VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

ATASKAITATVIRTINU Mokslo prorektorius ____________________ Raimundas Kirvaitis 200__ m.____________________________d.

Usakovas:

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA

Temos pavadinimas:

INTERMODALINIO TRANSPORTO PLTROS GALIMYBI ANALIZ IR LOGISTIKOS CENTR VALDYMO PRINCIP NUSTATYMAS

Mokslo sritis: 03 T

2004 m. gruodio 22 d. Sutartis Nr. 1165 MA

Mokslo direktorius Instituto direktorius Temos vadovas33 FORMA

Valentinas Skarauskas Adolfas Baublys(vardas, pavard, paraas)

Adolfas Baublys(vardas, pavard, paraas)

VYKDYTOJAI:

prof. habil. dr. A. Baublys prof. habil. dr. R Palaitis dr. A. Vasilis Vasiliauskas in. V. Ivankovas

2

TURINYS 1. Intermodalinis transportas ir transporto ri sveika 1.1. Intermodalinio transporto apibrimas ir esm 1.1.1. Apibrimas 1.1.2. Intermodalumo koncepcija ir esm 1.2. Intermodalinio transporto privalumai ir trkumai 1.3. Intermodalinio transporto elementai 1.3.1. Intermodalinio transporto infrastruktra 1.3.2. Suprastruktra 1.3.3. Riedmenys, naudojami intermodaliniame transporte 1.3.4. Krovimo vienetai (ITV) 1.3.5. monikieji resursai 1.4. Intermodalini veim bdai ir transporto ri sveika 2. Vakar Europos ali patirties intermodalinio transporto srityje analiz 2.1. Itermodalinio transporto rinkos ES apvalga 2.2. Pagrindini intermodalinio transporto marrut (kai veimams naudojamas geleinkeli transportas) Europoje analiz 2.3. Intermodaliniai veimai panaudojant vidaus vandens ir jr transport 2.4. Atskir transporto ri, naudojam intermodalinse grandinse, veiklos koncepcij ir problem analiz 2.4.1. Geleinkeli transportas 2.4.2. Vidaus vandens transportas 2.4.3. Trumpj jrini nuotoli laivyba 2.5. Veiksni, lemiani intermodalinio transporto konkurencingum, analiz 2.6. Intermodalinio transporto konkurencingumo pltros priemons 2.6.1. Technologins sveikos problem tarp atskir transporto ri alinimas 2.6.2. Korporatyvins sveikos tarp atskir transporto ri problem alinimas 2.6.3. Kitos intermodalini veim konkurencingumo skatinimo priemons 2.7. Europos intermodalinio transporto rinkos perspektyvos 3. Galimybi pltoti intermodalin transport ir transporto ri sveik Lietuvoje tyrimas 3.1. Transportavimo modeli Lietuvoje analiz 3.1.1. Bendri transportavimo modeliai 3.1.2. Veimai keli transportu 3.1.3. Veimai geleinkeli transportu 3.1.4. Veimai jr transportu (krova Klaipdos uoste) 3.2. Lietuvos transportini pajgum tyrimai 3.2.1. Bendra Lietuvos transporto tinkl charakteristika 3.2.2. Geleinkelio infrastruktra 3.2.3. Keli infrastruktra 3.2.4. Intermodalini terminal infrastruktra 3.2.5. Konteineri ir Ro-Ro terminalai Klaipdos uoste 3.3. Riedmenys 3.3.1. Intermodaliniams veimams skirti geleinkelio riedmenys 3.3.2. Keli transporto priemoni parkas 5 5 5 7 9 13 13 16 18 22 26 29 33 33 37 40 50 50 53 55 59 63 63 72 74 82 87 87 87 90 91 93 95 95 96 99 100 102 104 104 105 3

Intermodalinio transporto panaudojant geleinkelius konkurencingumo analiz 3.4.1. Ryt-Vakar koridorius 3.4.2. iaurs-Piet koridorius 3.5. Veim apimi prognozs 3.6. ITV veimo per Lietuvos teritorij modelio technins, ekonomins ir teisins bei politins prielaidos 4. Intermodalinio transporto Lietuvoje pltros modeliavimas Intermodalinio transporto pltrosgalimybi analizs ivados ir rekomendacijos Literatros sraas 5. Logistikos centr valdymo princip nustatymas 5.1. Logistikos centr apibrim palyginamoji analiz 5.2. Vakar Europoje veikiani logistikos centr pavyzdiai 5.3. Vilniaus regiono logistikos centro organizavimas ir veikla 5.4. Galimi logistikos centro valdymo variantai 5.5. Ivados ir rekomendacijos Literatros sraas Priedai

3.4.

107 107 108 112 115 117 122 127 129 129 135 139 146 151 153 154

4

1. INTERMODALINIS TRANSPORTAS IR TRANSPORTO RI SVEIKA 1.1. Intermodalinio transporto apibrimas ir esm 1.1.1. Apibrimas Transporto ir tranzito pltros strategijoje [19] vardintais svarbiausiais Lietuvos transporto sektoriui darbais siekiama transporto infrastruktros technin lyg priartinti prie ES transporto techninio lygio ir standart, kad bt utikrinta derama sveika su kontinentins Europos (per Lenkijos teritorij) transporto infrastruktra bei bt suteikiamos aukto kokybs lygio paslaugos, taip skatinant tranzito per Lietuvos teritorij augim. Galima apibendrinti, kad ioje strategijoje daugiausia dmesio skiriama intermodalins Lietuvos transporto sistemos, paremtos atskir transporto ri sveika, sukrimui bei pltotei. Todl mokslinio tyrimo darbo pradioje tikslinga apibrti nagrinjam objekt, t. y. apibrti, kas tai yra intermodalinis transportas ir intermodalumas apskritai. Pasaulinje literatroje galima aptikti gana skirting terminologij, kaip pavyzdiui: 1 2 3 multimodalinis transportas; intermodalinis transportas; kombinuotasis transportas.

Paiu bendriausiu atveju multimodalinis transportas apibriamas taip: krovini veimo galimyb maiausiai dviem skirtingomis transporto rimis. Tuo tarpu intermodalinis transportas nuo 1993 m. Europos transporto ministr konferencijos (ECMT) buvo apibriamas taip: krovini veimas viename ir tame paiame krovimo vienete ar transporto priemonje, kuri naudoja paeiliui kelet transporto ri, o patys kroviniai, keiiant transporto r, nra perkraunami [11]. Toks apibrimas i karto atmeta galimyb atlikti bet kokias pridtin vert turinias operacijas, tokias kaip treiosios alies logistins paslaugos susijusios su krovini perkrovimu, terminale. Be to, yra atmetama galimyb pakeisti krovinio gabenimo rang naudojam priklausomai nuo skirtingoms transporto rims taikom reikalavim. Taigi toks intermodalinio transporto apibrimas i transportavimo form apibria grietai kaip intermodalini transporto vienet (ITV) veim, ir neleidia jokio krovinio perkrovimo jo transportavimo nuo dur iki dur metu. Prieingu atveju tai jau bus ne intermodalinis, o multimodalinis transportas. Tad norint, kad veim forma bt apibrta kaip intermodalinis transportas, ji turi patenkinti tokius reikalavimus: 1. Yra naudojamos dvi ar daugiau transporto rys; 2. Krovinys lieka viename ir tame paiame krovimo vienete (ITV) viso jo transportavimo metu. 5

ITV yra 3 ri: konteineriai, keiiamosios talpos ir puspriekabs. 3. Kuomet intermodaliniams veimams naudojamas geleinkeli ar vandens transportas, jis pakeiia galim ilg nuotoli veim keli transportu, o pastarasis yra naudojamas tik pradiniam/galutiniam krovini surinkimui ir paskirstymui. ia dar btina atkreipti dmes, kad kartais praktikoje yra naudojamas terminas kombinuotasis transportas. Daniausiai jis yra tapatinamas su intermodaliniu transportu Europoje. Taiau i esms tai yra ypatinga intermodalinio transporto koncepcija, kuri ECMT apibria taip: intermodalinis transportas, kur pagrindin veimo marruto atkarpa Europoje yra atliekama geleinkeli, vidaus vandens ar jr transportu, o pradin ir galin veimo atkarpa yra atliekama keli transportu manomai trumpiausiu atstumu. Tuo tarpu ES taikomas kombinuotojo transporto apibrimas buvo grietesnis: Tai krovini veimas tarp ali-nari, kuomet keli transporto priemons naudojamos pradinje ir galinje veimo stadijoje, o pagrindinje veimo atkarpoje, kurios ilgis tiesiu atstumu virija 100 km, naudojamas geleinkeli, vidaus vanden ar jr transportas. Galiausiai Europos transporto ministr konferencija (ECMT) kombinuotojo transporto (KT) apibrim suderino su Europos Sjungos (ES) ekspertais. 1996 m. gegus 29 30 d. Budapete buvo patvirtinta ECMT Deklaracija dl KT, kuri skamba taip: Europos mastu KT turi bti suprantamas kaip bendra transporto ris, kuri maksimaliai inaudoja atskir ems (keliai ir geleinkeliai) ir vandens transporto ri teikiamus privalumus, derinant ias transporto ris optimaliausiu bdu. KT yra intermodalinis transportas, garantuojantis pristatym nuo dur iki dur, perkeliant prekes i vienos transporto ries kit, nekeiiant krovimo vieneto. Dar tiksliau, KT remiasi intermodaliniu transporto vienetu (intermodal transport unit (IUT)), kuriame preks transportuojamos nuo dur iki dur, naudojant tinkamiausi transporto r: keli transport pradinje ir galinje veim atkarpoje; geleinkeli ir / arba vandens transport pagrindinje veim atkarpoje. Vienos i i transporto ri pasirinkimas priklauso nuo marruto bei krovimo i vienos transporto ries kit efektyvumo utikrinimo [22]. Taigi tenka konstatuoti, kad vieningo intermodalinio ir kombinuoto transporto apibrimo nra. Daroma ivada, kad iais pavadinimais apibriamas transportavimo procesas, kuris tenkina dvi esmines slygas: 1. Krovini veimo procese dalyvauja bent dvi skirtingos transporto rys (keli, geleinkeli, vidaus vanden ir jr); 6

2. Preks visos kelions metu lieka viename ir tame pa3. iame intermodalinio transporto vienete (ITV).

krovimo

vienete

ios slygos pilnai patenkina reikalavimus, kuriuos 1993 m. apibr ECMT bei 1996 prim taikymui visa ES. Dl ios prieasties darbe kartais taip pat naudojamas terminas

intermodalinis transportas arba jam lygiavertis terminas kombinuotasis transportas (KT).

1. 1. 2. Intermodalumo koncepcija ir esm Atsivelgiant pateiktus apibrimus galima apibrti intermodalumo koncepcij. Sutinkamai su pateiktu apibrimu, multimodalumas reikia, kad kroviniui nuo pradios iki paskirties tako pristatyti bus panaudojamos bent dvi skirtingos transporto rys. Todl multimodalumas suprantamas kaip transporto sistema, kurios pagrindin charakteristika yra konkurencija tarp transporto ri tame paiame koridoriuje. Kitaip tariant multimodalumas - tai transporto tinklo, kuriame maiausiai dvi skirtingos transporto rys konkuruoja dl krovini veimo galimybs tuo paiu koridoriumi, charakteristika. Tuo tarpu intermodalumas yra transporto sistemos, kurioje galimas bent dviej skirting transporto ri panaudojimas vienam veimui (vienai kelionei), charakteristika. Intermodalumas taip pat apima terminal ir perkrovimo punkt idstym su tikslu minimizuoti integruotos transporto grandins pasiprieinim [13]. Dar kartais intermodalumas apibriamas taip: a) transporto tinkl, kurie leidia dviej skirting transporto ri panaudojim vienai kelionei (veimui) nuo pradios iki paskirties tako, charakteristika; b) kelions (veimo) nuo pradios iki paskirties tako, kuriame panaudojamos bent dvi skirtingos transporto priemons, charakteristika; c) mazginio punkto, kuris leidia atlikti krovos vienet perkrovim tarp bent dviej skirting transporto ri, charakteristika. Intermodalumas reikia atskir transporto ri tarpusavio integracij bei viena kitos papildym, kas sudaro slygas efektyviau ir veiksmingiau inaudoti transporto sistem. Taiau tam transporto ri integracija turi vykti teikiam paslaug ir teisini norm, infrastruktros bei fizins rangos sferose. Intermodalumas reikia ne priverstin suskaidym tam tikras transporto ris, bet prieingai tarpusavio ryi tarp atskir transporto ri gerinim, integruojant jas bendr

sistem optimalaus naudojimo tikslu. Taiau kaip bebt traktuojamas intermodalumas, svarbiausia atkreipti dmes, kad 7

integruotos transportavimo grandins panaudojimas slygoja ypating reikin, transporto teorijoje ir praktikoje apibriam kaip transporto ri sveika. Sveika tai dviej sveikaujani transporto sistem kokybin charakteristika, kuri leidia teikti priimtino lygio intermodalinio transporto paslaugas atitinkamuose marrutuose, koridoriuose ar mazguose, ir/arba naudoti tokias paias paslaugas, kurias teikia skirtingi operatoriai (transporto grandins dalyviai). Kitaip tariant is rodiklis apibria harmoningo bendradarbiavimo, o tuo paiu ir prijimo prie infrastruktros, bei priimtino paslaug lygio teikimo galimyb. Organizacins priemons (ypatingai terminaluose) bei institucini, finansini, fizini (technini), kultrini ir politini barjer paalinimas yra svarbiausios priemons siekiant io tikslo. Sveika maina visus nurodytus barjerus tarp atskir transporto sistemos posistemi. Europos mastu sveika yra nacionaliniu ar geografiniu poiriu skirting transporto tinkl (sistem) galimyb teikti efektyvias, sienas perengianias paslaugas, paalinant techninius, fizinius, geografinius, teisinius, organizacinius ir socialinius ekonominius barjerus [44]. Tokiu bdu sveika yra daugiasluoksn koncepcija, kurioje galima iskirti skirtingus aspektus, lygius ir matmenis. Kalbant apie aspektus, 4 pagrindiniai sveikos aspektai bt: 1) technin sveika kuri pasireikia jungtimis tarp skirting transporto sistem per panaias ir suderinamas technologijas. 2) korporatyvin sveika pasireikia tuomet kai kelios skirtingos organizacijos siekia ir gali bendradarbiauti su tikslu teikti vartotojams transporto paslaugas. 3) teisin sveika, kuri pasireikia kai teisins klitys sveikai (skirtumai tarp nacionalini ir ES teiss akt) yra paalinamos. 4) kultrin sveika pasireikia tuo, kad yra paalinami atskir region ar valstybi skirtingi socialiniai faktoriai (taikoma vieninga kalba). Taip pat gali bti naudojami 3 sveikos lygiai, kurie nusako sveik priklausomai nuo transporto ries bei transporto rinkos: 1. Horizontali sveika apibriama kaip sveika tarp vienos transporto ries rinkos

segment (operacijos, informacins technologijos, infrastruktra); 2. Vertikali sveika apibriama kaip sveika tarp skirting transporto ries segment

(tarp infrastruktros ir veiklos); 3. Multimodalin sveika apibriama kaip sveika tarp skirting transporto ri.

3 pagrindins sveikos pakopos yra: a) europin pakopa sveika tarp atskiras transprto ris atstovaujani kompanij 8

Europos mastu; b) sektoriaus pakopa sveika tarp transporto kompanij i vienos transporto ries toje paioje ar skirtingose alyse; c) kompanijos pakopa sveika, kuri patiria atskira kompanija.

Pagrindins sveikos utikrinimo (vairi barjer alinimo) priemons yra: tobulinimas: a) nauj technologij, kurios gerina sveik, diegimas; b) technins standartizacijos skatinimas. visas technines priemones lydintis reikiamas teisinis aprpinimas [1]. integracijos tarp transporto ri, kurios silo dar neinaudotus pajgumus,

Taigi intermodalinis transportas traktuojamas kaip tam tikra sveika, kurios tikslas stiprinti ryius tarp atskir transporto sistemos posistemi (atskir transporto ri), padarant vis sistem efektyvesn. Taiau efektyvumas arba optimalus transporto sistemos panaudojimas galimas tik tuomet, kai maksimaliai panaudojami atskir sistemos komponent (iuo atveju transporto ri) privalumai ir eliminuojami trkumai.

1.2. Intermodalinio transporto privalumai ir trkumai vairios transporto rys turi savas, joms vienoms bdingas savybes. Tuo tarpu intermodalinio transporto tikslas didinti transportavimo efektyvum bei mainti snaudas, siejant atskir transporto ri privalumus geriausiu bdu, teikiant pristatymo nuo dur iki dur paslaugas, atsivelgiant vartotojo reikalavimus. Dl sveikos tarp transporto ri atsiradimo, intermodalinis transportas perima kai kuri modalini transporto ri teigiamas ir neigiamas savybes. Pasaulinje literatroje yra vardijami tokie bendri intermodalinio transporto privalumai: a) eksploatacini infrastruktros snaud majimas: maesni kamiai keli tinkluose; esam transporto pajgum geresnis inaudojimas. b) socialini snaud majimas: saugumo keliuose padidjimas; taros ir triukmo sumajimas; energijos itekli taupymas.

9

c) tiesiogin nauda vartotojui: kintam snaud majimas; maesnis rangos nusidvjimas; maesnis transporto priemoni parko poreikis; atleidimas nuo kai kuri mokesi. d) netiesiogin nauda vartotojui: paprastesn sienos kirtimo procedra; draudim dirbti tam tikru paros metu ar savaits dien ivengimas [5]. Intermodalinio transporto privalumai pirmiausia rykja tuo, kad derinant vairi transporto ri privalumus veiksmingai pasiekiamas transporto ilaid ir kelions laiko balansas. Yra nustatyta, kad intermodalinio transporto pltra naudinga visiems transportavimo proceso dalyviams (apibendrinimas pateiktas 1 lentelje). Ji prisideda prie nuolatinio transporto pajgum augimo, o kartu ir prie bendros alies kio bkls gerinimo. 1 lentel. Intermodalinio transporto nauda transportavimo proceso dalyviamsSuinteresuota grandis Vandens transportas Krovini siuntjai NAUDA Paslaug kokybs gerinimas, nauji klientai, naujo produkto sukrimas ir nauj rink umimas (pajamos ir darbo vietos) Maesns transportavimo ilaidos, daugiau transportavimo galimybi ir alternatyv, didesnis patikimumas ir saugumas, geresnis prijimas prie rinkos, nauju rinku atsivrimas Nauj paslaug pasila potencialioje rinkoje ir segmentuose, efektyvesn konkurencija su keli transportu Iaugs ekonomikumas, geresns vairuotoj (remiantis vairavimo ir poilsio taisyklmis) darbo slygos

Geleinkeliai Keli transportas Ekspeditoriai Kombinuotojo transporto operatoriai Valstyb

Didesnis transporto alternatyv ir galimybi pasirinkimas, maesns ilaidos kaitai (pajamos ir darbo vietos) Iaugs ekonomikumas, daugiau transportavimo maesns ilaidos (pajamos ir darbo vietos) alternatyv,

Galimyb kontroliuoti eismo kamius bei avaringum, gamtos apsaugos gerinimas, auganti konkurencija, silanti ekonomikas paslaugas, didesns rinkliavos

Taiau reikia vertinti t fakt, kad visas transporto sektorius yra atvira sistema. I vienos puss tai reikia, kad sektori (kartu ir jo visas posistemes) veikia ioriniai veiksniai. I kitos puss nuolat kintantis transporto sektorius taip pat slygoja nemaai pokyi. Atsivelgiant pasaulini gamybos ir vartojimo rink pltros tendencijas (ypatingai rinkos globalizacijos tendencij), aikiai yra suvokiama ir transporto veiklos svarba alies ar regiono ekonominei pltrai. Daniausias transportui keliamas udavinys yra per kuo trumpesn laiko tarp pristatyti krovinius i gamybos vartojimo vietas kuo maesne kaina. Todl ir intermodalinio transporto 10

(kaip ir kiekvienos kitos konkurencinje kovoje dalyvaujanios transporto ries) pltros pagrindinis veiksnys yra siekis paiu efektyviausiu bdu pateikti vartotojams prekes (bendru atveju paslaugas) pagal j poreikius ir paklaus. Efektyvumas apima laiko, kainos, kokybs ir kt. sampratas. Bendrai intermodalinis transportas kaip dinamins transporto sistemos dalis, yra takojami kintam proces, pltojantis pasaulio ekonomikai ir keiiantis valstybi politikai. Pagrindins tendencijos, daranios tak intermodalinio transporto pltrai pateiktos 1 paveiksle: 1. 2. 3. 4. 5. prekybos globalizacija; gamybos ir vartojimo apimi augimas; stiprjanti konkurencija tarp ekonomini region; transporto kami didjimas; didjantis susirpinimas dl aplinkos apsaugos bei energijos vartojimo [12].

KONKURENCIJA

INTERMODALINIS TRANSPORTAS

TRANSPORTO KAMIAI

GAMYBOS IR VARTOJIMO APIMI AUGIMAS ENERGETIKOS IR GAMTOSAUGOS PROBLEMOS

GLOBALIZACIJA 1 pav. Pagrindins tendencijos, daranios tak kombinuotojo transporto pltrai Taiau reikia atsivelgti ir tai, kad intermodalinio transporto kaip sveikos tarp atskir transporto ri utikrinimo atsiradimas siekiant visos transporto sistemos efektyvumo taip pat turjo takos transporto sistemos, o kartu ir j supanios aplinkos pokyiams. Apskritai galima daryti tokias ivadas apie pokyius transporto sektoriuje, kuriuos i dalies ar visikai lm intermodalinio transporto atsiradimas:

11

1. Konkurencija transporto rinkoje veria operatorius gerinti savo paslaug lyg ir mainti kainas; 2. transporto rink jo naujos kompanijos; 3. Didja transporto operatoriaus vaidmuo; 4. Naudojami nauji valdymo modeliai veiklos efektyvumui utikrinti (pvz., ainis valdymas bendras valdymas, atsakant u veikl nuo pradinio tako iki galutins krovinio

pristatymo vietos); 5. Kintama rinka atveria keli geresniems transportavimo modeliams atsirasti (audyklini ir tiesiogini traukini paslaug teikimas); 6. Tam tikroms funkcijoms transporto grandinje sukuriami atskiri savarankiki verslo padaliniai; 7. Didja operatori veiklos apimtys (apimamas ne tik pats transportavimas, bet ir isamus logistikos paslaug paketas); 8. Pleiasi terminal paskirtis nuo tradicini perkrovimo ir sandliavimo punkt iki logistikos centr. Pateiktos transporto sektoriaus kaitos tendencijos leidia geriau suformuluoti ne tik intermodalinio transporto privalumus ir trkumus, taiau ir jo pltros galimybes, bei jai ikylanias klitis: A. Intermodaliniams veimams priskiriami ie privalumai: (a) optimalus atskir transporto ri stipriausi savybi inaudojimas, (b) bendr transportavimo ilaid mainimas, (c) aukto paslaug lygio (kainos, laiko, aptarnavimo kokybs atvilgiu) garantavimas, (d) nauj paslaug krimo skatinimas. B. Intermodalini veim trkumams priskiriami: (a) nepaalintos atskir transporto ri techninio suderinimo problemos, (b) nepakankamai standartizuotos ir suderintos transporto priemons ir krovimo vienetai, (c) neadekvatus skirting transporto ri teikiam paslaug lygis. C. Iskiriamos ios intermodalini veim pltros galimybs: (a) alies ekonomins pltros spartinimas, (b) susirpinimas gamtosaugini problem sprendimu, (c) transporto jungi tarp tarptautini ir regionini centr, skatinant rink globalizacij, optimalus inaudojimas. D. Intermodalini veim pltros grsmms priskiriamos: 12

(a) nepakankamos investicijos infrastruktr, (b) valstybs biurokratiniai, instituciniai ir teisiniai trikdiai, (c) nestabili atskir ali socialin, politin padtis, (d) atskir verslo vienet lobistin veikla nukreipta prie intermodalini veim pltr. 1.3. Intermodalinio transporto elementai Teorinje literatroje bei pasaulinje praktikoje nurodoma, kad intermodalin transport (kaip ir kiekvien atskir transporto r) sudaro ie elementai: 1. 2. 3. infrastruktra (keliai, geleinkeliai, terminalai); suprastruktra (krovimo ranga); riedmenys ir traukos priemons (puspriekabs, keiiamosios talpos, konteineriai, vagonai,

vilkikai); 4. 5. informacins sistemos; mogikieji itekliai. Technins sveikos tarp atskir transporto ri utikrinimui svarbiausi elementai yra atskir transporto ri infrastruktra, suprastruktra ir riedmenys, o sklandios intermodalinio transporto grandins formavimui svarbiausi elementai yra monikieji resursai ir informacins sistemos [18]. 1.3.1. Intermodalinio transporto infrastruktra Intermodaliniai terminalai Terminalas kompleksas rengini, iskirstyt pradiniame, galiniame ar tarpiniame transporto punkte, utikrinani transporto ri bendradarbiavim veant krovinius. Terminalas susideda i ininerini statini, transporto tinklo (keli) ir technini priemoni kroviniams apdoroti. Terminalai intermodaliniams veimams labai svarbs. Juose ITV yra perkraunami i vienos transporto ries kit (i vienos transporto priemons kit) krovimo rangos pagalba. Tokiu bdu terminalas vieta, kuri utikrina atskir transporto ri sveik. Tankus toki terminal tinklas palaipsniui kuriamas Vakar Europos alyse ir jis pamau pleiasi [3]. iuolaikiniuose terminaluose paprastai rengti geri privaiuojamieji automobili keliai ir geleinkelio atakos. Terminalai turi sandlius arba aikteles kroviniams laikinai saugoti. ios 13

aiktels rengiamos taip, kad utekt vietos kroviniams sandliuoti ir transporto priemonms manevruoti. Terminaluose krovimo vienetai yra perkraunami i keli geleinkeli transport (arba atvirkiai) krovimo renginiais. Nuo terminalo aptarnaujamo krovini srauto, paties terminalo dydio bei talpos priklauso, kokia ranga naudojama: tai gali bti dideli portaliniai kranai ant bgi ar gumini padang, arba griebtuviniai keltuvai. Tokiu bdu esmin terminalo funkcionavimo (o kartu ir transporto ri sveikos) prielaida yra: - pakankamas terminalo plotas; - gerai parinkta terminalo funkcionavimo technologija (ranga ir jos naudojimo koordinavimas). Daugelyje literatros altini pabriama, kad viena i esmini skmingai

funkcionuojanios intermodalins grandins prielaid yra pakankamai ipltotas terminal tinklas t.y. galimyb laisvai prieiti prie atitinkamos transporto ries infrastruktros (sveikos technologini barjer paalinimas). Taiau danai, steigiant terminalus, susiduriama su atskir suinteresuot ali interes suderinimo problema. Labiausiai tai irykja sprendiant terminalo statybos vietos parinkimo klausim. Paprastai geleinkeli mons (infrastruktros savininkai) turi savo strategikai idstytus terminalus, kurie atspindi j komercinius interesus. Privatus sektorius (transporto kompanijos bei intermodalinio transporto operatoriai) taip pat turi savo komercini interes. Todl dl per didelio skaiiaus terminal, konkuruojani dl to paties krovini srauto, krovini apyvarta maja, o kartu maja ir pelnas. Tuo pat metu terminal trkumas sukelia prijimo prie atitinkamos infrastruktros problem potencialiam krovini srautui (paprasiau tariant krovini srautas, kuris potencialiai galt bti veamas geleinkeliais ar vandens transportu, ir toliau veamas keli transportu, kadangi nebuvo utikrinta galimyb pakrauti krovinius i keli geleinkeli transport). Taigi, siekiant patenkinti potenciali klient poreikius, reikalingas terminal tinklas, kur sudaryt universals bet skirtingo dydio (projektinio pajgumo) terminalai. Daugelis Europos intermodalini terminal veikia kaip daugialyps paskirties centrai. Juose perkraunami visi dabartiniai ITV. Konteineriai, keiiamosios talpyklos ir puspriekabs ia yra perkraunamos griebtuviniais keltuvais, portaliniais kranais, akiniais krautuvais. Kaip rodo atskir Europos ali patirtis, kartais mai terminalai gali bti efektyvesni nei dideli terminal kompleksai, bdingi pagrindinms geleinkeli stotims. Vienas dalykas akivaizdus: norint pradti ir skmingai pltoti intermodalinius veimus, 14

reikalingas intermodalinis terminalas. io terminalo ranga priklausys nuo to, kokio tipo veimus lydimuosius ar nelydimuosius lems preki srautas. Pirmuoju atveju utekt paprasiausios rampos vilkikams uvaiuoti ant geleinkelio platformos. Antruoju atveju reiks specialios vertikalaus krovimo rangos, kurios tipas, kiekis ir keliamoji galia priklausys nuo krovini srauto. Be to, ypa svarbus udavinys parinkti tokio terminalo viet, kad bt patenkinti vis suinteresuot ali lkesiai [7]. Geleinkelio infrastruktra Geleinkelio mons leidia operatoriams naudoti savo infrastruktr krovini veimo operacijoms vykdyti. Infrastruktros kokybei vertinti gali bti naudojama daug skirting kriterij, toki kaip linij skaiius, vs plotis, galimas greitis, maksimalus traukini greitis, linij ilgis. Geleinkeli infrastruktrai, kuri tikt kombinuotiesiems veimams atlikti, keliami reikalavimai idstyti dokumente European agreement on important international combined transport lines and related instalations (AGTC). J 1991 metais pasira 20 valstybi. ioje sutartyje buvo nustatyti minimals reikalavimai, keliami tarptautinms kombinuotojo transporto linijoms. ios nuostatos taip pat yra taikomos naujai atidaromoms arba kuriamoms linijoms. Lentelje pateikiami parametrai, kurie yra patvirtinti (pripastami) 20-ies Europos valstybi. 2 lentel. Pagrindiniai reikalavimai geleinkeli, naudojam KT, infrastruktraiParametras Vs plotis Greitis, kai yra tam tikra aies apkrova Traukinio sstato ilgis Traukinio sstato savasis svoris Vilkiko laukimas (prastova) Traukinio paruoimas Prastova pasienyje Min B 100 km/h, kai yra 22,5 t 600 m 1200 t Pageidautinas C 120 km/h, kai yra 20 t 750 m 1500 t