europos sąjungos c 91 of icialusis leidinys · 2019. 9. 23. · of icialusis leidinys lt tur inys...

III Parengiamieji aktai

AUDITO RŪMAI

2017/C 91/01 Nuomonė Nr. 1/2017 (pagal SESV 322 straipsnį) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES, pasiūlymo – „Finansinio reglamento“ peržiūra – 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

LT

Turinys

Leidimas lietuvių kalba

60 metai

C 91

Informacija ir pranešimai 2017 m. kovo 23 d.

★ ★ ★ ★ ★

★ ★ ★ ★

★ ★ ★

LT

III

(Parengiamieji aktai)

AUDITO RŪMAI

NUOMONĖ Nr. 1/2017

(pagal SESV 322 straipsnį)

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014, (ES)

Nr. 652/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES, pasiūlymo

„Finansinio reglamento“ peržiūra – 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002

(OL L 298, 2012 10 26, p. 1)

(2017/C 91/01)

TURINYS

Dalis Puslapis

SANTRAUKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . I–IX 3

ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1–4 4

PASIŪLYMO PAGRINDAS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5–6 4

Poveikio vertinimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5–6 4

SVARBŪS Į KOMISIJOS PASIŪLYMĄ NEĮTRAUKTI KLAUSIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7–27 5

Valdymas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7–15 5

Bendra atskaitomybės ataskaita . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7–11 5

Įvertinto klaidų lygio skelbimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12–13 6

Audito komitetas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14–15 6

Išorės auditas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16–27 6

Audito Rūmų prieigos teisė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16–17 6

Audito Rūmų metinė ataskaita. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18–20 6

Audito Rūmų specialiosios ataskaitos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21–22 7

Agentūros ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (Sąjungos įstaigos). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23–27 7

2017 3 23 C 91/1 Europos Sąjungos oficialusis leidinys LT

Dalis Puslapis

KOMISIJOS PASIŪLYTI PAKEITIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28–108 7

Supaprastinimas ES lėšų gavėjų labui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28–34 7

Vieno taisyklių rinkinio taikymas hibridiniams veiksmams arba priemonių ir instrumentų deriniui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

35–41 8

Finansinės intervencijos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42–50 9

Biudžetinis lankstumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51–63 11

Patikos fondai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64–68 12

Asignuotosios pajamos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69–76 13

Mokėjimas, pagrįstas sąlygų vykdymu arba gautais rezultatais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 77–84 14

Veiksmingumo sistema. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85–89 14

Ataskaitų teikimo racionalizavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 90–99 15

Audito tvarka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 100–108 17

Tarpusavio rėmimasis auditais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 100–105 17

Audito taisyklės ir procedūros . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 106–108 17

KITI SVARSTYTI KLAUSIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 109–148 18

Metinės finansinės ataskaitos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 109–112 18

Korporacijų teikiama parama. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 113–116 18

Susitarimai dėl paslaugų lygio. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 117–119 19

Viešųjų pirkimų taisyklės. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 120–123 19

Sujungti finansinių pažeidimų komisiją su ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūrose sistemos komisija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

124–128 20

Skirtingų sąlygų taikymas investuotojams. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 129–131 21

Finansinių priemonių, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, tinkamumo laikotarpio pasikeitimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

132–133 21

Susigrąžinimo taisyklės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 134–136 21

Aktyvaus ūkininko statusas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 137–139 21

Išmoka jauniesiems ūkininkams. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 140–142 22

Apibrėžtys. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 143–148 22

I PRIEDAS. KOMISIJOS PAKEISTAS TEKSTAS IR AUDITO RŪMŲ PASIŪLYMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24

II PRIEDAS. ATASKAITŲ TEIKIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28


EUROPOS SĄJUNGOS AUDITO RŪMAI,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 322 straipsnį, kartu su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi, ypač jos 106a straipsniu,

atsižvelgdami į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 (1), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1296/2013 (2), (ES) Nr. 1301/2013 (3), (ES) Nr. 1303/2013 (4), (ES) Nr. 1304/2013 (5), (ES) Nr. 1305/2013 (6), (ES) Nr. 1306/2013 (7), (ES) Nr. 1307/2013 (8), (ES) Nr. 1308/2013 (9), (ES) Nr. 1309/2013 (10), (ES) Nr. 1316/2013 (11), (ES) Nr. 223/2014 (12), (ES) Nr. 283/2014 (13), (ES) Nr. 652/2014 (14) ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES (15), pasiūlymą (16),

atsižvelgdami į Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl minėto 2016 m. gruodžio 9 d. pasiūlymo,

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

SANTRAUKA

I. Finansiniame reglamente (FR) nustatyti principai ir procedūros, kuriais reglamentuojamas Europos Sąjungos (ES) biudžeto sudarymas ir naudojimas bei ES lėšų kontrolė.

II. Mes manome, kad pasinaudodama FR peržiūra Komisija turėtų savo valdymo tvarką suderinti su tarptautine geriausia praktika. Konkrečiai, mes nagrinėjame klausimus, susijusius su integruotų ataskaitų teikimu, klaidų lygio įvertinimu ir audito komitetu (7–15 dalys).

III. Komisija siūlo pakeisti mūsų taikomą specialiųjų ataskaitų teikimo būdą taip, kad jos, mūsų manymu, gali tapti mažiau suprantamos skaitytojui. Esame susirūpinę šiuo bandymu reglamentuoti klausimą, kuris yra labai svarbus mūsų savarankiškumui (žr. 18–22 dalys).

IV. Mes iš esmės remiame pasiūlytus ES lėšų gavėjams skirtus supaprastinimus (28–34 dalys) ir siūlome, kad Komisija patikslintų pasiūlymus dėl biudžeto vykdymo metodų arba priemonių sujungimo (35–41 dalys). Mes pažymime, kad pasiūlyti pakeitimai dėl finansinių priemonių gali būti teigiami, tačiau turi būti paaiškinti (žr. 42–50 dalis).

V. Komisija siūlo atlikti detalius biudžeto valdymo operacijų pakeitimus nekeldama klausimo, ar esami mechanizmai tebėra tinkami. Manome, kad yra galimybių iš esmės supaprastinti biudžeto vykdymo tvarką (51–63 dalys). Nepritariame pasiūlytiems asignuotųjų pajamų naudojimo pakeitimams ir manome, kad nėra būtina išlaikyti vidaus asignuotųjų pajamų kategoriją (69–76 dalys).

VI. Patikos fondų taikymo sritį pirma laiko išplėtus į vidaus politikos sritis, atsiranda su administravimu, sąnaudomis ir atskaitomybe susijusių klausimų (64–68 dalys).


(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 238. (3) OL L 347, 2013 12 20, p. 289. (4) OL L 347, 2013 12 20, p. 320. (5) OL L 347, 2013 12 20, p. 470. (6) OL L 347, 2013 12 20, p. 487. (7) OL L 347, 2013 12 20, p. 549. (8) OL L 347, 2013 12 20, p. 608. (9) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(10) OL L 347, 2013 12 20, p. 855. (11) OL L 348, 2013 12 20, p. 129. (12) OL L 72, 2014 3 12, p. 1. (13) OL L 86, 2014 3 21, p. 14. (14) OL L 189, 2014 6 27, p. 1. (15) OL L 158, 2014 5 27, p. 227. (16) COM(2016) 605 final.

VII. Mes pritariame, kad turi būti plačiau naudojami mokėjimai, pagrįsti sąlygų vykdymu arba gautais rezultatais, ir prašome pateikti papildomą paaiškinimą dėl pasiūlytos veiksmingumo sistemos (77–89 dalys).

VIII. Nors ir palankiai vertiname Komisijos rengiamų ataskaitų konsolidavimo perspektyvą, manome, kad tokių pokyčių pasekmės dar nėra visiškai įvertintos. „Integruotą finansinės atskaitomybės rinkinį“, kurį pristatė Komisija, sudarytų tūkstančiai puslapių ir jame būtų daug dubliavimosi (90–99 dalys).

IX. Mes taip pat išnagrinėjome kitus pasiūlytus bet į aiškinamąjį memorandumą neįtrauktus pakeitimus, įskaitant klausimus, kurie iškyla dėl sektorių taisyklių pakeitimų (109–148 dalys).

ĮVADAS

1. Finansiniame reglamente (FR) pateikti ES bendrajam biudžetui taikomi principai. Jo peržiūra turės poveikį biudžeto sudarymo procesui ir lėšų naudojimui bei suteiks galimybę pagerinti ES finansų valdymą.

2. Kai kurie Komisijos pasiūlyti pakeitimai, kaip antai supaprastintos formos įnašų ir mokėjimų, pagrįstų sąlygų ar tikslų vykdymu, taikymo visais valdymo lygmenimis skatinimas, gali supaprastinti ES lėšų valdymą ir gavimą. Daugelis jų atspindi Audito Rūmų rekomendacijas naujausiose metinėse ataskaitose. Tačiau išsamios taisyklės negali pakeisti patikimo valdymo ir administravimo. Norint, kad šie pakeitimai būtų veiksmingi, juos turės praktiškai įgyvendinti atsakingi darbuotojai ir jų stebėjimą turės vykdyti valdymo organai.

3. Savo pasiūlymą Komisija apibūdina kaip „plataus užmojo bendrų finansinių taisyklių peržiūrą ir atitinkamus sektorių finansinių taisyklių pakeitimus“ (1). Ji taip pat nurodo, kad pasiūlymas prisidedama prie dviejų pagrindinių DFP peržiūros tikslų: supaprastinimo ir lankstumo. Jame pateikta daug detalių pakeitimų, kurie visų pirma yra susiję su:

— dotacijomis (žr. toliau 28–34 dalis),

— finansinėmis intervencijomis (42–50 dalys),

— biudžeto operacijomis (51–63 dalys),

— rezultatais pagrįstais įnašais (77–84 dalys),

— ataskaitų teikimu (90–99 dalys).

4. Pirmojoje mūsų nuomonės pusėje (7–27 dalyse) aptariami klausimai, kurie, mūsų manymu, turėjo būti įtraukti į pasiūlytą Finansinį reglamentą (PFR). Toliau 28–148 dalyse aptariami Komisijos pasiūlyti pakeitimai, kurie suskirstyti pagal aiškinamojo memorandumo eilutes.

PASIŪLYMO PAGRINDAS

Poveikio vertinimas

5. Atsižvelgiant į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, Komisija turėtų atlikti savo teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvų, deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo priemonių, galinčių daryti reikšmingą ekonominį, aplinkosaugos arba socialinį poveikį, poveikio vertinimus. Mes manome, kad prieš paskelbdama pasiūlymą Komisija turėjo atlikti poveikio vertinimą (2).

6. Prisidėdami prie tarpinstitucinio susitarimo tikslo vykdymo, siūlome į FR įtraukti reikalavimą atlikti teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvų, deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo priemonių, kurie gali daryti reikšmingą ekonominį, aplinkosaugos arba socialinį poveikį, poveikio vertinimus.


(1) Aiškinamuoju memorandumu – 2 p. (2) Panašias pastabas mes pateikėme dėl, pavyzdžiui, daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros, Reglamento (ES)

2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir pasiūlymo COM(2016) 597 iš dalies pakeisti ESIF reglamentą.

SVARBŪS Į KOMISIJOS PASIŪLYMĄ NEĮTRAUKTI KLAUSIMAI

Valdymas (1)

Bendra atskaitomybės ataskaita

7. Komisija netaiko jokios pripažintos valdymo sistemos arba savo metinėse ataskaitose nenurodo, kokiu mastu tokios sistemos laikomasi (2). Nepaisant to, kad finansinės ataskaitos yra rengiamos remiantis Tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS), kartu nėra pateikiama ataskaita, kurioje būtų apžvelgtas Komisijos valdymas, veiksmingumas ir strategija, atsižvelgiant į riziką tikslų vykdymui. Komisija teikia neteisėtų ir netvarkingų ūkinių operacijų lygio įvertį (taip pat žr. 12 dalį) Metinėje valdymo ir veiksmingumo ataskaitoje (MVVA) (iki 2015 m. ataskaitos, šis įvertis buvo teikiamas „apibendrinamojoje ataskaitoje“), tačiau suinteresuotosioms šalims, įskaitant Audito Rūmus, ji pateikiama tik po to, kai užbaigiamas metinis auditas. Informacija yra išsisklaidžiusi (ir kartais kartojasi) Komisijos lygmens ir generalinių direktoratų (GD) lygmens dokumentuose, kurie atskirai skelbiami per visus metus (dažnai per vėlai, kad būtų galima į juos atsižvelgti atliekant metinių finansinių ataskaitų auditą arba išnagrinėti mūsų metinėje ataskaitoje).

8. Mes manome, kad atlikdama FR peržiūrą Komisija turėtų pasinaudoti galimybe atnaujinti savo valdymo tvarką. Pasiūlyme dėl FR įvesta tam tikrų su valdymu susijusių pakeitimų; tačiau jie ne visada atitinka tarptautinę geriausią praktiką ir jame nėra išnagrinėti kai kurie pagrindiniai valdymo elementai.

9. Komisija turėtų dar labiau racionalizuoti ataskaitų teikimą, skelbdama bendrą atskaitomybės ataskaitą (pageidautina) arba ataskaitų rinkinį (kaip alternatyvą). Biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija turėtų turėti vieną aiškų dokumentą, kuriame Komisija atsiskaitytų už savo veiksmus, biudžeto lėšų naudojimą ir pasiektus rezultatus. Palankiai vertiname Komisijos sprendimą sujungti keletą ataskaitų į „integruotą finansinės atskaitomybės rinkinį“ (IFAR). Vis dėlto, norint, kad šis rinkinys taptų bendra atskaitomybės ataskaita (ir jį iš tikrųjų būtų galima laikyti integruotu), turėtų būti:

— išvengta dubliavimosi (pavyzdžiui, pataisymai ir susigrąžinimai bus aptariami penkiose skirtingose IFAR vietose);

— rinkinys turėtų būti pateikiamas auditoriams kaip atskiras vienetas; ir

— pateikiama įvairiapusė (be ne išsami) metų veiklos apžvalga.

10. Kaip rekomendavome Specialiojoje ataskaitoje Nr. 27/2016, tokioje ataskaitoje turėtų būti pateikta:

— pirmininko ataskaita;

— informacija apie per metus vykdytą veiklą ir politikos tikslų įvykdymą;

— veiklos ir strateginės rizikos nagrinėjimas;

— ataskaita dėl nefinansinio veiksmingumo;

— valdymo ataskaita;

— ataskaita dėl audito komiteto vaidmens ir išvadų; ir

— vidutinės trukmės ir ilgalaikio fiskalinio tvarumo ataskaita, jei reikia, kartu su nuorodomis į informaciją, pateiktą kitose ataskaitose.

Dalis šios informacijos jau skelbiama. II priede mes pateikėme esamas ataskaitas, Komisijos pasiūlymą ir savo pasiūlymą.

11. Komisija turėtų šią bendrą atskaitomybės ataskaitą ar ataskaitų rinkinį pateikti laiku, kad būtų galima atlikti finansinių ataskaitų auditą ir auditorius patikrintų, ar kita joje pateikta informacija atitinka apskaitos informaciją. Toliau mes aptariame galimus Komisijos pasiūlymų pakeitimus, kurie padėtų suteikti ES ataskaitoms geresnę (ir labiau integruotą) struktūrą.


(1) Šis skirsnis paremtas mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 27/2016 „Valdymas Europos Komisijoje – geriausia patirtis?“ pateiktomis pastabomis ir rekomendacijomis.

(2) Taip pat žr. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo, 1 straipsnį (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).

Įvertinto klaidų lygio skelbimas

12. Kai yra didelė pažeidimų rizika, geriausia praktika (1) būtų aptarti riziką ir kiekybiškai įvertinti jos lygį ir numatomą poveikį. Komisija turi daug darbuotojų audito ir kontrolės srityje, o pagal ES teisės aktus taip pat reikalaujama, kad ES lėšas valdančios įstaigos atliktų išsamias išlaidų patikras. Pateikdama susijusią informaciją, Komisija labai daug dėmesio skiria „taisomajam gebėjimui“ (galimybei atmesti išlaidų deklaraciją, po to, kai ją iš pradžių buvo priėmusi Komisija), ir mažiau dėmesio – jos nustatytų klaidų kiekybiniam įvertinimui ir jų pobūdžio analizei. Pagrindiniame dokumente šiuo klausimu („ES biudžeto apsauga“) nepateikiamas joks pažeidimų lygio pradinėse ar kompensavimui patvirtintose deklaracijose įvertis.

13. Mes rekomenduojame į PFR įtraukti reikalavimą, kad Komisija (2) metinėse finansinėse ataskaitose arba jų prieduose skelbtų nuoseklia metodika pagrįstą įvertintą klaidų lygį, ir pateiktų šią informaciją mums su negalutinėmis finansinėmis ataskaitomis (t. y. bendros atskaitomybės ataskaitos projekte).

Audito komitetas

14. Vadovaujantis geriausia viešojo sektoriaus valdymo institucijų praktika, turi būti įsteigtas audito komitetas arba lygiavertė grupė arba funkcija (3). Mūsų vertinimu, Komisijos audito pažangos komitetas nukrypsta nuo geriausios praktikos, nes tik nedidelė jo narių dalis yra nepriklausomi nuo institucijos (4) ir jo kompetencija neapima finansinių ataskaitų teikimo, pažeidimų ir rizikos valdymo (5).

15. Pasinaudodama galimybe peržiūrėti Finansinį reglamentą, Komisija turėtų nustatyti reikalavimą, kad už lėšų panaudojimą atsakingose ES institucijose būtų įsteigtas ir veiktų audito komitetas ir jo sudėtis bei darbo apimtis atitiktų geriausią tarptautinę praktiką.

Išorės auditas

Audito Rūmų prieigos teisė

16. Svarbu, kad informaciją, kuri mums būtina, kad galėtume atlikti savo auditą, būtų galima gauti laiku ir efektyviai. Mums reikalinga tiesioginė prieiga prie Komisijos duomenų tam, kad prireikus galėtume analizuoti šiuos duomenis mūsų patalpose mūsų pačių duomenų analizės priemonėmis. Kad galėtume užtikrinti ataskaitų pateikimą laiku, dokumentus, kuriuos turime išnagrinėti, turėtume gauti kuo anksčiau (projekto etape).

17. PFR 249 straipsnyje reglamentuojama mūsų prieiga prie dokumentų ir elektroniniu būdu saugomų duomenų. Manome, kad reikalingi papildomi paaiškinimai, visų pirma dėl nuostatų, susijusių su IT sistemų prieigos teise. Savo pasiūlymą keisti 249 straipsnį mes pateikiame I priede.

Audito Rūmų metinė ataskaita

18. 250 straipsnyje Komisija siūlo sumažinti laiką, per kurį mes galime pateikti pastabas, kurios turi būti įtrauktos į metinę ataskaitą, pakeisdama terminą iš birželio 30 d. į birželio 15 d. Tačiau ji nepateikė atitinkamo pasiūlymo dėl informacijos gavimo iš Komisijos. Siekiant išlaikyti 2016 m. pasiekimą, kai mūsų metinė ataskaita buvo paskelbta mėnesiu anksčiau nei reikalaujama, turėtų būti atitinkamai pakoreguoti Komisijai ir kitoms institucijoms nustatyti terminai, per kuriuos jos turi pateikti savo metines finansines ataskaitas ir susijusią informaciją. Pavyzdžiui, galutinių konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo terminas (238 straipsnio 5 dalis) turėtų būti pakeistas iš liepos 31 d. į birželio 30 d., o institucijų atsakymų į metinei ataskaitai skirtas pastabas gavimo terminas iš spalio 15 d. į liepos 15 d. (250 straipsnio 1 dalis) (taip pat žr. II priedą).


(1) Keletas gerosios praktikos pavyzdžių: Darbo ir pensijų departamento (JK) metinės finansinės ataskaitos; Socialinės apsaugos departamento metinės finansinės ataskaitos (Airija).

(2) Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 27/2016 2 rekomendacijos f punktą. Komisija šiai rekomendacijai pritarė. (3) CIPFA, IFAC „Tarptautinė sistema: geras valdymas viešajame sektoriuje“ („International Framework: Good Governance in the Public

Sector“), 2014 m., p. 29 ir 30. Komisija, Audito Rūmai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas turi audito komitetus, kurie yra įvairios sudėties ir kuriems patikėti skirtingi vaidmenys.

(4) Šiuo metu Komisija siekia papildomai įtraukti dar vieną nepriklausomą valdybos narį. (5) Specialioji ataskaita Nr. 27/2016, 65 dalis.

19. Siekiant geriau atspindėti „prieštaravimų procedūros“ tikslą ir pobūdį, siūlome pakeisti pirmus du 250 straipsnio sakinius, kaip pasiūlyta I priede.

20. Kalbant apie institucijų atsakymų išdėstymą mūsų ataskaitose, manome, kad teisę nuspręsti, kaip pateikti mūsų ataskaitas, Europos Audito Rūmams suteikia tarptautiniuose audito standartuose įtvirtintas administracinio savarankiškumo principas. Manome, kad kiekvienos institucijos atsakymų skelbimas „šalia“ mūsų pastabų mažina teksto sklandumą ir įskaitomumą, ypač kai atsakymų ilgis viršija mūsų pačių tekstą. Atsižvelgdami į tai, siūlome metinei ataskaitai skirtus atsakymus skelbti po mūsų tekstu kiekviename ataskaitos skyriuje, panašiai kaip dabar daroma specialiosiose ataskaitose.

Audito Rūmų specialiosios ataskaitos

21. Mūsų pastabos dėl „prieštaravimų procedūros“ (žr. 19 dalį) taip pat taikomos 251 straipsnyje nurodytoms specialiosioms ataskaitoms. Dėl audituotoms institucijoms skirto šešių savaičių termino pateikti savo atsakymus, manome, kad šiuo teisėkūros lygmeniu nėra būtina daryti nuorodą į termino taikymo sustabdymą ar pateikti galimą jo priežastį.

22. Kalbant apie pakeitimą, siūlomą pastraipoje dėl atsakymų išdėstymo specialiosiose ataskaitose, mes pakartojame savo poziciją, kuri buvo pirmiau išdėstyta 20 dalyje, kad tai pažeidžia teisėtą Audito Rūmų administracinį savarankiškumą. Be to, atsižvelgdami į savo neseniai priimtą sprendimą pereiti prie leidybos be popieriaus, mes plėtojame naujus būdus, kaip pristatyti savo nustatytus faktus. Be kitų dalykų, nagrinėjame įvairius e. leidybos teikiamus sprendinius, siekdami suteikti skaitytojams galimybę rinktis, kaip jie norėtų peržiūrėti tekstą. Todėl mes siūlome palikti dabartinę formuluotę „skelbiama kartu su specialiąja ataskaita“.

Agentūros ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (Sąjungos įstaigos)

23. PFR 69 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pagal SESV ir Euratomo sutartį įsteigtos įstaigas, gaunančias įnašus iš ES biudžeto (t. y. agentūras), ir toliau audituos nepriklausomi išorės auditoriai prieš atliekant konsolidavimą su ES finansinėmis ataskaitomis. Todėl mes ir toliau atsižvelgtume į jų audito rezultatus rengdami savo pačių ataskaitas. Lyginant su ankstesne tvarka, geras patobulinimas būtų suteikti įgaliojimą nepriklausomiems išorės auditoriams atlikti ne tik finansinių ataskaitų, bet ir jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą.

24. Iš viso agentūrų biudžetai sudaro mažiau nei 2 % viso ES biudžeto. Nepaisant jų ribotų išlaidų, agentūroms tenka svarbus vaidmuo rengiant ir įgyvendinant ES politikas; efektyvesnės procedūros, susijusios su pasikartojančiais metinio audito aspektais, mums suteiktų galimybę daugiau dėmesio skirti jų veiksmingumui.

25. Šiuo metu mes skelbiame specialiąją metinę ataskaitą dėl kiekvienos agentūros. Ataskaitose pateikiamas patikinimo pareiškimas (nuomonė dėl finansinių ataskaitų ir dėl operacijų teisėtumo ir tvarkingumo) ir, prireikus, pastabos ypač svarbiais klausimais. 2016 m. buvo paskelbta 41 tokia ataskaita, kuri apėmė 82 nuomonę ir apie 90 konkrečių pastabų. Siekiant padidinti efektyvumą, siūlome iš dalies pakeisti taisykles dėl metinių ataskaitų teikimo. Siūlome ateityje suteikti mums galimybę skelbti vieną konsoliduotą audito ataskaitą, apimančią visas agentūras.

26. Siūlome tokią šių įstaigų audito tvarką. Be finansinių ataskaitų, nepriklausomas išorės auditorius taip pat turėtų patikrinti atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, nors mes ir toliau būtume atsakingi už galutinio visų įstaigų patikinimo pareiškimo skelbimą. Šis modelis mums leistų optimaliai pasinaudoti nepriklausomų išorės auditorių atliktu darbu ir Vidaus audito tarnybos atliktu darbu. Savo pasiūlymą keisti susijusius straipsnius mes pateikiame I priede.

27. Priimtas sprendimas taip pat turėtų būti taikomas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, aptartoms 70 straipsnyje.

KOMISIJOS PASIŪLYTI PAKEITIMAI

Supaprastinimas ES lėšų gavėjų labui

28. Komisijos įvestos priemonės yra susijusios su dotacijomis ir supaprastintos formos ES įnašais.


Komisijos pasiūlymas

29. Pagrindiniai pasiūlyti pakeitimai yra šie:

— supaprastintos formos Sąjungos įnašams taikyti tokias pačias sąlygas kaip ir finansavimui, pagrįstam tinkamų išlaidų kompensavimu (121 straipsnio b–d punktai),

— jei leidžiama pagrindiniame teisės akte, supaprastintos formos dotacijų naudojimą išplėsti į netiesioginio valdymo operacijų sritį ir racionalizuoti jų leidimų suteikimo procedūrą (dėl jos sprendimus priima leidimus duodantis pareigūnas) bei jas taikant daugiau dėmesio skirti išdirbiui (175 straipsnis),

— panaikinti dotacijų gavėjams taikomą „pelno nesiekimo“ principą (1),

— sudaryti galimybę pripažinti savanorišką darbą tinkamomis finansuoti išlaidomis (175 straipsnio 8 dalis, 180 straipsnio 2 dalies b punktas),

— studijoms, moksliniams tyrimams, mokymams ar paramai švietimui skirtoms dotacijoms fiziniams asmenims arba tiesioginei paramai bedarbiams ar pabėgėliams taikyti išimtį dėl nekaupiamojo finansavimo skyrimo ir dvigubo finansavimo principų (185 straipsnis).

Mūsų analizė

30. PFR nepateikta nurodymų dėl išlaidų schemų koncepcijos. Dėl to sunku nustatyti, kokios rūšies projektams bus taikomas šis supaprastinimas. Panašiai, šiame etape kol kas neaišku, kaip bus praktiškai įgyvendintas Komisijos siekis daugiau dėmesio skirti planinių rezultatų (išdirbių) kokybei ir kaip bus pasiekta leidimus duodančio pareigūno atliekamo išlaidų apskaitos praktikos vertinimo kokybė.

31. Šiuo metu yra nedaug atvejų, kai Komisija pasinaudoja savo teise susigrąžinti pelną. Komisija pažymi (2), kad standartiniu variantu finansuojant pajamų duodančius projektus turėtų būti taikomos finansinės priemonės, o ne dotacijos.

32. Savanorių darbo pripažinimas bendrojo finansavimo atžvilgiu „tinkamomis išlaidomis“ paskatins naudos gavėjus labiau naudotis šiuo indėliu ir dėl to jiems bus visiškai kompensuojamos visos kitos patirtos išlaidos, todėl visą riziką dėl netinkamų išlaidų turės prisiimti ES biudžetas. Pasiūlymas apsunkintų Komisijos atliekamą bendrojo finansavimo tikrinimą ir netiesioginių išlaidų apskaičiavimą. Atsižvelgdami į tai, kad pasiūlymu siekiama padidinti rezultatais grindžiamą finansavimą užuot taikius tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimą, manome, kad šis pasiūlymas yra nereikalingas apsunkinimas, dėl kurio padidėja klaidų rizika.

33. Pasiūlymu siekiama supaprastinti dotacijų, kurios mokamos 185 straipsnyje nurodytiems fiziniams asmenims, valdymą, suteikiant galimybę tam tikrai naudos gavėjų grupei gauti daugiau nei vieną dotaciją ir tas pačias išlaidas finansuoti iš ES biudžeto daugiau nei vieną kartą.

Išvada

34. Remiantis mūsų pirmiau pateikta analize:

— mes nemanome, kad „pelno nesiekimo“ principą reikia pašalinti;

— nors mes ir remiame sumanymą supaprastinti taisykles, nesame įsitikinę, kad tikslinga naudos gavėjams sudaryti galimybę įvykdyti bendrojo finansavimo reikalavimą vien pripažįstant neatlygintino savanorių darbo vertę. Šį tikslą būtų galima geriau įvykdyti taikant vien tik tikslais pagrįstas finansavimo struktūras.

— Mūsų manymu, 185 straipsnyje pasiūlyta išimtis turėtų būti taikoma tik dviem pirmoms šio straipsnio pastraipoms, t. y. nekaupiamojo finansavimo skyrimo principui.

Vieno taisyklių rinkinio taikymas hibridiniams veiksmams arba priemonių ir instrumentų deriniui


35. Komisija siūlo taikyti tik vieną taisyklių rinkinį:

— kai derinami įgyvendinimo metodai arba biudžeto vykdymo metodai (pavyzdžiui, dotacijos ir finansinės priemonės) (208 straipsnio 2 dalis) arba


(1) Dabartinio Finansinio reglamento (DFR) 125 straipsnyje nustatyta, kad „dotacijomis nesiekiama pelno ir jos neturi tokio poveikio“ (pelno nesiekimo principas) ir „jei gaunamas pelnas, Komisija turi teisę susigrąžinti procentinę pelno dalį, atitinkančią Sąjungos įnašą“.

(2) Aiškinamasis memorandumas – 6 p.

— skatinant „išteklių derinį“ (sudarant galimybę valstybėms narėms paprašyti, kad pasidalijamojo vykdymo būdu valdomi ištekliai būtų perduoti Sąjungai ir juos įgyvendintų Komisija tiesioginio arba netiesioginio vykdymo būdu (125 straipsnis);

— kai dirbama su „patikimais partneriais“ (1).

36. Sektorių teisės aktų pakeitimai taip pat apima galimybę derinti Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus) ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) remiamą priemonę.

37. Komisija įveda finansinės programos partnerystės susitarimus, kuriems taikomi tiesioginio ir netiesioginio vykdymo būdai. Jie suteiktų galimybę sudaryti audito susitarimus su Sąjungos lėšas vykdančiais asmenimis ir įstaigomis arba su dotacijų gavėjais.

Mūsų analizė

38. Komisija sukūrė naują antraštinę dalį „Bendrosios taisyklės“, kuria siekiama sujungti visas taisykles, taikomas daugiau nei vienam biudžeto vykdymo metodui. Mes palaikome šį plataus užmojo siekį. Tačiau, kaip ir kitų antraštinių dalių (viešųjų pirkimų, dotacijų – žr. 120–123 dalis) atveju, šie klausimai taip pat yra nagrinėjami kitose pasiūlymo vietose. Dėl to norimas teksto supaprastinimas nėra pasiektas.

39. Taikant skirtingų finansavimo priemonių derinį gali iškilti tokia rizika, kaip dvigubas finansavimas ar privačiųjų investicijų išstūmimas, ir ją reikės valdyti. Be to, Komisija turės užtikrinti, kad tokie deriniai atitiktų bendro finansavimo principą ir valstybės pagalbos taisykles. Manome, kad finansavimo priemonių deriniai turėtų būti tinkamai stebimi, įskaitant gautų rezultatų ir įvykdytų tikslų atžvilgiu, tinkamai įrašomi į apskaitą ir pateikiami ataskaitose, siekiant užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę.

40. Mūsų supratimu, audito susitarimai, nurodyti pasiūlymo 126 straipsnio 3 dalyje, yra susiję su Komisija. Dėl aiškumo turėtų būti konkrečiai nurodyta, kad audito arba patikrinimo susitarimai neapriboja mūsų teisių naudotis informacija, kuri reikalinga Sąjungos lėšų auditui. Be to, manome, kad 126 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje pateikta nuoroda į trišalį susitarimą tarp Audito Rūmų, Europos investicijų banko (EIB) ir Komisijos (kuris nustatytas SESV 287 straipsnio 3 dalyje) yra nereikalinga ir turėtų būti pašalinta.

Išvada

41. Mes rekomenduojame:

— paprašyti Komisijos įdiegti tinkamas apsaugos priemoneI priedes, skirtas mažinti riziką, susijusią su skirtingų finansavimo šaltinių derinimu; ir

— iš dalies pakeisti 126 straipsnio 3 dalį, kaip pasiūlyta .

Finansinės intervencijos


42. Pagrindiniai šioje srityje pateikti pakeitimai yra šie:

— sukurti vieną reglamentavimo sistemą, skirtą įvairių formų ES finansinėms operacijoms (X antraštinė dalis);

— standartizuoti vykdant finansines operacijas susidariusių vidaus asignuotųjų pajamų traktavimą (20 straipsnis ir 202 straipsnio 2 dalis) (taip pat žr. 69 ir 76 dalis);

— nustatyti maksimalią Sąjungos finansinių įsipareigojimų sumą (203 straipsnis);

— sukurti bendrą atidėjinių fondą ir įvesti faktinę atidėjinių normą (205 ir 206 straipsniai);

— veiklos rezultatais grindžiamas atlygis subjektams ar garantijos šalims, susijusiems su biudžeto garantijų įgyvendinimu (neįskaitant subjektų, kurie dalyvauja įgyvendinant finansines priemones (202 straipsnio 1 dalies g punktas);

— pareikalauti finansinių priemonių arba biudžeto garantijų ex ante vertinimų, kurie būtų atliekami atskirai arba kaip programos dalis (202 straipsnio 1 dalies h punktas);

— sukurti vieną bendrą metinį ataskaitinį dokumentą, skirtą finansinėms priemonėms, biudžeto garantijoms ir finansinei paramai (207 ir 242 straipsniai).


(1) Subjektai, su kuriais Komisija gali plėtoti didesniu pasitikėjimu pagrįstus santykius remiantis ex ante vertinimu arba reikalavimu taikyti specialias procedūras.

43. 203 straipsnyje apibrėžiamos maksimalių ES finansinių įsipareigojimų, susijusių su trimis finansinių operacijų rūšimis, ribos. Atkreipiame dėmesį į tai, kad taikant biudžeto garantijas ir finansinę paramą taip pat gali susidaryti neapibrėžtųjų įsipareigojimų Europos Sąjungai ir kad finansinis turtas nebūtinai bus pakankamas, kad būtų apmokėti finansiniai įsipareigojimai.

44. Dėl biudžeto garantijos arba finansinės paramos kylanti finansinė rizika kompensuojama taikant atidėjinį, kuris yra procentinė patvirtintų finansinių įsipareigojimų sumos dalis (atidėjinių norma). Finansinių priemonių atidėjiniai yra skirti būsimiems mokėjimams, susijusiems su priemonių biudžetiniais įsipareigojimais. Siūloma, kad šie atidėjiniai būtų laikomi bendrame atidėjinių fonde, kurį tiesiogiai valdys Komisija (205 straipsnis). Pagal PFR taip pat bus galima perskirstyti atidėjinių perteklių tarp biudžeto garantijų arba finansinės paramos operacijų (206 straipsnio 3 dalies a punktas).

Mūsų analizė

45. Mes palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą įtraukti biudžeto garantijas ir finansinę paramą į Finansinį reglamentą ir taip pat į tą pačią antraštinę dalį sujungti įvairių rūšių ES finansines operacijas.

46. Pasiūlyme sukurti bendrą atidėjinių fondą nepaaiškintas šio fondo veikimas, faktinės atidėjinių normos apskaičiavimas bei pagrindiniame teisės akte nustatytos atidėjinių normos ir faktinės atidėjinių normos santykis.

47. Manome, kad veiksmingumu pagrįsti mokesčiai (202 straipsnio 1 dalies g punktas) yra teigiamas pasikeitimas, tačiau pažymime, kad susitarimai ir veiksmingumo priemonės turės būti gerai parengtos ir kruopščiai įgyvendintos. Tačiau Komisija turėtų neleisti, kad administravimo mokesčiai būtų apskaičiuojami kaip subendrintų ES įnašų procentinė dalis (įskaitant nepareikalautus biudžetinius įsipareigojimus).

48. Pritariame reikalavimui, susijusiam su ES finansinių operacijų ex ante vertinimais, ir manome, kad turėtų būti parengtos nuostatos, pagal kurias būtų galima atlikti tarpinius vertinimus, siekiant atsižvelgti į besikeičiančias rinkos sąlygas (1).

49. Šiuo metu informacija apie ES finansines operacijas teikiama įvairiose ataskaitose (2). Mes palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą sujungti visus ataskaitų teikimo reikalavimus (išskyrus reikalavimus, susijusius su informacijos atskleidimu metinėse finansinėse ataskaitose ir prie jų pridedama informacija) į vieną dokumentą, kuris pridedamas prie biudžeto projekto (3). Darome prielaidą, kad jame bus pateikiama bent jau tokios paties apimties informacija kaip ir šiuo metu naudojamose ataskaitose ir kad jame bus atspindėta paskelbimo metų birželio 30 d. susidariusi situacija.

Išvada


— PFR nustatyti bendro atidėjinių fondo veikimo ir faktinės atidėjinių normos apskaičiavimo pagrindą;

— pritarti pasiūlymui dėl veiksmingumu grindžiamų mokesčių mokėjimo, atsižvelgiant į mūsų pirmiau pateiktas pastabas;

— pritarti ex ante vertinimų, susijusių su finansinėmis operacijomis, įvedimui;

— patikslinti metinio ataskaitinio dokumento apimamą laikotarpį ir jame pateikiamą informaciją (207 straipsnis).


(1) Taip pat žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“ rekomendaciją dėl ES biudžeto vykdymo naudojant finansines priemones.

(2) Pavyzdys: „Darbinis dokumentas, pridedamas prie 2017 m. biudžeto projekto“; „Priedas dėl finansinių priemonių, pridedamas prie 2017 m. biudžeto“; „Metinė ataskaita dėl veiklos, susijusios su finansinėmis priemonėmis“; „Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims įgyvendinimo 2015 m.“; „Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bendrajame biudžete nustatytų garantijų. Padėtis 2015 m. gruodžio 31 d.“, „Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos Sąjungos skolinimo ir skolinimosi veiklos 2015 m“.

(3) Tai turi būti pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip tų metų, po kurių biudžetas turi būti vykdomas, rugsėjo 1 d.

Biudžetinis lankstumas


51. Komisija pasiūlė priemones, skirtas pagerinti biudžeto „lankstumą“. Šios priemonės gali būti apibendrintos taip:

— tam tikroms priemonėms išorės veiksmų srityje sukurti „lankstumo maržą“ (1) (12 straipsnio 2 dalies e punktas);

— padidinti „neigiamą rezervą“ (2) (48 straipsnis);

— sušvelninti taisykles dėl „specialių priemonių“ (28 straipsnio 1 dalies e punktas ir 30 straipsnio 5 dalis);

— sudaryti galimybę valstybėms narėms perduoti joms skirtus išteklius pagal pasidalijamojo valdymo sistemą Sąjungos lygmeniu valdomoms priemonėms (125 straipsnis; 265 straipsnio 6 dalis – Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 30a straipsnis);

— pakeisti taisykles dėl perkėlimų į kitą laikotarpį (12 straipsnis) ir asignuotųjų pajamų (žr. 69–76 dalis), siekiant padidinti turimas lėšas ir išplėsti Komisijos veiksmų laisvę nuspręsti, kur ir kaip jos panaudojamos;

— iš esmės padidinti Komisijos įgaliojimus priimti sprendimus, perskirstant biudžeto asignavimus ir perkeliant lėšas iš vienų metų į kitus (28–30 straipsniai).

Mūsų analizė

Lankstumo marža

52. Dėl pasiūlymo biudžeto sistema tampa sudėtingesnė, kadangi sukuriamas dar vienas papildomas rezervas ir papildoma 12 straipsnio 2 dalies, kurioje reglamentuojami perkėlimai į kitą laikotarpį, išimtis (taip pat žr. 57–60 dalis).

Neigiamas rezervas

53. „Neigiamas rezervas“ buvo panaudotas tik 2011 m. Pasiūlyme nepateiktas tvirtas pagrindimas, kodėl prašoma jo dydį padvigubinti iki 400 milijonų eurų.

Perkėlimai iš pasidalijamojo valdymo į Sąjungos lygmenį

54. Be šios naujos nuostatos atitinkami ištekliai būtų sugrąžinami į ES biudžetą, jeigu jie nebūtų panaudojami iki nustatyto termino. Pervedimai iš priemonių, kurioms taikomas pasidalijamasis vykdymas, priemonėms, valdomoms tiesioginio arba netiesioginio vykdymo būdu, iš tikrųjų galėtų būti atliekami ne tik iš vienos valstybės kitai (3), bet ir tarp biudžeto antraštinių dalių ir galėtų pakeisti išteklių paskirstymą DFP išlaidų kategorijose.

55. Regis, nėra jokios nuostatos dėl biudžeto valdymo institucijos dalyvavimo. Kadangi ši nuostata galėtų būti laikoma perskirstymo mechanizmu, joje turėtų būti paliktos tokios pačios procedūros, skaidrumo reikalavimai ir viešosios kontrolės galimybės.

56. Tame pačiame straipsnyje Komisija siūlo padidinti ESIF rizikos prisiėmimo pajėgumą. Tačiau neaišku, kaip to pasiekti.

Perkėlimai į kitą laikotarpį, nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo metinio periodiškumo ir konkretumo

57. Pagal dabar galiojančią bendrą taisyklę, iki finansinių metų pabaigos nepanaudoti asignavimai yra panaikinami. Tačiau šiai taisyklei taikomos kelios išimtys. Papildomos nuostatos yra taikomos nediferencijuotiems asignavimams (NDA), susijusiems su statybų projektais, ir mokėjimų asignavimams, kurie skirti esamiems įsipareigojimams arba į kitus metus perkeltiems įsipareigojimų asignavimams, kai kitų metų biudžeto atitinkamų eilučių nepakanka reikmėms patenkinti.


(1) „lankstumo marža“ Komisijai suteikia galimybę į kitus metus perkelti iki 10 % trijų biudžetinių priemonių (Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II), Europos kaimynystės priemonės (EKP) ir vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės (VBP) 2014–2020 m. laikotarpiu) metinių asignavimų, kad juos būtų galima panaudoti siekiant reaguoti į nenumatytas situacijas.

(2) „Neigiamas rezervas“ suteikia galimybę perkelti mokėjimų asignavimus į biudžeto eilutę anksčiau, nei nenustatomi pertekliniai asignavimai kitoje eilutėje.

(3) 125 straipsnyje nustatyta, kad „Komisija realizuoja šiuos išteklius […], kai įmanoma, atitinkamų valstybių narių labui.“

58. Pagal PFR iš 12 straipsnio 3 dalies panaikinama taisyklė, pagal kurią einamųjų metų mokėjimų asignavimai turi būti panaudojami pirmiau nei perkeltieji iš ankstesnių metų. Tai reiškia, kad sprendimą, kurie mokėjimų asignavimai bus naudojami pirmiausia, turės priimti leidimus duodantis pareigūnas. Remiantis iš Komisijos gauta informacija, jei ši nuostata būtų taikyta 2014 ir 2015 m., susijusios sumos būtų buvusios nereikšmingos, todėl nemanome, kad pasiūlytas pakeitimas yra reikalingas.

59. Pagrindinis su 12 straipsnio 2 dalimi susijęs pasikeitimas daro poveikį nediferencijuotiems asignavimams, kurie iš esmės yra skirti administracinėms išlaidoms. Remiantis dabartiniu Finansiniu reglamentu (DFR), institucijos sprendimu tik statybų projektams skirti NDA, esant tam tikroms sąlygoms, gali būti perkelti į kitus metus. Pasiūlymas turi suteikti galimybę institucijų sprendimu atlikti bet kokių NDA perkėlimą. Jeigu būtų pradėta plačiai taikyti šią naują nuostatą, būtų rimtai pažeistas administracinių išlaidų metinis periodiškumas. Iš pasiūlymo nėra aišku, kokios konkrečios naudos duotų šis pakeitimas ir kokia būtų labiausiai tikėtina lėšų suma, kuriai būtų padarytas poveikis. Be to, diferencijuotų ir nediferencijuotų asignavimų bei konkretaus statybų atvejo reglamentavimas tame pačiame straipsnyje apsunkina tekstą.

60. Dėl 12 straipsnyje nustatytų perkėlimo taisyklių sukuriama ilga ir sudėtinga procedūra, dėl kurios gali vėluoti biudžeto procedūra. Manome, kad PFR ši procedūra turėtų būti supaprastinta, pavyzdžiui, išnagrinėjant, ar negalėtų būti įvesta bendro pobūdžio (tačiau nekaupiamoji) teisė perkelti asignavimus su personalu nesusijusių biudžeto eilučių atveju (pavyzdžiui, iki 5 % susijusios biudžeto eilutės). Tai galėtų būti padaryta kartu sumažinant administravimui skirtus biudžetus, atsižvelgiant į papildomą suteiktą lankstumą.

Biudžeto perskirstymai

61. Pasiūlytas 27 straipsnio pakeitimas sulygintų kitų institucijų ir Komisijos sprendimų dėl biudžeto priėmimo galią, susijusią su perskirstymu tarp biudžeto antraštinių dalių arba skyrių. 28 straipsnio pakeitimas sudarytų galimybę Komisijai perkelti lėšas iš vienos biudžeto eilutės į kitą, neprašant biudžeto valdymo institucijos leidimo, kai eilutės yra susijusios su ta pačią programa ar schema ir kai joms taikomas tas pats pagrindinis teisės aktas (t. y. kai vykdant schemą dalyvauja daugiau nei vienas GD). Mes manome, kad pasiūlyti pakeitimai yra pagrįsti.

Išvada

62. Komisija kiekybiškai neįvertina savo pasiūlymo numatomo poveikio biudžetui. Be to, nors pasiūlymu siekiama padidinti lankstumą, jis tuo pat metu kelia riziką ES biudžeto metiniam periodiškumui, konkretumui ir skaidrumui. Pasiūlyme į šią riziką nepakankamai atsižvelgiama. Dabartinėse ataskaitose dėl biudžeto valdymo nėra tinkamai atspindimi rezervo lėšų, perkėlimų į kitus metus arba asignuotųjų pajamų būsena ir srautai, todėl jas reikia tobulinti.


— atmesti pasiūlytus pakeitimus, susijusius su „lankstumo marža“, „neigiamu rezervu“ ir perkėlimais į kitus metus, nes tai didina sudėtingumą. Manome, kad biudžeto lankstumo neturėtų būti siekiama laikant daugiau lėšų rezerve ir kad naujas požiūris į perkėlimo į kitus metus procedūrą būtų paprastesnis, lankstesnis ir skatintų efektyvumą;

— atmesti pakeitimus, kurie buvo pirmiau aptarti 54–56 dalyse;

— pritarti Komisijos pasiūlymui dėl biudžeto perskirstymų.

Patikos fondai


64. Šis pasiūlymas sudarytų sąlygas patikos fondams veikti Europos Sąjungoje juos finansuojant vidaus politikos priemonėmis. Šis patikos fondų naudojimo srities išplėtimas būtų įgyvendintas perkeliant straipsnį, kuriame kalbama apie patikos fondus (227 straipsnis), iš išimtinai išorės veiksmams skirtos antraštinės dalies į XII antraštinę dalį „Kitos biudžeto vykdymo priemonės“, kuri skirta bendro pobūdžio klausimams.

Mūsų analizė

65. Mūsų nuomonėje Nr. 6/2010 buvo iškelta administravimo, išlaidų, audito ir atskaitomybės klausimų, susijusių su patikos fondų steigimu išorės veiksmų srityje. Šie klausimai vis dar aktualūs. Šiuo metu yra tik trys patikos fondai ir jie veikia neilgą laiką. Todėl, mūsų nuomone, pernelyg ankstyva laikyti, kad jie buvo sėkmingi.


66. Reikia deramai pasirūpinti, kad būtų užtikrintas pakankamas su jų veikla ir veiksmingumu susijęs viešų ataskaitų skelbimas, priežiūra ir auditas, kadangi jie vykdo veiklą atskirai nuo ES biudžeto. Palankiai vertiname 244 straipsnyje nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus ir naują reikalavimą 39 straipsnio 6 dalyje, kad vykdant biudžeto tvirtinimo procedūrą būtų pateikiama informacija apie patikos fondų veiklą ir veiksmingumą. Tačiau plataus masto patikos fondų naudojimas būtų kliūtis ES biudžeto vieningumo koncepcijai.

67. 227 straipsnyje taip pat nurodyta, kad patikos fondai taip pat gali būti steigiami teminiams veiksmams vykdyti. Nėra aišku, ką vidaus politikos kontekste reiškia teminiai veiksmai.

Išvada

68. Nepritariame pasiūlymui išplėsti patikos fondų naudojimo sritį.

Asignuotosios pajamos


69. Vadovaujantis universalumo principu, biudžeto pajamos negali būti priskirtos konkretiems išlaidų punktams finansuoti ir pajamos bei išlaidos negali būti užskaitomos tarpusavyje. Todėl pajamos, jų niekaip neskirstant, naudojamos visoms išlaidoms padengti.

70. Taikant išimtį, pagal DFR leidžiama tam tikrų rūšių pajamas asignuoti. Dėl to atsiranda nauji mokėjimų asignavimai toje pačioje biudžeto eilutėje (1), ir paprastai jie gali būti perkeliami į kitą laikotarpį tik vieniems metams (2). DFR daromas skirtumas tarp „išorės asignuotųjų pajamų“ (iš valstybių narių, trečiųjų šalių ir kt.) ir „vidaus asignuotųjų pajamų“, kurios, pavyzdžiui, susidaro iš įplaukų, gautų pardavus transporto priemones, įrangą, draudimo išmokų, finansinių priemonių grąžinamųjų mokėjimų.

71. PFR Komisija siekia išplėsti šių grįžtamųjų lėšų naudojimo sritį ir sudaryti galimybę jas panaudoti nustatant mokėjimų asignavimus įvairiose biudžeto eilutėse (30 straipsnis).

72. Įplaukos iš pastatų pardavimo taip pat priskiriamos vidaus asignuotosioms pajamoms (20 straipsnis), ir tokios pajamos gali būti automatiškai perkeliamos į kitą laikotarpį tol, kol visiškai sunaudojamos (12 straipsnio 3 dalis).

73. Pajamos ir grąžinamosios sumos, susidariusios iš finansinių operacijų, taip pat yra priskiriamos vidaus asignuotosioms pajamoms, ir Komisija siūlo, kad tokios pajamos būtų naudojamos tai pačiai finansinei priemonei arba biudžeto garantijai per visą jos taikymo laikotarpį, o pasibaigus šiam laikotarpiui bet kuri likutinė su ES biudžeto įnašu susijusi suma turėtų būti grąžinta į biudžetą (202 straipsnis).

Mūsų analizė

74. Asignuotosios pajamos yra universalumo principo taikymo išimtis. Kaip padarėme išvadą 2010 m. (3), išorės asignuotosios pajamos atlieka naudingą funkciją, tačiau nėra būtina išsaugoti vidaus asignuotųjų pajamų kategoriją. Viduje gautos pajamos galėtų būti tvarkomos taikant įprastinę biudžeto procedūrą. Pagal dabartinį pasiūlymą numatoma dar daugiau universalumo principo taikymo išimčių, leidžiant naudoti vidaus asignuotąsias pajamas kitiems tikslams nei iš pradžių jos buvo asignuotos.

75. Vidaus asignuotąsias pajamas panaikinus ir dėl to visas šias grįžtamąsias lėšas pradėjus traktuoti kaip bendrąsias pajamas, būtų įgyvendintas reikšmingas supaprastinimas. Tuomet sprendimą dėl tokių išteklių naudojimo priimtų biudžeto valdymo institucija, atsižvelgdama į einamuosius prioritetus.

Išvada

76. Rekomenduojame nedidinti vidaus asignuotųjų pajamų taikymo srities ir visas viduje gautas pajamas įrašinėti į apskaitą kaip bendrąsias pajamas.


(1) Jos gali būti perkeltos į kitą biudžeto eilutę tik tada, jei jos naudojamos tam tikslui, kuriam jos yra asignuotos. (2) Išskyrus pajamas iš patalpų nuomos, kurios į kitą laikotarpį perkeliamos automatiškai. (3) Nuomonė Nr. 6/2010 – 7 ir 8 dalys.

Mokėjimas, pagrįstas sąlygų vykdymu arba gautais rezultatais


77. 121 straipsnio 1 dalies e punkte Komisija siūlo įvesti programoms, kurioms taikomas tiesioginis, netiesioginis ir pasidalijamasis vykdymas, naujos rūšies finansavimą, pagrįstą sąlygų vykdymu arba gautais rezultatais, nereikalaujant išlaidų ataskaitų, be šiuo metu taikomo išlaidų kompensavimo ir supaprastintos išlaidų apmokėjimo tvarkos.

78. Konkrečių išdirbių pasiekimas bus standartinė sąlyga, kurią įvykdžius bus galima sumokėti supaprastintų formų dotacijas, kurios skiriamos taikant tiesioginį (175 straipsnio 4 dalies f punktas) ir netiesioginį vykdymą (150 straipsnio 3 dalis), išskyrus atvejus, kuriems tokio metodo taikymas yra netinkamas ir kuriuos bus reikalaujama pagrįsti. Vykdant naudos gavėjų kontrolę ir patikras, susijusias su supaprastintų formų dotacijomis, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas išdirbiui (177 straipsnis) ir atlikus ex post patikras mokėjimas nebegali būti užginčijamas, kai leidimus duodantis pareigūnas atliko mokėjimo ex ante įvertinimą ir savo sprendimu leido taikyti įprastą sąnaudų apskaitos praktiką (179 straipsnis).

79. 176 straipsnyje Komisija pristato vienkartinę nustatyto dydžio sumą kaip naują supaprastintos formos dotacijų finansavimo galimybę taikant tiesioginį ir netiesioginį vykdymą, remiantis numatomu biudžetu, apimančiu visas tinkamas finansuoti išlaidas, kurios yra įvertinamos ex ante ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principų atžvilgiu.

80. Naujame 219 straipsnio 1 dalies e punkte galimybė naudoti su atitinkamų veiksmų išlaidomis nesusijusius finansavimo būdus įvykdžius tam tikras ex ante sąlygas arba pasiekus rezultatus yra papildomai suteikta Europos politinių partijų įnašams.

Mūsų analizė

81. Mūsų audito rezultatai (1) parodė, kad kompensavimo išlaidas, kai ES kompensuoja tinkamos veiklos tinkamas finansuoti išlaidas, veikia daug didesni klaidų lygiai nei teisėmis į išmokas pagrįstas išlaidas, kai mokėjimas yra pagrįstas tam tikrų sąlygų įvykdymu.

82. Standartinis projektų finansavimo naudojant dotacijas variantas, jeigu projektai atitinka iš anksto nustatytas sąlygas arba yra įvykdomi planuoti rezultatai, ir taip atsisiejant nuo naudos gavėjų patirtų išlaidų, yra pasikeitimas į teigiamą pusę.

83. Mes pritariame šiam žingsniui, kaip jau aptarta pirmiau 78 dalyje, ir manome, kad 121 straipsnis turėtų būti pakeistas taip, kad jame atsispindėtų rezultatais pagrįstiems įnašams teikiamas prioritetas.

Išvada

84. Atsižvelgdami į mūsų pirmiau pateiktas pastabas, rekomenduojame, kad mokėjimai, pagrįsti sąlygų įvykdymu arba gautais rezultatais, taptų pirmuoju pasirinkimu visose ES biudžeto srityse.

Veiksmingumo sistema


85. Komisija, be kita ko, siūlo šiuos pakeitimus su patikimu finansų valdymų susijusiuose straipsniuose:

— įvesti veiksmingumo sąvoką (31 straipsnis);

— nurodyti, kad teikiant asignavimus išskirtinis dėmesys yra skiriamas veiksmingumui ir todėl tikslai turėtų būti nustatomi ex ante, pažanga vykdant tikslus turėtų būti stebima pasitelkiant veiksmingumo rodiklius ir informacija apie pasiekimus turėtų būti skelbiama programos suvestinėse ir MVVA, kurioje pateikiamas Sąjungos finansinės padėties įvertinimas, remiantis pasiektais rezultatais, kaip nurodyta SESV 318 straipsnyje (31 straipsnio 2 dalis);

— pareikalauti, kad būtų atliekamas programų ir veiklos, kurias vykdant patiriamos didelės išlaidos, vertinimas (32 straipsnio 1 dalis);

— apibrėžti tam tikrus kriterijus, kurie turi būti taikomi ex ante vertinimų metu (32 straipsnio 2 dalį).


(1) 2014 m. metinės ataskaitos 1.61 dalis ir 1.6 diagrama ir 2015 m. metinės ataskaitos 1.47 dalis, 1.5 ir 1.6 diagramos.

Mūsų analizė

86. Pasiūlyme yra įvesta veiksmingumo sąvoka, tačiau ji nėra apibrėžta ir todėl lieka neaišku, ar ją reikėtų laikyti tapačia patikimam finansų valdymui.

87. Vertinimo srities terminologija nėra visiškai suderinta su 2016 m. tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros arba su geresnio reglamentavimo gairėmis.

88. 32 straipsnyje nustatytas lankstesnis vertinimų atlikimas, o tai suteikia Komisijai galimybę priimti geresnius sprendimus dėl vertinimų apimties ir tvarkaraščio. Tačiau kai kuriais atžvilgiais tai neprisideda prie paskelbto tikslo įgyvendinti rezultatais pagrįstą biudžetą:

a) 32 straipsnio 1 dalyje suteikiama daugiau lankstumo sprendžiant, kada atlikti „didelių išlaidų“ vertinimus, tuo tarpu Finansinio reglamento taikymo taisyklių (1) 18 straipsnyje konkrečiai nurodyta, kad „visų pasiūlymų dėl programų ir veiklos, kurios reikalauja biudžeto išlaidų, atveju“ atliekamas ex ante vertinimas, o „visų programų ir veiklos […], kurių sutelkti ištekliai viršija 5 000 000 eurų, atveju“ – tarpinis ir / arba ex post vertinimas;

b) jame, palyginti su dabartinių taikymo taisyklių 18 straipsnio 1 dalimi, gerokai mažiau kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgta atliekant ex ante vertinimus – nebereikalaujama įtraukti politikos alternatyvų ir rizikos, numatomo poveikio, suderinamumo su kitomis priemonėmis, išteklių, išlaidų veiksmingumo ir įgytos patirties;

c) jame nereikalaujama, kad atliekant vertinimus atgaline data būtų nagrinėjamas ekonomiškumas.

Išvada


— aiškiai apibrėžti veiksmingumą, atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo sąvoką;

— suderinti vertinimo srities terminologiją su 2016 m. tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros ir geresnio reglamentavimo gairėse taikoma terminologija;

— kiekybiškai apibrėžti, kada turi būti atliekami vertinimai;

— nemažinti kriterijų, kurie turi būti taikomi ex ante vertinimų metu, skaičiaus;

— pareikalauti, kad atliekant vertinimus atgaline data taip pat būtų nagrinėjamas ekonomiškumas.

Ataskaitų teikimo racionalizavimas


90. Programų suvestinėse, teikiamose kartu su biudžeto projektu, yra pateikiama informacija apie veiksmingumą, siekiant pagrįsti veiklos išlaidas. 39 straipsnio 3 dalies h punkte atlikta formalių pakeitimų („veiklos“ suvestinės pakeičiamos„programos“ suvestinėmis) ir pakeitimų, susijusių su programų suvestinių turiniu: jose turi būti pateikta informacija apie programos indėlį įgyvendinant Sąjungos politiką ir tikslus, taip pat informacija apie programos tikslų vykdymą. Reikalavimas įtraukti vertinimo rezultatų santrauką išbrauktas.

91. Komisijos pasiūlyme iš dalies pakeisti 73 straipsnio 9 dalį vadovaujamasi požiūriu, kurį ji jau pradėjo įgyvendinti įvesdama strateginius planus kiekvienam generaliniam direktoratui ir iš naujo nustatydama metinių veiklos ataskaitų (2) (MVA) funkciją įtraukdama informaciją apie įvykdytus veiksmus.


(1) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(2) Strateginiuose planuose yra aprašyti Komisijos ir generalinių direktoratų penkerių metų tikslai, kuriems dažnai turi įtakos išorės veiksniai, o valdymo planai ir metinės veiklos ataskaitos yra suplanuoti taip, kad juose būtų apibrėžti ir pateikti indėliai, pagrindiniai veiksmai ir jų išdirbiai, kuriuos valdo Komisija.

92. 239 straipsnio 1 dalies b punkte PFR įvedama MVVA, kaip viena „integruotų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų“ Europos Parlamentui ir Tarybai. MVVA sudarys:

— ankstesnių metų metinių veiklos ataskaitų santrauka,

— kiekvieno įgalioto leidimus suteikiančio pareigūno MVA, ir

— Sąjungos finansinės padėties įvertinimas, remiantis pasiektais rezultatais, kaip reikalaujama SESV 318 straipsnyje.

Mūsų analizė

93. Iš principo į Finansinį reglamentą nėra būtina įtraukti MVA. Metinė veiklos ataskaita iš esmės yra vidaus dokumentas, ir kaip tokią, Komisija ją gali parengti ir pakeisti pagal savo poreikius, vadovaudamasi administracinio savarankiškumo principu. Nepageidautina, kad šio dokumento rengimas sulėtintų ataskaitų rengimą Komisijos lygmeniu.

94. PFR panaikinamas 73 straipsnio 9 dalies reikalavimas metinėje veiklos ataskaitoje skelbti „veiksmų rezultatus atsižvelgiant į nustatytus tikslus“ ir „informaciją apie tų veiksmų bendrą veiksmingumą“, kaip reikalaujama DFR 66 straipsnio 9 dalyje. Vietoj to, jame paminėta „informacija apie atliktus veiksmus“, kuri yra ne tokia konkreti ir gali būti suprasta, kad metinėse veiklos ataskaitose leidžiama skelbti ne tokią išsamią informaciją apie veiksmingumą.

95. Nepaisant to, kad buvo peržiūrėta metinės veiklos ataskaitos (MVA) funkcija ir nustatyta, kad „(Komisijos tarnybų darbo) priežiūra vykdoma […] remiantis aiškiu leidimus duodančių pareigūnų informacijos teikimu Komisijai metinėse veiklos ataskaitose ir leidimus duodančių pareigūnų patikinimo pareiškimais“ (1), peržiūrėto Finansinio reglamento 73 straipsnio 1 dalyje leidimus duodantiems pareigūnams nėra nustatyta papildoma atsakomybė už ataskaitose skelbiamos informacijos apie veiksmingumą patikimumą, išsamumą ir teisingumą.

96. Pasiūlytos formos reikalavimai įtraukti informaciją apie veiksmingumą į programų suvestines nėra pakankamai konkretūs, kadangi:

— juose turėtų būti pateikta tik nuoroda į Sąjungos politiką ir tikslus, kuriuos remia ši programa;

— nėra nurodoma informacijos apie programos tikslų įvykdymą kokybė, aprėptis ir dažnumas;

— ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimas nėra išsamus be vertinimo rezultatų.

97. Skelbdama „integruotą finansinės atskaitomybės rinkinį“ iki kitų metų liepos 31 d. (239 straipsnis), Komisija nukels šių ataskaitų skelbimą:

— metines veiklos ataskaitas iš liepos 1 d. į liepos 31 d.,

— MVVA iš birželio 15 d. į liepos 31 d.

Audito Rūmai mano, kad reikalavimai dėl ataskaitų skelbimo yra netinkami. „Integruotą finansinės atskaitomybės rinkinį“ sudarytų tūkstančiai puslapių ir jame būtų daug dubliavimosi.

Išvada

98. Mes rekomenduojame, kad Finansiniame reglamente būtų reikalaujama:

— prie negalutinių metinių finansinių ataskaitų, kurios teikiamos auditui kovo 31 d., turėtų būti pridėta (pirmiau) 8–12 dalyse nurodyta informacija, įtraukiant apskaitos informaciją, informaciją apie pagrindines valdymo sistemas, bendra ES lėšų panaudojimo ir veiklos apžvalga ir įvertinimas, kokiu mastu išlaidas paveikė pažeidimai, taip pat pagal PFR 243 straipsnį reikalaujama ataskaita;

— atsižvelgiant į tai, kad atskiros ataskaitos vis dar yra privalomos, PFR 239 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktuose nustatytos ataskaitos (ataskaitos dėl „ES biudžetui taikomų prevencinių ir taisomųjų veiksmų“, „kovos su sukčiavimu“ ataskaita ir vidaus auditų ataskaita) turėtų būti pateikiamos tuo pačiu metu (suteikiant galimybę patikrinti suderinamumą su konsoliduotomis metinėmis ataskaitomis);

— konsoliduotose finansinėse ataskaitose turėtų būti pateikta ilgalaikė pinigų srautų prognozė (remiantis tarptautine rekomenduojama praktika) ir konsoliduotos agentūrų, bendrųjų įmonių ir patikos fondų pajamų ir išlaidų finansinės būklės ataskaitos (pakeičiančios 244 straipsnyje pasiūlytas atskiras ataskaitas);


(1) Specialioji ataskaita Nr. 27/2016, Komisijos atsakymas į 21 dalį.

— Komisija turėtų atskirai, iki gegužės 1 d., paskelbti SESV 318 straipsnyje nustatytą ataskaitą, kurioje pateikiami paaiškinimai dėl vertinimų ES išlaidų ir kitų politikų srityse aprėpties ir nustatytų faktų, nuomonė dėl pagrindinių veiksmingumo priemonių visose reikšmingose išlaidų srityse bei generaliniuose direktoratuose ir subalansuotas programų, kurios įvertintos kaip tinkamai veikiančios, arba programų, kurios įvertintos kaip reikalaujančios pakeitimų ar kitų taisomųjų veiksmų, pristatymas;

— kiekvienų metų rugsėjo mėn. Komisija turėtų pateikti jungtinę ataskaitą, kuria įvykdomi PFR 242 ir 243 straipsnių reikalavimai.

99. Jeigu būtų padaryti šie pakeitimai, ataskaitos sudarytų išsamų rinkinį ir apimtų informaciją iš MVA, kuri svarbi išorės suinteresuotiesiems subjektams. Tokiu būdu būtų pasiektas reikšmingas ataskaitų teikimo supaprastinimas.

Audito tvarka

Tarpusavio rėmimasis auditais


100. 123 straipsnyje pasiūlyta, kad Komisija turėtų remtis ankstesniais auditais tais atvejais, kai:

— juos atliko nepriklausomi auditoriai;

— jie buvo paremti tarptautiniu mastu pripažintais standartais;

— jie suteikia pakankamą patikinimą; ir

— jie buvo skirti finansinės būklės ataskaitoms ir ataskaitoms, kuriose nagrinėjamas ES įnašo naudojimas.

Mūsų analizė

101. Pagrindinis argumentas, kurį pateikė Komisija atlikdama šį pakeitimą, yra siekis, kad nebūtų pakartotinai audituojami ES įnašus gaunantys subjektai, visų pirma tarptautinės organizacijos, kurių auditą atlieka nepriklausomi išorės auditoriai. Pritariame, kad Komisija turėtų supaprastinti savo santykius su tarptautinėmis organizacijomis, kiek įmanoma pasikliaudama esama jų audito tvarka. Tai leistų išvengti tų pačių projektų audito pakartojimo ir sudarytų galimybę tinkamiau panaudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius.

102. Pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmingumu pagrįstiems santykiams su tarptautinėmis organizacijomis ir susitarimams, kuriais susiejamas Komisijos finansinis įnašas su užbaigtos veiklos veiksmingumu. Remiame tikslą kiek įmanoma supaprastinti patikrinimus ir skatinti Komisijos naudojimąsi kitų įstaigų vidaus kontrolės mechanizmais. Tai taip pat gali pareikalauti suderinti Komisijos tinkamumo reikalavimus su susijusių tarptautinių organizacijų bendrosiomis sąlygomis.

103. Manome, kad 123 straipsnio nuostatos yra nepakankamai aiškios. Ši formuluotė gali būti traktuojama taip, kad jei vykdomi visi keturi reikalavimai, kompleksinio paramos susiejimo prievolės yra privalomos („kad auditas būtų bendro patikinimo pagrindas“), ir galimybė toliau audituoti projektą yra panaikinama, nepriklausomai nuo pradinio audito rezultatų.

104. Tačiau mes pažymime, kad šis straipsnis neužtikrina prieigos prie auditorių darbo dokumentų, kad būtų galima įvertinti, kokiu mastu buvo laikomasi reikalavimų ir ar audito darbas buvo pakankamas, kad apimtų visus aspektus, kurie paprastai tikrinami.

Išvada


— paprašyti Komisijos patikslinti, kad rezultatais pagrįsti mokėjimai bus taikomi visoms organizacijoms, kurios vykdo ES lėšas vadovaujantis aiškinamojo memorandumo 12 puslapiu;

— pakeisti tekstą, kaip pasiūlyta I priede, siekiant patikslinti, kad tarpusavio rėmimasis yra galimybė, o ne privaloma priemonė; ir užtikrinti, kad auditoriai galėtų peržiūrėti audito dokumentus, kuriais jie remiasi.

Audito taisyklės ir procedūros


106. 247 straipsnio 1 dalies pabaigoje įrašytame naujame sakinyje nurodyta, kad Audito Rūmai tikrindami, ar visos pajamos buvo gautos ir visos išlaidos buvo patirtos teisėtai ir tinkamai, „atsižvelgia į daugiametį programų ir susijusių priežiūros ir kontrolės sistemų pobūdį“.


Mūsų analizė

107. Audito metodas ir audito įrodymai, kuriais remiamasi siekiant gauti pakankamą patikinimo lygį, yra elementai, dėl kurių priima sprendimą pats nepriklausomas auditorius. Komisijos pateiktas pasiūlymas yra susijęs su mūsų audito metodika, kuri vadovaujantis tarptautiniais audito standartais, yra išskirtinė Audito Rūmų atsakomybės sritis. Komisija šiuo metu teikia informaciją apie finansinius pataisymus ir susigrąžinimus penkiose skirtingose ataskaitose: ataskaitoje dėl ES biudžetui taikomų prevencinių ir taisomųjų veiksmų, finansinės būklės ataskaitų aptarimo ir analizės dokumente, metinėse veiklos ataskaitose, finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose ir MVVA, kurios skelbiamos skirtingomis datomis (1).

Išvada

108. Galimą programų ir susijusių priežiūros ir kontrolės sistemų daugiamečio pobūdžio poveikį mūsų auditui mes turime įvertinti vykdydami savo, kaip nepriklausomo išorės auditoriaus, vaidmenį, ir tai neturėtų būti įtraukta į Finansinį reglamentą. Mes rekomenduojame pareikalauti, kad Komisija konsoliduotų visą informaciją apie susigrąžintas sumas ir pataisas į vieną dokumentą, kuris mums būtų pateikiamas kartu su negalutinėmis finansinėmis ataskaitomis (237 straipsnis).

KITI SVARSTYTI KLAUSIMAI

Metinės finansinės ataskaitos


109. Komisija siūlo pakeisti 234 straipsnį, pagal kurį metinių finansinių ataskaitų sąvoka ateityje apims finansinės būklės ataskaitas, biudžeto ataskaitas ir konsoliduotas metines ataskaitas. Jame taip pat pateikiama nuoroda į reikšmingumo principą konsolidavimo procese.

Mūsų analizė

110. Manome, kad nauja struktūra nėra aiški.

111. Kaip jau minėta mūsų metinėse ataskaitose (2), ilgalaikė pinigų srautų prognozė padėtų suinteresuotiesiems subjektams įvertinti būsimus mokėjimų poreikius ir biudžeto prioritetus. Tai taip pat padėtų Komisijai priimti sprendimus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti, kad pagal patvirtintus metinius biudžetus galės būti atlikti pagrindiniai mokėjimai. Be to, galėtų būti įvesta agentūroms skirta speciali konsoliduota ataskaita, kuri turi gerą perspektyvą pagerinti skaidrumą ir racionalizuoti audito pastangas. Be to, panašios specialios ataskaitos galėtų apimti bendrąsias įmones ir patikos fondus.

Išvada


— išlaikyti esamą metinių finansinių ataskaitų apibrėžtį (DFR 141 straipsnis);

— įtraukti į PFR reikalavimą Komisijai parengti ir skelbti kasmet finansinės būklės ataskaitų aptarimo ir analizės dokumente ilgalaikę septynerių–dešimties metų trukmės pinigų srautų prognozę (3), apimančią viršutines biudžeto ribas, mokėjimų poreikius, pajėgumų apribojimus ir potencialius įsipareigojimų panaikinimus.

Korporacijų teikiama parama


113. Skyriuje dėl biudžeto universalumo principo Komisija įdėjo naują 24 straipsnį, kuriame nustatytas naujos rūšies susitarimas, kurį gali sudaryti juridinis asmuo ir institucijos, susitariančios, kad juridinis asmuo remia nepiniginiu įnašu renginį arba veiklą reklaminiais ar korporacijos socialinės atsakomybės tikslais.


(1) Visos jos bus ir toliau skelbiamos „integruotame finansinės atskaitomybės rinkinyje“. (2) 2015 m. metinės ataskaitos 2.10 dalis, 2014 m. metinės ataskaitos 2.22 dalis ir 2013 m. metinės ataskaitos 1.50 dalis ir 2012 m.

metinės ataskaitos 1.59 dalis. (3) Taip pat žr. TVSAS 1 rekomenduojamą praktikos gairę dėl subjekto finansinės padėties ilgalaikio tvarumo.

Mūsų analizė

114. Mes manome, kad korporacijų paramą reglamentuojantis teisinis pagrindas turėtų būti sustiprintas ir turėtų turėti daugiau apsaugos priemonių. Etikos gaires šiuo atžvilgiu nėra pakankamos. Galimos apsaugos priemonės galėtų būti šios:

— korporacijų vykdomo rėmimo naudojimą apriboti maksimalia viršutine riba nustatant įvertintą nepiniginės paramos sumą, dėl kurios neiškiltų priklausomybės nuo ekonominės veiklos vykdytojo rizika;

— sutartis dėl tokio rėmimo skirti taikant išankstinį kvietimą pareikšti susidomėjimą, išskyrus išimtinius atvejus, ir išankstinę atitikties patikrą, siekiant užtikrinti, kad nebūtų interesų konflikto, prieštaravimo tarp Sąjungos politikų ir veiksmų bei žalos Sąjungos įvaizdžiui;

— rėmėjų sąrašo skelbimas institucijų ir susijusių įstaigų interneto svetainėse (nurodant rėmimo objektą, įvertintą vertę, konkrečias sutarčių sąlygas ir t. t.).

115. Taip pat turėtų būti nustatyta, kad rėmimo susitarimas negali turėti jokio neigiamo esamo ar būsimo finansinio poveikio institucijai ar įstaigoms, gaunančioms paramą. Nepaisant to, kad tokie nepiniginiai įnašai nebus laikomi pajamomis biudžeto tikslais, Komisija turėtų atsižvelgti į šiuos dalykus:

— tokiems susitarimams taikomą apskaitos tvarką, ir

— nuostatas, kad juos gali audituoti Audito Rūmai.

Išvada

116. Mūsų manymu, mažai tikėtina, kad korporacijų vykdomas rėmimas yra sąnaudų atžvilgiu veiksmingas mechanizmas, ir nepritariame pateiktiems pasiūlymams.

Susitarimai dėl paslaugų lygio


117. Į 57 straipsnį įtrauktas teisinis pagrindas dėl paslaugų lygio susitarimų tarp ES institucijų arba kitų įstaigų ir nurodoma, kad juose būtų sudaryta galimybė susigrąžinti išlaidas, patirtas dėl jų įgyvendinimo.

Mūsų analizė

118. Susitarimai dėl paslaugų lygio yra susiję su ES institucijų ir įstaigų vidaus veikimu. Todėl galima suabejoti, ar jie turėtų būti įtraukti į Finansinį reglamentą. Galima numatyti, kad jie būtų nagrinėjami atskirai ir būtų pateiktos papildomos gairės dėl jų įgyvendinimo techninių aspektų. Be to, mes manome, kad jų pagrindinis tikslas turėtų būti skatinti patikimą finansų valdymą pasiekiant masto ekonomiją, o ne tik leidžiant susigrąžinti sąnaudas.

Išvada

119. Rekomenduojame priimti Komisijos pasiūlymą, atsižvelgiant į mūsų pirmiau pateiktas pastabas.

Viešųjų pirkimų taisyklės


120. PFR nepadeda pasiekti paskelbtų didesnio aiškumo ir supaprastinimo tikslų. Pagrindinės nuostatos nėra konsoliduotos VII antraštinėje dalyje „Viešieji pirkimai ir koncesijos“, o yra pateiktos skirtingose antraštinėse dalyse – pirmoje pasiūlymo dalyje ir I priede. Kai kurios temos tekste išnagrinėtos keliose vietose be jokių kryžminių nuorodų viena į kitą.

121. Padalijimas į PFR ir I priedą papildomai apsunkina viešųjų pirkimų taisyklių struktūrą.


Mūsų analizė

122. Mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 17/2016 atkreipėme dėmesį į tai, kad dabartinis viešųjų pirkimų taisyklių išskaidymas į Finansinį reglamentą ir taikymo taisykles jau ir taip sudėtingas taisykles daro dar sunkiau įskaitomas. Kaip nurodėme savo Nuomonėje Nr. 1/2015 (1), vadovaujantis SESV 290 straipsniu, tik neesminiai finansinių taisyklių elementai gali būti įtvirtinami priimant deleguotąjį aktą. Todėl tam tikros I priede (deleguotame akte) pateiktos pagrindinės sąvokos ir koncepcijos turėtų būti įtrauktos į FR. Mes taip pat manome, kad visos taisyklės, nustatytos siekiant suderinimo su viešųjų pirkimų direktyvomis, yra esminiai finansinių taisyklių elementai (2).

Išvada

123. Pakartojame mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 17/2016 pateiktas rekomendacijas, visų pirma 2 rekomendaciją, kurioje prašoma:

— vieno bendro viešųjų pirkimų taisyklių sąvado;

— paskatinti mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimą;

— įtraukti taisykles dėl rinkos žvalgymo prieš sudarant pastatų sutartis ir dėl viešųjų pirkimų procedūroms taikytinos kalbų vartojimo tvarkos.

Sujungti finansinių pažeidimų komisiją su ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūrose sistemos komisija


124. Pasiūlymu siekiama sujungti ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūrose sistemai skirtą komisiją (DFR 108 straipsnis) su komisija, kuri atsakinga už finansinius pažeidimus (DFR 73 straipsnio 6 dalies), t. y. bet kokius Finansinio reglamento pažeidimus arba nuostatų, susijusių su finansiniu valdymu arba operacijų tikrinimu, atliekamu dėl etatinio darbuotojo veiksmų ar neveikimo, pažeidimus. Pasiūlyme paaiškinta, kad tai daroma siekiant padidinti efektyvumą.

Mūsų analizė

125. Nors ir tikslinga ES institucijose turėti bendrą požiūrį į dalyvavimo procedūrose sustabdymo ir draudimo sistemą bei į finansinių pažeidimų vertinimą, mes nematome pagrindo sujungti dvi komisijas, kurios turi skirtingus tikslus.

126. Rekomenduojame įsteigti atskirą specialią bendrą komisiją, kaip jau nustatyta DFR 73 straipsnio 6 dalyje. Kadangi finansinių pažeidimų sritis yra susijusi su institucijos drausminiais įgaliojimais ir todėl yra savaime susijusi su institucijos administraciniu savarankiškumu, turėtų būti sustiprintas komisijos tarpinstitucinis pobūdis koreguojant jos sudėtį.

127. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad sujungus abi komisijas, PFR 90 straipsnyje pasiūlyta darbo procedūra neatitiktų drausminio proceso nuostatų, kaip nustatyta Tarnybos nuostatų IX priede. Jokia drausminė procedūra negali būti inicijuojama be OLAF ataskaitos arba neatlikus administracinio tyrimo. Tačiau pagal pasiūlytą darbo procedūrą, ar pradėti drausminių priemonių procedūras, sprendžia institucija, remdamasi komisijos nuomone. Taikant šią sistemą, su Drausmės komisija turi būti konsultuojamasi visais pažeidimų atvejais, tuo tarpu remiantis IX priedo 11 ir 12 straipsniais, priklausomai nuo sankcijų pobūdžio, paskyrimų tarnyba gali nuspręsti, ar konsultuotis su Drausmės komisija.

Išvada

128. Nepritariame pasiūlymui sujungti komisijas.


(1) Nuomonė Nr. 1/2015 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL C 52, 2015 2 13, p. 1), pasiūlymo.

(2) Viešųjų pirkimų temos padalijimas tarp, viena vertus, Finansinio reglamento ir, kita vertus, I priedo pažeidžia sutartyse nustatytas ir pagal Teisingumo Teismo praktiką išaiškintas sprendimų priėmimo procedūroms skirtas taisykles.

Skirtingų sąlygų taikymas investuotojams


129. Naujame Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 43a straipsnyje (pasiūlymo 265 straipsnis) įvedama skirtingų sąlygų taikymo investuotojams koncepcija. Pagal ją leidžiama tam tikromis sąlygomis ESI fondams užimti antraeilę poziciją privataus investuotojo ir EIB finansinių produktų, taikomų pagal ESIF ES garantiją, atžvilgiu (1).

Mūsų analizė

130. Tai gali būti suprantama kaip paskata privatiems investuotojams ir EIB, sudarant sąlygas, kad ESI fondai prisiimtų bet kokius nuostolius prieš pareiškiant reikalavimo teises privačių investuotojų ir EIB atžvilgiu.

Išvada

131. Mes manome, kad pasiūlyme turėtų būti aiškiai apibrėžtas skirtingų sąlygų taikymas ir užtikrinta, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp investicijų skatinimo ir per didelio kompensavimo investuotojams rizikos.

Finansinių priemonių, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, tinkamumo laikotarpio pasikeitimas

132. 2015 m. balandžio mėn. Komisija nusprendė pratęsti finansinių priemonių, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, tinkamumo laikotarpį priimdama Komisijos sprendimą, o ne paprašydama Tarybos ir Parlamento pakeisti susijusį reglamentą (2).

133. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 pakeitimai dabartiniame pasiūlyme neapima tinkamumo finansuoti laikotarpio pasikeitimo.

Susigrąžinimo taisyklės


134. Pagal galiojančias Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatas, jei nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimas neatliekamas per konkrečius terminus, šios sumos padalijamos į dvi lygias dalis tarp Sąjungos biudžeto ir susijusios valstybės narės (vadinamoji „50/50 taisyklė“). Pakeisto 54 straipsnio 2 dalyje (COM (2016) 605 268 straipsnis) Komisija pakartoja savo pasiūlymą (3), kad visas dėl nesusigrąžintų sumų iškilusias finansines pasekmes prisiima susijusi valstybė narė.

Mūsų analizė

135. Kaip buvo minėta mūsų Nuomonėje Nr. 1/2012 (4), dėl tokio pakeitimo iškyla rizika, kad valstybės narės pradės „valdyti“ ataskaitų teikimo ir skolų nurašymo procesą, siekdamos išvengti finansinių reikalavimų iš nacionalinio biudžeto.

Išvada

136. Siekdama kuo labiau sumažinti administracinę naštą, Komisija galėtų apibrėžti „de minimis“ ribą, kad nereikėtų imtis tolesnių veiksmų dėl daugelio mažesniųjų skolų.

Aktyvaus ūkininko statusas


137. Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnio (COM (2016) 605 269 straipsnis) pakeitimai valstybėms narėms suteikia galimybę:

— sumažinti kriterijų, kuriais remdamiesi pareiškėjai gali įrodyti savo aktyvaus ūkininko statusą, skaičių arba

— baigti taikyti nuostatas, pagal kurias reikalaujama, kad naudos gavėjai turi būti „aktyvūs ūkininkai“ nuo 2018 m.


(1) COM(2016) 605, 188 konstatuojamoji dalis. (2) 2014 m. metinės ataskaitos 6.52 dalis, 2015 m. metinės ataskaitos 6.45 dalis. (3) Panašus pasiūlymas buvo pateiktas COM (2011) 628, kuris sudarė pagrindą Reglamentui (ES) Nr. 1306/2013. Šio pasiūlymo nepriėmė

teisės aktų leidėjas. (4) Nuomonė Nr. 1/2012 dėl kai kurių pasiūlymų dėl reglamentų, susijusių su bendra žemės ūkio politika 2014–2020 m., 43 ir 44 dalys.

Mūsų analizė

138. Savo Nuomonėje Nr. 1/2012 mes nustatėme, kad taikant Komisijos pasiūlytas priemones, skirtas nustatyti „aktyvaus ūkininko“ statusą, galėjo iškilti rizika, kad bus užkrauta pernelyg didelė administracinė našta valdančiosioms institucijoms ir ūkininkams. Kriterijų, įrodančių „aktyvus ūkininko“ požymius, skaičiaus mažėjimas tam tikru mastu padeda spręsti mums rūpimą klausimą. Tačiau pasiūlymas leisti valstybėms narėms netaikyti nuostatų, pagal kurias naudos gavėjai privalo būti „aktyvūs ūkininkai“, neatitinka mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2011 (1) pateiktos rekomendacijos.

Išvada

139. Mes manome, kad pasiūlymas supaprastinti įgyvendinimo kriterijus, kurie skirti įrodyti „aktyvus ūkininko“ statusą, yra pagrįstas, tačiau nepritariame tam, kad būtų visiškai atsisakyta taikyti nuostatas, pagal kurias reikalaujama, kad paramos gavėjai būtų „aktyvūs ūkininkai“.

Išmoka jauniesiems ūkininkams


140. Komisija siūlo išbraukti iš Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 straipsnio (COM (2016) 605 269 straipsnis) jauniesiems ūkininkams skirtiems mokėjimams taikomą 90 hektarų arba teisių į išmokas ribą. Konkrečias maksimalias leistinas ribas hektarų ir teisių į išmokas forma turėtų nustatyti ir taikyti tik valstybės narės, kuriose turimų lėšų nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus paramos prašymus.

Mūsų analizė

141. Tokie mokėjimai yra skirti padėti palengvinti pradinį jaunųjų ūkininkų įsisteigimą ir struktūrinę jų žemės ūkio valdos pertvarką po pradinio įsisteigimo. Mes manome, kad apskritai ūkio valda, kurią sudaro daugiau nei 90 hektarų žemės, nebėra steigimosi ar struktūrinės pertvarkos procese. Tokie ūkiai turėtų būti finansiniu požiūriu pakankamai gyvybingi, kad galėtų prisiimti likusio struktūrinio pertvarkymo sąnaudas.

Išvada

142. Rekomenduojame išsaugoti maksimalią hektarų arba teisių į išmokas ribą.

Apibrėžtys


143. PFR Komisija įveda kai kurias naujas apibrėžtis ir pakeičia kai kurias jau esamas.

Mūsų analizė

144. Kai kurios šių apibrėžčių yra neišsamios arba neatitinka kitų Komisijos dokumentų arba visuotinai pripažintos gerosios praktikos.

145. Pavyzdžiui, „biudžeto garantijos“ apibrėžtyje (2 straipsnio 9 dalyje) neatsižvelgiama į tai, kad galimas finansinis įsipareigojimas tęsis iki paskutinio susitarimo, pasirašyto su Sąjungos garantijos galutiniu gavėju termino.

146. Kaip jau minėta mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2016 (2), „sverto poveikio“ apibrėžtis nėra aiški ir neatitinka tarptautiniu mastu pripažintų gairių. PFR 2 straipsnio 33 dalyje nepateiktas toks paaiškinimas. Be to, įvesta nauja „dauginamojo poveikio“ apibrėžtis, kuri yra artima sverto apibrėžčiai. (202 straipsnio 1 dalies d punkte abi šios sąvokos vartojamos pakaitomis ir dėl to koncepcija tampa dar mažiau aiški.)


(1) Specialioji ataskaita Nr. 5/2011 „Bendrosios išmokos schema (BIS): klausimai, kurie turi būti išspręsti siekiant pagerinti patikimą jos finansų valdymą“.

(2) Specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“ mes rekomendavome, kad „Finansiniame reglamente (ir papildomuose sektorių reglamentuose) Komisija turėtų pateikti visose ES biudžeto srityse taikytiną finansinių priemonių sverto apibrėžtį, pagal kurią būtų aiškiai išskirtas privačių ir nacionalinių viešųjų įnašų pagal veiksmų programą ir / arba papildomų privačių arba viešųjų kapitalo įnašų svertas ir būtų atsižvelgta į susijusios priemonės pobūdį. Šioje apibrėžtyje, galimai šiuo klausimu laikantis EBPO gairių, turėtų būti aiškiai nurodyta, kaip nustatomos ES ir nacionaliniais viešaisiais įnašais sukauptos sumos“.

147. FR ir sektoriniuose reglamentuose siūlomos priemonės, kuriomis siekiama daugiau dėmesio skirti rezultatams ir išdirbiams. Tačiau neseniai atlikto audito rezultatai (1) parodė, kad šių sąvokų vartojimas įvairiose Komisijos veiklos srityse yra labai skirtingas.

Išvada


— suderinti PFR pasiūlytas apibrėžtis su turimais geriausios praktikos pavyzdžiais;

— įtraukti „išdirbio“ ir „rezultatų“ apibrėžtis į Finansinį reglamentą. Sektoriniuose reglamentuose taip pat turėtų būti taikomos šios apibrėžtys.

Šią nuomonę Audito Rūmai priėmė Liuksemburge 2017 m. sausio 26 d. įvykusiame Audito Rūmų posėdyje.

Audito Rūmų vardu Klaus-Heiner LEHNE

Pirmininkas


(1) 2015 m. metinės ataskaitos 3.54–3.59 dalys; 2014 m. metinės ataskaitos 3.52 ir 3.92 dalys.

I PRIEDAS

KOMISIJOS PAKEISTAS TEKSTAS IR AUDITO RŪMŲ PASIŪLYMAI

Pasiūlymo tekstas Audito Rūmų siūlymas

69 straipsnis. Pagal SESV ir Euratomo sutartį įsteigtos įstaigos

6. Nepriklausomas išorės auditorius patikrina, ar metinėse kiekvienos įstaigos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, ataskaitose tinkamai nurodytos jos pajamos, išlaidos ir susijusios įstaigos finansinė būklė iki tol, kol jos ataskaitos konsoliduojamos su Komisijos galutinėmis ataskaitomis. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pagrindiniame teisės akte nenumatyta kitaip, Audito Rūmai pagal SESV 287 straipsnio 1 dalies reikalavimus parengia specialiąją metinę ataskaitą dėl kiekvienos įstaigos. Rengdami šią ataskaitą Audito Rūmai atsižvelgia į nepriklausomo išorės auditoriaus audito rezultatus ir veiksmus, kurių imtasi dėl auditoriaus išvadų.

69 straipsnis. Pagal SESV ir Euratomo sutartį įsteigtos įstaigos

6. Nepriklausomas išorės auditorius patikrina, ar metinėse kiekvienos įstaigos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, ataskaitose tinkamai nurodytos jos pajamos, išlaidos ir susijusios įstaigos finansinė būklė iki tol, kol jos ataskaitos konsoliduojamos su Komisijos galutinėmis ataskaitomis. Nepriklausomas išorės auditorius taip pat tikrina, ar visos pajamos buvo gautos ir visos išlaidos patirtos teisėtai bei tvarkingai. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pagrindiniame teisės akte nenumatyta kitaip, Audito Rūmai pagal SESV 287 straipsnio 1 dalies reikalavimus kasmet skelbia įstaigų, kurios aptariamos šiame straipsnyje, audito rezultatus specialiąją metinę ataskaitą dėl kiekvienos įstaigos. Rengdami šią ataskaitątokias ataskaitas Audito Rūmai atsižvelgia į nepriklausomo išorės auditoriaus audito rezultatus ir veiksmus, kurių imtasi dėl auditoriaus išvadų.

70 straipsnis. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigos

Pagrindiniu teisės aktu įsteigtos juridinio asmens statusą turinčios įstaigos, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, priima savo finansines taisykles.

Į šias taisykles įtraukti principai, kurie būtini, siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos lėšų finansinį valdymą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 261 straipsnį siekiant papildyti Finansinį reglamentą pavyzdiniu finansiniu reglamentu, kuriame nustatomi principai, būtini Sąjungos fondų patikimam finansiniam valdymui užtikrinti, ir kuris grindžiamas 149 straipsniu.

Tų įstaigų finansinės taisyklės negali nukrypti nuo pavyzdinio finansinio reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl jų specifinių reikalavimų ir gavus Komisijos išankstinį sutikimą.

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms taikomos 69 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

70 straipsnis. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigos

Pagrindiniu teisės aktu įsteigtos juridinio asmens statusą turinčios įstaigos, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, priima savo finansines taisykles.

Į šias taisykles įtraukti principai, kurie būtini, siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos lėšų finansinį valdymą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 261 straipsnį siekiant papildyti Finansinį reglamentą pavyzdiniu finansiniu reglamentu, kuriame nustatomi principai, būtini Sąjungos fondų patikimam finansiniam valdymui užtikrinti, ir kuris grindžiamas 149 straipsniu.

Tų įstaigų finansinės taisyklės negali nukrypti nuo pavyzdinio finansinio reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl jų specifinių reikalavimų ir gavus Komisijos išankstinį sutikimą.

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms taikomos 69 straipsnio 2, 3 ir 4–6 dalys.

123 straipsnis. Tarpusavio pasitikėjimas auditais

Jeigu nepriklausomas auditorius, remdamasis tarptautiniu mastu pripažintais standartais, atliko finansinių ataskaitų ir ataskaitų, kuriose nurodytas Sąjungos įnašo naudojimas, auditą, kuriuo suteiktas pagrįstas patikinimas, bendras patikinimas teikiamas remiantis tuo auditu, kaip nurodyta tiksliau, kai tinkama, konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse.

123 straipsnis. Tarpusavio pasitikėjimas auditais

Jeigu nepriklausomas auditorius, remdamasis tarptautiniu mastu pripažintais standartais, atliko finansinių ataskaitų ir ataskaitų, kuriose nurodytas Sąjungos įnašo naudojimas, auditą, kuriuo suteiktas pagrįstas patikinimas, bendras patikinimas teikiamas remiantis tuo auditu tuo auditu galima remtis Sąjungos išlaidų audito kontekste, kaip nurodyta tiksliau, kai tinkama, konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse. Šiuo tikslu su išorės auditoriaus ataskaita ir susijusiais audito dokumentais sudaroma galimybė susipažinti Komisijai ir Audito Rūmams, kai jie to pareikalauja.



126 straipsnis. Finansinės partnerystės pagrindų susitarimai

3. Siekiant optimizuoti auditų sąnaudas bei naudą ir palengvinti koordinavimą, susitarimai dėl audito ar tikrinimo gali būti sudaromi su asmenimis ir subjektais, naudojančiais lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, arba dotacijų gavėjais. Europos investicijų banko atveju taikomas trišalis su Komisija ir Europos Audito Rūmais sudarytas susitarimas.

126 straipsnis. Finansinės partnerystės pagrindų susitarimai

3. Siekiant optimizuoti auditų sąnaudas bei naudą ir palengvinti koordinavimą, susitarimai dėl audito ar tikrinimo gali būti sudaromi su asmenimis ir subjektais, naudojančiais lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, arba dotacijų gavėjais. Europos investicijų banko atveju taikomas trišalis su Komisija ir Europos Audito Rūmais sudarytas susitarimas. Tokie susitarimai neturi apriboti Audito Rūmų prieigos prie Sąjungos lėšų auditui reikalingos informacijos.

211 straipsnis. Biudžeto garantijų taisyklės

2. Valstybių narių įnašai į biudžeto garantijas pagal 201 straipsnio 2 dalį gali būti skiriami garantijų arba pinigų forma.

Suma, viršijanti 1 dalies a punkte nurodytą sumą, teikiama Sąjungos vardu. Įnašus skiriančios valstybės narės arba trečiosios šalys mokėjimus pagal reikalavimus išmokėti garantijos sumą prireikus atlieka pari passu sąlygomis. Komisija pasirašo susitarimą su įnašų teikėjais, į kurį visų pirma įtraukiamos nuostatos dėl mokėjimo sąlygų.

211 straipsnis. Biudžeto garantijų taisyklės

2. Valstybių narių įnašai į biudžeto garantijas pagal 201 straipsnio 2 dalį gali būti skiriami garantijų arba pinigų forma.

Suma, viršijanti 1 dalies a punkte nurodytą sumą, teikiama Sąjungos vardu. Įnašus skiriančios valstybės narės arba trečiosios šalys mokėjimus pagal reikalavimus išmokėti garantijos sumą prireikus iš principo atlieka pari passu sąlygomis. Komisija pasirašo susitarimą su įnašų teikėjais, į kurį visų pirma įtraukiamos nuostatos dėl mokėjimo sąlygų.

247 straipsnis. Audito taisyklės ir procedūros

1. Audito Rūmai, tikrindami, ar visos įplaukos yra gautos ir visos išlaidos patirtos teisėtai ir tinkamai, atsižvelgia į Sutartis, biudžetą, šį reglamentą, pagal šį reglamentą priimtus deleguotuosius aktus ir visus kitus teisės aktus, priimtus pagal Sutartis. Šis patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir susijusias priežiūros ir kontrolės sistemas.

247 straipsnis. Audito taisyklės ir procedūros

1. Audito Rūmai, tikrindami, ar visos įplaukos yra gautos ir visos išlaidos patirtos teisėtai ir tinkamai, atsižvelgia į Sutartis, biudžetą, šį reglamentą, pagal šį reglamentą priimtus deleguotuosius aktus ir visus kitus teisės aktus, priimtus pagal Sutartis. Šis patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir susijusias priežiūros ir kontrolės sistemas.

249 straipsnis. Audito Rūmų prieigos teisė

1. Komisija, kitos institucijos, įstaigos, administruojančios įplaukas ar išlaidas Sąjungos vardu, ir galutiniai gavėjai suteikia Audito Rūmams visas priemones ir visą informaciją, kuri, Audito Rūmų nuomone, jiems reikalinga savo užduočiai įvykdyti. Audito Rūmams jie pateikia visus dokumentus, susijusius su sutarčių, finansuojamų iš biudžeto, sudarymu ir vykdymu, visas pinigų ir medžiagų sąskaitas, visus apskaitos įrašus ir patvirtinamuosius dokumentus bei su jais susijusius administracinius dokumentus, visus su įplaukomis ir išlaidomis susijusius dokumentus, visus inventorinius sąrašus, visas organizacines departamentų diagramas, kuriuos Audito Rūmai laiko reikalingais, atliekant biudžetinių ir finansinių rezultatų ataskaitų auditą, remiantis įrašais ar vietoje atliekamu auditu ir tuo pačiu tikslu visais vietoje esančiais dokumentais bei duomenimis, parengtais arba saugomais elektroniniu pavidalu.

249 straipsnis. Audito Rūmų prieigos teisė

1. Komisija, kitos institucijos, įstaigos, administruojančios įplaukas ar išlaidas Sąjungos vardu, ir galutiniai gavėjai suteikia Audito Rūmams visas priemones ir visą informaciją, kuri, Audito Rūmų nuomone, jiems reikalinga savo užduočiai įvykdyti. Audito Rūmams pareikalavus, jie jiems pateikia visus dokumentus, susijusius su sutarčių, finansuojamų iš biudžeto, sudarymu ir vykdymu, visas pinigų ir medžiagų sąskaitas, visus apskaitos įrašus ir patvirtinamuosius dokumentus bei su jais susijusius administracinius dokumentus, visus su įplaukomis ir išlaidomis susijusius dokumentus, visus inventorinius sąrašus, visas organizacines departamentų diagramas, kuriuos Audito Rūmai laiko reikalingais, atliekant biudžetinių ir finansinių rezultatų ataskaitų auditą, remiantis įrašais ar vietoje atliekamu auditu ir tuo pačiu tikslu visais vietoje esančiais dokumentais bei duomenimis, parengtais arba saugomais elektroniniu pavidalu. Audito Rūmų prieigos teisė turi apimti prieigą prie IT sistemos, kuri naudojama valdant pajamas arba išlaidas, kurios yra audituojamos.



Vidaus audito padaliniai ir kitos atitinkamų nacionalinių administracijų tarnybos Audito Rūmams suteikia visas galimybes, kurias mano esant reikalingas jų užduočiai įvykdyti.

2. Pareigūnai, kurių veiklą tikrina Audito Rūmai:

a) parodo įrašus apie pinigus kasoje, kitus grynuosius pinigus, vertybinius popierius ir visą kitą medžiagą, taip pat patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su tuo, kaip jie valdo jiems pavestas lėšas, taip pat su tuo susijusias visas knygas, žurnalus ir kitus dokumentus;

b) pateikia korespondenciją ir visus kitus dokumentus, kurių reikia 247 straipsnyje nurodytam išsamiam auditui atlikti.

Informacijos pagal pirmos pastraipos b punktą gali prašyti tik Audito Rūmai.

3. Audito Rūmai įgaliojami tikrinti dokumentus, susijusius su Sąjungos įplaukomis ir išlaidomis, kuriuos turi institucijų departamentai, ypač departamentai, atsakingi už sprendimus dėl tokių įplaukų ir išlaidų, įstaigos, administruojančios įplaukas arba išlaidas Sąjungos vardu, ir iš biudžeto išmokas gaunantys fiziniai arba juridiniai asmenys.

4. Nustatant, ar įplaukos yra gautos ir išlaidos patirtos teisėtai ir tinkamai ir ar finansų valdymas yra patikimas, taip pat tikrinamas Sąjungos lėšų, kurias įnašų pavidalu gavo į institucijų sudėtį neįeinančios įstaigos, panaudojimas.

5. Sąjungos finansavimo gavėjai, neįeinantys į institucijų sudėtį, raštu paliudija sutinkantys, kad Audito Rūmai atliktų skirtų lėšų panaudojimo auditą, o jiems nesutinkant, tokį sutikimą raštu pateikia rangovai arba subrangovai.

6. Komisija Audito Rūmų prašymu jiems pateikia bet kurią informaciją apie skolinimosi ir skolinimo operacijas.

7. Dėl integruotų kompiuterių sistemų naudojimo neturi sumažėti Audito Rūmų galimybės susipažinti su patvirtinamaisiais dokumentais.

Vidaus audito padaliniai ir kitos atitinkamų nacionalinių administracijų tarnybos Audito Rūmams suteikia visas galimybes, kurias mano esant reikalingas jų užduočiai įvykdyti.

2. Pareigūnai, kurių veiklą tikrina Audito Rūmai:

a) parodo įrašus apie pinigus kasoje, kitus grynuosius pinigus, vertybinius popierius ir visą kitą medžiagą, taip pat patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su tuo, kaip jie valdo jiems pavestas lėšas, taip pat su tuo susijusias visas knygas, žurnalus ir kitus dokumentus;

b) pateikia korespondenciją ir visus kitus dokumentus, kurių reikia 247 straipsnyje nurodytam išsamiam auditui atlikti.

Informacijos pagal pirmos pastraipos b punktą gali prašyti tik Audito Rūmai.

3. Audito Rūmai įgaliojami tikrinti dokumentus, susijusius su Sąjungos įplaukomis ir išlaidomis, kuriuos turi institucijų departamentai, ypač departamentai, atsakingi už sprendimus dėl tokių įplaukų ir išlaidų, įstaigos, administruojančios įplaukas arba išlaidas Sąjungos vardu, ir iš biudžeto išmokas gaunantys fiziniai arba juridiniai asmenys.

4. Nustatant, ar įplaukos yra gautos ir išlaidos patirtos teisėtai ir tinkamai ir ar finansų valdymas yra patikimas, taip pat tikrinamas Sąjungos lėšų, kurias įnašų pavidalu gavo į institucijų sudėtį neįeinančios įstaigos, panaudojimas.

5. Sąjungos finansavimo gavėjai, neįeinantys į institucijų sudėtį, raštu paliudija sutinkantys, kad Audito Rūmai atliktų skirtų lėšų panaudojimo auditą, o jiems nesutinkant, tokį sutikimą raštu pateikia rangovai arba subrangovai.

6. Komisija Audito Rūmų prašymu jiems pateikia bet kurią informaciją apie skolinimosi ir skolinimo operacijas.

7. Dėl integruotų kompiuterių sistemų naudojimo neturi sumažėti Audito Rūmų galimybės susipažinti su patvirtinamaisiais dokumentais. Kai techniškai įmanoma, elektroninė prieiga prie duomenų ir dokumentų, reikalingų auditui atlikti, Audito Rūmams suteikiama jų pačių patalpose.

250 straipsnis. Audito Rūmų metinė ataskaita

1. Audito Rūmai iki birželio 15 d. perduoda Komisijai ir atitinkamoms institucijoms visas pastabas, kurios, jų nuomone, turėtų būti pateiktos metinėje ataskaitoje. Tos pastabos lieka konfidencialios ir joms taikoma prieštaravimų procedūra. Kiekviena institucija savo atsakymą Audito Rūmams atsiunčia iki spalio 15 d. Kitų nei Komisija institucijų atsakymai tuo pačiu metu siunčiami Komisijai.

250 straipsnis. Audito Rūmų metinė ataskaita

1. Audito Rūmai iki birželio 1530 d. perduoda Komisijai ir atitinkamoms institucijoms visas pastabas, kurios, jų nuomone, turėtų būti pateiktos metinėje ataskaitoje, kad būtų sudaryta galimybė pateikti dėl jų pastabas. Tos pastabos lieka konfidencialios ir joms taikoma prieštaravimų procedūra. Kiekviena institucija savo atsakymą Audito Rūmams atsiunčia iki spalioliepos 15 d. Kitų nei Komisija institucijų atsakymai tuo pačiu metu siunčiami Komisijai.



2. Metinėje ataskaitoje pateikiamas finansų valdymo patikimumo vertinimas.

3. Metinėje ataskaitoje yra skirsnis, skirtas kiekvienai institucijai. Audito Rūmai ataskaitą gali papildyti bet kokiu, jų nuomone, reikalingu apibendrinimu arba bendromis pastabomis.

Audito Rūmai imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad kiekvienos institucijos atsakymas į jų pastabas būtų paskelbtas šalia arba po kiekvienos pastabos, su kuria jis susijęs.

4. Audito Rūmai iki lapkričio 15 d. perduoda institucijoms, atsakingoms už biudžeto įvykdymo patvirtinimą, ir kitoms institucijoms savo metinę ataskaitą su institucijų atsakymais ir užtikrina jos paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Metinėje ataskaitoje pateikiamas finansų valdymo patikimumo vertinimas.

3. Metinėje ataskaitoje yra skirsnis, skirtas kiekvienai institucijai. Audito Rūmai ataskaitą gali papildyti bet kokiu, jų nuomone, reikalingu apibendrinimu arba bendromis pastabomis.

Audito Rūmai imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad kiekvienos institucijos atsakymas į jų pastabas būtų paskelbtas šalia arba po kiekvienos pastabos, su kuria jis susijęs.

4. Audito Rūmai iki lapkričio 15 d. perduoda institucijoms, atsakingoms už biudžeto įvykdymo patvirtinimą, ir kitoms institucijoms savo metinę ataskaitą su institucijų atsakymais ir užtikrina jos paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

251 straipsnis. Audito Rūmų specialiosios ataskaitos

1. Audito Rūmai atitinkamai institucijai arba įstaigai perduoda visas pastabas, kurios, jų nuomone, turėtų būti pateiktos specialiojoje ataskaitoje. Tos pastabos lieka konfidencialios ir joms taikoma prieštaravimų procedūra.

Atitinkama institucija arba įstaiga paprastai per šešias savaites nuo tų pastabų perdavimo dienos praneša Audito Rūmams apie visus savo atsakymus, kuriuos ji nori pateikti dėl tų pastabų. Deramai pagrįstais atvejais tas laikotarpis sustabdomas, visų pirma tais atvejais, kai prieštaravimų procedūros metu atitinkamai institucijai arba įstaigai būtina gauti grįžtamosios informacijos iš valstybių narių, kad ji galėtų parengti galutinį savo atsakymą.

Atitinkamos institucijos arba įstaigos atsakymai turi būti tiesiogiai ir išimtinai susiję su Audito Rūmų pastabomis.

Audito Rūmai užtikrina, kad specialiosios ataskaitos būtų rengiamos ir priimamos per tinkamą laikotarpį, kuris paprastai neviršija 13 mėnesių.

Specialiosios ataskaitos kartu su atitinkamų institucijų arba įstaigų atsakymais nedelsiant perduodamos Europos Parlamentui ir Tarybai ir kiekviena iš šių institucijų sprendžia, prireikus kartu su Komisija, kokių atsakomųjų veiksmų reikia imtis.

Audito Rūmai imasi visų būtinų priemonių siekdami užtikrinti, kad kiekvienos atitinkamos institucijos arba įstaigos atsakymai į jų pastabas būtų paskelbti šalia arba po kiekvienos pastabos, su kuria jie susiję, ir paskelbia specialiosios ataskaitos parengimo grafiką.

251 straipsnis. Audito Rūmų specialiosios ataskaitos

1. Audito Rūmai atitinkamai institucijai arba įstaigai perduoda visas pastabas, kurios, jų nuomone, turėtų būti pateiktos specialiojoje ataskaitoje, kad būtų sudaryta galimybė susijusiai institucijai pateikti dėl jų pastabas. Tos pastabos lieka konfidencialios ir joms taikoma prieštaravimų procedūra.

Atitinkama institucija arba įstaiga paprastai per šešias savaites nuo tų pastabų perdavimo dienos praneša Audito Rūmams apie visus savo atsakymus, kuriuos ji nori pateikti dėl tų pastabų. Deramai pagrįstais atvejais tas laikotarpis sustabdomas, visų pirma tais atvejais, kai prieštaravimų procedūros metu atitinkamai institucijai arba įstaigai būtina gauti grįžtamosios informacijos iš valstybių narių, kad ji galėtų parengti galutinį savo atsakymą.

Atitinkamos institucijos arba įstaigos atsakymai turi būti tiesiogiai ir išimtinai susiję su Audito Rūmų pastabomis.

Audito Rūmai užtikrina, kad specialiosios ataskaitos būtų rengiamos ir priimamos per tinkamą laikotarpį, kuris paprastai neviršija 13 mėnesių.

Specialiosios ataskaitos kartu su atitinkamų institucijų arba įstaigų atsakymais nedelsiant perduodamos Europos Parlamentui ir Tarybai ir kiekviena iš šių institucijų sprendžia, prireikus kartu su Komisija, kokių atsakomųjų veiksmų reikia imtis.

Audito Rūmai imasi visų būtinų priemonių siekdami užtikrinti, kad kiekvienos atitinkamos institucijos arba įstaigos atsakymai į jų pastabas būtų paskelbti šalia arba po kiekvienos pastabos, su kuria jie susiję, ir paskelbia specialiosios ataskaitos parengimo grafiką su specialiąja ataskaita.


II PRIEDAS

ATASKAITŲ TEIKIMAS

Komisijos periodinis ataskaitų teikimas (remiantis DFR)

Komisijos pasiūlytas periodinis ataskaitų teikimas (PFR) Audito Rūmų pasiūlytas pakeitimas

Data Ataskaita Data Ataskaita Teikiama auditui Ataskaita

1 „n + 1“ m. kovo 1 d.

Kitų institucijų ir įstaigų „n“ metų negalutinės finansinės ataskaitos

„n + 1“ m. kovo 1 d.

Kitų institucijų ir įstaigų „n“ metų negalutinės finansinės ataskaitos

„n + 1“ m. kovo 1 d.

Visų institucijų ir įstaigų „n“ metų negalutinės finansinės ataskaitos

2 „n + 1“ m. kovo 31 d.

Komisijos „n“ metų negalutinės finansinės ataskaitos ir Sąjungos negalutinės konsoliduotos finansinės ataskaitos

„n + 1“ m. kovo 31 d.

Komisijos „n“ metų negalutinės finansinės ataskaitos ir Sąjungos negalutinės konsoliduotos finansinės ataskaitos

„n + 1“ m. kovo 31 d.

Sąjungos „n“ metų negalutinės konsoliduotos finansinės ataskaitos

3 „n + 1“ m. kovo 31 d.

„n“ metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita (DFR 142 straipsnis)

„n + 1“ m. kovo 31 d.

„n“ metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita (PFR 241 straipsnis)

„n + 1“ m. kovo 1 d.

„n“ metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita (PFR 241 straipsnis)

4 „n + 1“ m. birželio 15 d.

Metinių veiklos ataskaitų santrauka (DFR 66 straipsnio 9 dalis)

„n + 1“ m. liepos 31 d.

Įtraukta į MVVA (kaip IFAR dalis) (PFR 239 straipsnis)

„n + 1“ m. kovo 31 d.

Bendra atskaitomybės ataskaita (BAA)

5 Sąjungos finansų įvertinimas pagal pasiektus rezultatus (SESV 318 straipsnis)

„n + 1“ m. liepos 31 d.

Įtraukta į MVVA (kaip IFAR dalis) (PFR 239 straipsnis)

„n + 1“ m. gegužės 1 d.

Atskira ataskaita su ES išlaidų ir kitų politikų vertinimų aprėptimi ir nustatytais faktais

6 „n + 1“ m. liepos 1 d.

„n“ metų metinės veiklos ataskaitos

„n + 1“ m. liepos 31 d.

Įtraukta į MVVA (kaip IFAR dalis) (PFR 239 straipsnis) Veiksmingumo informacija būtų pateikta programos būklės ataskaitose, pridedamose prie biudžeto projekto

Komisijos vidaus dokumentai. Nebūtina jų įtraukti į FR. Pagrindinė veiksmingumo informacija galėtų būti įtraukta į vertinimo ataskaitą

7 „n + 1“ m. liepos 1 d.

Kitų institucijų ir įstaigų „n“ metų galutinės finansinės ataskaitos (DFR 148 straipsnis)

„n + 1“ m. liepos 1 d.

Kitų institucijų ir įstaigų „n“ metų galutinės finansinės ataskaitos (PFR 238 straipsnis)

„n + 1“ m. birželio 15 d.

Visų institucijų ir įstaigų „n“ metų galutinės finansinės ataskaitos





8 „n + 1“ m. liepos 31 d.

Komisijos galutinės konsoliduotos finansinės ataskaitos ir finansinės ataskaitos (DFR 148 straipsnis)

„n + 1“ m. liepos 31 d.

Konsoliduotos metinės finansinės ataskaitos (kaip IFAR dalis) (PFR 238 straipsnio 5 dalis ir 239 straipsnis)


Konsoliduotos metinės finansinės ataskaitos

9 „n + 1“ m. liepos 31 d.

Iki „n“ metų pabaigos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams dėl ES biudžeto apsaugos.

„n + 1“ m. liepos 31 d.

Ataskaita dėl su ES biudžetu susijusių prevencinių ir taisomųjų veiksmų (kaip IFAR dalis) (PFR 239 straipsnis)

„n + 1“ m. kovo 31 d.

Ataskaita dėl su ES biudžetu susijusių prevencinių ir taisomųjų veiksmų (kaip IFAR dalis) (PFR 239 straipsnis)

10 Ataskaita dėl Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos (kovos su sukčiavimu) (kaip IFAR dalis) (SESV 325 straipsnis)

„n + 1“ m. liepos 31 d.

Ataskaita dėl Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos (kovos su sukčiavimu) (kaip IFAR dalis) (SESV 325 straipsnis)

„n + 1“ m. kovo 31 d.

Ataskaita dėl Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos (kovos su sukčiavimu) (kaip IFAR dalis) (SESV 325 straipsnis)

11 Ataskaita dėl vidaus auditų (DFR 99 straipsnio 5 dalis)

„n + 1“ m. liepos 31 d.

Ataskaita dėl vidaus auditų (PFR 116 straipsnio 8 dalis)

„n + 1“ m. kovo 31 d.

Įtraukta į bendrą atskaitomybės ataskaitą

12 Ataskaita dėl su biudžeto įvykdymo patvirtinimu susijusių tolesnių veiksmų (DFR 165 straipsnio 3 dalis)

„n + 2“ m. liepos 31 d.

Ataskaita dėl su biudžeto įvykdymo patvirtinimu susijusių tolesnių veiksmų (PFR 253 straipsnio 3 dalis)

13 „n + 1“ m. birželio 15 d.

Ataskaita dėl patikos fondų

Ataskaita dėl patikos fondų (PFR 244 str.)


Įtraukta kaip konsoliduota finansinės būklės ataskaita į konsoliduotas metines finansines ataskaitas

14 „n + 1“ m. rugsėjo 1 d.

„n + 2“ metų biudžeto projektas

„n + 1“ m. rugsėjo 1 d.

Biudžeto projektas

— Taip pat įskaitant informaciją apie finansines priemones, biudžeto garantijas ir finansinę paramą

— Programų būklės ataskaitos





15 rugsėjo 15 d.

Ataskaita dėl dabartinių nustatytų rizikos sričių, bendrų paaiškėjusių tendencijų, naujų apskaitos klausimų ir informacijos apie susigrąžinimus (DFR 150 straipsnio 4 dalis)

rugsėjo 15 d.

Ataskaita dėl dabartinių nustatytų rizikos sričių, bendrų paaiškėjusių tendencijų, naujų apskaitos klausimų ir informacijos apie susigrąžinimus (PFR 243 straipsnis)

rugsėjo 1 d.

Ataskaita dėl dabartinių nustatytų rizikos sričių, bendrų paaiškėjusių tendencijų, naujų apskaitos klausimų ir informacijos apie susigrąžinimus (PFR 243 straipsnis)

16 Biudžeto garantijų ir rizikos ataskaita (149 straipsnis)

Sujungta su finansinių priemonių ataskaita, kuri pridedama prie biudžeto projekto

17 „n + 1“ m. spalis / lapkritis

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl iš bendrojo biudžeto remiamų finansinių priemonių (DFR 140 straipsnio 8 dalis)

„n + 1“ m. rugsėjo 1 d.

Finansinių priemonių, biudžeto garantijų, finansinės paramos, neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir bendro atidėjinių fondo ataskaita (PFR 39 straipsnio 4 ir 5 dalys, 50 straipsnio 1 dalies d punktas, 242 straipsnis). Teikiama kartu su „n + 2“ metų biudžeto projektu


LT

ISSN 1977-0960 (elektroninis leidimas) ISSN 1725-521X (popierinis leidimas)

Europos Sąjungos leidinių biuras 2985 Liuksemburgas LIUKSEMBURGAS

★ ★ ★ ★ ★

★ ★ ★ ★

★ ★ ★

europos sąjungos c 91 of icialusis leidinys · 2019. 9. 23. · of icialusis leidinys lt tur inys...

Documents