Tyrimai

STALO ZAIDIM{J LENTOS VILNIAUS ZEMUTINEJE PILYJE

POVILAS BLAZEVICIUS

Pili4_ tyrimo centro ,Lietuvos pilys" archeologas, Klaipedos universiteto doktorantas B. Radvilaites 7/2, LT-01124 Vilnius Tel. (8- 5) 261 91 40 El. pastas povilas@lietuvospilys.lt

Povilas BlaieviCius (g. 1978 m.) 2003 m. baige Vilniaus universitetq. Apgyne archeologijos specialybes magistro darbq ,Pramogos viduramiil{ Lietuvoje archeologijos duomenimis ". Siuo metu studijuoja Klaipedos universiteto doktorantiiroje. Nuo 2002 m. dirba Pilil{ tyrimo centre, Lietuvos pilys " archeologu. Yra Lietuvos archeologijos draugijos narys. Pagrindine tyriml{ sri tis - vidurami il{ ir naujujl{ laikl{ iaidimai, iaislai ir pramogos. Sia lema yra pareng~s kelias publikacijas Lietuvos aukStujl{ mokykll{ mokslo darbuose ..Istorija ", ,Archaeologia Lituana ", skaite pranesimus tarptautinese konferencijose Maskvoje

(Rusija), Visbyje (Svedija).

Pav. 1. Sachmatl{jigiirl{ ir lent!{ gamyba Xlll a. (Llyod Kasten, John Nitti, Wilhemina Jonxis-Henkemens. The Electronic Texts and Concordances of the Prose Works of Alfonso X, El Sabia. - Wisconsin 1997. http://games.rengeekcentral.com (2004 11 15). - F03R).

Stalo zaidimai, kaip ir kitos pramogos, Lietuvoje nera sulaukusios didelio tyrinetojq demesio, tad ir straipsniq sia tema yra nedaug. Vierra to priezasciq galetq buti ir neskelbta, ne visada mokslininkams pazistama medziaga. Todel manau, kad publikuojami archeologijos radiniai praples zinias minetltia tema bei paskatins tolimesnius istorijos ir archeologijos saltiniq tyrimus.

Sio straipsnio tikslas yra pristatyti tris XV - XVII a. datuojamas stalo zaidiml.! lentas, pastaraisiais metais aptiktas Vilniaus zemutineje pilyje, ir aptarti jl! radimo aplinkybes, chronologijos bei tipologijos klausimus . Pasitelkus analogiskus archeologijos saltinius bei juos papildancius kitl.! mokslo sakl.! duomenis, bus meginama nustatyti, kas ir kokius zaidimus galejo zaisti siomis lentomis.

{vairiuose Europos archeologijos paminkluose randama nemazai stalo zaidiml! reliktl.!: losimo kauliukq, saskiq, sachmatl.! bei kitokil! vaikStukij1

• Reciausi sios artefaktij grupes radiniai yra zaidiml! lentos (Pav. 1). Medines, odines bei is

52

kitokil! organinil! medZiam padirbtos lentos ar :laidiml! laukai zemeje daZniausiai greitai suyra, taigi yra pakankamai retas radinys, ir apie jl! egzistavim'l byloja tik nesuirusios puosybos dalys ar apkaustai2

• Geriau islieka tik is tvirtesniq medZiam ­akmens, molio ar rago- pagamintos lentos3

• Bet kiekviena zaidiml! lenta yra labai vertingas radinys , teikiantis papildomq ziniq apie tiriam'l mokslini objektq, jo kulrurines S<lsajas, pramom ir pasilinksminimq mas1<1 ir pan.

Ankstyviausios zaidimq lentos Lietuvoje turejo egzistuoti jau XIT ar XIII amziuje. Tai liudija rasti stalo zaidimq vaikstukai, datuojami XII - XIII a. 4

, bei XIII a. datuojami ankstyviausi sachmatai5• Stalo zaidiml! figiireliq Lietuvoje rasta nemazai - apie penkios desimtys6, taciau iki siol archeologineje medZiagoje zinomos viso !abo tik trys zaidimq lentos. Visos jos pastaraisiais tyriml! metais buvo rastos Vilniaus zemutineje pilyje.

Pirmoji, kaip manoma, zaidiml! lenta rasta 2002 m. Valdovq riimq teritorijoje. Tai dirbinys is degto, kokybisko

LIETUVOS PIL YS 2005

STALO ZAIDIMV LENTOS VILNIAUS ZEMUTINEJE PILYJE

molio su smulkiomis mineralinemis priemaisomis. !Slik((s tik vieno uiapvalinto plokStes kampo fragmentas su nullliusios kojeles vi eta apatineje puseje (Pav. 2- 3). Fragmento pavirSiuje matomi trys, mazdaug 40x40 mm dydzio kvadratai.

'""'""' 0 2 3 CM Pav. 2. Molines sachmat£( lentos fragmentas (Gintas RackeviCius. Vilniaus zemutines pilies Valdovl{ riiml{ teritorija. Siaurinio k01puso prieigl{ archeologinil{ tyriml{ 2002 m. ataskaita. I tomas. Tekstas irpriedai. - Vilnius, 2003. - PTCLP, B. Nr. 255. - Foto 721).

Sachmatine tvarka isdestyti laukeliai glaziiruoti: vienas baltai, du me!ynai. Dirbinys rastas virsutineje, XV- XVI a. datuojamoje sluoksnio dalyje kartu su dubeniniq -puodyniniq kokliq fragmentais, gotikinio herbinio koklio dalimi, XV a. biidinga keramika, keliomis cilindrinemis spynomis ir kitais dirbiniais7• Atsizvelgiant i tai , kad apatineje sluoksnio dalyje buvo rasti du gerokai nudil(( Prahos grasiai - vienas jq Vaclovo IV ( 13 78 - 1419) -zaidim4. lentos fragment<t reikia datuoti XV a. viduriu ar jo antrqja puse.

Rasytiniai saltiniai uzsimena, kad maZdaug nuo XII a. pradzios pasirodo zaidimas, zaidziamas saskemis sachmatl!. lentoje8. Taciau absoliuti dauguma ikonografiniq saltiniq vaizduoja jas isdeliotas nardl!., ma!Uno ar kituose stalo zaidimq laukuose9. Be to, saltiniai liudija, kad tik sachmat4. lentos buvo suskirstytos skirtingq spalvq ar dekoro kvadratiniais (auke(iais, isdestytaiS sachmatine tvarka10•

Todel reiket4. manyti, jog vidura1llZiais egzistav((s zaidimas, kuriame saskemis buvo zaidZiama sachmatl!. lentoje, turejo biiti nepopuliarus ir placiai nepaplit((s.

Remiantis siais faktais , galima teigti, jog minetasis Vilniuje rastas keramikos fragmentas turetq biiti sachmat4.

Pav. 3. Sachmatl{ lentos rekonstrukcija. Sigos MikSaites piesinys.

Ll ET UVOS PIL YS 2005

lentos dalis. Tai patvirtina ir kelios medZiagos pasirinkimu bei gamybos technologija panasios molines sachmatq len­tos, rastos Vokietijoje. Viena jl!., datuojama XIII - XIV a. sandiira, rasta Lusbergo (LuBberg) mieste (Pav. 4). Kas antras balto molio lentos langelis (mazdaug 30 mm dydZio) sachmatine tvarka yra glaziiruotas raudonai. Dalis jq glaziiruoti visiskai, kiti tik fragmentiskai: pakrasteliais, taskuciais ir dviem centre susikertanciomis istrizomis linijomis. Likusieji neglaziiruoti langeliai puosti penkiomis skriestuvinemis akuternis, o lentos pakrasciai pastorinti taip suformuojant remeli11

• Dar kelios XIII - XIV a. datuojamos lentos yra panasios i aptartqj<t savo dydZiu ir forma, taciau jos kur kas menkiau dekoruotos12• Vilniuje rastos zaidirnq lentos kokybe verCia abejoti vietine sio dirbinio kilme, 0

panasumai i analogiskus dirbinius is Vokietijos leidzia speti , kad ji importuota i Lietuv<t is Vakarq Europos. Ji velyvesne uz analogus kone dviem sirntais metl!., bet gana akivaizdiis panasumai byloja apie panasi<t paskirti.

Vienintelis faktas , keliantis abejoniq del dirbinio paskirties, yra tai, kad iki siol nera rasta ne viena sachmatq lenta uzapvalintais kampais. Ikonografijoje aptinkarni stalo zaidimq laukai taip pat vaizduojami tik staciais kampais. lr vis delto biiciau tos nuomones, kad neradus argument4. pries, Vilniuje rastqji keramikos fragment<t tikslinga manyti esant importiniu sacbmatl!. zaidimo lauku.

Pav. 4. Moline sachmatl{ lenta rasta Vokietijoje (Hans Jakob. Die Wiistungen der Obermain-Regnitz-Furchen und ihrer Randhohen vom Staffelberg bis zur Ehrenbiirg II Zeitschrift for Archiiologie des Mittelalters. Jahrgang 12. -Koln, 1984. -P 121. -Foto. 12).

Kitos dvi Vilniuje rastos lentos pagamintos rs marmurizuot4. klinCiq plokSCiq. Pirmine siq ploksciq paskirtis yra grindlb sien4. ar kitokio inteljero apdailos plyteles. Antrinio panaudojimo metu rninetos architektiirines detales, jq pavirsi4. suskirscius kvadratais, tapo iaidimq lentomis.

Viena tokia neblogai islikusi plokste buvo rasta 2004 m. ValdoV4. riim4. vakariniame korpuse, , X" riisyje (Pav. 5). Tai stambios, rausvq marmurizuotq klinciq plokstes kampas (305x255x40 mm). Plokstes virsutineje, slifuotoje plokstumoje matyti 41 langeliai arba jq dalys. Langeliai ireZti gana taisyklingai, dauguma apie 30x30 mm dydZio. Kas antrame langelyje sachmatine tvarka igr((zta po 5 duobutes: keturios isdestytos kvadratinio langelio

5 3

STALO ZA IDIM!J LENTOS VILNIAUS ZEMUT INEJ E PILYJ E

kampuose, o viena - centre. Laukeliai su duobutemis papildomai israizyti lygiagreciomis, istrizai susikertanCi4. linij4. grupemis . Sluoksnis, kuriame rasta s i lenta, datuojamas XVII a. II puse 13 .

Zaidim4. laukas ploksteje isra izy tas kruopsciai , langeliai beveik vienod4. matmen4., puosti gana sudetingu omamentu. Jau minetos kelios Vokietijoje rastos molines sachmat\.1. lentos yra dekoruotos labai panas iai kaip si Vilniuje rastoji 14

•

Pav. 5. Zaidimt£ laukas isbraiiytas apdailos ploksteje (Egidijus Ozolas. Vilniaus iemutines pilies Valdovt( nimt( teritorija. Vaka­rinio korpuso , X " ir , S " rusit( archeologinit( tyrimt( 2004 m. ataskaita (ataskaita ruosiama). Mantvido Mieliausko pie§inys.

Antroji akmenine zaidimll.lenta yra pagaminta is pilk\.1. marmurizuot\.1. klinci4. plokstes. Ji rasta vidiniame ValdoY\.1. Iiim4. kieme, akmem.J. duobeje, datuojamoje XVII a. II puse. Tyrim4. autoriaus minetoji duobe priskiriama karo su Maskva laikotarpiui arba tuojau po karo vykusiems aplinkos tvarkymo darbams. Rastoji plokste islikusi tik fragmentiskai (182xl05x42 mm) . Jos kampe matyti dvidesimt du laukeliai (Pav. 6). Tai trys eiles netaisykling4. keturkampi\.1., kuri4. vidutinis dydis 27x27 mm. Laukeli4. ribos negilios ir sunkiai iziiirimos. Kas antrame langelyje sachmatine tvarka negrabiai ireztos istrizos, centre susikertancios linijos 15

• Susidaro vaizdas, kad zaidimo laukas ant sios plokstes buvo israizytas paskubomis, nesistengiant to padaryti tvarkingai bei estetiskai.

Minetieji akmeniniai zaidim4. laukai islik(( ne visi, nezinomas tikslus laukelill. skaicius j4. plokstumose. Ne su viena si4. lent\.1. nebuvo rastos zaidimo figiiros . Nors ne visai aisku, kokiems zaidimams jos buvo skirtos, taciau jll. dekoras ir analogijos leidzia manyti, kad tai sachmatll.len­tos . Abi jos unikalios tuo, kad yra pagamintos is neiprastos siems dirbiniams medziagos - klinciq. Tai pakankamai sunkus akmuo, kuris turetq dirbinio portatyvum&. sumazinti iki minimumo. Sios zaidim4. Ientos, matyt, nebuvo skirtos nes ioti. Medziag4. sioms plokstems pasirinkim&. galejo nulemti ir tai , kad klintys yra gana minkstas akmuo, o toki4. apdailos ploksci4. lygiu pavirsiumi buvo gausu XVII a. viduryje ir antroje puseje Maskvos kariuomenes jau gerokai nuniokot\.1. Valdovq Iiimq aplinkoje. Kita vertus, turint omenyje tai, jog 1655 -1661 Ill. riimq teritorijoje gyveno cia disJokuoti fUSl.J.

kareiviai , galima manyti , kad sios lentos jq ir buvo

54

pasigamintos. Tamybos monotonija ir liiidna kasdienybe, o veliau ir kiek ilgiau nei metus trukusi pilies apgultis 16

,

neabejotinai verte kareivius ieskotis pramogq. Viena jq ir galejo biiti zaidimai , kuriems laukai buvo braizomi is nesunkiai randam4. lygi4. pavirs i\.1., aptariamuoju atveju -is klinci4. ploksci4.. Savadarbe gamyba, matyt, galima paaiskinti ir sioms zaidimo lentoms biiding&. laukeliq form4. netaisyklingum&. bei dekoro primityvum&.. Kol kas si hipoteze dar nepatvirtinta, taciau teis(( egzistuoti ji turi .

Rasytini4. saltiniq apie stalo zaidimus ar si4. zaidim4. lentas visoje Lietuvoje yra vos keletas, o ir tie negausiis. Tik 1584 m. Kristupo Radvilos Perkiino (1547- 1603t) sudarytame Vilniaus lobyno inventoriuj e minimos za idimq lentos . C ia trumpai uzsimenama apie dvi prabangias saski4. lentas. Saltinis byloja, kad viena j4. ­be saskill., su kaulo ir sidabro aptaisais (apkaustais), 0

antroji aptraukta oda, su sidabro vyriais. Prie sios lentos buvo trisdesimt sidabrinill. sask ill. , penkiolika paauksuot\.1., penkiolika balt\.1. bei du sidabro kauliukai 17

.

Nei kaip tiks liau atrode sios lentos , nei koks buvo laukeliq skaicius, jq dekoras ar isdestymas, saltinis zinill. nepateikia. Gaila, taciau rasytiniai saltiniai visiskai neatspindi dideles sachmat\.1. ir kitq stalo zaidimll. vaikstukq ivairoves, o archeologini4. tyrinejim4. metu Lietuvoje nerasta ne viena tokia prabangi, saltiniuose minima sidabrine ar paauksuota zaidimo figiirele.

Pav. 6. Zaidimt£ laukas isbraiiytas apdailos ploksteje (Gintautas Striska. Vilniaus iemutines pities Valdovt( riimt( teritorija. Vidi­nio kiemo archeologiniai tyrimai. 2005 m. (ataskaita ruosiama). Sigos MikSaites piesinys.

Reziumuojant negausius aptariamus duomenis, reiket\.1. dar kart&. pabreZti jq isskirtinum&.. Tiketina, kad visos trys aptartos zaidimq 1entos skirtos sachmat\.1. zaidimui. Viena siqlent\.1. pagarninta is kokybiskos, glaziiruotos molio mases, ji datuojama XV a. antra puse ir greiCiausiai yra irnportinis dirbinys. Kitos dvi - tai is architektiiriniq detali\.1., tiksliau apdailos ploksciq padirbtos lentos, jos datuojamos XVII a. II puse. Remiantis siais duomenirnis, radirno aplinkybemis bei tuo, kad israi:lytl.J. laukll. kokybe prasta, tiketina, kad sios zaidimq lentos buvo pasigamintos Maskvos kariuomenes kareivi\.1., 1655 - 1661 m. dislokuo11.J. pilyje.

Zaidimqlentos yra retas radinys, todei, turint vos kelis tyrimo objektus, sunku prieiti prie reiksmingesni4. isvad4.. Vis delto cia pristatorni unikaliis radiniai ateityje turet4. praversti apibendrinant didesnes radiniq grupes , analizuojant j4. paplitim&. ar chronologij&..

Ll ET UVOS PIL YS 2005

STALO ZA IDIM IJ LENTOS VILNIAUS ZEMUTINEJE PILYJE

Spieltafeln aus der unteren Burg in Vilnius Resiimee

Das Ziel dieses Beitrags ist, drei Spieltafeln aus dem 15 .-1 7. Jahrhundert vorzustellen , die bei den neuen Ausgrabungen auf dem Territorium der Unteren Burg in Vilnius gefunden worden sind. AuBerdem werden die Fundorte, Chronologie sow ie Typologie der Funde besprochen . Es wird dabe i ve rsucht , die Frage zu beantworten, wer und welche Spiele auf diesen Tafeln gespielt haben mag.

Die Spieltafeln sollten bereits im 12.- 13. Jahrhundert in Litauen existiert haben - davon zeugen die geborgenen Spielfiguren, deren Datierung auf 12. -13. Jh . zurlickgeht und die ersten Schachfiguren aus dem 13 . Jahrhundert. Die Zahl der in Litauen gefundenen Spielfiguren betriigt etwa 50 Einheiten, die der Spieltafeln dagegen beschriinkt sich auf drei . Aile drei Spieltafeln sind in der Unteren Burg von Vilnius gefunden worden.

Die erste - vermutlich als Spielvorlage verwendete Tafel - ist aus Ton hergestellt. Der Fund stellt ein Frag­ment einer abgerundeten Platte dar, worin die Stelle eines abgebrochenen Beines im unteren Teil zu sehen ist. Auf der Oberfliiche des Fragments kann man drei unvollstiindige Rechtecke in der GroBe von 40x40 mm identifizieren. Die Datierung der Tafel liegt Mitte oder zweite Hiilfte des 15. Jarhunderts.

Die be iden anderen Vilniusser Tafeln sind aus marmornen Kalksteinplatten gemacht. Ursprunglich konnten diese Platten als Bodenbelag, Wanddekoration

1 H. J . Barthel , H. Stecher, W.Timpel. Eine Mittei a ite r iche Produktionsstiitte ft.ir Knochenspielwiirfe l II All-Thiiringen. - 16. -Bo h lau -We imar, 1979. - P. I37 - I7 1; Harold J .R. Murray . A hi story of chess . - Oxford, I9 13; Hans und Siegfried Wichmann . Sc hac h. Ursprung und Wandlung der Sp ie l figu r in zwo lf Jahrhunderten. - Miinchen, 1960; f.<D. Kop1yxnna . 11 3 HCTOpHH Hrp na PycH II CoseTcKaH apxeonorHH. T. 4. - MocKsa, I963. -P. 85 - I 02; VlcaaK Jhtn.Qe p . W axMaTbl Ha Pyc H. - MocKsa , 1975; f .<D. noJJHKOBa , M.B . Cllexnep. 11rpa B MCJlHHUY B

.QpesHeii Pyc H II Slovenska a rcheologia . XX I - 2. - Bra ti s lava, 1973. - P. 44I - 443. 2 Harold J.R. Murray. A history of board - games other than chess. -Oxford, 1952. - P. 58 - 59; Maurice F. Hurley, Orla M.B. Scully. Late Viking age and Medieva l Waterford. Excavations 1986- 1992. - Waterford , 1997. - P. 593. 3 Marco Fitta. Spiele und Spielzeug in de r Ant ike. - Stuttgart, 1998. - P. 130- 177.

4 Vladas Zulkus. Palangos v iduramz iLt gyvenvietes II Acta historica uni vers itati s Klaipedensis. T. 6. - Klaipeda, 1997. - P. 266. 5 Vilniaus zemutines pilies riimai ( 1990 - 1993 met4 tyrimai). T. 3. ­Vi lnius , I995. - P. 53. 6 lsaakas Linderis. Trak4 sachmatai II Mokslas ir gyvenimas. Nr. 3. -Vi lnius , 1968. - P. 37- 40; Kernave - litcwska Troja . Kata log wystawy ze zbiorow Panstwowego Muzeum - Rezerwatu Archeo logi i Historii w Kernave, Litwa. - Warszawa, 2002 . - P. 2 13; Vilniaus zemutines piUcs riimai ( 1990 ... , p. 53); Vilniaus zemutines pities riimai ( 1988 metlj tyrimai) . T. I. - Vilnius, 1989.- P. 22; Regina Volkaite-Kulikauskiene. Punios piliaka lnis.- Vilnius, 1974. - P. 46; Gintautas Zabiela. Lietuvos medines pilys. - Vi lnius, 1995. - P. 153; Vladas Z ulkus . Klaipedos senojo miesto raidos mode li s . - Vilnius, I99 I . - P. II; Vladas Zulkus. Viduramz i4 Klaipeda. Miestas ir pilis. Archeologij a ir istorij a. - Vilnius, 2002. - P. 97 - 98; Vladas Zulkus. Pa langos v idura mzi4. gyvenv ietes II Acta historica uni ve rs itatis Klaipedensis. T. 6. - Klaipeda, 1997. - P. 267 - 268; 11caaK Jlnn.Qep.

L.I ETUVOS PILYS 2005

oder andere Details der Innenausstattung verwendet werden. Nachdem man die Oberfliiche dieser Platten in Rechtecke gegliedert hatte, konnte man darauf spielen. Die Datierung der Platten liegt in der zweiten Hiilfte des 17. Jahrhunderts.

Einmalig ist die Tatsache, dass diese Spieltafeln aus einem ungewohnlich fur solche Gegenstiinde Material und zwar aus dem Kalkstein gemacht sind. Der Stein ist schwer, so dass die Mobilitiit der Tafel sehr begrenzt sein musste. Aber da der Kalkstein ziemlich weich ist, konnte gerade diese Eigenschaft der Grund fur die Wahl dieses Material gewesen sein.

Fazit: diese Funde haben durch ihre Einmaligkeit eine besondere Aufmerksamkeit verdient. Vermutlich wurden aile drei Tafeln zum Schachspielen verwendet. Spieltafeln sind ein se ltener Fund, und die wenigen Forschungsobjekte lassen vorliiufig keine ausfuhrlicheren Schlussfolgerungen formulieren . Es ist aber zu erwarten, dass diese Funde in der Zukunft ihre guten Dienste leisten werden, wenn man gr6Bere Gruppen von entsprecheneden Funden analysiert und ihre Verbreitung oder Chronologie untersucht.

Abbildungen: I . Produktion von Schachfiguren und Schachtafeln im 13. Jhdt. 2. Fragment einer Scbachtafel aus Ton. 3. Rekonstruktion einer Schachtafel. 4. Fragment einer in Deutchland gefundeten Schachtafel aus Ton. 5. Spielfeld auf einer marmornen Kalksteinplatte. 6. Spielfeld auf einer marmornen Kalksteinplatte.

L.J,apb Hl JlyKOMJlH II WaxMaTbi s CCCP. Nr. 10 . - MocKBa , 1968. - P. 10 - II ; 11 . Jlttn.Qep. W axMaTbl. .. , p. 11 8 - 125. 7 Gintautas Rackeviciu s. Vilniaus zemutines pilies Valdov4 riim4 teritorija. Siaurinio korp uso prieig4 archeologini4. tyrim4 2002 m. ataska ita. T. I: Tekstas ir priedai. - Vilnius, 2003. - PTC LP, B. 255. -P. 114- 115. 8 Robert C. Bell. Board and Tab le Games from Many Civili zations. T. I. - New York, 1979. - P. 7 1. 9 Ph. Aries , G. Duby. Histori a de Ia v ida privada II De Ia Europa fe uda l a l Renacimiento. T. 2. - Madrid , 1988. - P. 65 ; Walter Tauber. Das Wiirfelspiel im Mittelalter und in der friihen Neuzeit. -Frankfurt am Main, 1987.- Pav. 2 - 5, 7, 10, II , 13. 10 R.C. Bell . Board ... , pav. lll ; H. J. R. Murray. A hi story ... , face page 394, 536, 542, 543, 547; W. Tauber. Das Wiirfelspiel... , pav. 5. H. und S. Wichmann . Schach ... , p. 18, 24, 53 , 60, 7 1. 11 Hans Jakob. Alteste Archiiologische Zeugnisse ft.ir das Schachspiel in Franken II Fundberichte Aus Baden-W ii rttemberg. Band 20. -Stuttgart, I995. - P. 169 - 170. 12 H. Jakob . Alteste ... , p. 170; Hans Jakob . Die Wiistungen der Obermain-Regnitz-Furchen und ihrer Randhohen vom Staffe lberg bis zur Ehrenbiirg II Zeitschri ft fiir Archao logie des Mittelalters. Jahrgang 12. - Koln , 1984. - P. 12 1 - 122. 13 Egidijus Ozolas. Vilniaus zemutines pities Va ldov4 riim4 teritorija. Vakarinio korpuso ,X" ir , S" rusi Lt archeologini4 tyrim4 2004 m. ataskaita (ataskaita ruosiama). " H. Jakob . Alteste ... , p . 170; H. Jakob . Die Wiistungen ... , p. 12 1 - 122. 15 Gintautas StriSka. Vilniaus zemutines pilies Valdov4 rii1114 teritorij a. Vidinio kiemo archeologiniai tyrimai. 2005 metai (ataskai ta ruosiama). 16 Vincas Trumpa. Pirmasis Vilniaus atvadavimas I66 I m. II Lietuvos aidas. - 1939 II 13 , Nr. 690. - P. 7. 17 Aiste Paliusyte. 15 84 met4 Kristupo Radvilos Perkiino lobyno inventorius II Istorij a ir e li t in es kultiiros teigtys. Vilniaus dai les akademijos darbai. T. I4: Daile. - Vilnius, 1998. - P. 163.

55