Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje paramos vystymuisi teikėja ir kone kiekvienai pasaulio šaliai svarbiausia prekybos partnerė ir užsienio investuotoja. Pasaulyje, kuris darosi vis sudėtingesnis ir kuriame visi su visais susiję, Sąjungai, propaguojančiai taiką ir stabilumą ir skleidžiančiai savo vertybes ir taisykles, kyla daug uždavinių ir atsiveria galimybių. Gerovė ir taika ES kaimyninėse šalyse turi teigiamo poveikio pačios ES gerovei.

ES biudžetas leidžia Sąjungai įgyvendinti pasaulinio masto prioritetus, įveikti iššūkius ir pasinaudoti galimybėmis, taip pat ginti savo interesus visame pasaulyje, be kita ko, pasitelkiant daugiašalius sprendimus Naujuoju ilgalaikiu biudžetu bus iš esmės modernizuotas ES biudžeto išorės aspektas. Jis padidins ES išorės politikos veiksmingumą ir matomumą, suderinimą su vidaus politika ir suteiks ES lankstumo greičiau reaguoti į naujas krizes ir iššūkius.

KAIMYNYSTĖS, VYSTYMOSI IR TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO PRIEMONĖ (NDICI) Ši priemonė, kurios biudžetas siekia 89,2 mlrd. EUR, padės paskirstyti didžiąją dalį išorės veiksmų fondo lėšų. Tai bus pagrindinė ES priemonė, padėsianti panaikinti skurdą ir skatinti darnų vystymąsi, gerovę, taiką ir stabilumą.

ES ATEITIES BIUDŽETAS#ESbiudžetas #EuroposAteitis

2018 m. birželio 14 d.

Didesnis ES išorės veiksmų finansavimas

Supaprastinimas: mažiau priemonių, o į biudžetą įtraukiamas Europos

plėtros fondas

Daugiametis lankstumas siekiant

reaguoti į besikeičiančias aplinkybes

Didesnis skaidrumas ir demokratine kontrolė

NAUJOJI PRIEMONĖ1. Pagal GEOGRAFINĮ RAMSTĮ dialogui ir bendradarbiavimui su trečiosiomis valstybėmis skatinti bus skirta 68 mlrd. EUR. Visi regionams skirti finansiniai paketai bus priderinti prie atitinkamų regionų poreikių ir prioritetų, atitin-kančių strateginius ES prioritetus, visų pirma ES kaimyninėse šalyse ir Afrikoje bei šalyse, kurioms to labiausiai reikia.

2. Pagal TEMINĮ RAMSTĮ, kuriam skirta 7 mlrd. EUR, bus remiamos žmogaus teisės ir demokratija, pilietinė visuomenė, stabilumas ir taika. Juo bus papildoma į geografinį ramstį įtraukta veikla, kai jos teks imtis pasauliniu mastu.

Žmogaus teisės ir demokratija: 1,5 mlrd. EUR;

pilietinės visuomenės organizacijos: 1,5 mlrd. EUR;

stabilumas ir taika: 1 mlrd. EUR;

pasauliniai uždaviniai: 3 mlrd. EUR tokiems dalykams, kaip:

sveikata, švietimas, moterų ir vaikų įgalėjimas, mi-gracija ir priverstinis perkėlimas, integracinis augi-mas, deramas darbas, socialinė apsauga ir aprūpi-nimas maistu.

3. Pagal GREITOJO REAGAVIMO RAMSTĮ, kuriam skirta 4 mlrd. EUR, ES galės greitai ir veiksmingai taikyti konfliktų prevencijos priemones ir reaguoti į krizes ar stabilumo stoką. Pagal šį ramstį bus didinamas šalių partnerių atsparumas ir imamasi išankstinių veiks-mų siekiant atsižvelgti į ES užsienio politikos poreikius ir prioritetus. Šis ramstis:

užtikrins stabilumą ir konfliktų prevenciją esant krizei;

didins atsparumą ir geriau susies humanitarinę pagalbą ir vystymosi veiksmus;

leis atsižvelgti į ES užsienio politikos poreikius ir prioritetus.

PAPILDOMAS LANKSTUMO REZERVAS, (10,2 mlrd. EUR) leis įgyvendinti ES kylančius naujus uždavinius ir prioritetus.

NDICI: kaimyninės šalys – 22 mlrd. EUR

NDICI: Užsachario Afrika – 32 mlrd. EUR

NDICI: Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybės –

10 mlrd. EUR

NDICI: Šiaurės ir Pietų Amerika ir Karibų šalys – 4 mlrd. EUR

Bendradarbiavimas su užjūrio šalimis ir teritorijo-

mis, įskaitant Grenlandiją: 500 mln. EUR

Pasirengimo narystei pagalbos priemonė – 14,5 mlrd. EUR

TVIRTESNĖ PARTNERYSTĖ IR DIALOGAS

SAUGUMAS, TAIKA IR STABILUMAS

MIGRACIJA IR JUDUMAS

ŽMOGAUS SOCIALINĖ RAIDA, ĮSKAITANT LYČIŲ KLAUSIMĄ

INTEGRACINIS EKONOMIKOS AUGIMAS

APLINKOSAUGA IR KLIMATO KAITA

ŽMOGAUS TEISĖS IR DEMOKRATIJA

TEISINĖ VALSTYBĖ

GERAS VALDYMAS

SKURDO PANAIKINIMAS

Šiandieninės visuotinės problemos – pradedant klimato kaita ir baigiant lyčių lygybe bei migracija – sudėtinės, daugi-alypės ir tarpusavyje persipinusios. Šios plataus pobūdžio priemonės paskirtis – pašalinti dirbtines kliūtis, trukdančias ankstesnes priemones taikyti drauge, mažinti administracinę naštą ir racionalizuoti valdymo struktūras. Atsižvelgiant į glaudžias 17 darnaus vystymosi tikslų tarpusavio sąsajas, naudojant naująją integruotą struktūrą užsibrėžta atskirais veiksmais vienu metu siekti ne vieno atskiro tikslo, o kelių tikslų.

INVESTICIJŲ PROGRAMAĮ naująją priemonę bus dar įtraukta investicijų programa išorės veiksmams skatinti, kad iš privačiojo sektoriaus būtų galima pritraukti daugiau finansinių lėšų darniajam vystymuisi. Ją sudarys Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF+) ir Išorės veiksmų garantijų fondas, padidintas iki 60 mlrd. EUR, kurių tikslas:

remti labai mažas įmones ir MVĮ;

skatinti kurti deramo darbo vietas;

stiprinti viešą ir privačią infrastruktūrą;

skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir darnų ūkininkavimą;

remti skaitmeninę ekonomiką ir t. t.

Pasitelkus privatųjį sektorių ir užtikrinus sverto poveikį investicijoms 2021–2027 m., būtų galima sutelkti iki pusės trilijono eurų. Siekiant užtikrinti, kad ES remtų šalis, kurioms to labiausiai reikia, ypatingas dėmesys bus skiriamas ES kaimyninių šalių, Afrikos, taip pat nestabilumą ar konfliktus patiriančių šalių, mažiausiai išsivysčiusių šalių ir labai įsiskolinusių neturtingų šalių investicijų poreikiams, taip pat regionams, turintiems ypatingos svarbos infrastruktūros ir tinklų sujungiamumo poreikių.

KOMPLEKSINIAI PRIORITETAINustačius horizontalius išlaidų tikslus, Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonėje (KVTBP) bus sustiprinti kompleksiniai prioritetai. Taip bus užtikrintas koordinuotas, holistinis ir struktūrizuotas požiūris į prioritetus:

horizontalusis tikslas skirti 20 proc. išlaidų žmogaus socialinei raidai;

tikslas skirti 25 proc. išlaidų pastangoms sušvelninti klimato kaitą;

horizontalusis tikslas skirti 10 proc. išlaidų pagrindinėms neteisėtos migracijos priežastims šalinti ir teisėtos migracijos bei tinkamai valdomo judumo sąlygoms sukurti;

Bent 92 proc. pagal naująją priemonę skiriamų lėšų turėtų būti praneštinos kaip oficiali parama vystymuisi.

ES ir toliau dės pastangas siekdama tikslo į oficialią paramą vystymuisi investuoti 0,7 proc., o į mažiausiai išsivysčiusias šalis – 0,2 proc. savo BVP.

ES KAIMYNINĖS ŠALYSEuropos Sąjunga, vykdydama Europos kaimynystės politiką, toliau dirbs išvien su partneriais siekdama skatinti stabi-lumą, saugumą ir gerovę. Padidintas tikslinis 22 mlrd. EUR biudžetas sustiprins pagrindinius kaimynystės aspektus:

EUROPOS KAIMYNYSTĖS POLITIKA IR PLĖTROS DERYBOS

Europos kaimynystės politikos partneriai pietuose

Europos kaimynystės politikos partneriai rytuose

(*) Žemėlapiai pateikiami tik kaip pavyzdys.

AUSTRIA

ISRAEL

LEBANON

SYRIA

GREECE

GERMANY

POLAND

IRELAND

UNITED KINGDOM

NORWAY

ICELAND

LUXEMBOURG

FRANCE

NETHERLANDS

ITALY

MALTA

ESTONIA

DENMARK

FINLAND

SWEDEN

CZECH REPUBLIC

MONACO SANMARINO

ANDORRA

GIBRALTAR (UK)

VATICANCITY

SLOVENIA

BULGARIA

TURKEY

HUNGARY

SLOVAKIA

ROMANIASWITZERLAND

LIECHTENSTEIN

REPUBLIC OF MOLDOVA

CYPRUS

BELARUS

LATVIA

RUSSIA

LITHUANIA

UKRAINE

BOSNIA AND HERZEGOVINA

THE FORMER YUGOSLAV REPUBLIC OF MACEDONIA

CROATIA

ARMENIA

GEORGIA

BELGIUM

AZERBAIJAN

AZERBAIJAN

K A Z A K H S T A N

G R E E N L A N D

UZBEKISTAN

PAKISTAN

TA JIKISTAN

KYRGYZSTAN

AFGHANISTAN

NEPAL

INDIA

C H I N A

PAKISTAN

TURKMENISTAN

ALGERIA

IRAQ

SAUDI ARABIA

YEMEN

IRAN

KUWAIT

OMAN

UNITED ARAB

EMIRATES

QATAR

BAHRAINEGYPT

MOROCCO

MAURITANIA MALI NIGER CHAD SUDAN

WESTERN SAHARA

TUNISIA

SPAIN

R U S S I A

ALBANIA

JORDAN

Adriatic Sea

Aegean Sea

Reykjavik

Sana'a

Kathmandu

RE

D

SE

A

A T L A N T I CO C E A N

N O R T H S E A

B L A C K S E A

Strait of Gibraltar

BA

LT

I C

SE

A

CA

SP

I AN

SE

A

SERBIA

MONTENEGROKOSOVO

LIBYA

PALESTINE*

PORTUGAL

M E D I T E R R A N E A N S E A

PIETINĖS KAIMY-NINĖS ŠALYS

RYTINĖS KAIMY-NINĖS ŠALYS

PRIORITETAS

TVIRTESNIO POLITINIO BENDRADARBIAVIMO SKATINIMAS

GALIOJANČIŲ SUSITARIMŲ ĮGYVENDINIMO SKATINIMASAsociacijos susitarimai, asociacijos darbotvarkės, partnerys-tės prioritetai ir pasirengimas sudaryti būsimus susitarimus.

TVIRTESNĖ PARTNERYSTĖ SIEKIANT SOCIALINĖSIR EKONOMINĖS GEROVĖSPatekimo į rinką sąlygų gerinimas sudarius išsamius ir vi-sapusiškus laisvosios prekybos susitarimus siekiant sudaryti palankesnes sąlygas verslo aplinkai ir investicijoms ir užbaig-ti pažangią ekonominę integraciją į bendrąją Sąjungos rinką

ŽMONIŲ TARPUSAVIO RYŠIAITvirtesnės Sąjungos ir šalių partnerių partnerystės su visuo-mene skatinimas, įskaitant programas „Erasmus+“ ir „Euro-pos horizontas“.

REGIONINIO BENDRADARBIAVIMO STIPRINIMASRemiantis Rytų partneryste, Viduržemio jūros sąjunga, Eu-ropos kaimynystės lygmens bendradarbiavimu ir tarpvals-tybiniu bendradarbiavimu.

JUDUMO IR MIGRACIJOS VALDYMAS

SAUGUMAS IR STABILUMAS

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS IR VYSTYMASISES vystomojo bendradarbiavimo politinė sistema išdėstyta Europos konsensuse dėl vystymosi, kuriame nustaty-ta politinė vizija, kuria grindžiami būsimos DFP finansiniai pasiūlymai. Pagrindinis šios vizijos tikslas tebėra skurdo panaikinimas ir darnaus vystymosi tikslų, įtvirtintų JT Darbotvarkėje iki 2030 m., įgyvendinimas ir pasiryžimas nieko nepalikti nuošalyje.

Tokiu būdu bent 92 proc. priemonės finansavimo atitinka EBPO Paramos vystymuisi komiteto reikalavimus ir todėl laikoma oficialia parama vystymuisi.

20 proc. priemonės paramos bus skirta socialinei įtraukčiai ir žmogaus socialinei raidai, įskaitant lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą.

Be to, priemonė padės spręsti klausimus, susijusius su geru valdymu, demokratija ir žmogaus teisėmis, klimato kaita, migracija ir judumu.

Pirmenybė bus teikiama šalims, kurioms labiausiai reikia paramos, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, mažas pajamas gaunančioms šalims, pažeidžiamoms ar krizę patiriančioms šalims. ES ir toliau dės pastangas siekdama tikslo į oficialią paramą vystymuisi investuoti 0,7 proc., o į mažiausiai išsivysčiusias šalis – 0,2 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų.

Įtraukdamas Europos plėtros fondą į ES biudžetą Europos Parlamentas įgys svaresnį žodį ir galės vykdyti vystymosi veiksmų priežiūrą.

EUROPOS BRANDUOLINĖS SAUGOS PRIEMONĖ Pagal Euratomo sutartį ES skirs 300 mln. EUR paramą branduolinės saugos veiklai pasaulyje. Taip bus papildyti kai kurie veiksmai, finansuojami pagal Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonę.

Politiniai: pagrįsti pagrindiniais politikos tikslais, iškeltais persvars-čius kaimynystės politiką ir pritarus

partneriams.

Tarpusavio atskaitomybė: teisinė valstybė ir pagrindinės vertybės.

Parama pagal pažangą: 10 proc. lėšų už pažangą skatinant demo-kratiją, žmogaus teises, bendra-

darbiavimą migracijos, ekonomikos valdymo ir reformų srityse.

PRINCIPAI

PRIORITETAI

KLIMATO KAITASu klimato kaita susiję uždaviniai yra milžiniški: norint juos išspręsti reikia derinti ilgalaikes ir trumpalaikes priemones, atsižvelgiant į mūsų šalių partnerių vystymosi poreikius ir skatinant investicijas į ekologiškas technologijas ir energiją. Be to, paramos priemonių būtina nedelsiant imtis augant didžiulių stichinių nelaimių mastui ir intensyvumui.

Pagal greitojo reagavimo ramstį ES trumpalaikę paramą galima sutelkti greitai ir veiksmingai, pvz., siekiant pašalinti meteorologinių reiškinių, tokių kaip El Ninjo, pasekmes. Taip bus užtikrintas visapusiškas papildomumas su ES humanitarinė pagalba, sustiprinta humanitarinės pagalbos ir pagalbos vystymuisi sąsaja ir padidintas nukentėjusių šalių partnerių atsparumas.

Plataus užmojo tikslas pagal priemonę skirti 25 proc. jos biudžeto lėšų suteiks galimybę nuosekliai ir veiksmingai kovoti su klimato kaita pasitelkus ES ilgalaikį vystomąjį bendradarbiavimą.

Tvirtesnis bendradarbiavimas ir partnerystė su vienminčiais sąjungininkais pasaulyje leis drauge kovoti su klimato kaita.

Pagal naująją vieną bendrą priemonę nustatytas lankstumo rezervas leis ES reaguoti į kintančius poreikius ir kylančius naujus prioritetus.

Pagal išorės veiksmų srities investicijų programą, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama derinti viešuo-sius ir privačiuosius finansinius išteklius, taip pat novatoriškų garantijų fondą bus sutelkta ir pritraukta lėšų, kurias bus galima investuoti į klimato kaitos srities veiksmus, kaip antai į atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

MIGRACIJA

Migracija lieka visuotine problema. Sprendžiant pagrindines jos priežastis svarbus vaidmuo ir toliau tenka ilgalaikei politikai, tačiau taip pat išsaugomi pajėgumai į krizes sureaguoti per trumpą laiką. ES deda pastan-gas siekdama nuosekliai kovoti su šiomis sudėtinėmis problemomis, o naujoji priemonė dar labiau didins ES politikos priemonių rezultatyvumą ir veiksmingumą.

Įgyvendinant naująją priemonę trumpalaikiai ir ilgalaikiai veiksmai visapusiškai papildys vienas kitą, kaip ir migracijos vidaus ir išorės aspektai, o tai atitiks visapusišką Europos migracijos darbotvarkę.

Pagal greitojo reagavimo ramstį ES gali greitai ir veiksmingai sutelkti trumpalaikę paramą, pvz., reaguoti į kritinę padėtį konfliktų apimtuose regionuose susidarius pabėgėlių arba migrantų srautams. Taip bus užtikrintas visapusiškas papildomumas su ES humanitarinė pagalba, sustiprinta humanitarinės pagalbos ir pagalbos vystymuisi sąsaja ir padidintas nukentėjusių šalių partnerių atsparumas.

UŽJŪRIO ŠALYS IR TERITORIJOSNuolatiniam bendradarbiavimui su ES valstybių narių užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT), įskaitant Grenlandiją, paremti bus skirta 500 mln. EUR. Taip bus stiprinami jų artimi istoriniai ir politiniai ryšiai su Europos Sąjunga ir skatinamas ekonominis ir socialinis vystymasis.

NAUJO BIUDŽETO LĖŠŲ PANAUDOJIMO PAVYZDŽIAIĮgyvendindama šią naują priemonę ES galės greičiau ir tinkamiau reaguoti į sudėtingus visuotinius iššūkius ir imtis racionalių trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių priemonių.;

Skurdas, stabilumo stoka ir klimato kaita yra vieni iš svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės palieka namus ir ieško laimės kitur. tikslas skirti 10 proc. išlaidų kovai su pagrindinėmis neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo priežastimis, visų pirma siekiant skatinti vystymąsi ir integracinio ekonominio augimo galimybes, tačiau kartu sudarant sąlygas teisėtai migracijai ir tinkamai valdomam judumui.

Pagal išorės veiksmų srities investicijų programą, įskaitant jos veiksmus, kuriais siekiama derinti viešuosius ir privačiuosius finansinius išteklius, bus sutelkta lėšų, atsižvelgiant į vystymosi ir migracijos sąsajas.

Turėdama lankstumo rezervą ES galės greitai reaguoti į kylančius naujus iššūkius, kaip antai susijusius su migraciniu spaudimu.

ŽMOGAUS TEISĖS, DEMOKRATIJA IR GERAS VALDYMASES išorės veiksmų esmė – žmogaus teisių ir demokratijos skatinimas, ir galbūt šis klausimas dar svarbesnis, nes grėsmė žmogaus teisėms ir pilietinei visuomenei didėja daugelyje pasaulio šalių. ES išlieka etalonu visiems, kurie gina žmogaus teises ir demokratiją, tad jiems naujoji priemonė bus kaip geresnis pagrindas. Ja remiantis bus galima imtis trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiksmų tiek vietos, tiek tarptautiniu lygmeniu kartu su visais pilietinės visuomenės atstovais.

Pagal geografinį ramstį bus įmanoma taikyti specialiai pritaikytą lankstų metodą, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su atitinkamomis šalimis partnerėmis ir regionais, ir jų poreikius. ES parama sustiprins šalių partnerių demokratinius procesus, valdymą ir priežiūrą.

Naudodamasi naująja priemone ES toliau rems žmogaus teises ir pilietinę visuomenę ir skatins laisvą ir pliuralistinę žiniasklaidą.

Tokius veiksmus papildys teminio ramsčio veiksmai (1,5 mlrd. EUR) – tai ypač aktualu tose vietose, kur kovotojai už žmogaus teises ir pilietinės visuomenės susiduria su mažėjančia erdve jų veiksmams.

Šalyse partnerėse ir toliau bus organizuojamos rinkimų stebėjimo misijos, kurių tikslas – remti demokratinius procesus.

ES yra pasaulinė partnerė ir lojali daugiašališkumo rėmėja, ypatingą dėmesį skirianti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR), Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ir atitinkamų regioninių bei nacionalinių žmogaus teisių gynimo mechanizmų veiklai.

Print ISBN 978-92-79-88305-7 doi:10.2775/80209 NA-01-18-628-LT-CPDF ISBN 978-92-79-88278-4 doi:10.2775/23193 NA-01-18-628-LT-N