gallery log / galerijos žurnalas (red. / ed. vytautas michelkevičius)
DESCRIPTION
This is a publication about a certain place at a certain time. International art and artists roam the international information streams and art spaces, so we’re likely to see no substantial difference when we visit an art centre in Portugal, Belgium or www. Thus there’s a natural wish to focus on what is happening in Lithuania and see what processes and ideas populate the local context. We are not here to draw conclusions; we only attempt to raise questions and document the ongoing processes. This publication is concerned with artists’ initiatives that emerged during 2003-2008. It is a study of the living space of one generation of artists, a study of what we ave been thinking, what and how we have been doing, and why we have been doing that. It is an exploration of our relationship with the gallery and the act of exhibition, the institution and the gallery space, an exploration of our reflections and perspectives.TRANSCRIPT
iSbN 978-9955-438-36-6
9 789955 438366
dabar yra18:02
Cia leidinys
kaip diskusija
LTL 0.00UK £0.00US $0.00EU €0.00
gale
rijo
s Žu
rnal
as
It is
no
w18
:03,
thi
s is
pub
licat
ion
as d
iscu
ssio
n
gale
rijo
s
2
−Tu
esi
PR
Ete
ksto
zono
je;
PREtext2
This is a publication about a certain place at a certain time.
International art and artists roam the international information
streams and art spaces, so we’re likely to see no substantial
difference when we visit an art centre in Portugal, Belgium or
www. Thus there’s a natural wish to focus on what is happen-
ing in Lithuania and see what processes and ideas populate the
local context. We are not here to draw conclusions; we only at-
tempt to raise questions and document the ongoing processes.
This publication is concerned with artists’ initiatives that
emerged after 2003 – i.e., in the last five years. There are no
allusions whatsoever to the five-year plans or similar chrono-
logical units; rather, it is a study of the living space of one
generation of artists, a study of what we have been thinking,
what and how we have been doing, and why we have been
doing that. It is an exploration of our relationship with the
gallery and the act of exhibition, the institution and the gal-
lery space, an exploration of our reflections and perspectives.
The publication was open for textual or visual intervention by
every participant, thus its format and content were shaped in
the process of discussions during the workshop. The publica-
tion came to resemble a map of local currents and problems,
reflecting the strategies of coexistence, self-organization
and creative work that are important to the artists here and
now. More information about it can be found in the workshop
description section.
The magazine consists of 3 parts; each has its own story. The
first two are the documentation of the workshop process and
the artists’ proposals and projects that were conceived in its
context. The third part is a story about the local initiatives,
made up of various events, excerpts from unpublished books,
quotes from various publications, text collages, documenta-
tions of existing and potential spaces and proposals for new
artist-run-spaces. It is a story with a past and future prospect.
Travelling through Europe, we see a great variety of art orga-
nization and exhibition forms: artist-run-space, off-space, pro-
ject space, curator-run-space, kunsthalle, etc. The recurring
motif of this publication is the following question: why are
there only a few artist-run spaces or initiatives in Lithuania?
Why does only centralized art space system work here? There
are more questions than answers; the short index of artist-run
spaces and initiatives in the end serves as a hint. The majority
of those are not so much actively working as they have the
potential to work.
05 10 2008
2. The workshop was treated here as a processual exhibition. However it was not
the only process. It is surrounded by other processes; it is influenced and condi-
tioned by various factors, ideas and people. Thirteen artists got together for three
days of discussion, thinking, brainstorming, moving and playing in the Galerijos aka-
demija (Academy of the Gallery) workshop held in the Akademija gallery. What you
will find here is the process and the result: the documentation alongside the artists’
proposals and perspectives. The publication’s format and content took shape after
collective discussions. It does not pretend to be objective – instead, it is the result
of work done by a certain group that gathered in a certain place at a certain time.
You will not find all of the initiatives that have emerged in the recent years; only
those more closely associated with the workshop participants are covered.
PREtekstas1
Tai leidinys apie tam tikrą vietą tam tikru laiku. Po tarptauti-
nius informacijos srautus ir meno erdves keliauja tarptautinis
menas ir menininkai, tad nuvykę į vieną meno centrą Portuga-
lijoje, Belgijoje ar www, dažnai nepamatysime didelio skirtu-
mo. Todėl norisi susitelkti ir žvilgterėti, kas vyksta Lietuvoje,
kokie procesai ir idėjos sklando vietiniame kontekste. Neda-
rome išvadų, tik stengiamės kelti klausimus ir dokumentuoti
procesus.
Šis leidinys yra apie menininkų iniciatyvas po 2003-iųjų, t. y.
apie pastaruosius penkerius metus. Jokių asociacijų su pen-
kmečiu ar panašiais laiko matavimo vienetais – veikiau vienos
menininkų kartos gyvenamosios erdvės tyrimas. Apie ką
mąstėme, ką, kaip ir kodėl darėme. Tyrimas mūsų santykio su
galerija ir eksponavimu(si), institucija ir galerine erdve, mūsų
refleksijų ir pozicijų.
Leidinys buvo atviras kiekvieno dalyvio tekstinei ar vaizdi-
nei intervencijai, tad jo formatas ir turinys gimė iš diskusijų
dirbtuvių metu. Leidinys tapo tarsi vietinių srovių/problemų
žemėlapiu, atspindinčiu čia ir dabar menininkams aktualias
sambūvio, saviorganizacijos bei kūrybos strategijas. Daugiau
apie tai skaitykite dirbtuvių skyriaus apraše.
Žurnalą sudaro 3 dalys, kiekviena iš jų turi savą istoriją. Pirmo-
sios dvi yra kūrybinių dirbtuvių proceso dokumentacija bei jų
kontekste gimę menininkų pasiūlymai ir projektai. Trečioji – tai
pasakojimas apie vietines iniciatyvas, susidedantis iš įvairių įvy-
kių, neišleistų leidinių fragmentų, citatų iš publikacijų, istorijų
koliažų, erdvių dokumentacijų ir projektinių pasiūlymų nau-
joms erdvėms. Pasakojimas su praeitimi ir potencialia ateitimi.
Keliaudami po Europą matome didelę meno organizavimo
ir eksponavimo formų įvairovę: artist-run-space, off-space,
project space, curator-run-space, kunsthalle ir t. t. Per šį
leidinį nubanguoja klausimas, kodėl Lietuvoje yra vos viena
kita menininkų valdoma erdvė ar iniciatyva? Kodėl čia veikia
tik centralizuota meno erdvių sistema? Klausimų daugiau nei
atsakymų; kaip užuomina leidinio gale – trumpas menininkų
erdvių ir iniciatyvų indeksas. Dauguma jų yra ne tiek aktyviai
veikiančios, kiek turinčios potencialą veikti.
2008 10 05
1. Dirbtuvės kaip procesas. Tačiau ne vienintelis. Jos yra kitų procesų apsuptyje,
joms sąlygas kuria ir įtaką daro įvairūs veiksniai, idėjos ir žmonės. Trylika meni-
ninkų, susirinkę trims dienoms, diskutavo, mąstė, kūrė minčių ir veiksmų štormus,
judėjo ir žaidė kūrybinėse dirbtuvėse Galerijos akademija, vykusiose galerijoje
Akademija. Čia – procesas ir rezultatai: dokumentacija, menininkų pasiūlymai
ir pozicijos. Leidinio formatas ir turinys gimė po kolektyvinių diskusijų. Jis nėra
objektyvus – tai tam tikru laiku tam tikroje vietoje susirinkusios tam tikros grupės
veiklos rezultatas. Čia nerasite visų vykusių iniciatyvų, tik asmeniškiau susijusias
su dirbtuvių dalyviais.
Žurnalas
3
Vy
tautas M
ichelkevičius
Vitos Pečialiūnės pasiūlyta dirbtuvių leidinio formaThe shape of the magazine proposed by Vita Pečialiūnė
gale
rijo
s
4
−Yo
u ar
eno
w in
the
wo
rksh
op
sect
ion;
Tai eksperimentinė laboratorija – susibūrusių ir drauge 3
dienas kūrusių menininkų kolektyvas, bendraujantis, diskutuo-
jantis, žaidžiantis ir gaminantis menininkų pasiūlymų ir patirčių
rinkinį, virtusį žurnalu.
Raktažodžiai: asmeninė patirtis, dalyvavimas vs. eksponavi-
mas, dirbtuvės kaip paroda, procesas kaip paroda, procesas
kaip rezultatas, kūrybos/meno/fotografijos ekologija, kolek-
tyvinis kūrinys ir kolektyvinė autorystė, meninė komunikaci-
ja, socialinis angažuotumas kuriant meną, teorijos vertimas
praktika.
Kūrybinės dirbtuvės vyko 2008 m. rugsėjo 25-27 d. galerijoje
Akademija. Į atvirą kvietimą atsiliepė 25 žmonės, pagal pa-
teiktus įdomiausius pasiūlymus buvo atrinkti 15, o sudalyvauti
pavyko 12-ai (sąrašas leidinio gale). Į viešą paskaitą susirinko
daugiau kaip 30 klausytojų.
Dirbtuvės nuo pat pradžių pasiūlė judėti bent dviem
kryptimis: „įsivaizduojamos galerijos“, kaip idealios ir kon-
ceptualios sąvokos, ir „muziejaus su/be sienų“ sampratos, kur
galerija traktuojama kaip tam tikras fizinis kūnas, turintis savo
ribas ir taisykles. Dirbtuvių tema inicijavo diskusijas, tačiau
tuo pačiu dažnai jas ribojo – kaip ir inversiškai pavadintas
įvykis ir erdvė, kurioje mes dirbome.
Kūrybinės dirbtuvės kaip paroda. Čia ir dabar buvo kuriamos
sąlygos menininkų dalyvavimui bei kūrybai. Dirbtuvės supran-
tamos kaip eksperimentas su parodos formatu, o pati galerija
buvo aptariama kaip medija (tarp menininko ir auditorijos/žiū-
rovų). Kūrybinės dirbtuvės – tai mažoji edukacijos forma, kur
ne tik klausomasi paskaitų ir žiūrimi menininkų projektai, bet ir
atsiranda erdvės visų dalyvių saviraiškai ir apsikeitimui patirti-
mi bei kūryba. Dirbtuvių tikslas buvo sukurti laikinąją autono-
minę zoną, skatinančią menininkų kūrybiškumą ir diskusijas,
kurios virto kolektyviškai sukurtu kūriniu – knyga/žurnalu. Čia
galite pažiūrėti ir paskaityti dirbtuvių proceso dokumentaciją,
proceso virtimą rezultatu, menininkų pozicijas. Vienas po kito
išsidėstę menininkų pasiūlymai ir projektai kuria daugialypį na-
ratyvą, keliantį klausimus ir siūlantį atsakymus dirbtuvių tema.
Dirbtuvėse kelti ir nagrinėti klausimai:
(a) Kas yra galerija? Baltas kubas, juoda dėžė,
atidarymų / vakarėlių vieta, socializacijos taškas,
komunikacijos erdvė, (pa)rodymo vieta, tinklinimo
mazgas, tramplinas į …
(b) Kokia yra dirbtuvėse dalyvaujančių menininkų
kūrybinė patirtis ir archyvas? Ar įmanomas
individualiai kolektyviškas minčių ir kūrinių audinys?
(c) Kaip, kodėl ir kokių kūrinių rinkinys virsta paroda? Koks
menininko vaidmuo parodos gimime?
(d) Kokios kūrybinės strategijos įmanomos galerijoje
ir už jos ribų?
(e) Kaip veikia fotografijos kūrimo, suvokimo ir sklaidos
mechanizmai?
(f) Koks fotografijos vaidmuo galerijoje (menas,
dokumentavimo ir komunikacijos priemonė)?
(g) Ir kiti dalyvių iškelti klausimai…
Paskaitos
Galerijos vedėja Ramutė Rachlevičiūtė papasakojo apie gale-
rijos atsiradimą 1991 m., jos programą, politiką ir menininkų
(Akademijos studentų ir dėstytojų) santykį su ja. Tarp kolek-
tyvinių darbų dirbtuvėse dar buvo surengta vieša paskaita
„Antiinstitucinio meno tradicijos posovietinėje Lietuvos dai-
lėje“, kurią skaitė menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė. Pirmoje
paskaitos dalyje ji aptarė teorines institucijų kritikos prieigas:
institucines meno teorijas (Arthur Danto, George Dickie,
Howard Becker), instituciją kaip neišvengiamą menininkų
bendrabūvio formą (Harold Rosenberg, Pierre Bourdieu), taip
pat muziejaus „griuvėsius“ (Douglas Crimp) ir baltojo kubo
„spąstus“ (Brian O’Doherty). Antroje dalyje – menininkų reak-
cijas į „baltąjį kubą“ Lietuvoje (nuo Banginio pilvo 1994 m. iki
Sutemų 1998m.) ir alternatyvių meno erdvių (neegzistuojan-
čios parodos atidarymas Vilniaus skulptorių dirbtuvėje DDD
1998 m., Butas’99 ir pan.) pavyzdžius. Po paskaitos vykusi
diskusija palietė pastarųjų dienų meno politikos situaciją, ta-
čiau klausimas, kodėl Vilniuje beveik nėra menininkų valdomų
erdvių, taip ir liko kyboti ore.
Migruojantis performatyvumas
Dirbtuvės nuo pat pradžių išlaikė savo performatyvų charak-
terį ir išbandė įvairiausias edukacijos ir bendradarbiavimo
formas: įprastas paskaitas keitė menininkų prisistatymai,
virstantys į diskusijas, jas sekė žaidimai, vėliau vėl buvo grįž-
tama prie seminaro formos ir kolektyvinių pietų bei vakarėlių
galerijoje ir mieste, staiga vėl įvykdavo performansas ar neti-
kėtai užsukęs menininkas pristatydavo savo projektą, tinkantį
dirbtuvių temai.
Dalyvavimas
Dirbtuvėse susirinko labai įvairią patirtį turintys jauni meni-
ninkai: nuo dar studijuojančių iki nemažą kūrybinę biografiją
sukaupusių žmonių. Vieniems galerija buvo teorinis-kritinis
iššūkis, kitiems ji žymėjo tam tikrą patirčių horizontą. Vie-
ni buvo betarpiškai susiję su fotografija, kiti su šiuolaikiniu
menu, o treti su filmiška ir performatyvia praktika. Tad ir čia
regime visiškai skirtingus požiūrius į galeriją: nuo grynai foto-
grafinio ir estetinio santykio su erdve iki probleminio kritinio
diskurso nagrinėjimo. Visi menininkų indėliai sudaro kolekty-
vinį peizažą – tam tikro erdvėlaikio būseną, išsivyniojančią į
visiškai asmeninius santykius su ta pačia tema.
www.3xpozicija.lt/galerijosakademija
Kūrybinės dirbtuvės
Galerijos akademija: proceso, kaip rezultato, siekis ir dokumentacija
Žurnalas
5
Vy
tautas M
ichelkevičius
gale
rijo
s
6
−Tu
esi
dir
btu
vių
zono
je;
This is an experimental lab, a collective of artists that got
together for three days to communicate, discuss, play and
produce a set of proposals and experiences in the form of a
publication.
Keywords: personal experience, participation vs. display,
the workshop as an exhibition, the process as an exhibition,
the process as the result, the ecology of art, collective work
and collective authorship, artistic communication, socially-
engaged creative work, translating theory into practice.
The workshop was held on 25-27 September 2008 in the
Akademija gallery. The open call had resulted in 25 proposals,
of which 15 had been selected as the most noteworthy ones,
while in the end a total of 12 artists were able to take part in
the workshop (the list is presented in the end of this publica-
tion). More than 30 people attended the open lecture.
The workshop, from the very beginning, encouraged the
participants to explore at least two directions: that of the
“imaginary gallery” as an ideal and conceptual notion, and
that of the “museum with or without walls” conception, where
the gallery is understood as a certain physical body with its
own borders and rules. The topic of the workshop initiated
discussions, yet at the same time it often appeared to limit
them – just as the inversely titled event (Galerijos akademija)
and the space (Akademijos galerija) we were working in.
The workshop as an exhibition: The setting for the artists’
participation and work was being created here and now. The
workshop in this case was understood as experimenting with
the exhibition format, while the gallery itself was being dis-
cussed as a medium (between the artist and the audience).
The workshop is a small educational form that involves not
only listening to lectures or viewing the artists’ projects, but
also making space for all of the participants to freely express
themselves and exchange experience and work. The aim of
the workshop was to create a temporary autonomous zone
that would stimulate creativity and discussions, which would
in their turn give birth to a collectively conceived work – a
book/magazine. Here you will find the documentation of the
workshop process and its conversion into the result, as well as
the artists’ perspectives. The presented proposals and proj-
ects create a multidirectional narrative that raises questions
and proposes answers related to the workshop’s topic.
Questions raised and discussed in the workshop:
(a) What is a gallery? A white cube, a black box, a place for
openings/parties, a socialization spot, a space for
communication, a place for exhibiting, a network node,
a stepping-stone to…
(b) What is the creative experience and the “back
catalogue” of the participating artists? Is an
individually collective fabric of thoughts and
works possible at all?
(c) How, why, and in what form does a collection
become an exhibition? What is the artist’s role in
conceiving one?
Workshop
The Gallery Academy: conceiving and documenting the process as the result
(d) What creative strategies are imaginable within and
outside the gallery?
(e) How do the mechanisms of creation, perception and
distribution of photography work?
(f) What role does photography assume in a gallery
space (artistic discipline, means of documentation
and communication)?
(g) Other questions raised by the participants…
Lectures: The head of the gallery Ramutė Rachlevičiūtė
recounted the story of how the gallery had been founded in
1991, covering its program, policy and the artists’ (Vilnius
Academy of Arts students and faculty) relationship with the
institution. Among other collective works, the workshop
featured an open lecture titled Traditions of anti-institutional
art in post-Soviet Lithuania, presented by art critic Skaidra
Trilupaitytė. In the first part of it, she discussed the theoreti-
cal assumptions behind the criticism of institutions: the insti-
tutional art theories (Arthur Danto, George Dickie, Howard
Becker), the institution as the inevitable form of the artists’
coexistence (Harold Rosenberg, Pierre Bourdieu), as well as
the “ruins” of the museum (Douglas Crimp) and the “trap” of
the white cube (Brian O’Doherty). The second part presented
the examples of the artists’ reactions to the “white cube” in
Lithuania (from Whale’s Stomach, 1994, to Twilight, 1998) and
alternative art spaces (the opening of the nonexistent exhibi-
tion in Vilnius sculptor studio DDD in 1998, Apartment’99,
etc). The discussion that took place after the lecture touched
upon the recent art policy situation, yet it still remained un-
clear why there are almost no artist-run spaces in Vilnius.
Migrating performativity: The workshop, from the very start,
managed to maintain a performative character and employed
a variety of educational and collaborative forms: the usual lec-
tures were followed by artist presentations that turned into
discussions, which in their turn were followed by games, while
later everything was being brought back to the seminar form,
collective dinners and parties in the gallery or out in the city,
interrupted by a spontaneous performance in the gallery or
an unexpected presentation of a thematically related project
by an artist who just dropped by.
Participation: The workshop participants were young artists
with substantially different backgrounds: from those still
studying to those with solid creative biographies. Some treat-
ed the gallery as a theoretical/critical challenge, while other
saw it as delineating a certain horizon of experiences. Some
were interested in the context of photography, others in that
of contemporary art or cinematic and performative practices.
Consequently, here one can find absolutely different notions
of a gallery, ranging from purely photographic and aesthetic
view of the space to critical analysis of the discourse. The
input of all artists forms a collective landscape – a state of
a certain space-time that unfolds into completely personal
relationships with the same problem.
www.3xpozicija.lt/galerijosakademija
Žurnalas
7
Vy
tautas M
ichelkevičius
8
Vit
alij
Čer
viak
ov
indelis/contri-butions
9
Bal
tos
sien
os
->
Bal
tos
sien
os
->
Bal
tos
gri
ndys
->
Lank
yto
jai s
usili
eja
su s
iena
zir
gri
ndin
iu
Lank
yto
jam
pas
iūlo
ma
per
sire
ngti
dra
buž
iais
, kur
ių s
pal
va ir
fak
tūra
yra
tos
gal
erijo
s g
rind
ų .
Foto
dra
buž
iai.
Lank
yto
jai s
usili
eja
su g
aler
ijos
gri
ndin
iu
Lank
yto
jam
pas
iūlo
ma
per
sire
ngti
dra
buž
iais
, kur
ių s
pal
va ir
fak
tūra
yra
tos
gal
erijo
s g
rind
ų .
Foto
dra
buž
iai.
Lank
yto
jai s
usili
eja
su g
aler
ijos
sien
a
Lank
yto
jam
pas
iūlo
ma
per
sire
ngti
dra
buž
iais
, kur
ių s
pal
va ir
fak
tūra
yra
tos
gal
erijo
s si
enų
.Fo
tod
rab
užia
i.
Lank
yto
jai s
usili
eja
su g
rind
iniu
ar
sien
a
Lank
yto
jam
pas
iūlo
ma
per
sire
ngti
dra
buž
iais
, kur
ių s
pal
va ir
fak
tūra
yra
tos
gal
erijo
s si
enų
ar g
rind
inio
.Fo
tod
rab
užia
i.
TIP
IŠK
AM
EW
HIT
E C
UB
E--
-->
----
>G
ALE
RIJ
OJE
SU B
ALT
OM
IS S
IEN
OM
IS,
BE
T K
ITO
S SP
ALV
OS
GR
IND
IMIS
Bal
tos
sien
os
->
Tam
sio
s g
rind
ys -
>
Bal
tos
sien
os
->
Tam
sio
s g
rind
ys -
>
Bal
tos
sien
os
->
Tam
sio
s g
rind
ys -
>
Bal
tos
sien
os
->
Tam
sio
s g
rind
ys -
>
TON
Ų S
AN
TYK
IAI:
ME
NO
KŪ
RIN
YS-
ŽM
OG
US-
AP
LIN
KA
[B
ALT
AS
FON
AS]
---
->
Mas
kuo
jant
ys r
ūbai
žm
onė
ms,
ne
mėg
stan
tiem
s iš
sisk
irti
iš a
plin
kos.
Kam
uflia
žas
sud
aryt
as iš
gal
erijo
je
esan
čių
inte
rjer
o e
lem
entų
.La
nkyt
oja
m p
asiū
lom
a ap
sire
ngti
įv
airi
ų m
od
elių
bal
tais
dra
buž
iais
, ku
rie
nive
liuo
jasi
su
aplin
ka.
Ais
tė V
iršu
lytė
Antistresinės šlepetės
Tiems, kurie jaučiasi nesma-
giai atėję iš lauko purvinais
batais į galerinę erdvę, kurie
retai kada lankosi meno
erdvėse, kurie nemėgsta
išskirtinio dėmesio,kuriems
artimesnė namų aplinka,
kurie vertina patogumą ir
mėgsta vaikščioti tyliai. Taip
pat visiems, kurie jaučiasi
nejaukiai baltojo kubo tipo
patalpose.
Prieš įeinant į galerijos
vidų, koridoriuje pasiūloma
apsiauti specialiai tai gale-
rinei erdvei sukurtu apavu
- minkštomis ir lanksčiomis
šlepetėmis, ant kurių išorinės
medžiagos yra grindų spal-
vos ir faktūros atvaizdas. Šle-
petės tampa tarpininku tarp
lankytojo ir jam svetimos
erdvės, sušvelnina kontaktą
su aplinka, suteikdamos tos
vietos identitetą.
Anti-stress slippers
These are designed for those
who feel uncomfortable when
they come to the gallery
space from outside with dirty
shoes, those who tend to
be rare guests in art spaces,
those who prefer to avoid
attracting special atten-
tion, those who favour their
domestic environment, value
comfort and like to walk
quietly. They’re encouraged
to put on the slippers that
“sync” with the gallery floor.
Gallery camouflage
Disguise clothes for people
who dislike standing out.
The camouflage is made of
elements of the gallery’s
interior.
11
Aistė V
iršulytė
Migruojančios
galerijos taisyklės:
- Eksponuok parodą rastoje,
sukurtoje ar esamoje galeri-
joje vieną dieną.
- Parodos atidarymas bus ir
jos uždarymas.
- Padaryk parodos foto ar vi-
deo dokumentaciją ir siusk ją
į www.migruojantigalerija.lt
- Išsirink parodos lankytoją,
kuriam sutikus, perduok
kūrinius bei migruojančios
galerijos taisykles.
The rules of the
Migrating Gallery:
- Put on an exhibition in a
found, created or existing gal-
lery for one day.
- The opening of the exhibition
will coincide with its closing.
- Document the exhibition in
photographic or video format
and send the documentation
to www.migruojantigalerija.lt
- Select a visitor of the gallery
and, if he or she agrees, pass
on the works and the rules of
the migrating gallery.
12
−Tu
esi
indėl
iozo
noje
;
Vit
alij
Čer
viak
ov
14
15
Kip
ras Dub
auskas
Nebaigtas tėvo darbas, 1990-2008
73x92cm, reprodukcija: Vitalij Červiakov
Tapybos darbas buvo nutapytas 1990 m. – naujų judėjimų, idėjų ir vietų atsiradimo laikotarpiu. Tapybos darbe vaizduojami tapytojo sūnūs, tačiau dėl pastovaus judėjimo darbas liko nebaigtas. Tapybos darbas autoriui niekada nepatiko, jis niekur nebuvo eksponuojamas.
Tai atviras pasiūlymas dalyvauti galerijos Artkor organizuojamoje parodoje iš serijos Lost projects (Dingę projektai), pradėtos 2006 m. Atspirties taškai šiam projektui galėtų būti tokie parodos ekspozicijos pavyzdžiai, kaip: nebaigtų darbų paroda, sugadintų darbų paroda, dingusių darbų paroda, sudužusių darbų paroda, ištrintų darbų paroda, neatrinktų darbų paroda.
—
Unfinished work by my father, 1990-2008
73x92cm, reproduction: Vitalij Červiakov
The painting was created in 1990 – in a time when new movements, ideas and places emerged. The work portrays the painter’s sons, yet the painting remains unfinished due to constant migration. The author never liked the painting, the latter was never on display.
This is an open call for participation in an exhibition from the Lost
projects series, started by the Artkor gallery in 2006. The points of reference for this project could be the following examples of an exhibition’s concept: exhibition of unfinished works, exhibition of damaged works, exhibition of lost works, exhibition of broken works, exhibition of erased works, exhibition of rejected works.
16
−Yo
u ar
eno
w in
the
cont
rib
utio
nsse
ctio
n;
Kip
ras
Dub
ausk
as
Kažko vis trūksta, kažko vis negana
Vienas sekmadienis, VilniusKaip tai nutinka, kad kažkas keikto prakeikto, apraudoto virsta neišmatuojamos nostalgijos tema? Kaip kad prastos technologijos, kurios savo laiku erzindavo arba tiesiog atrodydavo „norma“, šiandien fetišistiškai jaudina. Tokį slaptą susižavė-jimą kelia nurudavę ir (ne itin) kvepiantys (tyčia) Tyliojo modernizmo puslapiai ir bluktelėjusios nuotraukos. Dar didesnį – jo turinys, iš puslapių plūstanti maištinga dvasia, entuziazmas ir prisiminimų pulsavimas. Labiausiai širdelę kirbina pogrindžio nuotaika: kol Vakarų menininkai kovojo su galerijų hegemonija (1969 m. Dickie suformuluoja institucinį meno apibrėžimą, 1971 m. atšaukiama Haacke’s paroda Niujorko Guggenheimo muziejuje dėl darbuose prieštaringai išviešintų šio muziejaus valdytojų verslo ir asmeninių santykių, 1976 m. O’Doherty ištaria stebuklingą frazę „white cube“...), tylieji lietuvių modernistai išgyveno sa-vąjį meną privačiose erdvėse: „Dirbtuvėse, bent mano galva, vykdavo didesni dalykai, nei parodose. Jų reikšmė būdavo visuomeninė (gerąja prasme): primindavo, kad valdžia ne viską gali, kad dailininkai gyvi, žmonės gyvi, kūryba gyva, kartu ir tauta gyva“ (Geda, p. 180). „Pas mus užeidavo ir nepažįstami žmonės. Ateidavo kartais net grupė-mis. Mūsų namų ir Šerio dirbtuvės durys visuomet būdavo visiems atviros. Ateidavo Jaunimo teatro aktoriai, studentai. Įeidavo, pasižiūrėdavo, linktelėjimais pasi-sveikindavome ir išeidavo. Aš neidavau susipažinti ar ko nors aiškinti. Tokia buvo atmosfera. Dabar prisiminus – neįtikėtina! Visiškas pasitikėjimas“ (Šerienė, p. 212). Štai jums nuoširdi Buto’99 priešistorė.Ir kur modernistinė meno kūrinio aplinka, besistengianti kuo labiau izoliuoti jį nuo bet kokio santykio su išoriniu pasauliu (kurią bandą sutriuškinti apsimeta postmo-dernistai)?
Kitas sekmadienis: kodėl menininkai buriasi
Iškilo klausimas: kodėl šiandien menininkai taip vangiai buriasi į grupuotes? Ban-dau prisiminti šiandien egzistuojančias – ateate, coolturistės? Vis dėlto jų vaidmuo meno gyvenime lieka marginalinis – gal nėra priežasties, pateisinančios grupės eg-zistavimą, sinergijos efekto? Pasikonsultuoju su minėta knyga ir Repšys man paaiškina: „Pas juos būdavo įdomu. Paskui ne be Vildžiūno iniciatyvos ten pastatė dirbtuves Mazūras, Karalius, pradė-jo Kuzma, o baigė Navakas. Vis dėlto jo iniciatyva susibūrė ta kompanija, surengusi bendrą parodą (1984). Čia buvo tikrai natūrali grupė. Nesvarbu, kad jie buvo visai skirtingi, bet jų susibūrimą galima pateisinti – ant vieno sklypo dirbtuves pasi-statė“ (p. 197-198).
Spalio 5-ojiSąrašas pavadinimų galimiems tekstams apie galimas parodas ir įvykius (visada pra-vartu pasiruošti iš anksto):
- įvykiams meno centre:Meno centras – tai naujų idėjų oro uostas. Kviečiame pasinaudotiMeno centras – populiari susitikimų vieta VilniujeMeno centro kavinė – mėgstama Vilniaus menininkų susitikimų vieta
- įvykiams kitose šviesiose vietose:Kažkas ir vėl gavo premijąJono Jonaičio retroperspektyvaMenas tikėtose erdvėse
- spaudos nenušviečiamiems įvykiams:Kas nėra svarbu?(E)misija neįmanomaDirba kasmet, išskyrus pirmadienį
Ta pati diena, pavakarysĖjau pro meno centro kavinę, (vos) įžiūrėjau su kėde susiliejusį menininko jaunų die-nų portretą.
Penktadienio rytas, spalio 17 d.Sapnavau: einame į meno centrą pristatyti savo leidinio, iš baimės skauda pilvą (prie dėmesio, oficialumų nepratę). Bet jau nuo pat Rūdininkų skvero dingsta šaliga-tvis, visur linguoja baltos obelys (kaip Rakausko nuotraukose) – vietoj meno centro auga didelis sodas, o jame žaidžiami konceptualūs žaidimai. Kazė pina senąjį sodą ryžių popieriaus juostomis, Mazūras pučia didžiulę žarną, Karalius virina konstruk-tyvią figūrą, Vladas į tarpšakius pina virvinius voratinklius.
17
Lina Michelkevičė
P R O C E S O G A L E R I J A
Paroda kaip kûrinys evoliucionuoja visà savo egzistavimo laikà.
Kiekvienas parodoje dalyvaujantis menininkas kuria/komentuoja
parodos koncepcijà ir struktûrà realiu laiku. Paroda suformuojama
iki jos uþdarymo. Uþdarymo momentu paroda yra baigtas kûrinys.
MENININKAS = KURATORIUS UÞDARYMAS = ATIDARYMASPARODA = KÛRINYS
Oro baliono pûtimas, galerija Akademija, 2008 09 277 min
* Process gallery. The artists suggest that the exhibition as a work of art evolves throughout its display time, until it finally culminates during the closing – when the exhibition is created
P R O C E S O G A L E R I J A
Paroda kaip kûrinys evoliucionuoja visà savo egzistavimo laikà.
Kiekvienas parodoje dalyvaujantis menininkas kuria/komentuoja
parodos koncepcijà ir struktûrà realiu laiku. Paroda suformuojama
iki jos uþdarymo. Uþdarymo momentu paroda yra baigtas kûrinys.
MENININKAS = KURATORIUS UÞDARYMAS = ATIDARYMASPARODA = KÛRINYS
Oro baliono pûtimas, galerija Akademija, 2008 09 277 min
Kaip Jurgelis daro
žaidimo dokumentacija
/ galerija Akademija, 2008
Jurgeli meistreli yra tradici-
nis lietuvių liaudies žaidimas,
kurio metu išrinktas asmuo
ratelio vidury atlieka jude-
sius, o stovintys ratelyje juos
imituoja. Dainuodami pirmą-
ją frazę „Jurgeli meistreli,
mokyk savo vaikus“, žaidėjai
susikabinę rankomis eina
ratu aplink Jurgelį. Skanduo-
dami antrąją „O jūs vaikai
taip darykit, kaip Jurgelis
daro“ – imituoja.
Menininkų pasaulis panašus
į uždarą ratą, kuriame jie
tarpsta. To rato šventovė yra
galerija. Tačiau jos teisė su-
teikti daiktams ir reiškiniams
meno statusą praranda
reikšmę, kai meninės patirtys
priartėja prie kasdienių
patirčių.
The way Jurgelis does it
documentation of a game
/ the gallery Akademija, 2008
Jurgeli meistreli (Jurgelis the
master) is a traditional Lithu-
anian folk game that involves
a selected person standing
inside a circle and making
movements, with those form-
ing the circle imitating these
movements. Singing the first
phrase, “Jurgelis the master,
teach your little children”, the
players go in circles around
“Jurgelis” holding each oth-
er’s hands. When chanting the
second one, “And you, kids,
do it the way Jurgelis does it”,
they imitate the movements.
The artists’ world resembles
a closed circle. The “shrine”
of this circle is the gallery.
However, it’s power to assign
the status of “art” to objects
and phenomena stops
making sense when artistic
experiences become increas-
ingly resemblant of everyday
experiences.
20
−Tu
esi
indėl
io
zono
je;
Jona
s Lo
zura
itis
21
Jonas Lo
zuraitis
22
Mild
a Z
abar
ausk
aitė
ir R
ob
erta
s N
arku
s
Grupiniai erdvės patyrimai
arba galėtų būti ir kitoks
Nepažįstami žmonės, pri-
versti važiuoti kartu, neturi
kur dėti akių, vengia tiesaus
žvilgsnio ar kitokios komuni-
kacijos. Atsidarius durims visi
lengviau atsidūsta ir skuodžia
savais keliais. Galbūt ir Lie-
tuvos galerijų situacijai tinka
apibūdinimas klaustrofobiš-
ka – nėra vietos atsitraukti,
pažvelgti iš šalies ir netgi
nelabai aišku, kur tas liftas
važiuoja.
Fotografijų kompoziciją mak-
simaliai riboja ankšta lifto
erdvė ir pasirinkta primityvi
„muilinės“ technika.
23
Mild
a Zab
arauskaitė ir Ro
bertas N
arkus
24
Mild
a Z
abar
ausk
aitė
ir R
ob
erta
s N
arku
s
Group experiences of the
space or It could have been
different as well
Strangers who, by chance,
are forced to be in an eleva-
tor together don’t know
where to put their eyes; they
avoid direct looks and other
modes of communication.
When the doors are finally
open, everyone feels re-
lieved and get on their way.
It may be that the situation
of Lithuanian galleries can be
described as claustrophobic
as well: there is no place to
step back, look at things
from a different angle, and
it’s not clear even where the
elevator is going.
The photographs are
extremely limited by the nar-
row space of an elevator and
the primitive cheap camera
technique.
25
Mild
a Zab
arauskaitė ir Ro
bertas N
arkus
„P“galerija
exPozicijos schema
maTavimo vineTas m
26
−Yo
u ar
eno
w in
the
cont
rib
utio
nsse
ctio
n;
Lina
Mik
laše
viči
ūtė
„P“galerijŲ TiPai
auKŠTŲ
sKaČius
Atskiri boksai 1 1—5
TalPa
(žmogus)
Daugiaaukščiai
rampiniai3—5 100—500
Požeminiai vieno aukšto 1 25—200
Sublokuoti boksai 1 25—100
Daugiaaukščiai, pusiau
požeminiai rampiniai4—6 100—500
Požeminiai rampiniai
daugiaaukščiai2—3 50—500
Mechanizuoti
daugiaaukščiai8—12 500—1000
27
Lina Miklaševičiū
tė
F Naktinė ekspozicija viešose erdvėse
Vita PečialiūnėKaip atrodo fotogra�ja iki fotogra�jos? Vientisoje mus supančioje aplinkoje už�ksuoti laiko ir erdvės rėmai.
„P“ galerijos erDvĖ
rauDonoji zona
gelTonoji zona
Žalioji zona
The P gallery is a new
exhibition space. It is a
restrictive one: every artist
gets a uniform display area
(2x6 meters) and limited
time and money resources.
In the end, the P gallery is a
commentary of the existing
art institution policies.
28
Lina
Mik
laše
viči
ūtė
F Naktinė ekspozicija viešose erdvėse
Vita PečialiūnėKaip atrodo fotogra�ja iki fotogra�jos? Vientisoje mus supančioje aplinkoje už�ksuoti laiko ir erdvės rėmai.
29
Vita P
ečialiūnė
J. BasanavičiausŠvitrigailos g.
Ševčenkos g.
Savičiaus g.
Šv. Ignoto g.Užupio g.
Paupio g.
Nepriklausomybės aikštėŠevčenkos g. 16 (loftai)Šv. Ignoto g. 5Paupio g. 13Savičiaus g. 11Vilniaus dailės akademija
Ekspozicijos planas mieste
30
Vit
a P
ečia
liūnė
„F”Naktinė ekspozicija viešose erdvėse.
Kaip atrodo fotogra�ja iki fotogra�jos? Vientisoje mus supančioje aplinkoje už�ksuoti laiko ir erdvės rėmai. Mano kuriama optinė iliuzija, jog erdvėje matomas plokščias kadras, – tai tik nuoroda į fotogra�ją.
Erdvėje projektuoju šviesą (keturkampę geometrinę formą), kuri tarsi apibrėžia mano pasirinkto kadro ribas, ir, tuo pačiu, suplokština erdvę. Tamsaus fono įrėmintas šviesos kadras atrodo plokščias dėl tiesioginės šviesos krypties – šešėliai beveik pranyksta, sumažėja spalvos intensyvumas, erdvėje skirtingu nuotoliu išsidėstę objektai apšviesti susijungia į vieną dvimatę plokštumą.
Kryptingas dėmesys – būtina sąlyga norint pamatyti taisyklingą projektuojamą geometrinę formą. Todėl ekspozicijos vietose žiūrovui pateikiu žiūrėjimo taško ir rakurso nuorodą. Žiūrint iš šono forma transformuojasi ir vėl matomas erdvinis vaizdas.
“F” Naktinė ekspozicija
viešose erdvėse.
Kaip atrodo fotografija iki
fotografijos? Vientisoje mus
supančioje aplinkoje užfik-
suoti laiko ir erdvės rėmai.
Mano kuriama optinė iliuzija,
jog erdvėje matomas plokš-
čias kadras, – tai tik nuoroda
į fotografiją.
Erdvėje projektuoju šviesą
(keturkampę geometrinę
formą), kuri tarsi apibrėžia
mano pasirinkto kadro ribas,
ir, tuo pačiu, suplokština
erdvę. Tamsaus fono įrėmin-
tas šviesos kadras atrodo
plokščias dėl tiesioginės
šviesos krypties – šešėliai
beveik pranyksta, sumažėja
spalvos intensyvumas, erdvė-
je skirtingu nuotoliu išsidėstę
objektai apšviesti susijungia į
vieną dvimatę plokštumą.
Kryptingas dėmesys – bū-
tina sąlyga norint pamatyti
taisyklingą projektuojamą
geometrinę formą. Todėl
ekspozicijos vietose žiūrovui
pateikiu žiūrėjimo taško ir
rakurso nuorodą. Žiūrint iš
šono forma transformuojasi ir
vėl matomas erdvinis vaizdas.
“F” Nighttime exhibition in
public spaces.
What does photograph be-
fore photography look like?
Essentially, it’s the frame of
time and space captured in
the environment that sur-
rounds us. The optical illusion
of a two-dimensional image
visible in the space, created
by me, is just an allusion to
photography.
I project light (in a tetrago-
nal geometric shape) onto
the space, thus delineating
the borders of a selected
“shot” and simultaneously
flattening out the space it-
self. The framed highlighted
shot, with its dark back-
ground, appears to be flat
because of the direct stream
of light – the shadows disap-
pear almost completely, the
intensity of the colour is
decreased, objects that are
distant from each other in
the three-dimensional space
form a single two-dimension-
al flat surface when light is
projected onto them.
Directional attention is a
necessary condition if one
wishes to see the correct
projected geometric form.
Thus I provide the view-
ers with viewing spot and
perspective directions in the
exhibition locations. When
viewed from the side, the
form is transformed back to
spatial image.
32
Vit
a P
ečia
liūnė
PRIEDeLiS: Iniciatyvos/ARTIST initiatives
33
Pirm
asis gale
rijos B
RA
plakatas / The fi
rst po
ster of B
RA
gallery
Paro
do
s gale
rijoje B
RA
plakatas / P
oste
r of an exh
ibitio
n in BR
A g
allery
gale
rijo
s
34
BR
A /
Art
core
/ A
rtko
r−T
u es
i p
ried
ėlio
zo
noje
;
Raštelis ant g
alerijo
s BR
A d
urų / The no
te on the g
allery d
oo
r “Do
n’t clo
se the galle
ry. Let it be o
pe
n. Mariu
s” P
arod
os g
alerijo
je BR
A p
lakatas / Po
ster o
f an exhib
ition in B
RA
gallery
Žurnalas
35
BR
A / A
rtcore / A
rtkor
Fragmentai iš pokalbio apie
galerijos Artcore antrąjį
atidarymą. Apie mokyklą,
bendradarbiavimą ir
rezultatus kalbasi Liudvikas
Buklys (toliau L.B.), Gintaras
Didžiapetris (G.D.) ir
Rasa Juškevičiūtė (R. J.)
Visą pokalbį galite rasti
Artcore Magazine 2006,
Nr. 5, hardcore.lt/artcore/
artcore%20magazines(1-6)/
ARTcore5.pdf
Kip
ras
Dub
ausk
as, C
UL
de
SAC
Jan Ko
rber, R
astų ob
jektų paro
da / Fo
und o
bjects exhib
ition, 2007
gale
rijo
s
36
−Yo
u ar
eno
w in
the
init
iati
ves
sect
ion;
BR
A /
Art
core
/ A
rtko
r
2003 m. sausio 8 d. (trečia-
dienį) S. Konarskio gatvės 37
namo patalpose buvo atida-
ryta galerija BRA. 2006 m.
balandžio 21 d. tose pačiose
patalpose buvo atidaryta
galerija Artcore. 2008-ųjų ru-
denį ji buvo vis dar vienintelė
Vilniuje menininkų valdoma
galerija-projektų erdvė.
On 8 January 2003, Wednes-
day, the BRA gallery was
opened in the space located
in S. Konarskio str. 37. On
21 April 2006, the Artcore
gallery was launched in the
same space. In Fall 2008 it
was still the only artist-run
gallery and project space in
Vilnius.
Gal
erija
Art
core
, 200
6
Artko
r atidarym
as / Artko
r op
ening, 2006
Žurnalas
37
BR
A / A
rtcore / A
rtkor
Pasiūlymas: menininkų pro-
jektų erdvė Deglas (darbinis
pavadinimas)
Pasiūlymo architektas: An-
drius Skiezgelas (PUC_Plat-
form for Urban Culture)
Planuota vieta: buvęs degali-
nės pastatas ir teritorija (apie
1 ha, Minsko pl. 3, Vilnius)
Iniciatoriai: VDA studentai,
jauni muzikai, menininkai,
architektai, menotyrininkai
Faktas: 2007-ųjų pavasarį
projektas buvo pateiktas
svarstyti biurui Vilnius – Eu-
ropos kultūros sostinė 2009
(VEKS). Vasaros pradžioje
projektas buvo atmestas,
siūlant jį modifikuoti ir vietoj
ilgalaikės (kelerių metų)
renginių programos padaryti
savaitės trukmės festivalį, ku-
rio lankytojai galėtų stebėti,
kaip menininkai stato ir dažo
sienas, kuria meną, groja bei
dainuoja. Renginiui VEKS
siūlė panašų biudžetą kaip ir
keliametei programai, tačiau
iniciatyvinė menininkų grupė
nenorėjo nusileisti ir po kele-
to susitikimų projektas buvo
atidėtas neribotai ateičiai.
Trumpa koncepcija: Siūloma
buvusias degalinės patalpas
modifikuoti į ekspozicijų ir
renginių erdvę. Planuojama
nepriklausoma projektų er-
dvė būtų kolektyviškai valdo-
ma iniciatyvinės menininkų,
menotyrininkų ir architektų
grupės, siekiant įtraukti ir
kuo daugiau aktyvių Vilniaus
gyventojų.
Tai būtų gyva vieta, į kurią
užsukęs gali rasti ne tik paro-
dą, bet ir pabendrauti su ten
kuriančiais menininkais, susi-
pažinti su iš užsienio atvyku-
siais kolegomis, sudalyvauti
bendroje meninėje akcijoje,
paskaityti knygą, peržiūrėti
su bendraminčiais filmą ar
tiesiog pasiklausyti geros
muzikos, o gal net vykstančio
koncerto. Menininkų valdo-
mos erdvės stiprybė – tai,
kad ji gali lengvai užmegzti
kontaktus su panašiomis
grupėmis visoje Europoje ir
pasaulyje, įsijungti į milži-
nišką tinklą ir nuolat vykdyti
meninius mainus taip sutei-
kiant renginiams tarptautinę
kokybę.
Proposal: artists’ project
space Deglas (eng. The
Torch)
Architect of the proposal:
Andrius Skiezgelas (PUC_
Platform for Urban Culture)
Planned location: former
gas station building and the
surrounding territory (ap-
proximately 1 ha, Minskas
highway 3, Vilnius).
Initiators: Vilnius Academy
of Arts students, young
musicians, artists, architects,
art critics.
Fact: in Spring 2007 the
project proposal was submit-
ted to the Vilnius – Euro-
pean Capital of Culture 2009
bureau. In the beginning of
the summer it was rejected
with a recommendation
to shorten the long-term
(several years’) program of
events to a weeklong festival
that would allow the visitors
to watch how the artists
build and paint the walls,
create works, play music and
sing. The festival was offered
a budget similar to that of
the long-term project, yet
the artists’ initiative group
declined this offer and,
after a number of meetings
with the national program’s
coordinators, the project
was postponed to unspeci-
fied date.
gale
rijo
s
38
Deg
las
−Tu
esi
pri
edėl
io
zono
je;
Žurnalas
39
Deg
las
gale
rijo
s
40
Deg
las
−Yo
u ar
eno
w in
the
init
iati
ves
sect
ion;
Utopia
buvusi degalinė
Minsko pl. 3, 2007
Jaunųjų menininkų entuziaz-
mas ir noras sukurti degali-
nėje klestinčią meno erdvę,
alternatyvią ŠMC, man
pradėjo asocijuotis su XX a.
pradžios Rusijos avangardistų
entuziazmu ir jų utopiniais sie-
kiais. Pastatas tapo palytėtas
savotiško „utopinio mito“.
/ Enthuasiastic young artists
and their desire to create a
space in the gas station as an
alternative to CAC reminds
me of Russian avangardists in
the beginning of 20th centu-
ry, with their enthusiasm and
utopian goals. The building
itself seems to be touched by
"the utopian myth".
Žurnalas
41
Julius Balčiko
nis
gale
rijo
s
42
Juliu
s B
alči
koni
s−T
u es
i p
ried
ėlio
zo
noje
;
Žurnalas
43
Julius Balčiko
nis
TV benefisas
Paroda, performansas ir
filmas / Bokšto g., Vilnius,
2003
TV benefit
Exhibition, performance and
video / Bokšto str., Vilnius,
2003
Two young artists decide to
open a new gallery in one of
the streets in Vilnius. They
simply take pictures of each
other in that street, hanging
the resulting works on the
shut windows of a derelict
house. The opening of the
exhibition becomes a live
happening, the documen-
tation of which, merged
with the opening of a usual
exhibition in one of Vilnius’
galleries, becomes a work of
video art.
gale
rijo
s
44
Vy
tau
tas
Mic
helk
evič
ius
ir T
adas
Šar
ūnas
−Yo
u ar
eno
w in
the
init
iati
ves
sect
ion;
Žurnalas
45
Vy
tautas M
ichelkevičius ir Tadas Šarūnas
2005 metų vasarą 14 VDA studentų
Žagarėje praleido 10 dienų. Liepos
23 dieną jie pristatė parodą Žagarės
Naryškinų dvare. Tikslas buvo kurti
darbus tokius, kaip nupjauti kaimynui
žolę, tik kūrybiniame lygmenyje.
2006 metų vasarą 16 VDA studentų
Žagarėje praleido 18 dienų. Prieš
atvažiuojant Laura pasakė: “Manau,
Žagarėje trūksta ugnikalnio.” Liepos
22-23 dienomis buvusiose internato
patalpose buvo pristatyta paroda bei
dokumentacija to, ką jie darė 18 dienų.
—
Summer 2005: 14 students from
Vilnius Academy of Arts spent 10
days in Žagarė town. On the July 23
they made an exhibition at Naryškinai
Palace in Žagarė. The aim was to make
art pieces as to cut the grass for a
neighbour but only in creative level.
Summer 2006: 16 students from
Vilnius Academy of Arts spent 18 days
in Žagarė town. Before going there
Laura said, „I think Žagarė is missing
the volcano“. On the July 22-23 they
presented an exhibition and the docu-
mentation of what they did during 18
days in the former boarding-school.
Agata Erlacher, Agnė Kasilovska, An-
drej Vasilenko, Dalia Dūdėnaitė, Elena
Narbutaitė, Gintaras Didžiapetris, Ju-
lius Balčikonis, Karolis Medzikauskas,
Kristina Buklytė, Laura Kaminskaitė,
Liudvikas Buklys, Ona Kvintaitė, Rasa
Juškevičiūtė, Antanas Gerlikas, Vytas
Narbutas, Žilvinas Landzbergas
Rėmėjas/ Supporter:
Edvardas Andrijaitis
Projekto koordinatorė / Coordinator:
Rasa Juškevičiūtė
Žagarės vyšnių festivalio organizatorė / Organizer of Žagarė Cherry Festival:Sarah Rabagliati
Info nr:
842656958
842656960
AČIŪ/Thanks to:
Sarah Rabagliati
Edmundui Andrijaičiui
„Arx Baltica“
Kavinės „Švėtė“ darbuotojoms
ir Laimai Korsakienei
Žagarės policijai, ypač Sauliui
Žagarės Šv. apaštalų Petro
ir Povilo bažnyčiai
Alvydui Bingkonui
Žagarės mokyklai, direktoriui
ir mokytojoms
Žagarės seniūnijai
klausimai:
Pamenu, grįžęs iš Žagarės jaučiausi lyg būčiau grįžęs iš filmo, kuris priminė futuristinį antiutopinio Godard’o „Alphaville“ ir retroaktyvaus Feli-nio „Amarcord“ hibri-dą, o jūsų pasirodymas buvo panašus į juodą monolitą (arba toliu apkaltą juodą Batmano automobilį) Stanley Kubricko „2001 metų kosminėje odisėjoje“. Taigi, kokia buvo jūsų misija?
Ką reiškia praleisti aštuoniolika dienų Ža-garėje jums ir Žagarės gyventojams?
Paskambinus į Žaga-rės miesto taksofoną numeriais 842656958 ir 842656960 pavyko gauti porą klausimų. Vytu prisistatęs ponas sakė nebijotų pa-klausti, kada Batmano mašina turės vandenilio variklį ir ar jūsų paro- doje dalintas baltas bilietas galioja ir už parodos ribų?Ponia Julija norėtų žinoti, kodėl, jei gaidys užgieda, bus lietaus?
Sporto sale paversta sinagoga tapo perfor-matyvių pasirodymų erdve. Įdomu, ką manė
Žagarės gyventojai apie jų vargonininko Alfonso Giedros atliktą Dj Shadow remikso remiksą?
Ką reiškia kurti už gale-rijos/muziejaus sienų?
Jūsų kūrinius galima priskirti erdvės spe-cifiniam menui (site-specific art). Kaip šiuo atveju jūsų kūrinių atsi-radimo istoriją įtakojo tai, kad pagrindinė ekspozicija (vartojant įprastus muziejinius terminus) buvo ekspo-nuojama buvusiame internate?
Ar buvo kokių nors projektų, kurių nerea-lizavote dėl jų dydžio, lėšų stokos ar kitų priežasčių?
Nemaža kūrinių dalis siekė išlikti pėdsaku, žyme, simboliu, kurie pergyventų pačią paro- dą. Kioskas, dviratis, Batmano automobilis, balti bilietai, atvirukai, juodos lelijos arklidės tvenkinyje, sandėlio modelis, grafiti užra-šai – kurie iš šių ar kitų objektų įsitvirtino Ža-garės laisvai cirkuliuo-jančių objektų sąraše?
Kas nutiko kioskui? Ar kiosko formatas šiuo atveju atstojo ideologi-
nę baltojo kubo erdvę? Ar buvo kokių nors gandų apie jūsų kūri-nius? Ar nebandėte jų skleisti patys ir ar jie yra svarbūs jūsų kūrinių sampratai (juk gandai yra itin svarbūs infor-macijos mažose ben-druomenėse sklaidos būdai)?
Ką reiškia būti jaunuoju menininku Žagarė-je? Ar tai tapatu būti savimi?
Hanso Ulricho Obristo interviu su Maurizio Catellanu cituoja Ce-drico Price'o klausimą iš 1971 m. James'o Lee Byarso įkurto Pasau-linio klausimų centro (World question cen-ter): „Kaip mes galime išmokti nesėkmių“? Ar jums buvo svarbus sėkmės/nesėkmės dis-kursas organizuojant ši projektą Žagarėje? Kas galėtų būti sėkmė ar nesėkmė Žagarėje?
Jei šiame interviu, kaip ir kai kuriuose parodos kūriniuose, būtų galima panaudoti agentavimo metodą, galbūt kažkas kitas galėtų prasmingai ar įdomiai atsakyti į interviu klausimą (-us)?
Valentino Klimašausko klausimai
projekto “18:15” dalyviams
gale
rijo
s
46
Žag
arė
−Tu
esi
pri
edėl
io
zono
je;
Pažymėtas bilietas galioja. Keletas bilietų buvo su-teikti dar parodai neatsidarius (keliems “18:15” daly-viams), reikia pripažinti, jog tai buvo tikrai veiks-minga. Vėliau pagaminantas didesnis bilietų kiekis ir jų sklaida buvo kaip socialinė/sociumo adaptacija prie savęs, ir galų gale prie to, kad kiekvieno stogas yra daugiau ar mažiau nuvažiavęs, ir kad „sveikumas“ uždengiantis pasąmonę ir visą kitą yra tik pastogė nuo paties savęs. Kitaip sakant, jau seniai manau, jog visi yra išprotėję, tik ne visi tai žino / išreiš-kia. Tai paskata jaustis laisvai. Beje, praėjusiais metais Žagarėje su menininkais daugiausia bendra-vo vietiniai „balti bilietai“. Dirbti dvi savaitas Žagarėje buvo labai smagu ir labai įdomu. O rimtai, man tai buvo kaip atgaiva, žinai, čia kaip seksas - būna geras ir nelabai, tai šį kartą buvo tas netikė-tas geras variantas. Vienas žiūrovas prisimena, jog ką tik grįžęs iš Žagarės jautėsi lyg grįžęs iš filmo, kuris priminė futuristinį antiutopinį Godard'o „Alp-haville“ ir retroaktyvų Felinio „Amarcord“ hibridą, o mūsų pasirodymas jam buvo panašus į juodą monolitą (arba toliu apkaltą juodą Batmano automobilį) Stan-ley Kubricko „2001 metų kosminėje odisėjoje“. Taigi, kokia buvo mūsų misija? Daugiau ar mažiau, tai buvo sklaida. Vizija būtų – „centras yra visur“. Ką reiškia aštuoniolika dienų praleisti Žagarėje mums ir Žagarės gyventojams? Įdomiausia, ką reiškia aštuoniolika dienų praleisti Žagarėje Žagarės gyventojams. Manau, eg-zistavo tam tikras noras pasijausti būtent taip. Taip pat iš Žagarės gyventojų pusės buvo noro pasijusti mūsų kailyje. Priešingu atveju, vargu, ar būtų įvykusi komunikacija. Mažoje bendruomenėje greitai sklinda in-formacija, todėl patys gyvendami kaip bendruomenė čia mes turėjom pranašumų. Gali pasirodyti kaip organizuo-tos teroristinės grupės užpuolimas, ir galbūt taip ir buvo. O kaip pasakytų Žagarėje gyvenantis Alvydas: „O gal išvis ir nebuvo?“ Kodėl panašaus projekto nedarome Vilniuje? Todėl, kad šie dalykai tiesiog vyksta - gai-džiai gieda, o lietus lyja. Galimas dalykas, kad ben-dradarbiavimas ir įpročiai čia taip pat ne paskutinėje vietoje. Savo misija visų pirma supratau kaip infiltra-vimąsi į kolektyvą (tiek į mažą menininkų grupę, tiek į mažo miestelio bendruomanę), taip pat tarp misijų buvo tikslai atsiplėšti nuo rutina pavirtusios Vil-niaus meninės aplinkos ir, žinoma, - pailsėti gamtoje. Dirbant Žagarėj pavyko realizuoti kelis darbelius ir pamatyti, kaip juos veikia vietinis kontekstas, čia šis žodis net netinka, greičiau esama realybė, kurioje tu esi savotiškas svetimkūnis. Difuzija, mano galva, įvyko. Darant darbus buvo sunku prognozuoti, kaip jie suveiks, o aplinka gyva ir reaguoja konkrečiai. Mes aiškiai „užsivežėm nuo kaimo“, tai matosi ir darbuose, kur tikrai pilna „šiuolaikinio folko“ elementų. Mane tai labiausia ir džiugina. Ką reiškia būti jaunuoju menininku Žagarėje? Ar tai tapatu būti savimi? Viskas labai aišku - vietiniai identifikuoja kaip menininkus ir žiūri į šį reiškinį pozityviai. Aiškiu tikslu ten susirinkom, ir tai kaip niekad tapatu buvimui savimi. Skirtingos vietos ir kontekstai tik į naudą tapatėjant su savimi. Jeigu tik neįvyksta asmenybės skilimas dėl perdėm jautrios psichikos, aišku. Ir visvien tai būtų tapatu sau. Vienu metu lyg ir buvo gandas, jog aš iš-protėjau (ir tame yra tiesos), bet tai labiau asmeni-nė/procesinė patirtis, kuri labiau veikia kaip paska-tinimas greičiau pasigaminti baltą bilietą ir šitaip legalizuoti savo būsenas. Hanso Ulricho Obristo interviu su Maurizio Catella-nu cituoja Cedrico Price'o klausimą iš 1971 m. Jameso Lee Byarso įkurto Pasaulinio klausimų centro (World qu-estion center): „Kaip mes galime išmokti nesėkmių“? Ar buvo svarbus sėkmės – nesėkmės diskursas organizuojant
ši projektą Žagarėje? Kas galėtų būti sėkmė ar nesėkmė Žagarėje? Pradžioje tai buvo aktualu, nes mums nesise-kė. Čia labiau susiję su socialine integracija. Vienas laikinai atvykęs režisierius (kuris taip pat buvo mes) visų akivaizdoje nelabai sėkmingai mėgino šokti nuo medžio su virve į vandenį, vėliau buvo propaguojami kino seansai, iš kurių didžioji dalis vietinės publikos pasitraukdavo. Į tai buvo sureaguota ir mums pradėjo sektis kol galų gale pasisekė. -----------------------------------------------ne tam galerijos siena baltai nudažyta, kad ant kitų sienų paveikslų negalima būtų kabinti--------------------------------------------------Kurti už galerijos/muziejaus sienų reiškia kurti pačią galeriją/muziejų už jo(s) ribų arba daryti ką nors kita. Menas viešoje erdvėje yra vis dar ganėtinai reglamentuota išraiška, turinti savo ribas, kurias no-risi praplėsti. Pasitraukimas į pakraštį kuriame neeg-zistuoja reprezentacijai skirtos institucijos suteikia puikią galimybę dirbti ir veikti tiesiogiai. Vis dėlto neišvengiamai teko susikurti vienokią ar kitokią insti-tuciją (paroda, stovykla, kioskas, betmeno automobilis ir pan.) Tai panašu į tai, kuomet augalai auginami ne šiltnamyje, o natūralioj gamtoj (kur ir paliekami). Kūrinys gali tapti savarankišku ir turi galmybę būti panaudotas ne pagal pirminę paskirtį (kioskas - tapti pokalbių prie alaus vieta, o piešinys, pavyzdžiui, - staltiese arba laišku). Arba objektas gali tapti aplin-kos dalimi ir tuo pačiu jis nėra izoliuotas, apsaugotas nuo aplinkos reakcijos (vienas piešinys ant parduotu-vės sienos egzistuoja metus nepakitęs, o kiti du per tą laiką pasipildė užrašais. Vieną iš jų užtapetavus, kažkas jau kitą dieną dalį tapetų nuplėšė, ir t.t.) Kūrinius galima priskirti erdvės specifiniam menui (site-specific art). Kaip šiuo atveju kūrinių atsiradimo istoriją įtakojo tai, kad pagrindinė ekspozicija (var-tojant įprastus muziejinius terminus) buvo eksponuojama buvusiame internate? Eksponuoti minėtose patalpose buvo nuspręsta vėliau, projektui artėjant į pabaigą, - dau-guma darbų buvo beveik baigti, todėl internato erdvės greičiau ne pradėjo, o užbaigė darbus. Kita vertus, vi-suomet yra netiesioginė įtaka - dalis gyventojų ten už-augo (Alvydas dalijosi erdviniais prisiminimais), taigi, dalis istorijų / parodos lankytojų grįžta į tas erdves. Nemaža dalis kūrinių siekia likti pėdsaku, žyme, simboliu, kurie liks Žagarėje ilgesniam laikui nei paroda. Kioskas, dviratis, batmano automobilis, balti bilietai, atvirukai, juodos lelijos arklidės tvenki-nyje, sandėlio modelis, grafity užrašai – kurie iš šių objektų įsitvirtino Žagarės laisvai cirkuliuojančių objektų sąraše? Paėmus visą praleistą laiką Žagarėje, paroda atrodė kaip atsitiktinumas. Kažką kurti ir tai vėliau palikti miestui buvo visai natūralu. Be abejo, paroda irgi buvo natūralus reiškinys, tik kiek labiau išprovokuotas aplinkybių nei paties savęs. Tam, kad išsiaiškintume, kokie objektai šiuo metu laisvai cirkuliuoja Žagarėje, reiktų daryti tam tikrus socialinio pobūdžio skaičiavimus arba spėti iš akies... Pastarasis variantas daug patikimesnis, turint omenyje, kad pati kūryba daugeliu atvejų remiasi fikcija. Kalbant apie fiziškai apčiuopiamus objektus, viskas paprasčiau. Videodarbai, dokumentacijos ir panašiai turėtų užim-ti vietą bibliotekoje, žinoma, jų įsisavinimas - jau atskiras klausimas, ir tai priklauso nuo tam tikros reklamos. Tokiu atveju, manau, patikimiausias paveikos matavimo vienetas yra ta pati fikcija arba žmonių atmin-tis ir įspūdžiai. Pats faktas, kad kažkas įvyko, išgal-votos ar tikros pasekmės ir padariniai, ir, be abejo, projekcija į ateitį. Batmano automobilis yra ir buvo varomas vandeniliu, o baltas bilietas jau galioja kaip asmens dokumentas Šenge-no sutarties zonoje. Su juo galima kirsti Latvijos sieną.
Žurnalas
47
Žag
arė
Baltas bilietas
Rankų darbo bilietai,
11 x 4,5 cm, 200 vnt.
Erdvėje:
balto arklio fotografija iš as-
meninio archyvo, puslapis iš
atminimų draugams (parašy-
tas projekto metu), trys balti
A1 formato lapai.
—
White ticket
Hand-made tickets,
11 x 4,5 cm, edition of 200
Installation:
Framed photograph of a whi-
te horse, page from memory
book (written to friends
during the project), 3 A1 size
white sheets of paper.
gale
rijo
s
48
Žag
arė:
Kar
olis
Med
zika
uska
s−Y
ou
are
now
in t
hein
itia
tive
sse
ctio
n;
FACTAI /FACTS:Žagarėje dauguma žmonių važi-nėja senais dviračiais, daž-niausiai „Šiaulių Vairo“ arba importuotais iš Vokietijos.
/ In Žagarė people mainly ride old bikes, they are usu-ally made by “Šiaulių Vairas” or imported from Germany.
Vasarą, kai šilta, galima maudytis smėlio arba dolomi-to karjere bei šokinėti nuo tilto į „bliūdą“ Švėtės upėje. Dauguma žmonių vasarą prau-siasi ežeruose.
/ Summer, when it is warm, you may have a swim in the sand quarry or jump from the bridge to the river Švėtė “bowl”. In summer people mainly wash in the lake.
Mieste dominuoja vaikai-paaugliai ir pensininkai.
Daugelis vidutinio amžiaus žagariečių dirba Airijoje ir Anglijoje.
/ Children, teenagers and old people dominate in the town. Middle age people work in Ire-land or England.
Sovietmečiu buvę Lietuvos kaliniai ir asmenys „su baltu bilietu“ galėjo prisiregis-truoti tik periferiniuose Lietuvos miesteliuose, vienas iš jų – Žagarė.
/ In Soviet times Lithuanian ex-convicts or people with “white ticket” (criminally insane) could register only in the peripheral cities of Lithuania, one of it – Žagarė.
Barbora – Žagarės šventoji. Nuo XVII jos mauzoliejus buvo saugomas Barboros bažnyčioje. Per karą ją išvežė tyrimams į Maskvą ir kūnas dingo. Žmonės tikėjo jos stebuklais ir ėjo melstis iš visos Lietuvos. Dabar bažnyčios rūsy guli tuščias Barboros karstas.
/ Barbora is the saint of Žagarė town. From XVII cen-tury there was a mausoleum made for her in the old church of Žagarė. During the war her body disappeared since it was transported to the Moscow for the research.
Žagarėje gyvena nemažai či-gonų. Aplankyti giminių čia atvažiuoja čigonai iš kitų Lietuvos miestų bei kaimyni-nės Latvijos.
/ In Žagarė live some few families of gypsies.
Žagarėje dabar gyvena 1 žydas.
/ Now in Žagarė lives 1 old Jew.
Miestą skiria Švėtės upė. Vie-noje upės pusėje gyvena „cen-triniai“, kitoje „bulgarai“.
/ The town is divided by the river Švėtė. In one side of the river there live “Cen-trals”, in another “Bulgar-ians“.
Žagarėje kiekviename sode auga bent po vieną vyšnios medį. Bet „Žagarės vyšnių likeris“ gaminamas iš lenkiško vyšnių likerio koncentrato.
/ In every Žagarė town garden there is a cherry tree growing. But “Žagarė Cherry Liqueur” is produced from Polish cherry liqueur concentrate.
Med
žiag
os:
met
alas
, med
isIš
mat
avim
ai: 1
:1M
ate
rial
: m
etal
, wo
od
Size
: 1:1
49
Žag
arė: Ag
ata Erlacher
Troikių pūga
Dydis: 1:1
Renault 25, medis, ruberoi-
das
Snowstorm of Troikiai
Size: 1:1
Renault 25, wood, roofing
paper
gale
rijo
s
50
Žag
arė:
Ant
anas
Ger
likas
Kioskas (ledų nėra)
Medis, dulkių plokštė, sti-
klas, ruberoidas.
240 cm / 240 cm / 160 cm
—
Kiosk (no ice-creams)
Wood, dust board, glass,
roofing paper
240 cm / 240 cm / 160 cm
Žurnalas
51
Žag
arė: Žilvinas Land
zberg
as
gale
rijo
s
52
Vy
tau
tas
Mic
helk
evič
ius
−Tu
esi
pri
edėl
io
zono
je;
Vilniaus gatvės kiemas, greta Radvilų rūmųTarpukariu čia veikė žydų liaudies teatras. Sovietmečiu buvo įrengtas uni-versalus sporto maniežas, kuriame buvo galima praktikuoti įvairias sporto šakas. Dabar pastatas priklauso Nacionaliniam dailės muziejui. Atrodo apleistas, nors darbuotojas (o gal sargas) paslaptingai šypsodamasis atsakė, kad viduje kažkas vyksta, tačiau kas – paslaptis.
Čia galėtų būti kuruojamų ekspozicijų, performansų ir renginių erdvė.
Naugarduko g. , šalia sankryžos su Pylimo g.Sovietmečiu čia buvo daržovių parduotuvė. Mėgdavau čia ateiti gerti kunku-liuojančių atšaldytų pomidorų sulčių. Po nepriklausomybės keletą metų veikė kavinė-biliardinė. Dabar stovi apleista.
Čia galėtų būti menininkų valdoma projektų erdvė.
Vilniaus g., priešais Mano guru Čia 90-kažkelintaisiais atsidarė baras Šikšnosparnis. Viena iš tų vietų, kur dažnai įkišdavau nosį bandydamas vakarais surasti savo draugę tapytoją, nes mobilieji anuomet buvo prabanga. Jau keletą metų erdvė stovi apleista, jos langai ir durys naudojami kaip skelbimų lenta.
Apsupta verslo centrų ir parduotuvių tai galėtų būti puiki erdvė komercinei galerijai.
2 gėlių parodų-pardavimo salonai, Pylimo g.Sovietmečiu, 7-8 deš., pastatyti ritmiškai atsikartojančių formų paviljonai stūkso parko gamtos apsuptyje. Apgriuvę, apdaužytais stiklais. Viename retkarčiais veikia Milk baras, skaidrias stiklines sienas, deja, užkalęs fanera, o antrajame vis dar galima rasti pavargusį gėlių saloną, nors iš parko pusės nubyrėjęs tinkas šviesios ateities neprognozuoja.
Čia galėtų būti šviesą ir viešumą mėgstančių menininkų studijos ir projektų erdvės.
Žurnalas
53
Vy
tautas M
ichelkevičius
Artkor (BRA)
p. 34-37
Vilniaus Justino Vienožinskio
dailės mokykloje veikiantis
meno projektų rūsys, iki
2006 m. vadinęsis BRA,
šiandien – Artkor. 2008-ųjų
rudenį tai buvo vis dar vie-
nintelė menininkų valdoma
galerija Vilniuje.
artcore.blogas.lt
Bokšto gatvė
p. 44-45
Gatvėje būta įvairių iniciaty-
vų, veikė pogrindinis muzikos
klubas Virpesys, o 15 namo
sienos aklini langai pasiūlyti
atviram eksponavimui.
Deglas
p. 38-40
Užgesusi iniciatyva įkurti
menininkų valdomą erdvę
buvusioje degalinėje Vilniuje,
Minsko pl. 3.
Jeruzalės skulptūrų sodas
Įkurtas 1992 m. skulptoriaus
Vlado Vildžiūno sodyboje.
Kablys
Buvę Vilniaus Geležinkelie-
čių kultūros rūmai Kauno
g. 1993-1997 m. čia veikė
galerija Jutempus, nuo 1997
m. – alternatyvios muzikos
klubas Geležinis kablys, vir-
tęs pogrindiniu Green Club ir
gyvavęs iki 2003 m. Šiandien
viename pastato rūsių vėl
vyksta koncertai, pagrindinė
pastato erdvė kartais nau-
dojama festivaliams, fasadą
puošia kvietimas kasdien
žaisti dažasvydį.
Kultflux
Iniciatyva, siekianti prisi-
jungti prie diskusijos apie Vil-
niaus viešų erdvių teikiamas
galimybes specialiai sukons-
truotoje prieplaukoje Neries
krantinėje šalia Mindaugo til-
to ir Energetikos muziejaus.
www.kultflux.lt
Nidos menininkų kolonija
Spontaniškos iniciatyvos
Vilniaus dailės akademijos
poilsio ir studentų praktikos
bazėje, buvusios daržovių
bazės patalpose.
Plyta
Meno dienos Šakių miestelio
erdvėse (mokyklų rūsiuose,
gatvėse, visuomenės naudo-
jamuose ar šiaip apleistuose
pastatuose), vykstančios nuo
2000 m.
plyta.tai.lt
www.balsas.cc/sklaida-pirmas-inter-
viu-ir-komentarai
Rastuvė (čia ir dabar)
Jono Lozuraičio rūsys
meniniams ir muzikiniams
vyksmams.
Skaiteks
Abipus Aukštaičių gatvės
Vilniuje besidriekianti pra-
moninė zona keletą kartų
naudota instaliacijoms. Da-
bar ruošiama rekonstrukcijai,
planuojama dalį teritorijos
skirti kultūrinei veiklai.
Spaustuvė
Buvęs spaustuvės pasta-
tas Maironio g. 3, Vilniuje,
naudotas Vilniaus dailės
akademijos studentų peržiū-
roms, grupinėms parodoms
ir asmeninėms iniciatyvoms.
Dabar rekonstruojamas.
Ševčenkos loftai
Buvusioje radiotechnikos
matavimo prietaisų gamyklo-
je, vadintoje tiesiog gamykla
555, dešimtmečio pradžioje
menininkai pradėjo kurti
loftus. Seniau apleista erdvė
šiuo metu sparčiai gentrifi-
kuojama, patalpų kainos per
dešimtmetį išaugo 10 kartų.
Menininkų iniciatyva čia vyks-
ta spontaniški meno įvykiai.
Vilniaus veidai
Šiuolaikinio nekomercinio
meno festivalis Šv. Dva-
sios bažnyčios vienuolyne
Šv. Ignoto gatvėje, 2006 m.
inicijuotas Lietuvos muzi-
kos ir teatro akademijos
studentų.
Žagarė
p. 46-51
2005-2006 m. į Žagarės gy-
ventojams organizuojamą ir
Žagarės vyšnioms ir žirgams
dedikuojamą kasmetinį Ža-
garės vyšnių festivalį įsijungė
Vilniaus dailės akademijos
studentų projektai viešose
miestelio erdvėse.
Žeimių dvaras
XV a. pabaigos rūmuose,
tapusiuose menininkų Agnės
Bagdžiūnaitės ir Domo
Noreikos namais ir Žeimių
estetinės minties ir anonimiš-
kumo technikumu (ŽemAt),
rengiami meno projektai ir
šventės maždaug tūkstančiui
miestelio gyventojų.
3xpozicija.lt
Bendruomenė, kurianti meno
ir komunikacijos projektus ir
įgyvendinanti juos internete
bei fizinėse erdvėse.
Kitos (ne)žinomos, (mažai)
pagarsėjusios vietos
Indeksas: menininkų erdvės ir iniciatyvos Lietuvoje
/ Index: artist run spaces & initiatives in Lithuania
gale
rijo
s
54
Kažk
ur s
kaič
iau,
kad
lege
ndin
is H
aral
das Sz
eema
nnas
yra
jaun
iaus
ias
pasaul
yje
kuns
thal
ės (
meno
centr
o)
dire
ktor
ius.
Dej
a, pas
auli
s
suka
si t
olia
u, o
gal L
ietu
va
jam
nepr
ikla
uso,
nes m
es
turi
me r
yške
snių
rekor
dų š
ioje
srit
yje.
ŠMC
dir
ektori
us j
uo
tapo
būd
amas
ber
ods 25
-eri
ų,
tači
au j
is s
ieki
a ir d
ar
vien
o re
kord
o –
ilgiau
siai
vald
žius
iojo
kun
sthalę
. Ši
oje
rung
tyje
tur
ėtų
pavykt
i
tarp
taut
ini ma
stu,
tač
iau va
rgu
bau
jam
pasi
seks
nacio
nali
niu,
nes
reik
ės a
plen
kti il
game
čius
vete
ranu
s ki
tose
kultū
ros
inst
ituc
ijos
e. L
ietuva
–
steb
uklų
šal
is,
joje d
aug
kas
atsi
tink
a be
pri
ežasti
es i
r
pase
kmių
.
Kažk
ada
band
žiau
tapti
ŠMC
meni
nink
u, k
ol n
esupra
tau,
kad
sąra
šas
jau
sufo
rmuota
s pr
ieš
geru
s 5-
10 m
etų
ir tur
būt
reik
ia l
aukt
i, k
ol bai
gsis
vien
o iš
jų
kade
ncija.
Tuo
met
band
žiau
pap
ulti
į kur
ią n
ors
iš k
ūrėj
ų są
jung
ų gale
rijų
,
tači
au m
an p
asiū
lė sus
imok
ėti
už g
aler
ijos
ir
tuo pa
čiu
meno
sce
nos
plot
o nuom
ą. E
su
band
ęs i
r ta
pyti
, tači
au
tuo
metu
Lie
tuvo
je buv
o an
t
bang
os v
ideo
mena
s, o k
ai v
ėl
sugr
įžo ta
pyba
– su ja
unai
siai
s
nebe
pata
ikia
u į
vartus
.
Daug
žad
a ši
andi
eninio
men
o
cent
ro s
atel
itas
, įsik
ūręs
jauk
ioje
gat
velė
je ir
besi
dali
nant
is s
u cent
ru
kura
tori
ais
ir m
eninin
kais
.
Įdom
u, k
aip
visk
as vys
tysi
s
toli
au –
gal
vėl
visi
drau
gišk
ai s
usij
ungs į
trau
kos
cent
rą.
Tuo ta
rpu
vyre
snie
ji ž
iūri
skept
iška
i,
vien
as p
o ki
to p
ildami
grei
tai
nusi
baig
usių p
riva
čių
inic
iaty
vų p
avyz
džius.
Dar
įdom
u, k
as k
am a
lgas m
oka,
bet
tyli
u, n
ekel
dama
s klau
simo
,
nes
ir t
aip
vieš
a pasl
apti
s, o
Liet
uva
– pa
skal
ų šali
s.
Band
žiau
par
ašyt
i, kod
ėl
trūk
sta
Liet
uvoj
e meni
nink
ų
vald
omų
erdv
ių,
ir rad
au č
ia
prie
glob
stį
savo
sėkmė
ms b
ei
nesė
kmėm
s.
Paky
lomi
s ve
žu s
avo kū
rybą
toli
au a
r ar
čiau
į vak
arus
, į
dide
snio
ar
maže
snio v
ieti
nio
reik
šmin
gumo
par
odą, i
r
su b
aime
lau
kiu,
kada
ten
pasi
baig
s eg
zoti
kos iš
Ryt
ų
pore
ikis
. Ži
nau,
kad e
kspr
esas
jau pr
avaž
iavo
, ka
i pi
rmai
siai
s
meta
is p
o ne
prik
lausom
ybės
už p
ardu
otą
darb
ą ga
lėda
vai
nusi
pirk
ti k
elių
kam
bari
ų bu
tą
ne b
logi
ausi
ame
rajo
ne.
Skai
čiuo
ju s
avo
mėne
sius
ir
metu
s. L
auki
u ko
l pa
kvie
s į
meni
nink
ų pa
roda
s, n
es k
ol
kas
it u
žbūr
us v
is k
vieč
ia
į ja
unųj
ų. P
ažiū
rėsi
m, a
r
subr
ęsiu
, ka
i pe
ržen
gsiu
35-t
uosi
us,
kuri
e įr
ašyt
i
visu
ose
Kult
ūros
min
iste
rijo
s
doku
ment
uose
. Li
etuv
oje
vien
a po
kit
os d
ygst
a
paro
dos,
nor
inči
os „
išgi
rsti
kart
os b
alsą
“, „
apžv
elgt
i
jaun
ųjų
kūri
mo s
trat
egij
as“,
„įve
rtin
ti n
auja
usių
men
inin
kų
nagr
inėj
amas
tem
as“.
Žin
oma,
tegu
jau
niej
i ža
idži
a, o
rimt
esni
cen
trai
dek
lamu
oja vi
s
tas
pači
as p
avar
des,
kur
ies
jaun
esni
eji
kart
ais
pava
dina
iste
bliš
ment
u. N
ieko
gi
čia
bais
aus,
tai
p vi
suom
et s
ukas
i
meno
pas
auli
s.
Tad
kodė
l gi
trū
ksta
tų
meni
nink
ų er
dvių
? Vi
skas
papr
asta
, ne
s aš
die
nomi
s
„dro
žiu“
sal
džia
s lė
les,
fotk
inu
69 d
angu
je i
r an
t
žemė
s, t
rinu
spu
ogus
nuo
poli
tikų
kak
tų.
Vaka
re g
rįžt
u
nusi
kalę
s na
mo. Ti
ksli
au, pr
ieš
grįž
dama
s su
smun
ku Š
MC b
are
kele
tui
boka
lų a
laus
. Ap
tari
u
su k
onku
rent
ais
ir k
olegomis
arti
miau
sių
poro
s sa
vaičių
rekl
amos
sce
nos
uždu
otis bei
pask
alas
ir
vėl
ryte
čirškia
žadi
ntuv
as.
Esu
kūry
bininkas.
Gali
u vi
ešai
did
žiuo
tis savo
pare
igų
pava
dini
mu.
Labiausiai
prie
š tu
os,
kuri
e ne
žino,
kas
po t
uo s
lypi
. Ko
gi čia
neri
maut
i, juk
man
e akademijoje
mokė
būt
i kū
rybi
ngu,
tad ir
naud
oju
prak
tiko
je t
ai, ko
išmo
kęs.
Man
o kū
rybą
dabar
mato
tūk
stan
čiai
ir
šimtai
tūks
tanč
ių l
ietu
vaič
ių, jiems
aš d
aili
nu m
ūsų
visu
omenės
pran
ešim
us a
pie
bliz
gius
dant
is,
mink
štas
aut
osėdynes
ir k
vapi
us m
iltu
kus.
Galiu net
pasi
vadi
nti
dail
inin
ku, nes
visg
i da
ilin
u, dar
au dailiai ir
net
kart
ais
nuoš
irdž
iai.
Esu
taip
sti
pria
i už
siėmęs,
kaip
ir
kiti
man
o
bend
raku
rsia
i, k
ad n
et neturiu
laik
o, n
oro
ir s
veik
atos
pave
rsti
kok
į ap
leis
tą namą ar
jo k
ampą
gal
erij
a. K
am gi tai,
jei
visi
žin
iask
laid
os kanalai
yra
mano
gal
erij
a? N
eturiu nei
poli
tinė
s va
lios
, ne
i jėgų
pjau
ti šak
ą, ant
kur
ios laikosi
mano
sum
inkš
tėję
s už
pakalis.
Grož
is išg
elbė
s pa
saulį. Ir mes
būsi
m to
kal
tini
nkai
.
jaunojo m
enininko i
špaži
ntis,
atmiešta vieti
nėmis
paskalomis
Žurnalas
55
Šis leidinys yra kūrybinių
dirbtuvių Galerijos akade-
mija proceso dokumentacija
ir rezultatas. Visa čia esanti
medžiaga yra laisva autorių
idėjų išraiška.
Daugiau apie dirbtuves
skaitykite / More info on the
workshop:
www.3xpozicija.lt/galerijosakademija
Sudarytojas ir dirbtuvių
moderatorius / Editor and
workshop moderator:
Vytautas Michelkevičius
Kūrybinių dirbtuvių dalyviai
/ Workshop participants:
Aistė Viršulytė
Andrius Grigalaitis
Jonas Lozuraitis
Jurga Juodytė
Kipras Dubauskas
Lina Michelkevičė
Lina Miklaševičiūtė
Milda Zabarauskaitė
Robertas Narkus
Saulius Leonavičius
Vita Pečialiūnė
Vitalij Červiakov
Prisidėję kūrėjai / Other
creative contributions:
Agata Erlacher
Andrius Skiezgelas
Antanas Gerlikas
Julius Balčikonis
Jurgita Remeikytė
Karolis Medzikauskas
Liudvikas Buklys
Rasa Juškevičiūtė
Tadas Šarūnas
Valentinas Klimašauskas
Žilvinas Landzbergas
1 puslapyje / On p. 1:
Liudvikas Buklys, Siena /The
Wall / galerija Akademija, 2005
Galinis viršelis / Back cover:
Jurgita Remeikytė, Galerija
Obskura I iš fotoprojekto Po,
Tuo tarpu, Prieš
/ ŠMC, 2007
Dizaineriai / Design:
Joseph Mičeli
Lina Ozerkina
(www.alfa60.com)
Vertėjas į anglų kalbą /
Translation into English:
Jurij Dobriakov
Lietuvių kalbos redaktorė /
Lithuanian language
copyeditor
Lina Michelkevičė
Dėkojame / Thanks to:
Alvydui Lukiui
Eglei Deltuvaitei
Emilia Stefani Law
Karolina Breguła
Gintarui Didžiapetriui
Monikai Lipšic
Ola Buckowska
Ramutei Rachlevičiūtei
Skaidrai Trilupaitytei
Šalnei Bučiūtei
Veronique Hequet-Grotard
Galerijos Akademija
darbuotojoms
Rėmėjai / Sponsors:
LR Kultūros ministerija,
VšĮ „MENE“
Partneriai / Partners:
Galerija Akademija, Pilies g.
44/2, Vilnius, Lithuania
Meno ir komunikacijos pro-
jektai 3xpozicija.lt
Dirbtuvės yra pirmojo
tarptautinio Vilniaus meninės
fotografijos festivalio In
Focus dalis
Leidėjas / Publisher:
Lietuvos fotomenininkų są-
junga, www.photography.lt
Tiražas / Edition:
500
Spausdino / Printer:
UAB „Logotipas“
www.logotipas.lt
Atspausdinta ant ekologiško 100%
perdirbto popieriaus Cyclus Print
/ Printed on ecological 100% recycled
paper Cyclus Print
ISBN 978-9955-438-36-6
Galerijos
žurnalas
/Gallery Log,
Vilnius, 2008
gale
rijo
s
56
−Yo
u ar
eno
w in
the
cred
its
sect
ion;
Turinys/Contents
p. 3
PREtekstas
/PREtext
Vytautas Michelkevičius
dirbTUvĖS
/ worKShop
p. 4-8
Galerijos akademija: idėja,
procesas, dokumentacija
/ The Gallery Academy:
concept, process, documen-
tation
iNdĖLiS
/CoNTribUTioNS
p. 10-11
Aistė Viršulytė
p. 12
Vitalij Červiakov
p. 13-14, 18-19
Jurga Juodytė
ir Saulius Leonavičius
p. 15-16
Kipras Dubauskas
p. 17
Lina Michelkevičė
p. 20-21
Jonas Lozuraitis
p. 22-25
Robertas Narkus
ir Milda Zabarauskaitė
p. 26-28
Lina Miklaševičiūtė
p. 29-32
Vita Pečialiūnė
PRIEDĖLIS: INICIATYVOS
/ARTIST INITIATIVES
p. 34-37
BRA–Artcore–Artkor
p. 38-40
Deglas
p. 41-43
Utopia
p. 44-45
TV benefisas
p. 46-51
Žagarė
p. 52-53
Galimos meno erdvės
/Possible art spaces
p. 55
Indeksas: menininkų erdvės
ir iniciatyvos Lietuvoje
/ Index: artist run spaces &
initiatives in Lithuania
Jurgita Remeikytė, Galerija
Obskura I iš fotoprojekto Po,
Tuo tarpu, Prieš
/ŠMC, 2007