1 TEMA „GAMYBOS TECHNOLOGIJA IR ORGANIZAVIMAS“Mokslinė vadyba – ištakos Kinų filosofas Mencius (372-289p.m.e) savo darbuose iškėlė darbo pasidalijimo koncepciją,aprašydamas šio pasidalijimo privalumus Rašytiniuose šaltiniuose randama, kad senovės Graikai suprato standartizuoto darbo privalumus.(pvz:Graikų kareiviai instruktuojami). Darbo pasidalijimo svarbą suprato Plato (427—347 p.m.e.). Jis rašė, savo kūrinyje “Respublika”, kad “žmogui yra daug lengviau įvykdyti visą darbą, jei jis padalintas į atskiras, suprantamas, užduotis.”Heinrich’o von Wych’o mechaninio laikrodžio Paryžiuje ir Guttenberg‘o spaustuvės preso išradimas 1370 m. buvo pradžia tolimesniems tyrinėjimams gamybos srityje ir tai sudarė pagrindą mokslinės vadybos atsiradimui. Prielaidos pramonės revoliucijai17-tajme šimtmetyje susidarė prielaidos pramonės revoliucijai. Pakitę žemės ūkio gamybos metodai sudarė pagrindą perteklinės produkcijos atsiradimui. Perteklinė žemės ūkio produkcija buvo naudojama prekybai. Taip kūrėsi prekybos keliai, dalis žmonių galėjo užsiimti tik žemės ūkio padargų gamyba ir mainais į juos apsirūpinti rūbais ir maistu. Pramonės revoliucija18 amžiuje svarbūs techniniai atradimai buvo padaryti tekstilės gamybos srityje(verpimo staklės,vandens malūnas, “mulas”, sujungęs vandens varomą malūną ir verpimo stakles,Th. Savory 1698 m. sukūrė garo variklį kurį konkrečiam darbui pritaikė Dž. Watt’as. Pagerėjusios gyvenimo sąlygos lėmė spartų gyventojų gausėjimą.Adomas Smitas 18-ojo a. filosofas ir teoretikas. Jis plačiai skleidė darbo pasidalijimo idėją. Jis išskyrė tris darbo pasidalijimo privalumus:1.labai gilios žinios vienoje srityje leidžia pasiekti aukštą kvalifikaciją ir kokybę; 2. laiko taupymas; 3. galimybė naudoti sudėtingus specializuotus įrengimus.A. Smito idėjos sudarė teorinį pagrindą tolimesniems pasikeitimams pramonėje.Masinė gamyba – EliWhitney JAV vykstant nepriklausomybės karui buvo susidurta su ginklų dalių problema –sulūžus kuriai nors šautuvo daliai, visas ginklas tapdavo bevertis – norint jį sutaisyti reikdavo užsakyti dalį tik jį pagaminusioje dirbtuvėje, o tam būdavo sugaištama daug mėnesių. Whitney pasiūlė suvienodinti skirtingose dirbtuvėse gaminamas ginklų dalis, nustatant vieningus parametrus atskiroms ginklų rūšims. Taip atsirado masinė gamyba, kartu su ja vystėsi kokybės kontrolės bei apskaitos principų tobulinimas.Charles Babbage, 1832 inžinierius, filosofas ir tyrėjas, kaip savo tyrimų ir pastebėjimų apibendrinimą išleido knygą “Gamybos įrengimų ir gamybos organizavimo ekonomika”. Joje buvo keliami svarbūs gamybos įrengimų pritaikymo, gamybos organizavimo ir ekonomikos klausimai.Jo pasiūlymas: praktiniais pavyzdžiais pristatė darbo pasidalijimo privalumus (Adomas Smitas buvo iškėlęs teorinę šio pasidalinimo idėją) Babbage teigė, kad darbininkui daug lengviau įsisavinti vieną atskirą operaciją ir ją gerai išmokti negu kad išmanyti visas operacijas reikalingas atskiram daiktui pagaminti. Jo pasiūlymo dėka sutrumpėjo darbininkų apmokymo procesas – tereikėjo juos apmokyti atlikti tik konkrečią užduotį, sumažėjo apmokymų išlaidos Darbo skaidymas į atskirus elementus sudarė galimybę juos atskirai nagrinėti – žinant kiekvieno proceso elemento kainą galim modeliuoti ir nustatyti naujų produktų gamybos savikainą.Įrengimų eraĮrengimai buvo dislokuojami prie energijos šaltinių, visų pirma vandens ir anglies klodų garo gamybai Ribotas šių vietų skaičius lėmė didelę mašinų koncentraciją po vienu stogu – tokiu būdu atsirado didelės gamyklos.Įrengimams aptarnauti buvo reikalingas ir didelis skaičius žmonių, kurie kūrėsi aplink gamyklas.Esant dideliam skaičiui žmonių ir įrengimų iškilo poreikis efektyviai koordinuoti ir derinti jų darbą.Frederick’as Winslow Taylor’as “Mokslinės vadybos pagrindai” (1911)Taylor’o darbų reikšmė: Amerikos pramonės inžinierius, mokslinio valdymo versle pradininkas. Jis formalizavo mokslinius valdymo principus ir parodė, kaip veiksmingiau ir produktyviau galima atlikti, organizuoti ir administruoti vieną ar kitą darbą.Knygoje „Moksliniai valdymo principai“ pateikiami geriausi užduočių atlikimo metodai, kaip tobulėjo ir buvo plėtojamas administracijos darbas, kaip buvo koreguojama diferencinė darbo užmokesčio sistema.Frank’as ir Lillian’a Gilbreth aprašė žmonių judesių darbe principus, kas sudarė pagrindą judesių ekonomijos mokslui.Frank Gilbreth jaunystėje dirbdamas mūrininko padėjėju pastebėjo, kad skirtingi mūrininkai naudoja skirtingus judesius atlikdami tą patį darbą.Henry Gantt’as. Jo lentelė naudojama darbo grafikų sudarymui, labai svarbi optimizuojant užduočių įvykdymo laiką, apskaičiuojant išteklių (žmonių, pinigų, medžiagų) poreikius atskiriems periodams.

Henry Ford’as (jo išradimas): Iki tol kol buvo pritaikytas konvejerinis gamybos būdas. Vieną automobilio važiuoklę surinkdavo vienas žmogus ir tai užtrukdavo 12,5 val. Po 8 mėnesių, pritaikius naujus darbo organizavimo būdus, bendras darbo laikas buvo sutrumpintas iki 93 min. vienai mašinai.2 TEMA „GAMYBOS PROCESO KŪRIMAS“ Tam, kad įmonės veikla būtų sėkminga, reikia teisingai planuoti ir kurti gamybinį procesą. Pagrindinis visų įmonių ir organizacijų tikslas - sėkminga konkurencija, o pagrindinis gamybinių organizacijų uždavinys, siekiant šio tikslo – pagaminti kuo daugiau prekių, skiriant gamybai minimaliausias lėšas. Būtina nuolat peržiūrėti organizacijos veiklą, darbą, gamybos operacijas ir procesus. Yra daugybė priemonių, kurios yra naudojamos planuojant gamybinius metodus.Santykis tarp prekės proceso kūrimo ir jos gamybosNėra vieno vienintelio būdo, kaip produktas ar jo dalis galėtų būti pagamintas.Vieno ar kito būdo pasirinkimas priklauso nuo to, kokia yra produkto paskirtis ir norima kokybė. Pageidautina, kad produkto ar jo dalies kūrėjas ir gamybinio proceso inžinierius glaudžiai bendradarbiautų. Todėl , kad tik jiems dirbant kartu įmanoma pagaminti prekę ekonomiškiausiu būdu, atsižvelgiant į visas medžiagų ir kokybės specifikas.Proceso kūrimo sferaPagrindiniai gamybos procesų kūrimo žingsniai yra tiksliai apibrėžti ir tinka visais atvejais. Šie žingsniai yra:-Atidžiai patikrinti numatytą produkto gamybos projektą ir visas specifikacijas. Tai reikalinga tam, kad būtų galima įsitikinti, jog įmanoma pagaminti prekę ekonomišku būdu.-Nustatyti gamybinius metodus, kuriuos naudojant būtų galima pagaminti produktą palankiausiomis kainomis.-Parinkti ir parūpinti visus įrengimus, mechanizmus, įrankius, būtinus geros kokybės ir reikiamos apimties produktų gamybai.-Parengti gamybinių patalpų, o taip pat papildomų patalpų planą, įdiegti gamybą lengvinančius įrengimus.-Planuoti ir įgyvendinti reikiamą medžiagų, įrengimų, mechanizmų, darbo jėgos kontrolę. Tai reikalinga tam, kad gamybiniai įrenginiai būtų panaudoti efektyviai, produkto gamyba būtų ekonomiška.Pagrindiniai veiksniai, įtakojantys gamybos proceso kūrimą3 pagrindiniai veiksniai, kurie veikia gamybinio proceso kūrimą:1. Gamybos apimtis arba norimo pagaminti produkto kiekis2. Reikiama produkto kokybė3. Įrengimai, kuriuos įmanoma parūpinti produkto gamybai.ApimtisRemtis pardavimo prognozėmis,kad numatytume produkcijos gamybos apimtį. Kuo didesnė produkto gamybos apimtis, tuo didesnė galimybė panaudoti pažangius gamybos metodus kuriant gamybos procesą. Gamybinių metodų parinkimą labai lemia norimų pagaminti identiškų vienetų kiekis. Santaupos, gautos iš kiekvieno produkto, padaugintos iš pilnos apimties, norimos pagaminti, gali būti panaudotos naujų ir modernesnių įrengimų pirkimui. Tą gali ekonomiškai pagrįsti naujų ir geresnių įrankių, skaitmeniniu būdu kontroliuojamų mechanizmų, automatinių prietaisų naudojimą.Produkto standartizacija. Dauguma įmonių gamina daugiau nei 1 produktą ar produkto liniją. Didelė dalis produktų yra montuojamos ir gali būti išardytos į sudedamąsias dalis. Kai gaminamas daugiau nei 1 produktas, dažnai naudojama gaminio sudedamųjų dalių standartizacija. Proceso inžinierius privalo mokėti kurti visų lygių, atitinkamų produkto sudedamųjų dalių gamybai, gamybos procesą.Ekonomiška gamybos partijų apimtis. Didžiausia proceso inžinieriaus darbo dalis- atskiros sudedamosios montuojamo produkto dalys, kurios dažniausiai gaminamos partijomis.Produkto kokybėReikiama produkto kokybė turi darbo poveikį gamybinio proceso kūrimui.Kad kūrimas būtų įmanomas, iš pradžių būtina nustatyti, kokios kokybės produktą norima pagaminti. Tik po to produkto kūrimo inžinierius ir proceso inžinierius gali dirbti toliau, parinkdami atitinkamus metodus ir įrengimus, kurie garantuoja reikiamą produkto dalių gamybos kokybę ,pasiektą pačiu ekonomiškiausiu būdu. Kuo didesnė norima produkto kokybė, tuo brangiau jį pagaminti.ĮrengimaiProceso inžinierius turi kurti gamybinius procesus taip, kad jie būtų lengvai pritaikomi prie turimų įrengimų. Netinkamai sukurtas procesas gali būti per didelio įrengimų ir mechanizmų apkrovimo priežastimi. Tokiais

atvejais gali būti naudojami alternatyvūs metodai, kai naudojamos kitos įrengimų rūšys. Gamyboje nereikėtų “stovėti vietoje”, nes į gamybinį procesą nebus įterptos įvairios naujovės, gamybos būdai jau bus pasenę, pramoninė įmonė nebegalės sėkmingai konkuruoti su kitomis, progresyvesnėmis įmonėmis, naudojančiomis naujesnius įrengimus, mechanizmus, įrankius ir technologijas. Kai kurių produkto dalių gamybai būtina naujesnė įranga, o kai kurių ne. Todėl prieš įsigyjant naujus įrengimus, reikėtų atidžiai viską išanalizuoti ir peržiūrėti jau turimų įrengimų galimybes.Gamybos tipaiRemdamasis pagrindiniais faktoriais, veikiančiais kūrimo procesą, procesų inžinierius gali nustatyti, kuris gamybos tipas tinka labiausiai vienoje ar kitoje situacijoje.Įvairūs gamybos tipai reikalauja arba nepertraukiamos, arba pertraukiamos produkto gamybos. Pertraukiama gamyba yra kai nepertraukiama neįvykdoma. Didelė pramonės dalis naudoja kartu ir nepertraukiamą ir pertraukiamą gamybą.1.Nepertraukiama gamyba ;2.Pertraukiama gamybaNepertraukiama gamyba :Produktų gamyba srovės pagrindu iš anksto numatytu tempu; Dideli maisto gaminių perdirbimo fabrikai, dauguma cheminių pramonių.Gamyba vyksta: Prekės gaminamos naudojant montavimo konvejerį.Iš pradžių produkto pagrindas pagaminamas konvejerio linijos pradžioje, toliau kitos sudedamosios dalys pridedamos “augančiam produktui” judant toliau, produktas nuimamas pasiekus konvejerio galą. Pvz: automobilių,šaldytuvų gamyba.Gamybinių linijų subalansavimas: Nepertraukiamo proceso linijos kūriamos tam, kad būtų galima sulygnti laiką kiekviename darbo poste. Linijų subalansavinas,kur naudojamas rankų darbas nėra toks sunkus,kaip subalansavimas, kur naudojami įrengimai, nes kai mechanizmo veikimo laikas yra nustatytas, jo neįmanoma sustabdyti.Gamybinio grupavimo technologija: GT – tai gamybos metodas, kai vienodos dalys sutapatinamos ir sugrupuojamos kartu. Vienodos dalys sugrupuojamos į dalių šeimynas, priklausomai nuo jų geometrinio dydžio ir formos.Pertraukiama gamyba: Produktų gamyba partijomis; Įmonės , kurios gamina produktų eiles,linijas.Gamyba vyksta: Iš pradžių pagaminamas tam tikras produkto dalių skaičius, arba partija. Sekanti, likusių dalių partijų gamyba, gali būti perkelta keliems mėnesiams. Dalys gali “keliauti” iš vieno darbo posto į kitą. Todėl produkto dalių partijos gali ilgai gulėti vienam ar kitam darbo poste, ”laukdamos”perdirbimo.Mechanizacija ir automatika: Paplitusios mechanizacijos ir automatikos kryptys parodo nepertraukiamos gamybos galimybes pramonėje. Mechanizuotos produkcijos linijos-tai pakroviamųjų, iškroviamųjų ir perkeliamųjų prietaisų vystymosi rezultatas.Vienetinė prekių gamyba: Pertraukima gamyba vadinama vienetine prekių gamyba, kai gaminama pagal užsakymą ir specifikas.Užsakovas gali užsisakyti keletą arba vieną produkto vienetą.Kombinuota gamyba:Dažnai įmonės naudoja ir nepertraukiamą ir pertraukiamą gamybos būdus kartu. Daugybė gamybinių įmonių klasifikuojamos kaip nepertraukiamos gamybos gamyklos, nors jos naudoja ir nepertraukiamą ir pertraukiamą gamybos metodus. Tokia klasifikacija paaiškinama tuo, kad kiekviena gamykla yra įrengta taip, kad galėtų panaudoti visą savo galingumą gaminant surenkamus produktus iš anksto numatytu tempu. Nepertraukiama gamyba turi daugiau pliusų, nei pertraukiama, nes naudojant pertraukiamą gamybos būdą, produktas gaminamas daug ilgiau.Gamybinių įrengimų suderinimasGamybos įrenginių išdėstymas priklausys nuo to, koks gamybos tipas yra naudojamas – ar nepertraukiamas, ar pertraukiamas, arba kombinuotas. Nepertraukiamai gamybai reikia vienų įrengimų, kurie bus išdėstyti nuosekliai ,paeiliui, kad išeitų viena linija, o pertraukiamai – kitų, kaip pvz: štampavimo presas. Naudojant kombinuotą tipą, gamybos sistemos bus išdėstytos kaip 2 kitų tipų kombinacija.Kūrimas kompiuterio pagalba ir gamyba kompiuterio pagalbaDidėjantis skaitmeninių kompiuterių naudojimas produktų kūrime ir gamyboje. Bendrai šios kryptys vadinamos CAD/CAM , CAD- kūrimas kompiuterio pagalba, CAM- gamyba kompiuterio pagalba. CAD naudojamas produkto kūrimui, kūrėjas gali lengvai sukurti gaminio modelį, keisti jį , kol pasieks norimo rezultato.Ateityje tradiciniai inžinierių brėžiniai nebebus vartojami, viskas bus kuriama kompiuterio pagalba,o tai, kas sukurta, bus sujungta su kompiuterio kontroliuojamais mechanizmų įrankiais (CAM) .

3 TEMA „PROCESŲ STRATEGIJA“Nei viena organizacija negali detaliai suplanuoti visus savo veiksmus. Kiekvienai organizacijai yra žymiai geriau žinoti savo planus ir kaip juos pasiekti,kiekvienai organizacijai reikia savo kryptingos strategijos. Toks pats būdas taikomas ir procesų strategijoje.Kai tik procesų funkcija apibrėžiama versle ir suformuluojami jos atlikimo tikslai, nusakantys sąsają su gamybos procesų strategija, parengiamas pagrindinių standartų rinkinys reguliuojantis visus atliekamus sprendimus. Tai ir yra kompanijos procesų strategija. Kas yra strategija?Kai kalbama apie kompanijos strategiją,tai galvojama apie kompanijos veiksmų seką, kurios ji laikosi.Sprendimus vadiname strateginiais:kurių efektas yra plačiai paplitęs ir taip pat yra svarbus organizacijos grupei,kurioje įgyvendinama atitinkama strategija;apibrėžia organizacijos santikį su jos aplinka;priartina organizaciją arčiau prie jos išsikeltų ilgalaikių tikslų;Strategijos hierarchija arba dar kitaip struktūraJeigu “organizacija” yra didelė, gaminanti įvairius gaminius įmonė, jos strategija apimą platų interesų ratą globalioje, ekonominėje, politinėje ir socialinėje aplinkoje.Tokios organizacijos strategija susideda iš tokių sprendimų:1. vieta tarptautinėje arenoje;2. verslo rūšis, kuriame dalyvauja organizacija;3. kokius verslus įsigyti ir kokius parduoti;4. pinigų, kapitalo paskirstymas įmonės veikloje.Visi šie sprendimai susiję su kompanijos veikla, formuoja bendrą korporacijos strategiją, kuri kuruoja korporacijos veiklą globalioje, ekonominėje, socialinėje ir politinėje aplinkoje. Tokiu pačiu metodu funkcionuoja ir kiekvienas kompanijos komercinis vienetas:nusistato savo verslo strategiją, kur yra pažymėta skyriaus misija, tikslai ir rinkodaros programa. Ši verslo strategija vadovauja verslui ne vien tik rinkoje (klientai, oponentai, prekyba), bet apima ir bendrą grupę, kuri yra jos dalis. Versle,kiekviena funkcija vienokiu arba kitokiu būdu prisideda prie kompanijos strateginių ir konkurencinių tikslų. Operacijos, marketingas,finansai, tyrimai ir plėtra, bei kitos funkcijos – visi šie biznio elementai, kurie yra labai reikšmingi firmai, turi patys efektyviai kordinuoti paramos šaltinius.Kiekvienai verslo šakai reikia funkcinės(naudingos) strategijos, kuri reglamentuotų jos veiksmų eigą. Šiuo atveju funkcijos aplinka yra kartu ir biznis.Strateginę kompanijos hierarchiją sudaro trys strategijos lygiai – korparatyvus, komercinis ir funkcinis. Nors hierarchinis modelis yra labai patogus būdas apžvelgti strategijai, jis neatskleidžia strategijų kūrimo pricinpų. Sujungimas tarp trijų strategijos pakopų yra kaip pavyzdys“nuo viršaus iki apačios” santykio,t.y norima parodyti, kaip verslo strategija išrasta, tik esant gerai korparatyviai strategijai, tas pats ir yra su funkcine strategija. Bet taip neatsitinka, nei turėtų atsitikti realybėje. Kai bet kuri grupė apsvarsto savo korparatyvinę strategiją, aišku, ji yra veikiama išorės faktorių tokių kaip rinkos sąlyga. Be to veiklos grupė atsižvelgs ir į įvarių biznių aplinkybes, pirmumus ir galimybes, kurie sudaro grupę. Tokiu pat principu, individualūs verslai, kai svarsto savo strategiją, įvertina ir individualių funkcijų teigiamas ir neigiamas savybes. Realiai, visi šie trys strategijos lygiai, dalinai sutampa vienas su kitu ir veikia vienas kitą.Procesų operacijų strategijaSu supaprastintu strategijos hierarchijos modeliu, mes galime pasinaudoti šiuo hierarchiniu ryšiu nagrinėdami procesų startegiją. Visas įmonės arba organizacijos valdymas yra suskirstomas į makro ir mikro procesų hierarchiją. Kiekvienai mikro procesų operacijai reikia susikurti vienetinį veiksmų planą, visos mikro procesų operacijos kontekste. Šitą operaciją vadiname strategine, nes kiekviena operacija kordinuoja savo veiksmų planą su bendra arba makro procesų operacija. Macro lygmenyje, taip būtų galima apibūdinti procesų strategiją: Procesų strategija yra bendra suma sprendimų ir veiksmų, kurie nustato vaidmenį, tikslus ir veiklą kiekvieno paskiro proceso, sudarančio papildinį visos organizacijos verslo strategijai.Micro lygmenyje, taip būtų galima apibūdinti procesų strategiją:(Micro) Procesų strategija yra bendra suma sprendimų ir veiksmų, kurie nustato vaidmenį, tikslus ir veiklą kiekvienos paskiros procesų dalies sudarančios papildinį visos verslo procesų strategijos.

Kiekvienas procesų strategijos vienetas prisideda prie aukštesniojo vieneto strategijos įgyvendinimo. Siekiant aukštesnio lygio hierarchijoje t.y, norint pasiekti strateginius tikslus, procesų strategija turi atsižvelgti ir į vidinių klientų ir tiekėjų norus.Procesų strategija visada turi 2 tikslus:- prisidėti tiesiogiai prie aukštesnio lygio strategijos hierarchijoje įgyvendinimo;- pagelbėti kitoms verslo dalims prisidėti prie strategijos kūrimo;Procesų strategijos turinys ir eigaKai kompanijos formuoja savo procesų strategiją, jos turi atsižvelgti į 2 skirtingas klausimų grupes. Vieni iš jų yra susiję su procesų startegijos turiniu. Tokio tipo klausimai pagrinde apibrėžia specifines strategijas, kurios lemia kasdieninius sprendimus procesų valdyme. Antras klausimų tipas siejamas su eiga kaip atitinkamos strategijos realiai apibrėžiamos organizacijoje.Procesų startegijos turinysProcesų startegijos turinys yra veiklos krypčių, planų ir elgsenų rinkinys, kuris parirenkamas vykdant gamybos procesą. Įmonė turi atlikti 2 dalykus, norėdama nustatyti procesų strategijos turinį: - nusistatyti atitinkamus atlikimo prioritetinius tikslus. Į ką labiau atkreipti dėmėsį, t.y. ką pagerinti? (kokybę, greitį, patikimumą, lankstumą, žemą kainą,arba dviejų faktorių kombinaciją) - nustatyti bendrą požiūrį ir ilgalaikius tikslus, kuriuos siekiama patvirtinti operacijos specifinių sprendimų strategijų srityje.Tikslų įgyvendinimo prioritetaiPats procesas priklauso ypač nuo 3 veiksnių:1. specialūs įmonės klientų grupių poreikiai;2. įmonės konkurentų veikla;3. padėtis, kurioje yra produkto arba paslaugos gyvavimo-raidos ciklas;Klientų įtaka tikslų įgyvendinimui1 iš svarbiasių įtakų, nulemenčių organizacijos įgyvendinimo tikslus-kompanijos arba organizacijos klientai. Kompanijos procesai yra nukreipti patenkinti klientams per 5 atlikimo tikslus. Jei klientai labiau vertina žemesnės kainos produktus, tai firmos valdymo procesai išskirtinį dėmesį skirs tos prekės arba paslaugos kainai. Tas pats galioja ir kokybei, greitam pristatymui, patikimumui, novatoriškumui irįvairumui. Tokie faktoriai, kurie nusako kliento-pirkėjo norus vadinami konkurencingi faktoriai.Skirtingi klientų poreikiai reiškia skirtingus tikslus.Procesas teikia prekes arba paslaugas daugiau nei vienai klientų grupei, reikėtų nustatyti seką, kvalifikacinius ir mažiau svarbius konkursinius faktorius kiekvienai grupei.Konkurentų įtaka darbo tikslamsKlientai daro didelę įtaka darbo tikslų prioritetui, bet jie nėra vieninteliai. Procesus taip pat įtakoja ir konkurentų veikla. Jei, pvz, išvežiojamos picos procesai konkuruoja garantuodami greitą pristatymą klientams savo rajone, jie susikoncentruoja ties išvežiojimo greičiu, todėl kad būtent greitas picos pristatymas, jų manymu, yra tai ko klientai nori. Vis dėlto, jei konkuruojanti picerija pasiūlo tokį pat greitą pristatymą kartu su didele picų papuošimų įvairove, procesai gali susikoncentruoti ties įvairovės plėtojimu. Prioritetas gali pasislinkti nuo greičio, link lankstumo pasiūlyti pakankamai plačią produktų įvairovę vystymo, siekiant prilygti konkurentams. Organizacija visada stengsis prilygti, sekti konkurento žingsnius. Picerijos valdymas galėjo atsakyti į savo konkurento išplėstą produkto įvairovę, pakeisdamas savo prioritetus į kokius nors visiškai skirtingus konkurencinius faktorius. Pvz, vietoj picos papuošimų įvairovės plėtimo,picerija galėjo dar labiau sutrumpinti pristatymo laiką, ir pasinaudoti sukaupta greito pristatymo patirtimi. Arba, pasirinkti visiškai kitokią konkurencinę kryptį, pvz. kainų sumažinimą. Svarbiausia yra tai, jog netgi be konkrečių pasikeitimų klientų pageidavimuose organizacija turėtų keisti konkurencijos būdą, todėl ir darbo tikslų prioritetus. Organizacija gali konkuruoti ir kitokiu būdu negu jos varžovas siekdama išskirti save iš konkurenčių būrio.4 TEMA „DIZAINAS GAMYBOS ORGANIZAVIMO PROCESE“ Dizaino kūrimas kur kas gilesnis procesas.Visi operacijų vadybininkai yra ir dizaineriai.Kiekvienos mašinos ar dalies įsigijimas yra dizainerio sprendimas, nes tai įtakoja veikimo aplinką bei formą. Kai mašinos, įrankio dalis, naudojamas metodas ar personalo pareigos keičiasi, operacijos dizainas keičiasi taip pat.Operacijų

vadybininkai taip pat turi didelę įtaką techniniam produktų bei paslaugų projektavimui,tiekdami daug naudingos informacijos jų kūrimui. Svarbūs aspektai apibūdinti dizainą: Dizaino kūrimo tikslas yra patenkinti kliento poreikius. Dizaino kūrimas yra pritaikomas ir produktui ir procesams. Dizaino kūrimas yra transformacijos (keitimosi) procesas. Dizainas prasideda nuo koncepcijos (idėjos) ir baigiasi sukurta specifikacija.Dizainas – tai kliento poreikių patenkinimasDizaino kūrimas turi pagrindinį tikslą – aprūpinti tokiais produktais, paslaugomis ar procesais klientą, kurios jį patenkintų. Produkto dizaineriai stengsis pateikti estetišką ir patogų produkta, kuris patenkins ar net viršys kliento lūkesčius.Jie tai pat bandys suprojektuoti produktą taip, kad jis gerai atliktų savo paskirtį ir būtų patikimas jo eksploatavimo metu.Suprojektuotas produktas turi būti lengvai ir greitai gaminamas ir gamybos metu nepasitaikytų klaidų.Labai svarbu, kad gamybos kaina būtų minimali. Kuriant tokį projektą jame turi dalyvauti ir klientas, kuris darys atitinkamas pastabas.Produktai bei paslaugos turi atitikti operacijų galimybes ir kainą.Proceso, kuris sukuria produktą projektavimo būdas turi reikšmingą galimybę patenkinti kliento poreikius. Procesai, netinkamai patalpinti, nepakankamos apimties, pateikti netvarkingai ar kuriuose yra panaudotos netinkamos technologijos gali nepatenkinti kliento. Gaminiai, paslaugos ir procesai – viskas yra planuojama„Dizainas“laikomas kaip išvaizda produktų, kurie yra gaminami.Tačiau dizaino (projektavimo) veikla taip pat apima ir procesus, kuriais kuriami gaminiai ir paslaugos.Projektavimu, pritaikant arba gaminiams ir paslaugoms, arba procesams siekiama pasiekti tą patį tikslą.Svarbiausias projektavimo tikslas yra forma ir jos veikimo principas.Sąsaja tarp produktų, paslaugų bei procesų kūrimoTraktuojame produktų ir paslaugų dizainą (kūrimą) kaip visiškai skirtingas veiklas.Praktikoje jie glaudžiai susiję. Maži pasikeitimai gaminių ir paslaugų projektavime gali turėti gilių ir brangių pasekmių jų gamybai.Gamybos procesų kūrimas gali suvaržyti dizainerių laisvę kuriant gaminius ir paslaugas.Tiek produktų, tiek paslaugų kūrimas neša naudą. Tačiau didesnis persiklojimas tarp 2 veiklų yra paslaugų gamyboje.Daug paslaugų įtraukia klientą, kaip pasikeitimo (transformacijos) dalį.Paslaugos prigimtis ir forma, negali būti atskirta nuo procesų, kuriems priklauso užsakovas.Bet ne visi procesai į paslaugų gamybą įtraukia klientus.Yra ir produktų bei procesų kūrimo persidengimo sunkumai. Dizainas yra transformacijos procesasDarant planus produktams, paslaugoms ar procesams, kurie kuria transformacijos (pakeitimo)procesus, reikia atsižvelgti į INDĖLIS-TRANSFORMACIJA-IŠDIRBIS modelio. Pakeisti resursiniai indėliai dažniausiai susideda iš informacijos(rinkos tyrimų, techninių duomenų ir pan.).Šituos indėlius pakeičia darbuotojai (administracijos, techniniai, kanceliarijos) ir projektavimo įranga.Galime apibūdinti dizaino tikslus kaip transformacijos procesų tikslus.Visos operacijos patenkina klientą, pateikdamos savo paslaugas ir prekes,atsižvelgiant į užsakovo poreikius kokybei,pagaminimo greičiui, kainai.Dizaino veikla: nuo idėjos iki specifikacijosSpecifinis planas, kuris visiškai apibūdina kiekvieną veiklos dalį, neprasideda nuo pilnai suformuotos minties.Pradžioje visas planas yra abstraktus, neapibūdinamas ar net miglota idėja to,kas gali būti tinkamas sprendimas užsakovui.Bėgant laikui idėja ar konceptas yra dailinamas ir progresyviai daromas labiau detalizuotas, kol tai apima pakankamai transformacijos.Tada visa tai nukreipiama į konkretų produktą, paslaugą ar procesą.Pereinamumas nuo idėjos iki specifikacijos gali būti padalintas į etapus.Tai turi 2 svarbias išvadas:1. Kiekviename etape yra padaromas sprendimas,kuris atskiria pasirinktą grupę,kurie bus toliau nagrinėjamiTai reiškia, kad netikrumas supantis projektą sumažėja, nes yra sumažinamas alternatyvių pasirinkimų skaičius.2. Progresijos nuo idėjos iki specifikacijos pasekmė yra dizainerio pasirinkimo kaina.Projekto vykdymo pradžioje kaina yra reliatyviai maža.Kai projektas progresuoja,tarpusavyje susiję ir konstruktyvūs sprendimai keičiant yra linkę brangėti.Dizainas įtraukia pasirinkimų tapatybės nustatymus

Netikrumas projektavime sumažinamas progresuojant nuo idėjos iki specifikacijos dizaineriui renkantis tarp alternatyvų projekto tikslų pasiekimų kelių.Kiekvieno produkto ir paslaugos dizaino etape projektuotojai susiduria su pasirinkimais.Pasirinkimas gali būti tik „taip“ arba „ne“,bet kartais jų būna neribotas skaičius.Dizainas įtraukia įvertinimo pasirinkimusĮvertinimas dizaine reiškia apmokestinimą kiekvieno kūrybos pasirinkimo.Tai įtraukia kiekvieno pasirinkimo apmokėjimą t.y. skaičių dizaino kriterijų.Kol kriterijai naudojami konkrečiam kūrybos uždaviniui, jie priklauso nuo uždavinio prigimties ir aplinkybių.3 plačios dizaino kriterijų kategorijos:Galimumas – ar mes galime tai padaryti?Priimtinumas – ar mes norime tai padaryti?Pažeidžiamumas – ar norime prisiimti riziką?Apimties – įvairovės įtaka proceso projektavimuiApimtis – įvairovė eina kartu. Mažos apimties darbai dažnai turi didelę prekių bei paslaugų įvairovę,didelės apimties darbai – mažą prekių ir paslaugų įvairovę.Tarp mažos apimties – didelės įvairovės ir didelės apimties – mažos įvairovės yra tęstinumas,vieta kuriame lemia darbo poziciją. Skirtingi darbai net toje pačioje srityje adaptavo skirtingus prekių, paslaugų bei procesų dizaino būdus.Net tame pačiame darbe randami skirtingi prekių, paslaugų bei procesų dizaino būdai. Kiekvienos prekių partijos ir proceso, kurį taikant ji gaminama,dizainas yra skirtingas.Nėra vieno geriausio būdo visiems darbams visomis aplinkybėmis naudotis ištekliais.šie skirtumai aiškinami skirtingomis procesų apimties-įvairovės pozicijomis.Apimtis ir įvairovė daro įtaką vykdymo tikslamsKokybėMažos apimties-didelės įvairovės procese labai svarbu galutinis vaizdas ir detalių dizaino tinkamumas.Išskirtinai didelės apimties – mažos įvairovės procese,itin svarbu kokybiškos paslaugos.Judant nuo mažos apimties didelės įvairovės link didelės apimties – mažos įvairovės, kokybės prasmė pasikeitė nuo produkto ar paslaugos vykdymo ir specifikacijos link aiškiai apibrėžto standarto atitikimo.GreitisArchitekto praktikoje greitis reiškia derybas su kiekvienu klientu dėl darbo užbaigimo datos, atsižvelgiant į architekto paskaičiavimus,kiek laiko užtruks projektas bei kliento poreikių.Greitis elektros gamyboje reiškia nuolatinį tiekimą.Greitis mažos apimties-didelės įvairovės darbuose reiškia asmeniškai su kiekvienu klientu sutarto laiko limitą,bet krypsta link,,nuolatinio tiekimo” reikšmės kai kuriuose didelės apimties – mažos įvairovės darbuose.PatikimumasPatikimumas reiškia sutartos darbo pabaigos datos laikymąsi.Ištisiniuose procesuose,elektros tiekimas turi vykti nuolat.Patikimumas iš,,pristatymo laiku” mažos apimties-didelės įvairovės darbuose tapo ,,prieinamumu” didelės apimties mažos įvairovės darbuose.LankstumasLankstumas mažos apimties – didelės įvairovės darbuose reiškia sugebėjimą kurti daug skirtingų rūšių pastatų,atsižvelgiant į kliento pageidavimus.Elektros kompanijų procesuose,lankstumo poreikis dingsta bet sugebėjimas prisitaikyti prie nuolatinių paklausos pokyčių yra itin svarbus,jei nori išlaikyti tiekimą.Lankstumas nuo gaminio lankstumo mažos apimties – didelės įvairovės darbuose pasikeitė į apimties lankstumą didelės apimties – mažos įvairovės darbuose.KainaVieneto ar paslaugos kaina skirtinga tarp darbo produkcija ir prekių ar paslaugų įvairove.Prekių įvairovė mažos apimties darbuose yra palyginti didelė,atlikti darbą bus brangu dėl pasitelktų didelių ir lanksčių įgūdžių bei meistriškumo. Dėl to,kad produkcijos apimtis ganėtinai maža,kelių prekių ar paslaugų proceso bazinė kaina yra aukšta.Kiekvienos prekės ar paslaugos kaina skiriasi. Didelės apimties procesai gamina panašias prekes ar paslaugas,kurių gamybos apimtys yra didelės, taigi,kad ir kokia bazinė proceso kaina,ji yra padalinta dideliam prekių ar paslaugų skaičiui.Vieneto kaina tokiems procesams kaip elektros tiekimas yra maža.Kaina yra palyginti pastovi.Apimtis ir įvairovė daro įtaką projektuojant procesusPvz: apimties – įvairovės spektro ekstremumai –architekto praktika ir elektros tiekimas.Archit. didelė darbų įvairovė reiškia,kad jo paslaugos mažai standartizuotos.Kai kurie paslaugos elementai bus vienodi – visi nauji

projektai turi būti suderinti su klientu, panaši projektų derinimo su valstybės institucijomis tvarka– bet skirtingų projektų detalės skirsis.Nors ir kokią technologiją pasitelkia darbas,jos turi tarnauti bendram tikslui - susidoroti su skirtingais darbų tipais.Informacijos srautas darbuose priklausys nuo kuriamų projektų stadijos,aplinkybių ir bendro veiklos lygio tame darbe.Informacijos srautas nebus reguliarus.Asmeniniai architekto įgūdžiai bus labiau vertinami praktikoje, nei įgūdžiai, naudojami atliekant patį procesą.Elektros tiekimas:Didelė apimtis,įvairovė beveik neegzistuoja,nes elektra yra beveik visiškai standartizuotas produktas.Gaminimo technologija negali būti panaudota kur nors daugiau. Asmeniniai įgūdžiai gaminant elektrą yra nereikalingi,svarbūs yra elektros generavimo sistemos valdymo įgūdžiai,kad būtų palaikomas srovės tiekimas.Procesų tipai gamyboje ir paslaugų sferojeGamyboje jie yra didėjančios apimties ir mažėjančios įvairovės tvarka:1. Projektų procesai2. Darbo procesai3. Grupės procesai4. Masiniai procesai5. Ištisiniai procesaiPaslaugų sferoje.Naudojami terminai didėjančios apimties ir mažėjančios įvairovės tvarka:1. Profesionalios paslaugos2. Paslaugų parduotuvės3. Masinės paslaugosProcesų tipai gamybojeProjektų procesai:procesai, kurie susiduria su diskrečiomis prekėmis.Prekių ar paslaugų gaminimo laikas būna ilgas,kaip ir intervalas tarp kiekvienos prekės ar paslaugos užbaigimo.Maža apimtis – didelė darbų įvairovė yra projektų procesų bruožas.Projektų proceso esmė – kiekvienas darbas turi aiškiai apibrėžtą pradžią ir pabaigą, bet laiko intervalas tarp jų yra ganėtinai ilgas ir išteklių, kurie sudaro produktą transformavimas yra organizuojamas kiekvienam produktui atskirai.Pvz:laivų statyba,naftos šulinių gręžimas.Darbo procesai:susiduria su didele įvairove ir maža apimtimi.Kiekvienas procesas dalinasi reikiamus išteklius su daugeliu kitų.Ištekliai perdirbami į produktų serijas, bet nors ir visi produktai reikalauja to paties dėmesio, kiekvienas skiriasi savo tiksliais poreikiais.Darbo procesai gamina daugiau ir mažesnių prekių nei projektų procesai, bet panašiai kaip projektų procesuose-pasikartojimas gamyboje yra mažas.Pvz:tikslumo inžinieriai:įrankių gamintojai,baldų restauratoriai.Grupės procesai:gali atrodyti kaip darbo procesai,bet jie neturi tokios įvairovės.Gaminant prekę,jie gamina daugiau nei 1.Kiekviena darbo dalis kartojasi.Grupės dydis gali būti 2 ar 3,tada grupės procesai mažai skirsis nuo darbo procesų.Jei grupė yra didelė, ir jei darbui produktai yra pažįstami grupės procesai gali būti pasikartojantys. Dėl to,šie procesai gali būti naudojami platesnėje apimties – įvairovės skalėje nei kiti procesų tipai.Pvz: mašinų įrankių gamyba,masiškai gaminamų sudėtinių prekių komponentų gamyba,rūbų gamyba.Masiniai procesai:tokie, kurie gamina prekes didele apimtimi ir maža įvairove.Tos pačios prekės skirtingi variantai nedaro įtakos pagrindiniams gamybos procesams.Gamybos veiksmai, kaip ir visi masiniai procesai, yra pasikartojantys ir lengvai numatomi.Pvz:automobilių gamykla, televizorių gamykla,dauguma maisto pramonės procesų,kompaktinių diskų gamyba.Ištisiniai procesai:jie operuoja dar didesnėje apimtyje ir mažesnėje įvairovėje.Užima ilgesnį laiko tarpą.Jų prekės yra neatskiriamos – gaminamos nesibaigiančiu srautu.Jie gali būti tokie ištisiniai, kad turėtų tiekti prekes be pertraukos.Ištis.procesai siejami su gana nelanksčiomis kapitalo technologijomis su labai numatomu srautu.Pvz:kuro gamybos fabrikai,stiklo fabrikai,elektrinės.Procesų tipai paslaugų sferojeProfesionalios paslaugos:apibrėžiamos kaip ilgo kontakto organizacijos,kuriose klientai praleidžia daug laiko.Paslaugų procesai yra prisitaikantys,kad galėtų patenkinti kiekvieno kliento pageidavimus.Profesionalios paslaugos yra paremtos žmonėmis,ne įranga,kur ypatinga reikšmė teikiama pačiam procesui,ne prekei.Profesionalios paslaugos:vadybos konsultantai,teisininko praktika,daktaro operacijos, auditoriai.Masinės paslaugos:priešingybė profesionalioms paslaugoms.Tos paslaugos kuriose klientams aptarnauti skiriama nedaug laiko ir dėmesio.Jos yra paremtos įranga bei orientuotos į produktą,kai didžiausia vertė

pridedama,,užkulisiuose”, o personalas už prekystalio sukuria mažą pridedamąją vertę.Dauguma paslaugų atlieka neprofesionalus personalas,kuris turi aiškiai apibrėžtą darbą bei nustatytą procedūrų seką.Pvz:supermarketai, geležinkelių tinklas,oro uostas,biblioteka.Paslaugų parduotuvės:pasižymi skirtingais kontakto su klientais lygiais, skirtingų lygių personalu, jų veikimo laisvės apimtimi bei klientų kiekiais.Tai pusiaukelė tarp profesionalių paslaugų ir masinių paslaugų.Paslaugos teikiamos sudedant personalo už prekystalio veiklą,žmones ir įrangą, bei teikiant didelę reikšmę prekėms ir paslaugoms.Į paslaugų parduotuves įeina:bankai,gatvės parduotuvės,turizmo agentūros,mokyklos,restoranai.5 TEMA „PREKIŲ IR PASLAUGŲ DIZAINAS“Pirmas dalykas dėl kurio pirkėjai atkreipia dėmesį į kompaniją, tai prekės ir paslaugos, kurias ji tiekia, todėl yra labai svarbu, kad šios prekės ir paslaugos atitiktų pirkėjų poreikius ir viltis. Pirkėjai taip pat tikisi, kad nauji dizainai ir modeliai yra kuriami dažnais intervalais, kurie atspindėtų madą, šiuolaikines technologijas ar pirkėjų besikeičiančius poreikius. Prekių ir paslaugų dizaino tikslas – patenkinti pirkėjų poreikius bei lūkesčius,nes dizaino kūrimas ir yra nesibaigiantis procesas, nes pirkėjų poreikiai, laikui bėgant, keičiasi. Pirmoji užduotis yra surinkti informaciją apie pirkėjų poreikius bei pageidavimus, ją ištirti. Vėliau dizaineriai ir inžinieriai, atsižvelgę į rinkodaros turimą informaciją, sukuria naujas prekes ar paslaugas; ir tik tuomet jos yra pristatomos pirkėjams. Kas yra keičiama prekėje ar paslaugoje?Yra trys aspektai, vienijantys visas prekės ir paslaugas: turinys – nauda, kurios pirkėjas tikisi gauti, pirkdamas prekę ar paslaugą; paketas komponentų, kurie ir sudaro lauktą naudą, apibrėžta turinyje; procesas, kurioje eigoje ir pagaminamas rinkinys prekių ar paslaugų komponentųPirkėjai perka „turinį“Kai pirkėjas įsigyja pirkinį, jis ne tik perka prekę ar paslaugą. Jis perka naudą, kurią tikisi gauti, pirkdamas šią prekę ar paslaugą, arba kitaip prekės turinį. Turinys yra tai, dėl ko prekę perka pirkėjas, ir tai, ką organizacija laiko tos prekės naudinga savybe, pritraukiančia daugiau klientų. Būtent dėl šios priežasties, vadybininkams ir gamybos vadovams yra svarbu suprasti, ko tikisi pirkėjas, ir sukurti tokį turinį, kuris būtų konkurencinis rinkoje.Turinys apima prekių ir paslaugų paketąDažniausiai žodis prekė siejasi su realiu, fiziniu dalyku, o paslauga su neapčiuopiama patirtimi. Tačiau beveik visuomet gamyba yra susijusi su prekių ir paslaugų derinimu, kombinacija. Nepaisant to, ar vien prekė ar paslauga yra keičiama, sukuriamas naujas jos turinys. Todėl keičiasi ir turi būti perkurtas visas prekės paketas, į kurį įeina tam tikros paslaugos. Visas paketas turi būti suderintas su nauja preke. Kai kurios prekės ar paslaugos pakete negali būti keičiamos, nes sudaro jo esmę - ją modifikavus, gali visiškai pasikeisto paketo pobūdis. Naujos prekės papildai gali tik pagerinti ar pakelti paketo kokybę. Keisdami prekės ar paslaugos esmę, pridėdami papildomų paslaugų ar prekių papildų, firmos ar kompanijos gali pateikti didžiulę įvairovę skirtingų paketų.Prekės ir paslaugos turi būti sukurtos – procesasYra įmanoma, ypač kai dalys yra surenkamos, sukurti produktą ir procesą atskirai viena nuo kito.. Procesas yra dalis gamybos, kuri sukuri naujas prekes ar paslaugas, suderina ir sukuria naują paketą, kuris yra pristatomas pirkėjui. Prekių ir paslaugų kokybės užtikrinimas turi praeiti skirtingus proceso etapus. Kiekvienas procesas dar gali būti išskaidytas i atskirus, mažesnius procesus. Dizaino etapai – nuo turinio iki specifikacijosDizaino rezultatas yra detali prekės ar paslaugos specifikacija. Į ją taip pat įeina visa surinkta informacija apie prekę ar paslaugą, t.y.: bendras turinys (nurodant formą, funkciją, bendrą dizaino tikslą ir naudą, kurios tikimasi iš šio dizaino); paketas (nurodant visą kolekciją individualių prekių ar paslaugų kurios sudaro turinį); procesas, kurio metu bus sukurtas paketas (nurodant, kaip individualios prekės ir paslaugos pakete turi būti pagamintos).Bet pirmiausiai dizaino veikla turi praeiti keletą pakopų. Idėjos naujai prekei ar paslaugai dažnai gimsta ne pačioje organizacijoje, bet už jos ribų, pavyzdžiui:

Idėjos iš pirkėjų. Rinkodaros skyrius yra atsakingas už tai, kad stebėtų rinkos pokyčius ir praneštų, jei pasikeitė rinkos paklausa ir ieškotų naujų galimybių įsitvirtinti joje, sukurdami naujų idėjų apie prekių ir paslaugų tobulinimą. Yra daugybė rinkos tyrimų, kai informacija yra renkama iš pirkėjų juos apklausiant. Idėjos iš konkurento veikos. Daugelis organizacijų stebi konkurentų veiklą. Nauja idėja, panašus produktas, jo alternatyvos.Idėjos iš personalo. Personalas glaudžiausiai ir daugiausiai dirba su pirkėjais.Idėjos iš Tyrimų ir Vystymo departamento (Research and Development). Šis pavadinimas turi dvi reikšmes: tyrimai – naujų žinių kūrimas, ir vystymo – idėjų įgyvendinimas turinyje. Šis departamentas yra beveik visuose organizacijose. Nuo idėjos iki turinioIdėja yra ne tas pats kas ir turinys. Iš tiesų idėjos turi būti transformuotos į turinį, kad jas būtų įmanoma panaudoti gamyboje. Turinys skiriasi nuo idėjos tuo, kad jame yra išreiškiama ne tik idėjos esmė, bet ir aiški prekės ar paslaugos forma, funkcija, tikslas ir nauda. Turinys turi būti paprastas ir nekomplikuotas tam, kad jį būtų galima lengvai suprasti, padaryti ir parduoti. 1.Dizaino įvertinimas ir patobulinimas1.1 ĮvedimasKuriant dizainą šitos stadijos tikslas yra ištyrinėti preliminarų dizainą ir nustatyti, ar jis gali būti patobulintas prieš produkto ar paslaugos išbandymą rinkoje. Keletas metodų:1.Kokybės funkcijų išdėstymas (KFI) Pagrindinis tikslas - garantuoti, kad produkto ar paslaugos galutinis dizainas tikrai atitinka jų pirkėjų reikalavimus. Kokybės funkcijų išdėstymas yra metodas, kuris buvo sukurtas Japonijoje Jis vadinamas „Kokybės namų“ arba „Vartotojų balso“ vardais. Naudojant šį metodą bandoma nustatyti ko pirkėjas nori ir kaip tai gali būti pasiekta.2.Vertės inžinerija. Tikslas - pabandyti sumažinti kainas ir kaštus atsirandančius gaminant produktus ar paslaugas. Vertės inžinerijos programas dažniausiai įgyvendina projektų komandos, kurios susideda iš dizainerių, pirkimo specialistų, operacijų vadovų ir finansų analistų. Vertės inžinerija reikalauja naujoviškos ir kritiškos mąstysenos. Kainos analizė. Bet kurio produkto ar paslaugos analizė gali būti pasiekta tyrinėjant, kiek kainos yra išnaudota jų pirminėm ar antrinėm funkcijom.3.Taguchi metodas. Tikslas – dizaino tvirtumo patikrinimas. Idėjos pagrindas yra nustatyti, kaip produktas ar paslauga išlaikys savo savybes ekstremaliose aplinkybėse. Siekiama nustatyti geriausias dizaino veiksnių kombinacijas. Čia ‘geriausias’ reiškia mažiausią kainą ir aukščiausią patikimumo laipsnį.2. Prototipas ir galutinis dizainas2.1 ĮvedimasKitas dizaino etapas – paversti patobulintą dizainą į prototipą, kuris galėtų būti išbandytas. Dauguma mažmeninės prekybos organizacijų išbando naujus produktus ir paslaugas pagamindami mažą produktų partiją ar teikdami paslaugas maža apimtimi tam, kad patikrintų pirkėjų reakciją.2.2 Kompiuterinis dizainas (CAD)Fizinių prototipų konstravimas buvo palengvintas dėl naujų technologijų, tokių, kaip kompiuterinio dizaino (CAD), panaudojimo. CAD sudaro galimybės kompiuterinio vaizdavimo pagalba sukurti produktus, taip pat patikrinti jų savybes be fizinio išbandymo. CAD sistemos suteikia galimybę sukurti ir modifikuoti produkto brėžinį. 2.2.1 CAD techninė įranga (hardware)CAD sistemų techninė įranga formuojama skirtingai. Atskirais atvejais gali būti naudojamas didelis pagrindinis kompiuteris arba pavienės PC sistemos. CAD sistemos visų pirmą turi turėti keletą duomenų įvedimo prietaisų – valdymo rankenėles, optinius pieštukus, skenerius, elektronines lenteles, peles, klaviatūras. Apdorojimo procesorius susideda iš centrinio apdorojimo procesoriaus (CPU) ir programinės įrangos (software). Sistemos duomenys saugojami diske. Demonstravimo elementas dažniausiai yra grafinis terminalas, kai duomenų išvesties įrenginys gali būti spausdintuvas arba braižymo įrenginys.2.2.2 CAD programinė įranga (software)Paprasčiausio tipo modeliai yra tik dvimatėje sistemoje. Sudėtingesnės sistemos gali modeliuoti produktus ir trimatėje sistemoje. Tikra trimatės sistemos programinė įranga sugeba pristatyti ir išbandyti objektą tiksliai pilnoje trimatės erdvės formoje.

2.2.3 CAD pranašumaiAkivaizdžiausias CAD sistemos pranašumas – jos gebėjimas saugoti ir atkurti duomenis greitai, taip pat, kaip ir jos gebėjimas manipuliuoti dizaino detalėmis, kas gali žymiai padidinti dizaino produktyvumą. CAD sistemos gali žymiai sustiprinti dizaino lankstumą.3. Sąveikaujančio dizaino nauda3.1 ĮvedimasProdukto/paslaugos dizaino ir proceso, kuris sukuria juos, susivienijimas kartais vadinamas sąveikaujančiu dizainu. Sąveikaujančio dizaino privalumai geriausiai apibrėžiami prabėgusio laiko, dizaino rinkos laiku (time to market).3.2 Vienalaikė raidaŽingsnis po žingsnio arba nuoseklus priėjimas tradiciškai buvo tipinis produkto/paslaugos plėtojimas. Jis turi keletą privalumų. Tokiu būdu organizuotus projektus lengva valdyti. Kiekviena stadija baigiama prieš kitai stadijai prasidedant. Todėl tokiu atveju geriau naudoti vienalaikę raidą. Viena fazė prasideda prieš baigiantis ankstesnei – tai yra vienalaikis arba sutampantis darbas fazėse.3.3 Vienalaikė inžinerija‘Vienalaikė inžinerija reiškia, kad žmonės, kurie kuria ar gamina produktus, siekia tų pačių tikslų ir vertės prasmės susidoroti su tom pačiom problemom anksčiausioje stadijoje.’6TEMA „Tinklo operacijų dizainas“Tinklo perspektyvosMedžiagos, informacija, idėjos ir kartais žmonės yra įtraukti į užsakovo-tiekėjo tinklą. Tiekimo atžvilgiu kiekviena operacija turi aptarnavimo arba informacijos tiekėjus. Šie tiekėjai turi savo tiekėjus. Paklausos požiūriu, pirkėjas gali turėti kelis savo pirkėjus. Kai pirkėjai ir tiekėjai tiesiogiai susiję su operacija toks tinklas vadinamas skubiu tiekimo tinklu. Tinklas sudarytas iš visų tiekėjų ir pirkėjų vadinamas bendru pasiūlos tinklu..Kodėl turime atsižvelgti į visą tinklą?Operacija – tai tik viso tinklo dalis. Trys svarbios priežastys kodėl tiriant vieną operaciją ar veiksmą būtina nagrinėti visą tinklą: tai padeda įmonei būti konkurencingai; tai padeda sukurti svarbius ryšius tinkle; tai padeda įmonei sufokusuoti dėmesį į ilgalaikių tikslų įgyvendinimą bendrame tinkle.Konkurencingumo supratimasKiekviena operacija turi tik du būdus įvertinti bei suprasti savo pirkėją tinklo gale:1) Pasitikėti visais tarpininkaujančiais pirkėjais ir pirkėjų pirkėjais.2) Priimti atsakomybę bei suprasti patiems kaip ryšys pirkėjas-tiekėjas atitinkakonkurencijos reikalavimus tinkle.Svarbių ryšių atpažinimas tinkle.Kiekviena analizė turi prasidėti nuo konkurencijos sudedamųjų supratimo. Po to turi būti identifikuotos tinklo dalys, kurios daro didžiausią įtaką bei teikia didžiausią naudą galutiniems pirkėjams. Tokia analizė parodo, kad kiekvienas ryšys tinkle įneša kažkokią naudą. Įnašai gali būti nelygus vienas kitam.Ilgalaikių problemų nustatymasAtsitinka ir taip, kad atskiros dalys pasiūlos tinkle silpnesnės už gretimus ryšius. Tinklo projektavimo sprendimų priėmimasTinklo tyrimas yra naudingas, nes jis skatina priimti tris ypatingai svarbius projektavimo sprendimus. Juos labai svarbu suprasti:1) Pirmas sprendimas - organizacijos vertikalios integracijos sprendimas. Kokią tinklo dalį turi užimti operacija? 2) Antras sprendimas – veiklos (operacijos) vietos nustatymo sprendimas. Kokia turi būti kiekvienos tinklo dalies vieta? Jei yra statoma nauja gamykla turi ji būti arčiau pirkėjų ar tiekėjų? Kaip parduotuvei parinkti vietą?3) Trečias sprendimas – ilgalaikis apimties valdymo sprendimas. Kokio dydžio turi būti kiekviena tinklo dalis tam tikrame laiko tarpe? Kokio dydžio turi būti gamykla? Kaip turi įvykti gamyklos plėtimas, mažais ar dideliais žingsniais?Vertikali talpumo integracija

Strategijos prasme vertikali integracija apima tiekėjų ir pirkėjų išminties įvertinimą. Profesoriai Hayes ir Wheelwright apibrėžė vertikalios integracijos strategiją organizacijoje kaip: plėtimo kryptis; reikiamo proceso trukmės mastas; balansas tarp vertikalios integracijos etapų.Vertikalios integracijos kryptisPirmas vertikalios integracijos sprendimas organizacijoje turi ryšį su bet kokios nuosavybės tinkle kryptimi. Plėtimo strategija tinklo pasiūlos pusėje kartais vadinama atbuline (prieš srovę) vertikalia integracija, o plėtimo paklausos pusėje – einanti į priekį (pasroviui) vertikalia integracija.Vertikalios integracijos plėtimasKai mes turime plėtimo kryptį, organizacija turi apsispręsti kaip toli ji tikisi plėstis vertikalioje integracijoje(plačiai, siaurai).Balansas tarp vertikalios integracijos etapų.Balansas organizacijos tinklo dalyje – tai kiekvieno etapo apimtis tinkle skirta aprūpinti kitą etapą. Absoliučiai subalansuotas tinklas tai tas, kuriame kiekviename etape pagaminama tiek, kad aprūpinti kitą etapą ir pilnai atitikt keliamus reikalavimus. Subalansuotas tinklas pasižymi paprastumu. Vertikalios integracijos rezultataiNauda ir apribojimai vertikalioje integracijoje sudėtingi, todėl organizacijos skirtingomis aplinkybėmis ir su skirtingais tikslais priima skirtingus sprendimus. Nagrinėjamos dvi grupes priešingų faktorių – tie, kurie duoda potencialą gerinti darbo vykdymą ir tie, kurie veikia prieš potencialo panaudojimą.Vertikali integracija daro įtaką kokybeiVertikalios integracijos potenciali nauda įgyjama dėl tiekėjų ir pirkėjų operacijų artumo bei graudaus tarpusavio bendradarbiavimo.Vertikali integracija daro įtaką gamybos tempuiVertikaliai integruotos operacijos gali reikšti glaudžią grafikų sinchronizaciją, kuri didina tempą tinkle. Tai sumažina riziką pagaminti bereikalingos produkcijos.Vertikali integracija daro įtaką priklausomybeiIšsivystę ryšiai vertikalioje integracijoje sudaro galimybę tiksliau prognozuoti bei įgyvendinti tarpusavio įsipareigojimus.Vertikali integracija daro įtaką lankstumuiVertikali integracija suteikia potencialą naujų technologijų plėtrai ir galimybę geriau konkuruoti, suteikia potencialą produktams ir aptarnavimui specifiškai plėtotis ir atitikti pirkėjų poreikius.Vertikali integracija daro įtaką kainaiVertikaliai integruotos operacijos gali suteikti potencialą tarpusavio kaštų paskirstymui, tyrinėjimams ir plėtrai arba bendrai strategijai įgyvendinti, gali numatyti apimtį ir apimties panaudojimą, jų subalansavimą, kas padeda sumažinti bendrą gaminamų produktų savikainą.7 TEMA „GAMYBOS PROCESO PLANAVIMAS“Planas yra kaip pagalbinė schema, kurioje išdėstyti visi įrenginiai, įtaisai, aparatūra ir personalas proceso metu; yra pirmas dalykas, kuris perskaitomas pradedant tam tikrą operaciją, procesą, todėl, kad jis apibrėžia proceso “formą” ir “išvaizdą”. Jis taip pat apibrėžia būdą, kuriuo pakeisti ištekliai – medžiagos, informacija ir klientai – užpildo procesą.Planavimo svarbaOrganizuojant gamybą plano sudarymas yra svarbus, aspektai: tikslų planą dažnai yra sunku parengti dėl besikeičiančių išteklių bei aplinkos sąlygų; atskiros operacijos ar viso proceso planas, skurtas iš naujo, gali sužlugdyti sklandžią veiklą ir kas sudarytų prielaidas klientų nepasitenkinimui ar netgi prarasti produkciją; jeigu planas yra netinkamai parengtas, tai gali sąlygoti gamybos klaidų padidėjimą dėl per ilgai užsitęsusio ar supainioto gamybos pajėgumų išdėstymo, netinkamos struktūros, duomenų aprašų, nelanksčių operacijų, nenuspėjamų aukštų išlaidų.

Pakeičiant planą, gali būti sunku ir brangu jį įgyvendinti, todėl idealiausia iš karto sudaryti tinkamą planą. Operacijų plano parengimas, turi prasidėti nuo strateginių tikslų supratimo bei įvertinimo. Tai yra tik pradinis taškas daugiapakopiame procese.Proceso tipo pasirinkimasPirmasis sprendimas – proceso tipo pasirinkimas. Dažniausiai operacijos dydžio, apimties charakteristika, diktuoja jos proceso tipo pasirinkimą. Kuo išlaidų mažinimo tikslas svarbesnis procesui, tuo labiau įtikėtina, kad bus pasirinktas ekonomiškesnis proceso tipas.Pagrindinio plano parengimasPo to turi būti parengtas pagrindinis planas. Svarbiausias plano tipas yra būsimos padėties planas. Plane detalizuotai pagrindžiamas būsimas produktų būvis bei jų sukūrimo procedūra. Dažniausiai naudojami planai yra kildinami iš 4 – ių pagrindinio plano tipų. Jie yra: Būsimos padėties planavimas Proceso planavimas Elementų išdėstymas Gaminio išstatymasBūsimos padėties planavimasJis turi prieštaravimų, kada pakeisti šaltiniai nejuda tarp keičiančiųjų šaltinių. Medžiagų, informacijos ar klientų, dalyvaujančių keitimosi procese, keičiamasis yra pastovus, o įrankiai, įranga, gamyklos bei žmonės, apdorojantys, besikeičiančiąjį, keičiasi, kai reikia. Priežastys: produktas ar gavėjas tam tikros paslaugos yra per didelis, kad būtų perkeltas tinkamai; produktas gali būti per gležnas, trapus, kad persikeltų; gavėjas tam tikros paslaugos gali prieštarauti perkėlimui.Fiksuotos padėties planavimas yra naudojamas gamybai labai didelių produktų, skirtų ypatingam atvejui, pagrindu. Produktas yra surinkinėjamas nustatytos padėties.Proceso planavimasProceso planavimas yra taip vadinamas, todėl, kad besikeičiančių šaltinių poreikiai ir patogumas, kurie sudaro procesą dominuoja plano sprendimuose. Proceso planavime panašūs procesai yra išdėstyti kartu. Skirtingi produktai ar klientai turi skirtingus poreikius, todėl pasirenka skirtingus kelius.Proceso planavimas yra naudojamas mažiems produktams ir, kai subrangovas siūlo paslaugą tam tikro proceso pagrindu. Proceso planavimas taip pat yra naudojamas didesnėse organizacijose, kurios turi produktų augimo ir nuosmukio pakopose produkto gyvybės raidos cikle.Elementų išdėstymasElementų išdėstymas yra, kai pakeisti šaltiniai yra dar kartą atrinkti, kad būtų vienojeoperacijos dalyje, kad, kaip reikia atitiktų reikalaujamus poreikius. Elementai gali būti perdirbti į proceso bei produkto planavimą.Šis plano tipas išdėsto kartu visus procesus reikalingus grupei produktų. Tai sudaro prielaidus didesniam įrenginių našumui, trumpesniam gamybos laikui ir gerai kontrolei užtikrinti. Produkto išdėstymo planavimasProdukto išdėstymo planavimas apima besikeičiančių šaltinių patogų išdėstymą. Kiekvienas produktas, dalis informacijos ar klientai laikosi iš anksto numatyto kelio, kuriame reikalaujamas veiklos nuoseklumas. Produktai, informacija ar klientai produktų išdėstymo planavime yra aiškūs, lengvai kontroliuojami. Kai kuriose paslaugų apdorojimo operacijose produktų planavimas yra priimtas. Svarbiausia – eiliškumas. Visi įrenginiai yra išdėstyti, kad atitiktų eiliškumą.Plano sudarymo principai: Pradinis taškas planavime yra produkto dydis, struktūra ir procesų tvarka. Reikalingi ne tik esami duomenys, bet ir prognozės apie ateities produktą. Strateginis gamybos sprendimas turi nustatyti, kurie komponentai bus gaminami viduje ir, kurie procesai bus reikalingi. Laiko analizavimas reikalingas, kartu su apskaičiavimais, kiek reikės mašinų ir žmonių, dirbančių su jomis.Detalus proceso plano sudarymas

Detalus proceso planavimas pasižymi tuo, kad yra sudėtingas, yra pagrindinio srauto charakteristika šios rūšies planui. Priežastis - didelė įvairiausiu pasirinkimų ir opcijų gausa.Proceso modeliavimo informacijaAtkreipti dėmesį: reikiamas kiekvieno darbo centro plotas; apribojimai taikomas ploto formai, išdėstymui kiekviename darbo centre gamybos srauto laipsnis ir kryptis tarp kiekvieno darbo centro Siekiamybė, kad darbo centrai būtų arčiau vienas kito tam tikrame nurodytame išklotinės taške.Paskutiniai du informacijos teiginiai yra vieni iš svarbesnių, todėl, kad abu tiesiogiai įtakoja darbo centrų rezultatus.Proceso plano išklotinės tikslaiDaugelyje proceso plano išklotinės pavyzdžių, pagrindiniai tikslai yra sumažinti atliekamų operacijų kainas, srauto judėjimo kaštus, padidinti transformuotų išteklių per vieną operaciją skaičių. Pagrindinis proceso išklotinės modeliavimo metodasPagrindinis požiūris nustatant vietą darbo centrų proceso išklotinėje yra šie:1. Surinkti informacija, kuri susijusi su darbo centrais bei srautu tarp jų. 2. Nubraižyti schematišką išklotinę, kuri parodytų darbo centrus ir srautą vykstanti tarp jų, taipogi išdėstant darbo centrus su didesniu srautu arčiau vienas kito. 3. Pritaikyti schematišką išklotinę esamam plotui į kurį išklotinė turi tilpti.4. Nubraižyti išklotinę, kuri rodo tikrą darbo centrų plotą ir atstumus, kurios medžiagos arklientai turi nukeliaut. Apskaičiuoti išklotinės efektyvumą bei visa nukeliautą kelią arbajudėjimo kainą.5. Patikrinti ar pakeičiant du darbo centrus vietom sumažėtų visas nueitas kelias arba judėjimo kaina. Jei taip, reik sukeisti darbo centrus ir grįžti prie 4 punkto, o jei ne, tai tebūnie tai paskutinė išklotinė.Proceso išklotinės projektavimas pasitelkiant kompiuterio programąKombinatorinis nepatogumas ir sunkumas kuriant proceso išklotines paskatino sukurti keletą procedūrų, kurios padėtų kurti procesus. Euristinės procedūros pačios geba lengviau ir tiksliau apskaičiuoti kai kuriuos duomenis, o tai jau labai palengvina darbą. Tos programos neieško optimalaus sprendimo, bet bando prie jo priartėti. Viena iš tokių programų yra CRAFT. DETALUS CELĖS IŠKLOTINĖS MODELIAVIMASCelės (gamybinis baras) yra kompromisas tarp proceso išklotinės lankstumo ir produkto išklotinės paprastumo. Kad šis procesas pavyktų, vadybos operacijos turi atsižvelgti į keletą dalykų: apimtis ir prigimtis celių, kurios yra parinktos, jas pritaikant gamybiniam procesui; išteklių planavimas, numatant, kuriuos išteklius paskirti kuriai celei.Celių apimtis ir prigimtisCelių apimtis ir prigimtis geriausiai gali būti apibūdintos ištiriant tiesioginius ir netiesioginius išteklių kiekius, kurie yra kartu talpinami su cele. Tiesioginiai ištekliai yra tie, kurie tiesiogiai transformuoja medžiagą, informaciją arba klientus. Netiesioginiai ištekliai yra tam, kad palaikytų tiesioginius išteklius, kai jie yra transformuojami. Specializuota reguliuojama celė gamyboje gali turėti arba palaikyti visus specialius techninius ir netiesioginius ryšius su darbuotojais, kurie teikia visa reikiamą techninę arba kitokią pagalbą visai įmonei ar kitai organizacijai. Išteklių paskirstymas celėmsDetalizuotas celių išklotinių kūrimas yra sunkus, iš dalies, todėl, kad pati celė yra kompromisas tarp proceso ir produkto išklotinių. Kartu su proceso išklotine fokusuojamasi prie vietos įvairiausių procesų ir operacijų. Kartu su produkto išklotine fokusuojamasi į produkto reikalavimus- celių išklotinė reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abu atvejus. Kartais, kad paprastinant užduotį, netikslinga sukoncentruoti į proceso ir produkto išklotinių aspektus, susietus su celės išklotine. Yra keletas sistemų, kurios naudojamas reklamai, tai būtų Brisch sistema iš Jungtinės Karalystės, Opitz sistema taikoma Vokietijoje bei MICLASS iš Nyderlandų.Produkcijos srauto analizėPopuliariausias požiūris į paskirstytas užduotis bei mašinas celėms yra produkcijos srauto analizė (PFA), kuri tiria kartu ir produkto reikalavimus ir proceso grupavimą. Yra trys pagrindiniai būdai kaip ką daryti:

Kita mašina kaip ir 3 mašina gali būti patalpintos į celę. Tai, žinoma, išspręs problemą, bet reikalauja kapitalo investavimą į naujas mašinas, kurios gali būti netikslingos. Šis sprendimas išvengia reikalingumą pirkti kitą mašiną, bet kartu konfliktuoja dalinai su pagrindine celės išklotinės idėja- pasiekti prieš tai esantį kompleksišką išklotinės paprastinimą. Jei tai yra keletas komponentų, kurie turi šią problemą, gali būti reikalinga sugalvoti specialią celę jiems, kuri beveik būtų kaip mini proceso išklotinė. Bet visgi, tai neprisiderina prie paprastumo celės išklotinės ir taipogi gali apimti papildomas pinigines išlaidas. Priminimo celė panaikina nepatogius komponentus iš visos operacijos, bet visgi, palieka ją su labiau surikiuotu ir nuspėjamu judėjimu.PRODUKTO IŠKLOTINĖS DETALUS MODELIAVIMASReikia tik truputi detalaus modeliavimo produkto išklotinėje todėl, kad tai apima sutvarkytus bei transformuotus resursus operacijos, kad atitiktų seką, kurią reikalauja produktas arba paslauga. Toks modeliavimo sprendimas yra vadinamas linijos-balansavimas. Taigi, sprendimai gali būti tokie: Koks ciklo laikas yra reikalingas? Kiek stadijų yra reikalaujama? Kaip darbo laiko variacijos turėtų būti valdomos? Kaip turėtų būti subalansuota išklotinė? Kaip stadijos turėtų būti išdėstytos?Produkto išklotinės ciklinis laikasProdukto išklotinės ciklo laikas yra laikas tarp paruoštų produktų, informacijos dalies arba pirkėjų operacijų. Ciklo laikas yra svarbus kriterijus produkto išklotinės modeliavime ir turi svarbią įtaką kitiems detaliems modeliavimo sprendimams.Stadijų skaičiusKitas svarbus dalykas produkto išklotinės modeliavime yra stadijų skaičius. Praktikoje, tai gali būti nuo vienos iki keleto šimtų, priklausomai nuo ciklo laiko ir darbo visumos, kuris yra atliekamas gaminant produktą ar teikiant paslaugas.Stadijų klasifikavimasIlgų - plonų klasifikavimo privalumai: Kontroliuojamas medžiagų arba pirkėjų srautas – su juo lengva susidoroti. Paprastų medžiagų naudojimas – ypatingai jei produktas, kuris buvo kuriamas yra sunkus, didelis arba sunkiai pajudinamas. Žemesni pagrindiniai reikalavimai – Jei speciali įrenginio dalis reikalinga vienam elementui darbe, tik vienas dalykas turės būti nupirktas. Trumpose-storose klasifikacijose visa stadija turėtų įsigyti po viena. Labiau efektyvi operacija – Jei stadija aplieka tik mažą dalį viso darbo, žmogaus faktorius stadijoje turėtų didesnę proporciją tarp pirminių produktų operacijų.Trumpų - plačių klasifikavimo privalumai: Didesnis lankstumo miksas. Jei išklotinė turi pagaminti keletą produkto rūšių arba paslaugų, kiekviena stadija arba linija galėtų specializuotis skirtingose paslaugose. Didesnio tūrio lankstumas. Kadangi tūris yra įvarus, stadijos gali paprastai sustabdytos arba vėl pradėtos eksploatuoti. Ilgi-ploni klasifikavimas reikalautų perbalansuoti kiekviena kartą kai ciklas yra pakeistas. Didesnių pastangų reikalavimas. Jei viena stadija sugenda arba baigia operuoti kai kuriomis sąlygomis, kita, lygiagreti stadija yra nepažeista. Ilgi-stori klasifikacija sustabdys operaciją visiškai. Nemonotoniškas darbas. Pav. darbuotojai trumpame-storame klasifikacijos būde kartoja operacijas tik kas valanda, o ilgame-ploname, kas 15 minučių.8 TEMA „PROCESŲ TECHNOLOGIJOS“Kas yra proceso technologija?Proceso technologijos - tai būdai, kiuriais mašinos, įranga ir prietaisai padeda transformuoti medžiagas, informaciją bei užsakovus sukuriant vertę ir įvykdant proceso strateginius tikslus. Visos operacijos naudoja proceso technologiją, netgi tos, kuriose ypač intensyvi darbo jėga. Tai gali būti paprasčiausias telefonas, bet jis irgi padeda perduoti informaciją (t.y. dalyvauja procese) ir tokiu būdu jis suteikia tam tikrą vertę.Produkto/paslaugų ir proceso technologija

Tai yra būtina, o kartais ypač sunku, skirti produkto ar paslaugų technologiją nuo proceso technologijos. Gamybiniuose procesuose skyrimas produkto nuo proceso technologijos yra santykinai paprastas dalykas. Proceso technologija susideda iš mašinų įrankių, kurie padarė metalinius komponentus, taip pat mašinos, kurios sumontavo elektrinius komponentus ant spausdintinės schemos, bei mašinos, kurios suformavo ir sulenkė apvalkalui metalo lakštą ir robotai, surinkę visus komponentus. Kai kuriose paslaugų procesuose yra daug sudėtingiau atskirti proceso nuo produkto/paslaugų technologijos. Operacijų vadyba ir proceso technologijaOperacijų vadybininkai yra nuolat susiję su proceso technologijos vadyba. Kad viskas būtų efektyvu, šie privalo: suvokti, kaip technologija gali pagerinti operacijų efektyvumą; sietis su technologijos pasirinkimu; vadovauti technologijos įrengimui ir pritaikymui taip, kad ji nekliudytų jau vykstančioms operacijoms; integruoti technologiją į visą likusį procesą; nuolat tikrinti technologijos veikimą; kai būtina, patobulinti ar pakeisti tą technologiją.Medžiagų, informacijos ir klientų apdorojimo technologijaProduktų/paslaugų ir proceso technologijų inovacijų lygiai yra susiję tik vieni su kitais. Nuo 1980 daugelis operacijų tipų jautė žymų naujovių padidėjimą jų proceso technologijose. Radikalūs pakitimai telekomunikacijos technologijose, tokie kaip “super magistralės”, visiškai automatizuotos “ateities gamyklos”, ir dideli ar greitesni lėktuvai, yra tik nedidelė proceso technologijos dalis, kuri turi didžiulį poveikį gamybos vadybai. Už beveik visų šių technologijos pažangų yra vienas faktorius: galimybė komerciniam, žemos kainos mikroprocesui. Visa tai įmanoma greičiau ir pigiau. Proceso technologijos yra skirstomos į: medžiagų apdorojimo technologiją (pvz., gamybos procesai) informacijos apdorojimas (pvz., finansų servisas) proceso technologijos susijusios su klientais (pvz., medicinos, viešbučių, transporto sferose)Kompiuteriu kontroliuojamos staklės1950 metais amerikiečių kompanija išvystė staklių įrankių kontroliavimo metodą, kurį jie taikė gaminti sraigtasparnio mentėms. Šis metodas buvo grindžiamas tuo, kad informavo mašina - kompiuteris, informuodavo kompiuteriu valdomas stakles, naudodamas komposteruoto popieriaus juostelę. Taigi viena iš medžiagų apdorojimo technologijų yra kompiuterių kontroliuojami prietaisai.. Pagrindiniai privalumai: tikslumas, optimalus įrenginio išnaudojimas, kuris suteikia maksimalų produktyvumą. Trūkumai: palyginti didesnė kaina nei paprasčiausių įrenginių, reikalauja specialistų, kurie sugebėtų dirbti su kompiuteriais. Kompiuteriu valdomi apdorojimo centrai Šie centrai vienu veiksmu atlieka daug operacijų, kurios atliekamos kompiuterių kontroliuojamais judesiais, pjaustymo įrankiai taip pat pakeičiami automatiškai. Šie centrai suteikia daugiau lankstumo ir produktyvumo, tačiau tokio centro kaina yra dar didesnė bei sudėtingesnis jų išlaikymas ir programavimas.Industriniai robotaiRobotai pirmiausia buvo pritaikyti pramonėje 1960 metais, nuo kada jų skaičius ir lankstumas žymiai padidėjo. Robotas gali būti apibūdintas kaip. Robotų judesys kontroliuojamas panašiu būdu kaip ir kompiuterių valdomos mašinos, bet jie turi daug laisvės laipsnių. Pagal pritaikymą robotai klasifikuojami: apdorojimo robotai. Darbo vienetas apdorojamas roboto. proceso robotai. Įrankis pagriebiamas roboto. surinkimo robotai. Robotai naudojami surenkant detales į komponentus ir užbaigtus produktus. Robotai naudojami:suvirinimui, dažų purškimui, palečių krovimui, šlifavimui, pakavimui, pakrovimui ir iškrovimui. Robotų didelis privalumas yra tas, kad jie gali būti naudojami atšiaurioje ir žmonėms nepatogioje aplinkoje, arba kur užduotys yra labai dažnai kartojamos, jie negali atlikti tų operacijų, kurios reikalauja jutimo.Automatiškai valdomos mašinosKiekvienam veiksmui gamybos procese, kuris prideda produktui vertę fiziškai transformuojant jį, dažniausiai tokiu atveju būna įrenginys, kuris judina arba aprūpina medžiagą. Jos yra mažos, nepriklausomai valdomos priemonės, kurios transportuoja medžiagas į ir iš vertės pridėjimo operacijų. Jos dažniausiai valdomos per

kabelius nutiestus grindyse ir gaunant instrukcijas iš kompiuterio. Be to, kad pakeitus žmonių darbo jėgą technologija laimima piniginiu atžvilgiu, taip pat automatiškai valdomų mašinų privalumas yra laiku pristatytos detalės. Galimybė judėti nepriklausomai sumažina žingsnio efektą kiekvienoje proceso pakopoje ir leidžia varijuoti laiku, kurį kiekviena pakopa sunaudoja įvykdyti užduotį. Automatiškai valdomos mašinos kartais naudojamos judinti medžiagas ir netik gamybos operacijose. Šios mašinos perveža medžiagas tarp atliekamų operacijų. Jos taip pat valdomos kompiuterio. Pliusai: nepriklausomas judėjimas, lankstumas judant. Lanksčios apdirbimo sistemosŠios lanksčiosios sistemos tiesiog susieja visas jau paminėtas technologijas. Galėtume paminėti šias sistemos sudedamąsias dalis: kompiuterinių sistemų valdomos darbo stotys, atliekančios apdirbimo operacijas; pakrovimo ar iškrovimo įranga, dažniausiai robotai, kurie perveža detales į ir iš darbo stočių; automatiškai valdomos mašinos, konvejeriai; centrinė kompiuterių valdymo sistema, kuri kontroliuoja ir koordinuoja sistemos darbą. Ši koordinacija aprėpia ne tik kontrolę individualių įtaisų (darbo stočių, robotų, automatiškai valdomų mašinų), bet ir detalės produkcijos planavimo sekos ir maršruto nustatymas per sistemą.Lanksčiųjų apdirbimo sistemų privalumaiVienas didžiausių pliusų yra produkto lankstumas, t.y. galimybė pritaikyti pakeitimus produkto dizainui. Paminėtini ir daugelis kitų privalumų: 1sumažėja įrankių pasiruošimo darbui laikas; 2padidėja įrangos išnaudojimas; 3sumažėja naudojamų mašinų arba atliekamų operacijų skaičius; 4padidėjusi kokybė; 5užimamo ploto taupymas; 6padidėja atliekamų operacijų greitis; 7sugebėjimas greitai pritaikyti naujoves.INFORMACIJOS APDOROJIMO TECHNOLOGIJOSInformacijos apdorojimo technologijos apima įrenginius, kurie kaupia, valdo, saugo ar skirsto informaciją. Daugumą šių įrenginių mes vadiname „kompiuterinėmis technologijomis“, nors jos turėtų apimti ir susijusias su telekomunikacijų darbu. Kartu šios technologijos apima: Kompiuterius- universalius, mini ir asmeninius. Periferinius įrenginius- atmintines, spausdintuvus, skaitytuvus ir kt. Siuntimo/gavimo įrenginius- palydovines lėkštes, modemus, optinio kabelio tinklus, faksus, telefonus. Programinės įrangos sistemas ir taikomąsias programas.Šių technologijų pagrindas yra kompiuteris, labiausiai paplitusi vienos rūšies technologija tarp operacijų. Viena pagrindinių problemų su kuria gamybos vadybininkai susiduria informacinėse technologijose yra absoliutus technikos tobulinimo tempas. Dažniausiai organizacinės ir gamybinės problemos yra pagrindiniai suvaržymai diegiant informacines technologijas, nes vadybininkai yra netikri kaip geriausia panaudoti galimybes technologijoje. Centralizuotas informacijos apdorojimasAtskiros organizacijos dalys naudojosi kompiuteriu paketo režime: t.y., kiekviena iš atskirų operacijų susijusių su tam tikra veikla, nebūtų apdorota kaip ji buvo sukurta. Vietoj to, jos būtų surinktos kartu ar į „paketą“ tol, kol būtų pakankamai operacijų apdoroti kartu. Antraip( ir dažniau), tam tikra apdorojimo veikla būtų atlikta reguliariais intervalais. Decentralizuotas informacijos apdorojimasAugant kompiuterinių technologijų naudojimui ir besivystant specifiškai pritaikytoms taikomosioms programinėms įrangoms, centralizuoti kompiuteriai tapo sunkinančiais kai kuriems pritaikymams. Tuo pat metu vidutinės kategorijos kompiuterių kaina ir galingumas pasiekė tašką, kur buvo ekonomiškai realu kiekvienai proceso daliai turėti savo kompiuterį. Tie minikompiuteriai galėtų būti po tiesiogine personalo, kuris jais naudojasi, kontrole. Taikomoji programinė įranga gali būti sukurta specialiai jų poreikiams ir darbams apdirbti. Sunku yra žinoti kas vyksta įvairiuose apdorojimo centruose operacijos metu. Vietinis kompiuterių tinklas (LAN)Sujungus tinklo sąvoką su mažesniu ir pigesniu asmeniniu kompiuteriu (AK) atsiranda vietinio kompiuterių tinklo sąvoka (LAN). LAN yra komunikacijos tinklas, kuris veikia ribotu atstumu, dažniausiai proceso metu. Prie tinklo yra prijungti tokie prietaisai kaip kompiuteriai, monitoriai, spausdintuvai, sąsajos ir minikompiuteriai. Informacija (duomenys, tekstai, kartais video medžiaga) galima keistis tarp kompiuterių per tinklą. Tinklas gali būti suformuotas iš bendraašių kabelių ar paprastų telefono laidų.

WAN ir LAN privalumai: Didėjantis augimas. Nauji įrenginiai gali būti prijungti prie tinklo kai jų prireikia arba kai jie tampa prieinami. Dubliavimas. Stiprumas gali būti įdiegtas laikant atsarginius mechanizmus arba dubliuotus failus. Vietos lankstumas. Darbo stotys yra išoriniai įrenginiai ir gali būti išdėstytos kur prireikus su sąlyginai mažu ardymu. Naudojimosi autonomija. Abu, vartotojas ir administratorius kompiuterinės ir programinės įrangos gali būti priskirti prie to personalo, kuris naudojasi jais.Telekomunikacijos ir informacijos technologija.Telekomunikacijų perdavimo pervertimas į skaitmeninę formą kartu naudojant didelės talpos optinio pluošto tinklais sudarė naujas galimybes. Skaitmeninės komunikacijų linijos gali perduoti balso ir ne-balso duomenis tuo pat metu.Elektroninis duomenų perdavimasUžsakymų detalės patalpintos kartu su tiekėjais, gauti užsakymai iš klientų, apmokėjimai tiekėjams ir gauti apmokėjimai iš klientų gali būti perduoti per informacijos tinklus. Jei tiekėjai, klientai ir bankai susiję finansiniais reikalais yra tarpusavyje įdiegę atitinkamąs technologijas, informacija gali išlaikyti savo skaitmeninę formą. Klientai ir tiekėjai, kurie yra susieti šiais tinklais ne tik turi turėti būtiną kompiuterinę įrangą, bet kad patirti visus EDI privalumus, jie taip pat turi turėti programinę įranga, kuri yra suderinama su jų prekybos partneriais.InternetasInternetas yra tinklų tinklas. Jis yra naudojamas sujungti kompiuterių tinklus su kitais kompiuterių tinklais. Jo šaknys siekia vietinių kompiuterių tinklų (LAN) vystymąsi 70-aisiais ir 80- aisiais. Lūžis įvyko technikos išsivystimu pavadintu „paketų modifikavimu“ (packet switching). Tai suteikė galimybę siųsti žinutes į kitą vietą tuo pat metu leisdama bendrauti individualiems tinklams. Pasaulinis tinklas (WWW)Tada pasaulinio platumo tinklas (world wide web, WWW) pakeitė padėtį. WWW buvo sukurtas CERN kompanijos Šveicarijoje ir MIT kompanijos Jungtinėse Valstijose, kad galima būtų tiekti „išlatintą hypermedia/hypertext“ sistemą. WWW tinkle informacija suskirstyta į puslapius, kurie sudaryti iš grafikos ir teksto. Puslapio elementai yra kaip jungtys, kurios vadinamos hyperteksto sandūra.Informacijos valdymo sistemos (management information systems, MIS)Fizikinės sistemos konfigūracijoje yra svarbu kaip informacija juda, yra keičiamasi ja, yra valdoma ir pateikta taip, kad galėtų būti panaudota valdant organizaciją. Šios sistemos yra informacijos valdymo sistemos (MIS). Gamybos vadybininkai gana daug naudojasi MIS, itin planavime ir valdyme. Sprendimų palaikymo sistemos (decision support systems, DSS)DSS teikia informaciją su aiškiu vadybinio sprendimų darymo palaikymo tikslu. Tai yra daroma saugant susijusią informaciją, apdorojant ją, ir pateikiant ją tokiu būdu, kad būtų padarytas tinkamas sprendimas. Dažnai DSS naudojamos „kas jei“ analizei, kuri parodo veiksmų pakeitimo pasekmes. Šios sistemos leidžia vadybininkams priimti alternatyvius sprendimus.Ekspertinės sistemos (ES)ES gana tiksliai, pamėgdžioja žmonių problemų sprendimą. Pagrindinė ES dalis yra „išvadų darymo mašina“, kuri atlieka samprotavimą arba formaliąją logiką pagal taisykles, kurios buvo apibrėžtos kaip darančios įtaką sprendimui. Šios taisyklės vadinamos ES žinių pagrindu. jos turi ir trūkumų: Dauguma ES gali spręsti tik siaurus klausimus. Vadybininko patirties įdėjimas į sistemą yra brangus laiko ir apdorojimo atžvilgiu. Kaip ir visos informacinės sistemos, ji yra neveiksminga, jai duomenys yra neteisingi ar netikslūs.9 TEMA „Metodų inžinerija“Metodų inžinerija, tai žinios susiję su metodų analize ir įranga naudojama atliekant darbą, optimalaus gamybos metodo projektavimas ir pasiūlytų metodų standartizacija. Darbo metodų inžinerija sprendžia efektyvumo ir našumo problemas, taiko įvairias priemones jam didinti. Panaudojimo sritis

Kur tik darbas yra atliekamas, metodų inžinerijos tikslas yra užtikrinant, kad darbas būtų atliekamas pačiu lengviausiu, saugiausiu, produktyviausiu būdu. Šią veiklą dažniausiai projektuoja pramonės inžinieriai. Metodų inžinerijos kilmėMetodų inžinerija prasidėjo nuo novatoriškų, Frank B. ir Lilian M. Gilbreths, projektų. Gilbreth išrado reguliuojamo aukščio pastolius ir sukūrė judesių kombinaciją kuri žymiai padidino plytų, kurios gali būti sumūrytos per dieną, skaičių. Ieškant “vienintelio geriausio būdo”, Gilbreth‘ai pritaikė struktūrinę proceso schemą, dešinės- ir kairės-rankos operacijų schemą.Metodų projektavimo principaiaštuoni elementai:1. Tikslas: funkcija, paskirtis.2. Sąnaudos: materialūs daiktai, žmonės, ir/arba informacija kuri įeina į sistemą, kuri bus perdirbta į rezultatą.3. Rezultatas: tai ką sistema gamina tam kad atliktų savo tikslą, kaip antai apdorotas plienas, surinkti skrudintuvai, dėžutės ir panašiai.4. Nuoseklumas: etapai reikalingi paversti, pertvarkyti, apdoroti sąnaudas į išeigą.5. Aplinka: sąlyga reikalinga, kad sistema veiktų, įskaitant materialas, organizacines, kultūrines, politines ir juridines aplinkas.6. Žmogiškos priemonės (darbuotojai) : žmonės, dalyvaujantys eiliškumo etapuose, netampantys išeigos dalimi.7. Materialios priemonės (technika): įranga ir materialūs resursai dalyvaujantys eiliškumo etapuose, netampantys išeigos dalimi.8. Informacinės priemonės: žinios ir informacijos resursai dalyvaujantys eiliškumo etapuose, netampantys išeigos dalimi.Metodų analizavimo PriemonėsPer daugelį metų, buvo sukurta nemažai schemų kūrimo metodų. Šios schemos yra naudingos nagrinėjant mikro ir makro judesius.Struktūrinė proceso schemaStruktūrinė proceso schema gali būti apibūdinta kaip: Atlikto ar planuojamo atlikti, su produktu darbo, grafinis atvaizdavimas. Dažniausiai schemoje yra įtraukiama tokia informacija kaip, kiekis, poslinkis, atlikto darbo tipas ir naudojama įranga.Tam, kad supaprastinti proceso schemą, dažniausiai iškeliami klausimai kiekviename schemos etape:1. Ar operacija gali būti pašalinta?2. Ar operacija gali būti sujungta su kita operacija?3. Ar gali būti pakeistas gamybos nuoseklumas?4. Ar gali būti supaprastinta operacija arba inspekcija?5. Ar gali būti pašalintas arba sutrumpintas perkėlimas?6. Ar gali būti pašalintas užlaikymas arba saugojimas?7. Ar gali būti pašalintas šis etapas, pertvarkant produktą, arba naudojant kitokias medžiagas?Dešinės ir kairės rankos proceso schemaDešinės- ir kairės-rankos proceso schema suteikia tinkamus būdus, analizuojant veiklą, kai žmogus dirba vienoje vietoje. Tokia analizė yra labia tinkama procesams, apimantiems surinkimo darbą ir inspekciją, nedalyvaujant nei vienam mechanizmui.Kiekvienam originalios schemos etapui turėtų būti keliama keletas klausimų. Tokių kaip:1. Ar gali būti operacija pašalinta arba sujungta?2. Ar gali būti transportavimas pašalintas arba sutrumpintas?3. Ar gali būti sukeista judesių eilės tvarka, kad palengvinti procesą?4. Ar gali būti pašalintas užlaikymas?5. Ar gali būti pašalintas laikymas, naudojant laikiklį?Daugialypės operacijos schemaOperacijose, kuriose dalyvauja ir žmogus, ir mechanizmas, žmogus ir keletas mechanizmų, ar bet kokia žmonių ir mašinų kombinacija, daugialypės operacijos schema suteikia tinkamą metodą analizuojant jungtinę veiklą.

Neretai, šitokio tipo analizės tikslas yra pasiekti maksimalų mechanizmo utilizavimą, įgyti optimalų žmogaus ir mechanizmo sąryšį arba sukurti geriausią komandos veiklą. Judesių ekonomijos principaiKeletas fundamentalių taisyklių yra šios:1. Abiejų rankų judesiai turi būti subalansuoti. 2. Abi rankos turi atlikti darbą ir negali būti ramybės būsenoje vienu metu, išskyrus pertraukų metą;3. Rankų judesiai turėtų būti į priešingas ir simetriškas kryptis;4. Darbas turi būti organizuotas taip, kad įgalintų darbuotoją jį atlikti lengvu ir natūraliu ritmu;5. Sverto principo ir balistika besiremiantys judesiai turi būti taikomi visada, kai yra galimybės. Taip sumažinama raumenų apkrova;6. Turi būti nustatytos tam tikros vietos įrankiams ir medžiagoms. Jie turi būti priešais ir šalia darbuotojo;7. Dėžės ir kiti įrengimai turi būti naudojami tiekiant medžiagas ten kur jos bus naudojamos;8. Darbo vieta turi būti tinkamai apšviesta, tinkamo aukščio;9. Kai yra galimybė, naudoti prietaisus ir fiksatorius, lengvinančius rankų darbą;10. Objektai turi būti pernešami, o informacija įsimenama iš vieno karto, kad to nereikėtu daryti dar kartą. Žmogiškųjų faktorių inžinerijaSvarbiausias objektas kuriant darbo metodus, yra žmogus. egzistuoja ryšys tarp žmogaus ir įrengimų. Šio ryšio nagrinėjimas ir vadinamas žmogiškųjų faktorių inžinerija. Tai dar vadinama biomechanika ir ergonomika. Kuriant darbo vietas nuolat siekiama kelti klausimus: Ar darbo vieta pritaikyta tinkamam objektų perkėlimui, nešiojimui? Ar darbo vieta yra tinkamo aukščio? Ar kėdės užtikrina patogų sėdėjimą ilgą laiką? Ar kojos ir rankos yra patogioje padėtyje? Ar pultai ir valdymo įrenginiai yra tinkamai išdėstyti? Ar darbo įrankiai patogūs naudoti?Nepaisant to, kad žmogus gali ištverti diskomfortą, įtampą, apkrovą, nenatūralius judesius, tai tęsiantis ilgą laiką gali atsirasti blogų padarinių. Tokios ir panašios problemos, pasitaikančios daugelyje įmonių, vadinamos pasikartojančių judesių liga. Ši liga sudaro 48% visų profesinių traumų. Stebint darbuotoją jo darbo aplinkoje, aiškiai matosi, kad jis turi fiziologines, psichologines ir socialines charakteristikas. Kuriant darbo vietas ir metodus neturėtų būti vadovaujamasi “vidurkio” principu. Reikėtų žiūrėti į darbuotoją, ne kaip į vidutinį, o kaip į unikalų.Užduočių supaprastinimo programosJau daug metų praktikoje naudojamos darbo arba užduočių supaprastinimo, darbo metodų tobulinimo ir kainų mažinimo programos. Šių programų užduotis yra mažinti gamybos kaštus, dalyvaujant daugybei žmonių. Užduočių supaprastinimo sąvoką pirmas paminėjo Allen H. Mogensen ketvirtame dešimtmetyje. Vykdant užduočių supaprastinimo programas galima pasirinkti apmokymus. Į apmokymus turėtų būti įtraukti šie klausimai: Bendroji ekonomika; Problemų sprendimo metodai; Procesų diagramos; Operacijų diagramos; Sudėtinės veiklos diagramos; Judesių ekonomikos principai.Darbo išplėtimas ir praturtinimasDauguma principų naudojamų metodų gerinimui turi tendenciją mažinti darbo turinį. Tai reiškia, kad mažinant kaštus susiaurėja darbuotojų pareigos. Nepaisant to, kad tai kartais sumažina reikalingus įgūdžius atliekant darbą, pats darbas tampa monotoniškas ir nuobodus. Darbo išplėtimas:1. didesne reikiamų žinių ir įgūdžių įvairove;2. galimybe darbuotojui atlikti visą produkto gamybos ciklą;3. Sudėtingesniu žinių ir judėjimo aparato panaudojimu;4. didesne atsakomybe atliekant užduotis.

Vertingumo analizėVertingumo analizė tai veikla, kuri glaudžiai susijusi su metodų tobulinimu ir jų kaina. Analizės tikslas yra skaičiuoti kiekvieno komponento, detalės ir įrangos kainą. Taip pat įeina naujų medžiagų, procesų ir jų keitimo kainų analizė. Vertingumo analizė įvertina komponento funkcijas ir tų funkcijų įtaką galutiniam produktui. Taigi analizė reikalinga tam, kad užtikrintų ar komponentas yra vertas jo kainos, gaminant produktą.Pasiūlymų sistemosPasiūlymų sistemos yra svarbus idėjų, tobulinant darbo metodus, šaltinis. Pasiūlymų sistemų tikslas yra skatinti darbuotojus pareikšti savo nuomonę ir dalintis idėjomis, kurių dėka įmonė galėtų dirbti našiau. 9 TEMA „Mokslinė, sisteminė vadyba“Bendri “mokslinės vadybos” aspektaiTerminas “mokslinė vadyba” publikuotas 1911 metais F.W.Taylor knygoje tuo pačiu pavadinimu. Ši tema apibūdinama keletu teiginių: Visi darbo aspektai turėtų būti ištirti moksliniu pagrindu, kad butu lengviau sukurti įstatymus, taisykles ir formuluojant geriausius metodus darbui. Labai svarbu naudojant šitą būdą įkurti, kas sudaro ‘dienos’ darbą. Darbuotojai turėtų būti pasirenkami, kvalifikuojami ir perkvalifikuojami metodiškai, kad teisingai atliktų savo užduotis. Vadybininkai turėtų planuoti darbą, tuo tarpu darbuotojai turėtų būti atsakingi, kad darbai būtų atlikti taip, kad atitiktų nustatytus standartus.Toliau į šią temą gilinosi amerikiečių mokslininkai Gilbreth, Gantt ir Bedaux.Du mokslinės vadybos metodairemiantis ja, atliekami tyrinėjimai ir tobulinimai. Dėl to dažnai mokslinė vadyba dar vadinama “sistemine vadyba”. Yra du pagrindiniai šios temos metodai: Metodų tyrimas – siekiama nustatyti, kokie metodai ir veikla turėtų būti įtraukta į darbą. Darbo kiekio nustatymas –susijęs su darbo laiko matavimu, kuris reikalingas atliekant darbusMokslinės vadybos kritika Per daug didelis noras pagreitinti darbo procesą spaudžiant darbuotojus didele darbų našta. Stiprinanti modernią tendenciją, tokią kaip darbo ir užduočių specializacija. Darbuotojų pasmerkimas nuobodžiam rutininiam darbui. Per daug didelis informacijos ir metodų kiekis darbdavio rankose, kurie gali būti nesąžiningai naudojami išnaudojant darbo jėgą. sprendimų ieškojimo ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo uždavinių perdavimas vadybininkams, kas gali būti per daug sudėtinga vienam žmogui Labai stiprinama bereikalinga vadybininko diktatoriška valdžia ir darbuotojų disciplina Akcentuojama produkto kiekybė, o ne kokybė.Metodų tyrimo būdasMetodų tyrimas yra viena pagrindinių dalių, kuri duoda didelį įnašą į darbo kūrimo ir organizavimo procesą.1. Pasirenkamas darbas, kurį numatoma tirti.2. Registruojami visi svarbūs dabartinio metodo faktai.3. Išnagrinėti šiuos faktus kritiškai ir laikytis sekos.4. vystyti praktiškiausią, ekonomiškiausią ir efektyviausią metodą.5. Pritaikyti naują metodą.Žingsniai išskirstomi į smulkesnes dalis:1 žingsnis- Pasirenkamas darbas šiai studijai, kuris duotų geriausią pelną iš investicijų ir sutaupytų laiko.2 žingsnis- registravimasTechnikos, naudojamos metodų tyrime:a). Registruojama darbo veiklos seka,b). Registruojamas laiko priklausomybė nuo darbo aktyvumo ir apimties.c). Registruojamas darbo judėjimas.3 žingsnis- Išnagrinėti faktus:

Šis žingsnis yra vienas svarbiausių aspektų metodų tyrime ir idėja išnagrinėti dabartinius metodus kritiškai, vadinamas- “klausimų technika”. Fundamentinis metodo bruožas- studijų filosofija- viskas turi būti kritiškai išnagrinėta. Užduodant daug klausimų ir paliekant erdvės oficialiems atsakymams, į kuriuos darbo organizatorius privalo atsakyti.4 žingsnis- vystyti praktiškiausią, ekonomiškiausią ir efektyviausią metodą Išskirstyti veiklą į keletą dalių. Sujungti kai kuriuos elementus į vieną Pakeisti kai kurių įvykių seką, kad pagerinti darbo našumą. Supaprastinti veiklą ir sumažinti darbo turinį.5 ir 6 žingsniai- pritaikyti naują metodą ir jį išlaikyti Koncentruojamas į “projektų vadybą” įdiegiant procesą labiau nei nagrinėjant personalo reakciją, kuriuos tas procesas palietė. Gali būti naudojamas kaip galimybė permąstyti ir pagerinti metodus juos vykdant.Darbo ir atlikimo įvertinimasDarbo ir atlikimo įvertinimas yra vienas pagrindinių įstatymų, dažniausiai naudojamų įvertinimų kuriant naujas darbo vietas ir nustatant darbo sunkumą. Darbo įvertinimas- procesas, kuris reikalingas nustatyti kiek laiko kvalifikuotam darbuotojui reikės atlikti tam tikro sunkumo užduočiai. Paskutinis rezultatas yra standartizuotas laikas, kuris įtraukia laiką, reikalingą atlikti darbui, laiką, reikalingą kompensuot poilsio laiką, laiką, per kurį galimi netikėtumai, ir laiką, kuris reikalingas, jei darbuotojas nepakankamai kvalifikuotas jį atlikti, kad sutrumpinti atliekamo darbo ciklą ir padidinti našumą.Ergonomika:Ergonomika susijusi su fiziniais darbo aspektais, t.y. su žmogaus kūnu ir kaip jis taikosi prie aplinkos. Ji įtraukia du aspektus:a). Susiję su tuo, kaip žmogus susijęs su fiziniais savo darbo vietos aspektais, kur darbo vieta apbūdinama kaip stalai, mašinos, įranga ir t.t..b). Įtraukiama ir tai, kaip asmuo susijęs su aplinkos sąlygomis (pvz.: temperatūra, apšvietimas) darbo vietoje.Ergonomiškos darbo vietos kūrimas Darbe labai svarbu informacija ir kaip ji gaunama- šis ergonominis darbo aspektas priklauso nuo kompiuterio, klaviatūros, monitoriaus- pagrindinių”paviršių”. Įeina:a). Antropometriniai aspektai- nukreipiamas dėmesys į žmogaus dydį, formą, kitus fizinius sugebėjimus, pvz.: stiprumas .b). Neurologiniai aspektai- jausminės galimybės labai svarbios darbo vietoje. Tai yra rega, lietimas, uoslė, klausa. Bet koks nukrypimas nuo reikalaujamų standartų gali pakenkti žmogaus sveikatai.Ergonomiškos aplinkos kūrimasYra keletas veiksnių, aktyviai įtakojančių žmonių sveikatą ir darbą:Darbo temperatūra- priklauso nuo drėgmės ir nuo oro judėjimo:a). Tinkama temperatūra priklauso nuo darbo pobūdžio- lengvas darbas reikalauja daugiau šilumos nei sunkus.b). efektyviausiai dirbama prie 29 laipsnių temperatūrosc). Nelaimingų atsitikimų galimybė padidėja pakilus temperatūrai, kuri yra žemesnė arba aukštesnė nei reikalinga darbui atlikti.Apšvietimo lygis- jis priklauso nuo atliekamo darbo pobūdžio, kuris reikalauja atitinkamo apšvietimo stiprumo, priklausomai nuo darbo aplinkos.Triukšmo lygiai- seniai registruojamas klausos praradimas – rimta pasekmė darbo vietos, kurioje triukšmas ir garsas buvo didesnis negu mažesnis nei saugos nurodymuose.Decibelai yra logaritminėse skalėse, kuriose nurodomi saugaus garso limitus,ir parodo, kad garsas pasidvigubina kas 3 DB.Ergonomika biure- technologijų įstatymai kuriami dėl kompiuterių monitorių ir klaviatūrų saugaus naudojimo:a). Įvertinti visas darbo vietas, kad sumažinti darbuotojų sveikatos riziką.b). Įsitikinama, ar darbo vietos atitinka visus reikalavimusc). suplanuojama darbo laikas ir pertraukos bei pasikeitimai veikoje.

d). Pateikiama reikalinga informacija ir darbuotojų ruošimas.e). Testuojam rega, jei tik darbuotojas to reikalauja.Elgsenos būdai darbo vietojeElgsenos būdai kuriant darbo vietas įtraukiama darbuotojo troškimas patenkinti savo norus tobulėti: Taip pateikiami darbai, turintys aukštesnę kokybę. Tai instrumentas siekiant geresnio darbo atlikimo, atsižvelgiant į produktų kokybę.Darbo kūrimas turi du etapus: Tiriant žmonių reakcijas į įvairius darbo motyvus. Tiriant individo motyvaciją dirbti tam tikrame darbe.Darbas turėtų: Leisti žmonėms jausti atsakomybę už darbą, kurį jei atlieka. Pateikti kompleksą užduočių, kurios būtų reikšmingos darbo procese. Padaryti išvadas apie darbo efektyvumą.Elgsenos būdų keitimasyra keletas būdų kaip padidinti ar sumažinti darbuotojų skaičių ar reikiamų pagaminti vienetų kiekį, kaip elgtis norint pasiekti geriausių rezultatų ir nepatirti nuostolių. Darbo rotavimas- jei padidėtų užduočių skaičius dėl technologinių pasiekimų darbo procese, vienas būdas gali būti, kad reikia rotuoti darbą- periodiškai keičiant žmones, paskirstant jiems skirtingas užduotis, kad suteikti daugiau įvairumo jų vykdomoje veikloje. Darbo rotacija gali apkelti įgūdžių lankstumą ar padaryti nemažą įnašą mažinant rutiną. Darbo išplėtimas- siekiant padidinti darbo našumą, norint pasiekti efektyvesnių rezultatų, yra didinant darbo užduočių skaičių kiekvienam darbuotojui; Darbo praturtinimas- padidina darbo užduočių skaičių, kurios paskirstomos darbuotojams. Įgalinimas, teisių suteikimasNauja tendencija išryškėjusi paskutiniame dešimtmetyje, tai didesnių teisų darbuotojams suteikimas. Manoma, kad darbuotojo autonomiškumas ir noras tobulėti gali duoti gerų rezultatų: Darbuotojo pasiūlymų įtraukimas gali padėti nuspręsti, kaip galima pagerinti darbo procesą Teisių padidinimas įgalina personalą pertvarkyti savo darbo vietas Aukštas kišimasis- įtraukiant visą personalą į strateginių sprendimų paiešką ir atlikimą.Autonomiškos darbo grupėsAutonomiškos darbo grupės yra sietinos su kompanijos darbu grupėse (kartais save valdančiomis grupėmis).Personalas biure yra svarbus tuo, kad yra įgūdžių įvairumas, kolektyviai sprendžiamos problemos ir turi aukštą diskretumo laipsnį. Darbo grupė gali tipiškai valdyti darbo santykius ir įtakoti darbo procesą. Kontroliavimas prieš pasižadėjimąIšskiriamas vadybininkų poreikis valdyti darbuotojus ir darbuotojo noras įsipareigoti atlikti pavedamus darbus. darbo pasidalinimas yra susijęs su darbuotojų atliekamo darbo kontroliavimu.10 TEMA „GAMYBOS PAJĖGUMŲ IŠDĖSTYMAS – VIETOS PARINKIMAS“Vietos svarbaVietos sprendimas svarbus visų tipų operacijoms bei gamybos procesams. Kitaip sakant, vietos sprendimai visada turi įtakos procesų kainoms taip pat kaip ir galimybei gerai pasitarnauti savo klientams. Vietos parinkimo sprendimų priėmimo priežastysYra dvi grupės veiksnių skatinančių įmones priimti vietos parinkimo sprendimus:1. prekių ir paslaugų paklausos pokyčiai;2. veiklos aprūpinimo kaštų pokyčiai.Vietos sprendimai, kuriuos paskatina paklausos pokyčiai, dažnai priklauso nuo paklausos padidėjimo arba sumažėjimo. Kai kurios veiklos sritys tiesiog neturi galimybės prasiplėsti toje pačioje vietoje dėl didėjančios paklausos. Dar viena priežastis kodėl yra daromi vietos sprendimai, tai veiklos aprūpinimo kaštų pasikeitimas.Gamybos pajėgumų išsidėstymo tikslaiVietos sprendimo tikslas yra pasiekti pusiausvyrą tarp trijų tarpusavyje susijusių tikslų:1. veiklos erdvinio kintamojo kainos (erdvinis kintamasis reiškia, kad pasikeičia geografinis išsidėstymas);2. paslaugos, kurią veikla gali suteikti savo klientams;

3. veiklos įplaukų galimybių.Aprūpinimo įtakaDarbo kainaAtlyginimas ir kitos kainos įdarbinant žmogų su tam tikrais įgūdžiais gali skirtinguose rajonuose toje pačioje šalyje, bet dar didesni skirtumai pastebimi lyginant skirtingas valstybes.Žemės kainaKaina įsigyjant išsirinktą sklypą svarbus veiksnys pasirenkant vietą. Žemė ir žemės nuomos mokestis yra skirtingas skirtingose šalyse ir miestuose. Energijos kainaVeikla, kuri reikalauja didelio kiekio energijos, tokia, kaip aliuminio lydykla, gali turėti įtakos pasirenkant vietą, kurioje yra galimybė gauti pakankamai pigios energijos.Transporto kainaTransporto kaina gali būti sudaryta iš dviejų dalių:1. žaliavų transportavimo kaina iš jų šaltinio vietos iki gamybos vietos;2. pagamintų prekių transportavimo kaina iš gamybos vietos iki klientų.Atstumas nuo žaliavų šaltinio, iki gamybos vietos priimant sprendimą dominuoja, kai yra aukštos žaliavų transportavimo kainos. Bendruomenės veiksniaiBendruomenės veiksniai įvardinami, kaip veiklos kaštai, kurie patiriami dėl socialinės, politinės ir ekonominės vietos aplinkos. Šiuos kaštus sudaro:vietinių mokesčių tarifai; kapitalo judėjimo suvaržymai; vyriausybės finansinė pagalba; vyriausybės ar savivaldybių infrastruktūros planavimo ir įrengimo pagalba; politinis stabilumas; vietinis nusistatymas prieš vidaus ar užsienio investitorius; kalba; socialiniai patogumai (mokyklos, teatrai, parduotuvės, sporto klubai ir kt.); paramos tarnybų buvimas; darbo santykių istorija, vietinės profsąjungos; darbo rinka; gamtosaugos reikalavimai; statybos planavimo procedūros ir suvaržymai. Bendruomenės veiksniai turi tiesioginę įtaką organizacijos pelningumui. Paklausos įtakaDarbo įgūdžiaiVietinės darbo jėgos profesinis bei intelektinis potencialias gali turėti įtakos kuriant ir gaminant produktus ar teikiant paslaugas. Šio potencialo buvimas lemia įmonių vietos pasirinkimą. Vietos tinkamumasSkirtinga vieta turi skirtingą vidines charakteristikas, kurios gali paveikti proceso gebėjimą tarnauti žmonėms ir generuoti pajamas. Pvz.: prabangus kurorto viešbutis, kuris siūlo puikius apartamentus atostogoms, labai priklauso nuo esamos vietos charakteristikų. Ar viešbutis toli, ar arti nuo paplūdimio, ar yra medžių apsuptyje, ar ne ir pan.Vietos įvaizdisKai kurios vietos klientų mintyse tiesiog susijusios su tam tikru įvaizdžiu. Patogumas klientamsŠis veiksnys yra svarbiausias iš visų paklausos faktorių. Vieta turi labai ženklų poveikį organizuojant efektyvų klientų aptarnavimą. Gamybos išsidėstymo sprendimo lygiaiVietos parinkimo sprendimas priimamas trimis lygiais:1. pasirenkant šalį, kurioje butų išsidėstoma įmonės veikla;2. pasirenkant šalies sritį arba regioną;3. pasirenkant tam tikrą sklypą.Regiono arba šalies pasirinkimasVietos parikimo sprendimas daugelyje didesnių organizacijų apima skirtingų pasaulio vietų analizę ieškant geriausių vietų organizacijų plėtrai. Srities ar rajono pasirinkimas tam tikroje šalyjeorganizacijai reikia pasirinkti šalyje sritį ar rajoną. Vykdant šį pasirinkimą politinis stabilumas ir kalba nėra tokie svarbūs veiksniai. Žemės kaina, vietinė darbo jėga, bendruomenės faktoriai turi nemažos įtakos organizacijos apsisprendime, kur įsikurti.

Sklypo pasirinkimasFaktoriai pagal kuriuos sklypas yra atmetamas arba įsigyjamas priklauso nuo sklypo charakteristikų bei aplinkos. Priimant šį sprendimą yra labai svarbu įvertinti infrastruktūros veiksnius. Elektros ar dujų linijų, geležinkelio atšakos buvimas, lengvas išvažiavimas į greikelį, kad būtų patogu gabenti medžiagas ir prekes.Vietos parinkimo sprendimo priėmimo metodaiYra sisteminis kiekybinis metodai, kurie gali padėti vietos parinkimo sprendimo procese.Apžvelkime du iš jų:1. daugiakriterinis metodas; Pirmasis metodas į savo procedūrą įtraukia kriterijų įvardinimą, kurie bus panaudojami įvertinant įvairias vietas.2. svorio centro metodas.Antrasis metodas naudojamas rasti vietai, kuri sumažintų transportavimo kainas. Šiuo atveju ieškoma optimaliausios vietos, įvertinat žaliavų ir gatavų produktų transportavimą.11 TEMA „Produktyvumo planavimas ir kontrolė“Vadybininkai atsako už įmonės produktyvumo planavimą, kuris atitiktų esamai ir būsimai paklausai.KAS YRA PRODUKTYVUMAS?operacijos produktyvumas – tai maksimalus pajėgumų panaudojimo lygis, kuris gali būti pasiektas per tam tikrą laiko periodą, esant normalioms operacijosatlikimo sąlygoms.PRODUKTYVUMO APRIBOJIMAIDažniausiai yra taip, kad dalis įmonės operuoja ne pilnu pajėgumu, o kita dalis dirba maksimaliai. Tai yra tokia veiklos dalis, kuri maksimaliai naudoja pajėgumą, kuris yra pajėgumo apribojimas visai veiklai. Priklausomai nuo paklausos tipo, skirtingos veiklos dalys turi įtakoti maksimalaus pajėgumo panaudojimą ir veikti kaip spaudimas visai veiklai. PRODUKTYVUMO PLANAVIMAS IR KONTROLĖProduktyvumo planavimo ir kontrolės uždavinys, suplanuoti produktyvumą taip, kad įmonė galėtų efektyviai reaguoti į paklausos pokyčius. Tai reiškia sprendimų priėmimą, kaip operacijos turi reaguoti į paklausos svyravimus. Šios strategijos susijusios su lėšų paskirstymu įmonėje, minėtų uždavinių sprendimui. Mes šį uždavinį vadiname ilgalaikio produktyvumo strategija. VIDUTINIS IR TRUMPALAIKIS PRODUKTYVUMASTurint nustatytą ilgalaikį produktyvumą, vadybininkai turi nuspręsti kaip nustatyti operacijų produktyvumą vidutiniam laikotarpiui. Vertinimas dažniausiai apima paklausos prognozės nustatymą periodui nuo 2 iki 18 mėnesių į priekį, per kurį laiką suplanuotas gamybos pajėgumas gali keistis, pavyzdžiui, dėl įrankių ar darbo trukmės. Operacijų vadybininkai turi daryti trumpalaikius produktyvumo koregavimus, kurie duoda jiems galimybę įvertinti galimus produkcijos pokyčius per trumpa periodą ir tai numatyti arba tik preliminariai įvertinti tokią galimybę.Bendra paklausa ir produktyvumasSvarbi produktyvumo planavimo ir kontrolės charakteristika yra ta, kad jis yra susijęs su produktyvumo reguliavimu per trumpalaikį ir vidutinį laikotarpį. Todėl bendri planai sudaromi laikantis prielaidos, kad įvairių produktų ir paslaugų mišinys išliks beveik toks pat per visą periodą.Produktyvumo planavimo ir kontrolės tikslai.Sprendimai dėl produktyvumo, kuriuos priima operacijų vadybininkai, turės įtakos juos įgyvendinant skirtingais aspektais: Kainai turės įtakos pusiausvyra tarp produktyvumo ir paklausos (arba produkcijos lygis, kuris skiriasi nuo numatytojo). Produktyvumo lygis esant aukštai paklausai gali reikšti pilną įmonės galimybių panaudojimą bei didesnę nei įprastai vieno vieneto pardavimo kainą. Tačiau jei produktyvumas mažesnis už paklausą, tai taip pat gali lemti klientų praradimą. Pajamoms irgi turės įtakos santykis tarp produktyvumo ir paklausos, bet iš kitos pusės. Produktyvumo lygis, kuris yra lygus arba didesnis už paklausą bet kurio laiko momentu, užtikrins tai, kad paklausa bus patenkinta ir nebus pajamų praradimo. Darbo kapitalą įtakos, jeigu veikla gamins baigtinius produktus, kurie atitinka paklausą. Tai gali reikšti, kad paklausa bus patenkinta, bet organizacija turės investuoti į atsargas, kol gaminiai dar nebus parduoti.

Prekių ir paslaugų kokybei gali turėti įtakos produktyvumo planas, kuris apima svyravimus tarp produktyvumo lygių, atleidžiant arba pasamdant laikiną personalą. Naujas personalas ir kasdieninio darbo ardymas gali padidinti galimų klaidų galimybę. Reagavimo į vartotojišką paklausą greitis gali būti padidintas sąmoningu produktyvumo pertekliumi, kad vartotojams nereiktų laukti, kol bus pagamintas produktas. Priklausomumą nuo pasiūlos įtakos tai, kaip paklausos lygis atitinką produktyvumą. Kuo geriau paklausa atitinką produktyvumą, tuo mažesnė nenumatytų klaidų galimybė ir mažesnis prekių ir paslaugų priklausomumas. Lankstumas, o ypač kiekio lankstumas, bus padidintas dėl gaminamų prekių pertekliaus. Jeigu tarp paklausos ir produktyvumo yra balansas, operacija nereaguos į nenumatytą paklausos prieaugį.Produktyvumo planavimo ir kontrolės žingsniai.Produktyvumo planavimo ir kontrolės sprendimų seka, kurios turi prisilaikyti operacijų vadybininkai, yra svarbi siekiant produktyvumo ir kokybės balanso. Todėl prieš priimdami bet kokį sprendimą, jie turi apskaičiuoti produktyvumą ir paklausą planuojamam laikotarpiui laikydamiesi tokios sekos: Pirmas žingsnis yra: įvertinti paklausos ir pasiūlos lygius planuojamam laikotarpiui. Antras žingsnis bus: identifikuoti galimus produktyvumo planus, kurie gali būti pritaikyti esant paklausos svyravimams. Trečias žingsnis bus: labiausiai tinkamo esamoms sąlygoms produktyvumo plano pasirinkimas.AKLAUSOS IR PRODUKTYVUMO ĮVERTINIMASPaklausos svyravimo prognozėsDaugumoje organizacijų už paklausos prognozę yra atsakingi pardavimų ir/arba rinkodaros (marketingo) skyriai. Už gamybos planavimo ir kontrolės sprendimams yra atsakingi operacijų vadybininkai. Be būsimos paklausos nustatymo negalima efektyviai planuoti busimus įvykius, o tik reaguoti į juos. Todėl yra svarbu, kad operacijų vadybininkai suprastų paklausos prognozės pagrindus ir logines priežastis lemiančias paklausos svyravimus. Egzistuoja trys būtini reikalavimai prognozei.Tai turi būti išreikšta per terminais, kurie yra naudingi produktyvumo planavimui ir kontrolei.Jeigu prognozė yra išreikšta tik piniginiais vienetais ir neišaiškina, kaip ji įtakos produktyvumą, tada ji turi būti “išversta” į realų paklausos įvertinimą, kuris išreikštas tokias pačiais vienetais, kaip ir produktyvumas. Prognozė turi būti kaip tik įmanoma tikslesnėProduktyvumo planavime ir kontrolėje prognozės tikslumas yra labai svarbus, kadangi paklausa gali pasikeisti per trumpą laiką, ir egzistuoja vėlavimas tarp sprendimo pakeisti produktyvumą ir laiko kai šie pakeitimai duoda efektą. Prognozė turi įvertinti santykinį nepastovumą ir svyravimusSprendimai dirbti papildomas valandas ir papildomai pasamdyti darbuotojus dažniausiai pagrįsti paklausos prognozės rezultatais, kurie praktiškai gali labai skirtis nuo esamos paklausos. Skirtumai nuo realios paklauso gali lemti bereikalingas išlaidas, taip pat šių skirtumų rezultatas – paslaugomis nepatenkintų vartotojų atsiradimas. Labai svarbu nustatyti kaip tiksliai paklausa gali skirtis nuo vidurkio. Tai galima padaryti, nagrinėjant paklausos statistiką ir sudarant paklausos pasiskirstymo grafiką skirtingais dienos momentais. Bendrai, galimų prognozių privalumas yra tas, kad operacijų vadybininkai galėtų sudaryti planus, kurie garantuotų reagavimo galimybę, taip pat planus, kurie sumažintų išlaidas. Paklausos sezoniškumasDaugumoje organizacijų produktyvumo planavimas ir kontrolė yra tampriai susiję su sezoniniais paklausos svyravimais. Beveik visi produktai ir paslaugos turi paklausos sezoniškumą ir keletas turi netgi pasiūlos sezoniškumą, dažniausiai tai sezoniški žemės ūkio produktai – pavyzdžiui, užšaldytų daržovių tiekimas. Tokie paklausos, ar pasiūlos svyravimai gali būti pagrįstai prognozuojami, bet kai kuriuos dažniausiai veikia nenumatyti oro pasikeitimai, ar besikeičiančios ekonominės sąlygos. Savaitės ir dienos paklausos svyravimaiPaklausos sezoniškumas atsiranda metų bėgyje, bet paprastai iš anksto numatomi kai kurių prekių ir paslaugų paklausos pasikeitimai gali atsirasti ir per trumpesnį laikotarpį. Paklausa gali būti maža pirmadienį ir trečiadienį, ir pasiekti piko penktadienį ir šeštadienį. Veikla, kurios pirkėjai negali, arba nenori laukti, turi būti suplanuota netgi labai trumpalaikiams paklausos svyravimams.

Produktyvumo nustatymasPagrindinė produktyvumo nustatymo problema yra daugumos operacijų sudėtingumas. Tik kai operacijos yra labai standartizuotos ir pasikartojančios, produktyvumas yra nustatomas vienareikšmiškai. Daugumai veiklų produktyvumo apibrėžimas yra akivaizdus. Kiek sudėtingesni skaičiavimai reikalingi kai yra platus gaminamos produkcijos spektras, kuris reikalauja daug derinimų paleidžiant konvejerį. Beveik bet kokioje veikloje galima naudoti ir produkcijos, ir sąnaudų apimčių nustatymus, bet praktikoje dauguma gamintojų pasirenka tik vieną iš jų.Produktyvumas priklauso nuo veiklos įvairovės.Numatomas pajėgumas ir efektyvus pajėgumasTeorinis veiklos produktyvumas – produktyvumas, kurį apskaičiavo įmonės technologai, planuodami veiklą – ne visada gali būti pasiektas praktiškai. Veikla turi vykti tokiu eiliškumu, kuris gali sutrumpinti gaminimo laiką. Techninės kliūtys gali sustabdyti veiklą netgi daug ilgesniam laikotarpiui, bet visi gamybos laiko nuostoliai nėra vien tik dėl vadybininko kaltės; jie taip pat gali atsirasti dėl rinkos ar techninės paklausos pokyčių. Aktualus produktyvumas, kurį turime po visų kliūčių ir vadiname efektyviu veiklos produktyvumu. Santykis tarp produkcijos ir efektyvaus produktyvumo, kuris faktiškai pasiektas produktyvumo nustatymui, vadinasi naudojimu (utilizacija) ir gamyklos efektyvumu.Panaudojimas = faktiška produkcija / suplanuotas produktyvumas Efektyvumas = faktiška produkcija / efektyvus produktyvumas12 TEMA „GAMYBINIS APTARNAVIMAS (PRIEŽIŪRA)Gamybinis aptarnavimas yra viena iš gamybos organizavimo funkcijų, kuri rūpinasi, kad gamykla kiekvieną dieną puikiai dirbtų. Tai yra labai svarbu kiekvienos gamybos kūrimo procese, nes būtina užtikrinti mašinų, pastatų ir pasaugų, kurios gali būti reikalingos kitiems įmonės padaliniams, tinkamumą. Eksploatavimo apimtysPriežiūra yra būtina visose gamybos įstaigose, nes įrengimai lūžta, dalys susidėvi, o pastatai griūva. Daugelyje gamybos įmonių, techninio aptarnavimo komanda taip pat yra atsakinga už energijos taupymą ir naudojimo kontrolę. Inžinerinė priežiūros atliekamos funkcijos klasifikuojamos į pirmines ir antrines.Pirminės inžinerinės priežiūros funkcijos: Pramonės įmonės įrengimų priežiūra. Pramonės įmonės teritorijos ir pastatų priežiūra. Įrangos tikrinimas ir reguliavimas. Gėrybių kūrimas ir paskirstymas. Atnaujinimas ir naujos instaliacijos.Antrinės inžinerinės priežiūros funkcijos: Sandėliavimas. Įmonės apsauga. Atliekų šalinimas. Gelbėjimo darbai. Draudimo administravimas. Priežiūros darbai. Nuosavybės apskaita. Taršos ir garso mažinimas. Ir kiti darbai skirti techninio aptarnavimo komandai.Kadangi daug darbų yra labai specializuoti, juos dažnai greičiau, pigiau ir kokybiškiau gali atlikti rangovai. Daug tvarkos palaikymo darbų yra pavedama atskiriems padaliniams. Kiekvienam darbuotojui gali būti skirta, būti atsakingam už savo darbo vietos tvarką. Vadovas turi užtikrinti, kad jo padalinyje darbo vietos būtų tvarkingos ir prižiūrimos. Priežiūros komandaKomanda turėtų būti sudaryta taip, kad atitiktų specifines technines, geografines ir personalo valdymo sąlygas. Pagrindinis pramonės įmonės techninės priežiūros komandos uždavinys - užtikrinti, kad gamykla dirbtų naudodama mažiausiai resursų ir pasiektų didžiausią produktyvumą. Techninės priežiūros komanda priklauso nuo įmonės specializacijos, ar tai yra elektros, chemijos ar mechanikos sritis. Kitas svarbus veiksnys, kuriant

techninio aptarnavimo komanda, yra įmonės dydis ir planuojamų atlikti darbų apimtys. Dar vienas svarbus veiksnys formuojant komandą yra skirtingų sričių specialistų skaičius. Šis skaičius svyruoja priklausomai nuo kompanijos atliekamų darbų rūšies ir jų kiekio. Kitas veiksnys nuo kurio priklauso komandos dydis, yra galimybė reikalui esant samdyti išorės rangovus,jei įmonės vadovybė tą leidžia. Svarbi įmonės dalis – planavimo sektorius. Šis skyrius atsakingas už planavimą, tvarkaraščio sudarymą ir kasdieninių priežiūros darbų kaštų analizę. Planuojami dažniausiai neįprastiniai darbai. Žmogus atsakingas už inžinerinį aptarnavimą paprastai būna inžinierius, inžinierius - technologas arba technologas-specialistas. Šis asmuo gali turėti panašaus profilio techninį personalą, kad atliktų reikiamą techninį darbą. Eksploatacijos kaštaiNors eksploatacijos metodai yra nuolat tobulinami, eksploatacijos išlaidos vis didėja, nes naudojama vis daugiau mašinų, kurioms reikia priežiūros, todėl dauguma gamyklų yra pasiruošusios mokėti didelę kainą, kad tik sulūžę įrengimai ir vėl kuo greičiau dirbtų. Šie klausimai turėtų būti gerai apmąstyti kuriant įmonės techninio aptarnavimo strategiją: Kiek priežiūros reikia? Kiek žmonių turėtų būti techninės priežiūros komandoje? Kaip išlaikyti techninės priežiūros komandą? Ar techninės priežiūros komanda turi būti centralizuota? Ar techninės priežiūros darbus gali atlikti rangovai? Kokią reikėtų įkurti prevencinės techninės priežiūros sistemą? Kokiems darbams skirti prioritetą? Kaip apskaičiuoti atlyginimas techninės priežiūros komandos darbuotojams? Ar pakankamai kompiuterizuotas darbas? Ar tiksliai numatomos darbų kainos?Pagrindinė eksploatacijos strategija turi apimti į komandos dydžio ir darbų sudėtingumo klausimus. Dalykai, kurie daro įtaką įmonės eksploatacijos strategijai: kokius darbus gali atlikti rangovai bei išorės specialistai, kai iškyla problemos. Tai gali būti kompiuterių, specialių įrenginių bei mašinų specialistai. Mašinų keitimas tinkamu laiku. Remonto darbų pavedimas ir procedūrosDauguma kompanijų naudoja remonto darbų orderį, kad pradėtų remonto darbus. Šis orderis gali būti tiek sudėtingas arba tiek paprastas, kiek to reikalauja įmonės buhalterinė sistema. Darbo orderis yra dokumentas, kuriuo formaliai pradedami remonto darbai. Darbai paprastai inicijuojami autoritetingo asmens, kuris yra atsakingas už tuos įrenginius ar tą įmonės teritoriją. Stambiems remonto darbams paprastai reikia pritarimo iš aukštesnių valdybos sluoksnių. Kaip bus atliekami remonto darbai priklauso nuo darbų būtinybės ir reikiamo specialistų skaičiaus. Užsilikę darbai žymimi, kaip atsilikimas nuo grafiko. Atsilikimas skaičiuojamas – numatytas darbo valandas dalinant iš darbuotojų skaičiaus ir jų darbo valandų. Atsilikimas yra svarbus parametras, kuris parodo kiek laiko nebuvo kam atlikti konkretaus pavedimo. Ši problema kompanija gali spręsti samdydama laikinus darbuotojus, rangovus arba perskirstydama viršvalandžius. Remonto kontrolėKontrolės priemonės:1. Darbo užsakymas. Darbo orderyje paprastai nurodoma darbo vieta, įrengimų, kuriuos reikės taisyti, būklė ir trumpas darbų apibūdinimas. Vadovybės pritarimas reikalingas, kad būtų įsitikinta ar yra reikiamos medžiagos ir ar darbuotojai šiam darbui atlikti yra laisvi.2. Darbo tvarkaraštis.Svarbu sudaryti tinkamą darbų tvarkaraštį. Pirmiausia reikia paskaičiuoti kiek darbuotojų ir laiko, kokiam darbui reikia atlikti. Kita vertus remonto darbų laiką sudėtinga apskaičiuoti, nes tai nėra standartinis, pasikartojantis darbas ir jį dirbant gali iškilti daugybė nenumatytų kliūčių.3. Medžiagų kaštai.Remonto darbų kaštai skaičiuojami susumuojant medžiagų, panaudotų konkrečiam darbui, kainas ir darbuotojų valandas, dirbant konkretų darbą. Medžiagų kaina paskaičiuojama pagal sandėlio užklausas.4. Inventoriaus kontrolė.

Inventoriaus kontrolė yra labai svarbi norit, kad techninės apžiūros komanda sėkmingai dirbtų. Kai nėra atsarginių detalių trumpas darbelis gali labai ilgai užsitęsti. 5. Darbo kaštai.Kai kuriose įmonėse atėjus į darbą ir išeinant iš jo reikia įkišti kortelę į aparatą, kuris tada parodo, kiek laiko darbuotojas praleido darbo vietoje. Ir pagal tai mokamas atlyginimas, arba gali būti mokamas reguliarus atlyginimas. Tai ir yra darbo kaštai.6. Biudžetas.Sudarinėjant ateinančių metų biudžetą būtina numatyti ateinančių metų remonto darbų kaštus. Kadangi kaštai svyruoja, patirtis tampa geriausiu gidu. 7. Įrengimų įrašai.Daug įrengimų įrašų yra kompiuterizuoti. Tuose įrašuose būna tam tikro įrenginio duomenys, jo tipo serijinis numeris, tiekėjas ir kaina. Tokia informacija reikalinga užsakinėjant naujas dalis ir norint gauti daugiau informacijos iš tiekėjo. Remonto kainos informacija yra ypatingai naudinga. Remonto darbų planavimas ir tvarkaraščių sudarymasDvi pačios svarbiausios funkcijos, kurias atlieka sėkminga techninės priežiūros komanda, yra planavimas ir darbo organizavimas. Planavimas susideda iš:1. Prioritetų nustatymo.2. Darbo, kuris turi būti padarytas apibrėžimas.3. Skaičiavimo, kiek laiko, specialistų, medžiagų, įrankių ir darbo saugumą užtikrinančių priemonių reikės darbui atlikti.Nesvarbu, kas ir kaip inicijuoja darbo orderį, darbo atlikimui vis tiek reikės planavimo. Planavimo grupės dydis ir organizuotumas priklauso nuo įmonės dydžio ir sistemų sudėtingumo. Kad būtų galima sėkmingai vykdyti ilgalaikius bei trumpalaikius planus, reikalinga, kuo efektyviau paskirstyti priežiūros komandos personalą, ir skirti jam tinkamas užduotis. Remonto darbų grafiko sudarymą galima suskirstyti į dvi pakopas. Tai yra didysis visų darbų, kuriuos galima numatyti planas, ir kasdieninis to plano prisitaikymas prie kasdienių plano korekcijų, kurias sąlygoja netikėtumai ar nelaimės. Patikrinimų dažnumas priklauso nuo įrangos. Didysis remonto planas gali būti suskirstytas į savaitinius ar dieninius planus. Savaitinis planas teikia informaciją, kokius darbus, kokią dieną, ir kas turi atlikti ateinančią savaitę. 13. DARBŲ ATLIKIMAS “TIKSLIAI LAIKU”(JIT)Darbų atlikimas “tiksliai laiku”-naujas serijinės gamybos būdas.JIT idėja buvo sukurta “Toyotos” automobilių gamybos koncerne Japonijoje 1970m.Jis susilaukė didelio dėmesio pasaulyje.JIT sistemoje pirmumas teikiamas vartotojo poreikių patenkinimui sugaištant mažiausiai laiko.Ši metodologija siejama su gamybos sistemoje dirbančiais žmonėmis ir jos struktūra bei galimybėmis.Įgyvendinti šią gamybos filisofiją buvo pradėta nuo gamybos atsargų mažinimo. Vėliau buvo tobulinami kiti gamybos principai ir priemonės.JIT rekalauja pastovių pastangų norint atsikratyti nuostolių ir neefektyvumo gamybos procese.To siekiama mažinant gamybos partijas, užtikrinant aukštą kokybę ir bendradarbiaujant.JIT yra daugiau negu madžiagų pristatymo planavimas.Tai filosofija,siekianti panaikinti bet kokias nereikalingas išlaidas,tame tarpe per didelius atsargų kiekius ir neefektyvų laiko naudojimą.JIT tikslas yra paprastas: pristatyti medžiagas į sekantį gamybos punktą tiksliai tuo laiku,kai jų reikia.Tuomet nereikės atsargų. JIT gali būti įgyvendinamas ir įmonės viduje,ir perkant medžiagas iš tiekėjų.JIT sistemos privalumai pritraukia gamintojų dėmesį ir šie svarsto esamos sistemos pertvarkymą į JIT.Tame procese reikia skirti dėmesį paramos gavimui iš vadovybės,bendradarbiavimui organizacijos viduje ir gerų santykių su tiekėjais palaikymui.JIT APIBRĖŽIMASJIT atsiradimo istorijaJIT yra Japonijos gamybos vadybos filosofija, nuo 1970 m.naudojama daugelyje šios šalies įmonių.Šią ideologiją sukūrė ir pirmasis panaudojo “Toyotos” automobilių gamybos koncerne Taiichi Ohno.JIT sistema japonų dar vadinama Toyotos sistema.Japonija yra šalis,turinti minimalias atsargas ir didelį gyventojų skaičių.Todėl japonai visada stengėsi neeikvoti resursų, vietos(žemės),laiko ir darbo jėgos.Išlaidavimas yra neleistinas,nes šalis turi labai mažai vietos ir nedaug naudingųjų iškasenų.Priešingai,japonai buvo motyvuojami maksimizuoti naudą,gautą iš tų negausių resursų.Jiems buvo būtina gerbti vienas kitą,norint draugiškai gyventi

ir efektyviai dirbti tokioje tankiai apgyvendintoje vietoje.Dėl to,jų darbo įpročiai atspindi tą išlaidų mažinimo ir žmogaus gerbimo filosofiją.JITpagrįstas 3 pagr.principais:1. Visų formų išlaidų mažinimas2. Pastovus procesų ir sistemų gerinimas3. Visų darbuotojų gerbimas.Japonai kruopščiai išvengia medžiagų,vietos ir darbo jėgos švaistymo gamyboje.Jie skiria daug dėmesio problemų,galinčių privesti prie tokio švaistymo,nustatymui ir ištaisymui.Operacijos ir procedūros pastoviai yra gerinamos siekiant didesnio produktyvumo.Darbuotojai yra vienodai gerbiami,nežiūrint į užimamas pareigas.Geriausia dirva JIT metodologijai atsirasti buvo Japonija dėl šių jos darbo aplinkos etikos ypatybių:1. Japonijos darbininkai nuolat siekia tobulinti kvalifikaciją,nors ir dabar ji yra gana aukšta;2. Kompanijos bendromis pastangomis ieško naujų talentų ir žinių,kaip spręsti problemas,kai reikia aukštos kvalifikacijos,naujų idėjų ir siekiama bendrų tikslų;3. Darbas japonams yra tarsi savotiškas poilsis,nes jie gali dirbti net 14h per dieną;4. Darbuotojai nori dirbti vienoje kompanijoje visą savo karjeros laiką.Čia jie gali nuolat kelti kvalifikaciją,o tai naudinga ir kompanijai;5. Japonai yra labai sąmonongi ir supranta būtinybę siekti puikios gaminio ar operacijos kokybės.JIT trumpas aprašymasJIT reiškia medžiagų pristatymą tiksliai tada,kai jų reikia,ne vėliau ir ne anksčiau.Tai panaikina išlaidas,susijusias su tuo,kad brangios medžiagos laukia gamybos proceso ir taip pat išlaidas, susijusias su tuo,kad brangūs resursai laukia vėluojančių medžiagų.Ši sistema siekia panaikinti visus išlaidų tipus: produktų defektus, nereikalingą teritoriją, nebūtiną inventorių.Kalbant apie veiksmus ir operacijas,JIT reiškia pastovų darbo srautų judėjimą nuo gavimo fabrike iki pristatymo vartotojui pakeliui mažinant atsargas,atstumus,naikinant defektus,maksimaliai išnaudojant vietą.Kiekviena firma įgyvendina ją skirtingai.Naudodama JIT, “Toyota” sugebėjo sumažinti automobilio gaminimo laiką nuo 15d. iki 1d.JIT geriausia taikyti serijinėje gamybos sistemoje, tokioje kaip automobilių gamyba.Dėl daugybės privalumų – pradedant padidėjusia rinkos dalimi ir baigiant geresne kokybe ir mažesnėmis kainomis – daugeliui kompanijų JIT tapo svarbiausiu konkurencinės strategijos elementu.Firma gali pritaikyti tik tam tikrus JIT elementus,arba gali pridurti prie jos tam tikrus kitus aspektus ar programas,tačiau galutinėje strategijoje JIT vaidina svarbiausią vaidmenį.JIT taikymai taip pat pabrėždavo sistemos antrą aspektą – nuolatinį gerinimą.Tai reiškia,kad JIT yra suprantama ne tik kaip priemonė paversti sistemą iš patiriančios nuostolius į efektyvią ir konkurencingą, bet taip pat kaip priemonė skatinti nuolatinį visos sistemos gerinimą,norint ir ateityje turėti konkurencingą ir pelningą firmą.Tradicinės ir JIT sistemos palyginimas:Tradicinė sistema: prioritetai (Priimti visus užsakymus;daug pasirinkimų); Pajėgumas (Pilnai naudojamas;Nelankstus); Išdėstymas (Didelis plotas); Darbuotojai (Siaura specializacija; Individualus darbas;Konkurencinis požiūris;Pasikeitimai pagal įsakymą); Atsargos (Daug); Tiekėjai (Daug;Konkuruojantys;Pristatymai į centrinę gavimo teritoriją); Planavimas ir kontrolė (Pagrįsta planavimu; Sudėtinga;Kompiuterizuota); Kokybė (Per patikrinimą; Kritiniai taškai); Priežiūra (Pataisymai; Ekspertų vykdoma).JIT:prioritetai (Ribota rinka;Nedaug pasirinkimų;Maža kaina,aukšta kokybė); pajėgumas (Vidutiniškai naudojamas;Lankstus);išdėstymas (Mažas plotas);darbuotojai (Įvairūs įgūdžiai;Darbo komandos;Bendradarbiavimo požiūris;Pasikeitimai pagal susitarimą); atsargos (Mažai); tiekėjai (Keli ar iš vieno šaltinio;Bendradarbiaujantys, tinkles; Pristatymai tiesiogiai prie konvejerio); planavimas ir kontrolė (Pagrįsta kontrole; Paprasta;Vaizdinė); kokybė (Nuo pradžios; Vientisa); priežiūra (Išankstinė;Darbuotojo vykdoma).JIT ELEMENTAI:Pastovi gamybos apimtis;Nedidelis atsargų kiekis;Gamyba mažomis partijomis;Greiti, nebrangūs patikrinimai;Įmonių ir cechų išdėstymas;Išankstinė priežiūra ir taisymas;Įvairių įgūdžių turintys darbuotojai;Aukštas kokybės lygis;Bendradarbiavimas;Patikimi tiekėjai;Traukimo sistema prekių judėjime;Problemų sprendimas;Nuolatinis gamybos proceso gerinimas.Nedidelis atsargų kiekis

1 pagr.JIT sistemos bruožų yra nedidelis atsargų kiekis – atsarginių dalių,žaliavų, darbo ir pagamintų prekių.Yra 3 svarbūs nedidelio atsargų kiekio aspektai.2 iš jų atspindi JIT sistemos privalumus,vienas – pagrindinį JIT sistemos reikalavimą.Akivaizdus nedidelių atsargų privalumas yra vietos taupymas – sandėlyje ir darbo teritorijoje.Sekantis privalumas yra subtilesnis.Atsargos uždengia nuolat atsirandančias problemas,kurios nėra sprendžiamos dalinai dėl to,kad nėra akivaizdžios,ir dėl to,kad atsargos sušvelnina jų svarbą.Atsargų kaip problemų sprendimo naudojimas nėra pats geriausias variantas.Geriausia būtų nustatyti tų problemų priežastis ir jas panaikinti.JIT siūlo mažinti atsargas laipsniškai,kad būtų galima laiku pastebėti problemas.Kuomet jos yra pastebėtos ir išspręstos,atsargos toliau mažinamos,randamos ir sprendžiamos kitos problemos.Kuo daugiau problemų išsprendžiama,tuo mažiau reikia atsargų. Trečias svarbus nedidelių atsargų aspektas atspindi pagrindinį JIT sistemos reikalavimą.Darbui su nedidelėmis atsargomis reikia,kad pagrindinės problemos jau būtų išspręstos.Nedidelės atsargos yra sėkmingo problemų sprendimo proceso rezultatas.Reikia pastoviai atpažinti ir spręsti problemas per trumpą laiką,kad užkirsti kelią naujų problemų atsiradimui.Gamyba mažomis partijomisJIT sistemai būdingas gamybos procesas ir pristatymas iš tiekėjų mažomis partijomis.Mažų partijų gamyba duoda daug privalumų ir įgalina JIT sistemą efektyviai dirbti.Gaminant mažomis partijomis reikia mažiau judėjimo sistemoje;taip pat mažėja atsargos.Tai mažina kaštus ir teritorijos reikalavimus.Atsiradus kokybės problemoms,tikrinimas ir perdarymas kainuoja mažiau dėl to,kad yra mažiau vienetų partijoje.Mažesnės partijos reiškia lankstumą planavime.Serijinės gamybos sistemos gamina daug produktų.Tradicinėse sistemose tai reiškia ilgus produkto gaminimo ciklus,vienas po kito pasikartojančus. Aukštas kokybės lygisVisapusiška kokybės kontrolė reiškia,kad JIT įmonėje siekiant kokybės dalyvauja kiekvienas skyrius ir kiekvienas kompanijos darbuotojas.Produkto ar paslaugos kokybė – tai jo sugebėjimas patenkinti galutinį vartotoją.Su kokybe susijusi veikla prasideda rinkodaros darbuotojų pastangomis išsiaiškinti vartotojų poreikius.Toliau nustatomi bruožai, kuriuos produktas turi turėti,kad patenkintų tuos poreikius.Tyrimo, vystymo ir inžinerijos skyrių darbuotojai kuria produktą su reikiamais bruožais.Procesų kūrimo ir gamyklos darbuotojai nustato procesus, įrangą ir uždavinius ekonomiškai produkto gamybai.Pirkimo ir kokybės kontrolės darbuotojai ieško patikimų tiekėjų,tiekiančių kokybiškas medžiagas.Personalo darbuotojai ir vadybininkai treniruoja ir motyvuoja kitus darbuotojus,kad šie skirtų savo pastangas efektyviai ir teisingai produkto gamybai.Visi darbuotojai turi ieškoti būdų, kaip geriau tarnauti galutiniam vartotojui, kad kompanija išliktų konkurencinga.Tradicinis požiūris į kokybę yra tikrinti gaminius gamybos sistemos kritiniuose taškuose,surasti defektus ir ištaisyti sistemą.Galutinis patikrinimas vykdomas prieš siunčiant prekes vartotojui. JIT sistemos tikslas yra nulis defektų ir aukščiausia kokybė.Svarbiausi elementai yra darbuotojai.Jie turi patikrinti pro juos praeinančius gaminius.Svarbu gaminti nedideliais kiekiais. Kokybės vadybos pagrindas – kiekvieno darbuotojo savikontrolė kiekvienoje darbo vietoje, suvokiant, kad jo atlikta operacija tikrai padidina gaminio vertę ir jo padarytas darbas yra tikrai aukštos kokybės.Kiekvienas darbuotojas yra atsakingas už kokybę savo darbo vietoje. Savikontrolė turi įgalinti aptikti visas klaidas bei pakoreguoti blogai atliktą darbą toje vietoje, kur buvo suklysta.Taip darbuot. sužino,kokie defektai atsiranda ir kas juos sukelia ir gali sukurti metodus,galinčius užkirsti kelią tokioms problemoms.Įdiegus savikontrolę,galima tikėtis padidinti kompanijos darbo efektyvumą.Kartais defektinį elementą lengviau aptinka tiesioginis vartotojas, o ne už tai atsakingas žmogus. Bet kuris darbuotojas, jaučiantis, kad proceso metu yra gaminami defektai arba neatitinkantys reikalavimų gaminiai,turi įgaliojimus sustabdyti procesą.Procedūros idėja yra tame, kad geriau nieko negaminti,negu gaminti blogai.Tikslas yra gaminti produktus iš karto gerai.Traukimo sistema”stumimas” ir “traukimas” naudojami 2 skirtingų darbo judėjimo gamybos procese sistemų aprašymui.Stumimo sistemoje,kai medžiagos yra baigtos gaminti vienoje darbo vietoje,jos yra “stumiamos” į kitą darbo vietą.Stumimo sistema yra planavimu pagrįsta sistema, kuri nustato,kada maždaug darbo vietoms reikės medžiagų,jei viskas eis pagal planą.Tačiau procesai retai eina pagal planą ir dėl to medžiagos gali vėluoti arba būti pristatytos per anksti.JIT naudojama traukimo sistema yra pagrįsta kontrole.Kiekviena darbo vieta “traukia” medžiagas iš prieš tai esančios darbo vietos,kai yra poreikis.Tokiu būdu,traukimo sistemoje medžiagos juda atsižvelgiant į sekančios proceso stadijos paklausą.Stumimo sistemoje medžiagos yra perduodamos iš karto po pagaminimo,neatsižvelgiant į tai,ar sekanti darbo vieta pasiruošusi darbui.Dėl to

medžiagos susikaupia prie darbo vietų.Traukimo sistemos svarbus bruožas yra tas, kad medžiagų judėjimas nustatomas pagal“sekančio žingsnio poreikį”.Yra daug būdų tam poreikiui paskelbti, tačiau plačiausiai vartojamas yra kanban kortelės.Pastovi gamybos apimtis. JIT gamybos sistema reikalauja pastovaus prekių judėjimo.Kiekvienas veiksmas turi būti kruopščiai koordinuotas.Turi būti parengtas fiksuotas gamybos tvarkaraštis tam tikram laikotarpiui(dažniausiai mėnesiui),kad būtų galima sudaryti gamybos ir pirkimo planą.Kada planai yra sudaryti,paprastai jie nesikeičia.Stengiamasi pateikti geras prognozes ir sudaryti realų planą,todėl kad priešingai nei tradicinėje gamyboje,nėra daug atsargų įveikti atsiradusius sistemos trukdymus.Greiti, nebrangūs patikrinimai. Mažos partijos ir besikeičiantis produktų asortimentas reikalauja dažnų patikrinimų.Jie turi būti greiti ir palyginus nebrangūs.Darbuotojai apmokami patys tikrinti savo gaminamus produktus.Naudojamos patikrinimo laiką ir kainą mažinančios programos,kad būtų galima gauti norimą rezultatą.Patikrinimo įranga ir procedūros turi būti paprastos ir standartizuotos.Patikrinimo laiką sumažinti gali padėti įranga,kurią galima pritaikyti įvairiems tikslams.Įmonių ir cechų išdėstymas.Diegiant JIT metodologiją,įmonės ir cechai išdėstomi siekiant maksimalaus darbininkų lankstumo ir įrengiami atskiriems gaminiams,o ne procesams.Taip išvengiama medžiagų ir atsarginių dalių partijų bereikalingo judėjimo darbo teritorijoje. Atsarginės dalys keliauja mažomis partijomis iš vieno darbo centro į kitą išvengiant laukimo ir naudojant žymiai mažiau atsargų.Medžiagų judėjimo kaštai daug mažesni.Vietos darbo procesams ir sandėliavimui reikia mažiau.Gamyklos tampa mažesnės ir efektyvesnės,mašinos išdėstomos arčiau viena kitos,tai teikia privalumus skatinant darbuotojų bendradarbiavimą.Išankstinė priežiūra ir taisymas. JIT sistemos turi nedaug einamųjų atsargų,dėl to įrangos gedimai gali smarkiai atsiliepti gamybos procesui.Kad sumažintų netikėtų gedimų skaičių, kompanijos naudoja išankstinės priežiūros programas,kurios skatina palaikyti įrangą geros būklės ir keisti atsargines dalis,turinčias tikimybę sugesti,anksčiau negu jossuges.Patys darbuotojai yra atsakingi už savo įrangos priežiūrą.Kompanijoms yra svarbu būti pasiruošusioms gedimams,mokėti greitai grąžinti įrangą prie darbo.Įvairių įgūdžių turintys darbuotojai. JIT sistemos bruožas yra įvairių įgūdžių turintys darbuotojai.Taip yra dėl įmonės vidaus išdėstymo pagal produktus,o ne pagal procesus.Esant tokiai įmonės struktūrai,reikia darbininkų,galinčių atlikti daug funkcijų,o ne siauros specializacijos darbininkų,gebančių atlikti 1 ar 2 operacijas.Reikia dažnai rengti darbininkų perkvalifikavimo kursus ir išmokyti juos įvairių darbų bei operacijų. Darbuotojai atsakingi už savo darbo kokybę,už kokybę gaminių,gautų iš kitų darbo vietų tolimesniam apdirbimui.Jiems leidžiama dalyvauti problemų sprendime.Bendradarbiavimas. JIT sistema reikalauja bendradarbiavimo tarp darbininkų,vadovybės ir tiekėjų.Kol to nėra,efektyvios JIT sistemos pasiekimas yra mažai tikėtinas.Sėkmingam JIT sistemos įgyvendinimui reikia pasiekti ir palaikyti savitarpio pagarbos ir bendradarbiavimo nuotaikas darbo santykiuose.Tai reikalauja bendradarbiavimo svarbos suvokimo ir nuolatinių pastangų sukurti ir palaikyti tą dvasią.Patikimi tiekėjai. JIT sistemoje kokybės užtikrinimo našta yra perkeliama ant tiekėjo pečių. Pirkėjai bendradarbiauja su pardavėjais,kad padėtų jiems pasiekti norimą kokybės lygį.Galutinis pirkėjo tikslas yra įvardinti pardavėją kaip aukštos kokybės prekių gamintoją.Tai pasiekęs, pirkėjas galės netikrindamas priimti prekes iš pardavėjo.Būtų idealu, jeigu tiekėjai veiktų pagal JIT sistemą.Pirkėjai gali panaudoti savo patirtį padedant pardavėjams pereiti prie JIT sistemos.Tiekėjas tampa praplatintos JIT sistemos dalimi,kurioje yra integruotos pirkėjo ir pardavėjo paslaugos ir resursai.Problemų sprendimas. Turi būti greitai sprendžiamos.Kai kurios kompanijos naudoja šviesos sistemą problemoms paskelbti.Japonijoje tokia sistema yra vadinama andon.Japonų kompanijos formuoja komandas,sudarytas iš darbininkų ir vadybininkų,kurie sprendžia problemas.Nuolatinis gamybos proceso gerinimas. Koncepcija grindžiama požiūriu,kad reikia siekti efektyvaus visos kompanijos,o ne tik atskirų jos dalių darbo.JIT veikla bus efektyvi,kai kiekvienas organizacijos narys ne tik gerai supras koncepcijos esmę,bet ir aktyviai dalyvaus gamybos procese, nuolat ieškodamas tobulybės kiekviename gaminio gamybos etape. KANBAN SISTEMA JIT gamybos proceso valdymo esmė:JIT gamybos proceso valdymas grindžiamas žmonių ir įrenginių atliekamų operacijų bei veiksmų koordinavimu.Geriausi JIT proceso valdymo elementai yra kanban ir

gamybos išlaidų valdymo (MRP II) sistemos. Abi sistemos skirtos sudaryti gamybos operacijų atlikimo grafikams pagal užsakytų gaminių kiekius ir medžiagų, pusgaminių bei gaminių srautus ir jų intensyvumą. JIT gamybos proceso valdymas grindžiamas produkcijos kiekiu,nustatytu tik pagal vartotojų poreikius.Ši vartotojų poreikio koncepcija riboja gamybos procesus, nes reikia pagaminti tik tiek,kiek yra užsakyta.Taip išvengiama papildomų gaminių ar jų komponentų gamybos.Esant tokiai koncepcijai,mažiau reikia ar net visai nereikia kaupti įvairių atsargų,kurių neįmanoma išvengti naudojant tradicinius gamybos organizavimo metodus.Tradiciniai gamybos organizavimo metodai skatina darbuotojus visiškai apkrauti įrenginius ir gaminti tiek produkcijos,kiek yra įmanoma,nepaisant realios paklausos.Produkcijos perviršis turi būti sandėliuojamas,o tam reikia papildomų išlaidų(sandėlių plotai,apskaita, transportas),rizikuojama,kad ilgainiui saugojama ir neparduota produkcija suges ar ją reikės taisyti ar perdaryti.Gamybos pagal vartotojų poreikius koncepcijos tikslas – gaminti daugiau įvairesnių gaminių toje pačioje gamybos sistemos bazėje.Kanban procesas“Kanban”-reiškia signalą.Tai yra kortelė ar metalinė etiketė,lydinti gaminį visą jo gamybos procesą įmonėje.Šiose kortelėse yra pažymėtas gaminio serijinis numeris,gaminių kiekis, atliekamos operacijos turinys ir paskyrimo vieta naujai operacijai atlikti.Kanban sistema padeda atlikti skirtingus procesus vienu metu gaminant skirtingus gaminius.Kanban yra 2 tipų:1) “atšaukiamasis” kanban,kai pažymimas gaminio tipas ir kiekis,kurį eiliniam procesui (operacijai) reikia paimti po ankstesnio proceso;2) “gamybos užsakymo” kanban,kai nurodomas gaminio tipas ir kiekis,kuris turi būti gaminamas kiekvieno proceso ar operacijos metu.Kanban funkcijosJos yra dvejopos: valdyti gamybos procesą ir jį tobulinti.Tačiau ne kiekviena organizacija gali naudoti kanban sistemą JIT gamybos procesams valdyti.Kanban sistema tinka, kai:1) gaminių komponentai ir patys gaminiai surenkami skirtinguose padaliniuose;2) gaminant skirtingas detales, reikia daug laiko persitvarkyti ruošiniams tiekti ir darbo operacijoms atlikti;3) gamybos sistemoje yra daug skirtingų gamybos padalinių,kuriems darbo metu reikia pasidalyti vienu ir tuo pačiu įrenginiu;4) yra blogos kokybės darbo ar silpnų darbo vietų arba kitų problemų,trukdančių gamybos sistemai normaliai veikti.Kanban veiklos taisyklėsRuošiniai,detalės ir komponentai iš įvairių darbo vietų į tuo momentu reikalingą tašką turi patekti laiku ir reikiamais kiekiais.Norint įvykdyti šią sąlygą, reikia, kad:- prie gaminio ar ruošinio visada būtų pridėta kanban kortelė;- gaminį būtų galima paimti tik tada,kai prie jo yra prisegta kanban kortelė;- paėmimų skaičius niekada neviršytų kanban kortelių skaičiaus.Detalės turi būti gaminamos tik pagal kanban kortelėje nurodytą informaciją.Gamybos linijoje naudojamų kanban kortelių skaičius turi būti minimalus.Ilgainiui jį reikia mažinti.Kanban sistema gali padėti geriau suprasti gamybos proceso svyravimo priežastis,greičiau reaguoti į šiuos svyravimus padidinant ar sumažinant gaminamų gaminių kiekius.Įmonės parengimas kanban sistemai įdiegti : Kanban sistemos paskirtis – geriau valdyti gamybos sistemą.Jos taikymo sėkmė labai priklauso nuo įmonės pasirengimo dirbti su ja.Viena svarbiausių šios sistemos taikymo sričių galėtų būti gamybos apimčių svyravimų mažinimas,nes jie komplikuoja gamybos procesą.Šiuos svyravimus galima išlyginti detalizuojant gamybos grafikus ir tikslinant gaminamų detalių kiekius pagal surenkamų gaminių skaičių.Gamybos apimčių išlyginimui daug įtakos turi ilgalaikės užsakymų sutartys,rinkos tyrimas bei paklausos prognozavimas.Gamybos apimčių suvienodinimui palengvinti vartojama gamybos ciklo sąvoka.Gamybos ciklas – tai laikotarpis nuo vieno gaminio gamybos pradžios iki jo gamybos pabaigos.Naujo gaminio gamybos ciklą galima sutrumpinti tik mažinant visus 3 šio ciklo komponentus (pirkėjo norų išsiaiškinimas,gaminio gamyba ir tiekėjų galimybės).Kanban sistemos diegimo ypatumaiĮdiegusi kanban sistemą organizacija galėtų sumažinti gamybos ir medžiagų atsargas, supaprastinti gamybos srautus.Sistema padėtų aptikti gamybos defektus,atskleisti prasto darbo priežastis. Reikėtų sudaryti kanban

sistemos diegimo planą ir jame nurodyti,kaip pašalinti įdiegimo kliūtis. Plane turėtų būti šios pagrindinės dalys:darbuotojų vaidmuo,mokymas,sistemos diegimo procedūros bei jų ypatumai.Pagrindinės šios sistemos diegimo kliūtys siejamos su rizika,jei darbai būtų neužbaigti ar įdiegimas neduotų naudos.Kliūtimi galėtų būti nusistovėjusi gamybos organizavimo praktika, nereaguojanti į kanban sistemos diegimo poreikį ir su juo susijusius pokyčius.Dažnai reikia tikslinti gamybos grafikus bei didinti gaminių įvairovę,nes tik tada yra prasmė įdiegti kanban sistemą.Diegiant sistemą,organizacijos darbuotojams reikia įsisąmoninti,kad jie yra visiškai atsakingi už gamybos procesus ir visos organizacijos ilgalaikio darbo sėkmę.Darbuotojų supažindinimas su kanban sistemos operacijomis gali padėti išvengti kliūčių diegimo metu. Kanban ir MRP II palyginimasMRP II arba gamybos išlaidų planavimas kaip ir kanban yra JIT proceso valdymo elementas. Abiejų sistemų tikslai yra iš esmės panašūs –pagerinti vartotojų aptarnavimą,sumažinti atsargas ir padidinti produktyvumą – tačiau jų įgyvendinimo būdai skiriasi.MRP II yra kompiuterizuota,o kanban – fizinė sistema.Kanban remiasi mažomis partijomis,greitumu,aukšta kokybe ir skatina komandų darbą.MRP II sudaro reikalavimus,planuoja ir nustato pajėgumą kompiuterio pagalba.Svarbiausias kanban privalumas yra paprastumas; svarbiausias MRP II privalumas –greitas ir efektyvus susitvarkymas su sudėtingo planavimo uždaviniais.MRP II lengvai prisitaiko prie pasikeitimų.JIT SISTEMOS ĮDIEGIMASJIT tikslai:JIT vadybos koncepcija sėkmingai gali būti naudojama ir gamybinėje,ir paslaugas teikiančioje organizacijoje.Sėkmingai įdiegus ją,galima sumažinti organizacijos veiklos svyravimus,atsirandančius dėl besikeičiančių ekonominių aplinkybių.Reikia skirti 3 pagr.JIT koncepcijos tikslus:1.Didini kompanijos galimybes varžytis su konkurentais ir ilgai išlaikyti konkurencingumą. Organ. konkurencingumas grindžiamas optimalių procesų panaudojimu.Reikia žinoti ir suprasti tradicinių ir šiuolaikinių organizacijų gamybos procesų tarpusavio skirtumus.Tradicinėmis laikomos tos organizacijos,kurios praktikuoja tik tradicines,gerai patikrintas gamybos organizavimo formas.Šiuolaikinės prganizacijos – tos,kurios gali greitai reaguoti į ekonominės veiklos pokyčius ir pritaikyti savo gamybos procesus prie šių pokyčių.šiuolaikinės organizacijos turi daugiau galimybių įdiegti JIT ir tapti konkurencingomis,negu tradicinės organizacijos.2.Didinti gamybos proceso efektyvumą. Efektyvumo didėjimas siejamas su darbo našumo didinimu ir gamybos išlaidų mažinimu.3.Mažinti gamybos atliekas ir trumpinti apdirbimo laiką. Gamybos atliekas galima mažinti taikant beatliekines technologijas bei naudojant racionalius ruošinius.Apdirbimo laiką galima trumpinti generuojant kelias aptirbimo proceso alternatyvas ir ieškant trumpiausio apdirbimo laiko. JIT tikslas – padėti organizacijai:1. Nustatyti vartotojų poreikius ir juos patenkinti. Tai padės organ. išsiaiškinti,ko vartotojas tikisi iš jos veiklos.Pagr.organ.tikslas – gaminti gaminius,kokių vartotojas nori,todėl,atsižvelgdama į savo galimybes,ji turi kurti ir naudoti gamybos procesus,kurie garantuotų gaminių kokybę.2. Siekti optimalaus gaminio kokybės ir kainos santykio. Siekiant geros kokybės,reikėtų daugiausia dėmesio skirti bedefektinei gamybai.Kur kas pigiau kainuoja,kai ilgainiui kompanija atsisako tokių pagalbinių funkcijų kaip kontrolierių patikrinimai,pagamintų gaminių taisymas ar perdarymas.3. Išvengti bereikalingų nuostolių. Nuostoliais laikoma visa tai,kas nesukuria papildomos gaminio vertės.4. Sudaryti pasitikėjimo santykius tarp gamintojų ir tiekėjų. Tokie santykiai padeda kelti kompanijos gerovę bei didinti jos veiklos efektyvumą.5. Projektuojant ar rekonstruojant įmonę arba cechą, siekti didžiausio gamybos efektyvumo. Reikia parinkti tokius įrenginius ir žmones, kurie užtikrintų absoliutų gamybos procesų efektyvumą.6. Siekti tokios pat kaip Japonijoje darbo etikos, nuolat gerinant darbo procesus bei gamybos santykius, net ir tuomet, kai jau yra pasiekti aukščiausi veiklos standartai.Tai garantuos kompanijos konkurencingumą,grindžiamą napertraukiamu pirkėjo poreikių tenkinimu.Įdiegus JIT į kompanijos veiklą,galima tikėtis konkurencingumo pranašumų,pasireiškiančių geresne gaminių kokybe,mažesnėmis gamybos sąnaudomis ir geresniais gaminių parametrais ar kuriamų procesų galimybėmis.JIT sistemos privalumai:1. Sumažintos atsargos, įskaitant nupirktas medžiagas ir pagamintas prekes

2. Sumažinti teritorijos reikalavimai3. Padidėjusi kokybė4. Sumažintas atskirų gamybos operacijų laikas5. Didesnis lankstumas keičiant gamybos asortimentą6. Pastovus gamybos srautas, mažiau sutrukdymų dėl kokybės problemų7. Trumpas patikrinimų laikas8. Įvairių įgūdžių turintys darbuotojai, galintys pakeisti vienas kitą9. Padidėjęs produktyvumo lygis ir įrangos naudojimas10. Darbuotojų dalyvavimas problemų sprendime11. Būtinybė užmegzti gerus santykius su tiekėjais12. Netiesioginio darbo mažinimas.JIT įdiegimo sunkumaiTradicinis gamybos organizavimo metodas grindžiamas didelėmis gaminių ir medžiagų bei žalivų atsargomis.Šios atsargos leidžia lanksčiai reaguoti į rinkos paklausos svyravimus.Jų atsisakiusios organ. gali patirti gamybos organizavimo nesklandumų.Atsargų mažinimas siaurina ir vienos ar kitos komandos autonomiją firmos veikloje.Mažėja darbuotojų lankstumas sprendžiant vieną ar kitą problemą,o tai ne visuomet naudinga.JIT reikalauja iš individo atsisakyti savarankiškumo,o tai ne visuomet naudinga firmai.Kartais palikta veiklos laisvė žmogui duoda naudos įmonei,nes darbuotojas gali parodyti naudingą iniciatyvą,sprendžiant gamybos problemas.Praradę veiklos autonomiją dėl JIT idėjos,firmos darbuotojai turi laikytis griežtų naujų gamybos organizavimo sąlygų,kad įdiegtų JIT filosofiją.Ši idėja sumažina dalies darbuotojų pasiryžimą diegti JIT dėl pasikeitusių veiklos aplinkybių ir pradinių sunkumų.Diegiant JIT, beveik visi organizacijos nariai vienu ar kitu būdu tam priešinasi.Galimi 2 pasipriešinimo pokyčiams lygiai: emocinis ir racionalus.Racionalus atsiranda,kai darbuotojas nėra tikras dėl permainų tikslingumo arba stokoja informacijos.Emocinis priskiriamas prie žmogaus psicholohinių veiksnių,tokių kaip baimė,netikrumas,įtarumas,nerimas,kuriuos sukelia naujos,dar nepatirtos permainos.JIT-gera priemonė gamybos išlaidoms mažinti bei gaminių kokybei gerinti ir gamybos efektyvumui didinti. Įdiegus JIT metodus,organizacija jokiu būdu neturi sustoti vietoje – ji ir toliau turi siekti naujų permainų bei pokyčių diegdama mokslo ir technikos naujoves.JIT įdiegimo loginis pagrindas:JIT įdiegimo varomoji jėga yra gamybos efektyvumo ir kokybės standartų siekimas,mažinant gamybos nuostolius.Skiriamos tokios nuostolių kategorijos:1. Nuostoliai dėl gamybos apimčių viršijimo.Gamybos apimčių viršijimas siejamas su darbo laiko bei darbuotojų pastangų nuostoliais, nes gaminami gaminiai,kurių nereikia.JIT metodologija leidžia kompanijai gaminti vien tik tai,kas reikalinga.2. Nuostoliai dėl gamybos skatinimo.3. Transportavimo nuostoliai. Prie jų priskiriamos išlaidos medžiagoms atvežti ir laikyti prie įvairių įrenginių.Tai nuostoliai dėl netinkamo kompanijos cechų ir įrenginių išdėstymo bei skirtingo įvairių įrenginių apkrovimo.4. Apdirbimo nuostoliai.Atsirandantys gaminant detales,kurios paveiks surenkamo gaminio funkcijas.5. Nuostoliai laukiant apdirbimo eilės.Susidaro dėl detalių gabenimo nuo vienų staklių prie kitų, taip pat dėl prastovų laukiant apdirbimo.Apdirbimo eilės – tai neefektyvių darbo srautų rezultatas, galintis paveikti apdirbamų partijų dydžius.6. Gaminio defektai.Netikę gaminių tikrinimo metodai gali būti klaidinantys ir privesti prie to,kad visa gaminių serija bus defektinė.7. Atsargų išlaidos.Jas galima sumažinti šiais būdais:- nekaupiant atsargų. Tada sumažėja sandėliavimo išlaidos,gaminių senėjimo ar jų pažeidimo pavojus;- mažinant tiekėjų skaičių.JIT metodologija reikalauja tik kelių tiekėjų.Sėkmę garantuoja geri ir patikimi ryšiai tarp gamintojų ir tiekėjų arba tarp pirkėjų ir pardavėjų.Būtina,kad tiekėjai tiektų savo produkciją reikiamu laiku ir reikiamais kiekiais;- sudarant ilgalaikes sutartis.Padeda pasiekti,kad reikiamos medžiagos gamintojui bus tiekiamos laiku ir visiškai sukomplektuotos.Iš to turės naudos ir gamintojas,ir tiekėjas;- mažinant tiekiamų komponentų ir medžiagų apžiūrų skaičių.Tai galima pasiekti,kai tiekėjų ir gamintojų santykiai patikimi ir komponentai tiekiami laiku;

- mažinant tiekimo apimtis.Atsisakoma stambių tiekimo partijų,nes gamintojams patogiau,kai tiekiama smulkesnėmis partijomis.Būtinos sąlygos JIT programai įdiegti:Kiekvienai organizacijai,siekiančiai įdiegti JIT veiklos programą,reikia įvertinti savo galimybes esamu momentu: žvadovavimo lygį ir jo įtaką veiklos rezultatams,darbuotojų požiūrį į kompanijos veiklą bei kompanijos organizacinį lankstumą.Įmonės galimybių įvertinimas. Būtina tiksliai apibrėžti kompanijos gamybos padalinio (įrenginių, procesų, įrangos ir kt.) bei darbuotojų galimybes.Sėkmingai JIT veiklai ateityje reikia,kad kompanija sugebėtų įvertinti savo dabartinę būklę ir galėtų pasirengti neišvengiamėms daugelio veiklos sričių pokyčiams.Įmonė turėtų:- suburti lanksčių galimybių darbuotojus,t.y. sugebančius greitai ir gerai išmokti atlikti įvairias gamybos operacijas;- sukurti išsamią veiklos programą kompanijos pokyčiams įgyvendinti;- numatyti konkrečias priemones,kurios padėtų nuolat gerinti kompanijos veiklą ir siekti pranokti konkurentus;- panaudoti komandinės veiklos principus siekti vieno tikslo – kompanijos veiklos nepertraukiamumo.Ruošiantis veiklos pokyčiams,reikia įvertinti masinės gamybos mažėjimą ir veiklos automatizavimo laipsnio didėjimą serijinėje ir net vienetinėje įvairių gaminių gamyboje. Projektuojant naujus gaminius ir ruošiant jų gamybos procesus,reikia siekti maksimaliai patenkinti pirkėjų norus.Vadovavimo įtaka. Reikia motyvuotai skatinti visus darbuotojus orientuotis į JIT veiklą.Svarbus JIT įdiegimo sėkmės aspektas,nes kiekvienas darbuotojas turi būti pasirengęs atlikti jam pevestą darbą taip,kad koordinuotai įsilietų į visos organizacijos veiklą ir siektų jos pagrindinių tikslų.Darbuotojų požiūris į kompanijos veiklą.Visų lygių vadovų ir darbuotojų požiūris į kompanijos nuostolių mažinimą bei šalinimą turi būti vienodas.Tai svarbu,kai reikia išsiaiškinti,kurios medžiagos,įrankiai,operacijos ar detalės nereikalingos vieno ar kito gaminio gamybai.Pašalinus iš gamybos proceso nereikalingas priemones gali padidėti gamybos efektyvumas.Požiūriui į kompanijos veiklą daug įtakos turi darbuotojų moralė,vadovų ir pavaldinių santykiai bei kompanijos darbo aplinka.Tačiau ne tik darbuotojai yra svarbūs įdiegiant JIT sistemą.Gamybos procesą turiremti:1. Kompanijos akcininkai ir šeimininkai. Siekiant pelno,jų veikla turi būti nukreipta į ilgalaikes investicijas.Akcininkai ir kompanijos šeimininkai turi suprasti,kad,įdiegus JIT koncepciją,naudos bus galima tikėtis tik per ilgą veiklos laikotarpį.2. Darbuotojų organizacijos.Šios organizacijos ir jų nariai turi būti supažindinti su JIT tikslais ir žinoti,kaip naujoji metodologija paveiks darbuotojus.Tai svarbu norint gauti šių organizacijų pritarimą ir paramą diegiant JIT bei įveikiant įdiegimo metu atsiradusius sunkumus.Darbuotojai turi suprasti,kad,įdiegus JIT,darbo vietų nesumažės,bet padidės organizacijos veiklos efektyvumas.3. Vadovai.Reikia,kad visų lygių kompanijos vadovai konkrečiais pavyzdžiais padėtų suprasti JIT procesą ir inicijuotų reikiamus pertvarkymus.4. Šalies vyriausybė. Ji per mokesčių bei finansinės veiklos politiką gali paremti kompanijų iniciatyvą greičiau ir efektyviau taikyti JIT principus šalies pramonėje.Tokia vyriausybės politika gali paskatinti atskiras organizacijas taip pat skirti daugiau lėšų šiam tikslui.Kompanijos organizacinis lankstumas.Organizacija,diegianti JIT programą,turi būti pasirengusi pokyčiams,ypač perimdama užsienio šalių patyrimą.Organizacinis lankstumas apibrėžiamas 4 veiksniais:1. Kompanijos lankstumas reaguojant į gamybos apimties ir gaminių įvairumo poreikį grindžiamas kruopščia kapitalo išteklių analize,siekiant mažinti visų rūšių išlaidas.Daugiausia dėmesio turi būti skiriama gamybos procesų gerinimui,pridėtinių išlaidų mažinimui,siekiant lankstaus gaminio kokybės ir jo kainos santykio.2. Gaminių modifikavimo lankstumą lemia kompanijos gebėjimas gaminti įvairius gaminius.Šiam tikslui pasiekti reikia įdarbinti ar rengti darbininkus,galinčius atlikti įvairias operacijas,mažinti atsargas (žaliavų ir pagamintos produkcijos) bei naujų gaminių ar operacijų įdiegimo trukmę.3. Įrenginių operacijoms atlikti parinkimo lankstumas turi būti siejamas su kaip galima didesniu turimų įrenginių panaudojimu.Jei turimų įrenginių nepakanka ar jie netenkina poreikių,turi būti konstruojami ar perkami nauji įrenginiai ar gamybos linijos siekiant racionaliai spręsti klausimą “gaminti ar pirkti”.

4. Žmonių parinkimo lankstumas reikalauja,kad darbuotojai gebėtų atlikti kuo daugiau ir įvairesnių operacijų,nes ateityje nuolat didės gaminių įvairovė.Organizacija, nesugebanti įdarbinti ar parengti plačios specializacijos darbininkų,nesugebės išsilaikyti konkurencinėje kovoje ir turės užleisti savo pozicijas.14 TEMA „KAIP TIK LAIKU“ PLANAVIMAS IR KONTROLĖKĄ REIŠKIA „KAIP TIK LAIKU“ SĄVOKA?o „Kaip tik laiku“ planavimas ir kontrolė siekia patenkinti paklausą akimirksniu, su puikia kokybę ir jokių nuostolių.o KTL metodas reiškia prekių ir paslaugų gaminimą, kai jų reikia – ne prieš tai kai jie reikalingi , tada jie lauktų kaip inventorius, ne po to kai jie reikalingi – tada pirkėjai turėtų laukti.o KTL yra sistemingas būdas pagerinantis bendrą našumą ir panaikinantis nuostolius. Jis suteikia rentabilią gamybą ir pristatymą tik reikalingų dalių, reikiamos kokybės, reikiamu metu ir vietoje, panaudojant minimalų įrangos, medžiagų ir žmogiškųjų resursų kiekį. KTL yra priklausomas nuo pusiausvyros tarp pirkėjo ir pardavėjo lankstumo. KTL yra įvykdomas per elementų pritaikymą, kurie reikalauja visiško darbuotojų įtraukimo ir bendrų pastangų.Pateiksiu šiek tiek frazių ir terminų, kurie apibūdiną KTL-tipo būdus:o nepertraukiama gamybao mažai atsargų turinti gamybao karas su nuostoliaiso greito našumo gamybao taupi gamybao trumpo laikotarpio gamybaKUO SKIRIASI „KAIP TIK LAIKU“ NUO TRADICINIO OPERACIJŲ VALDYMO PRAKTIKOS?Tradicinis požiūris siekia skatinti produktyvumą apsaugojant kiekvieną operacijų dalį nuo žlugimo. Ilga, nenutrūkstanti gamyba yra ideali būsena.„Kaip tik laiku“ požiūris yra priešingas tradiciniam požiūriui. Sistemos neapsaugojimas padaro problemas aiškias ir pakeičia visos sistemos motyvacijos struktūrą“ taip išspręsdama problemas. KAS PAGAL „KTL“ PLANAVIMĄ YRA REIKALINGA?Norint idealiai pritaikyti KTL, reikia aukštos kokybės visuose gamybos etapuose:Kokybė turi būti aukšta, nes produkcijos niokojimas atsižvelgiant į kokybės trūkumus sulėtins medžiagų našumą, sumažins vidinę vidinį patikimumą, ir ko gero bus priežastimi to, kad prekių brokas sulėtins produkcijos lygį.Greitis, greito medžiagų našumo prasme, yra būtinas jei pirkėjo poreikis yra sutinkamas daugiau iš gamybos nei iš pačios prekės.Patikimumas yra būtina sąlyga greitam našumui, arba atvirkščiai, yra sunku pasiekti greitą našumą jei dalių tiekimas ar įrangos patikimumas nėra patikimas.Lankstumas yra ypač svarbus, kai norime pristatyti mažas siuntas ir tuo p;ačiu greitas našumas bei trumpas pristatymo laikas.Visų šių reikalavimų įvykdymas ves gamybą į savikainos sumažinimą. „KTL“ IR PAJĖGUMŲ PANAUDOJIMASPagrindinė auka KTL metode yra tai, kad iki galo nepanaudojami pajėgumai. Kai gamybos sustojimai būna tradicinėje sistemoje kiekvieno etapo izoliavimas padeda išsaugoti visos sistemos nenustojantį darbą ir tuo pačiu palaiko aukštą pajėgumų panaudojimą. KTL sistemoje, bet koks sustojimas paveikia visą sistemą, ir tuo kartais ir trumpam tai sukelia žemesnį pajėgumų panaudojimą.Skirtingos pajėgumų panaudojimo situacijos tradicinėje sistemoje ir KTLTradicinė sistema KTL sistema„KTL“ FILOSOFIJA„KTL“ valdymo filosofija Nuostolių pašalinimas Visų darbuotojų įtraukimas Tolydus gerėjimas

„KTL“ metodas kaip technika gamybos valdymui Darbo praktikos pagrindai Gamybos projektas Mažos paprastos mašinos Išdėstymas ir procesas Įrengimų nustatymo proceso sutrumpinimas Matomumas „Kaip tik laiku“ tiekimas„KTL“ planavimas ir kontrolė Subalansuotas tvarkaraštis Kanban kontrolė Skirtingų lygmenų nustatymo tvarkaraštis Maišytas modelis Sutartinumas„KAIP TIK LAIKU“ FILOSOFIJA IR JAPONŲ PRITAIKYMAS„KTL“ filosofija yra Vakarų suformuotas ir išplėtotas kinų. Ši filosofija yra pagrįsta parastų užduočių atlikimu gerai, palaipsniui atliekant juos vis geriau ir mažinant nuostolius kiekviename darbo etape. Pirmieji šią filosofiją Japonijoje pritaikė Toyota Motor kompanija. „KTL“ – VALDYMO FILOSOFIJATrys pagrindiniai elementai sudaro „Kaip tik laiku“ filosofijos esmę. Jie yra: nuostolių pašalinimas, personalo įtraukimas į valdymą, ir paskata pastoviam gerėjimui.NUOSTOLIŲ PAŠALINIMASNuostolių įvardinimas yra pirmas žingsnis juos pašalinant. Toyota įvardija septynis nuostolių tipus, kurie veikia įvarius gamybos etapus – kartu ir aptarnavimą ir pačią gamybą – tuo formuodami „Kaip tik laiku“ filosofiją. Jie yra: Perprodukcija; Laukimas; Transportavimas; Procesas; Prekių atsargos; Eiga; Brokuotos prekės.