Lietuvos ekonomikos perspektyvos
Debesys kaupiasi, o mes tik „gūgliname“ skėčio instrukciją
Indrė Genytė-Pikčienė, vyriausioji analitikė
Povilas Stankevičius, analitikas
Rinkų tarnyba
DNB bankas
2017 m. birželio 13 d.
Sklandžiai prabėgta sudėtinga distancija, bet prieš akis – vidutiniųjų pajamų spąstų išbandymas
90
100
110
120
130
140
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
Realiojo BVP indeksas (sezoniškai ir darbo dienų atžvilgiu pakoreguotas, 2005=100), proc.
Lietuva Euro zona Estija Latvija
Šaltinis: Eurostat, DNB
Spartus atsitiesimas po
2009 m. krizės
Geopolitinis šokas
ir prisitaikymas
Įstojimas į ES ir
EuroEuforija
2009 m. Didžioji
recesija
Žemų darbo kaštų konkurencingumo laimėjimas: Lietuvos eksporto „arkliukai“ veržliai tempė ūkio vežimą pirmyn
0
100
200
300
400
500
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Prekių ir paslaugų eksportas (2000=100), proc.
Prekių ir paslaugų eksportas
Prekių eksportas
Paslaugų eksportas
Šaltinis: Eurostat, DNB
Lietuvos plėtros
modelis:
• Patogi geografinė padėtis
• Žemi darbo kaštai
• Transporto koridoriaus
vaidmuo: mokėjimas
dirbti Rytų rinkose
• Iš SSRS „paveldėta“
išvystyta pramonė
Šiuos metus ES ekonomika pradėjo su nauja energija
0.0 0.9 1.2 1.2 1.3 1.4 1.4 1.5 1.6 1.8 1.8 1.9 2.0 2.0 2.2 2.3 2.4 2.5 2.7 2.8 2.9 3.2 3.3 3.3 3.4
4.2 4.8 5.0 5.2
0.8
2.1
1.7 1.4
3.1 3.1
3.6
2.3
4.4
2.5
0.6
2.9
4.0 4.2
3.4
3.9 3.9
5.3
4.2
3.4
2.5
3.0 3.1
3.6 3.9
5.7
4.2
Gra
ikija
Ita
lija
Belg
ija
Pra
ncūzija
Da
nija
Port
ug
alij
a
Suom
ija
Austr
ija
Estija
Euro
zon
a
JK
Vokie
tija
La
tvija
Veng
rija
Nyd
erla
nd
ai
Lie
tuva
Če
kija
Slo
vėn
ija
Le
nkija
Kip
ras
Kro
atija
Ispa
nija
Slo
vakija
Šve
dija
Bulg
arija
Liu
ksem
burg
as
Ru
mun
ija
Ma
lta
Airija
Realus BVP, metinis pokytis, proc.
2016 2017 I*
*Sezoniškai ir darbo dienų atžvilgiu nelyginti duomenys
Šaltinis: Eurostat, DNB
Ekonomikos plėtra tvirtai remiasi į vidaus paklausos koloną – vartojimą ir atsigaunančias investicijas
Šaltinis: Eurostat, DNB
3.9
2.0
5.1
4.3
3.1 3.7
3.0 3.3 3.3 3.4 2.7 2.5
1.3 1.4 1.7 2.0 2.4
1.9 1.7
3.4 3.9
-8
-6
-4
-2
0
2
4
6
8
10
20
12 I
20
12 I
I
20
12 I
II
20
12 I
V
20
13 I
20
13 I
I
20
13 I
II
20
13 I
V
20
14 I
20
14 I
I
20
14 I
II
20
14 I
V
20
15 I
20
15 I
I
20
15 I
II
20
15 I
V
20
16 I
20
16 I
I
20
16 I
II
20
16 I
V
20
17 I
Lietuvos BVP ir jo komponentai išlaidų metodu, metinis pokytis, proc.
Grynasis eksportas
Investicijos
Namų ūkių vartojimas
Valdžios sektoriausišlaidos
BVP
IŠORINĖ APLINKA
Nuo pasaulinės ekonomikos krizės praėjo 8 metai. Ar jau galime tikėtis kitos?
-6
-4
-2
0
2
4
6
2000K1
2000K4
2001K3
2002K2
2003K1
2003K4
2004K3
2005K2
2006K1
2006K4
2007K3
2008K2
2009K1
2009K4
2010K3
2011K2
2012K1
2012K4
2013K3
2014K2
2015K1
2015K4
2016K3
Euro zonos BVP, metinis pokytis, proc.
Šaltinis: Eurostat
Euro zonos ekonomika po truputį atsigauna
60
70
80
90
100
110
120
130
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
Euro zonos ekonominių lūkesčių indeksas
Šaltinis: Eurostat
9.0
9.5
10.0
10.5
11.0
11.5
12.0
12.5
2010M01 2011M07 2013M01 2014M07 2016M01
Nedarbo lygis – euro zona, proc.
Atitolus rizikoms ECB mažina pinigų skatinimą
Šaltinis: Bloomberg
-0.5
-0.4
-0.3
-0.2
-0.1
0
0.1
0.2
0.3
2012.01 2012.07 2013.01 2013.07 2014.01 2014.07 2015.01 2015.07 2016.01 2016.07 2017.01 2017.07 2018.01
ECB indėlių palūkanų norma ir kiekybinis skatinimas, proc.
60 mlrd. EUR/
mėn
80 mlrd. EUR/
mėn
60 mlrd.
EUR/ mėn
40 mlrd.
EUR/
mėn???
Lėtai kylantys atlyginimai pranašauja, kad spartesnio ECB palūkanų kilimo reikės dar palaukti
Šaltinis: Eurostat
0.0
0.5
1.0
1.5
2.0
2.5
3.0
3.5
2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
Atlyginimų augimas ir infliacija euro zonoje, proc.
Atlyginimų augimas
Bazinė infliacija, laikotarpio pabaigoje
EURIBOR Dar ilgai išliks neigiamoje zonoje
-0.4
-0.3
-0.2
-0.1
0.0
0.1
0.2
0.3
0.4
0.5
0.6
3 mėn EURIBOR lūkesčiai, proc.
Šaltinis: Bloomberg
Du scenarijai euro zonai: optimizmas kol kas pirmauja
2017
• Augimo spartėjimas: euro zonos ekonomika
auga sparčiau, infliacijos lūkesčiai tolygiai kyla,
ECB pradeda normalizuoti pinigų politiką –
tapering.
• Lėtėjimas: ciklinis atsigavimas praranda
pagreitį, lūkesčiai mažėja, ECB palaiko
dabartinę pinigų politiką, arba ją normalizuoja
dar lėčiau – lower for longer.
Ekonominės rizikos: bijoti reikia ne tik krizės, bet ir pagreičio praradimo
Investuotojai perka ir tikisi geriausio – akcijos toliau muša rekordus
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
S&P 500 akcijų indeksas
Šaltinis: Bloomberg
Ar Trumpo efektas tęsis?
Po Prancūzijos rinkimų dėmesys krypsta į Italiją: už skolinimasi šalis moka vis daugiau
0
50
100
150
200
250
2015.01 2015.04 2015.07 2015.10 2016.01 2016.04 2016.07 2016.10 2017.01 2017.04
10 metų obligacijų rizikos priedas – pajamingumas virš Vokietijos obligacijų, bps
Prancūzija Italija Ispanija
Šaltinis: Bloomberg
„Brexit“ poveikis stiprės
Šaltinis: Bloomberg
• Anglijos centrinio banko pinigų
politika ir nukritęs svaro kursas
sumažino neigiamą „Brexit“ šoką.
• Bet kylant infliacijai, palūkanos
daugiau kristi nebegali.
• Po parlamento rinkimų, JK derybinė
pozicija dėl „Brexit“ suminkštės.
• „Brexit“ sukelti neužtikrintumai ES ir
JK ekonomikoms niekur nedingo.
-1
0
1
2
3
4
5
6
2004.01 2006.01 2008.01 2010.01 2012.01 2014.01 2016.01
JK metinė infliacija, proc.
Ar lėtėjimas Kinijoje nesugriaus trapaus atsigavimo kitose šalyse?
Šaltinis: Bloomberg
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
Kinijos metinis BVP augimas, proc.
Ilgai užsitęsusi mažų palūkanų politika didina neapibrėžtumą ateityje
• Polinkis prisiimti riziką.
• Nenoras skolintis aukštesnėmis
palūkanomis.
• Išaugusi skolos „kupra“.
• Normalizavimo sudėtingumas.
Ekonominio spartėjimo laikotarpis nesitęs amžinai
• Šiuo metu ekonominis atsigavimas įgauna pagreitį. Greitėjimo
scenarijus euro zonoje tampa vis realesnis.
• Vis dėlto tolimesnėje ateityje tūnantis neužtikrintumas gali užklupti
netikėtai.
• Kyla ne tik staigaus nuosmukio, bet ir pagreičio praradimo rizika.
• Todėl politinius ir verslo sprendimus reikia priimti atsižvelgiant į tai, kad
ekonominio augimo laikotarpis nesitęs amžinai.
• Ekonominės ir politinės rizikos išlieka – parako statinių yra, bet kol
kas degtukų nerandame.
LIETUVOS EKSPORTAS IR VIDAUS RINKOS TENDENCIJOS
Eksporto variklio struktūroje – reikšmingi pokyčiai
21.2 28.5 28.3 28.1
9.3
15.0 7.9 6.7
25.3 31.7 31.7 31.7
37.4
59.9 53.6 53.4
26.6
44.1 42.4 41.0
10.6
23.8
23.6 21.9
9.5
10.8 12.2 12.3
23.4
26.1
25.7 26.2
16.0
17.2 16.6 17.0
10.9
14.4
16.1 17.6
34.8
42.6 43.9 44.0
60.8
86.0
79.3 79.6
42.6
61.3 58.9 58.0
51.9
81.6
75.9 74.3
2009 2012 2015 2016 2009 2012 2015 2016 2009 2012 2015 2016 2009 2012 2015 2016
ES-28 Estija Latvija Lietuva
Eksporto dalis BVP, proc.
Paslaugų eksportas
Re-eksportas
Prekių eksportas
Mineralinis kuras
Liet. kilmės be naftos
Viso
Šaltinis: Eurostat, Lietuvos statistikos departamentas, DNB
Lietuva dar vis neišnaudoja paslaugų eksporto potencialo
Šaltinis: Eurostat
28.6
25.1
20.0
9.3 6.5
3.2 3.1 2.3 0.9
35.9
18.4 15.6
12.8
3.8 0.7 0.6
10.5
0.4
56.8
15.7
9.2
4.4 3.5 4.2 3.0 1.4 0.4
Transporto Kelionių Kitos verslo IT irtelekomunikacijų
Statybų Pramonės Taisymo ir tech.Priežiūros
Finansinės Asmeninės,kultūrinės ir
poilsio
Paslaugų eksporto struktūra 2016 m., proc.
Estija Latvija Lietuva
2017 m. eksportuotojai pradėjo iškelta galva – augo visų prekių grupių eksporto apimtys
-2
3 0
-18
11
-4 0
-2
3
17
8
-1
2 3
-12
-18
3 5 1 1
8 9
17
11
3
48
8
14
7 8
28
20 17
100.0 82.0 23.7 18.0 7.5 7.8 7.6 5.6 4.7 6.4 11.7 00
20
40
60
80
100
120
-35
-25
-15
-05
05
15
25
35
45
Viso Viso be MK Maistas irŽŪ
produktai
Mineraliniskuras
Chemikalai Plastikas irguma
Mediena,popierius,spauda
Apranga irtekstilė
Metalai ir jųgaminiai
Mašinos irįrengimai
Baldai
Lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūra ir metinis pokytis, proc.
2015
2016
2017 I ketv.
2016 struktūra
Šaltinis: Statistikos departamentas
Energijos, pramoninių metalų ir maisto kainos tarptautinėse rinkose atsispyrė nuo dugno
140
160
180
200
220
240
260
80
150
220
290
360
430
500
2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
Žaliavų kainų indeksai
GSCI Industrial Metals Index (left)
GSCI Energy Index (left)
FAO Food Price Index (right)
Šaltinis: Bloomberg
35%
80% 13%
Infliacija šiemet vartotojų nebelepins
Šaltinis: Statistikos departamentas, Eurostat
3.5
5.1
9.6
2.1 2.9
3.8
2.6 3
0.4 1.1
-1.8
1.2
-0.1 -0.5
-7.6
2.7
-0.2 -0.5
-11.5
3.7
2
3.8
0.3
2.9 3.5
1.0
6.0 4.9
SVKI Maistas Energetika Paslaugos
Suderintas vartotojų kainų indeksas, metinis pokytis, proc.
2011
2012
2013
2014
2015
2016
Geg.17
37
40
43
50
62
64
74
78
79
99
Švietimas
Būstas, vanduo, elektra,dujos ir kt. kuras
Sveikata
Ryšiai
Poilsis ir kultūra
Viešbučiai ir restoranai
Transportas
Maistas ir gėrimai
Baldai ir įranga
Drabužiai ir avalynė
Algos lietuviškos, o kainos vakarietiškos. Mitas ar tiesa?
47
51
54
57
61
63
65
66
69
73
80
82
85
91
100
100
104
105
105
108
119
122
122
133
136
Bulgartija
Rumunija
Lenkija
Vengrija
Lietuva
Čekija
Kroatija
Slovakija
Latvija
Estija
Slovėnija
Portugalija
Graikija
Ispanija
Italija
Vokietija
Austrija
Prancūzija
Belgija
Nyderlandai
Suomija
Švedija
Airija
JK
Danija
Šaltinis: Eurostat
Palyginamieji kainų lygiai 2015 m. (ES=100), proc.
Lenkijoje ne viskas pigiau
Šaltinis: Eurostat Pav. šaltiniai: http://www.abazeer.com/; http://www.reducethatbill.com/;
Palyginamieji kainų lygiai 2015 m. (ES=100), proc.
88
89
78
63
Estija
Latvija
Lietuva
Lenkija
105
103
99
93
71
70
66
70
91
85
91
77
58
55
50
53
79
76
64
73
Darbo kaštai Lietuvoje – vieni žemiausių ES, jie yra užprogramuoti artėti prie ES vidurkio
Šaltinis: Eurostat, DNB 29
3.7 4.4 5.4 6.3 6.3 6.9 7.5 7.8 8.3 8.5
10.0 10.3
13.4 15.5
19.7 19.8 22.0
24.2 24.7 24.7 25.6 26.1 26.6 27.5 28.6
37.7
Bulg
arija
Ru
munija
Lie
tuva
Latv
ija
Ven
grija
Len
kija
Čekija
Slo
vakija
Estija
Kro
atija
Gra
ikija
Port
ug
alij
a
Slo
vėn
ija
Ispa
nija
Italij
a
ES
-28
JK
Austr
ija
Airija
Pra
ncū
zija
Nyd
erl
and
ai
Vokie
tija
Suo
mija
Šved
ija
Belg
ija
Danija
Valandinis bruto darbo užmokestis, eur
Lietuvoje atlyginimai augo sparčiausiai tarp Baltijos šalių
2.5
4.5
6.3
2.6
4.0
5.9
4.8 4.8
7.6
5.4
6.6
5.3 5.9
7.4
6.4
8.7
5.9 6.9
9.3
7.2
5.7
7.0
4.5 5.0 5.0
4.0 4.0
Lietuva Latvija Estija
Vidutinis bruto darbo užmokestis, metinis pokytis, proc.
2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 I ketv. 2017P 2018P
818 EUR 886 EUR 1153 EUR
Šaltinis: Statistikos departamentas, DNB
Šaltinis: Eurostat, Sodra
Darbo rinkoje – struktūrinio nedarbo pleištas ir darbdavių desperacija
16.3
13.0
8.9 7.5 7.9
33.7
24.5
13.9 14.7 14.3
2009 2012 2015 2016 2017 I ketv.
Sezoniškai išlygintas nedarbo lygis laikotarpio pabaigoje, proc.
Bendras
Jaunimo
247.0
478.3
286.8
63.0
12.3
4.5
iki 380 € (MMA)
381-800 €
801-1600 €
1601-3000 €
3001-5000 €
virš 5001 €
Apdraustųjų pasiskirstymas pagal bruto atlyginimo rėžius 2017 m.
balandžio mėn., tūkst.
Emigracijos stigma vis dar kraujuoja ir stipriai
32 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
-37.7
-57.9
-32.4 -30.4 -25.8
-38.5
-83.2
-53.9
-41.1 -38.8 -36.6 -44.5
-50.3
-13.5 -23.3
3.4 4.7 5.5 6.1 6.3 4.8 4.2 14.0 17.4 19.0 19.5 18.4 14.2
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2016 01-04
2017 01-04
Tarptautinė migracija Lietuvoje, gyventojų skaičius, tūkst.
Imigrantai
Grįžtantys lietuviai
Emigrantai
3,398 mln. 2,827 mln.
8.1 7.7 6.9
7.7 8.9
4.0
-7.7
7.3
5.5
2.0 2.1 1.5
0.5 0.3
-10
-5
0
5
10
15
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Darbo našumas palyg. kainomis ir realus darbo užmokestis, metinis pokytis, proc.
Realus darbo užmokestis Realus darbo našumas
Atlyginimai, augantys sparčiau nei darbo našumas, degina Lietuvos konkurencingumą
Šaltinis: Eurostat, Lietuvos statistikos departamentas
Verslas į šį iššūkį reaguoja investuodamas, didindamas veiklos efektyvumą ir mažindamas gamybos imlumą darbui
Šaltinis: Eurostat
12.5
0.5
6.0 6.8
16.8
25.5
-10.9 -10.3
18.5 19.4
-15.1
-6.6
7.0
13.6
37.1
18.1
11.9
16.1
-1.0
8.4
2013 2014 2015 2016 2017 I
Materialinės investicijos palyginamosiomis kainomis, metinis pokytis, proc.
Mašinos, įranga ir ginklų sistemos
Transporto priemonės
Informacinių technologijų įranga
Kitos mašinos ir įranga
Investicijų augimas yra užprogramuotas (1)
Šaltinis: Eurostat 35
50
55
60
65
70
75
80
20
04 I
20
04 I
II
20
05 I
20
05 I
II
20
06
I
20
06 I
II
20
07 I
20
07 I
II
20
08 I
20
08 I
II
20
09 I
20
09 I
II
20
10 I
20
10 I
II
20
11 I
20
11 I
II
20
12 I
20
12 I
II
20
13 I
20
13 I
II
20
14 I
20
14 I
II
20
15 I
20
15 I
II
20
16 I
20
16 I
II
20
17 I
Kapitalo panaudojimo lygis, proc.
Estija Latvija Lietuva
Investicijų augimas yra užprogramuotas (2)
Šaltinis: Eurostat; *2015 m. duomenys 36
2.9 3.1 3.1 3.4 3.6 3.7 3.7 4.1 4.4 4.4 4.7 4.8 5.1 5.2 5.6 5.6 5.7 5.8 6.0 6.2 6.5 7.0 7.0
8.4
Airija
*
Gra
ikija JK
Pra
ncū
zija
Suo
mija
Da
nija
*
Port
ug
alij
a
Nyderl
and
ai
ES
-28
Lie
tuva
Ispa
nija
Vokie
tija
*
Italij
a
Latv
ija
Belg
ija*
Slo
vėn
ija
Austr
ija
Šved
ija
Len
kija
Estija
Ven
grija
*
Slo
vakija
Bulg
arija
Čekija
Bendras pagrindinio kapitalo formavimas 2016 m., dalis BVP, proc.
Transporto priemonės Mašinos ir įrengimai
2.0
2.5
3.1
3.2
3.3
3.5
3.6
3.9
3.9
4.2
4.4
4.4
4.5
4.6
4.7
4.7
4.9
5.2
5.5
6.0
6.1
6.5
6.6
Graikija
Lietuva
Portugalija
Rumunija
Lenkija
Ispanija
Italija
Austrija
Slovakija
Prancūzija
Čekija
Kroatija
Estija
Nyderlan…
ES-28…
Bulgarija…
Suomija
Vokietija
Belgija
Slovėnija
JK
Vengrija
Danija
Aukštųjų technologijų pramonė ir paslaugos 2014 m., BVP proc.
Lietuva privalo pasirūpinti nauja avalyne konkurencingumo lenktynėms...
Šaltinis: Eurostat, DNB
9.5
36.6
53.9
6.4
18.1
75.5
4.2
15.2
80.5
4.1
26.7
69.2
Aukštų technologijų
Vidutiniškai aukštųtechnologijų
Žemesnių ir žemųtechnologijų
Apdirbamosios pramonės pridėtinės vertės struktūra pagal technologijų lygį, 2014 m., proc.
Lenkija
Lietuva
Estija
ES (2013)
...ją galima pasisiūti patiems, arba importuoti
11.7
4.8 4.9
3.0
3.9
1.8
2004-2009 2010-2016
TUI srautas į Lietuvą, dalis BVP, proc.
Estija Latvija Lietuva
2.7 3.7 5.2 5.5 6.0 6.4 6.8 7.4 7.5 9.4 12.5 13.5 14.6 15.0 15.9 15.9 19.8 23.2 23.7 24.4 24.6 28.9
37.0 79.2
238.8 284.8
Graikija
Rumunija
Lietuva
Lenkija
Bulgarija
Kroatija
Slovėnija
Italija
Latvija
Slovakija
Čekija
Portugalija
Ispanija
Prancūzija
Estija
Vokietija
Suomija
JK
Vengrija
Danija
EZ-19
Austrija
Švedija
Belgija
Nyderlandai
Airija
Sukauptos TUI 2016 m., tenkančios tūkst. Gyventojų, eurų
Šaltinis: Eurostat, DNB
Kaip nelikti tarptautinės konkurencingumo arenos užribyje ilguoju laikotarpiu?
Receptas - kurti palankią, skaidrią ir sveiką terpę VEIKTI: dirbti, kurti, gyventi ir mokytis
TERPĖ MOKYTIS
TERPĖ GYVENTI
IR DIRBTI
TERPĖ KURTI
TARPUSAVIO
PASITIKĖJIMAS
Švietimo sistema –
darbo rinkos poreikiams
Glaudus verslo-mokslo
bendradarbiavimas
Efektyvi perkvalifikavimo
sistema
Biurokratinės naštos ir
reglamentavimo mažinimas
Efektyvios viešosios
paslaugos
Stabili ir lakoniška
mokesčių sistema
Nulinė tolerancija
nepotizmui ir korupcijai
Strateginis ekonominės
politikos planavimas
Kontraciklinė fiskalinė
politika – Rezervinis fondas
Inovacijų
skatinimas
TUI pritraukimas ir
eksporto palaikymas
Individualios iniciatyvos
skatinimas
Išvados ir prognozės
• Lietuvos ekonomika atgauna kvėpavimą.
Eksportas maitina godesnę Vakarų paklausą ir
mėgaujasi pigaus euro sukurtais konkurenciniais
pranašumais skverbdamasis į naujas rinkas.
• Vartojimo kolona išliks stipri. Plėtrą palaikys
aktyvi darbo rinka, augančios algos, žemos
palūkanos.
• Infliacija nebelepins. Brangstančios žaliavos ir
maistas kels prekių, o besipučiantys darbo kaštai –
paslaugų kainas.
• Investicijos į gamybinius pajėgumus
užprogramuotos augti. Investicinius procesus
metų gale skatins įsibėgėjantis ES paramos
srautas.
• Vis tik siekiant užtikrinti tvarią ilgalaikę
ekonomikos plėtrą, būtinos operatyvios
toliaregiškos struktūrinės reformos.
1.8
-0.7
5.9
8.9
2.3
0.7
8.7
7.5
3.5 3.0
7.0 7.5
3.3
2.5
5.0
7.0
3.0 2.5
5.0
7.0
Realus BVP Vidutinė metinėinfliacija
Bruto darboužmokestis*
Nedarbo lygis*
Makroekonominės prognozės, proc.
2015 2016 2017P 2018P 2019P
* Laikotarpio pabaigoje