I

,

\ ' .

•

~ , •

. , . '

I

. '

•

........... •

•

•

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS •

•

•

•

•

v

VA RlJ LIETUVOS AKMENS AMZIAUS PAMINKLAI

•

I

,

•

•

,

• 1996

•

UDK 902 (474.5) Li 227

Leidyklos vyr. redaktorius

Technine redaktore

Stiliste

Korektores

Redakcine kolegija

ISSN -02-07 -8694 ISBN-9986-23-021-7

•

•

•

•

Danas KAUKENAS •

•

Nijole V AITEKONIENE •

Aldona PAULAUSKIENE •

Vilma KUNICKYTE

Saulius REPECKA • •

Galina PUCINSKIENE

•

Habil dr. Rimute RlMANTIENE (ats. redaktore, sudarytoja)

Dr. Gintautas ZABIELA v

Dr. Vytautas KAZAK~VICIUS

•

© "Diemediio" leidykl a

R. Rimantiene.

R. Rimantiene.

R. Rimantiene. P. PmlaIITCnC.

R. Rimanliene.

R. Rimantiene. P. PUMaHTCHe .

R. Rimantiene.

R. Rimantiene. P. PUMaHn:Ue.

A. Butrimas.

A. Butrimas. A. 13yrpnMaC.

IOstrauskas.

I Ostrauskas. T. OCTpaycKac.

Turinys

•

Pl~1""J\.1<'M[~ ................................................................................................................ .. .. 4

SVENTOSIOS 4-0.11 RADIMVIETE ............................................................................. 5 •

Site Svcntoji 4 ......................................................... ...... ............. ...... ......... ........ ............... 74 MCCTOnaXO}K)(CllllC LIl lHllrrojin 4 ................................... . ......................................... 77

SVENTOSIOS 5-0J I RADIMVIETE ............................................................................ 80 . ~ .. -SIte SvcntoJI ) ............................................................... _ ....................... ...... ...... ............... 82

MCCTOlIaXO}K)lC 11IlC 1.IJ llJllITOlm 5 ................................................... . ............. .. ........ 82

SVENTOSIOS G-OJ I GYVENVIETE ........................................... .................................. 83 •

Site Svcntoji 6 ... .................... ... .... ......... .................. ................................... ........ ....... , .. ... 169 TIocenClJllC UJBHllToiill 6 ...................... .......... ............................... ............................... . 171

SARNELES NEOLITO GYVENVIETE ......................................................................... 174

Sarnck~ Neolit hic Set t 1cmcnt ........................................................................................... 189 lICOJUITll'ICCKOC llOCCJICllIle IJJapwUIe ....................................................................... 190

V AKARV LIETUVOS MEZOLITAS ............................................................................. 192

The Mesolithic in Wcstcrn Lithuania ............................................................................. 211 Me:30JIllT 3aIJa)lllOlI JIlrrnr,r ... .............................................. . ..... .. .... ..... ................. 212

R. Guobyte, M. Stancikaite. ZMOGAUS VEIKLOS PEDSAKAl BIRZULIO EZERO ZIEDADUL­KIV DIAGRAMOSE. GEOMORFOLOGINE EZERO APYLINKIV SANDARA ........................................................ ................................ ....... 213

R. Guobyte, M. Stancikaite. Traccs of People Activities in Pollen Diagrams from Birzulis Lake. Gcomorphological Structure of Biriulis Environs .................................... 217

P. fyo6uTe, M. CraU'IJIKaIITc. 3 WI KlI npc6hlllaJlIU{ 'JeJIOBeKa B. OKpeCTllOCTJLX 03cpa Eup)!()'JlItc B

T1blJIblWBhlX .1I.narpaMMax. reoMoP<POJlOfH'lecKafl cxeMa

OKPCCTIIOCTeii 03cpa Enp)!()'JIHc ........................................................... 218

ILIUS1'.RACIJl) AUTO RIAl .......................................................................................... ......................... 218

- . LITERATUROS SARASAS .............. ................... ... .. ........ .. ........... .. ................................................. ... ... 219

SANTR UM POS ................................. 0 •• 0 ••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••• 0 0 ••••••••••••••••••••••••••• 223

3

•

•

VAKAR LIET OS MEZOLITAS

TOMAS OSTRAUSKAS

TURINYS

lvadas ..................................................................... 192 Vakarq Lictuvos mClolito stovykJavictcs ............... 192

• . Sirmes kalno 3-ioji akmens arniiaus stovykla-

viete ir gyvenviete ................................................ 193 Biriulio s1!smaukos akmens arniiaus stovykla-viete ir gyvenviete ............................................... 196 Kulniko akmens arniiaus stovyklaviete ir gy-venviete .............................................................. 196 Dreniq radimviete ............................................... 199 Kalniskiq l-oji akmens arniiaus stovykla-

· .. .. 199 vlete Ir gyvenvlete ............................................. . Oinugario l-oji akmens arniiaus stovykla-

· .. .. 204 vlete Ir gyvenvlete ............................................. . Oinugario 2-oji akmens arniiaus radimviete .... 204 Oinugario 3-ioji akmens arniiaus radimviete ..... 204 Spigino salos akmens ir ialvario gyvenviete ...... 204 Spigino salos mezolito kapai ............................... 205 Spigino rago akmens arniiaus radimviete ........... 205 Lingenq akmens arniiaus radimviete ................. 205 Skirmuntines l-oji akmens arniiaus stovykla-

· .. .. 205 vie te Ir gyvenvle te .............................................. . Skirmuntines 2-oji akmens arniiaus stovykla-

· .. .. 205 vlete Ir gyvenvlete .............................. ....... ........ . Duonkalnio akmens arniiaus gyvenviete ... ....... 205 Upetq 2-ojiakmens arniiaus stovykla-· .. .. ?05 vlete Ir gyvenvlete ............................................ .. _

Vakarq Lictuvos mClolito raidos bruozai ......... . 206 The Mesolithic in Western Lithuania ................ 211 Me30JIirr 3ana,UHoH J1HTBhI ....... ........................... 212

:{VADAS • Zmogaus apsigyverumo Vakarl/ Lietuvoje pradiia,

paleolitas ir mezolitas, iki siol nesusilauke platesnio tyrinetojq demesio. Viena is prieiasCiq, matyt, yra ta, kad, triikstant titnago ialiavos, sio regiono pirmqjq gyventojq palikti pedsakai yra daug sunkiau pastebimi nei Centrineje ir Pietq Lietuvoje, kuriq ispiidingi akmens arniiaus paminklai jau seniai pritrauke besidominCiqjq demesi. TaCiau ir atsitiktinai randami dirbiniai is kaulo bei rago jau tarpukario tyrinetojams leido nustatyti pagrindinius sio regiono raidos bruoius mezolite. Jais remiantis, buvo iskelta kaulines kultiiros, artimos vakariniq ir siauriniq Baltijos jiiros pakranCiq mezolito paminklarns, koncepcija (CnHUhIHb 1925, p.114-115; Puzinas 1935, p. 273-277; Puzinas 1938, p. 38-46). Miisq arniiaus 6-7 desimtmeCiais, tirdama paleolito ir mezolito laikotarpiq stovyklavietes Pietl! ir Centrineje Lietuvoje bei sistemindama turim1!

192

•

mediiag1!, daug nuveike archeologe R. Rimantiene. TaCiau Vakarl/ Lietuvos mezolitas vis dar buvo iinomas

• tik is atsitiktinai rastq kauliniq ir raginil! dirbiniq. Si mediiaga ne kart1! buvo issamiai nagrineta ir paskelbta R. Rimantienes darbuose (PHMameHe 1971, p. 123-124; Rimantiene 1972, p. 89-90; Rimantiene 1974, p. 12; PUMameHe 1977, p. 69). Tyrinetojos nuomone, tai, kad Vakarq Lietuvoje mezolito laikotarpiu gyvavo mezolitine Kundos kultiira, patvirtina ne tik randami jai biidingi kauliniai dirbiniai, bet ir tai, kad neolite Cia rand amos is sios kultiiros kildinamos neolitines Narvos kultiiros gyvenvietes (Rimantiene 1984, p. 94).

1978-1990 m. Vakarq Lietuvoje, Biriulio eiero apylinkese, akmens arniiaus gyvenvietes tyrinejo archeologas A. Butrimas. Jo pastangq deka buvo ap­tikti ir iStirti Spigino salos mezolito kapai, iStirtos kelios mezolito stovyklavietes bei surinkta nemaia mczolitiniq titnago radiruq kolekcijq. Minetinos A. Butrimo istirtos Sirmes kalno 3-ioji (Butrimas 1980, p. 3-6), Biriulio s1!smaukos (Butrimas 1986, p. 3-5) mezolito sto­vyklavietes, taip pat iemes pavirsiuje surinktos titnago dirbiruq kolekcijos is Dreniq, Oinugario 2-osios ir 3-iosios, Lingent!, Spigino rago radimvieCiq. Be to, keletas mezolito titnago mediiagos kolekcijq buvo surinkta neolito gyvenvieciq tyrinejimo metu. Placiau buvo paskelbta tik apie Spigino salos mezolito kapus (But­rimas 1992). 1993-1995 m. Biriulio eiero apylinkese nedideIes apimties ivalgomuosius tyrinejimus atliko T. Ostrauskas (Ostrauskas, Butrimaite 1994; Ostrauskas ir kt. 1994).

Sios publikacijos tikslas - supaiindinti su turimais duomenimis apie Vakan! Lietuvos mezolito paminklus ir pabandyti nustatyti pagrindines sio regiono mezolito laikotarpio raidos kryptis ir desningumus.

LIETUVOS MEZOLITO STOVYKLAVIETES

Nors pavieruq mezolitiniq radinh! yra iinoma is ivairiq Vakafl! Lietuvos vietq, taciau del nepakankamq tyrimq sio laikotarpio stovyklavieCiq atrasta tik Biliulio dero apylinkese. Kad jq turetq biiti ir kitur, patvirtina mezolitiniq radiniq gausa Biriulio apyeierese.

Straipsnyje pateikiamos zinomos mezolito sto­vyklavietes, trumpai apibiidinami jq titnago dirbiniai. Siq stovyklavieCiq radinil! kolekcijas jungia vienas bruoias. Nepriklausomai fiUO to, ar jos buvo surinktos per archeologinius tyrinejimus, ar

~

TEZER'S

•

171819

1

•

STERVAS

0102.3 ~4 )(5.617

•

I pay. MC7.0lito paminklai Biriulio cZcro pHkrHntcsc (dcras rekonstru otas R. Kunsko): 1 - Svidn) kulturos

stovyklavietcs, 2 - Kundos kulturos ankstyvojo mezolito Pulio tipo stovyklaviett:s, 3 - vidurinio ir vclyvojo

mezolito stovyklavietes, 4 - ankstyvojo mclOlito Pulio tipo ir vetyvojo mezolito stovyklavietes, 5 - tiksliau

neapibreztos chronologines priklausomybes mclOlito stovyklavietes, 6 - mezolito kapai, 7 - Kundos tipo

kaulinio zeberklo radimo vieta StovyklHViclcs ir radimvielcs: 1 - Kulnikas, 2 - Spigino salos mezolito kapai, 3 - Spigino sala, 4 - Spigino ragas, 5 - Oznugario l-oji, 6 - Oznugario 2-oji, 7 - Oznugario

3-ioji, 8 - Bidulio sqsmauka, 9 - Birzulio sqsmaukos 2-oji, 10 - Dreniai, 11 - Lingenai, 12 - Duonkalnis,

13 - Kalniskil) l-oji, 14 - Skirmuntincs l-oji, •

15 - Skirmuntines 2-oji, 16 - Pabidulis, 17 - Sirmes • •

kalnas, 18 - Sirmcs kalno l-oji, 19 - Sirmes kalno 2-oji, 20 - Sirmes kalno 3-ioji, 21 - Sirmes kalno 4-oji,

22 - ZvcjeliSkes l-oji, 23 - Zvejeliskes 2-oji, 24 - Zvejeliskes 3-ioji

•

pavirsiaus npzifuejimo metu, visns jns sudaro ivai­rinlnikc akmens arniiaus titnago medziagn. Pasi­reminnt skirtinga titnngo radinil! pntina, atskin! laikotarpiq titnngo apdirbimo teehnikos ypatybcmis ir budingais dirbiniq tipnis, galimn isskirti siaurcsnil! mezolito periodl! radinius. Ypac svnrbios mcdzioklCs inagiq dalys: streliq antgnliai ir geometriniai mikrolitai kaip to meto rcprezcntaciniai dirbiniai, islaikantys tradieinius, tam tikrai giminingl! zmoniq gmpiq visumai budingus bmOZllS ir kartu atspindintys buvusiq kulturin~ itakq bci ilgalaikius pokyCius . .lie gali biiti tarsi minctosios kultiirincs visumos pozy­miai, padcdantys atpazinti jos palikim'l . TaCiau kolckcijl! masincs titnago mcdziagos visiskai klasi­fikuoti ncjmanoma, ir todd iskyla sunkumq rekonst­ruojant praeiti. IS pateikinml! tik Kulniko stovyk­Invieti:s kokkcijq gnlima laikyti vicnalyte, lcidziancia sckmingai atskirti vClyvajame ncolitc apdirbto titnago pavyzdiius. Taciau sios stovyklavietcs me­dziaga ncra labai gausi.

v

Sirmcs kalno 3-ioji akmcns amZialls slovyklavictc ir gyvcnviclc (pav. 1:20) yra to patics pavadinimo knlvos vakariniame slaite, ant 5-6 m aukscio III biolingo laikotarpiu susiformnvusios tcrasos (Kunskas, 1311trimas 1985, p. 68). Gyvcnvictc bllVO aptikta 1973 m. V. Valatkos ariamamc laukc. 1978 ir 1979 m. Cia buvo istirtas 720 m2 plot as (13l1trimas 1980, p. 30). Kalvos virslltincjc dalyje po 20 em storio pernrto dirvozemio silioksniu issiskyrc 20-30 em storio rusvos spalvos smclis - mezolitinis kultiirinis sluoksnis. Siaito apatincje dalyjc buvo aptiktas neryskus vclyvojo neolito kultiirinis sluoksnis. Gyvenvietcs tyrincjimo mctu buvo surinkta daug

•

pavirsincs medziagos is suarclyto kulturinio •

sluoksnio. Sirmes kalno 3-iosios akmens amziaus stovyklos kolekcij'l slldaro daugiau kaip 2000 titnaginil! dirbinil) ir keli lukstanciai nuoskalq. Ne­vienalaikiai keliq (?) mczolito laikotarpil! ir vclyvojo neolito titnaginio inventorialls komp1cksai yra is dalies atskiriami pngal panaudotos zaliavos, patinos, tipologinius ir teehnologinius pozymius. Galima isskirti dvi mezolito laikotarpio titnago dirbinil! grupcs. Ankstyvcsniajni priskirtini asmcneliai is skelcil! su statmenai retuslIotais galais ir sonu, claz­nai rctllsuotu apatincje dalyje (pav. 2:1-13). Taip pat kaip asmcnCIiai naudotos ncdideICs skeltclCs. Jose matyti lItilizaeinis retusas - susidcvcjimo zymes sonuose (pav. 2:30,31). Siai grupci priskirtini viduriniai ir kampiniai rdtukai is skelcil! (pav. 2:15-17,21,22,27,42), galiniai grcmztukai is skelciq (pnv. 2:23-29, 36-51) ir apskritieji bei pusinu ap­skriticji is nuoskalq (pav. 2:52). Atkreiptinas demesys i skeltes, padalytas iSretusavus sonc jgaub'l ir perlauzus apatine;: dali (pav. 2:33). Kadangi ncbuvo

193

•

•

194

I ,

- 1 -

1 2 , , I ,

, 11

I ==="11 - '===l' • -

-·0

"" - 18

I , •

• • • • • • • · ,' l -

-

•

• • • • • •

30

-•

• • • •

•

I

•

I

I

I

o

44

--

45 •

31

--

I

. rr<: •

•

•

, • . -

· )l::::: ' , ...

•

3 , I

I

"" >

I

1

•

I

I ,

-

12

19

32

-

, •

J I _ '1==::;' • 1--

...... > 4

•

• •

•

• •

, , tr .

I I

C/

5

• • -• • •

-,

13 .......... / o

-

.;:::----

-

• • • -• • • •

- FIT.

-

-20 ",;7 -

21

I

I I

I

•

14

-

I

, ,

, , • I

• •

..:.r-r - . • •

6

•

-

•

I \

...... -

-

-

15 ...... 7

I

\

I

•

I

22 I I ..;:""::--,,

...... --/

\

I

" , I

I

•

1

I

I

I

- -I

I 36 I

,. I 1

-z:::? -I I

<::::::::7 35 34

41

39 40 ·

I I I I

50

~, I 48 46

o

47 49 53

--· •

-• ---

•

-

8

-• , -

,

•

• I I I

, I

....... )'

9

r---

It 16

23 -

27

I

I

• - .

• • • • ...

-

-

•

, 17

\

24

28

37

42

51

54

2 pav_ Sirmes kalno 3-ios ios stovyklavietes mczolit o titnago dirbiniai

-

-• -

I I, I

-

'--,

1 0

26

I y.---

I

29

38

1-I

43

52

, I

I

aptikta Kundos kultiiros ankstyvojo mezolito stovyklavietems budingl! Pulio (Pulli) tipo ikotinil! antgaliq, negalima teigti, kad sie radiniai yra sios

. kuItiiros grupes palikimas. Tai liudytq specifiniai asmeneliq tipai, mikroreztilkines technikos nebuvi­mas, taip pat stora balta patina, padengusi siuos dirbinius. 10kia patina paprastai susiformuoja tik per ilgq laik,!, be to, ji aiskiai skiriasi nuo mcIsvos patinos, padengusios velyvuoju mezolitu datuotinus titnago dirbinius. Atkreipsime demesj j tai, kad ncra storai baltai patinuotq trapecijl) ar kitl) mikrolitl) su mikrordtukinio skelcil! dalijimo zymcmis. Taciau nepastebcti, kad istirtaine dideliame plote ncrasta Pulio tipo antgalil!, negalima, todd islieka ir titna­ginil! dirbinil! grupcs kultiirines ir chronologincs priklausomybes problema.

VeJyvojo mezolito titnaginil! radinil! grupei bii­dingas platus mikroreztukincs skelciq dalijimo technikos taikymas bei ja suformuoti jvairus mik­rolitq tipai (pav. 3). Turime lancet'! retusuotu pagrin­du ir sonais (pav. 3:1), 2 trapecijas (pav. 3:2,3), kelis mikroreztukus, ke\ct'! skelcil! su statmenu retusu jstrizai kirstais galais (pav. 3:4,6,12). Kartais tokil! asmenclil) ga\c yra islikusi mikroreztukinio dalijimo [acete (pav. 3:13,17). Maziau yra asmendil! statmenu retusu, tiesiai kirstais galais ir statmenai retu8uotu sonu (pav. 3:5,7,9). Kaip asmeneliai, buvo naudotos ir skelcil! dalys be retuso (pav. 3:8,10,11,14,15). Grem1.tukq daugiausia buvo galinil! is sklccil! ir nuoskall! (pav. 3:27-32,35-37,40-42), buvo ir galinil!­soninil! (pav. 3:39). Rcztukai kampiniai, su[ormuoti nuskeIimais nlllallztllose skelcil! gaillose (pav. 3:33,34).

• Sprendziant is turimos medziagos, Sirmcs kalno

3-iosios stovyklos ko\Ckcija yra kelil! jvairialaikil! mezolito stovyklaviecil! palikimas.

Biriulio sltsrnaukos akrnens arnziaus stovykla­viete ir gyvenviete (pav. 1:9) yra Karkliskil! kaimo siaurincje dalyje, apie 300 m i pietrycius nuo tilto per s'!smaukil, ant 5-6 m allkscio terasos kysulio (l3l1trimas 1986, p. 3). Stovykla aptikta 1983 m. 1984-1985 m. buvo istirtas 356 m2 plotas. Pietvakarineje kysulio dalyje dalis stovyklos buvo sunaikinta eksplo­atllojant zvyro karjerCl. Stovyklos stratigra[ija: 5-8 em velena, iki 30 cm juosvas dirvozemis, giliau, tik pietrytineje istirto ploto dalyje, iki 10-25 cm storio rudo smCiio ir grauzo kllltiirinis sluoksnis. Tyrincjiml) metu sllrinkti ] 665 vnL apdirbto titnago bci 23 fragmentai vClyvojo neolito Pamaril! kultiiros keramikos. Radiniai priskirtini 3 laikotarpiams: ankstyvojo mezolito Pulio tipo stovyklavietei, vCiyvajam mezolitlli ir velyvojo neolito gyvenvietei. Remiantis strelil! antgalil) ir mikrolitl) patina, is dalies buvo atskirti neolito (be patinos), vClyvojo

196

mezolito (SlI melsva patina) ir ankstyvojo mezolito (su balta ar pilksvai balsva patina) titnag,o dirbinil! kompleksai .

Ankstyvojo mezolito Pulio tipo kompleksui bu­dingas taisyklingl! skelCil! nuo vienagalil) skaldytinil! nuskClimas naudojant nuspaudimo teehnikil ir skclCil! dalijimas lauzymobiidu. Atkreiptinas dcmesys i skelty, padalyt'! isrctusavus sonuose jgaubas ir per­lauzus apatiny dalj (pav. 4:13). Toks skelcill dalijimo biidas biidingas vclyvojo paleolito kultiiroms ir Lietuvoje, ir kaimyninese salyse. Pulio tipo jkotiniai strclil! antgaliai pagaminti is taisyklingq skelcill . .II! spyglio [ormos ikotc su[ormuota pusiau statmenu retusu skeltes apatiniame gale, 0 plunksnos virsutine dalis ar smaigalys ploksciai retusuoti apatincjc puscje. Rasti 5 tokie antgaliai ir jl! dalys (pav. 4:1-4,14). l3e to, siam komplcksui budingi galiniai grew.­tukai is skelcil! ir nuoskall) (pav. 4:31-36,41), kampiniai reztukai, suformuoti nulauztuose skelcil! ir nuoskah! galuose (pav.4:23-26,29,30, 39,40), skelcil) dalys, naudotos kaip asmeneliai: mazesncs - kaip ziikICs ir medziokJes jnagil!, didesnes - kaip kitl! buities jrankiq (pav. 4:5-12,15-22,27,28). Kaip peiliai naudotos masyvios skcltes (pav. 4:38, 43-45).

Vclyvojo mezolito dirbinil! kompleksui budingi mikroreztukine technika pagaminti mikrolitai: trapecijos (pav. 5:1-4), lancetas stamenai retusuotu pagrindu ir sonu (pav. 5:18), Janislavicl! tipo trikampis mikrolitas (pav. 5:17), 4 asmeneliai is skelcil! statmenai retusuotais galais, daznai kick jstrizais (pav. 5:6,20-22), asmeneliai statmenai retusuotais sonais (pav. 5:7-10). Gremztukai dallgiausia galiniai, is skelciq (pav. 5:26-28,31-33,35), taciau yra ir netaisyklingl! gremituko ar granduko tipo dirbinil) is nuoskall) (pav. 5:36,43,48). Rasti 2 dirbiniai is netaisyklingl! ske1cil!, panasiis i dviga· lius gremitukus (pav. 5:37,44). Skaldytiniai buvo daromi vienagaliai ir vicnagaliai kiiginiai (pav. 5:-H,42,46,47).

Sprendziant pagal radinills, jq tipus ir kickj bci jq issidcstym<l tirtame plote, tiketina, kad siojc vietoje rasta vienos ankstyvojo mezolito ir galbiil vie nos dviejl! velyvojo mezolito stovyklavicciq liekanl!.

Kulniko akrnens arnziaus stovyklaviete ir gyven· viete buvo rasta Birzulio dero Kulniko saloje. Si sala yra netoli pietvakarincs l3iriulio pakrantes, prie Karkliskil! kaimo dalics, vadinamos Sauscriu, kairiajame Varneles krantc, netoli jos iiocil! j buy. eierCl (pav. 1:1). Sala ovalo [ormos, 45 m ilgio ir 30 m ploCio. Pagal savo absoliutini aukstj ji atitinka 5·6 m auksCio III biolingo laikotarpiu susi[ormavusi~ teras<l. Stovykla aptikta 1985 m. 1986 m. buvo istirlas

I 1

, , , - -

, , '

-- -

5

I

-

6 I .

•

-

7 I

2 I

- - " -

8 ,

,

--

• • • ..... .,. 9 I 0

';----'

-

-L--

•

, • • - -•

1

3

11

I --_ Y-- I -

I , -I ,:--< ; • I

, 1- --I .----I

IS ....... :> • 16 17

~' ,

- • - - -•

20 I '_ '~:::,,'

- -•

I I 21

-:. •

22

• , , -.. • 27 c ::::::::.:::: • -

28

\

,

I

•

12

•

\ I 4

-

,

-

, .,.-,'7' 1

13 ,

'- - '"'- --- \-- i • •

'-......<:::::. :::=. ::;?;>-

19 ~ , ..,...

- -

23

-

- -

14 _ 7

,_ .1

-25

'"III j$V 24 '

-

-31

~ 29

33

tfttff tftltt

i

I

I

-34

37

40 I

I ,

I I

C::::? •

38

, \

· \ I

-

39

•

I

I ,

,

+ · ~c:::>. -• 30 • •

•

• , •

•

•

•

•

•

•

\

I

"" ? •

35

-

- .--. , I I

I

I

I ,

I

I j

•

,

36

-•

•

• •

• , •

•

• •

• •

•

•

26

32

- --

,

-

(

I I

I

I I

-

1---... \ 44 LI ___ ,~~ .. ___ l~· ~

45 41 42

" pay. Birzulio s'lsl1Iaukos stoyyklayictcs ankstyvojo I1Iczolito titnago dirbiniai

•

197

t98

-

-• I ,

, I

-• • •

I

I I

• ,

, . . " - -o

1 I I I · ......

-

7 I I 8 • • -• · ,-

I ............. .,; ..

12

• •

~I' . • -- • • • •

--

I 13 • • ,

- I --)

I

-

c:: . " 9

I I •

I I

'> 14

,

• -• •

-

• • • 2

• • • -

• • , • • -, •

I .... 1 0

....., •

15

• • •

-o

-

- \

I

-.....

, I

<:: > ,

16 •

, • , • •

11

I

, 7

• , - . •

I , •

- - •

23 •

34 o

I

38

45

<::: -

41

24

'\7 I I I

"-7 39

I I

• v: 29

• •

• •

--

· - · -• , • • • ,

•

, \?

30

-

• -~, . , •

, 35 , ,

I • ,

1

40

I

46

• • -• • •

-

3

-

•

, -• , - : , , ~

"

25

31

I

1

42

17

• -• •

• • •

I , I

, ,

I

I I

-

-I I r I r ....

, • •

, -

18'"

26

32

\

47

-I I I I

-

43

- -o

4

•• r·

19 20

-

• • , ,~ • • • • - • • -•

• , · . \.--

•

I

5

<:::;>

\WilY 21

I

,

I

27 '

~ I

... -­-33

36

I

I ....

--

I

I

48

• , • ,

-

-

I I

, . <:~ • 22

I

28

,

37

-

44

S pay. BirZul io SilSI1l<lukos stovyklavic tcs vCiyvoj o I1lczol ito titn<lg,o dirbin iai ir ncolit inl: trapccija (5)

6

108 m7 jos plotas. Stratigrafija: 7-10 em - yclcna, 20-24 em - juosyai pilkas zvyringas dirYoh:mis, giliau -svieslls zyyras. Tyrincjimq mctu aptikta yClyyojo ncolito Viryelines kcramikos kulturos gyvenyictcs jr mczolito stoyyklayietes liekam!. Surinkta 129 ynt. apdirbto titnago, is jq 13 skiriasi - jie bc patinos ar tik silpnai patinuoti. l3e to, rastas gludintas kirvclis. Kiti 116 ynt. yra baltai patinuoti ir priskirtini mczolitui. Turimas mczolito kompleksas ncra gausus:

Skcltcs ir jll dalys: be antrinio apdirbimo zymiq - 19

Dirbiniai is skelcilr lanectas - 1 galiniai grcmztukai - 3 kampiniai rcztllkai - 3 grandllkas - 1 gr'lLtc lis - 1 skclciq dalys su retusu - 4

32 Nuoskalos ir jl! dalys

bc antrinio apdirbimo zymiq Dirbiniai is nuoskalq:

galinis grem2tukas grandukai gr'lztcliai nuoskalos su retu5u

Skaldytiniai ir jl! dalys Oyalinis kiryclis Akmcninis grandukas

- 69

- 1 - 3 - ') ~

- 1 76 - 8 - 1 - 1

Titnago pirminis apdirbimas apibfidinamas nu­spaudimo technika skcltcms nuo Yienagalil! skal­dytinil! skclti. Sprendziant pagal turim'l laneetin[ stn:: lCs antgali, dalijant skcItes buyo naudota mikro­rdtllkinc teehnika. Rastas [domus strcks antgalis -tai lancctas su smaigaliu apatiniamc skeItes dalics gale, dcSinysis jo sonas statmcnai lanku retllsllotas taip, kad dirbinys tapo panasus! scgment'l. Antgalio

• smaigalys yra ploksciai retusuotas apatineje pllscje (pay. 6:1), panasiai kaip Pulio tipo antgalil!. Visi rastieji gremztukai yra galiniai (pay. 6:6,34), 0

rcztllkai - kampiniai, suformuoti nlllauztll skclciq galt! kampuose (pay. 6:2,3). Rastas nedidelis oyalus kiryelis, sprendziant pagal islikusi'l ziey/t, buyo sllformllotas is mazo 2aliayos rieduliuko (pay. 6:36). Preliminariai siuos radinius galima datuoti yiduriniu mezolitu, borealio laikotarpiu. Manomc, kad tai tera dalis stovyklayietcs komplekso.

Drcnill radimvictc (pay. 1 :10) yra bllvusio Dreniq kaimo pictineje dalyje, 300-500 m i pietryCius nuo Drankalnio, ant 5-6 m allksCio III terasos (Kunskas, l3utrimas 1985, p. 68). Radimyiete uzima apie 300 m

buyusios Stervo dero pakrantcs ruoz,!, todi'l galima teigti, kad siojc yictoje bllYO kclios [yairialaikcs stoyyklayietcs. RadimyictCs payirsiujc titnago rad iniai buyo renkami 19R 1-1994 m. 1993 m. buyo istirta 39 m2 radimyictcs ploto. Stratigrafija: 27-44 em - pcrartas diryozcmis, giliau - syicsus smCiis ir zvyras, jo Yirslltincjc dalyje buyo randama payicnil! radinil!. RadimyictCs kultlirinis sllloksnis ilgamccio arimo yisai sunaikintas .

• Siuo metll Dreniq radimyietcs kokkcijojc yra apic

4200 titnago radinil!. DidZioji jl! dalis, matyt, yra mczolitiniai. DC! ko\Ckcijos pobudzio tcgalime pateikti cia rastq jyairil! laikotarpil! dirbinil! bfidin­giausills tipus. Su Syidrq kllltliros yclyyuoju ctapu, prcborcalio pradZia, sictini cpisyidrinis strcICs antgalis, yCliau pcrdirbtas j gr<-jLtclj (pay.7:l), ir skeltcs, padalytos isrctlisaYus sonuosc igaubas ir pcrlauzus, yirsutinc dalis (pay. 7:3), galbfit ir kai kurie kiti dirbiniai. Ankstyvojo mcwlito I'ulio tipo sto­vyklayiccil! buyim'l rodytl) sio tipo strClil/ antgaliai: rastos 2 antgalil! yirsutincs dalys, vicnas ncdidclis antgaliukas be [kotcs (pay. 7:2) ir dar yicno didclio antgalio tik spyglio formos [kote (pay. 7:8). IS kitl! j 0 m s p r i ski r tint! r a din i I! P a I. y met i n i g a lin i a i grcmztukai is skclcil! (pay. 7:R-1U,21,22,24-26,35), rcciau pasitaikantys pusiau apskriti ir soniniai grcrnZtukai (pay. 7:19,23,27,28), masyyios skclks, naudotos kaip pciliai (pay. 7:17,18,29,32-34), kampiniai rcztukai (pay. 7: 11-13,23,30), kai kuric kampiniai rcztukai, suformuoti is sllnaudo!l! galiniq gremztukl! (pay. 7:8,31).

Mezolito antrajai pusei rriskirtini lancctiniai strCliq antgaliai Sll smaigalill apatiniamc skcltcs gale ir retusllotu pagrindu <If sonu (pay. 8:1-3), trikampiai mikrolitai (pay. 8:4), [striLinis mikrolitas (pay. 8:5), trapeeija (pay. 9:1), asmcnClis statmcnai rctusuotu sonu, asmcnClis statmcnai rl'lusuotu sonu ir stat­mcnu rctusu istrizai nurjautu galll (ray. 9:2). Rcztukai kampiniai, suformuoti nuskclimais (pay. 8:11,12,15,17,18,30; 9:4,10-14,33), nors yra suformuotl! ir retusu SlI nllskClimais (pay. 8:19,20). Daugelio gremztukl! asmenys - skclciq galuosc (pay. 8:8,9; 9:5-7), nors yra ir galinil! soninil!, pllsiall apskrill! is nuoskalq (pay. 8: 13,14,26; 9:24,36). Rasta nemaza sunalldotl! kfiginil! skaldytiniq skcltl'ms (pay. 8:25; 9:29-31,35,37,39) .

• Sios kolekeijos yert<; mazina tai, kaLl ji buyo

surinkta gana dideliamc plotc ir yra iyairiahlikc. KalniSkiq l-oji akmclIs amziaus stovyklavictc ir

gyvcnvictc yra Kalniskiq kaime, apie 700 m i rietus nuo kelio Janapok-Payandcnc, dcSiniajamc Drujos krante, 150 m i siaury nuo jos, kalyos pietincje dalyje (pay. 1:13). 1981 m. A Blltrimo istirtas gyycnyietcs 374 m2 plotas. Stratigrafija: 18-25 em - rerartas

•

199

-

200

D 0

-•

• • - -

- .. .. tH~

c

3 t t

2 , 1 \>

, c I ,

, - . -~ -, - - . ~ , ..:. , -, • .-

...: •

9 :=,1 •

1 0 7 8 C7 -

11 12

'"--,-

- , \ - , , , , .. 21 \. • • -.... .. 18 19

17 " 7' 20

- - - --

« ? .. c ::;:::> • -< ,.

• • 24 25 26

"""" ?

28 - ....... :;;»

4(QlP •

27

- .......... -

32 33

34

--

36

4

-

13

I I

0

~

" 29

I I

,

•

•

37

5

--

22

• • •

-

,.

I

• ' .. • • • · .

• • .. .

• • . ..

•

· .'

,

.. • •

• • • .. . • • • • • • .. . . . ' . . . . - .. ' . ' . . ... ..

• • , '.

~. ' .

- -7 -

14

•

,

-

:::::::

, I

I

" "

, < -15

2J

6

\ \

-

?'

30

I

-

35

•

/

38 -

6 pay. Kulniko slovyklavic lcs vidurini o I11 czolil O liln ago dirbi n iai

-

6 , -

16

I

• \ • \ • • •

• •

• •

• -• • • •

• •

• •

• •

• •

~

31

•

-r I ,

-

-

1

1

•

, 4

-

<: :>

14

•

17

,

•

-

5

•

•

•

• -•

· ;--•

I

-<::: -"

15

\ -I I

-

"'

o

27

-

-

"'" :7 32

•

I

I

2

•

•

•

• - . • •

· .-• • -•

• • •

• •

18 t

16

•

•

•

• -• •

•

,

tt , 23

-

28

33

•

• •

•

• •

• •

• -

•

• •

1,,­I

f -I

I

-

~w

3

Q I ,

7

19

I I -

-

L-.-', I I

til I - ;"'F'"

I ~ . ..

8

-I

II

20

''tOP , I

,

24

.. I

I -.... r--.... '-

•

,

"' ____ 7

-

I I --

•

•

•

•

•

•

,. ----

>

•

• ?

I

29 ~#

" 30

34

I I

I I I I -I

I I

-

35

I I I

I

J

1

- "\

1 0

.e:l l

.", f'--"') .......... -~.

12

-, ,-

I

I ,

or l -, 1 ........... '_ ( I ~,,-,

21 .~--::: 22 •

-\

\

I

25 ~ j <

\

• •

•

• •

• • •

' . ..,-... -.-• • · .. . .

• • • •

-

. .

, , , •

31

36

26

\

7 pay. Drenill radimyictcs ankstyyojo mczolito titnago dirbiniai

,

7

13

•

201

I

I

24 --

-\......

--~ l '- -• •

• 23

22 25

<::::::7 21

• • • -I •

.J ( I • · . • . - •••• •

.. - - -I

· - ' . • · , • ,-•• • • I • • •

• ... < fi~ 26 <::: <\ - 31 /

27 > ( :::> • 28 ........ - 30 - 29

8 pay. Drcnil) radimvietcs mewlito titnago dirbiniai

202

- -

1

o

3

\: J •

o

15 16

, -

24

1 ,

29

,

-

'-,....

-

5 • >' IHI

2 -

4 1 0

-

_ 7 '" , -17 18

'C? 25

I

- --

30 I

-34

33 c::::: 7 •

. . -• •

-" -~ ~.

37

, I

I I

, 6

11

::=. ~

19

-t

26 I

• •

•

..... •

•

• •

-

...

20

• -• I

•

-

7 •

\ • • • •

I -I • •

"-7 31

--

35 0

38

'7

•

12 __

-I ,

t •

-

27

'" ? •

-

8

-I

I I

I

<, .J ....

13

- -

• •

• . .

-

9

14

-

........ ' •

-

32

/

-

-

39

•

22 23

• • • •

•

• - ...

• • · • •

•

•

•

28

. - v-

•

<; •

-

9 pay. Drcnil} radimvietcs vclyvojo mczolito titnago d irbiniai

•

36

?

203

dirvozcmis, iki 14-20 em storio - tamsiai rudas smClis, islik<;:s kllltiirinis sluoksnis, giliau - sviesus smCiis. Tyrincjimq metll ir ariant lauk& surinkta apie 350 titnago dirbiniq. Gyvenvietes medziaga yra ivairia la ike . •

Vclyvojo palcolito pabaiga ar mczolito pradzia datllotini ir Svidrll kuitiirai priskirtini 2 dvigaliai laivclio tipo skaldyliniai skcitcms ir ilgas dvigalis grcmzlllkas is skeltcs. Kitt! biidingll sio laikolarpio dirbinil! nepastcbela. Minctieji radiniai bllvo rasti pavirsiujc, tiksli jll radimo vieta ncbuvo uZfiksuota. Surasli 23 keramikos fragmcnlai rodytq, kad vclyvojo neolito Virvclincs keramikos kuitiirai turCtl) pri­klausyli tik maza dalis titnago radinil!. I3iidingcsnill sios kulliiros dirbinill ncaptikla. Didzioji dalis radinil! priskirtina mczolilui. ISsiskiria grupc vClyvuoju mczolitu datuotinl! dirbinill: pcnkil! laneetl! rctllsuolll pagrindll scrija, dll lancctai rcillsuolu vienll sonu, trapeeija, trikampis mikrolilas trimis rl'lllsllotais sonais, asmcneJiai statmcnll rctllslI istrizlli kirstais galais ir statmcnai retusllotll sonll. Dalis radiniq, tarp jll ir asmencliai, gaJejo priklausyti ir kitiems mezolito pcriodams.

Oznugario l-oji akmens amiiaus stovyklavietc ir gyvenvietc (pav. 1 :5) yra Karkliskil! kaimc, rytiniamc 13irzlllio krante csanciame terasos kyslIlyje. Gyvenvictc aptikta 1984 m. 1985 m. A. Butrimo bllvo islirtas 284 m2 plotas, aptiklas intensyvlls ncolito kllitiirinis sluoksnis. Tarp tilnago radiniq yra kcletas mczolilinil!. Tai nedidclis Pulio tipo strcICs antgalis bc ikotcs ir asmencliai statmcnai rctllslIotll sonll,

•

statmcnai rctusllotu galu ir sonu, statmenu rctusu istrizai kirsltl galu ir retllslIotu sonu. Mczolilui priskirtini ke\i patinuoti skaldytiniai ir skcltcs.

Oinugario 2-oji akmens amziaus radimvietc yra Karkliskiq kaimo pielinejc dalyjc, ariamuosc laukuose, tarp keliuko Varniai-Pavandenc ir tcrasos slaito (pav. 1:6). I pictus nuo radimvictes yra Oznu­gario klliva. 1993 m. istyrus 8 surfus, nustatyta, kad kulturinis sluoksnis sunaikintas ariant (Ostrallskas ir k1. 1994, p. 27). Radimvieteje surinkti tilnago dirbiniai yra ivairialaikiai. Dali radiniq is sios kolek­eijos galima datuoti velyvuoju mezolitu. Tai ovalinis

•

kirvclis. asmenelis statmenu retusu istrizai nukirstu galu, asmenelio stalmenai retusuotu sonu dalis, asmencliai is skelteliq be retuso, tik su naudojimo zymcmis sonuose, patinuolos skeltcs. Kelctas titnago skelcil! ir asmcnelis statmenai rctusuotu sonu datuotini neolitu.

OZllugario 3-ioji akmens amziaus radimvietc yra Karkliskiq kaimo pielineje dalyje, i pietus nuo Oinu­gario 2-osios akmcns arnZiaus radimvietes, tarp Oznugario kalvos ir clero tcrasos slailo (pav. 1 :7). ]993 m. istirli 6 surfai leido nllstatyli, kad radimviclcs

204

kuitiirinis sluoksnis sunaikintas ariant (Ostrallskas ir k1. 1994. p. 27). Daugumi) raJiniq is pavirsiuje sllrinktos kolekcijos galima priskirli vClyvajam mczolitui, nors yra pavi(;nil! radinil!, Jatuotinq ncolitu ar galbiit kitais mczolito pcriodais. VClyvuo­jll mezolitu datuotinllosc radinillosc matyti, kad naudota mikrorcztukinc tcchnika. 'rai 2 . tr(lpecijos, 2 mikrorcztllkai, lancctas su smaigalill skeltcs apatiniame gale, trumpas JanislaviCl! tipo trikampis mikrolitas stamenai ticsiai rctusuotu galu ir 1 sonll.

Spigino salos akmclls ir ialvario amzitl g~;venvietc

yra Spigino salojc, piclvakarincjc buy. 13irZlIlio clCro pakrantcje, 200 m i rytus nuo Spigino rago, siaurinejc Spigino kalno papcdejc, ant 5-6 m aukscio tcrasos (pav. 1:3). A. 13utrimo dllomcnimis, cia buvo istirtas apie 100 m2 plotas ir aptiktas ncolito ir zalvario amziq

• gyvenviccill kuitiirinis sluoksnis. Salia ncolitll ir zalvario a rnZill mi datuojaml! radiniq, kolckcijoje yra kclelas titnago dirbinil!, priskirtinq ankstyvajam mczolitui. Tai Pulio tipo strClcs antgalio virslItinc dalis su apatincje pllsejc plokSciai rctllslIotll smaigaliu, 2 asmcnelil! is skclcil) dalys, vicna jl) statmcnai rcluslIolu galli, kila - statmenai n: tllslIotll

--

- -

• :::::. :::=- 1 , I

2 ,I -.::::::::::::::; " )

•

• , -. - • •

• • -

• - -, ,

4

10 pay. Spigina sala s lllczolito ka pt) titn ago invc nto riu s

desinillojll sonu. Jiems galima priskirti kelctll baitai patinllotl! skelcil! su retusu, galini gremztukll is skeites, granduko-gremituko tipo dirbin[.

Spigillo salos mczolilo kapai buvo rasti Spigino salojc ant to paties pavadinimo kalno kctcros. Mus domina kape Nr. 1 rasti 2 skcrsiniai jstrizicji Kungemozes tipo strelil! antgaliai (pav. 10:1,2) ir 2 titnaginiai peiliai (pav. 10:3.4) is radiokarboninill mctodu datuoto GIN-5571 7470 ± 60 bp/cal 5974 (5941) 5871 Be kapo Nr. 4. (Butrimas 1992, p. 4-6).

Spigillo rago akmclls amziaus radimvictc yra Birzulio eiero pietvakariniamc krante, terasos kysulyje, ariamame lauke (pav. 1 :4). Cia surinkti titnago radiniai datuotini mezolitu ir neolitu. IS mezolitinill radinil! minetinas asmenetis is skeltes statmenai retusuotu sonu su smaigaliu skeltes apatiniame gale.

Lingclll! akmclls amziaus radimvielc yra I3irzulio eicro siaurineje pakranteje, kalvos kysulio siaurcs vakariniame pakrastyje, ariamame lauke (pav. 1: 11). Pavirsiaus radinil! kolckcija yra ivairialaike. Minetina baltai patinuota ankstyvuoju mezolitu datuotina Pulio tipo streiCs antgalio virsutine dalis su ploksciu rctusu smaigalio apatineje puseje ir asmcnClio statmcnai retusuotu sonu dalis. Su vClyvuoju mczolitu sictina asmenelio is skeltes vidurine dalis su statmenai retusuotu galu.

Skirmulltincs l-oji akmcns amziaus slovyklaviclc ir gyvcllvictc yra vakarineje Kalniskill kaimo dalyjc, vadinamoje Sk,irmuntine, vakariniame kalvos slaite, apie 350-400 m i rytus nuo Alkakalnio ir apie 20 m nuo melioracijos griovio (pav. 1:14). 1984 m. buvo istirtas 116 m 2 plotas. Aptikta vclyvojo neolito Virvelines keramikos kultiiros gyvenviete (13utrimas 1985, p. 73). Tarp titnago radinil! yra baltai ir pilkai melsvai patinuotll dirbinill, datuotim! ankstyvuoju ir velyvuoju mezolitu. Ankstyvajam mezolitui priskirtini 2 Pulio tipo strelill antgalil! dalys: virSutine su ploksciai retusuota smaigalio apatine puse ir apatine su pusiau statmenu retusu isskirta spyglio formos [kote. Velyvajam mezolilui priskirtini 3 laneetiniai strclil! antgaliai su smaigaliais skelCill apatiniuose galuose. Vienas jll yra su statmenu retusu isskirta

• jkote. Siam laikotarpiui priskirtina ir asmenelio is skeltes dalis su statmenu retusu, istriiai nukirstu galu bci kitas asmenelis statmenai retusuotu ddiniuoju sonu, su mikroreztukinio dalinimo facete skeltes apatiniame gale, ir mikroreztukai. Mezolitu datuotini ir kai kurie kiti titnaginiai dirbiniai. taciau jll negalima tiksliau suskirstyti.

Skirmulltincs 2-oji akmcns amziaus stovyklavictc ir gyvcllvictc yra 400 m i siaures rytus nuo Alkakalnio ir 300 m [ pietus nuo kelio Janapole-Pavandenc esancioje kalveiCje (pav. 1 :15). 1984 m. Cia buvo

istirtas 228 m2 plotas ir aptikta vclyvojo neolito Virvelincs keramikos kuituros gyveoviete. Tyrimll metu surinkta daugiau nei llOO titnago radinill. IS jl! yra priskirtinll ir mezolito laikotarpiui. Anksty­vuoju mezolitu datuotina Pulio tipo streks antgalio apatine dalis su pusiau stat menu retusu suformuota spyglio formos [kote. Velyvajam mezolitui priklauso lancetas su smaigaliu skeltes apatiniame gale, retusuotu pagrindu ir sonu. Mezolitui priskirtini ir keli asmeneliai statmenai retusuotu sonu ir galais bei patinuotos skeltcs ir kiti dirbiniai. TaCiau siuo metu negalima jll tiksliau suskirstyti.

Duonkalnio akmcns amziaus gyvcnviclc yra Duonkalnio saloje. siauriniame 13irzulio clero pakrastyje, tics buvusiomis Drujos upelio iiotimis (pav. 1:12). 1991 ir 1982 m. cia buvo istirtas 1024 m2

plotas ir aptikta vClyvojo neolito Pamaril! kulturos gyvenviete ir kapinynas (13utrimas 1985, p . 30,31). Tyrimll metu buvo surinkta c1augiau nei 1000 titnago radinill (Butrimas 1985, p. 44). Perziurejus kolckeij'l, galima teigti, kad didely jns dal[ sudarc vClyvojo mezolito titnago dirbiniai. Vclyvajam mezolitui priskirtini asmeneliai statmenai retusuotais sonais, statmenai retusuotu sonu ir galais, asmencliai, kurill viename is gah! islikusi mikroreztukinio clalinimo faeete, trapeeijos, laneetai, 3 Janislavicl! tipo trikam­piai mikrolitai statmenai retusuotu galu ir sonu. Su siuo laikotarpiu sietina nemaza dalis baltai patinuotll skclcil!, vienagalill skaldytinill ir jl! dalil!, soniniai, dvigaliai, galiniai-soniniai gremitukai ir kiti dirbiniai.

Upch! 2-oji akmcns amziaus stovyklaviclc ir gyvcnviclc yra Tclsil! rajone Varnil! seniunijoje, Upetl! miske, RcSkctos cldiniajame krante, [pietus nuo Donauskl! sodybos. Pries kelcrius mctus durpyne, i pictus nuo soclybos, kclsant tvenkini buvo rasti elnio ragai su pjaustymo iymcmis. Jic pateko [ TelSil! "Alkos" muziejll. 1993 m. zvalgyml! metu Renata Donauskaitc areheologams perdavc durpyno pakrastyje darZuose surinktus titnaginius raclinills. IS jt) issiskyre melsvai patinllotll titnago dirbinill grupe: sunaudotas maias dvigalis laivelio tipo skal­dytinis skeltems, amorfinis skaldytinis, gremitllkas ir grandllkas is nuoskah!, gr'litelis, skelcil! dalys ir nuoskalos bei labai aukstas (4,3 em) trapecinis streks antgalis is nuoskalos (pav. 11). Durpyno pakrastyje ir terasos slaite 17 istirtll surfll parade plonll Sllplautil sluoksneli su neolitincs Narvos kulturos radiniais, besiskirianciais apdirbimo tcchnika ir patina bei dir­binil! tipais nuo R. Donallskaitcs surinktt)jl!. Spcja­me, kad must) aprasytieji rael iniai gaICjo buti paskleis­ti Sll iemcmis, is apie 1990-1991 m . iskasto naujo tvenkinio dugno. Durpyno dllgne gali buti islikusi mezolito pirmosios puses stovyklaviete. Tiksliau siuo

205

•

•

~I

- -

o

2

-1

---or- ---- ......... -

3

• • .'

4

11 pay. Upetl! 2-osios stovyklayietes litnago dirbiniai

mctll aprasyttuq radiniq kultLirines ir chronologincs priklausomybcs nustatyti ncgalima.

Bc anksciau isvardintt! mczolito stovyklaviccit) ir radimvieciq, pavienil) sio laikotarpio radinit! yra zinoma is Sirmcs kalno tariamo piliakalnio, Sirmcs -kalno 1-osios, 2-osios, 4-osios, Zvcjcliskcs 1-osios, 2-osios, 3-iosios, UpCtt! 1-osios, Birzulio sClsmaukos 2-osios, Daktariskes l-osios gyvcnviccil).

VAKARl) LIETUVOS MEZOLITO v

RAIDOS BRUOZAI

Vakar4 Lictuvos apgyvendinimo pradzia sictina su velyvojo paleolito siallres elniq mcdziotojt! grupemis. Apie tai byloja rand ami pavieniai jicms bLidingi dirbiniai. Vclyvuoju paleolitu datuotinas -streles antgalis, 1992 m. rastas Siaulillose Licporiq senoves gyvenvietes tyrinejiml! mctu*.

* Au to rius dekoja B.Salatkienei uz leidim'l paskelbti iij rnd inj.

206

Antgalis pagamintas is nctaisyklingos skeltcs, statmcnu rctusu su[ormavus placiCl ikoty ir islrizai nukirtus ddinLii plunksnos smaigalio krast'! (pay. 12). Tokio tipo strClil) antgaliai biidingi Pictt! SkandinaYijos Bromes kultiirai, gyvavusiai aIcriodo pabaigojc -yCIyyojo driaso pradziojc (X tiikstantmcCio pr.Kr. pabaiga - IX tiikstantmccio pr.Kr. pirmoji puse) (Larsson 1992, p. 272). Turima medziaga - payienis antgalis - vcrCia susilaikyti nuo tolcsnit! komenlan/. Pagal radimo aplinkybcs vclyvuoju pa\Colitu datuojami Klaipcdos pricmicstyje, Kalniskiuosc, rasticji ir 1865 m. i Berlyno muzicjl! patcky -+ irklo ir 1 scivos [ormos ietigaliai is siaures clnio rago (pav. 13) . .Tt! kultiirinc priklausomybe yra diskllsijt! objcktas (GroB 1939; Rimanticne 1984, p.31).

Vclyvojo paleolito Svidn! kllltiirai priskirtini is Kalniskit! l-osios akmcns amzialls gyvcnyictcs 2 dvigaliai laivelio tipo skaldytiniai skcltcms skc\ti ir dvigalis ilgasis grcrnZtukas is skcltcs. Malyt, sios kllltLiros velyvajam etapui, daluojamamjau prcborcalio pradzia (VIII tLikstantmccio pr.Kr. prad2ia), priskirlini kai kuric radiniai is Drenil[ radimvictcs. Tai jau minclas episvidrinis streks antgaliukas, vCliau pcrdirbtas i

•

•

I

• •

•• •

• •

•

• •

•

• • , •

•

• • • •

I

o

I I

•

• • • • •

• • •

• •

• •

•

•

12 pay. Lieporill Bromcs tipo strclcs antgalis

.

'W • •

II . I

, \ ~ I -

I [ : \ III/

I I _

I I I r I r • I I

•

I • •

I Iii II ,~

II ,n, .lfi/II . I

\ 1/

I

13 pay. Kalniskill (Klaipedos m.) ietigaliai is siaurcs . clnio rago

gr'lztcli, ir galbiit kai kllric kiti clirbiniai: skcltcs, galiniai grcmltllkai. SvidrlJ kultiira gyvavo vClyvojo clriaso laikotarpill, taCiall vclyvasis jos ctapas apima ir prcborcalio laikotarpio pradzi'l (SlIlgostowska 1989, p. 99). vClyviallsios racliokarboninl's datos, sicjamos su Svicln! kllltiira, is Calovancs (Ccntrinc Lcnkija), yra (Gd-1662) 9750±~Obp, (Gd-1717) 9700 ± 80bp (Sch ilcl 1996, p. 2~8) . Kacl Yak a n! Lietuva priklausc Svicln! kllltiiros arcallli, patvirtina ir siai kultiirai priskiriamos stovyklavietcs bci pavicniai radiniai is Latvijos (Zagorska 1994).

Kitas vakarl) Lictllvos apgyvenclinimo ctapas sietinas su mezolilincs KlInclos kllltiiros ankslyvojo mczolilo Pulio lipo slovyklavictemis. Sios kultiiros grupcs zmones nalldojo nuspalldimo lechnik'l laisyklingoms skcltems nuo vienagalill skalclylinil) nuskclti. Skcltcs buvo c1alijamos lauzymobiiclu. IS biidingll dirbinill lipll isskirlini jkoliniai Pulio tipo strelill antgaliai is skelcill Sll pusiall slatmenll rclusu suformllotomis spyglio formos jkolemis ir ploksciai retuslIota plllnksnos virsutincs dalies apatine puse. Tyrinctojai isskiria 3 sill anlgalill tipus: did2iuosius (pav. 14), maZlJOSillS (pav. 7:2) ir su statmenu rctllslI tik is vic nos puses suformllola ,kote. Svarblls titnago dirbinill komplekso cIementas yra kalllinill med2iokJes ir ziikICs inagil! asmcnCliai is skclcil): statmenai retllslIotais gahtis ir 1 sonu (paplitys jl! variantas, kai retllsas sone biina kilojc nei galuosc

-

•

I I I I

14 pay. Ringuvcm) Pulio tipo streIcs antgalis

207

puseje), nelygiasoniai trikampiai mikrolitiniai asmenCliai statmenai retusuotomis trumposiomis krastincmis, asmene~iai statmenai retusuotu 1 sonu ir kitame sone retusu suformuotais danteliais. Kadangi ne vienoje is sios grupes stovyklaviecil/ su vientisu kultiiriniu sluoksniu - Pulio (51mITe 1990), Krumpliovo (KOJIblI.OB 1977, p. 114-115), Zvejniekll II apatinis sluoksnis (Zagorska 1992, p. 102), nebuvo rasta jokill mikrorcztukines teehnikos pcdsakll, manome, kad asmeneliai galejo biiti gaminami is skelCill lauiymo ir retusavimo technika. Kiti biidingi dirbinill tipai: galiniai gremitukai is skelcit) ir nuo­skall), kampiniai reztukai, su[ormuoti nuskelimais nulauit uose skelcil), reCiau nuoskall), galuose, retesni reitukai - su[ormuoti retuso ir nuskclimobiidu, gausiis jvairit) irankill asmeneliai is didelill skelcill i r jll da lill su retusu ir panaudojimo iymcmis. Vienas is sio regiono Pulio tipo stovyklavieCill brllozll yra siekimas visiskai isnaudoti turim<j titnago zaliav<j: skaldytiniai sunaudojami iki miniatiiirinill fragmen­tll, sllliizt; ar susidcvejt; dirbiniai perdirbami j kitus. Todd, matyt, bllvo vartojamos ir kitos akmeml riisys. Tai susijt; su titnago zaliavos triikumu i siaur<; nuo

• Nemuno ir Neries upil). Siuo atzvilgiu Birzulio apylinkil) senoves gyventojarns pasisekc: slinkdamas Iedynas Pabirzulio kaimo apylinkese paliko titnago rieduliuktl sankallpl), 0, be to, ir iki Nemllno pakran­Cill yra netoli. Matyt, titnago ialiavos santykinis prieinamumas buvo viena is gausit) senoves stovyk­laviecill pedsakt) Biriulio apyeiereje priezascill. Galbiit su Pulio tipo stovyklavietemis susij<;s prie Drujos, i pie tus nuo Alkakalnio, rastas Kundos tipo kaulinis ieberklas su smulkiomis uibarzdomis ( pay. 15:1). Tokie ieberklai Latvijoje ir Estijoje datuojami preborealio ir borealio laikotarpiais (VII I -V I I tiikstantmetis pr.Kr.) (Zagorska 1992, p. 107,108).

• Siuo metu Vakanl Lietuvoje yra zinomas sios

ankstyvojo mezolito Pulio tipo stovyklavietes: Biriulio s<jsmaukos, Oinugario l-oji, Spigino salos, Drenill, Lingent), Skirmuntines l-oji ir 2-oji. Pavicnil! Pulio tipo strelil) antgalil) rasta Ringuvcnuose, prie Ringllvos itekejimo i Vent<j (pav. 14), Silalcs apylinkese (KVD Muziejuje). Tokio streles antgalio dalis, be tikslios radimo vietos, matyt, irgi is Siaures

• vakanl Lietuvos, yra saugoma Siaulit) "Ausros" muziejllje. Lietuvos Naeionalinio muziejaus fonduose saugoma sio tipo antgalio dalis is JanapoJes apylinkit) (su sifru Ja.81, tikslios radimo vietos issiaiskinti nepavyko).

Kundos kultiiras ankstyvojo mezolito stovyklavie­tcs pavieniai titnaginiai ir kauliniai dirbiniai yra pa­plitt; rytineje Baltijos jiiras pakranteje nuo siaures rytl) Lenkijos iki Pietl) Suomijos (Brzozowski, Siemaszko sp.; Matiskainen 1996, p. 257-258).

208

•

,

2

, . . '

1 •

15 pay. Pabirz111io Kl1ndos tipa kaulinis zcbc rkl as (1) ir Platelil! Lubanos tipa ka111inis zc:bcrklas (2)

Sios ku It ii ri nes grl.l pes ehro no logij '1 Vakanl Lietuvoje galime nl.lstatyti tik remdamiesi kaimyninill salit) duomenimis. Pulio stovyklavietcs Es tijoje kllltiirinis sluoksnis radiokarboniniu mctouu buvo datuotas (TA-245) 9600±120bp, (TA-176) 9545+115bp, (TA-175) 9300±75bp, (TA-949) 9350+60bp, (TA-28-l) 9285+ 120bp (51mITc 1990, p. 5), Zvejniektl II stovyklavictcs apatinis sllloksnis Siaures Latvijoje iiedadulkill analizes me todu buvo datuotas preborealiu (Zagorska 1992, p. 100). Milu­kit) stovyklavietes 7-asis ir 8-asis sluoksniai SlI Pulio tipo antgaliais siaurcs rytll Lenkijoje radiokarboni­niu metodu datuoti (Gd - 7295)9280 ± 50 bp

•

(Gd-7594)9160 bp (Brzozowski, Sicmaszko sp.). •

Kundos stovyklavicte Siaures Est ijojc radiokarbo-niniu mctodu datuota (TA-14)8340+280 bp (51II1ITC 1990, p. 8). Pateikti duomcnys !cistll Kundos kllltiiros ankstyvojo mczolito Pulio tipo stovyk­lavictcs Vakanl Lietuvoje prcliminariai datuoti prcborealio viduriu ir pabaiga (VIII tiikstantmccio pr.Kr. vidurys - pabaiga).

Kundos kultiiros kilmes klausimas yra gana sudetingas . .los tyrinetojai yra patcik« jvairiausil1 nuomonil1. Estl1 archeologas RIndrcko siCj kultiirCj kildino is Centrines ir Vakarq Europos paleolito (lndrcko 1948, p. 398). Veliall tyrinetojas savo nuomony pakcite ir Kundos kultiiros kilmy bande sicti su Dono-Dcsnos rajono paleolitiniais l3orscvo I tipo paminklais (Indrcko 1964, p. 58-(1). Lcnktl mokslininkas S. K.Kozlovskis iskelC hipotczy apic Kundos kultiiros kilmy is Sibiro (Kozlowski 1972. p. 114; Kozlowski ir Kozlowski 1977, p. 242-243). Lietuvos akmens amiiaus tyrindoja R.Rimanticne nurodc kclis komponcntus, is kurill susidare Kundos kultiira: Maglcmozes. !\skolos ir Svidnl kultiinl palikimij, gautij is Pictrycill. is Valdajaus aukstumll (Rimanticne 1984, p . 94). Panasios nuomones laikcsi ir L.Ko!covas, kaip ir R.Rimanticne, atskirus Kundos kultiiros komponcntus kildinys is jvairil1 kultiirl1: titnaginis invcntorius susiformavys vcikiant Svidnl ir Arcnsburgo kultiiroms, kaulo ir rago dirbiniai -

. Mag!cmozes, 0 skaluno ir kvarco dirbiniai - PiCtll Suomijos Askolos kulturai (KOJIbUOB 1979, p. 24). I. Zagorska Latvijoje mczolito kilmy sicjo su Svidn) ir J\rensburgo klllturomis (3aropcKa 1981. p. 63-(4). K.Janitsas Kundos kllltUroS kilmy sicjo su Svidrq kultura (5!lIJrTC 1990, p. 30).

Smulkiau panagrinejus ankstyvl1jq Kundos kultiiros paminkll1 ir Svidrl1 bei Arcnsburgo kultunl tradicijas, pastebime kaip labai skiriasi titnago apdirbimo technika ir tipologine komplcksq slldetis. Pvz., Svidrq ir Arensburgo kulturose ncticsioginio musimo technika nuo dvigalill laivelio tipo skaldyt iniq bud avo nuskeliama gana nctaisyklingos skeltes (Sulgostowska 1989, p. 57,58), 0 Pulio tipo stovyklose naudoti tik vienagaliai skaldytiniai nuspaudimo technika taisyklingoms skeltems skclti. Be to, kaip jau minda, Svidrl1 kulturos tradicijos islieka ir prcborealio pradiioje, 0 Pulio tipo stovyklavietese jau preborealio viduryje - antrojoje pllseje randame savit'l, visiskai susiformavusi'l kultu­rin« tradicij<t. Taciau, manau, reikia sutikti su L.Zalizniaku, pasiUliusiu iseiti is sios aklavictes . .10 nuomone, ankstyvojo mezolito paminkluose paste­bima vienagalill skaldytiniq ir nuspaudimo tcchnika taisyklingorns skeltems gaminti tera desninga titnago apdirbimo technikos raidos pakopa - holoccno pradzioje Svidrq kultiiros imones pcrejo pric opti-

maliausios taisyklingoms skcltems skelti skaldytinio formos - vicnagalio kiiginio skaldytinio. Tyrinctojo nuomonc, sis pcrejimas rode ir tipologines titnago dirbinil1 sudcties pasikcitimus: atsiradlls taisyklin­gorns skelterns, paplinta ir taisyklingi jkotiniai strdil1 antgaliai is skelcill, galiniai grcmitukai is skclcill, kampiniai rcztukai pcriallztq skelciq bmpuosc. Taisyklingll skelCill gamyba lcido plisti kauliniams mcdzioklcs irankiams su asmcncliais (3a JIIl31H1K 1989, p. 83-84). Sis pasikcitimas ir ski ria Svidnl kultur'l nuo jos pagrindu susiformavllSil1 mczolitinill postsvidrinill kultunl, tarp jll - ir Kundos kllltiiros.

Mczolito viduryjc, borealio laikotarpiu, manoma, Vakanl Lictllvoje pasirode naujos titnago apdirbimo tcchnikos tcndcncijos, paplito nauji dirbiniq tipai. Toliau naudojami vicnagaliai kuginiai , vicnagaliai "Sll rankcnelc" skaldytiniai, ima plisti mikrorCi.tllkine skclCill dalijimo tcchnika, pritaikyta [vairiallSil! gcomctriniq mikrolitll gamybai. Plinta mikrolitiniai strelill antgaliai, is radzil1 [vairus lancetai: nulauztu pagrindll, statmcnai retusllotll pagrindu, istrizai nurctusuotll pagrindll, rctllsuotu pagrindu bci sonu ir kt.. Kick vcliau atsir(lnda trapcciniai strCliq antgaliai - vClyvojo mczolito zymcklis. Mczolito antrajai pusci budingas ivairiausill ' asmcneliq' su statmcnai rctusuotais sonais ar galais, jstriiinill, trikampill mikroli1tl ir mikrordtuktl plitimas. Darvicnas sio laikotarpio dirbinill tipas - tai jvairiis makrolitai, pirmiallsia ovaliniai kirvcliai .

IS Vakarl1 Lictuvos stovyklaviccil1 ncticsiogiai borealio laikotarpiu (VI I tiikstantmcciu pr.Kr.) butll galima datuoti tik Kulniko stovyklavict y. Tai Iiudytll trapccijl1 nebuvimas, nors ko\Ckcija yra gana ncgausi. PloksCias rctusas lancctinio strelCs antgalio virsiines apatinejc puscje Iyg rodytq galimus stovyklavictejc apsistojusios imonill grupcs rysius su Kundos kulturos zmonemis. l30realiu datuotinas ir Lubanos tip 0 t rib ria un i s k a u lin i s z c b e r k I a sis P I a t c Ii 11

apylinkitl (Rimanticnc 198.t, p. 88-89). Kitas vidu­rinio mczolito stovyklavietcs sunku atskirti dCl kolckcijll pobiidzio ir dd borcalio bci atlancio I pc­riodo (VI tukstantmccio pr.Kr. - V tiikst(lntmccio pr.Kr. pirmoji puse) laikotarpiq stovyklaviccill titna-. . . . .., glOIO IOvcntonaus panasumo.

Nesuklysime dali titnago ko\Ckcijll is I3irzulio s"l-•

smaukos. Sirmes kalno 3-iosios, Oinugario 3-iosios, Kalniskil1 l-osios, Donkalnio, Daktariskcs l-osios, Dreniq stovyklavieCiq datuodami vClyvuoju mczolitu, atlanCio I periodu. Tai [rodo trapccijos. Kitosc darbc minetosc vietose aptiktas stovyklavietcs ddjq ncgausiq rinkiniq tegalima priskirti mezolito viduriui arba antrajai pusei: Oznugario 2-<ti<t, Skirmllntincs 1-<li<t ir 2-<li<t, Upettl l-<li<t, Lingcnq.

Velyvojo mezolito stovyklavietems biidingas platus mikroreztukincs tcchnikos naudojimas, ja

209

pagaminti mikrolitai: trapecijos, laneetai, ypac statmenai rctuslIotu pagrindll, asmenCliai is skclcil) istrizai stamcnai rctusllOtais galais, asmcnCliai statmcnai rctusuotais galais ir sonll SlI I is gall! islikusia mikrorcztllkinio dalijimo faectc, .Ianislavicq tipo trikampiai mikrolitai, mikroreztllkai. Kaip atskir<1 velyvajam mezolitlli biidingq mikrolitinil! antgalil! tip<l, galima isskirti jstrizinills Kllngcmozes tipo antgalills . .Iic mllms svarbiis, ncs 2 tokic antgaliai bllvo rasti Spigino salos kapc Nr. 1 ir pagal kapo Nr. -l radiokarboniny dat<l (GIN-557}) 7470±60 bp/cal 5979 (5971) 5871 Be jic apytiksliai gali btiti priskiriami atlanCio 1 periodo vidurio laikotarpilli. Be to, jie rodo galimlls kultiirinills rysills su Pictl) Skandinavija (Larsson 1990, p. 270, pay. 8). Sio tipo antgalil! nera gausll Lictllvojc, vicnas jl) rastas Pakretuones 4-ojojc stovyklavicteje siallres rytl) Lietllvoje (Girininkas 1990, p. 14).

Mczolito antrojoje pllseje vykusius pasikcitimus llpdirbant titnagct ir dirbiniq kompleksl! tipologines sudeties galime atsckti ir siaurcs rytq Lietllvoje, Pakrctllones -l-ojoje stovyklavictcje (Girininkas 1990, p. 13-14) bci Latvijos mezolito paminkillosc: Koskenq stovyklavietcje rastas mikrorcztukas, Zvcjnich! kapinyno \.:.ape Nr. 57 - lancctas (Zagorska 1992, p. 105, pay. 6:15; p. 113, pay. 15:19). Su miiSI) patciktais stovyklavieciq titnaginio inventoriaus bruoZl! pasikeitimais slltampa Latvijos ir Estijos mczolito stovyklavictese pastebeti kaulinil! dirbinil) k 0 m pic k s I! pas ike i tim a i (Z ago r s k a I 9 n, p. 109, tt2, I 13, P a v. } 9).

Pokyciai apdirbant titnagct ir kalllq mczolito viduryjc ir antrojoje puscjc yra sictini Sll nalljl) gyvcntojl! atejimu ir bent dalinill KlIndos kultliros

• ZmOnil! isstiimimu. Sis proccsas, matyt, buvo sude-tingas ir ncvienalaikis. Pictinc:; KlIndos kultiiros area-10 dal[ - siaurcs rytl! Lcnkijq, Lietuv<J - nallji gyvcn­tojai pasieke jau borealyje (Maksimonil! -l-oji

• stovyklavictc), 0 Siaures Estijojc esanti Kundos sto-vyklavicte datuota borcalio antrijja puse, (TA-14) 83-l0 ± 80bp (51lllfTe 1990, p. 8), rodytl), kad Kundos kllltura cia isliko siek tick ilgiau. Borcalio viduryjc j rytus nuo Onegos dcro atsiranda Niincje Veretje I tipo stovyklos. TyrinCtoja S.Osibkina jl! pasirodym<J sieja su migraeija is Kundos kultiiros arcalo (OIllu6-Kl1l1a 1983, p. 268-271). Niineje Veretjes l-oji stovyk­lavietc radiokarhoniniu metodu yra datuojama: (LE-U72)8750±70 bp/eal 7491(7435)7381 Be, (GIN-2-l52-Y) 8560±120 bp/cal 7393(7238)7030 Be, (GIN-2452-D) 8520± 130 bp/cal 7347(7148)7001 I3e. Matyt, dalis Kundos kulturos imoniq dCl demo­grafiniq ar ekologiniq prieZascil! pasitrallke siaures ryll! kryptimi.

210

Vakarq Lictuvos vidurinio ir vClyvojo mcwlito stovyklavieCiI! kilmes klausimas siuo mctll ncgali bliti galutinai isspn;stas, nes turimos kolckcijos yra mis­raus pobiidzio. TaCiau galima pazymeti, jog minCtuoju laikotarpiu Vakarl) Lietuvojc paplitusi titnago apdirbimo technika ir mikrolitiniai dirbinil! tipai yra tapatlis arba artimi MaglcmoLcs kultliros dirbinil) tipams. Pirmiausia tai Maksimonil) -L!.i<J stovykla· viete (Rimanticne 198-l, p. 6-l-69) ir vadinamosios .Ianislavicl! kultiiros paminklai (Galinski 1992, p. 38· 45; 3aJlJIJIlHK 1991, p. 28--l1). DC! nllrodyt4 prie· zasciq sillo mctll slIsilaikome nllo tiksIesnio Vakan) Lictuvos vidurinio ir vdyvojo mezolito paminkh) kllltiirines priklallsomybl's apibrezimo.

Velyvajam mezolitlli biidingi titnago apdirbimo tcchnikos bruoza i nuspalld i mo tcchnika, vic nagaliai skaldytiniai taisyklingoms skcltems, mikrorcztu· kine teehnika, pagrindiniai mikrolitl! ir kitl! dirbi·

• nil! tipai Vakan! ir Siaur<:'s Lietllvojc bci Latvijojc islicka iki vidurinio neolito . Vakarq Lietllvoje juos randamc Oznugario l-ojojC'. ~iaures rytl! Lietuvojc, • • Saltaliiines, Zeimcnio ci.cru I-ojojc, Krctllono In, Pakrctuoncs 3-iojojc gyvenvictesc (l'lIPlIIIlI1lK3C

1990, p. 2-24; Girininkas 199-l, p. 83-89). Si titnago apdirbimo tradicija atsckama ir negallsiamc Uosos ankstyvojo neolito gyvcnvietes tipo inventoriujc (3aropcKllc ir kt. 1(84). Sis reiskinys atsckamas if Estijos bci Latvijos velyvojo mezolito - ank!>tyvojo ncolito gyvenviecil) kaulo inventoriuje (Zagorska 1992, p. 114,115). Minetosios neolito gyvcnvictcs priklauso neolitinei Narvos kllltiirai. Todd manomc, kad miiSl! nagrinetq stovyklaviecil! vClyvoio mezolilo zmonil/ grupes dalyvavo Narvos kultiiros genezcjc. Galbiit ncolitine Narvos kllltiira sllsiformavo .il)

pagrindll . Siems klausimams isspr<;s ti n :ikalingi to\csni tyrinejimai.

Pad c k a. Autorills dekingas tyrinetojams, \Ciehl' siems pasinaudoti ncspallsdintais rankrasciais· tyrinejiml) ataskaitomis, sallgomomis Lictuvos islo· rijos institllto Areheologijos skyriaus rankrastync if Lietuvos Nacionalinio mllzicjaus Archeologijos skyri lIjc:

A. BLlirimo apie Skirmantines 1 -osios ir 2-osios, Oinugario 1-osios ir Kalniskil! akmens amziaus paminklt! tyrinejimus. LNM AS I3yla Nr. 146

A. Butrimo apie KlIlniko paminklo tyrincjimus. Byla Nr. 128-l

A. Butrimo, 0. BoglIsicfles, Sirmes kalno 3-iosios akmens tyrinejimus. 13yla Nr. 918

R.Rim(lI1tiel1e~ apic ¥ • • ,

a mZlallS gyvcnvlctcs

V. Va/aikos apie Sirmcs blno paminkh! 7.valgyb~. Byla Nr. 358

,

-

THE MESOLITHIC IN WESTERN LITHUAN TOMAS OSTRAUSKAS

SUMMARY

Until the last ten years the Mcsolithic in Wcstern Lithuania was rcpresented by few stray finds of bonc and antler artifacts. Thanks to investigations of I\.. Butrilllas in the area of Uirzulis lake a grcat number of mcsolithic sites were discovered (fig. I) unfortunatly all the matcri­als frolll excavated sites and all the surface collections arc of mixed character. They include early and late mc~olithic also ncolithic flint materials.

The first stage of habitation in Wcstern Lithuania was connccted with the Late Palaeolithic. To this period arc attached stray finds of Brom!11e type point from Licporiai (fig. 12),5 bone points of a reindeer antler from Kalniskiai (KJaipeda) (fig. 13), and flint artifacts of the Swiderian culturc from Kalniskiai 1 site.

flint complexcs of early mesolithic sites of I'ulli type of thc Kunda culture arc characterised by presence of the preas~urc technique and one platformed conical corcs for production of regular blades, and absence of thc microburine technique. The most characteristic types of tools: tanged points of Pulli type, microlithie inserts, rect­angular and triangular with stceply retouched sidcs, angle burins, end~crapers, large blades with retouch, a grcat number of the parts of bladcs with retouch and traces of utilization. flint materials of Pulli type arc found in Birzulio Sqsmauka, Spigino Sala, Oznugaris I, Skirmuntinc 1 and 2, Dreniai, Lingcnai sites. Sray finds of the points of I'ulli type arc known from Ringuvcnai

v

(ncar. Kursenai) (fig. 14) and Silalc. In accordance with C/14 and palinologieal datings from the sites of I'ulli type in ESlonia (Pull i), Latvia (Zvejnieki II), Poland (Miluki) sitcs of lhis type in Western Lithuania could be associ­atcd with the Middle - the very end of the Preboreal.

An appearance of mieroburine technique and wide spreading of different types of mieroliths and macrolits in the Middle - the Late Mesolithic could be associated with an appearance of a new population in Western Lithuania. l3y indirect date site in Kulnikas island could be attributed to the Middle Mesolithic. IIere arc fixed traces of the mieroburin teehnigue, but trapeeia arc ab­sent (fig. 6). Flint materials of the late mesolithie sites arc characterised by presence of a great number of dif­ferent mieroliths: trapecia, different types of lancelatcs, inserts, triangulars, mieroburins and etc. 2 oblique points of Kongemose type were found in a p,rave Nr. 1 of Spiginas mesolithie gravefield. The other widespread types of tools: cnti-, cnd-side- and unregular scrapers, angle burins, oval axes, parts of blades with retouch. II. part of flint collcc-

v

tions from Birzulio Sqsmauka, Sirmcs Kalnas 3, Oznugaris 2 and 3, Skirmuntine 1 and 2, Daktariskc 1, Dreniai could be attached to the Late Mesolithic.

II.lthough mixed up flint collections don't allow to solve finaly problems of genesis and cultural attribution of the

•

middle and the latc mcsolithic sites in Wcstern Lithuania, thc closest analogucs to flint processing technique and tool kits we find in tllc tradition of Mag1cmose, and more preciscly, in the sites of the .1anislawice culture and the sites of thc Maksimonys IV type.

Charactcristic traits of flint processing and tool kits of the late mesolithic sites of Wcstcrn Lithuania survived until the Middlc Neolithic ill Western and Northern

v

Lithuania (Oznugaris I, Zeilllenis lakc I, l'akreluonc 3, Kretuonas 113). This fact enables us to look for genetic background of the ncolithic Narva culture in the late mcsolithie sites of Western and Northcrn Lithuania.

LIST OF ILLIJSTRATIONS

Fig.!. Mesolithic sites in the: area of Birzuli~ lake: 1 - the •

sitcs of Swiderian culture, 2 - early Mesolithic sites of l'ulli type of the Kunda culture, 3 - ~ites of the Middle and the Late Mesolithic, 4 - sites of till': Early Mesolithic of l'ulli type and of the Late Mesolithic, 5 - the sites of undeter­mined chronological affiliation, 6 - mesolithic gravcs, 7 - ~tray

find place of bone point of Kunda type. Sites : 1 - Kulnikas, 2 - mesolithic graves of Spigina's island, 3 - Spigino sala, 4 -Spigino Ragas, 5 - Oznugaris 1,6 - Oznllgaris 2, 7 - Oznugaris 3,8- I3irzulio Sljsmauka, 9 - Birzulio Sqsmauka 2, 10 -Drcniai,11 - Lingcnai, 12 - Vuonkalnis, 13 - Kalni~kiai t, 14 - Skirmuntinc 1,15 - Skirmuntinc 2, 16 - PabirzlIlis, 17 -v v v

Simlcs kalnas, ]8 - Sirmcs kalnas 1,19 - Sirmcs Kalnas 2, 20 - Sirmcs Kalnas 3, 21 - Sirmcs Kalnas 4, 22 - Zvejeliske 1, 23 - Zvejeliske 2, 24 - Zvejcliskc 3.

v

Fig. 2. Sinncs Kalnas 3. Thc Mesolithic. Flint artifacts v

Fig. 3. Sinncs Kalnas 3. The Late Mesolithic. Flint artifacts Fig. 4. l3irzulio Sljsmauka. The Early Mesolilhic. Flint arti­facts Fig. 5. I3irzulio Sljsmauka. Thc Late Mesolithic. Flint arti­facts (5 - neolithic trapezium) Fig. 6. Kulnikas. The Middle Mesolithic. Flint artifacts Fig. 7. Dreniai collection. The Early Mesorithic. Flint arti­facts Fig. 8. Dreniai collection. The Mesolithic. Flint artifacts Fig. 9. Dreniai collection. The Late Mcsolithic. Flint arti­facts Fig. 10. Flint artifacts from The mesolithic graves of Spiginas island . Fig. 11. Upetos 2. Flint artifacls Fig. 12. Lieporiai. The Point of Bromme type Fig. 13. Kalniskiai. The Points of a reindeer antler Fig. 14. Ringuvcnai. The Point of Pulli type Fig. IS. Pabirwlis. The Bone point of Kunda type 1. l'latcliai. The Bone point of Lubana type 2.

•

Translated uy author

211

~

30JIllT 3 HOll JIllTBbI •

TOMAC OCTPAYCKAC

PE3IOME · •

L~o nOCJlc,nHCI'O DPCMCHli 0 Me30JUne 3analVl0/\ JlI1TDbI

IICCJlC.L\ODaTeJUI MorJUi CY.L\I1Th TO.'IbKO no CJIy'IaJ%llbIM HaXO.L\­

KilM H3,Ucmltl 113 KOCTI1 11 poril. IiJlaroL\ap$l IiCCJlellODilHIiIDd

A DyrpHM3ciI B OKPCCTIIOCTHX O . IiI1PA-.),JlI1C 6blJlO OTKPbITO

IICMilJlO flllMmHIIKOD Me30mlTa (pHC. 1). K COJKaJleHIiIO, Dce

KOJmCKI.l)1II IICCJlC.L\ODaIlHbIX cTomloK, a TaKA<C c06paHI1$1 C

nOBcpxlIOCTH cO.L\epA(aT pa3IIoBpeMcIIHbIe MaTepliaJlbI

OTIIOCHMhlC K paHlleMY Ii n03J11lcMY Me30JlliTY II IIcoJUny.

IlCPBblit 3Tan 3aCCJlellHH 3anawiO/\ JlIiTBbI CB$l3bIBaeTC$I

C 1l0J,UIIIHI naJleO!lIITOM. K 3TOMY neplIo.L\y OTHOCHTC$I

llaXOl\KH IIaKOIle'II1I1Ka Tlllla IipoMMe 1i3 JlcnopHI1 (pIiC.

12), poroilbIx HaKOIIC'II1HKOil KonlIl1 113 KilJlIIliWK5111

(KJIilitnC.L\a) (pHC. 13) II KPCMIICDblX 1i3.L\eJIlII1 CBllJlCPCKOI1

KY!IbTYPbl 113 CTOHHKH KaJlIIIIWK$lfi I. KPCMIICIlhlfi IIIIIlCIITaph paIIIICMe30JII1TI1'ICCKIiX CTOn­

IIOK TIlrIil llyJIJll1 KYIII~accKol\ KYJlI,TYPbI xapilKTepH3YCTCH

H CII OJIh30IlalIllCM OTlKHMIIO 11 TCXHIi KII H O.L\HOnJlOwa-

1l0lUllI,IX IIYKJleycoB .L\JIH nOJIY'lCIIIHI npaIlIIJII,IlI,IX nJlaCTHH,

OTCYTCTI3I1CM MIIKPOPC3L\ODOit TCXlIliKH. XapaKTcpllbIC

TlInbl opY),lIfi: 'ICPCIIIKOllblC lIaKOIIC'II1HKI1 TIIna IlYJIJlIi,

MIIKpOJlWrlI'IeCKIIC IlKJlill\hI C KPYTOtt PCTYWblO, co

CpC3illlllhlMII KOIIl(ilMII H 1 KpilCM KaK 'leThlpcxyrOJIbllhlC,

TaK II Tpcyro.'IbllbIC, KOHllCBhlC cKpe6IIIi Ha n JIaCTIIKaX Ii

oTllenax, )TJI9BbIC pCJllhI IIa CJIOMaHHbIX nJIaCTllHaX,

60JlI,lUliC IUIilCTllIIbl C pCTyurblO, HCnOJIh30IlallHhIC KilK

II 0 A(II , II 60JIhWOC KO JU(lIC<':TllO CC'ICIlIiI1 nJlaCTHII C

PCTYUlblO II CJIC.L\ilMI! cpa60TaIIIIOCTIi. CYl\H' no lIaXO.L\KaM

lIaKOIlC'llIlIKOB Tllfla 11 YJIJIH, K paHIICMC30JII!TH'ICCKaMY

3Tany KYll~laccKoi'I KyJlhTyphl OTIIOCHTCH 'laCTb MaTCp"aJIOB

H3 CTOHII OK OHPA(YJIHO CilcMaYKa, oCTpoBa CIlI1nlllaC,

OA<lIyrilplIc I, CKHPM),IITlIIIC 1 If 2, a TaKA(C •

MccTOIIaXOA(,TICIIlIit L(pHIIHfi II JlImrcllatL TIaKoIIC'IIlIlKII

TIIna IlYJIJIH l'aKA(C lIi1fi)JeIIhl Il PllllrYllcllilfi (HC.L\aJIeKO OT

KypmcllaI'I) II B LLIII.'laJIC. OlIlIPilHCh lIa .L\aTHpOBKH CTOSIIIOK

TlIHa fiYJl.'111 B ;:)CTOIIIIII (lfp.'1H), JlaTBHII (3BCI\HIICKH IT) II rIOJlhure (MII!lYKII ) , CTOHIIKII 3Toro Tlina 3ana,J,lIofi

Jfl1l'Ilhl MOllOIO 01'IICCTH K CCpC,'1.Hlle - KOHIlY npc60pcaJla .

rIOHB! ICIIHC MIIKPOPC31loBOit TeXIIIiKI1 11 WHpOKoe

pacnpocrpallCHIIC Pil3J11I'llIh1X TlInOB MHKpomlTOB II MaKpo­

J11ll'OB B CCPC:ViIlC - IlTOPOII 1l0JIOBlIlle MC30Jllna MOA(1I0

CIH13hl DilTI, C nOHIlJlCIIII CM 1I0130rO II aCCJICIIIHI Il 31'0M

pCrIlolle. fl o KOCIlCllllhlM ~allllhIM K cpe) lllcMY MeJOJIHTY

01'1I 0 CIIl'CH CTOHlIKii lIa OCTPOIlC KymlHKac, r~c 3atIJIIKCU­

POBillIO nOHB JICIIlIC MIl KPOPC31l0BOfi TCXIIHKII, 110

o Tcy<.:rnYIOT TpiinCIllIIi (pIIC. 6). KpeMlleBoMY IIHilellTilplO

CTOHIIOK n03l1CrO MC J OJllITii CBOI'lCTllCIIIIO nplICYTCTBue

MIIOrO'IHCJICllllhIX MHKpOJII('rOIl: TpanCUHIi, pa3J111'lIIblX

TIIIlOIl.'lalll\CTOI3, IlK.'la~hIUlcl'I, TpcyrOJIhlllIKOB, ~IHKpOpC3-

1l0 1l. n ~[CJOJIJITI"'ICCKOM MOrllJlhIIIIKe 1Ii1 OCTPOBC Cl1lII'lI­

lIac lIai'I ) lCllhl pOMGH'lCCKIIC MHKpO JIHl'I1'lCCKHe

lI a KOlle'III11KIi Tllna KYIlrCMOJc. J(pyrlIc IIau60Jlcc

paCllpOCTpallCI!IlblC TlIIlhl 0PYWII'l: KOIll(CBhIC, KOIlUCIlhIC-

60KOllhle II IIcpcrYllnpllhlC CKPCOKII, yrJlOBhle peJllhl,

II JIiICTI III hi C pCT)'lHhIO, OllaJlblIhlC TonopHKIi. K n03.L\IICMY

~le 3 0JIJITy MOAQIO OTIICCTH 'laCTh KOJICKUHI\ H3 bIlPA(YJIJIO

CilCMaYKa, TUlIpMec KaJlllilC ITT, OA(lIyrapHo 2 II 3, CKIIPMYIITHIIC 1 II 2 , )J,aKTilpIIUJKCC I, )~pCIIHit. XOTH

cMcmallllhlit XilpaKl'Cp KOllJl<.:KI\lIfi He paJpCllIileT OKOH­

tlaTC.%HO PCIlIIITh BOIlPOChI npOHCXO~CIIIHI Ii KYJIhTYPIIOI1

212

npHlliI.L\JleACHOCTIi naMHTllliKOB cpel lHero H nOJ.L\lIcro Me30-

JIlHa 3i1na~Hofi JlHTDhl, 6m1lKal1wHc aHaJIOrHl1 no TCXIIHKe

06pa60TKii KpeMIIH Ii THnOJIOnPICCKOMY COCTaBY 0pY.L\HI1,

npcACnC Bcero MIIKPOJllITOB, MhI HaXOllHM B ManICMOJC­

Kofi TpiI.L\lillliH Ii KOIIKpeTHO B CTO$lHKilX 5Im'ICJIaBHllKOI"I

KYJlhTYPhl 11 B nilMHTlIlIKaX Tlina MaKCIiMOIIHC IV. XapaKTepHhle WIn nOJ,[(Ilero MC30JUna 3ana,[(I-IOfi JlIITllhl

'IepTbI TeXHI1KI1 06PilOOTKI1 KpeMHH 11 THIlOJlOrH'ICCKOro

COCTilBa HIIBeHTapH COXPilllllJIliCh B 3ana.L\1I0t!. 11 C<.:Beplloit

JhHBe BIlJIOTh .L\O cpe~lIcro lIeOJllna (OlKlIyrapllc 1, OJ .

)l(citMHllliC I, fiilKpHTyolle TIl, KpHTyoHac I E). 31'0

II O'JIl0JIHCT lleJIaTb BhIllO.L\ 0 B03MOAQIOM YlJaCTHI1 IlOTOMKOB

no :l l lll C M CJ 0 JlIiTH '1C C KO ro II a ceJIe II Ii H Il CJlO lKell H II

IlilPIlCKOt!. lIeOJlliTII'ICCKOI'l KYJlhl'YPhi.

CIlJlCOK HJlJlIOCTPAlllHf

PHC. 1. rIaMHTlIliKJ1 Me'3OJU'ITii B OKPCCTIIOCTHX OJ. IillpA(Y­

JUIC. 1 - CTomIKH CBIIJ{CPCKOit KyJIbTyphl, 2 - CTOHlIKJI pillllIcro

MC:lOJIHTa KYII.L\aCKOfi KYJIbTYPhl TIIHa IlYJIJm, J - CTOHJIKJI cpcJ{IIcro Ii n03~lHero MC30m'lTil, 4 - CTomlKH pallllcro MCJ O­

JIHTii TlllIa flYJlJIH Ii nOl) OICrO MCJOJllITil, 5 - Me30JllITII'IeCKlle

CTOHIIKIi C IIconpcLlcncllllofi XpOIIOJlOrll'lCcKOfi npllllilW

JIClKI10CThIO, 6 - MCJ OmITII'leCKllfi MOrIIJIhIlIlK, 7 - MeCTO IIi1XO)lKIi KOCTffi-IOro OCTP IIH Tlwa KYlI)l,iI

CroHlIKJI Ii MCCTOllilXOlKJlCIIIIH: 1 - Ky.'lbIlHKaC, 2 - MC30-

J11ITII'ICCKlifi MOfliJlhllllK OCTpOI3a CHuIlmilc, J - ocrpo B CIlW

I'IlIlilC, 4 - CiIHfllIIO Parilc, 5 - OA(II)IJ' apIiC 1, 6 - OA(II)TapIIC

2, 7 - OA(lIyrilpHc 3, 8 - ])lIpA<ymlo Ca<.:MilYKa, 9 - 1')lIpA(ymlO

CacMilYKil2, 10 - !lpmlHtl, 11 - JfIIIlfcllafi, 12- )J,OIlKilJlhIIllC,

13 - KaJlhllllLlli0!.l\ 1, 14 - CKIlPM)'lITHHC 1 , 15 - CklIP~I)IJI­TIIIIC 2, 16 - rIa6I1pA(YJIIIC, 17 - IlJllPMCC KamIac, 18-11IIIpMec Kamlac 1, 19 - IlJllPMCC KaJUlilc 2, 20 - ILIupMec

KaJlIlac 3, 21 - llillp~[ec KaJIIlilc 4, 22 - )l(IlHH.'lliWKC I, 23-)l(BHlUIIIIIIKC 2, 24 - )l(IlHmIIIIIIKc 3 PIIC. 2. CTOHIIKii lliIlP~ICC KaJIllac 3. MCJomrr. KpC~IIICllhle

°PYJIIIH 1'11<.:. 3. CromlKa IlTllpMec KaJmac 3. 1l03,[(IllIit ~ICJomrr. KpC~IIICllhIC Opy,uIlH

1'11<.: . 4. CToHIIKa ])lIpA(ymIO CaCMa)'Ka . PalllllIl\ ~[CJOmIT. KPCMIICBhIC 0pY.L\IIH

PU<':. 5. CToHlIKa IiJIpA-.")'JIII O CilCMilYKii. fi03~lIIII1 ~ICJO.1I1T. KpCMlleBhlC OpYW!H. 5 - IICOJIIITII'ICCKa$l Tpallel(lIH

1'11<.: . 6. CroHIIKii KYJlhllIlKa c. CpCHlII-Il1 MC30JIHT. KpC~IIICBhle °pYJIIIH PIIC. 7. MccTOllaXOA(JleIlIlC /\pHII$lfi. Pallll1I!1 ~IC30J1[1T. KPCMIICBhlC 0PYllIIH

1'11<.:. 8. MCCTOllilXOA(J!CIIIIC /lpmHlfi. MooJll'IT. KpC~IIICllble

°pYJlIIH PIIC. 9. MeCl'OllaXOAC,nclllle J(pmlS!tl. 1l0 J::\IIHI\ ~IC 30!11IT. KpcMllellhlc 0 PYIUIH 1'11<.:. 10. KPCMHCllhlit III1BClIl'ilPb MC30nHTli'rCCKoro MOI'II ! lhIlIlKii oCTpo Ba CIIIII'IllIilC

PIIC. II. YncToc II . KpCMII~llble 0pYllIlH

PIIC . 12. Jlcnop$lfi. IIi1KOIIC'IIIIIK Tlilla GpoMMe

PIIC. 13, Ka JlbIlIlIllKHII. TIaK o lle'llIlIKH KonllI'l 11 3 p o ra

<.:CIH:PIIOro onCIIH

1'11<.:. 14. rHlIrYBellm"I. I TilKOIICtllllIK THllii llyJl!TJI

1'11<.: . 15 . rIilGHP;+;Y!IlIC . KocTSIlIOe OCTPIIC l'Hna KYlln a 1. Ilwl'nlJIflfi. KOCTHllhlC OCTPIIC TIIIla JIy6all0 2

]]CpCBO,a ,wrop,?