2 2009 02 21 Nr. 34

Tūkstantmečio Lietuvos Aidas Nr. 34

LEIDYBA

Vilniaus knygų mugėjeTarp gausiø renginiø, vy-

kusiø neseniai pasibaigusiojeVilniaus knygø mugëje, iðsis-kyrë “Versmës” leidyklos ren-giniai: “Ðirvintø kraðtas “Lie-tuvos valsèiø” serijos monog-rafijose” ir “Ðimtatomei Lie-tuvos tûkstantmeèio knygø se-rijai “Lietuvos valsèiai” - 15metø”. Juose dalyvavo leidyk-los vadovas Petras Jonuðas,vyr. redaktorë Vida Girinin-kienë, ilgametis Vilniaus uni-versiteto kraðtotyrininkø Ra-muvos klubo vadovas, garsuskraðtotyrininkas VenantasMaèiekus, kiti.

Abejuose renginiuose ið-sivystë ádomi diskusija apielokalinæ istorijà, kraðtotyrosreikðmæ, jos plëtojimo pers-pektyvas ir trukdþius. Pelny-tai buvo giriama ir “Versmës”leidykla, nuo 1994 metø su-maniusi tikrai didþiulá pro-jektà - parengti ir iðleisti dau-giatomæ lokaliniø monogra-fijø serijà “Lietuvos valsèiai”.O tokiø valsèiø Lietuvoje bu-vo ne vienas ðimtas.

“Versmës” leidykla ið kitøiðsiskiria ir tuo, kad pati ren-gia kraðtotyrines ekspedicijas,kuriø metu surinkta originalimedþiaga vëliau ádedama ávalsèiams skirtas knygas. Va-sarà, atostogø metu ir manteko dalyvauti tokiose ekspe-dicijose, vykusiose Gelgaudið-kyje ir Plokðèiuose. Jose da-lyvavæ istorikai, geografai,menotyrininkai, dailininkai,þurnalistai surinko daug ádo-mios informacijos apie ðá senàZanavykø kraðtà, ásikûrusá pa-nemunëje.

Buvau maloniai sujaudin-tas, kai “Versmës” renginyjeVenantas Maèiekus prisiminësenus Vilniaus universitetolaikus, kai, atsiradus galimy-bei, pusiau nelegaliai parë-miau Ramuvos judëjimà ir fi-nansavome kelias studentøkraðtotyrines ekspedicijas.

Knygø mugëje buvo plaèiaipristatyta lokalinë monogra-fija “Gelvonai”. Ji pradëtarengti 2003 metø vasarà. Tuo-met liepà Gelvonø vidurinëjemokykloje ásikûrusi knygos

autoriø ekspozicija buvo pir-moji ðio nelengvo darbokregþdë. Per penkerius me-tus 61 autorius paraðë 111straipsniø, ið kuriø 12 moksli-niø, knygos turinyje paþymëtøþvaigþdute.

“Gelvonai” - treèioji “Lie-tuvos valsèiø” serijos knyga,skirta Ðirvintø kraðtui. Pasakleidëjø, ðio leidinio nebûtøbuvæ be tuometinio Ðirvintørajono mero Vyto Ðimonëlioir Ðirvintø savivaldybës ats-tovës spaudai Jadvygos Bar-baravièienës iniciatyvos. Sa-vivaldybës uþsakymu 2000 m.kovo 11-osios iðvakarëse“Versmës” leidykla iðleido lo-kalinæ monografijà “Ðirvin-tos”, o 2005 m. pasirodë ir“Musninkai. Kernavë. Èiobið-kis”.

“Versmës” renginys knygømugëje baigësi netikëtu ak-centu: ið mugës iðvaþiavo spe-cialiai paruoðtas ‚Bibliobu-sas”, kuris kartu su “Gelvonø”knygos tiraþu iðveþë ir grupæðios knygos autoriø, kuriølaukë ádomûs susitikimai Ðir-vintose ir Gelvonuose.

Rėmėjas - Širvintųrajono savivaldybė“”Gelvonai” - penkiolik-

toji “Lietuvos valsèiø” serijosknyga ir pirmoji, iðleista jubi-liejiniais 2009-aisiais - Lietu-vos Tûkstantmeèio minëjimometais. Knyga dedikuojamaLietuvos tûkstantmeèiui, Gel-vonø pirmojo paminëjimoraðytiniuose ðaltiniuose 625-osioms metinëms (1385 m. lie-

pos 17 d.) bei artëjanèiai kitaisvarbiai datai - Lietuvos vals-tybës atkûrimo ðimtmeèiui2018-aisiais.

Knygà sudaro tradiciniai“Lietuvos valsèiø” serijos mo-nografijø skyriai - Gamta, Is-torija, Etninë kultûra, Kalba,Tautosaka, Áþymûs þmonës.Juose iðsamiai pateikiamaGelvonø kraðto istorija, tra-dicinë ir etninë kultûra, kal-ba, þodinis palikimas. Pirmàkartà plaèiau apþvelgiamassenasis Gelvonø laukas (val-sèius), pristatomi buvæ dva-rai ir dvareliai. Skaitytojas rasduomenø apie Gelvonø mies-telio ákûrimà XVIII a. vidu-ryje, Gelvonø ir Bagaslavið-kio parapijø baþnyèias. Apietai - Algirdo Gaigalo straips-nis “Gelvonø baþnyèios arc-hitektûrinë petrografija”, Vi-dos Girininkienës “Gelvonøparapija”, Vytauto Merkio“Tautinë Gelvonø ir Bagas-laviðkio parapijø padëtis1863-1915 metais”, Juozo Le-bionkos “Gelvonø parapijoslenkinimas XIX a. pabaigoje- XX a. pradþioje” ir kiti.

Nemaþai puslapiø skirta irtarpukario laikotarpiui. YraRièardo Èepo straipsniai “IðGelvonø valsèiaus savival-dybës istorijos (1918-1940m.)” ir “Gelvonø vidurinë mo-kykla 1921-1929 metais”, Jo-no Miliaus “Gelvonø val-sèiaus þemës ûkis ir kaimogyvenimas Nepriklausomybësmetais”, Vlado Terlecko“Kredito kooperacija Gelvo-nuose 1924-1949 metais”.

Skyriuje “Áþymûs þmonës”pirmà kartà pateikta daug ikiðiol visuomenei maþai þinomøLietuvai nusipelniusiø garsiøgelvoniðkiø biografijø. Daugdëmesio skirta ir Gelvonøkraðto tautodailininkui, viso-je Lietuvoje ir uþ jos ribø þi-nomam skulptoriui IpolituiUþkurniui. Jo þmonos AuksësAurelës Uþkurnienës dëkaknygos skaitytojai pamatysspaudoje dar nepublikuotø I.Uþkurnio darbø nuotraukas.Raðoma ir apie garsøjá PetràBirþá (Pupø Dëdæ).

Knygos vyriausioji redak-torë - istorikë Vida Girinin-kienë. Leidybos partneris,pagrindinis finansuotojas irrëmëjas - Ðirvintø rajono sa-vivaldybë.

Kryžiuočių kelyjeKnygoje Gelvonø istorinæ

apþvalgà paraðë Vida Girinin-kienë. Gelvonai istoriniuoseðaltiniuose pirmà kartà pa-minëti 1385 m. liepos 17 d.kryþiuoèiø kelio palei Nerá irVilniø apraðyme. Daþni vie-tovardþiai su ðaknimi Gelv-liudija, kad Gelvonø laukas(valsèius) buvo gana didelëteritorija, didesnë uþ valsèiøkaip administraciná vienetàXIX a. antrojoje pusëje. Vi-sas archeologinis paveldas,senasis Gelvonø dvaras ir kiti

dvarai nëra dar iki galo iðtirti.LDK iþdo raðtininkas Vikto-ras Juozapas ChelchovskisGelvonø dvarà ne tik iðplëtë,bet ir prie jo ákûrë miestelá,kuriame apgyvendino amati-ninkus. Paþymëtina, jog 1746m. Gelvonø dvaro invento-riuje nurodoma turgavietë,kurios viduryje buvo “medinësu salka, malksnomis dengtarotuðë”. Tai máslë istorikams,taèiau ávardijimas “rotuðë”liudija V. J. Chelchovskio am-bicijas siekti ne tik paverstinaujàjá miestelá prekyboscentru, bet ir gauti savivaldosteises. Na o XIX a. antrojojepusëje Gelvonø dvaras aidë-jo nuo muzikos, nes jo savi-ninkas Gustavas VilhelmasGregoras Pliateris turëjo nuo-savà orkestrà, pats kûrë ir at-liko muzikos kûrinius.

Dvarai, dvareliaiPaþymëtinas ir Liukoniø

dvaras, paskutiniojo LDK di-dþiojo etmono, generolo lei-tenanto Simono Kosakovskiorezidencija. Etmono pastaty-ti dviejø aukðtø rûmai po jomirties 1794 m. kovo 25 d.

Vilniaus rotuðës aikðtës kar-tuvëse priklausë Juozapui An-tanui Kosakovskiui. Rûmuo-se buvo biblioteka, ginklø, pa-veikslø, senienø kolekcijos.Deja, rûmai ir juos supæs ang-liðkojo stiliaus parkas 1859 m.sudegë ir nebuvo atstatytas.

Ádomus Venanto Maèie-kaus straipsnis “Paproèiøteisës reliktai Gelvonø ir Mus-ninkø valsèiø ûkininkø turti-niuose santykiuose XX a. pir-mojoje pusëje”, ManvydoVitkûno “Gelvonø apylinkiøarcheologiniai paminklai” irPovilo Spurgevièiaus “Gel-vonø dvarai”.

Kovos dėl LietuvosnepriklausomybėsXX a. treèiajame deðimt-

metyje Gelvonø apylinkëserezidavo Lietuvos kariuo-menës 1-asis pëstininkø pul-

Vytautas Žeimantas

Gelvonai - penkioliktoji “Versmės”leidyklos iš “Lietuvos valsčių” serijos

kas, pavadintas Didþiojo Lie-tuvos kunigaikðèio Gediminovardu, vyko kovos dël Lietu-vos nepriklausomybës. Kny-goje pateikti savanoriø beiLietuvos valstybës karininkøsàraðai su trumpomis biogra-fijomis primena artëjanèià irkità svarbià Lietuvos istorijosdatà - Lietuvos valstybës atkû-rimo ðimtmetá, kurá minësi-me 2018-aisiais metais.

Ádomus Gintauto Surgai-lio straipsnis “Pirmasis Di-dþiojo Lietuvos kunigaikðèioGedimino pëstininkø pulkasneutralios zonos apsaugojeGelvonø rajone” ir AlbinoVaitonio “Ukmergës apskri-ties 6-osios rinktinës Gelvonøðauliø 10-ojo bûrio istorija(1919-1940 m.)” bei “Gelvonøkraðto Lietuvos kariuomenëssavanoriai kûrëjai”.

Daktaras K.MorkūnasAnot V.Girininkienës,

aktyviausias ðios knygos pa-galbininkas buvo ðviesiosatminties kalbininkas dak-taras Kazys Morkûnas .Gimæs ir augæs netoli Kul-niðkiø kaimo, daþnai tenlankësi, rinko savo gimtøjøvietø kalbos pavyzdþius beiduomenis apie kraðto þmo-nes. Ir minëtoje ekspedici-joje, ir knygos rengimo dar-buose jis buvo labai akty-vus. Jau sunkiai sirgdamasparengë iðsamø “Kalbos”skyriø, kurio galëtø pavydë-ti visos kitos “Lietuvos val-sèiø” serijos lokalinës mo-nografijos. Jis paraðë nema-þai straipsniø apie savokraðto þmones. Deja, mirtis2008 m. kovo 29 d., nut-raukë darbus.

“Áþymiø þmoniø” skyrius,kurá rengëme ir redagavo-me drauge, yra tarsi pa-minklas þymiam kalbinin-kui, ðiltam þmogui ir bend-raminèiui”, - teigia V.Giri-ninkienë.

Knyga gausiai iliustruo-ta senomis ir naujomis nuot-raukomis, pieðiniais, sche-momis, þemëlapiais. Jojeyra pluoðtai spalvotø iliust-racijø, skirtø ðio kraðto gam-tai, iðkiliems kûrëjams, Ipo-lito Uþkurnio kûrybinis pa-likimas. Taip pat trumpaipristatomi straipsniø auto-riai, yra asmenvardþiø ir vie-tovardþiø rodyklës, reziumëanglø kalba. Ji tikrai solidi,turi net 1384 puslapius. To-kiø knygø iðleidimas - rim-tas ávykis mûsø ðalies kultû-riniame gyvenime.

Knygos viršelis

Vilniaus knygų mugėje prie “Versmės” leidyklos stendų

“Versmės” “bibliobusas”pasirengęs vykti į Širvintų kraštą

“Versmės” knygų pristatyme liūdėti neteko