europos sąjungos c 212 i of icialusis leidinys

Turinys

I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

REZOLIUCIJOS

Taryba

2020/C 212 I/01 Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl 7-ojo ES jaunimo dialogo ciklo rezultatų, 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1

IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Taryba

2020/C 212 I/02 2020 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimas, kuriuo priimama Tarybos pozicija dėl 2020 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 5 projekto . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

2020/C 212 I/03 Tarybos išvados dėl kovos su COVID-19 krize švietimo ir mokymo srityje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

LT

C 212 I Europos Sąjungos

oficialusis leidinys 63 metai

Informacija ir pranešimai 2020 m. birželio 26 d. Leidimas lietuvių kalba

I

(Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės)

REZOLIUCIJOS

TARYBA

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl 7-ojo ES jaunimo dialogo ciklo rezultatų

2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija

(2020/C 212 I/01)

TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI

PRIMINDAMI, KAD

1. Rezoliucijoje dėl 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijos (1) nustatyti bendri tikslai, pagrindiniai principai ir tolesnio bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje ES lygmeniu pagrindas, ypač daug dėmesio skiriant ES jaunimo dialogui, būsimos nacionalinės veiklos planavimo dokumentui, Europos jaunimo tikslams ir 2019–2021 m. ES darbo planui; pastarajame nurodoma dabartinės ir būsimos trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių grupių veikla;

2. minėtoje strategijoje pripažįstamas didelis jaunimo potencialas, ja siekiama padėti jaunuoliams tapti savo gyvenimo kūrėjais, jie skatinami tapti aktyviais piliečiais, taip pat prisidėti prie politikos formavimo ir įgyvendinti teigiamus pokyčius jaunimo politikos ir kitose atitinkamose politikos srityse vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, ir jie aprūpinami šiais tikslais reikalingais ištekliais;

3. Rezoliucijoje, kuria nustatomos ES jaunimo dialogo valdymo gairės (2), nurodomi pagrindiniai subjektai, jų vaidmenys ir organizacinė sistema;

PRIPAŽINDAMI, KAD

4. 7-asis ES jaunimo dialogo ciklas Rumunijos, Suomijos ir Kroatijos pirmininkavimo laikotarpiais, vykdomas pagal bendrą temą „Galimybių jaunimui suteikimas“, yra itin dalyvaujamasis procesas, kurio rezultatai grindžiami nacionalinių bei Europos konsultacijų ir ES jaunimo konferencijų grįžtamąja informacija;

5. šioje rezoliucijoje atsižvelgiama į jaunimo nuomones ir lūkesčius, išsakytus per visą 7-ąjį ES jaunimo dialogo ciklą, ir siūlomos konkrečios politikos priemonės. Šiame kontekste kiekvienoje valstybėje narėje turi būti gerbiamas socialinių partnerių vaidmuo ir savarankiškumas, laikantis nacionalinės praktikos;

6. pirmininkavusi Rumunija daugiausia dėmesio skyrė su darbo ateitimi susijusių iššūkių, su kuriais susiduria jaunimas, nagrinėjimui pagal potemę „Kokybiškas darbas visiems“, tiesiogiai susijusią su Europos jaunimo tikslu Nr. 7 „Kokybiškas darbas visiems“. Tuo pačiu metu pirmininkavusi Rumunija parengė metodiką su temine programa, pagal kurią darbo grupės galėtų rengti vietos, nacionalinius ir Europos dialogus. Atsižvelgiant į Bukarešte vykusioje ES jaunimo konferencijoje (2019 m. kovo mėn.) delegatų surengtų diskusijų rezultatus, kaip pagrindas tolesnėms

(1) Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (OL C 456, 2018 12 18, p. 1).

(2) Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių atstovų rezoliucija, kuria nustatomos ES jaunimo dialogo valdymo gairės. 2019– 2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (OL C 189, 2019 6 5, p. 1).

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2020 6 26 C 212 I/1

nacionalinėms konsultacijoms buvo parengti orientaciniai klausimai – juos, bendradarbiaudama su Europos iniciatyvine grupe, patvirtino trijų valstybių narių (pirmininkavusių Rumunijos ir Suomijos ir pirmininkaujančios Kroatijos) grupė (3). 2019 m. gegužės mėn. Taryba priėmė išvadas dėl jaunuolių ir darbo ateities (4);

7. pirmininkavusi Suomija potemėje „Kokybiškas darbas su jaunimu visiems“ akcentavo darbo su jaunimu kokybės gerinimą. Surengusi ES jaunimo konferenciją Helsinkyje (2019 m. liepos mėn.), ji toliau plėtojo daugelį jaunimo darbuotojams taikomų reikalavimų, kad būtų užtikrintas aukštos kokybės darbas su jaunimu įvairiuose kontekstuose, įgyvendinant įvairius Europos jaunimo tikslus (5). Be to, jaunimo darbuotojų švietimo ir mokymo klausimas taip pat nagrinėtas 2019 m. lapkričio mėn. Tarybos priimtose išvadose dėl jaunimo darbuotojų švietimo ir mokymo (6);

8. pirmininkaujančios Kroatijos potemėje buvo nagrinėjamos įvairios galimybės kaimo jaunimui, vadovaujantis Europos jaunimo tikslu Nr. 6 „Kaimo jaunimo pažanga“. Zagrebe įvykusioje ES jaunimo konferencijoje (2020 m. kovo mėn.) ES jaunimo dialogo konsultacijų išvados buvo toliau svarstomos ir pasiūlytos kartu su rekomendacijomis dėl tolesnio įgyvendinimo pagal kiekvieną iš trijų potemių. Konferencijos rezultatais pasinaudota rengiant Išvadas dėl daugiau galimybių jaunimui kaimo ir atokiose vietovėse (7),

PALANKIAI VERTINA

9. tai, kad ES jaunimo dialogo kontekste nacionalinėms darbo grupėms ir Europos darbo grupei surengus plataus masto konsultacijas, visoje Europos Sąjungoje jose aktyviai dalyvavo daugiau kaip 56 000 jaunų respondentų. Konsultacijose buvo naudojamos apklausos, pasitelkiamos tikslinės grupės, vykdomi dideli jaunimo dialogo renginiai, rengiami praktiniai seminarai, vykdomi su dalyvaujamaisiais veiksmais susiję moksliniai tyrimai ir taikomi dalyvaujamieji vizualiniai metodai. Toks novatoriškas požiūris padėjo padidinti dalyvavimą;

10. ES jaunimo konferencijų, surengtų trijų valstybių narių grupės (pirmininkavusių Rumunijos ir Suomijos ir pirmininkaujančios Kroatijos) pirmininkavimo laikotarpiais, rezultatus, taip pat 7-ojo ES jaunimo dialogo ciklo „Galimybių jaunimui suteikimas“, įskaitant potemes „Kokybiškas darbas visiems“, „Kokybiškas darbas su jaunimu visiems“ ir „Galimybės kaimo jaunimui, rezultatus“ (8), kurie apima kai kurias itin svarbias jaunimo suformuluotas rekomendacijas – jos buvo atitinkamai įtrauktos į toliau pateiktus prašymus (9);

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ SPRĘSTI ŠIUOS KLAUSIMUS:

11. „Kokybiškas darbas visiems“

a) skatinti ir palengvinti tinkamą elgesį su jaunimu darbo rinkoje, taip pat siekti panaikinti visų formų diskriminaciją ir nelygybę darbo vietoje;

b) užtikrinti lygias galimybes ugdyti darbo rinkos poreikiams būtinus įgūdžius, kad būtų sudarytos geresnės galimybės gauti kokybišką ir tvarų darbą, kuriame būtų užtikrintos sąžiningos ir sveikos darbo sąlygos;

c) skatinti konkretų jaunimo ir atitinkamų darbo rinkos dalyvių švietimą ir informavimą apie jaunų darbuotojų teises;

d) skatinti ir išsaugoti sveiką jaunimo gyvenseną (įskaitant psichikos sveikatą) sudarant sąlygas atsparumui darbo rinkoje ir jaunimo gerovei darbe;

e) skatinti deramas darbo sąlygas, įskaitant, kai tinkama, lanksčias darbo sąlygas, kad būtų užtikrinta geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra (10);

(3) Žr. rezoliucijos dėl ES jaunimo dialogo valdymo 8 ir 9 punktus (OL C 189, 2019 6 5, p. 2). (4) OL C 189, 2019 6 5, p. 28. (5) Ataskaita dėl ES jaunimo konferencijos: Tomi Kiilakoski ir Marko Kovacic, „Jaunimo darbo (švietimas) nuolatinė kaita: dabartiniai

iššūkiai permainingoje Europoje“ (Youth work (education) in flux - contemporary challenges in an erratic Europe). (6) OL C 412, 2019 12 9, p. 12. (7) OL C 193, 2020 6 9, p. 3. (8) https://europa.eu/youth/sites/default/files/euyd_youth_dialogue_findings_-_version_for_general_release_24th_feb_2020_1.pdf (9) Tekste pažymėta kursyvu. (10) Tokie darbo metodai kaip nuotolinis darbas, darbas iš toli ir biuras namuose yra ypač aktualūs krizės sukeltose situacijose, kaip antai

COVID-19 atveju.

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 212 I/2 2020 6 26

https://europa.eu/youth/sites/default/files/euyd_youth_dialogue_findings_-_version_for_general_release_24th_feb_2020_1.pdf

f) imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tokiems darbo santykiams, kurie gali nulemti mažų garantijų darbo sąlygas ir jaunų darbuotojų pažeidžiamumą bei nesaugumą;

g) įsipareigoti apsaugoti jaunimo darbo teises, atsižvelgiant į kintantį darbo pobūdį, ir skatinti jaunuolių galimybes naudotis tinkama socialine apsauga, kartu atsižvelgiant į jų įvairią kilmę;

h) į savo nacionalinę švietimo ir įgūdžių ugdymo politiką toliau įtraukti bendrąsias mokymosi visą gyvenimą kompetencijas, taip pat įvairius praktinius, profesinius ir universaliuosius jaunimo įgūdžius, atitinkančius darbo rinkos poreikius;

i) sudaryti geresnes sąlygas jaunuoliams – įskaitant tuos, kurie negali pasinaudoti šiomis galimybėmis dėl finansinių suvaržymų – naudotis mokymosi darbo vietoje galimybėmis, pavyzdžiui, stažuotėmis, pameistryste, tarptautiniu mokymu ir darbo stebėjimu, kartu teikiant tinkamą paramą, kai vykdomos mokymosi programos;

j) skatinti geresnį profesinį orientavimą, konsultavimą, paslaugas ir profesinio perkvalifikavimo galimybes jaunuoliams prieš jų profesinę karjerą ir jos metu, bendradarbiaujant su darbdaviais ir vykdant įvairias mentorystės programas, pavyzdžiui, skirtas jauniems socialiniams verslininkams;

k) siekiant užtikrinti deramo darbo galimybes, skatinti sudaryti galimybes dirbti pagal neterminuotas darbo sutartis, įgyvendinant ES ir nacionalinius ilgalaikius projektus, kuriais būtų skatinamas jaunimo užimtumas;

12. „Kokybiškas darbas su jaunimu visiems“

a) skatinti sudaryti daugiau galimybių naudotis moksliniais tyrimais, žiniomis ir patirtimi darbo su jaunimu srityje ir įgyvendinti įvairiuose darbo su jaunimu srities Europos politikos dokumentuose siūlomus principus ir priemones, kad būtų toliau gerinama darbo su jaunimu kokybė, prieinamumas ir pripažinimas visais lygmenimis;

b) remti ir lengvinti kokybiško darbo su jaunimu prieinamumą, toliau tarpusavyje bendradarbiaujant neformaliojo mokymosi ir formaliojo švietimo įstaigoms, taip pat didinant matomumą;

c) skatinti darbo su jaunimu kokybės standartus ir kitas darbo su jaunimu kokybės užtikrinimo sistemas;

d) skatinti tarpsektorinį ir daugiadalykį jaunimo reikalų srities sektoriaus ir kitų sektorių, kurie yra svarbūs jaunuolių gyvenimui vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, bendradarbiavimą;

e) toliau skatinti skaitmeninį darbą su jaunimu, įskaitant skaitmenines platformas ir pažangius sprendimus, kurie gali padėti gerinti bendrą jaunimo skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų lygį; taip pat kitų formų darbą su jaunimu ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, jaunimo centrus, informacinius punktus, darbo su jaunimu kampelius mokyklose ir aukštojo mokslo įstaigose;

f) dėti daugiau pastangų dar labiau įgalinti ir motyvuoti jaunimo darbuotojus gerinant jų darbo sąlygas ir užtikrinant teisingą atlyginimą (11);

g) toliau remti svarbų darbo su jaunimu vaidmenį remiant aktyvų jaunimo dalyvavimą;

h) skatinti jaunimą įsitraukti į įvairių formų darbą su jaunimu ir šį darbą formuoti;

i) skatinti įtraukesnį darbą su jaunimu pasitelkiant specialų, įvairų ir tęstinį jaunimo darbuotojų švietimą ir mokymą, be kita ko, apie įvairių nepalankioje padėtyje esančių grupių poreikius. Kai tikslinga, tai gali būti papildyta informuojamuoju darbu su jaunimu;

13. „Galimybės kaimo jaunimui“ (12)

a) gerinti sujungiamumą, kad jaunimui būtų lengviau naudotis švietimo ir darbo galimybėmis, taip pat kitomis būtinomis paslaugomis, įskaitant laisvalaikio veiklą, pavyzdžiui, užtikrinant geresnes viešojo transporto priemones, įskaitant ekologiškas priemones, ir, kai įmanoma, praktikuojant bendrakeleivių vežimą privačiu transportu;

b) skatinti profesines karjeras ir mokymosi visą gyvenimą programas, atitinkančias vietos bendruomenių poreikius, pavyzdžiui, siūlant stipendijas, programas arba teikiant papildomą susijusią informaciją;

(11) Nedarant poveikio socialinių partnerių vaidmeniui ir savarankiškumui, laikantis nacionalinės praktikos. (12) Ši potemė plačiau išplėtota Išvadose dėl daugiau galimybių jaunimui kaimo ir atokiose vietovėse.


c) nagrinėti įvairias darbo formas ir populiarinti kaimo vietoves kaip tinkamas vietas naujoms įmonėms, startuoliams ir žaliosioms darbo vietoms (13), įskaitant darnų ūkininkavimą ir susijusią žemės ūkio veiklą. Kai tinkama, ieškoti geresnių švietimo bei mokymo galimybių ir žemės ūkio klausimų sąsajų, pavyzdžiui, vykdant mokomosios praktikos ir verslumo programas;.

d) apsvarstyti, kokias paskatas ir paramą būtų galima suteikti jaunuoliams, kad jiems būtų lengviau nuspręsti likti savo vietos bendruomenėse studijų metu ir po jų, taip pat palengvinti jų perėjimą iš švietimo/mokymo sistemos į darbo rinką;

e) gerinti prieigą prie informacijos apie užimtumo, švietimo ir mokymo galimybes, įskaitant galimybes, susijusias su jaunimo verslumo programomis, taip pat apie atitinkamas ES programas, pavyzdžiui, Europos solidarumo korpusą ir programą „Erasmus+“, kad būtų kuriamos papildomos asmeninio ir profesinio tobulėjimo galimybės;

f) didinti jaunimo dalyvavimo galimybes įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, vykdant vietos ir regioninį darbą su jaunimu, savanorišką veiklą, kuriant jaunimo erdves ir suteikiant prieigą prie skaitmeninių priemonių;

g) skatinti įvairią su jaunimu susijusią infrastruktūrą, kai tinkama, pasitelkiant labiau decentralizuotas darbo su jaunimu tarnybas, jaunimui skirtas erdves ir informacinius punktus;

h) propaguoti teigiamą kaimo vietovių ir kaimo papročių bei tradicijų vaizdą ir naratyvus.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ SPRĘSTI ŠIUOS KLAUSIMUS:


a) skatinti neformaliojo mokymosi metodus ir ieškoti būdų, kaip užtikrinti formalų neformaliojo švietimo/mokymosi ir savanoriškos veiklos pripažinimą. Pavyzdžiui, galima patobulinti „Youthpass“ ir panašias turimas priemones;

b) toliau remti ir lengvinti prasmingą jaunimo dalyvavimą darbo rinkos politikos plėtojimo ir vertinimo veikloje, daug dėmesio skiriant Jaunimo garantijų iniciatyvos plėtojimui ir įgyvendinimui;


a) apsvarstyti galimybę imtis priemonių, kuriomis būtų toliau plėtojamas kokybiškas darbas su jaunimu, pavyzdžiui, taikant kokybės standartus ir kitas kokybės užtikrinimo sistemas, didinant pripažinimą, skatinant jaunimo srities mokslinius tyrimus ir skaitmeninius įgūdžius bei kompetencijas;

b) toliau propaguoti gerosios darbo su jaunimu praktikos patirtį visoje ES ir ja dalytis visomis turimomis priemonėmis, be kita ko, vykdant atitinkamas ES programas, pavyzdžiui, programą „Erasmus+“;

c) skatinti įvairiose valstybėse narėse nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu taikomą praktiką ir priemones;

16. „Galimybės kaimo jaunimui“

a) remti prasmingą jaunimo dalyvavimą įvairiomis visais lygmenimis prieinamomis priemonėmis, pavyzdžiui, remiant vietos jaunimo tarybas arba atstovavimo kaimo jaunimui tinklus ir kuriant sinergiją su atitinkamomis ES programomis, pavyzdžiui, iniciatyva LEADER (bendruomenės inicijuota vietos plėtra) (14), Europos solidarumo korpusu ir programa „Erasmus+“, taip pat su ES struktūrinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondu ir Europos socialiniu fondu;

17. rengiant ir įgyvendinant būsimą jaunimo politiką atsižvelgti į dokumentą „7-asis ES jaunimo dialogo ciklas. ES jaunimo dialogo veiklos valstybėse narėse ir visoje Europoje rezultatai. Galimybių jaunimui suteikimas“ (15), užtikrinant sinergiją su kita jaunimui poveikį darančia politika, pavyzdžiui, švietimo ir mokymo, užimtumo, socialinių reikalų, kultūros, skaitmeninimo, aplinkos, klimato, sporto ir sveikatos politika; ir nagrinėti kitus būdus, kaip plėtoti ir įgyvendinti su atitinkamais Europos jaunimo tikslais susijusius uždavinius;

(13) Žaliosios darbo vietos – tai darbas vykdant žemės ūkio, gamybos, mokslinių tyrimų ir plėtros, administracinę ir paslaugų veiklą, kuria svariai prisidedama prie aplinkos kokybės išsaugojimo arba atkūrimo (UNEP, 2018 m.).

(14) https://enrd.ec.europa.eu/leader-clld_en#_edn1 (15) Ten pat, 8 išnaša.


https://enrd.ec.europa.eu/leader-clld_en#_edn1

18. teikti pirmenybę ES jaunimo dialogui, užtikrinti jo matomumą ir skatinti jo rezultatų įgyvendinimą, taip pat jaunimo dalyvavimo internetu galimybes naudojantis Europos jaunimo portalu, atsižvelgiant į tai, kad šis dialogas yra viena iš pagrindinių Europos lygmens priemonių, kuria skatinamas prasmingas jaunimo iš įvairios aplinkos dalyvavimas ir geresnis jaunimo organizacijų, jaunimo srities tyrėjų ir politikos formuotojų, įskaitant suinteresuotuosius subjektus iš kitų atitinkamų sektorių, bendradarbiavimas;

19. toliau stiprinti įvairių suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant ES jaunimo dialogą, įskaitant iš eilės pirmininkaujančių trijų valstybių narių grupes, Europos iniciatyvinę grupę, nacionalines darbo grupes, tarptautines nevyriausybines jaunimo organizacijas, kad, kai tinkama, būtų įtraukta europinė perspektyva, ir Europos Tarybos/ES jaunimo partnerystės Europos jaunimo srities tyrėjų grupę, tarpusavio bendradarbiavimą.

PRAŠO EUROPOS KOMISIJOS SPRĘSTI ŠIUOS KLAUSIMUS:


a) plėtojant užimtumo ir socialinę politiką ypač daug dėmesio skirti jaunimui, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jaunimui gauti kokybišką darbą, pasitelkiant (pageidautina, apmokamas) stažuotes, užtikrinant geresnį visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant švietimo įstaigas ir socialinius partnerius, tarpusavio bendradarbiavimą ir dalyvavimą;


a) intensyvinti bendradarbiavimą su Europos Taryba, kad būtų gerinamas jaunimo darbuotojų švietimas ir mokymas ir taip gerinama darbo su jaunimu kokybė Europoje;

22. „Galimybės kaimo jaunimui“

a) tiriant atitinkamų politikos ir programų sričių, pavyzdžiui, žemės ūkio ir jaunimo politikos, sinergiją, pavyzdžiui, nustatant daugiasektorines bandomąsias programas siekiant padidinti galimybes jaunimui įvairiuose regionuose, atsižvelgti į Europos jaunimo tikslus ir ES jaunimo dialogo rezultatus;

23. skatinti ir naudoti ES jaunimo dialogą kaip konsultavimosi su jaunimu priemonę ES lygmeniu, pavyzdžiui, Konferencijos dėl Europos ateities, Europos žaliojo kurso, Europos klimato pakto ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., įskaitant darnaus vystymosi tikslus (DVT), kontekste.

IR TAIP PAT ATKREIPIA DĖMESĮ Į TAI, KAD:

24. konsultacijų procese turėtų būti taikomi įvairiapusiški dalyvaujamieji metodai, kad būtų pasiekti atitinkami rezultatai ir pagerintas jaunimo, visų pirma mažiau galimybių turinčio jaunimo, informavimas. Siekiant atsparesnės, įtraukesnės ir tvaresnės visuomenės, itin svarbu, be ES jaunimo dialogo, naudoti įvairiausius metodus, kai konsultacijų procesai vyksta sudėtingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kilus pasaulinei krizei (kaip antai COVID-19). Tinkamu būdu turėtų dalyvauti jaunimo srities tyrėjai;

25. kituose ES jaunimo dialogo cikluose būsimos iš eilės pirmininkaujančių trijų valstybių narių grupės turėtų, kai tinkama, toliau remtis Europos jaunimo tikslų integravimu ir daugiapakopiu bei tarpsektoriniu įgyvendinimu, didindamos jų, kaip įkvėpimo šaltinio jauniems europiečiams, matomumą;

26. kitos pirmininkausiančių trijų valstybių narių grupės (Vokietija, Portugalija ir Slovėnija) bendras teminis prioritetas yra „Europa jaunimui – jaunimas Europai: erdvė demokratijai ir dalyvavimui“.


Nuorodos

1. 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (16)

2. ES jaunimo dialogo valdymo gairės (17)

3. Išvados dėl jaunimo darbuotojų švietimo ir mokymo (18)

4. Išvados dėl jaunuolių ir darbo ateities (19)

5. 7-asis ES jaunimo dialogo ciklas. ES jaunimo dialogo veiklos valstybėse narėse ir visoje Europoje rezultatai. Galimybių jaunimui suteikimas (20)

6. Galimybių jaunimui suteikimas. 7-ojo ES jaunimo dialogo ciklo rezultatai, ES jaunimo konferencija (2020 m. kovo 9–11 d., Zagrebas) (21)

(16) OL C 456, 2018 12 18, p. 1. (17) OL C 189, 2019 6 5, p. 1. (18) OL C 412, 2019 12 9, p. 12. (19) OL C 189, 2019 6 3, p. 28. (20) Ten pat, 8 išnaša. (21) https://europa.eu/youth/sites/default/files/creating_opportunities_for_youth_-_outcomes_report_27mar2020_v3.pdf


https://europa.eu/youth/sites/default/files/creating_opportunities_for_youth_-_outcomes_report_27mar2020_v3.pdf

IV

(Pranešimai)

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

TARYBA

TARYBOS SPRENDIMAS

2020 m. birželio 24 d.

kuriuo priimama Tarybos pozicija dėl 2020 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 5 projekto

(2020/C 212 I/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 314 straipsnį, kartu su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi, ypač jos 106a straipsniu,

atsižvelgdama į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (1), ypač į jo 44 straipsnį,

kadangi:

— 2019 m. lapkričio 27 d. buvo galutinai priimtas 2020 finansinių metų Sąjungos biudžetas (2),

— 2020 m. birželio 3 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 5 projekto,

— svarbu sudaryti galimybę greitai priimti taisomojo biudžeto Nr. 5/2020 projektą, kad būtų galima toliau be pertraukos teikti humanitarinę paramą pabėgėliams Jordanijoje, Libane ir Turkijoje. Todėl yra pagrįsta, remiantis Tarybos darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 3 dalimi, sutrumpinti Protokolo (Nr. 1) 4 straipsnyje nustatytą aštuonių savaičių laikotarpį, per kurį turi būti informuojami nacionaliniai parlamentai,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

Tarybos pozicija dėl 2020 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 5 projekto buvo priimta 2020 m. birželio 24 d.

Visą tekstą galima rasti Tarybos interneto svetainėje (http://www.consilium.europa.eu/) arba iš jos atsisiųsti.

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1. (2) OL L 57, 2020 2 27, p. 1.


http://www.consilium.europa.eu/

Priimta Briuselyje 2020 m. birželio 24 d.

Tarybos vardu Pirmininkė

A. METELKO-ZGOMBIĆ


Tarybos išvados dėl kovos su COVID-19 krize švietimo ir mokymo srityje

(2020/C 212 I/03)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PABRĖŽDAMA, KAD:

1. COVID-19 pandemija labai paveikė švietimo ir mokymo sistemas ir joms sukėlė precedento neturintį spaudimą visame pasaulyje ir visoje Sąjungoje. Ji iš esmės pakeitė tai, kaip mokomės, mokome, bendraujame ir bendradarbiaujame mūsų švietimo ir mokymo bendruomenėse ir tarp šių bendruomenių. Tai turėjo įtakos besimokantiems asmenims (1), jų šeimoms, mokytojams, profesijos mokytojams, įstaigų vadovams, taip pat platesnei visuomenei;

2. nuo pandemijos protrūkio pradžios valstybės narės ir švietimo bei mokymo įstaigos dėjo daug pastangų, kad užtikrintų besimokančių asmenų ir darbuotojų saugumą bei gerovę ir mokymosi bei mokymo tęstinumą, kad būtų išsaugota teisė į mokslą;

3. reaguodamos į ekstremaliąją situaciją, dauguma valstybių narių nusprendė plačiu mastu uždaryti fizinio švietimo ir mokymo įstaigas, kartu sparčiai organizuodamos alternatyvias galimybes ir telkdamos paramą nuotoliniam mokymuisi ir mokymui, visų pirma skaitmeniniams sprendimams. Dėl šių pokyčių kilo įvairių iššūkių valstybių narių švietimo ir mokymo sistemoms ir suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma besimokantiems asmenims ir jų šeimoms, mokytojams ir profesijos mokytojams, tačiau jie taip pat įgijo vertingos mokymosi patirties ir šie pokyčiai paspartino tolesnę švietimo ir mokymo įstaigų skaitmeninę transformaciją;

4. šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis valstybės narės puikiai bendradarbiavo rodydamos solidarumą ir teikdamos tarpusavio paramą krizės metu – jos reguliariai keitėsi informacija apie savo nacionalinę padėtį, iššūkius, numatytas ar jau įgyvendintas priemones ir planus, taip pat, kai įmanoma, atvirai dalydamosi švietimo ištekliais.

ŽINODAMA, KAD:

5. prasidėjus krizei, kai daugumoje valstybių narių švietimo ir mokymo įstaigos vis dar reguliariai dirbo, daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kaip užtikrinti besimokančių asmenų ir darbuotojų saugumą, be kita ko, imantis apsaugos ir higienos priemonių ir teikiant informaciją ir gaires, bendradarbiaujant nacionalinėms švietimo ir sveikatos priežiūros institucijoms;

6. įvykiams rutuliojantis, kai daugumoje valstybių narių buvo fiziškai uždaroma vis daugiau švietimo ir mokymo įstaigų, siekiant užtikrinti mokymosi proceso tęstinumą, valstybės narės, švietimo ir mokymo įstaigos ir atitinkami suinteresuotieji subjektai įdėjo daug pastangų, kad pritaikytų ir parengtų ugdymo turinį ir užtikrintų jo naudojimą nuotolinio mokymosi srityje. Tai buvo paremta atitinkamomis gairėmis, derinant su dinamišku valdymu, nuolatine stebėsena, nuolatiniais patobulinimais ir teisės aktų pakeitimais, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. Šiuo požiūriu pradinės pozicijos skirtingose valstybėse narėse ir švietimo ir mokymo įstaigose greičiausiai buvo nevienodos – skyrėsi švietimo ir mokymo sistemų skaitmeninė parengtis, be kita ko, skaitmeninių mokymosi priemonių ir medžiagos prieinamumas ir mokytojų bei profesijos mokytojų pasirengimas vykdyti nuotolinį mokymą;

7. vienas pagrindinių uždavinių buvo užtikrinti įtrauktį ir lygias kokybiško nuotolinio mokymosi galimybes. Kai kuriems besimokantiems asmenims, taip pat mokytojams, profesijos mokytojams ir šeimoms gali trūkti skaitmeninių įgūdžių, prieigos prie technologijų ar interneto, o tai gali būti rimta kliūtis, ypač besimokantiesiems asmenims iš nepalankios aplinkos ir iš kaimo, atokių bei labai urbanizuotų vietovių. Be to, yra specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių besimokančių asmenų, kuriems besimokant reikia konsultacijų ir papildomos paramos. Taip pat švietimo ir mokymo

(1) Šiame dokumente sąvoka „besimokantis asmuo“ turi būti suprantama platesne prasme, t. y. visų rūšių ir lygių švietimo ir mokymo, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, bendrąjį lavinimą, profesinį rengimą ir mokymą, suaugusiųjų švietimą ir aukštąjį mokslą, įstaigose besimokantys asmenys.


įstaigų uždarymas buvo ypač sunkus palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims, kurie dažniau gyvena namų ūkyje, kuris nėra palankus mokytis namuose, arba kurie paprastai turi teisę į nemokamą maitinimą mokykloje, taip pat besimokantiems asmenims, kuriems kyla mokyklos nebaigimo rizika;

8. švietimo ir mokymo įstaigos yra daugiau nei vien žmonių švietimo, mokymo ar mokymosi vietos – jos taip pat yra saugi aplinka ir suteikia struktūrą, bendruomenės jausmą ir socializacijos galimybes. Nerimą ir stresą kelia baimė dėl pandemijos ir socialinės izoliacijos, kuri yra ypač sunki tiems, kurie susiduria su smurtu šeimoje arba kuriems gresia toks smurtas, todėl labai svarbu užmegzti ryšius, teikti psichologinę ir emocinę paramą, kad būtų užtikrinta besimokančių asmenų, jų šeimų, mokytojų ir profesijos mokytojų gerovė ir fizinė bei psichinė sveikata;

9. mokytojams ir profesijos mokytojams teko sparčiai prisitaikyti pereinant nuo tiesioginio prie nuotolinio mokymo. Kadangi ne visi mokytojai ir profesijos mokytojai (2) turėjo patirties, pasitikėjimo, žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų norint veiksmingai organizuoti ir vykdyti nuotolinį mokymą, reikėjo papildomo tikslinio mokymo. Jų įsipareigojimai dažnai neapsiriboja vien pamokų organizavimu, bet apima ir papildomas pastangas užtikrinti besimokančių asmenų pažangą ir gerovę. Tikėtina, kad būtinybė greitai prisitaikyti prie naujos darbo aplinkos galėjo padidinti darbo krūvį, o tai atsiliepė jų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. Šiomis aplinkybėmis mokytojai ir profesijos mokytojai bei pagalbiniai darbuotojai parodė pasigėrėtiną ryžtą ir kūrybiškumą, taip pat atvirumą bendradarbiavimui, bendrai kūrybai ir tarpusavio mokymuisi;

10. nors perėjimas prie skaitmeninio mokymo ir mokymosi buvo itin svarbus sudarant sąlygas tęsti mokymosi procesą, skaitmeninis švietimas negali kokybės požiūriu visiškai pakeisti tiesioginio mokymo ir mokymosi. Be to, staigus perėjimas prie skaitmeninio mokymo ir mokymosi daugeliu atvejų buvo ekstremalios situacijos padiktuotas sprendimas, o ne suplanuotas optimalus plataus masto skaitmeninio nuotolinio švietimo įgyvendinimas. Kai kurie mokytojai ir profesijos mokytojai pirmą kartą mokė internetu, todėl, nors jų atsparumas ir gebėjimas prisitaikyti yra sveikintini, skaitmeninis nuotolinis mokymas ir mokymasis, vykstantys COVID-19 sąlygomis, nors ir vertingi, nebūtinai turėtų būti laikomi bendruoju skaitmeninio nuotolinio švietimo standartu;

11. iškilo poreikis stiprinti besimokančių asmenų šeimų ir mokytojų bei profesijos mokytojų bendradarbiavimą ir tvirčiau įsipareigoti sudaryti sąlygas nuotoliniam mokymuisi. Iš namų dirbantiems tėvams ir prižiūrintiesiems asmenims buvo nelengva derinti savo darbo užduotis su mokymosi parama vaikams ir vaikų priežiūros pareigomis. Tėvams ir prižiūrintiesiems asmenims, kurie negalėjo dirbti iš namų, kilo papildomų sunkumų, nes reikėjo rasti dienos užimtumo centrą savo mažesniems vaikams;

12. nuotolinio mokymosi sąlygomis ypač sunku įgyvendinti praktines mokymo programų dalis. Tai ypač aktualu profesinio rengimo ir mokymo srityje, kurioje praktinis mokymasis sudaro didelę mokymo programų dalį. Profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokantiems asmenims galėjo kilti papildomų nepatogumų dėl to, kad krizė paveikė daug darbdavių, taikančių mokymosi darbo vietoje ir pameistrystės programas. Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriais atvejais pameistriai yra priklausomi nuo darbdavių užmokesčio ir kompensacijos, tai turėjo poveikio jų pragyvenimui;

13. suaugę besimokantys asmenys, ypač žemos kvalifikacijos asmenys, kartais neturi skaitmeninių įgūdžių, būtinų norint dalyvauti skaitmeniniame mokymesi, o tai gali turėti įtakos jų galimybėms kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti;

14. vienas iš didžiausių iššūkių buvo tai, kaip valdyti vertinimą ir pažymių rašymą – kai kurios valstybės narės ragino orientuotis į ugdomąjį vertinimą ir atsižvelgti į skirtingas mokymosi sąlygas. Tai susiję su iššūkiu užtikrinti, kad būtų galima sėkmingai baigti mokslo ir akademinius metus, o tai ypač svarbu turint omenyje mokyklos baigimo egzaminus ir galutinius įvertinimus, nes nuo jų priklauso stojimas į atitinkamo švietimo ir mokymo lygmens įstaigas. Šiuo atžvilgiu atitinkamų švietimo ir mokymo srities suinteresuotųjų subjektų, įskaitant kokybės užtikrinimo bei pripažinimo įstaigas ir socialinius partnerius, keitimasis informacija, bendradarbiavimas ir dialogas gali tapti naudingo suderinto požiūrio pagrindu. Tai gali būti ypač naudinga priimant sprendimus dėl priėmimo į aukštojo mokslo įstaigas reikalavimų, deramai atsižvelgiant į jų savarankiškumą ir nacionalines aplinkybes;

(2) EBPO TALIS tyrimo (2018 m.) duomenimis, mažiau nei 40 % mokytojų jaučiasi gerai pasirengę naudotis IRT mokymo srityje.


15. pandemija taip pat paveikė Europos ir tarptautinio judumo mokymosi tikslais galimybes. Kadangi daugelis švietimo ir mokymo įstaigų buvo uždarytos, judumo programose dalyvaujantys besimokantys asmenys susidūrė su įvairiais sunkumais, susijusiais su jų mokymosi pagal judumo programą tęsimu, galimybe gauti būstą ir sveikatos priežiūros paslaugas, teise gauti dotacijas ir stipendijas arba galimybe grįžti į savo gimtąsias šalis. Judumo programose dalyvaujantys besimokantys asmenys taip pat galėjo susidurti su socialiniais ir ekonominiais sunkumais, susijusiais su šeimos pajamų praradimu dėl COVID-19 pandemijos sukeltos darbo rinkos krizės;

16. daug „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso projekto veiksmų buvo atidėti arba atšaukti, o tais atvejais, kai buvo suplanuotas judumo veiksmas, buvo skatinama veikiau rinktis virtualųjį bendradarbiavimą;

17. be būtinų investicijų siekiant spręsti su krizės poveikiu sveikatai ir socialiniu bei ekonominiu jos poveikiu susijusius klausimus, svarbu dabartinius investavimo prioritetus sutelkti į švietimą ir mokymą. Šiuo atžvilgiu itin svarbu pripažinti, kad kokybiškas švietimas ir mokymas lemiamai prisideda prie piliečių gerovės ir asmeninio bei profesinio tobulėjimo, taip pat prie visuomenės bei ekonomikos atsparumo ir atlieka svarbų vaidmenį atsigavimo procese. Į tai būtina atsižvelgti rengiant Europos ekonomikos gaivinimo planą;

PRIPAŽINDAMA, KAD:

18. siekdamos įveikti šiuos iššūkius, valstybės narės ir jų švietimo ir mokymo įstaigos, priklausomai nuo jų nacionalinių aplinkybių, skubiai ėmėsi daugelio priemonių, pavyzdžiui:

— rengia kokybišką ugdymo turinį, mokomąją medžiagą ir praktiką, pritaikytus prie nuotolinio mokymosi konteksto nacionaliniu ir (arba) instituciniu lygmeniu, ir jais dalijasi,

— remia virtualiąsias mokymosi aplinkas, kuriose sudaromos sąlygos naudoti esamas e. mokymosi platformas (arba kuriamos naujos platformos) ir naudoti grupinio bendradarbiavimo priemones,

— naudojasi televizijos programų transliavimu ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo turiniui perteikti,

— rengia įvairias gaires ir nurodymus dėl būdų, kaip dalyvauti nuotolinio mokymosi sistemoje ir užtikrinti nuotolinį mokymą, pavyzdžiui, dėl saugaus skaitmeninių priemonių naudojimo ir internetinio vertinimo,

— teikia tikslinio profesinio tobulėjimo galimybes, skirtas mokytojams ir profesijos mokytojams bei kitam pedagoginiam personalui,

— nustato besimokančius asmenis, kurie negali dalyvauti nuotolinio mokymosi sistemoje, ir sudaro jiems sąlygas – teikia reikiamą įrangą ir interneto prieigą, visų pirma asmenims iš geografiškai izoliuotų ar socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankių vietovių ir aplinkos, taip pat prireikus platina atspausdintą mokomąją medžiagą,

— teikia tikslinę paramą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems besimokantiems asmenims;

— lengvina prieigą prie skaitmeninio turinio bibliotekose,

— teikia maistą besimokantiems asmenims iš socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankios aplinkos,

— siūlo įvairių formų psichologinę paramą besimokantiems asmenims, šeimoms, mokytojams ir profesijos mokytojams,

— užtikrina priežiūrą dienos užimtumo centre mažesniems vaikams, kurių tėvai ir prižiūrintieji asmenys negali dirbti iš namų, ypač jeigu jie yra pagrindiniai darbuotojai itin svarbiuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje,

— teikia įvairių rūšių paramą besimokantiems asmenims, dalyvaujantiems tiek įvažiuojamojo, tiek išvažiuojamojo judumo programose,

— reguliariai teikia informaciją besimokantiems asmenims, mokytojams ir profesijos mokytojams, švietimo ir mokymo įstaigoms, šeimoms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams,

— plėtoja bendradarbiavimą su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, taip pat su įmonėmis, įskaitant telekomunikacijų bendroves, interneto paslaugų teikėjus ir leidėjus – jie kai kuriais atvejais nemokamai teikė medžiagą ir priemones,

— remia ir skatina, jeigu įmanoma, fizinį lavinimą ir veiklą, laikantis saugumo ir atsargumo priemonių;


19. reaguodama į COVID-19 krizę, Komisija suteikė daugiau lankstumo įgyvendinant programą „Erasmus+“, kartu pateikdama praktines rekomendacijas programos „Erasmus+“ dalyviams ir nacionalinėms agentūroms. Be to, papildydama Taryboje dedamas pastangas, Komisija palengvino tolesnes galimybes valstybėms narėms bendradarbiauti ir keistis informacija;

20. atsižvelgiant į tai, kad padėtis kinta ir kad remiantis sveikatos priežiūros institucijų rekomendacija galbūt bus panaikintos plitimo valdymo priemonės, kyla papildomų klausimų dėl švietimo ir mokymo įstaigų, taip pat įmonių, organizuojančių mokymąsi darbo vietoje, veiklos atnaujinimo, įskaitant klausimus dėl organizacinių ir saugos priemonių, visų pirma susijusių su saugaus atstumo laikymusi, sanitarija ir higiena. Šiuo atžvilgiu kai kurie iššūkiai yra susiję su pakankamais žmogiškaisiais ištekliais, taip pat švietimo ir mokymo infrastruktūros pasirengimu ir tvarumu, visų pirma jos tinkamumu įgyvendinti reikiamas priemones.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ IR Į NACIONALINES APLINKYBES:

21. toliau dalytis informacija, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių narių apie tai, kaip švietimo ir mokymo sektorius gali geriausiai prisitaikyti prie padėties, atsižvelgiant į tolesnius pokyčius, susijusius su COVID-19 krize, be kita ko, apie įvairias priemones, susijusias su švietimo ir mokymo įstaigų veiklos atnaujinimu, užtikrinant vienodas sąlygas, puoselėjant besimokančių asmenų ir personalo gerovę ir teikiant psichologinę paramą. Šiuo atžvilgiu skatinti racionalizuotą ir nuoseklų informacijos srautą ir optimaliai išnaudoti esamus tinklus;

22. kiek tai susiję su švietimo ir mokymo įstaigų veiklos atnaujinimu, atsižvelgiant į vietos, regionines ir nacionalines aplinkybes, imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas besimokančių asmenų ir personalo saugumas, įskaitant tinkamas sanitarijos ir higienos sąlygas, ir atnaujinta tiesioginio mokymosi ir mokymo veikla, kartu užtikrinant lygias galimybes;

23. remiantis patirtimi, jau įgyta COVID-19 krizės kontekste, ir atsižvelgiant į galimą ilgalaikį krizės poveikį švietimui ir mokymui ateityje, išnagrinėti inovacijų galimybes ir toliau dėti pastangas paspartinti švietimo ir mokymo sistemų skaitmeninę transformaciją, taip pat, kai aktualu, didinti švietimo ir mokymo įstaigų skaitmeninius pajėgumus ir mažinti skaitmeninę atskirtį;

24. atsižvelgiant į COVID-19 krizės kontekste įgytą patirtį, remti tolesnį mokytojų ir profesijos mokytojų skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų ugdymą siekiant palengvinti mokymą ir vertinimą skaitmeninėse mokymosi aplinkose;

25. deramai atsižvelgiant į institucinę autonomiją, išnagrinėti galimybę integruoti aukštos kokybės skaitmeninį mokymąsi, kaip švietimo ir mokymo paslaugų pasiūlos dalį, visais švietimo ir mokymo lygmenimis ir visų rūšių švietimo ir mokymo sistemose. Tai darant atkreipti dėmesį į skaitmeninių priemonių tinkamumą pagal besimokančių asmenų amžių ir specialiuosius poreikius, taip pat į tai, kaip laikomasi duomenų apsaugos taisyklių, privatumo, etinių aspektų, saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimų;

26. išnagrinėti galimybes gerinti mokymą ir mokymąsi vykdant stebėseną ir vertinimą, grindžiamus švietimo duomenų gavyba dėmesį sutelkiant į esamus duomenis, mokymosi analitika ir dirbtinio intelekto naudojimu, deramai atsižvelgiant į tai, kaip laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (ES) 2016/679;

27. teikiant nuotolinio, skaitmeninio ir mišriojo mokymosi galimybes, daugiau dėmesio skirti tam, kad visų amžiaus grupių besimokantiems asmenims būtų užtikrintos lygios galimybės ir nuolatinės galimybės naudotis aukštos kokybės švietimo ir mokymo paslaugomis, užtikrinant kokybę ir skatinant patvirtinti ir pripažinti įgytus mokymosi rezultatus. Dar kartą patvirtinant teisę į mokslą, ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų išvengta galimo mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus padidėjimo dėl COVID-19 krizės;


28. siekiant sušvelninti neigiamą COVID-19 krizės poveikį fiziniam tarpvalstybiniam judumui ir bendradarbiavimui, skatinti naudotis virtualiomis judumo ir bendradarbiavimo galimybėmis;

29. bendradarbiauti šalinant su COVID-19 susijusias tarpvalstybinio judumo mokymosi tikslais kliūtis, atsižvelgiant į galimas skirtingo požiūrio į vertinimą pasekmes, galbūt atidėtus ar atšauktus egzaminus ir atidėtą stojimą – tai gali daryti neigiamą poveikį judumo mokymosi tikslais galimybėms kelerius kitus metus;

30. bendradarbiauti užtikrinant švietimo galimybes besimokantiems asmenims, kurie kasdien važinėja iš vienos kaimyninės valstybės narės į kitą, ypač jei sienų uždarymas bus ilgalaikis;

31. remti tolesnį skaitmeninės infrastruktūros plėtojimą, taip pat skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas, naudojantis Sąjungos programų ir fondų, visų pirma programos „Erasmus+“, Europos solidarumo korpuso ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų, struktūrinių reformų rėmimo programos ir jas pakeisiančių programų, taip pat naujosios Skaitmeninės Europos programos teikiamu finansavimu.

PRAŠO KOMISIJOS, VEIKIANT PAGAL JOS KOMPETENCIJĄ IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

32. vykdyti mokslinius tyrimus ir skleisti rezultatus, susijusius su COVID-19 pandemijos poveikiu ir įvairiais švietimo ir mokymo lygmenimis įgyta patirtimi, daug dėmesio skiriant nuotoliniam mokymuisi bei mokymui ir valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų skaitmeniniams pajėgumams, nes tai yra pagrindas stiprinti įrodymais pagrįstą nacionalinės politikos formavimą ir bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu, siekiant stiprinti atsparumą ir pasirengimą laiku taikyti veiksmingas ir tinkamas būsimas reagavimo į ekstremaliąją situaciją priemones;

33. rengiant pasiūlymą dėl Europos ekonomikos gaivinimo plano, pripažinti transformuojamąjį švietimo ir mokymo, kaip sėkmingam gaivinimui galimybes sudarančio lemiamo veiksnio, potencialą ir poreikį investuoti į švietimą ir mokymą, visų pirma kiek tai susiję su skaitmeniniu švietimu, įskaitant infrastruktūrą ir skaitmeninius įgūdžius;

34. padėti valstybėms narėms suteikiant galimybių investuoti į tvarią švietimo ir mokymo infrastruktūrą pagal Europos žaliąjį kursą, be to, atsižvelgiant į reikiamus pajėgumus siekiant užtikrinti saugą ir reikiamas organizacines priemones reaguojant į COVID-19 krizę;

35. plėtojant Europos švietimo erdvę, kartu su Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategine programa po 2020 m., naujuoju Skaitmeninio švietimo veiksmų planu ir atnaujinta Įgūdžių darbotvarke, atsižvelgti į COVID-19 krizės metu įgytą patirtį, susijusią su švietimo ir mokymo sistemų skaitmenine transformacija, ypač daug dėmesio skiriant kokybei ir visuomenės uždaviniams, pavyzdžiui, įtraukties užtikrinimui, lygių galimybių suteikimui, sanglaudos skatinimui ir kovai su dezinformacija;

36. toliau sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija apie iššūkius ir priemones, kurių ėmėsi valstybės narės, be kita ko, sujungiant atvirųjų švietimo išteklių duomenų bazes, gerinant prieigą prie jų ir galimybes jomis naudotis, kad būtų lengviau dalytis įvairia nuotolinio mokymosi metodika, priemonėmis ir medžiagomis. Šiame kontekste remtis turimomis galimybėmis, pavyzdžiui, suteikiamomis pasitelkiant inciatyvą „eTwinning“, platformą „School Education Gateway“ ir Europos suaugusiųjų mokymosi e. platformą (EPALE). Skatinti naudoti įsivertinimo priemones, pavyzdžiui, efektyvaus mokymosi savianalizę (SELFIE) ir priemonę „HEInnovate“, kad būtų remiami mokyklų ir aukštojo mokslo institucijų skaitmeniniai pajėgumai ir transformacija;

37. teikti ir platinti valstybėms narėms papildomą praktinę informaciją apie galimybę finansuoti švietimo ir mokymo sistemų poreikius, susijusius su COVID-19 pandemijos padarinių švelninimu, pasitelkiant Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvas (CRII ir CRII+) ir kitus tinkamus finansavimo mechanizmus;

38. toliau reguliariai dalytis informacija su programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso suinteresuotaisiais subjektais bei įgyvendinančiomis institucijomis apie galimybes taikyti lanksčias priemones įgyvendinant judumą mokymosi tikslais ir projektus COVID-19 krizės kontekste;


39. kartu su valstybėmis narėmis išnagrinėti būdus patenkinti skubiausius poreikius tuo metu, kai fizinis judumas yra apribotas, suteikiant lankstumo perskirstyti, kai tikslinga, nepanaudotas lėšas tarp programos „Erasmus+“ veiksmų.

40. padėti valstybėms narėms toliau plėtojant skaitmeninio švietimo praktiką ir skaitmeninio švietimo bei mokymo galimybes, taip pat sprendžiant COVID-19 krizės poveikio pažeidžiamiausioms besimokančių asmenų grupėms klausimus, naudojantis turimomis programos „Erasmus+“ galimybėmis;

41. platinti ir skatinti naudoti atitinkamą medžiagą ir priemones, įskaitant virtualiojo bendradarbiavimo patirties pavyzdžius, susijusius su programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso projektų įgyvendinimu ir Europos ir nacionalinių skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicijų veikla, kurie, vadovaujantis valstybių narių solidarumo principu, gali būti naudinga papildoma parama reaguojant į COVID-19 krizę;

42. bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir deramai atsižvelgiant į institucinę autonomiją bei nacionalines aplinkybes, pradėti rengti priemones, kuriomis būtų šalinamos su COVID-19 susijusios kliūtys ir sudarytos sąlygos vėl pradėti naudotis tarpvalstybinio judumo mokymosi tikslais galimybėmis pasibaigus COVID-19 krizei, be kita ko, pateikiant aiškias gaires, kaip palengvinti judumo mokymosi tikslais galimybes pagal programą „Erasmus+“;

43. skatinti kokybišką virtualųjį judumą bei bendradarbiavimą ir remti mišriojo judumo plėtojimą vykdant programą „Erasmus+“, atsižvelgiant į tai, kad virtualusis judumas, nors ir negali pakeisti fizinio judumo, atlieka svarbų papildomą vaidmenį;

44. glaudžiai bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Europos Taryba, UNESCO ir EBPO, teikiant ir platinant informaciją, susijusią su COVID-19 poveikiu švietimui ir mokymui.


Europos Sąjungos leidinių biuras 2985 Liuksemburgas LIUKSEMBURGAS

LT

ISSN 1977-0960 (elektroninis leidimas) ISSN 1725-521X (popierinis leidimas)

europos sąjungos c 212 i of icialusis leidinys

Documents