Vadovaudamas EESRK stengsiuos, kad Komitetas prisidėtų prie persvarstytos Lisabonos strategijos sėkmės ir remtų su ja susijusias Europos Sąjungos iniciatyvas. Visų pirma Komitetas atliks svarbų darbą padėdamas kurti mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo tinklus ir naujovių taikymo pramonėje ir švietimo srityje tinklą. Turime skirti ypatingą dėmesį mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios sukuria didžiąją dalį darbo vietų.

Esu įsitikinęs, kad geresnė teisėkūra Europos ir nacionaliniu lygiu (remiantis Bendrosios rinkos observatorijos rekomendacijomis), administracinės naštos sumažinimas – pradedant vietos lygiu – padės augti ekonomikai ir kurti darbo vietas. Tai yra ir vienas iš Tarybai pirmininkausiančios Vokietijos prioritetų ir aš karštai pritariu tokiam požiūriui. (...)

Komiteto ad hoc grupė turi atsakingai parengti suvestinį pranešimą, kurį numatytą pateikti 2008 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai, kad jis atkreiptų Europos vadovų dėmesį ir būtų tinkamai įvertintas.

Tvarusis vystymasis

Tvarusis vystymasis – tai politinis tikslas, glaudžiai susijęs su persvarstyta Lisabonos darbotvarke.

(...)

Reikėtų, kad Tvariojo vystymosi observatorija skatintų suinteresuotų partnerių tinklų kūrimą, plėstų ryšius su įvairiomis organizacijomis, kurių veikla susijusi su darniu vystymusi ekonominiu ir socialiniu požiūriu, taip pat su Europos aplinkos apsaugos agentūra ir Eurostatu. Be to, observatorija turėtų stebėti, kaip keičiasi įvairūs pažangos rodikliai, ir pateikti geros ir blogos praktikos pavyzdžius.

Klimato kaita, energetikos politika ir aplinkos apsauga

Mūsų dienomis politinė darbotvarkė nuolat keičiasi, todėl norėčiau kalbėti apie dar vieną svarbų Europos Komisijos prioritetą: klimato kaitą ir energetikos politiką (...).

EESRK turi daug šią sritį gerai išmanančių narių, todėl tikiuosi aktyvaus jų dalyvavimo diskusijoje šia tema. Turime bendradarbiauti pasirenkant politinius sprendimus, kuriuos būtų galima priimti vidaus ir tarptautiniu lygiu siekiant nustatyti būtinas energetikos strategijos priemones. Norėčiau paskatinti, dalyvaujant mūsų ekspertams ir Biurui, pradėti svarstymus dėl atitinkamos struktūros sukūrimo Komitete ir labai džiaugčiausi, jei jos būtų prašoma parengti tiriamąsias nuomones šiuo klausimu.

Europos socialinis modelis

Socialinis dialogas – svarbi demokratijos ir ekonominio vystimosi priemonė. Europos Sąjunga, nacionalinės vyriausybės, socialiniai partneriai ir kiti suinteresuoti pilietinės visuomenės dalyviai turi glaudžiai bendradarbiauti. Kad pavyktų reformos ir visuomenė pripažintų socialinės apsaugos sistemų sureguliavimą, būtina dėl jų tartis ir padaryti jas suprantamas. Garsioji paslaugų direktyva akivaizdus tokios būtinybės pavyzdys. Todėl turime atidžiai stebėti, kaip rengiamas direktyvos projektas. (...)

Socialinė sistema turi sudaryti galimybę lavinimuisi, skatinti ir padėti prisitaikyti prie permainų. (...)

Akivaizdu, kad dėl mūsų visuomenės senėjimo atsirandantys pokyčiai yra iššūkis socialinės apsaugos sistemoms, tačiau privalome atsižvelgti į visas dirbančių pagyvenusių žmonių galimybes.(...)

2. Išorės santykiai

Institucinis Komiteto vaidmuo išorės santykių srityje yra ribotas. Kadangi turime užmegztų ryšių su ES išorės partneriais, galime savo veiksmais paremti oficialią ES politiką. Nesame politikai ir net neketiname jais tapti, tačiau kartais galime jiems padėti, kai tik to prireiks įgyvendinant užsienio politikos kryptis.

Tarptautinė ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių institucijų asociacija (AICESIS)

Esu laimingas, kad 2006 m. rugsėjo mėn. Seule EESRK buvo suteiktas AICESIS tikrojo nario statusas, kuris įsigaliojo nuo 2007 m. sausio 1 d. Komitetas privalo atlikti ne vien tik visateisio AICESIS nario vaidmenį, bet ir užimti lyderio poziciją šios organizacijos veikloje. (...)

ĮŽANGAPradėdamas eiti Komiteto pirmininko pareigas ir jums leidus, norėčiau pristatyti savo darbo programą. Ji neprieštaraus buvusios Komiteto pirmininkės Anne-Marie Sigmund programai. Mano prioritetai, žinoma, yra kiti, tačiau, būdamas mūsų asamblėjoje primus inter pares, manyčiau, kad būtų garbinga ir privalu atstovauti visų Komiteto narių ir jų atstovaujamų socialinių ir profesinių organizacijų interesams.

Savo programai parinkau tą patį šūkį kaip ir inauguracinėje kalboje: „Verslumas žmogaus veidu“. Siekdami įveikti mums iškilsiančius iššūkius, verslumą turėtume skatinti visuose visuomenės sluoksniuose ir visomis formomis. Verslumą suvokiu plačiąja prasme, man ši sąvoka reiškia iniciatyvumą, kuris yra aktualus tiek jauniems, tiek vyresniems žmonėms, ir apima ekonominę, mokslinę ir pilietinę veiklą. Ekonomikos srityje verslumas atlieka svarbiausią vaidmenį siekiant įveikti globalizacijos iššūkius. Verslumas negali tapti tik paprasčiausiu tikslu, jis turį įgyti „žmogaus veidą“. Pagrindinė užduotis – išsaugoti kitose pasaulio šalyse vertinamą Europos socialinį modelį ir jį plėtoti taip, kad pajėgtų susidoroti su grėsmėmis, kylančiomis dėl pasaulinės konkurencijos ir demografinių pokyčių.

Aš taip pat esu verslininkas ir puikiai suprantu, koks brangus yra laikas, o kai kurie net teigia, kad „laikas – pinigai“. Programoje apžvelgiau pagrindinius prioritetus ir pabandžiau juos pateikti konkrečiai, praktiškai ir apčiuopiamai. Programą sudaro trys dalys: mano politiniai ir teminiai prioritetai, EESRK vaidmuo Europos Sąjungoje ir Komiteto vidaus reikalai.

Norėčiau pirmiausia padėkoti nariams, atsiliepusiems į mano raginimą teikti savo pasiūlymus. Net jei jų mintys ne visada sutapo, jos visos buvo labai vertingos ir nuodugniai apmąstytos. Iš pateiktų pasiūlymų man visų pirma buvo svarbūs tie, kuriais siekiama bendro sutarimo. Jei programoje neatsispindi jūsų rekomendacijos, nemanykite, kad jos man nesvarbios: saugau jas ir nuolat jomis remsiuos įgyvendindamas savo programą. Kartu primenu, kad visada lauksiu naujų minčių.

I. POLITINIAI PRIORITETAI

1. Drąsiai sutikti globalizaciją

Globalizacija iškelia ES trejopus iššūkius: ekonominius, intelektinius (švietimo, naujovių diegimo ir mokslinių tyrimų srityse) ir valdymo. (...) Atsakas globalizacijai turi tapti nauju Europos integraciją skatinančiu veiksniu: piliečiai ir visuomenė supranta, kad nacionaliniu lygiu sunku išspręsti tokias problemas.

Jau dabar 27 valstybių narių Europos Sąjunga yra didžiausia ekonominė sąjunga pasaulyje, o po kitų plėtros etapų ji dar padidės. Turime suprasti, kad esame stiprūs, tačiau negalime užmiršti, kad seksis tik tuo atveju, jei bendraudami su ES parneriais būsime vieningi, jei mūsų veiksmai bus darnūs ir jei laikysimės vieningos pozicijos.

Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas turi būti svarbus dalyvis, tiek veik-damas kaip įvairias tarnybas apjungianti struktūra, tiek ir jo narių atliktais darbais. Kiekvienas atskirai ir dirbdami nacionalinėse ir tarptautinėse organizacijose, jūs esate pagrindiniai Europos idėjų skleidėjai ir padedate piliečiams suvokti, kad ES priimami sprendimai yra

svarbūs jų kasdieniniame gyvenime, kartu jūs perduodate piliečių, darbdavių, darbuotojų ir įmonių lūkesčius ES ir jos institucijoms.

Įgyvendinamos politikos kryptys ar programos bus veiksmingos tik tuo atveju, jei kiekvienas iš jūsų aktyviai padėsite jas vykdyti ir užtikrinti informacijos apie jų įgyvendinimą pateikimą.

Persvarstyta Lisabonos darbotvarkė ir konkurencingumas

Persvarstyta Lisabonos darbotvarkė – pagrindinė Europos Sąjungos priemonė kovojant su globalizacija. Siekiant naujo postūmio šiam procesui, 2005 m. Europos Vadovų Taryboje buvo nuspręsta suteikti pirmenybę:

- ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimui ir

- priemonėms moksliniams tyrimams, naujovėms ir konkurencingumui skatinti.

(...)

2007 m. rugsėjo mėn. / 7 Specialusis leidimas Europos Ekonomikos ir socialinių rEikalų komitEtas – tiltas tarp Europos ir organizuotos piliEtinės visuomEnės www.EEsc.Europa.Eu

EESRKINFO

ISSN 1830-5113

Pirmininko Dimitris Dimitriadis 2006–2008 m. programa Programos pristatymo santrauka

Verslumas žmogaus veidu

(tęsinys 1 p.)

Nauja EESRK organizacinė struktūra 2006–2008 m.

www.eesc.europa.eu

PirmininkasDimitris Dimitriadis I grupė. Darbdaviai. Graikija

PREzIDIumAS

EESRK prezidiumą sudaro dvejų metų kadencijai išrinktas pirmininkas ir du pirmininko pavaduotojai.

Pirmininko pavaduotojasAlexander Graf von Schwerin II grupė. Darbuotojai. Vokietija Biudžeto grupės pirmininkas

Pirmininko pavaduotojaJillian van Turnhout III grupė. Įvairūs interesai. Airija Komunikacijos grupės pirmininkė

PirmininkasHenri malosse Prancūzija

EESRK sudaro trys grupės: Darbdaviai, Darbuotojai ir Įvairūs interesai.I grupė. Darbdaviai

Pirmininkasmario Sepi Italija

PirmininkasStaffan NilssonŠvedija

III grupė. Įvairūs interesaiII grupė. Darbuotojai

I grupės pirmininko pavaduotojaiPeter Clever (Vokietija)Antal Csuport (Vengrija)Jacek Krawczyk (Lenkija)Thomas McDonogh (Airija)Eve Päärendson (Estija)Irini Ivoni Pari (Graikija)

Biuras

Biuras organizuoja Komiteto darbus ir veiklą. Įskaitant Komiteto pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus, Biurą sudaro 39 nariai. Konkrečiose veiklos srityse Biurui padeda ad hoc grupės.

III grupės pirmininko pavaduotojaiMiklós Barabás (Vengrija)Luca Jahier (Italija)Mall Hellam (Estija)

II grupės pirmininko pavaduotojaiKarin Alleweldt (Vokietija)Liina Carr (Estija)Gérard Dantin (Prancūzija)Ernst Erik Ehnmark (Švedija)Victor Hugo Sequeira (Portugalija)Dana Štechová (Čekija)

Komiteto plenarinė asamblėja paprastąja balsų dauguma priima nuomones remdamasi specializuotų skyrių nuomonėmis ir jas pateikia Tarybai, Komisijai ir Europos Parlamentui. Komitetui priklauso 344 nariai.

I grupė

Dimitris Dimitriadis (Graikija)Henri Malosse (Prancūzija)DortheAndersen (Danija)Paulo Barros Vale (Portugalija)Vladimíra Drbalová (Čekija)Filip Hamro-Drotz (Suomija)Brenda King (Jungtinė Karalystė)Viesturs Kociņš (Latvija)Gintaras Morkis (Lietuva)José Isaías Rodríguez García-Caro

(Ispanija)Cveto Stantič (Slovėnija)Joost van Iersel (Nyderlandai)János Vértes (Vengrija)

II grupėAlexander Graf von Schwerin

(Vokietija)Mario Sepi (Italija)A. William Attley (Airija)Laure Batut (Prancūzija)Peter Coldrick (Jungtinė Karalystė)Anna Maria Darmanin (Malta)Georgios Dassis (Graikija)Plamen Dimitrov (Bulgarija)Marian Krzaklewski (Lenkija)Lars Nyberg (Švedija)Josly Piette (Belgija)María Candelas Sánchez Miguel

(Ispanija)Robert Schadeck (Liuksemburgas)

III grupė

Jillian van Turnhout (Airija)Staffan Nilsson (Švedija)Bernardo Hernández Bataller

(Ispanija)Luca Jahier (Italija)Meelis Joost (Estija)Seppo Kallio (Suomija)Kostakis Konstantinidis (Kipras)Cristian Pîrvulescu (Rumunija)Anne-Marie Sigmund (Austrija)Stylianos Staikos (Graikija)Juraj Stern (Slovakija)Frank Stöhr (Vokietija)János Tóth (Vengrija)

Nauja EESRK organizacinė struktūra 2006–2008 m.

www.eesc.europa.eu

PirmininkasJános TóthIII grupė Įvairūs interesai Vengrija

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius (TEN)

PirmininkasFilip Hamro-Drotz I grupė Darbdaviai Suomija

PirmininkasGeorgios Dassis II grupė Darbuotojai Graikija

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius (ECO)

Išorės santykių skyrius (REX)

Pirmininkėmaría Candelas Sánchez miguel II grupė Darbuotojai Ispanija

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius (NAT)

PirmininkasBernardo Hernández Bataller III grupė Įvairūs interesai Ispanija

PirmininkasBrenda King I grupė Darbdaviai Jungtinė Karalystė

užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius (SOC)

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius (INT)

PirmininkasDerek Osborn III grupė Įvairūs interesai Jungtinė Karalystė

PirmininkasJorge Pegado LizIII grupė Įvairūs interesai Portugalija

PirmininkasJosly PietteII grupė Darbuotojai Belgija

Darbo rinkos observatorija (DRO)

PirmininkasJoost van IerselI grupė Darbdaviai Nyderlandai

Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCmI)

David SearsI grupė Darbdaviai Jungtinė Karalystė

Kvestoriai

Daniel RetureauII grupė Darbuotojai Prancūzija

Ludvík JírovecIII grupė Įvairūs interesai Čekija

Generalinis sekretoriusPatrick Venturini

Komitete veikia 6 specializuoti skyriai, taip pat Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI), Bendrosios rinkos observatorija (BRO), Tvariojo vystymosi observatorija (TVO) ir Darbo rinkos observatorija (DRO).

Bendrosios rinkos observatorija (BRO)Tvariojo vystymosi observatorija (TVO)

Europos Konvento, kuriam buvo pavesta parengti Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektą, veikloje.

2007 m. kovo 25 d. Berlyno deklaracija, priimta praėjus lygiai penkiasdešimčiai metų nuo Romos sutarties pasirašymo, turėtų pradėti naują etapą nuosekliai – tarsi dėlionės detales dėliojant – sprendžiant institucinį klausimą. Leiskite man dar kartą priminti, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas be jokių išlygų remia Sutarties dėl Konstitucijos Europai principus, vertybes ir turinį. (...)

2. Sustiprinti EESRK pozicijas tarp ES institucijų

Papildomai norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, dar svarbiau yra kelti mūsų Komiteto politinį prestižą. Toks bus visuotinis siekis mano kadencijos metu. Esu tvirtai įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į Komiteto kaip piliečių informuotojo užduotį ir jo sukauptą patirtį, mūsų Komitetas atlieka itin svarbų vaidmenį tarp Europos Sąjungos institucijų.

Europos Parlamentas

Atsižvelgiant į šios institucijos augančią svarbą per pastaruosius dešimt metų, labai svarbu, kad mes dėtume dvigubai daugiau pastangų stiprinant santykius su Europos Parlamentu. Tokia, be abejonės, turi būti mūsų „nauja riba“.

Ketinu reguliariai palaikyti ryšius su Europos Parlamento komisijų pirmininkų ir politinių frakcijų konferencija. Svarbu, kad EESRK nariai dažniau ir aktyviau dalyvautų Parlamento komisijų posėdžiuose. Aš išsiaiškinsiu, kaip ir kokiomis sąlygomis būtų galima atnaujinti EESRK ir EP ryšių grupės veiklą.

Nepriklausomai nuo šių darbų, svarbiausias vaidmuo šioje srityje teks mūsų pranešėjams. Iš tiesų, būtent jiems tenka užmegzti artimesnius ryšius su savo „kolegomis“ Parlamente, t. y. su pranešėjais, kurie Parlamente yra atsakingi už tuos pačius klausimus, ir išsiaiškinti, kokios papildomos naudos duoda Komiteto pateiktos nuomonės sprendimų priėmimo procese.

Siekdamas palengvinti šią užduotį, aš taip pat paprašiau atnaujinti „Konsoliduotą nuomonių rengimo vadovą“.

Taryba ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės

Mūsų nariai turėtų būti dažniau kviečiami dalyvauti Tarybos posėdžiuose ir darbo grupių veikloje. Atėjo laikas užmegzti reguliarų dialogą su Tarybos generaliniu sekretoriatu dėl šios institucijos darbo metodų.

Dar svarbiau atidžiai sekti Tarybai pirmininkaujančios valstybės prioritetus. (...) Be to, pasitaikius progai, aš įsipareigoju užmegzti dvišalius santykius su valstybių narių nuolatinėmis atstovybėmis. Vis dėlto pagrindinis dalykas – tai prašymai parengti tiriamąsias nuomones, (...) būtent dėl globalizacijos iššūkių, t. y. dėl klausimo, kurį aš nurodžiau kaip vieną iš mūsų teminių prioritetų.

Europos Komisija

Apskritai kalbant, mūsų santykiai su Komisija yra puikūs, kaip liudija 2005 m. protokolas. Priedas prie jo dar labiau sustiprins šiuos santykius ir garantuos dar glaudesnį Komiteto ir Komisijos bendradarbiavimą.

Mūsų pranešėjų veikla neturi apsiriboti susitikimais su Komisijos nariais ir jų tarnybomis prieš pradedant savo nuomonių rengimo darbą. Jiems taip pat tenka, priėmus nuomonę plenarinėje

sesijoje, vėl su jais susisiekti garsinant atliktą darbą kuo aukštesniu lygiu. (...)

3. Ryšiai su nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis (ESRT)

Kad EESRK galėtų būti Europos Sąjungos ESRT tinklo „variklis“, aš žengiau pirmą žingsnį pakviesdamas jų pirmininkus dalyvauti 2007 m. liepos mėn. plenarinėje sesijoje ir diskusijoje dėl institucijų reformos.

Vienas iš man asmeniškai svarbiausių tikslų – tai įtikinti visus Kipro suinteresuotus veikėjus, kad įsteigti ekonomikos ir socialinių reikalų tarybą yra naudinga. Pasitelkdamas EESRK narius, atstovaujančius nacionalinių ESRT neturinčios šalims, (...) aš taip pat norėčiau užmegzti tvarius ryšius su tokių valstybių socialinėmis ir profesinėmis organizacijomis ir nacionalinėmis NVO.

4. Dialogas su Europos pilietine visuomene

Grupių prašymu ir su jų pirmininkų sutikimu ketinu pasirašyti oficialesnio pobūdžio bendradarbiavimo susitarimus su EESRK biuro pripažįstamomis socialinėmis ir profesinėmis organizacijomis.

Kalbant apie Ryšių su pilietine visuomene grupės veiklą, sudėtį ir darbo metodus, turi būti daugiau skaidrumo, kad išvengtume padėties, kai EESRK vertinamas kaip „didelė NVO“.

Kalbant apie mūsų santykius su pilietinės visuomenės organizacijomis, veikiančiomis ES ir netgi ES nepriklausan-čiose šalyse, turime nustatyti tokio bendradarbiavimo metodus ir įgyvendinimo nuostatas.

EESRK INFO / 2007 m. rugsėjo mėn. / 7 — Specialusis leidimas

Vyriausiasis redaktorius • Karel Govaert

Redaktoriaus pavaduotojai • Christian Weger • Agata Berdys • Gudrun Eisele • Agnieszka Nyka • Sabine Pierrel • Ana-Cristina Costea

Adresas • Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas Jacques Delors pastatas Rue Belliard, 99 B-1040 Bruxelles Tel. (32 2) 546 93 96 arba (32 2) 546 95 86 Faks. (32 2) 546 97 64 El. paštas: press@eesc.europa.eu Interneto svetainė: http://www.eesc.europa.eu/

QE

-AA

-07-

007-

LT-N

EESRK INFO / 2007 m. rugsėjo mėn. / 7 — Specialusis leidimas

Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės šalys

Komiteto partnerystė su Viduržemio jūros regiono pietinės dalies šalimis ir su šių šalių Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis yra puikus sėkmės pavyzdys ir turėtų būti tinkamai įvertinta. (...)

Ir toliau stengsimės palaikyti kuo glaudesnius ryšius su Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės šalių pilietine visuomene siekdami skatinti dalyvaujamąją demokratiją, švietimą, darbo vietų kūrimą, žmogaus teises, įskaitant ir lyčių lygybę, ir aplinkos apsaugos politiką. Pirmiausia skatinsime diskusijas ir bendradarbiavimą šio pasaulio regiono viduje.

Norėčiau paskelbti politinio pobūdžio deklaraciją dėl taikos proceso Vidurio Rytuose: tvari taika turi būti kuriama remiantis Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių visuomenių tarpusavio supratimu.

Plėtra

Nors Europos vadovams ir priimta manyti, kad tolesnė plėtra įmanoma tik tuo atveju, jei įvyks ES institucijų reforma, Komitetas turi tęsti darbą įvairiose veiklos srityse.

Vakarų Balkanai ir Kroatija

Vakarų Balkanų ryšių grupė man ypač svarbi. Reikėtų, kad ją, kaip ir kitas analogiškas Komiteto grupes, sudarytų dvylika narių. Be to, norėčiau paskatinti ES ir Kroatijos tęstinio darbo komitetą toliau dėti visas pastangas ir dirbti siekiant kuo greičiau pasirengti Kroatijos stojimui į ES.

Turkija

Kaip žinome, stojimo derybose šiuo metu iškilo sunkumų. (...)

Mes savo veikla, pasitelkdami jungtinį konsultacinį komitetą (JKK), turėtume stiprinti santykius su Turkijos pilietine visuomene ir verslo pasauliu, kad paskatintume reformų vykdymo procesą, kuris leis šiai šaliai prisijungti prie ES.

Dvišaliai santykiai

Dvišalių santykių srityje, be abejonės, didžiausią dėmesį turėtume skirti santykiams su Indija ir Kinija.(...) Turime stiprinti mūsų Komiteto ir Kinijos pilietinės visuomenės santykius, įsteigdami ES ir Kinijos apskritąjį stalą, panašų į įsteigtąjį su Indija. (...)

3. Kultūrų dialogas

Privalome skatinti atvirumo kitoms kultūroms idėją. Visų pirma turiu omenyje gausias imigrantų bendruomenes, jau įsikūrusias daugelyje valstybių narių.

Turi būti aišku, kad tradicijų laikymąsi reikia įgyvendinti dviem kryptimis:

– Iš imigrantų pusės link valstybių, kuriose jie įsikūrė, įstatymų ir vertybių: galų gale, jei jie išvyko iš savo gimtosios šalies, tai argi ne todėl, kad tikisi geresnio gyvenimo vienoje iš ES valstybių narių?

– Iš ES valstybių narių ir jų visuomenės pusės link imigrantų vertybių ir tradicijų, su sąlyga, kad jos neprieštarauja mūsų įstatymams ir principams.

Bendra mąstysena, sudaranti ES pagrindą, vertina religijų dialogą su kitomis pasaulio kultūromis. Greitai Tarybai pirmininkausianti Slovėnija pageidauja šį dialogą paskelbti vienu iš savo 2008 m. veiksmų programos prioritetų. Aš teigiamai vertinu komunikacijos grupėje įsteigtą kultūros renginių darbo grupę, prie kurios prisidėjo mano pirmtakė, ir tikiuosi, kad nariai šioje srityje surengs svarbių renginių.

II. EESRK VAIDmuO EuROPOS SĄJuNGOJE

1. Sutartis dėl Konstitucijos Europai, institucijų reforma ir penkiasdešimtųjų ES įsteigimo metinių minėjimas

Išgyvenus dviejų referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose neigiamų rezultatų šoką ir pasibaigus gana ilgam „apmąstymų laikotarpiui“, atėjo laikas pradėti diskusijas ir derybas dėl institucinių klausimų. Europos Sąjunga privalo ryžtingai imtis esminių Sutarties dėl Konstitucijos Europai punktų, nesvarbu, kaip galų gale mes pavadinsime šį dokumentą – „Konstitucija“ ar paprasčiausiai „steigiamąja sutartimi“, ar „pagrindine sutartimi“.

Šiuo klausimu norėčiau priminti, kad vadovaujant mano pirmtakams Komiteto pirmininkams Göke Frerichs ir Roger Briesch, EESRK buvo oficialiai pakviestas stebėtojo teisėmis dalyvauti

(1 p. tęsinys)

Šį leidinį PDF formatu galima rasti EESRK tinklalapyje: http://www.eesc.europa.eu/activities/press/eescinfo/index_lt.asp

Nemokamą elektroninę EESRK Info versiją platina Europos eko-nomikos ir socialinių reikalų komiteto Spaudos skyrius. Jis rengiamas dvidešimčia kalbų ir leidžiamas devynis kartus per metus.

EESRK Info nėra oficiali EESRK darbo ataskaita. Tokio pobūdžio dokumentai spausdinami Europos Sąjungos oficialiajame leidiny-je ar kituose Komiteto leidiniuose.

Leidinį kopijuoti – su nuoroda į EESRK Info – leidžiama (tik tuo atveju, jei redaktoriui bus pateikta kopija).

Tiražas – 20 500 egzempliorių.

Kitas numeris bus išleistas 2007 m. rugsėjo mėn.

SpauSdinta baltame popieriuje, blukintame nenaudojant chloro