eglės pranckūnienės tarptautinės konferencijos ipda 2014 pristatymas
TRANSCRIPT
IPDA metinė konferencija
„Profesinio mokymosi modelių persvarstymas“
Re-thinking Models of Professional Learning
2014 m. lapkričio 28–29 d. Birmingemas
Eglė Pranckūnienė
ŠMM, 2015 01 20
IPDA (International Professional Development Association)
Tarptautinė profesinio tobulinimosi asociacija
• Įkurta 1968 m. Pradžioje jungė mokytojų rengėjus iš universitetų bei koledžų, vėliau prisijungė ir savivaldybių darbuotojai, atsakingi už mokytojų bei vadovų profesinį tobulinimąsi;
• Panašios asociacijos susikūrė Velse, Škotijoje, Airijoje bei Anglijoje;
• Nuo 2008 m. tapo tarptautine organizacija, kurios nariai – švietimo profesionalai, dirbantys mokytojų ir vadovų profesinio tobulinimosi srityje;
• IPDA narius jungia suinteresuotumas bei įsipareigojimas profesinio tobulinimosi kokybei visuose švietimo lygmenyse;
• IPDA leidžia tarptautinį žurnalą „Professional Development in Education“. Tai ženkliausias šios srities tarptautinis mokslinis žurnalas.
• Kiekvienais metais IPDA skiria du apdovanojimus: vieną už išskirtinius nuopelnus profesinio tobulinimosi srityje, o antrą – už pirmąjį publikuotą straipsnį jaunam tyrėjui. IPDA apdovanojimas – svarbus profesinis pripažinimas, atveriantis daug galimybių.
• Asociacijai vadovauja tarptautinis komitetas, atsakingas už metinių konferencijų organizavimą, narių bendradarbiavimą, įvairių projektų įgyvendinimą.
IPDA tikslai
• Skatinti, remti bei skleisti aukštos kokybės profesinio mokymosi praktiką;
• Kurti profesiniu tobulinimusi besidominčių tinklus, kviesti diskusijai;
• Kaupti ir skleisti informaciją apie įvairius profesinio tobulinimosi aspektus visies nariams;
• Vertinti švietimo politikos sprendimus bei jų įtaką profesinio tobulinimosi praktikai;
• Bendradarbiauti su kitais švietimo profesionalų tinklais;
• Teikti rekomendacijas dėl praktikos bei politikos tobulinimo.
Konferencijos organizavimo aspektai • Organizaciniai darbai – mažos grupės atsakomybė;
• Gerai apgalvota programa
• Aktyvios diskusijos po kiekvieno pranešimo
• Susidomėjimas visais pranešėjais, ne tik „žvaigždėmis“;
• Rašomas blogas bei komentarai twitter tinkle;
• Draugiška, kolegiška aplinka, nuoširdus dėmesys kiekvienam, pagalbos siūlymas;
• Kalbėjimas ta pačia kalba , gilus ugdymo ir vadybos teorijų, filosofijos, tyrimo metodologijų išmanymas;
• Domėjimasis naujausiais straipsniais, tyrimais, „degančios akys“.
• Nedejavimas dėl nepalankios švietimo politikos situacijos.
Prof. Marc Vermeulen. Taki modernybė ir atsakingas mokymas: profesinio tobulinimosi atsinaujinimo iššūkiai
• Iššūkiai viešajam sektoriui:
- nuo linijinio valdymo grįžti į natūraliąją tėkmę;
- neapibrėžtumo valdymas;
- neaiški ateitis ir ilgalaikis planavimas;
- ar žinome , kam turime būti pasiruošę?
- rizikos visuomenė (Z.Baumann, U.Beck);
- kuo daugiau rizikos, tuo mažiau gebėjimų;
- įgyvendinami inovacijas, prarandame kokybę, o jos mums reikia šiandien, ne rytoj.
Globali vertybių kaita
Pasaulietinės racionalios vertybės
Saviraiška grindžiamos vertybės
Nebeįmanoma padaryti taip, kad būtų gerai visiems. Vyrauja individualistinis požiūris
Iššūkiai švietimui
• Vyrauja linijinis viešosios politikos principas, neskatinantis imtis naujų rizikingų idėjų;
• Švietimo profesionalai gyvena prieštaringoje aplinkoje. Iš vienos pusės, ugdymo tikslai yra orientuoti į besimokančiųjų socializaciją bei asmenybės augimą, o iš kitos pusės – selekcija, konkurencija kaip pagrindinis tikslas;
Ką daryti: veikti apmąstant, reflektuojant, atsiliepiant į kintantį kontekstą.
Galimi sprendimai
• Jungimasis į tinklus, grindžiamus pasitikėjimu; Pasitikėjimą sunku pelnyti ir labai lengva sugriauti;
• Organizacijų ribų ištrynimas; Silpnų ryšių jėga;
• Mokytojų gyvenamasis pasaulis: daug taisyklių ir profesinio solidarumo stoka. Reikia stiprinti solidarumą ir mažinti biurokratiją;
• Švietimiečiai paprastai vengia rizikos; Reikia didinti apetitą rizikai, o ne kontrolę;
• Vertybės, pasišventimas, motyvacija yra svarbiau nei techniniai įgūdžiai;
• Mokytis iš verslo mokyklų: brangiai parduodami lūkesčiai investuojant į žmones.
• Vadyba vs lyderystė: ne daryti teisingai, o daryti tai, kas teisinga.
Dr. Aileen Kennedy. Informuoti, transformuoti ir įdiegti: teorijos įtaka švietimo politikai ir praktikai
• Kaip sumažinti atskirtį tarp švietimo politikos sprendimų, besiremiančių politine ideologija bei paieška “kas geriausiai veikia?“ ir tyrimais bei duomenimis grindžiamomis rekomendacijomis?
9 profesinio mokymosi modeliai
• Mokymosi (training);
• Suteikiantis kvalifikaciją (award-bearing)
• Trūkumų pašalinimo (deficit)
• Kaskadinis (cascade)
• Besiremiantis standartais (standards-based)
• Koučingas/mentorystė (coaching-mentoring)
• Praktikos bendruomenė (community of practice)
• Veiksmo tyrimas (action research)
• Transformuojantis (transformative)
Mokymo modelis
• Vyraujanti forma;
• Technokratinis, orientuotas į įgūdžių lavinimą;
• Moko ekspertai
• Besimokantieji – pasyvūs;
• Atsietas nuo mokytojui aktualaus konteksto;
• Atsietas nuo mokytojavimo moralinio tikslo;
• Dažnai siejamas su darbo standartais;
• Tinkamas naujos žinioms perteikti atsiejant nuo konteksto;
• Dažniausiai kontroliuojamas užsakovų
Suteikiantis kvalifikaciją (award-bearing)
• Universiteto sertifikatas;
• Akademinis vs praktinis požiūris;
• Kelia daug ginčų apie mokytojo profesionalumą;
• Alternatyvus kelias į mokytojo profesiją;
Trūkumų pašalinimo (deficit)
• Suteikia tai, ko trūksta konkrečiam mokytojui;
• Siejamas su kokybės vadyba, atskaitomybe bei įsikišimu iš išorės;
• Pirmiausia įvertinama mokytojo darbo kokybė;
• Kartais mokytojai tampa „atpirkimo ožiais“, kai problemos organizacijos vadyboje;
• Ryšys tarp kolektyvinės ir individualios kompetencijos;
• Nėra reikalingas, kai mokykloje yra kolektyvinis „protas“ bei savitarpio pagalbos sistema;
Kaskadinis (cascade)
• Apmokyti mokytojai moko savo kolegas;
• Buvo populiarus apie 1990-uosius, dabar jau retai taikomas;
• Orientuota žinių bei įgūdžių perteikimą, bet ne nuostatų ir vertybių ugdymą;
• Ieško atsakymo į klausimus „kas“ ir „kaip“, bet ne „kodėl“;
• Sureikšmina pačias žinias, o ne jų perteikimo kontekstą;
Besiremiantis standartais (standards-based)
• „Standartas“ vartojamas vietoj anksčiau vartoto „kompetencijų“ termino;
• Pabrėžiamas pageidautinos praktikos pademonstravimas;
• Remiasi bihevioristiniu požiūriu į mokymąsi, akcentuoja individualią veiklą, o ne kolegų bendradarbiavimą;
• Kelia pasitikėjimo mokytojais klausimą, nes stadartus kuria ekspertai;
• Nelieka vietos asmeninei refleksijai, kritiniam požiūriui;
• Politikų argumentai: kalbama ta pačia kalba, aiškesni lūkesčiai;
Koučingas/mentorystė (coaching-mentoring)
• Asmeninis ryšys;
• Koučingas – kolegiškas santykis, bendras mokymasis;
• Mentorystė – profesinė draugystė, konsultavimas, kai vienas – labiau patyręs;
• Atsižvelgiama į konkretų kontekstą;
• Transformuojantis poveikis abiems dalyviams;
• Konfidencialumas, o ne atskaitomybė;
• Būtini specialūs gebėjimai;
Praktikos bendruomenė (community of practice)• Remiasi socialine mokymosi prigimtimi;
• Visi yra įvairių praktikos bendruomenių nariai;
• Siejami bendros veiklos;
• Ieškoma bendras veiklos supratimo;
• Susikuria savitas veiklų repertuaras, darbo stilius, diskursas;
• Iš individualaus žinojimo susikuria pridėtinė vertė – bendras naujas žinojimas bei praktika;
• Negali remtis atskaitomybės mechanizamais ar veiklos kontrole;
• Pasidalinta lyderystė;
Veiksmo tyrimas (action research)
• Socialinio konteksto studija, kurioje dalyviai tampa ir tyrėjais, ir kaitos projektuotojais bei įgyvendintojais;
• Galimas decentralizuotoje demokratiškoje aplinkoje;
• Dalyviai – aktyvūs. Tyrimas – jų pačių „produktas“, o ne primestas iš viršaus;
• Praktikų įgalinimas;
• Skatina užduoti svarbius klausimus apie praktiką;
Transformuojantis (transformative)
Integruoja įvairias strategijas iš kitų modelių;
Nukreiptas į profesinę transformaciją bei kaitos procesą ;
Remiasi partneryste tarp mokyklų, tyrėjų, ir kt. siekian sisteminio pokyčio;
Proaktyvus bei sąmoningas požiūris;
Nesiderina su standartais, kvalifikaciniais reikalavimais ir kitais atskaitomybės mechanizamais;
Klausimai apie modelius
• Kokio tipo žinios yra perduodamos: ar apie procedūras, ar pedagogines idėjas?
• Individualus ar bendras mokymasis?
• Kiek profesinis tobulinimasis yra susietas su vertinimu, pvz. atestacija?
• Kiek profesinis tobulinimasis palaiko profesinę autonomiją?
• Koks tikslas: žinių perdavimo priemonė ar transformuojanti praktika?
Modelių paskirtisModeliai Paskirtis
Mokymosi (training);Suteikiantis kvalifikaciją (award-bearing)Trūkumų pašalinimo (deficit)Kaskadinis (cascade)
Žinių perdavimas
Besiremiantis standartais (standards-based)Koučingas/mentorystė(coaching-mentoring)Praktikos bendruomenė (community of practice)
Pereinamasis
Veiksmo tyrimas (action research)Transformuojantis (transformative)
Transformuojantis
Prof. Linda Evans. Ką dar turime suprasti apie profesinį tobulinimąsi?
• Ar žinome, kaip žmonės auga profesiškai?
• Ar neapsiribojame formų, modelių, vadybos analize?
• Ar žinome kas vyksta mikro lygmeniu, t.y. koks yra kognityvinis procesas mūsų galvoje, kai išgyvename konkretų profesinio mokymosi epizodą?
• Koks ryšys tarp profesionalumo ir profesinio tobulinimosi?
• Neturime atsakymo į esminį klausimą: kaip vyksta profesinis mokymasis.
Prof. Linda Evans
Sąvokų evoliucija:
- mokytojų tobulinimas (teacher development)
- tęstinis profesinis tobulinimas (continuous development)
- profesinis tobulinimas (professional development)
- profesinis mokymasis (professional learning).
Profesionalumas
• Ką ir kaip praktikai daro?
• Kaip jie tai supranta?
• Kaip jie įgyja žinių?
• Koks yra jų „etikos kodeksas“?
• Koks yra jų darbo tikslas?
• Kokia yra jų darbo kokybė?
• Kiek jie yra nuoseklūs?
Profesinis tobulinimasis
• Besitobulinančio pripažinimas, kad galima dirbti geriau, yra geresnių veiklos būdų;
• Kol nėra įsisąmoninta, kad yra geresnių būdų dirbti, tol profesinis tobulinimasis neįvyksta;
• Profesinio tobulinimosi metu atsiranda supratimas ir tikėjimas, kad galima dirbti geriau;
• Nėra greito ir tiesioginio poveikio praktikai – tam reikia laiko.
Svarbūs šaltiniai
• L.Evans (1998). Teacher Morale and Job Satisfaction;
• Clarke,D.& Hollingsworth, H.(2002). Elaborating Model of Teacher Professional Growth;
• Kennedy, A. (2005). Models of Continuing Professional Development: a Framework for Analyses.