LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE 2018 M. SĄVADAS

Aplinkos ministerijos valdymo sritis – 2 psl.Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdymo sritis – 13 psl.Energetikos ministerijos valdymo sritis – 24 psl.Finansų ministerijos valdymo sritis – 27 psl.Krašto apsaugos ministerijos valdymo sritis – 35 psl.Kultūros ministerijos valdymo sritis – 37 psl.Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo sritis – 39 psl.Susisiekimo ministerijos valdymo sritis – 43 psl.Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo sritis – 51 psl.Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdymo sritis – 54 psl.Teisingumo ministerijos valdymo sritis – 54 psl.Užsienio reikalų ministerijos valdymo sritis – 56 psl.Vidaus reikalų ministerijos valdymo sritis – 64 psl.Žemės ūkio ministerijos valdymo sritis – 67 psl.Kūno kultūros ir sporto departamentas – 71 psl.Lietuvos statistikos departamentas – 72 psl.Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba – 73 psl.Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas – 75 psl.Ryšių reguliavimo tarnyba – 75 psl.Tautinių mažumų departamentas – 78 psl.Valstybės tarnybos departamentas – 79 psl.Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija – 80 psl.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – 81 psl.VĮ „Turto bankas“– 82 psl.

1

Eilės Nr.

Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos / Kiti

tarptautinio bendradarbiavimo

mechanizmai

Svarbiausi klausimai, sprendžiami tarptautinėje organizacijoje, Lietuvos tikslai tarptautinėje

organizacijoje ir svarbiausių klausimų aktualumo Lietuvai vertinimas

Vykusių susitikimų ir

posėdžių skaičius /

susitikimų ir posėdžių, kuriuose

dalyvauta, skaičius

Narystės naudingum

o vertinimas

Privalomi mokesčiai /sumokėti

mokesčiai / savanoriški

įnašai (EUR)1

Narystės tarptautinėse organizacijose /

dalyvavimo tarptautiniame

bendradarbiavimo mechanizme

pagrindas

Aplinkos ministerijos valdymo sritisTarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos

1. Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO)

Organizacijos vykdoma veikla – metodinis vadovavimas ir reglamentavimas, tarptautinis apsikeitimas duomenimis WMO ryšių kanalais, ilgalaikės specialistų stažuotės, mokymai. Lietuvoje įdiegta stebėjimų sistema leidžia gauti įvairią informaciją ir teikti geresnes paslaugas orų, klimato ir vandens klausimais, skirti ypatingą dėmesį gyvenimo kokybei gerinti, ieškoti būdų, kaip apsaugoti būstą ir žmonių sveikatą, užtikrinti saugumą ore, jūroje ir sausumoje, ekonominį augimą, gamtos išteklių apsaugą, suteikia galimybę mažinti stichinių nelaimių pavojų, prisitaikyti prie klimato pokyčių. 4 proc. įmokos į WMO biudžetą traktuojama kaip oficiali Lietuvos parama vystymuisi

1/1 Naudinga40 300 / 40 300 /

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkis Nr. 424P, kuriuo prisijungta prie Pasaulinės meteorologų organizacijos konvencijos, pasirašytos Vašingtone 1947 m. spalio 11 d.

2. Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacija

2014 m. sausio 1 d. Lietuva tapo visateise EUMETSAT valstybe nare ir dalyvauja formuojant organizacijos politiką bei priimant sprendimus. EUMETSAT eksploatuoja geostacionariuosius meteorologinius, poliarinės orbitos, vandenynų

2/1 Naudinga 1 268 710 /1 268 710 /

0

2013 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XII-482dėl Lietuvos Respublikos ir Europos

1 Kitomis valiutomis atlikti mokesčių mokėjimai perskaičiuoti į eurus pagal 2019 m. sausio 2 d. Europos centrinio banko oficialų keitimo kursą2

(EUMETSAT) stebėjimo ir kitus palydovus. Naudojant iš jų gaunamus duomenis kuriami produktai Lietuvai yra būtini orams prognozuoti, perspėjimams apie pavojingus stichinius ir katastrofinius hidrometeorologinius reiškinius, prisideda prie gamtinės aplinkos ir pasaulio klimato stebėsenos bei tyrimų. Siekiant gerinti sausrų ir potvynių monitoringą, naudojami palydoviniai duomenys vertinant augalų vegetacijos būklę ir pan.

meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijos (EUMETSAT) susitarimo dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijos (EUMETSAT) įkūrimo konvencijos ir su tuo susijusių sąlygų ratifikavimo

Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai3. Jungtinių Tautų (JT)

aplinkos programa (UN Environment)

UN Environment - tai didžiausia JT aplinkosaugos programa, apimanti sritis, susijusias su oro tarša, vandens ir žemės ekosistemų apsauga, darniu vystymusi ir kita. Programos vykdomomis priemonėmis siekiama pagerinti gyvenimo kokybę ateities kartoms. Programoje svarstomi Lietuvai aktualūs klausimai dėl aplinkosaugos valdymo, klimato kaitos, išteklių naudojimo veiksmingumo, darnaus vartojimo ir gamybos, oro kokybės, cheminių medžiagų ir atliekų valdymo, jūrų užterštumo ir kt. UN Environment Asamblėjos susitikimai vyksta kas 2 metus. Mokami savanoriški įnašai – mažesni už UN Environment rekomenduojamą. 100 proc. savanoriškų įmokų į UN Environment biudžetą traktuojama kaip oficiali Lietuvos parama vystymuisi

0/0 Naudinga0 /0 /

40 329,09

Lietuvos Respublikos Seimo 1991 m. sausio 29 d. pareiškimas „Dėl Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, kylančių iš tarptautinių sutarčių diplomatinių ir konsulinių santykių srityse“; 2012 m. gruodžio 21 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/67/213

4. Konvencija dėl Konvencija nustato procedūras dėl galimą 1/1 Naudinga 0 / 1999 m. spalio 7 d.

3

poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija)

tarpvalstybinį poveikį aplinkai turinčių projektų, suteikia suinteresuotoms šalims (tarp jų – nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir visuomenei) galimybę dalyvauti vertinant poveikį aplinkai, rengti ataskaitas dėl Konvencijos įgyvendinimo ir jas viešai skelbti. Konvencijos institucijų susitikimų metu nagrinėjami Lietuvai aktualūs klausimai, pvz., atominės energetikos plėtra. Šioje srityje aktualiausias klausimas – Konvencijos Įgyvendinimo komitete nagrinėjama Baltarusijos Astravo atominės elektrinės byla. Lietuvos atstovas išrinktas Įgyvendinimo komiteto pirmininku 2017-2020 m. kadencijai. Įgyvendinant Konvencijos nuostatas, dalyvauja ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai

0 / 1 702,27

Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-1351 dėl 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ratifikavimo

5. Biologinės įvairovės konvencija (CBD)

Konvencijos šalių susitikimuose svarstomi klausimai, susiję su biologinės įvairovės išsaugojimo uždavinių įgyvendinimu. 1995 m. ratifikuota Konvencija yra pagrindinis tarptautinis dokumentas biologinės įvairovės išsaugojimo srityje. Lietuva, vadovaudamasi Konvencijos strateginiu biologinės įvairovės 2011–2020 m. planu ir Europos Sąjungos (ES) biologinės įvairovės strategija 2020, patvirtino ir įgyvendina Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 m. veiksmų planą, kuris numato priemones, stabdančias biologinės įvairovės nykimą Lietuvoje

1/1 Naudinga9 734,45 /9 734,45 /

0

Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. I-985 „Dėl Biologinės įvairovės konvencijos ratifikavimo“

6. Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolas

Protokolo šalių susitikimuose svarstomi klausimai, susiję su gyvų modifikuotų organizmų kūrimo apdirbimu, gabenimu, naudojimu, perdavimu ir išleidimu užkertant kelią arba sumažinant galimą

1/1 Naudinga 2 373,82 /2 373,82 /

0

2003 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-1741 dėl Biologinės įvairovės

4

neigiamo poveikio riziką biologinės įvairovės išsaugojimui bei atsižvelgiant į riziką žmogaus sveikatai. Lietuva, vadovaudamasi Protokolu, vykdo tikslingą genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolę ir priežiūrą ir įgyvendina GMO taikomus ES ir nacionalinius reikalavimus

konvencijos Kartachenos biosaugos protokolo ratifikavimo

7. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (Berno konvencija)

Konvencija reglamentuoja su gyvūnų, paukščių rūšių ir jų buveinių apsauga Europoje susijusius klausimus bei Lietuvai aktualius invazinių rūšių ir didžiųjų plėšrūnų reguliavimo, medžioklės metodų ribojimo klausimus. Konvencijos nuostatos yra tiesiogiai susijusios su JT Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimu

1/0 Naudinga0 /0 / 0

1996 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-1376 dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) ratifikavimo

8. Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) ir jos protokolas dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų

Konvencija įpareigoja kiekvieną valstybę užtikrinti teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje. Šiame kontekste vienas svarbiausių klausimų Lietuvai – Orhuso konvencijoje įtvirtintų įsipareigojimų nevykdymas, įgyvendinant Astravo atominės elektrinės projektą (Konvencijos Atitikties komitetas nagrinėja Lietuvos bylą prieš Baltarusiją dėl Baltarusijos veiksmų atitikties Orhuso konvencijos nuostatoms).Išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai suteikia visuomenei galimybę susipažinti su teršalų ir atliekų išleidimo informacija. Registro duomenys padeda viešojo ir privataus sektoriaus atstovams priimti sprendimus, kai reikia numatyti

2/2 Naudinga 0 /0 /

2 000

2001 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-449 dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ratifikavimo;2008 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XI-62 dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo

5

ekonomiškai veiksmingų taršos mažinimo strategijų prioritetus ir pagrįsti taršos mažinimo pažangą

priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais protokolo dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų ratifikavimo

9. JT bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC)

Konvencijos tikslas – spręsti klimato kaitos švelninimo (išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo) problemas ir kartu numatyti priemones, kaip prisitaikyti prie neigiamų klimato kaitos padarinių. Klimato kaitos konvencija siekiama užtikrinti, kad visos šalys kuo plačiau bendradarbiautų ir dalyvautų imantis reikiamų ir veiksmingų tarptautinio masto priemonių, kurios būtų veiksmingos ekologiniu, socialiniu ir ekonominiu aspektu ir turėtų mokslinį, techninį ir ekonominį pagrindą. Konvencijos įgyvendinimo priemonės, numatytos ES ir nacionaliniu lygiu, ES su valstybėmis narėmis aktyviai dalyvauja tarptautinėse klimato kaitos derybose, rodo pavyzdį įgyvendinant sutartus įsipareigojimus. 61 proc. įmokos į šios Konvencijos biudžetą traktuojama kaip Lietuvos oficiali parama vystymuisi

2/2 Naudinga16 659 /16 659 /

0

Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. I-812 „Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo“

10. UNFCCC Kioto protokolo Dohos pakeitimas

Kioto protokole numatyti teisiškai privalomi išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslai išsivysčiusioms šalims. Kioto protokolo Dohos pakeitime įtvirtinti teisiškai privalomi išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslai 2013–2020 m. laikotarpiui, pagal kuriuos ES ir valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, kartu su Islandija bendrai įsipareigojo

2/2 Naudinga 4 688 /4 688 /

0

2015 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XII-1979 dėl JT bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos

6

20 proc. sumažinti ŠESD, palyginti su 1990 m. Lietuvai ypač aktualūs klausimai, susiję su šiltnamio efektą sukeliančių emisijų mažinimo veiksmų finansavimu

pakeitimo ratifikavimo

Paryžiaus susitarimas, priimtas pagal UNFCCC

Susitarime numatyti nacionaliniu lygmeniu įpareigojantys veiksmai visoms šalims 202 –2025/2030 m. laikotarpiui, pagal kuriuos ES ir valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, bendrai įsipareigojo mažiausiai 40 proc. sumažinti ŠESD, palyginti su 1990 m. Susitarimas skirtas klimato kaitos švelninimui, prisitaikymui prie klimato kaitos. Jame numatomos šiems tikslams pasiekti skirtos priemonės. Dalyvavimas Konvencijos, jos protokolo ir Paryžiaus susitarimo veikloje ir įgyvendinant įsipareigojimus daro tiesioginę įtaką formuojant tiek ES, tiek Lietuvos klimato kaitos ir energetikos politiką. Įgyvendinant Konvencijos nuostatas taip pat dalyvauja Užsienio reikalų, Finansų ir Energetikos ministerijos, kitos valstybės institucijos

2/2 Naudinga0 /0 / 0

2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIII-184 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją, ratifikavimo

11. 1992 m. Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Helsinkio konvencija)

Konvencija skirta apsaugoti Baltijos jūros baseino jūrinę aplinką, kuri apima vandens kokybę ir jūros dugną, įskaitant jų gyvuosius išteklius ir kitas jūros gyvybės formas. Viena iš svarbiausių kovos su Baltijos jūros užterštumu priemonių yra Konvencijos Baltijos jūrinės aplinkos apsaugos komisijos (Helsinkio komisija, HELCOM) 2007 m. patvirtintas Baltijos jūros apsaugos veiksmų planas, apimantis Baltijos jūros taršos problemų sprendimo priemones iki 2021 m. Šio plano priemonės įtrauktos į Lietuvos teisės aktus ir strateginius dokumentus. Siekiant užtikrinti gerą Baltijos jūros

3/3 Naudinga 179 377 /179 377 /

0

1997 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-139 dėl 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos ratifikavimo

7

aplinkos būklę, HELCOM veikia remdamasi tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, atsižvelgdama į darnaus vystymosi principus ir Baltijos jūros regiono bendrus aplinkosauginius tikslus. Įgyvendinant Konvencijos nuostatas taip pat dalyvauja Susisiekimo, Krašto apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos ir joms pavaldžios institucijos

12. Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija (Bonos konvencija)

Konvencija skirta migruojantiems gyvūnams ir jų buveinėms apsaugoti. Šalys bendradarbiauja migruojančių laukinių gyvūnų rūšių apsaugos klausimais, gauna ir keičiasi informacija su kitomis šalimis, prisijungia prie tarptautinių projektų įgyvendinimo ir turi galimybę gauti finansinę paramą migruojančių laukinių gyvūnų rūšims saugoti

0/0 Naudinga3 885 /3 885 /

0

2001 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-338 dėl Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos ratifikavimo

13. Susitarimas dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Šiaurės jūrose (ASCOBANS)

Susitarimas skirtas apsaugoti mažuosius banginius nuo išnykimo Baltijos ir Šiaurės jūrose, Šiaurės Rytų Atlante ir Airijos jūroje dėl vis didėjančio atsitiktinai sužvejojamų gyvūnų skaičiaus, arealo mažėjimo ir žmonių veiklos keliamų grėsmių

0/0 Naudinga1 077 /1 077 /

0

2005 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. X-167 dėl Susitarimo dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Šiaurės jūrose ratifikavimo

14. Susitarimas dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo (AEWA)

Susitarimas skirtas numatyti koordinuotus veiksmus Afrikos-Eurazijos migruojančių paukščių rūšių ir jų buveinių apsaugai

1/0 Naudinga2 000 /2 000 /

0

2004 m. birželio 29 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-2301 dėl Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo ratifikavimo

15. Sutartis dėl šikšnosparnių

Sutartimi siekiama apsaugoti šikšnosparnių rūšis, uždraudžiant jų gaudymą, laikymą ir medžioklę.

1/0 Naudinga 1 000 /1 000 /

2001 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos

8

apsaugos Europoje Lietuva, kaip ir kitos šalys, yra nustačiusi šikšnosparniams svarbias buveines ir apsaugos priemones, kaupia informaciją apie šių gyvūnų populiaciją ir migraciją. Lietuva turi galimybę bendradarbiauti su kitomis šalimis šikšnosparnių apsaugos klausimais, gauti ir keistis informacija, prisidėti prie šikšnosparnių išsaugojimo , dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir gauti finansinę paramą susijusioms problemoms spręsti

0

įstatymas Nr. IX-518 dėl Sutarties dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje ratifikavimo

16. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (Vašingtono konvencija, CITES)

Konvencija reguliuoja prekybą nykstančiomis rūšimis ir gaminiais iš jų. ES ir ES valstybės narės aktyviai dalyvauja įgyvendinant Konvencijos nuostatas, derina pozicijas priimant sprendimus dėl prekybos nykstančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis ir gaminiais iš jų ribojimo. Įgyvendinant Konvencijos nuostatas, dalyvauja ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ypač dėl susitikimuose svarstomų klausimų, tiesiogiai susijusių su gyvūnų ar jų dalių importo ir eksporto leidimų išdavimu Lietuvoje. 100 proc. įmokos į Konvencijos biudžetą traktuojama kaip Lietuvos oficiali parama vystymuisi

0/0 Naudinga3 670,95 /3 670,95 /

0

2001 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX – 337 dėl Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos ratifikavimo

17. Roterdamo konvencija dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams

Konvencijos tikslas – skatinti keitimąsi informacija apie tam tikras pavojingas chemines medžiagas, kuriomis tarpusavyje prekiauja konvencijos šalys, ir taikyti sutikimo procedūrą, kai viena konvencijos šalis eksportuoja į kitą konvencijos šalį tam tikras pavojingas chemines medžiagas, kurioms taikoma konvencija. Taikant šią priemonę užtikrinama, kad tam tikras pavojingas chemines medžiagas eksportuojančios šalys iš anksto gautų oficialų importuojančių šalių sutikimą. Lietuvos narystė

0/0 Naudinga 2 445,3 /2 445,3 /

0

2003 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-1898 dėl Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms

9

tarptautinėje prekyboje

šioje konvencijoje suteikia galimybes gauti informaciją apie importuojamas ir eksportuojamas pavojingas chemines medžiagas ir pesticidus, jų srautus ir galimybę nesutikti dėl atitinkamų cheminių medžiagų importo

cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje ratifikavimo

18. Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų

Konvencija numato patvariųjų organinių medžiagų teikimo rinkai ir naudojimo draudimus ir ribojimus, įsipareigojimus konvencijos šalims imtis priemonių panaikinti arba kuo labiau sumažinti patvariųjų organinių teršalų (POT) išsiskyrimą į aplinką: POT išmetimų kontrolės ir mažinimo, POT turinčių atliekų ir POT užterštų teritorijų tvarkymo reikalavimus. Konvencijos nuostatų įgyvendinimas reglamentuotas ES ir nacionaliniu lygiu ir leidžia imtis būtinų priemonių POT patekimui į aplinką mažinti ne tik šalyje, bet ir pasauliniu lygiu, koordinuojant veiksmus su kitomis konvencijos šalimis

0/0 Naudinga3 751,41 /3 751,41 /

0

2006 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. X-842 dėl Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų (POT) ratifikavimo

19. Minamatos konvencija dėl gyvsidabrio

Konvencija nustato gyvsidabrio gamybos, importo, eksporto draudimus bei ribojimus ir naudojimo mažinimo priemones, reglamentuojant visas gyvsidabrio gyvavimo ciklo stadijas – gyvsidabrio gavybą, perdirbimą, naudojimą, išsiskyrimo į orą kontrolę, atliekų ir gyvsidabriu užterštų teritorijų tvarkymą. Konvencijos įgyvendinimo priemonės skirtos reguliuoti žmonių sveikatai ir aplinkai pavojų keliančio gyvsidabrio, jo junginių ir jų turinčių produktų naudojimą, gyvsidabrio patekimo į aplinką mažinimą šalyje ir koordinuoti veiksmus su kitomis šalimis. Lietuvos narystė šioje konvencijoje suteikia galimybę gauti informaciją iš eksportuojančios šalies apie ketinamo eksportuoti

1/0 Naudinga 1 955,31 /1 955,31 /

0

2017 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIII-662 dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio ratifikavimo

10

gyvsidabrio ar jo junginių šaltinius ir informaciją apie importuojamus ir eksportuojamus gyvsidabrio junginius ir jų srautus. Tai suteikia galimybę nesutikti importuoti tam tikrų gyvsidabrio junginių. Konvencijos įgyvendinimo priemonės numatytos ES ir nacionaliniu lygiu

20. Konvencija dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių (Ramsaro konvencija)

Konvencijos tikslas – išsaugoti svarbiausias žemės šlapžemes (pelkes, ežerynus, upių deltas ir kt.), kurios yra svarbios retų augalų ir gyvūnų buveinėms ir daro didelę įtaką vietovės ekosistemai, klimatui, gyvenimo sąlygoms. Lietuva, dalyvaudama šioje Konvencijoje, siekia didesnio šlapžemių apsaugos užtikrinimo ir pelkių atkūrimo finansavimo, taip pat ir tarpvalstybinėms bendroms su Latvija ir Baltarusija saugomoms teritorijoms

1/0 Naudinga2 983,65 /2 983,65 /

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. potvarkis Nr. 437p, kuriuo prisijungta prie Konvencijos dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių (Ramsaro konvencija)

21. JT konvencija dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje (UNCCD)

Konvencija skirta kovai su dykumėjimu ir kitomis žemių degradavimo formomis, siekiant mažinti jų padarinius visame pasaulyje. Konvencijos šalys įsipareigojusios rinkti, analizuoti su dykumėjimu ir žemių degradavimu susijusią informaciją, ja keistis, dalintis gerosios praktikos patirtimi, technologinėmis žiniomis. Konvencijos V priedas yra skirtas Vidurio ir Rytų Europai, atsižvelgiant į šio regiono specifines sąlygas. 100 proc. įmokos į Konvencijos biudžetą traktuojama kaip Lietuvos oficiali parama vystymuisi

0/0 Naudinga5 323 /5 323 /

0

2003 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-1684 dėl Konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje, ratifikavimo

22. Tarptautinė konvencija dėl banginių medžioklės reguliavimo ir jos

Konvencija skirta banginių populiacijoms išsaugoti, nustato įvairių banginių rūšių medžioklės draudimus ir apribojimus. Konvencijos nuostatų įgyvendinimas labai svarbus siekiant užtikrinti

1/1 Naudinga 19 198,35 /19 198,35 /

0

2008 m. spalio 14 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. X-1748 dėl Tarptautinės

11

protokolas banginių apsaugą tarptautiniu lygiu. Dėl šios priežasties ES yra suinteresuota visų ES valstybių narių dalyvavimu ir balsavimu Konvencijos šalių susitikimuose

konvencijos dėl banginių medžioklės reguliavimo ir jos protokolo ratifikavimo

23. Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (Bazelio konvencija)

Konvencija jungia 186 šalis nares ir yra skirta pavojingų ir kitų atliekų tarpvalstybiniams vežimams kontroliuoti ir užtikrinti šių atliekų tinkamą tvarkymą. Lietuvai aktuali atliekų tarpvalstybinių vežimų kontrolė, nelegalių atliekų vežimų prevencija ir mažinimas, aplinkai tinkamas pavojingų atliekų tvarkymas bei atliekų susidarymo mažinimo klausimai. Konvencijos įgyvendinimo priemonės numatytos ir ES, ir nacionaliniu lygiu. Įgyvendinant Konvencijos nuostatas, dalyvauja ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kitos valstybinės institucijos

2/2 Naudinga3 698,19 /3 698,19 /

0

1998 m. gruodžio 22 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-1002 Dėl 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės ratifikavimo

24. 1985 m. Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos ir 1987 m. Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų

Lietuva, dalyvaudama Konvencijos veikloje, įgyvendina ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OAM) valdymo priemones; keičiasi informacija su kitomis šalimis apie esamas OAM alternatyvas, dalijasi kita technine, moksline informacija ir įgyvendina priimtas priemones dėl ozono sluoksnio apsaugos.Monrealio protokolu kontroliuojamos OAM naudojamos Lietuvoje išimtiniais atvejais (šaldymo ir oro kondicionavimo sektoriuje, aviacijos gaisro gesinimo įrangoje, laboratorijos ir analizės tikslais). 2019 m. įsigaliojo Monrealio protokolo Kigalio pakeitimas, kuriuo siekiama laipsniškai mažinti hidrofluorangliavandenilių gamybą ir naudojimą. Šios medžiagos neardo ozono sluoksnio, tačiau yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kuriomis

2/1 Naudinga 151 161,82 /151 161,82 /

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1279 „Dėl prisijungimo prie 1985 m. Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos, 1987 m. Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir muitinių bendradarbiavimo tarybos 1990 m. birželio 26 d. rekomendacijos dėl

12

dažniausia keičiamos OAM, jų atsisakant pagal Monrealio protokolą. Monrealio protokolo šalių susitikimų sprendimai atsisakyti / mažinti tam tikrų medžiagų naudojimą turi tiesioginės įtakos Lietuvos ūkiui ir gyventojams. 100 proc. įmokos į Konvencijos biudžetą traktuojama kaip Lietuvos oficiali parama vystymuisi

medžiagoms, kurios kontroliuojamos pagal Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, skirtų subpozicijų įtraukimo į nacionalines statistikos nomenklatūras, siekiant pagerinti duomenų apie šių medžiagų gabenimą surinkimą ir palyginimą priėmimo“

25. Tolimų oro teršalų pernašų konvencija

Konvencija siekiama apsaugoti žmones ir aplinką nuo oro taršos. Šalys įpareigojamos kurti ir įgyvendinti oro taršos mažinimo strategijas, naudojant geriausias tuo metu prieinamas technologijas. Šalys taip pat įpareigotos skelbti informaciją apie įgyvendinamas priemones, dalytis technine bei moksline patirtimi, vykdyti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio stebėseną. Lietuva yra ratifikavusi visus 8 Konvencijos protokolus. Konvencijos reikalavimai dėl oro taršos mažinimo suderinti su ES teise ir ją perkeliančiais ES teisės aktais

2/2 Naudinga7 104,58 /7 104,58 /

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. potvarkis Nr. 737p dėl prisijungimo prie 1979 metų konvencijos „Dėl tolimų atmosferos teršalų pernašų“

26. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencija

Konvencijos tikslas – sukurti dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo sistemą, kad būtų galima išvengti tarpvalstybinių vandentakių taršos, ją kontroliuoti ir užtikrinti, kad JT Europos ekonominės komisijos valstybės narės racionaliai naudotų vandens išteklius. Konvencija sudaro galimybes veiksmingiau spręsti Lietuvos bendradarbiavimo su Nemuno baseino šalimis

2/1 Naudinga 0 /0 /0

2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-1547 dėl Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos

13

klausimus. Dalyvaujama tuose Konvencijos susitikimuose, kuriuose svarstomi aktualūs su Lietuvos vandens sektoriaus politikos formavimu ir įgyvendinimu susiję klausimai

ratifikavimo

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdymo sritisTarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos

27. JT Pasaulio turizmo organizacija (PTO)

PTO misija – plėtoti turizmą kaip svarbią priemonę tarptautiniam bendradarbiavimui, ekonominei ir darniai plėtrai skatinti. Svarbiausios PTO veiklos kryptys – darnios turizmo plėtros skatinimas, turizmo tyrimai, statistinių duomenų rinkimas, ekonominės plėtros, viešosios ir privačios partnerystės skatinimas, turizmo paslaugų kokybės gerinimas, turizmo veiklos regionuose aktyvinimas, seminarų, konferencijų organizavimas ir pan. Nuo 2015 m. Lietuva dirba PTO vadovaujančiose pozicijose kaip Europos regiono vicepirmininkė ir atstovė Europos regionui PTO Darniojo turizmo komitete. 2017 m. Lietuva buvo pirmą kartą išrinkta į PTO vykdomąją tarybą 2018–2021 m. ir perrinkta Europos regiono komisijos vicepirmininke antrai dvejų metų kadencijai (iki 2019 m.)

10/5 Naudinga66,840 /66,840 /

0

2003 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-1742 dėl Pasaulio turizmo organizacijos įstatų ratifikavimo

28. Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW)

Cheminio ginklo uždraudimo konvencija (CWC) yra pirmoji daugiašalė tarptautinė sutartis, kuria siekiama sunaikinti deklaruotą cheminį ginklą ir uždrausti kurti, gaminti, kaupti ir naudoti visų rūšių cheminį ginklą. CWC įgyvendinimą koordinuoja Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW). Lietuva rengia ir teikia OPCW kasmetines deklaracijas apie kontroliuojamas chemines medžiagas, priima inspekcijas, dalyvauja

1/1 Naudinga 48 688 /48 688 /

0

1998 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-641 dėl Konvencijos dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos ir jo panaudojimo bei sunaikinimo ratifikavimo

14

CWC įgyvendinti skirtuose susitikimuose29. Tarptautinė teisinės

metrologijos organizacija (OIML)

OIML rengia teisės aktus, gaires, rekomendacijas, kurių pagrindu OIML nariai rengia nacionalinius ir regioninius reikalavimus, susijusius su matavimo priemonių gamyba ir naudojimu teisinės metrologijos srityje. Taip pat OIML bendradarbiauja su Tarptautiniu svarsčių ir matų biuru (BIPM) tarptautinės harmonizacijos teisinės metrologijos srityje klausimais.OIML sertifikavimo sistema suteikia gamintojams galimybę įsigyti OIML sertifikatų ir bandymo rezultatų, kuriais pažymima, kad prietaiso tipas atitinka reikalavimus, nustatytus OIML rekomendacijose. Gamintojams taikant OIML reikalavimus sumažėja laisvo prekių judėjimo kliūčių, gamintojai gali deklaruoti, kad jų produktai atitinka tarptautinius reikalavimus

1/0 Naudinga1 400 /1 400 /

0

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas

30. Europos kosmoso agentūra (EKA)

Šiuo metu Lietuva nėra visaateisė EKA narė, todėl sprendimo tesių organizacijoje neturi. Lietuva turi EKA bendradarbiaujančios Europos valstybės statusą ir šiuo metu įgyvendina Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimą. Lietuva oficialiai gali dalyvauti tik EKA bendradarbiaujančių Europos valstybių komiteto (PECS) posėdžiuose. PECS sprendžiami klausimai, susiję su kosmoso sektoriaus plėtra šalyse, kurios, kaip ir Lietuva, turi bendradarbiaujančios Europos valstybės statusus. Taip pat PECS kalbama apie paruošimą Lietuvos kosmoso sektoriaus tikrajai narystei EKA, kai Lietuvos mokslo ir verslo subjektai, siekdami gauti EKA užsakymų, turės konkuruoti su kitomis EKA narėmis. 2018 m.

2/2 Naudinga 837 168,73 /837 168,73 /

0

2011 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XI-1658 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros susitarimo dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje ratifikavimo (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 29 d.)

15

Lietuva pirmininkavo PECS31. Tarptautinis svarsčių

ir matų biuras (BIPM)BIPM – tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, kurios paskirtis – užtikrinti matavimų vienovę ir koordinuoti matavimų taikymą ir pažangą tarptautiniu mastu. Viena iš svarbiausių BIPM veiklos sričių – kurti ir tobulinti Tarptautinę matavimo vienetų sistemą SI, kuri yra naudojama kaip pagrindas matavimo rezultatų atsekamumui visame pasaulyje.BIPM organizuojamuose nacionalinių metrologijos institutų ir BIPM šalių narių atstovų susitikimuose (dalyvauja nacionalinio metrologijos instituto funkcijas atliekančio Fizinių ir technologijos mokslų centro atstovai) pristatomi BIPM strateginiai ir veiklos dokumentai, vyksta diskusijos dėl Daugiašalio nacionalinių matavimo etalonų ir kalibravimo bei matavimų liudijimų, išduotų nacionalinių metrologijos institutų, pripažinimo susitarimo (CIPM MRA) įgyvendinimo tobulinimo, taip pat dėl SI sistemos pagrindinių vienetų apibrėžimų peržiūros ir jų atnaujinimo, pristatoma informacija apie nacionalinių metrologijos institutų atliekamus mokslinius tyrimus ir kita aktuali metrologijos srities informacija. Narystė šioje organizacijoje suteikia šalims galimybę dalyvauti CIPM MRA susitarime, kuris sudaro pagrindą pasitikėti šalyse atliekamais matavimais ir pripažinti jose išduodamus kalibravimo liudijimus. Šis susitarimas sudaro tolesnį techninį pagrindą valstybėms sudarant susitarimus, susijusius su tarptautine prekyba, komercija ir priežiūra.Lietuva tapo tikrąja BIMP nare 2016 m. Lietuva

1/1 Naudinga 56 306 / 56 306 /

0

2016 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIII-71 dėl Metro konvencijos ratifikavimo;Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 4 dalies 5,6 punktai, 5 dalies 5,6 punktai

16

per šią organizaciją teikia savo geriausias matavimo ir kalibravimo galimybes (CMC), kurios yra pripažįstamos tarptautiniu mastu ir gali užtikrinti matavimo sietį, kitaip matavimo rezultatų atsekamumą savo pateiktų CMC ribose

Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai32. Tarptautinė

standartizacijos organizacija (ISO)

ISO – nepriklausoma nevyriausybinė tarptautinė organizacija, vienijanti 163 nares (nacionalines standartizacijos institucijas).Narystė ISO įpareigoja laikytis visų ISO taisyklių ir įsipareigojimų, įgyvendinti ISO priimtus sprendimus bei mokėti narystės mokestį.Lietuva yra šalis narė nuo 2008 m.Lietuvos narystė ISO suteikia teisę aktyviai naudotis savo teisėmis ir narystės teikiama nauda, taikyti gerąją praktiką ir turimą kompetenciją ISO sistemai ir ISO vartotojams pasauliniu mastu, įtakoti ISO politikos formavimą ir strategijos kūrimą, dalyvauti ISO valdymo organuose balsuojant ir dalyvaujant ISO technikos ir politikos formavimo susitikimuose.Lietuvos standartizacijos departamentui (LSD), kaip tikrajam ISO nariui, suteikta teisė gauti visus tarptautinius standartus ir kitus standartizacijos leidinius, jų projektus ir juos platinti ISO nustatytomis sąlygomis, , dalyvauti kuriant ISO standartus ir teikti nacionalinę poziciją dėl projektų techninio turinio.. Svarbiausias ISO valdymo organas – kasmetinės Generalinės Asamblėjos, kuriose dalyvauja ISO narės. Jų metu priimami svarbiausi ISO veiklos dokumentai – strategijos, veiklos programos, finansinės programos,

1/1 Naudinga 21 476,25 /21 476,25 /

0

Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas

17

balsuojama dėl strateginių, administracinių ir su naryste ISO susijusių klausimų

33. Tarptautinė elektrotechnikos komisija (IEC)

IEC – pusiau vyriausybinė ne pelno organizacija, vienijanti 86 nares, rengianti ir leidžianti elektrotechnologijų tarptautinius standartus. Lietuva yra asocijuota IEC narė nuo 1996 m. Narystė suteikia galimybę dalyvauti 4 technikos komitetų veikloje visateisio nario teisėmis ir kitoje IEC veikloje. Nuo 2018 m. LSD dalyvauja IEC CISPR (International Special Committee on Radio Interference) pakomitečio CIS/F veikloje visateisio nario teisėmis. IEC komitetuose rengiami tarptautiniai standartai, kurie sudaro palankesnes sąlygas tarptautinei prekybai. Asocijuotoji narystė suteikia teises teikti pasiūlymus dėl rengiamų dokumentų, nemokamai naudotis visais IEC tarptautiniais standartais ir darbo dokumentais. Narystė IEC yra būtina narystės Europos elektrotechnikos standartizacijos komitete (CENELEC) sąlyga.Kasmetinėse savaitės trukmės IEC Generalinėse Asamblėjose (GA) nustatomos ateities veiklos gairės ir strategija. Jų metu organizuojami aukščiausio ir techninio lygmens susitikimai, diskutuojama veiklos ir bendradarbiavimo politikos formavimo klausimais, keičiamasi patirtimi, aptariamos ir tvirtinamos veiklos programos, sprendžiami su naryste susiję klausimai.

1/1 Naudinga21 441,12 /21 441,12 /

0

Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas

34. Europos standartizacijos komitetas (CEN)

CEN yra viena iš trijų Europos standartizacijos organizacijų (kartu su CENELEC ir ETSI) oficialiai pripažintų Europos Komisijos Europos

5/5 Naudinga 48 430 /48 430 /

0

Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 12 straipsnio 1

18

standartizacijos organizacijų, veikianti kaip asociacija ir vienijanti 34 Europos nacionalines standartizacijos institucijas. CEN rengia visų sektorių, išskyrus elektrotechnikos ir telekomunikacijų, Europos standartus ir standartizacijos leidinius. CEN turi bendrą valdymo centrą su CENELEC. CEN ir CENELEC generalinėse asamblėjose svarstomi ir priimami sprendimai strateginiais, biudžeto, narystės klausimais. Bendri klausimai svarstomi CEN ir CENELEC generalinių asamblėjų jungtiniuose posėdžiuose. CEN Technikos tarybos (BT)posėdžiuose svarstomi techniniai klausimai.Lietuvos narystė (nuo 2004 m.) CEN sudaro galimybę Lietuvos gamintojams ir paslaugų teikėjams gauti ir taikyti naujausius standartus ir be kliūčių įeiti į Europos bendrąją ir tarptautinę rinkas, didina Lietuvos įmonių konkurencingumą. Narystė įpareigoja dalyvauti CEN Generalinėse Asamblėjose, CEN/BT posėdžiuose ir balsuoti dėl priimamų sprendimų ir dokumentų, dalyvauti rengiant Europos standartų ir standartizacijos leidinių projektus, įgyvendinti Europos standartus nacionaliniu lygmeniu. Narystė suteikia teisę nemokamai gauti visus naujausius Europos standartus, jų projektus, kitus standartizacijos leidinius ir juos platinti.

dalies 3 punktas

35. Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC)

CENELEC – ne pelno siekianti tarptautinė asociacija, viena iš trijų Europos standartizacijos organizacijų (kartu su CEN ir ETSI), oficialiai pripažinta ES ir ELPA , vienijanti 34 nares – Europos nacionalines standartizacijos institucijas ir

5/5 Naudinga 30 780 /30 780 /

0

Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas

19

11 asocijuotų narių. CENELEC atsakinga už standartizacijos procesus elektrotechnikos inžinerijos srityje ir leidžia savanoriško taikymo standartus, kurie palengvina prekybą tarp šalių, kuria naujas rinkas, mažina atitikties sąnaudas ir plėtoja Europos bendrąją rinką. CENELEC veikla artimai susijusi su IEC veikla. CENELEC padeda IEC siekti iškeltų tikslų. CENELEC turi bendrą valdymo centrą su CEN ir derina bendrą strategiją ir politinius klausimus, CEN/CENELEC Generalinės Asamblėjos organizuojamos vienu metu ir jose svarstomi strateginiai, biudžeto, narystės ir kt. klausimai.CENELEC Technikos tarybos (BT) posėdžiuose svarstomi techniniai klausimai.Lietuvos narystė (nuo 2003 m.) CENELEC sudaro galimybę Lietuvos gamintojams ir paslaugų teikėjams gauti ir taikyti naujausius standartus ir be kliūčių įeiti į Europos bendrąją ir tarptautinę rinkas, didina Lietuvos įmonių konkurencingumą. Narystė įpareigoja dalyvauti CENELEC Generalinėse Asamblėjose, CEN/BT posėdžiuose ir balsuoti dėl priimamų sprendimų ir dokumentų, dalyvauti rengiant Europos standartų ir standartizacijos leidinių projektus, įgyvendinti Europos standartus nacionaliniu lygmeniu. Narystė suteikia teisę nemokamai gauti visus naujausius Europos standartus, jų projektus, kitus standartizacijos leidinius ir juos platinti.

36. Europos telekomunikacijų standartų institutas

ETSI – nepriklausoma, ne pelno organizacija, viena iš trijų Europos standartizacijos organizacijų (kartu su CENELEC ir CEN) ES ir ELPA Europos

2/2 Naudinga 8 828 /8 828 /

0

Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 12 straipsnio 1

20

(ETSI) Komisijos oficialiai pripažintų Europos standartizacijos organizacijų, vienijanti daugiau kaip 800 tiesiogiai dalyvaujančių ETSI standartų rengimo procese narių iš viso pasaulio (tarp jų ir nacionalines standartizacijos institucijas).Lietuvos narystė ETSI sudaro galimybę dalyvauti Technikos komitetų, darbo grupių, seminarų ir konferencijų darbe, gauti naujausią informaciją apie telekomunikacijų Europos standartus, dalyvauti kuriant standartus .Lietuvos narystė (nuo 1996 m.) ETSI sudaro galimybę Lietuvos gamintojams ir paslaugų teikėjams gauti ir taikyti naujausius standartus ir be kliūčių įeiti į Europos bendrąją ir tarptautinę rinkas, didina Lietuvos įmonių konkurencingumą. ETSI Generalinė Asamblėja, organizuojama 2 kartus per metus, yra aukščiausias sprendimų priėmimo ETSI organas, kurios metu priimami sprendimai dėl bendros politikos ir strategijos, biudžeto, narystės ir narystės mokesčių, balsuojama ir renkami ETSI valdymo organai, keičiami/papildomi procedūrų statutai ir taisyklės.

dalies 3 punktas

37. Eurazijos bendradarbiavimo metrologijoje organizacija (COOMET)

Pagrindinė COOMET veikla yra bendradarbiavimas matavimo vienetų etalonų, teisinės metrologijos, akreditacijos ir kokybės vadybos sistemų, informacinių technologijų ir mokymų srityse, metrologinių paslaugų tobulinimas.Lietuva, Vokietija, Slovakija ir Bulgarija, kurios yra ir ES metrologinės organizacijos Europos nacionalinių metrologijos institutų asociacijos (EURAMET) narės, dalyvaudamos COOMET

4/2 Naudinga 0 /0 /0

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 5, 6 punktai, 5 dalies 5, 6 punktai

21

veikloje, siekia palaikyti glaudžius ryšius matavimų srityje su Eurazijos šalių nacionaliniais metrologijos institutais, kad visose šalyse būtų vienodai suprantami ir pripažįstami matavimai, kaip tai suprantama pagal Daugiašalio pripažinimo susitarimo (MRA) reikalavimus. ES reikalavimai matavimų srityje turi būti išlaikyti ir tiekiant Lietuvoje pagamintas matavimo priemones Rytų Europos šalims (Baltarusijai, Ukrainai, Rusijai ir kt.), o tos šalys turi pripažinti ES reikalavimus. Tokio pripažinimo ir siekiama dalyvaujant COOMET veikloje. Bendrų sprendimų pagrindu yra formuojama COOMET metrologijos politika ir atitinkamas teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į ES valstybių patyrimą

38. Europos nacionalinių metrologijos institutų asociacija (EURAMET)

EURAMET – regioninė metrologijos organizacija, kurią šiuo metu sudaro 37 Nacionaliniai metrologijos institutai (NMI) ir 75 paskirtieji institutai (DI), paskirti nacionalinių institucijų konkrečiose metrologijos srityse, koordinuoja matavimo vienetų valstybinių etalonų veiklą, kurią vykdo jos nariai, siekdami tarptautinio jų atliekamų matavimų ir kalibravimų pripažįstamo, kaip tai suprantama pagal tarptautinio daugiašalio pripažinimo susitarimo (CIPM MRA) reikalavimus. Tik įvykdžius CIPM MRA išdėstytus reikalavimus, pasiekiamas Lietuvoje atliekamų matavimų ir kalibravimų tarptautinis pripažinimas. Šalies pozicija – išlaikyti Lietuvoje sukurtų valstybinių matavimo vienetų etalonų pasiektų geriausių matavimo ir kalibravimo galimybių (CMC) tarptautinį pripažinimą. Dalyvaujant

10/9 Naudinga 4 352 /4 352 /

0

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 5, 6 punktai, 5 dalies 5, 6 punktai

22

EURAMET, palaikomi glaudūs ryšiai matavimų srityje su kitų Europos šalių nacionaliniais metrologijos institutais, kaičiamasi patirtimi, siekiama bendro supratimo pačiais įvairiausiais klausimais matavimų srityje

39. Europos bendradarbiavimo teisinėje metrologijoje organizacija (WELMEC)

WELMEC pagrindinis tikslas – sukurti vientisą ir harmonizuotą teisinę metrologiją Europoje. WELMEC nariai yra už teisinę metrologiją atsakingų valdžios institucijų atstovai. WELMEC veiklos sritis – bendradarbiavimo tarp organizacijos tikrųjų ir asocijuotų narių palaikymas, priežiūra ir tobulinimas, siekiant abipusio pasitikėjimo ir pripažinimo teisinėje metrologijoje. Didelę dalį WELMEC darbų atlieka šios organizacijos darbo grupės, kurios rengia dokumentų gaires. WELMEC darbo grupių posėdžių metu sprendžiami klausimai, susiję su Matavimo priemonių, Neautomatinių svarstyklių, Fasuotų prekių direktyvų taikymu, rinkos priežiūra, vyksta diskusijos rengiant ir redaguojant dokumentus

9/9 Naudinga1 400 /1 400 /

0

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas

40. Vasenaro susitarimas dėl įprastinių ginklų, dvejopo naudojimo prekių bei technologijų eksporto kontrolės (WA)

WA yra daugiašalis susitarimas, kurio tikslas – prisidėti prie regioninio ir tarptautinio saugumo ir stabilumo užtikrinimo, skatinti didesnę atsakomybę siunčiant jautrias aukštų technologijų prekes (dvejopo naudojimo prekes ir technologijas) ir karinę įrangą, išplėsti bendradarbiavimą ir keistis informacija.Lietuva, kaip ir kitos WA narės, yra įsipareigojusi turėti griežtą ir visapusišką eksporto kontrolės sistemą ir siekti, kad strateginių prekių eksportas nepatektų susirūpinimą keliantiems vartotojams ir nebūtų panaudotas kariniams pajėgumams kurti ir

6/2 Naudinga 4 015 /4 015 /

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1284 „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Wassenaaro susitarimo dėl įprastinių ginklų ir dvigubos paskirties prekių bei technologijų eksporto kontrolės“ (Lietuva priimta 2004

23

tobulinti.WA plenariniame posėdyje priimami sprendimai, susiję su dalyvaujančių šalių įsipareigojimais atlikti veiksmingą kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių ir karinės įrangos eksporto kontrolę. WA Bendrosios darbo grupės (GWG) posėdžiuose svarstomi techniniai ir politiniai ginklų ir dvejopos paskirties prekių eksporto kontrolės klausimai. Licencijavimo pareigūnų posėdžiuose (LEOM) svarstomi praktiniai kontrolės ir licencijavimo proceso klausimai. Ekspertų grupės (EG) posėdžiuose svarstomi kontroliuojamų įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių sąrašai

m.)

41. Branduolinių tiekėjų grupė (NSG)

NSG plenariniuose posėdžiuose svarstomi ir priimami Lietuvai svarbūs sprendimai dėl branduolinių dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės. NSG konsultacinės grupės posėdžiuose gaunama vertinga (riboto naudojimo) informacija, susijusi su praktiniais eksporto kontrolės užtikrinimo ir įgyvendinimo klausimais. Taip pat svarstomi konkrečių kontroliuojamų prekių techniniai parametrai, kontroliuojamų prekių sąrašų atnaujinimai ir pakeitimai. Lietuvai aktualu dalyvauti NSG veikloje, siekiant užtikrinti tarptautinius įsipareigojimus vykdant veiksmingą branduolinių technologijų eksporto kontrolę, analizuojant gautą informaciją apie atsisakymą išduoti eksporto licenciją ir keičiantis aktualia informacija. Lietuvai NSG veikloje atstovauja ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos atstovai

3/3 Naudinga0 /0 /0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 518 „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Branduolinių tiekėjų grupės“ (Lietuva priimta 2004 m.)

42. Australijos grupė AG branduolinių tiekėjų grupės aukščiausiojo lygio 1/1 Naudinga 0 / Lietuvos Respublikos

24

(AG) susitikime svarstomi ir priimami Lietuvai svarbūs sprendimai dėl branduolinių dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės. Tuo pačiu metu kaip ir plenarinis posėdis vyksta konsultacinių grupių posėdžiai, licencijavimo ir kontrolės ekspertų susitikimai, kuriuose keičiamasi informacija ir nagrinėjamos problemos, susijusios su nelegaliu kontroliuojamų prekių įsigijimu ir perdavimu, svarstomi praktiniai eksporto kontrolės užtikrinimo ir įgyvendinimo klausimai. Tai galimybė dalyvauti svarstant ir priimant Lietuvai svarbius sprendimus dėl branduolinių dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės. Ekspertų susitikimuose gaunama vertinga (riboto naudojimo) informacija, susijusi su praktiniais eksporto kontrolės užtikrinimo ir įgyvendinimo klausimais

0 /0

Vyriausybės 2004 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Australijos grupės“ (Lietuva priimta 2004 m.)

Energetikos ministerijos valdymo sritisTarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos

43. Tarptautinė atsinaujinančių energijos išteklių agentūra(IRENA)

IRENA teikia praktinius patarimus šalims narėms, padeda tobulinti kontrolės taisykles ir gerinti šalių gebėjimus naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. IRENA suteikia informaciją ir tyrimų rezultatus apie atsinaujinančios energijos potencialą, geriausias praktikas, veiksmingus finansinius mechanizmus ir sėkmingus technologinius ekspertų laimėjimus. IRENA yra patariamojo pobūdžio organizacija. Ji konsultuoja vyriausybes atsinaujinančios energijos politikos klausimais.Lietuvai aktualu laiku gauti informaciją apie IRENA vykdomas funkcijas: tarptautinio bendradarbiavimo atsinaujinančių išteklių plėtros

1/0 Naudinga 14 790,33 / 14 790,33/

0

2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XI-1250 dėl Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) statuto ratifikavimo (įsigaliojo 2011 m. kovo 31 d.)

25

srityje skatinimą; darnaus atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimą, atsižvelgiant į nacionalinius ir vietinius prioritetus ir naudą; informacijos apie atsinaujinančių energijos išteklių naudą, plėtrą, technologijas ir finansinius rėmimo instrumentus skleidimą; konsultacijų ir pagalbos atsinaujinančių energijos išteklių plėtros politikos klausimais teikimą; gebėjimų ir kompetencijos ugdymo mokymų vykdymą; bendrų tyrimų atsinaujinančių energijos išteklių srityje skatinimą, siekiant plėtoti pažangias technologijas ir jas perduoti kitoms šalims (Lietuvos pramonės ir energetikos sektorius pasižymi augančiomis kompetencijomis šiose veiklose)

44. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA)

Dalyvavimas TATENA organizacijos veikloje yra svarbus tiek politiniu, tiek dalykiniu, tiek finansiniu požiūriu. Tai suteikia galimybę dalyvauti rengiant, tikslinant branduolinę saugą ir saugumą, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą reglamentuojančius tarptautinius dokumentus. TATENA teikia svarią techninę pagalbą Lietuvai, vykdant nacionalinius ir regioninius projektus, organizuojant mokymų kursus ir stažuotes Lietuvos institucijų darbuotojams, dirbantiems branduolinės energetikos, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, branduolinės medicinos srityse. Reikšmingos ir TATENA ekspertų branduolinės saugos, fizinės saugos, radiacinės saugos misijos Lietuvos branduoliniuose objektuose ir ekspertiniai vertinimai, susiję su Ignalinos atomine elektrine, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymu, medicinos įstaigose naudojamomis

70/70 Naudinga 291 206 /291 206 /

10 000

1993 m. lapkričio 18 d. Lietuva tapo TATENA nare, ratifikavus TATENA statutą ir deponavus ratifikavimo instrumentą

26

radioaktyviosiomis medžiagomis. Tai ypač aktualu Lietuvai Ignalinos atominės elektrinės uždarymo proceso kontekste ir atliekant radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymą. 2018 m. TATENA sutiko 2021 m. atlikti ARTEMIS misiją Lietuvoje, kurios metu bus peržiūrėta nacionalinė radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistema ir programa.Kadangi TATENA nustato atominių elektrinių saugos standartus ir organizuoja įvairaus pobūdžio misijas į atomines elektrines, ši veikla yra itin aktuali Lietuvai siekiant, kad atominės elektrinės kaimyninėse šalyse (Baltarusijoje ir Rusijos Federacijos Kaliningrado regione) atitiktų aukščiausius saugos standartus.Periodiškai vykstantys aukšto lygio TATENA renginiai, kuriuose dalyvauja valstybių narių ministrai ar viceministrai, yra gera proga kelti Baltarusijos atominės elektrinės statomos Astrave problematiką

Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai45. Energetikos chartija Chartija – vienintelė teisiškai privaloma sutartis

energijos ir energijos išteklių prekybos, tranzito srityse. Chartija nustato daugiašalio bendradarbiavimo formatą investicijų apsaugos, energijos ir energijos išteklių prekybos, tranzito, ginčų sprendimo ir energijos efektyvumo srityse. Šis formatas tampa dar aktualesnis dėl 2018 metais inicijuoto ir 2019 metais planuojamo atlikti Energetikos chartijos sutarties modernizavimo proceso

18/15 Naudinga 6 664,00 /6 664,00 /

0

1998 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-803 dėl Energetikos chartijos sutarties ir Energetikos chartijos protokolo dėl Energijos efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkosaugos aspektų ratifikavimo (įsigaliojo 1998 m.

27

gruodžio 13 d.). 46. Energijos bendrija Energijos bendrija – tarptautinė organizacija,

apimanti ES valstybes nares, Pietryčių Europos ir Juodosios jūros regiono valstybes (įskaitant Ukrainą). Pagrindinis prioritetas – išplėsti ES energetikos vidaus rinką į numatytuosius regionus, privaloma tvarka perkeliant ES teisines nuostatas. ES kaimyninių valstybių energetikos sektoriaus stiprinimas ir integravimas į ES vidaus rinką yra aktualus Lietuvai klausimas, prisidedantis prie energetinio saugumo tikslų. 2015 m. įgijus Energijos Bendrijos dalyvės statusą, Lietuvai atsirado galimybė tiesiogiai išreikšti politinę poziciją ne ES valstybių energetikos klausimų atžvilgiu. Šis formatas Lietuvai tampa dar aktualesnis Baltarusijai siekiant gauti stebėtojo statusą

4/4 Naudinga0 /0 /0

2006 m. gegužės 29 d. patvirtintas Tarybos sprendimas 2006/500/EB dėl Energijos bendrijos sutarties sudarymo Europos bendrijos vardu (Sutartis įsigaliojo 2006 m. liepos 1 d.). Pagal Energijos bendrijos sutartį bet kuri ES valstybė narė taip pat gali gauti dalyvio statusą. Toks statusas Lietuvai suteiktas 2015 m. spalio 16 d.

Finansų ministerijos valdymo sritisTarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos

47. Pasaulio bankas (PB) PB sudaro penkios organizacijos: Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė plėtros asociacija, Tarptautinė finansų korporacija, Daugiašalė investicijų draudimo agentūra ir Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras. Svarbiausi PB tikslai yra mažinti skurdą ir didinti dalijimąsi ekonomine gerove, siekiant paskatinti valstybių vystymąsi. PB veikla yra labai svarbi įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus, kuriais siekiama skatinti ekonomikos augimą, gerinti

2/2 Naudinga 02 /0 /

1 000 000

1992 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-2506 dėl Lietuvos Respublikos narystės Tarptautiniame valiutos fonde ir Pasaulio banke

2 Lietuvai priklauso dalis PB kapitalo, už kurį mokėti 2018 m. nereikėjo. Narystės PB mokesčio nėra, tačiau Lietuva prisideda prie Tarptautinės plėtros asociacijos išteklių papildymų kasmet mokėdama įnašus į šios asociacijos išteklių papildymus

28

gyvenimo kokybę, kurti darbo vietas, mažinti nelygybę, spręsti įvairias globalias problemas, susijusias su aplinkos tvarumu ir klimato kaita bei su kitomis valstybių vystymuisi aktualiomis sritimis. PB teikia finansinę ir techninę pagalbą šalims, tarp kurių yra ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos prioritetinės ES Rytų kaimynystės šalys. PB taip pat analizuoja ekonominės situacijos vystymąsi valstybėse narėse ir reguliariai skelbia pasaulio ekonomikos ir vystymosi apžvalgas. Kasmet įvertinus investicinės aplinkos palankumą šalyse narėse, Tarptautinė finansų korporacija parengia Doing Business ataskaitą, pagal kurią yra sudaromas verslo plėtojimui palankiausių šalių sąrašas.Narystė PB yra naudinga nes Lietuva, būdama PB narė ir dalyvaudama priimant sprendimus, susijusius su PB veikla ir strategija , vykdo savo kaip donorės įsipareigojimus padėti besivystančioms šalims ir prisideda prie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų įgyvendinimo

48. Tarptautinis valiutos fondas (TVF)

Svarbiausi TVF nagrinėjami klausimai yra tarptautinė pinigų politika, finansų rinkų stabilumas, šalių vykdoma fiskalinė politika, parama besivystančioms šalims ir kiti Lietuvai aktualūs klausimai. TVF rengia pasaulio ekonomikos apžvalgas, studijas ir analizuoja ekonominės situacijos vystymąsi. Kasmet TVF atstovai lankosi Lietuvoje ir vertina ekonominę padėtį bei vystymosi tendencijas pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį, kuris įpareigoja

2/2 Naudinga 0 /0 /0

1992 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-2506 dėl Lietuvos Respublikos narystės Tarptautiniame valiutos fonde ir Pasaulio banke

29

TVF šalis nares siekti vykdyti ekonominę ir finansų politiką, užtikrinančią šalies ir globalų finansinį ir ekonominį stabilumą. Lietuvos bendradarbiavimas su TVF pagrįstas ekonominėmis konsultacijomis, dalyvavimu pasaulinės ekonomikos, finansų rinkų raidos ir padarinių Lietuvai analizės procese ir taikant tarptautinius finansinės veiklos standartus.TVF atlieka Lietuvos ekonominės situacijos vertinimą, teikia rekomendacijas dėl vykdomos ekonominės ir finansų politikos. Lietuva, dalyvaudama TVF veikloje, prisideda prie TVF priimamų sprendimų. Esant poreikiui, Lietuva gali pasinaudoti TVF finansiniais instrumentais ir gauti TVF techninę pagalbą

49. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB)

Svarbiausi ERPB svarstomi klausimai: skolinimo veikla ERPB šalyse gavėjose (tarp jų ir Lietuvoje), ERPB veikla Ukrainoje ir Baltarusijoje. Lietuva siekia ERPB skolinimo veiklos tolygesnio pasiskirstymo tarp šalių, kuriose ERPB vykdo veiklą; ERBP aktyvumo Baltijos šalyse ir Lietuvoje didinimo ir sėkmingo strategijų Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms įgyvendinimo; ERPB veiklos veiksmingumo didinimo, ERPB finansinio stabilumo, aukščiausio lygio investicinio reitingo ir veiklos pelningumo išlaikymo; sklandaus ERPB veiklos užbaigimo šalyse gavėjose proceso užtikrinimo, suteikiant sąlygas valstybei narei nepatiriant spaudimo pačiai inicijuoti šį procesą ir, esant poreikiui, išlaikyti tam tikrą ERPB įsitraukimą šalyje procesui pasibaigus.ERPB vykdo veiklą Lietuvoje, taip pat regionuose,

1/1 Naudinga 03 /0 /

15 000

1992 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-2268 dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos rekonstrukcijos ir vystymo banke

3 Lietuvai priklauso 0,1 proc. ERPB kapitalo, už kurį yra visiškai atsiskaityta30

kuriuose Lietuva turi interesų (Vidurio ir Rytų Europos šalyse, Vidurio Azijoje, Pietryčių Europos šalyse, Pietų ir Rytų Viduržemio jūros regiono šalyse). Lietuva, kaip ERPB akcininkė, yra suinteresuota banko veiklos pelningumu, aukštu ERPB reitingu ir sėkminga rizikos valdymo politika. ERPB Lietuvoje prisideda prie energetikos, transporto infrastruktūros projektų, dalyvauja palaikant finansinių institucijų stabilumą (ERPB yra stambiausias AB „Šiaulių bankas“ akcininkas), plėtojant kapitalo rinką, teikia techninę pagalbą, taip pat teikia paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui. 2016–2020 m. ERPB strategijoje Lietuvai orientuojamasi į dvi sritis: remti Lietuvos energetinį saugumą per atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrą ir energijos veiksmingumo didinimą; didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą ir pridėtinę vertę, remiantis aukšto lygio žiniomis, naujausiomis technologijomis. Dalyvaudama ERPB veikloje Lietuva taip pat prisideda prie sprendimų priėmimo dėl Lietuvai aktualių klausimų

50. Europos Tarybos vystymo bankas (ETVB)

Svarbiausi ETVB svarstomi klausimai: skolinimo veikla (ETVB finansuoja socialinio pobūdžio projektus, vykdomus ETVB šalyse narėse); ETVB finansinis stabilumas, rizikos valdymas, ETVB biudžeto klausimai; bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis ir dalyvavimas tarptautiniuose projektuose; migracijos klausimai.Lietuvos tikslai ETVB: didesnė ETVB projektų

5/5 Naudinga 04 /0 /0

Lietuvos RespublikosVyriausybės 1995 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. 569 „Dėl Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Tarybos socialinio vystymo fondą“

4 Lietuvai priklauso 0,229 proc. ETVB kapitalo, už kurį yra visiškai atsiskaityta31

dalis Banko tikslinės šalių grupės narėse (ypač – Gruzijoje ir Moldovoje); ETVB aukščiausio investicinio lygio reitingo išlaikymas, banko veiklos pelningumas ir rizikų valdymas; ETVB aktyvus bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis ir ES, ypač – sujungiant finansinius instrumentus projektams finansuoti. ETVB – išskirtinis daugiašalis plėtros bankas, turintis socialinį mandatą, Banko veikla nukreipta į socialinės atskirties mažinimą jo šalyse narėse (ETVB vykdo projektus ir Lietuvoje). Be to, Lietuva, kaip ETVB akcininkė, yra suinteresuota Banko veiklos pelningumu, aukštu ETVB reitingu ir sėkminga rizikos valdymo politika. ETVB yra prisidėjęs prie daugelio socialinio pobūdžio projektų Lietuvoje (socialinio būsto tremtiniams, grįžusiems į Lietuvą, suteikimas, viešųjų pastatų renovavimas ir t.t.). Atsižvelgiant į ETVB mandatą, ETVB Lietuvoje galėtų bendrai finansuoti socialinio būsto mažas pajamas gaunantiems gyventojams projektus, kuriais siekiama mažinti socialinę atskirtį

51. Šiaurės investicijų bankas (ŠIB)

Svarbiausi ŠIB svarstomi klausimai: skolinimas Šiaurės ir Baltijos šalyse ir kituose regionuose; ŠIB strategija ir mandato įgyvendinimas; ŠIB skolinimasis, rizikos valdymas, kapitalo pakankamumas, finansų politika ir kiti banko valdymo klausimai.Lietuva siekia, kad ŠIB skolinimas turėtų kuo didesnę pridėtinę vertę Šiaurės ir Baltijos šalių

8/8 Naudinga 05 /0 /0

2004 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-2459 dėl Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos susitarimo dėl Šiaurės

5 Lietuvai priklauso 2 proc. ŠIB kapitalo dalis, už kurią yra atsiskaityta32

regione, skatintų šio regiono šalių ekonomikos augimą ir integraciją. ŠIB yra viena iš nedaugelio tarptautinių finansų institucijų, kuri moka valstybėms narėms dividendus, todėl siekiama, kad ŠIB veiktų pelningai ir Lietuva gautų dividendus. Taip pat siekiama, kad ŠIB skolinimo politika atitiktų Lietuvos interesus ir kad Lietuvos subjektai galėtų pasinaudoti ŠIB teikiamomis paskolomis ir garantijomis (terminai ir palūkanos yra palankesnės negu komercinių bankų, nes ŠIB turi aukščiausią kredito reitingą). ŠIB taip pat prisideda prie svarbių investicinių projektų Lietuvoje finansavimo

investicijų banko ratifikavimo

52. Pasaulio muitinių organizacija (PMO)

PMO – tarptautinė organizacija, vienijanti daugelio pasaulio valstybių muitines. Šiuo metu PMO priklauso 183 šalių muitinės. PMO yra vienintelė tarptautinė organizacija, išimtinai nagrinėjanti muitinės klausimus, jos pagrindinė veikla ir siekiai yra padėti valstybėms derinti tarpusavyje muitinės veiklą, teisės aktus ir taip gerinti tarptautinės prekybos sąlygas verslo partneriams įvairiose šalyse. Dalyvavimas PMO veikloje suteikia galimybę aptarti PMO bendrosios politikos ir išskirtinai Europos regiono prioritetus ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes.Lietuva yra PMO nare nuo 1992 m. birželio 18 d.PMO posėdžių metu didžiausias dėmesys skiriamas diskusijoms dėl muitinės procedūrų supaprastinimo, suderinimo ir muitinės dokumentų suvienodinimo, Suderintos sistemos ir tarptautinės nomenklatūros, muitinių vertinimo, prekių kilmės, ekonominio konkurencingumo, regioninės integracijos, prekybos grandinės saugumo ir

~60/13 Naudinga 24 203,72 /24 203,72 /

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 18 d. potvarkis Nr. 483p „Dėl prisijungimo prie Muitinių bendradarbiavimo tarybos įkūrimo konvencijos;2008 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XI-64 dėl Muitinių bendradarbiavimo tarybos įkūrimo konvencijos, pasirašytos 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje, pakeitimų ratifikavimo“

33

prekybos palengvinimo, duomenų mainų, Pasaulio prekybos organizacijos Susitarimo dėl verslo sąlygų gerinimo įgyvendinimo, muitinių ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo, muitinių modernizavimo, tranzito sistemų susiejimo ir elektroninės prekybos. Aptariamos galimybės keistis ekspertinėmis žiniomis ir dalytis patirtimi su kitų šalių muitinių atstovais. Esant reikalui, Lietuvos muitinės ekspertai sėkmingai dalyvauja įvairiose pagalbos teikimo programose. Lietuvos muitinė taip pat prisideda ir prie teisėsauginių PMO iniciatyvų, dalyvauja PMO inicijuojamose regioninėse ir tarptautinėse operacijose (2018 m. dalyvauta 6 tarptautinėse operacijose, skirtose kovai su nelegaliu cigarečių gabenimu per laisvąsias ekonomines zonas, atliekų gabenimu, neteisėta laukinių gyvūnų prekyba, strateginės paskirties prekių gabenimu, medikamentų klastotėmis ir naujų psichoaktyvių medžiagų platinimu)

53. Europos regiono mokesčių administracijų organizacija (IOTA)

IOTA (angl. Intra-European Organisation of Tax Administrations) susitikimų metu dalijamasi šalių patirtimi mokesčių sukčiavimo prevencijos klausimais, vertinamas įvairių teisės aktų poveikis, dėmesys skiriamas diegiamoms naujovėms mokesčių administravimo srityje aptarti, nagrinėjami priežiūros ir kontrolės metodai skirtingose šalyse. Dalyvavimas IOTA organizacijos veikloje grindžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kompetencijai priskiriamoms funkcijoms tobulinti, taip pat jis sudaro sąlygas įvertinti užsienio šalių

32/18 Naudinga 17 600 /17 600 /

0

IOTA buvo įsteigta 1996 m. Varšuvoje vykusios Centrinės ir Rytų Europos bei Baltijos šaliųmokesčių administratorių konferencijos metu. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kartu su kitomis šešiomis

34

gerosios praktikos pavyzdžių integravimo į Lietuvos mokesčių sistemą galimybes

Europos šalių mokesčių administracijomis yra IOTAsteigėja

Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai54. Konvencija dėl

savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje

Nuo 2014 m. birželio 1 d. Lietuva tapo Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje šalimi ir dalyvauja tarptautinėse iniciatyvose kovojant su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu

N/A Naudinga5 251 /5 251 /

0

2013 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XII-597 dėl Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ir Protokolo, kuriuo iš dalies pakeičiama Konvencija dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje, ratifikavimo

55. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir G-20 projektas dėl mokesčių bazės irimo ir pelno perkėlimo (BEPS)

Lietuva aktyviai dalyvauja BEPS (angl. Base Erosions and Profit Shifting) projekto iniciatyvose. Dalyvavimas svarbus siekiant praktikoje įvairiose mokesčių srityse (mokesčių sutartys, sandorių kainodara, žalinga mokesčių praktika, prieš mokesčių vengimą nukreiptos priemonės ir kt.) sklandžiai įgyvendinti šio projekto rezultatus

24/19 Naudinga52 200 /52 200 /

0

Dalyvaujama prisijungimo prie Deklaracijos dėl mokesčių bazės irimo ir pelno perkėlimo, pasirašytos EBPO Tarybos Ministrų lygiu susitikimo 2013 m. gegužės 29–30 d. metu, pagrindu

56. Europos lošimus prižiūrinčių institucijų forumas (GREF)

Dalyvavimas GREF veikloje suteikia galimybę lošimų priežiūros specialistams palaikyti tarptautinius ryšius, keistis informacija ir gerąja

1/1 Naudinga 300 /300 /

0

Lošimų priežiūros tarnyba bendradarbiauja su tarptautinėmis

35

praktika, bendradarbiauti su kitų Europos valstybių lošimų priežiūros institucijomis. Taip pat dalyvavimas GREF veikloje prisideda prie Lošimų priežiūros tarnybos tikslų įgyvendinimo, kompetencijos azartinių lošimų ir loterijų priežiūros srityje didinimo

organizacijomis ir užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis, vadovaudamasi Lošimų priežiūros tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1K-062; Europos lošimus prižiūrinčių institucijų forume (GREF) dalyvaujama savanoriškumo principu

57. Europos ekonominės erdvės šalių lošimus prižiūrinčių institucijų atstovų bendradarbiavimo susitarimas dėl nuotolinių lošimų paslaugų

Susitarimo dalyviai keičiasi informacija apie nacionalinį azartinių lošimų reglamentavimą, įskaitant vartotojų apsaugą, pinigų plovimo ir sukčiavimo prevenciją, su lažybomis susijusius susitarimus sporte 2/2 Naudinga

0 /0 /0

Europos ekonominės erdvės šalių lošimus prižiūrinčių institucijų atstovų bendradarbiavimo susitarimą inicijavo Europos Komisija 2015 m. lapkričio 27 d.

58. Europos indėlių draudikų asociacija (EFDI)

EFDI vienija indėlių draudikus iš visos Europos ir jos tikslas sukurti daugiašalio bendradarbiavimo sistemą, kuri užtikrintų sklandų draudimo išmokų išmokėjimą kredito įstaigų nemokumo atveju ir taip užtikrinti pasitikėjimą finansų sistema visoje Europoje. EFDI dalijasi gerąją praktika įgyvendinant ES teisės aktus, reglamentuojančius Indėlių ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo

n/d / 9 Naudinga 2500 /2500 /

0

Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas;VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

36

sistemų veiklą, aktyviai dalyvauja kuriant bendrą ES indėlių garantijų sistemą

įstatų 8.8 punktas

59. Tarptautinis nepriklausomų audito priežiūros organizacijų forumas (IFIAR)

Pagrindinė IFIAR misija – gerinti audito kokybę. IFIAR prioritetu yra laikomas dialogas audito kokybės klausimais su didžiausiais audito įmonių tinklais. IFIAR yra pagrindinis forumas, kuriame nariai gali keistis praktine audito priežiūros patirtimi.Dalyvavimas forume sudaro sąlygas laiku keistis aktualiausia viešosios audito priežiūros informacija, bendradarbiauti su kitų valstybių priežiūros institucijomis, atlikti bendrus atlikto audito patikrinimus ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą pavestų funkcijų vykdymą

2/2 Naudinga11 000 /11 000 /

0

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 66 straipsnio 1 dalis

Krašto apsaugos ministerijos valdymo sritisKiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

60. JT 1980 m. konvencija dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo (CCWC)

Konvencijos tikslas – uždrausti arba apriboti tam tikros rūšies įprastinius ginklus ir apsaugoti civilius gyventojus nuo jų sukeltų padarinių. Konvencijos šalių narių susitikimų metu aptarti klausimai, susiję su autonominių mirtinų ginklų sistemų, padegamųjų ginklų, minų, kitokių nei priešpėstinės minos, savadarbių ir kitų sprogstamųjų užtaisų naudojimo apribojimu, teritorijų, užterštų likusiais nuo karo sprogmenimis, išvalymu, pagalba asmenims, nukentėjusiems nuo sprogmenų. Susitikimuose svarstomi Lietuvai aktualūs su tam tikrais įprastiniais ginklais susiję klausimai. Lietuva ypač daug dėmesio skiria likusių nuo karo sprogmenų tematikai. Remiantis šios konvencijos V protokolo nuostatomis, buvo sukurta ir sėkmingai įgyvendinama nacionalinė „Likusių nuo

3/3 Naudinga 900 /900 /

0

1998 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-680 dėl Jungtinių Tautų 1980 m. konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo ir šios konvencijos papildomų protokolų ratifikavimo

37

karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programa“61. 1972 m. konvencija

dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo (BTWC)

Konvencija uždraudžiamas bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų kūrimas, gamyba ir saugojimas. Šiuo metu Konvencijos šalių narių susitikimuose pagrindinis dėmesys skiriamas biologinės saugos ir biologinio saugumo klausimams. Krašto apsaugos ministerija nedalyvauja Konvencijos narių susitikimuose; Lietuvai atstovauja Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie JT biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje atstovas

2/2 Naudinga900 /900 /

0

1997 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-186 dėl 1972 m. konvencijos dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo ratifikavimo

62. Konvencija dėl kasetinių šaudmenų (CCM)

Konvencija uždraudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai, siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius. Lietuva kasetinių šaudmenų neturi, tačiau Lietuvai yra aktualūs klausimai, susiję su bendradarbiavimu su valstybėmis, kurios nėra konvencijos šalys narės. Susitikimuose svarstomi aktualūs su kasetinių šaudmenų naudojimo uždraudimu susiję klausimai

1/1 Naudinga800 /800 /

0

2010 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XI-1239 dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų ratifikavimo

63. Tarptautinė humanitarinė faktų nustatymo komisija (IHFFC)

Komisija įkurta pagal 1977 m. priimtą Ženevos konvencijų Papildomą protokolą dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos. Jai pavesta tirti faktus, susijusius su sunkiais tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais pagal Ženevos konvencijas. Komisiją sudaro 15 narių iš įvairių šalių. 2016 m. Lietuvos atstovas J. Žilinskas buvo perrinktas komisijos nariu antrajai 5 metų kadencijai

1/1 Naudinga200 /200 /

0

2000 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-1657 dėl 1949 metų Ženevos konvencijų dėl karo aukų apsaugos ir jų 1977 metų papildomų protokolų ratifikavimo

64. Atvirosios oro erdvės sutarties konsultacinė

Komisija įkurta pagal Atvirosios oro erdvės sutartį, kuri reglamentuoja prie sutarties prisijungusių

11/11 Naudinga 1 100 / 1 100 /

2004 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos

38

komisija (OSCC) valstybių orlaivių stebėjimo skrydžių virš kitų sutartyje dalyvaujančių valstybių teritorijų tvarką. Komisija sprendžia klausimus, susijusius su sutarties įgyvendinimu (metinių skrydžių planų sudarymas ir tvirtinimas, sutarties įgyvendinimo gerinimas ir t. t.)

0

įstatymas Nr. X-35 dėl Atvirosios oro erdvės sutarties ratifikavimo

65. JT gynybos ministrų metinė konferencija

Ši Konferencija vyksta nuo 2015 m. Lietuva Konferencijoje dalyvauja nuo 2016 m. Jos metu Lietuva prisijungė prie deklaracijos, kurioje reiškiama parama JT vykdomoms reformoms taikos palaikymo srityje. Konferencijoje ir jos parengiamuosiuose susitikimuose svarstomi aktualūs su tarptautinėmis taikos palaikymo operacijomis susiję klausimai: operacijų planavimo ir JT taikos palaikymo pajėgų parengimo gerinimas, JT taikos palaikymo operacijų, kaip vieno esminių konfliktų prevencijos įrankių tobulinimas. Dalyvavimas šiuose susitikimuose suteikia galimybę prisidėti prie diskusijų dėl taikos palaikymo pajėgų rengimo gerinimo, taip pat prie naujų rengimo mechanizmų, kuriuose galėtų dalyvauti ir Lietuvos kariuomenės instruktoriai, kūrimo, valstybių įnašų į JT vadovaujamas tarptautines operacijas

0/06 Naudinga0 /0 /0

Kultūros ministerijos valdymo sritisTarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos

66. Tarptautinė kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo tyrimų centras (ICCROM)

Lietuva prie ICCROM prisijungė 1991 m. Tai UNESCO Pasaulio paveldo komiteto patariamoji ekspertinė tarpvyriausybinė organizacija, dirbanti kultūros paveldo išsaugojimo ir restauravimo studijų srityje. Mokymai, informacija, moksliniai

0/0 Naudinga 2 697 /2 697 /

0

Lietuvos oficialus prisijungimo pareiškimas UNESCO generalinio direktoriaus buvo deponuotas 1991

6 Įvyko tik vienas Konferencijos parengiamasis susitikimas (Lietuvos atstovai dalyvavo).39

tyrimai, restauravimo metodika, bendradarbiavimas ir atstovavimas – tai pagrindinės veiklos sritys, kuriomis ICCROM prisideda prie kultūros paveldo apsaugos pasaulyje. ICCROM Generalinė Asamblėja vyksta kas dvejus metus

m. spalio 21 d. remiantis 1991 m. spalio 18 d. Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio vardu pateiktu Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos kreipimusi į UNESCO Generalinį direktorių išreiškiant oficialų prisijungimo pareiškimą

67. Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių taryba (ICOMOS)

Tai UNESCO Pasaulio paveldo komiteto patariamoji organizacija. ICOMOS tikslas – visų sričių materialiojo ir nematerialiojo paveldo išsaugojimas. Tai tarptautinis ekspertų tinklas, kurio nariai – architektai, istorikai, archeologai, meno istorikai, geografai, antropologai, inžinieriai ir miesto planavimo ekspertai. ICOMOS ekspertai taip pat vertina valstybių pateiktas paraiškas dėl kultūros paveldo vietovių įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, teikia išvadas ICOMOS Patariamųjų ir Atsakomųjų stebėsenos misijų metu, dirba su šiuolaikinės paveldosaugos teorija, teisėkūra ir praktika

7/7 Naudinga2 170 /2 170 /

0

Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai68. Tarptautinė meno

tarybų ir kultūros agentūrų asociacija (IFACCA)

IFACCA – viena svarbiausių ir įtakingiausių tarptautinių organizacijų, skirtų kultūros politikos administravimą įgyvendinančioms pasaulio menų taryboms ir agentūroms dalytis patirtimi ir gerąja praktika. Lietuvai atstovauja Lietuvos kultūros

1/1 Naudinga 1 297 /1 297 /

0

40

taryba69. Šiaurės matmens

kultūros partnerystė (NDPC)

NDPC partnerystės veiklos sritys – bendradarbiavimas kultūros ir kūrybinių industrijų srityje, sukuriant platformą dialogui ir gerosios praktikos mainams, kultūros ir kūrybinių industrijų ir kultūra grindžiamų inovacijų politikos skatinimui šalyse narėse, sektorių bendradarbiavimui, Šiaurės matmens regiono šiose srityse tyrimams. 2018 m. Suomija, Latvija, Norvegija, Lenkija, Švedija ir Rusija pasirašė susitarimą, kurio pagrindu įsteigtas nuolatinis NDPC biuras Rygoje, Latvijoje

0/0 Naudinga0 /0 /0

70. Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros mobilumo programa

2009 m. pradėta bendra Šiaurės šalių ir Lietuvos, Latvijos, Estijos kultūros programa. Ją sudaro 3 moduliai: bendradarbiavimo tinklų finansavimo, mobilumo ir meno rezidencijų. Bendradarbiavimo tinklų finansavimo modulio tikslas – remti naujų ir esamų kultūros ir meno tinklų vystymą Šiaurės ir Baltijos šalyse. Mobilumo modulio tikslas – tobulinti meninius įgūdžius ir plėtoti kultūrinę veiklą Šiaurės šalių ir Lietuvos, Latvijos, Estijos regione, kuriant naują bendradarbiavimo ir partnerystės tinklą. Rezidencijų modulio tikslas – padėti vystyti Šiaurės ir Baltijos šalių regiono meno rezidencijų veiklą, skatinant menines inovacijas. Programa išlieka vienu svarbiausių kultūros ir meno projektų finansavimo šaltinių Lietuvoje ir Šiaurės-Baltijos šalyse. Programa pratęsta 2018–2020 m. laikotarpiui. Šio laikotarpio paraiškų atrankoje dalyvauja ekspertas iš Lietuvos

0/0 Naudinga42 725,35 /42 725,35 /

0

2009 m. sausio 23 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Šiaurės Ministrų Tarybos susitarimas dėl bendros mobilumo ir rezidencijų programos kultūros srityje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo sritisTarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos

71. Tarptautinė darbo Tai vienintelė trišaliu principu veikianti JT 6/6 Naudinga 236 860,28 / Lietuva prisijungė prie

41

organizacija (TDO) specializuota agentūra, kurioje dirba vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovai. TDO numato tarptautinę politiką ir programas, siekdama gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, kuria tarptautinius darbo standartus, vykdo plačią techninio bendradarbiavimo programą, siekdama padėti vyriausybėms įgyvendinti atitinkamą politiką, dalyvauja mokymo, švietimo ir tyrimų veikloje. Lietuvos trišalė delegacija dalyvauja kasmetinėse Tarptautinės darbo konferencijos sesijose.2018 m. Lietuva dalyvavo Tarptautinės darbo organizacijos Valdymo tarybos 332-ojoje, 333-ojoje ir 334-ojoje sesijose, Tarptautinės darbo konferencijos 107-ojoje sesijoje, Trišalės darbo grupės dėl standartų peržiūros mechanizmo ketvirtajame susitikime

236 860,28 /0

TDO 1921 m., narystė atnaujinta 1991 m.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 400 „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1058 „Dėl atstovavimo Tarptautinėje darbo organizacijoje bei informacijos apie Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų nuostatų vykdymą teikimo Tarptautiniam darbo biurui tvarkos“

Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai72. Tarptautinės

socialinės apsaugos asociacija (ISSA)

ISSA – tarptautinė organizacija, suburianti institucijas ir administracines įstaigas, kurios vienu ar kitu aspektu yra susijusios su socialine apsauga įvairiose pasaulio valstybėse. Pagrindinis ISSA tikslas – padėti institucijoms narėms tobulinti savo socialinės apsaugos sistemas, atsižvelgiant į kitų valstybių gerąją praktiką. Valstybinio socialinio

4/4 Naudinga 18 559,14 /18 559,14 /

0

„Sodra“ ISSA nare tapo 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimas priimtas ISSA biuro 61-ojo susitikimo metu

42

draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodra“) atstovai aktyviai dalyvauja ISSA Europos tinklo valdymo komiteto veikloje. Šis komitetas projektuoja ir prižiūri ISSA Europos regiono veiklą. Fondo valdybos tikslas – ISSA įvairaus pobūdžio susitikimų metu įgytų naujų žinių pagrindu tobulinti Lietuvos socialinio draudimo sistemą.

73. Europos forumas dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo

Europos forumas – nepriklausoma Europos organizacija, jungianti valstybines ir privačias valstybių centrines organizacijas, kurios atsakingos už valstybės nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo administravimą. Europos forumo tikslas – užtikrinti pagrindinių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo idėjų tęstinumą, siekti, kad ši draudimo rūšis užimtų svarbią vietą nacionalinėse socialinės apsaugos sistemose ir tęsti sistemų suvienodinimo Europoje procesą. „Sodra“ yra Europos forumo narė nuo 2011 metų, kasmet dalyvauja Europos forumo rengiamose konferencijose. 2019 m. „Sodra“ yra įsipareigojusi organizuoti Europos fForumo konferenciją.

2/2 Naudinga0 /0 /0

„Sodra“ yra Europos forumo narė nuo 2011 m.

74. Tarptautinė darbo inspekcijų asociacija (IALI)

IALI Kongresas ir Generalinė Asamblėja organizuojami kas trejus metus. Tai vienintelė organizacija, nuo 1972 m. vienijanti daugiau nei 100 šalių darbo inspekcijas pasauliniu mastu (Lietuva narė nuo 1993 m.). Aptariami darbo inspektorių profesionalumo visais darbo inspektavimo aspektais ugdymo skatinimo, informacijos darbo santykių, darbuotojų saugos ir sveikatos temomis asociacijos nariams sklaidos,

0/0 Naudinga 795 /795 /

0

Lietuva IALI narė yra nuo 1993 m. (atstovauja Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos)

43

regioninio bendradarbiavimo plėtros, bendrųjų darbo inspektavimo principų taikymo darbo inspektavimo sistemose klausimai. Lietuvai IALI atstovauja Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

75. Tarptautinė socialinė tarnyba (ISS)

ISS (ang. International Social Service) siekia apsaugoti, ginti ir remti vaikus, šeimas ir asmenis, kurie yra atskirti dėl tarpvalstybinės migracijos. Lietuva yra ISS tinklo narė, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vaiko teisių apsaugos tarnyba) veikia kaip Lietuvos centrinė institucija tarptautinės vaiko teisių apsaugos srityje. Narystė ISS suteikia Vaiko teisių apsaugos tarnybai galimybę veiksmingai ir operatyviai spręsti tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymo klausimus, bendradarbiaujant su kitų valstybių, priklausančių ISS tinklui, atsakingomis institucijomis

1/1 Naudinga0 /0 /0

2008 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. A1-87 „Dėl įgaliojimų suteikimo vykdyti centrinėms institucijoms priskirtas funkcijas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos srityje pagal tarptautines konvencijas“

76. Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) ekspertų grupė vaikams, esantiems rizikoje

BJVT ekspertų grupės vaikams, esantiems rizikoje, tikslas – bendradarbiauti sprendžiant vaikų, esančių rizikoje, klausimus Baltijos jūros valstybių regione. Grupė jungia vaiko teisių srities specialistus ir veikia nuo 1999 metų, jos veikla galutinai įteisinta 2002 metais, pripažinus ją kaip BJVT dalį. Dalyvavimas ekspertų grupėje sudaro sąlygas

2/2 Naudinga 8 840 /8 840 /

0

Narystė BJVT

44

plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą Baltijos jūros šalyse vaiko teisių apsaugos klausimais, dalytis patirtimi, dalyvauti įgyvendinant projektus . BJVT veikloje dalyvauja Vaiko teisių apsaugos tarnyba

Susisiekimo ministerijos valdymo sritisTarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos

77. Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU)

ITU nagrinėjami ir sprendžiami svarbiausi telekomunikacijų klausimai, formuojama informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus politika, prižiūrimas radijo spektro paskirstymas pasaulio mastu, rengiami visuotiniai techniniai standartai ir rekomendacijos, kuriami IRT tinklai ir paslaugos, skiriami tarptautiniai numeracijos kodai, tvirtinami pagrindinių ITU dokumentų – Įstatų ir ITU konvencijos, pakeitimai. Lietuva siekia veiksmingo ITU išteklių planavimo ir panaudojimo, kad pakankamai išteklių būtų skirta svarbiausioms ITU veikloms. Vadovaujantis ITU radijo ryšio reglamentu, yra rengiamos Nacionalinės radijo dažnių paskirstymo lentelės, užtikrinamas radijo ryšio paslaugų teikimas šalyje. Lietuva siekia subalansuotų sprendimų radijo dažnių paskirstymo srityje. Lietuvai diegiant modernius plačiajuosčio ryšio tinklus ir naujausias ryšių technologijas, narystė ITU yra svarbi dėl galimybės užsitikrinti palankias ryšių plėtros sąlygas, tinkamą išteklių paskirstymą. 2018 m. dalyvauta ITU aukščiausiojoje plenarinėje konferencijoje (prioritetinis komitetas), Europos

3/3 Naudinga 69 378 /69 378 /

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 346 „Dėl Lietuvos Respublikos narystės atstatymo Pasaulinėje pašto sąjungoje ir Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje“ (įsigaliojo 1991 m. spalio 12 d.); 1999 m. rugsėjo 328 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-1340 dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatų ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos ratifikavimo

45

pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT) Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Politikos komiteto (Com-ITU) posėdyje 2018 m. ITU aukščiausiojoje plenarinėje konferencijoje patvirtintas ITU strateginis ir finansinis planas, nustatytos organizacijos veiklos gairės ir prioritetai 4 metų laikotarpiui, IRT plėtros darbotvarkė; Lietuva pristatė savo kandidatūrą į ITU Tarybą 2019–2022 m. laikotarpiui ir Lietuvos atstovo kandidatūrą į ITU Radijo ryšio biuro direktoriaus postą (buvo išrinkti kiti kandidatai). ITU veikloje taip pat dalyvauja Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai

78. Pasaulinė pašto sąjunga (UPU)

Svarbiausi UPU sprendžiami klausimai: priimami esminiai sprendimai dėl UPU veiklos, tvirtinami UPU pagrindinių dokumentų – Įstatų, UPU konvencijos, Bendrojo reglamento pakeitimai. Svarbiausiuose UPU organuose – Kongrese, Tarptautiniame biure, Administracinėje taryboje ir Pašto eksploatacinėje taryboje nagrinėjami ir reguliuojami šie Lietuvai aktualūs klausimai: pašto paslaugų kokybė, galutiniai atsiskaitymai tarp paskirtųjų pašto operatorių, muitinės procedūros, asmens duomenų tvarkymas, pinigų perlaidų siuntimas ir gavimas, pašto saugos standartai, saugumo reikalavimai pašto siuntoms iš trečiųjų šalių į ES valstybes, pavojingų daiktų siuntimas oro paštu, įvairūs techninio pobūdžio klausimai.Dalyvavimas UPU veikloje naudingas Lietuvai, siekiant tobulinti pašto srities reguliavimą ir formuoti politiką, taikyti gerąją pasaulio valstybių

2/2 Naudinga 40 418 /40 418 /

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 346 „Dėl Lietuvos Respublikos narystės atstatymo Pasaulinėje pašto sąjungoje ir Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje “(įsigaliojo 1992 m. sausio 10 d.); 2004 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-2461 dėl Pasaulinės pašto sąjungos dokumentų ratifikavimo

46

praktiką. Lietuvos tikslai UPU: užtikrinti galimybę kiekvienam pašto paslaugų naudotojui išsiųsti ir gauti tarptautines pašto siuntas visame pasaulyje; užtikrinti sėkmingą pašto srities politikos ir strategijos formavimą ir plėtrą. Lietuva tapo UPU nare 1992 m. Narystė būtina, siekiant užtikrinti galimybę Lietuvos pašto paslaugų naudotojams siųsti ir gauti tarptautines pašto siuntas visame pasaulyje. Lietuvos atstovų dalyvavimas UPU organų darbe naudingas Lietuvai, siekiant tobulinti pašto srities reguliavimą ir politiką, taikyti gerąją pasaulio valstybių praktiką 2018 m. dalyvauta Pasaulinės pašto sąjungos 2-ajame neeiliniame kongrese ir Administracinės Tarybos posėdyje

47

79. Tarptautinė jūrų organizacija (IMO)

IMO – organizacija, rengianti tarptautinius laivybos saugumo ir taršos iš laivų prevencijos standartus (konvencijas ir kt. tarptautinius susitarimus), taip pat įvairias rekomendacijas dėl privalomų instrumentų taikymo.Asamblėja – aukščiausia IMO valdymo instituciją, kurią sudaro visos valstybės narės; įprastai ji susirenka kartą per dvejus metus, bet gali būti šaukiami ir neeiliniai posėdžiai. Asamblėjoje tvirtinama IMO darbo programa, balsuojama dėl biudžeto ir nustatomos IMO finansines priemonės, renkama IMO Taryba.Narystė IMO Lietuvai suteikia galimybę daugiašaliame formate derinti savo pozicijas su kitomis jūrinėmis valstybėmis, siekiant veiksmingos laivybos įgyvendinimo ir daugiašalio sutarimo.2018 m. dalyvauta MSC 100-ojoje sesijoje ir MEPC 73-ojoje sesijoje.

4/2 Naudinga24 519 /24 519 /

0

Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. I- 837 „Dėl 1948 m. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos ratifikavimo“ (įsigaliojo 1995 m. gruodžio 7 d.)

80. Tarptautinė tarpvalstybinio geležinkelių transporto organizacija (OTIF)

Pagrindinis Lietuvos siekis dalyvaujant OTIF – skatinti, tobulinti ir lengvinti tarptautinį geležinkelių susisiekimą, ypač nustatant vienodų teisės aktų sistemas. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutartis (COTIF) ir jos priedai yra teisinis pagrindas vykdyti vežimus į Vakarus nuo Lietuvos, todėl įgyvendinus projektą „Rail Baltica“ šių priedų faktinis taikymas plėsis.Dalyvavimas organizacijos veikloje leidžia Lietuvai užtikrinti veiksmingesnį keleivių ir prekių / krovinių judėjimą tarptautiniais maršrutais, vadovaujantis OTIF nustatytais standartais, palengvina bendradarbiavimą su kitomis šalimis

1/1 Naudinga 14 053 /14 053 /

0

2003 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) pakeitimo 1999 m. birželio 3 d. Protokolo ratifikavimo

48

krovinių vežimo srityje, išvengiant įvairių ribojimų.OTIF Pavojingųjų krovinių vežimo ekspertų komiteto (RID ekspertų komiteto) ir RID ekspertų komiteto nuolatinės darbo grupės posėdžiuose svarstomi Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) C priedėlio „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės“ (RID) ir jo priedo pakeitimai, derinamos RID ir Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedo „Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“ nuostatos, svarstomi kiti klausimai. Bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos klausimais, Lietuva stiprina pavojingųjų krovinių vežimo saugą ir diegia naujoves, kurios mažina pavojingųjų krovinių vežimo riziką.Narystė būtina ir labai naudinga Lietuvai, siekiant Lietuvos geležinkelių transportui palankių sprendimų, taip pat siekiant išvengti nenaudingų pakeitimų priėmimo ir problemų, susijusių su vėlesniu jų taikymu.2018 m. dalyvauta 13-ojoje Tarptautinės tarpvalstybinio geležinkelių transporto organizacijos Generalinėje Asamblėjoje (prioritetinis komitetas)

81. Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija (OSJD)

Pagrindiniai OSJD tikslai – tarptautinių krovinių ir keleivių vežimo plėtra, bendros transporto erdvės sukūrimas Eurazijos regione, geležinkelių transporto konkurencingumo didinimas ir bendradarbiavimo techninėje srityje skatinimas.OSJD Ministrų sesijoje priimami svarbiausi

3/3 Naudinga 98 411 /98 411 /

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 23 d. potvarkis Nr. 394p, kuriuo pritarta Geležinkelių

49

sprendimai, tvirtinami krovinių ir keleivių vežimą reglamentuojantys dokumentai (SMGS ir SMPS), metiniai ataskaitiniai organizacijos vykdomųjų struktūrinių vienetų rezultatai, nustatomos ateities veiklos kryptys, patvirtintas OSJD biudžetas. Tikslinga atnaujinti šiuo metu galiojančius OSJD pamatinius dokumentus pagal darbo grupės parengtus siūlymus ir taip reformuoti OSJD, todėl Lietuva (nuo 2007 m.) kartu su kitomis 8 OSJD ir ES valstybėmis narėmis dalyvauja Laikinoje darbo grupėje dėl pamatinių OSJD dokumentų peržiūros. Šios darbo grupės veiklos kontekste buvo parengtas Konvencijos dėl tiesioginio tarptautinio susisiekimo geležinkelių transportu projektas, kurio nuostatos įtvirtintų OSJD kaip tarpvyriausybinės organizacijos statusą, OSJD narėmis būtų valstybių narių vyriausybės, kurios įgaliotų atitinkamą instituciją dalyvauti organizacijos veikloje.Tarptautinių krovinių ir keleivių vežimas geležinkelių transportu Lietuvoje vykdomas vadovaujantis OSJD parengtais Tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais (SMPS) ir Tarptautinio krovinių vežimo geležinkelių transportu (SMGS) susitarimais, todėl dalyvauti OSJD veikloje yra būtina. Vadovaudamasi OSJD teisės aktais, AB „Lietuvos geležinkeliai“ veža keleivius ir krovinius į Centrinės ir Rytų Europos ir Azijos valstybes.2018 m. dalyvauta OSJD XLVI ministrų sesijoje (prioritetinis komitetas), dviejose OSJD organizuotose tarptautinėse konferencijose dėl Tiesioginio tarptautinio geležinkelių susisiekimo

bendradarbiavimo organizacijos nuostatams ir Susisiekimo ministerija įpareigota parengti reikiamą dokumentaciją įstoti į Geležinkelių bendradarbiavimo organizaciją (įsigaliojo 1992 m. birželio 5 d.)

50

konvencijos projekto derinimo82. Tarptautinė civilinės

aviacijos organizacija (ICAO)

ICAO siekia, kad civilinė aviacija būtų plėtojama saugiai ir veiksmingai, orlaivių konstrukcijos būtų kuriamos ir tobulinamos tik taikiais tikslais, būtų remiamas tarptautinės civilinės aviacijos oro kelių, oro uostų ir oro navigacijos priemonių plėtojimas, būtų atsižvelgiama į žmonių poreikius ir kartu užtikrinama, jog skrydžiai būtų saugūs, reguliarūs, veiksmingi ir ekonomiški, visos šalys – ICAO narės – turėtų lygias teises ir nė viena iš jų nebūtų diskriminuojama, ekonomika būtų apsaugota nuo nepagrįstos konkurencijos. ICAO tvirtina tarptautinius oro transporto standartus, vykdo jų įgyvendinimo atitikties patikrinimus, rengia praktines ir procedūrines rekomendacijas techniniais, ekonominiais ir juridiniais klausimais, taip pat skatina įvairių šalių vyriausybines institucijas, oro transporto priemonių gamintojus ir specialistus keistis informacija ir koordinuoti veiksmus. ICAO priimami svarbiausi teisės aktai civilinės aviacijos ir su ja tiesiogiai susijusiose srityse, vėliau įsigaliojantys ir Lietuvai.2018 m. dalyvauta ICAO Centrinės Europos rotacinės grupės (CERG) posėdžiuose (2 posėdžiai), ICAO 13-ojoje oro navigacijos konferencijoje

4/4 Naudinga39 947 /39 947 /

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 514 „Dėl Lietuvos prisijungimo prie Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos“ (įsigaliojo 1992 m. vasario 7 d.)

83. Europos civilinės aviacijos konferencija (ECAC)

ECAC aptariami Europos oro transporto konkurencingumo didinimo klausimai, Europos oro transporto ateities perspektyvos. CERG rotacinės grupės posėdžiuose aptariamos kandidatūros į ICAO tarybą, svarstomi nuostatų įtraukimo į teisės aktus klausimai, kiti praktiniai klausimai.

2/2 Naudinga 34 884 /34 884 /

0

1992 m. liepos 2 d. ECAC 21-osios tarpinės sesijos (INT. S/21) metu Lietuvos Respublika tapo Europos civilinės

51

Lietuvos narystė ECAC yra būtina, siekiant plėtoti saugią, veiksmingą ir tvarią Europos oro transporto sistemą2018 m. dalyvauta ECAC Civilinės aviacijos generalinių direktorių (DGCA) susitikimuose (2 susitikimai)

aviacijos konferencijos nare (įsigaliojo 1992 m. liepos 2 d.)

84. Europos saugios oro navigacijos organizacija (EUROCONTROL)

EUROCONTROL įsteigta siekiant, kad oro navigacijos paslaugos Europoje taptų saugesnės, veiksmingesnės ir suderintos sukūrus bendrą Europos oro eismo vadybos (OEV) sistemą. Svarbiausios veiklos sritys: teikti aukšto lygio OEV paslaugas jos šalims narėms (reguliuoti orlaivių srautus); rengti ir koordinuoti transeuropines OEV programas; valdyti tinklo valdymo centrą taip, kad būtų minimalus skrydžių užlaikymas; šalių narių vardu rinkti ir perskirstyti oro navigacijos maršruto rinkliavas per centrinį maršruto rinkliavų biurą; dalyvauti diegiant naujas technologijas ir procedūras; valdyti tarptautinį oro eismo valdymo centrą Mastrichte, kuris reguliuoja oro eismą pagrindinėje oro eismo srityje Europoje. Paslaugos teikiamos šalims narėms, jų oro navigacijos paslaugų teikėjams, civiliams ir kariniams oro erdvės naudotojams, Europos ir tarptautinėms institucijoms. Lietuvai EUROCONTROL taip pat atstovauja Civilinės aviacijos administracijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai 2019 m. dalyvauta 2 EUROCONTROL Išplėstinio komiteto dėl maršruto rinkliavų posėdžiuose, 2 Laikinosios tarybos posėdžiuose, 2 Nuolatinio

8/8 Naudinga 1 163 5377 /1 163 537 /

0

2006 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. X-536 dėl Europos saugios oro navigacijos organizacijos tarptautinių sutarčių ratifikavimo (įsigaliojo 2006 m. rugsėjo 1 d.)

7 Mokesčius ketvirčiais EUROCONTROL nusiskaičiuoja nuo Lietuvos vardu surinktų oro navigacijos maršruto rinkliavų, kurias moka Lietuvos oro erdvės naudotojai (mokesčiai įskaičiuoti į bendras Lietuvos oro navigacijos maršruto rinkliavų sąnaudas). Valstybės biudžeto asignavimai neskiriami.

52

finansų komiteto posėdžiuose ir 2 Radijo dažnių funkcijų grupės posėdžiuose

85. Tarptautinis transporto forumas (ITF)

ITF pagrindiniai tikslai – prisidėti prie tvarios transporto plėtros, klestėjimo, socialinės įtraukties ir žmonių gerovės apsaugos. ITF dalyvaujama ministrų apskritojo stalo diskusijose transporto politikos klausimais, dvišaliuose susitikimuose su kitų valstybių ministerijų delegacijomis, seminaruose, transporto inovacijų pristatymuose ir projektuose, siekiant pasinaudoti naujaisiais tyrimais, pagerinti žinias transporto politikos srityje. Kasmetiniame ITF aukščiausiojo lygmens renginyje – ministrų susitikime priimami strateginiai sprendimai: balsuojama dėl Ministrų deklaracijos priėmimo, tvirtinamas organizacijos finansavimo modelis, vyksta ministrų apskritojo stalo diskusijos, tematinės sesijos, kurių metu aptariamos naujos bendradarbiavimo iniciatyvos, formuojami transporto politikos prioritetai.2018 m. dalyvauta ITF kasmetiniame ministrų susitikime (prioritetinis komitetas), Valdybos posėdyje, 3 Kelių transporto darbo grupės posėdžiuose

5/5 Naudinga16 733 /16 733 /

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 1004 „Dėl prisijungimo prie Europos transporto ministrų konferencijos protokolo“ (įsigaliojo 1994 m. gruodžio 27 d.)

Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai86. JT Europos

ekonomikos komisijos (EEK) Transeuropinio geležinkelio projektas (TER)

TER - centrinės, rytinės ir pietrytinės Europos šalių bendradarbiavimo projektas, skirtas skatinti geležinkelių transporto veiksmingumą ir paslaugų kokybės užtikrinimą, Europos geležinkelių transporto infrastruktūros sistemų integraciją, plėtoti nuoseklią ir veiksmingą tarptautinę geležinkelių ir kombinuoto transporto sistemą.TER projekto pagrindinės darbo sritys 2017–2018

N/A Priimtas sprendimas

dėl išstojimo. Rengiami

denonsavimo

dokumentai.

8 654 /8 654 /

0

2000 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-1656 dėl Transeuropinio geležinkelio (TER) kredito fondo susitarimo dėl bendradarbiavimo

53

m: Europos geležinkelių linijų situacijos apžvalgos ir greitųjų geležinkelių diegimo Europoje plano rengimas, parama TER narėms plėtojant geležinkelių infrastruktūrą (visų geležinkelių linijų sąrašo sudarymas ir nuolatinis duomenų atnaujinimas, TER žemėlapių su geležinkelių tinklu rengimas, geležinkelių projektų įvertinimas, techninių, eksploatacinių parametrų bei TER infrastruktūrai bendros ilgalaikės strategijos plėtojant geležinkelių tinklą rengimas, sienos kirtimo procedūrų supaprastinimas

ratifikavimo (įsigaliojo 2000 m. gegužės 2 d.)

87. JT EEK Transeuropinės šiaurės–pietų automagistralės projektas (TEM)

TEM projekte diskutuojama tarptautinių kelių transporto koridorių plėtros klausimais, keičiamasi duomenimis apie eismo intensyvumą, duomenimis apie studijų dėl infrastruktūros finansavimo rengimo ir kitose srityse.2018 m. dalyvauta 70 – tajame TEM valdymo komiteto posėdyje

2/1 Naudinga6 410 /6 410 /

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės1994 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. 659 „Dėl prisijungimo prie Transeuropinės šiaurės-pietų automagistralės (TEM) sutarties“ (įsigaliojo 1994 m. liepos 29 d.)

Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo sritisTarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos

88. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)

Lietuvos dalyvavimas PSO aukšto lygio renginiuose yra labai naudingas, nes tiesiogiai dalyvaujama priimant sprendimus ir gaunama informacija apie tolesnį jų įgyvendinimą ir pasiektą progresą. Ekspertiniuose susitikimuose yra galimybė pasidalyti įvairių šalių patirtimi ir pasisemti gerosios praktikos. Atsakydama į valstybių užklausas, PSO teikia konsultacijas ir ekspertines rekomendacijas aktualiais Lietuvai

36/28 Naudinga 293 367 /293 367 /

0

1991 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G. Vagnoriaus deklaracija JT Generaliniam Sekretoriui, kuria patvirtinta, kad Lietuva pripažįsta 1946 metų

54

klausimais. Pagal kas dvejus metus pasirašomą dvimetę bendradarbiavimo sutartį su PSO Europos regiono biuru yra stiprinamos Lietuvos visuomenės sveikatos probleminės sritys

liepos 22-ą dieną pasirašytą PSO Konstituciją ir visus jos vėlesnius pakeitimus. (įsigaliojo 1991 m. lapkričio 25 d.);1994 m. liepos 28 d. tarp PSO ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasirašyta pagrindinė sutartis dėl techninių konsultacinių bendradarbiavimo santykių kūrimo

Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai89. PSO Tabako

kontrolės pagrindų konvencija

Šia konvencija ir jos protokolais siekiama nuolat ir sparčiai mažinti tabako vartojimą bei priverstinį kvėpavimą tabako dūmais, siekiant apsaugoti dabartinę ir būsimąsias kartas nuo kenksmingo tabako vartojimo ir priverstinio kvėpavimo tabako dūmais poveikio sveikatai bei socialinių ir ekonominių pasekmių. 2016 m. įgyvendinant Konvencijos nuostatas priimtos pataisos dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-69, kuriame nuo 2017 m. sausio 1 d. tabako pramonei draudžiamas bet koks asmenų / veiklų rėmimas, taip pat valstybės tabako kontrolės politikos principais tapo: drausti tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimą bei rėmimą bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis; nustatant ir įgyvendinant

3/3 Naudinga 3 355 /3 355/

0

2004 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-2460 dėl Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos ratifikavimo

55

su tabako kontrole susijusias politikos kryptis, apsaugoti jas nuo komercinių ir kitų tabako priemonės interesų. Tabako ir jos gaminių vartojimo mažinimas yra vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetinių visuomenės sveikatos sričių. Tabako ir jos gaminių vartojimo mažinimu siekiama mažinti neinfekcinių ligų paplitimą Lietuvoje, daryti įtaką vidutinio amžiaus gyvenimo trukmės didėjimui ir išlaidų susijusių ligų gydymui mažinimui

90. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK)

TRKK atsakingas už humanitarinės pagalbos teikimą. Jis skatina humanitarines iniciatyvas ir taip prisideda prie humanitarinės teisės pažeidimų ir smurto prevencijos

0/0 Naudinga0 /0 /

45 000

Lietuvos Respublikos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo pusmėnulio ir Raudonojo kristalo emblemos ir pavadinimo įstatymo 10 ir 11 straipsniai

91. Šiaurės matmens partnerystė visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje

Partnerystės tikslas – skatinti tolygų Šiaurės matmens regiono šalių vystymąsi, gerinant sveikatą ir socialinę gerovę, stiprinant tarptautinės pagalbos koordinavimą ir bendradarbiavimą regione. Pagrindinės veiklos sritys: bendradarbiavimas siekiant geresnės sveikatos ir socialinės gerovės; antimikrobinis atsparumas Šiaurės matmens regione; ŽIV, lytiškai plintančių ligų ir tuberkuliozės plitimo regione tendencijos ir galimos kontrolės bei prevencijos priemonės; pirminė sveikatos priežiūra kalėjimuose; neužkrečiamųjų ligų, susijusių su gyvensena ir socialine bei darbo aplinka, stebėsena ir prevencija.

12/8 Naudinga 15 609 /15 609 /

0

2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIII-183 dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Islandijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės, Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

56

Ši partnerystė yra ES Baltijos jūros regiono strategijos prioritetinė sritis

Norvegijos Karalystės Vyriausybės, Rusijos Federacijos Vyriausybės, Suomijos Respublikos Vyriausybės, Švedijos Karalystės Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Šiaurės matmens partnerystės visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje (NDPHS) sekretoriato įsteigimo ratifikavimo (įsigaliojo 2017 m. kovo 20 d.)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdymo sritisKiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

92. Šiaurės ministrų tarybos švietimo programa (NORDPLUS)

Pagrindiniai tikslai – švietimo ir mokslo kokybės gerinimas ir inovacijų diegimas. Programa taip pat siekiama skatinti ilgalaikį švietimo institucijų bendradarbiavimą, akcentuojant keitimąsi patirtimi, gerąja praktika ir pasiektais rezultatais

2/2 Naudinga 284 416 / 284 416 /

0

„Nordplus“ programoje dalyvaujama pagal atnaujintą dalyvavimo 2018–2022 metais„Nordplus“ programoje sutartį ir programos dokumentą, pritarimą dėl dalyvavimo išreiškus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

57

ministro laišku Šiaurės ministrų tarybai, siųstu 2017 m. rugpjūčio mėn.

Teisingumo ministerijos valdymo sritisKiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

93. Tarptautinis baudžiamasis teismas (ICC)

ICC – tai nuolat veikianti institucija, turinti universalią jurisdikciją karo nusikaltimams ir nusikaltimams taikai ir žmoniškumui. ES ir jos valstybės narės yra vienos aktyviausių ICC rėmėjų. Lietuva vykdo savo įsipareigojimus pagal ICC Romos statutą ir į nacionalinę teisę perkėlė nuostatas tiek dėl jurisdikcijos papildomumo, tiek dėl bendradarbiavimo. Lietuva tiek individualiai, tiek kaip ES valstybė narė remia pastangas, kad Romos statutas taptų universalus, o ICC būtų stipri ir veiksminga teisminė institucija. Susitikimuose dalyvauja Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos ambasados Nyderlandų Karalystėje ir Lietuvos Respublikos nuolatinės misijos JT atstovai

N/A Naudinga176 357 /176 357 /

0

2003 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-1408 dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo

94. Tarptautinis privatinės teisės unifikavimo institutas (UNIDROIT)

Pagrindiniai tikslai – rengti įstatymų ir konvencijų, skirtų vienodai vidaus teisei nustatyti, ir susitarimų, kuriais siekiama supaprastinti tarptautinius privatinės teisės santykius, projektus, atlikti lyginamuosius privatinės teisės tyrimus ir kt. Lietuvos naryste UNIDROIT siekiama sudaryti sąlygas ir galimybes Lietuvai įsitraukti į svarbius privatinės teisės vienodinimo ir vystymo procesus

N/A Naudinga12 650 /12 650 /

0

2006 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. X-832 dėl tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) statuto ratifikavimo

95. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija (HCCH)

HCCH tikslas – pamažu suvienodinti tarptautinės privatinės teisės normas. Lietuva yra prisijungusi prie daugelio aktualių pagal Konferenciją priimtų tarptautinių sutarčių. Konferencijos veikloje pagal

1/1 Naudinga 6 285,30 /6 285,30 /

0

2001 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-385 dėl Hagos tarptautinės

58

kompetenciją dalyvauja ir ES privatinės teisės konferencijos statuto ratifikavimo

96. Nuolatinis arbitražo teismas (PCA)

PCA išaugo į modernią, įvairiapusišką arbitražo instituciją, šiuo metu administruojančią arbitražą, sutaikymą ir faktų vertinimą ginčuose, kuriuose gali dalyvauti ne vien valstybės, bet ir jų dariniai, tarptautinės organizacijos ir privatūs subjektai. Teisme taip pat gali būti rengiamas tarptautinis komercinis arbitražas. Teismo narių (arbitrų) sąrašas sudaromas iš valstybių, Konvencijos dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimo susitariančiųjų šalių, paskirtų asmenų, kuriuos pavesta skirti vyriausybei (Lietuva skiria 4 teismo narius).

N/A Naudinga1 103 /1 103 /

0

2004 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-2457 dėl konvencijos dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimo ratifikavimo

97. Europos patentų organizacija (EPO)

Dalyvavimas EPO užtikrina dalyvavimą regioninėje Europos patentų apsaugos sistemoje, kurioje dalyvauja 38 valstybės. 2018 m. Lietuvoje įsigaliojo 1998 Europos patentai; 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje iš viso galiojo 10 414 Europos patentų. Pagal dvišalio bendradarbiavimo planą vykdomi EPO visiškai ar iš dalies finansuojami projektai (2017–2019 m. vykdoma 10 projektų). Pagal susitarimą su EPO Lietuvos subjektai, paduodantys nacionalines patentų paraiškas, turi galimybę gauti 75 proc. nuolaidą EPT atliekamoms naujumo ir technikos lygio paieškoms

9/9 Naudinga950 000 8/950 000 /

0

2004 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-2287 dėl Europos patentų išdavimo konvencijų (Europos patentų konvencijų) ratifikavimo

98. Antikorupcijos akademija

Antikorupcijos akademijos paskirtis – skatinti veiksmingą korupcijos prevenciją ir kovą su korupcija (organizuojant švietimą ir profesinį

N.A Naudinga 0 /0 /0

2013 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XII-168

8 Valstybės patentų biuras (VPB), įgyvendindamas Europos patentų konvencijos 39 straipsnio nuostatas, 50 proc. metų mokesčių už Europos patentų galiojimą Lietuvos Respublikoje grąžina Europos patentų tarnybai. Minėtą mokestį pavesta sumokėti VPB iš įstaigos išlaikymui skirtų lėšų.

59

mokymą, atliekant ir remiant mokslinius visų korupcijos aspektų tyrimus, teikiant kitokią reikiamą techninę pagalbą, skatinant tarptautinį bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą kovos su korupcija srityje). Dalyvavimas akademijos veikloje naudingas antikorupcinio švietimo sklaidai didinti, antikorupcinio ugdymo programoms diegti

dėl susitarimo dėl tarptautinės organizacijos – Antikorupcijos akademijos – įsteigimo ratifikavimo

Užsienio reikalų ministerijos valdymo sritisTarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos

99. Jungtinės Tautos (JT) JT – pagrindinė pasaulinė tarptautinė organizacija, kuri rūpinasi taikos ir tarptautinio stabilumo, pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo viso pasaulio gyventojams, socialinių ir ekonominių problemų nagrinėjimo ir jų sprendimo klausimais. Dalyvaudama JT veikloje, Lietuva įgyvendina esminius šalies užsienio politikos tikslus, susijusius su šalies saugumo, taikios ir saugios demokratinės kaimynystės kūrimo poreikiais, gina demokratines vertybes, žmogaus teises ir teisės viršenybės principus, dalyvauja kuriant tarptautinės teisės aktus. Atstovavimas Lietuvos interesams JT užtikrinamas per Lietuvos Respublikos nuolatinę misiją JT, Lietuvos Respublikos nuolatinę atstovybę prie JT biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ir Lietuvos Respublikos nuolatinę atstovybę prie tarptautinių organizacijų Vienoje. Specializuotosiose JT agentūrose (įskaitant JT Europos ekonomikos komisijos darbo grupes ir įvairias JT konvencijas) pagal kompetenciją dalyvauja ir kitos ministerijos bei Vyriausybės institucijos, dalis jų (pvz., Susisiekimo ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos

N/A Naudinga 2 981 035,21 /2 981 035,21 /

245 000

Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas 1991 m. sausio 29 d.;Lietuva priimta į JT 1991 m. rugsėjo 17 d.

60

tarnyba) moka papildomas įmokas100. Europos saugumo ir

bendradarbiavimo organizacija (ESBO)

ESBO suteikia forumą deryboms politiniais ir kariniais, ekonominiais ir žmogaus teisių klausimais, puoselėja demokratines normas, įstatymų viršenybės, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių, bendradarbiavimo principus. Atstovavimas ESBO užtikrinamas per Lietuvos Respublikos nuolatinę atstovybę prie tarptautinių organizacijų Vienoje. Lietuvos be įmokų į ESBO reguliarų biudžetą, moka įmokas ir į ESBO Specialiosios stebėjimo misijos Ukrainoje (SMM) biudžetą

N/A Naudinga149 785,46 /149 785,46 /

35 000

Lietuva prisijungė 1991 m. rugsėjo 10 d.

101. Baltijos jūros valstybių taryba (BJVT)

BJVT svarbi Lietuvai tuo, kad ji apima daugiašalį tarpvyriausybinį regioninį bendradarbiavimą sutartose srityse, tokiose kaip tvari klestinčio regiono plėtra, regioninės tapatybės ugdymas, viešojo saugumo užtikrinimas. Be to, tai yra šio regiono politinio dialogo forumas. Lietuvos institucijų pareigūnai dalyvauja įvairiose BJVT ekspertų darbo grupėse: 1) Aplinkos ministerija – Vizija aplink Baltijos jūros regioną (VASAB); Ekspertų grupė darniam vystymuisi (EG Baltija 2030); 2) Vidaus reikalų ministerija – Ekspertų grupė Kovai su prekyba žmonėmis (EG TH-TFB); 3) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – Ekspertų grupė Vaikų apsaugai nuo smurto (EG CAR)

8/8 Naudinga79 254 /79 254 /

0

BJVT įkurta Kopenhagoje (Danija) 1992 m. kovo 5 d. Baltijos jūros valstybių užsienio reikalų ministrams, įskaitant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrą A. Saudargą, pasirašius Kopenhagos deklaraciją, Steigiamąjį Baltijos jūros valstybių dokumentą

102. Pasaulio prekybos organizacija (PPO)

PPO – JT sistemai nepriklausanti organizacija, nustatanti pasaulinės prekybos taisykles ir užtikrinanti šių taisyklių veiksmingą taikymą. Organizacijoje vyksta derybos dėl naujų prekybos taisyklių kūrimo ir prekybos liberalizavimo,

N/A Naudinga 274 611,06 /274 611,06 /

20 000

2001 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-292 dėl Bendrojo susitarimo

61

vykdoma PPO sutarčių įgyvendinimo priežiūra, veikia veiksmingas ginčų sprendimo mechanizmas, kurį naudojant sprendžiami prekybiniai ginčai tarp PPO šalių, įskaitant prekybinius ginčus su Rusija. ES yra iškėlusi Rusijai 4 bylas, Rusija ES – 3 bylas; visos šios bylos susijusios su Lietuvos interesais. Narystė PPO yra privaloma visoms ES valstybėms. Dalyvavimas PPO veikloje užtikrina, kad kuriant ar keičiant pasaulio prekybos taisykles būtų atsižvelgiama į Lietuvos ūkio interesus

dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1947), Baigiamojo dokumento, išreiškiančio daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatus, Sutarties dėl civilinės aviacijos orlaivių prekybos, Lietuvos prisijungimo prie Marakešo sutarties, įsteigiančios Pasaulio prekybos organizaciją, protokolo, Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Meksikos Valstijų supratimo memorandumo dėl geografinių nuorodų apsaugos ir Darbo grupės dėl Lietuvos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją ataskaitos ratifikavimo

103. Europos Taryba (ET) ET yra tarptautinė organizacija, kurioje svarstomi įvairūs klausimai – nuo demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės užtikrinimo iki sveikatos apsaugos, socialinės atskirties mažinimo ir kultūros paveldo apsaugos. Narystė ET prisideda prie

N/A Naudinga 785 559,13 /785 559,13 /

30 000

Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. gegužės 4 d nutarimas Nr. I-146 „Dėl Lietuvos Respublikos

62

Lietuvos užsienio politikos tikslų, susijusių su demokratijos plėtra Lietuvos geopolitinėje aplinkoje, demokratinių vertybių puoselėjimu tarptautinių santykių srityje, žmogaus teisių ir teisės viršenybės užtikrinimu, Lietuva taip pat dalyvauja kuriant ir įgyvendinant ET standartus. ET ekspertų grupių veikloje dalyvauja įvairių Lietuvos institucijų atstovai pagal atitinkamas ET konvencijų temas, atskiros Lietuvos institucijos (pvz., Kultūros ministerija ir/ar jai pavaldžios įstaigos, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) taip pat moka įmokas į sektorinius ET fondus/programas. Atstovavimas Lietuvai šioje organizacijoje užtikrinamas per Lietuvos Respublikos nuolatinę atstovybę prie ET

prisijungimo prie Europos Tarybos Statuto“

104. Branduolinių bandymų uždraudimo organizacija (CTBTO)

CTBTO dalyvaujančios valstybės įsipareigoja nevykdyti branduolinio ginklo bandymų ir kitų branduolinių sprogdinimų, uždrausti šiuos branduolinius sprogdinimus teritorijose, priklausančiose jų jurisdikcijai ar kontrolei. Dalyvavimas svarbus Lietuvos, kaip aktyviai veikiančios branduolinio ginklo neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais, statusui įtvirtinti. Lietuvai sudaroma galimybė naudotis visame pasaulyje įsikūrusių organizacijos seismologinių stočių duomenimis. Susitikimuose dalyvauja Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie tarptautinių organizacijų Vienoje ir Lietuvos Respublikos nuolatinės misijos JT darbuotojai, taip pat kitų Lietuvos institucijų (pvz., Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcijos) atstovai

N/A Naudinga 71 368,11 /71 368,11 /

0

1999 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-1372 dėl Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimo

63

pagal kompetenciją105. Tarptautinė

frankofonijos organizacija (TFO)

TFO – tai politinė-kultūrinė organizacija, vienijanti 80 šalių, kurios siekia puoselėti prancūzų kalbą ir kultūrą. Lietuva šioje organizacijoje turi stebėtojo statusą. Dalyvavimas TFO veikloje sukuria palankias sąlygas kultūriniam ir moksliniam bendradarbiavimui, jaunimo mainams, prancūzų kalbos mokymo stiprinimui, pažinčiai su prancūzakalbių šalių kultūromis. Bendradarbiaujant su TFO, vykdomi mokymai prancūzų kalba Lietuvos valstybės tarnautojams

2/2 Naudinga11 152 /11 152 /

0

1999 m. rugsėjo 4 d. Monktone (Kanada) vykusiame Frankofonijos viršūnių susitikime Lietuvai suteiktas stebėtojos statusas Tarptautinėje frankofonijos organizacijoje

106. JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO)

Narystė UNESCO suteikia valstybei galimybių aktyviai bendradarbiauti su 195 valstybėmis (UNESCO narėmis) kultūros, švietimo, socialinių, humanitarinių, gamtos mokslų, informacijos ir komunikacijos srityse. Per UNESCO Lietuvos ekspertai dalyvauja patirties mainuose, perima gerąją kitų šalių patirtį; Lietuva gali naudotis UNESCO konvencijų ir UNESCO programų įgyvendinimo laimėjimais. UNESCO globoja į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Lietuvos vietoves, nematerialųjį, dokumentinį kultūros paveldą, kartu garsindama Lietuvos vardą pasaulyje. UNESCO veikloje pagal kompetenciją dalyvauja ir daugelio kitų Lietuvos institucijų atstovai. Kai kurios valstybės institucijos (pvz., Kultūros ministerija) taip pat moka įmokas į UNESCO fondus. 2015 m. Lietuva išrinkta UNESCO Vykdomosios tarybos nare 2015–2019 m. kadencijai. Atstovavimas užtikrinamas per Lietuvos Respublikos nuolatinę atstovybę prie UNESCO

N/A Naudinga201 408 /201 408 /12 636,40

Narystė JT

107. Pasaulio intelektinės PINO – tarptautinė organizacija, skatinanti 16/16 Naudinga 11 395 / Lietuvos Respublikos

64

nuosavybės organizacija (PINO)

bendradarbiavimą ir formuojanti politiką intelektinės nuosavybės srityje, teikianti intelektinės nuosavybės registravimo ir apsaugos pasauliniu mastu paslaugas. Lietuvos prioritetas šioje organizacijoje yra siekti užtikrinti subalansuotą ir veiksmingą tarptautinę intelektinės nuosavybės sistemą, kuri skatintų naujoves ir kūrybiškumą. Lietuvai, siekiančiai ekonominio augimo per inovacijų skatinimą, šios organizacijos veikla yra aktuali ir ekonomiškai reikšminga. Organizacijos veikloje taip pat dalyvauja Valstybinio patentų biuro ir Kultūros ministerijos atstovai

11 395 / 0

Vyriausybės1992 m. sausio 23 d. potvarkis Nr. 61p „Dėl prisijungimo prie Konvencijos dėl Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos įkūrimo“ (įsigaliojo 1992 m. balandžio 30 d.)

108. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)

EBPO padeda siekti tokių tikslų kaip investicinės aplinkos ir verslo sąlygų gerinimas; modernios socialinės aplinkos kūrimas; pažangių kovos su korupcija metodų diegimas; švietimo ir sveikatos paslaugų modernizavimas; teritorijų planavimas; veiksmingas valstybės turto valdymas ir t. t. 2018 m. Lietuva įstojo į EBPO. Pagal kompetenciją EBPO komitetų veikloje dalyvauja daugelis ministerijų ir Vyriausybės institucijų, dalis jų moka įmokas už dalyvavimą atskirų EBPO komitetų veikloje

N/A Naudinga3 302 958,36 / 3 302 958,36 /

0

2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIII-1324 dėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos ir Susitarimo dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos sąlygų ratifikavimo

109. Tarptautinė jūros dugno institucija (ISA)

ISA - tai tarptautinė organizacija, įsteigta JT jūrų teisės konvencijos pagrindu, administruojanti mineralinius išteklius jūrų ir vandenynų dugne ir gelmėse, esančiuose už nacionalinės jurisdikcijos

2/1 Naudinga 0 /0 /0

2003 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-1726 dėl Jungtinių Tautų jūrų

65

ribų. Pagrindinis valdymo organas yra valstybių narių Asamblėja, kuri vyksta kasmet ir formuluoja institucijos ir jos sekretoriato veiklos gaires. Institucijos ataskaitos taip pat aptariamos JT jūrų teises konvencijos valstybių šalių susitikimuose (SPLOS)

teisės konvencijos ir susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos XI dalies įgyvendinimo ratifikavimo

Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai110. Tarptautinis jūrų

teisės tribunolas (ITLOS)

Tribunolas įsteigtas JT jūrų teisės konvencijos pagrindu ir yra nepriklausoma tarptautinė teisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl šios konvencijos aiškinimo ir taikymo. Tribunolas taip pat gali spręsti kitas bylas jūrų teisės srityje, jei jam tokia jurisdikcija suteikta tarptautine sutartimi. Tribunolo ataskaitos aptariamos, teisėjai renkami per JT jūrų teisės konvencijos valstybių šalių susitikimus (SPLOS)

N/A Naudinga10 140 /10 140 /

0

2003 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-1726 dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos XI dalies įgyvendinimo ratifikavimo

111. Ginklų prekybos sutartis (ATT)

Sutartis nustato bendrus tarptautinės prekybos įprastine ginkluote reguliavimo standartus, siekiant užkirsti kelią neteisėtai prekybai įprastine ginkluote ir jos patekimui į juodąją rinką. Sutarties šalims draudžiama eksportuoti įprastinę ginkluotę, jei ji galėtų būti panaudota vykdant genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ar karo nusikaltimus. Daugelis Sutarties nuostatų Lietuvoje jau yra privalomos pagal ES teisės aktus, tačiau Lietuva suinteresuota, kad panašios eksporto kontrolės nuostatos būtų taikomos ir už ES ribų

4/3 Naudinga1 829,61 /1 829,61 /

0

2014 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XII-1369 dėl Sutarties dėl prekybos ginklais ratifikavimo

 

112. JT konferencija prekybai ir vystymuisi

UNCTAD – JT organizacija, siekianti paspartinti besivystančių šalių subalansuotą plėtrą: plėtoti

N/A Naudinga 0 /0 /

Narystė JT

66

(UNCTAD) prekybą, finansus, technologijas ir skatinti investicijas. Lietuva siekia veiksmingo UNCTAD pagalbos prekybai lėšų panaudojimo ir jų skyrimo Lietuvai prioritetinėms pereinamosios ekonomikos šalims, tokioms kaip Gruzija, Ukraina, Moldova. UNCTAD įdirbis besivystančiose ir mažiausiai išsivysčiusiose Azijos ir Afrikos valstybėse naudojamas rengiant informaciją Lietuvos verslininkams, pradedantiems žengti į naujas rinkas

0

113. Tarptautinis Holokausto aukų atminties aljansas (IHRA)

IHRA – tarpvyriausybinė organizacija, kurios tikslas – siekti politinės paramos Holokausto tyrimams, įamžinimui ir švietimui. Pagrindinis dėmesys skiriamas aljanso narių veiklos šiose srityse koordinavimui ir keitimuisi gerąja patirtimi. Per metus vyksta 2 generalinės sesijos, veikia Nuolatinis biuras Berlyne. IHRA veikloje pagal kompetenciją dalyvauja Užsienio reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto, Kultūros ministerijų, Tarptautinės komisijos okupacinių režimų nusikaltimams tirti sekretoriato ir kitų organizacijų atstovai

N/A Naudinga30 000 /30 000 /

0

Lietuva nare tapo 2002 m. prisijungus prie Darbo grupės tarptautinio bendradarbiavimo holokausto švietimo, atminimo ir tyrimo klausimais (Task Force for International Cooperation on Holocaust Education, Remembrance and Research), kuri vėliau tapo IHRA

114. Branduolinių ginklų neplatinimo sutartis (NPT)

Tai vienintelė tarptautinė teisiškai įpareigojanti sutartis, skirta kovai su branduolinių ginklų platinimu visame pasaulyje. Jos tikslai – sustabdyti tolesnį branduolinių ginklų platinimą, sudaryti tinkamas sąlygas tarptautiniam NPT šalių bendradarbiavimui branduolinės energijos taikaus naudojimo srityje, paskatinti visas šalis pradėti derybas dėl branduolinių ir konvencinių ginklų kontrolės ir siekti branduolinio nusiginklavimo

N/A Naudinga 691,93 /691,93 /

0

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. I-1492 „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie sutarties dėl branduolinio ginklo

67

neplatinimo, pasirašytos 1968 m. liepos 1 d. Londone, Maskvoje ir Vašingtone“

Vidaus reikalų ministerijos valdymo sritisTarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos

115. Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija (INTERPOL)

INTERPOL – didžiausia pasaulyje policijos tarptautinė organizacija. Įgyvendinant ir koordinuojant Lietuvos teisėsaugos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą su Interpolu, su kitų šalių Interpolo nacionaliniais padaliniais ir kompetentingomis teisėsaugos institucijomis, Lietuvoje akredituotais užsienio šalių policijos ir muitinės ryšių karininkais 24 val. per parą ištisus metus keičiamasi informacija dėl nusikaltimų tyrimo ir prevencijos ar visuomenės saugumo

3/3 Naudinga28 643 /28 643 /

0

1991 m. Urugvajuje, Punta dėl Este, vykusios 60-osios Interpolo Generalinės Asamblėjos sesijos metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguoto atstovo pateiktas prašymas priimti Lietuvą į Interpolo organizaciją

Tarptautinė migracijos organizacija(TMO)

IMO – viena pagrindinių organizacijų, vykdant savanoriško nelegalių migrantų grąžinimo į kilmės valstybes ir reintegracijos programas. TMO aktyviai prisideda prie keitimosi ekspertine informacija apie migracijos procesų valdymą, migrantų teisių apsaugą ir formuluoja gerąją praktiką šiose srityse. Ypač glaudžiai su biuru bendradarbiaujama neteisėtai Lietuvoje esantiems ar gyvenantiems užsieniečiams padedant savo noru išvykti iš Lietuvos

3/3 Naudinga34 139,91 /34 139,91 /

50 000

1998 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-880 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tarptautinės migracijos organizacijos bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo

Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai116. Amerikos poligrafo

specialistų asociacija(APA)

APA – viena plačiausiai pripažintų tyrimo poligrafų specialistus vienijančių profesinių organizacijų, kuri griežtai standartizuoja tyrimo

1/1 Naudinga 300 / 300 /

0

Individualus narystės prašymas

68

specialistų parengimą ir kvalifikacijos tobulinimą. APA nariai įgauna teisę dalyvauti kelis tūkstančius narių vienijančioje APA veikloje, keistis praktine patirtimi ir informacija. Nariai yra Policijos departamento, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro ir Vadovybės apsaugos departamento darbuotojai

117. Europos policijos sporto sąjunga (USPE)

USPE – 40 šalių vienijanti organizacija, organizuojanti oficialius Europos policijos sporto čempionatus. Iš viso rengiama 16 sporto šakų čempionatai po 4 per metus (olimpiniu principu – kas ketveri metai). Taip pat rengiami kongresai, kurių metu aptariami aktualiausi klausimai, susiję su policijos fiziniu pasirengimu, kontroliniais normatyvais, renkami geriausi Europos policijos sportininkai, komandos ir kt. Dalyvavimas šioje organizacijoje Lietuvos policijos sporto komandoms ne tik suteikia galimybę išmėginti jėgas oficialiose Europos policijos sporto čempionatuose, bet yra ir puiki proga pasisemti patirties, susipažinti su policijos pareigūnų fizinio ir kovinio rengimo tobulinimo naujovėmis, kitų šalių gerąja praktika

4/0 Naudinga1 000 /1 000 /

0

Lietuva į USPE priimta 1994 m. Paryžiuje vykusio kongreso metu

118. Tarptautinė priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų asociacija(CTIF)

Narystė CTIF suteikia galimybę bendradarbiauti su kitų šalių priešgaisrinėmis gelbėjimo tarnybomis, užmegzti kontaktus, keistis patirtimi ir dalytis aktualia informacija. Susitikimų metu aptariami priešgaisrinėms tarnyboms aktualūs klausimai, keičiamasi patirtimi, gerąja praktika

1/1 Naudinga800 /800 /

0

Lietuva CTIF nare tapo 1928 m.; narystė atnaujinta 1997 m.

119. Europos gaisrinių bandymų, inspektavimo ir

EGOLF formuoja bendrą poziciją dėl standartizacijos gaisrinių bandymų klausimų, organizuojami lyginamieji tyrimai, vykdomi

2/2 Naudinga 2 500 /2 500 /

0

Remiantis 1997 m. spalio 10 d. tarptautinio audito dėl narystės

69

sertifikavimo įstaigų asociacija (EGOLF)

ekspertiniai mokymai EGOLF ataskaita, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centras nuo 1998 m. vasario 28 d. yra visateisis EGOLF narys

120. Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) darbo grupė prieš prekybą žmonėmis (TF-THB)

Remiantis Ministrų Pirmininkų susitarimu, prekyba žmonėmis teko šakinei ministerijai pagal kompetenciją – Vidaus reikalų ministerijai, bendradarbiavimą regione koordinuoja Užsienio reikalų ministerija (TF-THB analizuoja situaciją, rengia situacijos regione apžvalgas, keičiasi informacija, planuoja, rengia ir įgyvendina projektus, priemones, mokymus ir pan. pagal poreikį regione)

3/2 Naudinga10 922 /10 922 /

0

Narystė BJVT;2006 m. Reikjavike šalių vyriausybių atstovai priėmė sprendimą dėl BJVT papildymo veikla prekybos žmonėmis srityje

121. Egmonto grupė Tai finansinės žvalgybos padalinių žvalgybinis keitimosi informacija tinklas, kuriam priklausydama Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos turi tarptautinėje erdvėje žinomo finansinės žvalgybos padalinio (FŽP) statusąFŽP statusas kyla iš kiekvienai valstybei, atitinkančiai pasaulinius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo standartus, privalomų tarptautinių reikalavimų įkurti nacionalinę centrinę instituciją pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas iš bankų ir kitų subjektų analizei ir jos metu surinktos informacijos apie galimą pinigų plovimą ir teroristų finansavimą perdavimui tolesniam tyrimui

1/0 Naudinga4 650,22 / 4 650,22 /

0

Egmonto grupės finansinės žvalgybos padalinių chartija, kurią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie vidaus reikalų ministerijos pasirašė 2007 m. gegužės 31 d.

122. Tarptautinė Vidaus reikalų ministerija ir TMO Vilniaus biuras N/A Naudinga 105 000 / Lietuvos Respublikos

70

migracijos organizacija(TMO)

dar 2017 m. sausio 5 d. sudarė sutartį dėl Migracijos informacijos centro, skirto teikti informaciją ir konsultacinę visais su grįžimu į Lietuvą ir gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais, funkcionavimo užtikrinimo ir šiai veiklai skirtų valstybės biudžeto asignavimų pervedimo, panaudojimo ir atsiskaitymo už jų panaudojimą tvarkos

105 000 /0

Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“; 2014 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pasitarimo nutarimo 1.2 punktas (protokolas Nr. 5); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1216 „Dėl Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo 2019–2021 metų tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“

Žemės ūkio ministerijos valdymo sritisTarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos

123. Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO)

FAO padeda šalims modernizuoti ir plėtoti žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę, suteikia pagalbą kuriant žemės ūkio politiką, nacionalines strategijas kaimo plėtros ir bado panaikinimo srityse, taip pat vyksta informacijos keitimosi procesas, dalijamasi gerąja patirtimi. Lietuva dalyvauja FAO

29/29 Naudinga 309 401,59 /309 401,59 /

0

1999 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-1437 dėl tarptautinės augalų apsaugos konvencijos ratifikavimo

71

renginiuose ir taip prisideda prie globalaus žemės ūkio politikos formavimo ir Lietuvos matomumo tarptautinėje erdvėje didinimo. FAO skyrė lėšų Lietuvos projektams, kurie padėjo Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriams (pvz., maisto kontrolės institucijoms prisitaikyti prie rinkos ekonomikos). FAO veikloje taip pat dalyvauja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai

124. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES)

ICES planuoja ir koordinuoja jūrinius tyrimus Šiaurės Atlante (taip pat ir Baltijos jūroje), teikia mokslines rekomendacijas vyriausybėms ir tarptautinėms organizacijoms, kaupia informaciją ir duomenis apie jūrų žvejybą, okeanografiją ir jūrinę aplinką, skelbia mokslinę informaciją ir rekomendacijas. ICES taip pat teikia Europos Komisijai ir Žvejybos Šiaurės Rytų Atlante komisijai (NEAFC) rekomendacijas dėl žuvų išteklių Baltijos jūroje ir Šiaurės Rytų Atlante būklės. Remiantis šiomis rekomendacijomis, rengiami ES teisės aktų projektai, nustatantys ES žvejybos reguliavimą, konkrečias žvejybos kvotas Baltijos jūroje ir Šiaurės Atlante, kur žvejoja Lietuvos laivai. Nuo skiriamų žvejybos kvotų dydžio priklauso Lietuvos žvejybos sektoriaus rentabilumas. Dalyvaudama ICES darbe, Lietuva gali gauti naujausią mokslinę informaciją apie žuvų išteklių būklę, daryti įtaką nustatant rekomenduojamų žvejybos kvotų dydį ir taip atstovauti Lietuvos žvejybos sektoriaus interesams

9/9 Naudinga55 063 /55 063 /

0

2006 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. X-538 dėl tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos konvencijos ir jos protokolo ratifikavimo(įsigaliojo 2006 m. gegužės 6 d.)

125. Tarptautinė naujų augalų veislių apsaugos sąjunga

UPOV rengia dokumentus, susijusius su augalų veislių teisine apsauga (augalų veislių tyrimo metodiką, dokumentus dėl augalų veislių tyrimo

1/0 Naudinga 9 677,94 /9 677,94 /

0

2002 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-1128

72

(UPOV) duomenų pasikeitimo), kuriais vadovaujasi visos UPOV narės. Dalyvavimas UPOV veikloje užtikrina, kad Lietuvoje teisinė apsauga augalų veislėms suteikiama vadovaujantis tais pačiais reikalavimais ir sąlygomis

dėl 1961 m. gruodžio 2 d. tarptautinės konvencijos dėl naujų augalų veislių apsaugos su pakeitimais, padarytais 1972 m. lapkričio 10 d., 1978 m. spalio 23 d. ir 1991 m. kovo 19 d. Ženevoje, ratifikavimo

126. Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacija (EPPO)

Dalyvavimas EPPO veikloje, seminaruose ar mokymuose padeda Lietuvai gauti naujausią informaciją apie kitose šalyse įdiegtas fitosanitarinės kontrolės sistemas (prevencinių priemonių taikymą, kenksmingų organizmų identifikavimo naujoves, veiksmingą fitosanitarinių priemonių taikymą, naikinant kenksmingų organizmų židinius ir pan.), palengvina EPPO duomenų bazių naudojimą, leidžia nustatyti grėsmes, galinčias atsirasti su importuojamais iš kitų šalių kroviniais. Būdama EPPO narė, Lietuva gali tiesiogiai dalyvauti rengiant augalų apsaugos produktų veiksmingumo vertinimo standartus

22/9 Naudinga25 080/25 080/

0

1998 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-740 dėl Konvencijos dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos įkūrimo ratifikavimo

127. Tarptautinė žuvininkystės plėtros Vidurio ir Rytų Europoje organizacija (EUROFISH)

EUROFISH daugiausiai dėmesio skiria žuvininkystės ir akvakultūros produktų prekybai ir rinkodarai bei perdirbimui. Pagrindiniai tikslai – teikti informaciją apie rinką ir prekybą; propaguoti aukštos kokybės, didesnės pridėtinės vertės žuvininkystės produktus; kartu su vyriausybėmis ir rėmėjais plėtoti mokymo programas ir gebėjimų stiprinimo projektus; teikti techninę pagalbą infrastruktūros ir žmogiškųjų gebėjimų plėtros

2/2 Naudinga 36 900 /36 900 /

0

2005 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. X-250 dėl Tarptautinės žuvininkystės plėtros Vidurio ir Rytų Europoje organizacijos (Eurofish) įsteigimo sutarties ratifikavimo

73

projektams; teikti pagalbą ir konsultuoti rengiant projektus, galimybių studijas ir verslo planus. Lietuvos institucijų ir žuvininkystės sektoriaus atstovai dalyvauja šios organizacijos rengiamuose mokymuose ir seminaruose, naudojasi sukaupta informacija apie žuvininkystės produktų rinką, prekybą

(įsigaliojo 2005 m. liepos 5 d.)

Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai128. Žvejybos Šiaurės –

Vakarų Atlante organizacija(NAFO)

NAFO reguliuojami vandenys – vieni iš pagrindinių Lietuvos žvejybos laivų tolimųjų žvejybos rajonų, kuriuose Lietuvai 2018 m. skirta kvota – 2660 tonų jūros ešerių, krevečių, menkių, kalmarų ir rombinių rajų

1/1 Naudinga0 /0 /0

NAFO susitariančioji šalis yra ES (Lietuva buvo iki narystės ES). Taip pat susitariančiosios šalys yra Kanada, Kuba, Danija (Farerų salų ir Grenlandijos vardu), Prancūzija Sen Pjero ir Mikelono vardu, Islandija, Japonija, Norvegija, Korėja, Rusijos Federacija, Ukraina, JAV

129. Žvejybos Šiaurės – Rytų Atlante komisija(NEAFC)

NEAFC nustato kontrolės priemones ir standartus. NEAFC reguliuojami vandenys yra vieni iš pagrindinių Lietuvos žvejybos laivų tolimųjų žvejybos rajonų 6/8 Naudinga

0 /0 /0

NEAFC susitariančioji šalis yra ES. Taip pat susitariančiosios šalys yra Danija (Farerų salų ir Grenlandijos vardu), Islandija, Norvegija ir Rusijos Federacija

130. Pietų Ramiojo vandenyno regioninė žvejybos valdymo

SPRFMO reguliuojami vandenys yra vieni iš pagrindinių Lietuvos žvejybos laivų tolimųjų žvejybos rajonų, kuriuose Lietuvai 2018 m. skirta

1/1 Naudinga 0 /0 /0

SPRFMO susitariančioji šalis yra ES. Taip pat

74

organizacija(SPRFMO)

kvota – 6 157,56 tonų Peru stauridžių. Lietuva yra tarp 4 pagrindinių ES šalių, veikiančių SPRFMO reguliuojamuose vandenyse

susitariančiosios šalys yra Australija, Čilė, Kinija, Kuko salos, Kuba, Ekvadoras, Danija (Farerų salų ir Grenlandijos vardu), Korėja, Naujoji Zelandija, Peru, Rusijos Federacija, Kinų Taipėjus, JAV, Vanuatu

131. Tarptautinė grūdų ir pašarų prekybos asociacija (GAFTA)

Narystė GAFTA užtikrina vienodą ir tikslų grūdų kokybės įvertinimą, vykdant tarptautinę prekybą. Augalininkystės tarnybos laboratorija nuo 2005 metų yra sertifikuota GAFTA narė. Tai patvirtina gerus laboratorijos kokybės tyrimų rezultatus, jų patikimumą ir tarptautinį pripažinimą. Narystė suteikia teisę kokybės tyrimus atlikti vadovaujantis GAFTA grūdų kokybės tyrimų metodikomis, jas nemokamai atnaujinti

50/0 Naudinga857,05 /857,05 /

0

Dalyvaujama dėl ekonominių priežasčių

Kūno kultūros ir sporto departamentasKiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

132. Europos Tarybos Išplėstinis dalinis susitarimas dėl sporto (EPAS)

EPAS – sudaro platformą tarpvyriausybiniam sporto bendradarbiavimui tarp jos valstybių narių valdžios institucijų. EPAS tikslas – skatinti dialogą tarp valdžios institucijų, sporto federacijų ir nevyriausybinių organizacijų. EPAS veikla apima kitas Europos tarybos sritis, dėl kurių nėra priimtų specialiųjų sporto konvencijų: kovoja prieš korupciją sporte, propaguoja tvaraus sporto idėjas, įgyvendina projektus dėl kovos su seksualine vaikų prievarta sporte, kovoja už lygias lyčių galimybes ir kt.

25/5 Naudinga7 312 /7 312 /

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas Nr. 823 „Dėl prisijungimo prie Išplėstinio dalinio susitarimo dėl sporto“

75

133. Europos antidopingo konvencija

Konvencijai įgyvendinti sudarytos šios darbo grupės: koordinacinė, konvencijos įgyvendinimo stebėjimo, švietimo, teisės, mokslo. Šią konvenciją ratifikavusios Europos šalys taip pat dalyvauja Pasaulinės antidopingo agentūros Ad Hoc Europos (angl. CAHAMA) komiteto veikloje. Komiteto metu Europos valstybės suformuoja mandatą Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) vykdomojo komiteto nariui, kuris atstovauja Europos interesams

8/6 Naudinga0 /0 /0

Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. I-1087 „Dėl Europos antidopingo konvencijos ratifikavimo“

134. Europos konvencija dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes

Dalyvaujama Konvencijos Nuolatinio komiteto posėdžiuose (kartu su Policijos departamento atstovais)

3/3 Naudinga0 /0 /0

2000 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-1625 dėl Europos konvencijos dėl žiūrovų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes ratifikavimo

135. Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA)

WADA Pasaulinio antidopingo kodekso ir tarptautinių standartų įgyvendinimas – viena iš sąlygų valstybės sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose ir olimpinėse žaidynėse. WADA veikloje dalyvauja visų pasaulio valstybių vyriausybių institucijos, atsakingos už sportą, nacionaliniai olimpiniai komitetai ir tarptautinės sporto šakų federacijos. Šalys suformuoja bendrą mandatą Pasaulinės antidopingo agentūros Ad Hoc Europos komitete (CAHAMA), kurio susitikimai vyksta tris kartus per metus prieš WADA valdybos posėdžius

3/3 Naudinga15 524,88 /15 524,88 /

0

2006 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. X-591 dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo

Lietuvos statistikos departamentas

76

Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai136. Tarptautinis

statistikos institutas (ISI)

ISI, įkurtas 1885 m., yra viena iš seniausiai veikiančių mokslinių organizacijų, vienijanti virš 2200 aktyvių statistika besidominančių narių. Kaip specializuotas ISI skyrius įkurtas IAOS – tarptautinė nevyriausybinė organizacija, kurios tikslai – skatinti oficialiosios statistikos supratimą ir pažangą, visuotinai puoselėti veiksmingą vystymąsi ir veiksmingas oficialiosios statistikos paslaugas. ISI organizuoja IAOS konferenciją, kurios metu aptariamos šalių taikomos inovacijos statistikos srityje, diskutuojama apie svarbiausius iššūkius, dalijamasi gerąja patirtimi. 2018 m. įvyko 16-oji konferencija - „Geresnė statistika – geresniam gyvenimui“. Paralelinių sesijų metu aptartos temos: didžiųjų duomenų panaudojimas rengiant oficialiąją statistiką, skurdas ir gyvenimo gerovė, pagrindiniai globalizacijos aspektai, tvaraus vystymosi vertinimas, žemės ūkis, gyvenimo gerovės matavimas – metodologiniai aspektai, bendradarbiavimas ir statistinis raštingumas, nuo tiriamosios iki inovacijų statistikos, naujos NSI kryptys, statistika kaip patikimas informacijos šaltinis, naujos technologijos statistikai rengti, indeksai ir kiti matavimai gyvenimo gerovei matuoti. Konferencijos metu buvo įteiktas jaunojo statistiko prizas, kurį šiemet laimėjo Estijos atstovas. Taip pat vyko IAOS Generalinė Asamblėja, apskritojo stalo diskusija, kurioje buvo plėtojamas didžiųjų duomenų ir inovacinių sprendimų klausimas oficialiojoje statistikoje, dalytasi šalies patirtimi ir diskutuota apie naujus

1/1 Naudinga 595 /595 /

0

Narystė ISI institucinė (Lietuvos statistikos departamento (LSD) ir asmeninė (Vilijos Lapėnienės, generalinės direktorės). Dėl narystės ISI užpildyta internetinė forma. 2013 m. gautas ISI patvirtinimas, kad LSD priimamas nariu kaip institucija, o LSD generalinei direktorei suteikta individuali narystė

77

iššūkius Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai137. Tarptautinė archyvų

taryba (ICA)ICA (angl. International Council on Archives,), įsteigta 1948 m., yra nevyriausybinė organizacija, valdoma Generalinės Asamblėjos ir administruojama Vykdomojo komiteto. ICA rengia tarptautinius archyvarų forumus, glaudžiai bendradarbiauja su tarpvyriausybinėmis organizacijomis, tokiomis kaip UNESCO ir ET. Tarptautinės archyvų tarybos veiklos sritys: rūpintis žmonijos paveldo išsaugojimu, skatinti archyvų plėtrą visame pasaulyje; organizuoti archyvistų ir restauratorių mokymus, prižiūrėti archyvistų etikos kodekso įgyvendinimą ir veikimą, siekti supaprastinti naudojimąsi archyviniais dokumentais. Tarptautinė archyvų taryba šiuo metu vienija per 1400 institucijų narių iš 190 šalių ir daugiau kaip 200 individualių narių.Narystė praplečia galimybę užmegzti ryšius su kitų šalių susijusiomis organizacijomis, leidžia tobulinti darbuotojų kvalifikaciją organizuojamose konferencijose, dalyvauti darbo grupėse, pagilinti archyvų srities teorines ir metodines žinias

1/1 Naudinga1 300 /1 300 /

0

Prisijungiant tarptautinės sutartys nebuvo sudaromos. Prisijungta vadovų sprendimu

138. Dokumentų gyvavimo ciklo valdymo forumas (DLM Forumas)

DLM Forumas (angl. Document Lifecycle Management Forum) įkurtas 1997 m. Europos Komisijos iniciatyva. Jo įkūrimas grindžiamas ES Tarybos 1994 m. liepos 17 d. sprendimu (94/C 235/03), nusakančiu didesnio bendradarbiavimo archyvų srityje poreikį. Iki 2002 m. šiam Forumui vadovavo Europos Komisija ir ES šalys narės, o nuo 2002 m. DLM Forumas yra nepriklausoma

2/2 Naudinga 0 /0 /0

DLM Forumas įkurtas 1997 m. Europos Komisijos iniciatyva. Jo įkūrimas grindžiamas ES Tarybos 1994 m. liepos 17 d. sprendimu (94/C 235/03), nusakančiu didesnio

78

institucija, pritraukusi viešojo ir privataus sektoriaus atstovus. DLM Forumas rengia elektroninės informacijos archyvavimo ir valdymo standartus, teikiantis šios srities konsultacijas ir vienijantis ES valstybių narių nacionalinius archyvus ir kitas viešąsias ir privačias organizacijas.Narystė praplečia galimybę užmegzti ryšius su kitų šalių susijusiomis organizacijomis, leidžia tobulinti darbuotojų kvalifikaciją informacijos valdymo srityje, dalyvauti darbo grupėse ir projektuose

bendradarbiavimo archyvų srityje poreikį. Iki 2002 m. šiam fFrumui vadovavo Europos Komisija ir ES šalys narės, o nuo 2002 m. DLM Forumas yra nepriklausoma institucija, pritraukusi viešojo ir privataus sektoriaus atstovus. Prisijungiant tarptautinės sutartys nebuvo sudaromos. Prisijungta vadovų sprendimu

139. Baltijos audiovizualinių archyvų taryba (BAAC)

BAAC (angl. Baltic Audiovisual Archival Council) – nepriklausoma, pelno nesiekianti organizacija, skirta archyvų, bibliotekų ir muziejų, saugančių audiovizualinę medžiagą apie Baltijos valstybes, Skandinaviją ir Baltijos diasporą užsienyje, bendradarbiavimui stiprinti. Narystė praplečia galimybę užmegzti ryšius su kitų šalių archyvais, susipažinti su įvairių šalių atminties institucijų patirtimi, pateikiant audiovizualinį paveldą virtualioje erdvėje, nacionaliniais ir tarptautiniais šio paveldo sklaidos projektais, pokyčiais Europos autorių teisių srityje

2/2 Naudinga40 /40 /

0

Prisijungiant tarptautinės sutartys nebuvo sudaromos. Prisijungta vadovų sprendimu

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentasKiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

140. JT Narkotinių medžiagų komisija

CND sesijos laikomos svarbiausiais pasauliniais forumais narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo

2/2 Naudinga 0 /0 /

Lietuvos Respublikos Vyriausybės1994 m.

79

(CND) politikai ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo klausimams aptarti, jų metu tvirtinamos rezoliucijos, vertinamas jau patvirtintų rezoliucijų įgyvendinimas. Lietuva yra aktyvi regioninės grupės dalyvė, dalyvaujanti ne tik derybose dėl rezoliucijų projektų, bet ir organizuojanti pakraštinius renginius. CND 61-oji sesija vyko 2018 m. kovo 12–16 d., atnaujintoji sesija vyko 2018 m. gruodžio 5–7 d.

0

sausio 27 d. potvarkis Nr. 68p „Dėl prisijungimo prie Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės“; 1998 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-660 dėl 1988 metų Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta ratifikavimo

Ryšių reguliavimo tarnybaKiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

141. Europos patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūros įstaigų forumas (FESA)

FESA tikslas – skatinti patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūros įstaigų bendradarbiavimą, derinti jų veiklą ir rengti bendras pozicijas. FESA nariai yra įstaigos, atsakingos už patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūrą. Narystė sudaro galimybę Lietuvai dalyvauti sprendžiant aktualius ES teisės nuostatų patikimumo užtikrinimo paslaugų srityje taikymo klausimus. 2016 m. Lietuvos atstovas (RRT) 2017–2018 m. metų kadencijai buvo išrinktas FESA valdybos nariu (sekretoriumi)

3/3 Naudinga 0 /0 /0

Pagal FESA statutą FESA nariai yra ES nacionalinės įstaigos, atsakingos už patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūrą pagal 2014 m. liepos 23 d.Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014

80

dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB. Nors FESA orientuota į ES formatą (ES, EEE, ES kandidatės), tačiau jos nariais gali būti ir kitų šalių priežiūros įstaigos. Šiuo metu tokia narė yra Izraelis.

142. Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir Nepriklausomų reguliuotojų grupė (IRG)

BEREC/IRG lygiu keičiamasi informacija ir gerąja praktika, siekiant kuo veiksmingiau įgyvendinti ES elektroninių ryšių reguliavimo sistemos nuostatas, palaikyti konkurenciją elektroninių ryšių rinkose, užtikrinti tinkamas sąlygas vartotojui. BEREC ir IRG sudaro ES šalių narių, ELPA valstybių ir ES šalių kandidačių nacionalinės elektroninių ryšių reguliavimo institucijos. Svarbiausi 2018 m. svarstyti klausimai – Europos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos keitimas, tinklų neutralumo, tarptautinio tarptinklinio ryšio klausimai

9/9 Naudinga 13 000 9/13000 /

0

2018 m. gruodžio 11 d.Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1971,kuriuo įsteigiama Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir BEREC paramos agentūra (BEREC biuras), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/2120 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1211/2009;

9 IRG narystės mokestis81

IRG – ne pelno asociacija, vienijanti ES, ELPA valstybių ir ES šalių kandidačių nacionalinių elektroninių ryšių reguliavimo institucijas, registruota Belgijoje, kurios steigėjos pagal 2008 m. vasario 29 d. Steigimo dokumentą dėl IRG įsteigimo kaip ne pelno asociacijos pagal Belgijos teisę yra nacionalinės reguliavimo institucijos, įskaitant Ryšių reguliavimo tarnybą

143. Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencija (CEPT) bei Elektroninių ryšių biuras (ECO)

CEPT sprendžia radijo dažnių suderinamumo, modernių ryšių technologijų diegimo klausimus, kurie yra aktualūs Lietuvai, siekiančiai paskatinti ryšių tinklų plėtrą ir kartu užtikrinti, kad radijo ryšio sistemoms numatant naujas radijo dažnių juostas nebūtų apribojimų Lietuvoje veikiančioms radijo ryšio sistemoms. CEPT rengiamos bendros Europos pozicijos Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU), Pasaulinės pašto sąjungos (UPU) klausimais. ECO atlieka CEPT veiklos koordinatoriaus ir sekretoriato funkcijas, padeda CEPT įgyvendinti jos strateginius tikslus, administruoja Europos radijo dažnių duomenų

8/7 Naudinga 8 662,9210 /8 662,92 /

0

2014 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XII-1276 Dėl Konvencijos dėl Europos ryšių biuro (ECO) įsteigimo ratifikavimoPastaba: CEPT vienija Europos ryšių administracijas (tarpinstitucinio bendradarbiavimo formatas). Lietuvos

10 ECO narystės mokesti82

bazes ir IT sistemas, kuriomis naudojasi Lietuva Respublikos Ryšių ir informatikos ministro pavaduotojas pasirašė stojimo į CEPT aktus 1992 m. (atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.). ECO įsteigtas atskiru dokumentu – Konvencija dėl Europos ryšių biuro įsteigimo

Tautinių mažumų departamentasKiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

144. ET Ad Hoc Romų klausimų ekspertų komitetas (CAHROM)

CAHROM posėdžiuose aptariami romų, švietimo, įdarbinimo, būsto, kultūros, holokausto ir kiti aktualūs romų integracijos klausimai; pristatomi įvairūs projektai, geroji valstybių praktika. Tarptautinės organizacijos, kurios turi stebėtojo teisę komitete, pristato ataskaitas, tyrimus, supažindina su vykdytais projektais.CAHROM organizuoja tematinius vizitus valstybėse, kurioms būtina konsultacija tam tikrais romų integracijos klausimais. Departamento atstovas 2018 m. spalio 3–5 d. dalyvavo ET surengtame tematiniame vizite Latvijoje ,,Romų integracija, politikos formavimas ir koordinavimas valstybėse su mažu romų skaičiumi“, kurio tikslas – pasidalyti romų integracijos patirtimi tarp šalių, kuriose gyvena nedidelis romų skaičius, užmegzti glaudesnius ryšius tarp trijų Baltijos šalių.

2/2 Naudinga 0 /0 /0

Narystė ET

83

Tematinio vizito metu buvo pristatyta Lietuvos patirtis romų integracijos srityje.Lietuva yra prisijungusi prie ET ,,Dosta“ kampanijos ir tarpkultūrinių tarpininkų mokymo programos ,,Romed“

Valstybės tarnybos departamentasKiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

145. Šiaurės–Baltijos šalių mobilumo ir tinklaveikos programa viešajam administravimui

Šiaurės–Baltijos šalių mobilumo ir tinklaveikos programa viešajam administravimui skiria finansinę paramą valstybės tarnautojams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams ar jų grupėms (2-8 asmenys), norintiems vykti į stažuotes, mokymus, trumpalaikius darbo vizitus Šiaurės ir Baltijos šalyse arba vykdantiems bendradarbiavimo tinklų veiklą minėtame regione.Programoje dalyvauja Švedija, Suomija, Danija, Latvija, Estija, Lietuva, Norvegija ir Islandija. Programos tikslai: skatinti žinių perdavimą siekiant abipusės naudos įvairių sričių ir visų administracinių lygių (nacionalinio, regioninio, vietos) viešojo sektoriaus atstovams; skatinti pasikeitimą gerąja viešojo administravimo praktika ir prisidėti prie standartų derinimo; palengvinti įvairių ES fondų panaudojimą ir bendrų projektų finansavimą Šiaurės ir Baltijos šalyse; skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą; skatinti vietinės ir regioninės valdžios kompetencijų ugdymą.Programa padengia iki 60 proc. kelionės, draudimo, apgyvendinimo, dienpinigių išlaidų (likusią dalį finansuoja paraiškos teikėjo įstaiga). Programą administruoja Šiaurės Ministrų Tarybos biuras Estijoje. 2018 metais 21 (iš 23) Lietuvos prašymas

N/A Naudinga 8 000 /8 000 /

0

Vidaus reikalų ministro 2008 m. gruodžio 31 d. o įsakymas Nr. 1V-498 „Dėl Lietuvos Respublikos atstovo į Šiaurės–Baltijos mobilumo ir tinklaveikos programų viešajam administravimui valdymo grupę skyrimo“

84

dalyvauti programoje buvo patvirtintas. Per visas šalis, įskaitant Lietuvą, buvo patvirtinti 69 (iš 74) prašymai. Lietuvai patvirtinta prašymų už 84600 Eur.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcijaKiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

146. Europos branduolinio saugumo reguliuotojų asociacija (ENSRA)

ENSRA metiniuose susitikimuose aptariamos ENSRA narių įgyvendintos arba planuojamos įgyvendinti branduolinio saugumo priemonės, sprendžiami aktualūs branduolinio saugumo srities klausimai

1/1 Naudinga0 /0 /0

2004 m. spalio 28 d. Susitarimas dėl Europos branduolinio saugumo reguliuotojų asociacijos (ENSRA) steigimo;2013 m. rugpjūčio 20 d. Papildomas susitarimas dėl narystės Europos branduolinio saugumo reguliuotojų asociacijoje (ENSRA)

147. Vakarų Europos šalių branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacija (WENRA)

WENRA posėdžiuose reguliuojančių institucijų atstovai aptaria branduolinės energetikos saugos reglamentavimo ir priežiūros derinimo klausimus, keičiasi saugos požiūriu svarbia informacija, patirtimi ir numato saugos gerinimo kryptis

2/2 Naudinga0 /0 /0

2003 m. sausio 13 d. WENRA laiškas ir 2003 m. gegužės 12 d. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos atsakymas dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos narystės WENRA(Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos narystė WENRA patvirtina 2015 m. kovo 25 d.)

85

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybaTarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos

148. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE)

OIE koordinuoja eksperimentinę ir mokslinę veiklą, analizuoja gyvūnų užkrečiamąsias ligas, renka duomenis apie užkrečiamųjų ligų paplitimą, priemones ligoms nustatyti ir prevencines priemones joms išvengti. Nuolat keičiamasi informacija apie gyvūnų pavojingų užkrečiamųjų ligų paplitimą įvairiose pasaulio šalyse, o tai labai svarbu siekiant, kad į Lietuvą nepatektų gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, taip pat gyvūnų bei gyvūninių produktų eksportui į trečiąsias šalis. Generalinėje sesijoje susitinka viso pasaulio veterinarijos tarnybų aukščiausiojo lygio vadovai, šalia oficialios darbotvarkės vyksta daug svarbių dvišalių susitikimų. Labai naudinga, nes susitinka viso pasaulio veterinarijos tarnybų aukščiausiojo lygio vadovai

1 / 1 Naudinga84 100 /84 100 /

0

Lietuva įstojo 1932 m., o 1992 m. gegužės mėn. atnaujino savo narystę. Prašymą dėl Lietuvos narystės atnaujinimo Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos generalinės sesijos metu Paryžiuje Lietuvos vardu įteikė tuometis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius

Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai149. FAO Europos

komisija dėl snukio ir nagų ligos kontrolės

Dalyvavimas šios organizacijos veikloje leidžia operatyviai keistis informacija ir padeda užkirsti kelią snukio ir nagų ligos protrūkiams, o jiems įvykus – užkirsti kelią ligos plitimui. Tai yra viena iš ypač pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, kuriai atsiradus šalyje, ilgam laikui nutraukiamas visų gyvūninių produktų eksportas, be to, milžiniškus nuostolius patiria gyvulių augintojai ir maisto produktų gamintojai.

2/1 Naudinga 3 958,12 /3 958,12 /

0

Narystė FOA. Lietuvos narystė Europos komisijos dėl snukio ir nagų ligos kontrolės organizacijoje patvirtinta 1993 m. gegužės 27 d.

86

Naudinga keistis informacija dėl ypač pavojingos snukio ir nagų ligos

VĮ „Turto bankas“Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

150. Tarptautinė centralizuotai valdomo valstybės nekilnojamojo turto asociacija (PuRE-Net)

PuRe-Net sprendžiami šalių, priklausančių PuRE-Net (angl. Public Real Estate Network) asociacijai, valstybės nekilnojamojo turto valdymo veiksmingumo, strategijos ir pardavimo klausimai, bendrai aptariamos problemos, ieškoma racionaliausių sprendimų ir dalijamasi patirtimi

4/3 Naudinga2 500 /2 500 /

0

Dalyvaujama ne Lietuvos, o įmonės vardu

IŠ VISO:18 511 897,11 /18 511 897,11 /

1 497 667,76

87