt neolito kultiif4 bendruomenes, kuritt gyvenvietes iki siol neatrastos. Ateities tyrimai vienaip ar kitaip si~ pro­blem~ issprt(s.

Nepriklausomai nuo to, ar Vidurio Lietuvoje jau bu­vo isikiirt( zemdirbiai, miskLl neolito bendruomenes Lie­tuvoje neabejotinai turejo tiesioginitt kontaktll su artimiausiomis agrarinio neolito bendruomenemis. Vidu­rinio neolito Narvos kultiiros gyvenvietese randama na­minill gyvulill kaulll, sekimll PTK tradicijomis galima izvelgti puodll ornamentikoje. Misktt neolito gyvenviete­se yra rasta keramikos, kuri isoriskai primena PTK ga­mintus indus. Tokill puodo Sukill rasta Katros l-ojoje, BarzdZio misko gyvenvieteje. PTK priskirti keli indll frag­mentai is Zvidzes gyvenvietes Latvijoje viduriniojo neoli­to sluoksnio (JI03e, 1988).

lrodzius, kad viduriniame neolite Vidurio Lietuvoje sllsiformavo vakarietisko tipo zemdirbill visuomene, ga­lima biitq adekvaciai ivertinti ir miskll neolito bendruo­menill, atsidiirusitt dviejll visiskai skirtingtt pasaulitt paribyje, situacij~. Kol kas plaCiau komentuoti si~ tem~ dar per anksti.

ISVADOS

Agrarinio ir misktt neolito bendruomenes kardinaliai skyresi savo ekonomika, tai ryskiai atsispindi materiaJine­je kultiiroje ir kituose archeologiskai fiksuojamuose duo-

• menyse. Zvejll ir medziotojll bendruomenill ekonomikoje integruoti gamybinio iikio elementai is esmes nepakeisda­vo ekonomikos pobiidzio ir nelaikomi biitina perej imo prie naujos iikio strategijos prielaida ar juo labiau perejil110 prie kitos iikininkavil110 sistemos pakopa.

Apzvelgus siuolaikineje archeologijoje susiforl11avu­sius poziiirius ineolitizacijos pletros pridastis prieita prie isvados, kad zvejll ir l11edziotojtt bendruol11enes galejo per­eiti prie zel11dirbisko iikio susidarius atitinkal11ol11s prie­laidol11s - esant tinkamai gal11tinei aplinkai (klil11atas, dirvozemio sudetis), turint reikiam~ zinill ir technologinill priel110nill arsenal~ ir esant pakankamai 1110tyvacijai.

Atrodo, kad vidurinial11e neolite visos sios prielaidos susidare Vidurio Lietuvos regione. lSanalizavus turil11us duol11enis prieita prie isvados, kad IV tiikst. pr. Kr. Vidurio Lietuva jau galejo biiti apgyvendinta bendruol11enill, ku­rill iikio pagrind~ sudare zel11dirbyste. Pagrindiniai argu­mentai siai hipotezei pagristi yra tokie:

DZIUGAS BRAZAITIS

- analogiska Vidurio Lietuvos gam tine ir kultiirine ap­linka regionuose, kuriuose susifollnavo PTK;

- geografinis PTK paminklll artllmas; - Miskllneolito kultiirll visiskas nebllvimas Vidurio

Lietuvos paminkluose; - titnaginill gludintll kirvelitt paplitimas Vidurio Lie­

tuvoje; - velesnill, gyvulininkyste paremtll agrarinio neolito

kultiirll dominavimas Vidurio Lietuvoje, s~lygotas anks-ciall sukultiirintos aplinkos. -

Hipotezei pagristi ar atmesti kol kas triiksta empirinill duomenll, todel siandieniniame tyrimll etape nuomone, kad viduriniame neolite Vidurio Lietuvoje buvo isikiirt( anks­tyvieji zemdirbiai, argumentacijos poziiiriu yra mazdaug lygiaverte nuomonei, kad si teritorija buvo apgyvendinta Misk.Ll neolito kultiirll zmonill. Velyvajame neolite terito­rinis pasiskirstymas tarp agrarinio ir miskll neolito visuo­menill matomas jau pakankamai aiskiai (RAK, VKK­Vidurio Lietuvoje, Nemuno ir Narvos kultiiros - miskin­gllose Rytq ir Pietq Lietuvos regionuose). Nuo vienokio ar kitokio zemdirbill visuomenes atsiradimo Lietuvoje pro­blemos sprendimo priklauso ir daugelis kitll viduriniojo neolito tyrinejimtt aspektJ.t. ISsprendus si~ problem~ butll galil11a teisingiau suprasti MiskLl neolito bendruol11enes su­panci'l kultiirint( terpt(, ivertinti zl110gaus veiklos poveiki aplinkai ir pan. Problemos sprendil11as biitll svarbus neo­litizacijos pletros proceso Europoje tyrinejil11al11s.

LlTERATUROS SARASAS

Ahlfont K., Guinard M., Gustafsson E., Olson c., We­Hnder S., 1985 - Patterns of Neolithic Farming in Sweden I / TOR. Tidskrift fOr arkeologi. 1985. Vol. 27: 1, p. 133-184.

Ammerman A. J., Cavalli-Sforza L. L., 1973 - A po­pulation model for the diffusion of farming into Europe /I The Explanation of Culture Change: Models in Prehistory, A. C. Renfrew (ed.) London, 1973, p. 343-358.

Brazaitis Dz., 2002 - Narviskos keramikos stiliai RyiLL Lietuvoje /I LA. 2002. T. 23, p. 5\- 72.

Childe V. G., 1937 - Man Makes Himself. London, 1937.

Keeley L. H., 1992 - The Introduction of Agriculture to the Western North European Plain /I Transitions to Agricul­ture in Prehistory. Monographs in World Archaeology. 1992. No.4, p. 81-95.

Lubbock J., 1865 - Pre-historic Times, as Illustrated by Ancient Remains, and the Manners and Customs of Modem Savages. London: Williams and Norgate, 1865.

NEOLlTlZACIJOS PROCESO PRADZIA L1ETUVOJE

Novak M., 2001 - The Second Phase of Neolitization in East-Central Europe II Antiquity. 2001. Vol. 75, No. 289, p.582-592

Price D. T., Gebauer A. B., Keeley L. H., 1995 - The Spread of Farming north of the Alps II Last Hunters - First Farmers. New Perspectives on the Prehistoric Transition to Agriculture. Ed. T. D. Price and A. B. Gebauer. 1995, p. 95-126.

Rimantiene R., 1984 - Akmens amzius Lietuvoje. Vil­nius, 1984.

Thorpe I. J., 1999 - The Origins of Agriculture in Eu­rope. 2nd ed. London and New York, 1999.

Zagorskis F., 1987 - Zvejnieku akmcns laikmeta kapu­lauks. Riga, 1987.

251

Zvelebil M., Rowley-Conwy P., 1984 - Transition to Farming in Northern Europe: A Hunter-Gatherer Perspecti­ve II Norwegian Archaeological Review. 1984. Vol. 17, No.2, p. 104-128.

JI03c M. A., 1988 - TIoCeJleHl1l1 KaMeHHoro BeKa J1y6aHcKoH HI1311Hbi. Me30JlI1T, paHHI1H Ii CpC.l\HI1H HeOJlI1T. Pl1ra, 1988.

MJlKJIIlCB A. M., Ma3ypKcBII'I A. H., 3aliucBa r. II., 1994 - 0 KepaMI1KC HcomlTa - paHHcro MeTaJJJla B )),BHHCKo­J1oBaTcKoH Me>K.l\ype4be II Gyvenvieciq ir keramikos raida baltq zemesc. Vilnius, 1994, p. 89- 103.

TJI~lo4>ceB B. M., 1996 - TIaWlTHI1KH nma Ue.l\Map II ApxeoJlorHlI. HeOJlI1T Cpe.l\HeH EBPa3I1I1. MocKBa, 1996, c. 162- 165.

THE BEGINNING OF THE NEOLITIDSATION PROCESS IN LITHUANIA

Dziugas Brazaitis

Summary

At the end of the Stone Age, one of the most signifi­

cant turning points in the human history which changed ba­sically all the society development took place: land cultiva­tion and stock raising came into existence. Finally people have discovered the ways to increase vital resources. The transitional process to the production economy is important in the modern archaeology. The article discusses theOl'eti­cal issues related to the development of the production economy in Europe, analyses the ways and manners of the development of the production economy, reasons and pre­sumptions which stimulated and blocked the process. The author tries to find the answers when the neolithisation pro­cess and its reverberation have reached the people settled in the territory of Lithuania, when and where the earliest agri­cultural communities appeared in our territory, who the first land cultivators were, what kind of relations they had with fishing and hunting communities.

Agrarian and Forest Neolithic communities had a car­dinally different economy and it was very distinctively seen in the material culture and in other archaeological records. The production economy elements integrated into fishing and hunting communities did not basically change the nature of the economy and they are not con­sidered as necessary presumption for the transition to a new economy strategy and even more to the transition to

other farmi ng system. Here there is a conclusion that fish­

ing and hunting communities could transit to the agricul­tural economy due to a number of premises: suitable natu­ral environment (climate, composition of the soil), proper knowledge and technological means, sufficient motiva­tion.

It seems that in the Middle Neolithic all these premises formed in the region of the Central Lithuania. Having analysed the available data, the conclusion that in the 4th millennium B.C., the Central Lithuania could have been already settled by the communities which economy was based on agriculture, was reached. The main arguments for this hypothesis are as follows:

• the natural and cultural environment in the Central Lithuania was analogue to the regions where the Funnel Beaker culture was formed;

• the other Funnel Beaker culture monuments were geographically close;

• Forest Neolithic cultures were absolutely absent in the regions of the Central Lithuania;

• prevalence of flint polished axes in the Central Lithuania;

• the domination of the later agrarian Neolithic cultures based on stockbreeding in the Central Lithuania , conditioned by the earlier acculturated environment.

252

At the moment, there are not enough empirical data to ground or to deny this hypothesis, therefore in the current research stage, the opinion that in the Middle Neolithic the early cultivators were settled in the Central Lithuania is equal to the opinion that this territory was settled by the Forest Neolithic culture settlers. In the Late Neolithic, the territorial distribution between the agrarian communities and Forest Neolithic communities is clear enough (Globular Amphova and Corded. Ware cultures - in the Central Lithuania, while Nemunas and Narva cultures - in the forested Eastern and Southern Lithuania regions). The way how agricultural communities appeared in Lithuania influences the other research aspects in the Middle Neolithic. Having solved this problem, it would be easier to understand the cultural environment surrounding the Forest Neolithic communities,

Dr. Dziugas Brazaitis Lictuvos istorijos institutas, Archcologijos skyrius, Kraziq g. 5, 01108, Vilnius, tel. 261 4935 . cl. pa~tas: brazaitis@istorija.lt

DZIUGAS BRAZAITIS

to estimate the influence of the human activities to the environment, etc., and to find answers to other important issues related with the Neolithic Archaeology.

LIST OF ILLUSTRATIONS

Fig 1. The development of agriculture in Europe according to Ammerman A. J., Cavalli-Sforza L. L., 1973.

Fig 2. The prevalence of the Linear Pottery culture in the second half of the 5th Millennium B.C. and the forest Neolithic settlements under its influence.

Fig 3. The prevalence of the Funnel Beaker culture and contemporaneous forest Neolithic cultures. 1-6 - local groups of the Funnel Beaker culture; 7 - the Nemunas culture; 8 - the Narva culture.

Gauta 2005 02 04