1) Nuolatinės srovės grandinės. Kirchhofo dėsniai.Nuolatine srove-tokia srove kuri laikui begant nekinta.Grandines buna 2ju tipu:1.Lygiagretaus jungimo I=I1+I2+I3 lygiagreciai sujungtu imtuvu grandine galima pakeisti ekvivalentiniu imtuvu, kuriuo varza Re turi buti tokia, kad juo teketu ta pati srove I. Lygiagreciai sujungtu imtuvu lygiagretus laidumas lygus ju laidumu sumai : Ge=G o varza Re=1/Ge. Ekvivalento imtuvo galia yra lygi lygiagreciai sujungtu imtuvu galiu sumai Pe=P.2.Nuoseklaus jungimo : tai tokie grandines elementai, kuriai teka ta pati srove. Nuosekliai sujungtus imtuvus galima pakeisti vienu ekvivalentiniu kurio varza Re turi buti tokia, kad grandines srove po pakeitimo butu ta pati. U=U1+U2+U3 ; Bendruoju atveju kiekviena nuosekliai sujungtu imtuvu grandine galima pakeisti ekvivalentiniu imtuvu, kurio varza lygi visu imtuvu varzu sumai Re= R. O ekvivalentinio imtuvo galia yra visu imtuvu galiu suma Pe=p.Kirchhofo dėsniai: 1desnis) Elektrines grandines mazgo sroviu algebrine suma lygi nuliui (I=0).2desnis) Elektrines grandines konturo itampu algebrine suma yra lygi nuliui (U=0) , jei grandineje yra EVJ saltiniu, patogu taikyti kitokia 2desnio israiska ( RI = E).

2) Mazginės įtampos kontūrinių srovių ir ekvivalentinio generatoriaus metodai .Mazginės įtampos kontūrinių srovių metoda patogu taikyti kai tiriama sudetingoji grandine is daugelio saku, sujungtu dviejuose mazguose. Pradzioje apskaiciuojama itampa tarp dvieju mazgu, po to – sroves atskirose sakose. Bendruoju atveju mazgine itampa skaiciuojama taip: UAB=GE/E .Ekvivalentinio generatoriaus metodas: Sis metodas taikomas, kai reikia apskaiciuoti sudentingos grandines tik vienos sakos (imtuvo) srove ar itampa. Tiriamoji saka, isskiriama, o visa likusioji grandines dalis pakeiciama ekvivalentiniu saltiniu – aktyviuoju dvipoliu. I=Ee/(R+RIE) Rie – ekvivalentine vidine varza, E – EVJ.Ekvivalentinio generatoriaus parametrai apskaiciuojami sitaip: 1) Ekvivalentinio saltinio EVJ yra lygi tusciosios eigos itampai: kai I=0, Ee=U0. 2) Ekvivalentinio saltinio vidine varza yra lygi aktyviojo dvipolio vidinei varzai. Ja galima apskaiciuoti pavertus aktyvuji dvipoli pasyviuoju t.y. visus saltinius pakeitus rezistoriais, kuriu varzos lygios saltiniu vidinems varzoms.

3) Ekvivalentiniai pakeitimai (trikampis – žvaigždė, žvaigždė – trikampis).Zvaigzde sujungtais imtuvais vadinsime tokius, kuriu vieni galai yra sujungiami i bendra mazga, o kiti galai prijungiami prie kitu grandines imtuvu ar mazgu. Trikampiu sujungtais imtuvais vadinsime tokius, kuriu grandine sudaro uzdara kontura, o kiekvienos ju poros sujungimo mazgai prijungiami prie triju kitu grandines imtuvu ar mazgu. Zvaigzde ir trikampiu sujungtu imtuvu grandines galima ekvivalentiskai pakeisti viena kita taip, kad ju taku A, B ir C potencialai isliktu tokie pat, vadinasi sroves I siu tasku nepakistu.Keiciant is trikampio i zvaigzde:

Keiciant is zvaigzdes i trikampi:

Jei imtuvai vienodi: RAB=RBC=RAC=R arba RA=RB=Rc=Rtrikampio R=3Rtrikampio

4)Kintamoji elektros srovė. Efektinė ir vidutinė kintamosios įtampos ir srovė reikšmėsKintamąja elektros srove vadinsime tokia, kuri laikui bėgant kinta. Ji gali kisi periodiškai ar kokiu kitokiu dėsniu. Praktikoje kintamąja srove paprastai vadinama kintančios krypties periodinė srovė. Praktikoja praktiniams tikslams plačiausei taikoma sinusinė srovė.. EFEKTINĖ VERTĖ. Kintamosios srovės vertė yra tokia nuolatinė srovė, kuri tame pačiame laidininke išskiria tiek šilumos, kiek ir kintamoji srovė per tą patį laiką. Tarkime laidininko varža R, o pasirinktasis laikas lygus vienam kintamosios srovės periodui. Energija, kuri dėl nuolatinės ir kintamosios srovės poveikio paverčiama šiluma, gali būti išreikšta: W_=RI2T ir W~=integralas nuo 0ikiT Ri2dt Efektinė kintamosios srovės vertė išreiškema nuolatine srove, sulyginus dešiniasias šių lygčių puses:

Ji dar

vadinama srovės vidutine kvadratine verte per periodą.Suintegrave gauname

Analogiškai galima parašyti įtampo ir EVJ efektines vertes

. VIDUTINĖ VERTĖ Vidutinė kintamosios srovės vertė prilyginama nuolatinei srovei, laikant, kad per tą patį laiką pernešamas toks pat elektros kiekis. Vidutinė sinusinio dydžio vertė skaičiuojama pusei periodo, apskaičiavus gaunama: U=2Um/π=0.637Um I=2Im/π=0.637Im . vidutin3 sinusinio dydžio vertę galima gauti ir grafiškai, pakeitus plotą po vieno pusperiodžio sinusoide lygiagrečiu stačiakampiu

23)Nuolatinės stovės variklių sukimosi greičių reguliavimas.Variklio sūkių dažnis

. Sujungę

nuosekliai su inkaro apvija specialų reguliavimo reostatą, kurio varža lygi Rra, gausime:

.

Yra 3 variklio greičio (sūkių dažnio) reguliavimo būdai, keičiant: 1) magnetinį srautą Ф; 2) inkaro grandinės reguliavimo reostato varžą Rra; 3) inkaro apvijos įtampą. 1. variklio pagrindinį magnetinį srautą sukuria žadinimo srovė. Tekant vardinei žadinimo srovei, mašinos magnetinė grandinė yra arti magnetinės soties. Dėl to, dar stiprinant žadinimo srovę, magnetinis srautas yra artimas vardiniam ir beveik nedidėja. Tuo būdu žadinimo srovę, taigi ir magnetinį srautą, tikslinga tik silpninti. Laikydami, kad Rra=0, iš

lygties

matome, kad, mažindami žadinimo srautą, variklio greitį galime didinti. 1 pav. parodyta variklio žadinimo magnetinio srauto ir tuščiosios eigos sūkių dažnio n0 priklausomybė nuo žadinimo srovės. n0=f(If) vadinama reguliavimo charakteristika. Šis būdas labai paprastas, variklio greitis keičiamas sklandžiai, reostatu mažinant

žadinimo srovę. Kadangi žadinimo galia maža, tai nuostoliai reguliavimo reostate nedideli, o variklio naudingumo koeficientas išlieka didelis, todėl šis būdas yra ekonomiškas. Didžiausią leistiną variklio greitį apriboja mašinos mechaninis atsparumas ir pablogėjusi komutacija (padidėja šepečių ir kolektoriaus vibracija, sustiprėja inkaro reakcija).2. didindami reguliavimo reostato varžą Rra nuo vertės Rra=0, variklio greitį galime mažinti. Kadangi reguliavimo reostatu teka stipri inkaro grandinės srovė, jame gaunami dideli nuostoliai. Pavyzdžiui, sumažinus sūkių dažnį du kartus, reguliavimo reostato nuostoliai sudaro 48 proc. visos inkaro grandinės galios.3. variklio inkaro apvijos įtampa neturėtų būti didesnė nei vardinė UN, todėl ją ir tuo pačiu variklio greitį tikslinga tik mažinti. Šis būdas naudingas, nes variklio naudingumo

koeficientas išlieka didelis. Didžiausias jo trūkis – reikia turėti reguliuojamos įtampos šaltinį.Kai reikia gauti platesnį greičio reguliavimo diapazoną, greitis mažinamas, mažinant įtampą, o didinamas – mažinant žadinimo srautą.

Paleidimo reostatai.Paleidimas yra pereinamasis režimas, kurio metu nesisukančio variklio inkaro ir žeminimo apvijai paduodama įtampa. Inkaras pradeda suktis ir išsisuka iki tam tikro sūkių dažnio.Inkaro apvija tekanti srovė:

.

Pirmuoju paleidimo momentu n=0, todėl E=0 ir inkaro apvijos srovė didžiausia. Tai variklio paleidimo srovė

. Didesnės galios

mašinų inkaro apvijos varža paprastai esti palyginti maža, todėl paleidimo srovė

. Tokia

srovė gali pakenkti inkaro apvijoms, gali apdegti kolektorius ir šepečiai; ji pavojinga ir tinklui. Dėl to paleidimo srovę reikia silpninti.Dažniausiai paleidimo srovė silpninama, įjungiant nuosekliai su inkaro apvija paleidimo reostatą. Tuomet inkaro grandinės srovė:

. Čia R – paleidimo reostato varža. Paleidimo srovė (kai n=0):

.

Paleidimo reostato varža paprastai parenkama tokia, kad būtų

.

Varikliui įsisukant indukuojama EVJ (E=CEФn), todėl paleidimo reostato varža yra sklandžiai arba šuoliškai mažinama, kol reostatas visai sujungiamas trumpai (R=0). Paleidimo reostatu teka stipri srovė, jame išsiskiria nemažai šilumos. Paprastai paleidimo reostatas skaičiuojamas tokiam trumpalaikiam darbui ir jam tai nera pavojinga. Variklio normalaus darbo metu paleidimo reostato galima palikti įjungto viso ar kokioje nors tarpinėje padėtyje. Viena, tai gali pakenkti reostatui, nes per ilgesnį laiką jame gali išsiskirti neleistinai daug šilumos; antra, dėl padidintos inkaro grandinės varžos pasikeičia variklio charakteristikos. Paleidžiant apkrautą variklį, dažniausiai reikia, kad jo mechaninis momentas būtų pakankamai didelis. Varikliui tenka įveikti ne tik statinį variklio pasipriešinimo momentą, bet ir dinaminius momentus, atsirandančius dėl išjudinamųjų masių inercijos. Paleidimo momentas

. Dėl to,

stengiamasi pasiekti, kad paleidimo momentu variklio žadinimo magnetinis srautas būtų didžiausias. Tam reikia, kad

paleidimo momentu žadinimo grandinės varža būtų mažiausia.

24)Universalus kolektorinis variklis.Nuolatinės srovės varikliai turi praktiniam taikymui vertingų savybių: galima paprastai, sklandžiai ir ekonomiškai reguliuoti jų greitį, sudaryti reikiamo pobūdžio (minkštas ir kietas) mechanines charakteristikas. Antra vertus, pramonei visa elektros energija tiekiama trifazės srovės tinklis, todėl nuolatinės srovės varikliams maitinti reikia įrenginėti specialius kintamos srovės lygintuvus. Jų įrengimui ir eksploatacijai reikalingos papildomos išlaidos, todėl naudoti nuolatinės srovės variklius yra brangu.Kolektorinio variklio sandara yra šiek tiek kitokia nei nuolatinės srovės variklio. Kadangi jo žadinimo apvija teka kintamoji srovė, sūkurinėms srovėms mažinti statoriaus magnetolaidis surenkamas iš izoliuotų elektrotechninio plieno lakštų. Komutacijai pagerinti ir inkaro reakcijai susilpninti kolektoriniams varikliams įstatoma pagalbinių polių apvija, kuri kartu su žadinimo apvija sudedama į cilindrinio statoriaus išilginius griovelius. Tokį neryškiapolį statorių turi dauguma šiuolaikinių kolektorinių variklių. Komutacijai pagerinti inkaro apvija yra daroma iš didesnio sekcijų, o kolektorius – iš didesnio plokštelių skaičiaus. Ir nors taikomos visos minėtos priemonės, kintamosios srovės kolektorinių variklių komutacija yra blogesnė už nuolatinės srovės variklių.Mažos galios (PN<0,5kW) vienfaziai kolektoriniai varikliai pramonėje ir buityje naudojami tais atvėjais, kai sūkių dažnis turi būti didesnis (n=5000-3000 r/min) ar jį reikia reguliuoti: rankiniai metalo apdirbimo įrankiai, šlifavimo staklės, dulkių siurbliai, siuvimo mašinos. Didelės galios varikliai (iki 300-1000 kW) naudojami elektriniam kintamosios srovės transporte.

26)Liuminiscentinės lempos. Liuminiscentinių lempų uždegimo schema.Veikimo principas paremtas dujų švytėjimu elektriniame lauke. Dujose yra šiek tiek Hg, nes jo dujų jonizacijos potencialas yra mažiausias ir užtenka 220 V. lempos vidus yra padengtas liuminoforu, kuris ultravioletinį spinduliavimą pakeičia matomu spektru.Kad lempą galima būtų įjungti, reikia starterio (tai yra maža dėžutė, kurioje yra du elektrodai ir mažas oro tarpelis).Apatinis kondensatorius statomas, kad lempa greičiau užsidegtų, o viršutinis – kad nuslopintų radio trūgdžius.Privalumai:Liuminosensorinis lempų spektras artimesnis saulės spektrui, nei elektrinės volframinės lemputės.Tarnavimo laikas 2500 h.Kolbos temperatūra 50 K.Hg lempoje yra 5 mg (anksčiau dėdavo 50 mg)Trūkumai:Reikia turėti paleidimo mechanizmą, žemoje temperatūroje jos silpniau šviečia ir nestabiliai dirba (kai temperatūra <50C, tada lempos neveikia).Lauko apšvietimui naudojamos xenono lempos, nes jos yra galingesnės. Rekordinio apšvietimo stiprumo lempos yra Natrio (150 Lm/W), jos yra geltonos.Spalvinė temperatūra.Kaitinant metalą jo spalva keičiasi (raudona, geltona, balta, žydra). Metalas imamas, nes jis priimamas kaip absoliučiai juodas kūnas.Kai lempos apšvietimo spalva su įkaitusio metalo spalva, tai ir vadinama spalvine temperatūra.TIMO normos:Jos nusako kox turi būti apšvietimas įvairiose patalpose.Tai sprendžiama pagal liuksus:Pavyzdys. Patalpos dydis (6x12 metrų), reikalingas apšvietimas E=200Lx=200Lm/m2.S=72m2, H=4.5 m, darbo aukštis 0.8 m.

atspindžio koeficientas . ρ

lubų-70 proc, sienų-50 proc, grindų-10 proc.Skaičiuoju šviestuvo aukštį patalpoje: h=4.5-0.8-0.5=3.2m.W=l5.6 W/m2 – santykine galia

P=W*S=15.6*72=1123.5 W – reikalinga apšvietimo galia.

Kadangi šviestuve yra 2 lempos po 40 W, tai reikalingas šviestuvų skaičius:N=1123.2/

(40*2)=14 šviestuvu.Kadangi šveistuvo ilgis 1.27 m, tai juos išdėstome taip (2 pav.)

14. Trikampio jungimas trifaziniuose tinkluose.Trifaziniai imtuvai jungiami trikampiu kai jų kiekvienos fazės vardinė įtampa yra lygi tinklo linijinei įtampai. Kiekvieno imtuvo fazė jungiama tarp dviejų linijinių laidų, todėl imtuvo fazinės įtamos yra lygios tinklo linijinėms - UAB, UBC, UCA, Imtuvo fazėmis teka fazinės srovės IAB, IBC, ICA, o linijiniais laidais – linijinės IA, IB, IC.Tinklo linijinių įtampų efektinės vertės yra lygios, bet šios įtampos skiriasi 1200 faze. Pasirinkę įtapmos UAB pradinę fazę lygią nuliui, jas galime užrašyti šitaip:UAB=Ulej0º; UBC=Ule-j120º; UCA=Ule-j240º

Fazinės srovės apskaičiuojamos, taikant kiekvienai fazei Omo dėsnį:IAB=UAB/ZAB; IBC=UBC/ZBC; ICA=UCA/ZCA.Linijines sroves galima apskaičiuoti, taikant grandinės mazgams A, B, C I kirchhofo dėsnį:A: IA=IAB-ICA;B: IB=IBC-IAB;C: IC=ICA-IBC.Susumavę kairiąsias ir dešiniąsias lygybių puses, gausime: IA+IB+IC=0Iš šaltinio į trikampiu sujungtą imtuvą teka trys linijinės srovės, kurių momentinių verčių suma kiekvienu laiko momentu yra lygi nuliui.

15. Transformatoriaus paskirtis ir veikimo principas.Transformatorius yra statinis elektormagnetinis įtaisas, skirtas kintamosios srovės elektros energijos parametrams keisti nekeičiant jos dažnio. Transf. veikimas yra pagrįstas jo dviejų ar daugiau apvijų abipusės indukcijos reiškiniu. Energetinėse sistemose naudojami galingi trifaziai jėgos transf. energijos nuostoliams linijose sumažinti. Kadangi tokių transf. nuostolių galia yra palyginti nedidelė, apytiksliai galime laikyti, kad transf. pilnutinė galia: S=√3 U2I2≈√3U1I1; čia U2 ir I2 – transformatoriaus išėjimo (antrinė) įtampa ir srovė; U1 ir I1 – įėjimo (pirminė) įtampa ir srovė. Iš čia: U2/U1≈I1/I2. Kaip matome, padidinus įtampą (U2>U1), galima perduoti tą pačią galią, kai linija teka silpnesnė srovė (I2<I1).Linijai galima naudoti mažesnio skerspjūvio laidus ir sutaupyti spalvotojo metalo. Papraščiausio vienfazio transf. sandara tai: uždaras magnetolaidis, ant kurio užmautos dvi apvijos. Apvijos elektriškai nesusietos. Jas veria bendras magnetinis sraytas Φ , todėl jų ryšys yra magnetinis. Transf. apvija, kuriai tiekiama elektors energija, yra vadinama pirmine. Apvija, kuri tiekia pakeistą elektros energiją imtuvui, yra vadinama antirne. Transf. veikimo principas pagrįstas jo apvijų abipusės indukcijos reiškiniu. Prijungus transformatoriaus pirminę apviją (jos vijų skaičius N1) prie kintamosios įtampos u1(t), apvija teka kintamoji srovė i1(t). Atsiradusi pirminė MVJ N1i1 sukuria magnetolaidyje kintamąjį magnetinį srautą Φ(t). Jis veria abi transformatoriaus apvijas ir indukuoja jose EVJ e1(t) ir e2(t). Jei antra grandinė atvira, transf. Veikia tuščios eigos rėžimu. Sujungus jungiklį Q , transf. Apkraunamas. Jo antrine apvija ir imtuvu teka srovė. Antrinė srovė kuria magnetinį srautą, kurio kryptis yra priešinga pirminės srovės kuriamo magnetinio srauto krypčiai. T.y. pirminė apvija transf. Magnetolaidį įmagnetina, o antrinė – išmagnetina.

16. Trifaziniai transformatoriai. Alyviniai jegos transformatoriai.Trifazių transf. magnetolaidžiai surenkami iš elektrotechninio plieno lakštų. Magnetolaidis dažniausiai būna strypnins: kiekvienos fazės pirminė ir antrinė apvija talpinama ant trijų šerdžių. Apvijos paprastai būna cilindrinės. Joms naudojami izoliuoti vario ir aliuminio laidai skritulio ar stačiakampio formos skerspjūvio.Kadangi abi apvijos yra arti viena kitos, gaunamas mažesnis sklaidos magnetinis srautas. Abi apvijos vyniojamos ta pačia kryptimi, o jų pradžios ir galai išvedami per izoliatorius. Nuo šerdies ir tarpusavyje apvijos rūpestingai izoliuojamos. Jei reikia daromi aušinimo kanalai. Kad būtų galima šiektiek reguliuoti įtampą, kai kurių transf. Apvijos yra gaminamos su atšakomis. Veikiančiame transf.gaunami nuostoliai, todėl jų magnetolaidis ir apvijos šyla. Didelės galios

transf. Aušinimo sąlygos yra blogesnės. Transf. Gali būti aušinami oru arba alyva. Dauguma galingesnių trifazių transf. Yra talpinama į baką su transformatorine alyva. Bako paviršius padidinamas briaunomis arba aplink visą baką išdėstomi siauri vamzdeliai – radiatoriai. Alyva cirkuliuoja bake, konvekcijos būdu aušindama apvijas ir vamzdeliuose šilumą atiduodama aplinkai. Beto alyva yra geresnis izoliatorius nei oras, todėl alyviniuose transf. Apvijos gali būti arčiau magnetolaidžio. Labai galingų transf. Alyvos cirkuliacija priverstinė,o riadiatoriai apipučiami oru. Alyvnių transf. Eksplotacija sudėtinga, alyva yra degi, jos garų ir oro mišinys – sprogus. Dėlto gaisrui ar sprogimui pavojingose patalpose reikia naudoti oru aušinamus transf. Tokie gaminami iki 2500kV*A galios ir 15 kV įtampos.

7)Aktyvinė varža kintamos srovės grandinėje. Vektorinė diagrama. Aktyvioji varža apibūdina grandines elento sugebėjima elektros energiją paversti šiluma. Varža kintamajai srovei vadinama aktyviąja. Aktyvioji varža-tai idealizuotas elektros grandinės elementas, kuriame elektros energija negįžtamai paverčiama kitomis energijos rūšimis-šilumine, chemine, mechanine it t.t. Aktyviosios varžos elementą apibūdina parametras-aktyvioji varža R. Aktyviosios varžos žymėjimas grandinių schemose sutampa su varžos žymėjimu nuolatinės srovės grandinėse (pailgas kubikas…):

Elemento įtampa Ur ir srovę Ir sieja Omo dėsnis:

Idealizuotos grandinės elementas-aktyvioji varža savo savybėmis artima realios grandinės elementui-rezistoriui, kuriame elektros energija paverčiama šiluma.

8. Nuoseklus R, L, C elementų jungimas kintamos srovės grandinėse. Nuosekliai sujungtais imtuvais teka ta pati srove: visoje grandineje jos amplitudinė vertė ir fazė yra tokia pat U=Ur+Ul+Uc Ur= IRUl=IXl Uc=IXc Xl>Xc U= √Ur²+(Ul-Uc)² U=I√R²+(Xl-Xc)² Omo desnis: I= U/ √R²+(Xl-Xc)²Cosφ=Ur/U=R/√R²+(Xl-Xc)² , X=Xl-Xc Sinφ=Xl-Xc/√R²+(Xl-Xc)² Z=√R²+(Xl+Xc)²

9.lygegretus R, L, C elementų jungimas kintamos srovės grandinėse Lygegreciai sujungtu imtuvu itampa yra ta pati: kiekvieno imtuvo itampa yra tos pacios amplitudes ir fazes.Lygegreciai sujungtu imtuvu grandines kompleksine srove lygi lygegreciu saku komleksiniu sroviu sumai. Lygegreciu saku sroviu aktyviuju dedamuju moduliai sudedami aritmetiskai, o reaktyviuju – algebriskai. u= Um sin wti= Im sin (wt-φ) Im= UmYI= √G²+(Bl-Bc)²=√G²+B²G=l\RBl=l\XlBc=l\XcB=Bl-Bcφ=arctgB\G.

10.Kompleksinių skaičių metodas kintamos srovės grandinės skaičiavimas.Sinusiniu dydžiu vadinamas kompleksas (simbolinis metodas).Grafinius veiksmus galima pakeisti analiziniais užrašę komplekciniais skaičiais.Elektrotechnikoje komplekciniai skaičiai vadinami sutrumpintai kompleksais- ir žymimi

taip kaip ir sukamieji vektoriai; didžiosiomis raidėmis su brūkšniu viršūje.Menamasis vienetas žymimas j.(j=√-l).A=A’+j A’’(algebrine israiska)=Aexp (jψ)=A<ψ(rodikline israiska)(A‘ir A‘‘ –realioji ir menamoji komplekso dedamosios.)A=√(A')²+(A'')²-komplekso modulis.ψ=arctgA''/A',-komplekso argumentas.Kompleksais vadinami junginiai jei jie vienas nuo kito skiriasi tik menamosios dalies A'' ženklu .Veiksmai su kompleksais :sinusinius dydžius vaizduojančius sukamuosius vektorius galima sudėti ar atimti ,sudedant ar atimant juos atitinkančius kompleksus. Sudėti ar atimti kompleksus patogu jei jie užrašyti algebrine išraiška :A+B=(A'+jA'')±(B'+jB'')=(A'±B')+j(A''±B'').O sudauginti arba padalinti kompleksus patogu kai jie užrašyti rodikline išraiška.

11 Aktyvinė, reaktyvinė ir pilnoji galia kintamoje srovėje (P, Q, S)Aktyvinė galia. Aktyviąja gale vadinama vidutinė akimirkinės galios reikšmė per periodą:PpTpdt.Aktyvioji galia rodo vidutinę elektros energijos negrįžtamojo keitimo kitomis energijos rūšimis spartą.PUIcosγ=I²R.Aktyviosios galios vienetas yra vatas(W)Pasyviosios grandinės įtampos ir srovės fazių skirtumas |γ|≤π/2.Vadinasi ,jos aktyvioji galia P≥0 .Kai grandinėje yra tik reaktyvieji elementai (L,C),jos|γ|=π/2 ir P=0.Aktyvioji galia matuojam vatmetru.Elektro dinaminės sistemos vatmetras turi 2 rites-įtampos ir srovės.a)srovės ritė turi mažą varžą ir į grandinę jungiamas taip, kad ja tekėtu grandinės ,kurios galia matuojama srove.b)įtampos ritė- turi didelę varžą ir į grandinę jungiama taip,kad jai tektų grandinės gnybtų įtampa.Reaktyvioji galia.Be aktyviosios galios P=UaI=Uia,dar vartojama reaktyviosios galios :Q=UrI=Uir (Ua,Ia-aktyvioji,Ur,Ir-reaktyvioji įtampos ir srovės dedamosios)Reaktyvioji galia apibūdina grįžtamuosius periodinius energijos kaitos procesus.Dažniausiai naudojamos šios reaktyviosios galios išraiškos:Q=UIsinγ=I²X=Ql-Qc.Skaičiuojant reaktyviąją galią Q, talpos reaktyvioji galia Qc užrašoma su minusu (Q=Ql-Qc).Kai Ql>Qc, grandinė yra induktyvaus pobūdžio (γ>0) ir jos reaktyvioji galia Q=IUsinγ=Ql-Qc>0.Priešingu atvėju ,kai Ql<Qc,grandinė yra talpinio pobūdžio (γ<0) ir jos Q<0. Reaktyviosios galios vienetas yra varas (var.)Tai termino ‘’reaktyvusis voltmetras’’santrumpa.Pilnutinė galia.Elektros mašinos ,transformatoriai,bei kiti įrenginiai konstruojami tam tikrai įtampai ir rovei.Todėl juos apibūdina ne aktyvioji galia ,bet pilnutinė galia.S=UI.Pilnutinės energijos vienetas yra voltmetras (VA).Pilnutinė galia S- tai tokia galia kuri galėtu būti gaunama jei grandinė cos γ būtų lygus vienetui.S=√ρ²+Q²=UI.

12.Trifazes elektros sroves gavimas trifazio generatoriaus pagalba, momentines itampos reiksmes ir vektoriu diagramos. Siuo metu beveik visa gyvenima elektros energija sukuria trifaze srove. Trifazio generatoriaus veikimo principas analogiskas vienfazio generatoriaus veikimo principui. Skirttumas tik toks kad trifazio generatoriaus statoriuje yra ne viena bet 3 apvijos: A-X, B-Y, C-Z. Sios apvijos vadinamos generatoriaus fazinemis apvijomis. Jos statoriuje isdestomos taip kad ju plokstumos erdveje sudarytu tam tikra kampa. Faziniu apviju pradzios zymimos A, B, C o pabaigos X,Y,Z.trifazes itampos, kaip ir vienfazes, generatoriaus retorius yra elektromagnetas. Ratoriaus apvija tekent nuolatiniai

srovei sukuriamas nuolatinis magnetinis srautas. Kai ratorius sukasi, sis laukas statoriaus apvijose indukuoja elektrovaras e(A), e(B), e(C). Jei visos 3 fazines apvijos yra vienodos ir kampai tarp apviju plokstumu vienodi , tai yra po 120°, generatorius yra simetrinis . ratoriui suklantis pastoviu kampiniu greiciu w, tokiose apvijose indukuotos E V yra vienodo dydzio, o ju fazes skiriasi 120° .

5) Kondensatorius kintamos srovės grandinėje. Vektorinė diagrama KONDENSATORIAUS ĮKROVIMAS

Tai vienas iš dažnai pasitaikančių ir gana paprastas pereinamasis procesas, kuris prasideda sujungus grandinės jungiklį S. A) bet kurio pereinamojo proceso monentu grandinei galima taikiti II kirchhofo dėsnį : Ric+uc-U=0 Kondensatoriumi teka srovė ic=Cduc/dt kure irašius i aukščiau esančia lygti gaunam pirmosios eilės diferencialinę lygtį, Lygties sprendinis: uc=U+A*e-t/RC A-integravimo konstanta pažimin τ=RC si sandauga vadinama laiko konstanta ikraunamo kondensatoriaus įtampos kitimo išraiška uc=U(1-e-t/τ) sutvarke ligtis gauname srovės kitimo dėsnį ic=(U/R)e-t/τ. Kondensatoriaus įtampa eksponentiškai didėja, kol po t=begalibė tampa lygi

šaltinio įtampai U, kuri yra jos

nusistovėjusi vertė. Kondensatoriaus srovė eksponentiškai mažėja, kol visiškai išnyksta, nusistovėjus vertė =0.

KONDENSATORIAUS ĮŠKROVIMAS tarkime kondensatorius buvo ikrautas iki įtampos uc(0_)=U. Pereinamasis procesas prasideda perjungus jungiklį S. Pagal II komutacijos dėsnį uc(0+)=U. Įškraunamas kondensatorius tampa R-C grandinės šaltiniu. Pagal Omo dėsnį ic(0+)=U/R. Tai šio pereinamojo proceso pradinės sąlygos. Kai kondensatorius išsikraus jo įtampa bus =0 ir grandine srovė nebetekės. Iškrovimo srovė: ic=-(u/R)e-t/τ gautas neigiamas srovės ženklas rodo, kad kondensaoriaus iškrovimo srovė yra priešingos krypties negu įkrovimo. Įškraunamo kondensatoriaus srovė ir įtampa mažeja eksponentiškai.

13. Žvaigždės jungimas trifaziuose elektros tinkluose. Fazinės bei linijinės įtampos ir srovės. Vektorinė diagrama. Trifaziai imtuvai yra jungiami žvaigžde(su neutraliuoju laidu arba be jo), kai jų fazinė vardinė įtampa yra lygi tinklo fazinei įtampai. Sujungus imtuvą žvaigžde su neutraliuoju laidu kiekvienai jo fazei tenka tinklo fazinės įtampos UA,UB,UC. Juo teka fazinės srovės IA,IB,IC, kurios tuo pačiu metu yra ir linijinės. Simetrinis imtuvas. Jo visos fazės yra vienodos, todėl jų kompleksinės varžos lygios: ZA=ZB=ZC=Z. Žvaigžde sujungto simetrinio imtuvo visų fazinių srovių moduliai yra lygūs: IA=IB=IC=If=Il=Uf/Z. Neutraliojo laido srovei apskaičiuoti taikkome I Kirchhofo dėsnį: IN=IA=IB=IC=0(Kiekvienu laiko momentu fazinių srovių suma yra lygi nuliui, todėl žvaigžde sujungto simetrinio imtuvo neutrliuoju laidu srovė neteka, taigi jis nereikalingas). Vektorinė diagrama:

Nesimetrinis imtuvas. Sujungus nesimetrinį imtuvą žvaigžde su neutraliuoju laidu, kiekvienai jo fazei tenka fazinės įtampos UA,UB,UC. Fazinių srovių efektinės vertės atvirkščiai proporcingos imtuvų fazių pilnutinėms varžoms: IA=UA/ZA, IB=… Srovių fazės priklauso nuo imtuvo varžų pobūdžio. Neutraliuoju laidu teka srovė IN=IA+IB+IC, kurią galima apskaičiuoti analiziškai, arba apskaičiuoti IN vektorių grafiškai.

20) Mechaninės asinchroninio elektros variklio charakteristikos; M=F(S); n=F(M).

Sukimo momentas. M=CMΦI2a.Čia CM-pastovus mašinai koeficientas; I2a=I2cosψ2 – aktyvioji rotoriaus apvijos srovės dedamoji.

Asinchroninio variklio su trumpai jungtu rotoriumi mechaninė charaktristika. Kai tokio variklio statoriaus apvija prijungiama prie vardinės įtampos U1N, kurios dažnis yra lygus variklio vardiniam dažniui fN, variklio mechaninė charakteristika vadinam natūraliaja. Natūraliosios mechaninės charakteristikos n=f(M) dalis, kol M<=0.9Mmax, yra beveik tiesė, kurią galima nubrėžti per 2 taškus: idelios tuščiosios eigos ir vardinio režimo. Tada mechaninės charakteristikos tiesiają dalį galime užrašyti tiesės lygtimi n=n0-((n0-nN)/MN)M. Be tuščios eigos ir vardinio režimo, variklio mechaninėje charaktristikoje pažymimi dar 2 taškai: paleidimo taškas K ir C – krizinis taškas.

Variklis prisitaiko prie apkrovos tik tuo atveju, jei apkrovos pasipriešinimo momentas yra ne didesnis už variklio Mmax. Perkrautas variklis sustoja.

Asinchroninis variklis gali būti perkrautas ir sustoti, jei netikėtai krenta jo statoriaus apvijos įtampa. Netikėti tinklo įtampos sumažėjimai gali turėti nepageidaujamų pasekmių ir būti pavojigi darbo saugos požiūriu.

Paso duomenys: vardinė aktyvioji galia PN; vardinis sūkių skaičius nN; Linijinė tinklo įtampa i statoriaus apvijos jungimo būdas į nurodytos įtampos tinklą.; vardinė linijinė statoriaus apkrovos reikšmė IN; vardiniai naudingumo ir galios koeficientai ηN ir cosφN; vardinis dažnis fN bei kiti mažiau reikšmingi parametrai.

22) Nuolatinės srovės elektros mašinos. Jų klasifikacija pagal žadinimo būdą. Kolektorius.Elektros mašina vadinsime elektromechaninį įrenginį, kuriame mechaninė energija yra paverčiama elektrine arba elektrinė energija- mechanine. Pirmuoju atvėju mašina veikia generatoriaus režimu, o antruoju- variklio. Generatoriu paprastai suka garo,vandens,dujų turbinos. Vidaus degimo ar kitokie varikliai. Visosm elektros mašinoms būdinga tai, kad kiekviena iš jų gali dirbti ir generatoriaus, ir variklio režimu, nee jokių esminių sandaros skirtumų tarp elektros generatoriaus ir variklio nėra. Pagal gaminamą ar vartojamą energiją galima išskirti nuolatinės srovės ir kintamosios srovės mašinas. Kintamos srovės mašinos gali būti trifazės arba vienfazės.Elektros mašinos susideda iš nejudamosios dalies statoriaus ir judamosios dalies rotoriaus. Tarp statoriaus ir rotoriaus turi būti oro tarpas. Žadinimo būdai. Žadinimo mašinos gali būti naudojamos tais atvėjais kai žadinimo magnetinis srautas turi būti pastovus arba jo reguliuoti nereikia.. Plačiausei naudojamos didesnės galios nuolatinės srovės mašinos yra elektromagnetinio žadinimo. Pagal prijungimo būdą nuolatinės srovės mašinų žadinimo apvijos yra skirstomos i: A) nepriklausomo arba lygegretaus žadinimo. Ir B) nuoseklaus žadinimo. Nepriklausomo (lygegretaus) žadinimo apvija teka silpna žadinimo srovė. Dėl to jos laidų skerspjūvis, lyginant su inkaro apvija, yra nedidelis. Kad būtų gauta reikiama MVJ, šios apvijos vijų skaičius esi didelis. Nuoseklaus žadinimo apvija yra jungiama nuoekliai inkaroapvijai, ja teka inkaro grandinės

srovė. Reikiamai MVJ sudaryti pakanka nedidelio žadinimo apvijos vijų skaičiaus. Nuoseklaus žadinimo apvijos skerspjūvis yra tok pat, kaip inkato apvijos, o varža artima inkaro apvijos varžai. Dažniausei ant masimos to paties poliaus uždedama ir nepriklausomo(lygegretaus), ir nuoseklaus žadinimo apvija.Kolektoriai: Kolektorinio variklio sandara yra šiek tik kitokia nei nuolatinės srovės variklio. Kadangi jo žadinimo apvija teka kintamoji srovė, sūkurinėms srovėms mažinti statoriaus magnetolaidis surenkamas iš izoliuotų elekrotechnilio plieno lapų. Gaminami universalūs kolektoriniai varikliai, kurie gali būti jungiami ir į nuolatinės ir į kintamos įtampos tinkla. Paprastai jie būna nuoseklaus žadinimo

.

6)Induktyvumas sinusinės srovės grandinėje. Tarkime, kad induktyvumu teka sinusinė srovė iL = ILmsinωt. Ši srovė sukelia įtampos kritimą uL, kurį randame, remdamiesi išraiška: uL=ULmsin(ωt+π/2); Induktyvumo srovė atsilieka nuo įtampos π/2 faze (arba įtampa pralenkia srovę π/2 faze).Įtampos ir srovės amplitudžių arba efektinių reikšmių santykis žymimas XL ir vadinamas induktyvumo varža. Ši varža, kaip ir aktyvioji varža, matuojama omais. Sinusinės srovės grandinėje induktyvumas periodiškai keičiasi energija su šaltiniu arba kitais grandinės elementais, tačiau jame elektromagnetinė energija negrįžtamai kitomis energijos rūšimis nepa-verčiama.

18) Sukamasis magnetinis laukas ir jo pritaikymas asinchroniniuose elektros varikliuose. Paleidimas.Tokiam magnetiniam laukui gauti galime panaudoti apviją,kurią sudaro trys vienodos ritės,išdėstytos taip,kad tarp jų ašių būtų 120° kampai.

Magnetinio lauko sukimosi kryptį galima pakeisti sukeitus apvijos ričių prijungimo prie tinklo seką, t.y. Pakeitus srovių fazių seką. Tam tereikia sukeisti vietomis bet kurių dviejų ričių pradžias,pavyzdžiui, A su B, B su C ar A su C.Magnetinio lauko kampinis greitis:

w0= 2 * п * f/ p ;Sūkių dažnis:n0= f/ p ;Praktikoje sūkių dažnį įprasta matuoti sūkiais per minutę (r/min). Tuo atveju jam skaičiuoti taikomas koeficientas:n0=60 * f/ p ;Magnetinio lauko sūkių dažnis dar vadinamas sinchroniniu.Asinchroninių variklių paleidimas

Tiesioginis prijungimas prie tinkloDauguma asinchroninių variklių su trumpai sujungtu rotoriumi prie trifazio tinklo prijungiami tiesiogiai:

Paleidimo metu statoriaus ir rotoriaus grandinėse išskiriama daug šilumos. Ji nėra varikliui pavojinga, jei paleidimas trunka ne pernelyg ilgai. Paleidimo

trukmė priklauso nuo variklio paleidimo momento Mk ir darbo mašinos statinio pasipriešinimo momento skirtumo. Nedidelės galios asinchroninius variklius galima paleisti visiškai apkrautus, jungiant juos tiesiogiai į tinklą, 5–10 kartų per valandą.Kai prie to paties tinklo yra prijungta ir daugiau imtuvų, įtampos sumažėjimas gali sutrikdyti jų normalų darbą.Kad nebūtų tokios neigiamos paleidimo įtakos kitiems imtuvams, reikia,kad transformatorių galios atsarga būtų pakankama, o jautrūs įtampos svyravimams imtuvai būtų jungiami prie atskiro tinklo.

21) Sinchroninės elektros mašinosSinchroninės mašinos

induktorius paprastai yra nuolatinis elektromagnetas. Dažniausiais induktorius yra rotoriuje, o statoriuje yra trifazė inkaro apvija, kurios ritės išdėstomos kaip ir asinchroninėje mašinoje.Generatoriaus režimas:Sukant sinchroninės mašinos induktorių pastoviu kampiniu grečiu w=2πn, kiekvienoje inkaro apvijoje indukuojama kintamoji EVJ. Ji yra sinusinė. Kadangi ritės yra vienodos ir išdėstytos 120 laisniuų kampais, inkaro apvijoje gaunaisi simetrinė trifazė EVJ sistema: visos trys EVJ veinodų amplitudžių, bet skiriasi 1200 faze.Jei genratoriaus induktorius turi vieną polių porą, tai pramoniniam 50 Hz EVJ dažniuj gauti dažnis turi būti 50 r/s t.y. 3000 r/min.Prie genertoriaus imtuvai jungiami žvaigžde arba trikampiu.Generatoriaus inkaro apvija teka srovės, kurios sudaro sukamajį magnetinį lauką. Induktoriaus ir inkaro magnetiniai laukai sukasi tuo pačiu greičiu – sincroniškai – ir sudaro bendrą generatoriaus sukamąjį magnetinį lauką.Variklio režimas:Šiuo atveju sinchroninės mašinos inkaras yra Y arba Δ prijungiamas prie trifazio tinklo. Statoriuje sudaromas sukamasis magnetinis laukas, kuris sukasi kampiniu

greičiu . Tarp inkaro ir

induktoriaus priešintųjų magnetinių polių susidaro elektromagnetinės traukos jėgos. Kai jos yra pakankamos, induktorius sukasi kartu su inkaro magnetiniu lauku. Bendrą variklio magnetinį lauką sudaro inkaro ir induktoriaus laukai.