es teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos lietuvoje raida

Europos Sąjungos teisės

plėtros ir įgyvendinimo

sistemos Lietuvos

Respublikoje veiksmingumo

stiprinimas

Galutinė tyrimo ataskaita

2012 m. sausio 10 d.

Pagal 2011 m. kovo 31 d. paslaugų sutartį Nr. O-2 su Europos teisės departamentu

prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos paslaugas teikia viešoji įstaiga

„Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP)

Europos Sąjungos teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos Lietuvos Respublikoje

veiksmingumo stiprinimo tyrimas

2

Pagal 2011 m. birželio 30 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. O-2 (toliau – Sutartis) su Europos teisės

departamentu prie Lietuvos Respublikos (toliau – LR) teisingumo ministerijos (toliau – ETD) VšĮ

„Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (toliau – ESTEP) teikia ETD Europos

Sąjungos teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos Lietuvos Respublikoje veiksmingumo stiprinimo

tyrimo (toliau – Tyrimo) parengimo paslaugas. Šis tyrimas yra Ministro Pirmininko tarnybos, LR

užsienio reikalų ministerijos ir ETD Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinamo projekto,

skirto Lietuvos Europos Sąjungos (toliau – ES) reikalų sistemos efektyvumo didinimui (toliau –

LESSED), dalis. Projekto tikslas – didinti Lietuvos ES reikalų sistemos efektyvumą tarpinstituciniu

ir instituciniu lygiu. Įgyvendinant projektą, siekiama užtikrinti sklandesnį ES reikalų sistemos

funkcionavimą, efektyvesnį Lietuvos interesų atstovavimą ES bei geresnę ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo kokybę.

Tyrimo dėl ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos Lietuvos Respublikoje veiksmingumo

stiprinimo metu, atsižvelgiant į tai, kad optimali ES politikai realizuoti skirtų teisės aktų

įgyvendinimo sistema yra privaloma sąlyga efektyviai Lietuvos narystei ES, siekiama identifikuoti

šiuo metu veikiančios ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos Lietuvoje problemas, darančias

įtaką jos funkcionavimo efektyvumui, ir pasiūlyti šiuolaikiškus, gera praktika pagrįstus sprendimus

šios sistemos tobulinimui.

Vadovaujantis Sutarties priedo 21 punkte numatytais reikalavimais, tyrimas turi būti atliktas ir

pateiktas Užsakovui per 8 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. Pagal sutarties priedo

25 punkto reikalavimus galutinėje tyrimo ataskaitoje turi būti pateikta Lietuvos ES teisės plėtros ir

įgyvendinimo sistemos analizė, išnagrinėtos penkių valstybių narių ES teisės plėtros ir

įgyvendinimo sistemos bei suformuluotos kokybiškos, nuoseklios ir tyrimo rezultatais pagrįstos

išvados bei rekomendacijos dėl Lietuvoje veikiančios ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos

veiksmingumo stiprinimo.



3

Turinys

SANTRUMPOS ............................................................................................................................................................. 6

1 TYRIMO KONTEKSTAS ........................................................................................................................................ 7

1.1 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS RAIDA ....................................................................................................... 7 1.2 TYRIMO PRAKTINIS KONTEKSTAS: ES TEISĖS PERKĖLIMO, ĮGYVENDINIMO IR TAIKYMO PROBLEMATIKA LIETUVOJE ............................. 9

1.2.1 ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo situacija Lietuvoje ............................................................................. 10 1.2.2 ES teisės taikymo problemos Lietuvoje ...................................................................................................... 24

1.3 TYRIMO TEORINIS KONTEKSTAS: TEORINĖS PRIEIGOS, HIPOTEZĖS IR ANALIZĖS METODAI ........................................................... 29

2 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS LIETUVOJE ANALIZĖ ............................................................. 36

2.1 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMA: VEIKĖJAI IR JŲ FUNKCIJOS ............................................................................. 36 2.1.1 ES teisės plėtros ir įgyvendinimo proceso organizavimas ministerijose .................................................... 42 2.1.2 ES teisės plėtros ir įgyvendinimo proceso tarpinstitucinis koordinavimas ................................................ 56 2.1.3 ES teisės plėtros ir įgyvendinimo proceso organizavimas Seime ............................................................... 59

2.2 ES TEISĖS VEIKIMAS NACIONALINĖJE TEISĖJE: APLINKOSAUGOS SEKTORIAUS ATVEJIS ............................................................... 68 2.2.1 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvos 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo veikimas Lietuvoje ... 68 2.2.2 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų veikimas Lietuvoje ........................................................................................................................................ 75 2.2.3 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas veikimas Lietuvoje ......................................................................................... 87

2.3 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS LIETUVOJE STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GRĖSMIŲ IR GALIMYBIŲ ANALIZĖ ...................... 98

3 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMŲ ES VALSTYBĖSE NARĖSE ANALIZĖ ........................................ 105

3.1 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS DANIJOJE ATVEJO STUDIJA ......................................................................... 110 3.2 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS SUOMIJOJE ATVEJO STUDIJA ....................................................................... 119 3.3 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS NYDERLANDUOSE ATVEJO STUDIJA .............................................................. 127 3.4 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE ATVEJO STUDIJA .................................................... 137 3.5 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS LATVIJOJE ATVEJO STUDIJA ........................................................................ 147 3.6 ES VALSTYBIŲ NARIŲ GEROSIOS PRAKTIKOS PAVYZDŽIŲ PRITAIKYMAS LIETUVOJE .................................................................. 156

4 IŠVADOS ........................................................................................................................................................ 161

5 REKOMENDACIJOS ......................................................................................................................................... 164

6 LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS .............................................................................................................. 178

PRIEDAS NR. 1: ANALIZĖS METODAI ........................................................................................................................ 183

PRIEDAS NR. 2: PAVYZDINĖS EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ KOORDINAVIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTERIJOSE, ĮSTAIGOSE PRIE MINISTERIJŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOSE TAISYKLĖS ........ 186



4

Lentelių, paveikslų ir schemų sąrašas

Lentelių sąrašas 1 lentelė. ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemą reglamentuojantys teisės aktai ......................................... 7 2 lentelė. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo statistika Lietuvoje 2004–2011 m.......................................... 12 3 lentelė. ES direktyvų notifikavimo statistika Lietuvoje 2011 m. sausio–lapkričio mėnesiais ...................... 16 4 lentelė. 2010 m. notifikuotinų direktyvų skaičius ir vėlavimo problemos atskirose ministerijose ir kitose

institucijose (2011 m. lapkričio 30 d. duomenimis) ......................................................................................... 17 5 lentelė. Vidaus rinkos direktyvų perkėlimo duomenys ................................................................................. 18 6 lentelė. Pažeidimo procedūrų statistika ......................................................................................................... 20 7 lentelė. EK bylos prieš Lietuvą ..................................................................................................................... 22 8 lentelė. Pradėtų pažeidimo procedūrų skaičius ES mastu 2010 m. gruodžio 31 d. ....................................... 23 9 lentelė. ES teisės perkėlimo vėlavimo analizės matrica ................................................................................ 32 10 lentelė. LR pozicijos rengimo, derinimo, svarstymo ir pristatymo procesas, pagrindinės institucijos ir jų

funkcijos ........................................................................................................................................................... 36 11 lentelė. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo Lietuvoje proceso etapai, pagrindinės institucijos ir jų

funkcijos ........................................................................................................................................................... 37 12 lentelė. Iki 2011 m. lapkričio 30 d. vėluojamos notifikuoti direktyvos ir notifikuotinos nacionalinės

priemonės, skirtos vėluojamoms notifikuoti direktyvoms įgyvendinti (2011 m. lapkričio 30 d. duomenimis)

.......................................................................................................................................................................... 43 13 lentelė. Analizei pasirinktų ministerijų atrankos kriterijai .......................................................................... 44 14 lentelė. ES teisės plėtros procesas Aplinkos ministerijoje .......................................................................... 45 15 lentelė. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesas Aplinkos ministerijoje........................................... 46 16 lentelė. ES teisės plėtros procesas Susisiekimo ministerijoje...................................................................... 51 17 lentelė. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesas Susisiekimo ministerijoje ...................................... 52 18 lentelė. ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių įstatymų, nutarimų ir įsakymų, numatytų ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo planuose 2010 m., įgyvendintinų iki 2010 m. gruodžio 31 d., vykdymas ............ 59 19 lentelė. 2011 m. Seimo rudens sesijoje planuojamų priimti įstatymų projektų, perkeliančių ir

įgyvendinančių ES teisę, skaičius 2011 m. lapkričio 30 d. .............................................................................. 60 20 lentelė. ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių įstatymų projektų svarstymo ir priėmimo Seime

duomenys atitinkamo Seimo pirmininko darbo laikotarpiu ............................................................................. 61 21 lentelė. Seimo įsitraukimas į ES teisės plėtros procesą ............................................................................... 63 22 lentelė. Seimo įsitraukimas į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą ............................................... 64 23 lentelė. Į vidaus rinką išleistų alyvų kiekis ir surinktų alyvų atliekų kiekis ................................................ 70 24 lentelė. Naudojimo ir perdirbimo tikslai (kiekybiniai rodikliai pagal pakuotės svorį) ................................ 78 25 lentelė. ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos Lietuvoje SSGG analizė ........................................... 103 26 lentelė. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo instrumentai Danijoje ........................................................ 116 27 lentelė. Suomijos „iššūkiai“ ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procese .............................................. 124 28 lentelė. Užsienio šalių gerosios praktikos elementai ................................................................................. 156 29 lentelė. Rekomendacijos dėl ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos Lietuvoje veiksmingumo

stiprinimo ....................................................................................................................................................... 165 30 lentelė. Tyrimo metodai ............................................................................................................................ 183 31 lentelė. Interviu respondentų sąrašas ......................................................................................................... 183

Paveikslų sąrašas 1 paveikslas. Nacionalinių priemonių, numatytų ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planuose 2010 m.,

įgyvendinimas 2010 m. gruodžio mėnesį ......................................................................................................... 14 2 paveikslas. EK Lietuvai išsiųstų oficialių pranešimų dėl nenotifikavimo apie pagal teisėkūros procedūrą

priimtų direktyvų įgyvendinimą nacionalinėje teisėje skaičius ........................................................................ 15 3 paveikslas. ES teisės plėtros ir įgyvendinimo tarpinstitucinis koordinavimas .............................................. 57 4 paveikslas. Parlamento įsitraukimas į nacionalinės pozicijos rengimo procesą Suomijoje ........................ 120 5 paveikslas. ES teisės plėtros sistema Suomijoje .......................................................................................... 121



5

6 paveikslas. Teisės akto priėmimo procesas Latvijos Seime ........................................................................ 148 7 paveikslas. ES reikalų koordinavimo sistema Latvijoje .............................................................................. 151

Schemų sąrašas 1 schema. LR pozicijos rengimo, derinimo, svarstymo ir pristatymo procesas: dalyvaujančios institucijos ir

jų funkcijos ....................................................................................................................................................... 40 2 schema. ES teisės įgyvendinimo procesas: dalyvaujančios institucijos ir jų funkcijos ................................. 41 3 schema. ES teisės plėtros procesas Aplinkos ministerijoje ........................................................................... 49 4 schema. ES teisės įgyvendinimo procesas Aplinkos ministerijoje ................................................................ 50 5 schema. ES teisės plėtros procesas Susisiekimo ministerijoje ...................................................................... 54 6 schema. ES teisės įgyvendinimo procesas Susisiekimo ministerijoje ........................................................... 55 7 schema. Seimo įsitraukimas į ES teisės plėtros procesą ................................................................................ 66 8 schema. Seimo įsitraukimas į ES teisės įgyvendinimo procesą .................................................................... 67 9 schema. ES teisės plėtros procesas Danijoje ............................................................................................... 114



6

SANTRUMPOS

AM – Aplinkos ministerija

ATĮ – Atliekų tvarkymo įstatymas

ATPK – LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas

COREPER – Nuolatinių atstovų komitetas (pagal prancūziško pavadinimo santrumpą)

EB – Europos Bendrijos

EK – Europos Komisija

EM – Energetikos ministerija

ES – Europos Sąjunga

ESTEP – VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai

ESTT – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

ETD – Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos

FM – Finansų ministerija

KAM – Krašto apsaugos ministerija

KM – Kultūros ministerija

LAT – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

LESSED – Ministro Pirmininko tarnybos, LR užsienio reikalų ministerijos ir Europos

teisės departamento prie LR teisingumo ministerijos įgyvendinamas

projektas, skirtas Lietuvos ES reikalų sistemos efektyvumo didinimui

LINESIS – Lietuvos narystės ES informacinė sistema

LR – Lietuvos Respublika

LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė

LVAT – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

MPT – Ministro Pirmininko tarnyba

RRT – Ryšių reguliavimo tarnyba

SADM – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

SAM – Sveikatos apsaugos ministerija

SM – Susisiekimo ministerija

SSGG – Stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių analizė

ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija

TAIS – LR Seimo teisės aktų informacinė sistema

TM – Teisingumo ministerija

ŪM – Ūkio ministerija

URM – Užsienio reikalų ministerija

VESK – Vyriausybės Europos Sąjungos komisija

VMT – Valstybinė metrologijos tarnyba

VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

VORT – Valdymo, orientuoto į rezultatus, tobulinimas

VRM – Vidaus reikalų ministerija

VSATP – Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas

VVTAT – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

ŽŪM – Žemės ūkio ministerija



7

1 TYRIMO KONTEKSTAS

Šioje tyrimo ataskaitos dalyje pristatoma ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos Lietuvoje raida,

dabartinė ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo situacija ir pagrindinės problemos, pateikiamas

tyrimo teorinis pagrindas, kuriame akcentuojama tiek sėkmingo ES teisės perkėlimo, tiek

įgyvendinimo svarba, pristatomos hipotezės dėl sumažėjusio ES teisės plėtros ir įgyvendinimo

sistemos veiksmingumo.

Paminėtina, kad, analizuojant ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo situaciją Lietuvoje, reikia

atkreipti dėmesį į metodologinį aspektą, susijusį su ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių

nacionalinių priemonių skaičiavimo ypatumais. Statistinėje informacijoje nurodomas ES teisės aktų

skaičius ir (arba) perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių priemonių (ar jų projektų) skaičius

gali dubliuotis (pavyzdžiui, ta pačia nacionaline priemone gali būti perkeliamos ir įgyvendinamos

kelių ES teisės aktų nuostatos).

1.1 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS RAIDA

ES teisės plėtrai1 ir įgyvendinimui

2 užtikrinti Lietuvoje buvo sukurta sistema, leidžianti planuoti ir

prižiūrėti LR pozicijų dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą rengimą, ES teisės nuostatų perkėlimą į

nacionalinę teisę ir jų praktinį taikymą. ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemoje dalyvaujančios

institucijos, jų funkcijos ir tarpusavio sąveika reglamentuojama šiuose nacionaliniuose teisės

aktuose:

1 lentelė. ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemą reglamentuojantys teisės aktai

LR Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje” ir LR

Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos

Sąjungoje“ ir LR Konstitucijos 150 straipsnio papildymo įstatymas3.

LR Vyriausybės įstatymas4. Įstatymo 51 str. „Europos Sąjungos teisės perkėlimas į Lietuvos

Respublikos nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimas“ nustato, jog LR Vyriausybė pagal savo

kompetenciją yra atsakinga už ES teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą, ES

teisės aktai į LR nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

LR Vyriausybės teisėkūros taisyklės5, patvirtintos LR Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d.

nutarimu Nr. 1244.

1 ES teisės plėtra tyrime suprantama kaip LR pozicijos dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą formavimas, rengimas ir

derinimas, kiek tai susiję ir reikšminga tolimesniam ES teisės įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę procesui. 2 ES teisės įgyvendinimas tyrime suprantamas kaip ES direktyvų perkėlimas ir įgyvendinimas bei kitų ES teisės aktų

įgyvendinimas. 3 2004 m. liepos13 d. Konstitucinis aktas Nr. IX-2343 (Žin., 2004, Nr. 111-4123).

4 1994 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas Nr. I-464 (Žin. 1994, Nr. 43-772; 1996, Nr. 115-

2667, Nr. 120-2819, Nr. 121-2850, Nr. 122-2864; 1997, Nr. 30-704; 1998, Nr. 41(1)-1131, Nr. 65-1871; 2000, Nr. 92-

2843, Nr. 89-2755; 2001, Nr. 48-1656, Nr. 66-2407; 2002, Nr. 41-1527, Nr. 91-3888; 2003, Nr. 10-342, 104-4639;

2004, Nr. 98-3632, Nr. 167-6100, Nr. 171-6310, Nr. 171-6322; 2005, Nr. 67-2405; 2006, Nr. 17-596; 2007, Nr. 72-

2831; 2008, Nr. 38-1379, Nr. 117-4442, Nr. 131-5030, Nr. 149-6044; 2009, Nr. 10-351, Nr. 29-1139, Nr. 46-1796,

Nr. 85-3576, Nr. 147-6554; 2010, Nr. 71-3541, Nr. 139-7111). 5 2009 m. rugsėjo 30 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1244 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros

taisyklių ir teisinio reguliavimo stebėsenos pažymos pavyzdinės formos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 121-5212) (su

vėlesniais papildymais ir pakeitimais).

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=237876&p_query=&p_tr2=



8

ES reikalų koordinavimo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu

Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“6. Taisyklės išsamiai reglamentuoja LR

pozicijos rengimą, derinimą, svarstymą ir pristatymą (II. III, IV skyriai), ES teisės aktų

perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo koordinavimą (V skyrius), ES teisės pažeidimo

procedūros koordinavimą (VI, VII skyriai), ES reikalų darbo grupių sudarymo tvarką.

LR Seimo statutas7, patvirtintas 1994 m. vasario 17 d. Seimo nutarimu Nr. I-399.

ETD nuostatai8, patvirtinti LR Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1062 „Dėl

Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų

patvirtinimo“.

Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos nuostatai9, patvirtinti 2009 m. gegužės 20 d. LR

Vyriausybės nutarimu Nr. 512 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos Sąjungos

komisijos sudarymo“.

Ministerijų darbo reglamentai, skyrių nuostatai, specialios ES reikalų koordinavimo

ministerijose taisyklės, kuriose numatyti už LR pozicijų rengimą ir ES teisės perkėlimą bei

įgyvendinimą atsakingi ministerijų skyriai, atsakingų specialistų skyrimo tvarka ir pan.

ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistema Lietuvoje buvo kuriama trim etapais. Pirmasis etapas

truko iki Lietuvos narystės ES, jo metu už ES reikalų koordinavimą, taip pat už ES teisės perkėlimo

ir įgyvendinimo planavimą, buvo atsakingas Europos komitetas prie LR Vyriausybės. ETD

užtikrino, kad rengiami nacionaliniai teisės aktai atitiktų ES teisę. Nacionalinės teisės derinimo su

ES teise klausimai iki narystės buvo svarbūs ne tik teisine, bet ir politine prasme, kadangi acquis

communautaire perkėlimas buvo viena iš esminių narystės sąlygų. Centralizuota ES reikalų

koordinavimo sistema, kurioje pagrindinės funkcijos buvo sutelktos vykdomosios valdžios rankose,

buvo viena iš esminių sąlygų, leidusių atlaikyti adaptacinį spaudimą ir prisitaikyti prie narystės

keliamų reikalavimų10

.

Antrojo etapo, kuris prasidėjo nuo Lietuvos narystės ES ir tęsėsi iki 2009 m. antrojo pusmečio,

pradžioje ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo sistema buvo pertvarkyta, o pagrindine procesą

koordinuojančia institucija tapo LR Vyriausybės kanceliarija (Europos Sąjungos teisės

įgyvendinimo koordinavimo ir priežiūros departamentas). Centralizuotas ES reikalų koordinavimo

sistemos modelis buvo išlaikytas, sustiprinant ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso teisinę

kontrolę11

, kadangi dėl netinkamo ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo valstybėms narėms grėsė

pažeidimo procedūros ir ieškiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – ESTT).

Paminėtina, kad, tobulinant ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo sistemos koordinavimą, buvo

įdiegta speciali Lietuvos narystės ES informacinė sistema LINESIS, kuri skirta ES dokumentams ir

ataskaitoms registruoti ir tvarkyti, dirbti su LR pozicijomis. 2005 m. pradėjo veikti ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo koordinavimui skirta LINESIS posistemė, kuri sudarė technines

6 2004 m. sausio 9 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ (Žin., 2004, Nr.

8-18, Nr. 130-4669, Nr. 139-5062; 2005, Nr. 57-1950, Nr. 151-5552; 2006, Nr. 9-331, Nr. 10-362, Nr. 110-4164; 2007,

Nr. 7-278, Nr. 18-665, Nr. 59-2293, Nr. 60-2317, Nr. 73-2893; 2009, Nr. 67-2693, Nr. 109-4649, Nr. 157-7091; 2010,

Nr. 21-997, Nr. 77-3937, Nr. 77-3937, Nr. 87-4591, Nr. 135-6885; 2011, Nr. 8-329, Nr. 80-3911). 7 1994 m. vasario 17 d. Nr. I-399 (Žin., 1994, Nr. 15-249) (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais).

8 2009 m. rugsėjo 9 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1062 (Žin., 2009, Nr. 109-4647).

9 2009 m. gegužės 20 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 512 (Žin., 2009, Nr. 67-2696) (su vėlesniais papildymais ir

pakeitimais). 10

Antoaneta L. Dimitrova ir Ellen Mastenbroek, „Involving Parliament in EU Affairs: the Usefulness of the Danish

Model for the New Member States“. Kn. A. Rosenbaum ir J. Nemec (sud.), Democratic Governance in the Central and

Eastern European Countries: Challenges and Responses. Bratislava: NISPAcee, 2006. 11

Deividas Kriaučiūnas, „Europos Sąjungos teisės įgyvendinimas ir taikymas“. Politologija, 2007, 4(48).

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=292145



9

galimybes efektyviau prižiūrėti vykstantį procesą bei užtikrino aktualios informacijos prieinamumą

visoms jame dalyvaujančioms institucijoms.

Trečiasis etapas prasidėjo nuo 2009 m. antrojo pusmečio, kadangi 2009 m. rugsėjo mėnesį

Vyriausybės nutarimu pakeitus ES reikalų koordinavimo taisykles12

ES teisės plėtros koordinavimo

funkcijos buvo perduotos Užsienio reikalų ministerijai (toliau – URM), o ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo – ETD. Vyriausybės kanceliarijos (dabartinės Ministro Pirmininko tarnybos)

Strateginio koordinavimo departamente buvo įkurtas ES skyrius. Įgyvendinus sistemos reformą, ES

teisės plėtros ir įgyvendinimo funkcijos buvo atskirtos laiko perspektyvos atžvilgiu: trumpojo ir

vidutinio laikotarpio klausimai sutelkti URM (daugiausiai ES teisės plėtros klausimai) ir ETD (ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo klausimai), o ilgalaikės Lietuvos ES darbotvarkės formavimo ir

įgyvendinimo funkcijos šiuo metu yra priskirtos LR Ministro Pirmininko tarnybos Politikos

analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriui.

ETD, koordinuodamas ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą, registruoja ir atitinkamoms

valstybės institucijoms paskirsto priimtus ES teisės aktus, pagal atsakingų už ES teisės aktų

perkėlimą ir įgyvendinimą institucijų pateiktus pasiūlymus rengia ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo planą, kontroliuoja šio plano vykdymo eigą, atlieka įstatymų, susijusių su Lietuvos

naryste ES, monitoringą, analizuoja ES teisės aktus, nacionalines perkėlimo ir įgyvendinimo

priemones, jų projektus ir rengiamas atitikties lenteles, teikia išvadas dėl ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo atitikties ES teisei, koordinuoja ES teisės pažeidimo procedūras, teikia EK

informaciją apie ES teisės aktų perkėlimą ir įgyvendinimą Lietuvoje. Paminėtina, kad už

nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių parengimą pagal savo kompetencijos sritis yra

atsakingos ministerijos ir kitos valstybės institucijos bei įstaigos – įgyvendinant ES teisę praktiškai

dalyvauja visos valstybės institucijos (apie 60 įstaigų). Be to, ministerijos ir kitos valstybės

institucijos yra tiesiogiai atsakingos už atsakymų į EK paklausimus, susijusius su LR teisės aktų

atitikimu ES teisės aktams, oficialius pranešimus, pagrįstas nuomones rengimą.

Siekiant pagerinti ES reikalų koordinavimą ir atsižvelgiant į artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES

Tarybai, 2009 m. rugsėjo 15 d. savo veiklą pradėjo tarpinstitucinė Vyriausybės ES komisija (toliau

– VESK). Šioje komisijoje yra svarstomi ES dokumentai ir LR pozicijos dėl pasiūlymų priimti ES

teisės aktus, aptariami klausimai, susiję su ES teisės perkėlimu ir įgyvendinimu, svarstomos

Lietuvos pasirengimo ES Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos posėdžiams ir pirmininkavimui

problemos13. Prie efektyvesnio ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo koordinavimo taip pat prisideda

kiekvieną savaitę ETD atliekama atskira ES teisės aktus perkeliančių ar įgyvendinančių įstatymų

projektų rengimo stebėsena bei rengiamos suvestinės, kurios teikiamos Seimo Europos reikalų

komitetui, Ministro Pirmininko tarnybai, LR Prezidento kanceliarijai, URM.

1.2 TYRIMO PRAKTINIS KONTEKSTAS: ES TEISĖS PERKĖLIMO,

ĮGYVENDINIMO IR TAIKYMO PROBLEMATIKA LIETUVOJE

ES teisės perkėlimas ir įgyvendinimas – procesas, kurio metu siekiama užtikrinti, kad būtų

laikomasi ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kalbant apie direktyvose įtvirtintų nuostatų

laikymąsi, vartojamas ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo terminas. Kitų ES teisės aktų

reikalavimų įtvirtinimas nacionalinėje teisėje apibrėžiamas kaip ES teisės įgyvendinimas. ES teisės

12

Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos, susijusios su Lietuvos naryste ES, 2009 m. apžvalga. Vilnius, 2010 m.

gegužės 10 d. 13

Iki 2009 m. liepos 1 d. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plano vykdymo eiga buvo svarstoma ministerijų

valstybės sekretorių pasitarimuose, o nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 15 d., t. y. iki VESK įsteigimo, –

ministerijų atstovų pasitarimuose.



10

taikymo terminas apima ES teisės taikymą valstybės narės teismuose ir atitinkamos ES teisės

normos veikimą socialiniame kontekste14

.

1.2.1 ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo situacija Lietuvoje

Ruošdamasi prisijungimui prie ES, Lietuva turėjo formaliai notifikuoti visas (apie 1716)15

tuo metu

galiojusias ES direktyvas, t. y. kiekvienos direktyvos atveju informuoti EK apie ją perkeliančias ir

įgyvendinančias nacionalines priemones ir persiųsti jų tekstus. Išankstinio notifikavimo proceso

metu EK buvo informuota apie 638016

ES direktyvas perkeliančias ir įgyvendinančias nacionalines

priemones. Spartų ES teisės nuostatų perėmimą iki narystės geriausiai paaiškina F. Schimmelfennig

ir U. Sedelmeier suformuluotas išorinių paskatų modelis (angl. external incentives model), kurio

esmė – acquis communautaire perėmimo skatinimas bausmių ir apdovanojimo principu, kai už ES

sąlygų įgyvendinimą valstybės laukia apdovanojimas – narystė17

. Be to, prie sėkmingo ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo Lietuvoje prisidėjo ir centralizuotos ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

sistemos sukūrimas, kuris leido užtikrinti didelį politinį dėmesį šiems klausimams. Teorinėje

literatūroje daroma bendra išvada, kad centralizuotas ES reikalų koordinavimas prisideda prie

geresnių ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatų18

. Centralizavimo praktikos buvo laikomasi

visose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, siekusiose tinkamai pasirengti stojimui į ES.

Lietuvai tapus ES nare, ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesas toliau vyko sklandžiai ir

koordinuotai. 2006 m. paskelbtoje Pasaulio Banko ataskaitoje apie naujų valstybių narių viešojo

sektoriaus gebėjimus Lietuvoje sukurta ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje

sistema apibūdinta kaip viena iš pavyzdinių kitoms ES valstybėms narėms19

. Šios sistemos veikimo

mechanizmas buvo nuolat tobulinamas: buvo parengtas ir institucijoms išplatintas detalus ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo proceso aprašymas, ES teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų Atitikties

lentelių pildymo rekomendacijos, Darbo su Komisijos paklausimais dėl LR teisės aktų atitikimo ES

teisės reikalavimams rekomendacijos, Valstybės institucijų darbo su EK persiųstais privačių

asmenų paklausimais (skundais) dėl ES teisės perkėlimo, įgyvendinimo ar taikymo (prieš pradedant

ES teisės pažeidimo procedūrą) tvarka.

Galima išskirti šias priežastis20

, leidusias Lietuvoje išlaikyti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

pasiekimus po narystės:

14

Frank Schimmelfennig ir Florinan Trauner, “Post-accession Compliance in the EU’s New Member States”. European

Integration online Papers, 2009, Vol. 13, No 2. 15

Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos integracijos į Europos Sąjungą srityje 2004 m. apžvalga. Vilnius, 2005 m.

vasario 15 d., p. 27. 16

Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos integracijos į Europos Sąjungą srityje 2004 m. apžvalga. Vilnius, 2005 m.

vasario 15 d., p. 27. 17

F. Schimmelfenning ir U. Sedelmeier (leid.), The Europeanization of Central and Eastern Europe. Ithaca/London:

2005; F. Schimmelfennig, “Europeanization Beyond Europe”. Living Reviews in European Governance, 2009, Vol. 4,

No. 3 18

D. G. Dimitrakopoulos, „The Power of the Centre: Central Governments and the Macro-Implementation of EU

Public Policy. Manchester: MUP, 2008; A. Dimitrova ir D. Toshkov, „Post-Accesion Compliance between

Administrative Coordination and Political Bargaining“. European Integration online Papers, 2009, 13(2); Radoslaw

Zubek, „Core Executives and Coordination of EU Law Transposition: Evidence from New Member States“. Public

Administration, 2011, No 89. 19

World Bank. Public Sector Capacity in the EU 8. Report on Strategic Planning and Policy Management in Lithuania

and Latvia. Background Paper, October 2006. 20

Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklios integracijos į Europos Sąjungą srityje 2004 m. apžvalga. Vilnius, 2005 m.

vasario 14 d.



11

Pasirengimo narystei metu sukaupta patirtis planuojant ir koordinuojant ES teisės perkėlimą

ir įgyvendinimą;

Vyriausybės sprendimas išlaikyti pakankamai centralizuotą ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo koordinavimo sistemą;

Politinis dėmesys (Ministro Pirmininko, ministrų, Seimo), sprendžiant su ES teisės

perkėlimu ir įgyvendinimu susijusių LR teisės aktų bei kitų nacionalinių perkėlimo ir

įgyvendinimo priemonių priėmimo klausimus;

Efektyvus ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo sistemos mechanizmas: griežtas ir detalus

procedūrų reglamentavimas, aiškus atsakomybės tarp institucijų paskirstymas, racionalios ir

lanksčios kylančių problemų sprendimo procedūros.

Viena iš tinkamo ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo kontrolės priemonių yra atitikties lentelės,

kuriose išvardijamos valstybių narių teisės nuostatos, perkeliančios ir įgyvendinančios ES teisėje

įtvirtintus įsipareigojimus į nacionalinę teisės sistemą. Iš pradžių atitikties lentelės pildomos,

siekiant užtikrinti preliminarių teisės aktų projektų ir kitų nacionalinių priemonių projektų atitiktį, o

vėliau jos padeda garantuoti, kad visa perkėlimo ir įgyvendinimo procedūra yra tinkamai baigta. EK

taip pat pabrėžia atitikties lentelių pildymo svarbą direktyvų notifikavimo etape21

. Nuo 2005 m.

Lietuvoje atitikties lentelės imtos pildyti dažniau, o, siekiant aukštesnės ES teisės integravimo į

Lietuvos teisę kokybės, į LR Seimo statutą, LR Vyriausybės darbo reglamentą ir ES reikalų

koordinavimo taisykles buvo įtrauktos nuostatos, įpareigojančios rengėjus, teikiančius ES teisę

perkeliančius ir įgyvendinančius nacionalinių priemonių projektus, kartu pateikti ir atitikties

lenteles22

. Paminėtina, kad po 2009 m. ES reikalų koordinavimo sistemos reformos LR Vyriausybės

reglamente šių nuostatų nebeliko, kadangi jos buvo perkeltos į LR Vyriausybės teisėkūros

taisykles23

, patvirtintas 2009 m. rugsėjo 30 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1244.

2007 m. buvo atlikti pakeitimai, kurie numatė būtinybę atitikties lenteles rengti ne tik LR

Vyriausybei teikiant įstatymų ir nutarimų projektus, bet ir ministrų ar kitų valstybės institucijų

įsakymus. Tokių priemonių buvo imtasi, atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei pusė nacionalinių

priemonių, kuriomis perkeliamos ir įgyvendinamos ES teisės nuostatos, yra ministrų lygio

įsakymai24

. Įvertinus naujus reikalavimus, buvo patobulinta LINESIS sistema, sudarant galimybes

vykdyti joje su atitikties lentelėmis susijusius darbus, be to, buvo atnaujintos ES teisės aktų ir

nacionalinių teisės aktų Atitikties lentelių pildymo rekomendacijos. Paminėtina, kad priemonės,

kurių buvo imtasi, pradeda duoti savo rezultatus, kadangi atitikties lentelių rengimo statistika

Lietuvoje keičiasi (tiek nacionalinių teisės aktų projektų derinimo, tiek notifikavimo etape).

Pavyzdžiui, 2009 m. valstybės institucijų parengtų ir kartu su įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir

21

Atitikties lentelės EK yra teikiamos tuo atveju, jei tai numatyta direktyvoje arba jei to prašo atitinkamas EK

departamentas, siekdamas aiškiau suprasti tam tikro ES teisės akto perkėlimo ir įgyvendinimo situaciją Lietuvoje.

2007 m. EK iniciavo diskusijas dėl privalomo atitikties lentelių pildymo beveik visiems perkeliamiems ES teisės

aktams (išskyrus kelias išimtis). 2011 m. spalio 26 d. buvo patvirtintas susitarimas dėl šio reikalavimo įtvirtinimo ir

priimti du dokumentai (angl. Joint Political Declaration of Member States and the Commission on Explanatory

Documents ir Joint Political Declaration of the European Parliament, the Council and the Commission on Explanatory

Documents), kuriuose numatyta, kad, atsižvelgiant į reikalavimų proporcingumą, į direktyvos tekstą gali būti

įtraukiamas reikalavimas valstybėms narėms notifikavimo metu pateikti atitikties lenteles ar kitus aiškinamuosius

dokumentus, nurodančius, kaip ES teisės nuostatos perkeltos ir įgyvendinamos nacionalinėje teisėje. Dėl šių

reikalavimų įtraukimo į direktyvos tekstą turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. 22


kovo 20 d. 23

2009 m. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1244 (Žin., 2009, Nr. 121-5212) (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) 24


kovo 19 d.



12

ministrų įsakymų projektais pateiktų atitikties lentelių skaičius siekė 571, o 2010 m. išaugo du

kartus ir siekė 120425

(žr. detalesnę informaciją 2 lentelėje).

Lyginant 2010 m. duomenis su 2005 m. statistika, pastebėtina, kad su nacionalinių perkėlimo ir

įgyvendinimo priemonių projektais rengiamų atitikties lentelių skaičius formaliai išaugo daugiau

nei 15 kartų, tačiau, atsižvelgiant į pakartotinai teikiamų atitikties lentelių skaičių, realiai šis

rodiklis yra mažesnis. Tokios tendencijos iš dalies iliustruoja, kad ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo proceso metu daugiau dėmesio pradėta skirti rengiamų nacionalinių perkėlimo ir

įgyvendinimo priemonių kokybei ir tinkamam ES teisės nuostatų perkėlimui, kadangi ETD,

tikrindamas pateikiamas atitikties lenteles, gali lengviau pastebėti pasitaikančius neatitikimus ir

nurodyti atsakingai institucijai juos ištaisyti. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad dėl augančio pateikiamų

atitikties lentelių skaičiaus didėja ETD darbo krūvis bei šioms funkcijoms reikalingos laiko

sąnaudos.

2 lentelė. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo statistika Lietuvoje 2004–2011 m.

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011-11-30

duomenimis

Per atitinkamus metus

registruotų ir Lietuvos

institucijoms paskirstytų

ES teisės aktų skaičius*:

2410 2104 2309 2391 2271 2435 1949 1749

ES direktyvos 184 118 154 126 148 195 137 115

Kiti ES teisės aktai 2226 1986 2155 2265 2123 2240 1812 1634

Institucijų per atitinkamus

metus suplanuotos

direktyvų perkėlimo

priemonės**:

245 136 126 156 142 27526

20927

95

Įstatymai 69 25 16 29 20 88 86 20

Vyriausybės nutarimai 26 11 9 11 16 21 30 1

Ministrų įsakymų lygio

teisės aktai

150 100 101 116 106 165 92 74

Institucijų per atitinkamus

metus suplanuotos kitų ES

teisės aktų įgyvendinimo

priemonės**:

137 126 116 211 156 213 354 345

Įstatymai 13 25 19 28 15 30 101 34

Vyriausybės nutarimai 21 15 22 51 23 34 41 38


teisės aktai

80 66 66 123 106 132 134 142

Kitos priemonės 23 20 9 9 23 17 78 131

Direktyvų, kurias reikėjo

notifikuoti per atitinkamus

metus (t. y. direktyvoje

numatytas įpareigojimas

tais metais pranešti apie

109 96 121 134 77 76 114 133

25

Vis dėlto svarbu paminėti, kad, nurodant išanalizuotų atitikties lentelių skaičių, įskaičiuojamos ir tam pačiam teisės

aktui pakartotinai pateiktos atitikties lentelės (pavyzdžiui, tais atvejais, kai prašoma pakartotinai ETD pateikti atitikties

lentelę, pataisytą pagal atitikties lentelei pateiktas pastabas). Dėl šios priežasties bendras atitikties lentelių skaičius

nebūtinai parodo teisės aktų, kuriems rengiamos atitikties lentelės, skaičiaus augimą. Be to, tas pats teisės akto projektas

gali būti suvestas prie kelių ar daugiau ES teisės aktų, todėl atitikties lentelių skaičius irgi „dirbtinai išauga“. 26

2009 m. buvo suplanuota taip pat viena dokumentinė priemonė, todėl bendras direktyvoms perkelti suplanuotų

nacionalinių priemonių skaičius – 275. 27

2010 m. buvo suplanuota taip pat viena dokumentinė priemonė, todėl bendras direktyvoms perkelti suplanuotų

priemonių skaičius – 209.



13

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011-11-30

duomenimis

direktyvą perkeliančius ir

įgyvendinančius teisės

aktus), skaičius:

Notifikuotų direktyvų

skaičius

98

(90%)

86

(90%)

106

(88%)

118

(88%)

70

(91%)

67

(88%)

99

(86%)

112

(84%)

Iš dalies notifikuotų

direktyvų skaičius

6

(5,5%)

5

(5%)

10

(8%)

11

(8%)

2

(3%)

2

(3%)

14

(12%)

10

(8%)

Nenotifikuotų direktyvų

skaičius

5

(4,5%)

5

(5%)

5

(4%)

5

(4%)

5

(6%)

7

(9%)

1

(2%)

11

(8%)


priimti nacionaliniai teisės

aktai, perkeliantys

direktyvas ar

įgyvendinantys kitus ES

teisės aktus***:

209 430 283 328 330 338 704 500

Įstatymai28

78 30 95 59 45 38 36 80

Vyriausybės nutarimai - - 29 61 60 63 134 83


teisės aktai

- - 187 212 203 217 410 337


pateiktų ir išanalizuotų

atitikties lentelių skaičius

- 79 88 138 191 571 1204 1212


notifikuotų atitikties

lentelių skaičius

- 48 68 94 62 36 59 107

Šaltinis: LR Vyriausybės veiklos integracijos į Europos Sąjungą apžvalgos (2004 m., 2005 m., 2006 m.), LR

Vyriausybės veiklos, susijusios su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje, apžvalgos (2007 m., 2008 m., 2009 m.),

Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. veiklos ataskaita.

*Į šį skaičių patenka ir pateiktais metais registruoti iki stojimo į ES priimti ES teisės aktai, kurie anksčiau nebuvo

registruoti LINESIS sistemoje ir kurių perkėlimas ir įgyvendinimas yra tobulinamas arba dėl kurių pradedama

pažeidimo procedūra.

**Svarbu paminėti, kad per metus turi būti priimtas ne tik tam tikras ES teisę perkeliančių nacionalinių teisės aktų

skaičius, bet ir užtikrinta, kad likusieji teisės aktai, kurie formaliai ES teisės neperkelia, neprieštarautų ES teisės

reikalavimams.

**Šis skaičius neturėtų būti laikomas atitinkančiu per konkrečius metus užregistruotą ES teisės aktų skaičių, kadangi į

šiuos suplanuotus nacionalinių priemonių (tiek perkeliančių ES direktyvas, tiek įgyvendinančių kitus ES teisės aktus)

skaičius patenka atvejai, kai direktyvą ar kitą ES teisės aktą užregistravus metų gale, pasiūlymus dėl ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo plano reikia pateikti kitų metų pradžioje, taip pat ir direktyvų ar kitų ES teisės aktų

tobulinimo atvejai. Pavyzdžiui, 2010 m. gali būti suplanuota nacionalinė priemonė, tobulinanti 2004 m. perkeltos

direktyvos įgyvendinimą. Be to, šie skaičiai nėra iki galo tikslūs ir dėl to, kad ta pati priemonė, suvesta LINESIS kelių

ES teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo planuose, įskaičiuojama kelis kartus.

***Priimtų priemonių skaičius dubliuojasi, jei ta pati priemonė perkelia ir įgyvendina kelis ES teisės aktus.

Vadovaujantis 2 lentelės duomenimis, matyti, kad Lietuvoje per metus vidutiniškai priimama

daugiau nei 300 ES teisę perkeliančių ar įgyvendinančių nacionalinių priemonių29

: daugiau nei 50

įstatymų ir Vyriausybės nutarimų bei apie 300 ministrų įsakymų lygio teisės aktų. 2010 m. priimtų

ir anksčiau priimtų, bet tais metais į planą suvestų nacionalinių teisės aktų skaičius, lyginant su

28

Vadovaujantis ETD apskaičiuotais įstatymų suvestinių monitoringo duomenimis, pagal Seimo sesijų darbotvarkes

pateikiami nesidubliuojančių įstatymų rodikliai 2004–2010 m. laikotarpiu. Vyriausybės nutarimų ir ministrų lygio

įsakymo teisės aktų skaičius dubliuojasi, t. y. apima ir tas priemones, kurios nurodytos kaip perkeliančios ir

įgyvendinančios kelis ES teisės aktus. 29

Šis skaičius apima pasikartojančius / besidubliuojančius nacionalinius teisės aktus, perkeliančius ir įgyvendinančius

ES teisės nuostatas.



14

2009 m., padidėjo ir siekė 704, kadangi 2009 m. rugsėjo mėnesį įtvirtinus reikalavimą pateikti

informaciją ne tik apie planuojamas priemones, bet ir apie galiojančius teisės aktus, kurie perkelia

ar įgyvendina ES teisės aktų nuostatas nacionalinėje teisėje, pasikeitė skaičiuojami duomenys.

Paminėtina, kad institucijų suplanuotų direktyvų perkėlimo ar kitų ES teisės aktų įgyvendinimo

priemonių skaičius 2004 m. buvo pakankamai didelis dėl to, kad reikėjo baigti formaliai notifikuoti

visas tuo metu galiojusias direktyvas.

Lentelės duomenys rodo, kad 2004–2010 m. EK notifikuotų direktyvų procentas kiekvienais metais

išliko panašus. Vis dėlto 2010 m. laiku notifikuotų direktyvų procentas buvo mažiausias nuo pat

narystės pradžios (86 proc.). 2010 m., lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo nenotifikuotų

direktyvų procentas, tačiau išaugo iš dalies notifikuotų direktyvų skaičius, kuris siekė 12 proc.

Vadinasi, 2010 m. realus laiku nenotifikuotų direktyvų skaičius siekė apie 14 proc.30

ir buvo

didžiausias nuo pat Lietuvos narystės ES pradžios. Vadovaujantis šiais duomenimis, galima kelti

prielaidą apie pastaruoju metu pasireiškiančias ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso

vėlavimo tendencijas. Panašias išvadas pateikia ir ETD savo veiklos ataskaitoje, kurioje

pabrėžiama31

, kad 2010 m. buvo užfiksuotos ES teisės reikalavimus įgyvendinančių nacionalinių

teisės aktų (visų pirma – įstatymų) rengimo, svarstymo ir priėmimo proceso lėtėjimo tendencijos, o

tai gali turėti neigiamų pasekmių: laiku neperkėlus ES teisės aktų gali išaugti ES teisės pažeidimo

procedūrų ir ieškinių ESTT skaičius.

Svarbu pabrėžti, kad šiame kontekste taip pat itin svarbus sąsajų tarp ES teisės aktų perkėlimo ir

įgyvendinimo bei derybų proceso užtikrinimas, t. y. nuoseklus Lietuvos atstovų dalyvavimas nuo

pat pasiūlymo priimti ES teisės aktą iki šio teisės akto priėmimo, kuris tiek sudaro galimybes

greičiau ir geriau suprasti rengiamų ES teisės aktų turinį, identifikuoti Lietuvos lūkesčius ir

problematiką, pasirengti LR pozicijos formavimui ir jos pristatymui ES institucijose, tiek sudaro

prielaidas operatyviau ir kokybiškiau perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti ES teisės aktus.

1 paveikslas. Nacionalinių priemonių, numatytų ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planuose

2010 m., įgyvendinimas 2010 m. gruodžio mėnesį

Šaltinis: ETD pateikti duomenys

*Šie duomenys yra informacija apie nacionalinių priemonių įgyvendinimo situaciją 2010 m. gruodžio mėnesį.

30

Dalinis notifikavimas Europos Komisijai yra tolygus direktyvos neįgyvendinimui, kadangi laiku nėra priimtos visos

nacionalinės priemonės, perkeliančios ir įgyvendinančios ES teisę. 31

Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. veiklos ataskaita. 2011 m.

vasario 1 d., p. 3.



15

Analizuojant 2010 m. gruodžio mėnesio duomenis, pastebėtina, kad tą mėnesį buvo įvykdyta

116 priemonių, įtrauktų į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planus, o vėluojančių priemonių32

skaičius 2010 m. gruodžio 31 d. siekė 220. Atsižvelgiant į nacionalinių teisės aktų rūšį, galima

teigti, kad pagal numatytus priėmimo terminus labiausiai vėlavo būtent įstatymų, perkeliančių ES

teisę, priėmimas. 2010 m. gruodžio mėnesio duomenimis, suplanuotu laiku nebuvo priimti 68

ministrų įsakymų lygio teisės aktai, 19 Vyriausybės nutarimų ir 128 įstatymai33

. Mažiausiai

problemų kėlė kitos nacionalinės priemonės, pasirinktos ES teisės perkėlimui ir įgyvendinimui

(dokumentinės, institucinės, investicinės, pranešimai).

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso vėlavimo problemas tam tikru mastu atskleidžia EK

skelbiami duomenys apie valstybėms narėms išsiųstų oficialių pranešimų dėl nenotifikavimo apie

direktyvų įgyvendinimą nacionalinėje teisėje statistiką, kurie rodo, kad 2011 m. sausio–spalio

mėnesiais Lietuva sulaukė tiek oficialių pranešimų dėl nenotifikavimo, kiek anksčiau jų

nesulaukdavo per visus metus (žr. 2 paveikslą).

2 paveikslas. EK Lietuvai išsiųstų oficialių pranešimų dėl nenotifikavimo apie pagal teisėkūros

procedūrą priimtų direktyvų įgyvendinimą nacionalinėje teisėje skaičius

Šaltinis: Letters of Formal Notice Sent for Non-communication. Prieiga internete:

<http://ec.europa.eu/eu_law/docs/docs_directives/lfn_ms_2011.pdf>.

Atsakomybės už prisiimtų įsipareigojimų neįgyvendinimą problema tampa aktuali Lisabonos

sutarties nuostatų taikymo kontekste, kadangi, įsigaliojus sutarčiai, pagreitėjo finansinių nuobaudų

(vienkartinio ir (arba) baudos mokėjimo) skyrimo valstybei narei procedūra dėl pareigos

neįvykdymo pranešti apie pagal teisėkūros procedūrą priimtos direktyvos įgyvendinimą

nacionalinėje teisėje. Galima teigti, kad teisinės ir finansinės pasekmės valstybei, neužtikrinus

tinkamo ir laiku atlikto direktyvų perkėlimo ir įgyvendinimo, būtų ypač neigiamos (3 lentelėje žr.

Lietuvos direktyvų notifikavimo rezultatus). Paminėtina, kad ESTT jau svarstomos pirmosios bylos,

kuriomis siūloma skirti baudas naujosioms valstybėms narėms34

.

32

Vėlavimai už gruodžio mėnesį yra skaičiuojami sumuojant likusius praėjusių mėnesių vėlavimus ir vėlavimus priimti

teisės aktus, kurių įgyvendinimo data – 2010 m. gruodžio 31 d. Be to, sumuojant skaičius kai kurios priemonės gali

dubliuotis, kadangi jų įgyvendinimas gali vėluoti kelis mėnesius ar net ištisus metus. 33

Įstatymų skaičius dubliuojasi, kadangi dalis tų pačių priemonių gali būti suvesta LINESIS skirtingų ES teisės aktų

perkėlimo ir įgyvendinimo planuose. 34

Lietuvos valdininkai pamiršta Europos teisės viršenybę: dėl atitikties ES teisei kyla abejonių / Verslo žinios, 2011 m.

rugpjūčio 12 d.



16

3 lentelė. ES direktyvų notifikavimo statistika Lietuvoje 2011 m. sausio–lapkričio mėnesiais

2011

/01

2011

/02

2011

/03

2011

/04

2011

/05

2011

/06

2011

/07

2011

/08

2011

/09

2011/

10

2011/

11

Direktyvų, kurias

reikėjo įgyvendinti

(notifikuoti)

atitinkamą mėnesį,

skaičius

18 4 10 5 4 22 5 3 4 8 39

Notifikuotų


13 0 7 2 1 7 4 3 1 8 38

Iš dalies

notifikuotų


2 2 0 0 2 9 1 0 3 0 1

Nenotifikuotų


3 2 3 3 1 6 0 0 0 0 0

Nacionalinių

priemonių, kurias

reikėjo notifikuoti


skaičius

70 16 30 15 38 88 15 13 5 14 93

Notifikuotų

nacionalinių

priemonių skaičius

52 2 11 7 7 35 9 13 1 14 88

Nenotifikuotų

nacionalinių


18 14 19 8 31 53 6 0 4 0 5

Atitinkamą mėnesį

notifikuotų

direktyvų, kurių

perkėlimo ir

įgyvendinimo

terminas yra


skaičius

6 2 5 2 2 12 3 3 2 2 39

Atitinkamą mėnesį

notifikuotų kitų


18 19 16 7 21 13 20 18 23 8 19

Direktyvų, kurias

vėluojama

notifikuoti, skaičius

23 25 25 26 22 35 33 31 27 22 19

Nacionalinių

priemonių, kurias

vėluojama

notifikuoti, skaičius

76 93 79 92 93 125 125 116 93 67 64


Atsižvelgiant į lentelės duomenis, matyti, kad 2011 m. sausio–lapkričio mėnesiais direktyvų ir

nacionalinių priemonių, kurias vėluojama visiškai įgyvendinti, skaičius truputį padidėjo. Lietuvai

įstojus į ES ir įgyvendinus visus su tuo susijusius reikalavimus, ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo klausimai prarado prioritetines pozicijas institucijų darbotvarkėje, o politinė valia kuo

greičiau perkelti ir įgyvendinti ES teisės aktus sumažėjo35

. Didelę įtaką padarė 2009 m. įgyvendinta

institucinė reforma, kurios metu ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo koordinavimo funkcijos iš LR

Vyriausybės kanceliarijos perduotos ETD. Be to, išryškėjo įvairios šalies teisinės ir politinės

35

Svarbu paminėti, kad tam tikrais atvejais ES teisės aktų perkėlimo vėlavimo priežastys yra ilgas nacionalinio teisės

akto derinimo su institucijomis procesas, kuriuo siekiama, jog ateityje teisės aktą būtų lengviau taikyti.



17

sistemos problemos, kurios buvo savotiškai „pamirštos“ ir ne tokios aktualios derybų dėl narystės

metu, pavyzdžiui, Lietuvos konstitucinės sistemos specifika ir įstatymų priėmimo vėlavimas, ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo klausimų politizavimas, administracinių gebėjimų klausimai ir kt.

(detaliau žr. 1.3. skyrių). ES direktyvų nuostatų perkėlimo ir įgyvendinimo vėlavimo bei

nacionalinių teisės aktų rengimo sulėtėjimo problematiką atskleidžia ir direktyvų notifikavimo

rezultatai ministerijų ir kitų atsakingų institucijų lygiu.

4 lentelė. 2010 m. notifikuotinų direktyvų skaičius ir vėlavimo problemos atskirose ministerijose ir

kitose institucijose (2011 m. lapkričio 30 d. duomenimis)

Ministerija/

kita

institucija

2010 m.

notifi-

kuotinų

direktyvų

skaičius***

Iš 2010 m.

notifikuotinų

direktyvų

notifikuotų

direktyvų

skaičius

Iš 2010 m.

notifikuotinų

direktyvų iš

dalies

notifikuotų

direktyvų

skaičius

Iš 2010 m.

notifikuo-

tinų

direktyvų

nenotini-

kuotų

direktyvų

skaičius

Iš 2010 m.

notifikuotinų

direktyvų

pradėtų

pažeidimo

procedūrų

skaičius**

Iš 2010 m.

notifikuotinų

direktyvų,

direktyvų, kurių

notifikavimas

vėlavo, skaičius

AM 7 6 1 - - 7

EM 1 1 - - - -

FM 11 11 - - - 9

RRT 2 2 - - - -

SADM 1 1 - - - -

SM 12 10 (viena

direktyva

panaikinta)

1 - 2 (1-PN, 1-OP) 8

SAM 27 27 - - - 7

TM 3 1 2 - 2 (PN) 2

ŪM 3 3 - - - 1

VMVT 2 2 - - - -

VMT 1 1 - - - -

VVTAT 1 1 - - - 1

VRM 5 4 1 - 1 (PN) 5

ŽŪM 40 39 (viena

direktyva

panaikinta)

- - - 5


*OP – oficialus pranešimas (pirmoji pažeidimo procedūros stadija); PN – pagrįstoji nuomonė (antroji pažeidimo

procedūros stadija).

**Pateikiama tik informacija apie nenutrauktas pažeidimo procedūras dėl nenotifikavimo. Informacija apie nutrauktas

pažeidimo procedūras dėl nenotifikavimo ir apie pažeidimo procedūras dėl netinkamo ES teisės perkėlimo,

įgyvendinimo ar taikymo nepateikiama.

***Pateikiami duomenys apie direktyvas, kurios turėjo būti notifikuotos 2010 m., kurias perkeliančios ir

įgyvendinančios priemonės buvo notifikuotos iki 2011 m. lapkričio 30 d.

Lyginant ES teisės perkėlimo rezultatus Lietuvoje su kitomis valstybėmis narėmis ir vadovaujantis

paskutiniais oficialiai pateikiamais EK duomenimis (už laikotarpį nuo 2000 m. iki 2009 m.), matyti,

kad Lietuva pagal notifikuotų direktyvų skaičių tarp ES valstybių narių užėmė trečiąją vietą36

(99,46 proc. notifikuotų direktyvų). Nuo 2010 m., nustojus skelbti direktyvų notifikavimo rezultatus

ES mastu, lyginamajai analizei galima naudoti EK Vidaus rinkos generalinio direktorato pateikiamą

informaciją apie direktyvų, susijusių su vidaus rinkos funkcionavimu, įgyvendinimą nacionalinėje

teisėje. Vadovaujantis 2010 m. gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuva, turėdama 0,5 proc. ES

vidaus rinkos direktyvų perkėlimo deficitą (šaliai buvo likę notifikuoti 7 direktyvas), užėmė

36

Pirmąją vietą užėmė Vokietija, o antrąją – Latvija. European Commission. Progress in Notification of National

Measures Implementing All Adopted Directives. Reference Date 24/11/2009. Prieiga internete:

<http://ec.europa.eu/eu_law/docs/docs_directives/mne_country_20091124_en.pdf>.

http://ec.europa.eu/eu_law/docs/docs_directives/mne_country_20091124_en.pdf



18

penktąją vietą tarp valstybių narių ir vykdė ES nustatytą tikslą neviršyti 1 proc. direktyvų perkėlimo

deficito. Tačiau 2011 m. situacija ženkliai pasikeitė, kadangi vidaus rinkos direktyvų perkėlimo

deficitas Lietuvoje išaugo iki 1,2 proc., todėl pirmą kartą nuo narystės pradžios Lietuva nebeatitiko

nustatyto tikslo37

. Detalesnė informacija apie vidaus rinkos direktyvų perkėlimo situaciją 2005–

2011 m. pateikiama 5 lentelėje.

5 lentelė. Vidaus rinkos direktyvų perkėlimo duomenys

20

05

m.

bal

and

žio

30

d.

20

05

m.

spal

io 3

1 d

.

20

06

m.

bal

and

žio

30

d.

20

06

m.

spal

io 3

1 d

.

20

07

m.

bal

and

žio

30

d.

20

07

m.

spal

io 3

1 d

.

20

08

m.

bal

and

žio

30

d.

20

08

m.

spal

io 3

1 d

.

20

09

m.

bal

and

žio

30

d.

20

09

m.

spal

io 3

1 d

.

20

10

m.

bal

and

žio

30

d.

20

10

m.

spal

io 3

1 d

.

20

11

m.

bal

and

žio

30

d.

Vidaus

rinkos

direktyvų

perkėlimo

deficitas

0,7% 0,4% 1,2% 0,3% 0,5% 0,6% 0,6% 0,6% 0,4% 0,2% 0,5% 0,5% 1,2%

Nenotifi-

kuotų

vidaus

rinkos

direktyvų

skaičius

11 6 19 5 8 10 10 10 7 3 8 7 18

Šaltinis: Internal Market Scoreboard.

Prieiga internete: <http://ec.europa.eu/internal_market/score/index_en.htm#score>.

2005 m. balandžio 30 d. duomenys paskelbti 2005 m. liepos 18 d. Internal Market Scoreboard No 14; 2005 m. spalio

31 d. duomenys paskelbti 2006 m. vasario 21 d Internal Market Scoreboard No 14bis; 2006 m. balandžio 30 d.

duomenys paskelbti 2006 m. liepos 18 d. Internal Market Scoreboard No 15; 2006 m. spalio 31 d. duomenys paskelbti

2007 m. vasario 1 d. Internal Market Scoreboard No 15bis; 2007 m. balandžio 30 d. duomenys paskelbti 2007 m. liepos

2 d. Internal Market Scoreboard No 16; 2007 m. spalio 31 d. duomenys paskelbti 2008 m. vasario 14 d. Internal Market

Scoreboard No 16bis; 2008 m. balandžio 30 d. duomenys paskelbti 2008 m. rugpjūčio 9 d. Internal Market Scoreboard

No 17; 2008 m. spalio 31 d. duomenys paskelbti 2009 m. vasario 19 d. Internal Market Scoreboard No 18; 2009 m.

balandžio 30 d. duomenys paskelbti 2009 m. liepos 16 d. Internal Market Scoreboard No 19; 2009 m. spalio 31 d.

paskelbti 2010 m. kovo 1d. Internal Market Scoreboard No 20; 2010 m. balandžio 30 d. duomenys paskelbti 2010

rugsėjo 23 d. Internal Market Scoreboard No 21; 2010 m. spalio 31 d. duomenys paskelbti 2011 m. kovo 21 d. Internal

Market Scoreboard No 22; 2011 m. balandžio 30 d. duomenys paskelbti 2011 m. rugsėjo 29 d. Internal Market

Scoreboard No 23.

EK konstatavo38

, kad 2011 m. balandžio mėnesio duomenimis vidaus rinkos direktyvų perkėlimo

deficito vidurkis ES valstybėse narėse siekė 1,2 proc. ir tik 11 iš 27 šalių atitiko vidaus rinkos

direktyvų perkėlimo deficito tikslą. EK nurodė, kad tos valstybės, kurių rezultatai pablogėjo, turi

nedelsiant imtis priemonių ir pagerinti ES teisės perkėlimo rodiklius. Lietuva yra minima tarp

keturių valstybių narių, kuriose vidaus rinkos direktyvų perkėlimo deficitas per pusę metų išaugo

37

Paminėtina, kad iki 2009 m. EK nustatytas vidaus rinkos direktyvų įgyvenimo deficito tikslas buvo 1,5 proc., o nuo

2009 m. Europos Vadovų Taryba jį sumažino iki 1 proc. 2004 m. Lietuva turėjo mažiausią ES vidaus rinkos direktyvų

įgyvendinimo deficitą (tik Lietuva ir Ispanija sugebėjo pasiekti politinį tikslą – mažesnį nei 1 proc. direktyvų

įgyvendinimo deficitą). 2011 m. balandžio 13 d. Europos Komisijos komunikate „Bendrosios rinkos aktas – 12 augimo

skatinimo ir pasitikėjimo stiprinimo svertų“ teigiama, kad iki 2012 m. pabaigos vidaus rinkos direktyvų perkėlimo

deficito tikslas turi būti sumažintas iki 0,5 proc. 38

European Commission, Internal Market Scoreboard No 23. „Together for New Growth“. September 2011.

http://ec.europa.eu/internal_market/score/index_en.htm#score



19

labiausiai (Lietuvoje – nuo 0,5 proc. iki 1,2 proc.39

). Paminėtina, kad Lietuva vėlavo laiku perkelti

18 vidaus rinkos veikimą reglamentuojančių direktyvų40. Atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą tiek

daug valstybių neatitiko vidaus rinkos direktyvų perkėlimo deficito tikslo, kilusias problemas

galima apibūdinti kaip bendrą tendenciją. Vis dėlto, įvertinant tai, kad Lietuvoje nuo pat narystės

pradžios vidaus rinkos direktyvų perkėlimo deficitas niekuomet neviršijo nustatyto tikslo, situacijos

pokyčiai signalizuoja apie būtinybę imtis tam tikrų priemonių ir didinti ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo sistemos veiksmingumą41

. Tinkamos sistemos funkcionavimo priežiūros svarba

tampa dar didesnė, atsižvelgiant į ES teisėkūros dinamiškumą ir apimtis42

, kadangi net ir laikinas

koordinavimo mechanizmo veiklos sutrikimas gali sukelti daug su ES teisės perkėlimu ir

įgyvendinimu susijusių problemų.

Pažeidimo procedūros yra vienas iš rodiklių, padedančių matuoti ES teisės įgyvendinimo situaciją

valstybėse narėse, kadangi valstybei laiku neperkėlus ir neįgyvendinus ES teisės aktų nacionalinėje

teisėje arba tai padarius tik iš dalies arba netinkamai, EK gali inicijuoti ES teisės pažeidimo

procedūrą. ES teisės pažeidimo procedūros yra klasifikuojamos į keturias grupes: a) nepranešimas

apie direktyvų įgyvendinimą; b) nacionalinių teisės aktų neatitiktis (nesuderinamumas) su

direktyvomis; c) netinkamas taikymas; d) sutarčių bei kitų teisės aktų pažeidimas43

.

EK, prieš inicijuodama ES teisės pažeidimo procedūras (išskyrus direktyvų nenotifikavimo atvejus

ir atvejus, kai dėl skubos ar kitos svarbios priežasties būtina greitai pradėti ES teisės pažeidimo

procedūrą), teikia oficialius paklausimus valstybėms narėms, susijusius su ES teisės perkėlimu,

įgyvendinimu ar taikymu44

. Nuo 2010 m. visi paklausimai teikiami per elektroninę „EU-Pilot“

informacinę sistemą45

. ETD per šią sistemą gavus EK paklausimą, jis pateikiamas už konkretaus ES

teisės akto perkėlimą ir įgyvendinimą atsakingai institucijai, kuri rengia atsakymą EK. Atsakymo

projektas pateikiamas derinimui su ETD per mėnesį nuo paklausimo gavimo dienos, bet ne vėliau

kaip likus dviem savaitėms iki „EU-Pilot“ informacinėje sistemoje nurodytos atsakymo pateikimo

EK datos. Bendras valstybėms narėms suteikiamas laiko limitas yra 10 savaičių, o apie 85 proc. per

informacinę sistemą pateiktų atsakymų EK pripažįsta tinkamais46

. Paminėtina, kad 2010 m.,

pradėjus naudoti informacinę sistemą visiems paklausimams dėl ES teisės įsipareigojimų vykdymo,

kurį laiką pažeidimo procedūros buvo sulėtėjusios, kadangi EK paruoštoms byloms turėjo taikyti

„iki-pažeidiminės“ stadijos mechanizmus. 2010 m. su ETD 36 atvejais buvo derinami atsakymų

39

Kitos šalys narės: Nyderlandai, kur vidaus rinkos direktyvų perkėlimo deficitas išaugo nuo 0,7 proc. iki 1,3 proc.;

Belgija, kur šis rodiklis išaugo nuo 0,8 proc. iki 1,6 proc.; Rumunija, kur šis rodiklis išaugo nuo 0,5 proc. iki 1,4 proc. 40

2011 m. balandžio 30 d. duomenimis, kurie oficialiai paskelbti 2011 m. rugsėjo 29 d. Internal Market Scoreboard

No 23. 41

Svarbu paminėti, kad kiekvienai valstybei narei per metus reikia ne tik priimti tam tikrą skaičių ES teisę perkeliančių

nacionalinių teisės aktų, bet ir užtikrinti, kad likusieji teisės aktai, kurie formaliai ES teisės neperkelia, neprieštarautų

ES teisės reikalavimams. 42

Per metus ES priimama vidutiniškai daugiau nei 100 direktyvų bei daugiau nei 2000 reglamentų, sprendimų ir kitų

ES teisės aktų, kurie yra aktualūs/skirti Lietuvai. Apskaičiuota, vadovaujantis Vyriausybės 2004–2009 m. skelbtų

integracijos į ES apžvalgų ir 2010 m. ETD metinės veiklos ataskaitos duomenimis. Paminėtina, kad kiekvienais metais

ES mastu priimama daugiau ES teisės aktų/jų ištaisymų, skirtų kitoms šalims ar jų subjektams. 43

Deividas Kriaučiūnas, „Europos Sąjungos teisės įgyvendinimas ir taikymas“. Politologija, 2007, 4(48). 44

Reikalavimas Europos Komisijai pateikti oficialų paklausimą, susijusį su ES teisės perkėlimu, įgyvendinimu ar

taikymu, prieš pradedant ES teisės pažeidimo procedūrą buvo įtvirtintas 2010 m. Iki to laiko Europos Komisija galėjo

savo nuožiūra spręsti klausimą paklausimo etape arba iš karto inicijuodama pažeidimo procedūrą ir išsiųsdama oficialų

pranešimą. 45

Sistema buvo sukurta 2008 m., siekiant užtikrinti valstybių narių ir Europos Komisijos susirašinėjimą dėl oficialių

paklausimų, susijusių su ES teisės perkėlimu, įgyvendinimu ar taikymu. 46

Detalesnė informacija adresu: <http://ec.europa.eu/eu_law/infringements/application_monitoring_en.htm>.

http://ec.europa.eu/eu_law/infringements/application_monitoring_en.htm



20

projektai dėl oficialių EK paklausimų, susijusių su ES teisės perkėlimu, įgyvendinimu ar taikymu47

.

2011 m. I-III ketvirčių metu su ETD buvo derinami 25 atsakymų EK projektai.

Pažeidimo procedūras galima suskirstyti į tris etapus: a) oficialaus pranešimo (EK šalies narės

teiraujasi neperkėlimo, netinkamo įgyvendinimo ar taikymo priežasčių); b) pagrįstos nuomonės (EK

imperatyviai prašo iki nustatyto termino perkelti ar įgyvendinti atitinkamą ES teisės aktą) ir c) bylos

iškėlimo ESTT. 2009 m. pradėjo veikti informacinių technologijų priemonė INFR, kuria

naudodamosi valstybės narės gali perduoti EK informaciją, susijusią su ES teisės pažeidimais

(oficialiais pranešimais, pagrįstomis nuomonėmis bei visais šių pažeidimo procedūros stadijų

dokumentais).

Paminėtina, kad nuo 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai sutrumpėjo iki tol taikyti

kai kurių pažeidimo procedūrų įgyvendinimo terminai. Pirma, sutrumpėjo procedūra dėl priimto

ESTT sprendimo nevykdymo, kadangi EK, manydama, jog valstybė narė netinkamai įvykdė ESTT

sprendimą, atliks tik vienintelį ikiteisminės procedūros veiksmą – pateiks valstybei narei oficialų

pranešimą. Jei EK netenkins valstybės narės pateikti paaiškinimai, ji galės tiesiogiai kreiptis į ESTT

dėl finansinių sankcijų skyrimo. Iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo po oficialaus pranešimo EK

būtinai turėjo pateikti pagrįstąją nuomonę. Antra, pagreitėjo finansinių nuobaudų skyrimo

procedūra dėl pareigos neįvykdymo pranešti apie pagal teisėkūros procedūrą priimtos direktyvos

įgyvendinimą nacionalinėje teisėje. Kreipdamasi į ESTT, EK gali nurodyti, kokio dydžio baudą

iškart arba dalimis turi sumokėti pažeidimą padariusi valstybė narė. Jei ESTT nustato pažeidimą, jis

gali atitinkamai valstybei narei paskirti sumokėti vienkartinę sumą ir (arba) periodinę baudą,

neviršijančią EK nurodyto dydžio, o mokėjimo pareiga įsigalioja ESTT sprendime nustatytą

dieną48

. Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo laikotarpis iki finansinių sankcijų taikymo gali

sutrumpėti iki 1–1,5 metų.

Vadovaujantis pažeidimų dinamika (žr. 6 lentelę), matyti, kad per metus prieš Lietuvą pradedama

vidutiniškai 30 naujų pažeidimo procedūrų, o daugiausiai jų inicijuojama dėl nenotifikavimo apie

direktyvų įgyvendinimą (pavyzdžiui, 2004–2011 m. trečiąjį ketvirtį dėl nenotifikavimo pateiktų

oficialių pranešimų skaičius sudarė 69 proc. visų tuo laikotarpiu pateiktų oficialių pranešimų, o

pareikštų pagrįstų nuomonių skaičius – 63 proc. visų tuo laikotarpiu Lietuvai pareikštų pagrįstų

nuomonių skaičiaus).

6 lentelė. Pažeidimo procedūrų statistika

EK

paklausimai* Oficialus pranešimas Pagrįstoji nuomonė

Kreipimasis į

ESTT

2004 0 15

nenotifikavimo 14

1

nenotifikavimo 1 - net. įgyvendinimo 1 net. įgyvendinimo 0

net. taikymo 0 net. taikymo 0

2005 8 27

nenotifikavimo 17

3



2006 4 33

nenotifikavimo 19

10



2007 4 35 nenotifikavimo 24 5 nenotifikavimo 1 1

47

Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. veiklos ataskaita. 2011 m.

vasario 1 d., p. 14. 48

Detalesnė informacija adresu: <http://www.ecb.int/ecb/legal/pdf/lt_lisbon_treaty.pdf>.

http://www.ecb.int/ecb/legal/pdf/lt_lisbon_treaty.pdf



21

EK

paklausimai* Oficialus pranešimas Pagrįstoji nuomonė

Kreipimasis į

ESTT

net. įgyvendinimo 10 net. įgyvendinimo 3


2008 12 30

nenotifikavimo 17

9

nenotifikavimo 6 1 net. įgyvendinimo 8 net. įgyvendinimo 3


2009 25 24

nenotifikavimo 14

6

nenotifikavimo 2 -



2010 31 17

nenotifikavimo 15

3

nenotifikavimo 2 -



2011

I-III

ketv.

23 41

nenotifikavimo 34

7

nenotifikavimo 6 -



Iš viso: 107 222

nenotifikavimo 154

44

net. įgyvendinimo 28 2 net. įgyvendinimo 49 net. įgyvendinimo 13


Šaltinis: ETD pateikti duomenys.

*Analizuojant pažeidimų procedūrų duomenis, svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2010 m. keitėsi pažeidimų skaičiavimo

tvarka, kadangi į pagrįstų nuomonių skaičių nebepatenka oficialių pranešimų skaičius (jie yra skaičiuojami atskirai),

todėl bendras pažeidimų skaičius gali būti didesnis.

Vadovaujantis statistiniais duomenimis, matyti, kad 2010 m. prieš Lietuvą pradėtų pažeidimo

procedūrų skaičius buvo vienas iš mažiausių nuo narystės pradžios. EK teigimu, viena iš priežasčių,

lėmusių pasikeitusias tendencijas, buvo nuo 2010 m. visiems paklausimams pradėta taikyti „EU-

Pilot“ sistema (pažeidimo procedūrų skaičius ženkliai sumažėjo tose valstybėse narėse, kurios šioje

sistemoje dalyvauja nuo pat jos veiklos pradžios 2008 m., nors iš pradžių pažeidimo procedūros

sulėtėjo dėl būtinybės jau paruoštoms byloms taikyti „iki-pažeidiminės“ stadijos mechanizmus) bei

aktyvus naudojimasis SOLVIT tinklu49

. Pavyzdžiui, 2010 m. 81 proc. EK per „EU-Pilot“

informacinę sistemą pateiktų atsakymų į paklausimus buvo pripažinti tinkamais ir pažeidimo

procedūros nebuvo pradėtos, o, naudojantis SOLVIT tinklu, 9 iš 10 atvejų taip pat buvo išspręsti

sėkmingai (dažniausiai per 10 savaičių)50

.

2011 m. trečiąjį ketvirtį EK prieš Lietuvą iš viso vykdė 49 pažeidimo procedūras, iš kurių 41 buvo

oficialaus pranešimo stadijoje, 7 – pagrįstos nuomonės stadijoje. 34 procedūros (iš jų 6 –

pagrįstosios nuomonės stadijoje) inicijuotos dėl nenotifikavimo apie direktyvų perkėlimą ir

įgyvendinimą, o 7 pažeidimo procedūros (iš jų 1 – pagrįstos nuomonės stadijoje) susijusios su

49

European Commission. 28 Annual Report on Monitoring the Application of EU Law (2010). Brussels, 29.9.2011,

COM(2011) 588 final.

Nuo 2002 m. veikiantis SOLVIT tinklas internete padeda ieškoti sprendimų problemoms, kurios kyla dėl netinkamo

vidaus rinkos veikimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo. Lietuva taip pat dalyvauja šioje veikloje. SOLVIT centrai

yra visose ES valstybėse narėse ir padeda nagrinėti tiek iš piliečių, tiek iš verslo įstaigų gaunamus skundus. SOLVIT

centrai priklauso valstybės institucijoms ir yra įsipareigoję surasti realius sprendimus kilusioms problemoms per 10

savaičių laikotarpį. EK suteikia priemones, o, esant reikalui, ir pagalbą problemų sprendimui pagreitinti. Kai EK

atsiųstuose formaliuose skunduose išdėstytas problemas galima išspręsti, nesiimant teisminių veiksmų, ji perduoda juos

SOLVIT. 50

European Commission. 28 Annual Report on Monitoring the Application of EU Law (2010). Brussels, 29.9.2011,

COM(2011) 588 final.



22

netinkamu ES teisės perkėlimu, įgyvendinimu ar taikymu51

. 2011 m., lyginant su 2010 m.

duomenimis, pažeidimo procedūrų skaičius padidėjo ir buvo didžiausias nuo pat narystės ES

pradžios. Galima daryti išvadą, kad pažeidimo procedūrų dinamika (augantis pažeidimo procedūrų

dėl nenotifikavimo skaičius) taip pat atskleidžia ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso

Lietuvoje problemas, susijusias su vėlavimu perkelti ir įgyvendinti ES direktyvas.

Pakankamai maža pažeidimo procedūrų, kurios inicijuojamos dėl netinkamo ES teisės perkėlimo,

įgyvendinimo ir taikymo, dalis suponuoja, kad EK gali būti ne visiškai informuota apie ES teisės

aktų perkėlimą atskirose valstybėse narėse, todėl pradėtos pažeidimo procedūros gali neatspindėti

tikrosios ES teisės įgyvendinimo (taikymo) būklės52

. Lyginant su kitomis tuo pačiu metu į ES

įstojusiomis valstybėmis, prieš Lietuvą buvo pradėta labai mažai bylų, susijusių su ES teisės

pažeidimo procedūromis (nuo įstojimo momento ESTT išnagrinėjo 2 Lietuvos bylas). Per tą patį

laikotarpį ESTT atsidūrė 5 bylos iš Slovakijos, po 6 – iš Kipro ir Vengrijos, 7 – iš Estijos, 14 – iš

Maltos, 20 – iš Čekijos ir net 30 – iš Lenkijos53

.

7 lentelė. EK bylos prieš Lietuvą

Bylos pavadinimas Bylos

sritis

Bylos esmė Bylos būklė

EK prieš Lietuvos

Respubliką (Grasalva), C-

350/08

Byla pradėta 2008 m.

Teisės

aktų

derinimas

Lietuvos Respublika

kaltinama po įstojimo į ES

dienos palikusi galioti

leidimą pateikti į rinką vaistą

„Grasalva, nors nuo tos

pačios dienos šis leidimas

nebeatitiko

Direktyvos 2001/83, iš dalies

pakeistos Direktyva 2003/63,

nustatytų reikalavimų ir kėlė

grėsmę žmonių sveikatai

Byla išspręsta (2010 m. spalio 28 d. priimtas

sprendimas byloje): ESTT patenkino EK

ieškinį ir pripažino, kad Lietuvos Respublika

neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos

Sąjungos teisę, kuri numatė Bendrijos

leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių

vaistų išdavimo bei priežiūros tvarką.

Atsižvelgiant į bylos specifiką, svarbu

paminėti, kad Lietuvai nereikia imtis

tolesnių veiksmų sprendimui įgyvendinti, o

analogiškų situacijų ateityje nekils, nes

pažeidimas buvo susijęs su Stojimo į ES

sutarties pereinamojo laikotarpio nuostata,

kurios galiojimas jau yra pasibaigęs.

EK prieš Lietuvą (dėl

Universaliųjų paslaugų

direktyvos įgyvendinimo

kiek tai susiję su galimybės

nustatyti bendrosios

pagalbos telefono numeriu

112 skambinančio asmens

buvimo vietą

neužtikrinimu), C-274/07

Byla pradėta 2007 m.

Pramonės

politika

Lietuvos Respublika

kaltinama nesugebėjusi

praktiškai užtikrinti, kad

pagalbos tarnyboms būtų

teikiami duomenys apie visų

skambintojų bendruoju

Europos pagalbos telefono

numeriu 112, kai

naudojamasi viešaisiais

telefono ryšio tinklais,

buvimo vietą, kiek tai

techniškai įmanoma.

Byla išspręsta (2008 m. rugsėjo 11 d.

priimtas sprendimas byloje): Lietuvos

Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų

pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvos

2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir

paslaugų gavėjų teisių, susijusių su

elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis

(Universaliųjų paslaugų direktyva), 26

straipsnio 3 dalį. Lietuva, nesugebėjusi

praktiškai užtikrinti, kad pagalbos

tarnyboms būtų teikiami duomenys apie visų

skambintojų bendruoju Europos pagalbos

telefono numeriu 112 buvimo vietą (kiek tai

techniškai yra įmanoma), neįvykdė savo

įsipareigojimų pagal Direktyvą. 2008 m.

rugsėjo 3 d. Vyriausybė patvirtino Bendrojo

pagalbos telefono numerio 112 paslaugų

infrastruktūros plėtros programą 2008–

2013 m., kurios įgyvendinimas turi užtikrinti

visoje teritorijoje veikiančios infrastruktūros,

51

ETD pateikti duomenys. 52

Komisijos komunikatas „Rezultatų siekiant Europa – Bendrijos teisės taikymas“. Briuselis, 5.9.2007, KOM(2007)

502 galutinis. 53

Europos teisės departamento prie LR teisingumo ministerijos 2010 m. veiklos ataskaita. 2011 m. vasario 1 d.



23

Bylos pavadinimas Bylos

sritis

Bylos esmė Bylos būklė

gebančios priimti vietos nustatymo

duomenis, sukūrimą.

Šaltinis: www.curia.europa.eu; Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos, susijusios su Lietuvos naryste Europos

Sąjungoje, 2008 metais apžvalga.

EK komunikate „Rezultatų siekiant Europa – Bendrijos teisės taikymas“ pabrėžiama problema,

susijusi su veiksmingesniu pažeidimų valdymu, bei nurodoma, kad EK sunkiausia kontroliuoti

Bendrijos teisės pažeidimus, įskaitant neatitikimo atvejus, dėl kurių kyla principiniai klausimai arba

kurie turi didelį neigiamą poveikį piliečiams54

. Vadinasi, vertinant ES teisės įgyvendinimo

veiksmingumą, atsižvelgti vien tik į pažeidimo procedūras nėra metodiškai tikslu. EK taip pat

rekomenduoja apibrėžti atitinkamus principus ir specifinių klausimų poveikio mastą nustatyti pagal

kiekvieną sektorių atskirai. Dėl šios priežasties atskirų viešosios politikos sektorių ir juos

reglamentuojančių ES teisės aktų atvejo studijos tiksliau atspindi konkrečias ES teisės

įgyvendinimo problemas valstybėse narėse (šio tyrimo metu atliekama atliekų sektorių

reglamentuojančių direktyvų atvejo studija). Pažeidimo procedūrų statistika dažniausiai naudojama

kaip pirminis indikatorius, siekiant nustatyti probleminius sektorius gilesnei analizei.

Vadovaujantis paskutiniais viešai prieinamais EK duomenimis (2010 m.), matyti, kad galima

identifikuoti tam tikrus probleminius sektorius (žr. 8 lentelę), kuriuose pradedama daugiausiai

pažeidimo procedūrų. Atsižvelgiant į sektorines tendencijas, paminėtina, kad daugiausiai problemų

dėl ES teisės įgyvendinimo kyla aplinkosaugos bei muitų ir mokesčių sąjungos sektoriuose, kuriose

pradėtos pažeidimo procedūros sudarė 44 proc. visų 2010 m. vykdytų pažeidimo procedūrų (951).

Paminėtina, kad ES teisės įgyvendinimo problemų taip pat kelia transporto, vidaus rinkos ir

paslaugų, teisingumo, energetikos sektoriai. Įvertintus šiuos duomenis, ES teisės įgyvendinimo

analizei Lietuvoje buvo pasirinkta aplinkosaugos sritis ir atliekų direktyvų įgyvendinimo

nacionalinėje teisėje problematika55

.

8 lentelė. Pradėtų pažeidimo procedūrų skaičius ES mastu 2010 m. gruodžio 31 d.

Sektorius Bendras

nagrinėtų atvejų

skaičius

1-oji pažeidimo

procedūros

stadija

2-oji pažeidimo

procedūros

stadija

3-oji pažeidimo

procedūros

stadija

Verslas ir pramonė 90 69 27 5

Užimtumas, socialiniai reikalai ir lygios

galimybės

122 60 34 9

Energetika 90 76 58 4

Transportas 219 194 70 25

Aplinkosauga 444 384 219 92

Vidaus rinka ir paslaugos 326 273 137 65

Mokesčiai ir muitų sąjunga 324 258 126 35

Sveikata ir vartotojų apsauga 123 107 58 10

Teisingumas 144 64 45 5

Biudžetas 19 19 15 14

Šaltinis: 28 Annual Report on Monitoring the Application of EU Law. Statistical Annex II “Infringement Procedures –

Breakdown per Stage Reached on 31/12/2010, Legal Basis, Member State and sector”.

*1-oji pažeidimo procedūros stadija –EK pateiktas oficialus pranešimas; 2-oji pažeidimo procedūros stadija – pareikšta

pagrįstoji nuomonė; 3-oji pažeidimo procedūros stadija –EK kreipimasis į ESTT.

54

Europos teisės departamento prie LR teisingumo ministerijos 2010 m. veiklos ataskaita. 2011 m. vasario 1 d. 55

2010 m. dėl atliekų sektoriaus direktyvų neįgyvendinimo ar netinkamo įgyvendinimo ES mastu buvo pradėtos 55

pažeidimo procedūros, o tai sudarė 5,5 proc. visų tais metais vykdytų pažeidimo procedūrų skaičiaus.

http://www.curia.europa.eu/



24

1.2.2 ES teisės taikymo problemos Lietuvoje

Analizuojant ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo klausimus, svarbus ir ES teisės taikymo aspektas.

„Taikymo“ terminas apima tiek ES teisės nuostatų taikymą nacionaliniuose teismuose, tiek

valstybės administracijoje ir kitose srityse. Šioje ataskaitoje daugiausiai dėmesio skiriama būtent ES

teisės taikymo teismuose problematikai, kadangi aktyvi ir efektyvi teismų veikla šioje srityje

prisideda prie tinkamo ES teisės įgyvendinimo. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos

veikimo 267 str., visi Lietuvos teismai turi teisę, o paskutinės instancijos teismai – ir pareigą

kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, kuriuo būtų išaiškinta tam tikra ES teisės nuostata, jos

taikymo apimtis ar turinys. Atrodytų, kad Lietuvos teismams tapus ES teismų sistemos dalimi, ES

teisė turėjo tapti Lietuvos teismų kasdienės analizės objektu. Vykstantys pokyčiai neišvengiamai

verčia Lietuvos teismus ir kitas ginčus nagrinėjančias institucijas geriau pažinti ES teisės sistemą,

interpretuoti naujas teisės normas, bendradarbiauti su ES bei valstybių narių teismais šiame procese.

Dar prieš narystę ES Lietuvoje buvo dedamos pastangos kuo geriau pasirengti ES teisės perkėlimui

ir įgyvendinimui: buvo skatinami teisės derinimo procesai, reformuojami seni ir kuriami nauji

institutai. Nepaisant to, dėl ES teisės kompleksiškumo Lietuvos teismams ir kitoms ginčus

nagrinėjančioms institucijoms nuolat iškyla ES teisės nuostatų interpretavimo problemų.

Nagrinėjant ES teisės įgyvendinimo procesus, bendros teisės taikymo problemos Lietuvos

teismuose neturėtų būti ignoruojamos. Atsižvelgiant į dabartinį Lietuvos teismų ir kitų ginčus

sprendžiančių institucijų gebėjimų lygį, reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių sąlygų, siekiant

efektyvesnio ES teisės taikymo Lietuvoje. Tokį palankesnį kontekstą padėtų kurti inter alia

nenutrūkstamas kvalifikacijos (institucinių ir individualių gebėjimų) kėlimas, aktyvesnis politinių ir

teisinių pokyčių ES sekimas teisininkų ir kitose bendruomenėse, užsienio kalbų geresnis

mokėjimas, kokybinių (o ne tik kiekybinių) kriterijų taikymas, įvertinant teismų darbo kokybę (tiek

vidinės atestacijos, tiek išorinių teismų „paslaugų vartotojų“ apklausų būdu), platesnis precedento

kaip teisės šaltinio naudojimas, teisės interpretavimo metodologijos ir įrodinėjimo standartų

mokymas, bendro visuomenės teisinio sąmoningumo ir teisinės kultūros lygio kėlimas. Daugumos

išvardytų sričių dabartinė padėtis Lietuvoje galėtų būti apibūdinta kaip reikalaujanti tobulinimo.

Nepaisant nurodytų problemų, iškilus ES teisės interpretavimo dilemai Lietuvos teismai turi puikią

galimybę ją išspręsti prašydami ESTT pagalbos (prejudicinio sprendimo). Tačiau reiktų pripažinti,

kad kol kas Lietuvos teismai ir kitos ginčus nagrinėjančios institucijos savo teise kreiptis į ESTT

naudojasi nepakankamai aktyviai. Beveik per trejus metus nuo įstojimo į ES momento Lietuva

nepateikė nei vieno prašymo priimti prejudicinį sprendimą. Nuo 2007 m. situacija pradėjo keistis,

kadangi iki 2011 m. pabaigos Lietuva buvo pateikusi 11 prašymų ESTT, prašydama išaiškinti tam

tikras ES teisės nuostatas. Lyginant Lietuvą su kitomis valstybėmis narėmis, paminėtina, kad vien

tik 2009 m. ES valstybės narės pateikė 302 prašymus dėl preliminaraus sprendimo priėmimo.

2010 metais prašymų skaičius išaugo iki 38556

. Vadinasi, kiekviena valstybė narė vidutiniškai

kreipiasi į ESTT daugiau nei 14 kartų per metus, o Lietuva tai daro tik maždaug kartą per metus.

Analizuojant kreipimųsi statistiką, galima išskirti pagrindines dėl prejudicinio sprendimo į ESTT

besikreipusias Lietuvos teismines institucijas:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kreipėsi 1 kartą;

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) kreipėsi 3 kartus;

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) kreipėsi 3 kartus;

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas kreipėsi 1 kartą;

Panevėžio apygardos teismas (apeliacinėje instancijoje) kreipėsi 1 kartą;

56

Teisingumo Teismo procedūros reglamento projektas. Briuselis, 2011 m. gegužės 25 d. Detalesnė informacija adresu:

<http://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2011-05/lt_rp_cjue.pdf>.

http://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2011-05/lt_rp_cjue.pdf



25

Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės (ikiteisminio nagrinėjimo institucija)

kreipėsi 2 kartus.

Šiuo metu yra svarstomos dvi verslo subjektų bylos, kuriose pastarieji, remdamiesi ES teise, gina

savo interesus: 1) byla C–250/11 UAB „Lietuvos geležinkeliai“ prieš Vilniaus teritorinę muitinę ir

Muitinės departamentą dėl importo muitų, importo PVM, akcizo mokesčių taikymo įvežamam iš

trečiosios šalies kurui, esančiam lokomotyvų kuro talpyklose, kurioje dėl prejudicinio sprendimo

kreipėsi Mokestinių ginčų komisija; 2) byla C–213/10„F-TEX SIA“ prieš Lietuvos ir Anglijos UAB

„Jadecloud-Vilma“ – dviejų privačių asmenų ginčas dėl bankroto bylos, kai jau būdama nemoki

Vokietijos bendrovė NPLC sumokėjo Vilniaus tekstilės gamintojai, nors didžiausias NPLC

kreditorius tuomet buvo Latvijos „R-TEX SIA“. Šioje byloje dėl prejudicinio sprendimo kreipėsi

LAT.

Vertinant minėtų kreipimųsi turinį, galima daryti išvadą, kad daugiausia neaiškumų Lietuvos

institucijoms sukėlė ES mokesčių teisė. Trys iš devynių ESTT sprendimų aiškina nuostatas, kurios

yra susijusios su mokesčių teisės sritimi. Taip pat ir vienas iš šiuo metu nagrinėjamų prašymų

pateikti prejudicinį sprendimą yra susijęs su mokesčių teisės sritimi. Vadovaujantis likusiais šešiais

sprendimais, priimtais pagal pateiktus prašymus (t. y. žemės ūkio, nediskriminavimo, užsienio

teismų jurisdikcijos pripažinimo, sveikatos apsaugos, energetikos, nacionalinių teisės aktų nuostatų

statuso klausimais), būtų sunku įžvelgti kokią nors tendenciją.

Pastebėtina, kad 75% ESTT priimtų sprendimų dėl valstybių narių prašymų aiškina perkėlimo

reikalaujančių antrinių ES teisės normų (direktyvų) nuostatas. Likusieji 25% ESTT priimtų

sprendimų detalizuoja tiesioginio veikimo antrinių ES teisės aktų (reglamentų) nuostatas. Jei būtų

galima šį aktyvesnį direktyvų kvestionavimą pavadinti tendencija, tai pastaroji būtų aiškinama pačia

direktyvos kilme. Direktyvos perkėlimo reikmė lemia jos bendresnį pobūdį, todėl ji palieka

valstybėms narėms pakankamai didelę pasirinkimo laisvę. Dėl to iškyla neaiškumų tiek dėl

direktyvos ar jos atskiros nuostatos apimties, tiek dėl turinio ir nuostatų aiškinimo, tiek dėl jos

perkėlimo priemonių tinkamumo. Minėti neaiškumai gali skatinti valstybes nares kreiptis į ESTT

dėl direktyvų išaiškinimo.

Ataskaitoje daugiausiai dėmesio skiriama toms byloms, kurios jau yra išnagrinėtos ir kuriose priimti

ESTT sprendimai (iš viso 9 bylos).

1) 2007 m. balandžio 19 d. ESTT priėmė prejudicinį sprendimą57

pagal Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo kreipimąsi byloje C–36/06 UAB „Profisa” prieš Muitinės

departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sprendimas buvo susijęs su

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos Nr. 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir

alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo išaiškinimu, o tiksliau – su ginču dėl šokolado

gaminiuose esančio alkoholio apmokestinimo akcizu. Muitinės departamentas prie Finansų

ministerijos atsisakė atleisti nuo akcizo mokesčio UAB „Profisa“ importuotus gaminius

vadovaudamasis tuo, kad, nors Akcizo įstatymas ir neapmokestina etilo alkoholio, skirto

šokolado produktų gamybai, vis dėlto ši nuostata netaikoma importuojamiems gataviems

šokolado gaminiams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad į nacionalinę teisę perkeltos ES

teisės normų, kuriomis vadovaudamasis Muitinės departamentas neatleido UAB „Profisa“

nuo mokesčio, vertimas buvo skirtingas atskiruose teisės aktuose. Šioje byloje ESTT

konstatavo, kad būtina vienodai aiškinti ES teisės nuostatas. Bet kurios ES teisės nuostatos

57

Europos Sąjungos oficialusis leidinys, OL C 96 2007 4 28. Pranešimo Nr. 2007/C 96/25. Detalesnė informacija

adresu: <http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2007:096:0015:0016:LT:PDF>.

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2007:096:0015:0016:LT:PDF



26

tekstas (perkeltas į nacionalinę teisę) privalo būti nagrinėjamas kartu su kitais tą normą

perkeliančiais teisės aktais. Nacionalinėje teisėje pasitaikius skirtingiems tos pačios ES

teisės nuostatos vertimams, ši nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į jos tikslą ir bendrą

ją perkeliančių valstybės teisės aktų visumą. Kitaip tariant, Lietuvos teismams buvo

priminta interpretuoti ES (o kartu ir nacionalinę) teisę sisteminiu ir teleologiniu, o ne

pažodiniu ir formalistiniu metodais.

2) 2008 m. balandžio 28 d. buvo priimtas ESTT prejudicinis sprendimas58

pagal apeliacine

instancija baudžiamąją bylą nagrinėjusio Panevėžio apygardos teismo kreipimąsi byloje C–

207/08 baudžiamoji byla prieš Edgar Babanov. Atsižvelgus į Lietuvoje numatytą

baudžiamąją atsakomybę už bet kokios rūšies kanapių auginimą, šio teismo prašymas

priimti prejudicinį sprendimą buvo susijęs su ES teisės aktų, taikomų kanapių auginimui,

išaiškinimu. Paminėtina, kad 2003 m. rugsėjo 29 d. ES Tarybos reglamentas (EB)

Nr. 1782/2003 nustatė tiesioginės paramos schemas ūkininkams, auginantiems tam tikros

rūšies ir kategorijos kanapes. Šiuo atveju ESTT nusprendė, kad Lietuvos įstatymai negali

drausti auginti ir laikyti minėtame reglamente nurodyto tipo kanapių.

3) Konstitucinis Teismas pateikė prašymą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo byloje pagal

pareiškėjų – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės – prašymą ištirti, ar Elektros

energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostata „Vartotojo įrenginiai gali būti

prijungiami prie perdavimo tinklų tik tokiais atvejais, kai skirstomųjų tinklų operatorius dėl

nustatytų techninių arba eksploatacijos reikalavimų atsisako prijungti prie skirstomųjų tinklų

vartotojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos

teritorijoje“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas

pateikė ESTT klausimą, ar 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos

Nr. 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios

Direktyvą 96/92/EB, 20 straipsnis turi būti aiškinamas kaip įpareigojantis valstybes nares

leisti trečiajai šaliai savo nuožiūra pasirinkti, prie kurios sistemos – elektros energijos

perdavimo ar elektros energijos paskirstymo – ji nori prisijungti. 2008 m. spalio 9 d. ESTT

priėmė sprendimą59

byloje C–239/07 dėl Konstitucinės priežiūros, pradėtoje Juliaus

Sabatausko ir kt., kuriame visiškai sutiko su Lietuvos Respublikos Vyriausybės išdėstyta

pozicija, t. y. kad Direktyva 2003/54/EB nereikalauja, jog valstybės narės reguliuotų tvarką,

pagal kurią trečioji šalis turėtų teisę savo nuožiūra pasirinkti tiekėją.

4) 2009 m. vasario 5 d. ESTT priėmė sprendimą60

byloje C–119/08 UAB „Mechel Nemunas”

prieš Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal

LVAT kreipimąsi dėl išaiškinimo, ar 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios ES Tarybos

Direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo nuostatos

leidžia valstybėms narėms įtvirtinti nuo įmonės apyvartos skaičiuojamą kelių mokestį.

Ginčas byloje kilo, kai UAB „Mechel Nemunas” kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją

dėl atskaitytų sumų grąžinimo, o pastaroji atsisakė minėtas sumas grąžinti motyvuodama

tuo, kad tai buvo mokestis, skirtas kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui.

Prašyme dėl prejudicinio sprendimo priėmimo LVAT klausė, ar valstybės narės apskritai

gali įtvirtinti tokį mokestį ir ar pastarasis neprieštarauja minėtai Direktyvai. ESTT

sprendimu buvo atlikta sisteminė pridėtinės vertės mokesčio požymių analizė, kuri parodė,

kad tokie atskaitymai nėra traktuotini kaip pridėtinės vertės mokesčiai. Vadinasi, Direktyvos

58


adresu: <http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2008:285:0015:0015:LT:PDF>. 59 Europos Sąjungos oficialusis leidinys, OL C 301 2008 11 22. Pranešimo Nr. 2008/C 301/15. Detalesnė informacija

adresu: <http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2008:301:0008:0009:LT:PDF>. 60








27

nuostatos nesudaro kliūčių rinkti tokį mokestį kaip atskaitymus nuo pajamų, kurie buvo

numatyti LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme.

5) Kitą prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas,

spręsdamas ginčą tarp Lietuvos Respublikos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn ir jos

sutuoktinio Lenkijos piliečio Łukasz Paweł Wardyn, iš vienos pusės, bei Vilniaus miesto

savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinės

lietuvių kalbos komisijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės

departamento Civilinės metrikacijos skyriaus, iš kitos pusės, pastariesiems atsisakius

pakeisti pareiškėjų pagrindinėje byloje įrašytus vardus ir pavardes jiems išduotuose civilinės

būklės aktų liudijimuose. Pareiškėjai prašė pakeisti jų dokumentus, perrašant jų vardus ir

pavardes lenkiškais rašmenimis. Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymą jie apskundė

teismui, vadovaudamiesi 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva Nr. 2000/43/EB,

įgyvendinančia vienodo požiūrio principą asmenims, nepaisant jų rasės arba etninės

priklausomybės, ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsniu, kuriuo draudžiama

diskriminacija dėl pilietybės, bei 21 straipsniu, kuriuo kiekvienam Sąjungos piliečiui

suteikiama laisvė judėti bei apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Pareiškėjai teigė, kad

vadovaujantis šiomis nuostatomis jų vardai ir pavardės turėjo būti rašomi originaliais, šiuo

atveju lenkiškais, rašmenimis.

2011 m. gegužės 12 d. ESTT priimtame sprendime61

byloje C–391/09 Malgožata Runevič-

Vardyn, Łukasz Wardyn prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Lietuvos

Respublikos teisingumo ministeriją, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Vilniaus miesto

savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių konstatavo,

kad asmenvardžius valstybės civilinės būklės aktų įrašuose pagal valstybinės kalbos rašybos

taisykles reglamentuojantys nacionalinės teisės aktai nepatenka į Direktyvos

Nr. 2000/43/EB taikymo sritį, o Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnis

nedraudžia kompetentingoms institucijoms civilinės būklės aktų įrašuose atsisakyti pakeisti

Sąjungos piliečio, turinčio kitos valstybės narės pilietybę, santuokos liudijimą taip, kad jo

vardai jame būtų užrašyti su diakritiniais ženklais, kurie naudojami jo kilmės valstybės narės

išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose. Tačiau ESTT nurodė, kad nacionalinis

teismas turi nustatyti, ar kompetentingoms institucijoms atsisakius pakeisti Sąjungos piliečių

poros santuokos liudijimą ir abiejų sutuoktinių bendrą pavardę užrašyti, pirma, vienodai ir,

antra, taip, kad ji atitiktų sutuoktinio, su kurio pavarde susijęs klausimas sprendžiamas,

kilmės valstybės narės rašybos taisykles, suinteresuotiems asmenims gali kilti rimtų

administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Jei nacionalinis teismas nustatys, kad

sutuoktiniai tokių rimtų nepatogumų patiria, tai turi būti laikoma Sąjungos piliečių judėjimo

laisvės apribojimu. Tokiu atveju bylą nagrinėjantis teismas taip pat turės įvertinti, ar

atsisakymas pakeisti bendrą sutuoktinių pavardę užtikrina interesų – viena vertus, pareiškėjų

pagrindinėje byloje teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos

LR valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos – pusiausvyrą.

6) 2008 m. liepos 11 d. ESTT priėmė prejudicinį sprendimą62

pagal LAT kreipimąsi byloje C–

195/08 PPU, kurią pradėjo Inga Rinau, dėl 2003 m. lapkričio 27 d. ES Tarybos Reglamento

(EB) Nr. 2201/2003 apie jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų

pareigomis, pripažinimą bei vykdymą išaiškinimo. Vaiko grąžinimo byloje iškilo klausimas,

ar galima kreiptis dėl užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo, jeigu prieš tai

61 Europos Sąjungos oficialusis leidinys, OL C 194 2011 7 2. Pranešimo Nr. 2011/C 194/04. Detalesnė informacija








28

nebuvo kreiptasi dėl jo pripažinimo. ESTT išaiškino, jog bet kuri suinteresuota šalis gali

kreiptis dėl teismo sprendimo nepripažinimo, nežiūrint to, kad prašymas dėl pripažinimo

nebuvo pateiktas (nebuvo išduotas specialus pažymėjimas). ESTT nustatė, kad vaiką iš kitos

valstybės leidžiantį sugrąžinti teismo sprendimą reikia pripažinti vykdytinu.

7) Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kreipėsi į ESTT dėl

prejudicinio sprendimo priėmimo ginče tarp Nidera Handelscompanie BV ir Valstybinės

mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl PVM atskaitymų.

Nidera Handelscompanie pateikė prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai atskaityti PVM,

sumokėtą Lietuvoje įsigijus prekių, išgabentų į trečiąsias valstybes. Tokio prašymo

Valstybinė mokesčių inspekcija netenkino, motyvuodama tuo, kad prekybos sandorių metu

pareiškėja nebuvo Lietuvoje įregistruota kaip PVM mokėtoja. Iškilo klausimas, ar

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva Nr. 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio

bendros sistemos turi būti aiškinama kaip draudžianti daryti PVM atskaitas nuo sandorių,

kurių sudarymo metu šalis nebuvo registruota PVM mokėtoja. 2010 m. spalio 21 d. ESTT

paskelbė sprendimą byloje C–385/09 Nidera Handelscompagnie BV prieš Valstybinė

mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos konstatavo63

, kad

Direktyva Nr. 2006/112/EB apsaugoja teisę daryti pridėtinės vertės mokesčio atskaitymus

asmeniui, kuris tenkina esmines Direktyvos sąlygas ir įsiregistruoja PVM mokėtoju per

pagrįstą terminą nuo sandorių, suteikiančių teisę į PVM atskaitą, įvykdymo.

8) LAT nagrinėjant bylą Kirin Amgen prieš Lietuvos Respublikos valstybinį patentų biurą,

buvo susidurta su problema, nuo kada Lietuvoje pradedamas skaičiuoti 1992 m. birželio

18 d. Tarybos Reglamente (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos

liudijimo sukūrimo nustatytas šešių mėnesių terminas pateikti paraišką papildomos apsaugos

liudijimui gauti, kuris turi būti skaičiuojamas nuo leidimo teikti vaistą į rinką išdavimo

dienos. Atsižvelgdama į tai, kad Kirin Amgen turėtas Bendrijos leidimas patekti produktą į

rinką kaip medicinos produktą Lietuvoje įsigaliojo nuo jos įstojimo į Europos Sąjungą

dienos, ji dėl tokio liudijimo išdavimo kreipėsi praėjus penkiems mėnesiams nuo Lietuvos

įstojimo į ES dienos, tačiau minėtą liudijimą išduoti jai buvo atsisakyta. Atsižvelgdama į tai,

ieškovė prašė LAT kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. 2010 m. rugsėjo 2 d.

sprendime byloje C–66/09 Kirin Amgen, Inc. prieš Lietuvos Respublikos valstybinį patentų

biurą ESTT konstatavo64

, kad, nepaisant to, jog iki Lietuvos įstojimo priimti ES teisės aktai

Lietuvai įsigaliojo nuo įstojimo į ES dienos, leidimą patekti į rinką ieškovės atveju

atsisakyta išduoti pagrįstai, nes leidimo įsigaliojimas negali būti prilyginamas leidimo

išdavimui, o Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą akte numatytos pereinamosios nuostatos

negali būti aiškinamos plačiai.

9) 2010 m. gegužės 13 d. LVAT kreipėsi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, siekdamas

išsiaiškinti, ar nacionalinės teisės nuostatos gali būti laikomos planų ar programos rūšies

patikslinimu 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos

Nr. 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo 3 straipsnio 5

dalies prasme ir ar nagrinėjamoje byloje taikytinos nacionalinės teisės nuostatos yra

suderinamos su minėtos direktyvos 3 straipsnio reikalavimais. LVAT taip pat siekė

išsiaiškinti Direktyvos Nr. 2001/42 bei 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos Nr.

85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo

63



Europos sąjungos oficialusis leidinys, OL C 288 2010 10 23. Pranešimo Nr. 2010/C 288/17. Detalesnė informacija






29

nuostatų santykį. 2011 m. rugsėjo 22 d. ESTT priėmė prejudicinį sprendimą65 byloje C–

295/10 Genovaite Valčiukienė, Julija Pekelienė, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Petras

Girinskis, Laurynas Arimantas Lašas prieš Pakruojo rajono savivaldybę, Šiaulių

visuomenes sveikatos centrą, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą, kuriame

konstatavo, kad Direktyvos Nr. 2001/42/EB 3 straipsnio 5 dalį, skaitomą kartu su jos

3 straipsnio 3 dalimi, reikia aiškinti taip, kad šiuo straipsniu draudžiama tokia nacionalinės

teisės nuostata, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, kurioje bendrai ir neišnagrinėjus

kiekvieno atvejo numatyta, kad vertinimas pagal minėtą direktyvą neatliekamas, kai planų,

taikomų nedideliuose plotuose vietiniu lygiu, sprendiniuose numatytas tik vienas ūkinės

veiklos objektas. ESTT taip pat nurodė, kad, atlikus aplinkosauginį vertinimą pagal 1985 m.

birželio 27 d. Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų

poveikio aplinkai vertinimo, iš dalies pakeistą 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva

Nr. 97/11/EB, neatleidžiama nuo pareigos atlikti tokį vertinimą pagal Direktyvą Nr.

2001/42.

*****

Apžvelgus ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo praktinį kontekstą ir identifikavus pagrindines

problemines sritis, naudinga pasitelkti teorinius modelius, kurie pateikia galimus susiklosčiusios

situacijos paaiškinimo būdus. Kitame skyriuje pristatomos teorinės prielaidos, kuriomis

vadovaujantis atliekama tolesnė Lietuvoje veikiančios ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos

procesų analizė, bei iškeliamos hipotezės dėl efektyviam ES teisės perkėlimui ir įgyvendinimui

įtaką darančių veiksnių, kurių pagrįstumas tikrinamas analizės metu.

1.3 TYRIMO TEORINIS KONTEKSTAS: TEORINĖS PRIEIGOS, HIPOTEZĖS

IR ANALIZĖS METODAI

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo problemas aiškina dvi pagrindinės prieigos66

– valdymo

(angl. management) ir vykdymo (angl. enforcement), kurių prielaidomis naudojamasi tyrimo metu.

Vykdymo požiūris pabrėžia politinės valios svarbą, perkeliant ir įgyvendinant ES teisę, o valdymo

prieiga remiasi administracinių gebėjimų sąvoka ir teigia, kad ES teisės perkėlimas ir

įgyvendinimas priklauso nuo valstybės turimų administracinių gebėjimų, t. y. Vyriausybės ir

valstybės tarnybos gebėjimų įgyvendinti savo nutarimus.

Vadovaujantis valdymo požiūriu, galima įvardinti tris struktūrinius veiksnius (tiesa, jie daugiausiai

susiję su valstybės tarnautojų atranka), apibūdinančius administravimo efektyvumą 1) užmokestis

už darbą skiriamas, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus; 2) egzistuoja galimybės atleisti pareigūnus;

3) viešai skelbiami konkursai į laisvas vietas67

. Svarbu paminėti, kad po Vidurio ir Rytų Europos

valstybių stojimo į ES Pasaulio Banko atliktoje administracinių gebėjimų vertinimo studijoje

teigiama, kad Lietuvos Baltijos šalių (ypač Latvijos ir Lietuvos) administraciniai gebėjimai išliko

pakankamai stiprūs, nors kitų valstybių susilpnėjo68

. Paminėtina, kad po šio tyrimo Lietuvos

valstybės tarnyboje bei ES reikalų koordinavimo sistemoje įvyko daug pokyčių, kurie turėjo įtakos

šalies administraciniams gebėjimams. Pavyzdžiui, 2010 m. ETD veiklos plane buvo išskirta rizika,

65



J. Tallberg, „Paths to Compliance: Enforcement, Management and the European Union“. International Organization,

2002, 56(3). 67

H. A. D. Mbaye, „Why National States Comply with Supranational Law. Explaining Implementation Infringements

in the European Union“. European Union Politics, 2001, 2(3). 68

World Bank. Public Sector Capacity in the EU 8. Report on Strategic Planning and Policy Management in Lithuania

and Latvia. Background Paper, October 2006.




30

susijusi su svarstomo Valstybės tarnybos tobulinimo koncepcijos galimu neigiamu poveikiu

institucijos darbuotojų kaitai bei atitinkamai administracinių gebėjimų silpnėjimu69

. Be to,

Lietuvoje itin aktualus užmokesčio valstybės tarnautojams, motyvacijos kėlimo ir karjeros

galimybių skatinimo klausimas, kadangi dėl nepalankių sąlygų aukštos kvalifikacijos darbuotojai

dažnai renkasi kitas (o ne valstybės tarnautojų) darbo vietas.

Su administracinių gebėjimų kaita susijusi ir adaptacijos teorija, kuri teigia, kad, siekiant užtikrinti

ES teisės perkėlimą laiku ir efektyvų įgyvendinimą, valdžios struktūros prisitaiko prie ES

spaudimo, deleguoja daugiau funkcijų valstybės tarnautojams ir sukuria vieningą centralizuotą

struktūrą, kuri vykdo ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo klausimų koordinavimą bei kontrolę.

Vadinasi, šiame kontekste svarbus ryšys tarp ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo institucinės

sistemos/infrastruktūros bei ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatų. Teorinėje literatūroje

daroma bendra išvada, kad centralizuotas ES reikalų koordinavimas prisideda prie geresnių ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatų70

. Centralizuota kontrolė pirmiausiai pasireiškia tuo, kad

centrinė institucija turi svertų stebėti ir prižiūrėti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą bei

taikyti sankcijas, jei jis nevyksta pagal planą. Svarbiausias ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

procesą koordinuojančios institucijos funkcijas galima konceptualizuoti į tris sritis71

:

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planavimas – teisė tikrinti, ar į ministerijų veiklos

planus įtrauktos visos būtinos perkėlimo priemonės, koordinuoti perkėlimo planavimą

ministerijose (tikrinti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planus, derėtis dėl pasirinktų

perkėlimo terminų), galimybė siūlyti į perkėlimo ir įgyvendinimo planus įtraukti naujas

nacionalines perkėlimo ir įgyvendinimo priemones;

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo teisinė priežiūra – teisė peržiūrėti visas ministerijų

parengtas ES teisę perkeliančias ir įgyvendinančias nacionalines priemones, rengti

horizontalias priemones, teikti teisinę pagalbą ministerijoms;

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo terminų laikymosi priežiūra – galimybė parengti vieną

planą, kuriame atsispindėtų visi perkėlimo įsipareigojimai, teisė reikalauti, kad atsakingos

ministerijos ir kitos valstybės institucijos reguliariai praneštų apie ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo pažangą, siųsti priminimus dėl įsipareigojimų nevykdymo ir taikyti sankcijas,

jei ES teisę perkeliančios ir įgyvendinančios nacionalinės priemonės nėra priimamos laiku.

Iki 2009 m. ES reikalų koordinavimo sistemos reformos šias funkcijas įgyvendino Vyriausybės

kanceliarija (Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo koordinavimo ir priežiūros departamentas), o

kylančios problemos buvo sprendžiamos pirmiausiai Vyriausybės kanceliarijoje organizuojamose

koordinaciniuose pasitarimuose, ministerijų valstybės sekretorių pasitarimuose, ministrų

pasitarimuose, sudėtingiausius klausimus įtraukiant į Vyriausybės strateginio planavimo komiteto,

Vyriausybės pasitarimo ar netgi Vyriausybės posėdžio darbotvarkes. Perdavus ES teisės aktų

įgyvendinimo ir ES teisės pažeidimų procedūrų koordinavimo kompetenciją ETD, dėl ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo kylantys nesutarimai gali būti sprendžiami ETD organizuojamuose

koordinaciniuose pasitarimuose, VESK, Vyriausybės pasitarimuose ir posėdžiuose. Vadinasi, po

reformos de juris vyriausybinis koordinavimas buvo išlaikytas, tačiau de facto tokių klausimų

svarstymas dažniausiai apsiriboja svarstymu VESK (nors pasitaikė atvejų, kai ES teisės

įgyvendinimo, institucijų atsakomybės klausimai buvo nagrinėjami Vyriausybės pasitarimuose ir

posėdžiuose, kuriuose, priėmus atitinkamus sprendimus, jie buvo išspręsti). Vertinant ETD

69

Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos2010 m. veiklos planas, patvirtintas

ETD generalinio direktoriaus 2010 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. KKK-16. 70

D. G. Dimitrakopoulos, „The Power of the Centre: Central Governments and the Macro-Implementation of EU Public

Policy. Manchester: MUP, 2008; A. Dimitrova ir D. Toshkov, „Post-Accesion Compliance between Administrative

Coordination and Political Bargaining“. European Integration online Papers, 2009, 13(2) 71

Radoslaw Zubek, „Core Executives and Coordination of EU Law Transposition: Evidence from New Member

States“. Public Administration, 2011, No 89.



31

vaidmenį ir funkcijas po reformos, galima naudotis A. Dimitrovos ir D. Toshkov parengtu ES

reikalų koordinavimo sistemų kaitos analizės modeliu, kuriame išskiriamos už koordinavimą

atsakingos politinio ir administracinio pobūdžio institucijos bei atitinkamai keturi sistemų tipai72

:

Aukščiausio lygio politinis ES reikalų koordinavimas – įgyvendina ministras pirmininkas

arba Vyriausybė, o pagrindinės atliekamos funkcijos siejasi su politikos gairių nustatymu ir

pagrindinių tarpinstitucinių konfliktų sprendimu, kur lyderis gali bet kuriuo metu įsitraukti ir

pateikti savo sprendimą (politinė centralizacija);

Ministro be portfelio, ministro pirmininko pavaduotojo (ES reikalams), kolektyvinių

veikėjų vykdomas koordinavimas – politinis ES reikalų koordinavimo procesas, į kurį taip

pat įtraukti atsakingi šakinių ministerijų aukščiausio lygio atstovai (ministrų pavaduotojai,

viceministrai), siekiant institucijų veiklos vienybės koordinuojant ES reikalus (politinė

centralizacija);

Administracinio pobūdžio kolektyvinės institucijos koordinavimas – dauguma pagrindinių

koordinavimo reikalų ir sprendimų priėmimas (pavyzdžiui, dėl ES teisę perkeliančių ir

įgyvendinančių nacionalinių priemonių) paliekama šakinėms ministerijoms, o kolektyvinė

institucija (sudaryta iš įvairių ministerijų atsakingų atstovų bei tarnautojų) nesprendžia

strategiškai svarbių klausimų ir yra atsakinga už kasdienės sklandžios veiklos užtikrinimą,

taktinių veiksmų gairių nubrėžimą kitiems sistemos dalyviams. Strategiškai svarbius

klausimus sprendžia politiniai veikėjai, kurių pagrindinė kompetencija yra nacionaliniai

reikalai, pavyzdžiui, ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso strateginiai sprendimai

turi būti priimami VESK ar Vyriausybės pasitarimų metu (politinė decentralizacija);

Politinių ir administracinių institucijų paralelinis veikimas – šių institucijų kompetencijos

koordinavimo procese yra atskirtos (politiniai veikėjai dažniausiai nustato gaires, o

administraciniai – jas papildo ir integruoja į kasdienį darbą), o jų veikla koordinuojama

bendruose susitikimuose (politinė decentralizacija).

Atsižvelgiant į teisės aktuose numatytas ir ETD įgyvendinamas funkcijas, po reformos Lietuvos ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo koordinavimo sistemą galima apibrėžti kaip koordinuojamą

administracinio pobūdžio ekspertinės institucijos, kuri teikia konsultacijas ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo klausimais bei yra atspari politinei kaitai. Po reformos buvo išlaikytas administracinis

decentralizavimas (ministerijoms rengiant pozicijas, ES teisę perkeliančias ir įgyvendinančias

nacionalines priemones, teikiant informaciją apie ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą ir

pan.). Savotišką „politinį impulsą“ turi užtikrinti VESK, kurioje svarstomi ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo klausimai. Vis dėlto bendri VESK posėdžiai, kuriuose turi būti priimami sprendimai

dėl ES teisės plėtros ir įgyvendinimo, nėra pakankamai efektyvūs, neturi įpareigojamojo pobūdžio,

neskatina grįžtamojo ryšio. Vadovaujantis vykdymo požiūriu, galima daryti prielaidą, kad

įgyvendinta reforma sustiprino administracinį koordinavimą, tačiau politinė valia pagrindinį dėmesį

skirti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo klausimams sumažėjo. Vienu iš svarbiausių sistemos

efektyvumą užtikrinančių veiksnių tampa ministerijų veiklos klausimas (už ES reikalų

koordinavimą atsakingo padalinio veikla ministerijoje, įsipareigojimų įgyvendinimo nuoseklumo

užtikrinimas, techninė ir teisinė ekspertizė, už ES reikalus atsakingo komiteto parlamente

informavimas73

).

Tyrimo metu svarbu akcentuoti ne tik institucines prielaidas, lemiančias ES teisės perkėlimą ir

įgyvendinimą, bet ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos šiam procesui. Teorinėje literatūroje

72

A. Dimitrova ir D. Toshkov, “The Dynamics of Domestic Coordination of EU Policy in the New Member States:

Impossible to Lock In?” West European Politics, 2007, Vol. 30(5). 73

Peter Bursens, „Formal Transposition of European Legislation. How to Explain the Differences in Success in

Environmental Policy between Member States?“ Paper Presented at the ESCA International Conference, May 31 –

June 2, 2011.



32

išskiriami trys pagrindiniai faktoriai, galintys lemti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo vėlavimą

(teisiniai, administraciniai ir politiniai), o juos galima klasifikuoti į europinio ir nacionalinio lygio

veiksnius74

. Teisiniai faktoriai yra susiję tiek su ES teisės akto pobūdžiu (nauja ar esamo

reglamentavimo pataisas įvedanti direktyva), tiek su jį priėmusiomis institucijomis (EK ar Tarybos

ir Europos Parlamento direktyva), tiek su pasirenkamo nacionalinio teisės akto rūšimi (įstatymas,

nutarimas ar įsakymas), administraciniai faktoriai apima valstybės tarnautojų gebėjimus ir

galimybes perkelti ES teisę (nacionalinio perkėlimo paketo suformavimas; rengiamų nacionalinių

perkėlimo priemonių skaičius ir pan.) ir politiniai faktoriai, kurie susiję su prioriteto ES teisės aktų

perkėlimui teikimu politiniame procese, detalaus reglamentavimo nuostatų gausa, rinkimų

organizavimo laiku. EK išskiria keturis pagrindinius faktorius, nuo kurių priklauso ES teisės

perkėlimas laiku: 1) politinis dėmesys; 2) tinkamas planavimas; 3) išankstinis ES teisės perkėlimo

procesas, dar vykstant deryboms su EK; 4) aktyvus bendradarbiavimas su nacionaliniais

parlamentais75

. EK išskirti veiksniai iš esmės atitinka teorinėje literatūroje nurodomos faktorius,

kurie aptariami 9 lentelėje.

Skirtingo pobūdžio veiksniai paaiškina įvairios trukmės ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

vėlavimus. Pavyzdžiui, trumpesni nei 6 mėn. vėlavimai dažniausiai būna nulemti ES teisės aktų

specifikos, o ilgesni nei pusės metų vėlavimai geriausiai gali būti paaiškinti, naudojant nacionalinio

lygio veiksnius. Valstybės narės ne visada turi pakankamai daug įtakos, susijusios su europinio

lygio faktorių pakeitimu, tačiau nacionaliniu mastu galima imtis tam tikrų priemonių,

paspartinančių ES teisės nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Detalesnė informacija apie ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą paaiškinti padedančius kintamuosius pateikiama

9 lentelėje.

9 lentelė. ES teisės perkėlimo vėlavimo analizės matrica

Faktorius Apibūdinimas Poveikis

Veiksniai, susiję su ES teisės akto formos ir nuostatų pasirinkimu (europinis lygis)

1. ES teisės perkėlimo

laiko apribojimas

Kuo ilgesnis direktyvoje nustatytas jos perkėlimo laikotarpis, tuo didesnė

tikimybė, kad ES teisės aktas į nacionalinę teisę bus perkeltas laiku, kadangi

perkėlimo kaštai yra mažesni.

Trumpi

vėlavimai

– mažiau

nei 6 mėn. 2. EK direktyvos vs.

Tarybos ir Europos

Parlamento direktyvos

EK priimtas direktyvas perkelti lengviau, kadangi jose daugiau dėmesio

skiriama ne kontraversiškiems politiniams klausimams, bet techninėms

detalėms.

3. Valstybei narei

numatomos veiksmų

laisvės apimtis

Kai direktyvoje valstybei narei nustatoma didesnė veiksmų laisvė perkėlimo

procese, galima tikėtis spartesnio ES teisės nuostatų perkėlimo.

4. Detalaus

reglamentavimo nuostatų

gausa

Jei į direktyvą yra įtraukta itin daug detalaus reglamentavimo nuostatų, jų

turinio interpretavimo procesas tampa kompleksiškas, todėl ES teisei

perkelti reikia daugiau laiko.

5. Tarpinstitucinio

koordinavimo būtinybė

Kuo daugiau institucijų yra įsitraukusios į ES teisės perkėlimo procesą, tuo

labiau tikėtina, kad dėl koordinavimo būtinybės direktyvos perkėlimas

vėluos.

6. Nauja vs. esamo

reglamentavimo pataisas

numatanti direktyva

Į nacionalinę teisę lengviau perkelti tokią direktyvą, kuri ne nustato naują

reglamentavimą, o keičia jau esamą, kadangi daugelis nacionalinių teisės

aktų jau būna priimta ir reikia įvesti tik tam tikrus pakeitimus.

Veiksniai, susiję su ES teisės perkėlimu į nacionalinę teisę (nacionalinis lygis)

1. Perkėlimo į

nacionalinę teisę paketas

Jei valstybė narė nusprendžia perkelti keletą tą pačią sritį reglamentuojančių

direktyvų, naudodama vieną nacionalinę priemonę, tikėtina, kad bus

vėluojama perkelti tas direktyvas, kurioms nustatytas anksčiausias

perkėlimo terminas. Tačiau tos direktyvos, kurioms nustatytas pakankamai

ilgas perkėlimo terminas, bus perkeltos greičiau nei numatyta.

Ilgi

vėlavimai

– daugiau

nei 6 mėn.

2. Perkėlimo procese Kuo daugiau ES teisės perkėlimo procese dalyvaujančių veikėjų, tuo

74

Michael Kaeding, „Active Transposition of EU Legislation”. EIPASCOPE, 2007 / 3. 75

European Commission, Internal Market Scoreboard No 23. „Together for New Growth“. September 2011.



33

Faktorius Apibūdinimas Poveikis

dalyvaujančių veikėjų

skaičius

daugiau tikėtinas perkėlimo vėlavimas dėl veto galios panaudojimo.

3. Perkėlimo procesų

skaičius toje pačioje

institucijoje

Jei tuo pačiu metu vienoje ministerijoje yra rengiama arba derinama

pakankamai daug ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių

priemonių projektų, tikėtina, kad dėl didelio darbo krūvio direktyvų

perkėlimas vėluos.

4. Nacionalinių


Kuo daugiau yra numatyta parengti nacionalinių priemonių, perkeliančių ir

įgyvendinančių ES teisės aktą, tuo didesnė perkėlimo vėlavimo tikimybė

(dėl nepakankamų administracinių gebėjimų).

5. Politinis prioritetas Jei tam tikro ES teisės akto perkėlimui teikiamas politinis prioritetas (jis yra

įtrauktas į labai aktualių teisės aktų sąrašą), tai labiau tikėtina, kad direktyva

bus perkelta ir įgyvendinta laiku. Jei ES teisės aktas nėra laikomas

prioritetiniu, tada jo perkėlimu laiku yra mažiau rūpinamasi.

Perkėlimo

sparta ar

vėlavimas

6. Nacionalinių rinkimų

laikas

Jei nacionaliniai rinkimai vyksta tik prasidėjus direktyvos perkėlimo į

nacionalinę teisę procedūrai, mažai tikėtina, kad perkėlimas bus užbaigtas

laiku (formuojamos naujos koalicijos, keičiasi parlamento komitetų sudėtis

ir pan.). Jei rinkimų laikas numatytas, baigiantis direktyvos perkėlimo

procedūrai, tikėtina, kad perkėlimas bus baigtas numatytu laiku.

Šaltinis: Michael Kaeding, „Active Transposition of EU Legislation”. EIPASCOPE, 2007 / 3.

Analizuojant veiksnius, kurie gali lemti ES teisės įgyvendinimo problemas, svarbu paminėti, kad

teorinėje literatūroje Vidurio ir Rytų Europos valstybės priskiriamos vadinamajam

„neįgyvendinamos įstatymo raidės“ pasauliui (angl. World of Dead Letters), kuriame perkeltos ES

teisės normos dažnai nefunkcionuoja tinkamai – nėra taikomos teismuose ir įgyvendinamos76

.

Tokia situacija susiklosto todėl, kad dauguma ES teisės normų yra perkeliamos formaliai ir

tiesiogiai, neatsižvelgiant į vietinį kontekstą ir nesikonsultuojant su atitinkamomis interesų

grupėmis. Šiuo atveju aktualus tampa valstybės autonomijos nuo interesų grupių laipsnis, kuris tam

tikrose srityse (pavyzdžiui, atliekų sektoriuje) mažėja, atverdamas galimybes tam tikrų sričių

politizavimui ir jas reglamentuojančių ES teisės nuostatų neįgyvendinimui77

. Be to, ES teisės

įgyvendinimui naujose valstybėse narėse esminę įtaką daro egzistuojančios bendros teisės

neįgyvendinimo problemos. Vis dėlto akademinėje diskusijoje galima išgirsti ir priešingų nuomonių

apie tai, kad sistemingo patvirtinimo dėl išaugusio ES teisės neįgyvendinimo naujose šalyse narėse

po įstojimo į ES nėra78

. Siekiant patvirtinti tokius argumentus, pabrėžiama naujų veikėjų, kurie

suinteresuoti europinių normų veikimu, svarba, alternatyvių priežiūros ir sankcionavimo

mechanizmų veikla ir pan.

Atsižvelgiant į teorines prielaidas apie ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą, konceptualiu

tyrimo rengimo pagrindu buvo pasirinkti vykdymo ir valdymo prieigų pateikiami ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo paaiškinimai bei institucinė perspektyva, akcentuojanti ryšį tarp ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo sistemos pobūdžio (centralizuota ar decentralizuota sistema) bei

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatų. Iki 2010 m. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

sistema Lietuvoje veikė efektyviai dėl didelio politinio dėmesio, kuris buvo skiriamas ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo klausimams, bei tinkamos institucinės konfigūracijos, kadangi politinis

dėmesys vyriausybiniu lygiu užtikrino aukštus ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatus.

Pastaruoju metu užfiksuotas tam tikras praktines sistemos veikimo problemas lėmė įvairūs

veiksniai, susiję tiek su 2009 m. įgyvendinta ES reikalų koordinavimo sistemos reforma, tiek su

76

G. Falkner ir O. Treib, „Three Worlds of Compliance or Four? The EU15 Compared to New Member States”.

Journal of Common Market Studies, 2008, No 46. 77

Markus Haverland, „National Adaptation to European Integration: the Importance of Institutional Veto Points“.

Working Paper, European University Institute, 1999; K. Maniokas, „Conditionality and Compliance in Lithuania: the

Case of the Best Performer“. European Intagration online Papers, 2009, 2(13). 78

U. Sedelmeier, „Post-Accession Compliance with EU Gender Equality Legislation in Post-Communist New Member

States“. Europon Integration online Papers, 2009, 12(3).



34

kitomis priežastimis: būtinybe dėl ekonominio sunkmečio daugiau dėmesio skirti nacionaliniams

reikalams (pavyzdžiui, dėl to iš dalies sumažėjo ir Vyriausybės vykdoma aktyvi ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo kontrolė), mažėjančiu ministerijų darbuotojų skaičiumi bei didesniu

dėmesiu, skiriamu pasirengimui pirmininkauti ES Tarybai 2013 m. Proceso spartai įtaką darė ir šios

kadencijos Seimo darbo ypatumai (pavyzdžiui, lėtesnis įstatymų priėmimas, įvairių klausimų

nagrinėjimui sudaromų komisijų veikla, užimtumas, vykdant Seimo narių apkaltas ir pan.).

Vadovaujantis praktinio ir teorinio ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo konteksto analize, tyrime

formuluojamos pagrindinės hipotezės, kuriomis siekiama paaiškinti pagrindines sistemos veikimo

problemas.

Efektyviam ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesui Lietuvoje įtaką darančios priežastys:

Sistemos centralizuoto valdymo pokyčiai ir tarpinstitucinio koordinavimo modelis – po

2009 m. rugsėjį atliktos ES reikalų koordinavimo sistemos reformos pasikeitė ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo centralizuotą koordinavimą užtikrinanti institucija bei jos

„politinis svoris“ administracinėje hierarchijoje. Vyriausybei nebevykdant politinės

kontrolės aukščiausiu lygiu, sudėtingiau užtikrinti LR pozicijų ar ES teisę perkeliančių ir

įgyvendinančių nacionalinių priemonių projektų parengimą laiku. Teorinėje literatūroje

teigiama, kad politinė decentralizacija (t. y. ES teisės įgyvendinimo koordinavimo funkcijų

„perkėlimas“ iš Vyriausybės kitai institucijai) yra „natūrali“ stojimo ir sumažėjusio politinio

dėmesio ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo klausimams pasekmė. Politinės

decentralizacijos sąlygomis išauga savarankiško, atskirų ministerijų vykdomo ir mažiau

koordinuojamo ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso rizika.

Politinės valios sumažėjimas – išnykus išorinėms paskatoms sparčiai perkelti ES teisę

(acquis communautaire perėmimas yra viena svarbiausių narystės sąlygų), politinė ES teisės

perkėlimo svarba (ir vyriausybinės kontrolės aktualumas) taip pat sumenko. ES klausimus

darbotvarkėje dažniau užgožia vidaus politikos problemos, o tokios tendencijos akademinėje

literatūroje įvardijamos kaip „grįžimas prie normalios politikos, įprastos senbuvėse

valstybėse narėse“.

Lietuvos teisinės sistemos specifika – šalies teisinės sistemos savybės ir konstitucinė

prigimtis lemia, kad daugiau nei 30 proc. ES teisės nuostatų į nacionalinę teisę perkeliama

įstatymais (Vakarų Europos šalyse – daugiausiai antriniais teisės aktais79

). Dėl ilgų

parlamentinio svarstymo procedūrų, didelio Seimo darbo krūvio, netinkamai vykdomo

tarpinstitucinio koordinavimo, atsakingų institucijų vėlavimo parengti ir pateikti

Vyriausybei įstatymų projektus ir atitinkamai Vyriausybės vėlavimo pateikti juos Seimui,

nepakankamos įstatymų projektų kokybės ir būtinybės grąžinti juos tobulinimui ES teisės

nuostatas perkeliančių ir įgyvendinančių įstatymų priėmimo procesas vėluoja.

Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu analizuojamos ne tik ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo, bet

ir ES teisės veikimo nacionalinėje teisėje problemos, aktualu identifikuoti efektyviam ES teisės

veikimui Lietuvoje įtaką darančias priežastis:

79

Bernard Steunenberg ir Wim Voermans, The Transposition of EU Directives: A Comparative Study of Techniques,

Instruments and Processes in Six Member States. Leiden University/WODC of the Ministry of Justice, 2006.

Pavyzdžiui, Nyderlanduose antriniais teisės aktais perkeliama 87% ES teisės nuostatų, Danijoje – 85%, Ispanijoje –

80%, Latvijoje – 70-80%.



35

Teisės taikymo faktoriai – ES teisės veikimą Lietuvoje apsunkina bendros teisinės sistemos

problemos, kurios susijusios su nepakankamais administraciniais gebėjimais ir šalies

teisinės kultūros elementais.

- Pirma, dėl neadekvačios teismų organizacijos, kai kurių bylų nagrinėjimo procesas

trunka ilgai ir nėra kokybiškas, ES teisė nėra aktyviai taikoma nacionaliniuose

teismuose, menkai išnaudojamos kreipimųsi į ESTT dėl ES teisės išaiškinimo

galimybės (pavyzdžiui, per pirmus trejus metus nuo įstojimo į ES Lietuva nei karto

nesikreipė į ESTT, prašydama priimti prejudicinį sprendimą, o 2007–2011 m. tokių

kreipimųsi buvo 11, kai vidutiniškai viena ES valstybė narė į ESTT kreipiasi daugiau

nei 14 kartų per metus80

). Be to, teisės taikymo problemų taip pat kyla žemesniu

lygiu, kadangi ES teisės aktų nuostatos nėra vienodai interpretuojamos jas taikančių

subjektų (pavyzdžiui, inspektorių). Prasta parengtų nacionalinių teisės aktų kokybė

taip pat apsunkina ES teisės įgyvendinimo procesą.

- Antra, dėl nepakankamų administracinių gebėjimų ne visiškai užtikrinama

institucinė įgyvendinimo kontrolė (silpnos inspekcijos, kontrolės ir priežiūros

institucijos).

- Trečia, dėl bendrų šalies teisinės kultūros problemų (silpnos pilietinės visuomenės

paramos ES normų laikymuisi, aktyvaus dalyvavimo ir individualaus bylinėjimosi

teismuose tradicijų stokos) ES teisės nuostatos taip pat ne visada yra aktyviai

įgyvendinamos.

ES teisės įgyvendinimo klausimų politizavimas – po įstojimo į ES sumažėjo politinė valia

įgyvendinti ES teisę ir padidėjo viešosios politikos sričių politizavimas. Tokia situacija iš

dalies susiklostė dėl to, kad daugelis ES teisės nuostatų prieš narystę buvo perkeliamos

formaliai ir nesikonsultuojant su atitinkamomis interesų grupėmis, o pastarosios tam

nesipriešino ir tikėjosi, kad po narystės ES teisės normos nebus įgyvendintos. Po įstojimo

tam tikruose viešosios politikos sektoriuose išaugo interesų grupių spaudimas ir buvo

susidurta su sąmoningo ES teisės neįgyvendinimo problemomis. Valstybės galimybės

atlaikyti šį spaudimą tiesiogiai priklauso nuo autonomijos interesų grupių atžvilgiu. Po

prisijungimo prie ES Vidurio ir Rytų Europos šalių (taip pat ir Lietuvos) institucijų

autonomija susilpnėjo (dėl politinės fragmentacijos, silpnų koalicinių Vyriausybių ir

politinio nestabilumo), todėl interesų grupės turi svertų vilkinti ES teisės įgyvendinimo

procesą.

Rengiant tyrimą, taikomi kokybiniai metodai, kurie pasirinkti, atsižvelgiant į kokybinį tyrimo

pobūdį, tikslą ir uždavinius. Išsamus taikomų metodų pristatymas pateiktas 1 priede.

80

Detalesnė informacija adresu: <http://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2011-03/cp110013en.pdf>.

http://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2011-03/cp110013en.pdf



36

2 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS

LIETUVOJE ANALIZĖ

Šioje tyrimo ataskaitos dalyje pristatomas ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos

funkcionavimo mechanizmas (veikėjai ir jų funkcijos), be to, 2.1. skyriuje atskirai nagrinėjamas ES

teisės plėtros ir įgyvendinimo procesas ministerijų, tarpinstitucinio koordinavimo ir Seimo lygiu,

identifikuojamos pagrindinės problemos ir galimi jų sprendimo būdai. 2.2. skyrius skirtas ES teisės

veikimo atskiruose sektoriuose (konkrečiai – aplinkos apsaugos sektoriuje) problematikai, kuri

išryškinama, atliekant trijų atliekų sektorių reglamentuojančių ES direktyvų atvejo studijas. 2.3.

skyriuje atliekama Lietuvos ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos SSGG analizė,

identifikuojant sistemos gerąsias puses ir praktinę naudą, jos silpnybes ir trūkumus bei galimybes

sistemos tobulinimui.

2.1 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMA: VEIKĖJAI IR JŲ

FUNKCIJOS

Siekiant išnagrinėti ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos Lietuvoje veiksmingumui įtaką

darančius veiksnius ir pasiūlyti tinkamus identifikuotų problemų sprendimo būdus, pirmiausiai

aktualu išanalizuoti ES teisės plėtros procesus, nuo kurių iš dalies priklauso tinkamas ES teisės

perkėlimas ir įgyvendinimas. Tyrime ES teisės plėtra suprantama kaip LR pozicijos dėl pasiūlymo

priimti ES teisės aktą formavimas, rengimas ir derinimas bei pristatymas ES institucijose. Šioje

galimybių studijoje pirmiausiai analizuojamas ES teisės plėtros ciklas ir valstybės institucijų

veiksmai, rengiant nacionalines pozicijas ir atstovaujant šalies interesams iki ES teisės akto

priėmimo (kiek tai reikšminga tolimesniam ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo

procesui).

10 lentelė. LR pozicijos rengimo, derinimo, svarstymo ir pristatymo procesas, pagrindinės

institucijos ir jų funkcijos

ES teisės plėtros procesą galima klasifikuoti į tris etapus, kurių įgyvendinimas išsamiai reglamentuojamas

2004 m. sausio 9 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“: 1) LR

pozicijos rengimas; 2) LR pozicijos derinimas ir svarstymas; 3) LR pozicijos pristatymas ES institucijose.

Pirmajame, LR pozicijos rengimo, etape gaunamas ir registruojamas pasiūlymo priimti ES teisės aktą

projektas. Dokumentai, neturintys slaptumo žymos, gaunami ir registruojami Ministro pirmininko

tarnyboje, o pasiūlymai priimti ES teisės aktus, kurie žymimi slaptumo žyma ar yra susiję su bendros

užsienio ir saugumo politikos, bendros saugumo ir gynybos politikos klausimais, gaunami ir

registruojami URM. Ministro Pirmininko tarnyba gautą ES dokumento projektą pateikia susipažinti

Seimui, URM ir ETD, o Seimas, susipažinęs su pateiktu dokumentu, teikia pastabas dėl siūlomo ES

teisės akto atitikties subsidiarumo principui. Atsakingose valstybės institucijose, kurioms pagal jų

kompetenciją Ministro pirmininko tarnyba paveda parengti LR poziciją, ES dokumentas registruojamas

ES klausimus koordinuojančiame ministerijos ar kitos institucijos skyriuje ir pateikiamas atsakingiems

specialistams, kurie rengia LR pozicijos projektą. Atsakingi specialistai, rengdami pozicijos projektą,

turi teisę konsultuotis su ministerijos administracijos padaliniais, ministerijos reguliavimo sričiai

priskirtomis įstaigomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, prašydami raštu išreikšti nuomonę dėl

pasiūlymo priimti ES teisės aktą. Parengtas LR pozicijos projektas pateikiamas už ES reikalų

koordinavimą atsakingam ministerijos skyriui, kuris atsakingas už projekto derinimą su kitomis

institucijomis.

Antrajame, LR pozicijos derinimo ir svarstymo, etape LR pozicijos projektas, kuris apima dviejų ar

daugiau valstybės institucijų kompetenciją, derinamas su suinteresuotomis institucijomis. Prireikus



37

ministerija gali sudaryti ES reikalų darbo grupę savo kuruojamais klausimais LR pozicijos projektui

derinti. Už LR pozicijos parengimą atsakinga institucija parengtą ir prireikus suderintą LR poziciją

pateikia ETD ir Teisingumo ministerijai, kurios teikia pastabas dėl pozicijos atitikties subsidiarumo

principui (taip pat dėl tokių specifinių klausimų kaip nacionalinių teisės aktų keitimas bei, institucijai

paprašius, dėl teisinio pagrindo ir proporcingumo). Pasibaigus derinimo veikloms, už LR pozicijos

parengimą atsakinga institucija pateikia ją LR Ministro Pirmininko tarnybai ir Užsienio reikalų

ministerijai. URM yra atsakinga už horizontalų LR pozicijų rengimo koordinavimą, prižiūri proceso

drausmę ir pozicijų kokybę. Esant reikalui, URM gali būti rengiami specialūs koordinaciniai susitikimai

ypač svarbiems klausimams arba nesutarimams tarp institucijų dėl LR pozicijos nuostatų spręsti.

Nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. LR pozicijos gali būti varstomos kassavaitiniame VESK posėdyje. Jei LR

pozicija apima kelių valstybės institucijų kompetenciją ir dėl jos nepavyksta pasiekti sutarimo tarp

suinteresuotų institucijų, kilę nesutarimai gali būti sprendžiami ne tik specialiuose URM rengiamuose

pasitarimuose, bet ir VESK posėdžiuose, o prireikus – svarstomi Vyriausybės pasitarime ar posėdyje.

VESK taip pat svarsto ES nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdžiuose nagrinėjamus klausimus

ir LR pozicijas dėl jų, ES Tarybos posėdžiuose nagrinėjamus klausimus ir LR pozicijas dėl jų, Europos

Vadovų Taryboje nagrinėjamus klausimus ir LR pozicijas dėl jų bei neformaliuose ES ministrų

susitikimuose svarstomus klausimus ir LR pozicijas dėl jų. VESK pirmininkas ar jo pavaduotojas

Vyriausybės pasitarime žodžiu pristato VESK sprendimą dėl pozicijų ir, jei VESK joms pritaria, siūlo

Vyriausybės pasitarime joms taip pat pritarti be platesnio aptarimo. Esant būtinybei, pozicijos

svarstomos Vyriausybės posėdyje. Vyriausybėje patvirtinta LR pozicija teikiama Seimui, kur Seimo

plenariniame posėdyje, Europos reikalų ar Užsienio reikalų komitete ją pristato Ministras Pirmininkas ar

atitinkamos srities ministras. Po svarstymo Seimas pareiškia savo nuomonę Vyriausybei.

Patvirtinus LR poziciją, prasideda trečiasis, LR pozicijos pristatymo ES, etapas, kurio metu pagal

Ministro Pirmininko potvarkiu81

patvirtintą sąrašą valstybės institucijų ar Lietuvos nuolatinės atstovybės

ES atstovai pristato parengtą LR poziciją. EK darbo grupėse ar komitetuose, ES Tarybos darbo grupėse

LR poziciją pristato atsakingų valstybės institucijų darbuotojai, o COREPER posėdžiuose – Lietuvos

nuolatinės atstovybės ES vadovas ar jo pavaduotojas (vadovaujantis URM pavedimu). Šiuo metu LR

poziciją pristato 983 asmenys iš atsakingų ir dalyvaujančių institucijų. ES Tarybos posėdžiuose

Vyriausybei pagal ministrų, atsakingų už dalyvavimą ir LR pozicijos pristatymą ES Taryboje, sąrašą

atstovauja ir LR poziciją pristato ministras ar jo įgaliotas atstovas. Europos Vadovų Taryboje LR

poziciją pristato Ministras Pirmininkas. Paminėtina, kad Lietuvos atstovai, pristatę LR poziciją ES

institucijose, grįžę parengia ir už LR pozicijos parengimą atsakingai institucijai, URM, LR Ministro

Pirmininko tarnybai, Lietuvos nuolatinei atstovybei ES pateikia ataskaitą raštu. Ministras Pirmininkas,

ministrai ar jų įgalioti atstovai, dalyvavę Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos posėdžiuose, jų

rezultatus pristato Seimo Europos reikalų ar Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose ar Seimo

plenariniame posėdyje.

Pasibaigus deryboms dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ir jį priėmus, prasideda ES teisės nuostatų

perkėlimo į nacionalinę teisę procesas. ES teisės perkėlimas yra tik vienas iš ES teisės taikymo

valstybėse narėse elementų, tačiau nuo efektyvaus ir laiku atlikto ES teisės nuostatų perkėlimo

priklauso ir įgyvendinimo procesas. Efektyviam perkėlimui labai svarbus komunikacijos ir

tęstinumo tarp politinių ir administracinių veiklų užtikrinimas (t. y. sąveiką tarp „derybininkų“ ir

„įgyvendintojų“), tačiau Lietuvoje skirtingų grandžių bendradarbiavimas ne visuomet būna

efektyvus.

11 lentelė. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo Lietuvoje proceso etapai, pagrindinės institucijos ir

jų funkcijos

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą Lietuvoje galima klasifikuoti į tris etapus: 1) ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo planavimą ir organizavimą; 2) ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plano

81

LR Ministro Pirmininko 2010 m. birželio 1 d. potvarkis Nr. 197 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, kitų institucijų,

kurių atstovai pristato Lietuvos Respublikos poziciją Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, Stojimo į Europos

Sąjungą sutarties akto 52 str. komitetuose ir darbo grupėse, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 66-3289).



38

vykdymą; 3) notifikavimą (dėl direktyvų) ir pranešimą EK (dėl kitų ES teisės aktų). Paminėtina, kad

koordinavimo etapai yra tie patys tiek direktyvų perkėlimui ir įgyvendinimui, tiek kitų ES teisės aktų

įgyvendinimui. Skiriasi tik paskutinis etapas, kadangi direktyvų atveju yra notifikavimo procedūra

Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinėje sistemoje, o kitų ES teisės

aktų perkėlimo atveju, jei reikia, EK informuojama per Lietuvos nuolatinę atstovybę ES.

Pirmajame, ES teisės įgyvendinimo planavimo ir organizavimo, etape ETD registruoja priimtus ir ES

oficialiajame leidinyje paskelbtus privalomuosius ES teisės aktus, taip pat iš Lietuvos nuolatinės

atstovybės ES gautus ES teisės aktus (neskelbiamus ES oficialiajame leidinyje) ir paskirsto juos pagal

kompetenciją už ES teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą atsakingoms institucijoms.

Atsakingos institucijos per 3 savaites parengia ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą, kuriame gali

būti nurodoma ši informacija: 1) nurodomos nacionalinės perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės,

kuriomis planuojama perkelti ir įgyvendinti ES teisės aktus (pateikiami jų pavadinimai, numatomos:

ministrų įsakymams – priėmimo datos, Vyriausybės nutarimams – teikimo Vyriausybei ir priėmimo

datos, o įstatymams – teikimo Vyriausybei, pritarimo Vyriausybėje ir priėmimo datos); 2) nurodoma,

kad jokių nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių rengti nereikės (jos arba jau galioja, arba

atitinkamiems ES teisės aktams tokių priemonių rengti nereikia). Plane taip pat nurodomi ir visi

galiojantys nacionalinės teisės aktai, susiję su ES teisės akto perkėlimu ir įgyvendinimu. Pagal valstybės

institucijų ir įstaigų pateiktus pasiūlymus ETD rengia ir nuolat atnaujina ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo planą, kurį sudaro Direktyvų perkėlimo ir įgyvendinimo planas ir kitų ES teisės aktų

įgyvendinimo planas82

. Už ES teisės perkėlimą ir įgyvendinimą atsakingos institucijos pradeda rengti

nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių projektus. LR Vyriausybė ir LR Seimas nėra teisiškai

įpareigoti, tačiau gali atsižvelgti į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą ir tokiu būdu įsitraukti į ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso planavimą. Pavyzdžiui, rengdama strateginį veiklos planą, LR

Vyriausybė gali į jį įtraukti konkrečiais metais priimtinus nacionalinius teisės aktus, perkeliančius ir

įgyvendinančius ES teisės nuostatas, bei svarstyti ir siūlyti juos įtraukti į LR Seimo darbotvarkę.

Atitinkamai LR Seimas, svarstydamas ir tvirtindamas savo darbotvarkę, taip pat gali atsižvelgti į ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą.

Antrajame, ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plano vykdymo, etape atsakingos institucijos,

rengdamos nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių projektus, teikia informaciją ETD apie

padarytą pažangą, o ETD analizuoja ir kontroliuoja nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių

projektų rengimo procesą. Kiekvieną mėnesį ETD teikia apibendriną informaciją apie nacionalinių

perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių projektų rengimo būklę VESK (prireikus – LR Vyriausybės

pasitarimui), o LR Ministro Pirmininko tarnybai, LR Prezidento kanceliarijai, URM ir LR Seimo

Europos reikalų komitetui kiekvieną savaitę siunčia su ES naryste susijusių įstatymų monitoringo

duomenis. Vadovaujantis ES reikalų koordinavimo taisyklių 48 punktu, kiekvieno kalendorinio mėnesio

pradžioje ETD turi informuoti Seimo ERK apie tai, kaip valstybės institucijos rengia įstatymų, būtinų ES

teisės aktams perkelti ir įgyvendinti, projektus. Tačiau ETD atstovai Seimo ERK posėdžiuose kviečiami

dalyvauti rečiau nei kartą per mėnesį.

Atsakingos institucijos, parengusios nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių projektus, juos

derina su ETD ir kitomis institucijomis, kurių kompetenciją atitinka šios nacionalinės perkėlimo ir

įgyvendinimo priemonės. ETD teikia išvadas dėl nacionalinių teisės aktų projektų (taip pat atitikties

lentelių), susijusių su ES teisės įgyvendinimu, atitikties ES teisei. Atsakingos institucijos pateikia ETD

teisės akto projektą, kartu yra pridedamas teisės akto projekto lyginamasis variantas, atitikties lentelė,

numatomo teisinio reguliavimo pažyma, kita su parengtu teisės akto projektu susijusi medžiaga.

a) Ministrų įsakymų projektai turi būti derinami su ETD rengimo etape, o atitikties lentelės, kurias

pagal ES reikalų koordinavimo taisyklių reikalavimus (50 straipsnis) privaloma pildyti rengimo

proceso metu, taip pat turi būti pildomos ir pateikiamos LINESIS sistemoje. Vis dėlto ministerijos

dažnai nesilaiko šių reikalavimų ir pateikia atitikties lenteles su jau priimtu ministro įsakymu

82

2004 m. sausio 9 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ES reikalų koordinavimo taisyklių patvirtinimo“

(Žin., 2004, Nr. 8-184) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).



39

baigiamajame (notifikavimo ar pranešimo EK) etape.

b) Nutarimų projektams atitikties lentelės pildomos ne tik derinimo etape, bet ir teikiant juos svarstyti

LR Vyriausybei83

. Atitikties lentelės su visa medžiaga įkeliamos į TAIS Projektų registravimo

posistemę ir į atitinkamą ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą LINESIS sistemoje.

LR Vyriausybės posėdyje svarstomi ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių nutarimų projektai ir

priimami nutarimai, o įstatymų projektams pritariama.

c) Įstatymų projektams atitikties lentelės pildomos taip pat ne tik derinimo, bet ir pateikimo LR

Vyriausybei svarstyti ir pateikimo LR Seimui svarstyti stadijose. Atitikties lentelės su visa medžiaga

įkeliamos į TAIS Projektų registravimo posistemę ir į atitinkamą ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo planą LINESIS sistemoje. Po LR Vyriausybės pritarimo įstatymų projektai pateikiami

LR Seimui svarstyti ir priimti.

LR teisės akto, perkeliančio ES direktyvos nuostatas, priėmimo data negali būti vėlesnė nei mėnuo iki

direktyvoje nurodytos įgyvendinimo datos. Jei ES teisė perkeliama įstatymu, tai numatoma data, kada

Vyriausybė turi pritarti įstatymo projektui, yra ne vėliau nei prieš 6 mėnesius iki direktyvoje nurodytos

įgyvendinimo datos (ES reikalų koordinavimo taisyklių 42 straipsnis)84

.

Trečiajame, ES teisės įgyvendinimo notifikavimo (direktyvų atveju) ir pranešimo EK (kitų ES teisės

aktų atveju), etape už ES teisės perkėlimą ir įgyvendinimą atsakingos valstybės institucijos, kai priimti

nacionaliniai teisės aktai paskelbiami „Valstybės žiniose“, suveda šią informaciją į LINESIS85

. Jei buvo

laikomasi Teisėkūros taisyklių, ES reikalų koordinavimo taisyklių ir Seimo statuto nuostatų ir atitikties

lentelė parengta kartu su nacionalinio teisės akto projektu, šiame etape tik tikslinama galutinė atitikties

lentelė notifikavimui. Tačiau jei minėtų teisės aktų nuostatoms buvo nusižengta, galutinė atitikties

lentelė notifikavimui yra rengiama. Atsakingas valstybės institucijos asmuo per 3 darbo dienas po teisės

akto paskelbimo „Valstybės žiniose“ suveda informaciją apie priimtus ES teisę perkeliančius ir

įgyvendinančius nacionalinius teisės aktus į Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio

notifikavimo informacinę sistemą, o atitikties lenteles pateikia ETD įvertinimui (įkeliant į atitinkamą

planą LINESIS sistemoje). ETD, patikrinęs pateiktą atitikties lentelę ir vadovaudamasis Nacionalinių

įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinėje sistemoje suvesta informacija, ne

vėliau nei per 3 darbo dienas notifikuoja EK apie direktyvos perkėlimą ir įgyvendinimą nacionalinėje

teisėje. Kitų ES teisės aktų atveju jų įgyvendinimas baigiasi, kai priimti ES teisę įgyvendinantys

nacionaliniai teisės aktai paskelbiami „Valstybės žiniose“ (taip pat baigiasi, kai priimamas nacionalinis

teisės aktas, kuris neskelbiamas „Valstybės žiniose“). Jei reikia, apie jį per Lietuvos nuolatinę atstovybę

ES informuojama EK.

LR pozicijos rengimo bei ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesai vizualiai vaizduojami 1 ir

2 schemose, naudojant procesų peržiūros simbolius.

83

ETD tikrina Vyriausybės posėdžių darbotvarkę ir matydama, jog į ją įtrauktas europinis klausimas, kontroliuoja, kad

kartu su ES teisę perkeliančiu nacionaliniu teisės aktu būtų pateikta ir atitikties lentelė. Tais atvejais, kai projektas

nebuvo derintas su ETD, kai apie jį nėra suvestos jokios informacijos ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plane ar

informacija neatnaujinta, prašoma imtis visų reikiamų veiksmų. 84

2004 m. sausio 9 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ES reikalų koordinavimo taisyklių patvirtinimo“

(Žin., 2004, Nr. 8-184) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 85

Informacija, komentarai ir kiti duomenys vedami į LINESIS planus kiekvienoje ar bet kokioje priemonės/projekto

pasikeitimo stadijoje.



40

1 schema. LR pozicijos rengimo, derinimo, svarstymo ir pristatymo procesas: dalyvaujančios institucijos ir jų funkcijos

Gauna ir registruoja

ES dokumento

projektą

Siunčia ES dokumento projektą Seimui, URM, ETD,

atsakingai ministerijai

Susipažįsta su ES dokumento

projektu ir teikia pastabas dėl

atitikties subsidiarumo principui

Susipažįsta su ES dokumento

projektu

Susipažįsta su

ES dokumento

projektu

Paskiria

atsakingus

specialistus

Rengia

LR

poziciją

Sudaro ES reikalų

darbo grupę,

organizuoja veiklą

Derina LR poziciją

dėl ES teisės akto

LR pozicijos rengimas

Derina LR

poziciją su

institucijomis

Nagrinėja LR poziciją ir

teikia pastabas dėl atitikties

subsidiarumo principui

Nagrinėja LR poziciją ir teikia pastabas dėl atitikties

subsidiarumo principui

LR pozicijos derinimas ir svarstymas

Gauna ir atsakingoms

institucijoms siunčia ES teisės

aktus su slaptumo žyma

LR

pozicija

Svarsto LR poziciją (Europos

reikalų arba Užsienio reikalų

komitete) ir pateikia nuomonę

Svarsto ir tvirtina LR

poziciją

Derina LR poziciją, dėl kurios nepavyko

pasiekti sutarimo

Užtikrina horizontalų LR pozicijų rengimo

koordinavimą, derina

LR poziciją

LR pozicijos pristatymas ES

Teikia pavedimus dėl pozicijos

pristatymo

Pristato LR poziciją ES

Taryboje

Pristato LR poziciją darbo

grupėse ir komitetuose

Pristato LR poziciją COREPER

(Lietuvos nuolatinės atstovybės

atstovai)

LR Vyriausybė

LR Seimas

Užsienio reikalų

ministerija

Atsakingos

ministerijos ir

institucijos

Europos teisės

departamentas

Teisingumo

ministerija

ES reikalų darbo

grupės

Registruoja

projektą ES

reikalų skyriuje



41

2 schema. ES teisės įgyvendinimo procesas: dalyvaujančios institucijos ir jų funkcijos

Tikrina ir tvirtina

atsakingų institucijų parengtus ES teisės

perkėlimo ir

įgyvendinimo

planus

Rengia ES teisės

perkėlimo ir

įgyvendinimo

planą

ES teisės įgyvendinimo planavimas ir

organizavimas

Teikia informaciją apie nacionalinių perkėlimo ir

įgyvendinimo priemonių projektų rengimo būklę

Vykdymas

Registruoja iš

Lietuvos nuolatinės

atstovybės gautus ir

OL paskelbtus ES

teisės aktus, paskirsto juos

atsakingoms

institucijoms

ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo

planas

Svarsto nacionalinio ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plano

vykdymo procesą, sprendžia ministerijų

nesutarimus, prireikus teikia atitinkamus pasiūlymus Vyriausybei

(VESK ar Vyriausybės pasitarime)

Svarsto ES teisę įgyvendinančių

įstatymų projektų rengimo

procesą (ERK)

Analizuoja ir kontroliuoja

nacionalinių perkėlimo ir

įgyvendinimo priemonių projektų rengimo procesą, o

kilus probleminiams

klausimams organizuoja

pasitarimus

Rengia

nacionalinių

perkėlimo ir

įgyvendini-

mo priemonių

projektus

Notifikavimas ir

pranešimas EK

Vertina ir

teikia išvadas

dėl nacionalinių

priemonių

(taip pat atitikties

lentelių)

Notifikuoja EK apie ES

teisės perkėlimą ir

įgyvendinimą nacionalinėje teisėje (direktyvų atveju);

Praneša EK apie kitų ES

teisės aktų įgyvendinimą

per LT NA ES

LR Seimas

LR

Vyriausybė

Europos teisės

departamentas

Atsakingos

ministerijos ir

institucijos

ES teisės

perkėlimo ir

įgyvendinimo

planas

Nacionalinės perkėlimo ir

įgyvendinimo priemonės

projektas

Priima ES

teisę įgyvendi-

nančius nutarimus ir

pritaria

įstatymų projektams

Priima

ministro

įsakymą

Priima ES teisę

įgyvendinan-

čius įstatymus

Svarsto ir tvirtina sesijos darbotvarkę, patvirtindamas planuojamą svarstyti ES teisę perkeliančių

nacionalinių teisės aktų skaičių ir jų priėmimo

terminus

Svarsto ir siūlo Seimo darbotvarkę, rengia strateginius veiklos planus, kuriuose numatyti ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo terminai ir

reikalingi priimti nacionaliniai teisės aktai

Suveda informaciją apie ES teisę perkeliančias ir

įgyvendinančias

nacionalines priemones į Nacionalinių

įgyvendinimo priemonių

elektroninio notifikavimo

informacinę sistemą



42

Apibendrinant pateiktą informaciją, galima teigti, kad ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo teisinis

reglamentavimas bei numatytos procedūros Lietuvoje yra tinkamos, tačiau, kaip rodo prastėjantys

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatai ir interviu metu surinkti duomenys, teisinis

reglamentavimas ne visada efektyviai veikia praktikoje. Galima išskirti tam tikrus ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo „vėlavimų tipus“, darančius įtaką proceso efektyvumui:

Ministerijų vėlavimas parengti ir patvirtinti įsakymus;

Ministerijų vėlavimas parengti ir pateikti įstatymų ar nutarimų projektus Vyriausybei (tai

lemia ir Vyriausybės vėlavimą patvirtinti projektą pagal ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo planą, be to, dėl šios priežasties ir įstatymai gali tapti vėluojančiais);

Vyriausybės vėlavimas patvirtinti įstatymo projektą pagal ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo planą, pagal patvirtintus Vyriausybės veiklos prioritetus bei Vyriausybės

darbotvarkę ir pateikti jį Seimui;

Seimo vėlavimas plenarinės sesijos metu priimti visus suplanuotus įstatymų projektus (nors

jie būtų ir laiku atėję), t. y. Seimo vėlavimas priimti įstatymus pagal ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo plane ir Seimo darbotvarkėje numatytus terminus.

Atsižvelgiant į išskirtus „vėlavimų tipus“, šioje ataskaitoje detaliau analizuojamas ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo proceso koordinavimas probleminiuose etapuose: ministerijų,

tarpinstituciniame ir Seimo lygiuose.

2.1.1 ES teisės plėtros ir įgyvendinimo proceso organizavimas ministerijose

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė atsakomybė už LR pozicijos dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą

ir nacionalinių priemonių, perkeliančių ir įgyvendinančių ES teisės nuostatas, parengimą laiku ir

tinkamai tenka valstybės institucijoms ir įstaigoms pagal kompetenciją, tikslinga išsamiau aptarti

būtent šiuo lygiu vykstančius procesus. Be to, du iš keturių paminėtų „vėlavimų tipų“ yra susiję su

ministerijų darbo rezultatais. Vadovaujantis valdymo teorine prieiga, galima teigti, kad ES teisės

perkėlimas ir įgyvendinimas priklauso nuo institucijų administracinių gebėjimų ir tam tikrų

administracinės struktūros tipų ministerijose. Literatūroje išskiriami du instituciniai modeliai86

:

centralizuota sistema – ministerijoje veikia vidinė priežiūros institucija, kuri aktyviai

prižiūri ir kontroliuoja ES teisę perkeliančių skyrių veiklą (funkcijos: ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo planavimas, ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo teisinė priežiūra, ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo terminų laikymosi priežiūra);

decentralizuota sistema – centralizuota kontrolė ir priežiūra ministerijoje yra ribota, o

atskiri skyriai turi pakankamai daug autonomijos ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

procese.

Ministerijos, kuriose egzistuoja stipresnė centralizuota kontrolė, demonstruoja geresnius ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatus nei ministerijos su decentralizuota sistema87

, kadangi

reguliariai vykdoma priežiūra („policininko vaidmuo“) centralizuotoje sistemoje yra efektyvesnė

nei ad hoc reagavimas į praleistus terminus ir vėlavimo problemas („gaisrų gesinimas“)

decentralizuotoje struktūroje88

. Vis dėlto svarbu paminėti, kad aktyvaus centralizuoto koordinavimo

86

Radoslaw Zubek ir Katarina Staronova, „Ministerial Oversight and Transposition of EU Directives: Evidence from

Estonia, Poland and Slovenia“. Institute for European Integration Research: Working Paper Series, 2010. 87

S. Berglund, I. Gange ir F. Van Waarden, „Mass Production of Law. Routinization in the Transposition of European

Directives: a Sociological-Institutionalist Approach“. Journal of European Public Policy, 2006, 13(5). 88

C. B. Jensen, „Implementing Europe: a Question of Oversight“. European Union Politics, 2007, 8(4).



43

ministerijos lygiu mechanizmas geriausiai veikia būtent tose šalyse, kurių administraciniai

gebėjimai nėra pakankamai išplėtoti (Lietuvos atveju centralizuotos struktūros pasirinkimas

ministerijoje yra tinkamas), kadangi valstybės tarnautojai patys neturi pakankamų galimybių

užtikrinti ES teisės perkėlimą ir įgyvendinimą laiku.

Svarbu paminėti, kad galutinis ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatas priklauso ne tik nuo

efektyvios centralizuotos kontrolės, bet ir nuo kitų faktorių89

:

pasirinktų perkėlimo priemonių – aktyvi priežiūra ir kontrolė ministerijos lygiu neturi

beveik jokios įtakos parlamentiniam ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesui (jei ES

teisės nuostatos perkeliamos įstatymu);

ministerijų darbo krūvio – jei ministerijos tuo pačiu metu turi parengti daug nacionalinių

perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių projektų, tikėtina, kad ES teisės perkėlimas ir

įgyvendinimas gali vėluoti;

ES teisės akto specifikos – EK parengtus teisės aktus perkelti lengviau nei Tarybos ir

Europos Parlamento direktyvas;

ES teisės aktų perkėlimo terminų – jei direktyvoje numatytas trumpas perkėlimo terminas,

tikėtina, kad perkėlimas gali vėluoti.

Vadovaujantis pradinėmis prielaidomis apie centralizuotos ir decentralizuotos kontrolės ministerijos

lygiu privalumus ir trūkumus bei siekiant jas patikrinti empiriškai, atliekama ES teisės plėtros ir

perkėlimo proceso ministerijose analizė. Detalesniam nagrinėjimui pasirinktos Susisiekimo ir

Aplinkos ministerijos, o vienas iš pagrindinių atrankos kriterijų buvo susijęs su ES teisės perkėlimo

ir įgyvendinimo proceso instituciniais mechanizmais, taikomais ministerijose.

Atsižvelgiant į 12 lentelės duomenis, matyti, kad 2011 m. lapkričio 30 d. daugelio ministerijų

situacija ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo srityje buvo pakankamai panaši: faktiškai beveik

visose institucijose buvo vėluojama priimti ES teisę perkeliančias ir įgyvendinančias nacionalines

priemones ir informuoti apie tai EK.

12 lentelė. Iki 2011 m. lapkričio 30 d. vėluojamos notifikuoti direktyvos ir notifikuotinos

nacionalinės priemonės, skirtos vėluojamoms notifikuoti direktyvoms įgyvendinti (2011 m.

lapkričio 30 d. duomenimis)

Ministeri-ja

/ kita

institucija

Vėluojamų

notifikuoti

iki 2011 m.

lapkričio

30 d.

direktyvų

skaičius

Notifikuotinų

nacionalinių

priemonių,

skirtų perkelti ir

įgyvendinti

vėluojamas

notifikuoti

direktyvas,

skaičius*

Iš jų notifikuotos

nacionalinės priemonės**

Iš jų

nenotifikuotos

nacionalinės

priemonės Iš viso: Nevėluojant

notifikuotos

nacionalinės

priemonės

Vėluojant

notifikuotos

nacionalinės

priemonės

AM 1 8 6 3 3 2

EM 2 19 9 0 9 10

FM 4 17 0 0 0 17

KAM 0 0 0 0 0 0

KM 0 0 0 0 0 0

MPT 0 0 0 0 0 0

RRT 0 0 0 0 0 0

SADM 1 16 11 2 9 5

SM 1 12 11 0 11 1

89

Radoslaw Zubek ir Katarina Staronova, „Ministerial Oversight and Transposition of EU Directives: Evidence from

Estonia, Poland and Slovenia“. Institute for European Integration Research: Working Paper Series, 2010.



44

Ministeri-ja

/ kita

institucija

Vėluojamų

notifikuoti

iki 2011 m.

lapkričio

30 d.

direktyvų

skaičius

Notifikuotinų

nacionalinių

priemonių,

skirtų perkelti ir

įgyvendinti

vėluojamas

notifikuoti

direktyvas,

skaičius*

Iš jų notifikuotos

nacionalinės priemonės**

Iš jų

nenotifikuotos

nacionalinės

priemonės Iš viso: Nevėluojant

notifikuotos

nacionalinės

priemonės

Vėluojant

notifikuotos

nacionalinės

priemonės

SAM 2 13 11 2 9 2

ŠMM 0 0 0 0 0 0

TM 3 41 38 0 38 3

ŪM 1 9 6 3 3 3

VRM 3 94 78 12 66 16

URM 0 0 0 0 0 0

ŽŪM 1 13 11 11 0 5

Iš viso: 19 242 181 33 148 64

Šaltinis: ETD pateikti duomenys (2011 m. lapkričio 30 d. vėluojamų notifikuoti direktyvų statistinė suvestinė) (ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planų vykdymo už lapkričio mėnesį duomenys)

Lentelėje pateikiami skaičiai gali dubliuotis, jei nacionaline priemone yra perkeliamos ir įgyvendinamos kelios ES

direktyvos.

*Nacionalinių priemonių, perkeliančių ir įgyvendinančių vėluojamas notifikuoti direktyvas ir kurios turėjo būti

notifikuotos iki 2011 m. lapkričio 30 d., skaičius.

**Nacionalinės priemonės, notifikuotos ne tik 2011 m. sausio–lapkričio mėnesiais, bet ir anksčiau.

13 lentelė. Analizei pasirinktų ministerijų atrankos kriterijai

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso vidinis reglamentavimas ir jo praktinis taikymas –

Aplinkos ministerijoje visos LR pozicijos rengimo ir ES teisės perkėlimo bei įgyvendinimo procedūros

yra išsamiai reglamentuotos vidiniuose teisės aktuose, kurie atnaujinami, atsižvelgiant į pasikeitusias

aplinkybes, o Susisiekimo ministerijoje procedūros vykdomos, vadovaujantis 2005 m. ministro įsakymu

patvirtintomis taisyklėmis ir susiformavusia praktika;

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso centralizuotos kontrolės mastas – Aplinkos ministerijoje

ES ir tarptautinių ryšių skyrius vykdo pakankamai aktyvią už nacionalinių teisės aktų projektų

parengimą atsakingų departamentų ir skyrių kontrolę, o Susisiekimo ministerijos ES reikalų skyrius

vykdo daugiau „pasyvias“ koordinavimo funkcijas, o pagrindinė atsakomybė tenka pagal kompetenciją

už nacionalinių teisės aktų projektų parengimą paskirtiems atsakingiems departamentams ir skyriams.

Už ES reikalų koordinavimą APLINKOS MINISTERIJOJE (toliau – AM) atsakingas Ekonomikos

ir tarptautinių ryšių departamento Europos Sąjungos ir tarptautinių ryšių skyrius. Pagrindinės šio

skyriaus funkcijos, taip pat susijusios su ES teisės perkėlimu bei įgyvendinimu, nustatytos Aplinkos

ministro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. D1-217 patvirtintuose skyriaus nuostatuose. ES ir

tarptautinių ryšių skyrius a) organizuoja ir dalyvauja rengiant ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

planų rengimą, atnaujinimą, koordinuoja jų įgyvendinimą; b) koordinuoja ir dalyvauja rengiant

Lietuvos pozicijų dėl ES teisės aktų projektų, kitų dokumentų rengimą, derinimą ir pristatymą ES

institucijose; c) teikia pozicijas dėl ES teisės aktų projektų ir kitų dokumentų ministerijos

kompetencijai priskirtose srityse Ministro Pirmininko tarnybai, Užsienio reikalų ministerijai ir

Lietuvos Respublikos Seimui; d) pagal kompetenciją rengia ir organizuoja teisės aktų ir kitų

dokumentų projektų ES klausimais rengimą, koordinuoja kitų ministerijos administracijos padalinių

darbą rengiant su ES klausimais susijusius dokumentų projektus; e) koordinuoja su notifikavimo

procedūra susijusių darbų vykdymą ir kt.

LR pozicijų ES institucijose nagrinėjamais klausimais rengimą, derinimą, pristatymą, ES teisės

perkėlimą ir įgyvendinimą bei kitų ES reikalų koordinavimą Aplinkos ministerijos kompetencijai



45

priskirtose reguliavimo srityse detaliai reglamentuoja ES reikalų koordinavimo Lietuvos

Respublikos aplinkos ministerijoje taisyklės90

. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, kiekvieną

pirmadienį Aplinkos ministerijoje vyksta ES reikalų koordinavimo posėdžiai, kuriuose aptariami

klausimai, susiję su LR pozicijų rengimu, derinimu, pristatymu ES Tarybos darbo grupių ir

komitetų, COREPER, ES Aplinkos tarybos posėdžiuose, neformaliuose ES ministrų ir EK komitetų

susitikimuose, ES teisės perkėlimu, įgyvendinimu, ES teisės pažeidimo procedūromis, oficialių

vizitų į ES institucijas organizavimu ir pan. Posėdžiams pirmininkauja AM kancleris, o posėdžius

rengia ir organizuoja ES ir tarptautinių ryšių skyrius. Posėdžiuose dalyvauja už svarstomus

klausimus atsakingas viceministras, už LR pozicijos ar medžiagos tam tikru klausimu parengimą

atsakingas specialistas-Atstovas, atitinkamo skyriaus vedėjas, departamento direktorius ir Teisės

departamento Teisėkūros ir Teisės taikymo skyrių atstovai.

14 lentelė. ES teisės plėtros procesas Aplinkos ministerijoje

Aplinkos ministro 2010 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. D1-164 patvirtintas Aplinkos ministerijos administracijos

padalinių, įstaigų prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų

specialistų, atsakingų už tam tikras Europos Sąjungos teisės sritis, sąrašas, kuriame įvardintos ES teisės

sritys (pvz.: Oro kokybė, Atliekų tvarkymas ir pan.), konkretūs klausimai (pvz.: „Pasiūlymas dėl Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais“, „2006 m. gruodžio 12 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2006/123/EEB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L376, p.

36)“ ir pan.) ir nurodytas už juos atsakingu skiriamas specialistas (-ai). Sąrašas paprastai kasmet yra

atnaujinamas. Sąraše nurodyti atsakingi specialistai pagal ES reikalų koordinavimo Aplinkos ministerijoje

taisykles gavę kvietimą dalyvauti EK darbo grupių, komitetų susitikimuose ar ES Tarybos darbo grupių

susitikimuose, rengia susitikimo darbotvarkę, medžiagą ir dokumentus:

Prireikus turi teisę kreiptis į AM administracijos padalinius, įstaigas prie AM, kitas AM reguliavimo

sričiai priskirtas įstaigas, suinteresuotas institucijas ir pateikę susitikimo darbotvarkę, medžiagą bei

dokumentus paprašyti raštu ar el. paštu išreikšti nuomonę dėl klausimų, kurie bus svarstomi.

Prireikus rengia LR pozicijos projektus (jei reikia – konsultuojasi su Aplinkos apsaugos atašė), juos

suderina su tiesioginiu vadovu ir teikia ES ir tarptautinių ryšių skyriui.

ES skyrius teikia pozicijos projektus ES reikalų koordinavimo posėdžiui, derina su suinteresuotomis

institucijomis ir pateikia URM bei LR Ministro Pirmininko tarnybai, kaip tai numatyta ES reikalų

koordinavimo taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21.

Už pozicijos projekto turinį atsakingas jį parengęs specialistas ir jo tiesioginis vadovas.

Po susitikimų atsakingi specialistai privalo pateikti ataskaitą bei informaciją apie susitikimą ES ir

tarptautinių ryšių skyriui, kuris informaciją įveda į LINESIS ir apie svarbiausius klausimus informuoja

AM vadovybę ES reikalų koordinavimo posėdžiuose.

Atsižvelgiant į vidines LR pozicijos rengimo Aplinkos ministerijoje procedūras, galima teigti, kad

teisės aktuose įtvirtintas reglamentavimas yra tinkamas, o optimaliam sistemos veikimui kartais

trukdo kylančios praktinio įgyvendinimo problemos. Aplinkos ministerijoje už LR pozicijų

parengimą ir vėliau už priimto ES teisės akto perkėlimą yra atsakingi dažniausiai tie patys

specialistai, todėl tokiu būdu ministerijoje užtikrinamas proceso tęstinumas. Be to, rengiant LR

poziciją, joje nurodoma, kokie nacionaliniai teisės aktai reglamentuoja siūlomame ES teisės akte

nagrinėjamus klausimus ir kokių nacionalinių teisės aktų pakeitimus gali reikėti atlikti, siekiant

įgyvendinti siūlomo ES teisės akto nuostatas.

90

Patvirtintos LR aplinkos ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D1-59 (nauja redakcija išdėstytas 2010 m.

balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-269).



46

Interviu su Aplinkos ministerijos darbuotojais91

metu buvo pateiktos, ministerijos nuomone,

aktualios LR pozicijos rengimo ir derinimo proceso problemos:

Pirma, parengtų pozicijų nederinimas su visomis suinteresuotomis institucijomis, nors

siūlomas ES teisės aktas apima kelių institucijų kompetenciją – tokiu atveju, jau priėmus ES

teisės aktą ir pradėjus jį perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių priemonių rengimo

procedūras, kyla nacionalinių priemonių derinimo su kitomis institucijomis, su kuriomis

nebuvo suderinta LR pozicija, klausimas. URM ne visada pavyksta efektyviai tarpininkauti,

kad pozicijos būtų visiškai suderintos ad hoc susitikimuose ar darbo grupėse

Antra, „pakartotiniai“ trukdžiai ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo etape – nors rengiant

LR poziciją jau būna nurodyta, kuriuos nacionalinius teisės aktus reikėtų keisti, priėmus

siūlomą ES teisės aktą, tačiau, prasidėjus perkėlimo ir įgyvendinimo procesui, institucijos

nebesutinka dėl LR pozicijoje nurodytų ir suderintų nacionalinių teisės aktų pakeitimų.

Trečia, ne visuomet pakankama parengtų pozicijų kokybė, kadangi URM ne visada sugeba

atlikti tinkamą pozicijų turinio kontrolę.

Tyrimo autorių vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus, darančius įtaką LR pozicijos

rengimo ir derinimo veikloms: ne visuomet pakankamą atsakingų institucijų dėmesį rengiamos LR

pozicijos kokybei, vidinės kokybės kontrolės mechanizmų institucijose trūkumą, atsakingų

institucijų vėlavimus pateikti LR pozicijas tarpinstituciniam derinimui ir ribotus laiko išteklius

URM vykdomai LR pozicijų kokybės kontrolei, jei jos pateikiamos pavėluotai. Prie efektyvesnio

LR pozicijų rengimo ir tarpinstitucinio derinimo proceso turėtų prisidėti vidinių kontrolės

stiprinimo priemonių taikymas atsakingose institucijose, kuris taip pat paskatintų atitinkamos

institucinės praktikos formavimąsi. Gerosios praktikos pavyzdžiai (Danijos, Suomijos, Jungtinės

Karalystės) iliustruoja, kad tinkamam nacionalinių pozicijų rengimui, o vėliau ir ES teisės

perkėlimui ir įgyvendinimui yra itin svarbi tarpinstitucinio bendradarbiavimo kultūra.

15 lentelė. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesas Aplinkos ministerijoje

ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą koordinuoja ES ir tarptautinių ryšių skyrius,

kuris, iš ETD gavęs priimtą ES teisės aktą, elektroniniu paštu pateikia jį atsakingiems specialistams, kurie

nurodyti jau minėtame Aplinkos ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie Aplinkos ministerijos ir

Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų specialistų, atsakingų už tam tikras Europos

Sąjungos teisės sritis, sąraše ir jų tiesioginiams vadovams.

Atsakingi specialistai ne vėliau nei per 10 darbo dienų, suderinę su tiesioginiu vadovu, ES ir tarptautinių

ryšių skyriui privalo pateikti: a) dėl ES institucijų direktyvų – direktyvos ir nacionalinių teisės aktų

projektų (teisės aktų) atitikties lentelę (pagal ES reikalų koordinavimo Aplinkos ministerijoje taisyklėse

pateiktą formą, kurioje nurodomi LR teisės aktų projektai (ar jau galiojantys teisės aktai), kuriais

planuojama perkelti atitinkamus direktyvos straipsnius, terminai, atsakingi vykdytojai); b) dėl kitų ES

teisės aktų – ES teisės akto projekto ir LR nacionalinių įgyvendinimo priemonių atitikties lentelę.

Pagal atsakingų specialistų pateiktas atitikties lenteles ES ir tarptautinių ryšių skyrius rengia ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo planą, kurį sudaro Direktyvų perkėlimo ir įgyvendinimo planas ir ES teisės

įgyvendinimo planas92

. Planuose nurodyti atsakingi vykdytojai ir aplinkos viceministrai turi užtikrinti

91

Interviu respondentų sąrašas pateikiamas šios ataskaitos priede Nr. 1. 92

Pavyzdžiui, 2011 m. balandžio 7 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-288 patvirtinti Europos Sąjungos direktyvų

perkėlimo priemonių 2011 m. planas (jame nurodoma direktyva, nacionalinio teisės akto projektas, perkėlimo terminas,

pateikimo priimančiai institucijai data (pateikimo aplinkos ministrui, LR Vyriausybei data), tiesioginis vykdytojas,

atsakingas vykdytojas (vedėjas, direktorius) ir atsakingas viceministras) ir Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo

priemonių 2011 m. planas (šiame plane nurodomas ES teisės aktas (reglamentas, sprendimas ar kt.), konkreti



47

suplanuotų priemonių įgyvendinimą laiku. Be to, tiesioginiai vykdytojai iki kiekvieno mėnesio 25 d. turi

pateikti ES ir tarptautinių ryšių skyriui informaciją apie nacionalinių priemonių vykdymo būklę.

ES ir tarptautinių ryšių skyrius, vadovaudamasis ES reikalų koordinavimo LR aplinkos ministerijoje

taisyklėmis, kontroliuoja, ar ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plane numatytos priemonės vykdomos

laiku ir kiekvieną mėnesį pateikia informaciją ETD, aplinkos ministrui, AM kancleriui ir aplinkos

viceministrams pagal veiklos sritis. Priemonių vykdymo klausimai taip pat svarstomi ES reikalų

koordinavimo posėdžiuose. Už nacionalinių priemonių, perkeliančių ES teisę, kokybišką ir laiku atliktą

įgyvendinimą tiesiogiai atsakingi paskirti ir nacionalinių teisės aktų projektus rengiantys specialistai.

Parengus teisės aktų projektus (nutarimų ir įstatymų), ES ir tarptautinių ryšių skyrius juos derina su

suinteresuotomis institucijomis.

Teisės departamento Teisėkūros skyrius į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą nėra aktyviai

įsitraukęs ir retai tikrina atitikties lentelių turinį bei teikia pastabas dėl jų tobulinimo. Šis skyrius atlieka

daugiau juridinės teisėkūros funkcijas, t. y. teikia išvadas dėl nacionalinių teisės aktų formos, atlieka ES

teisės aktų reikalavimų perkėlimo į parengtą dokumentą patikrą.

Notifikavimo etape procedūras taip pat koordinuoja ES ir tarptautinių ryšių skyrius. Priėmus visus

direktyvos nuostatas perkeliančius ar įgyvendinančius nacionalinius teisės aktus ar kitas nacionalines

priemones ir siekiant apie tai notifikuoti EK, atsakingi specialistai privalo parengti atitikties lentelę (jei ji

dar nebuvo parengta, rengiant perkeliančio nacionalinio teisės akto projektą) ir likus ne mažiau nei

mėnesiui iki nurodytos direktyvos įgyvendinimo datos pateikti ją ES ir tarptautinių ryšių skyriui. Už

atitikties lentelių turinį atsako jas užpildęs atsakingas specialistas ir jo tiesioginis vadovas. LR teisės akto

projektą, kuriuo perkeliamos ES teisės nuostatos, rengęs atsakingas specialistas per dvi darbo dienas nuo

priimto LR teisės akto paskelbimo „Valstybės žiniose“ ES ir tarptautinių ryšių skyriui el. paštu pateikia

prašymą notifikuoti atitinkamą LR teisės aktą. Tada ES ir tarptautinių ryšių skyrius per vieną darbo dieną

į Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinę sistemą įveda informaciją

apie LR teisės aktą ir pateikia jo tekstą, o atitikties lentelę, naudodamasis LINESIS, pateikia ETD.

Pakeitus, papildžius ar pripažinus netekusiomis galios notifikuoto LR teisės akto nuostatas, LR teisės

akto projektą rengęs atsakingas specialistas el. paštu ES ir tarptautinių ryšių skyriui pateikia prašymą

notifikuoti atitinkamą LR teisės aktą, o ES ir tarptautinių ryšių skyrius atnaujina informaciją

Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinėje sistemoje.

Apibendrinant ES teisės plėtros ir perkėlimo praktinio įgyvendinimo Aplinkos ministerijoje

procesus, galima išskirti gerosios praktikos pavyzdžius, kurie prisideda prie efektyvaus ir laiku

atlikto ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo:

Aiškus vidinis procedūrų reglamentavimas – ministerijoje visi ES reikalų koordinavimo

proceso etapai reglamentuojami vidaus teisės aktuose, o teisinės nuostatos yra nuosekliai

taikomos praktikoje. Dėl aiškiai reglamentuotų procedūrų yra susiformavusi ir „įsitvirtinusi“

nuosekli darbo praktika, o, kilus nesutarimams (pavyzdžiui, dėl atitikties lentelių pildymo,

ES teisės plėtros ir įgyvendinimo planų rengimo ir t. t.), darbuotojai juos sprendžia pagal

vidinio reglamentavimo nuostatas. Svarbu paminėti, kad ministerijos darbotvarkėje ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo klausimams skiriamas dėmesys ir vidinio teisinio

reglamentavimo išsamumas itin priklauso nuo vadovybės tam skiriamo dėmesio. Aplinkos

ministerijoje būtent personalijų įtaka nulėmė centralizuoto ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo vidinio mechanizmo suformavimą. Pavyzdžiui, faktiškai unikali praktika

ministerijų lygiu yra kiekvieną pirmadienį Aplinkos ministerijoje vykstantys ES reikalų

koordinavimo posėdžiai, kuriuose svarstomi LR pozicijų rengimo ir ES teisės perkėlimo bei

įgyvendinimo klausimai.

įgyvendinimo priemonė (pvz.: parengti ataskaitą, studiją, teisės akto projektą ir pan.) bei įvykdymo terminai, atsakingi

vykdytojai.



48

Atsakomybės už ES teisės perkėlimą ir įgyvendinimą individualizavimas – ministerijoje

yra parengtas už atskiras ES teisės sritis atsakingų pareigūnų sąrašas, kuris, atsižvelgiant į

kintančias aplinkybes, yra nuolat atnaujinamas. Pagal šį sąrašą į ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo planus, taip pat ir į atitikties lentelių formą, įrašomi už ES teisę perkeliančių ir

įgyvendinančių nacionalinių priemonių projektų parengimą atsakingi darbuotojai

(tiesioginiai vykdytojai, atsakingi vykdytojai). Dėl aiškiai reglamentuoto individualios

atsakomybės priskyrimo galima efektyviau kontroliuoti proceso eigą, bendradarbiauti su

konkrečiais atsakingais pareigūnais ir laiku identifikuoti vėlavimus (jei tokių pasitaiko).

Centralizuotas ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė

ministerijoje – ES ir tarptautinių ryšių skyrius vykdo „aktyvią“ už nacionalinių perkėlimo ir

įgyvendinimo priemonių projektų parengimą atsakingų skyrių ir specialistų kontrolę ir

disponuoja daugeliu centralizuotą priežiūrą ministerijos viduje įgyvendinančio padalinio

funkcijų, t. y. vykdo ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planavimą, tikrina, ar į

ministerijos veiklos planus įtrauktos visos būtinos perkėlimo priemonės, peržiūri

ministerijoje parengtus nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių projektus,

užtikrina ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo terminų laikymosi priežiūrą. Mažiausiai kartą

per mėnesį atsakingi specialistai turi atsiskaityti ES ir tarptautinių ryšių skyriui, be to, yra

aktyviai prižiūrimas pats nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių rengimo

procesas. Nepaisant to, kad už parengtų nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių

projektų turinį formaliai atsakingi specialistai, ES ir tarptautinių ryšių skyriaus darbuotojai

taip pat tikrina daugelio atitikties lentelių turinį. Galima teigti, kad Aplinkos ministerijos

atvejis iliustruoja teorines prielaidas apie aktyvios vidaus lygiu vykdomos proceso kontrolės

naudą, sėkmingai perkeliant ES teisę.

Atitikties lentelių pildymo praktika – Aplinkos ministerijoje laikomasi ES reikalų

koordinavimo taisyklėse numatytų reikalavimų ir atitikties lentelės pildomos jau rengiant

nacionalinės perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės projektą, o ne notifikavimo etape (kaip

formalaus reikalavimo įgyvendinimas post factum). Pirma, atitikties lentelėse nubrėžiamos

pagrindinės tolesnio ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso gairės, be to, su

nacionalinės perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės projektu pateikiamų atitikties lentelių

turinį ETD turi patikrinti dar prieš juos priimant, todėl atsakinga institucija, gavusi pastabas,

spėja laiku į jas atsižvelgti. Antra, ministerija rengia atitikties lenteles visiems ruošiamiems

nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių projektams (įsakymams, nutarimams ir

įstatymams ir kt.) ir derina juos su ETD (išskyrus tik visiškai techninius ministro įsakymus,

kurie kartu su atitikties lentelėmis pateikiami notifikavimo etape), todėl laiku gali sulaukti

komentarų ir į juos atsakyti.

LR pozicijos rengimo ir ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesai Aplinkos ministerijoje

vizualiai vaizduojami 3 ir 4 schemose.



49

3 schema. ES teisės plėtros procesas Aplinkos ministerijoje

LR

pozicijos

rengimas

Pasiūlymo priimti ES teisės

aktą registravimas Ekonomikos ir tarptautinių

ryšių departamento ES ir

tarptautinių ryšių skyriuje

Atsakingų specialistų

pagal sąrašą paskyrimas ir LR

pozicijos projekto

rengimas

LR pozicijos

projekto

pateikimas ES ir tarptautinių ryšių

skyriui

LR

pozicijos

derinimas

LR pozicijos parengimas

ir pateikimas Užsienio

reikalų ministerijai ir Ministro Pirmininko

tarnybai

LR pozicijos projekto

derinimas su kitomis

institucijomis, pateikimas Teisingumo ministerijai ir

Europos teisės departamentui

LR

pozicijos

pristaty-

mas ES

Teikiamos ataskaitos ES ir tarptautinių ryšių skyriui

(po LR pozicijos svarstymo

ES institucijose)

LR pozicijos

projekto svarstymas

ES reikalų koordinavimo

posėdyje

Konsultavimasis su

suinteresuotomis

institucijomis dėl LR

pozicijos projekto

LR pozicija patvirtinama ir

pristatoma ES institucijose



50

4 schema. ES teisės įgyvendinimo procesas Aplinkos ministerijoje

Rengia ES

teisės

perkėlimo

ir

įgyvendi-

nimo planą

Pateikia

prašymą dėl

priimtos nacionalinės

priemonės

notifikavimo (direktyvų

atveju)

Rengia

atitikties

lenteles (dėl direktyvų ir

kitų ES

teisės aktų)

ES teisės įgyvendinimo

planavimas ir organizavimas

ES ir

tarptautinių

ryšių skyrius

Atsakingi

specialistai

Teisėkūros

skyrius

Registruoja iš

ETD gautus ES

teisės aktus ir el. paštu pateikia

juos atsakingiems

specialistams

Kontroliuoja plano įgyvendinimo

procesą ir teikia

informaciją ETD, aplinkos ministrui,

AM kancleriui ir

viceministrams

Rengia nacionalinių

perkėlimo ir

įgyvendinimo priemonių

projektus

Atlieka ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių

priemonių projektų analizę ir

teikia išvadas


įgyvendinimo

priemonės

projektas

Pateikia

nacionalinio

teisės akto

projektą LR

Seimui ir LR

Vyriausybei

Vykdymas

Registruoja priimtą

nacionalinę

perkėlimo ir įgyvendinimo

priemonę

Suveda informaciją apie

priimtą nacionalinę priemonę

į Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio

notifikavimo informacinę

sistemą, atitikties lentelę

pateikia ETD

Rengia

galutinę

atitikties lentelę

notifikavimui

(jei ji dar nebuvo

parengta)

Notifikavimas



51

Už ES reikalų koordinavimą SUSISIEKIMO MINISTERIJOJE (toliau – SM) atsakingas Europos

Sąjungos reikalų skyrius. Pagrindinės šio skyriaus funkcijos, taip pat susijusios su ES teisės

perkėlimu bei įgyvendinimu, nustatytos ir inkorporuotos į Susisiekimo ministro 2009 m. birželio 5

d. įsakymu Nr. 3-250 patvirtintus Transporto politikos departamento nuostatus. Dokumente

numatyta, kad ES reikalų skyrius: a) koordinuoja pozicijų dėl ES teisės aktų ir kitų dokumentų

projektų rengimą, derinimą ir jų pristatymą ES institucijose, darbo grupėse ir komitetuose

ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais; b) koordinuoja ES teisės perkėlimą į nacionalinę

teisę ir įgyvendinimą; c) koordinuoja ministerijos pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai ir kt.

Susisiekimo ministerijoje LR pozicijų rengimo ir ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procedūros ir

tvarka nustatytos 2005 m. sausio 12 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-08 patvirtintose

Susisiekimo ministerijos darbo su Europos Sąjungos dokumentais organizavimo bei Europos

Sąjungos teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo taisyklėse, o bendra teisės aktų projektų rengimo

tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijose darbo reglamente93

. Be to,

rengiant LR pozicijas ir perkeliant ES teisę, ministerijoje stengiamasi nuosekliai laikytis ES reikalų

koordinavimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. sausio 9 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 21. Svarbu

paminėti, kad nuo 2005 m. Susisiekimo ministro įsakymas dėl darbo su Europos Sąjungos

dokumentais organizavimo bei Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo taisyklių

nėra keistas, todėl jame įtvirtintos LR pozicijų rengimo ir ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

procedūros iš esmės nebeatitinka esamos situacijos. Jose apibrėžtos funkcijos ir atsakomybės yra

ganėtinai abstrakčios ir neaiškios (pavyzdžiui, nėra skiriama atsakingų asmenų už tam tikrą ES

teisės sritį, nėra aiškiai apibrėžtos „vidinio“ derinimo procedūros, konkreti atsakomybė už parengto

projekto turinį ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, kad Susisiekimo ministerijoje dažniausiai vadovaujamasi susiformavusia

praktika, o LR pozicijų rengimo ir ES teisės perkėlimo bei įgyvendinimo procedūros „vidiniuose“

teisės aktuose nėra išsamiai detalizuojamos94

, ministerijoje vykstančių procesų aprašymai nėra tokie

išsamūs kaip Aplinkos ministerijos atveju.

16 lentelė. ES teisės plėtros procesas Susisiekimo ministerijoje

Pasiūlymai priimti ES teisės aktus gaunami per LINESIS sistemą ir registruojami ES reikalų skyriuje,

kuris nedelsiant pateikia juos atitinkamiems ministerijos departamentams ir įstaigoms prie ministerijos

pagal jų kompetenciją. Už LR pozicijų parengimą atsakingi konkrečių departamentų darbuotojai.

Atsakingų departamentų darbuotojai rengia LR pozicijas (esant poreikiui – kartu su atitinkamų įstaigų

prie ministerijos specialistais), konsultuodamiesi su ES reikalų skyriumi bei skirdami ypatingą dėmesį

rengiamų pozicijų kokybei.

LR pozicijos projektas turi būti derinamas su Teisės skyriumi tik tokiu atveju, jei LR pozicijos projektas

rengiamas dėl pirmą kartą svarstomo ES teisės akto projekto.

Parengtas ir su ES reikalų skyriumi suderintas LR pozicijos projektas teikiamas tvirtinti ministerijos

kancleriui. Po patvirtinimo ES skyrius derina jį su suinteresuotomis institucijomis, naudodamas

LINESIS sistemą. Parengta ir suderinta pozicija pateikiama Užsienio reikalų ministerijai ir LR Ministro

Pirmininko tarnybai.

Po LR pozicijos pristatymo ES atsakingi specialistai privalo pateikti ataskaitą bei informaciją apie

susitikimą ES reikalų skyriui, kuris informaciją įveda į LINESIS.

93

Patvirtintas 2006 m. sausio 12 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-08 (nauja redakcija 2009 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. 3-335). 94

Informacija, susijusi su vidiniu ES reikalų koordinavimu ministerijoje, nėra detalizuojama: atskirai nėra skelbiami

Transporto politikos departamento skyrių nuostatai, ES teisės aktų perkėlimo planai, taisyklės ir pan.



52

Analizuojant LR pozicijos rengimo procesų įtaką ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso

spartai, pastebėtina, kad Susisiekimo ministerijoje, kaip ir Aplinkos ministerijoje, yra užtikrinamas

proceso tęstinumas, kadangi už ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių priemonių

projektų parengimą dažniausiai atsakingi tie patys specialistai, kurie rengė LR poziciją dėl

pasiūlymo priimti konkretų ES teisės aktą. Be to, interviu metu šios ministerijos atstovai taip pat

įvardijo panašias problemas, susijusias su pozicijų rengimo procesu. LR pozicijos rengimo ir ES

teisės perkėlimo bei įgyvendinimo procesai Susisiekimo ministerijoje vizualiai vaizduojami 5 ir 6

schemose.

17 lentelė. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesas Susisiekimo ministerijoje

ES reikalų skyrius registruoja iš ETD gautus ES teisės aktus ir informuoja apie tai atsakingus

departamentus. Pagal kompetenciją atsakingų departamentų specialistai per 12 darbo dienų (jei

nenustatytas kitas terminas) turi pateikti ES reikalų skyriui informaciją apie ES teisės aktų įgyvendinimo

planą: a) ES teisės aktą perkeliančios ir įgyvendinančios nacionalinės priemonės projekto pavadinimą;

b) numatomą priėmimo datą ir pasiūlymus dėl priemonių; c) ES reglamentus, kurių tiesioginį taikymą

būtina užtikrinti.

ES reikalų skyrius gautą informaciją teikia tvirtinti ministerijos kancleriui ir pagal ją parengia bei nuolat

atnaujina ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą. ES reikalų skyrius kontroliuoja, ar ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo plane numatytos priemonės vykdomos laiku, todėl atsakingi departamentai

iki kiekvieno mėnesio 25 d. turi pateikti informaciją apie nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo

priemonių projektų ir kitų priemonių rengimo būklę. Ministerijos vadovybė apie ES reikalų

koordinavimo klausimus informuojama ne rečiau nei kartą per mėnesį. Be to, ES reikalų skyrius

kiekvieną mėnesį teikia informaciją ETD.

Neįvykdžius ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plane numatytos priemonės laiku, teikiamas raštiškas

pasiaiškinimas. Už planų vykdymą atsako atitinkamų departamentų direktoriai. Įvykdę priemones,

departamentai per 1 darbo dieną apie tai informuoja ES reikalų skyrių, nurodydami įvykdymo datą ir

priimtos nacionalinės perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės numerį. Parengus teisės aktų projektus

(nutarimų ir įstatymų), ES ir tarptautinių ryšių skyrius juos derina su suinteresuotomis institucijomis.

Teisės skyrius į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą nėra aktyviai įsitraukęs, netikrina ES teisę

perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių priemonių turinio ir atlieka daugiau juridinės teisėkūros

funkcijas, t. y. tikrina teisės aktų projektų atitiktį formaliems teisiniams reikalavimams.

Notifikavimo etape procedūras taip pat koordinuoja ES reikalų skyrius. Priėmus visas direktyvos

nuostatas perkeliančias ar įgyvendinančias nacionalines priemones ir siekiant apie tai notifikuoti EK,

atsakingi specialistai privalo parengti atitikties lentelę (jei ji dar nebuvo parengta, rengiant perkeliančios

ir įgyvendinančios nacionalinės priemonės projektą) ir likus ne mažiau nei mėnesiui iki nurodytos

direktyvos įgyvendinimo datos pateikti ją ES reikalų skyriui. Nacionalinės priemonės projektą, kuriuo

perkeliamos ir įgyvendinamos ES teisės nuostatos, rengęs atsakingas specialistas pateikia ES reikalų

skyriui prašymą notifikuoti atitinkamą LR teisės aktą. Tada ES reikalų skyrius į Nacionalinių

įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinę sistemą įveda informaciją apie

nacionalinę priemonę ir pateikia jos tekstą, o atitikties lentelę, naudodamasis LINESIS, pateikia ETD.

Atsižvelgiant į LR pozicijos rengimo ir ES teisės perkėlimo bei įgyvendinimo procesus Susisiekimo

ministerijoje, galima identifikuoti tam tikrus skirtumus nuo Aplinkos ministerijos:

Pirma, „vidiniuose“ Susisiekimo ministerijos teisės aktuose nepakankamai aiškiai

reglamentuojamas ES reikalų koordinavimo procesas, atskirų specialistų atsakomybės sritys,

procedūros, todėl daugiausiai vadovaujamasi susiformavusia praktika. Be to, šioje

ministerijoje nėra numatyta aiški individuali atsakomybė už tam tikras ES teisės sritis.

Formalaus „vidinio“ reglamentavimo ir individualizuotos atsakomybės nebuvimas gali iš



53

dalies prisidėti prie mažiau efektyvaus ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo ministerijos

lygiu.

Antra, ES reikalų skyriaus vykdoma priežiūra yra „pasyvesnio“ pobūdžio, kadangi

pagrindinė atsakomybė už ES teisės perkėlimą ir įgyvendinimą tenka atsakingiems

departamentams ir specialistams. ES reikalų skyrius dažniau reaguoja į ad hoc pažeidimus ir

praleistus terminus („gaisrų gesinimas“), įpareigodamas nacionalinių perkėlimo ir

įgyvendinimo priemonių projektų nespėjusius parengti specialistus pateikti raštiškus

pasiaiškinimus, todėl pritrūksta reguliarios ir centralizuotos kontrolės („policininko

priežiūros“). Vidinė centralizuota ir reguliari ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo priežiūra

ministerijoje prisideda prie spartesnio proceso organizavimo.

Trečia, Susisiekimo ministerijoje egzistuoja atitikties lentelių pildymo „spragos“, kadangi

atitikties lentelės ministrų įsakymams pildomos tik notifikavimo etape (post factum), o ne

teikiamos ETD kartu su parengtos nacionalinės perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės

projektu. Be to, rengiami ministrų įsakymai su ETD iš viso nėra derinami, todėl

notifikavimo etape pirmą kartą pateikiamos ne tik atitikties lentelės, bet ir ministro įsakymų

tekstas. Atsižvelgiant į tai, kad ETD dažniausiai turi pastabų pateiktiems nacionalinių

perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių projektams, tokia praktika lemia ES teisės perkėlimo

ir įgyvendinimo vėlavimą. Ši problema tampa dar aktualesnė, kadangi Susisiekimo

ministerijoje daugelis ES teisės nuostatų perkeliama ministro įsakymais (dėl specifinės

techninės informacijos, kurią perkelti Vyriausybės nutarimais ar įstatymais nebūtų

prasminga).

Paminėtina, kad ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso ministerijose metu yra aktualios

daugelis 1.3 skyriuje įvardintų ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo problemų, pavyzdžiui, didelis

vienoje ministerijoje vykstančių ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesų skaičius,

koordinavimo tarp skirtingų institucijų būtinybė, politinės valios elementas, nepakankama LR

pozicijų ir ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių priemonių kokybė, ministerijų

Teisės skyrių neįsitraukimas, rengiant ES teisę perkeliančias ir įgyvendinančias nacionalines

priemones, bendradarbiavimo tarp „derybininkų“ ir „įgyvendintojų“ stoka, kuri lemia ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo proceso sunkumus (nors jie galėjo būti išspręsti dar pozicijos derinimo

etapo metu). Siekiant tinkamo ministerijų lygiu užfiksuotų problemų sprendimo, itin svarbus ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso planavimas ir visų jame dalyvaujančių institucijų

bendradarbiavimas. Rekomendacijos ministerijų lygiu kylančių problemų sprendimui pateikiamos

šios tyrimo ataskaitos 5 dalyje.



54

5 schema. ES teisės plėtros procesas Susisiekimo ministerijoje

LR

pozicijos

rengimas

Pasiūlymo priimti ES teisės aktą registravimas

Transporto politikos

departamento ES reikalų

skyriuje

Pasiūlymo priimti ES teisės

aktą pateikimas departamentams ir įstaigoms

prie ministerijos pagal

kompetenciją

LR pozicijos

projekto derinimas

su Teisės skyriumi

LR

pozicijos

derinimas

LR pozicijos parengimas,

patvirtinimas ir pateikimas URM ir Ministro

Pirmininko tarnybai


derinimas su kitomis institucijomis, pateikimas TM

ir ETD

LR

pozicijos

pristaty-

mas ES

Teikiamos ataskaitos ES

reikalų skyriui (po LR

pozicijos svarstymo ES

institucijose)


pateikimas ES reikalų

skyriui derinti

LR pozicijų rengimas,

konsultuojantis su suinteresuotomis

institucijomis ir ES

reikalų skyriumi

LR pozicija patvirtinama ir

pristatoma ES institucijose

Ne

1. Ar LR pozicijos projektas rengiamas dėl pirmą kartą

svarstomo ES teisės akto projekto?

Taip



55

6 schema. ES teisės įgyvendinimo procesas Susisiekimo ministerijoje


planavimas ir organizavimas

Vykdymas Notifikavimas

Rengia ES

teisės

perkėlimo ir

įgyvendi-

nimo planą

Pateikia prašymą dėl

priimtos

nacionalinės priemonės

notifikavimo

(direktyvų

atveju)

Pateikia informaciją

apie ES teisės

akto perkėlimo ir

įgyvendinimo

planą

Ministerijos

kancleris

ES reikalų

skyrius

Atsakingi

departamentai

Registruoja iš

ETD gautus ES

teisės aktus ir informuoja

atsakingus

departamentus

Kontroliuoja plano

įgyvendinimo

procesą ir teikia informaciją ETD,

susisiekimo

ministrui, SM kancleriui,

viceministrams

Rengia nacionalinių

perkėlimo ir

įgyvendinimo

priemonių projektus


įgyvendinimo

priemonės

projektas

Pateikia

nacionalinio

teisės akto projektą LR

Seimui ir LR

Vyriausybei

Registruoja

priimtą

nacionalinę perkėlimo ir

įgyvendinimo

priemonę

Suveda informaciją apie priimtą nacionalinę priemonę į

Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio

notifikavimo informacinę

sistemą, atitikties lentelę

pateikia ETD

Rengia atitikties

lentelę (jei ji

dar nebuvo

parengta)

Tvirtina ES teisės

aktų perkėlimo ir įgyvendinimo

planą

Teikia informaciją apie nacionalinių perkėlimo ir

įgyvendinimo priemonių projektų rengimo būklę



56

2.1.2 ES teisės plėtros ir įgyvendinimo proceso tarpinstitucinis koordinavimas

Vienas iš teorinėje literatūroje siūlomų metodų, padedančių apibrėžti tarpinstitucinio koordinavimo

bruožus ir identifikuoti sritis, kuriose paliktos koordinavimo mechanizmo „spragos“, yra

vadinamoji politikos koordinavimo skalė. Šią skalę sudaro devyni koordinavimo lygiai, kurie

leidžia institucijų bendradarbiavimo intensyvumą apibūdinti nuo savarankiško šakinių ministerijų

veikimo iki vieningo strategijos vykdymo. Galima išskirti šiuos išorės reikalų nacionalinio

koordinavimo lygius95

:

1 lygis: nepriklausomas šakinių ministerijų sprendimų priėmimas (autonomija ministerijai

priklausančių klausimų atžvilgiu);

2 lygis: bendravimas su kitoms ministerijomis (informacijos sklaida per nuolatinius

bendradarbiavimo kanalus, kitų ministerijų informavimas apie sprendžiamus klausimus);

3 lygis: konsultavimasis su kitomis ministerijomis (grįžtamasis ryšys dėl sprendžiamų

klausimų);

4 lygis: skirtumų tarp ministerijų vengimas (vieningos pozicijos laikymasis);

5 lygis: konsensuso tarp ministerijų paieškos (ministerijų darbas kartu per bendrus

komitetus, komisijas, grupes);

6 lygis: tarpininkavimas tarpinstitucinių skirtumų eliminavimo atveju (koordinuojančios

institucijos įsikišimas);

7 lygis: ministerijų veiklos gairių nustatymas (koordinuojančios institucijos prerogatyva);

8 lygis: Vyriausybės prioritetų nustatymas (koordinuojanti institucija nustato politikos

kryptis ir prioritetus);

9 lygis: vieninga Vyriausybės strategija (šis koordinavimo lygis egzistuoja kaip idealus

atvejis).

Nagrinėjant Lietuvos ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos tarpinstitucinį koordinavimą ir

siekiant priskirti koordinavimą vykdančios institucijos funkcijas tam tikram lygiui, svarbu išskirti

dvi šios sistemos sudedamąsias dalis: ES teisės plėtros koordinavimą ir ES teisės įgyvendinimo

koordinavimą. Iki 2009 m. ES reikalų koordinavimo sistemos reformos už ES teisės plėtros ir

įgyvendinimo koordinavimą buvo atsakinga viena institucija – LR Vyriausybės kanceliarija, o galių

koncentravimas šioje struktūroje užtikrino didžiausią politinę paramą ES integracijai. Po reformos

ES teisės plėtros (LR pozicijų rengimo) ir ES teisės įgyvendinimo veiklos buvo atskirtos, pirmąją iš

jų pavedant URM, o antrąją – ETD. Vadovaujantis 1.3. skyriuje pateiktomis teorinėmis

prielaidomis apie institucijų atliekamas funkcijas, ES teisės plėtros ir įgyvendinimo tarpinstitucinio

koordinavimo sistemą galima konceptualizuoti grafiškai.

95

Les Metcalfe, „International Policy Co-ordination and Public Management Reform“. International Review of

Administrative Sciences, 1994, Vol. 60.



57

3 paveikslas. ES teisės plėtros ir įgyvendinimo tarpinstitucinis koordinavimas

Šaltinis: sudaryta ESTEP

Analizuojant paveiksle pateiktus tarpinstitucinio koordinavimo santykius, galima išskirti politinio

koordinavimo, administracinio koordinavimo ir tarpministerinio bendradarbiavimo elementus, kurie

daro įtaką ES teisės plėtros ir įgyvendinimo procesui. Vertinant politinio ir administracinio

koordinavimo aspektą, paminėtina, kad koordinuojanti institucija yra atsakinga tiek už

administracinius darbus, tiek prisideda prie ES reikalų koordinavimo politiniame lygyje. Šiame

kontekste vėlgi svarbu atskirti dvi sistemas, kurių kiekviena turi savo koordinuojančią instituciją:

URM ar ETD. URM vykdo aktyvų administracinį ES teisės plėtros procesų koordinavimą ir gali

įgyvendinti funkcijas, priklausančias 6 politikos koordinavimo skalės lygiui. Pavyzdžiui, URM

prižiūri LR pozicijų rengimą LINESIS sistemoje, yra sukūrusi mechanizmus, kurie padeda mažinti

skirtumus tarp ministerijų per aktyvią pozicijų kontrolę ir konsensuso siekį, veikia kaip tarpininkas,

esant nesutarimams tarp institucijų, – formuoja tarpministerines darbo grupes, rengia specialius

koordinacinius susitikimus, kuriuose siekiama spręsti svarbius klausimus ar nesutarimus tarp

ministerijų dėl LR pozicijų.

URM skatina skirtingų institucijų derybas ir bendradarbiavimą, įsitraukdama į politinį ES teisės

plėtros koordinavimą: rengdama VESK darbotvarkę ir pirmininkaudama posėdžiams, vykdydama

pozicijų kokybės kontrolę. Galima daryti prielaidą, kad ES teisės plėtros srityje URM veikla pakeitė

LR Vyriausybės kanceliarijos vykdytą administracinį ir iš dalies politinį koordinavimą. Politinį ES

teisės plėtros koordinavimą sustiprina tai, kad Seimas aktyviai įsitraukia į šį procesą, svarstydamas

labai aktualius ir aktualius priimti ES teisės aktus pagal EK metinę teisėkūros ir darbo programą.

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo koordinavimo atveju ETD taip pat įgyvendina ne tik

administracinio pobūdžio funkcijas (paskirsto parengtus ES teisės aktus, koordinuoja ES teisę

perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių priemonių rengimo procesą, rengia ir nuolat atnaujina

URM

ES teisės plėtros koordinavimas

Šakinės ministerijos

Svarbiausios funkcijos, susijusios su ES teisės plėtra ir perkėlimu

(išlaikyta administracinė decentralizacija)

VESK

ES reikalų

koordinavimas

ETD


koordinavimas

Ministro Pirmininko tarnybos Europos ir

tarptautinių klausimų skyrius

Sprendimai dėl strategiškai svarbių klausimų,

ilgalaikės Lietuvos ES darbotvarkės

formavimas

Kitos

institucijos

Seimas



58

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą, tikrina pateiktus nacionalinių perkėlimo ir

įgyvendinimo priemonių projektus ir atitikties lenteles), bet ir ekspertines veiklas – atlieka ES teisę

perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių priemonių atitikties ES teisei vertinimą ir teikia išvadas.

Vadovaujantis ES reikalų koordinavimo taisyklėmis, ETD gali organizuoti pasitarimus, kuriuose

būtų sprendžiami nesutarimai dėl ES teisės aktų paskirstymo, dėl nacionalinių priemonių,

perkeliančių ir įgyvendinančių ES teisę, formos, turinio, priėmimo terminų pasirinkimo.

Administracinio koordinavimo srityje ETD atliekamas funkcijas galima priskirti 6 politikos

koordinavimo skalės lygiui. Tačiau efektyvaus politinio ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

proceso koordinavimo trūksta, kadangi dėl mažesnio ETD „politinio svorio“ sudėtingiau skatinti

institucijas laiku perkelti ir įgyvendinti ES teisę.

Siekiant efektyvaus ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso, reikia papildomų politinių svertų

ir klausimų svarstymo aukštesniu lygiu. Vienu iš tokių svertų, įgyvendinus 2009 m. reformą, turėjo

tapti VESK. Aukštųjų pareigūnų susitikimas sudaro prielaidas efektyviam ES reikalų

koordinavimui, be to, VESK posėdžiuose priimami visų viceministrų sprendimai palengvina

Vyriausybės darbą, kadangi Vyriausybės pasitarimuose nebereikia plačiau aptarti klausimų, kuriais

pasiektas susitarimas VESK posėdžių metu. Vis dėto vadovaujantis interviu su ES teisės perkėlimo

ir įgyvendinimo sistemoje dalyvaujančių institucijų atstovais rezultatais, galima daryti prielaidą, jog

VESK vykdomas koordinavimas ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo atveju ne visada padeda

užtikrinti politinę proceso kontrolę. Posėdžių metu dažnai vyksta formalus informacijos pateikimas,

kuris nesulaukia didesnio dėmesio tarp ministerijų atstovų, be to, diskusijos ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo klausimais nebūna konstruktyvios arba jų paprastai nekyla. VESK posėdžiuose

priimami formalūs protokoliniai sprendimai neturi įpareigojamosios galios, o iš ministerijų beveik

nesulaukiama grįžtamojo ryšio ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo klausimais. Atsižvelgiant į šias

problemas, svarbu stiprinti politinę atsakomybę už ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatus.

Šioje srityje aktyvesnio vaidmens galėtų imtis Teisingumo ministerija, įtvirtinant teisingumo

viceministro pareigą pirmininkauti VESK posėdžiams, susijusiems su ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo klausimais bei numatant, kad ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planų

įgyvendinimo problemas VESK, Vyriausybės pasitarime ir Seimo ERK periodiškai pristatytų

teisingumo ministras. Detalesnės rekomendacijos pateikiamos atitinkamoje ataskaitos dalyje.

Vertinant tarpministerinio bendradarbiavimo elementą, svarbu pabrėžti, kad ES teisės plėtros ir

įgyvendinimo sistemoje svarbiausias funkcijas atlieka būtent šakinės ministerijos, kurios pagal savo

kompetenciją ir vadovaudamosi Lietuvos ES politikos aktualių klausimų sąvadu rengia LR

pozicijas, o, priėmus ES teisės aktą, rengia jį perkeliančias ir įgyvendinančias nacionalines

priemones. Atsižvelgiant į klausimų kompleksiškumą ir tai, kad daugelis jų būna suderinama būtent

ministerijų lygiu, labai aktualus tampa tarpministerinio bendradarbiavimo klausimas. Teorinėje

literatūroje teigiama, kad didelis ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procese dalyvaujančių

veikėjų skaičius gali lemti perkėlimo vėlavimą dėl koordinavimui reikalingų laiko išteklių ir

skirtingų veikėjų galimybės „blokuoti“ tinkamą ES teisės nuostatų perkėlimą96

. Be to, efektyvaus

tarpministerinio koordinavimo užtikrinimas svarbus ir dėl to, kad dauguma LR pozicijos ar ES teisę

perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių priemonių rengimo klausimų yra suderinami ministerijų

(specialistų) lygiu ir pakankamai mažai jų patenka į VESK ar Seimo Europos reikalų komiteto

posėdžius. Šiame kontekste atsiskleidžia aktyvaus administracinio koordinavimo svarba,

pavyzdžiui, skatinant konsensuso tarp ministerijų paieškas, tarpininkaujant skirtumų eliminavimo

procese ir pan.

96

Michael Kaeding, „Determinants of Transposition Delay in the European Union“. Journal of Public Policy, 2006,

26(3).



59

2.1.3 ES teisės plėtros ir įgyvendinimo proceso organizavimas Seime

Trečioji ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso vėlavimą lemiančių veiksnių grupė yra

susijusi su ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesu Seime, t. y. ES teisės aktų nuostatas

perkeliančių ir įgyvendinančių įstatymų priėmimu. Dėl Lietuvos konstitucinės santvarkos ypatybių

maždaug trečdalis ES teisės aktų nuostatų yra perkeliama įstatymais. Pavyzdžiui, 2010 m. buvo

suplanuota priimti 187 įstatymus97

, kurie sudarė daugiau nei 33 proc. visų nacionaliniame ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo plane numatytų priemonių. Vadovaujantis 2010 m. gruodžio 31 d.

duomenimis, 128 suplanuotų įstatymų98

priėmimas vėlavo (lyginant su 19 vėluojamų priimti

nutarimų ir 68 vėluojamais priimti ministrų įsakymais). Statistinė informacija iliustruoja, kad

vėlavimo problemos buvo aktualios tiek Seimo lygiu (84 įstatymų projektų, kurie buvo patvirtinti

Vyriausybėje, svarstymas Seime užsitęsė), tiek ministerijų lygiu (23 įstatymų projektai buvo

vėluojami rengti atsakingose institucijose). Galima daryti išvadą, kad įstatymų priėmimo vėlavimui

aktualus tiek proceso vėlavimas Seime (užsitęsusios svarstymo procedūros komitetuose ar

plenarinėje sesijoje), tiek tarpinstitucinio koordinavimo problemos (pavyzdžiui, ministerijų

vėlavimas laiku pateikti Vyriausybei svarstyti įstatymų projektus ir atitinkamai Vyriausybės

vėlavimas juos patvirtinti bei pateikti svarstyti Seimui, nekokybiškų įstatymų projektų pateikimas

Seimui ir atitinkamai jų grąžinimas tobulinti atsakingoms institucijoms).

18 lentelė. ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių įstatymų, nutarimų ir įsakymų, numatytų ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planuose 2010 m., įgyvendintinų iki 2010 m. gruodžio 31 d.,

vykdymas

Priemonių

rūšys

Įvykdytų

priemonių

skaičius

Vėluojama vykdyti (pagal priėmimo terminą)

Nep

rad

ėta

ren

gti

Ren

gia

ma

Pat

eik

ta L

RV

Pat

eik

ta

Sei

mu

i /

pri

tart

a L

RV

Pri

imta

, b

et

nep

ask

elb

ta

Pas

kel

bta

, b

et

nen

oti

fik

uo

ta99

Iš v

iso

vėl

uo

ja

Įstatymai 20 4 19 6 84 7 8 128

Nutarimai 24 7 6 3 0 0 3 19

Įsakymai 69 23 30 0 0 7 8 68


*Lentelėje pateikiami duomenys gali dubliuotis, kadangi tas pats nacionalinis teisės aktas gali būti numatytas kaip

perkeliantis ir įgyvendinantis kelių ES teisės aktų nuostatas.

2011 m. lapkričio mėnesio pabaigos duomenys rodo (žr. 19 lentelę), kad Vyriausybė Seimo rudens

sesijoje pasiūlė svarstyti 50100

įstatymų projektų, kuriais perkeliamos ir įgyvendinamos ES teisės

nuostatos101

. Iš viso pagal ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planuose numatytas įstatymų

projektų rengimo datas į Seimo rudens sesijos laikotarpį patenka ir jos metu turėtų būti priimta

111 įstatymų projektų. 83 iš jų pagal ES teisės aktų įgyvendinimo terminus ar suplanuotas įstatymo

projekto rengimo datas jau yra vėluojami parengti/svarstyti/priimti. Daugiausiai įstatymų projektų

97

Šis skaičius dubliuojasi, kadangi tas pats įstatymas gali būti numatytas kaip perkeliantis ir įgyvendinantis kelių ES

teisės aktų nuostatas. 98

Šis skaičius dubliuojasi, kadangi tas pats įstatymas gali būti numatytas kaip perkeliantis ir įgyvendinantis kelių ES

teisės aktų nuostatas. 99

Skilties taikytina tik teisės aktų projektams, perkeliantiems ir įgyvendinantiems direktyvų nuostatas. 100

Nors Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarime Nr. 997 „Dėl LRS VII (rudens) sesijos darbų programos“ į

Seimo rudens sesijos formaliai nurodyti 48 įstatymų projektai, kuriais perkeliamos ES teisės nuostatos, iš tikrųjų tokių

projektų yra 50. 101

2011 m. pavasario sesijoje Seimui buvo pateikti svarstyti 106 įstatymų projektai, perkeliantys ES teisės nuostatas (67

įstatymai ir 39 lydintieji teisės aktai). Gegužės mėnesį vienas iš teiktų įstatymų projektų (Civilinio kodekso 2.71, 2.96 ir

2.99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas) Ūkio ministerijos raštu buvo anuliuotas LINESIS ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo plane, kadangi juo neperkeliami ir neįgyvendinami ES teisės aktai.



60

yra parengusios Finansų, Teisingumo ir Susisiekimo ministerijos. Maždaug pusė dar nepriimtų

įstatymų projektų (55) yra įregistruoti Seime, todėl tolesnė jų svarstymo eiga priklauso būtent nuo

proceso spartos komitetuose ir plenarinėje sesijoje. Tačiau trečdalis visų įstatymų projektų dar yra

neparengti arba tik svarstomi Vyriausybėje (34), todėl įstatymų priėmimui laiku įtaką darys ir

tarpinstitucinio koordinavimo mechanizmai.

19 lentelė. 2011 m. Seimo rudens sesijoje planuojamų priimti įstatymų projektų, perkeliančių ir

įgyvendinančių ES teisę, skaičius 2011 m. lapkričio 30 d.

Ministerijos Įstatymų projektai,

svarstytini Seimo

rudens sesijoje*

Įstatymų

projektai,

įtraukti į

LRV

pasiūlymus

svarstyti

Seimo

rudens

sesijoje

Dar

nepriimti

ir

vėluojami

parengti /

svarstyti /

priimti

įstatymų

projektai

Dar

nepriimti

įstatymų

projektai,

dėl kurių

pradėta

pažeidimo

procedūra

ar pateiktas

EK

paklausimas

Nepriimti

įstatymų

projektai,

jau

įregistruoti

Seime

Įstatymų

projektai,

rengiami

institucijose ar

svarstomi

Vyriausybėje

Priimti

įstatymų

projektai

AM 6 5 6 3 5 0 1

EM 8 5 4 7 6 2 0

FM 31 17 17 6 16 2 13

KAM 0 0 0 0 0 0 0

KM 2 0 2 0 1 1 0

SADM 5 4 5 3 3 2 0

SM 19 7 16 1 7 9 3

SAM 6 1 5 0 2 4 0

ŠMM 0 0 0 0 0 0 0

TM 17 7 17 4 8 7 2

ŪM 6 3 3 0 4 0 2

VRM 3 1 3 1 2 1 0

URM 3 0 2 0 1 2 0

ŽŪM 5 0 4 0 0 4 1

Iš viso: 111 50 83 25 55 34 22


*Duomenys antrajame lentelės stulpelyje apima a) LR Vyriausybės siūlomus įstatymų projektus, perkeliančius ir

įgyvendinančius ES teisę, ir b) LR Vyriausybės nesiūlomus įstatymų projektus, perkeliančius ir įgyvendinančius ES

teisę, kurie pagal priėmimo terminus turi būti priimami LR Seimo rudens sesijoje.

**Šie duomenys buvo skaičiuojami ne nuo LR Vyriausybės siūlomų įstatymų projektų Seimo rudens darbotvarkei, o

nuo visų įstatymų projektų (lentelės antras stulpelis).

Duomenys lentelėje nesisumuoja, todėl sudėjus ketvirtojo–septintojo stulpelių skaičius nėra gaunamas realus Seime

svarstomų projektų skaičius. Šie duomenys yra informatyvaus pobūdžio, pateikiami skirtingais pjūviais.

Lietuvai tapus ES nare, LR Seimo politinė valia sparčiau priimti ES teisę perkeliančius ir

įgyvendinančius įstatymus sumenko (šios tendencijos buvo itin akivaizdžios 2009–2010 m.).

Politinės valios mažėjimo aspektą iš dalies iliustruoja 2000–2004 m. ir 2004–2008 m. LR Seimo

kadencijų veiklos rezultatai, kadangi sumažėjo priimamų eurointegracinių teisės aktų projektų

skaičius (64 įstatymais)102

. Vis dėlto svarbu paminėti, kad per pirmąjį 2011 m. pusmetį Seime buvo

priimti iš viso 58 įstatymai, perkeliantys ir įgyvendinantys ES teisę, o tai sudarė 55 proc. visų toje

Seimo sesijoje svarstytinų ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių įstatymų projektų. Lyginant su

ankstesnių Seimo sesijų rezultatais, šis pasiekimas buvo vienas iš aukščiausių per pastaruosius

trejus metus, kadangi, vadovaujantis Seimo pirmininkės pavedimu, ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo klausimams buvo skiriama daug dėmesio. Šie duomenys aiškiai iliustruoja politinės

valios ir asmeninės atsakomybės svarbą tinkamam ir efektyviam ES teisės perkėlimui ir

102

2008 m. Seimo kanceliarijos veiklos ataskaita. Vilnius, 2009 m. balandžio 30 d.



61

įgyvendinimui. Detalesnė informacija apie ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių įstatymų

projektų svarstymą ir priėmimą Seime pateikiama 20 lentelėje.

20 lentelė. ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių įstatymų projektų svarstymo ir priėmimo Seime

duomenys atitinkamo Seimo pirmininko darbo laikotarpiu

Seimo sesija

Pagal ES teisės

perkėlimo ir

įgyvendinimo

planus sesijoje

svarstytini

(priimami) įstatymų

projektai

Iš jų įtraukta į

Seimo sesijos

darbo-tvarkę

Seimo

sesijoje

priimti

įstatymai

Priimtų įstatymų

procentinė išraiška

(nuo visų sesijoje

svarstytinų

(priimamų)

įstatymų projektų)

2011 m. II pusmetis

(iki 2011-11-25)* 111 62 20 18%

2011 m. I pusmetis 105 105 58 55%

2010 m. II pusmetis 141 82 23 16%

2010m. I pusmetis 62 32 13 21%

2009 m. II pusmetis 54 54 24 44%

2009 m. I pusmetis 49 49 14 29%

2008 m. II pusmetis 30 30 12 40%

2008 m. I pusmetis 48 48 34 71%

2007 m. II pusmetis 55 55 28 51%

2007 m. I pusmetis 55 55 31 56%

2006 m. II pusmetis 59 59 26 44%

2006 m. I pusmetis 74 74 52 70%

2005 m. II pusmetis 53 53 13 25%

2005 m. I pusmetis 22 22 17 77%

2004 m. II pusmetis 17 17 6 35%

2004 m. I pusmetis 73 73 67 92%

Šaltinis: ETD pateikti duomenys.

Siekiant aktyvaus Seimo įsitraukimo į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą, reikia skatinti

Seimo dalyvavimą LR pozicijos dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą rengimo procese. Tokiu būdu

galima užtikrinti didesnį Seimo informuotumą apie tam tikro ES teisės akto turinį, priėmimo ir

notifikavimo terminus bei paskatinti greitesnį nacionalinio įstatymo, perkeliančio ir įgyvendinančio

jau priimtą ES teisės aktą, priėmimą. Pavyzdžiui, tokios praktikos laikomasi Danijoje ir Suomijoje,

kurios sėkmingai perkelia ir įgyvendina ES teisę, be to, šiose šalyse užtikrinamas aktyvus

Parlamento įsitraukimas (pavyzdžiui, Danijoje Parlamentas suteikia vykdomosios valdžios

atstovams mandatą deryboms ES Taryboje). Svarbu akcentuoti, kad Parlamentas Danijoje itin

aktyviai dalyvauja būtent politikos formavimo etape (ex ante), t. y. rengiant šalies poziciją dėl

pasiūlyto europinio teisės akto. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo klausimai paliekami

vykdomosios valdžios kompetencijai, kuri turi įgyvendinti tai, dėl ko buvo pasiektas politinis



62

susitarimas. Dėl šios priežasties daugelis ES teisės nuostatų Danijoje ir Suomijoje perkeliama

antriniais teisės aktais (85 proc.103

), o pats ES teisės perkėlimo procesas yra daugiau techninis ir

teisinis, o ne politinis. Atsižvelgiant į Vidurio ir Rytų Europos šalių (taip pat ir Lietuvos) specifiką,

galima teigti, kad ne visos Skandinavijos šalių pamokos yra pritaikomos Lietuvoje, tačiau tam

tikrus gerosios praktikos elementus perimti būtų galima.

Teorinėje literatūroje išskiriamos keturios Parlamento įsitraukimo į ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo procesą galimybės104

, kuriomis vadovaujantis galima tobulinti Lietuvos Seimo

įsitraukimo į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą procedūras. Tiek gerosios praktikos

pavyzdžiai, tiek akademiniai tyrimai patvirtina išvadą, kad naudinga skatinti parlamento ex ante

įsitraukimą, t. y. dalyvavimą LR pozicijų rengime, kadangi politinės įeigos legitimumas (angl. input

legitimacy), kurį užtikrina Seimo dalyvavimas sprendimų priėmimo procese, iš dalies gali prisidėti

prie išeigos legitimumo (angl. output legitimacy), t. y. efektyvesnio ES teisės perkėlimo bei

įgyvendinimo užtikrinimo.

ES teisės perkėlimas ir įgyvendinimas bus spartesnis, jei direktyvos ar kito ES teisės akto,

kuris perkeliamas ar įgyvendinamas įstatymu, turinys atitiks Seimo daugumos interesus;

ES teisės perkėlimas ir įgyvendinimas bus spartesnis, jei Seimo dauguma pritaria europiniu

lygiu vykstančiai ES teisės akto priėmimo procedūrai;

ES teisės perkėlimas ir įgyvendinimas bus efektyvesnis, jei Seimas aktyviai bendradarbiaus

su vykdomąja valdžia;

ES teisės perkėlimas ir įgyvendinimas vyks sėkmingiau, jei Seimas bus pakankamai aktyviai

įsitraukęs ex ante, t. y. LR pozicijos rengimo etape (parlamento nariai bus geriau informuoti

apie ES teisės akto tikslą, poveikį, perkėlimo datas, įsipareigojimus, perkėlimo priemones).

Lietuvos atveju itin svarbūs paskutiniai du Seimo įsitraukimo į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

procesą aspektai, kurių aktualumas taip pat buvo pabrėžtas interviu su ERK atstovais metu.

Paminėtina, kad Seimo įsitraukimas ex ante į LR pozicijų rengimo procesą didėja, kadangi auga

tiek Seime svarstytų aktualių ir labai aktualių priimti ES teisės aktų pagal EK metinę teisėkūros ir

darbo programą skaičius, tiek ERK pasiūlymų priimti ES teisės aktus skaičius. Pavyzdžiui, 2008 m.

Seime buvo svarstyta 80 labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus, 2009 m. – 114,

o 2010 m. – 176105

. 2008 m. ERK pasiūlymų priimti ES teisės aktus skaičius siekė 28, 2009 m. –

34, o 2010 m. – 103. Seimo komitetai taip pat yra aktyviai įsitraukę, teikdami išvadas dėl pasiūlymų

priimti ES teisės aktus atitikties subsidiarumo principui.

Lietuvos Seimo įsitraukimo į LR pozicijos rengimo procesą aprašymas pateikiamas 21 lentelėje, o

grafiškai vizualizuojamas 7 schemoje.

103

Nyderlanduose antriniais teisės aktais perkeliama 87% ES teisės nuostatų, Danijoje – 85%, Ispanijoje – 80%,

Latvijoje – 70-80%. 104

Carina Sprungk, “Non-compliance with European Law in France: the Impact of Parliamentary Scrutiny“. Paper

prepared for the Workshop on Transposition and Compliance in the European Union in Leiden, the Netherlands, 11-12

June 2004. 105

2010 m. Seimo kanceliarijos veiklos ataskaita. Vilnius, 2011 m. balandžio 29 d.



63

21 lentelė. Seimo įsitraukimas į ES teisės plėtros procesą

Seimas į LR pozicijos rengimą įsitraukia pirmiausiai per Lietuvos ES politikos aktualių klausimų sąvado

formulavimą, kadangi Seimo komitetai įvertina metinę EK teisėkūros ir darbo programą, Lietuvos

prioritetus bei suskirsto planuojamą darbotvarkę į labai aktualius, aktualius ir nelabai aktualius klausimus.

Seimo Europos reikalų komitetas (toliau – ERK) ar Užsienio reikalų komitetas (toliau – URK) gavę Seimo

komitetų išvadas bendrame posėdyje jas apibendrina ir teikia Vyriausybei. Gavus pasiūlymą priimti ES

teisės aktą, LR pozicijos yra rengiamos, atsižvelgiant į Seimo išskirtus Lietuvos prioritetus.

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusi Lisabonos sutartis suteikė nacionaliniams parlamentams galias tiesiogiai

dalyvauti ES teisėkūros procese, kadangi, gavus pasiūlymą priimti ES teisės aktą, jis yra teikiamas Seimui,

kuris atlieka subsidiarumo principo kontrolę. 2010 m. subsidiarumo principo kontrolės aspektu buvo

išnagrinėtos 83 ES institucijų iniciatyvos dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų projektų, o Seimo

specializuoti komitetai dėl jų pateikė 94 išvadas. 5 kartus specializuoti komitetai savo išvadose konstatavo,

kad įstatymo galią turintis teisės akto projektas galimai prieštarauja subsidiarumo principui. 2 kartus

Seimas pareiškimais patvirtino ERK išvadas, kad siūlomi įstatymo galią turintys teisės aktų projektai

galimai prieštarauja subsidiarumo ir proporcingumo principams. Seimo kanceliarija užtikrino tinkamą ES

institucijų ir nacionalinių parlamentų informavimą dėl šių pareiškimų.

Svarbu paminėti, kad Seimas svarsto politinio pobūdžio pasiūlymus priimti ES teisės aktus ir atlieka

politinį koordinavimą, todėl komitetams yra perduodami ne visi pasiūlymai priimti ES teisės aktus. Jei

pasiūlymai yra gaunami tiesiogiai iš ES institucijų, jie registruojami Seimo posėdžių sekretoriate ir

perduodami ERK bei specializuotiems komitetams pagal kompetenciją. Jei pasiūlymai gaunami iš LR

Vyriausybės, jie pateikiama ERK ar URK, o šie juos paskirsto atsakingiems specializuotiems komitetams.

Specializuotas komitetas yra atsakingas už subsidiarumo principo kontrolę ir prireikus pateikia išvadą dėl

galimo pasiūlymų priimti ES teisės aktus prieštaravimo subsidiarumo principui. Teisės departamentas

specializuoto komiteto posėdžiui parengia išvadą dėl pasiūlymų galimo prieštaravimo subsidiarumo

principui. Be to, specializuotas komitetas gali kreiptis į ETD ir prašyti jo išvados dėl pasiūlymo priimti ES

teisės aktą atitikties subsidiarumo principui. ERK ar URK ne tik gavę specializuoto komiteto išvadą, bet ir

savo iniciatyva, gavę Seimo pirmininko prašymą, frakcijos kreipimąsi, Vyriausybės poziciją komiteto

posėdyje svarsto subsidiarumo klausimus. Nusprendus, kad pasiūlymas priimti ES teisės aktą prieštarauja

subsidiarumo principui, ERK arba URK išvada kartu su Seimo rezoliucijos dėl pagrįstos nuomonės dėl ES

įstatymo galią turinčio teisės akto projekto atitikties subsidiarumo principui projektu perduodama svarstyti

Seimo plenariniame posėdyje.

Seimo rezoliucijos dėl pagrįstos nuomonės dėl ES įstatymo galią turinčio teisės akto projekto atitikties

subsidiarumo principui projektas Seimo plenariniame posėdyje svarstomas ypatingos skubos tvarka, o

Seimo plenariniame posėdyje priimta Seimo rezoliucija perduodama Vyriausybei. ERK yra atsakingas už

tai, kad apie šią Seimo rezoliuciją būtų pranešta kitų ES valstybių narių parlamentams ir atitinkamoms

institucijoms.

Vėliau Seimas į LR pozicijos rengimo procesą įsitraukia jos derinimo etape. Atsakingos institucijos

parengta ir Vyriausybės patvirtinta LR pozicija registruojama Seimo posėdžių sekretoriate ir perduodama

specializuotam komitetui, taip pat ERK ar URK. Specializuotas komitetas, nusprendęs pateikti išvadą dėl

pozicijos, paskiria atsakingus specializuoto komiteto narius – komiteto išvadų rengėjus, kurie, rengdami

išvadų projektą, konsultuojasi su ekspertais, kitais specializuotais komitetais, Teisės departamentu.

Svarstant LR poziciją specializuotame komitete, nusprendžiama arba jai pritarti, arba siūlyti pozicijos

pakeitimus ir pataisymus. Tokiu atveju, jei pozicijai pritariama, ji pateikiama derinti ERK arba URK.

Jei Seimas (specializuotas komitetas, ERK arba URK) per penkiolika dienų nepateikia savo pasiūlymų dėl

pozicijos, paskelbtos informacinėje sistemoje, laikoma, kad Seimas pozicijai pritaria. Jei Seimas

nusprendžia pareikšti nuomonę dėl LR pozicijos Ministrui Pirmininkui ar ministrui, pozicija yra svarstoma

ERK ar URK posėdyje, o komiteto nuomonė Seimo vardu yra išreiškiama žodžiu.

Po dalyvavimo Europos Vadovų Tarybos ar ES Tarybos posėdžiuose Ministras Pirmininkas ar kiti

Vyriausybės atstovai pateikia ataskaitas žodžiu ir raštu ERK ar URK posėdžiuose, o dėl labai svarbių



64

klausimų – ir Seimo plenariniame posėdyje.

Paminėtina, kad Seimas aktyviausiai siekia svarstyti tas LR pozicijas, kurios rengiamos dėl Lietuvai

labai aktualių ar aktualių teisės aktų. Tinkamam Seimo įsitraukimui LR pozicijos rengimo etape

pirmiausiai labai svarbus tinkamos ir pakankamos informacijos apie siūlomą priimti ES teisės aktą

pateikimas, kadangi Seimo nariai dažnai neturi reikiamų specifinių žinių. Šiuo atveju reikėtų

skatinti aktyvesnį ministerijų įsitraukimą, jų dalyvavimą Seimo komitetų posėdžiuose ir reikiamos

informacijos pateikimą. Pavyzdžiui, Danijoje informacijos pateikimo paruošiamąjį darbą, kuris

būtinas tam, kad Parlamentas galėtų suformuluoti ir pateikti savo nuomonę, atlieka ministerijos.

Pagal kompetenciją atsakingos ministerijos specialistai dėl kiekvieno įstatymo projekto parengia

standartinį dokumentą (pagrindinį memorandumą), kuris išdalinamas visiems susijusiems

komitetams Parlamente. Dėl nepakankamo informavimo Lietuvos Seimo įtaka inicijuojant ir

formuojant pozicijas dažnai yra spontaniška.

Antras efektyviam Seimo įsitraukimui į ES teisės plėtros ir perkėlimo procesą svarbus elementas

yra susijęs su Vyriausybės ir Seimo bendradarbiavimu. Interviu metu daugelis respondentų kaip

vieną iš problemų nurodė būtent dabartinį institucijų darbotvarkių nesuderinamumą ir jų

formavimą, neatsižvelgiant į LINESIS pateikiamus ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planus,

nors tokia praktika būtų naudinga efektyvesniam ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesui.

Kaip dar vieną probleminį aspektą būtų galima išskirti tai, kad, vykdant įstatymų, įgyvendinančių

ES teisės aktus, leidybos procedūrų priežiūrą, Seime daugiausia dėmesio skiriama tiems įstatymų

projektams, dėl kurių yra pradėtos ES teisės perkėlimo pažeidimo procedūros, tačiau tokiu būdu

praleidžiami kitų tos sesijos metu numatytų priimti įstatymų terminai ir nesilaikoma darbo

programoje numatytų procedūrų. Detalesnė informacija apie ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

procedūras Seime pateikiama 22 lentelėje ir grafiškai vizualizuojama 8 schemoje.

22 lentelė. Seimo įsitraukimas į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą

Seimas įsitraukia į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą tuo atveju, kai ES teisės nuostatoms

perkelti rengiamas įstatymo projektas. Atsakingos institucijos parengtas ir Vyriausybėje svarstytas,

patvirtintas ir Seimui pateiktas įstatymo projektas ar kitų subjektų (pavyzdžiui, Seimo narių) inicijuotas

įstatymo projektas registruojamas Seimo posėdžių sekretoriato rejestre, o Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas pateikia išvadą, ar projektas atitinka Konstituciją ir įstatymus. Jei įstatymo projektą

inicijuoja Seimo nariai, Prezidentas ar piliečiai, ETD pateikia išvadą dėl jo atitikties ES teisei. Įstatymų

projektai kartu su išvadomis pateikiami Seimo nariams, dėl pritarimo pateikti projektą svarstyti Seimo

posėdyje.

Įstatymo projektą Seimo posėdyje pristato jo iniciatorius ar pastarojo atstovas, o posėdžio metu

priimamas sprendimas dėl įstatymo projekto svarstymo procedūros. Nutarus svarstyti įstatymo projektą,

paskiriama preliminari svarstymo Seimo posėdyje data, pagrindinis ir papildomas (gali būti paskiriami ir

keli papildomi) (jei reikia) komitetai.

Pagrindinis komitetas paskiria atsakingus komiteto narius – komiteto išvadų rengėjus, kurie, rengdami

išvadų projektą, išklauso ekspertų nuomones, suinteresuotų asmenų pastabas ir pasiūlymus. Pasibaigus

laikui pateikti pastabas ir pasiūlymus, gali būti surengti klausymai įstatymo projektui apsvarstyti ir

papildomoms pastaboms gauti. Iki Seimo posėdžio komiteto išvadų projektas ir įstatymo projektas

apsvarstomas pagrindiniame komitete, kuris gali nuspręsti pritarti įstatymo projektui, siūlyti įstatymo

projektą tikslinti ar grąžinti iniciatoriams tobulinti. Jei paskiriamas papildomas komitetas, projektas prieš

svarstymą pagrindiniame komitete tokia pačia tvarka svarstomas ir papildomame komitete. Papildomas

komitetas gali nuspręsti pritarti įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą

tikslinti ar grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Jei pagrindiniame komitete įstatymo projektui ir komiteto išvadų projektui pritariama ir jis

patvirtinamas, įstatymo projektas teikiamas svarstyti plenariniame Seimo posėdyje. Po svarstymo Seimo

posėdyje, nusprendus pritarti įstatymo projektui, paskiriama įstatymo priėmimo data. Jei įstatymo



65

projektui nepritariama Seimo posėdyje, jis grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Iki svarstymo

plenariniame posėdyje dar gali būti pateikiamos pataisos ir papildymai, kadangi pagrindinis komitetas

Seimui priimti pateikia Seimo kanceliarijos Dokumentų skyriaus iš naujo suredaguotą įstatymo projektą,

o Teisės departamentas taip pat pateikia išvadas dėl šio projekto. Plenariniame posėdyje balsuojama dėl

atskirų įstatymo projekto dalių ir straipsniai priimami iš eilės. Jei manoma, kad svarstymo metu

pateiktiems pasiūlymams suderinti reikės dar vieno Seimo posėdžio, gali būti padaryta priėmimo

pertrauka. Apsvarsčius visus įstatymo projekto straipsnius balsuojama dėl viso įstatymo projekto ir

priimamas ES teisės aktų nuostatas į nacionalinę teisę perkeliantis įstatymas.

Apibendrinant galima teigti, kad ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių įstatymų projektų

priėmimas Seime vėluoja tiek dėl Seimo darbo specifikos (pavyzdžiui, pakankamai ilgų svarstymo

procedūrų komitetuose), tiek dėl tarpinstitucinio koordinavimo problemų (ministerijų ir kitų

atsakingų institucijų vėlavimo laiku parengti ir pateikti įstatymų projektus Vyriausybei,

Vyriausybės vėlavimo juos patvirtinti ir pateikti Seimui, nekokybiškų įstatymų projektų pateikimo

ir jų grąžinimo atsakingoms institucijoms tobulinti ir pan.). Atsižvelgiant į 2011 m. Seimo sesijų

darbą, galima teigti, kad ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių įstatymų projektų priėmimo

situacija pagerėjo (pavyzdžiui, pavasario sesijos metu priimta 55 proc. visų tai sesijai suplanuotų

eurointegracinių įstatymų), o tam daugiausiai įtakos turėjo būtent politinės valios mobilizavimas

šiems klausimams spręsti. Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo Seimas pakankamai aktyviai

naudojasi naujais įgaliojimais ir teikia išvadas dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus atitikimo

subsidiarumo principui. Tokiu būdu Seimas dar LR pozicijos rengimo etape įsitraukia į ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo procesą.



66

7 schema. Seimo įsitraukimas į ES teisės plėtros procesą

LR

pozicijos

rengimas

Pasiūlymo priimti ES

teisės aktą registravimas

(gali būti gautas tiesiogiai ar iš LR

Vyriausybės)

Pasiūlymo priimti ES teisės aktą

perdavimas atsakingiems

komitetams (ERK, URK ar specializuotam komitetui) ar

specializuotam komitetui (jei

pasiūlymas gautas iš Vyriausybės)

Pasiūlymo dėl ES teisės akto atitikties subsidiarumo principui

tikrinimas (specializuotame

komitete, vėliau – Europos reikalų

ar Užsienio reikalų komitete)

Išvados

svarstymas Seimo

plenariniame

posėdyje

LR

pozicijos

derinimas

Seimo

pareiškimu

patvirtintos išvados

pateikimas

Vyriausybei

Parengtos pozicijos svarstymas

specializuotame komitete ir

komiteto išvadų pateikimas (pritarimas pozicijai arba

pasiūlymai dėl pakeitimų)

Pozicijos derinimas Europos

reikalų arba Užsienio reikalų

komitete

1. Ar Seimas pateikia nuomonę

dėl LR pozicijos?

Taip

Ne

Pritarimas

pozicijai

Pozicijos svarstymas Europos

reikalų ar Užsienio reikalų komitete ir komiteto nuomonės

pareiškimas Seimo vardu

Vyriausybei (Ministrui

Pirmininkui ar ministrui)

LR

pozicijos

pristaty-

mas ES

Europos reikalų ar Užsienio

reikalų komitete pateikiamos

ataskaitos raštu ir žodžiu apie LR pozicijos pristatymą ES

institucijose

Atsakinga institucija parengia poziciją,

Vyriausybė ją patvirtina ir

pateikia svarstyti Seimui



67

8 schema. Seimo įsitraukimas į ES teisės įgyvendinimo procesą

1. Ar pradėti įstatymo projekto svarstymo

procedūrą?

ES teisės

perkėlimo

atlikimas

Seime

Vyriausybės pateikto ar kitų subjektų (pavyzdžiui, Seimo narių)

inicijuoto įstatymo projekto

registravimas Seimo posėdžių

sekretoriato rejestre

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados dėl įstatymo projekto atitikimo

Konstitucijai ir įstatymams pateikimas ir ETD

išvados dėl projekto atitikimo ES teisei pateikimas (jei inicijuotas Seimo narių,

Prezidento ar piliečių)

Įstatymo projekto

atmetimas

Projekto

pateikimo

procedūros

atidėjimas ir papildomų

veiksmų

nurodymas (iki pakartotinio

projekto

pateikimo Seime)

Taip

Ne

Preliminarios svarstymo

Seime datos,

pagrindinio ir papildomo

komitetų

paskyrimas

Įstatymo projekto ir

komiteto

išvadų projekto svarstymas

pagrindiniame

komitete

3. Ar įstatymo projektui pritariama Seime?

Taip

Ne

Projekto atmetimas

Svarstymo komitete pertrauka /

projekto grąžinimas iniciatoriams

tobulinti / projekto paskelbimas

visuomenei svarstyti

Įstatymo

projekto

atmetimas

Įstatymo projekto

pateikimas Seimo posėdyje ir

sprendimo dėl

projekto priėmimas

Įstatymo projekto ir komiteto

išvadų svarstymas Seimo

posėdyje

2. Ar įstatymo projektui pritariama komitete?

Ne

Projekto svarstymo pertrauka /

projekto grąžinimas pagrindiniam

komitetui tobulinti / projekto

paskelbimas visuomenei svarstyti / projekto grąžinimas iniciatoriams

tobulinti

Taip

Paskiriama įstatymo

svarstymo ir

priėmimo data

Įstatymo projekto pataisų ir papildymų

pateikimas, Teisės

departamento išvados

pateikimas

Įstatymo

projekto

priėmimas

Įstatymas, perkeliantis ES

teisės nuostatas

Pertrauka įstatymo

projekto

priėmimo

metu

Pagrindinio

komiteto išvadų

rengėjų paskyrimas,

suinteresuotų

asmenų pastabų ir pasiūlymų

priėmimas

Įstatymo projekto svarstymas

papildomame komitete

(jei buvo paskirtas) (siūloma pritarti

įstatymo projektui,

tobulinti jį Seime ar gražinti iniciatoriams

tobulinti



68

2.2 ES TEISĖS VEIKIMAS NACIONALINĖJE TEISĖJE: APLINKOSAUGOS

SEKTORIAUS ATVEJIS

Šiame ataskaitos skyriuje analizuojamos ES teisės veikimo Lietuvoje problemos, atliekant tris

iliustratyvias atliekų sektorių reglamentuojančių ES direktyvų atvejo studijas. ES teisės veikimo

nacionalinėje teisėje situacija valstybėse narėse dažnai lyginama, analizuojant pažeidimo procedūrų

statistiką. Vis dėlto statistiniai duomenys ne visiškai atskleidžia ES teisės veikimo stipriąsias ir

silpnąsias puses, o juos naudinga pasitelkti kaip pirminį indikatorių galimų probleminių sričių

nustatymui. Vadovaujantis 8 lentelėje iškirtomis probleminėmis sritimis, detalesnėms atvejo

studijoms buvo pasirinktas aplinkosaugos sektorius ir šios direktyvos:

1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo;

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir

pakuočių atliekų;

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir

panaikinanti kai kurias direktyvas.

2.2.1 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvos 75/439/EEB dėl naudotų alyvų

šalinimo veikimas Lietuvoje

Europos Sąjungos Tarybos direktyva 75/439/EEB dėl alyvų atliekų šalinimo (toliau – Direktyva

75/439/EEB) su paskutiniais pakeitimais, padarytais direktyvomis 87/101/EEB ir 91/692/EEB, į

nacionalinę teisę perkelta 2004 metais. Šiuo metu ji netekusi galios ir jos nuostatos su pakeitimais

perkeltos į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų

ir panaikinančią kai kurias direktyvas. Nors šiuo metu dalis Direktyvoje 75/439/EEB buvusių

reikalavimų, perkeliant juos į Direktyvą 2008/98/EB, pakeisti, bet dalis jų išlieka aktualūs ir šiuo

metu. Direktyvos 75/439/EEB perkėlimo metu sukurtas teisinis reguliavimas, kompetentingų

valstybės institucijų veiksmai (neveikimas) ją įgyvendinant ir to pasekmės aktualūs, taikant

sankcijas ūkio subjektams už alyvų atliekų netvarkymą ar netinkamą tvarkymą bei nagrinėjant bylas

teismuose šiuo metu. Todėl Direktyvos 75/439/EEB perkėlimas ir įgyvendinimas kaip atvejo

studijos objektas yra retrospektyviai iliustratyvus, atskleidžiant ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

trūkumus.

1. PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI, PERKELIANTYS DIREKTYVOS 75/439/EEB

NUOSTATAS

Direktyva 75/439/EEB į nacionalinę teisę perkelta šiais pagrindiniais teisės aktais106

:

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (pagrindinės Direktyvos 75/439/EEB

nuostatos perkeltos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 8, 10, 11,

12 ir 30 straipsnių bei priedėlių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju1

skirsniu, 341

straipsniu bei 5 priedu įstatymu (Žin., 2004, Nr. 73-2544); Lietuvos Respublikos atliekų

tvarkymo įstatymo 2, 30, 34 straipsnių ir aštuntojo1 skirsnio pakeitimo ir papildymo

106

Europos Sąjungos Tarybos direktyva 75/439/EEB dėl alyvų atliekų šalinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais

direktyvomis 87/101/EEB ir 91/692/EEB, nuo 2010 m. gruodžio 12 d. perkelta į 2008/98/EB atliekų direktyvą. Alyvų

atliekų tvarkymo reikalavimai Direktyvoje 2008/98/EB šiek tiek pasikeitę, tačiau įgyvendinant šią direktyvą alyvų

atliekų tvarkymo srityje daugelis problemų išlieka aktualios, nes valstybės narės pagal šią direktyvą taip pat turi

užtikrinti panaudotų alyvų atliekų tvarkymą.



69

įstatymu (Žin., 2008, Nr. 76-2999); Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4,

6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 26, 27, 28, 30, 32, 36 straipsnių, antrojo skirsnio, šeštojo

skirsnio pavadinimo ir 4, 5 priedų pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo antruoju1

skirsniu ir 41, 6

1, 7

1, 11

1, 11

2, 12

1, 18

1, 29

1 straipsniais, 29 straipsnio ir 1, 2, 3 priedų

pripažinimo netekusiais galios įstatymu (šiuo metu dar neįsigaliojusi įstatymo

redakcija))(toliau tekste – ATĮ).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (5119

str.) (toliau tekste –

ATPK).

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr.: 40 -1499)

(Direktyvos 75/439/EEB nuostatos perkeltos Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano

pakeitimais, padarytais 2004 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.

1252 (Žin., 2004, Nr.: 148-5363); 2007 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimu Nr. 1224 (Žin., 2007; 122-5003); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m.

gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1746 (Žin., 2010, Nr. 146-7486) (toliau tekste – VSATP107

).

2. NACIONALINIO ALYVŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TEISINIO REGLAMENTAVIMO

TURINYS

Minėtais teisės aktais siekta įgyvendinti Direktyvos 75/439/EEB reikalavimus, sukuriant alyvų

atliekų tvarkymo teisinį reglamentavimą, paremtą „absoliučiu“ gamintojo atsakomybės principu.

Faktiškai visos pareigos ir funkcijos, susijusios su alyvų atliekų surinkimu, jų gabenimu, tvarkymu,

apskaita, alyvų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimu ir kt., deleguotos alyvų gamintojams ir

importuotojams. Šias pareigas gamintojai gali įgyvendinti individualiai, pavesti sutartiniais

pagrindais kitiems ūkio subjektams arba steigdami gamintojų importuotojų organizacijas. Valstybės

institucijoms šioje srityje palikta gamintojų – importuotojų pareigų vykdymo kontrolė, informacijos

apie išleistas į rinką alyvas apibendrinimas ir sisteminimas, ataskaitų ES institucijoms apie alyvų

atliekų tvarkymą teikimas. Gamintojų – importuotojų pareigų ir funkcijų alyvų atliekų tvarkymo

įgyvendinimo rezultatams kontroliuoti pasirinkta užduočių sistema: privalomą sutvarkyti alyvų

atliekų kiekį numatyta skaičiuoti procentais nuo viso į rinką išleisto alyvų kiekio, o ATĮ įtvirtintos

teisės normos, jog alyvų gamintojai privalo sutvarkyti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos

nustatytą alyvų atliekų kiekį (ATĮ 341 str., 34

3 str. ir kt.). VSATP buvo nustatytos alyvų atliekų

tvarkymo užduotys (VSATP 166 p.), alyvų gamintojų ir importuotojų pareiga „sukurti alyvų atliekų

tvarkymo sistemą“ (VSATP 166 p. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-15 įsigaliojusių pakeitimų)).

Už alyvų atliekų netvarkymą ir kitus pažeidimus, susijusius su išleistų į rinką alyvų apskaita,

gamintojams ir importuotojams numatyta administracinė atsakomybė (ATPK 5119

str.).

3. DIREKTYVOS 75/439/EEB NUOSTATŲ REIKALAVIMAI IR JŲ TURINIO

AIŠKINIMAS

Pagal Direktyvos 75/439/EEB keliamus tikslus ES valstybės narės turi imtis būtinų priemonių

saugiam naudotų alyvų surinkimui ir šalinimui užtikrinti bei siekti, kad naudotų alyvų šalinimas

būtų vykdomas kuo daugiau jas perdirbant (regeneruojant ir (arba) deginant, o ne sunaikinant).

Valstybės narės turi užtikrinti, kad naudotos alyvos būtų surenkamos ir šalinamos nedarant žalos

žmonėms ir aplinkai (pavyzdžiui, dirvožemiui, vandens ištekliams), o, jei naudotos alyvos

107

Nurodomi pagrindiniai teisės aktai, kuriais buvo įgyvendinami Direktyvos 75/439/EEB reikalavimai. Kiti

poįstatyminiai teisės aktai taip pat reguliuoja šią sritį (pvz., Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr.: 63 -2065); Atliekų deginimo

aplinkosauginiai reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.

699 (Žin., 2003, Nr. 31-1290); Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir

panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin.,

2002, Nr. 85-3684) ir kt., tačiau jie nedaro didelės tiesioginės įtakos alyvų atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimui.



70

perdirbamos, perdirbimo sukelta oro tarša negali būti didesnė nei nustatyta teisės aktuose. Šie

reikalavimai taikomi naudotų vidaus degimo variklių alyvoms, greičių dėžių alyvoms, taip pat

mineralinėms tepalų, turbinų ir hidraulinėms alyvoms. Kad būtų pasiekti Direktyvoje 75/439/EEB

numatyti tikslai, valstybės narės taip pat įpareigojamos imtis visuomenės informavimo kampanijų,

sukurti tinkamo naudotų alyvų šalinimo (regeneravimo, perdirbimo, deginimo) skatinimo sistemas.

Jei minėtos priemonės nepakankamos surinkti ir pagal Direktyvos 75/439/EEB nuostatas sutvarkyti

alyvų atliekas, valstybės narės įpareigojamos „užtikrinti, kad viena ar daugiau įmonių užsiimtų

joms pristatomų naudotų alyvų surinkimu ir (arba) šalinimu, jei įmanoma, kompetentingos

institucijos paskirtoje teritorijoje“. Kitaip tariant, Direktyva 75/439/EEB įpareigoja valstybes nares

imtis ekonominių teisinių priemonių, siekiant sukurti panaudotų alyvų tvarkymo sistemas,

užtikrinančias jų saugų, nekenksmingą tvarkymą, o, jei ekonomiškai tai nėra naudinga, valstybės

narės įpareigojamos sukurti alyvų atliekų tvarkymo pajėgumus, kurie leistų pasiekti Direktyvoje

75/439/EEB apibrėžtus tikslus. Atnaujintose arba kurui naudojamose alyvose PCB/PCT

(polichlorbifenilų ir polichlorterfenilų) koncentracija negali viršyti 50 mg/kg.

ESTT108

ne kartą aiškindamas Direktyvos 75/439/EEB turinį nurodė, jog ši direktyva suponuoja

valstybėms narėms pozityvią pareigą imtis priemonių, kad alyvų atliekos būtų tvarkomos laikantis

Direktyvos 75/439/EEB 3 str. 1 d. nustatyto alyvų atliekų tvarkymo prioriteto – jų perdirbimo

regeneruojant. „Paskui valstybės narės privalo užtikrinti, kad naudotos alyvos būtų deginamos

aplinkai nekenksmingomis sąlygomis. Galiausiai jos turi užtikrinti alyvų saugų sunaikinimą arba jų

kontroliuojamą saugojimą ar suvertimą“109

. Direktyvos 75/439/EEB nuostatoms įgyvendinti

nepakanka imtis formalių priemonių – nustatyti nacionalinį teisinį reglamentavimą, formaliai

suteikiant prioritetą „apdorojimo regeneravimo būdu sąlygoms“, ar „apsiriboti studijų atlikimu,

ataskaitų parengimu“. Įgyvendinant Direktyvos 75/439/EEB reikalavimus, turi būti imamasi

„konkrečių priemonių, suteikiančių pirmenybę regeneravimo būdui“. Šios priemonės turi būti tiek

privalomojo, tiek skatinamojo pobūdžio, pavyzdžiui, numatomos subsidijos alyvų atliekų tvarkymo

regeneravimo būdu kaštams padengti. Valstybės narės negali nevykdyti pareigos tvarkyti alyvų

atliekas pagal Direktyvos 75/439/EEB 3 str. 1 d., remdamosi tokio alyvų atliekų tvarkymo būdo

neekonomiškumu ar pan.

4. FAKTORIAI, TRUKDĘ TVARKYTI ALYVŲ ATLIEKAS PAGAL DIREKTYVOS

75/439/EEB REIKALAVIMUS

4.1. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis110

, Lietuvoje į kasmet surenkamų alyvų atliekų

kiekis mažėja.

23 lentelė. Į vidaus rinką išleistų alyvų kiekis ir surinktų alyvų atliekų kiekis

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Į vidaus rinką išleistų alyvų kiekis 13 902 t 32 248 t 24 061 t 16 869 t 19 456*

Surinktų alyvų atliekų kiekis 8 321 t 6 622 t 5 743 t 3 989 t 3 764*

Šaltinis: detalesnė informacija Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje adresu <http://gamta.lt/cms/index>.

*Negalutiniai duomenys.

Lentelėje pateikti duomenys akivaizdžiai parodo, kad panaudotų alyvų tvarkymo užduotys

nevykdomos: 2006 m. buvo surinkta beveik 60 proc. alyvų atliekų, skaičiuojant nuo išleisto į vidaus

rinką alyvų kiekio, 2007 m. – 21 proc., 2008 m. – 23 proc., 2009 m. – 23,6 proc., o 2010 m. – 19,3

108

1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją (C-102/97, Rink. P. I-5051) ir 2004 m. liepos 15 d.

Sprendimas Komisija prieš Jungtinę Karalystę (C-424/02, Rink. P. I-0000). 109

Detalesnė informacija adresu: <http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:62002C0424:LT:HTML>. 110

Detalesnė informacija adresu: <http://gamta.lt/cms/index>.

http://gamta.lt/cms/index

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:62002C0424:LT:HTML

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:62002C0424:LT:HTML




71

proc. Tokią situaciją lemia tai, kad panaudotomis alyvomis rinkoje prekiaujama kaip pakaitalu

krosniniam kurui. Naudotos alyvos kaina 2-4 kartus mažesnė nei krosninio kuro ir ji naudojama

patalpoms šildyti, nors toks išteklių panaudojimo būdas yra nelegalus111

. Ši praktika ypač paplitusi

autotransporto priemonių remonto įmonėse112

, kurios, nors pagal teisės aktų reikalavimus113

privalo

apskaityti surinktas naudotas alyvas kaip atliekas, tačiau dėl jų vertės rinkoje bei galimybių parduoti

ar panaudoti patalpų šildymui, surinktų alyvų apskaitą linkusios iškraipyti ir nurodyti mažesnius

surinktų alyvų kiekius, nei realiai surenka114

. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos

tiek dėl žmogiškųjų išteklių stokos115

, tiek dėl ribotų galimybių patikrinti, ar autotransporto remonto

įmonės apskaito panaudotas alyvas, nėra pajėgios efektyviai kontroliuoti alyvų atliekų surinkimo

procesus.

4.2. Atsižvelgiant į tai, kad 80 procentų alyvų atliekų susidaro individualiame transporte116

,

autotransporto priemonių remonto įmonėse identifikuotos problemos lemia mažą alyvų atliekų

surinkimo efektyvumą.

4.3. Alyvų surinkimą taip pat apsunkina tai, kad dalis alyvų atliekų susidaro privačiuose namų

ūkiuose, kai jas keičia patys autotransporto priemonių ar kitų įrengimų, naudojančių alyvas,

savininkai. Šios alyvų atliekos taip pat netvarkomos pagal aplinkosauginius reikalavimus. Duomenų

apie tokiu būdu susidarančias alyvų atliekas Lietuvoje nėra. ES šalyse privatūs namų ūkiai

pažeisdami aplinkosauginius ir sveikatos apsaugos reikalavimus pašalina apie 25 procentus alyvų

atliekų117

.

4.4. 2004 m., t. y. Direktyvos 75/439/EEB perkėlimo metu, Lietuvoje nebuvo ir iki šiol nėra

panaudotų alyvų regeneravimo įrenginių118

(šiuo metu Jonavoje montuojami perdirbimo į benziną ir

dyzeliną įrenginiai, kurių pajėgumas sieks iki 10000 tonų per vienerius metus. Numatoma darbų

pabaiga – 2011 metai).

4.5. Valstybės institucijos taip pat nesiėmė pakankamų priemonių, numatytų Direktyvoje

75/439/EEB: sukurti tinkamo naudotų alyvų šalinimo (regeneravimo, perdirbimo, deginimo)

skatinimo sistemas ir alyvų atliekų regeneravimo pajėgumus119

.

111

Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m.

gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 (Žin., 2003, Nr.: 31 -1290). 112

Apklausti respondentai – visi privatūs subjektai, užimantys didžiąją dalį alyvų rinkos (UAB „Apsaga“, UAB

„Autotrade“, UAB „Lukoil Baltia“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Robidalis“, UAB „Soliris“, UAB „Tepalita“,

asocijuotos struktūros (Lietuvos autoverslininkų asociacija, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija),

pavojingų atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės UAB „Žalvaris“ Komercijos direktorius Sigitas Ašmontas

(pranešimas „Pavojingos atliekos. Naudotos alyvos, tepalo, kuro ir oro filtrų surinkimas bei tvarkymas LT. Kitų šalių

tvarkymosi pavyzdžiai.“ kasmetiniame renginyje „Atliekų tvarkymo forumas“, 2011 metai) ir dalis valstybės

kompetentingų institucijų atstovų – kaip pagrindinę priežastį, kodėl negalima surinkti alyvų atliekų, nurodė nelegalią

prekybą alyvų atliekomis ir jų nelegalų naudojimą kaip alternatyvą krosniniam kurui. 113

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726) ir kt. 114

R. Uselytė ir I. Silvestravičiūtė, Atliekų tvarkymo būklės analizė. Vilnius: 2009 m. bei 112 išnašoje nurodyti

apklausti subjektai. 115

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų (regionų aplinkos apsaugos departamentų) atstovai nurodo, kad

alyvų atliekų surinkimo ir tvarkymo kontrolei efektyviai vykdyti didžiuosiuose miestuose reikėtų papildomai nuo 2 iki

7 žmonių. 116

J. Daukšas, Aplinkos apsaugos technologijos. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2004 m. 117

J. K. Staniškis et al, Integruota atliekų vadyba. Kaunas: Technologija, 2004 m. 118

Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12

d. nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5033) p. 191.

119 2011 m. kovo 28 d. Aplinkos ministerijos raštas Nr. (17-1)-D8-2912, kuriuo atsakoma į Lietuvos autoverslininkų

asociacijos 2011 d. vasario 14 d. raštą Nr. 02-08.



72

5. DIREKTYVOS 75/439/EEB PERKĖLIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

Direktyvos 75/439/EEB nuostatos į nacionalinę teisę perkeltos 2004 m. balandžio 29 d. įstatymu

Nr. IX-2214. Šiuo įstatymu alyvų gamintojai ir importuotojai buvo įpareigoti imtis visų priemonių,

kad alyvų atliekos būtų tvarkomos taip, jog būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos šių atliekų

tvarkymo užduotys (vykdyti alyvų apskaitą, „organizuoti“ alyvų atliekų tvarkymo sistemas ir kt.).

Perkeliant Direktyvos 75/439/EEB nuostatas, nebuvo imtasi priemonių, kurios padėtų išanalizuoti

situaciją alyvų atliekų rinkoje bei išsiaiškinti galimybes jas surinkti ir tinkamai sutvarkyti pagal

direktyvos reikalavimus. Apsiribota formaliu direktyvinių nuostatų perkėlimu120

. Tai patvirtina ir

minėto įstatymo projekto Aiškinamasis raštas. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos

Seimo statuto 135 str., teikiant įstatymo projektą, buvo privaloma numatyti teikiamo įstatymo

projekto priėmimo tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes. Tačiau Aiškinamajame rašte121

nėra

jokio vertinimo dėl galimų naujo teisinio reguliavimo, įgyvendinančio Direktyvos 75/439/EEB

reikalavimus, pasekmių.

Iš esmės analogiška situacija susiklostė su Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo

pakeitimais, priimtais Seimo 2005 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-279122

. Prie šio projekto

pridėtame Aiškinamajame rašte apsiribota formaliu įstatymo pasekmių vertinimu: „Priėmus Atliekų

tvarkymo įstatymo pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Gamintojams ir importuotojams,

gaminantiems ir importuojantiems bei išleidžiantiems į Lietuvos vidaus rinką alyvas, transporto

priemones, elektros ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius gaminius ir šių bei kitų gaminių

pakuotes, reikės skirti papildomų lėšų šių gaminių atliekų tvarkymo sistemoms kurti“.

Kaip jau buvo minėta, Direktyva 75/439/EEB įpareigoja valstybes nares ne tik imtis formalių

priemonių – nustatyti nacionalinį teisinį reglamentavimą, formaliai suteikiant prioritetą

„apdorojimo regeneravimo būdu sąlygoms“, ar „apsiriboti studijų atlikimu, ataskaitų parengimu“.

Įgyvendinant Direktyvos 75/439/EEB reikalavimus, turi būti imamasi „konkrečių priemonių,

suteikiančių pirmenybę regeneravimo būdui“. Šios priemonės gali būti tiek privalomojo, tiek

skatinamojo pobūdžio. Tačiau nuo 2004 metų iki 2010 m. gruodžio 12 d. (tada Direktyva

75/439/EEB perkelta į 2008/98/EB atliekų direktyvą ir iš dalies panaikinti tiesioginiai reikalavimai

valstybėms narėms teikti prioritetą panaudotų alyvų regeneravimai) valstybės institucijos, nors ir

turėdamos informaciją apie problemas alyvų atliekų tvarkymo sektoriuje (Aplinkos apsaugos

agentūros statistinė informacija, kad nevykdomos VSATP nustatytos alyvų atliekų tvarkymo

užduotys), nevykdė tokių direktyvoje valstybėms narėms numatytų pareigų kaip alyvų atliekų

regeneravimo skatinimas, alyvų atliekų regeneravimo pajėgumų sukūrimas ar kt.

6. TEISINIO REGULIAVIMO TRŪKUMAI IR TEISĖS TAIKYMO PROBLEMOS ALYVŲ

ATLIEKŲ TVARKYMO SRITYJE

i. Dėl atitikties ES teisei

6.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarime Nr. 1224 „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 519 „Dėl valstybinio strateginio

atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo perkeltos Direktyvos 75/439/EEB

nuostatos, buvo įtvirtinti reikalavimai alyvos importuotojams ir gamintojams regeneruoti ar

120

Interviu su Aplinkos ministerijos darbuotoju, dalyvavusiu Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo

pakeitimų, susijusių su Direktyvos 75/439/EEB perkėlimu, rengime. 121

Detalesnė informacija adresu: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=230931>. 122

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30 ir 34 straipsnių bei aštuntojo1 skirsnio pakeitimo įstatymo

projekto Aiškinamasis raštas, paskelbtas adresu: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=249407>.





73

perdirbti į kurą alyvos atliekas, neatsižvelgiant nei į technines, nei į ekonomines ar organizacinės

sąlygas. Pati valstybė nesiėmė jokių priemonių, jog būtų sukurti reikiami pajėgumai alyvos atliekų

regeneravimui ar perdirbimui į kurą, kaip to reikalauja Direktyvos 75/439/EEB 5 str. 2 d., ir

nustatytu teisiniu reguliavimo visas valstybės prievoles, kylančias iš minėtos direktyvos, perkėlė

privatiems ūkio subjektams, taip pat ir pareigą sukurti atliekų tvarkymo sistemą (Valstybinio

strateginio atliekų tvarkymo plano 168 punktas).

6.2. ESTT 2004 m. liepos 15 d. sprendime (Byla C-424/02 „Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas

– Direktyva 75/439/EEB – Naudotų alyvų šalinimas – Prioritetas naudotoms alyvoms perdirbti jas

regeneruojant“) yra nurodęs, jog „(...) atsakant į Jungtinės Karalystės vyriausybės argumentą, kad

nuoroda į „technines, ekonomines ar organizacines sąlygas“ reiškia, jog Europos Bendrijų įstatymų

leidėjas pripažįsta valstybių narių vertinimo laisvę, reikėtų pažymėti, kad nuostata dėl sąlygų turėtų

būti vertinama kaip proporcingumo principo išraiška, pagal kurį valstybės narės privalo imtis

siekiamam tikslui tinkamų ir proporcingų priemonių, siekiant suteikti prioritetą naudotų alyvų

perdirbimui jas regeneruojant, ir kad šią pozityvią pareigą riboja direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje

numatytos techninės, ekonominės ir organizacinės sąlygos“. Analogiškai ESTT yra pasisakęs 2005

m. sausio 27 d. sprendime byloje C-92/03.

Atsižvelgiant į pastaruosius ESTT sprendimus, kuriuose aiškinamos Direktyvos 75/439/EEB

nuostatos, bei Direktyvos 75/439/EEB 2, 3, 5 straipsnių reikalavimus, galima kelti prielaidą, jog

Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų normos, įtvirtinančios pareigą alyvų importuotojams

ir gamintojams alyvos atliekas regeneruoti ar perdirbti į kurą, t. y. alyvos atliekų tvarkymo

užduotys, neatitinka Direktyvos 75/439/EEB 2, 3, 5 straipsnių nuostatų123.

6.3. Paminėtina, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra pateiktas ir nagrinėjamas

UAB „Autotrade“ prašymas administracinėje byloje124

nurodytais pagrindais kreiptis ESTT, prašant

išaiškinti, ar nustatymas, kad alyvų importuotojai ir gamintojai privalo vykdyti alyvų atliekų

tvarkymo užduotis (nuo 2008 metų – regeneruoti arba perdirbti į kurą ne mažiau kaip 30 proc., o

nuo 2012 metų – ne mažiau kaip 50 procentų alyvų atliekų, skaičiuojant nuo pateikto per metus

rinkai alyvų kiekio; sukurti alyvos atliekų tvarkymo sistemą, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos

Respublikos teisės aktuose, t. y. Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, patvirtinto

Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519, 166.4 punkte ir 168 punkte), gali būti

laikomas priemone, užtikrinančia, jog viena ar daugiau įmonių užsiimtų joms pristatomų naudotų

alyvų surinkimu ir (arba) šalinimu Lietuvos Respublikos teritorijoje Direktyvos 75/439/EEB 5

straipsnio prasme; gali būti laikoma tinkama ir proporcinga priemone, suteikiančia prioritetą

naudotų alyvų regeneravimui ar perdirbimui į kurą Direktyvos 75/439/EEB 3 straipsnio prasme.

Procesinis sprendimas dėl šių prašymų šiuo metu dar nėra priimtas.

ii. Dėl atitikties nacionalinei teisei

6.4. Gamintojų ir importuotojų nuomone125

, dėl anksčiau nurodytų priežasčių (žr. poskyrį

„Faktoriai, trukdę tvarkyti alyvų atliekas pagal Direktyvos 75/439/EEB reikalavimus”)

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių nėra galimybės įvykdyti.

123

Paminėtina, kad šią direktyvą panaikino 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

Nr. 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas. 124

Administracinė byla Nr. A-502-1463-11. 125

Visi apklausti gamintojai ir importuotojai bei asocijuotos struktūros, nurodyti 112 išnašoje, teigia, kad esamo teisinio

reglamentavimo sąlygomis alyvų užduočių įvykdyti neįmanoma arba užduočių vykdymas susijęs su neproporcingomis

išlaidomis dėl skyriuje „Faktoriai, trukdę tvarkyti alyvų atliekas pagal Direktyvos 75/439/EEB reikalavimus“ nurodytų

priežasčių. Šiai nuomonei neoficialiai pritaria ir dalis kompetentingų kontroliuojančių institucijų pareigūnų.



74

6.5. Pagal Konstitucinio Teismo suformuotą Konstitucinę doktriną bei Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo praktiką – „negalima teisės normose įtvirtinti reikalavimų, kurių neįmanoma įvykdyti“.

6.6. Pagrįstų abejonių kelia alyvų atliekų tvarkymo užduočių nustatymo konstitucingumas

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane – valstybės strateginio planavimo dokumente,

nustatančiame valstybės institucijų tikslus, uždavinius, jų įgyvendinimo priemones bei

įgyvendinimo kontrolės mechanizmus, o ne privačių subjektų pareigas.

6.7. Vadovaudamiesi šiais (6.4.–6.6.) pagrindais, alyvų gamintojai ir importuotojai (UAB

„Robidalis“, UAB „Soliris“, UAB „Autotrade“ ir kt.) Kauno apylinkės teisme, Kauno apygardos

administraciniame teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylose dėl jiems

taikytų sankcijų ir administracinių poveikio priemonių dėl alyvų atliekų užduočių nevykdymo yra

padavę prašymus atlikti nepriklausomas ekspertizes dėl galimybių tvarkyti alyvų atliekas bei

kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano nuostatų,

nustatančių alyvų atliekų tvarkymo užduotis, atitikties Konstitucijai dalyje dėl jų taikymo

privatiems subjektams. Procesiniai sprendimai šiuo klausimu šiuo metu dar nepriimti.

iii. Dėl ATPK numatytos atsakomybės už alyvų atliekų užduočių nevykdymą

6.8. ATPK 5119

str. 7 d. įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo sudėtis numato dvi veikas, kurių

padarymas užtraukia administracinę atsakomybę alyvų gamintojams ir importuotojams: alyvų

atliekų „netvarkymas ir nedalyvavimas alyvų atliekų tvarkymo sistemose“. Administracinės teisės

pažeidimu laikomos veikos – „alyvų atliekų tvarkymo užduočių nevykdymas“ – nei ATPK 5119

, nei

kiti straipsniai nenumato.

6.9. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos skirtingai ir nenuosekliai traktuoja ATPK

5119

str. nuostatas dalyje dėl užduočių nevykdymo, pavyzdžiui, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos

departamentas aiškina šio straipsnio nuostatas plečiamai, t. y., kad veikos, numatytos ATPK 5119

str., apima veiką „alyvų užduočių nevykdymas“. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos

departamentas bylą, iškeltą tais pačiais pagrindais, nutraukė, remdamasis tuo, kad ATPK 5119

str.

nenumato atsakomybės už alyvų atliekų užduočių nevykdymą, tačiau vėliau pakartotinai surašė

administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 5119

str.

6.10. Panaši situacija susiklostė ir teismuose. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas UAB „Autotrade“ vadovą nubaudė administracine nuobauda už alyvų užduočių nevykdymą

pagal ATPK 5119

str. 7 d. numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Tačiau kitu atveju bylą

dėl analogiškos veikos teismas nutraukė, motyvuodamas, kad minėtas straipsnis nenumato

atsakomybės už alyvų atliekų tvarkymo užduočių nevykdymą126

.

7. IŠVADOS

Apibendrinant analizės rezultatus, galima daryti išvadą, kad Direktyva 75/439/EEB nebuvo

tinkamai įgyvendinta, o tai lėmė šios priežastys:

Perkeliant Direktyvą 75/439/EEB, nebuvo įvertinta situacija ir galimybės tvarkyti alyvų

atliekas pagal šios direktyvos reikalavimus bei valstybės administraciniai gebėjimai,

finansiniai ir žmogiškieji ištekliai užtikrinti alyvų atliekų tvarkymą pagal Direktyvos

75/439/EEB nuostatas;

126

Administracinės bylos Nr. N62

-832/2011; Nr. N62

-3250/2010 ir kt. Teismų praktikos duomenų bazėje

www.infolex.lt.

http://www.infolex.lt/



75

Atsakingos valstybės institucijos, kurios pagal Direktyvos 75/439/EEB reikalavimus turėjo

pareigą aktyviai dalyvauti kuriant alyvų atliekų tvarkymo pajėgumus, nesiėmė priemonių,

kad jie būtų sukurti;

Perkeliant Direktyvos 75/439/EEB nuostatas, jos galimai nebuvo pakankamai įvertintos

nacionalinės teisinės sistemos, Konstitucinės doktrinos požiūriu;

Dėl teisinio reglamentavimo aiškumo ir sistemiškumo stokos buvo sudarytos prielaidos tiek

valstybės institucijoms, tiek teismams skirtingai interpretuoti teisės normas, reguliuojančias

alyvų atliekų tvarkymą bei atsakomybės už jų netvarkymą klausimus.

2.2.2 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB

dėl pakuočių ir pakuočių atliekų veikimas Lietuvoje

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir

pakuočių atliekų (toliau – Pakuočių direktyva) tikslas – suderinti pakuočių ir pakuočių atliekų

tvarkymo nacionalines priemones, kad būtų sumažintas jų neigiamas poveikis aplinkai, o taip pat

užtikrinti vidaus rinkos funkcionavimą bei išvengti prekybos kliūčių ir konkurencijos iškraipymo127

.

Pakuočių direktyvoje nustatyti tik patys pagrindiniai reikalavimai pakuočių ir pakuočių atliekų

tvarkymui, taip pat ir vieni iš svarbiausių reikalavimų, t. y. reikalavimai valstybėms narėms per

nustatytus terminus pasiekti pakuočių atliekų perdirbimo ir naudojimo tikslus, pasirenkant

tinkamiausias šių tikslų įgyvendinimo priemones bei sukuriant reikiamas sistemas. Pakuočių

direktyvos nuostatų įgyvendinimas daro poveikį praktiškai visiems gyventojams, verslo subjektams

bei valstybės institucijoms, be to, tam reikalingos pakankamai didelės finansinės bei

administracinės sąnaudos, todėl šios direktyvos įgyvendinimas yra sudėtingas ir keliantis daug

problemų.

Lietuvai dalyvaujant derybose dėl narystės ES, buvo išsiderėtas pereinamasis laikotarpis dėl

Pakuočių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo (jie privalėjo būti įgyvendinti iki 2006 m. gruodžio

31 d.), tačiau iki Lietuvai tampant ES nare buvo numatyta priimti nacionalinius teisės aktus,

įvirtinančius pagrindinius pakuotės ir (ar) pakuotės atliekų reikalavimus, suderintus su Pakuočių

direktyvos ir kitų ES teisės aktų nuostatomis. Dėl šios priežasties dar 2001 m. rugsėjo 25 d. buvo

priimtas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas Nr. IX-517, kuris

nustatė Lietuvos Respublikoje pagamintų ir į Lietuvos Respubliką importuotų pakuočių (taip pat ir

pakuočių su prekėmis) bei pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo

reikalavimus ir reglamentavo gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų teises ir pareigas.

Šiame įstatyme pirmą kartą buvo įtvirtinta gamintojų ir importuotojų pareiga imtis reikiamų

priemonių, kad būtų įvykdytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos pakuočių bei

pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ir kitokio naudojimo užduotys. Įstatymas įsigaliojo 2003 m.

sausio 1 d., todėl tiek ūkio subjektams, tiek valstybės ir savivaldybių institucijoms buvo numatytas

pakankamas pereinamasis laikotarpis, per kurį buvo galima pasiruošti vykdyti naujai nustatytus

reikalavimus ar funkcijas pakuotės ir pakuotės atliekų tvarkymo srityje.

2002 m., prieš įsigaliojant įstatymui, gamintojams ir importuotojams buvo nustatytos pirmosios

pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo ir naudojimo užduotys 2003–2006 metams128

. 2005 m.

kovo 9 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB iš dalies keičianti

Direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų suteikė teisę Lietuvai pasirinkti laikotarpį (bet

127

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL

2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349) 1 str. 128

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. 1643 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir

apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo 2003–2006 m. užduočių“ / Valstybės žinios, 2002, Nr. 101-4509 (su

vėlesniais pakeitimais ir papildymais).



76

ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.), per kurį privalo būti pasiekti minimalūs tikslai

(užduotys), susiję su pakuotės atliekų naudojimu ir perdirbimu. Pakuočių direktyvos pakeitime

nustatyti pakuočių atliekų naudojimo ir perdirbimo tikslai buvo perkelti į Valstybinį strateginį

atliekų tvarkymo planą, o taip pat Vyriausybės nutarimu gamintojams ir importuotojams buvo

nustatytos naujos (didesnės) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys 2007–2012

metų periodui129

.

1. PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI, PERKELIANTYS PAKUOČIŲ DIREKTYVOS

NUOSTATAS

Siekiant įgyvendinti Pakuočių direktyvoje nustatytus pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų perdirbimo ir

naudojimo tikslus, Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtintas šis pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų

tvarkymo sistemos modelis:

Gamintojai ir importuotojai turi pareigą imtis visų priemonių, kad tuščios pakuotės bei šių

pakuočių atliekos būtų tvarkomos vadovaujantis šiais prioritetais ir eiliškumu: 1) prevencija;

2) pakartotinis pakuotės naudojimas; 3) perdirbimas; 4) pakuočių atliekų naudojimas

energijai gauti; 5) saugus šalinimas130

.

Gamintojai ir importuotojai gali patys tvarkyti savo pakuočių atliekas (taip pat sutartiniais

pagrindais pavesti šias atliekas tvarkyti atliekas tvarkančioms įmonėms) arba kartu su kitais

gamintojais ir (ar) importuotojais steigti organizaciją ar sutartiniais pagrindais tapti tokios

organizacijos nariais ir jai pavesti organizuoti pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą bei

vykdyti visas ar tam tikras šio įstatymais jiems nustatytas pareigas131

.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme bei Mokesčio už aplinkos teršimą

įstatyme132

įtvirtinta gamintojų ir importuotojų pareiga įvykdyti nustatytas pakuočių atliekų

naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis, o tuo atveju, jei užduotys nevykdomos ar vykdomos

ne visiškai, mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis;

Pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių įvykdymą patvirtinančiu, o taip pat

suteikiančiu teisę pasinaudoti mokestine lengvata dokumentu laikoma pažyma, kurią gali

išduoti atliekas išvežančios įmonės ar atliekas naudojančios įmonės, įtrauktos į Atliekas

naudojančių ir eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašą133

;

Atliekų tvarkymo įstatyme134

nustatyta, jog mokestis už aplinkos teršimą pakuotės

atliekomis naudojamas Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programai, kurios lėšos gali

būti skiriamos pakuotės atliekų tvarkymo sistemų kūrimo, funkcionavimo ir vystymo

finansavimui;

129

2006 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir

pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007–2012 metų užduočių patvirtinimo“ / Valstybės žinios, 2006,

Nr. 130-4897. 130

2001 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 7 ir 3 str./

Valstybės žinios, 2001, Nr. 85-2968 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais); 1998 m. birželio16 d. Lietuvos

Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30 str. / Valstybės žinios, 1998, Nr. 61-1726 3 str. (su vėlesniais

pakeitimais ir papildymais). 131

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7str. 2 d; Lietuvos Respublikos atliekų

tvarkymo įstatymo 341 str. 1 d.

132 2001 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas Nr. IX-517 / Valstybės

žinios, 2001, Nr. 85-2968 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais); 1999 m. gegužės13 d. Lietuvos Respublikos

mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas Nr. VIII-1183 / Valstybės žinios, 1999, Nr. 47-1469 (su vėlesniais pakeitimais

ir papildymais). 133

Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos

ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 14 punktas / Valstybės žinios, 2008, Nr.

79-3140 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 134

1998 m. birželio16 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30 str. / Valstybės žinios, 1998,

Nr. 61-1726 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).



77

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane135

nustatytos esminės pakuočių ir

pakuočių atliekų tvarkymo nuostatos, įskaitant ir reikalavimus pakuočių bei pakuočių

atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos organizavimui, bei įtvirtinti bendrieji pakuočių

atliekų naudojimo ir perdirbimo tikslai;

Vyriausybės nutarimais136

kiekvieniems metams, pradedant nuo 2003 metų, nustatomos

pakuočių ir pakuočių atliekų perdirbimo ir (ar) naudojimo užduotys;

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse137

detalizuoti pakuočių atliekų tvarkymo

reikalavimai bei nustatytas pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių

vykdymo kontrolės mechanizmas, t. y. pagal šių taisyklių reikalavimus gamintojai ir

importuotojai privalo vesti pakuočių apskaitą ir, vadovaudamiesi jos duomenimis, parengti

ir pateikti regiono aplinkos apsaugos departamentui nustatytos formos pakuočių apskaitos

ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus. Pagal apskaitos metinių ataskaitų duomenis bei

šiuos duomenis pagrindžiančius dokumentus (atliekų tvarkytojų išduotas pažymas apie

pakuotės atliekų sutvarkymą) nustatoma, ar pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų užduotys yra

vykdomos;

Administracinių teisės pažeidimų kodekse138

nustatyta už pakuočių atliekų tvarkymą

atsakingų asmenų (pareigūnų, t. y. įmonių vadovų, kitų įgaliotų darbuotojų ir kt.)

atsakomybė už pakuočių atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus;

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme įtvirtintos ekonominės sankcijos asmenims

(fiziniams ir juridiniams) už nuslėptą pakuočių atliekų kiekį, t. y. taikomas dvigubai didesnis

mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis tarifas.

2. PAKUOČIŲ DIREKTYVOS NUOSTATŲ REIKALAVIMAI IR NACIONALINIŲ

PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TEISINIO REGLAMENTAVIMO TURINYS

Pakuočių direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ES valstybinių narių pareiga imtis būtinų

priemonių, kad būtų pasiekti direktyvoje nustatyti pakuotės atliekų naudojimo ir perdirbimo tikslai.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas nustato, jog pakuočių

surinkimo atliekų tvarkymo sistema turi būti organizuota taip, kad iki 2012 metų pabaigos būtų

sudarytos organizacinės ir (ar) techninės sąlygos kasmet surinkti ir perdirbti (išvežti/eksportuoti

perdirbti) 55–80 procentų pakuočių atliekų, skaičiuojant pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį,

atitinkamai pagal pakuočių medžiagas. O taip pat, kaip jau minėta anksčiau, nacionaliniais teisės

aktais nustatyta pareiga pakuočių importuotojams ir gamintojams vykdyti pakuotės atliekų

naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis (žr. 24 lentelę), t. y. užtikrinti, kad tam tikras procentas

pakuočių atliekų, skaičiuojamas pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį, būtų perdirbtas ar

panaudotas.

135

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12

d. nutarimu Nr. 519 / Valstybės žinios, 2002, Nr. 40-1499 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 136

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir

pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007–2012 metų užduočių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 130-4897). 137

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.

348 / Valstybės žinios, 2002, Nr. 81-3502 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 138

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5112

str. / Valstybės žinios, 1985, Nr. 1-1 (su

vėlesniais pakeitimais ir papildymais).



78

24 lentelė. Naudojimo ir perdirbimo tikslai (kiekybiniai rodikliai pagal pakuotės svorį)

Pakuotė Minimalus

naudojimo

tikslas pagal

direktyvą, %

Minimalus

perdirbimo

tikslas

pagal

direktyvą,

%

Naudojimo ir (ar)

perdirbimo užduotys

gamintojams ir

importuotojams

(2010 m.), %

Naudojimo ir (ar)

perdirbimo užduotys

gamintojams ir

importuotojams

(2011 m.), %

Stiklas 60 66 68

Popierius ir kartonas 60 74 (iš jo perdirbimas –

72)

78 (iš jo perdirbimas –

74)

Metalas 50 50 52

Plastikas 22.5 30 (iš jo perdirbimas –

26)

32 (iš jo perdirbimas –

27)

Medis 15 40* (iš jo perdirbimas –

18)

42* (iš jo perdirbimas –

20)

Iš viso pakuočių: Min. 60 Min. 55

Max. 80

*Užduotis apima ne tik medinės, bet ir kitos pakuotės, kuriai nėra nustatyta atskiros užduoties, sutvarkymą.

Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, Lietuvoje gamintojams ir importuotojams nustatytos

pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys yra didesnės nei Pakuočių direktyvoje

nustatyti minimalūs pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo kiekybiniai rodikliai, kurių

pasiekimą privalo užtikrinti valstybė narė. Tačiau nepaisant to, kad pagal nustatytą teisinį

reguliavimą pakuotės gamintojams ir importuotojams taikomas gamintojų atsakomybės principas,

pagal kurį gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už jų vidaus rinkai pateiktų pakuočių poveikį

aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant pakuočių

atliekų surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir (ar)

finansavimą, pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimą, informacijos apie pakuotes ir jų

atliekų tvarkymą teikimą139

ir kt., realiai gamintojų ir importuotojų atsakomybė už pakuotės atliekų

sutvarkymą yra ribota nustatytomis užduotimis. Teisės aktai nenumato tiesioginės atsakomybės

gamintojams ir importuotojams už tai, kad nėra sutvarkoma surinkta pakuotės ir (ar) pakuotės

atliekų dalis, viršijanti užduotis. Todėl, jei pakuotės atliekų surenkama daugiau nei nustatyta

užduotis, atsakomybė už šio kiekio atliekų sutvarkymą tenka tam ūkio subjektui, kuris atliekas turi.

Vadinasi, pakuotės atliekų sutvarkymą, sutvarkymo būdo pasirinkimą ir kt. lemia rinka, t. y. ar

surinktos pakuočių atliekos turi paklausą rinkoje, kokia yra jų rinkos kaina ir t. t.

Interviu metu išaiškėjo problema, jog iš atliekų perdirbėjų ir (ar) naudotojų gaunamos sumos

nepadengia tam tikros rūšies pakuotės atliekų surinkimo kaštų, todėl pakuotės atliekų surinkėjai

(supirkėjai) nėra suinteresuoti surinkti (supirkti) daugiau pakuotės atliekų nei reikalinga

gamintojams ir importuotojams, kad pastarieji įvykdytų užduotis ir įsigytų tai patvirtinančius

dokumentus (pažymas). Šios aplinkybės neskatina privataus sektoriaus investuoti į pakuotės atliekų

surinkimo ir/ar rūšiavimo infrastruktūrą, be to, dėl ganėtinai mažų „sąvartyno vartų“ mokesčių,

kuriuos nustato savivaldybės, atliekų šalinimas sąvartyne yra ekonomiškai patraukliausias atliekų

tvarkymo būdas ir neskatina atliekų perdirbimo ir naudojimo.

139

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12

d. nutarimu Nr. 519 / Valstybės žinios, 2002, Nr. 40-1499 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 139 p.



79

Pakuočių direktyvos 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad ES valstybės narės tikslus, susijusius su

pakuočių atliekų perdirbimu ir naudojimu, gali įgyvendinti ne tik pakuotės atliekas perdirbdamos ir

naudojamos ES valstybėse narėse, bet ir tuo atveju, kai pakuotės atliekos išvežamos iš Bendrijos, jei

yra tenkinamos 2 sąlygos: 1) pakuočių atliekos buvo išvežtos iš Bendrijos pagal Tarybos

reglamentus (EEB) Nr. 259/93, (EB) Nr. 1420/1999 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1547/1999;

2) yra pagrįstų įrodymų, kad naudojimo ir (arba) perdirbimo operacijos vyko sąlygomis, kurios yra

beveik ekvivalentiškos toms, kurios nustatytos Bendrijos teisės aktuose tuo klausimu. Tačiau

nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta, kokius įrodymus ir kam reikia pateikti, jog pakuotės

atliekų naudojimo ir (arba) perdirbimo operacijos vyko sąlygomis, kurios beveik ekvivalentiškos

toms, kurios nustatytos Bendrijos teisės aktuose, kokie dokumentai patvirtina, jog atliekos išvežtos

iš Bendrijos laikantis reglamentų nuostatų ir pan. Be to, pagal nustatytą teisinį reguliavimą,

gamintojai ir importuotojai negali vykdyti nustatytų pakuotės atliekų perdirbimo ir naudojimo

užduočių, kai pakuočių atliekos yra išvežamos perdirbti ar naudoti į valstybes, kurios nepriklauso

Europos Bendrijų muitų teritorijai140

. Toks nustatytas nacionalinis teisinis reguliavimas kelia

abejonių ne tik tuo aspektu, ar Pakuočių direktyvos nuostatos tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę,

bet ir ar toks teisinis reguliavimas nacionaliniams gamintojams bei importuotojams nesudaro

blogesnių sąlygų lyginant su kitų ES šalių gamintojais bei importuotojais, kuriems perkėlus

Pakuočių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarytos galimybės pakuotės atliekų

perdirbimo tikslų siekti perdirbant atliekas išvežus jas iš ES.

Pakuočių direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų pakuočių atliekų naudojimo ir perdirbimo tikslų

įgyvendinimas, o taip pat ir nacionaliniuose teisės aktuose gamintojams ir importuotojams nustatytų

pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių įvykdymas, neįmanomas neužtikrinus

pakuotės ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo ir (ar) grąžinimo. Pareiga sukurti pakuotės ir (ar)

pakuotės atliekų surinkimo ir (ar) grąžinimo sistemas kildinama iš Pakuočių direktyvos 7 straipsnio.

Tačiau nacionaliniuose teisės aktuose pareiga gamintojams ir importuotojams sukurti pakuotės ir

(ar) pakuotės atliekų surinkimo sistemas yra pakankamai neapibrėžta, o veiksmai, kuriant šią

sistemą, iš esmės yra priklausomi nuo savivaldybių. Pavyzdžiui, Valstybinis strateginis atliekų

tvarkymo planas nustato, kad gamintojai ir importuotojai, įgyvendindami gamintojo atsakomybės

principą, turi naudotis savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis

(pvz.: atliekų rūšiavimo konteineriais), taip pat jie turi bendradarbiauti su savivaldybėmis pakuočių

atliekų surinkimo, finansavimo, šių atliekų surinkimo infrastruktūros sukūrimo ir (ar) plėtros,

visuomenės informavimo apie atliekų tvarkymą klausimais. O pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30

str. 6 d. nuostatas gamintojai ir importuotojai, siekdami įvykdyti užduotis, turi teisę, bet ne pareigą

diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų

surinkimo sistemas. Tačiau dėl nepakankamo savivaldybių suinteresuotumo, politinių interesų141

bei didelių finansinių sąnaudų, kurios reikalingos sistemoms diegti, tokių sistemų diegimas

pakuočių atliekų sektoriuje yra pakankamai retas reiškinys142

. Apibendrinant galima teigti, jog

pagal nustatytą teisinį reguliavimą, pakuočių atliekų surinkimas yra didele dalimi priklausomas nuo

savivaldybių interesų, veiksmų ir priemonių, kurių pastarosios imasi, kad pakuočių atliekos būtų

surenkamos.

140

Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 d. nuostatas, o taip pat Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės

atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9

d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (Žin., 2008, Nr. 79-3140, 2010, Nr. 49-2411), tai, kad gamintojai ir importuotojai

įvykdė pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis, patvirtina pažyma, išduota atliekas išvežančios įmonės

ar atliekas naudojančios įmonės, kurios įtrauktos į Atliekas naudojančių ir eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti

pažymas sąrašą. Tačiau pastaroji pažyma gali būti išduota tik už pakuotės atliekas, kurios perdirbtos ar naudojamos

Lietuvoje arba yra išvežtos ir perdirbtos valstybėse, kurios priklauso Europos Bendrijos muitų teritorijai. 141

Juridinis asmuo, pageidaujantis diegti papildančią atliekų surinkimo sistemą, privalo parengti papildančių atliekų

surinkimo sistemų diegimo sąlygas ir jas suderinti su savivaldybe, tačiau pastaroji turi teisę atsisakyti derinti sąlygas,

jei, jos manymu, sistema yra nereikalinga, netinkama ar pan. 142

Aplinkos ministerijos apibendrinta informacija apie komunalinių atliekų tvarkymo sistemas Lietuvos savivaldybėse

2009–2010 metais, kuri skelbiama adresu: <http://www.am.lt/VI/index.php#r/1113>.

http://www.am.lt/VI/index.php#r/1113



80

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus savivaldybės privalo organizuoti komunalinių

atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti.

Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus įmonių, kurių leidimuose nustatyti

atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių

atliekų tvarkymo sistemose, atliekas. Sistemos turi būti organizuojamos taip, kad skatintų atliekų

naudojimą ir perdirbimą, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų aprūpinti atliekų surinkimo ir

išvežimo priemonėmis ir kt.143

. Be to, savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų valdomose

komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje,

atskirai būtų surenkamos antrinės žaliavos – popierius ir kartonas, plastikas, metalas, įskaitant

pakuočių atliekas144

, t. y. savivaldybės atsakingos už infrastruktūros, skirtos dalies pakuotės ir (ar)

pakuotės atliekų surinkimui, sukūrimą. Tačiau savivaldybėms įstatymais nustatyta pareiga nėra

pakankamai įgyvendinama, o atsakomybė už tai nėra realiai pritaikoma, todėl Pakuočių direktyvos

nuostatos taip pat nėra visiškai įgyvendinamos:

Esama antrinių žaliavų surinkimo bei rūšiavimo sistema yra nepakankama, todėl nėra

sudarytos sąlygos surinkti visas pakuotės atliekas. Visi apklausti respondentai nurodė, jog

savivaldybių teritorijoje esančių antrinių žaliavų surinkimo konteinerių skaičius yra per

mažas. Šią nuomonę patvirtina ir esamos Lietuvos antrinių žaliavų surinkimo sistemos

palyginimas su kitų ES narių sistemomis, pavyzdžiui, Lietuvoje (apie 3 mln. gyventojų) yra

apie 30 tūkst. antrinėms žaliavoms rūšiuoti skirtų konteinerių, o Austrijoje (apie 8,3 mln.

gyventojų) – apie 2,8 mln.145

Pagal Aplinkos ministerijos 2009–2010 m. duomenis Lietuvos

savivaldybėse įrengta 39 proc. reikiamų konteinerių aikštelių, skirtų antrinėms žaliavoms

surinkti146

.

Didžioji dalis (apie 88 proc.) komunalinių atliekų, kurių didelę dalį sudaro pakuotės ir (ar)

pakuotės atliekos, yra šalinama sąvartynuose147

.

3. FAKTORIAI, TRUKDĘ TVARKYTI PAKUOČIŲ ATLIEKAS PAGAL PAKUOČIŲ

DIREKTYVOS REIKALAVIMUS

Pakuočių direktyvoje numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą apsunkina šie veiksniai:

1) Kryptingos politikos vietos savivaldos lygiu atliekų tvarkymo srityje stoka. Pagal Vietos

savivaldos įstatymą antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas yra savarankiška

savivaldybės funkcija, t. y. savivaldybė, vykdydama nustatytas pareigas šioje srityje, savarankiškai

sprendžia, kokios priemonės yra tinkamos bei reikalingos ir kokiu būdu organizuoti antrinių žaliavų

surinkimą ir perdirbimą savivaldybės teritorijoje. Sprendimai šioje srityje priklauso nuo politinės

valios, o savivaldybės prioritetai bei planai pakuočių ir (ar) pakuočių surinkimo bei perdirbimo

organizavimo srityje keičiasi po savivaldybės tarybos rinkimų, kai pasikeičia valdančioji

dauguma148

.

143

1998 m. birželio16 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30 str. / Valstybės žinios, 1998,

Nr. 61-1726 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais). 144

Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 90 p. 145

ARA (Altstoff Recycling Austria) kolektyvinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos 2009 metų duomenys. 146

Aplinkos ministerijos apibendrinta informacija apie komunalinių atliekų tvarkymo sistemas Lietuvos savivaldybėse

2009–2010 metais, skelbiama adresu: <http://www.am.lt/VI/index.php#r/1113>. 147

Tikslios informacijos apie mišrių komunalinių atliekų, kurios patenka į sąvartynus, nėra, tačiau privačių ūkio

subjektų vykdytų atliekų sudėties tyrimų (2009–2010 m.) rezultatai Vilniaus apskrityje rodo, jog komunalinių atliekų

sraute yra pakankamai didelis kiekis antrinių žaliavų (pvz., 12% plastikų, 16% popieriaus, kartono, 7% stiklo ir kt.).

Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros studijos duomenys, 2010 m. 148

Tokią nuomonę išdėstė apklausti atliekų surinkėjai, be to, ją pagrindžia ir praktika. Pavyzdžiui, Vilniaus m.

savivaldybės atstovas pateikė informaciją, jog išrinkus naują savivaldybės tarybą sustabdytas sutarčių su asmenimis,

http://www.am.lt/VI/index.php#r/1113



81

2) Institucinių/administracinių gebėjimų problema. Kai kuriose savivaldybėse trūksta žmogiškųjų

išteklių komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms plėtoti, todėl pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų

surinkimo ir perdirbimo organizavimui skiriama nepakankamai dėmesio. Atliekų tvarkymo

poskyris įsteigtas tik Vilniaus m. savivaldybėje, o kai kuriose savivaldybėse įsteigti Aplinkos

kokybės ar Aplinkos apsaugos skyriai, kurie atlieka su visais aplinkosaugos, įskaitant ir antrinių

žaliavų surinkimo bei perdirbimo sistemos organizavimo, klausimais susijusias funkcijas149

. Visgi

kai kuriose savivaldybėse nėra įsteigtų atskirų skyrių ir visas funkcijas, susijusias su aplinkosaugos

sritimi, įskaitant ir atliekų tvarkymą, atlieka vienas darbuotojas – savivaldybės ekologas150

.

3) Atsakomybės nebuvimas. Teisės aktuose nėra numatyta atsakomybė už savivaldybei nustatytų

pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Vyriausybės atstovas pagal Savivaldybių

administracinės priežiūros įstatymo151

suteiktus įgaliojimus gali reikalauti, kad savivaldybės

vykdytų įstatymuose nustatytas pareigas bei Vyriausybės sprendimus, o nevykdant – ginčyti

savivaldybės veiksmus (sprendimus) ar neveikimą teismine tvarka. Suinteresuota visuomenė ar

asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus pažeidžia savivaldybės neveikimas ir (ar) netinkamas

veikimas pakuotės ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo ir perdirbimo srityje, taip pat gali kreiptis į

teismą. Tačiau šios priemonės yra praktiškai nenaudojamos, o teismų praktikos šioje srityje taip pat

nėra. Tokią situaciją lemia informacijos ir suinteresuotumo stoka, nesusiformavusi bylinėjimosi

praktika („tradicijos“) bei ilgi bylų nagrinėjimo teisme terminai. Siekdama bent iš dalies spręsti

kylančias Pakuočių direktyvos įgyvendinimo problemas, Aplinkos ministerija parengė ir 2009 m.

rugsėjo 8 d. Seime užregistravo Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 4, 25, 27, 28, 30, 31, 34 ir 35

straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1036, kuriame numatyta, jog už

savivaldybių atliekų tvarkymo planų priemonių, tarp kurių turėtų būti numatytos priemonės,

susijusios su antrinių žaliavų tvarkymu, įgyvendinimą atsako savivaldybės administracijos

direktorius. Tačiau šis įstatymo projektas iki šiol nėra priimtas, o pagrindinė priežastis – politinės

valios trūkumas.

4) Gyventojų motyvacijos stoka. Netgi ir tuo atveju, jei savivaldybės tinkamai įvykdytų savo

pareigas ir sukurtų reikiamą bei pakankamą antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo infrastruktūrą,

ji galėtų būti efektyviai naudojama ir leistų užtikrinti Pakuočių direktyvoje nustatytų tikslų

(kiekybinių rodiklių) pasiekimą tik tuo atveju, jei gyventojai būtų sąmoningi, motyvuoti ir rūšiuotų

pakuotes ir (ar) pakuotės atliekas. Tačiau gyventojų motyvacija rūšiuoti atliekas yra nepakankama

dėl įvairių priežasčių:

reikalavimas rūšiuoti atliekas yra ganėtinai naujas, nėra susiformavusios tradicijos;

nepakankamas žmonių sąmoningumas ir informacijos šioje srityje trūkumas;

dėl taikomos rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą „nejaučiamas“ ekonominis

rūšiavimo efektas, nes kaina už komunalinių atliekų tvarkymą paprastai nustatoma metams;

atsakomybė už pakuotės ir (ar) pakuotės atliekų nerūšiavimą yra tik teorinė. Nepaisant to,

jog savivaldybių tarybų patvirtintos atliekų tvarkymo taisyklės nustato pareigą atliekų

kurie nori diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias sistemas, sudarymas,

taip pat yra peržiūrima visa komunalinių atliekų tvarkymo sistema ir rengiami atitinkami savivaldybės priimtų teisės

aktų pakeitimai. 149

Klaipėdos m. savivaldybė, Kauno m. savivaldybė, Alytaus m. savivaldybė, Šiaulių r. savivaldybė, Utenos r.

savivaldybė ir kt. 150

Akmenės r. savivaldybė, Jonavos r. savivaldybė, Neringos savivaldybė, Pakruojo r. savivaldybė, Radviliškio r.

savivaldybė, Širvintų r. savivaldybė, Vilkaviškio r. savivaldybė ir kt. 151

1998 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas Nr. VIII-730 /

Valstybės žinios, 1998, Nr. 51-1392 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).



82

turėtojams rūšiuoti atliekas152

, o Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato

atsakomybę už savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą, t. y. numatyta sankcija –

įspėjimas arba bauda iki 2000 Lt, atsakomybė atliekų nerūšiuojantiems asmenims nėra

taikoma, kadangi, viena vertus, sudėtinga nustatyti daromą pažeidimą ir įrodyti pažeidėjo

kaltę, kita vertus, egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių gyventojai negali vykdyti

nustatytos pareigos (pavyzdžiui, nėra sukurta pakankama pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų

surinkimo sistema).

5) Nepakankamas savivaldybių bendradarbiavimas su gamintojais ir importuotojais,

finansavimo, kurį skiria gamintojai ir importuotojai atskirų komunalinių atliekų surinkimo

priemonėms, trūkumas. 26 iš 60 (43 proc.) Lietuvos savivaldybėse 2009–2010 metais buvo

įdiegtos 77 savivaldybių organizuojamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemas papildančios

atliekų surinkimo sistemos, iš kurių tik 12 sistemų buvo skirtos pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų

(antrinių žaliavų) surinkimui. Kaip parodė savivaldybių pateikti duomenys, pagrindinis atskirų

komunalinių atliekų srautų surinkimo priemonių finansavimo šaltinis Lietuvoje – gyventojų

mokama įmoka (tarifas/rinkliava) už komunalinių atliekų tvarkymą (apie 60 proc. visų skiriamų

lėšų). Gamintojų ir importuotojų skiriamos lėšos minėtų priemonių finansavimui tesudaro apie 10

procentų visų lėšų. Vadinasi, gamintojų ir importuotojų indėlis į pakuotės ir (ar) pakuotės atliekų,

susidarančių komunalinių atliekų sraute, indėlis yra minimalus, o gamintojų atsakomybės principas

nėra pakankamai įgyvendinamas.

4. PAKUOČIŲ DIREKTYVOS NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMAS

Kaip jau minėta, perkeliant Pakuočių direktyvos 6 straipsnio reikalavimus į nacionalinę teisę,

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme

įtvirtinta gamintojų ir importuotojų pareiga įvykdyti nustatytas pakuočių atliekų naudojimo ir (ar)

perdirbimo užduotis. Tuo atveju, jei užduotys nevykdomos ar vykdomos ne visiškai, gamintojai ir

importuotojai privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Vertinant nustatytą

reguliavimą galima būtų teigti, jog nacionaliniai teisės aktai numato dvi alternatyvas gamintojams ir

importuotojams, t. y. užduočių vykdymą arba mokestį už aplinkos teršimą. Tačiau šis suskirstymas

nėra visiškai teisingas ir pagrįstas, nes įvertinus praktinius aspektus, t. y. palyginus mokesčio už

aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifus ir atliekų sutvarkymo kaštus, kaip pagrindinis ir

prioritetinis Pakuočių direktyvos įgyvendinimo modelis („alternatyva“) yra užduočių vykdymas. O

mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis atlieka ne įprasto mokesčio, o baudos, kuri

taikoma, jei neįvykdomos užduotys, funkciją153

. Be to, toks traktavimas geriau atitinka gamintojo ir

importuotojo atsakomybės principo turinį.

Siekiant išsamiau ir aiškiau atskleisti Pakuočių direktyvos įgyvendinimo ypatumus bei nustatyti

pagrindinius veiksnius, kurie gali daryti įtaką direktyvos įgyvendinimui, toliau išsamiau

nagrinėjami Pakuočių direktyvos 6, 7 bei 12 straipsnio nuostatų įgyvendinimo aspektai. Pastarųjų

direktyvos nuostatų įgyvendinimas nėra užtikrinamas pilna apimtimi tiek dėl nustatyto teisinio

152

Kauno miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo

20 d. sprendimu Nr. T-142 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. T-496) 79 p.;

Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m.

gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1185 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1-

1131),Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės

tarybos 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. T-288 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 18 d.

sprendimu Nr. T-310), 30.1 p. ir kt. 153

Mokesčio dydis už daugumą pakuotės atliekų rūšių yra neproporcingai didelis, lyginant su tokių pakuotės atliekų

sutvarkymo kaštais. Pavyzdžiui, PET pakuotės sutvarkymas pagal VšĮ „Žaliasis taškas“ skelbiamą informaciją kainuoja

220 Lt (be PVM) už toną, o mokestis už šios rūšies pakuotės atliekas – daugiau nei 2000 Lt.



83

reguliavimo, tiek dėl ne visiškai ir/ar netinkamai vykdomų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o

taip pat ir dėl administracinių gebėjimų stokos.

4.1. Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos bei metinių ataskaitų

Pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo sistemos pagrindą sudaro apskaita ir jos duomenys.

Gamintojai ir importuotojai privalo tvarkyti pakuočių apskaitą ir, vadovaudamiesi jos duomenimis,

regionų aplinkos apsaugos departamentams pateikti metines ataskaitas. Pavyzdžiui, metines

ataskaitas už 2009 m. į vidaus rinką išleistas pakuotes pateikė 10 747 gamintojai ir importuotojai,

už 2008 m. –10 782 gamintojai ir importuotojai154

. Nepaisant to, kad pagal Pakuočių ir pakuočių

atliekų tvarkymo taisykles šios ataskaitos iki 2011 metų galėjo būti teikiamos raštu arba internetu,

daugelis jų teikiamos raštu155

.

Atsižvelgiant į statistinius duomenis, galima teigti, kad metinėse ataskaitose pateiktų duomenų

tikrumo ir pagrįstumo patikrinimui, kuris leistų užtikrinti efektyvesnį Pakuočių direktyvos 6 ir 12

straipsnio 6 dalies nuostatų įgyvendinimą, turi būti skiriami itin dideli žmogiškieji ištekliai.

Kadangi gamintojų ir importuotojų, kurie privalo vesti apskaitą bei teikti metines ataskaitas,

skaičius labai didelis, su esamais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais regionų aplinkos apsaugos

departamentams sudėtinga efektyviai kontroliuoti pakuočių apskaitos tvarkymo reikalavimų

laikymąsi bei tikrinti metinėse ataskaitose pateiktų duomenų teisingumą.

Atliekų tvarkytojai (naudotojai, perdirbėjai, surinkėjai ir kt.) taip pat privalo vesti pirminę atliekų

apskaitą. Vadovaujantis apskaitos duomenimis, atliekų tvarkytojai, kurie yra įrašyti į Atliekas

naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašą, išduoda, o gamintojai

ir importuotojai iš jų įsigyja reikiamą kiekį pažymų apie pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą).

Pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių įvykdymo vertinimas atliekamas,

vadovaujantis įmonių pateikiamomis deklaracijomis ir (ar) ataskaitomis bei jas pagrindžiančiais

dokumentais, t. y. atliekas išvežančių ar naudojančių įmonių išduodamomis nustatytos formos

pažymomis. Šios pažymos laikomos užduočių vykdymą patvirtinančiais dokumentais, o taip pat ir

pagrindu taikyti mokestinę lengvatą, t. y. gamintojas ir importuotojas atleidžiamas nuo mokesčio už

visą išleistą į vidaus rinką pakuotės ir (ar) pakuotės atliekų kiekį, jei jis įvykdo užduotis ir turi tai

patvirtinančias pažymas (iš dalies įvykdžius užduotis, mokestis atitinkamai mažinamas Mokesčio

už aplinkos teršimą įstatyme nustatyta tvarka156

).

Neteisingai ir/ar aplaidžiai vykdoma apskaita, ypač apskaitos duomenų ar jai tvarkyti reikalingų

dokumentų klastojimas (pavyzdžiui, nurodomas mažesnis išleistos į vidaus rinką pakuotės svoris

(pakuotę privalo sverti gamintojas ar importuotojas) nei yra iš tiesų; taip pat dokumentuose

nurodomas didesnis priimtų perdirbti ar naudoti pakuotės atliekų kiekis nei iš tiesų ir pan.) turi

reikšmės Pakuočių direktyvos nuostatų įgyvendinimui, kadangi, pirma, valstybė narė neužtikrina

savo įsipareigojimų pagal Pakuočių direktyvos 12 str. 6 d. nuostatas vykdymo, antra,

neužtikrinamas Pakuočių direktyvoje nustatytų pakuočių atliekų perdirbimo ir perdirbimo tikslų

tinkamas įgyvendinimas.

154

2009 m. į šalies rinką išleistų pakuočių kiekio pasiskirstymas. Detalesnė informacija skelbiama Aplinkos apsaugos

agentūros interneto svetainėje adresu: <http://gamta.lt/cms/index?rubricId=21bfe72d-2246-44f0-8bfc-ad1653988699>. 155

Pavyzdžiui, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikiama apie 3500 metinių ataskaitų, iš kurių apie

2 000 raštu (popierinėje formoje). Jose nurodomi duomenys turi būti apibendrinami (suvedami) ir pateikiami Aplinkos

apsaugos agentūrai, o tai labai padidina regionų aplinkos apsaugos departamentų darbuotojų darbo krūvį. 156

Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos

ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 / Valstybės žinios, 2008, Nr. 79-3140 (su

vėlesniais papildymais ir pakeitimais).

http://gamta.lt/cms/index?rubricId=21bfe72d-2246-44f0-8bfc-ad1653988699



84

Dėl netinkamai ar aplaidžiai vedamos apskaitos, nuslėptų duomenų valstybės institucijos gauna

neteisingą ir nepatikimą informaciją apie pakuotės ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir perdirbimo

užduočių vykdymą, todėl Pakuočių direktyvoje nustatyti tikslai įgyvendinami „popieriuje“, tačiau

neatspindi realios situacijos157

.

4.2. Dėl dokumentų, patvirtinančių pakuotės atliekų perdirbimo ir naudojimo užduočių vykdymą

Kitas itin svarbus veiksnys, kuris gali turėti reikšmingos įtakos Pakuotės direktyvos įgyvendinimui,

pažymų158

, kurios laikomos užduočių įvykdymą pagrindžiančiu dokumentu, išdavimo sistemos

trūkumai. Ši sistema įvardijama kaip neskaidri ir sunkiai kontroliuojama159

. Pagal nustatytą teisinį

reguliavimą leidžiama „laisva prekyba“ pažymomis, t. y. jas galima įsigyti bet kada, kai atsiranda

poreikis (pavyzdžiui, paskutiniosiomis metų dienomis), todėl nėra nuolatinio pakuotės atliekų

tvarkymo finansavimo, o pažymų įsigijimo ir suteikimo sistema veikia išimtinai pagal rinkos

dėsnius. Dėl šios priežasties prioritetu tampa ne aplinkosaugos (pavyzdžiui, sutvarkyti atliekas

pačiu tinkamiausiu būdu), o komerciniai tikslai. Kadangi tiek gamintojų ar importuotojų, tiek

atliekų tvarkytojų pagrindinis tikslas yra pelnas, o ūkio subjektų sąmoningumas aplinkosaugos

srityje yra nepakankamas, vis dažniau kyla įtarimai dėl fiktyvių („popierinių“) pažymų išdavimo160

.

Paradoksalu tai, jog „popierinių“ pažymų problemą įvardino visi apklausti asmenys, tačiau visi

pripažino, jog tokia veikla užsiimančių subjektų praktiškai neįmanoma nubausti, nes tik apskaitos,

ataskaitų, pažymų ir kt. dokumentų patikrinimo dažniausiai nepakanka ir būtina atlikti

operatyvinius veiksmus. Vis dėlto į teisėsaugos institucijas kreipiamasi retai, be to, kreipimasis

neduoda siekiamo rezultato – pradėti tyrimai nutraukiami, bylos nepasiekia teismo.

Galima išskirti tokias pagrindines „popierinių“ pažymų egzistavimo, kuris neabejotinai turi esminės

reikšmės Pakuočių direktyvos įgyvendinimui, priežastis:

1) Nepakankama ūkio subjektų veiklos kontrolė dėl pernelyg didelių apimčių, motyvacijos stokos

bei personalo kaitos:

a) Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo

tvarkos aprašą regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kiekvienais metais iki liepos 1 d.

privalo patikrinti visas regione esančias gamintojų ir importuotojų organizacijas ir atliekas

naudojančias ar išvežančias įmones (toliau – atliekų tvarkytojai), kurios išduoda pažymas,

suteikiančias mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis

157

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (40 p.), analizuojant esamą situaciją, kaip viena iš esamos

atliekų tvarkymo sistemos silpnybių įvardinama tai, kad neužtikrinamas gaminių ir atliekų apskaitos duomenų

patikimumas ir teikimas laiku. Analogiška problema nurodoma ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išankstinio

tyrimo ataskaitoje „Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymas”, 2010-07-30, Nr. IT-P-20-11, psl. 14-15. 158

Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 d. nuostatas, o taip pat Mokesčio tvarkos aprašo 14.1 punktą,

pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių įvykdymą patvirtina pažyma, išduota atliekas išvežančios

įmonės ar atliekas naudojančios įmonės, kurios įtrauktos į Atliekas naudojančių ir eksportuojančių įmonių, turinčių teisę

išduoti pažymas (toliau – Tvarkytojas), sąrašą. Pastaroji pažyma suteikia teisę pasinaudoti mokesčio už aplinkos

teršimą pakuotės atliekomis lengvatomis. 159

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išankstinio tyrimo ataskaita „Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymas”,

2010-07-30, Nr. IT-P-20-11, psl.; UAB „Ekokonsultacijos“, Privalomojo užstato nustatymo vienkartinėms gėrimų

pakuotėms analizė, 2009 m. (Detalesnė informacija adresu: <http://www.am.lt/VI/files/0.735290001264169002.pdf>). 160

Verslo žinios, 2011.06.29 (121/2011). Visi apklaustieji išdėstė nuomonę, jog fiktyvių („popierinių“) pažymų

problema egzistuoja ir tokios pažymos gali sudaryti daugiau nei 30 proc. visų pažymų. Dalis respondentų yra įsitikinę,

jog su esama pakuotės atliekų tvarkymo (pvz.: surinkimo, rūšiavimo ir kt.) infrastruktūra, kuri yra nepakankamai

išplėtota, o gyventojams trūksta motyvacijos rūšiuoti pakuotės atliekas ir t.t., tam tikros rūšies pakuotės atliekų užduotis

įvykdyti yra neįmanoma. Tačiau, kadangi pagal apskaitos duomenis užduotys yra įvykdytos, nėra pakankamų paskatų

tobulinti teisinį reguliavimą.

http://www.am.lt/VI/files/0.735290001264169002.pdf



85

lengvatas161

. Atliekų tvarkytojų Lietuvoje yra iki 100162

, o terminas, per kurį privalo būti atliktas

patikrinimas, atsižvelgiant į tai, jog atliekų tvarkytojai teikia išduotų pažymų apie apmokestinamųjų

gaminių ir (ar) pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) praėjusių kalendorinių metų ataskaitą iki

kiekvienų metų sausio 30 d., yra ganėtinai trumpas. Pavyzdžiui, vienas iš regionų aplinkos apsaugos

departamentų privalo per atitinkamą laikotarpį patikrinti 35 įmones, išduodančias pažymas apie

pakuotės atliekų sutvarkymą, bei 2 asociacijas, iš kurių 17 įmonių bei 2 asociacijų patikrinimas yra

priskirtinas vienam iš regiono aplinkos apsaugos departamento padalinių, t. y. regiono aplinkos

apsaugos departamento aplinkos apsaugos agentūrai, kurioje už patikrinimą atsakingas vienas

darbuotojas (jis taip pat atlieka ir kitas funkcijas). Be to, efektyvesni tikrinimo rezultatai gali būti

pasiekti tik tuo atveju, jei būtų atliekamas kompleksinis patikrinimas, t. y. turėtų būti tikrinamas ne

tik tas ūkio subjektas, kuris išdavė pažymą, bet ir tie subjektai, iš kurių buvo gautos atliekos

sutvarkymui. Tokių subjektų skaičius(ypač tais atvejais, kai pažymas išduodanti įmonė sutvarko

didelius kiekius pakuotės atliekų) yra didelis, todėl atlikti išsamų visų dalyvaujančių asmenų

patikrinimą su esamais pajėgumais yra itin sudėtinga.

b) Dėl mažų atlyginimų (pareigūno, turinčio kelerių metų darbo stažą, atlyginimas yra

apie 1500–1600 Lt „į rankas“) ir didelių darbo apimčių bei motyvuojančių priemonių trūkumo

minėtas funkcijas atliekančių darbuotojų kaita yra pakankamai didelė (t. y. darbuotojai keičiasi kas

1-2 metai). Kadangi nustatytas atlyginimas neproporcingai mažas, lyginant su darbo krūviu,

siūlomos pareigos nėra paklausios ir į jas priimami darbuotojai, neturintys pakankamai patirties

(dažnu atveju tik baigę studijas).

2) Dalis nustatytų sankcijų yra „per švelnios“, kita dalis – praktiškai sunkiai pritaikoma. Regiono

aplinkos apsaugos departamentui atlikus patikrinimą ir nustačius, jog pažyma išduota neteisėtai

(pavyzdžiui, pažyma išduota didesniam atliekų kiekiui nei buvo perdirbta (panaudota); pažyma

išduota po nustatyto termino ar už tas pakuotės atliekų rūšis, už kurias išduoti pažymas neturima

teisės; pažyma išduota už pakuotės atliekų kiekį, išvežtą nesilaikant teisės aktais nustatytos atliekų

vežimo tvarkos; pažyma išduota už atliekų kiekį, panaudotą tuo laikotarpiu, kai atliekų tvarkytojas

nebuvo įtrauktas į Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas,

sąrašą; kitaip pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys atliekų tvarkymą), tokia pažyma turi būti

pripažįstama negaliojančia. Tokiu atveju gali būti taikomos įvairaus pobūdžio sankcijos pažymą

išdavusiai įmonei:

a) Vienintelė tiesiogiai teisės aktuose numatyta administracinio poveikio priemonė, kuri

gali būti taikoma neteisėtai pažymą išdavusiam atliekų tvarkytojui, – išbraukimas iš Atliekas

naudojančių ir (ar) eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo ir

uždraudimas į jį įsirašyti anksčiau nei praeis 12 mėnesių terminas163

. Tačiau ši sankcija, kaip

ir pažymų pripažinimas negaliojančiomis, yra taikoma retais atvejais (per pastaruosius trejus

metus ji taikyta 3 įmonėms164

).

b) Kadangi neteisėtas pažymų išdavimas gali būti tiesiogiai susijęs su atliekų tvarkymą

reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, todėl neteisėtas pažymas išdavusios įmonės

vadovui ar jo įgaliotam darbuotojui gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal

161

Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. D1-213 / Valstybės žinios, 2009, Nr. 44-1884 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 162

Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių (turėjusių) teisę išduoti pažymas, sąrašas skelbiamas

Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje adresu: <http://gamta.lt/cms/index?rubricId=fb5f1a74-2b3e-4e6d-

b5b6-31c5fe91ead0>. 163

Atliekas naudojančių ir (ar) eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo sudarymo tvarkos

aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184 / Valstybės žinios, 2003, Nr. 42-1958

(su vėlesniais papildymais ir pakeitimais). 164

Detalesnė informacija adresu: <http://gamta.lt/cms/index?rubricId=fb5f1a74-2b3e-4e6d-b5b6-31c5fe91ead0>.

http://gamta.lt/cms/index?rubricId=fb5f1a74-2b3e-4e6d-b5b6-31c5fe91ead0





86

Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Tokios atsakomybės taikymo esminis trūkumas

yra tas, jog atsakomybė gali būti taikoma tik fiziniam asmeniui, o ne įmonei (juridiniam

asmeniui). Atitinkamai sankcijos (baudos) už padarytus pažeidimus nėra pakankamai didelės,

kad sulaikytų asmenis nuo tokių veiksmų atlikimo. Didelė dalis administracinėn atsakomybėn

patrauktų asmenų teismine tvarka neskundžia skirtų baudų, nes pastarosios, kaip jau minėta,

yra mažos, o bylinėjimosi išlaidos gali būti didesnės nei skirtoji bauda. Be to, administracinių

teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas yra ganėtinai ilgas procesas, trunkantis apie vienerius

metus.

c) Kadangi tarp gamintojo ar importuotojo (ar jų organizacijos) ir pažymą išduodančios

įmonės būna susiklostę civiliniai (sutartiniai) santykiai, įmonei, kuri neteisėtai išdavė pažymą,

gali būti taikoma sutartyje numatyta atsakomybė.

d) Baudžiamoji atsakomybė, jei neteisėtai išduodant pažymą buvo padaryta nusikalstama

veika. Įtarus, jog neteisėtai išduodant pažymas galėjo būti padaryta nusikalstama veika,

regionų aplinkos apsaugos departamentai surinktą informaciją bei duomenis perduoda

teisėsaugos institucijoms, tačiau, kaip rodo praktika, teisėsaugos institucijos pradėtus tyrimus

nutraukia. Dėl šios priežasties baudžiamoji atsakomybė praktiškai netaikoma.

4.3. Dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis

Kaip jau minėta, jei gamintojai ir importuotojai neįvykdo ar nevykdo nustatytų pakuotės atliekų

naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, jie privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą. Tokiu atveju

pakuotės atliekų, už kurias gamintojai ir importuotojai sumokėjo mokestį, naudojimo ir perdirbimo

organizavimas bei priežiūra tampa nebe jų tiesioginiu rūpesčiu. Šio modelio esminis trūkumas yra

tas, jog tiesioginė atsakomybė už Pakuotės direktyvos tikslų įgyvendinimą perkeliama valstybės

institucijoms, atsakingoms už atliekų tvarkymo sritį bei Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo

programos lėšų administravimą, o taip pat programos lėšų naudojimas reikalauja papildomų

administracinių sąnaudų (viešųjų pirkimų organizavimas, sudarytų sutarčių vykdymo kontrolė,

pateiktų paraiškų finansavimui gauti vertinimas ir kt.). Tai lemia, kad gamintojai ir importuotojai

„atleidžiami“ nuo pareigų ir atsakomybių, kurias suponuoja ES teisės aktai, reglamentuojantys

atliekų, tarp jų ir pakuotės atliekų, tvarkymą, o tai nėra suderinama su Pakuočių direktyvos, o taip

pat ir kitų ES teisės aktų, nuostatomis.

Be to, kaip vieną iš veiksnių, kuris gali turėti neigiamos įtakos Pakuočių direktyvos nuostatų

įgyvendinimui, galima įvardinti nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį Gaminių ar pakuotės

atliekų tvarkymo programos lėšas sudaro ne tik mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis,

bet ir mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamaisiais gaminiais, taip pat lėšos, gautos pagal

garantijas, laidavimo draudimo sutartis ir kitus dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo

finansavimą. Dėl šios priežasties programos lėšos gali būti naudojamos ne tik pakuotės atliekų

tvarkymo sistemų kūrimui , funkcionavimui ir plėtrai finansuoti, bet ir kitoms veikloms remti

(pavyzdžiui, visuomenės ir savivaldybės darbuotojų mokymas, švietimas, apmokestinamųjų

gaminių tvarkymas ir pan.165

). Kyla grėsmė, jog neesant pakankamam ūkio subjektų, savivaldybių,

t. y. asmenų, kurie gali teikti paraiškas dėl programos lėšų skyrimo, suinteresuotumui, o taip pat

skiriant nepakankamai lėšų pakuotės atliekų naudojimui ir (ar) perdirbimui, nebus užtikrinamas

Pakuočių direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų pasiekimas166

.

165

Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro

2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-94 / Valstybės žinios, 2004, Nr. 41-1346 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais);

Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnis. 166

Pavyzdžiui, Valstybės kontrolė, nagrinėdama Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų panaudojimą,

nurodė, jog ne visos programos lėšos yra panaudojamos, todėl kyla rizika, jog už surinktus mokesčius nesutvarkomas

juos atitinkantis atliekų kiekis, praktiškai neskiriamos lėšos komunalines atliekas tvarkančioms įmonėms, kurios



87

2.2.3 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB

dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas veikimas Lietuvoje

ES teisės aktų nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę perkeliamos įvairiais pagal teisės aktų

hierarchiją teisės aktais: įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais (Vyriausybės nutarimais, ministrų

įsakymais). Kokios teisinės galios pagal teisės aktų hierarchiją teisės aktu turi būti perkeltos

konkrečios ES teisės akto nuostatos, lemia Lietuvos teisinės sistemos ypatumai bei suformuota

konstitucinė doktrina. Pagal Lietuvos konstitucinę doktriną tuo atveju, kai perkeliant ES teisės aktų

nuostatas į nacionalinę teisę būtina nustatyti naujas bendro pobūdžio taisykles ar nustatyti esmines

ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, o taip pat

sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus, tai turi būti daroma įstatymais167

. Poįstatyminiai teisės

aktai, įskaitant ir tuos, kuriais perkeliamos ES teisės aktų nuostatos, turi būti priimami remiantis

įstatymu168

. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų rengimo,

derinimo ir priėmimo procedūros skiriasi, todėl skiriasi ir ES teisės aktų nuostatų perkėlimo

ypatumai, atsižvelgiant į perkeliančiojo nacionalinio teisės akto formą.

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir

panaikinanti kai kurias direktyvas (tekstas svarbus EEE) (OL 2008 L 312, p. 3) (toliau – Direktyva

2008/98/EB) nuostatos į nacionalinę teisę buvo perkeliamos skirtingais pagal teisės aktų hierarchiją

teisės aktais. Teisės aktų, skirtų perkelti Direktyvos 2008/98/EB nuostatas, pakeitimai buvo pradėti

rengti atsižvelgiant į 2009 metais atliktos Atliekų tvarkymo būklės analizės rezultatus, analizę

atlikusių ekspertų siūlymus169

. Atsižvelgiant į tai, kad direktyva buvo perkelta pakankamai neseniai

ir kol kas sudėtinga analizuoti jos įgyvendinimo procesus, šioje studijoje daugiausiai dėmesio

skiriama būtent Direktyvos perkėlimo procedūroms, kurios, tikėtina, turės įtakos jos įgyvendinimui

ateityje. Siekiant kuo išsamiau atskleisti perkėlimo procesų metu kylančias problemas ir perkėlimo

ypatumus, nagrinėjamos trijų pagrindinių minėtą direktyvą perkeliančių teisės aktų rengimo,

derinimo bei priėmimo procedūros:

Atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 26, 27, 28, 30, 32, 36

straipsnių, antrojo skirsnio, šeštojo skirsnio pavadinimo ir 4, 5 priedų pakeitimo ir

papildymo, Įstatymo papildymo antruoju(1) skirsniu ir 4(1), 6(1), 7(1), 11(1), 11(2), 12(1),

18(1), 29(1) straipsniais, 29 straipsnio ir 1, 2, 3 priedų pripažinimo netekusiais galios

įstatymo Nr. XI-1324;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1746 „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 519 „Dėl Valstybinio

strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“;

Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 „Dėl Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių

patvirtinimo“ pakeitimo ir aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 698 „Dėl

Alyvų atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitusių įsakymų pripažinimo

netekusiais galios“.

surenka antrines žaliavas, o neesant tam tikros rūšies pakuotės ir (ar) pakuotės atliekų, pastarųjų surinkimas gali

nutrūkti ir kt. 167

Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimas (pakartota 2008 m. kovo 15 d. nutarime). 168

Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas (pakartota 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime). 169

Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „Eko konsultacijos“ atlikta „Atliekų tvarkymo būklės analizė“. 2009 m.

lapkričio 30 d. Detalesnė informacija adresu: <http://www.am.lt/VI/files/0.440577001288949478.pdf>.

http://www.am.lt/VI/files/0.440577001288949478.pdf



88

1. ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

RENGIMAS, DERINIMAS IR PRIĖMIMAS

1.1. Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimas ir derinimas Aplinkos

ministerijoje

Atsižvelgiant į Direktyvos 2008/98/EB turinį ir joje nustatomus reikalavimus, suformuotą

konstitucinę doktriną didžioji dalis Direktyvos 2008/98/EB nuostatų buvo perkeliamos Atliekų

tvarkymo įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 17, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 36 straipsnių, 4, 5

priedų ir šeštojo skirsnio pakeitimo ir papildymo, 1, 2, 3 priedų pripažinimo netekusiais galios ir

papildymo 3(1), 6(1), 7(1), 11(1), 11(2), 18(1) straipsniais ir antruoju (1) skirsniu įstatymo projektu

(toliau – Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas arba Projektas)170

, kurį rengė

Aplinkos ministerija).Direktyva 2008/98/EB įsigaliojo 2008 m. gruodžio 12 d., o jos nuostatų

perkėlimui į nacionalinę teisę buvo nustatytas pakankamai ilgas periodas, t. y. iki 2010 m. gruodžio

12 d.

Pagrindinio šią direktyvą perkeliančio teisės akto, t. y. Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo

įstatymo projekto, rengimo procedūros prasidėjo tik 2010 m. pradžioje. Esminis veiksnys, kuris

darė įtaką pakankamai vėlyvoms Projekto, perkeliančio Direktyvos 2008/98/EB nuostatas, rengimo

bei derinimo procedūroms – didelis Aplinkos ministerijos darbuotojų, kurie atsakingi ne tik už

minėtos direktyvos perkėlimą, bet ir už kitų ES teisės aktų perkėlimą, o taip pat už kitų funkcijų

atlikimą, darbo krūvis. Be to, įtakos Direktyvos 2008/98/EB perkėlimo trukmei turėjo ir tai, jog

rengiamas Projektas, prieš jį pateikiant oficialiai derinti suinteresuotoms ministerijoms ir kitiems

asmenims, visų pirma privalėjo būti suderintas tarp Aplinkos ministerijos struktūrinių padalinių.

Nagrinėjant Projekto rengimo dokumentus, paaiškėjo, jog Projektas buvo derinamas per žymiai

ilgesnius terminus, nei turėjo būti pagal Aplinkos ministerijos darbo reglamente nustatytus

reikalavimus171

. Kaip pagrindinė vėlavimus lėmusi priežastis buvo nurodytas didelis darbo krūvis.

Atsižvelgiant į tai, kad rengiamame Projekte buvo nustatomi nauji atliekų tvarkymo reikalavimai,

už kurių laikymosi kontrolę yra atsakingos Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos, į Projekto

rengimo procedūras buvo įtraukti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai ir

Aplinkos apsaugos agentūra. Pastarosios įstaigos pateikė pastabas ir pasiūlymus Projektui

pakankamai operatyviai (per 1 savaitę), todėl Projekto derinimas su šiomis institucijomis

Direktyvos 2008/98/EB perkėlimo trukmei neigiamos įtakos neturėjo. Galima išskirti tik teigiamus

dėl derinimo procedūrų atsiradusius veiksnius, kadangi kontrolės funkcijas vykdančioms

institucijoms buvo sudarytos galimybės susipažinti su siūlomais įvirtinti naujais reikalavimais,

įvertinti savo galimybes juos įgyvendinti, o taip pat ir pasirengti kontroliuoti pastarųjų reikalavimų

laikymąsi bei išsakyti savo poziciją dėl numatomo teisinio reguliavimo. Tinkamas šių institucijų

funkcijų atlikimas prisideda prie efektyvaus ES teisės aktų nuostatų įgyvendinimo.

Siekiant perkelti Direktyvos 2008/98/EB nuostatas, Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo

projekte buvo numatomas teisinis reguliavimas, kuris turėjo esminės įtakos itin plačiam teisės

subjektų ratui (pvz.: atliekų surinkėjams, perdirbėjams, kitiems atliekų tvarkytojams, gamintojams

bei importuotojams), be to, Projektas buvo susijęs su daugelio valstybės institucijų, o taip pat ir

170

Atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 26, 27, 28, 30, 32, 36 straipsnių, antrojo skirsnio,

šeštojo skirsnio pavadinimo ir 4, 5 priedų pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo antruoju(1) skirsniu ir4(1), 6(1),

7(1), 11(1), 11(2), 12(1), 18(1), 29(1) straipsniais, 29 straipsnio ir 1, 2, 3 priedų pripažinimo netekusiais galios

įstatymas Nr. XI-1324 priimtas 2011 m. balandžio 19 d. (Žin., 2011, Nr. 52-2501 ). 171

Žr. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2006 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. D1-275 (Žin., 2006, Nr. 65-2408; 2010, Nr. 13-635) 90 p.

http://www.infolex.lt/ta/129159



89

savivaldybių, kompetencija172

, todėl į šio Projekto derinimo procedūrą, pradėtą 2010 m. kovo 30 d.,

buvo įtrauktos 9 ministerijos, taip pat trys joms pavaldžios institucijos173

bei 17 asociacijų174

, o taip

pat Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, VšĮ „Žaliasis taškas“. Projektas, kaip ir kiti teisės

aktų projektai, privalėjo būti derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir asmenimis, laikantis

bendrosios tvarkos, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklėse (toliau –

Teisėkūros taisyklės175

). Pagal pastarųjų taisyklių reikalavimus (18 p., 21 p.) suinteresuotos

institucijos, kurioms buvo pateiktas Projektas, privalėjo pateikti savo išvadas dėl Projekto (turint

omeny, jog jis priskiriamas didelės apimties projektui) ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo

paskelbimo Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos (toliau – TAIS) Projektų

registravimo posistemėje, t. y. išvados turėjo būti pateiktos vėliausiai 2010 m. balandžio 13 d. Vis

dėlto iki šio termino pabaigos tik keturios ministerijos iš devynių pateikė išvadas dėl Projekto.

Nors Teisėkūros taisyklės (20 p.) numato, jog tuo atveju, jei išvadas teikiantys asmenys per

nustatytą terminą jų nepateikia, laikoma, kad jie teisės akto projektui pritaria, tačiau pastaroji teisės

norma vertintina itin kritiškai, nes nesulaukus išvadų iš suinteresuotų asmenų, kuriems pateiktas

derinti projektas, pastarieji asmenys turi teisę pateikti pastabas bei pasiūlymus tolimesniuose teisės

akto projekto svarstymo etapuose, t. y. projektą svarstant Ministerijų atstovų pasitarime,

Vyriausybės pasitarime ar posėdyje. Tokiu atveju teisės akto projekto rengimo ir derinimo

procedūros tampa dar labiau komplikuotos ir ilgėja jų terminai. Analogišką išvadą galima daryti ir

apie tuos atvejus, kai derinimo procedūrų metu nėra išsprendžiami nesutarimai, pavyzdžiui,

Smulkaus ir vidutinio verslo taryba dėl pateikto derinti Projekto pateikė gana kategoriškas pastabas

ir pasiūlymus, t. y. kad turi būti priimamas ne Projektas, o viso Atliekų tvarkymo įstatymo

pakeitimo įstatymo (išdėstymo nauja redakcija) projektas, kad Projektas netinkamas, nes jame

„cituojamos“ Direktyvos 2008/98/EB nuostatos, kad kartu su projektu turi būti pateikti derinti kiti

lydintieji/poįstatyminiai teisės aktai. Į pastarąsias pastabas nebuvo atsižvelgta ir Projektas nebuvo

pakartotinai derinamas su Smulkaus ir vidutinio verslo taryba, todėl pastaroji, jau vykstant Projekto

svarstymams Vyriausybėje, kreipėsi į Vyriausybę ir pakartotinai pateikė pastabas dėl Projekto,

kurias Ministro Pirmininko pavedimu privalėjo išnagrinėti Aplinkos ministerija.

Itin svarbu ES teisės aktų perkėlimo procese yra tai, jog pagal Teisėkūros taisykles (13 p.) dėl visų

be išimčių Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų turi būti gauta Teisingumo ministerijos išvada,

kuri dėl itin didelio rengiamų teisės aktų projektų skaičiaus dažnai pateikiama per žymiai ilgesnius,

nei numatyti Teisėkūros taisyklėse, terminus. Nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerijos išvada

dėl Projekto, kuri buvo būtina, kad Projektą būtų galima teikti toliau svarstyti Vyriausybei, pateikta

praėjus daugiau nei 1 mėn. nuo Projekto pateikimo.

172

Pagal Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės

teisėkūros taisykles dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų, susijusių ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti

gautos išvados dėl teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo. 173

Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio

ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, taip pat Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Informacinės visuomenės plėtros

komitetas prie Susisiekimo ministerijos bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 174

Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Antrinio perdirbimo įmonių asociacija,

Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacija, Demontuotojų asociacija, Lietuvos autoverslininkų

asociacija, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Nacionalinė

atliekų tvarkytojų konfederacija, Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacija, Plastmasės perdirbėjų ir

pardavėjų asociacija, Gamintojų ir importuotojų asociacija, Asociacija „EEPA“, Pakuotės atliekų perdirbėjų asociacija,

Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija, Pakuočių tvarkytojų asociacija, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija

„Linpra“ – informacija iš Projekto aiškinamojo rašto, kurį kartu su Projektu Aplinkos ministerija teikė Ministro

Pirmininko tarnybai. 175

Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklės nenustato specialios teisės aktų projektų, kuriais perkeliamos

ES teisės aktų nuostatos, derinimo ar rengimo tvarkos (pvz.: trumpesnių terminų, operatyvesnių derinimo procedūrų ar

pan.)



90

Apibendrinant galima išskirti šiuos pagrindinius veiksnius, kurie darė įtaką Projekto, perkeliančio

Direktyvos 2008/98/EB nuostatas, priėmimo terminams:

Per vėlai pradėtos perkeliančių nacionalinių teisės aktų rengimo procedūros;

Už Direktyvos 2008/98/EB perkėlimą atsakingos institucijos darbo organizavimo

trūkumai176

;

Nustatytų procedūrinių terminų, per kuriuos suinteresuotos valstybės institucijos privalo

pateikti išvadas, pastabas bei pasiūlymus teisės akto projektui, nesilaikymas;

Realios galimybės nepaisyti pastabų bei pasiūlymų, kuriuos valstybės institucijos teisės aktų

projektams pateikia pasibaigus nustatytiems terminams, ir tęsti projekto svarstymo

procedūras nebuvimas.

Dėl Projekte numatomo teisinio reguliavimo, o taip pat ir dėl Direktyvos 2008/98/EB perkėlimo,

pastabų ir pasiūlymų neturėjo tik trys ministerijos. Įvairių institucijų teiktos pastabos ir pasiūlymai

skyrėsi tiek savo apimtimi, tiek pobūdžiu (pavyzdžiui, pastabos dėl Projekte numatomų funkcijų,

dėl sąvokų apibrėžimų ir pan.). Didžiausią suinteresuotumą ir iniciatyvumą dėl Projekto nuostatų,

perkeliančių Direktyvą 2008/98/EB, ir jų atitikties direktyvai rodė ne valstybės ar savivaldybių

institucijos, bet į Projekto derinimo procesą įtrauktos asociacijos177

:

Didesnioji dalis asociacijų, kurios turėjo pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto, juos pateikė iki

Aplinkos ministerijos nurodyto termino178

;

Su suinteresuotomis asociacijomis įvyko trys susitikimai Aplinkos ministerijoje, kurių metu

buvo sprendžiami nesutarimai dėl asociacijų pateiktų pastabų bei pasiūlymų, o dėl

didžiosios daugumos teiktų pastabų ir pasiūlymų buvo pasiekti bendri susitarimai;

Lietuvos pramonininkų konfederacija pati suorganizavo ir pakvietė Aplinkos ministerijos

atstovus į susitikimą aptarti klausimus, susijusius su Projektu bei Direktyvos 2008/98/EB

perkėlimu;

Asociacijos pateiktas pastabas bei pasiūlymus pagrindė konkrečiais Direktyvos 2008/98/EB

straipsniais, t. y. nurodydamos, kokios Projekto nuostatos neatitinka Direktyvos 2008/98/EB

nuostatų, ko pasigesta suinteresuotų ministerijų teiktose pastabose ir pasiūlymuose;

Asociacijų pateiktų pastabų ir pasiūlymų skaičius buvo žymiai didesnis, lyginant su

valstybės institucijų pateiktais komentarais.

Apibendrinant galima išskirti tiek teigiamus, tiek neigiamus įvairių suinteresuotų pusių įtraukimo į

Projekto rengimo ir derinimo procedūras aspektus, turėjusius įtakos Direktyvos 2008/98/EB

perkėlimo procesui.

Teigiami aspektai:

Direktyvos 2008/98/EB įgyvendinimas daugiausiai priklauso nuo derinimo procese

dalyvavusių suinteresuotų asmenų, kurie privalo laikytis ir įgyvendinti naujai nustatomus

reikalavimus, todėl suinteresuotų pusių įtraukimas į Projekto derinimo procedūras sudarė

galimybę jiems susipažinti su siūlomu nauju teisiniu reguliavimu bei pradėti rengtis naujų

reikalavimų įgyvendinimui (ypač atsižvelgiant į tai, kad priimtas Projektas įsigaliojo nuo

paskelbimo dienos, išskyrus nedidelę dalį reikalavimų, kuriems nustatytas vėlesnis

įsigaliojimo laikotarpis).

176

Parengto teikti Vyriausybei Projekto vizavimo ir pasirašymo procedūra užtruko 3 savaites. 177

Vis dėlto pastabų ir pasiūlymų nepateikė 50 proc. asociacijų, kurioms buvo pateiktas Projektas. 178

Projekto lydraštyje Aplinkos ministerija prašė visų suinteresuotų institucijų bei kitų asmenų pateikti pastabas bei

pasiūlymus ar informuoti, jog pastarųjų nėra, anksčiau nei nustatyta Teisėkūros taisyklėse, t. y. iki 2010 m. balandžio 9

d. Dauguma asociacijų, kurios teikė pastabas ir pasiūlymus, laikėsi šio termino ar netgi pateikė pastabas dar anksčiau.



91

Iš suinteresuotų asmenų gauta informacija, pateiktos pastabos bei pasiūlymai sudarė sąlygas

Aplinkos ministerijai geriau įvertinti šių asmenų pajėgumus bei praktines galimybes vykdyti

naujai nustatomus reikalavimus.

Neigiami aspektai:

Derinimo procesas truko itin ilgai, todėl padidėjo rizika, kad pagrindinis Direktyvos

2008/98/EB nuostatas perkeliantis teisės aktas, t. y. Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo

įstatymas, nebus priimtas laiku.

Derinimo procese dalyvaujančios asociacijos atstovavo verslo subjektams (atliekų

tvarkytojams bei gamintojams ir importuotojams), kurių interesai ne visuomet suderinami su

aplinkosaugos tikslais. Todėl padidėjo rizika, kad sprendžiant kilusius nesutarimus dėl

naujai nustatomo teisinio reguliavimo galėjo būti priimti kompromisiniai sprendimai, kurie

ne visiškai tinkami, siekiant visiškai įgyvendinti Direktyvos 2008/98/EB tikslus179

.

1.2. Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas Vyriausybėje

Po ilgų derinimo su ministerijomis bei kitais suinteresuotais asmenimis procedūrų, Projektas per

Ministro Pirmininko tarnybą 2010 m. birželio 19 d. buvo pateiktas svarstymui Vyriausybei.

Nepaisant to, jog derinimo proceso metu buvo susitarta dėl daugelio suinteresuotų asmenų teiktų

pastabų bei pasiūlymų, Aplinkos ministerijai nepavyko rasti visiško kompromiso tarp Projekto

derinime dalyvavusių institucijų ir suinteresuotų asmenų, o tai lėmė itin ilgas Projekto svarstymo

Vyriausybėje procedūras. Projekto svarstymas užtruko net 3 mėnesius, o jam buvo taikomos visų

Vyriausybės darbo reglamente numatytų svarstymo etapų procedūros180

:

Projektas buvo tris kartus svarstomas Ministerijų atstovų pasitarime ir po kiekvieno iš jų

tikslinamas pagal suinteresuotų institucijų pastabas, išsakytas pasitarime (2010-07-08, 2010-

08-17, 2010-09-14). Ministerijų atstovų pasitarime buvo teikiamos naujos pastabos bei

pasiūlymai Projektui, nors jos galėjo būti pateiktos dar pirminio derinimo metu (tačiau tai

nebuvo padaryta);

Ministerijų atstovų pasitarimų metu nepavykus visiškai susitarti dėl Projekto nuostatų,

Projektas buvo pateiktas svarstyti Vyriausybės pasitarime (2010-09-20);

Projektui Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje buvo pritarta ir jį nuspręsta teikti

Lietuvos Respublikos Seimui (2010-09-22181

).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, galima teigti, jog Projekto svarstymo Vyriausybėje spartai ir

Direktyvos 2008/98/EB perkėlimui įtaką darė šie veiksniai:

179

Pavyzdžiui, teisėkūros procesuose egzistuoja nerašyta taisyklė, jog teisės akto projektas privalo būti suderintas su

Lietuvos pramoninkų konfederacija. 180

Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m.

rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 72, numatyta, kad teisės aktų projektai pirmiausia svarstomi Ministerijų atstovų

(viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime (MAP). Pasitarimo metu neišsprendus nesutarimų gali būti

organizuojami projektų rengėjų ir suinteresuotų atstovų susitikimai. Atsižvelgiant į MAP ir susitikimų rezultatus,

Ministro Pirmininko sprendimu teisės akto projektas teikiamas svarstyti Vyriausybės pasitarimui (jei nesutarimų iki

galo išspręsti nepavyko) arba tiesiai Vyriausybės posėdžiui. 181

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. 1412 „Dėl Lietuvos Respublikos atliekų

tvarkymo įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 17, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 36 straipsnių, 4, 5 priedų ir šeštojo

skirsnio pakeitimo ir papildymo, 1, 2, 3 priedų pripažinimo netekusiais galios ir papildymo 31, 6

1, 7

1, 11

1, 11

2,

181 straipsniais ir antruoju

1 skirsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51

3 ir

242 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Žin., 2010, Nr. 120-6116).



92

Teisės aktų, perkeliančių ES teisės aktų nuostatas, svarstymui nesuteikiamas prioritetas ir

nevertinama rizika, jog dėl užsitęsusių svarstymo procedūrų ES teisės aktų nuostatos nebus

perkeltos laiku;

Valstybės institucijos, vertindamos pateiktus derinimui teisės aktų projektus, perkeliančius

ES teisės aktų nuostatas, neskiria tam pakankamai dėmesio ir naudojasi suteikta teise teikti

naujas pastabas bei pasiūlymus projektams, kurie su jomis jau buvo derinti prieš pateikiant

svarstymui Vyriausybei;

Nepavykus išspręsti nesutarimų dėl teisės aktų projektuose numatomo teisinio reguliavimo

pirminio derinimo metu, nesutarimų sprendimas perkeliamas į Vyriausybę, tačiau nustatytos

teisės aktų projektų svarstymo Vyriausybėje procedūros (Ministerijų atstovų pasitarimas,

Vyriausybės pasitarimas, Vyriausybės posėdis) prailgina projektų priėmimo terminus.

1.3. Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas Seime

Lietuvos Respublikos Seime Projektas buvo įregistruotas 2010 m. spalio 7 d. (projekto Nr. XIP-

2484), tačiau pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą Projektas svarstytas Seimo V (rudens)

sesijos plenariniame posėdyje tik 2010 m. lapkričio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei 1 mėn. nuo

Projekto užregistravimo dienos. Plenariniame posėdyje nuspręsta pritarti Projektui po pateikimo ir

pradėti jo svarstymo procedūrą, paskiriant pagrindiniu komitetu Aplinkos apsaugos komitetą,

papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Be to, 2010 m. gruodžio 21 d. buvo

paskirta preliminaria Projekto svarstymo Seimo posėdyje data182

.

Aplinkos apsaugos komitete pasirengimas Projekto svarstymui įvyko 2010 m. lapkričio 24 d., o

svarstymas buvo pradėtas 2010 m. gruodžio 15 d., t. y. ne tik praėjus 1 mėn. po Seimo plenarinio

posėdžio, bet jau ir pasibaigus Direktyvos 2008/98/EB 40 str. nustatytam direktyvos perkėlimo

terminui. Šio posėdžio metu buvo nuspręsta daryti pertrauką Projekto svarstyme ir jį svarstyti kartu

su kitais jau Seimui pateiktais Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymų projektais183

bei

gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą dėl Projekto, nepaisant to, jog, kaip minėta, Direktyvos

2008/98/EB nuostatų perkėlimo terminas jau buvo pasibaigęs, o Aplinkos ministerijos atstovai

informavo komiteto narius apie tai, kad Aplinkos ministerija 2010 m. gruodžio 7 d. ir 9 d. gavo

raštus iš EK su perspėjimais, jog laiku neperkėlus direktyvų, taip pat ir Direktyvos 2008/98/EB,

nuostatų Lietuvai bus taikomos sankcijos. Sprendimas daryti pertrauką buvo priimtas, atsižvelgiant

į tai, kad, pateikus Projektą svarstyti Seimui, Vyriausybė netrukus pateikė ir Seime 2010 m.

gruodžio 3 d. buvo užregistruotas kitas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas

(XIP-2735), o taip pat su šiuo projektu susijęs Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo

pakeitimo projektas (XIP-2736) ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo

projektas (XIP-2737)184

, kuriais buvo siekiama pakeisti teisinį reguliavimą, kad būtų efektyviau ir

kokybiškiau įgyvendinamas gamintojo atsakomybės principas.

Užsitęsusias Projekto priėmimo procedūras lėmė ir tai, kad svarstant Projektą buvo teikiami ir

svarstomi pasiūlymai ne tik dėl Projekte numatytų teisės normų pakeitimų ar papildymų, bet buvo

182

2010-11-18 Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos vakarinio plenarinio posėdžio protokolas Nr. SPP-272

(Detalesnė informacija adresu: <http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=386544>). 183

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2010-12-15 posėdžio protokolas Nr. 107-P-61 (Detalesnė

informacija adresu: <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7623&p_k=1>). 184

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 1721 „Dėl Lietuvos Respublikos atliekų

tvarkymo įstatymo 2, 30, 34 straipsnių, aštuntojo1 skirsnio pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 34

19 straipsniu,

aštuntuoju2, aštuntuoju

3, aštuntuoju

4, aštuntuoju

5, aštuntuoju

6, aštuntuoju

7, aštuntuoju

8 skirsniais ir 16 straipsnio

pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2, 7, 8, 9,

10 straipsnių pakeitimo ir papildymo 61, 7

1 straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą

įstatymo 2, 5, 8 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos

Seimui“.


http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7623&p_k=1



93

siūloma keisti ir Atliekų tvarkymo įstatymo normas, kurių Aplinkos ministerija nesiūlė keisti ir jos

nebuvo numatytos Projekte bei nebuvo susijusios su Direktyvos 2008/98/EB perkėlimu

(pavyzdžiui, pasiūlymai dėl Projekto papildymo nuostatomis, reglamentuojančiomis komunalinių

atliekų tvarkymo klausimus185

).

Projekto svarstymo pertrauka truko beveik 3 mėn.186

, o Projektas buvo svarstytas iš viso net

septyniuose Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiuose. Aplinkos ministerija ne kartą raštu kreipėsi į

Seimo Pirmininkę, prašydama paspartinti Projekto svarstymo procedūras ir Projektą priimti kiek

galima greičiau.

Projekto svarstymo procedūroms Seime įtakos turėjo ir Seimo darbo organizavimo ypatumai.

Svarstymai Seime buvo pradėti V (rudens) sesijos metu ir buvo planuota svarstymą baigti iki sesijos

pabaigos, t. y. 2010 m. gruodžio 23 d., tačiau, užsitęsus svarstymams Aplinkos apsaugos komitete,

Projektas nebuvo priimtas iki sesijos pabaigos. Tada Projektas buvo įtrauktas į Seimo VI

(pavasario) sesijos darbų programą, tačiau ši sesija prasidėjo tik 2011 m. kovo 10 d. Seime

Projektas buvo 2 kartus keičiamas187

ir galutinis įstatymo projekto variantas priimtas 2011 m.

balandžio19 d. (įsigaliojo 2011 m. gegužės 3 d.), t. y. po 6 mėn. nuo pirminio projekto

įregistravimo. Vadinasi, įstatymas buvo priimtas daugiau nei keturiais mėnesiais vėliau nei

Direktyva 2008/98/EB turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę.

Apibendrinant Projekto svarstymo Seime procedūras, galima išskirti šiuos pagrindinius veiksnius,

kurie turėjo įtakos Direktyvos 2008/98/EB nuostatų perkėlimui:

Seime teikiamas nepakankamas dėmesys ir prioritetas įstatymų projektams, kuriais

perkeliamos ES teisės aktų nuostatos, nevertinamos pasekmės, kurios gali kilti dėl ES teisės

aktų nuostatų neperkėlimo laiku;

Įstatymų projektų svarstymo bei priėmimo procedūros yra priklausomos nuo pagrindinio

komiteto, kuris svarsto projektą, ir šio komiteto darbo organizavimo ypatumų bei

suinteresuotumo atlikti svarstymo procedūras;

Svarstant įstatymų projektus, perkeliančius ES teisės aktų nuostatas, teikiami ir svarstomi

Seimo narių pasiūlymai dėl projektais nekeičiamų, su ES teisės aktų nuostatų perkėlimu

nesusijusių teisės normų įtvirtinimo;

Teisės aktų projektai, perkeliantys ES teisės aktų nuostatas, pateikiami svarstyti Seimui

likus per mažai laiko, kad juos būtų galima apsvarstyti ir priimti be ypatingos skubos,

neįvertinami Seimo darbo organizavimo ypatumai.

185

Detalesnė informacija adresu: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=394581>. 186

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2011-03-09 posėdžio protokolas Nr. 107-P-6 (Detalesnė

informacija adresu: <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7623&p_k=1>) 187

Įstatymo projektas Nr. XIP-2484(2) užregistruotas Seime 2011 m. kovo 14 d., projektas Nr. XIP-2484(3)

užregistruotas Seime 2011 m. balandžio 11 d.


http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7623&p_k=1



94

2. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2010 M. GRUODŽIO 1 D. NUTARIMO

NR. 1746 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. BALANDŽIO 12 D.

NUTARIMO NR. 519 „DĖL VALSTYBINIO STRATEGINIO ATLIEKŲ TVARKYMO

PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ RENGIMAS, DERINIMAS IR PRIĖMIMAS

Vyriausybės nutarimo, kuris Lietuvos teisinėje sistemoje pagal teisės aktų hierarchiją yra žemesnio

lygio teisės aktas188

, priėmimo procedūros skiriasi nuo įstatymo priėmimo procedūrų, todėl

direktyvų perkėlimas Vyriausybės nutarimais pasižymi kitokiais ypatumais nei direktyvų

perkėlimas aukštesnės galios teisės aktais (įstatymais). Kadangi Direktyvos 2008/98/EB nuostatos

perkeltos ne tik Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1746 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano

patvirtinimo“ pakeitimo“189

, siekiant identifikuoti anksčiau paminėtus ypatumus toliau nagrinėjami

perkėlimo procesai, vykę rengiant ir derinant Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų

tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (Nr. 10-1440-01-N) (toliau – Nutarimo

projektas).

2.1. Nutarimo projekto rengimas ir derinimas Aplinkos ministerijoje

Analizuojant Nutarimo projekto rengimo ir derinimo dokumentus, nustatyta, jog Nutarimo

projektas buvo pradėtas rengti 2010 m. gegužės mėn. Siekiant tinkamai perkelti Direktyvos

2008/98/EB nuostatas šiuo teisės aktu (jis buvo skirtas įgyvendinti direktyvoje įtvirtintą reikalavimą

– parengti Atliekų tvarkymo planą, kuriame būtų nurodyta pagal Direktyvos 2008/98/EB 28 str.

reikalaujama informacija), Nutarimo projekto nuostatose privalėjo būti įtvirtintos ne tik teisės

normos, perkeliančios direktyvos nuostatas, bet ir pateikta pagal direktyvą reikalaujama informacija

apie susidarančių atliekų kiekius, rūšis, šaltinius, esamas ir planuojamas atliekų surinkimo sistemas

ir pan. Dėl šių priežasčių į Nutarimo projekto rengimo, o taip pat ir į Direktyvos 2008/98/EB

perkėlimo procesą buvo įtrauktos Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos, kurios disponuoja

minėta informacija: Aplinkos apsaugos agentūra, regionų aplinkos apsaugos departamentai. Iš šių

įstaigų pareikalauta pateikti reikiamą informaciją. Informacijos rinkimas, gautų duomenų

tikslinimas bei koregavimas ir galutinio projekto, tinkamo teikti derinti suinteresuotoms

institucijoms bei asmenims, procesas užtruko 2 mėn.

Atsižvelgiant į tai, kad į Nutarimo projektą įtrauktos ir Direktyvos 2008/98/EB nuostatas

perkeliančios normos (kaip ir Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto atveju)

nustatė naujus reikalavimus ir funkcijas ne tik valstybės institucijoms, bet ir įvairiems verslo

subjektams (atliekų surinkėjams, šalintojams ir kt. tvarkytojams, gamintojams bei importuotojams),

Nutarimo projektas buvo pateiktas derinti 7 ministerijoms, Aplinkos ministerijai pavaldžioms

įstaigoms (Lietuvos geologijos tarnybai, regionų aplinkos apsaugos departamentams, Aplinkos

apsaugos agentūrai), kitoms ministerijoms pavaldžioms institucijoms (Valstybinei maisto ir

veterinarijos tarnybai, ETD) bei itin dideliam suinteresuotų asmenų skaičiui (20 asociacijų, 2

bendrovėms ir kt.).

188

Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1994 m. kovo 16 d., 1994 m. liepos 15 d., 1995 m. spalio 26 d., 1997 m.

gegužės 29 d. irk t. nutarimuose išaiškinta, jog Vyriausybės teisės aktas yra poįstatyminis teisės aktas ir jame įtvirtintos

normos negali prieštarauti įstatymui, jame negali būti teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. 189

Skelbtas leidinyje „Valstybės Žinios“, 2010, Nr. 146-7486, įsigaliojo 2010-12-15.



95

Kaip jau minėta anksčiau, rengiant teisės aktų projektus, kurie teikiami Vyriausybei, privalo būti

laikomasi Teisėkūros taisyklėse nustatytų reikalavimų bei terminų. Nagrinėjamu atveju Aplinkos

ministerija, teikdama suinteresuotoms institucijoms bei asmenims derinti Nutarimo projektą, nustatė

ilgesnį terminą, nei reikalaujama pagal Teisėkūros taisykles, per kurį institucijos ir asmenys galėjo

pateikti savo išvadas, pastabas bei pasiūlymus190

. Nepaisant šios aplinkybės, vėluodamos savo

išvadas pateikė 4 ministerijos (1-8 d. vėlavimas), tarp kurių buvo ir Teisingumo ministerija, o jos

išvadą, kaip jau minėta anksčiau, privaloma gauti prieš teikiant teisės akto projektą Vyriausybei.

Nutarimo projekto rengimo ir Direktyvos 2008/98/EB perkėlimo procesas sulaukė mažesnio

suinteresuotų asociacijų ir kitų asmenų susidomėjimo, kadangi net 70 proc. asociacijų, kurioms

buvo pateiktas Nutarimo projektas, nepateikė pastabų bei pasiūlymų, 10 proc. – pastabų bei

pasiūlymų neturėjo. 20 proc. asociacijų Nutarimo projekto rengimo procese dalyvavo pakankamai

aktyviai ir teikė daug pastabų bei pasiūlymų, į kurių daugelį buvo atsižvelgta.

Greitesniam ir efektyvesniam Direktyvos 2008/98/EB nuostatų perkėlimo procesui šio etapo metu

teigiamos įtakos turėjo tai, jog:

Nesutarimai dėl Nutarimo projekto ir Direktyvos 2008/98/EB nuostatų perkėlimo buvo kilę

ir sprendžiami su tik su 4 asociacijomis, t. y. buvo siauresnis suinteresuotų asmenų ratas;

Nutarimo projektas buvo rengiamas, atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo

įstatymo projektą, kuris buvo derintas su asociacijomis ir jau buvo susitarta dėl kilusių

nesutarimų;

Buvo pasirinkta neformali sprendimo forma, t. y. derinimai darbine tvarka (telefonu, el.

paštu), organizuojant susitikimus;

Po derinimų asociacijoms, kurios pateikė pastabas bei pasiūlymus, buvo išsamiai ir

argumentuotai raštu pateikta informacija apie priežastis, dėl kurių į dalį jų pateiktų pastabų

bei pasiūlymų nebus atsižvelgta ir tokiu būdu baigta derinimo procedūra, t. y. šie

suinteresuoti asmenys nebuvo įtraukti į tolimesnes Nutarimo projekto priėmimo procedūras.

2.2. Nutarimo projekto svarstymas Vyriausybėje

Nutarimo projektas, perkeliantis Direktyvos 2008/98/EB nuostatas, buvo pateiktas svarstyti

Vyriausybei likus ganėtinai mažai laiko (1 mėn.) iki Direktyvos 2008/98/EB perkėlimo termino

pabaigos. Nepaisant to, jog Nutarimo projektą rengusi Aplinkos ministerija atsižvelgė ne į visas

derinimo proceso metu valstybės institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, svarstymo procedūros

neužtruko ir apsiribojo tik 2 privalomais teisės akto svarstymo etapais:

2010 m. lapkričio 23 d. Nutarimo projektas buvo apsvarstytas Ministerijų atstovų

pasitarime, kurio metu esminės pastabos projektui nebuvo pateiktos, be to, nekilo ginčų dėl

derinimo etape pateiktų pastabų ir pasiūlymų, į kuriuos Aplinkos ministerija neatsižvelgė

(nurodydama neatsižvelgimo motyvus). Ministerijų atstovų pasitarime nuspręsta patikslintą

Nutarimo projektą svarstyti Vyriausybės posėdyje.

Atsižvelgiant į tai, kad Ministerijų atstovų pasitarime pateiktos pastabos nebuvo esminės, be

to, neužtruko ir patikslinto Nutarimo projekto suderinimo (vizavimo) procedūros Aplinkos

ministerijoje, Nutarimo projekto taisymas neužsitęsė. Projektas per savaitę buvo pateiktas

svarstyti Vyriausybei ir priimtas 2010 m. gruodžio 1 d., t. y. nevėluojant perkelti Direktyvos

2008/98/EB nuostatų. Vis dėlto reikia pastebėti, jog užtruko priimto teisės akto paskelbimas

190

Nutarimo projektas paskelbtas TAIS Projektų registravimo posistemėje 2010-07-01. Kadangi Projektas didelės

apimties, išvados, pastabos bei pasiūlymai pagal Teisėkūros taisykles privalėjo būti pateikti per 10 d. d., t. y. iki 2010-

07-16. AM, įvertinusi projekto apimtis, nustatė ilgesnį terminą, t. y. iki 2010-07-26.



96

leidinyje „Valstybės žinios“ ir jo įsigaliojimas (priimtas nutarimas įsigaliojo 2010 m.

gruodžio 15 d.).

Apibendrinant Nutarimo projekto rengimo, derinimo bei svarstymo Vyriausybėje procedūras,

galima daryti išvadą, jog Direktyvos 2008/98/EB nuostatų perkėlimo poįstatyminiu teisės aktu

procedūros buvo greitesnės ir ne tokios komplikuotos dėl šių priežasčių:

Mažesnis suinteresuotų asmenų, taip pat ir valstybės institucijų aktyvumas, kurį galėjo lemti

tai, kad pastarieji asmenys buvo įtraukti į Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo

projekto rengimo bei derinimo procedūras, o Nutarimo projektas buvo rengiamas,

atsižvelgiant į minėtą įstatymo projektą;

Kilusių nesutarimų dėl Nutarimo projekto nuostatų sprendimas neformaliais būdais, išsamių

argumentų bei motyvų dėl pateiktų pastabų ir pasiūlymų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta ,

pateikimas.

3. APLINKOS MINISTRO 2011 M. GEGUŽĖS 3 D. ĮSAKYMO NR. D1-368 „DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 1999 M. LIEPOS 14 D. ĮSAKYMO

NR. 217 „DĖL ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO IR

APLINKOS MINISTRO 2002 M. GRUODŽIO 31 D. ĮSAKYMO NR. 698 „DĖL ALYVŲ

ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ IR JĮ KEITUSIŲ ĮSAKYMŲ

PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS“ RENGIMAS, DERINIMAS IR PRIĖMIMAS

Perkeliant Direktyvos 2008/98/EB nuostatas taip pat buvo parengtas aplinkos ministro įsakymo

„Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų

tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo ir aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo

Nr. 698 „Dėl Alyvų atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitusių įsakymų pripažinimo

netekusiais galios“ projektas, t. y. žemiausią galią pagal teisės aktų hierarchiją turintis teisės akto

projektas. Tokio lygio teisės aktų rengimo ir derinimo procedūras iš esmės reglamentuoja pačios

institucijos, kurios ir priima teisės aktus, o tai, viena vertus, leidžia lengviau kontroliuoti ir

koordinuoti teisės akto projektų, perkeliančių ES teisės aktų nuostatas, rengimo, derinimo bei

priėmimo procesą, tačiau, kita vertus, kyla problemų dėl ministrų įsakymo turinio ir atitikties

lentelių pildymo, jei jos pateikiamos ETD tik notifikavimo etape.

Perkeliant Direktyvos 2008/98/EB nuostatas, 2010 m. spalio 22 d. Atliekų tvarkymo taisyklių

projektą nuspręsta suderinti su tomis ministerijomis, kurioms Atliekų tvarkymo įstatymas (21-23

str.) paveda tam tikras funkcijas atliekų tvarkymo srityje (ŽŪM, ŪM, SAM), o taip pat ir su ETD.

Kadangi teisės aktai nenustato specialių terminų, per kuriuos institucijos privalo pateikti savo

pastabas bei pasiūlymus dėl kitos institucijos parengto įsakymo projekto, Aplinkos ministerija

nustatė pastabų bei pasiūlymų pateikimo terminą iki 2010 m. lapkričio 11 d. Ūkio ministerija

nepateikė pastabų per nustatytą terminą ir paprašė jį pratęsti. Siekiant išspręsti nesutarimus dėl

įsakymo projekto, 2011 m. lapkričio 24 d. su Ūkio ministerijos atstovais buvo suorganizuotas

susitikimas. Derinant Įsakymo projektą su kitomis institucijomis jokių trukdžių nebuvo.

Įsakymo projektas taip pat buvo pateiktas derinti iš esmės tiems patiems suinteresuotiems asmenims

(asociacijoms), kaip ir anksčiau nagrinėtas Vyriausybės nutarimo projektas bei Atliekų tvarkymo

įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Dalis asociacijų pateikė savo pastabas bei pasiūlymus

projektui, tačiau didesnių kliūčių randant kompromisą dėl pateiktų pastabų ir pasiūlymų nebuvo.

Suinteresuotų asmenų aktyvumas dėl įsakymo projekto, perkeliančio Direktyvos 2008/98/EB

nuostatas, nebuvo itin didelis, o tai galėjo nulemti tos pačios aplinkybės, kaip ir Vyriausybės

nutarimo projekto rengimo bei derinimo atveju: a) aktyvesnis asociacijų įtraukimas į Atliekų

tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimo bei derinimo procedūras; b) poįstatyminio



97

teisės akto ypatumai, t. y. šiuo teisės aktu buvo detalizuojamos įstatymo projekte numatytos

bendrosios taisyklės.

Nepaisant to, jog įsakymo projekto rengimo bei derinimo procedūros buvo pradėtos ganėtinai anksti

(2010 m. pabaigoje), įsakymo projektas buvo priimtas 2011 m. gegužės 3 d., t. y. jau pasibaigus

Direktyvos 2008/98/EB perkėlimo terminui. Šiuo atveju pagrindinis veiksnys, nulėmęs pavėluotą

teisės akto, perkeliančio minėtos direktyvos nuostatas, priėmimą, buvo ne ilgi priėmimo ir/ar

derinimo procedūrų terminai, bet Lietuvos teisinės sistemos ypatumai.

Pagal suformuotą konstitucinę doktriną įsakymas yra poįstatyminis teisės aktas, kuris negali

prieštarauti įstatymams, keisti jų normų turinio bei turi būti priimamas remiantis jais.

Poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su

nustatytuoju įstatyme191

. Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas, nustatantis bendrojo

pobūdžio taisykles, buvo priimtas tik 2011 m. balandžio 19 d., o įsigaliojo gegužės 3 d. (tą pačią

dieną, kurią ir buvo priimtas įsakymo projektas), todėl įsakymo projektas, kuriame detalizuojamos

įstatyme nustatytos bendro pobūdžio taisyklės bei reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka, iš

esmės negalėjo būti priimtas anksčiau192

.

Apibendrinat galima daryti išvadą, jog didžiausią įtaką Direktyvos 2008/98/EB perkėlimui šiame

etape turėjo pagrindinio šios direktyvos nuostatas perkeliančio teisės akto (Atliekų tvarkymo

įstatymo pakeitimo įstatymo projekto) rengimo, derinimo procedūros ir šio teisės akto priėmimas.

Užtrukęs Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimas bei Lietuvos teisinės sistemos

ypatumai, t. y. kad poįstatyminis teisės aktas turi būti priimamas vadovaujantis įstatymu, nulėmė

pavėluotą poįstatyminio teisės akto, perkeliančio Direktyvos 2008/98/EB nuostatas, priėmimą.

Galima daryti išvadą, jog poįstatyminių teisės aktų (ministro įsakymų) rengimo, derinimo bei

priėmimo procedūros yra lankstesnės, greitesnės ir mažiau reglamentuotos, o tai leidžia greičiau

perkelti ES teisės aktų nuostatas.

191

Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas, 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2005 m. vasario 7 d.

nutarimas, 2004 m. kovo 5 d. nutarimas ir kt. 192

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne

vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui

pakartotinai svarstyti. Todėl, atsižvelgiant į šią nuostatą, tik Lietuvos Respublikos Prezidentui pasirašius Atliekų

tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris buvo priimtas 2011-04-19, galėjo būti priimtas aplinkos ministro

įsakymas.



98

2.3 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS LIETUVOJE

STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GRĖSMIŲ IR GALIMYBIŲ ANALIZĖ

Vadovaujantis ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos analizės rezultatais, galima apibendrinti

Lietuvoje veikiančios sistemos gerąsias puses ir praktinę naudą, silpnybes ir trūkumus, atskirų

sektorių ES teisės įgyvendinimo problemas, teisinio reglamentavimo trūkumus ir jo praktinio

taikymo „spragas“. Šiam tikslui naudojamas stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių (SSGG)

analizės metodas, kuris leidžia išsiaiškinti, kokių veiksmų turi būti imamasi, tobulinant ES teisės

plėtros ir įgyvendinimo sistemą, ir identifikuoti sritis, kurios negali atnešti potencialios naudos.

Pildant SSGG matricą svarbu užfiksuoti, kad stiprybės ir silpnybės – tai informacija apie vidines

sistemos savybes, o galimybės ir grėsmės – apie išorinę sistemos aplinką. SSGG matricos analizė

leidžia atsakyti į klausimus:

a) Ar stiprybės leis panaudoti palankias galimybes?

b) Ar stiprybės padės išvengti grėsmių (jas sumažinti)?

c) Ar silpnybės netrukdys panaudoti palankias galimybes?

d) Ar silpnybės netrukdys išvengti grėsmių?

Vertinant išorinę aplinką, tyrimo metu analizuojami politiniai, ekonominiai ir technologiniai

veiksniai, o, nagrinėjant vidines sistemos savybes, analizuojamas teisinis reglamentavimas,

institucinė struktūra, planavimo sistema, informacinių technologijų sistema ir vidaus kontrolės

sistema.

1. IŠORINĖ APLINKA

1.1. Politiniai veiksniai

Vyriausybės patvirtintose Lietuvos Europos Sąjungos politikos 2008–2013 metų strateginėse

kryptyse193

kaip vienas iš svarbiausių prioritetų numatytas siekis griežtai laikytis stojant į ES

prisiimtų įsipareigojimų bei užtikrinti geresnę ES teisėkūros kokybę. Nustatyti strateginiai

prioritetai, susiję su naryste ES, nebuvo iš esmės keičiami nuo 2004 m., tačiau jų įgyvendinimo

politinis kontekstas pasikeitė. Po 2009 m. rugsėjo mėnesį atliktos ES reikalų koordinavimo sistemos

reformos ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo koordinavimo funkcijas perdavus ETD, sustiprėjo

administracinis proceso koordinavimas, tačiau politinė valia laiku perkelti ir įgyvendinti ES teisę

sumenko. VESK, kuri buvo sukurta kaip aukštųjų pareigūnų susitikimas ES teisės plėtros ir

įgyvendinimo klausimams svarstyti, taip pat neskiria pakankamai dėmesio ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo problematikai. Posėdžiams pirmininkaujant URM, daugiausiai rūpinamasi ES teisės

plėtra, o konstruktyvių diskusijų ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo klausimais beveik nekyla.

Posėdžiuose priimami protokoliniai sprendimai nėra privalomi, o jų įgyvendinimas nėra stebimas ar

kontroliuojamas (sprendimų įgyvendinimo stebėsenos ir kontrolės problema). Dėl šios priežasties

siūlytinas Teisingumo ministerijos politinės atsakomybės už ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

klausimus didinimas ir efektyvesnis jos atstovų įsitraukimas tiek į VESK veiklą (pavyzdžiui,

teisingumo viceministrui pirmininkaujant VESK posėdžiams, kuriuose svarstomi ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo klausimai), tiek į stebėsenos ir kontrolės procesą. Efektyviam ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo procesui taip pat kliudo Vyriausybės darbotvarkėje skiriamas

nepakankamas prioritetas šiems klausimams. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad politinio

193

Lietuvos Europos Sąjungos politikos 2008–2013 metų strateginės kryptys „Daugiau Europos Lietuvoje ir Lietuvos

Europoje!”, p. 4.



99

dėmesio trūkumas daro neigiamą įtaką ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo sistemos

funkcionavimui.

Efektyviam ES teisės perkėlimui ir įgyvendinimui taip pat didelės reikšmės turi administraciniai

gebėjimai bei valstybės tarnybos sistemos stabilumas. 2006 m. atliktoje Pasaulio Banko studijoje

Lietuvoje veikiančios sistemos administraciniai gebėjimai buvo pripažinti vienais iš geriausių

Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, be to, sistemos veiklos principai buvo nuolat tobulinami,

užtikrinant detalesnį procedūrų reglamentavimą, aiškų atsakomybės ir funkcijų tarp institucijų

pasidalijimą, racionalias ir lanksčias kylančių problemų sprendimo procedūras. 2010 m. birželio

2 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 715 buvo patvirtinta Valstybės tarnybos tobulinimo koncepcija,

kuria vadovaujantis reformuojama Lietuvos valstybės tarnybos sistema. Paminėtina, kad šių

reformų rezultatai kol kas nėra aiškūs, todėl jie gali turėti neigiamų pasekmių ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo rezultatams (pavyzdžiui, perduodant ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo funkcijas iš

LR Vyriausybės kanceliarijos ETD buvo sumažintas kvalifikuotų ir ES reikalų koordinavimo

procedūras išmanančių valstybės tarnautojų skaičius). Panaši situacija susiklostė ir po 2004 m.

vykusio valstybės tarnybos sistemos pertvarkymo, kuris įnešė nestabilumo į ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo procese dalyvaujančių institucijų veiklą.

Prie administracinių gebėjimų stiprinimo turėtų prisidėti URM, Ministro Pirmininko tarnybos ir

ETD kartu įgyvendinamas projektas, skirtas ES reikalų koordinavimo sistemos efektyvumo

didinimui (LESSED). Į LR pozicijų rengimą ir ES teisės perkėlimo bei įgyvendinimo procesą yra

įsitraukusios iš esmės visos Lietuvos institucijos, todėl nuo jų gebėjimų parengti nacionalines

pozicijas ir tinkamai atstovauti šaliai ES institucijose priklauso šalies interesų įgyvendinimas ir

priimtų ES teisės aktų nuostatų perkėlimas ir įgyvendinimas nacionalinėje teisės sistemoje.

1.2. Ekonominiai veiksniai

ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos veikimui tiesioginę įtaką daro ekonominė situacija,

kadangi šalies finansiniai pajėgumai itin susiję su įsipareigojimų ES vykdymu, tinkamų pozicijų

parengimu ir ES teisės aktų nuostatų įgyvendinimu. Finansinių pajėgumų klausimas tampa aktualus

Lisabonos sutarties kontekste, kadangi joje numatyta spartesnė finansinių sankcijų skyrimo

procedūra dėl pareigos nevykdymo pranešti apie pagal teisėkūros procedūrą priimtos direktyvos

įgyvendinimą nacionalinėje teisėje (ES teisės pažeidimo procedūros dėl nenotifikavimo).

Atsižvelgiant į lėtėjantį nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių rengimo procesą

Lietuvoje bei vėlavimą notifikuoti apie direktyvų perkėlimą ir įgyvendinimą (ir atitinkamai augantį

pažeidimo procedūrų dėl nenotifikavimo skaičių), finansinių sankcijų skyrimo klausimas šaliai gali

tapti itin aktualus.

Bendros ekonominės situacijos pokyčiai turi įtakos ir valstybės tarnautojų veiklai bei jų

kvalifikacijai, kadangi pablogėjus finansinėms sąlygoms sumažėja galimybės pritraukti

kvalifikuotus specialistus į valstybės tarnybą. Be to, institucijų veiklos efektyvumas ir terminų

laikymasis tiesiogiai priklauso nuo tinkamo darbuotojų aprūpinimo, todėl, sumažėjus finansavimui,

jiems gali būti sunkiau atlikti su ES teisės plėtra ir įgyvendinimu susijusias funkcijas.

1.3. Technologiniai veiksniai

Informacinių technologijų sklaida ir išaugęs elektroniniu būdu perduodamų duomenų kiekis daro

įtaką ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos funkcionavimui. Siekiant plėtoti informacinę

visuomenę, tiek nacionaliniu, tiek ES mastu vyksta naujų technologijų diegimas. Pavyzdžiui, 2008

m. buvo sukurta sistema „EU-Pilot“, skirta valstybių narių ir EK susirašinėjimui dėl tam tikrų

paklausimų apie ES teisės įsipareigojimų vykdymą (nuo 2010 m. pradėta taikyti visiems

paklausimams). 2009 m. pradėjo veikti informacinių technologijų priemonė (INFR), kuria



100

naudodamosi valstybės narės gali EK perduoti informaciją, susijusią su pradėta pažeidimo

procedūra. Šiuo metu ES institucijose vykdomas projektas „e-Curia“, o per „e-Curia“ leidžiama

pateikti procesinius dokumentus (su priedais) elektroniniu būdu, nesant reikalo patvirtinti šį

pateikimą išsiunčiant dokumentus paštu194. Svarbu paminėti, kad vidaus rinką reglamentuojančių

teisės aktų taikymo problematikai nagrinėti yra skirtas SOLVIT tinklas, kuris funkcionuoja nuo

2002 m. Įmonės ir piliečiai, susiduriantys su nepagrįstais apribojimais vidaus rinkos srityje, gali

pateikti nusiskundimus SOLVIT centrams, kad šie elektroniniu būdu pateiktus nusiskundimus

persiųstų atitinkamų valstybių atsakingoms institucijoms, kurios kartu ieško problemos sprendimo.

Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja SOLVIT veikloje.

Atsižvelgiant į technologinius procesus, svarbu ES teisės plėtros ir perkėlimo procese

dalyvaujančiose institucijose taip pat įdiegti naujas informacines technologijas, skatinti efektyvesnį

jų naudojimą. Tokios priemonės padėtų didinti institucijų darbo viešumą ir prieinamumą

visuomenei, supažindintų suinteresuotas grupes su ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatais,

leistų operatyviai teikti informaciją kitoms nacionalinėms ir ES institucijoms. Be to, siekiant

didesnio proceso efektyvumo ir komunikacijos elektroninėmis priemonėmis, pradėti vykdyti

LINESIS funkcionalumų atnaujinimo darbai (2011 m. baigėsi viešasis pirkimas dėl LINESIS

sistemos modeliavimo, programavimo ir diegimo darbų).

2. VIDINĖ APLINKA

2.1. Teisinis reglamentavimas

Lietuvos ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos veikimas yra aiškiai reglamentuotas

nacionaliniuose teisės aktuose, o pagrindinės LR pozicijos rengimo, derinimo, svarstymo ir

pristatymo procedūros, ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo koordinavimas,

ES teisės pažeidimų procedūrų koordinavimas reglamentuojamas ES reikalų koordinavimo

taisyklėse, patvirtintose 2004 m. sausio 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 21. ES teisės plėtros ir

įgyvendinimo sistemoje dalyvaujančios institucijos taip pat vadovaujasi LR Konstitucija, Seimo

statutu, Vyriausybės įstatymu, Vyriausybės darbo reglamentu, Teisingumo ministro įsakymais,

ETD nuostatais. Ministerijose vykstančios procedūros apibrėžtos ministerijų darbo reglamentuose,

skyrių nuostatuose, specialiose ES reikalų koordinavimo taisyklėse (jos yra patvirtintos tik kai

kuriose ministerijose). Po 2009 m. ES reikalų koordinavimo sistemos reformos buvo atnaujinti šiuo

metu taikomi ir ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą reglamentuojantys teisės aktai.

Apibendrinant, sistemos teisinis reglamentavimas yra pakankamas, tačiau institucijoms kyla

problemų, praktiškai įgyvendinant teisės aktų nuostatas (pavyzdžiui, nesilaikoma numatytų terminų,

į derinimo procedūras įtraukiamos ne visos suinteresuotos institucijos ir pan.).

Kaip vienas iš teisinio reglamentavimo ministerijų lygiu trūkumų gali būti išskirtas aiškaus

atsakomybės pasiskirstymo, funkcijų pasidalijimo tarp atsakingų padalinių ir tarnautojų bei terminų

nustatymo reglamentavimo nebuvimas. Dėl šios priežasties, siekiant efektyvaus ES teisės perkėlimo

ir įgyvendinimo ministerijose, rekomenduotina vidaus procedūras nustatančiuose teisės aktuose

aiškiai reglamentuoti procedūras, atsakingus asmenis ir jų funkcijas.

ES teisės įgyvendinimo srityje teisinio reglamentavimo klausimai susiję su nacionalinio

reglamentavimo tinkamumu. Lietuvoje, perkeliant ES teisę, dažnai apsiribojama tik formaliu

nuostatų perkėlimu, visapusiškai neįvertinant priimamo nacionalinio teisės akto teigiamų ir

neigiamų pasekmių, jo įgyvendinimo finansinių ir administracinių kaštų. Be to, perkeliant ES teisės

194

Tam tikro dokumento pateikimas per „e-Curia“ suponuoja, kad vėliau toje pačioje byloje atstovas pateiks

dokumentus tokiu pačiu būdu. Tačiau dokumentų pateikimas per „e-Curia“ vėliau netrukdo jų pateikti ir kitokiu

procesinėse normose numatytu būdu, jei tai reikalinga dėl šio dokumento pobūdžio.



101

nuostatas, jos nebūna pakankamai suderintos ir įvertintos nacionalinės teisinės sistemos,

konstitucinės doktrinos požiūriu. Dėl teisinio reglamentavimo aiškumo ir sistemiškumo stokos

sudaromos prielaidos tiek valstybės institucijoms, tiek teismams skirtingai interpretuoti ES teisės

prielaidas, reguliuojančias tam tikrą sektorių bei atsakomybės už tam tikrų įsipareigojimų

įgyvendinimą klausimus.

2.2. Institucinė struktūra

ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistema Lietuvoje buvo kuriama trim etapais, kurių paskutinio

metu buvo įdiegta ETD koordinuojama organizacinė struktūra. Paminėtina, kad pasirengimo

narystei metu Lietuvoje buvo sukaupta patirtis planuojant ir koordinuojant ES teisės perkėlimą ir

įgyvendinimą, be to, iki 2009 m. Vyriausybė išlaikė centralizuotą ES teisės įgyvendinimo

institucinę struktūrą. Po reformos dėl pasikeitusio koordinuojančios institucijos administracinio

„svorio“ sumažėjo galimybės skatinti už nacionalinių pozicijų parengimą ir ES teisės perkėlimą bei

įgyvendinimą atsakingų ministerijų darbuotojus laiku perkelti ir įgyvendinti ES teisę. Vyriausybė

aukščiausiu lygiu kontrolės faktiškai nebevykdo. Kiekvienoje ministerijoje veikia už ES reikalų

koordinavimą atsakingas skyrius, tačiau centralizuotos kontrolės ministerijos lygiu apimtis skiriasi

atskirose institucijose. Pastebėtina, kad Teisės skyriai ministerijose atlieka tik formalią parengtų

pozicijų ar nacionalinių teisės aktų projektų peržiūrą, tačiau į procesą nėra aktyviai įsitraukę.

Už ES teisės plėtros proceso koordinavimą yra atsakinga URM, o už ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo proceso koordinavimą – ETD. Šioje institucijoje yra ES teisės įgyvendinimo

koordinavimo skyrius, kurio darbuotojai atsakingi už ES teisės perkėlimo bei įgyvendinimo ir

pažeidimų procedūrų koordinavimą.

ES teisės plėtros ir perkėlimo klausimai, neišsprendus nesutarimų žemesniu lygiu, svarstomi

Vyriausybės pasitarime, tačiau dažniausiai politinį sprendimą siekiama rasti VESK posėdžiuose,

kuriuose dalyvauja ministerijų viceministrai, o jiems pirmininkauja užsienio reikalų ministras. ES

teisę perkeliantys nacionaliniai teisės aktai (Vyriausybės nutarimų ar įstatymų projektai) yra

svarstomi ir tvirtinami Vyriausybės posėdyje. ES teisę perkeliantys įstatymų projektai yra priimami

Seime, kur į šį procesą aktyviai įsitraukia pagrindinis ir papildomi komitetai, jame dalyvauja ir

ERK (arba URK). Svarbu paminėti, kad Seimas daugiau dėmesio vis dėlto skiria nacionalinių

pozicijų rengimo procesui, nagrinėdamas labai aktualius ir aktualius klausimus. Šiame procese

aktyviai dalyvauja ERK ir specializuoti komitetai.

Svarbus ES teisės įgyvendinimo sistemos institucinis veikėjas yra teismai, kurie praktiškai taiko ES

teisės nuostatas. Iškilus ES teisės interpretavimo problemai, Lietuvos teismai gali kreiptis į ESTT

dėl prejudicinio sprendimo, tačiau kol kas šia teise naudojamasi pakankamai pasyviai (per metus

Lietuvos teismai į ESTT kreipiasi maždaug vieną kartą).

2.3. Žmogiškieji ištekliai

Žmogiškųjų išteklių klausimas yra labai aktualus tiek ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

koordinavimo, tiek ES teisės įgyvendinimo kontrolės etapų metu. 2009 m. gegužės 6 d. LR

Vyriausybės nutarimu Nr. 394 ETD buvo patvirtintas didžiausias leidžiamas valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius (21). Šis skaičius yra minimali riba, kuri leidžia

užtikrinti tinkamą ETD funkcijų atlikimą. Tačiau, didėjant darbo apimtims, tokio darbuotojų

skaičiaus ne visada pakanka. Nepakankamų žmogiškųjų resursų klausimas iškyla ir ministerijose,

kuriose tie patys atsakingi pareigūnai nespėja rengti kelių ES teisės aktus perkeliančių ir

įgyvendinančių nacionalinių priemonių, jei kurios nors iš jų svarstymo procedūros užtrunka. Viena

iš pagrindinių ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių priemonių rengimo vėlavimo

ministerijose priežasčių yra didelis darbuotojų darbo krūvis. Jei nacionalinės perkėlimo ir



102

įgyvendinimo priemonės projektas derinamas su ministerijos Teisės skyriaus specialistais, procesas

dar labiau užtrunka, kadangi dėl mažų žmogiškųjų išteklių ir didelio darbo krūvio (visi ministerijoje

rengiami nacionalinių priemonių projektai privalo būti įvertinti ir vizuoti teisininkų) derinimo

procedūros vėluoja.

ES teisės nuostatų įgyvendinimo procese svarbų vaidmenį vaidina tiek normų įgyvendinimą

užtikrinantys subjektai, tiek juos kontroliuojančios valstybės institucijos. Aktuali problema šioje

srityje yra susijusi su nepakankamais administraciniais gebėjimais kontrolės funkcijoms atlikti.

Įgyvendinančių subjektų, kuriuos reikia tikrinti, skaičius yra pakankamai didelis, o šioje srityje

dirbančių institucijų skaičius yra mažas. Be to, dėl mažo darbo užmokesčio ir nepakankamos

motyvacijos darbuotojai greitai keičiasi, todėl į mažai paklausias pareigas dažnai priimami

darbuotojai, neturintys atitinkamos patirties. Šios problemos kliudo vykdyti tinkamą ES teisės

įgyvendinimo kontrolę.

2.4. Planavimo sistema

ES teisės perkėlimas ir įgyvendinimas vyksta, vadovaujantis ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

planu. ETD yra atsakingas už institucijų parengtų planų tikrinimą ir tvirtinimą, be to, pagal

valstybės institucijų pateiktus pasiūlymus ETD rengia, tvirtina ir nuolat atnaujina ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo planą. Šiame plane numatytos ES teisę perkeliančios ir įgyvendinančios

nacionalinės priemonės, jų pavadinimai, priėmimo datos ir kt. Be to, ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo plane numatyti ES teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo terminai dažnai neturi

sąsajų su ministerijų strateginiais ir metiniais veiklos planais, Vyriausybės patvirtintais prioritetais,

Seimo darbotvarkėje įtvirtintais terminais. Atnaujinus ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą,

atitinkami Vyriausybės ar Seimo planavimo dokumentai nėra atnaujinami, dėl šios priežasties ES

teisę perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių priemonių priėmimas vėluoja (nepaisant to, kad

pozicijos tvirtinimo metu jau matoma, kokius konkrečius nacionalinius teisės aktus reikės priimti

atitinkamais metais ir galima planuoti institucijos darbų pasiskirstymą). Planavimo sistemos

trūkumai daro įtaką efektyviam ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesui bei lemia vėlavimo

problemas.

2.5. Informacinių technologijų sistema

Sėkmingam ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos funkcionavimui svarbus tinkamas

informacinių technologijų sistemos veikimas. Pagrindiniai ES teisės plėtros ir perkėlimo darbai

vyksta naudojantis LINESIS sistema, kurioje registruojami ir tvarkomi ES dokumentai, derinamos

pozicijos, registruojamos ataskaitos iš ES institucijų, koordinuojamas ES teisės perkėlimas į

nacionalinę teisę ir įgyvendinimas. Nepaisant to, kad Lietuvoje veikianti sistema Pasaulio Banko

buvo pripažinta kaip gerosios praktikos pavyzdys, šiuo metu siekiama sistemą tobulinti ir išplėsti

bei įnešti naujų funkcionalumų. Kaip vienas iš svarbiausių tobulintinų aspektų ES teisės plėtros ir

įgyvendinimo proceso organizavime turėtų būti sąsajų tarp skirtingų proceso ciklų sukūrimas,

kadangi šiuo metu ES teisės plėtros ir ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesų informacinės

posistemės funkcionuoja atskirai. Be to, problemų kyla ir dėl to, kad nėra vieningos sistemos,

kurioje būtų pateikiama informacija apie Seimo ir Vyriausybės darbotvarkes, jose numatytus ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo terminus ir procedūras. Ministro Pirmininko tarnybos

duomenimis, tokios sistemos kūrimo darbų trumpuoju laikotarpiu imtis neketinama, o ilguoju

laikotarpiu yra keliamos idėjos dėl apsikeitimo valstybės tarnybos dokumentais tarp skirtingų

institucijų sistemos unifikavimo.

2.6. Vidaus kontrolės sistema



103

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso „kontrolę“ užtikrina ETD, kuriai ministerijos

periodiškai teikia informaciją apie ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių priemonių

projektų rengimą. Be to, ETD tikrina ministerijų ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planus bei

juos tvirtina, vykdo atitikties lentelių turinio kontrolę. ETD nustatytais terminais informuoja Seimą

ir Vyriausybę apie ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo situaciją.

Apibendrinant ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos Lietuvoje funkcionavimo ypatybes,

galima išskirti stiprybes ir silpnybes, o, atsižvelgiant į ateities tendencijas, identifikuoti sistemos

tobulinimo galimybes ir išskirti potencialias grėsmes.

25 lentelė. ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos Lietuvoje SSGG analizė

Stiprybės

1. Sukurta ir veikia ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistema su detaliai reglamentuotomis procedūromis,

aiškiu atsakomybių tarp institucijų pasiskirstymu, planavimo ir kontrolės procedūromis bei lanksčiu kylančių

problemų sprendimo mechanizmu. Sistemos veikėjų funkcijas koordinuoja dvi atsakingos institucijos –

URM ir ETD.

2. Po 2009 m. ES reikalų koordinavimo sistemos reformos pradėjęs veikti aukštųjų pareigūnų specialus

susitikimas ES teisės plėtros ir įgyvendinimo klausimams svarstyti (VESK), siekiant išlaikyti politinį dėmesį

šiai problematikai ir viceministrų lygiu susitarti dėl tam tikrų problemų sprendimų, neperkeliant jų į

Vyriausybės pasitarimus.

3. Sukurta ir įdiegta elektroninė sistema LINESIS, kuri skirta ES teisės plėtros ir įgyvendinimo procedūroms

įgyvendinti. Ši sistema Pasaulio Banko buvo pripažinta gerosios praktikos pavyzdžiu, siekiant užtikrinti

tinkamą ES reikalų koordinavimo procesą.

4. Numatytos išankstinio ES teisę perkeliančios ir įgyvendinančios nacionalinės priemonės projekto

derinimo su visomis suinteresuotomis institucijomis procedūros, kurių metu įgyvendinančios institucijos turi

galimybę susipažinti su siūlomu nauju teisiniu reguliavimu ir pasirengti naujų reikalavimų įgyvendinimui.

Silpnybės

1. Po ES reikalų koordinavimo sistemos reformos sumažėjo politinė valia laiku perkelti ir tinkamai

įgyvendinti ES teisę. Vyriausybė aukščiausiu lygiu de facto nepakankamai aktyviai vykdo ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo koordinavimą, o ES teisės perkėlimui ir įgyvendinimui neteikiamas prioritetas nei

Vyriausybės, nei Seimo lygiu195

. Teisingumo ministerija taip pat neprisiima didesnės politinė atsakomybės

už ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatus.

2. Ministrų įsakymų rengimo metu susiduriama su problema, kad dažnai ministerijos neinformuoja ETD apie

planuojamus rengti ministrų įsakymus, perkeliančius ES teisę, nors tai numato ES reikalų koordinavimo

taisyklės. Priimti ministrų įsakymai kartu su atitikties lentelėmis pateikiami tik notifikavimo etape. Jei ETD

pateikia pastabas ministrų įsakymams ar atitikties lentelėms, į kurias reikia atsižvelgti, ES teisės akto

perkėlimas automatiškai vėluoja. Paminėtina, kad šių problemų kyla rengiant ir kitas ES teisę perkeliančias ir

įgyvendinančias nacionalines priemones (pavyzdžiui, nutarimų, įstatymų projektus): planavimo etape ETD

nėra informuojamas, o nacionalinės priemonės rengimo metu (iki notifikavimo) informacija taip pat nėra

tikslinama.

3. VESK posėdžių metu diskusijų apie ES teisės perkėlimą ir įgyvendinimą beveik nekyla arba jos nebūna

konstruktyvios, o priimami protokoliniai sprendimai neturi institucijoms įpareigojamosios galios. Dėl šios

priežasties svarbu stiprinti politinę atsakomybę už ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatus

(pirmiausiai Teisingumo ministerijos lygiu).

4. ES teisės aktų nuostatas perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių priemonių projektai pateikiami

Seimui likus per mažai laiko, kad juos būtų galima apsvarstyti ir priimti suplanuotu laiku, neįvertinami

Seimo darbo organizavimo ypatumai (pavyzdžiui, pagrindinio komiteto darbo tvarka ir procedūros,

teisėkūros apimtys), todėl įstatymų priėmimas vėluoja.

5. Vietos savivaldos lygiu trūksta kryptingos politikos, siekiant įgyvendinti ES teisės aktų nuostatas.

6. Atsakingose institucijose nepakankamai užtikrinama sąsaja tarp ES teisės plėtros bei ES teisės perkėlimo

ir įgyvendinimo etapų, kadangi už LR pozicijos parengimą atsakingi specialistai ne visada dalyvauja,

195

Išskyrus 2001 m. pavasario sesijos Seimo Pirmininkės iniciatyvą, kurios dėka buvo priimta apie pusė visų

suplanuotų ES teisę perkeliančių nacionalinių teisės aktų.



104

rengiant priimtą ES teisės aktą perkeliančios ir įgyvendinančios nacionalinės priemonės projektą.

7. ES teisės nuostatoms įgyvendinti dažnai trūksta institucinių / administracinių gebėjimų bei žmogiškųjų

išteklių. Šie veiksniai nėra tinkamai įvertinami, ruošiantis ES teisę perkeliančios ir įgyvendinančios

nacionalinės priemonės vykdymui. Dėl šios priežasties ES teisės įgyvendinimą kontroliuojančiuose

institucijose susiduriama su didelėmis darbo apimtimis ir nepakankama darbuotojų kvalifikacija atlikti jiems

priskirtas funkcijas.

8. Atitinkamuose teisės aktuose už ES teisės nuostatų neįgyvendinimą tam tikrose srityse nėra numatyta aiški

ir tiesioginė atsakomybė. Be to, dalis sankcijų, kurios skiriamos už įsipareigojimų nevykdymą, yra „per

švelnios“ (pavyzdžiui, mažos baudos), o kita dalis – praktiškai sunkiai pritaikoma. Dėl šios priežasties už ES

teisės įgyvendinimą atsakingi subjektai dažnai nėra suinteresuoti įgyvendinti ES teisės reikalavimus, kurie

lemia didesnius kaštus.

9. Menkai išnaudojamos teismų kreipimosi į ESTT galimybės dėl ES teisės išaiškinimo. ES teisės aktų

nuostatos kai kuriais atvejais yra pakankamai sudėtingos, todėl jas taikantys subjektai šias normas traktuoja

skirtingai.

Galimybės

1. ES struktūrinės paramos panaudojimo galimybės administraciniams gebėjimams stiprinti ir viešojo

administravimo veiksmingumui didinti, siekiant kuo efektyvesnio su ES susijusių klausimų sprendimo.

2. Technologinių naujovių diegimas ES teisės plėtros ir perkėlimo procese dalyvaujančiose institucijose,

didinant jų darbo viešumą ir prieinamumą visuomenei, supažindinant suinteresuotas grupes su ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatais, operatyviai teikiant informaciją kitoms nacionalinėms ir ES

institucijoms.

3. Ilgalaikę iniciatyvą ir kopimą karjeros laiptais skatinančios sistemos kūrimas valstybės tarnyboje,

užtikrinant darbuotojų motyvaciją ir išvengiant jų perėjimo dirbti į kitas pareigas ar į privatų sektorių.

Grėsmės

1. Didėjantis įregistruotų ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų, kurie prieštarauja

ES teisei, skaičius. Jis gali lemti privačių ir verslo subjektų, kurių interesus pažeidžia minėti nacionaliniai

teisės aktai ir kurie bus pasiryžę kreiptis į EK, skaičiaus augimą. Atsižvelgiant į tai, gali išaugti bylų prieš

Lietuvą ESTT skaičius.

2. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, paspartėjo finansinių sankcijų skyrimo dėl nenotifikavimo apie direktyvų

įgyvendinimą procedūra. Neužtikrinus tinkamo ir laiku atlikto ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo, teisinės

ir finansinės pasekmės valstybei būtų itin neigiamos. Šiuo metu jau nagrinėjamos pirmosios bylos, kuriose

siūloma tokias sankcijas skirti naujosioms valstybėms narėms. Tačiau Lietuvoje dar nėra patvirtintas

mechanizmas, kas ir kokiu būdu mokėtų baudas, jei jos būtų paskirtos.

3. Galimas ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos darbuotojų administracinių gebėjimų silpnėjimas (jis

ypač neigiamai atsiliepia ES teisės įgyvendinimo procesui), patyrusiems specialistams renkantis privatų

sektorių ar darbo vietas ES institucijose.



105

3 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMŲ ES

VALSTYBĖSE NARĖSE ANALIZĖ

1. BENDROS PASTABOS

Per pastaruosius metus, vykstant intensyviems ES integraciniams procesams, pasikeitė daugelio

valstybių narių ES teisės plėtros ir įgyvendinimo administracinės sistemos. Esant įsipareigojimams

laiku ir tinkamai perkelti ES teisę, valstybėms narėms tampa vis svarbiau integruoti ES politikos

procesus į nacionalinės politikos ciklą. Dėl šios priežasties svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:

Nacionalinis ES politikos organizavimo procesas turi atitikti nacionalinės politikos

prioritetus ir šalies ES politikos strategiją;

Visi nacionaliniai veikėjai turi būti informuoti apie ES lygiu atliekamus veiksmus;

Rengiant nacionalinę poziciją, turi būti konsultuojamasi su visomis suinteresuotomis

pusėmis, siekiant užtikrinti teisinę ir reguliacinę dokumento kokybę;

Ministerijos turi disponuoti pakankamais gebėjimais įgyvendinti naujas ES politikos

priemones;

Turi būti atsižvelgta į savivaldos institucijų ir interesų grupių, kurios turi labiausiai

prisitaikyti prie naujų ES teisės aktų reikalavimų, poziciją.

Atsižvelgiant į minėtus aspektus, galima daryti išvadą, kad ES politikos formavimas ir

įgyvendinimas apima tuos pačius komponentus kaip politikos formavimas apskritai. Tačiau dėl

būtinybės perkelti ES politiką reglamentuojančius teisės aktus į nacionalinę teisę valstybių narių

administracijos siekia nustatyti kuo efektyvesnius būdus ES teisės perkėlimui ir įgyvendinimui

vykdyti. Paminėtina, kad gerosios praktikos pavyzdžius identifikuoti nėra sudėtinga, tačiau šios

pamokos ne visada gali būti „perkeltos“ iš vienos valstybės į kitą, kadangi jos gali neatitikti

administracinės struktūros ar Vyriausybės prioritetų ES politikos formavimo srityje.

2. ES TEISĖS PERKĖLIMAS IR ĮGYVENDINIMAS KAIP ES POLITIKOS FORMAVIMO

PROCESO DALIS

Požiūris į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo klausimus valstybėse narėse priklauso nuo ES

reikalams teikiamo prioriteto Vyriausybės darbotvarkėje ir nuo bendro šalies požiūrio į ES.

Pavyzdžiui, derybų dėl stojimo į ES laikotarpiu valstybės kandidatės skyrė itin daug dėmesio acquis

communautaire perkėlimui ir mobilizavo tam reikiamus resursus. Po prisijungimo prie ES daugelis

naujųjų valstybių narių „susilpnino“ ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo koordinavimo

institucinius mechanizmus, o tai padarė įtaką šių šalių ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

rezultatams.

Pagrindinius šalies ES politikos elementus atspindi ES reikalų koordinavimo institucinė struktūra,

įrankiai ir instrumentai, kurie yra pasirenkami ES teisei perkelti. Sėkmingam perkėlimo procesui

svarbus tinkamas nacionalinių interesų formulavimas ir jų peržiūra, atsižvelgiant į besikeičiančius

politinius prioritetus (pavyzdžiui, tokios praktikos yra laikomasi Suomijoje ar Jungtinėje

Karalystėje). Suomijos atvejis iliustruoja, kad, šalyje sustiprėjus euroskeptinėms nuostatoms, buvo

suformuluotas naujas strateginis prioritetas, susijęs su siekiu aktyviau dalyvauti formuojant ES

politiką, t. y. būti ne pasyviu „politikos priėmėju“, bet aktyviu „politikos kūrėju“. Vis dėlto tai

nereiškia, kad ES reikalų koordinavimo (ar ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo) organizacinė

struktūra turi keistis kiekvieną kartą, kai keičiasi nacionaliniai prioritetai (tai nebūtų produktyvu).



106

Tačiau svarbu, kad, reformuojant egzistuojančią institucinę struktūrą, būtų siekiama kiek galima

geriau atspindėti nacionalinius strateginius prioritetus.

Atvejo studijose pateikta analizė iliustruoja, kad netgi esant gilioms euroskeptinėms nuostatoms

(Jungtinėje Karalystėje ar Danijoje), ES teisės perkėlimas ir įgyvendinimas valstybėse narėse gali

vykti pakankamai sklandžiai. Pavyzdžiui, griežtas ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso

reglamentavimas Danijoje ir atsargus požiūris į ES reguliavimą Jungtinėje Karalystėje yra nulemti

būtent euroskeptinės šių šalių pozicijos ES atžvilgiu.

3. GEROSIOS PRAKTIKOS PAMOKOS SKIRTINGOSE VALSTYBĖSE NARĖSE

3.1. ES reikalų koordinavimo politiniai ir instituciniai aspektai

Šioje ataskaitoje pateikiamos ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemų Danijoje, Suomijoje,

Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje atvejo studijos, kuriose pristatomi skirtingi ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso organizavimo bei dalyvavimo ES politikos formavimo

cikle būdai. Pagrindinė skirtis tarp įvairių šalių sistemų yra susijusi su tuo, kad vienos iš jų yra

centralizuotos ir koordinuojamos iš centro, o kitos – decentralizuotos ir neturinčios vienos centrinės

koordinuojančios institucijos. Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje veikiančios sistemos yra daugiau

ar mažiau centralizuotos. Danijos sistema yra centralizuota ES teisės plėtros etape, kol svarstomas

pasiūlymas priimti ES teisės aktą ir rengiama nacionalinė pozicija, tačiau ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo sistemai būdinga decentralizacija. Suomijos sistema yra centralizuota, o svarbiausią

vaidmenį joje vaidina Kabineto Europos reikalų komitetas ir Ministras Pirmininkas. Nyderlandų

sistema yra pusiau centralizuota, bet šalyje vis stiprėja įsitikinimas, kad politinis koordinavimas yra

viena iš esminių sėkmingo ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso sąlygų.

Akademinėje literatūroje aptariami trys ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso kontrolės ir

priežiūros etapai: perkėlimo planavimas, turinio peržiūra ir terminų laikymosi užtikrinimas196

.

Koordinavimo ir peržiūros mechanizmai gali veikti tiek centriniu, tiek ministerijų lygiu. Centriniu

lygiu už koordinavimą yra atsakinga horizontaliomis kompetencijomis disponuojanti institucija,

pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerijos Danijoje ir Nyderlanduose, Kabinetai / Ministro

Pirmininko tarnybos Suomijoje, Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Galima daryti apibendrinančią

išvadą, kad faktiškai visose šalyse, kurios sėkmingai perkelia ES teisę (išskyrus Daniją), yra

vykdomas tam tikras politinis proceso koordinavimas. Šiam koordinavimui reikalinga gerai

veikianti priežiūros sistema (pavyzdžiui, i-Timer Nyderlanduose ar naujai įkurta ESTAPIKS

Latvijoje) ir aiški politinė parama. Politinę paramą mobilizuoti galima įvairiais būdais, pavyzdžiui,

paskirti už ES teisės perkėlimą ir įgyvendinimą atsakingo komiteto ar kitos institucijos pirmininku

politiką, užtikrinti reguliarius ir glaudžius kontaktus su Ministru Pirmininku, kuris besąlygiškai

remia ES teisės perkėlimą ir įgyvendinimą laiku.

Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių decentralizuotą sistemos veikimą Danijoje, yra susijusi

su euroskeptišku šalies požiūriu į ES, be to, Danijoje egzistuoja aiški skirtis tarp nacionalinių

interesų ir ES lygiu numatomo reguliavimo. Vis dėlto politinio koordinavimo stoka Danijos ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatams įtakos neturi, kadangi šalyje veikia viena iš geriausiai

organizuotų ir profesionaliausių administracijų pasaulyje. Valstybės tarnautojai, ministerijos ir

įvairūs komitetai turi pakankamus administracinius gebėjimus ir yra motyvuoti inkorporuoti ES

teisės nuostatas į nacionalines sistemas. Panaši situacija yra ir Jungtinėje Karalystėje, kuri taip pat

turi vieną iš geriausiai organizuotų administracijų, nors politinis ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo proceso koordinavimas šalyje taip pat vykdomas pakankamai aktyviai. Tiek Danijoje,

196

Radoslaw Zubek, „Core Executives and Coordination of EU Law Transposition: Evidence from New Member

States“. Public Administration, 2011, No 89.



107

tiek Jungtinėje Karalystėje siekiama užtikrinti įstatymo viršenybės principo įgyvendinimą, todėl tuo

atveju, jei direktyva yra priimama, valstybės tarnautojai ją įgyvendina netgi tuo atveju, jei

numatytas reglamentavimas prieštarauja pirminiams derybų metu išreikštiems nacionaliniams

tikslams.

Svarbu paminėti, kad tokius administracinės ir organizacinės kultūros aspektus sudėtinga perkelti į

kitos šalies kontekstą, todėl paprasčiausias būdas pagerinti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

rezultatus (kuris, beje, nėra pats palankiausiai vertinamas šiuo metu) yra užtikrinti centralizuotą

politinį koordinavimą. Galima iškirti ir keletą kitų gerosios praktikos pavyzdžių, kurie buvo

identifikuoti, atliekant atvejo studijas.

3.2. Koordinavimo centriniu lygiu stiprybės

Beveik visose šalyse (Danijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje) kaip viena iš svarbiausių

stiprybių nurodomas ankstyvas ir sisteminis dėmesys nacionalinės pozicijos rengimui. Pasiruošimas

perkėlimo procesui dar derybų metu vėliau leidžia sutaupyti laiko ir greičiau perkelti ES teisės

nuostatas. ES teisės perkėlimas ir įgyvendinimas turi būti suvokiamas kaip paskutinė proceso, kuris

prasidėjo EK pateikus pasiūlymą priimti ES teisės aktą, grandis. Pozicijos rengimo metu taip pat

svarbu užtikrinti, kad būtų surengtos konsultacijos ir atsižvelgta į visų su atitinkamu ES teisės aktu

susijusių pusių nuomonę.

Sėkmingam ES teisės perkėlimui ir įgyvendinimui įtaką daro ir ankstyvas Parlamento įsitraukimas,

t. y. aktyvus dalyvavimas nacionalinės pozicijos rengimo procese. Danijoje egzistuoja vadinamasis

parlamentinis mandatas, kurį turi gauti Vyriausybės nariai, vykdami į derybas ES. Jungtinėje

Karalystėje egzistuoja vadinamoji „tikrinimo išlyga“, o neseniai tokių priemonių buvo imtasi ir

Nyderlanduose. Parlamento įsitraukimas pradiniame etape gali pagreitinti ES teisės perkėlimą ir

įgyvendinimą vėliau, kadangi dėl pakankamai gero informuotumo reikiami įstatymai komitetuose

apsvarstomi ir priimami greičiau (išskyrus itin politizuotus atvejus). Ankstyvo Parlamento

įsitraukimo skatinimas taip pat užtikrina demokratijos principų įgyvendinimą.

Visose atvejo studijose kaip svarbus elementas išskiriamas savivaldos institucijų, Vyriausybės

įstaigų ir vykdomųjų agentūrų įsitraukimas į ES teisės plėtros ir perkėlimo procesą, kadangi būtent

šioms institucijoms dažniausiai tenka įgyvendinti ES teisės aktų reikalavimus. Dėl šios priežasties

dar nacionalinės pozicijos rengimo metu reikia aktyviai diskutuoti apie potencialias įgyvendinimo

problemas, kad derybose su EK būtų galima padaryti tam tikrus pakeitimus. Svarbu paminėti, kad

po 2009 m. įgyvendintos reformos Latvijoje buvo įvestos inovacijos, kuriomis siekta paskatinti

savivaldos institucijų, socialinių partnerių ir Parlamento įsitraukimą į ES teisės plėtros ir

įgyvendinimo procesą.

Konsultacijos su interesų grupėmis yra nurodoma kaip viena iš Danijoje veikiančios ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo sistemos stiprybių, be to, šis elementas taip pat svarbus Jungtinėje

Karalystėje ir Nyderlanduose.

3.3. Koordinavimo ministerijų lygiu stiprybės

Atsakingų šakinių ministerijų vaidmens svarba ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procese yra

akcentuojama visų šalių atvejo studijose. Danijos ministerijose veikia nuolatinės darbo grupės,

kurios sudaro sistemos pagrindą. Nyderlanduose tokiems klausimams kaip žemės ūkis ar vidaus

rinka taip veikia nuolatinė darbo grupės ministerijų lygiu.

Siekiant efektyvaus ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo, ministerijų lygiu taip pat turėtų būti

laikomasi principo, užtikrinančio ES politikos formavimo vientisumą. Danijoje ir Suomijoje tie



108

patys valstybės tarnautojai yra atsakingi už visus ES teisės plėtros ir įgyvendinimo proceso etapus,

todėl išvengiama taip vadinamojo „Kinijos sienų“ fenomeno. Be to, Danijoje nėra skirties tarp

teisininkų ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, todėl nacionalinių teisės aktų projektai

rengiami teisininkų, kurie yra politiškai atsakingi už savo sprendimus. Nyderlanduose taip pat

bandoma sukurti derybų komandas, kuriose būtų derinama politinė ir teisinė ekspertizė bei kurių

nariai dalyvautų visuose ES politikos formavimo etapuose, tačiau tokios komandos kol kas veikia

ne visose ministerijose. Šalys, kurių ministerijose teisinės ir politinės funkcijos yra atskirtos bei

kuriose neužtikrinamas ES teisės plėtros ir perkėlimo proceso tęstinumas, susiduria su ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo problemomis. Panaši išvada daroma ir Jungtinės Karalystės atvejo

studijoje, teigiant, kad neturi būti skirties tarp derybose dalyvaujančių ir ES teisę perkeliančių

valstybės tarnautojų.

3.4. Kitos valstybėse narėse identifikuotos gerosios praktikos pamokos

Daugelyje valstybių narių siekiama užtikrinti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso teisinę ir

reguliacinę kokybę, tačiau formalus nuostatų perkėlimas ne visada duoda geriausią rezultatą. Dėl

šios priežasties kai kurios šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, mėgina taikyti nereguliacinį

požiūrį ir, jei ES direktyvos leidžia tokią galimybę, rengia ne ES teisę perkeliančių ir

įgyvendinančių nacionalinių priemonių projektus, o praktinius vadovus, hipotetiniais pavyzdžiais

iliustruojančius įvairius ES teisės taikymo atvejus. Suomijoje, Latvijoje ir Danijoje ES teisės

nuostatas perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių priemonių kokybę užtikrina Teisingumo

ministerija, be to, Latvijoje šias funkcijas taip pat įgyvendina ir Valstybės kanclerio tarnyba.

Nyderlanduose veikia Tarpdepartamentinis Europos teisės komitetas, o Jungtinėje Karalystėje šias

funkcijas atlieka Reguliacinės politikos komitetas.

Geriausiai funkcionuoja tos ES teisės plėtros ir perkėlimo sistemos, kuriose užtikrinamas

paprastumas, aiškumas ir skaidrumas. Pavyzdžiui, tokiose sistemose yra aiškiai nustatytos

atsakomybės sritys ir netgi žemesnio rango valstybės tarnautojai gali sėkmingai atlikti jiems

paskirtas užduotis. Be to, aiškus funkcijų padalijimas leidžia užtikrinti politinę atskaitomybę, jei

nėra vykdoma centralizuota ES teisės perkėlimo ur įgyvendinimo proceso kontrolė. Kuo daugiau

procese dalyvaujančių veikėjų, tuo svarbiau, kad politiniai dokumentai būtų paprasti ir lengvai

suprantami visų dalyvaujančių institucijų atstovams. Dėl šios priežasties valstybėse narėse yra

rengiami dokumentai, apibendrinantys svarbiausią su ES teisės perkėlimu ir įgyvendinimu susijusią

informaciją. Pavyzdžiui, Danijoje yra rengiamas pagrindinis memorandumas, Nyderlanduose –

aiškinamasis memorandumas, Jungtinėje Karalystėje – perkėlimo aprašas.

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą taip pat palengvina elektroninės naujovės, pavyzdžiui,

naujų duomenų bazių įdiegimas. Latvijoje veikia Valstybinė notifikavimo apie įgyvendintas

priemones sistema (VIPPS), be to, 2011 m. buvo įdiegta nauja ES teisės aktų perkėlimo ir

įgyvendinimo kontrolės informacinė sistema (ESTAPIKS), kuri užtikrina centralizuotą informacijos

rinkimą, ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso skaidrumą ir galimybę registruoti visas prieš

Latviją ESTT inicijuotas bylas. Nyderlanduose veikia automatine pažangos stebėjimo sistema i-

Timer, kuri pateikia informaciją apie ES direktyvų įgyvendinimą bei leidžia nustatyti, ar perkėlimas

gali užtrukti dėl procedūrinių veiksmų, kuriuos dar reikia atlikti (išankstinio perspėjimo galimybė).

3.5. Papildomi pasiūlymai

Atsižvelgiant į jau minėtus tris ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso kontrolės ir priežiūros

etapus (perkėlimo planavimas, turinio peržiūra ir terminų laikymosi užtikrinimas), galima

formuluoti tam tikrus pasiūlymus dėl ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso efektyvumo

didinimo. Pirmajame – perkėlimo planavimo – etape svarbu užtikrinti, kad ministerijos vidinėje

struktūroje veiktų padalinys, kuris būtų atsakingas už ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo



109

koordinavimą, t. y. tikrintų, ar ministerijos parengtose nacionalinėse pozicijose nurodomos

planuojamos ES teisės akto perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės, nustatytų darbų įgyvendinimo

datas atskiriems skyriams bei tikrintų, ar į ministerijos darbo planus įtraukti visi tais metais

perkeltini ES teisės aktai.

Antrojo – turinio peržiūros – etapo metu yra svarbi priežiūros institucijos ministerijos ar

tarpministeriniu lygiu veikla, leidžianti užtikrinti rengiamų nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo

priemonių kokybę (kaip Danijoje) ar išvengti „paauksavimo“, kuris yra itin aktualus Jungtinėje

Karalystėje.

Trečiajame – terminų laikymosi užtikrinimo – etape yra naudinga institucijos, kuri sudarytų

centralizuotą ministerijų įsipareigojimų ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo srityje sąrašą,

reguliariai informuotų aukšto rango ministerijos tarnautojus apie perkėlimo procesą bei siųstų

priminimus atskiroms ministerijoms, veikla. Šios funkcijos taip pat galėtų būti sėkmingai

vykdomos, naudojantis elektronine duomenų baze, pavyzdžiui, tokio pobūdžio kaip Latvijoje

įdiegta ESTAPIKS.

Apibendrinant galima teigti, kad ministerijos, kurių vidinėje struktūroje veikia centralizuotą proceso

kontrolę užtikrinantis padalinys, demonstruoja geresnius ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

rezultatus nei tos ministerijos, kuriose tokio padalinio nėra. Ši išvada automatiškai nesuponuoja,

kad Lietuvoje taip pat reikėtų diegti tokias ministerijų lygių veikiančių komitetų sistemas, kokios

funkcionuoja Danijoje ir Suomijoje, tačiau verta apsvarstyti panašių mechanizmų, atitinkančių

Vidurio ir Rytų Europos valstybių institucinę struktūrą ir organizacinę kultūrą bei galinčių

palengvinti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą, įdiegimo galimybę.



110

3.1 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS DANIJOJE ATVEJO

STUDIJA

Danija daugelį metų yra viena iš pirmaujančių ES valstybių narių, laiku ir tinkamai perkeliančių ES

direktyvas. Sėkmingam proceso įgyvendinimui įtaką daro tokios priežastys, kaip įsitvirtinusi

organizacinė praktika, skaidrus politikos formavimo procesas, tinkamas Parlamento įtraukimas ir

teisinė kultūra, kurioje didelis dėmesys skiriamas teisės viršenybės klausimams. Paminėtina, kad ne

visos daniškos sistemos ypatybės gali būti pritaikomos kitose šalyse, tačiau kai kurie gerosios

praktikos pavyzdžiai gali būti naudingi naujosioms ES valstybėms narėms, siekiančioms padidinti

ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos efektyvumą.

1. ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS APŽVALGA

1.1. TEISINIS REGLAMENTAVIMAS

ES teisės perkėlimui ir įgyvendinimui nėra taikomos jokios specialios institucinės procedūros, todėl

ES teisę perkeliančios ir įgyvendinančios nacionalinės priemonės rengiamos taip pat, kaip ir

nacionalinės teisėkūros metu. Rengdamos įstatymus, ministerijos privalo laikytis Įstatymų leidybos

kokybės gairių (dan. Lovkvalitetsvejledning), kuriose itin trumpai aptariamas ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo procesas. Gairėse numatyta, kad ES teisę perkeliančiame ir įgyvendinančiame

įstatymo projekte turi aiškiai atsispindėti direktyvos nuostatos, be to, aiškinamajame rašte turi būti

nurodytas direktyvos tipas, turinys ir perkėlimo data, siekiant išvengti „paausavimo“ (angl. gold-

plating).

Danijos Teisingumo ministerijoje yra ES teisės skyrius, kuris kontroliuoja rengiamų nacionalinių

perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių projektų atitiktį ES teisei ir teikia konsultacijas ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo proceso metu kylančiais klausimais. Ūkio ir verslo ministerija,

konsultuodamasi su verslo sektoriaus atstovais, atlieka privalomąjį naujai rengiamo teisės akto

administracinės naštos vertinimą. Šakinės ministerijos, rengdamos ES teisę perkeliančios ir

įgyvendinančios nacionalinės priemonės projektą, įtraukia į savo pasiūlymus šio vertinimo

rezultatus.

1.2. NACIONALINIŲ POZICIJŲ RENGIMO PROCESAS IR JŲ POVEIKIS SĖKMINGAM

ES TEISĖS PERKĖLIMUI IR ĮGYVENDINIMUI

Danijoje nacionalinių pozicijų rengimo procesas yra esminė tolesnio sėkmingo ES teisės perkėlimo

ir įgyvendinimo sąlyga, todėl analizėje jam skiriama pakankamai daug dėmesio. ES teisės plėtros

procesas yra „dvipusis“, kadangi jame ryškus tiek Vyriausybės, tiek Parlamento vaidmuo, be to, jis

sutampa su sprendimų priėmimo ES ciklu. ES teisės plėtros procese Danijoje pagrindinį vaidmenį

vaidina keturios institucijos: ES specialieji komitetai, ES komitetas, Vyriausybės Užsienio politikos

komitetas bei Parlamento Europos reikalų komitetas.

Nacionalinės pozicijos rengimas Vyriausybėje

Centralizuotą pozicijų rengimo kontrolę įgyvendina Danijos URM, kuri yra atsakinga už politinį

proceso koordinavimą bei tinkamą Parlamento informavimą apie rengiamas pozicijas. Dar viena

charakteringa šio proceso savybė yra ta, kad kiekvienam ES teisės plėtros etapui numatyti riboti

laiko ištekliai ir tikslūs terminai, kada aktuali informacija turi pasiekti konkrečius Danijos pozicijos



111

formavime dalyvaujančius veikėjus. URM kaip centrinė koordinuojančioji institucija dalyvauja visų

komitetų posėdžiuose, be to, ji užtikrina komunikaciją su ES institucijomis ir Parlamentu. URM

pateikia galutinius derybinius nurodymus Danijos nuolatinei atstovybei ES, kurie aktualūs pristatant

nacionalinę poziciją dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą.

ES specialieji komitetai šakinėse ministerijose yra pradinė nacionalinės pozicijos rengimo grandis,

todėl šiuo požiūriu Danijos sistemą galima vertinti kaip koordinuojamą „iš apačios į viršų“.

Pagrindinė šių komitetų funkcija – koordinuoti pozicijos projekto rengimą ir jo suderinimą su

šakinėmis ministerijomis bei interesų grupėmis. ES specialieji komitetai yra sudaryti iš visų

svarbiausių ministerijų valstybės tarnautojų, o jiems vadovauja valstybės tarnautojas iš tiesiogiai už

nacionalinės pozicijos parengimą atsakingos ministerijos (dažniausiai už ES reikalų koordinavimą

ministerijoje atsakingo skyriaus vedėjas). Danijoje veikia 34 ES specialieji komitetai, kurie atspindi

politikos sričių suskirstymą EK generaliniuose direktoratuose. Be to, šių komitetų narių skaičius

dažniausiai būna pakankamai didelis, pavyzdžiui, tam tikru metu Aplinkos reikalų komitetas turėjo

net 75 narius. Tokiu būdu užtikrinamas platesnis įvairių institucijų atstovų įsitraukimas į pozicijos

formavimo procesą. ES specialieji komitetai atsakingi už techninę ekspertizę pozicijos rengimo

metu, konsultacijų su interesų grupėmis surengimą, be to, interesų grupių atstovai yra kai kurių

komitetų nariai, todėl jų pozicija yra girdima ir į ją atsižvelgiama iš karto (pavyzdžiui, interesų

grupių atstovai dalyvauja politiškai „jautrių“ komitetų – aplinkos, transporto, užimtumo srityse –

veikloje). URM, kuri yra atsakinga už bendrą pozicijos rengimo proceso kontrolę, savo atstovų turi

visuose ES specialiuose komitetuose.

ES specialieji komitetai aptaria pasiūlymus priimti ES teisės aktus labai ankstyvame etape, kai EK

juos tik pateikia svarstyti ES Tarybai. Už numatomame priimti ES teisės akte nurodytą politikos

sritį atsakinga šakinė ministerija iniciuoja diskusiją dėl pagrindinio memorandumo (angl.

framework memorandum) – pozicijos projekto. Šiame memorandume pateikiama pirminė

planuojamo ES teisės akto poveikio Danijai ir specifiniam politikos sektoriui apžvalga. Valstybės

tarnautojai ir ekspertai, dalyvaujantys ES Tarybos darbo grupėse, turi vadovautis pagrindines

veiklos kryptis nustatančiu pozicijos projektu. ES specialieji komitetai taip pat parengia atitinkamą

memorandumą Parlamentui, kuriame pateikiama pagrindinė diskusijoms reikalinga informacija.

Antrasis etapas prasideda, kai ES specialusis komitetas pateikia parengtą pozicijos projektą

atsakingai ministerijai. Tada prasideda pozicijos projekto svarstymas tarpministeriniu lygiu ES

komitete, kurio nuolatiniai nariai yra labiausiai į ES teisės plėtros klausimus įsitraukusių ministerijų

atstovai, o kitų ministerijų darbuotojai dalyvauja ad hoc režimu. Komitetui pirmininkauja URM

atstovas. Šiuo metu ES komiteto vaidmuo yra greičiau simbolinis, kadangi daugumos pozicijų

projektai yra suderinami ES specialiųjų komitetų posėdžių metu. ES komitete nagrinėjami kai kurie

horizontalūs, fundamentalūs ar tam tikrus jautrius aspektus apimantys klausimai. Tačiau faktiškai

visus politiškai jautrius klausimus nagrinėja Vyriausybės Užsienio politikos komitetas, kuriam ES

komitetas turi ribotą įtaką.

Trečiasis ES teisės plėtros sistemos elementas yra Vyriausybės Užsienio politikos komitetas, kurio

nariais yra Ministras Pirmininkas, Užsienio reikalų ministras ir aštuoni sektoriniai ministrai. Šis

komitetas, vadovaujamas Užsienio reikalų ministro, yra aukščiausia ES teisės plėtros proceso

koordinavimo institucija iš Vyriausybės pusės, kurios pagrindinė užduotis – formuluoti politines

Danijos pozicijos rengimo gaires. Komiteto posėdžiai vyksta tik tokiu atveju, jei rengiamos

pozicijos dėl politiškai jautrių klausimų.

Nacionalinės pozicijos derinimas Parlamente

Ketvirtojo (paskutinio) etapo metu Vyriausybės parengta pozicija turi būti derinama su Parlamentu,

kur svarbiausią vaidmenį vaidina Europos reikalų komitetas ir jo sekretoriatas. Danijoje



112

įgyvendinama precedento kitose ES valstybėse narėse neturinti parlamentinė ES teisės plėtros

kontrolė, kadangi Vyriausybė, siekdama derėtis dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ES Taryboje,

turi tinkamai informuoti Parlamentą apie rengiamą poziciją, konsultuotis su Europos reikalų

komitetu ir gauti Parlamento mandatą. Atsižvelgiant į tai, kad ES klausimai Danijoje yra jautrūs,

mandato suteikimo procedūra yra taikoma dėl pasiūlymo priimti kiekvieną naują direktyvą.

Parlamento suteikiamas mandatas visuomet yra žodinis ir neturi teisiškai privalomos galios, tačiau

pagal susiformavusią praktiką jis turi labai didelę įtaką Danijos ministrams, pristatantiems šalies

poziciją ES Taryboje.

Parlamentinio Europos reikalų komiteto posėdžiai vyksta kiekvieną savaitę, o juose svarstomi į

artimiausiu metu vyksiančios ES Tarybos darbotvarkę įtraukti klausimai. Vyriausybė kiekvienam

komiteto susitikimui turi parengti ir likus ne vėliau nei 8 dienoms iki jo pateikti vadinamąjį

apibendrintą memorandumą (angl. summary memorandum), kuris turi būti paruoštas taip, jog

komiteto nariai, perskaitę vien jį, galėtų iš karto diskutuoti dėl pasiūlymo priimti atitinkamą ES

teisės aktą. Be to, Europos reikalų komiteto nariai jau būna pakankamai gerai susipažinę su EK

pasiūlymu, kadangi praėjus keturioms savaitėms nuo jo pateikimo Europos reikalų komitetas jau

būna gavęs ES specialaus komiteto parengtą bazinį memorandumą, kuriame pateikiamas EK

pasiūlymo aprašymas, jo teisinės ir finansinės pasekmės Danijai, ankstesni svarstymai Europos

reikalų komitete, Europos Parlamento pateiktos pataisos, interesų grupių nuomonė, Vyriausybės

pozicija dėl planuojamo ES teisės akto, potencialus derybų scenarijus, balsavimo prognozės ir kt.

Danijos parlamentas yra patenkintas gaunamais dokumentais. Parlamentui URM tiesiogiai pateikia

visus EK pasiūlymus priimti ES teisės aktus.

Kalbant apie mandato suteikimo procedūrą, galima išskirti du galimus scenarijus. Pirma,

atitinkamos srities ministras, kuris ruošiasi vykti į ES Tarybą, gali tik informuoti Europos reikalų

komitetą apie pasiūlymą priimti ES teisės aktą, jei nesitikima, kad ES Taryboje bus priimtas

kažkoks sprendimas svarstomu klausimu. Antra, atitinkamos srities ministras gali pasiūlyti derybų

mandatą, Europos reikalų komiteto nariai diskutuoja dėl jo turinio, o, pasibaigus svarstymams,

komiteto pirmininkas paskelbia išvadą dėl mandato suteikimo. Europos reikalų komitete nėra

balsuojama, o derybinis mandatas suteikiamas žodžiu. Suteikiant mandatą, yra sutariama dėl derybų

turinio, derybinių koalicijų, kurias būtų naudinga sudaryti, ir derybose dalyvaujančio pareigūno

veiksmų laisvės.

1.3. DANIJOS ES TEISĖS PLĖTROS SISTEMOS STIPRYBĖS

Pirmoji ir svarbiausia Danijos ES teisės plėtros sistemos stiprybė yra ta, kad konstruktyvios

diskusijos vyksta pozicijos rengimo proceso metu, todėl ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo etape

nėra poreikio tolesniems debatams šia tema. Pasiruošimo etape jau būna atsižvelgta į įvairius

interesus, o socialiniai veikėjai įtraukti į politikos formavimo procesą. Dėl šios priežasties Danijoje

būna lengviau įgyvendinti politines priemones, kai jos grįžta jau priimtų direktyvų ar kitų ES teisės

aktų pavidalu. Už ES teisės perkėlimą ir įgyvendinimą atsakingi valstybės tarnautojai vadovaujasi

ES teisės plėtros proceso rezultatais ir įgyvendina priimtus sprendimus, dėl kurių jau buvo sutarta

anksčiau.

Antroji sistemos stiprybė susijusi su tuo, kad į ES teisės plėtros procesą įtraukiamos įvairios tam

tikra politikos sritimi suinteresuotos grupės. Pavyzdžiui, kai kuriuose ES specialiuose komitetuose

interesų grupės turi savo nuolatinius narius, o kitais atvejais su interesų grupėmis nuolat

konsultuojamasi. Interesų grupių atstovai taip pat gali dalyvauti Parlamento Europos reikalų

komiteto posėdyje. Danijoje yra susiklosčiusi praktika, kad interesų grupės pristato savom požiūrį

dėl siūlomo ES teisės akto dar iki to laiko, kol Vyriausybės poziciją komitete pateikia atitinkamos

srities ministras.



113

Trečioji Danijos sistemos stiprybė yra jos paprastumas bei vadinamųjų „Kinijos sienų“ nebuvimas,

t. y. tos pačios ministerijos ir tie patys valstybės tarnautojai yra atsakingi tiek už nacionalinių

pozicijų rengimą, tiek už jau priimtų ES teisės aktų perkėlimą ir įgyvendinimą. Be to, Danijoje nėra

aiškaus padalijimo tarp valstybės tarnautojų, atliekančių teisines ir politines funkcijas, todėl ES

teisę perkeliančius nacionalinių teisės aktų projektus rengia teisininkai, kurie taip pat turi prisiimti

politinę atsakomybę už savo sprendimus. ES teisės įgyvendinimo klausimais rūpinasi vykdomosios

institucijos. Pavyzdžiui, tokio modelio veikimą iliustruoja Danijos Ūkio ir verslo ministerijos,

Danijos Finansų priežiūros komiteto ir Aplinkos ministerijos bendradarbiavimas ir atsakomybė už

daugelį ES direktyvų. Apibendrinant, Danijos ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos

funkcionavimo tęstinumą užtikrina būtent valstybės tarnautojų įsitraukimas tiek į teisinius, tiek į

politinius proceso etapus bei dalyvavimas tiek sprendimų priėmimo, tiek ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo procese.

Ketvirtoji sistemos stiprybė susijusi su tuo, kad pozicijų rengimo bei ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo veiklos vykdomos nuosekliai ir užtikrinant ekspertinių žinių nuoseklumą, t. y. sąsajas

tarp pozicijos rengėjų ir ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių priemonių rengėjų.



114

9 schema. ES teisės plėtros procesas Danijoje

ES Tarybos darbo grupė

Komisijos pasiūlymas


Europos Komisija

URM

Atsakinga ministerija


Instrukcijos

Mandatas

Pozicijos projektas

Nacionalinės pozicijos projektas

Apibendrintas memorandu-

mas

COREPER

ES Taryba Ministras

Europos reikalų komitetas

(Parlamentas)

Užsienio politikos komitetas

(Vyriausybė)

ES komitetas (užsienio reikalai)

ES specialus komitetas

Nuolatinė atstovybė

Bazinis memorandu-

mas




115

2. ES TEISĖS PERKĖLIMO IR ĮGYVENDINIMO PROCESO ANALIZĖ

Formalaus ir centralizuoto koordinavimo procedūros taikomos tik ES teisės plėtros procesui (šias

funkcijas įgyvendina URM), o ES teisės perkėlimo sistema veikia decentralizuotai, vadovaujantis

neformaliomis praktikomis. Pagrindinė atsakomybė už ES teisės perkėlimą tenka šakinėms

ministerijoms, o URM įsitraukimas pasireiškia tik tuo, kad ji persiunčia pagal kompetenciją

atsakingoms ministerijoms iš Danijos nuolatinės atstovybės ES gautus ir naujai priimtus ES teisės

aktus. ES teisės perkėlimo procesą koordinuojančios centrinės institucijos įsteigimo idėja Danijoje

yra vertinama pakankamai skeptiškai, kadangi tokiu atveju išaugtų biurokratinis aparatas ir

sumažėtų ministerijų veiksmų laisvė, o jos ES teisės perkėlimo funkcijų įgyvendinimą vertina

pakankamai rimtai. Kiekvienoje ministerijoje yra ES reikalų skyrius, atsakingas už šių klausimų

koordinavimą. Gavus ES teisės aktą, jis yra pateikiamas atsakingos ministerijos ES specialiajam

komitetui, kuris turi parengti nacionalinės perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės projektą. Danijoje

ES teisės aktai yra perkeliami įstatymais arba ministrų įsakymais (detaliau žr. kitame poskyryje).

ES teisės perkėlimo procesui Danijoje būdinga tiek administracinė, tiek politinė decentralizacija,

todėl šalyje nėra jokios centrinės institucijos, kuri kauptų ir disponuotų informacija apie ES teisės

perkėlimo proceso pažangą. Kilus rengiamos nacionalinės perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės

projekto tarpministerinio koordinavimo būtinybei, vadovaujamasi neformaliais derinimo kanalais.

Tokia praktika yra susiformavusi dėl Danijos neformalios ir nehierarchinės darbo kultūros valstybės

tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis ES teisės perkėlimo proceso etapų ministerijose yra

neformalūs, pakankamai sudėtinga konceptualizuoti ir apibendrinti institucijose taikomas

procedūras (dažniausiai įvairiose ministerijose jos būna pakankamai skirtingos).

Parengus ES teisę perkeliančios ir įgyvendinančios nacionalinės priemonės projektą, galimos kelios

tolesnės proceso eigos alternatyvos. Jei tai yra ministro įsakymo projektas, juridinės teisėkūros

funkcijas atlieka ir teisines pastabas teikia ministerijos vidiniai vertintojai. Po jų ministras pasirašo

įsakymą, o ministerijos ES reikalų skyrius notifikuoja EK apie ES teisės akto perkėlimą. Jei

parengiamas įstatymo projektas, jis pateikiamas Teisingumo ministerijai, kurios Teisėkūros

departamentas atlieka juridinės teisėkūros funkcijas. Be to, yra tikrinama parengto projekto atitiktis

ES teisei. Paminėtina, kad Teisingumo ministerija pakankamai retai turi pastabų pateiktiems

įstatymų projektams (dėl jau minėto valstybės tarnautojų įsitraukimo į tiek į teisines, tiek į politines

veiklas). Vėliau įstatymo projektas svarstomas Vyriausybėje, o, kai jam pritariama, jis pateikiamas

svarstyti Parlamentui.

ES teisės perkėlimo etape Parlamento Europos reikalų komitetas jau nebedalyvauja, kadangi visas

pastabas jis būna išsakęs, prieš suteikdamas Vyriausybei mandatą deryboms. Dėl šios priežasties

įstatymo projektas Parlamento komitetuose nebėra svarstomas ir po trijų skaitymų automatiškai

patvirtinamas plenarinės sesijos metu. Vadinasi, ES teisės perkėlimo procese Danijos parlamentas

jau nebeatlieka aktyvių įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijų, kadangi sutarimas dėl ES teisės

akto jau būna pasiektas pozicijos rengimo etape. Interesų grupės taip pat nebando vykdyti lobistinės

veiklos ir paveikti Parlamento, o tai leidžia efektyviai ir greitai priimti ES teisę perkeliančius

įstatymus. Danijos atveju ES teisės perkėlimo proceso Parlamente „trukdžių“ lieka mažiau, todėl

būtent svarstymo procesų Parlamente nulemti vėlavimai pasitaiko rečiau.

Paminėtina, kad pažeidimo procedūrų atveju svarbų vaidmenį vaidina Specialus teisinis komitetas

prie Teisingumo ministerijos, kuri prižiūri visas Danijai inicijuotas pažeidimo procedūras, savo

posėdžiuose svarsto prieš kitas valstybes inicijuotus pažeidimus. Atsakingos šakinės ministerijos

kviečiamos dalyvauti komiteto posėdžiuose, kuriuose turi nurodyti jų kompetencijai priskirto ES

teisės akto neperkėlimo ar netinkamo perkėlimo priežastis. Kvietimas dalyvauti šio komiteto



116

posėdžiuose laikomas itin žalingu ministerijos reputacijai ir profesionalumui, todėl ministerijos

siekia tinkamai įgyvendinti ES teisės perkėlimo procedūras.

3. ES TEISĖS PERKĖLIMO IR ĮGYVENDINIMO PROCESO TEISINĖS

CHARAKTERISTIKOS

Danijoje ES teisės nuostatos perkeliamos ministrų įsakymais ir įstatymais. Šalies konstitucinės

sistemos prigimties leidžia didžiąją daugumą direktyvų perkelti ministrų įsakymais (85 proc.), kurių

parengimui ir priėmimui reikia mažesnių laiko išteklių, kadangi jie nėra svarstomi Parlamente.

Paminėtina, kad Danijos administracinės institucijos skiria labai daug dėmesio teisės aktų kokybei

ir jų priėmimo proceso spartai.

26 lentelė. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo instrumentai Danijoje

Įstatymas Ministro įsakymas

Pagrindinės savybės Priimami Parlamento Vadovaujamasi delegavimu

(pasirašomi ministro)

Parlamento patvirtinimas Reikalingas Formaliai nereikalingas, bet kartais

prašomas neformaliai

Pastabos Visi įstatymo projektai, kurie

pateikiami vienais parlamentiniais

metais, tais pačiais metais turi būti ir

priimti. Jei jie nėra priimami, turi

būti pateikiami iš naujo kitais metais.

Kartais ministro įsakymai priimami

kaip techniniai nuostatai.

Analizuojant ES teisės perkėlimą įstatymais, paminėtina, kad Danijoje visi į vienų metų Parlamento

darbo programą įtraukti įstatymų projektai turi būti priimti tais pačiais parlamentiniais metais.

Kiekvienų metų spalį prasideda nauji parlamentiniai metai, todėl visi įstatymų projektai, kurie

nebuvo priimti, turi būti atšaukti ir pateikti Parlamentui dar kartą. Dėl šios priežasties ministerijos ir

kitos valstybės institucijos, rengiančios įstatymų projektus, stengiasi vienu įstatymo projektu atlikti

kuo daugiau reikiamų pakeitimų ar perkelti kuo daugiau direktyvų nuostatų.

Priimant ministrų įsakymus, Vyriausybė nėra įpareigota konsultuotis su Parlamentu, tačiau,

atsižvelgiant į tai, kad Danijoje dažnai sudaromos mažumos Vyriausybės, kartais egzistuoja

politinis susitarimas ar netgi jaučiamas Parlamento spaudimas pateikti jam svarstyti ministrų

įsakymus iki tol, kol jie yra priimami. Danijos Vyriausybė taip pat yra įpareigota informuoti

Parlamento Europos reikalų komitetą apie direktyvų, kurios pozicijos rengimo metu buvo

svarstomos komitete, perkėlimą. Vyriausybė paprastai parengia trumpą memorandumą.

Danijoje nėra skirtumo, ar ES teisė perkeliama priimant naują įstatymą ar taisant jau veikiantį,

kadangi abiem atvejais svarstymo procesas užtrunka tiek pat laiko. Tokia situacija susiklosto dėl to,

kad šalyje kiekvienam teisės aktui yra rengiamas aiškinamasis raštas, kuriame pateikiami

komentarai, aprašomas tikėtinas administracinis ir finansinis teisės akto poveikis.

4. ES TEISĖS VEIKIMO NACIONALINĖJE TEISĖJE ANALIZĖ: ATLIEKŲ

SEKTORIAUS DIREKTYVOS ĮGYVENDINIMAS

ES teisės įgyvendinimo problematikai nagrinėti buvo pasirinktas 94/62/EB direktyvos dėl pakuočių

ir pakuočių atliekų įgyvendinimo ES valstybių narių nacionalinėje teisėje atvejis. Danijoje už

aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimą atsakinga Aplinkos ministerija, Danijos aplinkos

apsaugos agentūra ir regioniniai aplinkos apsaugos centrai. 2007 m. įgyvendinus struktūrinę

reformą pasikeitė atsakomybės pasiskirstymas tarp valstybinių, regioninių ir vietinių institucijų. Už



117

direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę buvo atsakinga Aplinkos ministerija, o perkėlimo proceso

metu nekilo jokių problemų. Už duomenų apie direktyvos nuostatų įgyvendinimą teikimą atsakinga

Danijos aplinkos apsaugos agentūra, o už praktinį reikalavimų taikymą (pakuočių surinkimą ir

perdirbimą) – vietinės valdžios institucijos. Pakuočių perdirbimo darbus dažniausiai vykdo

privačios kompanijos, o vietinės valdžios institucijos turi informuoti apie pakuočių atliekų

perdirbimo schemų įgyvendinimą.

Pagrindinis šios direktyvos įgyvendinimo principas Danijoje yra pakuotes perdirbant išleistų lėšų

grąžinimo metodas. Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos priėmimas šalyje nesukėlė jokių

teisinių pasekmių, o ją perkeliant nereikėjo priimti naujų teisės aktų (buvo atlikti tik minimalūs

pakeitimai), kadangi Danija direktyvoje numatomus reikalavimus jau buvo įdiegusi keliais metais

anksčiau. EK ataskaitose pabrėžiama, kad Danija direktyvoje keliamus tikslus visiškai įvykdė 2001

m. (išskyrus 15 proc. plastikinių pakuočių atliekų perdirbimo tikslą, kadangi tais metais buvo

perdirbta 14 proc. plastikinių pakuočių atliekų). Siekdama praktiškai įgyvendinti direktyvos

nuostatas kiekvienais metais, Danija nusprendė valstybiniu lygiu vykdyti transporto pakuočių

atliekų surinkimo ir perdirbimo kontrolę (kadangi dėl atliekų pobūdžio lengviau pasiekti nustatytus

tikslus). Pakuočių atliekas iš namų ūkių dažniausiai surenka ir perdirba privačios kompanijos.

Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos įgyvendinimas iliustruoja Danijos ES teisės plėtros ir

perkėlimo sistemos, kurioje aiškiai padalinta atsakomybė ir skatinamas aktyvus suinteresuotų

grupių įsitraukimas, privalumus. Pavyzdžiui, rengiant susitarimą dėl transporto pakuočių atliekų

perdirbimo, visame procese dalyvavo Danijos plastikinių gaminių federacijos atstovai, kurie savo

galimybes daryti įtaką sprendimų priėmimo procesui įvertino pakankamai teigiamai.

5. IŠVADOS IR GEROSIOS PRAKTIKOS PAMOKOS

Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinės Danijos ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos

stiprybės yra griežta ir centralizuota kontrolė pasiruošimo (nacionalinės pozicijos rengimo) etape,

proceso paprastumas, atviri informacijos ir komunikacijos kanalai tarp visų procese dalyvaujančių

veikėjų, aktyvus Parlamento vaidmuo pozicijos rengimo etape ir organizacinės skirties tarp ES

teisės plėtros proceso teisinių ir politinių aspektų nebuvimas (ES teisę perkeliančio nacionalinio

teisės akto projektas yra rengiamas teisininkų ir praktikų). Be to, sėkmingą ES teisės perkėlimą ir

įgyvendinimą Danijoje skatina tinkama teisinė kultūra, kur didelis dėmesys skiriamas įstatymo

viršenybei, gėdinimo už netinkamai atliktą perkėlimą praktika tarp ministerijų (Specialiame

teisiniame komitete). Paminėtina, kad Danijoje ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo vėlavimo

atvejų pasitaiko pakankamai retai ir jie dažniausiai užfiksuojami tada, kai pavėluojama notifikuoti

EK apie perkėlimą (kartais EK neužregistruoja notifikavimo, o kartais ministerijos nespėja

notifikuoti laiku). Be to, kartais ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo vėlavimus lemia žmogiškųjų

išteklių trūkumas ar kai kurių direktyvų sudėtingumas.

Vertinant Danijos gerosios praktikos pavyzdžių praktinio pritaikymo Lietuvoje galimybes, svarbu

paminėti, kad tinkamai administracinei ir teisinei kultūrai sukurti reikia pakankamai daug laiko,

todėl daugiausiai dėmesio reikėtų skirti instituciniams sprendimams.

Pirma, užtikrinti tinkamą ES teisės plėtros proceso koordinavimą bei skatinti aktyvesnį

Parlamento dalyvavimą jame. Danijos pavyzdys atskleidžia, kad tinkamas nacionalinės

pozicijos formulavimas prisideda prie efektyvaus ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

vėlesniame etape. Be to, daugelis ekspertų pabrėžia, jog būtent unikali Parlamento

įsitraukimo pasiruošimo etapo metu praktika lemia sėkmingą ES teisės perkėlimą ir

įgyvendinimą, kadangi, parengus ES teisę perkeliančio ir įgyvendinančio įstatymo projektą,

jis be didelių svarstymų automatiškai patvirtinamas plenariniame posėdyje.



118

Antra, neatskirti politikos formavimo proceso ES lygiu nuo jos įgyvendinimo, kadangi tik

tokiu būdu galima užtikrinti politikos tęstinumą bei išlaikyti profesinę ekspertizę

(pavyzdžiui, kaip Danijos ministerijose veikiančiuose ES specialiuose komitetuose).

Atsižvelgiant į tai, taip pat naudinga skatinti ministerijose veikiančių teisės skyrių

dalyvavimą ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procese (itin gerai, jei nacionalinių teisės

aktų projektus rengia mišrios komandos). Idealiu atveju tie patys valstybės tarnautojai, kurie

pristato šalies poziciją ES Tarybos darbo grupėse, turėtų dalyvauti ir priimtų ES teisės aktų

įgyvendinimo procese (tokiu būdu būtų išvengiama „Kinijos sienų“ tarp pozicijos rengimo ir

ES teisės perkėlimo procesų „iškilimo“).

Trečia, užtikrinti neformalius kontaktus, formuojant tarpministerinius komitetus, kurių

veikloje dalyvautų visų su tam tikro ES teisės akto perkėlimu ir įgyvendinimu susijusių

ministerijų atstovai. Tokiu būdu pavyktų pakeisti ministerijų individualaus darbo praktiką ir

paskatinti valstybės tarnautojus bendradarbiauti. Lankstus konsultacijų mechanizmas ir

neformaliu bendradarbiavimu pagrįsta ES teisės plėtros bei perkėlimo koordinavimo kultūra

sudaro prielaidas greitesniam ir efektyvesniam procesui.

Ketvirta, į ES teisės plėtros ir perkėlimo bei įgyvendinimo procesą įtraukti visas

suinteresuotas grupes. Itin rekomenduotina tai daryti pozicijos rengimo proceso metu,

kadangi intensyvios konsultacijos kuria tam tikrą „žinių apie siūlomą ES teisės aktą

bagažą“, kuris vėliau naudingas ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo etape. Konsultacijos su

interesų grupėmis ne tik palengvina įgyvendinimą, bet padeda nustatyti ir galimas

problemas, kurias būtų naudinga akcentuoti derybų dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą

metu.

Penkta, į ES teisės plėtros procesą įtraukti vietos valdžios institucijų atstovus, kadangi

įgyvendinant naujus ES teisės aktus vietinės valdžios institucijoms gali atsirasti papildomų

kaštų, todėl su jų atstovais turi būti konsultuojamasi dėl planuojamų priemonių ir galimybių

jas efektyviai įgyvendinti.



119

3.2 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS SUOMIJOJE

ATVEJO STUDIJA

Suomija, kaip ir Danija, priskiriama vadinamosioms „šiaurietiško modelio“ šalims, kuriose ES

teisės plėtros ir perkėlimo procesai vyksta sėkmingai dėl tam tinkamos teisinės ir administracinės

kultūros, efektyvių administracinių procedūrų. Vis dėlto 2009 m. Suomijoje prasidėjo diskusijos dėl

ES reikalų koordinavimo sistemos tobulinimo, o kai kurie pasiūlymai gali būti naudingi ir Lietuvai.

Suomijos ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistema išliko pakankamai stabili nuo pat šalies narystės

ES pradžios, o buvo kodifikuota 2000 m., priėmus atitinkamas Konstitucijos pataisas. Šioje atvejo

studijoje daugiausiai dėmesio skiriama ES politikos formavimo procesui tarp Vyriausybės ir

Parlamento. Paminėtina, kad tiek Suomijoje, tiek Lietuvoje buvo sukurtos vadinamosios

„procedūrinės sistemos“, kurių pagrindinis bruožas yra tas, kad Parlamentas nagrinėja Vyriausybės

poziciją viso sprendimų priėmimo proceso ES metu.


1.1. KONSTITUCINIS REGLAMENTAVIMAS

Suomijos Konstitucijoje numatyta, kad Vyriausybė turi informuoti Parlamentą apie ES reikalų

koordinavimo procesą, išklausyti Parlamento nuomonę apie parengtą nacionalinę poziciją ir

pristatyti ES Taryboje priimtus sprendimus. Atsakomybė už nacionalinių pozicijų rengimą ir

informacijos apie jų rengimo pažangą pateikimą Parlamentui tenka pagal kompetenciją atsakingoms

ministerijoms. Parlamentas yra įsitraukęs į ES teisės plėtros procesą išankstiniame etape, kadangi

jis skelbia savo poziciją apie pasiūlymą priimti ES teisės aktą (kol nacionalinė pozicija dar nebūna

pradėta rengti). Atitinkamų sričių ministrai prieš ES Tarybos posėdžius turi informuoti Parlamentą

apie planuojamą pristatyti poziciją, o po posėdžių – apie pasiektus rezultatus. Suomijos

Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos užtikrina, kad Parlamentas būtų įsitraukęs viso ES teisėkūros

proceso metu.

1.2. NACIONALINĖS POZICIJOS RENGIMO PROCESAS

Nagrinėjant Suomijos nacionalinės pozicijos rengimo procesą, galima išskirti atskirus etapus, kurie

vyksta Vyriausybėje ir Parlamente. Nacionalinių pozicijų projektai svarstomi Parlamento

Pagrindiniame komitete (angl. Grand Committee), o kiti komitetai gali pateikti pastarajam savo

nuomonę nagrinėjamais klausimais. Komiteto „politinį svorį“ padidina tai, kad jo nariais yra kai

kurių Parlamento partinių grupių lyderiai ir sektorinių komitetų pirmininkai. Pozicijos, susijusios su

ES bendra užsienio ir saugumo politika, svarstomos Parlamento Užsienio reikalų komitete.

Parlamento įsitraukimo į ES reikalų svarstymą sistema buvo sukurta, siekiant išvengti vienašališko

(t. y. tik dalyvaujant Vyriausybei) sprendimų priėmimo ES lygiu tose srityse, kurios iki narystės ES

priklausė Parlamento kompetencijai. Suomijos Konstitucijoje su ES susiję klausimai yra padalinti į

dvi dalis:

„U“ klausimai – ES mastu reguliuojamos sritys, kurios iki Suomijos narystės ES priklausė

Parlamento kompetencijos sričiai. Vyriausybė, gavusi pasiūlymą priimti ES teisės aktą,

privalo apie tai informuoti Parlamentą, pateikdama memorandumą, kuriame būtų nurodytas

pasiūlymo turinys, jo galimas reguliacinis, ekonominis poveikis Suomijai, bei pasiūlymo

tekstą.



120

„E“ klausimai – ES mastu reglamentuojami reikšmingi klausimai (pavyzdžiui, politiškai

kontraversiški), apie kuriuos Vyriausybė turi informuoti Parlamentą dar iki EK pasiūlymo

priimti ES teisės aktą pateikimo.

Atsižvelgiant į šias Konstitucijos nuostatas, galima teigti, kad Parlamentui suteikiamos galimybės

įsitraukti į visų ES klausimų svarstymą. Be to, Suomijos ES reikalų koordinavimo sistemos

pavyzdys iliustruoja, jog nacionalinių Parlamentų įtaka yra efektyvi dažniausiai tik tuo atveju, jei jie

nuo pat pradžių dalyvauja politikos formavimo procese.

4 paveikslas. Parlamento įsitraukimas į nacionalinės pozicijos rengimo procesą Suomijoje

zzzzzzzzzzz

Suomijos ES teisės plėtros koordinavimo sistemoje dalyvauja šakinės ministerijos, Kabineto

Europos Sąjungos reikalų komitetas (ministrų lygiu), ES reikalų komitetas (aukštesnių valstybės

tarnautojų lygiu) ir ES subkomitetai (valstybės tarnautojų lygiu). Vyriausybės ES reikalų

sekretoriatas užtikrina Kabineto Europos Sąjungos reikalų komiteto ir ES reikalų komiteto veiklos

tęstinumą. Suomijos nuolatinė atstovybė ES taip pat dalyvauja nacionalinės pozicijos rengimo

procese. Paminėtina, kad visos šios institucijos priklauso Vyriausybinei ES teisės plėtros sistemos

pusei. Parlamentinę kontrolę įgyvendina jau minėtas Pagrindinis komitetas.

Informavimo ir konsultavimosi procesas teisiniais klausimais Suomijoje

ES institucijos

Pozicija

Komunikacija Pasiūlymai Pasiūlymai

deryboms

Pagrindinis komitetas

Pranešėjas Sektoriniai komitetai

Nuomonė Vyriausybė

Parlamentas



121

5 paveikslas. ES teisės plėtros sistema Suomijoje


Nacionalinės pozicijos dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą rengimas prasideda pagal kompetenciją

atsakingose ministerijose, kuriose paskiriami už projekto parengimą atsakingi valstybės tarnautojai.

Suomijoje veikia 37 sektoriniai ES subkomitetai (angl. EU Sub-Committees) (atitinka ES Tarybos

darbotvarkės sritis), sudaryti iš ministerijų darbuotojų. Šiuose komitetuose svarstomas parengtas

pozicijos projektas. Kiekvieno komiteto pirmininkas ir sekretorius paprastai yra už tam tikrą sritį

atsakingos ministerijos valstybės tarnautojas. Subkomitetų posėdžiai gali būti rengiami išplėstine ar

ribota sudėtimi. Jei vyksta ribotos sudėties komiteto posėdžiai, juose dalyvauja valstybės tarnautojai

iš atsakingos ministerijos ir kitų ministerijų, kurių kompetenciją apima rengiama pozicija, bei

vykdomųjų agentūrų darbuotojai. Išplėstinės sudėties komiteto posėdžiuose taip pat dalyvauja

interesų grupių atstovai. Be to, kiekvieno komiteto posėdžiuose dalyvauja Vyriausybės ES reikalų

sekretoriato ir Alando salų provincijos Vyriausybės atstovai. Subkomitetų posėdžiai paprastai

rengiami prieš ES Tarybos posėdžius, siekiant aptarti atsakingose ministerijose parengtus pozicijų

projektus.

ES reikalų komitetas (angl. Committee for EU Affairs), kurio nariais yra aukštesni valstybės

tarnautojai, svarsto tuos nacionalinių pozicijų projektus, dėl kurių nepavyko pasiekti sutarimo

subkomitetų posėdžių metu. Šis komitetas yra kaip patariamoji ir tarpininkaujančioji institucija ES

teisės plėtros procese, kurioje derinami pozicijų projektai, apimantys kelių ministerijų

kompetenciją, be to, aptariamos problemos, kurių nepavyko išspręsti subkomitetų posėdžiuose.

Paminėtina, kad ES reikalų komitete taip pat sprendžiami su ESTT susiję klausimai, komitetas turi

kompetenciją į ES institucijas nominuoti nacionalinius ekspertus.

Kabineto Europos Sąjungos reikalų komitetas (angl. Cabinet Committee on European Union

Affairs) susitinka kartą per savaitę, o jame svarstomi politiniu, ekonominiu ar teisiniu aspektu itin

svarbūs pasiūlymai priimti ES teisės aktus, ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo klausimai. Šis

komitetas apibrėžia Suomijos prioritetus, kurių turi būti laikomasi formaliuose ir neformaliuose ES

Tarybos susitikimuose. Komitetui vadovauja Ministras Pirmininkas.

ES reikalų koordinavimas Suomijos Vyriausybėje

Kabineto užsienio ir saugumo politikos komitetas (pirmininkauja – Ministras

Pirmininkas)

Vyriausybės ES reikalų sekretoriatas

Ministerijos (12)

Vyriausybė Parlamentas

Nuolatinė atstovybė ES

Sektoriniai ES reikalų subkomitetai (37)

ES reikalų komitetas (sektorinių

ministerijų ir kitų institucijų atstovai)

Kabineto Europos Sąjungos reikalų komitetas (pirmininkauja – Ministras Pirmininkas)



122

Svarbu paminėti, kad ES teisės plėtros procese taip pat dalyvauja Vyriausybės ES reikalų

sekretoriatas (angl. Government Secretariat for EU Affairs), kuris atsakingas už ES reikalų

koordinavimą, užtikrina Kabineto Europos Sąjungos reikalų komiteto ir ES reikalų komiteto veiklos

tęstinumą.. Sekretoriatas yra atsakingas už medžiagos Europos Vadovų Tarybos posėdžiams

parengimą, nurodymų Suomijos nuolatinei atstovybei ES teikimą (kartu su atsakingomis

ministerijomis), klausimų, kurie nepatenka nei vienos šakinės ministerijos kompetencijon,

koordinavimą, komunikacijos tarp nuolatinės atstovybės ir nacionalinių institucijų užtikrinimą.

Nacionalinės pozicijos svarstymas Parlamente

Parlamente svarbiausias vaidmuo ES teisės plėtros procese tenka Pagrindiniam komitetui, kurio

esminė funkcija – apsvarstyti pasiūlymą priimti ES teisės aktą ir pareikšti savo poziciją. Komitetas

turi 25 nuolatinius narius ir 13 pakaitinių narių, o posėdžiai vyksta kiekvieną savaitę. Pagrindiniame

komitete, priešingai nei kituose, pakaitiniai nariai gali dalyvauti posėdžiuose netgi tuo atveju, jei

juose dalyvauja ir visi nuolatiniai nariai.

Pasiūlymai priimti ES teisės aktus patenka į jau minėtą, Parlamento kompetencijai priklausančią

„U“ klausimų sritį. Vyriausybė informuoja Parlamentą apie „U“ klausimus, Parlamento pirmininkui

atsiųsdama memorandumą ir konkretaus pasiūlymo priimti ES teisės aktą tekstą. Pirmininkas

pateikia memorandumą vienam ar keliams specialiesiems komitetams bei Pagrindiniam komitetui.

Specialiųjų komitetų užduotis yra parengti pareiškimą dėl pateikto memorandumo ir pasiūlymo

priimti ES teisės aktą Pagrindiniam komitetui, kuris Parlamento vardu paskelbia poziciją dėl

pasiūlymo (išstudijavęs pasiūlymo tekstą, Vyriausybės memorandumą ir specializuoto komiteto

pareiškimą). Parlamento „U“ klausimais pareikšta pozicija yra politiškai įpareigojanti Vyriausybę,

todėl tuo atveju, jei Vyriausybės nariai negali į ją atsižvelgti derybų ES Taryboje metu, jie turi

nedelsiant informuoti Pagrindinį komitetą apie tokių veiksmų priežastis. Prieš dalyvaudami

atitinkamos formacijos ES Tarybos posėdžiuose, ministrai privalo informuoti Parlamentą apie

parengtą ir planuojamą pristatyti Suomijos poziciją, be to, jie turi teikti informaciją Parlamentui

viso pozicijos rengimo proceso metu. Pagrindinio komiteto nariai gali išsakyti savo požiūrį ir

pastabas pateiktai pozicijai. Po kiekvieno ES Tarybos susitikimo atsakingi ministrai turi informuoti

Pagrindinį komitetą apie pasiektus rezultatus. Ministras Pirmininkas yra įpareigotas iš anksto

pranešti komitetui apie Europos Vadovų Tarybos darbotvarkę, Suomijos poziciją ten nagrinėjamais

klausimais.

Parlamento Užsienio reikalų komitete yra svarstomi su bendros užsienio ir saugumo politikos

įgyvendinimu susiję pasiūlymai priimti ES teisės aktus. Specialūs komitetai, kaip minėta, vaidina

svarbų vaidmenį, rengdami išvadas Pagrindiniam komitetui dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus jų

kompetencijai priklausančiose srityse. Paminėtina, kad Pagrindinis komitetas dažnai vadovaujasi

specialiųjų komitetų nuomone. Šių komitetų įsitraukimas vertinamas kaip viena iš Suomijos

sistemos stiprybių. Be to, vadovaujantis Danijos modelio pavyzdžiu, buvo užtikrintas ankstyvesnis

Parlamento įsitraukimas į ES teisės plėtros procesą, kuris vėliau palengvina ir ES teisės perkėlimą ir

įgyvendinimą.

Kalbant apie subsidiarumo principo kontrolę, svarbu paminėti, kad nuo Lisabonos sutarties

įsigaliojimo Pagrindinis komitetas dar nėra identifikavęs nei vieno pasiūlymo priimti ES teisės aktą

kaip prieštaraujančio subsidiarumo principui. Parlamentas laikosi požiūrio, kad reikia daugiau

dėmesio skirti pasiūlymų turiniui, o ne ES steigimo sutartyje įtvirtintų principų interpretavimui. Be

to, Suomijos Parlamentas nurodė, kad šalyje neegzistuoja atskiros Parlamento ir Vyriausybės

pozicijos: yra tik nacionalinė pozicija, kurią Parlamentas patvirtina, o Vyriausybė įgyvendina. Dėl

šios priežasties, netgi ir vykdant subsidiarumo principo kontrolę, Parlamentas pirmiausiai išklauso

Vyriausybės nuomonę, o tada imasi tam tikrų veiksmų.



123


Suomijos ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesas yra politiškai centralizuotas, kadangi

pagrindinė atsakomybė už politinį koordinavimą tenka šalies Vyriausybei (Kabineto Europos

Sąjungos reikalų komitetas). Po 2000 m. reformos iš URM į Ministro Pirmininko tarnybą buvo

perkeltas ES reikalų sekretoriatas, kuris prisideda prie administracinės kontrolės įgyvendinimo.

Vadinasi, ES teisės perkėlimo institucinė kontrolė buvo sustiprinta, siekiant šiems klausimams skirti

nuolatinį dėmesį. Įdomu tai, kad paprastai tokios praktikos laikomasi derybų dėl narystės ES metu,

o prisijungus ES reikalų koordinavimo sistemos decentralizuojamos. Vis dėlto Suomijoje buvo

pasirinktas modelis, užtikrinantis politiškai centralizuoto priežiūros mechanizmo funkcionavimą.

Administraciniu požiūriu Suomijos ES teisės perkėlimo sistemą galima apibūdinti kaip

decentralizuotą, kadangi ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių priemonių parengimas

priklauso tiesiogiai ministerijų kompetencijai. Nacionalinių priemonių projektus rengiantys

valstybės tarnautojai (sudaroma darbo grupė) dalyvauja visame proceso cikle, t. y. tiek rengia

Suomijos poziciją dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą, tiek rengia jau priimto ES teisės akto

nuostatas perkeliančią ir įgyvendinančią nacionalinę priemonę. Dėl aiškios administracinės

atskaitomybės ir vadinamųjų „Kinijos sienų“ nebuvimo ES teisės plėtros ir perkėlimo procesas

įgyvendinamas nuosekliai, išlaikant faktinę ir techninę ekspertizę.

Ministerijos atlieka nacionalinės perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės projekto poveikio vertinimą,

derina jį su kitomis ministerijomis ir suinteresuotomis institucijomis ES subkomitetuose, o

parengtas nacionalinės priemonės projektas pateikiamas Teisingumo ministerijos Teisėkūros

departamentui, kuris atlieka juridinės teisėkūros funkcijas. Paminėtina, kad, rengiant ES vidaus

rinkos direktyvas perkeliančių nacionalinių priemonių projektus, Ūkio ministerija aktyviai

dalyvauja ir teikia konsultacijas dėl jų rengimo, be to, ji yra praktiškai atsakinga už jų

įgyvendinimą, priežiūrą ir koordinavimą. Parengti nacionalinių priemonių projektai apsvarstomi ir

patvirtinami Vyriausybėje, o paskui teikiami priimti Parlamentui. Atsižvelgiant į tai, kad šalies

Parlamentas yra aktyviai įsitraukęs pozicijos rengimo etape, ES teisę perkeliantys nacionaliniai

teisės aktai po svarstymų plenarinėje sesijoje yra priimami pakankamai greitai. Priėmus ES teisę

perkeliantį įstatymą (Suomijoje ES teisės aktų nuostatos perkeliamos tik įstatymais), atsakinga

ministerija notifikuoja EK. Paminėtina, kad ES teisės perkėlimo procese dalyvauja tos pačios

institucijos kaip ir ES teisės plėtros proceso metu, todėl atskirų Vyriausybės komitetų įsitraukimas

taip pat galimas.

2011 m. Suomijoje buvo pradėta ES teisės perkėlimo proceso peržiūra, priimtas Teisėkūros planas

(Vyriausybės strategijos elementas) bei Geresnio valdymo strategija ir programa. Priėmus

Teisėkūros planą, buvo siekiama pagerinti nacionalinių priemonių rengimo procesą ir jo kokybę,

skatinti aktyvesnį interesų grupių dalyvavimą, inicijuoti skirtingų nacionalinių priemonių projektų

poveikio vertinimo atlikimą. Geresnio valdymo programa buvo priimta Vyriausybės iniciatyva, o

jos įgyvendinimą pavesta koordinuoti Teisingumo ministerijai. Peržiūros metu nustatyta, kad

rengiant ES teisės aktus perkeliančių nacionalinių teisės aktų projektus Suomijoje daugiausiai įtakos

sprendžiant kilusius nesutarimus turi Kabineto Europos Sąjungos reikalų komitetas (aktyvi politinė

kontrolė aukščiausiu lygiu). Dėl administracinės proceso decentralizacijos egzistuojant skirtingoms

procedūroms įvairiose ministerijose, sudėtinga apibendrinti, pavyzdžiui, rengiamų teisės aktų

projektų poveikio vertinimo rezultatus ir pateikti rekomendacijas. Atsižvelgiant į identifikuotas

problemas, nuspręsta, kad būtų naudinga parengti bendrus ir visose ministerijose taikomus ES teisės

perkėlimo proceso principus bei atskaitomybės sistemą (nors pagrindinė atsakomybė už ES teisės

perkėlimą vis tiek tektų ministerijoms).



124

Peržiūros metu Suomijoje taip pat identifikuota pažodinio direktyvų nuostatų perkėlimo problema,

o tai apsunkina nacionalinę teisėkūrą (reikia naudoti skirtingas technikas). Dėl šios priežasties

derybų dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą metu reikia daugiau dėmesio skirti būtent ES teisės akto

perkėlimo ir įgyvendinimo klausimams, kadangi išankstiniame etape dar galima daryti įtaką

direktyvos formai ir planuojamoms perkėlimo technikoms. Paminėtina, kad pagrindinė atsakomybė

už pozicijų kokybę ir harmonizavimą Suomijoje tenka Teisingumo ministerijai, kadangi

administracinė kultūra ir teisinės tradicijos skirtingose politikos srityse ir ministerijose skiriasi.

Atsižvelgiant į ES teisės perkėlimo proceso peržiūros Suomijoje rezultatus, galima identifikuoti

pagrindines problemas ir jų sprendimo būdus, kuriuos pritaikyti būtų naudinga ir Lietuvoje.

27 lentelė. Suomijos „iššūkiai“ ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procese

Iššūkis Priemonės tikslui pasiekti

Išankstinis pozicijos rengimas Išankstinis problemų ir galimybių daryti įtaką planuojamo pasiūlymo priimti

ES teisės aktą turiniui identifikavimas

Prioritetų nustatymas Prioritetinių ES teisės aktų projektų identifikavimas, pagrindinių tikslų

nustatymas kiekvienoje ministerijoje

Didesnės galimybės daryti įtaką šaliai

svarbiose ES politikos srityse

Galimų įtakos sričių plano parengimas ir poveikio vertinimas

Įtaka ES valstybėms narėms Kontaktų tinklo plėtimas

Įtaka Europos Parlamentui Sistemingas Suomijos pozicijos pristatymas

Adekvatus dėmesys ES reikalavimams

Vyriausybėje

Visų svarbiausių ES lygio klausimų nagrinėjimas Vyriausybėje ir

Vyriausybės darbotvarkės atitiktis ES politinei darbotvarkei

Bendradarbiavimas su Suomijos

Parlamentu

Reguliaraus bendradarbiavimo įgyvendinimas

Interesų grupės Aktyvesnės konsultacijos su interesų grupėmis

Aktyvios konsultacijos su interesų grupėmis yra apibūdinamos kaip viena iš Suomijos ES teisės

plėtros ir perkėlimo sistemos stipriųjų pusių. Jau minėta, kad interesų grupės ir nevyriausybinės

organizacijos yra įtrauktos į 37 ES subkomitetų sudėtį, todėl suinteresuotų asmenų nuomonė apie

planuojamą ES teisės aktą būna išgirsta dar derybų proceso metu. Interesų grupės dažnai disponuoja

informacija apie teisės akto poveikį ir galimas problemas, todėl aktyvus jų įsitraukimas pozicijos

rengimo etape yra labai naudingas. Esant poreikiui, Suomijoje taip pat gali būti surengti atskiri

klausymai, kuriuose nevyriausybinių organizacijų atstovai gali išsakyti savo nuomonę. ES teisės

perkėlimo procese interesų grupių nariai gali dalyvauti ministerijų darbo grupių, kurios rengia ES

teisę perkeliančių nacionalinių teisės aktų projektus, darbe, teikti savo pasiūlymus ir pastabas.

Interesų grupių nuomonė dažnai įtraukiama į darbo grupių rengiamas ataskaitas.


CHARAKTERISTIKOS

ES teisės nuostatos Suomijoje perkeliamos įstatymais, prezidento, Vyriausybės ar ministro

įsakymais, administracinio pobūdžio teisės aktais. Parlamentui priimti pateikiamas įstatymo

projektas, lydinčių įstatymų projektai ir aiškinamasis raštas, be to, taip pat pateikiamas įstatymo

projekto poveikio vertinimas. ES teisė perkeliama arba priimant naują įstatymą, arba rengiant jau

galiojančių nacionalinių teisės aktų pataisas. Iš techninės pusės ES teisės perkėlimo sistema

Suomijoje veikia efektyviai, kadangi beveik visos direktyvos perkeliamos numatytais terminais.

Autonomiją turinčios Alandų salos yra sukūrusios savo atskirą ES teisės perkėlimo sistemą, todėl

beveik visi vėlavimai įgyvendinti ES teisės aktus Suomijoje yra susiję būtent su šio proceso

vėlavimu Alandų salose. ES teisės perkėlimo procesą palengvina ankstyvas Parlamento

įsitraukimas, kadangi įstatymų leidžiamoji institucija jau būna pakankamai gerai susipažinusi su

perkeliamos direktyvos turiniu dar iki ministerijos parengto įstatymo projekto pateikimo.



125

Siekiant paspartinti ES teisę perkeliančių įstatymų priėmimą., Suomijoje pradėtos diskusijos dėl

Parlamento galimybių įsitraukti į šį procesą dar anksčiau, t. y. iki to laiko, kol EK oficialiai

paskelbia pasiūlymą priimti ES teisės aktą. Tačiau atsirado ir tokios pozicijos priešininkų, kurie

teigia, kad pernelyg ankstyvas Parlamento įsitraukimas gali apriboti politinius pasirinkimus

Vyriausybei, todėl tokios politinės kontrolės įgyvendinimas nebūtų pakankamai efektyvus.



Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų nuostatos į

Suomijos nacionalinę teisę buvo perkeltos 1994 m., priėmus nacionalinį įstatymą. Tačiau po

dešimtmečio, pasikeitus teisinei ir politinei situacijai, buvo nuspręsta parengti naują įstatymo

projektą. Siekiant šio tikslo, suformuotas už direktyvos nuostatų perkėlimą atsakingas komitetas,

kurio nariais buvo keleto ministerijų, savivaldybių asociacijos, pramonės, pakuočių atliekų viešųjų

organizacijų asociacijos ir aplinkos apsaugos organizacijų atstovai. Komitetas savo darbą pradėjo

2007 m. spalio mėnesį, o baigė 2011 m. kovą. Šio komiteto pagrindinis tikslas – atnaujinti 1994 m.

priimtą įstatymą, atsižvelgiant į modernius teisėkūros kriterijus, pasikeitusią ES teisinę bazę ir

dabartinius atliekų bei aplinkos apsaugos politikos prioritetus. Minėto įstatymo atnaujinimas buvo

viena iš sudėtinių Vyriausybės veiksmų programos dėl geresnio valdymo Suomijoje dalių.

Paminėtina, kad įstatymas turi įsigalioti 2012 m. gegužės mėnesį, o iki to laiko dar turi būti parengti

ir priimti lydintieji įstatymai (apie 20), be to, turi būti pakeista keletas aplinkos apsaugos įstatymo

straipsnių. Į naujo įstatymo projektą įtraukta pakankamai daug reikalavimų, kurie nenumatyti

direktyvoje, bet kuriuos diktuoja nacionaliniai poreikiai, t. y. būtinybė aiškiau apibrėžti pakuočių

atliekų perdirbėjų atsakomybės sritis, pakuočių atliekų perdirbimo priežiūros vykdymą

savivaldybėse ir pan.


Gerus Suomijos rezultatus ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo srityje kultūriniai ir instituciniai

veiksniai. Šalyje egzistuoja ES teisės „įgyvendinimo kultūra“, kadangi ES vykstantys procesai ir

politikos prioritetai šioje srityje yra svarbūs piliečiams bei įsišakniję administracinėje tradicijoje.

Vienas iš esminių institucinių veiksnių, susijusių su sėkmingu ES teisės perkėlimu ir įgyvendinimu,

yra politinė ES reikalų koordinavimo centralizacija, kurią užtikrina ES teisės plėtros ir perkėlimo

veiklų sutelkimas Vyriausybėje. Politinę kontrolę vykdo Kabineto Europos Sąjungos reikalų

komitetas, vadovaujamas Ministro Pirmininko ir posėdžiaujantis kiekvieną savaitę.

Proceso efektyvumą užtikrina ir tinkama administracinė struktūra: yra sukurta pozicijos rengimo ir

ES teisės perkėlimo bei įgyvendinimo komitetų sistema, kuri leidžia žemesniu lygiu neišspręstus

klausimus svarstyti aukštesnio lygio pareigūnų posėdžių metu, užtikrintas interesų grupių

įsitraukimas tiek į nacionalinės pozicijos rengimo, tiek į ES teisę perkeliančio ir įgyvendinančio

nacionalinio teisės akto rengimo procesą, sudarytos galimybės aktyviai parlamentinei kontrolei ir

išankstiniam Parlamento įsitraukimui (gavus EK pasiūlymą priimti ES teisės aktą), kuris vėliau

lemia sklandų jau priimto ES teisės akto perkėlimą ir įgyvendinimą, skatinamas ekspertizės

tęstinumas, sutelkiant pozicijos rengimo ir ES teisės perkėlimo bei įgyvendinimo veiklas tų pačių

ministerijų specialistų rankose.

Vertinant Suomijos gerosios praktikos pamokas, galima pateikti keletą institucinių sprendimų, kurie

galėtų prisidėti prie efektyvesnio ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso Lietuvoje.



126

Pirma, stiprinti ES teisės plėtros ir perkėlimo proceso politinį koordinavimą. Suomijoje šias

pastangas atspindėjo ES reikalų koordinavimo funkcijų perdavimas iš URM į Ministro

Pirmininko tarnybą, kur aktualiausi klausimai sprendžiami Kabineto Europos Sąjungos

reikalų komiteto posėdžiuose. Lietuvoje, kuriose sistema buvo decentralizuota, reikia taip

pat stiprinti politinį ES teisės plėtros elemento koordinavimą (pavyzdžiui, skatinti aktyvesnę

proceso kontrolę VESK lygiu), kadangi dėl ES reikalų reikia aiškaus politinio sutarimo.

Antra, skatinti ankstyvą Parlamento įsitraukimą, kadangi jis palengvina ES teisės perkėlimą

ir įgyvendinimą vėlesniuose etapuose. Pavyzdžiui, Suomijoje Parlamentas pareiškia savo

poziciją, kai gaunamas EK pasiūlymas priimti ES teisės aktą. Ši pozicija Vyriausybei yra

politiškai įpareigojanti, be to, Vyriausybė taip pat turi pateikti Parlamentui savo parengtą

poziciją, kuri bus pristatyta ES Taryboje.

Trečia, neatskirti politikos formavimo proceso (nacionalinių pozicijų rengimo) nuo jos

įgyvendinimo (ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo), kadangi tai padeda išlaikyti profesinę

ir techninę ekspertizę „vienose rankose“ ir išvengti vadinamojo „Kinijos sienų“ fenomeno.

Suomijoje, kaip ir Danijoje, veikia komitetų sistema, kurios kiekvienoje grandyje kaupiamos

atitinkamos žinios ir patirtis („šiaurietiško modelio“ bruožas). Pavyzdžiui, sistemos

funkcionavimo tęstinumą užtikrina ES subkomitetai, kurie veikia ministerijų valstybės

tarnautojų lygiu ir kurių nariams patikima tiek rengti nacionalines pozicijas, tiek ruošti ES

teisę perkeliančių nacionalinių teisės aktų projektus. Šių komitetų veikoje narystės teisėmis

dalyvauja įvairių interesų grupių atstovai, kurie gali pareikšti savo nuomonę tiek dėl pozicijų

rengimo, tiek dėl ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo. Tokia sistema leidžia įgyvendinti

abipusio mokymosi procesus

Ketvirta, užtikrinti lankstų konsultacijų mechanizmą su suinteresuotomis pusėmis, kuris

leidžia pasiekti visuomenės ir valdžios atstovų konsensusą. Interesų grupių atstovai,

dalyvaudami ES subkomitetų veikloje, yra pakankamai gerai informuoti apie naujus ES

teisės aktų pasiūlymus ir gali išsakyti savo nuomonę išankstiniame etape. Be to, interesų

grupės aktyviai dalyvauja ir svarstymuose Parlamente, todėl vėliau priimti ir perkeliami ES

teisės aktai dažniausiai suprantami kaip integrali nacionalinės teisės dalis.

Penkta, nustatyti aiškius prioritetus ES teisės plėtros srityje, kadangi identifikavus

aktualiausius planuojamus ES teisės aktus, galima iš anksto ruošti nacionalinės pozicijos

projektą ir planuoti perkėlimo priemones. Tokia praktika mažai valstybei narei yra itin

aktuali, siekiant politinio sutarimo viduje.

Šešta, nustatyti valstybės tarnyboje dirbančių ir ES teisės plėtrą bei perkėlimą

koordinuojančių valstybės tarnautojų politinės atsakomybės ir atskaitomybės sritis, kadangi

aiškiai reglamentuotos vidinės procedūros ir individualizuota atsakomybė ne tik prisideda

prie efektyvesnio proceso organizavimo, bet ir leidžia lengviau organizuoti keitimąsi

praktine patirtimi (angl. know-how).



127

3.3 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS

NYDERLANDUOSE ATVEJO STUDIJA

Šioje atvejo studijoje pristatoma Nyderlanduose veikianti nacionalinių pozicijų rengimo sistema, jos

implikacijos sėkmingam ES teisės perkėlimui ir įgyvendinimui, nagrinėjamas ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo procesas ir jo pagrindinės problemos, pristatomi gerosios praktikos pavyzdžiai, kurie

gali būti naudingi Lietuvai.



Nyderlanduose nėra vieningo ES teisės plėtros, perkėlimo ir įgyvendinimo sistemos teisinio

reglamentavimo. Dabartinės procedūros ir susitarimai yra paremti daugybe metams bėgant priimtų

sprendimų, kurie formuoja esančią tvarką. Ministerijų darbą ir procedūras reglamentuoja Teisės

aktų projektų rengimo taisyklės (2011), kuriose nurodyta, kada ministerijoms pateikti teisės aktų

perkėlimo priemones ir kaip vykdyti kitas jų kompetencijai priskirtas užduotis. Šioje studijoje,

nagrinėjant ES teisės aktų rengimo, perkėlimo ir įgyvendinimo sistemą Nyderlanduose, remiamasi

naujausiomis studijomis, Vyriausybės ataskaitomis ir Parlamento dokumentais.




EK siunčia naujus politikos dokumentus (nuo komunikatų iki pasiūlymų priimti ES teisės aktus)

Nyderlandų užsienio reikalų ministrui ir Nyderlandų Parlamentui (nuo 2007 m.). Užsienio reikalų

ministerija persiunčia pasiūlymus Naujų EK pasiūlymų vertinimo darbo grupei (oland.

Beoordeling Nieuwe Commissievoorstellen, BNC, nuo 1989 m.), kurią sudaro ministerijų ir nuo

2001 m. vietos valdžios institucijų197

atstovai.

BNC, kuriai pirmininkauja URM, yra iš įvairių departamentų sudarytas komitetas, vaidinantis

svarbų vaidmenį rengiant Nyderlandų poziciją. Darbo grupė nustato, kas atsakingas už konkrečių

ES klausimų koordinavimą ir priima aiškinamąjį memorandumą dėl naujo EK pasiūlymo.

Atsakingos ministerijos pasirinkimą paprastai lemia tai, kaip ministerijos pasidalijusios įvairius

politikos klausimus. BNC taip pat nustato, kurios kitos ministerijos bus įtrauktos į nacionalinės

pozicijos rengimo procesą ir su kuriomis reikės konsultuotis ES derybų metu.

Atsakinga ministerija rengia aiškinamąjį memorandumą BNC198

. Nuo 2007 m. memorandumo

formatas priklauso nuo to, ar EK pasiūlymas yra (1) teisės akto pasiūlymas, (2) politiškai svarbus

pasiūlymas ar (3) komunikatas. Teisės akto pasiūlymo atveju memorandumas yra išsamus, jame

pateikiamas subsidiarumo ir proporcingumo principų, teisinių pasekmių ir finansinių sąnaudų

197

Tai yra atstovai iš Nyderlandų municipalitetų asociacijos (oland. Vereniging van Nederlandse Gemeenten, VNG) ir

Provincijų ekspertų asociacijos (oland. Verenigin het Interprovinciaal Overleg, IPO). 198

Žr. Teisės aktų projektų rengimo taisyklių (2011) 341 punktą.



128

vertinimas199

. Esant politiškai svarbiems pasiūlymams, memorandume aprašoma pasiūlymo esmė,

įskaitant pirminį subsidiarumo ir proporcingumo vertinimą ir Vyriausybės poziciją. Komunikatų

atveju paprastai apsiribojama trumpa santrauka ir pradine Vyriausybės reakcija.

Atsakingoje ministerijoje memorandumo rengimo darbas padalijamas tarp Teisėkūros ir teisinių

reikalų departamento ir Finansų ir ekonomikos reikalų departamento darbuotojų, o už nacionalinės

pozicijos parengimą politiškai atsako jų generaliniai direktoriai. Ministerijos Tarptautinių reikalų

departamentas, kuris dažnai atstovauja ministerijai Naujų EK pasiūlymų vertinimo darbo grupėje,

paprastai koordinuoja vidines diskusijas200

. Jeigu į pozicijos rengimą įtrauktos ir kitos ministerijos,

jos turi tarpusavyje diskutuoti ir koordinuoti savo veiklą201

. Rengiant nacionalinę poziciją dėl

politiškai kontraversiškų klausimų, memorandumas aptariamas su atsakingu ministru.

Paminėtina, kad kartais kelios ministerijos gali sudaryti tarpdepartamentines derybų komandas ir

tokiu būdu dalyvauti derybose dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą. Pagrindinis šių komandų

privalumas yra pagerėjęs koordinavimas ir efektyvesnis nacionalinių interesų integravimas į

pasiūlymą. Pavyzdžiui, finansų ir įstatymų leidybos specialistai suburiami, kad rengtų nacionalinę

poziciją, atsižvelgdami į kitų valstybių narių pozicijas, ir atliktų tos pozicijos pataisas derybų

proceso metu. Kartais komandos nariai netgi dalyvauja darbo grupių posėdžiuose Briuselyje. Šio

darbo minusas yra tas, kad tokioms komandoms sudaryti reikia daug žmogiškųjų išteklių, todėl jos

gana brangios. Tai ypač aktualu, kai tarpdepartamentinės komandos naudojamos derybose dėl EK

pasiūlymų priimti politiškai sudėtingus ES teisės aktus.

Kartais ministerijos svarsto svarbius naujus EK pasiūlymus nuolatiniuose suinteresuotųjų pusių

patariamuosiuose komitetuose. Šie komitetai arba valdybos (oland. klankboordgroepen) pristato

interesų grupių, subnacionalinės valdžios ir ekspertų požiūrį į pasiūlytas iniciatyvas. Vis dėlto

konsultacijos yra organizuojamos ne visada, todėl suinteresuotosios pusės dažnai susidaro įspūdį,

kad pozicijos rengimo procese jų nuomonės nėra klausomasi. Tokią pačią pastabą interesų grupės

adresuoja ir organizacijoms, atsakingoms už politikos įgyvendinimą, ir vietos valdžiai202

.

BNC patvirtinus aiškinamąjį memorandumą, jis perduodamas Europos integracijos ir asociacijos

problemų koordinavimo komitetui (CoCo). Šis komitetas, kuriam pirmininkauja Europos reikalų ir

tarptautinio bendradarbiavimo ministras203

, aiškinamąjį memorandumą pateikia ES Tarybai.

Patvirtintas aiškinamasis memorandumas yra olandų indėlis į derybas dėl EK pasiūlymų ES

Tarybos darbo grupėse Briuselyje.

Per derybas ES Tarybos darbo grupėse atsakinga ministerija koordinuoja Nyderlandų pozicijos

pristatymą. Kaip jau minėta, BNC pritarus ministerija gali pasitarti dėl pozicijos su kitomis

ministerijomis. Kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, žemės ūkio ir vidaus rinkos, veikia nuolatinės

konsultacinės grupės. Nurodymai derybininkams Briuselyje aptariami kas savaitę posėdžiaujančioje

tarpministerinėje nuolatinėje grupėje dėl nurodymų (oland. PV Instructieoverleg). Šiems

199

Tokiu atveju memorandumą sudaro: memorandumo ir pasiūlymo santrauka; pasiūlymo vertinimas kompetencijos,

subsidiarumo ir proporcingumo atžvilgiu; pasiūlymo finansinių pasekmių (administracinės naštos ES biudžetui,

nacionaliniam biudžetui, verslui ir piliečiams) vertinimas; pasiūlymo teisinės pasekmės nacionalinės teisės aktams;

pirminė Nyderlandų pozicija dėl pasiūlymo. 200

Šie skyriai ir jų vidinė hierarchija gali gerokai skirtis. Tai taip pat pasakytina ir apie departamentų koordinavimą

ministerijoje. Kiekvienas ministras savarankiškai apibrėžia savo vidinę struktūrą. 201

Tarpministerinės diskusijos gali vykti departamentų lygmenyje, tačiau, atsižvelgiant į diskutuojamą klausimą, jos

gali vykti vyresniųjų pareigūnų (generalinių direktorių) ar netgi ministrų lygmenyje. 202

Pavyzdžiui žr. Mulder (2006) ir 2007-09-18 Vidaus reikalų ir karalystės santykių ministro raštą, Parliamentary

Papers II, 2007/08, 31 200 VII, Nr. 4 203

Šis ministras užima Valstybės sekretoriaus pareigas Nyderlanduose. Tai reiškia, kad jis nėra Ministrų Tarybos narys.

Jeigu valstybės sekretorius pakviečiamas į Tarybą, jis neturi balsavimo teisės.



129

posėdžiams pirmininkauja URM, kuri taip pat duoda nurodymus Nyderlandų nuolatinei atstovybei

ES. Nyderlandų pozicija taip pat aptariama savaitiniuose CoCo posėdžiuose.

ES Tarybos darbo grupėse dalyvauja vienas politikos ekspertas iš atsakingos ministerijos arba

Nyderlandų nuolatinės atstovybės ES narys, dirbantis šioje politikos srityje (dažniausiai iš

atsakingos ministerijos komandiruotas valstybės tarnautojas). Nyderlandų Vyriausybė kol kas ne

visada turi galimybę siųsti į darbo grupes valstybės tarnautoją, dirbantį įstatymų leidybos srityje, ES

teisės aktų kokybei užtikrinti.

Vyriausybė praneša Parlamentui apie naujus EK pasiūlymus priimti ES teisės aktus ir pateikia savo

poziciją dėl jų, siųsdama trumpesnę, „politinę“, aiškinamojo memorandumo versiją. Europos

reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministras veikia kaip tarpininkas, kuris kartu su

memorandumais siunčia Parlamentui reguliarias EK pasiūlymų apžvalgas204

. Tokiu būdu siekiama,

kad, atsižvelgdami į šiuos aiškinamuosius memorandumus ir planuojamą ES Tarybos posėdžių

darbotvarkę, Vyriausybė ir Parlamentas būtų tinkamai informuoti apie Nyderlandų nacionalinę

poziciją.

Parlamento vaidmuo nacionalinės pozicijos rengimo metu

Nyderlandų Parlamentas siekia aktyviai dalyvauti ES teisės plėtros procese. Iki 2007 m.

Parlamentas apie EK pasiūlymus priimti ES teisės aktus buvo informuojamas Vyriausybės

memorandumais, tačiau nuo 2007 m. jis pradėjo gauti dokumentus iš EK tiesiogiai (Barroso

iniciatyva). Tokia praktika imta taikyti, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pagal kurią nacionaliniai

parlamentai įgijo teisę vykdyti pasiūlymų priimti ES teisės aktus atitikties subsidiarumo principui

kontrolę.

Nyderlandų Parlamentas, svarstydamas EK metinę teisėkūros ir darbo programą, nustato prioritetus

dėl naujosios ES politikos. Antruosiuose rūmuose šie prioritetai įregistruojami „Parlis“ duomenų

bazėje, kuri prieinama tik rūmų nariams. EK pateikus naują pasiūlymą, ES pagalbiniai darbuotojai

iš karto įtraukia jį į kitą atitinkamo nuolatinio komiteto posėdžio (kuris dažniausiai yra

procedūrinis, nes jame nusprendžiama, ką daryti su pasiūlymu) darbotvarkę. Darbuotojai taip pat

parengia (konfidencialų) aiškinamąjį raštą, kuriame apibendrinamas pasiūlymas ir patarimai

komiteto nariams205

. Pirmuosiuose rūmuose prioritetą turinčios temos irgi automatiškai įtraukiamos

į komiteto posėdžių darbotvarkę206

. Šiuose nuolatiniuose komitetuose sprendžiama, ar reikia

pasitarimo su ministru. Pirmųjų rūmų darbuotojai patalpina visų naujų pasiūlymų santraukas

visuomenei prieinamoje interneto svetainėje www.europapoort.nl. Esant reikalui, Pirmųjų rūmų

nariams jie pateikia papildomos informacijos207

.

Abiejų Parlamento rūmų nariai gali iš anksto susipažinti su naujais EK pasiūlymais. EK veiksmų

programos, Baltosios ir Žaliosios knygų svarstymai didina Parlamento supratimą apie ES lygiu

svarbias problemas. Kadangi pasiūlymai prioritetiniais klausimais automatiškai įtraukiami į

posėdžių darbotvarkę, tai gerokai pagreitina jų svarstymus abiejuose Parlamento rūmuose. Tai ypač

svarbu, jeigu Parlamento nariai nori pareikšti savo nuomonę dėl naujojo pasiūlymo priimti ES teisės

aktą atitikties subsidiarumo ar proporcingumo principams. Kaip nurodyta Lisabonos sutarties 2

protokole, parlamentai „per aštuonias savaites nuo pasiūlymo priimti ES teisės aktą projekto

204

Jos skelbiamos Parliamentary Papers II, dosjė Nr. 22 112, pavadinimu „Europos Komisijos direktyvų projektai“. 205

2011 m. balandžio 12 d. Antrieji rūmai nusprendė kartu su ataskaita „Boven op Europa“ (2011) ir toliau struktūriškai

plėsti pagalbinį personalą Europos klausimais. 206

Parlamento Antrųjų rūmų iniciatyvas žr. ataskaitoje „Boven op Europa“ (2011). 207

Parlamento Pirmųjų rūmų iniciatyvas žr. memorandume „Europa: de nieuwe werkwijze“ (2009).

http://www.europapoort.nl/



130

Sąjungos oficialiomis kalbomis pateikimo gali pareikšti Europos Parlamento, ES Tarybos ir

Komisijos pirmininkams pagrįstą nuomonę“ (6 straipsnis).

Parlamentas taip pat renka informaciją apie konkretų pasiūlymą priimti ES teisės aktą,

organizuodamas trumpus „techninius“ pasitarimus su ekspertais iš EK arba Nyderlandų nuolatinės

atstovybės ES, apskritojo stalo diskusijas su įvairiomis suinteresuotosiomis pusėmis ar interesų

grupėmis (ypač dėl politiškai svarbių klausimų), temines diskusijas su Vyriausybe nuolatiniuose

komitetuose, vizitus į Briuselį, EK narių vizitus į Nyderlandų Parlamento nuolatinius komitetus,

vaizdo konferencijas su (Nyderlandų) Parlamento nariais. Dažnesnis tokių priemonių naudojimas

pastaraisiais metais rodo, kad Parlamento nariai dėl įvairiausių priežasčių daugiau sužino apie

konkrečias ES lygiu svarstomas iniciatyvas ir diskusijas208

. Turint omenyje, kad 2000 m. pirmoje

pusėje Parlamentas buvo menkai susipažinęs su ES mastu aktualiomis problemomis, toks pokytis

yra labai reikšmingas.

Didesnį Parlamento informuotumą ES klausimais iliustruoja mažėjanti BNC rengiamų aiškinamųjų

memorandumų svarba, nors anksčiau būtent jie buvo pagrindinis Parlamento informacijos šaltinis.

Be to, šie memorandumai daugiau naudojami tik kaip pristatantys Vyriausybės poziciją dėl

konkretaus pasiūlymo priimti ES teisės aktą, o ne kaip informuojantys apie pagrindines iniciatyvas

ES lygiu. Kartais šie memorandumai pateikiami Parlamentui daug vėliau negu per oficialiai

numatytas šešias savaites po EK pasiūlymo paskelbimo209

, todėl juose pristatoma informacija negali

daryti didelės įtakos Parlamente vykstančioms svarstymo procedūroms (dėl EK pasiūlymų priimti

ES teisės aktus atitikties subsidiarumo ir proporcingumo principams). Netgi jei memorandumai

pateikiami praėjus trims savaitėms po EK pasiūlymo pateikimo, nėra aišku, ar į juos atsižvelgiama

Parlamento pradiniame svarstyme. Vėlesniame proceso etape memorandumuose gali būti nurodyta,

kaip Vyriausybė vertina naujo pasiūlymo pasekmes ir kokios pozicijos ji siūlo laikytis derybų metu.

Paminėtina, kad 2008 m. vykusių derybų dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo metu Nyderlandų

Parlamento Antrieji rūmai pateikė pasiūlymą dėl tikrinimo išlygos (angl. Scrutiny Reserve).

Parlamento nariai Wiegman-Van Meppelen Schepink ir Ten Broeke pasiūlė įvesti išlygą, kuri kaip

instrumentas yra plačiai naudojama kitose ES valstybėse narėse210

(2006 m. apie 14 iš 27 valstybių

narių parlamentų turėjo tikrinimo išlygą). Siūlymas buvo priimtas, o sutarimas su Vyriausybę

teisiškai įtvirtintas įstatyme, kuriuo ratifikuota Lisabonos sutartis211

. Vis dėlto galima kelti

klausimą, ar nauja Parlamento „teisė“ bus įgyvendinama efektyviai ir padės atsverti Vyriausybės

įtaką.

Pagal naują susitarimą Parlamento nariai gali prašyti išlygos per du mėnesius po naujo EK

pasiūlymo priimti ES teisės aktą pateikimo. Tokiu atveju derybos atidedamos, kol nuolatinis

komitetas Parlamente neaptarė pasiūlymo su Vyriausybe. Šio pasitarimo metu gali būti identifikuoti

politiškai svarbūs apribojimai ir sutarta, kad Vyriausybė informuos Parlamentą apie nacionalinės

pozicijos dėl minėto pasiūlymo rengimo pažangą. 2010 m. šia išlyga buvo pasinaudota dėl dviejų

208

Žr. „Boven op Europa“ (2011). Keli faktai: (a) trumpi techniniai pasitarimai: nuo 3 pasitarimų 2006 m. iki

vidutiniškai 10 pasitarimų per metus nuo 2009 m. (2011: 9); (b) apskritojo stalo diskusijos: nuo praktiškai 0 2007 m. iki

maždaug 20 diskusijų per metus nuo 2009 m.; (c) teminių diskusijų skaičius išaugo iki 37 2009 m. ir truputį mažiau

2010 m., kai vyko rinkimai (2011: 10); (d) vizitai į Briuselį: nuo 0 vizitų 2006 m. iki vidutiniškai 10 vizitų nuo 2008 m.

(2011: 11); (e) vaizdo konferencijos įmanomos nuo 2010 m. (2011: 11-2). 209

Žr. Vyriausioji biudžeto kontrolės tarnyba (2009: 11) ir 2011-05-08 Pirmųjų rūmų pirmininko raštas, Parliamentary

Papers I, 2010/11, 30 953, M: 2. 210

Žr. 2008-06-05 Parlamento narių Van Meppelen Schepink ir Ten Broeke siūlymai, Parliamentary Papers II,

2007/08, 31 384, Nr. 23 211

Žr. Įstatymo dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo 4 str., Oficialusis leidinys 2008/301; taip pat žr. Pasiūlymą dėl

Antrųjų rūmų procedūrinio reglamento dėl ES teisės aktų pasiūlymų keitimo, Parliamentary Papers II, 2009/10, 32

358, Nr. 2



131

pasiūlymų priimti ES teisės aktus. 2011 m. Parlamentas ketino prašyti tikrinimo išlygos dar 10

pasiūlymų212

. Ateinančiais metais paaiškės, ar tikrinimo išlyga prisidės prie Parlamento įtakos ES

teisės plėtros procese didinimo.

1.3. NYDERLANDŲ ES TEISĖS PLĖTROS SISTEMOS STIPRYBĖS

Pirmoji Nyderlandų sistemos stiprybė, žvelgiant iš administracinės proceso pusės, susijusi su

tarpdepartamentinių komandų veikla ES teisės plėtros procese, kadangi šios komandos užtikrina

tęstinumą tarp derybų ir įgyvendinimo. Be to, skirtingų institucijų atstovų įsitraukimas derybų

procese palengvina konsensuso paieškas.

Antroji stiprybė, kalbant apie politinę proceso pusę, susijusi su aktyvesnio Parlamento dalyvavimo

ES teisės plėtros procese skatinimu. Šiuo metu Parlamentas aktyviau seka ir aptarinėja pasiūlymus

priimti ES teisės aktus, nustatydamas prioritetines politikos sritis. Jei EK pasiūlymas priimti ES

teisės aktą pateikiamas prioritetinėje srityje, Parlamento nariams turi būti teikiama informacija ne

tik apie jų rengimo ir priėmimo pažangą, bet ir apie jų turinį. Be to, Parlamento informavimas ir

aktyvios diskusijos nacionalinės pozicijos rengimo metu padeda didinti žinomumą apie ES

sprendimų priėmimo procesą ir išvengti nuomonės, kad derybų metu nėra tariamasi su Parlamento

nariais.

Trečioji sistemos stiprybė – nuo 2010 m. įsigaliojusi Parlamentui skirta tikrinimo išlyga, kuria jau

buvo pasinaudota keletą kartų, kai Parlamentui kilo abejonių dėl EK pateikto pasiūlymo priimti ES

teisės aktą. Tikrinimo išlygos naudojimas ne tik didina Parlamento narių informuotumą apie

nacionalinės pozicijos rengimo procesą, bet ir leidžia daryti jam įtaką. Tiesa, konkrečias išvadas dėl

įtakos masto kol kas daryti pakankamai sudėtinga, kadangi reikia išnagrinėti daugiau šios teisės

panaudojimo atvejų.

Ketvirtoji sistemos stiprybė susijusi su Vyriausybės pastangomis informuoti visas ES teisės plėtros

procese dalyvaujančias institucijas apie pasiūlymą priimti ES teisės aktą. Vyriausybės (BNC)

rengiami memorandumai yra pagrindinis informacijos šaltinis, naudojamas tarpministeriniam

koordinavimui. Be to, šie memorandumai pateikiami ir Parlamentui, nors jų kaip Parlamento

informacijos šaltinio vaidmuo sumažėjo, kadangi jį pakeitė Parlamento pagalbinių darbuotojų

rengiami vidiniai memorandumai. Parlamento įsitraukimas į diskusijas dėl nacionalinės pozicijos

yra svarbus sėkmingam ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesui.


Pirmasis ES teisės perkėlimo proceso etapas vyksta ministerijose. Priimtas direktyvas

Nyderlanduose dažniausiai perkelia tos pačios ministerijos, kurios dalyvavo, rengiant nacionalinę

poziciją ir buvo atsakingos už jos pristatymą derybų metu, kaip nurodyta Vyriausybės

memorandume (ir nustatyta tarpministeriniuose pasitarimuose BNC). Išimtis gali būti daroma tik

tuo atveju, jei ES teisės perkėlimo metu didžiąją darbo dalį turės atlikti kita ministerija. Pavyzdžiui,

jei perkeliant direktyvą reikia atlikti įstatymų, patenkančių į kitos ministerijos kompetencijos sritį,

pakeitimus.

Ministerijoje direktyvos perkėlimas pradedamas parengiant ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

planą, kuris rengiamas, atsižvelgiant į pasiūlymą priimti ES teisės aktą ir keičiamas derybų metu213

.

212

Žr. 2010-12-16 Antrųjų rūmų pirmininko raštą, Parliamentary Papers II, 2010/11, 22 112, Nr. 1114 213

Žr. Teisės aktų projektų rengimo taisyklių (2011) 343 punktą. Šis punktas sieja įgyvendinimo planą su informacija

Užsienio reikalų ministerijos stebėsenos programoje i-Timer.



132

Įgyvendinimo planą sudaro faktinė informacija (pvz., ES teisės akto pavadinimas, numeris ir

paskelbimo data, pirmoji atsakinga ministerija, kitos susijusios ministerijos, perkėlimo terminas,

patariamosios institucijos, su kuriomis reikia konsultuotis, kontaktinis asmuo ministerijoje,

kontaktiniai asmenys iš kitų ministerijų) ir siūlymas, kaip perkelti direktyvą (vadinamoji perkėlimo

lentelė, kurioje direktyvos reikalavimai yra susiejami su siūlomu nauju nacionaliniu teisės aktu). Po

vidinio šio plano patvirtinimo ir konsultacijų su kitomis ministerijomis, pradedamos rengti ES teisės

aktą perkeliančios nacionalinės priemonės.

Valstybės tarnautojai, atsakingi už ES teisės plėtros ir perkėlimo procesus, ne visada yra tie patys.

Dėl šios priežasties Nyderlanduose pasireiškia vadinamųjų „Kinijos sienų“ fenomenas, kadangi

politiką formuojantys valstybės tarnautojai dažniausiai veda ES derybas, o direktyvas perkelia

valstybės tarnautojai, kurie specializuojasi teisės aktų rengime. Toks atsakomybių pasidalijimas

apsunkina darbą ir gali pailginti teisės akto perkėlimo procesą. Pavyzdžiui, Transporto ministerijoje

vykdytą motorinių transporto priemonių ir transporto operatorių direktyvų perkėlimą apsunkino

skirtingos Teisės reikalų skyriaus ir Politikos skyriaus darbuotojų nuomonės. Galima teigti, kad

tarpdepartamentinio koordinavimo problemos ministerijose vis dar yra vienas iš veiksnių, lemiančių

ES teisės aktų perkėlimo vėlavimo problemas. Paminėtina, kad Nyderlandų ministerijos vis dar

gana savarankiškai perkėlinėja „savo“ ES teisės aktus, todėl ES teisės aktų perkėlimo procedūros ir

rezultatai skirtinguose politikos sektoriuose yra pakankamai įvairūs (dėl skirtingos ministerijų

vidinės struktūros, standartinių darbo procedūrų).

Antrasis ES teisės perkėlimo proceso etapas apima tarministerinį koordinavimą, kuris daugiausiai

organizuojamas per ad hoc darbo grupes. Šių grupių sudarymui ir darbui reikia papildomos

energijos ir pastangų, ypač esant skirtingoms nuomonėms ir prireikus intensyvesnių konsultacijų.

Tai gali pailginti perkėlimo procesą. Tyrimai rodo, kad tarpministerinis koordinavimas daro

neigiamą poveikį perkėlimo spartai214

. Tačiau ad hoc darbo grupės yra naudingos, siekiant greičiau

ir efektyviau suderinti skirtingas ministerijų pozicijas.

ES teisės perkėlimo pažangą stebi Europos reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministras (jis

taip pat eina ir valstybės sekretoriaus pareigas), kuris teikia pažangos ataskaitas Europos teisės

tarpdepartamentiniam komitetui, Vyriausybei ir Parlamentui (ketvirtinės ataskaitos). Tačiau

Nyderlanduose diskutuojama, ar ministras turi pakankamai politinių įgaliojimų motyvuoti ir

politiškai aukštesnius ministrus gerinti darbą vėlavimo atveju. Nuo 2007 m. URM naudojasi

automatine pažangos stebėjimo sistema i-Timer, kuri pateikia informaciją apie ES direktyvų

įgyvendinimą Nyderlanduose. Sistema leidžia nustatyti, ar perkėlimas gali užtrukti dėl procedūrinių

veiksmų, kuriuos dar reikia atlikti (išankstinis perspėjimas). Stebėsenos sistemos pagrindu

rengiamos ketvirtinės ataskaitos Nyderlandų Parlamentui215

ir mėnesinės ataskaitos

tarpministeriniams komitetams ICER-I ir ICER.

Europos teisės tarpdepartamentinis komitetas (ICER), sudarytas po „Securitel“ bylos 1997 m.216

,

teikia teisines konsultacijas ES teisės rengimo ir įgyvendinimo klausimais. Paprastai ICER

214

M. Haverland, B. Steunenberg ir F. Van Waarden, „Sectors at Different Speeds: Analyzing Transposition Deficits in

the European Unijon“. Journal of Common Market Studies, 2011, 49; E. Mastenbroek, The Politics of Compliance:

Explaining the Transposition of EC Directives in the Netherlands. Wageningen: Ponsen en Looijen (PhD thesis

LeidenUniversity), 2007. 215

Ketvirtinės ataskaitos pateikiamos Parliamentary Papers II, dosjė numeris 21 109. 216

Po Teisingumo teismo sprendimo „Securitel“ byloje 1996 m. balandžio 30 d. (C-194/94, ECR 1996 p. I-2201)

paaiškėjo, kad Nyderlandai skyrė nepakankamai dėmesio teisinėms problemos, susijusioms su ES teisės įgyvendinimu.

Pavyzdžiui, Nyderlandai nepranešė Europos Komisijai apie santykinai didelį olandų reglamentų skaičių. Tokį elgesį

galima sieti su ministerijų nepakankamu sąmoningumu, įsipareigojimu ir kompetencija. Šiai spragai užpildyti buvo

sudarytas ICER.



133

pirmininkauja teisingumo ministras kartu su užsienio reikalų ministru217

. Po 2002 m. atlikto

vertinimo ICER turi tris nuolatines darbo grupes: ICER-I (perkėlimas); ICER-N (notifikavimas) ir

ICER-H (ESTT bylos). ES teisės perkėlimo klausimams nagrinėti taip pat sudaromos ad hoc darbo

grupės. Pirmoms dviem darbo grupėms pirmininkauja teisingumo ministras, trečiajai – užsienio

reikalų ministras. ICER-I reguliariai svarsto Užsienio reikalų ministerijos ES direktyvų perkėlimo

pažangos ataskaitas, įskaitant (galimo) vėlavimo priežastis. Ministerija pateikia šių svarstymų

rezultatus ES Tarybai.

Trečiasis ES teisės perkėlimo etapas susijęs su Nyderlandų Parlamento įsitraukimu į procesą.

Parlamentas gauna ir svarsto Europos reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministro teikiamas

ES teisės perkėlimo pažangos ataskaitas. Paminėtina, kad pastaruoju metu Europos reikalų

nuolatinio komiteto nariai nerimauja dėl sklandaus perkėlimo. Komitetas nurodė, kad Vyriausybė

privalo įvertinti vėlavimus, apsvarstyti jų priežastis, taip pat identifikuoti daugiausiai vėlavimo

problemų turinčias ministerijas218

. Priešingai EK vertinimo sistemai, atrodo, kad Nyderlanduose

vėluojančiųjų „įvardijimas ir sugėdijimas“ nėra plačiai naudojamas.

Parlamentas tiesiogiai įsitraukia į ES teisės perkėlimo procesą, jei reikia priimti ES direktyvą

perkeliantį įstatymą. Nyderlanduose maždaug 87 proc. direktyvų yra perkeliamos antriniais teisės

aktais (dažniausiai Vyriausybės nutarimais ar ministro įsakymais), o 13 proc. ES teisės aktų

perkeliami įstatymais. Įstatymų priėmimo procedūra dažniausiai užtrunka ilgai (vidutiniškai 18

mėnesių, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo taisyklėmis, 2011), todėl ji dažnai įvardijama

kaip ES teisės perkėlimo įstatymais vėlavimo priežastis219

.

Nuo 2004 m., siekiant išvengti ES teisės perkėlimo vėlavimų, Parlamente imta taikyti greitesnio ES

teisės aktų svarstymo procedūra. Antrieji rūmai plenariniame posėdyje paprastai tik formaliai

balsuoja dėl ES teisę perkeliančio nacionalinio teisės, kadangi įstatymų projektai būna aptarti ir

įvairios nuomonės išklausytos atitinkamuose nuolatiniuose komitetuose (vadovaujantis teisėkūros

konsultavimosi procedūra)220

. Dėl šios priežasties po sėkmingo svarstymo komitete plenarinis

svarstymas tampa tik formalumu. Lisabonos sutartyje numatytos priemonės dėl nacionalinio

Parlamento įsitraukimo, rengiant naują ES teisės aktą ir formuluojant nacionalinę poziciją,

paspartina priimto ES teisės akto perkėlimą Parlamente.


CHARAKTERISTIKOS

Nyderlanduose ES teisės perkėlimui ir įgyvendinimui naudojamos standartinės teisėkūros

procedūros, o direktyvos perkeliamos Vyriausybės nutarimais (oland. algemene maatregel van

bestuur), ministro įsakymais (oland. ministeriële regeling) ar įstatymais. Kaip jau buvo minėta,

dažniausiai naudojami Vyriausybės nutarimai ir ministro įsakymai. Direktyvos paprastai

integruojamos į galiojančią Nyderlandų nacionalinės teisės sistemą.

217

Be ICER yra dar du tarpministerinio koordinavimo organai, kurie specializuojasi Vyriausybės ekonominėje veikloje:

ISO (Tarpdepartamentinis pagalbinis patariamasis komitetas) ir IOEA (Tarpdepartamentinis patariamasis komitetas

Europos pirkimų taisyklių klausimais). 218

Žr. 2007-12-05 Europos reikalų nuolatinio komiteto pirmininko raštą, Parliamentary Papers II, 2007/08, 21 109, Nr.

173 219

Pavyzdžiui, žr. Teisės akto dėl Europos Komisijos sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo energetikos, pašto ir

telekomunikacijų srityje projekto aiškinamąjį memorandumą, Parliamentary Papers II, 2003/04, 29 474, Nr. 3 220

Žr. 2004-09-15 Antrųjų rūmų pirmininko raštą dėl Europos Komisijos direktyvų įgyvendinimo, Parliamentary

Papers II, 2003/04, 21 109, Nr. 142



134

Žvelgiant iš procedūrinės pusės, paminėtina, kad ES teisės akto perkėlimas Vyriausybės nutarimu ir

ministro įsakymu yra ne toks sudėtingas kaip įstatymu. Vyriausybė priima nutarimus po privalomos

Valstybės tarybos konsultacijos, o ministro įsakymui reikia tik vieno ar kelių ministrų sutikimo.

Parlamentas priima įstatymą po papildomo svarstymo abiejuose Parlamento rūmuose. Teisės aktų

projektų rengimo taisyklėse (2011, 344 punktas) reikalaujama pasiūlymus dėl ES teisės akto

perkėlimo pateikti ES Tarybai ne vėliau kaip likus 18 mėnesių iki įgyvendinimo laikotarpio

pabaigos. Vyriausybės nutarimų atveju šis laikotarpis yra 9 mėnesiai. ES teisės aktus perkeliant

įstatymais, vėlavimo problemos užfiksuojamos pakankamai dažnai.

2004 m. Nyderlanduose kilo Vyriausybės diskusijos su Parlamentu, kadangi Vyriausybė skatino

priimti specialias įstatymines nuostatas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti ES teisės aktų perkėlimą

laiku. Parlamento Pirmieji rūmai teigė, kad tam nebūtinas specialius įstatyminis reguliavimas.

Galiausiai Vyriausybė atsisakė pirminės savo pozicijos ir nusprendė palikti iki šiol galiojusią

delegavimo sistemą221

. Vyriausybės atstovai nurodė, kad esama teisėkūros sistema yra tinkama ES

teisės perkėlimo tikslams pasiekti.



Nagrinėjant ES direktyvų, reglamentuojančių atliekų sektorių, įgyvendinimą Nyderlanduose,

paminėtina, kad šio proceso metu buvo susidurta su tam tikromis problemomis. Viešojo būsto,

miestų planavimo ir aplinkos ministerija (dabartinė Infrastruktūros ir aplinkos ministerija) buvo

atsakinga už direktyvos dėl naudotų alyvų šalinimo (75/439/EEB) perkėlimą. Direktyva buvo

įgyvendinama Cheminių atliekų įstatymu, Paviršinių vandenų įstatymu, Oro taršos ir viešosios

tvarkos pažeidimų įstatymu ir pan. Tyrimuose apie aplinkosaugos direktyvų įgyvendinimą

Nyderlanduose teigiama, kad direktyva taip ir nebuvo iki galo perkelta. Nors direktyvos perkėlimui

reikėjo įvairiapusio požiūrio, Nyderlandai ėmėsi sektorinio. Tokį pasirinkimą iš dalies lėmė tai, kad

ministerija neįvertino visų šios direktyvos pasekmių. Todėl dabar kyla rizika, kad nacionalinės

nuostatos neapima visų direktyvos elementų222

.

2000 m. sausio 10 d. EK ataskaitoje taip pat teigiama, kad Nyderlandai nesilaiko visų direktyvos

dėl naudotų alyvų šalinimo nuostatų. Kita vertus, kai kuriose srityse Nyderlandai nustatė

aukštesnius standartus nei reikalaujama direktyvoje (pavyzdžiui, dėl polichlorintų bifenilų). Vis

dėlto vėlesnėse ataskaitose (2003 m. gegužės ir 2006 m. liepos) kritika dėl kai kurių direktyvos

nuostatų neįgyvendinimo nekartojama, teigiant, kad situacija pasitaisė.

Direktyva dėl atliekų (2006/12/EB) konsolidavo ir pakeitė Direktyvą dėl naudotų alyvų šalinimo,

tačiau pačios taisyklės nepasikeitė. Būtent todėl šios direktyvos nereikia perkelti. 2008 m. direktyvą

panaikino Direktyva 2008/98/EB, įsigaliojusi 2010 m. gruodžio 12 d.

Nyderlandų Vyriausybė priešinosi direktyvai dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (94/62/EB). ES

Taryboje Nyderlandai balsavo prieš šią direktyvą daugiausiai dėl to, kad manė, jog EK rėmėsi

netinkamu teisiniu pagrindu (aplinkosauga prieš vidaus rinką). Šios direktyvos perkėlimas buvo

sudėtingas ir truko ilgiau nei planuota. 1997 m. direktyva buvo perkelta, priėmus Pakuočių ir

pakuočių atliekų reglamentą ir pasirašius susitarimą su šio politikos sektoriaus atstovais. EK manė,

kad to nepakanka, ir 1998 m. apie tai informavo Nyderlandų Vyriausybę. EK kėlė nerimą trys

221

Žr. Parliamentary Papers I 2003/04, 29 200 VI-F, ir iš dalies pakeistą Vyriausybės politiką, Parliamentary Papers I

2003/04, 29 200 VI, F (antrasis leidimas). 222

B. M. Velkamp, Implementatie van EG-milieurichtlijnen in Nederland. Deventer: Kluwer (PhD thesis University of

Amsterdam), 1998.



135

dalykai: 1) Nyderlandai neperkėlė direktyvos sąvokų tiesiogine prasme; 2) direktyvą

perkeliančiame teisės akte buvo daug straipsnių, kurių nėra direktyvoje, bet kurie buvo vykdomi

praktikoje; 3) susitarimas teisiškai neįtvirtino direktyvos tikslų. Ministerija pakeitė priimtą

reglamentą.

2000 m. EK pranešė, kad pakeitimai yra pakankami, tačiau buvo identifikuota keletas kitų

tobulintinų sričių. Netiesioginė perdirbimo apibrėžtis buvo laikoma ypač problemiška, todėl

ministerija ją pakeitė. EK taip pat teigė, kad Nyderlandų teisėje nėra nuostatos dėl pakuočių atliekų

grąžinimo ar surinkimo (direktyvos 7 straipsnis), tačiau ministerija manė, kad reglamento

10 straipsnis kartu su susitarimu dėl pakuočių atliekų atitiko šį reikalavimą. 2005 m. EK ir

Nyderlandai nesutarė dėl siūlomo pereinamojo laikotarpio po Trečiojo susitarimo dėl pakuočių

atliekų pasibaigimo.


Šioje atvejo studijoje aptartoje Nyderlandų praktikoje yra įvairių aspektų, kurie galėtų būti pritaikyti

kitose institucinėse sistemose ir padėti gerinti teisės aktų perkėlimą:

Pirma, ankstyvas Parlamento įsitraukimas į nacionalinės pozicijos dėl ES teisės akto

projekto svarstymą, kuris padeda išvengti nuomonės, kad priimant teisės aktą nebuvo tartasi

su Parlamento nariais. Ši tvarka gali būti papildyta tokiomis priemonėmis kaip tikrinimo

išlyga, kuri pabrėžia ankstyvo politiškai svarbių pasiūlymų priimti ES teisės aktus

svarstymo svarbą.

Antra, pagreitinta ES teisę perkeliančių nacionalinių įstatymų svarstymo tvarka Parlamente

(angl. fast-track), kuri taikoma, jei ES teisės perkėlimo procesas vėluoja. ES teisės

perkėlimą Parlamente paspartina ir tai, kad plenarinėje sesijoje vyksta tik formalus

balsavimas dėl įstatymo, dėl kurio jau buvo sutarta svarstymų nuolatiniuose Parlamento

komitetuose metu.

Trečia, ES teisės plėtros ir perkėlimo proceso skaidrumas, kadangi visuomenei internete

lengvai prieinama naujų EK pasiūlymų apžvalga, kurioje pateikiamos nuorodos į

dokumentus, susijusius su šių pasiūlymų svarstymu.

Ketvirta, politiniais prioritetais pagrįsta ES teisės aktų perkėlimo proceso stebėsena.

Nyderlanduose veikia automatinė ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo pažangos stebėjimo

sistema i-Timer, kuri pateikia informaciją apie ES teisės plėtros ir perkėlimo procesą, leidžia

identifikuoti etapus, kuriuose kilo problemų, parodo, ar ES teisės perkėlimas gali užtrukti

dėl procedūrinių veiksmų, kuriuos dar reikia atlikti (išankstinis perspėjimas). ES teisės aktų

perkėlimo ir įgyvendinimo procesą šioje sistemoje stebi ir koordinuoja Nyderlandų URM.

Paminėtina, kad tinkamam stebėsenos funkcijų įgyvendinimui ir ES teisės aktų perkėlimo

laiku kontrolei reikalinga aiškiai išreikšta politinė parama. Tokią paramą galima užtikrinti

įvairiais būdais, pavyzdžiui, koordinavimo komiteto, dirbančio su ES teisės perkėlimu,

pirmininku paskirti politiką, glaudžiau ir dažniau bendrauti su Ministru Pirmininku, kuris

besąlygiškai remia greitą ES teisės aktų perkėlimą ir įgyvendinimą.

Penkta, ES teisės plėtros ir perkėlimo etapų sąsajų užtikrinimas, kadangi, numačius ES

teisės perkėlimo priemones dar derybų dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą metu, galima

laukti efektyvesnių ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso rezultatų. Svarbu paminėti,

kad reikia vengti vadinamųjų „Kinijos sienų“ fenomeno ir siekti, kad tiek už nacionalinės



136

pozicijos rengimą, tiek už ES teisės perkėlimą ir įgyvendinimą būtų atsakingi tie patys

valstybės tarnautojai.

Šešta, derybų dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą metu sudaromos tarpdepartamentinės

derybų komandos, kurios padeda užtikrinti efektyvesnį koordinavimą ir nacionalinių

interesų integravimą į priimamą ES teisės aktą. Naudinga sudaryti ir taip vadinamas

projekto komandas, kadangi tai pačiai komandai ir rengiant nacionalinę poziciją, ir

perkeliant priimtą ES teisės aktą, procesas paspartėja. Tačiau tai nereiškia, kad visi

komandos nariai dalyvauja derybose. Ši užduotis gali būti patikėta vienam komandos nariui

arba Nyderlandų nuolatinės atstovybės ES atstovui. Tokiu būdu galima pakankamai anksti

įvertinti, kokių priemonių reikės priimto ES teisės akto perkėlimui.

Septinta, aktyvus tarpministerinis ES teisės perkėlimo koordinavimas, kuris vykdomas,

sudarant ad hoc tarpministerines darbo grupes ar per nuolatinius tarpministerinius

komitetus, kuriems pirmininkauja skirtingų ministerijų atstovai. Tiesioginis institucijų

bendradarbiavimas tokių formatų metu papildo formalųjį ES teisės plėtros ir perkėlimo

koordinavimą, vykdomą per informacines sistemas, ir leidžia greičiau išgirsti skirtingas

nuomones bei suderinti pozicijas. Lietuvoje ad hoc grupių formatas daugiau taikomas ES

teisės plėtros proceso metu, o ES teisės perkėlimo procese jis nėra iki galo išnaudojamas.



137

3.4 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS JUNGTINĖJE

KARALYSTĖJE ATVEJO STUDIJA

Jungtinė Karalystė apibūdinama kaip valstybė, turinti efektyvią ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo sistemą, todėl ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo sėkmė dažnai priklauso nuo

politinio sutarimo. Šioje atvejo studijoje pirmiausiai aptariamas ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo sistemos teisinis reglamentavimas ir politinės gairės, pagrindiniai ES teisės plėtros ir

įgyvendinimo tikslai. Vėliau analizuojama ES teisės perkėlimo proceso institucinė struktūra ir

aptariamos pagrindinės procese dalyvaujančių institucijų funkcijos, nagrinėjami teisiniai

instrumentai, kurie pasirenkami ES teisei perkelti. Pagrindinės sistemos problemos ir gerosios

praktikos pavyzdžiai apibendrinami baigiamajame skyriuje.


1.1. TEISINIS REGULIAVIMAS, TIKSLAI IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI

Pagrindinės su ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesu susijusios teisinės nuostatos yra

įtvirtintos Europos Bendrijos steigimo sutartyje (toliau – Sutartis), kuri yra viena iš sudėtinių

Jungtinės Karalystės Konstitucijos dalių ir turi konstitucinio įstatymo statusą. ES teisė šalyje

taikoma tiesiogiai arba po perkėlimo į nacionalinę teisę. Jungtinėje Karalystėje ES teisė gali būti

perkeliama Tarybos įsakymais223

(angl. Order in Council), ministro ar Vyriausybės departamento

parengtais įsakymais224

(angl. Order), taisyklėmis225

(angl. Rules), reglamentais226

(angl.

Regulations) ar schemomis227

(angl. Schemes).

Atsižvelgdama į Sutartyje numatytus reikalavimus, Jungtinės Karalystės Vyriausybė apibrėžė taip

vadinamus ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo tikslus:

Laiku pasiekti kiekvienoje direktyvoje įtvirtintus tikslus, užtikrinant jų suderinamumą su

kitais Didžiosios Britanijos nacionalinės politikos tikslais;

Vengri „paauksavimo“, nebent išimtinėmis aplinkybėmis ir tokiu atveju, jei gauta nauda

atsvertų kaštus.

Atsižvelgiant į suformuluotus tikslus, buvo įvardinti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

pagrindiniai principai (angl. Guiding Principles), kuriuos galima suskirstyti į bendruosius ir

veiklos principus. Bendrieji principai apibrėžia Vyriausybės pareigas ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo procese. Ruošdamasi ES teisės perkėlimui Vyriausybė turi:

Atsižvelgti į naujų priemonių poveikį, kuris ateityje gali didėti;

Jei įmanoma, pasiūlyti alternatyvas reguliacinio požiūrio taikymui;

223

Šie įsakymai rengiami Slaptosios valstybės tarybos (angl. Privy Council), kurią sudaro politikai, buvę ar esami

Bendruomenių Rūmų ar Lordų Rūmų nariai. Šis teisės aktų rūšis naudojama tuo atveju, jei antrinis teisės aktas yra nėra

tinkamas kaip perskirstantis atsakomybės sritis tarp Vyriausybės departamentų. 224

Įsakymus paprastai rengia ministras (antriniai teisės aktai), atsižvelgdamas į tam tikrą įstatymą. 225

Taisykles priima ministrai ar Vyriausybės departamentai, o jose detalizuojamos įstatymuose įtvirtintos nuostatos. 226

Reglamentai nustato bendras taisykles, kurias galima taikyti visoje šalyje ar tik tam tikroje jos dalyje. Šiuos teisės

aktus dažniausiai priima ministrai. 227

Schemas priima ministrai ar Vyriausybės departamentai. Tai yra Vyriausybės reguliacinės iniciatyvos, dažniausiai

skirtos konkrečiai asmenų grupei.



138

Aktyviai įsitraukti į derybas su EK dar prieš paskelbiant bet kokį pasiūlymą priimti ES

teisės aktą, tokiu būdu siekdama daryti kuo didesnę įtaką planuojamo ES teisės akto formai

ir turiniui;

Sudaryti koalicijas su kitomis valstybėmis narėmis, Europos Parlamento nariais ir kitais

suinteresuotais asmenimis, veikiančiais ES lygiu, siekiant padidinti derybų dėl pasiūlymų

priimti ES teisės aktus efektyvumą.

ES teisės perkėlimo metu Vyriausybė turi:

Siekti įgyvendinti ES politiką ir teisinius įsipareigojimus, naudojant reguliavimui

alternatyvias priemones;

Užtikrinti, kad dėl ES teisės aktų įsigaliojimo Jungtinės Karalystės verslo atstovai

neatsidurtų konkurenciniu požiūriu prastesnėje padėtyje nei jų kolegos kitose valstybėse

narėse;

Perkeliant ES teisę, naudotis kopijavimo technika. Išimtis gali būti padaryta tik tuo atveju,

jei pažodinis direktyvos nuostatų perkėlimas keltų grėsmę Jungtinės Karalystės

nacionaliniams interesams. Jei kopijavimo technika nėra naudojamasi, Vyriausybės

departamentai turi nurodyti Reguliavimo mažinimo komitetui tokios veiklos priežastis;

Užtikrinti, kad numatytos ES teisę perkeliančios priemonės būtų priimtos laiku (direktyvoje

ar kitame ES teisės akte numatytais terminais). Ankstesnis direktyvų perkėlimas galimas tik

tuo atveju, jei tam yra rimtų priežasčių;

Užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės nuostatų, ministerijoms numatančių tiek pasiūlymų

priimti ES teisės aktus, tiek ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso peržiūrą..

Veiklos principai yra susiję su techninio pobūdžio ES teisės perkėlimo aspektais ir apibūdina

pagrindinių institucinių veikėjų (Reguliavimo mažinimo komiteto, Reguliacinės politikos komiteto

ir Europos reikalų komiteto) funkcijas ir reikalavimus, kurių turėtų laikytis Vyriausybės

departamentai.

Prieš pradedant ES teisės perkėlimą:

Vyriausybės departamentai turi informuoti Reguliavimo mažinimo komitetą228

(angl.

Reducing Regulation Committee) apie siūlomo ES teisės akto tikslus ir šiuo požiūriu

svarbias Didžiosios Britanijos įgyvendinamas priemones bei nurodyti, kaip įgyvendinant ES

teisės nuostatas bus išvengta nelauktų pasekmių Didžiajai Britanijai;

ES teisės perkėlimas gali būti pradėtas tik tada, kai Reguliavimo mažinimo komitete

sutariama dėl proceso įgyvendinimo priemonių;

Reguliacinės politikos komitetas229

(angl. Regulatory Policy Committee) turi parengti

poveikio vertinimus visiems pasiūlymams priimti ES teisės aktus;

Europos reikalų komitetui (angl. European Affairs Committee) nuolat turi būti teikiama

informacija apie ES teisės plėtros ir perkėlimo proceso eigą.

ES teisės perkėlimo proceso metu Vyriausybės departamentai turi:

Per dvi savaites nuo direktyvos ar kito ES teisės akto paskelbimo ES oficialiajame leidinyje

Reguliavimo mažinimo komitetui pranešti ir pateikti ES teisės perkėlimo veiksmų planą;

Užtikrinti, kad plane numatytos priemonės atitiktų nacionaliniuose teisės aktuose numatytus

tikslus;

228

Vyriausybės kabineto subkomitetas, kurio pagrindinė funkcija peržiūrėti rengiamus nacionalinius teisės aktus, kurie

įgyvendina ES teisę. 229

Nepriklausoma išorinė institucija, kuri atlieka naujų pasiūlymų priimti ES teisės aktus poveikio vertinimus.



139

Užtikrinti, kad siūlomos įgyvendinimo priemonės leistų pasiekti direktyvoje numatytus

rezultatus bei užtikrintų kiek galima mažesnius kaštus verslui.

Paminėtina, kad įgyvendinant Sutarties nuostatas, Jungtinėje Karalystėje buvo parengtos ES teisės

perkėlimo gairės (angl. Transposition Guidance), kuriose nurodyta, kokių veiksmų turėtų būti

imtasi, siekiant tinkamai perkelti ES teisę ir atitikti nustatytus ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

pagrindinius principus. Gairėse aprašoma pagrindinių principų svarba perkėlimo procese, jų

veikimas praktikoje, alternatyvų reguliaciniam požiūriui naudojimas, „paauksavimo“ išvengimo

metodai, kopijavimo technikos naudojimo mechanizmas, ES teisės suderinimo su nacionaline teise

galimybės, ministerijų vykdomos peržiūros tvarka, ES teisės perkėlimo procesas (po to, kai

direktyva paskelbiama ES oficialiajame leidinyje), konsultacijų procedūros, Parlamento peržiūros

svarba, ES teisės perkėlimo veiksmų plano ir perkėlimo lentelių pildymo tvarka.

1.2. TEISINIŲ INSTRUMENTŲ PASIRINKIMAS

Svarbi Jungtinės Karalystės ES teisės perkėlimo sistemos savybė yra ta, kad ES teisei perkelti

dažniausiai naudojami antriniai teisės aktai, o įstatymai pasirenkami tik išimtiniais atvejais. Tokią

praktiką pirmiausiai lemia šalies konstitucinės sistemos prigimtis, kadangi Jungtinėje Karalystėje

įstatymai yra priimami tik siekiant apibrėžti bendrus principus ir veiklos gaires, o detalias ES teisėje

numatytų tikslų pasiekimo procedūras dažniausiai reglamentuoja antriniai teisės aktai ar teismų

praktika. Antra, įstatymai kaip ES teisę perkeliantis instrumentas pasirenkami retai dėl ilgų

parlamentinių procedūrų ir didelės Parlamento apkrovos. Dėl šios priežasties įstatymai naudojami

tik perkeliant ES teisės nuostatas, susijusias su policijos veikla ir baudžiamąja teise. Be to, įstatymai

taip pat turi būti priimami tuo atveju, jei ES teisės aktas numato naują kriminalinių nusikaltimų

apibrėžimą ir bausmes. Pavyzdžiui, 2001 m. buvo priimtas Kovos su terorizmo nusikaltimais ir

saugumo įstatymas, o 2003 m. Nusikalstamumo įstatymas, kuriais buvo perkeltos svarbios ES teisės

aktų nuostatos,

Vis dėlto ES teisės perkėlimas įstatymais yra išimtinė praktika, o šiems tikslams dažniausiai

renkamasi antrinius teisės aktus – reglamentus (angl. Regulation), kurie rengiami atitinkamos srities

ministro ar Vyriausybės departamento. Priimant reglamentus, nei ministras, nei Vyriausybės

departamentas nėra nepriklausomi, o visą procedūrą prižiūri pats Ministrų kabinetas ar kitos

Vyriausybės tarnybos.

Jungtinė Karalystė taip pat stengiasi teikti prioritetą nereguliaciniams mechanizmams (angl. non-

regulatory mechanisms), todėl Vyriausybė imasi reguliavimo tik tuo atveju, jei įrodo, kad ši

galimybė yra geresnė už kitas. Šis požiūris inter alia yra patvirtintas ir dabartinės Vyriausybės

dokumente „Koalicinės Vyriausybės reguliaciniai principai 2010 m.“. Jei ES direktyva tik nurodo

tikslus, kurie turi būti pasiekti (klausimas – „kas“ turi būti pasiekta?), tačiau formą ir metodus

palieka pasirinkti valstybei narei (klausimai – „kaip“ turi būti pasiekta?), Jungtinėje Karalystėje

dažnai siekiama įgyvendinti ES teisės aktų nuostatas, renkantis alternatyvas reguliaciniam

požiūriui. Ši doktrina gali būti įvardinta kaip „neformalus įgyvendinimas“. Šalies Vyriausybė ir jos

departamentai teikia pirmenybę praktinių vadovų (angl. Practice Guides), teikiančių paaiškinimus

apie tam tikrą teisės sritį (pagrindinius tikslus, principus, atsakomybę), rengimui, be to, šiuose

vadovuose pateikiami hipotetiniai teisės taikymo atvejai ir praktiniai pavyzdžiai, kurie itin naudingi,

kai ES teisės taikymui reikalinga jį taikančio subjekto interpretacija. Jungtinėje Karalystėje šie

praktiniai vadovai vertinami kaip viena iš ES teisės perkėlimo proceso dalių.

Paminėtina, kad daugelis ES direktyvų numato pažodinį perkėlimą ir nepalieka galimybių

nacionalinėms Vyriausybėms pačioms pasirinkti norimą perkėlimo formą ir būdus. Dėl šios

priežasties parengtos praktinės gairės skatina politikos formuotojus ir ministrus aktyviai įsitraukti į



140

derybas EK, Europos Parlamente, siekiant kuo anksčiau susitarti dėl galimybių taikyti

nereguliacinius mechanizmus.

Nors kopijavimo technika Jungtinėje Karalystėje taikoma kaip dažniausias ES teisės perkėlimo

metodas, tačiau jis ne visada yra tinkamas, kadangi europinis reguliavimas kartais neatitinka

nacionalinės teisės nuostatų, be to, direktyvose numatytas reglamentavimas gali būti dviprasmiškas.

Dėl šios priežasties Jungtinėje Karalystėje kartais paliekami galioti aukštesni reguliaciniai

standartai, nustatyti nacionaliniu lygiu, nei ES numatomas reglamentavimas. Sprendimas taikyti

griežtesnį reguliavimą nei tas, kurio reikalauja ES, turi tiek savų privalumų, tiek trūkumų, todėl

pagrindinis Jungtinės Karalystės Vyriausybės kontroliuojamo ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

proceso elementas yra susijęs su „paauksavimo“ vengimu, skatinant, kad atsakingi pareigūnai

neperžengtų ES teisės aktuose numatytų minimalių reikalavimų (nebent tokias priemones pateisintų

atlikta kaštų–naudos analizė ar visuomenės spaudimas). Be to, Jungtinėje Karalystėje taip pat

siekiama vengti dubliavimo, kai naujo ES teisės akto reglamentuojamą sritį jau reguliuoja

nacionaliniai teisės aktai.

Vadovaujantis ES teisės perkėlimo gairėmis, Jungtinės Karalystės Vyriausybės poziciją ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo metu galima apibūdinti, išskiriant šiuos pagrindinius aspektus:

Kuo anksčiau su politikos formuotojais, teisininkais ir įgyvendinančiomis institucijomis turi

būti apsvarstytos pasiūlymo priimti ES teisės aktą perkėlimo į nacionalinę teisę galimybės ir

procedūros;

Turi būti užtikrintas konsultavimasis su Vyriausybės institucijomis ir interesų grupėmis;

Turi būti skatinamas aktyvus bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis, siekiant

nustatyti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo praktiką jose bei pritaikyti išskirtus gerosios

praktikos pavyzdžius;

Svarstant ES direktyvos perkėlimo mechanizmus, turi būti atsižvelgta, ar jos nuostatos

palieka galimybę perkėlimo proceso metu naudoti nereguliacines priemones;

Jei direktyva palieka galimybes taikyti reguliaciniam požiūriui alternatyvias priemones, tai

Vyriausybė turi imtis reguliavimo tik tuo atveju, jei direktyvoje numatytų rezultatų negalima

pasiekti savireguliacinėmis ar nereguliacinėmis priemonėmis;

Reguliacinis požiūris turi būti taikomas taip, kad jis neatneštų papildomų kaštų verslui,

socialinėms įmonėms, bendruomeninėms grupėms;

Siekiant išvengti dubliavimo, prieš perkeliant ES teisę turi būti patikrinti visi galiojantys

nacionalinės teisės aktai;

Turi būti atlikti reguliacinio poveikio vertinimai, siekiant įvertinti skirtingas ES teisės

perkėlimo galimybes;

Jungtinės Karalystės Vyriausybė ir kitos institucijos turi vengti „paauksavimo“ ir pernelyg

aktyvaus ES teisės perkėlimo (priešingo požiūrio galima laikytis tik tuo atveju, jei tai būtų

naudinga ar dėl tokių veiksmų būtų sutarta konsultacijų su visuomene metu).


Svarbu paminėti, kad Jungtinėje Karalystėje tarp ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo nėra jokio

skirtumo, o šie du žodžiai teisinėje sistemoje vartojami kaip sinonimai. Tokia samprata pirmiausiai

yra pagrįsta šalyje vyraujančiu požiūriu, kad terminas „teisė“ apima tiek teisėkūros procesą, tiek

priimtų teisės aktų įgyvendinimą. Distinkcija tarp perkėlimo ir įgyvendinimo terminų Jungtinėje

Karalystėje tėra tik formali, apibūdinanti skirtingas to paties proceso fazes. Dėl šios priežasties

„perkėlimo“ terminas vartojamas reguliacinių priemonių perkėlimui į nacionalinę teisę apibūdinti, o

terminai „perkėlimas ir įgyvendinimas“ vartojami kartu, siekiant apibrėžti visą ES teisės



141

įgyvendinimo procesą, apimantį ne tik perkėlimą, bet ir praktinį taikymą, peržiūras ir – kai kuriais

atvejais – „neformalų įgyvendinimą“ nereguliacinėmis priemonėmis.

2.1. INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procese svarbiausią vaidmenį vaidina Vyriausybė, kur

vykdomosios valdžios funkcijas atlieka Kabinetas, sudarytas iš atitinkamų sričių ministrų ir

vadovaujamas Ministro Pirmininko. Kabineto kasdieninį darbą užtikrina Kabineto komitetai, kurių

dauguma taip pat yra įsitraukę į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą (užtikrina atitiktį

bendriems ir veiklos principams, kontroliuoja, kaip Vyriausybės departamentai suderina ES teisės

aktuose numatytus tikslus su nacionalinės politikos prioritetais). Nacionalinio teisės akto,

perkeliančio ES teisę, tekstas būna patvirtintas tik tuo atveju, jei jam pritaria Kabinetas. Be to,

Kabinetas kontroliuoja, ar tinkamai buvo atlikti pasiūlymų priimti ES teisės aktus poveikio

vertinimai. Vyriausybės funkcijos ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procese taip pat susijusios

su už konkretaus ES teisės akto perkėlimą atsakingo ministro ar Vyriausybės departamento

paskyrimu. Paminėtina, kad paskirtas ministras ar Vyriausybės departamentas būna atsakingas už

viso ES teisės perkėlimo proceso koordinavimą.

Europos reikalų komitetas yra vienas iš Kabineto komitetų, kuris atsakingas už visų su ES

susijusių klausimų svarstymą. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procese šio komiteto vaidmuo

apsiriboja ministerijų kas penkerius metus atliekamos peržiūros (angl. Review) ataskaitų tvirtinimu.

Jei kyla rizika, jog ES teisės akto perkėlimas vėluos, Europos reikalų komitetui ši informacija turi

būti pateikiama kaip galima greičiau, o jis informuoja apie tai EK.

Reguliavimo mažinimo komitetas yra nauja institucija, vaidinanti labai svarbų vaidmenį ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo procese. Komitetas buvo įsteigtas 2010 m. gegužės mėnesį ir yra

atsakingas už naujai parengtų nacionalinių teisės aktų, perkeliančių ES teisę, peržiūrą. Reguliavimo

mažinimo komitetas kaip vienas iš Kabineto padalinių peržiūri, pateikia pastabas ir patvirtina visus

naujus teisės aktus, kurie paskui teikiami Vyriausybei. Reguliavimo mažinimo komitetas, kartu su

atitinkamu Kabineto padaliniu, yra atsakingas už ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planų

peržiūrą, o konkretaus ES teisės akto perkėlimą koordinuojantys ministrai ar Vyriausybės

departamentai komitete turi atsiskaityti už kiekvieną proceso įgyvendinimo etapą. Reguliavimo

mažinimo komitetas turi įgaliojimų patvirtinti ar atmesti pasiūlytą nacionalinį teisės aktą

konsultacijų ar galutiniame etape.

Reguliacinės politikos komitetas buvo įsteigtas 2009 m. kaip nepriklausoma išorinė institucija, kuri

atlieka politikos formavimo proceso išorinę priežiūrą, teikia konsultacijas dėl planuojamų ES teisės

aktų ir rengiamų nacionalinių teisės aktų poveikio vertinimo. Tik tuo atveju, jei poveikio vertinimus

komitetas prižįsta kaip atitinkančius keliamus tikslus, jie gali būti svarstomi Kabineto posėdžiuose.

Reguliacinės politikos komitetas taip pat atlieka patariamąsias funkcijas, konsultuodamas

Vyriausybę, ar ES teisės perkėlimas yra efektyvus.

Regioninės administracijos tampa vis svarbesniais veikėjais Jungtinės Karalystės konstitucinėje

sąrangoje, kadangi jos bendradarbiauja su Vyriausybe derybų dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą,

perkėlimo ir įgyvendinimo proceso metu. Regioninės administracijos kuo anksčiau informuojamos

apie planuojamus priimti ES teisės aktus, kuriuos joms gali tekti įgyvendinti. Jei naujo ES teisės

akto reglamentuojamos sritys priklauso tiesioginei regioninių administracijų kompetencijai, jos,

konsultuodamosi su Vyriausybės departamentais, svarsto, kaip ES teisės nuostatos turėtų būti

perkeltos ir įsipareigojimai įgyvendinti, atsižvelgiant į numatytas datas. Jei regioninės

administracijos pasirenka tam tikrus ES teisės aktus perkelti ir įgyvendinti atskirai, jos taip pat turi

konsultuotis su atitinkamais Vyriausybės departamentais dėl planuojamų priemonių.



142

Įvairios interesų grupės Jungtinėje Karalystėje yra aktyviai įsitraukusios į ES teisės perkėlimo

procesą, o valstybės tarnautojų ir interesų grupių atstovų bendradarbiavimas padeda siekti trijų

tikslų: pirma, užtikrina keitimąsi informacija apie naujus ES teisės aktus; antra, leidžia konsultuotis

perkėlimo proceso metu; trečia, padeda legitimuoti procesą. Konsultacijos su interesų grupėmis

paprastai tęsiasi 12 savaičių. Interesų grupių atstovai yra skatinami išsakyti savo nuomonę apie

nacionalinio teisės akto, perkeliančio ES teisę, projektą ir bei teikti pasiūlymus apie tai, kas turėtų

būti patobulinta. Vyriausybės departamentas, atsakingas už ES teisės perkėlimo veiksmų plano

parengimą, apibendrina konsultacijų proceso rezultatus, parengia jų santrauką ir pateikia Kabineto

komitetams svarstyti.

Jei ES teisė perkeliama antriniais nacionaliniais teisės aktais, Parlamento įsitraukimas į procesą

apima peržiūros funkcijas, kadangi parengti nacionaliniai teisės aktai būna pateikiami susipažinti

Parlamentui. Daugelis iš jų yra peržiūrimi, naudojant taip vadinamą „negatyviąją“ procedūrą, kuri

suponuoja, kad ES teisę perkeliantys nacionaliniai teisės aktai neįsigalioja tik tuo atveju, jei

vienuose iš Parlamento rūmų būna priimama rezoliucija, reikalaujanti atitinkamo nacionalinio teisės

akto panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad perkeliant ES teisę įstatymais procedūros Parlamente yra

labai ilgos ir sudėtingos (įstatymui turi pritarti abeji rūmai), ES teisė perkeliama įstatymais tik

išimtiniais atvejais.

Ministerijos ES teisės perkėlimo procese vaidina vieną iš svarbiausių vaidmenų, kadangi jos (arba

atitinkami Vyriausybės departamentai) būna paskiriamos atsakingomis už tam tikrų ES teisės aktų

perkėlimą. Ministerijos parengia aiškinamąjį memorandumą, kuriame nurodomos teisinės ir

procedūrinės atitinkamo ES teisės akto perkėlimo problemos, perkėlimo grafikas, ir reguliacinio

poveikio vertinimą, kuriame aprašomas ekonominis, socialinis, teisinis ir aplinkosauginis rengiamo

nacionalinio teisės akto poveikis valstybei. Be to, ministerijos yra atsakingos už vadinamųjų

perkėlimo aprašų (angl. Transposition Note) pildymą, juose nurodant, kaip direktyvos nuostatos bus

perkeltos ar jau yra perkeltos į Jungtinės Karalystės nacionalinę teisę (dokumentą sudaro tekstinė

dalis, kurią papildo lentelėje pateikiama informacija). Šie perkėlimo aprašai (taip pat ir poveikio

vertinimas) turi būti pateikti svarstyti Reguliavimo mažinimo komitetui ir Europos reikalų

komitetui. Tik po to, kai šiuose komitetuose dokumentai būna patvirtinti, jei gali būti pateikiami

svarstyti Parlamentui.

Ministerijos, praėjus 5 metams nuo tam tikro ES teisės akto perkėlimo į nacionalinę teisę, atlieka

proceso peržiūrą, siekdamos nustatyti, ar buvo pasiekti direktyvoje numatyti tikslai. Pagrindinis

tokios peržiūros tikslas susijęs su sričių, kuriose ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo sistemos

efektyvumas galėtų būti pagerintas ir administracinė našta sumažinta, identifikavimu. Tam tikros

modifikacijos atliekamos, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių narių gerosios

praktikos pavyzdžius. Be to, tokių peržiūrų rezultatai yra naudingi, formuojant šalies Europos

politiką ateityje.

2.2. ES TEISĖS PERKĖLIMO IR ĮGYVENDINIMO ETAPAI

ES teisės perkėlimo procesą Jungtinėje Karalystėje galima išskirti į penkis etapus:

1) Pasiruošimas ES teisės perkėlimui (angl. Pre-transposition);

2) Reguliavimo mažinimo komiteto informavimas (angl. Initial Reducing Regulation

Committee Notification);

3) Konsultacijos (angl. Consultation);

4) Galutinis patvirtinimas (angl. Final Clearance);

5) Peržiūra (angl. Review).



143

Pirmasis – pasiruošimo ES teisės perkėlimui – etapas apima EK pasiūlymo priimti ES teisės aktą

svarstymą, nacionalinės pozicijos parengimą bei ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo strategijos

suformulavimą. Šio etapo veiklose aktyviai dalyvauja tiek Vyriausybė, tiek regioninės

administracijos. Vyriausybė yra atsakinga už ES teisę perkeliančio nacionalinio teisės akto formos

pasirinkimą bei institucijos, kuri koordinuos ES teisės perkėlimo procesą (ministerijos ar

Vyriausybės departamento), paskyrimą. Vyriausybė su derybų komanda, dalyvaujančia derybose

dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą, aptaria veiksnius, kurie gali turėti įtakos ES teisės perkėlimui.

Šių veiksnių aptarimas privalo būti įtrauktas į ES teisės perkėlimo veiksmų planą.

Antrojo – Reguliavimo mažinimo komiteto informavimo – etapo metu, praėjus ne daugiau nei 2

savaitėms nuo direktyvos paskelbimo ES oficialiajame leidinyje, atsakingas Vyriausybės

departamentas ar ministerija informuoja Reguliavimo mažinimo komitetą ir kitus Kabineto

komitetus bei susijusius departamentus apie planuojamas perkėlimo priemones. Už ES teisės

perkėlimą atsakinga institucija baigia pildyti ES teisės perkėlimo veiksmų planą, kuriame turi būti

nurodyta, kaip ruošiamasi įgyvendinti pagrindinius principus, nurodytos direktyvos perkėlimo datos

ir įgyvendinimo gairės. Minėtoms institucijoms taip pat gali būti pateiktas pirminis perkėlimo

lentelės variantas. Šio etapo metu galima teikti pasiūlymus dėl ES teisės perkėlimo planuose

numatytų priemonių koregavimo.

Trečiojo – konsultacijų – etapo metu išklausoma skirtingų suinteresuotų pusių nuomonė apie

siūlomas ES teisės perkėlimo priemones. Vis dėlto kai kuriais atvejais formalios rašytinės

konsultacijos nėra efektyviausias būdas sužinoti įvairių suinteresuotų grupių poziciją, pavyzdžiui,

jei perkeliamo ES teisės akto reglamentuojama sritis yra labai siaura arba jei interesai yra

pakankamai specifiniai. Vykstant konsultacijoms yra parengiamas reguliacinio poveikio vertinimas,

o Reguliacinės politikos komitetas pateikia savo nuomonę dėl šio vertinimo. Reguliavimo

mažinimo komitetas Kabineto vardu suteikia oficialų leidimą konsultacijoms. Be to, šis komitetas

taip pat pasirašo susitarimą su atsakingais Kabineto komitetais ar departamentais dėl raštiško

konsultacijų dokumento publikavimo.

Ketvirtojo – galutinio patvirtinimo – etapo metu už ES teisės perkėlimą atsakinga institucija

(ministerija ar Vyriausybės departamentas) įvertina per konsultacijas gautas pastabas ir, jei reikia,

pakoreguoja ES teisės perkėlimo veiksmų planą. Nacionalinį teisės aktą, perkeliantį ES teisę, lydi

šie dokumentai: a) poveikio vertinimas; b) Reguliacinės politikos komiteto nuomonė; c) perkėlimo

lentelė; d) kiti dokumentai, kuriems priimti taip pat reikalingas patvirtinimas. Nacionalinį teisės

aktą patvirtinus Vyriausybėje, vyksta įvairios techninės procedūros Parlamente ir Vyriausybės

departamentuose, siekiant, kad direktyvos nuostatos būtų perkeltos ne anksčiau ES teisės akte

nurodyto termino. Perkėlus atitinkamą ES teisės aktą, yra notifikuojama EK ir apie perkėlimą

informuojamas Parlamentas.

Paskutinio – ES teisės perkėlimo peržiūros – etapo metu yra tikrinama, kaip ES teisės aktų

nuostatos buvo perkeltos į nacionalinę teisę. Šias funkcijas atlieka ministerijos, o teisės aktai yra

peržiūrimi kas 5 metus.

3. ES TEISĖS PERKĖLIMO IR ĮGYVENDINIMO PROCESO PROBLEMOS

Pirmoji Jungtinės Karalystės ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo sistemai būdinga problema yra

„paauksavimas“, t. y. tai, kad nacionaliniu mastu pasirenkamas platesnės apimties nei ES teisės

aktuose numatytas reguliavimas. Galima išskirti tris esminius elementus, lemiančius šios problemos

atsiradimą.



144

ES teisės aktų apimtis ir juose numatytas perkėlimo laikas dažnai neleidžia į procesą

efektyviai įtraukti visų suinteresuotų pusių.

ES teisės aktuose pasitaikantys netikslumai ir prieštaravimai yra perkeliami į nacionalinę

teisę, todėl tampa pakankamai sudėtinga užtikrinti paprastą ir nuoseklų nacionalinį režimą.

ES sprendimų priėmimo procesas Briuselyje lemia dviprasmiškų formuluočių pasirinkimą,

kuris dažnai yra neišvengiamas, siekiant politinio konsensuso tarp skirtingų valstybių narių,

todėl pernelyg griežto reglamentavimo nacionalinėje teisėje galimybės išauga. Be to,

valstybės tarnautojai dažnai daugiau dėmesio skiria ES teisės pažeidimo procedūrų skaičiaus

mažinimui, o ne „paauksavimo“ problemos sprendimui.

Antroji problemų grupė susijusi su tuo, kad kartais rengiant nacionalinę poziciją ir derantis dėl

pasiūlymo priimti ES teisės aktą, nėra atsižvelgiama į suinteresuotų grupių išsakytą nuomonę.

Tokia situacija susiklostė, perkeliant 2002/92/EC draudimo tarpininkavimo direktyvą, kurioje

numatytas reguliacinis metodas buvo palankesnis didelėms draudimo kompanijoms, dirbančioms su

didelės rizikos produktais. Įgyvendinant direktyvos nuostatas, paaiškėjo, kad direktyvoje įtvirtintas

metodas nėra naudingas mažesnėms draudimo kompanijoms. Toks ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo proceso rezultatas pirmiausiai buvo susijęs su tuo, kad mažesnės draudimo

kompanijos derybų metu tinkamai neišreiškė savo pozicijos šiuo klausimu.

Trečioji problemų grupė suponuoja, kad planuojamų perkelti ES teisės aktų įgyvendinimo praktinės

gairės parengiamos per vėlai, paliekant verslo ir kitų sektorių atstovams mažai laiko pasirengti

naujų nuostatų įgyvendinimui. Jungtinės Karalystės Vyriausybė šiuo metu siekia praktinius vadovus

parengti likus ne mažiau nei 12 savaičių iki naujų teisės aktų įsigaliojimo.

Ketvirtąją problemų grupę galima apibūdinti kaip nuolatinių sąsajų tarp derybininkų ir ES teisės

įgyvendintojų nebuvimą, kadangi derybininkai turi gerai žinoti problemas, kurios gali kilti

įgyvendinimo metu, o įgyvendintojai turi būti susipažinę su pagrindiniais konkrečiam ES teisės

aktui derybose nustatytais tikslais. Praktikoje derybų ir įgyvendinimo procesai dažnai vyksta kaip

atskiri, todėl, pasibaigus deryboms ir priėmus ES teisės aktą, nelieka institucinės atminties ir ES

teisės perkėlimo bei įgyvendinimo procesas prasideda iš naujo.


SEKTORIAUS DIREKTYVŲ ĮGYVENDINIMAS

Jungtinėje Karalystėje 94/62/EB direktyvos dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, 2006/12/EC

direktyvos dėl atliekų ir 75/439/EEC direktyvos dėl naudotų alyvų šalinimo nuostatos buvo

perkeltos pirminiais ir antriniais teisės aktais:

Aplinkos apsaugos įstatymas, priimtas 1990 m. (šiame nacionaliniame teisės akte numatytas

griežtesnis reguliavimas nei ES direktyvose);

Reglamentas dėl atliekų, priimtas 2003 m.;

Reglamentas dėl perdirbėjų atsakomybės nustatymo, priimtas 2007 m.;

Reglamentas dėl aplinkosaugos leidimų, priimtas 2010 m.

Už šiuose teisės aktuose numatytų nuostatų įgyvendinimą atsakingi Aplinkos, maisto ir kaimo

reikalų departamentas (angl. Department for Environment, Food and Rural Affairs) bei Verslo,

įmonių ir reguliacinių reformų departamentas (angl. Department for Business, Enterprise and

Regulatory Reform). Pastarasis koordinuoja su vidaus rinka susijusių reikalavimų vykdymą,

dalyvauja derybose ES, reguliariai rengia praktines gaires, detalizuojančias ES ir nacionalinių teisės

aktų reglamentavimą aplinkos apsaugos srityje. Departamentas taip pat atlieka minėtų teisės aktų



145

reguliacinio poveikio Jungtinės Karalystės verslui, socialinei ir ekonominei aplinkai vertinimą.

Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas yra atsakingas už specifinės atliekų politikos

įgyvendinimą.

Neseniai Jungtinės Karalystės Vyriausybė įsteigė specialų patariamąjį komitetą (angl. Advisory

Committee on Packaging), kuris konsultuoja atsakingus departamentus pakuočių atliekų politikos

klausimais. Komitetas yra sudarytas ir vadovaujamas pramonės atstovų, dalyvaujančių pakuočių

atliekų perdirbimo procese. Komitetas turi daug subkomitetų, kurie specializuojasi eksporto,

metalų, namų ūkių pakuočių atliekų rinkimo, duomenų rinkimo ir komunikacijos srityse. Šių

subkomitetų rengiamos išvados įtraukiamos į patariamojo komiteto ataskaitas, kurios teikiamos

Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentui.


Atsižvelgiant į ES teisės perkėlimo proceso Jungtinėje Karalystėje analizės rezultatus, galima

išskirti tam tikras gerosios praktikos pamokas, kurių kai kurios galėtų būti pritaikytos Lietuvoje.

Pirma, aktyvus dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese, kuris ne tik leidžia aktyviau

užtikrinti nacionalinius interesus, bet ir supažindina suinteresuotas grupes su rengiamu nauju

ES teisės aktu, padeda ruoštis jo perkėlimui ir įgyvendinimui. Tiesa, kartais kyla jau minėta

bendradarbiavimo tarp derybininkų ir įgyvendintojų problema. Bandant ją spręsti, buvo

nustatytas reikalavimas kartu su priimtu ES teisės aktu pateikti vadinamąjį perkėlimo aprašą

(angl. Transposition Note), kuriame turi būti nurodytos preliminarios perkėlimo priemonės,

jų įgyvendinimo datos ir galimos problemos.

Antra, tikslais ir principais pagrįstas ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesas, kuris

leidžia išlaikyti balansą tarp ES reguliavimo ir nacionalinių interesų bei palengvina ES

teisės interpretavimo veiklas šalies teismuose.

Trečia, nereguliacinio požiūrio įgyvendinimas, jei direktyvoje suteikiama galimybė

valstybei narei pasirinkti tokią ES teisės nuostatų įgyvendinimo formą. Jungtinėje

Karalystėje dažniausiai rengiamos tam tikrą teisės sritį paaiškinantys ir hipotetinius atvejus

nagrinėjantys praktiniai vadovai, kurie skirti interesų grupėms ir visuomenei bei padeda

užtikrinti, kad tam tikrame ES teisės akte įtvirtinti tikslai ir principai, numatytos teisės ir

pareigos būtų suvokiamos ir įgyvendinamos teisingai. Paminėtina, kad praktinių vadovų

rengimas kelia ir tam tikrus iššūkius, kurie pirmiausiai susiję su tam reikalingais laiko

ištekliais. Praktinius vadovus Vyriausybė siekia parengti, likus ne mažiau nei 12 savaičių iki

naujo ES teisės akto įsigaliojimo.

Ketvirta, kopijavimo technikos naudojimas, kuris leidžia, perkeliant konkrečios ES

direktyvos nuostatas formaliai, išvengti perteklinio reguliavimo. Naudojant šią techniką,

svarbu iš karto įvertinti nacionalinės teisės ypatybes ir dėl žodinio perkėlimo galinčius kilti

netikslumus.

Penkta, ES teisės perkėlimas antriniais teisės aktais, kuris užtikrina didesnį perkėlimo

proceso lankstumą ir greitį. Parlamentas taip pat yra informuojamas apie šių teisės aktų

rengimą ir atlieka peržiūros funkcijas.

Šešta, efektyvūs koordinavimo, konsultacijų ir priežiūros mechanizmai, kadangi

Reguliavimo mažinimo komitetas ir Reguliacinės politikos komitetas vykdo proceso

koordinavimo ir planavimo funkcijas, užtikrina aktyvų suinteresuotų grupių įsitraukimą į



146

konsultacijų procesą, padidina konsultacijų sistemos skaidrumą, garantuoja detalesnių

poveikio vertinimų parengimą ir efektyvesnę naujo ES teisės akto potencialių pasekmių

kontrolę.

Septinta, reguliarių ES teisės perkėlimo rezultatų peržiūra, kuri vyksta kas penkerius metus

ir yra suvokiama kaip ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso dalis. Ministerijų

vykdomos peržiūros metu nustatomas tikrasis konkrečių ES teisės aktų poveikis ir

pateikiami pasiūlymai galimam reguliacinio režimo tobulinimui.

Aštunta, centralizuota ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso kontrolė, kurią užtikrina

Vyriausybė. Be to, politinės koordinavimo funkcijos taip pat yra sutelktos Kabineto

komitetuose.



147

3.5 ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS LATVIJOJE

ATVEJO STUDIJA

Latvijos ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos modelis buvo sukurtas 2000 m., tačiau 2009 m.

jis buvo reformuotas, o tam tikri nauji elementai buvo įtraukti tik 2011 m. vasario mėnesį. Dėl šios

priežasties yra dar pakankamai anksti vertinti šios sistemos funkcionavimą ir esminius privalumus

bei trūkumus. Atvejo studijoje, vadovaujantis ankstesne sistemos veikimo patirtimi, pristatomas jos

teisinis reglamentavimas, ES teisės plėtros ir perkėlimo procese dalyvaujančios institucijos, jų

funkcijos, pagrindinės kylančios problemos ir jų sprendimo būdai, gerosios praktikos pamokos,

kurios gali būti pritaikytos Lietuvoje.



ES teisę perkeliančių nacionalinių teisės aktų priėmimo procedūra

Siekiant tinkamai įvertinti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo aspektus Latvijoje, atvejo studijoje

atsižvelgta į šiuos esminius nacionalinius teisės aktus:

Parlamento procedūrų taisyklės, priimtos 1994 m. (su 2011 m. birželio mėnesį atliktomis

pataisomis);

Ministrų kabineto priimtas „Teisės aktų projektų parengimo reglamentas“, priimtas 2009 m.;

Ministrų kabineto instrukcijos „Dėl teisės akto projekto pirminio poveikio vertinimo“,

parengtos 2009 m. (su 2011 m. birželio mėnesį atliktomis pataisomis).

Svarbu pabrėžti, kad nei Latvijos Parlamentas, nei Vyriausybė netaiko specialių teisės aktų rengimo

priėmimo procedūrų ES teisę perkeliantiems nacionaliniams teisės aktams. Konstitucijoje specialios

procedūros taip pat nėra numatytos. Skirtumai tarp ES teisę perkeliančių ir kitų nacionalinių teisės

aktų atsiskleidžia tam tikrose teksto dalyse (pavyzdžiui, ES teisę perkeliančiame nacionaliniame

teisės akte dedamos nuorodos apie perkeltas konkrečias tam tikro ES teisės akto nuostatas) ar

aiškinamajame rašte.

1) Parlamento procedūrų taisyklių VII skyriuje „Parlamento dalyvavimas ES reikaluose“

apibrėžiama tik Europos reikalų komiteto kompetencija, tačiau nenurodomos su ES teisės

perkėlimu ir įgyvendinimu susijusios procedūros.

Taisyklėse nurodyta, kad Parlamentas turi dalyvauti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procese

per Europos reikalų komitetą. Kiekviena parlamentinė grupė komitete turi bent po vieną narį, o šiuo

metu komiteto narių skaičius siekia 17. Europos reikalų komitetas ne tik dalyvauja ES teisę

perkeliančio nacionalinio teisės akto priėmimo procese, bet ir turi peržiūrėti Latvijos nacionalines

pozicijas, kurias ruošiamasi pristatyti ES institucijose. Europos reikalų komitetas turi teisę

parengtas nacionalines pozicijas, gautus pasiūlymus priimti ES teisės aktus bei kitus ES institucijų

dokumentus pateikti svarstyti kitiems Parlamento komitetams. Parlamente priimamų teisės aktų

duomenų bazė yra viešai prieinama internetu, o internetinėje svetainėje galima rasti informaciją

apie teisės akto projekto tekstą kiekvieno iš trijų skaitymų metu, susipažinti su aiškinamaisiais

raštais ir Parlamento posėdžių protokolais.



148

6 paveikslas. Teisės akto priėmimo procesas Latvijos Seime

Šaltinis: Latvijos Parlamento interneto svetainė. Prieiga adresu: <http://www.saeima.lv/en/legislation/procedure-for-

adopting-laws>.

2) Teisės aktų projektų parengimo reglamente nurodytos visų Latvijoje priimamų teisės aktų

(įstatymų, lydinčiųjų įstatymų, savivaldybių teisės aktų) rengimo procedūros. Reglamento IV

skyriuje „Nuorodos į ES teisės aktus“ teigiama, kad ES teisę perkeliančiame nacionaliniame teisės

akte turi būti pateikiamos nuorodos į konkretų ES teisės aktą, kurio nuostatos perkeliamos parengtu

nacionaliniu teisės aktu.

PRESIDIUMAS SEIMAS ATSAKINGAS KOMITETAS

Praneša Seimui Siunčia komitetams ir paskiria atsakingą komitetą

Pateikia savo nuomonę ir rengia aiškinamąjį raštą

PRESIDIUMAS SEIMAS

Pirmas skaitymas

ATSAKINGAS

KOMITETAS

Įtraukia į plenarinio posėdžio darbotvarkę

- Aptaria įstatymo projekto pagrindinius principus; - Jei reikia, nusprendžia jį svarstyti skubos tvarka; - Atlieka pirmąjį įstatymo projekto skaitymą; - Nustato terminus pasiūlymų pateikimui.

- Įvertina pasiūlymus ir pateikia savo nuomonę; - Rengia įstatymo projektą antrajam skaitymui.

PRESIDIUMAS SEIMAS

Antras skaitymas

ATSAKINGAS

KOMITETAS


- Aptaria kiekvieną įstatymo projekto straipsnį; - Balsuoja dėl pasiūlymų; - Atlieka antrąjį įstatymo projekto skaitymą (jei reikia, priima skubos tvarka); - Nustato terminus pasiūlymų pateikimui.

- Įvertina pasiūlymus ir rengia išvadą; - Rengia įstatymo projektą trečiajam skaitymui.

PRESIDIUMAS SEIMAS

Trečias skaitymas

ATSAKINGAS

KOMITETAS

PRESIDIUMAS

LATVIJOS PREZIDENTAS


- Peržiūri tik pateiktus pasiūlymus; - Priima įstatymą.

Įvertina balsavimo rezultatus ir rengia galutinę įstatymo versiją

Pateikia įstatymą prezidentui

Pasirašo ir paskelbia įstatymą oficialiajame žurnale „Latvijas Vestnesis“

http://www.saeima.lv/en/legislation/procedure-for-adopting-laws

http://www.saeima.lv/en/legislation/procedure-for-adopting-laws



149

Nacionalinis teisės aktas turi pateikti a) informacines nuorodas į ES direktyvas, jei teisės aktas

perkelia konkrečios direktyvos nuostatas; b) informacines nuorodas į techninius standartus

nustatančias direktyvas ir reglamentus, jei nacionalinis teisės aktas perkelia nuostatas, kurios turi

būti suderintos su EK ir kitomis valstybėmis narėmis.

Savivaldybių rengiami ir teisiškai įpareigojantys teisės aktai taip pat turi pateikti nuorodas į ES

teisės aktus, jei perkelia jų nuostatas.

3) Instrukcijose apie ES teisės akto projekto pirminio poveikio vertinimą aprašomos procedūros,

kurių laikydamosi ministerijos ir kitos institucijos turi atlikti ex ante poveikio vertinimus, kurie

pateikiami kaip Latvijos teisės aktų projektų aiškinamasis raštas.

ES teisės įgyvendinimo kontrolė iki 2011 m. vasario mėnesio

Iki 2011 m. vasario mėnesio šakinių ministerijų ir kitų institucijų funkcijas ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo procese nustatančios Teisingumo ministerijos tarnautojai reikiamą informaciją

rankiniu būdu suvesdavo į duomenų bazę. Teisingumo ministerija yra atsakinga už ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo planavimą, surenka informaciją iš šakinių ministerijų apie planuojamas

ES teisės aktų perkėlimo priemones, jas patikrina ir peržiūri susijusius nacionalinės teisės aktus

Valstybės kanclerio tarnybos ir Parlamento duomenų bazėse. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

kontrolė vykdoma elektroninės ir telefoninės komunikacijos pagalba, kiekvieną mėnesį surenkant

informaciją iš atsakingų ministerijų ir pranešant Vyriausybei apie vėlavimus. Teisingumo

ministerija taip pat atsakinga už notifikavimą EK, kuris vykdomas, naudojant elektroninę

Valstybinę notifikavimo apie įgyvendintas priemones sistemą (toliau – VIPPS). Šios duomenų

bazės sukūrimą iniciavo EK, siekdama palengvinti notifikavimo procedūras. Paminėtina, kad

duomenų bazėje kaupiama informacija apie direktyvų perkėlimo terminus, konkrečių direktyvų

nuostatas perkeliančius nacionalinius teisės aktus, nurodoma, kokių direktyvų perkėlimas dar nėra

pasibaigęs ar dėl kurių ES teisės aktų EK jau yra pradėjusi pažeidimo procedūras.

Prieiga prie VIPPS yra ribota, o iki 2011 m. vasario mėnesio kiekviena atsakinga ministerija į

sistemą privalėjo suvesti naujausią informaciją apie jos kompetencijai priskirtų ES teisės aktų

perkėlimą ir prisegti atitinkamų nacionalinių teisės aktų tekstus. Teisingumo ministerija kaip šios

duomenų bazės administratorius patikrindavo suvestus duomenis, juos pataisydavo ir išsiųsdavo

notifikaciją EK. Įgyvendinus ES teisės aktą, atsakinga ministerija ar kita institucija turėdavo

parengti notifikavimo raštą, kurį susijusioms institucijoms perduodavo Latvijos nuolatinė atstovybė

ES.

Latvijos ES teisės įgyvendinimo sistemos ateitis: naujos sistemos ESTAPIKS naudojimas

Nuo 2011 m. vasario 1 d. Latvijoje pradėjo veikti nauja ES teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo

kontrolės informacinė sistema (toliau – ESTAPIKS), kuri buvo sukurta Teisingumo ministerijai

bendradarbiaujant su EK, ES oficialiųjų leidinių tarnyba, Latvijos Parlamentu ir URM. ESTAPIKS

sistema buvo sujungta su minėtų institucijų informacinėmis sistemomis. Naujos sistemos įdiegimas

palengvino Teisingumo ministerijos ir kitų susijusių ministerijų funkcijų, susijusių su ES teisės

perkėlimu, atlikimą:

Kai kurių procedūrų automatizavimas leidžia sutaupyti finansinius išteklius;

Yra užtikrintas didesnis ES teisės perkėlimo proceso skaidrumas;

Atsiranda galimybė operatyviai vertinti situaciją ES teisės perkėlimo srityje;

Centralizuotas informacijos rinkimo procesas leidžia formuotis institucinei atminčiai;

Užtikrinamas valstybės institucijų ir Parlamento bei visuomenės informuotumas apie ES

teisės perkėlimo situaciją.



150

ESTAPIKS yra sudarytas iš trijų modulių ir viešojo portalo:

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo kontrolės modulis;

Pažeidimo procedūrų registras;

ESTT svarstomų bylų registras.

Tikimasi, kad nauja sistema taps pagrindiniu automatiniu elektroniniu įrankiu, kuris leis viešosioms

administracijoms centralizuotai rinkti informaciją apie ES teisės aktų perkėlimo situaciją ir

pagreitins informacijos mainus tarp šakinių ministerijų. Šiuo metu ESTAPIKS jau funkcionuoja

beveik visu savo pajėgumu, tačiau dar reikia priimti keletą teisės aktų, kuriuos dar svarsto

Vyriausybė.

ESTSPIKS sistemos sukūrimas „įnešė“ pokyčių šiose srityse:

a) ES teisės perkėlimas ir įgyvendinimas:

Naujai priimti ES teisės aktai iš ES oficialaus leidinio automatiškai ir periodiškai yra

perkeliami į sistemą. Teisingumo ministerijos tarnautojai yra įtraukiami tik tuo atveju, jei

automatinio perkėlimo metu kyla problemų.

ESTAPIKS automatiškai apibrėžia atsakingų institucijų kompetenciją, naudodamasis COM

numeriais ir ES teisės aktų klasifikavimo duomenų baze (kompetencijų ir atsakomybės už

atskiras sritis pasiskirstymas Vyriausybės buvo patvirtintas jau anksčiau). Paminėtina, kad

taip pat egzistuoja ginčų sprendimo mechanizmas.

Atsakinga institucija yra iš karto informuojama apie naują ES teisės aktą.

Sistema automatiškai vykdo ES teisės aktų perkėlimo laiku kontrolę.

Priimti ES teisę perkeliantys nacionaliniai teisės aktai registruojami sistemoje. ESTAPIKS

yra sujungtas su Vyriausybės (Valstybės kanclerio tarnybos) ir Parlamento duomenų

bazėmis, todėl sistemos naudotojai gali gauti reguliarią informaciją apie nacionalinių teisės

aktų svarstymo procesą tiek Vyriausybėje, tiek Parlamente.

ESTAPIKS yra sujungtas su VIPPS duomenų baze, todėl atsakingai ministerijai nebereikia į

ją kelti informacijos apie ES teisės aktų perkėlimo notifikavimą – tai gali padaryti

ESTAPIKS administratorius.

b) Centralizuotas ES teisės pažeidimo procedūrų valdymas

ESTAPIKS sistema bus naudinga, vykdant centralizuotą prieš Latviją pradėtų pažeidimo procedūrų

kontrolę. Šiuo metu Vyriausybėje yra svarstomas šias veiklas reglamentuojantis teisės aktas.

Paminėtina, kad dar neseniai neformalus susirašinėjimas apie pažeidimo procedūras vykdavo

administracinio pobūdžio laiškais, kuriuos EK siųsdavo už tam tikro ES teisės akto perkėlimą

atsakingoms šakinėms ministerijoms. Nuo 2011 m. sausio mėnesio Latvija prisijungė prie EK

inicijuoto projekto „EU-Pilot“, kuris padeda išvengti netinkamo ES teisės perkėlimo ir taikymo

valstybėse narėse. „EU-Pilot“ sistema taip pat yra naudinga, siekiant ES teisės pažeidimo procedūrų

prevencijos, kadangi EK ir valstybės narės nesutarimus pirmiausiai bandoma spręsti šioje sistemoje,

o tik paskui inicijuojama pažeidimo procedūra.

Jei valstybė narė nėra prisijungusi prie šio projekto, EK atskirai kiekvienai už tam tikro ES teisės

akto perkėlimą atsakingai ministerijai siunčia administracinius laiškus, todėl EK pareigūnams yra

pakankamai sudėtinga gretai suvokti bendrą situaciją šalyje ir laiku identifikuoti problemas.

Numatyta, kad vienas iš ESTT departamentų bus atsakingas už „EU pilot“ sistemoje vykdomą

komunikaciją ir turės galimybes vertinti ministerijų EK parengtus atsakymus.



151

c) Visuomenės žinių apie ES teisės perkėlimą gilinimas

Siekiant pagerinti visuomenės žinomumą apie ES teisės perkėlimo situaciją Latvijoje ir apie prieš

šalį pradėtas ESTT bylas, artimiausiu metu ruošiamasi pradėti visuomenei skirto informacinio

portalo veiklą.



ES teisės plėtros sistema buvo sukurta dar Latvijos prisijungimo prie ES metu, tačiau dabartinė

procedūrinė ir institucinė struktūra įtvirtinta po 2009 m. pirmoje pusėje įgyvendintos reformos.

Pagrindinės įvestos naujovės buvo susijusios su aktyvesnio vietos institucijų, socialinių partnerių ir

nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo į ES teisės plėtros procesą skatinimu, be to, Parlamentui

buvo numatytos galimybės pareikšti savo nuomonę dėl parengtos nacionalinės pozicijos. Po

reformos taip pat buvo pailgintas laikas, skirtas nacionalinės pozicijos suderinimui su įvairiomis

suinteresuotomis pusėmis. Už pozicijos parengimą atsakingos ministerijos buvo įpareigotos pateikti

informaciją apie derybų metu Latvijos pasiektus rezultatus visoms suinteresuotoms grupėms. Po

Lisabonos sutarties taip pat buvo įtvirtintas Parlamento įsitraukimas į ES teisės plėtros procesą,

svarstant EK pasiūlymų priimti ES teisės aktus atitiktį subsidiarumo ir proporcingumo principams.

Galima teigti, kad būtent Parlamento įsitraukimo į ES teisės plėtros procesą elementas buvo vienas

iš esminių sistemos reformos rezultatų.

7 paveikslas. ES reikalų koordinavimo sistema Latvijoje

Šaltinis: Latvijos URM internetinė svetainė. Prieiga adresu: <http://www.mfa.gov.lv/en/eu/Coordination/>.

Nacionalinių pozicijų rengimo institucinė struktūra ir kompetencijų pasidalijimas

Ministerijų ir kitų institucijų, įsitraukusių į ES teisės plėtros procesą, bendradarbiavimą užtikrina

Vyresniųjų pareigūnų susitikimas ES klausimais, kuris susitinka kiekvieną savaitę. Susitikimuose

yra nusprendžiama, kurių Latvijos institucijų atstovai turi dalyvauti EK ir ES Tarybos darbo grupių

Europos

Parlamentas

Vyresniųjų pareigūnų susitikimas

Pozicijos

Ministras Pirmininkas

Europos Komisijos

darbo grupės, komitetai

ES Tarybos darbo grupės,

komitetai

COREPER

ES Taryba

Europos Vadovų Taryba

Parlamentas Vyriausybė

URM, Nuolatinė atstovybė ES

Pirminės pozicijos,

nurodymai

Šakinės ministerijos

Socialiniai partneriai, NVO

Nurodymai

http://www.mfa.gov.lv/en/eu/Coordination/



152

ir komitetų veikloje, kai svarstomi pasiūlymai priimti ES teisės aktus. Šiai institucijai vadovauja

užsienio reikalų ministras, o jai priklauso visų ministerijų ar viešųjų institucijų aukšto rango

pareigūnai (daugiausiai jie eina ministerijos valstybės kanclerio pavaduotojo ar departamento

vadovo pareigas).

Užsienio reikalų ministerija yra centrinė ES teisės plėtros procesą koordinuojanti institucija

Latvijoje, kuri atsakinga už šalies prioritetų identifikavimą ES lygiu. Bendradarbiaudama su

Ministro Pirmininko tarnyba, URM rengia darbotvarkę Ministro Pirmininko dalyvavimui Europos

Vadovų Tarybos ir ES Tarybos posėdžiuose. URM taip pat įgyvendina šias funkcijas:

Koordinuoja nacionalinių pozicijų rengimą ir užtikrina, kad būtų paskirta už jas atsakinga

institucija, be to, jei reikia, atkreipia atsakingų Latvijos institucijų dėmesį į galimas

problemas ES lygiu.

Užtikrina, kad parengtose Latvijos pozicijose skirtingi sektoriai vienodai traktuotų tas pačias

problemas bei būtų užtikrintas pozicijų rengimo tęstinumas.

Koordinuoja informacijos sklaidą, kuri reikalinga Latvijos dalyvavimui ES sprendimų

priėmimo procese.

Yra atsakinga už nacionalinių pozicijų parengimą jos kompetencijai priskirtais klausimais:

išorinių ekonominių santykių, bendros užsienio ir saugumo politikos problemų, institucinių

aktualijų, ES plėtros ir biudžeto formavimo klausimų.

URM turi vieną kartą per šešis mėnesius informuoti Vyresniųjų pareigūnų susitikimą ES klausimais

apie planuojamą institucijų atsakomybių pasidalijimą derybų dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą

procese. Vyresniųjų pareigūnų susitikimas ES klausimais turi paskirti atsakingas institucijas, kurių

atstovai dalyvaus ES Tarybos ir EK darbo grupėse ir rengs nacionalinės pozicijos tekstą.

Šakinės ministerijos, kurios Latvijoje paprastai pagal savo kompetenciją būna atsakingos už

nacionalinių pozicijų rengimą, turi užtikrinti, kad pozicijos būtų suderintos su visomis

suinteresuotomis institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, įvairiomis

nevyriausybinėmis organizacijomis. Tokiu atveju, jei svarstomas pasiūlymas priimti ES teisės aktą

gali turėti įtakos esminiams Latvijos nacionaliniams interesams, atsakinga ministerija, įvertinusi

darbo efektyvumo ir prieigos prie aktualios informacijos galimybes, turi įkurti tarpinstitucinę darbo

grupę tokiems klausimams svarstyti. Šios darbo grupės veikloje turi dalyvauti URM ir kitų

atsakingų institucijų atstovai, savivaldos institucijų darbuotojai, socialiniai partneriai.

Prieš prasidedant nacionalinės pozicijos rengimo procesui, Vyresniųjų pareigūnų susitikimas ES

klausimais turi įvertinti, ar pasiūlymas priimti ES teisės aktą atitinka Latvijos nacionalinius

interesus ir paskirti už nacionalinės pozicijos parengimą atsakingas ministerijas ar kitas institucijas.

Jei pasiūlymas priimti ES teisės aktą susijęs su itin svarbiais klausimais, Vyresniųjų pareigūnų

susitikimas ES klausimais gali nuspręsti jį teikti svarstyti Valstybės sekretorių susitikimui ar

Kabinetui. Šakinės ministerijos (savivaldos institucijos, socialiniai ir ekonominiai partneriai) taip

pat gali inicijuoti jau parengtų nacionalinių pozicijų projektų svarstymą Vyresniųjų pareigūnų

susitikime ES klausimais. Atsakingos institucijos parengta nacionalinė pozicija turi būti patvirtinta

arba Vyriausybės, arba atsakingos ministerijos, atsižvelgiant į Vyriausybės veiklą

reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras.

Už pozicijos parengimą atsakinga ministerija turi informuoti Parlamento Europos reikalų komitetą

apie nacionalinę poziciją, kuri bus pristatoma Europos Vadovų Tarybos ar ES Tarybos posėdžiuose.

Parlamento pareikšta nuomonė atsakingai ministerijai yra politiškai įpareigojanti.



153

Šakinės ministerijos, atsakingos už nacionalinės pozicijos parengimą, paruošia nurodymus Latvijos

atstovui, turinčiam pristatyti poziciją ES Tarybos ar EK darbo grupėse ar komitetuose. Nurodymus

dėl pozicijos pristatymo COREPER atsakinga ministerija rengia kartu su URM.


Pagrindinės institucijos, kurios Latvijoje atsakingos už ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

procesą, yra šakinės ministerijos, Teisingumo ministerija, Valstybės kanclerio tarnyba, Vyresniųjų

pareigūnų susitikimas ES klausimais ir Parlamentas (ypač Europos reikalų komitetas). Paminėtina,

kad 2009–2010 m. dėl ekonominės krizės buvo atlikta daugelio ministerijų reorganizacija,

panaikinant tam tikrus departamentus ar skyrius ir perskirstant jų funkcijas kitiems

departamentams.

Šakinės ministerijos pagal savo kompetenciją turi parengti ES teisę perkeliančių nacionalinių teisės

aktų projektus. Kiekvienoje ministerijoje yra šias veiklas koordinuojantis ES reikalų skyrius.

Teisingumo ministerija yra pagrindinė institucija, kuri oficialiai atsakinga už ES teisės perkėlimo

procesą, koordinuoja šakinių ministerijų veiklą, teikia joms reikiamą metodinę pagalbą (tiek

nacionalinės teisėkūros, tiek ES teisę perkeliančių nacionalinių teisės aktų projektų rengimo metu).

Pavyzdžiui, Teisingumo ministerija yra parengusi ES teisės perkėlimo vadovą, tačiau metodiniai

dokumentai šakinėms ministerijoms nėra teisiškai privalomi. Paminėtina, kad keletą metodinių

dokumentų yra parengusi ir URM (Praktinio darbo su ES klausimais vadovas), tačiau jie taip pat

nėra teisiškai privalomi šakinėms ministerijoms. Teisingumo ministerija rengia Latvijos pozicijas

ESTT ir atstovaudama šaliai dalyvauja jo posėdžiuose. Po 2009–2010 m. įvykdytos reorganizacijos

Teisingumo ministerijoje buvo panaikintas ES teisės departamentas, o nuomonę dėl parengtų ES

teisę perkeliančių nacionalinių teisės aktų projektų pagal savo kuruojamą teisės sritį pareiškia pagal

kompetenciją atsakingas departamentas. Paminėtina, kad po reorganizacijos Teisingumo

ministerijoje buvo paliktas ir veikia ES reikalų koordinavimo departamentas. Kol kas šių pokyčių

įtaka ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso efektyvumui nėra išnagrinėta.

Iki ESTAPIKS sistemos įdiegimo Latvijos Teisingumo ministerija taip pat buvo atsakinga už

notifikavimo koordinavimą ir šakinių ministerijų į VIPPS duomenų bazę įkeltos informacijos

pateikimą EK. Informaciją apie direktyvų perkėlimo rezultatus galima gauti viešai latvių kalba

prieinamoje interneto svetainėje http://www.tm.gov.lv/lv/daliba_es/es_ta/dir_sadale.html.

Valstybės kanclerio tarnyba atlieka teisinę nacionalinių teisės aktų projektų, kuriuos planuojama

teikti svarstyti Vyriausybei, analizę bei pateikia rekomendacijas dėl tolesnio jų rengimo proceso. Ši

institucija taip pat koordinuoja viešojo sektoriaus administracijų veiklą, siekdama, kad teisės aktai

būtų rengiami pagal teisinės technikos reikalavimus, o jų terminologija atitiktų Vyriausybės teisės

aktuose naudojamas formuluotes. Valstybės kanclerio tarnyba rūpinasi ES teisę perkeliančių

nacionalinių teisės aktų formalizavimu ir legalizavimu, pagal savo kompetenciją rengia planavimo

dokumentus, taip pat teikia nuomonę dėl parengto nacionalinio teisės akto projekto suderinamumo

su ES teise.

Vyresniųjų pareigūnų susitikimo ES klausimais institucija su tam tikrais pakeitimais veikia

Latvijoje nuo pat šalies rengimosi stojimui etapo. Kaip jau minėta, ši institucija posėdžiauja kartą

per savaitę, jai vadovauja užsienio reikalų ministras, o kiekviena ministerija turi ten savo atstovą

(dažniausiai dirbantį ES reikalų koordinavimo ar politikos planavimo srityje). Paminėtina, kad savo

atstovą šioje institucijoje turi ir Latvijos Centrinis Bankas. Jei tarp ministerijų ar kitų žinybų kyla

diskusijų ES teisės perkėlimo klausimais, Vyresniųjų pareigūnų susitikimas ES klausimais yra

http://www.tm.gov.lv/lv/daliba_es/es_ta/dir_sadale.html



154

kompetentingas apsvarstyti problemą ir pasiūlyti sprendimą. Jei sutarimo nerandama šiuo lygiu,

klausimas pateikiamas svarstyti Vyriausybei.

Parlamentas į ES teisės perkėlimo procesą įsitraukia tuo atveju, jei reikia priimti įstatymą, o ES

teisę perkeliančių įstatymų priėmimo tvarka yra tokia pati kaip ir nacionalinės teisėkūros atveju

(plačiau žr. 7 paveikslą). Mažiausiai kartą per šešis mėnesius Ministras Pirmininkas ar kitas

Vyriausybės narys turi pateikti Parlamentui ataskaitą raštu apie Vyriausybės pasiekimus ES teisės

perkėlimo srityje ir apie artimiausiu metu planuojamas veiklas. Parlamento Europos reikalų

komitetas koordinuoja Latvijos teisės aktų projektų atitikimo ES teisei klausimus, be to, jo nariai

rengia reguliarius susitikimus su ministerijų atstovais, kuriuose aptaria ES teisę perkeliančių

nacionalinių teisės aktų projektų rengimo problemas.

Apibendrinant svarbu paminėti, kad atsakomybė už ES teisės perkėlimą Latvijoje yra centralizuota,

kadangi pagrindines funkcijas atlieka šakinės ministerijos. Teisingumo ministerija koordinuoja jų

veiklą, susijusią su ES teisės perkėlimu. Papildomas „filtras“ yra Valstybės kanclerio tarnyba, kuri

gali pareikšti savo nuomonę dėl nacionalinio teisės akto suderinamumo su ES teisės reikalavimais.

Be to, politinio koordinavimo funkcijas iš dalies vykdo Vyresniųjų pareigūnų susitikimas ES

klausimais, kadangi kiekvieną savaitę vykstančių posėdžių metu aukšto rango pareigūnų lygiu yra

sprendžiamos su ES teisės perkėlimu susijusios problemos.

3. ES TEISĖS PERKĖLIMO IR ĮGYVENDINIMO PRAKTIKA LATVIJOJE

3.1. PERKĖLIMO IR ĮGYVENDINIMO STATISTIKA

Vadovaujantis paskutiniais vidaus rinkos direktyvų perkėlimo duomenimis, matyti, kad 2010 m.

Latvija pasiekė labai gerą rezultatą, kadangi vidaus rinkos direktyvų perkėlimo deficitas sudarė

0,5 proc. Iki 2011 m. birželio 1 d. Latvijai buvo likę perkelti 6 direktyvas, kurių įgyvendinimo

terminas baigėsi. Sudėtinga išskirti tam tikras sritis, kuriose ES teisės perkėlimas keltų daugiausiai

problemų, kadangi neperkeltų direktyvų yra aplinkosaugos (2008 m. lapkričio 19 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EC dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas),

transporto (2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/12/EC dėl oro uosto

mokesčių), energetikos (2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl elektros

energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB) ar kovos su

nelegalia imigracija srityje (2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl

bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse230

).

Svarbu paminėti, kad nepaisant mažo perkeltinų direktyvų skaičiaus energetikos srityje, pusė iš jų

(3 iš 6) jau buvo perkeltos.

2010 m. prieš Latviją buvo pradėta 17 pažeidimo procedūrų, o šių metų statistika dar nėra

skelbiama. Vadovaujantis viešai prieinamais preliminariais duomenimis, galima teigti, kad šiuo

metu EK prieš Latviją pradėtų pažeidimo procedūrų skaičius gali siekti 15–20. Paminėtina, kad per

visus šalies narystės ES metus EK kol kas nei karto nesikreipė į ESTT dėl Latvijos įsipareigojimų

pagal ES teisę neįgyvendinimo, t. y. visos pažeidimo procedūros pasiekė daugiausiai antrąją stadiją

ir po jos buvo nutrauktos.

230

Parlamento duomenų bazėje jau yra pateikta informacija, kad šią direktyvą perkeliantis įstatymas buvo priimtas

2011 m. gegužės 26 d. Iki šios ataskaitos pateikimo jis dar nebuvo paskelbtas ir publikuotas ES oficialiajame leidinyje.



155


Latvijoje nėra nustatyta specialių procedūrų, kurios padėtų pagreitinti ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo procesą, todėl ES teisę perkeliantys ir įgyvendinantys nacionaliniai teisės aktai

priimami tokiu pačiu būdu kaip ir kiti teisės aktai. Kalbant apie ES teisės plėtros procesą,

pastebėtina priešinga tendencija, kadangi nacionalinių pozicijų rengimo tvarka yra labai detaliai

reglamentuota. Nepaisant teisinio reglamentavimo skirtumų, ES teisės perkėlimo rezultatai

Latvijoje yra pakankamai geri. Galima išskirti tam tikras tai lemiančias gerosios praktikos pamokas,

o kai kurios iš jų taip pat galėtų būti pritaikytos Lietuvoje.

Pirma, esminis ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso sėkmės garantas yra

Vyriausybės lygiu vykdoma kontrolė, kadangi visos svarbiausios ES teisės perkėlime ir

įgyvendinime dalyvaujančios institucijos yra vyriausybinės struktūros: šakinės ministerijos,

Teisingumo ministerija ir URM, Valstybės kanclerio tarnyba, Vyresniųjų pareigūnų

susitikimas ES klausimais. Teisingumo ministerija užtikrina administracinį proceso

koordinavimą, o aukštesnio lygio vyriausybinės struktūros garantuoja politinį koordinavimą

ir efektyvesnį kylančių problemų sprendimą.

Antra, viena iš sėkmingo proceso organizavimo priežasčių susijusi su tuo, kad Latvijoje 70-

80 proc. ES teisės nuostatų perkeliama antriniais teisės aktais (Vyriausybės nutarimais ar

ministrų įsakymais), nedalyvaujant Parlamentui.

Trečia, naujai įdiegta ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo kontrolės sistema ESTAPIKS

turėtų tapti pagrindine „išankstinio perspėjimo“ apie kilusias ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo problemas priemone, be to, ji leis sumažinti įvairiems administraciniams

procesams reikiamus išteklius ir padės išvengti dėl žmogiškojo faktoriaus kylančių klaidų.

Nauja sistema yra sujungta su visų institucijų, dalyvaujančių ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo procese, duomenų bazėmis, todėl sistemoje galima stebėti tiek ES teisės

plėtros, tiek ES teisės perkėlimo ciklą, išvengti tos pačios informacijos dubliavimo

skirtingose duomenų bazėse. Lietuvai tokios sistemos sukūrimas taip pat būtų itin aktualus,

kadangi daugelio institucijų atstovai kaip vieną iš svarbių problemų įvardijo galimybės sekti

visą ciklą – nuo pasiūlymo priimti ES teisės aktą pateikimo iki notifikavimo apie priimto ES

teisės akto perkėlimą į nacionalinę teisę – nebuvimą. Latvijoje veikianti sistema suteikia

galimybę stebėti ir ES teisės įgyvendinimą, kadangi joje įdiegtas specialus modulis, kuriame

bus fiksuojamos pradėtos pažeidimo procedūros ir ESTT prieš Latviją inicijuotos bylos.



156

3.6 ES VALSTYBIŲ NARIŲ GEROSIOS PRAKTIKOS PAVYZDŽIŲ

PRITAIKYMAS LIETUVOJE

Po 2009 m. rugsėjį įgyvendintos reformos ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistema Lietuvoje buvo

pakeista, perkeliant ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo kontrolės funkcijas iš Vyriausybės

kanceliarijos mažesnį „politinį svorį“ turinčiai institucijai. Nepaisant de jure įtvirtintų Vyriausybės

galimybių kontroliuoti šiuos procesus, de facto vyriausybinė kontrolė aukščiausiu lygiu yra

vykdoma nepakankamai aktyviai. Vadovaujantis atliktomis kitų valstybių atvejo studijomis, matyti,

kad šiuo atžvilgiu gerokai išsiskiria Danijoje veikianti sistema, kurioje ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo proceso centralizuotos kontrolės nėra, tačiau, šalyje veikiant vienai profesionaliausių

administracijų pasaulyje, tokia kontrolė Danijai nėra reikalinga. Tiek Danijoje, tiek Suomijoje

veikia vadinamasis „šiaurietiškas modelis“, kurio pamatas yra komitetų sistema, apimanti

įsitvirtinusiomis praktikomis paremtas valstybės institucijų bendradarbiavimo ir konsultacijų su

interesų grupėmis organizavimo procedūras. Be to, vienas iš išskirtinių šių sistemų bruožų yra itin

ankstyvas ir formalizuotas Parlamento įsitraukimas į pozicijos dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą

rengimo procesą, kuris lemia tai, kad po ES teisės akto priėmimo rengiant jį perkeliantį nacionalinį

teisės aktą Parlamento plenarinės sesijos metu jis yra priimamas faktiškai be didelių diskusijų ir

svarstymų.

Labiausiai nuo lietuviškos sistemos skiriasi Jungtinėje Karalystėje veikianti ES teisės plėtros ir

įgyvendinimo sistema, kurioje daugiausiai dėmesio skiriama bendrų principų, o ne konkrečių

procedūrų įtvirtinimui vyriausybiniu mastu. Jungtinėje Karalystėje pirmiausiai siekiama nustatyti,

ar naujame ES teisės akte numatytos nuostatos dar nėra perkeltos į nacionalinę teisę. Jei jos dar nėra

perkeltos, pirmenybė teikiama nereguliacinėms priemonėms, t. y., jei direktyvos nuostatos tai

numato, siekiama rengti ne ES teisę perkeliančią ir įgyvendinančią nacionalinę priemonę, bet

praktinį vadovą. Latvijoje veikianti sistema yra pakankamai panaši į Lietuvos, kadangi joje

pagrindines ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo koordinavimo funkcijas atlieka Teisingumo

ministerija. Vienas iš svarbiausių Latvijos pasiekimų pastaruoju metu yra elektroninės ES teisės

aktų perkėlimo ir įgyvendinimo kontrolės sistemos sukūrimas, kuris leis sumažinti administracinius

kaštus ir padidins sistemos veikimo operatyvumą.

28 lentelė. Užsienio šalių gerosios praktikos elementai

Gerosios praktikos bruožai Implikacijos Lietuvai

Danija

1. Aktyvus įsitraukimas į derybas su EK ir kitomis

valstybėmis narėmis, vos tik EK pateikus pasiūlymą

priimti ES teisės aktą.

1. Lietuva turėtų formuoti ankstyvą derybinę

poziciją tose srityse, kurias Seimas išskyrė kaip

aktualias arba labai aktualias pagal EK metinę

teisėkūros programą.

2. Formalizuotos konsultacijos su interesų grupėmis,

siekiant jas įtraukti į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

procesą dar pozicijos rengimo metu bei išsiaiškinti

galimas planuojamo ES teisės akto įgyvendinimo

pasekmes.

2. Interesų grupės turėtų būti kviečiamos į

susitikimus, kuriuose svarstomi LR pozicijos

rengimo klausimai, tokiu būdu skatinant jų

aktyvumą. Interesų grupių dalyvavimas ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo etape būtų ES teisės

plėtros proceso tąsa. Tokiu būtu interesų grupės

turėtų daugiau galimybių įsitraukti į derybas dėl

pasiūlymo priimti ES teisės aktą, todėl vėliau

interesų grupių suinteresuotumas tinkamu ES

teisės nuostatų taikymu būtų didesnis. Šiuo metu

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo etape



157


interesų grupių aktyvumas yra žemas, nepaisant

įtvirtintų konsultacinių mechanizmų231

.

3. Komitetų sistemos įdiegimas ir nuolatinių komitetų

ministerijose sukūrimas, siekiant užtikrinti visų

suinteresuotų institucijų atstovų įsitraukimą bei spartesnį

tiek nacionalinės pozicijos, tiek ES teisę perkeliančios ir

įgyvendinančios nacionalinės priemonės suderinimą.

3. Sudaryti konsultacinius komitetus ar grupes

būtų naudinga, rengiant LR pozicijos projektą ir į

juos įtraukiant institucijų, kurioms aktualus

konkretus ES teisės akto projektas, atstovus. Jei

būtų poreikis ir finansinės galimybės, tokie

konsultaciniai komitetai ar grupės galėtų tęsti savo

veiklą ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo etape,

kai būtų rengiamos nacionalinės perkėlimo ir

įgyvendinimo priemonės. Pavyzdžiui, tokia

praktika būtų naudinga, kai ES teisės aktui

perkelti rengiami ministro įsakymai, kurių

įgyvendinimas yra padalintas tarp kelių

ministerijų.

4. ES teisės plėtros ir perkėlimo proceso vientisumo

užtikrinimas, siekiant, kad tie patys tarnautojai būtų

atsakingi ir už pozicijos rengimą, ir už ES teisę

perkeliančios ir įgyvendinančios nacionalinės priemonės

rengimą.

4. ES teisės plėtros ir įgyvendinimo procesą

atsakingose institucijose reglamentuojančiuose

vidaus teisės aktuose, ES reikalų koordinavimo

taisyklėse reikėtų įtvirtinti nuostatą, kad tas pats

pareigūnas ar jų grupės būtų atsakingi už LR

pozicijos dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą

parengimą, o, priėmus minėtą ES teisės aktą, už

nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių

parengimą. Kiekvienoje kompetentingoje

institucijoje turėtų būti parengtas už konkrečias

ES teisės sritis atsakingų pareigūnų sąrašas, kuris

būtų peržiūrimas ir atnaujinamas kartą per metus.

Šis sąrašas leistų užtikrinti asmeninę atsakomybę

ir kontroliuoti, kad tas pats tarnautojas būtų

atsakingas tiek už pozicijos parengimą, tiek už ES

teisės perkėlimą ir įgyvendinimą.

5. Aiškinamųjų dokumentų, apibendrinančių svarbiausią

su tam tikro ES teisės akto projekto perkėlimu susijusią

informaciją, rengimas ir pateikimas Parlamentui bei

suinteresuotoms institucijoms, siekiant kuo geresnio

informavimo derybų metu. Danijoje yra rengiamas

pagrindinis ir apibendrintas memorandumai, kuriuose

pateikiamas EK pateikto pasiūlymo aprašymas, jo

galimos teisinės ir finansinės pasekmės, interesų grupių

nuomonė, Vyriausybės pozicija dėl planuojamos

nacionalinės perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės,

derybų scenarijus ir pan.

5. Lietuvoje derybų metu taip pat laikomasi šios

praktikos, o derybinėje pozicijoje pateikiama

informacija apie EK pasiūlymą, teisines ir

finansines pasekmes ir pan. Atsižvelgiant į tai,

svarbu užtikrinti aukštą derybinėse pozicijose

pateikiamos informacijos kokybę, jos kontrolę ir

priežiūrą.

6. Gėdinimo praktikos taikymas už netinkamai ar ne laiku

perkeltą ir įgyvendintą ES teisės aktą, kuris labai

sėkmingai veikia Danijoje. Atsakingos ministerijos

kviečiamos dalyvauti Specialiojo teisinio komiteto

posėdžiuose, kuriuose turi nurodyti ES teisės akto

6. Siekiant skelbti informaciją apie ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo situaciją ministerijose,

rekomenduotina kartą per metus ERK pristatyti

ES teisės įgyvendinimo ataskaitą (teisingumo

ministro atsakomybė). Po pristatymo ERK būtų

231

Šiuo metu konsultuojantis su visuomene yra privalu rengti visus Vyriausybės priimamus teisės aktų projektus. Jie

yra viešai skelbiami Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje, kur kiekvienas pilietis ar organizacija gali su jais

susipažinti ir pateikti savo komentarus. Tačiau kol kas suinteresuotų asmenų aktyvumas nėra didelis, kadangi nuo

2009 m. birželio 15 d. (kada pradėjo veikti ši sistema) į sistemą įkeltiems 3657 teisės aktų projektams buvo pateiktos

1484 pastabos ir komentarai. Šiuo metu Teisingumo ministerija siūlo nustatyti, kad rengiant teisės aktų projektus prie jų

būtų prisegama pažyma apie tai, kokių pastabų iš piliečių ar organizacijų sulaukta, į kurias iš jų atsižvelgta ir į kurias į

jų neatsižvelgta ir dėl kokių priežasčių. // Teisingumo ministerijos informacija, 2011-08-17.



158


neperkėlimo ar netinkamo perkėlimo priežastis. naudinga parengti ir išplatinti periodinius

pranešimus spaudai. Be to, būtų naudinga

apsvarstyti tokias viešinimo priemones, kaip:

LINESIS rengiamų planų viešinimas (sukuriant

dalinę sistemos prieigą visuomenei), informacijos

apie ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planų

įgyvendinimą, vėlavimus ir pan. skelbimas ETD,

Vyriausybės, ministerijų ir kitų atsakingų

institucijų interneto svetainėse.

7. Visų konkrečiais metais suplanuotų įstatymų

priėmimas vienais parlamentiniais metais. Jei suplanuotas

įstatymas Danijoje nepriimamas per vienus ir tuos pačius

įstatymų leidybos metus, jis turi būti atšauktas ir vėl

pateiktas iš naujo, o tai lemia papildomus

administracinius ir finansinius kaštus. Dėl šios priežasties

Parlamentas suinteresuotas visus suplanuotus įstatymus

priimti tais pačiais metais.

7. Lietuvoje kiltų šios rekomendacijos praktinio

pritaikomumo klausimas.

Suomija

Suomijoje kai kurie gerosios praktikos elementai (pavyzdžiui, komitetų sistema, formalizuotas ir aktyvus

konsultavimasis su interesų grupėmis, aiškinamųjų dokumentų rengimas) yra tokie patys kaip ir Danijoje

(pirmiausia dėl to, kad Suomijos sistema buvo kuriama pagal daniškąjį modelį), todėl jie šioje lentelėje dar

kartą nebuvo aptariami atskirai.

1. Ankstyvas Parlamento įsitraukimas į ES teisės plėtros

procesą, pareiškiant nuomonę dėl pasiūlymo priimti ES

teisės aktą. Už pozicijos rengimą atsakinga institucija turi

pateikti Parlamentui memorandumą, kuriame

informuojama apie ES teisės akto siūlomą

reglamentavimą, galimas jo pasekmes ir pan., o

Parlamentas pareiškia savo poziciją, kuri Vyriausybei yra

politiškai įpareigojanti.

1. Lietuvoje formaliai tokia sistema veikia, o

Seimas turi patvirtinti visą derybinę poziciją. Šiuo

atveju kyla tik sistemos veikimo kokybės ir jos

kontrolės užtikrinimo klausimas.

2. Tinkamos administracinės struktūros sukūrimas, kuris

leistų žemesniu lygiu neišspręstus klausimus svarstyti

aukštesnio lygio pareigūnų susitikimuose.

2. Lietuvoje ši praktika taikoma, kadangi,

nepavykus susitarti ministerijų ar VESK lygiu,

probleminiai ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

klausimai gali būti svarstomi Vyriausybės

pasitarime.

3. Aiškių prioritetų ES teisės plėtros ir įgyvendinimo

srityje nustatymas, kuris mažai valstybei yra itin svarbus,

tiek siekiant politinio sutarimo viduje, tiek bandant

išreikšti savo interesus derybose su kitomis valstybėmis

narėmis.

3. Seimas nustato Lietuvos prioritetines sritis, EK

metinę teisėkūros programą suskirstydamas pagal

Lietuvai aktualius ir labai aktualius klausimus.

Nyderlandai

1. Tarpžinybinių derybų grupių sudarymas, jei EK

pasiūlymas priimti ES teisės aktą yra itin aktualus šaliai

(tokių grupių sudarymas reikalauja daug žmogiškųjų

išteklių ir yra pakankamai brangus). Į šias grupes

įtraukiami ne tik valstybės institucijų atstovai, bet ir tam

tikros srities ekspertai, už būsimą ES teisės aktų nuostatų

įgyvendinimą atsakingi asmenys, kurių dalyvavimas

padeda efektyviau į nacionalinę poziciją integruoti

nacionalinius interesus, kurie bus pristatyti derybų metu.

1. Formalus pagrindas tokių derybų grupių

sudarymui galėtų būti jau minėti Seimo derybiniai

prioritetai (aktualūs ir labai aktualūs klausimai

pagal EK metinę teisėkūros programą). Šias

grupes naudinga sudaryti tiek ES teisės plėtros

etape (svarstant LR poziciją dėl pasiūlymo priimti

ES teisės aktą pagal Seimo išskirtus labai

aktualius klausimus), tiek ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo etape (rengiant ES teisės nuostatas

perkeliančios ir įgyvendinančios nacionalinės

priemonės projektą).

2. Naujai pateiktų pasiūlymų priimti ES teisės aktus

įtraukimas į sekančio atitinkamo Parlamento komiteto

posėdžio darbotvarkę, kuris leidžia informuoti

2. Lietuvoje tokia praktika taip pat taikoma.



159


Parlamentą apie planuojamas teisėkūros iniciatyvas bei

Parlamento nariams nuspręsti, kokių tolesnių svarstymo

veiksmų reikėtų imtis.

3. Pagreitinta ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių

nacionalinių teisės aktų svarstymo tvarka Parlamente,

kuri taikoma, jei ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

procesas vėluoja. Plenariniame posėdyje tik formaliai

balsuojama dėl to, kas buvo suderinta ir aptarta

pagrindinio ir papildomų komitetų posėdžių metu.

3. Lietuvoje būtų naudinga skirti specialias Seimo

sesijas ar specialias dienas, per kuras būtų

priimami tik ES teisę perkeliantys nacionaliniai

teisės aktai (jei jie nereikalauja didelių

pataisymų). Be to, Seimo plenarinio posėdžio

metu, siekiant išvengti balsavimo dėl kiekvieno

straipsnio, taip pat būtų galima taikyti procedūrą,

kai būtų formaliai balsuojama dėl komitetų

posėdžių metu suderinto įstatymo projekto.

4. Automatinės elektroninės pažangos stebėjimo sistemos

veikimas, kuris leidžia anksčiau nei baigiasi ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo terminas automatiškai

identifikuoti, ar perkėlimas gali užtrukti dėl procedūrinių

veiksmų, kuriuos dar reikia atlikti (išankstinio perspėjimo

galimybė).

4. Atnaujinti LINESIS funkcionalumus, įdiegiant

automatinio perspėjimo apie vėlavimus ir

atsakingų institucijų informavimo apie tai

funkciją.

5. Ad hoc tarpministerinių darbo grupių sudarymas,

siekiant užtikrinti tiesioginį institucijų bendradarbiavimą

ir spartesnį ES teisę perkeliančios ir įgyvendinančios

nacionalinės priemonės projekto suderinimą.

5. Lietuvoje toks formatas galėtų papildyti

formalų institucijų bendradarbiavimą LINESIS

sistemoje, o ad hoc grupes būtų galima sudaryti

dėl itin probleminių klausimų.

Be to, ši praktika Lietuvoje jau buvo taikyta,

perkeliant ir įgyvendinant šiuos ES teisės aktus:

Direktyvą 2006/123/EB, Direktyvą 2009/72/EB ir

Direktyvą 2009/73/EB.

Jungtinė Karalystė

1. Nereguliacinių mechanizmų taikymas, kadangi

Jungtinėje Karalystėje teikiamas prioritetas reguliavimui

alternatyvioms priemonėms. Pirma, šalyje yra galimybė

nerengti jokios nacionalinės perkėlimo ir įgyvendinimo

priemonės projekto ir direktyvoje numatytų tikslų siekti

kitais būdais (pavyzdžiui, taikant jau galiojančius teisės

aktus, savireguliacijos priemonėmis). Antra, kaip

alternatyvi reguliavimui priemonė rengiami praktiniai

vadovai, kuriuose pateikiami hipotetiniai konkretaus ES

teisės akto taikymo pavyzdžiai, galimos problemos ir jų

sprendimo būdai.

1. Lietuvoje kaip papildoma priemonė, padedanti

efektyviau įgyvendinti ES teisės aktų

reikalavimus, taip pat galėtų būti rengiami

praktiniai vadovai, teikiantys paaiškinimus apie

konkretaus teisės akto įgyvendinimą, pristatantys

hipotetinius teisės taikymo atvejus ir galimas

problemas. Rengimo proceso metu turėtų būti

rengiamos periodinės konsultacijos su interesų

grupėmis ir įgyvendinančiomis institucijomis,

kurios tiesiogiai susidurs su konkretaus teisės akto

pasekmėmis.

2. Reguliacinio poveikio vertinimo parengimas, kuris

aktualus, ruošiantis tinkamam ES teisės akto nuostatų

įgyvendinimui.

2. Reguliacinio poveikio vertinimas yra

atliekamas, rengiant derybinę poziciją. Šio

vertinimo kokybės kontrolę turi užtikrinti

Teisingumo ministerija, kuriai priskirtos šios

kompetencijos. Lietuvoje toks poveikio

vertinimas turėtų būti rengiamas, vykstant

konsultacijoms su suinteresuotomis institucijomis

ir interesų grupėmis. Šis vertinimas turėtų būti

pridedamas prie nacionalinio teisės akto projekto,

siunčiant jį svarstyti Vyriausybei ir Seimui.

Ministro Pirmininko tarnybos užsakymu

įgyvendinant projektą „Sprendimų projektų

poveikio vertinimo sistemos tobulinimas“

(VORT-3), buvo pasiūlyta išankstinius poveikio

vertinimus atlikti kai kuriems Seimo prie aktualių

ir labai aktualių teisės aktų pagal EK metinę

teisėkūros programą priskirtiems ES teisės aktų



160


projektams.

3. Reguliari ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

rezultatų peržiūra, kuri Jungtinėje Karalystėje atliekama

kas penkerius metus.

3. Lietuvoje taip pat būtų naudinga organizuoti

tokias reguliarias ministerijų vykdomas peržiūras,

kurių metu būtų įvertintas tikrasis konkrečių ES

teisės aktų poveikis ir pateikiami pasiūlymai

reguliacinio režimo tobulinimui.

Įgyvendinant projektą VORT-3 (Valdymo,

orientuoto į rezultatus, tobulinimas), pasiūlyta,

kad praėjus 3-5 metams po norminio teisės akto

įsigaliojimo, būtų atliekamas jo poveikio

vertinimas, siekiant nustatyti pasireiškusias

teigiamas ir neigiamas pasekmes, pokyčius, kurie

įvyko, įgyvendinant teisės aktą, bei tai, ar dalį šių

pokyčių lėmė konkretaus teisės akto

įgyvendinimas. VORT-3 projekto metu buvo

atlikti trijų teisės aktų pilotiniai vertinimai:

Korupcijos prevencijos įstatymo poveikio

vertinimas, LR Vyriausybės nutarimo „Dėl

asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo

viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir

kituose viešojo administravimo subjektuose

taisyklių patvirtinimo“ poveikio vertinimas ir

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo poveikio

vertinimas.

Latvija

1. ES reikalų koordinavimo sistemos atnaujinimas ir

plėtra, siekiant didesnio operatyvumo ir administracinės

naštos mažinimo. Latvijoje įdiegus naują sistemą

ESTAPIKS, naujai priimti ES teisės aktai yra

automatiškai perkeliami į sistemą, automatiškai

paskiriamos ir informuojamos atsakingos institucijos,

sistema automatiškai vykdo ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo laiku kontrolę. ESTAPIKS yra sujungta

tiek su Vyriausybės, tiek su Parlamento duomenų

bazėmis, todėl iš karto galima gauti aktualią informaciją

apie konkretaus ES teisės nuostatas perkeliančio

nacionalinio teisės akto svarstymo procesą. Be to,

ESTAPIKS yra sujungta su elektronine notifikavimo

duomenų baze (VIPPS), todėl notifikuoti apie ES teisės

perkėlimą ir įgyvendinimą gali sistemos administratorius.

1. Žr. 29 lentelėje pateikiamą 23.1.

rekomendaciją.

2. Aktyvus Teisingumo ministerijos įsitraukimas,

koordinuojant ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

procesą.

Žr. 29 lentelėje pateikiamas rekomendacijas.



161

4 IŠVADOS

Vadovaujantis ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos Lietuvos Respublikoje veiksmingumo

stiprinimo tyrimo rezultatais, galima formuluoti šias pagrindines išvadas:

Pasirengimo narystei ES laikotarpiu Lietuvoje sukurta ES teisės plėtros ir įgyvendinimo

sistema buvo pripažįstama vienu iš gerosios praktikos pavyzdžių Vidurio ir Rytų Europos

valstybėse, o Vyriausybės vykdoma centralizuota ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

proceso kontrolė, pakankamas politinis dėmesys (Ministro Pirmininko, ministrų, Seimo) ir

efektyvus ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo sistemos mechanizmas leido užtikrinti vienus

iš geriausių ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatų tarp valstybių narių.

Po įsijungimo į ES, nebelikus išorinių paskatų sparčiai perkelti ir įgyvendinti ES teisę, šie

klausimai prarado prioritetines pozicijas institucijų darbotvarkėje, o politinė valia kuo

greičiau perkelti ir įgyvendinti ES teisės aktus sumažėjo. 2009 m. buvo atlikta ES reikalų

koordinavimo sistemos reforma, kurios metu ES teisės plėtros proceso koordinavimo

funkcijos iš Vyriausybės kanceliarijos perduotos URM, o ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo koordinavimo – ETD, o Vyriausybės lygiu vykdyta aukščiausio lygio ES teisės

plėtros ir įgyvendinimo politinė kontrolė sumenko.

2010 m. buvo užfiksuotos ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso vėlavimo tendencijos,

kadangi išaugo vėluojamų parengti, svarstyti ir priimti nacionalinių priemonių, perkeliančių ir

įgyvendinančių ES teisės aktų nuostatas, skaičius. Reali tais metais nenotifikuotų direktyvų

dalis siekė 14 proc. ir buvo didžiausia nuo Lietuvos narystės ES pradžios. 2011 m. situacija

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo srityje tapo dar problematiškesnė, kadangi,

vadovaujantis paskutiniais viešai skelbiamais EK duomenimis (2011 m. balandžio mėnesio

statistika) vidaus rinkos direktyvų perkėlimo deficitas Lietuvoje išaugo iki 1,2 proc. ir šalis

pirmą kartą nuo narystės pradžios nebeatitiko nustatyto 1 proc. tikslo. Be to, Lietuva pateko

tarp tų valstybių narių, kuriose vidaus rinkos direktyvų perkėlimo deficitas per pusę metų

išaugo labiausiai. Įvertinant ES teisėkūros apimtis, svarbu laiku imtis tinkamų sistemos

veiksmingumo didinimo priemonių, kadangi net ir laikinos ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo proceso problemos gali turėti daug neigiamų pasekmių

2011 m., lyginant su 2010 m., prieš Lietuvą pradedamų ES teisės pažeidimo procedūrų

skaičius padidėjo (ypač pažeidimo procedūrų dėl nenotifikavimo). Viena vertus, tokią

situaciją lėmė visiems EK paklausimams dėl ES teisės nuostatų perkėlimo, įgyvendinimo ir

taikymo pradėta naudoti nauja „EU-Pilot“ sistema, pagal kurią EK turėjo taikyti „iki-

pažeidiminės“ stadijos mechanizmus visoms jau paruoštoms byloms. Paminėtina, kad ilguoju

laikotarpiu ši sistema turėtų prisidėti prie pažeidimo procedūrų skaičiaus mažėjimo. Kita

vertus, ES teisės pažeidimo procedūrų skaičiaus augimas signalizuoja apie tam tikras ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo sistemos problemas.

ES taikymo srityje Lietuvos teismai pasyviai naudojasi teise kreiptis į ESTT, prašydami

pateikti prejudicinį sprendimą dėl tam tikrų ES teisės aktų nuostatų interpretavimo. Per

pirmuosius trejus narystės ES metus Lietuva nepateikė nei vieno prašymo priimti prejudicinį

sprendimą, o 2007–2011 m. Lietuva 11 kartų kreipėsi į ESTT dėl tam tikrų ES teisės nuostatų

išaiškinimo. Kiekviena ES valstybė narė į ESTT kreipiasi vidutiniškai 14 kartų per metus, o

Lietuva – maždaug vieną kartą.



162

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatus daugiausiai lemia institucinio lygio

problemos, pasireiškiančios už nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių rengimą

atsakingų institucijų, tarpinstituciniu ir Seimo lygiu.

Efektyviam ES teisės perkėlimui ir įgyvendinimui ministerijose svarbus administracinio

padalinio, kuris vykdytų centralizuotos kontrolės funkcijas, egzistavimas. Kiekvienoje

ministerijoje veikia už ES reikalų koordinavimą atsakingas skyrius, tačiau centralizuotos

kontrolės apimtis institucijose skiriasi. Ministerijose vykdoma centralizuota ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo proceso priežiūra (ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

planavimas, tikrinimas, kad į ministerijos veiklos planus būtų įtrauktos visos nacionalinės ES

teisės aktų nuostatas perkeliančios ir įgyvendinančios priemonės, ministerijoje parengtų

nacionalinių priemonių projektų ir atitikties lentelių peržiūra, ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo terminų laikymosi priežiūra) yra efektyvesnė nei ad hoc reagavimas į praleistus

terminus ir vėlavimo problemas.

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo kokybei užtikrinti svarbus ministerijų Teisės skyrių

įsitraukimas į šį procesą, tačiau šie skyriai ministerijose atlieka tik formalią parengtų LR

pozicijų ar nacionalinių priemonių, perkeliančių ir įgyvendinančių ES teisės nuostatas,

projektų peržiūrą, todėl parengtos nacionalinės priemonės ne visuomet atitinka jų kokybei

keliamus reikalavimus.

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso veiksmingumą didina aiškus vidinis procedūrų

reglamentavimas ministerijose. Dėl išsamiai ir nuosekliai reglamentuojamų procedūrų

ministerijose „įsitvirtina“ nuosekli darbo praktika, o, kilus nesutarimams (pavyzdžiui, dėl

atitikties lentelių pildymo, ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planų rengimo), problemos

sprendžiamos pagal vidiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas.

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo terminų priežiūrai padeda individualios atsakomybės už

konkrečias funkcijas priskyrimas ministerijos atstovams (atsakingiems specialistams,

tiesioginiams vykdytojams), kadangi tai leidžia efektyviau kontroliuoti proceso eigą ir iš karto

bendradarbiauti su už konkretaus ES teisės akto nuostatų perkėlimą ir įgyvendinimą

atsakingais pareigūnais.

Tarpinstituciniu lygiu ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso spartai įtaką daro

tinkamas politinis ir administracinis koordinavimas. Po 2009 m. atliktos ES reikalų

koordinavimo sistemos reformos, ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo funkcijas perdavus

ETD, sustiprėjo administracinis proceso koordinavimas, tačiau mobilizuoti politinę valią ES

teisės aktų perkėlimui ir įgyvendinimui laiku tapo sudėtingiau. Nepaisant to, kad po reformos

de jure vyriausybinis proceso koordinavimas buvo išlaikytas (ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo klausimai gali būti sprendžiami Vyriausybės pasitarimuose ar posėdžiuose),

tačiau de facto Vyriausybė kontrolės nebevykdo. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

problemų svarstymas dažniausiai apsiriboja nagrinėjimu VESK (posėdžiuose vyksta tik

formalus ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatų svarstymas, diskusijų ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo klausimais beveik nekyla arba jos nebūna konstruktyvios, iš

ministerijų nesulaukiama grįžtamojo ryšio). Dėl šios priežasties aktualus Teisingumo

ministerijos politinės atsakomybės už ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo klausimus

didinimas ir efektyvesnis jos atstovų įsitraukimas tiek į VESK veiklą (pavyzdžiui, teisingumo

viceministrui pirmininkaujant VESK posėdžiams, kuriuose svarstomi ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo klausimai), tiek į stebėsenos ir kontrolės procesą.

Lietuvos teisinės sistemos savybės lemia, kad daugiau nei 30 proc. ES teisės aktų nuostatų į

nacionalinę teisę perkeliama įstatymais, tačiau dėl sudėtingų teisėkūros procedūrų ES teisės



163

aktų nuostatas perkeliančių ir įgyvendinančių įstatymų priėmimas vėluoja. Vakarų Europos

šalyse laikomasi kitokios praktikos, kadangi didžioji dalis ES teisės aktų nuostatų ten

perkeliama antriniais teisės aktais.

Pagrindinės ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių įstatymų priėmimo Seime vėlavimus

lemiančios priežastys susijusios su tiek su Seimo lygiu kylančiomis problemomis (ilgas

įstatymų svarstymo Seimo komitetuose procesas, didelis darbo krūvis), tiek su nepakankamai

efektyviomis tarpinstitucinio koordinavimo procedūromis (atsakingų institucijų vėlavimas

parengti ir pateikti įstatymų projektus Vyriausybei, Vyriausybės vėlavimas juos apsvarstyti ir

laiku pateikti Seimui, nepakankama parengtų įstatymų projektų kokybė ir būtinybė juos

grąžinti tobulinimui, Seimo darbo organizavimo ypatumų neįvertinimas ir nepakankami laiko

ištekliai įstatymų projektams apsvarstyti). Dažnai įstatymų projektai pateikiami Seimui likus

per mažai laiko, kad juos būtų galima apsvarstyti ir priimti be ypatingos skubos. Be to, laiku

nepriėmus konkretaus ES teisės akto nuostatas perkeliančio įstatymo, vėluoja ir poįstatyminių

teisės aktų, kurie turi būti priimami vadovaujantis įstatymu, priėmimas. Vertinant 2011 m.

Seimo sesijų darbą, galima teigti, kad ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių įstatymų

projektų priėmimo situacija pagerėjo (pavyzdžiui, pavasario sesijos metu priimta 55 proc.

visų tai sesijai suplanuotų eurointegracinių įstatymų).

Efektyvesnį ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procesą Seime skatina aktyvesnis Seimo

įsitraukimas į LR pozicijų rengimą, kadangi dalyvavimas sprendimų priėmimo procese

prisideda prie spartesnio ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo. Pastaruoju metu Seimas siekia

vis aktyviau įsitraukti į LR pozicijos rengimo procesą, kadangi auga tiek Seime svarstytų

aktualių ir labai aktualių priimti ES teisės aktų pagal EK metinę teisėkūros programą skaičius,

tiek ERK pasiūlymų priimti ES teisės aktus skaičius, tiek išvadų dėl pasiūlymų priimti ES

teisės aktus atitikties subsidiarumo principui skaičius.

ES teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios įvairias viešosios politikos sritis, nacionalinėje

teisėje yra įgyvendinamos skirtingai. Daugiausiai problemų kelia aplinkosaugos ir mokesčių

sektorių klausimus reguliuojančių ES teisės aktų veikimas. Pagrindinės priežastys, lemiančios

netinkamą ES teisės nuostatų įgyvendinimą, yra susijusios su tuo, kad ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo metu nebūna tinkamai įvertinami valstybės administraciniai ir finansiniai

gebėjimai bei žmogiškieji ištekliai, kurie būtini ES teisės akte įtvirtintiems įsipareigojimas

įgyvendinti. Be to, nacionaliniuose teisės aktuose ne visuomet būna įtvirtinta atsakomybė už

ES teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, o nustatytos

sankcijos dažnai yra per „švelnios“ ar sunkiai pritaikomos.



164

5 REKOMENDACIJOS

Šio tyrimo pagrindinis tikslas buvo identifikuoti esmines šiuo metu veikiančios ES teisės plėtros ir

įgyvendinimo sistemos Lietuvoje problemas, darančias įtaką sistemos funkcionavimo efektyvumui,

ir pasiūlyti šiuolaikiškus, gera praktika paremtus sprendimus šios sistemos tobulinimui.

Vadovaujantis tyrimo rezultatais, kurie susisteminti SSGG matricoje, šioje ataskaitos dalyje

apibendrinamos pagrindinės problemos, darančios įtaką ES teisės plėtros ir įgyvendinimo proceso

efektyvumui Lietuvoje, ir, vadovaujantis užsienio valstybių gerąja praktika, siūlomos

rekomendacijos dėl sistemos veiksmingumo didinimo. Viena iš svarbiausių rekomendacijų yra

susijusi su vidinio reglamentavimo ministerijų, kitų valstybės institucijų ar įstaigų lygiu stiprinimu,

todėl Paslaugų teikėjas, naudodamas gerosios praktikos pavyzdžiu pripažintas ES reikalų

koordinavimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje taisykles, patvirtintas 2004 m. vasario

5 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-59, parengė pavyzdines Europos Sąjungos reikalų

koordinavimo Lietuvos Respublikos ministerijose, įstaigose prie ministerijų, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įstaigose taisykles, kurias siūloma taikyti visose LR ministerijose, kitose valstybės

institucijose ar įstaigose, organizuojant ES teisės plėtros ir įgyvendinimo procesą.



165

29 lentelė. Rekomendacijos dėl ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos Lietuvoje veiksmingumo stiprinimo

Eil.

Nr.

Problema ar rizika Rekomendacija ir siūlomos priemonės jai įgyvendinti Atsakinga

institucija

Vykdymo

pradžia

ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO PROCESO MINISTERIJŲ LYGIU TOBULINIMAS

1. Ministerijos dažnai nederina su ETD rengiamų ministrų

įsakymų projektų, perkeliančių ir įgyvendinančių ES

teisės nuostatas (pavyzdžiui, neinformuoja apie

pradedamus rengti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

plane nenumatytus ministrų įsakymų projektus), ir jų

rengimo metu nepildo atitikties lentelių. Atitikties

lentelės pildomos ir pateikiamos ETD tik notifikavimo

etape, jau priėmus nacionalinę perkėlimo ir

įgyvendinimo priemonę. Situacija komplikuojasi, kai

jau priimtus ir galiojančius ministrų įsakymus tenka

keisti, kadangi jie neatitinka reikalavimų, nustatytų ES

teisės akte. Institucijos dažnai siekia išvengti tokių

taisymų, todėl gali nukentėti ES teisės akto nuostatų

perkėlimo kokybė. Paminėtina, kad šių problemų kyla

rengiant ir kitas ES teisę perkeliančias ir

įgyvendinančias nacionalines priemones (pavyzdžiui,

nutarimų, įstatymų projektus): planavimo etape ETD

nėra informuojamas, o nacionalinės priemonės rengimo

metu (iki notifikavimo) informacija taip pat nėra

tikslinama.

1.1. ES reikalų koordinavimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. sausio

9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 21, Vyriausybės darbo reglamente,

patvirtintame 1994 m. rugpjūčio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 728., ir

pavyzdinėse ES reikalų koordinavimo Lietuvos Respublikos

ministerijose, įstaigose prie ministerijų, LR Vyriausybės įstaigose

taisyklėse numatyti, kad ministerijos, kitos valstybės institucijos ar

įstaigos privalėtų informuoti ETD apie visus rengiamus ir į ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo planą neįtrauktus ministrų, kitų valstybės

institucijų ar įstaigų vadovų įsakymų projektus, kitų nacionalinių

perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių projektus bei jų rengimo metu

pildyti atitikties lenteles. Atsižvelgiant į ETD darbo krūvį ir techninį kai

kurių ministro, kitų valstybės institucijų ar įstaigų vadovų įsakymų ar

kitų nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių pobūdį (ypač

tam tikrose srityse), reikia aiškiai apibrėžti, kokiu būdu ir kokiose

rengimo stadijose nacionalinės perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės

turėtų būti derinamos.

LR Vyriausybė

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

II ketv.

1.2. ES reikalų koordinavimo taisyklėse ir pavyzdinėse ES reikalų

koordinavimo Lietuvos Respublikos ministerijose, įstaigose prie

ministerijų, LR Vyriausybės įstaigose taisyklėse įtvirtinti pareigą

tiesioginiams vykdytojams prieš teikiant ministrui, kitos valstybės

institucijos ar įstaigos vadovui pasirašyti įsakymą (t. y. prieš įsakymo

įsigaliojimą) gauti ETD patvirtinimą („neoficialią išvadą“, įskaitant ir

elektroninę per LINESIS sistemą) dėl atitikties lentelių. Ši išvada turi

būti pateikiama ministrui, kitos valstybės institucijos ar įstaigos vadovui

kartu su įsakymo projektu.

LR Vyriausybė

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

II ketv.

2. Ministerijos vėluoja parengti ir pateikti įstatymų ar

nutarimų projektus Vyriausybei, o tai lemia ir

Vyriausybės vėlavimą patvirtinti teisės akto projektą

pagal darbotvarkės planą (įstatymų projektų atveju –

pateikti Seimui). Dėl šios priežasties tiek Vyriausybės

nutarimų projektai, tiek įstatymų projektai gali tapti

„vėluojantys“, dar net nepatekę į Vyriausybę ar į Seimą.

2.1. Rekomenduotina į ES reikalų koordinavimo taisykles, LR

Vyriausybės teisėkūros taisyklės, patvirtintas 2009 m. rugsėjo 30 d.

nutarimu Nr. 1244, pavyzdines ES reikalų koordinavimo Lietuvos

Respublikos ministerijose, įstaigose prie ministerijų, LR vyriausybės

įstaigose taisyklės įtraukti nuostatą, kad ministro, kitos valstybės

institucijos ar įstaigos vadovo įsakymu būtų patvirtintas ministerijos

administracijos padalinių, kitų valstybės institucijų ar įstaigų specialistų,

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

II ketv.



166

Eil.

Nr.


institucija

Vykdymo

pradžia

atsakingų už tam tikras ES teisės sritis, sąrašas. Šis sąrašas turėtų būti

peržiūrimas ir atnaujinamas kartą per metus. Be to, minėtuose teisės

aktuose turėtų būti įtvirtintas tęstinės atsakomybės principas, kuris

numato to pačio tarnautojo, jų grupės, padalinio, komiteto atsakomybę

ES teisės plėtros bei ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo etapuose, t. y.

užtikrina, kad tas pas tarnautojas, jų grupė, padalinys, komitetas būtų

atsakingas tiek už LR pozicijos parengimą, tiek už jau priimto

konkretaus ES teisės akto nuostatas perkeliančių ir įgyvendinančių

nacionalinių priemonių priėmimą. Pavyzdinių ES reikalų koordinavimo

Lietuvos Respublikos ministerijose, įstaigose prie ministerijų, LR

vyriausybės įstaigose taisyklių 3 ir 4 prieduose – Direktyvų perkėlimo ir

įgyvendinimo plane bei ES teisės įgyvendinimo plane, – kurie parengti

pagal LR aplinkos ministerijoje naudojamas formas, turi būti įvardijami

už konkretaus ES teisės akto perkėlimą ir įgyvendinimą atsakingi

ministerijų, kitų valstybės institucijų ar įstaigų tarnautojai. Pavyzdinius

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planus turi sudaryti ši informacija:

1) direktyvos ar kito ES teisės akto pavadinimas; 2) LR nacionalinių

teisės aktų projektų, įgyvendinančių atitinkamą direktyvą ar kitą ES

teisės aktą, pavadinimai; 3) direktyvos perkėlimo ar kito ES teisės akto

įgyvendinimo terminas; 4) įsakymo projekto pateikimo atsakingos

institucijos vadovui data; 5) Vyriausybės nutarimo projekto ar įstatymo

projekto pateikimo Vyriausybei data; 6) tiesioginis vykdytojas

(ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos specialistas);

7) atsakingi vykdytojai (skyriaus vedėjas, departamento direktorius);

8) atsakingas viceministras.

2.2. Rekomenduotina įtraukti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

rezultatus į metinio valstybės tarnautojų vertinimo apimtį ir tikslinti

minėtus klausimus reglamentuojančius Valstybės tarnybos departamento

bei kitus susijusius teisės aktus.

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

IV ketv.

3. Ne visose ministerijose ES reikalų skyrius vykdo

aktyvią centralizuotą ES teisės perkėlimo proceso

kontrolę. Tose institucijose, kur vykdoma priežiūra yra

„pasyvesnio“ pobūdžio, pagrindinė atsakomybė už ES

teisės perkėlimą ir įgyvendinimą tenka atsakingiems

departamentams ir specialistams. ES reikalų skyrius

3.1. Pavyzdinėse ES reikalų koordinavimo Lietuvos Respublikos


taisyklėse aiškiai apibrėžti ES reikalų skyriaus funkcijas, susijusias su

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso koordinavimu ir kontrole.

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

II ketv.



167

Eil.

Nr.


institucija

Vykdymo

pradžia

dažniau reaguoja į ad hoc pažeidimus ir praleistus

terminus („gaisrų gesinimas“), todėl pritrūksta

reguliarios ir centralizuotos kontrolės („policininko

priežiūros“).

4. Ministerijų Teisės skyriai į ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo procesą nėra aktyviai įsitraukę ir retai

tikrina atitikties lentelių turinį bei teikia pastabas dėl jų

tobulinimo. Jie dažniausiai atlieka daugiau teisinės

technikos priežiūros funkcijas, t. y. teikia išvadas dėl

nacionalinių teisės aktų formos, atlieka ES teisės aktų

reikalavimų perkėlimo į parengtą dokumentą patikrą.

Dėl šios priežasties prastėja nacionalinių priemonių,

perkeliančių ir įgyvendinančių ES teisės nuostatas,

kokybė.



taisyklėse įtvirtinti reikalavimą, kad per 10 darbo dienų po to, kai

atsakingas specialistas pateikia Teisės skyriui parengtą nacionalinės

perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės projektą ir atitikties lenteles,

ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos Teisės skyrius turi

peržiūrėti nacionalinės perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės projekto

turinį ir atitikties lentelę bei pateikti savo pastabas dėl jų turinio.

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

II ketv.

5. Ministerijų atstovai, pildydami atitikties lenteles,

naudojasi LINESIS sistemos funkcionalumais. Tačiau

esama atitikties lentelių pildymo struktūra nenumato

visos su ES teisės akto perkėlimu ir įgyvendinimu

susijusios informacijos pateikimo, pavyzdžiui, ne visur

nurodomi už ES teisę perkeliančios ir įgyvendinančios

nacionalinės priemonės projekto parengimą atsakingi

vykdytojai, neįvertinamos galimos nuostatų perkėlimo

alternatyvos, kurios paaiškintų, kodėl nacionaliniu lygiu

pasirinktas tam tikras reguliavimas (ypač tokiu atveju,

jei ES teisės aktai nustato minimalius reikalavimus, o

nacionaliniais teisės aktais įtvirtinamas griežtesnis

reguliavimas), neįvardijami nacionalinio teisės akto

straipsniai, kurie nesusiję su ES teisės perkėlimu ir pan.

5.1. Ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms

rekomenduotina iš ETD gavus priimtus ES teisės aktus ir siekiant laiku

pateikti ES reikalų koordinavimo taisyklių 41 straipsnyje nurodytą

informaciją ETD, pildyti preliminarias atitikties lenteles, kurios

parengtos pagal LR aplinkos ministerijoje taikomas formas ir įtrauktos į

pavyzdinių ES reikalų koordinavimo taisyklių Lietuvos Respublikos

ministerijose, įstaigose prie ministerijų, LR Vyriausybės įstaigose 1 ir 2

priedus. Preliminarias atitikties lenteles turėtų sudaryti ši informacija,

kuri pateikiama atskiruose stulpeliuose: 1) direktyvos ar kito ES teisės

akto nuostata, kurią reikia įgyvendinti; 2) LR nacionalinių teisės aktų

projektų pavadinimai ir nuostatos, kurios įgyvendina atitinkamą

direktyvos ar kito ES teisės akto nuostatą; 3) atsakingas LR nacionalinės

įgyvendinimo priemonės vykdytojas; 4) numatomos LR teisės aktų

projektų priėmimo datos (įsakymo priėmimo ar LR Vyriausybės

nutarimo ar įstatymo projekto pateikimo LR Vyriausybei data; pritarimo

ar priėmimo LR Vyriausybėje data; įstatymo priėmimo LR Seime data;

kitos LR nacionalinės įgyvendinimo priemonės įvykdymo data).

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

II ketv.

5.2. Rekomenduotina apsvarstyti dviejų lentelių pildymo galimybes, jei,

rengiant nacionalinę priemonę, perkeliančią ir įgyvendinančią ES teisės

akto nuostatas, norima papildomai įtraukti, keisti ar tikslinti nacionalines

nuostatas: viena lentelė būtų skirta nuostatoms, kurios perkelia ES teisės

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

II ketv.



168

Eil.

Nr.


institucija

Vykdymo

pradžia

akto reikalavimus, o kita, „veidrodinė“, lentelė, turėtų būti rengiama

keičiamam, papildomam ar tikslinam nacionaliniam reguliavimui.

„Veidrodinės“ lentelės kairėje skiltyje turėtų būti nurodomos minėtos

papildomos nacionalinės nuostatos, o lygiagrečiai, dešinėje, pateikiamas

pagrindimas ir paaiškinimai dėl papildomų nacionalinių nuostatų

įtraukimo.

6. Kai kuriose šalies ministerijose, rengiant pozicijas dėl

pasiūlymo priimti ES teisės aktą, kyla pozicijų

„derybininkų“ ir „įgyvendintojų“ problemos, nors

komunikacijos ir tęstinumo tarp politinių ir

administracinių veiklų užtikrinimas (t. y. sąveika tarp

„derybininkų“ ir „įgyvendintojų“) yra svarbi tinkamo

ES teisės perkėlimo sąlyga.

6.1. ES reikalų koordinavimo taisyklėse, pavyzdinėse ES reikalų

koordinavimo Lietuvos Respublikos ministerijose, įstaigose prie

ministerijų, LR Vyriausybės įstaigose taisyklėse įtvirtinti reikalavimą,

kad tas pats specialistas, kuris buvo atsakingas už LR pozicijos dėl

pasiūlymo priimti ES teisės aktą rengimą, būtų paskirtas tiesioginiu

vykdytoju, atsakingu už to paties priimto ES teisės akto perkėlimą ir

įgyvendinimą nacionalinėje teisėje (įskaitant ES teisės aktą perkeliančios

ir įgyvendinančios nacionalinės priemonės projekto rengimą). Turi būti

numatyti atitinkami mechanizmai informacijos ar kt. duomenų

perdavimui, jei vyksta asmenų kaita.

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

II ketv.

7. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso metu

problemos kyla tada, jei nacionalinės perkėlimo ir

įgyvendinimo priemonės projekto rengimas priskiriamas

institucijai, kuri nėra tiesiogiai pavaldi ministerijos

kompetencijai, tačiau tam tikriems procedūriniams

veiksmams vis tiek reikalingas derinimas su ministerija.

Tokiu atveju tiesiogiai atsakinga institucija neturi svertų

paskubinti proceso eigą ministerijoje, todėl taip pat gali

vėluoti parengtos nacionalinės priemonės projekto

pateikimas Vyriausybei.

7.1. Žr. rekomendaciją 3.1. Kompetentingos

institucijos

2012 m.

II ketv.



taisyklėse numatyti, kad kiekvieną savaitę ministerijose, kitose valstybės

institucijose ar įstaigose turėtų būti rengiami ES reikalų koordinavimo

posėdžiai, kuriuose būtų svarstomos visos su ES teisės perkėlimu ir

įgyvendinimu susijusios problemos. Siekiant aukštesnio lygio

ministerijų, kitų valstybės institucijų art įstaigų pareigūnų dėmesio šiems

klausimams, posėdžiams ministro pavedimu pirmininkauti turėtų

viceministras ar ministerijos kancleris, kitos valstybės institucijos ar

įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

II ketv

8. Dėl užsitęsusio nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo

priemonių projektų svarstymo Seimo komitetuose ir

ministerijos darbuotojų dalyvavimo posėdžiuose, auga

jų darbo krūvis ir vėluoja kitų nacionalinių priemonių,

perkeliančių ir įgyvendinančių ES teisę, parengimas. Be

to, nepriėmus tam tikro įstatymo, ministerija negali

8.1. ES reikalų koordinavimo taisyklėse, LR Vyriausybės teisėkūros

taisyklėse, pavyzdinėse ES reikalų koordinavimo Lietuvos Respublikos


taisyklėse įtvirtinti nuostatą, kad tokiu atveju, jei ES teisės aktui perkelti

turi būti rengiami tiek įstatymo, tiek poįstatyminių teisės aktų projektai,

tiesioginis vykdytojas turėtų kartu rengti ir teikti LR Vyriausybei visą

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

II ketv



169

Eil.

Nr.


institucija

Vykdymo

pradžia

priimti kitų poįstatyminių teisės aktų (pavyzdžiui,

ministro įsakymų), kurie tiesiogiai susiję su minėtu

įstatymu.

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo paketą (įstatymų ir poįstatyminių

teisės aktų projektus).

9. Nepaisant to, kad visa informacija apie ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo planų vykdymą pateikiama

LINESIS sistemoje, ministerijos ETD taip pat turi teikti

ataskaitas raštu apie perkėlimo ir notifikavimo

rezultatus, kadangi tokia pareiga numatyta 2004 m.

sausio 9 d. Vyriausybės nutarime Nr. 21 (53

straipsnyje). Tokiu būdu „dubliuojančiai“ informacijai

pateikti naudojami papildomi laiko ištekliai.

9.1. Rekomenduotina keisti 2004 m. sausio 9 d. Vyriausybės nutarimo

Nr. 21 46 punktą, atsisakant būtinybės ministerijoms teikti ETD

popierines ataskaitas raštu ir įtvirtinant pareigą tokias ataskaitas teikti

elektroniniu būdu (naudojantis LINESIS). Šiam tikslui turėtų būti įdiegti

sistemos pakeitimai. Be to, rekomenduotina įtvirtinti, kad visa kita

aktuali informacija apie ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planų

vykdymą turėtų būti pateikiama ir atnaujinama nuolat ir (ar) pasikeitus

proceso stadijai.

LR Vyriausybė 2012 m.

II ketv

ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO PROCESO TARPINSTITUCINIU LYGIU TOBULINIMAS

10. Po 2009 m. įgyvendintos ES reikalų koordinavimo

sistemos reformos susilpnėjo politinis ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo proceso koordinavimas,

kadangi ETD „politinis svoris“ administracinėje

hierarchijoje yra mažesnis nei anksčiau šias funkcijas

įgyvendinusios Vyriausybės kanceliarijos. ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo plano vykdymo problemos

šiuo metu svarstomos kartą per mėnesį VESK

posėdžiuose, o sudėtingiausi klausimai gali būti įtraukti

į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę. Vis dėlto

Vyriausybės lygiu vykdoma ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo kontrolė nėra aktyvi, o VESK posėdžių

metu dažniausiai vyksta tik formalus informacijos

pateikimas, kuris nėra efektyvus ir sulaukia mažai

grįžtamojo ryšio iš ministerijų, be to, diskusijos ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo klausimais nebūna

konstruktyvios arba jų paprastai nekyla. VESK

posėdžiuose priimami formalūs protokoliniai

sprendimai, kurie neturi įpareigojamosios galios.

10.1. Stiprinant Teisingumo ministerijos politinę atsakomybę už ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatus, rekomenduotina keisti

2009 m. gegužės 20 d. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 512 dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos sudarymo,

numatant, kad VESK posėdžiams, susijusiems su ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo klausimais, pirmininkautų teisingumo viceministras.

LR Vyriausybė

LR teisingumo

ministerija

2012 m.

I ketv.

10.2. Rekomenduotina Seimui apsvarstyti Europos reikalų komiteto

vaidmens didinimo ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo procese

galimybes ir numatyti, kad kiekvienas ERK narys būtų paskirtas

atsakingu už tam tikrą ES teisės sritį (prioritetą) ir prižiūrėtų tos srities

ministerijos, kitų valstybės institucijų ar įstaigų veiklą ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo procese. Kas ketvirtį ministerijų, kitų

valstybės institucijų ar įstaigų atstovai turėtų dalyvauti ERK

posėdžiuose, kuriuose būtų svarstomi ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo klausimai.

LR Seimas 2012 m.

I ketv.

10.3. Rekomenduotina papildyti ES reikalų koordinavimo taisykles ir

2009 m. gegužės 20 d. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 512 dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos sudarymo,

įtraukiant nuostatą, kad ETD kartą per ketvirtį pristatytų ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatus VESK, o VESK teiktų

Vyriausybės pasitarimui informaciją apie vėluojamus perkelti ir

įgyvendinti ES teisės aktus su pavedimais atsakingoms institucijoms.

ETD

LR teisingumo

ministerija

2012 m.

I ketv.



170

Eil.

Nr.


institucija

Vykdymo

pradžia

Kartą per ketvirtį ši informacija turėtų būti teikiama svarstyti Seimo

ERK. Kartą per metus ETD taip pat turėtų parengti metinę ES teisės

įgyvendinimo ataskaitą, kurią specialiame Seimo ERK posėdyje ir

Vyriausybės pasitarime pristatytų teisingumo ministras.

10.4. Politinę valią laiku perkelti ir įgyvendinti ES teisę iš esmės galėtų

padidinti artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai, siekiai tapti

Vidurio ir Rytų Europos šalių lydere šioje srityje. Šioms Lietuvos

aspiracijoms pirmininkavimo metu būtų naudinga organizuoti tarptautinę

konferenciją, skirtą ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo problematikai

aptarti ir gerosios praktikos pavyzdžiams identifikuoti. Šiai konferencijai

reikalingas vyriausybinis interesas, o konferencija būtų puiki galimybė

apsikeisti nuomonėmis su ES institucijomis ir kitomis valstybėmis

narėmis. Lietuvos institucijų darbuotojai susipažintų su gerosios

praktikos pavyzdžiais kitose valstybėse narėse ir įgytų aktualių teorinių

žinių. Tokių iniciatyvų sėkmę iliustruoja Čekijos, Belgijos ir Lenkijos

pirmininkavimo metu surengtos ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

klausimams skirtos konferencijos.

ETD

LR Vyriausybė

2013 m.

10.5. Rekomenduotina taikyti „gėdinimo“ praktiką ir viešinti informaciją

apie ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo situaciją: sukurti dalinę prieigą

prie LINESIS sistemos plačiajai visuomenei, skelbti atitinkamą

informaciją apie ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planų vykdymą

ETD, LR Vyriausybės, ministerijų internetinėse svetainėse, platinti

periodinius pranešimus spaudai žiniasklaidos priemonėse ir kt.

LR Vyriausybė

ETD

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

II ketv.

11. ES reikalų koordinavimo taisyklėse numatyta, kad

atsakinga institucija turi pateikti LR poziciją dėl

pasiūlymo priimti ES teisės aktą ETD, o pastaroji

išnagrinėja poziciją ir prireikus teikia pastabas dėl

atitikties subsidiarumo principui. Tačiau su ETD

faktiškai derinamos ne visos parengtos pozicijos, o

minimalus derinimo terminas – viena darbo diena – nėra

pakankamas įvertinti atitiktį subsidiarumo principui. Be

to, pirmą kartą pateikus ES teisės akto projektą

svarstymui neturėtų būti tokios skubos, prašant pateikti

pastabas dėl atitikties subsidiarumo principui, kadangi

paprastai ES teisės akto projektas dar ne vieną kartą

11.1. Keisti ES reikalų koordinavimo taisyklių 16 straipsnį, jame

numatant 5 papildomų darbo dienų terminą LR pozicijos suderinimui su

atsakingomis institucijomis, kadangi šiuo metu numatyta, jog LR

pozicija turi būti parengta ir suderinta per 15 darbo dienų.

LR Vyriausybė

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

I ketv.



171

Eil.

Nr.


institucija

Vykdymo

pradžia

būna svarstomas.

12. ES teisės plėtros ir perkėlimo proceso spartai ir

efektyvumui taip pat svarbus formaliai jame

dalyvaujančių ministerijų ir kitų institucijų skaičius,

kadangi koordinavimo tarp skirtingų institucijų

procedūros lemia ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

problemas, t. y. kuo daugiau ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo procese dalyvaujančių ministerijų, tuo

prastesni perkėlimo rezultatai ir labiau tikėtinos

vėlavimo problemos232

. Pavyzdžiui, Lietuvoje ilgai

užtrunka parengtų nacionalinių priemonių projektų,

perkeliančių ir įgyvendinančių ES teisę, derinimas su

Teisingumo ministerija (be šios ministerijos pritarimo

teisės aktai negali būti pateikti svarstyti Vyriausybei),

todėl atitinkamai vėluoja jų pateikimas Vyriausybei

svarstyti.

12.1. Atsižvelgiant į ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių

priemonių projektų derinimo problemas (ypač su Teisingumo

ministerija), rekomenduotina keisti LR Vyriausybės teisėkūros taisykles

ir LR Vyriausybės darbo reglamentą, patvirtintą 1994 m. rugpjūčio 11 d.

nutarimu Nr. 728, numatant, kad institucijos, įstaigos ir organizacijos

galėtų pateikti savo išvadas dėl joms pateiktų nacionalinių teisės aktų

projektų ne vėliau nei per 20 darbo dienų, o kai pateikiami didelės

apimties nacionalinių teisės aktų projektai (10 psl. ir daugiau) – ne

vėliau nei per 25 darbo dienas.


III ketv.

12.2. Rekomenduotina keisti ES reikalų koordinavimo taisykles bei

atlikti LINESIS pakeitimus, planavimo etape į ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo planus įtraukiant ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių

nacionalinių priemonių projektų derinimo terminus (šiuo metu planuose

numatytos tik pateikimo LR Vyriausybei ir LR Seimui bei priėmimo

datos). Tokiu būdu ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos,

rengdamos ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planus, efektyviau

planuotų nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių rengimo,

derinimo ir pateikimo LR Vyriausybei datas.

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

I ketv.

12.3. Rekomenduotina keisti ES reikalų koordinavimo taisykles,

numatant, kad ES teisės aktą perkeliančios ir įgyvendinančios

nacionalinės priemonės projekto rengimas turi prasidėti ne vėliau nei

likus 1 metams iki ES teisės akte numatyto jo įgyvendinimo termino. Be

to, rekomenduotina tikslinti ES reikalų koordinavimo taisyklių

42 straipsnį ir ankstinti nacionalinės priemonės projekto pateikimo LR

Vyriausybei ir LR Seimui terminus. Ministerijos, atsižvelgdamos į

paankstintus terminus, turėtų pradėti anksčiau rengti atitinkamų

nacionalinių teisės aktų projektus ir pateikti juos Vyriausybei, paliekant

pakankamai laiko pritarti įstatymų projektams (įvertinant tai, kad

kodekso pataisų svarstymas Vyriausybėje užtrunka 1-1,5 mėnesio).

LR Vyriausybė

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

I ketv.

ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO PROCESO SEIMO LYGIU TOBULINIMAS

13. Dėl ilgų svarstymo procedūrų Seimo komitetuose 13.1. Rekomenduotina atskirti ES teisę perkeliančių ir įgyvendinančių LR Seimas 2012 m.

232

Markus Haverland, „Do Member States Make European Policies Work? Analysing the EU Transposition Deficit“. Public Administration, 2007, 85(3).



172

Eil.

Nr.


institucija

Vykdymo

pradžia

įstatymų priėmimo procesas užsitęsia. ES teisę

perkeliančių ir įgyvendinančių įstatymų svarstymo

pobūdis plenarinėje sesijoje nesiskiria nuo nacionalinės

teisėkūros, kadangi kiekvienas įstatymo projektas yra

svarstomas atskirai, apsvarstant kiekvieną straipsnį ir tik

tada balsuojant dėl viso įstatymo projekto, o tai

reikalauja didesnių laiko išteklių.

bei nacionalinių įstatymų projektų svarstymą plenarinėje sesijoje ir

paskirti specialią dieną, per kurią būtų priimami vien ES teisę

perkeliantys ir įgyvendinantys įstatymai. Be to, rekomenduotina

apsvarstyti nuostatos, kad balsavimas vyktų dėl viso teksto in corpore

(jei nėra prieštaravimų), įtvirtinimo galimybę.

Seimo komitetuose vykstančioms svarstymo procedūroms pagreitinti

taip pat rekomenduotina numatyti konkrečią dieną, kada į savo

darbotvarkę komitetai turėtų privalomai įtraukti įstatymų projektų,

perkeliančių ir įgyvendinančių ES teisės aktus, svarstymą.

I ketv.

14. Dėl didelės teisėkūros apimties Seimo sesijos metu

priimami ne visi įstatymų projektai, kuriuos pagal ES

teisės aktų įsipareigojimus būtina priimti konkrečioje

sesijoje. Be to, ne visi įstatymų projektai, kuriuos pagal

ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo datas būtina priimti

toje sesijoje, patenka į sesijos darbotvarkę. Nors

Vyriausybei rengiant pasiūlymus Seimo sesijos

darbotvarkei, ETD pateikia sąrašą visų įstatymų

projektų, kurie turi būti priimti konkrečioje sesijoje,

Vyriausybė turi diskrecijos teisę sudaryti sesijos

darbotvarkei siūlytiną sąrašą. Šis sąrašas paprastai yra

mažesnis nei realus reikalingų įstatymų skaičius.

14.1. Rekomenduotina Vyriausybėje svarstant Vyriausybės metinį

įstatymų ir Seimo nutarimų planą suskirstyti Seimui planuojamus teikti

ES teisę perkeliančius ir įgyvendinančius nacionalinių teisės aktų

projektus į dvi kategorijas: Seimo sesijai siūlomus įstatymų projektus,

kurie pagal ES teisės aktų įsipareigojimus turi būti priimti konkrečioje

sesijoje, ir paraleliai rengtinus įstatymų projektus, kurie pagal ES teisės

aktų perkėlimo ir įgyvendinimo terminus taip pat turi būti priimami

konkrečioje sesijoje, tačiau pagal Vyriausybės siūlymus nepatenka į šios

sesijos darbotvarkę. Šios priemonės leistų Seimui iš anksto matyti, kiek

įstatymų projektų jie turi priimti per atitinkamą sesiją ir kiek jų

nepatenka į sesijos darbotvarkę, bet yra rengiami paraleliai. Be to,

siūlytina svarstyti ETD vaidmens formalizavimo galimybę, rengiant

Seimo sesijos darbotvarkes.


I ketv.

15. Jei svarstymų Seime metu būna visiškai pakeistas

ministerijos rengto ir suderinto įstatymo projekto

turinys, kyla grėsmė, jog ES teisės aktas gali būti

perkeltas netinkamai ir prieštarauti ES teisės

nuostatoms, be to, priėmus tokį įstatymą ir siekiant jį

notifikuoti, ministerija turi iš naujo pildyti ir derinti

atitikties lenteles, o ši veikla imli papildomiems laiko

ištekliams. Atitikties lentelių pildymo problema aktuali

ir tuo atveju, jei įstatymo projektą inicijuoja Seimo

nariai. Tada šis projektas nefiksuojamas LINESIS

sistemoje, o atitikties lenteles už įstatymo notifikavimą

atsakinga institucija pildo tik priėmus įstatymą

(notifikavimo etape).

15.1. Atsižvelgiant į nenutrūkstamą kompetentingos institucijos

atsakomybę parengus įstatymo projektą ir pateikus jį LR Vyriausybei ar

LR Seimui, rekomenduotina atsakingai institucijai įtvirtinti pareigą

registruoti atvejus, kai Seime būna visiškai pakeistas ministerijos rengto

ir suderinto įstatymo projektas, ir informuoti apie tai ETD. ETD, kas

ketvirtį pristatydamas ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rezultatus

ERK posėdžių metu ir Vyriausybės pasitarime, turėtų pateikti šią

informaciją. Tokie duomenys turėtų būti įtraukti į ETD rengiamą metinę

ES teisės įgyvendinimo ataskaitą, kurią ERK posėdyje ir Vyriausybės

pasitarime pristatytų teisingumo ministras.

ETD

LR teisingumo

ministerija

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

I ketv.

15.2. Rekomenduotina įtvirtinti reikalavimą, kad Seimo narių

inicijuotiems įstatymų projektams būtų taikomos tos pačios procedūros,

kaip ir kitų atsakingų institucijų rengiamiems teisės aktams

LR Seimas 2012 m.

I ketv.



173

Eil.

Nr.


institucija

Vykdymo

pradžia

(registravimas LINESIS sistemoje, atitikties lentelių pildymas)

16. Vykdant įstatymų, įgyvendinančių ES teisės aktus,

leidybos procedūrų priežiūrą, Seime daugiausia dėmesio

skiriama tiems įstatymų projektams, dėl kurių yra

pradėtos ES teisės perkėlimo pažeidimo procedūros,

tačiau tokiu būdu praleidžiami kitų tos sesijos metu

numatytų priimti įstatymų terminai ir nesilaikoma darbo

programoje numatytų procedūrų.

16.1. Žr. rekomendaciją 10.2. LR Seimas 2012 m.

I ketv.

17. Nepaisant to, kad ES teisės aktų perkėlimo ir

įgyvendinimo planai įkeliami į LINESIS sistemą, šie

planai (susidedantys iš Direktyvų perkėlimo ir

įgyvendinimo plano ir ES teisės įgyvendinimo plano)

neatitinka ministerijos, Vyriausybės, Seimo

(darbotvarkių) planų (įtraukimo/terminų/ teikimo,

svarstymo, priėmimo etapų/susijusių kitų darbų

atžvilgiu).

17.1. Žr. rekomendaciją 3.1. Rekomenduotina atitinkamai tikslinti

LR Vyriausybės teisėkūros taisykles, kitus su Vyriausybės ir ministerijų

darbo planavimu susijusius dokumentus.

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

II ketv.

18. Vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies

nuostatomis, atitikties lentelės dabar yra teikiamos tik su

įstatymų projektais, prie kurių pateikiamas priedas su

nuorodomis į ES teisės aktus. Tokia nuostata yra gana

siaura, nes dažnai direktyvas įgyvendinantys įstatymai

yra tobulinami, atsižvelgiant į pradinio perkėlimo metu

atsiradusius perkėlimo netikslumus. Tačiau, jei

tobulinimo metu įstatymo projektu nėra keičiamas

įstatymo priedas, atitikties lentelės tokiam įstatymo

projektui taip pat nėra rengiamos ir teikiamos Seimui

(nepaisant to, kad naujas įstatymo projektas perkelia ar

įgyvendina ES teisę, be to, atitikties lentelės yra

teikiamos jį derinant ar teikiant svarstyti Vyriausybei).

Dėl šios priežasties kyla nuoseklaus reglamentavimo

problemų, kadangi vienomis nuostatomis (ES reikalų

koordinavimo taisyklės, Teisėkūros taisyklės) atitikties

lentelių reikalaujama įstatymo projekto derinimui ir

18.1. Rekomenduotina inicijuoti Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies

pakeitimus, išplečiant atvejus, kai kartu su įstatymo projektu turi būti

teikiama ir atitikties lentelė. Siekiant užtikrinti atitikties lentelių teikimo

kontrolę, statuto pakeitimuose turėtų būti numatyta, kad nepilnas

dokumentų paketas nebus registruojamas ir nagrinėjamas. Be to,

rekomenduotina keisti susijusias LR Vyriausybės teisėkūros taisyklių ir

ES reikalų koordinavimo taisyklių nuostatas.

LR Seimas 2013 m.

I ketv.



174

Eil.

Nr.


institucija

Vykdymo

pradžia

teikimui Vyriausybei, o kitomis nuostatomis (Seimo

statutu) jų nereikalaujama įstatymo projekto svarstymui

Seime. Notifikuojant apie ES teisės perkėlimą bei

įgyvendinimą ir vadovaujantis ES reikalų koordinavimo

taisyklėmis, atitikties lentelių vėlgi reikalaujama.

KITOS ES TEISĖS PLĖTROS IR ĮGYVENDINIMO SISTEMOS VEIKSMINGUMO DIDINIMO PRIEMONĖS

19. Išankstinis ES teisės akto projekto reguliacinio poveikio

vertinimo atlikimas aktualus, ruošiantis tinkamam ES

teisės akto nuostatų įgyvendinimui. Tačiau Lietuvoje ES

teisės aktų reguliacinio poveikio vertinimas ne visuomet

atliekamas tinkamai, visapusiškai įvertinant ES teisės

akto perkėlimo ir įgyvendinimo finansines ir

ekonomines pasekmes privatiems ūkio subjektams,

valstybės institucijų finansines ir administracines

galimybes įgyvendinti kylančius reikalavimus. Dėl šios

priežasties kyla ES teisės įgyvendinimo problemos

(pavyzdžiui, ši problema itin aktuali atliekų sektorių

reglamentuojančių ES direktyvų atveju).

19.1. Rekomenduotina į LR Vyriausybės teisėkūros taisykles,

pavyzdines ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo Lietuvos Respublikos


taisykles įtraukti reikalavimą atlikti ES teisės akto projekto bazinio

poveikio vertinimą. Ministerijų, kitų valstybės institucijų ar įstaigų ES

reikalų skyriai turi kontroliuoti, kad šis vertinimas būtų atliktas.

Numatomo teisinio reguliavimo poveikis turi būti vertinamas pagal

Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos

Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276, reikalavimus.

Atlikus šį vertinimą, turi būti parengta numatomo teisinio reguliavimo

poveikio vertinimo pažyma, kuri turi būti pridedama prie LR pozicijos

kaip viena iš lydimosios medžiagos dalių. Šis vertinimas taip pat turėtų

būti pridedamas prie nacionalinio teisės akto projekto, perkeliančio ir

įgyvendinančio jau priimtą ES teisės aktą, siunčiant jį svarstyti

Vyriausybei ir Seimui.

Ministro Pirmininko tarnybos užsakymu įgyvendinant projektą

„Sprendimų projektų poveikio vertinimo sistemos tobulinimas“ (VORT-

3) buvo pasiūlyta išankstinius poveikio vertinimus atlikti kai kuriems

Seimo prie aktualių ir labai aktualių teisės aktų pagal EK metinę

teisėkūros programą priskirtiems ES teisės aktams. Šiuo metu

planuojama, kad išplėstinis poveikio vertinimas bus atliekamas 5-7

nacionalinių teisės aktų projektams iš Vyriausybės metinio įstatymų ir

Seimo nutarimų plano, o bazinis poveikio vertinimas su griežtesne

kokybės kontrole bus atliekamas 150 nacionalinių teisės aktų projektų iš

Vyriausybės veiklos prioritetus įgyvendinančių priemonių. Tiems ES

teisę perkeliantiems nacionalinių teisės aktų projektams, kurie pateks į šį

sąrašą, bus taikoma griežtesnė kontrolė.

Kompetentingos

institucijos

LR teisingumo

ministerija

2012 m.

II ketv.

20. ES teisės įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo šio teisės

akto atitikimo tikslinių grupių poreikiams ir nuo ūkio

20.1. Rekomenduotina į LR Vyriausybės teisėkūros taisykles,

pavyzdines ES reikalų koordinavimo Lietuvos Respublikos

LR Vyriausybė

2012 m.

II ketv.



175

Eil.

Nr.


institucija

Vykdymo

pradžia

subjektų galimybių įgyvendinti ES reguliavimą.

Lietuvoje kol kas nėra taikomas sistemingas požiūris,

kuris numatytų konkrečių ES teisės aktų įgyvendinimo

poveikio vertinimą, praėjus tam tikram laiko tarpui nuo

jų perkėlimo į nacionalinę teisės sistemą, ir pasiūlymų

dėl reguliacinio režimo tobulinimo pateikimą.


taisykles įtraukti pasiūlymą už konkretaus ES teisės akto perkėlimą ir

įgyvendinimą atsakingoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms

ar įstaigoms vykdyti sistemingą ES teisės įgyvendinimo stebėseną ir

atlikti pasirinktų ES teisės aktų baigiamojo poveikio vertinimą (tiems

teisės aktams, nuo kurių įsigaliojimo praėję bent 3 metai).

Atsižvelgdamos į ES teisės akto baigiamojo poveikio vertinimo

rezultatus, ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos galėtų

užtikrinti tinkamą ES teisės reikalavimų įgyvendinimą (keisti nacionalinį

teisinį reglamentavimą, įgyvendinti kitas priemones). Baigiamojo

poveikio vertinimus atlikti ir už juos atsiskaityti EK šiuo metu yra

privaloma tik tada, jei toks reikalavimas įtvirtintas konkrečioje

direktyvoje233

.

Kompetentingos

institucijos

LR teisingumo

ministerija

21. Lietuvoje laikomasi pernelyg formalistinio ir

reguliacinio požiūrio ES teisės įgyvendinimo srityje.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje teikiamas prioritetas

reguliavimui alternatyvioms priemonėms. Pirma, šalyje

yra galimybė nerengti jokio nacionalinio teisės akto ir

direktyvoje numatytų tikslų siekti kitais būdais

(pavyzdžiui, taikant jau galiojančius teisės aktus,

savireguliacijos priemonėmis). Antra, kaip alternatyvi

reguliavimui priemonė rengiami praktiniai vadovai,

kuriuose pateikiami hipotetiniai konkretaus ES teisės

akto taikymo pavyzdžiai, galimos problemos ir jų

sprendimo būdai.

21.1. Rekomenduotina į pavyzdines ES reikalų koordinavimo Lietuvos

Respublikos ministerijose, įstaigose prie ministerijų, LR Vyriausybės

įstaigose taisykles įtraukti pasiūlymą ministerijoms, kitoms valstybės

institucijoms ar įstaigoms rengti ES teisės aktų įgyvendinimo praktikos

vadovus. Šiuose praktikos vadovuose būtų detalizuojami ES teisės akto

reikalavimai, pristatomi hipotetiniai ES teisės taikymo atvejai ir galimos

problemos, pateikiamos svarbiausios interpretacinės dilemos, atvejo

studijos, klausimai, su kuriais galėtų susidurti šias nuostatas taikantys

subjektai, ir atsakymai į juos. Už ES teisės įgyvendinimo praktikos

vadovo parengimą Atsakingų specialistų paskyrimo klausimas, praktikos

vadovų parengimo terminai ir derinimo procedūros turėtų būti

svarstomos ES reikalų koordinavimo posėdžiuose. ES teisės

įgyvendinimo praktikos vadovas rengimo metu turi būti derinamas su

Teisės skyriumi ir ES reikalų skyriumi. Rengimo proceso metu turėtų

būti organizuojamos periodinės konsultacijos su interesų grupėmis ir

įgyvendinančiomis institucijomis, kurios tiesiogiai susidurs su

Kompetentingos

institucijos

ETD

2012 m.

II ketv.

233

Ministro Pirmininko tarnybos užsakymu įgyvendinant projektą „Sprendimų projektų poveikio vertinimo sistemos tobulinimas“ (VORT-3) buvo pasiūlyta, kad praėjus 3-5 metams po

norminio teisės akto įsigaliojimo būtų atliekamas jo poveikio vertinimas, siekiant nustatyti pasireiškusias teigiamas ir neigiamas pasekmes, pokyčius, kurie įvyko, įgyvendinant teisės

aktą, bei tai, ar dalį šių pokyčių lėmė konkretaus teisės akto įgyvendinimas. VORT-3 projekto metu buvo atlikti trijų teisės aktų pilotiniai vertinimai: Korupcijos prevencijos įstatymo

poveikio vertinimas, LR Vyriausybės nutarimo „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo

subjektuose taisyklių patvirtinimo“ poveikio vertinimas ir Vaikų išlaikymo fondo įstatymo poveikio vertinimas.



176

Eil.

Nr.


institucija

Vykdymo

pradžia

konkretaus teisės akto pasekmėmis. Institucijų interneto svetainėse

turėtų būti sukurtas atskiras skyrius „ES teisė“, kuriame būtų

publikuojami institucijos parengti praktikos vadovai.

21.2. Rekomenduotina ETD imtis aktyvaus vaidmens ir nurodyti

ministerijoms sritis, kuriose turėtų būti rengiami ES teisės aktų

įgyvendinimo praktiniai vadovai.

ETD 2012 m.

II ketv.

22. LINESIS sistema apibūdinama kaip vienas iš gerosios

praktikos pavyzdžių, padedantis sėkmingai perkelti ir

įgyvendinti ES teisę. Tačiau kai kurie sistemos

funkcionalumai nesudaro sąlygų, leidžiančių didinti ES

teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos operatyvumą ir

mažinti administracinę naštą.

22.1. Rekomenduotina diegti naujus LINESIS funkcionalumus:

automatinį naujai priimtų ES teisės aktų registravimą ir perkėlimą į

sistemą, automatinį atsakingų institucijų paskyrimą ir informavimą apie

priimtus naujus ES teisės aktus, automatinę ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo laiku kontrolę (suprogramuojant automatinę išankstinio

perspėjimo apie galimą konkretaus ES teisės akto perkėlimo vėlavimą,

kai iki numatyto termino dar liko savaitė, funkciją), LR pozicijų dalies

sąsajas su ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planais, automatinį

planuose numatytų nacionalinių priemonių terminų pakeitimą,

automatinį atitikties lentelių šablonų formavimą, dalinę sistemos prieigą

visuomenei, sudarant galimybe susipažinti su rengiamais ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo planais.

Rekomenduotina apsvarstyti LINESIS sąsajų su Vyriausybės ir Seimo

duomenų bazėmis sukūrimo galimybes, be to, siūloma sujungti LINESIS

sistemą su Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio

notifikavimo informacine sistema, siekiant operatyvesnio atsakingų

institucijų funkcijų įgyvendinimo.

Paminėtina, kad 2011 m. įvyko viešasis pirkimas dėl LINESIS sistemos

modeliavimo, programavimo ir diegimo darbų. Naujos versijos LINESIS

turtėtų pradėti veikti 2012 m. viduryje.

URM

ETD

2012 m.

I ketv.

23. Nepaisant to, kad LR pozicijos rengimo metu būna

pasiekiamas sutarimas tarp skirtingų institucijų dėl ES

teisės aktui perkelti ir įgyvendinti reikalingų

nacionalinių teisės aktų, prasidėjus ES teisės perkėlimo

procesui, institucijos (ypač ministerijos) nebesutinka dėl

LR pozicijoje nurodytų ir suderintų nacionalinių teisės

aktų pakeitimų ar dėl naujų teisės aktų rengimo.

23.1. Rekomenduotina rengiant LR pozicijas dėl pasiūlymų priimti ES

teisės aktus organizuoti tarpžinybines darbo grupes, kuriose dalyvautų

visos institucijos, su kurių kompetencija susijęs pasiūlymas priimti ES

teisės aktą. Esant poreikiui ir įvertinus finansinius kaštus, tokios grupės

galėtų būti sudaromos ir ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo etape,

tokiu būdu užtikrinant funkcijų, atsakomybių ir patvirtintų tekstų

įgyvendinimo tęstinumą. Tarpžinybinės grupės posėdį organizuotų

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

I ketv.



177

Eil.

Nr.


institucija

Vykdymo

pradžia

tiesiogiai už LR pozicijos parengimą (vėliau – ES teisės akto perkėlimą

ir įgyvendinimą) atsakinga ministerija, kita valstybės institucija ar įstaiga

(ES reikalų skyrius).

23.2. Rekomenduotina įtvirtinti LR pozicijos nuostatų tęstinumą ES

teisės perkėlimo ir įgyvendinimo etape, automatiškai taikant LR

pozicijos 17 punkte pateiktus įrašus bei automatiškai pervedant šiuos

duomenis į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą LINESIS

sistemoje.

Kompetentingos

institucijos

2012 m.

I ketv.

24. Lietuvos teismai iki šiol (nuo pat narystės ES pradžios)

pakankamai pasyviai naudojosi teise kreiptis į ESTT,

prašydami pateikti prejudicinį sprendimą dėl ES teisės

interpretavimo klausimų (beveik per trejus metus nuo

įstojimo į ES momento Lietuva nepateikė nei vieno

prašymo priimti prejudicinį sprendimą, o nuo 2007 iki

2011 metų Lietuva 11 kartų kreipėsi į ESTT prašydama

išaiškinti tam tikras ES teisės nuostatas). Dėl teisinio

reglamentavimo aiškumo ir sistemiškumo stokos

sudaromos prielaidos tiek valstybės institucijoms, tiek

teismams skirtingai interpretuoti ES teisės normas.

24.1. Rekomenduotina surengti mokymus, kuriuose būtų pristatomos

teismų galimybės kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo pateikimo.

ETD

LR teismai

2012 m.

III ketv.

25. Kai kurių ministerijų (pavyzdžiui, Aplinkos

ministerijos) atveju ilgai užtrunka nacionalinio teisės

akto teksto ir vartojamų terminų derinimas su

Valstybine lietuvių kalbos komisija.

25.1. Rekomenduotina, kad ETD tarpininkautų derinimo procese, kai į ją

kreiptųsi tokių problemų turinčios institucijos. ETD turėtų paraginti, kad

su šia problema susiduriančios institucijos kreiptųsi į ETD ir nurodytų

probleminius atvejus. Gavęs atitinkamą informaciją, ETD turėtų oficialiu

raštu kreiptis į šią instituciją ir nurodyti, iki kada konkretūs ES teisės

aktai turi būti įgyvendinti nacionalinėje teisėje ir kokios sankcijos gresia

to nepadarius.

ETD 2012 m.

I ketv.

26. Ministerijų atstovai per interviu išsakė pastabą, kad

ETD kartais vėluoja pateikti pastabas su nacionalinio

teisės akto projektu pateiktoms atitikties lentelėms

(derinimo etape), todėl pavėluotai gautas pastabas ne

visada spėjama pataisyti iki ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo plane numatyto termino.

26.1. Rekomenduotina didinti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

kontrolės funkcijoms atlikti numatytą ETD darbuotojų mažiausiai iki

5 darbuotojų, kurie didžiąją laiko dalį galėtų skirti šiems klausimams.


I ketv.



178

6 LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. ES teisės aktai ir kiti dokumentai:

1. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių

atliekų;

2. European Commission. 28 Annual Report on Monitoring the Application of EU Law. Statistical Annex II

“Infringement Procedures – Breakdown per Stage Reached on 31/12/2010, Legal Basis, Member State and

sector”;

3. EK komunikatas „Rezultatų siekiant Europa – Bendrijos teisės taikymas“. Briuselis, 5.9.2007, KOM(2007)

502 galutinis;

4. Europos Sąjungos Tarybos direktyva 75/439/EEB dėl alyvų atliekų šalinimo su paskutiniais pakeitimais,

padarytais direktyvomis 87/101/EEB ir 91/692/EEB (nuo 2010 m. gruodžio 12 d. perkelta į 2008/98/EB

atliekų direktyvą);

2. Nacionaliniai teisės aktai ir kiti dokumentai:

1. 1994 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas Nr. I-464 (Žin. 1994, Nr. 43-772) (su

vėlesniais papildymais ir pakeitimais);

2. 1994 m. rugpjūčio 11 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 72 „Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo

reglamento patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 63-1238);

3. 1994 m. vasario 17 d. Seimo nutarimu Nr. I-399 patvirtintas LR Seimo statutas (Žin., 1994, Nr. 15-249) (su

vėlesniais papildymais ir pakeitimais);

4. 1998 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas Nr. VIII-

730 (Žin., 1998, Nr. 51-1392) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);

5. 1999 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas Nr. VIII-1183 (Žin.,

1999, Nr. 47-1469) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);

6. 1999 m. liepos 14 d. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“

(Žin., 1999, Nr. 63-2065);

7. 2001 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas Nr. IX-517

(Žin., 2001, Nr. 85-2968) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);

8. 2002 m. balandžio 12 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo

plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1499);

9. 2002 m. birželio 27 d. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. 348 „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo

taisyklių patvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 81-3502) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);

10. 2002 m. gruodžio 31 d. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. 699 „Dėl atliekų deginimo aplinkosauginių

reikalavimų patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 31-1290);

11. 2002 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1643 „Dėl apmokestinamųjų

gaminių ir apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo 2003–2006 m. užduočių“ (Žin., 2002, Nr. 101-

4509);

12. 2002 m. vasario 27 d. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir

kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684);

13. 2003 m. balandžio 14 d. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. 184 „Dėl atliekas naudojančių ir (ar)

eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“

(Žin., 2003, Nr. 42-1958) (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais);

14. 2004 m. liepos13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ Nr. IX-

2343 (Žin., 2004, Nr. 111-4123) (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais);

15. 2004 m. sausio 9 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ (Žin.,

2004, Nr. 8-18) (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais);

16. 2004 m. vasario 5 d. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-59 „Dėl Europos Sąjungos reikalų

koordinavimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje patvirtinimo“ (nauja redakcija išdėstytas 2010

m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-269);



179

17. 2004 m. kovo 4 d. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-94 „Dėl gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo

programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1346) (su vėlesniais

papildymais ir pakeitimais);

18. 2006 m. birželio 1 d. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-275 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos

ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 65-2408; 2010, Nr. 13-635);

19. 2006 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų

gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007–2012 metų užduočių patvirtinimo“ (Žin.,

2006, Nr. 130-4897);

20. 2008 m. liepos 9 d. LR aplinkos ministro ir LR finansų ministro įsakymas Nr. D1-370/1K-230 „Dėl

mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

(Žin., 2008, Nr. 79-3140) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);

21. 2009 m. gegužės 20 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 512 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Europos Sąjungos komisijos sudarymo“ (Žin., 2009, Nr. 67-2696) (su vėlesniais papildymais ir

pakeitimais);

22. 2009 m. rugsėjo 30 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1244 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės

teisėkūros taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 121-5212) (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais);

23. 2009 m. rugsėjo 9 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1062 „Dėl Europos teisės departamento prie Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 109-4647) (su vėlesniais

papildymais ir pakeitimais);

24. 2010 m. birželio 1 d. LR Ministro Pirmininko potvarkis Nr. 197 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, kitų

institucijų, kurių atstovai pristato Lietuvos Respublikos poziciją Europos Sąjungos Tarybos, EK, Stojimo į

Europos Sąjungą sutarties akto 52 str. komitetuose ir darbo grupėse, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.

66-3289);

25. 2010 m. kovo 1 d. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-164 „Dėl Aplinkos ministerijos administracijos

padalinių, įstaigų prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų

specialistų, atsakingų už tam tikras Europos Sąjungos teisės sritis, sąrašo patvirtinimo“;

26. Kauno miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos

2008 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. T-142 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 16 d.

sprendimu Nr. T-496);

27. Lietuvos Europos Sąjungos politikos 2008–2013 metų strateginės kryptys „Daugiau Europos Lietuvoje ir

Lietuvos Europoje!”;

28. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2544);

29. Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Šiaulių rajono

savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. T-288 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais

2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. T-310);

30. Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1185 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 15 d.

sprendimu Nr. 1-1131).

3. LR Konstitucinio Teismo nutarimai:

1. LR Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas „Dėl minimalių kvalifikacinių reikalavimų

mokslininkams“ (Žin., 2007, Nr. 52-2025);

2. LR Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimas „Dėl keleivių vežimo užsakomaisiais reisais“ (Žin.,

2008, Nr. 28-1018);

3. LR Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo:

(Žin., 1995, Nr. 89-2007);

4. LR Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas „Dėl Respublikos Prezidento dekreto“ (Žin.,

2003, Nr. 124-5643);

5. LR Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas „Dėl socialinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo

nuostatų“ (Žin., 2004, Nr. 38-1236; atitaisymas – 2004-04-20, Nr. 57);

6. LR Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas „Dėl profesinių ligų socialinio draudimo išmokų“

(Žin., 2005, Nr. 19-623).



180

4. Seimo kanceliarijos veiklos ataskaitos:

1. 2008 m. Seimo kanceliarijos veiklos ataskaita. Vilnius, 2009 m. balandžio 30 d.;

2. 2009 m. Seimo kanceliarijos veiklos ataskaita. Vilnius, 2010 m. balandžio 30 d.;

3. 2010 m. Seimo kanceliarijos veiklos ataskaita. Vilnius, 2011 m. balandžio 29 d.

5. LR Vyriausybės ataskaitos:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos integracijos į Europos Sąjungą srityje 2004 m. apžvalga.

Vilnius, 2005 m. vasario 15 d.;

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklios integracijos į Europos Sąjungą srityje 2005 m. apžvalga.

Vilnius, 2006 m. kovo 20 d.;

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklios integracijos į Europos Sąjungą srityje 2006 m. apžvalga.

Vilnius, 2007 m. kovo 19 d.;

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos, susijusios su Lietuvos naryste ES, 2007 m. apžvalga. Vilnius,

2008 m. balandžio 7 d.;


2009 m. balandžio 8 d.;


2010 m. gegužės 10 d.

6. Europos teisės departamento dokumentai:

1. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. veiklos ataskaita.

2011 m. vasario 1 d.;

2. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. veiklos planas,

patvirtintas ETD generalinio direktoriaus 2010 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. KKK-16.

7. Statistiniai duomenys:

1. Europos teisės departamento pateikti statistiniai duomenys apie ES direktyvų notifikavimą EK;

2. ARA (Altstoff Recycling Austria) kolektyvinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos 2009 metų duomenys.

8. Aktualūs akademiniai tyrimai ir mokslinės publikacijos:

1. Berglund, S., I. Gange ir F. Van Waarden, „Mass Production of Law. Routinization in the Transposition of

European Directives: a Sociological-Institutionalist Approach“. Journal of European Public Policy, 2006,

13(5);

2. Bursens, Peter, „Formal Transposition of European Legislation. How to Explain the Differences in Success

in Environmental Policy between Member States?“ Paper Presented at the ESCA International

Conference, May 31 – June 2, 2011;

3. Daukšas, J., Aplinkos apsaugos technologijos. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2004 m.;

4. Dimitrakopoulos, D. G., „The Power of the Centre: Central Governments and the Macro-Implementation

of EU Public Policy. Manchester: MUP, 2008;

5. Dimitrova, Antoaneta L. ir D. Toshkov, “The Dynamics of Domestic Coordination of EU Policy in the

New Member States: Impossible to Lock In?” West European Politics, 2007, 30(5);

6. Dimitrova, Antoaneta L. ir D. Toshkov, „Post-Accesion Compliance between Administrative Coordination

and Political Bargaining“. European Integration online Papers, 2009, 13(2);

7. Dimitrova, Antoaneta L. ir Ellen Mastenbroek, „Involving Parliament in EU Affairs: the Usefulness of the

Danish Model for the New Member States“. Kn. A. Rosenbaum ir J. Nemec (sud.), Democratic

Governance in the Central and Eastern European Countries: Challenges and Responses. Bratislava:

NISPAcee, 2006;

8. Falkner, G. ir O. Treib, „Three Worlds of Compliance or Four? The EU15 Compared to New Member

States”. Journal of Common Market Studies, 2008, No 46;



181

9. Haverland, M., B. Steunenberg ir F. Van Waarden, „Sectors at Different Speeds: Analyzing Transposition

Deficits in the European Union“. Journal of Common Market Studies, 2011, 49

10. Haverland, Markus, „Do Member States Make European Policies Work? Analysing the EU Transposition

Deficit“. Public Administration, 2007, 85(3);

11. Haverland, Markus, „National Adaptation to European Integration: the Importance of Institutional Veto

Points“. Working Paper, European University Institute, 1999;

12. Jensen, C. B., „Implementing Europe: a Question of Oversight“. European Union Politics, 2007, 8(4);

13. Kaeding, Michael, „Active Transposition of EU Legislation”. EIPASCOPE, 2007 / 3;

14. Kaeding, Michael, „Determinants of Transposition Delay in the European Union“. Journal of Public

Policy, 2006, 26(3);

15. Kriaučiūnas, Deividas, „Europos Sąjungos teisės įgyvendinimas ir taikymas“. Politologija, 2007, 4(48);

16. Maniokas, Klaudijus, „Conditionality and Compliance in Lithuania: the Case of the Best Performer“.

European Intagration online Papers, 2009, 2(13);

17. Mastenbroek, E., The Politics of Compliance: Explaining the Transposition of EC Directives in the

Netherlands. Wageningen: Ponsen en Looijen (PhD thesis Leiden University), 2007;

18. Mbaye, H. A. D., „Why National States Comply with Supranational Law. Explaining Implementation

Infringements in the European Union“. European Union Politics, 2001, 2(3);

19. Metcalfe, Les, „International Policy Co-ordination and Public Management Reform“. International Review

of Administrative Sciences, 1994, Vol. 60;

20. Schimmelfennig, Frank ir Florinan Trauner, “Post-accession Compliance in the EU’s New Member

States”. European Integration online Papers, 2009, Vol. 13, No 2;

21. Schimmelfennig, Frank, “Europeanization Beyond Europe”. Living Reviews in European Governance,

2009, Vol. 4, No. 3;

22. Schimmelfenning, Frank ir U. Sedelmeier (leid.), The Europeanization of Central and Eastern Europe.

Ithaca/London: 2005;

23. Sedelmeier, U., „Post-Accession Compliance with EU Gender Equality Legislation in Post-Communist

New Member States“. Europon Integration online Papers, 2009, 12(3);

24. Sprungk,, Carina, “Non-compliance with European Law in France: the Impact of Parliamentary Scrutiny“.

Paper prepared for the Workshop on Transposition and Compliance in the European Union in Leiden, the

Netherlands, 11-12 June 2004;

25. Staniškis, J. K. et al, Integruota atliekų vadyba. Kaunas: Technologija, 2004 m.;

26. Steunenberg, Bernard ir Wim Voermans, The Transposition of EU Directives: A Comparative Study of

Techniques, Instruments and Processes in Six Member States. Leiden University/WODC of the Ministry of

Justice, 2006;

27. Tallberg, J., „Paths to Compliance: Enforcement, Management and the European Union“. International

Organization, 2002, 56(3);

28. Uselytė, R. ir I. Silvestravičiūtė, Atliekų tvarkymo būklės analizė. Vilnius: 2009 m.;

29. Zubek, Radoslaw ir Katarina Staronova, „Ministerial Oversight and Transposition of EU Directives:

Evidence from Estonia, Poland and Slovenia“. Institute for European Integration Research: Working Paper

Series, 2010;

30. Zubek, Radoslaw, „Core Executives and Coordination of EU Law Transposition: Evidence from New

Member States“. Public Administration, 2011, No 89.

9. Kitos aktualios ataskaitos:

1. 2010 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išankstinio tyrimo ataskaita Nr. IT-P-20-11

„Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymas”;

2. Eurobarometer 73, Public Opinion in the European Union. Volume 1, November 2010;

3. UAB „Ekokonsultacijos“. Atliekų tvarkymo būklės analizė. 2009 m.;

4. UAB „Ekokonsultacijos“. Privalomojo užstato nustatymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms analizė, 2009

m.;

5. World Bank. Public Sector Capacity in the EU 8. Report on Strategic Planning and Policy Management in

Lithuania and Latvia. Background Paper, October 2006.



182

10. Aktuali informacija interneto svetainėse:

1. European Commission, Application of EU Law: <http://ec.europa.eu/eu_law/index_en.htm>;

2. Internal Market Scoreboard: <http://ec.europa.eu/internal_market/score/index_en.htm#score>;

3. European Central Bank: <http://www.ecb.int/home/html/index.en.html>;

4. CVRIA: <http://curia.europa.eu/>;

5. Eur-Lex. Access to European Union Law: <http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm>;

6. Seimo interneto svetainė: <http://www.lrs.lt/>;

7. Ministro Pirmininko tarnybos interneto svetainė: <http://www.lrv.lt/vyriausybe/vyriausybes-kanceliarija/>;

8. Aplinkos ministerijos interneto svetainė: <http://www.am.lt/VI/index.php>;

9. Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainė: <http://gamta.lt/cms/index>;

10. Susisiekimo ministerijos interneto svetainė: <http://www.sumin.lt/>;

11. Teisingumo ministerijos interneto svetainė: <http://www.tm.lt/>;

12. Teismų praktiko duomenų bazė: <http://www.infolex.lt/portal/start.asp>;

13. Aktualios Danijos, Suomijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir Latvijos valstybės institucijų interneto

svetainės.

http://ec.europa.eu/eu_law/index_en.htm

http://ec.europa.eu/internal_market/score/index_en.htm#score

http://www.ecb.int/home/html/index.en.html

http://curia.europa.eu/

http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm

http://www.lrs.lt/

http://www.lrv.lt/vyriausybe/vyriausybes-kanceliarija/

http://www.am.lt/VI/index.php


http://www.sumin.lt/

http://www.tm.lt/

http://www.infolex.lt/portal/start.asp



183

PRIEDAS NR. 1: ANALIZĖS METODAI

Rengiant tyrimą, buvo taikomi kokybiniai metodai, kurie pasirinkti, atsižvelgiant į kokybinį tyrimo

pobūdį, tikslą ir uždavinius. Siekiant užtikrinti tyrimo išvadų patikimumą, buvo taikoma metodų

trianguliacija, t. y. informacija renkama ir analizuojama, naudojant ne mažiau nei tris duomenų rinkimo ir

analizės metodus. Tyrimo metu buvo laikomasi požiūrio „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“,

įtraukiant ne tik oficialių duomenų analizę, bet ir interviu su svarbiausiais suinteresuotais asmenimis bei

fokusuotas grupines diskusijas.

30 lentelė. Tyrimo metodai

Tikslas Tyrimas „iš apačios į viršų“ Tyrimas „iš viršaus į apačią“

Duomenų

rinkimas

Antrinių šaltinių informacijos analizė

Interviu

Fokusuotos grupinės diskusijos


Duomenų analizė Atvejo studijos

Procesų analizė (angl. process engineering)

Lyginamoji analizė

Istorinė analizė

SSGG analizė

Šaltinis: sudaryta ESTEP


Antrinių šaltinių informacijos analizės metodas buvo taikomas viso tyrimo metu, nagrinėjant aktualius ES

teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemą Lietuvoje ir kitose valstybėse narėse reglamentuojančius teisės

aktus, EK dokumentus, statistinius duomenis, mokslinius straipsnius ir publikacijas, institucijų ataskaitas

ir pan.

Interviu

Siekiant papildyti antrinių šaltinių duomenis iš pirminių šaltinių surinkta informacija ir atlikti gilesnę ES

teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos funkcionavimo Lietuvoje problemų analizę, tyrimo metu buvo

atlikti interviu su ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemoje dalyvaujančių institucijų atstovais.

Atsižvelgiant į siekį išnagrinėti ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos veikimo procesus ministerijų,

tarpinstituciniu ir Seimo lygiu, interviu respondentais pasirinkti atitinkamų institucijų darbuotojai.

Atliekant ES direktyvų aplinkosaugos sektoriuje atvejo studijas, buvo vykdomi interviu su privačiais

subjektais, užimančiais didžiąją alyvų rinkos dalį. Interviu metu buvo siekiama išsiaiškinti respondentų

požiūrį į alyvų atliekų šalinimą reglamentuojančios ES direktyvos įgyvendinimą, identifikuoti pagrindines

kylančias problemas.

31 lentelė. Interviu respondentų sąrašas

Respondento vardas

ir pavardė

Pareigos Interviu data

Ieva Visockienė Europos teisės departamento prie LR teisingumo ministerijos ES teisės

įgyvendinimo koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai

einanti vedėjos pareigas

2011 m.

balandžio 19 d.

Vaiva Obelevičienė Susisiekimo ministerijos Transporto politikos departamento Europos

Sąjungos reikalų skyriaus vedėja

2011 m.

gegužės 4 d.

Dmitrij Zadojenko Susisiekimo ministerijos Transporto politikos departamento Europos

Sąjungos reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas

2011 m.

gegužės 4 d.

Ligita Vaičiūnienė Aplinkos ministerijos Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento

Europos Sąjungos ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja

2011 m.

gegužės 6 d.

Toma Leonova Aplinkos ministerijos Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento

Europos Sąjungos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė

2011 m.

gegužės 6 d.



184

Respondento vardas

ir pavardė

Pareigos Interviu data

Lina Kasnauskienė Aplinkos ministerijos Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento

Europos Sąjungos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė

2011 m.

gegužės 6 d.

Rūta Bunevičiūtė Seimo Europos reikalų komiteto biuro vedėja 2011 m.

gegužės 16 d.

Julijus Glebovas Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėjas 2011 m.

gegužės 16 d.

APKLAUSTI PRIVATŪS SUBJEKTAI

UAB „Apsaga“ atstovai

UAB „Autotrade“ atstovai

UAB „Lukoil Baltia“ atstovai

UAB „Lietuva Statoil“ atstovai

UAB „Robidalis“ atstovai

UAB „Soliris“ atstovai

UAB „Tepalita“ atastovai

Lietuvos autoverslininkų asociacijos atstovai

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos atstovai

Pavojingų atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės UAB „Žalvaris“ atstovai

Fokusuotos grupinės diskusijos

Fokusuotos grupinės diskusijos naudingos tyrimo pradžioje, formuluojant tyrimo klausimus, ar pabaigoje,

interpretuojant surinktus duomenis, formuluojant tyrimo išvadas ir rekomendacijas. Atliekant tyrimą,

buvo surengtos trys fokusuotos grupinės diskusijos, kuriose su Užsakovu aptarti atskirų tyrimo etapų

rezultatai. Suformulavus išvadas ir rekomendacijas, buvo suorganizuota fokusuota grupinė diskusija

apskritojo stalo formatu, siekiant aptarti gautus rezultatus ir išvadas, išklausyti suinteresuotųjų asmenų

nuomonę. Pirmoje fokusuotoje grupinėje diskusijoje buvo aptarta ES teisės plėtros ir įgyvendinimo

sistemų pasirinktose valstybėse narėse analizė, antroje – Lietuvoje veikiančios ES teisės plėtros ir

įgyvendinimo sistemos analizė, o trečioje – galutinės tyrimo ataskaitos projekte pateiktos išvados ir

rekomendacijos. Jos metu buvo aptarti pateikti pasiūlymai dėl ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos

Lietuvoje tobulinimo bei jų įgyvendinimo priemonės.

Lyginamoji analizė

Lyginamoji analizė taikoma, siekiant pagal tam tikrus kriterijus palyginti pasirinktus atvejus, išryškinti jų

panašumus ir skirtumus. Lyginamosios analizės metodas buvo naudojamas, atliekant ES teisės plėtros ir

įgyvendinimo sistemų valstybėse narėse analizę. Tyrimo metu buvo lyginami šių sistemų veikimo

praktiniai aspektai, skirtingi institucijų funkcijų pasiskirstymo modeliai, be to, buvo išskirti veiksniai,

kurie lemia šių sistemų efektyvumą, įvertinta, kokią gerąją praktiką galima pritaikyti Lietuvoje.

Istorinė analizė

Istorinė analizė – konkrečios socialinės problemos raidos analizė. Tyrimo metu šis metodas buvo

taikomas, atliekant daugelį tyrimo veiklų, pavyzdžiui, analizuojant valstybių narių ES teisės plėtros ir

įgyvendinimo sistemų raidą, atliktas modifikacijas ir jas paskatinusias priežastis, pasekmes, kurias lėmė

atliktos reformos, bei nagrinėjant Lietuvos ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos evoliuciją, ES

teisės įgyvendinimo statistiką nuo pat šalies narystės ES pradžios.

Atvejo studijos

Atvejo studijų tikslas – pasiekti gilų, išsamų supratimą apie aiškiai apibrėžtą problemą ar atvejį,

atsižvelgiant į kontekstą. Siekiant išanalizuoti ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemas pasirinktose

valstybėse narėse, tyrimo metu buvo atliktos penkios atvejos studijos: Danijos, Suomijos, Nyderlandų,



185

Jungtinės Karalystės ir Latvijos. Renkant šalis analizei, buvo atsižvelgta į tokius kriterijus kaip: a) ES

teisės įgyvendinimo proceso rezultatai, b) ES teisės įgyvendinimo sistemų modernumas, pažangumas ir

pripažinimas, c) senųjų ir naujųjų ES valstybių narių patirtis, d) skirtingų regionų patirtis. Siekiant

išanalizuoti ES teisės Lietuvoje veikimo procesus, buvo atliktos trys ES teisės veikimą nacionalinėje

teisėje atvejo studijos, nagrinėjanti atliekų sektoriaus direktyvų įgyvendinimą.

Procesų analizė

Siekiant nustatyti Lietuvos ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos veikimo problemas, buvo atlikta

joje dalyvaujančių institucijų ir jų funkcijų analizė, naudojantis procesų analizės (angl. process

engineering) įrankiu. Procesų analizės tikslas – išsamiai aprašant procesą nustatyti kritines proceso vietas,

pagrindinę proceso liniją ir „siaurąsias“ vietas (angl. bottlenecks), kurios apriboja procesų efektyvumą.

Procesams grafiškai vaizduoti pasitelkiamos srauto schemos. Šiame tyrime naudojamos detalios srauto

schemos (įvardijami proceso etapai, veiklos, įvairios veiksmo alternatyvos) ir funkcinės srauto schemos

(jose be etapų ir veiklų įvardijami ir atsakingi vykdytojai). Pasitelkiant srauto schemas, vizualiai

vaizduojami ES teisės plėtros ir ES teisės perkėlimo procesai skirtingais lygiais (ministerijų,

tarpinstituciniu ir Seimo).

SSGG analizė

Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizės (SSGG) metodas yra skirtas įvertinti politikos

efektyvaus įgyvendinimo galimybes. Atliekant SSGG, galima išsiaiškinti, kokių veiksmų turi būti

imamasi, siekiant numatytų tikslų, ir identifikuoti sritis, kurios negali atnešti potencialios naudos. SSGG

analizės metodas buvo naudojamas, rengiant ES teisės plėtros ir įgyvendinimo sistemos Lietuvoje

stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių analizę, kurioje įvardinti pagrindiniai sistemos bruožai,

stipriosios ir silpnosios pusės, esamos ir potencialios problemos, sistemos tobulinimo poreikiai.

Vadovaujantis šios analizės rezultatais, buvo formuluojamos išvados ir rekomendacijos dėl ES teisės

plėtros ir įgyvendinimo sistemos veiksmingumo stiprinimo.



186

PRIEDAS NR. 2: PAVYZDINĖS EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ

KOORDINAVIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTERIJOSE, ĮSTAIGOSE PRIE

MINISTERIJŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOSE

TAISYKLĖS



187

Europos Sąjungos reikalų koordinavimo Lietuvos Respublikos ministerijose,

įstaigose prie ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigose taisyklės

(tvirtinamos ministro, kitos valstybės institucijos ar įstaigos vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju

dokumentu)

Projektas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos.......................

20... m. ........................... d.

įsakymu (nutarimu ar kt. (reikiama įrašyti)) Nr. .....

PAVYZDINĖS EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ KOORDINAVIMO LIETUVOS

RESPUBLIKOS MINISTERIJOSE, ĮSTAIGOSE PRIE MINISTERIJŲ, LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOSE

TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pavyzdinės Europos Sąjungos reikalų koordinavimo Lietuvos Respublikos ministerijose,

įstaigose prie ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigose taisyklės (toliau – Taisyklės) yra

rekomendacinio pobūdžio ir skirtos Lietuvos Respublikos (toliau – LR) pozicijų dėl pasiūlymų priimti

Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktus parengimo, derinimo ir pristatymo ES institucijose, ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo proceso LR ministerijose, įstaigose prie ministerijų, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įstaigose efektyvumo didinimui.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Atsakingas specialistas – Institucijos valstybės tarnautojas ar darbo sutarties pagrindu

Institucijoje dirbantis asmuo, paskirtas atsakingu už tam tikrą ES teisės sritį ir (ar) rengiantis LR pozicijų

dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus projektus ir (ar) nacionalinių teisės aktų, perkeliančių ES teisės aktų

nuostatas, projektus ir (ar) atliekantis kitas šiose Taisyklėse nurodytas funkcijas;

ES reikalų skyrius – Institucijos struktūrinis padalinys (o jei Institucijoje tokio struktūrinio

padalinio nėra – Institucijos valstybės tarnautojas (-ai) ar darbo sutarties pagrindu Institucijoje dirbantis

asmuo), atsakingas už Lietuvos Respublikos pozicijų dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus parengimo,

derinimo ir jų pristatymo ES institucijose koordinavimą, už priimtų ES teisės aktų reikalavimų perkėlimą

į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimą laiku, už darbų, susijusių su direktyvų nuostatas perkeliančių ir

įgyvendinančių LR nacionalinių teisės aktų notifikavimu, ir darbų, susijusių su ES teisės pažeidimo

procedūra, koordinavimą.

ES teisės pažeidimo procedūra – Sutarties dėl ES veikimo (OL 2008 C 115, p. 47) 258

straipsnyje numatyta procedūra, skirta užtikrinti, kad šalys narės laikytųsi įpareigojimų, kuriuos joms

nustato ši sutartis.

Europos Komisijos (ar ES institucijų) paklausimai – Europos Komisijos ar ES institucijų

pateikti oficialūs paklausimai, susiję su ES teisės perkėlimu, įgyvendinimu ir taikymu.

Institucija – ministerija ir (arba) įstaiga prie ministerijos ir (arba) Vyriausybės įstaiga.

Lietuvos narystės ES informacinė sistema (toliau – LINESIS) – ES dokumentų

registravimui ir tvarkymui, Lietuvos pozicijų dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus parengimui bei

informacijai apie jų pristatymą ES institucijose, ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo,

ES teisės pažeidimo procedūrų koordinavimui skirta informacinė sistema.

LR nacionalinių teisės aktų notifikavimas – oficialus Europos Komisijos Generalinio

sekretoriato informavimas apie atitinkamos direktyvos reikalavimus perkeliančius LR nacionalinius teisės



188

aktus, pateikiant šių teisės aktų tekstus bei direktyvų ir LR nacionalinių teisės aktų atitikties lenteles

Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinėje sistemoje.

Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) – nuolatinis ES Tarybos darbo organas,

sudarytas iš Nuolatinių atstovybių diplomatų ir į jas deleguotų šalių narių valstybės tarnautojų, kurio

pagrindinė užduotis yra išnagrinėti ir apsvarstyti siūlymus prieš pateikiant juos ES Tarybai.

3. ES reikalų skyrius, iš LR Ministro Pirmininko tarnybos ir LR užsienio reikalų

ministerijos (toliau – Užsienio reikalų ministerija) gavęs Institucijos valdymo sričiai priskirtus

pasiūlymus priimti ES teisės aktus, koordinuoja LR pozicijų rengimą ir jų derinimą, o taip pat jų

pristatymą ES institucijose. Iš Europos teisės departamento prie LR teisingumo ministerijos (toliau –

Europos teisės departamentas) gavęs priimtus ES teisės aktus ir juos paskirstęs atsakingiems

specialistams, koordinuoja ES teisę perkeliančių nacionalinių teisės aktų projektų rengimą ir derinimą.

Visos šios procedūros yra atliekamos naudojantis LINESIS, raštu ir elektroniniu paštu taip, kaip tai yra

nustatyta Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2004 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 21 (Žin., 2004, Nr. 8-184; 2005, Nr. 57-1950) (toliau – ES

reikalų koordinavimo taisyklės).

4. Užsienio reikalų ministerijos ar Europos teisės departamento organizuojamuose

pasitarimuose, skirtuose LR pozicijų derinimui, nesutarimų dėl ES teisės aktų paskirstymo sprendimui,

direktyvų nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų rengimo klausimams apsvarstyti, dalyvauja ES

reikalų skyriaus atstovas, o prireikus – ir Atsakingas specialistas.

5. Atsakingų specialistų sąrašas (toliau – Sąrašas) ministerijoje tvirtinamas ministro

įsakymu, kitose Institucijose – Institucijos vadovo įsakymu arba kitu tvarkomuoju dokumentu ir

atnaujinamas ne rečiau kaip kartą per metus. Sąrašo atnaujinimus bei Sąrašo pakeitimus, kai pasikeičia į

Sąrašą įtraukti atsakingi specialistai, rengia ES reikalų skyrius. ES Tarybos, Europos Komisijos, Stojimo į

ES sutarties Akto 52 straipsnyje nurodytuose komitetuose ir darbo grupėse LR poziciją pristatančių

atstovų sąrašas tvirtinamas ministerijose – ministro įsakymu, kitose Institucijose – vadovo įsakymu ar

kitu tvarkomuoju dokumentu ir turi atitikti LR Ministro Pirmininko potvarkiu patvirtintą atsakingų

Institucijų sąrašą ir Institucijų atstovų skaičių. Sąraše turi būti numatyta, kad tie patys specialistai būtų

atsakingi už LR pozicijos dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą parengimo bei vėliau už ES teisės akto

perkėlimo ir įgyvendinimo etapus.

6. ES reikalų skyrius vykdo sistemingą ES teisės įgyvendinimo stebėseną ir atlieka

pasirinktų ES teisės aktų baigiamąjį (ex post) poveikio vertinimą.

II. ES REIKALŲ KOORDINAVIMO POSĖDŽIAI

7. Ne rečiau nei kartą per savaitę Institucijoje organizuojami ES reikalų koordinavimo

posėdžiai, kuriuose svarstomi klausimai, susiję su LR pozicijų rengimu, derinimu ir pristatymu ES

institucijose, ES teisės perkėlimu ir įgyvendinimu, ES teisės pažeidimo procedūromis. Taip pat šiuose

posėdžiuose aptariami LR Vyriausybės ES komisijos posėdžių, LR Vyriausybės pasitarimų ir LR

Vyriausybės posėdžių darbotvarkių ir kiti klausimai, susiję su ES reikalais.

8. ES reikalų koordinavimo posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja ministro pavedimu

viceministras ar ministerijos kancleris, kitose Institucijose – Institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

9. ES reikalų koordinavimo posėdžius organizuoja (rengia darbotvarkes, kviečia atsakingus

specialistus ir kitus suinteresuotus asmenis, rašo posėdžio protokolą ir pan.) ES reikalų skyrius.

III. LR POZICIJOS RENGIMAS, DERINIMAS IR PRISTATYMAS

10. Už LR pozicijos dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą projekto turinį atsako jį parengęs

Atsakingas specialistas ir jo tiesioginis vadovas.

11. ES reikalų skyrius:

11.1. iš LR Ministro Pirmininko tarnybos ir Užsienio reikalų ministerijos gauna ir

atsakingiems specialistams paskirsto pasiūlymus priimti ES teisės aktus;



189

11.2. iš LR Ministro pirmininko tarnybos gauna ir atsakingiems specialistams paskirsto

COREPER posėdžio darbotvarkes, teikia pastabas dėl COREPER susitikimo darbotvarkės projekto ES

reikalų koordinavimo taisyklių 18 punkte numatyta tvarka;

11.3. teikia svarstyti LR pozicijos projektus ES reikalų koordinavimo posėdyje;

11.4. kontroliuoja, kad LR pozicijos būtų rengiamos laikantis ES reikalų koordinavimo

taisyklėse nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimą rengiant LR poziciją atlikti bazinį poveikio

įvertinimą;

11.5. derina LR pozicijos projektą su suinteresuotomis institucijomis ir teikia LR teisingumo

ministerijai ir Europos teisės departamentui ES reikalų koordinavimo taisyklių 15 punkte nustatyta

tvarka;

11.6. teikia LR pozicijos projektą Užsienio reikalų ministerijai ir LR Ministro Pirmininko

tarnybai ES reikalų koordinavimo taisyklių 16 ir 17 punktuose nustatyta tvarka;

11.7. įveda į LINESIS ataskaitą apie Europos Komisijos darbo grupės ar komiteto, ES

Tarybos darbo grupės susitikimus ir artimiausio ES reikalų koordinavimo posėdžio metu pateikia

informaciją apie svarbiausius ataskaitoje minimus klausimus;

11.8. organizuoja pasirengimą ES Tarybos posėdžiams ir neformaliems ES ministrų

susitikimams, informuoja ministerijos struktūrinius padalinius, kitas Institucijas apie posėdžio ar

susitikimo metu planuojamus svarstyti klausimus, rengia posėdžio ar susitikimo medžiagos paketą

delegacijos nariams;

11.9. rengia LR Vyriausybės sprendimo ar LR Vyriausybės rezoliucijos projektą, teikimo

raštą, pažymą dėl LR pozicijų Lietuvai svarbiais klausimais, kuriuos numatoma svarstyti ES Tarybos

posėdyje ar neformaliame ES ministrų susitikime, ir pagal ES reikalų koordinavimo taisyklėse nustatytą

tvarką teikia LR Ministro Pirmininko tarnybai;

11.10. Ministerijoje – ministro, kitoje Institucijoje – Institucijos vadovo sprendimu ES

reikalų skyriaus atstovas dalyvauja ES tarybos posėdžiuose ar neformaliuose ES ministrų susitikimuose,

pagal ES reikalų koordinavimo taisyklėse nustatytą dalyvavimo ES institucijų, jų darbo grupių, komitetų

posėdžiuose ir susitikimuose su ES institucijų ir valstybių narių atstovais ataskaitos tipinę struktūrą

parengia ES Tarybos posėdžių ar neformalių ES ministrų susitikimų ataskaitas ir įveda į LINESIS;

11.11. Kartu su ministru ar viceministru, kitos Institucijos vadovu ES reikalų skyriaus

atstovas dalyvauja LR Seimo komitetų posėdžiuose, kuriuose svarstomos LR pozicijos ES Tarybos

posėdžio ar neformalaus ES ministrų susitikimo klausimais ir ES Tarybos posėdžių ar neformalių ES

ministrų susitikimų ataskaitos.

12. Atsakingi specialistai:

12.1. gavę kvietimą dalyvauti Europos Komisijos darbo grupių ar komitetų, ES Tarybos

darbo grupių susitikimuose ir darbotvarkę, informuoja apie tai ES reikalų skyrių, pateikia jam susitikimo

darbotvarkę ir kitus susijusius dokumentus bei paprašo raštu ar elektroniniu paštu pareikšti savo nuomonę

dėl svarstomų klausimų;

12.2. pagal ES reikalų koordinavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus (įskaitant

reikalavimą rengiant LR poziciją atlikti bazinį poveikio įvertinimą) bei tipinę struktūrą rengia LR pozicijų

dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus projektus Europos Komisijos darbo grupių ar komitetų, ES Tarybos

darbo grupių, COREPER susitikimams, ES Tarybos posėdžiams ir neformaliems ES ministrų

susitikimams, suderina juos su tiesioginiu vadovu ir teikia ES reikalų skyriui:

12.2.1. prireikus parengia LR pozicijos projektą Europos Komisijos darbo grupės ar

komiteto susitikimui ir pateikia ES reikalų skyriui ne vėliau nei likus 7 darbo dienoms iki susitikimo;

12.2.2. parengia LR pozicijos projektą ES Tarybos darbo grupės susitikimui ir pateikia ES

reikalų skyriui ne vėliau nei likus 5 darbo dienoms iki susitikimo;

12.2.3. parengia LR pozicijos projektą COREPER susitikimui per 1 darbo dieną nuo

darbotvarkės gavimo dienos ir pateikia ES reikalų skyriui;

12.2.4. parengia LR pozicijos projektą ES tarybos posėdžiui ar neformaliam ES ministrų

susitikimui ir pateikia ES reikalų skyriui ne vėliau nei likus 10 darbo dienų iki posėdžio ar sutikimo

datos;



190

12.4. pristato LR pozicijos projektą Europos Komisijos darbo grupės ar komiteto, ES

Tarybos darbo grupės susitikimuose;

12.5. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po Europos Komisijos darbo grupės ar komiteto

susitikimo ir ne vėliau nei 1 darbo dieną po ES Tarybos darbo grupės susitikimo ES reikalų skyriui

pateikia ataskaitą kartu su svarbia svarstyta informacija, kurią parengia pagal ES reikalų koordinavimo

taisyklėse nustatytą dalyvavimo ES institucijų, jų darbo grupių, komitetų posėdžiuose ir susitikimuose su

ES institucijų ir valstybių narių atstovais ataskaitos tipinę struktūrą;

12.6. prireikus dalyvauja ES tarybos posėdžiuose ar neformaliuose ES ministrų

susitikimuose.

IV. ES TEISĖS PERKĖLIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

13. ES reikalų skyrius:

13.1. iš Europos teisės departamento gauna priimtus naujus ES teisės aktus ir juos pateikia

Atsakingiems specialistams ir jų tiesioginiams vadovams;

13.2. kontroliuoja, ar laikomasi nuostatos, jog tiesioginiu vykdytoju, rengiančiu ES teisės

akto nuostatas perkeliančio ir įgyvendinančio LR nacionalinio teisės akto projektą, būtų skiriamas

Atsakingas specialistas, kuris rengė LR pozicijos dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą projektą;

13.3. rengia Institucijos ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą, kurį sudaro Direktyvų

perkėlimo ir įgyvendinimo planas, parengtas vadovaujantis Taisyklių 3 priede pateikta forma, ir ES teisės

įgyvendinimo planas, parengtas vadovaujantis Taisyklių 4 priede pateikta forma;

13.4. atlieka ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plano vykdymo stebėseną ir teikia ES

reikalų koordinavimo posėdžiui svarstyti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plano rezultatus,

kontroliuoja, kad ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plano priemonės būtų vykdomos laikantis

nustatytų terminų;

13.5. ES reikalų koordinavimo taisyklėse nustatyta tvarka Europos teisės departamentui

teikia ES reikalų koordinavimo taisyklių 41, 45, 46, 53 punktuose nurodytą informaciją;

13.6. ES reikalų koordinavimo taisyklių 45 punkte nustatyta tvarka informuoja Europos

teisės departamentą apie rengiamą ir į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą neįtrauktą nacionalinio

teisės akto projektą, perkeliantį ir įgyvendinantį ES teisės akto nuostatas, ir pasiūlo papildyti ES teisės

perkėlimo ir įgyvendinimo planą, pateikdamas ES reikalų koordinavimo taisyklių 41 punkte nurodytą

informaciją;

13.7. ES reikalų koordinavimo taisyklių 50, 52 punktuose, LR Vyriausybės teisėkūros

taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės 2009 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1244 (Žin., 2009, Nr. 121-

5212; 2011, Nr. 8-350) (toliau – Teisėkūros taisyklės), LR Seimo statute, patvirtintame LR Seimo

1994 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. I-399 (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) (toliau – Statutas),

nustatyta tvarka teikia Europos teisės departamentui direktyvų (kitų ES teisės aktų) ir Lietuvos

Respublikos nacionalinių teisės aktų (teisės aktų projektų) atitikties lenteles (toliau – Atitikties lentelės);

13.8. kontroliuoja, kad Atitikties lentelės būtų pildomos rengiant, derinant ir teikiant LR

Vyriausybei teisės aktų, perkeliančių ir įgyvendinančių direktyvų ar kitų ES teisės aktų nuostatas, o taip

pat ir rengiant ministro, Institucijų vadovų įsakymų ar kitų tvarkomųjų dokumentų tvirtinamų teisės aktų,

perkeliančius ir įgyvendinančius direktyvas ar kitus ES teisės aktus, projektus;

13.9. įveda į LINESIS Atitikties lenteles, pildomas rengiant, derinant ir teikiant LR

Vyriausybei ir LR Seimui projektus nacionalinių teisės aktų, perkeliančių ir įgyvendinančių direktyvų ar

kitų ES teisės aktų nuostatas, kitą darbo dieną po šių projektų išsiuntimo derinti suinteresuotoms

institucijoms ir kitą darbo dieną po pateikimo LR Vyriausybei;

13.10. įveda į LINESIS Atitikties lenteles, pildomas rengiant nacionalinių teisės aktų,

perkeliančių ir įgyvendinančių ES teisę, tvirtinamų ministrų, Institucijų vadovų įsakymu ar kitu

tvarkomuoju dokumentu, projektus, galutinėje šių teisės aktų projektų rengimo stadijoje;

13.11. pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo

proceso tobulinimo.

14. Atsakingi specialistai:



191

14.1. iš ES reikalų skyriaus gavę priimtus naujus ES teisės aktus ne vėliau kaip per 10 darbo

dienų nuo konkretaus ES teisės akto gavimo, suderinę su tiesioginiu vadovu, ES reikalų skyriui pateikia:

14.1.1. dėl ES direktyvų – direktyvos ir LR nacionalinių teisės aktų projektų (teisės aktų)

Preliminarią atitikties lentelę, parengtą vadovaujantis Taisyklių 1 priede pateikta forma;

14.1.2. dėl kitų ES teisės aktų – ES teisės akto ir LR nacionalinių įgyvendinimo priemonių

Preliminarią atitikties lentelę, parengtą vadovaujantis Taisyklių 2 priede pateikta forma;

14.2. dalyvauja rengiant ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą, o, nusprendęs rengti į

ES teisės perkėlimo planą neįtraukto nacionalinio teisės akto projektą, informuoja ES reikalų skyrių ir

suveda atitinkamą informaciją į LINESIS;

14.3. kompetencijos ribose užtikrina, kad ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plane

numatytos priemonės būtų įvykdytos laiku ir kokybiškai;

14.4. nusprendę rengti į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą neįtraukto LR

nacionalinio teisės akto, perkeliančio ir įgyvendinančio direktyvos ar kitų ES teisės aktų nuostatas,

projektą, apie tai elektroniniu paštu informuoja ES reikalų skyrių ir pasiūlo papildyti ES teisės perkėlimo

ir įgyvendinimo planą, pateikdami Taisyklių 14.1.1. ir 14.1.2. punktuose nurodytas Preliminarias atitikties

lenteles;

14.5. ES reikalų koordinavimo taisyklių, Teisėkūros taisyklių, Statuto ir šių Taisyklių

V skyriuje nustatyta tvarka pildo ir teikia Atitikties lenteles ES reikalų skyriui;

14.6. prieš teikdami ministrui, Institucijos vadovui patvirtinti teisės aktą, kuriuo perkeliama

ar įgyvendinama ES teisė, galutinėje teisės akto projekto rengimo stadijoje gauna Europos teisės

departamento patvirtinimą (neoficialią išvadą per LINESIS sistemą) dėl Atitikties lentelės ir pateikia jį

ministrui, Institucijos vadovui kartu su teisės akto projektu.

15. Institucijos teisės skyrius, kitas teisės padalinys arba Institucijos valstybės tarnautojas ar

darbuotojas dirbantis Institucijoje pagal darbo sutartį, atsakingas už teisės klausimus (toliau – Teisės

skyrius):

15.1. užtikrina, kad Institucijų parengti teisės aktų, perkeliančių ir įgyvendinančių ES teisę,

projektai, atitiktų ES teisę bei LR nacionalinę teisę;

15.2 užtikrina, kad Atitikties lentelės atitiktų teisės aktų reikalavimus;

15.3. pateikia išvadas dėl ES teisę nuostatas perkeliančių ir įgyvendinančių LR nacionalinių

teisės aktų projektų ir Atitikties lentelių ne vėliau nei per 15 darbo dienų po to, kai Atsakingas specialistas

pateikia Teisės skyriui konkretaus ES teisės akto nuostatas perkeliančių ir įgyvendinančių LR

nacionalinių teisės aktų projektus ir Atitikties lenteles;

15.4. pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso

tobulinimo.

V. DIREKTYVŲ (KITŲ ES TEISĖS AKTŲ) IR LR NACIONALINIŲ TEISĖS AKTŲ (TEISĖS

AKTŲ PROJEKTŲ) ATITIKTIES LENTELĖS

16. Atitikties lenteles pildo Atsakingas specialistas.

17. Atitikties lentelės pildomos:

17.1. LR Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto LR Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio

11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2009, Nr. 109-4650), Teisėkūros taisyklių, Statuto

nustatyta tvarka rengiant, derinant ir teikiant LR Vyriausybei ir LR Seimui teisės aktų, perkeliančių ir

įgyvendinančių direktyvų ar kitų ES teisės aktų nuostatas, projektus bei rengiant ministro, institucijų

vadovų įsakymų, tvarkomųjų dokumentų projektus, perkeliančius ir įgyvendinančius direktyvas ar kitus

ES teisės aktus;

17.2. priėmus visas direktyvos nuostatas perkeliančias ir įgyvendinančias nacionalines

priemones (užbaigus direktyvos perkėlimą ir įgyvendinimą) ir siekiant tinkamai apie tai informuoti

(notifikuoti) Europos Komisiją;

18. 17.1. punkte nurodytos Atitikties lentelės teikiamos derinti Teisės skyriui kartu su LR

nacionalinio teisės akto projektu Institucijos darbo reglamento ar kito dokumento, nustatančio institucijos



192

vidaus darbo tvarką, nustatyta tvarka ne vėliau nei likus 1,5 mėnesio iki direktyvoje nurodytos

įgyvendinimo datos. Su Teisės skyriumi suderintos Atitikties lentelės pateikiamos ES reikalų skyriui.

19. 17.2. punkte nurodytos Atitikties lentelės pateikiamos ES reikalų skyriui likus ne mažiau

kaip mėnesiui iki direktyvoje nurodytos įgyvendinimo datos.

20. Atitikties lentelės pildomos vadovaujantis ES reikalų koordinavimo taisyklėmis ir

Europos teisės departamento patvirtintomis Atitikties lentelių pildymo rekomendacijomis.

21. Už Atitikties lentelių turinį atsako jas užpildęs Atsakingas specialistas, jo tiesioginis

vadovas ir Teisės skyrius.

VI. DIREKTYVŲ NUOSTATAS PERKELIANČIŲ IR ĮGYVENDINANČIŲ LR NACIONALINIŲ

TEISĖS AKTŲ NOTIFIKAVIMAS

22. LR nacionalinio teisės akto perkeliančio ar įgyvendinančio direktyvos nuostatas projektą

rengęs Atsakingas specialistas per 2 darbo dienas nuo LR nacionalinio teisės akto paskelbimo „Valstybės

žiniose“ dienos ES reikalų skyriui elektroniniu paštu pateikia prašymą notifikuoti atitinkamą LR

nacionalinį teisės aktą, nurodydamas:

22.1. LR nacionalinio teisės akto pavadinimą, priėmimo datą, numerį, jo paskelbimo

„Valstybės žiniose“ datą ir numerį, įsigaliojimo terminą (-us), LR Seimo duomenų bazės elektroninę

nuorodą į paskelbtą tekstą;

22.2. direktyvos, kurios nuostatas perkelia ir įgyvendina atitinkamas LR nacionalinis teisės

aktas, pavadinimą ir numerį.

23. Kartu su šių Taisyklių 22 punkte nurodytu prašymu ES reikalų skyriui pateikiama LR

nacionalinio teisės akto ir juo perkeliamos ir įgyvendinamos direktyvos Atitikties lentelė;

24. ES reikalų skyrius, gavęs 22 punkte nurodytą prašymą, per 1 darbo dieną į Nacionalinių

įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinę sistemą įveda informaciją apie LR

nacionalinį teisės aktą ir pateikia jo tekstą, o Atitikties lentelę, naudodamasis LINESIS, pateikia Europos

teisės departamentui.

25. Pakeitus, papildžius ar pripažinus netekusiomis galios notifikuoto LR nacionalinio teisės

akto nuostatas, LR nacionalinio teisės akto projektą rengęs Atsakingas specialistas nedelsdamas

elektroniniu paštu ES reikalų skyriui pateikia 22 punkte nurodytą prašymą, o ES reikalų skyrius atnaujina

informaciją Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinėje sistemoje. Jei,

pradėjus rengti ES teisės aktą perkeliančių ir įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų projektus,

nustatoma, kad jau yra galiojančių nacionalinių teisės aktų, reikalingų visiškam ES teisės akto perkėlimui

ir įgyvendinimui, Atsakingas specialistas elektroniniu paštu ES reikalų skyriui pateikia 22 punkte

nurodytą prašymą, o ES reikalų skyrius atnaujina informaciją Nacionalinių įgyvendinimo priemonių

elektroninio notifikavimo informacinėje sistemoje.

VII. ES INSTITUCIJŲ PAKLAUSIMAI DĖL ES TEISĖS NUOSTATŲ PERKĖLIMO,

ĮGYVENDINIMO IR TAIKYMO

26. ES reikalų skyrius iš Europos teisės departamento gavęs ES institucijų pateiktus

oficialius paklausimus, susijusius su ES teisės perkėlimu, įgyvendinimu ir taikymu (toliau –

Paklausimas), pateikia juos atsakingiems specialistams, kurie rengia atsakymų į Paklausimus projektus.

27. ES reikalų skyrius tiesiogiai iš Europos Komisijos generalinių direktoratų ar kitų ES

institucijų gautų Paklausimų kopijas per 3 darbo dienas pateikia Europos teisės departamentui. Atsakingi

specialistai tiesiogiai iš Europos Komisijos ar kitų ES institucijų gautų Paklausimų kopijas per 1 darbo

dieną pateikia juos ES reikalų skyriui, o ES reikalų skyrius per 3 darbo dienas pateikia juos Europos

teisės departamentui.

28. Atsakyme į Paklausimą turi būti atsakyta į visus Paklausime pateiktus klausimus,

nurodoma, kokie LR nacionaliniai teisės aktai ir kaip reglamentuoja atitinkamą klausimą, kokius

papildomus LR nacionalinius teisės aktus planuojama priimti (jei reikia), siekiant užtikrinti visišką

atitinkamų ES teisės aktų nuostatų perkėlimą ir įgyvendinimą, atsižvelgiant į ES teisės perkėlimo ir



193

įgyvendinimo planus nurodomi numatomi LR nacionalinių teisės aktų priėmimo terminai, taip pat kita

reikalinga informacija.

29. ES reikalų skyrius užtikrina, kad visos atsakyme į Paklausimą nurodytos galiojančios

nacionalinės perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės direktyvų atveju būtų notifikuojamos Nacionalinių

įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinėje sistemoje, o visos atsakyme į

Paklausimą nurodytos planuojamos ar rengiamos nacionalinės perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės būtų

suvedamos į atitinkamo ES teisės akto perkėlimo ir įgyvendinimo planą.

30. Atsakingas specialistas atsakymo į Paklausimą projektą suderina su Teisės skyriumi ir

ES reikalų skyriumi.

31. Su Teisės skyriumi ir ES reikalų skyriumi suderintą atsakymo į Paklausimą projektą

Atsakingas specialistas per 5 darbo dienas suderina su Europos teisės departamentu, o prireikus – su

kitomis suinteresuotomis institucijomis.

32. Jei ES institucijų paklausimas gaunamas per Europos Komisijos informacinę sistemą

„EU-Pilot“, suderintas ir atitinkamai pasirašytas atsakymas teikiamas Europos teisės departamentui, kuris

per minėtą informacinę sistemą pateikia jį Europos Komisijai, o atsakymo kopijas elektroniniu pranešimu

persiunčia LR Ministro Pirmininko tarnybai ir Užsienio reikalų ministerijai. Jei ES institucijų

paklausimas gaunamas ne per Europos Komisijos informacinę sistemą, atsakymo į Paklausimą kopijos

Europos teisės departamentui, LR Ministro Pirmininko tarnybai ir Užsienio reikalų ministerijai

pateikiamos per 5 darbo dienas nuo atsakymo išsiuntimo ES institucijoms.

VIII. ES TEISĖS PAŽEIDIMO PROCEDŪROS

33. ES reikalų skyrius iš Europos teisės departamento gautą Europos Komisijos oficialų

pranešimą, pagrįstąją nuomonę ar kitus susijusius dokumentus apie numatomą ES teisės akto neperkėlimą

ar neįgyvendinimą arba kurios kitos pareigos pagal ES teisę nevykdymą (toliau – ES teisės pažeidimas)

elektroniniu paštu pateikia Atsakingam specialistui.

34. Atsakymo projektą Europos Komisijai ir kitus dokumentus, susijusius su ES teisės

pažeidimo procedūros ikiteisminiu procesu (iki byla perduodama Europos Sąjungos Teisingumo

Teismui), rengia, derina ir teikia Atsakingas specialistas, vadovaudamasis ES reikalų koordinavimo

taisyklėse ir šiose Taisyklėse nustatyta tvarka. Atsakyme turi būti pateikta nuomonė dėl Europos

Komisijos pateiktų ES teisės pažeidimo įrodymų, nurodyta, kada ir kokiomis nacionalinėmis perkėlimo ir

įgyvendinimo priemonėmis planuojama pašalinti nurodytus ES teisės pažeidimus, su kuriais sutinkama,

pateikiama kita Europos Komisijos prašoma ar, atsakymą rengiančios institucijos nuomone, būtina

informacija.

35. Teisės skyrius pagal kompetenciją konsultuoja Atsakingą specialistą ir dalyvauja

rengiant LR poziciją dėl ES teisės akto pažeidimo ir (ar) atsakymo Europos Komisijai projekto.

36. Atsakingas specialistas su Teisės skyriumi suderintą LR poziciją dėl ES teisės akto

pažeidimo ir (ar) atsakymo Europos Komisijai projektą teikia ES reikalų skyriui, kuris per 5 darbo dienas

juos suderina su Užsienio reikalų ministerija ir kitomis suinteresuotomis institucijomis.

37. ES reikalų skyrius užtikrina, kad visos atsakyme nurodytos galiojančios nacionalinės

perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės direktyvų atveju būtų notifikuojamos Nacionalinių įgyvendinimo

priemonių elektroninio notifikavimo informacinėje sistemoje, o visos atsakyme nurodytos planuojamos ar

rengiamos nacionalinės perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės būtų suvedamos į atitinkamo ES teisės akto

perkėlimo ir įgyvendinimo planą.

38. ES reikalų skyrius per mėnesį nuo oficialaus pranešimo, pagrįstosios nuomonės ar kito

dokumento dėl ES teisės pažeidimo procedūros gavimo iš Europos teisės departamento parengtą LR

poziciją dėl ES teisės akto pažeidimo ir (ar) atsakymo Europos Komisijai projektą pateikia derinti

Europos teisės departamentui. Prireikus pozicija ir (ar) atsakymo projektas rengiami ir derinami

atitinkamoje ES reikalų darbo grupėje arba atsakymą rengiančios institucijos organizuojamuose

pasitarimuose.

39. Prireikus atsakymo Europos Komisijai dėl oficialaus pranešimo ar kito dokumento

projektas teikiamas svarstyti Vyriausybės ES komisijos posėdyje ne vėliau nei likus 1 savaitei iki



194

oficialiame pranešime ar kitame dokumente nurodytos atsakymo pateikimo Europos Komisijai dienos.

LR pozicijos dėl ES teisės pažeidimo ir atsakymo Europos Komisijai dėl pagrįstos nuomonės projektas

teikiamas svarstyti Vyriausybės ES komisijos posėdyje, o prireikus – LR Vyriausybės pasitarime ne

vėliau nei likus atitinkamai 2 savaitėms ir 1 savaitei iki pagrįstoje nuomonėje nustatytos atsakymo

pateikimo Europos Komisijai datos.

40. Atsakymą rengianti institucija atsakymą Europos Komisijai dėl oficialaus pranešimo ar

kito dokumento, suderintą, prireikus aptartą Vyriausybės ES komisijos posėdyje, pasirašytą atitinkamos

valdymo srities ministro ir skenuotą ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki oficialiame pranešime ar

kitame dokumente nustatytos atsakymo pateikimo Europos Komisijai datos įkelia į Europos Komisijos

ES teisės pažeidimo procedūrų informacinę sistemą. Naudodamasis minėta informacine sistema, Europos

teisės departamentas teikia atsakymą Europos Komisijai ir elektroniniu pranešimu persiunčia atsakymo

kopiją LR Ministro Pirmininko tarnybai, Užsienio reikalų ministerijai ir Lietuvos nuolatinei atstovybei

ES.

41. Atsakymą rengianti institucija atsakymą Europos Komisijai dėl pagrįstos nuomonės,

suderintą, apsvarstytą Vyriausybės ES komisijos posėdyje (prireikus, LR Vyriausybės pasitarime) ir

pasirašytą atitinkamos valdymo srities ministro ir skenuotą ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki

pagrįstoje nuomonėje nustatytos atsakymo pateikimo Europos Komisijai datos įkelia į Europos Komisijos

ES teisės pažeidimo procedūrų informacinę sistemą. Naudodamasis minėta informacine sistema, Europos

teisės departamentas teikia atsakymą Europos Komisijai ir elektroniniu pranešimu persiunčia atsakymo

kopiją LR Ministro Pirmininko tarnybai, Užsienio reikalų ministerijai ir Lietuvos nuolatinei atstovybei

ES.

42. Atsakingas specialistas pagal kompetenciją užtikrina ES teisės pažeidimo procedūros

ikiteisminio proceso metu atsirandančių įpareigojimų, susijusių ES reikalavimų perkėlimu ir

įgyvendinimu, įvykdymą laiku ir kokybiškai.

43. ES reikalų skyrius kontroliuoja pagal ES teisės pažeidimo procedūrą atsirandančių

įpareigojimų vykdymą.

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44. Vadovaujantis Europos teisės departamento rekomendacijomis, ES teisės aktams

rengiami ES teisės aktų įgyvendinimo praktikos vadovai. ES teisės akto įgyvendinimo praktikos vadove

detalizuojami ES teisės akto reikalavimai, pristatomi galimi ES teisės taikymo atvejai ir galimos

problemos, pateikiami atsakymai į klausimus, kurie gali kilti ES teisės akto taikymo metu. ES teisės akto

įgyvendinimo praktikos vadovų rengimo terminai, Atsakingų specialistų paskyrimo klausimai, derinimo

procedūros apsvarstomos ES reikalų koordinavimo posėdžiuose. ES teisės akto praktikos vadovas

rengimo metu turi būti derinamas su Teisės skyriumi ir ES reikalų skyriumi. Parengtas ES teisės

įgyvendinimo praktikos vadovas pateikiamas ES reikalų skyriui, kuris derina jį su Europos teisės

departamentu.

45. Už atitinkamus ES klausimus atsakingi Institucijos struktūriniai padaliniai ES reikalų

skyriui teikia informaciją apie svarbius susitikimus ir susirašinėjimą su ES institucijų ir ES valstybių

narių atstovais, prireikus, apie tai informuojamas Europos teisės departamentas.

46. Ataskaitos, pranešimai ir kita informacija apie ES teisės aktų ir kitų narystės ES

įsipareigojimų vykdymą (pvz., ES teisės aktuose nustatytų ataskaitų periodinis teikimas, pranešimai apie

ES teisės aktuose nurodytų atsakingų nacionalinių institucijų paskyrimą ir pan.) ES institucijoms teikiama

ES reikalų koordinavimo taisyklėse ir kituose LR teisės aktuose nustatyta tvarka.



195

Pavyzdinių Europos Sąjungos reikalų koordinavimo Lietuvos Respublikos ministerijose,

įstaigose prie ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigose taisyklių

1 priedas

PRELIMINARI DIREKTYVOS IR LR NACIONALINIŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ (TEISĖS AKTŲ) ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyvos

straipsnio ir priedo

Nr.

LR teisės aktų projektų

(teisės aktų) pavadinimai

Atsakingas priemonės

vykdytojas

Numatomos LR teisės aktų projektų priėmimo datos

Įsakymo priėmimo, LR

Vyriausybės nutarimo ar

įstatymo projekto pateikimo

LR Vyriausybei data

Pritarimo ar priėmimo

LR Vyriausybėje data

Įstatymo priėmimo

LR Seime data

1 2 3 4 5 6

1 lentelės skiltyje nurodomi visų direktyvos straipsnių ir priedų (jeigu yra) numeriai. Rekomenduotina institucijoms svarstyti galimybę iš karto pasidaryti

atitikties lentelę su tekstu, siekiant spartesnio veiklų įgyvendinimo vėlesniuose etapuose bei norint identifikuoti galiojančius/keistinus/naujai priimtinus nacionalinius

teisės aktus.

2 lentelės skiltyje ties kiekvienu direktyvos straipsniu ir priedu (jeigu yra) nurodomi LR teisės aktų projektų, kuriais planuojama perkelti ir įgyvendinti

atitinkamą direktyvos straipsnį ir priedą (jeigu yra), pavadinimai ir (arba) jau priimtų LR teisės aktų, perkeliančių ir įgyvendinančių atitinkamus direktyvos straipsnius ir

priedus (jeigu yra), pavadinimai, priėmimo datos ir numeriai. Išskyrus direktyvos straipsnius ir priedus (jeigu yra), kurių perkelti ir įgyvendinti nereikia, neturi likti

straipsnių ir priedų (jeigu yra), nesusietų su LR teisės aktų projektais ir (ar) LR teisės aktais. Jei tam tikri direktyvos straipsniai ar priedai nėra perkeliami, turi būti

nurodomos neperkėlimo priežastys. Taip pat siūlytina parengti visų galiojančių ir planuojamų nacionalinių teisės aktų sąrašą.

3 lentelės skiltyje nurodomas už LR teisės akto projekto parengimą atsakingas Institucijos padalinys, atsakingi asmenys ir jų kontaktinė informacija. Jei LR

teisės akto projektą siūloma rengti kitam Institucijos struktūriniam padaliniui ar kitai Institucijai, šis pasiūlymas su siūlomu atsakingu vykdytoju turi būti suderintas.

4–6 lentelės skiltyse nurodomos numatomos LR teisės aktų projektų priėmimo datos, pateikimo LR Vyriausybei datos, o įstatymų projektų – ir LR Vyriausybės

pritarimo projektams numatomos datos. LR teisės akto, kuriuo planuojama perkelti ir (ar) įgyvendinti direktyvą, numatoma priėmimo data negali būti vėlesnė kaip

mėnuo iki direktyvoje nurodytos įgyvendinimo datos, įstatymo projekto atveju – LR Vyriausybės pritarimo įstatymo projektui data negali būti vėlesnė kaip 6 mėnesiai

iki direktyvoje nurodytos įgyvendinimo datos. Planuojant nacionalinių teisės aktų projektų pateikimo ir priėmimo datas, reikėtų atsižvelgti į LR Vyriausybės darbo

pertraukas ir LR Seimo sesijų laiką.



196



2 priedas

PRELIMINARI ES TEISĖS AKTO IR LR NACIONALINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ATITIKTIES LENTELĖ

ES teisės akto

nuostata, kurią reikia

įgyvendinti

LR nacionalinių

įgyvendinimo

priemonių pavadinimai

Atsakingas

priemonės

vykdytojas

Numatomos LR nacionalinių įgyvendinimo priemonių įvykdymo datos

Įsakymo priėmimo, kitos nacionalinės

priemonės (dokumentinė, investicinė,

institucinė, pranešimas) įvykdymo, LR

Vyriausybės nutarimo ar įstatymo

projekto pateikimo LR Vyriausybei data

Pritarimo ar

priėmimo LR

Vyriausybėje data

Įstatymo

priėmimo LR

Seime data

1 2 3 4 5 6

1 lentelės skiltyje nurodomos ES teisės akto nuostatos, kurių įgyvendinimui planuojama rengti LR teisės aktų projektus ir (ar) kitas priemones. Rekomenduotina

institucijoms svarstyti galimybę iš karto pasidaryti atitikties lentelę su tekstu, siekiant spartesnio veiklų įgyvendinimo vėlesniuose etapuose bei norint identifikuoti

galiojančius/keistinus/naujai priimtinus nacionalinius teisės aktus.

2 lentelės skiltyje nurodomas ES teisės akto nuostatoms įgyvendinti būtinos nacionalinės priemonės pavadinimas. Jei ES teisės akto įgyvendinimui būtina atlikti

patikslinimus Lietuvos teisinėje bazėje, nurodomas LR teisės akto projekto pavadinimas. Jei ES teisės akto įgyvendinimui reikia išanalizuoti ar parengti tam tikrus

dokumentus, nurodomas planuojamo parengti dokumento pavadinimas. Jei ES teisės akto nuostatos jau yra įgyvendintos nacionalinėje teisėje galiojančiais teisės aktais,

šioje skiltyje nurodomi galiojančių LR teisės aktų pavadinimai, priėmimo datos ir numeriai. Taip pat siūlytina parengti visų galiojančių ir planuojamų parengti

nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių sąrašą.

3 lentelės skiltyje nurodomas už LR teisės akto projekto ar kitos LR nacionalinės įgyvendinimo priemonės parengimą atsakingas Institucijos padalinys,

atsakingi asmenys ir jų kontaktinė informacija. Jei LR teisės akto projektą ar kitą LR nacionalinę įgyvendinimo priemonę siūloma rengti kitam Institucijos struktūriniam

padaliniui ar kitai Institucijai, šis pasiūlymas su siūlomu atsakingu vykdytoju turi būti suderintas.

4–6 lentelės skiltyse nurodomos numatomos LR teisės aktų projektų priėmimo datos, pateikimo LR Vyriausybei datos, įstatymų projektų atveju – ir LR

Vyriausybės pritarimo įstatymų projektams numatomos datos, kitų LR nacionalinių perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių įvykdymo datos. Planuojamų priemonių

įvykdymo (LR teisės aktų projektų atžvilgiu – jų priėmimo) datos negali būti vėlesnės nei atitinkamų ES teisės akto nuostatų įgyvendinimo datos. Planuojant

nacionalinių teisės aktų projektų pateikimo ir priėmimo datas, reikėtų atsižvelgti į LR Vyriausybės darbo pertraukas ir LR Seimo sesijų laiką.



197



3 priedas

DIREKTYVŲ PERKĖLIMO IR ĮGYVENDINIMO PLANAS

Direktyva Perkėlimo

terminas

LR nacionalinio

teisės akto

projektas

Planuojami

derinimo su

institucijomis

terminai

Įsakymo projekto

pateikimo

atsakingos

Institucijos

vadovui data

Įstatymo ar LR

Vyriausybės

nutarimo projekto

pateikimo LR

Vyriausybei data

Tiesioginis

vykdytojas

Atsakingi

vykdytojai

(skyriaus

vedėjas,

departamento

direktorius)

Atsakingas

viceministras

1 2 3 4 5 6 7 8 9

1 lentelės skiltyje nurodomas direktyvos, kurios perkėlimui ir įgyvendinimui planuojama rengti LR teisės akto (-ų) projektą (-us), pavadinimas.

2 lentelės skiltyje nurodomas direktyvoje įtvirtintas jos perkėlimo terminas.

3 lentelės skiltyje nurodomas (-i) LR nacionalinio teisės akto (-ų) projekto (-ų), kuriuo (-iais) planuojama perkelti ir įgyvendinti direktyvos nuostatas,

pavadinimas (-ai).

4 lentelės skiltyje nurodomi planuojami nacionalinio teisės akto projekto tarpinstitucinio derinimo terminai, įvertinant galimus vėlavimus.

5 lentelės skiltyje nurodoma planuojama ministro, Institucijos vadovo įsakymo ar kito tvarkomojo dokumento projekto pateikimo ministrui, Institucijos vadovui

data.

6 lentelės skiltyje nurodoma planuojama įstatymo ar LR Vyriausybės nutarimo projekto pateikimo LR Vyriausybei data. Planuojant įstatymų projektų

pateikimo LR Vyriausybei datą, reikia atsižvelgti į tai, kad LR Vyriausybės pritarimo įstatymo projektui data negali būti vėlesnė kaip 6 mėnesiai iki direktyvoje

nurodytos įgyvendinimo datos.

7–9 lentelės skiltyse nurodomi už direktyvos nuostatas perkeliančio ir įgyvendinančio LR nacionalinio teisės akto projekto parengimą laiku Atsakingi

specialistai.



198



4 priedas

ES TEISĖS ĮGYVENDINIMO PLANAS

ES teisės aktas LR nacionalinė

įgyvendinimo

priemonė

Įvykdymo

terminas

Planuojami

derinimo su

institucijomis

terminai

Įsakymo

projekto, kitos

nacionalinės

įgyvendinimo

priemonės

pateikimo

atsakingos

Institucijos

vadovui data

Įstatymo ar LR

Vyriausybės

nutarimo

projekto

pateikimo LR

Vyriausybei data

Tiesioginis

vykdytojas

Atsakingi

vykdytojai

(skyriaus vedėjas,

departamento

direktorius)

Atsakingas

viceministras

1 2 3 4 5 6 7 8 9

1 lentelės skiltyje nurodomas ES teisės akto, kurio įgyvendinimui planuojama rengti LR teisės akto (-ų) projektą (-us) ir (ar) kitas priemones, pavadinimas.

2 lentelės skiltyje nurodomas (-i) ES teisės akto nuostatoms įgyvendinti būtinos (-ų) LR nacionalinės (-ių) priemonės (-ių) pavadinimas (-ai). Jei ES teisės akto

įgyvendinimui bus atliekami patikslinimai Lietuvos teisinėje bazėje, nurodomas LR teisės akto projekto pavadinimas. Jei ES teisės akto įgyvendinimui bus analizuojami

ar rengiami tam tikri dokumentai, nurodomas planuojamo parengti dokumento pavadinimas.

3 lentelės skiltyje nurodomas ES teisės akte įtvirtintas jo įgyvendinimo terminas.

4 lentelės skiltyje nurodomi planuojami nacionalinės įgyvendinimo priemonės tarpinstitucinio derinimo terminai, įvertinant galimus vėlavimus.

5 lentelės skiltyje nurodoma planuojama ministro, Institucijos vadovo įsakymo ar kito tvarkomojo dokumento projekto pateikimo ministrui, Institucijos vadovui

data, jei ES teisės akto įgyvendinimui bus atliekami patikslinimai Lietuvos teisinėje bazėje ir rengiamas ministro, Institucijos vadovo įsakymo ar kito tvarkomojo

dokumento projektas.

6 lentelės skiltyje nurodoma planuojama įstatymo ar LR Vyriausybės nutarimo projekto pateikimo LR Vyriausybei data, jei ES teisės akto įgyvendinimui bus

atliekami patikslinimai Lietuvos teisinėje bazėje ir rengiamas įstatymo ar LR Vyriausybės nutarimo projektas.

7–9 lentelės skiltyse nurodomi už ES teisės akto nuostatas įgyvendinančios LR nacionalinės priemonės parengimą laiku atsakingi ministerijos struktūrinių

padalinių, kitų valstybės institucijų ar įstaigų atstovai.